You are on page 1of 222

zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi

saqarTveloSi zogadi ganaTlebis sistema miznad isaxavs Seqmnas


xelsayreli pirobebi erovnuli da zogadsakacobrio
Rirebulebebis matarebeli, Tavisufali pirovnebis
CamoyalibebisaTvis. amasTan erTad ganaTlebis sistema
uviTarebs mozards gonebriv da fizikur unar-Cvevebs, aZlevs
saWiro codnas, amkvidrebs jansaRi cxovrebis wess, moswavleebs
uyalibebs liberalur da demokratiul Rirebulebebze
damyarebul samoqalaqo cnobierebas da exmareba maT ojaxis,
sazogadoebisa da saxelwmifos winaSe sakuTari ufleba-
movaleobebis gacnobierebaSi. saqarTvelos zogadi ganaTlebis
sistemaSi miRebuli gamocdilebis safuZvelze mozardma unda
SeZlos:

a) qveynis interesebis, tradiciebisa da dRirebulebebis mimarT


sakuTari pasuxismgeblobis gaazreba:

b) bunebrivi garemo pirobebis SenarCuneba da dacva:

g) teqnologiuri Tu sxva inteleqtualuri miRwevebis


efeqtianad gamoyeneba; informaciis mopoveba, damuSaveba da
analizi:

d) damoukideblad cxovreba, gadawyvetilebis miReba:

e) iyos Semoqmedi, Tavad Seqmnas Rirebulebebi da ar icxovros


mxolod arsebulis xarjze:

v) sakuTari SesaZleblobebisa da interesebis uwyveti


ganviTareba mTeli cxovrebis ganmavlobaSi da maTi
maqsimaluri realizeba rogorc qveynis SigniT, ise mis
sazRvrebs gareTac:

z) komunikacia individebTan da jgufebTan:

T) iyos kanonmorCili, toleranti moqalaqe:


Tina beqauri

avTandil saginaSvili

giorgi beqauri

maTematika
VII klasi

maswavleblis wigni

grifminiWebulia saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis,

kulturisa da sportis saministros mier 2019 wels

3
maTematika

VII klasi

Tina beqauri

avTandil saginaSvili

giorgi beqauri

maswavleblis wigni

4
sarCevi

1. Sesavali -------------------------------------------------------------------- 6

2. gakveTilis elementebTan dakavSirebuli saswavlo aqtivobebi ---- 13

3. Sinaarsisa da miznebis ruka ---------------------------------------- -- ---14

4. savaraudo Tematuri gegma -----------------------------------------------16

5. miznebi, meToduri rekomendaciebi, pasuxebi,


Semajamebeli samuSaoebis nimuSebi ------------------------------------ 19

6. mTeli kursis gasameorebeli masala (testebi)------------------------ 197

7. ~maTematikuri maraToni~ ------------------------------------------- -- -- 212

8. internet resursebi maswavleblebisa da moswavleebisaTvis-------- 216

9. moswavlis saxelmZRvanelos pasuxebi ----------------------------- -- -- 217

5
Sesavali
Tanamedrove cxovrebis ritmi arsebiTad gansxvavebul moTxovnebs uyenebs
zogadsaganmanaTleblo skolas. kerZod, aqcenti faqtobrivi masalis aTvisebidan im
sasicocxlo unarebis gamomuSavebazea gadatanili, romelTa gareSe SeuZlebelia
srulfasovani, konkurentunariani, warmatebuli pirovnebis Camoyalibeba. Sesabami-
sad, Seicvala saskolo maTematikuri ganaTlebis miznebic: moswavleTaTvis saxel-
mwifo standartiT gaTvaliswinebuli codnis gadacemis paralelurad igi am codnis
praqtikaSi gamoyenebis, msjelobis, faqtebisa da movlenebis analizisa da swori
daskvnis gamotanis unarebis ganviTarebas unda emsaxurebodes.
am miznebis miRwevas emsaxureba Cveni avtorobiT Seqmnili yvela saxelmZRvanelo.
am saxelmZRvaneloTa Soris mniSvnelovani adgili ukavia VII klasis maTematikis
saxelmZRvanelos, romelic warmoadgens erTgvar xids dawyebiTi safexuris I-VI kla-
sebis saxelmZRvaneloTa seriasa da sabazo skolis VII-IX klasebis serias Soris. am
saxelmZRvaneloSi warmodgenili masala rogorc dawyebiT safexurze miRebuli
codnisa da unar-Cvevebis ganmtkiceba-gaRrmavebas, ise sabazo skolis standartiT
gaTvaliswinebuli masalis Seswavlasa da saSualo da umaRlesi skolisaTvis mtkice
safuZvlis Seqmnas emsaxureba.

mokled aRvweroT sagnobrivi standartiT gaTvaliswinebuli da saxelmZRvane-


loTi SeTavazebuli miznebi Temebis mixedviT:

ricxvebi da maTze moqmedebebi

moswavlem unda SeZlos:

 racionaluri ricxvis wiladis, aTwiladisa da procentis saxiT Cawera da


ricxvis, rogorc ricxviTi wrfis wertilis koordinatis gaazreba;
 SeZlos ariTmetikuli moqmedebebis Sesruleba dadebiT da uaryofiT
ricxvebze;
 SeZlos rogorc zepiri da weriTi, ise teqnologiebis saSualebiT, zusti da
miaxloebiTi gamoTvlebis warmoeba da Sedegis Sefaseba;
 SeZlos ricxvebze moqmedebisas naturalurmaCvenebliani xarisxis Tvisebebis
gamoyeneba;
 praqtikuli amocanebis amoxsnisas gazomvebis damoukideblad Sesruleba da
saWiro gamoTvlebis warmoeba;
 SeZlos miRebuli codnis gamoyeneba praqtikuli amocanebis (rogorebicaa:
amocanebi naSTiT gayofaze, moZraobaze, narevebze, xarjTaRricxvaze,
mocemuli procentiT mateba-klebaze da sxva) amosaxsnelad gamoyeneba;
 amocanebis amoxsnisas SeZlos sxvadasxva sistemaSi mocemul sidideTa
Sesabamisi erTeulebis erTmaneTTan dakavSireba.

6
algebra

am mimarTulebiT gansakuTrebuli adgili eTmoba algebrul gardaqmnebs.

moswavlem unda SeZlos:

 simravleTa Teoriis cnebebisa da aRniSvnebis gamoyeneba simravleebis Casa-


werad;
 moqmedebebi erTwevrebsa da mravalwevrebze, mravalwevrebis mamravlebad
daSla (maT Soris, dajgufebiT an / da Semoklebuli gamravlebis formu-
lebis gamoyenebiT);
 wrfivi erTucnobiani gantolebis amoxsna;
 sityvierad mocemuli situaciis algebruli modelis Seqmna;
 teqsturi amocanis amoxsna gantolebis SedgeniT;
 ricxvTa mimdevrobaSi kanonzomierebis aRmoCena da mimdevrobis gavrcoba
(maT Soris, ariTmetikuli progresiis SemTxvevaSi);
 pirdapirproporciuli damokidebulebis amocnoba da grafikuli warmodgena.

geometria

am mimarTulebis mizania, moswavlem SeZlos:

 brtyeli da sivrculi geometriuli figurebis klasifikacia, gazomvebi da


geometriuli gardaqmnebi;
 geometriul figuraTa Tvisebebis (maT Soris, samkuTxedebis Tvisebebisa da
tolobis niSnebis) gamoyeneba praqtikuli amocanebis gadasawyvetad;
 figuraTa metruli Tvisebebis (perimetri, farTobi, moculoba) dadgena da
dasabuTeba;
 agebis umartivesi amocanebis (monakveTis SuamarTobis, kuTxis biseqtrisis,
samkuTxedis da sxva) Sesruleba;
 koordinatebis saSualebiT wertilis povna da wertilis koordinatebis
dadgena;
 RerZuli simetriiT an/da paraleluri gadataniT miRebuli wertilis
koordinatebis dadgena.

monacemTa analizi

am mimarTulebiT swavlebis mizania, moswavlem SeZlos:

 ricxviTi monacemebis ZiriTadi maxasiaTeblebis (saSualo, gabnevis diapazoni,


moda, mediana, sixSire) gamoTvla, maTi saSualebiT mocemul ricxviT
monacemebze azris Camoyalibeba da varaudis gamoTqma.
 monacemTa Segrovebis saSualebaTa (gamokiTxva, dakvirveba, eqsperimenti,
informaciul-sakomunikacio teqnologiebi) gamoyeneba;

7
 monacemTa mowesrigebisa da warmodgenis sxvadasxva saSualebis (cxrili, sve-
tovani, wriuli, wertilovani da xazovani diagramebi) gamoyeneba.

mimarTulebisa da Temebis mixedviT zemoT CamoTvlili yvela mizani, sabolood,


emsaxureba zogadi maTematikuri unarebis ganviTarebas. vgulisxmobT im unarebs,
romlebic ar aris Semofargluli erTi romelime TematikiT. esenia: msjeloba-dasa-
buTebis, maTematikuri modelirebis, problemis gadaWris, komunikaciis, sakuTari
naSromis warmoCenis unarebi. am unarebis gamomuSaveba da ganviTareba maTematikis
swavlebis erT-erTi umniSvnelovanesi mizania.
saxelmZRvaneloSi am unarebis ganviTareba xdeba amocanebis amoxsnis konteq-
stSi. kerZod, gaTvaliswinebulia specialuri amocanebi, romlebic moicavs yvela am
aspeqts: realuri situaciis maTematikur modelirebas, amocanis gadasawyvetad sa-
Wiro informaciis moZiebas, amocanis amoxsnis meTodis SemuSavebas, amoxsnis warmo-
dgenas saWiro formiT, amoxsnis marTebulobis dasabuTebas. aseTi amocanebi maswav-
lebels saSualebas aZlevs, daexmaros moswavles aRniSnuli unarebis ganviTarebaSi.
saxelmZRvaneloSi gaTvaliswinebulia, agreTve, zogadi organizaciuli unar-Cve-
vebis ganviTarebaze orientirebuli aqtivobebi sxvadasxva individualuri da jgu-
furi proeqtisa da prezentaciis saxiT.
moswavlis saxelmZRvanelos struqtura Cveni avtorobiT gamocemuli V-VI klase-
bis saxelmZRvaneloebis identuria. saxelmZRvanelos sabazo erTeulia paragrafi,
romelic erT an ramdenime gakveTilzea gaTvlili. masSi, saxelmwifo standartebis
moTxovnebidan gamomdinare, Camoyalibebulia miznebi, romelTa miRwevasac emsaxu-
reba mocemul paragrafSi moyvanili saswavlo Sinaarsi, savarjiSoebi da amocanebi.

paragrafis tipuri agebuleba aseTia:

 Camoyalibebulia paragrafis mizani. masSi aRwerilia, ra unda aiTvisos moswavlem


am paragrafSi. miznebi, rogorc wesi, emsaxureba sagnobrivi standartiT
gansazRvruli saswavlo miznebis miRwevas.
 ganxiluli da amoxsnilia Sesaswavl masalasTan dakavSirebuli magaliTebi da amo-
canebi (ZiriTadad, praqtikuli xasiaTis);
 ganxilul amocanebze dayrdnobiT axsnilia Teoriuli masala;
 moyvanilia axsnil masalasTan dakavSirebuli damatebiTi informacia (kavSiri
codnis sxva sferoebTan, istoriuli faqtebi da a.S.);
 amoxsnilia klasSi Sesasrulebeli tipuri savarjiSoebi da amocanebi.
paragrafis momdevno kiTxvebisa da savarjiSoebis nawili gaTvaliswinebulia
saSinao davalebebisa da klasSi damatebiTi muSaobisaTvis.
masSi mocemulia:
 kiTxvebi, romlebic moswavles aZlevs TviTSemowmebis saSualebas;
 `a~ jgufis savaldebulo savarjiSoebi;
 `b~ jgufis garTulebuli savarjiSoebi;
 `g~ jgufis gasameorebeli savarjiSoebi, romelTa daniSnuleba, rogorc
ganvlili masalis gameoreba, aseve momavali Temis Sesaswavlad moswavleTa
momzadebaa.
8
imisaTvis, rom CamoTvlili sami saxis savarjiSo moswavlem advilad gaarCios,
saxelmZRvaneloSi maTi numeracia gansxvavebul figurebSia Casmuli:

`a~ jgufi:

`b~ jgufi:

`g~ jgufi:

davalebaTa aseTi struqtura maswavlebels saSualebas aZlevs, xeli Seuwyos


moswavleTa individualuri saWiroebebisa da SesaZleblobebis danaxvasa da
gamovlenili gamowvevebis daZlevas.
`a~, `b~ da `g~ jgufis savarjiSoebis numeracia, advilad garCevis mizniT,
gansxavvebul fonzea Sesrulebuli.

saxelmZRvaneloSi gvxvdeba niSnakiT gamoyofili davalebebi, romelTa Sesa-


sruleblad informaciul-sakomunikacio teqnologiebis gamoyenebaa saaWiro. aseTi
davalebebi sakmaod mravalferovania: gamoTvlebis, algebruli Canaweris, cxrilis,
diagramis an grafikis Sesadgenad kompiuteris Sesabamisi programis gamoyeneba,
informaciis internetis saZiebo sistemebis saSualebiT mopoveba, proeqtebze
muSaoba, prezentacia da sxva.
paragrafebi Tematikis mixedviT gaerTianebulia Tavebad. saxelmZRvanelo xuTi
Tavisagan Sedgeba. yovel Tavs aqvs Tavfurceli, romelSic mocemulia am Tavis
TemaTa CamonaTvali, Tavis miznebi da proeqti, romelic Tavis Tematikas
ukavSirdeba. yovel Tavs boloSi aqvs `Tavis mimoxilva~, romelic mokled mimo-
ixilavs TavSi Seswavlil masalas, Seaxsenebs moswavles im Sedegebs, romelTac man
mocemul TavSi gadmocemuli masalis aTvisebiT miaRwia. aqve moyvanilia damatebiTi
savarjiSoebi, romelTa mizani mocemul TavSi Seswavlili masalis ganmtkicebaa.
Tavis bolo erTeulia testi. igi amosarCevi pasuxebis mqone 25 davalebas Seicavs.
testSi moyvanili amocanebi exmareba maswavlebelsa da moswavles, Tvalyuri adevnos
mocemul TavSi gaTvaliswinebuli Sedegebis miRwevis dones.
davalebebs Soris mniSvnelovan rols TamaSobs sxvadasxva rubrika, rogoricaa: `aba,
scade!~, `SesaZlebelia Tu ara?~, `wyvilebSi samuSao~, `jgufuri samuSao~, `es sa-
interesoa!~, mokle da grZelvadiani `proeqtebi~, romlebic saxelmZRvanelos yovel
TavSia mocemuli. maTematikuri codnis gaRrmavebasTan erTad maTi mizania, miaCvios
moswavle samuSaos dagegmvas, saWiro informaciis damoukideblad mopovebasa da
damuSavebas, naSromis prezentacias. moswavleTa jgufis mier Sesrulebuli proeqti
ayalibebs jgufis wevrebSi Sromis organizaciis unars da xels uwyobs maTSi
komunikaciis unaris ganviTarebas.
maswavleblis wigni
winamdebare wigni moswavlis saxelmZRvaneloze muSaobis meToduri saSualebaa.
masSi saxelmZRvanelos TiToeuli paragrafisTvis mokledaa aRwerili Sesabamisi
gakveTilis mizani, moyvanilia paragrafTan dakavSirebuli meToduri miTiTebebi,
Sinaarsobrivi da meToduri TvalsazrisiT garCeulia paragrafSi moyvanili
savarjiSoebi. paragrafebis nawilisTvis mocemulia sagakveTilo scenari an gegma.

9
maswavleblis dasaxmareblad wignSi mocemulia saswavlo SinaarsTan dakavSirebuli
zepiri savarjiSoebi, nimuSebi karnaxisTvis, testebi da damatebiTi amocanebi.
agreTve, Semajamebeli weris nimuSebi da Sefasebis sqemebi.

maswavleblis wigni moicavs:

 saswavlo masalis Tematur ganawilebas;


 TiToeuli Tavis miznebis rukas;
 TiToeuli Tavisa da TiToeuli paragrafis ZiriTad miznebs;
 im codnisa da unarebis CamonaTvals, romelsac moswavle TiToeuli
paragrafis Seswavlis Sedegad SeiZens;
 TiToeuli paragrafis Sinaarsis zogad daxasiaTebas;
 meTodur rekomendaciebs;
 meTodur komentarebs savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebs;
 Semajamebeli weris nimuSebsa da maTi Sefasebis sqemebs;
 mTeli kursis gasameorebel testebs;
 gakveTilebisa da aqtivobebis nimuSebs;
 ganmaviTarebeli da ganmsazRvreli Sefasebis rubrikebs.

meTodika

saxelmZRvaneloSi gamoyenebuli meTodika iTvaliswinebs meSvide klasis moswav-


lis asakobriv da fsiqologiur Taviseburebebs, saswavlo masalis specifikas.
kerZod, masSi realizebulia Semdegi principebi:
 masalis formaluri aTvisebidan aqcentis gadatana moswavleTaTvis
raodenobrivi da sivrculi warmodgenebis Camoyalibebaze;
 maTematikuri ideebis axsnisas TvalsaCinoebis maqsimaluri gamoyeneba;
 yuradRebis gamaxvileba moswavlis maTematikuri da zogadi unar-Cvevebis
ganviTarebaze;
 saxelmZRvaneloSi gadmocemuli saswavlo masalis dakavSireba praqtikasTan.
 praqtikuli amocanebis amosaxsnelad saWiro strategiebisa da meTodebis
Tanmimdevruli aTviseba.

mokled SevexoT saxelmZRvaneloSi gamoyenebuli meTodikis zogierT aspeqts


mimarTulebebis mixedviT.
ricxvebi da moqmedebebi
upirvelesad, moswavlem unda ganimtkicos dawyebiT safexurze miRebuli codna
naturaluri ricxvebis, wiladebisa da aTwiladebis Sesaxeb. am mizniT pirveli Tavis,
faqtobrivad, yvela paragrafis savarjiSoTa nawili wiladebisa da aTwiladebis Cawe-
ris, Sedarebisa da ariTmetikuli moqmedebebis Sesrulebis gameorebas eZRvneba. Cveni
dabejiTebiTi Txovnaa, yovel gakveTilze garkveuli dro am savarjiSoebis
Sesrulebas daeTmos da raRac nawili saSinao davalebadac mieceT moswavleebs.

10
VII klasSi ukve Semodis uaryofiTi ricxvis cneba da ariTmetikuli moqmedebebi da-
debiT da uaryofiT ricxvebze. am TemasTan dakavSirebuli masala, ZriTadad, saxel-
mZRvanelos pirvel TavSia ganTavsebuli. es masala gajerebulia uamravi praqtikuli
magaliTiT. misi mizania, moswavlem gaiazros uaryofiTi ricxvis praqtikuli
Sinaarsi, misi SemoRebis sargeblianoba. saxelmZRvaneloSi ariTmetikuli moqme-
debebic (maT Soris, uaryofiTi ricxvebis gamravlebac) praqtikuli situaciebis
konteqstSia ganxiluli, rac moswavles moqmedebaTa wesebis gaazrebaSi daexmareba.
didi yuradReba eTmoba ricxvis, rogorc ricxviTi wrfis wertilis koordinatis,
gaazrebas. aseTi gaazreba ara marto ricxvebis Sesadareblad, aramed ricxvebis
Sekreba-gamoklebis TvalsaCinod demonstrirebisTvisac aris gamoyenebuli.
saxelmZRvaneloSi uxvadaa warmodgenili procentis cnebasTan dakavSirebuli
iseTi tradiciuli sakiTxebi, rogorebicaa: ricxvis procentis saxiT Cawera,
nawilisa da procentis urTierTkavSiri, ricxvis procentis povna da ricxvis povna
misi procentiT, mocemuli procentiT kleba-mateba da sxva. iseve, rogorc yvela sxva
SemTxvevebSi, aqac yvela es sakiTxi praqtikuli amocanebis (amocanebi fasis mateba-
klebaze, narevebze da sxv.) konteqstSi ganixileba.
savarjiSoebisa da amocanebis mniSvnelovani nawili moswavlisTvis ricxvebze
moqmedebisas Sefasebis unaris Camoyalibebas emsaxureba. erTi paragrafi ki
kalkulatoriT gamoTvlebisa da eqsperimentebis Casatareblad gamoyenebas eTmoba.
geometria
geometriuli sakiTxebi farTodaa warmodgenili dawyebiTi safexuris
saxelmZRvaneloebSi. maTSi TvalsaCinoebebze, praqtikul gazomvebsa da martiv
msjelobebze dayrdnobiT Seiswavleba planimetriul da stereometriul figuraTa
sxvadasxva geometriuli Tviseba, iswavleba sigrZis, farTobis, moculobis, kuTxis
sazomi erTeulebi.
tradiciulad, meSvide klasidan iwyeboda planimetriis sistematuri kursis
gadmocema, anu xdeboda aqsiomebze damyarebuli evkliduri geometriis formalur-
aqsiomaturi Seswavla. miuxedavad imisa, rom geometriis swavlebis am gzas, evklides
sawyisebis daweridan (Zv.w.a. IV saukune) moyolebuli, mravalsaukunovani istoria
aqvs, Cven masze uari vTqviT, radgan migvaCnia, rom abstrqciis is done, romelic
aqsiomaturi midgomis gagebisTvisaa saWiro, meSvideklaseli moswavleebis absolu-
tur umravlesobas jer kidev ara aqvs Camoyalibebuli.
vTvliT, rom swavlebis am etapze sakmarisia, moswavles gamoumuSavdes intuiciuri
warmodgenebi geometriuli figurisa da geometriuli gardaqmnebis Sesaxeb. amitom,
geometriuli faqtebis mniSvnelovani nawilis gacnoba xdeba TvalsaCino demonstri-
rebiT. saxelmZRvaneloSi gaTvaliswinebulia moswavleebis mier Sesabamisi
aqtivobebis Sesruleba geometriul modelebze, raTa darwmundnen gadmocemuli
geometriuli faqtebis marTebulobaSi.
amasTan erTad, saxelmZRvaneloSi TandaTanobiT xdeba deduqciuri msjelobis, ro-
gorc geometriuli faqtebis dasabuTebis ZiriTadi instrumentis Semotana. geome-
triul figurebs wertilTa erTobliobas vuwodebT, figuraTa toloba gvesmis, ro-
gorc maTi zeddebis SesaZlebloba (marTalia, es ewinaaRmdegeba simravleTa tolo-
bis, rogorc erTi da imave elementebis mqone simravleebis ganmartebas, magram es
winaaRmdegoba nakleb codvad migvaCnia, vidre kidev erTi `zedmeti~ terminis _
11
`kongruentulobis~ SemoReba).
saxelmZRvaneloSi didi adgili ukavia samkuTxedebis tolobis niSnebs da maTgan
gamomdinare Sedegebs. am Sedegebis nawili saxelmZRavneloSi damtkicebiTaa mocemu-
li, nawilis damtkicebas moswavleebs savarjiSoebis saxiT vTavazobT. aseT savarji-
Soebs ormagi datvirTva aqvs: jer erTi, moswavleebi eCvevian deduqciur msjeloba-
dasabuTebas da meore, ukeT amaxsovrdebaT damtkicebuli geometriuli faqtebi. am
faqtebis erTobliobis gaazrebuli codna ki geometriis codnis tolfasia.
saxelmZRvaneloSi sakmao adgili eTmoba agebis martiv amocanebs (monakveTis
SuamarTobis, kuTxis biseqtrisis, mocemulis toli kuTxisa da sxva agebebi). agebis
dasabuTebas aqac maTi marTebulobis gazomviT Semowmeba varCieT.
calke paragrafi aqvs daTmobili praqtikul amocanebs, rogorebicaa: miudgomeli
manZilis gazomva, obieqtebidan Tanabrad daSorebuli adgilis povna da sxv. es
amocanebi moswavleebs naTlad daanaxvebs, Tu ra did rols TamaSobs geometria da,
sazogadod, maTematika praqtikuli amocanebis gadawyvetaSi.
saxelmZRvanelos bolo Tavi sibrtyeze marTkuTxa koordinatTa sistemis Seswav-
las eZRvneba. mniSvnelovania, moswavleebma gaiazron urTierTcalsaxa Tanadoba,
romelic ricxvTa wyvilebsa da sakoordinato sibrtyis wertlebs Soris myardeba. es
Tanadoba saSualebas gvaZlevs, ricxvebis (koordinatebis) saSualebiT avagoT
sxvadasxva geometriuli figura (monakveTebi, samkuTxedebi, oTxkuTxedebi da a.S.)
koordinatTa meTods, garkveuli azriT, algebrisa da geometriis damakavSirebeli
funqcia aqvs. am funqciis demonstrirebaa saxelmZRvaneloSi savarjiSoebi, romleb-
Sic or cvlads Soris cxriliT an formuliT mocemuli damokidebulebis (maT Soris,
pirdapirproporciuli damokidebulebis) Sesabamisi grafikis ageba moiTxoveba.
geometriuli gardaqmnebidan me-7 klasSi RerZuli simetria da paraleluri gadata-
na iswavleba. es gardaqmnebi umartives doneze (martivi figuris simetriulis ageba,
mocemuli isris mixedviT figuris gadatana) ukve VI klasidan ician moswavleebma.
saxelmZRvaneloSi am gardaqmnebs sakoordinato sibrtyeze ganvixilavT.
algebra
umartivesi cvladiani gamosaxulebebi, igiveobebi, erT an ormoqmedebiani ganto-
lebebi da Sesabamisi amocanebi ukve me-5, me-6 klasebis saxelmZRvaneloebSi gvxvdeba.
me-7 klasis saxelmZRvaneloSi es sakiTxebi meti sistematurobiT da siRrmiseulad
iswavleba. kerZod, didi adgili eTmoba iseT algebrul gardaqmnebs, rogorebicaa:
moqmedebebi erTwevrebsa da mravalwevrebze, mravalwevris mamravlebad daSla, Se-
moklebuli gamravlebis formulebi. cal-calke paragrafebi eZRvneba wrfivi ganto-
lebis amoxsnis algoriTms, amocanis amoxsnis algebrul meTods da a.S. saxelmZRva-
neloSi Tanamimdevrulad xdeba algebruli meTodebis Semotana da maTi gamoyenebis
demonstrireba praqtikul magaliTebze.
algebris Tematikas miekuTvneba, agreTve, kanonzomierebis Semcveli mimdevrobebi,
maT Soris perioduli da mudmivi nazrdis mqone mimdevrobebi. am mimarTulebis
davalebebis Sesruleba moswavleebs daexmareba kanonzomierebis aRmoCenisa da
gavrcobis unarebis ganviTarebaSi.

12
monacemTa analizi
saxelmZRvaneloSi ganxilul masalaze dayrdnobiT gaTvaliswinebulia specialuri
(maT Soris, jgufuri) aqtivobebi raodenobrivi da Tvisebrivi monacemebis Segro-
vebis, mowesrigebis, sxvadasxva (cxrilis, wriuli, svetovani, wertilovani, xazovani
diagramis) saxiT warmodgenisa da analizis Casatareblad. isini moicaven rogorc
erTjerad davalebebs, ise grZelvadian proeqtebs. maTi umravlesoba informaciul-
sakomunikacio teqnologiebis daxmarebiT unda Sesruldes.
calke paragrafi eTmoba monacemeTa ricxviTi maxasiaTeblebis (saSualo, gabnevis
diapazoni, moda, mediana, sixSire) gamoTvlisa da gamoyenebis Seswavlas.

gakveTilis elementebTan dakavSirebuli saswavlo aqtivobebi

gakveTilis mniSvnelovani elementi saswavlo aqtivoba


verbaluri informacia  informaciis gadacema
 istoriebis moyola
 suraTebi
 modelebi
swavlebis vizualizacia
 TvalsaCino masalebi
 eqsperimentebi
savarjiSoebi  demonstraciebi
 TamaSebi
diskusia:  kiTxva-pasuxi
a)maswavlebelsa da moswavleebs  wyvilebSi muSaoba
Soris
 jgufebSi muSaoba
b) moswavleebs Soris  proeqtebi

 saklaso an jgufuri diskusiebi


 amocanebi
msjeloba, komunikacia
 problemebis gadaWris
savarjiSoebi

13
Sinaarsisa da miznebis ruka

Tema Sefasebis indikatori

moswavlem unda SeZlos:


 racionaluri ricxvebis wakiTxva, gamosaxva,
Sedareba da dalageba poziciuri sistemis
gamoyenebiT;
ricxvebis Tvisebebis gamokvleva poziciuri
sistemis gamoyenebiT.
ricxvebi da maTi gamoyeneba (maT.sab. 3,
yoveldRiur cxovrebasa da 4)
sxva dargebSi  racionalur ricxvebze moqmedebebis sxvadasxva
xerxiT Sesruleba.
(maT.sab.1, 2)
 racionalur ricxvebze moqmedebebis Sedegis
Sefaseba.
(maT.sab.1, 2)
 zomis sxvadasxva erTeulis erTmaneTTan dakavSi-
reba da maTi gamoyeneba amocanis amoxsnisas.
(maT.sab.7)
 verbalurad aRwerili situaciis pirveli
xarisxis algebruli gamosaxulebis (formulis)
saxiT Cawera;
(maT.sab.4, 5, 7,
8)
 pirveli xarisxis algebruli gamosaxulebebis ga-
martiveba da maTi ricxviTi mniSvnelobebis gamo-
Tvla cvladTa sxvadasxva mniSvnelobebisaTvis;
(maT.sab. 4)
realuri procesebis
 wrfivi gantolebis amoxsna da amonaxsnis geome-
maTematikuri modeli
triuli interpretacia;
(maT.sab.1, 2, 3,
7)
 wrfivi gantolebis Sedgena verbalurad mocemu-
li amocanis Sesabamisad.
gantolebis Sesabamisi amocanis Sedgena;
(maT.sab.1, 2, 3,
7)
 sidideebs Soris pirdapirproporciulobis
amocnoba da gamosaxva;

14
(maT.sab.7, 8, 9)
 simravluri cnebebisa da operaciebis gamoyeneba
amocanis amoxsnisas.
(maT. sab. 7, 8, 9)

 geometriuli figurebis amocnoba, maTi saxeobe-


bis Sedareba da klasificireba;
(maT.sab.1, 2, 5, 6,
garemomcveli samyaro da 7)
geometriuli obieqtebi  geometriuli obieqtebis warmodgena amocanis
konteqstis Sesabamisad;
(maT.sab.4, 5, 6)
 geometriuli gardaqmnebis ganxorcieleba da
maTi gamoyeneba figuraTa Tvisebebis dasadgenad.
(maT.sab.1, 2,
3)

 dasmuli amocanis amosaxsnelad saWiro


Tvisebrivi da raodenobrivi monacemebis mopoveba;
 Tvisebrivi da raodenobrivi monacemebis
mowesrigeba da dasmuli amocanis amosaxsnelad
monacemTa interpretacia xelsayreli formiT warmodgena;
da analizi (maT.sab.1, 2, 3, 4,
6)
 Tvisebriv da raodenobriv monacemTa interpre-
tacia da analizi amocanis konteqstis gaTvalis-
winebiT.
(maT.sab.1, 2, 3, 7, 8,
9)

15
savaraudo Tematuri gegma
(kviraSi 5 saaTi, sul 165 saaTi)

Tavi 1
racionaluri ricxvebi (30 sT.)

para gankuTvni-
gra Temis dasaxeleba li saaTe-
fis bis raode-
# noba
1.1 simravle 2
1.2 simravleTa gaerTianeba da TanakveTa 2
proeqti: `patar-patara istoriebi”
1.3 dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi 1
1.4 ricxviTi wrfe 2
1.5 mopirdapire ricxvebi. ricxvebis Sedareba 3
1.6 ricxvis moduli 2
Semajamebeli samuSao #1 1
1.7 ricxvebis Sekreba 3
1.8 ricxvebis gamokleba 3
1.9 ricxvebis gamravleba da gayofa 3
1.10 ricxviTi gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla 2
1.11 kalkulatori 1
I Tavis mimoxilva 2
testi #1 1
Semajamebeli samuSao # 2 1
saTadarigo dro 1

Tavi 2
mravalkuTxedebi (42sT.)

2.1 geometriuli figurebi 2


2.2 sxivi, monakveTi, texili 2
2.3 mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi 2
2.4 mravalkuTxedi 2
2.5 samkuTxedi 2
2.6 agebis amocanebi 2
2.7 paralelur wrfeTa Tvisebebi 2
2.8 samkuTxedis kuTxeTa Tvisebebi 3
2.9 tolferda samkuTxedi 3
Semajamebeli samuSao #3 1

16
2.10 samkuTxedebis toloba. tolobis I niSani 2
2.11 tolobis me-2 niSani 2
2.12 tolobis me-3 niSani 2
proeqti: `samkuTxedebis tolobis niSnebi” 1
2.13 marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebi 2
Semajamebeli samuSao #4 1
2.14 samkuTxedebis ageba 2
2.15 wrewiris qorda da mxebi 2
2.16 praqtikuli amocanebi 2
me-2 Tavis mimoxilva 3
testi #2 1
Semajamebeli samuSao # 5 1

Tavi 3
monacemebi (19 sT.)

3.1 monacemTa saxeebi da maTi mopovebis saSualebebi 2


3.2 ricxvis procentuli Cawera 3
proeqti: ` procenti Cven garSemo” 1
3.3 rogor vipovoT ricxvi misi procentis mixedviT? 2
3.4 ori sididis fardobis procentuli Cawera 3
Semajamebeli samuSao #6 1
3.5 monacemTa ricxviTi maxasiaTeblebi 2
III Tavis mimoxilva 3
testi #3 1
saTadarigo dro 1

Tavi 4
erTwevri da mravalwevri (53 sT.)

4.1 cvladiani gamosaxuleba 2


4.2 toli gamosaxulebebi 2
4.3 naturalurmaCvenebliani xarisxi 2
4.4 xarisxis Tvisebebi 3
Semajamebeli samuSao #7 1

4.5 erTwevri da mravalwevri 3


4.6 frCxilebis gaxsna 3
4.7 erTwevris mravalwevrze gamravleba 3
4.8 mravalwevris mravalwevrze gamravleba 3
4.9 orwevris kvadrati da kubi 3

17
4.10 kvadratebis sxvaobis, kubebis jamisa da sxvaobis 3
formulebi
Semajamebeli samuSao # 8 1
4.11 saerTo mamravlis frCxilebs gareT gatana 3
4.12 mravalwevris mamravlebad daSla dajgufebis xerxiT 3

4.13 mravalwevris mamravlebad daSla Semoklebuli 3


gamravlebis formulebis gamoyenebiT
4.14 gantoleba 1
4.15 wrfivi gantoleba 2
4.16 amocanis amoxsnis algebruli meTodi 3
4.17 mimdevrobebi 2
4.18 ariTmetikuli progresia 2
IV Tavis mimoxilva 2
testi #4 1
Semajamebeli samuSao #9 1
saTadarigo dro 1

Tavi 5

koordinatTa sistema (21 sT.)

5.1 koordinatTa sistema 2


5.2 wertilis ageba misi koordinatebiT 3
5.3 grafiki 1
5.4 pirdapirproporciulobis grafiki 2
5.5 figuraTa paraleluri gadatana 2
V Tavis mimoxilva 2
testi #5 1
Semajamebeli samuSao # 10 1
mTeli kursis gameoreba 5
Semajamebeli samuSao # 11 1
saTadarigo dro 1

18
miznebi, meToduri rekomendaciebi, pasuxebi
Tavi 1

dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi

Tavis ZiriTadi mizani: ganvumtkicoT moswavleebs ricxvebze, ricxviT gamosaxule-


basa da misi mniSvnelobis gamoTvlaze miRebuli codna, gavacnoT dadebiTi da
uaryofiTi ricxvebi, ganvuviTaroT maTze moqmedebebis unari.
codna da unarebi: moswavlem unda aRidginos da gaiRrmaos wina klasebSi SeZenili
codna, SeZlos sxvadasxva saxiT Cawerili ricxvebiT Sedgenili gamosaxulebis mniS-
vnelobis gamoTvla, amocanebis amoxsna ariTmetikuli moqmedebebis gamoyenebiT.
meToduri komentarebi: I TavSi mTavari yuradReba eTmoba ricxvis cnebis swor gaaz-
rebas. imisaTvis, rom moswavles ukeTesad Camouyalibdes gamoTvlebis unari,
Seicvala midgoma wiladebisa da aTwiladebis swavlebisadmi. aqcenti gakeTda gamoT-
vlis kulturis ganviTarebaze. gamaxvilda yuradReba teqsturi da praqtikuli
xasiaTis amocanebze. aseT amocanebze muSaoba uyalibebs moswavles msjelobis,
amoxsnis gzis amorCevis, situaciis gaanalizebis, sakuTari azris dasabuTebisa da
dacvis unarebs.
mniSvnelovani yuradReba eTmoba zepiri gamoTvlebis unaris ganviTarebas, swavlis
procesSi informaciul-sakomunikacio teqnologiebis gamoyenebas.

1.1 simravle (2 sT.)


miznebi: 1) saxelmZRvanelos struqturis gacnoba;
2) simravlisa da masTan dakavSirebuli cnebebis gacnoba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem
unda icodes: simravlesTan dakavSirebuli cnebebi _ simravlis elementi, qvesimrav-
le, toli simravleebi, carieli simravle, simravlis elementTa raodenoba, venis
diagrama.
unda SeZlos: simravlesTan dakavSirebuli terminebisa da simboloebis sworad
gamoyeneba, sasruli simravlis elementTa raodenobis gamoTvla, simravleebs Soris
mimarTebis venis diagramiT warmodgena.
I gakveTili
miznebi: moswavles:
1) gavacnoT simravlesTan dakavSirebuli cnebebi:
 simravlis elementi;
 qvesimravle;
 toli simravleebi;
 carieli simravle;
 simravlis elementTa raodenoba.
2) gavacnoT simravlis mocemis xerxebi.
3) CamovuyaliboT simravlidan qvesimravlis gamoyofis unari.
4) vaswavloT amocanebis amoxsna Sesabamis Temaze.
5) gavameorebinoT da gavuRrmaoT wina klasebSi miRebuli codna.
19
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. wignis struqturis gacnoba _ (7 wT.)
maswavlebelma moswavleebs unda gaacnos saxelmZRvanelos, Tavisa da paragrafis
struqtura. amisaTvis:
1) unda acnobos, rom:
 yoveli Tavi iwyeba TavfurcliT, romelSic mocemulia am Tavis TemaTa
CamonaTvali, Tavis miznebi da proeqti, romelic Tavis Tematikas ukavSirdeba.
 yoveli Tavi Sedgeba paragrafebisagan da yoveli paragrafi iwyeba Sesaswavli
Temis miznebis CamoyalibebiT.
2) unda auxsnas, rom paragrafebSi Sesaswavl TemasTan dakavSirebiT mocemulia sxva-
dasxva saxis rubrika (rTuli amocanebi, `aba, scade!~, `SesaZlebelia, Tu ara?~,
proeqti, kvleviTi xasiaTis amocanebi, praqtikuli samuSaoebi) da unda aswavlos,
rogor imuSaon am rubrikebiT.
maswavlebelma rubrikebze muSaobisas (SeuZlia misi saSinao davalebad micema)
unda gaiTvaliswinos moswavlis SesaZleblobebi da davalebis sirTule.
3) unda auxsnas moswavleebs, rom rubrika - `upasuxe kiTxvebs~, romelic mosdevs
gakveTilis teqsts da gulisxmobs zepir pasuxebs, exmareba maT Sesaswavli masalis
ZiriTadi cnebebis gamoyofasa da aTvisebis xarisxis SemowmebaSi, TviTkontrolsa
da TviTSefasebaSi.
4) unda urCios, rom imuSaon savarjiSoebis sistemaSi mocemul gasameorebel
masalaze, raTa mzad iyvnen momdevno Temis Sesaswavlad. am savarjiSoebis Sesru-
lebiT isini gaixseneben codnas im Temis Sesaxeb, romelic saWiroa momdevno ga-
kveTilze Sesaswavli Temis asaTviseblad an wina gakveTilebze naswavli Temis
Sesaxeb miRebuli codnis gansamtkiceblad.
5) yuradReba unda gaamaxvilebinos imaze, rom yoveli Tavis bolos mocemulia TavSi
gadmocemul masalasTan dakavSirebuli kiTxvebi, `Tavis damatebiTi savarjiSoebi~
da testi. yvelaferi es exmareba moswavles, Seamowmos sakuTari codna am TavSi
mocemuli Temebis Sesaxeb, aRmoaCinos xarvezebi, imuSaos maTs aRmofxvraze da
moemzados Semajamebeli samuSaosaTvis.
6) Tavis dasawyisSive unda Seatyobinos am TavSi mocemul TemebTan dakavSirebuli
kvleviTi xasiaTis samuSaoebisa da proeqtebis Sesaxeb. SeiZleba romelime moswav-
lem (an ramdenimem) maSinve airCios dasamuSavebeli sakiTxi da adreve daiwyos
saWiro masalis moZieba da mzadeba (moxseneba, cnobebi, prezentacia, albomi,
bukleti, fotoebi, cxrilebi, diagramebi da a. S.), raTa daniSnuli droisTvis
warmatebiT wardges publikis (maswavlebeli, Tanaklaselebi) winaSe.
7) unda Seatyobinos, rom:
 Tu sakvlevi Tema ar moswonT, SeuZliaT Secvalon mocemul TemasTan
dakavSirebuli axali TemiT, maswavlebelTan SeTanxmebiT.
 erTi da imave Temis aReba Sesasruleblad SeuZlia ramdenime moswavles. maT
SeuZliaT imuSaon rogorc individualurad, ise jgufurad.
I I. gakveTilis Temis gacnoba _ (2 wT.)
maswavlebeli acnobs gakveTilis Temas da saubrobs imaze, rom mravaljer gvqonia
SemTxveva, rodesac Cveni msjelobis sagani iyo ara erTi sagani, aramed ramdenime, anu

20
saganTa garkveuli jgufi, romelSic sagnebi raime niSniT iyo gaerTianebuli,
magaliTad, merxebis an skamebis erToblioba saklaso oTaxSi, Tevzebis erToblioba
akvariumSi, klasis an skolis moswavleTa erToblioba da a. S.
istoriuli cnobebi. maswavlebeli mokle itoriul cnobebs awvdis moswavleebs
simravleTa Teoriis Sesaxeb (simravleTa Teoriis fuZemdebelia _ georg kantori.
kantorma pirvelma Semoitana simravlis cneba (1873w). igi ganmartavda, rom `simravle
aris erTianobaSi Cvengan warmodgenili mravali.~ kantori iyo germaneli
maTematikosi, Teologi, logikosi, usasrulo simravlis Teoriis Semqmneli, rom
simravle _ Tanamedrove maTematikis erT-erTi ZiriTadi cnebaa.)
III. axali masalis axsna _ (10 wT.)
maswavlebelma da moswavleebma masalis axsnisas unda moiyvanon sasruli da usas-
rulo simravleebis magaliTebi.
amis Semdeg maswavlebeli aswavlis moswavleebs, Tu rogor xdeba simravlis mocema,
Cawera da wakiTxva. acnobs, ras hqvia simravlis elementi, rogor aRiniSneba simravle,
simravlis elementi, carieli simravle da a. S.
maswavlebeli: _ simravlis mocema sxvadasxvanairad SeiZleba.
magaliTad,
 sityvierad: erTniSna naturaluri ricxvebis simravle.
 figurul frCxilebSi Cawerili elementebis CamoTvliT:
1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 , 8, 9 .
 Tu simravle usasruloa an elementTa raodenoba didia, maSin simravlis
mosacemad uTiTeben misi elementebis maxasiaTebel Tvisebas.
magaliTad, naturalur ricxvTa N simravle SegviZlia ase CavweroT:
N  1, 2, 3, 4, ... . am CanawerSi mravalwertili gvCvenebs, rom elementTa rigi
mocemuli kanonzomierebiT grZeldeba.
maswavlebeli: _ figuruli frCxilebis gamoyenebiT CawereT:
a) 20-is jeradi orniSna naturaluri ricxvebis simravle;
b) naturaluri ricxvebis kvadratebis simravle.
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces qvesimravlis cnebis gaazrebas. saqme isaa,
rom qvesimravlis cneba dakavSirebulia cnebaTa Soris kerZo-zogad (igive saxeoba-
gvari) mimarTebasTan. vTqvaT, mocemulia raime obieqtebis ori A da B cneba.
vityviT, rom am cnebebs Soris aris kerZo-zogadi mimarTeba, Tu im obieqtebis
simravle, romelTac A cneba aerTianebs, warmoadgens B cnebaSi gaerTianebuli
obieqtebis simravlis qvesimravles. magaliTad, marTkuTxedi _ oTxkuTxedi, bavSvi _
adamiani, saklaso oTaxi _ oTaxi, naturaluri ricxvi _ ricxvi da sxva.
ganmtkicebis mizniT maswavlebelma moswavleebs unda SesTavazos, TviTon Seadgi-
non analogiuri wyvilebi. daavalos Seadginon cnebaTa sameulebi, romlebSic iqneba
dalageba kerZodan zogadisaken, magaliTad, kvadrati-marTkuTxedi-oTxkuTxedi,
moswavleTa sasaxle-sasaxle-Senoba, Tbilisi-dedaqalaqi-qalaqi da a.S. SeuZlia
misces sityvebi da moswavleebma TviTon daalagon isini kerZo-zogadi mimarTebis
mixedviT.
amis Semdeg auxsnis, ra aris simravlis elementebis raodenoba da amoxsnian
21
Sesabamis magaliTebs.
IV. ganmtkiceba _ (15 wT.)
1) maswavlebeli:
daasaxeleT:
- kviris dReebis simravlis elementebi. ramdeni elementia am simravleSi?
- weliwadis Semadgeneli Tveebis simravlis elementebi. ramdeni elementia am
simravleSi?
- daasaxeleT sasruli simravle.
- daasaxeleT usasrulo simravle.
- moiyvaneT carieli simravlis magaliTebi: a) maTematikidan; b) realuri cxov-
rebi dan da sxva.
2) frontalurad pasuxoben dasmul kiTxvebs rubrikidan `upasuxe kiTxvebs~.
3) zepirad pasuxoben sav.#1,#5, #6, #7, #8, #9, #10, #11.
wyvilebSi muSaoba
SeadgineT A=  a, b, d, v, i, o, m, S  simravlis iseTi qvesimravleebi, romelTa
elementebis saTanado ganlagebiT miiReba qarTuli sityva (metyvelebis nawilebi:
arsebiTi saxeli, ricxviTi saxeli, zedsarTavi saxeli, zmna.)
(pasuxi: mSvidoba, da, avi, abi, Savi, mSvidi, mdabio, Sida, Sia, Soba, Sabi, bodva, bodiSi,
Sobadi, obi, do, boSa, moda, . . . )
V. d/s (6 wT.) I varianti sav.#13 _ a), g), sav.#14 _a), g), e).
II varianti sav.#13 _ b), d), sav.#14 _b), d), v).
VI. wina klasebSi Seswavlili masalis gameoreba
erTi moswavle dafasTan, danarCenebi rveulebSi damoukideblad xsnian sav.#24 da
#25. davalebis Sesrulebis Semdeg moswavleebi rveulebs erTmaneTSi (wyvilebSi)
cvlian. klasidan erTi moswavle kiTxulobs pasuxebs (an maswavlebeli gamoitans
ekranze). moswavleebi Secdomebs moniSnaven, dafaze ganixilaven da gaasworeben.
VII. Sedegebis Sejameba. refleqsia _ (3 wT.)
_ ra viswavleT dRes?
_ vis SeuZlia simravlis magaliTis moyvana?
_ ganmarteT, ra aris simravlis elementi.
_ simravlis mocemis ra xerxebs gavecaniT?
_ rogor ikiTxeba Canaweri a  N ? b  N ? ras niSnavs TiToeuli es Canaweri?
daasaxeleT Sesabamisi magaliTebi.
_ rogori simravleebi viciT misi elementebis raodenobis mixedeviT? daasaxeleT
magaliTebi.
_ rogor simravles ewodeba sasruli? usasrulo?
_ rogor ikiTxeba Canaweri A  B ?
_ ra SemTxvevaSi SegviZlia vTqvaT, rom A  B ?
_ rogor simravles hqvia carieli?
_ romel simravleze SegviZlia vTqvaT, rom is yoveli simravlis qvesimravlea?
_ SeviqoT Tavi?
_ ra ar gamogvivida?
VIII. saSinao davaleba _ (2 wT.)
22
1) sav.#2, #4 (gamoiyenon saTanado teqnologiebi), #12, #26. dainteresebulT
damatebiT sav. #22.
2) moifiqron carieli simravlis rogorc yofiTi, ise maTematikuri magaliTebi.
II gakveTili
miznebi: 1) ganvumtkicoT moswavles simravlis Sesaxeb miRebuli codna (simravlis
elementi, qvesimravle, toli simravleebi, carieli simravle, simravlis elementTa
raodenoba.)
2) CamovuyaliboT moswavles simravlidan qvesimravlis gamoyofis unari.
3) vaswavloT amocanebis amoxsna Sesabamis Temaze.
4) ganvuviTaroT logikuri azrovnebis, maTematikuri metyvelebis unarebi.
5) gavameorebinoT da gavuRrmavoT wina klasebSi miRebuli codna.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba _ (3 wT.)
II. winare codnis gaaqtiureba _ (2 wT.)
maswavlebeli: _me vsvam SekiTxvebs, Tqven xelis aweviT mpasuxobT.
_ rogori unda iyos pasuxebi? (mokle da zusti.)
_ daviwyoT kiTxva-pasuxi.
 ras aRniSnavs sityva `simravle”?
 ra gansxvavebaa simravleebs Soris elementebis raodenobis mixedviT?
(simravle aris sasruli, usasrulo an carieli.)
 rogor simravles hqvia sasruli? usasrulo? carieli? daasaxele magaliTi.
 ra xerxiT moicema simravle?
 ras ewodeba A simravlis B qvesimravle? ( B simravles ewodeba A simravlis
qvesimravle, Tu B simravlis yvela elementi A simravlis elements
warmoadgens.) daasaxele magaliTi.
III. gakveTilis Temis Setyobineba _ (2 wT.)
maswavlebeli: _ dRes Cven imave Temaze vimuSavebT, rac wina gakveTilze viswavleT.
vin daasaxelebs Cveni gakveTilis Temas? (simravle da misi ZiriTadi cnebebi.)
_ ras gavakeTebT? (gavimeorebT, ganvimtkicebT wina gakveTilze miRebul codnas.)
gakveTilis Temaze muSaoba
IV. ganmtkiceba (10 wT.)
klasSi xsnian sav. #15, #17, #18, #19.
umjobesia, diagramebi maswavlebelma ekranze gamoitanos (an dafaze daxazon.)
V. d/s --- (5 wT.)
I varianti
1) ipove n( A) , Tu A simravle aris 24-is naturaluri gamyofebis simravle.
2) mocemul A  6, 9,18, 24, 30 simravleSi yvela elementi, garda erTisa, xasiaTdeba
garkveuli TvisebiT. Camoayalibe es Tviseba da daasaxele elementi, romelsac es
Tviseba ar aqvs (moifiqre sxvadasxva varianti).
II varianti
1) ipove n( A) , Tu A simravle aris 36-is naturaluri gamyofebis simravle.

23
2) mocemul A  2, 4, 8,12,16 simravleSi yvela elementi, garda erTisa, xasiaTdeba
garkveuli TvisebiT. Camoayalibe es Tviseba da daasaxele elementi, romelsac es
Tviseba ar aqvs (moifiqre sxvadasxva varianti).

Sefasebis sqemis nimuSi


II varianti
1) a) sworad ipova A simravlis elementebi (36-is naturaluri gamyofebi) _ 1 qula;
b) sworad gamoTvala n( A)  9 _ 2 qula.
sul _ 2 qula.
2) sworad Camoayaliba simravlis 4 elementis saerTo maxasiaTebeli:
magaliTad, Sedgenili ricxvebi: 4, 8, 12, 16 da martivi ricxvi 2; an romlebic ar aris
3-is jeradi da 12.
sworad Seadgina A simravlis qvesimravle mocemuli Tvisebis mqone elementebiT
(mxolod 1 varianti) _ 1 qula;
ori an meti varianti _ 2 qula.
sul _ 2 qula.
damoukidebeli samuSaos maqsimaluri qula aris 4.

jgufuri samuSao _ (12 wT.) pasuxebi:


#1 a)6; b)9; g)2. #2 a)810;b)5. #3 N (A)  25, N(B)  10. N (A)  N(B).
VI. wina klasebSi ganvlili masalis gameoreba _ (7 wT.)
muSaoben sav.#26-28-ze.
VII. Sedegebis Sejameba. refleqsia _ (2 wT.)
_ ra Temaze vimuSaveT dRes?
_ ra iyo Cveni mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra mogewonaT gakveTilze?
_ kmayofili xarT sakuTari muSaobiTa da SedegiT?
_ ra aris saWiro Sedegis gasaumjobeseblad?
VIII.. saSinao davaleba _ (2 wT.)
sav.#16 , #29, #30, dainteresebulT damatebiT #20, #21.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #19-21. es savarjiSoebi kargad
warmoaCens, ramdenad sworad aqvT moswavleebs gaazrebuli zogadi-kerZo mimarTe-
bebi maTematikur da yofiT situaciebSi. pasuxebi:#19 g); #20 a); #21 g).

1.2 simravleTa gaerTianeba da TanakveTa (2sT.)


miznebi: simravleTa gaerTianebisa da TanakveTis operaciebis gacnoba.
paragrafSi warmodgenili Temis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes
simravleTa gaerTianebisa da TanakveTis operaciebis ganmarteba.
unda SeZlos:
 gaerTianebisa da TanakveTis operaciebis Sesruleba simravleebze da maTi
venis diagramebiT gamosaxva;
24
 simravluri Canawerebis gamoyeneba sxvadasxva situaciis aRsawerad;
 naxazze simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis moZebna;
 simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis elementebis dasaxeleba;
 amocanebis amoxsna mocemul Temaze.
meToduri komentarebi: moswavles unda vaswavloT simravleTa gaerTianeba da Tana-
kveTa. moswavles kargad unda esmodes, rom Camoyalibebul wesSi: `ori, A da B sim-
ravlis gaerTianeba (jami) ewodeba iseT C simravles, romlis elementebic ekuTvnis
A simravles an B simravles~. `an~ ar gamoricxavs romelime elementis rogorc A ,
ise B simravlisTvis mikuTvnebis SesaZleblobas. amis Sesabamisad SeiZleba magali-
Tis moyvana: A  1; 2;3 , B  2;5 , A  B  1; 2; 3; 5 . yuradReba unda gamaxvildes
imazec, rom Tu A  B, maSin A  B  B , agreTve A  A  A.
ori simravlis TanakveTa aris mocemuli simravleebis saerTo elementebis
simravle. aqac aRvniSnavT, rom Tu Tu A  B, maSin A  B  A. , agreTve A  A  A.
I gakveTili
miznebi:
1) vaswavloT:
 gaerTianebisa da TanakveTis operaciebis Sesruleba simravleebze;
 simravluri Canawerebis gamoyeneba sxvadasxva situaciis aRsawerad;
 diagramaze simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis moZebna;
 simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis elementebis dasaxeleba.
2) maTematikis swavlisadmi interesis gaRviveba;
3) Sedarebisa da ganzogadebis, SemoqmedebiTi azrovnebis, daskvnis gamotanisa da
naazrevis dacvis unarebis ganviTareba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba _ (4 wT.)
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba _ (3 wT.)
maswavlebeli: _ ra viswavleT wina gakveTilebze?
_ rogor aRiniSneba simravle? simravlis elementi? carieli simravle?
_ ras aRniSnavs Canaweri a  R ? a  R ? n(A)?
_ gvaqvs ori simravle: A da B . cnobilia, rom A  B. ras niSnavs es Canaweri?
_ rogor or simravles ewodeba toli?
_ rogor ikiTxeba Canaweri: A  B ?
_ rogor CavweroT M da N simravleebs Soris arsebuli damokide-
buleba sqemis mixedviT?
_ vTqvaT, A aris 3-is jeradi ricxvebis simravle. A simravlis elemente-
biT Sedgenili rogori ricxvebis usasrulo qvesimravleebis gamoyofa SegviZlia?
III. gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba _ (2 wT.)
maswavlebeli amjerad TviTon acnobs gakveTilis Temas (`operaciebi simravleebze”)
da erTad saxaven moqmedebis gegmas.
_ simravleebze, iseve rogorc sxva maTematikur obieqtebze, SegviZlia sxvadasxva
25
operaciis Sesruleba. Cven dRes or maTgans gavecnobiT _ simravleTa TanakveTasa da
gaerTianebas. viswavliT maTs gamoyenebas da amovxsniT amocanebs venis diagramebis
gamoyenebiT. garda amisa, gavimeorebT wina klasebSi miRebul codnas.
IV. axali masalis axsna _ (10 wT.)
axal masalas maswavlebeli gadascems saxelmZRvaneloSi mocemuli masalis
mixedviT Semdegi gegmiT:
1) simravleTa gaerTianeba (gacnoba, Cawera, wakiTxva, sqematuri warmodgena,
magaliTi.)
maswavlebelma unda aRniSnos, rom simravleTa gaerTianeba
ganimarteba `an~ kavSiriT~.
2) simravleTa TanakveTa (gacnoba, Cawera,wakiTxva, sqematuri
warmodgena, magaliTi.)
maswavlebelma unda aRniSnos, rom simravleTa TanakveTa ganimarteba `da~
kavSiriT~.
maswavlebeli: _ simravluri xasiaTis amocanebis amoxsnisas,
situaciis TvalsaCinod warmodgenis mizniT, gamoiyeneba venis
diagramebi. amovxsnaT magaliTebi venis diagramebis gamoyenebiT.
ixilaven 1-l magaliTSi mocemul samive SemTxvevas. msjeloben,
weren, xazaven diagramebs.
V. ganmtkiceba (1) _ (8wT.)
zepirad pasuxoben sav.#3, sav.#4, sav.#5, sav. #7.
pasuxebi:
sav. #3, gaerTianebaa naturalur ricxvTa N simravle, xolo TanakveTa carieli sim-
ravle. sav. #4. 6-is jeradi ricxvebis simravle. sav. #5. 15-is jeradi ricxvebis
simravle. sav. #6. TanakveTa aris 6-is jeradi ricxvebis simravle, gaerTianeba ki _ 3-
is jeradi ricxvebis simravle. dafaze da rveulebSi asruleben Sesabamis sqematur
naxazs. sav. #7. luwi ricxvebis simravlisa da martivi ricxvebis simravlis TanakveTa
Sedgeba erTi elementisgan, radgan luwi martivi ricxvi erTaderTia _ 2. sav. #8.
erTi moswavle muSaobs dafaze, danarCenebi _ rveulebSi. pasuxi: orive enas flobs 60
studenti, xolo erTs mainc _ 90.
VI. damoukidebeli samuSao _ (5 wT.)
varianti 1 mocemulia simravleebi: A  2, 3, 5 , B  3,8,12 . ipove A  B da A  B.
Seasrule Sesabamisi sqematuri naxazebi.
varianti 2 mocemulia simravleebi: A  3, 5, 7 , B  2, 4, 6 . ipove A  B da A  B.
Seasrule Sesabamisi sqematuri naxazebi.
merxis mezobeli moswavleebi erTmaneTSi cvlian namuSevrebs. moswavleebi afiqsi-
reben Secdomebs. erT davalebaze erTi moswavle gamodis dafasTan. aanalizeben da
asworeben Secdomebs. erTi variantis davalebas asworebs uSecdomod Sesrulebuli
davalebis mqone moswavle, romelic dafaze imuSavebs, xolo msgavs davalebas II

26
variantidan dafaze Seasrulebs moswavle, romelsac araswori pasuxi hqonda.
moswavleebi maswavlebels abareben naSromebs.
damoukidebeli samuSaos ganmaviTarebeli Sefasebis sqemis nimuSi

Krite- Sedegebi
riume dabali saSualo maRali
bi
uSecdomod ver pou- uSecdomod poulobs uSecdomod poulobs
lobs mocemuli ori mocemuli ori simrav- mocemuli ori simrav-
simravlis verc gaer- lis gaerTianebas an lis gaerTianebas da
opera- Tianebas, verc Tana- TanakveTas. ver asru- TanakveTas.
ciebi kveTas. sqematur na- lebs sqematur naxazs uSecdomod asrulebs
simrav- xazze erTmaneTisagan uSecdomod. simravle- sqematur naxazs,
leebze ver arCevs simravle- Ta gaerTianebis rogorc simravleTa
Ta gaerTianebisa da SemTxvevaSi swori aqvs gaerTianebis, ise
TanakveTis sqemebs, ga- naxazi, xolo TanakveTis SemTxveva-
WirvebiT wers Sesaba- TanakveTis SemTxvevaSi Si.
mis elementebs. araswori an piriqiT.

VII. ganmtkiceba (2) wyvilebSi samuSao _ (5 wT.)


am davalebaSi arsebiTi saxelebi unda Seadginon. gamarjvebuli is wyvili iqneba,
romelic met qvesimravles Seadgens.
(pasuxi: abi, are, kari, bari, beri, Weri, eri, ia, era, Wa, kera, kibe, . . .)
VIII. gasameorebel masalaze muSaoba sav.#19, sav.#25. _ (4 wT.)
IX. Sedegebis Sejameba _ (2 wT.)
_ ra Temaze vimuSaveT dRes?
_ ra iyo Cveni mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra mogewonaT gakveTilze?
_ kmayofili xarT sakuTari muSaobiTa da SedegiT?
_ ra aris saWiro naklis aRmosafxvrelad?
X. saSinao davaleba _ (2 wT.)
sav.#1, sav.#2, sav.#9; dainteresebulTaTvis sav.#14, sav.#15.
II gakveTili
miznebi:
1) codnis ganmtkiceba Semdeg sakiTxebze:
 operaciebis Sesruleba simravleebze;
 simravluri Canawerebis gamoyeneba sxvadasxva situaciis aRsawerad;
 naxazze simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis moZebna;
 simravleTa TanakveTisa da gaerTianebis diagramiT gamosaxva;
2) maTematikis swavlisadmi interesis gaRviveba;
3) Sedarebisa da ganzogadebis, daskvnis gamotanisa da naazrevis dacvis unarebis,
27
maTematikuri metyvelebis ganviTareba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba _ (5 wT.)
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba _ (5 wT.)
maswavlebeli: _ ras warmoadgens ori simravlis gaerTianeba? TanakveTa?
_ SesaZlebelia, Tu ara careli simravle iyos ori simravlis gaerTianeba?
TanakveTa? pasuxi daasabuTe magaliTis dasaxelebiT.
_ mocemulia simravleebi:
A  2, 3, ... , 20  , B  3, 5, 7,9, 11, ... , C  9, 11, 13, ... , 41 .
waikiTxeT qvemoT mocemuli Canawerebi da amoarCieT maTgan is, romelic sworia.
a) C  A ; b) B  C ; g) B  A ; d) A  B ; e) C  B.
_ ras viyenebT simravleebs Soris mimarTebis TvalsaCinod gamosaxvis mizniT?
_ romeli geometriuli figurebiT sargeblobT venis diagramebis dasaxazad?
_ rogori urTiermdebareoba aqvT wreebs venis diagramaSi, rodesac simravleebis
a) TanakveTa carielia?
b) gaerTianeba erT-erTi simravlea?
_ rogor Caiwereba maTematikurad: a) ori simravlis gaerTianeba? TanakveTa?
_ aCveneT sqematurad, daStrixvis gamoyenebiT (sadac SesaZlebelia, muSaoben
kompiuterSi, sadac ara, dafaze):
a) ori simravlis gaerTianeba; b) ori simravlis TanakveTa.
III. gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba _ (1 wT.)
IV. ganmtkiceba (amocanebze muSaoba _ (8 wT.)
muSaoben dafaze da rveulebSi. xsnian saxelmZRvanelodan sav.#10, #11.
V. d/s sav.#12 _ (6 wT.)
davalebis Semowmebisa da xarvezebis aRmoCenis Semdeg Secdomebis gasworebaze Ti-
To davalebaze TiTo rigidan TiTo moswavle gamodis dafasTan, kidev erTxel
Camoayalibebs Sesasrulebeli davalebis Sinaarss da asrulebs Sesabamis naxazs.
VI. gasameorebel masalaze muSaoba _ (12 wT.)
wyvilebSi samuSao. maswavlebeli moswavleTa TiTo wyvils TiTo davalebas aZlevs
(baraTebis saxiT). klasSi Tu 12 moswavleze metia, maSin gaimeorebs davalebebs.
I wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) A simravle, romlis elementebi 48-is naturaluri gamyofebia;
b) B simravle, romlis elementebi 20-ze meti da 27-ze naklebi naturaluri
ricxvebia.
II wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) orniSna ricxvebis C simravle, romlis elementebis CanawerSi aTeulebisa da
erTeulebis TanrigebSi mdgom cifrTa jamia 9;
b) D simravle, romlis elementebi Seni Tanaklaselebis `a” asoTi dawyebuli
saxelebia.
III wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) E simravle, romlis elementebi erTniSna luwi ricxvebia;
b) F simravle, romlis elementebi zafxulis Tveebia.
28
IV wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) K simravle, romlis elementebi 5-is jeradi luwi orniSna ricxvebia;
b) orniSna ricxvebis L simravle, romlis elementebis CanawerSi aTeulebis
cifri 4-iT naklebia erTeulebis cifrze.
V wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) orniSna ricxvebis M simravle, romlis elementebis CanawerSi aTeulebis
TanrigSi mdgomi cifri 2-jer metia erTeulebis TanrigSi mdgom cifrze.;
b) T simravle, romlis elementebi Seni Tanaklaselebis `g” asoTi dawyebuli
gvarebia.
VI wyvili: dawere elementebis CamonaTvaliT:
a) O simravle, romlis elementebi 3-ze meti da 12-ze naklebi luwi ricxvebia;
b) P simravle, romlis elementebi Seni megobrebis saxelebia.
amocanebze muSaoba
sav.#21 SeiZleba rigebs Soris Sejibrebis mowyoba. maswavlebeli dafasTan gamoiy-
vans or moswavles, romelnic erTdroulad daiwyeben muSaobas. rogorc ki romelime
maTgani Seasrulebs saWiro moqmedebas (Sekreba/gamokleba), dafasTan mis adgils misi
Tanagundeli ikavebs da xsnis momdevno (anbanis mixedviT) magaliTs. daSvebul
Secdomas asworebs misive Tanagundeli, romelic momdevno magaliTs aRar amoxsnis.
momdevno magaliTs ukve sxva moswavle xsnis. gamarjvebuli iqneba is rigi, romelmac
meti magaliTi amoxsna sworad.
sav. #24 amoxsnis dawyebamde maswavlebeli sTxovs dafasTan gamosul moswavles, Ca-
moayalibos gegma, romlis mixedviTac unda ipovos saZiebeli wiladi. Tu moswavle
ver SeZlebs saTanado pasuxis gacemas, maSin danarCen moswavleebs sTxovs daxmarebas.
sabolood daadgenen, rom radgan SesaZlo variantebidan udides wilads veZebT,
mricxvelad unda SevarCioT mricxvelis, anu zeda striqonis ricxvebidan udidesi
(17), xolo mniSvnelis, anu qveda striqonis ricxvebidan _ umciresi (3).
maswavlebeli: _ qveda striqonSi mocemul ricxvebs Soris umciresi xom 0-ia, ratom
SevarCieT mniSvnelad 3 da ara 0? (ar SeiZleba, rom wiladis mniSvneli 0-is toli iyos)
ratom? (mniSvneli igive gamyofia da 0-ze gayofa ar SeiZleba)
VII. Sedegebis Sejameba, Sefaseba _ (3 wT.)
_ ra iyo Cveni dRevandeli gakveTilis mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra gavakeTeT?
_ ra iciT simravlis Sesaxeb? (frontalurad.)
moswavlis Sefaseba moxdeba mis mier saSinao davalebis, klasSi aqtiurobis,
wyvilebSi muSaobis mixedviT.
VIII. saSinao davaleba _ (2 wT.) sav.#8, 20, 22. dainteresebulTaTvis sav.#16.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi sav.#11. Tu SevkrebT SavTmianebisa
da SavTvalebianTa raodenobas, maSin orjer Seikribeba maTi raodenoba, vinc orive
simravles ekuTvnis. amitom saerTo raodenobis gamoklebis Semdeg miviRebT pasuxs
(17+13)_24 = 6. pasuxi: 6.
sav.# 14. a) meSvide klasis moswavleTa simravle; b) VII-klasel warCinebul vaJTa
simravle; g) warCinebul gogonaTa simravle; d) carieli simravle.
29
sav.#15. a) yvela vaJi warCinebulia; b) warCinebuli moswavleebi mxolod vaJebi arian;
g) yvela gogona warCinebulia; d) warCinebuli moswavleebi mxolod gogonebi arian; e)
yvela gogona warCinebulia da arc erTi vaJi araa warCinebuli (anu gogonebi da
mxolod gogonebi arian warCinebuli).
sav.#16. a) A  C ; b) C  A ; g) A  B  C ; d) B  C   .
wyvilebSi samuSao. maswavlebeli davalebis Sesasruleblad moswavleebs aZlevs
garkveul dros. Sesabamisi pirobiT Sedgenili qvesimravleebis elementebis
saTanado dalagebiT SesaZlebelia Semdegi arsebiTi saxelebis miReba: eri, beri, Weri,
bari, kari, beWi, baki, abi, kibe, ia, Wia, Wa da a. S.
gamarjvebulad gamocxaddeba is wyvili, romelic drois mocemul monakveTSi
yvelaze met arsebiT saxels Seadgens
`aba, scade!~. ganvixiloT TiToeuli SemTxveva cal-calke:
n(A)=1. A ={a} simravlis qvesimravleebia ∅ da {a};
n(A)=2. A ={a, b} simravlis qvesimravleebia ∅ , {a}, {b}, {a, b};
n(A)=3. A ={a, b, c} simravlis qvesimravleebia ∅ , {a}, {b}, {a, b}; {c},{a,c},{b,c},{a, b,c}.
SeniSvna: rogorc vxedavT, yoveli axali elementis damatebiT yvela wina qvesimravle
rCeba da am qvesimravleebze axali elementis damatebiT warmoSobili erTi imdeni
axali qvesimravle emateba, anu qvesimravleTa raodenoba ormagdeba. aqedan
gamomdinareobs winadadebis marTebuloba nebismieri sasruli simravlisTvis.

proeqti
`patar-patara istoriebi~
maTematikis istoriis SeswavliT moswavle maTematikas ukavSirebs cxovrebas. is
aRar uyurebs mas, rogorc abstraqtul, mSral mecnierebas. maTematikur terminTa
umravlesoba mWidrodaa cxovrebiseul warmodgenebTan dakavSirebuli.
maTematikis istoriis Seswavla moswavles uRvivebs interess maTematikisadmi,
zogadi kulturisadmi. uCndeba survili, meti iswavlos, meti gaigos, ukeTesad
gaigos terminisa da cnebis Sinaarsi.
proeqtis mizani:
1) maTematikuri cnebebisa da terminebis warmoSobis istoriis gacnoba.
2) maTematikisadmi moswavlis interesis gaRviveba.
3) maTematikis gakveTilze gacnobili terminisa da cnebis Senaarsis ukeT gageba.
4) saZiebo samuSaos Sesrulebis unarebis ganviTareba, saTanado Cvevebis Camoya-
libeba.
5) sakuTari naSromis moxsenebis saxiT momzadeba.
6) prezentacia.
wlis ganmavlobaSi cnebebi qaoturad miewodebaT (ara anbanurad), wlis bolos ki,
prezentaciis wardgenamde, moZiebul informaciebs gadaarCeven, daalageben anbanis
mixedviT da gaaformeben. gaamdidreben saTanado fotoebiT (magaliTad, cnebis
avtoris fotoTi an raime naxatiT da sxva.)
proeqtze muSaobis vadebi: 8 Tve (saswavlo wlis bolomde).

30
1.3 dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi (1 sT.)
miznebi: a) dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis praqtikuli Sinaarsis axsna da maTi
SemoRebis saWiroebis garkveva; 2)codnis ganmtkiceba wiladebis gamravleba/gayofis
Sesaxeb.
moswavlem unda SeZlos: dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis praqtikaSi gamoyenebis
magaliTebis moyvana (mag., temperatura, vali, wageba, gasavali da a. S.), wiladebze moq-
medebebis Sesruleba, ricxviTi sxivis daxazva da wertilis povna ricxviT sxivze misi
koordinatis mixedviT.
resursebi:1) Termometris modeli an foto, romelsac moZravi wiTeli masala aqvs
vercxliswylis svetad (SeiZleba damzaddes muyaos gamoyenebiT) .
3) ekrani, proeqtori
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Sewmowmeba
II. winare codnis gameoreba
maswavlebeli: _ rogor ricxvebs hqvia naturaluri ricxvebi?
_ aris Tu ara naturaluri ricxvi 0?
_ ramdeni elementisagan Sedgeba:
a) erTniSna naturaluri ricxvebis simravle?
b) orniSna naturaluri ricxvebis simravle?
g) samniSna naturaluri ricxvebis simravle?
d) erTniSna martivi ricxvebis simravle?
e) orniSna martivi ricxvebis simravle?
v) ramdeni elementisagan Sedgeba aTobiTi poziciuri sistemis cifrebis simravle?
_ rogor vadarebT ricxvebs ricxviT sxivze?
_ rogor vadarebT: a) wiladebs? b) aTwiladebs? g)Sereul ricxvebs?
III. problemis dasma, gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba
maswavlebeli: _ ra da ra ricxvebi viswavleT dRemde? (naturaluri da wiladi ricx-
vebi, nuli.)
– amovxsnaT amocana: `Termometri diliT 10 gradus siTbos aCvenebda. SuadRisas
siTbom 60-iT moimata. ramden graduss aCvenebda Termometri SuadRisas?~ (160).
– amovxsnaT aseTi amocana `Termometri diliT 100 siTbos aCvenebda. SuadRisas Ter-
mometrSi vercxliswylis done 40-iT Seicvala (Termometris modelze aCvenebs cvli-
lebebs). ramden graduss aCvenebda Termometri SuadRisas?~ (moswavleebisagan mi-
viRebT gansxvavebul pasuxebs: `siTbom moimata 40-iT~; `siTbom daiklo 40-iT~; `tem-
peraturam aiwia 40-iT~; `temperaturam daiwia 40-iT~. bolos midian im daskvnamde, rom
amocanisTvis konkretuli pasuxis gasacemad saWiroa vicodeT, TermometrSi
vercxliswylis donem aiwia Tu daiwia.
maswavlebeli: _ Tbilisidan gasulma avtobusma 80 km gaiara. sad imyofeba axla
avtobusi?
moswavleebi askvnian, rom Tu maswavlebeli ar daasaxelebs avtobusis moZraobis
mimarTulebas, maSin SeuZlebelia amocanisTvis pasuxis gacema.
maswavlebeli dafaze avlebs wrfes, moniSnavs masze raime M wertils da sTxovs

31
erT-erT moswavles, rom am wertilidan gadazomos 15 santimetris sigrZis MN mona-
kveTi. moswavleebi aqac askvnian, rom Tu maswavlebeli ar dausaxelebs, romeli
mimarTulebiT gadazomos mocemuli sigrZis monakveTi, ise amocanis kiTxvas erTi
konkretuli pasuxiT ver upasuxeben.
maswavlebeli: – maSasadame, Cem mier dasmul kiTxvebze pasuxis gasacemad marto
ricxvebi ar kmara, saWiroa, agreTve, mimarTulebebis dasaxeleba. gavixsenoT pirveli
amocana, romelsac ver gaveciT konkretuli pasuxi. es iyo amocana: `Termometri
diliT 100 siTbos aCvenebda. SuadRisas TermometrSi vercxliswylis done 40-iT
Seicvala. ramden graduss aCvenebda Termometri SuadRisas?~ ra unda daematos
amocanis pirobas, raTa misi amoxsna SevZloT? (vercxliswylis donem aiwia an daiwia).
ixilaven aseve danarCeni amocanebis pirobebsac.
maswavlebeli: – rogorc xedavT, sidideebis cvlilebis gasazomad sakmarisi araa
Cven mier aqamde naswavli ricxvebi. swored amitom gaxda aucilebeli dadebiTi da
uaryofiTi ricxvebis Semotana.
IV. axali masalis axsna
maswavlebeli: _ SexvedrixarT Tu ara iseT sityvebs, romelTac sapirispiro Sinaarsi
aqvT? (civi-cxeli, simaRle-siRrme, qoneba-vali, dadebiTi-uaryofiTi da a. S.) aseT
sityvebs antonimebi ewodeba.
istoriuli cnobebi
maswavlebeli: _ uaryofiTi ricxvebis Semotanis saWiroeba adreul xanaSi warmoiSva.
magaliTad, iseTi amocanebis amoxsnisas, sadac patara sidides akldeboda didi
sidide. egviptelebma, babilonelebma, Zvelma berZnebma ar icodnen uaryofiTi
ricxvebi. im drois maTematikosebi saTvleli dafebiT sargeblobdnen. vinaidan `+~ da
`_~ niSnebi ar arsebobda, am dafebze dadebiT ricxvebs wiTeli feriT, xolo
uaryofiT ricxvebs lurji feriT gamosaxavdnen.
didi xnis ganmavlobaSi uaryofiT ricxvebs uwodebdnen iseT sityvebs, rogoricaa
_ `vali~, `nakluloba~, xolo dadebiTi ricxvebi aRiqmeboda, rogorc `qoneba~.
indoeTSi, jer kidev VII saukuneSi iyenebdnen uaryofiT ricxvebs. maT Savi feriT
aRniSnavdnen da uwodebdnen `vals~, xolo dadebiT ricxvebs moixseniebdnen, rogorc
`qonebas~.
evropelebi didxans ar aRiarebdnen uaryofiT ricxvebs. maT ver warmoedginaT,
rogor unda Sesrulebuliyo uaryofiTi ricxvebis gamravleba-gayofa, rac maSin
azrs moklebulad, ararealurad miaCndaT.
uaryofiTi ricxvebis damkvidrebaSi mniSvnelovani roli Seasrula rene dekartma
(XVII saukune), romelmac ricxvebi ricxviTi RerZis wertilebTan daakavSira.
srulyofili maTematikuri Teoria ricxvebis Sesaxeb sabolood XIX saukuneSi
Camoyalibda.
dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi gamoiyeneba sidideTa cvlilebis gasazomad. iseTi
sidideebisa, romlebic sapirispiro cvlilebas ganicdian. dadebiTi ricxvebiT Ca-
iwereba maTi gadideba, xolo uaryofiTi ricxvebiT _ Semcireba. magaliTad, dadebiTi
ricxvebiT Caiwereba SejibrebaSi mogebuli qulebis raodenoba, Semosavali, bankSi
Setanili fulis raodenoba, skolaSi Semosuli moswavleebis raodenoba, mowinaaRm-
degis karSi Seni Tanagundelis mier gatanili goli, temperaturis gadideba da a. S.
xolo CamonaTvali sidideebis cvlilebis sapirispirod cvlileba _ uaryofiTi
32
ricxvebiT aRiniSneba. vis SeuZlia aseTi cvlilebebis CamoTvla? (moswavleebi
CamoTvlian sidideTa cvlilebebs, romlebic uaryofiTi ricxvebiT aRiniSneba.
magaliTad, SejibrebaSi wagebuli qulebis raodenoba, gasavali, bankidan gatanili
fulis raodenoba, skolidan gasul moswavleTa raodenoba, mowinaaRmdegis mier Sen
karSi gatanili goli, temperaturis Semcireba da a. S.).
yovelTviuri balansis dasadgenad aRricxaven sawarmos Semosavlebsa da gasavlebs.
qarTuli sityvebis Sesabamisi asoebiT aRniSvna, magaliTad, Semosavali _ `S~ da ga-
savali _ `g ~, miuRebeli iqneba enis armcodneTaTvis. radgan dRes sxvadasxva qvey-
nebs erTmaneTTan savaWro Tu saxva urTierTobebi aqvT, simboloebze unda arsebob-
des saerTo SeTanxmeba, romelic yvelasTvis misaRebi iqneba. swored amitom erTmane-
Tisagan sapirispiro cvlilebebis mqone sidideebis aRniSvnisTvis gamoiyeneba dade-
biTi da uaryofiTi ricxvebi , Sesabamisi simbolooebiT: `+~ an `_~.
sazogadod, `+~-niSnian ricxvs dadebiTi ricxvi ewodeba, xolo `_~-niSnians _
uaryofiTi.
xsnian saxelmZRvanelos teqstSi mocemul 1-l magaliTs. ekranze aCvenebs cxrilis
marcxena svets, (an waikiTxavs cxrilis marcxena svetis monacemebs rigrigobiT).
romlebsac moswavleebi (zepirad) dadebiT an uaryofiT ricxvebs Seusabameben (am
dros bavSvebs saxelmZRvaneloebi ara aqvT gadaSlili).
V. ganmtkiceba
muSaoben saxelmZRvaneloSi mocemul masalaze.
sav.#1. weren: a)+180 ; b) -4 0 ; g)+160 ; d) -80).
sav. #7( pasuxi: a) +20 da -35); b) -15).
sav. #9. a) `dinamos~ mier gatanili burTebis raodenoba 16-iT metia mis karSi miRe-
buli burTebis raodenobaze.
`saburTalos~ mier gatanili burTebis raodenoba imdenivea, rac miRebuli.
`rusTavis~ mier gatanili burTebis raodenoba 2-iT naklebia mis karSi miRebuli
burTebis raodenobaze.
`Cixuras~ mier gatanili burTebis raodenoba 2-iT metia, vidre _ miRebulis.
`torpedos~ mier gatanili burTebis raodenoba 9-iT naklebia mis karSi miRebuli
burTebis raodenobaze.
_ ra SegiZliaT TqvaT 0-is Sesaxeb _ dadebiTia Tu uaryofiTi?
VI. d/s sav. #3 _ or variantad: I varianti: a-d kiTxvebi (4 kiTxva);
II varianti: e-T kiTxvebi (4 kiTxva).
wyvilebSi samuSao
 3 1 1 
I varianti: mocemulia simravle: A  1, ,  5, 2 ,  , 4 . Seadgine A simravlis ori
 14 2 3 
qvesimravle elementTa romelime maxasiaTebeli Tvisebis mixedviT.
 3 1 1 
II varianti: mocemulia simravle: B  1 , 7,  2 ,  1 ,  4  . Seadgine B simravlis
 14 2 3 
ori qvesimravle elementTa romelime maxasiaTebeli Tvisebis mixedviT.
naSromebs cvlian da erTmaneTs umowmeben.
VII. gasameorebel masalaze muSaoba
1) maswavlebeli: _ ra SegiZliaT TqvaT ricxviTi sxivis Sesaxeb?
33
_ daxazeT ricxviTi sxivi. erTeulovan monakveTad rveulis ujris sami gverdis
 1 2
sigrZe aiReT da moniSneT wertilebi: A  3 ; B 1  ; C   ; O  0  ; M  2  .
 3 3
2) ixseneben wiladebis gamravleba-gayofis wesebs da muSaoben sav.#10 da sav.#16-ze.
aqac, moswavleebis interesis amaRlebis mizniT, TiTo nimuSis amoxsnis Semdeg
SeiZleba Sejibris mowyoba rigebs Soris.
VIII. Sedegebis Sejameba
_ ra viswavleT dRes?
_ rogor Caiwereba uaryofiTi ricxvi?
_ arsebobs Tu ara ricxvi, romelic arc dadebiTia da arc uaryofiTi?
_ rogori niSniT aRiniSneba qoneba? vali?
_ rogor CavwerT maTematikurad qvemoT mocemul winadadebas?
a) me 1000 lari maqvs.
b) nanas 687 lari aqvs.
g) me 200 lari vali maqvs.
afaseben moswavleTa Sromis Sedegebs.
IX. saSinao davaleba 1) sav. #2, 6, 11, 17, 20) maswavlebeli meore dRisTvis avalebs
moswavleebs muyaos masaliT simboloebis `+~ da `_“ damzadebas,
romlebic iqneba wriuli formis da saxeluriani. 3) moitanon
TiTo albomis furceli da ori feris flomasteri an markeri.

1.4 ricxviTi wrfe (2 sT.)


miznebi: 1) vaswavloT moswavles ricxvebis gamosaxvis kidev erTi forma _ maTi
Sesabamisi wertilebis moniSvna ricxvTa wrfeze.
2) vaCvenoT moswavles ricxviTi simravlisa da wrfis wertilTa simravlis
urTierTdamokidebuleba.
paragrafSi mocemuli masalis Seswavlis Semdeg moswavlem
unda icodes: ra aris ricxviTi wrfe, wertilis koordinati.
unda SeZlos:
 ricxviTi wrfis ageba;
 ricxviTi wrfeze mTeli ricxvebis Sesabamisi wertilebis moniSvna;
 ricxviT wrfeze mocemuli wertilis koordinatis dadgena;
 SeZenili codnis gamoyeneba praqtikuli mocanebis amoxsnisas.
I gakveTili
miznebi: 1) vaswavloT moswavles ricxvebis gamosaxvis kidev erTi forma _ maTi
Sesabamisi wertilebis moniSvna ricxvTa wrfeze da piriqiT.
2) vaCvenoT moswavles ricxviTi simravlisa da wrfis garkveul wertilTa simravlis
urTierTdamokidebuleba.
resursebi: maswavlebels: kompiuteri, ekrani, dasarigebeli baraTebi, ori feris
carci.
moswavles: milimetrebiani da santimetrebiani saxazavi, fanqari, `+~ da `–“ niSnebis
simboloebi, albomis furclebi, ori gansxvavebuli feris flomasteri.

34
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. zepiri angariSi. mzadeba axali masalis asaxsnelad
_ rogori ricxvebi viciT?
_ rogor ricxvebs hqvia naturaluri ricxvebi? wiladi ricxvebi?
_ sasrulia Tu usasrulo naturaluri ricxvebis simravle? uaryofiTi ricxvebis
simravle? wiladi ricxvebis simravle?
_ gamoiyeneT Tqven mier damzadebuli simboloebi da mipasuxeT kiTxvebze:
ra niSniT aRvniSnavT:
 SeZenil qonebas? ( moswavleebi asweven zeviT `+~ simbolos)
 vals? (moswavleebi asweven zeviT `_~ simbolos)
 gayinuli wylis temperaturas?
 mduRare wylis temperaturas?
 temperaturas Termometrze 00 -is qvemoT?
 temperaturas Termometrze 00 -is zemoT?
 zRvis doneze met simaRles?
 zRvis doneze nakleb simaRles?
 rogor CavwerT imas, rom myinvarwveris simaRle 5033 m-ia?
_ upasuxeT kiTxvebs (frontaluri gamokiTxva):
 ra aris sxivi? ricxviTi sxivi?
 ra aris aucilebeli ricxviTi sxivis mosacemad?
 ra aris wertilis koordinati?
 rogor CavwerT maTematikurad winadadebas: ` A wertilis koordinatia 3~?
maswavlebels dafasTan gamohyavs moswavle da sTxovs ricxviTi sxivis daxazvas.
_ ra wesiT unda davxazoT ricxviTi sxivi? jer ra unda gavakeToT? (sxivi davxazoT).
_ ra mimarTuleba unda hqondes ricxviT sxivs? (marcxnidan marjvniv) daxaze sxivi.
_ daxazuli gvaqvs sxivi, romelzec miTiTebulia saTave da mimarTuleba. ras warmo-
adgens sxivis saTave ricxviTi sxivisaTvis? (aTvlis saTaves.)
_ ra ricxvi unda SevusabamoT sxivis saTaves, anu aTvlis saTaves? (0)
_ Semdeg ra unda movimoqmedoT? (unda SevarCioT erTeulovani monakveTi, gavamza-
doT skala.)
erTi moswavle dafaze muSaobs, danarCenebi _ rveulebSi.
_ mocemuli ricxviTi sxivis mixedviT daadgine M , N da F wertilebis koordinate-
bi.
0 1 2

_ merxebze gaqvT darigebuli individualuri baraTebi. daawereT baraTebs Tqveni


gvari da saxeli da SeasruleT davalebebi. namuSevrebi CamabareT.
baraTis nimuSi
moniSne ricxviT sxivze O(0), A(3), B(8) wertilebi.

maswavlebeli naxazze wertilebs gansxvavebuli koordinatebiT aZlevs moswavleebs


35
(individualurad.)
III. problemis wamoWra
_ kargad daakvirdiT naxazs da zepirad mipasuxeT kiTxvebze:

0 2 4 6 8 10 12

 romel wertilSi gadava A wertili 2 erTeuliT marjvniv gadanacvlebiT?


 romel wertilSi gadava C wertili 5 erTeuliT marjvniv gadanacvlebiT?
 romel wertilSi gadava N wertili 1 erTeuliT marjvniv gadanacvlebiT?
 romel wertilSi gadava F wertili 12 erTeuliT marcxniv gadanacvlebiT?
 romel wertilSi gadava B wertili 4 erTeuliT marcxniv gadanacvlebiT?
_ ra problema Seiqmna? (moswavleebi pasuxoben.)
maswavlebels Semoaqvs sxvadasxva cxovrebiseuli amocana, rac aadvilebs masalis
aTvisebas. magaliTad,
 `nika cxovrobs xidis marjvniv, misgan 5 metris daSorebiT, eka ki _ marcxniv,
xididan imave manZilze~.
_ ra aviRoT aTvlis saTaved?
 `TaTia, giorgi da maka TeatrSi wavidnen. bileTebi erTi rigisa ergoT, magram
ara erTad. TaTias adgili giorgis skamidan marjvniv mesamea, xolo makas skami
giorgis skamidan marcxniv meeqvse~.
_ ra aviRoT aTvlis saTaved?
maswavlebeli sTxovs moswavleebs TaTias, giorgis da makas skamebis ganlagebis
sqematurad gamosaxvas.
IV. gakveTilis Temisa da miznebis dasaxeleba
maswavlebeli amyarebs im azrs, rom radgan arsebobs sidideTa orgvari cvlileba,
iseTi, rogoricaa, magaliTad, temperatura nul gradusze meti da nul gradusze
naklebi, simaRle zRvis doneze meti da zRvis doneze naklebi, moZraoba urTi-
erTsapirispiro mimarTulebiT, gegmis Sesruleba gegmis zeviT da gegmis qveviT,
fulTan dakavSirebuli mogebis an wagebis operaciebi da a. S., es moiTxovs rogorc
Teoriulad, ise praqtikulad ricxvTa simravlis gafarToebas da amitom iqna
SemoRebuli uaryofiTi ricxvebi. dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis cnebis
Semotana, bunebrivia, migviyvans ricxviTi wrfis (RerZis) cnebasTan.
_ vin mixvda dRevandeli gakveTilis Temas? (pasuxoben da saxaven miznebs.)
V. axali masalis axsna
saubris dros maswavlebeli moswavleTa yuradRebas amaxvilebs uaryofiTi
ricxvebis im Tvisebaze, rom isini `dapirispirebuli~ arian dadebiT ricxvebTan. amis
dasanaxad ki yvelaze kargi sqemaa ricxvTa wrfe, romelzec nulis erT mxares
ganlagebulia dadebiTi ricxvebi, xolo meore mxares _ uaryofiTi ricxvebi.
maswavlebeli: _ davxazoT horizontaluri wrfe. am wrfeze dadebiTi mimarTuleba
vuwodoT marcxnidan marjvniv moZraobis mimarTulebas. es mimarTuleba vaCvenoT
isriT.
wrfeze movniSnoT O wertili. SevarCioT erTeulovani OA monakveTi da O
wertilis orive mxares mimdevrobiT gadavzomoT erTeulis ( OA monakveTs) sigrZis
36
monakveTebi. O wertili miviRoT aTvlis saTaved da mis marjvniv pirveli monakveTis
bolos SevusabamoT ricxvi +1, meores +2, mesames +3 da a. S.
O wertilis marcxniv pirveli monakveTis bolos SevusabamoT ricxvi: -1, meores -
2, mesames -3 da a. S. (dadebiT da uaryofiT ricxvebs gansxvavebuli ferebiT wers.)

‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 +1 +2 +3 +4 +5 +6

maswavlebeli moswavleebs sTxovs moniSnon rogorc dadebiTi, aseve uaryofiTi


wiladi da Sereuli ricxvebi. askvnian, rom am wesiT yovel ricxvs mocemul wrfeze
erTaderTi wertili Seesbameba.
muSaoben cnebebze: `ricxviTi wrfe~, `aTvlis saTave~, `wertilis koordinati~.
VI. praqtikuli samuSao dafaze da rveulebSi xsnian sav. #1, #3.
VII. ganmtkiceba codnis ganmtkicebis mizniT xsnian sav.#5, #6, #7.
VIII. d/s
maswavlebeli moswavleebs urigebs albomis furclebze daxazul ricxviT wrfeebs
sxvadasxva erTeulovani monakveTebiT. wrfeze moniSnulia 4-4 wertili. moswavle-
ebma unda daadginon moniSnuli wertilebis koordinatebi.
davalebis nimuSi
a)
‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 +1 +2 +3 +4 +5 +6
‐5

b) +3
‐3 ‐2 ‐1 0 +1 +2

IX. gasameorebel masalaze muSaoba sav.#14, sav.#16.


X. Sedegebis Sejameba
_ ra iyo Cveni gakveTilis Tema? mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra viswavleT?
_ ra aris saWiro ricxviTi wrfis (RerZis) asagebad?
_ ras warmoadgens sakoordinato (ricxviTi) wrfe? (wrfes, romelzec SerCeulia
aTvlis saTave, erTeulovani monakveTi da mimarTuleba.)
_ ras ewodeba wertilis koordinati? (ricxvs, romelic gviCvenebs wertilis
mdebareobas sakoordinato (ricxviT) wrfeze.)
_ ricxviTi wrfis ra nawilzea ganlagebuli dadebiTi ricxvebi? uaryofiTi
ricxvebi?
_ ra hqvia O(0) wertils? (+3) ricxvs? (_15) ricxvs?
3 5
_ waikiTxeT Canaweri: 56,  37,  ,  2 ,  5,08.
45 24
_ ra manZilia aTvlis saTavidan A( 8) wertilamde? B ( 2) wertilamde? C (25)
wertilamde?
XI. saSinao davaleba sav.#2 , sav.#4, sav.# 9, sav.#12.

37
II gakveTili
miznebi: 1) ricxviTi wrfis Sesaxeb miRebuli codnis ganmtkiceba;
2) ricxviTi wrfis agebis,ricxviTi wrfeze ricxvebis Sesabamisi wertilebis mo-
niSvnis, ricxviT wrfeze aRebuli wertilis koordinatis dadgenis, SeZenili codnis
praqtikuli amocanebis amoxsnisas gamoyenebis unarebisganviTareba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. zepiri angariSi. winare codnis Semowmeba
1) naxazebis mixedviT gaarkvieT, romelia sakoordinato wrfe da romeli _ ara.
moswavleebs sTavazobs gaanalizon naxazebi, romlebzec mocemulia:
a) mxolod wrfe da aTvlis saTave; 0
b) aTvlis saTave, erTeulovani monakveTi da dadebiTi mimarTuleba;
0 1 2 3

g) mxolod aTvlis saTave da erTeulovani monakveTi.


0 1 2 3

2) _ dawereT sami dadebiTi ricxvi;


_ dawereT sami uaryofiTi ricxvi;
_ dawereT ricxvi, romelic arc dadebiTia da arc uaryofiTi.
3) _ ras warmoadgens ricxviTi wrfe?
III. d/s
_ daxazeT ricxviTi wrfe. erTeulovan monakveTad miiReT rveulis ujris erTi
gverdis sigrZe da moniSneT wertilebi:
I varianti: A  2  , B  2,5  , C  1 , D  4  , K  4  .

II varianti: O  0  , B  2  , C  1 , D  4,5  , K  3,5  .


moswavleebi wyvilebSi cvlian naSromebs da erTmaneTs umowmeben. afiqsireben da
asworeben Secdomebs. maswavlebeli CamovliT naxulobs Secdomebs da TiToeuls
asworebinebs daSvebul Secdomebs (yuradRebas uaryofiT ricxvebze amaxvilebs).
IV. ganmtkiceba.
saxelmZRvanelodan xsnian sav. #8 da #10.
V. gasameorebel masalaze muSaoba.
xsnian sav.: #11 a), d), #13 a), d),#14, #16 muSaoben dafaze da rveulebSi. sav.#14 amo-
xsnisas jer pirobas gaanalizeben, amoxsnis algoriTms Seadgenen da ise amoxsnian.
VI. refleqsia
VII. saSinao davaleba: sav. #11 b), g); #13 b), g). #15 (cxrili Seadginon programa Word-
Si).

1.5 mopirdapire ricxvebi. ricxvebis Sedareba (3 sT.)


miznebi: 1) mopirdapire ricxvebis cnebis Semotana;
2) ricxvebis Sedareba sakoordinato wrfis gamoyenebiT;
3) mocemul Temaze amocanebs amoxsnis unarebis ganviTareba.

38
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem
unda icodes:
 rogor ricxvebs ewodeba mopirdapire ricxvebi;
 rogor xdeba ricxvebis Sedareba ricxviTi wrfis gamoyenebiT;
unda SeZlos:
 mopirdapire ricxvebis amocnoba da dasaxeleba;
 mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvis povna;
 ricxvebis Sedareba ricxviTi wrfis mixedviT.
I gakveTili
Tema: mopirdapire ricxvebi
miznebi: 1) mopirdapire ricxvebis cnebis Semotana;
2) mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvis povna;
3) azrovnebis, SemoqmedebiTi aqtivobis, maTematikuri werisa da metyvelebis ganvi-
Tareba.
gakveTilis tipi: axali masalis axsna.
resursebi: oTxi sxvadasxva feris fanqari an flomasteri, saxazavi, feradi carcebi.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. zepiri angariSi. mzadeba axali masalis asaxsnelad
_ rogori ricxvebi viciT?
_ rogor aris ricxviT wrfeze ganlagebuli dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi aTvlis
saTavis mimarT?
_ ra koordinati aqvs aTvlis saTaves?
_ rogori ricxvebiT gamoisaxeba ricxviT wrfeze aTvlis saTavis mimarT marjvniv
ganlagebuli ricxvebi?
_ rogori ricxvebiT gamoisaxeba ricxviT wrfeze aTvlis saTavis mimarT marcxniv
ganlagebuli ricxvebi?
III. gakveTilis Temis dasaxeleba
maswavlebels dafasTan gamohyavs moswavle, axazvinebs sakoordinato wrfes da
sTxovs masze moniSnos ricxvebi: +1 da _1. meore moswavles sTxovs, imave wrfeze sxva
feris carciT moniSnos ricxvebi: +3 da _3, mesames _ sxva feriT +2 da -2, meoTxes _
sxva feriT +4 da _4. (sanam moswavleebi dafasTan muSaoben, maswavlebeli CamovliT
amowmebs, Tu rogor muSaoben danarCenebi rveulebSi, vinmes daxmareba xom ar
sWirdeba, SekiTxva xom ar aqvs vinmes da a. S.)
_ ras udris manZili aTvlis saTavidan -1-mde? +1-mde?
_ ras udris manZili aTvlis saTavidan -2-mde? +2-mde?
_ ras udris manZili aTvlis saTavidan +3-mde? -3-mde?
_ ras udris manZili aTvlis saTavidan +4-mde? -4-mde?
_ ras ityviT +1-isa da _1-is Sesabamis wertilebze? (aTvlis saTavidan orive erTi
erTeulovani monakveTiTaa daSorebuli) anu toli manZilebiTaa daSorebuli.
_ ras ityviT +2-isa da _2-is Sesabamis wertilebze? (aTvlis saTavidan orive 2 erTeu-
lovani monakveTiTaa daSorebuli, anu toli manZilebiTaa daSorebuli.
analogiurad ganixilaven moniSnul danarCen ricxvTa wyvilebs.
39
_ xvdebiT ratom movniSneT ricxvTa wyvilebi ferebis mixedviT? ratom davawyvileT?
(erTi feriT is ori ricxvis Sesabamisi wertilebi movniSneT, romelnic aTvlis
saTavidan toli manZilebiTaa daSorebuli)
_ kidev ras amCnevT am ricxvebis ganlagebaSi? (aTvlis saTavis mimarT sxvadasxva
mxares mdebareoben.)
_ dRes Cven swored aseT ricxvebs SeviswavliT. ricxvebs, romelTa Sesabamisi
wertilebi aTvlis saTavis mimarT sxadasxva mxares mdebareoben da misgan Tanabari
manZiliT arian daSorebulni. aseT ricxvebs mopirdapire ricxvebi hqvia.
IV. axali masalis axsna
_ rogori ricxvebia +2 da -2? +65 da -65?
_ ra hqvia +8 da -8 ricxvebs?
_ daasaxele mopirdapire ricxvTa wyvilebi. (3-4 wyvili)
_ riT gansxvavdebian mopirdapire ricxvebi erTmaneTisagan? (mxolod niSniT.)
_ riT hgavs mopirdapire ricxvebi erTmaneTs? (aTvlis saTavidan toli manZilebiT
arian daSorebulni.)
_ axla viswavloT, rogor unda vipovoT mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvi.
_ me davasaxeleb ricxvs. Tqven erTxmad daasaxeleT misi mopirdapire ricxvi.
maswavlebeli xan dadebiT ricxvs asaxelebs, xan uaryofiTs. moswavleebi
asaxeleben maswavleblis mier dasaxelebuli ricxvis mopirdapire ricxvebs.
_ mjera, rom Tqven SegiZliaT damoukideblad CamoayaliboT, Tu rogor unda vipovoT
mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvi (mocemul ricxvs niSani unda SevucvaloT).
_ daasaxeleT
 a ricxvis mopirdapire ricxvi  a  .
 _ a ricxvis mopirdapire ricxvi  a  .
 0-is mopirdapire ricxvia (0)
maswavlebeli aqve ganmartavs mTel ricxvTa simravles da aCvenebs misi Caweris
magaliTs: Z  0; 1;  1; 2;  2; . . .  .
V. ganmtkiceba
_ rogori ricxvia dadebiTi ricxvis mopirdapire ricxvi? uaryofiTi ricxvis
mopirdapire ricxvi? 0-is mopirdapire ricxvi? (am ukanasknel SekiTxvaze mos-
wavleebma unda axsnan TavianT pasuxi, Tu ratom Tvlian ase.)
_ ra iqneba a ricxvis mopirdapire ricxvi?
_ ra iqneba ( a ) ricxvis mopirdapire ricxvi?
zepirad xsnian saxelmZRvanelodan sav. #1, #3 _ #5, #7, #18. dafaze da rveulebSi
asruleben sav. #6, #12 a), d), #14.
VI. d/s
I varianti: `*~-is nacvlad dawere iseTi ricxvi, rom swori Canaweri miiRo.
 6
  6   * 12   * 0  *   *
 7
 1
   *  5    *  20   4   *   3    *
 5
40
II v arianti:
 6
   *  14  12   * 10   *   2   *
 7
4
   *   5   4    *   4   *    *  
5
damoukidebeli samuSaos TiTo swori pasuxi TiTo quliT fasdeba. sul - maqsimum 8
quliT.
VII. gasameorebel masalaze muSaoba
xsnian saxelmZRvanelodan sav. #30, #35.
VIII. Sedegebis Sejameba. Sefaseba
_ ra viswavleT dRes?
_ rogor ricxvebs ewodeba mopirdapire?
_ rogor aris ganlagebuli mopirdapire ricxvebi ricxviT wrfeze?
_ romeli ricxvia 0-is mopirdapire?
_ ramdeni mopirdapire ricxvi gaaCnia mocemul ricxvs?
_ rogor vipovoT mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvi?
_ ra ricxvebs ewodeba mTeli ricxvebi?
IX. saSinao davaleba sav. #2, #9, #10, #12 b), g).
maswavlebeli moswavleebs meore dRisTvis sTxovs:
a) ricxviTi wrfis modelis damzadebas muyaos qaRaldisgan;.
b) erTi mwvane da erTi wiTeli `wertilis~ (patara wreebi) gamzadebas da motanas.
II gakveTili
Tema: ricxvebis Sedareba
miznebi: 1) vaswavloT ricxvebis Sedareba;
2) gavuRrmaoT codna dadebiTi da uaryofiTi, mopirdapire ricxvebis Sesaxeb;
3) ganvuviTaroT azrovnebis, SemoqmedebiTi aqtivobis unarebi.
masala: muyaosagan damzadebuli ricxviTi sxivis modeli, erTi mwvane da erTi
wiTeli `wertili~ (patara wreebi).
meToduri komentarebi: romeli xerxiTac unda vawarmooT ricxvebis Sedareba,
sakiTxi Semdegi TanmimdevrobiT unda damuSavdes:
 dadebTi ricxvebis Sedareba erTmaneTTan;
 dadebiTi ricxvebis Sedareba nulTan;
 dadebiTi ricxvebis Sedareba uaryofiT ricxvebTan;
 uaryofiTi ricxvebis Sedareba nulTan;
 uaryofiTi ricxvebis Sedareba erTmaneTTan.
muSaoben wyvilebi. wyvili erTi ricxviTi wrfiT sargeblobs.
erT moswavles mwvane `wertili~ aqvs, meores _ wiTeli. dasaxelebul uaryofiT
ricxvs ricxviT wrfeze wiTeli `wertiliT~ moniSnaven, dadebiTs – `mwvaniT~.
wertilebis mdebareoba kargad daanaxvebs maT daSorebas aTvlis saTavidan, rac
moswavleebs saSualebas miscems, advilad Seadaron ricxvebi.

41
ganmtkiceba
1) kiTxvebi:
 ra adgili ukaviaT sakoordinato wrfeze uaryofiTi koordinatis mqone
wertilebs?
 ra koordinati Seesabameba aTvlis saTavis marcxniv mdebare wertils, romelic
misgan 9 erTeulovani monakveTiTaa daSorebuli?
 ra koordinati Seesabameba aTvlis saTavis marjvniv mdebare wertils, romelic
misgan 5 erTeulovani monakveTiTaa daSorebuli?
 ramdeni erTeulovani monakveTis tolia manZili (+2)-sa da (-2)-s Soris?
 ramdeni wertilia aTvlis saTavidan 5 erTeulovani moakveTis toli manZiliT
daSorebuli?
 dawere im wertilebis koordinatebi, romelTagan manZili aTvlis saTavidan 4
erTeulovani monakveTis tolia.
 ra mdebareoba ukavia aTvlis saTavis mimarT wertils, romlis koordinatia (-6)?
 ra ewodeba horizontalur wrfes, romelzec arCeulia aTvlis saTave, erTeu-
lovani monakveTi da mimarTuleba _ marcxnidan marjvniv?
 ra ricxvia 0-is mopirdapire?
2) sav.#13 , #15 , #11, #22.
d/s I varianti: sav.#16; II varianti: #17.
gameoreba sav.#29 .
saSinao davaleba sav.#19 , #20, #25, #27.
III gakveTili
gakveTilis Tema: mopirdapire ricxvebi. ricxvebis Sedareba
miznebi: codnis gameoreba da ganmtkiceba:
1) mopirdapire ricxvebis Sesaxeb;
2) sakoordinato wrfis gamoyenebiT ricxvebis Sedarebis Sesaxeb;
mocemul Temaze amocanebis amoxsnis unarebis ganviTareba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
I . zepiri angariSi. winare codnis gameoreba
_ ricxvebis gamosaxvis ra formebi viciT?
_ rogor avagoT ricxviTi wrfe?
_ rogori ricxvebia aTvlis saTavis marjvniv ganlagebuli wertilebis koordinate-
bi?
_ rogori ricxvebia aTvlis saTavis marcxniv ganlagebuli wertilebis koordinate-
bi? rogor ricxvebs hqvia mTeli ricxvebi?
_ Tu a ricxvi dadebiTia, maSin romelia meti: a) a Tu 0? b) a Tu a ?
_ Tu b  0 , maSin romelia naklebi: a) b Tu 0? b) b Tu b ? g) b Tu 2b ?
I I. gakveTilis Temisa da miznebis dasaxeleba
_ vin mixvda, ra aris Cveni dRevandeli gakveTilis Tema?
IV. ganmtkiceba .

42
karnaxi:
utolobis saxiT CawereT winadadebebi:
 25 dadebiTi ricxvia.
 -18 uaryofiTi ricxvia.
 m uaryofiTi ricxvia.
 n dadebiTi ricxvia.
 a arauaryofiTi ricxvia.
 b aradadebiTi ricxvia.
 c araa 0-ze naklebi ricxvi.
 d araa 5-ze naklebi ricxvi.
 k araa -10-ze meti da 5-ze naklebi ricxvi.
 t naklebia an toli 4-is.
namuSevrebs moswavleebi erTmaneTSi gacvlian da ise Seamowmeben. pasuxebis
Semowmebisa da Secdomebis gaanalizeba-gasworebis Semdeg maswavlebeli sTxovs
moswavleebs, karnaxSi miRebuli pasuxebis mixedviT daasaxelon, dawyebuli mesamidan,
TiToeuli utolobisTvis sami ricxvi, romlebic akmayofilebs mas.
saxelmZRvaneloze muSaoba. sav. #23, #24, #25, #28, #33 (Sua sveti).
V. d/s
I varianti: klebis mixedviT Cawere mocemuli ricxvebis mopirdapire ricxvebi:
4
1 ;  2; 1,7; 0,01; 0,002;  0,84.
5
II varianti: zrdis mixedviT Cawere mocemuli ricxvebis mopirdapire ricxvebi:
4
1 ;  2; 1,7;  0,04; 1,82;  2, 2.
5
VI. refleqsia
VII. saSinao davaleba sav.#26, #30, #33 ( I da III sveti), #34, #36.

1.6 ricxvis moduli (2 sT.)


I gakveTili
miznebi: 1) ricxvis modulisa da misi geometriuli interpretaciis gacnoba;
2) amocanebis amoxsna mocemul Temaze.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba
davaleba #1
_ sakoordinato wrfeze moniSneT wertilebi, romelTa koordinatebia:
4; 1,5; -3; _4; _1,5; _2,5; 3.
maswavlebeli: _ ra gegmis mixedviT SeasrulebT mocemul davalebas? (avagebT
sakoordinato wrfes da masze movniSnavT wertilebs, romelTa koordinatebi
mocemuli ricxvebia.)
_ rogor avagoT sakoordinato wrfe? CamoayalibeT Sesabamisi algoriTmi.

43
moswavleebi pasuxoben:
 davxazavT wrfes;
 wrfeze movniSnavT aTvlis saTaves da SevarCevT mimarTulebas: marcxnidan
marjvniv;
 SevarCevT erTeulovan monakveTs da skalaze davwerT ricxvebs erTeulovani
monakveTis mixedviT;
 avagebT wertilebs, romelTa Sesabamisi koordinatebi mocemuli ricxvebia.
_ rogor movniSnoT ricxviT wrfeze wertili, romlis koordinatia a) 4? b) _3?
(pasuxoben: a) 4 dadebiTi ricxvia, amitom 4 erTeulovani monakveTi unda gadavdoT
aTvlis saTavidan marjvniv. b) _3 uaryofiTi ricxvia, amitom 3 erTeulovani
monakveTi unda gadavdoT aTvlis saTavidan marcxniv.)
_ erTeulovan monakveTad ras SearCevT? (umjobesia SearCion rveulis ori ujris
gverdis sigrZe.)
sabolood sakoordinato wrfe miiRebs aseT saxes:

‐4 ‐3 ‐2,5 ‐1,5 0 1,5 3 4


_ ra manZilia aTvlis saTavidan A wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan A1 wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan B wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan B1 wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan C wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan C1 wertlamde?
_ ra manZilia aTvlis saTavidan D wertlamde?
_ romeli wertilebia aTvlis saTavidan toli manZilebiT daSorebuli?
_ ra koordinatebi aqvs am wyvilebs? rogor ricxvTa wyvilebi miiReT?
_ ra ricxvia (-2,5)-is mopirdapire?
_ riT gansxvavdebian erTmaneTisagan mopirdapire ricxvebi?
_ rogor vipovoT mocemuli ricxvis mopirdapire ricxvi?
davaleba #2
aCvenebs Canawers:
 5  5
_(+3) = _3 _(+0,8) = 0,8 _  1  =  1  _45 = _(+45)
 6  6
1  3  1 3
11 = _(_11) 1 = _  _   2, 25  =  2  _ = _(+0,003)
2  2  4 1000
_ axseniT TiToeuli tolobis Sinaarsi.
III. gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba
1) ipove    a  gamosaxulebis mniSvneloba, Tu a  3, 4; 500  22;  96; 0.
2) ra ricxvia n, Tu a) b dadebiTia? b) b uaryofiTia? g) b =0?
warmodgenil kiTxvebze frontalurad pasuxoben.

44
_ daxazeT sakoordinato wrfe da masze moniSneT U (2), O (0), D (1), M ( 1), I (4), L (3)
wertilebi. wertilebis moniSvnis Semdeg miiReben aseT suraTs:

‐1 0 1 2 3 4

_ waikiTxeT ricxviT wrfeze miRebuli sityva. ra sityva miiReT? (moduli) diax, dRes
unda viswavloT, ra aris ricxvis moduli, rogor Caiwereba is maTematikurad da
rogor unda vipovoT igi. vin mixvdeba, kidev ra Sedis Cvens gegmaSi? (modulTan
dakavSirebuli amocanebis amoxsna.)
IV. axali masalis axsna
aCvenebs ricxviT wrfes ( an muSaoben ukve daxazul wrfeebze.)
_ ra manZilia aTvlis saTavidan L  3 wertilamde?

_ ra manZilia aTvlis saTavidan D  1 wertilamde?

_ ra manZilia aTvlis saTavidan I  4  wertilamde ?


_ ra manZilia 0-dan 2-mde?
_ ra manZilia 0-dan -2-mde?
_ ra manZilia 0-dan -4-mde?
_ ra manZilia 0-dan 5-mde?
_ manZils aTvlis saTavidan ricxvis gamomsaxvel wertilamde ricxvis moduli ewo-
deba. maTematikurad manZils aTvlis saTavidan A  a  wertilamde ase aRniSnaven: a .

_ rogor Caiwereba maTematikurad manZili aTvlis saTavidan A  7  wertilamde?

B  6  wertilamde? C  25 wertilamde? K  6  wertilamde?


_ ra iqneba manZili 0-dan a) 5-mde?  5  5 b) 9-mde?  9  9  g) -22-mde?  22  22  d) 0-

mde? 0  0 
_ rogori sididea manZili _ dadebiTi, uaryofiTi Tu 0-is toli? (dadebiTi an 0-is
toli.)
_ ras ityviT uaryofiTi ricxvis modulze?
_ (pasuxis Semdeg) rogor daasabuTeb?
_ rogori sididea moduli? (dadebiTi an 0-is toli.)
_ ras ityviT mopirdapire ricxvebis modulebis Sesaxeb? ( tolia.)
_ moiyvaneT mopirdapire ricxvebis magaliTebi da Tqveni mosazrebebi maTi
modelebis Sesaxeb daasabuTeT ricxviTi wrfis gamoyenebiT.
_ rogori ricxvi ar iqneba moduli? (uaryofiTi.)
V. ganmtkiceba
xsnian saxelmZRvanelodan sav.#1, #3, #5, #7, #9.
VI. I d/s sav.#6.
VII. II d/s sav.#11.
VIII. refleqsia
IX. saSinao davaleba sav.#2, #4, #8, #10 , #18.
45
II gakveTili
miznebi: 1) ricxvis modulis Sesaxeb miRebuli codnis ganmtkiceba;
2) modulis Semcveli magaliTebis amoxsna;
3) yuradRebisa da logikuri azrovnebis ganviTareba;
4) TviTkontrolisa da TviTSefasebis unarebis ganviTareba.
saWiro masala: damoukidebeli samuSaos masala or variantad.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. zepiri angariSi, winare codnis gaaqtiureba
1) _ me warmogidgenT winadadebas, Tqven ki gadmoeciT is maTematikuri eniT.
 sagnebis dasaTvlelad gamoyenebuli ricxvebi (naturaluri ricxvebi.)
 simravle, romlis elementebia naturaluri ricxvebi, maTi mopirdapire
ricxvebi da nuli (mTeli ricxvebi.)
 cifri an cifrTa jgufi, romelic meordeba aTwiladis wiladi nawilis
CanawerSi (periodi.)
 dadebiTi ricxvebis mopirdapire ricxvebi (uaryofiTi ricxvebi.)
 manZili aTvlis saTavidan mocemul wertilamde (moduli.)
2) _ axla kiTxvebze pasuxis gacemaze vimuSaoT da ise gavimeoroT codna modulis
Sesaxeb. gavixsenoT modulis Tvisebebi.
 dadebiTi ricxvia Tu uaryofiTi dadebiTi ricxvis moduli?
 dadebiTi ricxvia Tu uaryofiTi uaryofiTi ricxvis moduli?
 ras udris 0-is moduli?
 SeiZleba Tu ara, ricxvis moduli iyos uaryofiTi ricxvi?
 SeiZleba Tu ara, erTmaneTisagan gansxvavebuli ricxvebis modulebi iyos
toli? daasaxele magaliTebi.
 rogori ricxvebis modulebia toli? daasaxele magaliTebi.
 arsebobs Tu ara ricxvi, romlis moduli TviT am ricxvis tolia?
 arsebobs Tu ara ricxvi, romlis moduli misi mopirdapire ricxvis tolia?
 arsebobs Tu ara ricxvi, romlis moduli uaryofiTi ricxvia?
3) _ axla ki SevamowmoT, rogor iyenebT Teoriul codnas konkretuli magaliTebis
amoxsnaSi.
3
 daasaxeleT mocemuli ricxvis moduli: 80; -459; -25,06; .
4
5
 ra ricxvis modulia 27? 0? 108? ?
12
 xsnian sav. #13, #14.
III. d/s
I varianti: daalage mocemuli ricxvebi: a) zrdis mixedviT; b) maTi modulebis
klebis mixedviT. 7,5; -4,7; 5; -6,2; 0; 4,8; -4,9; 7,5; -6,9.
II varianti: daalage mocemuli ricxvebi: 8,2; -6,5; -8; -4,6; 0,8; 2,3; -3, 25; - 3,15; -8,9.
a) klebis mixedviT; b) maTi modulebis zrdis mixedviT.
46
IV. amocanebze muSaoba
xsnian saxelmZRvanelodan sav.#20,21,24.
V. refleqsia
_ raze vimuSaveT dRes?
_ mivaRwieT mizans?
_ SekiTxva xom ar dagebadaT romelime sakiTxis Sesaxeb?
_ kmayofili xarT Tqveni muSaobiT?
_ ra mogeCvenaT yvelaze rTulad?
_ ra aris saWiro ukeTesi Sedegis misaRebad?
VI. saSinao davaleba sav. #12, #19 #22, #23.
savarjiSoebis komentarebi da pasuxebi. #6 d). #9. a) (-9),(+9); b)0; g) 0.
#13. a) 5. #15. pasuxi: _5. #18. a) ara; b) diax.
#21. roca vedrodan rZis raodenobis naxevari sxva WurWelSi gadaasxes, vedrosa da
rZis saerTo masas moaklda rZis masis naxevari, anu 16,4_9,2=7,2 kg. maSasadame, rZis
masaa 14,4 kg, xolo carieli vedrosi _ 2 kg.
#23. Tu sazamTros naxevari 5,4 kg-ia, mTeli sazamTros masa 10,8 kg iqneba.
#24. amocanis amosaxsnelad unda Seadginon da amoxsnan an gantoleba: x  x  5  100
an gamosaxuleba: (100_5):2+5. pasuxi: 52,5 g.

Semajamebeli samuSao #1

I varianti

1. Sekvece wiladebi: 1 2 , 3 5 ,  6 0 . romeli maTgania udidesi?


42 56 72

36 3 3
2. aTwiladis saxiT Cawere ricxvebi:  , ,  . maT Soris romelia umciresi?
10 10000 5

3. ra simravlea 4-is jeradi ricxvebis simravlisa da 8-is jeradi ricxvebis


simravlis: a) gaerTianeba? b) TanakveTa?

4. ras udris x, Tu x  4 ?

1 5
5. gamoTvale 14  7, 2  (1  ) :1, 2 gamosaxulebis mniSvneloba.
3 6

47
I I varianti

61
1. Sekvece wiladebi: 2 1 , 18 ,  . romeli maTgania udidesi?
35 72 93

13 2 56
2. aTwiladis saxiT Cawere ricxvebi: ,  ,  . maT Soris romelia umciresi?
1000 5 100
3. ra simravlea 5-is jeradi ricxvebis simravlisa da 10-is jeradi ricxvebis
simravlis: a) gaerTianeba? b) TanakveTa?

4. ras udris x, Tu x  3 ?

1 5
5. gamoTvale 23  8, 4  (  1 ) :1, 4 gamosaxulebis mniSvneloba.
3 6
Semajamebeli samuSaos Sefasebis sqema

1. 0,5 qula – TiToeuli wiladis SekvecisaTvis.

0,5 qula – swori pasuxisaTvis.

maqsimalur qulaTa raodenoba – 2.

2. 0,5 qula – TiToeuli wiladis gardaqmnisaTvis.

0,5 qula – swori pasuxisaTvis.

maqsimalur qulaTa raodenoba – 2.

3. 1 qula – a)-s swori pasuxisTvis

1 qula – b)-s swori pasuxisTvis

maqsimalur qulaTa raodenoba – 2

4. 1 qula – TiToeuli swori pasuxisTvis

maqsimalur qulaTa raodenoba – 2.

5. 0,5 qula –sworad Sesrulebuli TiToeuli moqmedebisaTvis.


maqsimalur qulaTa raodenoba – 2 .

48
ganmaviTarebeli Sefasebis nimuSi

Sedegebi
Kriteriu- dabali saSualo maRali
mebi
simravle, ver asaxelebs 5(4)-is Icis, ras warmoadgens icis ras warmoadgens
qvesimrav- da 10(8)-is jeradi rogorc 5(4)-is, ise rogorc 5(4)-is, ise
le, sim- ricxvebis simravle- 10(8)-is jeradi ricx- 10(8)-is jeradi ricx-
ravleTa ebs da ver axerxebs vebis simravle, Tumca, vebis simravle da maT-
gaerTiane maTze operaciebis maTze operaciebis Se- ze operaciebis Sesru-
ba, Tana- Sesrulebas. srulebisas uSvebs lebisas ar uSvebs
kveTa Secdomas. Secdomas.
dadebiTi cnobs dadebiT da cnobs dadebiT da cnobs dadebiT da
da uaryofiT ricxvebs. uaryofiT ricxvebs. uaryofiT ricxvebs.
uaryofi- ver axerxebs axerxebs ricxvTa gar- sworad awesrigebs ri-
Ti ricxvTa garkveul kveul SualedSi udi- cxvebs zrdisa da kle-
ricxvebi SualedSi udidesi an desi an umciresi ri- bis mixedviT. uSecdo-
da maTze umciresi ricxvis cxvis dasaxelebas. mod asaxelebs maT So-
moqmedebe dasaxelebas. gaWir- asrulebs maTze ari- ris udides da umci-
bi vebiT da xSirad Sec- Tmetikul moqmede- res ricxvebs. uSec-
domiT asrulebs bebs, Tumca, zogjer domod asrulebs ari-
maTze ariTmetikul uSvebs Secdomas. Tmetikul moqmede-
moqmedebebs. bebs racionalr ricx-
vebze.
ricxvis ar icis modulis icis gantolebis amox- uSecdomod xsnis mo-
moduli Sinaarsi. sna, magram uSecdomod dulian gantolebas.
ver axerxebs martivi
moduliani ganto-
lebis amoxsnas

1.7 ricxvebis Sekreba (3sT.)


miznebi: 1) erTnairniSniani ricxvebisa da sxvadasxvaniSniani ricxvebis Sekrebis
wesebis gacnoba;
2) intuiciis, gamoTvlebis unarebis, maTematikuri metyvelebis ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes erTnairniSniani ricxvebisa
da sxvadasxvaniSniani ricxvebis Sekrebis wesebi. unda SeZlos erTnairniSniani da
sxvadasxvaniSniani ricxvebis Sekreba rogorc ricxviTi wrfis gamoyenebiT, ise
zepirad da weriT.
meToduri komentarebi: es sakiTxi unda gadaices ara Teoriuli mtkicebiT, aramed
konkretuli amocanebiT, kiTxva-pasuxiT, ricxviTi wrfis gamoyenebiT.
moswavleebma maswavleblis daxmarebiT unda gamoiyvanon Sesabmisi wesebi.
ricxviT wrfeze erTnairniSniani ricxvebis Sekreba ufro advilia, vidre _ sxvada-
sxvaniSnianisa, amitom jer erTnairniSnianebis orive SemTxvevis ganxilva jobia,
Semdeg ki _ sxvadasxvaniSnianebis. aucilebelia ganxilul iqnes 4 SemTxveva:
49
 roca orive Sesakrebi dadebiTia; ( I gakv.)
 roca orive Sesakrebi uaryofiTia; ( I gakv.)
 roca pirveli Sesakrebi dadebiTia da meore _ uaryofiTi; ( II gakv.)
 roca pirveli Sesakrebi uaryofiTia da meore _ dadebiTi. ( II gakv.)
masalis aTvisebas eTmoba 3 sT.
I gakveTili
miznebi da amocnebi:
1) erTnairniSniani ricxvebis Sekrebis wesis gamoyvana;
2) maTematikisadmi interesis gaRviveba saintereso amocanebis amoxsniTa da muSaobis
sxvadasxva formis gamoyenebiT.
gakveTilis tipi: axali masalis axsnis.
saWiro masala: dasarigebeli baraTebi.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao dvalebis Semowmeba
II. winare codnis gameoreba
winare codnis gasameoreblad maswavlebeli iyenebs kiTxvebs:
 ras warmoadgens sakoordinato wrfe?
 rogor ricxvebs ewodeba mopirdapire?
 rogor aRiniSneba a ricxvis mopirdapire ricxvi?
 rogor ricxvebs ewodeba mTeli?
 ras warmoadgens ricxvis moduli?
 ras udris 7-is moduli? 0-is modeli? -12-is moduli?
 ra SegiZlia Tqva mopirdapire ricxvebis modulebze?
 -40-is modulia meti Tu 32-is?
 ra iqneba a ricxvis moduli, Tu: a) a uaryofiTia? b) a dadebiTia? g) a  0?
 daasaxele mocemuli ricxvebis mopirdapire ricxvebi:
5, -5, -(-5), -(+6), -8, +9, -10, +(-4), -(-100), -(-(-11)).
III. axali masalis axsna
maswavlebels ekranze gamoaqvs an dafaze xazavs saxelmZRvaneloSi mocemuli 1-li
amocanis cxrils da ganixilaven am amocanas, ris safuZvelzec aylibeben
erTnairniSniani ricxvebis Sekrebis wess da xsnian teqstSi mocemul 1-l magaliTs.
IV. ganmtkiceba zepird xsnian saxelmZRvanelodan sav. #1_6.
V. damoukidebeli samuSao
mocemuli ricxvebi: _1, _2, _3, _4, _5, _6, _7, _8, _9, _10. gamoiyene am ricxvebidan
TiToeuli mxolod erTxel da Seadgine sami swori toloba.
samuSaos Sesrulebis Semdeg merxis mezoblebi cvlian namuSevrebs da amowmeben
erTmaneTis naSromebs, afiqsireben Secdomebs. rig- rigobiT, xmamaRla kiTxuloben
tolobebs, aanalizeben da asworeben Secdomebs.
VI. meoradi ganmtkiceba
muSaoben saxelmZRvanelos sav.#7, #9 da #16-ze. magaliTebs weren dafaze da
rveulebSi. sakoordinato wrfes xazaven dafaze da rveulebSi.

50
VII. individualuri Semowmeba
maswvlebeli moswavleebs urigebs barTebs or variantad.
baraTis nimuSi
3  3
1) gamoTvale: a) _52+(_36); b) -2,5+(_5,9); g)    2  .
7  14 

2) ipove Secdomebi: a) -52+(_28)=_70; b) _56+(_34)=_90; g) _102+(_24)= 126.


VIII. amocanaze muSaoba, gameoreba. saxelmZRv. sav.#28.
IX. refleqsia. Sedegebis Sejameba
_ ra viswvleT dRes?
_ rogor unda SevkriboT uaryofiTi ricxvebi?
_ SeiZleba, rom uaryofiTi ricxvebis jami iyos dadebiTi?
_ 0-is ra Tviseba davinaxeT kidev erTxel Sekrebis dros?
_ momdevno gakveTilze gavagrZelebT ricxvebis Sekrebis Seswavlas.
moswavleebi fasdebian gakveTilze aqtiurobis, individualuri davalebisa da
damoukidebeli samuSaos Sesrulebis xarisxis mixedviT.
X. saSinao davleba sav. #8, #10, #11, 29.
II gakveTili
miznebi: 1) sxvadasxvaniSniani ricxvebis Sekrebis wesis gamoyvana da am wesiT ricxvebis
jamis gamoTvla.
2) gamoTvlebis, kanonzomierebebis aRmoCenis, ganzogadebis, azrovnebis, maTemati-
kuri metyvelebis unarebis ganviTareba.
3) sagnisadmi interesis gaRviveba cxovrebasTan dakavSirebuli amocanebis amoxsniT.
4) damoukideblad muSaobis, TviTkontrolisa da urTierTkontrolis unarebis
ganviTareba.
saWiro masala: baraTebi
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. winare codnis gaaqtiureba
1) maswavlebeli: _ axla me Camovyalibeb winadadebebs. Tu WeSmarit winadadebas
vityvi, aswieT mwvane baraTi, Tu mcdars _ wiTeli baraTi.
 or ricxvs ewodeba mopirdapire, Tu isini erTmaneTisagan mxolod niSniT
gansxvavdebian.
 yoveli ricxvisTvis arsebobs ori mopirdapire ricxvi.
 a ricxvis moduli ewodeba manZils aTvlis saTavidan A  a  wertilamde.
 0-is moduli 0-is tolia.
 ricxvis moduli SeiZleba iyos uaryofiTi ricxvi.
 mopirdapire ricxvebis modulebi mopirdapire ricxvebia.
 nebismier ricxvs rom 0 mivumatoT, isev im ricxvs miviRebT.
 0 naklebia nebismier dadebiT ricxvze.
 mopirdapire ricxvebs gansxvavebuli modulebi aqvT.

51
 0 naklebia nebismier uaryofiT ricxvze.
2) SeavseT cxrilis gamuqebuli ujrebi, romelic merxebze gaqvT. (maswavlebeli
winaswar or variantad amzadebs cxrilebs da urigebs moswavleebs personalurad.)

«+» ‐8 ‐26 ‐12 ‐18 ‐42

‐2

‐14

‐22

‐31

‐16

_ cxrili Tu sworad SeavseT, maSin pasuxSi miRebuli ricxvebis zrdis mixedviT


dalagebisas miiRebT cnobili qarTveli maTematikosis gvars (ekranze aCvenebs):
a k u e v

-10 -40 -34 -49 -58

pasuxi: vekua. (maswavebeli miawvdis mokle biografiul cnobebs ilia vekuas Sesxeb.)
3) _ SeadareT ricxvebi: -4 da 2; -11 da 0; -6 da-10.
_ ori uaryofiTi ricxvidan romelia meti?
_ ori dadebiTi ricxvidan romelia meti?
_ ras ityviT nulisa da uryofiTi ricxvis Sedarebis Sesaxeb?
_ ras ityviT nulisa da dadebiTi ricxvis Sedarebis Sesaxeb?
_ ras ityviT uaryofiTi da dadebiTi ricxvis Sedarebis Sesaxeb?
III. gakveTilis Temis gacnoba
gamoTvale gamosaxulebis mniSvneloba:
1  1  1
a) _0,125+(_ 0,35)+(_1,2)+(_1); b) +(+45)+(+56)+(+100); g)    .
2  2  2
moswavleebi daiTvlian a) da b) gamosaxulebaTa mniSvnelobebs, xolo g)
gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla aRmoCndeba problemuri.
_ ratom Segveqmna g) gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvlaSi problemebi?
 1
(gamoTvlebis meore etapze miviReT gamosaxuleba 1     , romlis mniSvnelobis
 2
gamoTvla jer ar gviswavlia.)
_ rogori ricxvebis Sekreba viciT? (erTnairniSnianis.)
_ g) gamosaxulebaSi rogori ricxvebis Sekreba gvaqvs? (uaryofiTi 1-is da dadebi-
1
Ti -is, anu sxvadsxvaniSniani ricxvebis.)
2
52
_ vin mixvda, ra aris Cveni dRevandeli gakveTilis Tema? (sxvadasxvaniSniani
ricxvebis Sekreba.)
IV. axali masalis axsna
_ sxvadasxvaniSniani ricxvebis Sekrebis Seswavlis mizniT davubrundeT paragrafis
amocanas da gavarkvioT, ra mogeba hqonda sawarmos TiToeul TveSi.
ixilaven Sesabamisi cxrilis daxmarebiT da gamohyavT sxvdasxvaniSniani ricxvebis
Sekrebis wesi. Semdeg Sekrebas asruleben (dafaze) sakoordinato wrfis daxmarebiT.
amis Semdeg ukve xsnian paragrafis me-2 magaliTs.
V. ganmtkiceba
muSaoben saxelmZRvanelos sav.#14-ze zepirad,
sav.#15- sakoordinato wrfes xazaven dafaze da rveulebSi.
VI. d/s . . . I varianti _ sav. #21, II varianti _ sav. #22.
VII. refleqsia
VIII. saSinao dvaleba sv.#13, #18, #20.
III gakveTili
miznebi: codnis gaRrmaveba Temaze: ricxvebis Sekreba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. winare codnis gaaqtiureba
1) daasruleT winadadeba:
 `dadebiTi ricxvebi rom SevkriboT, . . . “
 `uaryofiTi ricxvebi rom SevkriboT . . .~
 `erTnairniSniani ricxvebi rom SevkriboT . . .~
 `sxvadasxvaniSniani ricxvebi rom SevkriboT . . .~
2) amoxseniT gantoleba:
45  x  63;  61  x  14;  75  x  18.
45  x  63;  61  x  14;  75  x  18.
gantolebis amoxsnisas orive mxares daumaton pirveli Sesakrebis mopirdapire
ricxvi da ise amoxsnan.
3) gamoTvaleT AB monakveTis sigrZe naxazis mixedviT.

a)
-4 -3 0 2

b)
-6 -1 0 1 5
4) gamoTvaleT AB monakveTis sigrZe, Tu:
a) A( 10), B(3) ; b) A(7), B(7) ; g) A( 18), B(0) .
III. ganmtkiceba
xsnian saxelmZRvanelodan sav. #12, #19, 23.

53
IV. damoukidebeli samuSao (testi)
I varianti
SeasruleT moqmedebebi:
1) -15+(-13,5)+(-11,5)
2) -14+(-102)
3) –130+(-34)+(-20) № 1 2 3 4 5 6

4) -102,7+(-307,3) pasuxi: _40 _116 _184 _410 _54 _32

5) –25,6+(-18,4)+(-10)
6) -15,1+(-16,9)

II varianti
SeasruleT moqmedebebi:
1) -27+(-16,7)+(-25,3)
2) 56+(-34)
3) -18+(-22)+(-15) № 1 2 3 4 5 6

4) -8,5+(-22,5) pasuxi: _69 _90 _55 _31 _49 _100

5) -31,4+(-11)+(-6,6)
6) -82,2+(-17,8)
wyvilebi erTmaneTSi cvlian namuSevrebs da amowmeben. maswavlebeli ekranze
gamoitans pasuxebis cxrils, romlis mixedviTac xdeba Secdomebis dafiqsireba.
testis Sefaseba
sworad Sesrulebul 6 davlebaze _ 10 qula
5-4 davlebaze _ 8 qula
3 davlebaze _ 6 qula
3 davlebaze naklebze _ 4 qula
V. saazrovno amocana: gamoTvaleT mTeli ricxvebis jami (_399)-dan 400-mde.
VI. krosgamokiTxva
 ori ricxvidan isaa meti, romelic sakoordinato wrfeze . . .
 ricxvi, romelic arc uaryofiTia da arc dadebiTi, aris. . .
 manZils mocemuli ricxvidan aTvlis saTavemde ewodeba . . .
 naturalur ricxvebs, maT mopirdapire ricxvebsa da nuls hqvia . . .
 saklebia -68, maklebi 25. ra iqneba jami?
 _45 gaadides 15-iT. Sedegad ra ricxvi miiRes?
VII. refleqsia. Sedegebis Sejameba
IX. saSinao davaleba sav.#24, #25, #26. dainteresebulT: sav. #27.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav.#17. Cawers gantolebas:
x  ( 100)  100. saidanac miiRebs, rom x  200. sav.#18.pasuxi: 0.
sav.#21.moswavle abstraqtulad Tu ver warmoidgens ricxvTa wrfeze ricxvebs _5-sa
da +5-s Soris, maSin unda daxazos da dainaxos realuri suraTi. pasuxi: 0.

54
sav.#22. pasuxi: 7. sav.#23. saWiroebis SemTxvevaSi, raTa cxadad Candes situacia,
unda gamoiyenon ricxviTi wrfe.

‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 1 2 3 4 5 6 7 8
10

AB
_ rogorc vxedavT, AB  10, xolo  5. e.i. AB monakveTis Sua wertili 5 erTeu-
2
liTaa misi boloebidan daSorebuli. aseTi ki aris C  2  wertili (monakveTis Sua
wertilis koordinati monakveTis bolo wertilebis koordinatebis saSualo ariT-
metikulis tolia). sav.#25. a)130; b)130; g)80; d) 130.
sav.#26. t 0  7. #28. 6-jer naklebs, anu 36 wuTs. #29. 1180.

1.8 ricxvebis gamokleba (3 sT.)


mizani: vaswavloT moswavles ricxvebis gamokleba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos ricxvebis gamokleba rogorc
ricxviTi wrfis gamoyenebiT, ise zepirad da weriT.
meToduri komentarebi: es sakiTxi iseve, rogorc ricxvebis Sekreba, unda gadaices
ara Teoriuli mtkicebiT, aramed konkretuli amocanebiT, kiTxva-pasuxiT, ricxviTi
wrfis gamoyenebiT. aqac aucilebelia ganxilul iqnes 4 SemTxveva:
 dadebiT ricxvs gamoakldes dadebiTi ricxvi;
 uaryofiT ricxvs gamoakldes uaryofiTi ricxvi;
 dadebiT ricxvs gamoakldes uaryofiTi ricxvi;
 uaryofiT ricxvs gamoakldes dadebiTi ricxvi.
moswavlem kargad unda aRiqvas misTvis uCveulo movlena: uaryofiTi ricxvis
gamokleba, rac iwvevs saklebis gadidebas. am faqtis gaTvaliswinebiT ajobebs, rom
jer dadebiTi maklebis SemTxvevebi iqnes ganxiluli, Semdeg ki _ uaryofiTi.
sasurvelia, mzaobis mizniT maswavlebelma gakveTilebze gamoiyenos:
karnaxi #1
1) romeli ricxvia Tavisi Tavis mopirdapire?
2) ras udris (-6)-is moduli?
3) ras udris 2019-is moduli?
4) a -s moduli 12-is tolia. ras udris  a  -s moduli?
5)  b  -s moduli 16-is tolia. ras udris b -s moduli?
6) romelia meti: 5 Tu 6 ?

7) m -is ra mniSvnelobebisaTvisaa WeSmariti toloba: m  m ?


8) rogori ricxvia ricxvis moduli?
9) ras udris m, Tu m  7 ?

10) romelia meti: n Tu m , Tu cnobilia, rom n  m  m  n ?

55
karnaxis pasuxebi:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
0 6 2019 12 16 6  5 0 arauaryofiTi 7 m≥n
moswavlis naSromi karnaxSi Sefasdeba imdeni quliT, ramdeni swori pasuxic
dawera man.
karnaxi#2
pasuxisTvis iyeneben mxolod `+” da` _~ niSnebs. dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi weren
`+~ , uaryofiTis SemTxvevaSi `_~.
1) wertili, romlis koordinatia `minus 8~, ricxviT wrfeze mdebareobs aTvlis
saTavis marjvniv.
2) uaryofiTi ricxvis moduli am ricxvis mopirdapire ricxvia.
3) ricxvi nuli araa dadebiTi ricxvi.
4) nebismieri ricxvisTvis SegviZlia davasaxeloT misi mopirdapire ricxvi.
5) dadebiT ricxvis moduli TviT es ricxvia.
6) x  0 gantolebas ori amonaxsni aqvs.

7) Tu n ricxvi uaryofiTia, maSin  n  dadebiTia.


8) nebismieri uaryofiTi ricxvi nulze mcirea.
9) uaryofiTi ricxvis moduli uaryofiTi ricxvia.
10)  n  ricxvis moduli aris manZili aTvlis saTavidan im wertilamde, romlis
koordinatia n .
merxis mewyvileebi cvlian erTmaneTSi rveulebs. maswavlebels gamoaqvs karnaxis
pasuxebi:
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
_ + + + + _ + + - +

moswavlis naSromi karnaxSi Sefasdeba imdeni quliT, ramdeni swori pasuxic dawera
man.
individualuri muSaoba dasarigebeli baraTebiT
baraTis nimuSi
(moswavleebs gansxvavebuli ricxvTa wyvilebi eZleva.)
mocemulia ricxvebi: (_10) da 7.
ipoveT:
 maT Soris udidesi ricxvi;
 ricxviT wrfeze maT Soris moTavsebuli mTeli ricxvebi;
 maTze patara ori ricxvi;
 maTze didi ori ricxvi;
 maTi jami;
 maTi sxvaoba.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #9. a) sxvaoba; b) saklebi.
#10 a)(-60)-iT; b)(+110)-iT; g)(+50)-iT. #15. sasurvelia, jer sityvieri analizi gaake
56
Ton, xolo Semdeg magaliTebiT daasabuTon pasuxebi.
#17. a)_6,3-is win unda davweroT `_“ da miviRebT: _3,7_(_6,3)_11,4=_8,8.
#19. aseTi wertili SeiZleba iyos ori: erTi A wertilis marjvniv, me-2 _ A wertilis
marcxniv. maTi koordinatebi iqneba, Sesabamisad: 3,6 da (_1,2).
x x x 3x x x x
#20. aRvniSnoT: A  x, B  , C   AC  x   , BC    . AC  3 x : x  9.
3 4 4 4 3 4 12 BC 4 12
pasuxi: 9-jer. #21. x koordintis mqone wertili gadadis x_3 koordinatis mqone
wertilSi, amitom a) A( 7), B ( 4), C ( 1), D (2); b) C da D ; g) x=1,5.

1.9 ricxvebis gamravleba da gayofa (3 sT.)


mizani: vaswavloT moswavles erTnairniSniani da sxvadasxvaniSniani ricxvebis
gamravleba da gayofa da maTi gamoyeneba gamoTvlebSi.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes ricxvebis gamravleba-gayofis
wesebi, unda SeZlos maTi gamoyeneba gamoTvlebSi.
I gakveTili
miznebi: 1) erTnairniSniani da sxvadasxvaniSniani ricxvebis gamravlebis wesebis
gacnoba;
2) miRebuli codnis gamoyeneba gamoTvlebSi;
3) sagnisadmi interesis gaRviveba realur cxovrebasTan dakavSirebuli
amocanebis amoxsniT;
4) logikuri msjelobis, maTematikuri metyvelebis ganviTareba.
saWiro masala: `+~ da `_“ simboloebi (aqvT, iyenebdnen wina gakveTilebze).
meToduri komentarebi: maswavlebels SeuZlia gamravleba-gayofis Sedegebis niSne-
bis Cveneba moiTxovos adgilidan `+” da `_” simboloebiT. es moswavlesac axalisebs
da maswavlebelsac naTlad aCvenebs TiToeuli moswavlis miRweul Sedegs.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba
karnaxi:
1) ipove minus aTisa da nulis jami;
2) ipove minus ocisa da minus oTxis jami;
3) ipove minus eqvsisa da eqvsis jami;
4) Sesakrebi, minus cxra, Secvales minus xuTiT. rogor Seicvala jami?
5) ra ricxvi unda mivumatoT minus ocdaerTs, rom minus ormocdaori miviRoT?
6) ra ricxvi unda mivumatoT oTxmocdarvas, rom minus Teqvsmeti miviRoT?
7) ra ricxvi unda mivumatoT minus ormocs, rom minus ormocdaTeqvsmeti miviRoT?
8) ra ricxvi unda mivumatoT minus ocdaaTs, rom ormoci miviRoT?
9) ipove minus ocisa da nulis jami.
10) ras udris minus TerTmetisa da nulis sxvaoba?
III. gakveTilis Temis dasaxeleba
_ ra moqmedebebi viciT dadebiT da uaryofiT ricxvebze?
_ Tqveni azriT, ra unda viswavloT dRes? (dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis
gamravleba-gayofa.)

57
IV. axali masalis axsna
masalis axsna gaTvaliswinebulia saxelmZRvaneloSi mocemuli temperaturisa da
wylis donis cvlilebis magaliTze. romlis Sedegad miiReben tolobebs (dafaze
weren, msjelobis paralelurad):
4  3  12;
4   3  12;
4  3  12;
4   3  12.
es tolobebi saxelmZRvaneloSi cxrilSicaa mocemuli, romelic unda ganixilon.
amis Semdeg xsnian amocanas:
Tinikom, gigim da demetrem kinos bileTebisTvis laSasgan 10-10 lari isesxes. ramde-
ni vali aqvs samives erTad? (valis gamosaTvlelad unda SevkriboT samives vali:
-10lari + (-10)lari + (-10)lari = -30 lari.) tol SesakrebTa jami SegviZlia namrav-
liT SevcvaloT. rogor SevcvaloT valebis jami namravliT? ra saxes miiRebs Cveni
dawerili toloba? ( 10  3  30 ) 30 lari aris saerTo vali da amitom miviReT pasuxSi
(-30).
_ davuSvaT, gvinda _3-is gamravleba 10-ze, anu 3 10 namravlis gamoTvla. rogor
fiqrobT, ra iqneba pasuxi? (_30)
_ ris safuZvelze ambobT amas?
_ ra SegiZliaT TqvaT erTi dadebiTi da erTi uaryofiTi ricxvebis namravlis Sesa-
xeb? rogori ricxvi iqneba namravli _ dadebiTi Tu uaryofiTi? rogor iangariSeba
erTi dadebiTi da erTi uaryofiTi ricxvebis namravlis ricxviTi mniSvneloba?
_ Cven ukve viciT, rom 10  3  30 . axla
a) SevcvaloT (_10)-is niSani sapirispiro niSniT. ras miviRebT? (   10   3  10  3  30 )

b) SevcvaloT 3-is niSani sapirispiro niSniT. ras miviRebT?  10   3  30
_ orive SemTxvevaSi miviReT erTnairniSniani ricxvebis gamravleba. rogori ricxvia
erTnairniSniani ricxvebis namravli? (dadebiTi ricxvi.)
_ rogori ricxvia sxvadasxvaniSniani ricxvebis namravli? (uaryofiTi ricxvi.)
_ me daviwyeb winadadebas, Tqven daasruleT:
 dadebiTi ricxvis namravli dadebiT ricxvze . . . . .
 uaryofiTi ricxvis namravli dadebiT ricxvze . . . .
 dadebiTi ricxvis namravli uaryofiT ricxvze . . . . .
 uaryofiTi ricxvis namravli uaryofiT ricxvze . . . .
V. ganmtkiceba sav.#1 (moswavleebi rigrigobiT kiTxuloben magaliTebs, danarCenebi
aCveneben namravlis niSans), #2 (moswavleebi rigrigobiT kiTxuloben magaliTebs,
danarCenebi aCveneben namravlis niSans), #3 ( a) da b) svetebi),
VI. d/s I varianti: sav#6 ( a), g)), sav#8 ( a), d));
II varianti: sav.#6 ( b), d)), sav#8 ( b), e)).
VII. meoradi ganmtkiceba. sav.#10, #17,
VIII. amocanis amoxsna sav.# 22.

58
IX. refleqsia
X. saSinao davaleba. sav#3(g, d), #11, #18, #19.
II gakveTili
miznebi:
1) erTnairniSniani da sxvadasxvaniSniani ricxvebis gayofis wesebis gacnoba;
2) dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis gamravleba-gayofis moqmedebebs Soris
damokidebulebis dadgena;
3) ganzogadeba, daskvnebis gamotana;
4) ricxvebze moqmedebebis Sesaxeb miRebuli codnis gamoyeneba gamoTvlebSi;
5) logikuri msjelobis, maTematikuri metyvelebis ganviTareba;
saWiro masala: `+~ da `_“ simboloebi, dasarigebeli baraTebi.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba
1) maswavlebeli: me wavikiTxav gamravlebis magaliTebs, Tqven maCvenebT namravlis
niSnebs: `+” an `_“.
 minus xuTis namravli minus rvaze;
 ocdaSvidis namravli minus erTze;
 minus TerTmetisa da minus eqvsis namravli;
 Tormetis namravli Svidze;
 ocdaerTis namravli minus orze;
 minus erTis namravli cxraze;
 minus eqvsis namravli nulze.
2) dasarigebeli baraTebi
I varianti (nimuSi)
1) ipove minus aTis kvadrati;
2) Seadare nuls nulisa da uaryofiTi a ricxvis namravli;
3) Seadare nuls minus erTisa da uaryofiTi a ricxvis namravli;
4) Seadare nuls dadebiTi b ricxvisa da uaryofiTi a ricxvis namravli;
5) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  a  b  7 ;
6) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli: b  a   6 ;
7) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  a  b    11 ;
8) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  b  a    5 ;
9) Seadare gamosaxulebaTa mniSvnelobebi:
1  1   1   1 da 1  1   1   1   1 ;
10) Seadare gamosaxulebaTa mniSvnelobebi: 6   2   5   3 da 6  2   10    3 .

59
II varianti (nimuSi)
1) ipove minus oTxis kubi;
2) Seadare nuls uaryofiTi b ricxvisa da nulis namravli;
3) Seadare nuls uaryofiTi a ricxvis da minus oris namravli;
4) Seadare nuls dadebiTi b ricxvisa da uaryofiTi a ricxvis namravli.
5) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  a  b  0 ;
6) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  b  a    5 ;
7) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  a  b  3 ;
8) cnobilia, rom a  b . Seadare nuls namravli:  a  b  4 ;
9) Seadare gamosaxulebaTa mniSvnelobebi:
1  1   1   1   1 da 1  1   1   1   1   1 ;
10) Seadare gamosaxulebaTa mniSvnelobebi:
2   5  7   4  da 6   2    10    3 .
yoveli swori pasuxi 1 quliT fasdeba, xolo araswori _ 0 quliT.
III. gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba
maswavlebeli: _dRes kidev erTi moqmedeba unda viswavloT ricxvebze. vin mixvda, ra
aris Cveni dRevandeli gakveTilis Tema? (gayofa.)
_ rogori ricxvebis gayofas viswavliT? (erTnairniSnianebis, sxvadasxvaniSnianebis.)
IV. axali masalis axsna
_ ra kavSiria gamravlebisa da gayofis moqmedebebs Soris?
pasuxoben: erTni _ gayofa gamravlebis Sebrunebuli moqmedebaa;
meoreni _ gayofa aris gasayofis gamravleba gamyofis Sebrunebul ricxvze.
_ Cven axla vnaxavT, rom ra wesiTac vasrulebdiT ricxvebze gamravlebas, imave wesiT
unda SevasruloT gayofac.
_ SevasruloT gayofis moqmedebebi:
1
15 :  3  15   5;
3
1 15 :  3  5;
15 :  3  15   5;
3 15 :  3  5;
 1
15 :  3  15      5; 15 :  3  5;
 3  15 : 3  5.  
 1
15 :  3  15      5.
 3
_ daakvirdiT! romelia erTnairniSniani ricxvebis gayofis magaliTebi?
+15:(+3)=+5 da _15:(_3)=+5 )
_ ra daskvna SegiZliaT gamoitanoT erTnairniSniani ricxvebis gayofis Sedegze?
(erTnairniSniani ricxvebis gayofisas miiReba dadebiTi ganayofi.)
_ ra daskvna SegiZliaT gamoitanoT sxvadasxvaniSniani ricxvebis gayofis Sedegze?
(sxvadasxvaniSniani ricxvebis gayofisas miiReba uaryofiTi ganayofi.)

60
V. ganmtkiceba
1) ipoveT Secdomebi magaliTebSi da gaasworeT:
a) _24: (_ 6) = _ 4;
b) _2,4:0,6=4;
g) 2,5ˑ(_10)=_2500;
7  5
d) _ :  1
5  7
_ CamoayalibeT ori erTnairniSniani ricxvis gayofis wesi.
_ CamoayalibeT ori sxvadasxvaniSniani ricxvis gayofis wesi.
2) dafaze da rveulebSi xsnian saxelmZRvanelodan sav. #4-is I da II svetebis magaliTebs,
sav.#5, sav. #6 (e), sav. #16, sav.#12 (zepirad pasuxoben), sav.#15.
VI. d/s _ sam rigad
I rigi: sav.#7 _ I sveti da sav.8 g);
II rigi: sav.#7 _ II sveti da sav.8 v);
III rigi: sav.#7 _ III sveti da sav.8 i)
VII. refleqsia
muSaoben kiTxva-pasuxis reJimSi (kiTxvebs svams maswavlebeli).
_ CamoayalibeT uaryofiTi ricxvis uaryofiT ricxvze gayofis wesi.
_ CamoayalibeT uaryofiTi ricxvis dadebiT ricxvze gayofis wesi.
_ CamoayalibeT dadebiTi ricxvis uaryofiT ricxvze gayofis wesi.
gaugebari xom araa rame dRevandeli gakveTilidan?
_ rogor fiqrobT, SeZlebT saSinao davalebis damoukideblad Sesrulebas?
_ SevajamoT Sedegebi, davweroT niSnebi.
_ moswavleebi axasiaTeben TavianT namuSevars gakveTilze. maswavlebeli wers
Sefasebas komentirebiT.
VIII. saSinao davaleba: sav. #9, #21, #23, #24.
III gakveTili
gakveTilis mizani: 1) ricxvebis gamravleba-gayofis Sesaxeb miRebuli codnis
ganmtkiceba da gamoyeneba amocanebisa da magaliTebis amoxsnisas;
2) maTematikuri metyvelebis, mexsierebis, logikuri azrovnebis ganviTareba;
3) sakuTari moqmedebis gegmis dasaxvisa da kontrolis unar-Cvevebis ganviTareba.
4) saswavlo procesisadmi pasuxismgeblobis ganviTareba.
resursebi: karnaxis masala.
mosalodneli Sedegebi:
 ricxvebis gamravleba-gayofis Sesaxeb miRebuli codnis sistemaSi moyvana.
 codnis SeZenidan konkretuli gadawyvetiebis miReba;
 ganzogadeba, daskvnebis gamotana
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba
1) maswavlebeli atarebs frontalur gamokiTxvas:
_ rogori ricxvebi viciT?
_ rogor ricxvebs ewodeba uaryofiTi ricxvebi?
61
_ rogor ricxvebs ewodeba mTeli ricxvebi?
_ ras warmoadgens ricxviTi wrfe?
_ ra aris ricxvis moduli?
_ CamoayalibeT erTnairniSniani ricxvebis gamravlebis wesi.
_ CamoayalibeT erTnairniSniani ricxvebis gayofis wesi.
_ CamoayalibeT sxvadasxvaniSniani ricxvebis gamravlebis wesi.
_ CamoayalibeT sxvadasxvaniSniani ricxvebis gayofis wesi.
2) zepirad miTxariT magaliTebis pasuxebi:
_ 42 : (_7) _ 5 · (_7) -8·11 48 : (_8) _ 81 : 9
72 : (_9) _ 300 ·0 13 · (_3) _ 24 : (_8) _ 8 · (_7)
24 : (_12) _ 60 : (_5) 9 · (_7) 68 : (_2) _ 50 · 80
3) erTmaneTTan xaziT daakavSireT toli mniSvnelobebis mqone gamosaxulebebi.

4) karnaxi:
1) ipove namravli minus ocisa nulze;
2) ipove namravli minus rvisa minus ocze;
3) ipove namravli minus TerTmetisa xuTze;
4) ipove namravli ocdaorisa minus samze;
5) ipove minus samocis minus ocze ganayofi;
6) ipove minus as ocis ocdaaTze ganayofi;
7) ipove samasis minus ormocdaaTze ganayofi;
8) ipove nulis minus erTze ganayofi;
9) rogori ricxvebis ganayofia dadebiTi ricxvi?
10) rogori ricxvebis ganayofia uaryofiTi ricxvi?
merxis mezoblebi cvlian namuSevrebs. maswavlebels gamoaqvs
karnaxis pasuxebi:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
0 160 -55 -66 3 -4 -6 0 erTnairn. sxvadasxvan.

moswavlis mier gacemuli yoveli swori pasuxi fasdeba 1 quliT. Secdomebis gaswo-
rebaze dafaze imuSaveben.
III. saxelmZRvaneloze muSaoba. sav.# 14, #20, #25.
IV. amocanebis amoxsna
1) temperatura yovel saaTSi 1 gradusiT imatebs. axla vercxliswyali TermometrSi
(_3)graduss aCvenebs. ramden graduss aCvenebs Termometri: a) 4 sT-is Semdeg? 7sT-
is Semdeg?
2) gudaurSi temperatura yovel saaTSi 2 gradusiT iklebs. axla Termometri 3 gradus
siTbos aCvenebs. a) ra temperatura iqneba gudaurSi 3sT-is Semdeg?
b) ra temperatura iyo gudaurSi 2sT-is win?
2) cxrilSi mocemulia temperatura sxvadasxva wlis erTsa da imave dros bakurianSi.
62
dro 26.12.2016 26.12.2017 26.12.2018 26.12.2019

temperat. _6 _4 _1 2

gamoitane daskvna mocemul droSi bakurianSi temperaturis cvlilebis Sesaxeb.


V. d/s
I varianti II varianti
_3,6 : 0,06 40,2: 0,07

0, 005   12  0,006   11


_64: (_0,04) _125 : (_0,05)

1  1 3  7
2 :  1  1 :   
3  6 4  8
3 2
3 :  36  4 :  60 
5 7

Sefasebis kriteriumi: 5 swori pasuxi: _ `10~ (xarvezebiT 9);


4 swori pasuxi: – `8~ (xarvezebiT 7);
3 swori pasuxi: – `6~ (xarvezebiT 5);
1,2 swori pasuxi: – `4~ .
VI. refleqsia
_ ra iyo Cveni gakveTilis dRevandeli mizani? mivaRwieT mizans?
_ TiToeulma Tqvenganma Seafasos Tavisi wvlili Cveni gakveTilis sworad warmarTva-
Si. gaixseneT miznis amocnobisa da zepiri angariSidan _ vin ra qulebi miiRo, vin iyo
aqtiuri, vin SearCia amoxsnis gzebi sworad, vin rogor Seasrula damoukidebeli
samuSao, rogor dawera karnaxi, rogor monawileobda amocanebis amoxsnaSi.
axla ki mainteresebs Tqveni pasuxebi kiTxvebze:
_ ra gaige?
_ ra dagamaxsovrda?
_ ra SegiZlia?
pasuxebi furclebze dawereT da CamabareT.
VII. saSinao davaleba sav.#13, # 26, # 27.
VIII. კomentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #11. a)12  3 =36 (mm); b) _45mm.
#18.a)saklebi; b) maklebi. #20. saklebi da maklebi tolia.
#22. (3,4+5,2) 1,5  12,9 (km). #23. (4,5-3,5)  2=2(km).
#24. pasuxi: 25,2 km. amocanis amosaxsnelad gamoviyenoT sqematuri naxazi:

63
4,2 km 4,2 km 4,2 km
ganvlili Sua
manZili gza

#25. moswavleebi unda SeeCvion, rom sanam sidideebze moqmedebis Sesrulebas daiwye-
ben, manam isini erTnair sazom erTeulebSi unda gamosaxon. amocanaSi 2sT 20wT unda
1
gadaviyvanoT saaTebSi. 2sT20wT= 2 sT. punqtebs Soris manZilis gamosaTvlelad
3
1
vwerT aseT gamosaxulebas: 16,5  4 16,5  2 , romlis mniSvnelobaa 192,5. pasuxi:
3
punqtebs Soris manZili 192,5km-ia.

1.10 ricxviTi gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla (2 sT.)


mizani: ganvumtkicoT moswavles moqmedebaTa Tanmimdevrobis wesebis codna.
gamovumuSaoT mas moqmedebaTa Tvisebebis gamoyenebis unari ricxviTi gamosaxulebis
mniSvnelobis gamosaTvlelad.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes moqmedebaTa
Sesrulebis Tanmimdevrobis wesebi.
unda SeZlos:
 moqmedebaTa Sesrulebis Tanmimdevrobis wesebis gamoyeneba ricxviTi
gamosaxulebis mniSvnelobis gamosaTvlelad;
 gamoTvlis optimaluri gzis SerCeva;
 ariTmetikul moqmedebaTa Tvisebebis gamoyeneba ricxviTi gamosaxulebis mniSvne-
lobis gamoTvlisas;
 amocanis Sesabamisi ricxviTi gamosaxulebis Sedgena;
 amocanis Sedgena ricxviTi gamosaxulebis mixedviT.
meToduri komentarebi: paragrafi or gakveTilzea gaTvaliswinebuli. umjobesia,
pirvel gakveTilze gavimeoroT moqmedebaTa Tanmimdevrobis wesebi da mivceT saTa-
nado magaliTebi. meore gakveTilze SevaxsenoT ariTmetikul moqmedebaTa Tvisebebi
da SevasrulebinoT saTanado savarjiSoebi. moswavleTa yuradReba unda gamaxvildes
imaze, rom moqmedebaTa Tvisebebis gamoyeneba xSirad gamoTvlebs amartivebs.
gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces gamoTvlebis Sesrulebisas swori gzis
arCevisa da zepiri angariSis unarebis gamomuSavebas.

64
 23 31   3 5  3 7
magaliTad, gamovTvaloT          48 :  :  ariTmetikuli gamosa-
 36 63   4 21   5 8
xulebis mniSvneloba oTxi xerxiT:
a) moqmedebaTa Cveulebrivi TanmimdevrobiT:
23 31 161  124 285 95 11 3 5 63  20 83
1)     1 ; 2)    ;
36 63 252 252 84 84 4 21 84 84
11 83 95  83 12 1 1 48
3) 1     ; 4)  48  ;
84 84 84 84 7 7 7
3 7 3 8 24 48 24 48  35
5) :   ; 6) :   2  5  10 .
5 8 5  7 35 7 35 7  24
b) SevTavazoT moswavleebs gamoTvalon es gamosaxuleba 4 moqmedebiT, magaliTad:
 23 31   3 5  23 31 3 5 161  124  189  60 36 1
            ,
 36 63   4 21  36 63 4 21 252 252 7
Semdeg ki Seasrulon: a) xerxiT gamoTvlaSi miTiTebuli 4), 5) da 6) punqtebi.
g) moswavleTa yuradReba gavamaxviloT im faqtze, rom 4), 5) da 6) punqtebSi aRwerili
sami moqmedebis nacvlad SegviZlia SevasruloT ori moqmedeba:
3 7 24 1 24
:  da  48   2  5  10 , e. i gamosaxuleba gamovTvaloT 3 moqmedebiT.
5 8 35 7 35
d) moswavleebs amoxsnis kidev ufro mokle gzis moZebna SevTavazoT. magaliTad,
23 31 3 5 161  124  189  60 36 1 1 7 3 1 48  7  5
1)       ; 2)  48  :   2  5  10 .
36 63 4 21 252 252 7 7 8 5 7 8 3
erTi da igive gamosaxuleba 4 gansxvavebuli gziT gamovTvaleT. amasTan, yoveli
momdevno gza ufro racionaluri iyo, vidre _ wina.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #3. 2 rveuli 0, 6  2 lari eRireba, 3
fanqari 1, 4  3 lari, yvelaferi erTad ki—( 0, 6  2  1, 4  3 )lari. pasuxi: 5,4 lari. #4.
marTkuTxedis farTobi misi sigrZisa da siganis namravlis tolia. namravli
gaizrdeba imdenjer, ramdenjerac gavzrdiT TiToeul Tanamamravls. amitom im
2
nakveTis farTobi, romlis sigrZe 2,5-jer metia, xolo sigane 1 -jer naklebia, iqneba
3
 2
1200  2,5 :1  kv.m.  1800kv.m. pasuxi: 1800m .
2

 3
SesaZloa, amocana romelime moswavlem proporciiT amoxsnas. magaliTad, ase:

65
2
1 xy  1200
3
2,5 xy 
 S1
2,5 1200
saidanac meore nakveTis farTobi S1   1800 kv.m.
2
1
3
 3 3 
#5.pasuxi: orive qvevrSi erTad aris  2  2 :1,3  t = 4,6t Rvino.
 5 5 
#6. pasuxi:
45, 678 2, 441
a)  b)
8, 789  8, 235
36,889 3,322
13,998

#7. mocemuli ricxviTi gamosaxulebebi #3, #4 da #5 amocanebSi miRebuli gamosa-


xulebebis analogiuria. #8. pasuxi: a)354051; b)354951.
#9. radgan namravlis bolo cifria 5, amitom vaskvniT, rom erT-erTi Tanamamravli 5-
iT bolovdeba. orive Tanamamravli orniSna ricxvia. erTis bolo cifria 9, amitom 5-
iT daboloebuli iqneba I Tanamamravli. e. i. miviReT, rom 15  *9=435. 435:15=29. pasuxi:
15  29=435.
`aba, scade!~. Tu m -is 4-ze gayofiT miRebuli naSTia 3, maSin ganayofis wiladi
3
nawilia , romlis aTwiladad Cawerisas meaTedebis Tanrigis cifria 7, xolo
4
measedebis _ 5.
1.11 kalkulatori (1sT.)
mizani: vaswavloT kalkulatorze gamoTvlebis efeqturad Sesruleba.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes kalkulato-
ris klaviSebis daniSnuleba, unda SeeZlos kalkulatoriT muSaobisas moqmedebaTa
Tanmimdevrobis wesebis dacva, mexsierebis efeqturi gamoyeneba, kalkulatoriT
ricxviTi eqsperimentebis Catareba, ricxviTi gamosaxulebis aRdgena, romlis
gamoTvlac sqemiTaa mocemuli.
resursebi: kalkulatori.
meToduri komentarebi. moswavleebi xalisiT asruleben gamoTvlebs kalkulatoris
daxmarebiT, magram yvela maTgani ver iyenebs mas efeqturad. magaliTad,
17, 2  13  14, 5  18 mniSvnelobis gamosaTvlelad umravlesoba Semdegnairad iqceva:
gamoTvlis pirvel namravls, amowers mas furcelze, Semdeg daiTvlis meore
namravls da miumatebs furcelze amoweril ricxvs. mivceT moswavleebs msgavsi
gamosaxuleba da SevTavazoT, gamoTvalon igi Sualeduri pasuxis amoweris gareSe,
risTvisac gamoiyenon mexsierebasTan samuSao M+, M- da MR klaviSebi.
SeniSvna: paragrafSi ganxilul standartul kalkulatorTan SedarebiT meti
SesaZleblobebi aqvs mobilur telefonebSi instalirebul kalkulatorebs.

66
magaliTad, aseTi kalkulatoriT 17, 2  13  14, 5  18 gamosaxulebis mniSvnelobis
gamosaTvlelad am gamosaxulebis Caweraa sakmarisi. im moswavleebs, romelTac aseTi
kalkulatorebi aqvT, mexsierebis gamoyeneba ar dasWirdebaT.
gamoTvlebis dawyebamde, moswavleebs SevTavazoT, jer Sesabamisi sqema Seadginon.
mniSvnelovania, rogorc mocemuli gamosaxulebis gamosaTvleli sqemis Sedgenaze
(sav.#3), ise sqemis mixedviT gamosaTvleli gamosaxulebis aRdgenaze (sav.#8) varji-
Si. am savarjiSoebis Sesasruleblad kalkulatori ar dagvWirdeba.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #7. amocanaSi mocemul sqemaSi araa
daculi moqmedebaTa Tanmimdevroba. #8. a) pasuxi: 0,5 - 3,2  1,5
#9. a) sakmarisia SevamowmoT, rom 119 araa jeradi 2-is, 3-is, 5-is da 7-is. d) kalkula-
toris gamoyenebiT miviRebT, rom (9999 - 23) : 29=344. e.i. winadadeba WeSmaritia.
#11. cxadia, saZiebeli ricxvi 9-is jeradi unda iyos. 10-is cifrTa jamia 1. cifrTa
jami unda iyos an 9, an18, an 27. cifrTa jami 9 rom miviRoT, 1-s unda davumatoT 8.
erTnairi cifrebis Caweraa saWiro, amitom es cifrebi iqneba 4 da 4. saZiebeli ricxvis
cifrTa jami 18 ver iqneba, radgan ori erTnairi cifriT 17-s ver CavwerT. sxva
SemTxvevebic gamoiricxa. pasuxi: 4104.
#12. vTqvaT, saZiebeli ricxvia a . Tu a -s marjvnidan mivuwerT 36-s, maSin a
gadainacvlebs aseulebis TanrigSi. miviRebT ricxvs: 100 a +36, romelic a -ze 103-jer
didia. e. i. 100 a +36=103 a , saidanac a =12. gaakeTon Semowmeba 1236:12=103. Tu
romelimem Tavidanve ifiqra, rom saZiebeli ricxvi orniSnaa da 10a  b saxiT Cawera,
maSin is aseT Canawers miiRebs:
1000a  100b  36  103 10a  b  ;
1000a  100b  36  1030a  103b;
36  30a  3b;
12  10a  b.
#13. nebismieri naturaluri mniSvnelobisTvis.
`aba, scade!~ SevniSnoT, rom Tu gavatarebT erTi gverdis paralelur n wrfes da
meore gverdis paralelur m wrfes, maSin gamoyenebuli iqneba n  m wrfe, xolo
kvadrati daiyofa (n+1)(m+1) nawilad.
20 = 1×20 am SemTxvevaSi gamoviyenebT 19 wrfes,
20=2×10 am SemTxvevaSi gamoviyenebT 10 wrfes,
20=4×5 am SemTxvevaSi gamoviyenebT 7 wrfes.
e.i. gvawyobs bolo anu 7 wrfis SemTxveva. pasuxi: unda gavataroT 3 wrfe erTi gverdis
da 4 wrfe meore (mezobeli) gverdis paraleleurad.
I Tavis mimoxilva. #18. A simravle 5k  1 -is, xolo B simravle 9m  1 saxis ricxvebi-
sagan Sedgeba. am ricxvebis 1-iT SemcirebiT miRebuli ricxvebis TanakveTa Sedgeba
45-is jeradi ricxvebisagan. a) 46; b) n( A) =18; n(B) =9; n ( A  B )=2; n ( A  B )  n( A) 
n ( A  B )  n( A)  n( B )  n( A  B ) =25.
#22. a) inglisuri an germanuli ena icis 75-ma studentma, xolo orive ena:
(25+60)_75=10. pasuxi: 0,1; b) am SemTxvevaSi germanulis mcodneebi inglisuris
mcodneebis qvesimravlea, e.i. inglisuri icis 75-ive studentma. pasuxi: 0,75.

67
praqtikuli samuSao (wyvilebSi)

pasuxebis SesaZlo variantebi:

1) 2)
b) a)
a)
b)

3)
4) 5)

6)

7) 8)

testi #1
pasuxebi

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14
b b a d g d d d d g g b b g

15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25
d g g g b g d g b d a

68
Semajamebeli samuSao #2
I varianti (10 qula)

1) dawere: a) 3-is; b) _4-is mopirdapire ricxvi. (1 qula)

1 1
2) Seadare ricxvebi: a) _24 da 12; b) da _2 . (1 qula)
2 2

3) Seasrule moqmedeba: a) _4,3+(_5,7); b) 3,3_5 . (1 qula)

4) Seasrule moqmedeba: a) _4  (_0,03); b) 1,02 : (_0,6). (1 qula)


2  8 6 8
5) Seasrule moqmedeba: a)     ; b)   . (1 qula)
9  9 13 13
1 1  1
6) Seasrule moqmedeba: a) 1  2 ; b) 27 :    . (1 qula)
5 2  9
7) gamoTvale: _100+60  (_1,5). (1 qula)
14  6
8) gamoTvale: . (1 qula)
40
9) dawere yvela mTeli ricxvi, romlis moduli naklebia 4-ze. (2 qula)

II varianti

1) dawere: a) 5-is; b) _2-is mopirdapire ricxvi. (1 qula)

1 2
2) Seadare ricxvebi: a) _40 da 23; b) da _3 . (1 qula)
3 3
3) Seasrule moqmedeba: a) _2,6+(-4,4) ; b) 2,3_4 . (1 qula)

4) Seasrule moqmedeba: a) _3  (_0,05); b) 4,2 : (_0,7). (1 qula)


1  3 4 8
5) Seasrule moqmedeba: a)     ; b)   . (1 qula)
8  8 11 11
1 1  1
6) Seasrule moqmedeba: a) 1 1 ; b) 9 :    . (1 qula)
3 2  3
7) gamoTvale: -10+6  (-1,5). (1 qula)
4  6
8) gamoTvale: . (1 qula)
4
9) dawere yvela mTeli ricxvi, romlis moduli naklebia 5-ze. (2 qula)

69
ganmsazRvreli Sefasebis sqema

1-8 davalebebSi yovel sworad Sesrulebul moqmedebaze 0,5 qula;

me-9 davalebaSi Tu dawera:


I variantSi 4-ze meti, magram 7-ze naklebi ricxvi _1 qula.
Tu dawera yvela (7) ricxvi _ 2 qula.

II variantSi 5-ze meti, magram 9-ze naklebi ricxvi _ 1 qula.

Tu dawera yvela (9) ricxvi 2 qula.

Tematuri ganmaviTarebeli Sefasebis rubrika

Sedegebi
Kriteriu-
mebi dabali saSualo maRali

mopirdapi ver asaxelebs asaxelebs mocemuli yovelTvis sworad


re mocemuli ricxvebis ricxvebis mopirda- asaxelebs mocemuli
ricxvebi mopirdapire pire ricxvebs, magram ricxvis mopirdapire
ricxvebs zogjer uSvebs ricxvs
Secdomas

dadebiTi cnobs dadebiT da umetes SemTxvevaSi uSecdomod asrulebs


da uaryofiT ricxvebs. sworad asrulebs ariTmetikul moqme-
uaryofiT ver axerxebs maTze ricxvebze ariTme- debebs dadebiT da
i ricxvebi ariTmetikuli tikul moqmedebebs, uaryofiT ricxvebze
da maTze moqmedebebis zogjer uSvebs meqa-
moqmedebe Sesrulebas. nikur Secdomas
bi

ricxvebis ar icis modulis icis modulis Sinaar- icis modulis Sinaar-


moduli Sinaarsi, si, magram ver axerxebs si da sworad iyenebs
da ver adarebs mis gamoyenebas mas amocanis amosax-
ricxvebis ricxvebs snelad
Sedareba

70
Tavi 2

mravalkuTxedebi

Tavis ZiriTadi mizani: umartivesi geometriuli figurebisa da maTi zogierTi


Tvisebis Seswavla.
meore Tavis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos: umartivesi geometriuli
figurebis: wertilis, wrfis, sibrtyis, sxivis, monakveTis, kuTxis, texilis, mraval-
kuTxedis
 amocnoba, dasaxeleba, daxazva;
 elementebis aRniSvna, miTiTeba da gazomva;
 klasifikacia;
 martivi Tvisebebis Camoyalibeba;
 maT Sesaxeb msjeloba da saWiro SemTxvevaSi _ dasabuTeba.
meToduri komentarebi: am TavSi moswavle pirvelad ecnoba geometriul obieqtebs,
rogorc abstraqtul cnebebs, acnobierebs mimarTebas realur sagnebsa da maT
geometriul modelebs Soris (burTi – birTvi). aseTi mimarTebis kerZo saxea naxazi,
rogorc geometriuli figuris gamosaxuleba. Tavis erT-erTi ZiriTadi daniS-
nulebaa, moswavles Seaswavlos geometriuli naxazebis sworad aRqma da Sesruleba.
amasTan, moswavlem unda SeZlos saWiro SemTxvevaSi (amocanis konteqstidan
gamomdinare) Seasrulos rogorc sqematuri naxazi, aseve naxazi zomebis zusti
dacviT. sqematuri naxazis Sesrulebisas yuradReba unda gamaxvildes naxazis
elementebis zomebs Soris swori Tanafardobis dacvaze (magaliTad, samkuTxedis
udidesi gverdi (an kuTxe) naxazzec udidesi unda iyos).
Tavis mizania, agreTve, ganumtkicos moswavles geometriuli xelsawyoebiT _ saxa-
zaviT, fargliT da transportiriT sargeblobis Cvevebi. Seaxsenos, xolo saWiro
SemTxvevaSi, Seaswavlos gazomvebis warmoeba am xelsawyoebiT. im SemTxvevaSi,
rodesac gazomvebi kompleqsur xasiaTs atarebs, magaliTad, texilis sigrZis an
mravalkuTxedis perimetris povnisas, sasurvelia, moswavlem winaswar Camoayalibos
sakuTari moqmedebebis gegma.
saxelmZRvaneloSi Cven Tavs vikavebT geometriis, rogorc formalurdeduqciuri
sistemis agebis mcdelobisgan, radgan igi naadrevad migvaCnia. vTvliT, rom swavle-
bis am etapze, pirvel rigSi, aucilebelia moswavles gamoumuSavdes intuiciuri war-
modgenebi geometriuli figurebisa da geometriuli gardaqmnebis Tvisebebis Sesa-
xeb. amitom geometriuli cnebebisa da faqtebis gacnoba xdeba TvalsaCinoebebze, ker-
Zod, naxazebze demonstrirebiT. amasTan erTad saxelmZRvaneloSi TandaTanobiT
xdeba msjelobis, rogorc geometriuli faqtebis dasabuTebis instrumentis, Semo-
tana. geometriuli faqtebis damtkiceba arsebiTad eyrdnoba geometriuli
gardaqmnebis, kerZod, paraleluri gadatanisa da RerZuli simetriis gamoyenebas.
ukve mocemul TavSi xdeba monakveTebisa da kuTxeebis tolobis Semotana
moZraobebze dafuZnebiT. aseTi tipis geometriuli msjelobebis Catarebisas
sasurvelia TvalsaCinoebis gamoyeneba rogorc maswavleblis, ise moswavlis mier.

71
Tavfurceli:

proeqti ,,geometria qarTul arqiteqturaSi”

moswavleebi unda gaecnon qarTuli xuroTmoZRvrebisa da arqiteqturis Zeglebs,


aRmoaCinon da daafiqsiron fotoebze maTSi geometriuli formebis gamoyenebis
magaliTebi. mopovebuli masaliT Seadginon albomi, kedlis gazeTi, bukleti.
Sesabamis Temaze moamzadon moxseneba da gamofena. kargi iqneba eqskursiis mowyoba am
TemasTan dakavSirebiT. masala SeiZleba internetSi, biblioTekaSi Tu gazeTebSi da
uSualod Zeglebidan moiZion. proeqtis momzadebas erTi Tve mainc unda daeTmos.

2.1 geometriuli figurebi (2sT.)


es paragrafi Tavis Sesavals warmoadgens.
miznebi: 1) geometriis Seswavlis ZiriTadi obieqtis – geometriuli figuris cnebis
gacnoba;
2) codnis gaRrmaveba umartivesi geometriuli figurebis Sesaxeb (wertili, wrfe da
sibrtye, brtyel da sivrcul figurebs Soris gansxvaveba);
3) saubari geometriis mniSvnelobasa da misi gamoyenebis sferoebis Sesaxeb;
4) wrfis aRniSvisa da geometriul naxazze gamosaxvis wesebis gacnoba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlosa, realur saganTa geometriuli
Tvisebebis gamorCeva maTi sxva Tvisebebisagan, gaacnobieros mimarTeba realur
sagnebsa da maT geometriul modelebs Soris (msgavseba – gansxvaveba), miuTiTos
wertilis, wrfis da sibrtyis damaxasiaTebeli Tvisebebi, gaarCios erTmaneTisagan
brtyeli da sivrculi geometriuli figurebi, daasaxelos misTvis nacnobi geometri-
uli figurebi da realur situaciaSi miuTiTos Sesabamisi formis sagnebi.
meToduri komentarebi: miuxedavad imisa, rom mocemuli paragrafi saxelmZRvanelos
geometriuli nawilis Sesavals warmoadgens, masSi ganxilulia sxvadasxva
mniSvnelovani sakiTxi, romlebzec unda gamaxvildes yuradReba:
 geometriuli figurebi abstraqtuli, warmosaxvaSi arsebuli obieqtebia,
romelTac realuri sagnebis mxolod zogierTi Tviseba aqvT.
 umartivesi geometriuli figuraa wertili, yvela sxva figura wertilebisagan
Sedgeba.
 geometriuli figurebi iyofa brtyel da sivrciT geometriul figurebad.
paragrafisadmi miZRvnili gakveTilis dawyeba sasurvelia saubriT, sadac moswav-
leebi imsjeleben yoveldRiur saqmianobaSi saganTa formebis, zomebisa da maTi
urTierTganlagebis mniSvnelobaze. gaixseneben maTTvis nacnob geometriul
formebs, isaubreben maT kavSirze realurad arsebul sagnebTan.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1 am savarjiSos Sesaxeb msjelobi-
sas SeiZleba daisvas damatebiTi kiTxva: aqvT Tu ara saerTo geometriuli Tviseba
suraTze gamosaxul sagnebs. igive kiTxvebi SeiZleba davsvaT paragrafSi moyvanili im
suraTis mimarT, romelzedac sxvadasxva zomis burTulebia gamosaxuli.

72
#8. pasuxad miiReba naxazi:

#13. SemTxvevebi:

D A B
A B C D A B C

D C

a) b) g)

a) erTi wrfe, Tu oTxive wertili erT wrfezea;


b) oTxi wrfe, Tu sami wertili erT wrfezea;
g) eqvsi wrfe, Tu wertilebi oTxkuTxedis wveroebia.
# 14. pasuxia 5  4 : 2  10 . # 7 nawilad (nax.1.2).
# 20. a) ar SeiZleba; b)diax, SeiZleba; g)ar, SeiZleba.
# 21. gamoviyenoT samkuTxedis utoloba da SevadginoT A
simravlis samelementiani simravleebi amocanis pirobis nax.1.2
mixedviT: (3, 4, 6); (3,10,11); (4,10,11); (6,10,11).

2.2 sxivi, monakveTi, texili (2 sT.)


mizani: wina klasebSi mRebuli codnis gaRrmaveba sxivis, monakveTisa da texilis,
maTi aRniSvnisa da naxazze gamosaxvis Sesaxeb.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos sxivisa
monakveTis aRniSvna da gamosaxva naxazze, mocemuli monakveTis an sxivis Semcveli
wrfis daxazva, texilis daxazva, aRniSvna da miTiTeba, monakveTisa da texilis
sigrZis dadgena (maT Soris, TvalzomiT).
resursebi: fanqari, saxazavi.
meToduri komentarebi: cneba `sxivs~, garda geometriuli mniSvnelobisa, fizikuri
da sayofacxovrebo mniSvnelobac gaaCnia: `sinaTlis sxivi~. sasurvelia, gakveTilis
msvlelobaSi es kavSiri miTiTebul iqnes: sxivi warmosaxvaSi arsebobs, magram
realurad arsebuli sagnis – sinaTlis sxivis Tvisebebi aqvs.
arsebiTia, moswavlem Tavidanve gaacnobieros is faqti, rom monakveTi da sxivi
wrfis nawilebia. amisaTvis SeiZleba naxazze monakveTis an sxivis dasaxelebisas mov-
TxovoT maTi Semcveli wrfis daxazva saxazaviT (monakveTis an sxivis `gagrZeleba~
wrfemde). saerTod aq, iseve rogorc wina paragrafSi, win wamoweulia simravluri mi-
marTebebi (wrfe-sxivi-monakveTi-wertili). saWiroa, moswavlem TiToeul SemTxveva-

73
Si TvalnaTliv warmoidginos da Sesabamisi naxaziT daasuraTos figurebis urTierT-
ganlageba (magaliTad, ra SemTxvevaSia ori sxivis saerTo nawili sxivi, mona-
kveTi,wertili).
toli monakveTebis cneba Semodis monakveTebis sigrZeebis Sedarebis safuZvelze:
tolia monakveTebi, romelTac toli sigrZe aqvT. am faqtis demonstrireba SeiZleba
farglis saSualebiT. monakveTebis tolobis es ganmarteba erTgvarad scdeba figu-
raTa tolobis zogad koncefcias, romelic am saxelmZRvaneloSia ganviTarebuli
(Tumca mas ar ewinaaRmdegeba): tolia figurebi, romlebic SeiZleba moZraobiT erT-
maneTs SeuTavsdes. amitom, sasurvelia, maswavlebelma moswavleTa yuradReba
miaqcios im faqts, rom toli sigrZis monakveTebi `zeddebisas erTmaneTs emTxveva~.
or wertils Soris manZilis cnebis axsnisas maswavlebeli SeiZleba daeyrdnos
moswavleTa intuicias: magaliTad, miuTiTos ori wertili dafaze, sTxovos
moswavleebs, uCvenon, romeli gziT SeiZleba erTi wertilidan meoremde miRweva
umoklesi gziT da am sakiTxze gamarTuli diskusiidan bunebrivad gadavides ori
wertilis SemaerTebeli umoklesi wiris miTiTebaze.
texilTan dakavSirebuli sakiTxebis gadmocemisas gansakuTrebiT mniSvnelovania
zogadi utoloba texilebisTvis, romlis kerZo SemTxvevaa samkuTxedis utoloba. am
sakiTxTanaa dakavSirebuli erT wrfeze mdebare wertilTa Tviseba. moswavles unda
SeeZlos mocemuli tolobiT an utolobiT gansazRvros wertilebis urTierT-
ganlageba.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #6. pasuxi: 6. #9,#10. Tu moswavleTa
momzadebis done amis saSualebas iZleva, SegiZliaT maT SesTavazoT, amoxsnan amocana
im pirobis gareSe, rom AB, BC da AC monakveTebidan AC yvelaze grZelia. maSin gansa-
xilveli ori SemTxveva (C wertili mdebareobs AB monakveTze an mis gareT) mogvcems
#9 da #10 amocanebs Sesabamisi pasuxebiT.
#18. 2.1 naxazze moyvanilia A, B, C da D wertilebis wrfeze ganlagebis ZiriTadi
SesaZlebeli SemTxvevebi (yvela sxva SemTxveva am naxazebidan simetriiT miiReba) da
TiToeul SemTxvevaSi miTiTebulia AD monakveTis sigrZe (a asoTi aRniSnulia
saerTo monakveTis sigrZe).

A C B D AD  AB  CD  a
a)

A D B C AD  AB  a
b)

C A D B AD  a
g)

D A C B AD  CD  a
d)
nax. 2.1

amocanis erT-erTi mizania, miaCvios moswavle amoxsnisas naxazis agebasa da mis ga-

74
moyenebas. amocana SeiZleba amoixsnas klasSi maswavleblis xelmZRvanelobiT, rome-
lic moswavleebs SesTavazebs, monaxon wertilebis SesaZlo ganlagebis rac SeiZleba
meti varianti (sul 12 gansxvavebuli ganlageba arsebobs). TiToeul SemTxvevaSi svams
kiTxvas: _ Seesabameba Tu ara es ganlageba amocanis pirobebs da Tu ar Seesabameba, ra
mizeziT? (magaliTad, ganlageba A, C, D, B SeuZlebelia, radgan am SemTxvevaSi mo-
nakveTebis saerTo nawilis sigrZe 5,8sm iqneba).
#20 a) ara; b) ara; g) ara; d) ki, radgan samkuTxedis ori gverdis jami meti unda iyos
mesame gverdze, xolo sxvaoba _ naklebi. amitom, III gverdis zoma - x, unda
akmayofilebdes pirobebs: x  48 sm da x>2sm.
#22-25 savarjiSoebis daniSnuleba moswavleTa Semdegi paragrafisTvis momzadebaa.
moswavleebi gaixseneben gaSlili, blagvi, marTi, maxvili, sruli kuTxeebis cnebebs,
kuTxis biseqtrisas, kuTxeTa adiciurobis Tvisebas. #25 savarjiSos Sesrulebisas,
sasurvelia, TvalsaCinoebad isrebiani saaTis gamoyeneba.
paragrafis bolos SemoTavazebuli wyvilebSi samuSao moswavleebSi monakveTis
sigrZisa da kuTxis zomis Sefasebisa da TvalzomiT dadgenis unaris gamomuSavebas em-
saxureba.
`SesaZlebelia Tu ara~ a) araa SesaZlebeli, radgan maxvili kuTxis sidide 900 -ze
naklebia da oTxi aseTi kuTxis sididis jami 3600 -ze naklebi iqneba. ori wrfis
gadakveTiT miRebuli kuTxeebi ki jamSi srul kuTxes qmnian, romlis sidide 3600 -ia;
b) araa SesaZlebeli, radgan blagvi kuTxis sidide 900 -ze metia da oTxi aseTi kuTxis
sididis jami 3600 -ze meti iqneba;
g) SesaZlebelia urTierTmarTobuli wrfeebis SemTxvevaSi.
`aba, scade!~ pirvel rigSi, SevniSnoT, rom samkuTxedis utolobis ZaliT, Wa AC gza-
ze unda gakeTdes. Tu Wa AB monakveTis E wertliSi gakeTdeba (nax. 2.2), maSin cxenebis
mier Wamde gavlili manZilebis jami iqneba 3 AE  2EB  EC  3AB  BC, xolo Tu BC
minakveTis F wertilSi gakeTdeba, maSin 3 AF  2 BF  FC  3 AB  BC  4 BF . aqedan
vaskvniT, rom Wa AB monakveTis nebismier wertilSi unda gakeTdes (boloebis
CaTvliT).
A E B F C

nax.2.2

2. 3 mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi (2 sT.)


mizani: SevaswavloT moswavleebs mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi, Camovayali-
boT maTi Tvisebebi Teoremebis saxiT da maTs magaliTze gavacnoT Teoremisa da
damtkicebis cnebebi.
codna da unarebi: paragrafSi gadmocemuli masalis Seswavlis Sedegad moswavles
unda SeeZlos mosazRvre da vertikaluri kuTxeebis wyvilebis amocnoba da daxazva,
maTi Tvisebebis Teoremebis saxiT Camoyalibeba da damtkiceba, amocanebis amoxsnisas
mosazRvre da vertikaluri kuTxeebis Tvisebebis gamoyeneba.
gamoyenebuli resursebi: danayofebiani saxazavi, transportiri.
75
meToduri komentarebi: moswavleebma wina klasebSi iswavles kuTxis ganmarteba,
kuTxeebis Cawera da wakiTxva, daxazva, gazomva, kuTxeebis Sedareba. iswavles sruli,
gaSlili, marTi, maxvili da blagvi kuTxeebis amocnoba da daxazva, kuTxis gradusuli
zomis dadgena transportiris gamoyenebiT.
maswavlebeli winare codnis gaaqtiurebis mizniT svams kiTxvebs:
 ras ewodeba kuTxe? (saerTo saTavis mqone ori sxiviT SemosazRvrul sibrtyis
nawils);
 ra elementebi gaaCnia kuTxes? (wvero da gverdebi);
 ra saxis kuTxeebi iciT? (maxvili, marTi, blagvi, gaSlili, sruli);
 rogor kuTxes ewodeba marTi? maxvili? blagvi? gaSlili? sruli?
 ra saxisaa kuTxe romlis zomaa: 300 ? 900 ? 97 0 ? 1200 ? 1800 ? 3600 ?
 ra aris kuTxis biseqtrisa? (kuTxis wverodan gamomavali sxivi, romelic kuTxes
or tol nawilad yofs.)
am paragrafSi Semodis maTematikuri terminebi: Teorema da damtkiceba. am
terminebis Sinaarsis dazusteba da aTviseba moswavlis mier TandaTanobiT unda
moxdes. amjerad moswavleebma TeoremaSi SeiZleba igulisxmon garkveuli maTe-
matikuri debuleba, xolo damtkicebaSi – msjeloba, romelic pasuxs iZleva
kiTxvaze: ratom aris es debuleba marTebuli (WeSmariti)? jer nu mosTxovT mos-
wavles, msjelobisas daicvas mkacri logikuri wesebi. man Tavisi mosazrebebis
dasacavad SeiZleba mimarTos naxazs an sxva TvalsaCinoebas, gamoTqvas azri sakuTari
sityvebiT da a. S.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1. a) POQ  25 ; b) QOR  20;
g) QOR  45  48  75  18.
#2.kuTxeebis erTmaneTis mimarT or SesaZlo ganlagebas Semdegi pasuxebi
Seesabameba: ABD  80 da ABD  24 .
#3. amocanas ori pasuxi aqvs: Tu M wertili moTavsebulia A da B wertilebs Soris,
maSin BMC  60 da sxva SemTxvevaSi: BMC  AMC  120 (am amocanis magaliTze
moswavleebs SeiZleba kidev SeaxsenoT naxazis mniSvneloba
amocanis amoxsnisTvis).
#5-e) amocanis pirobas moswavle naxazis gamoyenebiT ufro
TvalsaCinod dainaxavs. 3x  180, x  60 . pasuxi: 600.
0

#6. sicxadsTvis, umjobesia, gamoiyenon naxazi.


4 x  5 x  180 0 , x  200. 5 x  1000 , 4 x  800. pasuxi: 80 , 100.
#8.   90 . #9. pasuxi:150. am da momdevno amocanebis
erT-erTi mizania, saaTis magaliTze gaacnos moswavles
mobrunebis kuTxis cneba. amocanasTan dakavSirebiT Sei-
Zleba daisvas damxmare kiTxvebi: ramden nawilad iyofa
sruli (an gaSlili) kuTxe saaTis aRmniSvneli WdeebiT? wuTis aRmniSvneli WdeebiT?
ramdeni gradusiT mobrundeba isari Semdeg saaTze gadasvlisas? Semdeg wuTze
gadasvlisas? es kiTxvebi daexmareba moswavleebs momdevno amocanebis amoxsnaSi.
#11. 30,15, 0,5.
76
#14. SesaZlebelia mxolod g) da v) SemTxveva. moswavles SeuZlia pasuxi daasabuTos
ariTmetikuli an geometriuli mosazrebebiT.
#19. gamoviyenoT naxazi, romelzec unda vipovoT x  y ( kuTxe biseqtrisebs Soris).

2 x  2 y  180 , x  y =90, pasuxi: 90.


#20. wuTebis isari 180-iT, xolo saaTebis isari oris naxevrisaTvis 45-iT Semobrun-
deba da maT Soris kuTxe 180_45=135 iqneba. II SemTxvevaSi, wuTebis isari 90-iT,
xolo saaTebis isari 67,5-iT Semobrundeba da maT Soris kuTxe 22,5 iqneba.
#21. a)1sT-Si wuTebis isari imave mdgomareobas daikavebs, saaTebis isari ki 30 -iT
Semobrundeba. pasuxi: a)30; b) 60 ; g) 180 -15=165.
#22. I gza: daviTvaloT mcire samkuTxedebis farTobebi (isini naxazis mixedviT toli
samkuTxedebia): (48 – 36): 3=4. sul 6 samkuTxedia, amitom 36 + 4×6=60(sm2).
II gza: Tu orive samkuTxedis farTobs SevkrebT, saerTo nawilis farTobi 2-jer Se-
ikribeba, amitom saZiebeli farTobia 48+48_36=60(sm2). amoxsnis es gza SegviZlia
ganvazogadoT: nebismieri A da B figurisaTvis marTebulia toloba:
S  A  B   S  A  S  B   S  A  B  .
moswavleebs SevTavazoT daasabuTon am tolobis marTebuloba.

2.4 mravalkuTxedi (2 sT.)


mizani: mravalkuTxedebis da maTTan dakavSirebuli cnebebis gacnoba.
 mravalkuTxedis amocnoba rogorc geometriul naxazSi, ise garemomcvel sagnebSi,
arqiteqturisa da xelovnebis nimuSebSi.
 miTiTebuli saxis mravalkuTxedis daxazva.
 mravalkuTxedis elementebis: kuTxis, gverdis, diagonalis miTiTeba da
dasaxeleba.
 amozneqili da araamozneqili mravalkuTxedebis garCeva.
resursebi: fanqari, saxazavi.
meToduri komentarebi: masalis axsnis dawyeba sasurvelia moswavleebis mier gare-
momcvel sagnebSi mravalkuTxedebis formis Semadgeneli nawilebis amocnobiT. mas-
wavlebelma SeiZleba uCvenos moswavleebs xelovnebisa da arqiteqturis nimuSebis
gamomsaxveli suraTebi (erT-erTi aseTi ilustracia mocemulia saxelmZRvaneloSi)
da sTxovos, amoicnon maTSi mravalkuTxedebi an sxva geometriuli figurebi da
mxolod amis Semdeg gadavides mravalkuTxedis ganmartebaze.
mravalkuTxedis cnebis axsnisas sTxovs moswavleebs, daxazon ramdenime sxvadasxva
saxis texili: Sekruli da gaxsnili, Tavisi Tavis gadamkveTi da aragadamkveTi.
daxazon martivi Sekruli texili, gaaferadon an daStrixon mis mier SemosazRvruli
are. Sedegebis ganxilvisas moswavleebi bunebrivad mivlen mravalkuTxedis cnebis

77
gansazRvrebamde (xSirad moswavleebi aigiveben mravalkuTxeds mis sazRvarTan,
amitom saWiroa xazgasma, rom mravalkuTxedi martivi Sekruli texilis mier
SemosazRvruli sibrtyis nawilia (are)).
amozneqili da araamozneqili mravalkuTxedebis axsnisas maswavlebels SeuZlia
aRniSnos, rom amozneqili an araamozneqili SeiZleba iyos ara marto mravalkuTxedi,
aramed sxva figurac. magaliTad, amozneqili figuraa wre, araamozneqilia axali
mTvaris formis figura, rgoli da sxva. SesTavazos daasabuTon, rom amozneqili
mravalkuTxedis yvela Sida kuTxis sidide 180-ze naklebia. mravalkuTxedis
perimetris axsnisas moswavleebs Seaxsenebs, rom perimetri igivea, rac
SemomsazRvreli texilis sigrZe.
diagonalze saubrisas maswavlebelma unda miaqcios yuradReba, rom es cneba gani-
xileba mxolod amozneqili mravalkuTxedebis SemTxvevaSi. maswavlebelma sasurve-
lia dasvas SekiTxvebi: ratom ara aqvs diagonalebi samkuTxeds? (aramezobeli wvero-
ebi ar gaaCnia), ramdeni diagonali aqvs amozneqil oTxkuTxeds? (2), xuTkuTxeds?(5)
arsebobs Tu ara mravalkuTxedi, romelsac erTi diagonali aqvs?(ara).
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1 dasabuTeba unda moxdes naxazze
dayrdnobiT: moswavles SeuZlia miuTiTos mravalkuTxedis ori wertili, romelTa
SemaerTebeli monakveTi ar aris moTavsebuli mravalkuTxedSi.
#2 amocana #1-is analogiurad dasabuTdeba moswavlis mier Sesrulebeul naxazze.
#3. pasuxi: 2,4sm. #4 pasuxi: 4,5sm. #5. pasuxi: 142, 106 , 112 . #6. pasuxi: 50.
#10. pasuxi: erTi wverodan 3, sul 9 diagonali. amoxsna SeiZleba naxazis daxmarebiT
an zogadi formulis gamoyenebiT (ix.#18 amocana).
#13. pasuxi: 20dm. SeecadeT, moswavleebi TviTon mividnen im daskvnamde, rom
samkuTxedebis perimetrTa jami oTxkuTxedis perimetrisa da BD diagonalis
gaorkecebuli sigrZis jamis tolia.
#15. es amocana wina amocanis Sebrunebulia da analogiurad ixsneba. pasuxi: 1,25sm.
#16. aseTi oTxkuTxedis ageba SeuZlebelia, radgan AB  6CD , xolo ADCB texilis
sigrZe 4CD  s tolia da, maSasadame, mis boloebs Soris manZilze naklebia.
#17. n  3, radgan mocemuli wveros da ori mezobeli wveros garda, yvela danarCen
wverosTan SeerTebiT miiReba diagonali.
#18. Semowmeba moxdeba mocemuli ricxvebis CasmiT. Tu klasSi Sesabamisi mzaobaa,
maswavlebels SeuZlia zogadi SemTxveva wina amocanaze dayrdnobiT dausabuTos an
davalebad misces paragrafSi mocemuli `aba, scades~ saxiT. formulaSi 2-ze gayofis
Sinaarsis asaxsnelad, SeiZleba ganixilon ABCD oTxkuTxedis SemTxveva: yoveli
wverodan TiTo diagonali gamodis, gvaqvs 4 wvero, magram radgan AC diagonali da
CA diagonali, iseve, rogorc BD diagonali da DB diagonali erTi da igivea, amotom
diagonalebis raodenoba 2-is tolia da ara 4-is toli.
#20. rom ar daagviandes, gia naxevar saaTSi unda mivides skolaSi. Tu igi 4 wT-Si 300m-
s gadis, 30 wT-Si 300∙7,5m = 2250m =2,25km-s gaivlis. e. i. gias skolaSi ar daagviandeba.
moswavle unda gaiwafos sigrZis sazomi erTeulebis erTi sistemidan meore
sistemaSi gadayvanaSi.

78
2.5 samkuTxedi (2 sT.)
mizani: gavacnoT moswavleebs samkuTxedi da misi elementebi
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos:
 samkuTxedisa da misi elementebis miTiTeba;
 mravalkuTxedis danawileba samkuTxedebad
 kuTxis biseqtrisis gavleba transportiris daxmarebiT
 samkuTxedSi medianebis, biseqtrisebisa da simaRleebis gavleba da maTi
gadakveTis wertilis povna.
resursebi: danayofebiani saxazavi, transportiri, samkuTxedi saxazavi.
meToduri komentarebi: radgan moswavleebs wina paragrafidan ukve aqvT warmodgena
samkuTxedze, rogorc kerZo saxis mravalkuTxedze, asaxsneli masalis gadmocema
SegiZliaT daiwyoT imiT, rom daxazoT dafaze samkuTxedi da moswavleebs dausvaT
kiTxvebi samkuTxedis im Tvisebebis Sesaxeb, romlebic mas gaaCnia, rogorc
mravalkuTxeds:
 aris Tu ara samkuTxedi amozneqili?
 ramdeni wvero da ramdeni gverdi aqvs samkuTxeds?
 ramdeni Sida kuTxe aqvs samkuTxeds?
 ramdeni diagonali aqvs samkuTxeds (ratom ara aqvs)?
daanawileT amozneqili mravalkuTxedi erTi wverodan gamomavali diagonalebiT
samkuTxedebad da SesTavazeT moswavleebs, moifiqron sxvanairi danawileba (mag.,
gaavlon wrfeebi mravalkuTxedis Sida wertilidan.)
medianaze saubrisas, sTxoveT moswavleebs, moifiqron, rogor moZebnon monakveTis
Suawertili. sTxoveT ramdenime moswavles an mTel klass, daxazon samkuTxedi, gaav-
lon samive mediana. naxazebis demonstrirebis Sedegad unda gaakeTon daskvna: medi-
anebi erT wertilSi ikveTeba. aseTive midgoma SeiZleba gamoiyenoT biseqtri-
sebze saubrisasac: moswavleebs SesTavazeT, moifiqron, rogor gaavlon (transpor-
tiris daxmarebiT) kuTxis Suaze gamyofi sxivi, xolo mas Semdeg, rac damoukideblad
gaavleben samkuTxedSi biseqtrisebs, gamoTqvan varaudi biseqtrisebis Tvisebis
Sesaxeb (Tumca, am SemTxvevaSi naxazis Sesrulebas meti dro dasWirdeba).
im SemTxvevaSi, rodesac samkuTxedi blagvkuTxa an marTkuTxaa, moswavleebs uWirT
simaRlis gavleba. amitom, sasurvelia, es naxazi maswavleblis daxmarebiT
Seasrulon. rac Seexeba simaRleebis an maTi gagrZelebebis erT wertilSi gadakveTis
demonstrirebas, es SeiZleba ekranze an winaswar momzadebul plakatebze gakeTdes,
romlebzec maxvilkuTxa da blagvkuTxa samkuTxedebis SemTxveva iqneba gamosaxuli,
xolo marTkuTxa samkuTxedis SemTxveva klasSi Seasrulon.
A
(ix. me-5 da me-6 naxazebi saxelmZRvaneloSi da sav. #7 ).
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. 400
30
#1. AC =12,8sm. #2. ED =4sm. #3. K  60. #4. pasuxi: 45. #5.
pasuxi: 114. #6. rogorc wesi, moswavles marTkuTxa samkuT-
C
xedSi simaRleebis gavleba uWirs. amitom, sasurvelia, es B D K
amocana klasSi gakeTdes.
#7. saWiroebis SemTxvevaSi ukarnaxeT moswavleebs, rom aseTi samkuTxedis ageba misi
gverdis Suawertilidan marTobuli monakveTis aRmarTviT unda daiwyon.
79
samkuTxedis agebis Semdeg sTxoveT, gamoTqvan varaudi, sad gaivlis, maTi azriT,
biseqtrisa. simetriis Sesaxeb intuiciuri warmodgenebi exmareba moswavles, swori
pasuxi gasces am SekiTxvaze.
#10. amocanis ganxilvisas naxazze unda moniSnos PQS da PRS samkuTxedebis toli
gverdebi. 11. (18 + 24 – 30): 2=6(sm).
#12. moc.: AD BC , AK biseqtrisa, ∠ BAD  30,
∠ CAD  40.
saZ.: ∠ KAD .
∠ BAC  40+30=70, ∠ BAK  35, ∠ KAD =35_30=5. pasuxi: 5 .
#14. pasuxi: a) 60 ; b) 150; g) 45.
`aba, scade!~ amocanis amoxsna mocemulia naxazze.

2.6 agebis amocanebi (praqtikuli samuSao - 2sT.)


mizani: vaswavloT moswavles agebis ZiriTadi amoca-
nebis gadawyveta farglisa da saxazavis saSualebiT.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlisa da agebis praqtikulad Sesrulebis Semdeg
moswavles ecodineba:
a) monakveTis SuamarTobis ageba;
b) mocemul wrfeze mdebare wertilze am wrfis mimarT marTobis gavleba;
g) wrfis gareT aRebuli wertilidan mocemul wrfeze marTobis daSveba;
d) kuTxis biseqtrisis ageba;
e) mocemuli kuTxis toli kuTxis ageba.
moswavle SeZlebs miRebuli codnis gamoyenebas agebis ufro rTuli amocanebis
amoxsnisas.
saWiro masala: fargali, saxazavi, fanqari.
meToduri komentarebi: paragrafSi ganxilulia zemoT CamoTvlili agebis xuTi
amocana. klasSi maswavlebelTan erTad xdeba amocanebis amoxsnis algoriTmebis
Seswavla. moswavleebs evalebaT am algoriTmebis damaxsovreba.
agebis amocanebi tradiciuli masalaa, romelic kargad unda aiTvisos TiToeulma
moswavlem. amocanis pirobebi imdenad kargad unda gaaanalizos, rom Semdeg gakve-
Tilze damoukideblad SeZlos misi gamoyeneba axali, SedarebiT rTuli agebebis
Sesasruleblad.
amocanebi agebaze _ es iseTi Sinaarsis amocanebia, sadac figuris ramdenime moce-
muli elementiT, an elementTa damokidebulebiT unda avagoT TviT figura. mxedve-
lobaSi gvaqvs amocanebi, romelTa amoxsna SesaZlebelia Sesruldes mxolod far-
glisa da saxazavis saSualebiT, anu figuris ageba dayvanil iqnes sasruli
raodenobis martiv agebaTa erTobliobaze.
CamovTvaloT es martivi agebebi:
 wrfis gavleba mocemul or wertilze (saxazavis gamoyeneba);
 mocemuli ori wrfis gadakveTis wertilis povna (saxazavis saSualebiT);
 mocemuli centriTa da radiusiT wrewiris ageba (farglis saSualebiT), anu mo-
cemulia wrewiris centris mdebareoba sibrtyeze da monakveTi, romelic asagebi

80
wrewiris radiuss warmoadgens. am SemTxvevaSi wrewiri cnobilad iTvleba.
 mocemuli wrfisa da mocemuli wrewiris gadakveTis wertilebis povna;
 mocemuli ori wrewiris gadakveTis wertilebis povna.
es xuTi martivi operacia moswavleebma mocemul etapze ukve ician da ar gauWir-
debaT sxva agebebis am agebebze dayvana.
CamoTvlili elementaruli agebebis sasruli raodenobiT unda SevasruloT yvela
danarCeni saxis ageba (am SemTxvevaSi igulisxmeba mxolod farglisa da saxazavis
gamoyeneba).
naTqvamis ukeT gagebisaTvis gavarCioT aseTi amocana: mocemuli wertilidan
mocemuli wrfisadmi gavavloT perpendikulari. vaCvenoT, ramdeni elementaruli
operacia unda Sesruldes, rom mocemuli amocana iqnes amoxsnili.
1) A wertili miviRoT centrad da nebismieri radiusiT (ise, rom am wrewirma BC
wrfe gadakveTos) SemovxazoT wrewiri.
A

B C
D E

2)-3) vipoviT wrewirisa da mocemuli BC wrfis gadakveTis D da E wertilebs.


4)-5) D da E wertilebi miviRoT centrebad da DE monakveTis sigrZis naxevarze meti
radiusiT SemovxazoT wrewirebi.
6) vipovoT am wrewirebis gadakveTis F wertili.
7) gavavloT A da F wertilebze AF wrfe.
amgvarad, mocemuli wertilidan mocemuli wrfisadmi perpendikularis gasavlebad
saWiroa Sesruldes Svidi martivi operacia.
agebis amocanebis amoxsnas mravali mizezis gamo did mniSvnelobas aniWeben geome-
triaSi. aseTi amocanebis amoxsnisas moswavle eufleba analizisa da sinTezis
meTods, radgan agebis amocanis amoxsnisas:
1) amocanis amoxsna moiTxovs analizs, amocanis amoxsnis Ziebas; xeliT sruldeba
naxazi, romelic mocemuli amocanis amoxsnis erT-erTi savaraudo variantia da
iwyeba mocemulsa da saZiebels Soris im damokidebulebebis Zieba, romelebic am
amocanis ukve cnobil agebis amocanaze dayvanis saSualebas iZleva. mokled rom
vTqvaT, dgeba amocanis amoxsnis gegma;
2) gegmis mixedviT xdeba naxazis ageba;
3) moswavles uxdeba imis dasabuTeba (damtkiceba), rom agebuli figura akmayofi-
lebs amocanis pirobebs;
4) xdeba amocanis amoxsnis SesaZlo sxva variantebis arsebobisa da am variantebis
raodenobis kvleva, dadgena.
81
agebis martivi amocanebis amoxsnisas araa aucilebeli yvela am safexuris gavla.
am paragrafSi mocemuli amocanebi martivia da amitom analizi da gamokvleva araa
Catarebuli. sruliad sakmarisia, moswavlem transportiriTa da saxazaviT
Seamowmos amocanis amoxsnis siswore.
sazogadod ki, imisaTvis, rom amoixsnas agebis amocana, saWiroa:
 ganisazRvros, ra ZiriTadi agebebia Sesasrulebeli saWiro Sedegis misaRebad;
 dasabuTdes, rom agebuli figura amocanis pirobas akmayofilebs.
agebis amocanebis paralelurad am paragrafSi Camoyalibebulia monakveTis
SuamarTobis, kuTxis biseqtrisis, wrfisadmi marTobuli monakveTis Tvisebebi. am
Tvisebebs, maTi mniSvnelobidan gamomdinare, Semdeg paragrafebSi kidev araerTxel
davubrundebiT.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#8. MA  9 sm. moswavlem pasuxi unda daasabuTos. msjelobisas zustad unda
Camoayalibos monakveTis SuamarTobis Tviseba. #9. KA  7, 2 dm. moswavlem pasuxi
unda daasabuTos. msjelobisas zustad unda Camoayalibos kuTxis biseqtrisis
Tviseba. unda axsnas, ra iqneba manZili K wertilidan BA gverdamde.
`aba, scade!@ samkuTxedi oTxkuTxedisagan gansxvavebiT xisti figuraa. es niSnavs,
rom samkuTxedis kuTxeebs gverdebis Seucvlelad ver SevcvliT, anu gverdebis
sigrZe samkuTxedis kuTxeebis zomas calsaxad gansazRvravs. es faqti samkuTxedis
tolobis mesame niSnidan gamomdinareobs. samkuTxedebis sixistes mdgradi
konstruqciebis asagebad iyeneben. es Tema Cvens me-6 klasis saxelmZRvaneloSi
proeqtis saxiTaa mocemuli. igive proeqti samkuTxedebis tolobis niSnebis
Seswavlis Semdeg me-7 klasis moswavleebsac SeiZleba davavaloT. moswavleebi
samkuTxedebis tolobis mesame niSniT ukve Teoriulad daasabuTeben samkuTxedis
sixistis Tvisebas da moiyvanen am Tvisebis praqtikuli gamoyenebis magaliTebs.

2.7 paralelur wrfeTa Tvisebebi (2 sT.)


miznebi: 1) moswavleebs gavacnoT ori wrfis mesame wrfiT gadakveTiT miRebuli
kuTxeebis wyvilebis dasaxeleba da Tvisebebi;
2) moswavleebma SeZlon miRebuli codnis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas;
3) logikuri azrovnebis ganviTareba;
4) sityvaTa maragis gamdidreba, maTematikuri metyvelebis daxvewa;
5) sxvisi azris mosmenisa da Tavisi mosazrebis logikurad, gasagebad Camoyalibebis,
dasabuTebis unarebis ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes paralelur wrfeTa
ganmarteba, ori paraleluri wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli kuTxeebis
saxelwodebebi da Tvisebebi. unda SeeZlos Sesabamis naxazze jvaredinad mdebare,
Sesabamis, Sida da gare calmxriv mdebare kuTxeTa wyvilebis miTiTeba da maTi
Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas.
meToduri komentarebi: paralelur wrfeTa Tvisebebi da wrfeTa paralelobis ni-
Snebi VIII kalsSi iswavleba. am paragrafSi saxelwodebebsa da im Tvisebebs gavecnobiT,
romlebic samkuTxedis kuTxeebis Tvisebebis Sesaswavlad gvWirdeba.

82
I gakveTili
miznebi: 1) moswavleebs gavacnoT ori wrfis mesame wrfiT gadakveTiT miRebuli
kuTxeTa wyvilebis dasaxeleba da Tvisebebi;
2) logikuri azrovnebis ganviTareba;
3) sityvaTa maragis gamdidreba, maTematikuri metyvelebis daxvewa.
saWiro masala: multimediuri saSualebebi, prezentacia.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
I . winare codnis gaaqtiureba
gavimeoroT ra viciT kuTxeebis Sesaxeb.
1) rogori kuTxeebi SeiZleba miviRoT wrfeebis gadakveTisas?
2) rogor kuTxeebs ewodeba mosazRvre?
3) ipoveT naxazze mosazRvre kuTxeebi.

4) rogor kuTxeebs ewodeba vertikaluri?


5) ipoveT naxazze vertikaluri kuTxeebi.

II. gakveTilis miznisa da amocanebis gacnoba


maswavlebeli: _ ra msgavsebaa naxazebs Soris? ra gansxvavebaa?

#3 #4
#2
#1

_ rogor CawerT wrfeTa paralelurobas naxazis mixedviT? (moswavleebi asaxeleben


paralelur wrfeTa wyvilebs, weren maT paralelurobas. aRniSnaven, rom #2 naxazze
mocemuli wrfeebi araa paraleluri, xolo #4 naxazze mocemuli k da f wrfeebi
paraleluria da e wrfe araa arc k da arc f wrfis paraleluri.)
83
_ rogor wrfeebs hqvia paraleluri?
_ kveTen es wrfeebi erTmaneTs? (aCvenebs acdenil wrfeebs) aris Tu ara es ori wrfe
paraleluri? wrfeebi erTmaneTs ar kveTs da arc paraleluria. gamodis, rom wrfeTa
paralelurobisTvis araa sakmarisi piroba, rom isini erTmaneTs ar kveTs. kidev
raRac pirobaa aucilebeli.
_ aiReT TiTo furceli da dakeceT `garmoniseburad~ ise, rom nakecebi kargad etyo-
bodes. gaSaleT eg furclebi da gadakecvis xazebze gaatareT fanqari. rogori
wrfeebi miiReT? (paraleluri) sad mdebareobs yvela es wrfe? (furcelze.)
_ ris Sesaxeb gvaZlevs warmodgenas furceli, dafa, magidis zedapiri, kedeli?
(sibrtyis) ra SegiZliaT TqvaT Tqven mier daxazul paralelur wrfeebze, sad
mdebareoben isini? (erT sibrtyeSi.)
_ axla SegviZlia Tu ara, rom CamovayaliboT rogor wrfeebs hqvia paraleluri?
CamoayalibeT paraleluri wrfeebis sruli ganmarteba.
_ rogor fiqrobT, ra Temaze gveqneba dRes saubari?
_ diax, dRes Cven paralelur wrfeebze visaubrebT, viswavliT maTs Tvisebebs. vin
mixvda, kidev ras viswavliT? (paraleluri wrfeebis Tvisebebis gamoyenebas amocane-
bis amoxsnisas.)
_ ra SegiZliaT TqvaT a , b, d wrfeebis urTierTmdebareobaze?( a da b wrfeebi para-
leluria, c wrfe _ maTi mkveTi.)

7 8
5 6
4 3
1 2

_ ramdeni kuTxe miiReba ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas? gadavnomroT es


kuTxeebi.
_ rogor kuTxeebs xedavT?
_ daasaxeleT mosazRvre kuTxeebis wyvilebi.
_ daasaxeleT vertikaluri kuTxeebis wyvilebi.
_ axla saxelebi SevurCioT am kuTxeebs.
me davasaxeleb 2-2 kuTxes, Tqven maT saxelebi SeurCieT wrfeebis mimarT maTi
mdebareobis mixedviT (aCvenebs naxazebs).

 4 da  6  1 da  8

7 8 7 8
5 6 5 6
4 3 4 3
1 2 1 2
(Sida jvaredinad mdebare.) (gare jvaredinad mdebare.)

84
 3 da  6  1 da  7

7 8
7 8
5 6
4 3
1 2 12

(Sida calmxrivad mdebare.) (gare calmxriv mdebare.)

 3 da  4  8 da  7
2 3
6 7

1 4
5 8

(Sesabamisi kuTxeebi) (Sesabamisi kuTxeebi)

_ naxeT saxelmZRvaneloSi dRevandeli gakveTilis I abzaci da I wesi. waikiTxeT da


dafaze axseniT maTi Sinaarsi. (teqstis wakiTxvis Semdeg msurveli gamodis dafasTan,
asrulebs Sesabamis naxazs, ayalibebs da amtkicebs Teoremas Sesabamisi kuTxeebis
tolobis Sesaxeb).
IV. ganmtkiceba xsnian saxelmZRvanelodan sav. #1, #2 da sav.#4.
V. d/s
naxazze mocemuli ori paraleluri wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli
kuTxeebi gadanomrilia. daasaxele:
a) Sesabamis kuTxeTa wyvilebi;
b) calmxeriv mdebare kuTxeTa wyvilebi;
g) jvaredinad mdebare kuTxeTa wyvilebi.
I varianti I I varianti

4 5
2 3
1 4 3 6
5 2 7
8 7 6
1 8

VI. refleqsia
_ ra viswavleT dRes?
_ rogori kuTxeebi miiReba ori wrfis mesamiT gadakveTisas?
_ Sesabamisi kuTxeebis ramdeni wyvili miiReba ori wrfis mesamiT gadakveTisas?
_ ra Tviseba aqvs Sesabamis kuTxeebs?
_ SuqniSnebiT maCveneT, rogori ganwyobiT daasruleT gakveTili.
VII. saSinao davaleba sav.#9 (gamoiyeneben mosazRvre da vertikaluri kuTxeebis
Tvisebebs.) sav. #13.
85
me-2 gakveTili
miznebi: 1) moswavleebs gavacnoT ori wrfis mesame wrfiT gadakveTiT miRebuli
jvaredinad mdebare da calmxriv mdebare kuTxeebis Tvisebebi;
1) moswavleebma SeZlon miRebuli codnis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas;
2) logikuri azrovnebis ganviTareba;
3) sityvaTa maragis gamdidreba, maTematikuri metyvelebis daxvewa;
4) sxvisi azris mosmenisa da Tavisi mosazrebis logikurad, gasagebad Camoyalibebis,
dasabuTebis unarebis ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda SeZlos Sesabamis naxazze jvaredinad
mdebare, Sesabamis, Sida da gare calmxriv mdebare kuTxeTebis wyvilebis miTiTeba da
maTi Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas.
saWiro masala: multimediuri saSualebebi, prezentacia.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. winare codnis gaaqtiureba
1) maswavlebeli moswavleebs or variantad urigebs baraTebs. baraTebze mocemul
kiTxvebs moswavleebi individualurad pasuxoben werilobiT.
baraTebi (nimuSi)
I varianti 4 5
1) ramdeni wrfis gavleba SeiZleba 1 wertilze? 3 6
2) rogor wrfeebs hqvia paraleluri?
3) ramdeni saerTo wertili SeiZleba hqondes or
2 7
wrfes?
1 8
4) rogor kuTxeebs hqvia mosazRvre?
5) ra Tviseba aqvs vertikalur kuTxeebs?
6) naxazis mixedviT daasaxele:
a) jvaredinad; b) Sesabamisad; g) calmxriv mdebare kuTxeebi.
7) ra Tviseba aqvs ori paraleluri wrfis mesame wrfiT gadakveTiT miRebul Sesabamis
kuTxeebs?
II varianti
1) ramdeni wrfis gavleba SeiZleba2 wertilze?
2) rogor wrfeebs hqvia urTierTmarTobuli?
3) ra Tviseba aqvs mosazRvre kuTxeebs? 1 2
3 4
4) rogor kuTxeebs hqvia vertikaluri?
5) ra Tviseba aqvT ori paraleluri wrfis mesame mesame 6
5 8
wrfiT gadakveTisas miRebul Sesabamis kuTxeebs? 7
6) naxazis mixedviT daasaxele:
a) jvaredinad mdebare kuTxeebi;
b)Sesabamisad mdebare kuTxeebi;
g) calmxriv mdebare kuTxeebi.
7) ori paraleluri wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli erTi kuTxe marTia. ra
SegiZlia Tqva kveTaSi miRebul danarCen kuTxeebze? maTs Sesabamis kuTxeebze?
moswavleebi namuSevrebs maswavlebels Caabareben.

86
III. gakveTilis miznis gacnoba
_ ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli romeli kuTxeebis Tviseba viciT?
(Sesabamisi.) ra Tviseba aqvT Sesabamis kuTxeebs? (erTmaneTis tolia.)
_ ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli kidev ra kuTxeebi viciT?
(jvaredinad mdebare da calmxrivad mdebare kuTxeebi.)
_ viciT jvaredinad mdebare an calmxrivad mdebare kuTxeebis romelime Tviseba?
(mosalodnelia, romelimem icodes da Camoayalibos dasaxelebuli kuTxeebis
Tviseba. am SemTxvevaSi jer gakveTilis mizans Camoayalibeben, Semdeg ki moswavlis
mier Camoyalibebuli Tvisebis dasabuTebas Seudgebian. sxva SemTxvevaSi ukve
maswavlebeli Tavisi gegmis mixedviT gaagrZelebs gakveTils.)
IV. axali masalis axsna
maswavlebeli axal masalas gadascems ise, rom moswavleebma aRniSnul kuTxeTa Tvi-
sebebi TviTon miiRon da daamtkicon maswavleblis daxmarebiT. maswavlebeli
saamisod kiTxvaTa sistemas iyenebs.
V. ganmtkiceba
axali masalis Sesaxeb miRebuli codnis ganmtkicebis mizniT klasSi:
1) xsnian sazepiro, naxaziT mocemul qvemoT warmodgenil oTx amocanas:

#1
#2
2 2
1 4 3 1 4 3
5 5
8 7 6 8 7 6

mkveTia, kidev mkveTia. ipove


romeli kuTxeebia is toli? danarCeni kuTxeebis sidideebi.

#3 #4

1
1 3 2
2
mkveTia.
mkveTia. ipove ipove .
2) muSaoben saxelmZRvaneloSi mocemul amocanebze. sav.# 3, 5, 7, 10.
VI. d/s
I varianti
0
ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli ori kuTxis jamia 144 . ipove
kveTisas miRebuli danarCeni kuTxeebis sidideebi.

I I varianti
ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli ori kuTxis sxvaobaa 560 . ipove
kveTisas miRebuli danarCeni kuTxeebis sidideebi.
moswavleebi nawerebs erTmaneTSi gacvlian. maswavlebeli warmoadgens pasuxebs.
afiqsireben da asworeben Secdomebs gaanalizebiT, dafaze amoxsniT.
87
VII. refleqsia
_ ra iyo Cveni dRevandeli gakveTilis mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra Tviseba aqvs ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebul jvaredinad mdebare
kuTxeebs? calmxriv mdebare kuTxeebs?
_ ori wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli erTi kuTxe marTia. ra SegiZliaT
TqvaT danarCen kuTxeebze?
VIII. saSinao davaleba sav.# 6, 8.
me-3 gakveTili
gakveTilis Tema: amocanebis amoxsna Temaze: paraleluri wrfeebi.
gakveTilis tipi: codnis sistemaSi moyvanisa da ganzogadebis.
gakveTilis miznebi: 1) amocanebis amoxsna da codnis ganmtkiceba Temaze: paraleluri
wrfeebi;
2) paralelur wrfeebze miRebuli codnis gamoyenebis, damoukideblad muSaobis, lo-
gikuri azrovnebis unarebis, gonebis, yuradRebis ganviTareba;
3) jgufSi muSaobis Cvevebis Camoyalibeba.
saWiro masala: multimediuri proeqtori, personaluri kompiuteri.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti, saSinao davalebis Semowmeba
moswavleebi iyofian jgufebad. maswavlebeli jgufebs aZlevs davalebebs (ramdeni
jgufic Seiqmneba, imdeni davaleba unda hqondes maswavlebels gamzadebuli
dasarigeblad).
II. Temis gacnoba
III. muSaoba jgufis davalebebze
jgufuri samuSaos davalebis nimuSi
I. daxazeT ori paraleluri wrfe da gadakveTeT isini mesame wrfiT. ramdeni kuTxe
miiReT? ra saxelwodebebi aqvs am kuTxeebs? amowereT miRebuli kuTxeebi da
daasaxeleT toli kuTxeebis wyvilebi.
II. testi
1) mocemulia ABC samkuTxedi. AB wrfis paraleluri ramdeni wrfis gavleba
SeiZleba C wveroze?
2) naxazze mocemuli a da b paraleluri wrfeebi gadakveTilia d wrfiT. 1  1190 .
ipoveT 4 .

3 2
5 4
8 1
6 7

3) naxazze mocemuli a , b da c wrfeebi gadakveTilia d


wrfiT. naxazis mixedviT amowere paralelur wrfeTa
wyvilebi.

88
4) qvemoT mocemulTagan SearCieT paraleluri wrfeebi.

5) naxazze mocemulia paraleluri wrfeebi da maTi mkveTi. 1  87 0 . ipove 2 .

2
1

6) naxazze mocemulia a da b paraleluri wrfeebi. 2 naklebia


1 -ze 440 -iT.
ipove 1 .

7) naxazze mocemulia a, b da c paraleluri wrfeebi. 2 orjer metia 1 ze.

ipoveT 3.
2
3

8) naxazze mocemulia a da b paraleluri wrfeebi. 2  98 , 3  50 . ipoveT 1 .


0 0

2
3

9) MNK samkuTxedis M wveroze gavlebulia NK gverdis paraleluri AB wrfe.


AMN  700 , BMK  650 . ipove samkuTxedis udidesi kuTxe. (pasuxi: 70.)
10) MNK MT biseqtrisis T boloze gavlebulia MN gverdis
samkuTxedis
paraleluri wrfe, romelic MK gverds E wertilSi kveTs. TEK  60 0. gamoTvale
MTE samkuTxedis kuTxeebi. (pasuxi: 120, 30, 30.)

89
testis qulaTa cxrili

(testis yovel sworad Sesrulebul davalebaSi iwereba 1 qula)

testis # #1 #2 #3 #4 #5 #6 #7 #8 #9 #10
qula

Tematuri ganmaviTarebeli Sefasebis rubrika

kriteriumebi dabali Sedegi saSualo Sedegi maRali Sedegi


ori paraleluri ar SeuZlia zogjer eSleba yvela situa-
wrfis III wrfiT gada- kuTxeebis kuTxeebis amocnoba. ciaSi uSecdo-
kveTisas miRebuli amocnoba. mod amoicnobs
kuTxeebis amocnoba. kuTxeebs.

ori paraleluri ar icis an ver icis da umeteswilad yovelTvis


wrfis III wrfiT gada- iyenebs sworad iyenebs sworad iyenebs
kveTisas miRebuli kuTxeTa kuTxeTa Tvisebebs. kuTxeTa
kuTxeebis Tvisebebi. Tvisebebs. Tvisebebs.

mocemuli naxazis arasworad sworad kiTxulobs sworad


wakiTxva. kiTxulobs martiv naxazs, magram kiTxulobs
naxazs. rTuli naxazis SemTx- da iyenebs
vevaSi uSvebs naxazs.
Secdomas.
naxazis Sedgena uWirs martiv situaciaSi yovelTvis
amocanis pirobis amocanis (mag.#9-Si)ar uWirs sworad adgens
mixedviT. mixedviT naxazis Sedgena, amocanis
naxazis rTulSi (mag.#10-Si) pirobis
Sedgena. ki uWirs. Sesabamis naxazs.

saSinao davaleba: sav.#11,12. momdevno gakveTilze moitanon sxvadasxvanairi


samkuTxedebi.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #10. sqematuri naxazis Sedgenis Sem-
deg gaavleben oTxkuTxedis gverdebis gagrZelebebs da jvaredinad mdebare an Sesa-
bamisi kuTxeebis Tvisebebis gamoyenebiT gamoiTvlian oTxkuTxedis kuTxeebs. cxadia,
sxva gziTac amoixsneba. amocanas xsnian klasSi da amoxsnis gzebsac ganixilaven.

I xerxi

, rogorc Sesabamisi kuTxeebi.

90
II xerxi
2)

#11.amocanis amosaxsnelad moswavle agebs sqematur naxazs.


(pasuxi: ADE  930 , CDE  87 0 , DEC  760 , DEB  1040. )
maswavlebeli aZlevs damatebiT kiTxvebs imis Sesaxeb, Tu ra saxis SeiZleba iyos
samkuTxedi kuTxeebis mixedviT, rogori da ra zomis iqneba samkuTxedis TiToeuli
Siga kuTxis mosazRvre kuTxe.
#12. araa paraleluri, radgan     500  1500  1800. ganixilaven SemTxvevas, Tu ra
sididis unda iyos an  an  kuTxe, raTa a da b wrfeebi paraleluri iyos.
2.8 samkuTxedis kuTxeebis Tvisebebi (3 sT.)
miznebi: moswavleebs vaswavloT samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis Tvisebebi.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes samkuT-
xedis saxeebi kuTxeebis zomebis mixedviT, samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis
Tvisebebi. unda SeZlos samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis miTiTeba da maTi
Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas.
I gakveTili
miznebi: moswavleebs vaswavloT samkuTxedis Sida kuTxeebis Tviseba da misi
gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad.
saWiro masala: moswavleebis mier damzadebuli samkuTxedebi, transportiri,
fanqari, saxazavi.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gameoreba
karnaxi
Cawere maTematikur enaze winadadeba:
1) MN wrfe CD wrfis marTobulia;
2) MN wrfe CD wrfis paraleluria;
3) MN da CD monakveTebs toli sigrZeebi aqvT;
4) MN monakveTi CD monakveTze orjer didia.
WeSmaritia Tu ara gamonaTqvami? (upasuxe `diax~ an `ara~)?
5) ori wrfe, romelic erTi da imave wrfis marTobulia, ikveTeba;
6) nebismier oTxkuTxeds aqvs paraleluri gverdebis erTi wyvili;
7) sibrtyeze mdebare ori wrfe an paraleluria, an erT wertilSi ikveTeba;
8) Tu wrfe ori paraleluri wrfidan erT-erTis marTobulia, maSin is meore wrfis
paraleluria;
9) wrfis gareT mdebare wertilze SegviZlia gavavloT am wrfis paraleluri ori
wrfe;
10) wrfis gareT mdebare wertilze SegviZlia gavavloT am wrfis marTobuli wrfe.

91
III. gakveTilis Temis gacnoba
– SearCieT Tqven mier motanili samkuTxedebidan erTi romelime. TiToeulma
Tqvenganma gazomos samkuTxedis samive kuTxe. CamowereT miRebuli zomebi (zomaven
da weren). axla SekribeT samive kuTxis gradusuli zoma. ramdeni gradusi miiReT? (ra
Tqma unda, yvela zustad 180 0 -s ver miiRebs).
– axla sxva samkuTxedi SearCieT da misi kuTxeebi gazomeT, Sedegebi SekribeT.
– ramdeni gradusi miiReT?
– ramden gradusTanaa axlos miRebuli Sedegebi? (aseTi savarjiSo moswavleebma
meore paragrafSic Seasrules, rodesac samkuTxedi iswavles.)vcadoT da
davazustoT, ras udris samkuTxedis Sida kuTxeebis jami.
IV. axali masalis axsna
samkuTxedis Sida kuTxeebis jamis Sesaxeb Teoremas moswavleebi amtkiceben
maswavleblis daxmarebiT. rwmundebian imaSi, rom samkuTxedis Sida kuTxeebis
sidideTa jami 180 0 -ia.
V. ganmtkiceba xsnian savarjiSoebs saxelmZRvanelodan: #1, 3, 4, 5, 7.
VI. d/s sav. #6 ( amocanaSi B wveros asoTi aris mocemuli. moswavle unda mixvdes, rom
OBN  1100 -s da ara ABO . AOB samkuTxedis kuTxeebs gamoiTvlis mosazRvre
kuTxeebis da samkuTxedis Siga kuTxeebis Tvisebebis gamoyenebiT.
VII. refleqsia
IX. saSinao davaleba sav. # 2, 8, 23. dainteresebulTaTvis: sav.#16, 17.
II gakveTili
gakveTilis Tema: samkuTxedis gare kuTxe
gakveTilis tipi: axali masalis axsna
miznebi: 1) samkuTxedis gare kuTxis cnebis Semotana;
2) samkuTxedis gare kuTxis Tvisebis gamoyvana;
3) samkuTxedis gare kuTxis Tvisebis gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad;
4) kvlevis Cvevebis Camoyalibeba;
5) Ziebis procedurebis meTodebisa da xerxebis aTviseba;
6) analizisa da refleqsiis unarebis ganviTareba.
saWiro masala: proeqtori, dasarigebeli masala, baraTebi davalebebiT.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba _ 3 wT.
I . zepiri angariSi, winare codnis gameoreba _ 5wT.
sakiTxebi:
 ori paraleluri wrfis mesame wrfiT gadakveTisas miRebuli kuTxeebis
gamoTvla;
 samkuTxedis Sida kuTxeebis Sesaxeb Teoremis Camoyalibeba da Sesabamisi
sazepiro amocanebis amoxsna.
I I. gakveTilis Temis gacnoba, miznis
Camoyalibeba _ 3wT.
_ daxazeT rveulebSi ABC samkuTxedi
(TviTon xazavs dafaze). SegviZlia Tu ara

92
samkuTxedis romelime gverdis gagrZeleba? (diax.) gaagrZeleT. ra figura miiReT?
(kuTxe.) gverdis gagrZelebaze movniSnoT D wertili da wavikiTxoT ra kuTxe
miviReT.
_ daasaxeleT samkuTxedis kuTxeebi ( A, B, C ).samkuTxedis rogori kuTxeebia
A, B, C ? (Sida) ras daarqmevT BCD kuTxes? (gare kuTxes.). ras fiqrobT, ra aris
Cveni dRevandeli gakveTilis Tema? (samkuTxedis gare kuTxe.) diax, dRes gavecnobiT
samkuTxedis gare kuTxes, mis Tvisebas da amovxsniT amocanebs am Tvisebis
gamoyenebiT.
IV. axali masalis axsna _ 10 wT.
_ rogori kuTxeebia C wverosTan mdebare Sida da gare kuTxeebi? (mosazRvre.)
_ vis SeuZlia Camoayalibos samkuTxedis gare kuTxis ganmarteba? (samkuTxedis gare
kuTxe ewodeba samkuTxedis mocemul wverosTan mdebare Sida kuTxis mosazRvre
kuTxes.)
_ SegviZlia C wverosTan BCD kuTxis garda sxva gare kuTxis ageba? (diax.) aageT.

_ sxva gare kuTxeebis agebac SegviZlia? (moswavleebi rigrigobiT gamodian dafasTan


da ageben gare kuTxeebs danarCen wveroebTanac.)
_ ras amCnevT erT wverosTan agebul gare kuTxeebs? (vertikaluria da toli.)
_ rogor gamovTvaloT gare kuTxeebi, Tu viciT samkuTxedis Sida kuTxeebi?
mza naxazebze mocemul amocanebs xsnian zepirad.
2 2

1 1

3 3

raime kavSirs xom ar xedavT samkuTxedis Sida da gare kuTxeebs Soris?


wyvilebSi muSaobiT gamoitanon daskvna samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis kavSiris
Sesaxeb.
maswavlebeli: _ geometria moiTxovs damtkicebebs. Cvenc davamtkicoT Tqveni Sedegebi.
(erTi moswavle dafasTan muSaobs, danarCenebi rveulebSi weren Teoremis damtkicebas.
maswavlebeli moswavleTa yuradRebas amaxvilebs swori Canaweris gakeTebaze.)
V. ganmtkiceba _ 12 wT.
xsnian amocanebs saxelmZRvanelodan sav.#9,11,12.
sav.#12-is amoxsnisas, maswavlebeli naxazis mixedviT svams kiTxvebs, Tu romel Sida
kuTxeze didia TiToeuli gare kuTxe.
VI. d/s _ 7wT.
I varianti: amoxseni naxaziT mocemuli amocanebi:

93
?
?

? ? ?

sxva variantebSi maswavlebeli kuTxeebis zomebs Secvlis.


moswavleebi wyvilebSi cvlian namuSevrebs da amowmeben. adareben maswavleblis mier
gamotanil pasuxebs. afiqsireben Secdomebs. Semdeg ki dafaze xsnian TiTo msgavs
amocanas. moswavleebi koreqtirebas ukeTeben sakuTar Secdomebs.
VII. refleqsia. Sedegebis Sejameba _ 3 wT.
_ ra iswavleT axali?
_ rogor gamoiTvliT gare kuTxis zomas?
_ ra iyo saintereso?
_ gagiWirdaT romelime sakiTxis gageba? ra mizeziT?
VIII. saSinao davaleba sav.10, 13, 21. dainteresebulTaTvis sav. #18 _ 2 wT.
me-3 gakveTili
miznebi: samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis Tvisebebis Sesaxeb codnis gaRrmaveba,
ganmtkiceba. amocanebis amoxsna samkuTxedis Sida da gare kuTxeebis Tvisebebis
gamoyenebiT.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. zepiri angariSi
frontaluri gamokiTxva.
maswavleblis mier warmoTqmuli winadadebis nawils gaagrZelebs romelime
moswavle (maswavleblis miTiTebiT.)
 marTi kuTxe tolia . . .
 samkuTxedis Sida kuTxeebis jami tolia . . .
 mosazRvre kuTxeebis jami . . .
 samkuTxedis gare kuTxe tolia . . .
 tolgverda samkuTxedis TiToeuli kuTxe tolia . . .
 samkuTxedis erT wverosTan mdebare gare kuTxeebi . . .
 samkuTxedis gare kuTxe ewodeba . . .
III. praqtikuli samuSao. amocanebis amoxsna.

? ?

94
C
?
C0
B 110
B 510 0 0 ?
160 78 D ? D
A B ?

A 250 ? 250 ?
D A E
B B
980 C
N
70
? 60 25 ?
A A D
M ? C ?
D

IV. d/s rigebis mixedviT miecema TiTo amocana naxaziT (ori varianti).

?
?

? ? ?

Tematuri ganmaviTarebeli Sefasebis nimuSi


kriteriumebi dabali saSualo maRali
mosazRvre ver cnobs mosazRv- cnobs mosazRvre da uSecdomod cnobs
da vertika- re da vertikalur vertikalur kuTxe e- mosazRvre da vertika-
luri kuTxee- kuTxeebs an cnobs, bs, magram gaWirvebiT lur kuTxeebs, sworad
bi. maTi Tvi- magram ar icis maTi ayalibebs maT ayalibebs maTs Tvise-
sebebi. Tvisebebi. Tvisebebs. bebs.
samkuTxedis iIcis, ras hqvia sam- icis ras hqvia samkuT- Icis, ras hqvia samku-
Sida kuTxe- kuTxedis Sida ku- xedis Sida kuTxeebi. Txedis Sida kuTxeebi.
ebi. maTi Tvi- Txeebi, magram ar icis maTi Tviseba. icis maTi Tviseba.
seba. icis maTi Tviseba. sworad iTvlis sam- sworad asrulebs
kuTxedis kuTxeebs. Sesabamis gamoTvlebs.
samkuTxedis ver aCvenebs gare uSecdomod aCvenebs, uSecdomod aCvenebs,
gare kuTxe. kuTxes an aCvenebs xazavs da kiTxulobs xazavs da kiTxulobs
misi Tviseba. da ar icis misi gare kuTxes, icis mi- gare kuTxes, icis misi
Tviseba. si Tviseba, magram Se- Tviseba, uSecdomod
sabamisi Canaweris Ca- iTvlis mas.
wera xandaxan eSleba.
amocanis amo- uWirs amocanis xsnis amocanebs, uSecdomod, uproble-
xsna aRniS- amoxsna maswavleb- magram xandaxan mod xnis amocanebs.
nuli Temebis lis daxmarebis uSvebs Secdomebs.
gamoyenebiT. SemTxvevaSic.

95
V. refleqsia. Sedegebis Sejameba.
moswavleTa Sefaseba moxdeba praqtikuli samuSaos, damoukidebeli samuSaosa da
gakveTilze aqtiurobis mixedviT.
VI. saSinao davaleba: sav. #14, 15, 22.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#6. amocanaSi OBN erTi asoTia mocemuli. moswavle unda mixvdes, rom  AOB
marTkuTxaa da mas blagvi kuTxe ver eqneba. e.i. OBN  1100.
(pasuxi: A  20 , B  70 , OBN  110 , O  90 . )
0 0 0 0

#7. ABO  15 , BAO  30 , ABO  BAO  AOB  180 , 30  15  AOB  180 ,


0 0 0 0 0 0

450 AOB 1800, AOB 135.0 pasuxi: AOB  1350.


#8. biseqtrisebis gadakveTis wertili aRvniSnoT M asoTi. AMB  35 , xolo
0

BAM  200 , maSin AMB  1800  (350  200 )  1250. biseqtrisebis mier Seqmnili kuTxe-
ebidan umciresis zoma iqneba 180_125=55. pasuxi: 55.
#9. 135-iani gare kuTxis mosazRvre Siga kuTxis zoma 45-ia, maSasadame, a) samkuTxe-
dis kuTxeebis sidideebia: 45,45,90.
#15. B  130  ACM , rogorc Sesabamisi kuTxeebi. MAC  180  (130  30 )  20 .
0 0 0 0 0

#16. gamoiyenon sqematuri naxazi.


a) 2  2  180  40  140      70
0 0 0 0

x  180 0  70 0  110 0 . pasuxi: 70;


b) pasuxi:15; g) pasuxi: (180- α):2.

#17. MBD marTkuTxa samkuTxedia, romlis M


kuTxe 500 -is tolia. xolo B kuTxe 40 0 -is toli.
BKC marTkuTxa samkuTxedia, romlis B kuTxe 40 0 -
is tolia, xolo C kuTxe 500 -is toli. pasuxi: 500.

#18. cxadia, moswavleebi paralelurgverdebiani kuTxeebis gansxvavebul naxazebs


warmoadgenen. maT Soris qvemoT moyvanils:

a) b) g)

800
#19.  ABD : DBK  ABD  ABK   300  100. #20. pasuxi: g).
2
#21. unda gaixsenon samkuTxedis utoloba da misi gamoyenebiT daasabuTon pasuxi.

96
`aba, scade!~ n -kuTxedis erT-erTi wverodan gavataroT diagonalebi. mravalkuTxe-

di daiyofa n  2 samkuTxedad, romelTa kuTxeebis jami iqneba 180 (n  2) .
`SesaZlebelia Tu ara?~ a) SeuZlebelia, radgan AC  AD  DC ; b) SesaZlebelia, D
wertili unda aviRoT ABC samkuTxedis SigniT.

2.9 tolferda samkuTxedi (3 sT.)


miznebi: 1) tolferda samkuTxedis Tvisebebis gacnoba;
2) tolferda samkuTxedis Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas.
paragrafSi mocemuli masalis Seswavlis Semdeg moswavlem
unda icodes: 1) rogor samkuTxeds hqvia tolferda;
2) tolferda samkuTxedis Tvisebebi.
unda SeZlos:
1) tolferda samkuTxedis amocnoba (magaliTad, naxaziT mocemul amocanaSi);
2) tolferda samkuTxedis Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad.
1-li gakveTili
miznebi: 1) CamovuyaliboT moswavles warmodgena tolferda samkuTxedis Sesaxeb;
2) gavacnoT tolferda samkuTxedis Tvisebebi;
3) CamovuyaliboT da ganvuviTaroT moswavles miRebuli codnis gamoyenebis Cvevebi;
4) weriTi da zepiri metyvelebis, logikuri azrovnebis (naxazis wakiTxva, gaana-
lizeba, Sedareba, ZiriTadis gamoyofa, dasabuTeba) ganviTareba;
5) kvleviTi samuSaos Sesrulebis unaris ganviTareba.
meToduri komentarebi: paragrafSi or ZiriTad sakiTxzea yuradReba gamaxvilebuli.
esenia:
1) tolferda samkuTxedis wverodan gavlebuli kuTxis biseqtrisis Tviseba;
2) tolferda samkuTxedis fuZesTan mdebare kuTxeebis toloba.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. winare codnis gaaqtiureba (kiTxva-pasuxis reJimSi)
1) ras ewodeba samkuTxedi?
2) ra ZiriTadi elementebi aqvs samkuTxeds?
3) ras ewodeba samkuTxedis mediana?
4) ras ewodeba samkuTxedis biseqtrisa?
5) ras ewodeba samkuTxedis simaRle?
6) ras ewodeba samkuTxedis perimetri?
7) ras ewodeba Teorema?
8) ra Teoremebi viciT?
9) ra nawilebisagan Sedgeba Teorema?
10) ra da ra saxis samkuTxedebi arsebobs kuTxeTa mixedviT?
11) aqvs Tu ara samkuTxeds simetriis RerZi?
12) ras ewodeba kuTxis biseqtrisa?
III. gakveTilis Temis gacnoba
_ rogori samkuTxedebi arsebobs gverdebis mixedviT? (Semoaqvs tolferda
samkuTxedis ganmarteba. ganmartavs mis fuZesa da ferdebs.)
97
moswavleebi asaxeleben gakveTilis Temas.
_ diax, dRes unda gavecnoT tolferda samkuTxeds, mis Tvisebebs da unda viswavloT
am Tvisebebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas.
IV. axali masalis axsna
orive debulebis dasabuTeba eyrdnoba imas, rom kuTxis biseqtrisis Semcveli wrfe
warmoadgens misi simetriis RerZs.
msjelobisas maswavlebelma yuradReba unda miaqcios samkuTxedebisa da kuTxeebis
sworad wakiTxvas.
V. ganmtkiceba
muSaoben saxelmZRvaneloSi mocemul amocanebze: #1, #2 (a, b), #3, #4, #7.
VI. d/s I varianti: sav.#6; I varianti: sav. #8. (urTierTSemowmeba, TviTkontroli)
VII. Sedegebis Sejameba. refleqsia
- ra iyo Cveni gakveTilis Tema?
_ ra iyo Cveni gakveTilis mizani?
_ mivaRwieT mizans?
_ ra axal cnebebs gavecaniT?
_ rogor samkuTxeds hqvia tolferda?
_ rogor samkuTxeds hqvia tolgverda?
_ aris Tu ara tolgverda samkuTxedi tolferda?
_ ra Tviseba axasiaTebs tolferda samkuTxedis kuTxeebs?
_ ra SegiZliaT miTxraT tolgverda samkuTxedis kuTxeebze?
_ ra SegiZliaT miTxraT tolferda samkuTxedis wverodan daSvebul simaRleze?
VIII. saSinao davaleba: sav. #2 (g,d), #10, #12, #35.
II gakveTili
miznebi: 1) samkuTxedis gverdsa da mopirdapire kuTxes (da piriqiT) Soris damokide-
bulebis gacnoba;
2) amocanebis amoxsna tolferda samkuTxedis Tvisebebis gamoyenebiT.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. winare codnis gaaqtiureba
1) maswavlebels gamzadebuli aqvs samkuTxedis naxa-
zi. naxazis mixedviT svams kiTxvebs da aZlevs dava-
lebebs. naxazebs mxolod dafaze asruleben.
_ daasaxele samkuTxedis wveroebi.
_ daasaxele samkuTxedis gverdebi.
_ daasaxele samkuTxedis fuZe.
_ daasaxele samkuTxedis ferdebi.
_ daasaxele fuZesTan mdebare kuTxeebi.
_ daasaxele fuZis mopirdapire kuTxe.
_ C wvero monakveTiT daukavSire AB monakveTis M Suawertils. _ ra ewodeba CM
monakveTs?
_ B wverodan gaavle BD monakveTi ise, rom B kuTxe BD monakveTma Suaze gayos. _
ras warmoadgens BD monakveTi ABC samkuTxedSi?(simaRle, mediana, biseqtrisa,
98
simetriis RerZi.)
_ simetriis ramdeni RerZi aqvs tolferda samkuTxeds?
_ simetriis ramdeni RerZi aqvs tolgverda samkuTxeds?
_ ra Tviseba aqvs tolferda samkuTxeds?
2) sazepiro amocanebis amoxsna.
a) tolferda samkuTxedis perimetri 24 sm-is tolia, ferdi _ 10 sm-is. ipove fuZis
sigrZe.
b) arsebobs Tu ara iseTi tolferda samkuTxedi, romlis perimetri 60 sm-ia da fuZe:
a) 3dm? (ara.) b) 2dm? (diax.) g) 4dm? (ara.) pasuxebi daasabuTon.
III. saxelmZRvaneloSi mocemul amocanebze muSaoba. teqstis amocanebi: #1 da #2. amis
Semdeg xsnian sav. #5, #15, #19, #21.
IV. d/s I varianti: sav.# 20. II varianti: # sav.#18.
V. Sedegebis Sejameba. refleqsia
_ raze vimuSaveT dRes? (amocanebis amoxsnaze.)
_ ra TemasTan iyo dakavSirebuli amocanebis amoxsna?
_ Znelia aseTi tipis amocanebis amoxsna?
_ vis gauWirda? ratom?
_ ra aris aucilebeli aseTi tipis amocanebis amosaxsnelad?
_ gagiWirdeba Tu ara am tipis martivi amocanebis amoxsna, Tu ici tolferda
samkuTxedis Tvisebebi? maS, ra aris aucilebeli?
VI. saSinao davaleba sav.#11, 13, 14, 17.
me-3 gakveTili
miznebi: 1) miRebuli codnis gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad; 2) tolferda sam-
kuTxedis Tvisebebis praqtikaSi gamoyenebis magaliTis Cveneba; 3) tolferda
samkuTxedis niSnebi; 4) TviTSefasebis unaris ganviTareba; 5) monologisa Tu
dialogis wignierad warmarTvis swavla; 6) praqtikul amocanaze muSaoba.
saWiro masala: kompiuteri, ekrani, proeqtori, slaidebi, didaqtikuri masala.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. gakveTilis miznebisa da amocanebis gacnoba
maswavlebeli: _ dRes Semajamebeli gakveTili gvaqvs tolferda samkuTxedze da mis
Tvisebebze.
III. winare codnis gaaqtiureba
_ moifiqreT kiTxvebi sagakveTilo Temaze da dausviT es kiTxvebi erTmaneTs erTi
pirobiT _ Tu mopasuxe araswor pasuxs gascems Sen mier dasmul kiTxvas, Secdoma Sen
unda gaasworo, pasuxi unda daazusto.
moswavleebi kiTxva-pasuxis reJimSi muSaoben.

99
IV. muSaoba mza naxazebze
amocana 1. romeli wertilebi unda SevaerToT mo-
nakveTiT, tolferda samkuTxedebi rom miviRoT?

amocana 2. mocemul naxazze daxaze kidev sami monakveTi ise, rom


miiRo ori tolferda samkuTxedi.
imsjele, Camoayalibe algoriTmi da daxaze monakveTebi.
V. saxelmZRvaneloSi mocemul masalaze muSaoba. sav. #22, #24.
VI d/s maswavlebeli moswavleebs urigebs baraTebs or variantad,
romlebSic warmodgenilia cxrili. cxrilis mesame svetSi moswavlem unda Caweros
`+~, Tu mocemuli winadadeba ( gamonaTqvami) WeSmaritia da `_~, Tu mcdaria.
baraTebi (nimuSi)
I varianti
# winadadeba (gamonaTqvami) `+~ an `_~
1 tolferda samkuTxeds ori gverdi toli aqvs.
2 samkuTxedSi mcire gverdis mopirdapire gverdi mcirea.
3 samkuTxedis yoveli gverdi danarCeni ori gverdis sxvaobaze
naklebia.
4 samkuTxedSi erTi kuTxe Tu blagvia, danarCeni ori marTia.
5 samkuTxedis Siga kuTxeebis jami 180 gradusze naklebi araa.
6 yovel samkuTxedSi biseqtrisa da simaRle erTmaneTs emTxveva.
7 tolferda samkuTxedSi fuZesTan mdebare kuTxeebi tolia.
8 tolferda samkuTxedSi wverosTan mdebare kuTxe danarCen
kuTxeebze mcirea.
9 tolferda samkuTxedis wverodan gavlebuli biseqtrisa
samkuTxedis simetriis RerZia.
10 samkuTxedis gare kuTxe Sida aramosazRvre kuTxeebis jamis
tolia.

100
II varianti
# winadadeba (gamonaTqvami) `+~ an `_~
1 tolferda samkuTxeds ori kuTxe toli aqvs.
2 samkuTxedSi didi gverdis pirdapir didi kuTxe Zevs.
3 samkuTxedis TiToeuli gverdi danarCeni ori gverdis jamze
metia.
4 samkuTxedSi erTi kuTxe Tu marTia, danarCeni ori maxvilia.
5 samkuTxedis Siga kuTxeebis jami 180 gradusze meti araa.
6 yovel samkuTxedSi biseqtrisa da mediana erTmaneTs emTxveva.
7 tolferda samkuTxedSi yvela kuTxe tolia.
8 tolferda samkuTxedSi wverosTan mdebare kuTxe danarCen
kuTxeebze didia.
9 tolferda samkuTxedis wverodan gavlebuli mediana
samkuTxedis simetriis RerZia.
10 samkuTxedis gare kuTxe Sida aramosazRvre kuTxeze kuTxeze
mcirea.

moswavleebi wyvilebSi cvlian pasuxebs. erTi moswavle kiTxulobs winadadebas,


ambobs pasuxs, rasac danarCenebi an eTanxmebian, an ara. asworeben Secdomebs. yvela
naSromSi dgindeba mopovebuli qulebis raodenoba (erTi `+~ 1 qulaa, `_~ 0 qula.)
VIII. saSinao davaleba sav.#23, #25, #26, 34. moswavleebs evaleba sxvadasxva saxis
samkuTxedebis modelebis damzadeba da motana.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1. ar SeiZleba. #2. a) arsebobs;
b) ar arsebobs; g) arsebobs; d) ar arsebobs. #3. SeiZleba.
#10. mocemulobiT AB  BC , amitom  ABC tolferdaa. tolferdaa CED samkuTxe-
dic, radgan CD  DE . e. i. A  ACB da ECD  E . Tavis mxriv, ACB  ECD ,
rogorc vertikaluri kuTxeebi. maSasadame, A  E , ris damtkicebac gvindoda.
#15. amoxsna: I etapi. fuZis mopirdapire wverodan gavlebuli mediana samkuTxedis
perimetrs or tol nawilad yofs, e.i. amocanis pirobaSi igulisxmeba fuZesTan
mdebare kuTxis wverodan gavlebuli mediana.
II etapi. SemovitanoT aRniSvnebi: AC  y da
CD  x . maSin DB  x da BC  2 x . Tu B
x  y  21  x  2 x  18  3 x  18  x  6 , D

6  y  21 , saidanac y  15 . pasuxi: AC  y  15 sm. C


A
b) roca x  y  18,  x  2 x  21  3 x  21  x  7
7  y  18 , saidanac y  11 . pasuxi: AC  y  11 sm.

101
#16. amocana aRniSvnebis SemotaniT amovxsnaT:
2 a  2 x  30;
a  x  15,
a a
h a  x  h  18,
15  h  18,
x h  3
x

#19 #20.
5 x  180 , 0

x  360 , 2 x  720.
pasuxi: 360, 720, 720.
3 x  300  1800 ,
pasuxi: 800, 500, 500.
x  500 , x  300  800.
#25.
P  5b  2a  b
#27. a  2b.
a 2b
 2
2  2  90      45 ,
0 0
b b
x  1800       1350. pasuxi: 450. pasuxi: 2:1.

#28. KNE  106  (42  32 )  32 .


0 0 0 0

#29 a) ∆KCD tolgverdaa, amitom K  600 . mocemulobiT BKC  700. e.i.


AKB  180   70  60
0 0 0
  50 . radgan ∆ABK tolferdaa, amitom BAK  AKB  50 .
0 0

B
b) C g) am SemTxvevaSi samive samkuT-
α
xedi tolgverdaa. pasuxi: 10sm.
d) Tu davuSvebT, rom A  30 ,
0

A K D maSin  AKB  30 0 da
BKC  KCB  900 , rac ar Sei-
ABC  1200. marTlac, ABC  x + y =180_
Zleba. e. i. A  30 .
0
_2β+180_2α=360_2(α+β) = 360-2×120=120.

`aba, scade!~ n -kuTxedis yovel wverosTan aRebuli gare da misi mosazRvre Sida kuTxe
jamSi 180-is tolia, yvela wverosTan erTad ki _180 n -is toli. Tu am jams Sida
kuTxeebis jams gamovaklebT, miviRebT 180 n _180( n  2 )=360.

102
Semajamebel samuSao # 3
I varianti

1. A, B da C wertilebi a wrfeze mdebareobs. AB  7,2 sm, BC  5,5 sm. gamoTvale AC


monakveTis sigrZe. ganixile yvela SesaZlo SemTxveva.
2. ABC marTkuTxa samkuTxedis AB hipotenuzaze daSvebuli simaRle BC gverdTan
40°-ian kuTxes adgens. gamoTvale A kuTxis sidide.
3. tolferda samkuTxedis erTi gverdi 5 sm-is, meore ki 2,5 sm-is tolia. gamoTvale
samkuTxedis perimetri.
4. tolferda samkuTxedis erTi kuTxe 110°-is tolia. gamoTvale samkuTxedis udi-
desi gare kuTxis sidide.
5. ABC samkuTxedSi AB = BC,  B=40°. gamoTvale kuTxis sidide A wverodan gavlebul
samkuTxedis biseqtrisasa da simaRles Soris.

II varianti

1. A, B da C wertilebi a wrfeze mdebareobs. AB  3, 2 sm, BC  1,7 sm-s. gamoTvale AC


monakveTis sigrZe. ganixile yvela SesaZlo SemTxveva.
2. ABC marTkuTxa samkuTxedis AB hipotenuzaze daSvebuli simaRle BC gverdTan 50°-
ian kuTxes adgens. gamoTvale A kuTxis sidide.
3. tolferda samkuTxedis erTi gverdi 3 sm-is, meore ki 1,5 sm-is tolia. gamoTvale
samkuTxedis perimetri.
4. tolferda samkuTxedis erTi kuTxe 120°-is tolia. gamoTvale samkuTxedis udi-
desi gare kuTxis sidide.
5. ABC samkuTxedSi AB = BC,  B=20°. gamoTvale kuTxis sidide A wverodan gavlebul
samkuTxedis biseqtrisasa da simaRles Soris.

ganmsazRvreli Sefasebis sqema


1. TiToeuli swori pasuxisaTvis _ 1 qula (sul 2 qula).
2. swori naxazisaTvis mocemuli kuTxis miTiTebiT _ 0,5qula.
SeniSna kuTxeebis toloba _ 1 qula.
pasuxi _ 0,5 qula.
(sul 2 qula).
3. Caatara analizi da aRniSna, rom 5sm, 2,5sm da 2,5sm sigrZis gverdebis mqone

103
samkuTxedi ar arsebobs, daasaxela amis mizezi (samkuTxedis utoloba) – 1 qula.
daadgina, rom ferdis zomaa 5sm, xolo fuZis 2,5 sm da gamoTvala perimetri – 1qula.
(sul 2 qula).
4. Caatara analizi da aRniSna, rom ori blagvi kuTxis mqone samkuTxedi ar arsebobs,
daasaxela amis mizezi (samkuTxedis kuTxeebis jamis Tviseba) – 0,5 qula.
daadgina fuZesTan mdebare da wverosTan mdebare kuTxeebis zomebi (icis tolferda
samkuTxedis fuZesTan mdebare kuTxeebis Tviseba) - 1 qula.
pasuxi _ 0,5 qula.
(sul 2 qula)
5. Seadgina swori naxazi _ 0,5 qula.
gamoTvala kuTxis sidide biseqtrisasa da fuZes Soris _ 0,5 qula.
gamoTvala kuTxis sidide simaRlesa da fuZes Soris _ 0,5 qula.
pasuxi – 0,5.
(sul 2 qula)

ganmaviTarebeli Sefasebis rubrika (nimuSi)

Kriteriu- Sedegebi
mebi dabali saSualo maRali
naxazebis uWirs amocanis Sesa- agebs amocanis Sesaba- uSecdomod warmoa-
ageba, aso- bamisi naxazis Sedge- mis naxazs, asoiT aR- dgens figuras amoca-
iTi aRniS- na, ver iyenebs asoiT niSvnebs adekvaturad nis konteqstis Sesa-
vnebis ga- aRniSvnebs adekva- iyenebs, Tumca zog- bamisad. sworad iye-
moyeneba. turad. jer uSvebs Secdomas. nebs asoiT aRniSvnebs.

geometri- uWirs samkuTxedeb- umetesad axerxebs uSecdomod xsnis sam-


uli amo- Tan dakavSirebuli samkuTxedebTan kuTxedis kuTxeTa da
canebis amocanis amoxsna. dakavSirebuli amo- tolferda samkuT-
amoxsna gaWirvebiT an saer- canis amoxsnas da xedis TvisebebTan da-
samkuTxe- Tod ver axerxebs samkuTxedebis kuT- kavSirebul amoca-
debis ga- samkuTxedebis kuT- xeTa da tolferda nebs.
moyenebiT xeTa da tolferda samkuTxedis Tvise-
samkuTxedis Tvise- bebis gamoyenebas.
bebis gamoyenebas.

104
samkuTxedebis toloba
mizani: samkuTxedebis tolobis niSnebis gacnoba.
codna da unarebi: Temis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes samkuTxedebis
tolobis samive niSnis Camoyalibeba.
unda SeZlos:
 samkuTxedebis tolobis dasabuTeba tolobis niSnebis safuZvelze;
 toli samkuTxedebis Sesabamisi (toli) elementebis miTiTeba da amocanebis
amosaxsnelad gamoyeneba.
meToduri komentarebi: samkuTxedebis tolobis niSnebis Camoyalibeba eyrdnoba to-
li figurebis erTmaneTTan SeTavsebis meTods. umjobesi iqneba, Tu toli elementebi-
saTvis erTnair ferebs gamoviyenebT.
B B1 B2

I II III
A C A1 C1 C2 A2
naxazze mocemul samkuTxedebs wveroebi specialurad erTnairi asoebiT aqvs
aRniSnuli, raTa moswavles gauadvildes maTSi toli elementebis moZebna. mas-
wavlebeli amzadebs sam tol, sxvadasxvagverda samkuTxeds da sibrtyeze alagebs ise,
rogorc es naxazzea naCvenebi. aq advilia I da II samkuTxedebis tolobis Cveneba maTi
zeddebiT. isini erTmaneTs SeuTavsdebian, magram es ase ar moxdeba I da III an II da III
samkuTxedebis zeddebisas, Tu erT-erT samkuTxeds ar SemovabrunebT. saintereso
iqneba, aRmoaCens Tu ara moswavle am samkuTxedebSi toli elementebis sam wyvils
mesame samkuTxedis Semobrunebamde. moswavlem kargad unda aiTvisos terminebi:
`mimdebare~, `maT Soris mdebare~.
samkuTxedebis tolobis niSnebiT amocanebis amoxsna mimdinareobs Semdegi
TanmimdevrobiT:
a) samkuTxedebSi toli elementebis sami wyvilis moZebna;
b) daskvna imis Sesaxeb, rom es samkuTxedebia tolia samkuTxedebis tolobis
romelime niSnis mixedviT;
g) samkuTxedebis tolobdan danarCeni toli elementebis moZieba.
moswavle unda mivaCvioT Teormebis damtkicebisas an amocanebis amoxsnisas tol
samkuTxedebSi toli elementebis moZiebas. man unda icodes, rom toli gverdebis
povnisaTvis jer toli kuTxeebis monaxvaa saWiro, Semdeg ki unda isargeblos toli
samkuTxedebis Semdegi TvisebiT: `tol samkuTxedebSi toli kuTxeebis pirdapir
toli gverdebi Zevs~ da, piriqiT, Tu toli kuTxeebis povnaa saWiro, jer unda ipovos
toli gverdebi, xolo Semdeg am gverdebis meoxeobiT _ toli kuTxeebi.

2.10 samkuTxedebis tolobis pirveli niSani (2 sT.)


miznebi: gavacnoT moswavleebs samkuTxedebis tolobis I niSani. ganvuviTaroT
azris gamarTulad Camoyalibebis, faqtebis gaanalizebisa da daskvnebis gamotanis
unarebi.

105
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II winare codnis gaaqtiureba:
1) upasuxe kiTxvebs:
 ramdeni wrfis gavlebaa SeaZlebeli or wertilze?
 ramdeni saerTo wertili SeiZleba hqondes or wrfes? (erTi an arc erTi)
 rogor kuTxeebs ewodeba mosazRvre? vertikaluri?
 ra Tviseba aqvs mosazRvre kuTxeebs? vertikalur kuTxeebs?
 daasaxeleT ABC samkuTxedis kuTxeebi da gverdebi.
 daasaxeleT BC gverdTan mimdebare kuTxeebi ABC samkuTxedSi.
 daasaxeleT BC gverdis mopirdapire kuTxeebi ABC samkuTxedSi.
 romeli kuTxe mdebareobs AC da BC gverdebs Soris ABC samkuTxedSi?
 romelia AB gverdis mimdebare kuTxeebi ABC samkuTxedSi?
 romelia AB gverdis mopirdapire kuTxe ABC samkuTxedSi?
 romelia A kuTxis mopirdapire gverdi ABC samkuTxedSi?
 rogor figurebs ewodeba toli?
 rogor SevamowmoT ori samkuTxedis toloba?
III. gakveTilis Temis gacnoba
2) naxazze mocemulia ori toli samkuTxedi. daasaxeleT samkuTxedebis toli
elementebi.

_ toli elementebis ramdeni wyvili CawereT?


_ yovelTvis araa SesaZlebeli samkuTxedebis erTmaneTze zeddeba da maTi tolobis
am gziT Semowmeba. arsebobs samkuTxedebis tolobis niSnebi, romlebSic aRaraa
aucilebeli samkuTxedebis zeddeba.
_ vin mixvda, ra unda viswavloT dRes? (samkuTxedebis tolobis niSnebi.)
_ diax, dRes samkuTxedebis tolobis niSnebis Seswavla unda daviwyoT. sul sami
ZiriTadi niSani arsebobs, Tumca, amaT garda, sxva niSnebicaa. dRes viswavliT pirvel
niSans da mis gamoyenebas amocanebis amosaxsnelad.
IV. axali masalis axsna
_ ori samkuTxedis tolobis dasadgenad eqvsi elementis gazomva da Sedareba, eqvsi
wyvili elementis tolobis dadgena, dameTanxmebiT, rom araa advili. amitom
maTematikosebma moZebnes sakmarisi piroba imisaTvis, rom davadginoT, samkuTxedebi
tolia Tu ara. aRmoCnda, rom samkuTxedebis tolobis dasadgenad maTi zeddeba
sulac araa aucilebeli da sakmarisia sami wyvili elementis toloba.
erT-erTi aseTi sami wyviliT Camoyalibda samkuTxedebis tolobis I niSani, romelic
SemdegSi mdgomareobs. (ayalibebs niSans.)
106
_ me Camovayalibe samkuTxedebis tolobis I niSani. axla ra aris saWiro? (damtkiceba.)
_ darwmunebuli var, SeZlebT mis damtkicebas. gamoiyeneT samkuTxedebis toli ele-
mentebis sami wyvili, zeddeba, Tqveni codna da scadeT damtkiceba. (maswavlebeli
dafaze xazavs samkuTxedebs. moswavleebTan erTad adgens toli elementebis
wyvilebs da wers dafaze amocanis pirobas. dafasTan gamohyavs erT-erTi msurveli
da amtkiceben I niSans. damtkiceba yovel nabijze mimdinareobs msjeloba-
dasabuTebiT. moswavleebi aqtiurad arian CarTulni damtkicebis procesSi.
V. amocanebis amoxsna
saxelmZRvanelodan sav. #1, #2, #3, #4, #6.
VI. d/s sav. I varianti: sav. #7; I varianti: sav. #8.
VII. refleqsia, Sedegebis Sejameba
VIII. saSinao davaleba sav.#5, #10, #18.
II gakveTili
meToduri komentarebi: gakveTilze ZiriTadad amocanebis amoxsnaze muSaoben. swav-
loben samkuTxedebis tolobis I niSnis gamoyenebas amocanebis amoxsnisas. euflebian
amocanis amoxsnis Canaweris gaformebas, logikur msjelobas, miRebuli codnis
gamoyenebas sxva geometriuli faqtebis dasamtkiceblad. maswavlebels SeuZlia
gamoiyenos qveviT warmodgenili naxazebiT mocemuli oTxi amocana.
 daamtkice, rom:
a) ∆ABD = ∆CDB b) ∆ABC = ∆ADC
B C

A D

 daamtkice, rom  ABC   KDC.

komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav.# 9. naxazis Sesrulebisa da


toli monakveTebis moniSvnis Semdeg moswavle naTlad
dainaxavs, rom  ADE CDB da daaskvnis, rom vinaidan
tol samkuTxedebSi toli kuTxeebis mopirdapire
gverdebi tolia, amitom BC  8sm.
sav.#13. samkuTxedebis tolobis I niSnis Tanaxmad,
 ACN  ABM , amitom ANC da AMB toli kuTxeebis
mosazRvre kuTxeebic toli iqneba. e. i. ANM  AMN  56 0.
#18. amocanis pasuxi araa imaze damokidebuli, Tu vis ekuTvnis ZaRli da visgan da-
iwyo man moZraoba. mniSvnelovania is, rom meore mgzavri pirvels 4 sT-Si daeweva. e. i.
107
ZaRlma 4 sT-is ganmavlobaSi irbina da 4 15 km =60 km gairbina. pasuxi: 60 km.

2.11 samkuTxedebis tolobis meore niSani (2sT.)


miznebi: 1) samkuTxedebis tolobis meore niSnis gacnoba;
2) SeZenili codnis safuZvelze gamonaTqvamis dasabuTebis unaris ganviTareba;
3) samkuTxedebis tolobis meore niSnis gamoyenebis unaris ganviTareba amocanebis
amosaxsnelad;
4) sakvanZo kompetenciebis Camoyalibeba (informaciis gaanalizeba, Sedareba, das-
kvnis gakeTeba, problemis Camoyalibeba, problemis gadaWris gzebis Zieba, gansxva-
vebuli azris mosmena da Tavisi naazrevis logikurad gadmocema, TanamSromloba.)
paragrafSi mocemuli masalis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes
samkuTxedebis tolobis meore niSani.
unda SeeZlos:
 samkuTxedebis I da II niSnebs Soris gansxvavebis danaxva.
 amocanaSi toli elementebis moZieba da maTi gamoyeneba II niSnis daxmarebiT.
 martivi amocanebis amoxsna samkuTxedebis tolobis meore niSnis gamoyenebiT.
I gakveTili
miznebi: 1) samkuTxedebis tolobis meore niSnis gacnoba;
2) SeZenili codnis safuZvelze gamonaTqvamebis dasabuTebis unaris ganviTareba;
3) samkuTxedebis tolobis meore niSnis gamoyenebis unaris ganviTareba amocanebis
amosaxsnelad;
4) sakvanZo kompetenciebis Camoyalibeba (informaciis gaanalizeba, Sedareba,
daskvnis gakeTeba, problemis Camoyalibeba, problemis gadaWris gzebis Zieba, sxvisi
azris mosmena da Tavisi naazrevis logikurad gadmocema, TanamSromloba)
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. winare codnis gaaqtiureba
1) upasuxeT kiTxvebs:
 ras warmoadgens samkuTxedi?
 rogor samkuTxedebs ewodeba toli?
 rogor gavigoT, tolia Tu ara ori samkuTxedi? (zeddebiT da samkuTxedebis
tolobis I niSniT)
 aucilebelia samkuTxedebis Sesadareblad yovel jerze maTi zeddeba?
 rogor gesmiT ` samkuTxedebis tolobis niSnebi~?
 raSi gvWirdeba samkuTxedebis tolobis niSnebi?
 ra elementebis ganxilvaa sakmarisi samkuTxedebis tolobis dasadgenad?
 raSi mdgomareobs samkuTxedebis tolobis I niSani?
III. gakveTilis Temis gacnoba
_ Cven viciT samkuTxedebis tolobis niSani ori gverdiTa da maT Soris mdebare
kuTxiT. axla vcadoT da gaverkveT imaSi, tolia Tu ara ori samkuTxedi romelime
sxva sami elementis mixedviT.
IV. axali masalis axsna

108
vnaxoT, tolia Tu ara ori samkuTxedi gverdiTa da mimdebare ori kuTxiT.
xazavs dafaze samkuTxedebs (kompiuterisa da proeqtoris SemTxvevaSi aCvenebs
ekranze) da ukeTebs Sesabamis moniSvnebs.
_ CavweroT mocemuloba.
moc.:  ABC da  A1B1C1 ,
AB  A1 B1 , A  A1, B  B1.
u.d.:  ABC =  A1B1C1 .
_ rogor davasabuTeT I niSani? (zeddebiT). vcadoT axlac zeddebiT damtkiceba.
moswavleebi muSaoben damtkicebaze. pirveli msurveli gamodis dafasTan da
sTavazobs damtkicebis Tavis variants. xarvezis an Secdomis SemTxvevaSi
moswavleebi iweven xels da asworeben Secdomas, sTavazoben TavianT variants.
yvelafer amas, cxadia, maswavlebeli akontrolebs.
bolos ayalibeben daskvnas (samkuTxedebis tolobis me-2 niSans): Tu erTi samkuTxe-
dis gverdi da masTan mimdebare kuTxeebi tolia meore samkuTxedis gverdisa da
masTan mimdebare kuTxeebisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
V. amocanebis amoxsna
1) saxelmZRvanelodan: sav.#1, #2, #5. TiToeuli amocanis amoxsnisas erTi dafasTan
muSaobs, danarCenebi rveulebSi da yuradRebiT usmenen dafasTan gasul moswavles,
romelic msjelobs da ise xsnis amocanas. Secdomis an xarvezis SemTxvevaSi
aqtiurad erTvebian dafasTan momuSave moswavlis Secdomis/xarvezis gasworebaSi.
2) naxazis mixedviT daamtkice, rom AO  OC , AB  CD, A  C , Tu cnobilia, rom
BO  OD, B  D.
damtkicebisas AOB da COD samkuTxedebis tolobis damtki-
cebis Semdeg moswavlem unda aRniSnos, rom samkuTxedebis to-
lobidan gamomdinareobs maTi Sesabamisi elementebis toloba
da Caweros: AO  OC , AB  CD , A  C , rac unda daemtkice-
bina.
3) saxelmZRvanelodan sav.# 7.
VI. d/s sav.#3. sami varianti (a, b, g _ urTierTSemowmebiT.)
VII.refleqsia
_ ra viswavleT dRes?
_ CamoayalibeT samkuTxedebis tolobis meore niSani.
_ ra unda SeamowmoT samkuTxedebis tolobis dasadgenad? (elementebis toloba.)
_ ra gamomdinareobs samkuTxedebis tolobidan? (Sesabamisi elementebis toloba.)
VII. saSinao davaleba: sav.#4, #9, #14.

109
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #11.
a) b) g)

 ABE CBD meore niS-


 ABE CBD I niSniT,  ABE CBD meore niSniT, niT, vinaidan
vinaidan vinaidan  AB  BC (  ABC tol-
 AB  BC (  ABC tol-  AB  BC (  ABC tolfer- ferdaa)
ferdaa) daa)  B saerToa.
 BD  BE ( CD, AE medi-  B saerToa.  BCD  BAE , radgan
anebia)  BCD  BAE  90 0  B. AE da CD tolferda
 B saerToa. B kuT- B kuTxis mopirdapire samkuTxedis fuZesTan
xis mopirdapire gver- gverdebi tolia, e.i. mdebare kuTxeebis bi-
debi tolia, e.i. AE  CD. ris damtkicebac seqtrisebia. B kuTxis
AE  CD. ris damtki- gvindoda. mopirdapire gverdebi
cebac gvindoda. tolia, e.i. AE  CD. ris
damtkicebac gvindoda.

#12. AM  AN ; ANB  AMC ; A saerToa, amitom ∆ACM=∆ABN, samkuTxedebis


tolobis II niSnis Tanaxmad.
#13. a) toloba gamomdinareobs pirveli niSnidan. b) ABC samkuTxedi tolferdaa, BD-
s gagrZeleba ki B kuTxis biseqtrisaa, amitom AC BD. #14. pasuxi: d).

2.12 samkuTxedebis tolobis mesame niSani (2 sT.)


miznebi da amocanebi: 1) samkuTxedebis tolobis mesame niSnis gacnoba; 2) ganvuviTa-
roT geometriuli faqtebis mtkicebis unari; 3) CamovuyaliboT moswavles kompeten-
ciebi: informaciuli (informaciis analizis unari, Sedareba, daskvnis gamotana),
problemuri: (problemis Camoyalibebisa da mRebuli codnis daxmarebiT misi
gadaWris unari, sxvisi mosmenisa da azris gaziarebis unari).
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes samkuTxedebis tolobis
mesame niSani.
unda SeeZlos:
 samkuTxedebis tolobis mesame niSnis gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad.
 unda ganasxvavebdes samkuTxedebis tolobis niSnebs erTmaneTisagan.
saWiro masala: multimediuri proeqtori, dasarigebeli masala, samkuTxedebis
modelebi, dasarigebeli baraTebi.

110
I gakveTili
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. winare codnis gaaqtiureba
1) aRadgine gamotovebuli sityva.
 geometriaSi figurebs . . . . . . . . ewodeba, Tu zeddebiT isini erTmaneTs SeuTavsde-
bian.
 sami mdgenis mqone Sekruli texiliT SemosazRvrul sibrtyis nawils . . . . .
ewodeba.
 samkuTxedis elementebia: . . . . . . .
 ABC samkuTxedSi AB da BC gverdebs Soris Zevs . . . . kuTxe.
 ABC samkuTxedSi AB gverdTan mimdebare kuTxeebia . . . . . . .
 ABC samkuTxedSi BC gverdis mopirdapire kuTxea .. . . . . .. . .
 gamonaTqvams, romlis WeSmaritebas damtkiceba sWirdeba, . . . . . .ewodeba.
2) zepiri savarjiSoebi
a)WeSmaritia Tu mcdari gamonaTqvami:
 Tu samkuTxedebi tolia, maSin maTi perimetrebic tolia.
 samkuTxedebis perimetrebi Tu tolia, maSin es samkuTxedebi tolia.
 tol samkuTxedebSi toli kuTxeebis pirdapir toli gverdebi Zevs.
 tol samkuTxedebSi toli gverdebis mopirdapire kuTxeebi tolia.

b) ipoveT naxazze mocemuli toli samkuTxedebis toli elementebi:

III. problemuri situaciis Seqmna. gakveTilis Temisa da miznebis gacnoba


maswavlebelma moswavleebs winaswar dauriga furclebi, romlebzec 6-ze meti
raodenobis samkuTxedia daxazuli. amaTgan erTi wyvili tolia I niSnis Tanaxmad,
erTi_ II niSnis Tanaxmad da erT wyvils aweria gverdebze erTnairi zomebi.
_ daakvirdiT naxazebs. ipoveT tolobis I an II niSniT toli samkuTxedebi.

111
6

10 9
6 8,5
3 6

4 3 5
10
5 6
8,5
9 4

_ (moswavleTa pasuxebis Semdeg) ra geucxovaT? ra kiTxva dagebadaT? arsebobs Tu ara


samkuTxedebis tolobis niSani mxolod gverdebis tolobiT?
_ ras fiqrobT, ra iqneba Cveni dRevandeli gakveTilis Tema? miznebi? vin scdis
samkuTxedebis tolobis axali, mesame niSnis Camoyalibebas? (moswavleebi unda
mividnen iqamde, rom damoukideblad Camoayalibon samkuTxedebis tolobis mesame
niSani.)
IV. axali masalis axsna
_ rogor samkuTxedebs ewodeba toli?
_ sakmarisia samkuTxedebis gverdebis toloba, rom davaskvnaT am samkuTxedebis
toloba?
_ diax, dRes unda viswavloT samkuTxedebis tolobis mesame niSani (Camoayalibebs
niSans) .
aba, scadeT da damoukideblad daamtkiceT an uaryaviT Cveni varaudi samkuTxedebis
tolobis mesame niSnis Sesaxeb. jer praqtikuli gziT SevamowmoT Cveni varaudi.
merxebze gilagiaT toli gverdebis mqone samkuTxedebi. SeamowmeT, tolia
samkuTxedebi? (TiToeuls aqvs erTi wyvili toli samkuTxedi, merxis mezoblisagan
gansxvavebuli.) rogor SeamowmebT maTs tolobas? (zeddebiT.) tolia?
_ vin scdis samkuTxedebis tolobis am niSnis kidev erTxel Camoyalibebas?
_ axla saxelmZRvaneloSi waikiTxeT es niSani.
_ axla ra unda gavakeToT? (unda davamtkicoT tolobis mesame niSani.)
msurveli gamodis dafasTan, wers da msjelobs. danarCeni moswavleebi yuradRebiT
usmenen mas. uzustobis an Secdomis SemTxvevaSi xels iweven da asworeben uzustobas.
Seferxebis SemTxvevaSi exmarebian gamomsvlels. damtkicebis dasrulebis Semdeg
yvela akeTebs Canawers rveulSi. amis Semdeg maswavlebeli kidev erTxel sTxovs
moswavleebs samkuTxedebis tolobis samive niSnis Camoyalibebas.
V. amocanebis amoxsna
1) saxelmZRvanelodan sav. #1.
2) amocana naxaziT.
a) mocemulia toli samkuTxedebi (dafaze an ekranze, romlis saSualebac arsebobs).
gansazRvre samkuTxedebis tolobis niSani TiToeuli wyvilisTvis.

112
b) wyvilebSi samuSao saxelmZRvanelodan sav.#2 (sami varianti : a, b, g). TiTo rigs
TiTo amocana. dasabuTeba saTanadod unda gaaformon.
VI. ganmtkiceba
muSaoben amocanebis amoxsnaze. sav. #8.
VII. d/s I varianti: sav. #4, II varianti: sav. #6. (urTierTSemowmebiT)
VIII. refleqsia
_ ra viswavleT dRes?
_ ra iyo yvelaze saintereso?
_ ris gagebas/Seswavlas isurveb momavali gakveTilisTvis?
IX. saSinao davaleba sav.#3, #5, #16.
II gakveTili
miznebi: 1) samkuTxedebis tolobis mesame niSnis gamoyenebis unaris ganviTareba
amocanebis amosaxsnelad; 2) samkuTxedebis Sesaxeb miRebuli codnis gaRrmaveba;
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. winare codnis gaaqtiureba
maswavlebeli svams kiTxvebs (naxazi aqvs dafaze gamzadebuli):
_ ra figuras hqvia samkuTxedi?
_ rogori samkuTxedebi arsebobs?
_ romelia naxazze A kuTxis mopirdapire gverdi?
_ romelia naxazze AB gverdis mimdebare kuTxe?
_ ra pirobebi unda Sesruldes imisaTvis, rom samkuTxedebi toli iyos?
_ SeiZleba Tu ara, Semcirdes am pirobebis raodenoba samkuTxedebis tolobis dasam-
tkiceblad?
_ riTaa samkuTxedebis tolobis niSnebi xelsayreli?
_ raSi mdgomareobs samkuTxedebis sami ZiriTadi niSnis msgavseba? gansxvaveba?
III. amocanebis amoxsna
dafazea naxazi da amocanis piroba:
 ABC da MFK tol samkuTxedebSi B  M , A  F . daasaxele samkuTxedebis
toli gverdebi.
 saxelmZRvanelodan sav. #8, #9, #10.

113
IV. d/s
I varianti:
moc.: AC  BC , AD  BD,
CAD  1180.
ipove CBD.

II varianti:

moc.: AB  BC  CD  AD,

ABC  60 0. ipove BAD.

V. refleqsia. Sedegebis Sejameba.


moswavleebis Sefaseba moxdeba gakveTilze aqtiurobis, amocanebis amoxsnisa da
damoukidebeli samuSaos mixedviT.
VI. saSinao davaleba: sav.#11, #13. davalebad eZlevaT kvleviTi xasiaTis samuSao
(saSualo sirTulis) _ proeqti: `samkuTxedebis tolobis niSnebi~.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav. #10

MO  ON , 

BMO  CNO,   BMO CNO e. i. BM  CN .
BOM  CON .

 ABM  DCN = tolobis III niSnis Tanaxmad, ris damtkicebac gvindoda.


proeqti
samkuTxedebis tolobis niSnebi (vada: 5 dRe)
(kvleviTi xasiaTis, saSualo sirTulis, ist-is gamoyenebiT)

miznebi: 1) samkuTxedebis tolobis Sesaxeb codnis gaRmaveba:


2) damoukidebeli kvlevebis Catareba;
3) kvlevis miRebuli Sedegebis dasabuTeba;
4) sakuTari naSromis obieqturi Sefasebis, TviTkritikis, TviTanalizis unaris
Camoyalibeba.
moswavleebs saxelmZRvaneloSi aqvT Sesabamisi masala, moiZieben sxvadasxva wyaro-
danac. moZiebul niSnebs damtkicebiT warmoadgenen. cxadia, dasWirdebaT maswavleb-
lis daxmareba.
savaraudod, moswavleebma unda miagnon Semdeg niSnebs:
 Tu erTi samkuTxedis kuTxe, am kuTxis mopirdapire gverdi da meore gverdze
daSvebuli simaRle Sesabamisad tolia meore samkuTxedis kuTxis, am kuTxis
114
mopirdapire gverdisa da meore gverdze daSvebuli simaRlisa, maSin es
samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis ori gverdi da mesame gverdze daSvebuli mediana
Sesabamisad tolia meore samkuTxedis ori gverdisa da mesame gverdze daSvebuli
medianisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis gverdi da danarCen or gverdze daSvebuli medianebi
Sesabamisad tolia meore samkuTxedis gverdisa da danarCen or gverdze
daSvebuli medianebisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis ori gverdi da mesame gverdze daSvebuli biseqtrisa
Sesabamisad tolia meore samkuTxedis ori gverdisa da mesame gverdze daSvebuli
biseqtrisisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis gverdi da sxva gverdze daSvebuli mediana da simaRle
Sesabamisad tolia meore samkuTxedis gverdisa da sxva gverdze daSvebuli
medianisa da simaRlisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis samive mediana Sesabamisad tolia meore samkuTxedis samive
medianisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis samive simaRle Sesabamisad tolia meore samkuTxedis samive
simaRlisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis perimetri da ori kuTxe Sesabamisad tolia meore
samkuTxedis perimetrisa da ori kuTxisa, maSin es samkuTxedebi tolia.
 Tu erTi samkuTxedis gverdi, masTan mimdebare kuTxe da mediana tolia meore
samkuTxedis gverdis, masTan mimdebare kuTxisa da medianisa, maSin es
samkuTxedebi tolia.
moswavleebi warmoadgenen lamazad gaformebul kompiuterul naSroms. ra
niSnebsac monaxaven, damtkicebiT unda warmoadginon.

2. 13 marTkuTxa samkuTxedebis toloba (2 sT.)


I gakveTili
miznebi da amocanebi:
 marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebis gacnoba, gamoyvana samkuTxedebis
tolobis niSnebze dayrdnobiT;
 marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas;
 yuradRebiTa da dakvirvebiT muSaobis, gaanalizebis unar-Cvevebis ganviTareba;
 moswavleTa mier samkuTxedebis tolobis niSnebsa da marTkuTxa samkuTxedebis
tolobis niSnebs Soris Sesabamisobis damoukideblad dadgena;
 gakveTilis tipi: axali masalis axsnis (nawilobriv kvleviTi).
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi
1) upasuxeT kiTxvebs: (frontaluri gamokiTxva)
 samkuTxedebis tolobis ramdeni niSani viciT?
 Camoayalibe samkuTxedebis tolobis niSnebi;
115
 risTvis viyenebT samkuTxedebis tolobis niSnebs?
 ris mixedviTaa samkuTxedebi dayofili or jgufad?
 ra saxis samkuTxedebi viciT gverdebis sigrZeebis mixedviT?
 ra saxis samkuTxedebi viciT kuTxeebis zomis mixedviT?
 rogor samkuTxeds hqvia maxvilkuTxa?
 rogor samkuTxeds hqvia blagvkuTxa?
 rogor samkuTxeds hqvia marTkuTxa?
 ra hqvia marTkuTxa samkuTxedis marTi kuTxis Semadgenel gverdebs?
 ra hqvia marTkuTxa samkuTxedis marTi kuTxis mopirdapire gverds?
 ras udris marTkuTxa samkuTxedis maxvili kuTxeebis jami?
 romelia meti sigrZis _ kaTeti Tu hipotenuza? daasabuTe pasuxi.
 ra xelsawyoTi vzomavT kuTxes?
 ra figuras hqvia kuTxe?
 SegiZliaT daxazoT samkuTxedi, romelsac ori kuTxe marTi aqvs?
 SegiZliaT daxazoT samkuTxedi, romelsac ori kuTxe blagvi aqvs?
2) amocana
moc.: ∠1 = ∠2, ∠3 = ∠4, ∠А = 100°, A 7sm
3
АВ = 7sm, ВС = 5sm. 2
5sm
naxazis mixedviT ipoveT: СD, АD, ∠С. 1
4

3) individualuri muSaoba baraTebze.


baraTi #1 (nimuSi)
1) Semoxaze swori pasuxi.
marTkuTxa samkuTxedSi maxvili kuTxeebis zomebi SeiZleba iyos:
0
a) 360 da 44 ; b) 900 da 0 0 ; g) 450 da 450 .

2) Semoxaze swori pasuxi.


marTkuTxa samkuTxedSi SeiZleba:
a) kaTeti iyos hipotenuzaze didi;
b) kaTetebi iyos toli;
g) kaTeti iyos hipotenuzis toli.

baraTi #2 (nimuSi)
1) Semoxaze swori pasuxi:
marTkuTxa samkuTxedSi maxvili kuTxeebis zomebi SeiZleba iyos:
0
a) 530 da 27 0 ; b) 640 da 360 ; g) 480 da 42 .
2) Semoxaze swori pasuxi.
marTkuTxa samkuTxedSi SeiZleba:
a) erTi kuTxe iyos 910 ;
b) maxvili kuTxeebis jami mesame kuTxis zomaze naklebi iyos;
116
g) ori kuTxe iyos maxvili.
III. gakveTilis Temis gacnoba
maswavlebeli: _rogor samkuTxedebs vxedavT naxazze? (marTkuTxa.)
naxazebze toli samkuTxedebis wyvilebia mocemuli.
_ rogori samkuTxedebia naxazebze mocemuli?( toli marTkuTxa samkuTxedebi.)
_ xvdebiT, rom SemTxveviT ar SemirCevia toli marTkuTxa samkuTxedebis wyvilebi.
amiT minda miganiSnoT, ra iqneba Cveni dRevandeli gakveTilis Tema. vis SeuZlia
miTxras, ras viswavliT dRes? (marTkuTxa samkuTxedebis tolobas.)
IV. axali masalis axsna
maswavlebeli aCvenebs naxazebs.

b) g) d)
e)
a)

_ daakvirdiT samkuTxedebis wyvilebs da ipoveT niSani, romlis mixedviTac


SegiZliaT daadginoT maTi toloba. Tan gavakeToT im elementebis sameulebis
Canaweri, romlebac dasamtkiceblad daasaxelebT.
am samkuTxedebs toli aqvs marTi kuTxe da maTi Semadgeneli gverdebi, anu kaTetebi.
samkuTxedebi tolia I niSniT: ori gverdiTa da maT Soris mdebare kuTxiT, anu toli
aqvT (weren) kaTetebi da marTi kuTxe.
_ mocemul marTkuTxa samkuTxedebSi marTi kuTxe yovel maTgans aqvs. aucilebelia,
yovel jerze vTqvaT, rom maT marTi kuTxeebi toli aqvT? marTi kuTxeebis toloba
rom ar aRvniSnoT am amocanaSi, daSavdeba rame? ar Sesruldeba samkuTxedebis
toloba?
_ Tqveni azriT, sakmarisia Tu ara marTkuTxa samkuTxedebis tolobisTvis kaTetebis
toloba?
dadebiTi pasuxis SemTxvevaSi gamohyavs moswavle dafasTan da amtkiceben da
Camoayalibeben marTkuTxa samkuTxedebis tolobis aRniSnul niSans. (Tu erTi
marTkuTxa samkuTxedis kaTetebi tolia meore marTkuTxa samkuTxedis kaTetebisa,
maSin es samkuTxedebi tolia.)
_ Cven davamtkiceT marTkuTxa samkuTxedebis tolobis I niSani. axla vnaxoT, kidev ra
niSnebs aRmovaCenT.
muSaobas agrZeleben sxva niSnebze.
V. ganmtkiceba
saxelmZRvanelodan sav.#1, #2,#3,#4,#7.
VI. d/s sav. #6, or variantad.
VII. Sedegebis Sejameba
qvemoT mocemuli kiTxvis pasuxad dawere:
`+~ _ diax an es ukve vicodi;
`_~ _ ara an me yvelaferi kargad ver gavige;
`  ~ _ es sainteresoa
`?~ _ meti minda vicode.
kiTxvebi:
117
 mogewona gakveTili?
 gsmeniaT rame samkuTxedebze sxva sagnebSi?
 miRebuli codna dagexmaraT samkuTxedebis tolobis sxva niSnebis aRmoCenaSi?
 gasagebia Tu ara, rogor gamoviyenoT samkuTxedebis tolobis niSnebi
amocanebis amoxsnisas?
 romeli xerxi ufro racionaluria samkuTxedebis tolobis dasamtkiceblad _
zeddebiT Tu tolobis niSnebiT?
II gakveTili
miznebi: 1) marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebis gameoreba;
2) mocemul Temaze miRebuli codnis gamoyeneba amocanebis amosaxsnelad;
3) maTematikuri metyvelebis ganviTareba;
4) TviTkontrolisa da TanamSromlobis unarebis ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes marTkuTxa samkuTxedebis
tolobis niSnebi, Sesabamisi terminologia.
unda SeeZlos:
 samkuTxedebis tolobis niSnebis gamoyeneba amocanebis amoxsnisas;
 azrebis mkafiod, zustad, gasagebad gadmocema;
 sakuTari naazrevis dasabuTeba. sxvisi azris pativiscema.
 samoqmedo gegmis dasaxva da amocanis amoxsnis Sesabamisi moqmedebebis
Sesruleba;
 mizez-Sedegobrivi kavSirebisa da obieqtebs Soris damokidebulebebis dadge-
na.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. gakveTilis Temisa da miznis gacnoba
maswavlebeli (misalmebis da organizaciuli sakiTxebis mogvarebis Semdeg)_ dRes
isev marTkuTxa samkuTxedebis tolobaze vimuSavebT. amovxsniT amocanebs,
gaviRrmavebT codnas samkuTxedebis tolobis niSnebze.
III. winare codnis gaaqtiureba
1) calke gamoyaviT, ra aris qvemoT warmodgenili amocanebis mocemuloba da ra aris
saZiebeli.
 samkuTxedebi Tu tolia, maSin tolia maTi Sesabamisi kuTxeebi.
 samkuTxedebi Tu tolia, maSin tolia maTi Sesabamisi gverdebi.
 samkuTxedebi Tu tolia, maSin tolia maTi perimetrebi.
 samkuTxedi Tu tolferdaa, maSin tolia mis fuZesTan mdebare kuTxeebi.
2) maswavlebeli: _ CamoayalibeT marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebi.
moswavleebi morigeobiT pasuxoben. dafasTan rigrigobiT gamodian moswavleebi,
asruleben marTkuTxa samkuTxedebis tolobis niSnebis Sesabamis naxazebs da
Canawerebs.
3) amocana- naxaziT. toli marTkuTxa samkuTxedebis niSnebis amocnoba.
_ samkuTxedebis tolobis romeli niSniTaa toli naxazze mocemuli samkuTxedebi?

118
g)
a)

b)

IV. amocanebis amoxsna


saxelmZRvanelodan sav.#10,#12,#13,#14,#15,#23.
V. d/s ipoveT naxazze toli samkuTxedebi da niSani,
romlis mixedviTac isini tolia.
VI. saSinao davaleba: sav. #9, #11, #22, #24.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi
sav.#10 am davalebaSi uwevT sakmaod mniSvnelovani
Teoremis damtkiceba, rac aucileblad unda
daimaxsovron moswavleebma. unda daamtkicon, rom biseqtrisis nebismieri wertili
Tanabradaa daSorebuli kuTxis gverdebidan.
damtkiceba. biseqtrisaze movniSnoT E wertili da kuTxis gverdebze davuSvaT EC
da ED marTobebi (manZilebi E wertilidan kuTxis gverdebamde). ganvixiloT OEC
da OED marTkuTxa samkuTxedebi.

hipotenuza
(marTkuTxa samkuTxedebis toloba hipote-
nuziTa da maxvili kuTxiT.)
1 tol samkuTxedebSi Sesabamisi gverdebi to-
2
lia, amitom vwerT: EC  ED, ris damtkicebac
gvindoda.

_ kidev ra debulebis Camoyalibeba SegviZlia Cveni mtkicebidan? ( kuTxis biseqtri-


sis romelime wertilidan gverdebze daSvebuli marTobebi kuTxis gverdebidan tol
monakveTebs CamokveTen.)
sav. #14. A  E , vinaidan  ACE tolferdaa da kaTetiTa da maxvili kuTxiT
 ABF EDF . toli samkuTxedebis povnis Semdeg maswavlebeli mimarTavs
moswavleebs: _ CavataroT patara saZiebo samuSao. SeiZleba Tu ara sxva toli
samkuTxedebis Seqmna naxazze kidev erTi monakveTis daxazviT? daxazaven CF
monakveTs da sxvadasxva gziT daamtkiceben, rom  ACF  ECF , radgan CF tolfer-
da samkuTxedis wverodan gavlebuli biseqtrisa, simaRle da medianaa.
_ kidev romeli samkuTxedebi miviReT toli?  CBF CDF .

119
sav. #15. jer amtkiceben, rom OKM OKN (kaTetebiT), askvnian, rom MO  NO , Sem-
deg ki amtkiceben, rom MBO  NCO (hipotenuziTa da BOM da CON vertikaluri
kuTxeebiT. amocana araa martivi, amitom erToblivad unda iyvnen damtkicebaSi
CarTulni maswavleblis daxmarebiT. naxazis sworad daxazva gaadvilebs amoxsnas.
sav. #19 marTkuTxa ADB da MDB samkuTxedebi tolia BD sa-
erTo kaTetiTa daB maxvili kuTxeebiT. Sesabamisad maT
D
toli eqneba AB da MB gverdebi. e.i. BM =2 da BC =4.
pasuxi: 4.

sav. #21 miTiTeba. gamoiyenon naxazi:


sav. #26. vTqvaT, O wrewiris centria. BOC samkuTxedi tolferdaa, amitom
BOC  1200 , saidanac AOB =60°, e.i.  AOB tolgverdaa. pasuxi: 12sm.
`aba, sacade!~ AC  AM , radgan AMC samkuTxedSi mediana simaRlis tolia. pasuxi: 1:2.

Semajamebeli samuSao #4
I varianti

1. MN da EF monakveTebs gadakveTis O wertili Suaze yofs.


OMF  60°. gamoTvale ONE kuTxis sidide.

2. AD sxivi A kuTxis biseqtrisaa. A kuTxis gverdebze moniSnulia B da C wertilebi


ise, rom ADB  ADC. AB  7sm. ipove AC monakveTis sigrZe.

3. ABC tolferda samkuTxedSi AB  BC , AD biseqrtrisaa, ADC  75° . gamoTvale


ABC samkuTxedis kuTxeebi.
4. daamtkice, rom tolferda samkuTxedis ferdebisadmi gavlebuli medianebi tolia.
II varianti

1. AB da CD monakveTebi gadakveTis O wertiliT Suaze iyofa.


OAC  90°. gamoTvale OBD kuTxis sidide.
2. M wertili A kuTxis biseqtrisaze mdebareobs, xolo B da C wertilebi _ A
kuTxis gverdebzea aRebuli ise, rom AMB  AMC da MB  9 sm. ipove MC
monakveTis sigrZe.

3. ABC tolferda samkuTxedSi AB  BC , AD biseqrtrisaa, ADB = 75° . gamoTvale


ABC samkuTxedis kuTxeebi.
4. daamtkice, rom tolferda samkuTxedis fuZesTan mdebare kuTxeTa biseqtrisebi
tolia.

120
ganmsazRvreli Sefasebis sqema

1) Seadgina naxazi da dawera mocemuloba _ 0,5 qula;


daasabuTa samkuTxedebis toloba, tolobis I niSnis miTiTebiT - 1 qula;
pauxi _ 0,5 qula. (sul 2 qula).
2) Seadgina naxazi da dawera mocemuloba _ 0,5 qula;
daasabuTa samkuTxedebis toloba, tolobis I I niSnis miTiTebiT - 1 qula;
pauxi _ 0,5 qula. (sul 2 qula).
3) Seadgina naxazi da dawera mocemuloba _0,5 qula;
dawera toloba mocemuli da saZiebeli kuTxeebis monawileobiT _ 1qula;
ipova fuZesTan mdebare kuTxeebidan erT-erTis sidide _ 1 qula;
pasuxi _ 0,5 qula. (sul 3 qula).
4) Seadgina naxazi da dawera mocemuloba _1 qula;
moZebna samkuTxedebis toli elementebis sami wyvili _ 1qula;
Camoayaliba daskvna tolobis Sesabamisi niSnis miTiTebiT (I variantSi I niSani, I -
Si _ I niSani) - 1 qula; (sul 3 qula).
ganmaviTarebeli Sefasebis rubrika (nimuSi)

kriteriu Sedegebi
mebi dabali saSualo maRali
naxazebis uWirs amocanis Sesa- agebs amocanis Sesa- uSecdomod warmoadgns
ageba, bamisi naxazis Sedge- bamis naxazs, amoca- figuras amocanis
amocanis na. gaWirvebiT, an sa- nis pirobas sworad konteqstis Sesa-
pirobis erTod ver axerxebs aRiqvams, Tumca, bamisad. uSecdomod
mokled amocanis pirobis zogjer uSvebs Se- asrulebs amocanis
Cawera Caweras cdomas. pirobis mokle Canawers

samkuTxed uWirs samkuTxedeb- umetesad axerxebs uSecdomod xsnis sam-


ebis Tan dakavSirebuli samkuTxedebTan da- kuTxedebTan dakavSi-
tolobis amocanis amoxsna. kavSirebuli amo- rebul amocanas. daub-
niSnebi gaWirvebiT an saer- canis amoxsnas da rkoleblad xsnis
Tod ver axerxebs samkuTxedebis to- amocanebs samkuTxede-
samkuTxedebis to- lobis niSnebis gamo- bis tolobis niSnebis
lobis niSnebis gamo- yenebas figuraTa gamoyenebiT, advilad
yenebas figuraTa Tvisebebis dasadge- poulobs figuraTa
ucnobi elementis nad, ucnobi elemen- ucnob elements.
mosaZebnad. tis mosaZebnad.

121
2.14 samkuTxedis ageba (2 sT.)
mizani: vaswavloT moswavleebs samkuTxedis ageba samkuTxedebis tolobis niSnebSi
monawile sami elementis mixedviT.
codna da unarebi: mocemuli Temis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes
samkuTxedis romelime sami elementis mixedviT samkuTxedis agebis algoriTmi da
unda SeeZlos am algoriTmiT samkuTxedis ageba.
saWiro masala: fanqari, fargali, saxazavi.
meToduri komentarebi: paragrafSi ganxilulia amocanebi samkuTxedis agebaze: misi
a) ori gverdiTa da maT Soris mdebare kuTxiT;
b) gverdiTa da mimdebare ori kuTxiT;
g) sami gverdiT.
amocanis amoxsna warmoadgens algoriTms, romelic moswavlem kargad unda
aiTvisos da daimaxsovros.
gakveTilis dawyeba umjobesia konkretuli sigrZis monakveTebiT. mag., erT rigs
miscems asagebad samkuTxeds 3sm, 4sm, 5sm sigrZis monakveTebiT, meores: 5sm, 6sm, 7sm
da a. S. am amocanebSi jer daismeba kiTxva samkuTxedebis arsebobaze ( III amocana).
SeiZleba erT rigs mieces davaleba samkuTxedis agebisa 4 sm sigrZis gverdiTa da
masTan mimdebare 300-iani da 700-iani kuTxeebiT, meores ki - 5 sm sigrZis gverdiT da
masTan mimdebare 400-iani da 500-iani kuTxeebiT da a. S.
agebis amocanebi unda amovxsnaT sruli sqemiT: analizi, ageba, damtkiceba, kvleva.
gansakuTrebiT sainteresoa kvlevis Catareba (daadgineT: aqvs Tu ara amocanas
amoxsna, erTaderTi amoxsna aqvs Tu ori amoxsna).
kiTxvebi # 1 amocanis amoxsnis Ziebisas:
 riT daviwyoT samkuTxedis ageba? (erTni: A kuTxis agebiT, meoreni: mocemuli
romelime gverdis agebiT.)
 davuSvaT, avageT A kuTxe. saZiebeli samkuTxedis romeli wveros ageba SegviZlia
amis Semdeg?
 risi ageba SegviZlia ukve? (mesame kuTxis wverosi.)
 sad Zevs mesame wvero? ( A kuTxis gverdze.)
 kidev ra Tviseba axasiaTebs mesame wveros? (is Zevs wreze, romlis centria A da
radiusia a .)
 kidev erTxel CamovayaliboT, sad mdebareobs mesame wvero. ( A kuTxis gverdisa
da a radiusiani wrewiris gadakveTis wertilSi.)
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #10. pasuxi: d)
#11. C  B  50 , ACM  130 . C AMC -s
0 0
aris gare kuTxe, amitom
C  A  M , C  A  M  M  50  20  30 .
0 0 0

#12. guguli `gu-gu~-s iZaxis pirvel saaTze 1-xel, 2-ze 2-jer da a. S. 12-ze 12-jer.
Semdeg ki Tavidan meordeba, anu 1-dan 12-mde, yovel saaTSi erTxel guguliani saaTi
`gu-gus~ imdenjer iZaxis, ramdeni saaTic Sesruldeba. unda gamoviTvaloT, 24 sT-is
ganmavlobaSi sul ramdenjer daiZaxebs guguli `gu-gus~. e. i. unda gamoviTvaloT,
ramdenjer daiZaxebs `gu-gus~-s 1-12 sT-Si da miRebuli Sedegi gavaorkecoT. wina
klasebSi iswavles mimdevrobis wevrTa jamis gamoTvlis Semdegi wesi:
122
1+2+3+4+5+6+7+8+9+10+11+12=13 6=78

maSasadame, guguli `gu-gus~ 78  2  156 -jer daiZaxebs.


`aba, scade!~ tolobidan , vaskvniT, rom Tu xuTi xaWapuridan sams Sua-Sua
gavWriT, miviRebT namcxvris 6 tol nawils, romlebsac 6 bavSvs Tanabrad
gavunawilebT. Semdeg 2 namcxvars 3-3-ad gavWriT da isev miviRebT namcxvris 6 tol
nawils, romlebsac kvlav Tanabrad gavunawilebT 6 bavSvs. amiT problema ise
gadawydeba, rom arc erTi xaWapuri eqvsad ar gaiWreba. analogiurad gadawydeba sxva
SemTxvevebSic (anu Sesabamisi wiladi unda warmovadginoT kvecadi wiladebis jamad).
SesaZlebelia uamravi msgavsi amocanis mofiqreba. magaliTad, ganxilulis msgavs
amocanebs miviRebT, Tu 5-isa da 6-is nacvlad, Sesabamisad, gamoviyenebT ricxvTa
wyvilebs: 7 da 6; 7 da 10; 7 da 12; 9 da 10; 11 da 10; 13 da 10; 13 da 12; da a. S.
`es sainteresoa~: moswavleebi am wess Seamowmeben sxvadasxva ricxvze. zogadi dasa-
buTebisTvis ori ricxvis jamis kvadratis formulaa saWiro:
10a  5 
2
 100a 2  100a  25  100a ( a  1)  25.
analogiuri wesi marTebulia samniSna ricxvebisTvisac, mxolod am SemTxvevaSi
pirveli ori cifriT Sedgenili ricxvi mravldeba erTiT gazrdil ricxvze da
namravls ewereba 25. dasabuTeba analogiuria im gansxvavebiT, rom sami ricxvis
jamis kvadratis formula iqneba gamosayenebeli (orive SemTxvevaSi, dasabuTeba
SeiZleba daevalos dainteresebul moswavles Semoklebuli gamravlebis
formulebis gavlis Semdeg).

2.15 wrewiris qorda da mxebi (2 sT.)


mizani: wrewirTan dakavSirebuli cnebebisa da maTi Tvisebebis gacnoba.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos wrewiris
radiusis, diametris, qordis, mxebis, mkveTis amocnoba, daxazva, Tvisebebis Camoyali-
beba da gamoyeneba.
meToduri komentarebi: pirvel rigSi, SevaxsenoT moswavleebs wina klasebSi naswavli
wrewiris radiusi, diametric, centri, centruli kuTxe, rkali, seqtori. SevaxsenoT,
agreTve, wrewirebis da wrewirisa da wrfis urTierTganlagebis SemTxvevebi.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #15. gamomdinareobs im faqtidan,
rom kuTxeSi Caxazuli wrewiris centri kuTxis biseqtrisazea. #16. erTi wertilidan
gavlebuli mxebis Tvisebis gamo AC =2AK. #17. gamomdinareobs im faqtidan, rom
monakveTis boloebidan tolad daSorebuli wertili SuamarTobze mdebareobs.
#18. gamomdinareobs AO=OC=OB tolobebidan.
α
`aba, scade!~ 1. A, B da C wertilebi SevaerToT β
wrewirebis Sesabamis centrebTan. miiReba ori α β
O O1
tolferda samkuTxedi: OAC da ∆O1BC. ∠ ∠
180° → 2 2 = 180° → 90°. 2. 40 dRe.
3. ara, radgan dawyebuli k=4-dan jamis bolo cifria 3.

123
2.16 praqtikuli amocanebi (2 sT.)
mizani: vaswavloT miRebuli codnis praqtikaSi gamoyeneba.
codna da unarebi: moswavles unda SeeZlos cxovrebiseuli amocanis maTematikur
enaze warmodgena (modelireba) da amoxsna.
meToduri komentarebi: saskolo maTematikis swavlebis erT-erTi mizania
moswavleebma SeZlon naswavlis praqtikuli amocanebis gadasawyvetad gamoyeneba.
xSirad gvxvdeba iseTi amocanebi, romelTa gadawyveta advilad SeiZleba geometriis
gamoyenebiT. am paragrafSi ramdenime aseTi amocanaa ganxiluli. maswavlebels
SeuZlia teqstSi mocemuli amocanebis pirobebis gamdidreba an ufro meti SekiTxvis
dasma. mokled, realuri situaciidan gamomdinare, unda amowuros SesaZlo
variantebi. magaliTad, teqstis me-2 amocanis ganxilvisas maswavlebelma unda dasvas
sakiTxi im SemTxvevis Sesaxeb, roca amocanas amoxsna ar eqneba (Tu samive mezobeli
erTi wrfis gaswvriv iqneba dasaxlebuli).
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1. satransporto magistralma unda
gaiaros dasaxlebuli punqtebis SemaerTebeli monakveTis Sua wertilze.
#2. miTiTeba: am amocanis amosaxsnelad oTxi mezoblis sacxovrebeli saxlebi
warmoadgineT A, B, C, D wertilebad, maT Soris manZilebi ki _ am wertilebis
SemaerTebel monakveTebad. moswavleebi advilad mixvdebian, rom amocanas aqvs
amoxsna marTkuTxedis SemTxvevaSi (sazogadod, aseTi wertilis arseboba niSnavs, rom
mocemul oTxkuTxedze Semoixazeba wrewiri, rac maSin da mxolod maSinaa
SesaZlebeli, roca mopirdapire kuTxeebis sidideTa jamebi tolia).
#3. amoxsna. #4. pasuxi: unda amo-
 DAB  DAC 
Txaron O wertilSi.
 BD  DC .

#5. realurad satransporto magistralis mimarT dasaxlebuli punqtebi SeiZleba


sxvadasxvanairad iyos ganlagebuli. ganvixiloT sxvadasxva SemTxveva. pasuxebia: a)
magistralis AB monakveTis centrSi. b) da g) AB monakveTis SuamarTobisa da
magistralis gadakveTis wertilSi; d) amocanas amonaxsni ara aqvs.
#6. mxedvelobis sxivi, romelic Tvalidan gadis qudis kakardis napirze (xelis
gulze, ubis wignakze Tu raime sxva saganze, rac imjerad moepoveba adamians),
mimarTulia mdinaris meore napirisaken. saba TvaliT daafiqsirebs napirze raime A
sagans, Semdeg Semotrialdeba ise, rom im sagnisagan zurgSeqceviT dadges. am dros
mxedvelobis sxivi, farglis moZravi bolos msgavsad, wres Semowers da daafiqsirebs
A1 wertils. AC  A1C , rogorc erTi da imave wris radiusebi. (saxelmZRv. nax. 6) AC
1
monakveTis sigrZe mdinaris siganis tolia.
#8. Gpasuxi: gverdebis SuamarTobebis gadakveTa
.#9. aRvniSnoT a da b gzebis gadakveTis wertili O asoTi. sasadilo unda aSendes
AOB kuTxis biseqtrisisa da AB monakveTis SuamarTobis kveTis wer-
tilSi.

124
#10. Talesis meTodi #11. a) AB gverdze gadavzomoT 2m
eyrdnoba im fqts, rom sigrZis AM monakveTi. M iqneba
joxi da misi Crdili saZiebeli wertili. b) AC gverdze
tolferda marTkuTxa gadavzomoT m sigrZis AK monakve-
samkuTxedis kaTete-
Ti da K wertilidan aRvmarToT
bia. naxazze, Tu
AC-s perpendikulari wrfe. es
A1C1=C1B, maSin  B=
wrfe AB gverds saZiebel
45 , amitom AC=CB. wertilSi gadakveTs.

100 0,1
#12. m/wm= km/sT=36 km/sT.
10 1
360
`SesaZlebelia Tu ara?~
a) ara, radgan maTi mimdebare Sida kuTxeebis jamic 180°-is toli gamodis;
b) ara, radgan maTi mimdebare Sida kuTxeebis jami 180° -ze meti gamodis.

Tavis mimoxilva
#28. B wverodan gavataroT BM
biseqtrisa da M wertilidan MN
marTobi. miRebuli MNB samkuTxe-
di MCB samkuTxedis tolia
(tolobis I niSani). e.i.
C  900 , A  300 , B  600.

#29. ABOC oTxkuTxedi kvadratia, amitom misi farTobia 49 sm2.

#33. naxazis mixedviT 2α + 2β = 1800. aqedan,


α + β = 900. β α
ris damtkicebac gvindoda.
β α

#34. BM mediana gavagrZeloT misi toli


MB1 monakveTiT (ix. naxazi). AMB1 da CMB
toli samkuTxedebia (I niSani). amitom,
M C
AB1  BC. samkuTxedis utolobidan
BB1  AB  AB1 , anu 2 BM  AB  BC. ris
damtkicebac gvindoda.

125
#35. rogorc naxazidan Cans,
c  x  y, b  y  r, a  x  r.
am tolobebidan, c  a  b  2r,
anu r   a  b  c  : 2.
ris damtkicebac gvindoda.

testi #2
pasuxebi
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17
g g b d a b b g d g g b a b g d g

18 19 20 21 22 23 24 25
g a d b g a a d

proeqti `samkuTxedebi~
prezentacia ( ist-is gamoyenebiT)

daeTmoba Tavis mimoxilvisTvis gankuTvnili me-3 gakveTili


gakveTilis tipi: gameoreba, ganmtkiceba, ganzogadeba.
gakveTilis miznebi:
1) samkuTxedebis Sesaxeb miRebuli codnis gameoreba, ganmtkiceba;
2) amocanebis amoxsnis unarebis ganviTareba;
3) raime niSnis mixedviT sxvadasxva saxis samkuTxedebis jgufebad dayofis unarebis
ganviTareba;
4) miRebuli informaciis gaanalizebiT kvlevis Catarebis unaris ganviTareba;
5) geometriuli intuiciis, gamWriaxobis ganviTareba;
6) jgufSi muSaobis unaris ganviTareba.
masala: kompiuteri, prezentacia Power Point-Si, bukleti, samkuTxedebis kompleqti
praqtikuli samuSaosTvis.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti. saSinao davalebis Semowmeba
II. sayrdeni codnis gaaqtiureba
1) moswavleebis mier prezentaciis `samkuTxedebis saxeebi~ wardgena. (jgufebs
arCeuli aqvs Temebi da TiToeuli warmoadgens Tavis damuSavebul masalas.)
maswavlebeli: _ gavixsenoT, ra viciT samkuTxedebis Sesaxeb.
 ras warmoadgens samkuTxedi?
 ra figuraa samkuTxedis gverdi? wvero?
 ra da ra jgufebad SegviZlia samkuTxedebis dayofa?

126
 ra saxis samkuTxedebi viciT kuTxeebis sidideebis mixedviT?
 ra saxis samkuTxedebi viciT gverdebis mixedviT?
 rogor samkuTxeds ewodeba blagvkuTxa? marTkuTxa? maxvilkuTxa?
 rogor samkuTxeds hqvia tolgverda? tolferda? sxvadasxvagverda?
 rogor samkuTxeds hqvia marTkuTxa?
(ekranze aCveneben Sesabamis naxazebs, romlebic moswavlem Seasrula.)
maswavlebeli: _ daxazeT venis diagrama, romelic gviCvenebs mimarTebebs
samkuTxedebis, tolferda samkuTxedebis, tolgverda samkuTxedebisa da marTkuTxa
samkuTxedebis simravleebs Soris.
III. praqtikuli samuSao
samuSao sruldeba jgufebSi dasarigebeli masalis ` samkuTxedebis kompleqti~ ga-
moyenebiT. TiToeul jgufs kompleqtidan eZleva erTi garkveuli saxis samkuTxe-
debi.
a) gazomeT samkuTxedebis gverdebi. CawereT rveulSi gazomvebis Sedegebi da gamo-
itaneT daskvna imis Sesaxeb, Tu ra saxis samkuTxedebi gaqvT. yoveli jgufi Ca-
moayalibebs im samkuTxedebis Tvisebebs, romlebic darigebisas ergo.
b) praqtikuli samuSaos urTierTSemowmeba. Secdomis dafiqsireba, gamosworeba.
IV. samkuTxedebis tolobis niSnebis gameoreba
a) moswavleebis mier prezentaciis `samkuTxedebis tolobis niSnebi~ wardgena.
(proeqtis mixedviT jgufebi warmoadgenen moZiebuli tolobis niSnebs.)
b) SesaZlebelia Tua ara, naxazebis gareSe, mxolod Sesabamisi elementebis tolobebis
mixedviT ganvsazRvroT samkuTxedebis toloba?

I varianti II varianti
CDK MNP. KDX OCB.
pasuxi: pasuxi:
CD  MN , DK  NP, CK  MP, KD  OC , DX  CB, KX  OB,
C  M , K  P, D  N . K  O, D  C , X  B.

V. tolferda samkuTxedebis ZiriTadi Tvisebebi


a) moswavleebis mier prezentaciis `yvelaferi tolferda samkuTxedebis Sesaxeb~
wardgena. b) amocanebis amoxsna saxelmZRvanelodan. (maswavlebeli TiTo jgufs
miscems TiTo amocanas (tolZalovans), rac darCaT amouxsneli mocemuli Temis
masalidan.
VI. Sedegebis Sejameba
VII. saSinao davaleba: me-2 Tavis damatebiTi masala: sav.#3, .#4, .#5, .#8, .#12.

127
Semajamebeli samuSao #5
I varianti
1. tolferda marTkuTxa samkuTxedSi, romlis hipotenuza 12sm-ia, Ca-
xazulia kvadrati (ixile naxazi). ipove kvadratis diagonalis sigrZe.

2. marTkuTxa samkuTxedis maxvili kuTxeebis sidideTa Sefardebaa 3:7.


ipove am kuTxeebis sidideebi.

3. tolferda samkuTxedis ferdisadmi gavlebuli simaRle fuZesTan 400-ian kuTxes


adgens. gamoTvale samkuTxedis kuTxeebi.

4. wrewiris A wertilze gavlebulia AB qorda da AC mxebi. BAC kuTxis sidide 300 -


is tolia. gamoTvale AB qordasa da A wertilze gavlebul diametrs Soris kuTxis
sidide.

5. daamtkice, rom Tu samkuTxedis romelime wverodan gavlebuli mediana da simaRle


erTmaneTs emTxveva, maSin es samkuTxedi tolferdaa.
II varianti
1. tolferda marTkuTxa samkuTxedSi Caxazulia kvadrati, romlis
diagonali 12 sm-ia (ixile naxazi). ipove samkuTxedis hipotenuzis sigrZe.

2. marTkuTxa samkuTxedis maxvili kuTxeebis sidideTa Sefardebaa 4:5.


ipove am kuTxeebis sidideebi.

3. tolferda samkuTxedis ferdisadmi gavlebuli simaRle fuZesTan 200-ian kuTxes


adgens. gamoTvale samkuTxedis kuTxeebi.

4. wrewiris A wertilze gavlebulia AB qorda da AC mxebi. BAC kuTxis sidide 400 -


is tolia. gamoTvale AB qordasa da A wertilze gavlebul diametrs Soris kuTxis
sidide.

5. daamtkice, rom Tu samkuTxedis romelime wverodan gavlebuli biseqtrisa da


simaRle erTmaneTs emTxveva, maSin es samkuTxedi tolferdaa.
Sefasebis sqema
1. daadgina hipotenuzasa da kvadratis diagonals Soris kavSiri _ 1qula.
pasuxi _ 1 qula. (sul _ 2 qula)
2. dawera Sesabamisi gantoleba an toloba _ 1 qula.
pasuxi _ 1 qula. (sul _ 2 qula)
3. daxaza Sesabamisi naxazi mocemuli kuTxis miTiTebiT _ 1 qula.
gamoTvala kuTxeTa sidideebi _ 1 qula. (sul _ 2 qula)
4. daxaza Sesabamisi naxazi mocemuli kuTxis miTiTebiT _ 1 qula.
gamoTvala saZiebeli kuTxis sidide _ 1 qula. (sul _2 qula)
5. daxaza Sesabamisi naxazi da dawera mocemuloba _0,5.
miuTiTa toli elementebis sameulebi da samkuTxedebis tolobis Sesabamisi
niSani – 1 qula.
Camoayaliba daskvna – 0,5 qula. (sul _ 2 qula)

128
III Tavi
monacemebi
Tavis ZiriTadi miznebi:
1) SevuqmnaT moswavles warmodgena monacemebze, maT saxeebze, mopovebis
xerxebze;
2) vaswavloT Tvisebriv da raodenobriv monacemTa erTobliobis mowesrigeba;
3) cxriliT sargebloba da cxrilis Sedgena, monacemTa ricxviTi
maxasiaTeblebis (sixSire, moda, mediana, gabnevis diapazoni, saSualo)
gamoTvla;
4) CamovuyaliboT diagramebis agebisa da wakiTxvis unar-Cvevebi;.
5) gavufarTooT moswavles warmodgena ricxvebis sxvadasxva ekvivalenturi
formiT Caweris SesaZleblobebis Sesaxeb;
6) vaswavloT ricxvis procentuli Cawera, sididis procentis gamoTvla;
7) monacemTa Cawera procentebSi;
8) gamovumuSaoT gamoTvlebisa da Sefasebis unarebi.
am Tavis erT-erTi ZiriTadi Temaa `procenti~, romelic saxelmZRvaneloSi warmod-
genilia sami paragrafiT.
3.2 ricxvis procentuli Cawera;
3.3 rogor vipovoT ricxvi misi procentis mixedviT?
3.4 ori sididis fardobis procentuli warmodgena.
nawilebze amocanebi da maT Soris sami ZiriTadi amocana (ricxvis nawilis povna,
ricxvis povna misi nawilis mixedviT, erTi ricxvi meore ricxvis ra nawilia), VI klasis
saxelmZRvaneloSi dawvrilebiT iyo gadmocemuli, rac gauadvilebs moswavles axali
masalis aTvisebas.
Tavis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes:
 monacemis wakiTxva (cxrilSi, diagramaze, grafikze);
 monacemTa daxarisxeba, dajgufeba;
 ras warmoadgens TiToeuli statistikuri maxasiaTebeli (moda, mediana,
saSualo, udidesi da umciresi mniSvnelobebi, diapazoni);
 ras warmoadgens wriuli, svetovani da xazovani diagramebi;
 ra aris procenti;
 rogor vipovoT mocemuli ricxvis procenti;
 ricxvis povna misi procentis mixedviT.
 ori ricxvis procentuli fardobis gamoTvlis wesi.
unda SeZlos:
 ricxviTi da Tvisebrivi monacemebis amocnoba;
 monacemebis mopoveba sxvadsxva xerxiT;
 monacemTa statistikuri maxasiaTeblebis gamoTvla (moda, mediana, saSualo,
sixSire, udidesi da umciresi mniSvnelobebi, diapazoni);
 wriuli, svetovani da xazovani diagramebis ageba da wakiTxva;
 ricxvis procentuli Cawera da procentiT mocemuli ricxvis wiladis saxiT
Cawera;

129
 mocemuli ricxvis procentis povna;
 ricxvis povna misi procentis mixedviT;
 ori ricxvis procentuli fardobis gamoTvla;
 praqtikuli amocanebis amoxsna (narevebze, fasis dakleba-matebaze da sxv.).
informaciis statistikuri maxasiaTeblebisa da maTi gamoTvlis wesebis codna
mniSvnelovania praqtikuli gamoyenebis TvalsazrisiT. upirveles yovlisa, es Tema
aucilebelia informaciaze muSaobis unar-Cvevebis CamoyalibebisaTvis.
praqtikaSi procentis farTo gamoyenebam aucilebeli gaxada, moswavles mivceT
procentis safuZvliani codna da ganvuviTaroT misi gamoyenebis unari.
procentebze amocanebis amoxsna moswavleTa nawils uWirs. es emarTeba im
moswavles, vinc Tavidanve ar gaiazra, rom procenti aris wiladis sxva saxiT Cawera
da `procentze amocana~, faqtobrivad, aris `wiladze amocana~.
mniSvnelovania, moswavlem gaiazros, rom, ricxvis procentuli Canaweri am ricxvis
measedebis raodenobas gviCvenebs, anu igi mocemuli ricxvisagan 100-ze gamravlebiT
miiReba.
amocanis amoxsnisas warmatebis misaRwevad mniSvnelovania, yovel calkeul
SemTxvevaSi imis dadgena, Tu ra miiReba erTeulad (mTelad, 100%-ad).

3.1 monacemTa saxeebi da maTi mopovebis saSualebebi (2 sT.)


mizani: SevuqmnaT moswavleebs warmodgena monacemebis raobisa da maTi saxeebis
Sesaxeb. gavacnoT monacemTa mopovebis xerxebi (gamokiTxva, dakvirveba, gazomva,
eqsperimenti) da SevZinoT maT am xerxebis praqtikuli gamoyenebis Cvevebi.
mosalodneli Sedegebi: paragrafSi gadmocemuli masalis Seswavlis Sedegad
moswavle SeZlebs:
 gansazRvros, Tu ra monacemebis flobaa saWiro dasmuli amocanis amosaxsnelad;
 ganasxvaos, romelia monacemTa Soris raodenobrivi da romeli – Tvisebrivi.
 misi gadasawyveti amocanisaTvis monacemTa Segrovebis Sesaferisi saSualebis Ser-
Cevasa da gamoyenebas.
meToduri komentarebi: paragrafis teqstSi Setanil gakveTilze gansaxilvel sam
magaliTs saWiroebis SemTxvevaSi SeiZleba davumatoT sxva magaliTebi. kerZod,
 ris mixedviT Rebulobs diasaxlisi gadawyvetilebas namcxvris gamosacxobad
saWiro produqtebis SeZenisas? (receptis mixedviT.)
 moqalaqis ra monacemebis gagebas SevZlebT misi piradobis mowmobidan?
pasportidan?
sasurvelia, rom am paragrafis Seswavlis droisTvis moswavleebs sabunebismetyve-
lo sagnebidan (fizika, qimia, biologia) SeeZloT bunebis raime kanonis dasaxeleba,
romlis aRmoCenac mecnieruli dakvirvebis an eqsperimentis Sedegad moxda. Tu es ase
araa, mouyvaneT moswavleebs TqvenTvis cnobili magaliTebi.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1. raodenobrivi maxasiaTeblebi:
mricxveli, mniSvneli. Tvisebrivi: wesieri, arawesieri, ukveci, kvecadi.
#3. samkuTxedis raodenobrivi maxasiaTeblebi: gverdebis sigrZeebi, kuTxeebis sidi-
deebi, simaRleebis sigrZeebi da a. S. Tvisebrivi: tolgverda, tolferda, maxvil-
kuTxa, marTkuTxa, blagvkuTxa. analogiuri kiTxva SeiZleba davsvaT kuTxisaTvis
130
(monacemebi: gradusuli zoma, maxvili, marTi, blagvi, gaSlili).
#7. amocanis mizania, moswavles intuiciis doneze (sakiTxSi CarRmavebis gareSe) Se-
vuqmnaT warmodgena respondentTa `warmomadgenlobiTi~ jgufis Sesaxeb. sasurvelia
sxva, analogiuri magaliTis ganxilva (vTqvaT, fexburTis nacvlad saopero
xelovneba).
#10. a) raodenobrivi: mdgenebis raodenoba, sigrZe, kuTxeebi mezobel gverdebs
Soris. Tvisebrivi: gaxsnili, Sekruli, martivi texili. b) raodenobrivi: gverdebis
raodenoba, perimetri, kuTxeebis sidideebi, farTobi. Tvisebrivi: amozneqili,
araamozneqili, wesieri, tolgverda, Caxazuli, Semoxazuli.
#14. gamocnobis SesaZlo meTodebi:
 `pirdapiri~, rodesac kiTxvas Tanmimdevrulad davusvamT 10-s (`Cafiqrebuli
ricxvi 10-is tolia?~), mere 11-s da a. S. (dagvWirdeba ara umetes 89 kiTxva);
 `poziciuri~ _ wina meTodiT jer gamovicnoT Cafiqrebuli ricxvis I cifri
(maqsimum 8 kiTxva), Semdeg _ II (maqsimum 9 kiTxva, sul _ ara umetes 17 kiTxva);
 `orobiTi~ – saZiebo aris Tanmimdevruli `ganaxevreba~ kiTxviT `Cafiqrebuli
ricxvi naklebia 55-ze?~ da misi analogiurebiT (dagvWirdeba maqsimum, 7 kiTxva). am
mniSvnelovani xerxis gaazreba moswavleebs gauadvildebaT, Tu winaswar
ganxiluli iqneba amocana 2, 4, 8, 16 sagnidan erTi Cafiqrebuli sagnis amocnobis
Sesaxeb.
#21 TiToeuli gverdis gaswvriv 11 boZi da boZebs Soris 10 Sualedi iqneba. e. i.
kvadratis gverdis sigrZea 15 m, xolo farTobi _ 225 kv.m.

`aba, scade!~ TiToeuli marTkuTxedis ori


mezobeli gverdi didi kvadratis perimetris
Semadgeneli nawilia. am gverdebis sigrZeebis
jami 15 sm-is tolia. e.i. marTkuTxedebis
perimetrebis jamia 30 sm.
marTlac, Tu didi kvadratis perimetrs P
asoTi aRvniSnavT, maSin naxazis mixedviT:
P  k  c  n  t  m  e  f  d , rac, amocanis piro-
biT, 15 sm-is tolia. naxazze mocemuli marTkuT-
xedebis perimetrebis jami iqneba:

2  n  c   2  t  m   2  d  e   2  k  f  = 2  n  c  t  m  d  e  k  f   2 15  30 (sm).
mivaqcioT yuradReba, rom saZiebeli jami ar aris damokidebuli mcire kvadratis
gverdis sigrZesa da ganlagebaze.

3.2 ricxvis procentuli Cawera (3 sT.)


miznebi: moswavleebs unda SevaswavloT:
 ricxvis Cawera procentis saxiT;
 procentis saxiT Cawerili ricxvis warmodgena wiladisa da aTwiladis saxiT;
 ricxvis (sididis) nawilsa da procents Soris kavSiris damyareba;
131
 gamovumuSaoT am kavSirebis gamoyenebiT amocanebis amoxsnis unar-Cvevebi.
mosalodneli Sedegebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:
 Cveulebrivi wiladis an aTwiladis saxiT Cawerili ricxvis Cawera procentis
saxiT
 procentis warmodgena Cveulebrivi wiladis an/da aTwiladis saxiT.
 rom:
a) procenti gviCvenebs ricxvSi measedebis raodenobas;
b) ricxvis procentis saxiT Casawerad igi 100-ze unda gavamravloT;
g) procentis wiladis an aTwiladis saxiT Casawerad procentis ricxvi iyofa100-ze;
d) ricxvis (sididis) nawilis procentis saxiT da, piriqiT, procentis nawilis saxiT
Casawerad saWiroa analogiuri moqmedebebis Catareba;
e) ricxvis (sididis) p % -is gamosaTvlelad saWiroa procenti CavweroT nawilis
saxiT da gamovTvaloT ricxvis (sididis) nawili an, rac igivea, ricxvi (sidide)
p
gavamravloT -ze;
100
moswavles unda SeeZlos:
1) ricxvis procentis saxiT Cawera;
2) procentis saxiT Cawerili ricxvis Cawera wiladisa da aTwiladis saxiT;
3) ricxvis procentis povna;
4) procentebiT warmodgenili monacemebiT sargebloba;
5) praqtikuli amocanebis amoxsna ricxvis (sididis) procentis gamoTvlaze.
meToduri komentarebi: moswavle kargad unda daeuflos ricxvis sxvadasxva saxiT
Caweras. unda gaiTavisos, rom procenti measedebad Cawerili ricxvia.
moviyvanoT sidideTa measedebad Caweris saWiroebis magaliTebi (magaliTad, 1 la-
ri iyofa 100 TeTrad, amitom 0,75 lari = 75 TeTrs, an 1 metri iyofa 100 santimetrad,
amitom 0,52m=52sm da sxv.). davsvaT kiTxvebi: ra moqmedebas vasrulebT larebis
TeTrebSi an metrebis santimetrebSi gadasayvanad? ra moqmedebas vasrulebT
TeTrebis larebSi gadasayvanad? am analogiiT ganvumartoT ricxvis procentis
saxiT da, piriqiT, procentis wiladisa da aTwiladis saxiT Cawera.
1
moswavleebs SeiZleba avuxsnaT, rom wiladma ` “ miiRo gansakuTrebuli saxelwo-
2
1 1 1
deba `naxevari~, -ma – `mesamedi~, -ma – `meoTxedi~ da -ma – `procenti~, anu
3 4 100
1
`measedi~, -ma – `promile~, anu `meaTasedi~.
1000
sanam amocanebis amoxsnaze gadavidodeT, unda amovxsnaT magaliTebi ricxvis
procentuli da procentis ricxvis saxiT gamosaxvaze. am mizniT, umjobesia, pirvel
gakveTilze ganxilul iqnes teqstis magaliTebi, savarjiSoebi #1, 3, 5, 8.
me-2 gakveTilze amoixsneba teqstis amocana, #6 da #7 savarjiSoebi da ramdenime
amocana. orive dRes saSinao davalebad klasSi amoxsnilis msgavsi miecema.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav.# 1_4 da #8 savarjiSoebis Se-
srulebis Sedegad moswavles gamoumuSavdeba ricxvis procentis saxiT Caweris da
procentis aTwiladis an wiladis saxiT warmodgenis unari.
132
#5-7, #9_11, davalebebis SesrulebiT euflebian ricxvis procentis gamoTvlis
wess. #12. amocanis amoxsnis gza airCios TviTon moswavlem. magaliTad, jer
daiTvlis, Tu ramdeni moswavle eswreboda gakveTils da moswavleTa saerTo rao-
denobidan gamoaklebs maTs raodenobas, an jer procents gamoiTvlis im
moswavleebisas, romlebic ar eswrebodnen da Semdeg maTs raodenobas. pasuxi: 5. #14.
gasavleli gza mTeli gzis 60%-ia , anu 5  0,6=3(km). #15. friadosania 9 gogona. #16.
amocanis a)punqtisaTvis erT-erTi monacemi (saqarTvelos mTliani farTobia
69700kv.km) unda moiZion #11 amocanaSi.
#18. a) diagramaze naCvenebi bostneulis wili aris 25%+30%+15%+5%, anu 75%. im
bostneulis wili, romelic araa diagramaze naCvenebi, aris 100%-75%, anu 25%. b)
gamoiTvlian 12 tonis Sesabamis procentebs. pasuxi: 3t; 3,6t; 1,8t; 0,6t.
2 15
#19. 15   =1,5(lari). #21. or fila SokoladSi giam daxarja 3 lari, ris
3 100
Semdegac darCa 7 lari. 14 cal saReW rezinaSi giam gadaixada 7 lari= = 1, 4 lari. gias
5
darCa 10_(3+1,4) lari, anu 5,6 lari.
pasuxi: a) erTi fila Sokoladi Rirda 1,5
lari; b) erTi saReWi rezina Rirda 10
TeTri; g) gias darCa 5,6 lari. 10 45 60
#22. amocanis pirobas da amoxsnis gzas
advilad dainaxaven, Tu amocanis pirobis Sesabamis sqematur naxazs Seadgenen da ise
amoxsnian. vinaidan usg (10, 45, 60)=5, vaskvniT, rom yovel or xes Soris manZili unda
iyos 5m e.i. saWiroa (10+45+60):5+1_4=20 xis dargva.
#23. meore pirobiT gvanca ar cxovrobs mesame (bolo) sarTulze da araa meSvidekla-
seli. igi an 1-l, an meore sarTulze cxovrobs da an meeqvse, an merveklaselia. mesame
pirobiT, lana araa arc meeqvse da arc merveklaseli.e.i lana meSvideklaselia da
gvancas binis zemoT, anu mesame sarTulze cxovrobs. gvanca merveklaselia da meore
sarTulze cxovrobs. maSasadame, salome meeqvseklaselia da 1-l sarTulze
cxovrobs.

proeqti:
`procenti Cven garSemo~ (vada _ 1 kvira)
Tema: procenti
sagani, klasi: maTematika, VII klasi
mokle anotacia
moswavles unda mivceT saSualeba, gaiRrmaos codna `procentis~ Sesaxeb.
procenti mniSvnelovan rols TamaSobs adamianis cxovrebaSi. procentis codna
sWirdeba yvelas, es iqneba bankiri, politikosi, maTematikosi, eqimi Tu fermeri.
procenti xvdeba adamians yvelgan _ maRaziaSi vaWrobisas, baRis movlisas, saxlis
remontisas da a. S.
proeqti uzrunvelyofs moswavlis SemecnebiTi interesis, azrovnebis ganviTarebas
SeniSvna: prezentacia eqnebaT Tavis mimoxilvis kuTvnili sami gakveTilidan erT-
erTze.
133
proeqtis miznebi:
 codnis gaRrmaveba Temis `procenti~ Sesaxeb.
 praqtikuli amocanebis amoxsnisas specialuri xerxebis daufleba
procentebis gamoyenebiT.
 moswavlis inteleqtualuri ganviTareba.
 moswavles Camouyalibdes maTematikis Sesaxeb warmodgenebi, rogorc
gonebrivi muSaobis Sedegi, romelic aRwers da Seiswavlis realur
procesebsa da movlenebs.
 adamianis cxovrebaSi procentis gamoyenebis magaliTebis Cveneba.
 sxvadasxva tipis amocanebis Seswavla Temaze _ `procenti~ (praqtikuli
amocanebis amoxsna procentebze da procentul Semadgenlobaze.)
 Caataros procentuli gamoTvlebi, romlebic aucilebelia praqtikaSi.
 Seafasos Tavisi potenciali kvleviT muSaobaSi.
 gaecnos istorias mocemuli Temis farglebSi.
proeqtis Sedegi warmodgenili iqneba
 informaciul bukletebSi.
 Tematur prezentaciaze.
 kvleviT samuSaoebSi.
mosalodneli Sedegebi
1) moswavlis mzadyofna
 TviTganviTarebisa da TviTgamorkvevisaTvis;
 imisaTvis, rom SeZlos miznis dasaxva da gegmis Sedgena;
 ganiviTaros kvleviTi da SemoqmedebiTi muSaobis motivacia;
 ganiviTaros ist-is gamoyenebis unar-Cvevebi;
 aRmoaCinos da Camoayalibos problemebi maswavleblis daxmarebiT;
 gamokveTos da dagegmos aucilebeli moqmedebebi;
 SeZlos Sesrulebuli samuSaos sworad Sefaseba;
 moiZios informaciebi sxvadasxva wyarodan, gaaanalizos da ganazogados isini,
warmoadginos sxvadasxva formiT;
 iswavlos jgufTan SeTanxmebuli muSaoba, sakuTari mosazrebis dasabuTeba;
 ganiviTaros maTematikur teqstebze muSaobis unari (analizi, aucilebeli
informaciis amokreba);
 zustad da gamarTulad gamoxatos Tavisi azrebi Sesabamisi terminebisa da
simboloebis gamoyenebiT.
kiTxvebi:
 ra aris procenti?
 rogor vipovoT ricxvis procenti?
 rogor vipovoT ricxvi misi procentis mixedviT?
 rogor vipovoT ricxvebs Soris procentuli damokidebuleba?
 rogor vipovoT sidideTa procentuli cvlilebebi?

134
 rogoria procentis SemoRebis istoria?
 rogor iyeneben procents sxvadsxva profesiis adamianebi?
 sad gvxvdeba realur cxovrebaSi procenti yvelaze xSirad?
 ra aris ojaxis biujeti?
 gamomadgeba procentis codna cxovrebaSi?
aucilebeli winare codna, unarebi da Cvevebi
moswavles unda SeeZlos
 kompiuterTan muSaoba;
 informaciis moZieba sxvadasxva wyarodan, maT Soris, internetidan;
 monacemebis warmodgena cxrilebiTa da diagramebiT;
 maTematikuri gamoTvlebi, sidideebis Sedareba.
saswavlo RonisZiebebi
 saubari saproeqto muSaobis Sesaxeb
 prezentacia `procenti Cvens garSemo~

proeqtis Sesrulebis gegma
I. mosamzadebeli etapi

1 proeqtis Temis, miznebisa da amocanebis gansazRvra.


3 saubari saproeqto muSaobis Sesaxeb.
4 proeqtis sastarto prezentaciis gacnoba.
5 mSoblebis informireba proeqtSi bavSvebis monawileobis Sesaxeb.
6 jgufebis Camoyalibeba moswavleTa interesebis gaTvaliswinebiT.
7 samuSao vadebis gacnoba, konsultaciis cxrilis Sedgena.
8 saubari moswavleebTan informaciis internetSi moZiebis Sesaxeb,
saavtoro uflebebis Sesaxeb, usafrTxo muSaobis Sesaxeb.
9 masalebis momzadeba proeqtze muSaobis dasawyebad.

II. ZiriTadi etapi

1 jgufis sakvlevi Temis Camoyalibeba, samuSao gegmis ganxilva.


2 TiToeul jgufSi proeqtis realizaciis gegmis Sedgena.
3 Sefasebis kriteriumebisa da formebis gacnoba.
4 informaciis Zieba sakvlevi Temis irgvliv.
5 SerCeva da amoxsna amocanebisa Temaze: `procenti Cven garSemo~,
amocanebis krebulis Sedgenaze muSaoba.
6 damoukidebeli muSaoba jgufebSi davalebebis Sesrulebaze.
7 prezentaciisa da bukletebis momzadeba.
8 gverdebis Sevseba jgufis proeqtis saitze.
9 konsultaciebi maswavlebelTan, proeqtis xelmZRvanelTan _
mimdinare kontroli.

135
III. daskvniTi etapi
1 kvlevis Sedegebis gaformeba, naSromis saitze ganTavseba, mzadeba proeqtis
dacvisaTvis.
2 erToblivi produqtis Seqmna (amocanaTa krebuli `procentis praqtikuli
gamoyeneba yoveldRiur saqmianobaSi~).
3 proeqtis dacva(moswavleTa konferencia).
4 samuSaos Sesrulebis Sedegebis analizi. xarisxis Sefaseba.
5 Sedegebis Sejameba. refleqsia (refleqsiis. furclebis Sevseba).

moswavleebma unda Seadginon savizito baraTi. cxadia, unda izrunon dizainze.


proeqtis savizito baraTi
gvari, saxeli
qalaqi, sofeli
skola, klasi
proeqtis saxelwodeba

rogori unda iyos bukleti?


bukleti
(formdeba lamazad, Tanxmdebian dizainze)

procenti Cven garSemo

yda: saswavlo proeqti matematikaSi

me-7 klaselTaTvis

procenti Cven garSemo


Tavfurceli:
proeqtis xel-li . . . . . . . .

Tavfurcelis momdevno gverdi (sasurvelia iyos mecnierTa azrebi maTematikis


Sesaxeb)
mecnierTa azrebi maTematikis Sesaxeb
......
......

 momdevno gverdze ganTavsdeba fotoebi, saidanac Cans, Tu ramdenad xSirad


gvxvdeba procenti cxovrebaSi ( magaliTad, fasdaklebiT marketSi produqti, maRa-
ziaSi tansacmeli an fexsacmeli, eleqtrosaqoneli an banki, saavtomobilo gzaze da-
xris maCvenebeli niSani, supermarketis fasdaklebis furceli da a. S.).
fotoebis qveS sasurvelia, eweros raRac amis msgavsi: iswavle procentebze
136
amocanebis amoxsna.)
 momdevno gverdze:
ici, Tu ara, rom . . .
( rame saintereso procentTan dakavSirebiT.)
 momdevno gverdze ganTavsdeba istoriuli cnobebi procentis Sesaxeb.
 Semdegi gverdi daeTmoba geografiuli masalas, sadac procenti iqneba
gamoyenebuli, magaliTad, saqarTvelos xmeleTidan ramdeni procentia savarguli an
qveynis teritoriis ramdeni procentia wyliT dafaruli, mdinare mtkvris sigrZis
ramdeni procentia saqarTvelos sazRvrebs SigniT moqceuli da a. S.
proeqtze samuSaod SeiZleba moswavleebi danawildnen jgufebad da miiRon
saproeqto davalebebi Semdegnairad:
1) jgufi _ `istorikosebi~
Seiswavlian procentis SemoRebisa da damkvidrebis istorias, `%~ niSnis warmomav-
lobas. axsnian, ra praqtikul aucileblobasTanaa dakavSirebuli procentis warmo-
Soba da rogor zemoqmedebs procentebi Cvens cxovrebaze. moiZieben da procentu-
lad Seadareben saqarTvelos macxovrebelTa raodenobebs garkveul periodSi,
magaliTad, 1990, 2000 da 2010 wlebSi. daakvirdebian migracias da gamoitanen daskvnas
_ vdgavarT Tu ara demografiuli saSiSroebis winaSe da a. S.
2) jgufi _ `sociologebi~
Caatareben skolis moswavleebisa da sxvadasxva profesiis warmomadgenlebis
gamokiTxvas, Tu rogor da raSi iyeneben isini procents. eZeben pasuxs kiTxvaze:
`gamomadgeba procenti cxovrebaSi?~
3) jgufi _ `praqtikos-Teoretikosebi~
ganixilaven sxvadasxva saxis amocanebs, romlebic procentebis gamoyenebiT
ixsneba, xsnian am amocanebs da amis safuZvelze aRniSnaven sferos, sadac procenti
gamoiyeneba.
4) jgufi _ `mkvlevrebi~
gainawileben Temebs:
erTni Seiswavlian ojaxis biujets da dagegmaven mis optimalur gamoyenebas.
meoreni Seiswavlian im qalaqisa Tu soflis geografias, sadac cxovroben da
gamoikvleven _ tyis safari regionSi xmeleTis safaris ramdeni procentia, amiT
SeuZliaT daskvnebi gamoitanon regionis ekologiur mdgomareobaze.
rogor unda imuSaoT?
1) SearCieT sakvlevi kiTxva. SeqmeniT jgufi.
2) gaaanalizeT problema, gansazRvreT kvlevis miznebi, amocanebi, CamoayalibeT
kvlevis hipoTeza.
3) SeadgineT jgufis muSaobis gegma. moifiqreT, rogor imuSaos jgufma.
4) CaatareT aucilebeli kvlevebi.
5) SearCieT amocanebi sakvlevi Temis mixedviT.
6) gaaformeT naSromi da warudgineT auditorias.
7) SeafaseT Tqveni da proeqtSi sxva monawileTa Sroma.
proeqtis Sedegebi warmoadgineT:
_ sainformacio bukletebSi.
_ Tematur prezentaciebSi.
137
_ kvleviT namuSevrebSi.
_ erTad SeqmeniT amocanaTa krebuli Temaze: : `procentis praqtikuli gamoyeneba
yoveldRiur cxovrebaSi@.

saproeqto namuSevris Sefasebis sqema

parametrebi TviTSe- urTierTSe- Sefaseba saSualo


faseba faseba maswavleblis mier qula
samuSaos Sesruleba
proeqtis mixedviT
maTematikuri sizuste
proeqtis Sedegebis
gaformeba
warmodgenili Sedegebis
xarisxi
saboloo qula

3.3 rogor vipovoT ricxvi Tavisi procentis mixedviT? (2 sT.)


miznebi: vaswavloT: a) ricxvis(sididis) povna Tavisi procentiT; b) mocemuli
procentiT gazrdiT an SemcirebiT miRebuli ricxvis gamoTvla;
2) azris maTematikuri eniT Camoyalibebis unarebis ganviTareba;
3) miRebuli codnis gmoyenebiT praqtikuli amocanebis amoxsna.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:
1) ricxvis povnis wesi misi procentis mixedviT;
2) ricxvis mocemuli procentis gazrda-SemcirebiT miRebuli ricxvis gamoTvlis
wesi.
unda SeeZlos:
1) ricxvis povna Tavisi procentis mixedviT;
2) ricxvis mocemuli procentis gazrda-SemcirebiT miRebuli ricxvis gamoTvla;
3) amocanebis amoxsna sididis (magaliTad, fasis) ramdenime procentiT momateba-
daklebaze.
meToduri komentarebi: moswavleebma meeqvse klasidan ician ricxvis povna misi na-
wilis mixedviT (amocanebi nawilebze gasameorebel savarjiSoebSi wina paragrafSic
hqondaT micemuli). amitom SegviZlia procentis mixedviT ricxvis povna daviyvanoT
nawilebze analogiur amocanaze.
sididis (magaliTad, fasis) ramdenime procentiT momateba/daklebis amocanebSi
aucilebelia, avuxsnaT, rom ` a sidide gaizarda/Semcirda p % -iT~ niSnavs ara
ap
a  p % -s, aramed a sidides daemata/gamoaklda amave a sididis p % , anu a  .
100
p p
sasargebloa, aRniSnuli formulebis a(1  ) da a(1  ) saxiT gamoyeneba. ma-
100 100
galiTad `fasi gaizarda 15%-iT~ niSnavs sawyisi fasis 1,15-ze gamravlebas, xolo
`fasi Semcirda 15%-iT~ niSnavs sawyisi fasis 0,85-ze gamravlebas. aseT amocanebSi
138
sawyisi sidide (magaliTad, sawyisi fasi) iTvleba 100%-ad da mas emateba an akldeba
mocemuli procenti. amgvari midgoma aadvilebs iseTi amocanebis amoxsnas, rom-
lebSic xdeba mravaljeradi momateba_dakleba. magaliTad, Tu sawyisi fasia a lari
da moxda orjeradi gaZvireba jer 10%-iT da Semdeg 20%-iT, maSin miRebuli fasi
iqneba a  1,1  1, 2  1,32 , anu sabolood gaZvireba 32%-iT momxdara.
moswavleebs unda davusvaT Semdegi kiTxvebi:
_ ras niSnavs saqonlis 25%-iT gaZvireba? (sawyisi fasis 1,25-ze gamravlebas.)
_ ras niSnavs 90%-iani fasdakleba? (sawyisi fasis 0,1-ze gamravlebas, anu sawyisi
fasis meaTeds.)
_ fasis 1,5-jer gazrda ramdeni procentiT gaZvirebaa? (50%-iT).
_ fasis 4-jer Semcireba ramdeni procentiT fasdaklebaa? (75%-iT) da a. S.
gakveTilze maswavlebels SeuZlia winare codnis gaaqtiurebis mizniT gamoiyenos
qvemoT mocemuli masala.
 Cawere procentis saxiT wiladi: nuli mTeli sami measedi;
 Cawere aTwiladis saxiT ,,cxra procenti@;
 Cawere procentis saxiT wiladi: erTi mTeli oTxi meaTedi;
 Cawere aTwiladis saxiT ,,as samoci procenti@;
 Cawere procentis saxiT wiladi: ToTxmeti meocedi;
 ra sididea erTi centneris erTi procenti?
 ra sididea erTi laris erTi procenti?
 ra sididea erTi tonis aTi procenti?
 ra sididea erTi kilogramis 0,1 procenti?
 romelia meti: samocis oci procenti Tu ocis samoci procenti?
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1---#13 paragrafSi amoxsnili
savarjiSoebis analogiuria. #14. a) 10000×0,8:400=20cali; b) 5:0,8=6,25kg.
#15. a) 10000  1,1  11000 ; b) 10000  1,1  1,1  11000  1,1  12100 .
#16. amocana amoixsnas etapebad:
I etapi. gamovTvaloT Rvinis warmoebaSi dabandebuli Tanxis raodenoba:
20000  0, 4  8000 (l).
II etapi. gamovTvaloT sakonservo warmoebaSi dabandebuli Tanxis raodenoba:
20000  8000  12000 (l)
III etapi. gamovTvaloT TiToeul warmoebaSi miRebuli mogeba:
8000  0, 6  4800 (l), 12000  0,5  6000 (l)
IV etapi. gamovTvaloT saboloo Tanxa: 20000  4800  6000  30800 (l)
#17. vTqvaT, marTkuTxedis sigrZea a , xolo sigane _ b , maSin farTobia S  a  b. sig-
rZis 10%-iT gazrdiT miviRebT 1,1a -s, xolo siganis 20%-iT gazrdiT _ 1, 2b -s. miRe-
buli marTkuTxedis farTobi iqneba 1,1a  1, 2b  1, 32 ab  1, 32 S . e. i. farTobi gaizr-
deba 32%-iT.
#18. vTqvaT, Tambaqos nawarmi Rirda a lari. orjeradi gaZvirebis Semdeg (jer 20%-
iT, Semdeg 40%-iT) eRireba a  1, 2  1, 4 lari  1, 68a lari. pasuxi: gaZvirda 68%-iT.

139
#19. sasurvelia, amoixsnas wyvilebSi. Tavidanve unda aRiniSnos, rom mTeli wre
Seesabameba saqarTvelos mTel mosaxleobas. gamoTvlebis dros sasurvelia,
kalkulatoris gamoyeneba.
#20. nawilebzea savarjiSo, razec aucileblad unda imuSaon, raTa moswavleebi
Semdegi paragrafisaTvis moemzadon.
`aba, scade!~ 1). TiToeuls unda Sexvdes 7 qvevri da 3,5 qvevri Rvino. amitom erT Zmas
ergeba 3 savse, 3 carieli, erTi naxevrad savse qvevri, danarCenTagan TiToeuls 2
savse, 2 carieli da 3 naxevrad savse qvevri.
2). amoxsna Semdegi sqemiT xdeba: 1. 8 → 3 → 5, 2. 8 → 3 → 5, 3. 5 → 8, 3 → 5, 8 → 3, 3 → 5 .
am moqmedebebis Semdeg 8 litrianSi iqneba 4 litri da 5-litrianSic 4 litri.

3.4 ori sididis fardobis procentuli warmodgena (3 sT.)


miznebi: 1) ori sididis fardobis procentuli Canaweris Sinaarsis gaazreba;
2) procentebis saxiT warmodgenili monacemebis Sedgenisa da gamoyenebis unaris
Camoyalibeba.
mosalodneli Sedegebi:
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:
1) ras gviCvenebs ori sididis procentuli fardoba;
2) ra SemTxvevaSi SeiZleba ori sididis Sefardebis procentis saxiT warmodgena;
3) rogor gamoiTvleba ori sididis procentuli fardoba.
unda SeeZlos:
1) erTi sididis gamosaxva meore sididis procentiT;
2) ori sididis fardobis procentis gamoyeneba praqtikuli amocanebis amosaxsne-
lad;
3) procentis saxiT warmodgenili monacemebis Sedgena da gamoyeneba,
4) amocanebis amoxsna procentis Temaze.
meToduri komentarebi: moswavleebma ician, rogor ipovon, erTi ricxvi (sidide) me-
oris ra nawilia. Tu nawilis maCvenebel wilads CavwerT procentis saxiT, anu ga-
vamravlebT 100-ze, miviRebT fardobis procents, romelic gviCvenebs, erTi ricxvi
(sidide) meoris ramdeni procentia. amitom, mocemuli amocanebi SegviZlia
nawilebze amocanebis analogiurad amovxsnaT. sasurvelia, davubrundeT wina
paragrafis me-20 savarjiSos da amovxsnaT procentebSi. sabolood moswavleebma
unda aiTvison `formula~:
procenti = nawili  100.
paragrafis teqstSi mocemul amocanebTan dakavSirebiT unda aRvniSnoT, rom rZe-
Si (amocana1-li) cximis procentuli Semadgenloba gviCvenebs, 100 gram rZeSi ramde-
ni grami cximia (4,5g), xolo burTis tyorcnis sizuste gviCvenebs, imave sizustiT as-
asjer rom etyorcnaT, ramden burTs Caagdebdnen (pirveli kalaTburTeli 75-s,
meore _ 70-s). gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces xsnarebsa da naerTebSi ama Tu
im nivTierebis koncentraciis cnebas, romelic procentuli fardobiT ganimarteba.
maswavlebels vTavazobT gakveTilebze gamosayenebeli karnaxis masalas:

140
I gakveTilze _ karnaxi
maswavlebeli: _ upasuxeT `diax” an `ara”
1) aTi metri kilometris aTi procentia;
2) oci TeTri laris xuTi procentia;
3) oci TeTri laris oci procentia;
4) xuTasi metri kilometris ormocdaaTi procentia;
5) ricxvis measedi nawili am ricxvis erTi procentia;
6) ricxvis naxevari am ricxvis ocdaxuTi procentia;
7) ricxvis oci procenti am ricxvis meoTxedi nawilia;
8) laris aTi procenti aTi TeTria;
9) daxarjuli drois ocdaxuTi procenti am drois meoTxeds niSnavs;
10) ricxvis orasi procenti gaormagebul am ricxvs niSnavs.
II gakveTilze _ karnaxi (amocanebi procentebze) :
1) ipove ocis aTi procenti;
2) ipove ormocis oci procenti;
3) asis ramdeni procentia aTi?
4) samocis ramdeni procentia TxuTmeti?
5) oTxmocis ramdeni procentia Teqvsmeti?
me-3 gakveTili
gakveTilis Tema: procenti
gakveTilis tipi: kombinirebuli (saganTaSorisi kavSiriT: maTematika, biologia))
miznebi da amocanebi:
1) praqtikuli unar-Cvevebis ganmtkiceba procentebis gamoTvlisas;
2) procentebis Sesaxeb miRebuli codnis gamoyeneba cxovrebiseuli amocanebis
amoxsnisas;
3) maTematikisadmi interesis gaRrmaveba;
4) adamianis, bunebisa da ekologiis Sesaxeb codnis gamdidreba;
5) bunebisadmi siyvarulisa da mofrTxilebis grZnobis gaRviveba;
6) gamoTvlebis unaris ganviTareba.
resursebi: kompiuteri, ekrani, slaidebi bunebisa da ekologiis Temaze saCvenebeli
masaliT.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi
III. gakveTilis miznebisa da amocanebis gacnoba
moswavleebi jgufebad iyofian da irCeven jgufis kapitnebs (saamisod winaswar
mzad arian).
_ dRes patara eqskursia gveqneba biologiaSi. ZiriTadad mcenareebze, maTs sargeb-
lianobaze da ekologiur sakiTxebze gveqneba saubari. iseT amocanebze vimuSavebT,
romelnic bunebasa da ekologias Seexeba. am amocanebis amoxsnisas gamoiyenebT
Tqvens maTematikur codnas procentebisa da proporciebis Sesaxeb, gaiumjobesebT
gamoTvliT unarebs. gundebi erTmaneTs Seejibrebian. gamarjvebuli iqneba gundi,
romelic yvelaze ukeTesad gamoiyenebs codnas. gundis dagrovil qulebs daemateba
kapitnebis qulebi da gamarjvebuli gundi jamuri qulebiT dadgindeba. kapitnebs
141
Soris gamarjvebuli calke dasaxeldeba. arsebobs Sefasebis furceli, romelic
samive gunds eqneba da romelsac Tqven TviTon SeavsebT.
_ riT uzrunvelyofs mcenare adamians? (JangbadiT, sakvebiT, wamlebiT.)
_ samkurnalo Tvisebebis mqone romeli mcenareebi iciT? romeli daavadebisTvis
iyeneben? es mcenare sakvebadac vargisia? ici romelime kerZisTvis saWiro
ingredientebis proporcia? (kiTxvas pasuxobs gundidan erTi moswavle. mas Semdeg,
rac mopasuxe pasuxebs amowuravs, Tanagundels SeuZlia damatebiTi informaciis
miwvda, raSic gunds qula daemateba.)
Sefasebis furcelze, yoveli sakiTxis amowurvis Semdeg cxrilis Sesabamis grafaSi
SeaqvT gundis mier mopovebuli qula.
davaleba #1
(2-quliani)
I gundi II gundi III gundi
gansazRvreT komponentebis procentuli raodenoba
mcenareul narevSi
nakrebi #1 nakrebi #1 nakrebi #1
Jolo _ 70% askili _ 40% WinWris foToli _30%
askili _ x% mocvi _ x% askili _ x%
nakrebi #2 nakrebi #2 nakrebi #2
askili _ 0,3naw. WinWari _ 3 x% askili _ 0,6naw.
Jolo _ 0,3naw. askili _ x% anwli _ 2 x%
mocvi _3x% stafilo _4 stafilo _ x%
kuneli _ x%
x% Warxali _ x%
mocvi _ 0,2naw.

swori kvebis mniSvnelobis Sesaxeb jer kidev saukuneebis win cnobili eqimi avicena
werda. swori kveba moiTxovs mcenareuli da cxoveluri warmoSobis sakvebis
balansis dacvas. adamianis organizms sasicocxlod sWirdeba cilebi, cximebi da
naxSirwylebi. samive nivTiereba organizmma zomierad unda miiRos. amisaTvis ki unda
vicodeT ama Tu im sakvebSi maTi procentuli Semcveloba. qvemoT cxrilebSi
mocemulia cilebis, cximebisa da naxSiwylebis Semcveloba sxvadasxva mcenareSi.
# I gundi _ davaleba #2
(3-quliani)
mcenare naxSirwylebis raodenoba 100gr produqtSi
cercvi 50,4 gr
muxudo 20,8 gr
kartofili 13,9 gr
stafilo 6,3 gr
pamidori 2,8 gr
limoni 6,8 gr

142
kiTxvebi:
 ramdenia naxSirwylebis procentuli Semadgenloba limonSi?
 ramdenia naxSirwylebis procentuli Semadgenloba kartofilSi?
#2 gundi _ davaleba #2
mcenare cximebis raodenoba 100gr produqtSi
cercvi 3,2 gr
muxudo 14,3gr
stafilo 0,1 gr
pamidori 0,1 gr
Wvavis fqvili 6,8 gr
kiTxvebi:
 ramdenia cximebis procentuli Semadgenloba cercvSi?
 ramdenia cximebis procentuli Semadgenloba pamidorSi?
#3 gundi _ davaleba #2
mcenare cilebis raodenoba 100gr produqtSi
lobio 24 gr
muxudo 25 gr
Warxali 1,5 gr
soko 4,5 gr
soia 34 gr
kiTxvebi:
 ramdenia cilebis procentuli Semadgenloba soiaSi?
 ramdenia cilebis procentuli Semadgenloba lobioSi?
davaleba 3
amocanebi (2-quliani):
I gundi: bostneulis xizilalis mosamzadeblad saWiroa: mwvane xaxvi, kitri da sta-
filo 3:4:4 proporciiT. ramdeni grami mwvane xaxvi da ramdeni grami kitria saWiro
550 grami xizilalis mosamzadeblad?
II gundi: Canaxis mosamzadeblad sxva ingredientebTan erTad saWiroa: badrijani,
kartofili da pamidori proporciiT: 5:3:2. ramdeni grami kartofili da ramdeni
grami pamidoria saWiro im SemTxvevaSi, roca 500 gram badrijans gamoviyenebT?
III gundi: imeruli mxlis mosamzadeblad saneleblebTan erTad saWiroa: mindvris
mxali, nigozi da xaxvi proporciiT: 20:3:1. ramdeni grami nigozi da ramdeni grami
xaxvia saWiro im SemTxvevaSi, roca 4kg mxals gamoviyenebT?
davaleba 4
amocanebi (2-quliani):
I gundi.
aqciaSi `narCenebi Cvens sasargeblod~, me-71 klasis moswavleebma 400kg makula-
tura Seagroves, xolo me-72 klasis moswavleebma _ 380kg.
 me-72 _ klaselebTan SedarebiT ramdeni procentiT meti makulatura Seagroves
me-71 _ klaselebma?
 gamoTvale, daaxloebiT, ramdeni xe gadaarCines meSvideklaselebma, Tu

143
cnobilia, rom 1t makulaturisagan imdeni qaRaldi miiReba, ramdenic 15
zrdasruli xisagan.
II gundi.
aqciaSi `narCenebi Cvens sasargeblod~ monawileobisaTvis gigis skolas prizis
saxiT 1000 lari gadaeca. gadawyvites am TanxiT skolis biblioTekisaTvis wignebis
SeZena. TiTo wigni 15 lari Rirs. 50-ze meti wignis SeZenisas maRazia myidvels 10%-
ian fasdaklebas sTavazobs.
 ramdeni wignis SeZena SeuZlia skolas?
 ramdeni laris ekonomia miiRes fasdaklebiT?
III gundi. aqciaSi `narCenebi Cvens sasargeblod~ monawileobisaTvis ninos skolas
prizis saxiT 900 lari gadaeca. gadawyvites am TanxiT skolis biblioTekisaTvis
wignebis SeZena. TiTo wigni 18 lari Rirs. 50-ze meti wignis SeZenisas maRazia
myidvels 10%-ian fasdaklebas sTavazobs.
 ramdeni wignis SeZena SeuZlia skolas?
 ramdeni laris ekonomias miiReben fasdaklebiT?
davaleba 5 (4 qula)
qvemoT mocemulia monacemebi msoflioSi aRmoCenil xandazmul xeebze:
1) Wadari (saqarTvelo, Telavi) _ 900 w.
2) TuTis xe (tajikeTi) _ 1000 w.
3) cacxvi (kaliningradi) _ 500 w.
4) urTxmeli (yirimi) _1200 w.
5) fiWvi (aSS) _ 4700 w.
6) muxa (litueva) _2000 w.
7) fiWvi (SvedeTi) _ 10000 w.
8) sekvoia (Crd. amerika) -5000 w.
aagos wriuli diagrama #1-ma gundma pirveli oTxi monacemiT, meore gundma _ bolo
oTxi monacemiT, xolo mesame gundma _ #3, #4, #5 da #6 monacemebiT. Semowmdeba
gamoTvlebisa da agebis sizuste.
Cven irgvliv uamrav polieTilenis parks yrian. parkis daSlas daaxloebiT 96 weli
sWirdeba. polieTilenis parki garemos nagviT dabinZurebis mTavari wyaroa. amis
gamo uamravi frinveli da Tevzi iRupeba. Tqven mier gadagdebuli qaRaldi tyeSi 2
weliwads gdia, konservis qila _ 15-jer met xans, xolo polieTilenis parki 60 w-iT
met xans, vidre konservis qila da qaRaldi erTad.
_ rogor unda moviqceT, tye rom ar davabinZuroT? (tyeSi ar davyaroT narCenebi, ar
davtovoT anTebuli cecxli.)
_ ratom ar SeiZleba cecxlis datoveba? (xanZars gamoiwvevs,)
_ Cveni qveynis ekologiuri mdgomareobis gacnoba maTematikis gakveTilzecaa
SesaZlebeli. zogierT rames kapitnebis amocanebi gvetyvian.
kapitnebis konkursi
_kapitnebi gamovidnen dafasTan. TiToeuls Sesasrulebeli eqneba oTxi davaleba:
1-quliani, 1-quliani, 2-quliani da 2-quliani.
kapitnebis davalebebze gundis yvela wevri damoukideblad muSaobs. Tu kapitani
pasuxs arasworad dawers da misi gundis wevri daxmarebis survils gamoTqvams da

144
sworad gascems pasuxs dasmul kiTxvas, gunds im sakiTxis Sesabamisi qulebis naxeva-
ri daewereba. Tu gundma am davalebas Tavi ver gaarTva da sxva gundis wevrma upasuxa,
maSin pirvels moakldeba amocanis Sesabamisi qula da mopasuxis gunds daewereba.
kapitnebs amocanebi erTdroulad eZlevaT, Sesrulebasac erTdroulad iwyeben.
pirveli sami amocana TiTo quliT fasdeba, xolo meoTxe – 2 quliT.

#1 gundis kapitani #2 gundis kapitani #3 gundis kapitani


1) gamwvanebis mizniT 1) 2008 w-s sofel daba- 1) borjomis tyeSi 2008
parkSi 16 foTlovani Si 250ha tye mTlianad wlis agvistoSi 204116 xe
xe, 27 wiwvovani xe da daiwva, xolo 700 ha-ze daiwva, maTgan 21944 fiWvi
15 buCqi darges. 70%. damwvari tyis saukuneze meti xnis iyo.
nargavebis ramden ramdeni procenti damwvari xeebis ramden
procents Seadgens ganadgueda srulad? procents Seadgens xan-
buCqebi? dazmuli fiWvi?

_ mapatieT, bavSvebo. arasasiamovno informacias SevexeT. mec guli mtkiva am


xanZrebis Sedegebis gaxsenebiT, magram minda SeigrZnoT, ramdenad didi zarali
moaqvs adamianis uyuradRebobas da ugulobas. axla minda gaigoT, ramden xans
SeuZlia adamians uwylod, uhaerod da uWmelad gaZleba. amas kapitnebi gvetyvian.

#1 gundis kapitani #2 gundis kapitani #3 gundis kapitani


2) gainteresebs ramden 2) gainteresebs ramden 2) ramden xans SeuZlia
xans SeuZlia adamians xans SeuZlia adamians adamians Jangbadis gare-
uwylod gaZleba? ipo- uWmelad gaZleba? ipove 2
ve 25 dRis 60% da mii- 25 dRis 120% da miiReb Se gaZleba? ipove 1 sT-
3
Reb pasuxs. pasuxs.
is 3% da miiReb pasuxs.

gsmeniaT, albaT, gamonaTqvamebi: `tye Cveni filtvebia.~ `tye Cveni macocxlebeli


Zalaa.~ `tye SeunaxeT Svilebsa~. dafiqrebulxarT, ratom amboben am sityvebs? ( tye
asufTavebs haers minarevebisagan, tye amcirebs xmaurs, tye icavs wyals, tye
gamoyofs Jangbads, icavs ekologiur wonasworobas, icavs niadags eroziisagan. . . .)
kiTxvebi kapitnebs:
#1 gundis kapitani #2 gundis kapitani #3 gundis kapitani
3) Cveni qveynis teri- 3) 2017w-s saqarTveloSi 3) 2015w-s saqarTvelo-
toria aris daaxloe- 23 xanZari dafiqsirda. Si 72 xanZari dafiqsir-
biT 6949,4 aTasi ha. daiwva 100 ha farTobi da. daiwva 205 ha-ze meti
tyes ukavia 3007,6 tye. tyis farTobis teritoria. tyis far-
aTasi ha. qveynis teri- (3007,6 aTasi ha) ramdeni Tobis (3007,6 aTasi ha)
toriis ramdeni pro- procenti daiwva? ramdeni procenti dai-
centi ukavia tyes? wva?

tyis fondis aRsadgenad yovelwliurad mimdinareobs xeebis dargva.


gamoTvlilia, rom adamianis JangbadiT uzrunvelyofisTvis 7 xea sakmarisi.

145
#1 gundis kapitani #2 gundis kapitani #3 gundis kapitani
4) 2013 wels 17 000 ner- 4) 2014 wels 151 000 nergi 4) 2015 wels dairgo
gi dairgo, xolo 2014 dairgo, xolo 2015 wels 14700 nergi dairgo,
wels _151000 nergi. _147000 nergi. xolo 2014 wels _151000
 ramdeni adamianis  ramdeni adamianis Jan- nergi.
JangbadiT uzrunvel- gbadiT uzrunvelyofa  ramdeni adamianis Jan-
yofaa SesaZlebeli am moxdeba am nergebis gbadiT uzrunvelyofa
nergebis gazrdiT? gazrdiT? moxdeba am nergebiT?
 2013 welTan Sedare-  2015 welTan SedarebiT  2014 welTan SedarebiT
biT ramdeni procen- ramdeni procentiT ramdeni procentiT
tiT meti xe darges meti xe darges 2014 naklebi xe darges 2015
2014 wels? wels? wels?

Sedegebis Sejameba. damoukideblad Seajamon Sedegebi da gamoacxadon


gamarjvebuli gundi da kapitani.
_ saintereso iyo dRes maTematikis gakveTili? kidev gindaT ekologiuri xasiaTis
Temaze gakveTilis Catareba?
_ wlis bolomde aucileblad CavatarebT, sadac vimsjelebT wylisa da haeris
dabinZurebaze.
_ ra gadawyvetileba miiReT dRes, ra aris aucilebeli janmrTeli cxovrebisaTvis?
(gviyvardes buneba da gavufrTxildeT mas.)
konkursis Sefasebis furclis nimuSi
gundi # davaleba # qula #gundis davaleba # qula
kapitani
1
1 1
2
1 2 1
3
3 1
4
1
4
2
2 3 jami
4
1
2
3 3
4

saSinao davaleba: qvemoT warmodgenili monacemebis mixedviT ist-is gamoyenebiT


aage svetovani da wriuli diagramac.
muxnaris 1ha yovelwliurad 53,5 t mtvers filtravs, fiWvnaris _ 36,5t-s, naZvnaris
_ 30 t-s.
16 200
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #3. b) 100%  %;
72 9

146
7
d) 100%  35% . #4. TiToeuli monacemi unda gavyoT moswavleTa saerTo raode-
20
nobaze (miviRebT, ra nawilia) da gavamravloT 100%-ze.
100 6
# 11. 100%  25%. # 12. 200  0,03  6; 100%  1%. #13. marilwylis ma-
100  300 600
sas 120g. aqedan 30g marilia, xolo 90g _ wyali. pasuxi: unda davumatoT 90g wyali.
#15. amocana SeiZleba amoixsnas ori gziT:
I gza. jer gavigoT namatis raodenoba: 18_12 = 6 (TeTri). gamovTvaloT 6-isa da 12-is
6
fardobis procenti:  100%  50%.
12
 18 
II gza. gamovTvaloT 18 -isa da 12-is fardobis procenti:  100  %  150%. iyo
 12 
100% da gaxda 150%, anu gazrdila 50%-iT.
# 16. pasuxi: 40%. #17. gamoTvalon da Sedegi Seamowmon kalkulatoriT.
#19-20 amocanebis amoxsnisas ixseneben wriul da svetovan diagramebs.
#21. arsebobs ori aseTi wertili. monakveTis SigniT da mis gagrZelebaze unda
gadavzomoT B-dan 3,2sm. pasuxi: 11,2sm an 4,8sm.
#22. mocemuli ricxvi 100%-ia. 3-jer gazrdiT iqneba 300%, e. i. gaizarda 200%-iT.
#23. Tavidan mocemuli ricxvi 100%-ia. aTjer Semcirebis Semdeg darCeba 10%, e.i.
Semcirda 90%-iT.
#24. aseT amocanebSi unda gavutoloT im nivTierebis masebi (aq marilis), romelic
ucvleli rCeba. vTqvaT, unda davamatoT xg wyali. wylis damatebamde marilis masa
iyo 200  0,3g=60g, Semdeg ( x+200)  0,2g. miviReT: (x+200)  0,2=60. pasuxi:100g.
#25.Sesabamisi gantolebaa: 500  0,8+300  0,7=800  x. pasuxi: 76,25%. gamosaxulebiT ase

500  0,8  300  0,7 305 1


amoxsnian: 100   76 .
800 4 4
#26. vTqvaT, iyo x g, maSin 0,3x  50   x  50   0,8 , saidanac x  20. pasuxi: 20g.

#28.1-ze patara wiladebi, romelTa mniSvneli 12-ia, aris:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 4 1 10 5 4 10
, , , , , , , , , , . maTgan  , xolo  . -sa da -s
12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 12 3 12 6 12 12
4 x 10 
Soris moqceuli     wiladebis mricxvelebis jamia: 5+6+7+8+9=35.
 12 12 12 
#32.11xe. #33. 2 dR.-Si.

147
Semajamebeli samuSao #6
I varianti

1) gamoTvale: a)15-is 20%; b)180-is 0,6 nawili.


3
2) ipove ricxvi, romlis: a) nawili tolia 1,8-is; b) 25% tolia 16-is.
5
3) mariams saSinao davalebis Sesrulebaze 3 sT da 20 wT dasWirda, anas ki – am drois
75%. ramdeni wuTiT swrafad Seasrula anam davaleba?

4) marwyvis gamyidvelma gadawyvita gaekeTebina yoveldRiuri Canaweri myidvelebisa


da maT mier nayidi marwyvis raodenobis Sesaxeb. xuTi dRis Semdeg mis mier Segrovili
informacia aseTi saxis iyo:

I dR.: 7 myidv. _ gaiyida 7kg marwyvi;


II dR.: 10 myidv. _ gaiyida 12kg marwyvi;
III dR.: 13 myidv. _ gaiyida 20kg marwyvi;
IV dR.: 16 myidv. _ gaiyida 33kg marwyvi;
V dR.: 24 myidv. _ gaiyida 40 kg marwyvi.

warmodgenili monacemebis mixedviT Seadgine cxrili da upasuxe SekiTxvebs:

a) sul ramdeni kg marwyvi gaiyida?


b) marwyvze moTxovnileba izrdeboda Tu mcirdeboda?
g) ramdeni procentiT meti marwyvi gayida gamyidvelma IV dRes II dResTan SedarebiT?
d) gaagrZelos Tu Sewyvitos gamyidvelma marwyvis gayidva? ratom?
e) saSualod ramden kg marwyvs yidulobda erTi myidveli?

II varianti
2
1) gamoTvale: a) 20-is 15%; b) 120-is nawili.
3
2) ipove ricxvi, romlis: a) 0,8 nawili tolia 8-is; b) 20% tolia 18-is.
3) nikas soflidan qalaqSi Casasvlelad 2 sT da 20 wT dasWirda, ukan dasabruneblad
ki – am drois 80% . ramdeni wuTiT naklebi dro moandoma nikam sofelSi dabrunebas
qalaqSi CasvlasTan SedarebiT?

4) mandarinis gamyidvelma gadawyvita gaekeTebina yoveldRiuri Canaweri


myidvelebisa da maT mier nayidi mandarinis raodenobis Sesaxeb (kilogramebSi). xuTi
dRis Semdeg mis mier Segrovili informacia aseTi saxis iyo:
I dR.: 10 myidv. _ gaiyida 30kg mandarini

II dR.: 9 myidv. – 25kg mandarini;

III dR.: 7 myidv. – 13kg mandarini;

148
IVdR.: 6 myidv. – 10kg mandarini;

V dR.: 3 myidv. – 6kg mandarini.

warmodgenili monacemebis mixedviT Seadgine cxrili da upasuxe SekiTxvebs:

a) sul ramdeni kg mandarini gaiyida?

b) izrdeboda Tu mcirdeboda moTxovnileba?

g) ramdeni procentiT naklebi mandarini gayida gamyidvelma meoTxe dRes meore


dResTan SedarebiT?

d) gaagrZelos Tu Sewyvitos gamyidvelma mandarinis gayidva? ratom?

e) saSualod ramden kg mandarins yidulobda erTi myidveli?

Sefasebis sqema – sul 10qula

1) amoxsna a) 0,5qula, amoxsna b) 0,5qula. sul _ 1 qula.

2) amoxsna a) 1qula,
amoxsna b) 1qula.
sul _ 2 qula.

3) gadaiyvana saaTebi wuTebSi – 0,5 qula, gamoTvala procenti – 1 qula, gamoTvala


sxvaoba – 0,5 qula. sul _ 2 qula.

4) upasuxa SekiTxvebs: sul _ 5 qula.


a) gamoTvala, ramdeni kg marwyvi gayida gamyidvelma sul – 1 qula.

b) gaigo, izrdeboda moTxovnileba marwyvze Tu mcirdeboda – 1 qula.

g) gamoTvala, ramdeni procentiT meti (naklebi) marwyvi (mandarini) gayida


gamyidvelma IV dRes II dResTan SedarebiT – 1 qula.

d) upasuxa SekiTxvebs – 1 qula.

e) gamoTvala saSualo – 1 qula.

3.5 monacemTa ricxviTi maxasiaTeblebi (2 sT.)


miznebi: 1) ricxviTi maxasiaTeblebis Sesaxeb wina klasebSi miRebuli codnis
gameoreba (udidesi da umciresi monacemebi, sixSire, saSualo);
2) zogierTi statistikuri maxasiaTeblis gacnoba (monacemebis gabnevis diapazoni,
moda, mediana).
3) amocanebis amoxsna monacemTa rigis statistikuri maxasiaTeblebis gamoyenebiT;
149
4) damoukideblad muSaobis unaris ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes:
 ras warmoadgens statistikuri maxasiaTebeli;
 misTvis cnobili TiToeuli statistikuri maxasiaTeblis povnis algoriTmi.
unda SeeZlos:
 informaciis amorCeva da dalageba;
 sxvadasxa saxiT warmodgenili monacemebis wakiTxva da analizi;
 mopovebuli informaciis safuZvelze cxrilis Sedgena da misi gamoyeneba;
 cxrilisa da diagramis wakiTxva da statistikuri maxasiaTeblebis
gamosaTvlelad gamoyeneba;
 monacemTa statistikuri maxasiaTeblebis gamoTvla (udidesi da umciresi mo-
nacemebi, diapazoni, sixSire, saSualo, moda, mediana);
 monacemTa statistikuri maxasiaTeblebis gamoyeneba cxovrebiseul situaci-
ebSi;
 amocanebis amoxsna monacemTa rigis statistikuri maxasiaTeblebis gamoyene-
biT. I gakveTili
gakveTilis gegma
1) organizaciuli momenti _ 1 wT.
2) saSinao davalebis Semowmeba _5 wT.
3) Temis Setyobineba, miznisa da amocanebis Camoyalibeba, motivacia _ 3 wT.
4) axali masalis axsna _10 wT.
5) axali cnebebisa da statistikuri maxasiaTeblebis povnis algoriTmis gaaz-
reba _ 5 wT.
6) ganmtkiceba _ 9 wT.
7) damoukidebeli samuSao _ 7 wT.
8) Sedegebis Sejameba _ 2 wT.
9) saSinao davalebis micema _ 2 wT
10) refleqsia _ 1 wT.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #4. pasuxi: x  3 ; #5. pasuxi: a  3, 6

. #6. pasuxi: 7. #7. x  8 . #10. pasuxi: 38. #13. SeiZleba g).


1
#17. a =2, b =9. #19. 393g. #22. a) 5; b) .
3

150
`SesaZlebelia Tu ara?~ a) ara; b) ki.
Tavis mimoxilva. #7. Camofasda 30%-iT. #13. razmSi 49 jariskacia.
#15. 4 sT-Si jariskaci gaivlis gzis 1,2 nawils, amitom igi B-dan A-sken mimarTule-
biT gaivlis gzis 0,2 nawils, anu 4 km-s. pasuxi: 16km. 16. pasuxi:150 m.
#17. vTqvaT, saWiroa x g xorbali. vwerT gantolebas: x  0,8  1, 2  480  x  500 (g).

#18. amocanis Sesabamisi gantolebaa:  x  2   0, 2  0, 25 x  1 . pasuxi: 16.

#19. amocanis Sesabamisi gantolebaa:  x  2   0,9  0,8 x. pasuxi: 16.

#20. svetovani diagramidan vgebulobT A raionis mosaxleobis raodenobas(10000),


xolo wriuli diagramidan _ am raodenobis Sesabamis procents (20%). maSasadame,
mosaxleobis saerTo raodenobaa 50000, C raionSi _ 22 500, A raionSi _ 17500.

testi #3

pasuxebi

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15

b a a g b b a g a d g a b d g

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

b a g b a d g d a d

151
Tavi 4
erTwevri da mravalwevri

Tavis miznebi: 1) moswavleebi iswavlian:


 cvladiani gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvlas;
 naturalurmaCvenebliani xarisxis Tvisebebs;
 algebrul moqmedebebs erTwevrebsa da mravalwevrebze;
 Semoklebuli gamravlebis formulebs;
 tolobis igivur gardaqmnebs;
 erTcvladian wrfiv gantolebas;
 amocanis amoxsnis algebrul meTods;
 kanonzomierebis Semcvel ricxviT mimdevrobebs.
Tavis Seswavlis Semdeg moswavles unda SeeZlos:
 erTi an ramdenime cvladis Semcveli gamosaxulebis ricxviTi mniSvnelobis
gamoTvla;
 naturalurmaCvenebliani xarisxis Tvisebebis gamoyeneba gardaqmnebsa da
gamoTvlebSi;
 moqmedebebi erTwevrebsa da mravalwevrebze;
 Semoklebuli gamravlebis formulebis gamoyeneba gardaqmnebsa da
gamoTvlebSi;
 mravalwevris mamravlebad daSla sxvadasxva xerxiT;
 igivuri gardaqmnebis gamoyeneba igiveobis dasamtkiceblad;
 erTucnobiani wrfivi gantolebis amoxsna;
 sityvierad aRwerili situaciis algebruli modelis Sedgena;
 teqsturi amocanebis amoxsna algebruli meTodiT;
 perioduli ricxviTi mimdevrobis periodis dadgena;
 ricxviT mimdevrobaSi (maT Soris, ariTmetikul progresiaSi)
kanonzomierebis aRmoCena da mimdevrobis ucnobi wevris povna.

4.1 cvladiani gamosaxuleba (2 sT.)


miznebi: cvladiani gamosaxulebisa da misi ricxviTi mniSvnelobis cnebebis Semotana,
cvladiani gamosaxulebis ricxviTi mniSvnelobis gamoTvlis unaris Camoyalibeba.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos praqtikul
amocanebTan dakavSirebuli martivi cvladiani gamosaxulebis Sedgena, cvladiani
gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla da cvladis im mniSvnelobebis dadgena,
romlisTvisac cvladian gamosaxulebas azri ara aqvs.
meToduri komentarebi: faqtobrivad, IV Tavi algebris Sesavals warmoadgens. cvla-
dian gamosaxulebebs da maTs Semcvel formulebs aqamdec viyenebdiT. amitom
moswavles ukve aqvs cvladian gamosaxulebasTan muSaobis garkveuli gamocdileba.
mocemuli paragrafis mizania, moswavles zogadi warmodgena Seuqmnas cvladian gamo-
saxulebaze da Seaswavlos amocanaSi sityvebiT aRweril sidideebs Soris mimarTebe-
bis Cawera cvladiani gamosaxulebis saxiT. gakveTilis axsnisas mizanSewonilia
152
yuradReba gamaxvildes Semdeg momentebze:
 amocanasTan dakavSirebuli cvladiani gamosaxulebis Sedgenisas erTnairi tipis
obieqtebi erTi da imave cvladiT aRiniSneba, xolo gansxvavebuli obieqtebi –
gansxvavebuli cvladebiT.
 cvladis Semcveli gamosaxulebisTvis cvladis dasaSvebi mniSvneloba da cvladis
is mniSvneloba, romlisTvisac gamosaxulebas azri ara aqvs, gansxvavebuli cnebebia,
magaliTad, paragrafSi ganxilul gamosaxulebas 125m  245n azri aqvs m da n
cvladebis yvela mniSvnelobisTvis, radgan yovelTvis miiReba ricxvi, meore mxriv,
radgan m da n cvladebi telefonebis raodenobas aRniSnavs, maTi dasaSvebi
mniSvnelobebi SeiZleba mxolod arauaryofiTi mTeli ricxvebi iyos.
1-li amocanis meSveobiT moswavle gaiazrebs cvladiani gamosaxulebis cnebas,
rogorc ricxviTi gamosaxulebis ganzogadebas. amocanis amoxsnisas xdeba algebru-
li gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla cvladebis mniSvnelobis CasmiT.
sav.#9 da sav.#10-is Sesrulebisas moswavle swavlobs algebruli gamosaxulebis
Cawerasa da wakiTxvas. maswavlebelma moswavlis dafasTan muSaobisas unda moiTxovos
misgan gamosaxulebis wakiTxva ise, rogorc maTematikuradaa miRebuli.
Temis Seswavla unda daiwyos moswavlisTvis nacnobi masaliT. magaliTad,
s  t , p  2  a  b  , S  ab, p  4a, S  a 2 , 0  a  0, a 1  a. da a. S.
ariTmetikuli moqmedebebis wesebis codna xazs usvams im faqts, rom asoebma
SeiZleba sxvadasxva mniSvnelobebi miiRon. magaliTad, SevarCioT s  vt formula.
maswavlebelma moswavleebs masalis axsnamde unda SesTavazos:
 Caweron manZilis gamosaTvleli formula, romelsac gaivlis avtomanqana
75km/sT siCqariT t sT-Si;
 Caweron drois gamosaTvleli formula, romelic dasWirda v km/sT siCqariT
moZrav avtomanqanas s manZilis gasavlelad;
 Caweron siCqaris gamosaTvleli formula, romliTac moZraobda avtomanqana
2 saaTis ganmavlobaSi da gaiara s km.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1. am tipis savarjiSoebis Sesrule-
ba gaadvildeba, Tu mocemul cxrils davamatebT erT an ramdenime striqons, sadac
gamoTvlis Sualedur Sedegebs SevitanT. igive SeniSvna exeba savarjiSo#2-sac.
#4 savarjiSos Sesrulebis Semdeg SegiZliaT moswavleebs dausvaT kiTxva: ratom
aris SesaZlebeli am savarjiSoSi mocemuli cxrilis Sevseba sxvadasxvanairad, maSin,
rodesac #3 savarjiSoSi mocemuli cxrili mxolod erTnairad SeiZleba Seivsos?
#9. am da momdevno savarjiSoebis Sesrulebamde moswavleebs SeaxseneT, rom ricxvi-
Ti gamosaxuleba ar SeiZleba Seicavdes nulze gayofas. pasuxi: a) x  2 -isaTvis.
#16. SeecadeT, moswavleebi TviTon mividnen im daskvnamde, rom SesaZlebelia aseTi
Tvisebis mqone wyvilebis nebismieri raodenobis SerCeva.
#19. amocanis amosaxsnelad urCieT, Seadginon cxrili a da b cvladebis im mniSvne-
lobebisgan, romlebisTvisac gamosaxulebas azri ara aqvs. cxrilze dakvirvebis
Sedegad moswavleebi advilad mivlen daskvnamde, rom a da b mopirdapire ricxvebi
unda iyos.
#21. unda gaixsenon, Tu rodisaa ori ricxvis namravli nulis toli. pasuxi: x  1,5 .
153
#23. sami momdevno naturaluri ricxvidan erTi maincaa luwi, xolo erTi
aucileblad samis jeradia, ase rom, namravli iqneba iqneba 6-is jeradi.
#25. moswavleebi gaixseneben marTkuTxa samkuTxedSi 30-gradusiani kuTxis
mopirdapire kaTetis Tvisebas. pasuxi: 15 sm.

4.2 toli gamosaxulebebi (2 sT.)


miznebi:1) igivurad toli cvladiani gamosaxulebebis ganmarteba;
2) algebrul gamosaxulebaTa tolobis Tvisebebis axsna;
3) igiveobebis damtkiceba algebris kanonebis gamoyenebiT.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes cvladiani
gamosaxulebebis tolobis cneba, tolobebis ZiriTadi Tvisebebi, algebris ZiriTadi
igiveobebi. unda SeeZlos toli gamosaxulebebis amocnoba da Sedgena, martivi
igiveobebis damtkiceba.
meToduri komentarebi: igivurad toli gamosaxelebebis cneba safuZvlad udevs al-
gebris kursis Seswavlas. amitom mniSvnelovania gaazrebulad iqnes moswavlis mier
aTvisebuli. sasurvelia, axali masalis axsnamde gaixsenon ricxvebis Sekrebisa da
gamravlebis kanonebi. moswavles unda SeeZlos, ricxvebze ariTmetikuli moqmedebe-
bis Tvisebebis asoiTi igiveobebiT Cawera.
cvladiani gamosaxulebebis igivurad tolobis cnebis axsna mizanSewonilia daiwyos
ufro farTo cnebis _ garkveul simravleze gamosaxulebebis tolobis cnebis Semo-
taniT. am cnebis axsna martivad SeiZleba cxriliT mocemuli cvladiani gamosaxu-
lebebisTvis, romelTa mniSvnelobebi cxrilis striqonebs an svetebs warmoadgenen.
gamosaxulebebis toloba am SemTxvevaSi daiyvaneba cxrilis Sesabamisi striqonebis
(an svetebis) tolobis Semowmebaze da moswavlisTvis advili gasagebia. moswavli-
saTvis aseve TvalsaCino xdeba, rom gamosaxulebis aratolobis saCveneblad sakma-
risia miuTiTos cvladis erTi mniSvneloba, rodesac gamosaxulebaTa mniSvnelobebi
erTmaneTisgan gansxvavebulia.
igiveobebis damtkiceba algebris ZiriTadi igiveobebisa da tolobis Tvisebebis
gamoyenebiT, romlis umartivesi magaliTebi am paragrafSia moyvanili, cxadia, ar
SeiZleba erT an or gakveTilSi moeswros. am Temaze muSaoba unda gagrZeldes maTema-
tikis mTeli kursis ganmavlobaSi.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #4. moswavles moeTxoveba, miuTiTos
cvladebis TiTo-TiTo mniSvneloba, romlebisTvisac es gamosaxulebebi erTmaneTis
tolia da erTmaneTisgan gansxvavdeba.
#5. x  1 . dasaSvebia cvladis saZiebeli mniSvnelobis povna SerCeviT.
#6. sasrul simravleze gamosaxulebebis tolobis dasamtkiceblad sasargebloa
cxrilis gamoyeneba, romelSic Setanilia gamosaxulebebis mniSvnelobebi am
simravleze, magaliTad:

z 0 1
z 1 1 2
1 2
z2  1

154
gamosaxulebebis tolobis Sesamowmeblad sakmarisia, erTmaneTs SevadaroT cxri-
lis me-2 da me-3 striqonebi.
#7. a  1 . amocana SeiZleba amoixsnas cvladis saZiebeli mniSvnelobis SerCeviT.
#8. aseTi gamosaxulebebis magaliTia x  1 da 2 x  2 .
#10. aseTi gamosaxulebebia, magaliTad, 2u  v da u  2v .
#11-#13 savarjiSoebi amoixsneba algebris ZiriTadi tolobebis gamoyenebiT.
2n  9 9
#19. gamovyoT mTeli nawili:  2   n  1, 3, 9. #22. 220-165=55(lari).
n n
55 2
100%  25%. pasuxi: gaiafda 25%-iT. #24 . ver ixara 100%  5%.
220 40
7 1 1 1 7 1 1 1 13 1 1 1
#25. a)    ; b)    ; g)    .
8 2 4 8 12 3 6 12 27 3 9 27

4.3 naturalurmaCvenebliani xarisxi (2 sT.)


miznebi: 1) gavuRrmaoT codna moswavles ricxvis naturalurmaCvenebliani xarisxisa
da masTan dakavSirebuli cnebebis Sesaxeb; 2) vaswavloT didi ricxvebis Cawera
xarisxis gamoyenebiT da uaryofiTi ricxvebis axarisxeba.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes racionalu-
ri ricxvis axarisxeba naturalurmaCveneblian xarisxSi da unda SeeZlos misi
gamoyeneba xarisxis Semcveli martivi gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvlebisas.
meToduri komentarebi: naturalurmaCvenebliani xarisxis cneba ar aris ucxo VII
klasis moswavlisaTvis. is wina klasebSi iyo Semotanili naturaluri ricxvebis axa-
risxebis magaliTebiT. mniSvnelovania uaryofiTi ricxvebis axarisxeba, gamosaxule-
bis xarisxi da xarisxis zogadi saxiT Cawera, romlis mixedviTac SemdgomSi xarisxis
Tvisebebs daamtkiceben.
ricxvis naturaluri xarisxis Seswavlisas viyenebT naturalur ricxvze gamravle-
bis analogias. kargi iqneba, Tu maswavlebeli ramdenime ricxvs daaSlevinebs moswav-
leebs martiv mamravlebad da mere gamoiyenebs daSlis Casawerad ricxvis naturalur
xarisxs. Semdeg ki gaagrZelebs dadebiTi da uaryofiTi ricxvebis xarisxebis cal-
calke ganxilvas, bolos ki moswavleebi Tavad gamoitanen daskvnas.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#3. SeiZleba amasTan erTad SevTavazoT analogiuri davaleba, namravlSi erT an met
TanamamravlTa niSnis SecvliT.
#23. a) (21) 2  441,  29   841; b) (23)  529, (27)  729; g) (34)  1156,
2 2 2 2
(36)  1296;
2

2
d) 17 =289.
#24.
a) 2+2=4 b) 3+3=6 g) 12=1 d) 13=1
2
4+2=6 6+3=9 2 =4 23=8
2
6+2=8 9+3=12 3 =9 33=27
42=16
momdevnoa 8 momdevnoa 12 momdevnoa 52=25 momdevnoa 43=64

155
0 0 0
#25. saerTo wverosTan Seqmnili kuTxeebis zomebia: 60 , 80 , 90 da
  3600   600  800  900   3600  2300  1300 pasuxi:   1300. #26. pasuxi: 40% -iT.
#27. pasuxi: 140° . ` aba, scade!~ a) x  2 , y  2 = 2; b) x  0 , y  2 an x  2 , y  0 .

4.4. xarisxis Tvisebebi (3 sT.)


mizani: vaswavloT ricxvis naturalurmaCvenebliani xarisxis Tvisebebi da maTi gamo-
yeneba gamosaxulebis gamartivebasa da gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvlisas.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes ricxvis na-
turalurmaCvenebliani xarisxis Tvisebebi da unda SeeZlos maTi gamoyeneba
gamoTvlebisas da gamosaxulebis gamartivebisas.
meToduri komentarebi: moswavleebs SevaxsenoT, rom axarisxeba ricxvis Tavis Tavze
mravaljeradi gamravlebis mokle Canaweria. Tvisebebis dasabuTeba umjobesia

uSualod magaliTebze vaCvenoT. mag., 2  2  (2  2)  (2  2  2)  2  2  2  2  2   2 .


2 3 5

komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi:


#13. xarisxebis Sesadareblad an fuZeebi unda iyos toli an xarisxis maCveneblebi. a)
daviyvanoT 2-is fuZeze: miviRebT: 83=(23)3=29, 162=(24)2=28, 29>28 . e.i. 83>162; e) daviyvanoT
tol maCvenebelze, kerZod 4-ze, miviRebT: 38 =(32 )4=94 , 94 >54 . e.i. 38 >54. #15. umjobesia
sqematuri naxazis gamoyeneba, riTac moswavle naTlad dainaxavs amoxsnis gzas. sqemis
daxazvisas gaixsenon da yuradReba miaqcion qalaqebis realur ganlagebas (Tbilisi
aRmosavleTiT, baTumi dasavleTiT da gori maT Soris _ TbilisTan ufro axlos)

3,5  90  70   3,5  20  70 (km)


90km/sT
70km/sT

baTumi gori Tbilisi

#16. aqac sqematuri naxazis gamoyeneba jobia im SemTxvevaSi, Tu moswavle ver xedavs
amoxsnis gzas. Tumca, zogierTma SeiZleba amoxsnis ori gzac ki dainaxos.

70km/sT 80km/sT
150km
foTi Tbilisi

1
amoxsna: 1   80  70   150  350 (km). pasuxi: 350km.
3
`aba, scade!~ pasuxi:  1013 km.

156
Semajamebeli samuSao #7
I varianti

1. gamoTvale 2,5; 4; -2; 6,2; - 3,7 monacemebis a) mediana; b) gabnevis diapazini.

2. mocemuli sixSiruli cxrilis mixedviT


masa a 30 32 25 b
sixSire 4 1 2 1 2
gamoTvale:
a) a -s mniSvneloba, Tu cnobilia, rom monacemTa modaa 29;
b) 2a  b , Tu cnobilia, rom monacemTa saSualo 25,5-is tolia.

3. ra koncentraciis xsnari miiReba, Tu 3kg Saqars 9kg wyalSi gavxsniT?

   
3 18 6 2
4. Seasrule moqmedeba: a) x 4  x 6 ; b) x 4 ; g) x : x ; d) 3 x 3 .
1 5 6 1 4 3
5. gaamartive gamosaxuleba: 
a) 3a 2b3  8a 4b ;  b)
2
x y : ( x y ).
4

II varianti

1. gamoTvale 2; 4,5; -2,3; 6,4; - 3, monacemebis a) saSualo; b) gabnevis diapazini.

2. mocemuli sixSiruli cxrilis mixedviT masa a 35 30 20 b


gamoTvale sixSire 2 3 2 1 4
a) b -s mniSvneloba, Tu cnobilia, rom
monacemTa modaa 18,75.
b) a  2b , Tu cnobilia, rom monacemTa saSualo 25-is tolia.

3. ra koncentraciis xsnari miiReba, Tu 2kg marils 8kg wyalSi gavxsniT?

   .
4 11 5 3
4. Seasrule moqmedeba: a) x 3  x 7 ; b) a 2 ; g) b : b ; d) 2a 2
1 1

5. gaamartive gamosaxuleba: a) 6 x 2 y 3  12 x 3 y ;  6 4
b) 2 a b : (1 a b ).
2 4
4 3

Sefasebis sqema – sul 10qula

1. gamoTvala a) _1 qula; gamoTvala b)_1 qula. sul _ 2 qula.


2. gamoTvala a) _1 qula; gamoTvala b) _ 1 qula. sul _ 2 qula.
3. gamoTvala xsnaris masa _ 1qula.
gamoTvala koncentracia _ 1 qula. (sul_2qula)
4. TiToeul moqmedebaSi _0,5 qula. (sul – 2qula)
5. gaamartiva a) _1 qula; gaamartiva b) _1 qula. sul _ 2 qula.

157
4.5 erTwevri da mravalwevri (3 sT.)
mizani: gavacnoT: 1) erTwevri, erTwevris standartuli saxe, koeficienti, msgavsi
wevrebi da erTwevris xarisxis cnebebi; 2) mravalwevri, mravalwevris xarisxis
cnebebi, mravalwevris standartuli saxiT Cawera, erTwevrebze moqmedebebi.
 codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda SeZlos:
erTwevrisa da mravalwevris amocnoba;
 erTwevris koeficientis amocnoba;
 msgavsi wevrebis amocnoba;
 erTwevrisa da mravalwevris standartuli saxiT warmodgena;
 erTwevrebze moqmedebebis Sesruleba.
meToduri komentarebi: mocemuli paragrafis SeswavliT safuZveli eyreba
sxvadasxva saxis algebruli gamosaxulebebis gardaqmnebis Seswavlas. swored amitom
aucilebelia, mivaRwioT imas, rom moyvanili cnebebi da erTwevrebze moqmedebis
algoriTmi kargad aiTvison moswavleebma.
moswavleebs konkretul magaliTebze unda vaCvenoT, ra gansxvavebaa erTwevrsa da
mravalwevrs Soris. paragrafSi mocemuli magaliTebis ganxilviTa da
demonstrirebiT davanaxvoT, rogor xdeba gamosaxulebis standartuli saxiT
Cawera. avuxsnaT, rom standartuli saxis Canaweri amartivebs gamosaxulebis aRqmas
da maTze moqmedebebis Catarebas.
erTwevris koeficientis cnebis Semotanisas aucileblad unda mivaqcioT
moswavleTa yuradReba imas, rom erTwevris koeficienti mxolod am erTwevris
standartul saxeze miyvanis Semdeg unda mivuTiToT. moswavleTa yuradReba unda
gavamaxviloT im SemTxvevazec, rodesac erTwevris koeficientia 1 an (_1). es
gamoricxvavs Secdomebs, romlebsac xSirad vxvdebiT moswavleebTan saerTo
mamravlis frCxilebs gareT gatanisas, rodesac amboben, rom, magaliTad ab -s an
cd 2 -s koeficienti ar gaaCnia.
4
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi: #15. naTia -jer nela moZraobda,
3
4
vidre _ leqso, amitom misi moZraobis siCqarea 6 : km/sT =4,5 km/sT. naTia da leqso
3
21
erTmaneTs Sexvdnen  2 sT-Si. pasuxi: 4,5km/sT; 2 sT.
6  4,5
b  3 7b  12
#17. b  3  b   .
3 3
#19. radgan 9  3  (3 )  9  3  3  3 (9  3 )  3  36 , amitom 9  3 iyofa 36-ze.
4 9 2 3 6 3 6 3 6 4 9

#20. vTqvaT, saZiebeli ricxvia 10a  b , Sebrunebuli rigiT dawerili ricxvi iqneba
10b  a . amocanis pirobiT: 10a  b  10b  a  132.  a  b  12. vinaidan b  2a,
7 5
a  2a  12, a  4, b  8. maSin 10a  b  48 . pasuxi: 48. #22. pasuxi: a) 1 . b)  .
120 3

158
n7 n
#23. radgan wiladi wesieria, amitom n  7  18.  n  11, xolo radgan arawe-
18 7
sieri, amitom n  7. maSasadame, n SeiZleba iyos 7, 8, 9, 10. am ricxvebis jamia 34. #26.
pasuxi g). #27. mcdaria e), radgan radgan 1-ze mcire modilis mqone ricxvebis
namravlis moduli 1-ze meti ar iqneba.
`aba, scade!~ vTqvaT, kvadratis gverdia a . marTkuTxedebidan erTis gverdebi iqneba a
4a 3a
da , xolo meoris gverdebi_ a da . pasuxi: 11:10.
7 7
4.6 frxilebis gaxsna (3 sT)
miznebi: frCxilebis gaxsnis wesis Seswavla; saswavlo da praqtikuli amocanebis amo-
xsnisas maTematikuri niSnebisa da simboloebis gamoyenebis unaris ganviTareba;
meToduri komentarebi. gakveTili SeiZleba daiwyos ariTmtikuli moqmedebebis
Tvisebebis gameorebiT.
1-li amocanis amoxsnisa da im SemTxvevis ganxilvis Semdeg, sadac jer frCxilis win
dgas `_~, Camoayalibeben frCxilebis gaxsnis wess, rodesac frCxilis win dgas niSani
`_@, Semdeg maswavlebeli SesTavazebs moswavleebs, moifiqron ori msgavsi magaliTi
da amoxsnan. namuSevrebi erTmaneTSi gacvalon da Seamowmon. am wesis aTviseba xSirad
uWirT moswavleebs, amitom bevr muSaobas moiTxovs.
amis Semdeg SesTavazos damoukideblad miagnon frCxilebis gaxsnis wess im
SemTxvevisTvis, rodesac frxilis win dgas niSani `+~. am mizniT SesTavazebs 1-li
amocanis msgavs amocanas, sadac sityva `wavida~ Canacvlebuli iqneba sityviT
_`daemata~. es wesi martivad misagnebi da dasamaxsovrebelia, moswavleebs ar
gauWirdebaT.
yuradReba unda gaamaxvilon gamosaxulebis wakiTxvaze. dafasTan gamosulma
moswavlem jer waikiTxos gamosaxuleba, romelzec unda imuSaos da Semdeg gaxsnas
frCxilebi.
maswavlebelma jer Seamowmos, rogor aiTvises frCxilebis gaxsna da sasurveli Se-
degis dadgomis Semdeg gadavides mravalwevris frCxilebSi Caweris magaliTebze
(sav.#7, #8, . . .)
  
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #8. 3a 2  4b 2  2 x  3 xy 2  4 xy gani-
xilon sxva SemTxvevebic.
#10. 12ab  3bc  4ac  2a  3b  c  12ab  4ac  2a   (3bc  3b  c .
#12. vTqvaT, es ricxvebia: n  1, n, n  1. maTi jami iqneba: n  1  n  n  1  3n.
#13. vTqvaT, es ricxvebia: n, n  1, n  2, n  3. maTi jami iqneba 4n  6 , romelic 4-ze ar
iyofa unaSTod, radgan pirveli Sesakrebi 4-is jeradia, meore ki _ ara (gaixsenon ja-
mis gayofadobis wesi).
#15. vTqvaT, wreSi n vaJia. maSin, gogonebis raodenoba iqneba 3 n , xolo wris yvela
159
n
wevris _ 4 n . wris wevrTa 100%  25% vaJebi arian.
4n
#16. vTqvaT, ekas xelfasia x, kaxas xelfasi y . pirobis Tanaxmad 0,3x  0,6 y, x  2 y.
pasuxi: ekas, 2-jer. #17. 35% rqawiTeli, 40% saferavi, 25% mwvane.

4. 7 erTwevris mravalwevrze gamravleba (3 sT.)


miznebi: vaswavloT erTwevris mravalwevrze gamravleba, CamovuyaliboT erTwevrisa
da mravalwevris namravlis mravalwevris saxiT Caweris unar-Cveva.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda SeZlos erTwevris mravalwevrze
gamravleba da algebruli gamosaxulebis gamartiveba erTwevris mravalwevrze
gamravlebis wesis gamoyenebiT.
meToduri komentarebi: erTwevris mravalwevrze gamravleba sxvadasxva saxis algeb-
ruli gamosaxulebebis gardaqmnis erT-erTi mniSvnelovani moqmedebaa. mas viyenebT
gantolebisa da utolobis amoxsnisas, igiveobis damtkicebisas, teqsturi
amocanebis amoxsnisas da a.S. aucilebelia, moswavlem kargad aiTvisos mocemuli
Tema. unda gaiazros, rom erTwevris mravalwevrze gamravlebis wesi gamravlebis
ganrigebadobis wesidan gamomdinareobs.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #4. 30, 20. #6. 4,5km/sT, 4km/sT.
#8. k   n  2m  . #9. vTqvaT, erTi kenti ricxvia 2 n  1 , maSin misi momdevno sami kenti
ricxvi iqneba: 2n  3, 2n  5, 2n  7. oTxive ricxvis jami iqneba:
2n  1  2n  3  2n  5  2n  7  8n  16  8( n  2) . miRebuli jami 8-ze unaSTod iyofa (ga-
ixsenon namravlis gayofadobis wesi).
#9. vTqvaT, navis sakuTari siCqarea  km/sT, xolo dinebis _ a km/sT. navis siCqare
dinebis mimarTulebiT iqneba   a  km/sT, xolo sawinaaRmdego mimarTulebiT _

  a     a    . #12. pasuxi: 3.
  a  km/sT. am ori siCqaris saSualo aris
2
4. 8 mravalwevris mravalwevrze gamravleba (3 sT.)
miznebi: mravalwevris mravalwevrze gamravlebis algoriTmis gacnoba da misi
gamoyenebis unaris ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes mravalwevris mravalwevrze
gamravlebis algoriTmi;
unda SeZlos:
 mravalwevrebis namravlis standartuli saxis mravalwevrad warmodgena;
 miRebuli codnis gamoyeneba gamosaxulebis gasamartiveblad.
meToduri komentarebi. gakveTili unda daiwyos erTwevris mravalwevrze gamravle-
bis gameorebiT. Semdeg ki xsnian saxelmZRvanelodan 1-l amocanas, romelSic mocemu-
lia mravalwevris mravalwevrze gamravlebis geometriuli interpretacia (amoxsnian
160
maswavlebelTan erTad). maswavlebels kiTxvaTa sistemiT mihyavs moswavleebi
daskvnis Camoyalibebamde.
Semdeg maswavlebeli sTavazobs erT-erTi orwevris romelime asoTi aRniSvnas.
miiReben erTwevris mravalwevrze namravls, rac maT ukve ician.
a  b  m   a  b  c  d   m  c  d   mc  md
 c  a  b   d  a  b   ac  bc  ad  bd .
Camoayalibeben mravalwevris mravalwevrze gamravlebis wess, jer TavianTi
mosazrebiT, Semdeg ki waikiTxaven saxelmZRvaneloSi.
yuradReba unda gamaxvildes im faqtze, rom Tu erT mravalwevrs gaaCnia m wevri,
xolo meores n wevri, maSin maT namravls msgavsi wevrebis SeerTebamde eqneba mn
wevri. es kanonzomiereba SeiZleba moswavlem gamoiyenos TviTSemowmebisaTvis, raTa
Tavidan aicilos romelime wevris dakargva
moswavle unda SeeCvios yuradRebiT muSaobas, namravlis erTwevrebis niSnebs
gansakuTrebuli yuradRebiT midgoma sWirdeba. magaliTad, #3, #4 tipis savarjiSo-
ebis amoxsnisas, dasawyisSi, sanam Temas kargad aiTviseben, umjobesia, nabij-nabij
imuSaon _ jer mavalwevrebi gadaamravlon da mere niSnebi Secvlon.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#14. naxazis gamoyeneba moswavles gauadvilebs warmodgenas marTkuTxedis zomebis
cvlilebebze. SemovitanoT marTkuTxedis gverdebis aRniSvnebi: x da 3,5x .

S1  S2  3,5 x 2   x  2  3,5 x  6   x  12  16  x  4.

Tavdapirvelad marTkuTxedis gverdebis sigrZeebi iyo 4 sm da 14 sm, xolo farTobi _


56 kv.m.
`SesaZlebelia Tu ara?~ piramidas ver eqneba 15 wibo, radgan piramidis wiboebis
raodenoba luwi ricxviT gamoisaxeba. xuTkuTxa prizmas eqneba 15 wibo.
`aba, scade!~ I gza: perimetrebis jamSi gare kvadratis gverdebi TiTojer monawile-
obs, xolo kvadratis SigniT moqceuli mkveTi wrfeebis nawilebi _2-jer.
4a  2  7a  18a.
II gza. sul warmoiSva 4  5  20 marTkuTxedi, romelTa gverdebia 0, 25a da 0, 2a , xolo
perimetri 0,9a . amitom perimetrebis jami iqneba 18a.

161
4.9 orwevris kvadrati da kubi (3 sT.)
miznebi: 1) orwevris kvadratisa da kubis formulebis gamoyvana da maTi gamoyenebis
unaris ganviTareba gamosaxulebis gasamartiveblad, igiveobebis dasamtkiceblad; 2)
Ziebis, Sedarebis, analizisa da moqmedebis gegmis SerCevis, damtkicebis unarebis
ganviTareba.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda icodes: orwevris kvadratisa da kubis
formulebi, maTi sityvieri Camoyalibeba.
unda SeeZlos: 1) orwevris kvadratisa da kubis gamosaTvleli formulebis gamoyvana;
2) formulebis gamosaxulebis gasamartiveblad da gamoTvlebis Sesasruleblad
gamoyeneba;
3) SemoTavazebul pirobebSi saboloo Sedegebis Sesabamisi samoqmedo gzis arCeva;
4) zepiri da weriTi swori metyvelebis unaris ganviTareba.
meToduri komentarebi. maswavlebelma unda SesTavazos moswavleebs orwevris
kvadratisa da kubis formulebis damoukideblad gamoyvana. amas isini aucileblad
SeZleben, rac sirTules ar warmoadgens, Tu Tavidanve SesTavazebs Canawers:
 a  b    a  b  a  b  ;
2

 a  b    a  b  a  b  ;
2

 a  b    a  b  a  b  ;
3 2

 a  b    a  b  a  b  .
3 2

formulebis ukeT gasaazreblad unda ganixilon maTi geometriuli interpretacia


(saxelmZRvaneloSi nax.1)
yuradReba unda mivaqcioT imas, rom orwevris kvadratsa da kubSi axarisxebasTan
SedarebiT, piriqiT operacia ufro uWirT xolme moswavleebs _ advilad ver xedaven
mocemul samwevrSi srul kvadrats an oTxwevrSi _ kubs. amitom am sakiTis aTviseba
unda moxdes TandaTanobiT.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
sav.#11, #12, #13, #15, #18, #19 davalebebi moiTxoven mravalwevris warmodgenas
orwevris jamis an sxavaobis kvadratis an kubis saxiT.
sav.#13, #18. moswavleebis yuradReba unda gavamaxviloT imaze, rom aseTi
magaliTebis amoxsnisas umjobesia, gamosaxuleba jer orwevris kvadratis an kubis
saxiT CavweroT da Semdeg ganvaxorcieloT Casma da mniSvnelobis gamoTvla.
sav.#20. SemovitanoT aRniSvnebi (ix.naxazze). amocanis pirobiT:
2  6a  48  a  4. 8a 2  8 16  128
2
marTkuTxedis farTobia128kv.sm.

162
4.10 kvadratebis sxvaobis, kubebis jamisa da sxvaobis formulebi (3 sT.)
miznebi: am paragrafis miznebi da swavlebis meTodika igivea, rac 4.9 paragrafis
SemTxvevaSi iyo.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav10. pasuxi: 5. sav.11. Semcirdeba 25-
iT. sav.12. Semcirdeba 225m2-iT. sav.14. a) 0,5a b  2a b ; b) 24a  2.
4 2 2 2 2

sav.15. a) 16 x 17; b) 64  n ; g) 4  2
6 x x1
 1; d) 22 x  2x y 1  22 y.
1 8
sav.16. a) x  16 y 8 ; d) 1 x3  1; T) 64x  64 y. sav.17. 4%-iT. sav.18. 25%-iT.
16 8
 n  1
2
sav.19.  n 2  2n  1. SevniSnoT, rom am tolobidan gamomdinareobs Semdegi
ganoTqvamis marTebuloba: nebismieri kenti ricxvi ori momdevno ricxvis
kvadratebis sxvaobas warmoadgens.
sav.20. 10a  b   10b  a   11a  11b  9a  9b    a  b  a  b   7, a  b  7, a  b  1.
2 2

9 5
a  4, b  3). pasuxi: 43 da 34. sav.21. a) 0,04; b) 8 ; g) 15 .
16 8

Semajamebeli samuSao #8
I varianti

1) gamoTvale:
 2, 45 2
 7,552  : 0,3.
2) romelia meti: 412 Tu 167?

3) Cawere standartuli saxiT mravalwevri:


3x2  2 x  2,5x3  4 x  3x  11x 2 .
4) gaamartive gamosaxuleba:
 a  b  a  b   a  a  b  .
5) gaamartive gamosaxuleba da gamoTvale misi mniSvneloba:
2x  y   2x  y 
2 2
, x  0,125, y  17.

163
II varianti
1) gamoTvale:
 3, 45 2
 6,552  : 0,1.
2) romelia meti: 312 Tu 97?

3) Cawere standartuli saxiT mravalwevri:


2 x 2  3x  2,5x3  3x  53x  12 x 2 .
4)gaamartive gamosaxuleba:
 x  y  x  y   x  x  y  .
5) gaamartive gamosaxuleba da gamoTvale misi mniSvneloba:
 2a  b    2a  b 
2 2
, a  0, 25, b  13.

Sefasebis sqema

1) gamoTvala kvadratebis sxvaoba _ 1 qula.


pasuxi _ 1 qula.
(sul 2qula).

2) Cawera toli fuZeebiT _ 1qula.


pasuxi _ 1 qula.
(sul 2qula).

3) Cawera erTwevrebi standartuli saxiT _ 1qula.


Cawera mravalwevri standartuli saxiT _ 1 qula.
(sul 2qula).

4) Seasrula gamravlebebi (an gaitana saerTo mamravli) __ 1qula.


pasuxi _ 1 qula.
(sul 2qula).

5) gaamartiva gamosaxuleba _ 1 qula.


gamoTvala _ 1 qula.
(sul 2qula).

164
4.11. saerTo mamravlis frCxilebs gareT gatana (3 sT.)
miznebi: 1) gavacnoT moswavleebs mravalwevris mamravlebad daSlis Sinaarsi; 2) vas-
wavloT mravalwevris mamravlebad daSla saerTo mamravlis frCxilebs gareT gata-
nis gziT; 3) CamovuyaliboT miRebuli codnis praqtikaSi gamoyenebis unari; 4) ganvu-
viTaroT Sesrulebuli davalebis sisworis dadgenis unari.
paragrafis Seswavlis Semdeg moswavlem unda SeZlos mravalwevris mamravlebad
daSla saerTo mamravlis frCxilebs gareT gatanis gziT.
meToduri komentarebi. miuxedavad imisa, rom es ori Tema urTierTSebrunebuli ope-
raciebia, mravalwevris mamravlebad daSlis Temis moswavlemde miyvana ufro rTuli
procesia, vidre _ mravalwevris mravalwevrze gamravleba. moswavlem aucileblad
unda aiTvisos mravalwevris mamravlebad daSlis sxvadasxva xerxi, romlebic Sem-
dgomSi mravali Temis aTvisebaSi gamoadgeba. es unda iyos misTvis samotivacio
mizani.
mravalwevris mamravlebad daSla saerTo mamravlis frCxilebs gareT gatanis gziT
dafuZnebulia moswavlisTvis kargad nacnob gamravlebis ganrigebadobis kanonze.
Temis warmatebiT asaTviseblad unda gaixsenon naturalur ricxvTa martiv
mamravlebad daSla, ramdenime ricxvis usg-s povna. amis miRweva SeiZleba gakveTilis
dasawyisSi ramdenime magaliTis CvenebiT, romlebsac maswavlebeli mizanmimarTulad
SearCevs. magaliTad,
1) (zepirad) ipove: usg( 12;16), usg( 14;286), usg( 100;75) ;
2) (zepirad) Seasrule moqmedeba:
a2  a2 , b 5  b, c2  c4 , d6  d 2, m 4  m8 , n3  n3 , r3  r4 , e  e2 ,
a 2 : a, b 5 : b, c8 : c 4 , d6 : d 2, m14 : m 7 , n3 : n3 , r 13 : r 4 , e10 : e 2 .
3) aRadgine gamotovebuli Tanamamravli:
a5  a 4  ?, b11  b6  ?, c9  c5  ? , d 8  ? d 3 , m7  ? m2 , n11  ? n4 .
4) aRadgine gamotovebuli Tanamamravli:
15a 5c 3  5a 4 c  ?, 24b11d  12b8  ?, 18c 9 d 4  ?  9c 5 d 4 ,
42d 8  ?  2d 3 , m 7  ? m 2 , n11  ? n 4 .
5) ramdenime xerxiT warmoadgine namravlis saxiT erTwevri: 12 m3 n.
gakveTilis teqstis magaliTebis ganxilvis Semdeg unda aRiniSnos, rom saerTo mam-
ravlis frCxilebs gareT gatanis Semdeg frCxilebSi darCenil mravalwevrSi imdeni
wevri rCeba, ramdenic iyo Tavdapirvelad mocemul mravalwevrSi. am informaciis
gaTvaliswineba daicavs Secdomisagan _ frCxilSi darCenili mravalwevris romelime
wevris dakargvisagan. am Secdomas xSirad uSveben moswavleebi.
teqstis 1-li magaliTis ganxilvisas unda avuxsnaT moswavles, rom erTwevrebis sa-
erTo mamravlia 2, aseve 2 a . Cven amaTgan unda SevarCioT`udidesi~, anu 2 a .
da ase unda moviqceT yvela sxva SemTxvevaSi – frCxilebs gareT unda gavitanoT
165
erTwevrebis udidesi saerTo gamyofi.

4.12 mravalwevris mamravlebad daSla dajgufebis xerxiT (3 sT.)


miznebi: mravalwevris mamravlebad daSlis dajgufebis xerxis gacnoba.
paragrafis Seswvlis Semdeg moswavlem unda icodes mravalwevris dajgufebis
xerxiT mamravlebad daSlis algoriTmi. unda SeeZlos miRebuli codnis gamoyeneba
meToduri komentarebi. moswavleebs xSirad uWirT mravalwevris mamravlebad daSla
dajgufebis xerxiT, amitom, rac SeiZleba, meti savarjiSo unda amoxsnan aRniSnul
Temaze. bevri unda ivarjiSon, raTa iswavlon gamosayofi jgufebis danaxva. unda
amoxsnan bevri martivi da saSualo sirTulis magaliTi.
moswavlem unda aiTvisos, rom:
∙ mravalwevris mamravlebad dasaSlelad misi wevrebi ise daajgufos, rom jgufis
yvela wevrs hqondes saerTo mamravli. Tumca, marto es piroba araa sakmarisi
mravalwevris mamravlebad dasaSlelad.

yuradRebiT daakvirdes mravalwevris wevrebis niSnebs. gaiTvaliswinos toloba:

 a  b  a  (b). saWiroebis SemTxvevaSi, sawyis etapze mainc, uaryofiTi erTwevris


win gamoiyenos (-1)-is Cawera.
 gaiTvaliswinos gantoleba: a  b  b  a.
yuradRebiT daakvirdes jgufebs, romelTa winac weria an wers `minus~ niSans.
axali masalis axsnamde sasargebloa, gaixsenon frCxilebs gareT gatanis da mraval-
wevris wevrebis frCxilebSi Caweris wesebi,Seasrulon ramdenime savarjiSo.
magaliTad, aseTi:
1) daSaleT mamravlebad gamosaxuleba:
6 x  15, 25a2b  30b, 20(a  b)2  11(a  b).
2) CawereT frCxilebSi gamosaxulebis bolo ori wevri:
25a2b  30b 12a2  5b.
3) CawereT frCxilebSi gamosaxulebis bolo sami wevri frcxilis win `minusiT~:
69a  17b  19c  25d  5.
ramdenime magaliTis amoxsnis Semdeg moswavleebma unda Camoayalibon dajgufebis
xerxiT mravalwevris mamravlebad daSlis algoriTmi da gaagrZelon magaliTebis
amoxsna saxelmZRvanelodan.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav.#2. mivaqcioT moswavlis
yuradReba imas, rom mocemuli mravalwevrebi mamravlebad SeiZleba sxvadasxva gziT
davSaloT, magram Sedegs imaves miviRebT. magaliTad, v) SegviZlia dajgufebis xerxiT
ornairad davSaloT mamravlebad.
I xerxi:
166
m 2  mn  kn  km   m 2  mn    kn  km   m  m  n   k  m  n    m  n  m  k  .
II xerxi:
m 2  mn  kn  km   m 2  km    mn  kn   m  m  k   n  m  k    m  k  m  n  .
orive xerxiT daSlam erTsa da imave SedegTan migviyvana.
sav.#12. saSualebas aZlevs moswavles dajgufebis xerxis gamoyenebiT advilad
gamoTvalos gamosaxulebis mniSvneloba.
sav.#14. meSvideklaseli moswavlisTvis cota rTuli magaliTia. klasis SesaZleblo-
bebis mixedviT unda amoxsnan #14-#16 magaliTebi. #14 _ a)
a 2 x n 1  ax n  ax  1  ax n  ax  1   ax  1   ax  1  ax n  1 .
#15. miRebuli nakveTis zomebis gasagebad farTobis mocemuli gamosaxuleba
davSaloT mamravlebad:
ab  c 2  ac  bc   ab  ac    bc  c 2   a  b  c   c  b  c    b  c  a  c 
miRebuli gamosaxulebidan vaskvniT, rom nakveTis dagrZeleba da damokleba moxda c
metriT. #16. mocemuli a, b, g gamosaxulebebi igivuri gamosaxulebebiT SevcvaloT:
x2  4 x  3  x 2  x  3x  3  x( x  1)  3( x  1)  ( x  1)( x  3);
x 4  5x 2  6  x 4  3x 2  2 x 2  6  x 2 ( x 2  3)  2( x2  3)  ( x2  3)( x2  2);
y 2  14 y  40  y 2  14 y  49  49  40  ( y  7)2  9  ( y  3)( y  3).

4.13 mravalwevris mamravlebad daSla


Semoklebuli gamravlebis formulebis gamoyenebiT (3 sT.)
miznebi: 1) vaswavloT moswavles mravalwevris mamravlebad daSla a) Semoklebuli
gamravlebis formulebis gamoyenebiT; b) sxvadasxva xerxis kombina.ciiT.
2) CamovuyaliboT moswavles mravalwevris mamravlebad daSlis xerxebis Ziebis,
logikuri gansjis, daskvnis Camoyalibebis unarebi.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda SeZlos:
 mravalwevris mamravlebad daSla Semoklebuli gamravlebis formulebiis
gamoyenebiT;
 mravalwevris mamravlebad dasaSlelad sxvadasxva xerxis kombinaciis
gamoyeneba.
meToduri komentarebi. aqamde moswavleebi mravalwevrs mamravlebad Slidnen ro-
melime erTi xerxiT. am gakveTilze isini iswavlian daSlas Semoklebuli gamravlebis
formulebisa da sxva xerxebis gamoyenebiT. am paragrafSi xdeba am sakiTxis irgvliv
maTi codnis sinTezi. iswavlian mravalwevrs mamravlebad daSlis mizniT aTvisebuli
xerxebis TanmimdevrobiT gamoyenebas. Tavis mxriv, moswavleebs uviTardebaT
algoriTmebis gamoyenebis unari. am miznis misaRwevad saxelmZRvaneloSi mocemulia
sxvadasxva saxis mravalferovani savarjiSoebi.

167
pirveli gakveTili daeTmoba mxolod Semoklebuli gamravlebis formulebis gamo-
yenebas, Semdeg gakveTilze ki isev Semoklebuli gamravlebis formulebis gamoyene-
basTan erTad xsnian martiv magaliTebs, sadac romelime ori xerxis kombinaciaa sa-
Wiro. aseTi magaliTebis damoukideblad amoxsna sasurvelia moxdes jgufurad.
jgufSi unda xdebodes amoxsnis gzis axsna-ganmarteba.Semdeg ki jgufis romelime
warmomadgeneli mTel klass auxsnis, rogor daSales mravalwevri mamravlebad.
kubebis formulebis gamoyeneba araa savaldebulo yvelasTvis. aseTi magaliTebi un-
da amoxsnan dainteresebulma moswavleebma.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. sav. #18.
a 2  ab  ac  bc  a  a  b   c  a  b    a  b  a  c  . miviReT namravlis saxiT Cawerili
farTobi, sadac pirveli Tanamamravlia marTkuTxedis sigrZe , meore – sigane.
#20. a) 3  3
n n 1
 3n 1  3  3n  4. miRebuli namravli 3-isa da 4-is jeradi, anu 12-is
jeradia. b) 5-is momdevno naturaluri xarisxebis sxvaoba ase CavweroT:
5n 1  5n  5n  5  1  5n  4. miRebuli namravli 5-isa da 4-is jeradi, anu 20-is jeradia.
    
sav.#21. a) x 5  x 4  x  1  x 4  x  1   x  1  x 4  1  x  1  x 2  1 x 2  1  x  1 ;


b) pasuxi: 1  x 1  x  2  x  2  x  x 2  4 . 
sav.#28. Tu kvadratis gverds m asoTi aRvniSnavT, maSin kvadratisa da marTkuTxe-
dis farTobebs Soris sxvaoba iqneba: m   m  a  m  a   a  100. pasuxi: 10m.
2 2

sav.#31. a) b  4b  5  b  4b  4  4  5 
4 2 4 2

  b 2  2   9   b 2  2  3  b 2  2  3    b 2  1 b 2  5  .
2

`SesaZlebelia Tu ara?~ a) Tu ori kuTxis sidideTa jami 120°-ze metia, maSin mesame
kuTxis sidide 60°-ze naklebi iqneba. miviRebT, rom samkuTxedis samive kuTxis sidide
60°-ze naklebia, rac SeuZlebelia, radgan maTi jami 180°-ze naklebi gamova. b) Tu ori
kuTxis sidideTa jami 120°-ze naklebia, maSin mesame kuTxis sidide 60°-ze meti iqneba.
miviRebT, rom samkuTxedis samive kuTxis sidide 60°-ze metia, rac SeuZlebelia,
radgan maTi jami 180°-ze meti gamova.
`aba, scade!~ n3  2n  n3  n  3n  n  n  1 n  1  3n. miRebuli jamis TiToeuli
Sesakrebi iyofa 3-ze.
4.14 gantoleba (1 sT.)
mizani: gavacnoT moswavles gantolebisa da gantolebis amonaxsnis cnebebi.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem
unda icodes cnebebi: toloba, gantoleba, gantolebis amonaxsni, rogori tolobaa
gantoleba, ras niSnavs gantolebis fesvis Semowmeba.
unda SeeZlos:
 mocemuli ricxvebidan gantolebis amonaxsnis SerCeva da Semowmeba;
 umartivesi gantolebis amoxsna;
 0  x  0, 0  5  10, 5  x  10 saxis gantolebis fesvebis raodenobis dadgena

168
meToduri komentarebi: moswavleebi umartives (erT an ormoqmedebian) gantolebebs
aqamdec xsnidnen. Cveni mizania am Temis metad gaSla da gaanalizeba.
maswavlebeli gantolebis cnebis Semotanas iwyebs problemis dasmiT, bavSvebis da-
interesebiTa da maTi gaaqtiurebiT. unda auxsnas, rom algebra maTematikuri enaa da
yvela enas aqvs kiTxviTi winadadeba. arsebobs Tu ara kiTxviTi winadadeba algebra-
Si? diax, arsebobs. magaliTad, vsvamT kiTxvas: 5-is damatebiT ra ricxvi gasam-
magdeba? sityvebiT gadmocemuli es kiTxva SegviZlia davweroT ? 5  3  ? tolobis
saxiT, sadac niSani `?~ aRniSnavs ucnob ricxvs, romelic SegviZlia aRvniSnoT raime
asoTi, magaliTad x -iT. maSin toloba aseTi saxiT Caiwereba: x  5  3x .
mivaqcioT yuradReba miRebul tolobas. CavsvaT mis marjvena da marcxena
nawilebSi ucnobi sididis ramdenime mniSvneloba, magaliTad, 0, 1 da 2. arc erT
SemTxvevaSi ar miiReba erTi da igive ricxviTi mniSvneloba. ismis kiTxva: saerTod
arsebobs ucnobi sididis aseTi mniSvneloba? amis Semdeg maswavlebels SeuZlia
Semoitanos gansazRvreba.
teqsturi amocanebi Semotanilia kiTxviTi winadadebis saxiT. Tu am kiTxvas
gamovsaxavT algebruli formiT, anu tolobis saxiT, miviRebT gantolebas.
amis Semdeg ganixileba saxelmZRvanelos teqstis amocana 1.
II gakveTili
gakveTilis Tema: gantoleba.
miznebi: 1) TemasTan dakavSirebiT miRebuli codnis ganmtkiceba;
2)yuradRebis, logikuri azrovnebis, maTematikuri metyvelebis, TanaklaselebTan
da maswavlebelTan TanamSromlobis, TviTkontrolis unaris ganviTareba;
3) maTematikisadmi interesis gaRviveba.
saWiro masala: furclebi davalebebiT, slaidebi, kompiuteri, ekrani.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
I . zepiri angariSi. winare codnis gameoreba
1) ra gamosaxulebas miviRebT frCxilebis gaxsnisas? (mopasuxe moswavle kiTxulobs
warmodgenil gamosaxulebas da zepirad asaxelebs frCxilebis gaxsniT miRebul
mravalwevrs.) 3  x  1 , 2a  b  4  , 4m  2n  m  ; n 2  n 2  n  .
2) mocemul cxrilSi moZebne toli gamosaxulebebi:
5  2a  3b  2b  4a
b( a  b) ab 2  2a 4
2  2a  b  15b  10a

a  b 2  2a 3  a 2  2b

   a 2  2b  a b b 2
_ ra wesis gamoyenebiT moZebneT toli gamosaxulebebi? (frCxilebis gaxsnis)
CamoayalibeT frCxilebis gaxsnis wesi.
3) _ SexedeT cxrils. misi marcxena da marjvena svetebSi Cawerili gamosaxulebebiT
SeadgineT erTcvladiani gantolebebi (amoxsnas ar iTxovs).

169
tolobis marcxena nawili tolobis marjvena nawili
2 x  24 0,8 z  16
5  4 y  5, 6  1 9
  11m
3 11
0,5a  56 27 y 18
1 2
m  11 0, 0008 x  65
3 9
3 5 2
11  3z  a
7 7 7

4) ras ewodeba gantolebis fesvi?(gantolebis fesvi ewodeba cvladis im mniSvne-


lobas, romlis cvladis nacvlad Casma gantolebas swor tolobad aqcevs)
_ ramdeni fesvi aqvs gantolebas: a) 100 x  0? b) 7 x  7 x  7 ? g) x 2  25? d) 0  x  0 ?
_ ricxvebidan: 4, -4, 7, romelia a) 2 x  4  x ; b) 2  3 x  2   5 x gantolebis fesvi?
I I. gantolebebis amoxsna
saxelmZRvanelodan xsnian sav.#7, 10, 11. (fesvebs amowmeben)
IV. amocanebis amoxsna saxelmZRvanelodan sav.#9 (a, b)
V. d/s saxelmZRvanelodan sav.#6.
VI. gasameorebel masalaze muSaoba saxelmZRvanelodan sav. #14, 16.
VII. Sedegebis Sejameba
_ ras ewodeba gantoleba?
_ ra ricxvs ewodeba gantolebis amonaxsni?
_ rogor Seamowmeb, aris Tu ara ricxvi mocemuli gantolebis amonaxsni?
_ ramdeni amonaxsni SeiZleba hqondes gantolebas?
_ moiyvaneT magaliTi gantolebis, romelsac aqvs: a) erTi amonaxsni; b) ori amonaxsni;
g) arcerTi amonaxsni.
_ ra ganapirobebs gantolebis fesvebis raodenobas?
VII . saSinao davaleba sav.#9 (g,d), praqtikuli samuSao.
IX. refleqsia
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #10 a)ara, b) aris, g) ara.
#11 a) ara, b) aris, g) ara.
#12 gantolebebs vxsniT namravlebad daSliT.
pasuxi: a) 0 da 2; b)0 da _3; g)_7 da 7.
#14 5sm. #15 ix. naxazi. pasuxi: R  r .
2 2

`aba, scade!@ vTqvaT, pirveli sami momdevno


naturaluri ricxvia n  1, n, n  1, maSin
umciresi udidesi
a  n  1  n  n  1  3n. momdevno sami naturaluri
ricxvi iqneba: n  2, n  3, n  4 , xolo
b  n  2  n  3  n  4  3n  9  3( n  3) da

170
ab  3n  3  n  3  9n  n  3 . es namravli 9-is jeradia da luwi (Tu n kentia, maSin n +3 luwia
da, piriqiT, Tu n luwia, maSin n +3 kentia. luwi ricxvis kent ricxvze namravli luwi ric-
xvia). e.i. 18-is jeradia, ris damtkicebac gvindoda. b) 24= 1 24  2 12  3  8  4  6. e.i. am
SemTxvevaSi ditos SeeZlo gamoeyenebina a) 23; b) 1+11=12; g) 2+7=9; d)3+5=8 wrfe.
analogiurad, vinaidan 28  1  28  2 14  4  7, am SemTxvevaSi ditos SeeZlo gamoeyenebina a)
27; b) 1+13=14; g) 3+6=9 wrfe. orive SemTxvevaSi wrfeebis erTnairi raodenoba aris 9.
vTqvaT, kvadratis gverdis sigrZea a , maSin pirvel SemTxvevaSi erTi marTkuTxe-
 x x  x x
dis perimetri iqneba 2    , xolo meore SemTxvevaSi _ 2    . pirobis
3 8 4 7
 x x  x x
Tanaxmad, 2    _ 2    =11, saidanac x  8, 4 sm. kvadratis S  70, 56 kv.sm.
3 8 4 7
4. 15 wrfivi gantoleba (2 sT.)
miznebi: 1) sistemaSi moviyvanoT da SevavsoT moswavleebis aqamde miRebuli codna
gantolebis Sesaxeb; 2) vaswavloT tolobis is Tvisebebi, romelTa gamoyenebiT vxsniT
gantolebas; 3) vaswavloT wrfivi gantolebis amoxsnis algoriTmi.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem
unda icodes:
 ra aris wrfivi erTcvladiani gantoleba;
 wrfivi erTcvladiani gantolebis amoxsnis meTodebi.
unda SeeZlos:
 wrfivi erTcvladiani gantolebis amocnoba;
 tolobis Tvisebebis gamoyeneba wrfivi erTcvladiani gantolebis
amosaxsnelad;
 wrfivi da masze dayvanadi (martivi) gantolebis amoxsna;
meToduri komentarebi: moswavleebs aqvT ukve miRebuli garkveuli codna gantole-
bis Sesaxeb. ician, ra aris gantoleba, gantolebis fesvi, SeuZliaT martivi ganto-
lebebis amoxsna, gantolebis gamoyenebiT martivi amocanebis amoxsna. me-7 klasSi am
codnas iRrmaveben da imdidreben. moswavleebma amjerad unda Seiswavlon tolobaTa
is Tvisebebi, romelTa saSualebiTac xdeba gantolebis Canacvleba misi tolfasi
gantolebiT (Tumca gantolebaTa tolfasobis zust ganmartebas ar viZleviT).
maswavlebeli moswavleebs Seaxsenebs erTi ariTmetikuli moqmedebis Semcveli
tolobis ucnobi komponentis povnis im wesebs, romelTa meSveobiTac xsnidnen
gantolebebs da am wesebs algebrulad Caawerinebs:
1) Tu a  b  c , maSin a  c  b, b  c  a;
2) Tu a  b  d , maSin a  b  d , b  a  d ;
3) Tu ab  c, maSin a  c : b, b  c : a;
4) Tu a : b  d , maSin a  bd , b  a : d .
amis Semdeg sTavazobs martiv gantolebebs am wesebis gamoyenebiT. magaliTad, Tu
2 x  20, maSin x  10 da a. S. ramdenime aseTi gantolebis amoxsnis Semdeg xsnian

171
gantolebebs saxelmZRvanelos teqstis mixedviT, rac ukve eyrdnoba tolobis
Semdeg Tvisebebs:
1. Tu a  b , maSin a  c  b  c;
2. Tu a  b , maSin a  c  b  c;
3. Tu a  b , maSin ac  bc;
a b
4. Tu a  b da c  0, maSin  .
c c
teqstSi moyvanili magaliTebis garCevis Semdeg Camoayalibeben wrfivi gantolebis
amoxsnis algoriTms.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. # 4. a) 264; b) 12; T) -1,8; i) 4 . # 5. a)
2 1
0,5; b) 9 ; g) 4 . # 6. Tu mocemul gantolebaSi x -is nacvlad CavsvamT 0,3-s, miviRebT
3 3
k  1. # 7. m  4. # 8. 115°. #9. m  m  n   m  m  n   2m2 .

4.16 amocanis amoxsnis algebruli meTodi (3 sT.)


mizani: vaswavloT moswavles amocanis verbaluri (sityvieri) da algebruli modelis
(gantolebis) Sedgena da am modelis saSualebiT amocanis amoxsna.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos
gantolebis Sedgena amocanis pirobebis mixedviT (modelireba), misi amoxsna da
Sesabamisi pasuxis Cawera.
meToduri komentarebi: gantolebis SedgeniT amocanebs moswavleebi aqamdec
xsnidnen. am paragrafSi Cveni mizania kidev erTxel gaiazron am meTodis arsi da
Camoayalibon meTodis algoriTmi. gakveTilze yuradReba unda gamaxvildes
amocanis amoxsnis verbaluri da algebruli modelis Sedgenaze. moswavleebma unda
gaiazron algebruli meTodis saWiroeba. yoveli amocanis amoxsnisas, aucilebelia,
daicvan moqmedebaTa Tanmimdevroba.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#5. x  2 x  30; x  10; 2 x  20. pasuxi: I bidonSi 20l, II-Si 10l.
#7. x  x  2  22; x  10. x  2  12. I maRaziaSi 12, II-Si 10 yuTi.
#9. x  64  100  38  136; x  138 . pasuxi: diliT maRaziaSi iyo 138kg Saqari.
#11. 2(a  5a )  48; a  4; 5a  20 . pasuxi: 4 sm; 20 sm.
#19. vTqvaT, firma SeTanxmebiT erT dReSi amzadebda x nawarms, 10 dReSi unda gaemzade-
bina 10 x nawarmi. sinamdvileSi firma dReSi amzadebda ( x +27) nawarms da 7( x +27) nawarmi
gaamzada, rac SeTanxmebul raodenobaze 54-iT metia. vwerT gantolebas:
7( x +27) _ 10 x = 54; saidanac x =45; 45+27=72. pasuxi: sawarmo dReSi amzadebda 72 nawarms.
#21. 2 x  2( x  10)  330  30 , saidanac x =70. pasuxi: 80km/sT, 70km/sT. #22. vTqvaT, miiReba
n cali ficari, ( n  1) gadaxerxvaze daixarjeba 4( n  1) mm sisqis masala. gantolebas eqneba
aseTi saxe: 4( n  1) +30 n =336, saidanac n =10. pasuxi: miiReba 10 cali ficari.
#23. fexburTelTa asakis jami iyo 16-jer 23 weli, anu 368 weli. erTi maTganis wasvlis Sem-
deg igi gautolda 330 wels. wasuli fexburTelis asaki yofila 368 w _ 330 w = 38 w.
172
#25. vTqvaT, navsadgurebs Soris manZilia S. gemis siCqare mdgar wyalSi iqneba
S S 9S 8
(  ):2  (km/sT), amitom S manZilis gavlas mdgar wyalSi gemi 8 saaTs moandomebs.
8 10 80 9
#26. vTqvaT, bebias asakia 10x  y . pirobis Tanaxmad 10x  y  x  57, 9x  y  57. x da y
cifrebia, x  6, y  3. pasuxi: 63.
`aba, scade!~ vTqvaT, saZiebeli ricxvia 100x  10 y  z. pirobis Tanaxmad 100 x  10 y  z 
 9 10 x  z  . aqedan, 10x  10 y  8z, e.i. z  5, saidanac x  y  4 da imis gamo, rom x da y cif-
rebia, sul SesaZlebelia oTxi SemTxveva: a) x  1, y  3; b) x  2, y  2; g) x  3, y  1;
d) x  4, y  0. pasuxi: 135; 225; 315; 405.

4.17 mimdevrobebi (2 sT.)


gakveTilis Tema: mimdevroba
gakveTilis tipi: axali masalis axsna – kvleviTi xasiaTis
miznebi:
 gavacnoT moswavles mimdevroba, magaliTebis meSveobiT SevuqmnaT warmodgena
mimdevrobebze, mimdevrobis struqturaze;
 Sedarebisa da analizis, daskvnis Camoyalibebis, sakuTari azris maTematikur
enaze gadmocemisa da dasabuTebis unarebis ganviTareba.
paragrafSi gadmocemuli masalis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:
 rogor mimdevrobas hqvia sasruli, usasrulo, perioduli, mudmivi, zrdadi da
klebadi;

unda SeZlos:
 im wesis amocnoba, ra wesiTac mimdevrobaa Sedgenili;
 mimdevrobis gavrcoba;
 perioduli mimdevrobis amocnoba periodis dadgena;
 sityvierad an formuliT mocemuli mimdevrobis Sedgena;
 mocemuli mimdevrobis wevris povna misi nomris mixedviT da, piriqiT,
mimdevrobis wevris nomris dadgena.
meToduri komentarebi: paragrafSi moswavle ecnoba maTematikis erT-erT ZiriTad
cnebas – mimdevrobas. misi sworad gaazreba metad mniSvnelovania rogorc
TavisTavad, ise Semdegi maTematikuri cnebebis SeswavlisTvis Sesamzadeblad.
mivaqcioT moswavlis yuradReba imas, rom:
 mimdevroba gansazRvrulad iTvleba, Tu mocemuli nomriT am nomris mqone wevri
calsaxad ganisazRvreba;
 arsebobs mimdevrobis mocemis sxvadasxva xerxi (sityvieri aRwera, formula,
grafiki, wevrTa CamonaTvali).
periodul mimdevrobebze msjelobisas kargi iqneba, realuri perioduli movle-
nebis dasaxeleba (weliwadis droebi, kviris dReebi, mTvaris fazebi, saaTis Cvenebebi
da a. S.).

173
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
I . mzadeba axali masalis asaxsnelad
_ ra aris maTematikuri kvleva?
_ rogor sruldeba maTematikuri kvleva?
_ ra aris saWiro maTematikuri kvlevis dasawyebad?
_ rogori SeiZleba iyos kvlevis xangrZlivoba?
_ ra aris kvlevis dros mTavari? (moswavleebisagan, ra Tqma unda, miiRebs pasuxebs,
magram sabolood Camoayalibeben Semdegs: kvlevisas svam bevr kiTxvas, eZeb pasuxs am
kiTxvebze. zogjer iReb damakmayofilebel pasuxs, zogjer _ vera. mTavaria, ar
SeCerde, gansazRvre kvlevisa da moqmedebis mimarTuleba. arCevani Senzea
damokidebuli.)
_ gaixseneT samSabaTis gakveTilebis cxrili. (asaxeleben.) ras vigebT am cxriliT:
(gakveTilebis mimdevrobas.)
_ vTqvaT, erTad waxvediT TeatrSi 10 Tanaklaseli da meoTxe rigSi dasxediT
pirvelive skamidan ise, rom Tqven Soris sxva aravin mjdara. ras vityviT, rogor
iqneba Camowerili skamebze Tqveni kuTvnili adgilebis nomrebi? (TanmimdevrobiT)
anu mimdevrobiT? (diax.) Tqven garSemo ris dasaxasiaTeblad gamoiyenebT sityva
`mimdevrobas~? magaliTad, skolaSi? (gakveTilebis cxrili, klasebis numeracia 1, 2,
3, . . . ,. skolis gareT sad SegxvedriaT mimdevrobis magaliTi? (maRaziaSi rigSi dogma,
bankSi angariSis nomeri, TviTmfrinavSi bileTis mixedviT kuTvnili adgili, quCebis
gadanomrva, korpusSi binebis gadanomrva, . . .) rogor aris es yvelaferi gadanomrili?
(mimdevrobiT.)
_ vin mixvda, ra iqneba Cveni dRevandeli gakveTilis Tema? (mimdevroba.) diax, unda
SeviswavloT ricxvTa mimdevrobebi.
I I. axali masalis axsna
_ daviwyoT naturalur ricxvTa mimdevrobiT. aba, vis SeuZlia dagviweros
naturalur ricxvTa mimdevroba? erTi moswavle gamodis dafasTan da wers:
1, 2, 3, 4, 5, . . .
_ ratom dawere sami wertili mZimis Semdeg? (Tu moswavlem mravali wertili ar
dawera, hkiTxavs, yvela ricxvis dawera SeuZlia Tu ara, sasrulia Tu usasrulo es
mimdevroba).
_ SeviswavloT axla es mimdevroba. ra kiTxvebs moifiqrebT mis Sesaxeb?
moswavleebi svamen kiTxvebs (maswavlebels mihyavs klasi kiTxvebis amowurvamde):
 rogori ricxvebis mimdevrobaa?
 romeli ricxvia mimdevrobis I wevri? me-2 wevri? . . .
 ra gansxvavebaa mimdevrobis pirvel da meore wevrebs Soris? meoTxe da mexuTe
wevrebs Soris? or mezobel wevrs Soris? . . .
 mimdevrobis wevrebis sidide izrdeba Tu mcirdeba?
 mimdevrobis raodenoba sasrulia Tu usasrulo?
Camoweren kiTxvebs da moswavleebi gascemen pasuxs yvela am kiTxvas.
_ ra davadgineT naturaluri ricxvebis mimdevrobis kvlevisas?
pasuxoben:

174
 mimdevrobis wevrebi SeiZleba gadavnomroT TanmimdevrobiT.
 naturalur ricxvTa mimdevrobis or mezobel wevrs Soris sxvaoba mudmivia da 1-
is tolia.
 naturalur ricxvTa mimdevrobis wevrebi zrdis mixedviTaa dalagebuli, anu
naturalur ricxvTa mimdevroba zrdadia.
 naturalur ricxvTa mimdevroba usasruloa.
_ yoCaR, bavSvebo! Tqven SesaniSnavad SeZeliT naturalur ricxvTa mimdevrobis
gamokvleva.
IV. ganmtkiceba
_ ricxvTa mimdevroba mocemulad iTvleba, Tu miTiTebulia wesi, romliTac misi
wevrebi calsaxad ganisazRvreba.
_ axla me getyviT wess da Tqven damiwereT mimdevroba am wesis mixedviT. magaliTad,
damiwereT luw ricxvTa mimdevroba.
jer adgilidan CamoTvlis erTi moswavle mimdevrobis ramdenime wevrs da Semdeg
dafazec daweren.
_ rogor CawerT zogadad, formuliT luw ricxvs?
ikvleven luw naturalur ricxvTa mimdevrobas naturaluri ricxvebis kvlevis
analogiurad. maswavlebeli asaxelebs am mimdevrobis romelime wevrs, moswavle
asaxelebs mis wina da momdevno wevrebs. analogiurad ikvleven kent ricxvTa
mimdevrobas. weren kenti ricxvis zogad formulas. msjeloben mimdevrobis mocemis
xerxebze.
amocanebis amoxsna.
1) sawyobSi 300t xorbalia. sawyobidan yoveldRiurad gaaqvT 30 t xorbali. ramdeni
tona xorbals gaitanen sawyobidan 1 dReSi? 2 dReSi? 3 dReSi?
 ramdeni tona xorbali darCeba sawyobSi 1 dRis Semdeg? 2 dRis Semdeg? 3 dRis
Semdeg?
 monacemebis mixedviT aageT wertilovani diagrama.
 rogor daukavSireb amocanis pasuxebs mimdevrobas? daaxasiaTe mimdevroba.
2) intensiuri zrdis SemTxvevaSi adamiani 1welSi 5 sm-s imatebs simaRleSi. Tornikes
simaRle axla 110 sm-ia.
 ra simaRlis iqneba Tornike 2 wlis Semdeg? 5 wlis Semdeg?
 monacemebis mixedviT aageT wertilovani diagram.
 rogor daukavSireb amocanis pasuxebs mimdevrobas? daaxasiaTe mimdevroba.
msjeloben geometriuli figurebis periodul mimdevrobaze (saxelmZRvaneloSi
mocemuli naxatebis mixedviT) da ganmartaven, ra aris perioduli mimdevroba.
moifiqreben perioduli mimdevrobis 3-4 magaliTs. Semdeg varskvlavebisa da aso `a~-
sgan Sedgenil mimdevrobebs da msjeloben mudmiv mimdevrobasa da maT qvemoT
mocemul sxva saxis mimdevrobebze.
klasSi muSaoben saxelmZRvanelos sav.#1-4-ze.
IV. d/s I varianti: sav.#sav.#8 (a, g, e); II varianti: sav.#(b, d, v)
V. refleqsia
_ ra iyo dRes Cveni mizani? mivaRwieT mizans?
_ rodis iTvleba mimdevroba mocemulad?
175
_ romelia mimdevrobis me-11 wevris wina wevri? momdevno wevri?
_ rogor mimdevrobas hqvia mudmivi? zrdadi? usasrulo?
_ mimdevrobis romel wevrs ar gaaCnia wina wevri?
IV. Sedegebis Sefaseba
moswavlis Sefaseba moxdeba:
 misi codnis donis gaTvaliswinebiT;
 imis mixedviT, Tu rogori iyo misi aqtiuroba axali masalis asaxsnelad
mzadebisas, mimdevrobis cxovrebiseuli magaliTebis moyvanisas, mimdevrobebis
kvlevisas, amocanebis amoxsnisas;
 damoukidebeli samuSaos Sesrulebis xarisxis gaTvaliswinebiT.
V. saSinao davaleba sav.#5, #6, #7.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. #1.a)-8; -22; b)ricxvi 42 – ara; -63 da
-32 _ diax; g) 46-e; d) 22; e) me-19 wevri -19-is tolia. #2. a) 20-s; 42-s; b) ricxvi 62 aris
31-e wevri; ricxvi 63 ar aris am mimdevrobis wevri; g) 23-e; d) 41-s; e) 42.
#3. a) 4-is; 7; 10-is; b) 23-e da 24-e; g) 10 da 11. #4. b) 3-is; 5-is; 7-is; g) 28-e, 29-e da 30-
e; d) 7 da 7; e) pirveli orniSna wevria ricxvi 10, misi nomeria 28; v) me-40 wevria14, me-
100 _ 34 . TiToeuli maTgani orniSna ricxvia. #5. martivi ricxvebis mimdevrobis
pirveli aTi wevria: 2, 3, 5, 7, 11,13, 17, 19, 23, 29. a) 1 ar aris martivi ricxvi; 13 da 37
aris; 21 ar aris; b) martivi ricxvi 29-is nomeri am mimdevrobaSi aris 10; g) 43 da 53; d)
1 2 3 4 5 6
3 (esenia 41, 43 da 47). #6. , , , , , , ... #7. fibonaCis mimdevrobaa. pasuxebi:
2 3 4 5 6 7
2, 5, 21. #9. 1) c, d , c, d , c, d , c, d , ...; 2) c, d , c, c, d , c, c, d , c, c, d , c,...;
#10. 1) 1, 0, 2, 1, 0, 2, 1, 0, 2, 1, 0, 2, ...; 2)1, 0, 2, 1, 1, 0, 2, 1, 1, 0, 2, 1, 1, 0, 2, 1,. .
#11. a) 1; b) 7. #12. mimdevrobis periodi Sedgeba 24  60  1440 wevrisagan.
#13. mimdevroba periodulia, mas SviddRiani periodi aqvs: orSabaTi, xuTSabaTi,
kvira, oTxSabaTi, SabaTi, samSabaTi, paraskevi.
#14. a) 1, 2, 3, 4, 5, 0, 1, 2, 3, 4, 5, 0 1, ... b) 0-s; 2-s; 4-s; g) mimdevroba periodulia;
d) mimdevrobis periodi eqvsi ricxvisgan Sedgeba: 1, 2, 3, 4, 5, 0.
#15. periodulia, 4-is jeradi xarisxebi dabolovdeba 6-iT.
#16. Tu me-3 wevrs aRvniSnavT x-iT, miviRebT periodul mimdevrobas: 2, 5, x, 2,5, x, . . . ,
me-10 da me-100 wevrebi tolia 2-is. #17. 8 wevri. #18. 17. #19. 25 da 20. # 20. 88%.
7
#21. 10kg. #22. a) ; b) 1 . #23. 3 wlis. #24. 23 wlis.
18
`aba, scade! ~ 1) umciresi 77, udidesi 83; 2) 1.

4.18 ariTmetikuli progresia (2 sT.)


miznebi: gavacnoT moswavleebs mudmivi nazrdis mqone ricxviTi mimdevroba –
ariTmetikuli progresia da im realuri procesebis magaliTebi, romlebic amgvari
mimdevrobiT aRiwereba.
codna da unarebi: paragrafSi gadmocemuli masalis Seswavlis Sedegad moswavle
SeZlebs:
 amoicnos ariTmetikuli progresia da ipovos misi sxvaoba;
176
 ganavrcos ariTmetikuli progresiis mocemuli fragmenti;
 gansazRvros ariTmetikuli progresiis wevrebi mocemuli ori wevris an wevrisa da
progresiis sxvaobis saSualebiT.
meToduri komentarebi: mudmivi nazrdis mqone mimdevrobebis Seswavla mniSvnelo-
vania zogadad mimdevrobis cnebis gaazrebis donis gasaRrmaveblad, aseve SemdegSi
cvladi sididis, funqcionaluri damokidebulebis, kerZod, pirdapirpropor-
ciulobis cnebebis warmatebulad aTvisebisaTvis.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi. # 1. pasuxi
a) 4 7 10 13 16 19 22 ;

b) 9,1 8,8 8,5 8,2 7,9 7,6 7,3 ;

g) 4 6 8 10 12 14 16 ;

d) 7,5 6 4,5 3 1,5 0 -1,5 ;

1 3 1 1 3
#2. a) 5, 25   4 ; b) 5, 25  3  3, 75  16,5 ; g) 5, 25  2   5 ; d) 5, 25  3   7,5 .
2 4 12 12 4
#3. 10, 55. #4. a) 25; b) ara.
#6.

2 5 8 11 14 17 20 ;

10 7 4 1 -2 -5 -8 ;

-0,1 0,8 1,7 2,6 3,5 4,4 5,3 ;

8 5 2 -1 -4 -7 -10 ;

9,1 7,1 5,1 3,1 1,1 -0,9 -2,9 ;

1 0 1 1 3,5 2 5 .
1 1 2 4 5
6 6 3 3 6
5 1
#7. a) 2; 12; b) -3; -1; g) -0,6; 4,9; d) ; 4 ; e) 5; -58.
6 3
# 8. a) 6; -14; b) -3; 11; g) 0,1; -3,9; d) -0,75; -0,5.
#10. 15 Tvis Semdeg. #11. 14 dRis Semdeg. #12. 3,5m.
#13. a) aris me-4 wevri; b) aris me-3 wevri; g) ar aris; d) aris me-7 wevri.
#14. am progresiis eqvsi sawyisi wevri uaryofiTia. progresiis pirveli dadebiTi
wevria meSvide wevri, romelic 1-is tolia.
#15. 7dadebiTi wevria; -2 aris pirveli uaryofiTi wevri.
#16. vTqvaT, ariTmetikuli progresiis sxvaobaa d, xolo x am progresiis erT-erTi
177
wevria. maSin am wevris mezobeli wevrebi iqneba x-d da x+d, maTi jamis naxevari ki iqneba
(x - d )  (x  d )
, anu x -is toli. winadadebis WeSmaritebaSi moswavlis darwmuneba
2
umjobesia konkretuli progresiebis magaliTebis ganxilviT daviwyoT.
#19. radgan periodi ori wevrisagan Sedgeba, am mimdevrobis mesame wevri pirvelis,
xolo meore wevri meoTxis toli unda iyos:
2 1 2 1 2 1 2 1 2 ...
#20. 6 #21. 20  P  30; #22. 50%.
IV Tavis mimoxilva

#1. a) -2,5; b)8; g)9; d)2,5; e)0,528; v)4,2.


#20. dilis 10 saaTidan dRis 3 saaTamde gavida 5sT. turistebma mdinareze 2 sT dayves.
Tu saZiebel manZils aRvniSnavT s -iT, maSin SegviZlia davweroT gantoleba:
s s s s
  2;   2; s  17,5 . pasuxi: navmisadgoms 17,5 km-iT daSordnen.
18  3 18  3 21 15
28. S  a 2  b 2 . # 29. S  9a  4b . #35. vTqvaT, klasSi m gogona da n vaJia. pirobis
Tanaxmad, 165m  162n  164  m  n   m  2n.
`aba, scade!~ vTqvaT, aRmarTis sigrZea x , daRmarTis sigrZe y . maSin, saxlidan skoli-
x y y x
saken daxarjuli dro iqneba , skolidan saxlisken _  , xolo orive mimar-
4 6 4 6
x y x y x y x y 5
TulebiT _  . pirobis Tanaxmad,    x  y  2 km. SeiZleba
4 6 4 6 6
romelime moswavle Tavidanve mixvdes, rom orive mimarTulebis jamSi aRmarTebiTac
saZiebeli manZilia gavlili da daRmarTebiTac da erTi ucnobiT gaakeTos amocana.

testi #4

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25

g d a b b a b a a d g d g d d a b g g a g g g d g

178
Semajamebeli samuSao #9
I varianti

1. Semdegi ricxvebidan: 0; -1; 1 romelia 3( x  4)  6 x  9 gantolebis amonaxsni?

2. amoxseni gantoleba: a) 9 x  14 x  7,5 ; b) 1,5-0, 8b  6  0, 2b .

3. Seadgine gantoleba da amoxseni: x ricxvs miumates misi gasamkecebiT miRebuli


ricxvi da miiRes 128,8.

4. cvladis ra mniSvnelobebisaTvis aris 2 x 14 da x  12 gamosaxulebebis


mniSvnelobebi toli?

5. baRSi vaSlisa da atmis xeebia, sul 45. atmis xeebis raodenoba vaSlis xeebis
raodenobaze 50%-iT metia. ramdeni vaSlisa da ramdeni atmis xea baRSi?

II varianti

1. Semdegi ricxvebidan: 1; -2; 2 romelia 2( x  3)  8 x  6 gantolebis amonaxsni?

2. amoxseni gantoleba: a) 2 y  0, 04  0,96  3 y ; b) 0, 4 a  1, 5  8  0, 6 a .

3. Seadgine gantoleba da amoxseni: x ricxvs miumates misi gaorkecebiT miRebuli


ricxvi da miiRes 321,9.

4. cvladis ra mniSvnelobebisaTvis aris 3x  14 da 6 x gamosaxulebebis


mniSvnelobebi toli?

5. yuTebSi awyvia 64 kilogrami vaSli da msxali. vaSlis masa 40% naklebia msxlis
masaze. ramdeni kilogrami vaSli da ramdeni kilogrami msxalia yuTebSi?

Sefasebis sqema (10 qula)


1. SearCia swori pasuxi – 1 qula
2. TiToeuli sworad amoxsnili gantolebisaTvis TiTo qula. (sul _ 2 qula.)
3. a) Seadgina gantoleba – 1 qula; b) amoxsna gantoleba – 1 qula. (sul _ 2 qula.)
4. a) gautola gamosaxulebebi – 1; b) amoxsna gantoleba – 1 qula. (sul _ 2 qula.)
5. a) gamosaxa orive raodenoba erTi cvladiT _ 1 qula;
b) Seadgina gantoleba – 1 qula;
g) amoxsna gantoleba da dawera pasuxi _ 1 qula. (sul _ 3 qula.)

179
Tavi 5
koordinatTa sistema

Tavis miznebi: Tavis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:


 ra aris sakoordinato sistema;
 ra aris wertilis abscisa da ordinata;
 rogor vipovoT wertilis koordinatebi;.
 rogor vipovoT wertili misi koordinatebiT;
 rogor avagoT cvladebs Soris damokidebulebis grafiki;
 ras warmoadgens sidideTa pirdapirproporciuli damokidebuleba da rogor
avagoT misi grafiki.
 ra aris paraleluri gadatana, rogor gamoiTvleba misi koordinatebi;
moswavles unda SeeZlos:
 sakoordinato sistemis ageba;
 wertilis abscisisa da ordinatis povna da wertilis povna mocemuli
koordinatebiT;
 cvladebs Soris damokidebulebis grafikis wakiTxva da pirdapirpro-
porciuli damokidebulebis grafikis ageba;
 RerZuli simetriiT an/da paraleluri gadataniT miRebuli wertilis
koordinatebis dadgena;
 paraleluri gadatanis koordinatebis dadgena.

5.1 wertilis koordinatebi sibrtyeze. (2 sT.)

miznebi: gavacnoT moswavleebs koordinatTa sistema sibrtyeze, SemovitanoT


saTanado cnebebi, vaswavloT koordinatTa sistemis ageba da mocemuli wertilis
koordinatebis povna.
paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda icodes:
 saTanado terminebi;
 ra aris koordinatTa sistema, sakoordinato RerZebi, aTvlis saTave;
 ras warmoadgens ricxvTa wyvili, romelic gansazRvravs wertilis mdebareobas
sibrtyeze.
unda SeZlos:
 sibrtyeze marTkuTxa koordinatTa sistemis ageba;
 sakoordinato sibrtyeze mocemuli wertilis koordinatebis _ abscisisa da
ordinatis povna.
meToduri komentarebi: koordinatTa sistemis axsna mizanSewonilia, ricxviT RerZze
wertilebis koordinatebis gaxsenebiT daiwyos. moswavlem unda Seasrulos
paragrafSi moyvanili #1 da #2 amocanebis analogiuri amocanebi, xolo Semdeg
maswavleblis xelmZRvanelobiT ujrian furcelze aagos koordinatTa sistema.
maswavlebelma unda mosTxovos moswavleebs, rom naxazi saxazaviT koreqtulad iyos
Sesrulebuli. sasurvelia, erTeulovani danayofi mozrdili iyos, magaliTad,

180
ujris 2 gverdi (1 sm.). am wesebis dacva momavalSi moswavles gauadvilebs koor-
dinatTa sistemasTan muSaobas. paragrafSi moyvanili meore amocanac _ wertilis
koordinatebis moZebna, yvela moswavlem aucileblad unda Seasrulos klasSi.
yuradReba unda gamaxvildes wertilis koordinatebis moZebnis im SemTxvevaze,
rodesac wertili erT-erT sakoordinato RerZze mdebareobs.
saWiro masala: fanqari, saxazavi, ujriani rveuli.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi. winare codnis gaaqtiureba
maswavlebels dafasTan gamohyavs moswavle (pirobiTad N) da sTxovs ori wrfis
daxazvas. moswavle xazavs.
maswavlebeli: _ rogori urTierTganlageba SeiZleba hqondes wrfeebs sibrtyeze?
(isini SeiZleba kveTdnen erTmaneTs, SeiZleba ar kveTdnen.)
_ rogori urTierTmdebareoba aqvs N-is mier daxazul wrfeebs?(dafaze daxazulia an
mkveTi, an paraleluri wrfeebi.)
_ rogori kuTxiT SeiZleba gadakveTon wrfeebma erTmaneTi?
_ ra hqvia wrfeebs, romlebic erTmaneTs 900 -iani kuTxiT kveTs? (urTierTmarTobu-
li, perpendikularuli.)
maswavlebeli daxazavs a wrfes, moniSnavs masze O wertils da kiTxulobs:
_ SesaZlebelia, Tu ara O wertilze gavavloT a wrfis perpendikularuli? ramdeni?
maswavlebeli aCvenebs naxazs da kiTxulobs: _ ra aris naxazze gamosaxuli?
(sakoordinato wrfe.)

‐1 1

_ rogori koordinatebi aqvs C da D wertilebs?(dadebiTi) A da B wertilebs?


( uaryofiTi.) O wertils? (0-is toli.)
_ daasaxeleT naxazze mocemuli wertilebis koordinatebi.
III. gakveTilis miznebisa da amocanebis gacnoba
_ vin zis pirveli rigis meore merxze?
_ Tqvenc dasviT msgavsi SekiTxva. (2-3 moswavle svams msgavs SekiTxvebs.)
_ ras vasaxelebT? (moswavlis mier dakavebuli merxis koordinatebs.)
_ vin mixvda, raze vimsjelebT dRes? (koordinatebze.)
_ diax, dRes gavecnobiT sakoordinato sistemas, wertilis koordinatebs sibrtyeze
da viswavliT sakoordinato sibrtyeze mocemuli wertilis koordinatebis
dadgenas.
IV. axali masalis axsna
maswavlebeli saubrobs imaze, rom moswavleebi xSirad Sexvedrian cxovrebaSi sa-
sakoordinato sistemis gamoyenebas. magaliTad, TeatrSi, kinodarbazSi, matareb-
liT, TviTmfrinaviTa Tu avtobusiT mgzavrobisas (bileTze miTiTebuli koordina-
tebiT), Wadrakis TamaSisas, globusiT sargeblobisas, rodesac grZedebsa da gane-
debs iyenebdnen. sakoordinato sistemis gamoyenebiT adgenen obieqtebis adgil-
samyofels. paralelurad aCvenebs Sesabamis suraTebs ekranze da uyveba
sakoordinato sistemis avtorze _ rene dekartze.
181
maswavlebeli acnobs sakoordinato sistemas sakoordinato RerZebisa da aTvlis
saTavis SemotaniT.

marTkuTxa koordinatTa sistema

4
saTave
3
2
abscisaTa RerZi
1

‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 O 1 2 3 4 5
‐1
‐2
ordinatTa RerZi
‐3

4

Semdeg 1) aZlevs ukve agebuli wertilebis magaliTebs da TiToeul maTganze

ganmartaven, romelia abscisa da romeli ordinata. 


4
2) aZlevs sakoordinato sibrtyeze agebul werti- 3
2
lebs da sTxovs maTi koordinatebis dasaxelebas. 1
‐3 ‐2 ‐1 0
‐1 1 2
‐2
wertilis koordinatTa gansazRvra
4

‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 O 1 2 3 4 5
‐1
‐2

V. fiz. wuTebi. TamaSi: `marjvena-marcxena, zeviT-qveviT~.


_ me davasaxeleb ricxvebs da erT-erT sakoordinato RerZs. Tu dasaxelebuli ricxvi
dadebiTia, xeli im mimarTulebiT unda aswioT, aTvlis saTavis mimarT romel
mxaresac mdebareobs es ricxvi dasaxelebul RerZze.
magaliTad,

182
 Tu davasaxele ricxvi 8 da abscisaTa RerZi, maSin marjvena mklavs gaSliT
horizontalurad.
 Tu davasaxele abscisaTa RerZi da -4, maSin gaSliT marcxena xels isev horizon-
talurad.
 Tu davasaxele ordinatTa RerZi da 6, maSin marjvena xels aswevT zeviT.
 Tu davasaxele ordinatTa RerZi da -2, maSin orive xels dawevT qveviT.
 Tu davasaxele 0, maSin dasxdebiT. (monacvleobiT asaxelebs dadebiT da uaryofiT
ricxvebs (10 ricxvi sakmarisia) da nuls. bavSvebi asruleben Sesabamis moqmedebebs.)
_ yoCaR, bavSvebo! dasxediT.
VI. ganmtkiceba
saxelmZRvanelodan sav.#1, #3, #4, #6, #9, #11, #12.
VII. d/s sav.#2, #5.
VIII. refleqsia
_ ra gavakeTeT dRes? (gavecaniT sakoordinato sistemas, sakoordinato RerZebs,
wertilis koordinatebsa da maTs dasaxelebebs, viswavleT sakoordinato sibrtyis
ageba, sakoordinato sibrtyeze mocmuli wertilis koordinatebis dadgena.
gavixseneT koordinatebis gamoyenebis magaliTebi adamianis cxovrebaSi.
_ dafaze gamokrulia cxrili, romelSic yoveli Tqvengani gasvlisas Cawers `+” an
`_“ niSans imis mixedviT, Tu ra pasuxi aqvs.
me vici, ra aris sakoor- me SemiZlia wertilis
dinato sistema. koordinatebis povna.

IX. saSinao davaleba sav.#7, #8, 10, 16. dainteresebulT: sav.#13-15. moitanon fur-
clebi, romelzec agebuli iqneba sakoordinato sistema.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi:# 14. SesaZlo variantebia:
sul gvaqvs ori SemTxveva:

7 1. C ( 1; 7), D ( 3; 7).


A B 2. C ( 1;3), D ( 3;3).

1 b) C(6;8)
8
-7 -3 1 4
B D
#15
2 A(6;2)
a) 4 A B
6

C
4

183
5.2 wertilis ageba Tavisi koordinatebiT (3 sT.)
miznebi: 1) sakoordinato sistemis Sesaxeb miRebuli codnis gameoreba; 2) sakoordi-
nato sibrtyeze wertilis agebis algoriTmis Seswavla.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos wertilis
ageba misi koordinatebiT, mravalkuTxedis wveroebis koordinatebis saSualebiT
Sesabamisi mravalkuTxedis ageba.
saWiro masala: fanqari. saxazavi, planSeti, sasignalo baraTebi, ekrani, proeqtori,
masala damoukidebeli samuSaosTvis.
meToduri komentarebi. am paragrafSi gadawyvetilia wina paragrafSi Seswavlili
amocanis Sebrunebuli amocana _ wertilis povna misi koordinatebiT. wertilis
moZebnis meTodis axsnisas, sasurvelia, moswavleebs avuxsnaT koordinatTa meTodis
mniSvnelobac, romelic wertilebs ricxvTa wyvilebiT gamosaxavs. movuyvanoT
magaliTebi sxvadasxva sferodan, sadac koordinatebi gamoiyeneba.
savarjiSoebi mravalkuTxedis wveroebis saSualebiT mravalkuTxedis agebaze Se-
iZleba moswavleTa wyvilebma gaakeTon: erTi moswavle koordinatTa sistemaSi xazavs
mravalkuTxeds da poulobs misi wveroebis koordinatebs, Semdeg am koordinatebs
gadascems meore moswavles, romelic koordinatebis saSualebiT agebs
mravalkuTxeds. bolos moswavleebi adareben erTmaneTs TavianT mravalkuTxedebs,
Secdomis SemTxvevaSi asworeben mas.
aCvenebs, sakoordinato RerZebiT sakoordinato sibrtyis 4 meoTxedad dayofas.
marTkuTxa koordinatTa sistema

II meoTxedi I meoTxedi

O
III meoTxedi IV meoTxedi


saubroben koordinatebis niSnebze.


yuradReba unda gamaxvildes wertilis koordinatebis moZebnaze im SemTxvevaSi,
rodesac wertili erT-erT sakoordinato RerZze mdebareobs.
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi
1) _ ra viswavleT wina gakveTilze? (koordinatTa sistema sibrtyeze.)
_ risgan Sedgeba koordinatTa sistema sibrtyeze? (erTmaneTis marTobuli ori
ricxviTi wrfisagan.)
_ ramden nawilad yofs sibrtyes sakoordinato RerZebi? (4.)
_ rogor fiqrobT ra hqvia am nawilebs? (meoTxedebi.)
_ ra saxelwodebebiTaa cnobili sakoordinato RerZebi? (abscisaTa da ordinatTa
RerZebi.)
_ romelia abscisaTa RerZi? (horizontaluri.)
184
_ ra mimarTuleba aqvs abscisaTa RerZs? (marcxnidan marjvniv.)
_ romelia ordinatTa RerZi? (vertikaluri.)
_ ra mimarTuleba aqvs ordinatTa RerZs? (qvemodan zemoT.)
_ ra aris abscisa? ordinata?
_ rogor ikiTxeba Canaweri: M (4; 3) ?
 ( M wertilis abscisaa 4 da ordinati _3.)
 ( M wertili koordinatebiT 4 da _3.)
 ( M wertilis koordinatebia ricxvTa wyvili: (4 ; _3).)
2) _ vis SeuZlia moiyvanos koordinatebis gamoyenebis praqtikuli magaliTi?
( mosalodneli pasuxebi:
 kinodarbazSi rigisa da adgilis nomrebi;
 koordinatebiT moicema qalaqebis mdebareoba rukaze;
 koordinatebiT moicema TviTmfrinavisa Tu varskvlavis adgilsamyofeli
caSi;
 koordinatebiT moicema kunZulisa Tu gemis adgilsamyofeli zRvaSi;
da sxva.
3) sworad aris Tu ara miTiTebuli mocemuli wertilebis koordinatebi?
pasuxi maniSneT sasignalo baraTebiT swor Canawerze maCveneT `+~, arasworze `_~.

 6
5
4
3
2 
 1

‐7 ‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 1 2 3 4 5 6 7 8
‐1
‐2
 ‐3 
‐4

Sefasebisas yovel swor pasuxze eZleva moswavles 1 qula, arasworze _ 0 qula.


III. axali masalis axsna
saxelmZRvaneloSi mocemulia wertilis agebisa da samkuTxedis agebis magaliTebi.
am agebis Sesrulebis Semdeg msjeloben wertilebis koordinatebze meoTxedebis
mixedviT. magaliTebs ganixilaven naxazebis gamoyenebiT.
IV. ganmtkiceba
1) maswavlebeli aZlevs xuTi wertilis koordinatebs, moswavleebi ageben am
wertilebs. moswavleebi wyvilebSi cvlian rveulebs. maswavlebelis gamoaqvs
pasuxebi da amowmeben pasuxebs. yoveli sworad agebuli wertili imsaxurebs 2 qulas
(1 abscisis, 1 ordinatis sworad agebaze)
2) saxelmZRvanelodan sav.#1, 3, 5, 7, 16. damoukideblad, maswavleblis meTvalyureo-
biT muSaoben dafaze da rveulebSi.

185
V. d/s
I varianti: 1) a) aage samkuTxedi, romlis wveroebia: A(2; 2), B (4;7), C (6; 2) ;
b) ipove BP simaRlis fuZis koordinatebi;
g) ipove BP monakveTis sigrZe.
pasuxi: b) P(4; 2); g) BP =5.
I I varianti: 1) a) aage samkuTxedi, romlis wveroebia: A( 9;1), B ( 6; 6), C ( 3; 1) ;
b) ipove BP simaRlis fuZis koordinatebi;
g) ipove BP monakveTis sigrZe.
pasuxi: b) P ( 6;1); g) BP =5.
davalebas rveulebSi asruleben. naSromebs wyvilebSi cvlian da amowmeben. Tavis
pasuxebs adareben maswavleblis mier gamotanil pasuxebs, asworeben Secdomebs.
Semajamebeli Sefaseba
a) aago samkuTxedis
 mxolod erTi wvero sworad _ 1 qula;
 mxolod ori wvero sworad _ 2 qula;
 samive wvero sworad _ 3 qula.
sakiTxis Sefasebis umaRlesi qula _ 3.
b) sworad
 dauSva simaRle _ 1 qula;
 ipova simaRlis fuZis koordinatebi _ 2 qula.
sakiTxis Sefasebis umaRlesi qula _ 2.
g) sworad gamoTvala BP monakveTis sigrZe _ 2 qula.
sakiTxis Sefasebis umaRlesi qula _ 2.
damoukidebeli samuSaos Sefasebis umaRlesi qula _ 7.
Sefasebis kriteriumi
7 qula _ Sefaseba `10~
6 qula _ Sefaseba `9~
5 qula _ Sefaseba `8~
4 qula _ Sefaseba `7~
3 qula _ Sefaseba `6~
Sedegebis Sejameba
_ ra gavimeoreT dRes?
_ ra viswavleT dRes?
maswavlebeli acxadebs Sedegebs.
saSinao davaleba 1) sav.# 2, #4, #6.
2) msurvelebma Seadginon zRapari an literaturuli Canaxati Temaze: `sakoordinato
sibrtye~.
II gakveTili
miznebi: codnis ganmtkiceba Temaze: wertilis ageba misi koordinatebiT.
saWiro masala: fanqari, saxazavi

186
gakveTilis msvleloba
I. organizaciuli momenti
II. zepiri angariSi
upasuxeT kiTxvebs:
 rogor avagoT wertili misi koordinatebiT?
 rogor avagoT mravalkuTxedi wveroebis koordinatebiT?
 rogor avagoT marTkuTxedi, roca mocemuli gvaqvs misi mxolod sami wveros
koordinati?
 ra niSani aqvs pirvel sakoordinato meoTxedSi mdebare wertilis abscisas?
ordinatas?
 ra niSani aqvs me-2 sakoordinato meoTxedSi mdebare wertilis abscisas?
ordinatas?
 ra niSani aqvs me-3 sakoordinato meoTxedSi mdebare wertilis abscisas?
ordinatas?
 ra niSani aqvs me-4 sakoordinato meoTxedSi mdebare wertilis abscisas?
ordinatas?
 ra koordinatebi aqvs aTvlis saTaves?
 ra SegiZliaT TqvaT abscisaTa RerZis marTobul wrfeze mdebare
wertilebis abscisebze?
 romel wertilebs aqvs toli ordinatebi?
 ra SegiZliaT TqvaT abscisaTa RerZze mdebare wertilis ordinataze?
 romeli wertilebis abscisebia nulis toli?
axla ki damoukideblad imuSaveT
III. d/s
I varianti
1) sakoordinato sibrtyeze aage AB da CD mkveTi wrfeebi da ipove maTi
gadakveTis wertilis koordinatebi.
2) romel sakoordinato wrfes ( OX an OY ) miekuTvneba wertilebi:

E (6; 0), F (0; 5), K (7; 0), L(0;9) ?

3) aage samkuTxedi romlis wveroebi A( 2;  3), B (3;5), C(2;  4) wertilebSia.

4) aage ABCD oTxkuTxedi, romlis wveroebi A(2;1), B (2; 6), C (7; 6), D (7;1)
wertilebSia da ipove oTxkuTxedis perimetri da farTobi.

II varianti

1) sakoordinato sibrtyeze aage AB da CD mkveTi wrfeebi da ipove maTi


gadakveTis wertilis koordinatebi.

2) romel sakoordinato wrfes ( OX an OY ) miekuTvneba wertilebi:

E (5; 0), F (0;11), K (6; 0), L(0; 7) ?


187
3) aage samkuTxedi, romlis wveroebi A(2;3), B ( 3; 5), C( 2; 4) wertilebSia.

4) aage ABCD oTxkuTxedi, romlis wveroebi A(3; 2), B (3; 4), C ( 2; 4), D ( 2; 2)
wertilebSia da ipove oTxkuTxedis perimetri da farTobi.
damoukidebel samuSaos abareben maswavlebels da iwyeben praqtikuli samuSaos
Sesrulebas.
praqtikuli samuSao
mocemuli pirobebiT ramdenime marTkuTxedis agebaa SesaZlebeli.
gansaxilveli SemTxvevebi davyoT 2 tipad.
1) rodesac abscisaTa RerZis paraleluria 4 erTeulovani monakveTis sigrZis mqone
gverdi.
3
2) rodesac abscisaTa RerZis paraleluria 3 2
erTeulovani monakveTis sigrZis mqone gverdi. 1
I SemTxvevaSi SesaZloa 4 varianti (xazaven.) #1 #2
‐7 ‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 1 2 3 4
danarCeni wveroebis koordinatebi iqneba: ‐1
 ‐2
‐3
#4
#1 . . .( -6;1), ( -6;-2), (-2;1); #3 ‐4
#2. . . (-2;1), ( 2;1), ( 2;-2);
#3 . . .( -2;-5), ( -6;-5), (-6;2); #4 . . .( 2;-2), ( 2;-5), .( -2;-5).

II SemTxvevaSi SesaZloa 4 varianti (xazaven.)


danarCeni wveroebis koordinatebi iqneba: 3
2
1
#1 . . .( -5;2), ( -5;-2), (-2;2); #1 #2
‐7 ‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 1 2 3 4
‐1
#2. . . (1;2), ( 2;2), ( -2;2);  ‐2
‐3
#3 . . .( -5;-6), ( -5;2), (-5;-2); #3 #4‐4
#4 . . .( 2;-2), ( 2;-5), .( -2;-5
praqtikuli samuSaos Semowmebis mizniT maswavlebels ekranze gamoaqvs pasuxebi.
asworeben Secdomebs.
maswavlebeli ganmaviTarebel Sefasebas wers damoukidebeli da praqtikuli muSa-
obis namuSevrebis mixedviT.
III gakveTili
jgfuri samuSao: ` naxatebi sakoordinato badeze~

gakveTili tardeba informatikis kabinetSi.


gakveTilis Tema: sakoordinato sibrtye.
miznebi:
 sakoordiato sibrtyeze wertilebis agebis unaris ganviTareba (kompiuteris
gamoyenebiT).
 sagnisadmi interesis gaRviveba (garemomcveli samyaros sxvadasxva figuris
daxatviT).
188
 azrovnebis, kompiuterTan muSaobis unarebis ganviTareba.
 moswavlis pirovnebis TviTrealizaciis pirobebis Seqmna.
 moswavlis SemecnebiTi da SemoqmedebiTi aqtiurobis gazrda. samuSaos
Sesrulebis mimarT pasuxismgeblobis, maswavlebelsa da TanaklaselebTan
TanamSromlobis unar-Cvevebis Camoyalibeba-ganviTareba.
saganTaSorisi kavSirebi: maTematika, informatika.
saWiro masala: kompiuteri, proeqtori, ekrani, prezentacia, naxatebis
koordinatebi.
muSaobis forma: individualuri, wyvilebsa da jgufebSi muSaoba.
sxvadasxva teqnologiebis gamoyeneba amaRlebs moswavleTa motivacias, ayalibebs
garesamyaros esTetikur aRqmas.
gakveTilis msvleloba
moswavleebi 4-kacian jgufebad iyofian. jgufs ori davaleba eZleva. TiTo dava-
lebaze 2-2 moswavle muSaobs. erTi karnaxobs wertilTa koordinatebs, meore agebs am
wertilebs, mokarnaxe akontrolebs mewyviles. namuSevari fasdeba sisworisa da
gamoyenebuli drois mixedviT. (klasSi Tu 12 moswavleze metia, variantebi
gameordeba). moswavleebi naxatze miRebul figurebs survilis mixedviT aferadeben.
naxatebs ekranze aCveneben.
sadac araa kompiuteris gamoyenebis saSualeba, iq maswavlebeli rveulis badeze
(ori gverdi) Seasrulebinebs davalebas.
aageT sakoordinato sibrtyeze wertilebi da SeaerTeT TanmimdevrobiT:
I gundi (gemi, delfini- 51 wertili)

naxati 1. erTeulovani monakveTi _ rveulis ujris 2 gverdis sigrZis


1. (-5;3); (10;3); (5;0); (-2;0); (-5;3);
2. (-2:3); (2;10); (5;3); 3. (-2;3); (2;13); (4;13); (3;12); (4;11); (2;11).

naxati 2 erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 1 gverdis sigrZis


(-8; 7), (-7; 8), (-5; 7), (-4; 8), (-2; 9), (0; 9), (2; 8), (5; 6), (9; 4), (10; 3), (8; 3), (6; 2), (6; 0),
(5; -3), (4; -5), (2; -7), (0; -8), (0; -11), (-1; -12), (-2; -10), (-3; -9), (-5; -8), (-4; -7), (-3; -5),
(-4; -3), (-6; -2), (-8; -3), (-9; -5), (-8; -7), (-6; -8), (-4; -7), (-1; -7), (1; -4), (1; -1), (0; 1).
I I gundi (ixvi, tita – 56 wertili)

naxati 1.erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 1 gverdis sigrZis

1. (-3;3); (0;6); (0;9); (-2;17); (-2;13); (-3;14); (-3;10); (-4;13); (-6;9); (-6;6); (-3;3);

2. (-3;3); (-3;-3); (2;2); (-2;-6); (-3;-11); (-3;-13); (-3;-11); (-5;-5); (-3;-3).

189
naxati 2. erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 1 gverdis sigrZis
(-1; 2), (0; 2), (1; 1), (1; 0), (0; -2), (-8; -8), (-7; -6), (-7; -4), (-6; -1), (-5; 1), (-1; 5),

(-2; 8), (-2; 9), (-1; 10), (1; 10), (2; 9), (5; 8), (2; 8), (1; 7), (2; 5), (3; 2), (3; 1), (2; -1), (2; -2), (-

1; -5), (-1; -8), (1; -9), (0; -10), (-1; -9), (-1; -10), (-2; -8), (-2; 5,5), (-5; -7),

(-6; -9), (-9; -9), (-8; -8).

I I I gundi (Tevzi, TviTmfrinavi – 56 wertili)


`Tevzi~ erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 2 gverdis sigrZis
(-6;0); (-3;2); (2;4);(0;2); (4;1); (6;0); (9;3); (8;0); (3;- 3); (6;0); (4;-1); (0;-2); (1;-3); (-3;-2); (-6;0);
Tvali: (-4;0).

`TviTmfrinavi~ _ erTeulovani monakveTi _2 ujra


(-2; 4,5), (-0,5; 4), (0; 4), (5,5; 6,5), (7,5; 5,5), (2,5; -1), (1,5; - 2), (- 5; - 7), (- 6; - 5), (-3,5; 0,5), (-
3,5; 1), (-4; 2,5), (-5,5; 5,5) , (-5,5; 6), (-5; 6), (-2; 4,5), (-1; 3,5), (3,5; -2,5), (4,5; -3,5), (6,5;-2,5),
(7,5;-3), (6;-5), (6,5;-6), (5,5;-5,5), (3,5;-7), (3;-6), (4;-4), (3;- 3), (-3; 1,5),(-4; 2,5).

I V gundi (naZvi, beRura – 56 wertili)


`beRura~ _ erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 2 gverdis sigrZis
(-6; 7), (-5; 8), (-4,5; 9), (-3; 9,5), (-1; 9), (0; 6), (1; 5), (4; 7), (7; 8), (9; 6), (12; 2), (13; 1), (7;1),
(5; -1), (6; -3), (8; -4), (11; -5), (13; -6), (12; -7), (11; -8), (9; -10), (8; -11), (7; -9), (6; -6), (5;
-4), (-2; -2), (-7; -2), (-12; -5), (-11; 1), (-10; 3), (-7; 4), (-3; 4), (-4; 6), (-5; 7), (-6; 7).

`naZvi~ _ erTeulovani monakveTi _rveulis ujris 2 gverdis sigrZis


(0;14); (2;11); (1;11); (3;9); (1;9); (4; 6); (2;6); (5;3); (1;3); (1;2); (-1;2); (-1;3); (-5;3);

(-2;6); (-4;6); (-1;9); (-3;9); (-1;11); (-2;11); (0;14).

`aba, scade!~ mocemulobis Tanaxmad, a 10  6 . aqedan, a  2, magram a  2 ar


2

gamodgeba, radgan am SemTxvevaSi 1  a  1  0, meore meoTxedSi ki wertilTa


ordinatebi dadebiTia. pasuxi: (-6;3).

190
5.3 grafiki (1 sT.)
mizani: SevaswavloT moswavleebs cvladebs Soris cxriliT an formuliT mocemuli
damokidebulebis grafikis ageba, grafikis saSualebiT cvladis mniSvnelobis povna.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavlem unda gaacnobieros
kavSiri wertilovan diagramas, xazovan diagramasa da grafiks Soris. man unda SeZlos
aagos cxriliT an formuliT mocemuli damokidebulebis Sesabamisi wertilovani da
xazovani diagramebi. xazovani diagrama gaiazros, rogorc cvladebs Soris
damokidebulebis Sesabamis grafikTan miaxloebuli texili.
gamoyenebuli resursebi: fanqari, saxazavi.
meToduri komentarebi: moswavleebSi grafikis agebisa da wakiTxvis unaris gamo-
muSavebas saskolo maTematikis kursSi udidesi yuradReba eTmoba. amitom es para-
grafi erT-erTi umniSvnelovanesia saxelmZRvaneloSi. Cven varCieT, grafikis ageba
dagvekavSirebina moswavlisaTvis ukve nacnob obieqtTan – diagramasTan. aqedan
gamomdinare, grafikis agebis etapebia:
1) cxrilis Sedgena;
2) wertilovani diagramis ageba;
3) wertilovani diagramidan xazovani diagramis miReba, romelsac asagebi grafikis
miaxloebiT gamosaxulebad vTvliT;
4) xazovani diagramis analizi (im SemTxvevaSi, rodesac cvladebs Sori wrfivi damo-
kidebulebaa, xazovani diagrama grafiks emTxveva).
paragrafis mTavari mizania, moswavlem aiTvisos TiToeuli es etapi. masalis
axsnisas xazi gausviT im garemoebas, rom xazovani diagrama miT ufro axloa `namdvil~
grafikTan, rac ufro axloa ganlagebuli erTmaneTTan misi kvanZebi. TvalsaCinod
daanaxveT es faqti grafikis agebisas.
grafikis wakiTxvis aTviseba moswavlem umjobesia, grafikis agebis Semdeg daiwyos,
rac mas grafikis ukeTesad gagebis saSualebas miscems. kerZod, mis gankargulebaSi
iqneba cxrili, romelic mis mier napovni mniSvnelobebis Semowmebis saSualebas
miscems.
grafikis agebis nimuSad SeuZliaT gamoiyenon paragrafSi moyvanili dedamiwis
mosaxleobis zrdis grafiki. jgufur davalebad moswavleebs SeiZleba misceT raime
praqtikul amocanasTan dakavSirebuli grafikis ageba, magaliTad, aagon Tqvens
skolaSi moswavleebis asaksa da maTs raodenobas Soris damokidebulebis grafiki.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#2 amocanis amosaxsnelad sakmarisia, moswavlem miaxloebiT (uaxloes danayofamde
sizustiT) miuTiTos cvladis saZiebeli mniSvnelobebi, magram amocanis klasSi gar-
Cevisas moswavleTa yuradReba miaqcieT im faqts, rom saZiebeli mniSvnelobebi ufro
didi sizustiT SegviZlia vipovoT, Tu grafikis Sesabamisi wertilebis mdebareobas
ukeTesad SevafasebT. magaliTad, y (0)  3, 25 . amocanis bolo SekiTxvasTan dakavSi-
rebiT maswavlebelma unda miuTiTos, rom rac ufro mcirea y cvladis mniSvneloba,
miT ufro dabla mdebareobs am mniSvnelobis Sesabamisi wertili diagramaze.
#3. pasuxi: y  1,8 . mosalodnelia, rom moswavleebi xazovani diagramis agebisas uzu-
stobas dauSveben da Sedegad sxva mniSvnelobas miiReben. gaamaxvileT moswavleTa yu-
radReba diagramebisa da grafikebis maRali sizustiT agebis mniSvnelobaze.
191
#5.b) 12 ; g)0,5;6,5; 8 ; e)3,5 ar aris n cvladis dasaSvebi mniSvneloba. v) A  0,5n.
#6. S  400  80t. #7. miaqcieT moswavleTa yuradReba im garemoebas, rom agebuli
diagramis wertilebi koordinatTa saTaveze gamaval wrfeze mdebareobs.
#8. g) amocana maswavlebels saSualebas aZlevs, kidev erTxel Seaxsenos moswavleebs
diagramis zustad agebis mniSvneloba.
#9. amocana saSualebas aZlevs moswavles, daadginos grafikis saSualebiT mocemuli
cvladi sididis Tvisebebi. sasurvelia, am amocanaze klasma erToblivad imsjelos,
Seafasos moswavleebis mier moyvanili prognozebi da maTi argumentebi. miaqcieT yu-
radReba im faqts, rom moswavles bolo SekiTxvebze sapasuxod garkveuli prognozis
gakeTeba dasWirdeba.
`SesaZlebelia, Tu ara? ~ 1. SeuZlebelia; 2) a)SeuZlebelia; b) SesaZlebelia.
`aba, scade!~ amoxsna 1 2  3 ...10  28  34  ... 52  7  (24  32  5)2  7 . maSasadame, unda wai-
Salos 7. saZiebeli ricxvia 24  32  5  720.

5.4 pirdapirproporciulobis grafiki (2 sT.)


miznebi:
 gavacnoT cvladebs Soris pirdapirproporciuli damokidebuleba;
 vaswavloT pirdapirproporciuli damokidebulebis Tvisebebi da misi grafikis
ageba;
 moviyvanoT cvladebs Soris pirdapirproporciuli damokidebulebis magaliTebi
praqtikidan.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos: cxriliT,
formuliT an grafikiT mocemul an praqtikul amocanebSi monawile sidideebs Soris
gamoarCios erTmaneTze pirdapirproporciulad damokidebuli sidideebi,
warmoadginos pirdapirproporciul cvladebs Soris damokidebuleba cxrilis,
formulis an grafikis saSualebiT.
meToduri komentarebi: sidideebs Soris pirdapirproporciul damokidebulebas mo-
swavleebi ukve dawyebiTi klasebidan ecnobian. moZraobis, muSaobis, Tu faswarmoq-
mnis amocanebs isini proporciuli damokidebulebis (maT Soris, ukuproporciuli
damokidebulebis) gamoyenebiT xsnidnen. amjerad am damokidebaulebas ganvixilavT,
rogorc wina sam paragrafSi Seswavlil cvladebs Soris damokidebulebis
mniSvnelovan kerZo SemTxvevas. paragrafis mizania, pirdapirproporciuli da-
mokidebulebisTvis daakonkretos cvladebTan dakavSirebuli cnebebi da Tvisebebi.
masalis axsnis dawyeba mizanSewonilia pirdapirproporciuli sidideebis Tvisebebis
gameorebiT, rac axal masalaze bunebrivad gadasvlis saSualebas iZleva. masalis
axsnis Semdeg SegiZliaT dasvaT kiTxvebi:
 ra kavSiria proporciasa da pirdapirproporciul cvladebs Soris?
 ratom hqvia pirdapirproporciuli cvladebis Sefardebas proporciulobis
koeficienti? da a.S., raTa ganamtkicdes kavSiri adre naswavl masalasTan.

arsebiTia, rom paragrafSi gadmocemuli masalis aTvisebis Sedegad moswavles


SeeZlos pirdapirproporciuli damokidebulebis dadgena Seswavlil praqtikuli

192
xasiaTis ZiriTad amocanebSi, kerZod, cvladebs Soris damokidebuleba jgufebSi:
moZraobis siCqare _ moZraobis dro _ gavlili manZili; saqonlis fasi _ saqonlis
raodenoba _ nayidi saqonlis Rirebuleba; samuSaos Sesrulebis siCqare _ samuSaos
Sesrulebis dro _ Sesrulebuli samuSaos raodenoba. amasTan mas unda SeeZlos
cvladebs Soris arapirdapirproporciuli damokidebulebis magaliTebis moyvanac
praqtikuli amocanebidan.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#1. pirdapirproporciulad damokidebuli sidideebi moyvanilia b),d),e) punqtebSi.
#2. proporciulobis koeficientia -1,2. #3. mniSvneloba 8 unda Seicvalos 9-iT. #4.
5 5
L   x . #5. g) x  z . #7. g) s  2t .
3 2
#9. praqtikuli xasiaTis savarjiSos amoxsna wina TavebSi Seswavlili masalis codnas
moiTxovs. gansakuTrebuli yuradReba unda mieqces amocanis Sinaarsidan ga-
momdinare cvladebis dasaSvebi mniSvnelobebis dadgenas da damokidebulebis gra-
fikis agebas, romelsac amjerad wertilovani diagramis saxe aqvs. pasuxi: b)11 fan-
qarSi gadaixdis 2,75 lars, 3 larad iyidis 12 fanqars. g) proporciulobis ko-
eficienti: 0,25 emTxveva fanqris larebSi gamosaxul Rirebulebas. d) L  0,25n .
e)amocanis Sinaarsidan gamomdinare, n cvladis dasaSvebi mniSvnelobebi
arauaryofiTi mTeli ricxvebia. v) amocanis Sinaarsidan gamomdinare, L cvladis das-
aSvebi mniSvnelobebi 0,25 -is jeradi arauaryofiTi ricxvebia. z) L cvladis n
cvladze damokidebulebis grafiki wertilovani grafikia! igi Seicavs mxolod im
wertilebs, romlebic n cvladis dasaSveb, e. i. mTel arauaryofiT mniSvnelobebs
Seesabameba.
#11. am savarjiSos mizania moswavleebs gavaxsenoT me-6 klasSi Seswavlili parale-
luri gadatana. momdevno paragrafSi paraleluri gadatana ganixileba sakoordina-
to sibrtyeze.
`aba, scade!~ vTqvaT, klasSi darCa x moswavle. maTgan mesamedi iqneba gogona. makas da
1
elenes wasvlamde ki iqneboda oriT meti, anu x  2 . meore mxriv, gogonebis wasvlam-
3
2 2
de klasSi iyo x  2 moswavle, romelTagan nawili, anu ( x  2) iyo gogona. miviReT
5 5
1 2
gantoleba: x  2 = ( x  2)  x  18.
3 5
5.5 figuraTa paraleluri gadatana (2 sT.)
mizani: koordinatTa sistemaSi paraleluri gadatanis Semotana, paraleluri
gadatanis Tvisebebis Seswavla.
codna da unarebi: paragrafis Seswavlis Sedegad moswavles unda SeeZlos mocemuli
wertilis paraleluri gadataniT miRebuli wertilis koordinatebis gamoTvla,
mocemuli figuris paraleluri gadataniT miRebuli figuris ageba, paraleluri
gadatanis koordinatebis gamoTvla.
meToduri komentarebi: saskolo kursSi paraleluri gadatanis Semotanis ramdenime

193
gza arsebobs. Cven avirCieT paraleluri gadatanis aRwera koordinatTa sistemis
daxmarebiT. es saSualebas gvaZlevs, moswavlisTvis ukve nacnob masalaze
dayrdnobiT davadginoT paraleluri gadatanis Tvisebebi. paraleluri gadatanis
koordinatebiT mocema uadvilebs moswavles paraleluri gadataniT miRebuli
figuris agebas.
komentarebi savarjiSoebis Sesaxeb da pasuxebi.
#1. A1 (2;3) .#2 B ( 6;3, 3). #4 (1,5; 0, 7) .
#5. paraleluri gadatanis koordinatebia (1; 4,5) , amitom D1 (4;9,5) .
#6. D ( 2;5) wertilis simetriuli wertilia D1 ( 2; 5) , amitom paraleluri gadata-
nis koordinatebia (0; 10) .
#7. M (3; 1) wertilis simetriuli wertilia M ( 3; 1) , amitom paraleluri
gadatanis koordinatebia ( 6;0) .
#8. paraleluri gadatanis koordinatebi iqneba U (0; 2) , amitom paraleluri

1 1 monakveTis boloebis koordinatebia P1 (1;1) , Q1 (4; 3) .


gadataniT miRebuli PQ
#9. AB -s simetriuli monakveTis boloebis koordinatebia ( 2;3) da ( 4;3). T para-
lelurma gadatanam A(2;3) wertili A1 ( 4;3) wertilSi gadaitana, amitomaa T ( 6;0) .
#10. paraleluri gadatanis koordinatebi iqneba (2;0), raSic moswavleebi advilad
darwmundebian, Tu am simetriebiT TanmimdevrobiT imoqmedeben sibrtyis
wertilebze. #11. 3. #12. 500 lari. #13. 24sm. #14. 480km/sT. #17. 112.
`aba, scade!~ n ‐kuTxa piramidas aqvs n  1 wvero, 2n wibo da n  1 waxnagi. pirobis Ta-
naxmad n  1  n  1  2n  38  n  9.
V Tavis mimoxilva. #1 pasuxi: 3.#2.13. #3 (4;6). #6. (1;-2). #8. 28.
#9.18. me-7 klasis moswavles am amocanis amoxsna sxvadasxva gziT SeuZlia.
1) farTobis gazomva paletiT; 2) ukve icis, rom diagonalebi toli aqvs marT-
kuTxeds, magram imasac dainaxavs, rom naxazze kvadrati miiReba, romelic sako-
ordinato RerZebiT tol tolferda marTkuTxa samkuTxedebad iyofa da maTi
hipotenuzebis midgmiT miiReba marTkuTxedi, romlis gverdebia 3 da 6.
#15. (3;0). #16. a) (0,5;12); b)(0,6;7). #18. (-1;3),( 3;3 ).
#19. AC kvadratis diagonalia. moswavle amoxsnas A da C wveroebis agebiT iwyebs.
moZebnis diagonalebis gadakveTis wertils da aagebs BD diagonals.
#21. amocanis amoxsnas mocemuli wertilebis agebiT iwyebs. B fuZis Suawertilia,
amitom misgan marjvniv AB monakveTis toli monakveTis agebiT miiRebs samkuTxedis
fuZis meore wveros koordinatebs _ (5;1), xolo B wertilidan ordinatTa RerZis
paraleluri wrfisa da AC wrfis kveTis wertili samkuTxedis mesame wveros
koordinatebs miiRebs (unda ganmartos, rom B wertilidan aRmarTuli marTobi
tolferda samkuTxedis mediana da amave dros simaRlecaa). pasuxi: b)(5;1), (3;3).
#22. amocanas ori amoxsna aqvs: (4;0) da (-4;0).
`aba, scade!~ am faqtis demonstrireba jer konkretuli koordinatebiT SegviZlia,

194
vaCvenoT xolo Semdeg _ zogadad: A  x; y  wertilze P paraleluri gadatanis
moqmedebiT miviRebT A1  x  a; y  b  wertils, xolo Semdeg Q -s moqmedebiT _

Q1  x  a  c; y  b  d  wertils.

testi #5

pasuxebi:

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15
a g b b a b a g a a a b g a b

16 17 18 19 20 21 22 23 24 25
a g d b a d b b a g

195
Semajamebeli samuSao #10

I varianti
1) sakoordinato sibrtyeze aage ABCD marTkuTxedi, Tu cnobilia misi sami wveros
koordinatebi: A( 5; 2), B ( 5; 6), C (1; 6) . a) ipove D wertilis koordinatebi;
b) ipove ABCD marTkuTxedis perimetri;
g) ipove diagonalebis gadakveTis wertilis koordinatebi.

2) ipove A wertilis koordinatebi, Tu P(1; 4) paraleluri gadataniT


igi B(2;1) wertilSi gadavida.

3) ipove im paraleluri gadatanis koordinatebi, romelic A( 2,3; 0, 2) wertils


B (4,1;1, 2) wertilSi gadaitans.

4) aage y  2 x pirdapirproporciuli damokidebulebis grafiki.

II varianti
1) sakoordinato sibrtyeze aage ABCD marTkuTxedi, Tu cnobilia misi sami wveros
koordinatebi: A(6;1), B ( 6; 4), C (1; 4) .
a) ipove D wertilis koordinatebi;
b) ipove ABCD marTkuTxedis perimetri;
g) ipove diagonalebis gadakveTis wertilis koordinatebi.

2) ipove A wertilis koordinatebi, Tu P (-1;4) paraleluri gadataniT


igi B (2;-1) wertilSi gadavida.

3) ipove im paraleluri gadatanis koordinatebi, romelic A (2,3;-0,2) wertils


B (-4,1;1,2) wertilSi gadaitans.

4) aage y  3x pirdapirproporciuli damokidebulebis grafiki.

Sefasebis sqema: (10qula)


1) aago A, B da C wertilebi – 1 qula
ipova D wertilis koordinatebi – 1 qula
ipova ABCD marTkuTxedis perimetri – 1 qula.
ipova diagonalebis gadakveTis wertilis koordinatebi – 1 qula (sul 4 qula)

2) ToToeuli sworad gamoTvlili koordinatisTvis 1 qula (sul 2 qula)


3) ToToeuli sworad gamoTvlili koordinatisTvis 1 qula (sul 2 qula)

4) ipova grafikze mdebare (0;0)-sgan gansxvavebuli wertilis koordinatebi _1 qula


aago grafiki - 1 qula (sul 2qula)
196
mTeli kursis gasameorebeli მასალა (testebi)
testi #1
maTematikuri modeli, dadebiTi da uaryofiTi ricxvebi.
gamosaxulebis mniSvnelobis gamoTvla

1) arCilma A qalaqidan B qalaqamde manZili  km/sT siCqariT m sT-Si gaiara, xolo


B qalaqidan D qalaqamde _ imave siCqariT n sT-Si. ra manZili gaiara arCilma A
qalaqidan D qalaqamde?
mn  mn
a)  m  n  km; b) km; g) km; d) km.
 mn 
2) marTkuTxedis formis miwis nakveTis sigrZea a m, sigane _ b m. qvemoT
mocemulTagan SearCie miwis nakveTis farTobis gamosaTvleli formula.
a)  a  b  m2;
2
b) 2  a  b  m2; g) ab m2;  
d) a 2  b 2 m2.

3) iataki dafarulia a sm sigrZis gverdis mqone n cali kvadratis formis


filiT. qvemoT mocemulTagan SearCie iatakis farTobis gamosaTvleli
formula.
a) na 2 m2; b) an 2 m2; g) an m2; d) 2  a  n  m2.

4) SearCie mocemuli situaciis maTematikuri modeli: `restornisTvis SeiZines 12


magida a larad da 48 skami _ TiTo15 larad. navaWrSi gadaixades 2340 lari.@
a  48 15
a) 12   a  48 15   2340 ; b) ;
12
g) a  48 15  2340 ; d) 12a  48 15  2340 .

5) Cawere ricxviTi gamosaxulebis saxiT winadadeba:


1 2 2
`ipove -is  -ze ganayofisa da 1 -is 0,01-ze namravlis sxvaoba.@
5 15 3
2 1 2 1  2 2 
a)  :  1  0,01; b) :    1  0, 01 ;
15 5 3 5  15 3 
1 2 2 1  2 2
g) :  1  0,01; d) :     1  0, 01.
5 15 3 5  15  3

6) Cawere ricxviTi gamosaxulebis saxiT winadadeba:


5 6 11
` -isa da  -is namravlisa da 6,28-isa da -is saxvaobis namravli.”
6 35 150
5  6 11  5  6   11 
a)     6, 28   b)       6, 28  
6  35 150  6  35   150 

197
5  6 11  5  6 11 
g)    6, 28  ; d)    6, 28  
6  35 150  6  35 150 

7) gamoTvale 2  86 : 4  0,8  3 gamosaxulebis mniSvneloba.


a) 17,1; b) 21,9; g) _17,1; d) 16,6

8) gamoTvale 6_95,1:31,7_ 46,8: 2,34 gamosaxulebis mniSvneloba.


a)17; b)21,9; g) _17; d) 16,6

1
9) gamoTvale 4  1,5x gamosaxulebis mniSvneloba, Tu x   .
3
177 177
a)4,5; b) 20 ; g) _1,5; d) .
317 317

2a  5b a  2b
10) gamoTvale  gamosaxulebis mniSvneloba, Tu a  2, 7; b  0
6 3
a) 0 ; b) 1; g) 2 ; d) 3.

11) romel ricxviT wrfezea ricxvebi arasworad gamosxuli?


a) b)
0 6 ‐2 5

g) d)
‐3 ‐4 ‐6 ‐2

12) romel sakoordinato wrfezea ricxvebi arasworad gamosxuli?


a) b)
3 12 ‐12 ‐15

g) d)
‐1000 ‐11 ‐6 0

5 11 1 1
3, 5   2 :1  3
13) gamoTvale gamosaxulebis mniSvneloba: 7 12 6 9 .
2 5 3 3 1
1  2 1  1: 
3 6 17 5 15
5 2
a) 1 ; b) - 1 ; g) 2,5 ; d) -2.
9 3
1
0,5   6, 03  2 : 2,5  2, 015
14) gamoTvale gamosaxulebis mniSvneloba: 2 .
2 3 8 3 1
10  2 1  :
5 11 25 5 15
a) 0; b) -0,015; g) 2,015 ; d) -2,015.

198
testi #2
mosazRvre da vertikaluri kuTxeebi

1) ori wrfis urTierTgadakveTiT miRebuli erT-erTi kuTxis zomaa 470. ipove


danarCeni kuTxeebis zomebi.
a) 470 , 470, 1430; b) 1430, 470, 1430; g) 1330, 470,1330; d) 3130, 470.

2) erTi mosazRvre kuTxe meoreze 5-jer didia. ra sididisaa TiToeuli kuTxe?


a) 300 , 1500; b) 3000, 600; g) 360, 1800; d) 450, 2250.

3) ori vertikaluri kuTxis jami 640-is tolia. ipove TiToeuli kuTxis zoma.
a) 200, 440; b) 320; g) 1480, 320; d) 640, 1160.

4) ori vertikaluri kuTxis jami 1600-is tolia. ipove TiToeuli kuTxis zoma.
a) 200, 1600; b) 200; g) 800; d) 1600.

5) qvemoT mocemulTagan romeli gamonaTqvamia WeSmariti?


I) Tu ori kuTxe tolia, maSin isini vertikaluria.
II) Tu ori kuTxe vertikaluria, maSin isini tolia.
a) mxolod I; b) mxolod II; g) orive; d) arc erTi.

6) qvemoT mocemulTagan romeli gamonaTqvamia WeSmariti?


I) Tu ori kuTxe mosazRvrea, maSin maTi jami 1800-is tolia.
II) Tu ori kuTxis jami 1800-is tolia, maSin es kuTxeebi mosazRvrea.
a) mxolod I; b) mxolod II; g) orive; d) arc erTi.
7) qvemoT CamoTvlili zomebis romeli wyvili SeiZleba iyos mosazRvre kuTxeebis
zomebi?
I) 1450 da 450; II) 900 da 900; III) 700 da 800.
a) mxolod I; b) mxolod II; g) mxolod III); d) I da II.

8) ras udris kuTxe, romlis vertikluri kuTxe 1250-iania?


a) 1550; b)550; g) 1250; d) 2350.

9) ras udris kuTxe, romlis mosazRvre kuTxis zomaa 1250?


a) 1550; b)550; g) 1250; d) 2350.

10) erTi mosazRvre kuTxe meoreze 700-iT metia. ipove am kuTxeebis sidideebi.
a) 700, 1100; b) 500, 1200; g) 550, 1250; d)900 ,1600.

11) AB da CD wrfeebis gadakveTis wertilia O . OK sxivi DOB kuTxis biseqtrisaa.


AOD  780. ipove DOK .
a) 1080; b) 510; g) 360; d) 540.

199
12) AB da CD wrfeebis gadakveTis wertilia O . AOC  DOB  1160. ipove AOD.
a) 580; b)1220; g) 2440; d) 640.

13) A wertilidan gavlebulia sami sxivi: AB, AM da AN. ipove NAB, Tu cnobilia, rom
MAN  570 , MAB  580.
a) 580; b)10; g) 1150; d)10 an1150.

14) naxazze mocemuli kuTxeebidan AOB  26 ,


0
B C
COD metia COB -ze 82 0  iT. ipove COD.
a) 720; b)1180; g) 1080; d)560. A D
O

testi #3
samkuTxedebi

5) ABC samkuTxedis A wvero monakveTiTaa dakavSirebuli mopirdapire gverdis


SuawertilTan. ra hqvia am monakveTs?
a) SuamarTobi; b) biseqtrisa; g) mediana; d) simaRle.

6) ABC samkuTxedSi A  32 , B  58 . ra saxisaa ABC samkuTxedi?


0 0

a) maxvilkuTxa; b) blagvkuTxa; g) marTkuTxa; d) gaurkvevelia.

7) ra ewodeba samkuTxedis wverodan mopirdapire gverdze daSvebul marTobul


monakveTs?
a) SuamarTobi; b) biseqtrisa; g) mediana; d) simaRle.

8) ipove samkuTxedis mesame kuTxe, Tu danarCeni ori kuTxis zomebia: 480 da 960.
a) 480; b)960; g) 1440; d) 360.

9) tolferda samkuTxedis erTi kuTxis zomaa 1200 . ipove danarCeni kuTxeebi.


a) 600, 1200; b) 600, 600; g) 300, 300; d)800, 600.

10) ABC -Si BA  CA, AM medianaa,  BAC  70 0. ipove BMA da CAM .


a) 900, 550; b) 900, 350; g) 350, 550; d)1250, 550.

11) tolferda  ABC -Si AC fuZea, BM - mediana, ABC  112 0. ipove ABM da
AMB.
a) 560, 900; b) 900, 240; g) 240, 560; d)900, 560.

200
12) ABC tolferda marTkuTxa samkuTxedSi marTi kuTxis C wverodan gavlebulia
CH simaRle. ipove CHB samkuTxedebis kuTxeebi.
a) 900, 900, 450; b) 600, 600, 600; g) 240, 560, 1000; d)900, 450 ,450.

13) samkuTxdis erTi kuTxe 640-ia. ipove kuTxe, romelsac danareni ori kuTxis
biseqtrisebi qmnian.
a) 1220; b)1160; g) 320; d) 580.

14)  PRS -Si P  75 , R aris 4-jer mcire, vidre S wverosTan mdebare Sida kuTxe.
0

ipove samkuTxedis danarCeni kuTxeebis sidideebi.


a) 840, 720; b) 1690, 210; g) 1050, 210; d)840, 210.

15) samkuTxedi ABC tolferdaa AB fuZiT. C


A  62 , EK  AB. ipove CEK -s kuTxeebi.
0

E K
a) 560, 620, 620; b) 560, 1240, 620;
g) 620, 560, 560; d)310, 310 ,1180. A B

16) tolferda samkuTxedis fuZesTan mdebare gare kuTxe 3-jer didia mis mosazRvre
kuTxeze. ipove samkuTxedis kuTxeebi.
a) 67,50; 67,50 ; 450; b) 1350; 22,50; 22,50; g) 450, 900 , 450; d) 300, 600 , 900.

17) tolferda samkuTxedis fuZesa da ferdze daSvebul biseqtrisebs Soris kuTxe


650-is tolia. ipove samkuTxedis kuTxeebi.
a) 250, 650 , 900; b) 1150, 250, 400; g) 400, 900 , 500; d) 500, 500 , 800.

18) ABD tolferda samkuTxedSi AD fuZeze aRebulia E wertili, xolo AB ferdze


C wertili. CE  BD, B  760. ipove  ACE -s kuTxeebi.
a) 520, 520, 760; b) 760, 760, 520; g) 720, 760, 760; d)520, 600 ,680.

19) isargeble naxaziT da qemoT mocemulTagan SearCie swori gamonaTqvamebi.


D
B
I)  ABC marTkuTxaa;
II) MOK marTkuTxaa;
III) SOK  107 0 ; M A 690 210 C P
IV) CBD  101 ; 0 730 340 K
V) MOK tolferdaa. T

a) I, II da III; b) I, III da IV; O


S
g) I, III da V; d) II, IV da V.

201
testi #4
procenti

1) 53% gamosaxe wiladis saxiT.


1 53 100
a) ; b) ; g) ; d) SeuZlebelia.
53 100 53

1 2 3 1
2) mocemulTagan: , , , , romeli wiladia 40%?
5 5 4 10
1 2 3 1
a) ; b) ; g) ; d) .
5 5 4 10

3) Cawere procentis saxiT 0,45.


45
a) 4,5%; b) 0,45%; g) 45%; d) %.
100

4) qvemoT mocemulTagan romeli fraza gamoxatavs imaves, rasac `qalaqis mosaxleo-


bis 25%”?
a) qalaqis mosaxleobis naxevari; b)qalaqis mosaxleobis 25-edi nawili;
g) qalaqis mosaxleobis 0,25 nawili; d)qalaqis mosaxleobis mexuTedi nawili.

5) TebervalSi dReebis 25% iyo wvimiani, 50% moRrubluli, xolo danarCeni _ mziani.
dReebis ramdeni procenti iyo TebervalSi mziani?
a) 75%; b) 50%; g) 25%; d)20%.

6) ninis klasSi 20 moswavlea. moswavleTa 40% vaJia. ramdeni gogonaa ninis klasSi?
a) 8; b)10; g) 12; d) 15.

7) maTematikis kabinetSi 80 geometriuli figuraa. maT Soris 25% marTkuTxa


paralelepipedia da paralelepipedebis 20% wiTelia, danarCenis 25% - lurji.
ramdeni lurji paralelepipedia kabinetSi?
a) 4; b)2; g) 8; d) 12.

8) sami ricxvis jami 800-is tolia. erTi ricxvi jamis 40%-ia, meore _ 30%. ipove mesame
ricxvi.
a) 320; b)560; g) 240; d) 120.

9) ipove ricxvi, romlis 35% aris 70.


a) 200 ; b) 22,5; g) 2250 ; d) 225.

10) ramden procent Saqars Seicavs wveni, romelic momzadebulia 250g Saqrisa da 1kg
wylisagan?
202
1
a) 75%; b) 20%; g) 25%; d) 33 %.
3

11) ra ricxvi miiReba 45-is 32%-iT gadidebiT?


a) 77 ; b) 30,6; g)59,4 ; d)48,2.

12) ra ricxvi miiReba 80-is 75%-iT SemcirebiT?


a) 15 ; b) 20 ; g) 155 ; d)60 .

13) qvemoT mocemulTagan SearCie udidesi ricxvi:


a) 90-is 25%; b) 80-is 30% ; g) 120-is 40% ; d) 25-is 75%.

14) I Tanamamravli Seamcires 10%-iT, me-2 _ 20%-iT. rogor Seicvala namravli?


a) Semcirda28%-iT ; b) ar Secvlila ; g) gaizarda 28%-iT; d)Semcirda 72%-iT.

15) pirveli Tanamamravli Seamcires 10%-iT, me-2 gazardes 20%-iT. rogor Seicvala
namravli?
a) gaizarda 12%-iT; b) ar Secvlila; g) gaizarda 8%-iT; d) gaizarda 108%-iT.

16) erTi Tanamamravli Seamcires 20%-iT, meore gazardes 20%-iT. rogor Seicvala
namravli?
a) Semcirda 4%-iT; b) ar Secvlila; g) gaizarda 4%-iT; d) gaizarda 40%-iT.

testi #5
koordinatebi sibrtyeze

1) romel sakordinato meoTxedSia A( 5; 6) ?


a) I meoTxedSi; b) II meoTxedSi; g) III meoTxedSi; d) IV meoTxedSi

2) romel sakordinato meoTxedSia A(5; 6) ?


a) I meoTxedSi; b) II meoTxedSi; g) III meoTxedSi; d) IV meoTxedSi

3) mocemulTagan romeli wertilebi Zevs abscisaTa RerZis qvemoT?


A  0;6  , B  3;0  , C  4; 6  , D  5; 5 .
a) A da B ; b) B da C ; g) C da D ; d) B da D .

4) mocemulTagan romeli wertilebi Zevs ordinatTa RerZis marjvniv?


A  0;6  , B  3;0  , C  4; 6  , D  5; 5  .
a) A da B ; b) B da C ; g) C da D ; d) B da D .

203
5) mocemulTagan romeli wertili Zevs abscisaTa RerZze?
a) (0;7); b)(-1;-1); g)(2;5); d)(-2;0).

6) mocemulTagan romeli wertili Zevs ordinatTa RerZze?


a) (0;7); b)(-1;-1); g)(2;5); d)(-2;8).

7)sad mdebareoben sakoordinato sibrtyeze wertilebi, romelTa ordinataa 5?


a) I da II meiTxedebSi; b) II da III meoTxedebSi;
g) III da IV meoTxedebSi; d) I da IV meoTxedebSi.

8) sad mdebareoben sakoordinato sibrtyeze wertilebi, romelTa abscisaa -5?


a) I da II meiTxedebSi; b) II da III meoTxedebSi;
g) III da IV meoTxedebSi; d) I da IV meoTxedebSi.

9) qvemoT CamoTvlilTagan romelia AB monakveTis abscisaTa RerZTan kveTis


wertilis koordinatebi?
A y
4
3 a) (-5;4);
2
b) (1;-4);
1
g) (0;-2);
‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐ ‐1 1 2 3 4 x
‐1 d) (-2;0).
2 ‐2
‐3 B

10) qvemoT CamoTvlilTagan romelia AB monakveTis ordinatTa RerZTan kveTis
wertilis koordinatebi?

A y

2
1
a) (-5;4);
b) (-2;0);
‐6 ‐5 ‐4 ‐3 ‐2 ‐1 0 1 2 3 4 x g) (0;-3);
‐2 d) (-3;0).

204
testi #6
erTwevri da mravalwevri, ricxvis naturalurmaCvenebliani xarisxi

 5 2
1) Cawere standartuli saxiT erTwevri: 14a   a .
 7 
5  5
b) 14  a ;
2 3
a) 14a  a  ; g) 10a 3 ; d) 10a 3 .
7  7
2) Cawere standartuli saxiT erTwevri: 3m 2  2, 5m 3   .

a) 2,5  3m ; b) 7,5m  m ;
5 2 3 6 5
g) 7,5m ; d) 7,5m .

1 
 
2
3) Cawere standartuli saxiT erTwevri:  a bc   0,5b cd
2 2 2

5 
2 3 3 1 2 3 3 2 2 5 4 2 1 2 3 4 2
a) 0,1a b c d ; b) abcd ; g) 0, 05a b c d ; d) abcd .
20 10

4) Cawere standartuli saxiT mravalwevri: a  ab  3ab  2a  5b a  b  2


  2
 2

a) 3a 2  ab  5a 3 ; b) 3a 2  9ab  5b 3 ; g) 3a 2  9ab  5b 3 ; d) 3a 2  ab  5b 3

5) Cawere standartuli saxiT mravalwevri: 4  x  x  x  x  2  x 3  x 4  7 x 5


b) x12  7 x 5  4 x 2 ; g) x  7 x  8 x ;
7 5 4
a) 16 x  7 x  7 x 2 ; d) x 7  7 x 5  4 x 4 .

6) qvemoT CamoTvlilTagan SearCie swori toloba:


a) a   a    a    a   4a; b) a    a     a    a   a ;
4

g) a   a    a    a   a ; d) a   a    a    a   4a.
4

7) qvemoT CamoTvlilTagan SearCie swori toloba:


a)  a 
3 4
 a 7 ; b) a 3 4
  a7 ; 
g) a
3 4
  a12 ; d) a  
3 4
 a12 .

8) gaamartive gamosaxuleba: 4a  3x  5a   2ax  20a .


2

a) 12ax  20a 2  2ax  20a 2 ; b) 10a 2 x 2 ; g) 10ax ; d) 2ax  40a 2 .

9) A  (2a  4ab  b )  3a  4ab tolobaSi A Secvale mravalwevriT ise, rom swori


2 2 2

toloba miiRo.
a) a 2  b 2 ; b) 5a 2  8ab  b 2 ; g) 13a 2 b 2 ; d) 5a 2  b2 .

10) gamoTvale 4a  a  2   7a  2a  3  3a  4a  5   12a , roca a  1.

205
a) -22; b) -10; g) 22; d) 10.

11) gaamartive gamosaxuleba: a (b )  (3a b) .


3 2 3 2 2

a) 3a b ; b) 9a b ;
7 6 7 8 7 7
g) 9a b ; d) 3a 7 b 6 .

12) Seasrule gamravleba:  2 x  3 2  3x  .

b) 6 x  13x  6; g) 6 x  4 x  6; d) 5x  4x  6.
2 2 2
a) 6 5 x;
13) gaamartive gamosaxuleba:  a  4    3  a  .
2 2

a) 2a  7 ; b) 7  2a ; g) 7  2a ; d) 2a  7 .

14) gamoTvale gamosaxulebis mniSvneloba:  4  x   2  4  x  4  x    x  4  .


2 2

a) 72; b) 64; g) 48; d) 32.

15) amoxseni gantoleba:  x  12  x  12   2  x  6   x 2 .


2

a) -9; b) 9; g) -15; d) 15.

16) qvemoT mocemulTagan romeli mravalwevris tolia gamosaxuleba:


 7 x  2    7 x  1 7 x  1 ?
2

a) 14 x  5; b) 28 x  5; g) 14 x  3; d) 28 x  3.

17) warmoadgine namravlis saxiT: 4a 2  36 .


a)  2 a  6  ; b)  2a  6  ; g) 2a  2a  36  ; d)  2a  6  2a  6  .
2 2

18) warmoadgine mravalwevris saxiT namravli: 4  a 2    a  2  a  2  .


a) a 2  16 ; b) 16  a 2 ; g) 16  a 4 ; d) a 4  16 .
19) warmoadgine namravlis saxiT gamosaxuleba: 0,0016 x  64 y .
4 16


a) 0, 04 x 2  8 y 4  0, 04 x 2
 8 y4  ; 
b) 0, 04 x 2  8 y 8  0, 04 x  8 y  ;
2 8

g)  8 y 4
 0, 04 x  0, 04 x
2 2
 8 y4  ; d)  8 y 8
 0, 04 x  0, 04 x  8 y  .
2 2 8

20) warmoadgine orwevris kvadratis saxiT: 49a 2  28a  4 .


a)  7 a  4  ; b)  7 a  4  ; g)  49a  2  ; d)  7 a  2  .
2 2 2 2

206
testi #7
statistikuri maxasiaTeblebi, grafikebi, diagramebi

1) ricxvTa rigis: 31, 27, 18, 27, 18, 21, 27 moda aris:
a) 31; b) 27; g) 31; d) 18; e) 21.

2) ricxvTa rigis: 31, 27, 18, 27, 18, 21, 27 mediana aris:
a) 31; b) 27; g) 31; d) 18; e) 21.

3) ricxvTa rigis: 26, 46, 38, 15, 34, 67, 12, 42 saSualo aris:
a) 34; b) 35; g)15; d) 2; e) 32.

4) ricxvTa rigis: 26, 46, 38, 15, 34, 67, 12, 42 gabnevis diapazoni aris:
a) 34; b) 35; g)55; d) 2; e) 32.

Semajamebel samuSaoSi VII 1 klasis moswavleebma aseTi Sefasebebi miiRes:

qula 4 5 6 7 8 9 10
mosw-Ta raodenoba 1 2 3 6 5 4 4

cxrilis mixedviT upasuxe #5-#7 kiTxvebs.

5) ramdenma moswavlem Seasrula Semajamebeli samuSao?


a) 10; b) 15; g) 20; d)25; e) 49; v) 50.

6) ra saSualo Sefaseba daimsaxures VII 1 klasis moswavleebma?


25
a) 4,9; b) 5,5; g) 6,48; d) 7,56; e) ; v) 8,4.
7
7) romelia VII 1 klasis moswavleebis am Sefasebebis moda?
a) 7; b) 8; g) 9; d)10; e) 8 da 9; v) 9 da 10.

8) monacemTa siaSi: 3, 12, 4, 10, 7, 26, 31, 20 ipove mediana.


a)10; b) 11; g) 12; d)20; e) 7; v) 26.

yvavilebis maRaziaSi iyideba vardebi, narcisebi, titebi, gvirilebi da

207
mixakebi, yvela erTad _ 60 cali.

mocemuli wriuli diagramis mixedviT upasuxe #9 - 12 tita 7


kiTxvebs.
narcisi 8 gvirila 15
9) ramdenia yvavilebSi vardebis da mixakebis procentu-
li Semadgenloba erTad?
a)10%; b) 20%; g)25%; d)40%; e) 50%; v) 100%. vardi mixaki

10) sul ramdenia yvavilebSi titebisa da narcisebis


procentuli Semadgenloba?

a)10%; b) 20%; g)25%; d)40%; e) 50%; v) 100%.

11) ramdenia yvavilebSi gvirilebis procentuli Semadgenloba?


a)10%; b) 20%; g)25%; d)40%; e) 50%; v) 100%.

12) ramdeni mixaki iyideba maRaziaSi, Tu vardi aris18?


a)10; b) 12; g) 18; d)20; e) 25; v) 30.

cxrilSi mocemulia fexburTis gundis wevrebis


simaRleebi santimetrebSi.

moTamaSe 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11
simaRle 183 194 187 181 176 190 189 184 178 179 181

cxrilis mixedviT SearCie swori pasuxebi #13_16 kiTxvebze.

13) cxrilis mixedviT fexburTelTa simaRlis diapazoni aris


a) 17sm; b) 18 sm; g) 9sm; d)1sm.

14) cxrilis mixedviT fexburTis gundis wevrebis saSualo simaRlea


a) 181sm; b) 183 sm; g) 189,5sm; d)183,8sm.

15) cxrilis mixedviT fexburTis gundis wevrebis simaRlis moda aris


a) 181sm; b) 176 sm; g) 183sm; d)194sm.

16) cxrilis mixedviT fexburTis gundis wevrebis simaRlis mediana aris


a) 181sm; b) 184 sm; g) 183sm; d)187sm.

208
testi #8
samkuTxedebis toloba

1) ENK samkuTxedis romeli kuTxea ABC samkuTxedis B kuTxis toli?

11
7
7

11

a) E ; b) N ; g) K ; d)SeuZlebelia dadgena; e) C .

2) ENK samkuTxedis romeli gverdia ABC samkuTxedis AB gverdis toli?

16

16

a) EN ; b) EK ; g) KN : d) BC ; e) SeuZlebelia dadgena.

3) Tu mocemul naxazze: AC  DB, CAD  BDA, maSin


a) B  C ; b) A  C ;
g) O  C ; d) B  D ; e) AB  AC .

4) mocemulia ABCD oTxkuTxedi. BC  AD  10 dm, CAD  ACB, AB  8 dm. ipove


ABCD oTxkuTxedis perimetri.
a) 10 dm; b) 8 dm; g)180 sm; d) 36 dm; e) 80 sm.

5) mocemulia ABCD oTxkuTxedi. ADB  CBD, ABD  CDB, AB  9 sm, AD  12


sm ipove ABCD oTxkuTxedis perimetri.
a) 21 dm; b) 4 dm; g) 4dm 2 sm; d) 21 sm; e) 30 sm.

6) mocemulia AD monakveTi. AD wrfis mimarT erT naxevarsibrtyeSi Zevs B da C wer-


tilebi ise, rom BAD  CDA, BAC  CDB . ipove AC , Tu AB  5 sm da
BD  6 sm.
a) 5sm; b)6sm ; g)11sm; d) 22sm ; e) pasuxis gacema SeuZlebelia .

209
7) mocemulia AD monakveTi. AD wrfis mimarT erT naxevarsibrtyeSi Zevs B da C
wertilebi ise, rom BAD  CDA, BAC  CDB . ipove CD , Tu AB  7 sm da
BD  8 sm.
a) 7sm ; b) 15sm; g) 3dm; d)8sm ; e) 16sm.

8) AB wrfis sxvadasxva mxares, AB monakveTis SuamarTobze aRebulia ori wertili


M da K . MA  16 sm, KB  12 sm. ipove AMBK oTxkuTxedis perimetri.
a) 56sm ; b) 32sm; g) 24sm; d)44sm ; e) 40sm.

9) naxazis mixedviT gaarkvie qvemoT mocemuli Canawerebidan romelia swori.

a) AB  DC ; b) BD  AC ; g) AC  DB ; d) AB  CB e) AC  AD

10) naxazis mixedviT gaarkvie qvemoT mocemuli Canawerebidan romelia swori.

a)  ABD  BCD ; b)  ABC  ADC ; g)  BOC  ADO ; d) AB  CB e) AB  AO .

210
Semajamebeli samuSao #11
I varianti
7 5 1
1. gamoTvale: 2 :  1 
24  8 12 
13 3
2. ipove 1 -isa da -is jamis 56%.
14 4
3. aRadgine gamotovebuli erTwevri: *  3a b  15a b .
2 4 6 7

4. daSale mamravlebad: a) 2 x y  5 xy  4 x  10 y ; b) 9a  16b .


2 2 2 2

5. ABC samkuTxedis wveroTa koordinatebia A(3;3), B(8;3), C(1;9).


a) aage es samkuTxedi sakoordinato sibrtyeze;
b) daadgine samkuTxedis saxe;
g) ipove C wverodan daSvebuli simaRlis sigrZe.

II varianti
3  1 1
1. gamoTvale:  2  3  .
17  5 3 
5 1
2. ipove 2 -isa da 2 -is jamis 30%.
6 5
3. aRadgine gamotoveuli erTwevri: *  4ab  28a b .
3 5 9

4. daSale mamravlebad: a) 3a b  4 ab  6 a  8b ; b) 4 x  9 y .
2 2 2 2

5. ABC samkuTxedis wveroTa koordinatebia A(4;4), B(9;4), C(2;10).

a) aage es samkuTxedi sakoordinato sibrtyeze;


b) daadgine samkuTxedis saxe;
g) ipove C wverodan daSvebuli simaRlis sigrZe.

Sefasebis sqema:

1. TiToeuli moqmedebisaTvis ---- 1 qula (sul 2 qula)


2. gamoTvala jami ---- 1 qula .
ipova jamis procenti---- 1 qula. (sul 2 qula)

3. aRadgina gamotovebuli erTwevri – 1 qula. (sul 1 qula)


4. a) daSala mamravlebad----- 1 qula
b)daSala mamravlebad ----- 1 qula (sul 2 qula)

5. yoveli Sesrulebuli punqtisTvis TiTo qula (sul 3 qula)

211
`maTematikuri maraToni”
(SeiZleba Catardes wlis bolos, gameorebisaTvis gamoyofil romelime gakveTilze)

miznebi: 1) maTematikis swavlisadmi moswavlis interesis amaRleba;


2) saswavlo wlis ganmavlobaSi miRebuli codnis Semowmeba;
3) dasaxuli miznis misaRwevad brZolis unaris gamomuSaveba.
gakveTilis msvleloba
moswavleebi iyofian xuTeulebad. jgufis yovel wevrs eZleva ori SekiTxva. vinc 2-
ze nakleb pasuxs gascems, is TamaSidan moixsneba. jgufis darCenili oTxi wevri
agrZelebs TamaSs imave wesiT manam, sanam xuTeulidan mxolod erTi wevri ar darCeba.
amave wesiT sxva xuTeulebidan SeirCeva TiTo gamarjvebuli wevri. darCenili wevrebi
isev agrZeleben kiTxvebze pasuxs. vinc sabolood darCeba, is iqneba maraTonis
gamarjvebuli.
warmogidgenT maraTonis kiTxvebis nimuSs sami jgufisTvis. (ufro meti jgufebis
SemTxvevaSi maswavlebels SeuZlia kiTxvaris Sedgena saxelmZRvaneloSi mocemuli
rubrikiT: `upasuxe kiTxvebs”.
davaleba #1
kiTxvebi pirvel xuTeuls:
 ramdeni luwi martivi ricxvi arsebobs?
 ra ewodeba kuTxes, romelic marT kuTxeze naklebi zomisaa?
 ramdeni wrfis gvlebaa SesaZlebeli erT wertilze?
 daasaxele 5-is jeradi udidesi orniSna ricxvi.
 Camoayalibe toli samkuTxedebis ganmarteba.
 Camoayalibe mosazRvre kuTxeebis ganmarteba.
 ra figuraa sxivi?
 Camoayalibe samkuTxedis Siga kuTxeebis Tviseba.
 ras udris tolfuZiani xarisxebis namravli?
 ramdeni metria n kilometrSi?
davaleba #2
 ramdeni erTniSna martivi ricxvi arsebobs?
 daasaxele udidesi uaryofiTi mTeli ricxvi.
 rogor kuTxes ewodeba blagvi kuTxe?
 tolgverda samkuTxedis perimetria 148 sm. ra sigrZisaa samkuTxedis gverdi?
 daasaxele 3-is jeradi udidesi orniSna ricxvi.
 rogor gamoiTvli marTkuTxedis perimeters?
 Camoayalibe mosazRvre kuTxeebis Tviseba.
 ra figuraa monakveTi?

212
davaleba #3
 daasaxele 51-is udidesi martivi gamyofi.
 daasaxele ricxvi, roemlic arc martivia da arc Sedgenili.
 ramdeni wrfis gvlebaa SesaZlebeli or wertilze?
 kvadratis perimetri 128 sm-ia. ra sigrZisaa kvadratis gverdi?
 daasaxele 25-is jeradi udidesi orniSna ricxvi.
 Camoayalibe vertikaluri kuTxeebis Tviseba.
davaleba #4
 ramdeni martivi gamyofi aqvs 26-s?
 ramdengradusiani SeiZleba iyos maxvili kuTxe?
 daasaxele umciresi naturaluri ricxvi.
 daasaxele 25-is jeradi udidesi orniSna ricxvi.

kiTxvebi meore xuTeuls:


davaleba #1
 daasaxele 5-is jeradi umciresi samniSna ricxvi.
 ras warmoadgens kuTxis biseqtrisa?
 romeli moqmedebiT SegviZlia SevcvaloT tol SesakrebTa jami?
 ra aris ricxvis moduli?
 Camoayalibe vertikaluri kuTxeebis ganmarteba
0
 ori mosazRvre kuTxidan erTi 78 -iania. ra zomisaa meore kuTxe?
 ras ewodeba sakoordinato sibrtye?
 ras gansazRvravs wertilis koordinati?
 rogor ricxvebs ewodeba mopirdapire?
 ramdeni mediana aqvs samkuTxeds?
davaleba #2
 ras warmoadgens samkuTxedis biseqtrisa?
 romeli moqmedebiT SegviZlia SevcvaloT tol TanamamravlTa namravli?
 aris Tu ara Svidis jeradi ricxvebis simravlis elementi ricxvi 54?
0
 vertikaluri kuTxeebis jamia 78 . ra zomisaa TiToeuli kuTxe?
 rogor simravleebs ewodeba toli?
 sasrulia Tu usasrulo 1000000-s gamyofTa simravle?
 ra elementebisagan Sedgeba ori simravlis TanakveTa?
 daasaxele ricxvi, romelic arc dadebiTia da arc uaryofiTi.
davaleba #3
daasaxele 0,5ab -is koeficienti.
2

 ras warmoadgens samkuTxedis mediana?
 ra aris simravlis qvesimravle?
 ra elementebisagan Sedgeba ori simravlis gaerTianeba?
213
 romel ricxvebs ewodeba mTeli?
 rogor vaxdenT mravalwevris mamravlebad daSlas?
davaleba #4
ras udris 4ab erTwevris xarisxi?
2

 ras warmoadgens samkuTxedis simaRle?
 sasrulia Tu usasrulo 111-is jeradi ricxvebis simravle?
 ras warmoadgens ricxviTi wrfe?

kiTxvebi mesame xuTeuls:


davaleba #1
 daasaxele 3  x  2 utolobis mTeli amonaxsnebi.
 Camoayalibe samkuTxedebis tolobis I niSani.
 ras niSnavs gantolebis amoxsna?
 ra saxelwodebebi aqvs wertlis koordinatebs sibrtyeze?
 ra saxis samkuTxedSi emTxveva erTi wverodan gamosuli biseqtrisa, mediana da
simaRle erTmaneTs?
 rogor wrfeebs ewodeba perpendikularuli?
 sityvierad Camoayalibe ras udris ori ricxvis kvadratebis sxvaoba.
 ras ewodeba monacemTa gabnevis diapazoni?
 rogor vipovoT monacemTa saSualo?
 ra SegiZla gviTxra 0  x  12 gantolebis amonaxsnze?
davaleba #2
 Camoayalibe samkuTxedebis tolobis meore niSani.
 rogori koordinatebi eqneba wertils, romelic sakoordinato sibrtyis
mesame meoTxedSi mdebareobs?
 CamoTvale samkuTxedebis saxeebi gverdebis mixedviT.
 ra Tviseba aqvs monakveTis SuamarTobs?
 ras udris ori ricxvis jamis kvadrati?
 ra ewodeba wertilis pirvel koordinats sakoordinato sibrtyeze?
0
 ra Tviseba aqvs marTkuTxa samkuTxedSi 30 -iani kuTxis mopirdapire kaTets?
 ra damokidebulebaa wrewiris diametrsa da radiuss Soris?
davaleba #3
 Camoayalibe samkuTxedebis tolobis mesame niSani.
 ras warmoadgens y  8 x damokidebulebis grafiki?
 sad Zevs wertili, romlis koordinatebia (0;8)?
 CamoTvale samkuTxedebis saxeebi kuTxeebis mixedviT.
 ras ewodeba monacemTa saSualo?
 ra ewodeba manZils aTvlis saTavidan mocemul wertilamde?

214
davaleba #4
 Camoayalibe marTkuTxa samkuTxedebis tolobis mesame niSani.
 ras ewodeba gantolebis amonaxsni?
 sad Zevs wertili, romlis koordinatebia (5;0)?
 rogor vipovoT monacemTa mediana?

kiTxvebi naxevarfinalist sameuls

TiToeuls eZleva sami kiTxva. naklebi pasuxis mqone moswavle gadis TamaSidan. Tu
or maTgans toli raodenobis pasuxebi eqneba, maswavlebeli am or moswavles TiTo
damatebiT kiTxvas aZlevs. finalSi gadis ori moswavle.
 ras udris _120-dan 121-mde (CaTvliT) ricxvebis jami?
 ra hqvia qordas, romelic wrewiris centrze gadis?
4
 ra hqvia 3 gamosaxulebaSi 3-s?
----------------
 ras udris _120-dan 121-mde ricxvebis namravli?
 ra hqvia marTkuTxa samkuTxedSi marTi kuTxis mopirdapire gverds?
4
 ra hqvia 3 gamosaxulebas?
----------------
5
 ras udris 2 ?
 ra hqvia yvelaze didi sixSiris mqone monacems?
4
 ra hqvia 3 gamosaxulebaSi 4-s?

kiTxvebi finalistebs

 rogor figuras ewodeba amozneqili?


 ramdeni waxnagi aqvs kubs?
 ra wertliSi gadava A  x; y  wertili P  a; b  paraleluri gadataniT?
 romeli koordinati aqvT toli abscisaTa RerZis paralelur wrfeze mdebare
wertilebs?

215
internet resursebi maswavleblebisa da moswavleebisaTvis

ka.khanacademy.org ‐ xanis akademia aris personificirebuli resursi yvela asakisTvis,


romlis mizania saerTaSoriso donis ufaso ganaTlebis miwodeba yvelasTvis.
resursi moicavs savarjiSoebs, video instruqciebs, testebs, personificirebul
saswavlo dafas, rac saSualebas iZleva moswavleebma imuSaon klasSic da saxlSic
(mobiluriTac ki). masala aris sawyisi donidan (pirveli klasi) bolomde
(kalkulusamde). es masala dalagebulia klasebad da Temebad. maswavlebels eZleva
saSualeba klasi erTdroulad amuSaos sxvadasxva Temaze imis mixedviT, Tu vis ra
uWirs da amasTan akontrolos TiToeuli moswavlis miRwevis done, rasac programa
Tavad gansazRvravs.

Geogebra - aris maTematikuri programa, romelic aerTianebs algebras, geometrias da


gamoTvlebs. is ganaviTarebs maTematikis swavlebisa da varjiSis process.
saSualebas iZleva Seiqmnas dinamiuri gverdi da Cvenebaze gaeSvas konstruqciis
agebis yvela etapi.

 www.buki.ge _ saqarTvelos ganaTlebis, mecnierebis, kulturisa da sportis sami-


nistros portali. atvirTulia interaqtiuri TamaSebi, el.biblioTeka, sagnobrivi
virtualuri laboratoriebi. veb.gverdiT sargebloba SeuZlia yvela moswavles.

 http:/www. skoool.ge _ saganmanaTleblo resursebi sabunebismetyvelo mecnierebebsa


da maTematikaSi. gamoiyeneba zogadi ganaTlebis samive safexurze (dawyebiTi,
sabazo da saSualo).

 www.lemil.net _ saswavlo xasiaTis resursebi nebismier saganSi da nebismier klasSi.


gamoyeneba SeuZliaT maswavleblebs.

 mavalferovani resursebi saklaso praqtikisTvis. klasgareSe aqtivobebi da proeq-


tebi, resursebi maswavlebelTa profesiuli ganviTarebisaTvis.

 www.ascd.org _ saukeTeso praqtikis magaliTebi, wignebi, blogebi, publikaciebi


direqtorebisaTvis, masavleblebisaTvis da ganaTlebis specialistebisaTvis.

 http://espnet.eu _ evropuli saskolo qselis proeqti. maswavleblebs sTavazobs pro-


eqtebs saswavlo procesis teqnologiebiT gasamdidreblad.

 http://Ireforschools.eun.org/I.RE-Portal/index.iface _ saswavlo resursebi da obieqtebi


sxvadasxva sagnis maswavleblebisaTvis.

216
moswavlis saxelmZRvanelos pasuxebi
Tavi 1
1.1 3. {2;3;5;7;11;13;17;19}. 5. a). 6. b), g). 7. sasrulia: a), g), v). 8. sasrulia: g) da v). 12.
a), d), e), z), T). 15. g). 16. b). 17. 1) b), 2) d), 3) a). 18. a) 28, b) 10, g) 9, d) 3. 19. g). 20. a).
21. g). 23. b) da d). 24. a) 3 ; b) 1 ; g) 1 ; d) 2 ; e) 1 ; v) 1 ; z) 2 ; T) 2 .
26. a) , , ; b) , , , , , . 29. naTiam. 30. gigis. 32. qimia.
1.2 1. ∪ 2; 3; 4; 5; 6; 7; 13 , ∩ 5; 13 . 3. gaerTianeba naturalur ricxvTa N
simravle, TanakveTa carieli simravle. 4. 6-is jeradi ricxvebi. 5.15-is jeradi
ricxvebi, 6. gaerTianeba 3-is jeradi, TanakveTa 6-is jeradi ricxvebis
simravle. 7. erTi. 8. 90, 60. 9. 6. 10. 11. 11. 6. 12. a) gaerTianeba E, TanakveTa F.
b) gaerTianeba F, TanakveTa E. 14. a) me-7 klaselebis simravle, b) warCinebuli
vaJebis simravle, g) warCinebuli gogonebis simravle, d) ∅; 15. a) yvela vaJi
warCinebulia, b) yvela warCinebuli vaJia, g) yvela gogona warCinebulia, d) yve-
la warCinebuli gogonaa, e) yvela gogona da mxolod gogonebi arian
warCinebuli. 16. a) ⊂ ; b) ⊂ ; g) ∪ ⊂ ; d) ∩ ∅. 17. , , 2 , .
18. , 1 , , . 19. 3. 20. 2. 22. 1 tona. 23. a) 4 m; b) 5 m. 24. . 25. 3 4 .
° ° ° °
1.3 1. a) 18 ; b) 4 ; g) 16 ; d) 8 . 2. 8sm. 3. a)+10000; b) 300; g)+50; d) 80; e) 1900;
v) 850; z) 3; T) 2. 4.– 2210m, 5090m. 5.a) 23° ; b) 2° ; g) 35° ; d) 9° . 6. a) 8848m;
b) 11022m; g) 5120m; d) 5640m. 7. a) 20; 35; b)-15. 8. b) ar miiRo. 11. 5 lari. 12.
336 lari. 13. 37,5m. 14. 5,5 lari. 17. 69km/sT. 18. a) 256km; b) 2sT 37wT. 19. eyofa.
1.4 9. a) A; b) E. 10. a) -7; b) 3. 11. a)4; b) 3; g) 3,5; d)1,5. 12. a) 0; b) -6; g) 6. 13. a) 4; b) 8;
g) 4 ; d) 5 . 14. 1 litriani, 4 laris. 16. a) 65; b) ; g) 81; d) 3; e)1,5; v) 1.
1.5 3. –a=8;-32. 5. a)10; b)22.12. a)18; b)9; g)18; d)0. 13. a) 3, 2, 1, 0; b) 7, 6; g) 2, 1;
d) 1, 2, 3, 4, 5. 14. 6 da 5, 6 da 7, 0 da 1, 1 da 0, 0 da 1, 69 da 70. 19. 100, 8, 5,
2,6,50. 20.61,12,10,-10,-15,-38,-45. 21.b).22.a)metia, b)metia, g) naklebia; 23.a). 24. g).
25. g). 26. d) da e). 28.13 da -3. 29. 0 da 2. 32. a) 1,01; b) 3,65; g) 0,25. 34. 5,033km.
1.6 1. a) 23; b) 68; g) 12,58; d) . 2. a) |104| | 61|; b) 0; g) 3 | 2|; d)
|1200| | 6|. 3. a)38; b)729; g)9; d)78. 4. a) |5| |12| |5 12|; b) | 16 0|
16 0; 5.a) -9,9 da 9,9; b) _0,1 da 0,1; g)-12 da 12. 6. d). 7. a)-25,-34,-42,-84; b) 0, +6,
-12, 21, -52. 8. a) -514, -104, -64, -20, -2; b) -102, +94, 85, -63, 0. 9. a) 9; b)
0; g) 0. 10. a) 6; b) ar arsebobs. 11. a), b), g) | | | |, d) | | | |. 13. a)
5; b) 9; g) 6. 15. -5. 16. -12 da 2. 17. a) 0, b) 0. 18. a) ara, b) ki; 19. a) III; b) I;
g) IV; d) II. 20. 15,45t. 21. 2kg. 22. 7,5wT. 23. 10,8kg. 24. 52,5g.
1.7 1. a) da g) dadebiTia; b) da d) uaryofiTia. 2. a) 50 + 3000; b) 0 + (-3000); g) -50 +
(-4000). 3. a) metia; b) naklebia. 6. a) 6; b) 4; g) 6; d) 4; e) 5; v) 7; z) 4; T) 10;
i) 12. 9. a) 55; b)_243; g)3110500. 10. a) 123; b) 123; g)123. 11. a) 45; b) 36; g) -0,7.
17. 200-s. 18. 0-s. 19. a) 6; b) 8. 21. 0. 22. 7. 23. 2. 24. a) 700, 0, - 50; b) 650 lari. 25. a)
130; b) 130; g) 80; d) 130. 26. 7 °. 28. 36wT-s. 29. 1180.

217
1.8 2. a) 2 ; b) 16 . 4. a) Semcirdeba 6-iT; b) gaizrdeba 3-iT; g) gaizrdeba 8-iT;
d)Semcirdeba10-iT. 5.a)8; b)2; g)12. 9. a)sxvaoba metia; b)saklebi metia. 10. a)32-
6°-iT; b) 11°-iT; g) 5°-iT. 11. a) 7 8 12 24; b)25 25 2 6 ; g)32-
25>0 14; d)-3-18>-45+(-5). 13. a) 2; b) 11; g) 0,5; d) 4,7. 14. a) 12; b) 13;
g) 1; d) 1,1. 15. a), b), d) ki; g) ara. 18. a) 0; b) 801. 19. 1,2 , 3,6 ; 20. 9-
jer. 21. a) koordinatebi 3-iT mcirdeba; b) 1,5-is marjvniv yvela wertili ase-
Tia; g) 1,5. 24. a) 64,2 lari; b) 59,92 lari. 25.11 lari. 26. a) 61,2km.s; b) 91,8km-s; g)
6,8km-s. 27. 1,8km. 28. a) 4,9sm; b) 1,5sm2. 29. 0,69kg. 30. 0,4kg qeri da 9,1kg Tiva.
1.9 1. a), d), e) uaryofiTia; b), g), v) dadebiTia. 2. a)-Si da b)-Si uaryofiTia; g)-Si
dadebiTia. 5. a) 10, 49, 18; b) 3,6, 5, 1,61; g) x =-2
26,5, 2,5; d) x  1 , x =-0,08, x =2. 8. a) 42,6; b) 27,36; g) 2 ; d) 115,1; e)
9
5,04; v) 0,4; z) 115,1; T) 36,72; i) 1,4. 10. a) +7 sm-iT; b) -15sm-iT. 11. a)aiwevs
36mm-iT; b) daiwevs 45mm-iT. 12. 8°-iT. 14. a) 2; b) 2,5. 16. a) -15sm; b) -21sm. 17.
a) ; b) 3 ; g) 2,9; d) 52,5. 18. a) saklebi; b) maklebi. 19. a) saklebi;
b) maklebi. 20. tolia. 22. 12,9km. 23. 2km. 24. 25,2km. 25. 192,5km.
1.10 1. a) 3,3; b) 0,25; g) 0; d) 2; e) -5; v) 10; z) 10,5; T), i), k), l), n), o) 0; m) -1. 2. a) ; b)
6; g)1; d) 37,1; e) 60; v) ; z) ; T) 1 ; i) 2; k)15; l)0; m) 10; n) 0,1; o)-1; p)0, J) 0. 3.
2 ∙ 0,6 3 ∙ 1,4 5,4. 4. 2,5: 1 ∙ 1200 1800. 5. 2 2 : 1,3 4,6. 8. a) 354051;
b) 354951. 9. 15 ∙ 29 435; 11. a) 0,34; b) 2,13; g) 0,61; d) 19,1. 12. -3,5; -0,7; 0,21; 1,01.
13. a) 0,25 1,44; b) 4,41 9; g) 16 25.
aba, scade! a) 7; b) 5.
1.11 1. a) 10,65; b) 9,048; g)17,37; d)0,0126; e)30,74; v)984; z)0,583; T)14,3; i) 552; k)23,4.
2. a)146; b)57,242; g)113,75; d)33,432; e) 3,24642857; v) 0,298913; z) 0,015; T) 0,17.
3. a) 26; b) 4,05; g) 15,5; d) 107,712; e) 28,25. 4. gamoaklos 10,1. 5.a) gaamravlos 10-
ze; b) gayos 10-ze. 6. 100,08-is gamoklebiT. 7. jer unda Sesruldes gamravleba.
8. a) 0,5 3,2 ∙ 1,5; b) 3,5 7 2,4 ∙ 4. 9. a) mcdaria; b), g), d) marTebulia. 11. 4104.
12. 12-s.13. nebismieri naturaluri n-sTvis. aba, scade! gavavloT 3 wrfe erTi
gverdis da 4 wrfe meore gverdis paralelurad.
I Tavis mimoxilva
1. ∪ 0; 1; 2; 3; 4; 2; 4 , ∩ 0; 2; 4 . 2. d). 15. 16 4 ∙ 4 4 ∙ 4 . 16. a)
dadebiTia, b), g)uaryofiTia. 18.a)46; b) 18, 10, ∩ 2, ∪
26. 20. jami15-s, namravli 0-s. 22. a) 0,1-ma nawilma; b) 0,75-ma nawilma.
Tavi 2
2.1 4. 27. 9. g). 13. 1, 4 an 6 wrfe. 14. 10, ara. 15. 7. 17. a) 110mm; b) 23mm; g) 40mm;
d) 1125mm. 18. a) 13sm; b) 37sm; g) 23sm; d) 35275sm. 19. a)14sm; b) 4m; g) 0,9m; d)
tolia. 20. a) da g) ara; b) ki. 21. 3; 4; 6 , 3,10,11 , 4,10,11 , 6,10,11 .
2.2 7. 12sm, 9sm. 8. 3,6sm. 9. 9sm. 10. 1sm. 11. 1sm. 12. 2,2sm. 13. 0,59m. 14. a) da g) ara;
b) ki. 15. a) ki; b) ara; g) ara. 16. a) ki; b) da g) ara. 17. a) ara; b) da g) ki. 20. a), b)
da g) ara; d) ki. 21. 2m. 22. 180°. 23. 70°. 26. a)180°; b) 90°; g) 30°.
218
2.3 1. a) 25°; b)20°; g)18°. 2. 80° an 24°. 3.60° an 120°. 4. 70° an 5. a) 80°; b) 90°; g) 110°; d)
135°; e) 60°. 6. 80°, 100°. 7. 60°. 8. 90°. 9. 150°. 10. 180°, 30°, 360°. 11. 300 , 150 , 0,5°.
12. 10wT. 13. 1sT. 14. a), b), d), e) ara; g) da v) ki. 15. a) ara; b) da g) ki.
16. 68°, 112°, 68°. 17. 90°. 18. a) 75°; b) 60°. 19. 90°. 20. 135°; 22,5°. 21. a) 30°;
b) 60°; g) 165°. 22. 60sm2. 24. a) 16; b) 6,7; g) 2 ; d) 0; e) 0; v) 0.
2.4 1. ara. 3. 2,4sm. 4. 4,5sm. 5. 142°, 106°, 112°. 6. 50°. 8. 5sm. 11. a) 3; b) 4. 12. a) 5;
b) 6. 13. 20dm. 15. 1,25sm. 16. ar SeiZleba. 17. 3. 19. ara. 20. ara.
2.5 1. 12,8sm. 2. 4sm. 3. 60°. 4. 45°. 5. 114°. 6. C wertilSi. 9. 56dm. 11. 6sm. 12. 5°.
14. a) 60°; b) 150°; g) 45°.
2.6 8. 9sm. 9. 7,2dm.
2.7 5. 37°, 143°; 6.65°, 65°. 7. 125°, 55°. 8. ar SeiZleba. 9. 130°, 50°. 10. A  1350 , ∠
127°, ∠ 53°, ∠ 45°. 11. 76°, 67°. 12. ara.
2.8 4. 40°. 5. a) 30°, 60°, 90°; b) 36°, 54°, 90°. 6. 20°, 70°, 90°. 7. 135°. 8. a) 55°; b) 55°. 9.
45°, 45°. 10. 100°, 115°, 145°. 13. 45°, 135°. 14. 40°, 50°. 15. 20°. 16. a) 70°; b) 15°; g)
°
. 17. 50°. 19. 10°; 20. g). 21. ANB. 22. meore.
2.9 1. ara. 3. SeiZleba. 4. 50°. 12. 19sm an 20sm. 13. 19m. 14. 12sm an 8sm. 15. 11sm an 15sm.
16. 3sm. 19. 36°, 72°, 72°. 20. 50°, 50°, 80°; 21. 65°, 65°, 50° . 22. 30°, 60°.
23. 90°, 135°, 135°. 25. 45°. 26. a) 60°, 60°, 60°; b) 140°, 20°, 20°; g) 90°, 45°, 45°. 27. 2.
28. 32°. 29. a) 50°; b) 120°; g) 10sm; d) ar SeiZleba. 30. 72°, 72°, 36°.
° °
31. , , . 35. 320. 36. ar akmayofilebs. 37. 1440 lari.
2.10 6. 3sm. 7. 45°. 8. 9dm. 9. 8sm. 10. 12sm, 45o, 90o. 11. 12sm. 12. 11sm. 13. 56o. 14. 44sm.
15. 2sm, 5sm, 5sm; 3sm, 4sm, 5sm; 4sm, 4sm, 4sm. 18. 60km.
2.11 1. a), b), g) arcerTi piroba araa sakmarisi. 2. AB =10sm. 4. ∠ 41 an ∠ 92 .
5. ∆ABD = ∆CBM, ∆ABM =∆ CBD. 7. 40sm . 8. 10sm, 12sm. 10. a) ara; b) ki.
2

2.12 4. 130°. 6. 37°. 7. 85°. 9. 156°.


2.13 8. 21dm. 11. 1sm-iT. 12. 5sm. 13. 7sm. 16. 24sm. 19. 4sm. 22. 90sm. 23. b). 25. 47°.
26. 12dm. aba, scade! 1:2.
2.14 2. a) ara; b) ki. 3. a) ki; b) ara. 10. d). 11. 30°. 12. 156.
2.15 1.9dm. 2.3sm. 3.9sm, 29sm. 4.1sm,19sm. 5.90°. 6.75°; 7.100°; 8.5sm. 9.20sm. 10.60°.11. 120 0.
12.14sm,10sm. 13.20°. 14.30°. 16.15,8sm. 20. 3sm. aba, scade!1. 90°; 2. 40dRe; 3. ara.
2.16 3. aris. 4. hipotenuzis Sua wertilSi. 8. Caxazuli wrewiris centri.
12. 36km/sT. 13. 2sT-Si.
II Tavis mimoxilva
1. 5sm, 1sm. 2. 36sm, ar SeiZleba. 3. 85°. 4. 60°. 5. 8sm. 6. 35° an 15° . 8. a) 12sm-iT, b)
2-jer. 9. 3dm-iT. 10. 90°, 19°. 11. marTkuTxa. 13. 45°. 15. 62°. 16. 60°. 17. 2 da
100 wertilSi ki, 101 wertilSi ara. 18. 60° an 0°. 20. d)15 kuTxuri wm. 21. a)
5 , b) 3 3. 22. 16sm. 23. 8sm. 24. 30°, 60°, 90°. 25. 54°, 54°, 72°.
26. 28°, 68°. 27. a) 28°; b) 6,5sm. 28. 30°, 60°, 90°. 29. 49sm2.

219
Tavi 3
3.1 15. a) 0; b)-2,64; g) 9 ; d) 29 . 16. 155°. 17. a) -15; b) -5; g) 0,2; d) 11,7. 18. 124°.
19. 30°. 20. 10sm. 21. 225m2.
aba, scade! 30sm.
3.2 1. a) 100%; v) 64%; T) 150%; l) 26%; p) 223,56%. 2. a) ; v) ; o) . 3.

a) 50%; d) 20%; v) 99%; T) %. 4. a) ; g) ; e) . 5. a) 5; g) 10; e) 0,035; T) 1.


6. a) 50%; b) 25%; g) 75%; d) 12,5%. 9. 26kg. 10. 150kg. 11. 37638kv.km. 12. 5. 13. 40.
14. 3km. 15. 9. 17. a) 55%; b) 45%; g) 75%. 18. a) 25%; b) kartofili 3t, kombosto
3,6t, stafilo 1,8t, 0,6t. 19. 1,5 lari. 21. a) 1,5 lari; b)10TeTri; g) 5 lari 60
TeTri. 22. 20. 25. 925 lari. 26. a) 6; b) 4,5; g) 0,45; d) 2,7; e) 6. 27. a) 80, 176, 256; b)
128, 160, 224. 29. 14sm, 14sm, 16sm. 30. 75°.
3.3 1. a) 50; b) 200; g) 100; d) 300; e) 1000; v) 10. 2. a) 11; b) 54; g) 90;d) 0,4848; e) 9; v) 18;
z) 24; T) 174. 3. 32. 4. 30. 5. 5sT. 6. 200 lari. 7. 30 lari. 8. 90 lari. 9. 900 lari.
10. 545 lari.11. 2000 lari. 12. 176 grami. 13. 4kg. 14. a) 20; b) 6,25 kg. 15. a) 11000;

b) 12100.16. 30800 laris. 17. 32% -iT. 18. 68%-iT. 20. a) ; b) ; g) 0,3; d) ; e)

0,25; v) 0,4; z) 0,01; T) 0,1; i) .

3.4 1. a) 25%; b)20%; g) 50%; d) 200%. 2.a) 20%; b)5%; g)25%; d)77,5%. 3. b) %; d)
35%. 5. a) 40%; b) 30%; g) %; d) 90%; e) 25%; v) 200%. 6. 60%. 7. 82%. 9.52%.
10.30% vercxli, 20% oqro, 50% spilenZi. 11.25%. 12.1%. 13. 90g. 14. a) 50%; b)
25%; g) 50%; d) 100%; e) 33 %; v) 40%. 15. 50%-iT. 16. 40%. 18.2,5%-iT. 19. a)
25%; b) 120°. 22. 200%-iT. 23.90%-iT. 24.100g. 25. 76,25%. 26. 20g. 27. 990. 28. 35.
29. . 30. 5,8. 31. x=3, y=7, z=9. 32. 11 xe. 33. 2 dR.
3.5 2. g). 3. , +1,4, 10,4. 4. 3. 5. 3,6. 6. 7. 7. 8. 13. a) ar SeiZleba; b) ar SeiZleba;
g) SeiZleba. 17. a = 2, b = 9. 19. 243grami. 20.1 ∶ 2500000. 21. d). 22. a) 5; b) .
SesaZlebelia Tu ara? a) ar SeiZleba; b) SeiZleba.
III Tavis mimoxilva
2. a) 25%-iT; b) 20%-iT. 3. a) 3 lari da 60 TeTri; b) 6 t; g) 1,44 ; d) 30 kg;
e) 4,32. 4. a) 3lari; b) 1,8t; g) 0,9; d) 1,5kg; e) 21,6 sm. 5. a) 3; b) 144°. 7. 30%.
8. 50%-iT. 9. 35%.n10. 40%. 11. a)25-jer; b)5; g)4; d) . 12. a)5; b)17; g)43,2°;
d)damakmayofilebeli. 13. 49. 14. 20. 15. 150m. 16. 16km. 17. 500g. 18. 16
fexburTeli; 19. 18kg; 20. 17500 da 22500. aba, scade! 25.

220
Tavi 4

4.1 6. 3a+2b. 7. 9,5n+7,5m. 8. (vt + 7)km. 9. a) x = 2; b) v = 2; g) a = -3/2; d) a = =-4;


e) a = ±1. 10. km/sT. 11. . 12. d) n(n+1)(n+2). 13. a) v1t+v2t; b) 3v1+3v2+12.
,

14. 1 × 1 .15. . 21. x =- 3/2. 24. ∣ ∣ | |, ∣ ∣ | |, ∣ ∣ | |, ∣ ∣ | |.


25. 15sm. 27. a) 68°, 68°, 44°; b) 35°, 35°, 110°. 28. 10dm.
4.2 7. 1. 15. a) a=b+5; b) b=5a; g) b= 0,2a; d) a=0,3b; e)a=1,4b; v) b=0,6a; z)a+b+c+
+d=4m . 17. a) 2a – 3b = 1,5; b) 3a = 4b; g) am = 0,6bn. 18. a) 2(m-3) = n+3; b) m+5 =
1,25(n-5). 19. n = 1, 3, 9. 20. d). 21. b). 22. 25%-iT. 25. a) ; b) ;
g) .
4.3 16. a) 5613; b)678; g) 294; d)30865. 18. a)1-iT; b)4-iT; g) 5-iT; d) 6-iT; e) 0-iT.
22. 108kub.m. 24. a) 8; b) 12; g) 25; d) 64. 25. 130°. 26. 40%-iT. 27. 140°.
aba, scade! a) x = ± 2, y = ± 2; b) x = 0, y =2 an x = 2, y = 0.
4.4 10. -jer. 12. a) 3; b) 5; g) 6; d) 7; e) 1; T) 2 7. 14.
a) 0,5; b) 1; k) 0,04; l) 3. 15. 70km. 16. 350km. 17. a)6-jer; b)1,25.
aba, scade! daaxloebiT 946× 1010km.
4.5 11. 4,8 ; 1,44 . 12. 16 ; 15 . 13. 7 . 14. 80km. 15. 2sT, 4,5km/sT. 16. 7 .
20. 48. 21. 5m; 10m; 15m. 22. a)-1 ; b) -5/3. 23. 34. 24. -5. 25. a)3 ; b) 5 ; g)
5 3 . 26. g). 27. e). aba, scade! 11:10.
4.6 5. g) -8. 7. (4x +2y)+(-3x-5y2 -3xy). 8.(3a2+4b2) - (3x+5y2+3xy).11. P= a2-3ac-6.14. 864l.
2

15. 25%. 16. ekas, 2-jer meti.


4. 7 4. 30 msubuqi, 20 satvirTo. 5. 11,5ha, 9 ha. 6. 4,5km/sT, 4km/sT. 8. 2 .
11. 4; 6; 8; 10. 12. 3.
4.8 11. a) -8,5; b) 24; g) 7,5; d) -150; e) 2,1; v) -6,4. 12. 6a. 14. 56sm2. 15. 270,4sm2.
17. a)140; b) 160; g) 77; d) 0,25; e) 0,1; v) -0,25. 18. 960000. 19. 60%-iT.
20. 32785toniT. aba, scade! 18a.
4.9 13. a) 10000; b) 10000; g) 8100; d) 0. 15. a) 400; b) 10 000; g) 12100; d) 160000. 16. a) 0,25;
1
b) . 18. a) – 125; b) 8000. 19. a) 1 – 2a; b) a2 +5. 20. 128kv.sm.
17
4.10 1. a) 4,8; b) -2,4. 2. a) 4899; b) 9996; g) 39999; d)39975; e) 159993,75; v) 5200; z) 625;
T) 16; i) 35; k) 4000; l) 8,4; m) 159999. 4. a) 2,4; b) 9. 5. e). 6. d). 9. 5. 10. 5. 11. Semcir-
deba 25-iT. 12. Semcirdeba 225m2-iT. 14. a) 0,5a4b2 + 2 a2b2; b) 24a2+2.
15. a)16x -17; b) 64 – n6; g) 4x+2x+1+1; d) 22x+2x+y+1+22y. 16. a) x8 – 16y8; d) x3– 1;
T) 64x + 64y. 17. 4%-iT. 18. 25%-iT. 20. 43 da 34. 21. a) 0,04; b) 8 ; g) 15 .
4.11 9. a) 10•3 ; b) 6•7 ; g) 63•4 ; d) 12•2 . 11. -8. 12. -5. 15. g) 3b (2b+3).
n k m 2n n+1

4.12 11. a) 0; b) 0; g) 0. 12. a)80; b) 250; g) 21. 14. a) (ax – 1)(axn + 1); b) (3x2 – 1)x(xn – 1); g) (a
+ 2x)(xn-1- 1).15. a + c da b - c. 16. a) (x + 1)(x + 3); b) (x – 1)x(x - 2); g)(x2+2)(x2+3); d)
n(n +1)(n +2); e) (y-4)(y-10); v) (a - 5)(a - 1). 17. a) 39 999; b) 49 000; g) 10; d) 6,25.
221
4.13 15. a)(a + b)(a2 –b); b)(x – y –m)(x – y +m); g) (a + b – d)(a + b +d); d)(c–a + +b)(c+a–b).
16. a)a – b; b) a + b; g)a2 + ab + b2; d)a + b. 17. a) a2 + ab + b2; b) 1/(a + b); g) 1/(a – b).
18. a – c. 19. a) 560; b) 10. 21. a) (x – 1)2 x (x+1)(x2 + 1); b) (x–1)(x+1)(x–2)(x+2)(x2 + 4).
22. e) 64x2; v) (m – 2)2 . 23. a) 1; b) 1. 27. 25km2, 5km. 28. 10. 29. a) a + 3c, b + 3c; b)
3c; g) 6m . 30. a + 3c, a + 5b. 31. a) (b – 1)(b + 1)(b + 5). 33. a) 0,5; b) 3,88.
2 2

4.14 3. aris. 4. aris. 5. aris. 10. a) ar aris; b) aris; g) ar aris. 11. a) ar aris; b) aris; g)
ar aris. 12. a) 0 da 2; b) 0 da -3; g) -7 da +7. 14. 5sm. 15. R2 – r2.
aba, scade! 2. 70,56sm2.
4.15 4. a) 264; b) 12; T) -1,8; i) 4 . 5. a) 0,5; b) 9 ; g) 4 . 6. k=1. 7. m=4. 8. 115°. 9. 2m2.
4.16 1. 24 da 8. 3. 108° da 72°. 4. 144° da 36°. 5. 20l da 10l. 6. 1,7l da 1,9l. 7. 10 da 12.
8. 54 da 18. 9. 138kg. 10. 24. 11. 4sm da 20sm. 12. 1500m2. 13. 2km/sT. 14. 13,5km/sT.
15. a) 133 kg; b)30kg. 16. a) 5 kg; b)17,6kg. 17. 20 wlis da 5 wlis. 18. 6 wlis win. 19.
72. 20. 100. 21. 80km/sT da 70km/sT. 22. 10. 23. 38 wlis. 25. 8 saaTs. 26. 63 wlis. 27.
10sm. 28. 9-jer. aba, scade! 135, 225, 315, 405.
4.17 11. a)1; b)7. 12.1440. 15.6. 16. a)2; b)2. 17. 8 wevri. 18. 17. 19.25 da 20. 20. 88%. 21.10kg.
22. a) ; b) 1 . 23. 3 wlis. 24. 23 wlis. aba, scade! 1)umciresi 77, udidesi 83; 2) 1.
4.18 3. 10, 55. 10.15Tvis Semdeg. 11. 14dRis Semdeg. 12. 3,5m. 13. a)aris; b) aris; g) ar
aris; d) aris. 14. a) 6; b)1. 17. 4950. 18 a) ara; b) ki. 20. 6. 21. 20sm- ze meti da 30sm-
ze naklebi. 22. 50%. 24. a) 0,8; b) 4,6.
IV Tavis mimoxilva
2. a) 0; b) 0; g) 0; d) 0; e) 0. 11. g) 5. 12. -8. 13. 4. 15. a) 32; b) 10. 18. 1 .
3
19. 24; 23. 40km/sT; 25km/sT; 27. 24sm. 28. a -b . 29. 9a-4b. 30. cd-ab, 2c+2d.
2 2

33. mxolod a). 34. periodia 7, 9, 3, 1. bolo cifria 3. 35. gogonebia 2-jer
meti. aba, scade! 2km.
Tavi 5
5.1 8. (-3; 5). 10. 3,5. 11. -3. 12. D(4;2). 13. (-1;-4). 14. D(-3;3), C(-1;3) an D(-3;7), C(-1 ;7).
15. a) (0;0) da (4;4); b) (3;5) da (9;5). 16. 20%. 17. 32%.
5.2 1. (0,5; 5). 2. (0;3). 3. (-3;0), (0;-2). 10. IV meoTxedSi. 11. (3;-5) da (-3;5). 12. a) I an III
meoTxedSi; b) II an IV meoTxedSi. 15. (2;6). 16. 2saaTSi. 17. 59. aba, scade! (-6;3).
5.3 5. b)12; g)0,5, 6,5 da 8; e)3,5 araa dasaSvebi mniSvneloba; v) A = 0,5n. 6. S =400– 80t.
10. 4sT-Si. 11. 144ha. 12. 150.
SesaZlebelia Tu ara? araa SesaZlebeli. aba, scade! unda waiSalos 7; 720.
5.4 3. 8 unda Seicvalos 9-iT. 4. L = - . 5. a) ; g) x = . 7. g) S=2t. 9. d) L=0,25n.
aba, scade! 18.
5.5 4. (1,5;-0,7). 6. (0;-10). 7. (-6;0). 9. T(-6;0). 10. ( 2; 0). 11. 3. 12. 500lari. 13. 24sm.
14. 480km/sT. 15. 9,8g. 16. -3. 17. 112. aba, scade! 9.
V Tavis mimoxilva
1.3. 2. 13. 3. (4;6). 4. (4;-6). 5. (4;2). 7. (0;2) da (2;0). 8.28. 9.18. 16. a)(0,5;12); b) (0,6; 7).
17. (1;3). 18. (-1;3), (3;3). 21. b) (5;1) da (3;3). 22. (-4;0) da (4;0).
222

You might also like