Professional Documents
Culture Documents
Kritika 14
Kritika 14
literaturis instituti
kritika
14
Tbilisi
2019
1
UDK(uak) 22.09(051.2)
k-847
saredaqcio sabWo:
lali avaliani
Teimuraz doiaSvili
Tamaz vasaZe
ani kldiaSvili
lela oCiauri
irma ratiani
maka joxaZe
kompiuteruli uzrunvelyofa:
TinaTi duglaZe
garekanis dizaini:
soso tabucaZe
ISSN 0206-5746
2
veqtorebi
maia jaliaSvili
siyvarulis odisea
Temur babluanis romanze „mze, mTvare da puris yana
(manuSaka melodeba)“
3
tacebisa da gaognebis wyalobiT kidev erTxel Caufiqrdeba
egzistencialur, „wyevla-krulvian“ sakiTxavebs.
mkiTxveli romanis personaJebTan erTad gzas gaikvalavs
cxovrebiseul labirinTebSi da kidev erTxel darwmundeba
adamianuri nebis simtkicesa da siyvarulis ZalaSi. am roma-
nis mTavar gmirsac erTi ubralo, cxovrebisgan gaTelili,
adamianebisagan Seuracxyofili, magram mainc yvelaze wminda
da SeubRalavi siyvaruli gadaarCens.
Temur babluanis romani kidev erTxel arwmunebs ada-
mians pavle mociqulis swavlebaSi: „siyvaruli arasodes
mTavrdeba“. misi es dausrulebloba ki adamianis arCevanzea
damokidebuli. jon stainbekma Tavisi sanobelo gamosvla
ase daamTavra: „adamiani gaxda Cveni udidesi saSiSroeba da
erTaderTi imedi. ase rom, dRes SesaZloa wminda ioane mo-
ciqulis amgvari parafrazireba: bolo aris sityva da sityva
aris adamiani, da sityva adamianTanaa“. adamians SeuZlia ange-
lozadac iqces da demonadac, orivesken Tanabrad ubiZgebs
sakuTari Tavi, garemo da samyaro. amitom sWirdeba zneob-
riv-moraluri sayrdenebi, rom brZola arasodes Sewyvitos.
mweralma Tanamedrove adamians, teqnologiuri ganviTarebis
Tavbrudamxvev procesSi CarTuls, RvTisgan mitovebulo-
bis gancdiT rom exeTqeba araraobas, sicocxlis gadamrCenis
valdebuleba da pasuxismgebloba daakisra.
Temur babluanis romanis gmiri gaivlis yofis iseT jur-
Rmulebs, danteseuli jojoxeTis yvela Sre rom erTdro-
ulad gagaxsendeba da mainc rCeba adamianad. TiTqos gacve-
Tili, gaSablonebuli, Caferflili Tvalsazrisi ki siyvar-
ulis mxsneli da amaRorZinebeli Zalisa am romanSic kvlav
feniqsiviT wamoimarTeba nacridan da feradovan imedad ga-
daiSleba. romanis fardobiTobebiTa da pirobiTobebiT sav-
se sivrceSi siyvaruli erTaderTi absoluturi mudmivaa,
RerZia, centria, roomelic kravs da amTlianebs, Tavisken
izidavs gabneul energiasa da Zalebs.
Temur babluani cnobili reJisoria, romlis filmebic
(„beRurebis gadafrena“, „uZinarTa mze“, „Zma“ da sxv.) aRiare-
bulia saqarTvelosa da ucxoeTSi, rogorc humanizmiT gams-
4
Wvaluli nimuSebi, romlebic mayurebels adamianis rwmenas
unergaven. es romanic exmianeba mis mier gadaRebuli filme-
bis mTavar saTqmels. xelovnebis sxvadasxva dargisTvis da-
maxasiaTebeli gamomsaxvelobiTi saSualebebis gamoyenebiT
avtori Tanabari ostatobiT aRwevs erTsa da imave Sedegs:
mayurebelsa Tu mkiTxvels dabeCavebulis, Seuracxyofilis,
usamarTlod devnilis TanamgrZnobelad aqcevs, masSi empa-
Tiis grZnobas aRviZebs.
romani ambebis mozaikuri principiTaa agebuli. TiToe-
uli natexi damoukidebelic aris da erTiani kompoziciis
aucilebeli elementic. Tavbrudamxvevia mwerliseuli nara-
tivi, ambebis moyola misi stiqiaa, erTs meore mohyveba, meo-
res mesame da mkiTxvelic, damuxtuli molodinebiT, dauRa-
lavad mihyveba avtors da mogzaurobs adamianis Sinagan sa-
myaroSi da materialur geografiul sivrceebSic.
romanis mTavari gmiri jude andronikaSvilia, erTi Tbi-
liseli biWi, sixarulisa da bednierebisTvis dabadebuli,
magram garemoebaTa wyalobiT ubedurebisa da tanjvisTvis
ganwiruli. mwerali Tanabrad aqcevs yuradRebas adamianis
pirovnebad Camoyalibebis ganmapirobebel Sinagan da garegan
faqtorebs. romanis gmiri mkiTxvelis Tvalwin gaivlis grZel
gzas bavSvobidan Sua xnis asakamde da, miuxedavad uamravi
dabrkolebisa, romlebic vlindebian adamianis sisastikis,
mxecobis, gautanlobis, Ralatis, avantiuris, aTasgvari war-
moudgeneli sibinZuris magaliTebiT, mainc inarCunebs ada-
mianobas. am rTul gzaze mwerali gamokveTs politikursa da
socialur konteqstebs, romlebic gvexmareba meoce sauku-
nis 60-iani wlebidan dRemde drois suliskveTebis gagebasa
da gaazrebaSi. vasil kandinski Tavis wignSi „sulierebis Se-
saxeb xelovnebSi“ gamokveTda xelovanis sam mniSvnelovan
unars: 1. individualurobas; 2. epoqis sulis warmoCenas; 3. zo-
gadis gamoxatvas (xelovnebis wminda da mudmivi elementisas,
romelic yvel adamians, xalxs, sivrcesa da dros gamsWva-
lavs). romanSi mwerlis es unarebi mJRavndeba, amitomac yvela
ambavi, romlebsac is mogviTxrobs, gvaforiaqebs, gvaRelvebs
da kidev erTxel dagvafiqrebs arsebobis azrsa da mizanze.
5
romanis, erTi SexedviT, yovelgvari silamazisagan dac-
lil samyaroSi mTavari mainc is mSvenierebaa, romelic mTa-
vari gmirisa da manuSakas siyvaruls Semoaqvs da teqstis Rer-
Zad, xerxemlad iqceva. manuSakas siyvaruli gadaarCens gmirs
pirutyvad, mxecad qcevisgan da es siyvaruli daabrunebs
mas Sin, romelic, rogorc aRvniSneT, Tanabrad aris samSob-
loc, RmerTica da sakuTari Tavic. amitom aRaraa gasakviri,
rom mweralma sityva „miyvarxar“ Txrobis erTgvar kamerto-
nad aqcia (romani meuRles miuZRvna). manuSakas, ubralo so-
mexi gogonas, siyvaruli ariadnes ZafiviT gamouZRva mTavar
gmirs bneleTis samefodan da sinaTleze gamoiyvana. mTel
romanSi udanaSaulo gmirs sabWoTa cixeebis gausaZlis pi-
robebSi erTaderTi ram asuldgmulebs, manuSakas siyvaruli,
romelic ar xundeba, ar Zveldeba. sizmrebSi gamocxadebuli
manuSaka mTavar gmirs im JangbadiviT miewodeba, romelic
ukanasknel Zalas moakrebinebs da Sinisaken gzas gamoagne-
binebs. amgvarad, manuSaka mkiTxvelis TvalSi, erTgvarad da
paradigmulad, meZavicaa da wmindanic, mariam magdalineli-
ca da beatriCec, julietac da laurac.
romani saTavgadasavlo Janris kanonebs mihyveba da ami-
tomac mwerali mTavar gmiris cxovrebis oRroCoRoebze
didxans atarebs, Tbilisur quCebSi xetials moskovs, lenin-
grads, odesas, cimbirsa Tu taigas moayolebs da mkiTxvel-
sac am Tavbrudamxvevi borialis, danaSaulisa da sasjelis,
SuriZiebisa da patiebis, codviT dacemisa da monaniebis
bneli da naTeli SegrZnebebis monawiled aqcevs.
romani 1968 wlis zafxulSi iwyeba. swored am wlis 21 ag-
vistos praRaSi sabWoTa tankebi SeiWrnen da CexoslovakiaSi
mimdinare demokratiul reformebs win aRudgnen. sabWoTa
sistema am dros zeobis xanaSi iyo. Zaladobriv reJims, ro-
melic mxolod moCvenebiTad zrunavda sabWoTa moqalaqeTa
keTildReobaze, kargad amxels da warmoaCens am romanis ara-
erTi epizodi. maT Soris, dasawyisic, romelic daxeulSar-
vlian biWs gvixatavs, moparuli jinsiT rom cdilobs Rataki
da usaxuri yofis Secvlas. amas is marTlac axerxebs, radgan
gayiduli Sarvlidan aRebuli fuliT ara mxolod TavisTvis
6
iyidis samoss, aramed Seyvarebulsac gaaxarebs iasamnebiT
moqarguli TeTri JaketiT (es lamazi Jaketi romanis bolos
warmosaxul naxatze isev amoyvinTavs, rogorc simbolo imi-
sa, rom warsuli arsad ikargeba, piriqiT, momavlisken erT-
gvar saniSnad iqceva).
wvrilmani dausjeli xulignoba, quCuri garCeva, Zala-
doba – jude andronikaSvilisa da misi nacnob-megobrebis
cxovrebis Tanmdevia, Sesabamisad, maTi zneobriv-moraluri
Rirebulebebic quCis mentalitetiTaa ganpirobebuli. es
ki ucnauri nazavia laCrobisa da simamacisa, sikeTisa da bo-
rotebisa, TangrZnobisa da sisastikisa. amitomac romanSi
bevri epizodi moTxrobili, romlebSic quCa warmoCndeba,
rogorc judes pirovnebis mTavari Camomyalibebeli.
judes moyolili ambebiT ixateba meoce saukunis 60-iani
wlebis Zveli Tbilisis ubnebi. gmiri warmoCndeba Tavisi
vnebebiT, ocnebebiT, sakuTari meTi gansazRvruli kosmosiT.
mis samyaros warmarTavs ubralo, uambicio adamianebis sur-
vilebi, romlebic, erTi SexedviT, sruliadac ar aris miuR-
weveli – siyvaruliT Seqmnili ojaxi Tavisi yoveldRiuri
sazrunavebiT. judesa da misi samegobros garSemo trialeben
mzec, mTvarec da varskvlavebic, rogorc ocnebaTa frTaSes-
xmis simboloebi. aqve Cndeba manuSaka, romelic Cveulebri-
vi mosulelo gulubryvili gogonadan romanis bolosken
erTgvar simbolod iqceva, siwminded, romelic, miuxedavad
gaTelvisa, Rirsebis Seuracxyofisa, pativis ayrisa da ta-
laxSi amosvrisa, mainc sayrdenia mTavari gmirisa, cxovrebas-
Tan damakavSirebeli erTadrTi Zafia, arsebobisTvis azris
mimcemia. marTalia, rogorc nebismieri siwminde, manuSakac
uazro SemTxvevas Seewireba, magram darCeba SviliSvili, isic
saxelad manuSaka, romelsac jude wamoiyvans, SviliviT upat-
ronebs da masTan erTad gaagrZelebs cxovrebas. cxovrebis
av-kargze morigi Cafiqrebisas erT epizodSi daundobeli
realoba judes, caze gawelil weroebis gunds rom gaayo-
lebs mzeras, aTqmevinebs: „RmerTo Cemo, neta ratom gamog-
vigone es sacodavi adamianebi, raSi gWirdebiT?“
7
mwerali gvixatavs, rogor izrdeba mTavari gmiri suli-
er-xorcielad, rogor Seicnobs samyarosa da sakuTar iden-
tobas. misi bedi TiTqos am sistemam gansazRvra, winaswar
„dawera“ uxilavma xelma. igi represirebuli ojaxis Svilia,
uZvelesi aristokratiis warmomadgeneli, babua 1924 wels
komunistebma dauxvrites. magram istoria mxolod miTi da
legendaa, mezobeli qalis, poloneli baronebis STamomava-
li, musikis maswavlebeli mazaveckaias moyolili, realurad
ki jude mejRane gogia andronikaSvilis Svilia. mejRaneoba
xazs usvams im damamcirebelsa da Seuracxmyofel mdgomare-
obas, romelSic es ojaxia Cavardnili. mwerali judes ojaxis
ambebis warmoCeniT mkiTxvels uaxlesi istoriis suraTeb-
sac uxatavs. mamamisi bavSvTa saxlSi gaizarda, erT uiRblo
da uxerxemlo, morCil, mSromel kacad Camoyalibda. cxov-
rebam TiTqos mxolos mis gasaTelad moicala. coli, judes
rusi deda viRac kacTan erTad gaiqca. udedoba mas dahyva,
rogorc maradiuli obloba, upatronoba da miusafroba. ami-
tomac manuSakas saxeSi gaerTianda dedac, dac, colica da is
siTboc, romelic suls sWirdeba gasazrdelad da gasaviTa-
reblad. mamamiss, uiRblosa da uperspeqtivos, meore coli,
meZavi, sxvis Svilebs azrdevinebda. Tumca, sazogadoebisgan
erTgvarad gariyuli da fskerze moqceuli kaci ojaxs saku-
Tari SromiT arCenda. swored misi damsaxureba iyo, rom jude,
romelmac cixeebSi usamarTlod gaatara axalgazrdoba, Sin
dabrunebuli gzas mainc ar ascda, mamis xelobas mihyo xeli
da SromiT gadawyvita yoveldRiuri sarCos mopoveba.
romanSi subkulturis saxiT iWreba qurduli samyaro,
romelTanac, nebiT Tu uneburad, urTierToba aqvs jude an-
dronikaSvils. es samyaro gavlenas axdens misi pirovnebis
Camoyalibebaze. sabWoTa epoqaSi kanonieri qurdebis Zlieri
instituti Seiqmna. isini iyvnen cixeebSic da mis gareTac.
kriminalur samyaroSi avtoritetis qona quCis cxovrebaSi
adamians privilegiebs aniWebda. aseTebad ixatebian romanSi
rafika, trokadero da misi Zmakacebi. 12 weli miusajes ju-
des imisTvis, rom ori kacis mkvleloba daibrala. es „mkvle-
loba“ megobar xaimasTvis Tavganwirvad, SurisZiebad mo-
8
inaTla, amitom cixeSi kanonieri qurdebis mfarvelobaSi
moeqca. maT Rirseul kacad aRiares da daxmareba aRuTqves.
judes maTTan dajdoma da sma-Wama „did pativad“ miaCnia.
mwerali kargad icnobs am samyaros da mis kanonebs zedmi-
wevniT da damajereblad warmoaCens. es fena, rogorc „kasta,
rogorc kriminaluri samyaros profesionalTa kavSiri“, ise
gamoikveTeba. maT aqvT TavianTi „kodeqsi“, romliTac aregu-
lireben sadavo sakiTxebs, sjian Tu amarTleben adamianebs:
„sabWoTa kavSirSi patimrebze didid gavlena hqondaT da im
uzarmazar teritoriaze cixeebisa da sapatimro banakebis
TiTqmis naxevars akontrolebdnen. maTi devizi iyo: Rirseba
da samarTlianoba“. romanSi isic naTqvamia, rom maTi nawili
TanamSromlobda policiasTan.
judes mxatvroba iatacebda, radgan niWi hqonda. romanSi
gabneuli misi naxatebi mis realur-sulier yofas warmo-
aCenen. cixeSi gaxda jude srulwlovani. man moiTxova cim-
birSi, iseT zonaSi gadayvana, erT wels samad rom uTvlidnen.
aRmosavleT cimbirSi, ukidures CrdiloeTSi recidivistebi
araadamianur pirobebSi moipovebdnen oqros. aq leninis da-
xatva daavales. tragikomikuri is iyo, rom leninis portre-
ti weliwadSi oTxjer unda daexata: 7 noembers, 5 dekembers,
konstituciis dRes da 1 maiss, Tanac yovelTvis axali da gan-
sxvavebuli. TviTnaswavl judes pirvelive naxati dauwunes,
viRac maxinji qarTveli dagixatavs leninis nacvlado da
karcerSi ukres Tavi. xSirad sxva patimrebsac anugeSebs Ta-
visi gauwafavi naxatebiT. WianWvelebiani naxati ki mis saso-
warkveTilebasa da gamouvalobis gancdas kargad amxels.
realisturi Tu siurrealisturi sizmrebis saSualebiT
mwerali kargad warmoaCens cixeebSi sasikvdilod ganwiru-
li judes sulier samyaroSi mimdinare cvlilebebs. sizmari,
erTi mxriv, ireklavs sastik realobas, meore mxriv ki warmo-
aCens mis survilebsa da ocnebebs. yvelaze rTul viTarebeb-
Si ki mainc manuSaka esizmreba, rac sakmarisia imisTvis, rom
ukanaskneli Zala moikribos da fexze wamodges, cxovrebis
sazrisze dafiqrdes, zneobrivi ZalisxmeviT mxolod bio-
logiuri arseboba gadalaxos da adamianis saxe ar dakargos.
9
romanSi uxvad gxvdeba TaRliTuri istoriebi, romlebic
judes Tavgadasavals sxvadasxva ambis SenakadebiT ukavSir-
debian da, erTi mxriv, amdidreben, mwerliseul warmosaxul
samyaros, meore mxriv ki, mniSvnelovan garemoebebs qmnian
mTavari gmiris sulier-zneobrivi ganviTarebisa da garda-
saxvis gzaze. sxvadasxva juris personaJi, mosyiduli poli-
cieli Tu ideologizebuli komunisti, qurdi, narkomani,
maswavlebeli da parikmaxeri, profesori da damlagebeli –
yvelani erTad da cal-calke qmnian romanis cxovrebiseul
mravalferovan cocxal, mfeTqav samyaros. borotebisa da
sikeTis Tanabrad gamovlena rom SeuZlia adamians, romanSi es
araerTi istoriiT dasturdeba. maT Sorisaa patimari, „iav-
nanas“ zedmetsaxeliT,romelic oqros sabadoebze muSaobi-
sas Sexvda judes. am kacisa yvelas eSinoda, radgan daundo-
beli da sastiki iyo, xuTi kaci hyavda mokluli. erTxel sxva
patimrebi mZinares Tavs daesxnen, ise scemes, mkvdari egonaT
da ormoSi Caagdes, Tumca gadarCa, moulodnelad RamiT ga-
moCnda, magram Suri aRar uZiebia, TiTqos gardaqmniliyo,
dajda da: „dabegvili, dasaxiCrebuli xorcis masa mReroda
SemaZrwuneblad sufTa, xaverdovani xmiT“. swored am kacma
daumata judes sami grami oqro da amgvarad am „jojoxeTi-
dan“ gaTavisuflebaSi miexmara. garemo yvelanairad cdi-
lobs personaJis mimsgavsebas, Sesabamisad, judec ver uZ-
lebs cdunebas da TaRliTad transformirdeba, magram im-
deni Zala SerCeba, rom kacismkvlelTa Soris mkvlelad ar
iqceva. es kargad Cans, oqros moparvis, jer erTi cixidan
gaqcevis dagegmvis, gaparvis, CuqCasTan erTad xetialis, Sem-
deg ukve sxva cixidan TavdaRwevisas. Tumca sabolood, verc
mkvlelobas gaeqceva da manuSakasTvis iZiebs Surs.
misi bedi, ra Tqma unda, qveynis cxovrebas aris gadajaW-
vuli. amitomac mkiTxvelis Tvalwin kinokadrebiviT Caivlian
warsulis mniSvnelovani politikur-socialuri, sazogado-
ebrivi Tu kulturuli movlenebi. mwerali 1959 wlis 9 mar-
tis tragediasac acocxlebs, rogorc saqarTveloze sabWoTa
ruseTis morig Zaladobas. romanSi SemoiWreba stalinis sa-
xelTan gaigivebuli qarTvelis Rirsebis dasacavad mitin-
10
gze gamosuli xalxis sastiki darbeva. am dros Camosula Ci-
neTis marSali, saxelad jude. swored masTan „Sexvedris“
Semdeg „monaTles“ iosebi juded da es metsaxeli SerCa.
judem, quCuri moralis gaTvaliswinebiT, sxvisi mkvle-
loba daibrala. sami mkvlelobis gamo, romlebic ara Caude-
nia, sikvdiliT dasja emuqreboda. ra aRar gadaxda Tavs,
oqros sabadoebze katorRul samuSaoebze kaciWamiebTan
erTad ijda, magram Tavi daaRwia, mere ise daavadda, 13 weli
ugonod iyo da monastris berebi uvlidnen. mainc gadarCa
da, rac mTavaria, ara mxolod fizikurad, aramed sulierad.
Tumca erTaderTxel mainc iZia Suri da isic manuSakasTvis:
misi gamaupatiurebeli, TavzexelaRebuli kacismkvleli
trokadero mokla. Tumca SeZlo, kvali daefara. mkiTxveli
grZnobs, bedisweris uxilavma xelma rogor atara cxovrebis
oRro-CoRroebze imisTvis, rom manuSakas obol SviliSvils
mfarvelad da patronad movlenoda. ambobs kidec: „iseTi
grZnoba maqvs, rom Cems ganvlil cxovrebaSi marto gancde-
biT miviRe monawileoba da sxva danarCenis Sesaxeb CemTvis
aravis araferi ukiTxavs“. kiTxulob romans da personaJis-
Tvisac ki gezedmeteba amdeni ubedureba, judes rom Tavs
daatyda. mkiTxveli TviTmxilveli gaxdeba im ambebisa, rom-
lebic sabWoTa epoqaSi, cixeebsa Tu mis gareT xdeboda. mwe-
rali araerTi saintereso personaJs xatavs gamokveTili da
dasamaxsovrebeli xasiaTebiT.
romanis erT-erTi mTavari Temaa judesa da xaimas, ebra-
eli biWis megobroba. mwerali xatavs, rogor ebrZoda sabWo-
Ta reJimi kerZo sakuTrebas, rogor dauxoces xaimas biZebi,
Tumca xaimas naTesaobam moaswro da milionobiT dolari
dawva, videoze gadaiRo yvelaferi da kasetebis ucxoeTSi
gatana moaxerxa. rogorc Semdeg gairkva, amerikis bankebma
srulad aunazRaures ebraelebs damwvari dolarebi. xaimam
ar daiviwya megobari da ori milioni dolari aCuqa, ramac
judes axali cxovrebis dawyebis SesaZlebloba misca.
romanSi kargad warmoCndeba meoce saukunis 90-iani wle-
bis saqarTvelo, kriminalur bandaTa TareSi, guSindel ya-
CaRTa gabiznesmeneba da gaministreba. jude politikisgan
11
Sorsaa, magram xedavs, rogor ateroreben adamianebs, mTav-
robebi icvleba, magram viTareba igivea: „mdidari kaci mSier
qveyanaSi daWril mgelsa hgavs, romelsac Tavisianebi irg-
vliv Semoxvevian, sisxlis suni scemT da SeWmas upireben“ .
amitomac patara manuSakasTan erTad TurqeTSi wavida, gvari
gamoicvala, sastumro iyida da ase gaaagrZela cxovreba. an-
derZic Seadgina da yvelaferi manuSakas dautova. „sadRac
wavikiTxe, Cven adamianebi vitanjebiT imis gamo, rom siyva-
ruli ar SegviZliao. sxvisi ar vici da Cem SemTxvevaSi piri-
qiTaa“, – ambobs jude (gadaZaxilia dostoevskisTan: „jojo-
xeTi aris tkivili imis gamo, rom aRar ZalgiZs siyvaruli“).
erT epizodSi jude fiqrobs: „gakvirvebuli var: ratom
moxda es yvelaferi, rac moxda? Tanac maincdamainc ase,
rogorc moxda. raSia saqme? pasuxi ara maqvs. arsebobs ki pa-
suxi?“. bolos daaskvnis: „ucnauria es cxovreba“. is saxelos-
nosac aaSenebs da bavSvobis STabeWdilebebis xatvas iwyebs,
magram es yvelaferi mzadebaa im naxatisTvis, romelic ase
STambeWdavadaa romanis finalur epizodSi aRwerili da
romelmac sizmari feradovan tilod unda aqcios: „maRali,
xrioki gorakebis zemoT, erT mxares mTvare anaTebs, meore
mxares – mze. samanqano gza goraks gadmoivlis da puris
yanaSi eSveba. puris yanaSi manuSaka dgas. is Cemi naCuqari
iasamnebiT moqarguli Jaketi acvia da gzas gahyurebs. saxeze
mouTmenloba aweria da aSkarad etyoba, rom im gzaze viRa-
cis gamoCenas elodeba. esaa sul. Tu ise moxdeba, rom im
naxats iseTi vinme naxavs, vinc Cemi da manuSakas ambavi icis, is
albaT mixvdeba, rom manuSaka me melodeba“. uneburad mirza
gelovanis cnobili leqsis striqonebi gvaxsendeba:
13
da Jargonis gamoyenebiT, Tumca isic mniSvnelovania, rom,
garemo pirobebis miuxedavad, jude cdilobda TviTganswav-
lasa da ganviTarebas, rac mas gamoarCevda kidevac quCisa
Tu cixis amxanag-megobrebisagan.
judesa da manuSakas siyvaruli, dabzarul-dalaquli niv-
TiviT cxovrebisagan sanagveze mosrolili, mainc gadarCeba
da dro-sivrces gamoRweuli mkiTxvelis gulSi ganagrZobs
arsebobas, rogorc kidev erTi dasturi adamianis RvTaeb-
rivTan wilnayarobisa.
14
ada nemsaZe
16
tolfasia... Cven erTi saukuniT varT gadajaWvulni, wiTeli
saukuniT“ (xaratiSvili 2019: 13-14).
romans arc ise cota mTavari personaJi hyavs (Sokoladis
fabrikanti, stasia, qristine, kiti, kostia, giorgi alania,
ida, sofio erisTavi, andro, elene, miqa, daria, nica, miro,
brilka...), wignis 7 ZiriTadi personaJis ambavs TiTo Tavi
eTmoba kidec, magram romanis umTavresi gmiri mainc droa,
saukune, epoqa, romelmac, avtorisave sityviT, „yvela moa-
tyua da yvelas uRalata, visac imedi hqonda“. esaa epoqa,
romelmac Taobebis cxovreba gansazRvra, me-20 saukunis to-
talitaruli sistema, romelmac uamravi tragedia moitana,
adamianebs piradi cxovreba waarTva, siyvaruli moukla da
miwieri yofa jojoxeTad uqcia. romanis yvela ZiriTadi per-
sonaJis cxovrebas swored epoqis es Seubralebloba aqcevs
tragikulad.
siuJeturi xazi 1900 wels iwyeba saqarTvelos im patara
qalaqSi, „kavkasiis nicad rom unda qceuliyo“ da 2007 wels
Tbilisis centralur moedanze sruldeba (noembris aqciebi-
sas). sainteresoa, rom mwerals romanSi saqarTvelosa da ev-
ropis bevri qalaqi da sofeli aqvs dasaxelebuli, romanis
geografia sakmaod mravalferovania, magram am mTavar qa-
laqs, sadac daiwyo es amaRelvebeli istoria, bolomde gamo-
canad tovebs da yovelTvis ase axsenebs – „qalaqi, kavkasiis
nicad rom unda qceuliyo“ – rac uTuod gabundovanebis xer-
xis Segnebuli gamoyenebaa, erTgvar gamoucnob da sasiamovno
burusSia gaxveuli adgili, rogorc raRac Zalian kargi am-
bisa da kargi drois simbolo. im droisa, romelic male das-
rulda da im ambebisa, romlebic Zalian swrafad Caanacvla
Seubralebelma da sastikma movlenebma. aRsaniSnavia, rom am
xerxs mwerali kidev ramdenime SemTxvevaSi mimarTavs, maga-
liTad, sakuTari saxeli ar aqvs Sokoladis fabrikants, „pa-
tara did kacs“, sofels Tbilisis SemogarenSi, sadac kostia
jaSi dasaxldeba saqarTveloSi dabrunebis Semdeg...
romanis siuJeturi xazis Tavsa da boloSi dgas uded-
mamod gazrdili, cxovrebis bilikze gzaabneuli 12 wlis
brilka jaSi, romelsac sakuTar TavSi garkvevis bolo ime-
17
dad ucxoeTSi gadakarguli deida esaxeba. qoreografiul
jgufTan erTad sagastrolod Casuli patara mocekvave am-
sterdamis sastumrodan ipareba da aqedan iwyeba ambavic.
nica xvdeba, rom erTaderTi, rac Ziebis gzaze myof brilkas
sWirdeba sakuTari Tavis sapovnelad, es winaparTa cxovrebi-
seuli gamocdilebaa. aq mkiTxvelis warmosaxvaSi umal Cndeba
oTar WilaZis „martis mamlis“ 15 wlis personaJi niko da misi
TviTidentobis problema, romlis gadaWris gzac mxolod
winaparTa codvebis gaazreba-gaziareba-tvirTebaze gadis.
brilkac am problemis winaSea. nica xvdeba, rom, Tu mTeli am-
bavi ar uambo disSvils, ise araferi gamova. amitomac iwyebs
igi gvaris istoriis Txrobas.
„merve sicocxlis“ saukunovani istoria Sokoladis fab-
rikantis ambiT iwyeba. am genealogiur xeze (romelic ilus-
trirebuli saxiT erTvis kidec wigns) brilka meeqvse Tao-
baa, ukve damoukidebel saqarTveloSi gazrdili. 8-Taviani
romani faqtobrivad 7 Tavisagan Sedgeba, TiToeulSi TiTo
cxovrebaa moTxrobili, 7 mTavari personaJis Tavgadasav-
liT mwerali mTel epoqas acocxlebs Tavisi revoluciebiT,
politikuri intrigebiT, represiebiT, omebiT, saprotesto
aqciebiT, piradi tragediebiT... sabWoTa arqivebsa da bib-
lioTekebSi mopovebuli realuri ambebiT nino xaratiSvili
iseT sulisSemZvrel pasaJebs qmnis, rom mkiTxvels sulis
moTqma uWirs, daZabuloba xSirad umaRles wertils aRwevs,
kerZo ambavi ki zogadsakacobrio mniSvnelobis tragizmam-
dea ayvanili.
nino xaratiSvili mTeli epoqis politikur suraTs
acocxlebs, dawyebuls jer kidev carizmis droidan da dam-
Tavrebuls 21-e saukunis pirveli aTwleuliT. igi axerxebs,
sistemis mTeli sisastike sul erTi pasaJiT gaxados naTeli,
es misi mxatvruli xerxia. magaliTad, 20-30-iani wlebisa da
misi mTavari „Semoqmedis“, lavrenti berias saxes mxolod
qristinesTan gabmuli misi romaniT xdis cxads. sxva konkre-
tuli ambebi, rac mis saxels ukavSirdeba istoriulad an
sulac mwerlis mier SeiZleba iyos gamogonili, aq ar gvxvdeba.
„patara didi kaci“ qristines qmris, ramaz iosebiZis kolega
18
da misi uSualo ufrosia, igi erT-erTi wveulebisas gaicnobs
Tavisi moadgilis umSvenieres meuRles da ubedurebebic
aqedan iwyeba... is Zaladoba, rasac qristine itans sakuTari
qmrisa da ojaxis danarCen wevrTa gadasarCenad, aris zoga-
di suraTi mTeli im sistemuri Zaladobisa, romelsac qveyana
ganicdida 20-30-ian wlebSi. „Sen araferi gesmis, araferi,
rogor Segagnebino, aRar vici, lamisaa SeviSalo! dRemde ver
mimxvdarxar, is vin aris da ra SeuZlia! jerac ver xedav, sad
vcxovrobT?“ (xaratiSvili 2019: 162) – ekiTxeba gaocebuli
qristine stasias, roca es ukanaskneli Sexvedrebis Sewyve-
tas sTxovs. bolos ki sasowarkveTili qali imedgadawuruli
amatebs: „RmerTi aRar arsebobs, veranairi RmerTi ver
dagvixsnis am gasaWirisgan, asea, ras izam...“ (xaratiSvili
2019: 166). am erTi tragediis fonad ki mwerali sul erTi
abzaciT qmnis epoqis suraTs sakmaod farTo planiT: „...xma
dadioda, rom ruseTSi marodiori bavSvebis bandebi gaC-
nda, rom sasursaTo maRaziebTan usasrulo rigebi idga,
rom muSebis colebi sxeuliT vaWrobdnen ojaxebis gamo-
sakvebad. ...gamoCnda plakatebi, saxelmwifo politikuri
mmarTvelobis* mier dabeWdili, sadac ewera: „sakuTari
Svilebis Wama barbarosuli aqtia!“ (xaratiSvili 2019:
163). zogjer ki mwerali sagnebisa da movlenebis ubralo
CamoTvliT qmnis amomwurav da informaciul suraTs. am
xerxs impresionistuli maneris elferi dahkravs da igi
mravali movlenis kondensirebulad gamoxatvis saukeTeso
saSualebaa. amasTanave, is kargad ewereba Txzulebis erTian
stilistikaSic, rameTu nino xaratiSvilis romani stilTa
Tavisufali sinTeziT xasiaTdeba: „mogvianebiT gaixsna
kafe „francia“, restorani „budapeSti“ da Cais saxli uni-
versitetis pirdapir. Cum-Cumad vusmendiT „amerikis xmas“.
arsebobda sasmeli wylis avtomatebi warweriT „gaziani wya-
li“, romlebic yovelTvis gafuWebuli iyo. arsebobda ger-
maniidan Camotanili Jurnali burda, romelic Sav bazarze
iSoveboda... arsebobda troleibusebi, ukmexi milicielebi
da disidentebisa da moRalateebis aralegalurad dabeW-
* CvenTvis dRes ukve kargad cnobili gpu, a. n.
19
dili da gavrcelebuli romanebi... Zalian popularuli iyo
romen rolani, raki komunizmisadmi simpaTias gamoxatavda
da sabWoTa kavSirs stumrobda... egzistencialistebi Znelad
iSoveboda. gorki ganusazRvreli raodenobiT iyo...
ZiriTadad mkvdar mwerlebs vkiTxulobdiT, Tumca Jur-
nal „inostrannaia literaturis“ wyalobiT zogjer cocx-
lebis Sesaxebac vigebdiT raRacas...
... cota mogvianebiT vyidulobdiT „roling stounzs“,
„pink floids“, „led zepelins“, mere amaT „quinic“ daemata.
80-ianebSi gaCnda rusuli rokbendebi, kino da ddt, romel-
Tac, rogorc Cans, fexebze ekidaT, saxelmwifos mier neba-
darTuli iyo Tu ara grZeli Tma kacebisaTvis.
imarTeboda reaqtiuli poeziis saRamoebi Sida ezoebSi,
sxvenebSi, sardafebSi...“ (xaratiSvili 2019: 819-820).
nino xaratiSvili sabWoTa saxelmwifoSi momxdar movle-
nebs damoukideblad ar gviCvenebs, drodadro maT msoflio
politikur procesebTan konteqstSic warmogvidgens. amiT
mas, SesaZloa, garkveuli saxis kontrastis Seqmna unda, raTa
dasavlur da sabWoTa samyaroebs Soris gansxvaveba gamokve-
Tos. igi erTmaneTis gverdiT alagebs samyaroSi mimdinare
paralelur movlenebs da mxolod CamoTvliT qmnis msof-
lio politikuri Tu kulturuli sivrcis farTo tilos,
romelzec bevri gansxvavebuli feria, Tavisi tragediebiTa
Tu warmatebebiT, miRwevebiTa Tu kacobriobis winaaRmdeg
mimarTuli saxifaTo TamaSebiT: „dadga amaRelvebeli weli-
wadi! weliwadi roca Luftwaffe daarsda, roca „porgi da besi“
daidga da Summertime gaJRerda, roca germanul raixSi jazi
aikrZala, musikaluri avtomatebi gaCnda, roca bili holi-
deim What a little moonlight can do Seasrula, is weliwadi, roca
sabWoTa beladma axali konstitucia dawera, romelic mom-
devno wlebSi unda Sesuliyo ZalaSi da milionobiT adamians
sicocxlis fasad dasjdomoda“ (xaratiSvili 2019: 178). asax-
vis meTodi kvlav iseTivea, ramdenime winadadeba da ZiriTa-
di movlenebi, romelTac mniSvnelovani roli hqondaT an
TvalsaCino kvali daamCnies epoqas. xandaxan ki mwerali
raRac tragikuli ambisTvis winaswarSesamzadeblad erTgvar
20
peizaJur fotos qmnis, romelic statikuria TavisTavad,
magram iseTi mZafri SegrZneba moaqvs, rom mkiTxveli winas-
war grZnobs mTel momaval saSinelebebs: „uZlurebis mTeli
kunZulebi gaCnda. Rrublebi Seikra, zecam elvareba dakarga
da qameleonis feri daedo. mdinaris napirze mdgari tirifi
kidev ufro gadaixara da miwas moefera, sanugeSeblad. ua-
resi axlovdeboda da bunebas Tavi unda daecva“ (xaratiSvili
2019: 184). amgvari suraTi uamravia romanSi.
rac Seexeba 30-40-iani wlebis Sssk-is (НКВД) sisastikis
Cvenebas, amisTvis stasias qaliSvilis cxovrebis yvelaze
koSmaruli erTi dRis gaxsenebac kmara: fexmZime kitis da-
kiTxva skolis bnel oTaxSi, mere sakaceze gadakvra da wameba,
misi mucladmyofi Svilis mokvla, xelovnuri aborti da saS-
vilosnos amokveTa imave sabWoTa skolis erT patara binZur
oTaxSi. amaze meti sizuste, albaT, Zalian rTulia; xolo
imaze Semzaravi pasaJi, roca odnav moRonierebuli kiti sa-
kuTari daubadebeli Svilis saflavs ipovis da Txris, al-
baT literaturaSic ki iSviaTia: „kitim xelebiT SeigrZno,
dainaxa: cxviri da saxis moyvaniloba, pawawina warbebi, tuCe-
bi. Sinagani mzeriT aTvalierebda mis saxes, icno. mTeli Ta-
visi cxovrebis ganmavlobaSi unda Seenaxa mexsierebaSi. saxe,
romelic arasodes enaxa, romelsac arasodes mohfereboda.
verc atirebuls rom ver naxavda da verc gacinebuls, verc
mZinares da verc gaRviZebuls. samaradisod unda daetove-
bina Tavis sizmrebSi, paralelur samyaroSi, romelic mxo-
lod daxuWuli Tvalebis miRma arsebobda. iq masTan erTad
gaatarebda cxovrebas, masTan erTad daiZinebda da gaiRviZe-
bda. saxeli daarqva. miwa miayara isev“ (xaratiSvili 2019: 297).
am damTrgunveli sceniT mwerali mTeli bolSevikuri siste-
mis xasiaTs, rusuli kgb-s (suk-is – saxelmwifo uSiSroebis
komiteti) realur saxes, mis mier Catarebuli represiebis
sisastikes gadmoscems.
rogorc ukve aRvniSneT, romanSi zedmiwevniTi realis-
turi sizustiTaa aRwerili sabWoTa sistemis saxe. amavdrou-
lad, igi seriozul mistikur plansac Seicavs. es gansxvave-
buli realisturi da mistikuri planebi mTeli romanis man-
21
Zilze paralelurad arsebobs da alag-alag sabediswerod
ikveTeba xolme. swored am gadakveTis wertilebSi xdeba
yvelaze mniSvnelovani, erTdroulad logikuri, siuJeturi
xaziT ganpirobebuli da Tan mistikurad axsnadi tragikuli
ambebi. mistikuroba, pirvel rigSi, Sokolads ukavSirdeba.
Sokoladi, romelic zogadad ucxoa kavkasiuri da qarTuli
socialur-kulturuli arealisaTvis (mis samSoblod cen-
traluri da samxreTi amerika iTvleba), saqarTveloSi evro-
pulad ganswavluli Sokoladis fabrikantis xelSi sruli-
ad gansxvavebul, ganumeorebel gemos iZens: „Sokolateriam
moaxerxa franguli paTiseriis, avstriuli cxobis tradi-
ciisa da aRmosavleTevropuli mravalferovnebis Serwyma“
(xaratiSvili 2019: 48). „qarTuli“ Sokoladi iseTive unika-
luri gamodis, rogoric, zogadad, kavkasiuri kulturaa,
aRmosavlur-dasavluri kulturuli paradigmis sazRvarze
aRmocenebul-ganviTarebuli. gansakuTrebiT ki es iTqmis
cxeli Sokoladis receptze, romelic sakuTriv qarTveli
fabrikantis Seqmnilia da romelsac ukavSirdeba romanis
TiTqmis yvela umniSvnelovanesi movlena. „yovel diliT,
adrianad, eqvs saaTze midioda sakonditroSi da uzarmazar,
TanamSromlebis mier sxvadasxva saxeobis nawarmisTvis gam-
zadebul Sokoladis masas sakuTari ingredientebiT aza-
vebda, ris Semdegac iqmneboda gansakuTrebuli gemo. veravin
axsna formulis saidumlo da swored amis gamo iyo misi nawar-
mi aseTi mimzidveli. karga xnis ganmavlobaSi Tavis speci-
alur danamatebs mxolod mcire doziT azavebda Sokoladis
produqtebSi, rogorc finalur akords, magram yvelaze di-
di saocreba cxeli Sokoladis miseuli recepti aRmoCnda.
raki am jadosnuri formulis didma warmatebam xeli ga-
umarTa da pativmoyvareobiT aRsavse eqspansiis ocneba Ca-
usaxa, gegmavda, Tavisi Semoqmedebis gvirgvini – cxeli So-
koladi – mxolod didebisa da warmatebis mwvervalze myofs,
TbilisSi, moskovSi an peterburgSi gamoetana saaSkaraoze,
rom saTiTaod yvela gaeognebina. ... daifica, sakuTari re-
cepti ojaxidan ar gaetana da droebiT saidumlod Seenaxa“
(xaratiSvili 2019: 48). es „droebiTi xana“ sakmaod didxans
22
gagrZelda. romanis teqstic ise mTavrdeba, rom igi kvlav
saidumloa. Tumca rCeba gancda, rom am umniSvnelovanesi
ambisTvis fardis axda swored im merve TavSi unda moxdes,
dauwerel merve TavSi, romelic brilkas cxovrebam unda
Seavsos.
romanSi momxdari yvela ubedureba raRaciT ukavSirdeba
am cxel Sokolads. pirveli, vinc am „mistikur usiamovnebas“
aRmoaCens, Tavad receptis Semqmnelia. „roca gadawyvetile-
ba miiRo, cxeli Sokoladi ar ewarmoebina, ise kargad da usaf-
rTxod igrZno Tavi, TiTqos amiT ubedurebas gadaurCao“
(xaratiSvili 2019: 70), – wers avtori. es raRac bneli winaT-
grZnoba mudmivad sdevs fabrikants da SiSi ki pirvelad ma-
Sin eufleba, rodesac jer misi axladdabadebuli gogona
(stasias tyupiscali) gardaicvleba, male ki Tavad qeTevanic
(visac orsulobis dros umzadebda xolme am gansakuTrebul
deserts). „am Sokoladis miReba mxolod mcire ulufebad Sei-
Zleba, ingredientebis umciresi danamatic ki ugemrieless
xdis Sokoladis nebismier nawarms, magram sufTa saxiT, aseTi
saxiT, stasia, SeiZleba ubedurebis momtani gaxdes“ (xarat-
iSvili 2019: 71), – cdilobs, daarwmunos qaliSvili da im pi-
robiT umxels mas qorwinebis winaRamiT recepts, rom mxo-
lod ukidures SemTxvevaSi gamoiyenebs da isic mcire ulu-
fiT. mTeli siuJetis manZilze, yvela SemTxvevas, roca ki am
receptiT cxel Sokolads amzadeben, raime tragikuli ambavi
mohyveba: stasias mier damalul narCenebs ipovis Tekla da
imave dRes kvdeba; qristine wlebis Semdeg „patara did kacs“
sakuTari xeliT umzadebs da male misi mzec Caesveneba; RamiT
qristines uecrad waadgebian Tavs miro da nica da Sokola-
dis narCenebs, misi winaaRmdegobis miuxedavad, gasinjaven,
meore dRes Cernobilis afeTqeba xdeba...
amis paralelurad imave cxel Sokolads gadarCenac ukav-
Sirdeba da pozitiurobac. mas aqvs magiuri zemoqmedeba da
unari, yvelaferze daiTanxmos adamiani, oRond misi gasinjvis
neba miscen (ase emarTeba yvelas, roca mis aromats igrZnobs:
qeTevani mesame Svilis gaCenas Tanxmdeba, Tekla mSvidad ege-
beba sikvdils sakuTar Zvirfas sawolSi, damaxinjebuli da
23
daqvrivebuli qristines saxeze Rimils mxolod misi gasin-
jva aCens, rac mTavaria, umZimes 90-ian wlebSi swored Soko-
ladis tortiT axerxebs Tavis gatanas stasias gaRaribebuli
ojaxi). Tavis mxriv, Sokoladis fabrikanti gasabWoebis mere
wyvets Sokoladis masisTvis im saidumlo narevis damatebas,
rac TandaTan CamoaqveiTebs Sokoladis xarisxsa da popu-
larobas (bolos ki saerTod kargavs fabrikas sabWoTa eko-
nomikis nacionalizaciis saxeliT). amgvar poziciebSi cxeli
Sokoladi dadebiTi konotaciis matarebelia.
nino xaratiSvilis romani mravalSriani, rTuli mxatvru-
li teqstia. Txrobis tempi iseTi daZabuli da mimzidvelia,
rom dasawyisidanve iTrevs mkiTxvels swored gansxvavebul
ambavTa monacvleobiT. aq sastiki sabWoTa yofis paralelu-
rad siyvarulis ramdenime sulisSemZvreli istoriacaa mo-
cemuli, kerZod ki, qristinesa da ramazis, kostiasa da idas,
kitisa da andros ambebi. Tumca yvela sasiyvarulo ambavs Tan
sdevs epoqis sistiki xeli da bednierebas xangrZlivad arse-
bobis uflebas ar aZlevs.
ulamazesi qristinesa da misi qmris, ramazis, siyvarulis
ambavi gamorCeulia wignSi. ramazi, romelic saqarTvelos
sagangebo komisiis Tavmjdomaris, `patara didi kacis~ (erT-
mniSvnelovnad lavrenti beria) moadgilea, saocrad dade-
biTi, naTeli ferebiT aris daxatuli. TiTqos ucnauria, aseT
dawesebulebaSi momsaxure adamiani, Tan ideurad sistemis
erTguli, fizikurad da sulierad aseTi mSvenieri iyos. kon-
trasti gansakuTrebiT sagrZnobia berias fonze. amasTan,
ramazi sqematuri personaJia, misi saqmianobis Sesaxeb Cven
TiTqmis araferi viciT. mkiTxveli mxolod misi usazRvro si-
yvarulis mowmea. Cveni azriT, mwerali aq xazs usvams imas,
rom adamianobis SenarCunebis SesaZlebloba metnaklebad
yvelgan aqvs adamians, Tu amisi survili eqneba; SesaZloa,
garkveulwilad, imasac migvaniSnebdes, rom ar arsebobs sis-
tema, romelsac Tavisi dadebiTi gmiric ar eyoleba. albaT, es
aris kidec adamianobis gadarCenis erT-erTi mizezi da eris
imedis sabolood mospobis winaaRmdeg mimarTuli Segnebu-
li aqti mwerlisa. siyvaruliTa da adamianobiT ramazi mSve-
24
nierebis gadarCenas axerxebs romanSi (miuxedavad imisa, rom
qristines fizikur silamazes spobs). sabolood, am nabijiT
man sayvarel qals sicocxle SeunarCuna da Rirsebis gzaze
daabruna, borotebas gamoglija klanWebidan, Tumca udide-
si msxverplis fasad – Tavad Seewira.
TiTqos ucnauria kostias faqizi grZnoba idasadmi, Tu
imas gaviTvaliswinebT, rasac sayvareli qalis dakargvis Sem-
deg akeTebs igi – daundobeli sistemis suliT xorcamde erT-
guli Cinovniki. am personaJis saxiT mweralma Seqmna sabWoTa
uSiSroebis TanamSromlis rTuli da uaRresad realisturi
saxe, romelic saocari TavdadebiT emsaxureba maxinj siste-
mas, romelsac adamianuri gancdebi ekargeba am erTgulebis
dros da sakuTari saqcieli yovelTvis swori hgonia. igi
erTpirovnulad gankargavs axlobel adamianTa cxovrebasac,
arad agdebs maT survilebs da mxolod sakuTari principebi-
sa da Sexedulebebis mixedviT iRebs gadawyvetilebebs. mwer-
ali nabij-nabij aRwers, rogor yalibdeba mgrZnobiare bavS-
visagan ugrZnobeli da mkacri, maxinji sistemisagan zneobriv
saxedakarguli sabWoTa funqcioneri. „...soflis idiliiT
gabruebulma, sadac myudrod moikalaTa da kargi, Zvirfasi
RviniT, ukidegano biurokratiuli SesaZleblobebiT, zRvar-
gadasuli nomenklaturuli TviTnebobiT da im wlebis poli-
tikuri stagnaciiT zurggamagrebulma verc ki SeamCnia, ro-
gor Sewyvita iseT rameebze dafiqreba, razec ruseTSi aRS-
foTdeboda da mkacr daskvnebs gamoitanda... yvela iparavda,
yvela qurdobda... da babuaCemmac miiRo monawileoba sayo-
velTao Segnebidan ukanonobis cnebis amogdebaSi...“ (xara-
tiSvili 2019: 706-707). Znelia Tqma, rogor wavidoda kostias
cxovreba, is pirveli da namdvili siyvaruli rom ar daekar-
ga, SeZlebda Tu ara adamianuri saxis SenarCunebas da sxva
adamianTa grZnobebis, tkivilisa Tu sixarulis, gaziarebas.
rac Seexeba kitisa da andros ambavs, igi erT-erTi yvelaze
tragikuli xazia romanSi. maTi saxeebiTa da ambiT nino xa-
ratiSvilma antisabWoTa Sexedulebis, Tavisuflad moaz-
rovne im adamianTa saga dagvixata, romelTac arasodes
miscems bednierebas reJimi. maTi siyvaruli da erTguleba
25
daRupvisTvisaa ganwiruli. kiti jaSi andros dasacavad
yvelafers akeTebs, im sabWoTa skolis saklaso oTaxidan
faqtobrivad mkvdari gamodis da amitomacaa, rom mTeli
misi darCenili cxovreba fizikuri gaZlebisa da arsebobis
magaliTia mxolod. verc samSobloSi da verc sazRvargareT
bednierebas ver poulobs, didebisa da saqveyno aRiarebis
Semdegac ki igi Sinaganad mkvdaria. mis cxovrebaSi alag-
alag gaelvebuli siyvarulic ki (fred liblixi iqneba es Tu
giorgi alania) ver axerxebs misTvis bednieri da mSvidi gare-
mos Seqmnas (raRac gamudmebuli SfoTva mudmivad axlavs mis
yofas). andro ki fizikuradac da sulieradac gaZarcvuli da
ganadgurebuli brundeba gulagidan, sadac omis dros ger-
manelTa mxares gadasvlis gamo gadaasaxles. „ici ratom
migviCneven safrTxed? an ratom gvasaxleben da xalxTan ur-
TierTobas gvikrZalaven? imitom rom Cven yvelafers mivx-
vdiT, sakuTari TvaliT vnaxeT yvelaferi!.. maT undaT, rom
yvelaferi daviviwyoT, rom aRar gavixsenoT is, rac vnaxeT,
magram ician, rom es SeuZlebelia... ase cxovreba xom jo-
joxeTia! ici, yvelaze saSineli is ki ar aris, rom am wyeulma
omma dagvaxeibra, megobrebi wagvarTva, cxovreba dagvingria,
aramed is, rom am omma es yvelaferi TiTqos da srulebiT
„gaamarTla“ (xaratiSvili 2019: 414-415).
saocrad zustad aRwers nino xaratiSvili sabWoTa epo-
qis sxvadasxva periods: omis umZimes wlebs, sabWoTa sistemis
brZolas antisabWoTa ganwyobilebis adamianTa winaaRmdeg,
„umamo gogoebisa da udedo biWebis“, „partiuli samkerde
niSnebis dros“, poststalinur xanas, rodesac diqtaturis
wlebi xruSCovis voluntaristulma mmarTvelobam Caanac-
vla, „ottepels“ da stagnaciamde misul qveyanas, „praRis na-
adrev gazafxuls“, gorbaCovis „perestroikasa“ da „glast-
nostis“, 1989 wlis aprilis dReebsa da qaosur 90-ianebs...
rogorc Tavad aRniSnavs erT-erT interviuSi, amisTvis spe-
cialurad mouxda me-20 saukunis sabWoTa istoriis Seswav-
la: „kvlevis procesSi aRmovaCine, rom mTeli Cemi codna XX
saukunis saqarTvelos istoriis Sesaxeb bevrad mwiri iyo
dasavleTis an Tundac nacistebis Sesaxeb codnaze. daviwye
26
kvleva da imdeni ram aRmovaCine, rom Tavi alisa megona... sa-
ocrebaTa qveyanaSi. es droSi mogzaurobas hgavda, saidanac
gavige, rom Cven sakuTar istorias ar vicnobT! 90-iani wle-
bidan gadavedi 80-ian wlebze, mere 70-ianebs mivadeqi. amaso-
baSi nel-nela mec Camovyalibdi, rom ojaxze unda damewera
da mTeli es istoria erTi ojaxis magaliTiT momeyola“
(xaratiSvili 2017). swored amitom epoqis xatvisas mwerali,
romelic Tavad globalizaciis epoqis Svilia, uzustesad
aRwers dros da amis mixedviT ganawyobs personaJTa pirad Tu
sazogadoebriv cxovrebasac, Sesabamisad – mizezSedegobriv
kavSirebsac drosa da adamianTa tragediebsa Tu warmatebebs
Soris. romanSi realisturia sabWoTa beladebis saxeebic,
generalsimusi iqneba es Tu „patara didi kaci“, xruSCovi Tu
breJnevi...
nino xaratiSvilis mravalgverdiani romani bevr Temasa
da problemas exeba: mSoblebisa da Svilebis urTierToba,
saxelmwifosa da pirovnebas Soris konfliqti, ojaxis wevr-
Ta ideologiuri SeuTavsebloba, danaSaulisa da sasjelis,
aRzrdisa da mentalitetis, Tavisuflebisa da morCilebis,
Zaladobisa da siyvarulis problemebi... am yvelafrisTvis
mwerali farTo mxatvrul tilos qmnis, erT-erTi persona-
Jis, stasias TqmiT, mravalferovan xeliT naqsov xaliCas,
romelSic yvela Zafi calke istoriaa da yvelam masze Tavisi
ambavi unda ipovos... es romani kidev erTi saSualebaa imisa,
rom erma (qveyanam) sakuTari ganvlili cxovreba gaixsenos,
Seafasos da daskvnebi gamoitanos, Secdomebi dainaxos da
gadarCenis gza ipovos, „Tuki marTla apirebs gadarCenas“
(o. WilaZe). ojaxisa da gvaris istoriiT eris bedisa da gzis
Cveneba ki am romans oTar WilaZis „godorTan“ aaxloebs.
Tavis mxriv, calke saubris Temaa nino xaratiSvilis mx-
atvruli enis Taviseburebebic, romelic bevr saintereso
komponents Seicavs. Cven amjerad mxolod ramdenime maT-
ganze SevCerdebiT. pirvel rigSi, unda aRvniSnoT magiuri
realizmis elementebis gamoyeneba, rac mis winandel ro-
manebSi ar Segvxvedria. aq upirvelesad yuradRebas iqcevs
stasias mxatvruli saxe, romelic uneburad gvaxsenebs ursu-
27
lasac markesis „martoobis asi weliwadidan“ da foTolasac
oTar WilaZis romanidan „gzaze erTi kaci midioda“. Taobebi
ibadebian, cxovroben, am qveynidan midian, stasia ki romanSi
gaTamaSebuli mTeli ambis ganmavlobaSi erT-erTi mTavari
aqtoria. igi 1900 wels daibada da, marTalia xanSi Sevida, mag-
ram mainc mTeli saukunis mematianea da Zalian rTul 90-ian
wlebSi – faqtobrivad, ojaxis erTaderTi gadamrCeni. misi
cxeli Sokoladis recepti, romelsac igi tortebSi iyenebs,
fizikuri daRupvisagan ixsnis STamomavlobas. Tan imis gaT-
valiswineba, rom stasia erTaderTi mcodne da Semnaxvelia am
receptisa, romelic sakuTari arCevaniT unda gadasces erT-
erT STamomavals aseve saidumlos dacvis pirobiT, kidev
ufro aZlierebs am magiurrealistur xazs romanSi. aqve un-
da vaxsenoT kidev erTi niSanic: stasia gamudmebiT xedavs da
esaubreba gardacvlil adamianebs. romanis ganuyreli kom-
ponentia karga xnis gardacvlili sofiosa da Tekles kartis
TamaSis scena jer qristines sasaxlis, mere ki mwvane saxlis
baRSi, romelsac gamudmebiT xedavs igi da romelTa gamo-
Cenac yovelTvis raRac axali tragediis mauwyebelia. metic,
stasia ara marto xedavs maT, aramed esaubreba kidec. amis
Sesaxeb ki mxolod nicas umxels, radgan igi gansakuTrebul
bavSvad miaCnia ojaxSi (aki Sokoladis receptis saidumlos
mflobelic nica xdeba stasias Semdeg).
„– xedav im alublis xes? iq zogjer Cemi megobari modis
xolme. dgeba xis Ziras da miRimis. zogjer sxva megobaric
modis xolme da mere banqos TamaSoben iq, qvemoT. magram si-
namdvileSi ver unda modiodnen. radgan didi xnis mkvdrebi
arian.
...
– es xom SeuZlebelia, bebo.
...
– Cven, adamianebs, zogjer raRacebis axsna ar SegviZlia,
zogjer arc gvesmis, magram es ar niSnavs, rom es raRacebi ar
arsebobs, raki adamianTa umravlesoba maT ver xedavs da ver
ijerebs. .... axla arcerTi ar aris aq. albaT, imaTac sZinavT
xolme. ar vici, SeZleb maT danaxvas Tu ara. umravlesoba imi-
28
tom ver xedavs, rom an saerTod ar icnobdnen, an sakmarisad
ar uyvardaT...“ (xaratiSvili 2019: 857-858).
sayuradReboa aseve romanis arqiteqtonika. rogorc ukve
aRvniSneT, igi 8 (faqtobrivad 7) Tavisagan Sedgeba, romle-
bic, Tavis mxriv, qveTavebad iyofa. TiToeul maTgans ki ra-
odenobrivi (an sxva tipis) aRmniSvnelis magivrad gamoyofs
epigrafi, yvela qveTavs sakuTari epigrafi aqvs, romelTa
funqciuri daniSnulebis kvleva uTuod Zalze saintere-
so Sedegamde migviyvans, Tumc erTi SexedviT rac SeiZleba
iTqvas, isaa, rom es epigrafebi Taviseburi saTaurebia am
nawilebisa. isini xan pirdapir, xan ki ironiulad gamoxataven
mTavar saTqmels. Sinaarsobrivad mwerlis epigrafebi mra-
valferovania: citatebi cnobili poetebisa da mwerlebis
teqstebidan Tu xelovanTa gamonaTqvamebi (maiakovski: „maS,
mwyobrSi! aravin modundeT! / me ybed oratorebs vauwyeb:
/ – Tqven, ei! geyofaT! dadumdiT! / sityva aqvs amxanag mau-
zers!“; brodski: „Wvreta im droTa – uimedo Wvretaa Cixis, /
fuWsityvaoba – raic damrCa – azrs da guls miRrRnis, / da
SefurTxebiT ar vaRviZeb dinozavrs mavnes“; Cexovi: „despo-
tebi midrekilni arian iluziebisaken“; pasternaki: „var mim-
wyvdeuli, rogorc nadiri... / Tavisufleba sulze tkbilia...
/ irgvliv mdevnelTa mesmis qadili / da gasaqcevic Caxer-
gilia“; axmatova: „Sen ukve mkvdari xar, Sriala / fifqebSi
xar miwas daxlili. / Tavs gadgas ocdarva xiStiani / da xuTic
– tyviebis damxleli“; evtuSenko: „man xom memkvidreni da-
tova imdeni, / msoflios avseben kididan kidemde, / me mgoni,
kuboSi udgas telefoni / da im memkvidreebs aZlevs miTiTe-
bebs. / igi ar momkvdara... axlac ar gvasvenebs...“ galaktioni:
„qveyana gacvda, viT Zveli groSi, / udaburebad iqca sofeli,
/ nu gaocdebi, rom aseT droSi / mcire bedisac var madlobe-
li“; SostakoviCi: „mwuxarebis ufleba privilegiaa“ da a. S.),
nawyvetebi sabWoTa plakatebidan („skkp Cveni epoqis goneba,
dideba da sindisia!“; „represiebi aRmzrdelobiTi RonisZie-
bebia“; „meti liToni – meti iaraRi!“ „sabWoTa xelisufleba
ar sjis, is gamosworebas emsaxureba“; „sabWoTa raketa mSvi-
29
dobisTvis Seiqmna!“; „sul ufro ukeTesi, sul ufro xalisi-
ania mSromelTa cxovreba!“ da a. S.), socializmis ideologTa
gamonaTqvamebi (trocki: „rogorc cnobilia, samoqalaqo oms
Tavisi kanonebi aqvs da isini humanur kanonebad arasdros
miiCneoda“; luqsemburgi: „mizani ar mainteresebs, mTavari
moZraobaa“; lenini: „ruseTis masebs rame Zalian martivi da
maTi tvinisTvis gasagebi unda daanaxo, komunizmi ki – mar-
tivia“; trocki: „revoluciebi yovelTvis uzrdelobiT
gamoirCeoda; albaT imitom, rom gabatonebuli klasebi zed-
metad ar iwuxebdnen Tavs, xalxs kargi manerebi eswavla“;
lenini: „germaniaSi revolucia ar moxdeba, radgan amisTvis
gazonis gaTelva iqneboda saWiro“; generalsimusi: „erTi ka-
cis sikvdili tragediaa, milionebis sikvdili ki – mxolod
statistika“; lenini: „Tu meryev adamians ginda daexmaro,
jer Tavad unda Sewyvito meryeoba, sxva gza ar arsebobs“;
xruSCovi: „ase rogor SeiZleba, TiTqos ar gvcodnoda, ra
xdeboda?“ da a. S.), nawyvetebi socialisturi leqsebidan da
simRerebidan („xeli CavkidoT erTmaneTs, / Zmebo, davcinoT
sikvdils! / monobas movuRoT bolo, / davlocoT ukanaskne-
li brZola“...). gamonaklisi am mxriv mxolod ori qveTavia.
saeqspozicio nawils uzis saTaurad „2006“, xolo romanis
bolo qveTavs – „2007“, rac wlebze miuTiTebs da Txrobis da-
sawyissa da dasasruls aRniSnavs. es qveTavebi kraven swored
kompoziciur rkals. mwerlis amgvari gadawyvetileba roma-
nis qveTavebad dayofisa azrobrivad Zalian sainteresoa da
funqciurad mniSvnelovani.
romans originaluri dasasruli aqvs, faqtobrivad, av-
tori mxolod Svid cxovrebas aRwers, rogorc ukve aRvniS-
neT, merves ki cariels tovebs – wignis merve Tavi „brilka“
carieli furcelia, carieli furcliT ki mwerali imedisa
da gadarCenis sivrces qmnis... es momavalia, romelic brilkam
sakuTari cxovrebiT unda daweros. nicas moTxrobili ambebi
mas warsulsa da momavals Soris gadebul xidad unda eqces,
winaparTa cxovrebis gaazrebiT swori gza unda ipovos, maTi
Secdomebisa da codvebis miRma WeSmariteba unda dainaxos,
deidas mizanic esaa da gadarCenis erTaderTi gzac:
30
„Seni jeria brilka.
Sen jadosnuri bavSvi xar. Sen unda gaapo zeca da qaosi,
gagvcde yvelas, gaarRvio es striqonebi, gaarRvio moCvene-
biTi samyaroc da realuric... gakveTo bediswera...
mec unda mZlio da sakuTar Tavsac.
yvela omi unda gadaitano. yvela sazRvari unda gadalaxo...
daangrie es yvelaferi, radgan Sen es SegiZlia.
Sen SeZleb amas“ (xaratiSvili 2019: 13).
wignis bolo epizodic 2007 wlis noembris aqciaa, sadac
evropidan dabrunebuli, valmoxdili nica meamboxe disSvils
eZebs gzaze dasayeneblad: „me yvela sityva dagiwere, rac
mebada“ – warmoTqvams igi. es isaa, risi gaRebac nicam SeZlo
sakuTari cxovrebis gaanalizebisa da movaleobebis gaaz-
rebis Semdeg, SeZlo didi tkivilis fasad da momavlis winaSe
aucilebeli pasuxismgeblobis aRebiT. es ki is movaleobaa,
romelic oboli diswulis winaSe ekisreboda mas da romelic,
bolos da bolos, misi simSvidisa da harmoniuli cxovrebis-
Tvisac iyo aucilebeli:
„sul ramdenime metriRa gvaSorebda, ramdenime wuTi, mag-
ram isini raRas Secvlidnen, roca Cven ukve mTeli saukune
gadavkveTeT erTad?
tuCebis moZraobaze Segatyve, rom Cemi saxeli warmoTqvi
da Tavi dagiqnie: ho, aq var. axlave SenTan gavCndebi. mere
gaiRime, xeli aswie da Soridan gamomiwode. amis Semxedvarem
ratomRac gavifiqre, rom es cxovreba sadRac odesRac siz-
marSi minaxavs.
ramdenime wamic da Cven erTmaneTs vipoviT“ (xaratiSvili
2019: 1195).
rac Seexeba romanis merve dauwerel Tavs, mwerlis kon-
cefciiT, igi SeiZleba yvelaze saintereso da mTavaric ki
iyos romanSi. manamde, mTel 1197 gverdze gaTamaSebuli am-
bavi erTi didi tragediaa, romlis calkeuli Semadgeneli
nawilebi erTmaneTidan gamomdinareoben, vercerTi mTavari
personaJi bednierebas ver poulobs, ise midis cxovrebidan.
vercerTi maTgani cxeli Sokoladis wyevlis Tavidan acile-
bas ver axerxebs. mxolod brilka iZleva amis imeds (misi uc-
31
naurobebi da gansxvavebuli damokidebuleba yvelafrisadmi,
Tundac saWmelebis ferebiT arCeva, romelSic yavisferic
sikvdilis feria da mis meniuSi ar Sedis. brilka erTader-
Tia, vinc cxeli Sokoladis mistikur mimzidvelobas sZlevs,
gulgrilad Sexedavs da ambobs: `yavisfers isedac arafers
vWam!~); man – „zecisa da qaosis gampobma“, „yvela sazRvris
gadamlaxavma“ da „bedisweris dammarcxebelma“ unda SeZlos
bednierebis mopoveba, rac, romanis koncefciidan gamom-
dinare, cxeli Sokoladis wyevlis gauvnebelyofiT iqneba
SesaZlebeli. am gzaze brilkas uTuod daexmareba winaparTa
gamocdileba, maTi gambedaoba Tu Secdomebi, siyvaruliT
aSenebuli Tu siZulviliT dangreuli... mTeli es ambavi, dei-
dis mier aRwerili, misken – momavlisken gadasarCenad gawv-
denili xelia; TaobaTa Soris gawvdenili xeli ki arsebuli
undoblobis saboloo daZlevis, Cadenili Secdomebis davi-
wyebis, sinanulisa da patiebis mkafio niSania.
damowmebani:
32
nona kupreiSvili
34
rizmis mxatvruli recefcia imdenadaa gaTanadroulebuli,
rom mkiTxvels uWirs kidec irwmunos misTvis ase Tu ise nac-
nob Temebze amgvarad weris TviT SesaZlebloba. Tumca, Tu
herta miuleris biografias gavecnobiT (XX saukunis 50-ian
wlebSi rumineTis Svabur banatSi gatarebuli bavSvoba, mama
faSisturi SS-is wevri, omis damTavrebis Semdeg rusebis
mier specbanakSi xuTi wliT deportirebuli deda, temeSva-
ris universitetSi Seqmnili disidenturi jgufis wevroba,
sekuritated wodebuli CauSeskus saidumlo policiis dam-
Trgunveli zewola, yovel axal dakiTxvaze, imis SiSiT, rom
dagapatimreben, kbilis jagrisiT misvla, pirveli aRiareba
– 1984 w., berlinSi gagrZelebuli devna da sxv.), davinaxavT
im konfiguracias, romelsac bedi TiTqos sagangebod uqmnis
imaT, visac xSirad azrad arca aqvs gaxdes mwerali, Tumca
xdeba ki (herta bavSvobaSi Zroxebs mwyemsavda, deda ki oc-
nebobda, rom igi deidamisiviT mkeravi gamxdariyo). ise mox-
da, rom Sroma-gasworebis (xom kargad JRers – n.k.) banakebSi
e.w. `gaZvaltyavebis“ xana, Semdeg Tavad mweralma `moparu-
li arsebobac“ rom uwoda, gaiara ar marto dedamisma, aramd
erT-erTma saukeTeso megobarma, poetma oskar pastiormac,
romelic `sunTqvis saqanelis“ mTavari personaJis, leo auber-
gis, prototipad da saerTodac, wignSi warmodgenili anti-
totalitaruli narativis detonatorad iqca. banakis Zveli
teritoriis Semovlisa da pastiorTan momavali wignisTvis
aucilebeli detalebis dazustebis dros (dedaze dakvirve-
bam daarwmuna, rom aq umTavresi detali xuTwliani SimSilis
Semdeg kartofilTan damokidebuleba da xarbad Wamis Cveva
iyo, rac `danayrebaze nadirobas hgavda“) herta miulerma
TiTqos mTeli sisruliT igrZno realobis literaturad
qcevis sirTule. rogor ginda realoba iyos da arc iyos, anu
axsenebde da gamotovebde, mianiSnebde da daJinebiT xazs us-
vamde, welavde da amoklebde, biZgs aZlevde da yinavde, aaS-
karavebde da naTqvami ukan migqondes da es yvelaferi erTsa
da imave dros xdebodes?! Tan saSinlad giWirdes erTxel
da samudamod dabedebul ambebze wera da Tan im magnetizmis
miRwevasac eswrafvode, am process rom axlavs.
35
vinaidan wera ara `Cveneburad, aramed mxolod Cemebu-
rad“ SeeZlo, pastioris moulodneli gardacvalebis Semdeg
gadawyvita Txroba pirvel pirSi ewarmoebina. es erTader-
Tad swori mimarTuleba aRmoCnda. garda amisa, gamoikveTa
samwerlo fantaziis tonismimcemi funqciac, erTi SexedviT
umniSvnelo detalebze mzeris gamaxvilebasTan erTad. pas-
tiori unda gasuliyo banakidan, me ki, piriqiT, unda Sevsu-
liyavio – dawers igimogvianebiT wignSi `Cemi samSoblo iyo
vaSlis kurka“. avtors unda aexsna, gnebavT, eCvenebina, ratom
gaxda urCxulis es mkvdari sauflo iq datyvevebuli patim-
rebisTvis mSobliuri, nostalgiuric ki. `Sin dabrunebis
Semdeg leo aurbergi sakuTari TavisTvisac ucxoa da oja-
xisTvisac... axla ukve misTvis Zalian nacnob ucnob adgilas
imyofeba da axali, amjerad banakis nostalgia eufleba...“
ratom?! axsna, romelsac mwerali agnebs, gamanadgureblad
JRers imisTvisac, vinc, marTalia, msgavs banakSi arasodes
yofila, magram seriozuli cxovrebiseuli travma ki miuRia:
`is aris da rCeba Sinaganad gavelurebul, urTierTobebis-
Tvis g a m o u s a d e g a r adamianad...“ (Cemi megobari oskari,
wignidan `Cemi samSoblo iyo vaSlis kurka“). da iqve: ...aRara-
vin unda CamebRauWos, miuwvdomeli var Tavmdablobisgan da
ara siamayisgan“ – es ukve misi pirovnuli gancda da trav-
misgan datovebuli waruSleli kvalia. postsabWouri, herta
miuleris SemTxvevaSi ki postsocialisturi, travmis Sesa-
xeb (mere ra, rom ruminulad xalxTa beladi `kondukatorad“
warmoiTqmis, rom ruminelebi am ucnaur saxelmwifoebriv wyo-
bas ironiulad `erT ojaxSi ganxorcielebul socializms“
uwodeben, iqac da aqac xom wera-kiTxvis ucodinari adamiane-
bis aRzevebaa – mag. soflidan gamoqceul ymawvil CauSeskus
antisamTavrobo mitingebze wvrilmani qurdobisTvis iWe-
ren, mis momaval meuRles ki germanelebTan prostitucia
braldeba, romlebic Zalauflebis xibls srul Sizofrenia-
mde mihyavs. ase rom, gansxvaveba umniSvneloa), SeiZleba iTq-
vas, rom sxva wignebSic `mefe Tavs xris da gklavs“, `mela maSin
ukve monadire iyo“ mwerali antipaTosuri intonaciis fon-
ze araadekvatur, moulodnel qmedebaTa WrilSi xedavs. er-
36
Tze ukve vTqviT: adamiani Sinaganad ganadgurebulia da isev
iq unda dabruneba, sadac yvelaze ubeduri iyo. Tumca arc
ganaxlebisken swrafvaa umtkivneulo. igi bevradaa damoki-
debuli individis TviTmobilizaciisa da TviTkontrolis
unarze. herta miuleri ase aRwers germaniaSi emigrirebis Sem-
deg frankfurtis erT-erT restoranSi Tavis pirvel vizits:
`frankfurtSi pirvelad rom Sevedi restoranSi, SekveTis mi-
cemamde tirili daviwye, magidebze xelsaxoci, yvavilebi da
sanTlebi rom davinaxe, meniu rom CavikiTxe“.
dasavleTSi yofnisas herta bevr rames mixvda. pirvel yov-
lisa ki imas, rogor umaxinjebdnen rigiT adamianebs sicocx-
les, mxolod saubars ki ar ukrZalavdnen, sicocxlesac pa-
ravdnen. qalebs ukrZalavdnen abortis gakeTebas (rac xSirad
tragikulad mTavrdeboda), moswavle gogonebis saskolo
formis sigrZes saxazaviT zomavdnen, Suqs da gaTbobas da-
savleTisTvis gadasaxdeli valis mizeziT (SesaZloa ubralo
damTxvevac iyo, magram es vali gadaixada Tu ara, 1989 wels
CauSesku kidevac daamxes) zamTarSiac TiSavdnen, uTvalT-
valebdnen, arasasurvel pirebze paskvilebs aqveynebdnen,
sadac devnis namdvili mizezi, cxadia, Cekistur-sekurita-
tuli ostatobiT iyo SeniRbuli (swored ise, rogorc es
gazeT`komunistSi“ vinme qebaZis fsevdonimiT gamoqveyne-
bul da 1958 wlis movlenebiT provocirebul werilSi, sa-
xelwodebiT `sarevela“, iyo realizebuli. masSi moswavle
axalgazrdebis jgufi, romelTa Soris zviad gamsaxurdia,
merab kostava, vova sixaruliZe da guram doCanaSvilic iy-
vnen, garTobisa da aRviraxsnili cxovrebis mimdevrebad
iyo gamoyvanili). garda amisa, tovebdnen wamlebis, rigiani
tansacmlisa da kbilebis protezebis gareSec. `Cven ar gvqon-
da aspirini da bamba, tamponebi, safenebi ... qalebi nagle-
jebCafenilebi dadiodnen“. da roca alternatiul sivrceSi
xvdebi, warsuli Tavs imiT gaxsenebs, rom ukve ar SegiZlia
iyo b e d n i e r i .
Zneli misaxvedri ar unda iyos, ra unda yofiliyo trav-
masTan SebrZolebis herta miuleriseuli gza. es, ra Tqma
unda, iyo wera, ufro sworad, gapirovnebul sityvebTan
37
TamaSi, sityvebTan, romlebic sxvadasxva dros sxvadasxva
Jurnal-gazeTebidan amoWrili niSnebis kolaJiT ara mar-
to masSi, aramed fizikuradac mis garSemo iwyebdnen da-
moukidebel arsebobas. daakvirdiT berlinis binaSi gadaRe-
bul mwerlis fotosuraTebs. garSemo TiTqmis yvelgan da
yvelaferze,marTlac, awyvia hertas mter-moyvare sityvebi
(asevea gaformebuli misi poeturi krebulebic). isini feT-
qaven, moZraoben, ibrZvian. Tanac ise, rom maTive SeerTebisa
da damTxvevis alqimia Tavad avtorisTvisac bolomde aux-
sneli rCeba. `yvela sityva sxva sagania, SeiZleba individic...
romeli sityva mWirdeba, didi, romelic teqstSi dominantis
rols iTamaSebs, Tu patara, romelsac urCevnia daimalos?
amas winaswar ver gaTvli... dRemde ver gamigia, romel sity-
vaSi ra buneba imaleba. es mxolod maSin Cans, rogorc ki si-
ty-vebi xelaxla ipovian erTmaneTs“. es citatac isev im wig-
nidanaa, saxelwodebiT: `Cemi samSoblo iyo vaSlis kurka“
(gamomc. inteleqti, 2015, eketerine raisnerisa da natalia
nadiraSvilis Targmani), romelic herta miuleris adreul
moTxrobasTan `eSmaki cxovrobs sarkeSi“ (1991) da eseebis
krebul `SimSili da abreSumTan“ (1995) erTad garkveul war-
modgenas gviqmnis mwerlis xelobasTan misi damokidebulebis
Sesaxeb. mwerali gacveTili, umowyalod eqsploatirebuli
sityvebis qomagi da ganmaaxlebelia. amiT qmnis igi, rogorc
erTi cnobili literatori ambobs, sakuTar teritorias, sxve-
bisgan gansxvavbul samyaros. herta miuleris SemTxvevaSi ki
amas emateba totalitarizmis pirobebSi adamianebTan erTad
sityvebis Tavze damtydari ubedurebebis aRweris unaric.
daaxloebiT iseTi, rogoric gviCvena guram doCanaSvilma
Tavis qresTomatiulad qceul moTxrobaSi `kaci, romelsac
literatura Zlier uyvarda“ (1972). axalgazrda, aTleturi
aRnagobis direqtori sulierad maxinjia zustad imdenad,
ramdenad mutanturia ena, romelsac igi iyenebs.
`Cems samSobloSi...“ gamoyenebuli angelika klamerTan
saubris formati mwerals imaze metis Tqmis saSualebas aZ-
levs, vidre es msgavsi pirobiTobisgan daclil herta mi-
uleris sxva wignebSia SesaZlebeli. Tumca aqac represiul
38
sazogadoebaSi adamianis TviTgadarCenis, `SiSisgan gawv-
rTnilobis“ winaaRmdeg misi gabrZolebis Temaze koncen-
trirebis gansacvifrebeli unarisa (es unari bolomde iwvevs
mkiTxvelis daufarav aRtacebas) da Rrmad individualuri
ara modernistuli, aramed swored rom avangardistuli
stilis garda, aris swored is erTgvari zusti `SeRwevebi“,
kargad gaTvlili `CaRrmavebebi“, romelsac met-naklebad ke-
Tisindisieri recenzenti yovelTvis eZebs da rac mkiTxvels
informatiulad tvirTavs, anu amzadebs im Tanamyofobis-
Tvis, romelic aucilebelia msgavsi avtoris kiTxvis dros.
romanSi `mela maSin ukve monadire iyo“, romelic daweri-
lia 1992 wels (gamomc. inteleqti, Tamar kotrikaZis Targ-
mani, 2015), iseve rogorc `sunTqvis saqanelaSi“ naTlad ga-
moCnda im jadosnuri filtris moqmedeba, romelsac didi
mwerali realobasa da mxatvrul gamonagons Soris ayenebs
xolme. diqtaturis sibecesa da sisastikes aq gadmoscems ara
marto weris manera, aramed ritmic da siurealisturi siz-
mrebis msgavsi suraTebic, romelTa miRma jiutad imzireba
qveyana, romelic TandaTan `akrZaluli simReriT“ ifareba.
`quCa ukan mirbis, Rame saTiTesaviTaa, cicabo da Savi. korpu-
sebis safeTqlebi – viwro“. amgvari kiTxvis reJimSi, rogorc
aseT dros ityvian xolme, haeri tyviasaviT mZimdeba. am simZi-
mis damTrgunvel Zalas ki mwerluri mignebebis da kombina-
ciebis Zala gagrZnobinebs. da uceb, romanis finalur nawil-
Si, trotuarze policielebisa da maTi ZaRlebis drunCebis
pirispir mdgari berikaci Cndeba, romliTac CvenTvis kargad
nacnobi sibnelidan sinaTlisken gaRweva-vergaRwevis, ufro
gasagebad rom vTqvaT, TavisuflebisaTvis imTaviTve ganwi-
ruli brZolis peripetiebia personificirebuli. `rumine-
lo, gaiRviZe, saukuno Zili geyo“ – mReris berikaci (aqve mwe-
rali droulad svams aqcents simRerisadmi ruminelTa Cven-
Tvis nacnob damokidebulebaze: Seiyrebian Tu ara simReras
iwyebeno, n.k.). es simRera akrZalulia... xeliT magrad Ca-
ubRujavs bewvis qudi. quds Tavidan iZrobs, haerSi iqnevs,
Zirs agdebs da fexsacmliT Telavs. urtyams da urtyams
fexebs, Tan mReris da simReraSi misi quslebis bakunic ismis.
39
simRera ki akrZalulia. simReras aryis suni udis... berikacs
xma uwydeba. RmerTo Cemo, luRluRebs is beberi akaciis
qveS, SegveZlo msoflioSi pirvelebi vyofiliyaviT, Cven
ki ulukmapurod suli gvZvreba. mas ZaRliani policieli
uaxlovdeba da kidev erTi policieli. maSin moxuci cisken
aRapyrobs mklavebs da gahyviris, RmerTo, mogviteve, rom
ruminelebi varT“.
romanis mTavari personaJi adina akrZalvebiTa da devniT
robotizirebuli axalgazrda qalia. misi seqsualuri ur-
TierTobac TiTqos Zvirfas adamianTan yovelgvar mgrZnobe-
lobasaa moklebuli. da es, albaT, imitom, rom am situaciaSi
`intimuroba cdilobs Tavi gadairCinos, magram urTierTo-
bebis politikuri sibinZuriT infiltrireba xdeba“. is, rom
saxlSi Semosuls devnis wvril-wvril niSnebTan erTad
(iatakze dayrili tansacmeli an wignebi, unitazSi Cagdebu-
li papirosis namwvi an mzesumziris qerqebi, sagangebod ga-
datexili musikaluri firfita) ufro msxvilmani da Semza-
ravi, iatakze dafenili meliis yovel jerze mikvecil-
mokvecili tyavi xvdeba, Znelad dasajerebelia. Tumca es
mwerlis ruminuli cxovrebidan aRebuli epizodia (sxvaTa
Soris, sabWoTa adamianebis erTi nawili, romelic eWvs qveS
ar ayenebda da amitomac brmad baZavda maSin gavrcelebul
sadamsjelo praqtikas, vTqvaT, yofiT niadagze dapiris-
pirebuli mezoblis dasaTrgunad ager, gasuli saukunis
60-70-ian wlebSic misi fanjris rafaze an karebTan Savze Sav
miwas yrida – n.k.).
romanis mokle anotaciaSi vkiTxulobT: `marTalia,
diqtatoris daWeriT tirania daingra... Tumca romanis
mistikur intonacias misi finaluri kiTxva amZafrebs. ra
iqneba tiraniis Semdeg? aris ki SesaZlebeli mSvidoba aseT
samyaroSi?“ (ninia sadRobelaSvili). 1989 wels herta mi-
uleri marTlac gaxda rumineTis mmarTveli ojaxis ara
mxolod dapatimrebis, aramed likvidaciis mowmec, magram
gasagebi mizezebis gamo amas misTvis Sveba ar moutania da
verc moutanda. es gansakuTrebiT kargad Cans romanSi `Cemi
samSoblos iyo vaSlis kurka“aRweril erT-erT epizodSi,
40
rodesac 1990 wels mcire xniT temeSvarSi dabrunebuli her-
ta qalaqis centrSi, Semdeg ki misgan gaqceulsa da kvercxis
rigSi mimalul sekuritates yofil TanamSromelSi Tavis
uSualo damkiTxvels amoicnobs. `yvirili mindoda, magram
pirSi saocar simwares vgrZnobdi, veRar vazrovnebdi. `ris-
Tvis moxda is yvelaferi? xedavT, axla Cemi unda geSino-
deT“, – vuTxari Zalian xmadabla. ufro xmamaRla ar SemeZlo,
aseTi Cumi iyo zizRi. mere iqaurobas gavecale. arsebobs ki
gabrazeba, romelic adamians Cums, carielsa da mxdals xdis?
yvelaze didi saSineleba mainc is iyo, rom amdeni wlis merec
ki rigSi mdgars refleqsurad TqvenobiT mivmarTe“. aseTia
herta miuleris `heiz biCi~, igive zizRis, mtrobis ritorika.
Tumca mogvianebiT man demonstratiulad datova ger-
maniis federatiuli respublikis pen-klubi masSi germaniis
demokratiuli respublikis warmomadgenelTa gaerTianebis
gamo, xolo 2008 wels Ria weriliT mimarTa rumineTis kultu-
ris saerTaSoriso instituts erT-erT germanul-ruminul
RonisZiebaze sekuritates ori yofili TanamSromlis mow-
vevis gamo. amas mohyva statia gazeT `caitSi“ sruliad ara-
orazrovani saTauriT `sekuritate kvlav moqmedebs“, ramac
sabWourobis adeptTa mwvave reaqcia gamoiwvia: herta miule-
ri travmirebulia CauSeskus reJimiT, amdenad misi Semoqme-
deba CvenTvis aqtualuri ar ariso. rac Seexeba nobelis mim-
niWebel komisias, es misi morigi politikuri niSniT Seferili
axirebaao. dabolos, isic iTqva, rom iq, sadac milan kundera
aRmoCnda CamSvebi, ra viciT, kacni varT, amitomac arc sxvaa
msgavsi gadacdomisgan dazRveulio. namdvili Semfaseblebi
ki (mag.mark beloruseci, dimitri volCeki, tatiana maksako-
va) am gaugebrobis Tavidan asacileblad ufro Rrma analizs
mimarTaven. pirvel yovlisa, isini cdiloben gaabaTilon
herta miuleris solJenicinis, miT ufro Salamovis e.w. bana-
kis prozasTan (qarTul mwerlobaSic amave Temaze werdnen
konstantine gamsaxurdia, levan goTua, Wabua amirejibi, givi
maRularia, lado sulaberiZe) siaxlovis `mtkicebuleba“.
germanisti tatiana baskakova wers: `herta miulers abrale-
ben koniuqturobas, ris gamoc man nobeli miiRo. miuleris
41
msgavsi proza ki Cven ar gvqonia. igi ise wers, rom yvelafers
grZnob, sunsac ki, mTlianad SeigrZnob im cxovrebas da uc-
nauria, rom wignis stilistikaze aravin wers, aravin ambobs
arafers misi enis Taviseburebis Sesaxeb...“. `diax, es wigni
(saubaria `sunTqvis saqanelaze“ – n.k.) sityvebis cxovrebis
Sesaxebaa, imaze Tu rogor xdebian sityvebi diqtaturis
msxverplni“ – akonkretebs dimitri volCeki.
vfiqrob, Cven am yvelaferTan ufro pasuxismgebliani
damokidebuleba unda gvqondes. dRevandeli qarTuli ga-
remos gaTvaliswinebiT ramdenime momentis aqcentirebac
aucilebelia. pirvel yovlisa, esaa totalitarizmisgan mi-
Rebul travmaze koncentrirebis xarisxi, romelic, rbilad
rom vTqvaT, dabalia. arada sul ufro naTeli xdeba am
travmis daZlevis, masSi uSiSrad Sesvlis aucilebloba. mar-
Talia, herta miuleri mweralia da amas igi enis saSuale-
biT axdens, metic, enisave daxmarebiT drosac ki auqmebs da
nebismieri sazogadoebis SiSianobas, gulgrilobasa Tu da-
nebebas ganazogadebs, Tumca aseTi avtorebis daxmarebiT
ara mxolod mwerlebs, aramed karg mkiTxvelebsac SeuZliaT
sakuTari sazogadoebis mier ganvlili uaxlesi warsulis
prioritetebis gamokveTa da sxva Tu araferi, saTanado
daskvnebis gamotana. es CvenTvis problematuri, metic, sa-
sicocxlo sakiTxia. amitomac gvWirdeba im gansawmendelis
gavla, romelsac, sabednierod, literatura jer kidev
gviqmnis.
42
mzia jamagiZe
44
drois Sesaxeb Tanamedrove kvlevebis Tanaxmad, dro aris
is, Tu rogor aRviqvamT/viazrebT Cvens sakuTar istori-
ulobas, dro aris igive Cveni/sociumis cnobiereba da xSi-
rad aseTi cnobiereba personificirebulia xolme (Hauerwas,
Stanley. Theological / Worldly.in Time: A Vocabulary of the Present. /Ed-
ited by Joel Burges and Amy J. Elias.New York: New York University press,
2016, p. 281-293). Cveni azriT, romanSi mwerali swored amgvar
funqcias akisrebs musias: wamoadginos lokaluri naciona-
luri dro, am drois cnobiereba, romelic amovardnilia da
erTgvard dapirispirebulia globalur socialistur/
bolSevikur drosTan. musia erisTavi-retingeri quTaiseli
advokatis simonika erisTavis qaliSvili gaxldaT, rogorc
mTxrobeli ixsenebs, zogadad, musias ojaxi social-demok-
ratiul moZraobas TanaugrZnobda. marTalia, isini radi-
kaluri azrovnebiT ar gamoirCeodnen, magram grZnobdnen
qveynisTvis cvlilebebis saWiroebas, amitom musias Zma, ko-
koSa erisTavi xSirad ifarebda ruseTis imperiis sxvadasxva
qveynidan devnil social-demokratebs. mamamisic araerTxel
gahyolia veqilad misi Svilis dapatimrebul megobrebs.
garkveuli drois manZilze mis saxls Tavs afarebda aseve
stalini, igive koba juRaSvili, rogorc maSin eZaxdnen. mu-
sia bavSobidanve yofila Tavisufali qceviTa da memarcxene
azrovnebiT gamorCeuli, `sufraJistka da qalis gaTanaswo-
rebisTvis mebrZoli“. pirveli qali iyo, vinc quTaisSi bri-
jebi Caicva, dadioda velosipediT da rogorc mTxrobeli
varaudobs, rom ara ubeduri SemTxveva, rodesac is velosi-
pedidan Camovarda da daimtvra, musia, albaT, evropaSi wavi-
doda ganaTlebis misaRebad, iq warmatebiTac gaTxovdeboda
da icxovrebda mSvidad da bednierad. Tumca am incidentma
misi bedi bolSevik retingers daukavSira, rogorc mTxro-
beli ambobs, `musia retingerma gaabolSevika“. retingeri,
erovnebiT latvieli, im periodSi musias ZmasTan, kokoSa
erisTavTan imaleboda, `maSin imnairi dro iyo, rom iqana Tu
vinme rames daaSavebda, aqana gamorboda da aqana visac hqon-
da Caoxrebuli saqme, imgenisas imaleboda“. musias Seuyvarda
retingeri da marTalia, oficialurad ar daqorwinebulan,
45
magram radgan maTi siyvarulis ambavi sajaro gaxda, ojaxma
moiTxova daqorwinebuliyvnen da ise gamovida, rom ojaxad
CaiTvalnen. rodesac pirveli msofli omis dros retingeri
gadasaxles, is cimbiradin petrogradSi gadavida, rom bol-
Sevikebs daxmareboda, musiamac iq CaakiTxa da rodesac sami
wlis Semdeg saqarTveloc gawiTlda, musia wiTeli droSiT
gamovida da zeimiT Seegeba 25 Tebervals bolSevikebs.
cxadia, qarTuli sazogadoebisTvis `sovietizacia~ axali
drois dadgomas niSnavda- sakuTari nacionaluri warsuli
droiT axal sabWoTa droSi CarTvas. nawarmoebis mixedviT,
vfiqrobT, avtori da mTxrobeli cdiloben imis xazgasmas,
rom musias arCevani, monawileoba mieRo am axali drois Sene-
baSi, gaxldaT zogadhumanuri idealebiTa da Rirebulebe-
biT ganpirobebuli, ufro konkretulad ki misi motivacia
iyo siyvaruli da qalTa socialuri uflebebisTvis brZola.
siyvarulis gamo gaxda igi bolSeviki da memarcxene Rirebu-
lebebisTvis, gansakuTrebiT qalTa uflebebis gamo ibrZoda
mTeli cxovrebis manZilze, Sesabamisad, musiam gasabWoebis
Semdgomac ganagrZo sakuTari saqmianoba: `jer marto rad
Rirda imis mier samzareuloSi Sevardna da qmrebis Sercx-
vena, xolo colebis moTamamebis mcdeloba, rome nu akeTebT
saWmels, nu recxaven WurWels, nu arian mosamsaxureni. mage-
nis ojaxis wevrebizda kido Semarcxveni warwerebi Tfili-
sis duqnebis, rumoCnebisa da Caaixanebis karebebze, ro iqana
marto kacebi ikribebian“ (morCilaZe a. kupidoni kremlis ke-
delTan. Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemloba, 2018, gv.
33). dRemde sabWoTa periodis analizisas qarTul sivrceSi,
rogorc wesi, ori dominanturi narativis irgvliv jgufdeba
xolme yvela mosazreba. erTi gaxlavT sabWoTa socialisturi
narativi da meore nacionaluri narativi, romelic sabWoTa
narativis alternativas wamoadgenda. roca 1929-30-iani wle-
bidan musiam guli aiyara bolSevikur ideologiaze, radgan
Tvlida, rom isev burJuaziuli wyobileba myardeboda da
amas daupirispirda, musia am ori dominanturi naratividan
marginalizebul subieqtad iqca, radgan realurad arc erTi
dominantur ideologias ar iziarebda. Sesabamisad, sazoga-
46
doebis orive nawili eWvis TvaliT uyurebda: nacionaluri
ideologiis gamziareblebi miiCnevdnen, rom musias qmede-
bebi amoraluria, radgan misi `qmari xalxs xvrets, magi kido
titvela daxtis burTiT xelSi“. eWvis TvaliT uyurebs, aseve,
partiuli ideologiis mqone sazogadoebac, radgan eWvi aqvT,
rom trockistia.
imisTvis, rom dagvanaxos musia erisTvis mxridan sakuTari
qmrisa da safiqrebelia, sakuTari Tavis gamoxsnis ganzrax-
vis miamitoba da absurduloba, naratori ixsenebs sabWoTa
mmarTvelobis mier 30-ian wlebSi ganxorcielebuli repre-
siebis sastik, daundobel da cinikur faqtebs, rac mmarT-
veli politikuri elitis mier mimarTuli iyo imisken, rom
sazogadoebis cnobiereba sabWoTa dominantur narativSi
moeqciaT imgvarad, rom mudmivad cocxali yofiliyo Si-
Sis gancda gansxvavebuli mosazrebebis gamoTqmis an fiqris
saxiT warmodgenis gamoc ki. amisTvis avtori yveba, Tu ro-
gor gauswordnen sazogadoebis im wevrebsac ki, vinc am axali
drois SenebaSi iRebda aqtiur monawileobas. magaliTad, ro-
gor daapatimres da daxvrites budu mdivani, Tavadac bol-
Seviki da sistemis msaxuri, rogor egona mas, rom stalinTan
Sexvedra mis sicocxles gadaarCenda, rogor dauyviria cixe-
Si msxdomi sxva bolSvikebisTvis: `velaparake sosos da xval
gavdivar aqedan da im nabviWvar beriasac mivxedavTo,“ rogor
dasajes amis gamo da jer yvela ojaxis wevri amouwyvites
da mxolod mas mere daxvrites, rac saTiTaod Seatyobines
maTi sikvdilis ambavi. es is periodi iyo, roca beria eJovis
moadgiled gadavida da mogvianebiT Tavad eJovic daxvrita,
rogorc usamarTlod damWeri da damxvreti. axla igi bela-
dis brZanebiT TviTon iWrs da xvrets im xalxs, romlebic
usamarTlo daWra-daxvretaSi monawileobdnen.
retingeri rom safrTxis qveS iyo, jer kidev maSin igrZno-
boda, roca 30-ini wlebis represiebis dros samtrestSi da-
niSnes Rvinisa da yurZnis warmoebaSi, rac, rogorc avtori
yveba, cudi niSani iyo, radgan visi moSorebac undodaT, maT
jer msgavs Tanamdebobaze niSnavdnen, Semdeg ki xvretdnen.
retingeri ufro trockistad moiazreboda, Tumca, radgan
47
bolSevikur reJims aranaklebi samsaxuri gauwia (rogorc am-
boben, daundobel jalaTis saxeli hqonda e. w `xalxis mtre-
bis“ mimarT), roca 1937 wlis represiebma Caiara, safiqrebeli
iyo, rom gadarCa. Tumca swored maSin, 1938 wlis erT dRes
daapatimres, moulodnelad waiyvanes samsaxuridan.
klasikur zRaprebSi zRapris gmirebi jadosnur unarebsa
da Zalebs iyeneben miznis misaRwevad. nawarmoebSi musias-
Tvis amgvari jadosnuri iaraRi adamianuri gancdebia, ara,
vTqvaT. is garemoeba, rom is da sabWoTa kavSiris xelmZR-
vaneli erTi partiuli politikuri ideologiis matareble-
bi iyvnen da TiTqos saerTo RirebulebebisaTvis ibrZodnen,
aramed wmindad adamianuri emociebi, rac maTma urTierTo-
bam datova qalis mexsierebaSi – axalgazrduli siyvarulis
gancdis xsovna, rac musiasa da axalgazrda stalins So-
ris gaCeniliyo jer kidev maSin, roca stalini maT ojaxSi
imaleboda.
obieqturad, warsuls WeSmaritebis Rirebulebas sZens
ara mxolod is, ra gvaxsovs, Tundac faqtebisa, TariRebis an
movlenebis saxiT, aramed isic, Tu rogor gvaxsovs es ambebi.
warsulis xsovnisa da moazrebis xarisxi da mniSvnelobaa
swored arsebiTi istoriaSi. musias rwmeniT, am gancdebis
xsovna cocxali unda yofiliyo stalinSi, Sesabamisad, ga-
darCenis imedsac es aZlevda. konkretulad ki, am gancdis
gamoyeneba musiam Semdegi gziT scada: moskovisken mimaval-
ma gzad Semdegi Sinaarsis depeSa miswera stalins `Zvirfa-
so soso, Sevagrove `saterdi ivning postis“ yvela nomeri
da amovarCie citata: `magram mas gansakuTrebiT uyvarda
zafxulis SuaRamis lacicSi sirbili da tyis moguduli
mTvlemare xmaurobis smena da niSnebisa da xmebis kiTxva,
iseve rogorc adamians ZaluZs wignis kiTxva da idumalis
Zebna. Camovdivar 17-Si. rodis mimiReb? gkocni, Seni musia
mariam erisTavi“. mogvianebiT ki meore depeSac daurTo,
`Zvirfaso soso, gamaxsenda sxva citata imave nomridan:
siyvaruli, namdvili vnebiT savse siyvaruli misi iyo pir-
velad. Camovdivar 17-Si, rodis mimiReb? gkocni, Seni musia
mariam erisTavi“ (ibid). rogorc naratori gangvimartavs,
48
musias werilis SinaarsSi mTeli misi Sinagani samyaro Canda.
`misi mimarTva saxeliT `soso.“ stalins aravin eZaxda Zalian
axlo megobrebis, dedis, pirveli colis Zmis, saerTod,
qarTvelebis garda. amdenad musias mimarTva iyo ara mxo-
lod qarTuli daZaxeba, aramed daZaxeba warsulidan, sxva
Sinauruli warsulidan. swored am mimarTvidan iwyeba mu-
sias Wkua da misi Sinagani samyaro“, meore sakiTxi iyo, ras
etyoda TviTon stalins SeRweuli telegrama. naratoris
mosazrebiT, `bevris ramis Tqma SeeZlo da ara marto etyoda,
aramed gaaxsenebda bevrs da moaxdenda kido amaze metsac.
wesiT im stalinis gulSi, romelsac musia odesRac icnob-
da, depeSa Searxevda erTgvar simebs, Zlier simebs, ukvdavs
albaT, musias azriT“...
zogadad, me-18-me-19 saukuneebSi evropaSi zRaprebs kreb-
dnen swored im mizniT, rom identificireba ecadaT da ga-
eanalizebinaT nacionaluri warmodgenebi, warmosaxvebi,
zogadad, dakvirveba moexdinaT nacionaluri cnobierebis
formebze. mocemuli romaniT, Cveni azriT, avtors surs,
gviCvenos musias, rogorc qarTveli qalis cnobiereba, ro-
melic sakuTari rwmenisa da warmodgenebis mixedviT cdi-
lobs sastik politikur drosTan gamklavebas. Tumca musias
cxovrebis mixedviT cxadi xdeba, rom 30-iani wlebis sastiki
represiebis periodSic ki, musiasnairTa protestis miuxe-
davad, sabWoTa drois/cnobirebis gareSe cxovreba, faqtob-
rivad, SeuZlebelia. amdenad, sazogadoebis is nawili, ro-
melic sakuTari gulwrfeli rwmena-warmodgenebis gamo, ar
emorCileba sabWoTa politikuri drois kanons, realobas-
Tan kavSirs kargavs da ararealur, erTgvar zRaprul droSi
eqceva.
romanSi musias jadosnuri zRapris mTavari gmiris fun-
qcia aqvs miniWebuli. man siyvarulis xsovnis ZaliT unda
gardaqmnas antigmiri – am SemTxvevaSi stalini, rac erTgvar
utopiur survilad Cans. rogorc mTxrobeli ganmartavs,
`musia mainc iyo mecxramete saukunis bovSi. jeroda Tavga-
dasvlis, idumalobis, Zafebis uwyvetobis Rirsebis dauvi-
wyarobis. Tavis qrolviTa da ideebiT mgonia vozdameerTe
49
saukunesac ki uweva da meiTxovda da iRwvoda, rac amfer aRa-
rvis mouTxovia da uRvawia Cvens qveyanaSi. mara mTeli arse-
biT iyo me-19 saukunis qali da jeroda imferis, raferic jer
CvenTan ar Cans da mwared sasaciloa ukve msoflioSi Sesa-
bamisad, araferi maqidan, rac man dagegma, ar iyo gamosadegi,
Tumca didi WkuiT da gonebiT qe iyo daplanuli~ (morCilaZe
a. kupidoni kremlis kedelTan. Tbilisi, bakur sulakauris
gamomcemloba, 2018, gv. 300).
avtori, Txrobis meSveobiT, ori cnobierebis – qarTuli
cnobierebisa da msoflaRqmis sabWoTa sovietizebuli ada-
mianis cnobierebasTan – Sepirispirebas axdens. marTalia,
musias ganzraxva da mcdeloba gaxlavT gaeqces sabWoTa to-
talitarul politikur dros an moabrunos is sxva naciona-
lur droSi, gardaqmnas nacionaluri droiT da amisTvis is
adamianur axalgazrdul gulwrfel gancdebs iyenebs iara-
Rad, magram, rac gansakuTrebiT mniSvnelovania musias gu-
lis siRrmeSi ar sjera, rom stalinze misi mcdelobebi raime
pozitiur zegavlenas moaxdens. swored amaSi mdgomareobs
misi ganzraxvis, erTi mxriv, avanturistuli Sinaarsi da amave
dros, absurdulobac, radgan stalinSi igi ufro mters xe-
davs, vidre moyvares. naratori musias qmedebas Semdegnairad
xsnis: `me maq Cemi Sexeduleba, rome musias yovelive Wkvinur
moqmedebas warmarTavda ara imis azrovneba da mizezSede-
gobrobis daskvnebi, aramed sxva ramdenime momenti, romelic
mis xasiaTSi unda veZeboT. savaraudoa, rome roca retingeri
daiWires, mas alaparakebdnen rome yoveli mavnebloba da
xalxis mteroba, rasac igi eweoda, gandobili hqonda naTesa-
vebze, colsa da Svilze. egi Tavidan euxerxulebodaT. ala-
parakebdnen im pirobiT, rom ojaxs ar SevexebiTo da mere
ojaxis wevrebis daWera-daxvretaSic iolad gaiwafen. xoda,
axla musiamar icoda magi? magis meti ra icoda, xoda, musias
mocda ar SeeZlo. ar miaCnda, rom wamebiT sikvdili gmirobaa.
brZolaSi miaCnda, vici zustad. moqmedebis sulma, protes-
tis sulma mag ieris brZola aarCevina, Tu mainc melis xifa-
Ti, Cemi wesebiT Semomxvdes. pirdapir mxecs Seuxte bunagSi
50
daiqana moxdes mosaxdenio. erTia Tavganwiruloba da meore
– avantura“.
zRapris naratiuli struqturis msgavsad, musias am gambe-
davi da avanturistuli (zogisTvis suleluri) wamowyebis
ganxorcielebaSi exmarebian e. w `Semwe“ personaJebic. erT-
erTi gaxlavT nina prokofievna – filipe maxaraZis qvrivi,
visi daxmarebiTac musia saerTaSoriso matareblis bileTs
iSovis. xolo matarebelSi mis `Semweebad“ gamoCndebian kam-
brigi fralovi da Salva maWavariani, aseve musias Tanam-
gzavri menzeri da vinme qiqava (rogorc mogvianebiT gairkva
igive Salva wereTeli, mTxrobelis TqmiT, erT-erTi wevri
e.w. `troikisa“). musias ar gasWirvebia amocnoba, rom matare-
belSi sistemis mier masze miCenili xalxi uTvalTvalebda,
mas eWvi hqonda, rom nina prokofievnam daasmina adgilobrv
organoebTan da misi ganzraxvis Sesaxeb uambo. ubralod ver
amoecno maTi mizani, ra surdaT maT, rom mieRwia moskovSi
stalinamde, Tu gzaSive moeSorebinaT; amdenad, teqstis fi-
nalamde bundovania, am personaJebs realurad gmiris `Sem-
wis“ funqcia akisriaT teqstSi Tu e. w `mavnis~. mkiTxvelis
molodins amZafrebs is faqtic, rom avtori siuJetSi mou-
lodnelad sergei eizenSteins Semoiyvans. eizenSteins figu-
raluri saxe/simbolos funqcia akisria. misi moulodnelad
matarebelSi amosvla, vfiqrobT, mwerlis mier gamiznuli
xerxia, saimisod, rom ambis bolomde mkiTxvelebSi optimis-
turi ganwyoba SenarCundes. eizenSteinis mier kinematogra-
fiaSi gamoyenebuli montaJis principi – montaJis meSveobiT
ekranze, adamianis azrovnebis procesis gacocxleba da ori
kadris Sejaxebis Sedegad axali Sinaarsisa da saxeebis war-
moqmnis SesaZlebloba – mkiTxvels molodins umZafrebs,
radgan swored amgvari funqcia aqvs musiasac – gardaqmnas
dro/cnobireba. amdenad, mkiTxvels uCndeba molodini, rom
SesaZlebelia, musias ambavi klasikuri jadosnuri zRapris
struqturaSi moTavsdes da musias Zalisxmevam garkveuli
Sedegi moitanos – Tvisobrivad gardaiqmnas antagonisti
personaJi. Tumca mogvianebiT, rodesac eizenSteins nervu-
li Seteva daewyeba mxolod imis gamo, rom musiam fralovs sa-
51
kuTari Tavi raisa vasilievnad warudgna, eizenSteini sTxovs
Tavis meuRles, daasminos is Sinsaxkomis warmomadgenelTan.
eizenSteins eSinia xelisuflebis, radgan misi filmi `beJa-
nis mdelo“ xelisuflebam daiwuna, marTalia, mogvianebiT
misi `aleqsandre neveli“ stalins moewona, da wesiT, mis si-
cocxles safrTxe ar emuqreboda, magram stalinis mowoneba
mainc ar azRvevda arafrisgan. mTxrobeli SeniSnavs: `ra ga-
sakviria wvaleba sabWoTa xelovanisa, Tan sabWoTa xar Tan
mainc cxviriT miwas gaTxrevineben“ (morCilaZe a. kupidoni
kremlis kedelTan. Tbilisi, bakur sulakauris gamomcemlo-
ba, 2018, gv.175). amgvari detalebis aqcentirebiT, vfiqrobT,
mwerali sabWoTa sistemis realur sastik/cinikur mxares
aaSkaravebs, da albaT, arapirdapir mianiSnebs imasac, rom
musias mcdeloba, Tvisobrivad gardaqmnas politikuri dros
talinTan Sexvedris Sedegad, marcxisTvis aris ganwiruli.
Tumca miuxedavad amisa, teqstis finalamde mkiTxvelisTvis
siuJetis ganviTarebis orive scenari – rogorc jadosnuri
zRapris, aseve antizRaprisa Tanabrad mosalodnelia.
iseve, rogorc klasikur zRaparSi, musias ramdenime ar-
Cevanis winaSe ayenebs mwerali: moulodnelad Secvalos
gegmebi da matereblidan gahyves fralovs orenburgSi; an
Salva maWavarianis SeTavazeba miiRos da erTad wavidnen
odesaSi. Salva maWavarianma logikurad gaTvala movlenebis
ganviTarebis SesaZlo scenari, rodesac matarebelSi Salva
wereTels Sexvda. mixvda, rom musias, SesaZloa, moskovamde
CaeRwia, magram ukan namdvilad ver dabrundeboda; `Seni
qerqetobis weliwadi Cavlilia. eikrZala eg qerqetoba kai
xania. arafrisdidebiT Seni iqine wasvla ar SeiZleba. ver
gamoxval iqidan...unda dabrunde matarebelSi da wevdeT,
wamogyobi yvelgan. racxanairad gavignebT, wagiyvan adesSi,
erTi xani iqana iqnebi, sanam daaviwydebi da mere racxa ginda
igi qeni“ – sTavazobs maWavariani musias. musia uars etyvis
daxmarebaze, Tumca maWavariani mainc aiRebs moskovis bi-
leTs. am momentidan mkiTxvelisTvis ukve naTelia, vin aris
realurad `Semwe“ da vin – e. w `mavne“ personaJi. qiqavas, igive
Salva wereTlis gegmis mixedviT, musias gzidan Camoacile-
52
ben maWavariansa da fralovs, orive maTgans viTom SemTxveviT
gaugebrobaSi daWrian, xolo menzeris qali musias ineqcias
gaukeTebs da daaZinebs, rom moskovamde zedmeti probleme-
bis gareSe `uvneblad“ Caiyvanon. mkiTxvelisTvis ukve cxa-
dia, rom realurad `Semwe“ personaJebi damarcxebulebi
arian. am momentidan musia `mavne“ personaJTa tyveobaSi mo-
eqceva da musiasTvis iwyeba, avtoris TqmiT, `arasizmriani
Rame“. `matarebeli midioda kunapetSi, arafelSi. amxela
qveyana raferaa arafeli? arafelia, Tu Seni araferia Sig.
sizmaric Tu araa da aRarc ici kido vincxa xar da ra xar“.
Tumca mTavari gmirisTvis movlenebis amgvari arasaxar-
bielo ganviTarebis miuxedavad, mkiTxvelis molodini mainc
mTavri Sexvedrisken aris mimarTuli. rodis da rogor Sex-
vdebian erTmaneTs jadosnuri zRapris gmiri musia da an-
tagonisti stalini. aRniSnul Sexvedras mwerali TiTqos
ararealur droSi warmoadgens.mkiTxvels uWirs gaazreba,
movlenebi realurad viTardeba amgvarad, Tu es musias war-
mosaxvaa. musia ver acnobirebs sad aris, visTan erTadaa, ro-
gor moxvda iq, sadac aris, bundovnad Caesmis stalinis xma.
`aba, sulelo, risTvis Camoxvedi? iq ar gyofnis oTxi oTaxi
abazaniT. saerTod Tu gesmis, ra Caidine. yvela amaze lapara-
kobs. Se sufraJistka, rogor SeiZleboda. siyvarulSic ki
araferi gesmis, saerTod ar gesmis, ra aris Zalaufleba. Sen
Cemi mteri xar gesmis?... ras wamowanwaldi, raSi gWirdeboda.
CarCi 1905 welSi. megona didi adamiani iqnebodi. movikiTxe
Seni qmari, ukve daxvrites. aba ras gvibrZaneb rom vqnaT,
baltiispireTSi saxalxo moZraoba iRviZebs. adgilobrvi
partizanebisTvis saWiroa gamocdili komisrebi. Senma re-
tingerma ki uari Tqva.xom gesmis, rom Sin veRar dabrundebi
SeuZlebelia. ager xom xedav, meore boZTan... mand manqana id-
geba, gamoaRe da Cajeqi. movifiqreb, daxvretas rogor gada-
garCino (morCilaZe a. kupidoni kremlis kedelTan. Tbilisi,
bakur sulakauris gamomcemloba, 2018, gv. 326). mere musiam
gaigona xelebi zurgs ukan moqalaqev... da manqana wavida~. amas
mosdevs mTxrobelis replika: `metropolSi“ rom ar wasula
53
qe mixvdebiT“. retingerebis binaSi Seasaxles yaraulaSvili
– mxolod am frazis Semdeg ijerebs sabolood mkiTxvelic,
rom jadosnuri zRapris gmiri damarcxda da moTxrobili
ambavi sinamdvileSi antizRaparia.
rogorc dasawyisSi aRvniSneT, avtoris mizandasaxule-
baa Txrobis procesSi dro/sivrcis ierarqiuli mimarTebebi
warmoaCinos: saqarTvelos, rogorc sabWoTa kavSiris Semad-
genlobaSi myofi periferiul qveynis da ruseTis, rogorc
centrisa, romelic politikuri Zalauflebisa da sabWoTa
kavSiris dominanturi globaluri dro/sivrcis aTvlis
wertils wamoadgens. romanSi Cans naratiuli droc da dis-
kursuli droc. naratoris imeruli dialeqtiT vfiqrobT,
mwerali imis xazgasmas cdilobs, rom marTalia, mTxrobeli
adekvaturad axdens warsuli ambis Sefasebas, magram nara-
ciis momentSi nacionalur cnobirebas kvlav subalternis
pozicia ukavia 80-iani wlebis sabWoTa sinamdvileSi. amdenad,
naratoris dialeqtze metyveleba avtors dro/sivrcis ga-
mijvnisa da ierarqiulobis saCveneblad sWirdeba. zRapruli
dro gulisxmobs istoriis gareT mdgar dros, Sesabamisad,
Cveni azriT, avtors surda eCvenebina, rom erTgvarma naci-
onalurma naivurma warmodgenebma samyarosa da cxovrebaze
ganapiroba imgvari drois dadgoma, sadac qarTvelebi isto-
riis gareT mdgom droSi aRmoCnden da Sesabamisad, istoriis
subieqtis funqciac dakarges. amavdroulad, radgan nara-
tori sazogadoebis inteleqtualTa nawilis warmomadgene-
lia, misi dialeqturi metyveleba mianiSnebs imas, rom gasuli
saukunis miwirulSic dominantur drosTan mimarTebiT qar-
Tuli cnobiereba kvlavac anaqronuli, globaluri droi-
dan amovardnili da subordinaciuli gaxldaT. Sesabamisad,
avtori am poziciaSi moiazrebs ara mxolod gasuli saukunis
dasawyisis qarTvel sazogadoebas, aramed 80-iani wlebis
saqarTvelosac.
rogorc dasawyisSi SevniSneT, ama Tu im istoriuli na-
rativis an ubralod, warsuli movlenis damaxsovrebis for-
ma misi reprezentaciis formebsac ganapirobebs. amdenad,
54
vfiqrobT, mocemuli teqstiT aka morCilaZe Seecada, Cve-
ni qveynis warsulidan gaecocxlebina yvelaze travmuli
da tragikuli istoriuli movlenebi msubuqi naratiuli
zRapris reprezentaciis formiT. reprezentaciis formis
cvlileba met asparezs aZlevs travmuli cnobierebiT dam-
Zimebul sazogadoebas, miubrundes warsuls, Tavidan gai-
azros da gaaSinaarsos is, rac perspeqtivaSi sazogadoebis
cnobierebis cvlilebasac ganapirobebs da axali koleqti-
uri mexsierebis/cnobirebis formirebis winapirobas qmnis.
55
amiran arabuli
57
`sikeTeSi ver hpova realizeba~ (g. asaTiani, oTxtomeuli. t.2.
Tbilisi, gamomcemloba `neostudia~, gv. 30).
gansxvavebiT cotne dadianisagan, zurab erisTavi, visi
saxe da saxeli folklorma ukvdavyo, gaorebuli, gaxle-
Cili, ambivalenturi istoriuli piria. xalxi, erTi mxriv,
ver Tmobs, ver eleva, gasawirad ver imetebs zurabs, xolo,
meore mxriv, mtarvalad ixseniebs, gmobs, wyevlis da arc
SeCvenebisTvis enaneba: `sevdamc magxvdebis, zurabo, dag-
levdamc sisxlis wyalia!~
umZimesi codvebi awevs kiserze aragvis sastik, ugulo
erisTavs. man xom Tavisi RviZli ZmisTvis Tvalebi daaTx-
revina jalaTebs; samoci rCeuli xevsuri RalatiT amoxoca
TrusoSi; Svidgzis dalaSqra da aawioka fSav-xevsureTi...
miuxedavad yovelive amisa, anonimi xalxuri meleqse aRta-
cebas ver malavs misi garegnobiT: `safurcles zurab mo-
vida, lerwami zRvis pirisao~.
xalxi, SeiZleba vifiqroT, imis gamoc glovobs zurabs,
rom mis mSvenier sxeulSi aseTive mSvenieri suli ar idga!
guram asaTianis sityviT, esaa `darRveuli harmonia, for-
misa da Sinaarsis Seusabamoba, tragikuli xarvezi~ (g. asa-
Tiani, oTxtomeuli. t. 2. Tbilisi, gamomcemloba `neostu-
dia~, gv. 32), rac, rasakvirvelia, samyaros ori ZiriTadi
feris urTierTqmedebis princips eqvemdebareba da kargad
gadmoscems qarTveli kacis orgemage bunebis TvalsaCino
Taviseburebebs.
am kanonzomierebis damajerebeli axsna, SeiZleba iTq-
vas, ver moxerxdeboda zepirsityvierebis tipologiur mo-
nacemTa codnisa da gaTvaliswinebis gareSe.
da mkvlevari aqac, iseve, rogorc marTalmesityve mema-
tianeni, uryevad dgas qarTvelTaTvis niSandoblivi naklisa
da Rirsebis Seusxvafereblad Cvenebis arcTu sasurvel da
saxarbielo poziciaze.
arc isaa SemTxveviTi, rom literaturuli azrovnebis
metrad aRiarebuli kritikosi xSirad imowmebs vaJa-fSa-
velas, rogorc qarTuli sulis erT-erT yvelaze Rrma
mesaidumles...
58
`saTaveebSi~ saCino adgili eTmoba iseT filosofiur
da sociolingvistur kategoriebs, rogorebicaa: simarTle
anu WeSmariteba, Tanalmoba da didsulovneba, ukmaroba da
mcirediT kmayofileba, TanagrZnoba da pativmoyvareoba,
WirTaTmena da ltolva amaRlebulisaken, tolerantoba
anu Semwynarebloba da a. S.
naSromSi calke Tavi eTmoba Sirazis xanis undilaZis,
igive imamyuli-xanis fenomens. mtris karze aRzevebul, ga-
mahmadianebul qarTvel renegats, vis sasaxleSic usastike-
sad awames qeTevan dedofali, Tavis poemaSi `mdabal-tkbil,
mowyale~ kacad moixseniebs Teimuraz pirveli.
esaa `didsulovani miukeZoeblobis iSviaTi nimuSi~.
`rogorc Cans, – wers guram asaTiani, – Cvenma Zvelebma kar-
gad icodnen ara mxolod avkargianobis realuri fasi, isini
aseve kargad erkveodnen zneobriv faseulobaTa SefardebiT
RirebulebaSic~... (g. asaTiani, oTxtomeuli. t. 2. Tbilisi,
gamomcemloba `neostudia~, gv. 50).
garda tragikuli saxeebisa, arseboben personaJebi, ro-
melTa xseneba Rimils gvgvris da Ralatiani wuTisoflis
moulodneli `siurprizebis~ moTmenasa da atanas `gvaiZu-
lebs~. aseTebia daviT kldiaSvilis `Semodgomis aznaurebi~.
maT qmedebaTa fonze sainteresod gamoiyureba Cveni zRap-
ris nacarqeqia – `papispapa~ polikarpe kakabaZis yvaryvare
TuTaberisa da demna Sengelaias baTa qeqiasi.
guram asaTiani zneobriv RirebulebaTa ierarqiaSi ide-
aluri qarTveli kacis mdabiur variantad axasiaTebs arse-
na oZelaSvils – mestviruli baladis mTavar personaJs;
maxvilgonivrulad ganixilavs kontaminirebul qmnilebas,
iTvaliswinebs folkloruli teqstebis specifikas da
daaskvnis, rom `arsenas gmirobis mwvervali, misi xasiaTi-
sa da zneobis umaRlesi gamovlineba farsadanTan damo-
kidebulebaa~... (g. asaTiani, oTxtomeuli. t. 2. Tbilisi,
gamomcemloba `neostudia~, gv. 76).
59
***
xalxuri Semoqmedebis ukidegano samyarosTan, saxasiaTo
folkloruli gmirebis gamzrdel garemosTan da am gmire-
bis enapiriT warmoTqmul kurTxeul mxatvrul sityvasTan
guram asaTianis damokidebulebis sruli suraTis Cveneba
reglamentirebul naSromSi SeuZlebelia. ubralod, yu-
radReba gavamaxvileT ramdenime umTavres orientirze
(qarTvelTa tolerantuli bunebisa da, metic, Rirseuli
mtris dandobisa da pativiscemis motivis cxadyofas emsa-
xureba Cveni naSromi `vaJkacobisas amboben~). xolo am
orientirebis kvaldakval fiqrsa da Semdgom svlas isev da
isev `siyvaruliviT Semparavi da sikvdiliviT daundobeli~
(s. caiSvili) SemoqmedebiTi survili udevs safuZvlad.
60
kultura
gia arganaSvili
61
Tumca, axla imisTvisac madloba unda vTqvaT, rac ga-
keTda, radgan yvelaferi marTlac moswrebaze yofila.
ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi bevri ram daikarga,
bevri ganadgurda, bevri ki sruliad daviwyebas mieca. gamo-
uyenebeli darCa im Taobis inteleqtualuri resursi, ro-
melic cocxal matianes qmnida aTwleulebis ganmavlobaSi.
„TuSi mecxvaris“ gadaRebidan 50 wlis Semdeg meurneobis
es dargi (Sesabamisad, kultura) CvenSi sagrZnoblad daq-
veiTda. ramdenime raionSi ki sruliad gaqra (msgavsi pro-
cesebi midis mTel msoflioSi – iranSi, egvipteSi, saudis
arabeTSi, nigeriaSi da sxv.), xolo miwaTmoqmedebis mraval-
aTaswlovani kulturuli tradiciis kvali, nivTieri da
leqsikuri simdidre TiTqmis sruliad daviwyebas mieca. rac
gadarCa, SegviZlia vTqvaT, rom swored „puris moTxrobam“
gadaarCina. sabednierod, „saWiro dros saWiro adgilas“
aRmoCnda Sromis ritualuri tradiciis iseTi Rrma mcodne
da gadmocemis unari mqone Semoqmedi, rogoric nugzar
SataiZe iyo.
isic xom simboluria, rom orive es nawarmoebi kacobri-
obis cxovrebis or ZiriTad mimarTulebas, meurneobis or
dargs – miwaTmoqmedebas da momTabare cxovrebis wess exe-
ba. swored miwaTmoqmedis da mwyemsis – kacobriobis or-
pulsiani (dapirispirebuli) cxovrebis aRwera gaxda Cven-
Tis is SemoqmedebiTi memkvidreoba, romelic, erTi mxriv,
kinoxelovnebam, xolo, meore mxriv, literaturam Semounaxa
ocdameerTe saukunis pirvel axalTaobas.
xelovnebis am ori dargis (literatura da kino) gaazre-
buli urTierTmimarTebis da harmoniuli ganviTarebis po-
litikas Cven am werilSi mogvianebiT davubrundebiT. axla
ki miwaTmoqmedebisa da momTabare cxovrebis ganviTarebis
paralelur dinebebs gavadevnoT Tvali, rogorc mTeli pla-
netis masStabiT, aseve saqarTvelos magaliTze.
yvelaferi bibliidan daiwyo.
erTi mxriv – „epatroneT zRvaSi Tevzs, caSi frinvels,
yovel arsebas, rac ki miwaze iZvris (dab.1.28).
62
xolo meore mxriv – „da aiyvana adami ufalma RmerTma da
daasaxla edemis baRSi mis dasamuSaveblad da dasacavad“
(dab.2.15).
„miwaTmoqmedi iyo, Tu mwyemsi, Tu udabnoSi momuSave,
yvelani gardauval xvedrs daemorCilnen, radgan wyvdiadis
erTi jaWviT iyvnen Sekrulni“ (sibrZne solomonisa, Tavi
meSvidmete).
pirveli bibliuri adamianebic (kaeni da abeli) xom am ori
didi dargis warmomadgenlebi iyvnen. isic xom simboluria,
rom kacobrioba dRes ukve sabolood emSvidobeba mwyemsi
abelis momTabare cxovrebis wess da miwaTmoqmedi kaenis mi-
er aSenebul qalaqSi imkvidrebs binas.
isic gavixsenoT, Tu rogor daemorCilnen RmerTis nebas
bibliuri abraami da sara, datoves keTilmowyobili cxovre-
ba qaldevelTa qalaq urSi da mZime momTabare cxovrebis
wesze ucxo adgilebs miaSures.
istoriuli mecnierebis mixedviT ki, miwaTmoqmedebis da
mesaqonleobis warmoSoba neoliTis (Zv.w. me -4, me -3 aTas-
wleulSi) xanaSi, qvis xanis damasrulebel etapze daiwyo.
am epoqaSi moxda is grandiozuli gadatrialeba, romelsac
ingliselma mecnierma gordon Caildma „neoliTuri revo-
lucia~ uwoda. es aris kacobriobis istoriis is etapi, ro-
desac mimTvisebluri meurneobidan (nadiroba, Semgroveb-
loba, meTevzeoba) sazogadoeba gadavida mwarmoeblur
meurneobaze (miwaTmoqmedeba, mesaqonleoba) da dRemde
kacobrioba swored im progresis safuZvelze agrZelebs
arsebobas, romelsac am epoqaSi miwaTmoqmedebasa da mesa-
qonleobaSi miaRwia.
7-10 aTasi wlis winaT adamianma daiwyo marcvleulis,
xilisa da bostneulis im ZiriTadi jiSebis gamoyvana, rom-
lebiTac dRemde vsargeblobT. ganvlili drois ganmavlo-
baSi am kulturebis saxeobrivi raodenoba mniSvnelovnad ar
gazrdila, gaizarda mxolod maTi gavrcelebis areali.
miuxedavad imisa, rom neoliTis xanaSi samiwaTmoqmedo
samuSaoebi Zalian did fizikur Zalas moiTxovda, es Sroma
mainc gamarTlebuli iyo, radgan SemgroveblobasTan Seda-
63
rebiT miwis damuSaveba sakvebiT momaragebis ufro garan-
tirebul Sedegs iZleoda.
igive SeiZleba iTqvas mesaqonleobazec. jer kidev axali
qvis xanaSi daiwyo im cxovelebis moSinaureba – Zroxa, xari,
cxvari, Txa, Rori, frinveli – romlebic dResac warmoad-
genen Cveni kvebis racionis ZiriTad Semadgenel nawils. sa-
wyis etapze adamiani am cxovelebis mxolod xorcs, tyavsa da
bewvs iyenebda. mxolod mogvianebiT daafasa sazogadoebam
jerovnad rZisa da misgan miRebuli produqtebis sasarge-
blo Tvisebebi. am produqtebis garda, sazogadoebam didta-
niani cxovelebis fizikuri Zalis (tvirTis zidva) gamoyene-
bac daiwyo. mogvianebiT, rodesac adamianma cxeni da aqlemi
moiSinaura, mas mieca didi sivrceebis swrafad gadalaxvis
saSualeba. am cxovelebis gareSe warmoudgeneli iyo civili-
zaciis ganviTarebis procesi.
amrigad, neoliTis epoqaSi pirvelad moxda Sromis da-
nawileba – miwaTmoqmedeba da mesaqonleoba erTmaneTisgan
gansxvavebul dargebad Camoyalibda. aman gamoiwvia cxov-
rebis stilis Secvla, warmoiSva miwaTmoqmedi – adgilobri-
vi binadari da mesaqonle – momTabare sazogadoebebi. aseTi
diferenciacia araTanabari ganviTarebis mizezi gaxda. cal-
keulma sazogadoebebma gansxvavebuli gzebiTa da gansxvave-
buli tempebiT ganagrZes winsvla.
sagulisxmoa, rom sityva `kultura~ laTinuri zmnisgan
aris nawarmoebi da is miwis movlas, damuSavebas, zrunvas
gulisxmobs. laTinur tradiciaSi sityva `kulturas~ ram-
denime mniSvneloba hqonda. ZiriTadad is miwis damuSave-
bas, movlas, soflis meurneobas, aRzrdas, ganaTlebas, gan-
viTarebasa da Tayvaniscemas niSnavda.
rogorc mTlianad kacobriobis, ise Cveni eris cxovre-
basac dasabamidan meurneobis es ori dargi da Sesaba-
misad, kulturis es ori didi dineba kvebavda. am dine-
bebs miwaTmoqmedi da mwyemsi hqmnidnen. maTi bunebiTi
gansxvavebuloba, rogorc dapirispirebis (konfliqtis)
safuZveli, xels uwyobda sazogadoebis ganviTarebas da im
64
oqros Sualedis SenarCunebas, romelsac am dargebis ur-
TierTsawinaaRmdego xasiaTi iZleoda.
mkiTxvelisTvis bevrad ufro advilia miwaTmoqmedis ro-
lis Sefaseba zogadad civilizaciis da Cveni qveynis ganvi-
Tarebis saqmeSi, radgan saukuneebis ganmavlobaSi momTabare
cxovrebis sikeTe dakninda (rogorc gare, aseve qveynis sa-
Sinao mizezebis gamo ) da faqtobrivad, kacobriobis es mara-
diuli dapirispirebac CvenSi erTgvarad qalaqisa da soflis
Wirveul winaaRmdegobaSi gadaizarda.
istoriulad Cven cxovreba gvixdeboda iseT qveynebis
(tomobrivi gaerTianebebis) garemocvaSi, sadac Zalian kar-
gad iyo ganviTarebuli momTabare cxovreba. bunebrivia,
es didi upiratesobas aZlevda maT Cvens winaaRmdeg axali
teritoriebis dapyrobaSi, radgan isini Zalian swrafad ga-
daadgildebodnen erTi adgilidan meoreze, isakuTrebdnen
saZovrebs, arRveven qveynebis sazRvrebs, azianebdnen baR-
venaxebs, anadgurebdnen xorblisa da marcveulis mosvals,
rac xSirad sisxliani dapirispirebis, arcTu iSviaTad ki,
sastiki omebis namdvili mizezi gamxdara (baxtrionis omi).
im dros maTi SeCerebis yvelaze qmediTi saSualeba Zlieri
sasazRvro dacva iyo, rac feodalur epoqaSi TiTqmis sru-
liad SeuZlebelia. erTaderT imedad adgilobrivi meurne-
obis momTabare seqtoris imgvari ganviTareba rCeboda, rom
maT Rirseuli winaaRmdegoba gaewiaT momxvduri mtrisTvis.
poetsac Zalze zustad SeuniSnavs saqarTvelos zogierTi
kuTxissTvis damaxasaTebeli es Tviseba:
67
faras moswyveten, Semdeg ki iwyeba srola. yofila SemTxveva,
rodesac faras gayolili Svidi mecxvaridan Svidive dauxo-
cavT. zogjer ki, ki cxvris gadasarek trasebze ormoebs
Txrian, romlebsac zemodan ZeZvsa da balaxs ayrian. cxvari
zed gavlisas Sig vardeba, mecxvare ki amas ver amCnevs, amitom
mecxvareebs uamravi danaklisi aqvT...“
aq isic unda gaviTvaliswinoT, cxvris (faris) ucnauri
xasiaTi kidev ufro gausaZliss xdis momTabare mwyemsis
Sromas:
„mecamete asaxvevi (adgilobrivi toponimia) is adgilia,
sadac saZovrebi leningorisa (axlandeli axalgori) da ja-
vis cxvar- mecxvareebs ekavaT. am adgilze gadioda astra-
xan-maxaWyalis rkinigza. imxanad kaspiispireTis stepisTvis
matarebeli sruliad ucxo iyo. cxvari da mecxvare jer kidev
ar iyo mis xmasa da xmaurs SeCveuli. erTxel, saZovarze xma-
uriT moaxloebul eSelons faris winmavalma vacma gadaur-
bina. cxadia, Semadgenlobis gaCereba SeuZlebeli iyo. cxvari
ki winamZols mihyva da vidre matarebeli am adgils gacdebo-
da, 1200 suli pirutyvi borblebSi Cauvarda~...
dResac, saqarTvelos samxedro gzaze, kaxeT-TuSeTis mi-
marTulebiT da saqarTvelos kidev ramdenime sxva adgilas,
gazafxulze da gvian Semodgomaze, jer kidev SexvdebiT
cxvris farebs. Tumca, maTi ricxvi gasul wlebTan Sedare-
biT sagrZnoblad Semcirebulia (sami aTeuli wlis win cxvris
raodenoba marto Cveni qveynis aRmosavleT mTianeTSi or-sam
milions aWarbebda) dRes saqarTveloSi momTabare cxovre-
bis aswlovani, SesaZloa aTaswlovani istoria mTavrdeba.
qarTuli (TuSuri) cxvris unikaluri jiSi egviptis, saudis
arabeTis Tu iaranis qveynebSi gahyavT. daviwyebas eZleva
naxevrad momTabare cxovrebis saukuneebiT Camoyalibebuli
Cvevebi da Sesabamisi kultura.
***
rac Seexeba miwaTmoqmedebas... rogorc gadmocema gve-
ubneba, ucxoelebi Cvens winaprebs georgianelebad (anu mi-
wis muSakebad) moixseniebdnen. cxadia, am Tqmulebas Tavisi
68
safuZveli hqonda. dRes ukve mecnierulad damtkicebulia,
rom saqarTvelo Rvinis samSobloa, xolo xorblis da sxva-
dasxva kulturuli marcvleulis aTobiT unikaluri jiSis
arseboba adasturebs, rom am dargSic erT-erTi wamyvani ad-
gili gvekava imdroindel msoflioSi.
„mecnierebs adre xorblis Tavdapirveli samSoblo siri-
a–palestina egonaT, magram roca CvenSi veluri da naxevrad
veluri xorblebi ipoves, azri SeecvalaT.
aRmoCnda, rom msoflioSi cnobili pureulis cxrameti
saxeobidan, saqarTveloSi gavrcelebuli yofila ToTxmeti
da maTi asocdaaTi saxesxvaoba.
qvemo qarTlSi, aruxlos arqeologiuri gaTxrebis dros
aRmoCenilia Zveli welTaRricxvis meeqvse aTaswleulSi
kultivirebuli xorbleulis jiSebi: maxa, zanduri, asli,
spelta, rbili xorbali, juja xorbali, magari xorbali.
iqve napovnia veluri mcenare egilopsi, romelic xorblis
winaprad iTvleba.
„Tanamedrove gamokvlevebis Sedegad saqarTvelo xor-
bleulis warmoSobis erT–erT damoukidebel kerad aris
miCneuli, xolo mecnierTa mier aRiarebuli azriT, kultu-
rul mcenareTa genebis avtonomiuri kera, imavdroulad,
sakacobrio kulturis kerasac warmoadgens“ (nugzar Sata-
iZe „puris moTxroba“).
Cveni uZvelesi matianec miwaTmoqmedi xalxis cxovrebaze
mogviTxrobs. misi kvali Semonaxulia zRaprebSi, Tqmule-
bebsa da miTebSi. sainteresoa, rom pirveli „xnuli“ miTolo-
giur guTnisdedas swored „amiranis“ eposSi aqvs gavlebuli:
„rodesac amiranma devebi erTianad gaJlita da Tavisi
momrevi qveyanaze aRaravin eguleboda. am dros gzad Semo-
eyara uremi, romelic Tormet uRel xar-kameCSi iyo Sebmuli.
uremze mkvdari ambri-arabi esvena da (ambari qarTlSi puris
kidobans hqvia) dasamarxavad midiodnen. urems gverdiT am-
bri-arabis deda mohyveboda. ambri erTaderTi falavani iyo,
romelTanac amirans Tavisi Zala ar gamoecada. mas guli das-
wyda, rom misi metoqe mkvdari iyo da verasodes Seerkinebo-
da. Tormet uRel xar-kameCsac ki gaWirvebiT mohqonda ambri-
69
arabis sxeuli. ambris fexi urmidan dabla gadmovardniliyo
da Rrma xnuls tovebda miwaze (swored am detalSi ikveTeba
miwaTmoqmedebis kvali) . roca Sewuxebulma dedam Tavisi Svi-
lis unaxavi metoqe amirani dainaxa, sTxova: amirano, Svilis
barkali gadmomivarda miwaze, dabla eTreva, upatiod xdeba
da, dedaSvilobas, isev uremze Seudeo. ramdenic ar ecada ami-
rani mkvdari ambri-arabis fexi isev uremze daedo, araferi
gamouvida. Zvrac ver uyo, miwasac ver aacila...
ambris dedam maTraxis wveriT auwia micvalebuls fexi da
gmiri am sityvebiT Searcxvina:
igi qveyanamc krulia,
sadac Sen amiranobdi,
Tavs ixuravdi CaCqansa,
boloze jaWvianobdi...
***
mTeli is informacia, romelic mkiTxvels am ori dargis
Sesaxeb SevTavaze, zRvaSi wveTia im masalidan, romelic mi-
waTmoqmedebisa da momTabare cxovrebis Sesaxeb CvenSi arse-
bobs uZvelesi droidan dRemde. saukuneebis ganmavlobaSi
dagrovili es codna mxatvrul saxeebad da kinokadrebad
aris Targmnili “puris moTxrobaSi „ da „TuS mecxvareSi “. es
ori mxatvruli nawarmoebi, fardi Rirebulebis sanaxaobiTi
da TxrobiTi Sedevrebi, bunebrivad dawyvilda Cvens warmod-
genaSi, rogorc ocdameerTe saukunis mijnaze Seqmnili Cveni
eris eTnologiurad srulyofili portreti.
pirvels („puris moTxroba“) kiTxulob da yvelafers
„xedav“ ...
meores („TuSi mecxvare“) uyureb da yvelafers „kiTxulob“...
miuxedavad imisa, rom erTi kinoxelovnebis, xolo meore
literaturis nimuSia, isini erT mizans emsaxurebian. TiTqos
„paraleluri montaJiT“ erTad adgenen aTswleulebis Sro-
mis Semajamebel dokuments (amis Sesaxeb ukve vTqvi) da xe-
lovnebis enaze hqmnian mxatvrul matianes. raTa ufro ad-
vilad „wasakiTxi“ gaxdes is momavali TaobisTvis.
aq cota xans kidev unda SevCerdeT, raTa kinoxelovnebisa
da literaturis CvenSi arsebul SemoqmedebiT kavSirze ve-
saubroT mkiTxvels. am urTierTobam dRemde araerTi sain-
tereso proeqtis ganxorcieleba gaxada SesaZlebeli da rac
71
mTavaria, gamocdilebis urTierTgaziarebiT gaamdidra xe-
lovnebis es ori dargi .
meoce saukunis dasawyisSi TxuTmetsaukunovan qarTul
literaturas axalSeqmnili qarTuli kino amoudga mxarSi da
TiTqmis Tanabari ZaliT gaswia is tvirTi, romelsac aqamde
ase caluRlad ezideboda Cveni mwerloba.
Tavdapirvelad kino daeyrdno qarTuli mwerlobis gamoc-
dilebas, daiwyo misgan siuJetebis sesxeba, xasiaTis Seqmnis
gamocdilebis gaziareba da uSualod klasikuri teqstebis
ekranizacias mihyo xeli.
marTalia, xelovnebis am axal dargs zogjer literatu-
ruli saxeebis adekvaturi gamomsaxvelobiTi saSualebebis
povna uWirda da ekranizaciac teqstis ubralo dasuraTebas
emsgavseboda, magram kinom TandaTanobiT aiTvisa am dargSi
dagrovebuli gamocdileba, gamoimuSava sakuTari kinoena da
kulturis sruliad Tanamedrove nacionalur dargad daim-
kvidra Tavi.
am „enaze“ Seiqmna CvenSi kinos msoflio donis Sedevrebi.
Zalze mniSvnelovani da sasargeblo proeqti ganxorci-
elda, rodesac, gasuli saukunis 80 -iani wlebSi, qarTvel
mweralTa umravlesoba kinostudia „qarTuli filmis“ mwe-
ralTa gaerTianebaSi dasaqmda. sityvis ostatebma kinoma-
tografiaSi Semoitanes uamravi axali idea, qarTuli kino
gamdidrda axali TematikiT. es TanamSromloba mwerlebis-
Tvis sasargeblo gamodga, radgan maT SeiTvises kinoscenaris
specifika – dramaturgiuli xazis, paraleluri montaJis
da mxatvruli fonis Seqmnis mdidari gamocdileba.
qarTulma dokumenturma kinom erTxans stereotipad aq-
cia wamyvanis teqstis praqtika (aq didi gavlena iqonia revaz
TabukaSvilis cnobilma filmebma), ramac TiTqos daaknina
kidec gamomsaxvelobiTi masalis roli TxrobaSi. Tumca am
filmis („TuSi mecxvare“) reJisor soso CxaZais sasaxelod
unda iTqvas, rom man dokumentur kinos daubruna namdvili
kinos yvela Tviseba da bunebriv procesSi avtoris Tanamo-
nawileobis principiT absolutur damajereblobas miaRwia.
72
gasuli saukunis kinoxelovnebaSi soso CxaiZe erT-er-
Ti gamorCeuli reJisoria. Tumca am filmze saubris dros
aucileblad unda vaxsenoT scenaris avtorebi, SesaniSnavi
mwerlebi amiran WiWinaZe, valerian sulakauri da devi iva-
nov-Ciqovani. aseve, filmis operatori irakli onofriSvili,
romelsac ganskuTrebulad mZime pirobebSi mouwia muSaoba.
dasamaxsovrebelia msaxiob irakli xizaniSvilis persona-
Ji (leqso), romelmac adgilobriv mwyemsebTan erTad „Caner-
gili gmiris“ savsebiT bunebrivi saxe Seqmna.
„TuSi mecxvaris~ gamosvlis Semdeg kinomcodneebi saub-
robdnen „axal novatorul enaze, epikurobaze, dokumen-
turisa da mxatvrulis damajerebel sinTezze“.
mayureblebi aRniSnavdnen mdidar xasiaTebs, Tematur sim-
didres, dialogis bunebrivobas da kinoenis damajerebel
Txrobas.
`TuSi mecxvarec~ mTlianad polifoniis wesebzea agebuli.
amiT is gvagonebs mravalxmian galobas, romelSic arc erTi
xma ar kargavs individualobas da amave dros, yvela erT
mTlianobas qmnis.
filmSi moqmedebis garemo mTlianad dokumenturia, per-
sonaJebi (mTavari gmiris garda) adgilobrivi macxovreblebi
arian. filmSi ganzogadoebuli TuSi mecxvareebis yovel-
dRiuri yofa. masSi moqmedi gmirebis sxvadasxva xasiaTia
warmoCenili.
filmis siuJeti Zalze martivia. dasawyisidanve mayurebe-
li ecnoba TuSi mecxvareebis mZime cxovrebas. am mkacr gare-
moSi sruliad „SeumCnevlad“ Semodis patara biWi – zuriko.
balRi, romlis mama varlami cxvarSi daiRupa. biWi cdilobs
mamis magivroba gaswios (mamis „badalSi“ Cadges) da mwyesebis
gverdiT manac „sruli kacis“ wili miiRos. Tumca „ufrosebi“
mamis adgilze damnaSve leqsos hgzavnian, romelmac erT kacs
scema da gamosasworeblad cxvarSi yofna miusajes.
aq mas xvdeba faris sarqali giorgi. mkacri, magram samar-
Tliani Tavkaci, romelic imgvari bunebrivobiT „ixsneba“ ga-
dasaReb kamerasTan, rom mayurebels xSirad eWvic ki epareba
misi, rogorc kinopersonaJi mwyemsis „namdvilobaSi“.
73
bagrata – mxiaruli xasiaTis mwyemsi, romelsac veraferi
ver ucvlis gunebas, vidre sakuTari Svili sircxvils ar aW-
mevs (misi Svili brakonieria).
mwyemsi – arCili, romelic fiqrobs, rom sadac salaparako
da sakamaToa, iq bagrata unda midiodes da ara is.
moxuci mwyemsi – Tandila, romelic winaswar gegmavs Tavis
sikvdils da imasac axerxebs, rom leqsos zedmeti Sroma ar
SeamTxvios.
filmis dasasruls mayurebeli igebs, Tu rogor abrune-
ben zurikos skolaSi, leqsos umTavrdeba pirobiTi sasjeli
da kvlavac Zvel cxovrebas ubrundeba, Tandila samudamod
rCeba mTaSi, cxvari ki isev Zveleburad dadis TuSeT-kaxeTis
gzebze. ileva, ileva, Tumca jerac Zveleburad alamazebs Tu-
SeTis mkacr peizaJs („vina sTqva TuSTa daleva..“ – xalxuri)...
filmi sanaxaobrivadac Zalze sainteresoa. naCvenebia sak-
maod mZafri epizodebi, rasac mwyemsebis mkacr bunebasTan
Widili, qurdebis winaaRmdeg brola da cxovrebis biurokra-
tiul wesebTan dapirispireba iwvevs. aseve mwyemsebis mud-
mivi konfliqti mZRolebTan, romlebic maTive wridan arian
gamosulni da cdiloben maTze maRla dadgnen (niSandobliv-
ia, rom leqsoc mZRolia da bolos isic sakuTar profesias
ubrundeba).
dabolos, erTi kadri ganwyobisaTvis: mwyemss kiserze bat-
kani hyavs Semosmuli. is mdinaris piras Caimuxlebs da moux-
erxeblad cdilobs wyals daewafos. batkanic dros ixelTebs
da masTan erTad iklavs wyurvils ...
***
nugzar SataiZe im qarTuli literaturuli skolis „war-
Cinebuli kursdamTavrebulia“, romelic saTaves mecxramete
saukunis xalxosnebidan iRebs da romlis erT-erT saukeTeso
warmomadgenlad meoce saukuneSi mkiTxveli revaz inaniS-
vils icnobs.
dRemde ukve ramdenime werilSi vcade nugzar SataiZis,
rogorc mwerlis, bunebis gaxsna, Tumca mis yovel teqstTan
Sexvedra marwmunebs, rom misi Semoqmedeba mravalwaxnagova-
74
nia. misi tradiciuli Tematika, romlis erTgvari sacnobari
niSani isicaa, rom mas „taniniani Rvinis gemo dahkravs da
nivris suni asdis“, sruliad Sors dgas Zalze Tanamedrove
da aqtualuri Temisgan, rogoric aris Tundac mwerlis „mog-
zauroba afrikaSi“, `Semodgomis wvima“ da Cven mier ukve bevr-
jer naxsenebi mxatvrul-enciklopediuri nawarmoebi „puris
moTxroba“.
nawarmoebis kompozicias e.w. enciklopediuri masala
hqmnis. dramaturgia viTardeba qronologiuri principiT,
miwis xvna-Tesvidan vidre puris cxobamde, romelic buneb-
rivad weliwadis oTxive dros moicavs.
avtori am masalas amdidrebs ritualuri wes-CveulebiT,
xalxuri zepirsityvierebiT da gadmocemebiT, romelTagan
zogierTi nawarmoebSi damoukidebel noveladac imkvidrebs
Tavs.
„puris moTxrobis“ wakiTxvis Semdeg kidev erTxel
vrwmundebi, rom ena saukeTesod inaxavs eris istorias,
leqsikuri simdidre qveynis mravalsaukunovan warsulze,
xolo frazeologiis simravle misi Sinaarsiani cxovrebis
ritualur mxareze mianiSnebs.
nawarmoebis mTavari personaJi, romelic mkiTxvels Se-
iZleba yuradRebis miRma darCes, aqac xizambarelia. is (am
gvaris personaJi) ukve meored Semovida Cvens literaturaSi
(giorgi SatberaSvilis „mkvdris mze“) da patiosani kiriT-
xuro, romelic ratomRac vercxlis savse gudas daxarbda
da sabediswerod sajildao qvas SeeWida, kvlav gacocxlda
„puris moTxrobaSi“. gacocxlda, rogorc ukanaskneli guT-
nisdeda, romelsac Zveleburad marjved „uWiravs“ Txrobis
dramaturgiuli xazi da dasaviwyeblad ganwiruli kultura
miwis xnuliviT amoaqvs mzis sinaTleze.
avtori saocari ostatobiT, sul ramdenime sityvaSi
acocxlebs xizambarelis xasiaTs da mTeli misi saqmianobis
tragikul xvedrs:
`berikacs xelSi wyliani doqi eWira, win, dabal skamze ki
jamiT, purCayrili, naxevrad SeWmuli rZis SeWamandi edga,
romelic aseve buzebiT iyo gadaSavebuli.
75
ilam, raki Sin marto iyo. WiSkris Wrialze yurebi cqvita –
romeli xaro!
me var-meTqi ...
xmaze micno da usinaTlo Tvalebi momaStera – Tofi ara
gaqvso?
Tofi rad ginda – meTqi?!
mesrole da momkali, aRar movida is beiTalmani
sikvdilio!“
nawarmoebis dasawyisSi ki erTgvarad simbolurad gaismis
avtoris mier (is TiTqos Tanamedrove mkiTxvels eZaxis) bav-
SvobaSi gagonili fraza: – sad midixarT, Tqve sulelebo, aq
mogiyvanT kidobanio.
marTlacda, sad gaeqceva mkiTxveli puris Sesanaxad
sufTad garanduli ficrebisagan Sekrul, moxaratebul
yuTs, imavdroulad bibliuri arqetipebiT datvirTul
kidobans, romelic jer kidev kidev inaxavs tradiciis,
Semecnebis, sulieri gamocdilebis imgvar arsobis purs,
romelsac mravali Taobis gamokveba isev SeuZlia. avtoris
Txroba kinokadrebiviT acocxlebs warsuls:
`mivedi, naRvliani RimiliT avxade da Sig Cavixede.
netavi ki ar amexada... raRa ar damxvda Sig: namglis piri,
jaWvis nawyveti, daSlili duqardi, gatexili qasuri, Zveli
sadgisi, rqis saTiTurebi, qaSanuris natexari...“
es yvelaferi Cveni warsulia. misgan gaqceva ki iseve Zne-
lia, rogorc puris kidobnidan, radgan Cvenc swored es war-
suli gvkvebavs.
„im bnel sxvenSi, rogorc kinoTeatris Cabnelebul dar-
bazSi, erTmaneTs enacvleboda niavs ayolili mokurfRlave
jejilebi, mzekabaniT Cagviristebuli dapurebuli yanebi,
namgali da celi, fiwali da arnadi, wisqvili da Tone.
zogjer gaielvebda didi xnis winaT gardasul, sayvarel
adamianTa saxeebic, imaTi mzeze gaxunebuli TavSlebi, spetaki
xilabandebi, nabdis qudebi, matylis TeTri windebi...
isini, raxania, wasuliyvnen, saTiTaod gakrefiliyvnen da
Tan waeRoT dakoJrili, magram mainc lbili da alersiani xe-
lebi, mtkivani saxsrebi, Suqdaklebuli Tvalebi, gatexili
gulebi.
76
maTTan erTad gamqraliyo kalo da kevri, xari da guTani,
tabiki da apeuri.
ganelebuliyo fqvilis ambrisa da puris kidobnis surne-
li, daviwyebas miscemoda uamravi sityvac da marTalia, miwa
isev imoseboda mwvane balaxiT, isev WikWikebdnen da ustvend-
nen Wreli Citebi, magram axla imaT saxelebi aRar hqondaT –
usaxelod yvaodnen, usaxelod WikWikebdnen...“
erTgan ukve vTqvi, rom nugzar SataiZis moTxrobebi
„sadedaeno qarTuliT aris-meTqi dawerili da axla, „puris
moTxrobis“ xelaxla wakiTxis Semdeg, TavisTavad gaCnda
amgvari metaforuli saxe: nugzar SataiZis SemoqmedebaSi,
gansakuTrebiT ki mis „puris moTxrobaSi,“ qarTuli ena Tavis
Tinas lekurs cekvavs.
swored am enaze „iTargmna“ aq puris zela da cxoba. xvna,
Tesva, farcxva da morwyva ... yanis momka, lewva da ganiaveba ...
guTani, uReli, tabikebi da apeurebi... saxnisi, sakveTi, xmala,
frTa, manWvebi, gogorebi, jambara da qusli.
am moTxrobaSi avtors Zalze martivi amocana hqonda da
mis gadawyvetas cdilobda: ai, aswleulebis, Tundac aTas-
wleulebis Semdeg viRacam, visac guTnis, namglis, apeuris,
kevris, varclis, gamtkiculi fqvilis saxeli ar ecodineba
(amisTvis albaT ganmartebiTi leqsikonis daxmareba daWir-
deba), saxlSi gamomcxvari puris gasinjva rom moiwadinos,
swored am moTxrobis, rogorc saxelmZRvanelos mixedviT,
unda SeZlos miwis moxvna, marcvlis daTesva, xorblis momka,
galewva, ganiaveba, dafqva. mozela da Tonidan puris amoyrac.
am moTxrobis mixedviT ki Seadginos qarTuli sityviere-
bis wiTeli wigni, romelSic es daRlili sityvebi daimkvid-
reben Tavs.
axla am sityvebisTvis aRara Rirs gulis dawyveta da maT
gadarCenaze zrunva, radgan sityvebic adamianebsa hgvanan,
maT aTasweulebis ganmavlobaSi iRvawes, iSromes, daiRalnen
da samudamo daemkvidrnen TavianT sasufevelSi.
zogierT maTgans (ise rogorc adamians) ukvdavebac ergo.
ai, am werilSic Tu mkiTxveli raime nakls aRmoaCens, ityvis
77
xarveziao da arc ki daukvirdeba, rom am sityvaSic isev xari
brunavs da cdilobs swored gaitanos kvali:
„kvalsa da kvals Sua rom uxeiro guTnisdeda mouxnavs
dastovebda, imas, pataras „wiwili“ erqva, dids „xarvezi“
amaze naTqvami iyo: „cota sjobia naxnavi, bevrsa da
xarveziansao“.
***
davubrundeT isev miwaTmoqmedebis da momTabare cxov-
rebis Temas.
saqarTvelos im regionebSi, sadac Tanabrad iyo ganviTa-
rebuli meurneobis es ori dargi, bolo wlebamde iqna Senar-
Cunebuli e.w. „bibliuri gamocdileba“ – tradicia, romlis
mixedviTac ojaxSi, ori Zmidan erTi Tu miwaTmoqmedis pro-
fesias irCevda da „Sinakacad“ rCeboda, meore cxvris moSe-
nebas iwyebda da momTabare cxovrebas misdevda.
miwaTmoqmedi Zma Tavis mamulebze uwin Zmas uxnavda miwas,
mwyemsi Zma ki mis samwysos amravlebda Tavis faraSi.
Tumca, isini mainc tradiciulad eqiSpebodnen erTmaneTs
da ametebdnen TavianT namuSakevs.
ai, rogor gvixatavs mwyemsi „Sinaurebis“ cxovrebas:
ra uWirT Sinaurebs, sxedan da tarebs hTliano,
or-samani hyav Zroxani, saZir-girkliTa hbiano,
zafxulSi Tivas gahTiben, zamTarSi CamahTriano,
udeben dedakacebi, balReb ki Cauyriano,
nacrian bolon dahqonan, usaxlon tyavni scviano,
Samahxvevian dedasa: „dedao, puri gvSiano“
„vah, dedas Tqvensa, balRebo, me gana puri mqviano?!
dilasav viyav wisqvilsa jer ar Camoufqviano“.
pataras fqvilas wascrian, ufro mets qatos scriano,
malmale gaduTbileben : „ar gamoscxvia, tialo?!
naxevars comasa sWamen, ufro mets gahyriano.
TiTo jam wakas axvreten, TiTo Tung wyalsa scliano,
SimSilis Sawuxebulni Zirxveneebsa sTxriano.
(„leqso, nu daikargebi“)
levan bregaZe
81
nurobac ki, anu manerulobis sapirispiro movlenac – rome-
lic asea ganmartebuli m. WabaSvilis `ucxo sityvaTa leqsi-
konSi~: `garegani gavlenis gareSe, TavisTavad, Sinagani mize-
zebiT warmoqmnili~ – raRac momentSi SesaZloa manarulobas
daemgvanos, Tuki... (sagangebod ar vamTavreb frazas, vinaidan
zedmeti dazustebani Tu ar gaanadgurebs, aucileblad ga-
abanalurebs paradoqss, romelic `moiTxovs amoxsnas, magram
amavdroulad ewinaaRmdegeba kidevac amas~, rogorc zustad
SeniSnavs am ritorikuli figuris kargi mcodne volf Smidi).
karlo kaWaravas leqsebisa da eseisturi nawerebis minia-
turuli gamocemisTvis (`monologi~, gamomcemloba `univer-
sali~, 2014) wamZRvarebul Cinebul winaTqmaSi SoTa iaTaS-
vilma am araCveulebrivi xelovanis – poetis, mxatvris, moaz-
rovnis – SemoqmedebiTi meTodis ramdenime niSan-Tviseba war-
moaCina, romelTa Soris umTavresi karlo kaWaravas poeziis
dokumenturobaa. kerZod, am winaTqmaSi, romelsac erTob
sagulisxmo saTauri aqvs – `RaribTa gverdiT~ – vkiTxulobT:
`Cemi azriT, is [karlo kaWarava] pirveli qarTveli WeSma-
riti dokumentalisti poetia, es dokumentalizmi ki masTan
ukve araa aRweris sworxazovani meTodi da iyenebs momxdaris
moyolis sruliad polarul saSualebebs, axdens realurisa
da irealuris, miwierisa da zeciuris damajerebel sinTezss,
ris Sedegadac movlenis (Tu movlenaTa) suraT-xati Tavisi
sisaTuTiTa Tu SemzaraobiT wlis, dRisa Tu wamis, magram ne-
bismier SemTxvevaSi mainc epoqis dokumentad formdeba~.
im xanad, roca karlo kaWarava Tavis poetur teqstebs
qmnida, poezia kidev erTxel aRmoCnda gzagasayarze: bolos-
dabolos xom unda damTavrebuliyo erTob gaWianurebuli
xana postmodernizmisa da dawyebuliyo rame axali. es viTa-
reba – dokumentalizmisken, nonfiqSenisken swrafva – kargad
SeniSna rusulenovanma taSkentelma poetma, prozaikosma da
kritikosma evgeni abdulaevma da Cinebuladac aRwera igi:
`nonfiqSenisadmi interesma gaiRviZa 90-iani wlebis Sua
xanebSi. 90-iani wlebis bolodan dokumentalizmma SeaRwia
dramaturgiaSi (Teatri verbatimi), xolo Semdeg prozaSic.
82
[ganviTarebis spiralis] axal xveulze meordeba 1920-iani
wlebis viTareba, roca tonis mimcemi iyo `faqtis literatura~.
ra cvlilebebi xdeba Tanamedrove poeziaSi am mravalxmo-
vani, medini da vizualuri realobis zegavleniT?
lirikuli `me~ naklebad gamoixateba; poeturi metyvele-
bis monologuroba adgils uTmobs polilogs, erTsa da imave
leqsSi ramdenime Tanabaruflebiani xmis arsebobas.
lirikuli `me~-s mdgomareobis aRwera icvleba garegan
viTarebaTa, movlenaTa, faqtTa fiqsirebiT; poezia ufro me-
tad fabuluri xdeba.
poeturi fraza iCrdileba sagnobrivi samyaros vizualu-
ri konkretulobiT; azris damajereblobas `suraTis~ dama-
jerebloba enacvleba.
windawinve frCxilebs gareT gamaqvs is sakiTxi, kargia es
Tu cudi. es aris is, rac aris (...), me amas davarqmevdi natura-
lizms Tanamedrove poeziaSi~ (`sinamdvilis poezia [VIII]. nark-
vevebi 2010-iani wlebis poeziaze~, J. `arioni~, 2014, №2).
axla Tavidan bolomde wavikiTxoT karlo kaWaravas usa-
Tauro leqsi, romlis daweris TariRia 1989 weli, daweris ad-
gili ki – senaki, da davinaxavT, rom masTan mimarTebaSi axla-
xan citirebuli litmcodneobiTi fragmentis yvela debule-
ba marTebulia, TiTqosda taSkentel avtors, roca poeziaSi
bolo saukuneTa gasayarze Seqmnil viTarebas axasiaTebda,
qarTveli poetis swored es leqsi edga Tvalwin:
dasavleT saqarTveloSi cxovreba aRar SeiZleba.
senakSi Tavisuflad iyideba Tomas vulfis wigni.
saRamoobiT grila. feriscvaleba ukve iyo.
dRisiT isev cxela.
bazarSi coli sadRac agzavnis yasabs,
xidTan dabmuli Zroxebi mzeSi da gamonabolqvSi
balaxoben.
Cven SevxvdiT ungrel qals, romelic aq ginekologad
muSaobs.
is yovelTvis ocnebobda sabWoeTidan emigraciaze,
magram meuRlis gamo senakSi cxovrobs.
TeatrTan mdidari liliputi wyals svamda.
sicxe.
83
Camofasebul maRaziaSi viRac qalma safule dakarga.
qalebs aq umetesad Savebi acviaT.
Raribad Cacmuli Tormeti wlis gogona grZeli
oqrosferi TmebiT
iaffasian pomadas yidulobda.
es iyo maRaziaSi samrewvelo saqonlis gverdiT.
megrulad ikiTxes WaRis fasi.
televizorSi, romelic cudad uCvenebda
iaponelebi qarTulad mRerodnen.
cxelodaT.
`samxatvro~, `samkervalo~, `sapanaSvide musika CaweriT~
iq, sadac videqi, ewera `usaqmod dgoma akrZalulia~
xSirad sarkmlebidan micvalebulTa saxeebi ixedebian.
xangrZlivi mokiTxva naTesavebis.
isev bazarTan, wiTel manqanaSi, narkotikebze saubroben.
Zalian grZeli saxlebi samTavrobo aguriT aSenebuli
avtovagzali. viRac yviris bileTebi unda aiRoTo.
cxeloda...
84
da amJamindel poeziaSi, vinaidan siurrealizmis is saxeobac,
romelsac `faqtis poeziis~ mimdevari Tanamedrove avtore-
bi mimarTaven, naturalizmia, oRond ara empiriuli sinamd-
vilis amsaxveli, aramed sulieri (fsiqikuri) sinamdvilisa
(gavixsenoT, rom siurrealistTa erT-erTi meTodi spon-
tanuri asociaciebis dafiqsirebas gulisxmobda). yvelaze
metad swored amis gamo imsaxurebs Cveni drois naturalizmi
TavsarTs neo-.
magaliTad, ra asociaciebi SeiZleba gamoiwvios `suli-
erebis~ Sesatyvisma rusulma sityvam `duxovnost~?
karlo kaWaravas asociaciebi aseTia:
`duxovnost~ –
es aris, roca dostoevski xedavs bavSv-moCvenebas
msxverpladSeniRbul sacTurs, romlis tirilSi Cans
Stukis avxorci
`codvis~ Rimili.
`duxovnost~ –
es aris cxeli Cai, romelsac misCerebian WiqaSi
kovziT SAaqris morevisas.
`duxovnost~ –
es aris maradiuli mogzauroba yvelaze Zvirfasad
nacnobi Soreulis siSoris gasacxadeblad.
`duxovnost~ –
es aris bukinisturi maRazia, mTvrali rusi
nihilisti da misi Sopenhaueri (an Stirneri),
`duxovnost~ –
es aris xelmocaruli, magram optimisti, maZiebeli,
romelic ambobs: `es iqneba Cemi yvelaze didi siyvaruli,
romelsac viwro TeZoebi eqneba!~
`duxovnost~ –
es aris irmis rqebze moelvare saRamos oqro
Camavali mzis win – naZvebze zeviT.
`duxovnost~ –
es aris `repis~ okulturad aRmqmeli – komentatori
yvelaze ucnauri struqturalisti.
85
#lamis mTeli Tavisi cxovreba da sulierebis ZiebaSi Se-
Zenili gamocdileba Cautevia am leqsSi avtors! skeptikos
SemoqmedTa oTxi aCrdilis SemoSveba leqsSi, romelTagan
erTi mweralia (dostoevski), erTic mxatvari (Stuki) da ori
filosofosi (Sopenhaueri, Stirneri) – cxeli Cais, bukini-
sturi maRaziis, Camavali mzisa da am mziT Seferili naZve-
bis naturalistur fonze – badebs samyaros idumalebis...
anda ase vTqvaT: badebs TiTqosda erTmaneTisgan Sors mdgom
movlenaTa Soris idumali kavSiris SegrZnobiT gamowveul
Tavbrudamxvev gancdas, gamdidrebuls mogzaurobis (Ta-
nac – maradiulis), siyvarulis (uamisoba aba rogor iqneba!)
da Tanamedrove xelovnebis simbolos – repis – Semcvel mo-
tivTa gaelvebiT... yovelive amis dasatevad ki am pawia leqsis
sivrces samyaros xedvis siurrealisturi manera afarToebs.
karlo kaWaravas manerulobis is saxeobac sZags, romelic
maRalfardovnebad iwodeba (`mZags~ – am maRalfardovan si-
tyvas, romlis stilistikurad neitraluri Sesatyvisi iqneba
`mZuls~, ramdenjerme mizanmimarTulad iyenebs leqsebSi). es
maRalfardovneba, romelic `mis Tanamedrove kulturas yve-
laze zustad axasiaTebs~ (malxaz xarbedia), miT ufro sZags,
rom maRalfardovnebiT cdiloben dafaron aramarto su-
lieri siRatake, aramed danaSaulobebic, romelic sabWouri
cxovrebis bolo aTwleulisTvis savsebiT gamoaSkaravda.
fragmentebi leqsidan `Sen daibade foTis elevatorTan~
(1993):
87
mamav, vamayob, rom Svili var Seni
sadRac waqceuli, arc mwuxare, arc dabneuli.
da yovelTvis is unda meTqva
ris Sesaxebac sduman
rac madlierebis gareSe miaqvT...
88
ze, „romelic hgavda purs Rarib samzareuloSi“, wers imaze,
rom „samxreT afrikis maRaroebSi TeTri da Savi memaRaroebi
erTi ferisani arian“, an sulac imas, rom „Cemi satrfoa maRa-
ros jori“ mRerodnen amerikeli memaRaroebi“. citireba aq
TiTqmis dausruleblad SeiZleba, Tumca am fenomenis bune-
bas yvelaze iolad isev misive citatiT SevajamebT da amov-
xsniT: „muSaTa armia uyvarT Tavisebur idealistebs“, – am-
bobs erTgan karlo kaWarava da amiT albaT yvelaferia naTq-
vami. sworedac rom mas uyvars es armia da maT bedis anabara
ar tovebs: xan maTi gasaWiris anabanasaviT mcodne egnate ni-
noSvils mouvlens mxsnelad, xanac kidev ciur arsebebs, nim-
febs, angelozebs“.
moduri saxelebis gverdiT, iqnebian eseni poetebi, mxat-
vrebi, reJisorebi Tu filosofosebi (novalisi, herman
hese, luis keroli, paul celani, matisi, kandinski, mar-
sel diuSani, boisi, bergmani, fasbinderi da sxv. da sxv. da
sxv.) araprestiJuli egnate ninoSvilis xSir-xSiri xse-
neba socialur-politikuri nonkonformizmic aris da
esTetikuric.
***
minda davamTavro leqsis `mitovebuli urika~ finalis
citirebiT, romelic imdenad uCveulo meCvena, rom... rom ve-
rafers mivamsgavse. didi fiqris, intensiuri hermenevtiku-
li gansjisa da Tavis mtvrevis Semdeg mas aseTi kvalifikacia
mivaniWe – gulismomkvleli TanagancdiT SeniRbuli siur-
realisturi xumroba:
89
ara var darwmunebuli, rom zemomoyvanili Cemeuli de-
finiciiT ase Tu ise srulyofilad davaxasiaTe leqsis
citirebuli finalis mizandasaxuloba anu funqcia, magram,
vfiqrob, es gansazRvreba am ucnauri SeTAavazebis (`...miato-
veT es urika...~) erT sagulisxmo Taviseburebaze mainc amax-
vilebs yuradRebas: raRac drom unda gaiaros, droiTi dis-
tanciaa saWiro, vidre zemoaRniSnuli niRbis miRma xumrobas
aRmovaCendeT. es gamocdileba ki SesaZloa karlo kaWaravas
zogierTi sxva mxatvruli saxis interpretaciis drosac
gamogvadges. miT ufro, rom erT leqsSi (`moskovuri aRsare-
ba~) TviTonve ambobs:
`araseriozuloba moTxovnilebad meqca~.
90
qeTevan jiSiaSvili
92
vi pasuxismgeblobis sakiTxs, rac gacnobierebuli saxiT
gvxvdeba rogorc zogadad eqspresionistebTan, ise karlo
kaWaravas SemoqmedebaSi.
Tavis eseSi `qalaqis ngreva, magapolisis socialuri
Teoria da eqspresionizmi~ devid frisbi eqspresionizmis
esTetikas urbanizaciis daCqarebuli procesisa da adami-
anis fsiqo-socialuri problemebis konteqstSi ganixilavs.
eqspresionizmi qalaqs iseTi kuTxidan uyurebs, saidanac,
simaxinjis miuxedavad, SesaZlebelia mis miwier, amwuTi-
er, cvalebad saxeSi esTtikuri mimzidvelobis wertilis
moxelTeba. es `asfaltis kulturaa~, sadac bunebisagan
mowyvetili adamiani cxovrobs. eqspresionistTa axal re-
voliuciur msoflmxedvelobas subieqturi kulturis
dakargvis intuitiuri SiSi udevs safuZvlad. xelovnebis
centrSi igi abrunebs adamiansa da mis Seulamazebel re-
alobas, rogorc qalaqis ganviTarebisa da cvlilebebis
yovlismomcveli dinamikis erTgvar sapirwones. mwvaved
ayenebs individualuri kulturis atrofiis sakiTxs georg
zimelic. igi saubrobs nevrozulobaze, rogorc megapo-
lisis moqalaqis gardauval xvedrze: `moWarbebuli cxovre-
biseuli nevrozuloba, romelsac Sinagani da garegani STa-
beWdilebebis swrafi da uwyveti cvla ganapirobebs~ xels
muSlis stabiluri subieqturi realobis miRwevas, adamiani
mudmivad reagirebs cvalebadi garemos gamaRizianeblebze.
germanuli eqspresionizmisa da qarTuli gardamavali
periodis sivrcisTvis erTnairad damaxasaiaTebelia qaotu-
robisa da arastabilurobis gancda. nevrozuloba Cvens
realobaSi ukavSirdeba uzarmazar cvlilebebs msoflio
masStabiT, epoqaTa gasayars, sabWoTa kavSiris ngrevas,
politikuri da socialuri sistemis destruqcias da a.S.
imedgacruebaTa Zlier talRas, rac jer erovnuli moZ-
raobis, Semdeg ki samoqalaqo konfliqtis tramvebs mohyva,
yofiTi sirTuleebi emateba. Sesabamisad, grZnobaTa da
gancdaTa amplituda mTel im uaryofiT speqtrs moicavs,
rac omisSemdgomi didi qalaqis realobas axlavs Tan: da-
Zabulobas, panikas, urbanul SiSs, agresias, ususurobas
93
mxatvrebi analogiuri eqspresiuli mxatvruli xerxebiT
gamoxataven – gazviadebuli datexili konturiT, intensiur
ferTa kontrastebiT da a.S.
iseve, rogorc omisSemdgom berlinSi, postsabWoTa Tbi-
lisisTvis quCa yoveldRiurobis centraluri sivrced
iqceva. qarTuli sazogadoebrivi cxovrebis pirveli Tval-
Sisacemi cvlileba qalaquri cxovrebis Signidan gareT,
quCebSi gadatanaa. nebismieri ambavi, movlena – iqneba es
80-90-iani wlebis urbnauli legenda Tu siuJeti – quCas
ukavSirdeba.
transportis paralizeba da sawvavis krizisi quCebs
fexiTmosiaruleTa masebiT avsebs da am teritoriebze
socialur urTierTobebs aaqtiurebs. qalaqi, rogorc sis-
temidan amovardnili sxeuli, nel-nela sazogadoebis imwu-
Tieri, SemTxveviTi moTxovnebis damakmayofilebel sivrced
gardaiqmneba. pirveli TvalsaCino, cxadi forma moqala-
qeebis Zalauflebisa, quCebis dakaveba da misi samitinge
sivrced qceva iyo. xelisuflebasTan dapirispirebis am-
gvari forma quCas ideuri brZolis velad moiazrebs. emo-
ciuri centri rusTavelze gadmodis, aqve xdeba 9 aprilis
tragikuli movlenebi, mTavrobis saxlis win Cndeba karvebi,
Semdeg ki es teritoria namdvil brZolis velad gardaisa-
xeba. adamianTa mTavari samoqmedo sivrce swored quCaa. am-
denad, SemxveviTi ar aris, rom k. kaWaravas SemoqmedebaSi
adamianis egzistencialuri problemebi da socialuri usa-
marTlobis konceptebi swored quCis sivrces gadaejaWva.
qarTul-germanul urbanul garemoTa Soris paralelebi
ikveTeba fsiqo-socialuri gavlenebis TvalsazrisiTac:
adamianis emociuri reagireba movlenebze tragikulia da
agresiasa da sasowarkveTas Soris meryeobs. erTi mxriv,
daZabul emociur fons, meore mxriv ki – avtomatizmamde
dasul yoveldRiurobas Tan axlavs erTgvari absurdu-
lobis, daujereblobis gancda. yoveldRuri yofa sruliad
warmoudgenel formebs iRebs.
80-iani wlebis bolodan moyolebuli, erTmaneTis mim-
devrobiT ganviTarebul movlenaTa Cqari cvalebadoba
94
adamians ar utovebs dros, Tanadroulad gaacnobieros da
miiRos realoba, igi mxolod emociur reagirebas da cveTas
iwvevs. adamians eufleba gancda, TiTqos igi gaucnobiere-
bel, ulogiko samyaroSi monawileobs, romlisac bolomde
arc ki esmis, radgan amgvari cvlilebebi mis arCevans ar
warmoadgens da misi warmosaxvis mosalodnel zRvars scil-
deba. miuxedavad imisa, rom radikalurad gauaresebul
socialur realobas adamiani yoveldRiuri aucilebeli
qmedebebiTa da Sesabamisi gancdebiT pasuxobs, mas mas mainc
rCeba realurs miRma darCenilis erTgvari sizmriseuli
gancda, romelic mas sakuTari cxovrebis ara warmmarTve-
lad, aramed arsebuli cxovrebiseuli scenis personaJad
agrZnobinebs Tavs. individualur doneze es yvelaferi ab-
surdulobisa da apaTiis aRqmebSi da SegrZnebebSi aisaxeba.
sagulisxmoa, rom am periodis jerovani gacnobiereba dRem-
de ar momxdara da igi kvlav `daujereblis~, `absurdulis~
niSniT cocxldeba TanamedroveTa saubrebsa da mexsierebaSi.
90-iani wlebis bolo periodi swored am ori veqtoriT,
erTi mxriv, ararealurobis gancdiT, meore mxriv ki yovel-
dRiurobis mimarT sruli koncentraciiTa da ZalisxmeviT
gamoirCeva.
drois fsiqologiuri portreti zedmiwevniTaa asaxauli
kaWaravas ara mxolod mxatvrobaSi, aramed poeziaSic. misi
poezia 90 – iani wlebis yoveldRiurobis erTgvari qroni-
kebia, `dokumenturi poezia~, rogorc mas SoTa iaTaSvili
uwodebs: `Cemi azriT, is pirveli qarTveli WeSmariti doku-
mentalisti poetia, es dokumentalizmi ki masTan ukve araa
aRweris sworxazovani meTodi. is iyenebs momxdaris moyolis
sruliad polarul saSualebebs, axdens realurisa da ire-
aluris, miwierisa da zeciuris damajerebel sinTezs, ris
Sedegadac movlenis (Tu movlenaTa) suraT-xati Tavisi si-
saTuTiTa Tu SemzaraobiT wlis, dRisa Tu wamis, magram ne-
bismier SemTxvevaSi mainc epoqis dokumentad formdeba~.
eqspresionizmis istoriul konteqstTan gadakveTa iki-
Txeba RirebulebaTa rRvevis, axali moraluri daSvebebis
sferoSic. axali saxis komunikacia, magaliTad, komerciuli
95
urTierTobebis kapitalisturi modeli zrdis naprals su-
lierebasa da axali drois mier SemoTavazebul cxovrebis
stils Soris. manamde arsebuli cxovrebis wesi da msofl-
mxedveloba gamousadegari xdeba, SemoTavazebuli Rirebu-
lebaTa sistema ki – ucxo da miuRebeli. dedaqalaqis amgvari
swrafi cvlileba, rac sul aT weliwads moicavs, Zlier gav-
lenas axdens mosaxleobis fsiqologiur mdgomareobaze.
sxva saxelovnebo mimdinareobebisgan gansxvavebiT, eqs-
presionizms gamoarCevs mZafri pasuxismgeblobis grZnoba
xalxis winaSe da Zlieri socialuri kritika, amitom am mi-
marTulebis warmomadgenlebi xSirad meryeoben Semoqme-
dobiTobasa da socialur pasuxismgeblobas Soris. megapo-
lisis Zlier ritmebSi eqspresionisti adamianis sulieri
cxovrebis ruqas adgens da mis gadarCenas cdilobs.
mxatvris, rogorc pasiuri damkvirveblis tradiciuli
saxis adgils Semoqmedis aqtiuri pozicia ikavebs. impre-
sionistuli midgoma realobisadmi – pasiuri STabeWdileba,
romlis miRmac aqtiuri pirovneba ar ikiTxeba, eqspresio-
nizmisTvis principulad miuRebelia. pirvel rigSi, eqspre-
sionisti mxatvari Tavs valdebulad Tvlis gadmosces is
samyaro, romelic mis irgvlivaa, anu misi qalaqi. xelovne-
baSi uxeS da obieqtur faqtTan dabruneba adamianis realo-
baSi dabrunebis tolfasia. rogorc d. frisbi SeniSnavs,
`quCis sivrceSi adamianis dabruneba angrevs bodleriseul
warmodgenas mozeime-moxetiale zarmacis Sesaxeb iseve, ro-
gorc warmodgenas pasiur damkvirvebelze, radgan megapoli-
sis dinamikaSi misi monawileoba aris kidec impresionistTa
gacxadebuli mizani~.
gacnobierebul moralur da SemoqmedebiT ganacxads is-
toriuli viTarebis konteqstSi karlo kaWarava xazgasmiT
gamokveTs rogorc poeziaSi, aseve ferwerasa da saxelovne-
bo SromebSi. misi moraluri pozicia realobidan gaqcevis
nacvlad piriqiT, realobaSi yvela xerxiT monawileobaSi
mdgomareobs. misi protesti qmediTi amboxia im agresiuli
obieqturi realobis winaaRmdeg, romelic gardauvlad ax-
lavs rogorc gardamaval istoriul periodebs, ise qalaqis
96
ganviTarebas. karlo kaWaravas SemTxvevaSi jer kidev 80-ian
wlebSi dawyebuli samecniero, literaturuli da ferweru-
li aqtiuroba 90-iani wlebSic grZeldeba da Camoyalibebu-
li SemoqmedebiTi ganacxadis formas iZens.
mxatvris mTavar daniSnulebas k. kaWarava realobisTvis
Tvalis gasworebaSi xedavs da ara xelovnebiT tkbobis kom-
fortSi. am poziciasTan gadajaWvulia misi wmindad saxe-
lovnebo interesebi, magaliTad, awymosa da warsulSi CaR-
rmavebis gziT mxatvris misiis gacnobiereba, axali Tematuri
xelovnebis Seqmna, suraTulobis gaZliereba da a.S. „meaTe
sarTulis~ saxeliT cnobili axalgazrda SemoqmedTa jgu-
fis saxelovnebo aqciebi da socialuri aqtiuroba reaqciaa
imdroindel socialur realobaze. `upirveles yovlisa,
mniSvnelovani iyo realobis problemebis fiqsacia da ara
raRac ezoTerul-Teosofiuri qimerebisa, CvenSi ase rom
uyvar~, – werda mxatvari.
arqiteqturuli garemo
97
amitom amgvari usxeulo, sizmriseuli arqiteqturac kaWa-
ravaseuli simboluri diagramis erTi nawilia.
Senobebs, romlebsac karlo kaWaravas naxatebSi vxvdebiT,
ara aqvT masa. esaa gamartivebuli formis maRalsarTuliani
marTkuTxa Senoba an dabali saxli, nebismier SemTvevaSi,
oTxkuTxa patara fanjrebiT, romlebic, Cveulebriv, Savia
an mxolod konturiTaa moxazuli. es butaforiuli, aramasi-
uri, dekoraciis msgavsi gadaxrili, waqceuli gamosaxuleba
Tanamedrove qalaqis usaxurebis simbolod gvevlineba. es
axali miTiuri koSkia, da ara saxli, sadac adamianebi cxov-
roben. esaa adamianebisken gadmoxrilia muqara, didi qalaqis
sicarielis, sixistisa da piquSobis arqiteqturuli xati.
sainteresoa am arqiteqturuli xatis genezisi, romelsac
kvlav eqspresionizmamde mivyavarT. am SemTxvevaSi mxed-
velobaSi gvaqvs ara ferwera, aramed eqspresionistuli
kinoena, sadac, rogorc vainsi SeniSnavs, gansakuTrebuli
saxiT gamovlinda mistikuri, iluziuri qalaqis qvecnobieri
peizaJi – meti sisruliTa da gamomsaxvelobiTac ki, vidre
mxatvrobaSi. swored eqspresiulma kinom Seqmna germanuli
socialuri realobis adekvaturi koSmaruli da irealuri
arqiteqturuli sivrce. sagulisxmoa, rom maTi arqiteqtu-
ruli xati, imave fuye moculobiTa da pirquSi Savi kvad-
ratuli fanjrebiT, romelic karlo kaWaravas arqiteqtu-
ras exmianeba, daibada ara gareT, aramed studiaSi, sagange-
bod mowyobil garemoSi, Sesabamisad, es arqiteqtura ga-
daRebis procesSive yalbi, meoradi realoba iyo. interie-
ris xelovnuri ganaTebis konteqsti igrZnoba karlo kaWara-
vas namuSevrebSic. Senobebis tipic germanuli kinogaremos
gamoZaxilia.
personaJebi
ZiriTadi urbanuli xati qalaquri personaJebis meSve-
obiT igeba, romelTac mxatvari xan portretebis krebulad
gvisaxavs, xan siuJetur konteqstSi svams, xanac qalaquri
Canaxatebis saxes aZlevs. xSirad vxvdebiT mxolod perso-
98
naJebs, garemoze yovelgvari miniSnebis gareSe. swored per-
sonaJebis meSveobiT iqmneba specifikuri kaWaravaseuli
qalaquri sivrcis mxatvruli saxe. im saxeobriv masalas,
romlis meSveobiTac mayureblamde aRwevs daZabuli, sulis-
SemxuTveli qalaqis gancda, misi sizmriseuli saxe, anda sev-
dian-romantiuli xatebi – swored adamianebi gansazRvraven.
vxvdebiT sxvadasxva variaciiT ganmeorebul erTsa da imave
personaJsac, rac qalaqis aramaterialuri faqturis sxva-
dasxva niuanss qmnis.aqedan gamomdinare, qalaqis saxis gaxsna
swored kaWaravaseuli personaJebis daxasiaTebasa da kla-
sifikacias efuZneba. maTi tipologia ganmeorebadia da va-
riaciebis miuxedavad, sasrul saxeebamde dadis.
individis Rrma fsiqologiuri niuansebi karlo kaWara-
vas ar ainteresebs. xati, romelsac igi qmnis, mxolod erTi
adamianis Sinagan samyaroze ar aris fokusirebuli. es ufro
saerTo daZabuli gancdaa, romelic saxes ucvlis adamians.
mimikuri naoWebiT, damaxinjebuli sxeuliT – adamianis xati
qalaquri yofis erTgvar sarkisebur anarekls qmnis. aq re-
aloba grZnobadi yofierebis sxvadasxva emociur niuanss
iZens: usixarulobis, sicarielis, ususrobis, garindebis,
uRonobis es niuansebi gadmoicema, magaliTad, umweod daS-
vebuli xelebiT, realobas mowyvetili mzeriT, daxuWuli
TvalebiT da a.S. isini ar iRimebian, gaSeSebulni, xandaxan
gamomwvevni da pirquSni, TiTqos mTeli qalaqis daZabulo-
bis akumulirebas axdenen sakuTar TavSi.
kaWaravas personaJebi, rogorc wesi, kuTxovani, uxeSi moy-
vanilobis sxeuliTa da saxiT gamoirCevian. es aris TiTqos
dauxvewavi, zedmetad waxnagovani figurebi, mouridebeli
gamoxedviTa da tlanqi sxeuliT. isini uxeSad moZraoben,
vulgaruladac ki, an ubralod, mouqnel pozaSi dganan win
gadadgmuli nabijiT da a.S. xSirad meordeba qalebi wag-
rZelebuli yvrimalebiani saxiT, farTod gaSlili Tvalwar-
biTa da maRali sqeli tuCebiT, mkafiod gamoyofili ybiTa
da nikapiT. stilizaciisa da gamomsaxvelobis misaRwevad mxat-
vari sagangebod moxazavs Tvalis upeebs, waxnagovan saxes,
99
gamohyofs cxviris uxeS nestoebs. saxis sqematuri konst-
ruqciis xazgasma erTgvar groteskul niRbs qmnis da xazob-
rivi damuSavebiT graviuras mogvagonebs. msgavs tendencias
vxvdebiT klasikur eqspresionizmSi, sadac pirvelqnili,
primitiuli gamomsaxvelobis misaRwevad liTografia da
xeze kveTis xelovneba grafikuli eqspresiis mwvervalad
miiCneva.
sagangebod gamokveTili nakvTebi amavdroulad makiaJis
efeqts qmnis. yurs qvemoT SeWrili varcxniloba qali per-
sonaJebis saxis aqcentirebasa da xazobriv eqspresias uwy-
obs xels. rac Seexeba mamakacis tipaJs, xSir SemTxvevaSi, es
aris meloti an wveriani mamakaci SliapiTa da grZeli pal-
toTi. cilindri iseve, rogorc Slapebi da makiaJis efeqti
qali personaJebis SemTxvevaSi, erTgvari saxea qalaquri
kulturuli tipaJisa. aq Tavs iCens mxatvris figurebis xaz-
gasmiT `personaJuli~ xasiaTi, Tumca amgvari midgoma ar
gamoricxavs realobisadmi adekvatur damokidebulebas. re-
alobisadmi erTguleba kaWaravas SemoqmedebaSi esTetizaci-
isgan ganTavisuflebaSi gamoixateba (am arguments mxatvari
xSirad iyenebs maSin, rodesac drois moTxovnebze saubrobs
da sxvadasxva mxatvris Semoqmedebis analizs akeTebs). misi
personaJebi, rogorc wesi, Tavis araesTeturi simarTliT
arian wardgenilni mayureblis winaSe. am SemTxvevaSi sityva
`wardgenilni~ zustad asaxavs maT ganlagebas sasuraTo sib-
rtyeze. mayureblisken saxiT mobrunebuli figurebi maTi
ukeT Secnobis survils da SesaZleblobas aRZravs da mayure-
belsa da figuras Soris emociaTa uSualo mimoqcevas uwyobs
xels. aRsaniSnavia kidev erTi mxatvruli meTodi, romelic
ganmsazRvrel rols TamaSobs namuSevris fsiqologiuri
efeqtis SeqmnaSi: mravalfigurian kompoziciebSi, zogjer
or figurian scenebSic ki, misi personaJebi erTmaneTTan kav-
SirSi ar arian, Caketilni, emociurad miuRwevelni arian erT-
maneTisaTvis. garemo sicives, gugrilobas, Caketil, verga-
ziarebul tkivils ireklavs, rasac qalaqis gaucxovebuli
socialuri da emociuri mdgomareoba ganapirobebs.
100
mxatvari Tavis Tavsac personaJad aqcevs. is erTroulad
Semoqmedicaa da mayurebelic, `Semswreca~ da monawilec, am
samyaros Semqmnelica da damkvirvebelic, romlis winaSec
uamravi scena TamaSdeba. mamakacis wverosani figura SlapiT
Tavad mxatvars ganasaxierebs. mas Zalian xSirad vxvdebiT
rogorc wina planze – mTavar moqmed gmirad, ise ukana plan-
ze – `SekumSul~ personaJad, romelic scenaSi arapirdapir
monawileobs. igi TiTqos iziarebs, Tanamonawileobs sakuTar
suraTSi. niSandoblivia, rom swored mxatvris figura qmnis
namuSevrebSi mamis simbolos, romelic qalebs da bavSvebs
axlavs Tan rogorc mzrunveli. es kavSiri, romelic mfarve-
lobas da sinazes asaxierebs, liriul citatad ikiTxeba saer-
To gaucxovebuli garemos fonze da RirebulebiT aqcents
qmnis mTels am uxeSi niRbebis xelovnur samyaroSi. am aqcen-
tis wyalobiT, es ukve civ saxeTa kolaJi ki aRar aris, aramed
emociebiT gamTbari sivrcea, romelsac mamobrivi mzeriT
uyurebs da mfarvelobs mama-mxatvari.
mamis simbolika erTgvari duRabia, romelic mis Semoq-
medebas erT konceptualur mTlianobad kravs da mxatvris
mTavar paradigmas ganacxadebs. es aris TanagrZnoba, Tana-
gancda im samyaros mimarT, romelSic is realurad cxovrobs
da romelsac asaxavs (igive tendencia kidev ufro mkafiod
ikveTeba mis poeziaSi). es is emociuri substanciaa, romelic
erTmaneTTan aerTebs gaucxoebul, gaTiSul figurebs da
gansakuTrebul Rirebulebas aniWebs karlo kaWaravas Se-
moqmedebas. misi personaJebi, miuxedavad groteskulobisa,
ironiasa da kritikas ar imsaxureben, radgan mxatvarma SeZ-
lo maTi naklovanebebis miReba. maTi arseboba ufro dama-
fiqrebelia, vidre ironiuli Sefasebis Rirsi. mZime, daZa-
buli gancdebi simaxinjeSi ar gadadis, radgan maT Tan axlavs
mxatvris erTgvari Semarbilebeli TanagrZnoba, maTi tkivi-
lis gaTaviseba.
101
feri
dro
102
samyaros yvelaze Rrma sferos, dro-sivrcis gancdis trans-
formacias axdens. es Sinagani realoba saxelovnebo eniT
gadmoicema da gamoixateba ara mis uaryofasa da misgan
gaqcevaSi, alternatiuli samyaros Seqmnasa da misTvis Tavis
SefarebaSi, aramed yoveli misi fragmentisa Tu calkeuli
monakveTis Rrmad gancdasa da gaTavisebaSi. es erTgvari
gabedulebis aqtia, erTgvari Zalisxmeva, rac xelovnebaSi
tkivilian formebs Sobs. eTikur-filosofiuri gamarTleba
imisa, rom uyuro realobas mTeli misi simaxinjiTa Tu
mSvenierebiT, am Zalisxmevas sulier ganzomilebas aniWebs.
karlo kaWaravas araerT namuSevarSi qalaqis xati frag-
mentulobisa da danawevrebulobis gancdas badebs. mxatvru-
li da ferweruli saSualebebi, simboloebi, romlebsac igi
qalaqis amgvari saxis Sesaqmnelad iyenebs, mravalferovania.
igi qmnis erTgvar teqsts, semiotur sivrces, Tavisebur ga-
mocana-rebuss, romelic gaerTianebas, awyobas, gamTlianebas
moiTxovs. amgvari danawevrebuli xedva ramdenime faqtoriT
aixsneba da korelaciaSia rogorc socialur movlenebTan,
ise mxatvris individualur samyarosTan. daSlis, ngrevis,
danawevrebis metafizika zogadad axlavs 80-90-ian wlebis re-
alobas da mis aRqmas. es aris istoria, romelic TiTqos xeli-
dan gaeqca adamians da aTasgvar wvril socialur movlenad,
gancdad daifanta (qalaqis saxis fragmentacia Tan axlavs
sabWoTa kavSiris, rogorc totalitaruli imperiis daSlis
mTel process, magram ngrevis gansakuTrebiT mZafri gancda
samoqalaqo dapirispiriebis Semdeg Cndeba. mTel am periodSi
istoriul-ekonomikuri garemoebebi adamians ganuwyvetliv
cvalebad realobas sTavazobs, rasac myisierad pasuxobs
qalaqis iersaxe).
nawilis mTelTan, an, sxvanairad, wyvetilobisa da uwyve-
tobis ideaTa konfliqts warmoaCens rigi namuSevrebisa, sa-
dac suraTi kvadratebis erTianobas warmoadgens, maTSi ki,
rogorc fanjrebSi, adamianTa cxovrebis sxvadasxva scene-
bia moTavsebuli: manqana qalaqSi; SiSveli qali iRviZebs;
warwera: 8 saaTia; mamakaci manqaniT; matarebelis svastiki-
ani sadguri; najRabni notebi warweriT sssr; wiTel ferebSi
103
Sesrulebuli ferweruli geometriuli kompozicia da sxv.
isev miniSneba Caketilobaze, iZulebasa da araTavisufle-
baze. mocemulia drois konkretuli momentic – dilis rva
saaTi. siuJeturi erTianoba am scenebs Soris ar myardeba. es
calkeuli ujredebia, romelic samyaros erTianobis gadmo-
cemas gansxvavebulobis xarjze cdilobs. mxatvris mier fan-
qriTa da da guaSiT Sesrulebuli nawilebi, konturuli xa-
zebisa da abstraqtuli naxatis araerTgvarovneba ar arRvevs
saerTo koncefcias. qalaqis sivrcis daSla-danawilebiT
mxatvari drois diskretulobas gadmoscems. magram sivrcis
fragmentuloba, romelic sxva araferia, Tu ara sxvadasxva
sivrciT erTeulze gansxvavebul adamianTa Tanaarseboba, qa-
laqis cxovrebis fragmentul, diskretul, magram mainc er-
Tian xats qmnis, sadac cxovreba mTlian drosivrcul nakadad
moedineba, rac aris kidec Tanamedrove urbanistuli xati.
104
gvari mcdelobaa, Seqmnas ideis sityvieri gamosaxulebisa da
vizualuri xatis sinTezi. am SeTxvevaSi qalaqi is sivrcea,
sadac erTmaneTs kveTs socialuri realobisadmi adamianis
tragikuli, iZulebiTi daqvemdebarebis mtkivneuli Segr-
Zneba da maRali Rirebulebebi ideebis, konceptebis saxiT.
misi namuSevrebis teqsturi nawili efeqturad moqmedi
grafikuli gamosaxulebiT da mxatvris ideebis pirdapiri
deklarirebiT, plakatis xelovnebas mogvagonebs da kaWara-
vas namuSevrebs socialuri amboxis JReradobas sZens. am-
gvari gadawyveta kidev erTxel mianiSnebs mxatvris Semoq-
medebis sabrZolo diskursze, rasac Tavadac araerTxel
aRniSnavs statiebsa da CanawerebSi: `am periodSi axalgazrda
mxatvarTa mier pirvelad gacxadda, rom mxatvroba gacile-
biT metia arsebul, dogmatur CarCoebSi moqceul warmod-
genaze mis Sesaxeb: pirvelad gaCnda survili mxatvrobis eniT,
misi meSveobiT gacilebiT metis gamosaxvisa, vidre `ferwe-
ruli~ problematikiT manipulireba iyo. gaizarda warmod-
gena realobis asaxvis farglebze. axalgazrda mxatvarTa So-
ris gaZlierda suraTovnebis, fsiqologiuri, emociuri da
dramatuli momentebis aqcentireba~.
kompozicia `usaTauro~ warmoadgens xalxmravali qala-
qis ganzogadebul suraTs, romelic simWidroviT, usaxure-
biTa da groteskiT sunTqavs. kedelze, romelic mTel am
sivrces uknidan zRudavs, germanuli warweraa: `yuradRe-
ba! mzera zemoT da zemodan. es aris momavlis sazrunavi~.
marjvena kuTxeSi kidev erTi germanuli warweraa: himmel –
ca, igi calke vertikalur vizualur komponentad gasdevs
naxats marjvena kuTxeSi. es TiTqos suraTis Tanamonawile
damoukidebeli konceptia, romlis wonadobasac msxvili ger-
manuli nabeWdi Srifti gansazRvravs da simbolurad mianiS-
nebs maRal idealebsa da yofis aramaterialur ganzomile-
baze, momavalze, romelic yoveldRiuri ofliT miiRweva.
warwerebi mTliani scenis sruluflebiani wevrebi arian, ara
ubralod teqstobrivi aqcentebi, aramed konceptebi, rom-
lebic vizualuri xatis warmoqmnaSi Tanabar monawileobas
iReben. aqve vxedavT kidev erT warweras: Das licht aus all – Suqi
105
yvelafridan. namuSevris semantika swored Suqisa da Crdi-
lis dapirispirebaze igeba: lampionis mkveTri Suqi Cvens wi-
naSe moqmedebaTa da personaJTa groteskul figurebs war-
moaCens. centrSi personaJTa erTi jgufi ikiTxeba, maTi niR-
bebi, sveti qandakebiT da angelozebi erTgvar Teatralur
sivrces qmnian. wina planze Camwkvrivebuli qalebi, sxva-
dasxvagvari formis TavsaburaviT k. kaWaravas personaJTa
ikonografias imeoreben. orjer meordeba mamakacis wveri-
ani figura SlapiT. erT SemTxvevaSi igi TiTqos caSi miabi-
jebs. saboloo jamSi, Cvens winaSea filosofiuri zedxedi
qalaquri yofisa, sadac cxovreba usicocxlo, xelovnuri
sivrcea, romelSic adamianebs erTad uwevT yofna. am ganwyo-
bas xazs usvams mamakacis mozrdili Semelotebuli grZel-
Tmiani figura marcxena qveda kuTxeSi. misi gacrecili gareg-
noba da usicocxlo gamometyveleba mniSvnelovan saxeobriv
akords qmnis namuSevarSi.
eqspresionistuli saxviTi xerxi – Suqisa da Crdilis,
sibnelisa da sinaTlis dapirispireba – gadamwyvet rols
TamaSobs qalaqis saxis SeqmnaSi. misi meSveobiT mxatvari
cdilobs xazi gausvas ganyenebuli filosofiuri da prag-
matuli azris, idealisturi da realuri cxovrebis gro-
teskul saxeTa mudmiv konfliqtsa da, imavdroulad, maT
ganuyofel mistikur erTianobas.
meore namuSevari `sinaTlis gaqroba~ kvlav sinaTlis
Temas exeba, Tumca aq konfliqtis gaxsna gansxavebulad
xdeba. es aris wiTlisa da Savis kontrastze agebuli qalaqis
gamosaxuleba daZabuli personaJebiTa da sinaTlisgan, ha-
erisgan daclili, Savi ciT. am kompoziciaSic TvalSi gvxvde-
ba teqsturi nawili, didi beWduri asoebiT gamoyvanili
warwerebi muqi cis fonze, orive mxares, romlebsac avtori
meti mniSvnelovnebisTvis kvadratul CarCoebSi svams. sity-
va “Achtung” – `yuradReba~ (miniSneba nacisturi germaniis
radiogadacemebze) aqac gvxdeba. misi moxazuloba lamponis
naTuris formas miuyveba. cis Sav fonze vkiTxulobT: So ist
das leben Marius – aseTia cxovreba marius. marcxena warwera
106
miZRvnaa hans zedelmaierisadmi (qarTul enaze). aqve vxvde-
biT warweras sorgen – zrunva. am SemTxvevaSi saqme gvaqvs
sinaTlis gaqrobis, anu sikvdilis, cxovrebis gamouvalobis
ideis mxatvrul saxesTan. cnebiT `zrunva~ es namuSevari
swored am dapirispirebis – abstraqtuli ideebisa da re-
aluri socialuri garemos konfliqts asaxavs.
wina planze ori ojaxia warmodgenili: marjvniv mamakaci
meuRliTa da ori gogonaTi, marcxniv ki mamakaci labadiT,
meuRliTa da qaliSviliT. TvalSi gvxdeba figuraTa msgav-
seba, aradiferencirebuli tipaJebi, rac ojaxis, rogorc
ideis xazgasmas emsaxureba da ara maTi individualuri por-
tretis Seqmnas. maTi Cacmuloba, labada da qudi Tanamed-
rove realobas ar pasuxobs, ris gamoc aqcentirdeba maTi
personaJuloba, literaturuloba. gazviadebulia figu-
raTa proporciebi: qalis figuras profilSi didi Tavi da
mokle tani aqvs. misi poza, haerSi gaSeSebuli gadadgmuli
nabijiT, xelovnuria. proporciebi Secvlilia, TiTqos da-
moklebuli. qalebisa da bavSvebis figurebi asakobrivad
ar gamoirCeva, bavSvebs qalis nakvTebi aqvT, qalebs ki –
bavSviviT mokle sxeuli. formaTa amgvari damuSaveba erT-
gvar koSmarul, usiamovnod Seusabamo ganwyobas qmnis, rasac
kidev ufro aZlierebs muqi Savi ca da pirquSi arqiteqtura.
wiTlisa da Savis kontrasti ar tovebs adgils SuqisTvis.
am ori feris kontrastis meSveobiT figuraTa daZabuloba
kidev ufro mZafrad ganicdeba. ukana planze uproporci-
od `dakuWuli~ mamakacis patara figuraa, romelic, rogorc
aRvniSneT, xSirad meordeba kaWaravas SemoqmedebaSi da
mistikur, diskomfortul gancdas aRZravs. erTi mxriv, oja-
xuri zrunvisa da sinazis emociuri xatebi, meore mxriv ki –
damTrgunveli, SeboWili garemo qalaqis winaaRmdegobriv
xats qmnis, sadac usinaTlo, koSmaruli sivrce adamianuri
TanagrZnobiTaa Sezavebuli. warwera “So ist das Leben Marius”
(aseTia cxovreba marius) qalaqis sivrcis, rogorc egzis-
tencialuri gamouvalobis sivrculi simbolos filosofi-
ur komentars gvaZlevs.
107
qalaqis metafizikuri ganzomileba
qalaquri sivrce, rogorc rTul fsiqologiur fenomenad
gardaqmnili mistikuri sivrce, karlo kaWaravas ferweraSi
da poeziaSi erTnairi intensivobiT vlindeba. realobisa da
sizmris saxeobrivi mxare mis SemoqmedebaSi erTmaneTs erwy-
mis da mxatvrul formad qalaqs, urbanul garemos irCevs,
rogorc erTgvar zRvrul sivrces, materialur Sres or re-
alobas – konretul yoveldRiurobasa da sizmris mistikur
samyaros Soris. karlo kaWaravas – poetis yuradRebas imsax-
urebs iseTi socialuri scenebi, rogoricaa rigebi, tele-
viziiT nanaxi gadacemebi da a.S., sadac 80-90- iani wlebis so-
cialuri yofa mTeli Tavisi simZimiT gvidgeba Tvalwin. rac
Seexeba mis ferweras, igi metwilad sizmris metafizikis emo-
ciur mxaresTan gvaaxlovebs, sadac personaJTa vizualuri
gamosaxuleba did rols TamaSobs daZabuli, klaustrofo-
biuli sivrcis xatis SeqmnaSi. k. kaWaravas poeziaSi mxatvris
aluziebi, zmanebebi yoveldRiuri realobis ganuyofeli
nawilia. analogiurad, mis ferweraSi mkafiod literatu-
ruli personaJebis gverdiT Tanaarseboben biografiuli
faqtebi, personaJebi, megobari qalebi, nacnobebi da SemTx-
veviTobis ZaliT Sexvedrili ucnobebi, meZavebi, quCaSi gam-
vlelebi. misi cxovrebis realoba qalaqis mistikas erwymis
da eqspresionistuli gamomsaxvelobis meSveobiT erTgvar
cxad-sizmrad gardaiqmneba, romelic erTdroulad Secno-
badicaa da Seucnobelic:
109
alur sivrces sizmrisa da fiqrebis xveulebiT uerTdebian.
geometriuli ornamentis abstraqtuli xlarTebi adamianTa
da SenobaTa Soris arsebuli sivrcis amovsebas emsaxureba,
rac qalaqis aramaterialuri substanciis – xmauris, gon-
ebrivi muSaobis xats qmnis (`Cemi sizmrebis pirquSi, ganur-
Ceveli xmauri~).
ori gansxvavebuli sivrcis Tanaarseboba mogzauris meta-
foras aCens, rac araerTxel gvxvdeba karlo kaWaravas Semoq-
medebaSi da Tavad mxatvars ganasaxierebs. SeiZleba iTqvas,
rom karlo kaWaravas qalaquri xatebi mistikurobis enigmur
sivrces qmnian, sadac Tavad mxatvari personaJad gvevlineba.
leqsebSi karlo kaWarava sakuTar Tavs `absurdul mog-
zaurs~ uwodebs, romelic RamiT civ qalaqSi dadis da `ocne-
bobs Zilze,romlis Semdeg Rirs gamoRviZeba~. am striqoneb-
Si erTmaneTTan Tanaarsebobs misi Semoqmedebis ori sakvanZo
metafora – mogzauroba da sizmrisgan gamoRviZeba (`...isini
hgvanan scenis absurdulad Tayvanismcemlebs~. 1990, mosko-
vi). mogzauris (`mogzauroba kinoebSi nanax wvimaTa mosa-
xilvelad“) metaforis daSlisas kvlav vawydebiT ararealur
samyaros monatrebas, romelsac mxatvari sadRac unda Sex-
vdes. esaa mogzauroba gaurkvevlobaSi, arsaidan arsaiT mi-
mavali gza. rogorc erT leqsSi ambobs: `mogzauroba Rmer-
TebisTvis, mogzauroba erT adgilze siarulisas~ (`alen
ginsbergis ucnobi qronika~).
kaWaravas qalaquri SegrZnebisTvis saxasiaTo `kaligra-
fiuli qalaqis~ xats vxvdebiT rogorc mis poeziaSi, ise
mxatvrobaSi. urTierTmsgavsi poeturi da saxviTi meta-
forebiT agebuli sivrceebi qalaqis metafizikis kidev erTi
ganzomilebas acocxleben:
110
sakmaod did xans Tanmimdevrulia azri, Sexedulebebi
vwer mxolod imisTvis, rom vwero.
me magondeba raRac kaligrafiuli qalaqi,
me vbrundebi da vnatrulob am dros.
abebi, wyali, sigareti Savlurjze
wiTeli, iisferi, grZeli WaRi.
TeTri sasowarkveTilebis planeta.
(1987 w. arxangelski)
111
urbanul sivrceze aq minimaluria da siRrmeSi, ukana planze
qarxnis gamosaxulebiT Semoifargleba. Tovlis fantelebiT
dafaruli garemo gogonaTa melanqoliis kidev erTi gamov-
linebaa, riTac sxvadasxva sivrculi elementebi erTgvaro-
van emociur kvanZad ikvreba, Tumca moulodneli sivrculi
kavSirebi irealurobis, mistikurobis gancdasac aRZraven.
`miyvarda wvimian amindSi erTgvari siamovnebiT sasowar-
mkveTi uaryofis gancda. sadRac Soris, qarxnis milebidan
amosuli kvamlis yureba da fiqri mosalodnel saRamoebze~
(karlo kaWarava).
Ramis qalaqi eqspresionistuli xelovnebis sayvareli
motivia. Ramis simbolika, rogorc saidumloebaTa ganmcxa-
deblis, qvecnobieris, dafarulis zedapirze amosvlis saxe,
qalaqis konteqstSi gansakuTrebul datvirTvas iRebs da
axal personaJebs aCens, romlebsac dRisiT TiTqos realoba
malavs. es erTi didi samyaroa, romelic zmanebasaviT Cndeba
da qreba mzis amosvlasTan erTad.
karlo kaWaravas SemoqmedebaSi TvalSisacemia Ramis qa-
laqis xatebis mravalferovneba da gansxvavebuli konteq-
stebi. xelovnuri ganaTebis xazgasmiT mxatvari Ramis
Tbil poetur saxes gvixatavs kompoziciaSi `eZRvneba he-
lenas moskovSi~. suraTis zedapirze, erT sibrtyeze qa-
oturad mimobneuli sxvadasxva zomis personaJebiT igi
TiTqos Ramis sxeulis nasxletebs qmnis, romlebic saerTo
moyviTalo SuqSia gaxveuli. SiSveli qalis naxevari fi-
gura, misi gamWoli, momnusxveli mzera aqcentirebulia
TvalebiT; qalisa da mamakacis figurebi mkafiod ar iki-
Txeba, isini TiTqos danTqmulia msuye fersa da uamrav
geometriul nakawrsa da spirals Soris. geomet-riuli
naxati mravaferovania, gvxvdeba talRiseburi, samkuTxa,
ovaluri formebi, varskvlavisebri, joxisebri, ucnaurad
Caxveuli, aramkafio grafikuli da feradovani ornamente-
bi. maTi dinamika da xasiaTi auxsnelobis, CaxlarTulobis
efeqts qmnis, rac, sabolood, sizmriseuli samyaros gan-
cdis gaZlierebas emsaxureba. es aris qalaqi, sadac es yve-
laferi TanadroulobaSi, aq da axla xdeba. sainteresoa,
112
rom qalaqis arqiteqturis tipiuri gamosaxuleba beWediviT
adevs namuSevars. es erTgvari Stampia, romelic sivrcis
gansazRvras, saxeldebas axdens. am Zlieri grafikuli xer-
xiT mxatvars zedapirze amoaqvs da saxels arqmevs mTel am
CaZirul sivrces.
am suraTis saintereso saxeobriv analogiebs vxvdebiT
karlo kaWaravs poeziaSi. fragmentebad daSlili sivrce,
sadac personaJebi da saxeebi saerTo melanqoliiT arian
Sekrulni, feriTa da maqmanebiT Seqmnili metaforebi, Sors
darCenili qali-mama, SiSveli figura – misi poeziisa da
mxatvrobis saerTo xatia:
113
Jurnalistika
salome samxaraZe
manana SamiliSvili
115
Tvalis midevneba im gamocemis problematikaze, romelic
mkacri ideologiuri wnexis pirobebSi axerxebda origina-
luri da daxvewili xelweriT miemxro sazogadoebrivi azri.
ufro sworad, miepyro misi erudirebuli nawilis yuradRe-
ba, radgan am tipis gzavnilebis aRqma, daSifruli infor-
maciis dekodireba, cxadia, mxolod sociumis ganaTlebul,
elitur fenas xelewifeboda. masa ki kvlav gabatonebuli
sa-informacio politikis gavlenis qveS rCeboda.
qarTuli satirul-iumoristuli Jurnali „niangi“ 1923
wlidan gamoicemoda TbilisSi. is iyo amave saxelwodebis
rusuli Jurnalis („krokodilis“) qarTuli versia. 1924-
1930 wlebSi igi „tartarozis“ saxelwodebiT gamodioda,
rogorc gazeT „muSis“ damateba. 1931 wlidan ki kvlav „nian-
gis“ saxeliT ibeWdeboda. Jurnali TveSi orjer gamoicemo-
da. TiToeuli nomeri eqvsgverdiani iyo da misi Rirebuleba
20 kapiks Seadgenda. sakvlev periodad movniSneT Jurnalis
1967-1972 wlebis gamocemebi. SerCevis principi SemTxveviTi
ar yofila, radgan am drois ganmavlobaSi „niangs“ cnobili
mwerali da sazogado moRvawe nodar dumbaZe redaqtorob-
da. imis gaTvaliswinebiT, rom mocemul periodSi Jurnali
stabilurad, TveSi orjer gamoicemoda (drois an monakveTSi
144 nomeri daibeWda), sakvlevad SevarCieT is karikaturebi,
romlebic politikuri qveteqstiT metad iyo datvirTuli.
mravalricxovan masalaze dakvirvebam cxadyo, rom Jur-
nali axerxebda, sabWoTa realoba iumoristulad warmoeCi-
na, groteskul WrilSi saaSkaraoze gamoetana aqtualuri
sakiTxebi, aesaxa mwvave socialuri problemebi. rogorc
mkvlevari bondo kupataZe SeniSnavs, „(...) miuxedavad imisa,
rom garkveuli Temebi, rogorebicaa: `sagareo politika~,
`oficialuri dadgenilebebi~ Tu `partiuli xazi~, uSualod
mmarTveli Zalis karnaxiT Suqdeba, „bevrad meti Tavisufle-
baa socialuri garemos asaxvisas da mTeli rigi sabWoTa
kampaniebi („yamiri“, „simindis Tesva“, „soflis aRorZineba“,
mwerlobaSi gawveva, brZola spekulantobasTan) Tavisdaune-
burad gaSarJebulia da maTi realuri socialuri qveteqste-
bic kargad Cans“ (kupataZe 2017: 24-25).
116
Jurnali axerxebda, farulad gadaexvia im dogmebidan,
romlebsac reJimi uwesebda. qarTuli presis am konkretuli
gamocdilebis refleqsireba Zalze mniSvnelovania imis ga-
sacnobiereblad, Tu rogor cdilobs media, iyos pasuxis-
mgebliani da ibrZolos marTali sityvisTvis TviT totali-
taruli reJimisa da mkacri cenzuris pirobebSi.
Jurnali gamoirCeoda Janrobrivi mravalgvarobiTac
– iyenebda sxvadasxva iumoristul formas, Tumca yvelaze
efeqturad saTqmels karikaturiT gamoxatavda. „karika-
turebi xSirad cxovrebis yvelaze erTguli sarkea“, – wer-
da Sarl bodleri. zogadad, iumoris Seswavlas SeuZlia
gamoavlinos socialuri da istoriuli cvlilebebi. mkvle-
vari judiT veSleri ganasxvavebs karikaturis or tips
– politikurs da socialurs da ambobs, rom politikuri
karikaturis gavlena xanmoklea, is maSinve kargavs mniSvne-
lobas, rogorc ki veRar SevZlebT masSi Cadebuli kodire-
buli Setyobinebis gaSifrvas. ufro xangrZlivi, droSi
gamZlea socialuri karikatura, romelsac didaqtikuri
miznebi aqvs. Tumca, avtorisve daskvniT, orive tipis kari-
katura – droebiTi da xangrZlivi/gamZle – inarCunebs in-
teress, rogorc Tavisi epoqis, droebis sarke (veSleri 1983:
317).
l. Straixeris azriT, karikatura warmoadgens adamianis an
adamianTa jgufis ilustrirebul suraTs. is SeiZleba iyos
eris, politikuri partiis, ideis an raime socialuri Temis/
sakiTxis simboluri gamoxatuleba. misi TqmiT, damaxinjeba
karikaturis erT-erTi maxasiaTebelia. is gulisxmobs sim-
bolur deformacias, xelovanisTvis ki SeiZleba iyos mTava-
ri Strixi an saSualeba, romliTac adresatamde mniSvnelo-
van Setyobinebas miitans (Straixeri 1967: 435).
jon lentis TqmiT, politikur karikaturebs yvelaze
metad vxvdebiT presaSi. igi xSirad saredaqcio politikas
gamoxatavs. avtori saubrobs karikaturebis daniSnuleba-
ze da aRniSnavs, rom garTobis garda, mas bevri sxva mizani
aqvs, maT Soris, sazogadoebrivi cnobierebis amaRlebis,
saganmanaTleblo, instruqciuli da propagandistuli. am
117
ukanaskneli TvalsazrisiT, karikaturebi gansakuTrebiT
xSirad gamoiyeneboda omebis dros, magaliTad, propagan-
disTvis meore msoflio omis periodSi (Llenti 2008: 1).
unda aRiniSnos, rom iumori yovelTvis dadebiT konteq-
stSi ar moixmoba. igi negatiuri gzavnilebis gavrcelebis
efeqtur saSualebasac warmoadgens, gansakuTrebiT ma-
Sin, roca saqme propagandasTan gvaqvs. am azrs iziarebs
mkvlevari raSad mamadovic. misi azriT, mesiji, romelsac
naxatebi atareben, ar aris yovelTvis iumoristuli, gan-
sakuTrebiT im qveynebSi, sadac media kontrolis qveSaa da
propaganda satiruli presis erT-erTi mTavari mizania.
amis sailustraciod avtori ganixilavs xruSCovis mmar-
Tvelobis periodSi Jurnal „niangSi“ gamoqveynebul kari-
katurebs, romlebic amerikisa da sabWoTa kavSiris daZabul
urTierTobas asaxavs. sabWoTa xelisufleba metoqe saxel-
mwifos winaaRmdeg aqtiurad iyenebda Jurnals da negatiuri
iumoriT oficialur Tvalsazriss gamoxatavda (mMamadovi
2016: 42).
presaSi karikaturis rolze saubrisas davimowmebT Ti-
naTin maWaraSvilis kvlevasac. misi TqmiT, beWdur mediaSi
karikaturis gamoyenebas ideologiuri datvirTva aqvs da
agitacias emsaxureba: „presisTvis karikatura is iaraRia,
romliTac amxels politikur-ideologiur, ekonomikursa
da kulturul-socialur sferoSi mimdinare movlenebs“
(maWaraSvili 2018: 28-29).
karikaturis srulad aRqmisTvis u. koupi yuradRebas
amaxvilebs verbaluri minawerebis mniSvnelobaze. mas miaCnia,
rom karikatura minaweris gareSe xSirad azrs moklebulia.
naTqvamis dasturad igi imowmebs Straixeris mosazrebas, rom
minaweri naxatis qvemoT, Tu TviTon karikaturis gmirebis
„fiqris RrublebSi“ Cawerili azrebi, naxats sicocxlesa
da realurobas sZens. Tumca, koupi gvTavazobs sapirispiro
mosazrebasac da ambobs, rom xSirad teqsti tavtologi-
uria da „afuWebs“ xumrobas. karg karikaturas SeuZlia
TavisiT „imetyvelos“, minawerebis daxmarebis gareSe (koupi
1969: 81).
118
karikaturebis Seswavlis dros mniSvnelovania aseve maT-
Si Cadebuli qromatuli kodebis gaSifvrac, radgan xSirad
xelovani saTqmels swored ferebiT niRbavs. feri qveteqs-
turi datvirTvis mqone niSania, romelic gavlenas axdens
informaciis mimRebze. nebismieri teqstis, rogorc misi ver-
baluri, ise ikonuri nawilis sworad aRqma damokidebulia
aseve informaciis mimRebis (adresatis) fonur codnaze. mas
gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba gamosaxulebiT gadmo-
cemuli informaciis sworad aRqmaSi. es bunebrivicaa, rad-
gan karikatura qveteqsturi masalaa, faruli niSnebiTa Tu
simboloebiT datvirTuli da misi gaSifvra fonuri codnis
(epoqis konteqstis gaanalizebis) gareSe rTulia.
b. karlavarisi teqstSi ilustraciis oTx tips ganas-
xvavebs. esenia: dominirebuli ilustracia; tolfasovani
ilustracia. iyeneben teqstebSi, sadac informaciis nawili
gadmocemulia ZiriTadad ikonikuri saSualebebiT; Tanm-
xlebi ilustracia, romelsac damatebad iyeneben; dekora-
tiuli ilustracia, romelsac urTierTobis esTetikuri
miznebisaTvis iyeneben“ (jinWaraZe 2010: 7).
karikatura informaciis vizualizebis erT-erTi mniS-
vnelovani saSualebaa. Cveni sakvlevi gamocema mkiTxvelTan
faruli komunikaciisTvis am xerxs sakmaod aqtiurad mimar-
Tavda, amitomac karikaturis analizisTvis gvWirdeba masSi
kodirebuli niSnebis amocnoba da gaSifvra. Sesabamisad,
sakvlev meTodad viyenebT konotaciur semiotikur analizs.
beWduri mediis vizualuri saxis aRwera da axsna swored se-
miotikuri analizis amocanas warmoadgens, radgan is Seis-
wavlis niSnebsa da niSanTa sistemebs. araverbaluri teqsti
niSnebiTa da simboloebiT iqmneba, rac qmnis miTs. am miTis
dekodirebas ki semiotikuri analizi axdens.
mauwyeblobisa da eleqtronuli komunikaciis xelovnebis
profesori artur asa bergeri Tavis naSromSi „mediisa da
komunikaciis kvlevis meTodebi: Tvisebrivi da raodenobri-
vi midgomis Sesavali“ konotacias ase ganmartavs: „konota-
cia dakavSirebulia kulturul mniSvnelobebTan, romlebic
terminTanaa asocirebuli“ (bergeri 2014: 7).
119
gamomdinare iqidan, rom Cveni kvlevis mTavari mizani ka-
rikaturis meSveobiT SefarviT gadmocemuli saTqmelis de-
kodirebaa, kvlevisas ganmsazRvreli mniSvneloba eniWeba ag-
reTve im socialur-kulturuli kodebisa Tu simboloebis
codnas, romlebic adresatisTvis kargad iyo nacnobi.
britaneli vizualuri semiologi deniel Cendleri Tavis
naSromSi „semiotika: safuZvlebi“ ambobs, rom niSanma SeiZle-
ba sityvebis, gamosaxulebebis, xmebis, Jestebisa da sagnebis
forma miiRos, magram isini niSnebad iqceva mxolod mas Sem-
deg, rac maT garkveul mniSvnelobas mivaniWebT. yvelaferi
SeiZleba iyos niSani manam, sanam is raRacis aRmniSvnelia. mis-
ive TqmiT: „radganac mzardi vizualuri niSnebis samyaroSi
vcxovrobT, Cven gvWirdeba imis gaTvaliswineba, rom yvelaze
realisturi niSnebic ki ar aris is, rac erTi SexedviT Cans“
(Cendleri 2007: 11) da SesaZlebelia, ideologiur funqciebs
emsaxurebodes.
sabiblioTeko-saZiebo samuSaoebis Sedegad Tavmoyrili
mdidari empiriuli masala vizualuri informaciis specifi-
kis gaTvaliswinebiT davyaviT Tematur kategoriebad. ko-
duri informaciiT datvirTuli ilustraciebis klasifika-
ciam Semdegi saxe miiRo: saredaqcio politikis gamomxatveli
vizualuri masala; socialuri Tematikis amsaxveli karika-
turebi; istoriuli faqtebis ilustrireba, rogorc erovnu-
li ideebis SefarviT gacxadebis mcdeloba; saSinao viTarebis
amsaxveli politikuri SarJi; socialur-politikuri viTa-
rebis SarJuli asaxva; da bolos – karikaturistis TvaliT
danaxuli saerTaSoriso ambebi.
TiToeuli kategoria warmovadgineT relevanturi vizu-
aluri masaliT da gavaanalizeT zemoT warmodgenili meTo-
dologiis safuZvelze. cxadia, yvela naxatis moxmoba erTi
statiis farglebSi SeuZlebeli iqneba, amitom SevarCieT
ramdenime sagulisxmo nimuSi. maTi ganxilva adasturebs,
rom mkacri cenzurisa da ideologiuri wnexis miuxedavad,
Jurnal „niangis“ iumoristebi sabWoTa reJimis pirobebSi
axerxebdnen mkiTxvelisTvis Sefarulad gaeziarebinaT si-
marTlis oficialuri versiisgan gansxvavebuli Tvalsazri-
120
si da SarJuli eniT gamoexataT is, rac pirdapir ar (ver)
iTqmoda.
Jurnal „niangis“ moniSnuli wlebis gamocemebSi warmod-
genili iyo rubrikebi – „satira revoluciis samsaxurSi“ (es
rubrika oqtombris revoluciis 50 wlisTavs eZRvneba da
„niangis“ 1967 wlis nomrebSi vxvdebiT) da „TviTmpyrobeloba
karikaturebSi“ (1970w.). am rubrikebSi dabeWdilia „niangis“
winamorbed qarTul Jurnal-gazeTebSi (mag.: „cnobis furce-
li“, „niSaduri“, „tartarozi“, „masxara“ da a. S.) me-20 sauku-
nis pirvel naxevarSi gamoqveynebuli naxatebi da mcire zomis
iumoristuli teqstebi. es naxatebi saqarTvelos gasabWo-
ebamdel periods asaxavs, umravlesoba ki caristuli ruse-
Tisa da misi politikis kritikas warmoadgens (mag. nikoloz
II-is SarJuli portreti). maT Soris aris ramdenime iseTi
karikaturac, romlebSic naTlad ikiTxeba erovnuli ideebi
da Tavisuflebisken swrafvis survili.
„niangi“ warsulis amsaxveli karikaturebisa da iseTi
ilustraciebis SeqmniT, romlebSic realuri istoriuli
pirovnebebi TiTqos-
da SarJulad arian
gamosaxulni, sinamd-
vileSi qarTvel ers
axsenebs im Rirebu-
lebebs, romlebic mis-
Tvis erT d ros uzena-
esi iyo. esaa TviTmyo-
fadoba da Tavisuf-
leba. am mxriv sain-
teresoa erT-erTi
karikatura, romelic
Jurnalis Tavfurcel-
ze daibeWda.
es naxati „niangis“
1968 wlis maisis nom-
ris (N9) garekanzea da-
beWdili da g. fircxa-
121
lavas ekuTvnis. naxatze gamosaxulia damoukidebeli da er-
Tiani saqarTvelos sami mefis freskuli portreti. kerZod,
marcxnidan marjvniv: laSa giorgisa da Tamar mefis freskebi
beTaniis monastris CrdiloeT fasadidan da daviT aRmaSene-
blis freska gelaTis samonastro kompleqsidan. mefeebis
freskebi erTmaneTisgan zomiT gansxvavdeba. yvelaze didi
daviTis freskaa, Semdeg – Tamaris, bolos ki – laSa gior-
gis. amgvari Tanafardoba maT politikur wonas Seesabameba.
naxatisa da masze darTuli verbaluri gzavnilis mixedviT,
mefeTa gamosaxulebebi samuzeumo eqsponats warmoadgens.
mis win Sekrebili sxvadasxva Taobis adamianebi interesiT
akvirdebian erTiani saqarTvelos mefeTa freskebs. gan-
calkevebiT mdgomi pirovneba, romelic damTvaliereblebs
portretebze miuTiTebs, savaraudod, muzeumis TanamSro-
melia. naxats swored misi sityvebi erTvis verbalur amxsne-
lad: „Tqven xedavT daviT giorgeviC aRmaSeneblis, tamara
giorgevnasa da laSa tamaroviCis freskebs. meore darbazSi
gavecnobiT erekle teimurazoviCisa da giorgi erekloviCis
portretebs!...“ samuzeumo eqsponatis win, marjvena kuTxeSi,
skamze zis Suaxnis qali, romelic qsoviTaa garTuli.
rogorc Cans, naxatis avtoris mizania, saqarTvelos is-
toriidan erT-erTi Zlevamosili epoqis mimarT mkiTxvelSi
aRZras nostalgiuri ganwyoba. konotaciur doneze, teqstis
vizualur nawilSi Cadebuli kodebi qveteqstur Setyobine-
bebze miuTiTebs. pirsis niSanTa „triaduli modelis“ gaT-
valiswinebiT, daviTi, Tamari da laSa giorgi qarTvelebis-
Tvis siZlieris, damoukideblobisa da erTianobis xatebia.
am konotaciur gzavnils emociurad aZlierebs kidev erTi
sayuradRebo faqti. naxati maisis Tvis erT-erTi nomris
Tavfurcelzea dabeWdili. es ubralo damTxveva ar aris da
amgvarad Jurnalis mesveurebi mkiTxvels axseneben qveynis
istoriis kidev erT umniSvnelovanes periods – 1918 wlis 26
maiss, saqarTvelos saxelmwifoebriobis aRdgenis dRes. am
movlenidan ki maSin zustad 50 weli iyo gasuli (SesaZloa,
es faqti Tamarobasac ukavSirdebodes, radgan 15 maiss Tamar
mefis xsenebis dRea).
122
swored aq vlindeba e.w. „fonuri codnis“ mniSvneloba
adresatis mier gzavnilis dekodirebisTvis. marTlac, epo-
qis konteqstis codnis gareSe, Jurnalis imdroindel da
amJamindel mkiTxvelsac ki gauWirdeboda naxatis avtoris
Canafiqri amoecno.
gasaTvaliswinebelia aseve qromatuli kodebic. rogorc
vasili kandinski Tavis naSromSi SeniSnavs, feris fizikuri
zemoqmedebis dros „Tvals Zlierad izidavs Ria ferebi da
ufro Zlierad ufro Ria, ufro Tbili ferebi“ (kandinski
2013: 72). sainteresoa, rom saanalizo nimuSSi feradia mxo-
lod mefeTa gamosaxulebebi (warsuli drois simbolo), xo-
lo muzeumSi myofi adamianebi (karikaturistis Tanamedrove
dro) – Sav-TeTri. es faqti or garemoebaze miuTiTebs: erTi,
rom warsul drosTan SedarebiT axlandeli dro sruliad
uferulia da meore, rom karikaturists mkiTxvelis yurad-
Reba ganzrax gadaaqvs mefeTa freskebze (warsul droze),
raTa gzavnili ufro mkafio gaxdes. mxatvari mefeTa por-
tretebs Tbil ferebSi gvixatavs, rac mnaxvelSi warsuli
drois mimarT nostalgias aRZravs. kandinskis TqmiT, feris
zedapirul STabeWdilebas gancdad Camoyalibebac SeuZlia.
am azriT, Cvens nimuSSi qromatuli kodebis nivelireba (Sav-
TeTri ferebi) ki karikaturistis Tanamedrove epoqis mi-
marT skeptikur da kritikul damokidebulebas avlens.
niSnis indeqsuri maxasiaTeblis gaTvaliswinebiT, muze-
umSi TavSeyrili sazogadoebisgan moSorebiT, freskebis win
skamze mokalaTebuli, qsoviT garTuli qali SeiZleba aR-
viqvaT qarTvelTa imJamindeli mdgomareobis – umoqmedobis
an crusaqmianobis, viTomsaqmianobis niSnad. karikaturistis
Tanadrouli qarTveli damoukideblobisTvis brZolis nac-
vlad mdumare damkvirveblis rolSi yofnas sjerdeba, rad-
gan sxva gamosavals ver xedavs.
rac Seexeba teqstis verbaluri da vizualuri nawilebis
urTierTmimarTebas, karikaturaze miwerili teqsti erT-
gvarad avsebs naxatis Sinaarss. Sesabamisad, verbalur da
ikonur komponentebs Soris yalibdeba insemantikuri damo-
kidebuleba. warweraSi qarTveli mefeebi moxseniebulni ari-
123
an rusuli kalkebiT – mimarTvis rusul yaidaze, rac erovnu-
li istoriis familaruli `gadakeTeba~, amasTanave, rusuli
barbarizmebiT qarTul enis danagvianebas usvams xazs. gamom-
dinare iqidan, rom naxati Jurnalis garekanzea gamoqveyne-
buli, mTeli redaqciis pozicias gamoxatavs. am yovelives
gaTvaliswinebiT, SeiZleba iTqvas, rom warmodgenili naxati
b. karlavarisis ilustraciis oTxi tipidan e.w. dominirebu-
li ilustraciis kategorias miekuTvneba.
z. forCxiZis
avtorobiT Seq-
mnili es karika-
tura „niangis“
1967 wlis noemb-
ris Tvis erT-erT
nomerSia gamoq-
veynebuli. masze
gamosaxulia tye-
Si sanadirod ga-
mosuli ori mo-
nadire. erTma sa-
axalwlod daTvi
moinadira, meores ki mxarze mxolod Tofi aqvs gadakide-
buli. mas ZaRlic axlavs. naxatidan Cans, rom xelmocaruli
monadire da misi oTxfexa megobari iRbliani momnadireb-
lis danaxvam gaaoca da kidec SeaSina. am emociebze migva-
niSnebs maTi saxis gamometyveleba. naxats erTvis verbalu-
ri gzavnili, romelic monadireTa Soris gamarTul mcire
dialogs asaxavs. „mokluli“ daTvis naxviT gaocebuli mona-
dire kiTxulobs: „am axal wels sad mokali amxela daTvi?“
daTvis momnadirebeli ki pirTan saCvenebeli TiTis mitaniT
pasuxobs: „Cumad! ar gaaRviZo, Torem dagvWams orives!~
aSkaraa, rom mocemuli karikatura politikuri SarJia,
romelic sabWoTa reJimis kritikas emsaxureba. denotaciur
doneze, mxolod zedapirul niSnebze yuradRebis gamaxvi-
lebiT SeiZleba gagviWirdes mTavari gzavnilis amocnoba,
romelic karikaturistma konotaciuri kodebiT ostaturad
124
SeniRba. miZinebuli (da ara mokluli) daTvi ruseTis simbo-
loa, sityva-niSnis `dagvWams~ mis mtaceblur bunebas usvams
xazs. sainteresoa karikaturis qromatuli kodebic. daTvisa
da SeSinebuli monadiris mosasxamis garda, naxati mTlianad
Sav-TeTr ferebSia Sesrulebuli. am ori feris fonze mkveT-
rad Cans mowiTalo gama, romelic zogadad sabWoeTTan aso-
cirdeba. SeSinebuli monadiris mosasxamis analogiur ferSi
gamosaxva adamianTa fsiqikaze sabWoTa reJimis damTrgunvel
gavlenas usvams xazs. am SemTxvevaSi, saqme gvaqvs feris fsi-
qikur zemoqmedebasTan, romelic mkiTxvelSi garkveul aso-
ciaciebs aRZravs. am gziT karikaturists surs, saaSkaraoze
gamoitanos da gaakritikos sabWoTa kavSiris mtacebluri,
saxifaTo politika. JurnalSi winasaaxalwlod gamoqveyne-
buli amgvari gzavnilis mizani mkiTxvelis gafrTxilebaa,
rom Tuki surs, axal wels mSvidad Sexvdes, gamosazamTreb-
lad miZinebuli mteri ar unda „gaaRviZos“ (gaaRizianos).
am SemTxvevaSic teqstis verbalur da vizualur nawilebs
Soris insemantikuri damokidebulebaa. isini erTmaneTs av-
seben. SeiZleba iTqvas, rom swored maTi mTlianoba qmnis
qveteqstur saTqmels. teqstis verbaluri nawilis gareSe
karikaturis dekodireba gagviWirdeboda. aqedan gamomdi-
nare, b. karlavarisis mixedviT, mocemuli karikaturac tol-
fasovan ilustraciaTa rigs miekuTvneba.
gansaxilvelad
lad warmodgeni-
li morigi kari-
katura m. abaSi-
Zis avtorobiT
1969 wlis ianvar-
Si gamoqveynda,
Jurnalis pirvel
nomerSi. naxati-
dan Cans, rom si-
tuacia saxelos-
noSi viTardeba.
125
masze gamosaxulia erTmaneTis pirispir mdgomi jibeSi xe-
lebCawyobili ori adamiani. mkiTxvelisgan zurgiT mdgomi
ufro soliduradaa gamowyobili, rac mianiSnebs, rom igi,
savaraudod, saxelosnos ufrosia. dazgasTan, piriT mkiTx-
velisken mdgoms ki muSis forma acvia. naxats erTvis dialo-
gi. ufrosi muSas ekiTxeba: „jibeSi xelCawyobili muSaob?“,
is ki arxeinad, mSvidi gamometyvelebiT pasuxobs: „bavSvobi-
dan sul imas CamCiCineben, ufrosebs mibaZeo da ra vqna“. muSa
uSiSrad, Tamam pozaSi dgas ufrosis win da auRelveblad ewe-
va sigarets.
denotaciur doneze Tu SevafasebT naxats, Cans, rom kari-
katuristis mizania, gamoaaSkaraos zemdgomTa umaqnisoba da
fuqsavatoba, rac, Tavis mxriv, maTze daqvemdebarebulebs
daumorCileblobisa da uqnarobisken ubiZgebs. konotaciur
doneze SegviZlia SemTxveva ganvazogadoT da ufrosis tipi
mmarTveli Zalis simbolod aRviqvaT, xolo muSisa – sazoga-
doebis saxed. am gziT karikaturisti SefarviT amxels xe-
lisufalTa uunarobasa da sisustes. maT aRar SeswevT Zala,
marTon masebi.
epoqis Taviseburebas Tu gaviTvaliswinebT, es is perio-
dia, roca stalinis kultis dagmobis Semdeg qarTveli eri
sabWoTa ideologiis, sayovelTao keTildReobis iluziidan
gamoerkva. reJimis mimarT morCileba gulgrilobaSi gada-
izarda. ganxiluli karikatura erTgvari macnes funqciasac
iZens. imdroindeli mdgomareobis gaTvaliswinebiT, avtori
faqtobrivad winaswarmetyvelebs moaxloebul cvlilebebs.
aRniSnuli mediateqstis verbaluri da vizualuri nawi-
lebi erTmaneTs avsebs. karikaturaze darTuli minaweri
avtoris Canafiqris amocnobaSi gvexmareba. es karikaturac
tolfasovan ilustracias warmoadgens.
126
saanalizod SerCeuli momdevno nimuSebi daibeWda
Jurnalis 1967 wlis me-7 nomerSi da gare da ukana ydebis
gverdebs mTlianad ikavebs. isini saqarTvelos uwindel da
karikaturistis Tanamedrove yofas asaxavs. naxatebs er-
Tvis urTierTsapirispiro wiTeli isrebi, romlebzec mi-
niSnebulia gansxvavebuli dro (I – „uwin“ da II – „axla“) da
aqvs erTi da igive warwera: „ginaxavs aseTi xaTabala? erTi
saaTia, Cems saxls daveZeb da ver mipovnia!“
aq urbanuli problematika ikiTxeba denotaciur doneze,
xolo erovnuli konotaciurze. denotaciurad rom avxs-
naT, avtoris Canafiqria, gviCvenos, Tu rogor gansxvavdeba
qalaqis urbanuli politika „uwin“ da „axla“. karikaturis-
tis TanadroulobisTvis damaxasiaTebelia usaxuri, erT-
ferovani da arafriT gamorCeuli Senobebi, romlebic gala-
vnis formiT aris warmodgenili. am sivrcis SigniT mamakacis
ori figuraa gamosaxuli. isini emociurad saubroben saerTo
gasaWirze, razec isrebze datanili teqsti miuTiTebs. am
verbalur gzavnils erTi maTgani axmovanebs, meore ki mxre-
baCeCili, zeapyrobili mzeriT gamoxatavs Tanxmobas.
127
axlandeli uRimRamo yofis fonze uwindeli cxovreba
ufro saxovnad da mravalferovnadaa warmodgenili. am
naxatze ucvlelia personaJebi, maTi emocia, saxis gamo-
metyveleba da pozac ki, magram icvleba dro da masTan
erTad – garemoc. uwindeli cxovreba qarTuli tradiciuli
arqiteqturis stilSia warmodgenili, rac ufro saxiers da
sainteresos xdis imdroindeli yofis amsaxvel suraTs.
vinaidan karikaturebi Jurnalis garekanebzea gamotani-
li, isini Jurnalis koncefciis gamomxatvelad unda miviC-
nioT. „niangis“ saredaqcio Tvalsazrisi konotaciurad ase
SegviZlia warmovadginoT: karikaturistis Tanamedrove yo-
fa, warsulTan SedarebiT, TiTqos ufro modernizebuli da
gaumjobesebulia, Tumca am damTrgunveli erTferovnebis,
absoluturad identuri korpusebis wriul sivrceSi avto-
rebi sabWoTa kavSiris daxSul sistemas moiazreben. es wre
indeqsurad cixes, erTmaneTis gverdiT Camwkrivebul saknebs
ganasaxierebs. am sivrceSi gamosaxuli ori personaJis dia-
logi sistemis mimarT adamianebis gaucxoebas gamoxatavs.
am erTferovnebaSi maT sakuTari saxlisTvis ver miugniaT.
Senobebis galavans SigniT wriuladaa Camwkrivebuli patara
xeebi. maTi raodenoba, marTalia, 17-ia, magram, vfiqrobT,
gamiznuladaa oriT meti da isini 15 mokavSire respublikis
simbolos warmoadgens. maT am fasaduri keTildReobis
miRma swored Zalismieri politika da sabWouri diqtati
aerTianebs.
naxatis konotaciur mniSvnelobas emociurad kidev uf-
ro aZlierebs uwindeli saqarTvelos urbanuli iersaxe
– qvafeniliT mokirwyluli gza, Zveli Tbilisuri ezoebi,
sxvadasxva zomisa da formis baniani saxlebi, CiraRdniani
quCebi. am mravalferovan garemoSi naTlad igrZnoba nos-
talgia warsulisadmi, im droisadmi, roca saqarTvelo da-
moukidebeli iyo. sayuradReboa personaJTa Cacmulobac.
droebis cvlilebasTan erTad, isic icvleba. Tuki uwindel
droSi personaJebi yaraCoRelis qudiT, tradiciul samosSi
arian gamosaxulni, karikaturistis Tanamedrove droSi maT
standartuli, sayovelTao samosi acviaT.
128
SegviZlia vTqvaT, rom „niangis“ am nomris ydis ilustra-
ciebi nonkonformistuli xelwerisaa da erovnul-ganman-
Tavisuflebeli brZolis suliskveTebas gamoxatavs. kono-
taciur doneze aSkaravdeba Jurnalis mizandasaxuloba
– Tavisufali qveynis tradiciul da mravalferovan war-
suls upiratesoba eniWeba sabWour TanamedroveobasTan.
amaze miuTiTebs karikaturebis Tanmimdevrobac – Jurnalis
garekanze Zveli droa aRbeWdili, xolo ydis ukana mxares –
axlandeli.
teqstis verbaluri da vizualuri nawilebi erTmaneTs
nawilobriv avsebs. warwera isrebze mniSvnelovania imdenad,
ramdenadac sxvadasxva epoqaze migviTiTebs, xolo erT-er-
Ti personaJis eniT gacxadebuli ori identuri gzavnili
SeiZleba ganvixiloT rogorc kritikuli mkiTxvelisTvis
Tvalis asaxvevi saSualeba. aqedan gamomdinare, teqstis
verbalur da ikonur nawilebs Soris avtosemantikuri da-
mokidebuleba myardeba. naxatebi Jurnalis ydis orive mxa-
res srulad ikavebs, Sesabamisad, isini e.w. dominirebul
ilustracias miekuTvneba.
saboloo jamSi, vityviT, rom warmodgenil karikatureb-
Si Cadebuli faruli azris wakiTxva denotaciuradac SeiZ-
leba, radgan naxatebi aSkarad antisabWouri paTosisaa. Tuki
gaviTvaliswinebT 1967 wlis viTarebas, „niangis“ redaqciis
mxridan es sakmaod Tamami ganacxadia.
JurnalSi ibeWdeboda aseve karikaturebi qveynis ga-
reT mimdinare movlenebis Sesaxeb. Tumca, am SemTxvevaSi
karikaturistebi SemoqmedebiTi TvalsazrisiT ufro me-
tad iyvnen SezRudulebi. saerTaSoriso ambebis amsaxvel
naxatebSi cenzuris gavlena aSkarad igrZnoba. moniSnuli
periodis „niangis“ ucxoeTis ambebi ZiriTadad „civi omis“
Tematikasa da amerikis politikis gaSarJebas exeba. qveynis
gareT mimdinare movlenebis gasaSuqeblad „niangs“ calke
rubrika („ucxouri fakulteti niangis universiteti“)
hqonda, romelic Jurnalis mTlian gverds ikavebda. am Tema-
tikis karikaturebi xSirad Jurnalis ukana ydaze iyo da-
129
beWdili. miuxedavad am tipis informaciisadmi gansakuT-
rebuli kontrolisa, qarTvelma karikaturistebma mainc
moaxerxes da garkveuli qveteqstebi ucxoeTis ambebis am-
saxvel karikaturebSic Cades. saerTaSoriso politikis
amsaxveli naxatebis umravlesoba g. lomiZes ekuTvnis.
mocemuli karikatura 1971
wlis seqtembris me-17 nomerSi,
Jurnalis ukana ydaze daibeWda.
naxatis Temaa sudanSi mimdi-
nare samoqalaqo omi, romelic
qveynis CrdiloeTiT mcxovreb
arabebsa da qristianul sam-
xreTs Soris gaCaRda. suraT-
ze gamosaxulia aRmarTuli
xeli, muWSi TeTri bairaRiT,
romelsac aqvs warwera: „arabi
xalxebis erovnul-ganmanTavi-
suflebeli brZolis fronti“.
TeTri naWeri, romelic dro-
Sis elfers qmnis, arabi xal-
xis brZolis simboloa. mklavi
mTlianad mis fonzea gamosaxuli, rac mianiSnebs, rom es Tavi-
suflebisTvis mebrZolis mklavia. Tumca, am mizans saxifaTo
mteri hyavs. amaze miuTiTebs mklavze gamosaxuli mamakacis
Crdili, romelsac xelSi dana ise aqvs aRmarTuli, TiTqos
mzadaa, msxverpli (aRmarTuli xelis patroni) sasikvdilod
gangmiros. sayuradReboa, rom karikaturistis CanafiqriT,
avismomaswavebeli daniani mamakacisgan momdinare xifaTs
arabTa sayovelTao mizani bevrad aRemateba (zeawvdili xe-
lis gamosaxuleba mamakacis Crdilze gacilebiT didia). na-
xatis saxelwodebac – „su-danis ambebi“ Sinaarss exmianeba
– es sisxliani ambebia, rasac saxifaTo dasasruli aqvs da
msxverplis gareSe ar Caivlis. amaze metyvelebs warwerac:
„sudanis ambebi warmoadgens imis cdas, rom Ziri gamouTxa-
ron arabi xalxis erovnul-ganmanTavisuflebeli brZolis
fronts“.
130
es is TvalsaCino magaliTia, roca cenzuris miuxedavad,
karikaturisti mainc axerxebs konotaciuri kodebiT „imetyve-
los“. avtori implicitur informacias erovnul cnobiere-
basa da TviTmyofadobis ideas ukavSirebs. cdilobs, qveteq-
sturi saTqmeli nacionalistur TematikasTan asociaciuri
paralelizmis gziT gaaerTianos. metic, TiTqos mkiTxvels
gambedaobisken mouwodebs da eubneba: roca mizani sayovel-
Taoa, nebismieri winaaRmdegoba, rac unda saxifaTo iyos, da-
iZleva. amgvarad, karikaturistis realuri mizania, sudanSi
mimdinare movlenebis magaliTiT gaaRviZos qarTvelebSi pat-
riotuli suliskveTeba.
warmodgenil karikaturaSi teqstis verbaluri da ikonu-
ri nawilebi erTmaneTs avsebs. maT Soris insemantikuri
damokidebuleba yalibdeba. uSualod naxatze darTuli war-
werisa da saTauris gareSe gamosaxulebis dekodireba ga-
Wirdeboda. ase rom, es karikaturac tolfasovani ilustra-
ciis nimuSia.
yovelive zemoTqmulidan gamomdinare, SegviZlia vTqvaT,
rom mkacri cenzurisa da ideologiuri wnexis miuxedavad,
Jurnal „niangis“ avtorebi axerxebdnen mkiTxvelisTvis Se-
farulad gaeziarebinaT reJimis oficialuri ideologiisgan
gansxvavebuli Tvalsazrisi da simarTle SarJuli eniT gamo-
exataT. saanalizod SerCeuli karikaturebis semiotikurma
analizma sakvlev kiTxvebze Semdegi pasuxebi mogvca:
• Jurnali antisabWoTa kritikas ZiriTadad SarJuli
naxatebiT gamoxatavs. „niangisTvis“ karikatura informaciis
vizualizebis erT-erTi mniSvnelovani saSualebaa. masSi Ca-
debuli kodebi ufro mravlismTqmelia da mkiTxvelze zemoq-
medebis efeqtur saSualebas warmoadgens.
• Jurnalis mesveurebs mTavari miznisTvis rom mieR-
wiaT da arsebuli reJimis mimarT mkiTxveli kritikulad
ganewyoT, karikaturebs mravalgvari qveteqsturi Setyo-
binebiT tvirTavdnen. Cven mier gaanalizebuli naxatebic
amaze metyvelebs. maTi avtorebi saTqmelis SeniRbvisTvis
ostaturad iyenebdnen iseT qveteqstur kodebs, rogorebi-
caa: ikonuri kodebi (TviTon gamosaxuleba), verbaluri ko-
131
debi (naxatze darTuli warwerebi), pirsis niSanTa „triaduli
modeli“ (xati, simbolo, indeqsi), konotaciuri (implicitu-
ri) da denotaciuri (zedapiruli) kodebi, semantikuri (inse-
mantika/avtosemantika) kodebi da qromatuli kodebi.
• zogierTi karikaturis rogorc vizualur, ise ver-
balur nawilSi mkafiod ikiTxeba qveteqsturi gzavnilebi da
simboluri datvirTvis mqone niSnebi, saTqmeli pirdapiraa
gacxadebuli. aseTi karikaturebi ZiriTadad socialur yo-
fas asaxavs. Tumca, aris karikaturebi, romlebSic gzavnili
imdenad SeniRbulia, rom misi gaSifvra siRrmiseuli anali-
zis gareSe gaWirdeboda.
• xSir SemTxvevaSi, teqstis vizualur da verbalur
nawilebs Soris insemantikuri damokidebulebaa. isini erT-
maneTs avsebs da qveteqsturi gzavnilis dekodirebisTvis
orives Tanabari datvirTva eniWeba. Tumca, aris SemTxvevebi,
roca gamosaxulebas ufro meti datvirTva aqvs, vidre masze
darTul teqsts.
• JurnalSi gamoqveynebuli naxatebi ara mxolod erTi
avtoris, aramed mTeli redaqciis pozicias gamoxatavs. amaze
metyvelebs verbaluri Tu vizualuri narativiT gacxade-
buli antisabWoTa ganwyobebi da Jurnalis ydaze gamotanili
am tipis qveteqstebiT SeniRbuli informacia. Sesabamisad,
JurnalSi dabeWdili karikaturebis umravlesoba Tanxved-
raSia saredaqcio politikasTan.
amgvarad, Jurnal „niangis“ magaliTze naTlad warmoCnda,
rogor axerxebda media sabWoTa reJimis pirobebSi Tavisu-
fali da kritikuli azris SenarCunebas; sistemis sawinaaR-
mdego Tvalsazrisis gamJRavnebas. nodar dumbaZisa da misi
Tanamoazreebis ZalisxmeviT, Jurnalis redaqcia Zalas ar
iSurebda, rom qarTvelebisTvis Seexsenebina erovnuli Ri-
rebulebebi, kritikulad ganewyo isini arsebuli reJimis
mimarT. „niangis“ mesveurebi iumoriT ostaturad niRbavd-
nen saTqmels da cdilobdnen, am gziT mietanaT mkiTxvelamde
mware simarTle. maT zustad icodnen ilias Segonebis arsi,
rom zogjer „gamkiTxavi sicili basr xmalze ufro mWrelia“.
132
damowmebani:
133
Straixeri 1967: Shtreicher, L. On a Theory of Political Caricature. Comparative
Studies in Society and History, 9(4), 427-445. Retrieved from http://www.jstor.org.lez.tsu.
edu.ge:2048/stable/177687
Cendleri 2007: Chandler, D. Semiotics The Basics. (Second Edition). England: Tay-
lor & Francis Group. https://analepsis.files.wordpress.com/2011/08/69249454-chandler-
semiotics.pdf
jinWaraZe 2010: jinWaraZe, s. satiruli kreolizebuli teqstis
semi-otikuri buneba. kulturaTaSorisi komunikaciebi, 7-11. http://bit.
ly/2Wlggg8 (bolo naxva: 13 ivlisi, 2019).
harisoni 2003: HARRISON, C. Visual Social Semiotics: Understanding How Still
Images Make Meaning. Technical Communication,50(1), 46-60. Retrieved from
http://www.jstor.org.lez.tsu.edu.ge:2048/stable/43090531
huberti 1998: Hubertus, J. H. Kaiser, Cossacks, and Kolbasniks: Caricatures of
the German in Russian Popular Culture. The Journal of Popular Culture, 31(4), 109-122.
https://doi.org/10.1111/j.0022-3840.1998.3104_109.x
134
MEMORIA*
manana kvaWantiraZe
136
Webs vaJa Tavis Setyobinebas miTis xasiaTs, ra Sinaarsisaa is
Setyobineba, romelsac vaJa `aluda qaTelaursa“ da `stumar-
maspinZelSi“ ganasaxovnebs; da rogoria is intencia, rome-
lic am SetyobinebaSia Cadebuli.
upirvelesad, aludasa da joyola-zviaduris ambavi va-
Jas miTopoeturi sityvis samizne xdeba imitom, rom is metia,
vidre Cveulebrivi, yofiTi ambavi. orive poemaSi swored mi-
Tosuri Sris gaaqtiurebas Semoaqvs damatebiTi mniSvnelo-
ba, mniSvnelobebi. orive poemis yvelaze zogadi intencia,
vfiqrob, esaa adamianis Tavisufali nebis ganacxadi nebis-
mieri dapirispirebuli gareSe Zalis, Tundac Temis koleq-
tiuri nebis winaaRmdeg, sxvagvarad, adamianis pirovnuli ar-
Cevanis mniSvneloba samyarosaTvis. am intencias adasturebs
rogorc aludas, ise joyolas gadawyvetilebaTa da qmede-
baTa iSviaTi radikalizmi (aludas mier kuratis Sewirvisa da
joyolas mier musas mokvlis epizodebi). rac Seexeba Setyo-
binebaTa Sinaarss, isini araerTia, isini qmnian mniSvneloba-
Ta blokebs da iZlevian sxvadasxvagvari interpretaciis
SesaZleblobas.
mivyveT TanmimdevrobiT:
rogorc `aluda qeTelaurSi, ise `stumar-maspinZelSi“
Setyobinebis funqcia akisria TviT Sexvedras, rogorc gan-
sakuTrebul xdomilebas. esaa iteraciuli (ganmeorebadi)
niSani, romelic gansaxovnebuli mikromodelis saxiTaa war-
modgenili `stumar-maspinZlis“ finalur scenaSi (samTa Sex-
vedris rituali). arc erT, arc meore poemaSi personaJebis
Sexvedra ar ganekuTvneba SemTxveviT SexvedraTa rigs. isini
determinirebuli Sexvedrebia da rogorc aseTi, radikalu-
rad cvlian aramarto personaJebis, aramed Temis cxovreba-
sac. rogorc cnobilia, literaturul nawarmoebSi Sexvedra
is qronotoposia, sadac ikvreba siuJeturi kvanZi, miTSi ki
Sexvedra gmiris cxovrebaSi, misi qmedebebis rigSi gadam-
wyvret rols asrulebs. vaJas orive poemaSi personaJebis Sex-
vedra determinirebulia ara mxolod formalurad, aramed
metafizikuradac. am SexvedraTa sabediswero xasiaTs per-
sonaJebic acnobiereben. aludas SemTxvevaSi es dasturdeba
137
misi sityvebiT finalur scenaSi: `modiT, mamyeviT, vidinoT,
/RmerTm es gvarguna bedada...“ `stumar -maspinZelSi“ Sexved-
ris metafizikuri safuZveli Cans nanadirevis ganawilebis
scenaSi, roca joyola uflis nebas axsenebs (`...sazrdo SenT-
visac /dRes ufals gauCenia“) da zviadaurs eubneba: `maS Tu es
ese ar aris, rad SemefeTe am drosa?“
`Sexvedra sxva araferia, Tu ara socialur realobaSi
metafizikuris `SemoWris“ qronotoposi. kacobriobis arse-
bobis morfologia swored gansxvavebulTa Sexvedrisa da
am SexvedriT gamowveul cvlilebaTa dinamiuri rigiT gani-
sazRvreba... Sexvedra aris xvedris aRsruleba. SeiZleba iTq-
vas, rom siuJetis kompozicia emsaxureba ara imdenad aludas
feriscvalebis logikuri mizez-Sedegobriobis Cvenebas,
ramdenadac misi Tavdapirveli impulsis sruli stiqiuro-
bisa da siZlieris, sulieri struqturis moulodneli da
gardauvali cvlilebis Cvenebas, romlis winaSec yovelgvari
racionaluri azri uZluria. am alogikurobis, impulsuro-
bisa da moulolodnelobis miRma aluda asaxierebs adami-
anis sulis mudmiv, ucvlel intencias – cvlilebis, gardaqm-
nis aucileblobas socialuri kanonis aucileblobis winaaR-
mdeg, Tavisufali arCevanisadmi adamianis maradiul ltol-
vas: `mainc xom sulis buneba mona rodia miwisa, Tavisi sam-
flobelo aqvs, Tavis gza kargad icisa“ (`uiRblo iRbliani“)
(kvaWantiraZe ) .
Sexvedra am mudmivi intenciis siuJeturi da funqciuri
gamoxatulebaa. Sexvedris amgvari determinirebuloba sam-
yaros miTopoeturi aRqmis utyuari niSania.
`stumar-maspinZelSi“ cxadad ikveTeba miTis orplastiani
struqtura:: vaJas Seqmnili miTi – esaa erTi plasti da igi
vizualuri xatis saxiTaa mowodebuli (`Ram-Ram hxedaven
suraTsa“); amave miTSi Cawerilia meore, ufro Rrma da mniS-
vnelobaTa farTo Sris momcveli miTosuri sityva: `vaJkaco-
bisas amboben“. saxezea literaturuli personaJebis gamiTeba
da maTi sityvisa da qcevis mikuTvneba miTosis fundamenturi
SrisaTvis. maTi saxiT vaJa gvTavazobs gamiTebul zneobriv-
eTikur Rirebulebebs da rituals, romelic, tradiciulad,
138
TviTonvea miTis pirvelsafuZveli. `stumar-maspinZelSi“
saqme gvaqvs realuri ambis gamiTiurebis dasrulebul sta-
diasTan – xalxis mexsierebaSi dabinavebul RirebulebebTan.
`aluda qeTelaurSi“ miTisqmnadobis sawyisi stadiaa naCvene-
bi, mdgomareoba, roca avtori gmirsa da situacias miTis Se-
saqmnelad amzadebs. Setyobinebis miTologizebis intencias
adasturebs isic, rom vaJas personaJebisTvis maT mier miRe-
buli gamocdileba gansakuTrebuli Rirebulebis Semcvelia
da ara SemTxveviTi, umniSvnelo faqti. aludasTvis es araa
`frangulis mosinjvisa“ (`bevr qists maaWra marjvena,/ scada
franguli fxiani“) da mterze gamarjvebis rigiTi SemTxveva.
zviadauris dacva arc joyolasTvisaa mxolod emociuri
gadawyvetilebis Sedegi. amas adasturebs is, rom saqcielis
dawunebis miuxedavad, aluda kidev ufro radikalurad upi-
rispirdeba Temis kanons, joyola ki mas Semdegac agrZelebs
zviadauris dacvas, rac Seityobs, rom stumari misi Zmis
mkvlelia; aRaza cxare cremlebiT dastiris zviadaurs,
Tumca icis, rom ucxos gloviT codvas Cadis (`me ufro didi
codva maqvs,/ ucxosTvis cremli vRvaria“).
miTosuri warmosaxvis nayofad SeiZleba miviCnioT siuJe-
tis gadmocemis vaJasTvis damaxasiaTebeli stiluri xerxi:
literaturuli `ambis“ gaxalxureba. vaJas Tavisi `ambavi“
individualuri cnobierebis sivrcidan koleqtiuri cnobi-
erebis sivrceSi gadaaqvs da amiT gansakuTrebul legitimu-
robas sZens. kulturul kvlevebSi gaziarebuli SefasebiT,
miTi koleqtiuri cnobierebis nayofia. Cans, rom swored am
tipis legitimurobaa vaJasTan faseulobis garantia. vaJas
TiTqmis yvela poemaSi xdeba avtoris azris (sityvis) apeli-
reba koleqtiur cnobierebasTan am legitimurobis mosapo-
veblad (`amboben“, `ityvian“... `diacs mudamac uxdeba“... – qa-
lis arqetipis Sexseneba – da a. S.)
folkloruli miTosisagan gansxvavebiT, romelic koleq-
tiuri aracnobieris nayofs warmoadgens, literaturuli
miTi koleqtiur cnobierebaSi damkvidrebul tradiciebTan
da RirebulebebTan apelirebs. aludas aucileblad gaix-
seneben, axseneben momavalSi swored im Rirebulebebis dac-
139
vis gamo, romelic Temma daiviwya (an droebiT daiviwya), an,
sxvagvarad, – socialuri Tanacxovrebis eTikuri kanonis si-
metriulobis dacvis gamo (`Cven vityviT, kacni Cvena varT, /
marto Cven gvzrdian dedani“...). Tavisi drosivrcidan gaZe-
vebul aludas vaJa did droSi – koleqtiur mexsierebaSi –
daudebs binas. aluda miTSi gadadis imiT, rom misi qmedeba
ganmeordeba sityvaSi iseve, rogorc `stumar-maspinZlis“
gmirebis Sexvedris rituali da masTan, megobrobis, Tavgan-
wirvisa da erTgulebis xsovna ganmeordeba. rac Seexeba `alu-
da qeTelauris“ finalis Setyobinebas, igi swored tragi-
kuli gamoTxovebis suraTSia fiqsirebuli da orientirebu-
lia warmaval da maradiul (`erTxel“ da `samudamo“) droTa
Tanafardobisa da dialeqtikis gaazrebaze. aludas wasvla
tovebs kvals, romelic materialurad aucileblad waiSleba
Tovlis namqerSi, magram TiTqos swored amis sapirwoned –
darCeba mexsierebaSi. am fizikur mocemulobas vaJa sagange-
bod usvams xazs iseve, rogorc qalis moTqma-tirilis xmas:
`erTi maisma SoriTa/ mware qviTini qalisa“. am, qrobisken
mimarTuli dinamikiT vaJa pauzisTvis gvamzadebs, realobi-
dan miTSi gadasasvlelad mas aucileblad sWirdeba siCume.
Cven unda SevigrZnoT da movusminoT im siCumes, romlis Sem-
degac iwyeba miTi.
vaJa ambobs fatalurad sugestur sityvas: `erTxel maun-
da aludas / erTxel mobrunva Tavisa“... am striqonebis, am
plastikis tragikuli ubraloeba SemaZrwunebelia. es tragi-
kuli imavdroulad Rrmad poeturia, xolo Sinaarsi da mniS-
vneloba – maradiuli. vaJa Rrma datvirTvas aniWebs ara-
marto sityvas, aramed personaJis Jestebsa da moZraobebs,
radgan aludas plastikuri xatis sizuste poemis finalSi
fase-ulobiTi da funqciuria.
es `erTxel mabrunva“ samudamod damaxsovrebaa. wami iwe-
leba maradisobad, ufro zustad, aludas sicocxlis mTel
darCenil drod. am wamma, am Tavis mobrunebam unda aRbeWdos
aludas sicocxlis drosivrculi xati, romelic aludas
gonebaSi samudamod darCeba da romelSic xsovnaa akumuli-
rebuli. am wamidan TemisTvis misi sicocxlis dro dasrule-
140
bulia. igi drosivrcis im sazRvarTan dgas, saidanac ambavi,
istoria gadadis warsulSi, xalxis mexsierebaSi.
vaJas poemis am bolo kadriT aluda miTSi Sedis. rac Se-
exeba `stumar-maspinZlis“ bolo kadrs, aq vaJas gmirebi ukve
arian miTSi. movlena ukve xalxis mexsierebaSia dabinavebu-
li, ukve gamiTebulia.
aludas wasvliT sruldeba drois romeliRac cikli,
romelsac im wuTas saxeli ar qvia da romelic saxelis Ser-
qmevas elodeba. mTielTa cxovrebaSi es amieridan iqneba
„aludas dro“. amaze mianiSnebs zamTris suraTic – „uxmod
metyveli buneba“ (goeTe), romelic CarTulia am procesSi
da aRbeWdavs gardacvalebis moments. ukanasknel wams alu-
das, SesaZloa, erTaderTi realuri Tanamosaubre hyavdes
bunebis saxiT, rogorc sicocxlis xati, samzeri, samzeo:
„mSvidobiT sajixveebo, gamaxarelno Tvalisa“. Tumca es ma-
inc araa aludas anTropologiuri mocemulobebis simbo-
lo an, Tundac, alegoria. esaa samyaros `yovlismomcveli
TanagrZnobis“ (stoikosTa terminiT) rwmena, romelsac fre-
zeri `simpaTeturs“ uwodebs. es gancda, romelic kasireris
azriT`religiis erT-erTi umtkicesi sayrdenia“, vaJasTan
xorcs isxams adamianisa da bunebis uxilavi kavSiris epifo-
raSi, romelsac safuZvlad udevs sicocxlis yovlismomcve-
li genezisuri erTianobis rwmena, sxvadasxva rangis (adami-
anisa da bunebis) movlenaTa Sinagani da uxilavi, SegrZnebis
doneze moxelTebuli homologiurobis gancda. vaJa ar cdi-
lobs am gancdis abstragirebas, piriqiT, igi cdilobs mis
gacocxlebas poeturi gardasaxvis gziT, rac ufro vaJas
poeturi azrovnebis sinTezur xasiaTze migviTiTebs, vidre
analitikurze.
vaJas SemTxvevaSi bunebis suraTi miTis Sesaqmnel damate-
biT struqturadaa gamoyenebuli.. mag., `stumar-maspinZlis“
finalSi vkiTxulobT: `magram wamova janRi ram, /kurumad Sa-
vis feriTa,/ daefareba sanaxavs /wera-mweralis weriTa. / zed
awevs jadosaviTa, verc Seulocavs mlocavi/, arc aixdeba
xeliTa“. vaJa aq araorazrovnad laparakobs moulodnelad
gaCenil dauZlevel bnel Zalaze, romelsac bunebis movle-
141
nis saxe aqvs (`janRi ram“), romlis winaRdgomac cisqveSeTSi
aravis ZaluZs. aseve, Tovli da qarbuqi, zvavi da yinuli, ro-
melic xergavs aludas saval gzas da faravs aludas realur
kvals – aramxolod aludas sulieri mdgomareobis amsaxveli
stiluri xerxia, aramed miTosuri elementis gamaZlierebe-
li azrobrivi struqturac. roca vaJa aludas gamoTxovebas
zamTars ukavSirebs, igi uSvebs pirobiTobis maRal xarisxs,
romelSic realur da fsiqologiur droTa korelaciis su-
raTis esTetikuri mniSvneloba Zalze Rrmaa.
is, Tu rogor gadis arenidan aluda, damatebiTi mniSvne-
lobebis Semcvelia da vaJa am mniSvnelobis gansaxierebas
axdens ritmiT, qceviT, bunebis suraTiT, aludas gamosam-
Svidobebeli sityviT, mTeli finaluri kadris saerTo su-
liskveTebiT. upirvelesad, aludas saxis gamiTiurebas sa-
fuZvels umzadebs situaciis tragizmi: gamZvinvarebuli
zamTris suraTSi vaJa TiTqos gansakuTrebiT usvams xazs im
azrs, rom yvela gza Sekrulia: `Tovli Tovs, qari boboqrobs,
/yeleb Sakrula mTebisa, / Camodis xevad zovebi, /Camonas-
xletni kldebisa./ gaubam yinuls lurjada/ ube-kalTebi
wylebisa,/ miunaqria erTian /viwro savali gzebisa“). am su-
raTs vaJa iqve moayolebs kiTxva-replikas: `vis maswyenia si-
cocxle, / gzas is vin gaudgebisa?“ am kiTxviT vaJa ukve im
kacis portrets xatavs, vinc mzadaa ugzoobaSic gaignos
gza, rac sxva araferia, Tu ara arapirdapiri (asociaciuri)
miniSneba aludas araadamianur Zalisxmevaze, ataros Temis
sasjeli Rirseulad. vaJas survilia, aluda daumarcxebeli
dagvanaxos sasjelSi. davakvirdeT: yvelafridan Cans, rom
igi Cqarobs: `deda etyoda aludas:/– Svilo, iare nelao, / Sen-
Tan ver gavZlebT verc mena,/ verc Seni coli lelao“). saiT
iCqaris aluda? yofiT da realistur planSi – sadaRac, sa-
dac unda gaagrZelos cxovreba ojaxTan erTad, warmosaxviT-
miTosurze ki – sxva sivrceSi, Sesabamisad, sxva droSi. dam-
Trgunveli aucileblobis saxiT Camowolili awmyodan igi
gaurkvevel momavalSi Seabijebs. aludas mier sasjelis, ro-
gorc damarcxebis miuRebloba da misi energiuli qceva, ro-
142
gorc daumarcxebeli sulis fizikuri gamosaxuleba, miTSi
gadasvlisaTvis aludas saxis mzadyofnaze migvaniSnebs.
konceptisa da niSnis urTierTmimarTebaze barti wers:
`yovlad mcire formac (sityva an Jesti – unebliec ki – mTa-
varia, is aRmul iqnas) SeiZleba iqces Zalze Rrma istoriiT
datvirTuli konceptis aRmniSvnelad~.
aludas koncepti Riavdeba SesaZlo interpretaciebisaT-
vis da amiTac emsgavseba igi miTosur gmirs. adamianis am ti-
pis mdgradoba istoriaSi, misi ganmeorebadoba sruli piro-
baa saimisod, rom literaturul da miTosur gmirTa saxeebma
erTmaneTi gadakveTon da Caenacvlon kidec. ase xdeba vaJas
gmirebis SemTxvevaSic. swored es iZleva SesaZleblobas,
aludasa da joyolas ambavi sazogadoebisa da pirovnebis da-
pirispirebis ufro farTo da zedroul, ase vTqvT, miTosur
konteqstSi iqnas wakiTxuli.
miTosuri struqturis signifikanti, misi verbaluri aRm-
niSvnelia sityva `amboben“, `ityvian“ (`xalxSi amboben, mTaSia
/darbis, daxvivis cxenio“ – `giglia“; `amboben, qviTini modis
/ Ram-Ram blos TaviT kacisa“ – `gogoTur da afSina“;) `sak-
virvels ambavs ityvian/am adgils nanaxisasa“ – `eTeri“; `ambo-
ben: SaaZlebina / sneulso fexze dadgoma“ – `baxtrioni“; `am-
boben: Tofic aCuqa“... – ZaRlika ximikauri“; `amboben TuSeTs
wasulsa, /gamoucvlia saxeli“ – `mandili“, da a.S.)). `amboben“
– idumalebas aniWebs ambavs Tavisi ormagobiT – iyo da Se-
saZloa, arc iyo. namdvilad aris sityvaSi, magram iyo Tu ara
realobaSi? esaa koleqtiuri mexsierebis aRmniSvneli, rome-
lic koleqtiur zmanebas asaxelebs. `amboben“, `ityvian“ – mi-
ekuTvneba yvela dros da konkretulad arc erTs. igi moicavs
warsulsac, romelic axla iTxroba, awmyosac, da momavalsac,
romelic aucileblad moxdeba. esaa ara is, rac odesRac mox-
da da dasrulda, aramed is, rac yovelvis aris da iqneba. `vaJas
engadSi“ grigol robaqiZes mohyavs salustis sityvebi miTze:
`es arasodes yofila, magram yovelvis aris“ da ganagrZobs:
`igulisxmeba: ar yofila istoriulad, aris – zeistoriulad.
salustis formulas exmianeba aSairebiT qarTuli zRapris
dawyeba: `iyo da ara iyo ra“. miTi – esaa sivrce Cvens gverdiT,
143
romlic sxva ganzomilebaSi arsebobs, esaa koleqtiuri war-
mosaxviTi zedroulobis gansivrceba da verbalizacia.
swored koleqtiuri, sistemuri gamocdilebidan indivi-
dualuri gadaxveva qmnis miTs. oRond esaa is gansakuTrebu-
li SemTxveva, romelic arasdros rCeba individis gamoc-
dilebis doneze, koleqtiur mexsierebaSi ikavebs adgils da
adamianTa saerTo gamocdilebad iqceva. aluda qeTelauris
saxeSi iseve, rogorc joyolaSi xelaxla cocxldeba yvela
amboxebuli da dasjili gmiris arqetipuli saxis invariantu-
li struqtura da vaJa frTxilad gvawodebs Tavisi gmirebis
am aspeqts erTi SexedviT realistur TxrobaSi. miTis gziT
vaJa ubrundeba diad pirvelsawyiss, Sehyavs sityva maradi-
sobaSi, qmnis iseT mniSvnelobebs, romlic gauZlebs dros.
vaJa xatavs tragedias, romelic mosdevs TemTan dapiris-
pirebas. amisda miuxedavad, dapirispireba yovelTvis meor-
deba. es gameoreba aniWebs gmiris qmedebas miTis xasiaTs. is
rac yoveldRiurobis nawili iyo, awmyodan maradiul droSi
ganifineba (sxvaTa Soris, aludas saxis swored es miTosuri
potencialia `daWerili“ guram rCeuliSvilis libretos
`aluda qeTelauris“ finalur scenaSi: `yvelaferi gaxele-
bulia. elvaze qeTelauris zurgis silueti Cans, romelic
kidev maRla midis“.
adamianis eTikuri arsebobis mamoZravebel ZalTa or po-
luss bergsoni Seusabamebs religiis or formas – statikur-
sa da dinamiurs. misi azriT, adamianis eTikuri cxovrebac
ukufenaa aqtiuri da pasiuri mtafizikuri principebis Se-
jaxebis da maTi sruli SeuTavseblobisa. samyaros am uni-
versalur process imeorebs adamianTa socialuri arsebo-
bac; igi ori sapirispiro ZaliT aris gansazRvruli: erTi
moqmedebs sinamdvilis amJamindeli mdgomareobis SenarCu-
nebisTvis (igulisxmeba materiis meqanikuri Zala, materiis
sizante – m.k.), meore ki ibrZvis adamianuri arsebobis axle-
buri, dRemde ganuxorcielebeli formebis dasamkvidreb-
lad (SemoqmedebiTi, maformirebeli Zala – m.k.). pirveli
miswrafeba damaxasiaTebelia statikuri, meore ki dinamiuri
144
religiisaTvis. religiis am or saxes verasodes ver daviyvanT
maT saerTo mniSvnelze.
Tu aludas saxes bergsonis am mosazrebis fonze waviki-
TxavT, aSkaraa, rom aluda, rogorc adamianis tipi, dinamiuri
religiis aRmsarebelTa rigs miekuTvneba. amis yvelaze mka-
fio dadasturebaa aludas Zalze ucnauri da TemisTvis sru-
liad gaugebari da miuRebeli gadawyvetileba, sakuTari xe-
liT Seswiros samsxverplo mucalis `dasamwyalobleblad“,
rac aRiqmeba kidec gaugonar mkrexelobad xevisber berdias
mier (`– gagonilaa, – iZaxda, – / asre agdeba rjulisa“), ro-
melic poemaSi Temis statikuri religiis damcvelad gvev-
lineba. swored am `dauyvanlobaze“ mianiSnebs mas aluda
sityvebiT: `miTom erTni varT, berdiav“.
vaJas personaJebis humanizmi mxolod erTi, calkeuli ada-
mianis amboxia, romelic mTeli sicxadiT aaSkaravebs verSem-
dgari Tu ganuxorcielebeli socialur-koleqtivisturi
utopiis tragizms – erTis mxriv, da jgufuri cxovrebis wi-
aRSi Casaxuli, sulieri sizantis daZlevisa da Tavisufali
pirovnuli arsebobis mopovebis Seupovar nebas – meores
mxriv. am or sawyiss Soris winaaRmdegoba vaJas daZabuli
fiqris sagania. Znelia dabejiTebiT imis Tqma, rom misi indi-
vidulisti gmirebi saerTod uars amboben koleqtivisturze.
finalSi garkveviT ikiTxeba aludas Sinagani sulieri drama,
romelic gamowveulia im erTianobis rRveviT, rac aludasa
da Tems Soris arsebobda. sxvaTa Soris, am kavSiris gaubra-
loebad, momxmareblur damokidebulebamde dayvanad aRiq-
vams aluda dedis sityvebs: `netav ar dasWirdebaa/ xevsurTa
Seni Svelao?!“ . aludam icis, rom imis winaSe, rac moxda, Temic
iseve uZluria, rogorc TviTon, amitomac ubrazdeba qalebs:
`jvars ar awyinoT,Tems nu swyevT, / nu gadiqceviT cetada!“.
amitom ibrZvis joyola marto, Temisgan uaryofili, imave
Temis dasacavad. amasve adasturebs aRazas sikvdiliswina
fiqric: `orTav SevcodeT qistebsa,/maT SamiCvenes qmaria.../
me ufro didi codva maqvs/ ucxosTvis cremli vRvari“.
rac Seexeba aludas bolo sityvebs, es araa Cveulebrivi
damSvidobeba. Cndeba gancda, rom vaJa aludas Seqcevad anu
145
miTosur droSi gadasasvlelad amzadebs. gamomSvidobeba
gadasvlis suraTis wina, msxvili plania. vaJa mas ritualur-
simbolur datvirTvas aniWebs da `samudamos“ niSniT aRbeW-
davs (`erTxel maunda aludas,/ erTxel mobrunva Tavisa“).
Tavis es `erTxel mobruneba“ warmoadgens yvela im moZraobis
arqetips, romelic maradiulad xdeba da romelic gamoxa-
tavs yovelnairi cvlilebis arss, maT Soris iseTi radika-
luri cvlilebisac, rogoricaa gardacvaleba. brunva, Semob-
runeba – maradiulobis niSniT aRbeWdili moZraobaa, erTi
wris dasrulebis niSani. igi maradganmeorebadia maSinac ki,
roca `erTxel“ xdeba. aluda qeTelaurze Seqmnili moma-
vali miTis qsovili swored am `erTxel“-zea Semogarsuli
iseve, rogorc `amboben“-Si struqturirebulia Txrobis,
moyolis arqetipi. is, rasac `amboben“, anu suraTi, romelsac
vaJa `stumar-maspinZlis“ finalSi xatavs, meordeba yovel
Rame da warmoadgens megobrobisa da urTierTgatanis ritu-
als, xolo is, rasac aluda akeTebs – Tavis mobruneba – aseve
ritualuri datvirTvisaa, radgan xdeba erTxel, magram samu-
damod. orive gansakuTrebuli da adamianisaTvis aucilebeli
gamocdilebis damaxsovrebis ritualia. aq `erTxel“-s da
`Ram-Ram“-s (yovel Rame) Soris, drois aRmniSvnelTa moCve-
nebiTi opoziciurobis miuxedavad, ar arsebobs principuli
xasiaTis sxvaoba, anu drois TvalsazrisiT, is, rac xdeba
erTxel, samudamod xdeba; xolo is, rac meordeba, ucvle-
lad erTsa da imave suraTs warmoadgens. ase rom, aludas fi-
naluri xati gamomSvidobebis arqetipis Senelebuli kadria,
`stumar -maspinZlisa“ ki – gamravlebuli erTi da igive. esaa
erTxel – samudamos niRbiT da samudamo – erTxelis niRbiT.
davakvirdeT: vaJa ar ambobs, aludas damSvidobeba moun-
dao, is ambobs, erTxel mounda Tavis mobrunebao. vizualuri
aspeqtis aqcentirebiT is gviCvenebs, Cvenebas gviambobs da
ara oden ambavs. es gaTvalsaCinoeba `muSaobs~, rogorc xati,
miTi ki sxva araferia, Tu ara implicituri xati. swored
am `Tavis mobrunebiT“ iqmneba is damatebiTi mniSvneloba,
romelic am moZraobas zedroul saxes aniWebs. swored „er-
TxelSi“ marxia is egzistencialuri muxti, romelic axlavs
146
sicocxlesTan damSvidobebas, gnebavT, ukanasknel misalme-
bas. vaJa xatavs sivrcis droSi gadasvlis suraTs, aludas
mTeli garegani cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaganad qce-
vis wams; ukanasknel Tvalis Sevlebas, romelsac, rogorc
vTqviT, samudamo damaxsovrebis funqcia akisria. aludas
Tvali imaxsovrebs, krebs, aRbeWdavs mSobliur sivrces, Sig-
niT Seaqvs materialuri samyaros mTeli sinaTle, misi er-
Tiani anabeWdi, rac sxva araferia, Tu ara vaJas miTopoeturi
cnobierebis niSani, sadac orive aspeqti – poeturica da mi-
Tosuric erTdroulad monawileoben SemoqmedebiT aqtSi.
swored es xazgasmuli `erTxel“ adasturebs mis maradiulo-
bas (`erTxel maunda aludas, erTxel...“). mokled, saxezea ara
Cveulebrivi damSvidobeba, aramed samudamo mzera, aRbeWdva,
samudamo aramarto aludasTvis, aramed yvela imisTvis, vinc
mis ambavs ismens awmyoSi da moismens momavalSi. erTi sity-
viT, vaJa damSvidobebis arqetips acocxlebs. damSvidobebis
rituali aludas saxes aqcevs im adamianis arqetipad, ro-
melic tkiviliT eTxoveba Tavis cxovrebas. nortrop frais
azriT, `miTi aris codnis Semcveli mTavari Zala, romelic
rituals arqetipis mniSvnelobas aniWebs... amdenad, miTi aris
arqetipi... miTi ritualis sityvieri imitaciaa“.
samyaro, romelsac vaJa xatavs, ar Seicavs istoriuli gan-
viTarebis raime niSnebs. es gayinuli samyaroa, erTi pata-
ra, mcire eTnosis yofa, romelic TiTqos verc ki grZnobs
istoriis svlas. esaa sivrce, romelic mokle droSi Tavi-
dan bolomde SeiZleba gadalaxo cxeniT, Tumca, miuxedavad
imisa, rom orive poemaSi yvelaferi TiTqos Caketil wreSia
moqceuli, sivrcul formebSi gamoxatuli dro cvlilebis
molodinze migvaniSnebs da es molodini swored miTosuri
struqturis saSualebiT Cndeba. davazustoT: TemTan alu-
dasa da joyolas dapirispirebaSi mkafiod ikiTxeba zogadad
yovelgvari dapirispirebis arqetipuli struqtura. orive
poemis fabula warmoadgens yvela im dapirispirebis kerZo
SemTxvevas, romelic xdeboda warsulSi da moxdeba momaval-
Sic da romelic aucileblad iwvevs Zireul cvlilebas jer
adamianTa cnobierebaSi, Semdeg etapze ki – yofierebaSic;
147
am tipis xdomilebebi safuZvlad udevs yvela im cvlilebas,
romelic Zirfesvianad gardaqmnis kacobriobis, sazogadoe-
bis, maT Soris, Temis cxovrebas. rogorc vTqviT, cvlilebis
konceptis vaJaseuli mniSvneloba ikiTxeba swored ambis
miTologiuri gaazrebis pirobebSi da aTvalsaCinoebs mec-
nierebis mier SeniSnul, miTisTvis zogadad damaxasiaTebel
intencias mimavlisaken, ufro zustad, mimdinare drois, re-
alobis sazRvrebis gadalaxvisaken (`minam qveyana arsebobs,
/am ambavs naxven mudama“– `nangrevTa Soris“). rogorc levi
strosi ambobs, `... miTologia sxva araferia, Tu ara drois
ganadgurebis instrumenti“.
swored ambis gamiTiurebiT Semoaqvs vaJas momavlis pro-
eqcia. es struqtura, rogorc xedvis safuZveli da arqauli
elementi, Cadebulia vaJas mTel SemoqmedebaSi. momavlis
konceptis Sesatyvisi struqtura ikiTxeba aramxolod alu-
das saxeSi, aramed mindias qcevaSic, romlis TanagrZnobas
aludas mimarT adasturebs fraza: `mouwylianda Tvalebi“.
igive konceptia xorcSesxmuli poemis finalur scenaSic, ro-
melic aludas mdgomareobas gvixatavs, rogorc energiul,
mimswra, fizikuri ZalebiT savse moZraobas, romlis mxaris
abmac aludas Tanmxleb adamianebs uWirT (ix. zemoT: `Svilo,
iare nelao...“) aluda ukve Semdgaria, ukve miagno raRac is-
eTs, romelic mas moralur upiratesobas aniWebs sxvebis
winaSe. vaJas personaJebis SemTxvevaSi SeiZleba vilapara-
koT `adamianis sulis antinomiurobis“ (levi-strosi) Zalze
maRal xarisxze da sakuTari arCevanis, sakuTari sulieri
monapovris dacvis Seupovar nebaze; tradiciis Zalze wina-
aRmdegobriv, Sesabamisad, indi-vidualizebul gagebaze.
orive SemTxvevaSi – kanonTan, tradiciasTan, Sesabamisad,
`mamis“ konceptTan dapirispirebaze, ufro Rrma Sinagani mo-
Txovnilebis – sakuTari pirovnuli nebis – dacvis mizniT.
`stumar-maspinZelSi“ es neba da winaaRmdegobis amgvari Si-
naarsi sakmaod cxadad ikveTeba joyolas sityvebSi `Cemi
kacobis damqcevno, lanZRvasac memarTlebiTa?“ da aludas
mimarTvaSi: `miTam erTni varT, berdiav“ .
148
rogorc yoveli struqturulad Sekruli erTianoba, Te-
muri sazogadoebac, Cveulebriv, radikalurad reagirebs
misTvis socialurad gansakuTrebiT mniSvnelovanze da prob-
lemurze. roca es xdeba, miTi, rogorc gansakuTrebuli tipis
Setyobineba, TviTonve axdens gamocdilebis akumulirebas
da Senaxvas momavlisTvis. `stumar-maspinZelSi“ momavlis
struqtura dafarulia Sexvedris scenis ganmeorebadobis
faqtSi: `Ram-Ram xedaven suraTsa“, imaSi, rom Sexvedra
xdeba mTis wverze, anu gaSlil, yvelasTvis iolad dasanax
sivrceSi; imaSi, rom maTi sityva xmiandeba RamiT, sayovel-
Tao siCumeSi; imaSi, rom es moqmedeba rCeba (ganmtkicdeba)
sityvaSi da sityvis gziT – mexsierebaSi. isini yvelani
kvdebian, magram toveben kvals miTis saxiT, romelic mara-
disobaSi xmianobs da agrZelebs sicocxles. rogorc `alu-
da qeTelauris“, ise `stumar-maspinZlis“ gmirebi TavianTi
moqmedebiT ganasaxiereben sicocxlis universalur ritms,
orientirebuls ganaxlebasa da cvlilebaze. es cvlilebebi
mimarTulia konkretulidan universalurisaken, orienti-
rebulni arian kidev ufro universaluri tradiciisaken,
kidev ufro Rrma fesvebisa da adamianis sulis siRrmeebi-
saken, universalur zneobriv Rirebulebebsa da adamianTa
Soris sulier saWiroebaze damyarebul socialur urTier-
Tobebze, samyaros yvelaze gonivrul, sicocxlis sasikeTod
da gasaZlierebelad mimarTul pragmatikaze.
Tomas mani miTSi xedavs `Wvretis maneras“, ris Sedegadac
Semoqmedi movlenebs aRiqvams miTosur-tipiuri sawyisis
gamoxatulebad, rac, Tavis mxriv, ganapirobebs movlenaTa
msxvili modelebis miRebasa da gaziarebas“. am mosazre-
bis fonze, SeiZleba iTqvas, rom vaJas `Wvretis maneraSi“
akumulirebuli miTisqmnadobis impulsi or `msxvil“ models
asaxierebs:
`giyvardes mteri Seni viTarca Tavi Seni“ – saxarebise-
uli doqtrinaa, romelic, gamonaTqvamis imperatiulobis
miuxedavad, axmovanebs ara aucileblobas, aramed SesaZleb-
lobas. aluda qeTelauri relurad axorcielebs mas, ani-
149
Webs aucileblobis saxes da swored am aucileblobidan
gamomdinare iZens misi qmedeba miTis xasiaTs. vaJa am gziT
religiur pratips abrunebs da axdens miTis aramxolod
SemecnebiTi, aramed eTikuri mniSvnelobis aqcentirebasac.
dvoreckis leqsikonis Tanaxmad, Zveli berZnebi miTs gan-
martavdnen, rogorc sityvas, Canafiqrs, monaTxrobs, gadmo-
cemas, zRapars, Tqmulebas da, rac CvenTvis gansakuTrebu-
liT sainteresoa – fabulas, siuJets. aristoteles gan-
martebiT, miTi niSnavs fabulas, qmedebas. vaJas gmirebi
moqmedeben, radgan sxvagvarad ar SeuZliaT, maT fiqrsac da
sizmarsac moqmedebis xasiaTi aqvT. moqmedeba aucileblo-
baa da vaJas gmirebisTvis WeSmariteba swored moqmedebis
am aucileblobasTanaa `mibmuli“ (gavixsenoT kuratis Se-
wirvisa da musas mokvlis epizodebi, romlebic moqmedebis
radikalizmiT gamoirCeva da TiTqos `amovardnilia“ ra-
cionalur-logikur qmedebaTa rigidan). vaJasTvis ki am auci-
leblobas qmnis ambis, sityvis Senaxva, gadmocema, gameoreba,
gamiTeba, anu sityvieri qmedeba.
robaqiZe werda: `vaJa fSavela aris upiratesad miTebis
Semqmneli poeti... is iyo poeti da mWvreteli, amitomac
samyaros siRrmiseuli simarTle ar gamoepareboda mas xed-
vidan“. miTi, rogorc samyaros SemoqmedebiTi Semecnebis
uZvelesi forma, misi `siRrmiseuli simarTlis“ Semnaxveli
da ganmcxadebeli, ara mxolod logosTan adamianis kavSirs,
aramed samyarosa da adamianis mTlianobasac areklavs.
premodernuli da modernuli kulturisa da literaturis
mier miTosis aqcentirebuli Semotana da restavracia
sxva araferia, Tu ara racionalizmiT gamowveuli, samya-
ros dazianebuli, danawilebuli aRqmis aRsadgenad mi-
marTuli saqmianoba. amitom SeiZleba iTqvas, rom Tavisi
miTisqmnadobiTa da `samyaros siRrmiseuli simarTlis“
wvdomiT, vaJa maRali modernizmis safuZvlebTan dgas da
robaqiZis Sefasebac vaJas Semoqmedebis, misi msoflxedvis
swored am dauzianebel xedvaze miniSnebaa.
150
Zlieri individualurobis gamo vaJas personaJebs ver
vuwodebT verc tipebs, verc personizebul abstraqciebs,
isini arc gaRmerTebuli adamianebia da arc dacemuli
RmerTebi. yvelaze ufro isini miTo-poeturi cnobierebis
wiaRSi gacocxlebuli qarTuli cnobierebis arqetipebia.
miTis gziT vaJa ubrundeba diad pirvelsawyiss, logosur-
naturalur wesrigs, erovnuli cnobierebis Zirebs. .
miTosuri struqturebis aseTi gaaqtiureba vaJas eposSi,
SesaZloa, racionaluri da pragmatuli drois damSleli
zemoqmedebis winaaRmdeg `sasurveli mokavSiris“ ZiebiTac
iyos gapirobebuli.
151
Tamaz vasaZe
***
poemaSi „xis beWi“ ixateba monadiris mier daWrili xar-ir-
mis sikvdilis Rrmad emociuri, Tavisi plastikuri Tvalsa-
CinoebiT da xorcSesxmulobiT STambeWdavi suraTi, romelic
gviCvenebs, ra sisastikea cocxali arsebisTvis sicocxlis
warTmeva.
152
satrfos daeZebs TvalebiT,
hsurs esmas misi kivili.
ver gaZRa siyvaruliTa,
swadis imasTan sirbili,
xan maZRrad yofna mTis yureT,
bevri SiSi da siymili.
yvelas rad uyvars sicocxle?
rad ejavreba sikvdili?!..“
153
***
„stumar-maspinZelSi“ qistebis sasaflaoze zviadauris
mokvlis scenas win uZRvis es pasaJi:
„mohyavda zviadauri
xelSekonili grovasa,
yvelas axarebs mis mokvla,
an vin daiwyebs glovasa?!
sikvdili yvelas gvaSinebs,
sxvas Tu hkvlen, cqera gvwadian;
kacni ver hgrZnoben bevrjela,
rogor did codvas sCadian.
ramdeni avsuli vici,
warbSeuxrelad dadian;
Tavis mtanjvelis Semusrva
an ki vis ara swadian?!“
***
vaJa fSavelas moTxrobaSi „papas msoflio fiqrebi“,
romelSic ubralo, Taviseburad Wkviani da zneobrivi adamia-
nis portretia warmodgenili, vkiTxulobT:
„kacis mokvlis ambavi papas Tavzars scems. kacma kaci
rogor unda mohklas?! didi, didi, udidesi codvaa, Tunda
didi danaSaulica hqondes. ityvian, esa da es kai biWia: xuTi
TaTari hyavs moklulio. rao viTom? TaTari ki kaci ar ari,
adamiani? imas ki ara hyavs col-Svili, aravin autirdeba Sina?
Cven ro Cvens mkvdarsa vtiriT, TaTrebi ki ara tirian?.. Ta-
Tris dawiokebuli oblebi ar Tu arian Sesabralisni?kaci
su kacia, ra rjulisac unda iyos. yvela RvTis gaCenilia,
yvela RmerTs exveweba da emudareba – RmerTo, macocxle da
macxovreo! Cven ki unda movklaT? fuuuh!“
kacobriobis, adamianTa modgmis erTianobis idea, romlis
aRiarebamde aluda rTuli Sinagani metamorfozis Sedegad
mivida, aq xalxuri simartiviT da pirdapirobiT aris Camoya-
libebuli. naivurad ubralo da wrfelia aq saubari kaciskv-
lis amazrzen uzneobaze, risi tragikuli gancdac aludas
rTuli da daZabuli sulieri cxovrebis arsebiTi nawilia.
155
mTavari mainc is aris, rom moTxrobis personaJi, iseve
rogorc aluda qeTelauri, kaciskvlis saSinel codvianobas
imaSi xedavs da mis mimarT zizRs imis gamo grZnobs, rom yvela
adamiani eTnosis da konfesiis ganurCevlad, erTi RmerTis
yvela Svili, RvTis mfarvelobiT sicocxlis SenarCunebas
eswrafis, sicocxlis neba saerToa da amitom zneobrivi si-
maxinjea sxvas waarTva is, rac misTvisac iseve Zvirfasia,
rogorc SenTvis.
156
gia arganaSvili
157
kur literaturaSi damkvidrebul mxatvruli nawarmoebis
eqspoziciisa da gmiris reprezentaciis or xerxs. pirveli,
rodesac mwerali nawarmoebis dasawyisSi, gmiris gamoCeni-
sTanave iZleva mis saxasiaTo portrets, xolo meore SemTx-
vevaSi, rodesac siuJetis ganviTarebis kvaldakval vecno-
biT mis Tvisebebs.
pirveli SemTxvevis samagaliTod mkvlevars SoTa rusTa-
velis „vefxistyaosani“ mohyavs („iyo arabeTs rostevan, mefe
RvTisagan sviani...“) da aRniSnavs, rom am mxriv „aluda qeTe-
lauris“ dasawyisic „vefxistyaosnis“ sqemas imeorebs.
da ara mxolod sqemas. miuxedavad imisa, rom rusTave-
lisgan gansxvavebiT, vaJa-fSavela SedarebiT ufro Zunwia
gmiris daxasiaTebaSi, mkiTxvels albaT SeniSnulic aqvs, rom
im oriode TvisebiTac (davlaTiani, sityvagziani) xevsuri
saocrad emsgavseba arabeTis mefe rostevans (gangebiani,
sityvawyliani.)
garda amisa, rusTaveli Sua saukunebis mxatvruli teq-
stis tradicias mihyveba da mefis tipologiur, TiTqmis
sterotipul saxes aRgviwers (iseve rogorc farsadanisa da
saridanis SemTxvevaSi) da amis gamo raime gansakuTrebul
interess ver aCens mkiTxvelSi. vaJa-fSavela ki Temis erT-
erT Cveulebriv wevrs gvixasiaTebs da TiToeuli epiTeti,
romelTac avtori gmiris daxasiaTebis dros iyenebs, lite-
raturul avansad gacemul qebas ufro gvagonebs da mkiTx-
vels uCndeba molodini, rom didi SesaZleblobis gmirs did
problemebTan SeWideba mouwevs.
ar unda dagvaviwydes, rom aludas mTavari Tviseba, rom-
lis Sesaxebac avtori Tavidanve gvafrTxilebs („bevr qists
maaWra marjvena“), mainc SurisZiebis grZnobaa (romelic
TandaTanobiT ritualur xasiaTs iRebs) da Cvenc swored am
niSniT unda movZebnoT misi winare saxe literaturul-fol-
klorul- miTologiur sivrceSi.
rodesac aludas literaturul warmomavlobas viZi-
ebT, arc is unda daviviwyoT, rom vaJa-fSavelas sagmiro
poezia da misi poemebi, ise rogorc mTeli Semoqmedeba sxva
158
literaturul miznebTan erTad, idealuri literaturuli
personaJis Seqmnis mcdelobacaa.
amitom, rodesac qistebis mdevrad wasul aludas kvalda-
kval mivyvebiT, Zalauneburad gvaxseneben Tavs misi giglia
(„giglia“), myvirali („giglia“), ivane („ivane kotoraSvili“ )
da sxva. da mainc, qistebis kvalze damdgari aluda jer kidev
bevriT ar gansxvavdeba im folkoruli gmirebisgan, romel-
Tac yoveldRiurad uwevT am saxifaTo gzaze dadgoma da
RvTis ZaliT gamarjvebulni brundebian.
poemis dasawyisSi Txroba mxolod xalxuri sityviere-
bis inerciazea dandobili. rogorc aleqsandre WeiSvili
aRniSnavs, mxolod aqa-iq ielvebs vaJas Tvali da maSin didi
ostati“ yalmis erTi mosmiT“ Tvalwin gviyenebs mTis Tval-
warmtac peizaJs:
gaTenebisas WiuxSi
SurTxma dareka zario,
ZaRlebs ki sZinavs Teoze,
jer ar gaSlila cxvario.
163
„– saiT mieSurebio? – hkiTxa amiranma
– camcumi momkvdara da im SesaWmelad mivdivaro –
– Sen adamianis xorcs vin SegaWmevso – upasuxa amiranma da
gaemzada misTan sabrZolvelad“.
axla ki is suraTi aRvadginoT, rodesac Satilisken mima-
val aludas „fexdafex“ yorani misdevs:
xevixev Samohyrantalebs
yorani avis xmisao:
„mamkvdara qisti mucali,
Tval unda vsWamne ymisao,
gul-RviZli amovarido,
kalTa davxuro mxrisao“.
165
meven... zogi mTvrali fexze dgeba, bubunebs da isev iZinebs.
daCoqili xevisberi klavs saklavs, sisxli asxams gadaWrili
yelidan. saklavi matulobs, daklulebs atyaveben, zogs
iqve abamen dakvlis molodinSi. dilidan mTvralebi iRviZe-
ben. Rreoba grZeldeba. dasturebi uzarmazar ludis Tasebs
daarbenineben, viRac aryis Sesmaze ambobs uars. dasturi ki-
serSi hkidebs xels da ZaliT asmevs. is, vinc Zaladobda, mor-
Cilad svams. mere sufrasTan raRac CoCqoli tydeba. ismis
xevsuruli simRera, is xan maRla adis, xan nela grZeldeba,
TavisTvis. CoCqoli isev wynardeba“.
aseT garemoSi Semodis vercxlis iaraRSi Camjdari alu-
da qeTelauri. mas TokiT Semohyavs kurati, romelic xan
morCilad mosdevs, xan Rmuis da gasaqcevad iqaCeba. aluda
aRelvebulia, kuratis brZolas ver grZnobs...
mkiTxvels ganvumartav, rom es guram rCeuliSvilis mier
danaxuli xatobis garemoa. vaJa-fSavelas samyaro guramis-
Tvis arasodes yofila ucxo. mas ukve dawerili hqonda li-
breto filmisTvis „aluda qeTelauri“. scenarSi yuradRe-
bas iqcevda xevsurTa xatobis aRwera, romelic mTlianad
imeorebda alaverdobis dResaswaulis CvenTvis ase nacnob
(„alaverdoba“) situacias:
faqtobrivad, am scenarSi aluda marTlac miTosis gmiri-
viT Semodis, TiTqos marTlac amiranma aiwyvita...
vaJa-fSavelas am nawarmoebSi, uSualod aludas xasiaTSi,
aSkarad igrZnoba moWarbebuli revoluciuri paTosi. Tumca,
poemaSi uamravi sxva nakadia, romlebic teqsts meamboxu-
ri literaturis xibls aclis da humanizmis umaRles gamo-
xatulebad warmogvidgens.
xatobaze aludas kurati Semohyavs. mas unda is mucals
Seswiros. SegviZlia vTqvaT, rom kurats is ufro imitom
klavs, rom xalxi gamoafxizlos da gvarovnul-patriar-
qaluli, SuRlisa da mtrobis tradiciidan gamoiyvanos. mi-
si survilia, erTi dartymiT Secvalos realoba. persomaJis
amgvar revoluciur mizandasaxulobas vxedavT Cven guram
rCeuliSvilis „alaverdobaSi“.
166
zustad aseT garemoSi (mkiTxvels minda Sevaxseno „ala-
verdobis“ garemo). modunebuli vnebebis gamoasafxizeblad
Semorbis gurami. Semorbis erT sxeulad qceuli cxenkaci.
cxeni am SemTxvevaSi guramis sxeulia. am sxeuls, rogorc
vnebis WurWels, amtvrevs leki da guramic sxeulisa da
survilebis gareSe arbis taZris lavgardanze.
aludas mier kuratis dakvlac xom msxverplSewirvaze me-
tad adamianuri vnebisgan gaTavisuflebas gulisxmobs.
„alaverdobaSi“, iseve rogorc vaJa-fSavelas „aluda
qeTelaurSi“, mTavari gmiri mxolod sakuTar Zalaze dayr-
dnobiT cdilobs arsebuli realobis Secvlas. orive maTgani
zeadamianobisken iswrafvis. Tumca garkveuli drois Semdeg
„alaverdobis“ personaJi, gansxvavebiT aluda qeTelauris-
gan, daeWvdeba sakuTari moqmedebis sisworeSi (aludas Tavi-
si moqmedebis Sesafaseblad „simaRle“ ar hyofnis, radgan is
isev xevsurTa Soris trialebs, guramma ki alaverdis simaR-
lidan daxeda yvelafers). „...is (gurami) xvdeba, rom Sroma,
Seneba, Semoqmedeba ufro didi faseulobaa da ufro Sede-
giania, vidre gamomwvevi protesti, amboxi; amitom xvdeba ima-
sac, rom TviT isic da saerTod, pirovneba inertul brboze
SeiZleba mxolod SemoqmedebiTma Sromam aamaRlos da ara
sakuTari Tavis sayovelTao yuradRebis centrSi moqcevam.
brbosac kvlav xalxad mxolod SromasTan mibruneba aqcevs,
radgan swored Sromisgan mowyveta gadaagvarebs xalxs br-
bod, arTmevs sasicocxlo Zalas, arsebobis xaliss da sixa-
ruls“ (Tamaz vasaZe).
guramis SemoqmedebiTi amocana zeambiciuri iyo. mas
surda Tavisi Tanamedrove qarTvelis saxe Seeqmnas. mas im-
gvari gmiris portreti unda gamoeZerwa, romelSic sruli-
ad realizdeboda qarTuli erovnuli potencia. es ki SeuZ-
lebeli iyo Tu mwerali eris warsulis mtkice sayrdens, mis
miTologiur-folklorul-literaturul gamocdilebas ar
daeyrdnoboda.
Cemi varaudiT, guram rCeuliSvilma „aluda qeTelauris“
wakiTxviT gamowveuli STabeWdileba gaiazra „alaverdoba-
Si“ mxatvrulad.
167
„alaverdobaSi“ aRZruli antirevoluciuri paTosi am
procesebis Tanamdevi sxvadasxva Rirebulebis axlebur gan-
martebas iTxovda. Tavis droze humanizmisa da Tavisuf-
lebis sabWourad gaazrebuli cnebebi sruliad veRar pasu-
xobdnen dros. literaturas ki SeeZlo, rom isini axali Si-
naarsiT daetvirTa.
erTi mxriv, absoluturi Tavisuflebisken ltolva da,
meore mxriv, adamianisadmi erTguli morCileba – guramis
megobars da cnobil mxatvars, Temo jafariZes, adreve Se-
uniSnavs guramis SemoqmedebaSi arsebuli es winaaRmdegoba:
„igi usazRvro Tavisuflebisken instiqturi midrekile-
bis gamomxatveli Wabuki iyo. meore mxriv ki, zneobrivi ka-
nonebisadmi morCilebis maZiebeli pirovneba...“
Tumca ratom unda CavTvaloT Tavisuflebisadmi mis-
wrafeba da movaleobisadmi morCileba winaaRmdegobriv
Rirebulebad?! gavadevnoT kidev erTxel Tvali guramis
pirovnuli xasiaTis cvlilebas da davrwmundebiT, rom
adamianis ganviTarebis sqematuri naxazi mis SemoqmedebaSi
pirobiTad ase gamoiyureba: Tavisuflebisken swrafva, mo-
valeobisadmi erTguleba (sakuTar TavTan dabruneba) da
msxverplad Sewirvis idea.
dabolos, aluda qeTelauris personaJSi Cven vxedavT
zogadsakacobrio literaturul tips, romlis fesvebi mi-
TologiaSia gaSlili (amirani), xolo misi inerpretirebu-
li saxe Cvens droSi xelaxla iqmneba (guram rCeuliSvili,
„alaverdoba“).
168
lali avaliani
***
mwerali da mTargmneli riurik ivnevi (mixeil kovaliovi)
daibada TbilisSi 1891 wels. CvenTvis gansakuTrebiT sain-
teresoa ivnevis dilogia – `Любовь без любви~ (1925 w.) da
`Открытый дом~ (1927 w.), romelSic asaxulia Tbilisisa da
baqos literaturuli bohema.
169
mis mier Targmnili `aluda qeTelauri~ gamoqveynda vaJa-
fSavelas rCeul TxzulebaTa krebulSi, romelic `zaria
vostokam~ gamosca 1939 wels.
ivneviseuli Targmani vaJas didebuli poemis rusul
enaze ametyvelebis pirveli cdaa; ukve es faqti ganapiro-
bebs rusi poetis Targmanis mniSvnelobas (mogvianebiT poema
Targmnes n. zabolockim da b. spaskim).
mTargmneli inarCunebs dednis rvamarcvlian saleqso
striqons da umravles SemTxvevaSi bd riTmasac; Tumca vaJa-
seul eqvs, rva, aT da met taepiani strofis gadmoRebas (Se-
sabamisi riTmiTurT) yovelTvis ver axerxebs.
vaJa-fDSavelas poemebis 1947 wlis rusuli gamocemis re-
daqtorebis v. golcevisa da s. Ciqovanis winasityvaobaSi vki-
TxulobT: `Если переводчики были бы обязаны втискивать сложную
совокупность образов и эпических событий в вольно используемый
автором размер `шаири~, то это вовсе не соответствовало бы правиль-
ному понятию точности поэтического перевода~. da marTlac, Tum-
ca r. ivnevs ucvlelad gadmoaqvs vaJaAseuli sazomi – rva-
marcvliani saleqso striqoni, Targmani moklebulia dednis
`epikur sidarbaisles~.
imdenad didia vaJKas leqsis Sinagani poeturi Zala, rom
dedanSi sazomis erTferovnebas verc ki vgrZnobT, ivnevis
TargmanSi ki sazomis erTferovnebas ver abaTilebs `poetu-
ri Sinaarsi~, romelic odnavadac ver uaxlovdeba vaJas um-
didres poetur samyaros.
sxva gziT wavida mTargmneli vl. derJavini (poeti, nayofi-
eri mTargmneli; `aluda qeTelauris~ garda, Targmnili aqvs
`baxtrioni~, `giglia~ da `monadire~). man Teqvsmet-TxuTmet-
marcvliani saleqso striqoni gamoiyena. vaJa zust stro-
fikas ar icavs, mTargmneli ki arc jvaredini riTmiT gamar-
Tul, mkvidrad Sekrul oTxtaepian strofs moerida (Tumca
Seqmna iluzia rva-Svidmarcvlian rvataepiani strofisa) da
amgvari `TviTnebobiT~ poemas epikuri JReradoba daubruna:
170
Вестник прискакал к Шатилю,
Крикнул: “Снова нечестивый
Кист напал на нас! И стадо
Взял у наших пастухов!”
Жил там муж Кетелаури –
Мудрый, доблестный,
правдивый, –
Во главе сидел он схода,
Не бросал на ветер слов.
172
didebulad Targmnis amas derJavini:
173
aq `jari~ stumarTa simravlis aRmniSvnelia mxolod da
mosalodneli xocva-Jleta mTargmnelis mieraa `yuriT
moTreuli~.
mTargmneli kargad ver garkveula dednis zogierTY ni-
uansSi. saxelovan aludas mTeli Satili egebeba:
175
Слезы лил в душевной муке...
kargi Targmania:
177
dabnelda, wyalni tirian, Потемнепо, Воды плачут:
kalTa gvexurvis Ramisa; «Ночь подолом нас накрыла!»
droa varskvlavTa K JikJikis, Час, когда мерцают звезды,
mcvreva balaxzed namisa, Росы падают в траву.
mkvdarT sulT saflaviT Час, когда поют уныло
gamosvlis, Души вставших из могилы,
dro maT simReris wynarisa. Выползают дэвы, бродят
По ущельям наяву...
И рассвирепел Алуда,
Глянул гневным волчьим глазом.
Франкский меч из ножен вырвал;
Словно луч, блеснул клинок.
Над быком клинком взмахнул он,
Голова скатилась наземь.
Кликнул он «Душе Муцала
Жертвы кровь да будет впрок!»
aliteraciis magaliTebia:
178
Черенок меча проверил...
Догоняет вора быстрый сокол скал...
Привинтил кремень к ружью...
179
aludasa da mucalis orTabrZolis epizodis TargmanSi
gamotovebulia ori strofi; ris gamoc es monakveTi sakmaod
bundovania.
TargmanSi aluda-mucalis dialogi aludas monologad
qceula:
180
bazala rom ToDfia, amaze vaJaseuli sqolio migviTiTebs.
TiTqos sakmao raodenobiT xarvezebi CamovTvaleT, mag-
ram ara gvgonia, rom maT mTlianad daCrdilon derJavinis
saintereso da STambeWdavi Targmanis Rirseba.
calkeuli naklovanebani dednisa da Targmanis gamow-
vlilviT Sejerebam warmoaCina; mkiTxvelisaTvis ki derJAa-
viniseuli `aluda qeTelauri~ umTavresad mTlianobaSi
aRiqmeba, didebuli dasawyisidan moyolebuli – damagvir-
gvinebel bolo strofamde:
И покинули родную
Землю путники навеки...
Цепенеют горы. Ветер
Мчится, снежен и слепящо.
Вот за перевалом скрылись.
Не видать следов на снеге,
Только издали донесся
Одинокий женский плач.
181
SoTa niSnianiZe (1929-1998)
zoia cxadaia
182
da mainc... rac ar unda Zneli gveCvenos SoTa niSnianiZis
lirikis @dalageba# garkveuli niSnebiT, rCeuli krebulis
pirvelive leqsi (`...@me var misani xari wiqara~#) gzas gvikvalavs
poetis SemoqmedebiTi sivrcisken – xelis gulze devs mamul-
deduli. aqve unda vTqvaT, arc am SemTxvevaSi da, zogadad,
arc sxvagan, SoTa niSnianiZis mamulze (samSobloze) naTqvami
sityva araa mxolod mamuliSviluri valis mosaxdeli, ase
vTqvaT, epoqis stilSi gadawyvetili teqsti. misi leqsebis
saTaurebi da adresatebi (maTdami avtoris eWvmiutaneli
gulwrfeloba) gvarwmunebs amaSi. Tvalis erTi gadavlebiT,
esaa: @`cixe-taZarTa sagalobeli~#, mindor-mindor morbenali
`usaxelo da saxeliani mdinareebi~, @`zedazeni~# da `@broweu-
la~#, @`simRera samegreloze#~, @`kolxuri melodiebi~# da @`afxa-
zuri kantata#~, `@winaparTa sagalobeli~#, `@rionispiras TeTri
tirifi xarobs#~, @`qarTuli zRapari~#, `@roca me gardavicvale~#,
`@xevisberi~#, @`qarTli~#, `@ca qudad#, miwa qalamnad~#, `@vaxtang
mefe#~, @`imereTi~, `giorgobisTve#~, @`sagvareulo xe#~, `@saakaZis
sami cxeni~#, @`dioskuria~#, @`bondis xidi~#, @`mitoveuli saxli~#,
`@sicocxle Semitkbia# (usaTauro)~, @`vazis simfonia#~ da sxv.
qveynad yovelive amis msaxurad movlenil poets qarTuli
xalxuri zRaprebis gmirebidan yvelaze najafari, erTguli
da Tanac gulsaklavi xari wiqara aurCevia arqetipad, su-
lismierad. es leqsi erTgvari savizito baraTia SoTa niSnia-
niZis SemoqmedebiTi portretisaTvis. aq is aris gamoxatuli,
gamoTqmuli, ra valic adevs, zogadad, poets, sityvis os-
tats da, konkretulad, mas, @zRapridan gamoparuls#, @mamul-
dedulis dvritas# (metafora) anu mamulis simtkices Tavisi
wili erTi siyvarulic rom unda Sehmatos. epiTetebi: @misa-
ni#, @qedgaxexili#, @gadatyauli#, @najafari#, @tandakorZili# da
bolos, `@Tvalebi – angelosebis amokocnili~,# STambeWdavad
misaRebia mkiTxvelisaTvis, radgan isini saerToa zRapris
gmirisTvis da @siyvarulisTvis gaCenili# poetisATvis.
183
Seni uReli memCatos agremc,
qedze rom madgas ganaCeniviT.
ar momiRero, geTayva, saxre,
siyvarulisTvis var gaCenili...
184
Zeoba iyo – glexkaci isev Sen gdebda imedebs,
Rreoba iyo, vaime, isev Sen gamogimeteT.
qorwili iyo... vaime, mtkioda guli saRadre,
wamogaqcieT najafi da yeli gamogaRadreT.
– es ra yivis qarafidan?
– koSki aris camcumisi!
– koSkze orbi gadafrinda.
– suli aris, dastur misi!
aragvze da iorzeda bades isvris sulkalmaxi,
bades Tevzi mohyolia sul wvera da sul kalmaxi.
... aq zvinebi imdenia,
tyes miagavs gamobelils,
kakabs gadahkidebia
Savi SaSvi mgalobeli.
187
mwerali da literaturaTmcodne, SoTa niSnianiZis poe-
ziis mkvlevari, elguja maRraZe aRniSnavs, rom jer kidev @
cixe-taZarTa sagalobelma#, xevsurma#, @xarma# da Wabukobis-
droindelma leqsebma daudo saTave SoTa niSnianiZis po-
eziis maRal RirebulebaTa fesvebis Ziebas... SoTa niSniani-
Zem ori gvari dainaTla cxovrebaSi, mis heraldikur xatad
ki xari iqca, rogorc samSoblos winaSe maRali movaleobis
gamomxatveli simbolo#...~ (maRraZe e. @monumenturi xelweris
lirikosi#. SoTa niSnianiZe. rCeuli. Tbilisi: gamomcemloba @
merani#, 1983, gv. 435).
@leqsi `xevsuri#~ samasi aragvelis xsovnas eZRvneba. @`zaf-
xulze, aragvze, salude duqanTan, ukravda daira~... `Rre-
obdnen xevsurni~... `devkacebi~, `daCexil cxvir-pirze efi-
naT xaSxaSi, agvistos pirdapir isxamdnen xaxaSi~... maTi
goliaTuri, vaJkacuri Sesaxedaoba, cxenze jiriTi – Sors,
warsulisken abrunebs poetis gulisyurs, mzeras da warmo-
saxvaSi uneblieT SemoiWreba samasi aragvelis aCrdilebi,
rogorc simbolo gmiruli warsulisa an ukeT – warsulis
gmirebis maradiuli xsovnisa. maTi gaxsenebiT nagrZnobi
siamayis gancdaa mTeli teqstis emociuri foni.
yoveli Sexvedra warsulTan, xsovna, gaxseneba, poetis-
Tvis gardasul istoriul dro-sivrcesTan Sexebaa, sevdi-
ani, tkiviliani, Tanac, Tavmosawonebi – mamulis warsuli...
ase ikiTxeba SoTa niSnianiZis poeturi ganwyoba mis leqsebSi:
@`saqarTveloSi yvela cixesTan~#, `@vaxtang mefe#~, @`Tevdore#~,
@`saakaZis sami cxeni~#, `@ioane beri~#, `cotne dadiani~, `mame-
luqebi~, `habo anu ferflis legenda~, @`Temur-lengi~#, @`mon-
Rolebi~#, @`mcxeTaSi~# da mravali sxva; saqarTvelos yvela
kuTxis Znelbedobis Jami ikiTxeba am teqstebSi. gavixsenebT
nawyvets leqsidan `@Tevdore@~:
188
...aTas eqvsas mecxre weli, rogorc upatrono raSi,
torebs cemda... Wixvinebda, mTidan gadarboda mTaSi.
modgmas amorZalTa
da mgelkacTa modgmas
ase unazesi da ciuri moTqma?
189
li simRerebis aluziebia: @`sisatura#~, @`Cagunia Caguna~#. leq-
sis pirvel nawilSi igive saTqmeli aqvs poets, rac @megruli
melodiebis# teqstSi.
moviare, moviare,
rac mzis gulze asvenia.
xma aseTi mgrZnobiare
arsad, arsad ar msmenia...
190
ZiZiSvilobdnen winapari saxlikacebi
da mxarze ejdaT erTi Winka da angelosi.
qori wiwilas afxazeTSi Tu itacebda,
hau, hauo, – gviyviria samegreloSi.
qarTl-kaxeTi legendaa,
imereTi zRapari,
samegrelo ocnebaa – gafrenili fafari.
guria ki simReraa, xolo raWa sizmari,
yvela erTad – venaxia Cveni dasaficari.
191
mitovebuli raWis soflebis Tema Zalze aqtiuri iyo 70-ian
wlebSi (gansakuTrebiT m. lebaniZis lirikaSi). SoTa niSni-
aniZis @`dedabrisa da mamlis ambavi~# amas mianiSnebs. omSi
daRupuli oTxi Svilis saxels qalaqeli SviliSvilebis mom-
lodine moxuci martoobaSi, mwuxarebaSi, mamlis yivilSi
ismens TiTqos, @`qomagad es erTi mamalia, oTxic – jariskac-
Ta suraTebi~#.
dedabers ki saxelebad rad Caesmis yiyliyo:
– gigilikooo!
– kikilikooo!
– kukurikooo!
– ilikooo!
193
hqvia SoTa niSnianiZis am leqss, romelic Zveli (pirveli
msoflio omisdroindeli) simReris citaciiT iwyeba: @`vaime,
Cemo, / vaime, Cemo venaxo, / Sors mivdivar... / Svid weliwads
ver gnaxo#~. `@rionispir zRvasaviT rom qanaob, vin dagTesos,
vin dagToxnos, yanao. Semodegze vin dagbertyos nigozo,
devisyela Weri vin damigozos~#... emateba Zvel saTqmels po-
etis axali teqsti... sul samiode striqonSi, mravalwerti-
liT gayofil striqonebSi ixateba mTavari saTqmeli – axali,
meore msoflio omiT Tavsdatexili tragedia.
194
ar SeiZleba ar gavixsenoT SoTa niSnianiZis leqsi @`leg-
enda ianoS korCakze#~, gamoCenil bavSvTa eqimze, sabavSvo
mweralsa da swavlul adamianze, romelmac germanelTa tyve-
obaSi sikvdilmisjili bavSvebi viTom sazeimo karnavalze
miiyvana, gamxiarulebul patarebs gazis kameraSi SeuZRva
da maTTan erTad daiRupa: `@amboben. yovel axalwlis Rames, /
roca mRerian da Rvinos svamen, / cad imarTeba sxva karnavali
/ da RvTis wyalobiT xedavs mravali~#...
mravali miZRvnili leqsi aqvs SoTa niSnianiZes. misi ad-
resatebi arian megobrebi, cnobili adamianebi warsulidan
Tu Tanamedroveobidan. gansakuTrebiT gamorCeulia @balada
profesor Jordanias gmirobaze#, romelmac 1962 wels rio de
Janeiros maxloblad cecxlmokidebul TviTmfrinavSi Ta-
visi maSveli rgoli erT ubileTo gogonas dauTmo, TviTon
ki daiRupa (curva ar icoda) – adamianobis, gmirobis suraTs
siamayiT xatavs poeti, magram awuxebs erTi `@magram~#...
195
SoTa niSnianiZis satrfialo lirikidan mis Zvel mkiTx-
vels, pirvel yovlisa, usaTauro leqsi gaaxsendeba, misi
pirveli striqonebi, pirvelisa da gansakuTrebulis didi
mosagonari:
meCurCulebi, mebutbutebi,
TrTian bageni,…
TrTian TiTebi,…
xan umizezod gamebutebi,
xan umizezod Semirigdebi.
gogonas rame Tu wamostkivda –
savse xar SiSiT da SeSfoTebiT,
landiviT zixar bavSvis loginTan,
ase mgonia dardiT mokvdebi.
ase – Relvisgan sunTqva Sekruli,
Caexutebi da eferebi
da momswre qveynad ar meguleba,
amaze didi bednierebis.
197
(gamoica samasgverdiani wigni `vin gvWirdeba Cven? – lenini#~,
avtori g. margvelaSvili, rusulad gamoica 1973 w.); daiwyo
sakavSiro cekas organoebis sityvieri brZola da mowodebebi
leninisa da, zogadad, komunistebis saxis SeqmnisaTvis. ro-
gorc yovelTvis, zaraldebodnen poetebi, radgan, poeziis
swrafi reagirebis unaris gamo, misgan myisierad iTxovdnen
dakveTis Sesrulebas. am talRas mohyva SoTa niSnianiZis leq-
si @`komunistebi~#. visac @`komunistebi#~ waukiTxavs, imdenad
uSualo, baldautanebeli (TiTqos) gancdiTaa Seqmnili, eWvi
ar Segepareba, rom aq ar iyo simarTle, rwmena... mkiTxvelisT-
vis gasaocari, magram mainc rwmena. es leqsi imdenad kargad
aris dawerili (mxatvruli TvalsazrisiT), rom popularu-
lic ki gaxda. rogorc dRevandeli gadasaxedidan irkveva,
jer kidev bevrs ar hqonda gacnobierebuli lenin-stalinuri
epoqis, komunisturi epoqis is Semzaravi sisastikeebi, ra-
sac partia da xelisufleba saguldagulod fuTavda; garda
imisa, rom gamoica @`qarTveli poetebi lenins~#, @`msoflio po-
etebi lenins~#, konkretulad komunistebis sadidebeli sity-
va unda Tqmuliyo da iTqva kidevac; magram xelisufleba amas
ar sjerdeboda. axlos iyo sabWoTa sistemis dasasrulis da-
sawyisi. ideologias axali muxti sWirdeboda.
1974 wlis 23-24 aprils saqarTvelos ssr umaRlesi sabWos
sxdomaTa darbazSi gaimarTa mweralTa da kritikosTa sru-
liad sakavSiro TaTbiri – @`partia Cveni epoqis goneba, namusi
da sindisia~# (gaz. @`literaturuli saqarTvelo~#, 1974, №№17,
18-24). TaTbirSi monawileobdnen mwerlebi ssrk sxvadasxva
respublikebidan; ganixiles Tanamedrove mxatvrul lite-
raturaSi komunistis saxis xorcSesxmis sakiTxi, amasTan
dakavSirebiT moxsenebiT gamovida ssrk mweralTa kavSiris
mdivani vitali ozerovi. TaTbirze sityviT gamovida ck pir-
veli mdivani eduard SevardnaZe – @`socialisturi realiz-
mis literaturisa da xelovnebis axali warmatebisaken~#... am
moxsenebaSi is aRniSnavs: @`im faqtma, rom komunistebma Ta-
visnairi gaxades mSromelTa milioniani masebi, TavianT do-
nemde aamaRles isini, TviT komunistebi naklebad saintereso
adamianebad rodi aqcia, Tumca isini garegnulad ise kolo-
198
ritulad aRar gamoirCevian, rogorc es iyo ocian-ocda-
aTian wlebSi, magram mainc, Tanamedrove komunisti, rogorc
adamiani, ufro rTuli movlena gaxda. misi SeswavlisaTvis,
literaturisa da xelovnebis nawarmoebebSi, misi mxatvruli
xorcSesxmisaTvis saWiroa ufro Rrma midgoma, ufro mdida-
ri palitra, ufro msuye saRebavebi da Strixebi, saxis gamok-
veTis ufro Tanamedrove stili# (ase Seiqmna filmi @`raikomis
mdivani~, reJ. rezo CxeiZe#; leqsebi: @`feodali~#, g. gegeWkoris,
nazi kilasonias ramdenime leqsi komkavSirze, revoluciaze,
leninze, pavlik morozovze da sxv. ara mxolod eseni... z.c.).
es yovelive imisaTvis, Tu ra emociuri safuZveli edo SoTa
niSnianiZis k@ omunistebs#, ra realobaSi aRmoCnda im periodis
qarTuli literatura.
70-80-iani wlebi gansakuTrebiT nayofieria SoTa niSni-
aniZisTvis. miwieri sinamdvile, dakvirveba yofiT movleneb-
sa da faqtebze kidev ufro aRrmavebs saTqmels, afarToebs
mis Tvalsawiers; amave dros, ufro da ufro mZimdeba poetis
sulieri mdgomareoba, radgan am qveyanaze @`madli calkea da
codva calke~#, uflis sarkeSi xSirad @eSma imzireba#. igi rwme-
nis pativismcemeli, RvTis madidebelia Tavisi poeturi sity-
viT, magram amqveyniuri usamarTlobani xSirad ganawyobs
protestis grZnobiT, oRond, Rrmad adamianuri, gasagebi,
safuZvliani protestiT. mas ise SeuZlia ilaparakos umweo
Citis da ZaRlis tragediaze, rogorc sakuTarze, pirovnul-
ze, radgan, misi azriT, Tu RmerTia qveyanaze da isaa arsTa
gamrige, maSin yvelasaTvis unda iyos – kacisTvisac da de-
da-CitisTvisac: @
199
fiqrobs, ganicdis. sxvisTvis SeumCneveli detali misTvis
SeiZleba sixarulis, sulieri Svebis netarebad iqces: Tun-
dac, @`xbo rom jiqans wovs# da dedas @netarebiT uTrTis sxe-
uli~#... an: @`deda-Citi rom bartyebs apurebs, bude estradad
aris qceuli#~... an: `@roca dakargul patrons poulobs... la-
mis sigiJis zRvarzea ZaRli~#... an sxva wuTebic, RvTaebrivi
krZalvis: @yrma rom ZuZus wovs,# deda RvTismSobeliviT mSve-
nieria... maSin SeuZlia Tqvas:
200
fila. man erTnairi gznebiT SeZlo cisa da miwis Tayvaniscema,
Tumca ukmarisobis grZnoba mainc dahyveba da aTqmevinebs:
202
jer kidev ar iyo miwuruli 80-iani wlebi, jer kidev win
iyo ZmaTamkvleli omi. SoTa niSnianiZem movlenebs daaswro
da droulad Tqva:
204
esma oniani (1938-1999)
inga milorava
206
sruliad zedrouli, sruliad mowyvetili sworedac ba-
ziss, wminda esTetika – mTlianad am adamianis, Semoqmedis sam-
yaroa aseTi da, bunebrivia, misi poeziac, rogorc am mTliani
da erTmaneTTan dakavSirebul sferoTa musikis erTi melo-
dia. is erTi xelis mosmiT anadgurebs materialistur, Sema-
Sinebel, SemaSfoTebel da sasowarmkveT Tezas, rom adamiani
mTlianad miwazea mibmuli da misi arsi gapirobrebuli da
damokidebulia nivTier struqturebze, saWmelze, saxlebze,
simdidreze, xorciel bednierebaze, komfortze, mxolod sxe-
ulis gancxromasa da kmayofilebaze; rom adamians, mis suls
da SemoqmedebiT aqtivobasac marTavs am miwieri survilebis
Zala da safuZveli – ekonomika, politika, Tundac ufro co-
taTi maRla aweuli da TiTqosda sulierebisken gadaziduli,
magram mainc miwierze, yofiTze aRmocenebuli ideologiebi.
esma onianis mTeli samyaro da misi poezia adasturebs,
rom wminda esTetika, mSveniereba, Semoqmedeba sxva sferoebi-
dan modis adamianur samyaroSi, is mowyvetilia xelSesaxebs
da wminda saxeebiT qsovs amqveynad namdvilad arsebobis, su-
lis miwasTan, talaxTan Seurevlobis, Seuryvnelobis ambavs.
es pirveli udidesi mniSvnelobaa esma onianis poeziisa, misi
Rvawlic da gansakuTrebuli niSanic.
meore niSani pirvelidan gamomdinareobs, mas ukavSirdeba,
magram sxva Rirebuleba, faseuloba aqvs qarTuli salitera-
turo (da aramarto saliteraturo) procesisaTvis – esaa
droSi gaxsniloba, Riaoba. erTia, roca Semoqmedi dgeba Ta-
vis kuTvnil sivrceze maRla da misi klanWebidan Tavdaxsni-
li Tavis empiriul droSi qmnis sakuTar samyaros, romelic
mis gancdebs, grZnobebs mainc am myari sibrtyis movlenebisa
da Tvisobrioibidan aireklavs da maTganve gapirobebulia,
Tumca sruliad Tavisuflad, gansakuTrebuli simZafriT
gamoxatavs da meorea, ramdenad aris es yvelaferi imdenad
aralokaluri, zogadadamianuri, sulismieri, esTetikurad
universaluri, maRalmxatvruli da zedrouli, rom misma sa-
xeebma gauZlon dros, adgils, sxvadasxva Sinaarsis da for-
mis gadakveTis wertilebis mudmiv cvlas da sxva droSic
gadaitanon Semoqmedi adamianis drosa da sivrceze gamarjve-
207
bis ambavi. dro, epoqebis monacvleoba arsad gaqreba, iqneb
fardobiTia marTlac dro, magram adamiani masSi cxovrobs da
sxva gza jerjerobiT ara aqvs. amitom Zalian mniSvnelovani
da faseulia esma onianis poezia, romelic dRes, sulierebis
ngrevis, destruqciis, dekonstruqciis ukve niRabaxdil
epoqaSi aris is sayrdeni, romelic adamianebs eubneba: arc
ise mZime da saSiSia es yvelaferi, adamiani metafizikuris ana-
reklia da is amas yovelTvis SeZlebs daicvas, gadaarCinos
da gamoxatos, ise rogorc gamoixata da gamoxatavs amas Tun-
dac esma oniani – xelovani, moazrovne da natifi poeti – Ta-
vis epoqaSi da TqvensaSic. sityva `gamoxatavs~ awmyo droSi
SemTxveviT ar weria – esma onianis poezia am epoqasac zustad
iseve exameba da ekuTvnis, iqneb ufrto metadac ki, rogorc
Tavisas da albaT momdevno drois plastebSic imave ambavs
moyveba – adamianis Semoqmedebis, grZnobierebis, silamazis,
sicocxlis da maradisobis gancdisas.
mesame mniSvnelovani sakiTxi, romelzec SeiZleba dag-
vafiqros esma onianis poeziam da misma pirovnebamac, aris
xelovnebasa da literaturaSi adgilis povnis problema,
romelic mudam awuxebdaT Semoqmed adamianebs da maTi
cxovrebisa da memkvidreobis SemswavlelT. gamomdinare im
winare niSnebidan, romlebic miuTiTeben, rogori damouki-
debelia esma onianis mxatvruli samyaro misive materialuri
realobidan, romelic mTlianad ideologiuri kliSeebiT
iyo gadaqselili da gamsWvaluli, gasagebia, ratom ar iyo is
saTanadod aRiarebuli. magram amave dros is ukve iseT epo-
qaSi gamovida SemoqmedebiT asparezze, roca Sinagani rRveva
mTeli ZaliT mimdinareobs, magram Semoqmed adamianebze wne-
xi Sesustebulia, represireba Riad ar xdeba da maT ase Tu
ise gza aqvT gaxsnili mkiTxvel-Semmecnebelamde, Tumca sa-
bolood es mainc moCvenebiTi Tavisufleba iyo. esma onianis
poeturi bediswera adasturebs, rom totalitarul ideolo-
gias yvelaze metad, zogjer Riad kritikul azrze metadac ki
eSinia swored zedroulis, ideaTa sauflodan mosulis, meta-
fizikuris da iseTi adamianis, romelsac saWirod ar miaCnia
Tavisi samyaro Zalad gaitanos, rqebiT, aTasi xerxiT gaTxri-
208
li gvirabebiTa da SemovliTi gzebiT iaros da amorful miz-
namde mivides. es avtonomiuroba ki aris swored misi, misi Ta-
visuflebis gamarjveba drozec da avtoritarul sivrcezec,
romelic damarcxebuli rCeba ara imwuTasve, TvalsaCinod,
aramed droSi.
esma onianis ukompromiso anabeWdebi miuRebeli, SesaZ-
loa, aramasobrivi, arapopularuli, arameinstrimuli yofi-
liyo misi kuTvnili droisa da sivrcisTvis, magram samagi-
erod avTenturia da Sedegad – mudmivi – adamianis namdvili
arsis gamaZlierebeli Tavisi faruli gamarjvebiT konfor-
mizmsa da damangrevel kopmpromisebze. TviTonve grZnobda
poeti Tavis misias, roca ambobda, `suls CenCosaviT Sreebad
Semoxvevia Cveni realoba da adamianis misia isaa, am CenCosa-
gan gaTavisufldes...
leqsi „Tavisuflebis mkacri sakani~ kargad gamoxatavs
esma onianis mier sakuTari poeziis ganWvretas, ufro metad,
albaT, zogadad poeziis kredos warmoaCens da bunebrivia, is,
rac poeturi qmnadobis mTavar metafizikur idead miaCnda,
Seecada sakuTar poeziaSi anareklad, ideis emanaciad rac
SeiZleba srulad gaecocxlebina:
210
darCenilis, danis piras mosiarulis sulSi namdvili si-
tyvebis kvritebidan tviasaviT amoskda. sisxli da mze – vneba
da sinaTle, mewamuli da oqrosferi (mxatvris ferweris fe-
rebi), Zala da siTbo, tkivili da siyvaruli da kidev uamravi
wveTi da sxivi, romelic scviva am nayofs, qmnis esma onianis
poezias.
da mainc, albaT misi ara marto poeturi, cxovrebiseuli
koncefciis gvirgvinic am leqsis saTauria – `Tavisuflebis
mkacri sakani~. is absoluturad Tavisufal adamianad darCa
bolomde. umTavresi da principulad xelSeuxebeli misT-
vis swored SemoqmedebiTi Tavisufleba da damoukidebloba
iyo. amave dros igi naTlad xedavda, rom sakanSi iyo gamom-
wyvdeuli da mixvda, rom swored Tavisuflebaa misi sakani
im Tvisobriobis garemoSi, romelSic is cxovrobda. vizua-
lurad SeiZleba asec davinaxoT – uzarmazari, aborgebuli
garesamyaro, jojxeTuri qvena vnebebiT, cecxliT, kupriT,
laviT, borgviT savse. survilebisgan, pativmoyvareobisgan
dakrunCxuli sxeulebi, zneobrivi kompromisebis lodebqveS
gaWyletili adamianebi trialeben uwonadobaSi, tragikul
usayrdenobaSi. konformisti xelovanebis brtyeli sxeule-
bi hkidia lursmnebze, ikrunCxebian amqveyniur siameTagan
mowamluli da saxewaSlili niWis gamyidvelni, qars miaqvs
maTi saxelebi da saxeebi, magram, miuxedavad am apokalifsuri
qaosisa da areulobisa, es mainc am qveynad yofnis xalxmra-
vali zeimia, isini bevrni arian, erTad arian da am sivrceSi
micuravs da anaTebs TiTqmis wertili – gamWvirvale patara
sakani, savse cisferi, kamkama, wminda haeriT, sadac gamo-
ketilia is, vinc am yvelaferze, rac irgvlivaa, Segnebulad,
gaazrebulad, mtkiced Tqva uari, radgan winaaRmdeg SemTx-
vevaSi, Tavisuflebis damkargavi dakargavda sakuTar Tavs.
man icis, ra mkacria es realoba, ra rTulia martoobis sakan-
Si gamoketva, magram Tavisi SemoqmedebiT naTlad aCvenebs
sxva msgavsi sulis, msgavs Tavisuflebis saknebSi myofebs
– Tavis Tanamedroveebsac da momavlis adamianebsac, rom
Tavisuflebis Sedegia mxolod Rirebuli da nayofieri ar-
seboba – wminda sisxlis mzeebis gamosxma da am nayofebis
211
Secnobis unaric aseT Tanamesakneebs eniWebaT da mxolod
es Tavisuflebaa waruvali, gansxvavebiT garSemo gamefebu-
li, miwier-talaxiani,monisTvis boZebuli wamSi gamqrali
wamisve didebisagan.
amgvari poeturi kanonis da saqmed qceuli sityvis poe-
ti, bunebrivia, ver iqneboda masobrivi da sayovelTao verc
TanamedroveebisaTvis, verc Semdgom epoqaSi, albaT, verc
verasodes iqneba. amis Sesaxeb adreve werda rezi TvaraZe,
manamde, sanam esma onianis Semoqmedeba, rogorc mTliani,
monoliTuri xelovnebis nayofi, ufro meti adamianisTvis
gaxdeboda xelmisawvdomi: `es iyo simZafre, romelic Zneli
gasaZlebi iyo im droisTvis. maSin ase aravin ar werda, garda
ana kalandaZisa da adreuli galaktionisa. es dRemde ver
aitana qarTulma sazogadoebam. amitom aris, rom esma oniani,
ubrwyinvalesi poeti, dRemde darCenilia salonebisa da
calkeuli ojaxuri wreebis kuTvnilebad. sxvaTaSoris, ama-
Si ar vxedav arafers cuds. esma ar SeiZleba iyos masobrivi
poeti, masebSi sakiTxavi poeti, mravalaseulaTasiani mkiTx-
velis poeti~. mraval aseulaTasiani mkiTxveli esma onians
verasodes eyoleba, magram axla igi Tavisi Tavisuflebis
saknis msgavs ufro met sakans Sexvda – esec namdvili poeziis,
namdvili xelovnebis kanonia, rom droSi met monaTesave suls
poulobs, radgan axal-axal epoqebTan erTad modian misi
msgavsi axali adamianebi, romlebsac am samyaros SegrZnoba
SeuZliaT. TiToeul epoqaSi Tavisuflebis saknebis mkvidrTa
Tanafardoba, albaT, maincdamainc arc icvleba, magram dro
midis da axlebi ematebian da eziarebian erTxel Sobil sivr-
ces da is ufrodaufro metisTvis xdeba sakuTari, organuli.
amgvari bedi ergo esma onianis poezias. mainc, albaT. ufro
swori iqneba, Tu mTel mis samyaros mTlian, daunawevrebel,
erTian sicocxled ganvixilavT, sadac grZnoba, sityva, feri,
xazi, azri, tkivili, sixaruli, forma, sinanuli, siyvaruli,
saxe, Sinaarsi, zedapiri, siRrme, naTqvami, miniSnebuli, gamo-
xatuli, nagulisxmebi, teqsti, konteqsti – yvelaferi erTi
didi qsovilia – epikuri, kosmiuri da amave dros Zalian pi-
radulic da ara mxolod avtorisaTvis. igi kosmiur sferoTa
212
xmebsa da ferebs eziara, maT SuagulSi moeqca. uxilav siv-
rceebamde asuli adamiani sxva adamianebs poeturi warmo-
saxviT, ferebis, sagnebis, xmebis enaze, mSobliur da gasageb
saxeTa enaze gadmoscems am idumal samyaroTa gancdas da am-
bavs. am SemTxvevaSi, kargi magaliTia leqsi `mze~, romelSic
swored es kosmiuri JReradoba aRwevs mkiTxvelamde ferTa,
nacnob saganTa, TviT babuis xatis meSveobiT da es epikuri,
yovlismomcveli, Sesaqmeseuli suraTi xdeba Zalian Tbili,
piraduli, xelSesaxebi:
213
(gansakuTrebiT es ferovnebis gamudmebuli ardaviwyeba-gad-
mocema axsenebT ferweras).
es ar aris swori; maT aviwydebaT, rom fers saerTod aqvs
udidesi mniSvneloba adamianur yofierebaSi. CvenTvis sam-
yaros xiluloba-gacxadebaSi~. – werda igi. rogorc Cans,
misTvis principuli iyo, rom poeziis sivrceSi ferweruli
niuansebis arseboba gaemijnaT namdvili ferwerisagan. rea-
lurad asecaa, magram misi poeziis misive mTliani mxatvruli
samyarodan gamocalkeveba analizisas ara mgonia swori iyos.
poets ar surda yofiliyo mxatvari, romelmac poeziaSic
scada bedi, Tumca albaT misTvis mainc Zneli gasacnobiere-
beli iyo, ra rangis movlena iyo Tavad, rom is TviTonaa ukve
mTlianoba, erTgvari xelovnebis metafora, romelic gamo-
xatavs adamianis Semoqmedebis usazRvro SesaZleblobebs
da sinTeturobas. rac Seexeba sagnobriobas, albaT swored
esaa esma onianis poeturi qveynis Sidasivrcis saocari or-
magi bunebis – efemerulobisa da relurobis erTdroulad
arsebobisa da aseve erTianad Semecneba-gancdis erT-erTi
safuZveli – mZafri grZnobiereba, metafizikuris organuli,
pirvelqmnili wvdoma, saxeebis iluzuruloba da amave dros
yvelaferi sagnobrivi, gamokveTili, xelSesaxebi. TvaliT
dasanaxi absoluturad harmoniulad arsebobs, erTmaneTs
avsebs da erTianad emsaxureba saTqmelis srulyofilad.
gamokveTas. albaT, swored es vizualizacia CauTvales po-
etad qceuli mxatvris niSnad , sinamdvileSi ki es misi indi-
vidualobis unikaluri niSania, romelic misi Semoqmedebis
nebismier nawilSi, Sresa da aspeqtSi vlindeba. sagnobribis
am moulodnel aqcentirebas ukavSirdeba misi poeziis epiku-
robac da albaT es sagnobriobaa erTgvari xarki xelSesaxebis,
miwierisa da myarisadmi gadaxdili, `danis pirze~ siaruli-
sas xelmosaWidis, namdvilis, manugeSeblisa da dasayrdenis
Ziebisas.
zogadad, sagulisxmoa, rom igi sakuTari poeziis arsze
TviTonve fiqrobs. es moazrovne Semoqmedis niSania. poeti
Tavadve cdilobs mkiTxvels auxsnas, Tu rogor xedavs Tavis
mxatvrul qsovils, ra surs, ra Canafiqri hqonda misi Seqm-
214
nisas da ras moelis mkiTxvelisagan. aseTi analitikuri mid-
goma da erTgvari rekomendaciebi Zalian faseulia, Tumca,
rogorc wesi, mxatvruli intenciis Sedegi, rogorc ki cal-
ke realobad iqceva, anu `sisxlis mzeebi~ nayofad moesxmeba
Semoqmedis STagonebas da damoukidebel arsebobas iwyebs,
is ukve, faqtobrivad, aRarc ekuTvnis mas da Semmecneblis
kuTvnilebac Tanabrad xdeba, rac aRqmis da interpretaciis
saSulebas da uflebasac ki aniWebs mas. am SemTxvevaSi anali-
tikosi avtoris instruqcia, rogor Seimecnon misi poezia,
rogor xedavs igi Tavis poetur qsovils, aris kidev erTi
damoukidebeli naazrevi, SemoqmedebiTi azrovnebis nayofi,
Zalian Rirebuli, saintereso, magram, arsebiTad, isic ise-
Tive interpretaciaa, rogoric nebismieri sxva analitiko-
sis nafiqr-naazrevi. rogorc Cans, poets arc hqonia miznad
sityvier nakadSi mkiTxvelis bolomde SeSveba, famlarulad
gaSinaureba da ase xedavda Tavis poezias, mtkice garsis da
saTuTi SigTavsis mqone sicocxles: „Tqven me ver mipoviT
bzars (rodesac me darwmunebuli vakonkreteb saTqmels),
versaidan SemomeRvrebiT, isea agebuli Cemi saTqmelis rao-
ba, ver miewebebiT, miematebiT, ver SeiWrebiT, ver poulobT
nawiburebs, romelic misi gadaxsnis saSualebas mogcemdaT~.
am SemTxvevaSi misi interpretacia da xedva imiTaa Zalian
mniSvnelovani, rom saSualebas gvaZlevs mivxvdeT, ras moe-
lis is Cvengan, mkiTxvelebisagan, rogor mopyrobas, rogor
damokidebulebas da amis Semdeg, SesaZloa, misi, rogorc
Semoqmedis, poetis bedic da sociumTan, upiratesad ofici-
ozTan, urTierTqmedebis forma da Sedegebic kidev ufro
gasagebi gaxdes. is mxolod grZnobier gamoxmaurebas elo-
deba, gagebas da pativiscemas, adamians, romelic ise exeba
mis samyaros, rom ar cdilobs misi sulis trepanacias, miT
umetes, viviseqciiT. Tavis droze, albaT, amitomac aarides
oficialurma literaturulma biurokratiulma aparatma,
literaturis funqcionerebma da kritikam mas Tvali – ver
SeaRwevdnen misi sulis siRrmeSi, ver daimorCilebdnen – ar
uSvebda, ver daanakuwebdnen, verc TiTs dauqnevdnen da Wku-
as aswavlidnen, mixvdnen da dro ki ukve iseTi iyo, fizikurad
215
am damoukidebeli samyaros avtors ver mospobdnen, amitom
amjobines Tvalis arideba, TiTqos arc arsebobda, magram
rogorc cxovrebis wesia da kanoni, es samyaro daeloda imaT,
vinc mas zustad ise SeigrZnobda da Seicnobda, rogorc mas
surda da es droc movida. meore mxriv, aris raRac TiTqos
zeaRmatebulic, qedmaRalic Tu elitarulobis Canafiqris
elferis mqonec sakuTari poeziis garsis Suvalobis am sur-
vilSi, magram Tu mis samyaros swored ise moepyrobian, ro-
gorc mas surda, miuaxlovdebian faqizad, mSvidad, gulisyu-
riT, uiaraRod, dominirebisa da bolomde amocnobis vnebis
gareSe, miuaxlovdebian ise, rogorc odesRac kurtuazul
samyaroSi raindi uaxlovdeboda Tavis gulis dedofals, ma-
Sin es mxatvruli qsovili mTeli sikaSkaSiTa da rac, mTava-
ria, sruli siTboTi, mTeli Tavisi namdvili, bunebrivi ub-
raloebiT, grZnobierebiTa da silamaziT miegebeba da mainc
bolomde Sesacnobi xdeba mkiTxvelisTvis da isic Tavdavi-
wyebiT exveva am saxeTa elvarebaSi, poeziis abreSumis sig-
rileSi, saxeTa cimcimsa da gancdaTa mcxunvarebaSi da xvdeba
– aravin arafers umalavda, arc uRirsad Tvlida, mxolod
sworad miaxloebas sTxovda, iqneb emudareboda kidevac, mag-
ram RirsebiTa da bibliuri dedamTavrebis siamayiT savse.
zogadad, esma oniani mainc gamoirCeva Teoriuli aspeqte-
bisadmi gamZafrebuli interesiT. igi Tavis werilebsa da es-
eebSi msjelobs poeziis sakiTxebze, poeziisa da ferweris
urTierTmimarTebaze, konvenciuri da Tavisufali leqsis
sakiTxebze. Tavisufleba, romelic mas sakmaod Zvirad da-
ujda, poeziaSic, uSualod striqonebSic prioritetuli da
organuli aRmoCnda misTvis. marTlac rom sakmaod Zvirad
daujda, radgan, miuxedavad Sinagani damoukideblobisa, ro-
gorc misi Canawerebidan Cans, mainc tkivils ayenebda kriti-
kis uyuradReboba da mkiTxvelaTan siSore. Tavisuflebis
maRali xarisxi da arsebiTad, Tavisufleba, rogorc misi
Semoqmedebis jvari da arsi, imaSic gamovlinda, rom konven-
ciuri leqsis formati mainc ufro arabunebrivia misTvis,
riTmul-ritmuli gardauvalobisa da CarCos gamo da pirda-
216
pir SeiZleba iTqvas, iseTi maRalmxatvruli ver gamosdis,
rogorc Tavisufali leqsi.
miuxedavad ase mkveTrad aqcentirebuli pirovnulobi-
sa, gansakuTrebiT unda aRiniSnos esma onianis poeturi
sivrcis araegocentruloba. zogadad, poeturi samyaros,
gansakuTrebiT lirikis centrSi, dgas `me~ – ganmcdeli da
mTxrobeli. es `me~ gamosWvivis yvelgan, iqac, sadac xilulad
ar Cans. esma onianis poezias aqvs ucnauri Tviseba – is li-
rikuli epikurobiT xasiaTdeba da Tanac umetesad poeturi
`me~ ar dominirebs, ar ikavebs mTel sivrces. ra Tqma unda,
misi poezia anTropocentrulia, magram ufro ganzogadebu-
li, ganyenebuli, roca poeti cdilobs gascdes Tavisi `mes~
farglebs, `me~ aqcios sxvad, miswvdes raRac ufro dids, yov-
lismomcvels, gaxdes ara mxolod individualuris gamomxa-
tavi, aramed, transcedenturis gamtari, gadamtani, poetur
saxeebad gardaqmnilad momwodebeli. es swrafva misi poeziis
epikurobis garda bgerweraSic gamoixata. xandaxan, SesaZloa,
gaCndes gancda, rom aliteraciebi, bgeraTa sixuve (da iqneb
mainc feria bgerad Targmnili?), mravalxmianoba, uamravi
xmovani xazi da maTi sxvadasxva Sred da mimarTulebiT gaSla
zedmetia, gana risTvisaa aseTi gadatvirTuloba saWiro?
nuTu marTla garss qmnis ase, rom saTuT siRrmeSi veravin
SeaRwios? savaraudod, swored kosmiur sferoTa adamianis-
Tvis ucxo, uCveulo xmebis, maTi idumalebis, mravalxmiano-
bis, metafizikur saxeTa zustad aRweris, mTlianad moxel-
Tebis da gamoxatvis mcdelobisas swored amgvari bgeriTi
sixuve gaxda poetisaTvis organuli, ara CanafiqriT, aramed
TavisTavad – metafizikurisken sarkmlis gaWras da Semdeg
uCveulo xmaTa miyuradebas bgeraTa simravle mohyva Tan.
SeiZleba iTqvas, rom esma onianis poeziaSi ramdenime mTa-
vari sayrdenia: metafizikurTan siaxlove, misi xilvis unari;
sagnobrioba; epikuroba; mdidari xmovaneba; naTel gulwr-
felobasa da xandaxan TiTqmis bavSvur gulubryvilobasTan
Serwymuli warmoudgeneli siRrmeebi; intuicia; saxe, ro-
gorc ambavi da feri. feri mainc mTavaria mis striqonebSi:
217
mSoblis orTqlia `infantebis~ dagmanuli dauRabis Wrelo, –
xaxvis fuCeCisferi Tmebis gafurCwvna,
kriWaSekruli margalitebi , momwvano-grili;
maqmanebiT, Tmis SirSiniT, vardisfer kabis rux xnulebSi
gaciskrovnebuli cxvirsaxocTa
cxovrebiT cxovrobs
da Sekrulia ferad duRabad da Semoismis
Caskvnil yviTlebis, Savebis da melnsiferad CaxuTuli
xaverdis qoro...
(`velaskesi~)
Cemi oTaxi
unabisferi kedlebi,
Camaval mzeSi wiTlad Srialebs.
stumris Tavi – Savi qrizanTema.
219
ferebi, saxeebi, ganwyoba – haikusac hgavs da mis monaTesa-
ve, iaponuri poeziis da vabis stilis safuZvelze amozrdil
impresionistul teqstsac,. naxatsac... magram esma onianis-
Tvis damaxasiaTebelia, rom Tavisi saTqmeli ar datovos
bolomde gamouxatavi, misi grZnobebi talRebiviT mohyveba
ukan am oTx striqons – ferad natexs da urTierTobaTa mTe-
li ambavi ixateba – poetiseuli zusti detalebiT, drois aR-
niSvniTa da miseuli mZafri dinamikiT. es saintereso Tavise-
burebaa da mis poetur azrovnebas gansakuTrebul iersa da
TviTmyofadobas matebs.
sityvier ferTan da poetur bgerwerasTan erTad esma
onianis poeziaSi namdvili musikis gagonebac SeiZleba da
ara marto iseT leqsSi, rogoricaa `debi iSxnelebi~, sadac
pirdapir sityvaSi gacocxlda simRerebis melodia, ara-
med TiTqmis yvela leqsSi asociaciurad SeiZleba ama Tu
kompozitoris musikis misi striqonebisTvis misadageba. mi-
si leqsebis ferweruloba aSkaraa, zedapirze Zevs da am sa-
kiTxze TviTonac msjelobda, sxvebic ferweras xedavdnen
da xedaven mis elvare sityvier tiloebzec, magram musika
araa aqcentirebuli. iqneb imitom, rom Tavisufal leqsSi,
erTi SexedviT, melodiurobis naklebobaa an iqneb imitomac,
rom versifikaciulad esma onianis leqsebi marTlac mZimea,
magram, vfiqrob, es niSanic unda xazgasmulad gamoikveTos,
rom miuxedavad striqonebis, sityvieri qsovilis sirTulis,
aramelodiurobis da arahaerovnebisa, swored am qsovilis
azrobrivi, Sinaarsobrivi da pirvel yovlisa, feriTi sisav-
se, feris da uCveulo sityvebis erTiani ganlageba teqstis
sivrceze, maTi faruli JReradoba (sxva asociciebTan er-
Tad – surneli, faqturasTan Sexebis, gemos, grZnobierebis
– garkveul SemTxvevebSi erotiul konteqstSic ki) iwvevs
musikalur asociaciebs Sopenidan dawyebuli Snitkes atona-
luri musikiT damTavrebuli. vfiqrob, es esma onianis po-
eziis Sida sivrces afarToebs da Tan gviCvenebs, rom Ta-
visuflebis saknebis siRrmeSi ar arsebobs SezRudva, wesi,
kanoni, raime aucilebeli mocemuloba da moTxovna, romelic
raime nakvTis gareSe datovebs an mxatvrulad daazaralebs
220
poeturi Tavisuflebis nayofs – iq yvelaferi harmoniuli
da srulyofilia.
kidev erTi gansakuTrebuli niSani, romelic esma onia-
nis poezias sityvier peizaJsa da interierTan erTad, fer-
werasTan aaxlovebs, aris poeturi portreti. leqsebSi
`firosmani~, `terenti graneli~ sityvaSi ixateba sulieri
portretebi, magram am TvalsazirisiT mainc gamorCeulia
sakmaod vrceli leqsi `svimon babua~. am leqsSi adamianuri
grZnobiereba, siyvaruli, siTbo, xsovna sikvdil-sicocxlis
WrilSia gadamocemuli. yofna-aryofna ki ubralod cocx-
lad yofnad an cocxlad aRaryofnad ki ar ganixileba, aramed
gaRviZebuli, siyvaruliT da ardaviwyebiT savse yovlismom-
cveli suliT sikvdilis pirispir Rirseulad yofnad. por-
treti erwymis peizaJs, zRvari waSlilia da adamianis – ba-
buis saxe, romelsac mogonebis saTaveSi Tavisi Cveulebrivi
xsovnismieri ambavi hqonda, gamodis am konkretuli CarCo-
dan da erwymis mTel samyaros, yvelaferSi nawildeba: xeebSi,
sivrcis yvela nakvTSi, drois sxvadasxva plastis Tanmdev
emociaSi, saxlSi da ra Tqma unda, ferebSi. bolo, mercxle-
bis scena, is Zlieri akordia, romelsac babuis ukve isedac
bolomde ganzavebuli saxe mistikur sibrtyeSi gadahyavs,
TiTqos gardasuli sicocxle Cvens Tvalwin mercxlebad
mobrunda da mTeli samyaro erTian rkalad Seikra:
221
isev ikvreba sikvdil-sicocxlis maradiuli wre, Citebma ki
sicocxlisken gadaswies mistikuri sasworis pina:
222
seuli xdeba. man am TvalsiziriT Tavis drosac gauswro, am-
Jamindelsac da rwmenis ideas – siyvarulis ubraloebas, in-
timurobas, mis sakuTarad, axlobelad gagebas da simSvides
Zalian miuaxlovda. misTvis RmerTi, RvTismSobeli, adamian-
ebi da saerTod sicocxlis yvela ujredi – sevdiani, Tbili,
nostalgiuri da mSobliuri – erTiandeba mikrokosmosSi
– adamianSi, romelic mTlianad, Tavisi grZnobebianad da am-
bebianad RmerTis nawilia – ubralod, arapaTetikurad, ar-
amRaRadeblad, bunebrivad da sadad: aseT SemTxvevebSi misi
rTuli teqstis mravalwaxnagovani elvarebac ki ver Crdi-
lavs am striqonebis miRma mimalul gancdaTa sisadaves:
223
Tavisebur sistemas qmnis da gamokveTili struqtura aqvs
esma onianis sivrces, ufro sworad, uSualod sivrcul mo-
delebs, romlebsac igi qmnis – mistkurobis gancdis sadad
da amave dros siRrmiseulad gadmocemasac es sivrculi
lokalebi uwyobdnen xels, adamianis Sinagan protretis
gare samyaroze proecirebis saSualebasac qmnidnen da po-
etis idumal saTqmelsac itevdnen. es modelebi da maTi Se-
mavsebeli sagnebi simboloebad da metaforebad aqcevdnen
poetis mier metafizikurTan miaxloebisas, misi anarekle-
bis xilvisas mignebul WeSmaritebis namsxvrevebs. aseTi xe-
dva sul sxvadasxva formas, fers da SegrZnebebs moiTxovda
Semoqmedisagan, amitom misi sivrce TiTqos meti xdeba, vi-
dre mxolod foni, sivrce garedan inacvlebs SigniT, sulSi
da sulis sagubaris funqcias asrulebs. misTvis sivrce araa
mxolod peizaJi, arc mxolod interieri, arc sivrceSi ganza-
vebuli portreti, TiToeuli sivrculi xati damoukidebe-
li ambavicaa, romelic mkiTxvels mouTxrobs imaze metsac,
vidre Tavad poets surda gaemxila. TiTqmis yvela leqsSia
gamokveTili sivrculi modelebi, zogan esaa oTaxi, zogan sa-
saflao, aseve naxatebis sivrceebi, qalaqis realuri sivrce-
ebi, rogoricaa, Tundac plexanovis gamziri saRamos. feris,
formatis, mistikuri gancdis, sikvdil-sicocxlis wre-brun-
vis, am maradiuli borbalis xilulad trialis kargad gaaz-
rebuli xerxebiT gadmocemis Sedegad, nebismieri sivrce,
romelsac gamosaxavs poeti, iZens mraval plans, mraval Sres
da TandaTan iSleba sivrculi sazRvrebic da iqmneba usazR-
vroebisa da maradiulobs gancda. ambavi an saxe, romlisga-
nac daiwyo leqsi, TandaTan xdeba arqetipuli, zedrouli,
zesivrculi, aramaterialuri, mudmivi. es aRmavaloba da
xelSesaxebis, sagnobrivis, sivrculad determinebulis efe-
merulSi gadadineba ise, rom saboloo Canacvlebis momenti
uxilavi da amoucnobi rCeba, esma onianis poeziis niSanicaa
da albaT, misi mTavari xiblic, SesaZloa, swored am Tvisebis,
am gansakuTrebuli struqturis gamo dadga igi saerTodac
droze maRla da Tavad iqca ukve xelovnebis, Semoqmedebis
zepirovnebul saxed, metaforad.
224
Tumca amdeni Srisa da Sinagani sirTulis, idumalebisa da
originalobis miuxedavad, am poeziis sayrdeni da amosavali
mainc siyvarulia, Tumca sruliad arabanalurad mowodebu-
li da uzarmazar speqtrs moicavs RvTaebrividan xorciel
siyvarulamde. vrceli leqsi, romelsac uCveulo JRerado-
bis saTauri aqvs – `gardauvali siyvaruli qalebis wyevliT~
– gviCvenebs qalurobis simZafres, mis usazRvroebas, zog-
jer mis damangrevel Zalasac. aseve, am vrcel leqssa Tu pa-
tara poemaSi ixsneba esma onianis poeziis kidev erTi plasti
– arqauli, miTebis, legendebis, andrezebis realurobisa da
mistikurobis zRvarze mdebare samyaro. ubeduri da mware
siyvarulisgan datanjuli qalebis magiur SurisZiebas er-
wymis maT mier TavianTi siyvarulis qarTuli poeziisTvis
da gansakuTrebiT sabWoTa periodis poeziisaTvis sruliad
uCveulod SeuzRudavi da grZnobieri aRwera, aseve liri-
kuli gmiris vnebiani gancda, romlis adresatic sabolood,
savaraudod, moxuci kacia, romelic bolos gamoCndeba da
rogorc Cans, mas yvelaferi esmis da icis, isic ki, ra mohyveba
qalebis SurisZiebas. am xorcdaSretili moxucisadmi siyva-
ruls ukve sulier da Cveul metafizikur sivrceSi gadah-
yavs moqmedeba, Tumca,albaT, qmedebaze metad mniSvnelovania
idea, rom is, rac aRar SeuZlia sxeuls, maradiulad ZaluZs
suls – esaa esma onianis siyvarulis koncefciac – masTan siy-
varuli miwiericaa, xorcielic, pirvelqmnil velur vneba-
sac moicavs, magram misi saboloo navsayudeli mainc sulia.
marTlac rTulia esma onianis samyaro, mravalplaniani
da mravalSriani, filosofiuri siRrmiTa da azris simwifiT
gamorCeuli. roca xorcieli siyvarulis nakadi Semodis da
mas vexebiT, TavisTavad isev win moiwevs sityva, sityva Tavi-
sufleba. Tavisufleba poetisTvis marTlac iyo mTavari cne-
ba, sayrdeni usayurdenod darCenil realobaSi. am realobas
ki uamravi pirobiToba da akrZalva uxuTavda suls, miuxeda-
vad imisa, rom is periodi, rodesac esma oniani qmnida Tavis
poetur sivrces, SedarebiT gaTavisuflda makacri, mora-
listuri, swored moralistobaSive uxamsi da farisevlur-
puritanuli moZaladeobisagan. mainc ar iyo es realoba im
225
xarisxisa da Sinagani siwmindis, rom bevri rame masSi sworad
da srulyofilad gaegoT da mieRoT. esma ionianma am realo-
baSi Seqmna erotikuli poezia, dabada, rogorc afrodite
zRvis qafidan sxeulebrivi trfobis silamaze, SiSveli
grZnobierebis mSveniereba – ganZarcvuli farisevluri uge-
movno jvalos tomridan, romelsac silamazes Zalad afa-
rebdnen. leqsSi `siZe Tu modis movides, Tu ara da meZineba~,
romelsac aseTi epigrafi aqvs – `uTqvams osis patarZals“
(ciklidan `danaxuli andazebi~) – swored im pirvelqmnili
samyaros kari iReba, sadac yvelaferi sufTa da mSvenieria
– adamianis sxeulic da misi SegrZnebebic. esma onianis namd-
vili sityva xorcielebas, sxeulebriv tkbobas biws aclis da
mxolod silamazed aqcevs, zogadadac,es misi poeziis niSania
– sityviT Seqmnas grZnoba da es grZnoba iyos mxolod mSve-
nieri, esTetikurad daxvewili, sufTa da naTeli, Tavisufa-
li yvelanairi damamaxinjebeli minarevisgan.
poezias, mwerlobas, xelovnebas aqvs didi Zala – mas Se-
uZlia gausaZlisi gasaZlebad aqcios, martosuli bolomde
Seavsos, mtkivans tkivili dauamos, bedniers kidev daumatos
sixaruli, dardians miualersos, silamazes mowyurebuls
mSveniereba aCuqos, sakanSi gamoketili gaaTavisuflos. esma
onianis poeziaSi es didi humanuroba, adamanuri Tanagancdi-
sa da adamianis metafizikuramde ayvaniT misi sicocxloes-
Tan Serigebis, misi cxovrebis mTel samyarosTan harmoniul
TanaarsebobaSi gadayvanis udidesi Zala igrZnoba. es Zala ar
modis misi marTlac sruliad gansakuTrebuli poeturi xe-
dvidan, arc mxolod ferebis Sinagani SesaZleblobebisgan,
romlebic sityvaSi bolomde gaxsna, arc aseve marTlac uni-
kaluri mxatvruli sityvaTSeTanxmebebisgan, Zneli saTqme-
lia raa mis poeziaSi wamyvani, mTavari, saTqmelis upirvelesi
gamtari da gadmomcemi, miTumetes, rTulia imis amocnoba,
Tu ra axdens aseT Zlier esTetikur zemoqmedebas, Tu imasac
gavusworebT Tvals da ar davmalavT, rom riTmebis sinati-
fiT da striqonebis saSualo statistikuri mkiTxvelisaT-
vis poeziisTvis wayenebuli moTxovnebis dacviT misi poe-
zia namdvilad ar gamorCeva, arada sul ufrodaufro meti
226
adamiani poulobs masSi esTetikur tkobabsac da ufro mets
– Sinagan sayrdens, im sayrdens, romelis ararsebobis dasaZ-
levadac, Tavisuflebis mkacr sakanSi gamomwyvdeuli, danis
piras mosiaruloe poeti `tyviasaviT daitena sisxlis mzeTa
gamosasxmelad~ da moisxa kidevac poeziis sisxlis mzeebi. is
droSi mudmivad dgas adamianebis winaSe, rogorc Semoqmedi,
xelovani, poeti, moazrovne, pirovneba – adamiani, esma, ro-
melic yovel leqsSi, yovel striqonSi cocxalia da mudmivad
Tavidan yveba, TiTqos pirvelad, Tavisufali sulis amqvey-
nad arsebobis mxolod esmaurad feradsityvian ambavs:
227
levan gelaSvili
229
publicistur werilebSi, raTa ufro marTebulad gavigoT
misi nawerebi:
„cxadia, romel dargSic iRwvi, am dargis saSemsruleblo
artistizmiT unda ganaxorcielo yvelaferi; xolo, xerx-
saSualebaTa gamoyenebis xarisxovnebaSi zomiereba – es bew-
vis xidia, gadamwyvetia~ (oniani 2000: 299)*.
`poezia poeziis sazRvrebSi rCeba da Tu is „sazRvrs gadas-
cilda~ da mokvda, is ukve sxva formad iqceva da misi gansja
rogorc poeziisa, aRar SeiZleba~ (gv. 293).
esma oniani azris gamosaxatad iSveliebs beketis sityvebs:
„yvelanairi mimarTulebis nawarmoebi Tavisi maxasiaTeb-
lebis sazRvrebSi unda iyos srulyofili~ da dasZens, rom
`yvela dargs Tavisi ena gaaCnia, ar arsebobs Sinaarsis ena,
Sinaarsi erTia – yofiereba. arsebobs dargis ena, gza, sa-
Sualeba da Semoqmedi Tavisi dargis enaze srulyofilad un-
da gveubnebodes saTqmels~. amis dasamtkiceblad mxatvarsa
da poets esma onians mohyavs rusi futuristis maiakovskis
sityvebi, rom araviTari azri araa “в твоем коровьем имени, если
нет у тебя ни молока ни вымени” (gv. 308).
mTlianad maiakovskis am leqsis konteqsti ki aseTia:
«корова» имя,
у тебя
должны быть
молоко
и вымя.
А если ты без молока
и без вымени,
то черта ль в твоём
в коровьем имени!
(Tu saxelad gqvia Zroxa, unda gqondes rZe da curi,
Tu ara gaqvs rZe da curi ra eSmakad gqvia Zroxa –
Targmani, l.g.).
231
babs. sinamdvileSi sagnobrioba, konkretuloba, detalebis
siyvaruli, feruli niuansebis zedmiwevniT dazustebis cda
(gansakuTrebiT es ferovnebis gamudmebuli ardaviwyeba-gad-
mocema axsenebT ferweras. es ar aris swori; maT aviwydebaT,
rom fers saerTod aqvs udidesi mniSvneloba adamianur yofi-
erebaSi, CvenTvis samyaros xiluloba-gacxadebaSi). diax, es
yvelaferi ganpirobebulia garkveuli SemoqmedebiTi prin-
cipebiT... rac Seexeba ferweris gavlena-msgavsebas, is ufro
Rrmaa, zogad kanonzomieri imdenadaa, ramdenadac saerTod
xelovnebis yvela dargi axdens erTmaneTze gavlenas, avsebs,
exmareba erTmaneTs, srulqmnis kanonzomierebaTa Tvalsa-
CinoebaSi Svelis; ramdenadac isini mdidrdebian da „swav-
loben Wkuas~ erTmaneTis magaliTze~ (gv. 301).
xolo daviT kakabaZeze msjelobisas poeti aRniSnavs rom
„erTi SexedviT, Temisa Tu gadawyvetis sisadave warmoSobs
damaamebel ZRomas simTlianiT, potenciurad sxvadasxva mi-
marTulebaTa da ganwyobaTa TavisTavSi matareblobiT, im
maradiuli SegrZnebebis amotaniT, romelic cal-calke arc
ferweras, arc poezias da arc musikas, arc dasavlurs da
arc aRmosavlurs ar ekuTvnis – saerTod, xelovnebis WeSma-
riti nawarmoebis damaxasiaTebelia~ (gv. 274).
musika da poezia droSi qmnian sivrces, drosa da sivrceSi
aRiqmebian. esma oniani ferweras, musikas da poezias adarebs
erTmaneTs da gamoyofs dro-sivrcul qmnadobas, romelic
xelovnebis nawarmoebis aRqmisas ibadeba. „adamiani aRiqvams
nawarmoebs, romlis sawyisidan sasrulisken dineba garkve-
uli drois manZilzea gadaWimuli~. musika da poezia „xazs
usvams drois gaadamianurebas e. i. mTelidan mis drois bade-
bas, svlad mdinarebad mis warmoCenas~. simTliane fizikur
droSia ganawilebuli. WeSmariti aRqmelis xsovna inaxavs
nawilebs da drois sivrceSi kravs mTelad. ferwera ki sivr-
ceSi hqmnis dros. feweruli nawarmoebi erTbaSad aRqmadia...
(gv. 270). „erTbaSobis gamoyeneba mxolod maSinaa SesaZlebe-
li, rodesac ferwera uaRresad zustia da masalismieri or-
ganulobiT badebs Tavis sinamdviles... WeSmariti ferweris
232
SemTxvevaSi dro amoqmedebulia misi (ferweris) siZlieris
siRrmeSi CamTrevi unariT~.
„fiqrebi poeziaze~ erT-erTi sagulisxmo werilia, sa-
dac avtori msjelobs verlibris Sesaxeb, yovelmxriv gani-
xilavs am sakiTxs. msjlobas ki iwyebs imis aRniSvniT, rom
verlibri erTgvarad Tanamedroveobis dogmad da modur
aucileblobad iqca.
poetis azriT, tradiciul, WeSmarit poeziaSi poeturi
fraza maqsimalurad emorCileba saTqmelis moTxovnile-
bebs. maSin is „manWia, uxamsi poezia gamodis, romelsac zed-
meti samkauli aqvs~.
esma oniani „qmnis~ procesis samgvarobas gamoyofs:
1) „Sida qvecnobieris moyola, dafiqsireba, uformo
nakadi~.
2) „gareTa gansjiT moTxrobili, gul-RviZlismier sisxl-
oxSivars moklebuli~.
3) „ibadeba srulqmnileba – mogalobe simTele~.
misi azriT, Tavisufal leqsSi Tavisufleba isaa, „rode-
sac Sen saTqmels mkacrad moimwyvdev Sen mierve mosurvebul
artaxebSi~ (gv. 294). esma onianisTvis miSvebuli Tavisufleba
qaosia, Tavisufleba es aris misTvis „Tavisuflebis mkacri
sakani~, sadac igrZnoba poeturi xelovnebis yvela droSi
arsebul mxatvrul xerxTa Sefaruli potenciali.
esma onianisTvis namdvili leqsi mxolod teqnikuri
manipulaciebiT, teqnikurobis win wamoweviT ar unda iqmne-
bodes, Torem is mkiTxvels gulcivs datovebs. misi azriT
„aliteracia ar unda daiwyos leqsSi erTbaSad; igi nel-nela,
TandaTan sul meti da meti SemoparviT gamoJonavs leqsis
qsovilSi da garkveul saaqcentirebo monakveTze amoiel-
vebs, Semdeg ki kvlav nel-neli biZgebiT TandaTan Caikargeba
saerTo mdinarebaSi~ (gv. 299).
rac Seexeba riTmas, misi azriT, „tradiciul leqsSi riTma
leqsis garegani „aCqarebis~ saSualebaa, magram is „Tavisuf-
alSi~ aseve aswrafebis, magram ukve Sida siRrme-arsismieri
aswrafebis saSualebacaa~ (gv. 298).
233
esma oniani miiCnevs, rom ugemovno, agresiul Tanamedrove
xelonebis „frTebis Sekveca~ unda moxdes WeSmariti xe-
lovnebis gamZlavrebiT. poetisTvis amis wina piroba sazoga-
doebis gemovnebis amaRlebaa, rac kritikis gamoRviZebiT
unda daiwyos. „yvelgan wriulobis dasaZlevi, gadasalaxavi
Zalaa saWiro. Zala ara Zaladoba, ara fizikuri Zala, ara ma-
Traxi da jaWvi, aramed energiis Zala...~ (gv. 364).
„ca mniSnavs~, romelic ciskarSi 1986 wels gamoqveynda,
aseve erT-erTi mniSvnelovani werilia, sadac avtori msje-
lobs xelovnebisa da poetis daniSnulebaze. es werili imi-
Tac aris sayuradRebo, rom avtors mxedvelobaSi aqvs po-
eziaze gamoqveynebuli werilebi da erTgvarad am kritikosTa
Sexedulebebis Sesaxeb gamoxmaurebac aris. poeti msjelobs
kritikis mniSvnelobaze, gmobs TviTmiznur publikaciebs,
romelic poeziis WeSmariti bunebis warmoCenaSi ar mona-
wileobs da sakuTari informacia-codnis ilustrirebas ax-
dens. samwuxaroa, rom esma oniani ar asaxelebs konkretul
kritikosebs da magaliTebs.
1. rac ar unda rTuli iyos poezia, is SemdgomSi mainc
atans mkiTxvelis „qsovilSi~. kritikis daniSnuleba swored
is unda iyos, rom daexmaros mkiTxvels poeziis Tavisebu-
rebis sirTuleTa garkvevaSi.
poeti msjelobs kritikosebis mier xSirad gamoyenebul
„arasrulyofili formiT~ gadmocemis terminze. Tumca ar
asaxelebs vin Tqva, sad Tqva, romeli nawarmoebis Sesaxeb.
ar SeiZleba ar vaxsenoT werili „RmerTi da samSoblo~.
esma onianisTvis absoluturi uangaroba RmerTis siyva-
rulia, poetisTvis RmerTis siyvaruli namdvili umaRlesi
siyvarulia, romlidanac sxva yoveli siyvaruli misiT „ga-
Wolilia~. miwier arseboba-qmedebaSi, namdvilTan miwieri
mibaZviT miaxloebuli samSoblos siyvarulia. „uangaro
ltolvis sitkboebis gancda miwier saqmianobaSi samSoblos,
saqmis sufTa, uangariSo siyvarulSi xorcieldeba~ (gv. 332).
„suliereba da aqauri samSoblos siyvaruli erTmaneTis
proporciulia, warmoudgenelia adamianSi Zalumad iyos
suliereba da masSi mSobliuroba, samSoblooba cxoveli ar
234
iyos~. esma onians Semoaqvs ze-samSoblos xsovnis cneba. xsov-
naSi is gulisxmobs adamianis, adamianTa namoqmedars, qmnile-
bas, xalxur simReras, cekvas, poezias da sxva. esma onianis
daskvniT: „suliereba, xsovna, adamianobis maRali cneba da
samSoblos gancdis moTxovnileba erTmaneTzea dafenili,
rogorc surnelovani fTilebi erTi vardisa~ (gv. 335).
esma onianis werilebi zogierT SemTxvevaSi sxva werilze
refleqsiaa. uaRresad sagulisxmoa, rom avtori ar erideba
kritikas da aqtiurad aris CarTuli Tavisi drois saxelov-
nebo kulturul procesebSi. sruliad obieqturad aRniSnavs
amis Sesaxeb nodar naTaZe: „mis vrcel nawersa da nafiqrSi
verc erTxel ver SehxvdebiT verafers wvrilmans, gaRi-
zianebuls, mtrobis gamomxatvels an aRmZvrels, veranair
sisustes, romelic naklovani adamianis damaxasiaTebelia an
yvela adamianis damaxasiaTebelia mis naklovan wuTebSi~ (gv.
8).
calke unda aRiniSnos esma onianis ena. es calke kvlevis
sferoa. uaRersad dawuruli da rTuli eniT wers avtori.
aq ar aris saubari rig SemTxvevaSi sami da xSirad oTxi
sityvisgan Semdgari kompozitebis gamoyenebaze, aramed na-
CuqurTmev frazebzec. SeiZleba ramdenimejer daubrundeT
zogierT winadadebas, ferwerul donezea damuSavebuli
sityvis sintaqsuri agebuleba, sityvebi ki palitridan di-
di rudunebiT naZebni. es aris sruliad individualuri,
gansakuTrebuli, originaluri stilis Txroba, romelic
arasdros ar agerevaT sxva avtorSi. Tundac erTxel rom
waikiTxoT esma onianis werilidan erTi abzacic ki, is uC-
veulo gavlenas moaxdens, samyaros SegagrZnobinebT da sa-
kiTxis Temas myari fundamenturi poziciidan daganaxebT.
winadadebidan winandadebaze ise gadadixarT, TiTqos irg-
vliv burusia, romlidanac nel-nela amoizrdeba mkafio, saRi
mosazreba, romelic raRac gangebis ZaliT avtori winas-
war amzadebda. Tqvens qvecnobierSi ileqeba avtoris is Zi-
riTadi saTqmeli, romelic uargumentod rkinis logikasaa
damorCilebuli. amavdroulad, esTetikurad Camoqlonebu-
235
srulyofilebas SegagrZnobinebT. monoliTuri – aseTi
uzedmetsityvo Txroba avtoris winaswari Canafiqria.
„rogorc kadrebi Caxveuli, gasaSleli („lentad~) – da-
badebamde – mocemulia – imitom mecnoba – yoveli momenti
da ferweraSi Cemi gamoxatvis stili – CanTqma Tbil bnel-
naTel tkbil mTlianobaSi – sanam ar CainTqmebian (winaswar
ki ar vfiqrob, TviTon procesSi mTxovs gemo-mada), ver vkma-
yofildebi~ (gv. 435). amgvari Txroba mxolod konstantine
gamsaxurdias an grigol robaqiZis narativs Tu SegviZlia
SevadaroT.
236
E S S AY
manana kvaWantiraZe
Canawerebi
***
ena aris energetikuli urTierTgacvlis meqanizmi. igi si-
cocxlis matarebeli uZlieresi formaa samyaroSi. qarTuli
ena yvelafers xedavs moZraobaSi, sicocxleSi, erTianobaSi,
kavSirebSi, anu grZnobadad, siyvarulSi. Semasmeneli (zmna)
imorCilebs Seusmenelsac da qvemdebaresac. iqneb swored es
Zalaa masSi `damarxuli saidumlo“?
***
Tuki „sityva pirvelTaganve iyo“ da a. S., maSin mas gam-
Tlianebis, dakavSirebis funqcia ekisreboda, am misiiT iyo
Seqmnili (qaosis qceva kosmosad, azrisa da materiis dakav-
Sireba), magram droTa ganmavlobaSi, misi socialuri gamoye-
nebis kvaldakval, igi damSlel Zaladac iqca. orive es samo-
qmedo principi, rogorc opozicia, potenciurad imTaviTve
iyo Cadebuli enaSi. mxatvrulSi gamaerTianebeli principia
dominirebuli mxatvruli enis gaZlierebuli emociuri fun-
qciisa da raRac faruli daniSnulebis gamo, rac droTa ka-
vSiris Senaxvasa da samyaros simetriulobis dacviskenaa
mimarTuli. mxatvruli enis umTavresi Tavisebureba swored
daSlilis gaerTianebis impulsia (Tundac sityvaTa asoci-
aciuri dakavSirebis gziT), amitomaa, rom mxatvrul sityvas
gamTlianebis, dakavSirebis uZlieresi energetika aqvs. am az-
237
am azriT, sityvis Tavdapirveli funqcia (bibliis azriT)
yvelaze metad aqaa SenarCunebuli. mxatvruli ena kravs,
aRadgens sxvadasxva tipis daSlil mTlianobebs Cvens cno-
bierebaSi, maT Soris sruliad warmoudgenelsac, magaliTad,
`garCenili var qvebze kalmaxi da axeuli maqvs layuCebi“,
`nisli fiqria mTebisa, imaT kacobis gvirgvini“ da a.S.
***
fraqtalebi – mikrosamyarodan megasamyaromde yvela ti-
pis materiis urTierTmsgavsebisa da kavSiris dadastureba.
mecniereba saubrobs samyaros fraqtalur geometriaze (bi-
umorfuloba), fraqtaluri kosmologia ki varaudobs, rom
Cvens usasrulo samyaroSi astronomiuli obieqtebi urTi-
erTmsgavsi struqturebis – fraqtalebis principiT aige-
ba. fraqtalebia zRvis sanapiroebi, mcenareTa foTlebi da
varji, zRvis varskvlavebi da niJarebi, mTagrexilebi da Tov-
lis fifqebi, elva da Rrublebi, yinvis maqmanebi Cveni fan-
jris minebze da a.S.
Tuki Cvens garSemo arsebuli usasrulo samyaros sivr-
culi mowyoba fraqtaluri principiT xdeba, ratom ar SeiZ-
leba davuSvaT, rom igive principi Cvens SigniT, cnobiereba-
Sic moqmedebs, ena ki mas asaxelebs? da xom ar aris metafora
fraqtalurobis primcipis universalurobis lingvisturi
gamoxatuleba?
***
`sityvakazmulis“ uxilavi semantika:
ikazmeba is, vinc raRacisTvis, ufro ki scenaze gamosas-
vlelad emzadeba (es scena TviT saomari moqmedebebis arenac
SeiZleba iyos); visTvisac mokazmvis rituali nacnobia da
romelmac icis am ritualis mniSvneloba. aq meorexarisxovan
rols ar TamaSobs iseTi qmedebebi, rogoricaa gaxseneba, Ser-
Ceva, Sexameba, taqti da gemovneba, Cveva, da Tqven warmoidgi-
neT, sakuTari TavisTvis Tvalis Cakvra da TiTis daqmevac ki.
ratom daukavSira qarTulma cnobierebam SemoqmedebiTi go-
nis da enis es mdgomareoba mzadebas, tansacmels, vizualur
238
efeqts da saTamaSo ganwyobas? imitom, rom esaa gansakuTrbu-
li dRe, saaTi, wuTi... enis ganTavisuflebis Jami, roca Semoq-
medebiTi nebisa da gonis wyalobiT igi Tavisuflebis usas-
rulo sivrceebSi gainavardebs, roca dafaruls miswvdeba
sityviT, roca Tavs cxovrebis mosamsaxured ki ar igrZnobs,
aramed Tavis Tavdapirvel daniSnulebas – samyaros Sesaqme-
Si Tanamonawileobas gaixsenebs. es is wamia, roca masTan yo-
fiereba stumrobs da ra mosatania am mistikur wamTan Tundac
cotaodeni garja da sagangebo mcdeloba – icvalos yovel-
dRiuri saxe da moikazmos? yoveldRiurobidan gamosasvle-
lad garegnuli elferic Seicvalos, sazeimod moirTos Zvir-
fasi stumris misaRebad? enis es mdgomareoba sxva araferia,
Tu ara cnobierebis Sinagani mzaoba cvlilebisTvis, ufro
zustad, daviwyebuli Tavisuflebis amosaTqmelad.
mokazmva Tavis SeTvalierebasac gulisxmobs. mdgomare-
obas, roca igi sakuTar Tavs afasebs, fxizlad xedavs sarkis
amreklav zedapirze. igi saTamaSo moedanze gadis, yofiere-
bis saidumlos gamTamaSebeli, amomTqmeli. naxeT vaJas si-
tyva da am sityvis patronis Teatraluri plastika leqsSi
`mTas viyav“: `mTas viyav, mwvervalze videg/ Tval win mefina
qveyana, / gulze mesvena mze–mTvare, vlaparakobdi RmerT-
Tana“. ufro adre ki rusTaveli: „melnad vixmare giSris tba
da kalmad me na rxeuli“. `rxeuli“ ena – moTamaSe, normidan
gasuli, mRelvare. arasworxazovani.
***
interpretaciis Tavisufleba TiTqos saxifaTo araa, mag-
ram misiT metismeti gataceba iwvevs mniSvnelobis kriziss:
sazRvrebidan gasvlas, konteqstis datovebas, da bolos,
TviT aRsaniSnis srul gaqrobas Cvens cnobierebaSi. refleq-
sia Zaladobs obieqtze da yvelaferi mTavrdeba imiT, rom
obieqtze Zaladoba gadaizrdeba TviT cnobierebis Zalado-
baSi Tavissave (subieqtis) aracnobierze, am procesis gato-
talureba iwvevs aracnobieris moSlas, radgan aracnobieri
arasodes patiobs masze Zaladobas.
is, riTac vangrevT gareT, angrevs Cvens SigniTac.
239
***
interpretaciebis usasruloba mxolod Teoriuli miTia,
romelic cnobierebis SesaZleblobaTa simravliT sazrdo-
obs. realurad ki interpretaciis usasruloba praqtiku-
lad miuRwevelia. es cnobilia.
dekonstruqcia – esaa Zaladoba teqstze, romlis ukanac
mxolod Cemi subieqturi nebis prezumpcia dgas, zurgs mxo-
lod es umagrebs – Zaladoba mkiTxvelis Tavisuflebis saxe-
liT. interpretaciis saxeliT nebadarTuli Zaladoba sxvis
teqstze, romlis avtorsac xmis amoRebis uflebas varTmev,
radgan igi an realurad mkvdaria, an mkvdradaa gamocxade-
buli, rogorc avtori (`avtoris sikvdilis“ postmoder-
nistuli paradigma). teqstic verafriT SemewinaaRmdegeba,
radgan es is enaa, romelic Cems gareSe ver laparakobs da
arc Tavis dacva SeuZlia, rom sakuTari aRsaniSni pirdapir
daasaxelos da daicvas. esaa im tipis Zaladoba, roca aRsa-
niSnis garkveulobas windawinve vauqmeb, uars vambob masze
da misi sicocxlis pirobad Cems interpretaciias vacxadeb.
Tuki teqsti iseTi mkiTxvelis (kritikosis) xelSi aRmoCnde-
ba, visac zomierebisa da gemovnebis gancda Ralatobs, teqsti
emsgavseba mitovebul eklesias, romelsac ucnobi Zalebi (!)
epatronebian.
nebismier teqstSi imTaviTve aucileblad devs, CaSene-
bulia sul mcire, raRac intencia mainc (radgan cnobiereba
intenciuria), romelic zRudavs dRes esoden waxalisebul
aRqmis absolutur Tavisuflebas da igi teqstis erTgvari
damcavi meqanizmia (kodia). amitom da swored amitom vlapa-
rakobT interpretaciis praqtikul SezRudulobaze – te-
qsti, rogorc enobrivi Semoqmedeba, rogorc struqtura da
sistema, yvela sxva cocxali organizmisa da sistemis msgav-
sad, homeostaziss eqvemdebareba.
***
opoziciurobis universalizmi dasaSvebad miiCnevs im
azrs, rom Warbma racionalizmmac SeiZleba migiyvans qaos-
Tan. goneba Tavdajerebulia da Tuki mis am Tavdajerebu-
240
lobas lagams ar amosdeb, maSin samyaroze, rogorc wesrigze
warmodgenas SeiZleba Caenacvlos azri, rom samyaro qaosa-
daa Cafiqrebuli. gonebam (raciom) SeiZleba Tavadve daan-
grios sakuTari Tavi. bulbulis tvinis struqtura icvleba
yoveli axali melodiis Seswavlisas – aseTi iyo rokfeleris
centrSi Catarebuli samecniero kvlevis Zalze damafiqre-
beli Sedegi.
***
rezo siraZes mohyavs gamyreliZisa da ivanovis mosazre-
ba imis Taobaze, rom `poeturi enis indoevropuli aRmniS-
vnelebis erT-erTi damaxasiaTebeli Taviseburebaa xelos-
nuri warmoebis terminebis metaforuli gamoyeneba poeturi
xelovnebis mimarT“. am niSnuliT Cven TiTqos kulturis am
regions mivekuTvnebiT. rusTaveli:`me rusTveli xelobiTa
viqm saqmesa amadari“; `melnad vixmare...“. vaJa: `ar wamixdino,
meufev, es Cemi wminda xeloba“. magram famuqis wakiTxvis Sem-
deg (`me var wiTeli“) mrCeba STabeWdileba, rom es Tviseba
aranakleb axasiaTebs aRmosavlur azrovnebasac.
qarTuli tradiciiT, SemoqmedebiTi procesi iraciona-
luria, ZiriTadad mainc (barti `gamosaxulebis ritorika-
Si“ am mosazrebas miTs uwodebs). es Sexeduleba Zveli kul-
turebisTvisaa damaxasiaTebeli. muza, STagoneba, niWi da
a.S. – es yvelaferi iracionaluri monacemia. xelosnoba xe-
lovnebis gagebiT mxolod ukiduresi racionalizmis piro-
bebSi SeiZleba iyos misaRebi (oRond imis gaTvaliswinebiT,
rom aRmosavluri da dasavluri racionalizmi sxvadasxva
movlenaa), Tumca aRmniSvnelTa urTierTkveTa savsebiT mo-
salodnelia. Seqmna RvTiuri saqmea, iracionaluri Zalis
gamovlineba, mis mier xeldasxmuli. Semoqmeds evaleba upat-
ronos, mouaros am niWs, daxvewos, saxe misces. swored aq ig-
ulisxmeba ostatoba, romelic xelosnobisTvis gadamwyve-
tia, magram xelovanisTvis meoradi. pirveli da umTavresi
aq mainc metafizikuri Zalaa, romelic xels logosis nebis
aRsrulebaSi exmareba maSin, roca xelosani am Tanadgomis
gareSe moqmedebs da cxovrebiseul, praqtikul amocanas as-
241
rulebs. xelosnoba mosaqmeobaa (sulxan – saba), sadac xels,
xeliT samuSaos gadamwyveti roli eniWeba – da ara Sesaqme,
da ara Semoqmedeba. qarTuli azrovneba uSvebs asociaciur
kavSirebs, magram Rrma doneze xedavs maT Soris gansxvaveba-
sac. Tu xelobaa, Semoqmedeba `wminda xelobaa“, an saerTod
is Zalaa, `rom gagitans da cocxlad dagmarxavs“ da a.S. da a.S.
mokled, qarTuli klasikuri literatura erTgulad mis-
devs `mosaqmeobis“ princips nawarmoebis dasaxvewad (iseve,
rogorc klasika saerTod), magram arasdros kargavs Semoq-
medebiTi niWis iracionalurobis rwmenas.
***
realizmma swrafad gaiara gza istoriuli realizmidan
tipologiur-kritikul realizmamde – „bedi qarTlisadan“
„kacia adamianamde“. kriticizmi realizmis socialuri maxa-
siaTebeli iyo, magram erT-erTi da ara erTaderTi. Tu se-
miotikis kuTxiT gaviazrebT, „tipiur garemoSi tipiuri
saxeebi“ ukve TavisTavad avlenda am saxeTa niSnur bunebas.
tipi – aRsaniSnTa jgufi erT aRmniSvnelSi (mxatvrul saxeSi)
sinTezirdeba (integrirebaSi nu avurevT) da moeqceva gan-
sakuTrebuli tipis niSanSi ( mxatvrul saxeSi). aRmniSvneli
atarebs aRsaniSnTa jgufis yvela saerTo niSnis (Tvisebis)
xsovnas, magram es arafriT araa niSnis is gageba, romelsac
poststruqturalizmi da dekonstruqcia gvTavazobs. mime-
sisi – baZva (realurTan msgavseba raime saxiT) – esaa xatis
garantia (misi materialur – vizualuri da grZobad-konkre-
tuli gamomsaxvelobiTi Zalis wyalobiT), darCes mxatvrul
saxed da ar iqces niSnad. an, ukeTes SemTxvevaSi, ganxilul
iqnas gansakuTrebuli tipis niSnad, romelic komunikaciis
specifikur pirobebs da mzaobas moiTxovs. amasTan dakav-
SirebiT maxsendeba Иностранная Литература-s 2006 wlis #2 -is
ydaze reklamirebuli, Jurnal Persona-as garekani vladimer
voinoviCis sityvebiT: „abstraqcia, rogorc sivrce sicru-
isaTvis“ (`Абстракция как простор для обмана“). mimetur xelov-
nebaSi niSani TiTqos gverds uvlis am sivrces.
242
istoriuli realizmi ar aqcevs movlenas tipurad. tipu-
ri gulisxmobs ganzogadebas, Sesabamisad, garkveuli doziT,
abstragirebasac (swored es uqmnis xifaTs, daemsgavsos
niSans). istoriuli realizmis mizani es araa. aq literatu-
ruli gardasaxvis principi isaa, rom konkretulad, sama-
galiTod Seinaxos faqti, movlena. amitom erekle ar aris ni-
Sani (`bedi qarTlisa“), luarsabi ki garkveulwilad, niSania
(`kacia adamiani?“). Tu amas davuSvebT, maSin unda daisvas
kiTxvac: ra aris kodirebuli luarsabSi? ratom uwoda iliam
Tavis moTxrobas kacia adamiani? ratom dasva kiTxva ase: ka-
cia? adamiani? cxadia, luarsabis onTologiuri kuTvnileba
daayena eWvqveS. cnebis, saxelisa da mniSvnelobis (Sinaarsis)
Sesabamisobis problema dasva ( mgoni, es ukve iTqva).
***
„erTxel maunda aludas, erTxel mabrunva Tavisa“...
am striqonebis, am plastikis tragikuli ubraloeba
SemaZrwunebelia.
yofierebis gancdis am doneze yvelaferi – ubralo faq-
ti, Jesti, sityva iZens tragikul Zalas. es „erTxel“ ambi-a-
lentur mimarTebaSia drosTan. radgan is, rac xdeba erTxel
(„Tavis mabrunva“), samudamodac xdeba, anu orive droSi –
warmavalSic da maradiulSic, didSic da mcireSic. Tavisi
daniSnulebiT esaa wamieri xilvis gadatana, Senaxva, adgi-
lis micema did droSi. aludas Tavis mobrunebis plastika,
romelic mzeraSi aRbeWdvas, kadris `CaWeras“ gulisxmobs,
aramxolod yvelaze Rirebuli vizualur-emociuri STabeW-
dilebis Senaxvis plastikaa, aramed aludas mTeli garegani
cxovrebiseuli gamocdilebis Sinaganad qcevis wamia. Tu
ufro davazustebT, `Tavis mabrunva“ maradiul da warmaval
droTa Sexvedris xatia, es `erTxel“ ki yofierebis maradi-
ul struqturas ekuTvnis.
aludas wasvliT sruldeba raRac drois cikli, romel-
sac im wuTas saxeli ar qvia, romelic saxelis Serqmevas elo-
deba. xevis cxovrebaSi es amieridan iqneba „aludas dro“.
243
***
ra datvirTva SeiZleba qondes samyaroSi Cvens Jestebs,
moZraobebs? dedamiwa Tavis RerZze maradiulad brunavs.
rogoria es brunva – mZimea Tu msubuqi? Cqari Tu neli ma-
radisobis gadmosaxedidan? ras xedavs igi dRisa da Ramis
gayris wams? amis codnas mxolod literatura iZleva imi-
tom, rom isini, garda imisa, rom ganicdeba da `ixilveba“,
imavdroulad faseulobiTi da funqciuria. erTi natvra
maqvso – goderZi Coxeli ambobs – RmerTma Tavisi Zala mam-
ces, rom dedamiwa aviyvano da xelisgulze davisvao. rato-
mo? – amdens rom brunavs, erTi wamiT davasvenebdio.
sad SeiZleba moismino aseTi natvra, literaturis garda?
***
SevuerTdeT (magaliTad, boloniis process), SevuerT-
deT, SevuerTdeT! (proletarebo yvela qveynisa, SeerTdiT!).
mTeli meoce saukune da ocdameerTis dasawyisic amgva-
ri mowodebebiTaa gadavsebuli – sul SeerTebisken. meore
mxriv – Seicvale, uari Tqvi sakuTar warsulze, ganaxleba
da daviwyeba Seni bednierebis Sansia! an ufro rTulad: gana-
xorciele dekonstruqcia individualur doneze (daSale
RirebulebaTa sistema)! mokled, Tan daSale, Tan SeuerTdi
sxvas, dakarge „ me“ da eZebe `sxvaSi“. CaerTe axal integra-
ciaSi nebismier fasad, oRon arafriT darCe is, rac namdvi-
lad xar.
***
Tema: sikvdilis koncepti qarTul literaturaSi. az-
rovnebis ganviTarebis xazi: „sikvdili saxelovani“ SoTas-
Tan, celiani kaci guramiSvilTan, romantikosebTan, ilias-
Tan, vaJasTan, xalxur SemoqmedebaSi.
„dagelaobdes sikvdili, sudaraebsa hkeravdes“ (vaJa).
dagelaobdes – da-mgel-aobdes. mglis saxe qarTul kul-
turaSi. „sami ar gaiwurTnebis: mgeli, arwivi, kai yma“. sik-
vdilic uwvrTnelia – mgeliviT (da danarCeni oriviT). va-
JasTan es plastika xazgasmulia, misi wyalobiT ki raRaciT
244
momxiblavi, vaJkacuric ki. zogadad, Cvens literaturul
tradiciaSi sikvdilis xati sulac araa Tavzardamcemi.
***
groteskis safuZvlebi ilia WavWavaZis moTxrobaSi
`sarCobelazed“:
1. petres xasiaTi: aRqmis gajiuteba realobis mimarT. mas
unda, tragikul realobaSi `TamaSa“ dainaxos da cdilobs,
Tavi dairwmunos amaSi (`sul rom ase iqnivo fexebi, mainc ar
dagijereb“). magram ratom akeTebs amas, aki kacis Camoxr-
Cobis sanaxavad wamovida? (`gulma uxedneli mozveriviT ki
gamomiwia da...“). mis guls da gonebaSi didi areulobaa, guls
mosvenebas ar aZlevs sakuTari codvilobis SegrZneba, magram
goneba nebismier fasad cdilobs, Tvali aaridos realobas,
radgan. sakuTari gadawyvetilebis miRebisa eSinia. `Tvali
gaqvT da ara hxedavT“ (markozi 8, 19).
2. petres dacinvisa eSinia, rac TavisTavad ayenebs mas sa-
sacilo mdgomareobaSi.
gavixsenoT: gaqurdvis Semdeg petres pirveli fiqri isaa,
damcinebeno. igi movlenis saRad gansjas ki ar cdilobs,
aramed momentalurad Tavdacvis reJimSi gadaerTveba da
`me“-Si iketeba: ar damcinon, jalabi damcinebs. anu sakiTxis
socialuri da moraluri mxare ki ar awuxebs, aramed, ase
vTqvaT, `mokrZalebuli ampartavneba“ – is, rom motyuvda, ga-
acures, rom `ZuZumwovrebma gaqurdes es drouli kaci“.
3. TviT situaciis komikuroba. petre `gaWedilia“–
imeorebs da imeorebs (rom es `TamaSaa“ da mas dascinian).
ilia daaxloebiT 20-jer axsenebs dacinvas da TamaSs petres
mdgomareobis aRwerisas. orive seriozulobis opoziciaa.
misi azri daskvnamde da Sesabamisad, gadawyvetilebamde ver
midis. petre TiTqos TviTonve abrkolebs sakuTar Tavs,
TviTonve uSlis xels realobis sworad aRqmaSi. swored
es acdena, SeboWiloba raRac ararsebuli `dacinvis SiSis“
gamo, aniWebs petres ilias TvalSi komikur elfers, rasac
miemarTeba kidec ilias msubuqi ironia. `Cveni petre“ –
ironiulia. magram ilia ar gadadis ironiis zRvars da esaa
245
yvelaze mniSvnelovani, Tumca is piri, visac aseT braldebas
uyeneb, SeiZleba mware satiris obieqtadac aqcio. iliam icis,
rom igi satiras ar imsaxurebs, radgan nakli zedapirulia,
Rirsebebi ki siRrmiseuli.
petre Zveli saqarTvelos xatia, daSorebuli Rirebule-
bebs, magram imdenadac ara, rom iliam satiras mimarTos.
***
samyaro winswrebiTaa Cafiqrebuli. cnobiereba gviande-
lia da garkveuli informacia preistoriuli samyaros Ses-
axeb mxolod dRes aRwevs Cvenamde. es imas niSnavs, rom Semo-
qmedma adamianis cnobierebas `acala“, raTa momwifebuliyo
samyarosa da misi kanonzomierebebis Sesamecneblad. gvian
`CarTo“. manamde materia moawesriga. amis gakeTeba mxolod
zegonier yofierebas SeeZlo. adamma ar acala RmerTs, sru-
lyofilebis beWedi daesva adamianisTvis – manamde Sescoda.
iCqara `cnobadis xis“ nayofis misaRebad da amitomacaa misi
xedvac da codnac nakluli. SeiZleba, swored aqedan modis
`droSi acdenilobis“ gaucnobierebeli SegrZneba, romelic
periodulad eufleba adamians.
***
ilias daumTavrebel Txzulebebze saubrisas gr. kiknaZe
yuradRebas miaqcevs ilias mosazrebas, rom Tavads samSob-
lo ar edardeba. am fonze gasagebia, ratom irCevs ilia
glexs im problemebis gasaazreblad, romelic saqarTvelos
socialurad ngrevas uqadis. kiTxva: ratom maincdamainc
petre (`me ra SuaSi var?“) da ratom glexi? – am gziT Re-
bulobs pasuxs. sxvaTa Soris, amasve adasturebs arCilis
(Tavadis) aRiareba `gviristiT SekrulTa“ upiratesobaze
`dablandulebTan“ SedarebiT.
***
„bednieri eris“ daweris ufleba iliam tyviiT moipova.
mere ra, rom es tyvia ufro gvian gavarda. es yvelaferi mainc
erT droSi, iliasa da saqarTvelos sicocxlis droSi moxda.
246
siyvaruli yovelTvis gvepatieba, mtrisac ki. siZulvili ki
mxolod maSin, roca misi (gamo)Tqmis uflebas ormagi siyva-
ruliT daimsaxureb, anu TavganwirviT.
***
diuma haji muratis Sesaxeb: `igi legendis gmiria. rac meti
dro gava, misi aCrdili ufro gaizrdeba“. istoria gvamcnobs,
rom am gmiris Tavi sikvdilis mere TbilisSi CamoutaniaT da
gamoufeniaT. misi suraTi gadauRia vinme koradins. tolstoi
pirovnul WrilSi xatavs haji murats, Tumca imperiis konte-
qstis gaTvaliswinebiT: moTxrobaSi `haji muratis moWrili
Tavi“ tolstoi adamianis cxovrebaze, mis pirovnul saxeze
imperiis politikis borot da damangrevel gavlenas ganasax-
ierebs (aka morCilaZis `agvistos paseansSi“ sabargulSi aR-
moCenili ucnobi CeCnis moWrili Tavi ukve kavkasiuri prob-
lemis simboloa. Znelia Tqma, ase Caifiqra Tu ara mweralma
es saxe-siuJeti, magram mgoni, arc aseTi wakiTxviT Savdeba
rame. rogorc Cans, istoriaSi dgeba momentebi, roca realoba
(istoriuli faqti) simbolos Zalas iZens). diumas legendis
demiTologizaciaa grigol orbelianis erTi piradi weri-
li haji muratisadmi, sadac qarTveli poeti da generali,
haji muratis Tanamedrove da savaraudod, kargad mcnobi,
avarels mimarTavs, rogorc erT Cveulebriv kacs, damnaSaves,
romelsac avazakobamde aRaraferi uklia.
realobis, istoriisa da miTis dapirispirebis amaze uke-
Tesi magaliTi iSviaTia. haji muratis Sefaseba misi Taname-
drove sami Semoqmedis mier. diuma da orbeliani – miTi da
realoba, da mesame versia – ase vTqvaT, literaturuli: tol-
stoim TiTqos raRac sxvac icis am kacze.
***
„me igi var...“ aq mTlianad super-ego laparakobs .
„igi“ – ucxo, sxva – mTlianad Semodis „me“- Si. „me“ aRi-
arebs „igi“- s, rogorc“ me“- s, „me“-s aRiarebs „igi“-s meSve-
obiT, misi aRiarebis ZaliT. „me var“ Canacvlebulia „igi var“-
iT. `me“-s myofobas, arsebobas gansazRvravs `igi“-s arseboba,
247
`igi“-s yofna `me“-d. rusTavelTan esaa unikaluri sulieri
gamocdileba, roca `var“ dgindeba ara sicocxlisaTvis, ara-
med sikvdilisaTvis mzaobiT, romelic, Cveulebriv, yovel-
Tvis angrevs „me“-s pozicias. markus avreliusis klasikur
formulas: `Cveni ukanaskneli daniSnuleba sikvdilisaTvis
mzadebaa“ – rusTaveli Tavis cnobil strofSi (`ver daiWi-
ravs sikvdilsa“...) xedvis kuTxes ucvlis: gvTavazobs ara
mzadebas, rogorc process, aramed mzaobas, rogorc awyos
yovelwamier xdomilebas. adamiani aq ar midis sikvdilisak-
en. is dgas. es – sikvdili modis misken, moarRves sivrces, im
gzebs, romlis boloSic kedeliviT (svetiviT) dgas adamiani,
SeiaraRebuli Tavisi arCevaniT (`sjobs“). ra aris kedlis da-
niSnuleba? dabrkoleba Seuqmnas sikvdils, SeaCeros misi
Zlevamosili svla sasicocxlo sivrceSi.
aris Tu ara „me“-s gasvla sakuTari struqturidan
„sxva“-Si TamaSebrivi mdgomareoba, bediswerasTan TamaSi?
egzistencializmis mixedviT, adamiani erTaderTi arsebaa,
romelsac SeuZlia Tqvas „me var“ – da am rwmenas mas yofi-
ereba aniWebs – magram SeuZlia `igi“- s Semoyvanac „me“-s
sazRvrebSi sakuTari arCevanis ZaliT, Tumca realurad `me
– igi“ urTierToba Seuqcevadia: me arasodes ar SemiZlia
realurad SevigrZno sxvisi tkivili, radgan tkivilis gada-
cema SeuZlebelia, magram SemiZlia gaviziaro misi arse-
bobis faqti, romlis gamocdilebac maqvs, Tumca Cemi gamoc-
dileba arasdros udris sxvis gamocdilebas. zutad aseve
ar SemiZlia Cavanacvlo `me“ „igi“-T, anu sxvisi yofierebis
gamocdileba srulad vaqcio Cemad, radgan es SeuZlebeli
mdgomareobaa, romelsac rusTaveli gadalaxavs. rogor?
rodesac rusTaveli ambobs „sjobs“ („...sicocxlesa naZ-
raxsa sikvdili saxe-lovani“...) – mas Semoaqvs sakuTari ar-
Cevani sikvdilisagan dapyrobil sivrceSi. aq is ukve Tavisu-
fali adamiania, arCevanis matarebeli adamiani, romelic `me
var“-is Tqmis uflebas swored am arCevanis ZaliT moipovebs.
„me igi var“ – am uflebis axali safexuria, romelic ara mza-
obis, aramed ukve sikvdilTan TamaSis mdgomareobaSi gada-
dis (`vis sikvdili moyvrisaTvis TamaSad da miCans mRerad“).
248
davazustoT: arCevani „sjobs“ gzas ikvlevs samyaros im
determinacaSi, rom yvelaferi emorCileba sikvdils („ver
daiWiravs sikvdilsa“ da a.S.). realurad, aq swored arCev-
ani gamodis sikvdilis aucileblobis winaaRmdeg, rogorc
sikeTe, sicocxlis eTikurobis dasturi da argumenti. Tu
sikvdil-sicocxlesTan damokidebulebis TvalsazrisiT po-
emis am or frazas erTmaneTs SevadarebT, aRmoCndeba, rom
pirvelidan (`sjobs...“), bunebrivad gadavdivarT meoreze (`me
igi var“...). adamianis moraluri doqtrina, aRmocenebuli sam-
yaros kanonzomierebidan (yvelaferi mowyvladia), swored
dapirispirebis faqtiT amtkicebs, rom masze maRla dgas. me-
ore frazaSi, gadaizrdeba ra axal dapirispirebaSi sikvdil-
Tan, igi ukve konkretul saxes iZens: „me igi var, vinac..“ da
a.S. sikvdilisaTvis es warmosaxviTi mzaoba adasturebs ara
mxolod gancdis umaRles religiurobas (moyvasis siyvaru-
liT sikvdilis damarcxeba), aramed sulis mzaobas, datovos
Tavisi aramaterialuri sivrce da iqces realobad. aq saxezea
aramarto zneobrivi arCevani (`sjobs“), aramed mzadyofna re-
aluri qmedebebisTvisac, rac gamoixateba moZraobis saxeebis
pirdapir dasaxelebaSi: `vis sikvdili moyvrisaTvis TamaSad
da miCans mRerad“ .
rusTaveli racionalistia – im janmrTeli raciona-
lizmis saxiT, romelic adamianis qmedebas, raime Secvalos
RmerTis mier Seqmnil kanonzomierebebSi – eWviT ucqeris.
samagierod, eWviT ar uyurebs adamianis SesaZleblobebs,
gaakeTos arCevani da daicvas es arCevani, rogorc Rmer-
Tis mier miniWebuli Tavisufleba. is iracionaluri raci-
onalistia, romlis `racionalizmi“ sxva araferia, Tu ara
logosTan kavSiris dadastureba, radgan sikvdilis winaSe
veravis ityvis `sjobs“ – Tu ara am kavSiris moimede, Tu
ara is, vinc Tanxmobas ucxadebs logoss mis mier Seqmnil
wesrigze.
***
dro saSineli, arabunebrivi siCqariT garbis, radgan in-
formaciis siWarbis gamo igi ver aswrebs Sinagan gamoc-
249
dilebad qcevas. Sinagani gamocdileba ki isaa, rac xsovnaSi
rCeba. sxvaTa Soris, mexsiereba drois dagrZelebis, gazr-
dis meqanizmia. mexsierebis dro TiTqos emateba Cvens fizi-
kur dros imiT, rom subieqtur, fsiqologiur ganzomile-
baSi igi Slis, afarTovebs realuri drosivrcis aRqmas Cveni
Sinagani gamocdilebis xarjze.
Cven veRar vimaxsovrebT, radgan damaxsovrebis meqanizmi
moiSala informaciis, gansakuTrebiT, vizualuri informa-
ciis siWarbis gamo. drois SegrZneba, romelSic xsovnis mo-
culobac monawileobs, misi aCqarebis, amowurvis, gaqrobis
signals iZleva.
***
cnobilia: axali dro Zvels yovelTvis raRac grimasiT
acilebs. ZiriTadad – siciliT. es xan groteskuli sici-
lia, xan ironia, xan iumori. xan gamayruebeli masobrivi
xarxaria, xan ki mokrZalebuli Cacineba – siaxlis masStabs
gaaCnia. nebismier SemTxvevaSi, sicili aravis arafers aval-
debulebs. sicilis dros subieqti Tavisufldeba mTeli im
pasuxismgeblobisgan, rac mis mier sicilis momentSi gaJ-
Rerda. ase rom, axali dro arasdros agebs pasuxs imaze, rac
gacilebis dros iTqva da swored sicili aTavisuflebs mas
am pasuxismgeblobisgan.
rogorc amboben, rable Sua saukuneebs acilebs gamayru-
ebeli xarxariT, servantesi ki, am fonze – ironiaSeparuli
naRvliani RimiliT. javaxiSvili sarkastulad icinis, gam-
saxurdia tragikuli da nostalgiuri grimasiT emSvidobeba
warsuls.
gardamaval epoqebSi ironia xan axals ekuTvnis, xan Zvels,
xan ki orives.
***
xelovnebisa da literaturis ganviTarebis epoqebi Se-
moqmedebiTi azrovnebis gansxvavebul mdgomareobaTa, mid-
gomaTa, ufro zustad, denotaciebisa da konotaciebis mo-
nacvleobaa. vgulisxmob imas, rom aris periodebi, roca
250
„azrovneba“, refleqsia aSkarad prevalirebs „qmnadobaze“ da
piriqiT. istoriul procesSi isini erTmaneTiT sazrdooben.
„refleqsiis“ periodebi asazrdoeben azrebs, qmnian Sexed-
ulebaTa, warmodgenaTa axal sistemebs. amas mosdevs epoqebi,
romlebic refleqsiis monapovars gardaqmnian xatebis enaze
da gadaaqvT konotaciaSi. Semdeg am konotaciaTa varian-
tebs Sifraven interpretaciis gziT da denotaciis doneze
amoaqvT. mere ki isev konotireba xdeba da ase dausruleblad.
am yvelafers, anu cnobierebis (enis) moZraobas Tavisi ritmi
da Sinagani kanonzomierebebi aqvs, romelsac ganagebs dro,
sicocxle, yofierebis metafizikuri Sre, kulturis univer-
saluri aracnobieri, romelic Semoqmed-ebiTi bunebisaa, ro-
gorc Tavad sicocxle.
***
modernizmma uari Tqva garkveul Rirebulebebze ganax-
lebis saxeliT, magram Tuki es misTvis tragikuli Tu ara,
dramatuli aucilebloba mainc iyo, postmodernizmisTvis
es uari yvelanairi siZvelis (warsulis) mimarT cinikur da-
mokidebulebaSi da ase vTqvaT, momxmareblur nihilizmSi
gadaizarda, Tanac arc ideologebi msxdaran gulxeldakre-
filni. am pirobebSi ki arc erTi miRweva, Tundac formalur
sferoSi, aRaraa WeSmariti Rirebulebis matarebeli, Tumca
istoria, raRac ucnobi kanonzomierebis wyalobiT, aucileb-
lad gamoiyenebs am miRwevebsac.
***
`cisferyanwelebi“ erTaderTi Zmoba iyo am sityvis maRa-
li mniSvnelobiT, Tumca sxvadasxva literaturuli da sa-
xelovnebo gaerTianebebi mravlad gvxvdeba am periodis
saqarTveloSi. me-20 saukunis saqarTveloSi maT rainduli
kulturis es segmentic gadaarCines.
***
me-17 fsalmuni `me“-sa da `Sen“-s Soris dialogia. intensi-
uri. TiTqmis monologis reJimSi. Tavissave SigniT laparaki,
251
„gulisxmebi“ da „xmebi“. uTqmeli da naTqvami sityva. gulSi,
Sidasamyarosken. imisken, rac jer isev mTlianad SenSia da
arsad gasula Sengan. `me“ da `Sen“ ganuyofelni arian wina-
dadebis struqturaSi sadRac Signidan. ena amoTqvams raRac
erTianobas, romelsac SeiZleba vuwodoT usazRvro, amo-
uwuravi ndoba, an raRac amgvari.
vis mimarT SeiZleba iyos aseTi ndoba, Tu ara uflisadmi?
da vinaa dainteresebuli am dialogis CaxSobiT?
borxesi: `ratom unda uaryos adamianma iseTi naklebad da-
mamZimebeli religia, romelic mwuxarebis Jams, rac ase xSi-
ria Cvens cxovrebaSi, gvexmareba da gvanugeSebs?“
***
Cvens sametyvelo enaSi aris fena, romelic e. w. 25- e kadris
funqcias asrulebs – diskursis uCinari Zaladoba Tanamo-
saubreze: piris niSnebi, zmnis mravlobiTi formebi, nacval-
saxelebi, frazis sintaqsuri wyoba. diskursis patroni
situaciis patronia, Tumca SeiZleba situaciis nacvlad Za-
lauflebis cnebac vixmaroT.
***
zedapiri – esaa Sidapiris TvisebaTa mTeli moculobis
kodirebuli fena. amitomaa adamianis kani aseTi idumali da
ucnauri. esaa safarveli, is, rac faravs SigTavss, gamyofi
sazRvari Cemsa da garemos Soris, damcavi da gammijnavi. na-
piri aris sivrcis kide. galaktionis `Senapiri“ (`ar Canda Se-
napiri“) damatebiT aris danapirebi adgili, raRacis molo-
dini, romelic Tu sadme unda Candes – upirvelesad, napirze,
kideze, zedapirze, rogorc Sidapiris saidumlos xiluli
nawilze. adamianis piric am saidumlos sazRvaria, uTqmel da
naTqvam sityvaTa gamyofi materia-saTavso.
***
ganTavisufleba daclas, dacarielebas niSnavs. magali-
Tad, jinis ganTavisuflebiT boTli jinis substanciisgan
Tavisufldeba. Tavisuflebis saxeliT dRes kacobrioba Tan-
252
daTanobiT icleba im substanciisagan, rac bunebrivad Sead-
gens mis adamianobas: siyvarulisgan – seqsSi gadaRvris gziT,
seqsisgan – ganuwyveteli sityvieri da ekranuli tiraJire-
bis gziT; TanagrZnobisgan – kanonmdeblobiT dadgenili ada-
mianis uflebaTa agresiuli gavrcelebiT, sulieri moTxov-
nilebebisagan – momxmarebluri survilebis waxalisebis
gziT; bednierebisgan – `bednierebis receptebis“ gauTavebe-
li reklamirebiT da a.S..
mniSvnelobis krizisi (identobisa da realobis krizi-
sebis msgavsad) sityvis ganTavisuflebas mohyva; roca igi
ZaliT moaSores Tavis onToss – imas, sadac da visTanac „Tav-
dapirvelad iyo“; roca igi dacales Tavisi substanciisgan
da usasrulo tiraJirebis procesSi CarTes. es mizanmimar-
Tuli Zaladoba gvaSorebs aramxolod mniSvnelobas, aramed
sakuTar Tavsac da realobasac, radgan Cveni realobac da
identobis gancdac mxolod enis monawileobiT gveZleva.
***
mTeli mondomebiTac rom uyuro, mainc verasdros SeZ-
leb imis danaxvas, rogor iSleba vardi. igi mtkiced inaxavs
saidumlos, romlis arsebobac ici, magram verasdros dai-
Wer. vardis gaSla vardis materialuri, biologiuri niSa-
nia, misi uxilveloba ki am biologiuris `gasaidumloeba“,
misi RvTisqmnilobis niSani. firze aRbeWdili daCqarebuli
kadri vardis saidumlos TiTqos amxels, magram mas araferi
aqvs saerTo namdvil gaSlasTan, mis ritmTan da tempTan. es
kadri gaSlis simulaciaa da ara TviT gaSla. drois, grZlivo-
bis procesis saidumlo mainc saidumlod rCeba – verasdros
xvdebi, sad gadadis awmyo warsulSi an rodis Cndeba momavali
awmyoSi. dro mtkiced inaxavs Tavis saidumlos. vardi yo-
velTvis awmyoSia, ra zomiTac ar unda iyos igi gaSlili. igi
yovel wams srulyofilia, sasrulobaa da ara procesi. Cven
ver viWerT process, viWerT mxolod Sedegs. mSveniereba ase
inaxavs Tavis saidumlos, sxvaTa Soris, WeSmaritebac, ro-
melic Tavisi uecari gamonaTebiT, Zalian gavs mSvenierebas.
253
***
sicils aramxolod socialuri dacinvis saxe aqvs, aramed
igi sicocxliT aRfrTovanebasac gamoxatavs. amitom ari-
an gamoxatulni momRimari saxiT glexebi, bavSvebi, bunebis
Svilebi da a. S. – is adamianebi, romlebic sicocxlis uSualo
saxeobebTan da formebTan yvelaze axlos dganan. sicocx-
liT aRfrTovaneba axlavs, sxvaTa Soris, mZafrad tragikul
gancdasac. sicocxlis mSvenierebis gancda mTeli sisavsiT
swored tragikulTan opoziciaSi, ukidures sazRvarze iCens
xolme Tavs. amitomac xdebian adamianebi ukeTesebi tragi-
kul wams. am wams adamians sicocxlis mSvenierebaze sinanuli
ipyrobs da aforiaqebs. amas xSirad ganuxorcielebel SesaZ-
leblobebze gaucnobierebeli wuxilic axlavs Tan. musika
da literatura yvelaze kargad axerxebs am faruli gancdis
gadmocemas.
***
gameoreba – meored qmna – Zvelis SenaxvasTan, Tauri ar-
sis xsovnasTan erTad Seicavs ga-mravl-ebis muxts. gameoreba
aris erTis gamravleba erTisadmi erTgulebis niSnad, Tav-
dapirvelisadmi rwmenis manifestacia.
***
SeiZleba TamaSis mdgomareobidan verasodes gamoxvide.
TamaSi/seriozulobis opoziciaSi adamianma SeiZleba uneb-
lieT TamaSis sasargeblod gaakeTos arCevani. es saSiSia
aramxolod moTamaSisaTvis, aramed maTTvisac, vinc serio-
zulobis mxares darCa. TamaSis bunebidan gamomdinare, moTa-
maSe ar iRebs pasuxismgeblobas TamaSis Sedegze, miTufro,
realobis im nawilze, romelic seriozulobas upyria. glo-
baluri TamaSebis dros (politikuri, ekonomikuri, finans-
uri, socialuri, kulturuli) moTamaSes Semoaqvs TamaSis
sakuTari wesebi da mowinaaRmdeges (seriozulobas) aiZulebs
misi wesebiT iTamaSos, oRond pasuxismgeblobas mas utovebs
(faruli iZuleba). Sen xar TamaSis wamyvani, arada, mas aiZuleb
pasuxismgeblobaze fiqrs.
254
TamaSi Zaladobis saukeTeso saSualebaa iseve, rogorc
sicili. Tanamedrove kacobrioba, ZiriTadad, am ori saqmi-
anobiTaa dakavebuli. sicili angrevs ise, rom ar sWirdeba
gansakuTrebuli Zalisxmeva maSin, roca seriozulobas (Se-
nebas) igi aucileblad sWirdeba. dRes sicili iseve, ro-
gorc TamaSi, perversirebulia da adamianis winaaRmdegaa
mimarTuli.
***
Coxeli naivuria maSinac, roca sisastikes aRwers (da
moswons) da maSinac, roca sisastikesa da iumors erTmaneTSi
urevs. es naivurobis Tvisebaa, Tumca Tavis droze es mas
araesTeturobad CauTvales. ise, xandaxan marTlac Wris
yurs.
***
otia paWkoria cnobierebis tragikulobas xedavda ima-
Si, rom mecnieri iZulebulia pasuxismgebloba aiRos sa-
kuTari SemoqmedebiTi Sromis nayofze (gamogonebaze) mas
Semdegac ki, rac politikosebi mas sakuTari miznebisaTvis
gamoiyeneben (magaliTad, atomgulis gaxleCa da xirosimas
tragedia). magram dRes? iRebs ki pasuxismgeblobas vinme
raimeze saerTod? „dro fulia“-s da „globaluri TamaSe-
bi“-s metaforebi kacobriobas aTavisuflebs yovelgvari
pasuxismgeblobisagan droisa da saqmis =seriozuloba)
mimarT.
***
azri, Cveulebriv, emateba azrs. gancda emateba sico-
cxles. amitom kargi mwerali metia, vidre kargi mecnieri.
xarisxobrivad meti. amaSi araferia saCoTiro. mecniers
ar SeuZlia aRuZras vinmes gancda Tavisi sityviT. mas Se-
uZlia miawodos informacia, analizi. mecnieri codnas em-
saxureba, teqnikur progress da sazogadoebis materialur
keTildReobas. magram ara sicocxles uSualod. is ki,
rac adamians awuxebs da mosvenebas ukargavs, sicocxlis
ukmarisobis gancdaa da ara codnis ukmarisobisa. gancdiT
255
daiZleva realoba. azri Semguebelia realobasTan. pirveli
brZolaa, meore – Tanxmoba. iqneb SeiZlebodes imis Tqma,
rom azri kulturaa, gancda – buneba. azrs badebs samyaros
kanonzomierebis, sicocxlis formebis Semecnebis survili,
gancdas – am formebTan uSualo Sexeba.
***
Tanamedrove minimalistebze: Tavmoyvare mwerali ar
ikadrebs araferi Tqvas Tavis gancdaze, ar iyos mgrZnobiare
iq, sadac is aseTia, marto imitom, rom es SeiZleba vinmem
`aramodurad“ CaTvalos. minimalizmis xelovneba rTulia
– igi SezRudvebs awesebs. vfiqrob, am mdgomareobaSi gul-
wrfeloba da daxvewiloba is ori aucileblobaa, romelsac
poezia ar unda Seelios. xelovnebis istoriis paradoqsia,
rom am `izmebs“ SemoqmedebiTad naklebad niWieri adamianebi
qmnian, ufro niWierebi ki maT uceb aitaceben xolme. sa-
bednierod, niWi, gemovneba da profesiuli eTika `izmis“
pirobebSic muSaobs.
***
perspeqtiva niSnavs, xedavde samyaros alahis TvaliT, an
quCis ZaRlis TvaliT. – amas famuqi ambobs (`me var wiTeli~).
alahis Tvali da quCis ZaRlis Tvali. ra advilad dadgnen
erTmaneTis gverdiT, ara? imitom, rom amas mwerali ambobs.
***
`me xSirad vuyureb Sens naxatebs, raTa gavigono es CurCu-
li ( alahis? – m.k.)... yovel jerze vxedav axal azrs da ufro
zustad rom vTqva, xelaxla vkiTxulob naxats, rogorc te-
qsts“ – esec famuqia. mxolod mwerals esmis es CurCuli. da
imisTvis, rom ar dakargos is, rac RmerTma uboZa – smena da
mxedveloba (mindiasaviT), raRaceebis daTmoba mouwevs. mwe-
rali sul dakargva –ardakargvis arCevanis winaSe dgas.
***
famuqi ambobs: `ar daujeroT uRmerToebs, romlebic am-
boben, rom alahi ar arsebobs, imitom rom igi ar Cans“. ar Ce-
256
na. RmerTis Seqmnili xiluli samyro Cenaa. TviTon arCenaSi
rCeba, radgan metia am samyroze (rogorc misi Semoqmedi) ise-
ve, rogorc saidumlo yovelTvis metia gacxadebulze.
***
mwerlobam imitom dakarga saxe, rom profesiaze sam-
saxuri daayena adamianis samsaxurze win. teqnikurad Ta-
namedrove mwerloba Zalian win wavida, radgan bazarze
profesionalizmi fasobs (Txrobis ostatoba, saintereso,
damatyvevebeli siuJeti da a. S.). magram mwerloba mainc amis
mere iwyeba, am codniTa da gamocdilebiT, magram mainc mere,
roca siyvarulisa da erTgulebis dro dgeba.
***
pirsi ambobs, rom adamianobis niSani aris xsovna. mex-
siereba virtualuri sivrcea, sadac yvelasTvis moinaxeba
adgili. daberebis process axlavs mexsierebis Sesusteba,
xsovnis kvlebi iSleba da es kvdomis Tanamdevi procesia.
magram iqneb, sapirispiro dinebac arsebobs – rac metad
viviwyebT, miT ufro swrafad miveqanebiT ararsebobisken,
an, ufro martivad: vkvdebiT imitom, rom viviwyebT? iqneb
isini Semxvedri moZraobebia, daviwyebiT ki Cven, adamianebi,
sikvdils viaxlovebT? anu marto buneba ki ar monawileobs
am procesSi (kvdomaSi), aramed adamianic.
Cveni sicocxle xsovnis emociuri muxtebis erTobliobaa.
***
barti: „forma Zvirad fasobs, idebi ki SeiZleba gaaCuqo
kidec“. arada, formas araviTari Rirebuleba ara aqvs saTqme-
lis gareSe da istoriulad yvela tipis SemoqmedebiTi sa-
muSao maTi darRveuli harmoniis aRdgenas, maTi kavSiris
ganaxlebas da uxilavi kavSirebis moZiebas emsaxureba (iuhan
borgeni, nobelis premiis lauriati: `iqneb Sinaarsis iqiT
arc araferia?“). formis sferoSi Zalze bevria gakeTebuli,
amitom arc isaa gasakviri, rom mwerali formaze muSaobiT
sakuTar SesaZleblobebs amowmebs, Tumca dRes masSi aSka-
257
rad iCina Tavi mimtacebelma da momxmarebelma (sxvisi gamoc-
dilebis, sxvisi formis). dRevandel viTarebaSi es ise gamo-
iyureba, rom mwerals SerCa pativmoyvareoba, didebis xsovna,
magram ara guli da emocia, ara keTilsindisiereba. mas aRar
ainteresebs adamiani da misi samsaxuris idea, ainteresebs
mkiTxvelis mxolod erTi statusi – momxmarebluri.
xom ar dadga dro, am tipis mwerlebs raRac sxva saxeli vu-
wodoT, rom mwerlis tradiciuli cnebisgan gavmijnoT?
***
sad movxvdebiT qarTul naxatSi xetialisas? sufrasTan,
romlis axlo-maxloc Savsamosiani mefaitone Ramis moqei-
feebs elodeba Tu mziT ganaTebul velze, yurZnis krefisas?
an iqneb, mTvaris SuqiT ganaTebul idumal sivrceSi daTvTan
erTad? Jirafis gzas gavyvebiT Tu Svlis naxtomebs, kaxeTis
matarebels avemgzavrebiT gaurkvevlobaSi Tu margaritas
kabis naoWebSi CavikargebiT?
***
Tuki vinme wers ise, rogorc es sxvas surs, naweri emsgav-
seba ararsebuli mogonebebis mindors, romelzedac aras-
dros movindomebdiT gaseirnebas, Cveni neba rom iyos. mag-
ram, samwuxarod, mkiTxvelic momxmareblad iqca – yidulobs
imas, rasac reklama urCevs, Tumca rCeva metismetad Tavazi-
ani cnebaa imasTan SedarebiT, rac realurad xdeba. reklama
didi xania daemsgavsa samitingo diskurss, Cveni cxovreba
ki sivrces, sadac am diskursiT waqezebuli masobrivi mom-
xmarebeli erTxmad da agresiulad gahyviris romeliRac
produqtis saxels.
***
adamianisTvis miuRebelia antigravitacia, radgan mTeli
sxeuliTa da im suliT, RmerTma rom Caudga, gravitaciis
kanonzea mibmuli, misiT cxovrobs da samyarosac am kanoniT
ukavSirdeba. miziduloba – ai, ra ganagebs mis arsebas da ra
aZlevs samyaros xibls. mizidulobis aTasnairi forma – su-
258
lieridan fizikuramde, xilulidan uxilavamde, Secnobili-
dan Seucnoblamde... atmis yvavilebis siyvarulidan RmerTis
siyvarulamde. dialogic mizidulobaa. yvelaferi, rac am
kanons eqvemdebareba, samyarosTan Tanaxmierobis niSani da
Sesabamisad, sikeTea.
***
aRazas datireba TiTqos zviadauris sicocxlis Sefa-
sebaa, radgan aq, am momentSi mas veravin xedavs mtris
garda da SesaZloa, rom kaci, romelzedac vaJa ambobs,
`ciT Camosuli svetada“ iyoo, Seufasebeli darCes (`Zlier
Sebralda beCavi,/ rom ucxoeTSi kvdeboda/ arc naTesavi,
arc moZme, / rom visme Sehbraleboda“). ucxoeTSi sikvdili
Semzaravi, ormagad saSineli sikvdilia, damatebiTi sasjeli
(baraTaSvili, rusTaveli). aravin gicnobs, aravinaa Sembrale
da Seniani. am `Senians“, `axlobels” qmnis aRaza, TiTqos colis
magivradac stiris. aq erotikaze saubari sxva araferia, Tu
ara faqtebze Zaldataneba. sxvaTa Soris, amis garantiad vaJa
joyolas sityvebs debs, roca is ambobs: `Cems Tvalebs ar
daemalvis / im grZnobis nakvalevia;“ mokled, is, rom aRaza
simarTles eubneba da arafers malavs, TviT personaJebis
dialogidan ikveTeba da vaJas pozicia swored esaa. danar-
Ceni – interpretaciebia.
tirili vaJasTan calke Temaa. cremli ( aRaza: `ucxosTvis
cremli vRvaria“; aluda: `atirda, rogorc qalio“) sibralu-
lis, TanagrZnobis beWedia. aludac dastiris mucals, apati-
osnebs, uvlis. vaJa qalis tirils Segvaxsenebs swored imi-
tom, rom vaJkacuri cremlis Rrma emociurobas gausvas xazi.
***
cxenze amxedrebuli kacis gavardna, gadakargva – bara-
TaSvilis tradicia, romelsac rCeuliSvili `alaverdobaSi“
agrZelebs.
***
veriko anjafariZis TeatrSi murman jinoria guram rCe-
uliSvilis moTxrobebis inscenirebas marTavda. rogorc mo-
259
salodnelic iyo, saRamoebma bevri mayurebeli miizida. erT
aseT saRamoze sofiko Wiaurelma da kote maxaraZem litera-
turis institutis TanamSromlebic miiwvies. Sesvlamde,
darbazis gareT oTar WilaZes movkari Tvali. saxlSi axal-
dabrunebuli viyavi, telefonma rom dareka. yurmili aviRe.
mananas TxoveT – mesmis. ucnobi xmaa, arada, wamis measedSi
TiTqos ukve vicodi, visic iyo es xma. ver vityvi, velodi-
meTqi, verc imas, rom vinmesas mivamgvane. mere, roca am mdgo-
mareobas vixsenebdi, vfiqrobdi, rom Cemma intuiciam raRac
ucnauroba Caidina. didxans visaubreT. mwerlobaze vlapara-
kobdiT, azrebs vuziarebdiT erTmaneTs, Tavis Semoqmede-
bazec miTxra raRaceebi. gagimxelo (zustad ase miTxra) –
martis mamali Cemi Taobis simboluri saxea, gansakuTrebiT
gamZle jiSis mamaliao. me maSin ukve daculi mqonda sadoqto-
ro disertacia oTar WilaZis romanebze da Cemi dakvirvebis
Sedegi gavuziare yvela misi teqstis uCveulo Sinagan kav-
Sirebze da mTlianobaze. – xom mendobio, arafers vgegmav
winaswar, intuicias da kalams mivyvebio. ra Tqma unda, dave-
Tanxme. aranair racios ar SeuZlia uzrunvelyos is Sinagani
mxatvruli wesrigi da mTlianoba, rac mis teqstebs axasi-
aTebs, saxeTa gadaZaxilebi asociaciur doneze da azrisa da
emociis is uCveulo siRrme da masStabi, rac am gadaZaxile-
bis wyalobiT iqmneba.
***
90-iani wlebis Sua xanebi iyo. safrangeTis saelCos ini-
ciativiT saqarTvelos frangi mwerali, fernandesi ewvia.
es dasavleTTan kulturuli urTierTobebis gaRrmavebis
mizniT gamarTuli erT-erTi pirveli viziti iyo. daigeg-
ma RonisZiebebi, Sexvedrebi. bolos safrangeTis saelCoSi
mokrZalebuli gamosaTxovari vaxSami gaimarTa, romelsac
safrangeTis mxridan, elCis moadgile meuRliTurT, kul-
turis ataSe da erTi-ori frangi eswreboda. qarTul mxares
warmoadgendnen oTar WilaZe, kote jandieri, ganaTlebis
ministri, lia loria. im periodSi saelCos kulturis ganyo-
filebas konsultacias vuwevdi saTargmni literaturis Ser-
260
CevaSi da am RonisZiebaze mec mimiwvies. sufra or magidad iyo
gaSlili da vin sad dajdeboda, `protokoliT“ iyo dagegmi-
li. erT magidasTan dasves fernandesi, saqarTvelos maSin-
deli ganaTlebis ministri, saministros warmomadgeneli da
elCis moadgile meuRlesTan erTad. meore magidasTan ki – ba-
toni oTari, kote jandieri, safrangeTis kulturis ataSe da
kidev erTi-ori kaci. stumar-maspinZlebis aseTi ganawileba,
RonisZiebis daniSnulebidan gamomdinare, meti rom araferi
vTqvaT, uxerxuli iyo – mwerlis upativcemulobas (orive
mxridan) da raRacnair undoblobas usvamda xazs (miT ufro,
rom arc vaxSmamde da arc vaxSmis Semdeg fernandesTan gamo-
laparakebis SesaZleblobac ki aravis hqonia: saguldagu-
lod `icavda“ safrangeTis saelCo).
– ra xdeba, frang mweralTan mikareba akrZalulia? –
ikiTxa batonma oTarma. zusti replika iyo. ironiac bas-
ri. vfiqrobdi da axlac im azrisa var, rom baton oTars
usiamovnod darCa es Sexvedra, Tumca mTeli saRamo xum-
robda misTvis Cveuli maxvili iumoriT, naqebi franguli
samzareulos iq warmodgenili arasaqebi nimuSebic ar
darCenia uyuradRebod.
***
roca wina xelisuflebam mecnierebisa da ganaTlebis re-
forma daiwyo, Zalian SeSfoTebulma damireka: miTxari, ra
xdeba Cvens Tavs, ras gvipirebeno. verc ki warmovidgendi,
aseTi aRelveba Tu SeeZlo. guli cuds ugrZnobda (gamarTlda
kidec). Sevecade damemSvidebina, raRac cvlilebebi auci-
lebeli iyo-meTqi. Sevatyve, ver davarwmune – amaTi ndoba
rogor SeiZleba, ise galanZRaven erTmaneTs saxalxod,
televiziiT, rom Segrcxveba, da roca mgonia, sul cota,
duelSi gamoiwvevn erTmaneTs-meTqi, meore dRes, viTomc
araferi, isev siamtkbilobaSi ariano.
***
2008 wlis Tebrvlis bolos `literaturuli palitris“
redaqciidan damirekes, oTar WilaZis dabadebis dRis aRniS-
261
vnas vapirebT da werils xom ar dagviwerdiTo. cota dro iyo
darCenili da uari vuTxari, magram sawerad mainc davjeqi.
ise gamovida, rom is werili, ukve mogvianebiT, malxaz
xarbedias mivutane da `wignebma“ am weriliT miuloca baton
oTars dabadebis dRe. gazeTis gamosvlidan meore saRamos
batonma Tamazma dareka. es wuTia, kiTxva davasruleTo. Ta-
vis STabeWdilebebs miziarebda. iman, rac misgan movismine,
Zalian gamaxara, ufro zustad, gamabedniera. bolos miTxra,
oTars unda SenTan laparakio da yurmili gadasca. Tamazma
giTxra Cemi saTqmelio – batonma oTarma – da raRacnairad,
odnav Secvlili intonaciiT mkiTxa: manana, var ki iseTi,
ragoradac Sen mxedavo? Zalian moulodneli kiTxva iyo da
mxurvaled da energiuld davudasture. im wams ise aRviqvi,
rom misi SekiTxva im frazas exeboda, sadac did mwerlad vix-
seniebdi. amas mekiTxeboda kaci, nobelis premiis nominanti,
asi aTasobiT mkiTxvelis namdvi¬li siyvaruli, aTeulobiT
maRalprofesionali kritikosisa da cnobili mwerlis mier
Sefasebuli msoflios mraval qveyanaSi, literaturuli
tradiciebi rom amZimebT da Zalian kargad arCeven did mwe-
rals patarisagan. araerTxel mifiqria am SekiTxvaze mas
merec. ra iyo es, `maRalTa Tavmdabloba“ Tu raRac sxva, uceb
wamocdenili, raRac sxva azris iribi gamoxatuleba, romel-
mac im wams TavSi gauelva? ar vici, ucnauri ki iyo. TiTqos,
rogorc Tavadve ambobs erTgan, raRac `eWvs wonida, eWvs aT-
valierebda“. vinc ase Tu ise icnobs msoflio gonis istorias,
dameTanxmeba – am eWviT didi adamianebis amocnoba SeiZleba:
rogor SeiZleba amxela sivrces wvdebode azriT da sakuTa-
ri erTi sicocxlis masStabi ar gacbunebdes?
***
mas Semdeg, rac gavicani, yoveli wlis bolos 31 dekembers,
Ramis 11 saaTze mirekavda da axal wels milocavda winaswar.
11 saaTze rom telefoni darekavda, yurmilis asaRebad me
gavrbodi, vicodi, rom es batoni oTari iyo. arc erTi weli
ar gamoutovebia. mgoni, es misi gamorCeuli Tviseba iyo:
pasuxismgeblobisa da Tanadgomis ucnauri nazavi. iqneb,
262
sityvis uRalato erTgulebis Sedegad gamomuSavebuli
(naxeT misi nawerebi, sityvieri qsovilis uCveulo sizusteze
rom araferi vTqvaT, erT koreqturasac ver ipoviT. mina-
xavs `literaturuli saqarTvelos“ redaqciaSi, 90-ianebis
dasawyisSi, TiTqmis gausaZlis siciveSi, rogor ijda magi-
dasTan da Tavisi werilis koreqturas asworebda. roca Ce-mi
gaoceba gamovxate, aseao, redaqciis TanamSromlebmac da-
midastures, bolomde mihyveba yvelafers, rac misi xelidan
gamodiso). 2008 wlis bolos Cemi telefoni uimedod dazi-
anda da Zalian vwuxdi, batoni oTari veRar darekavs-meTqi.
samzareuloSi meore telefonic gvqonda, calke nomriT.
ruseTSi axalgadasuli mezoblebisgan dagvrCa, magram Zal-
ze iSviaTad vsargeblobdiT. am telefonis arsebobac sul
ramdenime adamianma icoda, Zalian, Zalian axloblebma. 31-is
Ramis TerTmet saaTze rom zari gaisma, baton oTarze arc
mifiqria, karga xnis Caqneuli mqonda xeli. arada, is iyo.
axal wels milocavda tradiciulad. moulodnelobisagan
lamis ena dameba. rogor momageniT, batono oTar, am nomerze,
saidan-meTqi. gulis da qadis ambavi xom gagigoniao, miTxra.
2008-Si gardaicvala da cxadia, vicodi, batoni oTari
veRar damirekavda. daaxloebiT 11 saaTze darekes. saaxal-
wlo samzadisSi viyavi da telefoni Cemma gogonam aiRo.
Tamaz WilaZe milocavda axal wels. madlobebad daviRvare.
gadmocemac miWirs, ramdenad Zvirfasi iyo es zari CemTvis.
erTi kldis ori natexi. Zmebi ZmaTa Soris – WilaZeebi.
263
nomris stumari
lia sturua – 80
interviu
264
karlos fuentesi ambobs: `warmosaxvisa da enis gareSe
sazogadoeba win ver midis, ver arsebobs“. avtoritaruli
xelisufleba, pirvel rigSi, mwerlis `moTvinierebas“
cdilobs, Tumca arc dadumebaze ambobs uars. demokratiuli
xelisuflebebic cdiloben, sxvadasxva gziT, mwerloba Tavi-
anT samsaxurSi Caiyenon. riTi SeiZleba mwerlobam winaaR-
mdegoba gauwios xelisuflebis Tu ideologiuri jgufe-
bis am aSkara Tu farul Zaladobas? romeli ufro saSiSia
mwerlobisTvis?
267
Tanamedrove qarTuli mwerlobis ena zedmetad gaxsnili
da skabrezulic ki gaxda. mwerluri amocanis metismetad ga-
martivebad xom ar geCvenebaT enis Tavisuflebis mxolod am
gziT gamoxatva? rogor fiqrobT, ra segmentebi Txoulobs
ganviTarebas Tanamedrove qarTul enaSi?
gulwrfeloba
kritika
saqarTvelo da qarTvelebi
269
kompromisi
etapebi
axalgazrdoba
Tanamedrove mwerloba.
270
ladevad gadakeTebuli qalaqi Cemi aRar aris, aq verc erTi
ZaRli da xe ver mcnobs.
„ucxo, ucxo kaci dadis, Sens quCebSi, Cemo qalaqo“ (besik
xaranauli).
sityvebTan siyvaruli da omi maqvs. advilad moTviniere-
buli sityva, SeiZleba, mixarodes, magram sxva, ufro Tavi-
sufali mirCevnia. romelic sul mewinaaRmdegeba, Tavis Sesa-
feris sityvas ver poulobs, rom gverdiT daudges, zari ki
aqvs bgerebSi, magram ganyenebuli, bolos roca damijerebs,
ki ar damemorCileba, SeiZleba leqsadac iqces.
daskvna
271
„encefalograma“*
(lia sturuas germaniaSi gamoqveynebul
lirikul krebulze)
interviu
– warmosaxviT.
276
mifiqria es proza iyo Tu poezia. vambobdi imas, risi Tqmac
mindoda. ar vfiqrobdi Janrebze. teqsti CemTvis niSnavs na-
wers, qarTulad. am nawers, sxva nawerebTan erTad, romlebic
Janrobriv diskusias Tu interss iwveven, me davarqvi meta-
poeturi nawerebi. qarTuli aRqma sinamdvilsa metaforulia.
CemTvis metaforaSi meti sinamdvilea, vidre siuJetSi da am-
bis TxrobaSi.CemTvis poezia mxolod leqsi ar aris. poezia
leqsis iqiTcaa, leqsze metia.
277
qarTul enaSi unda Semovides qarTuli dialeqtebi... zRva-
saviT. es aris Cveni ganZTsacavi... dialeqti aris dRevandel
„ literaturul enas“ Sewiruli bavSvi. droa wamodges da
gaiaros.
gulwrfeloba
TviTkritika
kritika
saqarTvelo da qarTvelebi
kompromisi
etapebi
axalgazrdoba
Tanamedrove mwerloba
daskvna
boloTqma*
Tuki qarTvel lirikosebs, gansakuTrebiT „gardamavali
periodis Taobas“ , anu imaT , visi avtorad Camoyalibebis wle-
bic sabWoeTis mzis Casvenebas (1991) ukavSirdeba, SeekiTxe-
bian, vin iyo maTTvis misabaZi magaliTi, vis zegavlenas ga-
nicdidnen, aucileblad da pirvel rigSi moismenT saxels:
besik xaranauli. germaniaSi mcxovrebi lirikosi bela Ceku-
riSvili ambobs:
„gardamavali periodidan dRemde is xatia qarTveli
mkiTxvelisTvis. socialur mediaSi xSirad ibeWdeba qarTul
gverdebz ebesik xaranaulis leqsebi da mohyavT citatebi
misi leqsebidan. am avtors yovelTvis mxolod saxeliT mo-
ixsenieben – „besiki“ da yvelasaTvis cxadia, viszea saubari.
saqarTveloSi is Zalzed popularulia, radgan misi poezia
ar aris hermetikuli da yvelaze axdens zegavlenas“.
analogiuri STabeWdileba Seeqmna timoTi kerCers,
amerikel lirikoss, romelic 2006-2010 wlebSi TbilisSi
cxovrobda:
„roca mikiTxavs iseTi poetebisTvis, rogorebic arian
zviad ratiani, maia sariSvili da SoTa iaTaSvili, vis Se-
itandnen Tanamedrove qarTuli poeziis anTologiaSi, yo-
velTvis mis saxels mimeorebdnen. saqarTveloSi mas, albaT
,cocxlebs Soris udides poetad miiCneven. meubnebodnen,
Tuki saqarTvelodan vinme imsaxurebs nobelis premiaze li-
teraturis dargSi wardgenas, maSin es besiki unda iyoso, da
is marTlac iqna nominirebuli saqarTvelodan am sapatio wo-
debze. roca mikiTxavs, misi romeli leqsi unda gadameTarg-
mna, „xeibar Tojinas“ misaxelebdnen“.
„xeibari Tojina“ – kerCerma is „The Lame Doll“ saTauriT
gadaTarmna inglisurad – 1972 wels gamomcemloba `meranSi“
286
XX saukunis literaturuli
azrovnebis istoriidan
jorj santaiana
288
enis pirvelelementi – sityvaa, sityvis grZnobadi forma
ki – bgera, Sesabamisad, Tu gvsurs, enas srulqmnileba mivani-
WoT, elementebic, romlebisganac is Sedgeba, mSvenieri unda
gavxadoT – gansazRvruli forma unda movargoT da gansazR-
vrul sazoms davuqvemdebaroT. es marTalia, rom ena ufro
metad gonebis simbolo gaxlavT, vidre grZnobebis aRmZvre-
li, da, Sesabamisad, metyvelebis silamaze, romelic Cveu-
lebriv gagvitacebs xolme, – silamazea obieqtis, an ideisa,
romlebzec vsaubrobT; simboloebs imavdroulad grZnoba-
di realoba, keTilxmovneba gaaCniaT, romlebic Cvens grZno-
bebSi aRwevs, Tu maT Riad davtovebT. ena JReradobis iseT
formebs irCevs, romlebic sakuTar TavSi bunebriv silamazes
atareben, nebismier bgeras Tu SegrZnebas TavisTavad rom
axasiaTebs; mexsiereba bgeraTa am SeTanxmebebs ayovnebs, isi-
ni cnobierebaSi kvlav da kvlav aRweven da bolos da bolos
bunebrivi metyvelebis stereotipebad da emociuri gamox-
maurebis gamomwvev standartebad iqcevian.
amgvari keTilxmovnebis umaRles formas simRera war-
moadgens; simRerisas xma bgerebs tonur cvalebadobas ani-
Webs; TviT es rxevebi (cvalebadobani), rogorc cnobilia,
aRebuli notebis ricxobrivi TanafardobiT ganisazRvreba.
magram Cven keTilxmovnebisa da grZnobadi silamazis es saxe-
oba – umaRlesi, romlis unaric bgerebs SeswevT, – Cvens me-
tyvelebaSi TiTqmis mTlianad ganvazaveT. Cvenma gonebam
umaRlesi organizeba SeiZina da ena, romliTac sakuTar az-
rebs gadmovcemT, kidev ufro cocxali, sityvauxvi Dda ab-
straqtuli xdeba, ase rom, is simRerisaTvis vargisi ver
iqneba. imave dros, musikac ufro maRal organizebas iZens da,
rodesacA sityvebs uerTdeba, erTi mxriv, melodiis rTuli
niuansebiT amaxinjebs, meore mxriv – Tavisi mZlavri JRera-
dobiT STanTqavs maT. ase rom, amJamad simReris xelovneba
imave mdgomareobaSia, rogorc skulptura; es ukanaskneli
abstraqtul da pirobiT saqmianobad gadagvarda, romlis sa-
sicocxlo wvenebi narCundeba oden tradiciiT da im Sinagani,
magram ukve amowuruli impulsiT, romelic am xelovnebaTa
WeSmarit arsebobas ufro martiv garemoebebSic uzrunvel-
yofda. amgvarad, aRmoCndeba, rom poezia yvelaze namdvili
289
keTilxmovnebis gareSe darCeba. Tu leqsebi musikas jer kidev
ver ewyoba, Cveulebriv, es yvelaze uxamsi leqsebia, romelT-
ac gamoZebnian xolme sentimentaluri da inteleqtualuri
gagebiT umwifari kompozitorebi, cdunebulni im efeqtiT,
romelsac amgvari Txzulebebis ritorikuli ugemovnoba Se-
iZleba axdendes.
simReris dasrulebasTan erTad metyveleba grZnobadis
raRac xarisxs mainc inarCunebs xmovnebisa da Tanxmovnebis
wyalobiT, romlebic bgeraTa SeTanxmebas qmnian. keTilxmov-
nebis amgvari saxeoba zogierT tkbilmoubar poets SeumCne-
veli ar darCenia; is axla aseve saqmianad Seiswavleba zog
samecniero kaTedraze, da momismenia, erTi sakmarisad gavle-
niani kritikosi rogor amtkicebda, rom poeziis silamaze
ganpirobebulia mxolod da mxolod bgera `j~-sa da `S~-s
gameorebis sixSiriT da nerwyvis Sesabamisi raodenobiT, am
dros pirSi rom grovdebao. magram nerwyvi poeturi silama-
zis ZiriTad kriteriumad Tu ar gvevlineba, mainc udavo da
Rrma gansxvaveba arsebobs im efeqtebSi, romlebsac sxvada-
sxva poetis mier leqsebis wakiTxvis gansxvavebuli manera
axdens; es gansakuTrebulad cxadiO xdeba, rodesac poetebi
sxvadasxva enaze saubroben. erTi adamianis, erTi xalxis mety-
veleba kompaqturia, uxvia TanxmovnebiT, xorkliania, gamo-
yofilia maxviliani sityvebiT; sxva adamianis, sxva xalxis
ena RiaobiT, simsubuqiT, siswrafiT, intonaciis sidinjiT
gamoirCeva. amgvarad, daxvewil grZnobasTan burleskis Se-
revisas baironi inglisur metyvelebas ymawviluri simsu-
buqiT upirispirebs italiurs:
me ena miyvars! laTinuris amayi bgera,
rarig nazia siyvarulis gamotydomisas!
rarigad sunTqavs masSi amo rbili samxreTi!
rarig tkbilia mis momReral xmovanTa JRera!
Cvensas ki ar hgavs, qaraSotTa samefos Sobils,
aRsavses mqrqali, uRimRamo bgerebis wyebiT, –
imgvar Znel enas, laparakis Jams rom vjaxirobT,
vaxvelebT, vustvenT an vWedavT.
293
daprogramebuli Cvens yoveldRiur enasa da warmodgenebSi;
warmodgenebSi, romlebsac, savsebiT SesaZlebelia, poeturi
vuwodoT im azriT, rom isini `gakeTebulia~ (radgan yoveli
idea zrdasrul cnobierebaSi konstantirdeba, rogorc
gamonagoni), magram romlebic amave dros prozaulicaa,
radgan abstraqciis gziT da utilitaruli miznisaTvisaa
konstruirebuli.
rodesac axalgazrda poeturi genia, romelmac es inte-
leqtualuri da utilitaruli ena jer kidev akvanSi Seis-
wavla, Tavisuflad gamodis da bunebis niSnebis aRqmas
iwyebs, igi Rrmad Seiwovs cxovrebiseul STabeWdilebaTa sim-
ravlesac, romelic inteleqtma ugulebelyo da romelTa
gadmocemac, saeWvoa, inteleqtis enas SeeZlos; mas Semecne-
bis usaxelo tvirTis tareba uwevs da sakuTar Tavs uanga-
riSo grZnobebsa da ocnebebSi flangavs, vidre bolos da
bolos romelime xelovnebis meTods ar daeufleba, romelic
gzas miscems mis STagonebas, ufro zustad, mis im naSTebs,
romelTac drois gamocdas da gamoxatvis disciplinas
gauZles. A A
poeti bunebisagan azris umankoebiT gaxlavT dajildo-
ebuli an iolad iZens mas; Cveulebriv warmodgenaTa fiqci-
ebs is grZnobad elementebad xleCs, kvlav SemTxveviT war-
monaqmnebad aerTebs – iseve, rogorc yovelgvari sistemis
gareSe maT SeaerTebda wre, romelSic is izrdeboda, anda misi
temperamentis ucnaurobani; da ai, grZnobaTa es simdidre, es
Tavisufleba fantaziisa, romlebic misi udieri gulis Sesa-
niSnav ferments warmoadgens, gareT gadmoiRvreba da gamo-
xatvis raRac formas iRebs.
am saxis gadmoRvris sisavse da grZnobadoba Cveni aRqmis-
Tvis ufro gasagebi xdeba, vidre yoveldRiuri metyveleba;
amave dros, maT srulad xelewifebaT, carielni, maRalfar-
dovanni da Soreulni moeCvenon maT, vinc oden simboloe-
biT azrovnebas SeeCvia, vinc Tavs uflebas ar aZlevs, az-
ris maTematikuri sizuste Tundac wuTieri pauziT da
gulisadmi mimarTviT gawyvitos, vinac ar uwyis, Tundac wa-
mierad, grZnobaTa da warmodgenaTa im nakads daemorCilos,
romelzec yoveldRiur asociaciaTa is xidia gadebuli, pi-
robiT qmedebaTa napirze Cveulebriv mSralad da mSvidad
294
rom gadavyavarT. ramdenad myifea es xidi, ramdenad didad
aris damokidebuli sayrdenebisa da konstruqciaTa sim-
yareze, im dromde ver acnobiereb, vidre ar iswavli, TviT-
CaRrmavebis diadi simZafre ganicado. magram fsiqologebma
aRmoaCines – da Cven, Cveulebriv adamianebs, gvixdeba, maTi si-
marTle vaRiaroT, – rom imis msgavsad, rogorc Cven, saku-
Tar saqmeSi Caflulni, quCis xmaurs, manqanebis moZraobas ver
vamCnevT da viswrafviT, rac SeiZleba Cqara mivaRwioT quCis
kuTxemde, sadac unda SemovtrialdeT, an karamde, romelSic
unda SevideT, zustad aseve, Cven SeveCvieT, yuradReba ar mi-
vaqcioT idealuri xatebis nakads, Cveni cnobierebis gavliT
rom Caiqrolebs xolme. magram Cveni yoveldRiuri cxovre-
bis yvelaze daZabul momentebSi Cveni sulis siRrmeebi CvenSi
farulad Tvlems. realuri samyaro Tavisi siSiSvliT qaossa
da sulis SfoTvas upirispirdeba. logikuri azrovneba Cvens
yoveldRiur gamocdilebas ufro meti xarisxiT ver gansazR-
vravs, vidre paralelebi da meridianebi, romlebic zRvis
zedapirze kvadratebs xazaven da zRvis wylebis msvlelobas
gansazRvraven. isini kurss gviCveneben, yuradRebas ar aqcev-
en maradiulad mSfoTvare talRebs da arad agdeben Cvens un-
ars, dasaxul mizans maTi gavliT mivaRwioT. saRad azrovneba
– es sigiJea, keTili saqmeebisaken mimarTuli, sifxizle – es
aris ocneba, kontrols daqvemdebarebuli.
poeti Tavis xatebs ocnebis am idumal simdidreTagan
moipovebs. igi samyaros racionaluri garsis qveS ganlage-
bul qaosSi aRwevs, iqidan mfrinav xats, SemTxveviT grZno-
bas iRebs da maT realur obieqtze mimarTavs; is garduva-
lis, ucvlelis uflebebs ki ar amkvidrebs, aramed aRniSnavs
ucvlels, bunebas ubrunebs elfers, romelsac inteleqti
gaxunebis nebas aZlevs. zogjer SeiZleba mogeCvenos, rom is
arad agdebs faqtebs, magram es mxolod imitom xdeba, rom igi
cocxal gamocdilebas aRadgens. Cven SegviZlia am process
umartives magaliTebze davakvirdeT. rodesac osiani mzes
Tavis mamaTa mrgval fars adarebs, igi poetur figuras
iyenebs. ratom? imitom, rom sityva `mzes~, TviTkmarsa da sxvag-
var ganmartebaTa ardamSvebs, is sxva sityvebs moayolebs,
romlebic sagnis praqtikuli daxasiaTebisaTvis aucilebe-
li ar aris, magram misi sakuTari aRqmis individualobas da
295
im asociaciebs gamoxatavs, romlebic poetis cnobierebaSi
warmoiqmneba. ar arsebobs kvadratuli mze, romelic SeiZ-
leba, im mzeSi agerios, rom is saubrobs; Semdeg sagangebod
SeCereba imis saTqmelad, rom igi mrgvalia – gaxlavT fufu-
neba, grZnobis garRveva, daSvebuli siyvarulis im formis
saxeliT, romliTac is imoseba. xolo Txrobis gagrZeleba
da imis Tqma – sxvaTa Soris, savsebiT uadgilod – rom misi
mamebis faric aseve mrgvali iyo, mxolod imas niSnavs, rom igi
Tavisi warmosaxvis SemTxveviT msvlelobaSi Tanamonawile-
obisaTvis gviwvevs, raTa misi tvinis SigTavss CavxedoT; SeiZ-
leba sxvagvaradac iTqvas: ase rom hyveba ambavs, poeti Tavis
naqsovs TiTqosda ukuRma amoabrunebs da Zafebis nawyvetebs
gviCvenebs, ukuRma mxares rom CamoSvebula. msgavsi eskapade-
bi sagnis marTebul xedvas amaxinjebs da didi poeti, rode-
sac mzis srulqmnil xats qmnis da sakuTar Tavs masSi gana-
zavebs, amgvar gzas albaT zizRiT uaryofda; magram masSi aris
raRac romantikuli da ukuRmarTi interesi: igi sinamdvi-
lis gamocdilebas aRadgens da am TvalsazrisiT poeturi
gaxlavT. Cven gvaiZules, ganvicadoT grZnoba, poets rom
flobs, wamierad CavwvdeT mis aramiwier arss.
magram SeCveuli sagnebis gaSiSvlebuli formis dafar-
visas poeti Tavisi gamocdilebis sakuWnaodan oden ideebsa
da xatebs rodi moipovebs; xSirad is am sagnebs ufro natifi
ornamentiT amkobs, rodesac imave wyarodan amoxapavs. pir-
veli, rasac inteleqti movlenis arsis formirebis procesSi
ukuagdebs, – es aris grZnoba, romelic Semecnebas Tan axlavs;
pirveli, rasac poeti akeTebs, – is am grZnobas sicocxles
ubrunebs. igi xatis win Seyovndeba, raTa es tkboba gamosca-
dos. is asociaciebis klaknil bilikebze eSureba, radgan es
bilikebi mSvenieria. mSvenierebis siyvaruli, romelic mas
iZulebuls xdis, sityvebs sazomi da ritmi SeurCios, si-
yvaruli harmoniisadmi, poets riTmebis Ziebas rom aiZulebs,
mis warmosaxvas aRviZebs da iZulebuls xdis, SearCios is,
rac TavisTavad mSvenieria, an is, rasac unari Seswevs, mSve-
nier formebSi gadmoiRvaros. yvelaze xSirad poets swored
es grZnoba aZlevs saSualebas, erTad SeakavSiros ideebi,
romelTac zogjer erTmaneTTan cota ram Tu aerTianebs;
296
maTTvis saerTo – mSvenierebisa da saSinelebis romeliRac
elementia.
poetis xelovneba – es umetesi xarisxiT grZnobebis
gaZlierebis xelovnebaa im daqsaqsul obieqtTa montaJis
gziT, romlebmac es grZnobebi gamoiwvia. poeti saganTa
WeSmarit kavSirs wvdeba, radgan maT elementarul kavSi-
rebs Jinianad akvirdeba. Cveulebrivi azrovnebis wamyvani
principi ubralod interesi gaxlavT, da, amgvarad, yurad-
Rebis arealSi mxolod is xvdeba, rac am interess Seesaba-
meba; mecnieruli azrovnebis wamyvani principi aris ada-
mianebis kavSiri drosa da sivrceSi, an kanonzomierebaTa
raRac erToba; poeturi azrovnebis wamyvani principi xSirad
ganwyobileba an gancda xdeba. erTnairi grZnobiT gamsWva-
lul sxvadasxvagvar saganTa amgvari gaerTianebis procesSi
TviT es grZnoba mZlavr Zalmosilebas iZens; ufro metic,
xSirad is pirvelad iRviZebs. ai, zustad aseve, ukve cnobil
ferebs rom urevda, perujino feris arnaxul gamWvirvalobas
aRwevda, ticiani ki – arnaxul sixasxases. poetebs amgvarad-
ve SeuZliaT, gaaRviZon grZnobebi, ufro mSvenierni, vidre
isini, romlebic maTTvis manamde iyo cnobili; qmnadobis
procesSi isini bednierebisa da tanjvaTa axali mijnebis
pirvelaRmomCenni xdebian. `gamoxatva~ – macdunebeli ter-
minia, radgan is varaudobs, rom raRac ukve cnobili gad-
moicema an aisaxeba; sinamdvileSi ki gamoxatva TavisTavad
originalur qmedebas warmoadgens, romlis Rirsebebi Semdeg
gamoxatul sagans gadaecema, imis msgavsad, rogorc Cinuri
mandarinebis Rirsebani retrospeqtulad vrceldeboda maT
winaprebze. aseve, poeti, grZnobaTa sxvadasxvanairi elfe-
riT sagnebis wvdomis Jams momxiblvelobis sxivebs moqmede-
bis scenaze mimarTavs, isini ki mTavari rolis Semsrulebels
ecema, romelic marjve xelovanis mier misTvis agebuli
dekoraciis upiratesobebs iyenebs.
am iluziis subieqts TviT poeti warmoadgens, da udidesi
– Tumca ara mTlad saukeTeso – nawili imisa, rasac poezia
ewodeba, amgvari saxis idealizeba gaxlavT, ganxorcielebu-
li Semoqmedis nebiT. Cven samyaros Cveni sakuTari ferebiT
vaferadebT; Sesabralisad vcdebiT, rodesac sakuTar Segr-
297
Znebebs yalbad warvmarTavT da bunebas sakuTari gancdebiT
vavsebT, Semdeg ki Cveni zneobrivi yofisadmi misi rbili
TanagrZnobiT aRvfrTovandebiT. amgvari saxis aberacia, ro-
gorc is vordsvortis magaliTze SeiZleba vaCvenoT, savsebiT
SesaZlebelia, swored im unarTa maRal ganviTarebas Seexa-
mos, romlebic damaxinjebebs eqvemdebareba, – xedvis unars
da SegrZnebis unars. piriqiT, Warbi grZnoba da originaluri
xedva sakuTar Tavs iolad swored daunawevrebeli formiT
gamoxatavs. saWiroa Zala inteleqtisa, romelsac poetebi iS-
viaTad floben, raTa STagoneba gonebiT SevamowmoT da, amave
dros, pirveli maTgani ar SevasustoT; Tuki, rogorc es Cve-
ulebriv xdeba, Zala ocnebisa da vnebisa, poets rom eufleba,
mis saazrovno SesaZlebobebs aRemateba da igi Tavis leqseb-
Si WeSmariti harmoniisa da umaRlesi mSvenierebis miRwevas
ver SeZlebs. maSin aseT SemTxvevebSic ki mas SesaZlebloba
eZleva, isini saucxoo saxeebiT da maRali moraluri paTo-
siT aRavsos.
Tuki Semoqmedebis inteleqtualuri da emociuri ele-
mentebi erTmaneTs daunawevrebel mTlianobad erwymis, ma-
Sin warmosaxva imgvar siwrfelesa da WeSmaritebas iZens, ro-
goric grZnobadi poeziisaTvis miuwvdomelia. gare samyaro,
adamianuri grZnobis nakadebSi ganivTebuli, Sinagani samya-
ro, gare sagnebis formebs rom iRebs – ai, bunebrivi mdgo-
mareoba erTis da meorisa manam, sanam inteleqti obieqtebis
prozaul klasificirebas ar moaxdens, ar ganazogadebs maT
da Sesabamis sferoebSi ar gadaanawilebs. amgvari klasifika-
cia, romliTac zogierTi metafizikosic amayobs, WeSmariti
geniosis aRmoCena ar gaxlavT; is zustad mogvagonebs osia-
nis dakvirvebebs: mrgvalia mze da aseve mrgvalia misi mam-
ebis fari; amgvari klasifikacia Cveuli obieqtebis gayofas
warmoadgens, romlis Sedegad Cvens cnobierebaSi pirveladi
asociaciebi aRorZindeba; Semdeg Cven gveubnebian, rom obi-
eqti da grZnoba, SemTxveviT droSi Tanxvedrilni, warmoad-
gens raRac erTianobas, da Cven – Tuki zemoxsenebuli prin-
cipi organizebis romelime umaRlesi da gaumjobesebuli
sistemiT ar Seicvleba – vubrundebiT qaoss uZravi cxove-
luri cnobierebisas, romelSic yvelaferi erTad gadaxlar-
298
Tula, daunawevreblad aisaxeba da SeigrZnoba, rogorc erTi
gamouTqmeli mTlianoba.
ubadruki cdomileba gaxlavT es dabruneba Cveni Soreuli
winaprebis azrobriv formebTan, keTili da boroti sulebiT
rom asaxlebdnen samyaros; sagniT maTSi gamowveul grZno-
bebs isini Tavad sagnis Tvisebad aRiqvamdnen. am bunebriv
qaosTan mibrunebisas poezia adamianebs emsaxureba, radgan
Cvens mexsierebaSi aRadgens da asxivosnebs adamianuri ga-
mocdilebis im fazebs, romlebic materialuri samyaros
Tanamedrove gagebisaTvis usargeblod qceula da saerTod
miviwyebis riskis winaSea. aq poezia Tavis sasicocxlo wvenebs
moipovebs, radgan saganTa arsSi SeRwevisas is Cvens utili-
tarul enas asxvaferebs da saxeobrivi siRatakis mdgomare-
obidan gamovyavarT; igi Cven odesRac gancdils Segvaxsenebs,
is ocnebasTan gvepatiJeba, igi im saucxoo, mfrinav xatebs
eloliaveba, romelTagan, viTarca sanTels namwvisagan, Cvens
tvinis xveulebs vwmendT. da Sedegad oden wamier da warmaval
siamovnebas ar viRebT; gancdili aRtaceba CvenTan rCeba da
Cvens cnobierebaSi aRwevs; es gamocdileba saSualebas gva-
Zlevs, ufro Sors vxedavdeT da ufro Rrmad SevigrZnob-
deT; Cven viZenT unars, bunebisa da cxovrebis Cveulebriv
gamovlinebebSi vpovoT meti siamovneba. rodesac poeti Cveni
Tvalebidan pirobiTobis saburvels xsnis, Cven ufro zus-
tad vakontrolebT yovel sakuTar nabijs, baton-patronni
vxdebiT Cveni cxovrebiseuli gamocdilebisa, SesaZlebloba
gveZleva, vcvaloT misi moZraoba, xan mis usasrulod mcire
sidideebSi viZirebiT, xanac misi rTuli labirinTebis siR-
rmeebSi SevdivarT.
Tumca, Tuki poeziis funqcia grZnobadi da mxatvruli
Tavisuflebis amgvari ganaxlebiT SemoisazRvreboda – Cven-
Tvis Cveuli azrovnebis wesis xarjze, – Cven, grZnobaTa si-
munjisagan droebiTi ganTavisuflebisaTvis madlierebiT
aRvsilebs, is mainc unda gveRiarebina, rom saubaria oden
dasvenebaze. sulieri disciplina am SemTxvevaSi veranairad
ver miiRweva, da misi Zieba mTlianad im inteleqtualuri
sivrcis farglebSi unda moxdes, rasac mecniereba bunebis
Sesaxeb prozis kategoriebSi qmnis. amgvarad aRqmuli poe-
zia imsaxurebs sasamarTlos, platonisagan pirferobisa da
299
garTobis msaxuri yvela xelovnebisaTvis ganmwesebuls; Se-
saZlebelia, xotba Seasxa poeziis saocrebebs, magram, amave
dros, is cxovrebidan unda gandevno, rogorc zneobriobis
safrTxe, yovel SemTxvevaSi, aRiaro raRac iseTad, rac mkacr
sazRvrebSi unda gadaiyvano, saidanac is yvelaze naklebi zia-
nis moyenebas SeZlebs. Cveulebriv, filosofosebi uaryofen
platonis sasamarTlos, Tumca is, udavoa, efuZneba da SeiZ-
leba dadasturdes moralis elementaruli principebiT. rac
Seexeba saero xalxs, igi, piriqiT, iRebs poezias; adamianebi
poetebsa da mxatvrebs uyureben, rogorc suliT avadmyo-
febs, romelTa zegavlena seriozul safrTxes malavs, magram
romlebic dResaswaulis dReebSi SeiZleba gamoiyenon, ro-
gorc maTi mTavari kerZi da samkauli – imaTi msgavsi, rogo-
rebicaa mzareulebi, parikmaxerebi da yvavilebiT movaWreni.
da mainc, zogierTi garemoeba nebas gvaZlevs, vifiqroT,
rom poeziis umaRlesi sazrisi jer kidev ar monaxula. pla-
toni, homeross rom gmobda, Tavadac Taviseburad poeti gax-
ldaT; misi konfliqti muzis aRzrdilebTan ar iyo Tavad
qalRmerTTan konfliqti; da keTili filistimelebi, rogo-
ri undoblobiTac ar unda mokidebodnen saero xelovnebas,
uRrmesi pativiscemiT uxdidnen xarks religias, romelic
poeziis saxeobas warmoadgens, maT cxovrebaze iseve amaR-
lebuls, rogorc kiferonis mTaze SuaRamis nadimebi, romle-
bic, rogorc cnobilia, aseve religiur xasiaTs atarebdnen.
neba miboZeT, vikiTxo, ra aris amgvar SeusabamisobaTa mize-
zi? ratom uTmoben adamianebi TavianT cxovrebaSi adgils
religias? ratom aris, rom platoni poetebs gandevnis da
Tavis prozaSi samyaros ganadidebs? imitom, rom cnebaTa
ganzogadebis (abstrahirebis) gza, ris Sedegad mecnierebis
samyaro da yoveldRiuri yofa Cvens cxovrebiseul gamoc-
dilebas gamoeyofa – daufiqrebeli da vulgaruli adami-
anebisTvisac ki Zalze sastiki gzaa; idealuroba meqanizmi-
sa, romelsac Cven vuwodebT bunebas, pirobiToba dramisa,
romelsac Cven samyaros vuwodebT, metad TvalismomWrelia,
raTa nebismierma Cvenganma Tundac ramenairad ar aRiqvas
isini. yovelma adamianma Tundac odesme sakuTar sulSi unda
Caixedos; sikvdilze fiqriT TiToeulma misi moCvenebiToba
unda daijeros; yvelam sakuTar Tavs unda hkiTxos: mainc ra
300
aris Cemi cxovrebis azri da Rirebuleba? adamiani Tavis Zi-
riTad midrekilebebs gaixsenebs, igi igrZnobs, rom realobis
SegrZnebis miniWeba misTvis oden iluziebs SeeZloT, mxolod
vnebas xelewifeboda, imedisa da mSvidobis SegrZneba eCuqe-
bina. igi waikiTxavs Tavisi cxovrebs wigns da imas miuaxlov-
deba, rom Tavisi arsebobis azrs Cawvdes; yovel SemTxvevaSi,
is Tundac naxevrad darwmundeba imaSi, rom yvelaferi, risi
gavlac mas mouwia, oden ocneba da simbolo iyo, da maSin igi
sxva sazRvrebSi mdebare WeSmaritebis ZiebisTvisac aaxels
Tvals.
esaa cvalebadi mdgomareoba sulisa, rodesac Cven vwvde-
biT xelovnurobas im cnebebisas, romlebiTac saRi azri
operirebs, da esaa poeziisaTvis WeSmaritebis momenti – mo-
menti, aqve davamatebT, romelsac poetebi Zalze xSirad uSve-
ben xelidan. yuradRebis daZabva, saganTa farul uSualobaze
azrebis koncentrireba, Cveulebriv, dabneulobaSi gvagdebs.
Cven gancvifrebulni varT, vivsebiT saganTa gamouTqmelo-
bis grZnobiT, TvalismomWrelad kaSkaSa, magram ara dana-
wevrebulebis – mravalTa, magram TavianT simravleSi erTi-
anTa. da, imis nacvlad, rom warmosaxvis mwvervalebisaken
gaveSuroT, misticizmSi viZirebiT.
saganTa mistikuri daSla maT Semadgenel elementebad
xelovnebis amocanebSi ar Sedis; Tu gadavwyvetT, rom rome-
lime xelovneba amas axorcielebs, am ganxorcielebis efeqti
mxolod meorexarisxovani SeiZleba iyos, xelovnebis WeSma-
riti obieqtis damuSavebisas warmoqmnili – zustad iseve,
rogorc xeebis miwidan pirdapir fesvebianad amoTxra gvi-
wevs taZris saZirkvlis Cayrisas – radgan yoveli xelovneba
masalas SenebisaTvis eZebs. da swored imitom, rom saRi azriT
da sabunebismetyvelo mecnierebebiT Seqmnili samyaro – nak-
luli samyaroa (da warmoadgens ConCxs, romelic, cxovrebis
dasawyebad jer grZnobiT unda aRivsos), momentia, rodesac
Cven am naklulobas vacnobierebT, da aris momenti, romelsac
xelovneba moixelTebs. rodesac samyaro danakuwebulia, is
(xelovneba) modis da `gulis kanonebiT aRadgens mas~.
poeziis umaRlesi sazrisi, romelic aq jer kidev ar Camo-
yalibebula, swored amaSi mdgomareobs: cocxali sinamdvi-
lis masalis gamoyenebiT igi gancdis realurobas swvdeba da
301
moarul warmodgenaTa zedapirs aRwevs, Semdeg ki am cocxa-
li, magram Camouyalibebeli masalisagan axal struqturebs
qmnis, ufro mdidars, mSveniersa da adamianuri bunebis siR-
rmiseul tendenciebTan miaxloebuls, ufro erTguls sulis
umaRlesi SesaZleblobebisadmi. CayvinTva im doneze, sadac
Cveni yofierebis nawilakuri elementebi mdebareobs, mar-
Tldeba zogad sazrisTan misi Semdgomi Tavisufali zeaR-
svliT: grZnobas mxolod imitom mivmarTavT, raTa gonebis-
Tvis sakvebi movipovoT; Cven pirobiTobebs mxolod imisTvis
varRvevT, raTa idealebi SevqmnaT.
Semoqmedebis amgvari gza – mTeli diadi poeziis safuZve-
lia. mecniereba da saRi azri Taviseburad aseve poetebs war-
moadgenen da ulazaToni sulac ar arian; radgan sinamdvi-
lis masalis gamoyenebiT isini misgan naTel, simetriul da
mSvenier samyaros qmnian; miT ufro, TviT wesiereba amgvari
xelovnebisa mas Cveulebrivad aqcevs. misi paTosi ubralo
ritorikad gardaiqmneba, misi metaforebi – prozad. mag-
ram mecnierul-maTematikuri xedva sakuTar TavSi amgvari
xarisxiTac ki ufro met silamazes flobs, vidre gancdisa
da impulsis iracionaluri poezia, romelic, spirtiani sas-
melis msgavsad, Cvens gonebas ubralod aRagznebs da Cvens
SemTxveviT da mdabal vnebebze TamaSobs. piriqiT, didi po-
etis warmosaxva imdenadve mkacrad masStaburia, ramdenadac
astronomis warmosaxva; igi flobs naturalistis moTmine-
bas, detalebisadmi mis siyvaruls, mis gavarjiSebul Tvals,
romelsac unari aqvs, dainaxos odnav SesamCnevi niuansebi da
ZiriTadi mimarTulebani; man ar icis fusfusi; is ar pozi-
rebs da originalobaze pretenzias ar acxadebs; igi Zalas
Tavis obieqtSi eZebs, misi obieqti ki – saarsebo, aucilebeli
samyaro gaxlavT. yovelive amiT naturalists mogvagonebs,
Tumca poeti misgan Tavisi interesebis xarisxiT gansxvav-
deba; poets ufro konkretuli goneba aqvs; samyaro mis winaSe
misi yoveli elferiT wardgeba da mTel Tavis Sinagani vnebisa
da cxovrebis muxts inarCunebs. imis nacvlad, rom yofiere-
bis raodenobrivi elementebi Seiswavlos, poeti mis mora-
lur RirebulebebSi, mis mSvenierebaSi, mis wyaroebSi aRwevs,
romelTagan adamianis suli sazrdoobs: amgvarad, kosmosi,
mis mier Seqmnili, sulis idealur scenad iqceva, romelzec
302
poetis potenciuri SesaZleblobebis ukeTilSobilesi dra-
ma TamaSdeba da misi mowodeba isxams xorcs.
poeziis umaRlesi sazrisi gaxlavT dasrulebuli gamo-
xatva im meTodisa, romlis daxmarebiTac sityvebi da xatebi
leqsad gardaiqmneba. imis msgavsad, rogorc leqsi marcvle-
bis (enis) prozismier wesrigs arRvevs da maT xilul da tkbo-
bis momniWebel sazomSi ayalibebs, aseve poezia mTlianobaSi
sinamdvilis saerTo prozaul suraTs imisTvis arRvevs, rom
igi gonebisaTvis ufro axlo da mkafio ritmebSi gamoxatos.
orive SemTxvevaSi principulad igive qmedeba xorcielde-
ba, romlis meSveobiTac Sualedur sferoebSi saRi azris
mier uaryofili xatebi da emociebi, romlebic ver SeniSnes,
imgvari wesrigiT lagdebian, raTa goneba misi sakuTari yo-
fierebis ufro WeSmariti da Rrma SemecnebisaTvis moamza-
don. am Sualedur doneze arsebobs fantastikuri poezia da
damkvirvebeli poezia; poezia, romelic marcvlis ubralo
JReradobiTa da virtuozulobiT SemoisazRvreba, yvelaze
dabal safexurzea ganlagebuli; umaRlesi sferoebi ki Semoq-
medebiTi gonebis poezias ekuTvnis. magram ucvlelia erTi
principi – principi mSvenierebisa; movlenaTa mimsgavsebis
xelovneba – sityvebSi, xatebSi, emociebSi an ideis sistemebSi
Tu gamoixateba – gonebis moZraobisaTvis dafaruli rCeba.
axla vcadoT, ramdenadme CavuRrmavdeT poeziis am maRal
sazriss da gamovyoT misi zogierTi faza.
xasiaTebis Seqmna – ai, sad surT mravalT, warmosaxvis mTa-
vari triumfi ixilon. magram Tu Cven Cvens pirad midrekile-
bebs gavemijnebiT da saqmes misi adamianuri da logikuri
kavSirebis TvalsazrisiT SevxedavT, cxadia, imisi aRiareba
mogviwevs, rom xasiaTebis dalageba (Seqmna) poeturi Semoq-
medebis umaRlesi amocana ar gaxlavT. xasiaTs ar ZaluZs, Cve-
ni cxovrebiseuli gamocdilebis mTeli arsi amowuros; is sa-
kuTari TvisebebiT, sxva xasiaTebTan sakuTari kavSirebiTaa
Caketili, igi Cveni bunebrivi SesaZleblobebis mxolod erT
mxares gamoxatavs. amitom SeuZlebelia, yofierebis umaRle-
si sazrisi xasiaTSi gamoixatos. poets aqvs unari, Tavis nebis-
mier gmirSi sakuTari arsebis oden nawili Cados, magram misi
movaleobaa – Tavis qmnilebaSi mTliani gamoxatos. Sesabami-
sad, xasiaTic oden fragmentuli mTlianobaa; fragmentuli
303
Tavis wyarosTan mimarTebiT, ramdenadac igi, ase vTqvaT,
Cveni arsebobis erTi Tvisebis gazrdas emyareba yvela dan-
arCenis Semcirebis xarjze. igi fragmentulia im obieqtTan
mimarTebiT, romelsac is warmoadgens, ramdenadac xasiaTi
raRac garemoSi funqcionirebs da mxolod sxva xasiaTebTan
SedarebiT da Tavisi warmomavlobis aspeqtiT SeiZleba Se-
fasdes. ara xasiaTi, aramed misi gamovlinebebi, misi warmoq-
mnis mizezebi – ai, WeSmariti interesis sagani. amgvarad, diad
ostatebTan, homerosisa da dantes sadarebTan, xasiaTebi,
Tundac SesaniSnavad gamoZerwilni, suraTis moZraobasa da
sazriss eqvemdebareba. yovel gamoxatul sulSi WeSmaritad
aris raRac ubadruki, raRac komikuri; sulebi, rogorc yo-
velive danarCeni, pirvel yovlisa, imiT xasiaTdebian, rac maT
akliaT. Cven instinqturad SevivgrZnobT, rom adamianisaTvis
Seuracxmyofeli iqneboda moesmina is, rasac mis zurgsukan
vambobT, maSinac ki, Tu Cveni sityvebis sazrisi mowoneba gax-
lavT: radgan aryofnis Jams is warmoadgens Semfasebel xa-
siaTs, yofnisas ki – Zalas, romelsac angariSi unda gauwio.
idealuri xasiaTebis Seqmnis procesSi warmosaxva Semdeg
ukve masalas gadaamuSavebs – gansazRvrul qmedebebsa da az-
rebs, – rac am ukanasknelTa calkeuli pirovnebebis saxeebSi
unificirebas gulisxmobs; magram saeWvoa, amgvarad Cafiqre-
buli xasiaTebi Cvens dakvirvebaTa nakads Seesabamebodes da
maT kidev ufro naklebad SeuZliaT, adamianuri yofierebis
mimarT interesis mTeli mravalsaxeoba amowuron. TavianT
safuZvelSi xasiaTebi cxovrebaSi arian CaZirulni, zustad
iseve, rogorc Tavdapirvelad TviT RmerTebi bunebaSi iyvnen
ganzavebulni. amitom poezia, imisaTvis, rom mTeli sinamd-
vile warmosaxos, unda Cawvdes misi gmirebis saidumloebebs
da movlenaTa sazriss, romlebiTac maTi qceva ganisazRvreba.
Cven isini iseT upirobo garemoSi unda movaqcioT, romelic
gansazRvruli landSaftis saxiT iSleba da grZnobisaTvis
yuradsaRebi gansazRvruli socialuri situaciis CarCoeb-
Si xvdeba.
xiluli landSafti poeziisaTvis WeSmariti obieqti jer
kidev ar aris. misi elementebi da, gansakuTrebiT, is emo-
ciuri agzneba, romelsac igi iwvevs, SeiZleba moTavsdes an
gamoixatos leqsSi; magram swored amiT landSafti Tavis
304
WeSmarit moxazulobas kargavs da mxolod moraluri kod-
eqsis elementad gvevlineba. mxatvroba, arqiteqtura, meba-
Reoba da scenis gaformebis xelovneba peizaJs gamoiyenebs,
rogorc Tavis obieqts; da is xelovnebis am dargebs unda
davutovoT. magram arsebobs landSafti, romelic xilulis
sazRvrebs aRmatebulia da xedviTi sinTezisaTvis miuwv-
domeli gaxlavT; is im topografiuli azriT arsebobs, ro-
melic saSualebas gvaZlevs, SevigrZnoT, rom arsebobs zRva,
mTebi, ca Cven zemoT, maSinac ki, rodesac yovelive amas ver
vxedavT, da rom adamianTa tomebi, ganviTarebis sxvadasxva
safexurze mdgomni, dedamiwis uzarmazar zedapirze gafan-
tulan. yovelive amis gamoxatva oden kosmiuri landSaftis
poezias SeuZlia da xelovnebis mniSvnelovani roli isaa, rom
saWiro momentSi amgvari landSaftis grZnoba gaaRviZos: ise,
rom SeiZlebodes, kompoziciis centrSi mdgari obieqti swor
Suqze dainaxo; rom masze dadebuli ferebi mis yvela farTo
kavSirs asaxavdes; rom is diadTan da maradiulTan xelSesa-
xebi naTesaobiT gakeTilSobildes. ai, amgvarad, italieli
ostatebi farTo tiloze TavianT wmindanebis jgufebs ma-
donas irgvliv gamosaxavdnen da adgils tovebdnen cis, mTe-
bisa da mdinareebs, da kidev, albaT, romelime axlos mdebare
dekoratiuli sagnisaTvis; amgvarad, didi poeti Tavis xasi-
aTebs bunebis atmosferoSi ganaTavsebs da mudmivad gvinar-
Cunebs SegrZnebas, rom isini did samyaroSi cxovroben.
poetis Rirsebebi – misi azris keTilSobileba da adami-
anuroba, – iseTi sizustiT, albaT, sxva verafriT gaizomeba,
rogorc im samyaros masStabebiT, romelSic is cxovrobs; Tu
es umaRlesi sinjis poetia, misi mzera, dantes mzeris darad,
varskvlavebs aRwevs. vergiliusi, didi poeti, romlis mniS-
vnelobas zogjer usamarTlod aknineben, amasve gvaCvenebs,
mxolod sxva formiT; misi landSafti – romis mTeli sam-
yaroa, misi Tema – romauli didebulebis wminda wylebia,
gamoxatuli RvTismosaobaSi, mudmivobasa da kanonSi. mis yo-
vel striqonSi romaelis grZnoba sunTqavs, mas uyvars sofe-
li da misi Wapanwyvetani, radgan maTSi samoqalaqo sidiadis
safuZvlebsa da sayrdens xedavs; igi tradiciis pativiscemis
xarks ixdis, radgan is perspeqtivasa da istoriis mamoZrave-
bel impulss iZleva; igi mimarTavs RmerTebs, radgan isini
305
kuri da moraluri Zalebis is simboloebia, romlebic roms
msoflio batonobisaTvis brZolaSi STaagonebda.
TiTqmis yoveli klasikuri poeti am topografiul grZno-
bas flobs; mis leqsebSi didi odenobiT gvxvdeba sakuTari
saxelebi da miTiTebani istoriasa da miTologiaze; Tu mas,
imisaTvis, rom sazoms gauZlos, epiTeti sWirdeba, igi instin-
qturad irCevs adgilis an saxeobis dasaxelebas; misi Rvino
– wiTeli Rvino ar gaxlavT, aramed Rvino samosa; misi xeo-
bebi – Rrma xeobebi ar aris, aramed xemusis xeobebi; misi sim-
Rerebi – keTilJReradi simRerebi ar aris, aramed panis sim-
Rerebia. Cven SegviZlia, amgvar meTodebs davcinoT, rogorc
pirobiTobas, magram poets miT ufro meti safuZveli aqvs,
dascinos Cvens pirobiTobaTa ubadrukobas. isini TavisTavad
ar aRmocendebian da geniosma uwyis, rogor amaRldes maTze
da cincxali mzeriT Seafasos maTi Rirseba; is maT warmaval
gemovnebasTan Seguebis cdunebas ar ganicdis. Zveli adami-
anebi poezias imdenad grZnobier gancdebSi ki ar aRmoaCend-
nen, ramdenadac siRrmiseul formebsa da keTilSobilur
asociaciebSi: es naTlad metyvelebs maTi zneobrivi aRzr-
dis maRal doneze. isini ise flobdnen samyaros, rogorc Cven
mas ukve veRar vflobT, da ise cxovrobdnen, rogorc Cven, sa-
ganTa racionalur ierarqiaSi zedmetad CaflulT, ukve aRar
SegviZlia cxovreba.
da mainc, poetisaTvis fizikuri da istoriuli foni nak-
lebad arsebiTia misi gmirebis sxva maxasiaTeblebTan – im
dramatul konfliqtebTan SedarebiT, romlebSic isini CaT-
reulni aRmoCndebian. bolos da bolos, poeziis arsi –
grZnobaa; da Tumca tevadia Semecnebis inteleqtualuri
grZnoba da xorcSesxmis mimeturi grZnoba, isini imdenad in-
tensiuri ar gaxlavT, rogorc mada da cxovrebis sxva warma-
vali grZnobebi; vnebebi yovelgvari interesis safuZvelSi
Zevs, yvelaze idealurSic ki, xolo vnebebi sxva ramiT iSvi-
aTad aRiZvreba, Tu ara adamianis adamianTan urTierTobiT.
siyvarulisa da siZulvilis sxvadasxva formebi mxolod
sazogadoebaSi SeiZleba warmoiqmnas, da poetis amocana is
aris, rom warmoidginos situaciebi, romlebSic es grZnobebi
mTeli sisavsiT SeiZleba gadmoiRvaros; am SemTxvevaSi po-
eti fantazior mozards emsgavseba, romelic ocnebebSi sa-
306
kuTar Tavs gmirebisa da sayvarlebis auracxel saxeebSi war-
moidgens. warmtaci Tavgadasavlebi, romlebzec is ocnebobs,
Sesatyvis Teatralur gaformebas iTxovs; aRtacebulma Seg-
rZnebebma, romlebSic is dacuravs, radac ar unda dajdes,
adeqvaturi xorcSesxma unda hpovos, Tundac warmosaxviTi.
magram vnebebi TavianTi bunebiT brmani arian, xolo Ta-
vis nebaze miSvebuli warmosaxvis simwire absoluturia. ra
ZaliTac ar unda iboboqron vnebebma, maTi energia ideas ve-
rasodes Sobs. ideebi mxolod grZnobebiT, garegani gamoc-
dilebiT ibadeba, winaaRmdeg SemTxvevaSi sulis SimSili mara-
diulad gamoikvebeba sakuTari sicarieliT. magram grZnobis
marcvali erTxelac rom gadaagdo, zrdis usasruloba, fan-
taziis mravalsaxeoba da aRtaceba uzrunvelyofilia. Cven
mxolod jer kidev vxedavT (rogorc mozardis ocnebebis Sem-
TxvevaSi an uwignuri da mistikuri poetebis SemoqmedebaSi),
rom xilvis intensivobas, sakuTari Sinagani energiiTE rom
narCundeba, ver mivyavarT misi masStabebis gafarToebisaken,
misi Rirsebis amaRlebisaken. gauwvrTneli goneba sust go-
nebad darCeba, rac ar unda maRla swevdes bunebrivi vneba mis
temperaturas. fixtesa da Sopenhaueris yvelaze didi Sec-
doma is iyo, rom isini nebelobas ideis mTavar formad war-
momqmnel elementad miiCnevdnen. isini, rogorc es ubralo
mokvdavebTanac xdeba xolme, sasowarkveTilebis momenteb-
Sic ki idealurs realuriT cvlidnen; rodesac xedavdnen,
Tu ra mWidrod aris dakavSirebuli nebeloba Tavis obieqt-
Tan, rogor SearCevs da ganadidebs mas, maT CaTvales, rom mas
Tavad maTi warmoSobac SeuZlia. naTlad moazrovne adamiani
iolad dainaxavs, rom nebelobis aseTi TviTkmaroba SeuZle-
belia, radgan imas, rasac gare kavSirebi ara aqvs da struq-
turis mravalsaxeobas moklebulia, TavisTavad ar SeuZlia,
mizanTa mravalsaxeobas miaRwios. amgvari SeuZlebloba, ra
Tqma unda, mikerZoebuli gonebis adamians did dabrkolebad
ar unda moeCvenos; mas xelewifeba, garkveuli Tanmimdevro-
bac ki ipovos SeuZleblis, rogorc WeSmaritis, postulire-
baSi (oden misi survilis Zalas rom efuZneba).
Tumca nebelobis warmosaxviTi formis warmomqmneli Za-
la ukuigdeba cdiT, romliTac metafizikosebma saboloo
angariSiT TavianTi analogiebi da daskvnebis albaToba unda
307
daamtkicon. vnebebi TavianT safuZvlebs gamoavlenen, magram
ver qmnian maT; am faqtis sicxade dadasturdeba, rogorc ki
mixvdebiT, ramdenad Zlierad amaxinjebs vneba nebismier obi-
eqts, misi gavlenis arealSi rom xvdeba da ramdenad aramyari,
cvalebadi da SemTxveviTia emociebi maT obieqtebTan Seda-
rebiT. Tojinas SeuZlia, siyvarulis obieqtad iqces bavSvis
nacvlad, bavSvs – sayvarlis magier, RmerTs – yovelive ar-
sebulis nacvlad. vnebaTa nairgvaroba, ramdenadac SeiZleba
is gaiazro, damokidebulia mravalferovnebaze, cdis obieq-
tebze, ese igi, maTi gamomwvevi grZnobebisa da sagnebis
mravalferovnebaze.
rodesac `usasrulo~ suli adamianis sxeulSi Sedis, igi
arsebobis gansazRvrul Caketil formebs iRebs; misi da-
uxarjavi SesaZleblobebi azrsa da saqmeSi isxams xorcs
– es SemTxvevasa da TviT sulis bunebazea damokidebuli.
amgvarad, vnebis simwifes ZaluZs, inteleqtis muSaobas ga-
uswros da gverdiT bilikebze umizno xetialisaken wagiy-
vanos – fenomeni, romelic vlindeba ara mxolod umniSvnelo
individis (vis normidan gadaxrasac qveyniereba arad agdebs),
gamocdilebaSi, aramed mowyurebuli, naxevrad ganaTlebu-
li geniosis cdaSi, geniosisa, romelic trivialuri xelov-
nebis an groteskuli crurwmenebis formebSi Tavisi sulis
mTel vnebas gadmoRvris. poeziis istoriuli formebi, re-
ligiuri eqstazi – gzasacdenili idealizmis TavSesafa-
ria; dakarguli an warumateblad warmarTuli sicocxleebi
Cveulebriv am nakadebs mihyveba. siymawvilis sxeulebrivi
cdunebani – dabneulobis iseTive magaliTia, rogorc is
vnebebi, romlebic Zalas jer kidev manamde ikrefen, vidre
sazogadoebrivi wesrigis pirobiTobani mas fizikuri dak-
mayofilebis SesaZleblobas miscems, da gacilebiT adre
iqamde, vidre religia an filosofia imedovneben, isini Ta-
vianTi wminda cecxlisaTvis sawvavad gadaaqcion.
mxatvruli SemoqmedebisaTvis aq udidesi SesaZleblo-
bac Cndeba. Cven erTgvarad usasrulo nebelobas vflobT;
magram Cveni gamocdileba SezRudulia, da samwuxarod, am
nebelobis xorcSesxmas Seuwyobeli – mis siwmindeSic da mis
ZalaSic. Cvens unarebs gzas veraferi miscems, Tu ara Se-
saferisi SemTxveva; swored mas gvTavazobs poeti, rodesac
308
samyaros swavlobs da Tavis dakvirvebis Sedegebs iyenebs.
is gvaziarebs movlenebs, romlebic Cveni yoveldRiuri
gamocdilebis viwro CarCoebs iqiT TamaSdeba, igi Cven se-
riozul saqmeebTan gvaxvedrebs, ase rom, Cveni suli myi-
sierad misi diadi sityvis mwvervalebisaken milivlivebs.
Cven winaSe ixsneba siyvarulisa da didebis, intrigebisa da
cdomilebis gzebi; poeti moZrav siuJets gvTavazobs, Cven ki
ukve mzad varT, is cocxali xasiaTebiT davasaxloT, radgan
yovel maTganSi TviT Cvenive Tavis ararealizebuli nawilaki
aisaxeba. poeturi xasiaTebi swored siuJetSi cocxldeba,
radgan Cveni sakuTari xasiaTebis faruli SesaZleblobani
aseve siuJetSi ixsneba.
ucxo xasiaTis aRwera am mizans friad arasiamedod emsa-
xureba; magram im garemoebaTa gamosaxva, romlebSic xasiaTi
sakuTar Tavs avlens, amgvar aRweras zedmetad xdis, radgan
misi xorcSesxmisavis yovelive aucilebels instinqti gvkar-
naxobs. aqedan gamomdinareobs, is rom aristotele marTali
iyo, rodesac siuJets mxatvruli Semoqmedebis mTavar ele-
mentad miiCnevda, radgan xasiaTebi TavianT arsebobas swo-
red siuJetis Rirsebebs unda umadlodnen, ufro zustad
ki, Cvens sicocxles maTSi, da, Sesabamisad, siuJetis Rirse-
bani Cvens sulebs SemoqmedebiTi aqtivobisaken ubiZgebs, ro-
melic, Tavis mxriv, gvaiZulebs, kerZo cxovrebis sazRvrebi
gadavlaxoT da idealamde avmaRldeT. amgvari saxis ideali-
zeba, ra Tqma unda, oden erTi elementia im gancdisa, romlis
Tanamonawilenic vxdebiT. magram raRac erTiani aRtyinebis
Jams Cveni nebeloba TviTgamoxatvisa da TviTSemecnebis sa-
Sualebas poulobs, aRwevs simaRleebs, romlebiskenac idu-
malad iswrafvis, da am mogzaurobidan nayofier gakveTils
iRebs.
amaSia tragediis arsi: cxovrebis sisrulis SegrZneba,
grZnoba nebelobis realizebis da gasxivosnebisa, gonebis
ganwmendisa, romelzec ase didxans kamaTobdnen da romelic
gzas aZlevs gamouyenebel energias, ufro diadi miznebi-
saken warmarTavs Cvens grZnobebs da amgvarad amarTlebs da
moZraobaSi mohyavs Cveni gayinuli grZnobebi. amave dros, is
maT, Tundac wamierad, miwieri cxovrebis SemTxveviTobisagan
wyvets. calkeuli epizodi, ramdenadac gnebavT, tragikuli,
309
am keTilSobili azriT, tragedia jer kidev ar aris, radgan
dausruleblobis mdgomareobaSi imyofeba; is gvCuqnis ganc-
das, magram ar gvakmayofilebs, is SegvZravs, magram ar gvas-
xivosnebs. ara mgonia, saWiro iyos gavimeoroT, rom amgvari
gasxivosneba – Teoriis an moralis sakiTxi ar gaxlavT; gas-
xivosneba, romelic tragedias sidiades aniWebs, – Cven winaSe
gaelvebuli xatia Cveni nebelobis umaRlesi daniSnulebisa.
aucilebeli ar aris, amgvari aRmoCena moraluri amaRlebis
xasiaTs atarebdes – makbeti da otelo mas zustad imgvaradve
gvCuqnian, rogorc brutusi an hamleti, – mas SeuZlia, gaaZ-
lieros sasowarkveTa, an sisastike, an gulgriloba, mas Za-
luZs, warmosaxva mxolod wamierad gaasxivosnos da seri-
ozulad ar daarRvios gonebis Cveulebrivi mdgomareoba.
magram amgvari gaelvebis gareSe, romelSic vnebis sazrisi
ixsneba, TviT vneba Seucnobeli rCeba, Semoqmedeba ki am Sem-
TxvevaSi ubralod garTobis miznebs emsaxureba, da ara Cveni
idealuri gamocdilebis sazRvrebis gafarToebas. mexsiere-
ba da grZnoba moZraobaSi ki modian, magram warmosaxva maT
axal sakvebs ar awvdis.
dramatuli situacia mxolod vnebis atmosferoSi gvZi-
ravs da cxovrebas mis erT romeliRac fazaSi warmogvidgens;
da vneba, romeos siyvarulis msgavsi, yovlisSTanmTqmelad
SeiZleba mogveCvenos, misi aRtyinebani ki Cvens warmodgena-
Si adamianis mTel xats erwymis, aseT SemTxvevaSi mainc xde-
ba gaubraloeba da pirovnebis udidesi nawili, amasTan, misi
saukeTeso nawili, miviwyebas eZleva. magaliTisaTvis, Tu
leonardo da vinCi siymawvileSi romeos beds gaiziarebda,
misi aRsasruli ufro idealurad tragikuli ar iqneboda,
vidre maSin, Tu is 18 wlis asakSi cieb-cxelebisagan garda-
icvleboda; Cven is ufro SegvZravda, rac mas ar dascalda,
vidre is, rac man gadaitana. vneba, romeos vnebis msgavsi, ada-
mianuri azrisa da grZnobis idealur masStabTan SedarebiT
– ubadruki ocnebaa, paTologiuri gancda.
magaliTad, aristofane, odes tragediis WeSmarit religi-
ur da politikur miznebze msjelobda, wiTldeboda, scena-
ze Seyvarebul qals rom xedavda. da Cven mas unda davTanx-
mebodiT, Tu ara ori garemoeba: erTi – Cvens moTxovnebSi
xelovnebisadmi Cven gonebis keTilSobilebas, mTlianobis
310
ideas da proporciebis siswores metismetad vSordebiT;
meore – Cven metad SeveCvieT, calkeul epizodebSi simbolu-
ri mniSvneloba veZeboT da SemTxveviTi grZnobebi, romleb-
sac isini TavianTi sisastikiT STanTqmisas aRviZeben CvenSi,
raRac wmindad da sayovelTaod miviRoT. amgvarad, uazro
gancdis, an danaSaulis saxeoba, aranair Sedegamde rom ar mi-
vyavarT, Cvens romantikul warmosaxvas ubadruk farsad ki ar
warmoudgeba, rogoric is sinamdvileSia, aramed tragediad.
zogierTebma WeSmariti tragediis aRqmis unaric ki dakarges,
radgan kosmiur wesrigze, yofierebis zogad kanonzomierebe-
bze, religiaze warmodgenac ara aqvT. grZnobis siRrmes isini
misi intensivobis mixedviT zomaven, magram mis cxovrebi-
seul gamarTlebas ar eZieben; maTi suli srul daSlas eqvem-
debareba, da, rac ufro moculni arian momxdariT, sisavsis
iluzia maTSi miT ufro Zlieria. magram bevri Cvengani saku-
Tari mwuxarebisa da sevdis gaazrebis unars mainc inarCu-
nebs da, maSinac ki, Tu Cven ar SegviZlia maT umaRles mizezs
CavwvdeT, vgrZnobT, rom imas, rac aq da axla Cvens Tavs xdeba,
oden warmavali mniSvneloba aqvs; rom es gaxlavT simbolo
da intuicia mTeli yofierebisa, sulis sruli realizebisa.
amave dros, Cveni goneba metismetad dabneulia, am yofiere-
bas raime saxe mianiWos, nebeloba ki metismetad sustia, raTa
Cveni daqsaqsuli midrekilebebi religiis kalapotSi moaq-
cios, religiisa, Secnobad samyaros rom ar ewinaaRmdegeba
da masTan harmoniaSi imyofeba. racionaluri ideali xelidan
gvisxlteba, Cven ufro misticizmisaken vixrebiT.
da mainc, poeziis, iseve, rogorc mecnierebis, miznis
miRweva oden harmoniis gzebze SeiZleba, harmoniisa, rome-
lic, Tavisi sazRvrebis gafarToebasTan erTad sul ufro
met sicxades iZens. SemTxveviTi nota saerTo melodiur
sistemaSi moxvedrisas masSi wamyvani da aucilebeli xdeba,
melodia ki, harmoniis sistemaSi moxvedrisas am sistemaSi
eqsplicirdeba da masSi myarad magrdeba; ai, zustad aseve,
grZnobac da mfrinavi ocnebac, poetis mier warmosaxviT
da ukvdav formaTa samyaroSi ganTavsebulni, cdiloben, am
samyaroSi idealuri sayrdeni da kavSirebi ipovon. maT isini
unda monaxon, radgan winaaRmdeg SemTxvevaSi isini ubralod
aCrdilis msgavsad gaifantebian. umaRlesi idealuroba re-
311
aluris wvdomaSi mdgomareobs. poezia Tavis mwvervalebs
maSin ki ar aRwevs, rodesac yvela am axal SesaZlebel situ-
acias gamosaxavs, aramed, rodesac warmoidgens maT da imis-
gan, rac sinamdvileSi uazrobaa, Zafs abams Cvens realur
cxovrebiseul gamocdilebamde.
amgvari saxis poeziis umaRles magaliTad religia gvev-
lineba; da, Tumca misi arsi damaxinjebulia, morwmune, magram
cxovrebis poeturi aRqmis uunaro adamianTa miamitobiT
mcdaradaa ganmartebuli – religiis WeSmaritebac swored
amaSi mdgomareobs, – igi amgvari saxiTac sasikeToa, radgan
cxovrebas idealis ferebiT aferadebs. religias xelewife-
ba, ideali sinamdviled gaasaRos, magram saWiroa gvaxsovdes,
rom ideali, raime sxva saxiT warmodgenili, umravlesobis
dacinvas gamoiwvevs, ramdenadac es umravlesoba uunaroa,
mixvdes, rom sagnebis Rirebuleba maT moralurobaSia. Sesa-
bamisad, moralurobas is yoveldRiur gamocdilebasTan akav-
Sirebs da amgvarad imedovnebs, misi mniSvnelovneba da Rire-
buleba gaamarTlos. magram Rirebuleba ideaSi mdgomareobs,
da ara arsebaSi; idealSi, romliskenac sagnebi iswrafvian, da
ara energiaSi, romelic maTSia moqceuli.
amgvarad, poeziis mwvervalebs aRweven ara versifikato-
rebi, aramed winaswarmetyvelebi an is poetebi, romlebic
sityvaSi im xilvebs gadmoscemen, winaswarmetyvelebi qmede-
baSi an gancdaSi ufro swrafad rom asxamen xorcs, vidre
adeqvatur sityvier gamoxatulebaSi. is, rom religiis wi-
naswarganWvretani poeturia da rom poezia am winaswargan-
Wvretebs, rogorc umaRles mizans, eswrafvis – WeSmaritebaa,
romelsac poeziac da religiac miT ufro naTlad swvdebi-
an, rac ufro amravleben silamazesa da siRrmes. ganuviTa-
rebel da zedapirul Teologias xelewifeba, RvTaebrivis
gamovlineba dainaxos Weqa-quxilSi, mTebSi, ciur sxeulebSi
an mTel samyaroSi; magram, rodesac am gulubryvilo mims-
gavsebaTagan gadavinacvlebT religiaze, romlis fesvebic
istoriasa da adamianTa gulebSi midis da maTSi didebulad
aRmocendeba, aRmovaCenT, rom misi gmirebi da kanonebi ka-
cobriobis moraluri gamocdilebis idealur gamoxatule-
bas da adamianur saWiroebaTa umaRles realizebas warmoad-
gens. istoriis mowmobani, grZnobaTa Cvenebani ganzavdeba da
312
yovelgvar mniSvnelobas kargavs; mniSvnelovanni mxolod
gulis mowmobani, ideis Rirebuleba xdeba.
aviRoT, magaliTad, transsubstanciaciis doqtrina.
dogmis safuZvelSi aq metafora Zevs, radgan ukanaskneli,
pirvelis msgavsad, gamWvirvale simaRleebisaken iswrafvis
da Tavis wvens erTi da imave emociebis wiaRidan moipovebs.
aq religia poeziasTan Tavis kavSirebs amJRavnebs da, rode-
sac daJinebiT iTxovs Tavis saidumloebaTa WeSmaritad
aRiarebas, aracnobierad Tavisi WeSmaritebis idealur idu-
malebas amarTlebs. dogmis Tanaxmad, puri da Rvino qristes
sxeulis, sisxlis da RvTaebriobis emanacias warmoadgens.
magram ra aris es, Tu ara faqtebis axsna maTi garegnuli
ieris mixedviT, xolo maTi idealuri Sinaarsisa, rogorc
realobis? poeziis safuZvelSic igive Zevs, poeziisa, rom-
lisTvisac xiluli wmindaa da warmoadgens garegnul niSans
im Sinagani mSvenierebisa, romliskenac suli iswrafvis.
zustad amgvaradve, im momentSi, rodesac poezia Tavisi
elementaruli da garegani gamovlinebebidan – ritmebi, tro-
pebi, daxasiaTeba, kompozicia – maRldeba Tavisi umaRlesi
daniSnulebis gacnobierebebamde, romelic gamocdilebisa
da bedisweris idealebis fiqsirebaSi mdgomareobs, poeti sa-
kuTar Tavs winaswarmetyvelad Seimecnebs da, homerosisa da
dantes msgavsad, an siyvaruliT mihyveba religias, romelic
ukve arsebobs, an, rogorc lukreciusi da vordsvorti, iseT
religias asxams xotbas, romelic, misi azriT, SeiZleba arse-
bobdes. amgvari poetebi TavianT umaRles misias acnobiere-
ben; sxvebisaTvis, rac ar unda Zlieri iyos maTi talanti,
maTi, rogorc poetebis, upirvelesi amocana gamoucnobia.
yovel droSi isini imas eswrafvian, rom samyaro mSvenierebis
mZlavri nakadebiT gaakeTilSobilon da, amis miuxedavad, is
iseTive maxinji datovon, rogoric Tavis mTlianobaSi igi
aris kidec. maT TanamedroveT, maT Tanamemamuleebs mravali
saukunis ganmavlobaSi SeiZleba amgvari poeziis naklovaneba
arc ki SeemCniaT, radgan harmoniis aucileblobas isini, bu-
nebrivia, kidev ufro naklebad acnobiereben, vidre poeti.
Tu poeti becia, maSin isini brmebi arian da SeiZleba, misi po-
eturi samyaro maT WeSmaritad mSvenierad moeCvenoT, radgan
is maT, Tundac droebiT, saero tvirTisagan aTavisuflebs
313
da, Tundac nawilobriv, maT mouwesrigebel azrebs idealu-
robas aniWebs.
amgvari ugrZnobloba poeziis umaRlesi nimuSebisadmi
ufro gansacvifrebeli ar gaxlavT, vidre amgvarive gul-
griloba religiis umaRlesi nimuSebis mimarT; Tumca keTil-
Sobileba da srulqmnileba ara naxevrad uwignuri adamiane-
bis saarCevno uflebas emsgavseba, aramed Tixisa da meTunis
WeSmarit damokidebulebas; sxva sityvebiT, xelovnebisa da
adamianuri bunebis idealuri SesaZleblobebis Tanafardo-
bas. zustad iseve, rogorc noti sjobs ubralo xmaurs, rad-
gan sazomis principebs emyareba da am regularobas yursa da
gonebas miapyrobs, harmonia Tavis nebismier stadiaze um-
jobesia, vidre qaosi, romlisganac is aRmocendeba, radgan
am harmoniis aRmqmeli suli mas Seiwynarebs, rogorc Tavis
bunebriv miswrafebaTa xorcSesxmas. amitom piTagorelebi
samarTlianad miiCnevdnen ricxvs Secnobadi samyaros safuZ-
vlad, platoni ki samarTlianad amtkicebda, rom harmonia
umaRlesi sikeTis upirvelesi pirobaa. keTili adamiani – po-
etia, romlis sityvebi saqmeebad iqceva da visac bunebaSi har-
monia Seaqvs. poeti – adamiania, romelic warmosaxvas ufle-
bebSi aRadgens da amgvarad harmonias asxams xorcs. da is ar
gaxlavT poeti, am sityvis sruli mniSvnelobiT, Tu mTeli
misi warmosaxva harmonias ar SeuTanxmdeba da Tu misi gamoc-
dilebis mTeli sisavse gamoxatulebas oden erT simfoniaSi
hpovebs.
poetis saboloo srulyofis sazomi, Sesabamisad, pirvel
rigSi imiT ganisazRvreba, rom is mReris; rom misi xma sufTa
da kargad dayenebulia; rom misi notebi erTimeoreSi nar-
narad gadadian; Semdeg, ufro maRal safexurze, misi nimuSebi
erTmaneTs unda Seesabamebodes; is evfuisturi unda iyos, man
Tavisi azrebi mexsierebidan da azridan areklili sinaTliT
imgvarad unda gaanaTos, rom harmoniam simdidre da siRrme
SeiZinos; Semdeg, kidev ufro maRal safexurze, igi aTvisebis
unaris mqone da Tavisufali unda iyos, ese igi, Tavisi sa-
myaro gamocdilebis pirveladi masalebisagan unda aagos da
yoveldRiuri cnobierebisa da azris pirobiTobani Tavidan
314
aicilos; man Tavisi harmoniiT mTlianad unda daipyros ada-
mianis suli, Tundac amisaTvis gamocdilebis nawilobrivi
sistemebis dangrevac mouxdes, abstraqtul mecnierebas
prozismier kategoriebSi rom augia. magram saboloo Sede-
giT am ngrevam poeti grZnobisa da vnebis sumburSi ar unda
datovos; es, ase vTqvaT, niadagis gafxvierebaa axali mosav-
lis asaRebad, Tixis mozelili gunda, romelic axal, ufro
srulyofil formebs miiRebs. grZnobis gamoxatva unda iyos
gamarTlebuli xasiaTiT, romelic daefuZneba mis gamomwvev
realur mizezs, bunebas, istorias, mTel samyaroseul WeS-
maritebas; warmosaxviTi gamocdileba unda gacnobierdes,
rogorc bediswera, kanonzomierebebTan TanxmobaSi gan-
xorcielebuli da nebelobis wesrigiTa da gasxivosnebiT
dasrulebuli. mxolod am gzaze xelewifeba poezias, iqces
cxovrebis interpretaciad, da ara ubralod TviTnebur gas-
eirnebad fantaziis sferoSi, gaseirnebad, romelic xatebis
raodenobas umiznod zrdis, saqmes mogvacdens, magram Cvens
suls ar amaRlebs.
da Tu axla vecdebiT, poeziis gansazRvreba warmovadgi-
noT, gamovdivarT ara aucileblobidan, minimalurad zustad
aRvniSnoT is, rasac Cveulebriv am saxels uwodeben, aramed
im miznis gansazRvrebis idealuri grZnobidan, romliske-
nac is iswrafvis, da im simaRleebidan, romlebzec yvela misi
principi xorcieldeba, es (gansazRvreba) SeiZleba amgvarad
JRerdes: poezia – es metrikuli da evfuisturi msjelobaa,
gamomxatveli azrisa, romelic grZnobadi da idealuria.
amgvaria poezia literaturuli formis TvalsazrisiT;
magram, Tu am SezRudvas oden sityvieri gamoxatulebis miR-
ma davtovebT da poezias im mouxelTebel cecxls da Sinagan
sinaTles SevadarebT, xandaxan rom gamokrTeba da Cvens cno-
bierebas Tavisi auwereli mSvenierebiT mieaxleba, maSin poe-
zia warmodgeba sulis harmoniis saxiT, uZraobisa da qaosis
wiaRSi rom warmoqmnila, – RvTaebrivi naperwkali da mowo-
deba religiuri cxovrebisaken.
religia – es poeziaa, cxovrebis megzurad qceuli, poezia,
mecnierebis Semcvleli an mis kvaldakval umaRlesi realo-
315
bisaken mimavali. poezia – es religiaa moZraobaSi, gaTavi-
suflebuli mkacri pirobiTobebisa da qcevaTa dogmebisagan,
upirobo Tayvaniscemas rom ar moiTxovs; es religiaa, praqti-
kul qmediTobas da metafizikur iluziebs moklebuli. Tum-
ca poeziis amgvari abstraqtuloba mxolod iq aRmocendeba,
sadac is viwro TvalsawieriT SemoisazRvreba; poeti, ro-
melic naxevari saaTis ganmavlobaSi oden ideasTan keklu-
cobs, an siRrmiseul moralur Sinaarss moklebul xasiaTs
qmnis, iviwyebs Tavis azrs, an ixsenebs mas, rogorc oden Tavis
gasarTob saTamaSos, radgan Wa, romelic man amoTxara, pata-
raa da misi sakuTari cxovrebis wyalqveSa dinebebi ucvleli
darCa. magram, rodesac poeti moqmedebis scenas afarToebs
da sakuTar simRerebs Tavisi xalxisa da Tavisi sulis WeSma-
riti xedviT aRavsebs, Semoqmedeba misi siRrmiseuli mrwam-
sis wminda gamoxatuleba xdeba, igi misi religiis srul WeS-
maritebas moicavs. is, rasac quCis religia poetis religias
umatebs, pirveli maTganis viwro azrovnebis ubralo iner-
cias warmoadgens, ramdenadac igi sityvasityviT aRiqvams
imas, rasac gamoxatavs, rogorc idealurs, imas ki, rac mis
cnobierebaSi gamoixateba, rogorc moralis doneze samyaros
WeSmariti ganmarteba, is mcdarad avrcelebs yoveldRiurobaze.
umaRlesi done – gacnobierebuli warmosaxvis, namdvili
Semoqmedebis, idealizmis sferoa, sinamdvilis ganmartebad
qceuli, sinamdvilisa, romelic udables safexurebze darCa.
amgvarad poezia, Tavis namdvil Zalmosilebamde amaRlebu-
li, misi WeSmaritebis momentSi aRebuli religiis Tanabaria;
Sexvedris momentSi oriveni namdvil sisufTavesa da keTil-
ismyofelobas iZenen, radgan maSin poezia frivolurobaze
ambobs uars da xels iRebs mademoralzebeli zegavlenis mox-
denaze, religia ki Tavis iluziebTan kavSirs wyvets da sic-
ruis Tesvas anebebs Tavs.
1900 w.
316
komentarebi:
317
sarCevi
veqtorebi
maia jaliaSvili
siyvarulis odisea
Temur babluanis romanze „mze, mTvare da puris yana
(manuSaka melodeba)“............................................................................3
ada nemsaZe
„cxeli Sokoladis“ mistikuri
aromatiT gajerebuli saukunovani ambebi...
(nino xaratiSvilis „merve sicocxle
(brilkas)“).............................................................................................15
nona kupreiSvili
katastrofis saukeTeso montaJisTvis
(herta miuleris sami romanis mixedviT)....................................33
mzia jamagiZe
aka morCilaZis `kupidoni kremlis kedelTan“ –
sabWoTa antizRapari........................................................................43
amiran arabuli
guram asaTianis
folkloristuli wiaRsvlebi.......................................................56
kultura
gia arganaSvili
paraleluri montaJi eTnofsiqologiuri
portretis Sesaqmnelad
(reJisor soso CxaiZis „TuSi mecxvare“ da
mweral nugzar SataiZis „puris moTxroba“).............................61
318
xelovneba
karlo kaWarava
levan bregaZe
`Cven gvaSinebs ubraloeba~
(karlo kaWaravas poetikis Sesavali)..........................................80
qeTevan jiSiaSvili
karlo kaWaravas qalaqi....................................................................91
Jurnalistika
salome samxaraZe
manana SamiliSvili
„gamkiTxavi siciliT“ Tqmuli
simarTle – Jurnal „niangis“
karikaturaTa semiotikuri analizi.........................................114
Memoria
Tamaz vasaZe
sicocxlis saerTo neba..................................................................152
gia arganaSvili
vaJa- fSavelas „aluda qeTelauris“
literaturuli personaJis genezisisTvis............................157
lali avaliani
`aluda qeTelauris~ ivneviseuli
da derJaviniseuli Targmanebi....................................................169
319
SoTa niSnianiZe
zoia cxadaia
SoTa niSnianiZis
SemoqmedebiTi portreti..............................................................182
esma oniani
inga milorava
Tavisuflebis saknis SeuboWavi suli,
anu sisxlis mzeebi............................................................................205
levan gelaSvili
esma onianis werilebi.....................................................................228
ESSAY
manana kvaWantiraZe
Canawerebi............................................................................................237
nomris stumari
lia sturua
interviu..............................................................................................264
marina biutneri
encefalograma................................................................................272
besik xaranauli
interviu..............................................................................................275
norbert humelti
boloTqma...........................................................................................280
XX saukunis Teoriuli
azrovnebis istoriidan
jorj santaiana
poeziis safuZvlebi da daniSnuleba
(Targmna manana kvataiam)................................................................287
320