ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo
universiteti
humanitarul mecnierebaTa fakulteti
saqarTvelos istoriis instituti
naTia fifia
elinuri eqsperimenti dasavleT
saqarTveloSi – berZnuli axalSenebi
(genezisi, istoria)
Tbilisi
gamomcemloba `meridiani~
1
monografiaSi ganxilulia dasavleT saqarTvelos
berZnuli koloniebis genezisisa da istoriis sakiTxebi.
gansakuTrebuli yuradReba eTmoba sxvadasxva periodSi maTi
statusis kvlevas, rac kompleqsurad aris Seswavlili.
amasTan,
yuradReba
gamaxvilebulia
iseT
sakiTxebze,
romelTac istoriografiaSi aqamde naklebi yuradReba
eqceoda.
wigni gankuTvnilia rogorc specialistebisaTvis, ise
saqarTvelos istoriiT dainteresebul mkiTxvelTa farTo
wrisTvis.
redaqtori: istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
Tedo dundua
recenzentebi:
istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
Temur Todua
istoriis mecnierebaTa doqtori, profesori
vaxtang liCeli
proeqti
`elinuri
eqsperimenti
dasavleTY saqarTveloSi~ ganxorcielda SoTa rusTavelis erovnuli
samecniero fondis mier dafinansebuli axalgazrda mecnierTaTvis
prezidentis samecniero grantis (#
12/44) meSveobiT.
arakomerciuli gamocema
© naTia fifia, 2013
© gamomcemloba `meridiani~, 2013
yvela ufleba daculia
2
sarCevi
Sesavali ........................................................................................................................... 1
wyaroebi da istoriografia ........................................................................ 4
a) naratiuli wyaroebi .............................................................. 5
b) epigrafika .................................................................................. 5
g) numizmatika ............................................................................... 5
d) keramikuli nawarmi ............................................................... 5
e) istoriografia ........................................................................ 5
elinuri eqsperimentis dasawyisi kolxeTis sanapiroze
– berZnuli kolonizaciis mizezebi da miznebi .................. 4
polisi, emporia, kleruxia ............................................................................ 4
fazisi – genezisi, istoria (Zv. w. VI-I ss.) ................................ 4
dioskuria _ genezisi, istoria (Zv. w. VI-I ss.)......................... 4
gienosi – sezonuri emporioni ............................................................... 4
fiWvnari – genezisi, istoria (Zv. w. VI-II ss.) ......................... 4
didi pitiunti – berZnuli kolonia? ................................................ 4
daskvna ................................................................................................................................. 4
Summary ................................................................................................ 4
literatura ................................................................................................................ 4
SemoklebaTa sia ..................................................................................................... 4
3
4
Sesavali
dasavleT
saqarTveloSi
berZnuli
kolonizaciis sakiTxi Seswavlis sagani araerTgzis
gamxdara istoriografiaSi. Cven miznad davisaxeT
Segveswavla
kolxeTis
teritoriis
berZnuli
kolonizacia
saerToberZnuli
sakolonizacio
moZraobis WrilSi. pirvel rigSi, Cveni interesis
sagania:
1) rodis, rogor da ra viTarebaSi daarsda
berZnuli axalSenebi saqarTvelos zRvispireTSi _ anu
koloniebis
genezisis
rogorc
zogadi,
aseve
konkretuli mizezebi. gansakuTrebiT _ ra miznebi
amoZravebdaT berZnebs da ramdenad SeiZleboda, rom
kolxebs hqonodaT interesi aq berZnuli koloniebis
daarsebisa.
2) rogor viTardebodnen berZnuli koloniebi
dasavleT
saqarTveloSi,
ra
saxis
ekonomikuri
urTierToba
SeiZleboda
hqonodaT
adgilobriv
mosaxleobasTan
–
riTi
vaWrobdnen
da
ras
awarmoebdnen.
3) berZnuli koloniebis kvdomis mizezebi –
ramdenad iyo es dakavSirebuli sagareo impulsebTan
an adgilobriv mosaxleobasTan maTi urTierTobiT.
4) berZnuli koloniebis statusi dasavleT
saqarTveloSi – ramdenad SesaZlebelia, rom es
axalSenebi iyo polisebi, emporionebi an kleruxiebi.
garda amisa, SeviswavleT rigi sakiTxebisa,
romelTac
naklebi
yuradReba
eTmoboda
aqamde
istoriografiaSi,
mag.,
nenskra-enguris
arteriis
magaliTze ganxilulia Tu rogor, ra xerxebiT unda
gaziduliyo
xe-tye
berZnebis
mier
dasavleT
saqarTvelodan.
5
aqve
aRvniSnavT,
rom
pitiuntis/biWvinTis
statusi, rogorc berZnuli koloniisa, dReisaTvis
arsebuli monacemebiT sagrZnoblad saeWvoa. Tumca
radganac pitiunti dResac ki zogjer aris aRqmuli,
rogorc berZnuli kolonia,
naSromSi sagangebod
SevexebiT am sakiTxsac.
naSromis
pirvel
nawilSi
ganxilulia
zogadad berZnuli kolonizaciis mizezebi da Sedegebi
– dasavleT saqarTveloSi berZnuli axalSenebis
daarsebis zogadi konteqsti. aseve, zogadad ra
statusi
SeiZleboda
sxvadasxva
dros
hqonoda
kolxeTis berZnul koloniebs. calcalke ganvixilavT
kolxeTis sxvadasxva berZnuli axalSenis (fazisi,
dioskuria, gienosi, fiWvnari) geneziss da istorias,
gansakuTrebiT
aqcentirebulia
maTi
politikuri
statusi.
Semdeg
ganxilulia
pitiuntis
sakiTxi.
naSromis bolos mimoxilulia kolxeTis berZnuli
koloniebis dakninebis da kvdomis mizezebi da Semdeg
am procesebiT gamowveuli Sedegebi.
6
wyaroebi da istoriografia
Tavdapirvelad ganvixilavT pirvelwyaroebs. es
wyaroebi, wyaroTmcodneobiTi TvalsazrisiT, ukve
Seswavlilia maTi gamomcemlebis mier, Cven maTi
zogadi
wyaroTmcodneobiTi
Rirebulebis
Sesaxeb
yuradRebas ar gavamaxvilebT. gvainteresebs mxolod
Cveni
sakvlevi
TematikisTvis
am
wyaroebs
ra
Rirebuleba da nakli gaaCnia maTi warmoSobidan da
miznidan
gamomdinare.
sul
antikuri
periodis
dasavleT saqarTvelos Sesaxeb 40-mde berZeni Tu
romaeli avtori gvawvdis informacias, aqedan Cven
mimovixilavT mxolod im avtorebs da Txzulebebs,
romlebic CvenTvis saintereso informacias Seicaven.
a) naratiuli wyaroebi
hekateos mileteli (Zv. w. VI-V ss.). hekateosis cnobebis
Rirebulebas CvenTvis warmoadgens is, rom masTan
moxeniebulia fazisi, Tumca ar Cans misi statusi –
aris Tu ra is qalaqi. aseve sainteresoa zogadi
koniunqtura,
romelic
hekateosis
mixedviT
Cans
dasavleT saqarTveloSi – koraqsebi, kolebi da sxva
tomebi dasaxelebuli arian, magram ar aris arsad
moxseniebuli `elinuri~ qalaqebi (Латышев 1947).
herodote (Zv.w. V s.). herodotes uSualod dasavleT
saqarTvelos arcerTi qalaqi ar dausaxelebia, Tumca
misi cnobebi mniSvnelovania CvenTvis imiT, rom misi
meSveobiT vigebT berZnebis warmodgenis Sesaxeb, Tu ra
iyo evropa da ra – azia,
Sesabamisad, zogadad,
berZenTa azriT, sanamde SeiZleboda gavrcelebuliyo
elinTa dasaxlebani da Sedioda Tu ara evropis
nawilSi dasavleT saqarTvelo (yauxCiSvili 1975).
7
qsenofonte (Zv. w. V-IV s.). qsenofontes anabazisis
upirvelesi Rirebuleba CvenTvis isaa, rom am wyarodan
vigebT saberZneTsa da kolxeTs Soris monaTvaWrobis
arsebobis Sesaxeb (Xenoph. Anab. IV, 8, 4-5). magram Tavad
wyaro ar gvaZlevs srul suraTs, monebs Tavad
kolxebi yididnen, Tu berZnebs mihyavdaT ZaliT. aseve
am wyaros Rirsebas Cveni kvlevisTvis warmoadgens
trapezuntis,
kerasuntis
da
kotioras
elinur
qalaqebad moxsenieba, rac komparativistikis meTodiT
kvlevisas
SavizRvispireTSi
elinur
qalaqebad
moxeniebuli
qalaqebis
statusis
garkvevisTvis
saintereso
informacias
warmoadgens.
nakli,
samwuxarod, isaa, rom qsenofonte mxolod samxreT
SavizRvispireTis
sanapiroze
mogzaurobda
Tavisi
miznidan gamomdinare. mas ar uwevda gzad aRmosavleTY
SavizRvispireTis gavla da, Sesabamisad, arc misi
aRwera moucia (Xenoph. Anab. IV, 8, 22; V, 3, 2-3; V, 5, 3)
aqedan
gamomdinare,
ramdenad
frTxilad
unda
gamoviyenoT komparativistuli meTodi, dazustebiT
Znelia Tqma (miqelaZe 1967).
aristotele (Zv. w. IV s.). aristotelesTan daculia
cnoba,
rom
swored
miletelebma
daarses
SavizRvispireTSi
brwyinvale
qalaqebi
da
iqvea
miniSnebuli isic, rom Semdeg isini, yvelani, ukan
miletSi gaiqcnen isev. am wyaros nakli isaa, rom
aristotele miletelebis ukan `gaqcevis~ mizezs ar
uTiTebs da, Sesabamisad, Tavsatexad tovebs sakiTxs,
Tu ra igulisxmeba am `gaqcevaSi~ _ aTenelebis mier
miletelebis gamodevna da aq Tavisi hegemonobis
damyareba, Tu miletelebis mier Tavisi nebiT am
midamoebis datoveba im mizeziT, rom maTi mcdeloba,
aq qalaqis daarsebisa, Cavarda. aristotelesTan
8
Semonaxulia aseve mniSvnelovani cnoba faziselTa
politeiis Sesaxeb (yauxCiSvili 19691).
heraklide (Zv. w. IV s.). heraklides damsaxurebiT
CvenTvis cnobilia informacia, rom fasisi daarses
miletelebma. aseve man Semogvinaxa cnoba imis Taobaze,
rom gemdaRupulebs fasiselebi aZlevdnen 3 mnas. nakli
am cnobisa isaa, rom ar Cans zustad rodis daarses
miletelebma fasisi an kidev 3 mnas fasiselebi
gemdaRupulebs
Cuqnidnen
Tu
droebiT
sesxadD
aZlevdnen. Sesabamisad, Cven ar SegviZlia zustad
vimsjeloT imis Taobaze, fasiselebi valdebulebi
iyvnen miletelebs daxmarebodnen Tu maTTan arsebobda
savaxSo kapitali. am cnobis sizuste met sicxades
Seitanda
CvenTvis
saintereso
sakiTxebSi.
misi
fragmentulobis gamo, igi arasrul informacias
gvawvdis. Tumca, siRrmiseuli Seswavlis Sedegad
SesaZlebelia garkveuli mosazrebebis gamoTqma. am
cnobasTan dakavSirebiT aRvniSnavT, rom SesaZloa esec
aristoteles miekuTvnebodes, amitomac zogjer fsevdo
aristoteledac
moixsenieben,
Tumca
mas
ufro
heraklides
miaweren
da
Cvenc
varCieT,
calke
mogvexsniebina (yauxCiSvili 1969).
fsevdo-skilaqs kariandeli (Zv. w. IV s.). fsevdoskilaqsis cnobebis Rirebulebas CvenTvis warmoadgens
is, rom igi ixseniebs dioskurias, elinur qalaqebs
gienossa da fasiss. aqedan Cans, rom fsevdo-skilaqsis,
an misi wyaroebis1 droisTvis gienosi da fasisi
elinuri qalaqebi arian. marTalia, zustad termin
`elinuris~ gansazRvreba skilaqsis mixedviT ar Cans,
rac SeiZleba wyaros naklad CaiTvalos. Tumca Tu
1
fsevdo-skilaqsi savaraudod Tavisi Txzulebis werisas
eyrdnoboda hekateos miletelis an skilaqs kariandelis
Txzulebas
9
gaviTvaliswinebT sxva romeli qalaqebi moixsenia man
elinurad (apolonia, mesembria, Teodosia, Temiskira,
heraklea
da
sxv.),
Sedarebis
gziT
SegviZlia
davadginoT, ras gulisxmobs is definiciaSi
–
`elinuri~.
am
sakiTxze
msjelobisas
gasaTvaliswinebelia, rom iseT qalaqs, rogoricaa
qalkedonia, skilaqsi ixseniebs mxolod qalaqad da
mis elinurobaze ar saubrobs. sainteresoa isic, rom
dioskuria masTan aseve mxolod qalaqia, gansxvavebiT
gienosisa da fasisisgan, romlebic elinur qalaqebad
arian moxseniebuli. es faqti gvaZlevs saintereso
daskvnebis gakeTebis saSualebas (yauxCiSvili 1967).
hipokrate (Zv. w. IV s.). avtori Tavis TxzulebaSi
`haerTa, wyalTa da adgilTa Sesaxeb~ gvawvdis cnobebs
faziselTa janmrTelobis mdgomareobis Sesaxeb. amis
safuZvelze
SegviZlia
davaskvnaT,
ra
pirobebSi
cxovrobdnen faziselebi imxanad da Sesabamisad,
ramdenad SesaZlebelia, rom maT masiur avadmyofobas
gavlena moexdina maT ekonomikur saqmianobaze. am
avtoris
cnobebis
Rirsebasac
Cveni
kvlevisTvis
swored es warmoadgens (yauxCiSvili 1965).
skimnos qioseli (Zv. w. II s.). skimnos qioselisTvis
SavizRvispireTSi ar arsebobs elinuri qalaqi, garda
xersonesisa. sainteresoa, rom igi maincdamainc iseT
qalaqs asaxelebs elinurad, romelsac TviTonve
ixseniebs koloniis koloniad, anu subkoloniad
(yauxCiSvili 1967).
polibiosi (Zv. w. II s.). polibiosi uSualod kolxeTis
qalaqebis Sesaxeb ar gvawvdis informacias, magram
masTan daculia cnobebi pontospireTis qveynebidan
Taflis, cvilis da damarilebuli Tevzis importis,
aseve zeTisa da Rvinis eqsportis Sesaxeb. garda amisa,
puris, rogorc eqsportis, aseve importis Sesaxeb.
10
polibiosi gvawvdis saintereso cnobas, rom Zv. w. 219
w. rodoselebsa da bizantionelebs Soris dadebuli
zavis
Tanaxmad,
`bizantionelebs
ar
unda
gadaexdevinebinaT
xarki
maTTvis,
vinc
pontoSi
Sevidoda,
xolo
rodoselebsa
da
mokavSireebs
mSvidobianoba unda daecvaT bizantionelebis mimarT~
(Polyb. IV, 38, 1. 4.). am wyaros gamoyeneba SesaZlebelia
mxolod
zogadad
SavizRvispireTis
istoriasTan
kavSirSi (Shuckburgh 1889).
dionisios halikarnaseli (Zv. w. I s.). dionisios
halikarnaselis cnobebis Rirebulebas warmoadgens is,
rom
misi
meSveobiT
Cven
gvaqvs
dokumenturad
dadasturebuli cnoba, rom SavizRvispireTSi Zv. w. V
s-Si 68 wlis ganmavlobaSi (472-402 ww.) aTenelebi
batonobdnen. magram wyaros nakli is aris, rom ar
uTiTebs konkretulad, romel qalaqebze batonobdnen
aTenelebi, Sediodnen Tu ara kolxeTis qalaqebi
konkretulad aTenis sazRvao kavSirSi, ixdidnen Tu
ara foross da sxv. (yauxCiSvili 1976).
diodore sicilieli (Zv.w. I - ax.w. I ss.). am avtorTan
ar aris moxseniebuli kolxeTis arcerTi qalaqi, rac
SeiZleba CvenTvis naklad CaiTvalos, Tumca mas aqvs
ganmarteba
mocemuli,
rom
mis
dros
kolxeTi
aRiqmeboda aziad, gansxvavebiT adreuli avtorebisgan,
romelTaTvisac
kolxeTis
nawili
warmoadgenda
evropas, xolo nawili azias. am wyaros Rirseba Cveni
kvlevisTvis isaa, rom vigebT diodores dros rogori
damokidebuleba
arsebobda
kolxeTis
mimarT
–
aRiqmeboda Tu ara is antikuri ekonomikuri sistemebis
suplementad (yauxCiSvili 1976).
straboni (Zv. w. I - ax. w. I). misi cnobebi Rirebulia
Cveni kvlevisTvis imiT, rom SegviZlia danamdvilebiT
davinaxoT – strabonis dros dioskuria, fazisi ar
11
ixseniebian elinur qalaqebad, Sesabamisad, viciT, rom
viTareba am qalaqebSi gasul saukuneebTan da zogadi
koniunqturac,
SedarebiT
Secvlilia.
strabonis
Txzulebis Rirebulebas warmoadgens aseve isic, rom
gvawvdis cnobas ionielebis mier SavizRvispireTSi
qalaqebis daarsebis Sesaxeb (Strabo III, 3, 6, 1). Tumca
nakli
isaa,
rom
yovel
konkretul
qalaqTan
mimarTebaSi
ar
azustebs,
TuU
romel
qalaqs
gulisxmobs
metropoliad.
strabonis
cnobebi
Rirebulia imiTac, rom aq daculia aramxolod misi
Tanadrouli, aramed sxva, ufro adrindeli, avtorebis
cnobebi, magaliTad, dioskuriis moxseniebis Sesaxeb
cnobebi strabons aRebuli aqvs Zv. w. III s. avtorisgan,
eratosTenesgan (Strabo, I. 3), da Zv. w. II-I ss-is mijnis
avtor artemidoresgan (Strabo, XI, 2, 16). Sesabamisad,
dioskuria
naratiul
wyaroebSi
dadasturebulad
arsebobs,
rogorc
mesame
(eratosTene),
ise
II-I
(artemidore) saukuneTa mijnaze (yauxCiSvili 1957).
pomponius mela (I s. I nax). pomponius melas cnobebis
Rirsebas Cveni kvlevisTvis is warmoadgens, rom
swored is mogviTxrobs fazisis oikistis, Temistagora
miletelis, Sesaxeb (Pomp. mela, de chron. 1, 19, 108). aseve
kastorisa da poluqsis mier dioskuriis daarsebis
Sesaxeb (Pomp. mela, de chron. 1, 19, 111). am wyaros nakli
isaa, rom mag., kalatisi mas gamohyavs, rogorc
miletelTa kolonia (Pomp. mela, de chron. II, 2, 22), maSin
rodesac danamdvilebiT viciT, rom kalatisi pontos
herakleis koloniaa, is ki, Tavis mxriv, megarisa.
Sesabamisad, kalatisi aramcTu miletelTa kolonia
araa,
aramed
saerTod
ioniuri
qalaqi
araa
SavizRvispireTSi. es faqtobrivi Secdoma eWvqveS
ayenebs
saerTod
Temistagora
miletelTan
dakavSirebiT
fazisis
oikistis
Sesaxeb
cnobis
12
sinamdvilis sakiTxs. SesaZloa, pomponius melas (an
SeiZleba misi wyaros) koncefcia zogadad, mTeli
SavizRvispireTis mileteli oikistebiT dasaxlebaa,
rac, TavisTavad ukve wyaros sandoobas eWvqveS ayenebs.
Tumca, Tu am cnobas SevujerebT sxva wyaroebiT
fazisis miletis mier daarsebis Sesaxeb cnobebs (mag.,
ariane), is ufro met damajereblobas iZens, miT ufro,
rom mag. qersonesi doriuli koloniaa, magram ioniuri
xanis arqeologiuri fenebi iqac aris dadasturebuli
da
SesaZloa
kalatisis
SemTxvevaSic
igive
SemTxevevasTan gvqondes saqme (gamyreliZe 1965).
memnoni (I-II ss.). memnonis cnobebis Rirebulebas
CvenTvis warmoadgens is, rom fazisi miTridates dros
dadasturebulia, rogorc dasaxlebuli punqti (Memn.
XV, 30. 3; XV, 36, 4). Tumca ar aris moxseniebuli es
dasaxlebuli punqti `elinuri qalaqia~, mxolod
`qalaqia~ Tu mxaris saxelwodebaa. es ki arTulebs
imdroindeli fazisis statusis kvlevis sakiTxs,
Tumca saerTo koniunqturis gaTvaliswinebiT aqac
SesaZlebelia daskvnis gamotana, rom memnoniseuli
suraTic logikuria (yauxCiSvili 1987).
alkifroni (II s.). alkifronis cnobebi CvenTvis
sainteresoa
im
TvalsazrisiT,
rom
adasturebs
kolxebTan berZnebis monebiT vaWrobas (yauxCiSvili
1987:139).
ptolemaiosi
(I-II
ss.).
ptolemaiosis
cnobebis
Rirebulebas warmoadgens is, rom moxseniebulia
dioskuria, anu sebastopolisi (Ptol. V. VI. 6; V. IX. 2;
VIII, XIX. 3, 4), garda amisa, dioskuriac da fazisic
qalaqebad (Ptol. V. IX. 2; VIII, XIX. 3, 4.) aris
moxseniebuli, gansxvavebiT adreuli (straboni) da
masze ufrosi Tanamedroveebisgan (pliniusi, memnoni),
romlebTanac
fazisis statusi bundovania. aseve
13
ptolemaiosTan aris moxseniebuli qalaqi neapolisi,
romelic sxva wyaroebSi ar gvxvdeba. misi cnobebidan
gamodis,
neapolisi
dasavleT
saqarTvelos
teritoriazea, Tumca cota bundovania, zustad sad
mdebareobs igi da, Sesabamisad, romel dasaxlebasTan
unda identificirdes. Tumca, radgan ptolemaiosis
`neapolisi~, anu, ase vTqvaT, `axalqalaqia~, is ar
SeiZleba iyos romelime berZnuli qalaqi, is ufro
romaul xanaSi daarsebul qalaqs an dasaxlebas hgavs
(lomouri 1955).
Teokrite (Zv. w. III s.) Teokrites sakuTriv ar
dausaxelebia arcerTi berZnuli axalSeni dasavleT
saqarTveloSi, Tumca mis sqolioebSi moxseniebulia
fazisi, rogorc miletelTa axalSeni (idilia, XIII, V.
24). Sesabamisad, Cven gvaqvs kidev erTi dasabuTeba
imisa, rom fazisi miletelTa daarsebulia. Tumca am
wyaros nakli isaa, rom sqoliastebi, rogorc wesi,
gviandeli komentatorebia,2 romelTa pirvelwyaroebi
CvenTvis ucnobia da, Sesabamisad, Tavad cnobis
daTariReba garTulebulia. Cven mxolod SegviZlia
vivaraudoT,
Tu
romeli
Zveli
berZeni
avtori
SeiZleboda
yofiliyo
Teokrites
sqoliastis
pirvelwyaro _ heraklide, aristotele, pomponius
mela Tu sxva CvenTvis ucnobi wyaro. Tavis mxriv, arc
pomponius melaa pirvelwyaro im TvalsazrisiT, rom
sxva avtorTa TxzulebebiT sargeblobs da rig
SemTxvevebSi Secdomebsac uSvebs (yauxCiSvili 1980:127).
2
Teokrites sqoliastebi Zv. w. I saukunidan gamouCnda,
gansakuTrebiT misadmi interesi gaRrmavda ax. w.
II
saukunidan.
mis
nawarmoebebis
sqolioebSi
vxvdebiT
munaciosis,
Teetetosis
da
agarantosis
saxelebs.
dawvrilebiT ix. T. yauxCiSvili. berZeni mwerlebis cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb. t. IV. Tbilisi. 1980. gv. 112.
14
pliniusi (I s.) pliniusis cnobebi Rirebulia sakiTxis
SeswavlisTvis
im
TvalsazrisiT,
rom
masTan
moxseniebulia qalaqi dioskuria, pitiunti, fazisi da,
savaraudod, gienosic (kignumi ?). sainteresoa, rom
pliniusTan dioskuriis TiTqos sami saxelwodeba Cans:
tindarida, dioskuria da sebastopolisi (Plin. NH. VI.
13, 15.). Tumca, unda aRiniSnos, rom saxelwodeba
sebastopolisi cixes miemarTeba da ara qalaqs. aseve,
pliniusTan moxseniebulia qalaqi pitiunti, garda
amisa, mdinare da qalaq peniusic, romelsac pitiuntad
miiCneven (Plin. NH. VI, 15.). rogorc Cans, pliniusTan
aris moxseniebuli qalaqi gienosic kignumis formiT,
Tanac orjer (Plin. NH. VI. 13, 16.). pliniusTan aseve
daculia saintereso cnoba qalaq pitiuntis henioxebis
mier
gaZarcvis
Sesaxeb,
romelic
uaRresad
sayuradReboa. aseve is imeorebs strabonis cnobas
dioskuriaSi mravali tomis TavSeyris Sesaxeb – 300
tomi, romelTaTvisac saWiroa 130 Tarjimani (Plin. NH.
VI. 15) (arboliSvili 2006).
flavius ariane (II s.). arianes Txzuleba Cveni
kvlevisTvis
mniSvnelovania
imiT,
rom
masSi
1)
dioskuria moixsenieba miletis axalSenad. xolo
wyaros naklad unda CaiTvalos is, rom CvenTvis
ucnobia, riT isargebla arianem, rodesac dioskuria
gamocxada miletur qalaqad, 2) rigi qalaqebis
aRwerisas
SavizRvispireTSi
(trapezunti,
amisosi,
olbia da sxv.), romelTac ariane asaxelebs `elinur
qalaqebad~, ar uTiTebs maT ramdenime saxelwodebas,
rogorc dioskuriis SemTxvevaSi. es faqti mianiSnebs
imaze,
rom
garnizonebi
sakuTriv
qalaqebSi
mdebareobda, gansxvavebiT SavizRvispireTis aRmosavleT sanapirosgan. kolxeTis teritoriaze garnizonebi,
rogorc Cans, Zveli `elinuri qalaqebis~ axlos
15
mdebareoben. amgvari aRwera arianes Rirsebad unda
CiTvalos (keWaRmaZe 1961).
amiane marceline (IV s). amianes cnobebi mniSvnelovania
im TvalsazrisiT, rom is ixseniebs fazissa da
dioskurias. Sesabamisad, vigebT, rom mis xanaSi jer
kidev arsebobda es qalaqebi. miT umetes, rom amianes
istoriidan Cvenamde ZiriTadad moRweulia is nawili,
romelic mis Tanadroul viTarebas exeba. SegviZlia
Tamamad miviCnioT, rom mis mier am qalaqebis
moxsenieba adasturebs maT jer kidev aqtiur qalaqebad
arsebobas. sxva sakiTxia, rom es qalaqebi aRar aris
elinuri samyaros suplementi, radgan es procesi ukve
dasrulebulia dasavleT saqarTveloSi. amianes nakli
swored is gaxlavT, rom manamde, anu am procesis
dasrulebis etapze ra viTareba iyo, amas srulad ver
vigebT. is aRniSnavs, rom dioskuria aris `axlac ki
kargad cnobili~, magram ar miuTiTebs misi ayvavebis
qronologiasa da dakninebis mizezebze. sainteresoa,
rom masTanac gaJRerebulia dioskuriis miTologiurdoriuli xasiaTi (georgika 1961:109, 112).
anonimi (V s.). V s-is anonimi ixseniebs dioskurias,
miletelTa axalSen faziss, sadac Tavs iyrian
barbarosebi indoeTidan da baqtrianidan. am wyaros
warmomavloba
CvenTvis
kargadaa
cnobili,
misi
ZiriTadi
nawili
efuZneba
arianes
Txzulebas,
amitomac, masSi daculi cnobebis daTariReba da,
Sesabamisad, Cveni kvlevisTvis saWiro qronologiur
CarCoebSi moqceva sirTules ar warmoadgens, rac
wyaros Rirsebad unda CaiTvalos (georgika 1965:4).
stefane bizantieli (VI s.) ixseniebs dioskurias da
gvawvdis saintereso cnobas, rom dioskurias adre aia
erqva. aseve, ixseniebs hidronims (kianeosi), romelic
kavSirSi unda iyos gienosTan. es aris albaT mdinare
16
jikumuri (georgika 1936:277, 274) garda amisa, Puhvni~-s
da
Tuhvni~-s ixseniebs kolxur qalaqebad. am
saxelwodebebs miiCneven erTi da igive toponimad, da
gienosad mas miiCnevs T. yauxCiSvili (Каухчишвили
1979:300). am wyaros naklic Cveni kvlevisTvis mxolod
es gaurkvevlobaa.
17
b) epigrafika
epigrafikuli Zeglebi, romlebic cnobebs gvawvdian
berZnuli da kolxuri samyaros urTierTobis Sesaxeb,
mcirea naratiul wyaroebTan SedarebiT. isini, erTi
SexedviT,
moklebulia
informatiulobas,
Tumca,
praqtikulad, utyuar cnobebs gvawvdian. amasTan,
rogorc wesi, maTi daTariReba saukunis sizustiT
mainc SesaZlebelia, rac am tipis wyaroebis Rirsebad
unda CaiTvalos. naratiuli wyaroebisgan gansxvavebiT
TiTqmis
yvela
epigrafikul
Zeglze
asaxulia
informacia, romelic pirdapir momdinareobs maTi
Semqmnelebisgan
da
ar
aris
gadamweris
an
kompilatoris
moRvaweobis
nayofi.
Tumca,
fragmentulobis
gamo,
rig
SemTxvevebSi
garTulebulia
maTi
interpretirebis
sakiTxi.
ZiriTadad, es aris berZnul enaze Sesrulebuli
warwerebi, mxolod erTia berZnulad da laTinurad.
am tipis wyaroebis Seswavlisas Segnebulad ar
mimovixilavT artefaqtebs, romlebzedac daculia
astinomebis
saxelebi.
mimovixilavT
mxolod
im
warwerebs, romlebic berZnul-kolxuri urTierTobebis
Sesaxeb sxva, arsebiTi xasiaTis cnobebs gvawvdian.
warwerebi
ZiriTadad
gamoqveynebulia
T.
yauxCiSvilis mier `saqarTvelos berZnuli warwerebis
korpusSi~ (yauxCiSvili 1999, 2004), sazRvargareT
aRmoCenili warwerebi _ aseve mis mier krebulSi
`Проблемы античной культуры~ 1975 wels (Каухчишвили
1975). dasavleT saqarTvelos berZnuli grafitoebi
gamoaqveyna da Seiswavla m. nasiZem (nasiZe 2002). erTi
grafito, gamoaqveyna o. lorTqifaniZem krebulSi `vani
I~ (lorTqifaniZe 1972).
Zeglebi, romlebic kolxuri da berZnuli
samyaros
urTierTobebis
Sesaxeb
raime
saxis
18
informacias Seicaven, aRmoCenis adgilis mixedviT
pirobiTad
or
nawilad
SegviZlia
davyoT:
saqarTveloSi
da
saqarTvelos
farglebs
gareT
aRmoCenili Zeglebi.
saqarTveloSi aRmoCenili Zeglebia:
warwera
amforis
yurebze
gudauTidan:
`DIOSKOU~
(dioskuriis
Semoklebuli
forma).
Sesrulebulia
adgilobrivi Tixis nawarmze (Zv. w. IV-III ss.)
(yauxCiSvili 2004:78),
eSeris brinjaos (Zv. w. IV-III ss)
fila. sainteresoa, rom es warwera uzado
berZnuliTaa Sesrulebuli (yauxCiSvili 2004:7475),
Zv. w. II-I ss. warwera `DR~ amforis
natexze soxumidan. (yauxCiSvili 2004:79),
vanis dekreti ((yauxCiSvili 2004)
warwera vanSi, Zv. w. II-I ss.
keramikis natexebSi aRmoCenil TeTrangobian
dergismagvar WurWlis fragmentze DI. (vani
1972:143),
II-III
ss.
warwera
sinopuri
luTerionis yurze soxumidan: `sosibiosi an
sosibiosis~ (yauxCiSvili 2004:78),
II-III ss. warwera amforis yurze
soxumis cixis masalebidan (1958 w.) `herakleis~
(yauxCiSvili 2004:78),
soxumis warwera sanaTurze II_III
ss-sa, `mogzauro, Tayvani-ec meufe hermesmerkuris (Tavis) gadasarCenad.~ rogorc Cans,
gaukeTebia
dioskurel
vaWar-mogzaurs
(yauxCiSvili 2004:77; Каухчишвили 1975:497),
19
saqarTvelos farglebs
CvenTvis saintereso Zeglebia:
gareT
aRmoCenili
warwera
yubanSi,
zubovskis
yorRanze, aRmoCenil fialaze Zv. w. V-IV ss:
`mivekuTvnebi
apolons,
romelic
fazisSia”
(Каухчишвили 1975:494),
warwera
Savfigurul
hidriaze:
`kolxma gamakeTa~ (Zv. w. VI-IV ss) (Каухчишвили
1975:499),
warwera
amforaze:
`evqsiTeosma
gamakeTa, kolxma momxata~ (Zv. w. VI-IV ss)
(Каухчишвили 1975:499),
aTeneli
monaTvaWris,
keTisodoris, warwera, romelSic moxseniebulia
kolxi mona (Zv. w. 415-414), romelic 153 draqma
Rirda (Каухчишвили 1975:499),
saflavis
qva
warweriT:
`evfrosine, xairemonisa, kolxi qali~ aTenidan
(Zv. w. IV-I ss.) (Каухчишвили 1975:499),
aTenis
(#721)
da
delfos
warwerebi, romlebSic moxseniebulia sakuTari
saxeli sani (Zv. w. 270-260) (Каухчишвили 1975:502),
delfosis
2
warwera,
sadac
moxseniebulia sakuTari saxeli makroni (Zv. w.
208 w), romelic tomobriv kuTvnilebas unda
aRniSnavdes (Каухчишвили 1975:501),
delfosis manumisiebis warwera
(Zv. w. II s.), moxseniebulia qali, saxelad kalo,
kolxeTidan, romelic gaiyida 5 vercxlis mnad
(Каухчишвили 1975:499),
20
delfosis Zv. w. I s. warwera,
romlebSic
moxseniebulia
vinme
`fesinosi~
(qioseli) (Каухчишвили 1975:503),
warwera
pantikapeidan,
kolxur
keramikul fragmentze: `kolxi~ (Zv. w. Vs)
(Каухчишвили 1975:503),
bosforis
ori
warwera:
`filokomi, kolxis Ze~ (#230), `maZisi, kolxis
Ze~ (#200) (Каухчишвили 1975:505),
miTridate
umcrosis
warwera
(Dundua 2012:40).
21
g) numizmatika
numizmatikuri masalebi mniSvnelovan informacias
gvawvdian
berZnul
samyarosTan
kolxeTis
urTierTobebis kvlevisaTvis. maTi warmoSoba naTels
hfens im sakiTxs, Tu romel qalaqebTan hqonda
urTierToba kolxeTis qalaqebs. Tumca am wyarosac
Tavisi nakli aqvs, romelic arTulebs sakiTxis
Seswavlas, Tu romel qalaqebTan hqonda urTierToba
kolxeTs Zv. w. VI saukuneSi am sakiTxis Sesaswavlad
importuli monetebi didad informatiuli ar aris,
radgan Zv. w. VI saukunidan Cvenamde importuli
monetebidan mxolod 3 monetaa moRweuli – 2 lidiuri
da 1 sinopuri moneta. amasTan, sinopuri draqma
fiWvnaris Zv. w. V saukunis berZnuli nekropolidanaa
cnobili da, zogadad, Zv. w. VI-V ss-iT TariRdeba.
Sesabamisad, praqtikulad, Zv. w. VI saukunis, anu
berZnuli kolonizaciis ioniuri etapis Sesaswavlad
Cvens gankargulebaSi mxolod ori lidiuri monetaa.
am TvalsazrisiT garkveulwilad xarvezs avsebs
kolxuri TeTri, romelic, miuxedavad imisa, rom
importuli
araa,
misi
ikonografia
gvawvdis
informacias Tundac q. fasisis, dResdReobiT romlis
emitirebuladac miiCneva kolxuri TeTri, sagareo
kavSirebis Sesaxeb. mag., II tipis kolxur didraqmaze
gamosaxulia `apolinaruli triada: leto, apoloni,
artemide~ (lorTqifaniZe 2002:196). aseve, I tipis
didraqmaze _ lomi. orive motivi damaxasiaTebelia
mileturi
monetebisTvis
da
miuTiTebs
fazisis
kavSirze Tavis metropolia miletTan (dundua... 2006:36).
rac Seexeba, Zv. w. V saukunes, am SemTxvevaSi
ar gvaqvs mdidari numizmatikuri masala, Tumca igi
informatiulia. Tamamad SegviZlia vamtkicoT, rom
fiWvnari
sworedac
atikuri
samosaxloa, radgan
22
berZnuli
monetebi
mxolod
aTenTan
kavSirs
adastureben. mag., fiWvnaridan 3 kizikuri stateria
moRweuli da cnobilia, rom ` aTenma kizikis zarafxana
araTu
gaauqma,
aramed
Tavisi
samoneto
karis
filialadac ki aqcia da kizikinebs msxvili savaWro
operaciebis sawarmoeblad iyenebda~ (dundua... 2006:48).
aseve gvaqvs 1 aTenuri tetradraqma3 mwvane koncxis
midamoebidan da TiTo-TiTo moneta pantikapeionidan,
nimfeionidan, aseve sparsuli sikli (dundua... 2006:36),
romelic Cveni kvlevisTvis mxolod arapirdapiri
saxiT gvawvdis informacias – adasturebs, rom
kolxebs calsaxad aramxolod berZnebTan, aramed
iranelebTanac
hqondaT
urTierToba.
sainteresoa,
Tavad am aRmoCenis topografia – sulori – vanis
siaxloves,
romelic
SesaZlebelia
warmoadgenda
centrs
mTeli
dasavleT
`redistribuciis
saqarTvelosTvis~ (Licheli 1994:105). Sesabamisad, monetebi
gvawvdian informacias savaWro gzebis Sesaxebac.
Zv.
w.
IV
saukuneSi
ucxouri
monetebis
aRmoCenis
topografia
ufro
mravalferovania
–
sinopuri monetebi praqtikulad mTeli dasavleT
saqarTvelos sanapirodanaa cnobili (soxumi, ureki,
fiWvnari, qobuleTi, cixisZiri, baTumi). aseve Zv. w. IV
saukuneSi, mTels dasavleT saqarTveloSia (svaneTi,
riye,
vani,
fiWvnari,
lentexi,
farcxanayanevi,
gulrifSi,
Wiora,
yvirilas
midamoebi,
kaWreTi)
aRmoCenili aleqsandre makedonelis monetebi. saukunis
dasasrulidan ki Cndeba lisimaqes monetebic, rac isev
da isev berZnul samyarosTan intensiur urTierTobas
amtkicebs. lisimaqes monetebis aRmoCenis topografiac
3
am periodis kidev erTi aTenuri tetradraqma aRmoCenilia
dmanisSi.
23
sakmaod mravalferovania – svaneTi, vani (imereTi), eki
(samegrelo),
gulrifSi
(afxazeTi),
makriali
(istoriuli kolxeTi, dRevandeli TurqeTi). mcire
raodenobiT aRmoCenilia filipe II-is da filipe III-is
monetebic (dundua... 2006:61-73).
Zv. w. III saukuneSi, marTalia, importuli
monetebis aRmoCenis topografia arcTu viwroa, magram
raodenobrivad CamorCeba gasul or saukunes da, miT
umetes, II saukunes, Sesabamisad, am monacemebis
safuZvelze
SegviZlia
vivaraudoT,
rom
kavSiri
berZnul
samyarosTan
Sesustebulia
gasul
saukuneebTan SedarebiT.
Zv. w. II saukunis dasasruli
aRiniSna
ucxouri fulebis SemodeniT (sul 72 importuli
monetaa), monetebis mixedviT Cans kavSiri miTridate
evpatorTan (72 monetidan 64, rogorc Cans, swored
miTridates ukavSirdeba), rasac naratiuli monacemebic
uWeren mxars. danarCenebi 4 aris romis respublikuri
denari, 2 kapadokiuri moneta, 1 rodosuli, 2 `axali
stilis~ aTenuri tetradraqma da 1 pantikapeionis
moneta. aseve mniSvnelovani, sabolood pasuxgaucemeli
SekiTxvac gvaqvs am periodidan – basilevs akesis
moneta,
romelic
sakmaod
naturalisturadaa
Sesrulebuli sqematuri saxiT Sesrulebuli mag.
lisimaqes minabaZebis fonze.
sainteresoa, rom Zv. w. I s-is monetebi
cnobilia mxolod vanidan, soxumidan an eSeradan.
miTridates 1 moneta cnobilia quTaisidan.
24
d) keramikuli nawarmi
keramikuli masala _ masobrivi arqeologiuri
monapovari mniSvnelovani wyaroa berZnuli koloniebis
istoriis
Seswavlis
sakiTxisaTvis.
TavisTavad
sainteresoa dasavleT saqarTvelos antikuri xanis
Zeglebze importuli nawarmis Semosvlis sakiTxi –
maTi arseboba Suqs fens ama Tu im koloniis kavSirs
sxvadasxva berZnul qalaqebTan. amasTan, am tipis
wyaros gamoyenebisas saWiroa garkveuli sifrTxile –
nebismieri
nivTis
arseboba
uSualo
kavSirs
konkretul
sawarmoo
centrebTan
yovelTvis
ar
adasturebs.
rogorc
wesi,
erTeuli
calobiTY
aRmoCenis SemTxvevaSi ufro savaraudoa saSuamavlo
savaWro centris gavliT am produqciis Semosvla.
magaliTad,
`fiWvnaris
berZnul
mosaxleobaSi
saSuamavlo vaWrobis gziT Semodioda Tasosisa da
mendes maRalxarisxovani Rvino, finikiuri feradi
minis
nawarmi,
siriuli
Tu
egvipturi
minis
mravalricxovani mZivebi, romlebzedac adgilobriv
mosaxleobaSi didi moTxovnileba iyo~ (kaxiZe 1982:72).
Sesabamisad, am tipis wyaros nakls swored es
warmoadgens, rom frTxili midgoma sWirdeba, rodesac
vamtkicebT ama Tu im qalaqTan kolxeTis berZnuli
axalSenebis kavSirs.
aseve sainteresoa adgilobrivi keramikuli
nawarmic – rogorc adgilobrivi moxmarebisTvis, aseve
saeqsportod
warmoebuli.
samarxebSi
aRmoCenili
adgilobrivi
keramikuli
nawarmis
Tanafardoba
importTan
naTels
hfens
berZnebTan
vaWrobis
intensivobis sakiTxs. fiWvnaris SemTxvevaSi, sadac
berZnuli
da
kolxuri
nekropoli
gverdigverd
Tanaarsebobs,
adgilobrivi
mosaxleobis
mier
25
berZnuli importiT dainteresebis xarisxis Sesaxeb
msjeloba
SeiZleba
statistikuri
analizis
safuZvelze.
dioskuriaSi
warmoebuli
DIOSKOU
damRiani amforis safuZvelze SesaZlebelia msjeloba
adgilobriv warmoebuli produqciis saeqsportod
gatanis mcdelobis Sesaxeb.
gansakuTrebuli
aRniSvnis
Rirsia
soxumSi
napovni stela, romlis arsebobac yvelaze metad
adasturebs berZnebTan kavSirs Zv. w. V saukuneSi.
26
d) istoriografia
Cveni
kvlevisTvis
relevantur
istoriografiaSi
Seswavlilia, zogadad, berZnuli
ekonomikis,
da
konkretulad
berZnuli
kolonizaciasTan dakavSirebuli Teoriuli sakiTxebi,
publicirebulia arqeologiuri Zeglebi da mocemulia
masTan dakavSirebuli interpretaciebi da daskvnebi,
aseve, mocemulia konkretuli axalSenebis istoria.
istoriografias
mimovixilavT
qveynebis
mixedviT, aseve, literatura segmentirebuli iqneba
Tematuradac: Tavdapirvelad mimovixilavT, zogadad,
antikur ekonomikasTan dakavSirebiT gamoqveynebul
Sromebs,
Semdeg
naSromebs,
sadac
ganxilulia
berZnuli kolonizaciis zogadi sakiTxebi, aseve,
SavizRvispireTis
berZnul
kolonizaciasTan
dakavSirebiT arsebul Cveni kvlevisTvis relevantur
literaturas. garda amisa, ganvixilavT uSualod
kolxeTis berZnul kolonizaciasTan dakavSirebiT
arsebul literaturas, rogorc zogad sakiTxebze
gamoqveynebul,
aseve,
konkretuli
axalSenebis
istoriis Sesaxeb. da bolos, ganvixilavT Cvens
sakvlev periodTan da regionTan dakavSirebuli
sxvadasxva arqeologiuri Zeglebis publikaciebs.
saqarTveloSi
berZnuli
kolonizaciis
sakiTxebi mravalmxriv aris gaSuqebuli. zogadad,
berZnul koloniaciasTan da polisebis istoriasTan
dakavSirebuli
sakiTxebi ganxilulia antikuri
istoriis
cnobili
qarTveli
mkvlevrebis
al.
wereTlis (wereTeli 1966), l. sanikiZis (sanikiZe 1954),
g.
qavTarias
(qavTaria
2005),
r.
gordezianis
(gordeziani 1988, 1997), l. gordezianis (gordeziani
2009), T. Toduas (Todua 2011), T. dunduas (dundua...
2009) SromebSi.
27
dasavleT saqarTveloSi berZnuli koloniebis
sakiTxi ganixila g. meliqiSvilma Tavis fundamentur
SromaSi «К Истории Древней Грузии» (Меликишвили 1959),
Semdeg saqarTvelos istoriis narkvevebis I tomSi
(saqarTvelos... 1970). antikuri periodis dasavleT
saqarTvelos istoriis zogadi sakiTxebi gaSuqebulia
n. lomouris (lomouri 1962, 1968, 1981, 1996, 1998, Ломоури
1967, 1981), m. inaZis (inaZe 1955, 1959, 1961, 1962, 19621, 1963,
1975, 1982, 1983, 1992, 1992 1, 19922 2010; Инадзе 1968, 1973, 1979,
1988), o. lorTqifaniZis (lorTqifaniZe 1964, 1965, 2002;
Лордкипанидзе
1975,
1977,
1979,
1980,
1985,
1990;
Лордкипанидзе... 1990), oT. lorTqifaniZis da T. miqelaZis
erTobliv (Лордкипанидзе... 1981, 1988), T. miqelaZis
(miqelaZe 1960), g. lorTqifaniZis (lorTqifaniZe 1991;
Лордкипанидзе 1970, 19791, 1978), a. boltunovas (Болтунова
1963, 1979, 1988), g. kvirkvelias (kvirkvelia 1999, 2002), i.
voronovis (Воронов 1980, 1981, 1985), g. Sambas (Шамба 1979,
1988) SromebSi. uaxlesi Sromebidan aRsaniSnavia aseve
g. gamyreliZis `kolxologiuri kvlevebi~ (gamyreliZe
2010), aseve, dim. axvledianis `kolxeTis socialurekonomikuri da politikuri istoriis sakiTxebi~
(axvlediani 2004). ukanasknel xanebSi am sakiTxebze
muSaobs aseve T. dundua. misi Sromebidan aRsaniSnavia
`kolxeTi Zv. w. VI-IV ss. _ berZnuli axalSenebi
dasavleT saqarTveloSi~ (dundua 2009), `qarTuli
eTnokulturuli
evolucia
da
dasavleTi
numizmatikuri masalebis mixedviT~ (dundua 1997), nino
silagaZesTan
TanaavtorobiT
gamocemuli
`saqarTvelos istoria, Tematuri Tu qronologiuri
principi?~ (dundua... 2000), aseve, `saqarTvelo da gare
samyaro – evropis Seqmna da evropis integraciis
istoriuli formebi~ (dundua... 2009) da Georgia within the
European Integration (Dundua 2013).
28
elinisturi
xanis
kolxeTis
ekonomikis
sakiTxebi Seswavlilia n. maTiaSvilis (maTiaSvili
1977),
aseve
v.
liCelis
(liCeli
2001)
mier.
SavizRvispireTis
kolonizaciis
periodizaciis
sakiTxi ganixila a. kaxiZem (kaxiZe 1982), elinizmis
Sidaperiodizaciisa
da
modelebis
Sesaxeb
saqarTveloSi
mosazreba
gamoTqva
v.
liCelmac
(liCeli 2005).
miTridates epoqisa da romauli xanis istoriis
Seswavlis TvalsazrisiT aRsaniSnavia n. lomouris
«Грузино-Римские взаймоотношния» (Ломоури 1981).
zogadad, SavizRvispireTis, da, maT Soris,
kolxeTis berZnuli kolonizaciis sxvadasxva sakiTxi
(vaWroba, sazRvao gzebi, adgilobrivi mosaxleobis, da
berZnebis
urTierToba
da
sxv.)
gaxda
vanis
simpoziumis ganxilvis sagani da, Sesabamisad, aisaxa
mis masalebSi, romelic gamodis 1979 wlidan. I
simpoziumis Tematika SedarebiT zogadi iyo, Semdeg
sxvadasxva konkretul Temebs exeboda: 1) Проблемы
Греческой колонизации Северного и Восточного Причерноморья.
Тбилиси. 1979. 2) Демографическая ситуация в Причерноморье в
период Великой Греческой Колонизации. Тбилиси. 1981. 3)
Материалы III Всесоюзного симпозиума по древней истории
Причерноморья на тему "Эллинизм и Причерноморье", Цхалтубо,
21-27 V. 1982 г. 4) Местные этно-политические объеденения
причерноморья в VII-IV вв. до н. э. Тбилиси. 1988. 5)
Причерноморье VII-V вв. до. н. э. Письменные источники и
археология. Материалы V Международного симпозиума по
древней истории Причерноморья. Тбилиси. 1990. 6) La Mer Noire,
Zone De Contacts - Actes Du VIIe Symposium De Vani, Colchide, 2630 IX 1994. am krebulebSi gamoqveynebulia Crdilo
SavizRvispireTis berZnul koloniebis sakiTxebze
momuSave
iseT
mniSvnelovan
mecnierTa
Sromebi,
29
rogorebic arian: i. vinogradovi, v. tolstikovi, v.
damanski, n. graCi, k. marCenko da sxv.
mniSvnelovania g. kvirkveliasa da d. kaWaravas
mier gamocemuli mcire enciklopediuri cnobari
«Города и поселения Причерноморья античной эпохи», romelic
gzamkvlevad daexmareba nebismier mkvlevars, romelic
am sakiTxiTaa dainteresebuli. aseTive enciklopediuri
xasiaTisaa voronovis afxazeTis arqeologiuri ruka
(Воронов 1969).
dasavleT saqarTvelos berZnuli koloniebi
kvlevis
sagani
calcalkec
gamxdara.
fiWvnaris
arqeologiuri
gaTxrebis
Sedegebi,
Zv.
w.
V-IV
saukuneebis berZnuli da kolxuri samarovnebidan
momdinare masalebi, aseve, elinisturi xanis samarovnis
masalebi asaxulia sam tomad gamocemul SromaSi
`fiWvnari~ (kaxiZe... 2004; kaxiZe... 2007; kaxiZe... 2010).
mesame tomSi
elinisturi xanis samarovani ufro
mimoxilulia.
fiWvnaris
elinisturi
xanis
samarovnidan momdinare masalebi a. kaxiZes gamocemuli
aqvs ufro adre ramdenime statiad (kaxiZe 1979; kaxiZe
1977; kaxiZe... 1988). aseve, fiWvnaris Sesaxeb gamocemuli
aqvs sxva Sromebic (kaxiZe 1965, 1971, 19711, 1973, 19731,
1974, 1979, 1982, 1987, 2002; Кахидзе 1972, 1979, 19791). garda
amisa, sxvadasxva TanaavtorTan erTad gamocemuli aqvs
fiWvnaris Sesaxeb sxva naSromebic (kaxiZe... 1971, 1977,
1989, 1999, 19991, 2005). fiWvnaris Sesaxeb gamosca aseve
monografia g. cecxlaZem (Tsetkhladze 1999). fiWvnarSi
aRmoCenili berZnuli importis Sesaxeb sxvadasxva
statiebia gamoqveynebuli (CxaiZe 1974; CxaiZe 1975;
iaSvili 1987; sixaruliZe 1983; sixaruliZe 1987;
sixaruliZe 1988; TurmaniZe 2002, 2005; vaSakiZe... 1978,
1979; vikersi... 1999; Вашакидзе... 1985; Хахутаишвили 1979;
30
Хахутаишвили... 1985). fiWvnaris grafitoebis Sesaxeb 2
statia gamosca n. ZnelaZem (ZnelaZe 2002; ZnelaZe 2005).
gienosis istorias sadisertacio naSromi
miuZRvna da SemdgomSi swavlobda am sakiTxs d.
kaWarava (kaWarava 1971, 2002; Качарава 1972, 1979). gienosis
istoriis Sesaxeb werdnen,
aseve, g. kvirkvelia
(Квирквелия 1981), i. voronovi (Воронов 1976), g. Samba
(Шамба 1988).
dioskuriisa da eSeras istoriis sakiTxebi
ganxilulia m. ivaSenkos (Иващенко 1926), l. soloviovis
(Соловьев 1947, 19471), m. trapSis (Трапш 1955, 1963, 1969), i.
voronovis (Воронов 1969, 1972, 1980), g. Sambas (Шамба 1972,
1979, 19791, 19792, 1980), g. kvirkvelias (kvirkvelia 1978,
1979; Квирквелия 1979), a. afaqiZis da o. lorTqifaniZis
(Апакидзе... 1963)
naSromebSi.
dioskuriis
sagareo
vaWrobis Sesaxeb sayuradRebo mosazrebebi aqvs m.
inaZes (inaZe 1962). soxumis mTis arqeologiuri Zeglebi
gamosca al. kalandaZem (kalandaZe 1953). fiCoris
dasaxleba Seiswavla m. baramiZem (Барамидзе 1988, 1990).
fazisis istoriis Seswavlas mieZRvna, aseve,
araerTi naSromi. maTgan nawili exeboda fazisis
adgilmdebareobis
dazustebas,
nawili
fazisTan
dakavSirebuli arqeologiuri Zeglebis publikacias.
aseve, kolxuri TeTris, rogorc fazisSi emitirebuli
fulis Seswavlas. fazisis lokalizaciis Sesaxeb
naratiuli
wyaroebis
monacemebi
dawvrilebiT
mimoxilulia m. berZniSvilis SromaSi (berZniSvili
1942).
fazisis
etomologiis
sakiTxze
mosazreba
gamoTqmuli aqvs r. gordezians (gordeziani 1971),
heraklides cnobidan gamomdinare fazisis statusis
Sesaxeb m. inaZes gamocemuli aqvs Sroma `heraklides
faziselTa politiis ganmartebisTvis~ (inaZe 1983),
bolo xanebSi am cnobas Seexo d. brondic (brondi
31
1999, 2005). oT. lorTqifaniZem StutgartSi fazisis
Sesaxeb gamosca ‘Phasis, the River and the City in Colchis’
(Lordkipanidze
2000).
fazisis
garSemo
arsebuli
Zeglebidan momdinare arqeologiuri masalebi gamosca
T. miqelaZem (miqelaZe 1978; Микеладзе 1979). fazisis
midamoebidan momdinare masalebis Sesaxeb aris, aseve,
p. diuponis da d. kaWaravas statiac (diuponi... 1999).
diunuri dasaxlebebi, romlebic dasavleT
saqarTvelos sanapiroze arsebobdnen aq berZnebis
gamoCenamde, Seswavlilia (Соловьев 1947),
ramiSvilis
1
(Рамишвили 1975, 1975 ), TavamaiSvilis (TavamaiSvili 1991)
da sxvaTa SromebSi.
antikuri periodis dasavleT saqarTvelos
hinterlandidan Seswavlis TvalsazrisiT aRsaniSnavia
9 tomad gamocemuli Sromebi q. vanis Sesaxeb (vani 1972,
1976, 1977, 1979, 1981, 1983, 1986). aq gadmocemulia vanisa
da mis garSemo mdebare Zeglebidan – `vanis qveynidan~
_ momdinare arqeologiuri masala. vanis istoriisa da
arqeologiis sakiTxebi ganxilulia d. axvledianis
(axvlediani... 2005), d. kaWaravas (Качарава 1990), n.
maTiaSvilis
(maTiaSvili
1973),
m.
fircxalavas
(Пирцхалава 1990), aseve, x. blaskesis (blaskesi 2002)
SromebSi, aseve, sayanCias namosaxlarTan dakavSirebiT
aRsaniSnavia v. liCelis statiebic (liCeli 1977, 1981).
kolxeTis
arqeologiis
SeswavlisY
TvalsazrisiT, pirvel rigSi, aRsaSnavia b. kuftinis
ortomiani Sroma (Куфтин 1949; Куфтин 1950), aseve, oT.
lorTqifaniZis monografia Наследие Древней Грузии,
sadac
kolxeTis
istoriis
umniSvnelovanesi
problemebia ganxiluli (Лордкипанидзе 1989).
rac
Seexeba
sxvadasxva
arqeologiuri
Zeglebis publikacias da Seswavlas: sairxis masalebi
gamosca j. nadiraZem (nadiraZe 1990), SemdgomSi misi
32
sruli versia gamosces g. maxaraZem da m. wereTelma
(maxaraZe... 2007). sairxis berZnuli importis Sesaxeb
aRsaniSnavia sxva Sromebic (bragvaZe 2005; bragvaZe...
1999). noqalaqevis istoria da arqeologiuri gaTxrebis
Sedegad mopovebuli masalebi gamocemulia or tomad
(noqalaqevi 1987, 1993). `barbarosebis didi qalaqis~
lokalizaciis Sesaxeb g. grigoliam gamosca Sroma da
namarnus namosaxlari miiCnia am qalaqad (grigolia
1973), paluris saZvles masalebi gamocemulia n.
oqropiriZe da v. baramiZis mier (oqropiriZe... 1974),
aseve, liaSi aRmoCenili antikuri xanis masalebi
gamosca l. wiTlanaZem (wiTlanaZe 1973), enguris
sanapirodan momdinare masalebi gamosca g. grigoliam
(grigolia 1971), l. jiblaZem (jiblaZe 1985). enguris
arqeologiuri
eqspediciis
1968
wlis
muSaobis
angariSi gamosca avtorTa jgufma. es naSromi Sesulia
S. CarTolanis Sromebis krebulSi (CarTolani... 2010).
aseve,
sayuradReboa
larilaris
samarovnis
publikaciac (CarTolani 2010). iTxvisis samarovnis
masalebi
gamosca
i.
gagoSiZem
(gagoSiZe
1966).
gurianTis antikuri xanis Zeglebi mimoixila n.
vaSakiZem (vaSakiZe 1971), zemo farcxmis samarovanic
gamocemuli
aqvs
n.
vaSakiZes
(vaSakiZe
1983),
farcxanayanevidan momdinare masala – S. mamulaZes
(mamulaZe 1979), koxis najixuralidan – al. qaTamaZem
(qaTamaZe 1963).
kolxeTis arqeologiuri eqspediciis Sesaxeb
gamocemulia angariSebi (papuaSvili 1987). samxreTdasavleT saqarTvelos arqeologiuri eqspediciis
masalebic
periodulad
gamoicemoda
krebulSi
samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi (xaxutaiSvili
1982; vaSakiZe 1982; iaSvili 1982). nanefiS Wales
samarovnis masalebi gamosca g. gvinCiZem (gvinCiZe 1980)
33
rac Seexeba numizmatikis Seswavlas, dasavleT
saqarTvelos antikuri xanis numizmatikis sakiTxebi
ganxilulia d. kapanaZis (kapanaZe 1950), golenkos
(Голенко 1963), g. dunduas (dundua 1975; Дундуа 1979, 1987),
T. dunduas (dundua 1997; Дундуа 2002), aseve, g. dunduas
da T. dunduas erTobliv SromaSi (dundua... 2006).
noqalaqevis eqspediciis mier mopovebuli monetebi
(1973-82 ww) gamosca T. abramiSvilma (abramiSvili 1987).
svaneTis
numizmatikur
masalaze
saubaria
g.
lorTqifaniZis, z. kvicianisa da z. beraZis naSromSi
(lorTqifaniZe... 2008) da sxv.
antikuri xanis sabeWdavi beWdebi Seiswavla m.
lorTqifaniZem
(lorTqifaniZe
1981).
dasavleT
saqarTveloSi aRmoCenili berZnuli grafitoebi – m.
nasiZem (nasiZe 2002).
rusuli
istoriografia
berZnuli
kolonizaciis Sesaxeb sakmaod mdidaria. elinisturi
xanis polisis Taviseburebebis Sesaxeb werda g.
koSelenko. misi azriT, elinisturi xanis polisi
Taviseburia, mas SeiZleba didi kleruxiac ewodos,
radgan miwebi, romlebsac moqalaqeebi flobdnen,
srulad maT ki ar ekuTvnodaT, aramed mefisgan
pirobiT
sakuTrebaSi
gadaecemodaT
(Кошеленко
1979:288).
berZnuli
kolonizaciis
sxvadasxva
mimarTulebebi da maTi xasiaTi mimoxilulia v.
kuziSinis redaqciiT gamosul Zveli saberZneTis
istoriis saxelmZRvaneloSic (Кузищин 2005).
zogadad, SavizRvispireTis kolonizaciisa da
vaWrobis
sakiTxebze
muSaobda
i.
braSinskic
(Бращинский 1958, 1967, 1973, 1980, 1985; Бращинский… 1979).
Crdilo
SavizRvisapireTSi
berZnuli
kolonizaciis Sesaxeb werda v. v. lapini. misi azriT,
Crdilo
SavizRvispireTis
berZnuli
koloniebis
34
ganviTareba
mimdinareobda
adgilobrivi
mosaxleobisgan damoukideblad, miuxedavad imisa, rom
isini erTmaneTTan interaqciaSi iyvnen (Лапин 1966:234).
Crdilo
SavizRvispireTis
regionis
Seswavlis
TvalsazrisiT aRsaniSnavia v. gaidukeviCis «Боспорское
царство» (Гайдукевич 1949). i. zeestma gamoca bosforis
keramikuli tara da mis safuZvelze Seiswavla
bosforis sagareo ekonomikuri kavSirebi (Зеест 1960).
anoxinma
gamosca
bosforis
samefos
monetebis
katalogi (Анохин 1986). i. vinogradovma miletisa da
olbiis magaliTze mimoixila kolonia-metropolisis
urTierTobis problema (Виноградов 1979). Crdilo
SavizRvispireTis mniSvnelovani qalaqebis Seswavlis
TvalsazrisiT aRsaniSnavia avtorTa koleqtivis mier
2005 w. kievSi gamocemuli qersonesis istoria «Херсонес
Таврический» (Херсонес 2005).
samxreT
SavizRvispireTSi
berZnuli
kolonizaciis sakiTxebze muSaobda da sayuradRebo
mosazrebebi
gamoTqva
m.
maqsimovam,
romelmac
Seiswavla
samxreT
SavizRvispireTis
qalaqebis
istoria (sinopi, amisosi, trapezunti) (Максимова 1958),
aseve am sakiTXebze muSaobs s. saprikinic (Сапрыкин
1979, 1981).
kolonizaciis Sesaxeb sabWoTa istoriografia
mimoixila h. grehemma (Graham 1961).
rac Seexeba kolxeTis Seswavlis sakiTxs,
rusul istoriografiaSi am mxriv aRsaniSnavia l.
soloviovis
naSromi
«Диоскурия-Севастополис-Цхум»
(Соловьев 1947). miTridates xanis kolxeTis istoriis
Sesaxeb aRsaniSnavia d. Selovis statia «Колхида в
системе Понтийской державы».
35
antikuri ekonomikis kvlevis sakiTxebSi didia
inglisuri istoriografiis wvlili. Cambridge Ancient
History-is rogorc Zvel, ise axal versiaSi. p. n. urim
dawera sxvadasxva mniSvnelovani berZnuli koloniebis
(mileti, samosi da a. S.) istoria (Cambridge 1926). Zveli
avtorebidan m. rostovcevi, romelic iyo antikurobisa
da
Tanamedrove
sazogadoebis
ekonomikuri
determinantebis msgavsebis momxre, miiCnevda, rom
berZnebis
dros
pirveli
nabijebi
gadaidga
Tanamedrove
sazogadoebis,
kapitalisturis,
asaSeneblad. (Rostovtzeff 1936:252). Cambridge Ancient History-s
axali versiis avtorebis didi nawili muSaobda
swored
ekonomikis
an
konkretulad
berZnuli
kolonizaciis
sakiTxebze.
SavizRvispireTis
kolonizaciasTan kavSirSi sainteresoa j. bordmanis
mosazrebebi, romelic man gamoTqva Tavis statiaSi
‘Aspects of Colonization’. misi azriT, meeqvse saukuneSi,
maSin roca CrdiloeTiT SavizRvispireTSi berZnebi
Cndebian, kolonizacia eqspansiis xasiaTs iRebs, xolo
dasavleTSi _ konsolidaciis (Boardman 2001:40). garda
amisa, sayuradReboa misi mosazreba kulturuli
urTierTzemoqmedebis
sakiTxze
`SavizRvispireTSi
berZnebi Sexvdnen skviTebs da maTi kultura zedmetad
ucxo da gansxvavebuli iyo maTgan, rom gavlena
moexdina berZnebze. amitomac berZnebi dakmayofildnen
imiT, rom,
ZiriTadad, skviTebis fufunebis sagnebs
wminda berZnul stilSi akeTebdnen~ (Boardman 2001:41).
aRsaniSnavia misi naSromi koloniebis tipologiis
sakiTxebTan da sakolonizacio moZraobis xasiaTTan
dakavSirebiT (Boardman 1990, 2000). k. robaki, romelic
swavlobda antikuri ekonomikis sakiTxebsa da, aseve,
ioniuri qalaqebis istorias, berZnuli kolonizaciis
zogadi mizezebidan gamoyofs sam mTavars: „miwis
36
Zebna“, „metalis Zieba“, „sakvebis Zebna“ (Roebuck 1953,
1955, 1959; Hanfmann... 1960). sainteresoa robakis statia
navkratisis, rogorc erToblivad daarsebuli qalaqis,
organizebis Sesaxeb (Roebuck 1951). ioniel berZnebs
swavlobda j. kukic (Cook 1962), kolonizaciis zogad
sakiTxebze werda j. fergiusonic (Ferguson 1979).
a. grehemma Tavis monografiaSi Colony and Mother
City in Ancient Greece distanciis mixedviT gamoyo
koloniebsa da metropoliebs Soris damokidebulebis
xarisxi. ZiriTad SemTxvevebSi, misi azriT, rac ufro
Sors mdebareobda kolonia metropoliisgan, miT ufro
naklebi iyo misi damokidebuleba metropoliaze. amas
man
`distanciis
efeqti~
uwoda
(Graham
1964).
koloniebis tipologiis dakavSirebiT aRsaniSnavia a.
grehemis statia Patterns in Early Greek Civilization (Graham
1971), sadac man aRniSna, rom `TavisTavad geografiuli
faqtori, pirvel rigSi, ar gansazRvravda berZnuli
kolonizaciis saxes TviT VIII saukuneSic ki. es ufro
damokidebuli iyo zRvaosnobis unarze da geografiul
codnaze, berZnebs SeeZloT yvelafris kolonizeba
neapolis yuridan dawyebuli bosforamde~ (Graham
1971:47). grehemi muSaobda konkretulad berZnuli
kolonizaciis
SavizRvispireTis
mimarTulebazec
(Graham 1958).
l. h. jeferim Seiswavla berZnuli qalaqsaxelmwifoebi Zv. w. 700-500 ww. ra Tqma unda, is
kolonizaciis
sakiTxebsac
Seexo.
misi
azriT,
koloniad
SeiZleboda
gaazrebuliyo
mxolod
berZnuli apoikia, romelic arsdeboda dausaxlebel
teritoriebze
da
misi
macxovreblebi
qmnidnen
damoukidebel sazogadoebas, Tumca miekuTvnebodnen
sxva politikur organizms. xolo
rac Seexeba
berZnuli
dasaxlebebis
umravlesobas,
romlebic,
37
praqtikulad, damoukidebeli iyvnen metropoliisgan,
misi azriT, maTTvis koloniis wodeba marTebuli ar
iyo. Zalian frTxilad unda iqnes gamoyenebuli
termini emporia, radgan xSir SemTxvevaSi emporiad
wodebuli sazogadoebebi damoukidebeli sazogadoebaa.
(Jeffery 1976:53) uaxlesi gamokvlevebidan aRsaniSnavia
ketrin morganis Sromebi. man Seiswavla adreuli
berZnebis
istoria,
romlebic
polisebSi
ar
cxovrobdnen (Morgan 2003).
inglisur istoriografiaSi SavizRvispireTis
mTavari kolonisti qalaqis _ miletis _ istoriasTan
dakavSirebuli uaxlesi monografiebidan aRsaniSnavia
a. grivsis (Greaves 2001) naSromi, romelmac Seajera
naratiuli da arqeologiuri wyaroebi da gadmogvca am
mniSvnelovani kolonizatori qalaqis istoria (Greaves
2004).
CrdiloeT
an
samxreT
SavizRvispireTSi
berZnuli kolonizaciis istoriisa da arqeologiis
sakiTxebze muSaobda j. haindi (Hind 1983-1984; 1992-1993;
1988; 1999), aseve, r. driusi (Drews 1976).
inglisuri
istoriografiidan
kolxeTis
istoriis kvlevis TvalsazrisiT aRsaniSnavia
d.
brondis monografia (Braund 1994).
rac Seexeba arqeologiuri masalebis Seswavlas,
am mxriv aRsaniSnavia j. bizlis fundamenturi
naSromis safuZvelze berZnuli keramikis Sesaxeb
oqsfordis universitetSi Seqmnili onlain-katalogi:
`bizlis arqivi~: http://www.beazley.ox.ac.uk/index.htm
antikuri
ekonomikisa
da
berZnuli
kolonizaciis
Seswavlis
TvalsazrisiT
mniSvnelovania amerikuli istoriografiis roli. XX
saukunis
30-ian
wlebSi
gamovida
teni
frankis
xuTtomiani naSromi romis ekonomikis Sesaxeb, sadac
38
is kategoriulad icavda mosazrebas, rom romis
ekonomika kapitalistur safuZvlebs emyareboda (T.
Frank 2005).
gansxvavebuli
koncefcia
antikuri
sazogadoebis Sesaxeb hqonda m. finlis.
1973 wels
gamovida misi monografia antikuri ekonomikis Sesaxeb
(Finley 1973), sadac man kategoriulad uaryo antikuri
sazogadoebis kapitalisturi xasiaTi, ramac SemdgomSi
istoriografiaSi didi debatebi gamoiwvia. ukanasknel
xanebSi finlis es mosazreba gaakritika k. grinma
(Greene 2000). garda antikuri ekonomikis zogadi
sakiTxebisa, m. finli muSaobda sakuTriv berZnuli
kolonizaciis sakiTxebzec. sainteresoa misi azri, rom
`kolonizacia yvelanairi saxis migracia araa, arc
kolonia araa yvelanairi saxis damokidebuleba...,
makedonelebis
mier
sparseTis
miwebis
aTviseba
kolonizacia ar yofila da arc misi sikvdilis Semdeg
elinisturi
saxelwifoebis
warmoqmna,
arc
barbarosebis Semosevebi romis imperiaSi da arc
normanebisa inglisSi~ (Finley 1976:171,174). finlis azriT,
`feodalizmi da kolonializmi sruliad Seusabamoa.
feodaluri
urTierTobebi
–
dominantoba
da
subordinacia _ personalur xasiaTs atarebs da ara
saxelmwifoebrivs~ (Finley 1976:176). garda amisa, m. finli
Seexo aseve apoikiasa da kleruxias Soris gansxvavebis
sakiTxs. misi azriT, `klasikuri xanis berZnebi
apoikias ganasxvavebdnen kleruxiisgan, romaelebi ki
laTinur da romaul kolonias erTmaneTisgan, imisda
mixedviT,
inarCunebdnen
Tu
ara
kolonistebi
moqalaqeobas Tavisi metropoliisa~ (Finley 1976:168).
Cester
r.
starma
Seiwavla
saberZneTis
ekonomika Zv. w. 800-500 ww. man aRniSna, rom socialur
fenebs Soris berZnebSi arasdros yofila iseTi didi
39
gansxvaveba, rom amas rusuli an franguli revolucia
gamoewvia,
arc
iseTi,
rogoric
industriuli
revoluciis win iyo Tanamedrove sazogadoebebSi (Starr
1977:190).
antikuri ekonomikis ganmazogadebeli uaxlesi
naSromebidan aRsaniSnavia v. Seidelis, i. morisis da r.
saleris redaqciiT gamosuli The Cambridge Economic
History of the Greco-Roman world (Scheidel… 2007).
v. Seidelma antikuri demografiis kvlevisas
aRniSna erTi mniSvnelovani sakiTxi: `roca mosaxleoba
izrdeba ramdenime procentiT weliwadSi, saSualo
asaki
iklebs,
bavSvebis
raodenobis
Sefardeba
mosaxleobis saerTo raodenobasTan izrdeba da
farTobiTad
bavSvebis
sikvdilianobac
izrdeba.
Sesabamisad, samarxebSi meti bavSvi Cndeba...~ Tumca misi
azriT, `saerTo jamSi mcdelobebi rom demografiuli
zrda
samarxebis
mixedviT
daadgino,
arasworia
meTodurad da es meTodi saerTod daviwyebul unda
iqnes~ (Scheidel 2003:130-131).
rac Seexeba konkretulad metropoliasa da
kolonias
Soris
urTierTobebs,
es
sakiTxi
ganxilulia s. morisis jer kidev XIX saukuneSi
gamocemul statiaSi The Relation of a Greek colony to its Mother
city (Morris 1884). aq man epidavrelebisa da aTenelebis
magaliTze aRniSna, rom `epidavrelebma orakulis
brZanebiT, aTenelebisgan zeTisxilis xe wamoiRes da
misgan ori qandakeba gaakeTes. manam sanam es
qandakebebi iqneboda maTTan, maT aTenisTvis gadasaxadi
unda exadaT~ (Morris 1884:483) da amiT man, praqtikulad,
aCvena,
rom
metropoliasa
da
kolonias
Soris
damokidebulebas ufro formaluri mxare hqonda da
berZnuli
qalaqi
daarsebisTanave
SeiZleboda
40
gansazRvruliyo,
rogorc
momavali
polisi
–
damoukidebeli qalaq-saxelmwifo.
klarens bilma Seiswavla, aseve, berZnebisa da
barbarosebis kulturuli urTierTqmedebis modelebi
da aRmosavleTSi berZnebis barbarizebis Sesaxeb
SemoiRo
saintereso
termini
`berZnebis
orientalizacia~ (Bill 1929).
berZnuli
da
inglisuri
kolonizaciis
SedarebiTi
analizi
gadmocemulia
v.
skramucas
statiaSi (Scramuzza 1939).
rac Seexeba miletis istorias, daaxloebiT
alan grivsis Sromis
paralelurad aSS-Si daiwera
aranakleb mniSvnelovani v. gormanis naSromi – ‘Miletus,
Ornament of Ionia’ (Gormann 2001).
CrdiloeT
an
samxreT
SavizRvispireTSi
berZnuli kolonizaciis sakiTxebze muSaobda da
sayuradRebo mosazrebebi gamoTqva b. labarim (Labaree
1957). sinopis geografia
da istoria Seiswavla
robinsonma
(Robinson
19061,
19062).
CrdiloeT
SavizRvispireTTan
xorbliT
vaWrobis
sakiTxi
Seiswavla T. nunanma (Noonan 1973). uaxloes xanebSi
SavizRvispireTis
kolonizaciisa
da
vaWrobis
sakiTxebze muSaobda J. boeri (boeri 1999, 2005).
kanaduri istoriografiidan aRsaniSnavia m.
uaitis
statia
koloniebis
tipologiasTan
dakavSirebiT,
romelSic
sakmaod
saintereso
mosazrebebia gadmocemuli (White 1961).
qarTul-inglisur-avstraliuri
istoriografiidan aRsaniSnavia g. cecxlaZis Sromebi (cecxlaZe
1991;
cecxlaZe...
1991), aseve,
misi
redaqtorobiT
gamosuli krebulebi ‘Coloquia Pontica’ (New... 1996) da
‘Ancient Greeks – West and East’ (Ancient... 1999).
41
franguli istoriografia, ZiriTadad, antikuri
ekonomikis
zogadi
sakiTxebiT
interesdeba.
aRsaniSnavia J. tutenis Sroma (Toutain 1930). uaxlesi
kvlevebidan ki aRsaniSnavia Jan andros kvlevebi,
romelmac Seiswavla romis sabanko sistema. zogadad,
romauli ekonomikas is ganixilavda, rogorc sabazro
ekonomikas,
Tumca,
ara
mTlianad
Tanamedrove
percefciiT (Andreau 1999:3-4).
germanul istoriografiaSi pirvelad gaCnda
mosazreba
antikuri
sazogadoebis
Tanamedrove
sazogadoebasTan msgavsebis Sesaxeb. am mosazrebis
avtori ed. maieri iyo (Мейер 1906).
igive azris iyo Teodor momzenis mowafe maqs
veberic, romelic miiCnevda, rom antikuri sazogadoeba
kapitalisturi iyo. misi azriT, monobis arseboba
araviTar
SemTxvevaSi
ar
uaryofs
kapitalizmis
arsebobis faqts. piriqiT, monebi ki ar qmnidnen
kapitals da amitom isini ki ar iyvnen antikuri
sazogadoebis mamoZravebeli Zala, aramed, isini,
rogorc instrumentum vocale, TavisTavad warmoadgendnen
kapitals (Вебер 2006).
panelinizmis,
polisisa
da
berZnuli
imperializmis sakiTxebi ganixila s. perlmanma. man
aRniSna, rom `ori ram ar unda iqnes daviwyebuli,
roca berZnebis erTianobis SegrZnebas aRvniSnavT: 1)
klasikur xanaSi berZnebma TavianTi Tavi gamoyves
araberZnebisgan, barbarosebisgan, 2) miuxedavad qalaqsaxelmwifoTa Soris ganviTarebuli gacxovelebuli
urTierTobisa, berZnebs erovnuli erToba arasdros
ar SeuqmniaT, imitom rom berZnebs ar surdaT polisis
msxverplad
Sewirva
saerToberZnuli
erovnuli
gamaerTianebeli organizaciis Sesaqmnelad~ (Perlman
1976:2-6).
42
daniuri istoriografiidan mniSvnelovania m. h.
hansenis monografia polisis fenomenis Sesaxeb ‘Polis:
An introduction to the Ancient Greek City-States’ (Hansen 2006;
Hansen 2000). hansenma polisTan mimarTebaSi gamosca e. w.
`95 Tezisi~, romelic ganTavsebulia kopenhagenis
polisis
kvlevis
centris
veb-gverdze:
http://www.copenhagenpoliscentre.info
ebrauli istoriografiidan aRsaniSnavia irad
malkinis Sromebi, romlebic exeba religiisa da
kolonizaciis mimarTebis sakiTxebs (malkini 2002).
garda amisa, is muSaobda sakiTxze Tu rogor
moqmedebdnen berZnuli koloniebi, rogorc erTi
sistemas da qselis nawili (Malkin 2011).
espanuri istoriografiidan aRsaniSnavia x. m.
blaskesi, romelic kiTxulobda moxsenebebs vanis
simpoziumebze espaneTisa da kolxeTis berZnuli
kolonizaciebis
SedarebiTi
analizis
kuTxiT
(blaskesi 2002).
43
elinuri eqsperimentis dasawyisi kolxeTis
sanapiroze – berZnuli kolonizaciis mizezebi da
miznebi
berZnul kolonizacias gaaCnda rogorc zogadi,
ise konkretuli mizezebi. zogadi mizezebi Seswavlis
sagani
araerTgzis
yofila
da
am
mxriv
istoriografiac,
Sesabamisad, mdidaria. rac Seexeba
konkretul mizezebs, yoveli qalaqis SemTxvevaSi es
SeiZleba gansxvavebuli konkretuli mizezi yofiliyo,
amitom maTi Seswavla ufro im mecnierTa prerogativaa,
romlebic
konkretuli
axalSenebiT
arian
dainteresebuli.
am
sakiTxis
Seswavla
yvelaze
upriania metropoliis istoriasTan kavSirSi. Cveni
gamokvleva amasac isaxavs miznad –
miletis, Savi
zRvis aRmosavleT sanapiros mTavari kolonizatoris
istoriasTan
kavSirSi
ganvixiloT
kolxeTis
sanapiroebis kolonizaciis konkretuli mizezebi.
pirvel
rigSi
mimovixilavT
berZnuli
kolonizaciis
zogad
mizezebs.
Cveulebriv,
sam
ZiriTad mizezs _ `miwis Zebnas~, `metalis Ziebasa~ da
`sakvebis Zebnas~ gamoyofen (Hanfmann... 1960:704). erTi
sityviT,
mTavari
mizezi
nedleulis
mopovebis
survilia. aseve, asaxeleben axali miwebis Ziebis
survils,
metropoliaSi
warmoebuli
namati
produqciis gasaRebis survilsac (Кузищин 2005:96).
Tavdapirveli koloniebis (al-mina, kuma da sxv.)
daarseba
swored
savaWro
miznebTan
aris
dakavSirebuli (White 1961:445).
berZnuli kolonizaciis mizezebad asaxeleben,
aseve,
demografiul
faqtorsac.
SavizRvispireTis
kolonizaciis xanaSic mas didi mniSvneloba hqonda.
zogadad, Zv. w. VII saukunis bolodan saberZneTSi
44
iwyeba mosaxleobis saerTo raodenobis mkveTri zrda
(Scheidel 2003:125) da, Sesabamisad, erTi mxriv, nedleuli,
romelic
mzardi
mosaxleobis
gamokvebas
dasWirdeboda, meti iyo saWiro da meore mxriv,
mosaxleobisgan gantvirTvac ufro sasurveli am
droidan Canda. Tavdapirveli koloniebis daarsebis
mizezi sainteresoa, rom es arc yofila. al-mina
savaWro
posti
iyo
siriaSi
da
kuma
xmelTaSuazRvispireSi etruriasTan savaWro postia
(White
1961:445),
amrigad,
Tavdapirveli
mizezi
demografiuli faqtori ar yofila, es sakiTxi
mxolod mogvianebiT, zustad Savi zRvis kolonizebis
dawyebisas gaxda aqtualuri.
aRsaniSnavia, rom zogjer kolonizaciis miznebi
da Sedegebi erTmaneTs ar Seesabameboda. mag., kirena
daarsda agraruli miznebiT, magram SemdegSi es
funqcia
ar
Seusrulebia.
kolxeTis
koloniebis
daarsebis mizezebisa da miznebis kvlevisasac ar unda
dagvaviwyes: SesaZloa, maT daarsebis Tavdapirveli
uSualo mizani SemdegSi arc SeusrulebiaT (Braund
1994:84).
magaliTad,
SavizRvispireTSi
berZnuli
koloniebis Tavdapirveli daarsebis uSualo mizani
miletis sakolonizacio aqtivobis periodSi SeiZleba
yofiliyo oqros an xaliburi rkinis Zieba, SemdegSi _
xorblis importis survili. magaliTad, `siciliuri
xorblis dakargvam 413 wels aTeni SavizRvispireTis
xorblisken Semoabruna~ (Graham 1961:195).
rac
Seexeba
distanciis
mniSvnelobas
koloniebis daarsebis sakiTxSi, uSualo mizezi,
xelSemwyobi an ganmapirobebeli faqtori distancia
arasdros ar yofila. piTekusa da kuma erT-erTi
adreuli koloniebia, amasTan erT-erTi yvelaze Sors
daarsebuli (Braund 1994:93).
45
koloniebis
daarsebis
uSualo
mizezi
SeiZleboda
yofiliyo
adgilobrivebis
survilic,
Tumca amas aucileblad Tan unda darTvoda TviT
berZnebis interesic. magaliTad, Tuki uaryofil iqna
argantoniusis,
tartesosis
mefis,
miwveva,
rom
fokeelebs daearsebinaT kolonia, megarelebma ar
uaryves msgavsi miwveva da daarses megara hiblaia Zv. w.
728 w. siciliaze.
sxva
sakiTxia,
saboloo
mizani ra
unda
yofiliyo
koloniebis
daarsebisa
da
ra
unda
yofiliyo am qalaqebis momavali funqcia. berZnuli
eqsperimentis zogad miznad prof. Tedo dundua
miiCnevs
berZnebis
survils,
sabolood
berZnul
ekonomikur sistemasTan SeerwyaT kolonizirebuli
mxareebi da SeeqmnaT erTiani ekonomikur-geografiuli
regioni, xolo models Semdegi saxiT warmoaCens: `1.
kariasa Tu TrakiaSi, bosforsa Tu kolxeTSi elinebi
placdarmebs qmnidnen... 2. es placdarmebi avtonomiur
berZnul socialur struqturebad gardaiqmneboda,
romelTac teqnikuri saxis dotacia metropolisidan
mosdioda. 3. adgilobriv mosaxleobas saukeTeso
sasoflo-sameurneo iaraRi gadaecemoda. 4. elinuri
samrewvelo sistemac ukve modernizebul soflis
meurneobas efuZneboda. 5. saeqsperimento mxareebi
saberZneTs amaragebda sursaTiT da nedleuliT,
samagierod, ukan iRebda samrewvelo saqonels. egeosis
zRvis sanapiroebi da ponto erT ekonomikur sivrced
unda qceuliyo Semdegi TanmimdevrobiT: anatoliis
zRvispira zolSi hava TiTqmis iseTivea, rogoric
saberZneTSi, amitom jer Aanatolia unda Serwymoda
saberZneTs, Semdeg SavizRvispireTi~ (dundua 2009:7-8).
es aris zogadi modeli da sxvadasxva periodSi da
46
sxvadasxva regionTan an qalaqTan mimarTebaSi, ra Tqma
unda, konkretuli mizezebic ikveTeba.
konkretulad
SavizRvispireTis kolonizebis
mizezi sxvadasxva nedleulis mopoveba iyo. m. uaiti
aRniSnavs,
rom
`mogviano
koloniebis~,
mag.,
SavizRvispireTis
koloniebis
funqcia
iyo
metropoliisTvis da saerTod, berZnuli samyarosTvis
xorblis (gansakuTrebiT, albaT, Zv. w. III saukunemde,
sanam egvipte daiwyebda xorblis intensiur eqsports –
n. f.), Tevzis, saqonlis, tyavis, Taflis, cvilis da
sxv. nedleulis eqsporti~ (White 1961:448). Tumca,
SavizRvispireTis
yvela
berZnul
koloniasTan
mimarTebaSi, ra Tqma unda, Znelia am mosazrebis
gaziareba, radgan 1) kolxeTSi xorbali saeqsporto
daniSnulebiT ar moipoveboda da 2) kolxeTis mTavar
kolonizators – Mmilets _ xorbali didad ar
sWirdeboda. arqauli xanis miletSi qers ufro
iyenebdnen, vidre xorbals (Greaves 2002:102).
SavizRvispireTis kolonizebis mizezad aseve
lidiis mefis, aliates, da misi Svilis, krezis, ioniur
qalaqebTan dapirispirebis Sedegad gamowveul soflis
meurneobisTvis
miyenebul
zaralsa
da
misgan
gamomdinare miwebis Ziebas miiCneven (Кошеленко... 1990:37).
Tavdapirvel
etapze,
zogadad,
SavizRvispireTisa da Semdgom konkretulad kolxeTis
kolonizebis
mizezad
miiCneven
maRali
xarisxis
metalis Ziebas (rkina, spilenZi) (inaZe 1982:92; kaxiZe
1982:62). miletSi aRmoCenili rkinis artefaqtebis
qimiurma analizmac TiTqosda daadastura kidec, rom
xalibebidan SemosdiodaT rkina (Greaves 2002:37).
miletis mier SavizRvispireTis kolonizebis
dasawyisad miiCneven aseve Tavad miletSi mimdinare
socialur brZolebs, romlis Sedegadac miletelebis
47
nawili iZulebuli iyo qalaqi daetovebina (Максимова
1958:48).
Zv. w VII saukunis miwuruls miletis mier
kolxeTis kolonizaciis mizezi, rogorc Cans, oqros
Ziebaa. marTalia, werilobiT wyaroebSi `arsad ar
vxvdebiT
cnobebs
kolxuri
daniSnulebis Sesaxeb~ (inaZe
oqros
saeqporto
1962:102). Tumca Tu
miletis saWiroebebs gaviTvaliswinebT, konkretul
momentSi, berZnebis Tavdapirvelad aq mosvlaSi mainc,
SeiZleba davinaxoT oqros Ziebis survili. Zv. w. VII
saukunis
miwuruls
miletma
lidiis
mefis
Tormetwlian alyas gauZlo miletSi Trasibules
tiraniis dros (Greaves 2002:95). miletisTvis oqros
mTavari importiori lidiis samefo iyo swored.
gamodis, rom Zv. w. VII-VI saukuneebis mijnaze miletis
mier daarsebuli axalSenebis funqcia, gansakurebiT
kolxeTSi,
romelic
cnobili
iyo
Tavisi
oqromravalobiT4,
unda
yofiliyo
im
deficitis
Sevseba, romelic maSin lidiisgan momdinareobda.
saxmeleTo gadaadgileba alyis dros SezRuduli
hqonda milets, magram zRviT SeeZlo wasvla. amitomac,
rogorc Cans, Zv. w. VII saukunis miwuruls, rodesac
milets omi aqvs lidielebTan, maTTvis oqros mTavar
importiorTan,
maSin
isini
eZeben
oqros
SavizRvispireTSi da konkretulad, kolxeTSi. es omi
grZeldeboda, erTi versiiT, 615-604 ww. yvelaze
4
berZnebis warmodgenaze kolxeTis oqromravalobis Sesaxeb
SeiZleba garkveuli skepsisi arsebobdes gamomdinare iqidan,
rom kolxeTis cnobili oqros nakeTobebi odnav ufro
gvaindeli xaniT TariRdeba, Tumca argonavtebma ician oqros
Sesaxeb kolxeTSi, da Tumca cnoba miTologiuri xasiaTisaa,
misi
istoriuli
plastebis
sruli
ignorireba
mainc
mizanSewonili ar iqneboda.
48
adreuli berZnuli importi kolxeTSi daaxloebiT am
periodiT TariRdeba (inaZe 1982:90, 97; kaxiZe 1971:30;
kaxiZe 1989:56). SesaZloa, es qalaqebi uSualod 11
wliani alyis periodSi ar daarsebuliyo, magram
lidiis,
rogorc
arastabiluri
partnioris
Semcvlelad mileti, albaT, sxva resursebs eZebda da
es resursi mas SeeZlo kolxeTSi epova, romelic,
berZnebis warmodgeniT, mdidari iyo oqroTi.
rac
Seexeba
monaTvaWrobas,
monaTvaWroba
berZnuli kolonizaciis mizezi imdenad ar yofila,
ramdenadac Sedegi. berZnuli qalaqebis daarsebis
Semdeg pirvelad qiosuri importi Cndeba kolxeTSi.
qiosi monaTvaWrobis udidesi bazari iyo mTels
berZnul samyaroSi (inaZe 1982:92). Tumca sakuTriv qioss
ar dauarsebia kolxeTis berZnuli qalaqebi. amrigad,
miletelebi aq movidnen sakuTari interesebiT, xolo
qioselebma miletTan maTi mokavSireobiT sargebeli
naxes monaTvaWrobis saxiT.
Zv. w. VI saukunis miwuruls - V saukunis
dasawyisSi miletis SavizRvispireTSi gaaqtiurebisa da
axali koloniebis daarsebis mizezi xe-tyis eqsportis
survilia. miuxedavad imisa, rom miletis garSemo
tyeebi iyo, rogorc Cans, es sakmarisi ar iyo misTvis
(Greaves 2002:14).
im
droisaTvis
milets
xe-tye
esaWiroeboda
sparseTis
winaaRmdeg
mosalodneli
ajanyebisTvis (Greaves 2002:100). garda amisa, mileti
cnobili
iyo
avejis
warmoebiTac
da
flotis
gaZlierebaTan erTad avejis eqsportioris funqciac
unda SeenarCunebina (Greaves 2002:14). berZnebi da
kolxebi vaWrobdnen xe-tyiT. zogadad amis Sesaxeb
informacia daculia strabonTan (Strabo XI. I. 17),
konkretulad Zv. w. VI saukuneSi miletTan xe-tyiT
vaWrobis Sesaxeb ar aris daculi informacia, magram
49
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom mTel saberZneTSi
cnobili iyo mileturi aveji, aseve im faqtsac, rom
milets mniSvnelovani floti hyavda, unda vifiqroT,
rom misi interesis erT-erTi sagani pontoSic da
konkretulad kolxeTSi, Zv. w. VI saukuneSic xe-tye
iqneboda. sainteresoa, rom floti Zlieri hyavda
qiossac. Zv. w. 494 w. lades brZolaSi qiosma gamoiyvana
100 gemi, miletma 80, maSin rodesac lesbosma _ 70 da
samosma _ 60 (Cambridge 1964:96).
Zv. w. VI saukunis bolos SavizRvispireTSi
miletis gaaqtiurebis erT-erTi mizezi sibarisis
dangrevaa. Zv. w. 510 wels krotonelebma sibarisi aiRes
da 500 mdidari moqalaqe qalaqidan gaaZeves. sibaritebi
miletelebis
mniSvnelovani
mokavSireebi
iyvnen,
yvelaze metad swored maT igloves sibarisis dacema,
radgan isini iyvnen matylis pirveli mimwodeblebi,
xolo miletelebi misgan TavianT cnobil qsovilebs
amzadebdnen (Cambridge
1964:89). safeiqro warmoebis
kolxeTSi ganviTarebas piramiduli sawafebis aRmoCena
(mag.
fiWvnarSi)
adasturebs.
miletis
kolxeTiT
dainteresebis erT-erTi mizezic Zv. w. VI saukunis,
bolos,
albaT,
safeiqro
warmoebisTvis
saWiro
nedleulic iyo. Zv. w. VI saukunis bolos, sibarisis
dangrevis Semdeg, roca miletelebma mniSvnelovani
partniori dakarges matylis mimwodeblebis saxiT,
savaraudod, Savi zRvis regionidan am resursis
SevsebiTac dainteresdnen. fazisis midamoebSi sabaJos
uZveles
namosaxlarze
mesaqonleoba
meurneobis
wamyvani dargi Cans. aq sxva saqonlis ZvlebTan erTad
aRmoCenilia
cxvris
Zvlebic
(miqelaZe
1978:41).
mecxvareoba
ganviTarebuli
Cans
dioskuriis
midamoebSic (Трапш 1969:234). TviTON miletSi Txebi
ufro hyavdaT, vidre cxvrebi (Greaves 2002:31). am mxriv
50
kidev erTxel simptomaturia, rom fiWvnarSi, romlis
osteologiur masalaSi wamyvani adgili Roris Zvlebs
uWiravs (kaxiZe... 2004:142) da cxvari praqtikulad ar
aris, zogadad, ioniuri etapi sustad aris gamoxatuli.
dasavleT saqarTveloSi mecxavreobis ganviTarebasTan
dakavSirebiT
SeiZleba
garkveuli
skepsisic
arsebobdes, Tumca dasavleT saqarTveloSi cxvris
specialuri jiSic aris cnobili – imeruli cxvari.
miuxedavad imisa, rom is farTo arealSi ar iyo
gavrcelebuli, sainteresoa, rom es jiSi gamoirCeva
imiT, rom swrafad izrdeba, adre mwifdeba da
mravldeba, amasTan poliestrulia, anu mravldeba
wlis yvela sezonSi, amis gamo TaobaTa swrafi brunva
axasiaTebs, am jiSis nerbis rekorduli STamomavloba
3 weliwadSi 75 suls aRwevs (rCeuliSvili 1980).
amrigad, sibarisis dangrevis Semdeg mecxoveleobaSi
kolxeTis sanapiros berZnuli qalaqebis interess Tu
gaviTvaliswinebT, kerZod, mecxvareobas, SeiZleba, esec
miletis interess davukavSiroT. Tumca cotaTi Znelia
saTqmelia, es ukve mizezi iyo Tu Sedegi miletis
sakolonizacio aqtivobisa.
Zv. w. V saukuneSi axali koloniebis daarsebis
zogadi mizezi SeiZleba yofiliyo aTenis mier
panelinuri ideebisa da Tavisi hegemoniis faqtis
ubralo konstataciis survilic. magaliTad, Turiumi
aTenis xelmZRvanelobiT daarsda, is iyo sponsori am
daarsebisa da mis kolonizebaSi nebismier msurvels
SeeZlo mieRo monawileoba (Perlman 1976:15). aTenis
survili
iyo
mxolod
sakuTari
primatis
demonstrireba. igive SeiZleba moxda kolxeTSic
atikuri fiWvnaris daarsebisas.
SavizRvispireTis
kolonizaciis
kidev
erT
mizezad miiCneven kolxeTis politikuri, socialur51
ekonomikuri da kulturuli ganviTarebis maRal
donesac – kolxeTSi saxelmwifos arsebobis faqts
(Лордкипанидзе 1975:6).
kolxeTis sanapiros kolonizaciis erTerTi
mizezi aris berZnebis mier am teritoriis evropad
gaazreba. berZnuli kolonizacia ki gulisxmobda
evropad
gaazrebuli
teritoriebis
berZnul
ekonomikur sistemaSi CarTvas. herodotesTan evropis
sazRvrebia `fazisi, kolxidis mdinare (xolo sxvebi
asaxeleben meotisis mdinares, tanaissa da kimeriul
(Herod. IV. 45).
Sesabamisad,
es
gadasasvlels)~.
teritoriebi berZnuli samyaros SesaZlebel nawilad
aRiqmeboda. berZnebis mosvlis erTerTi mizezic es
aris – dasavleT saqarTvelos urwyavi zona maTi
percefciiT SesaZlebeli iyo CarTuliyo berZnul
ekonomikur sistemaSi.
miletelebis
mier
axalSeni
SeiZleboda
daarsebuliyo momavali placdarmis saxiT. Cveni
azriT, amdagvari funqcia unda hqonoda baTumis cixis
dasaxlebas.
aRmosavleT SavizRvispireTSi erTerTi pirveli
berZnuli
axalSeni
baTumis
cixis
dasaxlebaa.
wyaroebSi es dasaxlebac ar aris praqtikulad
moxseniebuli, Tu ar CavTvliT Tabula Peutingueriana-s
Portus Altus-s, romelsac miiCneven, rom baTumis cixis
namosaxlari unda iyos (yauxCiSvili 1987:114), Tumca es,
ra Tqma unda, danamdvilebiT ar niSnavs imas, rom Portus
Altus baTumis cixis arqauli xanis dasaxlebaa.
baTumis cixis dasaxleba, a. kaxiZis azriT,
kolxeTis berZnul dasaxlebebs Soris warmoqmnilia
yvelaze adre (kaxiZe 1989:92). aq aRmoCenili qiosuri
TeTrangobiani keramika Zv. w. VII s-is bolosa da VI
saukunis I naxevriT TariRdeba (kaxiZe 1989:75). aseve
52
ioniuri jamebis da kilikebis moxatuli nimuSebidan
`aRsaniSnavia
e.w. kamarisis klasis
soliseburi
ornamentiani jamebi. amgvar WurWlebs Zv.w. VII s.
bolosa da VI s.
pirvel naxevarSi awarmoebdnen~.
(kaxiZe 1989:88). arqeologiuri monapovriT Cans, rom
yvelaze Zveli dasaxleba es unda iyos.
ra unda yofiliyo am efemeruli dasaxlebis
funqcia? baTumis cixis dasaxleba polisi ar yofila.
funqciurad is arc savaWro funqciebs asrulebda,
sakmaod mcirea importi imisaTvis, rom vamtkicoT
intensiuri savaWro kontaqtebi. Cveni azriT, baTumis
cixe arsebobda mcire xniT, rogorc placdarmi,
kolxeTis
sanapiroze
sxvagan
koloniebis
dasaarseblad.
Savi
zRvis
sanapiros
berZnebi
iTvisebdnen,
rogorc
aRvniSneT,
saaTis
isris
sawinaaRmdego
mimarTulebiT.
swored
amitom,
kolxeTis teritoriazec am TanmimdevrobiT Semodian.
droebiT dgebian baTumis cixis teritoriaze da
Semdeg nelnela gadadian ufro CrdiloeTiT da
Crdilo-dasavleTiT. sainteresoa, rom misi Cvenamde
SemorCenili saxelwodeba Portus Altus Rrma navsadgurs
niSnavs. SeiZleba arqaul xanaSi is marTlac sayrdeni
punqti, navsadguri, iyo da Semdeg berZnebi maleve
gadavidnen dioskuriis5 da fazisis dasaarseblad.
es
dasaxleba
maleve
degradirdeba.
mas
aRorZineba ar ganucdia aTenis eqspansiis xanaSic ki. a.
kaxiZec aRniSnavs, rom `baTumis cixeze aRmoCenili
Savlakiani keramikis mixedviT Tu vimsjelebT, unda
davaskvnaT,
rom
klasikur
xanaSi
aTenTan
urTierTobaSi am samosaxlos roli umniSvneloa~
(kaxiZe 1989:89).
5
konkretul SemTxvevaSi eSeris dasaxlebis
53
Sesabamisad, am dasaxlebis degradirebis mizezi
misi funqciis amowurvaa. mas mere, rac berZnebma
aiTvises mniSvnelovani punqtebi da maTTvis sasurvel
saukeTeso adgilebSi daarses axalSenebi, baTumis
cixis dasaxleba aRar iyo saWiro.
erTi kontrargumentic arsebobs: baTumis cixis
teritoriaze
arqeologiur
fenebSi
naxanZralic
arsebobs, ramac SeiZleba gvafiqrebinos, rom berZnebs
aq winaaRmdegoba SexvdaT da imitomac ar isurves aq
damkvidreba da ara imitom, rom dasaxlebam maleve
amowura funqcia. magram Tu gaviTvalisiwinebT imas,
rom berZnebi msgavs gamowvevebs ar uSindebodnen,
Tundac, vTqvaT, rogorc herakleis damaarsebelma
berZnebma daamarcxes mariandinebi (Фролов 1981:25), Cveni
azriT, es realuri gamowveva berZnebisTvis
ar
iqneboda.
SavizRvispireTSi berZnebi pirvelad Zv. w. VIII
saukuneSi Cndebian (mag., sinope da trapezunti daarsda
Zv. w. 756 w.), magram gansakuTrebiT Zv. w. VI saukuneSi
aqtiurdebian.
am
dros
ioniuri
centrebidan
SavizRvispireTSi mileti aarsebs TiTqmis yvela
kolonias, garda fanagoriisa, romelic sxva ioniuri
centris - teosis mieraa daarsebuli. doriuli
qalaqebidan cnobilia megaris mier herakleis da
mesembriis daarseba. danarCeni doriuli qalaqebi
SavizRvispireTSi mxolod herakleis subkoloniebs
warmoadgenen.
xolo
miletis
axalSenebidan
teritoriebis
subkolonizebis
TvalsazrisiT
gansakuTrebiT gamoirCeoda sinopi.
SavizRvispireTSi
miletelebis
mier
koloniebis
daarsebis
qronologiaSi
teritoriis
aTvisebis principis mixedviT or etaps gamovyofT: 1)
strategiulad
mniSvnelovan
adgilas
mcire
54
raodenobis, magram, SedarebiT didi axalSenebis
daarsebis periodi, 2) miletis mier SavizRvispireTis
sanapiros mizanmimarTuli masobrivi aTvisebis periodi
– mcire axalSenebis daarseba.
pirveli periodi Zv. w. VIII saukunis Sua
xanebidan Zv. w. VII saukunis Sua xanebis CaTvliT
gagrZelda. Zv. w. VIII saukuneSi miletma daarsa
trapezunti da sinopi (Zv. w. 756), Semdeg berezani da
olbia (Zv. w. VII saukunis Sua xanebi), istrosi (Zv. w.
657-630) da, albaT, am xanebSi tanaisi (Zv. w. VII s.) da
odesosic (Zv. w. VII s).
meore periodi daiwyo Zv. w. 630 wels sinopes6
da kerasuntis daarsebiT da dasrulda Zv. w. 494 wels.
sinopes da kerasuntis Semdeg daarsebebi Semdegi
TanmimdevrobiT moxda: amisosi (Zv. w. VII s. II naxevari),
apolonia (Zv. w. 609 w.), pantikapeioni, tirasi da tomisi
(Zv. w. 600), daaxloebiT am dros daarsda ioniuri
fiWvnari (inaZe 1982:97), fazisic, eSerac da baTumis
cixis dasaxlebac (kaxiZe 1989:56).
Zv. w. 540 wlamde
daarsda gienosi. aseve daaxloebiT amave dros arsdeba
feodosia, nimfeioni da odnav mogvianebiT, Zv. w. 500
wels kerkinitida.
pirveli periodi xasiaTdeba Semdegi niSnebiT:
pirvel
etapze
moxda
samxreT
SavizRvispireTis
aTviseba, Semdeg Crdilo SavizRvispireTisa da bolos
dasavleT SavizRvispireTis.
meore periodSic teritoriis aTviseba iwyeba
isev samxreT SavizRvispireTiT, Semdeg grZeldeba
aRmosavleT
SavizRvispireTiT
–
kolxeTis
sanapiroebis
aTvisebiT,
Semdeg
Crdilo
6
xelaxali daarsebaa
55
SavizRvispireTiT.
rac
Seexeba
dasavleT
SavizRvispireTs, misi aTviseba sinqronulia.
Cveni
azriT,
koloniebis
daarsebis
es
Tanmimdevroba ganapiroba SavizRvispireTis dinebebis
Taviseburebam
da,
aqedan
gamomdinare,
sanapiros
Semovlis SesaZlebelma gzam.
Sav zRvaSi ori ZiriTadi dinebaa. orive
moZraobs saaTis isris sawinaaRmdego mimarTulebiT.
Savi zRvis gadaWra ise, rom arcerT dinebas ar gahyve,
SesaZlebelia
mxolod
sinopidan
sevastopolamde
(Золотарев 1979:95-98), Tanac ise, rom karg amindSi
TvalTaxedvidan miwa ar dakargo (Robinson 19061:136).
amasTan, gasaTvaliswinebelia, rom imxanad berZnebi
kabotaJurad dacuravdnen da mxolod Zv. w. V-IV
saukuneebis mijnaze iswavles mzisa da varskvlavebis
gamoyenebiT Ria zRvaSi curva. es niSnavs, rom
SavizRvispireTis
aTvisebisas
berZnebi
sanapiros
mihyvebodnen
dinebebis
mixedviT
da
amgvarad
iTvisebdnen
teritorias.
amasTan,
damatebiT
faqtorebsac hqonda mniSvneloba: mag., konkretul
momentSi kolxeTis oqros Zieba SeiZleboda yofiliyo
teritoriis aTvisebis survili da Semdeg mas mihyva,
rogorc
Cans,
Crdilo
SavizRvispireTisa
da
dasavleTis ufro farTod aTvisebis etapi.
rogorc
Cans,
mcire
manZilze
dasavleT
sanapiros
aTvisebisas
berZnebi
dinebebis
sawinaaRmdegodac micuravdnen sakabotaJo gziT. magram
es saerTo suraTs ar arRvevs – SavizRvispireTi Zv. w.
IV saukunemde zRvaosnobisTvis aRiqmeboda saaTis
isris sawinaaRmdego mimarTulebiT.
aRsaniSnavia,
rom
isini,
visac
Tavad
umogzauria
SavizRvispireTSi,
ZiriTadad,
am
teritorias aRweren saaTis isris mimarTulebis
56
sawinaaRmdegod. es imitom, rom isini, ZiriTadad,
mogzaurobdnen gemebiT, rogorc magaliTad ariane
aRwers. strabons aq ar umogzauria, man sxvadasxva
wyaroebiT isargebla da Seakowiwa Tavisi aRwera.
amitomac aris, rom aRwerisas is irCevs sxvadasxva
mimarTulebas. vinc xmeleTiT mogzaurobda, ra Tqma
unda, SesaZlebelia, rom sanapiros aRwerdes CrdilodasavleTidan
dawyebuli
samxreT-dasavleTiT
damTavrebuli, iseve, rogorc piriqiT.
sainteresoa, rom rodesac megarelebi iwyeben aq
axalSenebis daarsebas, iwyeben samxreTis aTvisebiT,
xolo
Semdeg
Tavis
axalSenebs
praqtikulad
erTdroulad aarseben Crdilo SavizRvispireTsa da
dasavleTSi. Tumca maTi kolonizacia gamoirCeva im
principiT, rasac mileti mimarTavda mxolod pirvel
periodSi _ strategiulad mniSvnelovan adgilas
SedarebiT didi dasaxlebebi. SemdgomSi miletma
strategia
Secvala
da
asaxlebda
bevr
da
mciremosaxleobian
koloniebs.
es
principi
ar
SeurCeviaT megarelebs, miletelebisgan gansxvavebiT
maT erCivnaT TiTo didi kolonia TiTo strategiul
adgilas.
miletis
meore
etapze
daarsebul
koloniebSi,
maT
Soris,
kolxeTis
koloniebSi
berZnuli mosaxleoba, rogorc Cans, didi ar iyo. mag.,
baTumis cixis dasaxlebis, cixisZiris, gienosis da am
periodis sxva ioniuri Zeglebi xSirad sustia
importis TvalsazrisiT. amis gamo xSirad eWvqveS
ayeneben ionielebis aq dasaxlebis albaTobas, Tumca
Tu gaviTvaliswinebT, rom miletis taqtika sxvagvaria
am etapze, daaarsos bevri dasaxleba da mcire
mosaxleobiT, suraTi logikuria. simptomaturia, rom
mileti miCneulia 90 qalaqis damaarseblad. erTi
57
SexedviT,
hiperbolizeburi
cifria,
Tumca
am
Tvalsazrisidan gamomdinare, esec logikuri Cans.
Zv. w. VI saukunis berZnuli importis, erTi
SexedviT, arasakmarisi raodenoba istoriografiaSi
berZnebis
mosvlis
am
droiT
daTariRebisTvis
hamletiseuli
SekiTxvis
safuZveli
gaxda
istoriografiaSi,
gansakuTrebiT
gienosTan
da
dioskuriasTan mimarTebaSi, Cveni azriT, importis
aRmoCenili
raodenobac ki sakmarisia maTi aq
mosaxleobis samtkiceblad. fiWvnaris magaliTidan
Cven viciT, rom SesaZlebelia berZnebi sanapiroze
mosaxleobdnen adgilobrivi mosaxleobis gverdiT da
maT samarxebSi importis mxolod mcire nawili
daileqos. miT ufro, rom dioskuriasTan mimarTebaSi
sakiTxi garTulebulia imiT, rom Zveli dioskuria
daZirulia da mis Sesaxeb Cven mxolod mizeruli
informacia mogvepoveba.
berZnebis mosvlasTan erTad kolxeTSi Semodis
ara mxolod berZnuli importi, aramed siriuli da
egvipturi nawarmi. rac ufro Soreuli centridan
modioda da ramdenadac met saSuamavlo savaWro
centrs gaivlida es nawarmi, ra Tqma unda, miT ufro
Zvirdeboda. egvipturi nawarmi Zv. w. VI saukuneSi
CvenTan moxvdeboda Semdegi gzis gavliT: egviptis
Sida raionebi navkratisi mileti sinopi (?)
kolxeTis berZnuli qalaqebi, Sesabamisad, is ukve
gansakuTrebiT gaZvirebuli iqneboda. amis Sedegia maTi
mcire raodenobiT aRmoCena. mTian raionebSi mag.,
raWaSi egvipturi skarabeebis aRmoCena (inaZe 1962:103)
SeiZleba miuTiTebdes imaze, rom gansakuTrebuli
siZviris
gamo
msxvili
garigebebis
dros
maTi
meSveobiTac xdeboda anazRaureba. mogvianebiT, Zv. w. IV
saukunis
bolodan,
msxvili
garigebebisTvis
58
gamoiyeneboda, albaT, aleqsandre makedonelis an
lisimaqes staterebi (dundua 2006:82).
erTi saintereso faqti iqcevs yuradRebas: Zv. w.
VII-VI saukuneebis mijnaze kolxeTis sanapiros mTel
teritoriaze arsebuli diunuri sadgomebi wyveten
arsebobas. maTi funqcia iyo an marilis miReba
(Соловьев 19471), an magnetituri qviSebisgan rkinis
miReba (Рамишвили 1975:41). nebismier SemTxvevaSi diunur
sadgomebze
mosaxleni
moipovebdnen
masobrivi
moxmarebis sagans rTuli gziT. Zv. w. VII-VI saukuneebis
mijnaze mniSvnelovan cvlilebebs unda gamoewvia
sanapiroze mcxovrebi kolxebis saqmianobis Sewyveta.
es SeiZleboda yofiliyo mxolod berZnebis gamoCena.
garedan mosuli resursis wyalobiT, rogorc Cans,
SesaZlebeli gaxda am saqmianobiT miRebuli masalis
Canacvleba. Tuki maTi mopovebis sagans marili
warmoadgenda,
gasagebia,
rom
imxanad
mosulma
berZnebma Semoitanes marili, romlis mopovebac Zneli
iyo
da,
albaT,
Zviric
ujdeboda
adgilobriv
mosaxleobas, Sedegad es saqmianobac Sewyda. Tuki
rkinis mopovebasTan iyo es saqmianoba dakavSirebuli,
rogorc
Cans,
isev
berZnebTan
erTad
mosulma
teqnologiurma
codnam
SesaZlebeli
gaxada
am
saqmianobis arsebuli formiT Sewyveta, Tumca, radgan
cnobilia, rom kolxeTSi berZnebis mosvlamde rkinis
damuSavebis
teqnikas
Zalian
kargad
icnobdnen,
berZnebis motanili teqnologiuri codna amas ar unda
ukaviSirdebodes
da
Cveni
azriT,
diunuri
dasaxlebebis sawarmoo funqciaSi
ufro marilis
mopoveba unda davinaxoT.
miletelebis yvela eqsperimenti Savi zRvis
regionSi, rogorc Cans, warmatebuli ar yofila, maT
59
Soris,
arc
Tavdapirvel
etapzec.
sainteresoa
aristoteles fragmentebSi daculi erTi cnoba:
557.
xolo
miletelebma,
vidre
isini
ar
ganebivrdebodnen, sZlies skviTebs, rogorc ambobs
eforosi, helespontTan qalaqebi aaSenes, evqsinis
ponto daasaxles brwyinvale qalaqebiT da yvelani
miletSi gaiqcnen. magram rodesac isini TandaTanobiT
gancxromasa da nebivrobaSi Cacvivdnen, gamoecala
qalaqs simamace, ambobs aristotele. da erTi andazac
ki arsebobs maT Sesaxeb. `Zvelad, odesRac mamacebi
iyvnen miletelebi~ (yauxCiSvili 19691:73).
cnoba, rogorc Cans, miekuTvneba efoross,
romelic cxovrobda Zv. w. 400-330 ww. efoross miaweren
pirveli msoflio istoriis Sedgenas. mis Txzulebas
Cvenamde
ar
mouRwevia.
misi
cnobebi
daculia
fragmentebis
saxiT,
CarTulia
sxva
avtorebis
TxzulebebSi, mag., mas xSirad imowmebs straboni.
cnoba Zv. w. IV saukunisaa, araugvianes Zv. w. 330 wlisa.
Tumca TavisTavad informacia eforosTanac ufro
adreuli wyaroebidan unda iyos asaxuli: 1) eforosi
kompilatoria da 2) cnoba miletelebis Sav zRvaSi
aqtiurobis Sesaxeb, safiqrebelia, rom aq aTenelebis
gabatonebamde viTarebas asaxavs.
arsebobs ramdenime SesaZlebeli varianti, Tu ras
unda asaxavdes miletelebTan dakavSirebuli es cnoba,
da, aseve, qronologiuri TvalsazrisiTac ramdenime
SesaZlebeli varianti, Tu rodindel viTarebas unda
asaxavdes es cnoba:
miletelebis mier Savi zRvis kolonizaciis
pirvel etapze daarsebuli koloniebis nawilis
xelmeore
kolonizeba
gaxda
saWiro
isev
miletelebis mier.
mag., sinope da kizikosi
samxreT
SavizRvispireTSi
orjeraa
60
miletelebis mier dafuZnebuli (Gorman 2004:257).
es qmnis erTgvar sacdurs, xom ar asaxavs es
cnoba am periodis viTarebas. miletelebi
movidnen Zv. w. VIII saukuneSi, Tumca maTma
koloniebma ver SeZles verc mniSvnelovani
kontaqtebis SenarCuneba metropoliasTan, verc
sakuTari
ekonomikuri
bazis
Seqmna
da
damoukidebel polisebad Camoyalibeba da isev
ukan dabrundnen. Zv. w. VIII saukuneSi amis mizezi
SeiZleba
yofiliyo:
1)
kolonistebis
arasakmarisi
raodenoba,
2)
kimerielebis
Semosevebis gamo regionis gaveraneba. Tumca
eforosis cnoba Znelia safiqrebelia, adrindel
viTarebas asaxavdes.
miletelebi Sav zRvaSi maTi aqtiurobis meore
etapze (Zv. w. 630-494 ww) xSirad qalaqebs
asaxlebdnen principiT – bevri da mcire
mosaxleobiT.
Tuki
Tavdapirveli
qalaqebi
strategiulad mniSvnelovan punqtebSi daaarses
da vrcel teritoriaze SeiZleboda mxolod
erTi qalaqi yofiliyo, meore etapze sxva
taqtikas
irCeven
–
cdiloben
sanapiro
maqsimalurad aiTvison. Sesabamisad, calkeul
dasaxlebebSi,
albaT,
naklebi
raodenobis
kolonisti igzavneboda. polisis damoukidebeli
ekonomikuri
bazis
Sesaqmnelad
saWiroa
kolonistTa
iseTi
raodenoba,
romelic
sakmarisi
iqneba
samrewvelo
seqtoris
asamuSaveblad. koloniebis funqcia, marTalia,
nedleulis miwodebaa metropoliisTvis, magram
damoukidebelma axalSenebma imisaTvis, rom
saboloo damoukideblobas miaRwion, sakuTari
sawarmoo profilic unda moZebnon. mag., Crdilo
61
SavizRvispireTis
qalaqebisTvis
es
gaxda
xorblis
miwodeba
berZnuli
samyarosTvis,
Sedegic saxeze iyo, egviptis mier xorblis
eqsportis dawyebamde yvelaferi wesrigSi Cans,
mere ki TandaTanobiT maTi daknineba iwyeba.
damoukidebeli ekonomikuri bazis Sesaqmnelad
da sakuTari sawarmoo profilis asamuSaveblad
saWiroa mowinave teqnologiebis mqone iseTi
berZnebis raodenoba, romelic sakmarisi iqneba
Tundac erTi dargis gansaviTareblad. Cveni
azriT,
SavizRvispireTis
kolonizaciis
miletur etapzec, gansakuTrebiT mis meore
periodSi, am regionSi mosuli kolonistebi ar
aRmoCndnen
sakmarisi
amisTvis.
ionielebma
miatoves TviT iseTi strategiuli punqti,
rogoric iyo qersonesi da pontos herakleadan
mosuli kolonistebi realurad kolonistebis
meore
nakadia.
simptomaturia
isic,
rom
aTenelebis
mosvlis
droisaTvis
kolxeTis
qalaqebis kolonistebis axali nakadiT Sevseba
gaxda saWiro. faqtia, dioskuria kleruxebiT
Seivso, xolo fiWvnari, aseve mniSvnelovnad
gaizarda
–
mcire
ioniuri
dasaxlebidan
mniSvnelovan savaWro adgilad iqca.
kolxeTis antikuri polisebis kvdomis erT-erT
SesaZlebeli
mizezi
kolonistebis
arasakmarisi
raodenobaa. Tumca, Cveni azriT, zogadad, mTeli
berZnuli
kolonizaciis
procesSi,
sxvadasxva
periodSi mosuli mosaxleoba erTad aRebuli ar
aRmoCnda sakmarisi kolxebis elinur ekonomikur
sivrceSi CarTvis eqsperimentisTvis.
Cveni azriT, aristoteles cnoba asaxavs Zv. w. V
saukunis
I
naxevris
viTarebas.
mileti
62
SavizRvispireTSi TviT Zv. w. VI saukunis bolos _ V
saukunis dasawyisSic ki aqtiuria, aarsebs 2 qalaqs –
mirkinoss (makedonia) da anqiales (aRmosavleT ponto)
amasTan, interesic jer kidev gaaCnda imxanad aq
aqtiuri yofiliyo – dainteresebuli iyo gemebisTvis
saWiro
samSeneblo
xe-tyiT
berZen-sparselTa
mosalodneli omis win. miletelebis ukan dabruneba,
romelsac aristotele aRniSnavs, Zv. w. 479 wlis
Semdegi periodiT unda daTariRdes. Zv. w. 494-479 ww-Si
mileti sparselTa xelSia da naklebad savaraudoa,
miletel
kolonistebs
maSin
moendomebinaT
metropoliaSi dabruneba. es ufro 479 wlis Semdgom
movlenas
hgavs,
rodesac
qalaqi
sparselTagan
gaTavisuflda.
amrigad, Savi zRvis mileteli kolonistebis
nawili, rogorc Cans, Zv. w. V saukunis I naxevarSi isev
sakuTar qalaqSi dabrunda. mizezi SeiZleba yofiliyo
maTi
arasakmarisi
raodenoba
imisaTvis,
raTa
damoukidebeli polisi Camoyalibebuliyo. mag., aseTi
dasaxleba kolxeTis sanapiroze SeiZleba yofiliyo
ioniuri
fiWvnari,
baTumis
cixis
dasaxleba,
dioskuriac
(eSera?).
baTumis
cixis
ioniur
kolonizacias, miiCneven, rom warmateba ar mohyolia
(kaxiZe 1973:32). kaxiZis azriT, amis mizezi misi Seqmnis
Zaladobrivi xasiaTia (kaxiZe 1973:32), Tumca mizezi
SeiZleba iyos kolonistebis arasakmarisi raodenoba,
ekonomikuri stimulebis ararseboba da Sedegi, maTi
`gaqceva~ am regionidan. dioskuriis SemTxvevaSic,
radgan mniSvnelovani qronologiuri wyveta importSi
ar SeiniSneba da Semdeg aTeneli kolonistebiT Cans
Sevsebuli adgilobrivi teritoria, SesaZlebelia
igive vifiqroT. saerTo jamSi, sainteresoa is faqti,
rom arasasurveli pirobebis gamo jer kidev mileturi
63
kolonizaciis
periodSi
da
maleve
mis
Semdeg
kolonistebs SeiZleba daetovebinaT SavizRvispireTis
regioni.
Zv. w. V saukunis II naxevari aRiniSna aTenis
gaZlierebiT,
agreTve
samyaros
percefciis
TvalsazrisiT, masStabebis gazrdiT. aTenma Caigdo
bazrebi xelT da es aisaxa aTenis yoveldRiur
yofazec ki. perikles xanis aTenels `SeeZlo hqonoda
atikuri zeTisxilis zeTi da Rvino, marcvleuli da
damarilebuli Tevzi Savi zRvidan, finiki finikiidan,
yveli
siciliidan
da
fexsacmeli
sparseTidan,
wamowoliliyo
miletur
sawolze
karTagenuli
baliSiT~ (Cambridge 19642:16).
Zv. w. V saukunis 40-30-ian wlebSi aTenis
sazRvao kavSiris politika iyo SavizRvispireTis
auzSi SeWra. Zv. w. 437-435 ww. perikles eqspedicia
gaemarTa pontosken. man sazRvao kavSirSi gaaerTiana
sinopi, amisosi, apolonia da SesaZloa, dasavleT
sanapirodan istriac. aseve, nimfeioni da, SesaZloa,
olbiac. (Кузищин 2005:195-196). Zv. w. V saukunis bolos
siciliaSi
marcxma
aTenis
interesi
SavizRvispireTisken isev gaaZliera, miT umetes, rom
amas Tan daerTo isic, rom Zv. w. 412 w. qiosi aujanyda
aTens, mere klazomene, eriTrea, teosi, mileti da Zv. w.
411 wlisaTvis aTenma mTeli ionia dakarga (Кузищин
2005:196).
aTenis
SavizRvispireTiT
gansakuTrebuli
dainteresebis
Sedegia,
rogorc
Cans,
fiWvnaris
daarseba da dioskuriis dasaxlebis kleruxebiT
gaZliereba. miuxedavad imisa, rom fiWvnaris antikuri
saxelwodeba Cvenamde ar SemorCa, es mis mniSvnelobas
arafriT ar akninebs. al-mina mniSvnelovani savaWro
64
centri
iyo,
miuxedavad
amisa,
misi
antikuri
saxelwodeba Cvenamde ar SemorCa (Luraghi 2006:27).
Zv. w. V saukunis II naxevarSi mniSvnelovnad
Zlierdeba atikuri importi. masTan erTad Semodis
Tazosuri (Лордкипанидзе 1980:10), qiosuri, rodosuli,
lesbosuri da sxva centrebis importi, Tumca maTi
Semosvla aTenis saSuamavlo vaWrobas ukavSirdeba.
kolxeTis berZnuli kolonizaciis uSualo
Sedegia, aseve, monaTvaWroba. kolxuri warmoSobis
monebis
Sesaxeb
Cven
informacia,
ZiriTadad,
epigrafikuli masalebidan mogvepoveba. kolxeTidan
gahyavdaT monebi, romlebic sakmaod Zviri Rirda.
kolxeTidan
gayvanili
monebi
CarTuli
iyvnen
industriul seqtorSi. Savfiguruli hidrias warwera
Zv. w. VI-IV saukuneebisa (Каухчишвили 1975:499), amave
periodis warwera amforaze: `evqsiTeosma gamakeTa,
kolxma momxata~ (Каухчишвили 1975:499), aseve saflavis
qva warweriT: `evfrosine, xairemonisa, kolxi qali~
aTenidan
(Zv.
w.
IV-I
ss.)
(Каухчишвили 1975:499)
monaTvaWrobas adastureben. kolxi mona Zv. w.
V
saukunis bolos Rirda 153 draqma (Каухчишвили 1975:499).
es maSin, roca 180 draqma weliwadSi Zv. w. V saukuneSi
aTenSi
daqorwinebul
wyvils
eyofoda
sarCenad
(Cambridge 19642:22). garda tomobrivi saxelwodeba
kolxisa, berZnuli samyarodan cnobilia saxelwodeba
`sani~ aTenisa da delfosis warwerebidan (Zv. w. 270-260)
(Каухчишвили 1975:502), aseve, delfosis 2 warweraSi
moxseniebulia sakuTari saxeli makroni (Zv. w. 208 w),
romelic tomobriv kuTvnilebas unda aRniSnavdes
(Каухчишвили 1975:501). makronebi da sanebic kolxur
samyarosTan
arian
dakavSirebulebi
da
esec
adasturebs
berZnebis
SavizRvispireTSi
monaTvaWrobisadmi interess. monaTvaWroba Zv.w. VI
65
saukunidan Zv. w. II-I saukunemde (?) warmoadgenda
SavizRvispireTis
berZnuli
qalaqebis
Semosavlis
wyaros. delfosis manumisiebSi, romlebic Zv. w. II
saukuniT TariRdeba,
moxseniebulia qali, saxelad
kalo, kolxeTidan, romelic gaiyida 5 vercxlis mnad
(Каухчишвили 1975:499). delfosis Zv. w. I s. warweraSi
moxseniebulia vinme `fesinosi~ (qioseli), romelic
SeiZleba, aseve, fazisidan iyos wayvanili (Каухчишвили
1975:503). Cveni azriT, misi qioselad miTiTeba am
SemTxvevaSi, rogorc Cans, mxolod imis aRmniSvnelia,
rom is qiosSia nayidi – monaTvaWrobis erT-erT
udides bazarze. sainteresoa, rom kolxebi Canan
Crdilo
SavizRvispireTis
berZnul
qalaqebSic
(Каухчишвили 1975:503-505).
Zv. w. V saukunis meore naxevramde aRmosavleT
SavizRvispireTis berZnuli koloniebis didi nawili
maincdamainc berZnul saxes ar atarebs. aq ar aris arc
qalaqebis
regularuli
dagegmareba
hipodamusis
stiliT, xSirad arc qvebiT nagebi konstruqciebi. es
faqti
xSirad
kolxeTSi
berZnebis
intensiuri
aqtivobisadmi skeptikuri damokidebulebis safuZvelic
xdeba (lorTqifaniZe 1964:196). kolxeTSi arc SemdgomSi
ar aSenebula qvis nagebobebi. SeiZleba, es kolxeTis
nestiani klimatiTac da berZnebis masTan adaptaciiT
iyos gamowveuli da ara imiT, rom imxanad kolxeTSi
mcxovrebi berZnebi ver an ar aSenebdnen qvis
konstruqciebs.
Zv. w. IV saukuneSi ramdenime mniSvnelovani
movlena da cvlileba moxda, ramac gavlena moaxdina
kolxeTis berZnuli qalaqebis Semdgom ganviTarebazec.
makedoniis aRmavlobam da aTenis poziciebis
Sesustebam gamoiwvia SavizRvispireTSi sinopis rolis
gazrda. Tuki aqamde aTeni gamodioda sxva berZnul
66
centrebTan komerciuli Suamavlis rolSi, am droidan
heraklea asrulebs am rols, Zv.w. IV saukunis
herakleuri importi aRmoCenilia
baTumSi, qobuleTfiWvnarSi, foTis midamoebSi, oCamCireSi, soxumsa da
eSerasi (liCeli 2001), rac herakleasTan kavSiris
damadasturebelia, aseve eSeris warwerac, sadac
herakleaa moxseniebuli.
egeosis da xmelTaSuazRvis auzis berZnul
qalaqebTan kavSiris Sesustebam, aseve, gamoiwvia
SavizRvispireTis berZnul qalaqebs Soris vaWrobis
gacxoveleba. Zv. w. IV saukuneSi, mas Semdeg, rac
siciliuri bazari dakarga Zv. w. V saukunis bolos,
aTeni bosforis purisadmi interess mainc inarCunebda,
sanam Zv. w. III saukuneSi egviptidan ar daiwyes puris
importi. amdenad, aTenTan kavSiri da vaWroba Zv. w. IV
saukuneSi SavizRvispireTis qalaqebs ase Tu ise jer
kidev hqondaT, Tumca Zv. w. III saukuneSi es kavSiri
Sesustda. aman ki, Tavis mxriv, SavizRvispireTis
berZnul qalaqebs Soris vaWrobis kidev ufro
gacxoveleba
gamoiwvia,
maT
Soris,
kolxeTis
berZnulma
qalaqebmac
Crdilo
da
samxreT
SavizRvispireTis qalaqebTan daamyares kidev ufro
intensiuri kontaqtebi.
SavizRvispireTis berZnul qalaqebSi Zv. w. IV
saukunis
bolos
iwyeba
adgilobrivi
warmoebac.
kolxeTis qalaqebi sakuTar amforebs awarmoeben. Tuki
aqamde
SavizRvispireTis
qalaqebidan
mopovebuli
nedleuli, iqneboda es Tafli, cvili, fisi da sxva,
romelic amforebiT gadioda kolxeTidan, gahqondaT,
albaT, berZnebs maT mier motanili taris meSveobiT.
Zv.
w.
IV
saukunidan,
roca
egeosTan
da,
xmelTaSuazRvispireTis centrebTan kontaqti Sewyda
da Sesabamisad, iqidan tarac naklebad Semodioda,
67
daiwyes sakuTari taris warmoeba, raTa sakuTari
nawarmi produqcia gaezidaT.
qersonesis istoriularqeologiuri
nakrZalis fondebSi daculia ara
mxolod
dioskuriis monetebi, aramed kolxuri
amforebis
fragmentebis saintereso nimuSebi. am
amforebis Yyvelaze adreuli Zirebi (Zv. w. IV s. bolo
_ III s.) aRmoCenilia
rogorc polisis, aseve, mis
axlos xoras (herakleas naxevarkunZuli) teritoriaze
(5 egzemplari). `Zv. w. III saukuniT TariRdeba oTxi Ziri
da erTi korpusi, xolo yelis xuTiode natexi ki Zv. w.
II saukunes
ganekuTvneba. qersonesis axlos goraze
bermanis xevSi napovnia kolxuri qvevris kedlis sami
fragmenti~ (cecxlaZe 1991:51). qersonesis xoraze
(Crdilo-dasavleT yirimi) xSiria kolxuri amforebis
aRmoCenis faqti. `sul napovnia samasamde fragmenti,
yvelaze
meomris
adreuli
amforebi
Tanadroulia
vanSi
samarxSi napovni kolxuri amforebisa~
(cecxlaZe 1991:53). kolxuri amforebi aRmoCenilia
agreTve
yirimeli
skviTebis
dedaqalaq
skviTur
neapolSi. radgan es teritoria
skviTebs hqondaT
damorCilebuli da amis gamo gamwvavebuli iyo
urTierToba
qersonesTan,
g.
cecxlaZis
azriT,
kolxuri importi aq Semodioda
bosforis samefos
meSveobiT
(cecxlaZe
1991:54).
kolxuri
amforebi
aRmoCenilia nimfeionSic (Грач 1985:227).
ra SeiZleboda yofiliyo eqsportis sagani
kolxeTidan? elinistur xanaSi kolxeTis eqsporti
sagani SeiZleba yofiliyo rkina, oqro, seli, kanafi,
cvili, tilo, fisi, selis zeTi, Rvino da xe-tye
gemTmSeneblobisTvis.
am
produqtebidan
mxolod
cvilis, selis zeTis an Rvinis gadatana SeiZleba
amforebiT (boeri 2005:13), Sesabamisad, es produqcia
gavidoda amforebis meSveobiT. sinopuri amforebis
68
msgavsad, kolxuri amforebi aRmoCenilia zRvispira
berZnul qalaqebSi da ara hinterlandSi. am faqtis
safuZvelze boeri askvnis, rom produqtebi, romlebic
gadahqondaT kolxuri amforebiT, gamiznuli iyo
berZeni kolonistebisTvis da ara avtoqtonebisTvis
(boeri 2005:13). aRsaniSnavia, rom kolxuri amforebi
marto Crdilo SavizRvispireTSi araa aRmoCenili.
dominik tezgori, Savi zRvis TurqeTis sanapiros
muzeumebSi daculi keramikuli taris koleqciebis
Seswavlisas
midis
daskvnamde,
rom
`sinopuri
amforebis Semdeg, romlebmac mTlianad daipyres
bazari
ramdenime
epoqis
manZilze,
yvelaze
mravalricxovan jgufs qmnian kolxuri amforebi. Savi
zRvis
samxreT
sanapiroze
mdebare
muzeumebSi
warmodgenilia am regionSi saukuneebis manZilze
warmoebul
amforaTa
tipebis
sruli
koleqcia.
koleqciebSi warmodgenilia pontos herakleis, agreTve
Crdilo SavizRvispireTis amforebi, magram ufro
mcire raodenobiT~ (tezgori 2005:33). samwuxarod, am
amforebis zusti qronologia statiaSi ar aris
mocemuli, magram, savaraudod, es maTi warmoebis
periods Zv. w. IV-III saukuneebs emTxveva. Sesabamisad,
rogorc Cans, kolxeTis berZnuli qalaqebi, dasavleT
SavizRvispireTis garda, mTel regionSi intensiurad
vaWrobdnen
da
TavianTi
produqciis
eqsports
axdendnen.
amasTan,
ar
aris
gamoricxuli,
rom
SeesrulebinaT is funqciac, romelsac manamde qiosi
asrulebda – amforebi ewarmoebinaT mxolod taris
eqsportis funqciiT.
aTenTan kavSiris Sesustebam gamoiwvia kidev
erTi ram – qalaqebis, romelTa mosaxleobac rotaciis
wesiT icvleboda (mag., fiWvnari), transformacia moxda.
aRar arsebobden intensiurad moZravi aTenelebi,
69
romlebic saqonelsa da moxmarebis sagnebs mTlianad
aTenidan iReben da fiWvnarSi mxolod rezidentebi
arian. amis nacvlad aq gaCnda mudmivad am adgilebSi
dasaxlebuli
mosaxleoba,
romelic
yoveldRiuri
moxmarebis sagnebs da praqtikulad mTels warmoebul
produqcias ukve aTenidan ki ar iRebs, aramed
ZiriTadad kolxebisgan. Sedegic saxezea – fiWvnaris
Zv. w. V_IV saukuneebis berZnuli nekropoli wyvets
arsebobas. magram berZnebs aq binadroba mTlianad ar
SeuwyvetiaT – elinistur samarovanze swored isini
ikrZalebian isev. amasTan, berZnuli dakrZalvis wesia
dafiqsirebuli
saaRapo
moednebiT
da
berZnuli
inventariT, Sesabamisad, aq, rogorc Cans, berZnebi isev
mosaxleoben,
Tumca
ukve
sxva
statusiT
–
adgilobrivad mosaxlis statusiT. simptomaturia, rom
swored Zv. w. IV saukunis II naxevridan iwyeba
fiWvnarSic e. w. yavisferkeciani amforebis warmoebac.
es kidev erTi argumentia imis samtkiceblad, rom
berZnebi Semotanili saqonliT ki ar vaWroben, TviTon
cdilobdnen produqciis warmoebis dawyebas.
adgilobrivi warmoebis dawyebam kolxeTis rig
berZnul qalaqebSi gamoiwvia svinoikizmi – maT mier
mimdebare teritoriebis ekonomikuri SeerTeba. amis
TvalsaCino magaliTia dioskuriis amforebis sawarmoo
qurebis naSTebis aRmoCena erTi mxriv gvandrasTan,
leCkopTan da eSerasTan, meore mxriv, gulrifSTan.
mTeli es mxare, soxumis yuris mimdebare teritoriebi
sameurneo
TvalsazrisiT
Serwymulia
dioskuriis
Tavdapirvel birTvTan. es procesi kolxeTis samefos
daSlisa da sxvadasxva e. w. `qalaq-saxelmwifoebis~
warmoqmnis saxiT warmoudgenia g. gamyreliZes. misi
azriT, am dros warmoiqmna e. w. `dioskuria-eSeris
qveyana~, `gienosis qveyana~, `fazisis qveyana~, `qobuleT70
kolxeTisgan
berZnuli eTnikuri elementis siWarbiT gamoirCeodnen,
xolo fazisis da qobuleT-fiWvnaris qalaq-qveynebSi
ZiriTadi mosaxleoba Wanuri, megrul-lazuri iyo~
fiWvnaris
qveyana~,
romlebic
` Sida
(gamyreliZe 1985:95). amasTan dakavSirebiT aRvniSnavT,
rom kolxeTis samefo ki ar daiSala zemoxsenebul
nawilebad, aramed kolxeTis berZnuli axalSenebis
polisebad formireba dasrulda. Tumca es exeba ufro
dioskurias da faziss, romelTan dakavSirebiTac
gvaqvs sakmarisi informacia, rom isini polisebad
miviCnioT7. rac Seexeba gienoss, misi sezonuri xasiaTi,
piriqiT,
sawinaaRmdegos
gvafiqrebinebs,
xolo
fiWvnarTan
dakavSirebiT
jerjerobiT
sakmarisi
informacia
ar
mogvepoveba, rom isic
polisad
gamovacxadoT, amitom Zv. w. IV saukunis II naxevarSi
misi statusis Sesaxeb msjelobisgan Tavs SevikavebT.
aleqsandres xanaSi saerTo tendencia aseTi iyo:
yvelgan oligarqia icvleboda demokratiiT, polisebi
iRebdnen
Tavisuflebas
da
avtonomias,
Tavisufldebodnen forosisgan. Tavisufleba miiRes
miletma, kolofonma, ilionma, xolo eriTreelebma _
avtonomia (Маринович 1985:36-37). aseT viTarebaSi Zv. w.
IV saukunis bolos saerTo tendenciisa da im zogadi
ideologiis gavrcelebis wyalobiT, rac aleqsandres
moRvaweobas mohyva Sedegad, gasakviri araa, rom
polisebad Camoyalibebis procesi kolxeTis sanapiros
berZnul qalaqebSi dasrulda.
Zv. w. III saukuneSi kolxeTs savaWro kontaqtebi,
ZiriTadad, isev SavizRvispireTis berZnul qalaqebTan
aqvs. egeosur da xmeulTaSuazRvispira centrebTan
urTierToba ufro pasiur xasiaTs atarebs – iqidan
7
dawvrilebiT ix. qvemoT. Tavi II-V
71
produqcia
Semodis,
magram
kolxuri
produqcia
naklebad
gadis.
amis
dasturia,
rom
kolxuri
amforebiT nawarmoebi produqcia SavizRvispireTis
berZnul qalaqebSi bevrgan gvxvdeba da sinopuri taris
Semdeg meore adgils ikavebs Tavisi raodenobiT.
amasTan, SavizRvispireTis gareT praqtikulad ar
gvxvdeba.
naTelia,
rom
adgilobrivi
berZnebi
dainteresebuli arian kontaqtebis SenarCunebiTac,
amitomac, mainc Semodis mravalferovani ucxouri
nawarmi
kolxeTSi.
vanSi
importuli
centrebis
nawarmidan aRmoCenilia sinopes, knidosis, qiosis,
Tazosis, kosis, atikuri, rodosuli, pergamonuli da
sxv. centrebis produqcia. sxvebTan SedarebiT didi
raodenobiTaa
atikuri
da
rodosuli
nawarmi.
`megaruli~ Tasebic didi raodenobiTaa aRmoCenili.
isini megaris garda, berZnuli samyaros bevr centrSi
mzaddeboda, amitomac maTi aRmoCena konkretulad
romelime centrTan kavSirs ver amtkicebs, Tumca,
zogadad, berZnul samyarosTan kontaqtebis kvlevis
TvalsazrisiT sainteresoa. rogorc aRvniSneT, sinopis
garda, erTerTi yvelaze mravalricxovani atikuri da
rodosuli produqciaa. rodosis aseTi aqtiuroba
gamowveulia imiT, rom elinistur xanaSi rodosi
gaxda udidesi masStabebis savaWro qalaqi. mas ufleba
hqonda evaWra baJis gareSe (Кузищин 2005:331). garda
amisa, rodossa da sinopes Soris politikuri kavSiric
arsebobda Zv. w. III saukuneSi, rodesac miTridate II
Tavs daesxa sinops, rodoselebi daexmarnen sinopelebs
iaraRiT, fuliT da RviniT. 10 000 amfora Rvino misces
(Robinson 19061:250). rodoselebisa da sinopelebis
kavSiri arc Zv. w. II saukuneSi Sewyvetila. Zv. w. 183 w.
rodesac farnakem aiRo sinopi, swored rodoselebma
iCivles romaelebTan sinopes bedis gamo (Robinson
72
19061:250). rodoselebi imdenad dainteresebulebi iyvnen
sinopesTan kargi urTierTobebis SenarCunebiT, rom
SemdegSi Seicvales politika da `pontos mefeebis
keTilganwyobis mopoveba~ (maTiaSvili 1977:98) scades.
es
kidev
erTxel
miuTiTebs,
ramdenad
didi
mniSvneloba hqonda sinopes SavizRvispireTis berZnul
qalaqebTan urTierTobisTvis da simptomaturia, rom
sinopes
bedze
wuxan
rodoselebi,
romelTa
produqciac imave kolxeTSi praqtikulad erTerTi
yvelaze didi raodenobiTaa warmodgenili. marTalia,
m. inaZe miiCnevda, rom kolxeTs rodosTan uSualo
urTierToba hqonda (inaZe 1962:112), magram, Cveni azriT,
rodosuli importis upiratesi raodenoba sakmarisi ar
aris uSualos kavSiris samtkiceblad. aq ufro
koniunqtura unda gaviTvaliswinoT. Sav zRvaSi am
funqcias sinopi asrulebs da es kavSiri sinopes
SuamavlobiT
xorcieldeboda.
rodoselebis
gansakuTrebuli wuxili sinopelebis bedze kidev
erTxel amtkicebs im faqts, rom sinopi Suamavlis
rols asrulebda da uSualo kavSiri egeosisa da
xmelTaSuazRvis
centrebTan
kolxeTis
qalaqebs
imxanad ar hqoniaT, iseve rogorc, albaT, Crdilo
SavizRvispireTis qalaqebs.
Zv. w. III saukuneSi Savi zRvis regionSi
arsebuli
krizisis
mizezad
h.
grehemi
miiCnevs
egviptidan xorblis farTo eqsportis dawyebas (Graham
1961:196). misi azriT, Zv. w. III saukunis Sua xanebisTvis
egviptem praqtikulad amoagdo xorblis eqsportis
sistemidan SavizRvispireTi da gamoiwvia ekonomikuri
depresia, romelic aq Zv. w. II saukunis ganmavlobaSi
grZeldeboda da TviT romis mosvlamdec ki (Graham
1961:196).
miuxedavad
imisa,
rom
dasavleT
saqarTvelodan
xorblis
farTo
eqsporti
73
mosalodneli ar aris – es regioni sxva saxis
nedleuliT amaragebda berZnul samyaros (mag., xetyiT), da, Sesabamisad, Crdilo SavizRvispireTis da
berznebis savaWro urTierTobebTan berZnebisa da
kolxebis vaWroba mibmuli ar Cans, es krizisi
dasavleT saqarTvelosac Seexo. SavizRvispireTis
erTerTi mTavari saimporto nedleulis, xorblis,
romelic
Crdilo
SavizvispireTidan
midioda
saberZneTSi, TvalsazrisiT aRar iyo saintereso
berZnuli samyarosTvis da masTan TandarTuli rac
SeiZleboda yofiliyo, pontouri Tevzi, samSeneblo xetye da sxv., rogorc Cans, ukve aRar aris sakmarisi
imisaTvis,
rom
Savi
zRvis
regioni
iseTive
mimzidvelad darCeniliyo maTTvis, rom regularuli
reisebi ganexorcielebinaT am mimarTulebiT vaWrobis
mizniT. es aris erT erTi mizezi CvenTan krizisis
dawyebisa. egviptis mier xorblis importis dawyebiT
gamowveuli jaWvuri reaqcia – saberZneTs ufro iafi
xorbali
urCevnia,
Tanac
SavizRvispireTSic
areulobaa. am dros xom TviT olbia aRaraa usafrTxo
_ iq mZime ekonomikuri krizisia (Кузищин 2005:350-351),
sarmatul-nomaduri proteqtoratis periodia (Hind 19921993:95). T. dundua elinuri eqsperimentis kraxis
mizezebs
dasavleT
saqarTvelos
klimatis
TaviseburebebiT
xsnis.
misi
azriT,
kolxeTSi
arsebulma notio klimatma ganapiroba is, rom
`soflis meurneobac, elinTaTvis sasurveli tempebiT
ver
viTardeboda.
aseT
pirobebSi
samrewvelo
potencialis SenarCuneba Zalzed Zneli saqme iyo.~
yovelive amis Sedegad ki, misi azriT, `berZnulma
sazogadoebam
dasavleT
saqarTveloSi
jer
bilingvizacia, Semdeg ki sruli asimilacia ganicada~
(dundua
2009:8).
ra
Tqma
unda,
esec
erT-erTi
74
ganmapirobebeli mizezia an SeiZleba Sedegi, magram
egvipturi
xorblis
aTvisebis
Semdeg
SavizRvispireTisadmi interesis dakargvac erTerTi
mniSvnelovani faqtoria.
Zv. w. II saukuneSi kolxeTis rigi berZnuli
qalaqebis barbarizeba moxda – maT arseboba Sewyvites.
fiWvnari Cakvda da rogorc Cans, gienosic. rac Seexeba
faziss da dioskurias, isini jerjerobiT ganagrZoben
arsebobas. fazisTan dakavSirebiT SeiZleba daeWvebac,
igi kargavs samoneto regalias (dundua 2000:46).
sainteresoa erTi sakiTxi _ Zv. w. II saukuneSi fuli,
praqtikulad, ar trialebs dasavleT saqarTveloSi,
Tu ar CavTvliT akesis or monetas, aTenis aseve 2
monetas da lisimaqes minabaZs, romelic kolxeTSi 18
calia aRmoCenili (dundua 2006:71). amavdroulad,
ucxouri amforebi da sxva saxis keramikuli masala
hinterlandSic ki, mag., vanSi mravladaa aRmoCenili. aq
aris sinopuri, qiosuri, knidosuri,
Tazosuri,
kosuri, atikuri, pergamonuli, rodosuli, zogadad,
mcireaziuli da qersonesis nawarmi. monetebi ar
trialebs, magram vaWroba mainc Cans. xom ar niSnavs es
imas, rom gacvla dakninebuli berZnuli qalaqebis
arsebobis pirobebSi barteris gziTac xdeboda?
dioskuria,
rogorc
qalaqi
intensiuria
miTridates
xanaSic.
sxva
berZnul
qalaqebTan
SedarebiT man Tavisi berZnuli saxe SeinarCuna,
rogorc Cans, sxvebze metad. miTridates xanaSi aq
spilenZis fulebi iWreba, politikuri momentebis
(regionis
miTridatesadmi
daqvemdebareba)
gaTvaliswinebiT
SeiZleba
iTqvas,
es
kvazimunicipaluri fulebia. Tu gaviTvaliswinebT imas,
rom dioskuria, kastoriusis rukis mixedviT, vansac
awvdida saqonels, miuxedavad imisa, rom masTan ufro
75
axlomdebare qalaqi fazisi iyo. kolxeTis berZnuli
qalaqebidan miTridates xanaSi arsebobas ganagrZoben
fazisi da dioskuria. fiWvnari da gienosi Zv. w. II
saukunis krizisis dros Cakvda. logikuria, rom
strabonisTvis ori ukanaskneli ucnobia.
kidev
erTi
sakiTxi,
romelzedac
Cven
yuradRebas
gavamaxvilebT,
aris
berZnebis
mier
kolxeTidan xe-tyis eqsportirebis modeli. amasTan
dakavSirebiT Cven gvaqvs strabonis pirdapiri cnoba,
rom
xe-tye
mTebidan
CamohqondaT
mdinareebze
dacurebis gziT (Strabo XI. 2. 17.). rogori unda
yofiliyo xe-tyis gatanis organizacia, amis Sesaxeb
Cven araferi viciT. savaraudod, is did danaxarjebs
moiTxovda (Лордкипанидзе 1979:241). radganac Cven zustad
viciT, rom antikur xanaSi xe-tye dacurebis gziT
CamohqondaT barSi, aseve viciT, rom igive meTods
iyenebdnen XIX saukuneSic da sabWoTa periodSic
engurhesis aSenebamde enguris arteriaze. amasTan,
enguris xeobis antikuri xanis Zeglebis Seswavlis
donec saSualebas gvaZlevs Tvali mivadevnoT, sad
SeiZleboda xe-tyis antikuri xanis `eqsportiorebis~
sadgomebi yofiliyo. retrospeqtruli meTodiT Cven
SevadarebT XIX saukunisa da sabWoTa periodis
meTodebs _ imxanad arsebuli mejoleebis (xe-tyis
moWra-dacurebasTan dakavSirebuli muSebi) sadgomebs
antikuri
xanis
Zeglebis
mdebareobas
enguris
sanapiroze, sadac antikuri importi an monetebia
aRmoCenili da SevecdebiT nenskra-enguris arteriis
magaliTze naTeli movfinoT, Tu rogori unda
yofiliyo xe-tyis eqsportis modeli antikur xanaSi.
XIX saukunis miwuruls engurisa da nenskras
xeobaSi moWril xe-tyes, ZiriTadad, fiWvs, mdinareSi
yridnen TiTo-TiTod. larilaris samarovanTan, sadac
76
antikuri xanis Zeglia da romelic mdinare nenskras
marcxena terasaze mdebareobs, aRmoCenilia egvipturi
da
siriuli
minis
nawarmi,
aseve,
aleqsandre
makedonelis stateri (Дундуа 1987:44; CarTolani 2010:15).
mdinareebis
engurisa
da
nenskras
SesarTavTan
aRmoCenilia aleqsandre makedonelis stateri (Дундуа
1987:43), agreTve, nakrasa da enguris SesarTavTan
aRmoCenilia aleqsandres stateri (Дундуа 1987:45). aseve,
zemo
marRis
teritoriazec
aleqsandres
da,
savaraudod, lisimaqes monetac aris aRmoCenili
(Дундуа 1987:46). garda amisa, beCos teritoriazec aris
aleqsandres moneta (Дундуа 1987:46-47). am tipis moneta,
msxvili
nominali,
swored
msxvili
savaWro
operaciebisTvis gamoiyeneboda (dundua 2006:82).
dacurebul morebs jvarTan da ufro qvemoT
patar-patara kunZulebze iWerdnen da kravdnen tivebad
(gamsaxurdia 1983:6). 1923 wels morsaWeri adgili iyo
sof. liasTan (gamsaxurdia 1983:20). 1940 wels Seiqmna
leboxas
morsaWeri
reidi8
(gamsaxurdia
1983:48).
aRsaniSnavia, rom
sofel
liasTan
da leboxis
dasaxlebas Soris mdebareobs antikuri xanis Zegli –
paluric. sof. liaSi aRmoCenilia atikuri Savlakiani
Tixis WurWlis
natexebi, sinopuri warmoSobis
amforaTa
fragmentebi,
wiTellakian
fialaTa
nawilebi, Tazosuri warmoSobis amforis yurebi da
sxv. (wiTlanaZe 1973:66-72).
XX saukunis dasawyisSi tivebi (TiToSi 10-12
mori) sakmaod daxelovnebul metiveebs mihyavdaT
sofel Samgonamde da anakliamde, sadac gamarTuli
iyo mcire warmadobis saxerxi qarxnebi am xe-tyisTvis.
mogvianebiT sofel axal abasTumanSi, mwyobrSi Cadga
8
reidi – morebis dasaWeri adgili.
77
SedarebiT
meti
warmadobis
saxerxi
qarxana.
revoluciamde
saxerxi
qarxana
iyo
aseve
sof.
WuburxinjSi (galis raioni), ruxis cixis mopirdapire
mxares (gamsaxurdia 1983:6, 18). imxanad saxerx qarxnebs
aSenebdnen iseT adgilas, sadac ioli iyo morsaWeri
reidis mowyoba. Tumca teqnikurad jerjerobiT isev
adamianebi asrulebdnen am funqcias. specialuri
nagebobebi amisTvis mxolod 40-ian wlebSi gaCnda.
adgilebSi, sadac SesaZlebeli iyo morebis daWera,
antikur
xanaSi
iqneboda
specialuri
sadgomebi
imdroindeli
`mejoleebisTvis~.
sainteresoa,
rom
swored am adgilebidanaa cnobilia antikuri xanis
sxvadasxva monapovari – monetebi. mdinare enguris
auzSi, sof. riyeSi (ruxTan axlos) aRmoCenilia
aleqsandre makeodnelis stateri – 2 cali (Дундуа
1987:43), aseve, kolxuri TeTri aRmoCenilia sof.
ergetasTan, sof. ruxTan, sof axal abasTumanTan da
sxv. (xoStaria 1959:238). baqsanias gamoqvabulis I fenis
masalebSic
aRmoCnda
megaruli
Tasis
natexebi
(grigolia 1971:181).
aRsaniSnavia, rom es saqmianoba sezonuri iyo.
zamTarSi es mdinareebi imdenad Sreba, rom xe-tyis
dacureba
maTze
SeuZlebeli
xdeba.
dacureba
SesaZlebelia
mxolod
zafxulSi,
roca
mTis
mdinareebi adidebuli arian (gamsaxurdia 1983:26).
gazafxulze
Wridnen
xe-tyes,
gviangazafxulze
iwyeboda
xe-tyis
dacureba
svaneTidan,
romelic
sakmaod xangrZlivi procesi iyo da ramdenime Tve
grZeldeboda
–
daaxloebiT
seqtembramde,
anu
weliwadSi erTi didi operacia xorcieldeboda. ase
unda yofiliyo antikur xanaSic. amiTac aixsneba is
faqti, rom erTbaSad msxvili operaciebi warmoebda da
svaneTidan
momdinare
fulebi
ganZis
saxiTaa
78
aRmoCenili. strabonic garkveulwilad miuTiTebs imas,
rom am tipis saqmianoba sezonuri iyo. kamarebis
mflobel henioxebze msjelobisas is wers Semdegs:
`xolo rodesac brundebian sakuTar qveyanaSi, ver
agdeben Ruzas, igdeben mxrebze kamarebs da miaqvT
tyeebSi, romlebSic cxovroben aseve iqcevian isini
sxva qveyanaSic, sadac aqvT maT
ganTqmuli tyiani
adgilebi, romlebSic inaxaven kamarebs, xolo TviTon
daexetebian dRe da Rame tyeebis mopovebis mizniT~
(Strabo. XI. 2. 12). nedleulis mompoveblebic, rogorc
Cans, adgilobrivebi iyvnen.
amrigad, xe-tye swored am meTodiT gahqondaT
da, rogorc Cans, erT-erTi mniSvnelovani arteria am
TvalsazrisiT swored enguri iyo. es arteria, Cveni
azriT, dakavSirebuli iyo gienosTan.
79
polisi, emporia, kleruxia
sanam gadavidodeT
konkretulad
kolxeTis
berZnuli koloniebis statusze,
pirvel rigSi,
aucileblad migvaCnia yuradRebis gamaxvileba zogad
sakiTxebze – Tu ras ewodeboda polisi, emporioni,
aseve, ras uwodeben kleruxias.
kolxeTis
berZnuli
koloniebis
statusze
msjelobisas sainteresoa erTi faqti, rom maSin,
rodesac
elinTa
gansaxlebis
rukaze
savaWro
faqtoriebi
erTeulebiT
ganisazRvreba,
xolo
polisebi bevria, kolxeTSi arsebuli yvela kolonia
maincdamainc emporiebad da ara polisebad ganixileba,
miuxedavad imisa, rom sakmarisi argumentebi arsebobs
imisaTvis, rom isini polisebad miviCnioT. aseT
viTarebaSi gasagebia, rom msjelobebi da argumentebi
ex silentio am kvlevis scilas da qaribdas warmoadgenen
da maTi gamoyeneba metad safrTxiloa. swored amitom,
pirvel
rigSi,
ganvixilavT
sxvadasxva
tipis
axalSenebis
(polisi,
emporia,
kleruxia)
maxasiaTeblebs
da
Semdgom
warmogidgenT
Cvens
msjelobas.
polisi. termini `polisi~ gamoiyeneboda rogorc
mniSvnelovani,
aseve
zogjer
umniSvnelo
dasaxlebebisaTvis, romlebic damokidebuli iyvnen did
dasaxlebebze.
ar Semoifarglebodnen am terminis
gamoyenebiT mxolod berZnebiT dasaxlebul mxareebSi,
aramed aRniSnaven am terminiT iseT gaerTianebebsac,
rogorebicaa karTageni da romi. miuxedavad amisa,
polisi mainc sakuTriv berZnul qalaq-saxelmwifos
miemarTeba,
ganurCevlad
mmarTvelobis
formisa.
tiranebis mier marTvad gaerTianebebsac polisebi
80
ewodeboda,
rogorc
politikurad
Camoyalibebul
dasaxlebebs.
gasaTvaliswinebelia
isic,
rom
tiraniasa da demokratias Soris zRvari Zalian mcirea
da
orive
kapitalisturi
sazogadoebisTvisaa
damaxasiaTebeli (dundua... 2009:178). iq sadac tiraniaa,
xSir SemTxvevebSi mas demokratiuli mmarTveloba
enacvleba. ase iyo aTenSi, ase iyo miletSic, amrigad,
tiranebis
mier
marTuli
qalaqebis
polisebad
denominaciaSi uCveulo araferia.
rac Seexeba polisis warmoSobas, is SeiZleboda
gaCeniliyo ori gziT: 1) ukve arsebuli dasaxleba
gadazrdiliyo
polisSi
(ZiriTadad,
svinoikizmis
gziT), 2) daarsebuliyo Tavidanve TviTmmarTvel
qalaqad (Hansen 2006:52). Cveni azriT, SeiZleboda erTi
da igive dasaxlebasTan mimarTebaSi orives hqonoda
adgili, magaliTad, jer daaarsebuliyo SedarebiT
patara dasaxlebis saxiT, romelsac polisis niSnebi
ukve axasiaTebda, Semdgom Tavad dasaxlebulebs
gaefarTovebinaT
qalaqis
areali
da
mimdebare
teritoriis
svioikizmis
Semdeg
dasrulebuliyo
polisis formireba. am sakiTxs Cven dioskuriis
magaliTze qvemoT ganvixilavT.
polisisTvis,
rogorc
saberZneTisa
da
berZnebiT
dasaxlebuli
regionebisaTvis
damaxasiaTebeli
politikuri
organizaciis
formisTvis, arsebiTi niSnebi iyo:
TviTmmarTveloba, sakuTari moqalaqeebis
mier qalaqis marTva
swrafva
saSinao
da
sagareo
damoukideblobisTvis
sazogadoebrivi
Senobebis
arseboba
(agora, akropolisi, taZrebi, gimnasiumi,
Teatrebi)
81
kedlebi qalaqis dasacavad
sakuTari monetebi
sakuTari koloniebi
politikuri cxovreba
politikuri struqturebi
konurbanizacia/svinoikizmi
sakuTari moqalaqeebi
sakuTari meurneobis formebi
sakuTari sagadasaxado sistema
sakuTari jari
zogjer sakuTari floti
sakuTari dResaswaulebi da salocavebi
sakuTari konstitucia9 (politeia)10
garda amisa, polisisTvis damaxasiaTebel niSnad
unda gamoiyos is niSnebic, romlebic, zogadad,
respublikas axasiaTebs, magaliTad, 1) monetebis
atribuciis wminda Teokratiuli da ara monarqiuli
gadawyveta.
garda
amisa,
zogadad
antikuri
kapitalisturi samyaros ekonomikuri determinantebic,
rig
SemTxvevebSi,
polisisTvis
damaxasiaTebeli
niSnebia. magaliTad, savaxSo kapitalis arseboba,
romelic damaxasiaTebelia antikuri kapitalisturi
samyarosTvis,
berZnuli
qalaqebis
SemTxvevaSi
miuTiTebs maT polisur xasiaTze.
zemoT
CamoTvlili
maxasiaTeblebidan
savaldebulo araa apoikias yvela axasiaTebdes, rom is
9
dawvrilebiT polisis formirebasTan da maxasiaTeblebTan
dakavSirebiT ix. M. H. Hansen. Polis: An Introduction to the Ancient
Greek City-State. Oxford: Oxford University Press. 2006.
10 politeia, erTi mxriv, niSnavs erTi an mravali moqalaqis
samoqalaqo
uflebas,
meore
mxriv,
saxelmwifos
mdgomareobasa da arss, gansakuTrebiT mis formalur
konstitucias.
82
damoukidebel polisad miviCnioT. miT ufro, rom
yvela qalaqTan mimarTebaSi ar gagvaCnia sruli
informatiulobis fufuneba. magaliTad, Cveulebriv
miiCneva,
rom
poliss,
garda
sakuTriv
xora
politikesi, qalaqis centrisa, `hqonda xora – miwebi,
dasaxlebuli adgilobrivi mosaxleobiT, romlebic
ase Tu ise garkveulwilad damokidebulebi iyvnen
polisze~ (Блаватский 1979:18). magram, yvela polisTan
mimarTebaSi ar dasturdeba am tipis xoris arseboba,
Sesabamisad, sasoflo-sameurneo funqciis mqone miwis
da,
zogadadac,
yvela
konkreuli
maxasiaTeblis
arseboba savaldebulod ar unda miviCnioT, rodesac
konkretuli apoikiis polisur statusze vmsjelobT.
amosavali, pirvel rigSi, axalSenis damoukidebeli
xasiaTia. am tipis Sablonuri midgomac zogjer qmnis
sacdurs, rom kolxeTis berZnul qalaqebSi davinaxoT
mxolod emporionebi. mag., sasoflo-sameurneo xoris
ararseboba dioskuriis teritoriaze m. inaZes miaCnia
safuZvlad imis samtkiceblad, rom dioskuria iyo
savaWro kolonia xoris gareSe, radgan miwaTmoqmedeba
misTvis prioritets ar warmoadgenda (Инадзе 1979:289).
ukanasknel xanebSi zogi mecnieri erideba
termin polisis gamoyenebas saerTod. d. brondi
miiCnevs, rom `polisis gansazRvreba imdenad rTulia,
rom jobia, saerTod ar vixmaroT es termini, Torem
mkacri gansazRvriT arc mileti ar gamodis polisi da
zedmetad frivoluri gansazRvriT, yvela axalSeni
polisia~ (Braund 1994:86). am SemTxvevaSi igulisxmeba
rom miuxedavad imisa, mileti mudmivad aarsebda
qalaqebs da, praqtikulad, damoukidebel sagareo
kavSirebs amyarebda, mainc xSir SemTxvevaSi sxva
saxelmwifoebs
eqvemdebareboda.
swored
amitomac
hanseni, romelmac polisis maxasiaTeblebi sagangebod
83
Seiswavla, wers: `mileti qalaqi iyo, magram iyo ki is
saxelmwifo, maSin rodesac is xan lidias, sparseTs,
aTens isev sparseTs eqvemdebareboda da Semdeg
elinisturi xanis mefeebs?~ (Hansen 2006:63).
saboloo
jamSi,
polisis
ZiriTad
maxasiaTeblebad, m. hansenis azriT, unda gamoiyos
mxolod sami:
gansazRvruli teritoria
gansazRvruli mosaxleoba
politikuri institutebis sistema da sakuTar
teritoriaze
sakuTari
Sexedulebisamebr
mosaxleobis marTva (Hansen 2006:64).
Cveni azriT, polisis gansazRvra SeiZleba
Semdegnairad:
polisi
aris
politikurad
damoukidebeli
politikuri
erTeuli,
romlis
mosaxleebi
misive
moqalaqeebi
arian,
romlebic
gadasaxadebs
ixdian
mxolod
sakuTari
polisis
sasargeblod. sakuTriv polisi sruliad Seuvalia
adgilobrivi mosaxleobisTvis, garda yidva-gayidvisa.
miuxedavad
imisa,
rom
nebismieri
polisi
damokidebulia
adgilobrivebTan
vaWrobaze,
es
srulebiT ar niSnavs imas, rom misi ekonomikuri
damokidebuleba gavlenas axdens polisis politikur
statusze.
Tumca
ekonomikuri
damokidebulebis
cvlilebam SeiZleba gavlena moaxdinos polisis
politikur statuszec, gamoiwvios misi degradacia da,
saboloo jamSi, kvdomac.
rac Seeexeba polisis kvdomis mizezebs. m. hansenma
gamoyo 9 mizezi, ratomac SeiZleba daRupuliyo an
dakninebuliyo qalaqi:
1) qalaqis mTeli mosaxleobis amoxocva, rogorc
Zv. w. 510 wels sibarisis mTeli mosaxloba amoxoces.
84
2) qalaqis yvela mamakacis amoxocva, amis magaliTia
spartelebis mier plateas ganadgureba Zv. w. 427 w. da
Zv. w. 415 w. aTenelebis mier kunZul melosisa.
3) mamakacebis monad gayidva. ase gausworda filipe
II olinToelebs Zv. w. 348 w. da aleqsandre Tebelebs
Zv. w. 335 w.
4) sruli mosaxlobis ZaliT gadasaxleba. amgvarad
aiZula
sirakuzis
tiranma
gelonma,
kamarinis
mosaxleoba sirakuzSi wasuliyo da Zv. w. 461 w.
kamarina Tavidan daasaxla.
5)
qalaqis
mTel
mosaxleobas
aiZulebdnen,
ayriliyo
da
polisis
hinterlandSi
soflebSi
dasaxlebuliyo. wyaroebSi amas dioikismosi ewodeba.
ase moeqcnen spartelebi Zv. w. 385 w. mantineelebs.
6) polisi qreboda imitom, rom mTeli misi
mosaxleoba SeiZleba Tavisi nebiT gadasaxlebuliyo.
Zv. w. 650 w. kolofonis mTeli mosaxloba mcire
aziidan sirisSi, italiaSi gadasaxlda.
7) polisi SeiZleba gamqraliyo imitom, rom sxva
qalaqis svinoikizmSi miiRo monawileoba.
8) polisma SeiZleba statusi Seicvalos da isev
sofeli gaxdes.
9) polisi SeiZleba bunebrivi katastrofis Sedegad
daRupuliyo (Hansen 2006:62-63).
arcerT am SemTxvevaSi araa gaTvaliswinebuli
adgilobrivi
mosaxleobis
faqtori
da
masTan
dakavSirebuli ekonomikuri damokidebulebis faqtori.
rodesac mosaxleobisa da berZnebis ekonomikuri
interesebi
konfliqtSi
modioda,
adgilobrivebi
utevdnen berZnebs. rogorc magaliTad, Zv. w. II
saukuneSi mefe skilures dros olbia skviTebma
daimorCiles, Semdeg ki Zv. w. 48 wels getebis
mmarTvelma birebistam aiRo da mTlianad daangria
85
olbia (Кузищин 2005:350-51). zustad aseve henioxebma
Seuties kolxeTis rig berZnul qalaqebs. es sakiTxi
ganxiluli aqvs T. dunduas. misi azriT, kolxeTis
berZnulma polisebma jer bilingvizacia ganicades,
SemdegSi `Zv. w. IV s. mTeli dasavleT saqarTvelo
kolxTa egidis qveS gaerTianda, marTalia, is male
daiSala calkeul `samTavroebad~, magram amas ZalTa
Tanafardoba ar Seucvlia – berZnul polisebs aSkara
safrTxe emuqreboda skeptuxebis mxridan da isinic
elinisturi xanis dasawyisidan aqtiurad eZebdnen
mokavSireebs kolxTa winaaRmdeg. Zv. w. III-II saukuneebSi
axalSenebi
adgilobrivma
xelisuflebma
daiqvemdebares...
ekonomikuri
krizisis
gamo
welTaRricxvebis
mijnaze
mTeli
dasavleT
saqarTvelos masStabiT saqalaqo cxovreba ukiduresad
(dundua...
2000:46).
knindeba.
zRvispira
zolSi~
Sesabamisad,
polisebis
kvdomis
kidev
erTi,
ekonomikuri, mizezis gamoyofa SeiZleba. ekonomikuri
mizezebi polisis kvdomas ganapirobeben im SemTxvevaSi,
rodesac qreba is ekonomikuri interesi, ramac qalaqis
daarseba gamoiwvia _ adgilobrivebsa da berZnebs
Soris
vaWrobis
interesis
gaqrobasTan
erTad
polisebi degradirdebian da kvdebian.
emporia.
emporia
ewodeboda
berZnul
dasaxlebas, romelic mxolod savaWro funqciiT
arseboda. Tumca emporiad daarseba ar niSnavs imas,
rom is mudmivad, mTeli misi arsebobis manZilze
emporiad darCeboda. zogierTi emporia Semdeg polisi
xdeboda (mag. gela siciliaSi), zogierTi kargavda
Tavis mniSvnelobas, mesameni yovelTvis emporiebad
rCebodnen.
es
maSin
xdeboda,
roca
sanapiros
akontrolebdnen ara susti adgilobrivi tomebi,
aramed msxvili saxelmwifo organizaciebi (aseTi iyo
86
al-mina) (Блаватский… 1979:18). radgan es termini emporia
gamoiyeneboda
aseve
nebismieri
savaWro
punqtis
aRsaniSnavad,
swored
amitom
braSinskis
termin
emporiis
gamoyeneba
berZnul
kolonizaciasTan
mimarTebaSi saerTod uadgilod miaCnia (Бращинский…
1979:33).
polissa
da
emporias
Soris
yvelaze
mniSvnelovani
ganmasxvavebeli
faqtoria
maTi
politikuri xasiaTi – polisi iyo damoukidebeli
erTeuli,
xolo
emporia
eqvemdebareboda
an
adgilobriv mmarTvelebs, an metropolias, rogorc iyo
Zv. w. V saukuneSi rigi aTenis koloniebisa, an
SeiZleba ormagi damokidebulebac hqonoda. yvelaze
mniSvnelovani isaa, rom emporia araa politikurad
damoukidebeli.
kolxeTis
berZnuli
koloniebis
emporialur xasiaTTan dakavSirebuli stereotipi,
albaT, aqedan gamomdinare arsebobs. g. meliqiSvilma
daaskvna,
rom
kolxeTis
berZnuli
koloniebi
adgilobrivi mmarTvelebis gavlenis qveS moeqcnen
Tavidanve (saqarTvelos... 1970:406) da amis Semdeg
praqtikulad gabatonda es mosazreba, Sesabamisad,
daskvna, rom maT ganviTarebas polisur stadiamde arc
miuRweviaT.
kleruxia.
kleruxebi
iyvnen
aTenis
moqalaqeebi, romlebsac miwebi hqondaT aTenis gareT
boZebuli. salaminis dasaxleba, romelic pirveli
kleruxia iyo, aTenma megaras waarTva jer kidev Zv. w.
VI s-Si. kleruxebs saukeTeso miwebs aZlevdnen
axalSenSi, isini ki aTens emsaxurebodnen. Zv. w. V-IV
ss-Si
aTenis
meore
ligis
aRzevebasTan
erTad
kleruxebi aTenis imperiis regularul samsaxurSi
idgnen. aTeneli kleruxebi, aTenis moqalaqeobas
inarCunebdnen – xmis micema, gadasaxadebis gadaxda,
87
jarSi msaxureba, saSinao saqmeebs arqonti marTavda da
eklesiac aTenuri modeliT ewyoboda. kleruxias,
ZiriTadad,
strategiulad
mniSvnelovan
adgilas
aTavsebdnen (mag., androsze, naqsosze, samosze da
sestosze).
isini
mudmiv
bazebs
warmoadgendnen.
imavdroulad, finansuri sargebeli aTasobiT aTenels
aiZulebda gadasaxlebuliyo, aTens SeeZlo qalaqi
gadaWarbebuli mosaxleobisgan exsna da gaezarda
saxelmwifos, erTi mxriv, finansuri da, meore mxriv,
samxedro Zala (Britannica).
m. finli aRniSnavs, rom klasikuri xanis
berZnebi
ganasxvavebdnen
apoikias
kleruxiisgan,
romaelebi ki _ laTinur da romaul kolonias
erTmaneTisgan, imisda mixedviT, kolonistebi TavianTi
metropoliis moqalaqeobas inarCunebdnen Tu ara (Finley
1976:168). Sesabamisad, arsebobda gansxvaveba imaSic, Tu
sad irCeoda maTi macxovreblis sasamarTlo saqmeebic.
Tuki polisi damoukidebelia da Tavad awarmoebs
sasamarTlosac,
kleruxebis
saqmeebi,
piriqiT,
metropoliis sasamarTloSi irCeoda (Morris 1884:485).
aqve aRvniSnavT, rom ra statusic ar unda
hqonoda kolonias, metropoliis moqalaqeebs mainc
hqondaT
koloniaSi
mudmivad
cxovrebis
ufleba
(Graham
1964:66).
es
daaxloebiT
Tanamedrove
sazogadoebaSi rezidentobis uflebas hgavs da ara
ormag moqalaqeobas. aRvniSnavT imasac, rom zogierTi
axalSeni Tavisi statusiTa da organizaciis formiT,
tradiciuli ar yofila. ZiriTadad, aseTebi iyvnen
axalSenebi, romlebic erToblivi ZalebiT arsdeboda,
mag., navkratisi an Turiumi.
kolxeTis
berZnuli
koloniebis
statusis
Sesaxeb istoriografiaSi gacxovelebuli
kamaTia.
rogorc aRvniSneT, Tavdapirvelad g. meliqiSvilma
88
miiCnia, rom es qalaqebi emporiebi iyvnen mxolod:
`socialur-ekonomiuri
da kulturuli ganviTarebis
doniT aqauri mosaxleoba
bevrad ufro win idga,
vidre
samxreT-aRmosavleT
da
CrdiloeT
SavizRvispireTis
adgilobrivi mosaxleoba. es
ukanasknelni
uciloblad jer isev gvarovnuli
wyobilebis pirobebSi cxovrobdnen, maSin rodesac
dRevandeli dasavleT saqarTvelos miwa-wyalze ukve
adre klasobrivi
sazogadoeba da saxelmwifo
arsebobda...
zRvispira
berZnuli
samosaxloebi
kolxeTis samefos
organul Semadgenel nawils
warmoadgenda, misi rigiTi savaWro centrebi iyo~
(saqarTvelos...
1970:406,412).
rogorc
aRvniSeT,
meliqiSvilis
es
mosazreba
erTgvaradad
gabatonebulac iqca. argumentebi, romlis safuZvelzec
amtkicebdnen
kolxeTis
berZnuli
qalaqebis
emporialur
xasiaTs,
ZiriTadad,
eyrdnoboda
g.
meliqiSvilis mosazrebas, rom radgan kolxeTis
teritoriaze ganviTarebuli saxelmwifo arsebobda,
berZnuli qalaqebi aucileblad damokidebuli unda
yofiliyvnen ekonomikurad da politikuradac.
n.
lomouric
miiCnevda,
rom
`kolxeTis
zRvispira qalaqebi, romelTa warmoqmnaSi berZenma
kolonistebmac miiRes monawileoba, imTaviTve moeqcnen
adgilobriv tomTa gaerTianebis
gavlenis qveS da
Semdeg
ki
ekonomiuradac
da politikuradac
daemorCilnen
kolxeTis
samefos,
ris
gamoc
warmoadgendnen ara berZnul
polisebs, aramed
kolxeTis samefos
saqalaqo centrebs garkveuli
berZnuli
elferiT
da
asrulebdnen
berZnul
samyarosTan
kolxeTis damakavSirebeli
savaWro
qalaqebis
rols.~ (lomouri 1962:61). amrigad, n.
lomouris mosazrebaSic Cans, rom kolxeTis samefos
89
Zlierebam
ganapiroba
berZnuli
axalSenebis
emporialuri
statusi,
amasTan,
misi
azriT,
es
koloniebi Cveulebrivi berZnuli emporiebi mainc ar
yofilan.
kolxeTis berZnul koloniebTan mimarTebaSi o.
lorTqifaniZe
miiCnevda,
rom
isini
arasdros
damoukidebeli polisebi ar yofilan. misi argumenti
iyo
is,
rom
kolxeTis
berZnul
axalSenebTan
mimarTebaSi
ar
dasturdeba,
rom
maT
TavianTi
samiwaTmoqmedo ekonomika da rTuli arqiteqturuli
dagegmareba
hqonodaT
(Лордкипанидзе
1975:5).
i.
braSinskis azriTac, kolxeTis koloniebi savaWro
faqtoriebi iyo (Бращинский 1980:98-99).
g. lorTqifaniZis azriT, kolxeTis berZnuli
qalaqebis
mosaxleoba
`namdvilad
Sereuli
iyo
(Wreli), magram wamyvani ekonomikur-politikuri roli
berZnul mosaxleobas hqonda~ (Лордкипанидзе 1978:139).
i.
voronovma
kolxeTis
berZnul
qalaqebs
`antikuri periodis qalaquri tipis dasaxleba~ uwoda.
aRniSna isic, rom maT emporiis funqciac hqondaT,
Tumca maTi `emporialuri xasiaTi~ meorexarisxovnad
miiCnia, radgan mag., eSera, misi azriT, damoukidebeli
samurneo erTeulia, romlis ekonomikac ara vaWrobas,
aramed, soflis meurneobas, da xelosnobas efuZneba
(Воронов 1972:118).
g. kvirkvelias azriTac, `kolxeTSi berZnul
kolonizacias
ar
miuRia
klasikuri
forma
–
samiwaTmoqmedo koloniebis gayvaniT, teritoriebis
farTo aTvisebiT, mZlavri polisuri saxelmwifo
erTeulebis CamoyalibebiT. amave dros Camoyalibda
idea, rom kolxeTSi kolonizaciam miiRo savaWro
xasiaTi,
romelic
mimarTuli
iyo
adgilobrivi
nedleulis, ZiriTadad ki, liTonis mosapoveblad misi
90
saberZneTSi transportirebis mizniT. Tumca arsebuli
suraTi mainc amas ewinaaRmdegeba sakolonizacio
moZraobis dawyebis pirveli 100 wlis ganmavlobaSi
mainc~ (kvirkvelia 1999:25).
g. cecxlaZem imave wels gamoqveynebul naSromSi
‘Pichvnari and its Environs’ fiWvnaris berZnuli samosaxlos
qalaq-dasaxleba (city-site) uwoda (Tsetskhladze 1999:17).
naratiuli
wyaroebis
mixedviT,
kolxeTis
berZnuli koloniebi elinuri polisebia, rac TiTqos
ucilobels xdis maT polisur xasiaTs. Tumca d.
kaWarava miiCnevs, rom termini `Povli~
JHlleniv~~
`moklebulia yovelgvar politikur datvirTvas da
mxolod urbanistuli gagebiT aris naTqvami. rogorc
wesi, am terminiT daxasiaTebulia mxolod berZnuli
sakolonizacio
aqtivobis
Sedegad
daarsebuli
axalSenebi, miuxedavad maTi warmomavlobisa (doriuli,
ioniuri)~ (kaWarava 2002:22).
dResdReobiT
amave
mosazrebas
iziarebs
g.
gamyreliZec. `fasisi, gienosi, dioskuria berZnebis
mier daarsdnen, rogorc emporionebi. maTi daarsebis
ZiriTadi mizani iyo, pirvel rigSi, adgilobrivi
nedleulis
gatana
da
sanacvlod
kolxeTSi
sxvadasxva
fufunebis
sagnebis
(keramikis,
samkaulebis, liTonis WurWlis, nelsacxeblebis da
a.S.)
Semotana.
amdenad,
zRvis
sanapiroze
emporionebis warmoqmna TviT kolxebis interesebSi
Sedioda. aseTi mdgomareoba gagrZelda Zv.w. IV sis
bolomde. kolxeTis samefos daSlis mere ki
sanapiroze mdebare emporionebi TandaTan antikur
qveynebsa da Sida kolxeTs Soris buferuli,
Sereuli, polisuri tipis qalaqebad transformirda~
(gamyreliZe 2010:24).
T. Toduas azriTac,
Zv.
w.
VI-IV
saukuneebSi
91
`kolxeTis
samefos
Zlierebis
viTarebaSi
da
demografiuli situaciidan gamomdinare, berZenTa
aqtivoba
epizoduri
xasiaTisa
Cans
da
maTi
axalSenebi emporionebi unda yofiliyo~ (Todua
2011:55).
m. inaZis mosazreba berZnuli axalSenebis
statusTan dakavSirebiT ramdenadme rTulia. misi
azriT, kolxeTis berZnuli koloniebi (dioskuria,
fazisi) SesaZloa Tavdapirvelad daarsdnen, rogorc
savaWro faqtoriebi, xolo Semdeg isini axalSenebSi
gadaizardnen (inaZe 19621:201), Tumca, maTi funqcia, m.
inaZis azriT, isev vaWroba iyo, amasTan, vaWroba mTels
amierkavkasiasTan (inaZe 19621:201-202). amrigad, isini
iyvnen `saqalaqo centrebi garkveuli organizaciiT da
rigi TaviseburebebiT~ (Инадзе 1968:144). SemdgomSi es
azri ramdenadme Secvala da gamoacxada, rom sawyis
etapzec da Semdgomac, dioskuria iyo mxolod emporia:
mier
kolxeTis
sanapiroze
Seqmnili
`aTenis
dasayrdeni
punqtebi,
ZiriTadad,
warmoadgendnen
msxvil emporionebs. isini Cveulebriv arsdebodnen
ionielTa mier adridanve aTvisebul adgilebSi, Zveli
savaWro faqtoriebisa da koloniebis maxloblad~
(inaZe 1982:170). m. inaZis azriT, dioskuria, iseve
rogorc fazisi, erTi mxriv, warmoadgendnen savaWro
kolonias xoris gareSe, romelic kolonistebis
samoqalaqo sazogadoebis kuTvnileba iqneboda, Tumca
saqalaqo mowyobis garkveuli formis arsebobis
uaryofa, misi azriT, ar SeiZleba. es iyo qalaqebi
miwis
gareSe.
radganac
am
qalaqebis
ZiriTad
saqmianobas warmoadgenda ara miwaTmoqmedeba, aramed
vaWroba. aseTi iyo fokeelTa koloniebi galiasa da
espaneTSi (masalia, ampuria da sxv.) (Инадзе 1979:289).
amrigad, mas miaCnda, rom apoikia, erTi mxriv,
92
SeiZleboda mxolod savaWro funqciis matarebeli
yofiliyo,
amasTan,
polisisTvis
damaxasiaTebeli
niSnebi hqonoda. es azri ramdenadme exmianeba d.
brondis
mosazrebasac,
rom,
zogadad,
polisis
gansazRvreba imdenad rTulia, rom jobia es termini
saerTod ar gamoviyenoT. bolo xanebSi es tendencia
garkveulwilad miRebulicaa.
i. voronovi m. inaZis msgavsad miiCnevda, rom
dioskuria/eSera
iyo
qalaquri
tipis
dasaxleba
`emporialuri
xasiaTiT~,
Tumca
m.
inaZisgan
gansxvavebiT,
misi
azriT,
dioskuria
ufro
damoukidebeli samurneo erTeulia, romlis ekonomikac
ara
vaWrobas,
aramed
soflis
meurneobasa
da
xelosnobas efuZneba (Воронов 1972:118).
meore
mxriv,
arsebobs
mosazreba,
rom
`samosaxloTagan umniSvnelovanesni mainc polisuri
tipis
organizmebs
warmoadgendnen
da
TviTmmarTvelobiT,
metropolisidan
gadmotanili
kultiT da sakuTari ekonomikuri baziT _ am
ukanasknelSi igulisxmeba, upirveles yovlisa, vaWroba
hinterlandTan,
qalaqebis
ekonomikis
safuZveli~
(dundua 2009:18).
kolxeTis sxvadasxva berZnuli qalaqis istoria
Semdgom TavebSi ganxiluli iqneba detalurad – Tu
ramdenad SesaZlebelia, rom konkretul periodSi
konkretuli axalSeni ganxilul iqnes polisad, ra
SemTxvevaSi xdeboda maTi statusis transformacia da
ra mizezebma gamoiwvia es procesebi da, sabolood, ra
mohyva am procesebs Sedegad.
93
fazisi – genezisi, istoria (Zv. w. VI-I ss.)
fazisis
istoriis
sakvlevad
Cvens
xelT
SedarebiT mdidari literaturuli masalaa. qalaqi
fazisi
moixsenieba
Semdeg
naratiul
wyaroebSi:
pindaresTan (Pind. P. IV, 203-250), aristotelesTan (fr.
72), fsevdo-skilaqs kariandelTan (81), palefatesTan
(XXXI), strabonTan (XI, 2, 17), plutarqesTan (libellus de
fluvii, V), pliniusTan (NH, VI. 1. 13, 52), arianesTan (PPE,
11-12), pomponius melasTan (1. 08), ptolemaiosTan (V. 9. 2;
VIII. 19. 4), amiane marcelinesTan (Res gestae, XXII. 8. 24), V
s-is anonimTan (PPE. 44), aseve zosimesTan (I. 28), stefane
bizantielTan (S. V)11.
fazisis lokalizacia didi xnis ganmavlobaSi
iyo
kvlevis
sagani.12
dResdReobiT
ufro
gavrcelebulia azri, rom sxvadasxva droSi fazisi
sxvadasxvagan iyo ganlagebuli (Качарава… 1991:290).
Cveni kvlevis
sagans fazisis
lokalizacia ar
warmoadgens
da,
Sesabamisad,
literaturasac
am
sakiTxTan dakavSirebiT dawvrilebiT ar mimovixilavT.
aseve, dawvrilebiT ar mimovixilavT sakiTxs fazisis
metropoliis Sesaxeb. wyaroebSi araerTgan aris
aRniSnuli, rom fazisi miletelebis daarsebulia
(heraklide,
pomponius
mela,
ariane,
stefane
bizantieli).
fazisis
mimdebare
teritoriaze
aRmoCenili
arqeologiuri
masalac
adasturebs
11
fazisiы da dioskuriis wyaroebSi moxseniebis, aseve
istoriografiaSi Seswavlis sakiTxi detalurad ganxilulia
d. kaWaravas da g. kvirkvelias naSromSi (Качарава... 1991).
12
fazisis lokalizaciis Sesaxeb dawvrilebiT ix. m.
berZniSvili, qalaq fazisis lokalizaciisTvis, Tsu Sromebi,
XXIII, 1942
94
ionielebis
aq
yofnas.
Sesabamisad,
yuradRebas
gavamaxvilebT im sakiTxebze, rasTan dakavSirebiTac an
sakuTari mosazreba gagvaCnia, an ukve arsebul
mosazrebebTan dakavSirebiT sakuTari argumentebi
gvaqvs.
ZiriTadi kiTxvebi, romelic Cveni kvlevis
sagani gaxlavT, Semdegia:
rodis unda daarsebuliyo fazisi da ra
garemoebebma Seuwyo amas xeli?
ra statusi hqonda faziss – iyo Tu ara
is polisi Tu iyo mxolod emporia?
garda amisa, gvainteresebs kidev erTi
sakiTxi,
romelic
garkveulwilad
iqneboda
dakavSirebuli faziselebis ekonomikur aqtivobasTan –
maTi janmrTelobis mdgomareoba naratiuli wyaroebis
(hipokrate) mixedviT?
erTi mxriv, polisis gansazRvreba Zalian
mkacria da ama Tu im qalaqis polisad gamocxadeba
moiTxovs
mTeli
rigi
komponentebis
arsebobis
erTobliobas konkretul axalSenSi. meores mxriv,
yvela axalSenTan mimarTebaSi ar gvaqvs sruli
informatiulobis
fufuneba.
Sesabamisad,
rigi
komponentebis
erToblioba,
romelic
axasiaTebs
poliss, sakmarisad unda CaiTvalos imisaTvis, rom
vamtkicoT ama Tu im qalaqis polisuri xasiaTi, miT
ufro fazisis SemTxevaSi. antikuri xanis fazisi,
sakuTriv qalaqi, jerjerobiT aRmoCenili ar aris,
aRmoCenilia mxolod masTan mimdebare da masTan
dakavSirebuli samosaxloebi. ramdenad axasiaTebda
danarCeni komponentebic faziss, amaze msjeloba
mxolod varaudiT SeiZleba. TavisTavad ararsebobidan
gamomdinare argumentum ex silentio, ra Tqma unda, Zlieri
argumenti ar aris da ama Tu im maxasiaTeblis
95
arseboba-ararsebobis
Sesaxeb
sakiTxi
sabolood
gadawyvetilad mxolod mas Semdeg CaiTvleba, rac
antikuri xanis fazisi iqneba mikvleuli, magram ukve
arsebulidan gamomdinare, Cveni azriT, fazisi unda
miviCnioTY polisad.
arqaul da klasikur xanaSi, rogorc aRvniSneT,
polisis maxasiaTeblebad miCneuli komponentebidan13
fazisTan mimarTebaSi SegviZlia davadasturoT an
vivaraudoT Semdegis arseboba:
avtonomia da damoukidebloba
sazogadoebrivi
Senobebis
arseboba
(qalaqis mfarveli RvTaebebis taZrebi)
sakuTari monetis emisia
sakuTari koloniebi (?)
svinoikizmi/ konurbanizacia
savaxSo kapitalis arseboba
fazisis
metropoliasTan
damokidebulebis
TvalsazrisiT aRsaniSnavia Semdegi sakiTxi: Zv. w. VI
saukuneSi, rodesac fazisi daaarses miletelebma,
metropoliasa da kolonias Soris im SemTxvevaSi, Tuki
metropolia koloniisgan Sors mdebareobda, araviTari
damokidebuleba
ar
arsebobda.
grehemi
rodesac
ganixilavs am tipis urTierTobas, asaxelebs Tazoss
da mis metropolia faross. Tazosi damoukidebeli
polisia, amas grehemma maxvilgonivrulad `distanciis
efeqti~ uwoda (Graham 1964:71). aseTive urTierTobaa
miletsa da mis kolonia olbias Soris. miletsa da
olbias, iseve rogorc miletsa da istrias Soris,
isopolitiac ki iyo (Graham 1964:109, 117). fazisTan
mimarTebaSi amas namdvilad ar vamtkicebT, Tumca
TavisTavad saintereso faqtebia im TvalsazrisiT, rom
13
ix.zemoT
96
SavizRvispireTis koloniebi amdenad damoukideblebi
iyvnen
miletisgan.
sainteresoa,
rom
SeiZleba
metropolia
da
kolonia
erTmaneTisgan
didad
daSorebuli ar yofiliyo da mainc damokidebulebas
formaluri
xasiaTi
hqonoda.
magaliTad,
epidavrelebma, orakulis brZanebiT, aTenelebisgan
zeTisxilis xe wamoiRes da misgan ori qandakeba
gaakeTes. manam, sanam es qandakebebi iqneboda maTTan,
maT aTenisTvis, Tavisi metropoliisTvis, gadasaxadi
unda exadaT (Morris 1884:483).
fazisis
statusTan
dakavSirebiTac,
iseve,
rogorc
kolxeTis
sxva
berZnul
qalaqebTan
mimarTebaSi,
istoriografiaSi
cxare
diskusia
gaimarTa.
umravlesoba
mas
miiCnevs
emporiad
(saqarTvelos...
1970:406,412;
lomouri
1962:61;
Лордкипанидзе 1975:5; Лорткипанидзе, 1978:139; Бращинский
1980:98-99; kvirkvelia 1999:25; kaWarava 2002:22; gamyreliZe
2010:24), m. inaZe ufro qalaquri tipis dasaxlebad
miiCnevda, romelsac polisis niSnebi hqonda (inaZe
19621:201; Инадзе 1968:144; inaZe 1982:170; Инадзе 1979:289). g.
dundua da T. dunduac mas aseve polisad miiCneven
(dundua 2000... 45-46; dundua... 2006:256;)
polisis
erTerTi
damaxasiaTebeli
niSania
damoukidebeli mmarTveloba. am mxriv aRsaniSnavia,
aristotelesTan daculi cnoba faziselTa politeiis
Sesaxeb, romliTac dasturdeba, rom Zv. w. IV s. `fazisi
garkveuli politikuri erTeulia, aqvs sakuTari
saxelmwifoebrivi
wyobileba~
(dundua...
2006:36).
TavisTavad am cnobidan iribad gamomdinareobs sxva
daskvnac, rom faziss sakuTari politikuri cxovreba
unda
hqonoda
sakuTari
saxelmwifoebrivi
struqturebiT.
97
polisis erTerT maxasiaTeblad iTvleba aseve
qalaqSi mfarveli RvTaebebis taZrebis arseboba.
fazisSi
dasturdeba
apolonisa
da
artemidas
kultebis arseboba da maTTan dakavSirebuli taZrebic.
zosime ixseniebs fasianeli artemidas taZars
(zosim. 1. 32. 3). zosimes mier moxseniebuli taZris
agebis zusti TariRi CvenTvis ucnobia (Lordkipanidze
2000:77). Tumca sainteresoa fiWvnaridan Zv. w. V
saukunis grafito IO. m. nasiZis azriT, es aris
Semokleba warwerisa IO cevaira, rac artemidas
epiTetia (nasiZe 2002:33). cixisZiridan cnobilia aseve
grafito
ART,
romelic
aseve
artemidas
unda
ukavSirdebodes (nasiZe 2002:40). artemidas, savaraudod,
Tayvans scemdnen apolonTan erTad. o. lorTqifaniZe
gamoTqvams aseve mosazrebas, rom II tipis kolxur
didraqmaze gamosaxulia `apolinaruli triada: leto,
apoloni,
artemide~
(lorTqifaniZe
2002:196).
Sesabamisad, artemidas taZars fazisSi daaxloebiTY
apolonis taZris paralelurad unda earseba. rac
Seexeba
apolonis
taZars,
misi
arseboba
dadasturebulia Zv. w. V-IV ss fialaze aRmoCenil
warweraze: `mivekuTvnebi apolon hegemons, romelic
fazisSia~. es fiala aRmoCnda 1899 w. yubanSi,
zubovskis yorRanSi da axla ermitaJSi inaxeba.
warwera ioniur dialeqtzea Sesrulebuli (Каухчишвили
1975:495-506). apolonis kultis arseboba moulodneli
araa
fazisSi.
is
miletelebis
motanilia
aq.
aRsaniSnavia, rom is `apolon-winamZRolis/hegemonis
taZari iyo, e. i. swored kolonistebis kulti iyo
gadmotanili~ (dundua... 2006:36). apolon hegemonis
kults paraleli ar gaaCnia (Braund 1994:98), rogorc
Cans, aq misi unikaluri taZari iyo. sainteresoa, rom
apolonis kulti didimSi dakavSirebulia kabeirebTan,
98
romelnic xSirad gaigivebuli arian dioskurebTan
(Braund 1994:98). CvenTvis mniSvnelovani am SemTxvevaSi
mxolod is aris, rom fazisSi dadasturebulia
polisisTvis damaxasiaTebeli kidev erTi niSani –
taZrebis arseboba qalaqSi.
kidev erTi argumenti, romelic amtkicebs
fazisis polisur statuss, aris mis mier monetis
emisia. kolxuri TeTris emitentTan dakavSirebiT didi
xnis ganmavlobaSi mimdinareobda dava, es monetebi
moWres adgilobrivma mmarTvelebma Tu kolxeTis
berZnuli qalaqebis mkvidrebma. amasTan arsebobda
Semrigebluri poziciac: miiCneoda, rom nominalebis
nawili fazisis emitirebuli iyo, xolo meore nawili,
hemidraqmebi _ adgilobrivi mmarTvelebisa. m. inaZis
azriT, `arqauli didraqmebi SesaZloa warmoadgendes
fasisis saqalaqo monetebs da maTi emisia unda
ganekuTvnebodes fasisis axalSenis arsebobis adreul
etaps, e. i. im dros, rodesac aq jer kidev ar iyo
gamomuSavebuli kolxuri monetis stabiluri tipi, e. w.
II tipi~ (inaZe 1982:129). Tavsatexs warmoadgens isic, Tu
ratom
iyo
kolxuri
TeTrebis
umravlesoba
anepigrafikuli.
m. inaZis azriT, aseTi `monetebis
siWarbe SesaZloa Sedegi iyos kolxeTis adgilobrivi
xelisuflebis cdisa, SeezRuda qalaqis avtonomiuri
uflebebi. amrigad... triobolebi, marTalia, iWreboda
kolxeTis axalSenebis zarafxanaSi, magram maTi emisia
samefo xelisuflebis kontrols eqvemdebareboda.
triobolebi am dros ar warmoadgendnen polisur
emisias,
miuxedavad
imisa,
rom
isini
fasisis
zarafxanaSi iWreboda~ (inaZe 1982:131). kolxuri TeTris
anepigrafikuli xasiaTi, Cveni azriT, gamowveulia ara
samefo xelisuflebis kontrolis SiSiT, aramed am
warwerebis saWiroebis ararsebobiT. kerZod, kolxuri
99
TeTris daniSnulebas, romelic ZiriTadad kolxeTis
teritoriazea
aRmoCenili,
warmoadgenda
mxolod
adgilobrivebisgan nedleulis miReba. kolxuri TeTri
gankuTvnili iyo mxolod adgilobrivebTan savaWro
urTierTobisTvis
da
Tuki
berZnebi
TavianT
produqcias yididnen da am fuls iRebdnen, isev aq
tovebdnen nedleulis SesaZenad. sainteresoa, rom
fiWvnaris berZnul nekropolze, sadac berZnuli
keramikuli nawarmis Tanafardoba adgilobrivTan aris
daaxloebiT 80% da 20%, ucxouri fulisa da kolxuri
TeTris Sefardeba daaxloebiT Tanabaria – e. i.
monetebs,
romelTac
ucxour
bazarze
ver
gamoiyenebdnen,
samarxSi
Catanebis
formiT
aq
tovebdnen. rac Seexeba im mcire raodenobis warwerebs,
romelnic SemorCenilia kolxur TeTrze: MO/SO? F, A,
O? E, P, D. es warwerebi SeiZleba asaxavdes taZrebis,
rogorc zarafxanebis saxels. cnobilia, magaliTad,
rom APOL warweriani monetebi didi xnis ganmavlobaSi
apoloniis
emisiad
miiCneoda,
magram
SemdegSi
dadasturda, rom isini pantikapeionisaa, `maT emisias
axdenda miletis mier daarsebuli koloniis mTavari
sakulto taZari~ (vikersi 1999:97).
SesaZlebelia
fazisSi arsebul taZrebs, moeWraT es monetebi –
zarafxana yofiliyo taZari. aRniSvna A albaT
Seesatyviseba apolons an artemidas, E SeiZleba iyo
sityva eJgemon-s Tavdapirveli aso da Cven viciT, rom
fazisSi sworedac apolon hegemonis kulti iyo. D
SeiZleba
iyos
dioskurebis
aRmniSvneli.
radgan
miletSi iyo dioskurebis kulti, savaraudod, is
kolxeTSic iyo. maT SeiZleba aramarto dioskuriaSi,
aramed fazisSic eTayvanebodnen. m. inaZe miiCnevda, rom
kolxuri TeTris mcire nominalebs Wridnen ara erT
qalaqSi, aramed ramdenime zarafxanaSi (Инадзе 1968:170).
100
CvenTvis yvelaze mniSvnelovania, rom kolxuri TeTris
emitentia fazisi.14
sainteresoa g. dunduas mosazreba, rom `aseTi
wvrilnominaliani
da
danawevrebuli
nominaluri
sistema
sworedac
polisuri
emisiisTvisaa
damaxasiaTebeli~ (Дундуа 1979:281). Sesabamisad, es kidev
erTi argumentia, rom fazisi namdvilad polisi iyo.
poliss aseve axasiaTebs svinoikizmi. amis qveS
igulisxmeba
polisis
mimdebare
teritoriebis
Tavdapirvel
qalaqTan
absorbcia.
fazisTan
mimarTebaSi pirdapir amis Tqma, ra Tqma unda, Znelia,
magram TavisTavad saintereso faqtia, rom sxvadasxva
dros fazisi sxvadasxvagan mdebareobs. aseve isic, rom
simagres samosaxlo Cndeba Zv. w. VI saukunis II
meoTxedSi, orjer xdeba misi rekonstruqcia, xolo
gafarToeba _ Zv. w. VI saukunis bolos. is arsebobs Zv.
w. V saukunis I naxevarSic. (Лордкипанидзе... 1981:307).
simagris
dasaxlebam
nawilobriv
gadainacvla
Waladidisken. dasaxleba daarsda Zv. w. V saukuneSi da
meoTxeSic arsebobda orive napirze. simagre ki am
droidan tipurad kolxuria. Zv.w. meoTxe saukuneSi
simagreze xanZris kvalia (Braund 1994:100). argumentad
imisa, rom simagre aris ara faziseli berZnebis
dasaxleba,
aramed
adgilobrivebisa,
SeiZleba
miviCnioT is, rom
aq ZiriTadad kolxuri keramikaa,
mcirea importi. Tumca Tu gaviTvaliswinebT fiWvnaris
magaliTs, sadac erTmaneTis gverdigverd mosaxleoben
berZnebi da kolxebi da miuxedavad amisa, kolxur
samarovanze berZnuli importis raodenoba saerTo
monapovris
10%-s
ar
aRemateba,
Tundac
mcire
14
dawvrilebiT am sakiTxTan dakavSirebiT ix. g. dundua, T.
dundua. qarTuli numizmatika. 2006.
101
raodenoba importisa, ukve niSnavs imas, rom aq
berZnebi
mosaxleoben.
aseve
aRsaniSnavia,
rom
svinoikizmi gulisxmobda maqsimalurad araberZnebis
CarTvas
qalaqis
cxovrebaSi.
rodesac
polisi
farTovdeboda, teritoria iyofoda or nawilad: 1)
sakuTriv xora (ufro zustad, xora politike), 2)
miwebi,
romlebic
dasaxlebulia
adgilobrivi
mosaxleobiT, romlebic ase Tu ise garkveulwilad
damokidebulebi arian polisze (Блаватский
1979:18).
`xora gulisxmobs qalaqis mezoblad mdebare miwas,
romelic
qalaqis
sakuTrebas
Seadgens
da
kultivirebulia polisis moqalaqeTa mier an polisis
moqalaqeTaTvis.
meore mxriv, xora warmoadgens
polisis gavlenis zonas, romelzedac vrceldeba
polisis ekonomikuri da kulturuli radiacia im
raionSi,
romelic
dakavebulia
adgilobrivi
mosaxleobiT~ (inaZe 1982:76). Waladidi da simagre
fazisis xoris nawili iyo da fazisis TandaTanobiTi
gafarToebac
miuTiTebs
imaze,
rom
faziselebi
cdilobdnen TavianTi gavlenis gavrcelebas.
aqve
aRvniSnavT, rom ar unda agverios mosaxleobis
elinizaciis
maRali
xarisxi
qalaqis
xoraSi
CarTvisgan. magaliTad, vanis mosaxleobis elinizaciis
xarisxi maRalia, Tu vimsjelebT aq aRmoCenili
importis
raodenobis,
arqiteqturis,
gamoyebuli
damwerlobis da sxv. mixedviT, magram is uSualod
fazisis xoris nawili ar aris. xora aseve iyo
sasoflo-sameurneo
daniSnulebis
matarebeli
teritoria uSualod polisisTvis. aseTi ki mxolod
mimdebare
teritoriaa.
brondis
mosazrebas,
rom
WaladidTan iyo gamSvebi punqti berZnebsa da kolxebs
Soris (Braund 1994:101) da berZnebsa da kolxebs Soris
erTgvarad `rkinis farda~ arsebobda, ver gaviziarebT.
102
fazisTan urTierTobaSi intensiurad Cans CarTuli
mimdebare teritoriis mosaxleoba. amis dasturia
Tundac kolxuri TeTris yvelaze gavrcelebuli
nominalis
–
triobolebis, gavrcelebis
areali.
ZiriTadad is emTxveva engursa da rions Soris
mdebare teritorias. amrigad, fazisis mier perioduli
gafarToeba Tavisi gavlenis gavrceleba svinoikizmia,
rac kidev erTxel adasturebs Cvens mosazrebas, rom
fazisi polisia da ara sxva emporia an kleruxia an
Tundac `saqalaqo centrebi garkveuli organizaciiT
da rigi TaviseburebebiT~ (Инадзе 1968:144).
polisis kidev erTi maxasiaTebeli niSania mis
mier sxva koloniebis daarseba. magaliTad, masalia Zv.
w. IV-III saukuneebidan dawyebuli ara marto flobs
xoras da afarToebs Tavis teritoriis farglebs,
aramed
aarsebs
sakuTar
koloniebs
–
e.
w.
subkoloniebsac (nise, olbia, tarentumi) (inaZe 1982:75).
Tu gaviTvaliswinebT boltunovas mosazrebas fazisis
an dioskuriis mier pitiuntis daarsebis Sesaxeb
(Болтунова
1963:156),
SeiZleba
vivaraudoT
am
maxasiaTeblis arsebobac. aqve aRsaniSnavia mdinare
xobiswylis SesarTavTan
kidev erTi dasaxlebis
arseboba (inaZe 2010:76), romelic mcire berZnuli
dasaxleba Cans. es dasaxlebac SeiZleba subkoloniad
miviCnioT. rogorc Cans, fazisic aarsebda qalaqebs.
kidev erTi argumenti, romelic amtkicebs, rom
fazisi polisi unda yofiliyo, aris Cveni azriT,
qalaqSi arsebuli organizebuli sesxebis gamcemi
sistema. es SeiZleboda yofiliyo fasianeli artemidas
an apolonis taZari. Cven viciT, rom delosSi iyo
apolonis taZari, romelic sesxebs gascemda Zv. w. II
saukuneSi (Кузищин 2005:332). rogorc Cans, polisebSi es
miRebuli praqtika iyo. heraklides cnobidan Cven
103
vigebT, rom faziselebi aZlevdnen 3 mnas, maT visac
gemi eRupeboda. am cnobasTan dakavSirebiT arsebobs
erTi mniSvnelovani sakamaTo sakiTxi: 3 mnas ixdidnen
gemdaRupulebi,
Tu
faziselebi
aZlevdnen
mas
gemdaRupulebs. ilustraciisTvis mogvyavs teqsti da
misi Targmanebi:
heraklide
yauxCiSviliseuli latiSeviseuli
Targmani
Targmani
Fasianw`n.
Fa`sin to; ejx
ajrch`~
JHnivocoi
katw`/koun,
fu`lon
ajnqropofavgon
kai;
ejkdei`ron
tou;~
ajnqrwvpou~
e[peita
Milhvsioi.
Filovxenoi
d
jeijsivn.
w{ste
tou;~
nauagou;~
ejfodiavzein
kai;
trei`~
mna`~
didovnta~
ajpoplei`n.
fasiselTa
(saxelwmifo
wyobilebidan).
fazisSi
Tavdapirvelad
henioxebi
cxovrobdnen,
kaciWamia
da
adamianis
tyavis
gamxdeli
tomi.
Semdeg
ki
miletelebi.
xolo
eseni
stumarTmoyvareni
arian,
ise
rom
amarageben
maT,
visac
gemebi
eRupebaT, 3 mnas
aZleven
(miletelebs
eseni) da zRviTve
miemgzavrebian.
По Фасиду
первоначально
жили
Иниохи,
племя людоедское
сдиравшее кожу с
людей, а потом
Милетяне.
Они
(Милетяне) до того
гостеприимны, что
снабжают
потерпевших
кораблекрушением
и при отправлении
в путь дают им по
три мины.
104
latiSeviseuli interpretaciiT aqvs es teqsti
Targmnili durham diltsac, inglisur enaze teqstis
gamomcemelsac.15
am teqstis Targmanis sakiTxi detalurad
ganixila m. inaZem. is emxroboda heraklides cnobis
yauxCiSviliseul
Targmans
da
miiCnevda,
rom
gemdaRupulebi ixdidnen am gadasaxads: `qsenofontes
gadmocemebidan da mesembrielTa warweridan Cans, rom
daRupuli xomaldebidan gadarCenili tvirTisa da
fulis miTviseba sanapirosTan mcxovrebi adgilobrivi
tomebisa da maTi mefe mTavrebis mier Cveulebrivi
ambavi iyo Zv. w. IV-III saukuneebis axlo xanebSi. es
aqti, rogorc Cans, adgilobriv tomTa Soris savsebiT
gamarTlebulad iTvleboda, erTgvar kanonadac ki iyo
miRebuli (e.w. sanapiro kanoni)~ (inaZe 1982:195; inaZe
1983:70). Tumca am SemTxvevaSi mesembrielebsa da
faziselebs
Soris
mniSvnelovani
gansxvavebaa.
mesembrielebi garSemo mcxovreb tomTa (astebis)
belads _ sadals uTanxmdebian, rom Tuki raime
mesembrielebisa gairiyeba maT miwaze, isini gadaixdian
tvirTis Rirebulebis garkveul nawils da naxevar
staters (inaZe 1982:192-193). aseTi SeTanxmeba SeiZleboda
yofiliyo,
magaliTad, kolxeTis
skeptuxebsa
da
fazisel berZnebs Soris. heraklides cnobidan ki Cans,
rom gemdaRupulebs amarageben faziselebi da Tanac,
rogorc Cans, saubari kolxebze ar unda iyos, aramed
zRvidan mosul `stumrebze~. amrigad, mesembrielebis
magaliTiT mtkiceba imisa, rom nebismier SemTxvevaSi
gemdaRupulebi ixdian gadasaxads, sakmarisad ar
migvaCnia.
15
diltsis gamocemiseuli Targmani komentariT miTiTebuli
aqvs m. inaZes (ix: inaZe 1982:190)
105
monebi imxanad 3 mna, anu 300 draqma Rirda
(Лордкипанидзе 19791:323). d. brondi amis gaTvaliswinebiT
miiCnevda, rom es gadasaxadi hgavs erTi adamianis
gamosasyid Tanxas (braundi 2005:17). aseT SemTxvevaSi
gaugebaria,
ratom
ewodebaT
faziselebs
stumarTmoyvareni, Tuki gemdaRupulebs arTmeven fuls.
maSin ra gansxvaveba unda iyos adamianis `tyavis
gamxdel~ henioxebsa da gaWirvebulTaTvis fulis
gamomrTmev faziselebs Soris.
Cveni azriT, swori unda iyos latiSevisa da
diltsiseuli Targmani da faziselebi iqiT aZlevdnen
marTlac gemdaRupulebs 3 mnas. amis mizezi uangaro,
ra Tqma unda, ar iqneboda. 3 mna SeiZleboda yofiliyo
gemdaRupulebisTvis faziselebisgan sesxad gacemuli
Tanxa, romelic maT gadaecemodaT Sin dasabruneblad
saWiro xarjisTvis. es sesxi, savaraudod, aq arsebul
apolonis taZars unda gaeca. da Tu es asea, es kidev
erTi argumentia, rom fazisi gaviazroT, rogorc
polisi.
amrigad, fazisis politikuri statusi yovelive
zemoTqmulidan unda ganisazRvros, rogorc polisisa.
fazisis axalSenis daarsebasTan dakavSirebiTac
erTsulovneba
ar
arsebobs
istoriografiaSi.
n.
lomouri
miiCnevs,
rom
fazisi,
iseve
rogorc
dioskuria, Zv.w. VII saukunis bolosa da
da VI
saukunis
pirvel
naxevarSi
unda
daarsebuliyo
(lomouri 1962:50). am daskvnamde is mivida geografiuli
faqtoris
gaTvaliswinebiT, rom sanam
bosforis
qalaqebi
daarsdeboda,
manamde
aRmosavleT
SavizRvispireTis qalaqebi unda daarsebuliyo, Tumca
ar dausabuTebia, ratom. Cveni azriT, miletelebis mier
SavizRvispireTis
aTvisebis
qronologiaSi
mniSvnelovani roli iTamaSa Savi zRvis dinebebma (ix.
106
zemoT)
da
pirveli
dasaxlebebi,
sadac
aris
aRmoCenili Zv. w. VII-VI saukuneebis importi, swored am
xanebSi daarsebulad unda CavTvaloT. Tumca arsebobs
alternatiuli mosazrebebic. mag., m. inaZe miiCnevda,
rom
fsevdo
skilaqsis
cnobis
gaTvaliswinebiT,
romelic skilaqsisgan unda momdinareobdes, dasaSvebi
iyo fazisSi Zv. w. VI s. Sua xanebidan dasaxlebis
gaCena
(Инадзе
1968:123).
Tumca
TviTonve
imxanad
arsebuli arqeologiuri monacemebi amis samtkiceblad
arasakmarisad CaTvala (Инадзе 1968:124). SemdgomSi man
azri Seicvala da miiCnia, rom fazisSi axalSeni Zv. w.
VI s-is pirvel naxevarSi unda daarsebuliyo (inaZe
1982:L120). sayuradRebo dakvirveba aqvs boltunovas
naratiul wyaroebSi moxsniebul fazisis oikist
TemistagorasTan dakavSirebiT. misi azriT, `Tu es is
Temistagoraa, romelic moxseniebulia Zv. w. 521-520
wlis miletur warweraSi, maSin fazisi, rogorc
berZnuli kolonia, daarsebula VI saukunis bolos ~
(Болтунова
1963:155).
aq
sainteresoa
erTi
ram:
Temistagora
mileteli
moxseniebulia
mxolod
pomponius melasTan, rac, Tavis mxriv, arTulebs misi
cnobis
daTariRebas.
amasTan,
miletis
dekretSi
moxseniebuli Temistagora erTaderTi araa, romelic
Sav zRvaSi sakolonizacio aqtivobasTan asocirdeba.
es saxeli cnobilia mileturi kolonia apoloniidanac
da sinopidanac (Hind 1999:82). j. haindi miiCnevda, rom am
sami Temistagoradan (mileteli, apolonieli da
sinopeli) fazisis
damaarseblad
sinopeli unda
miviCnioT da mas unda exelmZRvanela Zv. w. IV saukunis
sinopuri eqspediciisTvis fazisSi. (Hind 1999:83) Tumca
aq gasaTvaliswinebelia erTi ram: sinops Tundac
eqspedicia daewyo axali koloniis dasaarseblad da,
miT ufro, Zveli mileturi koloniis adgilas, maSin
107
mas Zveli tradiciisamebr oikisti unda eTxova Tavisi
metropolia
miletisTvis.
Tukidide
wers,
rom
epidamnosis dasaarseblad korkirelebma korinTos
mimarTes da oikisti mas sTxoves, Zveli tradiciis
Tanaxmad (Thuc. I. 24.2.). sainteresoa is faqti, rom
fazisSi uZvelesi
samosaxlo simagreze `Tavis
arsebobas iwyebs Zv. w. VI saukunis pirveli naxevris
dasasruls, orjer axldeba
imave VI s. ukanasknel
meoTxedSi da kidev erTxel, ukanasknelad, V s-Si. V sis meore naxevris dasawyisSi simagreze, rogorc Cans,
sicocxle wydeba~ (miqelaZe 1978:70). haindi miiCnevs,
rom fazisi Zv. w. 450 w. unda ganadgurebuliyo (Hind
1983-1984:92). ra Tqma unda, fazisis xoris erT-erT
nawilze cxovrebis Sewyveta jer kidev ar niSnavs imas,
rom TviTon fazisic dakninda, miT ufro, rom fazisis
mier monetebis emisia praqtikulad ar Sewyvetila Zv. w.
III saukunemde, Tumca mainc simptomaturia amdengzis
ganaxleba. araa savaldebulo Temistagora marTlac
pirveli eqspediciis xelmZRvaneli iyos.
berZnebis Tavdapirveli gamoCena da mcire
dasaxleba Zv. w. VII-VI saukuneebis mijniT unda
daTariRdes. arqeologiurad bevrad ufro adrindeli
fenebia dadasturebuli simagreze, sadac berZnuli
importia aRmoCenili. `importuli keramika simagreze
warmodgenilia gvianarqauli xanis wiTeli zolebiT
Semkuli qiosuri, lesbosuri da lesbosis wris
sasmisisebrZiriani e. w. “ioniuri wris” (miletis),
Tazosis wrisa da e. w. fsevdosamosuri keramikuli
taris
fragmentebiT.
es
ukanaskneli
mxolod
saqorqioSia
dadasturebuli.
aseve
adreulebia
rodosul-ioniuri (kamirisis jgufi), “fikeluras”
stilisa da sadazolebiani ioniuri keramikis nimuSebi,
vardulebiani ioniuri jami, romelic Zv. w. VII s.
108
bolosa da VI s. I naxevris masalebs Soris hpovebs
analogiebs~
(inaZe
1982:120).
keramikuli
masala,
romelic aq aris aRmoCenili, yvelgan aris napovni,
sadac milets hqonda kavSiri _ `qiosze, delosze,
navkratisSi,
gelaSi
(sicilia),
CrdiloeT
SavizRvispireTSi (kunZul berezanze, pantikapeonSi,
mirmekionSi, tiritakaSi, naklebi olbiaSi da sxv.)~
(miqelaZe
1978:65-66).
amrigad,
adreuli
importis
arseboba adasturebs aq Zv. w. VII-VI saukuneebis
mijnaze
axalSenis
daarsebas.
imxanad
miletis
gaaqtiureba
ganpirobebuli
iyo
lidiis
mefe
aliatesTan konfliqtiT. lidia miletisTvis oqros
mTavari eqsportiori iyo da, amdenad, Zv. w. VII-VI
saukuneebis mijnaze miletis daintereseba kolxeTis
sanapiroebiT da konkretulad fazisiT SeiZleba
oqros Ziebis surviliT iyos ganpirobebuli. SemdegSi
fazisi, rogorc Cans, nel-nela polisad Camoyalibda.
Zv. w. VI saukunis bolosken fazisi ukve polisia,
rogor Cans. kolxuri TeTris adreuli calebi am
periodiT TariRdeba. Zv. w. VI saukunis bolos faziss
kavSiri aqvs qiosTanac. `raodenobrivad importul
taraze metia Zv. w. VI s-is dasasrulisa da
V
dasawyisis qiosuri amforebi, romlebsac ornairi
formisas uSvebdnen: dids, romlis moculoba 21 litrs
aRemateboda da mcires _ 10,75 litrianebs. yviTel
TixnarSi orive zomis amforebia warmodgenili ~
(miqelaZe
1978:48).
qiosi
miletis
mniSvnelovani
mokavSire iyo. amasTan, Zv. w. 546 wlidan masze
sparselebis gavlena vrceldeboda, miuxedavad amisa,
Zv. w. 499 w. ajanyda da Zv. w. 494 w. lades brZolaSi
man ukve yvelaze didi floti gamoiyvana – 100
xomaldi. VI saukunis bolos qiosuri importis
Semosvlis erT-erTi mizezic es aris _ qiosis
109
mcdeloba, floti gaaZlieros mosalodneli omis win.
aseve, imxanad Cans kavSiri lesbosTanac. Semodis
`lesbosuri da lesbosuri wris amforebi, romlebic
xmarebaSi arian Zv.w. VI s. dasasrulsa da V s.
dasawyisSi. yviTel TixnarSi lesbosuri da lesbosuri
wris amforebic aRmoCnda~ (miqelaZe 1978:48). lades
brZolaSi lesbosic ibrZvis sxva ioniur qalaqebTan
erTad.
masac
gamohyavs
floti
70
xomaldis
SemadgenlobiT (Cambridge 1964:96).
Zv. w. VI saukunis bolos marto milets ar aqvs
kavSiri Savi zRvis berZnul koloniebTan. aTeni aq jer
kidev Zv.w. VI saukunis bolos gamoCnda. amis dasturia
Zv. w. VI s-is
dasasrulisaTvis fazisSi atikuri
produqciis gamoCena (miqelaZe 1978:71; inaZe 1982:120).
SesaZloa aTens marTlac hqonda pirdapiri kavSiri
SavizRvispireTis koloniebTan. SesaZloa, fasisSi
atikuri nawarmic ionelebis Semotanilia (miqelaZe
1978:71).
Zv. w. V saukunis Sua xanebSi, savaraudod,
perikles
pontour
eqspediciasa
da
aTenelebis
gabatonebas Sav zRvaSi unda ukavSirdebodes am
periodSi simagris samosaxloze cxovrebis Sewyveta.
`simagreze
mopovebuli
importuli
masalis
qronologiuri amplituda aseTia: uZvelesi nimuSebi Zv.
w. VI saukunis pirvel naxevars
iSviaTad scdebian,
xolo ugvianesi _ Zv. w.
V saukunis Sua xanebs.
maSasadame,
simagris Zveli dasaxlebis arseboba,
zogadad, erTi saukuniT ifargleba~ (miqelaZe 1978:68).
SesaZloa, qalaqis ZiriTadma nawilma am dros
mciredad adgili icvala da masTan erTad mis garSemo
mdebare samosaxloebmac.
am droidan iwyeba fazisis kavSiri aTenTan.
garda aTenisa, faziselebs kavSiri aqvT TazoselebTan.
110
`sabaJos ubanze yuradRebas iqceven amforis Zirebi,
romlebsac momrgvalebuli qusli aqvT
garedan
RrmuliT,
SuaSi
kopiseburi
wamonazardebiT.
aRniSnuli amforis Zirebi
Tavisi profilebiT
mogvagoneben Zv. w. V s-is protoTasosis, Tasosisa da
Tasosuri wris tipis amforebs. aseve lekiTosi,
romelic Tavisi yeliT agreTve Zv. w. V s-is Tasosur
nawarms miekuTvneba~ (miqelaZe 1978:76). Tumca, ra Tqma
unda, am periodSi aTenis produqcia prevalirebs.
rogorc fiqroben, TviT `Tazosis nawarmic am dros
aTens Semohqonda. es garemoeba kargad eTanxmeba im
viTarebas, romelic atika-delosis sazRvao kavSirSi
sufevda~ (miqelaZe 1978:76). Tazosis mdgomareoba
marTlac araa saxarbielo Zv. w. 463 wlidan, rodesac
mas sakuTari flotis yola aukrZales aTenelebma.
amasTan, mTeli delosis kavSiris xazina aTenSia
ganlagebuli da Tazosi marTlac damokidebulia
aTenze srulad.
rac
Seexeba
SavizRvispireTis
koloniebis
statuss aTenis batonobis xanaSi, vfiqrobT, am
qalaqebma Cveulebriv damoukidebeli polisis statusi
SeinarCunes. radgan am periodSi aTenisadmi uSualod
damorCilebuli qalaqis statusi hqonda kleruxiebs
da isic im SemTxvevaSi, rodesac axlos mdebareobda
kolonia, an TazosiviT urC qalaqebs. Zv. w. V saukuneSi
Sors mdebare koloniebi naklebad eqvemdebarebodnen
aTens (Graham 1964:210), miT ufro, Tu isini im dros
daarsebuli ar iyo. garda amisa, epoikebi, anu polisis
daarsebis Semdeg mosuli mosaxleebi, cnobilia, rom
moqalaqis
arasrul
uflebas
iRebdnen.
fazisSi
aTenelebi romc mosuliyvnen, isini aq fazisis
politanebi
ver
gaxdebodnen
da
verc
aTenis
moqalaqeebad darCebodnen fazisis damoukideblobis
111
gamo. rogorc Cans, amanac ganapiroba regionSi savaWro
funqciiT sxva axalSenis daarseba (fiWvnari).
fazisis arsebobisTvis rogorc arqaul, ise
klasikur xanaSi mniSvnelovani faqtori iyo misi
mdebareoba mTavari sanaosno mdinaris SesarTavTan
mdebare adgilas, saidanac ixsneboda gasasvleli
qveynis Sida raionebTan. rion-yvirilis magistrali
antikuri importisaTvis saqonlis gavrcelebis mTavari
gza iyo (Лордкипанидзе 1977:86). Sedegad, fazisi, erTi
mxriv, iRebs nedleuls kolxeTidan, meore mxriv,
avrcelebs imports, SedarebiT naklebad _ sakuTar
nawarms. amasTan, soflis meurneoba ganviTarebuli Cans
fazisis xoras teritoriazec. `miwaTmoqmedeba sabaJos
namosaxlarebis mosaxleobis erT-erTi mTavari dargi
iyo. umTavresad, rogorc Cans, mohyavdaT marcvleuli
kulturebi. amaze miuTiTeben namglis kaJis CasarTebi ~
(miqelaZe
1978:41).
aseve
aq
ganviTarebuli
iyo
mesaqonleobac, sabaJos uZveles namosaxlarze es
meurneobis wamyvani dargi Cans – `aq aRmoCnda rogorc
msxvili rqosani saqonlis, ise Roris, cxvrisa da Txis
Zvlebi~ (miqelaZe 1978:41). fazisSi mesaqonleobis
ganviTareba dadasturebulia wyaroebSic. aristoteles
cnobiT `fazisTan arian patara Zroxebi, romelTagan
TiToeuli bevr rZes iwvelis~ (Arist. Hist. Anim. III, 21.).
miuxedavad imisa, rom fazisTan dakavSirebiT
pirdapiri cnoba masTan dakavSirebuli sasoflosameurneo xoris arsebobis Sesaxeb ar mogvepoveba,
mainc
sainteresoa,
rom
faziselebis
ekonomikur
gavlenas hinterlandze mohyva berZnulis mibaZviT
Serqmeuli saxelebis gaCena. am mxriv, simptomaturia
saxelis METOS dafiqsireba. es saxeli berZnuli ar
aris, ufro grecizebul-kolxuria (Braund 1994:102). es
saxeli amokawrulia iTxvisis samarovanze napovn
112
Savlakian
Tasze,
masTan
erTad
aRmoCenilia
adgilobrivi warmoebis doqic, igive saxelic mxolod
Tanxmovnebis gamosaxulebiT. samarxi TariRdeba Zv. w.
470 wliT. es jer kidev aTenelebis mosvlamdea.
rogorc Cans, faziselebis gavlena miletur xanaSic
arcTu umniSvneloa, miuxedavad imisa, rom kolxeTSi
mosuli miletelebis raodenoba arcTu didi unda
yofiliyo.
elinisturi xanis fazisTan aris dakavSirebuli
rionis qvemo welze ori dasaxleba. erTi e. w. #26
Txrili da meore _ sofel qvemo WaladidSi, Txinas
tyeSi, sabaJos ubnidan ramdenime kilometris Semdeg
Crdilo-dasavleTiT,
Cxaris
dasaxlebis
pirdapir
arsebuli samosaxlo (miqelaZe 1978:78). aq aRmoCenilia
e. w. `yavisferkeciani amforebis~ fragmentebi sinopur
amforebTan
erTad
(miqelaZe
1978:77).
Tumca
Tu
fiWvnaris SemTxvevaSi SesaZlebelia Tamami varaudi,
rom igi aris yavisferkeciani amforebis warmoebis
erT-erTi centri, fazisTan dakavSirebiT jerjerobiT
amis mtkiceba naadrevia. amdenad, boeris mosazreba,
rom `gienoss da faziss, SesaZloa, sinope iyenebda im
amforebis sawarmoeblad, romliTac mere gadahqonda
produqtebi Crdilo SavizRvispireTSi~ (boeri 2005:13),
jer kidev dasabuTebas saWiroebs. metic, swored
gienoss ar hqonia es funqcia da faziss hqonda Tu ara,
es jer kidev damtkicebas moiTxovs.
sainteresoa, Tavad is faqti, rom strabonTan
fazisi ar aris moxseniebuli calke, rogorc `qalaqi
fazisi~, yvela SemTxvevaSi moxseniebulia Semdegi
formulirebiT: `mdinare fazisi da misi Tanamosaxele
qalaqi, an masTan mdebare qalaqi fazisi~ (Strabo XI, 2,
17). es faqti miuTiTebs, rom strabonis an misi
wyaroebis droisTvis qalaqi fazisic dakninebulia.
113
berZnuli qalaqebis dakninebis procesi kidev ufro
Rrmavdeba romaul xanaSi da samxreT SavizRvispireTSi
da, albaT, kolxeTSic ukve berZnulad gamarTulad
wera aRar ician (Arr. PPE. 1.)
amrigad,
fazisi
Zv.
w.
VI-III saukuneebSi,
SeiZleba Zv.w. II s-is dasawyisSic berZnuli polisia,
dokumenturad
dadasturebuli
polisisTvis
damaxasiaTebeli ramdenime niSniT: 1) damoukidebloba,
2) qalaqis mfarveli RvTaebebis taZrebis arseboba, 3)
monetebis
emisia,
4)
mimdebare
teritoriebis
svinoikizmi 5) axalSenebis daarseba, Tumca SedarebiT
mcire masStabebisa, 6) taZrebTan arsebuli savaxSo
kapitaliT. zogadad, savaxSo kapitali kapitalisturi
sazogadoebisTvisaa damaxasiaTebeli da am tipis
saqmianobis arsebobac kolxeTSi miuTiTebs imaze, rom
es mxare aRiqmeboda, rogorc berZnuli ekonomikuri
sistemis nawili. elinistur xanaSi fazisi afarToebs
kavSirebs adgilobriv mosaxleobasTan, ganviTarebulia
soflis meurneobac fazisis xoras teritoriaze,
romelic
moZravia
sxvadasxva
saukuneSi.
gvianelinistur
da romaul xanaSi
adgilobrivi
berZnebis barbarizeba xdeba da TandaTan sruldeba
berZnuli kolonizacia, rogorc procesi, Sesabamisad,
elinuri fazisic asrulebs Tavis arsebobas.
antikuri xanis cnobili eqimi hipokrate (Zv. w.
IV s.) Tavis TxzulebaSi `haerTa, wyalTa da adgilTa
Sesaxeb~ gvawvdis informacis kolxebis janmrTelobis
mdgomareobis
Sesaxeb.
zogadad,
Zveli
berZeni
avtorebis
cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb
istoriografiaSi kargadaa Seswavlili, Tumca rac
Seexeba hipokrates cnobebs, misi Seswavla samedicino
114
TvalsazrisiT jerjerobiT ar momxdara. swored
amitom gadavwyviteT gamogvekvlia es sakiTxi.
hipokrates
mier
aRwerili
daavadeba,
Cveulebriv, istoriografiaSi malariad ganixileba.
sakiTxis Seswavlis Semdeg Cven davrwmundiT, rom saqme
gvaqvs ara malariasTan, aramed A hepatitTan.
Tavdapirvelad SegaxsenebT hipokrates teqsts,
romelic faziselebs exeba srulad da Semdeg ukve
mogaxsenebT Cvens daskvnebs: `xolo vinc fazisSi
cxovrobs, maT Sesaxeb
[Semdegi maqvs saTqmeli]: es
qveyana Waobiania, Tbili, wyliani da tyiani. wlis
yovel dros iq xSiri da Zlieri wvimebi modis.
adamianebs sacxovrebeli WaobebSi aqvT, da [maTi] xisa
da lerwmis saxlebi wyalzea gamarTuli. isini cotas
dadian fexiT qalaqebsa da navTsadgurebSi, aramed
dacuraven aRma-daRma erT xeSi amoRebuli navebiT,
radgan arxebi bevria. isini svamen Tbilsa da damdgar
wyals, mzisagan dampals da wvimebisgan adidebuls.
TviTon fazisi yvela mdinareTa Soris yvelaze ufro
dinjia da Zalian mdored miedineba. nayofi, romelic
iq warmoiSveba, yvela zrdadausrulebeli, susti da
uvargisia wylis siuxvis gamo. amitom [aq nayofi] ar
mwifdeba. wylebisgan am qveyanas didi nisli adgas. am
mizezebis gamoa, rom fasiselebs sxva adamianebTan
SedarebiT didad gansxvavebuli Sesaxedaoba aqvT:
tanad didebi arian, sisqiT metismetad sqelebi; arc
erTs ar emCneva saxsari da arc ZarRvi; kani ki
yviTeli aqvT, TiTqos siyviTle sWirdeT. laparakoben
adamianTa Soris yvelaze boxi xmiT, [radgan] sufTa
haeriT ki ar sunTqaven, aramed notioTi da nestianiT;
xolo imisaTvis, rom sxeuls jafa miayenon, Zalian
zarmacebi arian~ (yauxCiSvili 1965:45; Jones 1868:115-116).
115
Sesabamisad, hipokrates mixedviT, Cven gvaqvs
Semdegi simptomebi: 1) Warbi wona, 2) siyviTle, 3)
SeSupeba, 4) kunTovani hipotonia (moduneba). aseve
viciT, Tu ra pirobebSi cxovrobdnen kolxebi: 1)
cxovroben Waobebis maxloblad, 2) svamdnen damdgar,
gafuWebul, Tbil wyals, 3) Wamdnen dampal, nestisgan
umwifar, SesaZloa, gaurecxav produqtebs.
am simptomebisa da garemo pirobebis Tanaxmad,
erTi SexedviT ori diagnozi SeiZleba daisvas –
malaria da A hepatiti. pirvel rigSi ganvixilavT
malariis albaTobas.
malaria aris protozouli daavadeba, romelic
gadadis koRo anofelesis kbenis Sedegad. adamianebSi
yvela
malariul
infeqcias
iwvevs
4
tipis
plazmodiumi: P.falciparum, P. malariae, P. vivax, P. ovale.
malariis klinikuri niSnebia: 1) cxeleba, 2) siyviTle,
3) Tavbrusxveva da Rebineba, 4) arTalgia 16, 5) mialgia17,
6) diarea, 7) anoreqsia (mZime SemTxvevebSi), 8)
hepatosplenomegalia,18
9)
anemia19,
leikopenia,
neitropenia,20 limfo da monocitozi.21 am simptomebidan
mxolod ori eTanxmeba daavadebis
hipokrateseul
aRwerilobas – siyviTle da kunTovani hipotonia.
siyviTle malarias axasiaTebs ara mTeli inkubaciuri
periodis ganmavlobaSi, aramed mxolod gamovlinebis
periodSi. malariis infeqcia SeiZleba grZeldebodes 1dan 3 wlamde. anu im SemTxvevaSi Tuki kolxebs
16
17
18
19
20
21
saxsrebis tkivili
kunTebis tkivili
RviZlisa da elenTis gadideba
sisxlnakleboba
leikocitebisa da neitrofilebis Semcireba
limfocitebis da monocitebis raodenobis momateba
116
malariis sawinaaRmdego saSualebebi ar gaaCndaT, rac
savsebiT
SesaZlebelia,
siyviTle
malariis
xangrZlivmoqmedi simptomi SeiZleba yofiliyo. sxva
simptomebs rac Seexeba _ Warbi wona _ ewinaaRmdegeba
am diagnozs. radgan malarias axasiaTebs anoreqsia,
gansakuTrebiT mZime SemTxvevebSi, da Cven viciT, rom
kolxebis SemTxvevaSi swored mZime formebTan gvaqvs
saqme, maT ar SeiZleboda hqonodaT erTdroulad
malaria da amasTan Warbi wona. malaria iwvevs
diareas,
gulisrevas
da
Rebinebas
da
pacienti
dainficirebis Semdeg male kargavs wonas. malariis es
gamovlineba
aSkarad gamoricxavs Warb wonas. rac
Seexeba sacxovrebel pirobebs – WaobebSi cxovreba, ra
Tqma unda, SeiZleba amtkicebdes imas, rom kolxebSi
gavrcelebuli daavadeba aris malaria. aseT pirobebSi
malariis
epidemiuri
gavrceleba
savsebiT
SesaZlebelia. realurad es aris erTaderTi argumenti,
romelic mxolod malariis sasargeblod metyvelebs.
Tu
yuradRebiT
davukvirdebiT,
mivxvdebiT,
rom
cxovrebis sxva pirobebi, piriqiT, A hepatits Tu
gamoiwvevdnen.
A
hepatiti
RviZlis
mwvave
infeqciuri
daavadebaa, romelic gamowveulia A hepatitis virusiT.
es aris gastroenteraluri daavadeba. radgan is
gamowveulia sibinZuris Sedegad, mas xSirad uwodeben
`WuWyiani xelebis daavadebas~ (Hygiene 1988). A hepatitis
simptomebia: 1) cxeleba, 2) Tavbrusxveva, 3) siyviTle, 4)
hepatomegalia (zogjer splenomegaliac), 5) muclis
tkivili. radganac es aris enterovirusuli daavadeba,
Sesabamisad, is gadadis alimenturi gziT. iSviaT
SemTxvevebSi SeiZleba gadavides parenteruli (sisxlis
117
gadasxmiT)22 gziT. Tumca, ra Tqma unda, antikur xanaSi
es SeuZlebeli Cans, Sesabamisad, am gziT gavrcelebis
sakiTxs Cven arc SevexebiT. radganac A hepatiti
vrceldeba dabinZurebul garemoSi, da radganac is
enterovirusuli daavadebaa da Cven viciT, rom
kolxebi sibinZureSi cxovrobdnen da ikvebebodnen,
hipokrates
Tanaxmad,
Cveni
azriT,
savsebiT
SesaZlebelia, rom es iyos A hepatiti. sainteresoa,
rom
strabonis
mier
aRwerilia
fTeirofagebis
kolxuri tomi, romelic imave pirobebSi cxovrobda.
rogorc Cans, es tomi swored A hepatitiT iyo
daavadebuli, amaze qvemoT visaubrebT. amrigad, A
hepatitis ori simptomi – siyviTle da SeSupeba _
emTxveva hipokrates aRwerilobas da sxva simptomebi –
Warbi wona, kunTovani hipotonia ar ewinaaRmdegeba am
diagnozs. aseve kolxebis sacxovrebeli pirobebi –
damdgari wylis sma da WuWyiani an umwifari dampali
sakvebis miReba, adasturebs am diagnozs, sxva pirobebi
– WaobebSi cxovreba – ar ewinaaRmdgeba Cvens daskvnas.
kidev erTi argumenti, Tu ratom
aris es
daavadeba A hepatiti da ara malaria, aris is, rom
kolxebs hqondaT A hepatitis samkurnalo saSualeba.
es faqti wyaroebSi iribad aris dadasturebuli.
xalxur
medicinaSi
A
hepatitis
samkurnalod
gamoiyeneba cocxali tilebis Wama. eqimebi am meTods
oficialurad ar iyeneben, magram arc mis efeqturobas
uaryofen. Tumca es CvenTvis naklebad sainteresoa,
mTavaria is, rom mkurnalobis es meTodi gvaqvs
dadasturebuli
wyaroebSi.
straboni,
pliniusi,
ptolemaiosi, ariane da V saukunis anonimi ixsenieben
fTeirofagebis
(tilismWamelebis)
tomebs.
zogi
22
sisxlis gadasxmiT
118
TargmaniT es girCismWamelebi unda iyos, magram
tilismWamelebi ufro zusti Cans, radgan straboni
ambobs, rom maT tilismWamelebi ewodaT cxovrebis
binZuri wesi gamo (Strabo. 11.2.19).
teritoriulad
straboni maT henioxebisa da zigebis mezoblad (Strabo
11.2.1), mTebSi mcxovreblebad (`maT zemoT~) ixseniebs
(Strabo 11.2.14). igi samivejer ixseniebs am tomebs da
samivejer iseT konteqtSi, rom isini dRevandeli
afxazeTis teritoriaze, swored dasavlurqarTuli
tomebis garemocvaSi arian. pliniusi fTeirofagebs
mdinare qarientTan aTavsebs da `saliebs uwodebs,
romelnic suanTa mezoblad cxovroben~ (Plin. NH. 6.4.).
marTalia
eseni
ufro
samxreT-aRmosavleTiT
cxovroben,
magram
samagierod,
hipokrates
mier
aRwerili faziselebis axlomaxlo saxloben swored.
ptolemaiosTan maTi adgilmdebareoba cota gaugebaria
– is maT ixseniebs sarmatiaSi, magram iqve ixseniebs
mdinare ras, romelic rionis saxelwodeba riss
mogvagonebs. am SemTxvevaSi sarmatia SeiZleba farTo
gagebiT iyo gamoyenebuli ptolemaiosis mier. ariane
da V saukunis anonimi fTeirofagebis straboniseul
lokalizebas axdenen – biWvinTasa da gagras Soris
(pitiunti-nitike) (Arr. PPE. 18). amrigad, fTeirofagebi
kolxuri tomia, romelSic gavrcelebuli iyo A
hepatiti. rogorc Cans, pirvelad strabonma SeamCnia
maTi Tviseba – samkurnalod tilebis Wama, magram
rogorc geografi da ara eqimi, arc dainteresebula
amis mizeziT da es Cveva maT sibinZures miawera.
amasTan is faqtic, rom swored maT moixseniebs
straboni binZurebad, kidev ufro amyarebs Cvens
mosazrebas. rogorc aRvniSneT, A hepatits `WuWyiani
uwodeben.
gamodis,
rom
xelebis
daavadebasac~
TavisTavad saxelwodeba fTeirofagebi eTnonimi arc
119
aris,
ufro
SeiZleba
medikonomi
ewodos
–
janmrTelobis
mdgomareobis
mixedviT
Serqmeuli
saxeli.
Tumca
SeiZleba
arsebobdes
erTi
kontrargumentic
–
malariuli
hepatitis
SesaZlebloba.
malariuli
hepatiti
medicinis
istoriaSi dafiqsirebulia mxolod erTxel, indoeTSi,
1988-1991 ww. (Anand... 1992:59-62). magram radganac maT
hqondaT malaria B da C (Kochar... 2003:1069-1070) da ara A
hepatitiT, da Sesabamisad, malaria
A hepatitiT
praqtikulad aRricxuli ar aris medicinis istoriaSi,
Cveni azriT, hipokrates mier aRwerili daavadeba ar
SeiZleba iyos malariuli hepatiti. misi gavrcelebis
iSviaTi xasiaTic amasve gvafiqrebinebs.
amrigad, hipokrates mier aRwerili kolxebis
simptomebisa da sacxovrebeli pirobebis mixedviT da
aseve sxva antikuri avtorebis cnobebze daydnobiT Tu
vimjelebT,
SegviZlia
davaskvnaT,
rom
fazisel
kolxebs awuxebdaT ara malaria, aramed A hepatiti.
aseve kvlevisas kidev erTi saintereso daskvna
gamovitaneT,
rom
berZnebi
barbarosebs
saxels
yovelTvis maTi eTnikuri kuTvnilebis mixedviT ar
arqmevdnen – saxeli Serqmevis safuZveli SeiZleba
yofiliyo maTi janmrTelobis mdgomareobac (fifia...
2013).
120
dioskuria – genezisi, istoria (Zv. w. VI-I ss.)
dioskuria antikuri literaturuli tradiciiT
SedarebiT ukeT aris cnobili. qalaqi dioskuria
moixsenieba
Semdeg
avtorebTan:
fsevdo-skilaqs
kariandeli (81), straboni (I. 3, 2; II. 1, 39; II. 5, 22; II. 5,
25; XI. 2, 14; XI. 2, 16; XI. 2, 18-19; XI. 5, 6), xaraqs
pergamoneli (fr 36; 37b), pomponius mela (I, III), amiane
marceline (Res gestae, XXII. 8, 24), flavius ariane (PPE.
14, 16, 25), ptolemaiosi (V. 9, 2; VIII. 19, 3), pliniusi (NH.
VI. 15-16), apiane (Mithr. 101), V s-is anonimi (PPE 47, 48, 52,
53, 54), stefane bizantieli, evlius herodiane (II. 52, 29;
IV. 93, 17).
rac Seexeba arqeologiur monacemebs, sakuTriv
qalaqi ar aris gaTxrili, radgan, rogorc miiCneven,
daZirulia, Tumca mimdebare teritoriebidan cnobilia
ramdenime masTan dakavSirebuli Zegli – soxumis mTa,
guadixu, wiTeli Suqura, bagratis koSki, soxumis cixe,
iaSTxva, axvil-abaa da sxv.
dResdReobiT ukve miCneulia, rom Zveli dioskuria
mdebareobda
soxumis
yureSi
mdinare
besleTis
SesarTavTan (Качарава... 1991:86; Воронов 1980:25). soxumis
cixesa da sastumro „riwasTan“. aseve, yofil olRas
quCaze
aRmoCenili
Zeglebi
antikuri
wyaroebis
dioskurias ukavSirdebian rogorc Cans, xolo wiTel
SuqurasTan, guad-ixuze da soxumis mTaze gamovlenili
Zeglebs ki qalaqis gareubnebad miiCneven (maTiaSvili
1977:88).
Cven yuradRebas ar gavamaxvilebT im sakiTxebze,
romlebic
kvlevis
sagani
araerTgzis
iyo
da,
Sesabamisad, an ase Tu ise gadawyvetilia, an saboloo
gadawyvetisTvis kidev damatebiT wyaroebs moiTxovs,
magaliTad, toponim dioskuriis warmoSobaze. mTavari
121
kiTxvebi, romlebic Cveni kvlevis sagans warmoadgens,
Semdegia:
rodis daarsda dioskuria da ra procesebs
SeiZleba ukavSirdebodes – ra iyo mizezi
konkretul periodSi misi daarsebisa?
ra statusi hqonda dioskurias rogorc ioniuri,
aseve atikuri kolonizaciis periodSi da
elinistur xanaSi?
eSerisa da dioskuriis mimarTebis sakiTxi:
metropolia –kolonia?
rogori iyo dioskuriis sagareo kavSirebi
sxvadasxva periodSi?
ra
funqciiT
daiwyes
DIOSKOU
damRiani
amforebis warmoeba da ramdenad warmatebuli
iyo es eqsperimenti?
ram gamoiwvia dioskuriis, rogorc qalaqis
daknineba?
dioskuria daarsebulia an Zv. w. VII-VI ss-is
mijnaze, an Zv. w. VI saukunis Sua xanebSi, an Zv. w. VI-V
saukuneebis bolos da Semdeg ganaxlebulia Zv. w. V
saukunis Sua xanebSi. problematuria sakiTxi, Tu
romelia uZvelesi, fsevdo-skilaqs kariandelis mier
moxseniebuli, dioskuria – eSera Tu soxumi?! aseve
istoriografiaSi davis sagania Tu romelma berZnulma
qalaqma daaarsa Tavdapirvelad dioskuria/soxumi –
miletma Tu aTenma?
dioskuriis
daarsebasTan
dakavSirebiT
o.
lorTqifaniZe miiCnevda, rom `marTalia, Zv. w. VI s-is
importi aris soxumis teritoriaze, magram mcirea da
ramdenime qiosuri amforis fragmenti soxumidan da
ioniuri moxatuli keramika eSeridan ver daamtkicebs
(Лордкипанидзе
1979:247;
aq
axalSenis
arsebobas~
lorTqifaniZe 1964:192). amdenad, Zv. w. VI saukuneSi, misi
122
azriT, verc `farTomasStabian~ importze didad ver
visaubrebT. miT ufro, rom eSeris naqalaqaris ioniuri
moxatuli keramika, romelic SeiZleba mivakuTvnoT Zv.
w. VI saukunes, mcirea, xolo importuli berZnuli
nakeTobebis umravlesoba TariRdeba Zv. w. V-IV
saukuneebiT (Лордкипанидзе 1977:17). g. kvirkveliac
miiCnevs, rom radgan soxumis yuris nekropolze Zv. w.
V s-is Sua xanebidan Cndeba berZnuli importuli
nakeTobebi, xolo yvelaze adrindeli importi Zv. w. VI
saukunis bolos _ V saukunis dasawyisis qiosuri
amforebis fragmentebia, es sakmarisi ar aris aq am
droisaTvis
berZnebis
mosaxleobis
samtkiceblad.
(Квирквелия 1979:317). Sesabamisad, o. lorTqifaniZe da g.
kvirkveliac dioskuriis daarsebas ufro Zv. w. V
saukunes ukavSireben. Tavsatexs qmnis is, rom, arianes
cnobiT, dioskuria miletis axalSenia: `sebastopolisi
Zvelad dioskuriadad iwodeboda, miletis axalSenia~
(Arr. PPE. 10). dioskuria miletis kolonia rom
yofiliyo, is Zv. w. VI saukuneSi unda daarsebuliyo,
radgan mileti sparselebma gaanadgures Zv. w. 494 w.
amitom dioskuriis23 daarseba, Zv. w. VI s-is meore
naxevrisTvis ukve dasrulebuli unda yofiliyo (inaZe
19621:197). amasTan, m. inaZis azriT, `Zv. w. VI s.-is pirvel
naxevarSi aq jer mxolod savaWro faqtoria iyo,
romelic Semdeg ukve axalSenSi gadaizarda. yovel
SemTxvevaSi VI saukunis miwurulisaTvis es procesi
ukve dasrulebulad unda vivaraudoT~ (inaZe 19621:201).
Tumca TviTonve aRniSnavs, rom Zv. w. VI s-is meore
naxevriT an Zv. w. V s-is dasawyisiT daTariRebuli
masala sul 2 cali qiosuri amforis Ziria (inaZe
1982:102).
23
am SemTxvevaSi soxumis
123
Tumca Tu dioskuria mileturi axalSenia,
rogorc ariane ixseniebs mas, maSin is Zv. w. VI
saukuneSi, ukidures SemTxvevaSi, Zv. w. VI-V ss.-is
mijnaze unda daarsebuliyo. am mizeziT, s. Sambas
miaCnia, rom mileturi dioskuria mxolod eSera
SeiZleba iyos (Шамба 1979:340). g. kvirkveliac miiCnevda,
rom Zv. w. V s. II naxevramde soxumis midamoebSi
berZnebi saerTod ar yofilan: `Zv. w. VI-V s-is I
naxevris Zeglebze ar Cans raime niSani imisa, rom
sadRac maxloblad am dros berZnuli axalSeni
arsebobda. am periodis berZnuli importuli masala
metad mcirericxovania. berZnuli importi soxumis
irgvliv mdebare teritoriebze Tavs iCens Zv. w. V
saukunis II naxevarSi. gansakuTrebiT damaxasiaTebelia
es garemoeba iseTi ZeglebisTvis, romlebic Cndeba Zv.
w. VII s. da ufro adre da ganagrZoben arsebobas ufro
mogviano periodSic (soxumis mTa, wiTeli Suqura). xom
ar niSnavs es imas, rom Zv. w. V s. II naxevarze adre aq
berZnuli eTnosi ar arsebobda. misi daarseba aTens
unda ukavSirdebodes~ (kvirkvelia 1979:19). Tumca,
berZnuli importis mcire raodenoba ar aris sakmarisi
argumenti
imis
samtkiceblad,
rom
aq
kavSiri
berZnebTan ar aris, an sustia. ufro metic, fiWvnaris
magaliTze SegviZlia davaskvnaT, rom adgilobrivi
mosaxleobis samarxebSi 10%
importis arsebobac ki
SeiZleba
amtkicebdes
axlomaxlo
berZnebis
mosaxleobas. miT ufro, rom Zv. w. VI s-Si guadixus
borcvze gaCnda damarxvis axali wesi – `sruli
kremacia mrgval ormoebSi da arasruli
ovaluri
formis
ormoebSi~
(inaZe
kremacia
1982:117).
sinqronulad kremaciuli samarxebi Cndeba soxumis
mTazedac, xolo sanapiro zolSi – „wiTeli Suquras“
samarovanze grZeldeba inhumaciuri wesiT dakrZalva
124
(Трапш 1969:242). radgan kremaciuli samarxebis gaCena
eqskluziurad
berZnebs
ukavSirdeba,
misi
gaCena
swored
berZnebis
gamoCenas
unda
davukavSiroT.
amrigad, Zv. w. VI saukuneSi soxumis teritoriaze mcire
berZnuli mosaxleobac, rogorc Cans, iyo.
i. voronovi miiCnevda, rom soxumis yuresTan
berZnuli kolonia daarses miletelebma ara ugvianes
Zv. w. 550-530. amis dasturad is fsevdo-skilaqsis
cnobas asaxelebda (Воронов 1980:36) da aseve Zv. w. VI ssis Sua xanebiT daTariRebul aRmoCenebs – Savfigurul
importul atikur skifosebs (magidis Rrma Tasebi
RvinisaTvis) da rodosul-ionuri wris nakeTobebs
(Воронов 1980:40). aseve, miletis daarsebul dioskuriad
soxums miiCnevda.
arsebobs mosazrebac, rom dioskuriis daarseba
unda momxdariyo Zv. w. IV saukunis dasasrulsa an mis
Semdgom xanebSi (miqelaZe 1960:194-195). am SemTxvevaSi ar
aris gaTvaliswinebuli is garemoeba, rom fsevdoskilaqsi sargeblobda Zv. w. VI saukunis avtorebis hekateos
miletelis
an
skilaqs
kariandelis
TxzulebebiTY da dioskuriis Sesaxeb informacia mas
am avtorebisgan aqvs miRebuli.
amrigad, Zv. w. VI saukuneSi soxumSi berZnuli
mosaxleoba Tundac mcire raodenobiT, magram mainc
arsebobda, berZnuli importi, marTalia, am periodidan
mcirea, magram Cveni azriT, savsebiT sakmarisia
berZnebis aq mosaxleobis samtkiceblad. importiT
SedarebiT mdidari iqneboda sakuTriv qalaqi, romelic
jerjerobiT ucnobia. masTan dakavSirebul mcire
dasaxlebebSi
arc
aris
mosalodneli
didi
raodenobiT importis arseboba. amis TvalsaCino
ilustracia isev da isev fiWvnaria, sadac sanapiroze,
erTmaneTis
gverdigverd
mcxovreb
berZnebsa
da
125
kolxebs Soris uzarmazari gansxvavebaa samarxebSi
Catanebuli importis raodenobiT. aqve aRvniSnavT, rom
soxumis berZnuli dasaxlebis warmoqmnis ufro zusti
daTariReba
dResdReobiT
arsebuli
monacemebiT
rTulia. miletis istoriis mkvlevari v. gormani
dioskuriis daarsebas Zv. w. 530 w. aTariRebs (Gorman
2004:258), Tumca Znelia Tqma, soxumis dasaxlebas
gulisxmobs Tu eSeras.
garda amisa, dioskuriis miletelebis mier
daarsebas unda adasturebdes aseve mis midamoebSi
grifonis gamosaxulebiani sabeWdavi beWdebis xSiri
aRmoCenac (Трапш 1969:239). grifoni apolonis erT-erT
atributad iTvleboda (Куфтин 1949:65) da apolonis
kulti miletSi iyo gavrcelebuli (Robertson 1987:369).
amasTan,
kolxeTis
SavizRvispireTis
berZnuli
koloniebidan fazisSi namdvilad aris dadasturebuli
misi
kultis
arseboba.
Cveni
azriT,
gienosis
saxelwodebac apolonis kults ukavSirdeba (ix.
qvemoT).
ramdenadme enigmaturi sakiTxia soxumisa da
eSeras mimarTeba. eSera warmoqmnilia an Zv. w. VI s-is I
naxevarSi (Болтунова 1979:266) an Zv. w. VI saukunis
Suaxanebidan.
daarsda,
rogorc
ionielTa
mcire
dasaxleba, romelic m. inaZis azriT, funqcionirebda
rogorc miletelTa axalSenis – dioskuriis _
gverdiT warmoqmnili erT-erTi damxmare savaWro
faqtoria
(inaZe
1982:106).
miuxedavad
imisa,
rom
pirdapiri monacemebiT Zv. w. VI saukunis I naxevarSic
mainc berZnuli mosaxleoba da importi mxolod
eSeraSi dasturdeba, s. Samba miiCnevda, rom `eSeris
mosaxleoba dioskuriis erT-erTi emporia iyo~ (Шамба
19791:448). am SemTxvevaSi gaugebaria, Tu rogor unda
daearsebina soxumis axalSens, romlis daarsebis
126
terminus ante quem non Zv. w. 550 weli Cans, eSera, sadac
berZnebi ufro adre, Zv. w. VII-VI saukuneebis mijnidan
Canan. g. cecxlaZis azriT, eSera ar SeiZleba iyos
Zveli dioskuria, ramdenadac is arc sanapiroze
mdebareobs da arc iseTi mniSvnelovani adgilia. aseve
importis wili aq aRmoCenil keramikaSi dabalia, sul
raRac 10% (Tsetskhladze 1994:359). amasTan dakavSirebiT
aRvniSnavT, rom eSera sanapirodan iseTi daSorebiT ar
mdebareobs, rom SeuZlebelia iq berZnuli dasaxleba
vigulisxmoT
da,
aseve
arc
importis
mcire
procentuli
xvedri
araa
gadamwyveti
berZnebis
ararsebobis samtkiceblad. piriqiT, Tundac mcire
importi sanapiroze gvaZlevs varaudis safuZvels, rom,
rogorc wesi, aRmoCenis adgilis maxloblad berZnuli
dasaxleba vivaraudoT.
soxumsa
da
eSeras
Soris,
arqeologiuri
monacemebis dRevandeli mdgomareobiT Tu vimsjelebT,
uZvelesia eSera, romelic daarsebuli unda iyos Zv. w.
VII-VI ss-is mijnaze. amis dasturia aq aRmoCenili
importuli masala. `eSeris naqalaqaris importuli
nawarmidan
yuradRebas
iqcevs
rodosul-ioniuri
keramikis jgufi, romelic TariRdeba Zv. w. VII s-is
dasasruliTa da VI s-is dasawyisiT. eSeris importuli
nawarmidan aRsaniSnavia ioniuri keramikis nimuSebi,
romlebic aseve ganekuTvneba Zv. w. VII s-is dasasrulsa
da VI s-is dasawyiss da e. w. aRmosavlurberZnuli
wamoSobis amforaTa natexebis mTeli jgufi, romelic
milets unda mieweros da Zv. w. VI s-iT unda
daTariRdes~ (inaZe 1982:101). amasTan, importis sustad
gamoxatulobis safuZvelze SegviZlia vimsjeloT, rom
es dasaxlebac ionielebma daaarses im principiT,
romliTac zogadad aRmosavleT SavizRvispireTSi
mileti aarsebda koloniebs – bevri da mcire
127
mosaxleobiT (ix. zemoT).
Zv. w. VI s.-is Sua xanebis
sustad gamoxatuli masala dioskuriidan eSeris amave
periodis
da
odnav
ufro
adreul
masalasTan
SedarebiT gvafiqrebinebs, rom nawili kolonistebisa
eSeridan gadasaxlda soxumis mimarTulebiT, SeiZleba
teritoriis subkolonizebis mizniT. saerTo jamSi,
arcerTi maTgani mniSvnelovani qalaqi ar yofila Zv.
w. VI s-is bolomde. swored es unda iyos mizezi imisa,
rom skilaqs kariandelTan24 es qalaqi ar aris
elinurad moxseniebuli. saerTo konteqsti iseTia, rom,
erTi SexedviT, skilaqss ar unda gamorCenoda misi
elinurad moxsenieba, magram mainc ar ixseniebs:
`81. kolxebi. amaT Semdeg aris tomi – kolxebi, qalaqi
dioskurisi, elinuri qalaqi gienosi, mdinare gienosi,
mdinare
qerobiosi25,
mdinare
qersosi26,
mdinare
27
ariosi , mdinare fasisi da elinuri qalaqi fasisi~
(yauxCiSvili 1967:48-49). miT ufro damabnevelia es
garemoeba, radgan gienoss, romelic berZenTa sezonuri
vaWrobis adgili iyo, skilaqsi elinur qalaqad
ixseniebs, maSin rodesac dioskurias – ara. aq
sayuradReboa erTi garemoeba: rodesac skilaqsi
CamoTvlis Crdilo da aRmosavleT SavizRvispireTis
qalaqebs,
ixseniebs
mxolod
`elinur~
qalaqebs.
erTaderTi, romlis statusis calke moxseniebac mas
`aviwydeba~, dioskuriaa. amasTan, rodesac mas sWirdeba
barbarosuli
qalaqis
aRniSvna,
amas
sagangebod
aRniSnavs: `mdinaris ayolebiT 180 [sxva TargmaniT 150]
stadionis manZilze aris didi barbarosuli qalaqi,
saidanac iyo medea~ (yauxCiSvili 1967:48-49). amrigad,
24
25
26
27
cnoba daculia fsevdo-skilaqsTan
md. sianiswyali
sxva kiTxviT – xobi, dR. enguri an xofiswyali
arianes qarienti, foTis midamoebSi
128
skilaqsis zogadi laitmotivi elinuri da ara
barbarosuli
qalaqebis
CamoTvlaa,
amitomac
dioskuriis statusis mouxsenieblobac ki SeiZleba
miuTiTebdes aq berZnuli mosaxleobis arsebobasac.
Semdegi
sakiTxi,
rac
gvainteresebs,
aris
miletis mier dioskuriis daarsebis konkretuli
mizezi. Zv. w. VII-VI saukunis dasawyisSi, rodesac eSera
Tavdapirvelad
daasaxles
berZnebma,
aRmosavleT
SavizRvispireTiT miletis daarsebis mizezi, rogorc
aRvniSneT, oqros Zieba iyo. sainteresoa, rom stefane
bizantielTan dioskuria aiad aris moxseniebuli:
`aris meore dioskuriac pontosTan, hqvia agreTve
sevastopoli, xolo winaT mas aia erqva, rogorc
ambobs nikanori~28 (georgika 1936:277), aia ki rogorc
cnobilia, aietis dedaqalaqi iyo. dioskuria, ra Tqma
unda, aietis aia ar yofila, es sakiTxi kargad aris
gamokvleuli istoriografiaSi da detalurad mis
ganxilvas Cven ar SevudgebiT, magram am igiveobasTan
dakavSirebiT aRvniSnavT: Cveni azriT,
es cnoba
gamoZaxili unda iyos imisa, rom pirvelad miletelebi
aRmosavleT SavizRvispireTiT dainteresdnen (Zv. w. VIIVI saukuneebis mijna), iq sworedac oqros eZebdnen,
iseve rogorc danarCen kolxeTSi, lidiis mefe
aliatesTan,
romelic
maTTvis
oqros
mTavari
importiori iyo, omis gamo. Tu es asea, maSin stefane
bizantielis cnobaSi moxseniebuli dioskuria eSeraa.
radgan mxolod aq aris Zv. w. VII s. bolo - VI saukunis
importi. Zv. w.
VI saukunis Sua xanebisTvis,
gansakuTrebiT
Zv.
w.
VI
saukunis
bolosTvis
miletisTvis prioritetuli ukve sxva mizezi xdeba –
gemTsaSeni xe-tye (ix. zemoT). amrigad, Zv. w. VI s.
28
nikanori II s. avtoria
129
bolosTvis importis gaZliereba mileteli berZnebis
axali nakadis mosvliT unda aixsnas, romelTa mizani
ukve
gemTsaSeni
xe-tyis
Zieba
iyo.
dioskuriac
mdebareobda tyeebiT mdidar raionebSi (Лордкипанидзе
1977:86). ra Tqma unda, resursebiT mdidari regioni
mimzidveli
iyo
berZnebisTvis.
amasTan,
gasaTvaliswinebelia erTi garemoebac – berZnebis mier
aq koloniis daarsebas winaaRmdegoba ar Sexvedria.
rogorc
Cans,
daarsebis
mizezi
adgilobrivebis
survilicaa. Zv. w. VI saukunis bolosTvis albaT
soxumsac
da
eSerasac
erTianad
aRiqvamdnen
dioskuriad, Zv. w. V saukuneSic percefcia erTiania,
xolo elinistur xanaSi ara mxolod percefcia,
aramed ekonomikuradac es ori patara berZnuli
dasaxleba
gaerTianda.
elinistur
xanaSi
eSera,
rogorc Cans, soxumis axalSenis nawili gaxda, amas
unda
adasturebdes
dioskuriis
amforebis
didi
raodenobiT aRmoCena rogorc soxumis, aseve eSeris
teritoriaze, amasTan, ara marto TavisTavad am
amforebis, aramed keramikuli qurebisac, sadac maT
amzadebdnen (Воронов 1977:163). ramdenadac eSera Tavidan
dioskuriaze adre daarsebuli Cans, Zv. w. VI s-Si is
dioskuriis (soxumi) xoris nawili ar iqneboda. es iyo,
calke arsebuli mcire apoikia, SesaZloa, ukve
Semcirebuli mosaxleobiT da Zv. w. IV saukuneSi
SeuerTda dioskurias/soxums. aseTi praqtika berZnul
samyaroSi arsebobda. mag.
miosi (Myous) milets
SeuerTda politikurad oligandreis (mcire adamianis
mosaxleobis) gamo. am tipis SeerTebas simpoliteia
ewodeboda (Mackil 2004:495-496). miosic miletisgan
axlos mdebareobda – 16 km-Si (Bean 1976). oligandreis
an sxva mizezebis gamo, eSerac, rogorc Cans, am
droisTvis soxums (dioskurias) uerTdeba. m. inaZe
130
pirdapir ar wers amas, magram, vfiqrobT, aseve miiCnevs,
rodesac ganixilavs eSeris warweras: `eSeris warwera
miuTiTebs,
rom
elinistur
xanaSi
dioskuria
warmogvidgeba
adgilobriv
xelisuflebasTan
damokidebul, magram mainc TviTmmarTvel politikur
erTeulad, uTuod SezRuduli uflebebiT. amasTan, mas
aqvs sakuTari ekonomikuri baza, sameurneo miwa-xora,
romelzedac vrceldeba misi ekonomikuri kontroli
da sxv.~ (inaZe 1982:176). eSeris warweris ganxilvisas m.
inaZe a priori gulisxmobs, rom is dioskurias/soxums
ukavSirdeba.
Cveni interesis sagans warmoadgens aseve
dioskuriis
politikuri
statusi,
romelic
mniSvnelovani debatebis sagania istoriografiaSi,
iseve,
rogorc
zogadad
kolxeTis
berZnuli
axalSenebisa.
dioskuria/eSeris
sakiTxs
isev
paralelurad ganvixilavT. gvainteresebs, konkretulad, ra statusi unda hqonoda eSeras Zv. w. VI
saukuneSi, dioskurias Zv. w. VI, Zv. w. V saukunis II
naxevarSi – IV s-is dasawyisSi da ra Seicvala am
TvalsazrisiT elinistur xanaSi.
g.
meliqiSvilis
azriT,
dioskuria,
iseve,
rogorc zogadad kolxeTis sxva berZnuli qalaqebi,
savaWro centrebs warmoadgendnen da eqvemdebarebodnen
kolxeTis
samefos
(meliqiSvili
1970:409-412).
n.
lomouris azriTac, kolxeTis zRvispira qalaqebis
berZnuli mosaxleoba Tavidanve moeqca kolxebis
gavlenis qveS da isini ara damoukidebel berZnul
polisebs warmoadgendnen, aramed berZnul samyarosTan
damakavSirebel savaWro centrebs (lomouri 1962:61).
aseve
oT.
lorTqifaniZis
azriT,
kolxeTis
teritoriaze arsebuli berZnuli samosaxloebi, maT
Soris
dioskuriac
warmoadgendnen
emporionebs,
131
adgilobriv saqalaqo centrebTan sxvadasxva
dros
daarsebul savaWro faqtoriebs, romelTa meSveobiTac
xorcieldeboda
kolxeTis
savaWro_ekonomiuri
urTierToba antikur
samyarosTan
(lorTqifaniZe
1964:196), maSin berZnebs kolxeTSi politikuri da
socialuri organizaciis rTuli elinuri formebi ar
SemoutaniaT (Лордкипанидзе 1977:78). amavdroulad, o.
lorTqifaniZe fazisisa da dioskuriis SemTxvevas
sxvadasxvagvarad xedavda, amasTan ar dauzustebia, ra
sakiTxSi (Лордкипанидзе... 1981:351). nebismier SemTxvevaSi,
dioskurias
sakuTari
ekonomikuri
baza,
o.
lorTqifaniZis azriT, ar hqonia. (lorTqifaniZe
1966:63). aseve i. braSinskic miiCnevda, rom es koloniebi
da maT Soris, dioskuria, savaWro faqtoria iyo
(Бращинский 1980:98-99). igive azrisaa zogadad kolxeTis
berZnuli koloniebis, da dioskuriis Sesaxebac g.
kvirkvelia (kvirkvelia 1999:25). dResdReobiT amave
mosazrebas iziarebs g. gamyreliZec (gamyreliZe 2010:24).
sakiTxis sirTulis kargi ilustracia m. inaZis
mier dioskuriis Sesaxeb Tavisi mosazrebis etapobrivi
ganviTareba. Tavdapirvelad igi miiCnevda, rom Zv. w. VI
saukuneSi dioskuria emporioni unda yofiliyo da
SemdgomSi is gadaizarda axalSenSi: ` soxumisa da mis
maxloblad mdebare didi raodenobiT mopovebuli V-IV
ss-is importuli keramika (maT Soris atikuri
Savlakiani
WurWeli),
aSkarad
mowmobs,
rom
winareelinistur xanaSi aq arsebul qalaqSi berZnul
elements garkveuli adgili unda sWeroda (SesaZloa,
Zv. w. VI s-is pirvel naxevarSi aq jer mxolod savaWro
faqtoria iyo, romelic Semdeg ukve axalSenSi
gadaizarda.
yovel
SemTxvevaSi
VI
saukunis
miwurulisaTvis es procesi ukve dasrulebulad unda
vivaraudoT)~ (inaZe 19621:201). am axalSenis funqcia, m.
132
inaZis azriT, isev vaWroba iyo, amasTan, vaWroba mTels
amierkavkasiasTan (inaZe 19621:201-202). odnav mogvianebiT
m. inaZem dioskuriis, iseve, rogorc fazisis, statusi
sxvagvarad ganixila da maT uwoda `saqalaqo centrebi
garkveuli organizaciiT da rigi TaviseburebebiT ~
(Инадзе 1968:144). SemdgomSi es azri ramdenadme Seicvala
da orc aRvniSneT, rgamoacxada, rom sawyis etapzec da
Semdgomac, dioskuria iyo mxolod emporia (inaZe
1982:170). m. inaZis azriT, dioskuria, iseve, rogorc
fazisi, erTi mxriv, warmoadgendnen savaWro kolonias
xoris gareSe, romelic kolonistebis samoqalaqo
sazogadoebis kuTvnileba iqneboda, Tumca saqalaqo
mowyobis garkveuli formis arsebobis uaryofa, misi
azriT, ar SeiZleba. eseni iyvnen qalaqebi miwis gareSe.
radganac
am
qalaqebis
ZiriTad
saqmianobas
warmoadgenda ara miwaTmoqmedeba, aramed vaWroba.
aseTi iyo fokeelTa koloniebi galiasa da espaneTSi
(masalia, ampuria da sxv.) (Инадзе 1979:289). amrigad, mas
miaCnda, rom apoikia erTi mxriv SeiZleboda, mxolod
savaWro funqciis matarebeli yofiliyo, amasTan
polisisTvis damaxasiaTebeli niSnebi hqonoda. es azri
ramdenadme exmianeba d. brondis mosazrebasac, rom
zogadad, polisis gansazRvreba imdenad rTulia, rom
jobia es termini saerTod ar gamoviyenoT.
i. voronovi, m. inaZis msgavsad, miiCnevda, rom
dioskuria/eSera
iyo
qalaquri
tipis
dasaxleba
`emporialuri
xasiaTiT~,
Tumca,
m.
inaZisgan
gansxvavebiT,
misi
azriT,
dioskuria
ufro
damoukidebeli samurneo erTeulia, romlis ekonomikac
ara
vaWrobas,
aramed,
soflis
meurneobas
da
xelosnobas efuZneba (Воронов 1972:118).
meore mxriv, arsebobs mosazreba, rom dioskuria
polisia.
miletur
xanaSi
dioskurias
albaT
133
oligarqebi marTavdnen, xolo Zv. w. V saukuneSi, mas
mere rac atikuri standarti dainerga aq, SesaZlebelia
moxda dioskuriis
konstituciis
liberalizaciac
(dundua 2009:18). gasaTvaliswinebelia erTi faqtori –
erTia
axalSenis
statusi
da
meore
axalSenis
mosaxleebis statusi – Zv. w. VI saukuneSi aq mosuli
mileteli moaxalSeneebis STamomavlebi dioskuriis
liberaluri konstituciis farglebSi dioskuriis
moqalaqeeebi iqnebodnen, maSin rodesac axlad mosuli
kleruxebi _ aTenisa. aseT SemTxvevaSi Zv. w. V
saukuneSi
(II
naxevridan)
dioskuria
ramdenadme
Taviseburi xasiaTis axalSeni gamodis – polisi
sakuTari da aTenis moqalaqeebiT.
Zv. w. VII-VI saukunebis mijnaze miletis mier
eSeris midamoebSi patara axalSeni daarsda. eSeris
berZnebma, SesaZloa, soxumis mimdebare teritoriis
subkolonizeba moaxdines Zv. w. VI saukuneSi, maleve.
ar aris gamoricxuli, aqac miletelebi pirdapir
miletidan mosuliyvnen da soxumi subkolonia ar iyos,
Tumca simptomaturia, rom yvelaze adreuli importi
soxumidan, romelic Zv. w. VI saukunis Sua xanebiT
TariRdeba, Tanxvdeba iseT periods, rodesac sakuTriv
miletis
kolonizatoruli
aqtivoba
SedarebiT
Sesustebulia.
aqedan
gamomdinare,
logikuria,
vifiqroT, rom soxumi ara uSualod miletis mier
daarsda, aramed eSeris subkolonia iyo.
Zv. w. V saukunidan cnobili dioskuriisa da
eSeris
arqeologiuri
monapovari
ramdenadme
gansxvavdeba gienosis, fiWvnaris da aseve, fazisis
mimdebare
teritoriidan
mopovebuli
masalisgan.
dioskuriisa da eSeras teritoriaze aRmoCenilia
atikur SeiaraRebasTan dakavSirebuli nivTebi: Zv. w. VIV ss.-is atikuri muzaradis fragmentebi aRmoCenilia
134
kelasurSi (inaZe 1982:168), eSeraSic Zv. w. V s. Savlakian
kilikTan erTad (Воронов 1972:116). guadixuze da wiTel
Suqurazec Zv. w. V-II ss.-is samarxebSi xSiria iaraRis
da atikuri nawarmis erTad aRmoCenis faqtic (Воронов
1980:46). aseve, soxumSi, wiTeli Suquris midamoebSi,
aRmoCenilia brinjaos fari. eSeraSi aRmoCenilia
maxairac, Subispirebi (Воронов 1972:17). amis safuZvelze
g. kvirkvelia askvnida, rom aq unda arsebuliyo
berZeni kleruxebis samarovani (kvirkvelia 1979:20).
simptomaturia, rom soxumis mTis 9 samarxidan,
romelic o. lorTqifaniZem gamoaqveyna 1978 wels, da
romelTa
qronologiuri
CarCoebi
SeiZleba
ganisazRvros Zv. w. V-IV saukuneebiT, rva samarxi
ekuTvnis meomrebs (Лордкипанидзе 1978:54).
kidev erTi iribi argumenti, romelic amtkicebs,
rom am periodSi dioskuriaSi imxanad kleruxebi
iyvnen, aris atikuri importis prevalireba. kleruxia
wminda aTenuri fenomenia, imdenad, ramdenadac pirvel
kleruxiad
cnobilia
salamini,
romelic
aTenma
megaras waarTva Zv. w. VI s-Si. SemdgomSi am praqtikas
aTeni xSirad iyenebda.29 kleruxebis erT-erTi funqcia
iyo aTenis nawarmis eqsporti aTenisgan SedarebiT
daSorebul
teritoriebze.
dioskuriis
mimdebare
teritoriaze atikuri importi yvelganaa aRmoCenili.
aTenTan kavSirs adasturebs guadixus nekropolis
sabeWdavi beWedic. TariRdeba Zv. w. V-IV saukuneebiT da
iTvleba, rom damzadebulia kizikSi (Лордкипанидзе
1977:95), kiziki, rogorc cnobilia,
aTenTan mWidrod
29
kleruxiebis Sistema sxvaganac iyo gavrcelebuli,
magaliTad, ptolemaiosebis egvipteSi (ix. liCeli
2001:32), Tumca Tavdapirvelad TviTon sistema aTenis
Seqmnilia da Zv.w. V saukuneSi swored is iyenebda
intensiurad.
135
iyo dakavSirebuli Zv. w. V s.-dan. sainteresoa, rom m.
inaZis azriT, am sabeWdav beWdebs gacvlis, fulis
funqcia hqondaT (Инадзе 1968:181). marTalia, atikuri
importi
ar
aris
specifikuri,
mxolod
kleruxiebisTvis damaxasiaTebeli niSan-Tviseba da
mxolod misi arseboba mis statuss ver daamtkicebs,
Tumca erT-erTi aucilebeli pirobaa da, amdenad, sxva
damxmare argumentebTan erTad
isic amtkicebs, rom
dioskuriaSi Zv. w. V saukuneSi kleruxebic iyvnen.
mizezi,
Tu
ratom
gamoCndnen
kleruxebi
dioskuriaSi,
aris
misTvis
naklebad
sasurveli
garemo – agresiuli mezobeli tomebi. erTi mxriv, Zv. w.
V s.-is II naxevarSi fiWvnaris formireba mudmivad
moZravi vaWrebis qalaqad aTenis gavlenis qveS TiTqos
kontrarguments
qmnis
–
Tuki
pontospireTSi
prioritetulia ara kleruxebis dasaxleba, maSin
ratom
unda
vigulisxmoT,
rom
maincdamainc
dioskuriis midamoebSi daarsdeboda daasaxlebdnen
aTenelebi maT?! am SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia
Semdegi
garemoeba:
fiWvnari
daarsda
fazisis
maxloblad, romelic Zv. w. VI saukunidan ukve
berZnebiTaa dasaxlebuli. berZnebma
mniSvnelovnad
aiTvises mimdebare teritoria, daamyares intensiuri
kontaqtebi adgilobriv mosaxleobasTan. amrigad, aq
winaaRmdegobas saerTod ar elodnen, gansxvavebiT
dioskuriisgan, sadac eTnikuri garemocva sruliad
arakeTilganwyobili SeiZleboda yofiliyo. fsevdoskilaqsis cnobebis safuZvelze, Cven vigebT, rom
henioxebi kolxebis da dioskuriis30 mezoblad arian.
75. `aqaiebi. toretebis Semdeg aris tomi – aqaiebi.
76. henioqebi. aqaiebis Semdeg aris tomi henioqebi.
30
am SemTxvevaSi dioskuria soxumia, ix. zemoT.
136
77. koraqsebi. henioqebis Semdeg aris tomi – koraqsebi.
78. kolebi [tomi]. koraqsebis Semdeg aris kolebis
tomi.
81. kolxebi. amaT Semdeg aris tomi – kolxebi, qalaqi
dioskurisi~ (yauxCiSvili 1967:48-49).
pomponius melas cnobiT, SemdgomSi henioxTa
sazRvrebSi eqceva Tavad dioskuria (Pomp. Mela. 1, 19,
111). henioxebi anadgureben pitiuntsac (Plin. NH. VI. 16).
aseTi
mezoblebis
yola
arasasurveli
iqneboda
berZnebis aq damkvidrebisTvis. amrigad, es gansxvaveba
fiWvnarsa da dioskurias Soris – aTenelebis arCevani,
rom erTi iyos kleruxebiT dasaxlebuli teritoria
da meore ara _ rogorc Cans, ganapiroba am
gansxvavebam
_
veluri
henioxebis
mezoblobam
dioskuriis teritoriis garSemo.
rogorc Cans, Zv. w. V saukunis II naxevarSi
soxumis
teritoriaze
aTenelebma
kleruxebi
gamoagzavnes, albaT perikles pontouri eqspediciis
Semdgom, ramac gaaZliera mimdebare teritoriis
elinuri substrati. amasTan dakavSirebiT Semdegi
argumentebi arsebobs: 1) SeiaraRebasTan dakavSirebuli
nivTebis aRmoCena am periodis samarxebSi dioskuriis
mimdebare teritoriaze. 2) vaWroba gare samyarosTan,
gansakuTrebiT aTenTan, aseve 3) dioskuriis arseboba
bevrad ufro arakeTilganwyobil garemoSi henioxebis
mezoblad, vidre mag., fiWvnarisa, an gienosisa.
Tumca
dioskuriis
statusis
sruli
transformacia Zv. w. V saukuneSi, damoukidebeli
polisidan kleruxiad, ar migvaCnia, swori. aq, albaT
Tanacxovrobdnen Zv. w. VI saukuneSi mosuli berZnebis
STamomavlebi da Zv. w. V saukuneSi mosuli kleruxebi,
amasTan pirvelni dioskuriis moqalaqeebi iyvnen, xolo
meoreni, aTenisa. kleruxebis funqciebSi saWiroebis
137
SemTxvevaSi aTenisTvis samxedro samsaxuri Sedioda.
isini
inarCunebdnen
aTenis
moqalaqeobas,
magram
valdebulebi iyvnen, ecxovraT koloniaSi.
dioskuria
emporia
(perioduli
vaWrobis
adgili) rom ar aris, amaze mianiSnebs isic, rom aq
Cans moaxalSeneebis mier teritoriis mudmivi aTviseba
–
maT
samarxebSi
importul
nivTebTan
erTad
adgilobrivi
warmoebis
nivTebicaa
mikvleuli
daaxloebiT Tanabari raodenobiT.
Zv. w. IV saukunis II naxevridan dioskuria ukve
Camoyalibebuli
polisia.
polisis
sxvadasxva
maxasiaTeblebidan dioskurias umetesi gaaCnia. amasTan,
isev aRvniSnavT, rom ar aris savaldebulo, yvela
maxasiaTebuli dokumenturad iyos dadasturebuli,
rom axalSens polisi ewodos. radgan polisis
gansazRvrebaSi yvelaze mTavari misi damoukidebeli
politikuri statusia, yvelaze mTavari aris is
niSnebi, romlebic zogadad yvela damoukidebel
saxelmwifos
sWirdeba.
radgan
saxelmwifo
aris
`monopolia Zalis gamoyenebaze misTvis niSandoblivi
ares SigniT~ (veberi 1994:12). Sesabamisad, nebismieri
maxasiaTeblis arseboba, romelic saxelmwifos Zalis
gamoyenebaze monopoliur flobaSi daexmareba, iqneba
es saxelmwifo biurokratiuli aparatis arseboba,
sakuTari
kanonebi,
samxedro
Zala,
religiuri
organizacia
Tu
sakuTari
ekonomikuri
baza,
adasturebs mis suverenul statuss. amrigad, yvelaze
aqtualuri
polisis,
rogorc
damoukidebeli
saxelmwifos
maxasiaTeblebidan,
migvaCnia
swored
zemoxsenebuli funqciiT arsebulni. amasTan, radgan
antikur saxelmwifoze gvaqvs saubari, dioskuriasTan
mimarTebaSi Cven mainc dawvrilebiT ganvixilavT yvela
SesaZleblobas.
138
dioskuriis mier sakuTari damRiani amforebis
gamoSvebis mcdeloba, sakuTari meurneobis arseboba,
mis damoukidebel statusze miuTiTebs. am amforebis
warmoeba daiwyo Zv. w. IV saukunis II naxevridan da III
saukuneSic grZeldeboda. maT adgilobriv warmoebas
adasturebs, pirvel rigSi, maTi damRebi. aseve isic,
rom bevrgan aris aRmoCenili keramikuli Rumelis
naSTebi. Zv. w. IV-III saukuneebis naSTebi wiTel
SuqurasTan, romlis garSemoc adgilobrivi keramikis
fragmentebia (inaZe 19621:207), garda amisa, leCkopTan da
gulrifSTan (Воронов 1977:163), eSeraSi (Шамба 1972:98),
aseve, eSerasa da axal aTons Soris kidev
erTi
keramikuli warmoebis centria napovni, sadac aRmoCnda
DIOSKOU damRiani amfora. (Трапш 1969:227). amasTan,
sxvadasxva tipis niSnebi da damRebi miuTiTeben
dasaxlebis SemogarenSi ramdenime sawarmoo centris
arsebobaze (Воронов 1980:49).
am qurebTan, amforebis garda, aRmoCenilia didi
zomis WurWelic: piTosebi (Инадзе 1968:22), romlebic
SesaZlebelia satranzito funqciiT gamoiyeneboda.
miCneulia,
rom
es
keramikuli
Rumelebi
dioskuriadis berZnuli sawarmoo centrebia (Воронов
1980:58). Tavad es keramika Tavdapirvelad mzaddeboda
jer
herakleeeli,
Semdeg
sinopeli
ostatebis
daxmarebiT, radgan sinopis taris fragmentebia didi
raodenobiT aRmoCenili (Инадзе 1968:22). igi xasiaTdeba,
pirvel rigSi, uxeSad narevi, Sereuli Seferilobis
yavisferi TixiT qviSis, kvarcitis da sxva minarevebiT.
formiT zogierTi nakeToba Zv. w. IV-III saukuneebis
sinopur
nawarms
hgavs.
am
jgufis
nakeTobaTa
umravlesoba
miekuTvneba
yavisferkeciani
Tixis
amforebis nairsaxeobas (Воронов 1972:109-110). Tumca,
voronovi aRniSnavs, rom sinopis standarts ar
139
Seesabameba amforis Zirze sakmaod Rrma Wrilebis
arsebobada miiCnevs, rom es romelime sxva centris,
magaliTad
herakleis
gavlenaa
(Воронов
1980:59).
sainteresoa, rom Zv. w. IV-III ss.-is eSeris warweraSic
heraklea
Cans
dioskuriasTan
kavSirSi.
aseve
sainteresoa,
rom
yavisferkeciani
amforebis
Tavdapirveli nawili, romelic fiWvnarSi mzaddeboda,
herakleur gavlenas ganicdis. g. cecxlaZem scada am
keramikis klasifikacia, gamoyo maTi adreuli, A tipi
da maTi damzadeba sinopelebs miawera: `A qvejgufis
amforebi daamzades sinopelma xelosnebma, romlebic
kolxeTSi muSaobdnen kolxuri TixiT da iyenebdnen
sinopur teqnikas~ (Tsetskhladze 1992:383).
ra mizniT SeiZleboda ewarmoebina dioskurias
sakuTari satranzito tara? rogorc Cans, sakuTari
warmoebuli produqciis gasazidad. es produqcia
SeiZleboda yofiliyo Rvino. aRsaniSnavia, rom xvnaTesvis paralelurad am periodSi qalaqis mTebis
SemogarenSi viTardeba mevenaxeoba, romelsac aqamde
didi roli ar hqonda adgilobrivi mosaxleobis
sasoflo-samourneo
yofaSi
(Воронов
1980:64).
mevenaxeobis ganviTarebis dasturia soxumis cixesTan
Zv. w. IV-III ss-is
fenebSi napovni yurZnis wipwebi,
romlebic ganekuTvneba qarTuli yurZnis
uZveles
jiSs – kaWiWs (inaZe 1963:126). es produqcia, romelic,
savaraudod,
egeosuri
centrebidan
Semosul
produqciasTan SedarebiT iafi Rirda, ramdenadme
uwevda konkurencias maT Crdilo SavizRvispireTSi.
SesaZloa, am taris warmoeba mxolod am mizniT ar
xdeboda.
sainteresoa,
rom
roca
s.
monaxovi
angariSobs masStabebsa da Sefardebas qersonesSi
amforebis warmoebasa da Rvinis warmoebas Soris,
isaklisebs warmoebuli amforebis raodenobas. misi
140
azriT, radgan
Sesabamisi raodenobis amforebi ar
iwarmoeboda, danarCeni namati produqcia albaT
tikebiT gahqondaTo (Монахов 1985:300). Cveni azriT,
dioskuriaSi warmoebuli satranzito tara, dasaSvebia,
rom am funqciiTac gadioda aqedan, mag., qersonesSi
warmoebuli produqciis gadasazidad. msgavsi praqtika
– taras warmoeba mxolod eqsportis funqciiT ucxo
ar aris berZnuli samyarosTvis. am xerxs mimarTavdnen
qioselebic – taras awarmoebdnen xSirad mxolod
TavisTavad misi eqsportis mizniT (SavlayaZe 2012:15).
kolxuri amforebis dabali xarisxis gamo, amasTan
dakavSirebiT
SeiZleba
garkveuli
skepsisic
arsebobdes, Tumca es sakiTxi vfiqrobT, calke kvlevas
mainc moiTxovs.
garda Rvinis eqsportisa, SesaZlebelia kaklis
eqsporti an xilisa, radgan aRmoCenilia atmis da
kaklis
naWuWebi
(Воронов 1980:47).
aseve
aqedan
gahqondaT, rogorc Cans, Tafli (Воронов 1980:67).
dioskuriis amforebi, rogorc Cans, am produqtebis
eqsportis funqciiT iwarmoeba.
Zv. w. III saukuneSi am dioskuriis keramikul
qurebSi samSeneblo kramitic iwarmoeba. gvandradan
momdinare dioskuriadis kramiti TariRdeba swored Zv.
w. III s-iT (Воронов 1977:169). es kidev erTi dadasturebaa
sakuTari ekonomikuri bazis arsebobisa.
sakuTari amforebis warmoeba dioskuriis mier,
miuTiTebs dioskuriis TviTmmarTvelobaze, sakuTar
ekonomikur
bazaze
da,
albaT,
politikuri
struqturebis arsebobazec.
kidev erTi maxasiaTebeli axalSenis polisuri
xasiaTisa aris damoukideblobisken swrafva. swored
amas unda asaxavdes eSeris warweraSi moxseniebuli
faqtebi.
dioskuria
ibrZvis
sxva
qalaqis
Tu
141
adgilobrivebis winaaRmdeg, faqti – erTia, cdilobs
damoukidebeli
sagareo
politika
gaataros.
ilustraciisTvis moviyvanT eSeris warweras, romelic
1975
w.
aRmoCnda
eSeris
gaTxrebis
dros.
Sesrulebulia brinjaos filaze. paleografiulad mas
T. yauxCiSvili Zv. w. IV-III ss-iT aTariRebs:
qalaqis aRdgena (an apolon nomiosis) didi sazRvao
jariT. mas SeuZlia... romelmac aiRo... Si yvelasagan
samefosaTvis (an mefobisas, an samefo moxele)
...Si Tu movidodnen
etli (?) mwyobrSi – an taqsiarxoss... winuZRodes (?)
kravi (?)
gamosvla...
navsadguri...
gavigzavno (?)
ubedureba
pirdapiri, swori
gansaxleba, qveynis gaudabureba (vn. – dasaxleba)
ucxoebs (?)
mamaci, Seupovari
zRvispira dablobi (?)
fasi, SenaZeni
olimpieli (?)
herakleis karibWe. koSki
Sesvla samefos, an mefobisas
an samefo moxele (yauxCiSvili 2004:74-75).
warweridan Cans, rom qalaqi ibrZvis viRacis
(sxva qalaqis an adgilobrivebis ?) winaaRmdeg da,
rogorc Cans, misi mokavSire herakleelebi arian.
nebismier SemTxvevaSi cxadia, rom cdilobs sakuTari
damoukidebeli politika gaataros.
kidev erTi argumenti, romelic daamtkicebs
dioskuriis polisur xasiaTs, aris jaris yola. Zv. w.
142
IV saukunis samarxebSi iaraRebis aRmoCena aseve
adasturebs, rom dioskurias sakuTari SeiaraRebuli
kontigenti
hyavda.
guadixus
umcrosi
jgufis
samarovnebzec
aris
aRmoCenili
iaraRebi
(Трапш
1969:249).
esec
polisis
erT-erTi
maxasiaTebeli
Tvisebaa. eSeris Zv. w. IV-III saukuneebis warweridanac
TiTqos Cans, rom mas sakuTari jari hyavs.
polisebs xSir SemTxvevaSi sakuTari flotic
hyavda. kolxeTSi
flotis yolis saWiroeba am
droisaTvis ganisazRvreboda ZiriTadad CrdiloeT
SavizRvispireTTan urTierTobis saWiroebiT. gemebis
arsebobis arapirdapir dasturad SeiZleba CaiTvalos
is faqti, rom `kolxeTSi damzadebuli amforebi
eqskluziurad eqsportirdeboda Savi zRvis Crdilo
sanapiroze~ (Tsetskhladze 1992:384). danamdvilebiT ki is
viciT, rom dioskuria amzadebda am
taras, misi
eqsporti sakuTari iniciativiT moiTxovda gemebis
yolas.
Zv. w. IV saukuneSi dioskuriis polisur statuss
amtkicebs, aseve, mis mier mimdebare teritoriebis
absorbcia – svinoikizmi. literaturaSi aRniSnulia,
rom `antikur xanaSive soxumis mTis teritoria
dioskuriis saqalaqo kvartalebis nawili gaxda,
dasaxlebuli
iyo
adgilobrivi
mosaxleobiT,
romlebic
qalaqis
sameurneo
da
kulturul
cxovrebaSi mniSvnelovan rols TamaSobdnen~ (Инадзе
Semcireba
sanapiro
1968:21),
aseve,
`mosaxleobis
raionebSi dioskuriasTan berZnebis ZaladobiT araa
gamowveuli, ubralod vaWrobis gacxovelebiT ~ (inaZe
19621:205). rac Seexeba adgilobrivebisa da berZnebis
damokidebulebas:
`winaelinistur
xanaSi
es
damokidebuleba ZiriTadad gamoixateboda mWidro
savaWro urTierTobaSi qalaqsa da mis garSemo mdebare
143
teritorias Soris, SemdegSi es teritoria elinistur
xanaSi TandaTaobiT qalaqisadmi daqvemdebarebul
sasoflo miwebad gadaiqca da, Sesabamisad, dioskuriis
teritoria, elinistur xanaSi mimdebare sasoflo
miwebis xarjze sakmaod unda gazrdiliyo. aman,
rogorc Cans, asaxva pova evstaTes komentarebSi,31
romelic dionises daurTo, sadac moxseniebulia
dioskuriis xora~ (inaZe 19621:208-109). es cnoba ukve
qalaqis Tavdapirveli birTvis garSemo mimdebare
teritoriis qalaqTan Serwymas – svinoikizirebas
asaxavs. garda amisa, eSerac dioskuriis nawilia mesame
saukunidan mainc (Braund 1994:143). Cveni azriT, Zv. w. IV
saukunis
bolodan,
roca
dioskuriis
amforebis
warmoeba iwyeba, ukve Serwymulia patara eSera
dioskuriasTan. es mxare erTiani sameurneo sivrcea.
Tavis mxriv, dioskuriis (soxumis) mier mimdebare
teritoriis konurbanizacia/svinoikizmic mis polisur
xasiaTze miuTiTebs.
dioskurias
sakuTari
TavdacviTi
sistema
gaaCnda, rogorc Cans.
imave eSeris warweraSi
moxseniebuli
koSki,
romelic
rogorc
Cans,
TavdacviTi xasiaTia nageboba iyo. Tundac es koSkebi
kolxeTis nestiani klimatidan gamomdinare, qviT
nagebi arc yofiliyo, es mainc niSnavs imas, rom
adgilobrivma
berZnebma
igi
aages
adgilobrivi
pirobebis gaTvaliswinebiT da es aranairad ar
amcirebs misi TavdacviTi xasiaTis arsebobis Sesaxeb
varauds.
es
ki
kidev
erTxel
amtkicebs,
rom
dioskurias polisisTvis damaxasiaTebeli kidev erTi
niSani
hqonda
–
sakuTari
TavdacviTi
sistema.
TavisTavad warweraSic saubaria swored ucxoelTagan
31
xaraqs pergamonelis (II-III ss.) cnobaa
144
Tavdacvaze da saamisod qalaqs mokavSireebic ki hyavs,
rac miuTiTebs imaze, rom qalaqis mmarTveli gundi mis
usafrTxoebaze zrunavda.
erTi SexedviT, dioskuriis polisuri statusis
samtkiceblad kontrargumentia is faqti, rom am
droisaTvis qalaqs sakuTari fuli ar gaaCnda. Zv. w. IV
saukunis
monetebidan
aq
aRmoCenilia
ramdenime
ucxouri moneta: sinopuri draqma, amisosis draqma,
aguZeraSi napovnia filipe III-is monetac. sinopuri
draqma Zv. w. IV s-is I naxevrisaa, amisosisa _ Zv. w. II
naxevris (dundua... 2006:44-45). gacvlis saSualebasTan
dakavSirebiT arsebobs erTi saintereso mosazrebac:
dioskuriis nekropolSi monetebis arqonam da, amasTan,
didi raodenobiT sabeWdavi beWdebis aRmoCenam m. inaZe
miiyvana daskvnamde, rom maT gacvlis funqcia hqondaT
(Инадзе 1968:181). amasTan dakavSirebiT aRvniSnavT,
miuxedavad imisa, rom fazissa da dioskurias Soris am
mxriv mniSvnelovani gansxvavebaa da dioskuria Zv. w. II
saukunemde ar Cans, rom sakuTar monetebs uSvebdes, es
mainc ar niSnavs imas, rom is ar aris damoukidebeli
polisi. gvianelinistur xanaSi dioskuria monetebs
uSvebda,
Tumca
maTi
funqcia
ramdenadme
damafiqrebelia.
Semdegi
sakiTxi,
rac
gvainteresebs,
aris
dioskuriis sagareo ekonomikuri kavSirebi sxvadasxva
periodSi.
ioniuri kolonizacia dioskuriaSi SedarebiT
sustad gamoixata. Sesabamisad, arqeologiuri masala,
romelic
mis
ekonomikur
kavSirurTierTobebsac
daadasturebda, SedarebiT mwiria, soxumis midamoebSi
ioniuri
keramikis
sul
ramdenime
fragmentia
aRmoCenili, romelic SeiZleba Zv. w. VI saukunes
mivakuTvnoT (kalandaZe 1953:26). es aris Savlakiani
145
keramika, da Sesabamisad, ioniur centrebze metad isev
da
isev
atikasTan
urTierTobas
adasturebs.
gansxvavebiT soxumisgan, eSeraSi ioniuri importi
SedarebiT mdidaria: aq aRmoCenilia Savfiguruli
WurWlis fragmenti mjdomare sfinqsis gamosaxulebiT,
romlisganac frTa da tanis nawili Semoinaxa. aseTi
scenebi gvxvdeba atikuri warmoebis Savfigurul
WurWlebze,
romlebic
aRmoCenilia
heraklionSi,
olbiasa da istriaSi Zv. w. VI saukunis fenebSi (Шамба
19792:27), amavdroulad dasturdeba aTenTan kavSiric.
eSeraSic iWreba atikuri importi. aq aRmoCenilia
WurWlis Tavsaxuri, romelsac akuTvneben atikis ara
ugvianes Zv. w. VI saukunis pirveli naxevris nakeTobebs
(Шамба 19792:28).
Zv. w. V saukuneSi ekonomikuri kavSirebis
gansazRvrisas gasaTvaliswinebelia erTi garemoeba:
samxedro
amuniciasTan
dakavSirebuli
nivTebis
aRmoCena ar miuTiTebs intesiur sagareo savaWro
urTierTobebs romelime centrTan. mag., aq aRmoCenilia
korinTuli brinjaos muzaradi (Воронов 1980:40), magram
es ar niSnavs imas, rom korinTosTan pirdapiri
savaWro kavSiri aqvs am droisaTvis qalaqs. Zv. w. V sSi dioskuriaSi SemoWrili atikuri importi
–
Savfiguriani, Savlakiani WurWeli da sxv. _ amtkicebs
aTenTan kavSirs. korinTuli muzaradic aTenis gavliT
Semodis aq. eSeraSic igive mdgomareobaa. Zv. w. V s-is
dasasrulsa da Zv. w. IV s-is pirvel naxevarSi atikuri
importis
qveynis
siRrmeSi
SeWra
ukve
niSnavs
adgilobriv
mosaxleobasTanac
intensiur
urTierTobebs.
Zv. w. IV saukunidan diioskurias kavSiri aqvs
sinopTan. am kavSiris Sedegad dioskuriaSi albaT
marilic Semodioda. TviTon sinopem Zv. w. IV saukuneSi
146
olbiidan daiwyo marilis importireba. (Robinson
1906:144). dioskuriis midamoebSi ki marilis deficiti
iyo (Strabo
11.5.6).
olbiuri marili albaT
dioskuriaSi
sinopis
gavliT
moxvdeboda.
am
droisaTvis naosnoba ukve kabotaJur xasiaTs aRar
atarebs da olbiidan pirdapir gadaWridnen Sav zRvas
da Caitandnen sinopSi. es gza albaT ufro iolia,
vidre olbiidan dioskuriisken wamosvla, radgan Savi
zRvis
dinebebis
mimarTulebas
ewinaaRmdegeba
olbiidan dioskuriaSi kabotaJuri gziT Casvla. Semdeg
ukve sinopidan dioskuriaSi wamosvla SedarebiT
iolia, radgan dinebebis mimarTuleba Sav zRvaSi
swored saaTis isris sawinaaRmdegoa. garda amisa,
mravalricxovani sinopuri keramikisgan gansxvavebiT
olbiuri
keramikuli
nawarmis
praqtikulad
araarseboba Zv. w. IV s. I naxevris fenebSic
gvafiqrebinebs, rom masTan pirdapiri kavSiri ar unda
yofiliyo. amasTan, Zv. w. IV saukunis I naxevarSi jer
arc dioskuriis amforebi iwarmoeboda, rom maT kvals
gavyveT kavSir-urTierTobebis dadgenaSi. mogvianebiT,
Zv. w. III-II saukuneebSi TiTqos Cans olbiasTan
urTierTobac. soxumis mTaze aRmoCenilia kanTarosebi,
romelTac Ziri Zv. w. III-II ss.-is olbiur nawarms
miugavT (kalandaZe 1953:31). olbiidan an bosforis
gavliT unda iyos CvenTan moxvedrili samxreT
ruseTis `skviTur~ yorRanebSi aRmoCenilebis msgavsi
satevari, romelic soxumis mTaze, #4 samarxSi
gaiTxara (kalandaZe 1953:32). es ukve, rogorc Cans,
sakuTriv dioskuriis eqsports ukavSirdeba.
Zv. w. IV saukunis II naxevarSi, zogadad
kolxeTSi da konkretulad dioskuria/eSeraSic kidev
ufro gaZlierda kontaqtebi sinopesTan. miCneulia, rom
man ikisra Suamavlis roli kolxeTTan vaWrobaSi
147
(dundua 2006:47; Воронов 1980:66). dioskuriaSi Semodis
Zvirfasi
RviniT
movaWre
qiosis
da
Tazosis
produqciac Zv. w. IV saukuneSi. Zv. w. IV saukunis I
naxevarSi qiosi aTens eqvemdebareboda, e. w. meore
aTenur
imperiaSi
Sedioda,
Sesabamisad,
ufro
mosalodnelia, rom aTenis da Semdeg sinopis gavliT
modioda misi produqcia SavizRvispireTSi. qiosi Zv. w.
IV saukunis Sua xanebidan makedonelTa aRzevebamde
damoukidebeli qalaqi iyo. amrigad, pirdapir kavSiri
masTan am mokle periodSi xe-tyis eqsportis mizniT ar
aris gamoricxuli. Tazosis produqciac Zv. w. V
saukunis bolos – IV saukunis dasawyisSi aTenis
gavliT modis. SemdegSi ki Suamavlad sinope gamodis.
SedarebiT mcire raodenobisaa dioskuriaSi
aRmoCenili rodosuli produqcia. soxumis saxelmwifo
muzeumis fondebSi daculia rodosuli amforis
ramdenime fragmenti (yurebi, Zirebi), romlebic q.
soxumSi sastumro ,,riwas”
mSeneblobis drosaa
aRmoCenili. soxumis muzeumSi daculia agreTve axali
aTonis maxloblad sofel anuxvas
teritoriazea
napovni kosis amforis orluliani yuri. kosis importi
kidev ufro sustia da `pontoSi rodosis saSuamavlo
(lorTqifaniZe
vaWrobasTan
iyo
dakavSirebuli~
1964:202). es garemoeba imiT unda aixsnas, rom
produqcia, romlis Semosvlasac ramdenime Suamavali
sWirdeba, magaliTad, kosis SemTxvevaSi produqcia
Semovidoda jer rodosis, Semdeg sinopis gavliT,
Zvirdeba da mniSvnelovnad gaZvirebul produqcias am
droisaTvis verc SeiZendnen kolxeTSi adgilobrivebi.
Zv. w. II saukuneSi Cans kavSiri pergamonTanac.
dioskuriaSi aRmoCenilia pergamuli nawarmic _ Tasebi.
Tumca arc es kavSiri ar iqneboda pirdapiri,
148
savaraudod, produqcia aqedanac sinopis gavliT
modioda.
Zv. w. III-I saukunis sinopuri keramikuli
produqcia eSeradan, iseve rogorc wiTeli Suquradan
da soxumis mTidan, axlos dgas vanis, dablagomis
elinisturi xanis produqciasTan (Воронов 1972:116). Tu
gaviTvaliswinebT imas, rom vani am droisaTvis
redistribuciis centria (Licheli 1994:105), rasac tabula
peutingeriana-c
adasturebs,
sadac
datanilia
dioskuriidan artaSatamde gza vanis gavliT (Licheli
1994:105), rogorc Cans, sinopuri nawarmi hinterlandSi
aramarto mokle gzis, sinope-fazisi-vani, aramed
SedarebiT grZeli sinope-dioskuria-vanis gavliTac
Sedioda.
is faqti, rom Zv. w. II s-Si sagareo kavSirebi
iseTi Zlieri ar aris, krizisis Sedegia. strabonis
cnoba, rom dioskuria didi savaWro qalaqia (Strabo XI,
2, 16) Zv. w. III saukunisa unda iyos (inaZe 1982:42).
strabonis wyaroebis (artemidore ?) Tanadrouli
koniunqtura sruliad sxvagvaria, im droisaTvis am
qalaqs ukve henioxebi uteven. Zv. w. II saukunis
bolosTvis isev moxda sagareo kavSirebis gaZliereba,
Tumca amjerad miTridate imorCilebs am mxareebs.
miTridates Semdgom saqalaqo cxovreba sabolood
knindeba aqac. simptomaturia, rom swored am dros
soxumis mTisa da mimdebare teritoriis mosaxleoba
qreba. aseve, guadixus nekropoli wyvets arsebobas
(Инадзе
1968:227).
Tumca
miTridates
xanaSi
gamococxleba
SeiniSneba.
am
dros
iWreba
dioskuriadebic – dioskuriis saqalaqo monetebi.
ucnauria erTi faqti, dioskuriis saqalaqo monetebi
ZiriTadad kolxeTSi araa aRmoCenili (erT SemTxvevas
Tu ar CavTvliT), isini aRmoCenilia mirmekiaSi,
149
tiritakSi,
patreaSi,
xersonesSi
da
ankarasTan
axlosac ki. erTi SexedviT, dioskuriadas mxolod
miTridates zarafxanis funqcia hqonda. Tumca misi
warwerebi gvafiqrebinebs, rom miTridatesTvis fulis
moWris funqcia. m. inaZis, azriT, dioskuriadebis
funqcia, savaWro urTierTobebis mowesrigebaa samxreT
da
Crdilo
SavizRvispireTTan
(Инадзе 1968:233).
strabonis dros dioskuria TavSesayrelia sxvadasxva
tomebisaTvis
(Strabo
XI,
2,
16),
igi
mimdebare
regionisTvis jer kidev asrulebda savaWro centris
funqcias. is faqtic, rom dioskuria strabonTan jer
kidev savaWro qalaqia, Tundac kolxTa qalaqi,
gansxvavebiT fazisisgan, romelic strabonis dros ar
Cans, rom mniSvnelovani qalaqi iyos, miuTiTebs, rom
sanam miTridate `mouswrebda~ am mxares, dioskuria
savaWro centris statuss mainc inarCunebda.
Zv. w. I saukuneSi dioskuriaSi saqalaqo
cxovreba Cakvda. rogorc Cans, miTridates Semdeg,
xelaxla dawyebuli krizisis fonze qalaqs Seuties
adgilobrivebma. amas adasturebs eSeris Zv. w. I
saukunis warwerac: `samxedro Zala... SeZleba...samefo
xelisufleba...; aReba-daufleba..., qalaqi...; sabrZolos
wyoba...; warmarTva..., pirdapiri …; mamaci....~ (Каухчишвили
1985:218; gamyreliZe... 2006:15).
Zv. w. III saukuneSi
ayvavebuli savaWro qalaqi pliniusis droisTvis ukve
gaukacrielebulia (Plin. N.H. VI. 15). misi ganadgurebis
mizezad
zogjer
miiCneven
Crdilokavkasiel
mTielebsac, romlebic am dros Camosaxldnen (Todua
2004:43). Tumca, Cveni azriT, mTielTa Camosaxleba
dioskuriis gaukacrielebis ufro Sedegia, vidre
mizezi.
Zveli
welTaRricxvis
dasasrulidan
moyolebuli ara mxolod aq, aramed mTel dasavleT
150
saqarTveloSi krizisia, sanam ar dasrulda mTielTa
Camosaxleba. am procesebis mizezebsa da saboloo
Sedegebs Cven naSromis bolo TavSi ganvixilavT
detalurad.
151
gienosi – sezonuri emporioni
gienosis daarsebis mizezebi da ganviTarebis
istoria
gansxvavdeba,
erTi
mxriv,
fazisis
da
dioskuriisgan, meore mxriv ramdenadme fiWvnarisganac,
Tu ratom, detalurad amas qvemoT ganvixilavT.
gienosis ganviTarebis istoriaSic SeiniSneba
ramdenime etapi. sxva berZnul qalaqebTan SedarebiT,
es etapebi SedarebiT sustadaa gamoxatuli. Tuki
fiWvnarSi SesaZlebelia gamoiyos ioniuri etapi da
Zalian Zlieri atikuri periodi, gienosSi ioniuric
sustia da arc atikuri
periodis fena gamoirCeva
siuxviT aRmosavleT SavizRvispireTis sxva berZnul
qalaqebTan SedarebiT.
ZiriTadi
kiTxvebi,
romlebic
arsebobs
gienosTan dakavSirebiT da, Sesabamisad, Cveni kvlevis
sagans warmoadgens, Semdegia:
1) rodis movidnen berZnebi gienosSi pirvelad?
2) iyo Tu ara mileti gienosis damfuZnebeli –
ra argumentebi arsebobs amis sasargeblod, aseve ra
SeiZleba iyos misi daarsebis mizezi Zv. w. VI-V ss-is
mijnaze?
3)
ra
statusi
hqonda
gienoss
ioniuri
kolonizaciis periodSi da ra Seicvala atikur
periodSi – iyo Tu ara is polisi, kleruxia Tu
emporia?
4)
ra
funqcias
asrulebda
gienosi
berZnebisTvis?
Tavdapirvelad miiCnevdnen, rom gienosi atikuri
kolonizaciis periodSi daarsda da Zv. w. VI saukuneSi
aq berZnuli dasaxleba ar yofila (lorTqifaniZe
1964:192). d. kaWarava miiCnevda, rom berZnebi aq Zv. w. V
s-is Sua xanebze adre ar mosulan. amis argumentad ki
152
mas miaCnda, rom manamde aRmoCenili importuli
keramika, ZiriTadad, Zv. w. V saukuneze adrindeli
periodiT ar TariRdeboda (Качарава 1979:308). amasTan,
imave wels vanis simpoziumis masalebSi gamoqveynebul
statiaSi a. boltunovam gienosis daarseba Zv. w. VI-V
saukuneebis mijniT daaTariRa (Болтунова 1979:264).
SemdgomSi gienosSi dadasturda ufro adrindeli
fenebic. 1981 w. Catarebuli arqeologiuri gaTxrebis
Sedegad moxerxda didi raodenobiT adreuli (Zv. w. VI
saukunis
meore meoTxedis – VI saukunis bolo
meoTxedis) importuli nawarmis (ioniuri keramikis,
qiosuri amforebis) mikvleva (inaZe 1982:99-100).32
Cveni azriT, gienosi daarsda Zv. w. VI s. II
naxevarSi, es SeiZleba yofiliyo mxolod Zv. w. 540
wlamde, manam, sanam mileti xelSi Cauvardeboda
sparselebs33 (Greaves 2002:95). Zv. w. 540-513 ww. milets
marTavdnen sparselebis mier daniSnuli tiranebi da
miletis
sakolonizacio
moZraoba
SedarebiT
Sesustebuli iyo. garda amisa, Tuki gienosis funqcia
gemTmSeneblobisTvis
saWiro xe-tyiT uzrunvelyofa
iyo, am funqciiT axalSenis daarseba mxolod Zv. w. 540
wlamdea SesaZlebeli. sparselebs am droisaTvis
berZnebTan omi aRar aqvT da flotis gaZliereba
sparselebis mier daniSnul tiranis survili naklebad
iqneboda, da, Sesabamisad, am funqciiT Soreul
kolxeTSi
axalSenis
daarseba
aqtualuri
aRar
iqneboda. amrigad, gienosi daarsebuli unda iyos Zv. w.
540 wlamde, rodesac flotis mSeneblobis interesi
SeiZleboda arsebuliyo. arsebobs albaToba imisa,
32 m. inaZis SeniSvniT, am sakiTxTan dakavSirebiT Sesabamisi
moxseneba waikiTxa s. Sambam 1981 w. arqeologiuri samuSaoTa
Sedegebisadmi miZRvnil samecniero sesiaze.
33 gienosis mier miletis daarsebis albaTobaze ix. qvemoT.
153
drois mcire monakveTSic _ Zv. w. 513 wlidan Zv. w. 494
wlamde (miletis
dangrevamde) iyos
daarsebuli.
radganac 1981 wlis monapovarSi Zv. w. VI saukunis II
meoTxedis masalebi iyo da saukunis miwurulisac,
Tavdapirvelad, rogorc Cans, Zv. w. 540 wlamde daarsda
gienosi, Semdeg mcire xniT Sesustda misi aqtivoba da
Zv. w. 513-494 ww. rogor Cans, isev gaZlierda.
gienosis
damfuZnebeli
qalaqi
naratiul
wyaroebSi dadasturebuli ar aris. Tuki Cven gvaqvs
pirdapiri cnobebi fazisis da dioskuriis Sesaxeb,
rogorc
miletis
mier
daarsebuli
qalaqebisa,
gienosTan
dakavSirebiT
aseTi
cnoba
Cvenamde
moRweuli ar aris. gienoss pirvelad ixseniebs fsevdoskilaqs kariandeli (yauxCiSvili 1967:48). miuxedavad
imisa, rom fsevdo-skilaqsi Zv. w. IV saukunis wyaroa,
masTan daculi cnobebi ori saukuniT adrindelia. is
sargeblobda an hekateos miletelis, an sakuTriv
skilaqsis TxzulebiT, an, m. inaZis varaudiT, fsevdoskilaqsi
skilaqsis
Sromas
hekateosis
naSromis
meSveobiT icnobda (Инадзе 1968:50). nebismier SemTxvevaSi
gienosis dafuZnebis Sesaxeb cnoba Zv. w. VI saukunisaa.
saerTo tendencias Tu gaviTvaliswinebT, Zv. w. VI
saukuneSi
daarsebuli
qalaqi
aRmosavleT
SavizRvispireTSi miletis kolonia unda iyos. kidev
erTi argumentia am qalaqis saxelwodebis warmoSobac.
gienosi unda iyos pomponius melas kiknosi (Pomp. Mela.
de chron. 1, 110) da pliniusis kignumic (Plin. NH. VI, 13, 14).
stefane bizantielis hidronimi kianeosic (georgika
1936:274) mas ukavSirdeba. aseve, stefane bizantielTan
moxseniebul or paralelur formas, Puhvni~-s da
Tuhvni~-s, miiCneven erTsa da imave toponimad _
gienosad (Каухчишвили 1979:295). pomponius melas kiknosi
da pliniusis kignumi erTi da imave qalaqad miaCnia
154
meri inaZesac, Tumca ar iziarebs gienosTan misi
identificirebis SesaZleblobas da miiCnevs, rom is
md. xobiswylis SesarTavTan mdebareobda (inaZe 2010:76).
Cveni azriT, eseni erTi da igive qalaqebia da gienoss
ukavSirdebian,
aranairi
safuZveli
ar
arsebobs
pomponius
melasa
da
pliniusis
cnobebidan
gamomdinare maincdamainc axali qalaqi veZeboT da
sxvagan
movaxdinoT
misi
lokalizeba.
orive
avtorisTvis es qalaqi Cans dioskuriasa da faziss
Soris. amdenad, fonetikuri msgavsebiT unda vimjeloT
mxolod da kiknosi da kignumi gienoss unda
davukavSiroT. rac Seexeba Tavad toponims, kiknosi
berZnulad niSnavs geds. berZnul miTologiaSi gedi
miiCneoda apolonis atributad (Куфтин 1949:65). pavsania
ixseniebs mefe kiknoss, romelic apolonma gedad
gadaaqcia (Paus. 1. 30. 3). serviusis mixedviT, kiknosi iyo
musikosi,
misi
gedad
transfromaciac
apolons
ukavSirdeba (Serv. on Aen. 10, 189). serviusis cnobiT,
apolonma is Tanavarskvlavedad aqcia. kignusis (Cygnus)
Tanavarskvlavedi
cnobili
iyo
jer
kidev
ptolemaiosisTvis
(Peters...
1915)
cnobilia,
rom
apolonis kulti miletSi iyo gavrcelebuli da Tu
gaviTvaliswinebT imas, rom koloniaSi metropoliis
kultebi iyo gavrcelebuli, gienos/kiknos/kignumis
Tavdapirvel daarsebas Cven, amis safuZvelze da
zogadi
koniunqturis
gaTvaliswinebiT
milets
vukavSirebT. ptolemaiosis mdinare kianeosi jer kidev
b. kuftinma miiCnia gienosis transkripciad, xolo
TavisTavad mdinare Tanamedrove moqvad an RaliZgad
(Куфтин 1949:107). amdenad, mdinaris saxelwodebidan
gamomdinare fonetikurad SesaZlebeli paraleluri
formebic dadasturebulia.
155
rac
Seexeba
gienosis,
rogorc
axalSenis
statuss, Cveni azriT, misi statusi da funqcia
arsebobis manZilze arc Secvlila. b. kuftinis azriT,
gienosi iyo, savaraudod, berZnuli faqtoria (sakmaod
mdidari savaWro klasiT) (Куфтин 1950:269). boltunovas
azriT,
is
iyo
mxolod
navsayudeli
berZeni
mezRvaurebisTvis, romlebic fazisidan dioskuriamde
midiodnen (Болтунова 1979:264). o. lorTqifaniZis azriT,
`gienosi, romelic oCamCiris maxloblad aRmoCenili
antikuri xanis namosaxlarTanaa gaigivebuli, yvelaze
nakleb waagavs ,,elinur qalaqs, romelsac yvelafers
rom
Tavi
davaneboT,
mileteli
arqiteqtoris,
hipodamis, mier SemuSavebuli regularuli, qalaqis
dagegmarebis
principi
hqonda
safuZvlad. Zeglze
momuSave arqeologebis angariSebidan
Cans, rom
gienosis mosaxleoba xis saxlebsa da
miwurebSi
cxovrobda
TxriliT
garSemovlebul
patara
borcvebze (sul 3 aseTi borcvia). amasTan kramitic
ki, agre aucilebeli elementi ganviTarebuli saqalaqo
cxovrebisa, danamdvilebiT ar Cans
antikuri xanis
namosaxlarze~ (lorTqifaniZe 1964:196). Tumca, unda
aRiniSnos, rom yvela berZnul samosaxlosTan rodia
dadasturebuli regularulad dagegmarebuli qalaqebi
da qvis Senobebi. amasTan, skilaqsis mier gienosis
elinur qalaqad moxsenieba maSin, rodesac dioskuria
ar aris moxseniebuli elinurad, boltunovas da
lorTqifaniZis mosazrebas saTuos xdis. sayuradRebo
mosazreba gamoTqva g. kvirkveliam. misi azriT,
berZnebi aq imitom ki ar modian, rom dasaxldnen,
aramed imitom, rom mxolod ivaWron, xolo vaWroba
sezonuri
iyo:
zafxulSi
cocxldeboda
bazari,
zamTarSi
carieldeboda
(Квирквелия
1981:346).
es
mosazreba
marTebulia
Zv.
w.
VI-V
saukuneebis
156
gienosisTvisTvis. am periodis qalaqis funqcia, Cveni
azriT,
iyo
mTebidan
zafxulis
ganmavlobaSi
Camoziduli xe-tyis gatana. gienosTanve unda yofiliyo
dakavSirebuli nenskra-enguris arteriac (ix. zemoT),
saidanac SesaZlebeli iyo xe-tyis dacureba da
enguris
SesarTavTan
Segroveba.
aseve
sxva
mdinareebidan momaval masalas, rogorc Cans, aq
uyridnen Tavs. gienosis mdebareobas tyeebiT mdidar
raionebSi
misi
daarsebis
erTerT
mizezad
o.
lorTqifaniZec
miiCnevs
(Лордкипанидзе 1977:86).
am
adgilas qalaqis daarsebis konkretuli mizezi iyo,
albaT, isic, rom kolonizaciis droisTvis aq ar iyo
adgilobrivi mosaxleoba, kolonizaciis periodSi
berZnuli mosaxleoba aq gaCnda mxolod mas mere, rac
adgilobrivi mosaxleoba wavida. es iyo teritoria,
sadac winaaRmdegoba adgilobrivi mosaxleobisgan ar
iyo
mosalodneli
da
kolxeTiviT
mWidrod
dasaxlebul teritoriaze mitovebuli, sanapiroze
mdebare
adgili
nedleuliT
mdidar
regionSi
berZnebisTvis
zustadac
sasurveli
iqneboda.
am
funqcias gienosis dasaxleba, rogorc Cans, asrulebda
Zv. w. IV saukuneSic. Zv. w. VI-IV saukuneebis importuli
nawarmi swored amis dasturia. aq aris aRmoCenili `Zv.
w. V s. qiosuri yelgamoberili amforis, atikuri
Savlakiani
keramikis
(skifosebis,
kilikebis)
fragmentebi. Savlakiani keramika Zv. w. V-IV ss. unda
miekuTvnos, xolo datvirTuli ornamentiT Semkuli
kilikis ori fragmenti Zv. w. V s. mesame meoTxediT
TariRdeba~ (kaWarava 1971:753). gvxvdeba aseve Zv. w. V s.
qiosuri yelgamoberili amforebis, aseve Zv.w. IV
saukunis badiseburornamentiani lekiTosis, Zv.w. IV-III
ss. Tazosuri kaTxiseburZiriani amforis fragmentebi
(kaWarava 1971:754). zogjer gamoyofen Zv. w. VI saukunis
157
qiosur keramikasac. aseve voronovis cnobiT, i. d.
marCenkom masalebis Seswavlisas masalebis iq Zv. w. VI
s. ori korinTuli luTeria gamoarCia (Воронов 1976:45).
Zv. w. VI saukuneSi qiosTan urTierToba logikuria,
gamomdinare iqidan, rom TviTon milets da qioss
hqondaT intensiuri urTierToba (Greaves 2002:29). Zv. w. V
saukuneSi
atikuri impiortis prevalirebiT Tu
vimsjelebT (Качарава 1979:308), gienosic da aqedan
momdinare nedleulic xelSi Caigdo aTenma.
gienosSi
berZnebis
sezonur
mosaxleobas
mowmobs aseve mimdebare teritoriaze dasaxlebebis
borcvebze
wminda
kolxuri
xasiaTi.
`xelovnur
gamarTuli dasaxlebebi farTod iyo gavrcelebuli
antikur kolxeTSi. dasaxlebis es tipi specialuri
kolxuri movlenaa. igi ar gvxvdeba antikuri samyaros
ara marto centralur, aramed periferiul raionebSic
ki, sadac ukve Zv. w. V s-dan dasaxlebis gamarTvas
safuZvlad regularuli dagegmarebis principi daedo ~
(kaWarava 1971:754). es kidev erTi mowmobaa imisa, rom
weliwadis garkveul periodSi berZnebi modiodnen,
vaWrobdnen
adgilobrivebTan,
SesaZlebelia
nawilobriv barteris gziTac. nenska-enguris arteria
mofenilia monetebiT da importuli nawarmiT, svaneTSi
aleqsandres staterebi didi raodenobiTaa aRmoCenili,
maT Soris ganZis saxiTac. amasTan, isini aRmoCenilia
svaneTidan enguris SesarTavamde Sua gzazec, riyesTan,
sadac mejoleebis erTerTi reidi (ix. zemoT) unda
yofiliyo. sainteresoa, rom larilaris keramika hgavs
paluris Zv. w. VI-V saukuneebis keramikas (CarTolani
2010:7). aseve am arteriaze aRmoCenilia atikuri
Savlakiani
Tixis
WurWlis
natexebi,
sinopuri
warmoSobis
amforaTa
fragmentebi,
Tazosuri
warmoSobis amforis yuri (wiTlanaZe 1973:71). es
158
yvelaferi adasturebs, rom SesaZloa, es masala
enguris
SesarTavidan
gienosamde
albaT
ufro
adgilobrivebs gadahqondaT. dabanakebuli berZnebi
rogorc
Cans,
mxolod
gienosSi
arian,
radgan
lokokinebi da midiebi, rac berZnebis
tradiciul
sakvebad iTvleboda, didi raodenobiT aRmoCenilia
gienosSi (Куфтин 1950:272). rac
miuTiTebs berZnul
mosaxleobaze, magram jerjerobiT ar aris aRmoCenili
am gzaze arsad, maT Soris, arc enguris SesarTavTan.
aseve Tixis urnaSi micvalebulis ferflis Cataneba
mimdebare
teritoriaze
mxolod
gienosSia
dadasturebuli
dafiqsirebuli,
rac
m.
inaZis
SeniSvniT, adgilobriv mosaxleobis cxovrebisa da
damarxvis wesebisaTvis ar iyo damaxasiaTebeli (inaZe
1982:157). amrigad, rogorc Cans, xe-tyis barSi Camotanis
saqmes, mTlianad adgilobrivebi xelmZRvanelobdnen.
aqve aRvniSnavT, rom b. kuftini miiCnevda, rom
mTielebs garda xe-tyisa, aq CamohqondaT cvili da
fisi. (Куфтин 1950:288).
Zv. w. III saukunidan adgilobrivi warmoebis
produqcia kidev ufro Zlierdeba. miiCneven, rom amis
mizezia adgilobrivi elementis gaZliereba qalaqSi da
Sedegad
adgilobrivma
warmoebam,
ZiriTadad,
keramikulma, TandaTanobiT gandevna importuli (Инадзе
1968:19). rom davazustoT, amis mizezia berZnebTan
kontaqtebis SedarebiT Sesusteba, Tumca es ar niSnavs
imas, rom aq berZnebi saerTod ar modian am
droisaTvis. savaraudod, eseni ukve sinopeli berZnebi
arian. amis dasturia aq aRmoCenili sinopuri nawarmi.
Zv. w. III-II ss. herakleas nawarmic aris aRmoCenili
mcire raodenobiT. garda samxreT SavizRvispireTisa,
rodosisa da qiosis Zv. w. III – II ss. daTariRebul
amforebicaa aRmoCenili (maTiaSvili 1977:85). aseve
159
aRmoCenilia Zv. w. III-II ss-is kosuri amfora (Воронов
1976:47). Tumca eseni, albaT, sinopelebis gavliT
Semodioda.
elinistur
xanaSi
gienosis
gafarToebis
Semdegac miCneulia, rom dasaxlebis dasavleT nawilSi
berZnebi individualobas inarCuneben da es nawili
mniSvnelovani
damoukidebeli
savaWro-saxelosno
centri unda yofiliyo sakuTari sasoflo-sameurneo
teritoriiT (Воронов 1976:47). boeris azriT, gienoss,
iseve rogorc faziss, `sinope iyenebda im amforebis
sawarmoeblad, romliTac mere gadahqonda produqtebi
Crdilo SavizRvispireTSi~ (boeri 2005:13). magram
SemTxvevaSi dafiqsirebuli unda iyos adgilobrivad
warmoebuli produqciis nawili sinopuris mibaZviT
Seqmnili, rogorc es fiWvnarSia. iq jer herakleuri,
Semdeg sinopuri formebis mibaZviT iqmneboda keramika,
xolo aq `araa dafiqsirebuli keramikis arcerTi
fragmenti, romelic antikuri formebis imitacia
iqneboda~ (Качарава 1979:307). amdenad, gienosis funqcia
elinistur xanaSi ar SeiZleboda yofiliyo taris
warmoeba.
gvianelinistur
xanaSi,
zogadad,
qalaqebis
dakninebis periodSi, SeiniSneba gienosis dacemac. ar
aris mikvleuli Zv. w. I saukunis fena oCamCiris
namosaxlarze. `es movlena aRniSnul xanaSi saqalaqo
cxovrebis daqveiTebiT unda aixsnas, Tu gaTxrebis
mcire masStabiT, Zneli saTqmelia. yovel SemTxvevaSi,
arsebuli masalis mixedviT Zv. w. II-I ss. mijnaze
katastrofa Tu ara, garkveuli krizisi mainc
savaraudoa~ (maTiaSvili 1977:85). amasTan, arc xanZris
kvali ar Cans. amgvarad, Zv. w. II saukunis krizisis
Semdeg Zv. w. II-I ss-is mijnis gamococxleba, romelic
miTridates mier kolxeTidan nedleulis gazidvas
160
ukavSirdeba, gienoss ar Sexebia da misi xelaxali
aRorZineba ar momxdara.
amrigad,
gienosi
mTeli
Tavisi
arsebobis
manZilze iyo savaWro faqtoria berZnebisTvis, Tuki Zv.
w. VI saukuneSi aq ionielebi iyvnen, Zv. w. V saukuneSi
aTenelebi vaWroben, Zv. w. IV saukunis dasawyisSic
aTenelebi
arian,
Tumca
TandaTanobiT
savaWro
partniorebad jer herakleelebi, Semdeg sinopeli
berZnebi
gamodian.
mogvianebiT
es
kontaqtebic
sustdeba da Zv. w. II saukuneSi qalaqi wyvets
arsebobas. amasTan, es emporia sezonuri iyo da
dakavSirebuli iyo xe-tyis eqsportTan. miTridates
xanaSi is ar ganaxlebula. berZnuli mosaxleoba
TavisTavad misi funqciidan gamomdinare, yovelTvis
SedarebiT
susti
iyo
da
maTi
asimilacia
adgilobrivebTan, rogorc Cans, sakmaod swrafad
ganxorcielda. SesaZloa, es procesi ukve miTridates
winare xanaSi ukve dasrulebuli iyo da aman
ganapiroba
kidec
pontos
mmarTvelis
mier
am
dasaxlebis ignorireba.
161
fiWvnari – genezisi, istoria (Zv. w. VI - II ss.)
fiWvnaris
istoriis
sakvlevad
Cvens
gankargulebaSi, praqtikulad, mxolod arqeologiuri
wyaroebia. naratiul wyaroebSi es axalSeni saerTod
ar aris moxseniebuli. marTalia, arsebobs mosazreba,
rom `pomponius melas kiknosi da plinius ufrosis
kignusi, SesaZloa, fiWvnaria~ (kaxiZe 2004:16), magram
orive
toponimi
da
hidronimi
damajerebladaa
gaigivebuli gienosTan. aseve arsebobs mosazreba, rom
Tabula Peutingeriana-s Portus Altus fiWvnari unda iyos
(lomouri
1962:82),
magram
es
qalaqic
sakmaod
argumentirebulad aris dasabuTebuli, rom baTumia,
(yauxCiSvili
19871:114)
Sesabamisad,
rogorc
Cans,
fiWvnari jerjerobiT isev rCeba naratiul wyaroebSi
saerTod daufiqsirebel berZnul axalSenad.
fiWvnaris
warmoSobas
Tavisi
zogadi
da
konkretuli mizezebi hqonda. amasTan, viTvaliswinebT
imasac, rom am koloniis daarseba `ufro procesi iyo,
vidre erTjeradi aqti~ (Braund 1994:86), da aqac
kolonistTa ramdenime, metnaklebadi Zlieri, nakadis
gamoyofaa SesaZlebeli, yovel jerze maTi mosvlis
konkretuli mizezebi ikveTeba.
fiWvnaris
pirveli dasaxlebis gaCena ioniur
kolonizacias ukavSirdeba. amis dasturia fiWvnarSi
aRmoCenili ioniuri importi. `fiWvnarSi ioniuri
importi Zv. w. VI s. II naxevriT TariRdeba da V
saukuneSic grZeldeba.
fiWvnaris qviSazvinulebTan
axlos aRmoCnda Zv. w. VI s. I naxevris horizontaluri
zolebiT moxatuli qiosuri amforebis natexebi. Zv. w.
V saukunisTvis am centris nawarmi erT-erT wamyvan
adgils
ikavebs
fiWvnaris
sagareo
ekonomikur
urTierTobebSi. saerTod, aSkaraa, rom gvianarqaul
162
xanaSi fiWvnarSi, upiratesad, ioniur centrebSi
damzadebuli produqciaa gavrcelebuli~ (inaZe 1982:98).
fiWvnaris ioniuri periodis keramikidan cnobilia ` e.w.
ZabrisebrZiriani kilikosis fragmentebi, oinoxoiis
tanis, Zirisa Tu yel-piris zolebiani natexebi~ (kaxiZe
1965:77; kaxiZe 1971:50), savaraudod, rogorc mTel
aRmosavleT
SavizRvispireTSi,
esec
miletelebis
daarsebuli axalSeni unda iyos. sainteresoa, rom
miletis garSemo fiWvis tyeeebia da misgan gamomdinare
axlomdebare patara qalaqsac Turqulad ewodeba
Çamiçi anu `fiWvebSi~ (Greaves 2002:13). pliniusis
mixedviT, miletis kariuli saxelia Pityusa (Plin. NH.
5.112), romelic daerqva fiWvebiT mdidari teritoriis
gamo.
mcireaziuli
toponimebi
aRmosavleT
SavizRvispireTSi xSirad dasturdeba, mag. side/sida,
kamani/komagene.
miletelebs
toponimi
SeiZleboda
gadmoetanaT
kolxeTSic,
maT
mier
daarsebul
axalSenSi, miT ufro, Tu toponimis Seqmnis safuZveli
daemTxveoda
erTmaneTs.
SesaZlebelia,
swored
amgvarad gadmotanili iyos toponimi
fiWvnaric,
rogorc Cans, romelmac Semdgom qarTuli forma
miiRo.
erTi
SexedviT,
fiWvnaris
saxelwodebis
qarTulad
SemorCena
toponimis
am
principiT
gadmotanas gamoricxavs, magram aRsaniSnavia, rom
miletis kariuli saxelic _ Pityusa, Cvenamde TargmaniT
– Turquli versiiT SemorCa.
Zv. w. VI saukunis II
naxevarSi Tu toponimis aseTi `migracia~ moxda, es
SeiZleboda yofiliyo mxolod fiWvnari da ara
biWvinTa, radgan am droisTvis biWvinTa jer kidev araa
daarsebuli. meore mxriv, aseTi kavSiri, Zv. w. VI
saukunis II naxevris fiWvnaris daarsebas miletTan
akavSirebs. aqve aRvniSnavT, rom naratiul wyaroebSi
dasavleT
saqarTvelos teritoriaze moxseniebul
163
Pityusa-s,
yvela
SemTxvevebSi,
Cven
biWvintasTan
vakavSirebT. antikuri periodis arcerTi avtoris
(Strabo XI, 2, 14; Plin. NH. VI, 16; Arr. PPE 27; Ptol., V, 6, 6;) mier
moxseniebuli Pityusa fiWvnari ar aris. miT ufro, rom
Zv. w. II saukunidan, roca iwyeba toponim pitiuntis
moxsenieba
dasavleT
saqarTvelos
teritoriaze,
fiWvnari swored am periodSi wyvets arsebobas.
ioniuri xanis fiWvnaris masStabebi, rogorc
Cans, sakmaod mcirea. zogadad, ioniuri kolonizaciis
sisustes aRniSnavs a. kaxiZec: ` Cven mier gamoyofil
iqna, berZnuli kolonizaciis adreuli, e. w. ioniuri
etapi, romelic SezRuduli masStabebis momcveli Cans
kolxeTis sinamdvileSi~ (kaxiZe... 2007:203) amasTan,
fiWvnaris ioniuri periodis dasaxleba kolxeTis
ioniuri xanis sxva axalSenebTan SedarebiTac mcirea.
rogorc Cans, am mxriv simptomaturia, rom berZnuli
wyaroebisTvis
mileturi
periodis
sxva
axalSenebisagan
gansxvavebiT,
fiWvnari
sruliad
ucnobia. savaraudoa, rom axalSenis daarseba Zv. w. VI
saukuneSi uSualod nedleulis miRebis surviliT iyo
ganpirobebuli. sainteresoa, rom swored am movlenis
win, Zv. w. VII saukuneSi, arsebobas wyvets fiWvnaris
qviSazvinulebis dasaxlebac (kaxiZe... 2004:3), zogadad,
`diunuri sadgomebi~ gaqra, Savi zRvis sanapiroze
berZnuli axalSenebis gaCenamde, Zv. w. VII - VI saukunis
dasawyisSi~ (maxaraZe... 2007:18) da Semdgom periodSic
aRar SeiniSneba. maTi gaqroba, rogorc Cans, swored
berZnebis mosvliT gamowveul cvlilebebs ukavSirdeba.
rogoradac
unda
gadawydes
diunuri
sadgomebis
funqciuri daniSnulebis sakiTxi – ris sawarmoeblad
gamoiyeneboda isini _ faqti erTia – ionieli berZnebis
mosvlam
sxva
daniSnuleba
SesZina
adgilobrivi
mosaxleobis
saqmianobas.
isinic,
rogorc
Cans,
164
berZnebis mier SemoTavazebul pirobebs daTanxmdnen da
moergnen maT moTxovnebs. fiWvnaris SemTxvevaSic,
safiqrebelia, ase moxda da gvianarqaul xanaSi,
ioniuri kolonizaciis bolo etapze, aq gaCenilma
axalSenma
adgilobrivi
mosaxleobis
sawarmoo
profili Secvala. Znelia dazustebiT saubari, riT
daukavSirda
berZnebis
da
kolxebis
interesebi
erTmaneTs am xanaSi. qiosuri amforebis fragmentebis
aRmoCenis safuZvelze SeiZleba mxolod varaudi imisa,
rom
Rvinis
warmoebiT
ganTqmuli
am
centris
produqcia
Semodioda
aq,
magram
ra
gadioda
sanacvlod, ucnobia.
Semdegi etapi qalaqis istoriaSi ukve Zv. w. V
saukuneSi iwyeba da ukavSirdeba aTenis saimperio
politikas.
konkretulad,
fiWvnaris
samosaxlo
SeiZleboda daarsebuliyo an Zv. w. V saukunis II
meoTxedSi an V saukunis Sua xanebSi (inaZe 1982:160;
lorTqifaniZe 2002:204; dundua... 2006:47).
atikuri
periodis
fiWvnaris
samosaxlos
daarsebis zogadi mizezia aTenis gaZliereba. Zv. w. 494
wlis Semdeg mileti aRar aarsebs koloniebs da
aqtiurdeba aTeni. `Zv. w. V saukunis 70-iani wlebidan
(Zv. w. 476-5), aTenelTa mier qalaq bizantionis
sabolood
dapyrobis
Semdeg,
iwyeba
aTenelTa
ganuyofeli batonoba Savi zRvis sruteebze da maTi
upiratesi roli mTel SavizRvispireTTan vaWrobaSi~
(lorTqifaniZe 2002:203).
amdroisaTvis miiCneoda, rom ` elinTa hegemoni
aTeni unda yofiliyo~ (dundua 2009:14). T. dunduas
azriT, es iyo Secdoma: `marTlac, saerTod ra unda
gamosuliyo, saukeTeso qalaqs samrewvelo kadrebis
mniSvnelovani
nawili
kolonistebad
rom
gaemwesebina?!~ (dundua 2009:14). amavdroulad,
`es
165
Secdoma aTenma kargad gamoiyena – xelT igdo bazrebi
da mokavSireebs gadasaxadi daado (dundua 2009:15).
SavizRvispireTSi
mizanic swored
gaaqtiurebisas
aTenis
ZiriTadi
es iyo. `aTens SavizRvispireTi
TavisTvis undoda~ (dundua 2009:15). Tu ratom, es Cans,
perikles
pontouri
eqspediciis
wina
periodSi
mimdinare movlenebidan.
radgan fiWvnaris atikuri samosaxlos gaCena
swored perikles unda ukavSirdebodes, saWirod
migvaCnia
mis
qronologiasa
da
peripetiebze
yuradRebis gamaxvilebac. plutarqes cnobis Tanaxmad,
`Sevida Tu ara brwyinvaled aRWurvili flotiT
pontoSi,
periklem
elinur
qalaqebs
ausrula
yvelaferi, rasac ki moiTxovdnen da saerTod,
kacTmoyvareobiT
moeqca
maT.
garSemo
mosaxle
barbarosul tomebs, maT mefeebsa da mTavrebs ki aCvena
didi
Zliereba,
uSiSroeba
da
mamacoba,
ris
wyalobiTac aTenelebs ZaluZdaT ecuraT, sadac
moisurvebdnen da mTeli zRva sakuTar nebaSi moeqciaT.
sinopelebs periklem tiran timesileosis winaaRmdeg
sabrZolvelad
cameti
xomaldi
da
jariskacebi
dautova lamaqes meTaurobiT. xsenebuli tiranisa da
mis
TanamosagreTa
gandevnis
Semdeg
periklem,
kenWisyris safuZvelze miiRo gadawyvetileba sinopSi
sakuTari surviliT gamgzavrebuliyo eqvsasi aTeneli,
maT
sinopelebTan
erTad
unda
ecxovraT
da
gaenawilebinaT saxlebi da miwa, rac uwin tiranebs
ekavaT~ (Plut. Per. 20.). am eqspediciis daTariRebis farTo
diapazoni arsebobs: Zv. w. 455 wlidan 435-34 wlebamde
(Бращинский 1958:113) misi mowyobis erT-erTi mizezi
egviptis kampaniis Cavardna unda yofiliyo. Zv. w.
460/459 w. egvipte ajanyda sparselebis winaaRmdeg.
amboxis meTauri iyo libiis mefe inarosi. man daikava
166
marea (mogvianebiT am qalaqis axlos aleqsandria
daarsda).
inarosi
iZulebuli
gaxda,
daxmareba
aTenisTvis eTxova. marTlac, Zv. w. 456 wels aTenelebma
egvipteSi
eqspedicia
gaagzavnes
qaritimidesis
xelmZRvanelobiT.
sparselebma
TavianT
jars
megabiqsusi
usardles,
romelmac
gaanadgura
aTenelebi. eqspedicia gagrZelda 6 weli da aTenisTvis
katastrofiT
damTavrda.
qalaqma
da
misma
mokavSireebma dakarges 250 xomaldi da 50 000 kaci
(Cambridge… 1964:84) savaraudod, flotis ganadgurebis
gamo, perikle dainteresda gemTsaSeni xe-tyiT mdidari
pontoTi.
muxas
da
fiWvs
gemebis
asaSeneblad
iyenebdnen
(Robinson 1906:141),
aqedan
gamomdinare,
gasakviri araa, zogadad, aTenis SavizRvispireTiT
daintereseba.
aTenelebis sakolonizacio moZraobis perikles
xanaSi gaZlierebis kidev erTi zogadi mizezi, rogorc
Cans, aris perikles reformac moqalaqeTa statusis
Sesaxeb. Zv. w. 451 wlidan aTenis moqalaqed iTvleboda
piri, romelsac orive mSobeli aTeneli hyavda.
mosaxleobis
nawili,
am
reformiT,
kargavda
moqalaqeobas,
Sesabamisad,
maT
nawils
survili
gauCndeboda kolonistebad wasuliyvnen da maT mier
daarsebuli qalaqebis sruluflebiani moqalaqeebi
gamxdariyvnen.
Tumca,
am
kategoriis
adamianebi,
kleruxiebis daarsebaSi ar miiRebdnen monawileobas,
radgan kleruxebi aTenis moqalaqeebad iTvlebodnen
mxolod da Tu maT aTenSi yofnisas ar ekuTvnodaT
moqalaqeoba,
arc
axlad
daarsebul
koloniaSi
eqnebodaT es statusi. fiWvnari kleruxia ar yofila
(ix. qvemoT), magram amasTan, mainc saeWvoa, rom
fiWvnaris daarsebaSi monawileoba mieRoT adamianebs,
167
romlebmac dakarges moqalaqeoba perikles reformis
Sedegad. fiWvnaris statusi ramdenadme specifiuria.
kidev erTi mizezi, fiWvnarSi aTenis mier
axalSenis daarsebisa, rogorc Cans, aris adgilobrivi
mosaxleobis mzadyofa mimdinare procesebisaTvis.
fiWvnaris Zv. w. V saukunis berZnul nekropolze
praqtikulad iaraRi araa aRmoCenili. `es miuTiTebs
imas, rom Sejaxebebs aq adgili ar hqonia, rodesac
berZnebi cdilobdnen
damkvidrebas~ (Braund 1994:140).
rogorc Cans, mosaxleoba winaaRmdegobiT ar Sexvedria
berZnebis
mosvlas
da
arc
berZnebi
elodnen
problemebs.
a.
kaxiZec
aRniSnavs,
rom
qalaqis
daarsebis atikur periodSi fiWvnari mSvidobianad
daarsda (kaxiZe 1973:507).
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, fiWvnaris
daarsebis zogadi mizezia aTenis interesi – gaxdes
berZnuli
samyaros
hegemoni,
amitom
acxadebs
pretenzias
yvela
ioniur
koloniazec.
`aTenis
koncefcia, rom yvela ioniuri qalaqis metropolia
iyos, SemuSavda Zv. w. VI saukunis bolos da V
saukunis dasawyisSi, raTa gaemarTlebina maTi imperiis
arseboba. Tumca, miuxedavad gazviadebisa, is mainc
Seicavda
simarTlis
marcvals.
radgan
soloni
uTiTebs, rom aTeni uZvelesi ioniuri miwaa da
arqeologiuradac aTenuri geometriuli keramikis
gavrcelebac
amas
adasturebs~
(White
1961:444).
fiWvnarSi ki dasturdeba atikur kolonizaciamdeli
mcire masStabis ioniuri axalSeni. meore moklevadiani
mizezia, aTenis mier warmoebuli egviptis kampaniis
katastrofa, da bolos, uSualo mizezia, perikles
eqspedicia da adgilobrivi kolxebis mzadyofna aq
aTenis axalSenis daarsebisaTvis.
168
kidev erTi aspeqts ganvixilavT fiWvnaris
daarsebasTan dakavSirebiT: SemorCenili iyo Tu ara
ioniuri
kolonizaciis
periodis
mosaxleoba
am
droisTvis. rogorc grehemi aRniSnavs, `aTeni mexuTe
saukuneSi bevr im teritoriaze acxadebda pretenzias,
sadac manamde kolonia ar dauarsebia, misi mTavari
argumenti iyo arseboba berZnuli mosaxleobisa,
romelic winaaRmdegobas uwevda mas~ (Graham 1964:188).
fiWvnarSi Zv. w. VI s. II naxevris umniSvnelo ioniuri
importi da, praqtikulad, qronologiuri wyveta Zv. w.
V s. I naxevarSi iZleva daskvnis saSualebas, rom
aTenelebis mosvlisTvis aq ioniuri samosaxlo aRar
iyo moqmedi da, amdenad, grehemis mier dasaxelebuli
mizezi uaryofilia. fiWvnarSi Zv. w. V saukunis
rogorc berZnul, ise kolxur nekropolze Zv. w. V s-is
mxolod I naxevriT myarad daTariRebuli
masalebi
aris: pantikapeionis moneta (Zv. w. 475-450 ww.) berZnuli
nekropolidan (samarxi #5), askosi Savfiguruli
ornamentiT
(Zv.
w.
475-450
ww.) aseve
berZnuli
nekropolidan (samarxi #15), 1 samosuri lekiTosi
kolxuri nekropolidan (samarxi #305) da 1 Savlakiani
atikuri kilikosi (samarxi #310), Zv. w. 480-470 ww.-iT
daTariRebuli. oTxive samarxSi uxvadaa sxva nivTebi,
romlebic zogadad Zv. w. V saukuniT TariRdeba, erTerTSi ki (samarxi #15) Zv. w. V s. III meoTxediT
daTariRebuli
Savlakiani
Tasia
aRmoCenili.
Sesabamisad, es ar aris Zv. w. V saukunis I naxevarSi
Semotanili nivTebi, es aris I naxevarSi warmoebuli
da II naxevarSi Semosuli masalebi. amdenad, Zv. w. V sis I naxevari, praqtikulad, fiWvnaris istoriaSi mcire
qronologiuri
wyvetaa,
Sesabamisad,
aTeni
aq
ionielebis
winaaRmdegobis
CaxSobis
mizniT
ar
mosula.
169
fiWvnaris Zv. w. V saukunis istoriis Sesaxeb
ZiriTadad
berZnuli
da
kolxuri
nekropolebis
monacemebis safuZvelze SeiZleba msjeloba. fiWvnaris
samarovani warmoiqmna Zv. w. V s-is Sua xanebSi, iarseba
Zv. w. IV s-is dasasrulamde, e. i. `funqcionirebda
swored im periodSi, rodesac aTens dominirebuli
mdgomareoba ekava kolxeTTan vaWrobaSi. amitomac igi
aTeneli moaxalSeneebis kuTvnilebadaa miCneuli ~
(lorTqifaniZe 2002:204)
pirvel rigSi, TvalSisacemia is faqti, rom
importis raodenoba kolxur nekropolze Zalze
mcirea. 100-mde gaTxril samarxSi aRmoCenili 230-mde
nivTidan importuli nawarmi 20-s ar aRemateba. amasTan,
16 samarxi uinventaroa, berZnuli nekropolis 250
samarxidan
aseTivea
26.
kolxur
samarovanze
procentulad samjer meti uinventaro samarxia, vidre
– berZnulze. amasTan, berZnul nekropolTan SedarebiT
kolxuri samarovani mokrZalebulad gamoiyureba.
sainteresoa faqti, rom fiWvnaris samosaxloze
berZnebi da kolxebi mSvidobianad Tanacxovroben.
miuxedavad amisa, kolxuri nekropoli Raribia da
berZnuli
importic
mcirea.
saerTod,
importis
safuZvelze msjelobas berZnuli eTnikonis arsebobis
Sesaxeb zogjer skeptikurad uyureben (Braund 1994:93),
Tumca,
fiWvnaris
magaliTidan
SeiZleba
Semdegi
dakvnebis gamotana, rom berZnuli keramikis mcire
raodenobiT aRmoCenac ki miuTiTebs adgilobrivebis
intensiur urTierTobaze berZnebTan.
sainteresoa erTi sakiTxic _ uxdida Tu ara
raime
saxis
gadasaxads
fiWvnaris
berZnuli
mosaxleoba aTens. `amfipolisi da aTenis sxva
koloniebi, romlebic
daarsda, foross ar
berZen-sparselTa omis mere
ixdidnen. ar viciT, ratom~
170
(Graham 1964:201).
amis
gaTvaliswinebiT
SeiZleba
mxolod varaudis gamoTqma: Cven viciT, rom Tazosi
aTenis kontrolis winaaRmdeg, kerZod, oqros saxiT
forosis gadaxdasTan dakavSirebiT, SeuTanxmeblobis
gamo aTens aujanyda. imave wels aTenma amfipolisi
daarsa, romelic foross saerTod ar ixdida. misTvis
amfipolisis daarseba ufro sakuTari panaTenuri
ideis konstatacis saSualeba iyo, vidre Semosavlis
miRebisa da rogorc Cans, amiT mas sxvebisTvis, Tundac
TazosisTvis, amis xazgasma undoda. Cans, rom aTeni, im
SemTxvevaSi, rodesac mniSvnelovan ekonomikur an
politikur sargebels ver iRebda, foross ar iTxovda
da ufro sakuTar primats usvamda xazs. fiWvnaris
SemTxvevaSic SesaZloa, asea. Tumca, Cven viciT, rom
samosi, lesbosi da qiosi foross ar ixdidnen sazRvao
kavSirSi
wevrobisaTvis,
magram
uzrunvelyofdnen
gemebiT
da
hoplitebiT
(Кузищин
2005:191).
Tu
fiWvnareli berZnebi foross ixdidnen, SesaZloa,
forosis forma gemTsaSeni xe-tyiT uzrunvelyofa iyo.
a. kaxiZe wers, rom SesaZlebelia `xe-tyesTan erTad
ialqnebisTvis saWiro qsovilebisa da bagirebis
gatanis faqti davuSvaT~ (kaxiZe... 2004:76, 142). esec,
SeiZleboda, forosis garkveuli forma yofiliyo.
fiWvnareli berZnebis ekonomikuri kavSirebis
kvlevis TvalsazrisiT sainteresoa erTi sakiTxi –
ratom
aris
fiWvnarSi
aRmoCenili
Crdilo
SavizRvispireTis monetebi, magram ar aris satranzito
WurWeli an Tundac yoveldRiuri moxmarebis nivTebi?!
aqauri berZnebi kmayofildebian an Tavisive nawarmiT,
an
adgilobrivad
damzadebuli
WurWliT,
e.
w.
fiWvnaruli doqebiT, `fiWvnaruli doqebi berZnul
mosaxleobaSi didi mowonebiT sargebloben~ (kaxiZe...
2007:133).
arc
kolxur
samarovanzea
Crdilo
171
SavizRvispireTSi
nawarmoebi
nivTebi
Zv.
w.
V
saukunidan, garda monetebisa. Zv. w. V saukunis
berZnul nekropolze aRmoCenili 4 moneta Crdilo
SavizRvispireTidan – 2 cali feodosiis verclis
moneta,
pantikapeionisa
da
nimfeionis
vercxlis
dioboli
(kaxiZe...
1999:21),
aseve
dasavleT
SavizRvispireTidan 1 cali apoloniis moneta _
fiWvnareli
berZnebis
Crdilo
SavizRvispireTTan
pirdapir kontaqtze metad imaze mianiSnebs, rom
perikles eqspediciis Semdeg, roca aTenis sazRvao
kavSirSi gaerTianebuli iyo sinope, amisosi, apolonia
da savaraudod, istriac dasavleT sanapirosi, aseve,
nimfeioni da, SesaZloa, olbiac (Кузищин 2005:195-196),
es monetebi mimoiqceoda mTels SavizRvispireTSi da
SeiZleboda nebismieri qalaqis, mag. sinopis gavliT
moxvedriliyo
fiWvnarSi.
Tumca,
arc
samxreT
SavizRvispireTTan
Cans
intensiuri
kontaqti
maincdamainc _ Zv. w. V saukunis sinopuri monetac sul
2 calia aRmoCenili, magram, zogadad, es fulebi
trialebs erT sivrceSi – aTenis sazRvao kavSiris
sivrceSi. is SeiZleba aTenis meSveobiTac Semodiodes
qalaqSi. Tuki Tazosis produqcia aTenis saSuamavlo
vaWrobis gziT Semodis, savsebiT dasaSvebia, sazRvao
kavSiris wevri sxva qalaqebis monetebic misi gavliT
Semodiodes. a. kaxiZis azriT, fiWvnaris roli sagareo
urTierTobebSi Semdegia: `araa gamoricxuli, rom
aTensa da kolxeTs Soris adreantikur xanaSi arsebul
msgavs intensiur urTierTobebSi zogjer Suamavlis
rolSi sinopelebic gamodiodnen. fiWvnarsa da sinopes
Soris mWidro, uSualo da pirdapiri kontaqtebis
arseboba mTeli klasikuri da elinizmis epoqisaTvis
araviTar eWvs ar iwvevs. fiWvnarSi msxdomi berZeni
moaxalSeneebi aregulirebdnen savaWro-ekonomikur Tu
172
kulturul urTierTobebs ara marto atikasTan, aramed
isini gamodiodnen aseve Suamavlis rolSi Crdilo
SavizRvispireTis berZnul polisebs Soris arsebul
urTierTobaTa
sferoSiac~
(kaxiZe...
2007:141).
sinopelebis Suamavloba aTenTan urTierTobaSi Zv. w.
V saukuneSi Zalzed saeWvoa, am mxriv sinopuri
nawarmis praqtikulad ararseboba da mxolod 2
monetis
aRmoCena
Zv.
w.
V
saukunis
berZnul
nekropolze
sworedac
rom
sawinaaRmdegos
gvafiqrebinebs. Crdilo SavizRvispireTTan pirdapiri
intensiuri urTierTobac Zv. w. V saukuneSi naklebad
mosalodnelia. nimfeionSi, marTalia, aRmoCenilia
kolxuri
piTosebi
(Кахидзе 1979:315),
magram
es,
ZiriTadad, Zv. w. IV saukunis produqciaa. kaxiZis
azriT,
fiWvnaris
kavSiris
mizani
nimfeionTan
kolxeTis adgilobrivi mosaxleobis saWiroebebiTaa
gamowveuli: `Zv. w. V-IV ss. fiWvnari gamoiyureba,
rogorc sayrdeni punqti, rogorc sazRvao baza,
romelic aregulirebda adgilobriv mosaxleobasTan
da antikuri samyaros centrebs Soris urTierTobas.
aseTive iyo nimfeioni da amisosi. araa SemTxveviTi,
rom nimfeionSi aRmoCenilia kolxuri piTosebi da
monetebi, xolo fiWvnarSi – nimfeis da amisos
monetebi~ (Кахидзе 1979:316), magram aq dasafiqrebelia
erTi ram – am SemTxvevaSi unda davuSvaT, rom Crdilo
SavizRvispireTSi iyo pirveladi saWiroebis iseTi ram,
rac kolxeTSi ar moiZebneboda da arc aTenSi, rom
fiWvnarel
berZnebs
SesZlebodaT
adgilobriv
kolxebTan vaWrobisTvis maTi dakmayofileba. magram
TavisTavad kolxuris samarovnis berZnuli importis
simwire
saeWvos
xdis
faqts,
rom
berZnebs
adgilobrivebis interesiT raime CamoetanaT antikuri
samyaros sxvadasxva centrebidan.
173
kontrargumentad
SeiZleba
dasaxeldes
is
faqti, rom kizikinebic araa Zv. w. V saukunis
nekropolze bevri – isic sul 2 calia aRmoCenili 500mde berZnuli da kolxuri nekropolebidan erTad.
kizikinebi
`asrulebdnen
saerTaSoriso,
interlokaluri monetebis funqcias~ (kaxiZe... 2007:138),
`aTenma kizikis zarafxana araTu gaauqma, aramed Tavisi
samoneto karis filialadac ki aqcia~ (lorTqifaniZe
2002:202). magram Cven aseve viciT, rom kizikinebs
msxvili savaWro operaciebis sawarmoeblad iyenebdnen
(dundua... 2006:48) amdenad, am fulis gamoyeneba mainc
ufro
msxvil
operaciebTanaa
dakavSirebuli
da
fiWvnarTan sworedac rom msxvili operaciebiT unda
yofiliyo intensiuri urTierToba – xe-tyis eqsportis
saxiT. Tanac msxvili fulis samarovnebze daunjeba,
praqtikuli
mosazrebebidan
gamomdinare,
ufro
naklebadaa mosalodneli, Tu, ra Tqma unda, raime
saSiSroebiT gamowveul tezaurizaciasTan ar gvaqvs
saqme. amasTan, Cven mxolod imis xazgasma gvinda, rom
mxolod monetebis mimoqceva, Tu mas Tan ar axlavs
sxva
nawarmis
Semosvla
(keramikis
masobriv
monapovarSi
Tu
ar
moiZebneba
arcerTi
nivTi
konkretul centrTan dakavSirebuli), ar SegviZlia
vamtkicoT, rom im konkretul periodSi konkretul
centrebTan intensiuri urTierToba. aTenTan intensiur
urTierTobas amtkicebs is importuli keramikuli
monapovari, romelic aRmoCenilia Zv. w. V saukunis
nekropolebze, maT Soris, kolxur nekropolzec
(atikuri Tasebi, kilikebi, lekiTosebi) da ara mxolod
monetebi. aqve aRvniSnavT erT sakiTxsac. is faqti, rom
kizikinebi
berZnul
nekropolzea
aRmoCenili,
miuTiTebs fiWvnareli berZnebis saSuamavlo rolze –
isini yidulobdnen nedleuls adgilobrivebisgan da
174
Semdeg hyididnen aTenelebze. es sakiTxi sainteresoa
forosis aspeqtiTac, gamodis, rom fiWvnari an ar
ixdida foross da yidida aTenelebze kolxebidan
gamozidul nedleuls, an foross ixdida nedleuliT.
es nedleulic ar iyo sakmarisi _ ufro mets
iTxovdnen am regionidan. Tu gaviTvaliswinebT im
faqts,
rom
berZen-sparselTa
omebis
Semdeg
daarsebuli
aTenis
koloniebi
rogorc
grehemi
aRniSnavs (Graham 1964:201), foross ar ixdidnen, maSin
pirveli daskvna ufro marTebulia da Cvenc mas
vemxrobiT.
amrigad,
intensiuri
savaWro
urTierToba
fiWvnars, Cveni azriT, Zv. w. V saukuneSi mxolod Tavis
metropolia
aTenTan
hqonda.
dasturdeba
SavizRvispireTis sxva berZnul centrebTan (nimfeioni,
pantikapeioni,
sinopi)
urTierTobac,
savaraudod,
naklebad intensiuri. adreuli sinopuri monetebis,
erTi Zv. w. 500 wliT daTariRebuli (iaSvili 1987:44) da
meore _ Zv. w. 500-453 ww. (Zv. w. V s-is berZnuli
nekropoli, samarxi 104)
(iaSvili 1987:45) aRmoCenis
safuZvelze,
SeiZleba
vivaraudoT,
rom
rig
SemTxvevebSi sinopic TamaSobda aTensa da fiWvnars
Soris urTierTobebSi saSuamavlo rgolis rols.
sainteresoa
etruskul
nawarmad
miCneuli
brinjaos doqis aRmoCena Zv. w. V s. berZnul
nekropolze (kaxiZe 1987:47-49). ra Tqma unda, es erTi
nivTi ar adasturebs dasavleTis berZnebTan pirdapir
savaWro
urTierTobas,
is
CvenTan
SeiZleboda
moxvedriliyo mxolod aTenis saSuamavlo vaWrobis
gziT.
calke
sakiTxia,
ramdenad
intensiuria
fiWvnareli
berZnebis
vaWroba
adgilobriv
mosaxleobasTan. m. inaZis azriT, `Zv. w. V s-Si fuladi
175
urTierToba bevrad ufro intensiuria fiWvnaris
adgilobriv mosaxleobasa da berZen vaWarTa fenas
Soris, vidre aqaur elinTa wreSi~ (inaZe 1982:206). amas
m. inaZe askvnis berZnul nekropolSi Catanebuli
monetebis SedarebiTi analizis safuZvelze. erTi
mxriv, marTlac, berZnebs adgilobrivebTan vaWrobis
interesi ufro unda hqonodaT, da aqedan gaezidaT
nedleuli. berZnebis mier elinuri eqsperimentis
farglebSi teritoriebis aTvisebisas erTerTi etapia,
roca `saeqsperimento mxareebi saberZneTs amaragebs
sursaTiT da nedleuliT~ (dundua 2009:8). Zv. w. V
saukunis II naxevari fiWvnaris axalSenisTvis elinuri
eqsperimentisTvis
swored
is
etapia,
roca
saeqperimento mxare metropolias awvdis nedleuls.
aqedan gamomdinare, logikuria Zv. w. V saukunis
kolxur
nekropolze
40-mde
monetis
aRmoCena
berZnuli nekropolis 11 monetis sawinaaRmdegod,
magram,
faqtia,
ufro
mravalferovani
berZnuli
nekropolis monapovaria. rac Seexeba, fiWvnarel
berZnebs Soris intensiur urTierTobas, sainteresoa,
rom
ukninesi
nominalebi,
hemitetartemorionebi,
swored maTTanaa aRmoCenili. isini, m. inaZis azriT,
`msxvili fulis daxurdavebis mizniT iWreboda da misi
erTaderTi daniSnuleba iyo fiWvnar-qalaqSi mcxovreb
adgilobriv da berZnul mosaxleobas Soris arsebuli
savaWro urTierTobebis mowesrigeba~ (inaZe 1982:1963).
fraqciuli fulis mimoqceva cnobilia, rom sworedac
saqalaqo cxovrebasTan aris dakavSirebuli – wvrili
servisis arsebobasTan (dundua... 2009:11; dundua 2000:5) _
sxva ra unda yofiliyo ase iafi. da Tuki araferi ar
iyideba iseTi, rasac hemitetartemorioni SeiZens, misi
mimoqcevaSi CaSveba ra saWiroa? sxva sakiTxia, rom
hemitetartemorionis aRmoCena misi wonis gamo rTuli
176
sakiTxia da is sami monetac ar iqneboda aRmoCenili,
daxurul kompleqsSi erTad rom ar aRmoCeniliyo.
Sesabamisad, is faqti, rom meti araa aRmoCenili, ar
niSnavs imas, rom cota moiWra. Tu gaviTvaliswinebT am
monetis aRmoCenis sirTules, maTi cudi daculobidan
gamomdinare argumentum ex silentio, rom isini ufro meti
moiWra da, yovel SemTxvevaSi, sakuTriv elinuri
qalaqebisTvis
mainc
hqondaT
maT
ekonomikuri
mniSvneloba, mainc Zlieria. m. inaZec miiCnevs, rom
hemitetartemorionebi, romelic ` mxolod fiWvnari-
qalaqis farglebSi trialeben, marTlac wminda
saqalaqo monetad Seileba CaiTvalos~ (inaZe 1982:163).
amasTan dakavSirebiT gvinda SevexoT erT
sakiTxsac
–
hemitetartemorionebis
emitents.
T.
dunduas azriT, is fazisis moWrilia: `mxolod
erTxel cada fazisma wvrili fulis emisia da es cda
dakavSirebuli iyo isev da isev kargad aprobirebul
vercxlTan
–
sami
ukninesi
hemitetartemorioni
eqsperimentis warumateblobis mkafio ilustraciaa~
(dundua... 2006:34). xolo a. kaxiZis azriT `SesaZloa,
fiWvnarSic iWreboda e. w. avtonomiuri monetebi. amaze
unda miuTiTebdes kolxuri hemitetartemorionebis
aRmoCenebi fiWvnarSi~ (kaxiZe 1982:70).
axla ki, rac Seexeba fiWvnaris statuss da
politikur damokidebulebas metropoliasTan. grehemi,
romelmac specialurad Seiswavla koloniebsa da
metropolias
Soris
urTierTdamokidebulebis
formebi sxvadasxva dros, aRniSnavs: mexuTe saukuneSi
berZnuli kolonia SeiZleboda ubralod yofiliyo
moqalaqeebis dasaxleba sxvagan. an sruliad aTenuria,
kleruxiaa
da
pataraa.
amasTan,
SedarebiT
177
axlosmdebare an Sereuli koloniaa34 da Sors da Tan
naklebad eqvemdebareba metropolias (Graham 1964:210).
magram Tu gaviTvaliswinebT aTenis gansakuTrebul
dainteresebas
SavizRvispireTiT,
am
SemTxvevaSi
distanciis
efeqti
–
naklebi
damokidebuleba
metropoliasa
da
axalSens
Soris
_
naklebad
savaraudebelia.
a.
kaxiZis
azriT,
SesaZlebelia
`fiWvnari iyo kleruxia (amis zustad gansazRvra
jerjerobiT Wirs)~ (kaxiZe... 2007:205).
m. inaZec msjelobs aTenuri kolonizaciis
xanaSi axalSenebis statusebze da aRniSnavs, rom
`aTenis mier daarsebul koloniaTa nawili kleruqiebs
warmoadgenda, nawili epoikiebs, zogierTi maTgani ki
SeiZleba Cveulebrivi savaWro qalaqic yofiliyo~
(inaZe 1975:62). amrigad, aTenis mier Zv. w. V saukuneSi
daarsebuli
axalSenebi
polisebad
_
romelic
daarsebidan mcire xnis Semdeg, Tu myisierad ara,
sruliad damoukidebeli politikuri erTeulia _ ar
ganixileba.
kleruxia gansxvavebiT sxva saxis koloniebisgan
politikur
damoukideblobas
ar
inarCunebda
metropoliisgan.
kleruxiis
macxovrebelebi
politikurad
damokidebulebi
iyvnen.
amasTan,
sainteresoa,
rom
isini
inarCunebdnen
aTenis
moqalaqeobas. isini valdebulebi iyvnen emsaxuraT
hoplitebadac. m. inaZe koxis masalebis safuZvelze
miiCnevs, rom fiWvnarSi hoplitTa mcire jgufic
gadmoasaxles `maT SesaZloa kidev gadascemodaT miwis
nakveTi, magram Cveulebriv aseTi nakveTebi aTenis
dasaxlebebSi
ijariT
gadaecemoda
adgilobriv
34
igulisxmeba aTenTan erTad sxva qalaqebis monawileoba
koloniis daarsebis procesSi Turiumis daarsebis msgavsad.
178
mcxovreblebs,
romelnic
nakveTis
droebiT
mflobelebs uxdidnen garkveul fulad gadasaxads,
xolo miwis Semosavlis nawils TavisTvis itovebdnen ~
(inaZe 1982:161). kleruxiis mcxovrebni TviTon iyvnen
valdebuli
hoplitebi
yofiliyvnen.
amdenad,
Tu
fiWvnari kleruxia iyo, maSin eseni ubralod qalaqis
macxovrebebi arian, romelTac aTenisTvis jarSi
msaxureba
evalebodaT.
sainteresoa
m.
uaitis
klasifikacia Zv. w. V saukunis koloniebisa: `berZnuli
kolonizaciis ori sxva modelic arsebobda –
korinToelebma tiranebis mmarTvelobis xanaSi Zv. w.
625 wlis mere daarses koloniebi korinTos yuris
dasavleT sanapiroze, raTa dasavleTisken mimavali
gza daecvaT da nedleuli moepovebinaT. aTenic mis
msgavsad mexuTe saukunis ganmavlobaSi aarsebda
koloniebs da garnizonebs tovebda yvelgan mTels
imperiaSi. isini ukve arsebuli qalaqebisgan miwas
iTxovdnen kolonistebi aTenelebi iyvnen da romel
qalaqSic
iyvnen,
imis
iurisdiqcias
ar
eqvemdebarebodnen.
arcerTma
eqsperimentma
ar
gaamarTla. korinTos koloniebma namdvili qalaqebis
statusamde verasdros ver aaRwies, xolo aTeneli
kolonistebi peloponesis omis damTavrebisTanave
dabrundnen aTenSi~ (White 1961:453).
Cveni azriT, fiWvnari kleruxia araa da arc
uaitis mier SemoTavazebul am models eqvemdebareba.
is
uSualod
samxedro
miznebiT
ar
yofila
daarsebuli. pirvel rigSi, amis argumentia is, rom Zv.
w. V saukunis berZnul nekropolSi iaraRebi ar aris
aRmoCenili. fiWvnaris funqcia gemsaSeni xe-tyiT
momarageba ufro Cans. amas jariskacebi ar Wirdeboda.
miT ufro, rom adgilobriv mosaxleobasTan mtrul
damokidebulebas adgili ar hqonia. peloponesis omi
179
qalaqis
daarsebis
mxolod
grZelvadiani
ganmapirobebeli
mizezia.
fiWvnareli
berZnebis
uSualo monawileoba, rogorc Cans, ar moiazreba
samxedro qmedebebSi.
sainteresoa erTi faqtic, gansxvavebiT aTenis
mier daarsebuli Zv. w. V saukunis koloniebisgan,
romelTagan
zogierTi
marTlac
warumatebeli
eqsperimenti gamodga, mag., amfipolisisgan, romelic
maleve gaanadgures Trakielebma, fiWvnari arsebobas
ganagrZobs elinistur xanaSic ki. am TvalsazrisiT,
fiWvnari
aTenelebis
warmatebuli
eqsperimentia
Turiumis msgavsad. oRond, Tuki Turiumis warmateba
ganapiroba iman, rom mis daarsebaSi monawileobas
iRebda aTenis TaosnobiT bevri berZnuli qalaqi da es
aqti gamoxatavda panelinur ideebs (Perlman 1976:7),
fiWvnari mxolod aTenis daarsebulia.
atikuri periodis fiWvnari arc klasikuri
emporia araa. jer erTi, misi daarsebis periodisTvis
arsebuli
koniunqtura
gamoricxavs
amas,
aTeni
emporionebs, rogorc perioduli bazrobebis adgilebs,
ar aarsebda. amasTan, Tu gaviTvaliswinebT faqts, rom
emporiis
funqcia
adgilobrivebTan
intensiuri
vaWrobaa, fiWvnaris emporionoba saeWvod dgeba, radgan
TviT fiWvnareli berZnebis mezoblad mcxovrebi
kolxebi ar vaWrobdnen intensiurad maTTan. rac
Seexeba hinterlands, mdidari qalaqi vania, magram
Znelia Tqma, rom maincdamainc fiWvnari amaragebda mas.
ufro
mosalodnelia,
rom
es
funqcia
fazisis
prerogativa iyo.
fiWvnaris dasaxlebis specifikuri xasiaTi,
importis
zedmetad
didi
raodenoba
samarxebSi,
gvafiqrebinebs, rom saqme gvaqvs dasaxlebasTan, sadac
kolonistebi
mudmiv
rotacias
eqvemdebarebodnen.
180
sainteresoa, ra informacia moipoveba wyaroebSi am
tipis aqtivobis Sesaxeb.
berZnuli
wyaroebidan
cnobilia
Aeinautai
(Ἀειναῦται) – mudmivi mezRvaurebi. wyaroebSi isini
ixseniebian sul xuTjer: 1) miletis istoriasTan
kavSirSi maT ixseniebs plutarqe Tavis `moraliebSi~
(Plut. Quaes. Gr. 298 c, 298d), 2) Zv. w. V saukunis avtori
hesiqiosi ixseniebs maT, 3) isini moxseniebuli arian Zv.
w. V s-is warweraSi qalkidikidan (IG XII.9.923), 4)
ereTriidan aseve Zv. w. V saukunis warweraSi (LSAG
88.21a.S433), garda amisa, 5) qalkidikidan kidev erT, Zv.
w. III saukuniT daTariRebul warweraSi.
aeinautebis Sesaxeb m. maqsimova miiCnevda, rom
es iyo oikistTa socialuri klasi da ixseniebs maT
sinopis daarsebasTan dakavSirebiT (Максимова 1958:46).
n. robertsons isini kerZo korporaciis wevrebad
warmoudgenia (Robertson 1987:384). v. gormans aeinautebTan
dakavSirebiT arcerTi mosazreba damajereblad ar
miaCnia. misi azriT, aeinautebi arc mdidar vaWarmezRvaurTa zedafenaa da miT umetes arc sazRvao
policia (Gorman 2004:109-110).
Cven SevecdebiT ganvixiloT TiToeuli wyaro
maT Sesaxeb Cveni mosazreba SemogTavazoT amasTan
dakavSirebiT.
plutarqe Semdeg cnobas gvaqvdis aeinautebis Sesaxeb:
‘τίνες οἱ ἀειναῦται παρὰ Μιλησίοις;’τῶν περὶ Θόαντα καὶ
Δαμασήνορα τυράννων καταλυθέντων, ἑταιρεῖαι δύο τὴν
πόλιν
κατέσχον,
ὧν
ἡ
μὲν
ἐκαλεῖτο
Πλουτὶς
ἡ
δὲ
Χειρομάχα. κρατήσαντες οὖν οἱ δυνατοὶ καὶ τὰ πράγματα
περιστήσαντες εἰς τὴν ἑταιρείαν, ἐβουλεύοντο περὶ τῶν
μεγίστων ἐμβαίνοντες εἰς τὰ πλοῖα καὶ πόρρω
τῆς γῆς
ἐπανάγοντες: κυρώσαντες δὲ τὴν γνώμην κατέπλεον, καὶ
181
διὰ τοῦτ᾽‘ἀειναῦται’ προσηγορεύθησαν. (Plut. Quaes. Gr. 298
c, 298d).
`vin arian mudmivi mezRvaurebi miletelTa
Soris?
rodesac
ToasTan
da
damasenorTan
dakavSirebuli tiranebi Camoagdes, ori politikuri
partia
akontrolebda
qalaqs.
erTs
ewodeboda
plutisi35 da meores xeiromaxebi. Sesabamisad, rodesac
gavlenianma kacebma moipoves Zalaufleba da maTi
partiis xelSi gadavida Zalaufleba, mniSvnelovani
saqmeebis gasarCevad isini gemebze adiodnen, miwas
sagrZnobi manZiliT Sordebodnen. rodesac saboloo
gadawyvetilebas miiRebdnen, ukan brundebodnen, am
qmedebis gamo maT ewodebodaT aeinautebi (mudmivi
mezRvaurebi)~.
plutarqes cnobas exmianeba Zv. w. V saukunis II
naxevris moRvawis hesiqiosis ganmarteba aeinautebis
Sesaxeb: ἀειναῦται· ἀρχῆς ὄνομα παρὰ Μιλησίοις (Hesych. Lex.
α 1292 Latte). `aeinautebi mmarTvelebs ewodebodaT
miletelebSi~.
plutarqes
cnobidan
Cans,
rom
miletSi
arsebobda aeinautebis `partia~. misi azriT, maT aseTi
saxeli ewodaT imis gamo, rom isini mniSvnelovan
gadawyvetilebas iRebdnen zRvaze, gemze yofnisas. n.
robertsonis azriT, plutarqes wyarosTvis aeinautebi
garkveuli `sabWos wevrebs warmoadgenen~, Tumca
aradamajereblad miaCnia, rom, `miletis mmarTvelebs
sWirdebodaT
yoveli
calkeuli
gadawyvetilebis
miRebisas sruli konfidencialurobis dacvis mizniT
kruizSi gamgzavreba~ (Robertson 1987:381). Cveni azriT, es
ufro hgavs gadmonaSTs – aeinautebi albaT iyo
garkveuli
socialuri
fena,
romelsac
miletis
35
SeZlebulTa klasi
182
politikur
cxovrebaSi
sityva eTqmoda.
miletis
sakolonizacio aqtiurobis adreul etapze eseni
iqnebodnen
mudmivi
mezRvaurebi,
romlebic
warmoadgendnen
damakavSirebel
savaWro
xids
metropoliasa da kolonias Soris. swored maTi
mniSvnelovani funqciis gamo maT eTqmodaT sakuTari
sityva miletSi. mTavari funqcia SemdegSi, albaT,
dakarges, Tumca politikur cxovrebaSi, rogorc Cans,
isev aqtiurebi arian da maTi Zveli aqtivobis
reliqtia zRvaze gadawyvetilebis miReba.
aeinautebi ixsenieba Zv. w. V saukunis warweraSi
qalkididan. ufro zustad, warwera masSi moxseniebuli
qalaqis, orobnis gamo, romelic ganadgurda bunebrivi
katastrofis Sedegad Zv. w. 426 w. (Hansen 2000:209),
Sesrulebuli unda iyos Zv. w. 426 wlamde. warweraSi,
ZiriTadad, saxelebi da sityva aeinautebi ixsenieba:
[— — —] Ἄγραυλος [— — — — —]
[— — —]διο· ἀειναῦτ[αι — — —]
[— — —]μος Κλεαρ[— — — — — —]
[— — —]υρο Ὀροβιε[ὺς — — — —]
[— —] Δάτυος Ὀροβ̣[ιεὺς — — —]
[— —] Φαλάριδο[ς — — — — — —]
da
[— —]οναθαινα[— — — — — — — —] (IG XII.9.923)
warweridan Cans mxolod saxelebis CamonaTvali
sityva
aeinautebi,
aseve,
sityva
momTabare
(Ἄγραυλος), Tumca es sityva SeiZleba saxelic iyos.
rac
Seexeba
saxelebs,
Tu
miviCnevT,
rom
es
Cveulebrivi saxelebi ar aris da masSi istoriuli
pirebi moixseniebian, eseni SeiZleba iyvnen: klearxosi
– sparteli generali, romelic Semdeg kiross umcross
exmareboda Zmis, artaqserqse II-is winaaRmdeg brZolaSi, moRvaweobda Zv. w. V saukunis II naxevarSi. orobni
183
qalaqi iyo evbeaSi, datisi midieli generalia,
romelic
darios
I-is
jarSi
msaxurobda
da
falaridosi akragantis (Tanam. agrijento, sicilia)
tirani iyo Zv. w. 570-544 ww. warweraSi moxseniebul
pirebs
Soris
arsebuli
didi
qronologiuri
amplituda gvafiqrebinebs, rom aq, ara istoriuli
pirebi, aramed Cveulebrivi moqalaqeebi ixseniebian.
eseni, rogorc Cans, aeinautebis sazogadoebis (Κοινόν)
wevrebi arian.
is faqti, rom aeinautebs marTlac hqondaT
sakuTari erToba, Tu asociacia, dadasturebulia
Semdegi ori warweriT.
erTi
warwera
ereTridanaa,
Sesrulebulia
memorialur stelaze. TariRdeba daaxl. Zv. w. 450 w.
(Poinikastas). warweris teqsti Semdegia:
[T]o;[n] eJrme`n jAeinau`tai
iJdruvranto ejpi; te~
Timandrivdeo kai; Timarcivdeo kai; Skuvqeo
ajrce`~.
(LSAG 88.21a.S433; Petrakos 1963:545)
`aeinautebma
aRmarTes
sveti
hermesis
[qandakebiT], timandridevsis, timarxidesis da skviTis
mmarTvelobis dros~.
warwera Sesrulebulia evbeur dialeqtze. aqac
sityva aeinautebi da saxelebis CamonaTvali gvxvdeba.
warwera
Sesrulebulia
hermesisadmi
miZRvnil
stelaze.
mesame warwera Zv. w. III saukuniT TariRdeba,
isic qalkididanaa warmoSobiT. masSi yvelaze uxvi
informaciaa aeinautebis Sesaxeb.
184
[— — — — — — — — — — — — τοὺ]ς
π̣ρ[ο]σ̣πορευομ<έ>[νους· ἀγαθῆι τύχηι· δεδόχθ]αι τῶι κοινῶι ἀεναυ[τῶν {²⁶ἀειναυτῶν}²⁶ ἐπαινέσαι — — — — — —]β̣ουλον
Διονυσοφάνου̣
[καὶ στεφανῶσαι δάφ]νης στεφάνωι δικαιοσύ̣[νης ἕνεκα τῆς περὶ τὰ] κοινὰ καὶ φιλοτιμίας· ἀνα[γράψαι δὲ τόδε τὸ ψήφ]ισμα εἰς στήλην λιθίνην
[καὶ ἀναθεῖναι, ὅπου ἂν δ]όξηι τοῦ ἱεροῦ ἐν καλλί[στωι εἶναι· τὸ δ’ ἀνάλωμα] ἐναπολογίσασθαι τῶ<ι>
[κοινῶι τὸν γραμματέα] Ἀρχέμαχον. (IG XII, 9 909)
`...miaxloebulebi
[keTili azriTa da ganwyobiT] aeinautebis
asociaciaSi/sazogadoebaSi
[aeinautebis]
qebad/gansadideblad...
dionisofantosis
gadawyvetilebiT/dionisofantosis
Svili,
[da Semkobilia/raTa SevamkoT] dafniT Tavisi
samarTlianobis gamo
sazogadoebisTvis/asociaciisTvis
pativiscemis/gamorCeulobis [gamo]
[daiwera es gadawyve]tileba qvis stelaze
da aRimarTa wminda adgilas, sadac is lama
[zi] unda iyos.
xarji] daekisros
[sazogadoebis/asociaciis mwerals] arxemaxons~.
am
warweraSi
moxseniebuli
aeinautebi,
n.
robertsonis azriT, kerZo korporaciis wevrebs
warmoadgenen (Robertson 1987:384). v. gormanis azriT, es
185
sazogadoeba apolonis kults scemda Tayvans (Gorman
2004:110).
Tu
SevajamebT
wyaroebis
monacemebs,
ra
daskvnebis gamotana SeiZleba aqedan:
miletSi arsebobda aeinautebis fena,
romlis
funqcia
plutarqes
wyaros
droisaTvis
iyo
sxvadasxva
saxis
gadawyvetilebis miReba gemze. amasTan, es,
rogorc Cans, aeinautebis Zveli funqciis,
zRvaze garkveuli aqtivobis gadmonaSTia.
aeinautebi maTi saxelis etimologiidan
gamomdinare mudmivi mogzaurebi unda
yofiliyvnen.
amasTan,
rogorc
Cans,
ZiriTadad
berZnebi
iyvnen,
Tumca
SeiZleba barbarosic yofiliyo CarTuli
maT sazogadoebaSi (mag., skviTi).
rogorc Cans, aeinautebi Sav zRvaSic
aqtiurobdnen.
amaze
miuTiTebs
maT
sazogadoebaSi vinme `skviTis~ CarTva.
Tumca arsebobs albaToba imisa, rom es
`skviTi~
saberZneTSi
monadgayidulis
STamomavali iyos, romelsac es saxeli
SerCa,
rogorc,
magaliTad
`kolxi~
ixsenieba
sxvadasxva
epigrafikul
warweraSi saberZneTidan.
aeinautebs
hqondaT
garkveuli
organizacia,
sakuTari
sazogadoeba,
romelic
aqtiurobda
garkveuli
funqciiT. Tu gaviTvaliswinebT maTi
saxelis etimologias da aseve, gormanis
mosazrebas apolonis kultis TayvaniscemasTan dakavSirebiT, Tamamad SeiZleba
iTqvas, rom isini marTlac mogzaurebi
186
arian. cnobilia, rom apoloni mogzaurTa
da mezRvaurTa mfarveladac iTvleboda.
socialur fenad aeinautebis aRiarebas,
erTi SexedviT, ewinaaRmdegeba wyaroebSi
maTi iSviaTi moxseniebis faqti. Tumca Tu
gaviTvaliswinebT, rom es iyo iseTi
klasi,
romelic
mudmivad
sakuTar
qalaqSi ar imyofeboda da mogzaurobda
sakuTar qalaqsa da mis daarsebul
koloniebs Soris intensiuri vaWrobis
mizniT,
maSin
gasagebia,
ratom
axsendebodaT iSviaTad maTi moxsenieba.
aeinautebis Sesaxeb cnobebi ukavSirdeba
milets da gasagebia, rom legendaruli
90
koloniis
gamomyvan
metropolias
ukavSirdebodes am tipis socialuri
klasis arseboba. aseve Zv. w. V saukuneSi
maTi
arseboba
niSnavs,
rom
aTenis
aqtiurobis periodSic es socialuri
fena arsebobda, amasTan, Zv. w. V saukunis
orive
warwera
aTenidan
arcTu
daSorebiTaa napovni, sanapiroze mdebare
or dasaxlebaSi.
aeinautebi rom marTlac mogzaurobasTan
iyvnen dakavSirebuli, amas adasturebs is,
rom maTi sazogadoeba, rogorc evbeis
warweridan
Cans,
Tayvans
scemda
mogzaurTa mfarvel hermess. es kidev
erTxel adasturebs, rom plutarqesTan
moTxrobilia maTi ukve saxeSeclili
funqcia
da
ara
Tavdapirveli.
an
SesaZloa, plutarqesTan dadasturebulia
187
am
`partiis~
mcire
politikuri
aqtiurobis periodi.
Cveni azriT, aeinautebi socialuri klasia,
romelic miletis adreuli sakolonizacio aqtivobis
periodSi
metropoliasa
da
kolonias
Soris
damakavSirebeli
xidis
rols
asrulebs.
aTenis
Zlierebis xanaSi am tipis aqtivobam, albaT, ufro
farTo xasiaTi SeiZina. aseTi vaWrebis, mudmivi
mogzaurebis `reidis~ obieqti unda yofiliyo iseTi
axalSenebi,
sadac
uCveulod
didi
raodenobaa
berZnuli
importisa.
Cveni
azriT,
savsebiT
SesaZlebelia, rom fiWvnaris axalSeni, am tipis
socialuri klasis, aTenis moqalaqeebiTac yofiliyo
dakompleqtebuli.
amiT
unda
aixsnas
importis
gasakuTrebuli
siWarbe
fiWvnaris
berZnul
samarovanze. es ar aris Cveulebrivi kolonia, romelic
inarCunebs garkveul kavSirs metropoliasTan da
amasTan,
misi
macxovreblebi
adgilobrivebis
nawarmiTac intensiurad sargebloben, aramed es aris
kolonia, romelic, praqtikulad, yvela tipis saWiro
sayofacxovrebo
nivTs
iRebs
aTenidan.
aseT
intensiurad
moZrav
berZnebad
ki
aeinautebi
warmogvidgenia.
fiWvnari, rogorc Cans, iyo qalaqi, romelSic
aTenelebi
intensiurad
moZraobdnen,
rezidentebi
iyvnen, magram
aqauri moqalaqeebi ar iyvnen. es gavs
kleruxebis
mdgomareobas
imiT,
rom
isini
ar
kargavdnen aTenis moqalaqeobas da xSirad moZraobdnen
metropolias da kolonias Soris, amasTan, hgavs
emporionsac imiT, rom
savaWro adgilia. Tumca,
radgan
kleruxebi
miiCneva,
rom
iyvnen
miwis
mflobelebi da amasTan, meomrebic da fiWvnarSi
188
iaraRi saerTod aRmoCenili araa, Zv. w. V saukunis
fiWvnari arc kleruxia ar SeiZleba iyos.
sakiTxis dazustebis mizniT SevexebiT erT
movlenas: SeiZleba Tu ara nekropolebSi inventaris
raodenobis mixedviT vimsjeloT kolonistTa pirveli
nakadis qonebrivi SesaZleblobis Sesaxeb?! fiWvnaris
kolonistebTan dakavSirebiT a. kaxiZe aRniSnavs: ` Cans,
rom pirveli moaxalSeneebis kontigenti ZiriTadad
Raribi fenebiTaa dakompleqtebuli.~ am mosazrebis
gaziarebamde, saWiroa yuradReba mivaqcioT im faqts,
rom
moaxalSeneebs
garkveulwilad
ezRudebodaT
mniSvnelovani
qonebis
waReba
Tan.
SeiZleboda
hqonodaT qoneba, magram ZiriTadad metropoliaSi
ojaxisTvis unda daetovebinaT. magaliTad, navpaqtosis
dafuZnebis dekretis merve muxlSi weria: `navpaqtosis
kolonistebidan isini, vinc mamas da Tavis qonebas
mamasTan
erTad
datovebs
metropoliaSi,
mamis
sikvdilis SemTxvevaSi nebadarTul iqneba, rom miiRos
misi wili memkvidreoba~ (Graham 1964:228). amdenad, Tuki
garkveuli TvalsazrisiT mcirea is qoneba, romelic
Catanebulia fiWvnaris berZnul nekropolSi, es
ar
aris ganpirobebuli imiT, rom isini Raribebi iyvnen,
aramed ufro imiT, rom kolonistebisTvis SezRuduli
iyo mniSvnelovani qonebis Tan waReba.
Zv. w. V s. bolodan, mas Semdeg, rac aTeni
marcxdeba peloponesis omSi `fiWvnarel elinTa
ekonomikuri SesaZleblobani TandaTanobiT izRudeba~
(kaxiZe... 2007:168). fiWvnaris Zv. w. IV saukunis berZnuli
nekropoli Zv. w. V saukunis nekropolTan SedarebiT
`makedoniis
mier
mokrZalebulad
gamoiyureba.
saberZneTis dakavebis Semdgom (V s. 30-iani wlebi)
fiWvnaris berZnuli nekropoli saerTod wyvets
funqcionirebas~ (kaxiZe... 2007:168).
189
Zv.w. V saukunis bolodan IV saukunis 30-ian
wlebamde fiWvnaris ganviTareba xasiaTdeba Semdegi
niSnebiT:
1)
naklebad
intensiuri
urTierToba
metropoliasTan, 2) Rvinis importis Sesusteba, 3)
samxreTY SavizRvispireTTan kontaqtebis gaZliereba,
gansakuTrebiT
SedarebiT
intensiuri
kavSiris
damyareba pontos herakleasTan, 4) Zvirfasi WurWlis
Semotana TiTqmis igive intensivobiT, 5) fiWvnareli
berZnebis mier eTnografiuli iersaxis SenarCuneba.
metropoliasTan
Sesustebuli
kavSiris
an
saerTod kavSiris gawyvetis maniSnebelia atikuri
nawarmis Zv. w. V saukunis nekropolTan SedarebiT
raodenobrivi Semcireba. marTalia, atikuri nawarmi
Semodis fiWvnarSi da, amasTan, atikuri keramikuli
nawarmi samarxeuli inventaris wamyvan nawils qmnis
(kaxiZe... 2004:96),
mainc mcirea wina saukunesTan
SedarebiT.
es,
ra
Tqma
unda,
dakavSirebulia
peloponesis omSi aTenis damarcxebasTan (Кахидзе
19791:178).
Rvinis importic Semcirebulia am droisaTvis.
is faqti, rom amforebis raodenoba Semcirebulia,
niSnavs zogadad vaWrobis da gansakuTrebiT, RviniT
vaWrobis daqveiTebas. Cven aRvniSneT, rom fiWvnarSi
Semotanili Rvinis funqcia metwilad adgilobrivi
berZnebis an hinterlandis dakmayofileba iyo, vidre
fiWvnareli kolxebisa. Zv. w. IV saukuneSi, aq berZnuli
an mag., vanSi kolxuri mosaxleoba, romelsac Zvirfasi
berZnuli Rvino dasWirdeboda, ra Tqma unda, jer isev
mosaxleobs, magram kavSirebi ukve iseTi intensiuri
aRar aris.
fiWvnaris
dasaxlebam
samxreT
SavizRvispireTTan
gaaZliera
kontaqtebi,
Tavdapirvelad,
rogorc
Cans,
ufro
pontos
190
herakleasTan.
a.
kaxiZis
azriT,
amis
Sedegia
1
dasaxlebis Tavidan ayvaveba (Кахидзе 1979 :179). Tuki
atikuri produqcia sufris WurWlis an lekiTosebis
saxiT yvelaze metia zogadad importSi, satransporto
keramikaSi wamyvan adgils herakleis amforebi ikavebda
(kaxiZe 1979:52). es pirdapir miuTiTebs herakleasTan
intensiur savaWro urTierTobebze. herakleasTan aris
dakavSirebuli,
rogorc
Cans,
nacrisferkeciani
keramikis gaCenac, radgan `fiWvnarSi nacrisferkeciani
keramika Cndeba herakleur amforebTan erTad da qreba
(Кахидзе 19791:171-173, 176).
aseve,
maTTan
erTad~
herakleidan xdeba kramitis importic. naqalaqarze
aRmoCenili masalac amis dasturia. magram zogadad
`herakleas amforebis importis xangrZlivoba arc Tu
ise didia~ (kaxiZe 1971:51). mas sakmaod male Caenacvleba
sinopi.
sainteresoa, rom Zv. w. IV saukunis nekropolze,
sadac zogadad ucxouri monetebi mwiria, aRmoCenilia
pantikapeionis
hemidraqma
(samarxi
#87,
isic
gaxvretili
(kaxiZe...
2004:103)
sainteresoa,
rom
pantikapeionSi
aRmoCenilia
kolxuri
kolxuri
piTosebis
da langrebis naSTebi Zv. w. VI-V ss.
kulturul fenebSi (kaxiZe 1971:64), Tumca konkretulad
Zv. w. IV saukunis I naxevrisTvis mainc es kavSiri arc
wina da arc Semdgom, elinistur xanasTan SedarebiT
intensiuri ar unda yofiliyo.
atikuri moxatuli vazebis Zv. w. IV saukuneSi
Semotana praqtikulad igive intensivobiT, rogorc es
Zv. w. V saukuneSi iyo (sixaruliZe 1987: 67, 77, 90, 102)
miuTiTebs, rom fiWvnarels berZnebs aqvT saSualeba,
Tavis Tavs ufleba miscen da SeiZinon am tipis
fufunebis sagnebi.
191
berZnul nekropolze SenarCunebulia mxolod
berZnebisTvis damaxasiaTebeli dakrZalvis wesi –
aRmosavleTisken
damxroba
(kaxiZe...
2004:92).
es
miuTiTebs,
rom
maT
yofa-cxovrebisTvis
damaxasiaTebeli garkveuli elementebis SenarCuneba Zv.
w. IV saukuneSic SeZles. Tuki Tavidan, Zv. w. V
saukuneSi, yvela samarxi ZiriTadad mimarTuli iyo
aRmosavleTisken, magram hqonda umniSvnelo gadaxrebi,
Zv. w. IV saukunis berZnuli samarxebis didi nawili
zustad aRmosavleTiskenaa damxrobili. a. kaxiZe
aRniSnavs, rom es fiWvnaris nekropolis morigi
Taviseburebaa da iseTi STabeWdileba eqmneba, `TiTqos
weliwadis
nebismieri
droisTvis
ukve
iswavles
mxareTa gamocnobis zusti xerxebi~ (kaxiZe... 2007:25). aq
sainteresoa erTi faqti, cnobilia, rom berZnebis
astronomiuli codnis gazrdis Sedegad Zv. w. V-IV ssis mijnaze maT Ria zRvaSi curva iswavles (Золотарев
1979:94-100). rogorc Cans, es astronomiuli codna
exmareba maT mxareebis zustad gansazRvraSic. aqedan
gamomdinare, Cans, berZnebis erTmaneTSi urTierTobisas
ara mxolod vaWrobis sagnebi icvleboda, aramed
informaciac teqnologiuri siaxleebis Sesaxeb.
Zv. w. IV saukunis II naxevarSi viTareba icvleba.
am TvalsazrisiT fiWvnaris istoriaSi mniSvnelovani
Zvrebia: 1) fiWvnaris berZnuli nekropoli wyvets
arsebobas, rogorc Cans, `mas mere rac makedonia
amarcxebs saberZneTs~ (Кахидзе 1979:314) 2) iwyeba
yavisferkeciani amforebis da sxva keramikuli nawarmis
damzadeba adgilobrivad berZnebis mier, 3) myardeba
intensiuri urTierToba sinopesTan, da rogorc Cans,
amisosTanac.
elinisturi
xanis
fiWvnaris
istoriis
Sesaswavladac umTavres wyaros fiWvnaris elinisturi
192
xanis samarovanze mopovebuli masalebi warmoadgens.
pirvel rigSi, aRvniSnavT imas, Tu visi unda yofiliyo
es samarovani. a. kaxiZe am sakiTxs Riad tovebs da
mxolod samarxeul inventars Seiswavlis. gansxvavebiT
Zv. w. V da IV saukunis samarovnebidan, sadac mijnis
gavleba advilia berZnulsa da kolxur samarxebs
Soris, elinisturi xanis samarovanze es ufro
rTulia. erTi mxriv, Cven viciT, rom fiWvnaris
berZnuli nekropolis 305 samarxidan mxolod 5-ia
kremaciuli. amasTan, `kremaciis wesi fiWvnarSi elinTa
mier unda iyos Semotanili~ (kaxiZe... 2007:26), aseve,
kremaciuli samarxebi elinisturi xanis samarovanzea
aRmoCenili. `antikuri xanis kremaciuli samarxebi
berZenTa
sakolonizacio
moZraobas
ukavSirdebodes~ (kaxiZe... 2007:26), rogorc
unda
Cans, aq
mxolod berZnebisgan dakrZalvis wesis gadmoRebaze
araa
saubari.
elinisturi
xanis
samarovani
an
Sereulia, an saerTodac berZnulia. elinistur xanaSi,
Zv. w. III saukuneSi, sruliadac mosalodnelia, rom aq
importi cota iyos da berZnebi mainc iyvnen. amasTan,
fiWvnareli
berZnebis
mciredi
barbarizebac
mosalodnelia, Sesabamisad, logikuria, maT kolxebTan
saerTo sasaflao gaeCinaT kidec. Tumca marto
kremaciuli samarxebis arseboba, ra Tqma unda,
sakmarisi argumenti ar aris, gamomdinare iqidan, rom
marTalia,
kremacia
berZnebisTvis
damaxasiaTebel
niSnad iTvleba, maTSi inhumaciuri damarxvis wesicaa
gavrcelebuli.
maSindeli berZnebisa da dRevandeli dasavleT
saqarTvelos
micvalebulis
dakrZalvis
rituals
Soris
msgavsebac
miuTiTebs
drois
garkveul
qronologiur monakveTSi kolxebis mier berZnebisgan
am
wesis
sesxebaze.
aseTi
periodi
savsebiT
193
SesaZlebelia yofiliyo elinisturi xana. sainteresoa
erTi aspeqti – saaRapo moednebis arseboba. marTalia,
`Zv. w. VI s. damdegidan solonma akrZala fufunebiT
dakrZalva, magram gansxvavebuli suraTia antikuri
samyaros periferiebSi~ (kaxiZe... 2007:31). klasikuri
xanis kolxur nekropolze aRapebi araa. samagierod am
rituals iyenebdnen fiWvnareli berZnebi (kaxiZe...
2010:118). fiWvnarSi aris saaRapo moednebi (vaSakiZe...
1979:83). saaRapo moednebze aRmoCenilia keramikis
natexebi, rac miuTiTebs imaze, rom micvalebuls
akiTxavdnen
gardacvalebis
Semdeg:
`dakrZalvidan
ramdenime
dRis
Semdeg
Wirisufals
misakiTxic
mihqonda~ (kaxiZe... 2004:29). maSin arsebobda aseTi wesi:
`mesame dRis ritualis (tatriata) Sesrulebis Semdeg
mgloviareni brundebodnen gardacvlilis saxlSi,
romelic glovis dReebSi niSandebuli iyo karebTan
dadgmuli
WurWliT,
garedan
motanili
wyliT
wasvlisas dakrZalvis monawileni ganibanebodnen~
(kaxiZe... 2007:41). es wesi Zalian hgavs dasavleT
saqarTvelos eTnografiul yofaSi dRemde SemorCenil
wess – dakrZalvis Semdeg, rodesac micvalebuls
gamoemSvidobebian, qelexis win xels ibanen im oTaxis
win, sadac micvalebuli iyo dasvenebuli, aucileblad
WurWlidan dasxmuli wyliT, xelsabanic aucileblad
raime
saxis
WurWeli unda iyos
da
araviTar
SemTxvevaSi onkani. es faqti pirveli SemTxveva ar aris
eTnografiul yofaSi berZnebis droindeli wesebis
SemorCenisa. cnobilia, rom `apoloniis (sozopoli,
adgili kalfata) nekropolze SemorCenilia WurWlis
damtvrevis wesi, romelic dRevandel bulgarelTa
eTnografiul yofaSic SemorCa~ (kaxiZe... 2007:58).
amdenad, miuxedavad didi qronologiuri sxvaobisa,
paraleli savsebiT samarTlianad migvaCnia. Cveni
194
azriT, esec adasturebs, rom kolxebi da berZnebi
garkveul
periodis
ganmavlobaSi
kulturuli
TvalsazrisiT
izolirebulad
ar
cxovrobdnen,
piriqiT, isini iziarebdnen erTmaneTis tradiciebsac.
elinisturi xanis samarovanic, rogorc Cans, ukve
wesebgaerTianebuli adgilobrivi kolxebisa da ukve
maTTan daaxloebuli berZnebis saerTo samarovania.
dakrZalvis wesebis Sesaxeb a. kaxiZisa da n.
vaSakiZiseuli interpretacia Semdegia: `elinizmis
xanaSi TandaTanobiT gaqra adrindeli kolxuri
sazogadoebisaTvis damaxasiaTebeli dakrZalvis wesebi.
elinTa mibaZviT wamyvani xdeba TaviT aRmosavleTisken
orientirebuli
samarxebi.
iSviaTad
gamoereva
fiWvnaris
adreuli
epoqebisaTvis
agrerigad
damaxasiaTebeli CrdiloeTisken Tu dasavleTisken
damxrobili samarxebi~ (kaxiZe... 2010:117). Cveni azriT, is
faqti, rom aq isev da isev berZnuli damarxvis wesia
gabatonebuli da mcire gamonaklisis garda, samarxebi
aRmosavleTiskenaa mimarTuli (kaxiZe... 2010:21), rac
tipurad berZnul ritualadaa miCneuli,36 miuTiTebs
imaze, rom es samarxebi ZiriTadad berZnulia, mcire
gamonaklisis
garda,
romelic,
savaraudod,
maT
gverdiT mosaxle kolxebisa unda iyos.
aseve is faqtic, rom e. w. qaronis obolebs isev
ayoleben micvalebuls, rac calsaxad berZnuli
gavlenaa (kaxiZe... 2010:119), miuTiTebs imaze, rom es
samarovani ufro berZnebisaa an Sereuli maincaa.
Tumca
es
faqtoric,
iseve
rogorc
kremacia,
simptomaturad
mxolod
berZnebisTvis
araa
damaxasiaTebeli, maTi gavleniT vrceldeba sxvaganac
36
berZnebis rwmeniT, RmerTebis adgilsamyofeli aRmosavleTis mxares, xolo mzera ki dasavleTisken, hadesisken iyo
mimarTuli.
195
da amitomac TavisTavad mxolod es argumentic ar
aris sakmarisi.
niSandoblivia is faqtic, rom ` dakrZalvis es
wesi gvxvdeba Zv. w. V-IV ss.-is fiWvnaris berZnul
fenebs Soris. igi Tanadroul kolxur samarovanze
araa dadasturebuli. elinizmis epoqaSi es wesic
berZnebidan unda iyos Semosuli~ (kaxiZe... 2010:117-118).
amrigad,
kremaciac
ufro
berZnebTan
unda
davakavSiroT
fiWvnarSi,
vidre
adgilobrivebTan.
Sesabamisad, elinisturi xanis samarovanic ufro
berZnuli Cans.
erTaderT
kontrargumentad
SeiZleba
dasaxeldes elinisturi xanis samarovanze importis
Semcireba. a. kaxiZe aRniSnavs, rom aq aRmoCenili
keramikis umravlesoba adgilobrivi produqciaa, mcire
nawili Semotanilia (kaxiZe... 1977:32). Tumca aTenuri
importi arc aris am droisaTvis aq mosalodneli
radgan aTenuri Talasokratiis pirobebSi bevrad
ufro intensiuri kontaqtebi iyo – maSin es iyo
mudmivi mogzauri vaWrebis qalaqi. Zv. w. V da IV
saukuneebis berZnul nekropolze fardobiTad meti
raodenobis importi da masTan SedarebiT elinisturi
xanis samarovnis siRaribe ar niSnavs maincdamainc
imas, rom elinisturi xanis samarovanze berZnebi ar
arian dakrZaluli, sxva danarCeni argumenti, riTic
unda moxdes samarovnis mikuTvneba ama Tu im eTnikuri
jgufisTvis, berZnebis sasargeblod saubrobs. miT
ufro, rom elinisturi xanis samarovanze importuli
nawarmi raodenobrivad aWarbebs Zv. w. V-IV saukuneebis
kolxur samarovanze Semonaxul imports.
elinistur xanaSi kidev ufro intensiuri xdeba
urTierTobebi samxreT SavizRvispireTis qalaqebTan
(Кахидзе 1979:316; Хахутаишвили... 1985:517). fiWvnareli
196
berZnebi afarToeben TavianT kavSirebs, gansakuTrebiT
sinopTan.
sainteresoa
erTi
aspeqtic
–
Tuki
herakleasTan
ufro
intensiuri
kavSirebi
dadasturebulia Zv. w. IV saukunis I naxevarSi,
elinistur
xanaSi
es
kontaqti
sustdeba
da
fiWvnarelebTan urTierTobebis monopolizebas sinopi
axerxebs. amas adasturebs aq aRmoCenili keramika
sinopuri damRebiT, mag., astinom posiosis saxeliT
(iaSvili 1982:96). sinopTan savaWro urTierToba Zv. w. IV
saukuneSi elinistur xanamdec hqonda fiWvnars. am
mxriv aRsaniSnavia, rom sinopuri monetebis ganZi
napovnia
fiWvnaris
teritoriaze,
romlis
SemadgenlobaSic
Sedioda
103
sinopuri
draqma
(dundua... 2006:44). aseve, elinisturi xanis samarovanze
napovnia sinopuri draqmebic (vaSakiZe... 1979:73; kaxiZe...
1977:28,
31).
sainteresoa,
rom
mcire
raodenobis
sinopuri
damRebia
aRmoCenili
kolxeTSi,
xolo
sinopuri monetebi (Zv. w. 360-320) didi raodenobiT aris
aRmoCenili qobuleTi-fiWvnaris berZnul samarovanze.
J. de boeris azriT, `es adasturebs mWidro kontaqtebs,
magram ara amforebiT vaWrobas~ (boeri 2005:13). ufro
swori interpretaciaa, albaT, rom kolxeTi arafers
yidulobda sinopisgan, yidida mxolod, nedleulis
baza
iyo
isev,
oRond
amjerad
sinopisTvis.
sainteresoa, rom is, rac manamde gahqonaT aTenelebs
(xe-tye), sinops TavisTavad hqonda. amasTan, xe-tye aTens
bevrad ufro didi raodenobiT sWirdeboda samxedro
miznebisTvis, miT ufro, rom maT brZolebis dros
ramdenjerme
gaunadgurdaT
floti
da
aRdgena
mouxdaT. sinopi, sazRvao imperia, aTeniviT ar yofila,
misTvis samSeneblo xe-tye saWiro iyo ZiriTadad
savaWro gemebisTvis, Sesabamisad, farTo xasiaTi am
197
dros fiWvnaridan xe-tyis eqsports, wesiT, ar unda
hqonoda.
1966 w. qobuleTSi SemTxveviT ipoves amisospireusis?37 moneta. moneta Cveulebrivi sparsuli
standartis siklia. monetas braSinski Zv. w. IV
saukuniT
aTariRebs,
aleqsandres
laSqrobebamde
periodiT (Бращинский 1967:759-760). misi azriT, `am
monetis aRmoCena qobuleTSi miuTiTebs Zv.w. me-4
saukuneSi
amisosisa
da
kolxeTis
savaWro
urTierTobebis arsebobaze~ (Бращинский 1967:760). Cveni
azriT, mxolod erTi monetis safuZvelze amgvari
mosazrebis gamoTqma ar iqneboda swori. miuxedavad
imisa, rom amisosi teritoriulad ufro axlos
mdebareobs
fiWvnarTan
da kidec rom
savsebiT
realuri pirdapiri kavSiri hqondeT erTmaneTTan,
meTodurad ufro gamarTlebulia miviCnioT, rom es
moneta sinopis saSuamavlo gziT Semovida fiWvnarSi.
megaruli
Tasebis
mixedviT
a.
kaxiZes
SesaZleblad miaCnia urTierToba kunZul delosTanac
(kaxiZe... 2010:123), Tumca Tu gaviTvaliswinebT imas, rom
megaruli
Tasebi
saberZneTis
bevr
centrSi
mzaddeboda, am mxriv Sors mimavali daskvnebis
gakeTeba da konkretulad romelime centris gamoyofa
Znelia.
TazosTanac
Cans
susti
urTierToba
fiWvnarelebisa _ aRmoCenilia erTaderTi Tazosuri
amforac
elinisturi
xanis
samarovanze
(kaxiZe...
2010:120).
37
Zv. w. V s. I naxevarSi amisosi
pireusi
gaxda _
aTenelebma daipyres. pireusi ewodeboda mas Zv.w. IV s. 30-iani
ww. aleqsandremde.
198
rac Seexeba arapirdapir sagareo savaWro
urTierTobebs,
fiWvnarSi
Semodioda
egvipturi
nawarmic. am droisaTvis sinopidan ukve saxmeleTo
gzebiTac ukavSirdebodnen navkratiss da, Sesabamisad,
produqcia am gziTac modioda, Tumca varaudoben
rodosis saSuamavlo rolsac navkratisTan vaWrobaSi.
elinisturi
xanis
samarovanze
cisferi
minis
skarabeoidia aRmoCenili (vaSakiZe... 1979:80).
fiWvnarSi Semodis finikiuri minis nawarmic,
aRmoCenilia
alabastrebi
(kaxiZe...
1977:28).
Tumca
cnobilia, rom finikiuri minis saxelosno SesaZloa,
aTenSic iyo da sustad, magram mainc SenarCunebulia
kavSiri aTenTan. Znelia gadaWriT Tqva, saidan unda
iyos Semosuli es nawarmi, saberZneTidan Tu siriidan.
elinistur
xanaSi
gardatexaa
qalaqis
ekonomikur
cxovrebaSi.
Tuki
aqamde
es
qalaqi
ZiriTadad nedleulis eqsportiT iyo dasaqmebuli,
rogorc Cans, elinizmis dasawyisidan iwyebs sakuTari
produqciis Seqmnas. am funqciiT unda dawyebuliyo
fiWvnarSic e. w. yavisferkeciani amforebis warmoebac.
yavisferkeciani
amforebi
dasavleT
saqarTvelos
teritoriaze
bevrganaa
napovni,
maT
Soris
hinterlandSi. es aris berZnuli tipis keramika –
amforebi.
aseve,
aq
adgilobrivi
formisa
da
ornamentaciis WurWeli Cndeba berZnulis mixedviT,
xSirad
wiTellakiani
keramikis
mibaZviT.
tradiciulad isini kolxuri ornamentiTaa Semkuli
(Лордкипанидзе 1975:19). miuxedavad imisa, rom e. w.
`yavisferkeciani~
amforebi
SemdegSi
farTod
mzaddeboda kolxeTis Sida raionebSiac (vani da sxv.)
specialur
literaturaSi
aRniSnulia,
rom
`yavisferkeciani~
amforebis
warmoebis
erT-erTi
mTavari centri fiWvnari unda yofiliyo (kaxiZe...
199
2010:38) da maT damzadebaSi Tavdapirvelad monawileoba
unda mieRoT sinopel xelosnebs (inaZe 1982:214).
yavisferkeciani amforebis warmoeba Zv. w. IV saukunis
II naxevridan, elinizmis epoqis sawyisi safexuridan
iwyeba.
rac Seexeba am amforebis gavrcelebis areals.
isini
mopovebulia
TiTqmis
yvelgan
dasavleT
saqarTveloSi da zogjer aRmosavleT saqarTvelomdec
ki aRwevs `istoriul kolxeTSi, ki praqtikulad ar
aris antikuri xanis namosaxlari Tu naqalaqari, sadac
yavisferkeciani keramika ar iyos aRmoCenili ~ (kaxiZe
1971:55).
amforebis funqcia, rogorc cnobilia, saqonlis
tranzitia.
gamomdinare
iqidan,
rom
CrdiloeT
SavizRvispireTSi
kolxuri
amforebi
farTodaa
gavrcelebuli, varaudoben, rom swored iq gadioda
aqauri
produqcia.
saintereso
Cans
isic,
rom
fiWvnaris
erT-erT
samarxSi
doqi-amfora
–
tarasawyaulia aRmoCenili. sxva WurWelze tevadobis
warweracaa mocemuli. Cveni azriT, es sacalo vaWrobis
ganviTarebis niSania38 da imisac, rom aqauri berZnebi
Tavad vaWrobdnen TavianTi produqciiT.
berZnebis
odnavi
barbarizacia
am
xanaSi
gamoixata
maT
mier
adgilobrivi
resursebis
gamoyenebiT, berZnuli stilis SenarCunebiT, Tumca
naklebad
xarisxiani,
keramikis
warmoebaSi.
aq
aRmoCenilia
kanTarosisebri
(vaSakiZe...
1979:71),
aribalisebri (vaSakiZe... 1979:73), adgilobrivi warmoebis
WurWlebi,
aseve,
luTeriebic
(vaSakiZe...
1979:76),
38
alternatiuli azris arian a. kaxiZe da n. vaSakiZe, maT
tarasawyaos aRmoCena sabiTumo vaWrobis ganviTarebis niSnad
miaCniaT. ix. a. kaxiZe, n. vaSakiZe, fiWvnari III. elinizmi da
kolxeTi. baTumi – oqsfordi. 2010, gv. 119.
200
sinopuris mibaZviT Seqmnili, elinizirebuli formis
ixTiac
(kaxiZe...
2010:119-120),
aseve
aRmoCenilia
amforiski, romelsac kolxuri amforis msgavsi tani
da Ziri aqvs. a. kaxiZis SeniSvniT, `am monapovars
paraleli ar eZebneba~ (kaxiZe... 2010:41). yvela es nawarmi
adgilobrivi berZnebis mier unda iyos Seqmnili aqauri
nedleulis
gamoyenebiT.
sainteresoa,
rom
gvianelinisturi xanis berZnuli formis
WurWeli
hinterlandSicaa aRmoCenili. mag., farcxanayanevSi
kanTarosisebri WurWelia napovni (mamulaZe 1979:87). es
niSnavs, rom berZnebi maT mier warmoebul produqcias
Tavisuflad yidian hinterlandSic.
sainteresoa, rom gansxvavebiT klasikuri xanis
kolxuri keramikuli nawarmisgan gansxvavebiT, `am
periodis
Tixis
WurWlebic
ar
gamoirCevian
maRalmxatvrulobiT, Cndeba degradaciis niSnebi, rac
kidev ufro sagrZnobia momdevno epoqebisTvis~ (kaxiZe...
1977:50). es niSnavs, rom, erTi mxriv, rom es berZnebis
mier Seqmnili keramikaaa, romelic ganicdis kolxebis
gavlenas, magram amasTan berZnuli keramikisTvis
damaxasiaTebel formebs inarCunebs, Tumca es araa
lakiT dafaruli WurWeli.
elinistur xanaSi kidev ufro ganviTarda
safeiqro saqme. Tuki am dargis
daniSnuleba adre
SeiZleboda
yofiliyo
gemebisTvis
saWiro
ialqnebisTvis qsovilis warmoeba, rogorc amas a.
kaxiZe varaudobs (kaxiZe... 2004:142), elinistur xanaSi,
rodesac fiWvnarelebi aTens aRar awvdian nedleuls,
rogorc
Cans,
es
dargi
ufro
adgilobriv
momxmarebels emsaxureba. Tumca aRsaniSnavia erTi
faqtic: kvirisTavebis raodenoba elinisturi xanis
samarovanze gacilebiT metia. Tuki Zv. w. V s-is
rogorc kolxur, ise berZnul nekropolebze erTad
201
sul
1
calia
aRmoCenili,
elinisturi
xanidan
ramdenime Tixis kvirisTavia cnobili (vaSakiZe... 1979:71,
77)
fiWvnarSi
ganviTarebulia
TevzWera.
savaraudod, sakabotaJo TevzWera (kaxiZe... 2004:142). amis
dasturi unda iyos didi zomis qvis sawafis aRmoCena.
Tumca, elinistur xanaSi misi farTo eqsporti
naklebadaa mosalodneli. savaraudod, igi TviTon
qalaqis mosaxleobisTvis iyo gamiznuli. rogorc Cans,
Tevzi, iseve rogorc Roris xorci, adgilobrivi
mosaxleobis yoveldRiuri racionis nawili iyo.
naqalaqaris teritoriaze osteologiur masalaSi
sakmaod bevri Roris Zvalia aRmoCenili.
Zv. w. II ss-is dasasrulisTvis qalaqi fiWvnari
wyvets Tavis arsebobas. m. inaZis azriT, ` saqalaqo
cxovrebisa
da
meurneobis
moSla
fiWvnaris
teritoriaze
gamoiwvia
swored
mwarmoebluri
sazogadoebis saboloo gaCanagebam da moSlam~ (inaZe
1982:208). xaxutaiSvilis azriT, fiWvnaris mitoveba
geomorfologiur
cvlilebebs,
kerZod,
lazur
transgresias ukavSirdeba. (qse 1986:340). sainteresoa,
rom
gansxvavebiT
rigi
berZnuli
qalaqebisgan
kolxeTis teritoriaze (dioskuria, fazisi), fiWvnari
miTridates xanaSi aqtiuri aRar aris. miTridates
SemosvliT
gamowveuli
droebiTi
ekonomikuri
aRorZineba fiWvnars aRar Seexo. rogorc Cans, am
mxariT
ar
dainteresda
pontos
mmarTveli,
da
elinisturi xanis fiWvnaris saboloo kvdomac aman
gamoiwvia.
amrigad, Zv. w. VII-VI saukuneebis mijnaze
fiWvnari arsdeba, rogorc ioniuri kolonia. am
koloniis daarsebis uSualo mizezi, miletis im
periodis saWiroebidan gamomdinare, savaraudod, am
202
regionSi oqros Ziebaa, Semdegi etapi fiWvnaris
cxovrebaSi aTenelebis mosvlaa, qalaqi iqca mudmivi
mogzauri-vaWrebis qalaqad, specifiur emporiad (?),
sadac Tavs iyridnen mudmivad mogzauri berZnebi,
amasTan nawili, SesaZloa cxovrobda kidec aq. eseni
iyvnen ara polis-fiWvnaris moqalaqeebi, vinaidan
fiWvnari polisi ar yofila, aramed aTenisa, da isini
mudmivad inarCunebdnen kavSirs aTenTan. amiT aixsneba
berZnul nekropolze uCveulod didi raodenobis
importuli nawarmis arsebobis faqti Zv. w. IV saukunis
II naxevarSi aq sinopelebi modian, amis dasturia maTi
didi gavlena adgilobrivi keramikis warmoebaze.
elinisturi xanis samarovani maTi da, albaT, mcire
raodenobiT kolxebis sasaflaoa. Zv. w. II saukuneSi
qalaqi saerTod wyvets arsebobas da miTridates
xanaSi is arc aRorZinebula gansxvavebiT fazisisa da
dioskuriisgan.
203
didi pitiunti – berZnuli kolonia?
Cveni interesis sagans warmoadgens pitiuntis
sakiTxi – iyo Tu ara es qalaqi berZnebis mier
daarsebuli. saqarTvelos istoriis narkvevebis I
tomSi, sadac g. meliqiSvilis naSromia `kolxeTi Zv. w.
VI-IV ss.-Si~, vkiTxulobT: `adre unda Seqmniliyo
agreTve berZnuli axalSeni pitiunti (dRev. biWvinTa),
Tumca,
radganac
igi
ar
ixsenieba
skilaqs
kariandelTan, es Zv. w. IV s. Semdgom xanas unda
mivakuTvnoT~ (saqarTvelos... 1970). g. meliqiSvili ar
azustebs,
konkretulad
ras
eyrdnoba,
rodesac
pitiunts Zvel berZnul koloniad acxadebs da dRemde
am qalaqis berZnulad gaazreba, rogorc Cans, swored
misgan iRebs saTaves. sakiTxi aqtualobis dasturia
Tundac is faqti, rom dRemde, ganmazogadebeli
xasiaTis naSromebSi, magaliTad, uaxles, 2012 wels
gamocemul,
me-9
da
me-11
klasebis
saskolo
saxelmZRvaneloebSic, pitiunti ganixileba rogorc
berZnuli
kolonia.
erTgan
pitiunti
naxsenebia
dasavleT
saqarTvelos
berZnuli
koloniebis
CamonaTvalSi da datanilia aseve Zv. w. VI-IV ss. Zveli
kolxeTis rukaze,
rogorc dasaxlebuli punqti
(janeliZe...
2012:31)
da
meoregan,
motanilia
g.
meliqiSvilis
naSromidan
adaptirebuli
citata
(abdalaZe... 2012:50).
sakiTxis naTelsayofad mokled ganvixilavT
konkretulad ra informacias gvawvdian Zveli berZeni
avtorebi pitiuntis Sesaxeb, Semdeg arqeologiur
monacemebs
moviSveliebT
da
warmogidgenT
Cvens
daskvnas.
pitiuntis Sesaxeb yvelaze adreuli cnoba Zv. w.
II saukunis avtors artemidore efesels ekuTvnis. es
204
cnoba strabonTan aris daculi: `artemidore ambobs,
rom batadan kerketebis sanapiromde romelzedac aris
navsayudlebi da soflebi daaxloebiT 850 stadionia,
Semdeg aqeelTa sanapiro 500 stadioni, mere henioxTa
sanapiro 1000 stadioni, xolo didi pitiuntisa
dioskuriamde – 360~ (yauxCiSvili 1957:120). es manZili
(66,6 km) daaxloebiT emTxveva manZils Tanamedrove
biWvinTasa da soxums Soris. rogorc vxedavT aq
pitiunti arc elinuradaa dasaxelebuli da saerTod,
arc
qalaqad.
mxolod
im
faqtis
gamo,
rom
moxseniebulia dioskuriasTan erTad, miRebulia, rom
am
cnobaSi
straboni
qalaqs
gulisxmobs.
aq
kontrargumentad arc is gamodgeba, rom pitiunti
`didad~ moixsenieba, radgan strabons dasaxelebuli
aqvs tanaisidan 800 stadionis daSorebiT mdinare didi
rombite da mcire rombite (yauxCiSvili 1957:113). Tu
gaviTvaliswinebT imasac, rom pliniusTan pitiunti
mdinarecaa da qalaqic, miT ufro SeiZleba amaSi eWvis
Setana. magram amjerad arsebiTad migvaCnia mxolod
imis
aRniSvnac
ki,
rom
strabonis
pitiunti
aramcdaaramc ar aris berZnuli qalaqi. sxva sakiTxia,
rom zogadad straboni berZnulad ar ixseniebs arc
dioskurias da arc faziss, misTvis dioskuria,
mxolod qalaqia da fazisi ki kolxTa savaWro qalaqi.
strabonis droindeli koniunqturiT es qalaqebi
berZnuli aRar aris, miT ufro ratom unda vifiqroT
rom daaxloebiT am periodSi, odnav adre daarsebuli
qalaqi iyo berZnuli kolonia?
pliniusTan moixsenieba mdinare da qalaqi
peniusi, romelsac aigiveben pitiuntTan. `absilTa
tomi, cixesimagre sebastopolisi, qalaqi kiganumi,
mdinare da qalaqi peniusi...~ (Plin. NH. VI. 4.). moixsenieba
paraleluri
formiTac:
`aq
cxovroben aqaelebi,
205
mardebi, kerketebi. maT miRma arian – serebi,
kefalotomebi, am sivrcis SigniT aris umdidresi
qalaqi pitiunti gaZarcvuli henioxebis mier ~ (Plin. NH.
VI. 5.). rogorc vxedavT, pitiunti arc aq moixsenieba
elinur qalaqad. henioxebis mier pitiuntis gaZarcvis
interpretireba, am konkretul SemTxvevaSi, rogorc
adgilobrivi tomebis mier elinur qalaqze SeteviT, ar
iqneboda marTebuli. arsad araa moxseniebuli, rom es
qalaqi iyo elinuri da henioxebis Tavdasxmis mizezi
rom misi elinuroba yofiliyo, vfiqrobT, amas
berZnuli wyaroebi moixseniebdnen. pitiuntis funqcia,
gvian elinistur xanaSi marTalia, kolxeTis Sida
raionebidan nedleulis gamozidvaa, magram es SeiZleba
yofiliyvnen adgilobrivi movaWreebi, romlebic Semdeg
produqcias miawvdidnen, savaraudod, miTridates. sxva
sakiTxia,
isini
wodebriv
fasebSi
iReben
isini
nedleuls
mimwodeblebisgan
Tu
araawodebrivSi
(dundua... 2009:161-162). ratom miiRes henioxebis dartyma
– imitom rom arawodebriv fasSi surdaT adgilobriv
vaWrebs nedleulis miReba miTridatuli omebis Semdeg
Tu ubralod imitom, rom zogadad, miTridatuli
omebis mere, krizisia dasavleT saqarTveloSi da
qalaqs Tavs esxmian sarCos Sovnis mizniT?
arianes droindeli pitiunti, gasagebia, rom
ukve kastelumia da araviTar elinurobaze araa
saubari. miuxedavad imisa, rom Aariane elinurad arc
faziss da arc dioskurias ar miiCnevs, is axsenebs
mainc, rom odesRac am qalaqebSi berZnebi cxovrobdnen
da miT ufro arianesTan qronologiurad ufro axlo
periodSi dasaxlebuli qalaqi pitiunti misTTvis unda
yofiliyo berZnuli, es qalaqi odesme berZnuli
eTnikuri elementiT dasaxlebuli rom yofiliyo.
Sesabamisad, strabonis (Tu artemidores) pitiuntis
206
berZnulad miCneva mxolod imitom, rom straboni arc
sxva qalaqebs – faziss da dioskurias, romlebic
namdvilad iyo berZnuli, ar ixseniebs berZnulad, da
radgan maT gverdiT ixseniebs, rogorc qalaqs, amitom
is berZnulad unda miviCnioT, ar iqneba marTebuli.
ariane garkveviT asaxelebs faziss da dioskurias
berZnulad, xolo pitiunts _ ara.
ptolemaiosTan
moxseniebul
geografiul
erTeuls – `ofiss~ zogjer pitiuntad ganixilaven,
msjeloba emyareba im faqts, rom amianesTan, pitiusas
nacvlad zoger dasaxelebulia ofiunta da am gziT
ptolemaiosis ofisi TiTqos ukavSirdeba pitiunts.
mogvianebiT
pitiunti
ixsenieba
Teodorite
kvirelTan. `xolo iqidan wamoiyvanes39 da pitiuntSi
gadaasaxles: es aris ukiduresi sazRvari pontosi da
romaelTa samflobelosi, uveluresi barbarosebis
mezoblad~ (georgika 1961:224). amiane marcelinec
ixseniebs pitiunts: `da ori kunZuli, romlebzedac
aris moTavsebuli ara usaxelo qalaqebi trapezunti
da pitiunti (georgika 1961:109).
Semdegi xanis wyaroebic (ermia sozomene, zosime,
svidas leqsikoni, prokofi kesarieli da sxv.) ukve miT
ufro mas elinur qalaqad ar moixsenieben da es ukve
am qalaqis istoriis sruliad sxva etapia da
detalurad maT ganxilvas arc SevudgebiT. amgvarad,
arcerTi naratiuli wyaro ar ixseniebs elinurad
pitiunts. es argumenti mohyavs g. dunduas da saeWvod
miiCnevs pitiuntis elinur statuss: `radgan arcerTi
wyaro
pitiunts
elinur
qalaqs
ar
uwodebs,
dReisaTvis es mosazreba ukve sadaodaa qceuli. asea
Tu ise, Zv. w. II s. es qalaqi ukve arsebobda (dundua
39
igulisxmeba ioane oqropiri
207
1975:281). gansxvavebuli mosazrebis iyo a. boltunova,
romelic eyrdnoboda ra pitiuntis Zvel wyaroebSi
mouxsenieblobis faqts, mas did berZnul qalaq
fazisidan an dioskuriidan gamoyvanil koloniad
miiCnevda, romelic TiTqos gansakuTrebiT dawinaurda
Zv. w. IV-III ss. (Болтунова 1963).
pitiuntis berZnebis mier daarsebis sakiTxi
eWvqveS a. afaqiZemac daayena. is aRniSnavs, rom
`biWvinTis gaTxrebi jer kidev ar iZlevian masalas
farTo saistorio ganzogadoebisTvis, magram ukve
svamen
sakiTxs
berZnuli
kolonizaciis
rolis
gadasasinjad, Zvel pitiuntSi saqalaqo cxovrebis
warmoSobis procesSi~ (Апакидзе 1978:25).
SemdegSi,
paleogeografebma
balabanovma,
kvirkveliam
da
ostrovskim, isev SesaZleblad miiCnies biWvinTaSi
adreantikuri xanis pitiuntis arseboba da eZebdnen mas
koncxis dasavleT nawilSi, zRvis yureSi 3-dan 12 m-is
siRrmeze (lorTqifaniZe 1991:17). 1984 w. TiTqosda
inkitis tbasTan aRmoCenili Savlakiani keramikis mcire
fragmentic ipoves, Tumca Semdgomma kvleva-Ziebam iq
Sesabamisi periodis fenebi ar daadastura.
zogjer saerTod gverds uvlian pitiuntis
statusis Sesaxeb msjelobas. mag., d. brondic Tavis
monografiaSi “Georgia in Antiquity” kolxeTSi berZnuli
koloniebis
ganxilvisas
saerTod
ar
ixseniebs
pitiunts da amiT, praqtikulad, eTanxmeba im faqts,
rom is berZnuli kolonia arc yofila (Braund 1994).
rac Seexeba arqeologiur monacemebs: biWvinTaSi
mopovebuli masalebi gvianelinisturi xanidan ax. w. VI
saukunemde TariRdeba (berZeniSvili... 1975:252). Zv. w. III
saukuniT
daTariRebuli,
savaraudod,
1
kosuri
amforaa aq aRmoCenili da erTic II s. zeestis
katalogiT idnetificirebuli ucnobi centris amfora
208
(berZeniSvili... 1975:253). a. afaqiZe aRniSnavs: ` pitiuntSi
ar aris aRmoCenili arc adreantikuri, arc berZnuli
kolonizaciis xanis fenebi. aq mxolod romauli xanis
fenebia, romaul xanaSi is marTlac mniSvnelovani
centri iyo, aq romauli jaric iyo ganlagebuli,
magram ar dasturdeba gvainelinisturze adrindel
xanaSi pitiuntSi aranairi dasaxlebis arseboba
(Апакидзе 1978:11-12)~.
pitiunti arasdros yofila arc mileturi, da
arc atikuri kolonizaciis produqti. marTalia, misi
statusi strabonis dros ramdenadme damafiqrebelia,
is savaWro qalaqia, TiTqos emporiaa, Tumca es
klasikuri elinuri qalaqi aris da aseTad mas arc
straboni miiCnevs.
erTi SexedviT, kidev erTi kontrargumentia
TviTon pitiuntis saxelwodebac. am saxeliT – pitiusa
– berZnul samyaroSi moixsenieba kidev erTi qalaqi –
lampsaki. garda amisa, miletis kariuli saxeli iyo
pitiusa.
es
saxeli
nawarmoebia
konkretuli
geografiuli
pirobebidan
–
regionSi
fiWvis
arsebobidan – gamomdinare. misi etimologia biWvinTis
SemTxvevaSi
qarTulia
da
Semdeg
berZnulad
gaazrebuli, miT ufro rom am tipis geografiuli
saxelwodeba berZnul samyaroSi
ukve arsebobda
lampsakis
Zveli
saxelwodebis
magaliTze.
sayuradReboa,
rom
fiWvnaris
saxelwodebac
da
miletis
kariuli
saxelwodebac
araberZnuli
formebiT SemogvrCa.
amrigad, didi pitiunti berZnuli kolonia arc
arasdros ar yofila, amas arc naratiuli wyaroebi
adastureben, arc arqeologiuri masala. am SemTxvevaSi
es ar aris susti argumentum ex silentio, faqtia, rom mas
arc antikuri avtorebi icnoben da arc arqeologia ar
209
adasturebs.
aqedan
gamomdinare,
misi
berZnul
koloniad ase xelaRebiT gamocxadeba jerjerobiT
mainc, sanam sawinaaRmdego ar iqneba damtkicebuli
Sesabamisi arqeologiuri fenebis, da Semdeg ukve am
fenebSi berZnebisTvis damaxasiaTebeli dakrZalvis
tipebis – aRmosavleTisken damxroba. berZnebisaTvis
damaxasiaTebeli
specifiuri
zRvis
sakvebi
produqtebis narCenebis, berZnuli importuli keramikis
da sxv.
aRmoCenamde sruliad usafuZvloa mtkiceba
imisa, rom pitiunti iyo berZnuli kolonia.
pitiunti
SeiZleba
daarsebulia
miTridate
evpatoris mier kolxeTis xe-tyis eqsportis mizniT. am
mxriv simptomaturia pitiuntSi aRmoCenili 2 moneta –
1 xersonesulia, meore
frigiis laodikeidan (?)
(dundua 1975:282), moWrili Zv. w. 133 wlis Semdeg. saidan
SeiZleboda moxvedriliyo es moneta aq. es am monetis
aRmoCenis
erTaderTi
SemTxvevaa
saqarTveloSi.
frigiis laodikea Zv. w. 188 w. gadavida pergamonis
samefos xelSi, xolo Zv. w. 133 w. romaelebis xelSi.
SemdegSi es qalaqi dazaralda miTridate evpatoris
omebis dros.
Zv. w. 85 w. roca miTridate debs
dardanelis zavs romaelebTan, maT uTmobs biTvinias,
frigias, kapadokias, paflagonias. Tumca qalaqebis
nawils is gamoisyidis fuliT sulasgan. nebismier
SemTxvevaSi frigiis laodikeaSi pirveli miTridatuli
omis dros is iq aris da ra Tqma unda, alafis saxiT,
iqidan wamoiRebda, Tundac romaeleebis batonobis
xanaSi iq moWril fuls. es fuli mas mere, rac
bosfori da dardaneli Caiketa miTridatesTvis, am
gziT ver moxvdeboda pitiuntSi da, saerTodac, Savi
zRviT ver moxvdeboda. am qalaqTan kolxeTs kavSiri
ar hqonia. am SemTxvevaSi moxvedrilia, pontoeli
berZnebis gavliT. rac Seexeba xersoness, Zv. w. 113
210
wlidan, rodesac diofante skviTi mefis palakusis
alyisgan aTavisuflebs mas, es qalaqic praqtikulad
miTridates gavlenis qveSaa. xersonesuli moneta ki,
romelic
pitiuntSia
aRmoCenili,
isev
da
isev
miTridatesTanaa dasakavSirebeli.
moWrilia albaT
daaxloebiT 200 w. (Анохин 1986:144).
pitiuntis daarsebis sakiTxi, ra Tqma unda,
sabolood gadawyvetilad ar SeiZleba CaiTvalos, am
mxriv, momavali arqeologiuri aRmoCenebi da kvlevebi,
vimedovnebT, rom sabolood naTels mohfens am
sakiTxs.
211
elinuri eqsperimentis dasasruli dasavleT
saqarTveloSi da misi Sedegebi
Zveli da axali welTaRricxvebis mijnaze
dasavleT saqarTveloSi saqalaqo cxovreba dakninda
da isev ekonomikuri krizisia. berZnebi barbarizdnen
da dasavlur ekonomikur sistemebTan Serwymis iluzia
aRar arsebobs. Semdgom modian romaelebi, Tumca isini
am mxares ukve mxolod ganapira, pontos limesis
nawilad aRiqvamen, mas didi ekonomikuri datvirTva
nedleulis gazidvis TvalsazrisiT aRar aqvs da
didad hinterlandiTac ar interesdebian. Sedegad,
dasavleT
saqarTveloSi
iwyeba
protofeodaluri
sazogadoebis
reorganizeba.
Semdgomi
etapi
protofeodalizmidan feodalizmze gadasvla unda
yofiliyo. rogorc Cans, es procesi ramdenadme
rTulad mimdinareobda da sabolood dasrulda
mTielTa Camosaxlebis dasrulebis Semdgom. mTielTa
didi Camosaxlebis Semdeg Cans meurneobis aRmavloba.
lazikis
teritoriaze,
rogorc
Cans,
daiwyo
feodalizmi.40
dasavleT saqarTveloSi ekonomikuri depresia,
romelic gamowveuli iyo misi dasavlur ekonomikur
sistemebTan
Serwymis
eqsperimentis
dasrulebiT,
didxans gagrZelda. TavisTavad ekonomikuri depresia
imis
indikatoria,
rom
sazogadoeba
socialur
reorganizacias cdilobs. T. dundua aRniSnavs, rom
socialur-ekonomikuri
cxovrebis
gamococxleba
SesaZlebeli gaxda barSi mosaxleobis gamravlebis
40
protofeodalizmidan feodalizmze gadasvlis procesis
Sesaxeb ix. T. dundua, n. fifia. saqarTvelo da gare samyaro,
evropis Seqmna da evropis integraciis istoriuli formebi.
Tbilisi 2009. gv. 149
212
gziT (dundua 1997:44; dundua... 2000:46, 55). am procesis
dasrulebis
Semdeg
afsileTisa
da
abazgiis
teritoriaze, albaT, Sereuli mosaxleoba iyo: Zveli
kolxebisa da afxazur-adiReuri tomebis, romelTa
saSualebiT aristokratiis gaZliereba moxda. swored
afxazuri
aristokratiiT
iyo
metwilad
dakompleqtebuli, rogorc Cans, afSileTi da abazgeTi
(ufro metad afSileTi), mxareebsac saxeli swored maT
mixedviT ewoda. am mTieli tomebis mier mTlianad
dasavlur-qarTuli
(megrul-Wanuri)
mosaxleobis
Canacvleba ar momxdara, es tomebic ganagrZobdnen
CamosaxlebulebTan erTad binadrobas.
henioxTa
mier
pitiuntis
dacarieleba,
SesaZloa,
niSnavs
qalaqebis
dakninebas,
da
feodalizaciis Casaxvas. ukve aRar arsebobs iluzia
berZnul ekonomikur sistemasTan Serwymisa, amitom
mosaxleoba qalaqebs Tavs anebebs da miwis damuSavebas
mihyofs xels.
Camosaxlebuli
afSilebisa
da
abazgebis
ZiriTadi masisgan dakompleqtebuli aristokratia
Semdgom mwarmoebeli mosaxleobis, anu megrel-Wanebis
enaze
alaparakda.
zustad
imgvarad,
rogorc
germanikuli
warmoSobis
frankebi
alaparakdnen
romanul enaze. Camosaxlebuli mTieli tomebi, afSilabazgebi,
ekuTvnodnen
afxazur-adiReuri
modgmis
tomebs, magram droTa ganmavlobaSi maTi socialuri
ena gaxda megrul-Wanuri.
213
daskvna
berZnul kolonizacias gaaCnda rogorc zogadi,
ise konkretuli mizezebi. Zv. w VII saukunis miwuruls
miletis mier kolxeTis kolonizaciis mizezi, rogorc
Cans, oqros Ziebaa. Zv. w. VII saukunis miwuruls
miletma lidiis mefis Tormetwlian alyas gauZlo
miletSi Trasibules tiraniis dros. miletisTvis
oqros mTavari importiori lidiis samefo iyo swored.
Zv. w. VII-VI saukuneebis mijnaze miletis mier
daarsebuli
axalSenebis
funqcia,
gansakurebiT
kolxeTSi,
romelic
cnobili
iyo
Tavisi
oqromravalobiT, unda yofiliyo im deficitis Sevseba,
romelic
maSin
lidiisgan
momdinareobda.
amis
dasturia isic, rom erT-erTi pirveli kolonia,
romelic
miletelebma
daaarses
kolxeTis
teritoriaze,
dioskuria,
stefane
bizantielTan
cnobilia `oqromravali kolxeTis~ mefis, aietis,
dedaqalaqis aias saxeliT. dioskuria
aietis aia
namdvilad ar aris, magram es cnoba, rogorc Cans,
gamoZaxilia imisa, rom miletelebi aq Tavidan oqros
eZebdnen. Zv. w. VII
saukunis miwuruls, rodesac
milets omi aqvs lidielebTan, maTTvis oqros mTavar
importiorTan, maSin isini eZeben oqros kolxeTSi.
Zv. w. VI saukunis miwurulsa da V saukunis
dasawyisSi miletis SavizRvispireTSi gaaqtiurebisa da
axali koloniebis daarsebis mizezi xe-tyis eqsportis
survilia.
miuxedavad
miletis
garSemo
tyeebis
arsebobisa, rogorc Cans, es sakmarisi ar iyo misTvis.
im droisaTvis milets xe-tye esaWiroeboda sparseTis
winaaRmdeg mosalodneli ajanyebisTvis. garda amisa,
mileti cnobili iyo avejis warmoebiTac da flotis
214
gaZlierebasTan erTad avejis importioris funqciac
unda SeenarCunebina.
Zv. w. VI saukunis bolos SavizRvispireTSi
miletis gaaqtiurebis erT-erTi mizezi sibarisis
dangrevaa.
sibarisis
dangvreviT
gamowveuli
sanedleulo deficitis Sesavsebad, rogorc Cans,
miletelebma isev SavizRvispireTisken ibrunes piri.
SavizRvispireTSi
miletelebis
mier
koloniebis
daarsebis
qronologiaSi
teritoriis
aTvisebis principis mixedviT or etaps gamovyofT: 1)
strategiulad
mniSvnelovan
adgilas
mcire
raodenobis, magram SedarebiT didi
axalSenebis
daarsebis periodi (Zv. w. VIII saukunis Sua xanebidan Zv.
w. VII saukunis Sua xanebis CaTvliT), 2) miletis mier
SavizRvispireTis sanapiros mizanmimarTuli masobrivi
aTvisebis periodi – mcire axalSenebis daarseba (Zv. w.
630-494). pirvel etapze moxda samxreT SavizRvispireTis
aTviseba, Semdeg _ Crdilo SavizRvispireTis da
bolos,
_
dasavleT
SavizRvispireTis.
meore
periodSic teritoriis aTviseba iwyeba isev samxreT
SavizRvispireTiT,
Semdeg
grZeldeba
aRmosavleT
SavizRvispireTiT – kolxeTis sanapiroebis aTvisebiT,
Semdeg _ Crdilo SavizRvispireTiT. Cveni azriT,
koloniebis daarsebis es Tanmimdevroba ganapiroba
SavizRvispireTis dinebebis Taviseburebam da, misgan
gamomdinare, sanapiros Semovlis SesaZlebelma gzam.
SavizRvispireTis berZnul qalaqebSi Zv. w. IV
saukunis bolos dawyebuli adgilobrivi warmoebis
amforebis
funqcia
iyo
adgilobrivi
berZnebis
nawarmoebi produqciis gazidva upiratesad Crdilo
SavizRvispireTis
bazarze.
elinistur
xanaSi
kolxeTis eqsportis sagani SeiZleba yofiliyo rkina,
oqro, seli, kanafi, cvili, tilo, fisi, selis zeTi,
215
Rvino da xe-tye gemTmSeneblobisTvis. radgan, am
produqtebidan mxolod cvilis, selis zeTi an Rvinis
gadatana
SeiZleba
amforebiT,
Sesabamisad,
es
produqcia gavidoda amforebis meSveobiT.
aTenTan kavSiris Sesustebam elinistur xanaSi
gamoiwvia kidev erTi ram – qalaqebis, romelTa
mosaxleobac
rotaciis
wesiT
icvleboda
(mag.,
fiWvnari), transformacia moxda. aRar arsebobden
intensiurad moZravi aTenelebi, romlebic saqonels da
moxmarebis sagnebs mTlianad aTenidan iReben da
fiWvnarSi mxolod rezidentebi arian da amis nacvlad
aq gaCnda mudmivad am adgilebSi dasaxlebuli
mosaxleoba,
romlebic
yoveldRiuri
moxmarebis
sagnebs da praqtikulad mTel warmoebul produqcias
ukve aTenidan ki ar iReben, aramed ZiriTadad
kolxebisgan. Sedegic saxezea – fiWvnaris Zv. w. V_IV
saukuneebis berZnuli nekropoli wyvets arsebobas.
magram berZnebs aq binadroba mTlianad ar SeuwyvetiaT
– elinistur samarovanze swored isini ikrZalebian
isev. berZnebi isev mosaxleoben, Tumca ukve sxva
statusiT
–
adgilobrivad
mosaxlis
statusiT.
simptomaturia, rom swored Zv. w. IV saukunis II
naxevridan iwyeba fiWvnarSic e. w. yavisferkeciani
amforebis warmoebac. es kidev erTi argumentia imis
samtkiceblad, rom berZnebi Semotanili saqonliT ki
ar
vaWroben,
TviTon
cdilobdnen
produqciis
warmoebis dawyebas.
adgilobrivi warmoebis dawyebam kolxeTis rig
berZnul qalaqebSi gamoiwvia svinoikizmi – maT mier
mimdebare teritoriebis ekonomikuri SeerTeba.
Zv. w. III saukunis Sua xanebisTvis egviptem
praqtikulad amoagdo xorblis eqsportis sistemidan
SavizRvispireTi da gamoiwvia ekonomikuri depresia,
216
romelic
aq
Zv.
w.
II
saukunis
ganmavlobaSi
grZeldeboda
da
TviT
romis
mosvlamdec
ki.
miuxedavad
imisa,
rom
dasavleT
saqarTvelodan
xorblis farTo eqsporti mosalodneli ar aris, da
Sesabamisad, kolxeTis vaWroba berZnul centrebTan
Crdilo SavizRvispireTis vaWrobasTan dakavSirebuli
ar aris – kolxeTi regioni sxva saxis nedleuliT
amaragebda berZnul samyaros (mag., xe-tyiT), es krizisi
dasavleT
saqarTvelosac
Seexo.
SavizRvispireTi
mTavari saimporto nedleulis – xorblis, romelic
Crdilo
SavizvispireTidan
midioda
saberZneTSi,
TvalsazrisiT
aRar
iyo
saintereso
berZnuli
samyarosTvis da masTan TandarTuli rac SeiZleboda
yofiliyo, pontouri Tevzi, samSeneblo xe-tye da sxv.
rogorc Cans, ukve aRar aris sakmarisi imisaTvis, rom
Savi zRvis regioni iseTive mimzidvelad darCeniliyo
maTTvis, rom regularuli reisebi ganexorcielebinaT
am mimarTulebiT vaWrobis mizniT. es aris erT-erTi
mizezi kolxeTSi krizisis dawyebisa. egviptis mier
xorblis importis dawyebam SavizRvispireTSi jaWvuri
reaqcia gamoiwvia: saberZneTs ufro iafi xorbali
urCevnia > SavizRvispireTSi areulobaa – am dros xom
TviT olbia aRaraa usafrTxo (Кузищин 2005:350-351) >
kolxeTSi ekonomikuri krizisia > Zv. w. II saukuneSi
kolxeTis rigi berZnuli qalaqebis barbarizeba moxda
> am qalaqebma (gienosi, fiWvnari) arseboba Sewyvites.
es dadasturebulia arqeologiurad da logikuria,
rom strabonisTvis isini ucnobia. rac Seexeba faziss
da
dioskurias,
isini
jerjerobiT
ganagrZoben
arsebobas.
maT
garkveuli
aRorZineba
ganicades
miTridates xanaSi, Tumca Semdeg isinic barbarizdnen
sabolood.
217
rac Seexeba kolxeTis berZnuli qalaqebis
politikur statuss, polisisTvis damaxasiaTebeli
niSnebidan fazissa da dioskurias bevri niSani
axasiaTebs. zogadad, respublikisTvis damaxasiaTebeli
Strixi _ monetebis atribuciis wminda Teokratiuli
da ara monarqiuli gadawyveta SeiZleba CaiTvalos,
polisis, rogorc respublikis maxasiaTeblad. aseve,
antikuri
kapitalisturi
samyaros
ekonomikuri
determinantebic,
rig
SemTxvevebSi
polisisTvis
damaxasiaTebeli
niSnebia.
magaliTad,
savaxSo
kapitalis arseboba. polisis yvela maxasiaTeblebidan
savaldebulo araa apoikias yvela axasiaTebdes, rom is
damoukidebel polisad miviCnioT, miT ufro, rom
yvela qalaqTan mimarTebaSi ar gagvaCnia sruli
informatiulobis fufuneba. Sesabamisad, zogadad,
berZnul koloniebTan mimarTebaSi da kolxeTis
koloniebTan dakavSirebiT sakmarisia polisisTvis
damaxasiaTebeli ramdenime Strixis arsebobac misi
polisuri
xasiaTis
samtkiceblad.
yvelaze
mniSvnelovania dadasturebuli iyos, rom axalSeni
aris
politikurad
damoukidebeli
politikuri
erTeuli, misi mosaxleebi misive moqalaqeebi arian,
romlebic gadasaxadebs ixdian mxolod sakuTari
polisis sasargeblod. sakuTriv polisi sruliad
Seuvalia adgilobrivi mosaxleobisTvis, garda yidvagayidvisa. miuxedavad imisa, rom nebismieri polisi
damokidebulia
adgilobrivebTan
vaWrobaze,
es
srulebiT ar niSnavs aucileblad imas, rom misi
ekonomikuri damokidebuleba gavlenas axdens polisis
politikur statusze, Tumca arsebobaze namdvilad
axdens.
rac Seeexeba polisis kvdomis mizezebs, garda
politikuri da geografiuli mizezebisa, romelic m.
218
hansenma
gamoyo,
arsebobda
kidev
ekonomikuri
mizezebic, ris Sedegadac SeiZleboda antikuri polisi
Camkvdariyo,
es
aris
adgilobrivi
mosaxleobis
faqtori.
rodesac
mosaxleobis
da
berZnebis
ekonomikuri
interesebi
konfliqtSi
modioda,
adgilobrivebi
utevdnen
berZnebs.
zustad
aseve,
rodesac adgilobrivebma dakarges interesi berZnul
qalaqebTan ekonomikuri kavSirisa, Seuties kolxeTis
rig berZnul qalaqebs. ekonomikuri mizezebi polisis
kvdomas ganapirobeben im SemTxvevaSi, rodesac qreba is
ekonomikuri
interesi,
ramac
qalaqis
daarseba
gamoiwvia _ adgilobrivebsa da berZnebs Soris
vaWrobis interesis gaqrobasTan erTad polisebi
degradirdebian da kvdebian.
kolxeTis ZiriTadi berZnuli dasaxlebebidan
(fiWvnari, fazisi, dioskuria, gienosi) yvelas erTi da
igive statusi da funqcia ar hqonia, miT ufro, mTeli
maTi istoriis manZilze.
gienosi mTeli Tavisi arsebobis manZilze iyo
savaWro faqtoria berZnebisTvis. Zv. w. VI saukuneSi aq
ionielebi iyvnen, Zv. w. V saukuneSi aTenelebi
vaWroben, Zv. w. IV saukunis dasawyisSic aTenelebi
arian, SemdegSi TandaTanobiT savaWro partniorebad
jer herakleelebi, Semdeg ki sinopeli berZnebi
gamodian. SemdegSi es kontaqtebic sustdeba da Zv. w. II
saukuneSi qalaqi wyvets arsebobas. amasTan, es emporia
sezonuri
iyo
da
dakavSirebuli
iyo
xe-tyis
eqsportTan. miTridates xanaSi is ar ganaxlebula.
mudmivi
berZnuli
mosaxleoba,
TavisTavad
misi
funqciidan gamomdinare, yovelTvis SedarebiT susti
iyo da maTi asimilacia adgilobrivebTan, rogorc
Cans, sakmaod swrafad ganxorcielda. SesaZloa, es
procesi
ukve
miTridates
winare
xanaSi
ukve
219
dasrulebuli iyo da aman ganapiroba kidec pontos
mmarTvelis mier am dasaxlebis ignorireba.
fazisi Zv. w. VI-II saukuneebSi berZnuli polisia,
dokumenturad
dadasturebuli
polisisTvis
damaxasiaTebeli ramdenime niSniT: 1) damoukidebloba,
2) qalaqis mfarveli RvTaebebis taZrebis arseboba, 3)
monetebis
emisia,
4)
mimdebare
teritoriebis
svinoikizmi, 5) axalSenebis daarseba, Tumca SedarebiT
mcire masStabebisa, 6) taZrebTan arsebuli savaxSo
kapitaliT. zogadad, savaxSo kapitali kapitalisturi
sazogadoebisTvisaa damaxasiaTebeli da am tipis
saqmianobis arsebobac kolxeTSi miuTiTebs imaze, rom
es mxare aRiqmeboda, rogorc berZnuli ekonomikuri
sistemis nawili. elinistur xanaSi fazisi afarTovebs
kavSirebs adgilobriv mosaxleobasTan, ganviTarebulia
soflis
meurneoba
fazisis
xoras
teritoriaze,
romelic
moZravia
sxvadasxva
saukuneSi.
gvianelinistur
da romaul xanaSi
adgilobrivi
berZnebis barbarizeba xdeba da TandaTan sruldeba
berZnuli kolonizacia, rogorc procesi, Sesabamisad,
elinuri fazisic asrulebs Tavis arsebobas.
fiWvnaris axalSenis warmoSobas Tavisi zogadi
da konkretuli mizezebi hqonda. aqac kolonistTa
ramdenime, metnaklebad Zlieri, nakadis gamoyofaa
SesaZlebeli. yovel jerze maTi mosvlis konkretuli
mizezebi ikveTeba. fiWvnaris
pirveli dasaxlebis
gaCena ioniur kolonizacias ukavSirdeba. savaraudod,
rogorc mTel aRmosavleT SavizRvispireTSi, esec
miletelebis daarsebuli axalSeni unda iyos.
Semdegi etapi fiWvnaris istoriaSi ukve Zv. w. V
saukuneSi iwyeba da ukavSirdeba aTenis saimperio
politikas. atikuri periodis fiWvnaris samosaxlos
daarsebis
zogadi
mizezia
aTenis
gaZliereba.
220
fiWvnaris daarsebis moklevadiani mizezi aTenis mier
warmoebuli egviptis kampaniis katastrofaa, da bolos,
uSualo mizezia perikles eqspedicia da adgilobrivi
kolxebis
mzadyofna
aq
aTenis
axalSenis
daarsebisaTvis. fiWvnaris Zv. w. V saukunis berZnul
nekropolze praqtikulad iaraRi araa aRmoCenili.
mosaxleoba winaaRmdegobiT ar Sexvedria berZnebis
mosvlas da arc berZnebi elodnen problemebs.
fiWvnari atikuri kolonizaciis xanaSi mudmivi
mogzaurebis da mezRvaurebis (aeinautebis) qalaqia.
kleruxebi
fiWvnarSi
ar
yofilan,
magram
arqeologiurad
dasturdeba
imdenad
intensiuri
urTierToba
metropoliasTan,
rom
praqtikulad,
yoevldRiuri
moxmarebis
sagnebs
isini
iReben
metropoliisgan. es niSnavs, rom misi mosaxleebi
aTenis moqalaqeebi arian da ara fiWvnaris. xSirad
mogzauroben aTensa da fiWvnars Soris. aseTi statusi
unda hqonodaT aienautebs, plutarqesTan da 4 berZnul
epigrafikul
warweraSi
moxseniebul
`socialur
fenas~. savaraudoa, rom fiWvnari swored aeinautebis
qalaqia Zv. w. V s. II naxevarSi, SesaZloa, Zv. w. IV
saukunis
30-ian
wlebamdec.
elinistur
xanaSi
gardatexaa fiWvnaris ekonomikur cxovrebaSi. Tuki
aqamde es qalaqi, ZiriTadad, nedleulis eqsportiT
iyo dasaqmebuli, rogorc Cans, elinizmis dasawyisidan
iwyebs sakuTari produqciis Seqmnas. am funqciiT unda
dawyebuliyo
fiWvnarSic
e.
w.
yavisferkeciani
amforebis
warmoebac.
yavisferkeciani
amforebi
dasavleT saqarTvelos teritoriaze bevrganaa napovni,
maT Soris hinterlandSi. es aris berZnuli tipis
keramika – amforebi.
am xanaSi berZnebis odnavi
barbarizaciac
moxda,
rac
gamoixata
maT
mier
adgilobrivi
resursebis
gamoyenebaSi,
berZnuli
221
stilis SenarCunebiT, Tumca naklebad xarisxiani
keramikis warmoebaSi. Zv. w. II saukuneSi qalaqi
saerTod wyvets arsebobas da miTridates xanaSi is
arc
aRorZinebula
gansxvavebiT
fazisisa
da
dioskuriisgan.
soxumis da eSeras dasaxlebebi Zv. w. VII
saukunis mijnaze da Zv. w. VI saukunis Sua xanebSi
daarsdnen. Zv. w. VI saukuneSi soxumSi berZnuli
mosaxleoba Tundac mcire raodenobiT, magram mainc
arsebobda. berZnuli importi, marTalia, am periodidan
mcirea, magram, Cveni azriT, savsebiT sakmarisia
berZnebis aq mosaxleobis samtkiceblad. importiT
SedarebiT mdidari iqneboda sakuTriv qalaqi, romelic
jerjerobiT ucnobia. masTan dakavSirebul mcire
dasaxlebebSi
arc
aris
mosalodneli
didi
raodenobiT importis arseboba. amis TvalsaCino
ilustracia fiWvnaria, sadac sanapiroze erTmaneTis
gverdigverd mcxovreb berZnebsa da kolxebs Soris
uzarmazari
gansxvavebaa
samarxebSi
Catanebuli
importis raodenobiT. ramdenadme enigmaturi sakiTxia
soxumisa da eSeras mimarTeba. soxumsa da eSeras
Soris,
arqeologiuri
monacemebis
dRevandeli
mdgomareobiT
Tu
vimsjelebT,
uZvelesia
eSera,
romelic daarsebuli unda iyos Zv. w. VII-VI ss-is
mijnaze. amasTan, importis sustad gamoxatulobis
safuZvelze SegviZlia vimsjeloT, rom es dasaxlebac
ionielebma daaarses im principiT, romliTac, zogadad,
aRmosavleT
SavizRvispireTSi
mileti
aarsebda
koloniebs – bevri da mcire mosaxleobiT.
odnav
mogvianebiT,
Zv.
w.
VI
saukunis
Sua
xanebidan
daarsebuli
Cans
soxumis
dasaxlebac.
radgan
miletelebi am dros ar aqtiuroben am regionSi,
rogorc Cans, soxumis dasaxleba eSeris subkoloniaa.
222
nawili kolonistebisa eSeridan gadasaxlda soxumis
mimarTulebiT.
saerTo
jamSi,
arcerTi
maTgani
mniSvnelovani qalaqi ar yofila Zv. w. VI s-is
bolomde. swored es unda iyos mizezi imisa, rom
skilaqs kariandelTan es qalaqi ar aris elinurad
moxseniebuli. saerTo konteqsti iseTia, rom, erTi
SexedviT,
skilaqss
ar
unda
gamorCenoda
misi
elinurad moxsenieba, magram mainc ar ixseniebs. Zv. w. V
s-is II naxevarSi soxumis teritoriaze aTenelebma
kleruxebi gamoagzavnes, albaT, perikles pontouri
eqspediciis
Semdgom,
ramac
gaaZliera
mimdebare
teritoriis elinuri substrati. amasTan dakavSirebiT
Semdegi
argumentebi
arsebobs: 1)
SeiaraRebasTan
dakavSirebuli
nivTebis aRmoCena am periodis
samarxebSi dioskuriis mimdebare teritoriaze. 2)
vaWroba gare samyarosTan, gansakuTrebiT aTenTan,
aseve,
3)
dioskuriis
arseboba
bevrad
ufro
arakeTilganwyobil garemoSi henioxebis mezoblad,
vidre mag., fiWvnarisa, an gienosisa. Tumca dioskuriis
statusis sruli transformacia Zv. w. V saukuneSi
damoukidebeli polisidan kleruxiad ar momxdara. aq,
albaT, Tanacxovrobdnen Zv. w. VI saukuneSi mosuli
berZnebis STamomavlebi da Zv. w. V saukuneSi mosuli
kleruxebi, amasTan, pirvelni dioskuriis moqalaqeebi
iyvnen, xolo meoreni _ aTenisa. Zv. w. IV saukunis II
naxevridan dioskuria ukve Camoyalibebuli polisia.
polisis sxvadasxva maxasiaTeblebidan: dioskurias
sakmarisi hqonda. dioskuriis mier sakuTari damRiani
amforis gamoSveba, sakuTari meurneobis arseboba mis
damoukidebel statusze miuTiTebs. misi amforebis
warmoeba daiwyo Zv. w. IV saukunis II naxevridan da III
saukuneSic grZeldeboda. am amforebs is sakuTari
warmoebuli
produqciis
gasazidad
iyenebda.
es
223
produqcia SeiZleboda yofiliyo Rvino. savaraudod,
dioskuriuli Rvino egeosuri centrebidan Semosul
produqciasTan SedarebiT iafi Rirda, ramdenadme
uwevda konkurencias maT Crdilo SavizRvispireTSi.
eSeris
Zv.
w.
IV-III
saukunis
warweraSi
moxseniebuli faqtebi adasturebs, aseve, ramdenime
mniSvnelovan Strixs, romelic polisebs axasiaTebdaT:
1) damoukideblobisken swrafva, 2) sakuTari jaris
yola, 3) TavdacviTi sistema. Zv. w. IV saukuneSi
dioskuriis polisur statuss amtkicebs, aseve, mis
mier mimdebare teritoriebis absorbcia – svinoikizmi:
eSeras SeerTeba soxumis dasaxlebasTan dasrulda
elinistur
xanaSi,
risi dasturicaa
dioskuriis
warmoebuli amforebis qurebis sawarmoo centris
aRmoCena, rogorc eSeraSi, aseve soxumSi. es mxare ukve
ekonomikurad erTiani sivrcea. Zv. w. II saukunis I
naxevarSi dioskuria knindeba. Tumca miTridates
xanaSi
gamococxleba
SeiniSneba.
dioskuria
strabonTan jer kidev savaWro qalaqia, Tundac
kolxTa qalaqi, magram mainc savaWro qalaqia, anu
sanam miTridate `mouswrebda~ am mxares, dioskuria
savaWro centris statuss mainc inarCunebda. Zv. w. I
saukuneSi dioskuriaSi saqalaqo cxovreba Cakvda.
rogorc Cans, miTridates Semdeg, xelaxla dawyebuli
krizisis fonze qalaqs Seuties adgilobrivebma.
pliniusis droisTvis qalaqi ukve gaukacrielebulia
(Plin. N.H. VI. 15). misi ganadgurebis Sedegia mTielTa
Camosaxleba.
Zveli da axali welTaRricxvebis mijnaze
dasavleT saqarTveloSi saqalaqo cxovrebis daknineba
da isev ekonomikuri krizisia. berZnebi barbarizdnen
da dasavlur ekonomikur sistemebTan Serwymis iluzia
aRar arsebobs. romaul xanaSi am mxares ekonomikuri
224
datvirTva nedleulis gazidvis TvalsazrisiT aRar
aqvs, romaelebi, mas mxolod imperiis ganapira, pontos
limesis
nawilad
aRiqvamen,
Sesabamisad,
didad
hinterlandiTac ar interesdebian. daaxloebiT maTi
pirveli
gamoCenis
paralelurad,
dasavleT
saqarTveloSi iwyeba protofeodaluri sazogadoebis
reorganizeba. Semdgomi etapi protofeodalizmidan
feodalizmze gadasvla unda yofiliyo. rogorc Cans,
es procesi ramdenadme rTulad mimdinareobda da
sabolood
dasrulda
mTielTa
Camosaxlebis
dasrulebis Semdgom.
225
HELLENIC EXPERIMENT IN WESTERN GEORGIA –
GREEK SETTLEMENTS (GENESIS, HISTORY)
In our research we study Hellenic experiment in Western
Georgia – general and specific reasons for the foundation of
Greek settlements and their history. Special emphasis is given to
their status in different periods (6th-4th B.C.), also to the priorities
in foreign trade relations and to the particular reasons and results
of the failure of above-mentioned experiment. There is a rich
historiography and significant tradition of research in this field
however discussions about the Greek settlements in Western
Georgia is still actual. Nowadays it is considered that all Greek
Poleis had their peculiarities and history of development,
therefore, it would not be proper to have in mind just one
approach for all Greek Poleis. In this regard, we analyze and
research the history of Greek settlements in Western Georgia in a
new way. The aim of the work is to investigate the reasons and
results of genesis, also history of development and the reasons
why the Greek settlements (Phasis, Dioscurias/Eshera, Gyenos,
Pichvnari) were weakened in Western Georgia; The first Ionian
settlements were formed in Western Georgia either on the verge
of the 7th-6th cc. B.C. or at the beginning of the 6th c. B.C. Next
step in the foundation of the colonies was in the middle of the 6 th
century B.C. and the last was in the middle of the 5th century B.C.
These settlements were filled by a new contingent of the Greeks
as the result of Pericles’ expedition in the Black Sea. In case of
the Ionian colonization, the main goal of the research is to
determine the reasons for the foundation of the settlements in
specific periods; we also analyze impulses that caused their
genesis. Since the reasons for the processes in reference to the
Athenian colonization in the 5th century B.C. are more obvious,
226
in this case, we are mostly interested in the status of different
Colonies during this period and in comparative analysis of the
status’ of these colonies. The 4th c. B.C. was marked by the
beginning of the local production of amphorae by the Greek cities
of Colchis. These amphorae were produced with or without the
stamps. The aim of the research is to determine functions of these
amphorae and successfulness of this experiment. Also, we
research reasons for the decline of the Greek settlements in the
specific periods and the results of these processes for Western
Georgia. Pichvnari, as the Greek settlement practically did not
exist from the 2nd c. B.C. as well as Gyenos. Phasis and Dioscuria
finally were declined on the verge of eras.
In the first chapter primary and secondary sources are
discussed. Primary sources are discussed with the following
method: what values and limitations they have based on their
origin and purpose. Historiography is organized thematically: 1)
literature concerning general questions of Ancient economy, 2)
works, concerning general theoretical questions of Greek
colonization, 3) relevant monographs concerning the research of
the Black Sea region, 4) historiography about Greek colonies in
Colchis, 5) publications of archaeological catalogues.
In the second chapter of the work long-term causes of the
Greek colonization are overviewed and short-term causes are
researched. In the specific period specific reasons existed during
Milesian colonization of the Black Sea. These reasons are the
answers to the challenges determined by the processes in Miletus
itself. The quest of gold was short-term cause of the Milesian
colonization of Colchian coastal line on the verge of 7th and 6th cc.
also, at the beginning of the 6th c. is the. As M. Inadze has noted,
narrative sources did not attest the export function of Colchian
gold, however we can suppose desire of obtaining gold in Colchis
227
if we take into consideration the need of Miletus in that specific
period. At the end of the 7th c. B.C. Miletus resisted the 12-years
siege of Allyates of Lydia during the tyranny of Thrasybulus.
Major importer of gold for Miletus was Lydian Kingdom. Thus,
gold procurement is the short-term cause of the foundation of
colonies in Colchis by Miletus on the verge of the 7th and 6th cc.
B. C. They were determined to fill the the gap caused by Lydian
kingdom. Miletus answered this specific challenge with becoming
more active in the Black Sea region. This war continued during
615-604. The earliest import from Colchis belongs nearly to this
period.
At the end of the 6th c. - at the beginning of the 5th c. a new
reason for Miletus to become active in the Black sea region is a
desire to procure timber for export. Despite the fact that the forest
seemed to be quite a lot around Miletus itself, it seemed not to be
enough. Miletus needed wood for the construction of the fleet for
the future revolt against the Persians. Also, Miletus was famous
for its furniture production and apart from strengthening of the
fleet, as Greaves notes, it had to maintain function of furniture
importer.
One of the short-term causes of becoming Miletus active in the
Black Sea region is the fall of Sybaris. In 510 B. C. the
Crotonians took Sybaris and expelled 500 rich citizens from the
city. Sybarites were important allies of the Milesians, because
Sybarites were the major suppliers of the wool for Miletus and the
Milesians were producing their famous textiles from it. Weaving
was developed in Colchis – discoveries of Pyramidal suspensions
is evidence of it. The reason why Miletus got interested in
Colchis at the end of the 6th c. B.C. is to procure the raw materials
for their weaving production. At the end of the 6th c. B.C. after the
fall of Sybaris when Milesians lost major partner in the import of
228
wool, they seemed to become interested in filling this gap from
the Black Sea region.
In the 5th c. B.C. general long-term cause of the
foundation of new colonies, apart from the desire to capture the
markets, could be just the wish of constatation of someone’s
ideological leadership. For example, when Athens was founding
Thurii its only wish was to declare its own leadership.
We separate two periods in the chronology of Milesian
colonization of the Black Sea: 1) the establishment of a few but
on relatively big colonies on strategically important places (the
middle of the 8th c. B. C. - the middle of the 7th c. B. C.), 2)
massive determined settlement of the Black Sea littoral by the
Milesians – the establishment of small settlements (630-494 B.
C.). On the first stage of the first period colonies were founded on
southern coast of the Black Sea, then on northern coast and
finally on western coast. During the second period the
foundations on the Black Sea littoral begun from southern part of
the coastal line again, then it continued to eastern coast in this
case, then to northern coast. In our opinion this was determined
by the peculiarities of the Black Sea currents and by the
possibility of getting around the Sea easier in this way since it
was not possible yet to cross the Sea directly.
At the end of the 4th c. B.C. the Greek cities in Colchis
began to produce their own production. The cities were producing
their own amphorae. Raw materials (honey, wax, pitch an etc.)
procured in the Black Sea were exported probably with the use of
Greek vessels at first however from the 4th c. B. C. when the
contact with the Aegean and Mediterranean Greek centers was
fading and the Greek vessels brought from there were less, they
began to produce their own amphorae in order to export their own
production. In the Hellenistic Age the object of the export could
229
be iron, gold, flax, hemp, wax, linen, pitch, flax oil, wine and
timber for fleet construction. Only wax, flax oil or wine can be
taken with the amphora, so this production was taken with it. It
seems, the Greek cities of Colchis were very active in trade in the
Black Sea region, exporting their production almost everywhere
in the Black Sea, except western coasts. Also, it is quite possible
that they had function which Chios had had earlier – producing
Amphorae just with the purpose of export.
Weakened relationships with the Athens caused the
changes in the cities – the city where the rotation of the
population took place during Athenian hegemony (Pichvnari)
transformed into different kind of settlement. There are no
Athenians who were moving intensively and bringing goods and
wares from Athens, who were just residents in Pichvnari not
citizens. Here we have permanent population who gets goods for
everyday use not from Athens as it was before, but from the
Colchians. The result is logical – the Greek cemetery of the 5th 4th cc. ceased to exist. It does not mean that the Greeks did not
live here anymore – Hellenistic cemetery is still Greek cemetery.
Greek burial rituals and Greek stuff are attested here, so, it seems,
the Greeks still live here but with different status – they are
permanent inhabitants. It is symptomatic that Pichvnari begins its
own ceramic production from the 2nd half of the 4th c.
The Greek cities of Colchis began the local productions
and this caused synoecism – economic absorption of adjacent
territories. Good example of this is a discovery of the ceramic
production centers in several places in Dioscurias – Gvandra,
Lechkop, Eshera and Gulripsh. This whole territory was absorbed
with the initial core of Dioscurias.
In the middle of the 3rd c. B. C. Egypt expelled the Black
Sea region from the system of grain import. This caused
230
economic depression, which lasted here during two centuries and
even until the coming of Rome, as Graham notes. Despite the fact
that wide export of grain is not expected from Western Georgia
since this region was providing the Greek world with the different
raw materials (for example with the timber), this crisis had some
influence on Western Georgia as well. The Black Sea grain was
not interesting for the Greeks anymore and everything taken from
here (Pontic dried fish, timber), seemed not to be enough
anymore to preserve the Black Sea as attractive as it was before.
So, they do not make regular voyages here. This is one of the
reasons of the beginning of crisis in Colchis. This chain reaction
was caused by Egypt, which began exporting their grain – Greece
prefers to import cheaper grain, also, there is an anarchy in the
Black Sea – even Olbia is not safe – heavy economic crisis is
there as Kuzishchin notes, it is the period of Sarmatic-Nomadic
protectorate.
Some of the Colchian Greek cities became barbarian in
nd
the 2 c. and they ceased their existence. Pichvnari and Gyenos
faded. As for Phasis and Dioscurias, they still exist.
As for the methods of timber export from Colchis by the
Greeks, we have direct information of Strabo that the wood was
put in the rivers and they floated down in the valley (Strabo XI. 2.
17.). In ancient period wood was brought from mountains by
floating as well as in the 19th c. Location of the Ancient sites
coincide with the places in 19th c. Only one big operation could be
launched during one year. This explains high concentration of
gold money in Svaneti. Raw material was procured by the locals,
it seems (Strabo XI, 2, 12).
In the third chapter different forms of Greek colonies are
discussed: polis, emporium, cleruchy. Since our major question of
research is to examine to what extent these cities were
231
independent poleis, special attention is paid to the definition of
Polis. Status of the Greek cities in Colchis is very much disputed
question in historiography. In this chapter historiography
concerning the question is discussed.
In the fourth chapter reasons of the genesis of Phasis as a
colony are discussed. Major questions we are interested in, are: 1)
when was Phasis established and what conditions enhanced to it?
2) What was the status of Phasis – to what extent was it a polis or
emporium? We are also interested in one question which was
related with the economic activity of the Phasians: what was their
health condition according to narrative sources (Hippocrates)?
In Archaic and Classical Age, Phasis supposedly or for sure
had the following characteristics:
1) autonomy and
independence, 2) existence of public buildings (temple of the city
protector gods), 3) emission of its own coins, 4) its own colonies
(?), 5) synoecism/conurbanization (?) 6) existence of usury
capital.
Independent government is the major characteristic of polis.
Information kept by Aristotle in ‘Phasian Politeia’ is very
interesting. It proves the opinion of T. Dundua, that in the 4th c.
B.C. Phasis is ‘some political unit and has its own state
government’. Also this information indirectly indicates that
Phasis had its own political life with its state structures. One of
the characteristics of poleis is the existence of temples of the
city’s protector gods. Existence of Apollo and Artemis’ (Zosim,
1, 32, 3) cult is attested in Phasis and, also, the temples associated
with them. According to G. Dundua one more argument which
proves the political status of Phasis is its coin emission.
Synoecism is also characteristic to Polis. Chaladidi and Simagre
were part of Phasis’ ‘Khora’ and step-by-step broadening of
Phasis indicates that the Phasians were trying to expand their
232
influence. One of the characteristics of the poleis is the
establishment of other colonies. If we take into consideration
Boltunova’s opinion about the foundation of Pityus by the
Phasians or the Dioscurians, we can also suppose the existence of
this sign. Also, it is notable, that in the estuary of the river
Khobistskali there is one more small Greek settlement, which, in
M. Inadze’s opinion seems to be a small Greek sub-colony.
One more argument which proves that Phasis was a polis is
the organized system of lending in the city. This could be the
temple of Apollo or Artemis. V. Kuzishchin notes, that Delos
temple of Apollo was giving lend in the 2nd c. B.C. It seems, it
was accepted practice in the poleis. From Heraclid’s information
we know that Phasians were giving 3 minas to a person, who
suffered from ship-wreck. This 3 mina could be the amount of
lend which was necessary for them to return to their homeland
and the Phasians were lending them it. So, this is another
argument, which proves that Phasis should be estimated as a
Polis. In late Hellenistic and Roman period local Greeks became
barbarians and step-by-step Hellenic experiment as a process
stopped. So, Hellenic Phasis ceased its existence.
As for the health condition of the Phasians, we discuss
Hippocrates’ information concerning it. We should note that the
decease discussed by Hippocrates is not Malaria, it is hepatitis A,
the symptoms and living conditions together indicate to this.
In the fourth chapter of the thesis genesis and history of
Dioscurias is discussed. In the 6th c. B. C. the Greek population
existed in Sokhumi, not many but still did. The Greek import is
few, but could serve as enough evidence of their existence here.
Among Eshera and Sokhumi the earliest settlement is Eshera,
which seems to be established in the 1st half of the 6th c. B.C.
Since the Greek import in Sokhumi is less than in Eshera in the
233
6th c. B.C. it seems, that the first settlement was Eshera and later
the part of its colonists moved to Sokhumi, thus subcolonized the
territory. In general none of them were important cities till the
end of 6th c. B.C. That is why Scylax of Caryanda does not
mention it as a ‘Hellenic city’.
At the beginning of the 6th c. B.C. when the Greeks first
inhabited Eshera, the reason why Miletus appeared in Colchis is
to find gold – in order to substitute Lydian gold. It is interesting
that Stephanus of Byzantium mentions Dioscurias as ‘Aia’: there
is another Dioscurias in Pontus, called also as Sebastopolis,
earlier it was called Aia as Nikanor says’. As it is known Aia is
the city of Aietes, king of Colchis. Dioscuria is not Aia, it is well
researched in historiography and we will not discuss it in details.
In our opinion, this information is a reflection of the Milesians’
first visit in Colchis. During this period (the verge of the 7th c. 6th cc. B. C.) they were looking for gold here, as well as in the rest
of Colchis. This was determined by the war with Lydian king
Allyates, who was main provider of gold for them. If it is so, it
seems, Dioscurias in Stephanus of Byzantium’s information is
Eshera since only there is the import from the beginning of the 6th
c. B. C. In the 6th c. B.C. both Sokhumi and Eshera were
percepted as a whole in the 5th c. B.C. In the Hellenistic Age not
only perceptionally but also, economically these two little
settlements merged. Eshera in the Hellenistic Age became part of
Sokhumi. The discoveries of ceramic hearths in both regions for
the same production, proves it. Since Eshera was founded earlier
than Sokhumi, in the 6th c. B.C. It was not part of Sokhumi, it was
a small independent apoikia with reduced population and in the
4th c. B.C. it seems to become part of Dioscurias. Such practice
existed in the Greek world, for example, Myous became part of
Miletus because of oligandry. Such kind of union was called
234
sumpoliteia. Myous was located very close to Miletus like Eshera
and Dioscurias – in 16 kilometers. Eshera becomes part of
Dioscurias/Sokhumi either because of oligandry or other possible
economic reasons.
As for the political status of Dioscurias: in the 6th c. B.C.
Sokhumi and Eshera existed as a small settlements, probably with
oligarchic constitution as it was in their metropolis. Later, in the
5th c. B.C. this region was subjugated by Athens and in T.
Dundua’s opinion, the liberalization of its constitution took place.
Also, Dioscurias got filled in with the cleruchs. Their settlement
here was determined by the existence of not stable local tribes –
the Heniokhi. The newcomers strengthened the Hellenic substrate
here. In our opinion, the whole transformation of Dioscurias’
status from independent polis to cleruchy is not right. It seems,
descendants of the Greeks who came here in the 6th c. B.C. and
cleruchs which came in the 5th c. B.C. lived together. The first of
them were citizens of Dioscurias and the second of Athens. Their
function was military service to Athens. They had citizenship of
Athens but were obliged to live in the colony.
From the 2nd half of the 4th c. B.C. Dioscurias is an
independent, finally formed polis. Several charactetistics of polis
are attested concerning Dioscurias: 1) independence or/and the
struggle for independence, 2) their own forms of production, 3)
synoecism/conurbanization, 4) defense system (?) – Eshera
inscription mentions the tower, 5) their own coins in the late
Hellenistic period (Dioscuriads), 6) fleet (?).
In the 1st c. B. C. urban life in Dioscurias faded. The
economic crisis seems to begin again after Mithridates. This
imposed local tribes to seize the city. This is well attested by the
1st c. B.C. Eshera inscription.
235
In the sixth chapter of the thesis issues of Gyenos history are
examined. Concerning Gyenos we lack important narrative
sources, however if we compare and fulfill the information with
archeological evidences, it is possible to make certain
conclusions.
In our opinion, Gyenos was founded in the 2nd half of the 6th
century B.C., this could be before 540 B.C., before Miletus fell
into the Persians’ hands. In 540-513 B.C. Miletus was governed
by tyrants appointed by the Persians and colonization activity of
Miletus was comparatively weakened. Besides, if the function of
Gyenos was provision of wood necessary for shipbuilding,
foundation of the settlement with this function was more possible
before 540 B.C. By that time the Persians had no war with the
Greeks and the strengthening of the fleet could hardly be the wish
of the tyrant appointed by the Persians and accordingly
foundation of the settlement in distant Colchis was not urgent.
Thus, Gyenos must have been founded before 540 B.C. when the
interest to build the fleet still could exist. There is a probability
that it was founded during short period of time – from 513 B.C. to
494 B.C. (before the destruction of Miletus). Since materials of
the second quarter of the 6th century B.C. and of the end of the
century were discovered in the findings of 1981, it seems,
originally, Gyenos was founded before 540 B.C., then, for the
short period its activity was weakened and evidently in 513-494
B.C. was strengthened again.
Metropolis of Gyenos is not attested in the narrative sources.
If we have direct information about Phasis and Dioscuria, such
information in connection with Gyenos has not susvived. If we
take into consideration a general tendency that the city founded in
the 6th century B.C. could be only a colony of Miletus in eastern
Black Sea coast, and if we connect Pomponius Mela’s Cycnus
236
and Pliny’s Cygnum with Gyenos, we can conclude that Miletus
was its founder also. Cycnus in Greek means a swan. In Greek
mythology a swan was considered to be Apollo’s attribute.
Pausanias refers to King Cycnus who was turned into a swan by
Apollo (Paus. 1. 30. 3). According to Servius Cycnus was a
musician; his turn into a swan is also connected with Apollo
(Serv. On Aen. 10, 189). According to Servius, Apollo turned him
also into a constellation. Cygnus’ constellation was known even
for Ptolemy. It is known that Apollo’s cult was spread in Miletus,
and since the cults of metropolis were worshipped in a colony,
based on this and on general conjecture we connect the original
foundation of Gyenos/Cycnus/Cygnum with Miletus.
Status and function during the existence of the city did not
change. Gyenos during the entire period of its existence was an
emporium for the Greeks. If in the 6th c. B.C. the Ionians were
here, in the 5th c. B.C. Athenians came. At the beginning of the 4th
c. B.C. the Athenians are here again, though later Sinopeian
Greeks also came as trade partners. Later the contacts also
weakened and in the 2nd century B.C. the city ceased existence. At
the same time, this emporium was seasonal and was connected
with the timber export. During Mithridates’ era it was not
renovated. Greek population itself, was always comparatively
weak and its assimilation with the locals, as it seems, took place
quite fast. It is possible this process was terminated during the era
of Mithridates already and supposedly, this was the reason why
the ruler of Pontus ignored this territory.
In the seventh chapter of the thesis aspects concerning the
development of Pichvnari settlement are examined.
Origin of Pichvnari also had its general and specific reasons.
There were several more or less strong streams of colonists,
237
however each time specific reasons of their coming can be
distinguished.
Pichvnari like other Greek settlements in Western Georgia
was founded by the Milesians for the first time. Archaeological
evidences prove the Ionian presence in Pichvnari in the 6th c. B.C.
Onomastic similarity between Miletus and Pichvnari also proves
it. There are pine-trees around Miletus and a town nearby, as
Greaves note, is called Çamiçi i. e. ‘In the pine-trees’. According
to Pliny, Carian name of Miletus was Pityusa (Plin. NH. 5.112),
since the surrounding territory was rich in pine-trees. Toponyms
of Asia Minor origin, for example Side/Sida, occur in the Eastern
coasts of the Black Sea. The Milesians could have
transferred their toponym to Colchis, in their settlement,
especially if the circumstances for creating such toponym have
coincided. It seems, this toponym was transferred and later it took
Georgian form. Nowadays the toponym exists in Georgian form,
like Carian name of Miletus Pityusa preserved in Turkish
form Çamiçi. If such ‘migration’ of toponym happened, this could
concern just Pichvnari, not Bichvinta, because it was not founded
yet. Also, we should note, that Pityusa mentioned in the Greek
sources (Strabo XI, 2, 14; Plin. NH. VI, 16; Arr. PPE 27; Ptol., V,
6, 6;) meaning Western Georgian settlement, is never Pichvnari, it
is always Bichvinta. Pichvnari ceased its existence when
Bichvinta started.
The next stage in the history of the city begins in the 5thc.
B.C. and is connected with Athenian foreign policy. The
Athenians wanted to establish the settlement here, and it seems
their wish was supported by the locals. The weapons were not
revealed on the Greek necropolis of the 5th century B.C. of
Pichvnari. It seems, neither local population opposed to the
coming of the Greeks nor the Greeks were awaiting problems.
238
Pichvnari was the city of permanent sailors and traders in
5th c. B. C. High percentage of the Greek import on Greek
cemetery of the 5th c. B. C. in Pichvnari gives us the clue that the
Greeks here were Pichvnari residents, however they were
travelling a lot, and bringing Greek import quite often. They were
citizens of Athens and Pichvnari was not a self-governing Polis. It
was a specific emporia with Athenian citizens.
Pichvnari was the city of permanent travellers-traders
(ΑΕΙΝΑΥΤΑΙ), specific emporium where permanently travelling
Greeks gathered, at the same time, it is possible that a part of
them also lived there. They were not Pichvnari citizens but
Athenian ones and maintained permanent connection with the
Athens. It explains the fact that immensely large quantity of
import existed on the Greek necropolis.
The Hellenistic Age is a turning point in the city’s
economic life. If the city was mainly exporting raw materials at
first, from the beginning of the Hellenistic Age it starts to produce
its own production. The production of the so-called brown-clay
amphorae should have also been started with this function in
Pichvnari, it seems. The Brown-clay amphorae are found in many
places on Western Georgian territory, including hinterland. This
is the Greek-type ceramics – amphorae.
By the end of the 2nd century B.C. Pichvnari city ceased
to exist. Unlike other Greek cities of Colchis (Dioscurias, Phasis),
Pichvnari is not active in the era of Mithridates. Temporary
economic revival caused by Mithridates’ activity did not
influence Pichvnari. As it seems, governor of Pontus was not
interested in this region and final decline of Pichvnari in
Hellenistic era was caused by this.
Municipal life in Western Georgia declined at the turn of
the millennia and economic crisis returned again. The Greeks
239
barbarized and the illusion of confluence with Western economic
system does not exist anymore. The Greeks’ idea to include
Colchis in Hellenic economic system collapsed and this caused
some changes here. Then the Romans came. They perceived this
region as only marginal part of Pontus Limes, it does not have a
huge economic function for export of raw materials they are not
also interested in hinterland. So, reorganization of protofeudal
society begins in Western Georgia. The transition from
protofeudalism to feudalism must have been the next stage. As it
seems this process passed with difficulties and finally finished
after the highlanders migrated. It is obvious that the long-term
result of the collapse of Hellenic experiment is the migration of
highlanders as only by their means became possible to overcome
the crisis which began and at the end of Hellenic experiment.
240
literatura
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
abdalaZe... 2012: abdalaZe g., kupataZe b., axmeteli n.,
murRulia n. istoria. me-11 klasi. Tbilisi:
gamomcemloba `diogene~. 2012.
abramiSvili 1987: abramiSvili T. noqalaqevis
eqspediciis mier mopovebuli monetebi (1973-1982).
noqalaqevi. II. Tbilisi: gamomcemloba `xelovneba~,
1987.
arboliSvili 2006: arboliSvili l. plinius
ufrosis `bunebis istoria~, rogorc kolxeTis
istoriis wyaro. istoriis mecnierebaTa kandidatis
samecniero xarisxis mosapoveblad warmodgenili
disertaciis avtoreferati. Tbilisi. 2006.
axvlediani
2004:
axvlediani
dim.
kolxeTis
socialur-ekonomikuri da politikuri istoriis
sakiTxebi Zv. w. V-II ss. istoriis mecnierebaTa
doqtoris
samecniero
xarisxis
mosapoveblad
warmodgenili disertaciis avtoreferati. Tbilisi.
2004.
axvlediani
20041:
axvlediani
dim.
kolxeTis
socialur-ekonomikuri da politikuri istoriis
sakiTxebi. Tbilisi: gamomcemloba `arqeologiuri
kvlevis centri~, 2004.
axvlediani... 2005: axvlediani dim., kaWarava d.,
kvirkvelia g. vani Zv. w. IV saukunesa da III saukunis
I naxevarSi. J. SavizRvispireTi elinuri samyaros
sistemaSi, Ziebani, damatebani, 12, 2005.
berZeniSvili... 1975: berZeniSvili q., fuTuriZe r.
biWvinTaSi mopovebuli amforebi, katalogi. Kkr.
didi pitiunti, I. Tbilisi. 1975.
berZniSvili 1942: berZniSvili, m. qalaq fazisis
lokalizaciisTvis.
J.
Tbilisis
saxelmwifo
universitetis Sromebi, XXIII, 1942.
241
9.
10.
11.
12.
13.
14.
blaskesi 2002: blaskesi, x. m. vanis sakulto qalaqi
da misi paralelebi dasavleTSi. J. urbanizmi
SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xanaSi:
povli~
῾Elleniv~
da
povli~
bavrbaron.
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
boeri 1999: J. p. pontos apolonia da misi
emporionebi, savaWro portebi?
J. vaWroba Sav
zRvaze arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis
gzis istoriuli perspeqtiva. SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
boeri 2005: boeri J. p. sinopuri da kolxuri
amforebis damRebi CrdiloeT SavizRvispireTSi:
saerTo bazari?
J. SavizRvispireTi elinuri
samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI, 2005.
bragvaZe 2005: bragvaZe z., maxaraZe g. sairxe
elinistur xanaSi.
SavizRvispireTi elinuri
samyaros sistemaSi. J. SavizRvispireTi elinuri
samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI, 2005.
bragvaZe... 1999: bragvaZe z., maxaraZe g. Zv. w. V-IV ss.
berZnuli importi sairxidan.
J. vaWroba Sav
zRvaze arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis
gzis istoriuli perspeqtiva, SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
braundi 1999: braundi d. indoeli vaWrebi fasisSi.
J. vaWroba Sav zRvaze arqaulsa da klasikur
xanaSi: abreSumis gzis istoriuli perspeqtiva,
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis IX
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23
seqtemberi. Ziebani, damatebani, I, 1999.
242
15. braundi 2005: braundi d. kidev erTxel faziselTa
konstituciis Sesaxeb. J. SavizRvispireTi elinuri
samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI, 2005.
16. gagoSiZe 1966: gagoSiZe i.
iTxvisis samarxi. J.
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, t. XXVB, 1966.
17. gamsaxurdia
1983:
gamsaxurdia
i.
kolxeTidan
svaneTis mTebamde. Tbilisi: gamomcemloba: `sabWoTa
saqarTvelo~, 1983.
18. gamyreliZe 1965: gamyreliZe al.
pomponius melas
cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb.
kr.
qarTuli
wyaroTmcodneoba, I. 1965.
19. gamyreliZe 1985: gamyreliZe g. azo-farnavazis
droindeli
kolxeTis
istoriisaTvis.
J.
saqarTvelos
mecnierebaTa
akademiis
macne.
istoriis seria, #3, 1985.
20. gamyreliZe 2010: gamyreliZe g. kolxologiuri
narkvevebi.
2.
Tbilisi:
gamomcemloba
`arqeologiuri kvlevis centri~, 2010.
21. gamyreliZe... 2006: gamyreliZe g., Todua T. romis
samxedro-politikuri
eqspansia
saqarTveloSi.
Tbilisi:
gamomcemloba
`sauniversiteto
gamomcemloba~, 2006.
22. georgika 1936: georgika, bizantieli mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. 3. Tbilisi:
gamomcemloba
`saxelmwifo
universitetis
gamomcemloba~, 1936.
23. georgika 1961: georgika, bizantieli mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. I. Tbilisi:
gamomcemloba
`saxelmwifo
universitetis
gamomcemloba~, 1961.
24. georgika 1965: georgika, bizantieli mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. 2. Tbilisi:
gamomcemloba
`saxelmwifo
universitetis
gamomcemloba~, 1965.
243
25. gvinCiZe 1980: gvinCiZe g. nanefiS Wales samarovani.
J. Zeglis megobari, #54, 1980.
26. gordeziani
1971:
gordeziani,
r.
`fazisis~
etimologiisaTvis.
J.
Tbilisis
saxelmwifo
universitetis Sromebi, B 2 (140), 1971.
27. gordeziani
1988:
gordeziani
r.
berZnuli
civilizacia. n. 1. Tbilisi: gamomcemloba `merani~,
1988.
28. gordeziani
1997:
gordeziani
r.
berZnuli
civilizacia. n. 2. Tbilisi: gamomcemloba `merani~,
1997.
29. gordeziani 2009: gordeziani l. Zveli istoriis
narkvevebi. Tbilisi: gamomcemloba `logosi~, 2009.
30. grigolia 1971: grigolia g. enguris arqeologiuri
eqspediciis savele muSaobis winaswari Sedegebi. J.
saqarTvelos
mecnierebaTa
akademiis
macne,
istoriis seria, 3, 1971.
31. grigolia 1973: grigolia g.
`barbarosebis didi
qalaqis~ lokalizaciisTvis. J. Zeglis megobari,
#33, 1973.
32. diuponi... 1999: diuponi p., kaWarava d. fisis
molesilobis naSTebi arqaul berZnul amforebze
simagris namosaxlaridan.
J. vaWroba Sav zRvaze
arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis gzis
istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
33. dundua 1975: dundua g. samoneto mimoqceva da
savaWro-ekonomikuri
urTierTobani
biWvinTaSi
numizmatikuri masalebis mixedviT Zv.ww. II-ax.w. IV
ss. kr. didi pitiunti. I. Tbilisi: gamomcemloba
`mecniereba~, 1975.
244
34. dundua 1997: dundua T. qarTuli eTnokulturuli
evolucia da dasavleTi numizmatikuri masalebis
mixedviT. Tbilisi: gamomcemloba `meridiani~, 1997.
35. dundua 2009: dundua T. kolxeTi Zv. w. VI-IV ss.
berZnuli
axalSenebi
dasavleT
saqarTveloSi.
Tbilisi: gamomcemloba `universali~, 2009.
36. dundua... 1977: dundua g., lorTqifaniZe g. monetebi
vanidan.
vani.
III.
Tbilisi:
gamomcemloba:
`mecniereba~, 1977.
37. dundua... 2000: dundua T., silagaZe n. saqarTvelos
istoria, Tematuri Tu qronologiuri principi?
Tbilisi: gamomcemloba `meridiani~, 2000.
38. dundua... 2006: dundua g., dundua T. qarTuli
numizmatika.
t.
I.
Tbilisi:
gamomcemloba
`artanuji~, 2006.
39. dundua... 2009: dundua T., fifia n. saqarTvelo da
gare samyaro – evropis `Seqmna~ da evropis
integraciis istoriuli formebi. I. sauniversiteto
saxelmZRvanelo.
Tbilisi:
gamomcemloba
`meridiani~, 2009.
40. dundua... 20091: dundua T., fifia n. antikuri
sazogadoebis
daCixva.
Mmasalebi
saleqcio
kursisTvis. Tbilisi: gamomcemoba `universali~,
2009.
41. vani 1972: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 1. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1972.
42. vani 1976: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 2. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1976.
43. vani 1977: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 3. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1977.
245
44. vani 1979: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 4. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1979.
45. vani 1981: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 5. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1981.
46. vani 1983: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 7. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1983.
47. vani 1986: vani. arqeologiuri gaTxrebi. t. 8. red.
oT.
lorTqifaniZe.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1986.
48. vaSakiZe 1971: vaSakiZe n. gurianTis antikuri xanis
arqeologiuri Zeglebi. J. sdsZ, II, 1971.
49. vaSakiZe... 1978: vaSakiZe n., kaxiZe a. fiWvnaris
elinisturi
xanis
samarovanze
1975
wels
Catarebuli savele kvleva-Ziebis Sedegebi.
sdsZ,
VIII, 1978.
50. vaSakiZe... 1979: vaSakiZe n., kaxiZe a. arqeologiuri
gaTxrebi fiWvnaris elinisturi xanis samarovnis
teritoriaze 1976 wels. sdsZ, VIII, 1979.
51. vaSakiZe 1982: vaSakiZe n. importuli keramikuli
tara `namWeduris~ namosaxlaridan.
J. sdsZ, XI,
1982.
52. vaSakiZe 1983: vaSakiZe n. zemo farcxmis samarovani.
J. sdsZ, 13, 1983.
53. vikersi 1999: vikersi m. aTenelebi Sav zRvaze:
romauli modeli. J. vaWroba Sav zRvaze arqaulsa
da klasikur xanaSi: abreSumis gzis istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa
da
arqeologiis IX saerTaSoriso simpoziumi, vani. 1999
w. 20-23 seqtemberi. Ziebani, damatebani, I, 1999.
54. vikersi... 1999: vikersi m., kaxiZe a., iaSvili i.
SavizRvispireTis saqalaqo vercxlis monetebi
246
55.
56.
57.
58.
59.
60.
61.
62.
63.
fiWvnaris
Zv.
w.
V
s. samarovnebidan.
J.
literaturuli aWara, #4, 1999.
TavamaiSvili
1991:
TavamaiSvili
g.
zRvispira
sadgomebis daniSnulebis Sesaxeb. kr. sdsZ, XIX,
1991.
Todua 2004: Todua, T. arianes [Ektaxi~ j kat j
jAllan-is erTi cnobis ganmartebisaTvis. J. Zveli
istoria, w. 5. 2004.
Todua 2011: Todua T. antikuri polisi. Tbilisi:
gamomcemloba
`Tbilisis
universitetis
gamomcemloba~, 2011.
TurmaniZe 2002: TurmaniZe m. mZivsamkauli fiWvnaris
Zv. w. V s. berZnuli samarovnidan. kr. urbanizmi
SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xanaSi:
povli~
῾Elleniv~
da
povli~
bavrbaron
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
TurmaniZe 2005: TurmaniZe m. fiWvnaris elinisturi
xanis mZivsakidebi.
J. SavizRvispireTi elinuri
samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI, 2005.
iaSvili
1982:
iaSvili
i.
sinopuri
damRa
fiWvnaridan. kr. sdsZ, XI, 1982.
iaSvili 1987: iaSvili i. adreuli sinopuri
vercxlis draqma fiWvnaridan. kr. sdsZ, XVI, 1987.
inaZe 1955: inaZe m. Savi zRvis aRmosavleT
sanapiroze mosaxle tomTa istoriisaTvis. J.
masalebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis,
nakv. 32, 1955.
inaZe 1959: inaZe m. antikuri xanis CrdiloeT
kolxeTis
qalaqebis
ganviTarebis
xasiaTis
sakiTxisaTvis. J. saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe. t. XXIII, #6, 1959.
247
64. inaZe 1961: inaZe m. kolxeTis samefos skeptuxiaTa
sakiTxisaTvis. J. saqarTvelos ssr mecnierebaTa
akademiis moambe, t. XXVI, #6, 1961.
65. inaZe
1962:
inaZe
m.
savaWro
urTierTobaTa
istoriidan
Zvel
kolxeTSi.
kr.
kavkasiuraxloaRmosavluri krebuli. t. 2. 1962.
66. inaZe 19621: inaZe m. antikuri xanis qalaqebi
(dioskuria).
J. istoriis institutis Sromebi. t.
VI, nakveTi 2. 1962.
67. inaZe 1963: inaZe m. antikuri xanis kolxeTis
qalaqebi (dioskuria-sebastopolisi, biWvinTa). J.
saqarTvelos
ssr
mecnierebaTa
akademiis
sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis moambe,
#4, 1963.
68. inaZe
1975:
inaZe
m.
aTeni
da
aRmosavleT
SavizRvispireTi (Zv.w. V saukunis meore naxevari). J.
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne, #1, 1975.
69. inaZe 1982: inaZe
m. aRmosavleT SavizRvispireTis
berZnuli kolonizacia. Tbilisi: gamomcemloba
`mecniereba~, 1982.
70. inaZe
1983:
inaZe,
m.
heraklides
“fasiselTa
politiis” ganmartebisaTvis. J. saqarTvelos ssr
mecnierebaTa akademiis macne. istoriis seria, #1,
1983.
71. inaZe 1992: inaZe m. Zveli afxazeTis eTnopolitikuri
istoriis sakiTxebi, J. saqarTvelos mecnierebaTa
akademiis
macne,
istoriis,
arqeologiis,
eTnologiisa da xelovnebaTmcodneobis seria, #1,
1992.
72. inaZe 19921: inaZe m. afxazeTis Zveli mosaxleoba. J.
mnaTobi, #2, 1992.
73. inaZe
19922:
inaZe
m.
Zveli
afxazeTis
eTnopolitikuri
istoriis
sakiTxebi,
J.
saqarTvelos
mecnierebaTa
akademiis
macne,
saqarTvelos
mecnierebaTa
akademiis
macne,
248
74.
75.
76.
77.
78.
79.
80.
81.
istoriis,
arqeologiis,
eTnologiisa
da
xelovnebaTmcodneobis seria, #2, 1992
inaZe 1999: inaZe m. navigacia da vaWroba Savi zRvis
samxreT da aRmosavleT sanapiroze. J. vaWroba Sav
zRvaze arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis
gzis istoriuli perspeqtiva, SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
inaZe 2010: inaZe m. Zveli kolxeTis qalaqi kignumi.
J. iberia _ kolxeTi, #6, 2010.
kalandaZe 1953: kalandaZe al. suxumis mTis
arqeologiuri
Zeglebi. J.
afxazeTis
enis,
literaturis da istoriis institutis Sromebi.
soxumi: gamomcemloba `afxazeTis saxelgami~, 1953.
kapanaZe 1950: kapanaZe d. qarTuli numizmatika.
Tbilisi:
gamomcemloba:
`stalinis
saxelobis
Tbilisis
saxelmwifo
universitetis
gamomcemloba~, 1950.
kaWarava 1971: kaWarava d. oCamCiris antikuri xanis
naqalaqaris qronologiisa da topografiisaTvis.
J. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis moambe.
62, #3, 1971.
kaWarava 1977: kaWarava d. St. Valentin-is jgufis
keramika vanidan. vani. III. Tbilisi: gamomcemloba
`mecniereba~, 1977.
kaWarava 2002: kaWarava d. povli~
῾Elleniv~
SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xanaSi
urbanizmi SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur
xanaSi: povli~
῾Elleniv~ da povli~ bavrbaron
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
kaxiZe
1965:
kaxiZe
a.
masalebi
aRmosavleT
SavizRvispireTis Zveli qalaqebis istoriisaTvis. J.
249
82.
83.
84.
85.
86.
87.
88.
89.
90.
91.
92.
masalebi
saqarTvelosa
da
kavkasiis
arqeologiisaTvis, t. IV, 1965.
kaxiZe 1971: kaxiZe, a. keramikuli tara fiWvnaris
antikuri xanis naqalaqaridan. J. sdsZ, II, 1971.
kaxiZe 19711: kaxiZe a. saqarTvelos zRvispireTis
antikuri xanis qalaqebi. Tbilisi: gamomcemloba
`mecniereba~, 1971.
kaxiZe 1973: kaxiZe a. fiWvnaris antikuri xelovnebis
Zeglebi. J. sabWoTa xelovneba, #9, 1973.
kaxiZe 19731: kaxiZe a. fiWvnaris wiTelfiguriani
krateri. J. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
moambe. t. 69, #2, 1973.
kaxiZe 1974: kaxiZe a. fiWvnaris Zv. w. IV saukunis
samarovanis arqeologiuri gaTxrebis ZiriTadi
Sedegebi. kr. sdsZ, IV, 1974.
kaxiZe 1977: kaxiZe a., vaSakiZe n. fiWvnaris
elinisturi
xanis
samarovanze
1974
wels
warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis ZiriTadi
Sedegebi. kr. sdsZ, VI. 1977.
kaxiZe 1979: kaxiZe a. fiWvnaris Zv. w. IV s. berZnul
nekropolze 1976 wels ganxorcielebuli savele
kvleva-Ziebis Sedegebi. kr. sdsZ, VIII, 1979.
kaxiZe 1982: kaxiZe a. aRmosavleT SavizRvispireTis
berZnuli kolonizaciis ioniuri da atikuri
etapebi. kr. sdsZ, XI, 1982.
kaxiZe 1987: kaxiZe a. antikuri torevtikis nimuSebi
fiWvnaridan. kr. sdsZ, XVI, 1987.
kaxiZe 1989: kaxiZe a. baTumis dasaxlebis Seswavlis
istoriisaTvis, sdsZ. XVIII, 1989.
kaxiZe 2002: kaxiZe a. aTeni da aRmosavleT
SavizRvispireTi gvianarqaulsa da klasikur xanaSi
urbanizmi SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur
xanaSi: povli~
῾Elleniv~ da povli~ bavrbaron
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
250
93.
94.
95.
96.
97.
98.
99.
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
kaxiZe... 1971: kaxiZe a., SatberaSvili z. kolxeTsa
da aTens Soris savaWro-ekonomikuri urTierTobis
istoriidan. kr. sdsZ, II, 1971.
kaxiZe... 1977: kaxiZe a., vaSakiZe n. fiWvnaris
elinisturi
xanis
samarovanze
1974
wels
warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis ZiriTadi
Sedegebi. J. sdsZ, VI, 1977.
kaxiZe... 1988: kaxiZe a., mamulaZe S. kvaStis antikuri
xanis namosaxlari. sdsZ, XVII, 1988.
kaxiZe... 1999: kaxiZe a., iaSvili i. SavizRvispireTis
saqalaqo vercxlis monetebi fiWvnaris Zv. w. V
saukunis samarovnidan. J.
vaWroba Sav zRvaze
arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis gzis
istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
kaxiZe... 19991: kaxiZe a., kaxiZe eld. samxreT-dasavleT
saqarTvelos
zRvispireTis
savaWro-ekonomikuri
urTierTobani antikur samyarosTan gvianarqaulsa
da
klasikur
xanaSi
(fiWvnarSi
aRmoCenili
masalebis
mixedviT).
J.
vaWroba
Sav
zRvaze
arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis gzis
istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
kaxiZe... 2004: kaxiZe a., vikersi m. saqarTvelobritaneTis erToblivi arqeologiuri eqspedicia.
fiWvnari I. baTumi – oqsfordi, 2004.
kaxiZe... 2005: kaxiZe a., TavamaiSvili g., vikersi m.
axali
arqeologiuri
aRmoCenebi
fiWvnaris
elinisturi xanis samarovanze. J. SavizRvispireTi
251
elinuri samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI,
2005.
100. kaxiZe... 2007: kaxiZe a., vikersi m. fiWvnari II.
antikuri samyaro aRmosavleT SavizRvispireTSi
fiWvnaris Zv. V saukunis berZnuli nekropoli.
baTumi-oqsfordi, 2007.
101. kaxiZe... 2010: kaxiZe a., vaSakiZe n. fiWvnari III.
elinizmi da kolxeTi. baTumi-oqsfordi, 2010.
102. keWaRmaZe
1961:
keWaRmaZe
n.
flavius
ariane,
mogzauroba
Savi
zRvis
garSemo.
Tbilisi:
gamomcemloba: `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis
gamomcemloba~, 1961.
103. kvirkvelia
1978:
kvirkvelia
g.
iaSTxvas
adreantikuri
xanis
samarxebi.
saqarTvelos
arqeologiis
sakiTxebi.
t.
1,
Tbilisi:
gamomcemloba: `mecniereba~, 1978.
104. kvirkvelia 1979: kvirkvelia g. Zveli dioskuria. J.
Zeglis megobari, #49. 1979.
105. kvirkvelia 1999: kvirkvelia g. berZnuli vaWroba
CrdiloeT
da
aRmosavleT
SavizRvispireTis
adgilobriv sazogadoebebTan. J. vaWroba Sav zRvaze
arqaulsa da klasikur xanaSi: abreSumis gzis
istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa da arqeologiis IX saerTaSoriso
simpoziumi, vani. 1999 w. 20-23 seqtemberi. Ziebani,
damatebani, I, 1999.
106. kvirkvelia 2002: kvirkvelia g. povli~ bavrbaron
SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xanaSi
urbanizmi SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur
xanaSi: povli~
῾Elleniv~ da povli~ bavrbaron
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
252
107. liCeli 1977: liCeli v. axalaRmoCenili naqalaqari
sayanCias velze. vani. III. Tbilisi: gamomcemloba
`mecniereba~, 1977.
108. liCeli 1981: liCeli v. Zveli welTaRricxvis III-I
ss Sida kolxeTis materialuri
kulturis
SeswavlisaTvis
(savanCias
namosaxlari).
J.
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe, #2, 1981.
109. liCeli 2001: liCeli v. kolxeTisa da iberiis
kulturis
sakiTxebi
(Zv.w.
IV-I
saukuneebSi).
Tbilisi: arqeologiuri kvelvis centri, 2001.
110. liCeli 2005: liCeli v. elinizmi saqarTveloSi:
sami regioni – sami etapi.
J. SavizRvispireTi
elinuri samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI,
2005.
111. lomouri 1955: lomouri n. klavdius ptolemaiosi,
geografiuli
saxelmZRvanelo,
cnobebi
saqarTvelos Sesaxeb,
masalebi saqarTvelosa da
kavkasiis istoriisaTvis. nakveTi 32, 1955.
112. lomouri 1962: lomouri n. kolxeTis
sanapiros
berZnuli kolonizacia. Tbilisi: gamomcemloba
`Tbilisis universitetis gamomcemloba~, 1962.
113. lomouri 1968: lomouri n. egrisis samefos
istoria,
Tbilisi:
gamomcemloba
`Tbilisis
universitetis gamomcemloba~, 1968.
114. lomouri
1981:
lomouri
n.
noqalaqevi
–
arqeopolisi – cixegoji. I. noqalaqevi. Tbilisi:
gamomcemloba `xelovneba~, 1981.
115. lomouri 1996: lomouri n. dasavleT saqarTvelo
romis politikur sistemaSi ax.w. II-III ss-Si. J.
qarTuli diplomatia, weliwdeuli, #6, 1996.
116. lomouri 1998: lomouri n. Zveli afxazeTis
eTnopolitikuri
istoriidan.
Tbilisi:
gamomcemloba `mecniereba~. 1998.
253
117. lorTqifaniZe 1964: lorTqifaniZe oT.
kolxeTis
berZnuli
,,kolonizaciis~
sakiTxisaTvis.
J.
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis macne,·#3, 1964.
118. lorTqifaniZe 1965: lorTqifaniZe oT.¨¨soxumSi
aRmoCenili
antikuri
reliefi.
J.
sabWoTa
xelovneba, #4, 1965.
119. lorTqifaniZe 1966: lorTqifaniZe o. antikuri
samyaro da Zveli kolxeTi. Tbilisi: Tbilisis
saxelmwifo univesitetis gamomcemloba, 1966.
120. lorTqifaniZe
1972:
lorTqifaniZe
g.
vanis
naqalaqaris I ubanze 1961-1963 ww. Catarebuli
arqeologiuri gaTxrebis ZiriTadi Sedegebi. vani I.
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1972.
121. lorTqifaniZe
1977:
lorTqifaniZe
oT.
vanis
naqalaqari, gaTxrebi, istoria, problemebi (werili
meore). vani. III. Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~,
1977.
122. lorTqifaniZe 1981: lorTqifaniZe m. uZvelesi
sabeWdavi
beWdebi
iberiidan
da
kolxeTidan.
Tbilisi gamomcemloba `mecniereba~, 1981.
123. lorTqifaniZe
2002:
lorTqifaniZe
oT.
Zveli
qarTuli
civilizaciis
saTaveebTan.
Tbilisi:
gamomcemloba `Tbilisis saxelmwifo universitetis
gamomcemloba~, 2002.
124. lorTqifaniZe 1991: lorTqifaniZe g. biWvinTis
naqalaqari. Tbilisi. 1991.
125. lorTqifaniZe... 2008: lorTqifaniZe g., kviciani z.,
beraZe g. svaneTi – antikuri xanis saqarTvelos
zarafxana. Tbilisi: gamomcemloba `artanuji~, 2008.
126. maTiaSvili 1973: maTiaSvili n. vanSi aRmoCenili
herakles gamosaxulebiani medalioni. J. Zeglis
megobari, #33, 1973.
127. maTiaSvili 1977: maTiaSvili n. Zv. w. III - I ss-is
kolxeTis
qalaqebis
ekonomikuri
istoriidan.
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1977.
254
128. malkini 2002: malkini ir. `daarsebis~ koncefciis
sabuTianobis kvleva – megara da misi koloniebi.
J.
urbanizmi
SavizRvispireTSi
arqaulsa
da
klasikur xanaSi: povli~
῾Elleniv~ da povli~
bavrbaron
SavizRvispireTis
istoriisa
da
arqeologiis X saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002
w. 23-26 seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
129. mamulaZe
1979:
mamulaZe
S.
farcxanayanevSi
SemTxveviT aRmoCenili arqeologiuri masalebi.
kr. sdsZ, VIII, 1979.
130. maxaraZe... 2007: maxaraZe m., wereTeli m. sairxe.
Tbilisi: gamomcemloba: `saqarTvelos erovnuli
muzeumi~, 2007.
131. miqelaZe 1960: miqelaZe T. qarTveli tomebisa da
berZnuli samyaros urTierTobis genezisisaTvis, J.
saqarTvelos
ssr
mecnierebaTa
akademiis
sazogadoebriv mecnierebaTa ganyofilebis moambe,
#2, 1960.
132. miqelaZe 1967: miqelaZe T. qsenofontis `anabazisi~.
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1967.
133. miqelaZe 1978: miqelaZe T. arqeologiuri kvlevaZieba rionis qvemo welze. J. iv. javaxiSvilis
saxelobis istoriis, arqeologiisa da eTnografiis
institutis Sromebi, Tbilisi, 1978.
134. nadiraZe 1990: nadiraZe j. sairxe saqarTvelos
uZveles
qalaqSi.
Tbilisi:
gamomcemloba
`saqarTvelo~, 1990.
135. nasiZe 2002: nasiZe m. saqarTvelos berZnuli
grafito (dasavleT saqarTvelo). avtoreferati
istoriis
MmecnierebaTa
kandidatis
xarisxis
mosapoveblad. Tbilisi. 2002.
136. noqalaqevi 1987: noqalaqevi-arqeopolisi. I. Tbilisi:
gamomcemloba `mecniereba~, 1987.
137. noqalaqevi
1993:
noqalaqevi-arqeopolisi.
II.
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1993.
255
138. oqropiriZe... 1974: oqropiriZe n., baramiZe v. paluris
saZvle (1968 wlis gaTxrebis Sedegebi). J. masalebi
saqarTvelosa da kavkasiis arqeologiisaTvis, t. 6,
1974.
139. papuaSvili 1987: papuaSvili r. arqeologiuri
gaTxrebi da dazvervebi kolxeTis dablobze (19831986 ww.). J. Zeglis megobari, #4 (78), 1987.
140. plutarqe 1975: plutarqe, paraleluri biografiebi,
ZvelberZnulidan Targmna, Sesavali werili da
ganmartebebi
daurTo
ak.
uruSaZem.
Tbilisi:
gamomcem-loba `sabWoTa saqarTvelo~, 1975.
141. rCeuliSvili 1980: rCeuliSvili m. qse. t.5. gv.115.
Tbilisi: 1980.
142. sanikiZe 1954: sanikiZe l. pontos samefo miTridate
VI-is dros (Zv. w. 120-90). aleqsandre wulukiZis
saxelobis
quTaisis
saxelmwifo
pedagogiuri
institutis Sromebi. XII, 1954.
143. saqarTvelos...
1970:
saqarTvelos
istoriis
narkvevebi, t. 1. Tbilisi: gamomcemloba `sabWoTa
saqarTvelo~, 1970.
144. sixaruliZe 1983: sixaruliZe, T. wiTelfiguriani
krateri
miTologiuri sceniT – „eosi da
kefalosi“ – fiWvna-ridan. J. sdsZ, 13, 1983.
145. sixaruliZe 1987: sixaruliZe T. atikuri moxatuli
vazebi fiWvnaris samarovnidan (Zv. w. V-IV ss.). kr.
sdsZ, XVI, 1987.
146. sixaruliZe 1988: sixaruliZe T. atikuri moxatuli
keramikis axali nimuSebi fiWvnaris berZnuli
samarovnidan. kr. sdsZ, XVII, 1988.
147. tezgori 2005: tezgori d. k. Savi zRvis TurqeTis
sanapiros muzeumebSi daculi keramikuli taris
koleqciebi: amforebis tipologia da amforebiT
vaWroba.
J. SavizRvispireTi elinuri samyaros
sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI, 2005.
256
148. fifia 2010: fifia n. afsil-abazgTa eTnikuri
kuTvnilebis
sakiTxisaTvis.
J.
didaWaroba,
saerTaSoriso samecniero konferenciis masalebi.
2010.
149. fifia
2011:
fifia
n.
sedoxezebis
tomis
lokalizaciis sakiTxisaTvis, J. Tsu humanitarul
mecnierebaTa fakultetis saqarTvelos istoriis
institutis Sromebi, III, 2011.
150. fifia... 2012: fifia n., qardava m. malaria Tu A
hepatiti – kolxebis Sesaxeb hipokrates cnobebis
interpretirebisTvis.
J.
Tsu
humanitarul
mecnierebaTa fakultetis saqarTvelos istoriis
institutis Sromebi, VI, 2012.
151. qavTaria 2005: qavTaria g. Zveli saberZneTi.
Tbilisi: gamomcemloba `Tbilisis universitetis
gamomcemloba~, 2005.
152. qaTamaZe 1963: qaTamaZe al. koxis `najixurali~ –
Zveli
kolxuri
namosaxlari.
aWaris
assr
saxelmwifo muzeumis Sromebi, #6. 1963.
153. qse: qarTuli sabWoTa enciklopedia. t. 10: tixuanaSindara. Tbilisi. 1986.
154. yauxCiSvili
1957:
yauxCiSvili
T.
strabonis
geografia, cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. Tbilisi:
gamomcemloba:
`saqarTvelos
mecnierebaTa
akademiis gamomcemloba~, 1957.
155. yauxCiSvili 1965: yauxCiSvili T. hipokrates cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb.
Tbilisi:
gamomcemloba
`mecniereba~, 1965.
156. yauxCiSvili 1967: yauxCiSvili T. berZeni mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. I. (skilaqs
kariandeli, skimnos qioseli, dionisios periegeti).
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1967.
157. yauxCiSvili 1969: yauxCiSvili T. heraklide da misi
cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb.
aRmosavluri
257
filologia. Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~,
1969.
158. yauxCiSvili 19691: yauxCiSvili T. berZeni mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. t. II. (aristotele,
nikoloz damaskeli, klavdius elianusi). Tbilisi:
gamomcemloba `mecniereba~, 1969.
159. yauxCiSvili
1975:
yauxCiSvili
T.
herodote,
istoria. t. I. Tbilisi: gamomcemloba `Tbilisis
universitetis gamomcemloba~. 1975.
160. yauxCiSvili 1976: yauxCiSvili T. berZeni mwerlebis
cnobebi saqarTvelos Sesaxeb. III. (polibiosi,
diodore sicilieli, dionisios halikarnaseli).
Tbilisi: gamomcemloba `mecniereba~, 1976.
161. yauxCiSvili 1980: yauxCiSvili T. berZnebi mwerlebis
cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb.
IV.
Tbilisi:
gamomcemloba `mecniereba~, 1980.
162. yauxCiSvili 1987: yauxCiSvili T. berZnebi mwerlebis
cnobebi
saqarTvelos
Sesaxeb.
VI.
Tbilisi:
gamomcemloba `mecniereba~, 1987.
163. yauxCiSvili 19871: yauxCiSvili T. antikuri wyaroebi
qalaq baTumis istoriisaTvis. kr. sdsZ, XVI, 1987.
164. yauxCiSvili 1999: yauxCiSvili T. saqarTvelos
berZnuli warwerebis korpusi. t. 1. Tbilisi:
gamomcemloba `logosi~, 1999.
165. yauxCiSvili 2004: yauxCiSvili T. saqarTvelos
berZnuli
warwerebis
korpusi.
Tbilisi:
gamomcemloba `logosi~, 2004.
166. SavlayaZe 2012: SavlayaZe q. qiosuri amforebi
etruriaSi
da
samxreT
italiis
ekonomikuri
modeli Zv. w. VIII-IV saukuneebSi. J. axalgazrda
istorikosTa Sromebi. 2012
167. CarTolani
2010:
CarTolani
S.
larilaris
samarovani.
S. CarTolani, Sromebi. Tbilisi:
gamomcemloba `juanSer amiranaSvili~, 2010.
258
168. CarTolani... 2010: CarTolani S.,
Ggrigolia g.,
baramiZe m., oqropiriZe n., ramiSvili al., jafariZe
v., jRamaia j. enguris arqeologiuri eqspediciis
1968 w. muSaobis Sedegebi. S. CarTolani, Sromebi.
Tbilisi: gamomcemloba `juanSer amiranaSvili~,
2010.
169. CxaiZe 1974: CxaiZe l. adreantikuri xanis importuli
minis WurWlebi fiWvnaris naqalaqaris berZen
moaxalSeneTa samarovnidan. kr. sdsZ, IV, 1974.
170. CxaiZe 1975: CxaiZe l. minis nawarmi vaSnaris
naqalaqaridan. kr. sdsZ, V, 1975.
171. cecxlaZe 1991: cecxlaZe g. axali masalebi Zveli
kolxeTisa
da
CrdiloeT
SavizRvispireTis
savaWro-ekonomikur urTierTobaTa SeswavlisaTvis.
kr. sdsZ, XIX, 1991.
172. cecxlaZe... 1991: cecxlaZe g., iaSvili i. damRiani
kolxuri amforis fragmenti Coloqidan. kr. sdsZ,
XIX, 1991.
173. ZnelaZe 2002: ZnelaZe n. Zv. w. V s. meore meoTxedis
grafitoebi
fiWvnaridan.
J.
urbanizmi
SavizRvispireTSi arqaulsa da klasikur xanaSi:
povli~
῾Elleniv~
da
povli~
bavrbaron
SavizRvispireTis istoriisa da arqeologiis X
saerTaSoriso simpoziumi, vani. 2002 w. 23-26
seqtemberi. Ziebani, damatebani, VIII, 2002.
174. ZnelaZe 2005: ZnelaZe n. grafitoebi fiWvnaris
elinisturi xanis samarxebidan. J. SavizRvispireTi
elinuri samyaros sistemaSi. Ziebani, damatebani, XI,
2005.
175. wereTeli 1966: wereTeli al. Zveli saberZneTi.
Tbilisi: gamomcemloba `ganaTleba~, 1966.
176. wiTlanaZe
1973:
wiTlanaZe
l.
arqeologiuri
aRmoCenebi sofel liaSi. J. Zeglis megobari, #33,
1973.
259
177. Wyonia 1999: Wyonia a. kolxuri oqros eqsportis
sakiTxisaTvis. J. vaWroba Sav zRvaze arqaulsa da
klasikur xanaSi:
abreSumis gzis
istoriuli
perspeqtiva,
SavizRvispireTis
istoriisa
da
arqeologiis IX saerTaSoriso simpoziumi, vani. 1999
w. 20-23 seqtemberi. Ziebani, damatebani, I, 1999.
178. xaxutaiSvili
1982:
xaxutaiSvili
d.
samxreTdasavleT saqarTvelos arqeologiuri eqspediciis
1979 wlis muSaobis ZiriTadi Sedegebi. J. sdsZ, XI,
1982.
179. xoStaria
1959:
xoStaria
n.
antikuri
xanis
arqeologiuri
Zeglebi.
kr.
saqarTvelos
arqeologia. Tbilisi: gamomcemloba `Tbilisis
universitetis gamomcemloba~, 1959.
180. janeliZe... 2012: janeliZe o., TabuaSvili a., TavaZe
l., iremaSvili n. saqarTvelos istoria. me-9 klasi.
Tbilisi: gamomcemloba `klio~. 2012.
181. jiblaZe 1985: jiblaZe leri. Zveli kolxuri
masalebi enguris marjvena sanapirodan. J. Zeglis
megobari, #70, 1985.
182. Анохин 1986: Анохин В. А. Монетное дело Боспора. Киев:
Издательство Наукова Думка, 1986.
183. Апакидзе... 1963: Апакидзе, А. М.,
Лордкипанидзе, О. Д.
Новые материалы к археологии Диоскурии-Себастополиса.
Труды АБИЯЛИ, №33, 1963.
184. Апакидзе 1978: Апакидзе, А. «Великий Питиунт»
Археологические раскопки. didi pitiunti, 3. Tbilisi:
1978.
185. Барамидзе 1988: Барамидзе, М. В. Пичорское поселение.
МЭОП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1988.
186. Барамидзе 1990: Барамидзе, М. В. Пичорское поселение,
Причерноморье VII-V вв. до. н. э. Писменные источники и
археология.
МVМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1990.
260
187. Блаватский... 1979: Блаватский В. Д., Кошеленко Г. А.,
Кругликова И. Т. Полис и миграция Греков. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
188. Болтунова 1963: Болтунова, А. И. Античные города Грузии и
Армении. Античный город. Москва: Издательство АН СССР,
1963.
189. Болтунова 1979: Болтунова А. И. Эллинские апойкии и местное
население Колхиды. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
190. Болтунова 1981: Болтунова, А. И. К вопросу о социальнополитической организации Колхов. ДСППВГК. Тбилиси:
издательство «Мецниереба», 1981.
191. Бращинский 1958: Бращинский, И. Б. Понтийская экспедиция
Перикла. ВДИ, №3, 1958.
192. Бращинский 1967: Бращинский И. Б. К истории экономических
связей восточного Причерноморья в античную эпоху (по
нумизматическим
материалам).
saqarTvelos
ssr
mecnierebaTa akademiis moambe, XLVII, №3, 1967.
193. Бращинский 1973: Бращинский, И. Б. Синопа и Колхида.
Кавказско-Ближневосточный сборник.
Вопросы древней
истории. Вып. IV. 1973.
194. Бращинский… 1979: Бращинский, И. Б., Щеглов А. Н.
Некоторые проблемы Греческой колонизации.
ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
195. Бращинский 1980: Бращинский. И. Б. Основные черты грековарварской торговли в античном причерноморье и ее
особенности в Колхиде. Тбилиси: Издательство Тбилисского
университета. 1980.
196. Бращинский 1985: Бращинский, И. Б. Черноморская торговля в
эпоху эллинизма. Причерноморье в эпоху Эллинизма.
МIIIМСДИП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1985.
197. Вашакидзе... 1985: Вашакидзе,
Н.,
Кахидзе, А. Ю.
Могильники эллинистического времени в юго-западной
Грузии. Причерноморье в эпоху Эллинизма. МIIIМСДИП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1985.
261
198. Вебер 1994: Вебер, Макс. Избранное. Москва: издательство
«Юрист», 1994.
199. Виноградов 1979: Виноградов, Ю. Г. Милет и Ольвия.
проблема взаимоотношении метрополии и колонии на раннем
этапе. ПГКСВП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
200. Воронов 1969: Воронов, Ю.Н. Археологическая карта Абхазии.
Сухуми: "Алашара", 1969.
201. Воронов 1972: Воронов, Ю. Н. Об Эшерском городише. СА,
№1, 1972.
202. Воронов 1976: Воронов, Ю. Н. Гиэнос. СА, №4, 1976.
203. Воронов 1977: Воронов, Ю. Н. К изучению керамического
производства Диоскуриады. СА. 1977. №2.
204. Воронов 1980: Воронов, Ю.Н. Диоскуриада-СебастополисЦхум. Москва: Издательство «Наука», 1980.
205. Воронов 1981: Воронов, Ю.Н. Местное население северозападной Колхиды в VIII-VI вв. до н.э. ДСППВГК. Тбилиси:
издательство «Мецниереба», 1981.
206. Воронов 1985: Воронов, Ю. Н. Восточное Причерноморье в
системе эллинистического мира. Причерноморье в эпоху
Эллинизма.
МIIIМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1985.
207. Гайдукевич 1949: Гайдукевич, В. Ф. Боспорское царство.
Москва-Ленинград: издательство Академии Наук СССР, 1949.
208. Голенко 1963: Голенко, К. В. Еще о монетах, приписываемых
Савмаку. ВДИ, №3, 1963.
209. Грач, 1985: Грач, Н. Л. Нимфей в конце IV-I вв. до н. э.
(особенности развития). Причерноморье в эпоху Эллинизма.
МIIIМСДИП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1985.
210. Дундуа 1979: Дундуа, Г.Ф. Еще раз о происхождении
Колхидок. ПГКСВП. Тбилиси: издательство «Мецниереба»,
1979.
211. Дундуа 1987: Дундуа, Г. Нумизматика Античной Грузии.
Тбилиси: Мецниереба. 1987.
212. Дундуа 2002: Дундуа, Т. Монетное дело Грузии. Тбилиси:
Издательство: "Меридиани", 2002.
262
213. Зеест 1960: Зеест, И. Б. Керамическая тара Боспора. Москва:
Исдательство Академии Наук СССР, 1960.
214. Зограф 1951: Зограф, А. Н. Античные монеты. МИА. Москва:
Изд-во АН СССР, 1951.
215. Золотарев 1979: Золотарев, М. И. Новые данные о древных
морских путях в Понте Эвксинском. ПГКСВП. Тбилиси:
издательство «Мецниереба», 1979.
216. Иващенко 1926: Иващенко, М. М.
К вопросу о
местонахождении Диоскурии древних. Известия Абхазского
научного общества. вып. IV. 1926.
217. Инадзе 1968: Инадзе, М. Причерноморские города Древней
Колхиды. Тбилиси: "Мецниереба", 1968.
218. Инадзе 1973: Инадзе, М. П.
О времени образования
Колхидского царства по данным древнегреческих авторов.
Кавказско-Ближневосточный сборник. Вопросы древней
истории. Вып. IV. 1973.
219. Инадзе 1979: Инадзе, М. И. О некоторой специфике Греческой
Колонизации восточного Причерноморья. ПГКСВП. Тбилиси:
издательство «Мецниереба», 1979.
220. Инадзе 1988: Инадзе, М. К интерпретации Эшерской греческой
надписи. Кавказско-Ближневосточный сборник. VIII. Тбилиси:
Мецниереба, 1988.
221. Каухчишвили 1975: Каухчишвили, Т. С. Греческая эпиграфика
как источник истории Грузии. Проблемы античной культуры.
Тбилиси: Издательство Тбилисского Университета, 1975.
222. Каухчишвили 1985: Каухчишвили, Т. Греческая надпись
Эшерского городиша. Сб. Источниковедческие разыскания.
Тбилиси: Мецниереба, 1985.
223. Каухчишвили 1979: Каухчишвили, Т.С. Письменные
источники
по
вопросу
«колонизации»
Восточного
Причерноморья.
ПГКСВП.
Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
224. Кахидзе 1972: Кахидзе, А. Ю. Восточное Причерноморье в
античную эпоху. Батуми: издательство «Сабчота Аджара»,
1981.
263
225. Кахидзе 1979: Кахидзе, А. Ю. Археологические раскопки
Пичвнари и некоторые вопросы Греческой Колонизации
восточного Причерноморья. ПГКСВП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
226. Кахидзе 19791: Кахидзе, А. Ю. Древнегреческий могильник
Пичвнари (IV в. до н. э.). СА. №1, 1979.
227. Качарава 1972: Качарава, Д. Д. Город Гиэнос в античную эпоху
(Автореф... канд. ист. наук). Тбилиси: издательство Института
истории, археологии и этнографии, 1972.
228. Качарава 1990: Качарава, Д. Д. Привозная керамика и
чернолакова керамика VI-IV вв. до н. э. из Ванского городища.
Причерноморье VII-V вв. до. н. э. Писменные источники и
археология.
МVМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1990.
229. Качарава… 1991: Качарава, Д. А., Квирквелия, Г. Т. Города и
поселения
Причерноморья
античной
эпохи.
малый
энциклопедический справочник. Тбилиси: издательство
«Мецниере-ба», 1991.
230. Качарава 1979: Качарава Д. Д. Некоторые вопросы истории
Гиэноса. ПГКСВП. Тбилиси: издательство «Мецниереба»,
1979.
231. Квирквелия 1979: Квирквелия Г.Т. Местное население в Раионе
Сухумской бухты в период Греческой Колонизации. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
232. Квирквелия 1981: Квирквелия, Г. Очамчире и его окружение в
VIII-VI вв. до н.э. ДСППВГК. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1981.
233. Колобова 1949: Колобова, К. М. К истории вопроса о
Греческой Колонизации. ВДИ, №2, 1949.
234. Кошеленко 1979: Кошеленко Г. А. Греческий полис на
эллинистическом востоке. Москва: издательство «Наука»,
1979.
235. Кошеленко... 1990: Кошеленко, Г. А.,
Кузнецов, В. Д.
Греческая колонизация Боспора. Причерноморье VII-V вв. до.
н. э. Писменные источники и археология. МVМСДИП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1990.
264
236. Кузищин 2005: История Древней Греции, под. ред. В.
Кузищина. Москва: издательство «Высшая Школа», 2005.
237. Куфтин 1949: Куфтин, Б. Материалы к археологии Колхиды. I.
Тбилиси : издательство "Техника да Шрома", 1949.
238. Куфтин 1950: Куфтин, Б. Материалы к археологии Колхиды. II.
Тбилиси: "Техника да Шрома", 1950.
239. Лапин 1966: Лапин, В.В. Греческая колонизация Северного
Причерноморья. Киев: издательство «Наукова думка», 1966.
240. Латышев 1947: Латышев, В. В. Известия Древных писателей о
Скифии и Кавказе. ВДИ. №1. 1947.
241. Ломоури 1967: Ломоури, Н. Ю. К вопросу о Греческой
Колонизации побережья Колхиды. Античное общество.
Москва: издательство «Наука», 1967.
242. Ломоури 1981: Ломоури, Н. Ю.
Грузино-Римские
взаимоотношения, Тбилиси: издательство Тбилисского
университета, 1981.
243. Лордкипанидзе 1977: Лордкипанидзе, От. К Проблеме
Греческой
Колонизации
Восточного
Причерноморья
(Колхиды). Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1977.
244. Лордкипанидзе 1970: Лордкипанидзе, Г. К истории Древней
Колхиды. Тбилиси: издательство «Ганатлеба», 1970.
245. Лордкипанидзе 1975: Лордкипанидзе О. Д. Античный мир и
Восточное Причерноморье
(Колхида, Иберия). Тбилиси:
Издательство Тбилисского Университета, 1975.
246. Лордкипанидзе 1978: Лордкипанидзе, Г. Колхида в VI-II вв.
до н.э. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1978.
247. Лордкипанидзе 1979:
Лордкипанидзе, O. К проблеме
греческой колонизации восточного причерноморья. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
248. Лордкипанидзе 19791: Лордкипанидзе, Г.А. О характере Колхогреческих взаимоотношений в VI-IV вв. до н. э. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
249. Лордкипанидзе 1980: Лордкипанидзе, О. Античный мир и
Восточное Причерноморье (Колхида, Иберия). Кавказ и
средиземноморье. Тбилиси:
Издательство
Тбилисского
университета. 1980.
265
250. Лордкипанидзе... 1981: Лордкипанидзе, О. Д., Микеладзе, Т. К.
О демографической ситуации в восточном Причерноморье
(Колхида) в период Великой греческой колонизации.
ДСППВГК. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1981.
251. Лордкипанидзе 1985: Лордкипанидзе, О. Д. «Эллинизм»,
«Эллинистический
мир»,
«Эллинистическая
культура»
(Трудности дефиниции). Причерноморье в эпоху Эллинизма.
МIIIМСДИП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1985.
252. Лордкипанидзе 1989: Лордкипанидзе, О. Д. Наследие Древней
Грузии. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1989.
253. Лордкипанидзе 1990: Лордкипанидзе, О. Д.
Основные
проблемы древней истории Причерноморья. Причерноморье
VII-V вв. до. н. э. Писменные источники и археология.
МVМСДИП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1990.
254. Лордкипанидзе... 1988: Лордкипанидзе, О. Д., Микеладзе, Т.
К. Колхида в VII-IV вв. до н. э. МЭОП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1988.
255. Лордкипанидзе... 1990: Лордкипанидзе, О. Д., Микеладзе, Т. К.
Восточное причерноморье (Колхида) VII-V вв. до. н. э.
Причерноморье VII-V вв. до. н. э. Писменные источники и
археология.
МVМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1990.
256. Максимова 1958: Максимова, М. И. Античные города юговосточного Причерноморья. Москва-Ленинград: Издательство
Академии Наук СССР, 1958.
257. Маринович 1985: Маринович, Л. П. Полис и эллинистическая
монархия: к проблеме генезиса отношении. Причерноморье в
эпоху Эллинизма. МIIIМСДИП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1985.
258. Меликишвили 1959: Меликишвили, Г. К историй древней
Грузии. Тбилиси: издательство Академии наук Грузинской
ССР. 1959.
259. Мейер 1906: Мейер, Едвард. Экономическое развитие древнего
мира. Москва: издательство «Колокол», 1906.
266
260. Микеладзе 1979: Микеладзе, Т. К. Материалы к археологии
«хоры» Древнего Фасиса. ПГКСВП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
261. Монахов 1985: Монахов, С. Ю. Производство амфор в
эллинистическом Херсонесе (вопросы технологии и объема).
Причерноморье в эпоху Эллинизма. Тбилиси. МIIIМСДИП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1985.
262. Пирцхалава 1990: Пирцхалава, М. С. Колхидская керамика VIIV вв. до н. э. из Вани. Причерноморье VII-V вв. до. н. э.
Писменные источники и археология. МVМСДИП. Тбилиси:
издательство «Мецниереба», 1990.
263. Рамишвили 1975: Рамишвили, А. Т. О назначении стоянок с
«Текстильной керамики» восточного Причерноморья. СА, №4,
1975.
264. Рамишвили 19751: Рамишвили, А. Т. Раскопки Приморских
стоянок в Пичвнари (Кобулети) в 1960-1964 и 1967 гг. СА,
№1, 1975.
265. Сапрыкин 1979: Сапрыкин С. Ю. Экономические основы
колонизацйоной
деятельности
Гераклеи
Понтийской.
ПГКСВП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
266. Сапрыкин 1981: Сапрыкин С.Ю. Полисы и местное население
южного Причерноморья в архаическую и классическую эпохи:
Гераклея и Мариандины. ДСППВГК. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1981.
267. Соловьев 1947: Соловьев, Л. Н. Диоскурия-СевастополисЦхум. Труды Абхазского государственного музея. №1, 1947.
268. Соловьев 19471: Соловьев, Л. Н. Следы древнего соляного
промисла близ г. Сухуми и г. Очамчире. Труды Абхазского
государственного музея. №1, 1947.
269. Трапш 1955: Трапш, М.М. Краткий отчет О результатах
археологических исследований В Сухуми В 1952 Году. Труды
АБИЯЛИ. №26. 1955.
270. Трапш 1963: Трапш, М. М. Раскопки Древнего Себастополиса,
Труды АБИЯЛИ, XXXIII, 1963.
271. Трапш 1969: Трапш, М. М. Труды. 2. Древный Сухуми.
Сухуми: издательство «Алашара», 1969.
267
272. Фролов 1981: Фролов, Э.Д. Гереклейские Мариандины (к
проблеме взаимоотношении Греческих колонистов и местных
племен в зоне Дорийской колонизации. ДСППВГК. Тбилиси:
издателство «Мецниереба», 1981.
273. Хахутаишвили 1979: Хахутаишвили, Д. А. Некоторые вопросы
истории Древнеколхидской металургии железа. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
274. Хахутаишвили... 1985: Хахутаишвили, Д. А. Кахидзе, А. Ю.
Пичвнари в эллинистическую эпоху. Причерноморье в эпоху
Эллинизма.
МIIIМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1985.
275. Херсонес 2005: Херсонес Таврический. Киев: издательство
«Академпериодика», 2005.
276. Шамба 1972: Шамба, Г.К. Об Одном Раннеэллинистическом
Захоронении Представителя Древнеабхазской Знати из с.
Эшера. saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambe.
№1. 1972.
277. Шамба 1979: Шамба, Г. К. К истории Абхазии в
раннеантичную эпоху. ПГКСВП.
Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
278. Шамба 19791: Шамба, Г.К. Раскопки Эшерского Городища И
Некоторые Вопросы Истории Диоскурии. Проблемы античной
истории Грузии. II. Ереван: АН АрмССР, 1979.
279. Шамба 19792: Шамба, Г.К. Раннеантичный Импорт Ешерского
городища (Керамика). Материалы по археологии Абхазии.
Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1979.
280. Шамба 1980: Г. К. Эшерское городише, Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1980.
281. Шамба 1988: Шамба, Г. Гюенос-1. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1988.
282. Шамба 1988: Шамба, Г. К. Северо-западная Колхида в VI в. до
н. э. МЭОП. Тбилиси: издательство «Мецниереба», 1988.
283. Щелов 1980: Щелов, Д. Б. Колхида в системе Понтийской
державы Митридата VI. ВДИ. №3, 1980.
268
284. Яйленко
1979:
Яйленко,
В.
П.
Древнегреческая
колонизационная практика. ПГКСВП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1979.
285. Anand… 1992: Anand AC. Ramji C. Narula AS. Singh W. Malarial
Hepatitis: a Heterogeneous Symdrome? The National Medical
Journal of India. 1992. March-April.
286. Ancient Greeks 1999: Ancient Greeks: West an East: edited by G.
Tsetskhladze. Leiden-Boston-Koln: Brill. 1999.
287. Andreau 1999: Andreau J. Banking and Business in the Roman
World. Cambridge: Cambridge University Press, 1999.
288. Arr: Arriani Nicomediensis Scripta Minora. Arrian. Rudolf Hercher.
Alfred Eberhard. in aedibus B. G. Teubneri. Leipzig: Lipsiae, 1885.
289. Bean 1976: Bean G. E. The Princeton encyclopedia of classical
sites. Stillwell, Richard. MacDonald, William L. McAlister, Marian
Holland. Princeton, N.J. Princeton University Press. 1976. available
at:
http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%
3A1999.04.0006%3Aalphabetic+letter%3DM%3Aentry+group%3
D8%3Aentry%3Dmyous
290. Bill 1929: Bill, Clarence P. Tracking the Greeks. The Classical
journal. vol. 25. no.1 (october) 1929.
291. Boardman 1990: Boardman, John. Perception of Colchis.
Причерноморье VII-V вв. до. н. э. Писменные источники и
археология.
МVМСДИП.
Тбилиси:
издательство
«Мецниереба», 1990.
292. Boardman 2000: Boardman, John. The Greek colonization of the
Black Sea area: Historical interpretetion of archaeology, edited by
Gocha R. Tsetskhladze, (Historia einzelschriften 121), Pp. 336,
figs., 44. Franz Steiner, Stuttgart 1998. DM 148. ISBN 3-51507302-7 (paper). American Journal of Archaeology, vol. 104, No. 2
(April ). 2000.
293. Boardman 2001: Boardman, John. Aspects of Colonization. Bulletin
of the American Schools of Oriental Research. No. 322 (May)
2001.
269
294. Braund 1994: Braund, David. Georgia in Antiquity. A History of
Colchis and Transcaucasian Iberia, 550 B. C.-A. D. 562 by D.
Braund. London: Oxford University Press, 1994.
295. Britannica:
Encyclopaedia
Britannica.
Available
at:
http://www.britannica.com/
296. Cambridge 1926: Cambridge Ancient History, edited by J.B. Bury,
S.A. Cook, F.E. Adcock. Cambridge: at the University Press, 1926.
297. Cambridge 1964: Cambridge Ancient History. Volume IV. Ed. By
J. B. Bury, S. A. Cook, F. E. Adcock. Cambridge: at the University
Press. 1964.
298. Cambridge 19641: Cambridge Ancient History. Volume V. Ed. By
J. B. Bury, S. A. Cook, F. E. Adcock. Cambridge: at the University
Press. 1964.
299. Cambridge 19642: Cambridge Ancient History. Volume VI. Ed. By
J. B. Bury, S. A. Cook, F. E. Adcock. Cambridge: at the University
Press. 1964.
300. Cook 1962: Cook J. M. The Greeks in Ionia and the East. New
York - Washington: Frederick A. Praeger. 1962.
301. DNP: Der Neue Pauly. Band 10. Stuttgart-Weimar: Verlag J. B.
Metzler. 2003.
302. Drews 1976: Drews, Robert. The Earliest Greek Settlements on the
Black Sea. The Journal of Hellenic Studies. Vol. 96. 1976.
303. Dundua 2012: Dundua, Tedo. Georgia within the European
Intergration. Part I. Greeks and the Georgians. Tbilisi: Meridian
Publishers. 2012.
304. Dundua 2013: Dundua, Tedo. Georgia within the European
Intergration. Tbilisi: Meridian Publishers. 2013.
305. Ferguson 1979: Ferguson, John. Greek Civilization in the Open.
Greece & Rome, Second Series, Vol. 26. No. 1. (April) 1979.
306. Finley 1973: Finley, M. The Ancient Economy. California:
University of California Press, 1973.
307. Finley 1976: Finley, M. I. Colonies: An Attempt at a Typology.
Transactions of the Royal Historical Society, fifth Series, Vol. 26.
1976.
308. Frank 2005: Frank, Tenney. An economic History of Rome. New
York. 2005. Originally published by Gordon Press in 1920.
270
309. Gorman 2004: Gorman, Vanessa. Miletos: The Ornament of Ionia.
A History of the City to 400 B.C.E. Michigan: University of
Michigan. 2004.
310. Graham 1958: Graham, A. J. The date of the Greek Penetration of
the Black Sea. Bulletin of the Institute of Classical Studies. 5. 1958.
311. Graham 1961: Graham. Hugh F., Soviet Classical Scholarship and
the Black Sea Region. The Classical Journal. Vol. 56, No. 5
(February) 1961.
312. Graham 1964: Graham, A. J. Colony and Mother City in Ancient
Greece. Manchester: Manchester University Press. 1964.
313. Graham 1971: Graham, A. J. Patterns in Early Greek Civilization.
The JHS. vol. 91. 1971.
314. Greaves 2002: Alan M. Greaves. Miletos: a History. London:
Routledge. 2002.
315. Greaves 2004: Greaves, Alan M. The Cult of Aphrodites in Miletos
and its Colonies. Anatolian Studies. Vol. 54. 2004.
316. Greene 2000: Greene, Kevin. Technological Innovation and
Economic Progress in the Ancient World: M. I. Finley
Reconsidered. The Economic History Review, New Series, Vol. 53,
No. 1 (February) 2000.
317. Hanfmann... 1960: Hanfmann, George M. A., and Roebuck, Carl.
The Ionian Trade and Civilization, New York, Archaeological
Institute of America 1959, VIII, 148 s. 4 Karten, 4°. 7,5$,
(monographs on archaeology and fine arts. 9.). Gnomon, 32. Bd.,
H. 8. 1960.
318. Hansen 2000: Hansen, Mogens Herman. A Survey of the Use of the
Word Polis in Archaic and Classical Sources. Further Studies in the
Ancient Greek Polis. Ed. By Pernille Flensted-Jensen. Stuttgart:
Steiner, 2000.
319. Hansen 2006: Hansen, M. H. Polis: An Introduction to the Ancient
Greek City-States. London: Oxford University Press. 2006.
320. Hind 1983-1984: Hind, J. G. F. Greek and Barbarian Peoples on
the Shores of the Black Sea. Archaeological Reports, No. 30. 1983
– 1984.
271
321. Hind 1988: Hind, John. The Colonisation of Sinope and the SouthEast Black Sea Area. МЭОП. Тбилиси: издательство
«Мецниереба», 1988.
322. Hind 1992-1993: Hind, J. G. F. Archaeology of the Greeks and
Barbarían Peoples around the Black Sea (1982 – 1992),
Archaeological Reports, no. 39. 1992-1993.
323. Hind 1999: Hind, J. Pomponiu Mela on Colonies in West and East.
Ancient Greeks: West and East. Ed. By G. Tsetskhladze. Leiden.
Boston. Koln: Brill, 1999.
324. Hygiene 1988: Hygiene Effort Against Hepatitis. New York Times.
November 15. 1988.
325. IG: Inscriptiones Graecae. Searchable Greek Inscriptions. Online
edition. The Packard Humanities Institute. Last update June 1st,
2013. available at: http://epigraphy.packhum.org/inscriptions/
326. Jeffery 1976: Jeffery L. H. Archaic Greece. The City-States c. 700500 B. C. London: Methuen and Co LTD. 1976.
327. Jones 1868: Hippocrates. Collected Works I. Hippocrates. W. H. S.
Jones. Cambridge: Harvard University Press, 1868.
328. Kochar… 2003: Kochar DK. Singh P. Agarwal P. Kochar
SK. Pokharna R. Sareen PK. Malarial Hepatitis. The Journal of the
Associatrion of Physicians of India. 2003 November; 51.
329. Labaree 1957: Labaree, Benjamin W. How the Greeks sailed into
the Black Sea. American Journal of Archaeology. vol. 61. #1
(January) 1957.
330. Licheli 1994: Licheli, Vakhtang. The Black Sea – Vani Samtskhe:
the Spreading Route of Black Glazed Pottery. La Mer Noire, Zone
De Contacts – Actes Du VIIe Symposium De Vani, Colchide, 26-30
IX 1994.
331. Lordkipanidze 2000: Lordkipanidze, Otar. Phasis, the River and the
City in Colchis. Stuttgart: Steiner, 2000.
332. Luraghi 2006: Luraghi, Nino. Traders, Pirates, Warriors: The ProtoHistory of Greek Mercenary Soldiers in the Eastern Mediterranean.
Phoenix. Vol. 60, No. 1/2 (Spring – Summer) 2006.
333. LSAG: Local Scripts of Archaic Greece, A Study of the Origin of
the Greek Alphabet and Its Development from the Eighth to the
Fifth Centuries B.C. L. H. Jeffery, Clarendon Press, 1969.
272
334. Malkin 2011: Malkin, Irad. A small Greek world: networks in the
Ancient Mediterranean. New York – Oxford at Oxford University
Press. 2011.
335. Morgan 2003: Morgan C. Early Greek States Beyond the Polis.
London and New York: Routledge. 2003.
336. Morris 1884: Morris, C. D. The Relation of a Greek colony to its
Mother City. The American Journal of Philology. vol. 5. No. 4.
1884.
337. New… 1996: New Studies on Black Sea Littoral. Coloquia Pontica.
I. ed. By Gocha Tsetskhladze. Oxford: Oxbow books, 1996.
338. Noonan 1973: Noonan, Thomas S. The Grain Trade of the Northern
Black Sea in Antiquity. The American Journal of Philology. vol. 94.
No. 3 (Autumn) 1973.
339. Pausanias 1918: Pausanias. Pausanias Description of Greece with
an English Translation by W.H.S. Jones, Litt.D., and H.A.
Ormerod, M.A., in 4 Volumes. Cambridge, MA, Harvard
University Press; London, William Heinemann Ltd. 1918.
340. Perlman 1976: Perlman. S. Panhellenism, the Polis and Imperialism.
Historia: Zeitschrift fur Alte Geschichte, Bd. 25, H. 1 (1st Qtr)
1976.
341. Peters… 1915: Peters, Christian Heinrich Friedrich, Knobel,
Edward Ball. Ptolemy's Catalogue of Stars, a revision of the
Almagest. (onlain-wigni) (Washington: The Carnegie.
Institution
of
Washington
1915.
xelmisawvdomia:
http://archive.org/stream/cu31924012300491/cu31924012300491
_djvu.txt
342. Petrakos 1963: Petrakos B. Dedicace des ΑΕΙΝΑΥΤΑΙ D'Eretrie.
Bulletin de correspondance Hellenique. Vol.87. 1963.
343. Pind: Pythian 4. Pindar. Steven J. Willett. 2001.
xelmisawvdomia:
http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.
01.0223
344. Plin.: The Natural History. Pliny the Elder. John Bostock. M.D.
F.R.S. H.T. Riley. Esq. B.A. London. Taylor and Francis. Red Lion
Court,
Fleet
Street.
1855.
xelmisawvdomia:
273
http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.02
.0137:book=6:chapter=4&highlight=heniochi
345. Plut. Quaes. Gr.: Plutarch. Moralia. with an English Translation by.
Frank Cole Babbitt. Cambridge, MA. Harvard University Press.
London. William Heinemann Ltd. 1936. 4. xelmisawvdomia:
http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus%3Atext%
3A2008.01.0213%3Astephpage%3D298c
346. Poinikastas: Poinikastas: Epigraphic Sources for Early Greek
Writing.
Online
edition.
xelmisawvdomia:
http://poinikastas.csad.ox.ac.uk/
347. Shuckburgh 1889: Histories. Polybius. Evelyn S. Shuckburgh.
translator. London, New York: Macmillan. 1889. Reprint
Bloomington
1962.
xelmisawvdomia:
http://www.perseus.tufts.edu/hopper/text?doc=Perseus:text:1999.
01.0234
348. RE
1895:
Paulys
Realencyclopädie
der
Classischen
Altertumswissenschaft. Band. II. 1. Stuttgart: Metzler, 1895.
349. RE
1952:
Paulys
Realencyclopädie
der
Classischen
Altertumswissenschaft. Band XXI. 2. Stuttgart: Metzler, 1952.
350. Robertson 1987: Robertson Noel, Government and Society at
Miletus: Phoenix. Vol. 41. (Winter) 1987.
351. Robinson 1906: Robinson, David M. Ancient Sinope. I. American
Journal of Philology. Vol. XXVII, 2. 1906.
352. Robinson 19061: Robinson,
David M. Ancient Sinope. II.
American Journal of Philology. vol. XXVII, 3. 1906.
353. Roebuck 1951: Roebuck, Carl. The Organization of Naukratis.
Classical Philology. Vol. 46. No. 4. (October) 1951.
354. Roebuck 1953: Roebuck, Carl. The Economic Development of
Ionia. Classical Philology. Vol. 48. no. 1 (January) 1953
355. Roebuck 1955: Roebuck, Carl. The Early Ionian League. Classical
Philology, Vol. 50, No. 1 (January) 1955.
356. Roebuck 1959: Roebuck C. Ionian Trade and Colonization. New
York: Archaeological Institute of America. 1959.
274
357. Rostovtzeff 1936: Rostovtzeff, Michael I. The Hellenistic World
and its Economic Development. The American Historical Review,
Vol. 41. No. 2. (Jauary), 1936.
358. Scheidel 2003: Scheidel, Walter.The Greek Demographic
Expansion: Models and Comparisons. The Journal of Hellenic
Studies, Vol. 123. 2003.
359. Scheidel… 2007: The Cambridge economic history of the GrecoRoman world, edited by Walter Scheidel, Ian Morris, Richard
Saller. Cambridge : Cambridge University Press. 2007.
360. Scramuzza 1939: Scramuzza, Vincent M. Greek and English
Colonization. The American Journal of Historical Review. Vol. 44.
No. 2 (January) 1939.
361. Starr 1977: The Economic and Social Growth of Early Greece 800500 B. C. by Chester G. Starr. New York. Oxford University Press.
1977.
362. Strabo 1924: Strabo. ed. H. L. Jones. The Geography of Strabo.
Cambridge. Mass.: Harvard University Press; London: William
Heinemann. Ltd. 1924.
363. Thesaurus: Thesaurus Linguae Graecae. A Digital Library o Greek
Literature. xelmisawvdomia: http://stephanus.tlg.uci.edu/
364. Toutain 1930: Toutain, Jules. The economic life of the ancient
world. London : K. Paul, Trench, Trubner & Co., ltd. ; New York :
A.A. Knopf. 1930.
365. Tsetskhladze 1992: Tsetskhladze, G. R. Vnukov, S. Y. Colchian
Amphorae: Typology, Chronology, and Aspects of Production. The
Annual of the British School at Athens. Vol. 87. 1992.
366. Tsetskhladze 1994: Tsetskhladze, G. R. D. Braund Georgia in
Antiquity, A History of Colchis and Transcaucasian Iberia. 550 B.
C. – A. D. 562. Pp. XVIII + 360, 8 maps, 21 plates. Oxford:
Clarendon Press, 1994. Cased, £40. The Classical Review, New
Series, Vol. 45, No. 2. 1995.
367. Tsetskhladze 1999: Tsetskhladze G. Pichvnari and its environs 6th
c. B. C. 4th c. A. D. Annales Littéraires de l'Université de FrancheComté, 659, Editeurs: M. Clavel-Lévêque, E. Geny, P. Lévêque.
Paris: Presses Universitaires Franc-Comtoises, 1999.
275
368. White 1961: White, Mary E. Greek Colonization. The Journal of
Economic History. Vol. 21, No. 4 (December) 1961.
276
eleqtronuli resursebi:
http://geonumismatics.tsu.ge/
http://www.beazley.ox.ac.uk/index.htm
www.perseus.org
http://www.copenhagenpoliscentre.info
http://stephanus.tlg.uci.edu/
http://poinikastas.csad.ox.ac.uk
http://epigraphy.packhum.org/inscriptions/
http://www.britannica.com/
277
SemoklebaTa sia:
sdsZ – samxreT-dasavleT saqarTvelos Zeglebi
АБИЯЛИ – Абхазский институт языка, литературы и
истории;
АН АрмССР – Академия Наук Армянской ССР;
АН СССР – Академия Наук СССР;
ВДИ – Вестник древней истории;
ДСППВГК – Демографическая ситуация в Причерноморье в
период Великой Греческой Колонизации;
МИА – Материалы и Исследования по Археологии СССР;
МЭОП
–
Местные
этно-политические
объеденения
Причерноморья в VII-IV вв. до н. э.;
МIIIМСДИП – Материалы III международного симпозиума
по древней истории Причерноморья;
МVМСДИП – Материалы V международного симпозиума по
древней истории Причерноморья;
ПГКСВП – Проблемы Греческой колонизации северного и
восточного Причерноморья;
СА – Советская археология;
JHS – The Journal of Hellenic Studies;
RE
–
Paulys
Realencyclopädie
Altertumswissenschaft.
der
classischen
278