stacionarus kompiuteris

kišeninis kompiuteris

kompiùteris (angl. computer < lot. computo – suskaičiuoju), įrenginys duomenims priimti, apdoroti pagal programą (tam tikrą instrukcijų rinkinį) ir gautiems rezultatams pateikti. Sudaro techninė ir programinė įranga. Techninei (aparatinei) įrangai priskiriama procesorius (gali būti keli), atmintis, informacijos įvesties (pelė, klaviatūra, skaitytuvas, vaizdo kamera ir kita) ir išvesties (monitorius, spausdintuvas, garsiakalbiai ir kiti) įtaisai, informacijos kaupikliai (magnetiniai, optiniai, puslaidininkiniai), maitinimo įtaisai ir kita, programinei – visos programos, įdiegtos į kompiuterį ir kitus techninės įrangos komponentus. Pagrindinė sisteminės programinės įrangos dalis yra operacinė sistema – programų komplektas, valdantis techninės įrangos darbą ir sudarantis sąsają su kompiuterio naudotoju. Taikomąją programinę įrangą sudaro dažniausiai specialios programos, padedančios naudotojui patogiau atlikti reikiamus veiksmus, pvz., rašyti tekstą, braižyti grafikus, sudaryti įvairių duomenų lenteles, kurti muziką; prie taikomųjų priskiriamos ir darbo su internetu, elektroninio pašto ir kitomis komunikacinės programos, t. p. mokomosios programos.

Visi kompiuterio įtaisai siejami fizikiniais ryšiais (kanalais informacijai perduoti, pvz., magistralėmis, kabeliais) ir programiniais ryšiais (sąsajomis, valdikliais ir kitais). Kompiuteriai skirstomi į asmeninius (pritaikyti dirbti vienam asmeniui, universalios paskirties), specialiuosius (pritaikytus tam tikroms darbo sąlygoms, pvz., darbui naftos ir dujų terminaluose, medicinos diagnostikai, testavimui) ir supernašiuosius (sparčiai atliekančius labai daug sudėtingų operacijų ir naudojamus, pvz., oro prognozėms sudaryti, aukštos kokybės animacinės grafikos darbams atlikti, sudėtingų tyrimų rezultatams apdoroti). Asmeniniai kompiuteriai būna stacionarūs ir nešiojamieji (planšetiniai, kišeniniai, delninukai). Stacionarūs kompiuteriai įrengiami tam tikroje darbo vietoje (pritaikyti nuolatiniam laikymui ant stalo).

Nešiojamieji kompiuteriai yra lagaminėlio pavidalo (maitinami iš vidinio energijos šaltinio arba iš elektros tinklo), duomenys įvedami klaviatūra, pele, valdymo rutuliu, tarp klavišų esančia vairasvirte. Kišeniniai kompiuteriai yra mažų matmenų. Turi jutiklinį skystųjų kristalų ekraną, duomenys įvedami dažniausiai naudojant specialų pieštuką, miniatiūrinę klaviatūrą arba pirštais. Naudoja specialią operacinę sistemą, programas, skirtas duomenims apdoroti, tekstui rašyti, skaičiuoti, bevielio ryšio sąsają. Į planšetinį kompiuterį informacija įvedama specialiu pieštuku rašant skystųjų kristalų ekrane, kuriame įtaisytas elektromagnetinis jutiklis, reaguojantis į pieštuko skleidžiamą elektromagnetinį lauką arba jo sukeliamą lauko pokytį, arba pirštais. Pagal konstrukciją planšetiniai kompiuteriai dar skirstomi į informacines lentas ir transformuojamuosius nešiojamuosius kompiuterius (jų monitoriaus ekraną galima pasukti 180° kampu, nulenkti prie klaviatūros).

nešiojamasis kompiuteris

Kompiuteriu sprendžiami įvairūs sudėtingi uždaviniai, valdomi darbo procesai, organizuojamas verslas, bendraujama su žmonėmis, žaidžiami žaidimai, užsakomos prekės, atsiskaitoma už jas, naudojami mokymuisi ir mokymui, t. p. per juos klausomasi muzikos, žiūrimi filmai, televizijos laidos ir kita. Kompiuteriai dažniausiai jungiami į kompiuterių tinklą, kad padidėtų kompiuterių išteklių naudojimo efektyvumas.

Istorija

Kompiuterių raidos pradžia siejama su J. Napieriu, kuris 1617 sukūrė medinę mašiną paprasčiausiems skaičiavimams atlikti. 1642 B. Pascalis aprašė mašiną skaičiams sumuoti, o 1671 G. W. Leibnizas ją pagamino. 1822 Ch. Babbage’as padarė mechaninį įrenginį, vėliau pavadintą analitine mašina. Šiuolaikinių kompiuterių prototipai pradėti konstruoti 20 a., prieš II pasaulinį karą; pradininkai: 1936–38 K. Zuse sukūrė kompiuterį Z1, 1939–42 Johnas Vincentas Atanasoffas ir Cliffordas Edwardas Berryʼis (abu Jungtinės Amerikos Valstijos) – kompiuterį ABC. 1946 Johnas Williamas Mauchly (Jungtinės Amerikos Valstijos) ir J. A. P. Eckertas pagamino bendros paskirties elektroninį kompiuterį ENIAC, jį tobulinant buvo realizuota von Neumanno kompiuterio architektūra (kompiuterio konstrukcijos modelis su viena programų ir duomenų saugojimo terpe), taip konstruojami visi šiuolaikiniai kompiuteriai. 1949 Mauriceʼas Vincentas Wilkesas (Didžioji Britanija) sukūrė pirmąjį programuojamąjį kompiuterį EDSAC. 1959 IBM bendrovė pagamino kompiuterių seriją didelėms įmonėms. 1960 DEC bendrovėje (Jungtinės Amerikos Valstijos) buvo pagamintas pirmasis mažų matmenų kompiuteris. 1976 S. P. Jobsas ir Stephenas Garyʼis Wozniakas sukūrė Apple kompiuterį. Nuo 20 a. 8 dešimtmečio pradžios prasidėjo asmeninių kompiuterių era, juos išpopuliarino Apple Computer bendrovė, 1977 pristačiusi pirmąjį asmeninį kompiuterį – Apple II, o 1981 IBM bendrovė – savo IBM PCTM. Adamas Osborne’as (Jungtinės Amerikos Valstijos) pagamino pirmąjį nešiojamąjį kompiuterį. 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje kompiuterius pradėta standartizuoti. 1983 Apple Computer pagamino kompiuterį su pirmąja grafine sąsaja. Nuo 1984 IBM, nuo 1986 Compaq pradėjo gaminti galingesnius kompiuterius. Nuo 1985 IBM PC kompiuteriuose imta naudoti operacinę sistemą Microsoft Windows, leidžiančią organizuoti asmeninių kompiuterių darbą tinkle. Nuo 1993 pradėta gaminti Pentium serijos procesorius, kartu ir kompiuteriais, kurių darbiniai parametrai gerinami iki šių laikų. Kompiuteriai skirstomi kartomis: I kartos (1945–1959) kompiuteriai buvo lempiniai, II (1960–64) tranzistoriniai, III (1964–70) su integriniais grandynais ir IV (po 1970) – su didelio integracijos laipsnio grandynais. Tobulinamos kompiuterių gamybos technologijos dar labiau didinant kompiuterių grandynų integracijos laipsnį, be to, kuriami kompiuteriai, remiantis kitais fizikiniais reiškiniais. Sukurti pirmieji kvantinių kompiuterių, t. p. optinių ir biologinių kompiuterių prototipai.

Lietuvoje

Lietuvoje 1962 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos specialiame konstravimo biure buvo suprojektuota pirmoji elektroninė skaičiavimo mašiną Rūta (gamintos iki 1974), 1964 sukurta elektroninė skaičiavimo mašina ATE‑80. 1973–79 joje buvo gaminami III kartos kompiuteriai M5000, 1986–90 – kompiuteriai SM1700.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką