naTaniel hoTornis romantikuli romanis Tavisebureba
naTaniel hoTornis romantikuli romanis Tavisebureba
naTaniel hoTornis romantikuli romanis Tavisebureba
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Q<br />
akaki wereTlis saxelmwifo universiteti<br />
humanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />
naTia WiRvaria<br />
<strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> <strong>Tavisebureba</strong><br />
10.01.15 evropis da amerikis xalxTa literatura<br />
D disertacia filologiis doqtoris xarisxis mosapoveblad<br />
samecniero xelmZRvaneli: profesori<br />
ciala TofuriZe<br />
quTaisi<br />
2010<br />
1
2<br />
S i n a a r s i<br />
Sesavali ----------------------------------------------------------------------------------------------- 3<br />
Tavi I. amerikuli romantizmis ganviTarebis social-politikuri da<br />
kulturuli <strong>Tavisebureba</strong>ni -------------------------------------------------------------------- 9<br />
Tavi II. <strong>romantikuli</strong> romani da misi <strong>hoTornis</strong>euli interpretacia-------------<br />
----------------------------------------------------------- 43<br />
2.1 <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> warmoSobis safuZvlebi da specifika<br />
2.2 <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis <strong>Tavisebureba</strong> da <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
Teoriis miseuli interpretacia<br />
Tavi III. <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> romani---------------------------------------------- 76<br />
3. 1 realoba da puritanizmis problema <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong><br />
romantikul romanSi:<br />
sinTezi.<br />
romanSi.<br />
3. 2 <strong>romantikuli</strong> romani, rogorc warmosaxvisa da sinamdvilis<br />
3. 3- Txrobis struqtura da simboloebi <strong>hoTornis</strong> romantikul<br />
Ddaskvnebi ---------------------------------------------------------------------------------------------- 133<br />
Bbibliografia ------------------------------------------------------------------------------------- 140
Sesavali<br />
mxatvruli mimdinareoba romantizmi amerikul literaturaSi<br />
ganviTarebis TaviseburebebiT xasiaTdeboda. Mfrensis oto matisenma am<br />
literaturul moZraobas meore amerikuli gazafxuli, anu “amerikuli<br />
renesansi” uwoda (117). amerikuli romantizmi evropulisagan gansxvavebiT<br />
ar warmoSobila socialuri protestis gamo, misi dabadeba ufro metad<br />
damoukideblobisaTvis omis nacionalur Taviseburebebs ukavSirdeba.<br />
yvelaze mniSvnelovani faqtori ki is gaxlavT, rom <strong>romantikuli</strong><br />
literatura axalgazrda saxelmwifos pirvel erovnul literaturas<br />
warmoadgenda.<br />
amerikis, rogorc axali qveynis TviTdamkvidreba sakmaod swrafi<br />
procesi iyo. viTardeboda zusti mecnierebebisa da teqnikis sfero, magram<br />
erovnuli kulturis formireba grZeli da winaaRmdegobebiT aRsavse<br />
procesi aRmoCnda. materikis aRmoCenasTan dakavSirebulma materialurma<br />
amocanebma sulieri faseulobebi ukana planze gadaswies. amerikuli<br />
kulturuli cxovreba bevrad CamorCa evropis sulieri da kulturuli<br />
cxovrebis centrebs. mTeli sami saukunis manZilze amerikuli<br />
literatura, iseve rogorc amerikeli eri, jer isev Camoyalibebis<br />
procesSi iyo.<br />
A amerikis literaturis mkvlevarTa Soris gavrcelebuli<br />
Sexedulebis mixedviT, romantikosi mwerlebis pirveli nawarmoebebis<br />
gamoCenamde axali qveynis literatura mimbaZvelobiT gamoirCeoda. Mme-17,<br />
me-18 saukuneebSi amerikeli mwerlebi marTlac ganicdidnen evropuli,<br />
gansakuTrebiT inglisuri literaturis gavlenas. popularuli iyo<br />
sentimentaluri, pikareskuli <strong>romanis</strong> tipi, klasicizmis poetika,<br />
istoriuli romani, goTikuri romani.<br />
“romensis”, igive <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> tradicia Cndeba me-18<br />
saukunis bolos da Camoyalibebul saxes ukve me-19 saukunis Sua wlebSi<br />
edgar pos, <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong>, herman melvilis nawarmoebebSi aRwevs. Eam<br />
mwerlebma mxatvruli TvalsazrisiT “romenss”, anu romantikul romans<br />
upiratesoba mianiWes realistur romanTan, anu “novelTan” SedarebiT.<br />
3
N <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> moRvaweoba mWidro kavSirSia me-19 saukunis<br />
amerikis sulieri cxovrebis atmosferosTan da romantikul<br />
mimarTulebasTan. rogorc stenli benki ambobs, “igi SeiZleba me-19<br />
saukunis amerikis simbolod warmovidginoT” (Bank 2010). <strong>hoTornis</strong><br />
TanamedroveTa umetesobisaTvis <strong>romantikuli</strong> romani moqmedebis<br />
TavisuflebasTan, did sivrcesTan asocirdeboda, Tumca maT mier imis<br />
gansazRvra, Tu ras niSnavda es Tavisufleba an ra konkretuli miznebs<br />
iTvaliswinebda ar momxdara. <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> Tanamedrove amerikaSi<br />
cxare debatebi mimdinareobda <strong>romanis</strong> Janris Sesaxeb. Aam Teoriul<br />
gansjaSi “romenss” sxvadasxvagvari, xSirad winaaRmdegobrivi<br />
mniSvnelobebi aqvs. Cven yuradRebas <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong>eul definiciaze<br />
SevaCerebT, radgan is erTerTi pirvelTagania, vinc Camoayaliba<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> Teoria, ganasxvava “romensi” “novelisgan” da Tavisi<br />
naazrevi warmatebiT ganaxorciela sakuTar SemoqmedebaSi.<br />
amerikul da evropul literaturaTmcodneobas <strong>hoTornis</strong><br />
Semoqmedebaze winaaRmdegobrivi mosazrebebi gaaCnda, Tumca dRes ukve<br />
aRaravin daobs, rom igi mravalmxrivi, saintereso Semoqmedia da didi<br />
wvlili miuZRvis <strong>romanis</strong> ganviTarebis sferoSi. albaT amanac ganapiroba<br />
is faqti, rom igi amerikel mweralTa Soris erTerTi pirvelia, visi<br />
biografiis mimarTac kritikosebma didi interesi gamoamJRavnes. arlin<br />
terners ekuTvnis naSromi, romelic <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> biografiul<br />
cnobebs detalurad moicavs (173). bevrad ufro srulyofilia jeims<br />
melous wigni “<strong>naTaniel</strong> hoTorni mis droSi” (120). arlin terneris midgoma<br />
ufro literaturulia da didi yur3dReba eTmoba <strong>hoTornis</strong> namuSevrebis<br />
bibliografiul detalebs. jeims melous naSromi ufro socialuri<br />
xasiaTis gaxlavT. inglisSi gatarebuli wlebis Sesaxeb detaluri<br />
informacia aqvs Tavmoyrili raimona hals wignSi “<strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong><br />
inglisuri gamocdileba 1853-1864” (93). aRsaniSnavia aseve edvard<br />
davidsonis naSromi “<strong>hoTornis</strong> ukanaskneli periodi” (57).<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTorni im mweralTa ricxvs ekuTvnis, vinc odesRac<br />
daiviwyes, me-20 saukuneSi ki xelaxla aRmoaCines da waikiTxes. Mmalkolm<br />
kauli aRniSnavda, “gasakviria is faqti, rom <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong><br />
Semoqmedebis mimarT, romelic esoden saintereso Semoqmedi gaxldaT,<br />
4
mwerlebi nakleb interess amJRavnebdnen, rom aRaraferi vTqvaT mis<br />
Tanamemamuleebze da imaTac, vinc dainteresda misiT, ase cota ram<br />
dagvitoves mis Semoqmedebaze”. (Cowley 1948: 10) robert pen uoreni<br />
asormocdaaTi wlis Semdeg ambobda: “Cven did pativs vcemT emersons,<br />
winaswarmetyvels, romlis winaswarmetyvelebanic gamarTlda, magram dros<br />
ver gauZlo, radgan dResdReobiT naklebad aqtualuria, ris gamoc<br />
emersonis nawinaswarmetyvelevi momavali CvenTvis sul ufro da ufro<br />
Soreul warsulad iqceva, Tavad emersonic didebulad ixevs ukan,<br />
istoriis siRrmis ukana planze, magram <strong>hoTornis</strong> mier katiseburi<br />
mxedvelobis wyalobiT wyvdiadSi danaxulma, mwerlis winaSe momavali<br />
gaxsna da igi CvenTvis aqtualurad aqcia. as welze metia rac hoTorni<br />
gardaicvala, magram misi Semoqmedeba Cven gvaZlevs adamianis sulis<br />
rTul, mravalwaxnagovan da novatorul analizs, romelSic Cven<br />
vacnobierebT sakuTars. Eemersoni qeds ixrida aqtualobis winaSe,<br />
hoTorni Tavad ganasaxierebda mas” (Warren: 1971).<br />
adreul literaturul kritikaSi arsebobs mosazrebebi, rom<br />
mwerali garkveul gavlenebs ganicdida, magram Tanamedrove<br />
literaturul kritikaze dayrdnobiT SegviZlia vTqvaT, rom <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong> Semoqmedeba yovelgvari mibaZvisagan Tavisufali gaxlavT.<br />
mweralma srulyofilad warmogvidgina axali inglisis puritanuli<br />
samyaros mikrokosmosi, masSi arsebuli zneobrivi problemebi da<br />
winaaRmdegobebi. misi “romensebi” ar aris mxolod formis srulyofisaken<br />
swrafva. Tavisi azrovnebiT mweralma epoqas gauswro.<br />
samwuxarod qarTul literaturaTmcodneobaSi <strong>hoTornis</strong><br />
Semoqmedeba am xnis ganmavlobaSi naklebad aqtualuri iyo. ciala<br />
TofuriZes ekuTvnis sami mokle moTxrobis anu “novelis” Targmani da<br />
“amerikuli novelis winasityvaoba” (TofuriZe 1967: 11), agreTve statia<br />
“romani, rogorc fenomeni da misi nominacia anglo-saqsur da qarTul<br />
samyaroSi” (TofuriZe 2007: 17).<br />
M moZiebuli masala, rasac Cven veyrdnobiT da vaanalizebT exeba<br />
amerikuli romantizmis ganviTarebis Taviseburebebs, <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong><br />
esTetikas, uSualod <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> specifikas da mwerlis<br />
wvlils <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> Janris srulyofaSi. MmkvlevarTa erTi<br />
5
nawili, magaliTad rojer milsi (126), devid hirSi (91) Tvlian, rom<br />
“romenssa” da “novels” Soris gansxvavebis Zieba gadaWarbebulia. devid<br />
hirSis sityvebi rom gavimeoroT, “romensisa” da “<strong>romanis</strong>” Janrs Soris<br />
gansxvaveba yalbia (Hirsh 1971: 74), es gansxvaveba eyrdnoba ufro Temebsa<br />
da siuJetebs, vidre formas da meTods, rac sakmaod aramyari<br />
argumentacia gaxlavT.<br />
interess imsaxurebs kritikosebis mosazrebebi Mmwerlis<br />
Semoqmedebis Sesaxeb. Mmisi Tanamedroveebi, magaliTad edgar alan po,<br />
herman melvili da henri jeimsi hoTornSi gamoCenil mwerals xedavdnen,<br />
maSin roca kritikosTa jgufi (parqsi, blekmuri, uintersi) cdilobdnen<br />
daemtkicebinaT rom hoTorni susti mweralia, romelic specifikurma<br />
maneram Tavisi drois CarCoebSi Caketa da mxolod istoriulad Tu<br />
daimsaxurebs kritikosTa interess.<br />
Tanamedrove amerikuli literaturuli kritika <strong>hoTornis</strong><br />
Semoqmedebis mimarT did interess amJRavnebs. DerTerTi pirveli gaxldaT<br />
frensis oto matisenis wignis “amerikuli renesansi” gamosvla, romelSic<br />
romantikosi mwerlebis Semoqmedebis Rrma analizia mocemuli, matiseni<br />
yuradRebas metwilad amaxvilebs puritanul da simbolistur<br />
tendenciebze <strong>hoTornis</strong> romantikul romanebsa da moTxrobebSi.<br />
uSualod mwerlis Semoqmedebas eZRvneba riCard foglis (72) da hiat<br />
vagoneris (173) monografiebi. literturaTmcodne roi meili Tavis<br />
naSromSi aqcents akeTebs <strong>hoTornis</strong> damokidebulebaze romantizmTan. (110)<br />
david timsi mas modernistad mwerlad miiCnevs (167). jorj dekeri<br />
<strong>hoTornis</strong> romantikul romans istoriuls uwodebs, rac naklebad<br />
misaRebia, radgan istoriuli warsulis siuJetad, Tematur masalad<br />
gamoyeneba mwerals absoluturad sxva miznisaTvis, zneobrivi da<br />
fsiqologiuri problemebis sakvlevad sWirdeba. (Dekker 1987: 47) agreTve<br />
sainteresoa, Tumca gansjis sagania gilmor simsis mier mocemuli<br />
“romensis” definicia, romelic mkveTrad asxvavebs “romenss” inglisuri<br />
“novelisagan” da aRniSnavs, rom Tanamedrove “romensi” aris surogati,<br />
romelic SeiZleba Zvel eposTan iqnes gaigivebuli, nawarmoebis forma<br />
Seicvala, Sinaarsi ki igive darCa. (Simms 1844: 6). Mkritikosis morse<br />
peqhemis azriT, <strong>hoTornis</strong> romanebSi gadaWarbebulad aris gamoyenebuli<br />
6
goTikuri <strong>romanis</strong> elementebi, rac mas romantizmis negatiur, bnel mxared<br />
miaCnia (Peckham 1951: 99) Cemis azriT, <strong>hoTornis</strong> mier mis nawarmoebebSi<br />
gamoyenebuli romantizmis elementebi umetes SemTxvevaSi optimistur<br />
transcendentalur ganwyobas eyrdnoba, rasac zogjer Tavad avtoric<br />
akritikebs. MmiTologiuri skolis warmomadgenlebi eTanxmebian<br />
mosazrebas, rom amerikuli “romensi” TiTqmis igive goTikuri<br />
romania.MmkvlevarTa jgufi, marjori elderi, (113) miligent beli, (Elder<br />
1969: 34) (Bell 1962: 90) <strong>hoTornis</strong> esTetikas transcendentalurs uwodeben,<br />
rac savsebiT samarTliani SeniSvnaa, Tumca garkveuli koreqtivebis Setana<br />
aqac aucilebelia, radgan <strong>naTaniel</strong> hoTorni zogjer ewinaaRmdegeba maT<br />
mTavar doqtrinas “sakuTari Tavis rwmenis” (Emerson 1841) Sesaxeb, am Temas<br />
mogvianebiT ufro dawvrilebiT SevexebiT naSromSi.M<br />
me-20 saukunis mkvlevarebi aseve aqtiurad dainteresdnen<br />
mwerlis Txrobis formiT da teqnikiT. MmagaliTad riCard milingtoni (<br />
125), miSel diuni (60). riCard brodhedi (40). aseve saintereso gaxlavT<br />
paringtonis naSromi “amerikuli azrovnebis mTavari mimdinareobani” (131).<br />
asocianistur froidistul kritikaSi aris rudolf fon eibelis wigni<br />
“xelovanis sikvdili, <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis dacema”, romelSic avtori<br />
Tavis daskvnebs sakmaod aramyar argumentebze agebs, igi <strong>hoTornis</strong><br />
“marmarilos favns” kafkas novelebs adarebs, ZiriTadad nawarmoebebSi<br />
arsebul damTxvevebze dayrdnobiT.M am kvlevis mizani gaxlavT<br />
modernizmis safuZvlebis Zieba me-19 saukunis romantikul literaturaSi<br />
(25). frederik krusi aseve sruliad froidistuli midgomiT ganixilavs<br />
mwerlis Semoqmedebas (Crews 1966: 102).<br />
albaT Sors wagviyvans yvela im naSromis CamoTvla, rac<br />
gamoyenebulia Cvens sadisertacio TemaSi, magram unda aRiniSnos, rom<br />
Tanamedrove amerikuli kritika Zalian saintereso, mravalmxrivi da<br />
erTgvarad winaaRmdegobrivi xedvis matarebeli gaxlavT.<br />
H <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> irgvliv Seqmnili samecniero<br />
literaturis analizi cxadyofs, rom mkvlevarTa umravlesoba sworad<br />
gansazRvravs <strong>hoTornis</strong> Teoriis mniSvnelobasa da Rirebulebas <strong>romanis</strong><br />
ganviTarebis sferoSi. Mbevri naSromi ikvlevs misi esTetikis calkeul<br />
aspeqtebs. Cven SevecadeT gveCvenebina rogor xdeba yovelive<br />
7
zemoTaRniSnulis ganxorcieleba <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> calkeul<br />
romantikul romanebSi. <strong>hoTornis</strong> Semoqmedeba imiT gamoirCeva, rom masSi<br />
erTmaneTs erwymis transcendentaluri tendenciebi da goTikuri <strong>romanis</strong><br />
elementebi, realisturi da <strong>romantikuli</strong> tendenciebi, Cans puritanuli<br />
warsulis gavlena Tanamedrove epoqaze, mwerlis damokidebuleba<br />
realobasTan, simarTlesTan, xelovnebasTan, gmiris gaucxoebis problema<br />
romelic esoden aqtualuri gaxda Tanamedrove literaturaSi. metad<br />
sainteresoa <strong>hoTornis</strong> mier simboloebis, ferebis, Suqis, Txrobis<br />
doneebis gamoyeneba “romensis” scenebis mowyobisaTvis, aqtualuria<br />
rogor ukavSirdeba es yvelaferi erTmaneTs <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
mxatvrul qsovilSi da rogor iqmneba mTliani mxatvruli sistema.Aar<br />
arsebobs naSromi, romelSic calkeuli romensebis ganxilvis safuZvelze<br />
srulyofilad, monografiulad iqneboda Seswavlili mocemuli sakiTxi.<br />
aqedan gamomdinare sadisertacio naSromis samecniero siaxle<br />
isaa, rom masSi <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis esTetikuri safuZvlebis<br />
gaTvaliswinebiT warmodgenilia misi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> kvleva<br />
konkretulad romensebis analizis saSualebiT. sakvlevi sakiTxis<br />
irgvliv Tanamedrove literaturaTmcodneobaSi arsebul zogad Teoriul<br />
da meTodologiur Sromebze dayrdnobiT, amerikuli romantizmis<br />
istoriul kulturuli ganviTarebis Taviseburebebis<br />
gaTvaliswinebiT,Gganxilulia mwerlis mravalmxrivi esTetikuri<br />
Sexedulebani, misi damokidebuleba uSualod romantizmis<br />
mimdinareobasTan. sadisertacio naSromSi naCvenebia rogor xorcieldeba<br />
es yvelaferi mis romantikul romanSi. gaanalizebulia <strong>hoTornis</strong>euli<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> <strong>Tavisebureba</strong>ni.<br />
zemoTaRniSnuli gansazRvravs problemis aqtualobasac, radgan<br />
Teoriis ganxorcieleba praqtikaSi metad mniSvnelovania. <strong>hoTornis</strong><br />
esTetikis mravalmxrivi aspeqtebis urTierTmimarTebis da mxatvruli<br />
daniSnulebis kvleva saSualebas mogvcems, rom <strong>romantikuli</strong> romani<br />
aRviqvaT, rogorc erTerTi saintereso da mravalferovani <strong>romanis</strong> tipi<br />
mxatvrul literaturaSi.<br />
sadisertacio naSromis mizania, sakvlevi problemis irgvliv<br />
arsebuli samecniero literaturis gaTvaliswinebiT, romantikul romanze,<br />
8
ogorc calkeul Janrze msjeloba, misi warmoSobis safuZvlebis<br />
ganxilva, <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> esTetikuri naazrevis mniSvnelobis<br />
gansazRvra <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> rogorc Janris ganviTarebisaTvis.<br />
uSualod “romensebis” mxatvruli teqstis analizze dayrdnobiT,<br />
vimsjelebT <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> specifikaze. Gcalke<br />
gamovyofT misi esTetikisaTvis damaxasiaTebel mTavar tendenciebs da<br />
mivuTiTebT rogor xdeba maTi gamoyeneba calkeuli “romensebis”<br />
mxatvrul qsovilSi. zogadad ganvixilavT mis moTxrobebs, ramdenadac<br />
isini erTgvarad winapirobas warmoadgendnen <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
SeqmnisaTvis. gansaxilvelad aviRebT Semdeg romensebs: “alisferi<br />
asomTavruli” (22), “Svidfrontoniani saxli” (16), “marmarilos favni” (18,<br />
19) “blaiTdeilis romani” (13).<br />
sadisertacio naSromis meTodologiuri da Teoriuli<br />
safuZvelia amerikuli literaturis kritikosTa mravalricxovani<br />
samecniero Sroma, litmcodneobiTi xasiaTis samecniero literatura,<br />
sadac ganxilulia amerikuli romantizmis specifika da konkretulad<br />
<strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> SemoqmedebiTi meTodisa da Txrobis stilis ZiriTadi<br />
Taviseburebebi.<br />
sadisertacio naSromi warmoadgens amerikanistikaSi <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> kvlevis mcdelobas, kvlevis Sedegebi da<br />
ganzogadoebuli daskvnebi SeiZleba gamoyenebuli iqnas<br />
literaturaTmcodneTa mier romantikul romanTan dakavSirebuli<br />
sakiTxebis Semdgomi SeswavlisaTvis. inglisuri literaturis saleqcio<br />
kursebisa da speckursebisaTvis. igi garkveul samsaxurs gauwevs<br />
amerikuli literaturis dargs <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
problematikisa da mxatvrul <strong>Tavisebureba</strong>Ta gasarkvevad. saintereso<br />
iqneba rogorc studentTaTvis, aseve zogadad amerikuli romantizmis<br />
specifikiT, <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> JanriT da <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong><br />
SemoqmedebiT dainteresebuli pirebisaTvis.<br />
9
Tavi I<br />
amerikuli romantizmis ganviTarebis istoriuli da<br />
politikuri <strong>Tavisebureba</strong>ni<br />
amerikul literaturaTmcodneobaSi amerikuli romantizmis,<br />
rogorc literaturuli movlenis gaazreba me-20 saukunis ocian wlebSi<br />
Camoyalibda. samoqalaqo omamde Seqmnili mxatvruli nawarmoebebi<br />
regionaluri niSnebiT aris dayofili - axali inglisis, niu-iorkis,<br />
samxreTisa Tu dasavleTis.<br />
ideologiur-mxatvruli mimdinareoba__ romantizmi, warmoiSva<br />
burJuaziuli revoluciebis, ekonomikuri da politikuri Zvrebis xanaSi.<br />
igi evropaSi me-18 saukunis bolos, me-19 saukunis dasawyisSi damkvidrda<br />
da sxvadasxva qveyanaSi sxvadasxvagvarad ganviTarda.<br />
am droisaTvis amerika jer kidev axalgazrda saxelmwifos<br />
warmoadgenda. misi erovnuli kultura da literatura Camoyalibebis<br />
procesSi imyofeboda. amerikuli romantizmi Sesabamisad xasiaTdeboda<br />
ganviTarebis TaviseburebebiT, ramac mniSvnelovani wvlili Seitana<br />
<strong>romantikuli</strong> mimdinareobis istoriaSi.<br />
sainteresoa rogori istoriuli foni hqonda amerikuli<br />
romantizmis warmoSobas qveyanaSi. ingliseli kolonistebi amerikaSi 1607<br />
wels gamoCndnen, maSin, roca pirveli inglisuri kolonia, virjinia<br />
daarsda. 1620 wlidan safuZveli Caeyara axali inglisis puritanul<br />
koloniebs, romelTa ricxvi TandaTanobiT izrdeboda. 1664 wels<br />
ingliselebma daipyres holandiuri dasaxleba axali niderlandebi da<br />
niu-iorki daarqves. 1681 wels uiliam penma daaarsa cnobili kvakerTa<br />
dasaxleba pensilvaniaSi. socialur-ekonomikuri da politikuri mizezebis<br />
gamo, mxolod ingliselebma SeZles CrdiloeT amerikaSi srulyofili<br />
dasaxlebis Seqmna. isini eyrdnobodnen koloniebis siZlieres da TavianT<br />
Zalauflebas zRvaze, ris Sedegadac metoqeebs Zlieri dartyma miayenes.<br />
me-18 saukuneSi espanuri koloniebisaTvis omi ingliselebis gamarjvebiT<br />
dasrulda. 1756-63 wlebSi maT safrangeTs omiTve waarTves mniSvnelovani<br />
teritoria. ase rom CrdiloeT amerikis miwaze inglisuri koloniebi<br />
mniSvnelovan Zalas warmoadgendnen.<br />
10
amerikeli eris Camoyalibeba, misi kulturis formireba metad<br />
Taviseburi procesi gaxldaT, rac gamowveulia amerikis kolonialuri<br />
warmoSobiT da kolonizaciis mravalerovani xasiaTiT.<br />
amerikuli kulturis specifikis gasagebad amosaval wertilad<br />
unda miviCnioT evropelTa dasaxleba adamianisagan auTvisebel bunebaSi.<br />
es adamianebi evropul civilizacias iyvnen naziarebi. inglisur<br />
koloniebSi umaRlesi skola maTi daarsebisTanave funqcionirebda.<br />
imavdroulad axalmosaxleebs arsebobisaTvis brZola uwevdaT jer<br />
bunebasTan da mere materikis adgilobriv mosaxleobasTan- indiel<br />
tomebTan.<br />
maSin, roca me-17-18 saukuneebis mwerlebi "keTilSobili<br />
veluris" saxes aidealebdnen, yovelive "bunebrivs" ganadidebdnen da<br />
"civilizaciiT garyvnil" evropels upirispirebdnen. amerikis<br />
kolonistebisaTvis, mcire gamonaklisis garda, indielebi TavianTi<br />
arsebobisaTvis saSiSroebas warmoadgendnen. im periodisaTvis metad<br />
popularuli iyo gamoTqma: "kargi indieli mkvdari indielia". da mainc,<br />
indielTa kulturam didi roli Seasrula amerikis erovnuli kulturis<br />
formirebaSi. gaamdidra igi im elementebiT, rasac nacionaluri<br />
Taviseburebebis niSan-Tvisebebi hqvia. indielTa miTologiam didi gavlena<br />
moaxdina kolonistTa mxatvrul cnobierebaze. Tavisi warmoSobiT<br />
mravalerovani amerikuli folklori indiuri eposis elementebsac inaxavs<br />
da Tavad indielTa Tema organulad aris Serwymuli amerikel mweralTa<br />
SemoqmedebasTan.<br />
amerikeli xalxis kulturis formirebaSi mniSvnelovani roli<br />
Seasrules zangebma, romlebic kolonistebma axal miwaze afrikis<br />
qveynebidan Camoiyvanes. Zvelma zangurma folklorma axal qveyanaSi<br />
erTgvari formireba ganicada da amerikul mxatvrul literaturas<br />
Seerwya.<br />
amerikis literaturis istoriis mkvlevarTa Soris<br />
gavrcelebulia Sexeduleba, rom romantikosi mwerlebis pirveli<br />
nawarmoebebis gamoCenamde axali qveynis literatura mimbaZvelobiTi iyo.<br />
me-17-18 saukuneebSi amerikeli mwerlebi marTlac ganicdidnen evropuli<br />
literaturis, gansakuTrebiT inglisuris gavlenas. 1790 wlebSi<br />
11
igrZnoboda sentimentaluri <strong>romanis</strong> (cdunebis Temaze) uZlieresi gavlena,<br />
aseve popularuli iyo pikareskuli romani, romelic fildingisa da<br />
smoletis mier gaxldaT damkvidrebuli britanul literaturaSi. garda<br />
amisa, amerikelebi STagonebuli iyvnen klasicizmis poetikiT, miltonis<br />
SemoqmedebiT, uolter skotis istoriuli romanebiT, goTikuri romaniT.<br />
amerikis, rogorc axali qveynis TviTdamkvidreba sakmaod swrafi<br />
procesi iyo. viTardeboda zusti mecnierebebisa da teqnikis sfero, magram<br />
erovnuli kulturis formireba grZeli da winaaRmdegobebiT aRsavse<br />
procesi aRmoCnda. materikis aRmoCenasTan dakavSirebulma materialurma<br />
amocanebma sulieri faseulobebi ukana planze gadaswies. amerikuli<br />
kulturuli cxovreba bevrad CamorCa evropis sulieri da kulturuli<br />
cxovrebis centrebs. mTeli sami saukunis manZilze amerikuli<br />
literatura, iseve rogorc amerikeli eri, jer isev Camoyalibebis<br />
procesSi iyo.<br />
1820 wels "edinburgis mimomxilvelis" gverdebidan sidnei<br />
smiTma gamomwvevad ikiTxa: "vin kiTxulobs amerikul wignebs?" (Smith 1957:<br />
98) es kiTxva damamcireblad JRerda, radgan axalgazrda respublikas ukve<br />
hyavda Tavisi literatorebi. eseni me-18 saukunis ganmanaTleblebi iyvnen.<br />
ukve me-19 saukunis dasawyisSi, literaturaSi axali saxe, uoSington<br />
irvingi gamoCnda, Tavisi pirveli romani gamosca fenimor kuperma.<br />
britaneli kritikosis qedmaRluri kiTxva imiT aixsneba, rom amerikaSi<br />
wignis bazarze aTwleulebis manZilze batonobda ingliseli mwerlebis<br />
nawarmoebebi da evropul enebze naTargmni inglisuri literatura. amave<br />
periodSi, niu-iorkSi ukve arsebobda literaturuli klubebi, magram aqac<br />
orientacia evropul kulturaze iyo aRebuli da "amerikuli" vulgarul<br />
tonad iTvleboda. TviT prezidenti Tomas jefersoni aRiarebda, rom<br />
Seyvarebuli iyo safrangeTze da mis kulturaze, Tumca imeds<br />
gamoTqvamda, rom axali qveyana Tavis nacionalur kulturas Seqmnida.<br />
me-18 saukuneSi, TiTqmis naxevari aswleulis ganmavlobaSi,<br />
kolonistebis ZiriTadi sakiTxavi religiuri literatura iyo, radgan am<br />
periodSi igrZnoba religiuri azrovnebis moZaleba politikasa da<br />
literaturaSi. "gasarTobi" beletristikis kiTxva morwmuneTaTvis<br />
mizanSewonilad ar iTvleboda. me-19 saukunis amerikul mxatvrul<br />
12
literaturaSi gamefebul am tradicias mkvlevarebi filosofiuri,<br />
bibliuri da religiuri motivebis gavlenas ukavSireben.<br />
amerikuli koloniisaTvis damaxasiTebeli gaxldaT mosaxleobis<br />
gataceba dokumenturi da naxevrad dokumenturi moTxrobebiT, romlebic<br />
gviamboben geografiuli aRmoCenebis, mogzaurobebis, yoveldRiuri yofa-<br />
cxovrebis wvrilmanebis Sesaxeb. avtorebi cdilobdnen mkiTxvelamde<br />
mietanaT Tanamedroveobis individualuri daxasiaTeba. aseTi namuSevrebi<br />
TandaTan naxevrad beletristul xasiaTs iRebda. axali adgilebiT, mamaci<br />
adamianebiT, realuri cxovrebis gamocdilebiT daintereseba mxolod<br />
amerikuli literaturisaTvis ar aris damaxasiaTebeli. daniel defos<br />
robinzon kruzos fantastikuri Tavgadasavlebi damajereblobas iZendnen<br />
ara mxolod aleqsandre selkirkis irgvliv Seqmnili realuri<br />
problemebis aRweriT, aramed wignSi CarTuli gmiris bed-iRblis<br />
"Semosaval-gasavali" aspeqtebis saqmiani aRricxviT. aseTi midgoma axlo<br />
da gasagebi iyo mesame wodebis adamianisTvis, amitom igi fsiqologiurad<br />
ndobiT iyo ganwyobili aseTi nawarmoebebis mimarT. zemoTxsenebuli tipis<br />
literaturas dokumenturi safuZveli edo da formac dokumenturi<br />
hqonda. dokumentalizmi mogvianebiT erTgvari literaturuli xerxi<br />
gaxda, romelsac amerikeli romantikosebi xSirad mimarTavdnen.<br />
faqtobrivi dokumentalizmis am nakadma, jer kidev me-18 saukunis<br />
amerikul literaturaSi, specifiuri Seferiloba SeiZina. igi romantizmis<br />
ganviTarebis periodSic ar gamqrala, mdidari warmosaxvisa da<br />
egzotikuri koloritis wyalobiT TandaTan ufro feradovani gaxda. es<br />
tendencia amerikul literaturaSi romantizmis ganviTarebis erT-erTi<br />
arsebiTi <strong>Tavisebureba</strong>a.<br />
amerikuli romantizmis dabadebis Semdgomi periodi<br />
qronologiurad axalgazrda respublikis mier teritoriebis gafarToebis<br />
mcdelobas emTxveva. 1803 wels frangebisagan TiTqmis ufasod SeiZines<br />
umdidresi luiziana. 1810 wels espanelebs waarTves dasavleT florida<br />
da 1819 wels maTganve Seisyides mTeli florida xuT milion dolarad.<br />
anglo-amerikuli omis dros 1812-1814 wlebSi amerikelebma scades kanadis<br />
teritoriis dapyroba, magram marcxi ganicades. 1836 wels ajanyebis<br />
provocireba moawyves da texasi meqsikisagan gamoyves. 1845 wels kongresma<br />
13
oficialurad miiRo texasi SeerTebul StatebSi, ramac imTaviTve<br />
ganapiroba gamoiwvia amerikeli inteligenciis Rrma protesti.<br />
1800 wlis 4 ivliss, qveynis damoukideblobis gamocxadebis<br />
Semdeg, mwerlebi da poetebi iZulebuli gaxdnen saSinao da sagareo<br />
politikis kritikaze gadasuliyvnen. maT unda SeeqmnaT ara mxolod<br />
literatura, aramed axalgazrda eris rTuli eTnikur-filosofiuri<br />
kodeqsi da daxmarebodnen mas CamoyalibebaSi. evropeli romantikosebis<br />
msgavsad, am mimarTulebis amerikelma mwerlebma udidesi mniSvnelobis<br />
istoriuli misia Seasrules. maT SeZles adamianis mier samyaros Secnobis<br />
sazRvrebis gafarToeba. me-18 saukunis ganmanaTlebluri racionalizmi<br />
amisaTvis sakmarisi ar iyo. amerikeli kolonistebis ganmaTavisuflebeli<br />
brZola, revoluciuri Zvrebi, qveynis sazogadoebriv-politikuri<br />
cxovrebis ganviTareba, im droisaTvis ufro Tamam poetur fantazias,<br />
maRal eTikas moiTxovda, romelsac SeeZlo gadatrialebebis<br />
grandiozuloba da tragizmi gamoexata.<br />
gamarjvebis momtani brZolis Sedegad, amerikeli eris<br />
Camoyalibebis xangrZlivi procesi dasasruls miuaxlovda. kontinentis<br />
kolonizaciis dasawyisSi es sakiTxi arc ki damdgara. axalmosaxleebi<br />
ramodenime Taobis ganmavlobaSi inarCunebdnen Tavisi eris nacionalur<br />
TviTSegnebas. amas mowmobs rukaze gaCenili dasaxlebebic: axali<br />
holandia, axali inglisi, axali orleani... emigrantebi amgvarad<br />
inarCunebdnen kavSirs Zvel samSoblosTan.<br />
saWiro gaxda gamoevloT istoriuli ganviTarebis grZeli gza,<br />
sanam axalmosaxleebSi gaCndeboda axal erad Camoyalibebis idea, rac<br />
gaaerTianebda ingliselebs, holandielebs, frangebs, germanelebsa Tu<br />
irlandielebs. arc Tu cota dro gavida, sanam calkeuli koloniis- rod-<br />
ailendis, niu hempSiris, merilendis mcxovrebni gaTavisufldebodnen<br />
regionaluri damokidebulebisagan. TiToeuls xom Tavisi istoria,<br />
eTnikuri Tu religiozuri gansakuTrebuloba da tradicia gaaCnda.<br />
amerikelTa Soris nacionaluri erTianobis SegrZneba<br />
damoukideblobisaTvis omis periodSic ki ar iyo sayovelTao. magaliTad<br />
jon adamsi Tavis Stats, masaCusets "Cvens qveyanad" moixseniebda, mis<br />
warmomadgenels amerikul kongresze ki "Cvens elCad" (Chinard 1933: 35) da<br />
14
mainc nacionaluri konsolidaciis procesi ganuxrelad mimdinareobda.<br />
1774 wels pirvel kontinentalur kongresze gamosvlisas patrik henrim<br />
ganacxada: "gansxvaveba virjinielebs, pensilvanielebs, niu-iorkelebsa da<br />
axal ingliselebs Soris aRar arsebobs, me axla var ara virjinieli,<br />
aramed amerikeli" (Литературная История США 1977: 30).<br />
amerikelma frangma, heqtor sent jon de krevekerma, Tavis<br />
wignSi, "amerikeli fermeris werilebi" mTeli Tavi miuZRvna kiTxvas _ "ras<br />
niSnavs amerikeli?" krevekeri saubrobs saubrobs inglisuri koloniis<br />
dasaxlebaze. "am Wreli brbodan Camoyalibda gansakuTrebuli xalxi,<br />
romelTac axla amerikelebi hqviaT. amerikeli aris is, vinc Tavisi Zveli<br />
tradiciebi, crurwmenebi ukan moitova da axali cxovrebis wesi, axali<br />
politikuri wyoba, axali adgili miiRo sazogadoebaSi" (Коренева 1981: 49)<br />
amerikeli istorikosi h. folkneri Tavis wignSi, "amerikis<br />
ekonomikuri istoria" am process ase axasiaTebs: "amerikuli xasiaTi da<br />
amerikuli ideologia winaaRmdegobrivi gavlenis Sedegad Seiqmna.<br />
amerikuli civilizaciis damoukidebel ganviTarebas, erTis mxriv, okeanis<br />
siaxlove da evropa aferxebda, meores mxriv, dasavleTisaken<br />
gadaadgileba, egreTwodebuli frontiris cxovreba, sistematiurad<br />
asustebda evropul gavlenas da axali eris Seqmnas exmareboda” (Folkner<br />
U1924: 95). folkneris msjeloba, yovelgvari evropulis gavlenas<br />
amerikuli civilizaciis ganviTarebaze, uaryofiTad ganixilavs, rac<br />
calsaxovania da gadaWarbebuli "amerikanizmisaken" mivyavarT. amerikaSi<br />
gadasaxlebuli evropelebi reformaciisa da ganmanaTleblobis Svilebi<br />
iyvnen. amerikuli kultura garkveulwilad evropulis gamoZaxili iyo.<br />
Tumca, udavoa, rom amerikuli xalxuri kulturis xasiaTi, tradicia,<br />
folklori, ZiriTadad dasavleTSi anu frontirTa Soris Camoyalibda.<br />
bevri amerikeli literaturaTmcodne amerikaSi romantizmis ganviTarebis<br />
safuZvlis Camyrelad frontirTa samyaros Tvlis.<br />
van vik bruqsi amtkicebda, rom "amerikuli literatura<br />
nacionaluri gaxda frontiris sulis sublimaciis wyalobiT" (Брукс<br />
1967: 50). marTalia, frontiri ar warmoadgenda erTaderT mxares am rTul<br />
procesSi, magram is mainc mTavari sayrdeni iyo me-18 saukunis<br />
damoukideblobisaTvis brZolaSi. swored sazRvarze aRizardnen is<br />
15
adamianebi, visTvisac yovelive inglisuri ucxo iyo, visganac amerikeli<br />
xalxis erovnuli TviTSegneba daibada.<br />
frontiris gavlenis mniSvnelobas amerikeli<br />
literaturaTmcodneebi sworad aRniSnaven, magram xSirad amis erTgvar<br />
absolutizirebas axdenen, radgan iviwyeben, rom Tavad frontiri<br />
amerikaSi kolonialuri cxovrebis pirobebSi warmoiSva da warmoadgenda<br />
Zireuli gardaqmnebis Sedegs da ara mizezs.<br />
amerikeli kritikosi edvin faseli Tavis naSromSi, romelic<br />
frontiris problemas miuZRvna, Tvlida rom istoriuli da socialuri<br />
faqtorebis mravalsaxeobidan, ramac erovnuli literaturis formirebaze<br />
gavlena moaxdina, ganmsazRvreli swored frontiri iyo da Sesabamisad am<br />
prizmaSi atarebs literaturul movlenebs. (Fussel 1985: 12)<br />
frontirma marTlac didi roli iTamaSa me-19 saukunis<br />
amerikuli literaturis ganviTarebaSi, gansakuTrebiT fenimor kuperis<br />
romanebis seriaSi, "tyavis winda", magram roca zogierTi mkvlevari edgar<br />
pos an herman melvilis Semoqmedebis simbolikaSi mTavar saxed<br />
frontiris Temas miiCnevs, es ukve ramdenadme ararealuri da<br />
gadaWarbebulia.<br />
cnobili amerikeli literaturaTmcodne, vernon luis<br />
paringtoni, vinc pirvelad dasva amerikuli romantizmis sakiTxi, Tavis<br />
wignSi "<strong>romantikuli</strong> revolucia amerikaSi", romantizmis warmoSobas<br />
ukavSirebs ara imdenad nacionalur tradiciebs, aramed evropuls da amis<br />
mizezad safrangeTis burJuaziul revolucias asaxelebs. (Parington 1958: 65)<br />
mkvlevari pol haufmani mxars uWerda paringtonis mosazrebas da 1928<br />
wels werda, rom amerikuli romantizmis gageba evropulis msgavsi unda<br />
yofiliyo.<br />
amerikul literaturas damkvidrebisaTvis brZola uxdeboda<br />
uamrav inglisur wignTan konkurenciis pirobebSi. garda amisa, ingliseli<br />
kritikosebi xSirad eWvisqveS ayenebdnen amerikuli literaturis<br />
arsebobas. brZola nacionaluri xelovnebisa da literaturis<br />
damkvidrebisaTvis bevr literaturis kritikoss sxva ukiduresobaSi<br />
agdebda. isini sulieri kulturis universalurobis ideas aviTarebdnen.<br />
16
nacionaluri literaturis CamoyalibebisaTvis aqtiuri brZolis<br />
periodi uolt uitmenis gamosvlam daasrula. "balaxis foTlebis"<br />
winasityvaoba (180) gamsWvalulia amerikis didebuli momavlis da misi<br />
Sesabamisi literaturis naTeli rwmeniT. es iyo "mowodeba amerikeli<br />
poetebis mimarT gaaerTianon Zveli da axali... da maTi bardi Rirsi unda<br />
iyos maTi xalxisa... misi suli misi qveynis suls unda exmaurebodes, mis<br />
bunebas, mdinareebs, tbebs unda ganadidebdes" (Whitmen 1855: 14). Tumca<br />
sagulisxmoa, rom es literaturuli anderZi boloSi metad ucnaurad<br />
ayenebs eWvis qveS amerikuli literaturis arsebobis sakiTxs. (Whitmen<br />
1855: 14). rogorc vxedavT, amerikel mwerlebs Tavadac didxans aRelvebdaT<br />
es problema.<br />
amerikeli kritikosi, e. daikinki im literaturis sferoSi<br />
arsebul mdgomareobas, rac amerikelebs gasuli saukunis kolonialuri<br />
warsulidan memkvidreobiT ergoT ase axasiaTebs: "kolonistebs uyvardaT<br />
TavianTi wina samSoblo da mzad iyvnen mis kanonier Zalauflebas<br />
damorCilebodnen. es xalxi ZiriTadad ingliselebi iyvnen, inglisuri<br />
literatura ki yvela ingliselis saerTo memkvidreoba gaxldaT,<br />
miuxedavad imisa, sad icxovrebdnen. isini inglisurad saubrobdnen, Rrmad<br />
iyvnen gamsWvaluli inglisuri gemovnebiT da ar aRiarebdnen inglisur<br />
mxatvrul saxeze ufro aRmatebul literaturul movlenas. Cvenc<br />
SevurigdiT inglisuri literaturis upiratesobas da mis moswavleobas,<br />
imis magivrad rom gvecada literaturuli xelovnebis ostatebi<br />
gavmxdariyaviT" (Литературная История США 1977: 372) marTlac, me-17-18<br />
saukuneebSi amerikulma literaturam ver moipova mkveTrad gamoxatuli<br />
nacionaluri xasiaTi, Tumca es miznad hqonda dasaxuli da TandaTan<br />
iZenda nacionaluri Taviseburebis niSnebs.<br />
1836 wels niu-iorkSi oTxma axlgazrdam daaarsa literaturuli<br />
klubi "tetraqtisi", mogvianebiT "axalgazrda amerika", romelic uSvebda<br />
Jurnals "arqturi" (1840) (184). man Tavisi arsebobis mcire droSi didi<br />
roli Seasrula amerikis esTetikuri azrovnebis ganviTarebaSi da mZafri<br />
polemikis sagnad aqcia literaturuli da kulturuli ganviTarebis<br />
procesi. am polemikam amerikeli kritikosebi or banakad gahyo:<br />
nacionalistebad da universalistebad. literaturaTmcodne jon<br />
17
stefordis azriT, amerikeli mwerlebis am gayofam didi gavlena moaxdina<br />
nacionaluri literaturis formirebaze. "axalgazrda amerikisaTvis"<br />
amerikuli literaturis gageba niSnavda "axal literaturas, axali<br />
adamianisaTvis, axal saukuneSi" (Stafford 1952: 82) isini ZiriTadad<br />
demokratizmis principebs eyrdnobodnen. konservatorebisaTvis anu<br />
"vigebisaTvis", rogorc maT uwodebdnen (ikribebodnen perioduli<br />
gamocemebis "vig reviusa" da "niu-iork revius" irgvliv) amerikuli<br />
literatura niSnavda esoden Zvirfasi patriarqaluri wyobis ngrevas da<br />
axali marTlwesrigis gamefebas, rasac isini "umravlesobis anarqias"<br />
uwodebdnen.<br />
am or banaks Soris polemikis axali talRa gamoiwvia 1842 wels<br />
rusuf grisuoldis mier "amerikuli poeziisa da prozis anTologiis"<br />
gamocemam. (86) SesavalSi avtori miuTiTebda, rom amerikeloba ar niSnavs<br />
nacionalurobis siuJetSi gamovlinebas, igi unda Candes nawarmoebis<br />
sulSi. erovnuli nawarmoebi SeiZleba piramidebzec Seiqmnas. "Cven unda<br />
vecadoT, xeli SevuwyoT "eris energiis" gamomJRavnebas da literatura<br />
TavisTavad gamoCndeba" (Griswold 1963: 88). am ganacxadma konservatorebis<br />
aRSfoTeba gamoiwvia. MmaTi pasuxis mixedviT nacionaluri literaturis<br />
momxreebma Tavadac ar icodnen rogori unda iyos es literatura. es<br />
adamianebi amjobinebdnen inglisuri literaturis silamaziT<br />
damtkbariyvnen vidre raRac axali SeeqmnaT.<br />
britanuli gavlena amerikul literaturaze mniSvnelovania,<br />
magram ufro sayuradReboa, rogor Seicvala da transformirda igi<br />
amerikul pirobebSi.<br />
ormocdaaTian wlebSi kamaTi amerikis erovnuli literaturis<br />
irgvliv xan qreboda, xan axali ZaliT CaRdeboda. 1852 wels Jurnali<br />
"amerikan vig reviu" (156) kvlav miubrunda am sakiTxs da ganacxada, rom<br />
ramdenadac amerikelTa nacionaluri <strong>Tavisebureba</strong>ni inglisurs<br />
emTxveoda, ar SeiZleboda saubari arc amerikel xalxze da arc amerikul<br />
literaturaze, rogorc raime gansxvavebulze". 1830 wels amerikuli<br />
literatura "deanglizaciam" Seipyro. omma metropoliasTan,<br />
antibritanuli ganwyobis gamwvavebam, xeli Seuwyo ara mxolod Statebis<br />
erTian kavSirad gaerTianebas, aramed amerikelebis swrafvas, yvelaferSi<br />
18
ingliselebs dapirispirebodnen. adre es swrafva meti aqtivobiT<br />
politikis sferoSi mJRavndeboda, garkveuli periodis Semdeg ukve<br />
kulturis sferosac daukavSirda. .daiwyo aqtiuri brZola im inglisuri<br />
Stampebisa da mxatvruli saxeebis winaaRmdeg, rasac araviTari Sexeba ar<br />
hqonda amerikul bunebasTan. 1832 wels v. braiantma Tavis Zmas, romelmac<br />
torolaze dawera leqsi, miwera: “torola inglisuri Citia da amerikeli,<br />
romelsac is TvaliT ar unaxavs, misiT ar SeiZleba aRfrTovandes!" imave<br />
wels henri longfelou axalgazrda amerikel poetebs urCevda irgvliv<br />
mimoexedaT, daenaxaT mSvenieri amerikuli landSafti da Tavi<br />
daenebebinaT akviatebuli ideebisaTvis, anu torolebisa da<br />
bulbulebisaTvis, romlebic mxolod wignebSi hyavdaT nanaxi. henri<br />
Toroc mouwodebda Tanamedroveebs mofrTxilebodnen amerikul<br />
meJolias. (Естетика Американcкого Романтизма 1977: 90)<br />
am "Citebis" mxatvruli saxeebis ukan amerikeli mwerlebisaTvis<br />
amaRelvebeli sakiTxi imaleboda. es iyo nacionaluri Tematikis problema.<br />
Secdoma iqneboda imis mtkiceba, rom literaturis erovnuli niSan-<br />
Tvisebebi maincdamainc amerikul siuJetSi unda eZebnaT. isini fiqrobdnen,<br />
rom Tematika unda exmarebodes nacionaluri problemis wina planze<br />
dayenebas da ara inglisuri landSaftis suraTebis aRweras, arabuli<br />
qviSebiT an egzotikuri qveynebiT dainteresebas.<br />
amerikuli literaturis nacionalizmis erTerTi adreuli da<br />
gavleniani organo iyo bostonis Crdiloamerikuli reviu (1815). (163)<br />
uiliam todori mis pirvel nomerSi werda: "Cven gvaqvs mdidari,<br />
mravalsaxovani madani, romelic Zlivs gaixsna". (Poirier 1966: 25) me-19<br />
saukunis meore dekadaSi warmoSobili asocianisturi esTetikis nakadma<br />
axali leqsikonic warmoSva, rac mxatvrul Temebs poetur Tvisebebs<br />
miawerda. asocianistebi ambobdnen, rom mSveniereba, ar aris absoluturi.<br />
is metwilad asociaciebisagan, gansakuTrebuli ideebisagan warmoiSoba"<br />
(American Literary Criticism 1981: 46) henri longfeloum 1825 wels mis<br />
boudonel megobrebs, maT Soris hoTorns ganucxada, rom "rac ar unda<br />
iyos keTilSobili da mimzidveli Cvens nacionalur xasiaTSi, erT dRes<br />
yvelaferi mainc poeziis magiasTan asocirdeba" (Longfellow 1839: 39) da<br />
mainc, xSirad asocianizms imis demonstrirebisTvis iyenebdnen, rom<br />
19
amerikul masalaze Seqmnili literaturis uimedoba daenaxebinaT.<br />
uoSington irvingi evropas amerikisgan ganasxvavebda, rogorc<br />
"legendarul da poetur asociacias" (American Literary Criticism 1981: 17). 1810<br />
wels Tavis eseSi Sotlandieli poeti tomas kempbeli amerikuli<br />
literaturis problemas ase xsnida: "Cveni norCi saxelmwifos<br />
SemTxvevaSi sinanuli Segipyrobs, radgan asociaciebis sruli deficitia,<br />
iqneba es istoriidan Tu moraluri literaturidan. Cveni uzarmazari<br />
mTebi da didmniSvnelovani CanCqerebi aranair poetur asociaciebs ar<br />
aRviZeben" (American literary criticism criticism 1981: 160). amerikel avtorebs<br />
didxans gahyvaT imis gancda rom Eevropas SeeZlo <strong>romantikuli</strong><br />
mimdinareobisaTvis im fufunebis SemoTavazeba, ris saSualebasac mdidari<br />
istoriuli warsuli aZlevda. amerikis, rogorc axali qveynis warsuli<br />
metismetad axlos iyo, mas sWirdeboda is tradicia, romelSic<br />
literatura yvavis xolme. aseTi Civili ucxo arc <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong>aTvis iyo. 1860 wels “marmarilos favnis” SesavalSi mwerali<br />
igive brals uyenebda amerikul masalas. asocianizmi miuTiTebda im<br />
problemaze, rac uWirda amerikul literaturas da sTavazobda kidec<br />
mwerlebs rogor unda gadaeWraT es problema. ostati unda ecados, rom<br />
mSobliur masalas Tavad STaberos poeturi asociacia. "Semosos<br />
mSobliuri scenebi da adgilebi warmosaxviTi, eqscentruli, saocari<br />
asociaciebiT, rac ase iSviaTad Segxvdeba Cvens axal qveyanaSi" (American<br />
Literature Tradition and Innovation 1969: 56) amitom aqebdnen uoSington irvings<br />
misi Tayvanismcemlebi barbarosuli amerikis klasikurad gadaqcevisaTvis.<br />
sazogadoeba masalaze ufro nerviulobda, vidre Seqmnis procesze. am<br />
gagebiT asocianizmi amerikuli literaturis racionalizacias<br />
emsaxureboda.<br />
amerikis nacionaluri literaturis CamoyalibebaSi udidesi<br />
roli Seasrules amerikelma romantikosma mwerlebma. amerikuli<br />
romantizmis Taobaze kamaTi as welze metia rac grZeldeba.<br />
literaturaTmcodneebs Soris bevri gansxvavebuli mosazreba arsebobs.<br />
gai smiTis popularul saswavlo saxelmZRvaneloSi "amerikuli<br />
literaturis istoria" gvxvdeba mosazreba, rom amerikuli romantizmi ar<br />
aris socialuri protestis gamo warmoSobili movlena, is ubralod<br />
20
amerikis pirveli erovnuli literaturaa. (Smith 1957: 15) rogorc ukve<br />
aRvniSneT, frensis oto matisenma am literaturul moZraobas meore<br />
amerikuli gazafxuli, anu "amerikuli renesansi" uwoda (119).<br />
eduard smiti amerikul romantizms inglisuri, franguli,<br />
germanuli literaturuli moZraobebis gviandel mibaZvad Tvlida. misi<br />
azriT filip freno, jer kidev ar dabadebuli <strong>romantikuli</strong><br />
mimarTulebis me-18 saukunis "martosuli romantikosi" iyo (Smith 1957. 98).<br />
damaxasiaTebeli Taviseburebebis gansazRvrisas smiTi mas<br />
evropuls adarebda da askvnida, rom inglisuri romantizmisagan<br />
gansxvavebiT, romelic cnobili iyo socialuri tendenciebiT gamowveuli<br />
samrewvelo gadatrialebebiT, (fabrikebis ricxvis zrda, SemoRobvis<br />
procesi, muSaTaA uufleboba...) amerikul romantizms es Taviseburebebi ar<br />
gaaCnda. aqedan gamomdinare smiTi romantizmis kritikul mimarTulebas<br />
ganixilavs, rogorc zogadsakacobrio problemebis kritikas. misi azriT,<br />
amerikuli romantizmis arsi mdgomareobs amerikuli sazogadoebis<br />
weswyobilebis, axali saxelmwifos gandidebaSi. igi xom<br />
damoukideblobisaTvis brZolis Sedegad daibada. "amerikeli<br />
romantikosebi, werda smiTi, Tavisi samSoblos istoriaSi ver poulobdnen<br />
verafers, rac idealizaciis Rirsi iqneboda, miT umetes azradac ar<br />
mosdiodaT evropis warsulisaTvis miemarTaT, rac skotma an sxva<br />
ingliselebma gaakeTes. amitom scades gaeidealebinaT amerikuli<br />
cxovrebis ufro Tanamedrove movlenebi _-indielebi, sasazRvro<br />
dasaxlebis mcxovrebni da dasavleTis yru kuTxeebi" (Smith 1957: 43-44)<br />
rogorc vxedavT, smiTi faqtiurad ugulvebelyofs indielebis Tematikis<br />
mniSvnelobas da frontiris rols literaturis istoriaSi. TiTqmis igive<br />
Sexedulebas icavs r. hertci, avtori naSromisa "inglisuri da amerikuli<br />
romantizmi” (Hertz 1965: 78)<br />
zogierT literaturaTmcodnesTan amerikuli romantizmis<br />
interpretacia gaocebas iwvevs. aihovas Statis universitetis profesori<br />
klark grifiti, avtori mTeli rigi naSromebisa, amtkicebs, "rom<br />
romantizmis esTetikuri koncefcia unda aixsnas edgar pos, herman<br />
melvilis, <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> wignebis simbolikiT. es aris tyuilis<br />
samefo, sadac “araferi ar aris realuri, sadac momxdari ndobas ar<br />
21
imsaxurebs" bolos is midis pesimistur daskvnamde, rom amerikelma<br />
romantikosebma TavianT SemoqmedebaSi metnaklebi sisruliT gamoxates<br />
adamianis daniSnuleba__darCes gamoqvabulis mcxovrebad, radgan<br />
amqveyniuri yofiereba sinamdvilisagan yru kedliT aris gancalkevebuli.<br />
adamiani, sakuTari arsebiT Secdomebisken aris midrekili da<br />
garemomcveli cxovreba mas yovelTvis atyuebs. (Griffith 1963: 38)<br />
amerikeli kritikosi frederik karpenteri Tavis wignSi<br />
"amerikuli literatura da ocneba" gvTavazobs amerikuli romantizmis<br />
ganviTarebis Taviseburebebis Teorias. misi azriT, frangulma<br />
revoluciam, romelic midrekili iyo ukiduresobebisa da anarqiisaken,<br />
evropuli romantizmi warmoSva, amerikuli romantizmi ki "liberalizmisa<br />
da demokratiis gziT SemoiWra qveyanaSi" (Carpenter 1955: 126) karpenteri<br />
wignSi arcTu mTlad sworad ganixilavs damoukideblobisaTvis omis<br />
sazogadoebriv-politikur arss da axasiaTebs romantizmis namdvil<br />
bunebas. Tumca rogorc xSirad xdeba, TviT yvelaze mcdar gansjaSic aris<br />
WeSmaritebis marcvali. amerikel literaturul kritikosTa Soris<br />
karpenterma yvelaze kargad gaiazra romantizmis mWidro kavSiri<br />
damoukideblobisaTvis omis nacionalur TaviseburebebTan, rac Semdgom<br />
socialur revoluciaSi gadaizarda. karpenteris gamokvlevis es mxare<br />
"amerikuli ocnebis bedis" Sesaxeb garkveul interess imsaxurebs.<br />
luis paringtoni amerikuli sazogadoebrivi azris gadasvlas<br />
romantizmis poziciebze franguli revoluciis ideebis aTvisebas<br />
ukavSirebs. is wers romantizmis gemis Sesaxeb, romelmac okeane<br />
gadmocura, raTa amerikaSi aRmoCeniliyo. rogorc vxedavT, Zalian cota<br />
mkvlevari iTvaliswinebs amerikuli problematikis gavlenas romantizmis<br />
dabadebasa da ganviTarebaze (Parington 1930: 25).<br />
Tavisi arsebobis TiTqmis saukunovani istoriis ganmavlobaSi<br />
romantikulma xelovnebam rTuli evolucia ganicada. inglisis winaaRmdeg<br />
amboxebuli kolonistebis patriotuli deklaraciidan _<br />
abolicionizmamde da amerikuli burJuaziuli sistemis ukompromiso<br />
kritikamde.<br />
amerikel mkvlevarTa umetesoba, romantizmis epoqis aTvlas<br />
mxolod XIX saukunis ociani wlebidan iwyebs, Tumca uiliam braiantsa da<br />
22
fillip frenos pirvel erovnul romantikosebad Tvlian. amerikuli<br />
romantizmi mowodebuli iyo sazogadoebrivi cxovrebis axali socialuri<br />
normebi, axali kanonzomierebebi aesaxa. amitom XIX saukunis literatura<br />
kulturuli, religiuri, politikuri da socialuri mizezebis gamo<br />
saxesxvaobiT gamoirCeva. puritanuli fsiqologizmi da temperamenti<br />
SenarCunda, magram Zveli dogmebis tyveobisagan gaTavisuflda. axali<br />
inglisis kalvinizmisagan movida unitarianizmi, Semdeg ki<br />
transcendentalizmi. kolonialuri sazogadoebrivi wyobidan<br />
nacionaluri saxelmwifos Camoyalibeba TiToeul amerikels metad<br />
eamayeboda, ibadeboda patriotizmi da amerikuli demokratiis uryevi,<br />
TiTqmis fanatikuri rwmena. Sesabamisad fizikuri da politikuri<br />
nacionalizmis aRmavlobam gamoiwvia amerikuli literaturis aRmavloba.<br />
eris gafarToeba da mitacebulis dabruneba iyo fizikuri, materialuri<br />
simboloebi <strong>romantikuli</strong> swrafvis ganusazRvreli zrdisa da<br />
ganviTarebisaTvis. amerikul gonebas sWirdeboda moenaxa misi saxli,<br />
Seemosa Tavisi siSiSvle, daesaxlebina carieli adgili. "miwa iyo Cveni,<br />
sanam Cven viyaviT miwis" rogorc robert frostma CaTvala saWirod eTqva<br />
(Frost 1916: 30).<br />
Camoyalibda axali klasi burJuazia, romelic cxovrebis baton-<br />
patroni gaxda. gabatonda misi axali wesebi da kanonebi, saidanac<br />
adreuli imedgacruebis pirveli niSnebi warmoiSva.<br />
mwerlebi da publicistebi miznad isaxavdnen bunebiT amerikuli<br />
mxatvruli Rirebulebebi SeeqmnaT. mouwodebdnen amerikuli sazogadoebis<br />
zne-Cveulebebi gamoexataT xelovnebaSi. Tumca es literaturuli<br />
moZraobani, amerikaSi romantizmis warmoSobasTan kavSirSi, zogierTi<br />
kritikosis mier uaryofilia. aiovas universitetis profesori heizeri<br />
literaturul kamaTSi robert spilerTan wers: "literaturuli<br />
nacionalizmi, araviTar SemTxvevaSi ar CaiTvleba im Zalad, romelsac<br />
SeeZlo romantizmis warmoSobas daxmareboda, Tumca kritikosebi aseT<br />
ganacxads xSirad akeTeben" (Hallowel 1957: 59)<br />
amerikuli romantizmis ZiriTadi mimarTuleba paringtonma 1812<br />
wliTa da samoqalaqo omis qronologiuri CarCoebiT SemosazRvra. "es iyo<br />
Zvelis da umoZraos ngreva, axali samyaroebis aRmoCena, rac romantizms<br />
23
nayofier niadgad emsaxura. ar aris saWiro didi gonebamaxviloba<br />
imisaTvis, rom inglisTan meore omis Semdeg amerikaSi momxdari swrafi<br />
gardaqmnebi dainaxo. yovelive aman asazrdova romantizmi, romelmac<br />
warmoudgeneli siZulviliT Seaqcia zurgi Zvelmodur warsuls, rogorc<br />
politikasa da ekonomikaSi, aseve RvTismetyvelebasa da literaturaSi.<br />
amerika moulodnelad axal qveyanad iqca, mas aRar awyobda SezRuduli<br />
Sexedulebebi da frTxili winaprebis cxovrebis wesi. Zveli<br />
kolonialuri periodis amerika modunebul, pesimizmisken midrekil,<br />
racionalistur samyaros warmoadgenda. mas eSinoda yovelive axlis, da<br />
ebRauWeboda tradiciebs. adamianebs gamousworebel, garyvnil arsebebad<br />
Tvlida da naTel momavalze ocnebisaTvis Tavs ar iRlida" (Parington 1930:<br />
27).<br />
pol reubeni gvTavazobs amerikuli romantizmis mokle da<br />
konkretul maxasiaTeblebs, sadac kargad Cans ra elementebi ganasxvavebs<br />
da amsgvasebs am mimdinareobas inglisur romantizmTan. erTerTi wamyvani<br />
maxasiaTebeli gaxlavTFfrontiri, Tavisufleba, meti sivrce da<br />
geografiuli sazRvrebis uqonloba. amerikul romantizms meti optimizmi<br />
axasiaTebs vidre evropuls, rac kritikosis azriT frontiris<br />
damsaxurebaa. (Reuben; 2009) sainteresoa terneriseuli frontiris<br />
demokratiis gavlena. (174)<br />
mniSvnelovani iyo rasebis Sereva, anu didi raodenobiT<br />
emigrantebis Camosvla amerikis SeerTebul StatebSi. aseve<br />
industrializaciis zrda, CrdiloeTisa da samxreTis polarizacia,<br />
CrdiloeTi gaxda industriuli samxreTi darCa sasoflo sameurneo.<br />
filosofiuri wanamZRvrebis mixedviT me-19 saukune ganicdis 1789 wlis<br />
safrangeTis revoluciis da misi koncefciebis, Tavisufleba,<br />
Tanasworoba, Zmoba gavlenas. inteleqtualurma da spiritulma<br />
revoluciam unitarianizmis aRmavloba gamoiwvia. Ppopularuli iyo<br />
koloniebis Seqmna utopiuri eqsperimentebisaTvis rogoric gaxldaT<br />
axali harmonia, naSoba, furierizmi da sxva sazogadoebebi. mniSvnelovani<br />
iyoMmonobis institutis arseboba samxreTSi, aseve miTi patronis da ymis<br />
Sesaxeb romlis modificirebasac uiliam gilmor simsis berZnul<br />
demokratiasTan axdens. (igulisxmeba perikles aTeni, sadac monobis<br />
24
instituti arsebobda, magram saxelmwifo yvelasTvis atarebda kanons<br />
keTildReobisa da usafrTxoebisaTvis.Yyovelive es hgavda monobis<br />
gamarTlebis gzis Ziebas) (Reuben 2009).<br />
amerikuli romantizmis mTavari gansjis sagani “sufTa<br />
silamazis” Ziebaa, igi eqsperimentatulia da aradidaqtikuri. aqtualuria<br />
Soreulisa da araCveulebrivis gamoyeneba: antikuris, ucnauris<br />
saswaulebrivis eqscentriulis. igrZnoba daintereba warsuliT<br />
siZveleebiT. amerikul romantizms axasiaTebs groteskuli goTikuri<br />
SiSis ganwyoba da teroris SegrZneba. ra Tqma unda aqtualuriaGgaqceva<br />
Tanamedrove amerikis problemebisagan, interesi bunebis mimarT,<br />
individualizmi da esTetizmi. iseve rogorc ingliur romantizmSi didi<br />
datvirTva aqvsBbunebis Temas, rogorc primitiulobis SegrZnebis wyaros,<br />
rogorc TavSesafars adamianisaTvis da rogorc rogorc RmerTis<br />
SegrZnebas individisaTvis. amerikuli <strong>romantikuli</strong> midgoma mimarTavs<br />
warmosaxvas, yuradRebas amaxvilebs ufro emociaze, vidre mizezze,<br />
misTvis damaxasiaTebelia optimizmi da didsulovneba, subieqturoba<br />
formasa da mniSvnelobasTan mimarTebaSi. <strong>romantikuli</strong> xerxi<br />
iTvaliswinebs parametrebis droSi da sivrceSi daSorebas. fabula<br />
rogorc wesi ramdenadmeDdaujerebelia, mxatvruli saxeebiAaraadekvaturi<br />
an naklebsarwmuno. yovelTvis CansAavtoriseuli subieqturoba. DxSirad<br />
dgas socialurad mtkivneuli moralurobis problema “sicruis samyaro”.<br />
forma gamomdinareobs Sinaarsidan, xdeba eqsperimentebi axal formebTan<br />
dakavSirebiT.<br />
amerikuli literaturis yvelaze unikaluri periodi 1850-1859<br />
dekada iyo. Ees is wlebia, roca amerikelma avtorebma saukeTeso<br />
naSromebis Seqmnes. Eralf emersonma, <strong>naTaniel</strong> hoTornma, herman melvilma,<br />
hariet biCer stoum, henri Torom, uolt uitmenma, aseve afrikelma<br />
amerikelma mwerlebma, frederik duglasma, uiliam uels braunma, frenk<br />
uebma, martin delanim, hariet uilsonma.<br />
amerikuli romantizmis ganviTarebis Taviseburebebis<br />
Seswavlisas aucilebelia mniSvnelovani aspeqtis gaTvaliswineba--<br />
evropuli qveynebTan, gansakuTrebiT ki inglisur romantizmTan misi<br />
mimarTeba. amerika inglisTan dakavSirebuli iyo Tavisi istoriiT, eniT,<br />
25
kulturiT. XIX saukunis inglisi burJuaziuli progresis etalonad iqca<br />
sxva qveynebisaTvis. am ori qveynis social-politikuri ganviTarebis<br />
SedarebiT SeiZleba aixsnas <strong>romantikuli</strong> mimdinareobis specifika<br />
amerikaSi. ingliseli romantikosebi industriul progress uaryofiTad<br />
uyurebdnen, is socialur uTanasworobas aRrmavebda, amitom xSirad<br />
akritikebdnen manqanur civilizacias, magaliTad rkinigzas. amerikeli<br />
romantikosebi progress civilizebulad udgebodnen. ralf emersoni 1843<br />
wels tomas karlails werda, rom rkinigzis mSenebloba tyeebs aCanagebs,<br />
magram samagierod "mogzaurobis siswrafe" iseTi gamogonebaa, romelic<br />
metad mniSvnelovania amerikisaTvis (Reuben 2009).<br />
rogori tragizmic ar unda JRerdes amerikel romantikosTa<br />
nawarmoebSi, mainc mkveTrad igrZnoba amerikisa da misi SesaZleblobebis<br />
rwmena.<br />
amerikuli da evropuli literaturis ganviTarebis Sedarebisas<br />
Cven vrwmundebiT, rom romantizmi amerikaSi ufro didxans batonobda<br />
vidre evropaSi. marTalia, mTeli me-19 saukunis manZilze es mimdinareoba<br />
evropaSic mTavar literaturul mimarTulebas warmoadgenda, magram aq<br />
ufro adre dakarga wamyvani poziciebi. realisturi meTodis Camoyalibeba<br />
evropaSi asi wliT adre daiwyo, vidre amerikaSi. ukve 1830 wels<br />
arsebobda " wiTeli da Savi", "parmis savane", "mama gorio," "eJeni grande"...<br />
maSin roca evropaSi onore de balzakma SemoqmedebiTi gza daasrula,<br />
amerikulma romantizmma Tavisi ganviTarebis zenits miaRwia, rasac<br />
mowmobs 1850 wels gamocemuli <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> "alisferi<br />
asomTavruli" da herman melvilis "mobi diki".<br />
romantizmis aseTi xangrZlivi batonoba amerikaSi ganapiroba<br />
amerikis sazogadoebrivi ganviTarebis <strong>Tavisebureba</strong>m. klasobrivi<br />
winaaRmdegobebi didi xnis ganmavlobaSi dafaruli iyo garegnuli<br />
Tanasworobis principiT. kanonieri gaxldaT arCevnebis ufleba, ar<br />
arsebobda klasobrivi privilegiebi. xelsayrel istoriul pirobebSi<br />
aRmocenda miTi amerikelobis gansakuTrebulobaze da axali qveynis<br />
upiratesobaze ZvelTan SedarebiT. me-19 saukunis evropaSi socialuri<br />
dapirispireba saocrad mwvave gaxda. erTmaneTs uwyvet jaWvad mohyva<br />
saxalxo ajanyebebi, omebi, revolucia, amitom evropaSi adre daiwyo<br />
26
ealizmis mxatvruli meTodis formireba, romlis mTavari mizani<br />
sinamdvilis asaxvaa. romantizms msgavsi ram ar axasiaTebda. socialurma<br />
problematikam romantikul literaturaSi Tavi iCina, magram<br />
ararealisturi, arcTu iSviaTad fantastikuri formiT. verc erTi<br />
romantikosi balzakis msgavsad ver ityoda: "me var doqtori socialuri<br />
mecnierebebisa" (30). romantikos mwerlebTan sazogadoebrivi konfliqtebi<br />
aRiqmeba rogorc eTikuri, sulieri, rasac pirdapiri damokidebuleba ara<br />
aqvs istoriuli ganviTarebis kanonebTan.<br />
amerikul romantizmSi ar arsebobda mkveTri ideuri sxvaoba,<br />
ramac evropaSi iseTi ostatebis msofmxedvelobis dapirispireba<br />
gamoiwvia, rogorebic iyvnen baironi da sauTi, hiugo da Satobriani,<br />
novalisi da haine. amerikaSi, konservatorulma msoflmxedvelobam ver<br />
ipova niadagi feodaluri an kaTolikuri tradiciebis saxiT. amerikeli<br />
romantikosebisaTvis ucxo iyo is revoluciuri, meamboxe nakadi, romelic<br />
evropul romantizms asuldgmulebda. es aixsneba amerikul sazogadoebriv<br />
cxovrebaSi revoluciuri situaciis ar arsebobiT, rac esoden mZafri iyo<br />
evropaSi. amerikul romantizmTan dakavSirebuli yvelaze radikaluri<br />
moZraoba iyo abolicionizmi, romlis warmomadgenlebi monobis<br />
gadasagdebad ibrZodnen. samoqalaqo omis periodSi maT mTavrobac mxars<br />
uWerdaT (26).<br />
amerikuli romantizmis Taobaze kamaTi didi xania grZeldeba.<br />
iyo mcdeloba, amerikeli romantikosebi garkveuli niSnebis mixedviT<br />
daejgufebinaT: qronologiuri, geografiuli, Tematuri, Janrobrivi,<br />
stiluri, religiuri, fsiqologiuri... arsebobs mosazreba rom romantizmi<br />
ar iyo erTiani mimarTuleba am qveynis literaturis istoriaSi.<br />
peterburgeli mkvlevari, iuri kovaliovi, Tavis SromaSi, "herman<br />
melvili da amerikuli romantizmis zogierTi problema" ambobs: "ar<br />
SeiZleba erTi filosofiur-esTetikuri sistemis CarCoSi Caisvas irvingis<br />
novelebi, <strong>hoTornis</strong> romanebi da moTxrobebi, pos novelebi, uittieris<br />
leqsebi, kuperis "tyavis winda" an melvilis "mobi diki". unda vaRiaroT,<br />
rom amerikul romantizmSi ar arsebobda meTodologiuri social-<br />
filosofiuri da esTetikuri erTianoba". (Ковалев 1972: 47)<br />
27
miuxedavad am mosazrebisa, zemoTxsenebul mweralTa mxatvruli<br />
Taviseburebebis msgavseba udavoa. jorj gordon baironi da persi biSi<br />
Seli, fenimor kuperi da herman melvili, edgar po da uoSington irvingi,<br />
rogorc yvela didi mwerali erTmaneTisgan gansxvavdebian, magram maTi<br />
Semoqmedeba SesaZleblobas iZleva visaubroT saerTo romantikul<br />
niSnebze me-19 saukunis amerikul literaturaSi. mTavari <strong>romantikuli</strong><br />
nakadi modis ralf emersonis, henri Toros, uolt uitmenis<br />
Semoqmedebidan, ufro gansxvavebuli saxiT, Tumca ara naklebad <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong>, edgar pos, herman melvilis, naklebad igrZnoba henri<br />
longfelous, uittieris, louelis naazrevSi.<br />
<strong>romantikuli</strong> moZraobas eqspansiuri idealizmi axasiaTebda. is<br />
bevrad aris davalebuli inglisuri da germanuli romantizmisagan.<br />
germanelma filosofosebma: kantma, herderma, fixtem, Selingma Secvales<br />
niutonis meqanikuri samyaro da hobsisa da lokis materialuri<br />
fsiqologia. inglisSi kolrijma da uordsvorsma adamianis bunebis axali<br />
SesaZleblobebi daamtkices. kolrijis gavlena metad SesmCnevi iyo<br />
amerikul literaturul kritikasa da metafizikaSi. 1840-iani wlebis<br />
"oqros periodis" saukeTeso JurnalebSi yvelgan Cans kolrijis gavlena.<br />
karlailis Semoqmedebas emCneva misi daZabuli idealizmis kvali,<br />
uordsvorsis poezia Tavisi bunebis warmosaxviT erTgvari metri Tu<br />
norma iyo braiantisaTvis, romelsac "amerikel uordsvorssac"<br />
uwodebdnen. ualter skotisa da jorj baironis gavlena igrZnoboda<br />
samxreTel mwerlebze, aseve <strong>naTaniel</strong> hoTornze da axalgazrda edgar<br />
poze.<br />
evropisagan gansxvavebiT, sadac esTetikur azrovnebas<br />
assaukunovani istoria hqonda, amerikaSi nacionaluri esTetikuri skolis<br />
Camoyalibeba romantizmis epoqaSi daiwyo. Tavidanve gamoikveTa am<br />
ganviTarebis ori wamyvani tendencia, demokratiuli da konservatiul-<br />
mimbaZvelobiTi. es omis Semdgom amerikaSi ori kulturis arsebobas<br />
mowmobda da romantizmis batonobis manZilze SenarCunda.<br />
interess imsaxurebs romantizmis kavSiri winamorbed<br />
literaturul mimdinareobasTan. amerikaSic da evropaSic romantizmis<br />
mimarTeba ganmanaTleblobasTan winaaRmdegobrivi iyo. romantizmi erTis<br />
28
mxriv uaryofda mas da Tan aviTarebda mis zogierT tendencias. es<br />
procesi gansakuTrebiT SesamCnevi iyo amerikaSi. amerikel romantikosTa<br />
umetesoba agrZelebda ganmanaTlebelTa brZolas demokratiisaTvis,<br />
ubralo adamianis Rirsebis dacvisaTvis. Tumca romantikosebi midrekilni<br />
iyvnen iracionalurisaken, misticizmisken, intuiciis kultisaken. maTTvis<br />
ucxo ar iyo adamianis da sazogadoebis mudmiv dapirispirebaSi yofna,<br />
pirovnebis martosuloba, arsebuli garesamyaros gamowveva...<br />
ganmanaTleblur koncefcias, rom adamiani dasabamidan srulyofilia,<br />
Caenacvla <strong>romantikuli</strong> pirovnebis gaoreba, cnobierebis gaxleCva.<br />
romantikosTa nawilma gaaideala Suasaukuneebis epoqa, romelic<br />
ganmanaTlebelTa azriT ugunuri iyo. Tumca amerikul romantizmSi es<br />
opozicia bevrad ufro sustad gamoixata, vidre evropaSi. adreul<br />
romantikosebTan (uiliam braianti, uoSington irvingi, holdingi, fenimor<br />
kuperi) adamianis gonebis yovlisSemZleobis doqtrina eWvs ar iwvevs.<br />
mcire Sesworeba Seitanes masSi transcendentalistebma. gvianma<br />
romantikosebma( edgar po, <strong>naTaniel</strong> hoTorni, henri melvili) kritika<br />
gaaZlieres, magram srul uaryofamde aravin misula, TviT poc ki,<br />
romelic yvelaze metad ixreboda iracionalurisaken. edgar pos es<br />
Tviseba gonebis, mecnierebis, codnis rwmeniT iracionalurisaken swrafva<br />
SeniSna dostoevskim da amerikuli nacionaluri xasiaTis Tvisebad<br />
CaTvala. (Достоевски 1930: 523-524)<br />
antiganmanaTlebluri pozicia gviandel amerikel<br />
romantikosebSi yvelaze naTlad eTikis sferoSi gamoCnda, borotebis<br />
arsis da adamianuri bunebis zneobrivi Sefasebisas. ganmanaTleblebi<br />
aRiarebdnen adamianuri bunebis dabadebisTanave srulyofilebis ideas da<br />
borotebis problemas yuradRebas ar aqcevdnen, radgan Tvlidnen, rom is<br />
araswori aRzrdis da gaunaTleblobis Sedegi iyo. edgar po, <strong>naTaniel</strong><br />
hoTorni, herman melvili mZafrad grZnobdnen borotebis Zalas da<br />
aRiarebdnen, rom misi pirvelwyaro ganusazRvrel siRrmeebSi imaleboda<br />
da ara ganmanaTlebelTa mier dasaxelebul mizezebSi. isini Tvlidnen,<br />
rom boroteba adamianur bunebasTan erTad ibadeba. es wingadadgmuli<br />
nabiji iyo, Tumca aman zogi romantikosi Rrma pesimizmamde miiyvana.<br />
29
amerikulma romantizmma ganviTarebis ramodenime etapi ganvlo,<br />
rac qveynis sazogadoebriv- politikuri ganviTarebis Sesabamisi iyo.<br />
wina<strong>romantikuli</strong>, anu pirveli etapi ekuTvnis me-18 saukunis<br />
bolos, damoukideblobisaTvis omis periods. romantizmis pirveli niSnebi<br />
Tavs iCenen literaturis, literaturuli kritikis, esTetikis sferoSi.<br />
amerikuli literaturisaTvis damaxasiaTebeli mSrali didaqtizmi da<br />
racionaluri klasicizmi romantikul fantazias uTmobs adgils. am<br />
periodis mniSvnelovani figura gaxlavT filip freno. misi statia "rCeva<br />
SemTxzvelebs" amerikuli romantizmis pirveli literaturuli manifestia.<br />
filip frenos Tanamedroveni iyvnen beniamin franklini da Tomas peini,<br />
romelTa Sexedulebebma arsebiTi gavlena moaxdines axalgazrda<br />
respublikis esTetikur azrovnebaze.<br />
amerikuli romantizmis pirvel etapze SeiniSneba "nativizmis"<br />
Zlieri nakadi. (Holt 2002) es termini farTod gavrcelebuli ar gaxlavT<br />
literaturaTmcodneobaSi. "nativizmi" iyo romantizmis CarCoebSi<br />
arsebuli kulturuli da literaturuli moZraoba, romlis mTavar<br />
mamoZravebel ideas "amerikis aRmoCena" warmoadgenda. es aRmoCena<br />
iTvaliswinebda qveynis bunebis, istoriis, sazogadoebrivi da politikuri<br />
zneobis Seswavlas, mxatvruli da filosofiuri azrovnebis daxvewas.<br />
erovnuli literaturis Camoyalibebis sawyis etapze "nativizmi"<br />
gardauvali da aucilebeli movlena gaxldaT. radganac es literatura<br />
mxolod erovnuli TviTSegnebis safuZvelze viTardeboda. es TviTSegneba<br />
aucilebelad iTvaliswinebda amerikis, rogorc erTiani geografiuli,<br />
eTnikuri, socialur-istoriuli, politikuri, zneobriv-fsiqologiuri<br />
kompleqsis zogad cnebad arsebobas. igi TiToeuli amerikelis<br />
cnobierebaSi unda yofiliyo samSoblo da ara kolumbis mier aRmoCenili<br />
teritoria.<br />
qronologiurad "nativizmi" <strong>romantikuli</strong> moZraobis CarCoSi ar<br />
eteva. misi fesvebi ganmanaTleblobis epoqaSi unda veZeboT. Tumca mZlavri<br />
ganviTareba man romantizmis Tanmimdevrulad hpova da umaRles wertils<br />
oc-ocdaaTian wlebSi miaRwia. mogvianebiT "nativizmis" niSnebi<br />
SeiniSneboda henri longfelous da uolt uitmenis poeziaSi, H<strong>naTaniel</strong><br />
30
<strong>hoTornis</strong>a da herman melvilis romanebSi, henri Toros narkvevebsa da<br />
adgilobrivi koloritis literaturaSi.<br />
romantikosTa pirveli Taoba didi gatacebiT moekida amerikis<br />
aTvisebas. axali qveyana Seuswavleli da moulodnelobebiT aRsavse<br />
gaxldaT.<br />
amerikul literaturaSi "nativizmi" STagonebuli iyo ara<br />
mxolod erovnuli bunebiT, aramed yofa-cxovrebis wesisa da<br />
sazogadoebis zneobis uCveulo saxe-sxvaobiT. indieli tomebis cxovreba<br />
evropelTa cnobierebaSi romantikul legendad arsebobda,<br />
amerikelTaTvis ki es realoba iyo, gamoucnobi, Tavis TavSi Caketili,<br />
magram erovnuli yofa-cxovrebis Tanmdevi faqti. indielTa samyaros,<br />
tradiciebis, zne-Cveulebebis, xasiaTis kvleva axali qveynis aTvisebaSi<br />
erT-erT mTavar mimarTulebas warmoadgenda.<br />
meore mniSvnelovani movlena iyo frontiri_ civilizaciis<br />
moZravi sazRvari- misi ganumeorebeli specifikiT, Taviseburi<br />
sazogadoebrivi, ekonomikuri, iuridiuli urTierTobebiT, sadac<br />
adamianuri arseboba ganuwyvetliv gadaadgilebasTan, velur bunebasTan,<br />
yoveldRiuri yofis simkacresTan iyo dakavSirebuli. yovelive es xels<br />
uwyobda Taviseburi adamianis tipis Camoyalibebas, romelic amerikelTa<br />
cnobierebaSi "pioneris" saxeliT Sevida. frontiri da pionerebi<br />
amerikuli erovnuli movlena gaxldaT.<br />
zRvaosnoba, iyo kidev erTi sfero, romelic nacionaluri<br />
cxovrebis mxatvruli aTvisebisaTvis did SesaZleblobebs iZleoda.<br />
koloniis mcxovrebTaTvis zRva iyo mTavari gza, romelic atlantis<br />
okeanis sanapiro qalaqebs Zvel samyarosTan akavSirebda. sazRvao<br />
cxovrebis literaturul damuSavebas amerikis aTvisebaSi mniSvnelovani<br />
wvlili Sehqonda.<br />
"nativizmis" nakadma romelic jer werilebSi, narkvevebSi,<br />
mogzauris CanawerebSi iCenda Tavs, mxatvruli literaturis ZiriTad<br />
JanrebSic SeaRwia: poemaSi, romanSi, moTxrobasa da dramaSi.<br />
ocdaaTiani wlebis dasawyisSi es moZraoba SeiniSneba<br />
samxreTeli mwerlebis SemoqmedebaSi (d. feneli, u. simsi), mogvianebiT ki<br />
axali inglisis literatorebTan. (henri Toro, david uitteri, <strong>naTaniel</strong><br />
31
hoTorni, henri longfelou) mwerlebma intensiurad daiwyes amerikis<br />
bunebis, istoriuli movlenebis, frontiris cxovrebis aRwera.<br />
dainteresdnen indielTa tomebis cxovrebiT, zRvaosnobiT.<br />
me-19 saukunis ociani wlebis Semdgom romantizmis aRmavloba<br />
SeiniSneba. evropulma, metwilad ki inglisurma romantizmma am procesSi<br />
arsebiTi roli Seasrula. amerikaSi literaturuli moZraoba msoflio<br />
<strong>romantikuli</strong> mimdinareobis nawili gaxda. oci, ocdaaTiani wlebis am<br />
epoqas amerikuli romantizmis meore periods uwodeben. mwerlebi ukve<br />
iyenebdnen evropuli romantizmis gamocdilebas. bevri ganicdida<br />
Slegelis, kolrijis esTetikuri koncefciebis gavlenas. amerikuli<br />
literaturis analizisaTvis bevrma kritikosma gamoiyena Slegelis idea<br />
mxatvruli nawarmoebis organuli erTianobis Sesaxeb. albaT arcerTi<br />
calkeuli gansazRvreba ar ganmartavs romantizms mTeli Tavisi<br />
sisruliT. tradiciulad termini <strong>romantikuli</strong> aZlierebs saganTa<br />
SesaZleblobebs, romelic aqamde SeumCneveli iyo. romantikosebs xom<br />
SeeZloT daenaxaT "samyaro qviSis marcvalSi da zeca mindvris yvavilSi"<br />
(38). romantizmis mTavari idea mdgomareobs axal, gansxvavebul xedvaSi,<br />
romelSic yvelaferi cocxalia, ukavSirdeba erTmaneTs da aqvs sakuTari<br />
daniSnuleba. aqedan modis "organulobis" Teoria, romlis mixedviTac<br />
mTeli realoba organulad cocxal kavSirSia gaerTianebuli.<br />
organuloba mxolod poeturi an metafizikuri idea ar gaxlavT. is<br />
warmoiSva me-18 saukunis bolos, biologiuri mecnierebebis aRmavlobasTan<br />
erTad, rogorc calkeuli koncefcia. adre fizikosebi da maTematiosebi<br />
azviadebdnen abstraqciasa da analitikur klasifikaciebs raTa<br />
universaluri Sedegebi mieRoT. Semoqmedebma ki problema gadaWres Tavad<br />
cxovrebis analizis gakeTebiT. organuli erTianobisa da cxovrebis<br />
sruli realizacia ar Sedis mecnierebis kompetenciaSi, romelic<br />
abstraqciasa da klasifikacias mimarTavs Sedegis misaRebad. is ar exeba<br />
sagnebis unikalurobas, romelic Semoqmedis warmosaxvaSi devs, iqneba is<br />
poeti, musikosi, mxatvari Tu mwerali.<br />
yvelaze rTuli urTierTmimarTebani romantikosebisaTvis<br />
aRiqmeba ufro rogorc organuli, vidre meqanikuri. Tu adre realoba<br />
gamoxatul iqna rogorc kargad momuSave majis saaTi, mowesrigebuli<br />
32
manqana, axla mis analogad iqca mzardi xe, an mcenare. cxovrebis<br />
mdinarebis Sesabamisad zrdis misteriuli procesi Seqmnis centralur<br />
komponentad iqca. yvela sagani moZraobs, viTardeba, izrdeba da zrdis<br />
Sewyveta aris sikvdili. realoba ar aris statikuri, cocxalia, moZraobs<br />
da icvleba. realobaSi SesaRwevad aucilebelia warmosaxvis niWi, rac<br />
ukavSirebs kacs bunebas, subieqts obieqts, adamianur gonebas mis<br />
garemomcvel samyaros. romantizmis mTavari principi aris<br />
araCveulebrivis arseboba CveulebrivSi, rac warmosaxvaSi mJRavndeba.<br />
uordsvorTi da kolriji xSirad mimarTavdnen am princips da amerikeli<br />
romantikosebic aseve.<br />
romantizmis yvelaze mniSvnelovani damaxasiaTebeli niSani<br />
albaT aris individualizmi, romelic ar unda agverios egoizmSi an<br />
TavdajerebulobaSi. adamiani pativs scems meore adamianis<br />
SesaZleblobebs. Tuki SeiZleba samyaro dainaxo qviSis marcvalSi, an<br />
kristalis struqturaSi, maSin pirovneba aris makrokosmosis, yofierebis<br />
mdidari da amouwuravi interesis mikrokosmosi. "ende sakuTar Tavs,<br />
yoveli guli vibrirebs am rkinis simze" ambobs emersoni. (Emerson 1841). "me<br />
dResaswauls vuxdi Cems Tavs, vumReri mas... es uitmenis sityvebia (Wittmen<br />
1856) Tavdajerebuli henri Toro ganmartoebas amjobinebs, raTa aCvenos<br />
sxvebs adamianuri gamocdilebis namdvili simdidre. didi popularobiT<br />
sargeblobda semuel kolrijiseuli warmosaxvis Teoria, romlis<br />
Tanaxmadac poeturi warmosaxva erTgvari xidia materialur da idealur<br />
samyaroTa Soris.<br />
romantikosebi idealistebi arian, isini Tavs ar izRudaven arc<br />
grZnobaTaA sicxadis da arc realur SemTxvevaTaA winaSe. ar uaryofen<br />
RmerTis arsebobas TavianTi Tavisuflebis gulisaTvis, radganac es<br />
uaryofa mxolod aRatakebs da ar amdidrebs, rameTu RmerTi aris maTi<br />
STagonebis frTaSesxma usasrulobisaken. organuli erTianobis samyaroSi<br />
sulis realoba ar aris gancalkevebuli grZnobaTa realobisagan. buneba<br />
aris RvTiurobis simbolo da misi gamoxatuleba. sityvac aseve aris<br />
cocxali da simboluri.<br />
edgar pom statiaSi "<strong>hoTornis</strong> novelistikis Sesaxeb"<br />
romantizmis esTetikis erTerTi mTavari Tezisi Camoayaliba, "Tuki<br />
33
pirvelive fraza ar exmareba mTlianobis efeqtis Seqmnas, maSin mweralma<br />
imTaviTve marcxi ganicada. mTel nawarmoebSi erTi sityvac ar unda iyos<br />
iseTi, romelsac pirdapir Tu iribad erTiani, Cafiqrebuli miznisken ar<br />
mivyavarT. ase saguldagulod, daxelovnebiT iqmneba sabolood suraTi,<br />
romelic sruli kmayofilebis grZnobas aniWebs mas, vinc aseTi xerxi<br />
ganWvrita." (Poe 1842) igive edgar po amtkicebda, rom "ar SeiZleba<br />
erTmaneTSi aurio poeziisa da WeSmaritebis zeTi da wyali" (Poe 1846).<br />
poeziaSi is gulisxmobda mxolod romantikul poezias, WeSmariteba ki<br />
iyo garemomcveli realuri sinamdvile. xelovneba, poezia yovelTvis<br />
upirispirdeba erTferovan sinamdviles. Cvens winaSea poetis ocnebisa da<br />
realobis winaaRmdegobrioba, rac <strong>romantikuli</strong> msofmxedvelobis erTerTi<br />
damaxasiaTebeli niSania.<br />
esTetikuri azrovnebis ganviTarebis erT-erTi mRelvare periodi<br />
iyo 1837-1855 wlebi, anu periodi emersonis cnobili esedan- "amerikeli<br />
swavluli" (Emerson 1837), uolt uitmenis "balaxis foTlebis"<br />
winasityvaobamde (Whitman 1855). am periodSi literaturulma problemebma<br />
axali JReradoba SeiZines. epoqis gmiruli miswrafebebis safuZvelze<br />
daibada istoriuli romani, romlis warmomadgenlebi iyvnen: fenimor<br />
kuperi, met brauni, uoSington irvingi. daiwyo amerikuli da evropuli<br />
romantizmis urTierTqmedebis rTuli procesi, romlis istoriac kvlav<br />
kvlevis sagania.<br />
romantizmis meore etapis literaturam msoflio gamoxmaureba<br />
hpova. daiwyo kvleva da Segroveba folkloruli da miTologiuri<br />
nimuSebis, Camoyalibda mxatvruli tradiciebi, ganisazRvra literaturis<br />
wamyvani Temebi, romelTac mogvianebiT transformacia ganicades. es<br />
periodi xasiaTdeboda ganmanaTleblobasTan mWidro kavSiriT.<br />
literaturaSi optimisturi ganwyoba mZlavrobda, radgan monobis sakiTxi<br />
jer mwvaved ar idga. damoukideblobisaTvis omis Sedegebi sazogadoebas<br />
optimistur ganwyobas unarCunebda. magram amerikuli demokratiisa da<br />
burJuaziuli wyobis uaryofiTma mxareebma male iCines Tavi. gamarjvebiT<br />
gamowveuli aRfrTovaneba gaugebrobiTa da dabneulobiT Seicvala.<br />
guSindel jariskacebs ar akmayofilebdaT damoukideblobis deklaraciiT<br />
mopovebuli Tavisufleba. maT moiTxoves miwebi da sakuTari<br />
34
arsebobisaTvis Sromis ufleba. wvrili fermerebis kerZo mesakuTruli<br />
miswrafeba patriarqalur individualizms daupirispirda. erTi SexedviT<br />
mSvidi cxovrebis ukan rTuli koliziebi imaleboda. amerikeli<br />
romantikosebi maT mniSvnelobas mogvianebiT Cawvdnen. amiT aixsneba mwvave<br />
kritikuli motivebis gaCena fenimor kuperis, uoSington irvingis,<br />
H<strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> SemoqmedebaSi. burJuaziuli arsebobis<br />
yoveldRiurobis prozaulobis mimarT protestis gamoxatvis erTerT<br />
formad iqca evropuli kulturisa da siZveleebis gaidealeba, rac kargad<br />
Cans zemoTxsenebuli mwerlebis SemoqmedebaSi.<br />
romantizmis ganviTarebis pirvel da meore periods erTmaneTTan<br />
transcendentalistebis Semoqmedeba akavSirebs. 1835 wels ralf emersonis<br />
irgvliv Seikriba literatorTa jgufi. maT gadaafases ganmanaTlebluri<br />
doqtrinebi da burJuaziul prozaulobas daupirispires adamianuri yofis<br />
transcendentaluri faseulobebi. aqcenti gaakeTes adamianur sikeTeze<br />
wina planze wamoswies pirovnebis koncefcia--"gjerodes Seni Tavis",<br />
(Emerson 1841) rac TviTsrulyofis ideas iTvaliswinebda da emersoniseuli<br />
individualizmis gamoxatuleba iyo. am erTi SexedviT mokle da ubralo<br />
formulaSi metad Rrma da rTuli Sinaarsi iyo Cadebuli. am doqtrinis<br />
mTavari aspeqti dakavSirebulia amerikis sakuTari kulturis Seqmnis<br />
problematikasTan. Eemersoni, ise rogorc yvela amerikeli romantikosi<br />
grZnobda, rom damoukideblobis deklaracias, romelmac qveyanas<br />
politikuri damoukidebloba moutana unda mohyoloda sulieri<br />
damoukidebloba. amas ukve iTxovda amerikaSi arsebuli kulturuli<br />
mdgomareoba. radgan literature, xelovneba da sulieri cxovrebis<br />
sxvadasxva mxare evropidan Semotanili faseulobebiT ikvebeboda. aqedan<br />
gamomdinare warmoiSva doqtrina "ende sakuTar Tavs” romelic<br />
nacionalur masStabebs moicavda. emersoni dauzogavad cdilobda moespo<br />
mimbaZveloba, azris simfrTxale, qedismoxra evropeli avtoritetebis<br />
winaSe. “Cveni religia, Cveni ganaTleba, Cveni xelovneba iswrafvis<br />
yovelive ucxosaken, sazRvargareTulisaken" werda is, "Seqspiris<br />
SeswavliT Seqspirs ver Seqmni" (Emerson 1841).<br />
transcendentalistebi gamoirCeodnen optimizmiT, nacionaluri<br />
siamayis SegrZnebiT. isini akritikebdnen kapitalistur progress, Tumca es<br />
35
kritika romantikul-utopiur xasiaTs atarebda. maTi literaturul-<br />
esTetikuri safuZveli gaxldaT ganmanaTlebluri civi racionalizmis,<br />
civi gonebis winaaRmdeg dapirispireba. transcendentalistebi uaryofdnen<br />
saxelmwifo da sazogadoebrivi wyobis arsebul formebs. maT mier<br />
SemuSavebuli literaturuli Teoriebi axal SemoqmedebiT<br />
SesaZleblobebs iZleoda, rac axalgazrda amerikuli literaturisaTvis<br />
ucnobi iyo. margaret fuleri jer kidev uitmenamde aRniSnavda erovnuli<br />
literaturis kavSirs amerikuli sazogadoebis mdgomareobasTan.<br />
romantizmis meore, momwifebul etapze didi gavlena moaxdina<br />
ormociani wlebis ekonomikurma Zvrebma, radikalur-demokratiuli<br />
moZraobis aRmavlobam, Sinaganma da gareganma konfliqtebma.<br />
romantikosebma Seimecnes, rom socialuri boroteba ar iyo raRac<br />
ganyenebuli Zala, romelic garedan angrevs idealur saxelmwifo<br />
struqturas. maT igrZnes burJuaziul sazogadoebaSi antihumanuri,<br />
antidemokratiuli tendenciebis arseboba da aqedan gamomdinare ori<br />
problemis pirispir aRmoCndnen. pirveli, daedginaT demokratiis<br />
gadagvarebis mizezi, meore moeZiaT is gzebi, riTac dakarguli idealebis<br />
aRdgena SeiZleboda. amas daukavSirda saerTo <strong>romantikuli</strong> cnobierebis<br />
cvalebadoba. axla ukve dainteresdnen Tavad adamianiT "homo amerikanus"<br />
(Коренева 1981: 49) "axal adamSi" daiwyes demokratiuli sazogadoebis<br />
transformirebis mizezis Zieba, masve daukavSires universaluri reformis<br />
imedic, romelic WeSmariti demokratiis dabadebamde miiyvandaT.<br />
yovelive es bunebrivia, Tu gaviTvaliswinebT rom <strong>romantikuli</strong><br />
msofmxedveloba, germanuli idealisturi filosofiis gnoseologias da<br />
eTikas eyrdnoboda, pirvel rigSi kantis, Selingis, fixtes ideebs.<br />
<strong>romantikuli</strong> individualizmi, rogorc esTetikuri da zneobrivi<br />
kategoria, didi xania safuZvlianad aris Seswavlili kulturisa da<br />
literaturis mkvlevarTa mier. aqedan gamomdinare adamianis pirovnebiT,<br />
misi Sinagani SesaZleblobebiT daintereseba esoden damaxasiaTebelia<br />
romantikosTa cnobierebisaTvis. am koncefcias eyrdnoba romantikosTa<br />
didi interesi aRorZinebis epoqis kulturis, gansakuTrebiT Seqspiris<br />
mimarT. es gamomJRavnda semuel kolrijis SromebSi, ralf emersonis<br />
esTetikaSi, herman melvilis romanebis "SeqspirizebulobaSi".<br />
36
sagulisxmoa, rom amerikuli romantizmis erTerTma yvelaze<br />
mniSvnelovanma mkvlevarma f. o. matisenma Tavis fundamentalur Sromas<br />
"amerikuli renesansi" daarqva, Tumca Tavadve aRiarebda, rom "me-19<br />
saukunis amerikuli kulturisaTvis aRorZinebis saxeldeba moklebulia<br />
sizustes, ramdenadac aq adgili ara aqvs amerikaSi manamde arsebuli<br />
Rirebulebebis aRorZinebas" (Matthiessen 1968: 8). matiseni aRiarebda<br />
romantizmisa da aRorZinebis epoqebis erTgvar siaxloves, radgan orives<br />
mTavari Tezisi iyo daeyenebinaT adamiani ideologiuri sistemis samyaros<br />
centrSi.<br />
romantizmis momwifebul periods "romantikul humanizmsac"<br />
uwodeben. magram aucileblad unda aRvniSnoT misi gansxvaveba<br />
renesansuli humanizmisagan. romantikul humanizms ar gaaCnia am<br />
ukanasknelis sivrce da universaluroba. is interesdeba ara adamianiT<br />
zogadad, an misi samyaros centrSi dgomiT, aramed koncentrirebulia<br />
adamianis pirovnebaze, mis cnobierebaze. TviT adamianisa da bunebis<br />
urTierTqmedebis kvlevisas angariSgasawevia mxolod sulieri aspeqti.<br />
mxatvruli aTvisebis mTavari obieqti aris adamianis cnobiereba mis<br />
inteleqtualur zneobriv Tu emociur gamovlinebebSi. ra Tqma unda<br />
saubaria ara zogadad cnobierebaze, aramed me-19 saukunis amerikelis<br />
cnobierebaze. mkvlevarebi romantizmis ganviTarebis am etapze udides<br />
mxatvrul movlenad edgar pos, <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong>, henri longfelous,<br />
herman melvilis, uolt uitmenis Semoqmedebas Tvlian. individualur<br />
cnobierebaze koncentrireba ar niSnavda sazogadoebrivi cxovrebis<br />
politikuri, ekonomikuri, socialuri problemebis mimarT interesis<br />
dakargvas. axali qveynis literaturisaTvis tradiciulma antinomam--<br />
"adamiani es sazogadoebaa" romantikul humanizmSi rTuli, ambivalenturi,<br />
Sinaganad winaaRmdegobrivi xasiaTi miiRo. meore Taobis amerikeli<br />
romantikosebi burJuaziuli sinamdvilis mZafri kritikosebi iyvnen. maTi<br />
analizis obieqts Tanamedrove ekonomikuri principebi, politikuri<br />
zneoba, socialuri wesrigi, kanonebi, burJuaziuli presa, sazogadoebrivi<br />
azri da Tavad amerikuli demokratiis zneobrivi safuZvlebi<br />
warmoadgenda. aseT SemTxvevaSi adamiani da misi individualuri<br />
cnobiereba sinamdvilis msxverplad warmogvidgeboda.<br />
37
sazogadoebrivi borotebis bunebisa da pirvelwyaros dadgenis<br />
mcdelobas romantikosebi adamianTan mis inteleqtTan, zneobriv<br />
cnobierebasTan, mis fsiqologiasTan miyavda. amgvarad pirovneba<br />
gamodioda yovelgvari borotebis saTave da matarebeli. es mxatvruli<br />
gadawyveta gvxvdeba naTniel hoTornTan, herman melvilTan, edgar posTan.<br />
isini problemas sxvadsxvagvarad xedavdnen, eZebdnen pasuxs adamianuri<br />
cnobierebis sxvadasxva sferoSi. po fsiqologiaSi, melvili inteleqtSi,<br />
hoTorni adamianis gulis siRrmeebSi.<br />
am periodisaTvis SeiZleba iTqvas, rom amerikuli kulturis<br />
erovnuli TviTmyofadobisaTvis brZola, rac aTwleulebis ganmavlobaSi<br />
grZeldeboda, warmatebiT dasrulda.<br />
roca dadga borotebis daZlevis, socialuri reformis sakiTxi,<br />
romantikosebma adamianis cnobierebas mimarTes. ralf emersonma wamoayena<br />
adamianis cnobierebaSi RmerTis arsebobis idea da amaze aago cnobili<br />
Teoria "gwamdes Seni Tavis", <strong>naTaniel</strong> hoTornma Seqmna koncefcia<br />
"adamianis gulis Sesaxeb", romelic sikeTisa da borotebis zneobrivi<br />
substanciis gadakveTis adgilia. edgar po daeyrdno adamianis bunebaSi<br />
arsebul silamazis instinqts. henri Torom es ideebi universalur<br />
formulaSi ganazogada--unda momxdariyo individualuri cnobierebis<br />
revolucia, romelic bolos mouRebda borotebas da ganaxorcielebda<br />
demokratiul idealebs.<br />
male romantikosTa cnobierebaSi eWvi gaCnda, rom<br />
sazogadoebrivi problemebi romelic ukve yvela sferoSi iCenda Tavs,<br />
amerikuli demokratiis safuZvelSi, mis bunebaSi mdgomareobda. rac ufro<br />
Zlierdeboda es azri, miT ufro axlovdeboda <strong>romantikuli</strong><br />
meTodologiis krizisi. mravalsaxovanma borotebam, romelic garemomcvel<br />
sinamdvileSi arsebobda, romantikosTaTvis fataluri, dauZleveli saxe<br />
miiRo, ramac maT SemoqmedebaSi tragikuli mxare gaaZliera. idealisturi<br />
koncefciis (nebas iZleoda yofierebis kanonzomiereba cnobierebis<br />
kanonzomierebamde aeyvana) marcxma, romantikosebs sazogadoebrivi<br />
reformis da TiToeuli pirovnebis Sinagani revoluciis imedi mouspo.<br />
aqedan warmoiSva amerikuli <strong>romantikuli</strong> cnobierebis dualizmi---<br />
axalgazrda respublikis Seqmnis patriotuli siamaye, ganxorcielebuli<br />
38
umetesad istoriul romanebSi, SeerTebuli imedgacruebis sevdasTan, rac<br />
gamowveuli iyo demokretiuli idealebis gadagvarebiT. amerikuli<br />
<strong>romantikuli</strong> cnobierebis evoluciaSi am dualisturi sistemis<br />
elementebis balansireba dairRva. es procesi amerikis sulieri cxovrebis<br />
yvela sferoSi SeiniSneboda.<br />
amerikuli romantizmis mesame etapi samoqalaqo oms ukavSirdeba.<br />
CrdiloeTis da samxreTis dapirispireba, rac jer kidev adreul etapze<br />
arsebobda, omis wlebSi umaRles wertils miuaxlovda. literatura orad<br />
gaiyo: CrdiloelTa Semoqmedeba, igive abolicionisturi literatura,<br />
romelTa yuradRebis sagani iyo ara socialuri usamarTloba, aramed<br />
zneobrivi safuZvlebis ngreva, rasac unda emyarebodes adamianis<br />
Tavisufali da harmoniuli cnobiereba. maT upirispirdeboda samxreTeli<br />
mwerlebis Semoqmedeba, romlebic cdilobdnen daecvaT monaTmflobelTa<br />
interesebi.<br />
samocian wlebSi romantizmma dakarga gabatonebuli<br />
mdgomareoba. misi gavlena Sesustda. amerikelma mwerlebma da<br />
moazrovneebma Seicnes, rom romantikul meTodologias ar hqonda Zala<br />
gamklaveboda cxovrebiseul problemebs, mis gamocanebs, an epova gza am<br />
winaaRmdegobebis gadasawyvetad.<br />
samoqalaqo omis wlebSi <strong>romantikuli</strong> xelovnebis nakadSi ukve<br />
realizmis niSnebi SeimCneva. Tumca es gamoixateboda mxolod iumoristul<br />
moTxrobebsa da narkvevebSi. (p. nesbi, o.'reili, o.'kari)<br />
me-19 saukune bolo ori aTwleulis gamoklebiT amerikis<br />
literaturis istoriaSi romantizmis saukuned rCeba. Seqmnilma saukeTeso<br />
nawarmoebebma msoflio aRiareba moipoves da dRemde SeinarCunes TavianTi<br />
mxatvruli Rirebuleba.<br />
.<br />
39
Tavi II<br />
<strong>romantikuli</strong> romani da misi <strong>hoTornis</strong>euli interpretacia<br />
2.1 <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> warmoSobis safuZvlebi da <strong>Tavisebureba</strong>ni<br />
amerikulma romantizmma Seqmna <strong>romanis</strong> axali forma, romelic<br />
erTis SexedviT hgavs uZveles da tradiciul <strong>romanis</strong> formas, Tumca<br />
gansxvaveba maT Soris ra Tqma unda arsebobs, razec mogvianebiT<br />
visaubrebT naSromSi. Aamerikuli <strong>romantikuli</strong> romani moicavs rogorc<br />
klasikuri <strong>romanis</strong> elementebs, agreTve adaptirebul pastoralis Temas<br />
da goTikuri elementebis garkveul kombinacias. sainteresoa da didxans<br />
iyo davis sagani, ramdenad unikaluri gaxlavT mxatvruli prozis es<br />
amerikuli forma, radgan arsebobs mosazreba, rom is ubralod Janrebis<br />
amalgamas warmoadgenda. kritikosma laionel Trilingma erTerTma<br />
pirvelma wamoWra sakiTxi, rom "romani" exeboda realobas da<br />
xasiaTdeboda "socialuri struqturiT, rac verasodes damkvidrdeba<br />
realurad amerikaSi, radgan amerikeli niWieri mwerlebi TavianT gonebas<br />
sazogadoebis socialuri problemebisaken ar mimarTaven. maTi mxatvruli<br />
nawarmoebebi aris ara "romanebi" aramed "romensebi" (Trilling 1975: 102).<br />
literaturis kritikosebis umravlesobam es argumenti misaRebad miiCnia<br />
da gaavrceles kidec. mocemul sakiTxze gansakuTrebiT gaamaxviles<br />
yuradReba peri milerma da riCard Ceizma. (Chase. 1957: 41), (Miller 1967: 95).<br />
amerikel literatorTa Soris gavrcelebuli SexedulebiT, “romensi”<br />
ufro amerikuli <strong>romanis</strong>Tvis damaxasiaTebeli saxeobaa, xolo “noveli”<br />
inglisuri literaturisaTvis. SeiZleba davadasturoT, rom “romensi”,<br />
romelic amerikul literaturaSi damkvidrda, iyo gansxvavebuli<br />
mimarTulebis Janri, Tumca ki dakavSirebuli klasikur <strong>romanis</strong> JanrTan.<br />
me-19 saukunis meore naxevarSi “Teilma” adgili dauTmo mokle<br />
moTxrobas. bret hartma es evolucia aRwera statiaSi "mokle moTxrobis<br />
warmoSoba" (Hart. 1978: 78). swored moTxroba gaxlavT amerikeli mwerlebis<br />
aRiarebis erTerTi mizezi. edgar po am Janris ganumeorebeli ostatia,<br />
henri longfeloum da <strong>naTaniel</strong> hoTornma mas inglisuri klasikis<br />
40
ganumeorebeli momxibvleloba mianiWes, Tumca <strong>hoTornis</strong>aTvis moTxrobebi<br />
ufro mosamzadebeli periodi iyo, raTa SemdgomSi cnobili “romensebi”<br />
Seeqmna.<br />
amerikul mxatvrul literaturaSi “romensis” tradicia Cndeba<br />
1790-1820 wlebSi, Carlz brokden braunis, uoSington irvingis naSromebSi<br />
da kulminacias 1840-1850 wlebSi edgar pos, naTniel <strong>hoTornis</strong>, herman<br />
melvilis didebul nawarmoebebSi aRwevs. modernistuli literaturis<br />
warmomadgenlebi romantikul romans gamorCeul formad Tvlian, romelic<br />
Tavisi mxatvruli bunebiT gankuTvnilia abstraqtulis, araistoriulis,<br />
asocialuris, gamonagonis, miTosuris, aracnobieris gamosaxatavad, Tumca<br />
<strong>hoTornis</strong> “romensi” am mxriv albaT gamonakliss warmoadgens, radgan<br />
masSi Tanamedrove epoqis socialuri problemebiT daintereseba aSkarad<br />
igrZnoba. amis dasturad “alisferi asomTavrulis” Sesavali narkvevi<br />
“sabaJo” kmara. (Hawthorne 1852: 9)<br />
<strong>romanis</strong> cneba inglisur enaSi ori terminiT gadmoicema<br />
“romensi” da “noveli”. orive niSnavs romans, oRond mxatvruli formiTa<br />
da Sinaarsobrivad mainc urTierTgansxvavebuls. am terminebs pirobiTad<br />
ciala TofuriZe ase Targmnis: "romensi es aris <strong>romantikuli</strong> romani da<br />
“noveli” yofiTi realisturi an ubralod romani" (TofuriZe 2004: 17).<br />
<strong>romanis</strong> Janris amgvari dayofa or saxeobad da Sesabamisi terminebi,<br />
Tavdapirvelad inglisur literaturaSi warmoiSva. Semdeg gavrcelda<br />
inglisurenovani qveynebis literaturaSi. amerikuli “romensi” gamoirCeva<br />
socialuri struqturis naklebobiT. <strong>naTaniel</strong> hoTornma da sxva<br />
amerikelma romantikosebma “romensi” Tavis erovnul, amerikuli <strong>romanis</strong><br />
formad aRiares da erTgvarad kidevac daupirispires “novels”, socialur<br />
yofiT romans, rogorc tipiur inglisuri <strong>romanis</strong> saxeobas. amitom isini<br />
yuradRebiT moekidnen <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> poetikis damuSavebas.<br />
“romensis” aRiarebuli mwerali Rebulobda da iyenebda imas, rasac<br />
<strong>romanis</strong>ti malavda an uaryofda, anu imas, rom misi nawarmoebi warmosaxvis<br />
nayofi iyo. “romensiT” mxolod amerikelebi ar dainteresebulan.<br />
ingliselma kritikosebma klara riivma da uiliam kongrivma daweres<br />
naSromi romansa da “romenss” Soris gavrcelebuli gansxvavebis Sesaxeb,<br />
rac erTgvarad <strong>hoTornis</strong> “Svidfrontoniani saxlis” Sesavalis princips<br />
41
inarCunebs (Reeve 1930: 110). magram ingliseli mwerlebi “romenss”<br />
gansazRvravdnen ufro fsiqologiur, eTikur sazRvrebSi, vidre<br />
esTetikurSi. “romensi” iyo termini nebismieri moTxrobisa Tu<br />
<strong>romanis</strong>aTvis, romelic ufro gamogonebis nimuSs warmoadgenda, vidre<br />
sinamdvilis mibaZvas. ufro warmosaxvis nayofi iyo, vidre gonebis.<br />
uolter skoti 1827 wels werda: "Cven axla viyenebT termins romensi,<br />
rogorc sinonims warmosaxviTi nawarmoebisa” (Tompkins 1932: 210). igive azri<br />
narCundeboda im periodis amerikul cnobierebaSic. generalma salivanma<br />
ganacxada, rom revoluciis faqtebi da scenebi "iseTi ucnauri da<br />
gmirulia, rom isini ufro mogvagoneben gamogonil miTebs an romensebs,<br />
vidre namdvili istoriis realobas" (Bell: 1962: 37) Carlz brokden braunma<br />
amitomac ganasxvava “romensi” ara <strong>romanis</strong>agan, aramed istoriisagan.<br />
“romensi” misTvis ar iyo erTi saxis sxvasTan dapirispirebuli mxatvruli<br />
literatura, aramed yovelgvari literatura dapirispirebuli faqtTan.<br />
(Sullivan 1877: 85) “romensis” Teoriis gulSi igi dualisturad iyofoda<br />
fantaziad da warmosaxvad. amerikuli “romensi” anu <strong>romantikuli</strong> romani<br />
niSnavda gansxvavebul movlenas gansxvavebuli xalxisaTvis. amerikuli,<br />
orTodoqsuli anu religiuri azri ewinaaRmdegeboda STagonebiT<br />
warmoSobil “romenss”, radgan warmosaxva Tu mkacrad ar aris<br />
gakontrolebuli, saxifaToa individualuri bednierebisaYda socialuri<br />
kavSirebisaTvis. metBbrauni, uoSington irvingi, herman melvili, <strong>naTaniel</strong><br />
hoTorni “romensis” Temas sakmaod mtrulad ganwyobil garemoSi<br />
miubrundnen. Ees iyo periodi, roca mxatvruli literatura uvargis<br />
saqmianobad iTvleboda. me-19 saukunis “romensi” pirdapiri mniSvnelobiT<br />
sufTaA fantaziis nayofi iyo da sakmaod saxifaToc. am faqtma seriozuli<br />
roli iTamaSa zemoTxsenebuli mwerlebis mier nawarmoebis formis<br />
SerCevaSi.<br />
"rodesac mwerali Tavis naSroms “romenss” uwodebs, SeiZleba<br />
Zneli SesamCnevia, magram is iTxovs masalisa da formis gansazRvrul<br />
Tavisuflebas" (Hawthorne 1851: 3) <strong>hoTornis</strong> TanamedroveTa umetesobisaTvis<br />
“romensi” anu <strong>romantikuli</strong> romani TavisuflebasTan, sivrcesTan<br />
asocirdeboda. Tumca isini ar SeTanxmebulan am Tavisuflebis zusti<br />
bunebis da miznis Sesaxeb. me-19 saukunis amerikis Teoriul gansjaSi<br />
42
omenss sxvadasxvagvari, xSirad winaaRmdegobrivi mniSvnelobebi aqvs.<br />
“romensis” cnobili ganmarteba <strong>hoTornis</strong> Semdeg albaT henri jeimss<br />
ekuTvnis. Oorive mwerlis mier gakeTebuli definicia mniSvnelovania da<br />
sakmaod gansxvavebuli. <strong>hoTornis</strong> azriT, “romensi aris ganzogadoebuli,<br />
erTiani forma, meTodi, romelic mwerlis arCevanis mixedviT did<br />
Tavisuflebas iZleva warmodgenil garemoebebSi. aseTi warmosaxviTi<br />
TamaSi mkacrad aris gakontrolebuli imiT, rasac maRali moraluri<br />
realizmi hqvia.” (Bell 1962: 30) “romensisti Tavisufalia mwerlis<br />
movaleobisgan daicvas sizuste, magram is TavSekavebuli unda iyos Tavisi<br />
warmosaxvis privilegiis gamoyenebaSi. “romensi”, "rogorc xelovnebis<br />
nimuSi mkacrad unda emorCilebodes kanonebs. DdarRveva SeiZleba mxolod<br />
im SemTxvevaSi Tu is gulis simarTles ar gadauxvevs" (James 1934: 30)<br />
zogierTi kritikosi aqtualur gansxvavebas amerikul romenssa<br />
da britanul romans Soris gazviadebulad Tvlida. (Mills 1973: 78) devid<br />
hirSis sityvebi rom gavimeoroT “romenssa” da “romans” Soris devs Janris<br />
mxolod yalbi gansxvaveba, rac eyrdnoba ufro Temebs an siuJets, vidre<br />
formis an meTodis stils (Hirsh 1971: 34). riCard poirieri sinanuls<br />
gamoTqvamda, rom hoTornma airCia aqcenti gaekeTebina garemos<br />
gansxvavebaze literaturul nawarmoebSi, rac mxatvruli literaturis<br />
mxolod erTi aspeqtia, gansakuTrebiT roca Janrebis dayofaze vsaubrobT.<br />
Janrebs ar gaaCniaT gamoxatvis saSualebani, gansakuTrebiT “romenssa” da<br />
“romans”, am egreTwodebul Janrebze ar arsebobs stilis Sesaxeb zusti<br />
SeTanxmeba, rogorc es xdeba iseT JanrebTan, rogoricaa pastorali da<br />
epikuri poema. (Poirier 1985: 11) 1845 wlis ivnisSi Jurnali "ieil literari<br />
megezin" werda, rom gansxvaveba sayofacxovrebo da romantikul romanebs<br />
Soris iseTive didia, rogoric "hogartis uxeS karikaturebsa da<br />
venecieli ostatebis tiloebs Soris. pirvelma mTeli Tavisi sizustiT<br />
unda gamoxatos cxovreba, meores es ar moeTxoveba. erTi unda<br />
SemoisazRvros realobiT, meores ki ufleba aqvs zebunebrivi elementebi<br />
gamoiyenos. romani enaTesaveba istorias, “romensi” ki poezias. (Faust 1939:<br />
69).<br />
rogoric ar unda iyos kritikosTa mosazrebani, Cven varCevT<br />
vaRiaroT es termini erTi mizezis gamo: “romensi” aris is sityva,<br />
43
omelsac <strong>naTaniel</strong> hoTorni, herman melvili, uoSington irvingi, edgar<br />
po iyenebdnen imis asaRwerad, rasac isini qmnidnen. umjobesia<br />
SeviswavloT mwerlis Semoqmedeba da gamovikvlioT Tu ras<br />
gulisxmobdnen hoTorni da misi Tanamedroveebi am terminis xmarebisas.<br />
romenss me-19 saukunis azrovnebaSi sxva mniSvnelobebic hqonda.<br />
rac mogvianebiT "konservatorul romensis” (McKeon 2000: 153) Teorias<br />
SeuerTda. igi xSirad gamoiyeneboda terminis qveteqstis dasafarad (Bell:<br />
1962: 39).<br />
“romensis” <strong>hoTornis</strong>euli gansazRvra, romelic<br />
“Svidfrontoniani saxlis” SesavalSia mocemuli, literaturasa da<br />
realur faqts radikalurad ar yofs. igi gulisxmobs dualizmis<br />
arsebobas, rac daZleulia winaswarganzraxuli da sakmaod orazrovani<br />
dacviTi strategiiT. miT umetes, rom me-19 saukunis literaturaSi termini<br />
“romensi” iyo ara literaturuli, aramed ganusazRvrelad emociuri.<br />
magaliTad edgar po saubrobda sulis “romensze”, an sara helen uitmenis<br />
xasiaTis “romensze”. “romenss” zogjer miakuTvnebdnen realobas, im<br />
moTxovniT rom "sinamdvile" ipovon obieqtebSi, scenebSi, qmedebebSi an<br />
TvisebebSi, rac literaturul “romensTan” asocirdeboda. “romensi” am<br />
gagebiT xSirad iyo dakavSirebuli poeziasTan an Tavad realobasTan.<br />
<strong>romantikuli</strong> da poeturi Tvisebebis miniWebiT, amerikeli avtorebi,<br />
romlebic asocianisturi esTetikis gavlenas ganicdidnen, uolter skotis<br />
magaliTis msgavsad cdilobdnen amoevsoT ufskruli fantaziasa da<br />
gamocdilebas, literaturasa da faqts Soris. me-19 saukuneSi aseTi<br />
Sesabamisoba istoriuli faqtsa da romantikul literaturas Soris<br />
SeiZleba miRweuli yofiliyo mxolod bundovan, Soreul warsulTan<br />
mimarTebiT. axlo warsuli, an axlandeli realoba maTi daJinebuli<br />
mtkicebiT xelaxla gaaCenda ufskruls faqtsa da fantazias Soris da<br />
gaamJRavnebda “romensis” fiqtiurobas. aqedan gamomdinareobs <strong>hoTornis</strong><br />
mobodiSeba “Svidfrontoniani saxlis” SesavalSi. "romensi kritikis<br />
sagani xdeba, ratom unda vaqcioT is Seubralebeli da saxifaTo<br />
braldebebis samizned dRevandeli dRis realobis da gamogonili<br />
suraTebis gadaxlarTviT" (Hawthorne 1851: 5). <strong>hoTornis</strong>aTvis “romensi” aris<br />
neitraluri teritoria, moraluri an fsiqologiuri brZolis veli.<br />
44
“romensis” erTerTi pirveli Teoretikosi uiliam gilmor simsi werda:<br />
"Tanamedrove romensi aris Semcvleli, surogati, romelsac adamianebi<br />
dRes uZvelesi eposis nacvlad gvTavazoben. forma Seicvala, Sinaarsi ki<br />
Zalian msgavsia. yovel SemTxvevaSi is ufro gansxvavdeba inglisuri<br />
novelisagan, vidre eposisa da dramisgan, imitom rom gansxvaveba aris<br />
masalaSi da ara mis SeTxzvaSi. mkiTxveli, romelic "aivenhos" kiTxulobs<br />
da Tan inaxavs fildingsa da riCardsons, Secdomas uSvebs Tavisi<br />
ganviTarebis sakiTxSi. am mwerlebis ojaxuri “noveli” Cveulebrivi<br />
yoveldRiuri movlenebis mSvidi TxrobiT aris Semofargluli, xolo<br />
<strong>romantikuli</strong> romani ufro amaRlebuli warmoSobisaa, vidre yofiTi<br />
romani. roca me vambob, rom Cveni “romensi” aris dramis an eposis<br />
surogati Tanamedrove periodSi, me ar vgulisxmob imas, rom es erTi da<br />
igivea. es msjelobis sakiTxia. maT Soris gansxvaveba Zalian umniSvneloa.<br />
es gansxvaveba eyrdnoba ufro SemoTavazebul masalas, vidre im<br />
gansakuTrebul meTods, romelSic es masalaa gamoyenebuli. “romensi”<br />
ufro amaRlebuli, didebuli warmoSobisaa, vidre noveli. is uaxlovdeba<br />
poemas. is SeiZleba aRviqvaT rogorc am oris narevi. es imas hgavs, vinc<br />
fiqrobs rom poezia gaaigivos strofTan, an riTma aurios poeziaSi.<br />
“romensis” standartebi Zalian hgavs eposisas, is gars ekvris individs<br />
yovlismomcveli interesiT, is moicavs gegmis, miznis da nawilTa<br />
harmonias. is ar SemoisazRvreba imiT, rac cnobilia an rac SesaZlebelia.<br />
“romensi” aTavsebs adamianur moqmed Zalas aqamde gamoucdel situaciaSi,<br />
aRwers mis grZnobebs am procesSi..." (Chase 1957: 16).<br />
bevri amerikeli literaturaTmcodne ikvlevs literaturul<br />
ideebsa da kulturul gavlenas, ramac “romensis” tradicia<br />
warmoSva.MmarTalia, uoSington irvingi, edgar po da sxvebi aqtiuri<br />
mimdevrebi iyvnen am Janris, magram <strong>naTaniel</strong> hoTorni da herman melvili<br />
erTi nabijiT win wavidnen. maT Riad ganacxades am formis specifikuri<br />
problemisa da misi kanonierebis Sesabamisobis Sesaxeb literaturaSi, maT<br />
axal, nacionalur kulturaSi da saboloo jamSi nebismier kulturaSi.<br />
aseTi midgomiT romensistis formaluri eqsperimentebi, misi SiSi formis<br />
xelovnurobisa da aragulwrfelobis mimarT, Rebulobs specifikurad<br />
kulturul an socialur ganzomilebas. mivaqcioT yuradReba rom<br />
45
“romensi” henri jeimsisaTvis naklebad aris literaturuli formis an<br />
Janris amsaxveli, ufro ostatobis, gamocdilebis raRac saxea, romlis<br />
Tavisufleba aris fsiqologiuri midgoma. <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> msgavsad,<br />
henri jeimsi ufrTxis fantaziis zedmetobas, magram momxrea ara ufro<br />
maRali moraluri realizmis aTvisebisa, (gvTavazobs simbolur an<br />
metaforul kavSirs mxatvrul literaturasa da simarTles Soris)<br />
aramed Tavad fantaziisaTvis esTetikuri da fsiqologiuri efeqturobis<br />
miniWebis. <strong>hoTornis</strong>aTvis “romensi” iyo moralurad gakontrolebuli,<br />
seriozuli da konservatoruli Janri. jeimsisaTvis es aris sufTa<br />
fantaziis xelovneba "romelic metnaklebad warmatebulad gvaCeCebs<br />
xelSi ostatobis yalb faqsimilies" (James 1934: 34).<br />
2.2. <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis <strong>Tavisebureba</strong>ni da <strong>romantikuli</strong><br />
<strong>romanis</strong> Teoriis miseuli interpretacia<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTorns daMmTel mis Semoqmedebas mniSvnelovani adgili<br />
uWiravs amerikuli romantizmis istoriaSi. stenli benkis mixedviT<br />
hoTorni SeiZleba me-19 saukunis simbolod warmovidginoT.M(Bank 2009) mas<br />
romantikosTa Soris moixsenieben, magram unda aRiniSnos, rom metad<br />
gansxvavebuli da Taviseburi Semoqmedia. Tamamad SegviZlia vTqvaT rom<br />
igi erTerTi yvelaze Tanamedrove mweralia. <strong>hoTornis</strong>euli fsiqologiuri<br />
analizi (prefroidizmi) dResac cxovel interess iwvevs. hoTorni<br />
asrulebs puritanul cikls amerikul mwerlobaSi. TemebiTa da stiliT<br />
hoTorni winamorbedia henri jeimsis, uiliam folkneris, robert pen<br />
uorenis. Mmwerali Zalian faqizad arCevs Temebs da maTTan midgomas. misi<br />
Semoqmedebis mTavari sakiTxebi gaxlavT gaucxoeba: gmiri martosulia an<br />
sakuTari mizeziT an garemo pirobebidan gamomdinare an SesaZloa orive<br />
mizezi erTad Segvxvdes. iniciacia: gaucxoebuli gmiris mcdeloba Tavi<br />
daaRwios ganmartoebas. danaSaulis problema: gmiris danaSaulis<br />
SegrZneba gamowveulia puritanuli memkvidreobis, an sazogadoebis<br />
mentalobis gavleniT. aseve aqtualuria codvis da umankoebis<br />
dapirispireba. am Temebis ganxorcielebisaTvis mwerali iyenebs<br />
alegorias, simbolizms, egzotikas, guTur elementebs da siZveleebs. misi<br />
46
nawarmoebi me-19 saukunis produqtia da amdenad misi STagonebis wyaros<br />
mTavari nakadi metwilad romantizmisaTvis damaxasiaTebeli Tematikaa.<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTorni gansakuTrebul adgils ikavebs amerikuli<br />
literaturis istoriaSi. herman melvilma, exla ukve cnobil mimoxilvaSi,<br />
romelic “Zveli saxlis xavsi”s Sesaxeb dawera maSin, roca asrulebda mis<br />
“mobi diks”, igi Seqspirs Seadara. (Mellvile 1850)MSeiZleba daveTanxmoT am<br />
Sedarebas im doneze, rom <strong>naTaniel</strong> hoTorns amerikis literaturis<br />
istoriaSi iseTive mniSvnelovani adgili uWiravs, rogoric uiliam<br />
Seqspirs britaneTSi. igi SeiZleba amerikuli literaturis erTerT<br />
pirvel klasikosad CavTvaloT. Mmisma 1850 wels gamocemulma<br />
romantikulma romanma farTo gamoxmaureba hpova amerikaSi. erTerTi<br />
ganxilva savaraudod dawerili jorj eliotis mier “blaiTdeilis<br />
romenss” uwodebs “geniis saukeTeso produqts meore naxevarsferodan”<br />
(Timmes 1989: ch 2). miuxedavad klasikosis statusisa, igi arasodes yofila<br />
popularuli gayidvis TvalsazrisiT, Tu ar CavTvliT “alisfer<br />
asomTavruls”, radgan wigni im droisaTvis ramdenadme skandaluri<br />
gaxldaT Tematikis gamo. albaT mniSvnelovani iyo misi gamomcemlis,<br />
jeims fildsis gamocdilebac, romelmac hoTorni, rogorc mwerali<br />
mogvianebiT popularuli gaxada. SesamCnevia, rom hoTornze, rogorc<br />
klasikosze saubari daiwyo 1850-ianebSi, roca qveyanaSi Sida konfliqtma<br />
iCina Tavi. cxadia axal ingliss swadda wina planze wamoewia mwerali,<br />
romelic iyenebda adgilobriv Tematikas da istorias.<br />
rasac hoTorni werda, misi Tanamedrove masis mxolod mcire nawilis<br />
gemovnebas akmayofilebda. Aamerikul sazogadoebas ufro moswonda<br />
saTavgadasavlo ambebi, rogoric magaliTad fenimor kuperis wignebi iyo.<br />
hoTorni fildsTan miweril werilSi mwuxared aRniSnavda: “Cemi azriT<br />
me namdvilad ar var popularuli mwerali da is popularoba, rasac<br />
mivaRwie, aris sruliad SemTxveviTi da damsaxurebaa sul sxva mizezebis,<br />
vidre sakuTriv Cemi” ( Fields 1872: 87) kritikosi nina beimi <strong>hoTornis</strong><br />
moRvaweobaze roca saubrobs, ambobs rom avtori cdilobda epova misi<br />
auditoria da amitom mis weris stils wignidan wignamde cvlida, raTa<br />
moergo imisaTvis, risic wamda, rom sazogadoebis gemovneba<br />
47
daekmayofilebina. (Baym 1976: 15) zogadad SegviZlia vTqvaT rom avtoris<br />
weris manera aris alegoriuli, didaqtikuri da moralisturi.<br />
magram es ra Tqma unda ar exeba im damokidebulebas, rasac hoTorni<br />
gamoxatavs misi “romensebis” SesavlebSi, sadac imis ZiebaSia, Tu rogor<br />
axsnas misi namuSevris specifika da daadginos “romensis” rogorc<br />
<strong>romanis</strong> gansxvavebuli Janris statusi. is Tavadac aRiarebda, rom Sors<br />
idga sazogadoebis gemovnebis mTavari xazisgan, radgan misi beletristika<br />
namdvilad ar iyo is, rasac misi Tanamedrove amerikuli sazogadoeba<br />
iTxovda an miCveuli gaxldaT.<br />
hoTorni aseve CamorCeboda mis literaturul TanamedroveTa<br />
umetesobas, misi drois axal inglisSi popularuli iyo inteleqtualuri<br />
mimdinareoba transcendentalizmi, magram miuxedavad misi CarTvisa bruk<br />
farmis eqsperimentSi, hoTorni ar gaxldaT emersoniseuli ideebis<br />
mimdevari optimisti. mwerali, romlisTvisac samyaroSi boroteba da<br />
codva mTeli ZaliT arsebobs, Znelad Tu daeTanxmeboda Teziss, rom<br />
boroteba ubralod sikeTis ararsebobaa, ise rogorc sicive siTbosi.<br />
miuxedavad imisa, rom ganicdida transcendentalizmis filosofiis<br />
gavlenas, faqtiurad satirulad dascina mas Tavis literaturul<br />
kolaJSi, “piligrimTa progresi me-19 saukuneSi”. (Hawthorne 1854: 185)<br />
Hhiat vagoneris mixedviT <strong>hoTornis</strong> midgoma zogadad aris ironiuli,<br />
orazrovani da paradoqsuli. H<strong>hoTornis</strong> “romensebisTvis”<br />
damaxasiaTebelia adamianis fsiqikis siRrmeebis kvleva, codvis,<br />
danaSaulis, sasjelisa da ganwmendis problemebiT daintereseba. igi<br />
pativmoyvareobas ganixilavs rogorc satanur Zalas da cdilobs<br />
mkiTxvels aCvenos es Tviseba gansxeulebuli sxvadasxva xasiaTebSi<br />
fizikurad _ robini, (“rojer melvinis dakrZalva), sulierad_ brauni,<br />
(“axalgazrda brauni”), etan brandi (“etan brandi”) da inteleqtualurad<br />
rapaCini. (“rapaCinis qaliSvili”).<br />
Mgulis simarTlis ZiebaSi <strong>naTaniel</strong> hoTornma da herman<br />
melvilma bevri saerTo ipoves. Aamas mowmobs melvilis werili<br />
<strong>hoTornis</strong>admi “hoo, modi viocneboT amaze, davificoT, rom Tuki ofli<br />
mogvdis, es sicxisganaa, romelic aucilebelia imisaTvis, rom venaxSi<br />
mtevnebi damwifdes, umagisod xom Sampanuri ar gveqneboda.… me gulis<br />
48
momxre var, eSmaksac wauRia Tavi, umjobesia guliani suleli iyo vidre<br />
Taviani iupiteri” (Melville 1851).<br />
sazogadoebaSi <strong>hoTornis</strong> pirovneba did interess iwvevda. Eedvin<br />
havilend milerma mis biografias miuZRvna wigni, “salemi Cemi samyofeli”<br />
(120), bibliografiaSi misi biografiisadmi miZRvnili ramodenime naSromi<br />
kidev aris miTiTebuli. HhoTorns xan didebul fantastad acxadebdnen,<br />
xan pirquS pesimistad da gandegilad. Lliteratorebis<br />
garda,Ffroidistuli kritikac dainteresda mwerlis SemoqmedebiT.<br />
fsiqografiuli skolis warmomadgeneli vagenknexti didxans ikvlevda mis<br />
biografias. man saintereso naSromi miuZRvna mwerlis fsiqologiur<br />
portrets da aRniSna misi ganumeorebeli individualuroba. (175).<br />
<strong>hoTornis</strong> nawarmoebebi mkiTxvels ipyrobda Rrma<br />
fsiqologizmiT, daZabuli zneobrivi ZiebebiT, adamianis sulieri<br />
Rirsebebis dacviT. fantastikisa da realobis miseuli Serwyma damwyeb<br />
mwerlebze did gavlenas axdenda. AarcerT amerikel mweralTan ar<br />
gvxvdeba sayofacxovrebo da zebunebrivi elementebis aseTi genialuri<br />
SeTavseba. es irealuri isea gadmocemuli, rom mkiTxvels SeuZlia<br />
orgvarad aRiqvas da zRvari sinamdvilesa da warmosaxvis TamaSs Soris<br />
dakargos.<br />
rogorc xelovani da moazrovne hoTorni mTeli cxovreba<br />
TviTizolaciiT itanjeboda. Tayvans scemda mkvdar, magram ara<br />
daviwyebul warsuls. man daarRvia is CarCo, romelic puritanizmma<br />
Semoavlo axal ingliss. magram miuxedavad amisa, ver tovebda im samyaros,<br />
romlisganac gaTavisuflda. man uaryo puritanizmi, rogorc religiuri<br />
mrwamsi da Semoinaxa Tavisi analizis safuZvelisaTvis. mis warmosaxvaSi<br />
puritanizmi cocxlobda, magram goneba mis dogmebs ar aRiarebda. mwerals<br />
“determinizmis” rwmena hqonda, anu sjeroda bedisweris koncefciis.<br />
determinizmi gulisxmobs rom Tavisufali neba ubralod miTia, yvelaferi<br />
winaswar aris gansazRvruli. puritanizmidan gamomdinare determinizmis<br />
rwmenam, rom adamianTa qmedebebi da arCevani sruliad gansazRvrulia<br />
gareSe faqtorebiT, ganapiroba mis SemoqmedebaSi satanis arsebobis<br />
rwmena. biografiul monacemebze dayrdnobiT SegviZlia mokled<br />
ganvsazRvroT ram moaxdina seriozuli gavlena mwerlis Semoqmedebaze.<br />
49
upirveles yovlisa salemma, adreulma bavSvobam da Semdeg sabaJoze<br />
gatarebulma wlebma, rasac mTeli Sesavali miuZRvna “alisfer<br />
asomTavrulSi” aseve puritanulma ojaxurma fonma, erTerTi misi winapari<br />
mosamarTle hoTorni monawileobda salemeli kudianebis sasamarTlo<br />
procesSi 1692 wels, sadac erTerTma braldebulma dawyevla da amis<br />
Semdeg ojaxs bevri gauTvaliswinebeli ubedureba daatyda Tavs. es<br />
Tematika mweralma gamoiyena mis romantikul romanSi “alisferi<br />
asomTavruli”, rac mowmobs imas, rom hoTorni mudmivad ganicdida<br />
sindisis qenjnas misi winapris saqcielis gamo da sakuTari gvaris<br />
marTlwerac savaraudod amitom Secvala.<br />
mkvlevarebi mas romantikosad moixsenieben, magram is metad<br />
Taviseburi xelovani gaxldaT, dainteresebuli zneobrivi romantikiT da<br />
adamianis sulis siRrmeebis kvleviT. Mmisi Semoqmedeba azris da<br />
xelovnebis erTianobaa, albaT cotaa iseTi mwerali, vinc ase<br />
emorCileboda sakuTar niWs. is ar iswrafoda mkiTxvelze maincdamainc<br />
didi emociuri efeqti moexdina. Aar Tvlida konkurentad sxva mwerlebs.<br />
arasodes aWarbebda Tavis SesaZleblobebs. <strong>romanis</strong> sferoSi hoTornma<br />
SeZlo Tavisi Teoriis ganxorcieleba, rac metad mniSvnelovania, Tu<br />
gavixsenebT am Janris Sesaxeb mimdinare cxare debatebs me-19 saukuneSi. man<br />
gansazRvra sxvaoba romantikul moTxrobasa da romans Soris. Tumca<br />
zogierT SemTxvevaSi misi idea, Ggardaeqmna romani moraluri<br />
koncefciebis ilustraciad, mogvagonebs puritanul mosazrebas<br />
literaturis Sesaxeb. Mmisi azrovnebis damoukidebloba arRvevda naivur<br />
Sexedulebas sityvis xelovnebaze. roca mis SemoqmedebiT gzas<br />
gadavxedavT literaturul aRiarebamde, vxedavT mis martoobas, romelic<br />
mcire xniT herman melvilTan megobrobam Sewyvita. Ggasaocaria, aseTi<br />
moridebuli adamianis sulieri Zala da daumorCilebeli xasiaTi,<br />
romelmac Mmartooba warmatebiT gamoiyena, raTa dakvirveboda ra xdeboda<br />
mis sulSi.<br />
hoTorni Zalian axlos iyo mkiTxvelTan. ralf emersoni xSirad<br />
Cioda, rom hoTorni “xSirad epatiJeba mkiTxvelebs Tavis kabinetSi da<br />
mTel process gadauSlism, ise TiTqos konditieri sTavazobs klientebs<br />
50
tortis gakeTebas” (Eigner 1980: 235). amitomac gamoirCeva mwerlis gviandeli<br />
novelebi Ria kompoziciiT.<br />
bostonsa da konkordSi cxovrebam, brukfarmis furieristul<br />
eqsperimentSi monawileobam, transcendentalistebis nacnobobam,<br />
amerikuli kulturis sxva literatorebTan Tu gamoCenil moRvaweebTan<br />
urTierTobam mwerals saSualeba misca ukeT Seecno Tavisi drois<br />
Tanamedrove cxovreba. risi Sedegic 40-iani wlebis novelebi aRmoCnda.<br />
Tumca isini didi mxatvruli RirebulebiT ar gamoirCevian, mainc asaxaven<br />
Tanamedrove samyaros mzard codnas da gadawyvetilebas kritikulad<br />
gadaxedos Tavisi drois socialur problemebs.<br />
<strong>hoTornis</strong> mTeli Semoqmedeba gviCvenebs pirovnebis da<br />
sazogadoebas Soris mWidro kavSiris aucileblobaze da im kanonebis<br />
arsebobaze, rac am kavSirs gansazRvravs. kaulim kargad aRniSna, rom<br />
“Tavisi martoobis gamocdilebiT hoTornma SeZlo kargi socialuri<br />
gakveTili mieRo, romlis gadacemasac cdilobs is mkiTxvelisaTvis, ris<br />
gamoc ara marto monaTxrobis moralis mkafio formulirebas axdens,<br />
aramed mTeli Txrobis manZilze saubrobs mkiTxvelTan da misi<br />
msjelobani iseve mniSvnelovania, rogorc moTxrobis Sinaarsi.” (Cowly<br />
1948: 47) Aase Cndeba <strong>hoTornis</strong> moTxrobebSi “Ria kompozicia” ramac<br />
emersonis ukmayofileba gamoiwvia. HhoTorni ki Tvlida, rom nebismieri<br />
saqme, nebismieri kvleva unda iyos adamianebTan erTobis grZnobiT<br />
gamTbari, sakuTari pasuxismgeblobiT Sesrulebuli, mxolod maSin aris<br />
is swori da zneobrivi. amiT man emersoniseuli doqtrinis “gjerodes Seni<br />
Tavis” ambivalenturoba dainaxa.<br />
kauli hoTorns Rrmad amerikul da Tan Tanamedrove mwerals<br />
uwodebs. Mmas ar ganucdia ar aRiarebis simware. Mmisma nawarmoebebma<br />
TanamedroveebSi Tavidanve gamoxmaureba hpoves. edgarPpo, romelic<br />
ramodenimejer moubrunda <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebas werda, rom Tanamedrove<br />
amerikel mweralTaA Soris is “flobs yvelaze sufTa sityvas, yvelaze<br />
daxvewil gemovnebas, yvelaze sasargeblo erudicias, yvelaze daxvewil<br />
iumors, yvelaze did mgrZnobiarobas, yvelaze naTel da udides<br />
warmosaxviT unars” (Poe 1847).<br />
51
xorxe luis borxesi <strong>hoTornis</strong> weris stils xose ortego i<br />
gasetisas adarebs da aRniSnavs, rom maTi mxatvruli azri datvirTulia<br />
gawelili metaforebiT. Tumca sxva danarCenSi es ori mwerali<br />
winaaRmdegobrivia. ortegas SeuZlia msjeloba kargad Tu cudad<br />
mniSvneloba ara aqvs, magram aklia warmosaxvis unari. HhoTorni<br />
gansakuTrebuli warmosaxvis adamiania, Tumca rCeba STabeWdileba, rom<br />
misi warmosaxva mis azrovnebasTan ar aris SeTanxmebuli. borxesi ambobs<br />
rom is azrovnebda saxeebiT, intuiciiT da ar emorCileba dialeqtikis<br />
meqanizms. Mmis Semoqmedebas ziani miayena esTetikurma dabneulobam, rac<br />
puritanuli eTikisaTvis aris damaxasiaTebeli. Ees gamoixata<br />
midrekilebaSi, gadaaqcios TiToeuli gamogonili saxe qadagebad, rac<br />
aiZulebda mwerals SeekumSa siuJetebi. (Carrez 2009)<br />
misaRebia i. manis dakvirveba, rom "romantizmis warmoSobisas<br />
fantastikurisa da realuris paralelizmis principi fantastikuri<br />
formebis ganviTarebis saerTo kanons warmoadgenda" (Marjorie 1969: 345).<br />
saocaria <strong>hoTornis</strong> sizmrebTan, ufro sworad zmanebebTan<br />
damokidebuleba. ubis wignakebSi CaniSnuli aqvs siuJeti, roca adamiani<br />
mis megobars endoba, magram sizmrebSi mas sxvagvars xedavs. sabolood<br />
sizmarSi nanaxi simarTle aRmoCndeba, realuri sinamdvile ki<br />
mcdari.Mmwerlis SemoqmedebaSi Cans, rom stimuli <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong>aTvis, rogorc <strong>romanis</strong>tisaTvis iyo ara xasiaTebi, aramed<br />
situaciebi. jer ifiqrebda situacias da Semdeg eZebda xasiaTebs,<br />
romlebic ganaxorcielebdnen mas. Aam meTodiT Seiqmna misi SesaniSnavi<br />
moTxrobebi, radgan maTi simoklis wyalobiT siuJeti ufro SesamCnevia,<br />
vidre moqmedi gmirebi. Aam meTodiT rogorc borxesi aRniSnavs, kargi<br />
romani naklebad gamova, radgan misi saerTo struqtura mxolod<br />
dasasrulSi Cans. erTi warumateblad Sesrulebeli personaJiT, romelic<br />
arabunebrivia, SeiZleba yvelaferi gafuWdes. raoden gasakviric ar unda<br />
iyos,Bborxesi <strong>hoTornis</strong> novelebs ufro maRla ayenebs, vidre “romensebs”.<br />
“alisferi asomTavrulis” ocdaoTx TavSi bevri dasamaxsovrebeli pasaJia<br />
emociurad dawerili, magram arcerTs ar SevuZrivar ise, rogorc<br />
uekfildis istorias, orjer monaTxrobi ambebidan” (Carres 2009).<br />
52
ac ar unda ucnauri iyos, amerikul kritikaSi xSirad<br />
iviwyebdnen <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis romantikul tendenciebs, adarebdnen<br />
mas Tanamedrove inglisel <strong>romanis</strong>tebs. jer kidev 1842 wels, orest<br />
braunsoni Tavis statiaSi ambobs, rom “hoTorni dajildoebulia saocari<br />
geniiT da literaturis im JanrSi, romelSic muSaobs metoqe ara hyavs. Tu<br />
ki moindomebs, SeiZleba srulyos misi qveynis literatura” (Brownson 1850:<br />
528-32). hoTorns adarebdnen Carlz dikenss, jorj eliots, entoni<br />
trollops anu im mwerlebs, romlebic radikalurad sxva mxatvruli<br />
sistemis warmomadgenlebi iyvnen, igive realisturi <strong>romanis</strong> fuZemdeblebi.<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTornma SeZlo fantastikuri Janris formaSi is<br />
filosofiuri, socialuri, esTetikuri da eTikuri problemebi Caedo, rac<br />
misi epoqisaTvis damaxasiaTebeli da saintereso gaxldaT. Mmisi<br />
mxatvruli meTodi gamoirCeva uSualo STabeWdilebebis gadmocemiT,<br />
konkretuli cxovrebiseuli dakvirvebebiT. miuxedavad<br />
romantikosebisaTvis damaxasiaTebeli alegoriisaken midrekilebisa,<br />
sizuste da simarTlesTan siaxlove aRweris doneze gvxvdeba mis<br />
SemoqmedebaSi. Mmisi mxatvruli azrovneba ukavSirdeba ganmanaTlebelTa<br />
TxrobiT tradiciebs. rac gamoixateboda moTxrobebis da sxvadasxva tipis<br />
eseebis, sketCebis gamoyenebaSi. Mmwerlis warmodgenebi Tanamedrove<br />
sinamdvilis Sesaxeb pirdapir da uSualod aris gamoxatuli.<br />
mwerlis Semoqmedebis <strong>Tavisebureba</strong>ni, rogorc <strong>romanis</strong>tisa da<br />
novelistis gamomdinareobs erTis mxriv, amerikuli romantizmis<br />
ganviTarebis specifikidan, meores mxriv SemoqmedebiTi<br />
individualurobidan. romantikosebisaTvis yovelive Soreuli,<br />
miuwvdomeli STagonebis wyaro iyo. gamonaklisi arc amerikeli<br />
romantikosebi yofilan, henri Toro “SoreulSi da mSvenierSi RvTiuri<br />
intuiciis ganxorcielebis saSualebas xedavda” (Bodily 1987: 378)<br />
“Sesabamisi siSoris aucileblobaze” (Hawthorne 1852: 18) saubrobda<br />
hoTornic “blaiTdeilis romensis” SesavalSi. saganTaA ucnauroba,<br />
garegan gamoxatulebasTan siSore mTvaris SuqiT ganaTebul oTaxSi,<br />
aucilebeli pirobaa “romensis” SeqmnisaTvis. mwerlisTvis, mxatvruli<br />
nawarmoebis samyaros yoveldRiurobisgan daSorebis mTavari saSualeba<br />
iyo ara geografiuli sivrce, aramed drois distancia. Aamis mixedviT<br />
53
Seiqmna misi novelebi “WaRara mxedari”, “gubernatoris saxlis<br />
legendebis” cikli, “endikoti da wiTeli jvari”, “axalgazrda brauni” da<br />
sxvebi. Mmiuxedavad warsulis ase mniSvnelovan aspeqtad gamoyenebisa,<br />
hoTorni ar sazRvravda mis mxatvrul samyaros konkretulad<br />
fantastikiT, an warsuliT. mis nawarmoebebSi sagvareulo portretebis<br />
idumali Zalauflebis garda, gvxvdeba im epoqis teqnikuri saocreba<br />
dagerotipi. Hmwerlis damokidebuleba teqnikuri progresis mimarT<br />
gaorebulia, is aRiarebda rom teqnikis srulyofa, masTan dakavSirebuli<br />
warmoeba aucilebeli iyo komfortis mosapoveblad, magram rogorc<br />
adamians, aseve sazogadoebasac amasTan erTadAdidi danakargic<br />
elodeboda. mis moTxrobebSi Cans, rom civilizaciis ganviTareba da<br />
pirvelyofil bunebasTan daSoreba, zneobis dacemas da adamianis bunebis<br />
degradacias iwvevs.<br />
rCeba STabeWdileba, rom hoTorni mimarTavda romantizms,<br />
imitom rom es mxatvruli sistema saSualebas aZlevda mas yofierebis<br />
WeSmariteba umaRles formaSi aesaxa. realizms misi azriT bevris mocema<br />
SeeZlo sinamdvilis garegnuli, obieqturi mxaris gamosaxatavad. Mmagram<br />
aqve mTavrdeba misi SesaZleblobebi. es kargad Cans fildsTan miweril<br />
cnobil werilSi trolopis wignebis Sesaxeb. “imdenad realuria, TiTqos<br />
viRac goliaTma uzarmazari lampariT gaanaTa dedamiwa”, Tavis namuSevars<br />
ki “warmosaxvis suraTebs” an “koSkebs haerSi” uwodebs” (Throllope 1897)<br />
mwerali sakuTar mxatvrul principebs realisturi <strong>romanis</strong> sistemas<br />
upirispirebs da upiratesobas TiTqos am ukanasknels aniWebs, faqti, rom<br />
moixseniebs realistur nawarmoebebs “novelad” da Tavisas “romensad” aq<br />
ukve Cans. <strong>naTaniel</strong> hoTorni, rogorc aRvniSneT <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
definiciis erTerTi pirveli ganmsazRvrelia da agreTve novatori mis<br />
praqtikulad ganxorcielebaSi. Tanamedrove kritikosebi Ziebisas, Tu ras<br />
gulisxmobdnen amerikeli romantikosebi “romensSi” zogadad <strong>naTaniel</strong><br />
<strong>hoTornis</strong> konservatiul Teorias mimarTaven. azrTa sxvadasxvaobis<br />
miuxedavad, erTi ram cxadi iyo. mwerlebi unda dayrdnobodnen amerikul<br />
masalas. herman melvilma Tavis SedevrebSi veSapebze nadiroba airCia,<br />
uoSington irvingma warsuli da holandiuri niuiorkis axlandeli<br />
periodi. <strong>naTaniel</strong> hoTornma puritanuli inglisis warsuli da<br />
54
Tanamedroveoba. <strong>naTaniel</strong> hoTornma da herman melvilma gaacnobieres, rom<br />
axali eri iTxovda literaturul formaSi axali simarTlis realizacias<br />
ris saSualebasac “romensi” iZleoda.<br />
hoTorni gansakuTrebulad dainteresebuli iyo “romensis”<br />
fenomeniT. Cven ar vfiqrobT, rom es gansakuTrebulad problematuri<br />
Janri <strong>hoTornis</strong> mier Seiqmna, magram is axasiaTebs romantikul romans<br />
rogorc aRmoCenas, rasac gansakuTrebuli Zalisxmeva unda rom mkiTxvels<br />
gaagebino. misi “romensi” naklebad hgavs literaturul formas. igi ufro<br />
fsiqologiuri, kulturuli fenomenia, sadac misi xelovneba warmoiSoba,<br />
sadac mwerali da mkiTxveli erTmaneTs xvdeba da maT Soris garkveuli<br />
azrTa gacvla xdeba. <strong>hoTornis</strong>aTvis “romensis” sfero aris balansisa da<br />
SeTanxmebis sfero, rogorc is sabaJoSi aRwers rogorc "neitralur<br />
teritorias....sadac TiToeuli sagani meoris bunebiT ivseba" (Hawthorne 1852:<br />
33) <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> romanebis winasityvaobebi isea<br />
mocemuli, TiTqos am warmosaxvis moqmedebis adgils adgenen. isini "gzas<br />
ukvalaven mkiTxvels wignis Siga SexedulebaTaAsistemaSi. “romensis”<br />
saSualebiT miiRweva bevrad ufro rTuli efeqti, vidre cremlebi an<br />
sicilia. “romensSi” mocemuli aRwerilobiTi pasaJebi adgenen ara zust<br />
adgils, aramed konceptualur da fsiqologiur sazRvars, sadac<br />
<strong>hoTornis</strong>euli moqmedeba xdeba. magaliTad Zveli saxlis aRwera:<br />
"mocimcime Crdilebi, romlebic wvanan naxevrad mZinare saxlis karsa da<br />
parmaRs Soris, spiritualur mediums mogagonebdaT, imdenad, rom maTi<br />
yurebisas dafiqrdebodi, es Senoba materialur samyaros ekuTnoda Tu<br />
ara." (Hawthorne 1852: 34).<br />
Zveli saxli, rogorc is mogvianebiT aRniSnavs "feriaTa<br />
miwazea ganlagebuli, sadac drois ganzomileba ar arsebobs." (Hawthorne<br />
1866: 23) <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> yvelaze cnobili mcdeloba am Janris<br />
gamoxatvaSi aris misi kabinetis aRwera "sabaJoSi". uiliam gilmor<br />
simsisagan gansxvavebiT, igi <strong>romanis</strong> am formaSi did mxatvrul<br />
SesaZleblobebs xedavda sinamdvilis gadmosacemad da rac misTvis esoden<br />
mniSvnelovani iyo "gulis simarTlis" gamosaxatavad. “romensi” aris<br />
dasrulebuli forma. is did Tavisuflebas iZleva "warmodgenil<br />
garemoebebSi da mwerals arCevans utovebs'aseTi warmosaxviTi TamaSi<br />
55
mkacrad gaakontrolos imiT, rasac SeiZleba maRali moraluri realizmi<br />
vuwodoT.” “romensis” mwerali Tavisufalia <strong>romanis</strong>tis movaleobisagan,<br />
Tumca “romenss” “novelTan” SedarebiT rTul formad Tvlis, radgan<br />
“romensSi” movlenebi, xasiaTebi, saxeebi uCveuloa, zogjer<br />
fantastikuric, Tan es yvelaferi imgvari ostatobiT unda iqnes<br />
SeTxzuli da gansaxierebuli, rom cxovrebiseul simarTles<br />
damajereblad gamoxatavdes da araviTar SemTxvevaSi ar uRalatos<br />
grZnobaTa marTebul warmosaxvas. (TofuriZe 2004: 18) sinamdvilis<br />
pirdapiri asaxva, rogorc es “novelSi” xdeba gacilebiT iolia, vidre<br />
gamonagonis, Seqmnilis datvirTva realobiT, rac WeSmaritad maRal<br />
xelovnebad iTvleba. "Svidfrontoniani saxlis"' SesavalSi hoTorni wers:<br />
"mwerali Tavis Txzulebas "romenss" roca uwodebs, zedmetia imis<br />
mtkiceba, rom amiT mas unda garkveuli Tavisufleba moipovos, rogorc<br />
weris maneris, aseve masalis arCevis mxrivac. amgvar pretenzias veRar<br />
wamoayenebs im SemTxvevaSi, Tu ganacxadebs rom wers "novels". nawarmoebis<br />
es forma miznad isaxavs yoveli wvrilmanisadmi zedmiwevniT erTgulebas.<br />
ara ubralod savaraudos gadmocemas, aramed dasaSvebisa da adamianis<br />
yofa-cxovrebis Cveulebrivi dinebis asaxvas. “romensi” ki, rogorc<br />
xelovnebis nimuSi, mkacrad eqvemdebareba sakuTar kanonebs, romelTa<br />
Tanaxmad adamianis gulis simarTlidan odnav gadaxrac ki miutevebel<br />
codvad CaeTvleba. mas sruli ufleba aqvs es simarTle warmogvidginos<br />
iseT viTarebaSi, didad gazviadebuli saxiT, rogorsac mwerali Tavisi<br />
nebiT SearCevs Tu SeTxzavs. saWirod Tu CaTvlis, mwerals SeuZlia<br />
atmosferuli mediumi ise moawyos, rom an gaaZlieros an piriqiT<br />
Seasustos ganaTeba, gaaRrmavos da gaamdidros Crdilebi, cxadia, man<br />
imodena sibrZne unda gamoiCinos rom aq miTiTebuli privilegiebi metad<br />
zomierad gamoiyenos" (Hawthorne 1851: 3-5) hoTorni fildsTan miweril<br />
werilSi cdilobs axsnas rogor unda imuSaos xelovanma: "romensis<br />
werisas kaci yovelTvis, an TiTqmis yovelTvis unda avides absurdulobis<br />
ukidures napirze da ostatoba niSnavs masTan axlos misvlas ise, rom<br />
realobasTan miaxloebisas fexi ar dagicdes, wonasworoba ar dakargo.”<br />
(Marjorie 1969: 89). Cans mwerali grZnobs, rom ufskrulis piras<br />
wonasworobis dacva yvelaze kargad warmosaxvis da sinamdvilis SereviT<br />
56
miiRweva. Tuki xelovani uZluria moqmedi samyaro warmosaxviTTan<br />
SeaerTos, igi sustia da ararealuri Tavisi ganviTarebis<br />
SesaZleblobaSi." (Marjorie 1969: 91) realurisa da warmosaxvis gadakveTa<br />
ostaturad aris axsnili "alisferi asomTavrulis" SesavalSi "sabaJo",<br />
mTvaris SuqiT ganaTebuli oTaxis magaliTze. avtori Tavis Tavs<br />
ukacriel sastumro oTaxSi mjdomares warmogvidgens, romelsac mxolod<br />
mociale naxSiris cecxli da mTvare anaTebs. am ucnaur SuqTa<br />
gadakveTaSi "nacnobi oTaxis iataki xdeba neitraluri teritoria, sadac<br />
realur da feriaTa qveynis SuaSi warmosaxva da moqmedeba SeiZleba<br />
erTmaneTs Sexvdnen da Seivson erTmaneTis bunebiT" (Hawthorne 1852. 9) es<br />
nacnobi oTaxi savsea realuri sagnebiT. skamebi, magida, samuSao kalaTi,<br />
wignebi, Camqrali lamfa, wignebis karada, suraTi kedelze, bavSvis<br />
fexsacmeli, Tojina, romelic mownul etlSi zis, saTamaSo cxeni. Tbili<br />
naxSirisagan gamocemuli cecxli realur adamianur siTbos gamoscems.<br />
magram oTaxSi Semosuli mTvaris Suqi, romelic ferad xaliCaze ecema,<br />
TiToeul sagans wamierad asulierebs. mTvaris Suqi Cveulebriv dRis Suqs<br />
ar gavs. “romensSi” igi yvela detals ukargavs realobas da warmosaxva<br />
da realoba erTmaneTs erwymis. nacnobi oTaxi neitralur teritoriad<br />
iqceva. cecxlis Tbili Suqi TamaSobs "mTvaris sxivebis civ<br />
sulierebasTan, Tovlis saxeebs miecemaT guli da adamianuri sinazis<br />
mgrZnobeloba. isini qalad da kacad iqcevian” (Hawthorne 1852: 14) am<br />
aRwerlobiTi pasaJebis ena miuTiTebs, rom “romensi” meditaciis adgilia,<br />
sadac sazRvrebi sinaTles da sibneles, suliersa da materialurs,<br />
sinamdvilesa da warmosaxvas Soris uaryofilia. es sazRvrebisgan<br />
gaTavisufleba yvela saxis aRrevis saSualebas iZleva. <strong>hoTornis</strong><br />
mtkiceba, rom sinamdvile da warmosaxva erTmaneTs unda gadaexlarTnon<br />
raTa “romensi” Seiqmnas, Seesabameba emersonis transcendentalur xedvas<br />
xelovnebis nimuSis Seqmnis Sesaxeb.<br />
<strong>hoTornis</strong>euli “romensis” gansazRvreba da misi gansxvaveba<br />
“novelTan” mimarTebaSi dResac klasikur definiciad iTvleba. Tumca<br />
rogorc aRvniSneT, igi yvelasaTvis erTxmad misaRebi ar yofila. me-19<br />
saukunis bolos henri jeimsma <strong>romanis</strong> Janris dayofis Sesaxeb ganacxada:<br />
"es tlanqi dayofaa, vfiqrob mogonili mkiTxvelebisa da kritikosTa mier<br />
57
maTsave sasargeblod da im ucnaur dabrkolebaTa gadasalaxavad,<br />
TviTonve rom Seiqmnes" (James 1934: 56). jeimsis am Sefasebas mimdevrebi ar<br />
gamouCndnen. SemdegSic cnobili literaturaTmcodneebi v. bruksi, v.<br />
paringtoni, f. matiseni da sxvani <strong>hoTornis</strong> esTetikuri azrovnebis did<br />
miRwevad Tvlidnen mwerlis mier mocemul <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
“romensisa” da yofiTi <strong>romanis</strong> “novelis” gansxvavebasa da maTi poetikis<br />
formulirebas.<br />
narkvevSi "sabaJo", romelic "alisfer asomaTavruls" uZRvis<br />
win, hoTornma mogvca SemoqmedebiTi procesis <strong>romantikuli</strong> gaazreba,<br />
rogorc gadasvla realuri samyarodan pirobiTobis sferoSi.<br />
<strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> proza mcire JanrTan mimarTebaSi<br />
SeiZleba sam nawilad gaiyos: esse, moTxroba axal inglisze da moralur-<br />
alegoriuli krebulebi. es ori Janri xSirad erT nawarmoebSic gvxvdeba.<br />
magaliTad moTxrobaSi "merimauntis maisis xe" (20) alegoriis<br />
saSualebiT aris gadmocemuli epizodi axali inglisis istoriidan.<br />
puritanTa mier merimauntis ganadgureba, romelic kolonistebma<br />
adamianebisaTvis sixarulis misaniWeblad Seqmnes, bednierebis Sesaxeb<br />
amerikuli ocnebis pirveli marcxia.<br />
mwerlis nawarmoebebis kiTxvisas iseTi STabeWdileba gvrCeba,<br />
TiTqos igi iluzoruli samyaros warmosaxvisa da saqmiani amerikis SuaSi<br />
imyofeba. mkiTxveli mudam rCeba raRac Sualedur sferoSi, romelic<br />
warmosaxviTs arsebulisagan hyofs. realoba <strong>hoTornis</strong>Tvis saSiSi da<br />
mimzidvelia. "rogorc Ramis pepela, ise mofrinavs xelovneba sinamdvilis<br />
Suqze da iRupeba uxeS, realur samyarosTan Sejaxebisas” ambobda igi.<br />
mweralma saukeTeso nawarmoebebi Seqmna im momajadoebeli Sualeduri<br />
samyaros daxmarebiT, romelic alegoriul gamonagonsa da realobas<br />
Soris arsebobs. es idea xorcSesxmulia "sabaJos" erT monakveTSi, sadac<br />
mwerali misi Semoqmedebis Sesaxeb gviambobs: "Cemi yoveldRiuri<br />
arsebobis uferulobis fonze, romelic ase saSinlad mawveboda me,<br />
sruli sigiJe iyo sxva saukuneSi gadasvlis mcdeloba, an rac ar unda<br />
dagjdomoda unda Segeqmna uxilavi xelSeuxebeli elementebisgan<br />
Semdgari realuri samyaros msgavsi raRac, maSin roca Cemi sapnis<br />
buStebis sahaero mSveniereba yovelwuTs iRupeboda sinamdvilesTan<br />
58
Sejaxebisas." (Hawthorne 1852: 34) "orjer monayoli moTxrobebis" mesame<br />
gamocemis SesavalSi is wers: "rogoric ar unda iyos realuri cxovrebis<br />
suraTebi, Cven upiratesobas alegorias vaniWebT, Tumca yovelTvis<br />
gemovnebiT ver vniRbavT mas, rom winaaRmdegobebis gareSe SeiWras<br />
mkiTxvelis cnobierebaSi... Tuki am wigns mimarTavT, unda waikiTxoT<br />
gamWvirvale, damafiqrebel bindbundSi., rogorSic daiwera. Tu mas mzis<br />
kaSkaSa Suqze gadaSliT is carielfurclebian tomad mogeCvenebaT<br />
(Hawthorne 1866. 78) miuxedavad yoymanisa realobasa da warmosaxvas Soris,<br />
ar ifiqroT rom mwerali gaurboda misTvis Tanamedrove sazogadoebas an<br />
epoqis problemebs. igi xedavda, rom amerikaSi Camoyalibebuli<br />
urTierTobebi faqtiurad anadgurebdnen revoluciiT monapovar<br />
Tanasworobis principebs. es faqti misTvis warmoadgenda bunebis kanonis<br />
darRvevas da ara istoriul kanonzomierebas. "Seqmnili mdgomareoba, -<br />
ironiiT aRniSnavs igi_adamianis Rirseba, ganisazRvreba misi adgiliT<br />
gadasaxadis amkrebis wignSi, ramac adamianebi bunebrivi urTierTobebis<br />
gaqrobamde miiyvana, es albaT adamianis fizikuri bunebiT iyo<br />
ganpirobebuli." (Hawthorne 1852: 35) mwerlis mTeli Semoqmedeba<br />
emsaxureboda amerikuli sazogadoebrivi cxovrebis zneobrivi da<br />
socialuri problemebis gaxsnas. hoTorni kolegebs uflebas utovebda<br />
aerCiaT nebismieri situacia, imisgan damoukideblad, Seesabameboda igi<br />
garegnul simarTlis kanonebs Tu ara, oRond misi arsi ar unda<br />
gascdenoda "adamianis gulis simarTles". es simarTle ki xSirad Rrmad<br />
aris Camarxuli garegnuli faqtebis rTul samyaroSi. amitom mweralma ar<br />
unda daijeros is, rasac garegnulad simarTle hqvia. namdvilma ostatma<br />
unda SeZlos macdunebeli garegnobis SigniT, nebismieri saSualebiT,<br />
Tundac es fantastikuri gamonagoni iyos, gaxsnas is, rasac movlenis arsi<br />
ewodeba, am miznis misaRwevad <strong>hoTornis</strong> azriT saukeTeso saSualebaa<br />
“romensis” Janris gamoyeneba.<br />
moTxrobaSi "axali adami da eva", (21) mwerali miuTiTebs uxeSi<br />
materializmis ukidures ganviTarebaze, rasac sulieri damcirebisaken<br />
mivyavarT. sulis da materiis dapirispireba erTerTi mniSvnelovani Temaa<br />
<strong>hoTornis</strong> SemoqmedebaSi da Txrobis sxvadasxva doneebze meordeba.<br />
59
materialuri faseulobebis mopovebis survili anadgurebs adamianis<br />
bunebas, asastikebs suls, arRvevs zneobriv sazRvrebs.<br />
amerikuli romantizmis mkvlevari frensis oto matiseni <strong>hoTornis</strong><br />
memkvidreobis abstraqtul-esTetikuri gaazrebis winaaRmdegia. bevri<br />
amCnevda misi Semoqmedebis tragikul siRrmes, magram cotam Tu gaigo rom<br />
misi ideebi da saxeebi uSualo kavSirSi arian mis Tanamedrove<br />
burJuaziul amerikasTan. "Cveulebriv mas ganixilavdnen rogorc<br />
istoriuli Crdilebis samyaros mcxovrebs, romelic mis Txrobas pirquSi<br />
puritanebis mogonebebze qsovs da ver amCnevs me-19 saukunis realur<br />
cxovrebas".M(Mattiesen 1968: 192)<br />
roca hoTorni Tavis romantikul romanebs qmnida, survils<br />
gamoTqvamda "gaekvlia mkiTxvelisaTvis gza Sinagan xedvaTa samyaroSi"<br />
vkiTxulobT "rapaCinis qaliSvilis" SesavalSi. (Hawthorne 1841: 372)<br />
<strong>hoTornis</strong> nawarmoebebis winasityvaobebi ocwlian periods moicavs da<br />
avtoris esTetikis gasagebad namdvilad Rirebulia. winasityvaobebis da<br />
moTxrobebis saSualebiT “romensebSi” xelovani-damkvirvebeli xdeba<br />
nagulisxmebi azris nawili, garda amisa, avtors saSualebas eZleva Tavisi<br />
Teoriis pirdapiri, swori formulireba moaxdinos. magaliTad mxatvruli<br />
gaformeba da xasiaTebi "marmarilos favnSi" saSualebas iZleva<br />
ganisazRvros xelovanis muSaobis procesi. aqve SemoTavazebulia<br />
esTetikuri Teoria SemTxzvelebis teqnikis Sesaxeb. am namuSevrebTan<br />
erTad metad mniSvnelovania ubis wignakebi, amerikuli, inglisuri,<br />
franguli, italiuri, sadac TiToeuli gverdi SeiZleba avtoris<br />
Canafiqris pirdapiri miniSneba iyos. aseve Rirebulia werilebi jeims<br />
fildTan, uiliam tiknorTan, es adamianebi misi gamomcemlebi da megobrebi<br />
iyvnen, aseve horacio brijTan, vis STagonebasac hoTorni Zalian iwonebda.<br />
albaT yvelaze mniSvnelovania mimowera sofiasTan, mis meuRlesTan,<br />
yvelaze mgrZnobiare msmenelTan. yvelaferi es saSualebas iZleva,<br />
mwerlis, rogorc xelovanis Sinagan samyaroSi CavixedoT.<br />
<strong>hoTornis</strong> adreuli literaturuli kariera daxloebiT 1825-dan<br />
1849- mde ganisazRvreboda “mokle moTxrobiT” an “TeiliT,” romelTac is<br />
edgar pos msgavsad, Jurnalebsa da wliur gamocemebSi aqveynebda. misi<br />
moTxrobebi im dros amerikuli xelovnebis miRwevad iTvleboda. <strong>hoTornis</strong><br />
60
Teoria literaturis Sesaxeb misi nawarmoebebis winasityvaobebSia<br />
gabneuli. man sworad aRiqva amerikuli cxovrebis yoveldRiuri sfero,<br />
romelic arcTu ise nayofieri masalaa warmosaxvisaTvis da surda<br />
daufleboda im realur SesaZleblobebs, rasac adamianis sulSi SeRweva<br />
hqvia.<br />
<strong>hoTornis</strong> mxatvruli azrovnebis <strong>Tavisebureba</strong> ukavSirdeba<br />
ganmanaTlebelTa Txrobis tradicias, romlis drosac dasaSvebi iyo<br />
sxvadasxva tipis eseebis, sketCebis an CanarTebis arseboba <strong>hoTornis</strong><br />
novelistikis safuZvelze edgar pom SeimuSava Teoria "STabeWdilebis<br />
mTlianobis" Sesaxeb, rac misi Semoqmedebis ganmsazRvreli gaxda. igi<br />
Tvlida, rom moTxroba, romlis originaluri nimuSi mogvca hoTornma,<br />
iseTi zomis unda iyos, rom misi kiTxva naxevaridan erTi an ori saaTi<br />
dagvWirdes. Tuki mas erTi amosunTqviT ver waikiTxav, emociuri<br />
zemoqmedeba ukve aRar xdeba... kiTxvis SualedSi sayofacxovrebo saqmis<br />
keTeba metnaklebad cvlis, axunebs an ewinaaRmdegeba STabeWdilebas.<br />
ubralo Sesvenebac ki arRvevs mTlianobis efeqts." (Poe 1842)<br />
dasawyisi moTxrobisaTvis ufro mniSvnelovania, vidre <strong>romanis</strong>aTvis,<br />
radgan struqturuli agebulebis mkafioba, sizuste, ufro arsebiTi<br />
moTxrobaSia da ara romanSi. grZeli, gaWianurebuli eqspoziciebi metad<br />
gavrcelebuli iyo me-19 saukuneSi, radgan maSin moTxroba ufro mWidrod<br />
iyo dakavSirebuli narkvevTan. <strong>naTaniel</strong> hoTorni, gilmor simsi, edgar po<br />
da sxvani xSirad iyenebdnen am xerxs, raTa mTlianobis efeqtisaTvis<br />
mieRwiaT. dasasruli metad mniSvnelovania mwerlisTvisac da<br />
mkiTxvelisTvisac, romelic mouTmenlad elodeba gaigos ra moxda. igi<br />
mravalsaxeobrivia. daxurul dasasrulSi moqmedeba ubralod ar<br />
sruldeba, yvelanairi Txroba amzadebs finals. zogjer dasasrulSi<br />
meordeba dasawyisis elementebi, ufro saTauri, amiT miiRweva is<br />
dasasrulis SegrZneba, romelic ase damaxasiaTebelia <strong>romantikuli</strong><br />
moTxrobisaTvis. me-20 saukuneSi Ria dasasruli novelistebisaTvis<br />
Cveulebriv xerxad iqca, maSin roca <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong>, herman melvilis,<br />
gilmor simsis nawarmoebebi daxurul dasasruls atareben, romlis<br />
drosac Txroba metnaklebad Sordeba ZiriTad fabulas da gadadis<br />
avtoris msjelobaSi Tavad moTxrobaze da mis Seqmnaze. romantikosebTan<br />
61
metad gavrcelebulia dasasruli, romelic iwyeba elegiur-sazeimo<br />
kavSiriT -"da". magaliTad "axlgazrda brauni"' mTavrdeba fraziT "....da<br />
icxovra didxans, da moxuci Cavida samareSi. roca rwmena, bavSvebi,<br />
SviliSvilebi, mezoblebi acilebdnen mas ukanasknel gzaze, saflavis<br />
qvaze ar amoukveTavT imediani sityvebi, radgan pirquSi iyo misi<br />
sikvdilis saaTi" (Hawthorne 1835: 1042).<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTornma edgar posa da david Torpis msgavsad miaRwia<br />
manipulirebis SesaZleblobas TxrobiT doneebSi da Zalian nayofieradac.<br />
gerard jenetis sityvebi rom moviSvelioT roca mTxrobeli gviyveba<br />
literaturuli gmirebis qmedebebis Sesaxeb, vinc literaturul samyaroSi<br />
cxovrobs, magaliTad mTxrobeli nawarmobSi “rapaCinis qaliSvili”<br />
gviyveba sinior pietro baglionis Sesaxeb is am dros aris diegetikuri<br />
Txrobis, diegetikuri mTxrobeli (Dunne 1995: 75). rodesac erTerTi am<br />
mTxrobelis literaturuli gmirebidan, baglioni yveba moTxrobas<br />
aleqsandre didis Sesaxeb, baglioni xdeba metadiegetikuri mTxrobeli da<br />
misi Txroba aris metadiegetikuri. struqturalisturi poetikis<br />
warmomsaxvelobis mixedviT aseve SesaZlebelia gvqondes eqstadiegetikuri<br />
Txroba, romelic gancalkevebiT arsebobs diegetikuri Txrobisagan, ise<br />
rogorc es mocemulia literaturul kritikul esseSi da “rapaCinis<br />
qaliSvilis” CarCos warmoadgens. Tumca sabolood Txrobam metalefsisis<br />
saSualebiT SeiZleba uaryos gansxvaveba diegezisis am doneebs Soris..<br />
magaliTad “rapaCinis asuli” da “alisa puunis Txovna”. hoTorns SeuZlia<br />
Semoabrunos Txroba jadoqrobis, incestis, mkvlelobis, moSxamvis,<br />
siyvarulis Sesaxeb.<br />
Mmiuxedavad TavianTi gansxvavebuli Sexedulebebisa, <strong>hoTornis</strong><br />
Tanamedrove amerikeli da evropeli mwerlebs erTi ram aerTianebdaT, did<br />
yuradRebas aqcevdnen vizualur mxares da xedvis SegrZnebas. sityva,<br />
romelic xSirad meordeba realistebis nawerebSi aris dakvirveba<br />
sakuTar naSromze, metafora, romelsac isini iyeneben TavianTi xelovnebis<br />
mimarT, aris zusti amreklavi sarke. Eralf emersonma da henri Torom<br />
imemkvidres <strong>romantikuli</strong> rwmena, rom xedva aris grZnobis instinqti. rac<br />
zustad aris gamoxatuli kolrijis odaSi “svla_oda” “me vxedav maT ise<br />
brwyinvaled naTlad me vxedav da ara vgrZnob” (Timmes 1989).<br />
62
transcendentalistebi grZnobdnen rom msgavsad enisa, xedvas Wirdeboda<br />
xelaxla aRmoCena, gaxsna. emersoni survils gamoTqvamda rom “Tvalis guga<br />
unda yofiliyo gamWvirvale” (Emerson 1908: 4). frensis matiseni aRniSnavda:<br />
“Sexeba garesamyarosTan,… saukunis yoveli faza aRiniSna dakvirvebisadmi<br />
mzardi interesiT, rac gamoixata yevlaferSi, Tundac iseTi mecnieruli<br />
miRwevebis gamogonebaSi, rogoricaa teleskopi an mikroskopi, an mxatvris<br />
axali eqsperimenti SuqTan mimarTebaSi, an fotografebis mier kadris<br />
dafiqsireba da realisti <strong>romanis</strong>tebis Semoqmedeba, romlebic zedapiris<br />
yvela detals afiqsireben (Mattiesen 1944: 264). am midgomas hoTorni<br />
mkveTrad uaryofda, rasac mivyavarT <strong>hoTornis</strong>euli definiciis Semdeg<br />
aspeqtTan, …marSal makluhanis mixedviT es aris xedvis SegrZnebis<br />
izolacia, rasac ganapirobebs beWdviTi kultura, romelic “fiqsirebul<br />
TvalTa xedvis saSualebas iZleva”. (McLuhan 1962: 136) es gaxlavT<br />
realisturi <strong>romanis</strong> mTavari qvakuTxedi, TvalTaxedva, rom arsebobs<br />
movlenebis, fenomenebis zogadi samyaro, avtorTa mier moxseniebuli<br />
farTo sqemebi ar SeiZleba ar aRviqvaT rogorc damoukidebli Cveni<br />
individualuri aRqmisgan.<br />
hoTorni ambobs, rom <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> wera avtors im situaciaSi<br />
ayenebs, romelSic SesaZlebelia “miuteveblad scodo.” miutevebeli<br />
codvisa idea Ria Temaa mis erTerT nawarmoebSi “etan brandi”.(8)<br />
mxatvruli nawarmoebis wera, rogorc esTetiuri ramis, gaxlavT moraluri<br />
saqmianoba da aqedan gamomdinare urTierToba mTxrobels mis nawarmoebebsa<br />
da samyaros Soris problematuria. avtors cvlilebebi iseTi<br />
damajereblobiT Semoaqvs nawarmoebebSi, rac realisti mwerlebisTvis<br />
aris damaxasiaTebeli. sainteresoa, romMmTxrobeli <strong>hoTornis</strong> “romensebis”<br />
da moTxrobebis ukan ar aris gamoxatuli rogorc individualuri<br />
pirovneba, vinc anawilebs simarTles.<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>, “marmarilos favnis” gamocemis Semdeg hoTorni<br />
erT megobars werda, rom zogierTma britanulma revium “saSinlad<br />
ibuzRuna mis velur prozaze” radgan yvela adamianma ar icis rogor unda<br />
waikiTxos <strong>romantikuli</strong> romani (Timmes 1989). nacvlad imisa, rom<br />
yuradRebiT waekiTxaT avtoris mier nawarmoebisaTvis darTuli Sesavlebi,<br />
rogorc misi survilis damadasturebeli sabuTi rom mkiTxvelis nebas<br />
63
mihyoloda. es Sesavlebi unda aRviqvaT ara rogorc axsna ganmartebis<br />
mcdeloba, Tu rogor daiwera es yvelaferi, aramed rogor unda iqnas<br />
wakiTxuli. yovelive es SesaZloa avtorisa da mkiTxvelis urTierTobaSi<br />
iqnas SemCneuli <strong>hoTornis</strong> teqstebSi, sadac Cans misTvis damaxasiaTebeli<br />
Tvisebebi.<br />
MmoTxroba “rojer malvinis dakrZalva” gvTavazobs <strong>hoTornis</strong> teqnikis<br />
yvelaze karg ilustracias mis moTxrobebSi da aseve sainteresoa, rogorc<br />
aRebuli magaliTi miSel kolakurcios analizisa mis wignSi <strong>hoTornis</strong><br />
adreuli moTxrobebis Sesaxeb. es nawarmoebi bevri misi moTxrobis<br />
msgavsad iwyeba axali inglisis istoriis erTerTi gverdidan. Setakebis<br />
SemdegMmTavari gmiri reuben borni tovebs mis momakvdav simamrs, rojer<br />
malvins did kldesTan, romelic arwmunebs mas datovos da wavides.<br />
mTxrobeli detalurad yveba reubenis cnobierebis gancdas, roca is<br />
tovebs moxucs. moTxrobis gmiri erTerT yvelaze rTul moralur<br />
situaciaSi aRmoCndeba, roca nebismieri moqmedeba mcdaria. Mmartivia darCe<br />
da daelodo moxucis aucilebel sikvdils, Tumca garisko Seni sakuTari<br />
sicocxliT absurdia. rojeris qaliSvilma SeiZleba orive dakargos<br />
qmaric da mamac. GgasaTvaliswinebelia is faqtic, rom reubenma SesaZloa<br />
damxmare ipovos da dabrundes kacis gadasarCenad. meores mxriv<br />
daZabuloba rCeba, radgan Svilobrivi valia darCes da sakadrisad<br />
dakrZalos sacolis mama. saabolood is midis im pirobiT, rom dabrundeba.<br />
reubeni ipovis Tavisianebs, gamojanmrTeldeba da daqorwindeba rojeris<br />
qaliSvilze. Tumca ver eubneba cols, rom mamamisi cocxali datova<br />
kldesTan, verc pirobas asrulebs rom dabrundes neStis dasakrZalad,<br />
radgan ver gaamxels momxdar faqts. sabolod mainc uwevs codvis<br />
gamosyidva, radgan uneblied mis sakuTar Svils esvris. kolakurcios<br />
msjeloba aseTia, reubenis danaSauli is ki ar aris wava Tu datovebs,<br />
aramed is, rom ar eubneba cols da ar aRiarebs rom misi saqcieli ar iyo<br />
gmiruli. <strong>hoTornis</strong> es midgoma istoriuli TvalTaxedviT sworic aris,<br />
radgan 1825 wels aqtualuri iyo TeTri civilizaciis dacva<br />
velurebisagan. DmTavari tendencia moTxrobisa “rojer melvilis<br />
dakrZalva” is gaxlavT, rom adamianebi upiratesobas aniWeben maTi<br />
istoriis miTiurobas, saidanac wamoiWreba versia, romelic aRiarebs im<br />
64
codvebs rac SeiZleba Cadenil iqnas maTi warmatebis uzrunvelyofisaTvis.<br />
zemoTxsenebuli kritikosis midgoma gamodgeba kontrargumentad <strong>hoTornis</strong><br />
Semoqmedebis formalisti kritikosebisa, vinc cdilobs brali dasdos mas<br />
istoriuli konteqstidan amovardnaSi. formalistebi uaryofen mis realur<br />
damokidebulebas Tavis drosTan da mis interess warsulTan mimarTebaSi,<br />
magram imis Tqma, rom <strong>hoTornis</strong> moTxrobebi xSirad moicaven Tavis TavSi<br />
puritanuli doqtrinis Rrma azrs an zust istoriul kavSirs<br />
gadaWarbebulia. <strong>hoTornis</strong> moqniloba realur movlenebTan mimarTebaSi da<br />
mis mier realuri parametrebis gamoyeneba niSnavs, rom misi interesi<br />
koncentrirebulia problemis moralur asaxvaSi, risTvisac stimulad<br />
istorias iyenebs. Bnina beinis azriT hoTorns naklebi interesi aqvs<br />
Teologiuri daxvewilobis mimarT da is ar aris dainteresebuli<br />
istoriis SeTxzviT, misi literaturis TematikiT an imiT rom amerikuli<br />
warsulis Sesaxeb imsjelos.<br />
moTxrobebis umetesobas aqvs redaqtoruli stili, romelic TiTqos<br />
gvTavazobs “komentars” teqstebze, magram sinamdvileSi emsaxureba<br />
mwerlis, rogorc erTaderTi uflebamosilis statusis ignorirebas.<br />
zogjer am komentars xumrobis forma aqvs, rogorc redaqtoris minawers.<br />
<strong>hoTornis</strong> moTxrobebi Janrobrivad iolad dasayofi ar aris, rogorc<br />
magaliTad edgar posi, umetesoba ufro eses gavs vidre moTxrobas.<br />
magaliTad, ver vityviT rom epizodi, moTxrobidan “endikoti da wiTeli<br />
jvari”, romelSic mxedari jon endikoti iRebs inglisis droSidan<br />
episkoposis simbolos, raTa demonstraciulad aCvenos kolonialuri<br />
gamowveva Carlzis I survilis religiur sakiTxebSi daqvemdebarebis<br />
mimarT, aris sufTa mxatvruli literaturuli epizodi puritanuli<br />
istoriidan, Uufro ukeT es scena mocemulia salemis sketCSi, 1630 wels, iq<br />
mkiTxveli xedavs religiis saxeliT damaxinjebul adamianebs, puritanuli<br />
meqanizmi gamoyenebulia ara mxolod adgilobrivi SeferilobisaTvis,<br />
aramed Tematuri momentis Sesaqmnelad. nawarmoebSi mimdinare movlenebi<br />
moicaven centralur Temas, magram aseve SemoTavazebulia dialogi<br />
endikotsa da puritanebis warmomadgenlis rojer uiliamss Soris, rac<br />
aseve Tematuri miznisTvis aris gamoyenebuli. “endikoti da wiTeli jvari”<br />
ar SeiZleba CaiTvalos mxolod istoriul moTxrobad. igive SeiZleba<br />
65
iTqvas nawarmoebSi Seqmnil fonze, romelic Janris erTerTi<br />
ganmsazRvrelia.<br />
Semdegi Tema, rac aseve axasiaTebs mwerlis esTetikas, aris<br />
realobasTan mimarTeba. hoTorni, romelic aRiarebulia rogorc<br />
romantikosi mwerali, udides pativs scemda realobas. "aris raRac ufro<br />
marTali da ufro realuri, vidre is, rasac vxedavT TvaliT da vexebiT<br />
TiTiT." (Dall 1967: 78) ambobs hoTorni "rapaCinis asulis" avtoriseul<br />
komentarSi. amas SeiZleba aseve davarqvaT "ukeTesi sfero, romelic Cvens<br />
irgvliv TvalTuxilavad wevs, an fiqri im ufro WeSmarit samyaroze,<br />
vidre es Cveni cieb-cxelebiT atanili yofaa, sadac ubralo garegnul<br />
sanaxaobas araferi gaaCnia iseTi, raTa daakmayofilos suli, romelic<br />
simarTles eziara." (Hawthorne 1841:) garegani da Sinagani cxovrebis<br />
gansxvavebisas hoTorni ambobs "uxeSi cxovreba aris zmaneba da<br />
spiritualuri cxovreba aris realoba". (The selected letters of Nathaniel Hawthorne<br />
2002: 71) es realoba idealuri mSvenierebaa "romelsac buneba sTavazobs<br />
Tavis yvela Tavis qmnilebas". am realobasa da individebs Soris<br />
urTierToba arsebobs. adamianebs hoTorni adarebs "Zlier mTebs,<br />
romlebic fiqroben, rom erTmaneTs verafers mouxerxeben. TiToeuls<br />
TavisTvis sakuTari centri aqvs, marto TavisTvis arseboben. TvalisTvis,<br />
romelsac SeuZlia yvela erTad dainaxos, isini erTiani, didi, mSvenieri<br />
ideis nawils warmoadgenen, romelic ar SeiZleba ganxorcieldes Tundac<br />
yvelaze pataris, an yvelaze maRalis gareSe" (Lathrop 1897: 45)<br />
hoTorni fiqrobs im realobaze, romelic adamianSi irekleba. igi<br />
iziarebs transcendentalistebis rwmenas, rom umaRlesi realoba<br />
dedamiwis sagnebis CrdilSia moqceuli. is arsebobs Zveli saxlis axlos,<br />
mdinaris piras da irekleba "TiToeuli xisa da kldis, TiToeuli<br />
balaxis foTlis gamosaxulebaSi, radgan isini idealurad mSvenierni<br />
mxolod anareklSi Canan. mTeli ca Camodis Zirs Cvens fexebTan, msuye<br />
Rrublebi moedinebian zecis fiqrebis msgavsad" (Lathrop 1897: 70) Tumca<br />
mdinare binZuria da arawminda, masSi Cans zecis suraTi avtori ambobs<br />
"dae es iyos simbolo yvelaze miwieri adamianuri sulisa, romelsac aqvs<br />
ganusazRvreli dausrulebeli SesaZlebloba da SeuZlia Seicavdes<br />
ukeTes samyaros Tavis siRrmeSi" (Hawthorne 1902: 68) am anareklebSi aris<br />
66
idealuri mSveniereba, romelic suls metad akmayofilebs vidre namdvili<br />
scena.<br />
"marmarilos favnSi" roca donatelo kenionTan erTad monte beniSi<br />
bus koSks uyurebs, aRmoaCenen rom "amindis cvlasTan erTad mindoric<br />
sxvadasxva iersaxes Rebulobs, rom zecis da miwis gverdi farTod aris<br />
gadaSlili Cvens winaSe. is rCevas iZleva. Uubralod daiwye misi kiTxva<br />
da aRmoaCen, rom is Tavad xsnis Tavis Tavs sityvebis daxmarebis gareSe"<br />
(Hawthorne 1866: 50) kenioni did Secdomad Tvlis, rom "Cvens saukeTeso<br />
fiqrebs adamianur enaSi vdebT… imitom, rom roca Cven avdivarT emociisa<br />
da sulieri tkbobis umaRles mwvervalebze, isini SeiZleba gamoixatos<br />
iseTi didebuli ieroglifebiT, rogoricaa asoebi Cvens irgvliv"<br />
(Hawthorne 1866: 50) raRac ufro meti aris Cadebuli adamianTa miwier<br />
siamovnebebSi. erT didebul dRes bunebis siyvaruliT sunTqva Sekruli<br />
hoTorni werda, rom aseTi dRe "aris maradisobis bednieri dapireba.<br />
Semoqmedi ver Seqmnida aseT aminds da ar mogvcemda guls, raTa<br />
davmtkbariyaviT misiT, Tu ar gvigulisxmebda ukvdavebad. es aRebs zecis<br />
WiSkars da anTebs naperwkals Rrmad sulSi.” (Hawthorne 1846) WeSmarit<br />
bednierebaSi aisaxeba "raRac ufro meti, vidre miwa flobs. ufro meti,<br />
vidre momakvdavTa SesaZleblobaa misiT datkbes. hoTorni damkvirvebeli<br />
ambobs "buneba ukeTesi ar aris wignze? adamianis guli xom yvela<br />
filosofiur sistemaze Rrmaa. drois udidesi wigni farTod aris<br />
gadaSlili Cvens win Tu mas sworad wavikiTxavT es iqneba CvenTvis<br />
maradiuli simarTlis momcveli. zogierTi iluziac ki simarTlis<br />
Crdilia. Crdilebis samyaro maradiuli simarTlis wignia, magram<br />
umaRlesi realobis Crdilebi talaxian wyalSia areklili, zecis suraTs<br />
binZuri uwminduri mdinare Crdilavs. kacobriobaMmiwisgan damzadebuli<br />
WurWelia SigniT suliT" (Passages from the American notebooks by Nathaniel<br />
Hawthorne 1868: 49) hoTorni adamianis guls alegoriulad gamoqvabuls<br />
adarebs. SesasvlelTan mzis Suqia, yvavilebi xarobs. Seabijeb SigniT da<br />
mcire manZilis Semdeg garSemortymuli xar pirquSi, saSineli garemoTi<br />
jojoxeTs rom hgavs. amiT gaocebuli adamiani imedis gareSe dawanwalebs.<br />
bolos xvdeba, rom is aRmoCnda iseT adgilze, sadac erTdroulad<br />
SeiZleba arsebobdes silamaze, sinaTle da saSineleba. ase aris avtoris<br />
67
mier danaxuli adamianis gulis siRrmeebi. magram ufro Rrmaa maradiuli<br />
mSveniereba, romelsac xSirad miwieri arasrulyofileba Crdilavs. ai es<br />
aris <strong>hoTornis</strong>aTvis umaRlesi realoba, rwmena, rom bunebis ena da<br />
adamianis sulis Crdili maradiul mSvenierebas anaTebs, emersonisa da<br />
<strong>hoTornis</strong> mier gaazrebuli principia, olkotisaTvis yvela danarCeni iyo<br />
sulis brZola gadarCenisaTvis, imis dasabruneblad rac Tavisi dacemiT<br />
dakarga.<br />
<strong>hoTornis</strong> winaaRmdegobrivi debulebebi zmanebaTa Sesaxeb erTis<br />
mxriv SesaZloa sxva mweralTa gavlenis Sedegia, magram ufro metad misi<br />
sakuTari cxovrebis daZabulobidan gamomdinareobs. studentobis wlebSi<br />
is itanjeboda SiSiT, rom zmanebebi mas sabolood STanTqavdnen. is<br />
imdenad xSirad aRwers Tavis Tavs, rogorc meocnebes pirad werilebSi,<br />
“romensebis” SesavlebSi, rom Cven albaT ufleba ar gvaqvs amas ubralo<br />
sentimentaluri axireba davarqvaT. Qqorwinebis, mamobis aRiarebis Semdeg<br />
is mainc wuxda misi zmanebebis mniSvnelobaze. hoTorni Tavs<br />
idanaSaulebda, rom pasiuri, usargeblo adamiani da sakuTari warmosaxvis<br />
tyve iyo. Ees Zalian kargad Cans mis werilSi longfelousadmi. "bolo<br />
aTi welia me ar vcxovrob aramed vocnebob cxovrebis Sesaxeb an<br />
zmanebebs vxedav ...raRac magiuri ZaliT Tu ra, me gamoveyavi cxovrebis<br />
mTavar dinebas da ukan dabruneba SeuZlebelia... me Tavad davityveve Tavi,<br />
axla ki gasaRebs ver vpoulob, rom gavTavisuflde. kari rom kidevac Ria<br />
iyos albaT gareT gamosvla SemeSindeboda" (Marshal 58: 4).<br />
marTalia, Tavidan mkiTxvelze mis nawers didi STabeWdileba ar<br />
mouxdenia, magram is mweralobas mainc agrZelebda, radgan "mas sxva<br />
ambicia ar gaaCnda" (Gollin 1979: 46) wlebis manZilze, "uZluri meocnebe",<br />
rogorc is uwodebda Tavs isev da isev ubrundeboda salemis sawol<br />
oTaxs, sadac studentoba gaatara, rogorc zmanebebiT Sepyrobil adgils.<br />
es saxeba mis warmosaxvaSi saxlis datovebis merec SenarCunda. salemSi<br />
vizitisas 1840 wels is sofias werda: “es oTaxi SeiZleba iTqvas, rom<br />
mojadoebulia. aTasi xilva mestumreboda aq da Zalian cota Tu iqneboda<br />
am samyarosTan dakavSirebuli. biografi rom myoloda, am oTaxs did<br />
mniSvnelobas mianiWebda. imitom rom martosuli axalgazrdobis umetesoba<br />
68
aq gavatare da Cemi goneba da xasiaTi aq Camoyalibda. TandaTan samyarom<br />
aRmomaCina aq, Cems martosul oTaxSi" (Stewart 1944. 390).<br />
"wyeuli marto yofnis Cveuleba" misTvis ubedurebis momtani ar<br />
yofila, piriqiT, xels uwyobda mis sulier ganviTarebas. xasiaTis es<br />
Tviseba cxovrebis xmaurisa Tu aurzaurisagan icavda mas. 1850-52 wlebi<br />
cnobilia <strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis saukeTeso xanad. am dros Seiqmna<br />
"alisferi asomTavruli", (22) "Svidfrontoniani saxli", (16) “blaiTdeilis<br />
romani"(13)... es aTwleuli dasrulda puritnizmisaTvis aqtualuri codvis<br />
problematikisadmi miZRvnili <strong>romantikuli</strong> romaniT "marmarilos<br />
Ffavni"(18, 19) romelic kaTolikur (italiur) safuZvelze iyo gadatanili.<br />
UuoSington irvingisagan gansxvavebiT, hoTorni axalgazrduli<br />
ocnebebis erTguli rCeboda. "inglisuri dRiurebi" gadmogvcemen misi<br />
saqmiani cxovrebis, literaturuli gegmebis Sesaxeb. es SeniSvnebi<br />
inglisis Sesaxeb, grZnobaTa sixalisiT aris gaJRenTili da romantikul<br />
romans sxva elfers aZleven. "marmarilos favnis” kiTxvisas, STabeWdileba<br />
gvrCeba, rom is fantaziis frenisas raRac uxilav bariers ejaxeba. Sav<br />
CanawerebSi mwerali kvlav ubrundeba unayofo simboloebs, obobas da<br />
sisxlian kvals. misi moulodneli sikvdili 1864 wels, pirsTan<br />
gaseirnebisas warmogvidgeba im gonebis sicocxlis dasasrulad, romelic<br />
daiRala "zneobrivi labirinTis xveulebSi siaruliT, sadac meocnebe<br />
seilemeli Wabuki pirvelad naxevari saukunis win moxvda "( Николюкин 1961:<br />
90).<br />
<strong>hoTornis</strong> Semoqmedebis analizis ganmsazRvreli misi cxovrebis<br />
istoriaa. puritanizmi mis cnobierebaSi bavSvobidanve SeiWra. ukve<br />
TxuTmeti wlis asakSi is gamsWvaluli iyo axali inglisis suliT,<br />
romelSic misi mkacri winaprebi cxovrobdnen da iwvrTnebodnen. hoTorni<br />
cotad Tu gansxvavdeboda mosamarTle <strong>hoTornis</strong>agan, an maior uiliam<br />
<strong>hoTornis</strong>agan, am "pirquSi wverosnisagan, romelic atarebda Sav labadas<br />
da Sliapas wvetiani boloTi. vinc amerikis napirebTan maxviliTa da<br />
bibliiT micura." (Николюкин 1961: 98) winaprebma didi daRi daasves<br />
<strong>hoTornis</strong> xasiaTs. Tavisi mowodebis Sesaxeb igi naxevrad ironiuli<br />
toniT saubrobda imaze, Tu ras ityodnen misi puritani winaprebi,<br />
romelTa sulebic mis Tavze dafrinavdnen, mis mdabal da prozaul<br />
69
saqmianobaze. igulisxmeba Txzva. "mizani, romliskenac me viswrafodi, maT<br />
uRirsad moeCvenebodaT. warmateba ki, Tuki Cems cxovrebaSi ojaxuri wris<br />
gareT raime warmateba meqneboda, samarcxvinod da sacodavad CaiTvleboda.<br />
ras akeTebs is? eCurCuleba erTi WaRara winapris aCrdili meores.<br />
romanebs wers. ra saqmianobaa emsaxuro kacobriobas sikvdilamde da mis<br />
mere. cota sxva safuZveli rom hqonoda, albaT quCis musikosic<br />
gamovidoda. aseTi komplimentebiT majildoeben aswleulebis iqedan Cemi<br />
winaprebi". (Hawthorne 1850: 3-45) es citatac miuTiTebs, rom hoTorni<br />
yovelTvis gaorebas ganicdida religiozur mrwamssa da Sinagan<br />
azrovnebas Soris. axali inglisis gageba <strong>hoTornis</strong> gareSe SeiZleba, misi<br />
Semoqmedebis ki am Temis gareSe ara. <strong>hoTornis</strong> wignebi savsea axali<br />
inglisis suraTebiT da mxatvruli saxeebiT, sadac misi winaprebis<br />
Crdilebi cocxldebian. <strong>hoTornis</strong> mxatvruli literatura exeba warsuls,<br />
an warsulis zemoqmedebas axlandelze. misi mSobliuri ganwyobileba<br />
warsulTan metad gansakuTrebuli iyo. Mman Zalian kargad icoda axali<br />
inglisis istoria, amanac ganapiroba, rom misi fiqri, azri Tu grZnoba<br />
sagrZnoblad ganicdida puritanuli mrwamsis gavlenas. albaT amitom<br />
gamoirCeoda mis mier Tanamedrove sazogadoebis problemebis gadwyveta<br />
puritanuli anabeWdiT. TviT misi megobari herman melvili aRniSnavda,<br />
rom "hoTornSi bevria puritanuli sibnele" da es Crdils ayenebda mis<br />
msofmxedvelobas. Tumca mwerali ar Rebulobda pirvelyofili codvisa<br />
da winaswarWvretis ideas kalvinisturi formulirebiT, mainc ar<br />
gamoricxavda adamianuri istoriis aRTqmaSi maT mniSvnelobas. tomas<br />
elioti, romlis Semoqmedebasac matiseni <strong>hoTornis</strong> pirquSi mxareebis<br />
gagrZelebad ganixilavda, aRiarebda, rom <strong>hoTornis</strong> nawarmoebebi aris<br />
puritanuli moralis, transcendentalistebisa da im samyaros kritika,<br />
romelsac is kargad icnobda" (Естетика Американcкого Романтизма 1977: 266)<br />
magram puritanuli moralis uaryofa mweralTan ejaxeba puritanuli<br />
eTikis Sinagan gamarTlebas da misken ltolvas. amitom misi<br />
damokidebuleba puritanobasTan gaorebis niSniT aris aRbeWdili.<br />
surviliT, miiRos is, rasac Sinaganad ar eTanxmeba. rogorc Tavad<br />
ambobda "maTi bunebis Tvisebebi mZlavrad aris CemSi gadaxlarTulni"<br />
(Dekker 1987: 150) erT adreul novelaSi <strong>hoTornis</strong> msjeloba miuTiTebs<br />
70
ogor unda gavigoT misi nawarmoebebis Sinagani dialeqtika. "ra aris<br />
danaSauli"? kiTxulobs mwerali da pasuxobs dalaqavebuli sindisi.<br />
sainteresoa, rCeba Tu ara sindisze es sazizRari Camoubaneli laqebi Tu<br />
danaSaulia rogorc Cadena agreTve Cafiqreba.<br />
mwerals ainteresebda axali inglisis istoria da aman gavlena<br />
moaxdina mis ostatobaze. igi CaZiruli iyo uxilav samyaroSi, romlis<br />
arsebobaSi, ise rogorc ralf emersons da henri Toros eWvi ar<br />
epareboda. is ar exeboda Zveli da axali inglisis filosofosTa azrebs,<br />
Tavad gansjida sulieri cxovrebis ganviTarebis gzas. sxva mweralTa<br />
msgavsad, amJRavnebda interess urTierTobis ori formis mimarT: adamianis<br />
mimarTeba RmerTTan da RmerTisa adamianTan. misi msjeloba am kuTxiT<br />
gamoirCeoda ganusazRvrelobiT, bolomde uTqmelobiT, pesimizmiTac ki.<br />
igi didi dainteresebiT da gagebiT moekida transcendentalistebis mier<br />
aRiarebul jonaTan eduardsis swavlebas Cveni cxovrebis moraluri<br />
safuZvlis Sesaxeb. (61) sinaTlis wyaro igive iyo, magram is <strong>hoTornis</strong><br />
gonebaSi gansxvavebulad transformirda.<br />
ralf emersonisa da henri Torosagan <strong>naTaniel</strong> hoTorni Tavisi<br />
Seudarebeli ostatobiT gansxvavdeboda, rac mas saSualebas aZlevda<br />
istoriuli movlenebi jadosnuri fantaziiT gamoexata, romelsac<br />
gansxvavebuli ferebis, Suqis, ganaTebis mowyobiT asrulebda. misi<br />
simbolika, xandaxan absurduli da ara yovelTvis kanonzomieri,<br />
gamoxatavs moralis dafarul kanonebs. is Cveulebrivi cxovrebisagan<br />
qmnida moraluri koliziebis, rTul jadosnur siuJetebs. colTan<br />
saubarSi hoTornma Tavis Tavs dauyoliebeli adamiani uwoda, visi<br />
interesebic eyrdnoba ojaxs, samuSaos da misTvis Zvirfas axali inglisis<br />
miwas. yovelive amasTan erTad igi adamianis sulis saidumloebebis<br />
ZebnaSi Tavisi principebis erTguli rCeboda. es kargad Cans mis 160<br />
moTxrobaSi, romantikul romanebsa da narkvevSi. igi inarCunebda<br />
gansakuTrebul skrupulozulobas adamianis gulis kvlevaSi da misi<br />
puritanuli azrovneba Rrma, gamWriax dakvirvebas eqvemdebareboda.<br />
pirvelad henri jeimsi Seecada Seefasebina puritanizmis roli amerikuli<br />
literaturis ganviTarebaSi. am damokidebulebiT, <strong>naTaniel</strong> hoTorni<br />
axloa edgar posTan, aRemateba henri jeims da gaxlavT erTgvari<br />
71
fsiqologiuri Janris fuZemdebeli amerikaSi. axali inglisis puritanuli<br />
memkvidreobis mimarTvisas, romelic esoden axlobeli iyo misTvis,<br />
hoTornma TiTqos upasuxa jon uintropis mrisxane gafrTxilebas, roca is<br />
pirvel kolonistebTan erTad gemiT mocuravda axali qveynis napirebTan,<br />
"amerikuli ocnebis idealuri qalaqi gorakze- tyuilad SeiZleba<br />
gadaiqces....(Winthrop 1864: 309-311) masaCusetis pirveli gubernatoris,<br />
uintropis saxe Cndeba <strong>romanis</strong> “alisferi asomTavrulis” furclebze,<br />
romlis moqmedebac uintropis sikvdilis wels xdeba. im Rames, roca<br />
hesTer prini da dimsdeili bavSvTan erTad samarcxvino boZTan dganan.<br />
mwerals aq romantikul paTetikamde ahyavs sinamdvilis emblematuri<br />
xilva, romelic meteoris Suqze mRvdlis TvalebSi irekleba da<br />
uintropis sikvdilis Semdeg mTel bostons anaTebs.<br />
puritanizmi gamsWvalavs <strong>hoTornis</strong> “romensebs”, moTxrobebs da<br />
Crdilavs mTel mis msofmxedvelobas. novelaSi "axalgazrda brauni”,<br />
romelic herman melvilma daaxasiaTaA Rrma, rogorc dante, henri jeimsma<br />
uwoda “patara brwyinvale romensi” (Miller 1991: 119) hoTorni qmnis<br />
yovlismomcvel, kacobriobisaTvis samarcxvino suraTs, romelSic<br />
boroteba mefobs. Ramis Sekrebaze, uwmindurTa tyeSi, axalgazrda brauni<br />
xvdeba yvelas, visac bavSvobidan pativs cemda, ase amobrundeba realoba<br />
da Tavis Sinagan saxes gviCvenebs, imas, rac adamianis TvalTa xedvidan<br />
dafarulia. keTilismqmneli codvilia, patiosani garyvnili, sikeTe<br />
borotebas malavs... siuJetic ki ormag Suqze xdeba, Zneli gasarkvevia<br />
gmirs marTla gadaxda es, Tu tyeSi CaeZina da sizmari naxa.<br />
me-19 saukunis inglisurma romanma didi gavlena moaxdina hoTornze.<br />
gansakuTrebiT "goTikuri skolis” gamocdilebam, ualter skotis<br />
istoriulma romanebma. Mis adreul moTxrobebSi igrZnoba uoSington<br />
irvingis gavlena. Tumca unda aRiniSnos misi sruli gulgriloba<br />
Txrobis mravalmxrivi maneris mimarT. am gagebiT mas ar Seuqmnia raime<br />
iseTi, rasac Carlz dikensi da uiliam Tekerei namdvil wigns uwodebdnen.<br />
<strong>hoTornis</strong> meuRlem ver SeZlo axsna ra ifareboda mwerlis Savi<br />
pirbadis simbolos ukan. megobrebi ki irwmunebodnen, rom garegnuli<br />
qeduxrelobis ukan meore hoTorni arsebobda. is Tavad saubrobda Tavisi<br />
gonebis ufskrulebze, romelTaA gazomva SeuZlebeli iyo. henri Toros<br />
72
msgavsad mas esmoda sferoebis musika, Soreuli medolis xma. <strong>hoTornis</strong><br />
cxovrebaSi yvelaze mniSvnelovani iyo faruli kuTxe mis sulSi, sadac<br />
azrovneba da martooba arsebobda. es idumali samalavi asazrdoebda mis<br />
arsebobas. roca es wyaro daSra, is mokvda.<br />
zustad ar aris cnobili rodis daiwera <strong>hoTornis</strong> pirve;li<br />
nawarmoebi "fenSo", riTic dasrulda <strong>hoTornis</strong> axalgazrduli cdebi da<br />
dasabami daedo misi rogorc <strong>romanis</strong>tis karieras. mogvianebiT avtorma<br />
Tavad gaanadgura es nawarmoebi, ramac is bibliografiul iSviaTobad<br />
aqcia. “fenSos” Tema da mxatvruli saxeebi saSualebas iZlevian gavigoT<br />
<strong>hoTornis</strong> adreuli mxatvruli manera, romelic uolter skotisa da<br />
goTikuri romanebis cud gadamRerebas hgavs. dialogebi arabunebrivia,<br />
personaJebi ara gamomsaxvelobiTi, Tumca Tanamedroveni sworad<br />
amCnevdnen, rom am nawarmoebSic SeiniSneboda mwerlis ostatobis<br />
momavali Taviseburebebis Canasaxi.<br />
<strong>hoTornis</strong> xelovnebis gasagebad sainteresoa Canawerebi, rasac is<br />
Tormeti wlis ganmavlobaSi akeTebda. es is periodia, roca daiwera misi<br />
moTxrobebi da narkvevi. bevri daikarga, ganadgurda magram zogi, rogorc<br />
Tavad avtorma aRniSna, SeiZleba ipovoT gayviTlebuli gazeTis<br />
furclebze. am moswavleobis wlebma mniSvnelovani roli iTamaSes<br />
mwerlis mxatvruli grZnobebis ganviTarebaSi. adreul wlebSi igi<br />
upiratesobas narkvevs aniWebda. narkvevebSi iolad SeimCneva stilis<br />
araTanabaroba, rac albaT iman gamoiwvia, rom hoTorni orientacias<br />
akeTebda im Jurnalebis xarisxze, romlebTanac is TanamSromlobda.<br />
Tavisi Canawerebis wignakebis wyalobiT avtorma SeZlo dayrdnoboda<br />
misTvis ase saxasiaTo dakvirvebebs, yovelive ucnaursa da<br />
fsiqologiurad araCveulebrivs. "adamiani cdilobs ipovos miutevebeli<br />
codva, da aRmoaCens mas sakuTar gulSi da Tavis qmedebaSi" 1844 wlis am<br />
CanawerSi "iten brandis" Canasaxi Cans. swored am wignakebSi yalibdeboda<br />
<strong>hoTornis</strong> warmodgena adamianur urTierTobebze da sxva literaturuli<br />
siuJetebis gamoyenebis saWiroeba aRar iyo. <strong>hoTornis</strong> moTxrobebSi ukve<br />
Cans misi “romensebis” Temebi da saxeebi. Tu “romensebidan”<br />
moTxrobebisaken gadavinacvlebT, Tavis TavSi CaZiruli dimsdeili<br />
aRmoCndeba pastori huperi, satanismagvari Cilinguorsi -sawamlavis<br />
73
momzadebaSi garTuli rapaCini, srulyofilebisaken mswrafi holinguorsi<br />
ugunur eilmerTan gvabrunebs, vinc colis xalis amokveTiT misi<br />
sicocxle Seiwira. moTxrobebSi aRwerili codvebi “romensebSi” meordeba.<br />
isini ara marto gvexmarebian ukeT gavigoT misi “romensebi”, aramed<br />
saSualebas iZlevian ukeT warmovidginoT me-18 saukunis puritanizmi<br />
Zogadad. "maisis xe mxiarul gorakze",(18) "WaRara mxedari",(13) "maskaradi<br />
housTan"(9). yvela istoriuli moTxroba dawerilia misi puritani<br />
winaprebis cxovrebis Rrma codnis gavleniT. didi nawarmoebebidan<br />
mxolod "alisferi asomTavruli" mowmobs uintropebis da mezerebis<br />
samyaros unikalur codnas. <strong>hoTornis</strong> istoriuli moTxroba didi<br />
ostatobiT gamoirCeva. zogierT maTgans albaT ukvdaveba uweria, Tumca<br />
maTi ricxvi arc ise didia. novelistikis Janris ganviTarebaSi maT<br />
mniSvnelovani wvlili ar SeutaniaT. isini mogvagoneben uoSington<br />
irvingis moTxrobebs, romelTac bevr Tanamedroveze moaxdines gavlena.<br />
samagierod hoTorns veravin Seedreba grZnobaTa gadmocemaSi, rac edgar<br />
pom adreve SeniSna. simbolikis gansakuTrebuli enis moSveliebiT, avtori<br />
gvaiZulebs Tavisi gmirebis yvela zneobrivi tanjva gadavitanoT, mRvdel<br />
huperis martooba, axalgazrda braunis tanjva, rojer melvilis sindisis<br />
qenjna da a.S...<br />
gulisa da gonebis dapirispireba mniSvnelovani Temaa <strong>hoTornis</strong><br />
SemoqmedebaSi. is vinc mxolod gonebisgan wamosul brZanebebs emorCileba,<br />
irgvliv mxolod ubedurebas avrcelebs. aqedan modis egoizmi,<br />
ideologiuri fanatizmi, moZmeTa mimarT ugrZnobloba. Tuki adamiani<br />
iviwyebs, rom guli aris "kacobriobis magnituri jaWvis nawili" (Crowley<br />
1970: 375) is aucileblad borotebas Tesavs da upatiebel codvas Cadis.<br />
sxvebisagan gansxvavebiT, hoTorni mecnierebis SesaZleblobis<br />
gamoxatvisas yovelTvis Wvretda masSi dafarul saSiSroebas, rom<br />
SeiZleboda miRwevebi keTilSobilur miznebs ar momsaxureboda. amis<br />
dasturia swavlulis, didi inteleqtis adamianis saxe, romelic Sinaganad<br />
borotebas atarebs. rapaCini, eilmeri, Cilinguorsi am tipis gmirebia mis<br />
nawarmoebebSi.<br />
melvili hoTornze werda, rom aRfrTovanebuli iyo misi "wyvdiadis<br />
ZalauflebiT. es is wyvdiadia, romelic ase majadoebs me" (Mellvile 1850)<br />
74
<strong>hoTornis</strong>aTvis satana arsebobda da adamianis bunebasTan axlos iyo. mas<br />
warmosaxviTad swamda codvis da adamianTa dacemis doqtrina. EerTerTi<br />
moTxrobis gmiri mama huperi Sav pirbades atarebs, rogorc saidumlo<br />
codvis emblemas yvela adamianis gulSi. axalgazrda brauni<br />
damorCilebulia bneli tyis misteriebs da datyvevebulia misiT.<br />
angelozis sadari beatriCe rapaCini da jorjiana codvis Sav cixes<br />
sikvdiliT gadarCebian.<br />
Nnovelebidan <strong>hoTornis</strong> yvelaze dadebiTi gmiri ouen uorlandia.<br />
"mSvenierebis ostati" warmatebas aRwevs, radgan aerTianebs realurs da<br />
irealurs Tavis saswaulebriv pepelaSi, romelic meqanikuria, magram<br />
amavdroulad cocxali da organuli, imitom rom is savsea suliT. garda<br />
amisa, miuxedavad warmatebisa es gmiri adamianuri rCeba. is karg<br />
urTierTobaSia mezoblebTan, icnobs sakuTar Tavs. icis ra SeiZleba da<br />
ra ara. bolos misi pepela irRveva, radgan is metismetad srulyofilia,<br />
raTa arsebobdes realobaSi. uorlandi izRvevs Tavs izolaciisagan,<br />
imitom rom mas esmis martoobis saSineleba.<br />
"dabadebis niSanSi" mecnieri eilmeri klavs Tavis mSvenier cols,<br />
jorjianas, roca cdilobs misi erTaderTi fizikuri naklis<br />
ganadgurebas. Tavad avtori eilmeris srulyofilebisaken swrafvis<br />
survils TanaugrZnobs.<br />
roca mwerali grZnobs, rom <strong>romantikuli</strong> xedva umtyunebs,<br />
iyenebs ufro Zvel, moralur da filosofiur tradiciebs puritanuli<br />
memkvidreobidan, religiozulobis wyarodan. moralis mimarT misi<br />
seriozuli midgoma romantikul tendenciebs afermkrTalebs. rogorc<br />
vagoneri aRniSnavs, <strong>hoTornis</strong> religiuri da eTikuri msofxedveloba<br />
metad iolad moeqca termin puritanulSi, maSin roca is aris ubralod<br />
qristianuli. (Waggoner 1962: 175) istoriuli qristianoba emyareba<br />
realobis gansjas, keTilis da borotis dapirispirebas, adamianis<br />
midrekilebas codvis mimarT. amerikaSi es xedva emfatikurad gamoixata<br />
puritanTa mier. puritanizmma warmoSva adgilobrivi terminebi da<br />
simboloebi..<br />
<strong>hoTornis</strong> damokidebuleba mis winaprebTan winaaRmdegobrivi iyo,<br />
rasac is arc malavda. siyvaruli da siZulvili erTdroulad. SegrZneba<br />
75
danaSaulisa, rom maTgan gansxvavebulia da igive SegrZneba, rom maTiania.<br />
kritikuli midgoma maTi crurwmenebis, simkacris mimarT da mzadyofna,<br />
gamoiyenos maTi ucnauri rwmena da uxeSi kompleqsebi, raTa<br />
paradoqsulad warmoadginos uxeSi sinamdvile. hoTorni marTlac<br />
Sewuxebuli iyo puritanuli codvis SegrZnebiT da mis Tanamedroveebs<br />
ufskrulis meore mxares xedavda. mis mxares mxolod herman melvili<br />
idga. didi emersoni uaryofda pirvelsawyisi codvis ideas, rogorc<br />
Teologiur doqtrinas an moralur metaforas (Emerson 1889: 329) herman<br />
melvili "bili badSi" aRniSnavs, rom bibliuri fraza "usamarTlobis<br />
misteria ar iyo Sesabamisi rekomendacia adamianis bneli xasiaTis<br />
Sesacnobad Tanamedrove mkiTxvelisaTvis” (Melvil 1948: 7) hoTorni "gulis<br />
binZuri gamoqvabulis" xangrZlivi dakvirvebis Sedegad uaryofda<br />
winaaRmdegobriv romantikul ideas, rom kacis buneba arsebiTad kargi da<br />
RvTiuria. sakuTar sulSi Caxedvisas, es samagaliTo moqalaqe da<br />
gulubryvilo ojaxis kaci Seicnobda, rom iq ar iyo adamianuri sibinZure.<br />
kacma ar unda SeiZulos misi saZmo, Tundac danaSaulebrivi, acxadebs is<br />
erTerT moTxrobaSi. Tundac xeli gqondes sufTa, guli dabinZurebuli<br />
iqneba mofarfate fantomebiT. adamiani unda grZnobdes, rom rodesac is<br />
daakakunebs zecis WiSkarze, dalaqavebuli cxovreba uflebas ar miscems<br />
mas Sesasvlelad. unda moinanio muxlismoyriT da miteveba mova zemodan.<br />
Tu ara es oqros WiSkari arasodes gaiReba (Hawthorne 2008: 39) am kuTxidan<br />
gansjis igi xelovanis figuras, romelic warmoadgens TviTganviTarebis<br />
unikalur, Tavisufal, wminda romantikul ideals. keTilisa da borotis<br />
Secnoba <strong>hoTornis</strong>aTvis adamianuri cnobierebis simwifes niSnavs.<br />
xelovnebasTan da xelovanTan mimarTeba metad mniSvnelovania<br />
mwerlis esTetikis gansazRvrisaTvis. es aris adgili, sadac <strong>romantikuli</strong><br />
da anti<strong>romantikuli</strong> tendenciebi konfliqtSi modian. xelovani<br />
romantizmis yvelaze gansazRvruli simboloa. <strong>hoTornis</strong> Sexedulebas<br />
xelovanis funqciebis Sesaxeb miligent beli transcendentalurs<br />
uwodebs, (Bell 1962: 34) Tumca <strong>hoTornis</strong> SemoqmedebaSi igive elementebis<br />
kritikac ioli SesamCnevia. mis werilebSi gabneuli uamravi Canaweris<br />
mixedviT, aseve literaturuli naazreviT, STabeWdileba gvrCeba, rom<br />
sofia pibodisa da misi transcendentalisti megobrebis msgavsad, hoTorni<br />
76
aRiarebda romantikul xedvas, romelic axali inglisis cnobierebaSi<br />
germanuli idealizmis axali filosofiiT uordsuorsisa da kolrijis<br />
gavliT SemoiWra. hoTorni idealisti iyo, magram misi legendebis<br />
konfiguracia, Txrobisa da xasiaTis daZabuloba, simbolo da toni<br />
sapirispiros niSnavs. gacnobierebulad is eTanxmeboda xelovnebaze<br />
transcendentalistebis Sexedulebas, im idealis warmodgenas,<br />
romelTanac xiluli samyaro araferia Tu ara WeSmaritebis<br />
arasrulyofili gamoxatuleba. mTeli me-19 saukunis ganmavlobaSi<br />
popularuli iyo platoniseuli ideebis doqtrina. romelic xelovnebis<br />
nimuSs gansjis rogorc "aslis asls", im realobis asls, romelic sufTa<br />
samefoSi arsebobs. platoniseuli stili <strong>hoTornis</strong> nawerSic igrZnoba.<br />
Sors wagviyvanda amis daJinebuli alegorizireba mis moTxrobebsa da<br />
“romensebSi”, erTi ki cxadia, rom realobasa da sagnebis garegnul<br />
iersaxes Soris urTierTdamokidebuleba yovelTvis problema iyo misTvis,<br />
rogorc kacisTvis da rogorc mwerlisTvis. <strong>hoTornis</strong> gansjiT, realoba<br />
ufro sulieria, vidre materialuri faqti. paTetikuri iluziiT, rom<br />
masac SeuZlia Cveulebrivad icxovros, hoTornma pirvelive Semxvedr<br />
samuSaos mohkida xeli. 1839-40 wlebSi is naxSirisa da marilis mwonavad<br />
muSaobda bostonis sabaJoSi da gansakuTrebulad fxizeli Canda<br />
arsebobis gayofili bunebis gamo. albaT imitom rom misi fiqrebi<br />
ixliCebodnen misi saqmeebis materialurobasa da SemoqmedebiT muSaobas<br />
Soris. ori wliT adre mis das SesCioda: “me daviRale ornamentad<br />
yofnisagan. patara miwis nakveTi minda romelic Cemi iqneba, imdenad didi<br />
rom davdge, imdenad didi, rom davimarxo. me minda raRac movuxerxo am<br />
materialur samyaros” (Bell 1962: 200) is sofias werda, rom ori Jurnalis<br />
gamoSveba surda garegani da Sinagani cxovrebis. "ra mSrali, suleluri<br />
istoria iqneba gare cxovrebis dRiuri. veravin ifiqrebda, rom erTi da<br />
igive kacs SeuZlia erTdroulad ori aseTi gansxvavebuli cxovrebiT<br />
icxovros...magram es uxeSi cxovreba aris zmaneba da sulieri cxovreba<br />
aris realoba" (Bell 1962: 35). cnobil werilSi sofias is werda, rom<br />
siyvaruli gadaarCens mas Crdilebis samefosgan. misi sabaJoze muSaobis<br />
periodi mowmobs mwerlis mcdelobas, aRiqvas misi drois realisturi<br />
zedapiri. Tumca Semdgom nanobda rom “yoveli dRis bevri brwyinvale<br />
77
saaTi mokla am ubedur sabaJoze, romelic ase acarielebda mis<br />
gonebamaxvilobas.” (Stewart 1948: 89) hoTorns mkveTrad idealisturi xedva<br />
arasodes hqonia. brukfarmSi cxovrebis periodSi, Tumca ki<br />
pasuxismgeblobiT asrulebda mis wil samuSaos, ambobda "Cemi realuri<br />
"me" arasodes yofila amxanagobis wevri, es moCvenebiTi movlena iyo.<br />
sayviris xma dRis Sesvenebebisa da Zroxebis wvelisas, kartofilis<br />
margvla, Tivis Sekvra, mzeSi Sroma pativs mdebda mimeRo Cemi saxeli,<br />
magram es moCveneba ar viyavi me Tavad”. (Crowly 1997: 237)<br />
xelovani gansakuTrebul rols TamaSobs romantikul esTetikaSi. Mmis<br />
warmosaxvas SeuZlia SeaRwios im SreSi, romelic platoniseul "faqts"<br />
faravs. is marto arsebobs iluzorulsa da realur samyaros Soris da<br />
RvTis sakuTar saxebas qmnis. novelaSi "septimus feltoni" sibil desi<br />
ambobs: "Tuki yvelafers aqvs Tavisi sulieri mniSvneloba, es<br />
literaturisTvis igivea, rac suli aris sxeulisaTvis, maSin ra aris<br />
xelovanis movaleoba?" (Hawthorne: 2008: 92) romensSi "Svidfrontoniani saxli"<br />
hoTornma poeturi instinqti gansazRvra, rogorc "gamWriaxobis saCuqari<br />
ucnaurad Sereuli elementebis sferoSi, silamazisa da didebulebis,<br />
romlebic iZulebulni arian gaiTavison esoden saZageli Cacmuloba."<br />
(Hawthorne 1851. 41) "marmarilos favnis" erT-erT gmirs, landSaftis mxatvars<br />
bunebis mimarT siyvaruli da masTan siaxlove SesaZleblobas aZlevs ise<br />
daxatos, rom misi naxatebi "ufro ukeTesi dedamiwis realobad warmoCndes".<br />
(Gollin 1991: 160)<br />
literaturuli realizmi faqtiurad xelovanis marTali xedvis mteri<br />
iyo. roca avtori warmoaCens venstminsteris saabatos qandakebebs, maT<br />
arcTu Kkargad Sesrulebul portretebs ase xsnida "simarTle rom vTqva,<br />
xelovani grZnobs Zalauflebs imdenad, rom gadaanacvlos Cveulebrivi<br />
cxovrebis aspeqtebis kanonzomiereba ramdenadac SesaZlebelia Sors, ise,<br />
rom msxverplad ar gaiRos msgavsebis yovelgvari kvali" (Bell 1962: 38).<br />
<strong>hoTornis</strong> komentarebi xelovnebis Sesaxeb amJRavnebs, rom is ufro metad<br />
dainteresebuli iyo xelovanis STagonebis gmiriT, vidre xelovnebis<br />
nimuSis teqnikuri xarisxiT. is aqebda gvidos, sodoms, perujinos im<br />
STagonebis xarisxis mixedviT, rac maT namuSevrebSi naxa. magaliTad is<br />
grZnobda, rom hantis da zogi prerafaelitis tiloebi "erTaderTi<br />
78
Tanamedrove suraTebi iyo, romlebic ufro maRal mizans aRwevdnen, vidre<br />
es Tvalis siamovnebaa. es is erTaderTia, gonebis dapyroba rom SeuZliaT”<br />
(Bell 1962: 172) metismetad bevri xelovani mxolod Tvalis<br />
dasakmayofileblad muSaobs da ver gamoxatavs sulis Sadrevnebs.<br />
“mSvenierebis ostatSi” hoTorni wers: "vai rom xelovani, Tundac poeziaSi<br />
an nebismier sxva dargSi, ar unda kmayofildebodes Sinagani tkbobis<br />
mSvenierebiT, aramed unda misdevdes mofarfate misterias, eTeruli<br />
sferos sazRvris zemoT” (Hawthorne 1846) is rasac xelovnebis nimuSi<br />
gvaTavazobs ufro mniSvnelovania, vidre is rasac is realurad<br />
warmoadgens. hoTorni aRmerTebda momakvdavi gladiatoris qandakebas,<br />
romelzec ambobda "msgavsad sxva umaRlesi Sefasebis namuSevrisa... is did<br />
moTxovnebs uyenebs mayurebels. man unda gamoxatos simpatia moqandakis<br />
mimarT da daexmaros mis ostatobas mTeli guliT, Tu arada is bevrad<br />
ufro cotas dainaxavs, vidre es ostaturad dawnexili zedapiria, is<br />
ufro bevrs gvTavazobs vidre gviCvenebs.” (Bochner 1969: 15) aravin<br />
waikiTxavs leqss, ar Sexedavs suraTebs, qandakebebs, Tuki ar eqneba<br />
SesaZlebloba ufro meti dainaxos maTSi, vidre poetma Tu mxatvarma<br />
realurad gamoxates. maTi umaRlesi sazomi aris azris gamowveva, rom<br />
mayurebeli daafiqros Tavisi mravalmniSvnelovnebiT. romSi wm. petres<br />
kaTedralis naxvisas, “marmarilos favnis” gmiri hilda grZnobs, rom es<br />
eklesia mis zmanebebs moicavs, magram es xdeba mxolod didi xnis<br />
dakvirvebis Semdeg, didi intervalebiT SuaSi, “roca aRmoaCen, rom<br />
kaTedrali Tavis gavlenas avrcelebs Sens warmosaxviT taZarze da<br />
adgils miuCens mis Rrubliani koSkebs gumbaTis qveS.” (Hawthorne 1860: 91)<br />
xelovans, WeSmariti xelovnebis Tayvanismcemels ukeTesi xedva unda<br />
hqondes imasTan SedarebiT, rasac is xilul formaSi warudgens<br />
samyaros. hilda eubneba kenions "Sen ar unda misce Tavs ufleba, imis<br />
rwmena dakargo, rac Segiqmnia da gulgatexili iyo amis gamo. me gamigia,<br />
rom poeti msgavs siZulvils gamoxatavs Tavisi yvelaze srulyofili<br />
poemis mimarT, me vSiSob, rom es saboloo sasowarkveTa da grZnobis<br />
ukmarisoba yovelTvis iqneba jildo da sasjeli imaTTvis, vinc<br />
atacebuli iyo didi da lamazi ideiT. es yvelaferi mxolod adasturebs,<br />
rom Sen SegiZlia sagnebi imaze maRla warmoidgino, vidre es mokvdavis<br />
79
niWis SesaZleblobis sazRvrebSia. idea gitovebs Sen Tavis arasrul<br />
saxes, romelic pirvelad SeiZleba realur sinamdvileSi SegeSalos,<br />
magram maleve dainaxav, rom am ukanasknelma Tavi daixsna Seni<br />
gavlenisgan”. (Hawthorne 1860. 102)<br />
unda aRiniSnos, rom hoTorni grZnobda romantikul siZulvils<br />
xelovnebis nimuSis dasrulebuli fizikuri formis mimarT. Mmis mier<br />
upiratesobis miniWeba Sinagani arsisadmi, miuTiTebda gansakuTrebul<br />
ganwyobaze istoriuli nangrevebis mimarT, rac sxva <strong>romantikuli</strong><br />
konotaciebis gverdiT mSvenieri, burusiT Semosili simbolosken mobruneba<br />
iyo. <strong>hoTornis</strong> mier gamoTqmul azrebSi xelovnebis Sesaxeb Cans, rom is<br />
esTetikur realobas xSirad transcendentalurad aRiqvams. amitom is<br />
eTanxmeba xelovnebis STagonebis Sesaxeb romantikul xedvas. roca<br />
aTvalierebda venus de mediCis uficis galereas, SeniSna: "moqandake unda<br />
iyos religiozurad gamowrTobili da unda grZnobdes, rom mis sakuTar<br />
SesaZleblobebze bevrad ufro maRla, raRac Zala moqmedebs mis xelebze”<br />
(Hawthorne 1860: 47) STagonebis mwvervalis misaRwevad romantikosi xelovani<br />
unda gavdes spiritualistur mediums an religiozur mistikoss. is erTi<br />
SexedviT ver Cawvdeba bunebis guls da arss. emersoni ambobs, rom "bunebis<br />
simSveniere mxolod miraJia, roca Sen diliJansis fanjridan iyurebi (Bell<br />
1962: 48) xelovnebis nimuSis Seqmnis niWi bevrad ar aris damokidebuli<br />
Tandayolil SesaZleblobaze, romelic TiToeulis sulSi cxovrobs. is<br />
ararealizebuli memkvidreobaa, sanam ar moxdeba gamoRviZeba raRac<br />
umaRlesi Zalis mier. hoTorni aRniSnavs "drounis xis saxeSi" (5), rom<br />
"yvela adamianur sulSi aris warmosaxva, mgrZnobeloba, Seqmnis Zala, genia,<br />
romelic garemoebaTa gamo SeiZleba ganviTardes am samyaroSi, an<br />
sisulelis niRabi Camoifaros yofierebis sxva mdgomareobamde" (Hawthorne<br />
1932: 362) hoTorni Tavis TanamedroveTa msgavsad eTanxmeba xelovanis<br />
aRmatebulebis ideas, mis unikalur Zalas Caswvdes saganTa arss. RvTiurad<br />
STagonebuli xelovanis namuSevrebi jadosnuria. hoTirni grZnobda, rom<br />
mxatvroba sxva dargebze metad flobda am zebunebriv Zalas. “es Cemi<br />
axlandeli azria, rom ferwerul xelovnebas SeuZlia iyos magiuris msgavsi,<br />
ufro aRmatebuli da miuRweveli, vidre poezia anda mSvenierebis<br />
ganviTarebis sxva meTodi” ( Hawthorne 1932: 300) Tumca literaturasac<br />
80
SeeZlo jadoqroba, mwerali imedovnebda rom TiToeuli wigni, romelsac is<br />
kiTxulobda, “Seicavda jados, romelic aRmoaCenda ganZs romelime<br />
WeSmaritebis gamoqvabulSi." (Crowley 1997: 57) <strong>hoTornis</strong>aTvis xelovneba aris<br />
im idealuris wardgena mayureblisaTvis, romelic xiluli samyaros fardis<br />
ukan aris gawolili. is upiratesobas aniWebs umaRles realobas, sulieris<br />
aRmatebulebas materialurze da faqtebis samyaros uwodebs "garegani<br />
garemoebebis morTulobas." xelovans SeuZlia Tvali mokras am umaRles<br />
realobas STagonebis momentSi. arasrulyofili nawarmoebi SeiZleba ufro<br />
axlos iyos xelovanis sulTan, vidre dasrulebuli Sedevrebi. WeSmariti<br />
xelovani aris umaRlesi Zalis WurWeli, sisxlZarRvi da saukeTeso Sedegs<br />
ufro "brZeni pasiurobiT" aRwevs am TvaliTuxilavi movlenebis mimarT,<br />
vidre winaswarganzraxuli gonebis mcdelobiT. es gansxvavebuli<br />
mosazrebebi SegviZlia erTmaneTs iolad davukavSiroT<br />
transcendentalizmis zogadi saTauris qveS. kritikosi hoqsi fearCaildi<br />
miuTiTebda: "mTavaria intuiciuri da sulieri elementebis aRmatebulobis<br />
rwmena grZnobad gamocdilebaze" (Gollin 1991: 67). <strong>romantikuli</strong><br />
transcendentalizmi ufro poeturi iyo, vidre filosofiuri. am esTetikaSi<br />
warmosaxva dapirispirebulia fantaziasTan, rac guliT nakarnaxev moralur<br />
qmedebas gonebisagan acalkevebs. hoTorni eTanxmeboda xelovanis<br />
romantikul mdgomareobas, romelic filosofiurad warmosaxvasa da<br />
intuiciur impulsze iyo damokidebuli.Mman es warmatebiT gamoiyena Tavis<br />
naazrevSi, rac yvelaze metad igrZnoba moTxrobaSi "mSvenierebis ostati".<br />
(13) <strong>romantikuli</strong> transcendentalizmi ganadidebda gonebas da ukana planze<br />
swevda guls. emersoni da sxva ingliseli romantikosebi warmosaxvas<br />
gansazRvravdnen rogorc zebunebrivTan gaigivebul Tvisebas. es<br />
identifikacia xelovans filosofiur da religiur Rirsebasac aZlevda.<br />
romantikosebs sjerodaT, rom warmosaxva zebunebrivi ZaliT exeboda<br />
Sinagan samyaros. es formula hoTornma TiTqmis gaucnobiereblad aiTvisa<br />
transcendentalistebis zogadi garemocvidan, romelSic is cxovrobda da<br />
muSaobda rogorc xelovani.<br />
evropaSi mogzaurobisas <strong>hoTornis</strong> dakvirvebebi xelovnebaze<br />
miuTiTeben mis survilze ganasxvavos warmosaxvis da fantastikis nayofi<br />
erTmaneTisgan. italiaSi yofnisas man kidev erTxel uaryo xelovneba,<br />
81
omelic mxolod fantastikis Sedegia. es problema erTgvari sirTuliT<br />
mocemulia "marmarilos favnis" erTerT TavSi “esTetikuri kompania”.<br />
(Hawthorne 1860: 167)<br />
arsebobs SedarebiT meorexarisxovani transcendentaluri detali,<br />
rac mniSvnelovania <strong>hoTornis</strong> esTetikur TeoriaSi. Ees gaxlavT sarkeebi<br />
da yvela saxis anarekli. jer kidev matiseni da kauli aRniSnavdnen, rom<br />
hoTorni xSirad irTobda Tavs idealuri samefos warmosaxviT. konkordis<br />
mdinareze naviT seirnobisas igi transcendentaluri eqstaziT<br />
aSterdeboda wyalSi areklil garemos. wylis gluv zedapirze sarkis<br />
saxeba, SeiZleba <strong>hoTornis</strong>euli warmosaxvis simbolod CavTvaloT,<br />
romelic bunebas aireklavs. metic, fanjris msgavsad aRebs TvaliTuxilav<br />
samyaros. "anarekli sinamdvileSi realobaa", ambobs is, namdvili<br />
moqmedebis adgili TvaliTuxilavi realobis anareklia. rogorc bleiki<br />
werda, "maradiul samyaroSi arsebobs mudmivi realoba, rasac Cven<br />
areklils vxedavT bunebis simwvaneSi". (Coppens 2010) xelovanisaTvis,<br />
sarkes SeuZlia axsnas is simarTle, romelic kacTaTvis damalulia. masSi<br />
SeiZleba maradiuli wminda bunebis danaxva. <strong>hoTornis</strong> amerikuli da<br />
evropuli ubis wignakebi savsea CanawerebiT sarkeebis, gubeebis amreklavi<br />
zedapirebis Sesaxeb, rom avtors yovelTvis SeeZlo Tvali moekra<br />
saxisTvis moCvenebiTi samyaros anarekls iqeT. <strong>hoTornis</strong> daintereseba<br />
sarkis mxatvruli saxiT, fsiqologiuria, radganac masSi pirovnul<br />
gaorebas da narcisizmis momentis arsebobas mowmobs, ris gamoc lamazi,<br />
ganebivrebuli biWi avadmyofur, apaTiur, Tavis TavSi Caketil adamianad<br />
iqca. magram aseTi genezisi sarkis mxatvruli saxisaTvis nakleb<br />
mniSvnelovania. es aris poeturi warmosaxvis Sesabamisi simbolo,<br />
romelsac unikaluri SesaZlebloba aqvs miuaxlovdes maradisobis<br />
warsul da awmyos xedvas. amitom igulisxmeboda, rom sarkeebi mkvdari<br />
adamianebis moCvenebebiT iyo dasaxlebuli. moTxrobaSi "eqim heidegeris<br />
cda", (162) roca eqimis mier gaaxalgazrdavebuli megobrebi gaxarebuli<br />
xtian mis win "maRali sarke ireklavs sam WaRara, gamofitul bebers,<br />
sasacilod rom ibrZvian moxuci, maxinji qalisTvis" (The Great English Short<br />
Story Writers 2008; 80) sarke erTaderTi utyuari adgilia msoflioSi, sadac<br />
farisevloba SeuZlebelia. simarTlis mTqmeli sarke, aris is mxatvruli<br />
82
saxe, romelsac hoTorni xSirad iyenebs Tavis romantikul romanebSi.<br />
"sarkeze Tvalis Sevlebisas, Cven vamCnevT mis mojadoebul napirze<br />
movarvare naxevrad Camqral antracits...mTvaris TeTri sxivebi iatakze<br />
ecema da SuqCrdilis monacvleoba am suraTSi erTi nabijia<br />
sinamdvilidan warmosaxvisaken. aseT dros, aseTi scenis winaSe, Tu kaci<br />
marto zis da ar SeuZlia ucnaur sagnebze iocnebos, isini simarTles<br />
miamsgavsos, man arc unda scados romensis wera.” (Hawthorne 1850: 33)<br />
yovelive amis SemoTavazeba ki sarkes SeuZlia. is aris Sesasvleli<br />
mojadoebul zebunebrivi realobis samefoSi. xelovanis warmosaxvis<br />
sarkeSi, rogorc hoTornma Caifiqra aqtualuri idealurad iqca. Tumca is<br />
ar Tvlida rom man warmatebiT miaRwia am romantikul saswauls.<br />
"sabaJoSi" kvlav acxadebs, rom misi sakuTari warmosaxva "dalaqavebuli<br />
sarkea", radgan mas ar SeuZlia ganarCios sulieri simarTle sabaJos<br />
bneli substanciisagan. (Hawthoren 1850: 31)<br />
Tanamedrove Tema xelovanis gaucxoebisa, romelic esoden aqtualuria<br />
dRes, modis swored me-19 saukunis azridan xelovanis Sesaxeb, romelic<br />
gansakuTrebuli, sxvaTagan gamorCeuli adamiania. an angelozi, an demoni,<br />
magram ara Cveulebrivi adamiani. xelovanis martosulobis Tema ufro da<br />
ufro Rrma gaxda romantikosi mwerlebis Semoqmedebis Semdeg.<br />
gaRvTiurebulma xelovanma adgili dauTmo sul sxva adamians, visTvisac es<br />
gacveTili gaqceva aqtualuri aRar aris. es problemis Tanamedrove fazaa,<br />
romelsac TiTqmis mxolod hoTornma miaqcia yuradReba Tavis<br />
TanamedroveTa Soris. is xelovanis martosulobas ar xedavda rogorc<br />
pozas. aramed rogorc erTsa da bevrs Soris ganlagebis realur Sedegs.<br />
igulisxmeba xelovani da auditoria. is grZnobda, rom idealistma<br />
filosofosebma, viskenac midrekilni iyvnen misi Tanamedroveebi, es<br />
ufskruli gaaRrmaves. es gaxlavT erTerTi mTavari Tema mis romantikul<br />
romanSi “blaiTdeilis romensi”. mTavari gmiri koverdeili metad axlos<br />
dgas mwerlis pirovnebasTan. Mmis pirovnebaSi <strong>hoTornis</strong> avtobiografiuli<br />
Strixebi igrZnoba. is pirveli ucxo anu autsaideria amerikul<br />
literaturaSi. maRali mgrZnobelobis adamiani, romelic gaucxoebulia<br />
garesamyarosgan da sasowarkveTiT cdilobs realurad daiWiros kavSiri<br />
masTan. gaucxoebisaTvis brZola Tavad mwerlisTvisac xangrZlivi procesi<br />
83
iyo. is ar kmayofildeboda imiT, rom misi xelovneba cxovrebis ganapira<br />
mxares saqmianoba unda yofiliyo, rogorc es "mSvenierebis ostatis" mTavari<br />
gmiris, ouen uorlandis SemTxvevaSi xdeba. is ar Tvlida Rirseulad<br />
xelovnebas, Tuki is garyvnil, antihumanur egoizms emsaxureboda, rac man<br />
simbolurad gamoxata "winaswarmetyvelur suraTebSi". hoTornma Svidi weli<br />
gaatara sazRvargareT. man evropis cdunebani bevrad ufro Rrmad igrZno,<br />
vidre uoSington irvingma an henri longfeloum. mwerlis emigracia,<br />
amerikaSi praqtikuli da inteleqtualuri cxovrebis yofnis gamocdilebis<br />
Sesabamisi iyo. es gaxldaT Sinagani eqspatriacia, rogoric jorj eliotma<br />
da henri jeimsma mogvianebiT gamoscades. erTaderTi Tanamedrove, visac<br />
hoTorni azrs uziarebda, herman melvili gaxldaT, romelsac ar uZebnia<br />
sxvagan nugeSi da miviwyebul niu-iorkSi cxovrobda.<br />
<strong>hoTornis</strong> Semoqmedebaze dakvirvebisas Cven SevniSneT, rom<br />
gadawyvetileba Tavi miuZRvna xelovnebas yvelgan saxifaToa, magram<br />
metismetad fataluria axal inglisSi. mwerali TiTqos afrTxilebs<br />
yvelas vinc am sabediswero movlenis winaaRmdeg wava, rom is amerikaSi<br />
imyofeba. "mSvenierebis ostatis” socialuri mniSvneloba is gaxlavT, rom<br />
"amerikuli sazogadoebis praqtikuli cxovreba ganqorwinebulia<br />
SemoqmedebiT impulsTan". (Bell 1962: 202)HhoTorni grZnobda ufskruls<br />
fiqrsa da qmedebas Soris, rasac amerikuli cxovreba ufro da ufro<br />
axvevda Tavs Tavis xelovanebs, da ramac 60-70 wlebSi evropuli<br />
civilizaciis mimarT nostalgiis warmoSoba ganapiroba.<br />
didi xani ar aris, rac zogadad miRebulia, rom hoTorni gandegili,<br />
realuri samyaros mimarT indeferentuli adamiani iyo. Tumca<br />
biografiuli cnobebi sawinaaRmdegos miuTiTeben. is mTeli Tavisi<br />
sicocxlis ganmavlobaSi axlos idga politikasTan da politikosebTan.<br />
icoda ra uTanxmoeba arsebobda mis dros gulwrfelobas, idealizmsa da<br />
mSvenierebas Soris. henri longfelousaTvis miweril werilSi werda:<br />
"zogjer Tvalis saWvretidan Tvals movkrav xolme realur samyaros da<br />
is ori Tu sami statia, romelSic me es wamieri STabeWdileba gadmoveci,<br />
metad msiamovnebs, vidre sxva danarCeni" ( Bell 1962: 198) es ganacxadi kidev<br />
erTxel adasturebs, rom warmosaxva bevrad ufro mniSvnelovani iyo<br />
misTvis vidre yoveldRiuri gamocdileba.<br />
84
<strong>hoTornis</strong> TiTqmis mTelma cxovrebam axali inglisis patara<br />
qalaqebSi gaiara, Sors xmauriani parizidan, londonidan, rac ase<br />
izidavda xelovan adamianebs. swored erTerT ase wynar qalaqSi Sexvda<br />
is Zlier da mniSvnelovan ideologiur mimdinareobas,<br />
transcendentalizms, romelic me-19 saukunis amerikaSi warmoiSva. axal<br />
inglisSi is TanamSromlobda gazeTebTan, JurnalebTan, iyo redaqtori,<br />
muSaobda sabaJoze, iyo furieristuli koloniis "brukfrmis" wevri.<br />
bolos miiiRo konsulis Tanamdeboba liverpulSi, ramac saSualeba misca<br />
italiasa da safrangeTSi emogzaura. rogorc ar unda yvareboda Tavisi<br />
kabinetis siCume, is tovebda mas da xvdeboda axal adamianebs, axal<br />
tipaJebs, exeboda sxvadasxva cxovrebiseul situaciebs. maTi portretebi<br />
datova kidec "ubis wignakebSi" SesaZloa es adamianebi ar iyvnen raimeTi<br />
gamorCeulni, magram mwerals aZlevdnen sazrdos, raTa dakvirveboda<br />
adamianis bunebas, emsjela zneobriv kanonebsa da garemos zemoqmedebaze.<br />
adamianuri da socialuri gamocdileba wignier da istoriulTan erTad<br />
misi Semoqmedebis safuZvlad iqca, asazrdova misi warmosaxva, radgan<br />
<strong>hoTornis</strong> fantazia ar iyo ubralod RrublebSi frena. fantastikur<br />
formaSi is debda filosofiur, socialur, eTikur, esTetikur sakiTxebs,<br />
rac misi drois amerikas awuxebda. STabeWdilebis simdidre, konkretuli<br />
cxovrebiseuli dakvirvebebis simravle <strong>hoTornis</strong> mxatvruli meTodis<br />
<strong>Tavisebureba</strong>s warmoadgenda.<br />
sakmaod rTuli da winaaRmdegobrivi iyo <strong>hoTornis</strong> damokidebuleba<br />
transcendentalizmTan. edgar posagan gansxvavebiT is aRizarda im axal<br />
inglisur niadagze, sadac transcendentalistebi. magram maT cnobierebaSi<br />
cocxlobda ufro Zveli, axalinglisuri inteleqtualuri tradicia,<br />
puritanuli kalvinizmi. "Tandayolili codvis doqtrina" misTvis mkvdari<br />
religiuri dogma ar iyo. metad bevr codvas xedavdnen isini<br />
garesamyaroSi.<br />
hoTorni Sors idga adamianuri "mes" kultisagan. bevri mwerali<br />
romantikosisgan gansxvavebiT is Tavisi Txrobis centrSi arasodes ar<br />
ayenebda gansakuTrebul pirovnebas. SeiZleba erTi SexedviT vifiqroT,<br />
rom igi gverds uvlida transcendentalistebis doqtrinas "ende sakuTar<br />
Tavs”, magram sazogadoebisa da pirovnebis problema yovelTvis misi<br />
85
yuradRebis centrSi idga. amis dasturia misi romanebi "alisferi<br />
asomTavruli" da “blaiTdeilis romani". pirvel romantikul romanSi<br />
konfliqti gmirsa da sazogadoebas Soris wydeba arcTu mTlad<br />
gavrcelebuli <strong>romantikuli</strong> sqemis Sesabamisad. puritanuli sazogadoebis<br />
usamarTlo damokidebuleba esTer prinis mimarT naTelia. gmiri<br />
sulierad maRldeba, misi damsjeli sazogadoeba ki gankicxvas imsaxurebs.<br />
hoTorni am problemas bevrad ufro daxvewilad da siRrmiseulad udgeba.<br />
esTeri sulis siRrmeSi eTanxmeba sazogadoebis mier gamotanil ganaCens,<br />
radgan TviTonac msgavsi suliskveTebiT aris aRzrdili, riTac misi<br />
garemocva. miuxedavad imisa, rom sazogadoebas Zalian daSorda, is ver<br />
wyvets masTan sulier kavSirs. PpiriqiT, gadatanili tanjva mas ufro<br />
brZens da adamianebis mimarT Semwynareblurs xdis. esTeri sxva adamianad<br />
iqceva. yvela ubeduris, daCagrulis mrCevlad da damamSvideblad.<br />
codvilidan, im adamianebis TvalSi vinc erTdros gaasamarTla, wmindanad<br />
iqca. magram is mainc Zalian Sors aris Cveulebrivi adamianebisagan.<br />
wmindani Tavisi martoobiT maRla dgas adamianebze. codvili ki Tavisi<br />
danaSauliT dabla, Tumca ki orive martoa. esTeri ver Tavisufldeba<br />
miRebuli mZime gamocdilebisagan. marTalia sazogadoebam Seundo mas,<br />
magram mas aRar SeuZlia maTTan dabruneba.<br />
"blaiTdeilis romanSi” HhoTorns sxva sakiTxi awuxebs,<br />
SesaZlebelia Tu ara srulyofili sazogadoebis arseboba. misi daskvna<br />
uaryofiTia, mizezi am pesimisturi ganwyobisa aris imis Secnoba, rom<br />
srulyofili adamiani ar arsebobs. SemTxveviT ar xdeba, rom<br />
falansterebis xelmZRvaneli holinguorsi “blaiTdelis romensidan”<br />
Tavis mTavar miznad damnaSaveTa xelaxla aRzrdas isaxavs. <strong>romanis</strong> gmiri<br />
zenobia Tvlis, rom saWiro ar aris anomaliebiT dainteresde maSin, roca<br />
kacobriobis umetesoba savsebiT normaluri adamianebisagan Sedgeba.<br />
amitom maTze zrunva ufro gamarTlebulia. magram holinguorsma, ise<br />
rogorc hoTornma, icis, rom nebismieri danaSauli aris imis gamoxatvis<br />
ukiduresi forma, rac TiToeul CvenganSi farulad arsebobs. amitom sanam<br />
amqveynad Tundac erTi damnaSave arsebobs, ar aris garantia rom ar<br />
gamoCndeba meore misnairi, mere mesame, meoTxe, meaTe da ase Semdeg.<br />
holinguorsis mcdeloba marcxiT mTavrdeba, ara imitom rom damnaSaveTa<br />
86
gamosworeba ar SeiZleba, aramed imis gamo, rom Tavad pedagogi ver<br />
uZlebs Zalauflebis macdunebel Zalas. masSi despoturi midrekilebebi<br />
Cndeba da amis Sedegad CanafiqrSi esoden mSvenieri falansteri ingreva.<br />
am magaliTebis mixedviT kargad Cans, rom hoTorni frTxilobs metismetad<br />
ar endos doqtrinas "ende sakuTar Tavs" da miuTiTebs mis reformator<br />
megobrebs saidan modis safrTxe.<br />
emersonis da sxva transcendentalistebis bevri koncefcia<br />
<strong>hoTornis</strong> esTetikaSi aris ganxorcielebuli. rasac emersoni zesuliers<br />
uwodebda, luiza olkoti suliers, <strong>hoTornis</strong>Tvis es zerealoba iyo.<br />
xelovani emersonisaTvis adamianTa warmomadgenelia, olkotisaTvis<br />
winaswarmetyveli, fuleri mas sulis bunebrivi cxovrebis momRerals<br />
uwodebs. (Marjorie 1969: 47) hoTorni xelovani transcendentalisti poetis<br />
msgavsad simarTles bunebaSi daxatuls xedavs da Tavisi xelovnebis<br />
nimuSs amis mixedviT qmnis. rasac emersoni fiqris dones uwodebs,<br />
hoTorni imas warmosaxvis da realobis, sinamdvilis SereviT aRwevs, sanam<br />
misi centraluri figura anu adamiani ar Seerwymeba bunebas, an ar<br />
dauaxlovdeba mas. misi xasiaTebis Seqmnisas codvasTan dapirispirebiT<br />
avtori aRwevs gmiris bunebis mimarT transcendentalur simarTles,<br />
romelic universalur simarTles emTxveva. ase iqmneba sulieri samyaros<br />
mxatvruli saxe. <strong>hoTornis</strong> esTetikis kvleva, xelovnebaze Sexedulebebis<br />
detaluri ganxilva safuZvels gvaZlevs vifiqroT, miuxedavad garkveuli<br />
winaaRmdegobebisa misi msofmxedveloba Seesabameba transcendentalur<br />
esTetikas.<br />
87
Tavi III<br />
<strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> romani<br />
3. 1. realoba da puritanizmTan mimarTeba <strong>hoTornis</strong> “romensSi”<br />
NA <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> esTetikuri Sexedulebani srulyofilad aris<br />
ganxorcielebuli mis SemoqmedebaSi da sakmaod naTlad asaxavs<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>, igive “romensis” specifikas. amis naTelsayofad<br />
ganvixilavT Semdeg romantikul romanebs: "alisferi asomTavruli",<br />
“Svidfrontoniani saxli”, “marmarilos favni” da “blaiTdeilis romani”.<br />
<strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> romantikul romans "alisferi<br />
asomTavruli" bevri mwerali da kritikosi saukeTesod Tvlis. henri<br />
jeimsi werda: "sxva romanebTan SedarebiT is ufro ubralo da<br />
daxvewilia, srulyofilad aRwevs imas, rac miznad dausaxavs, iseTi<br />
gansazRvras Znelad daqvemdebarebuli momxibvlelobiT, rogorsac Cven<br />
mudam vxvdebiT im ostatis nawarmoebebSi, romelic pirvelad aRwevs<br />
mwvervals Taviseburi pirdapirobiT da ganxorcielebis bunebrivobiT."<br />
(James 1896: 116)<br />
uamravi wlebi daixarja msgavs saxeebze da Temebze, daiwera<br />
moTxrobaTaAmTeli seria, romelic aRwerda axali inglisis istoriis<br />
puritanul periods. yvela es nawarmoebi miuTiTebs, rom avtori kargad<br />
erkveoda puritanuli fsiqologiis, socialuri Tu politikuri<br />
cxovrebis detalebSi. swored amitom daiwera "alisferi asomTavruli"<br />
1849 wels, SesaniSnavi <strong>romantikuli</strong> romani "adamianuri yofierebis<br />
erTferovnebaze da dauSretel mwuxarebaze" (Literary History of The United States<br />
1972: 432) me-17 saukunis axali inglisis cxovrebis mTeli am istoriis<br />
ganmavlobaSi, dawyebuli cixis karis scenidan, esTer prinis saflavis<br />
aRweriT damTavrebuli gvaocebs realobisa da fantastikis didebuli<br />
gadaxlarTva, rac <strong>hoTornis</strong> “romensis” ZiriTadi damaxasiaTebeli Tviseba<br />
gaxlavT. mwerali istoriis detalebis WeSmaritebaze ar amaxvilebs<br />
yuradRebas, Tumca gubernator belinhemis da misis hibinsis portretebi<br />
istoriidan aRebuls hgavs. wignSi ostatis gansakuTrebuli azrovneba<br />
igrZnoba. igi gviCvenebs mTeli puritanuli memkvidreobis mxatvrul<br />
suraTs. hoTorni ar axvevs mkiTxvels Tavs religiur dogmebs, an<br />
88
adgilobrivi adaT-wesebis gansjas. eklesia, mRvdeli, mRvdelTmsaxureba,<br />
sasamarTlo, samlocvelo gamWriaxi adamianis mier aris naCvenebi. yvela<br />
moTxroba, im Soreul droze, romlis Sesaxebac avtori mezerTan an tomas<br />
pirsTan kiTxulobda yvelaferi, rac Tavad amoicno puritanizmSi,<br />
"alisferi asomTavrulis" safuZvelSia Cadebuli. Tanac im utyuarobiT,<br />
rac mxolod istoriuli arqivebisTvis aris damaxasiaTebeli. Txroba<br />
gamoirCeva mxatvruli saxeebis sicocxliT, iqneba es eklesiis pirquSi<br />
daraji Tu sasiamovno garegnobis esTer prini. "blaiTdeilis romansSi"<br />
hoTorni werda, rom mas urCevnia aTjer moxedos warsuls, vidre erTxel<br />
Caxedos momavals TvalebSi. (Hawthorne 1865: 92) albaT amitom kvlav da<br />
kvlav ubrundeboda Zveli puritanuli inglisis Temas.<br />
"alisferi asomTavrulis" moqmedeba xdeba puritanul axal<br />
inglisSi, bostonSi. Txroba iwyeba cixis Senobis kedlebidan. esTer<br />
prinis istoria, siuJetis mTavari Zafi ar gamoirCeva gansakuTrebuli<br />
originalobiT an sirTuliT. igi mogviTxrobs qalis Sesaxeb, romelsac<br />
misjili aqvs mTeli cxovreba gulze ataros alisferi aso “a”- mis mier<br />
Cadenili codvis niSani. (inglisuridan TargmanSi sityva adiulteri<br />
avxorcobas, colqmruli erTgulebis darRvevas aRniSnavs) “romensis”<br />
centrSi dgas filosofiur eTikuri problema, puritanuli sazogadoebis<br />
angariSsworeba misi moralis darRvevis gamo. es is sazogadoebaa,<br />
visTvisac adamiani dabadebamde codvilia da amitom mTeli misi cxovreba<br />
am codvis gamosyidvas unda mieZRvnas.<br />
am istoriiT mwerali <strong>romanis</strong> Seqmnamde didi xniT adre<br />
dainteresda. pirvelad, qali wiTeli asomTavruliT gulze, gvxvdeba<br />
moTxrobaSi "endikoti da wiTeli jvari" (8) 1837 es siuJeti mwerlis ubis<br />
wignakebSic aris aRniSnuli. 1841 wlis 27 oqtombers mwerals dRiurSi<br />
Setanili aqvs: “zneobrivi an sulieri sneulebis simbolizireba<br />
sxeulebrivTan: roca adamiani codvas Cadis, aman SeiZleba mis sxeulze<br />
wylulis gaCena gamoiwvios" (Passages from the American notebooks by Nathaniel<br />
Hawthorne 1868: 49) es Canaweri am dramis erTerTi monawilis, artur<br />
dimsdeilis saxis Seqmnis winapirobaa.<br />
hoTorni romantikul romans im wertilidan iwyebs, romelsac<br />
me-19 saukunis <strong>romanis</strong>tebi dasasruls uwodebdnen. wignis pirvel TavSi<br />
89
siuJetis yvelaze mwvave koliziebi ukve ukan aris. bostonSi moedanze<br />
samarcxvino boZTan dgas axalgazrda, lamazi qali, codvis cocxali<br />
dadasturebiT, ukanono bavSviT da gulze wiTeli aso “a” Ti. misi<br />
danaSauliT aRSfoTebuli brbo risxvas, siZulvils afrqvevs. mxolod<br />
avtori, romelic scenas Semdgomi saukunis adamianis TvaliT uyurebs,<br />
esTer prins CviliT xelSi rogorc RvTismSoblis wminda xatebas ise<br />
xedavs. "alisfer asomTavrulSi" warsulTan damokidebulebaSi gansjis<br />
intonacia Warbobs. iqmneba STabeWdileba, rom avtori obieqturia<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> movlenebTan mimarTebaSi, rac ewinaaRmdegeba<br />
romantizmisTvis gamorCeulad damaxasiaTebel Txrobis subieqturobas. es<br />
faqti mwerlis gacnobierebuli mcdelobis Sedegia, romelmac amisaTvis<br />
mxatvruli xerxebis mTeli rigi gamoiyena. magaliTad yuradRebis<br />
gamaxvileba <strong>romanis</strong> pirvelwyaroze, TiTqos es mxolod Canawerebis<br />
gadaadgileba iyo, romlebic sabaJos damkvirvebels vinme jonaTan pius<br />
ekuTnoda. Tavis droze es xerxi popularobiT sargeblobda<br />
literaturaSi. avtori meti damajereblobisTvis nivTmtkicebulebasac<br />
gvTavazobs, “a”-s formis wiTeli qsovilis naglejs. hoTorns surs<br />
mkiTxvels STaagonos, rom is ecnoba ara gamogonil, aramed namdvil<br />
istorias. arsebiTi roli eniWeba konteqsts, romelSic es faqtebia<br />
mocemuli.<br />
simbolikisa da <strong>romantikuli</strong> ironiis gverdiT, rac <strong>hoTornis</strong><br />
“romensebis” mxatvrul fons qmnis, realisturi tendenciebic arsebobs.<br />
mwerali did pativs scemda materialur samyarosa da realobas, albaT<br />
amitomac xiblavda trolopis novelebi. "soliduri, substanciuri, da<br />
imdenad realuri TiTqos viRac goliaTma uzarmazari lampiT gaanaTa<br />
dedamiwa" (Throllope 1879: 203) es faqti yvelaze xelSesaxebad “romensis”<br />
SesavalSi "sabaJo" igrZnoba. Tavad avtori Sesaval nawils ufro<br />
mniSvnelovnad Tvlida, vidre Tavad nawarmoebs, radgan fiqrobda rom es<br />
narkvevi ufro met yuradRebas miiqcevda. Ggasagebic aris mkiTxvelis da<br />
mkvlevaris cxoveli interesi "sabaJos" mimarT. radgan am SesavalSi<br />
mocemulia mwerlis Sexedulebebi xelovnebaze da <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
Teoria, romelmac Semdgom xorci Seisxa "alisferi asomTavrulis"<br />
mxatvrul struqturaSi. Tumca es mainc ar aris jer mkafiod<br />
90
formulirebuli Janris specifikis mTliani Teoria. avtobiografiuli<br />
narkvevi "sabaJo", mogviTxrobs <strong>hoTornis</strong> samsaxuris Sesaxeb sabaJoze, anu<br />
im wlebze, romelic win uZRoda <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> Seqmnas. realuri<br />
cxovrebidan aRebuli TanamSromelTa portretebis aRwera ukve eWvs aRar<br />
iwvevs biografiuli cnobebis sisworeSi. Txrobis toni xan<br />
damajerebelia, xan msubuqi ironiiT Seferili. Txrobis obieqturobisaken<br />
swrafva winaaRmdegobaSi modis subieqtur mimarTulebasTan, rac<br />
damaxasiaTebelia <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>aTvis. es faqti mwerlis mxatvruli<br />
xedvis <strong>Tavisebureba</strong>s gansazRvravs. amitom kritikosebi zog SemTxvevaSi<br />
yoymanobdnen miekuTvnebinaT hoTorni romantikosTa jgufisTvis Tu ara.<br />
arc erT mis nawarmoebSi es winaaRmdegobrivi tendencia ase<br />
srulyofilad da bunebrivad ar asaxula, rogorc "alisfer<br />
asomTavrulSi.”<br />
narkvevSi hoTorni ZiriTadad eyrdnoba mogonebebs salemSi muSaobis<br />
periodze. me-18 saukunis ingliseli mwerlis maneriT hoTorni cdilobda<br />
axlos yofiliyo simarTlesTanAda mkiTxvels uxsnida, Tu rogor<br />
Cauvarda xelSi "uamravi gverdi". magram es ar aris erTaderTi mizani.<br />
avtorisaTvis aucilebelia mkiTxvelis gulisaken mimavali gza uSualod<br />
masTan mimarTviT ipovos. aseTi literaturuli xerxi emociur datvirTvas<br />
atarebs da Txrobis lirikuli uvertiuraa, rac metwilad gansazRvravs<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> ZiriTad tonalobas. "alisfer asomTavrulSi" ar<br />
aris moTxrobili ambebi pirdapiri gagebiT. aq warmodgenilia sami<br />
mTavari gmiris sulieri drama. “romensis” kiTxva mkiTxvelis mxridan<br />
TanagrZnobas gulisxmobs. amitom igrZnoba, rom avtori mkiTxvelTan<br />
kontaqtis damyarebas cdilobs. "sabaJo" mTeli <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
esTetikuri gasaRebia. amitom iyo mwerlisTvis wignis es nawili ase<br />
mniSvnelovani. wignis meore gamocemis SesavalSi man uari Tqva raime<br />
Seecvala masSi.<br />
narkvevi "sabaJo" mSobliuri salemis aRweriT iwyeba, Zvel ports,<br />
dafxavebul navmisadgoms, romelic odesRac pirvelobas iCemebda, axla<br />
bostonisa da niu-iorkisaTvis dauTmia adgili. aq, am Zvel saporto<br />
qalaqSi, romelic ukve vaWrebsac aRar ainteresebT, hoTornma ipova<br />
"siZveleebi, saidumloebebi, ferweruli da bneli boroteba," ris<br />
91
naklebobasac is "marmarilos favnis" SesavalSi uCioda. am adgilebSi ori<br />
saukunis win gamoCnda pirveli britaneli emigranti, vinc saTave daudo<br />
hoTornTa gvars. avtori uwyvet kavSirs grZnobs Tavis Tavsa da winaprebs<br />
Soris. misi naweriT is cdilobs winaparTa aCrdilebi gaacocxlos,<br />
gadaiyvanos mkiTxveli puritanuli siZvelis samyaroSi, sadac adamianebs<br />
uyvardaT, itanjebodnen, ZuldaT da sicocxliT ixdidnen Tavisi vnebis<br />
safasurs.<br />
sabaJos sasacilo, mxiaruli moxuci msaxurebi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
TviTgvemisken midrekil puritanul sazogadoebasTan SedarebiT gasocar<br />
kontrasts qmnian. "warsuli Taobis gaciebuli xumrobebi sicilTan erTad<br />
ibuStebodnen da dnebodnen maT tuCebze" (Hawthorne 1852: 13) sabaJos<br />
Cinovnikebs ar SeuZliaT Caidinon "suleluri da usindiso saqmeebi", da<br />
mainc, rogorc hoTorni ambobs "sabaJos arc ukana da arc sadarbazo kars<br />
ar SevyavarT samoTxeSi" (Hawthorne 1852: 11) sabaJoze miRebul<br />
gamocdilebaze saubrisas hoTorni mis kolegebze ambobs, rom maTi<br />
umravlesoba aris "damRleli, mosawyeni beberi sulebis gundi, romelTac<br />
veraferi RirsSesaniSnavi ver Sekribes maTi cxovrebis gamocdilebidan,<br />
rac SeiZleba Senaxvad Rirdes" (Hawthorne 1852: 14). es Sesavali mwerlis<br />
satiruli talantiTa da weris maneriT im drois popularul Janrs<br />
romantikul esses mogvagonebs.<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> Sesavali sabaJos Senobis aRweriT iwyeba.<br />
avtori mkiTxvelis yuradRebas saxelmwifo gerbze aCerebs. "fasadze<br />
uzarmazari amerikuli arwivis egzemplari Cans, gaSlili frTebiT, gulze<br />
fariT da Tu mexsiereba ar mRalatobs, TiToeul TaTSi elvis konis<br />
wvetiani isrebgaCrili__da sarkastulad amatebs_ "miuxedavad misi<br />
Sexedulebisa, arcTu cota moqalaqe axlac cdilobs Seefaros<br />
federaluri arwivis frTas, gulmkerdi rbili da myudro aqvs, rogorc<br />
bumbulis baliSi. magram TviT saukeTeso wuTebSic ki igi arcTu Zalian<br />
rbilia da adre Tu gvian, ufro ki adre, gaaZevebs mis bartyebs,<br />
Cauniskartebs an daWris alesili isriT. ai es aris WeSmariti mizezi<br />
gaucxoebis da izolaciisa". (Hawthorne 1852: 3-4) aq ukve iWreba amerikuli<br />
romantizmisTvis damaxasiaTebeli erTerTi mTavari Tema. Aadamianis<br />
gaucxoeba sazogadoebis mimarT. saxelmwifo samsaxuri adamians unergavs<br />
92
iluzorul rwmenas, romelic sabolood Rupavs mas. roca sabolood<br />
moxucdeba, moisvrian "cxovrebis bnel bilikze da sakuTari Tavis anabara<br />
toveben" (Hawthorne 1852: 11) sazogadod rbili da refleqturi mwerali aq<br />
sakmaod mkacrad miuTiTebs amerikaSi fulis Zalauflebis gamefebis<br />
Sesaxeb. "me ar vapireb upativcemuloba gamovamJRavno Zia semis mimarT,<br />
magram Zveli Rirseuli jentlmenis oqros iseTi wyevla adevs, rogorc<br />
satanis saganZurs. is vinc am monetebs Seexeba, sadarajoze unda idges,<br />
Torem molaparakeba mis sawinaaRmdegod Sebrundeba da is suls Tu ara,<br />
bevr saukeTeso sulier Tvisebas dakargavs: gadawyvetilebis miRebis<br />
unars, simtkices, mamacobas, erTgulebas, sakuTari Tavis imeds, erTi<br />
sityviT yvelafers, saidanac adamianuri xasiaTi iwyeba" (Hawthorne 1852: 36)<br />
"sabaJoSi" mwerali aRiarebs, rom Semoqmedis Sroma da misi qmnilebis<br />
Rirseba ar aris misTvis TviTmizani, is Seesabameba im adamianTa<br />
cxovrebas, vinc Tavisi yoveldRiurobiT daSorebulia specifikur<br />
problemebs da kamaTs literaturisa da xelovnebis sakiTxebze. Tavisi<br />
samsaxuris mogonebisas, roca sabaJos mTavari meTvalyure iyo, hoTorni<br />
aRniSnavs, rom "adamianisaTvis, romelic ocnebobs literaturul<br />
didebaze da kalmis saSualebiT msoflioSi cnobili adgilis mopovebaze,<br />
sasargeblo iqneba, Tu gamova im viwro wridan, sadac aRiarebiT<br />
sargeblobs da darwmundeba ramdenad umniSvneloa am sazRvrebs iqeT<br />
yovelive is, rasac akeTebs da riskenac iltvis" (Hawthorne 1852: 24)<br />
Zneli ar aris SeamCnio nawarmoebSi istoriuli faqtebis<br />
erTgvari sazeimo Semotana, rac miuTiTebs avtoris daJinebul survilze,<br />
miuaxlovdes realobas. istoriuli saxelebi, gubernatori belinhemi da<br />
jon uinTropi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> dasawyisSive Cndeba. uinTropis<br />
sikvdilis specialuri citireba moTxrobaSi momxdar movlenebs ufro<br />
zustadac aTariRebs, vidre es SeiZleba avtors surda. sxva saxelebis<br />
xsenebac: endikoti, bredstriti, ser tomas overberi, istoriis beWeds<br />
asvams nawarmoebs. bostonis puritanTa Cvevebi da cxovreba detalebSi<br />
aris mocemuli. danaSauli, dasjis meTodi, puritanTa garToba, maTi<br />
aqsesuarebi, qadagebani, crurwmenebi... magram im faqtebTan erTad, rac<br />
istoriulad dadasturebulia, hoTorni agebs bevrad ufro gansxvavebul<br />
realobas, romelic ar SeiZleba mxolod istoriul dokumentebs<br />
93
eyrdnobodes. erTis mxriv mwerali amtkicebs, rom pius Canaweri aris<br />
"naxevari duJini saweri furclebi, romelic amsubuqebs adamianuri<br />
dardisa da moraluri aramdgradobis ambis Sav saburvels”. (Hawthorne 1852:<br />
30) es aris <strong>hoTornis</strong>euli meTodi, istoriuli sinamdvile Seurios<br />
warmosaxvas raTa Seqmnas esoden metyveli simbolo.<br />
“Svidfrontoniani saxli,” romlis moqmedebac drois da sivrcis<br />
ufro did arealze vrceldeba, gamovida “alisferi asomTavrulis”<br />
gamocemidan ramodenime Tvis mere. Ees nawarmoebi TiTqos erTgvari<br />
reaqcia iyo wina <strong>romantikuli</strong> romanSi momxdar saSinel tragediaze. isic<br />
danarCeni “romensebis” msgavsad, mimarTulia warsulisken. TumcaAavtori<br />
acxadebs rom wignSi momxdari movlenebi arc Tu ise daSorebulni arian<br />
Cvens dros.<br />
H <strong>hoTornis</strong> es nawarmoebi garegnulad sayofacxovrebo, ufro metad<br />
socialur yofiT romans hgavs, rCeba STabeWdileba, rom avtorma Tavad<br />
moisurva is realisturi <strong>romanis</strong>aTvis daeaxlovebina. Aavtoris nebiT am<br />
“romenss” bednieri dasasruli aqvs, romelic nakarnaxevia ara mxolod<br />
movlenebis obieqturi msvlelobiT, aramed misi surviliT, mkiTxveli<br />
moralurad kmayofili datovos. miuxedavad naTlad gamoxatuli<br />
pretenziulobisa, zogierTi mkvlevari am nawarmoebs “alisfer<br />
asomTavrulze” maRla ayenebs. hoTornma mas horacio brijTan miweril<br />
werilSi uwoda "ufro Sesaferisi Cemi azrovnebisaTvis da ufro<br />
Sesaferisi CemTvis, rogorc mwerlisTvis" (Personal Recollections of Hawthorne<br />
1893) ra Tqma unda ara fabulis gamo, romelic originalobiT ar<br />
gamoirCeva. ase rom am “romensisTvis” upiratesobis miniWebisas mwerals<br />
mxedvelobaSi hqonda misi naivuri Wvreta, yoveldRiuri cxovrebis asaxva,<br />
rac am wigns “alisferi asomTavrulisgan” asxvavebs da simyudrovis<br />
atmosferos qmnis. adamianebsa da movlenebze saubari sruldeba im<br />
Sinagani keTilganwyobiT, rasac mwerali moklebuli iyo sxva<br />
nawarmoebebis gmirebTan mimarTebaSi. amitom miuxedavad Zveli wyevlisa,<br />
borotebis tradiciuli saxisa da warsulze pirquSi msjelobebisa,<br />
“romensi” bednierebis SegrZnebiT aris gaJRenTili. <strong>hoTornis</strong>euli<br />
simbolizmi ukve msubuq, ironiul, ufro naTel Suq-Crdilebs ikrebs, rac<br />
ase ar gavs wiTlad movaravre asomTavrulis mZime simbolikas.<br />
94
Cilinguorsis boroti samyarosgan metad Sors arian hefsibas qaTmebi,<br />
deiventropebis cisferi Cais servizi da jixuris karis Tavze mowkarune<br />
zanzalaki. am “romensSi” cota ram darCa pirquSi puritanuli<br />
warsulisgan. es wigni "legendaa gardamavali Rrubliani warsulis<br />
SoreTidan dRevandel naTel dRes, fardebi farTod aris gadaweuli da<br />
SigniT meti mze Semodis" werda melvili. (Melville 1851)<br />
romensis fibula aSkarad ganicdis goTikuri <strong>romanis</strong> gavlenas.<br />
Aamas mowmobs cnobili CanarTi, novela-epizodi alisa pinCenis Sesaxeb,<br />
romelic mWidrod aris gadaxlarTuli mistikur musikasTan, Zvelebur<br />
pergamentTan, saidumlo sacavebTan. puritanuli warsulis sisastike am<br />
nawarmoebSi naklebad Cans,Ees wigni warsulidan dRevandel dRemde<br />
moRweul legendas ufro hgavs.<br />
romantikul romanSi “Svidfrontoniani saxli” hoTorni yvelaze<br />
TavSeukavebel fantaziebSic ki fxizel racionalistad rCeboda da Tavis<br />
bundovan legendebs realuri cxovrebis faqtebisagan qmnida. yovelive is,<br />
ris Sesaxebac romantikul romanSi mogviTxrobs iyo, an SeiZleboda<br />
yofiliyo. ganusazRvruloba da miTiuroba ganpirobebulia faqtebis<br />
adamianuri cnobierebis aRqmiT. arcTu usafuZvlod hoTorni legendis<br />
saTaveebs me-17 saukunis bolos miakuTvnebs, roca amerikelebs sjerodaT<br />
uwminduri Zalebis, jadoqrobis, magiuri wyevlis da risTvisac uamravi<br />
adamiani daisaja sikvdiliT. TviT <strong>hoTornis</strong> erTerTi winapari<br />
monawileobda am procesebSi. boroteba ara mxolod saSineli siswrafiT<br />
Rupavs sustebs, rogorc es “alisferi asomTavrulis” gmiris dimsdeilis<br />
SemTxvevaSi xdeba, aramed momaval Taobasac asvams daRs. MmeTiu molis<br />
wyevla "RmerTi daarwyulebs maT adamianis sisxliT”, (Hawthorne 2006: 28)<br />
me-17 saukunes ekuTnis, Sedegs ki me-19 saukuneSi vxedavT. rogorc Cans<br />
abstraqtul-<strong>romantikuli</strong> sikeTe da boroteba aq ukve realur formebs<br />
iRebs. mwerali am dapirispirebis zust mizezsac miuTiTebs. es aris<br />
danaSauliT mopovebuli simdidre da rom ara bednieri SemTxveviToba, es<br />
mtroba aravin icis rodemde gagrZeldeboda. mtrulad ganwyobil or<br />
gvars Soris Seyvarebulebi gamoCndnen da mSvidobam daisadgura.<br />
“marmarilos favni” mwerlis sicocxleSi gamoqveynebuli bolo<br />
nawarmoebia. igi daiwera sruliad gansxvavebuli maneriT, rac gamoarCevs<br />
95
mas sxva “romensebisagan”. amas Tavisi mizezebic aqvs. “alisferi<br />
asomTavruli,” “Svidfrontoniani saxli”, “romensi blaiTdeilze” sami<br />
wlis ganmavlobaSi gamoqveynda da <strong>hoTornis</strong> mxatvruli ostatobis<br />
ganviTarebis umaRlesi wertilia. amis Semdeg rva weli gavida, avtors<br />
asaki moemata da es daetyo ara mxolod axali <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong><br />
Txrobis maneras, aramed Tavad Janrsac.<br />
A am periodSi hoTorni ukve romSi cxovrobda da ar SeiZleboda<br />
uZveles kulturas masze gavlena ar moexdina. MmarTalia, arsebiTi<br />
cvlilebebi mis msofmxedvelobaSi ar momxdara, magram italiaSi<br />
cxovrebam masSi axali grZnobebi gaaRviZes da gansakuTrebuli<br />
koliziebic gaaCines “marmarilos favnSi”. Aavtori SesavalSive<br />
aRniSnavda, rom qmnida Taviseburad jadosnur da poetur qveyanas, raoden<br />
gasakviric ar unda iyos, hoTorni “marmarilos favnSi” ufro SezRuduli<br />
aRmoCnda masalis raodenobis gamo, vidre Tavisufali. italia metismetad<br />
bevri aRmoCnda misi warmosaxvis asaTviseblad. aRwerilobiTi Txrobis<br />
gamo Senebulia xasiaTebis ganviTareba, Tumca zneobrivi problemebi, rac<br />
avtors awuxebda igive darCa, mxolod garemo Seicvala. rogorc<br />
laTropma aRniSna es qveyana avtorisTvis xilvad sizmrad darCa,<br />
momajadoeblad magram miuRwevlad. (Lathrop 1897: 23) italiuri adgilebi,<br />
sagnebi, romlebic mis “romensSi” simboloebad aris gamoyenebuli,<br />
warmosaxvis nayofs hgavs, rac mis adreul beletristikaSi zmanebebs<br />
ukavSirdeba. oTaxebi, labirinTebi, misteriuli portretebi. roca qveyanas<br />
tovebda Tqva: “arcerT adgils ase Zlierad ar davuWerivar rogorc roms,<br />
arcerTi ar yofila CemTvis ase axlo da nacnobi” (Passages from French and<br />
Italian notebooks of Hawthorne 1876: 216) Tumca survili aRar gasCenia kvlav<br />
mibrunebuliyo iq. TiTqos am adgilma Caylapa is, rogorc Semoqmedi da<br />
ara piriqiT. man Tavisi <strong>romantikuli</strong> romani miakuTna im SemTxvevas, razec<br />
Cven gviocnebia da yofila wamieri Tu iluziuri. AalbaT amiT aixsneba<br />
nawarmoebis zogierTi nakli da es faqti gansazRvravs mis momajadoebel<br />
xiblsac.<br />
M ”marmarilos favnSi” realobasTan dasaaxloeblad avtori romis<br />
skrupulozul aRweras iyenebs. asaxelebs mis Senobebs, quCebs, aRwers<br />
italiel xalxs, axasiaTebs maT. igonebs istoriul personaJebs, vis<br />
96
saxelsac atarebs esa Tu is adgili. iyenebs xelovnebis namuSevrebs,<br />
romlebic dResac arseboben. Tavebsac specifikuri saxelebi aqvT “mediCis<br />
baRebi”, “apeninebi”, “perujia”. zogierT detalSi gvxvdeba italielTa<br />
xasiaTebisa da Cvevebis ganxilva. magaliTad mawanwala musikosebis jgufi,<br />
vis musikazec miriami da donatelo cekvaven.… “mTeli italia savsea<br />
aseTebiT". avtori meti damajereblobisaTvis xalxsac axasiaTebs: “isini<br />
(italielebi) arian saocrad guluxvi dapirebebSi, rac realurad mcire,<br />
magram karg survilebs gvpirdeba. TiTqmis SeuZlebelia maTi<br />
gamometyvelebis mixedviT gaarkvio SeiZleba maT daujero, Tu ara. erTi<br />
ram ki cxadia, rom siyalbe iSviaTad aris autaneli tvirTi italiuri<br />
cnobierebisTvis “ (Hawthorne 1866: 186).<br />
romis nangrevTa Soris Cndeba kolizeumi, cezaris sasaxle,<br />
konstantines TaRi, titusis TaRi. romaelebis triumfze saubrisas, avtori<br />
mokled moWris mis istoriul miniSnebas oriod saxelis damatebiT. "Tu<br />
Cven gvinda gamoviwvioT interesi Cveni moTxrobis gmirebis mimarT,<br />
brZnuli iqneba gavixsenoT, rogor adgamda fexs ciceroni ai im qvaze, an<br />
horaciuss rogor surda gaseirneba aqve axlos" (Hawthorne 1866: 201)<br />
xelovnebis nimuSebis Sesaxeb hoTorni saubrobs eqvs wina paragrafSi. did<br />
dros uTmobs gvidos “arqangelozis" ganxilvas. es ise xdeba, TiTqos<br />
moTxroba mogzaurobs romis nangrevebSi. mTxrobelis komentarebi<br />
specifikuri istoriuli faqtis Sesaxeb mkiTxvelis gonebas<br />
sinamdvilisaken mimarTavs.<br />
M me-19 saukunis 40-ianma wlebma amerikul sinamdvileSi axali sazogado<br />
da individualuri cxovrebis aSenebis mcdeloba moitana Tan. 50-ian<br />
wlebSi ukve am utopiuri cdebis gaazreba moxda. “blaiTdeilis romenss”<br />
safuZvlad udevs bruk farmis furieristuli erTobis idea, romelsac<br />
hoTorni erTgvari pativiscemiT, magram sakmaod skeptikurad ekideba.<br />
axalgazrdobis wlebis mogonebisas hoTorni “aliferi asomTavrulis”<br />
SesavalSi igonebs Tavis monawileobas am utopiur wamowyebaSi.<br />
B ”blaiTdeilis romensi” <strong>hoTornis</strong> mcdelobis Sedegia, daewera<br />
“novelis” tipis mxatvruli nawarmoebi. Tu “alisfer asomTavruls” ar<br />
CavTvliT, avtors grZeli, mxatvruli nawarmoebis SeqmnisaTvis<br />
srulyofilad arasodes miuRwevia, garda im meorexarisxovani<br />
97
warmatebebisa, romliTac mudam gamoirCeoda misi Semoqmedeba. Mmis wignebs<br />
raRac aklda da man ar icoda rogor gamoesworebina es nakli.M<br />
literaturaTmcodneebi daobdnen imaze, Tu ras mieZRvna “blaiTdeilis<br />
romensi”. zogierTi fiqrobs, rom mTavari da yvelaze mniSvnelovani<br />
holinguorsis mier damnaSaveebis gamosworebis warumatebeli<br />
filantropiuli gegmaa, sxvebi Txrobis struqturas ufro mniSvnelovnad<br />
Tvlian, zogi ki zenobias romantikul siyvarulis istorias, romlis<br />
TviTmkvlelobiTac sruldeba wigni. zogi furieristuli erTobis<br />
istorias koverdeilis avtobiografiul saxes ukavSirebs, romelic<br />
<strong>romanis</strong> daweras cdilobda.<br />
“romensSi” avtors saCveneblad gamohyavs mogzauri Tojinebis<br />
Teatri, maskaradi, simboluri wyaro, Zveli legenda, mesmeristi, TiTqos<br />
is gamrTobia scenaze, visac improvizacia ise unda gaekeTebina, rom Tavisi<br />
auditoria SeenarCunebina. MkritikosTa nawili aRniSnavs rom <strong>hoTornis</strong><br />
Txrobis genias, “Teilis” mokle forma ufro Seefereboda. marTalia,<br />
misma naSromebma hoTorns <strong>romanis</strong> istoriaSi mniSvnelovani adgili<br />
daumkvidra, magram mkacrad rom vTqvaT, sabolood uZluri aRmoCnda<br />
daufleboda <strong>romanis</strong> formas, “romensis” aRmatebis aRiarebis gareSe. Aam<br />
faqtis daSveba ukve Cans “blaiTdeilis romensSi.”<br />
M satirul-utopiur JanrSi, misi mimdevrebisagan gansxvavebiT hoTorni<br />
warmatebuli ver aRmoCnda. ar SeeZlo mihyoloda mis originalur<br />
koncefcias. BblaiTdeilis eqsperimenti da misiT dainteresebuli<br />
literaturuli gmirebi didi gamomsaxvelobiT ar gamoirCevian. isini<br />
izrdebian, fermkrTaldebian, bundovandebian da moTxroba ifanteba<br />
sakmaod sustad dakavSirebul statikur scenebad. rogoricaa magaliTad<br />
maskaradi tyeSi, mdidari scena Tavisi komikuri SesaZleblobebiT,<br />
zenobias TviTmkvleloba, an “eliotis tribunaze” warmoTqmul qadagebaTa<br />
krebuli.<br />
M mTavari gmiri, mails koverdeili, romelic avtoris prototipia,<br />
ambobs, rom is arasodes ar amyarebda am cdaze gansakuTrebul imedebs.<br />
igi bevrad ufro didi siamovnebiT tovebs utopiur arkadias, vidre<br />
odesme miiswrafoda misken. “CemTvis dadga dro, gavemarTo<br />
konservatorebTan, Crdilo amerikuli revius mwerlebTan, vaWrebTan,<br />
98
politikur moRvaweebTan, kembrijis tipebTan da saerTod im pativsacem<br />
idiotebTan sasaubrod, romlebic yovlad bundovan, miuwvdomel saqmeebs<br />
eWidebian, romelTa ideebi siaxles namdvilad ar warmoadgens” (Hawthorne<br />
1865: 167) undobloba utopiuri socializmis da msgavsi wamowyebebis<br />
mimarT, yvela amerikeli romantikosisaTvis iyo damaxasiaTebeli. Tumca<br />
bevri maTgani “dakavebuli iyo Teoriuli utopiebis agebiT” (Hawthorne 1967:<br />
58) SeiZleba sityva utopia arasakmarisad gamoxatavs maTi miswrafebebis<br />
arss, radgan saubari midis ara imdenad sazogado organizaciis<br />
mowyobaze, ramdenadac zneobriv idealebze, romelic calke adamianSi an<br />
adamianTa erTobaSi xorcieldeba. isev da isev vubrundebiTD im sakiTxs,<br />
romelic ase aqtualuri iyo <strong>hoTornis</strong>aTvis. Marsebobs Tu ara codva im<br />
adamianTaA erTobaSi, romlebic pirvelyofil cxovrebis wess<br />
daubrundnen.<br />
TavSi “Tanamedrove arkadia” (Hawthorne 1965: 70) hoTorni xatavs<br />
furieristul erTobas blaiTdeils, romlis safuZvelSi uaryofis<br />
principi devs. “Cven erTmaneTTan gvakavSirebda uaryofa, yveba mTxrobeli,<br />
TiToeul Cvengans esa Tu is mizezi hqonda, ukmayofilo yofiliyo im wina<br />
sazogadoebiT, romelSic cxovrobda da surda misgan Tavis daRweva.<br />
magram im sakiTxze, Tu riTi unda Seicvalos moZvelebuli<br />
sazogadoebrivi wyoba, Cven erTsulovani ar vyofilvarT. Aase rom ar<br />
vaniWebdiT did mniSvnelobas im daweril wesdebas, romelic Cveni<br />
erTobis safuZveli iyo (Hawthorne 1865: 76). Minda aRvniSno, rom am<br />
ganacxads ramdenadme politikuri elferic aqvs.<br />
H hoTorni maleve mixvda am ideis utopiurobas, amitomac roca<br />
koverdeils mezobelma fermerma duJini goWebis yidva daavala aTqmevina:<br />
“RmerTo Cemo, nuTu adamianTaA Rorebis koltidan imitom wamovediT, rom<br />
goWebs vsdioT (Hawthorne 1865. 27) avtori mixvda rom sazogadoebis<br />
cxovrebis wesis Secvla ioli ar aris. koverdeili Tavidanve mTel am<br />
wamowyebas maskaradad Tvlis, romelSic seriozuli saxiT monawileoben<br />
zrdasruli adamianebi. amitom ironiiT saubrobs kacobriobis aRorZinebis<br />
maRal miznebze, rasac blaiTdeilis kolonistebi isaxavdnen miznad. mware<br />
imedgacruebiT igonebs Tavisi axalgazrdobis iluziebs “Cven araferi<br />
gvaqvs samarcxvino imiT, rom haeris koSkebs vagebdiT. SeiZleba ukeTesia<br />
99
maT falansteri vuwodoT. Cven warmovidgendiT saocar suraTebs,<br />
romlebic keriis cecxliviT swrafad iqceodnen ferflad. Mme piradad<br />
mxolod is maxarebs, rom odesRac mjeroda Cveni samyaros gamosworebis,<br />
magram es erTerTi im SecdomaTagania, romelsac adamianebi cxovrebaSi<br />
orjer ar uSveben. aseTi keTilSobiluri sisuste mxolod sufTa da<br />
didsulovan adamianebs emarTebaT. (Hawthorne 1865: 27)<br />
HHO <strong>hoTornis</strong> damokidebuleba blaiTdeilis eqsperimentis mimarT<br />
winaaRmdegobrivia. igi qeds uxrida Canafiqris keTilSobilebas, magram<br />
akritikebda misi realurad ganxorcielebis SesaZlelobas, radgan<br />
dainaxa, rom es mxolod <strong>romantikuli</strong> iluzia iyo. xelovani<br />
adamianisaTvis fizikuri Sroma mZime tvirTia. “Cveni cxovrebis axal<br />
pirobebSi aris ara imis saSiSroeba, rom cudi miwaTmoqmedi gaxde, aramed<br />
imis, rom mxolod miwaTmoqmedi gaxde da meti araferi. sanam Cveni<br />
wamowyeba mxolod Teoria iyo, Cven vtkbebodiT ocnebiT suli STagvebera<br />
SromisaTvis. is unda yofiliyo Cveni locva, Cveni axali religia. niCbis<br />
TiToeul dartymas unda gaeSiSvlebina sibrZnis fesvi, romelic aqamde<br />
mzis Suqs emaleboda” (Hawthorne 1865: 79).<br />
metad sainteresoa mwerlis damokidebuleba simarTlisadmi.<br />
dimsdeilis codva, romelic esoden mniSvnelovania “alisfer<br />
asomTavrulSi”, ar aris vnebis codva, aramed mRvdlis daSoreba<br />
simarTlesTan. <strong>hoTornis</strong> miswrafeba iyo Tayvani eca simarTlisaTvis da<br />
yvela sagani, rasac ar hqonda RvTiuri suli, aReqva Crdilis msgavsad,<br />
adamianTa cxovrebaSi wonas, faseulobas moklebulad. “mas bunebiT<br />
uyvarda simarTle, ver itanda tyuils, rac cotas Tu SeuZlia". (Newton<br />
1929: 24) dimsdeili, rogorc mRvdeli saubrobs simarTleze, Tumca<br />
Tavisive cxovrebaSi aqcevs mas tyuilad, aqedan iwyeba misi gaucxoeba<br />
WeSmaritebisagan, RvTisagan. MmarTalia, xalxs jer kidev esmis simarTle<br />
misi bageebidan, magram misTvis, rogorc pirovnebisaTvis yvelaferi yalbi<br />
xdeba da misi realuri arseboba safrTxis qveS dgeba. avtori ambobs: “es<br />
aris eniT gamouTqmeli tanjva, iseTive yalbi, rogoric misi cxovrebaa.<br />
is iparavs Cvens irgvliv arsebuli realobis arss da substancias, rac<br />
zecidan aris mocemuli, raTa sulisaTvis sakvebi da sixaruli<br />
arsebobdes. aramarTali kacisTvis mTeli samyaro yalbia, is ugrZnobelia<br />
100
da ukan ixevs Tavis SegnebaSi. aseTi kaci iqceva Crdilad an ubralod<br />
wyvets arsebobas" (Hawthorne 1852: 126) erTaderTi simarTle, riTac<br />
dimsdeilis realuri arseboba grZeldeboda dedamiwaze, iyo sulis<br />
siRrmeSi arsebuli tanjva, rac gulwrfelad gamoixata mis garegnul<br />
iersaxeSi. avtori Tavis gmirs aTqmevinebs: "epitimia sakmarisad mqonda,<br />
monanieba ki ara". (Hawthorne 1852: 357) raRac alisferi aso “a”-s msgavsi rom<br />
masac saqveynod aRiarebdes codvilad, Tundac es simarTle gadaarCenda,<br />
magram axla, "es yvelaferi siyalbea, sul sicarielea, sikvdilia"<br />
(Hawthorne 1852: 358) dimsdeilis pirovnebaSi arsebobs codva simarTlisa<br />
da RmerTis winaSe, ris gamoc igi ganikveTa. am codvis gamo aRmoCnda igi<br />
siyalbeSi, sicarieleSi, sikvdilSi. misi sikvdili, rogorc Tavad ambobs<br />
aris triumfaluri, sazeimo sircxvili, romelic im imeds warmoSobda,<br />
rom misi suli samudamod dakarguli ar aris. metad dagvianebulia misi<br />
WeSmariti sicocxle amqveynad aRdges. <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> moralsac<br />
albaT es miwieri tragedia warmoadgens. EesTeris gmiri nawarmoebis<br />
simarTlis meore mxarea. is ewinaaRmdegeba RvTiuri dedobriobis saxebas.<br />
"wminda saxebas ucodveli dedobisa, visi Cvilic samyaros codvebis<br />
gamosyidva iyo" (Hawthorne 1852: 108) "saqme gvqonda Rrma codvis laqasTan,<br />
romelmac gansakuTrebulad wminda adamianuri cxovreba daalaqava... da<br />
gamoiwvia is rom samyaro ufro bneli iyo am qalis mSvenebisaTvis, da<br />
kidev ufro dakarguli im bavSvisTvis man rom Sva" (Hawthorne 1852: 108-109)<br />
mogvianebiT esTerma uaryo mSvenieri sagnebis keTebidan miRebuli<br />
siamovneba da RaribebisaTvis uxeSi samosis keTeba daiwyo, rac mis mier<br />
sinanulze miuTiTebs.<br />
<strong>hoTornis</strong> pretenzia simarTleze “marmarilos favnSi” miekuTvneba am<br />
simarTlis garegan gamoxatulebas xelovnebis nimuSebSi. pirvelive<br />
gverdebze, roca oTx gmirs erTad krebs, is gvTavazobs simbolos "bavSvis<br />
lamaz figuras, romelsac gulze mtredi miuxutebia, magram Tavs gveli<br />
esxmis" (Hawthorne 1866: 16) am simboloSi adamianis sulis arCevania<br />
gamoxatuli, ucodveloba Tu satanis qveSevrdomoba, suraTze ufro<br />
mniSvnelovani aq avtoris komentaria, es "simbolo iseTive damajerebelia<br />
am momentisaTvis, rogoric oriaTasi wlis win iyo" (Hawthorne 1866: 15)<br />
mogvianebiT mwerali amtkicebs misi simbolos universalurobas.<br />
101
laitmotivi <strong>hoTornis</strong> “romensSi” aris donatelosa da praqsiteles<br />
favnis msgavseba. donatelo uceb ukavSirdeba mTavar WeSmaritebas.<br />
magaliTad is ambobs "Sav siRrmeebSi favnma ipova suli da ebrZoda mas<br />
zecis SuqisaTvis" (Hawthorne 1866: 53) mniSvnelobebi donatelosa da sxva<br />
gmirebis Sesaxeb, rogorc calkeuli gasaRebi, naCvenebia xelovnebasTan<br />
kavSirSi. moTxrobis dasasruls erTi winadadeba aris sayuradRebo,<br />
avtori yvela Tavis gmirs erTad krebs ise, rogorc es nawarmoebis<br />
dasawyisSi xdeba da gvixatavs miriams, rogorc mTavar gmirs: "man Tavisi<br />
TavisaTvis saswrafod Seqmna axali sfero, romelSic hildas nazi<br />
sisufTave, moqandakis mgrZnobeloba, jansaRi azri da genia, donatelos<br />
bunebrivi ubraloeba miscems mas bednierebis gancdis saSualebas"<br />
(Hawthorne 1866: 246)<br />
<strong>hoTornis</strong> romantikul romans da saerTod mTel Semoqmedebas<br />
istoriuli reminisensiebi asazrdoebs. igi rTuli gasagebi iqneboda<br />
axali inglisis, misi puritanuli zneobis, Cvevebis, misi itoriisa da<br />
religiuri azrovnebis ganxilvis gareSe. arcerTi amerikeli mwerali<br />
romantikosi ar aris ise mWidro ZafebiT mijaWvuli adgilobriv<br />
tradiciebs, rogorc hoTorni. Sesaval narkvevSi "sabaJo" man gamoxata<br />
Tavisi grZnobebi axali inglisis mimarT. is yovelTvis gaorebuli iyo<br />
puritanul sazogadoebasTan mimarTebaSi. erTis mxriv, Tavs maT<br />
STamomavlad Tvlida, meores mxriv ki sindisis qenjnas ganicdida, radgan<br />
bolomde ver eTanxmeboda maT morals. es sazogadoeba ara mxolod<br />
ubralo, mkacri an SezRudulia, aramed Seubralebeli sastiki, da<br />
pirovnuli mes damTrgunveli. "is rasac isini Tavisuflebas uwodebdnen-<br />
werda hoTorni moTxrobaSi- "mTavari quCa"- rkinis galias mogagonebdaT"<br />
(Hawthorne 1852: 27) avtoris es sityvebi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> puritanuli<br />
sazogadoebisTvis aris gankuTvnili. hoTorni ar iviwyebda<br />
axalmosaxleTa sulier siZlieres, rwmenis siwrfeles, xasiaTis<br />
simtkices, qeduxrelobas, magram aRniSnavda, rom winaprebis religiuri<br />
fanatizmi, azrovnebis dogmatizmi, sakuTari ucodvelobis uyoymano<br />
rwmena, misTvis misaRebi ar iyo: "Cven jer kidev ver gadavagdeT yvela is<br />
usiamovno gavlena, rac bevr kargTan erTad puritani winaprebidan<br />
memkvidreobad dagvrCa" (Hawthorne 1852: 41) misi winapari jon hoTorni, 1692<br />
102
wels jadoqrebis procesze mosamarTle gaxldaT, sadac cxramet qals<br />
sikvdili miusajes. Tavad hoTorni wers: “is ise gamoirCeoda sisastikiT,<br />
rom maTi sisxlis laqa albaT mis Zvlebsac ki aCnia Cester stritis<br />
sasaflaoze, Tu ukve sul ferflad ar qceulan, da aqve amatebs, ar vici<br />
nanobdnen Cemi winaprebi da RmerTs sTxovdnen Sewyalebas Tu ara, magram<br />
me amas maT magier vakeTeb da RmerTs vTxov, rom yovelgvari wyevla rac<br />
Cens gvars Tavs daatyda, mogvexsnas.” (Winters 1938: 14) es winaaRmdegobrivi<br />
damokidebuleba mwerlis SemoqmedebaSi kargad Cans.<br />
"alisfer asomTavrulSi" puritanuli samsjavros daxasiaTebisas<br />
bazris moedanze hoTorni Cveuli ironiiT aRniSnavs rom puritanebi<br />
patiosani, marTali da gamocdilebiT dabrZenebuli adamianebi iyvnen,<br />
romlebsac SeeZloT garkveuliyvnen gzaabneuli qalis sulSi da gaexsnaT<br />
masSi gadaxlarTuli keTilisa da borotis Zafebi.<br />
esTer prinis istoria, rogorc siuJetis mTavari xazi, originalobiT<br />
an raime sirTuliT ar gamoirCeva. mwerali mkiTxvelis yuradRebas<br />
amaxvilebs sam adamianze, romelTac Cadenili danaSauli da sakuTari<br />
codvis simZime awamebT. erTma aRiara da amiT Tavi gadairCina, meore ar<br />
gamotyda da Tavi daiRupa. mesamem gulis siRrmeSi damala Tavisi bneli<br />
Canafiqri da despotad iqca. Sinaarsis Sesabamisad, Txrobis mimdinareoba<br />
ufro <strong>romanis</strong> personaJebis mier sxvadasxva TvaliT danaxuli<br />
problemebis gansjas hgavs, vidre Txrobas. Tumca mkiTxveli ar aris maTi<br />
danaSaulis uSualo TviTmxilveli, magram mainc SiSiT akvirdeba rogor<br />
RrRnis gmirebs sinanuli da mitevebis wyurvili. codvis misteria da<br />
avtoris mier paradoqsuli midgoma codvis mimarT yvela romensSi Cans.<br />
kiTxva ra aris saerTod codva aqtualuria. imdenad, ramdenadac Cven<br />
naklebad verkveviT bedisweris sakiTxebSi SeiZleba asec iTqvas, rom<br />
adamiani, romelic am moralur wesrigs abijebs Aara maincdamainc<br />
monaniebis gziT, aramed codvis SiSiT da SegrZnebiT. SesaZloa is rac<br />
codva gvgonia sulis regeneraciis saSualeba iyos. SesaZloa adamians<br />
undodes Tavi miuZRvnas maRal idealebs, magram man icis rom es ideali<br />
ar devs bunebis WeSmaritebaSi. maSin misma Tavdadebam SeiZleba<br />
borotebamde miiyvanos. Ees sakiTxebi rwmenasa da danaSaulis<br />
gamosyidvasTan erTad nawarmoebebis moralur problematikaSi Zalian<br />
103
aqtualuria. HesTer prinis saqcieli transcendentaluri doqtrinis<br />
“gwamdes sakuTari Tavis” erTgvari gamoxatulebaa, magram ufro<br />
sxvagvarad vidre es emersons aqvs mocemuli. Mqalis siyvaruli<br />
dimsdeilis mimarT misi cxovrebis Tanmdevi gulwrfeli vneba gaxldaT<br />
da qali sruliad daemorCila mas. Tumca SeiZleba iTqvas, rom moraluri<br />
wesrigi daarRvia. nawarmoebSi ar Cans rom avtori gmobs qalis an<br />
mRvdlis codvas. erTaderTi braldeba dimsdeilis mimarT aris misi<br />
silaCre, TviTrwmenis ukmarisoba, aramzaoba, rom sajarod aRiaros misi<br />
siyvaruli. vneba, romelic am or adamians Soris warmoiSva iyo<br />
siyvarulis Sedegi da ar warmoadgens monaniebis sagans. esTeri<br />
gulgrilad aqcevs zurgs axalgazrdobas, vnebebs, raTa warmoaCinos<br />
codvis mkacri Sedegebi. raki mweralTan erTad mkiTxvelic ikvlevs<br />
adamianTa zneobriv sneulebas, ufleba aqvs misi gamomwvevi mizezic<br />
icodes.Aavtorisagan TanagrZnoba Cans dimsdeilisa da esTeris mxatvruli<br />
saxeebis mimarT. gamosyidvis doqtrina Cilingvorsis gmiris mimarT ufro<br />
Cans, romelic sastiki SurisZiebis monad iqca da Tavad gaxda borotebis<br />
sawyisi. Ees faqti erTgvari komentaria emersonis mxiarul doqtrinaze,<br />
rom es pirquSi suli ganwirulia, radgan Mman daRupa axalgazrda qali<br />
masze daqorwinebiT da mainc es ukanaskneli ar brazobs masze, Tumca<br />
Tavadac Tvlis, rom mRvdeli unda daisajos dazaralebuli qmris<br />
mxridan. GdanaSaulis gamosyidva erTis mxriv namdvils fatalizms<br />
emsgavseba, radgan SurisZiebas arasodes aravin miyavs bednier<br />
dasasrulamde. Ggamosyidvis doqtrinis Ooptimisturi Semobruneba esTeris<br />
gmiris mxridan Cans, an umjobesia iTqvas, rom qali emersonis “wreebis”<br />
(Emerson ) optimizmis ilustrirebas axdens, man Sescoda, magram am codvam<br />
cxovrebis ufro did gzaze gaiyvana. esTeri aRmoaCens, rom Tavisi<br />
cxovrebis azri ipova. socialuri astrakizmi mas Tavisufal dros aZlevs<br />
dafiqrdes da swori kuTxidan Sexedos Tu rogor unda gaumklavdes<br />
problemas. amis Semdeg iReba misTvis samyaros is kari, rac Cveulebrivi<br />
qalisaTvis moiuwvdomelia. hoTornma aRwera “alisferi asomTavrulis”<br />
matarebeli originaluri qali “endikotsa da wiTel jvarSi” romelic<br />
Tavis sircxvils imiT gaumklavda, rom lamazad amoqarga “a” da amayad<br />
atara. ase rom romensSi avtori saSulebas aZlevs codvas bolomde<br />
104
amowuros Tavi, hesTeris buneba da xasiaTi mxolod silamazisken icvleba,<br />
is ufro moyvaruli xdeba, ufro nazi, ufro didsulovani.<br />
inteleqtualurad emansipirebuli. qali miuxedavad misi patara asakisa,<br />
ukve keTilSobili qalis saxes qmnis. fiqrebi iyvnen misi kompanionebi _<br />
ambobs hoTorni da isini albaT met safrTxes atarebdnen, vidre is codva<br />
iyo, romlis gamoc alisferi asoTi daisaja. hesTeri xvdeboda, Tu<br />
ramdenad unda Secvliliyo socialuri sqema, rom qali damtkbariyo<br />
mamakacTan namdvili TanasworobiT. am romantikul romanSi devs<br />
socialuri interesi, samyaros miukerZoebeli kvleva, rac ganasxvavebs<br />
hoTorns sxva transcendentalistebisagan. puritanuli garsamyaro<br />
warmodgenilia rogorc ukve mkvdari. hoTorni gviCvenebs, rom<br />
religiozuli Tavisuflebis es mamaci damaarseblebi am velur garemoSi<br />
imTaviTve grZnoben saWiroebas rom aaSenon cixe da samarcxvino boZi.<br />
idealebi, romelic Tavidan sazogadoebis Sinagani sinaTle iyo, exla ukve<br />
gansjis sagania da Zaladobis safuZveli xdeba. yovelive amis xazgasmis<br />
dros hoTorni ar iyo puritanizmis Tayvanismcemeli, Tumca unda<br />
aRiniSnos, rom arc misi gamorCeuli kritikosi yofila. man puritanizmis<br />
momenti istoriidan gamoiyena rogorc simarTlis asaxvis saSualeba, roca<br />
sazogadoeba ukve idealebis CarCoebSi moqcevas axdens da sastiki xdeba.<br />
im dros roca erTi wesebis nakrebis uaryofa xdeba, mere iqmneba meore,<br />
axali. Tumca Tavad hesTeris bedSi, Semdeg kide ufro naTlad zenobiasa<br />
da miriamis literaturul gmirebSi garkveulwilad Cans misi Tanamedrove<br />
axali inglisis puritanizmis kritika. samive gmiri gamoirCeva lamazi<br />
garegnobiT, magram cxovrebisgan gariyulia. sazogadoebis mxridan am<br />
damokidebulebis mizezi maTi silamaze xom ar aris da ara maTi qceva. ra<br />
perspeqtiva SeiZleba hqondes qals axal inglisis puritanul<br />
sazogadoebaSi. avtors aseTi kiTxva uCndeba, Tu qali tradiciulia is<br />
iolad SeZlebs gadalaxos barieri, rasac silamaze hqvia, magram<br />
amavdroulad is saSiSia, rogorc sakuTari TavisTvis, aseve<br />
garSemomyofebisaTvis. swored silamazis gamo samive gmiri iZulebulia<br />
adreul asakSi usiyvarulod gaTxovdes. mamakacebi maT sulier<br />
Rirebulebebs ver afaseben.<br />
105
<strong>hoTornis</strong> romensebis ucvleli Temaa warsulis mudmivi zemoqmedeba<br />
axlandelze, rac aseve damaxasiaTebeli iyo misi Tanamedrove mwerlebis<br />
henri jeimsis, tomas eliotis SemoqmedebisaTvis. es Tema mTavari ideaa<br />
romanSi "Svidfrontoniani saxli". gamonaklisi arc "alisferi<br />
asomTavruli" gaxlavT. romensis vrceli foni Camoqsovilia mogonebebisa<br />
da iluziebisgan da uintropis puritanuli koloniis pirobiT CarCoSia<br />
moqceuli. avtori cdilobs xazi gausvas, rom Cvens winaSea ara sami<br />
RvTismoSiSi, Teologiis dogmebiT datvirTuli adamiani, aramed dilemis<br />
winaSe mdgari sami amayi goni. es dilema iseve Zveli da gadauWrelia<br />
rogorc yofiereba. amoqarguli “a”-s msgavsi puritanuli aqsesuarebi<br />
tragediis garegani mxarea. isini am epoqis Cveulebebs asaxaven. aq mTavaria<br />
ara religiuri dogmebi, aramed sindisis qenjna, tanjva, rac mxolod<br />
puritanebisTvis aris damaxasiaTebeli. codva, misi Sedegi da aqedan<br />
gamomdinare TviTgvema yvela droSi arsebobda. "mkacri, nacnobi gamoxedva"<br />
romelic esTers brals debs, dimsdeilis tanjva, farisevlurad rom<br />
qadagebs kaTedridan, Cilinguorsis TviTgvema SurisZiebisken rom<br />
iswrafvis... yvela es SegrZneba ar aris mxolod me-17 saukunisaTvis<br />
damaxasiaTebeli, romlis qronologiur CarCoebSi Seecada hoTorni Caetia<br />
misTvis amaRelvebeli eTikuri da moraluri sakiTxebi. roca Txroba<br />
puritanuli moraliT ar aris gajerebuli, maSin is borotebis bunebis da<br />
adamianis gaucxoebis Sesaxeb msjelobas emsgavseba. am kuTxiT <strong>hoTornis</strong><br />
<strong>romantikuli</strong> romani bevrad aRemateba mis novelebs. saerTo moqmedebaSi<br />
CaxlarTulia rTuli zneobrivi problemebi. hoTorni xSirad svams<br />
kiTxvebs maT Sesaxeb, Tumca konkretuli pasuxi arasodes ara aqvs.<br />
warsuli "Svidfrontonian saxlSi” sxvadasxva formebSi arsebobs.<br />
pinCenebis gvarSi arsebuli legenda erTerT magaliTad gamodgeba. mis<br />
Tanaxmad, Soreul warsulSi mcxovrebma mdidarma da gamoCenilma<br />
moqalaqem, polkovnikma pinCenma Rarib meTiu mols miwis nakveTi waarTva.<br />
uTanxmoeba grZeldeboda, sanam moli jadiqrobis braldebiT ar<br />
CamoaxrCves. puritanuli fanatizmiT Segulianebuli polkovniki pinCeni<br />
sdevnida mols da rogorc varaudobdnen, mis dasjaSi didi rolic<br />
Seasrula. eSafotze beberma jadoqarma misi misamarTiT cnobili wyevla<br />
warmoTqva "RmerTi daarwyulebs mas adamianis sisxliT" molis sikvdilis<br />
106
Semdeg mis nakveTze polkovnikma Svidfrontoniani saxli aaSena.<br />
arqiteqtorad da durglad meTiu molis Svili, tomas moli moiwvia.<br />
axalmosaxleobis dRes polkovniki mkvdari ipoves. mis kiserze muqi<br />
wiTeli kvali Canda, TiTqos daaxrCes, wveri da sayelo ki piridan<br />
gadmonTxeuli sisxliT iyo dasvrili.<br />
am saxlSi mcxovrebi pinCenebi SemdegSi msgavsi sikvdiliT kvdebodnen.<br />
qalaqis mcxovreblebi igonebdnen molis wyevlas, romelic ase amZimebda<br />
pinCenTa gvars. Tumca isini arsebobas ganagrZobdnen da bednierebi ar<br />
iyvnen, molis memkvidreebi ki miiviwyes. miuxedavad amisa, Taobidan<br />
Taobamde maTi gzebi ikveTeboda da molis STamomavlebi agrZelebdnen<br />
SurisZiebas, zogjer gaucnobierebladac ki.<br />
“saxli 7 qimze” imdenad mSvidi istoriaa, rom hoTrniseuli kritika<br />
doqtrinisa “gjerodes sakuTari Tavis”, an codvaTa gamosyidvis Tavidan<br />
didad ar igrZnoba. romensis mTavari Tema aris xangrZlivi SurisZieba,<br />
beberi molis wyevla, romelic uzurpatori pinCenebis yvela Taobas Tan<br />
sdevs. ra sasjels imsaxurebs kaci, romelic Tavis udanaSaulo<br />
biZaSvils mravalwliani patimrobisaTvis gawiravs? igi ubralod<br />
apopleqsiiT kvdeba, riTac savaraudod mokvdeboda udanaSauloc rom<br />
yofiliyo da ra mosdiT mis msxverplT? ioli gasagebia emersoni rogor<br />
miudgeboda klifordisa da hefsibas sakiTxs. klifordis dis loialoba,<br />
romelic moTminebiT da erTgulebiT elodeba Zmas, mis xasiaTs did<br />
keTilSobilebas Zens. hoTorni gviCvenebs saxlSi dabrunebul klifords,<br />
gatexils, gaRizianebuls. hefsibas xangrZlivi molodini ganapirobebs mis<br />
martoobas, TiTqmis iseTive saSinels, rogoric cixeSi yofnaa. avtori<br />
gviCvenebs mas rogorc gamofitul Sinaberas, pirquSs, Zveli mimzidveloba<br />
TiTqmis arsad Cans. avtors ara aqvs survili emersonisgan gansxvavebiT<br />
qalis eTikur silamazeze isaubros misi Tmenidan da cxovrebidan<br />
gamomdinare, Tumca isic, rogorc misi Zma, uxeSi usamarTlobis<br />
msxverplia. Hholgreivi Tavisufalia warsulisagan da aqedan gamomdinare<br />
Tavisufalia axlandelisaganac. Mmisi patiosneba da emansipirebuloba<br />
mkiTxvels izidavs. radgan is araviTari gavlenis qveS ar aris. TviT<br />
pebic ki, axalgazrda gogona romelzec is qorwindeba, romelsac<br />
bunebrivi sixalise da umankoeba aqvs kuriozulad socialuri Cans am<br />
107
keTilsindisier mawanwalasTan SedarebiT. romlis erTaderTi SiSi isaa,<br />
rom mouwevs sadme fesvebi gaidgas. romensi iwyeba puritanuli samyaros<br />
dasaxlebis droidan da moqmedeba xorcieldeba axlandel droSi,<br />
keTilmowyobil pinCenebis baRSi. am gawelil drois sivrcesTan<br />
SedarebiT, “alisferi asomTavrulSi” momxdari istoria mxolod mokle<br />
epizodia. molis tragediisagan warmoSobili boroteba gamoiwvia<br />
warsulis zewolam. nuTu verasodes ver gavTavisufldebiT am wyeuli<br />
warsulisagan? ambobs molis STamomavali dagerotipisti holgreivi Tavis<br />
monologSi. (Hawthorne 1851: 197) wigni uaryofiT pasuxs iZleva. adamians<br />
Tavisufali neba ar gaaCnia. transcendentalistebis optimisturi<br />
ganwyobis Tezisis sawinaaRmdegod hoTorni xedavs, rom axlandeli<br />
Seubralebel warsulzea damokidebuli. Tumca es mistikuri legenda<br />
SeiZleba sxvagvaradac iqnes axsnili. meTiu moli, iseve rogorc yvela<br />
misi STamomavali, mesmeriul Zalas flobda. im wlebSi, roca es romensi<br />
iqmneboda, amerika gatacebuli iyo mesmeruli magnetizmiT da hoTornic<br />
mis ZalaSi darwmunebuli gaxldaT. amas misi ubis wignakebic mowmoben. me-<br />
17 saukunis mcxovreblebma araferi icodnen doqtor mesmeris cdebis<br />
Sesaxeb da hipnozSi satanis mzakvrobas xedavdnen. amitom yvela isjeboda,<br />
vinc ki am niWs gamoamJRavnebda. polkovnikis sikvdilsac SeiZleba<br />
realurad SevxedoT. msgavsi niSnebi aqvs sisxlZarRvebis daavadebas,<br />
romelic kargad cnobilia eqimebisaTvis da memkvidreobiT xasiaTs<br />
atarebs. aseTi axsniT, legenda ukve aRar aris legenda da faqtebis<br />
raodenobad iqceva. SevniSnavT, rom hoTorni mxolod uSvebs msgavs<br />
mosazrebebs, magram mas mkiTxvels Tavze ar axvevs, radgan is romantikul<br />
romans werda, romlis mTeli mxatvruli sistema ganusazRvrelobas,<br />
mizez-Sedegobrivi kavSirebis bundovanebas moiTxovs. legenda misTvis<br />
faqtebze mniSvnelovania. mokled rom vTqvaT, warsulis fenomeni am<br />
romensSi ar aris mxolod legenda an faqtebi. is moicavs pinCenebis<br />
gvaris cxovrebis assamoc wels saukunenaxevris ganmavlobaSi. hoTorni<br />
Seecada warsulisaTvis mieca forma, raTa mas nawilobriv simboluri,<br />
nawilobriv ki konkretuli moxazuloba mieRo. mas surda daetvirTa<br />
gmirebi am warsuliT da demonstrireba moexdina misi yoveldRiuri<br />
zemoqmedebisa am adamianebze. albaT aqedan warmoiSva Svidfrontoniani<br />
108
saxlis idea, romelic romensSi adamianTa sacxovrebelze ufro<br />
mniSvnelovan raRacas aRniSnavs. saxli simbolo nawarmoebis pirvelive<br />
gverdebze Cndeba, Semdeg es mxatvruli saxe farTovdeba, izrdeba<br />
detalebiT, romlebic sakuTar mniSvnelobas iZenen, yovelive es erTad<br />
aRebuli, erTian, harmoniul mTlianobas warmoadgens. warsulis fenomeni<br />
aqtualuria “marmarilos favnSic”. romauli samyaros nangrevebi romensSi<br />
civilizaciis mTel warsuls ipyroben da italiis xedi bus koSkis<br />
umaRlesi mwvervalidan arsebiTad mTeli adamianuri cxovrebis<br />
msofmxedvelobaa.<br />
Yyvelaze mniSvnelovani da aqtualuri “marmarilos favnSi” kvlav<br />
codvis Temaa. MmTavari gmiri miriami imeorebs igive problemas, rac<br />
esTers da zenobias aqvT. nawarmoebi SesaniSnavad gamoxatavs <strong>hoTornis</strong><br />
rwmenas, rom zogierTi Cveni aratradiciuli pirobebisagan Tavisufal<br />
impulsebs mivyavarT praqtikuli moralurobisaken. Mmagram wignis mTeli<br />
filosofia koncentrirebulia donateloSi, bunebis am SesaniSnav<br />
qmnilebaSi, romelic cxovrebas iwyebs cxovelis msgavsi umankoebiT da<br />
romelic ganviTarebasTan erTad impulsuri mkvleli xdeba. “wreebis”<br />
doqtrinis yvelaze naTeli ilustrireba aq xdeba. aq vxedavT pozitivis<br />
evolucias gamomdinares codvisgan da ara codvis monaniebidan. magram Tu<br />
doqtrina srulyofilia da mtkice, Cvens Teologias maSin kargi<br />
gadaxedva Wirdeba da hoTorni gvTavazobs codvis koncefciis logikur<br />
cvlilebas:M”gamodis rom codva, romelsac Cven vTvliT saSinel Sav<br />
laqad am samyaroSi, mxolod adamianuri Secnobis nawilia, iseve rogorc<br />
mwuxareba, romlis gavliTac Cven viswrafviT ufro maRali da ufro<br />
sufTa samyarosaken vidre Cvenia? imisaTvis xom ar daeca adami, rom Cven<br />
migveRwia ufro maRal samoTxemde vidre misi iyo? (Hawthorne 1860:<br />
233)MTavs, romelSic miriamis ucnob mdevars klaven, "ufskrulis piras"<br />
(Hawthorne 1860: 203) ewodeba. igi iwyeba warmosaxviTi ufskrulis pirze da<br />
mTavrdeba namdvilTan. orive adamianuri cnobierebis siRrmiseuli gagebis<br />
sivrcis simboluri eqvivalentia. roca oTxi mTavari gmiri forumTan<br />
dganan, kenioni yveba uZveles legendas ufskrulis Sesaxeb, romelic<br />
uecrad gaiRo aq da daixureboda mxolod romis udidesi ganZis<br />
msxverplSewirvisas. is irwmuneba: “warmoidgineT didi, bneli, naprali,<br />
109
Tvaluwvdenelad Rrma, naxevradformirebuli monstrebiT, saSineli<br />
saxeebiT, bundovnad rom mosCanan masSi da warmoidgineT im moqalaqeebis<br />
SiSi, vinc SigniT Caixedavs" (Hawthorne 1866: 203) miriami ufskruls,<br />
rogorc metaforas ise aRiqvams: "me warmomidgenia, rom yvela pirovneba<br />
ixedeba masSi sasowarkveTisa da suliT dacemis dros”. (Hawthorne 1866: 203)<br />
umanko hilda am ideis winaaRmdegia, radgan "is arasodes ixedeba masSi"<br />
(Hawthorne 1866: 203) magram miriami afrTxilebs, rom is misTvisac<br />
gaixsneba. amave TavSi moqmedeba kulminacias aRwevs, megobrebi tarpeis<br />
kldeze dganan da im moRalateebze fiqroben, romlebsac aq dasjis<br />
mizniT tovebdnen. yvelani midian, magram miriami rCeba donatelosTan<br />
erTad da hildac SeumCnevlad mobrundeba, raTa maT SeuerTdes. moCveneba<br />
Cndeba da "Savi ormo” yvelasTvis aRebs pirs. donatelo xels kravs<br />
miriamis mwvalebels da kldidan gadaagdebs. es faqti gaxda mizezi<br />
donatelos pirveli Sexebisa cnobierebis Sav ufskrulTan da hildas<br />
pirveli gamocdilebisa realobisaTvis Tvalis gasasworeblad. am<br />
momentidan samives tanjavs nanaxi. adamianuri bednierebis msubuqi Sris<br />
qvemoT saSineli danaSauli imaleba, rac gmirebis cxovrebis<br />
transformacias iwvevs.<br />
sazogadod avtorma cota izruna iumorisaTvis Tavis naSromSi. misi<br />
azriT wignma ar unda Seqmnas mxiaruli Suqi. perlis celqobebis garda<br />
“alisfer asomTavrulSi”, cota ram Tu gvxvdeba iumoristuli. Tavis<br />
koSkSi monaniebisaTvis myofi donatelo iRimeba, roca laparakobs, rom<br />
ar gamoaCens mis yurebs kenionisaTvis modelirebis dros. avtori iyenebs<br />
iumors, raTa daxatos Tavisi warmosaxviTi xasiaTebi. miriami<br />
gaukontrolebel, feTqebad gonebamaxvilobas flobs, rac mis saubars<br />
iumoristul elfers aZlevs TviT didi tanjvis drosac ki. roca is<br />
kenions marmarilos salonSi xvdeba da uxsnis mis saSinel fiqrTaA<br />
dinebas, kenioni ambobs "es Zalian naRvliania miriam" (Hawthorne 1860: 71) da<br />
avtori gviCvenebs qalis iumors, romelic kenionis seriozulobas mokle,<br />
arabunebrivi siciliT arRvevs. "diax raTqma unda, mec ase vfiqrob"<br />
(Hawthorne 1860: 71) an miriami hildas gamoqandakebuli xelis yurebisas da<br />
misi pirovnuli damoukideblobis gansjisas RimiliT wyvets kenionis<br />
naRvlian fiqrebs "kargi, SeiZleba man gaixsnas daxvewili maja ...am<br />
110
SemTxvevaSi Sen SeiZleba imedi gqondes" (Hawthorne 1860: 155) donatelos<br />
iumori gansxvavebulia. romensis pirvel etapze mas SeuZlia didebuli<br />
xumara iyos ara inteleqtuluri gonebamaxvilobis mqone, aramed celqi da<br />
mxiaruli. misi yuradReba miriamis mimarT gvagonebs misi spanielisadmi<br />
siyvaruls da esec sxva saxis iumors warmoSobs. kenionis iumori<br />
daxvewili da mosawonia, magram is namdvili damkvirvebelia, vinc SeiZleba<br />
gaerTos nimfisa da Sadrevanis istoriiT an hildas martivi gamosvlebiT<br />
rwmenis Sesaxeb, raSic is "mSvenier absrdulobas xedavs" (Hawthorne 1860:<br />
133) hilda sxva gmirebTan SedarebiT moklebulia iumoris grZnobas. es<br />
gansakuTrebiT romensis dasawyisSi igrZnoba. iqneb amis gamoc, is<br />
realobidan calke gamoyofili gveCveneba. hoTorni mTxrobeli, kenionis<br />
msgavs iumors flobs da ramodenime momentSi es TvalnaTliv Cans.<br />
magaliTad roca komentars akeTebs cocxali an mkvdari berebis sunis,<br />
ucxviro qandakebebis an ceremoniebis Sesaxeb. mwerlisYmier yvelaze<br />
originalurad gamoyenebuli satiraB”blaiTdeilis romensSi” Cans.<br />
brukfarmis eqsperimentma, romelSic hoTornma monawileoba miiRo,<br />
saSualeba misca avtors eqscentruli, uCveulo da TvalismomWreli<br />
xasiaTebi gamoeyenebina misi romensisTvis.MmagaliTad liberali<br />
inteleqtualebis manerebis Seswavla, maTi ideebis komikuri saxis Cveneba.<br />
Ban rogoria inteleqtualuri qalis grZnobebi, romelic recxavda<br />
WurWels, akeTebda fafas. imavdroulad igi Tanamedrove qali iyo da<br />
Tavisi progresuli ideebi unda Camoeyalibebina am saqmianobis dros.<br />
111
3. 2. <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> romani, warmosaxvisa da realobis gadakveTis<br />
adgili<br />
narkvevSi “sabaJo”, hoTorni cdilobs daarwmunos mkiTxveli, rom misi<br />
monaTxrobi sandoa, rom jonaTan pius Zveli xelnaweri da reliqvia,<br />
wiTeli qsovili oqrosferi naqargis narCeniT “a” dRemde mis xelTaa da<br />
SeuZlia nebismier msurvels warudginos. ukve SesavalSi pirvelive scena,<br />
ukve damaxasiaTebelia <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>aTvis. roca hoTorni misi<br />
monaTxrobis mixedviT SemTxveviT gulze miidebs droTa ganmavlobaSi<br />
CrCilebisgan SeWmul wiTel naWers, moeCveneba, rom raRac fizikurad<br />
wvavs. "mkiTxvels SeiZleba Cemze gaecinos, magram mas eWvi ar unda<br />
Seeparos Cemi sityvebis simarTleSi. SeiZleboda gefiqraT, rom aso<br />
damzadebuli iyo ara wiTeli qsovilisgan, aramed gavarvarebuli<br />
rkinisgan. me SevkrTi da uneburad igi iatakze davagde." (Hawthorne 1852: 32)<br />
aqve hoTorni isev iyenebs sarkes, rogorc saSualebas, raTa daadasturos<br />
warmosaxvis Zala sagnebis SigniT arsebuli sulieri simarTlis<br />
gasamJRavneblad. "sarke yovelTvis aris fanjris an karis msgavsi ram<br />
spiritualistur samyaroSi Sesasvlelad…….sarkeze Tvalis Sevlebisas,<br />
Cven vamCnevT mis momnusxvel kideze movarvare als, naxevrad Camqral<br />
antracits. mTvaris TeTri, mociale sxivebi iatakze da mTeli<br />
SuqCrdilebis gameoreba, saSualebas iZleva erTi nabiji gadavdgaT<br />
sinamdvilidan warmosaxvisaken. aseT dros, msgavsi scenis winaSe, Tu kaci<br />
marto zis da ar SeuZlia iocnebos ucnaur sagnebze, miamsgavsos isini<br />
simarTles, man arc unda scados romensis wera…... yovelive amas<br />
gvTavazobs sarke, Sesasvleli mojadoebul, zebunebrivi realobis<br />
samefoSi. sarke, romlis erTi SexedviT ugrZnob zedapirze, xiluli<br />
samyaros Crdilebi cimcimeben, adamians realuri samyarosgan<br />
112
sinamdvilisgan aTavisuflebs. sabolood, warmosaxva xelovnebis sarkem<br />
unda aireklos, Tu xelovani imedovnebs, rom romantikul romans dawers.”<br />
(Hawthonre 1852: 36)<br />
“alisfer asomTavrulSi” mocemuli axali inglisis mTeli<br />
istoria, dawyebuli cixis karis scenidan, esTer prinis saflavis aRweriT<br />
damTavrebuli, mkiTxvels atyvevebs realobisa da fantastikis didebuli<br />
gadaxlarTviT, rac esoden damaxasiaTebelia romensisaTvis. mweralma<br />
TiTqos xarki gadauxada axali inglisis puritanul warsuls da misi<br />
winaprebis fanatikur brZolas eSmakebis, demonebis da bneli Zalebis<br />
winaaRmdeg. romensi datvirTulia <strong>romantikuli</strong> legendebiT da im<br />
periodis TqmulebebiT. mwerals yvela es istoria ainteresebda, radgan<br />
Zalian awuxebda erTerTi misi winapris, mosamarTle <strong>hoTornis</strong><br />
monawileoba "seilemeli jadoqrebis" sasamarTlo procesSi. <strong>hoTornis</strong><br />
gmirebic sinamdvilis da warmosaxvis aRrevis Sedegia. am ori xsenebuli<br />
sawyisis Serwyma, mis yvela romensSi gvxvdeba. roca esTeri samarcxvino<br />
boZTan dgas, mwerlis TqmiT, "masSi TiTqos raRac momnusxveli,<br />
jadosnuri imaleboda, romelic qals ganacalkevebda sxva adamianebisagan<br />
da gansakuTrebul wres qmnida mis irgvliv" (Hawthonre 1852: 202-203). es<br />
momenti Tavisi arsiT orazrovania da ekuTvnis romantikul romanSi<br />
arsebul rogorc realur, ise zebunebriv sferoebs. realur planSi,<br />
alisferi “a” gmirs sazogadoebisgan izolirebuls xdis, radgan amieridan<br />
garyvnili qali dasjili aRmoCnda mkacri kanonebis da axali inglisis<br />
farisevluri zneobis Sedegad. imavdroulad, rogorc romensis Semdgomi<br />
moqmedebis ganviTareba gviCvenebs, am qsovilisgan Sekerili asos moqmedeba<br />
zebunebrivicaa. igi esTers exmareba Tanaqalaqelebis keTilRirseuli<br />
garegnobis ukan maTi is codvebi dainaxos, rasac gulSi atareben. avtori<br />
araCveulebrivi ganaTebis Teoriis wyalobiT, romelic realur samyaros<br />
saswaulebis qveyanasTan akavSirebs, TiTqos Tavad mkiTxvels aZlevs<br />
uflebas gadawyvitos marTla iyo alisferi asomTavruli jadosnuri, Tu<br />
esTerma, romelmac mZime tanjvis gza gaiara, unari SeiZina garegnulad<br />
dafaruli adamianis xasiaTis Tvisebebi SeemCnia. LlitmcodneobaSi<br />
arsebobs mosazreba, rom romantizmis warmoSobisas, fantastikurisa da<br />
realuris paralelizmis principi fantastikuri formebis ganviTarebis<br />
113
saerTo kanons warmoadgenda. “alisferi asomTavrulis”, rogorc<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> analizi Segvaxsenebs avtoris midrekilebaze<br />
gamoikvlios adamianis qvecnobierebis is sfero, romelic zebunebriv<br />
samyaros exeba. sxvadasxva garemoebebSi misi gmirebi TavianT tanjvas<br />
ukavSireben ucnaur movlenebs caSi Tu miwaze. magram iqve igrZnoba<br />
<strong>hoTornis</strong>euli ironia RvTiuri Zalis Carevis rwmenis mimarT.<br />
zebunebriv movlenebTan mimarTebaSi, avtori arasodes ambobs<br />
raimes darwmunebiT. is ubralod svams im maradiul kiTxvebs, romelzec<br />
pasuxis gacema Zalin Znelia. romantikul romanSi igrZnoba avtoris<br />
sifrTxile, RvTiuri azris mimarT Rrma rwmena gamoamJRavnos. amitom<br />
mxolod bundovnad migvaniSnebs, rom esTeris dasasjelad mis samosze<br />
damagrebuli samarcxvino alisferi asomTavruli TiTqos dimsdeilis<br />
mkerdze gamoisaxeba, magram wignis Txrobis stili, avtoris ganwyobileba<br />
am xilvis uazrobaze miuTiTebs da mkiTxvels aiZulebs ifiqros, rom es<br />
yvelaferi sulierad avadmyofi adamianis halucinaciebia. ase iqceva<br />
simbolo sinamdviled. gacocxlebuli moCvenebebi da gmirebis fantaziis<br />
nayofi msubuqad, uxmaurod moZraoben <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> furclebze,<br />
rac gvafiqrebinebs rom axal ingliss esazRvreba meore qveyana "romlis<br />
teritoria SeiZleba mxolod warmovidginoT, radgan vercerT rukaze ver<br />
vnaxavT" (Hawthorne 1952: 36). romanSi aris ori orazrovani momenti, rac<br />
mRvdelze zemoqmedebas axdens: “a”-s msgavsi meteoris gamosaxva caze da<br />
alisferi “a”-s niSnis gaCena mRvdlis mkerdze, rasac avtori mis gonebriv<br />
mdgomareobas miawers. roca tanjuli codvili mkerds iSiSvlebs<br />
eSafotze, hoTorni zusti aRwerisagan Tavs ikavebs. Semdeg ki<br />
sxvadasxvagvar axsnas iZleva. rac zogadad orazrovania, SeiZleba uaryo,<br />
SeiZleba daadasturo. yovel SemTxvevaSi am faqtiT mRvdlis sulieri<br />
gancda da mdgomareoba aRiniSneba. iyo es niSani TvaliT xiluli Tu ara,<br />
orive SemTxvevaSi mkiTxvelis gadasawyvetia. <strong>hoTornis</strong> mier perlis<br />
aRweras, romelic mgels efereba, SeiZleba amgvaradve davinaxoT.<br />
sinamdvilisa da warmosaxvis aRreva avtors im moqandakes amsgavsebs,<br />
romelic qandakebis Crdilis saSualebiT mets ambobs, vidre Tavad<br />
realuri qandakebiT. B<br />
114
“Svidfrontoniani saxlis” SesavalSi hoTorni Seecada<br />
Teoriulad gaeazrebina sakuTari esTetikuri pozicia. igi aRniSnavs:<br />
"<strong>romantikuli</strong> romani, rogorc xelovnebis yvela nawarmoebi mkacrad<br />
emorCileba mis kanonebs. Tuki is zogjer Ralatobs simarTles da cvlis<br />
adamianur grZnobebs, maSin Seuwynarebel Secdomas Cadis. magram aseTi<br />
<strong>romanis</strong> Semqmneli mainc ar aris gasakicxi, radgan garkveul garemoebebSi<br />
ar SeiZleba gamoixatos sruli simarTle…... mwerlis miswrafebaze, an<br />
warmosaxvis TamaSze bevri ram aris damokidebuli" (Hawthorne 1851: III)<br />
Tavisufleba materialur sinamdvilesTan mimarTebaSi da mis mier<br />
amorCeuli garemoebani raTa adamianuri grZnobebis simarTle gamoxatos,<br />
organulad ukavSirdeba romensSi dayenebul saerTo problemas. "misi<br />
monaTxrobi_ambobs hoTorni_ ra Tqma unda <strong>romantikuli</strong>a, radgan avtori<br />
cdilobs warsuli axlandels daukavSiros. mkiTxvelis winaSe cocxldeba<br />
Zveli Tqmuleba da bundovani burusiviT efareba dRevandel naTel dRes,<br />
magram Tu mkiTxvels ar moswons es bundovaneba, nu SeniSnavs mas, nu<br />
ganicdis, roca legendis msubuqi Rrubeli ferwerulobis misaRwevad<br />
gars exveva nawarmoebis gmirebs.” (Hawthorne 1851: IV) Zveli legendebidan<br />
axlandel droSi arsebuli problemebi iCens Tavs. avtori gviCvenebs<br />
rogor kveTda Taobidan Taobamde ori gvaris memkvidreTa gzebi<br />
erTmaneTs. molebis SurisZieba wignSi <strong>romantikuli</strong> elferiT aris<br />
Semosili. MmaT gaaCndaT adamianis monusxvis jadoqruli unari da misi<br />
azrebis wakiTxva SeeZloT. am faqtis damadasturebeli legenda alisa<br />
pinCenis Sesaxeb romensSi calke novelad aris CarTuli. Ppolkovnikis<br />
idumalebiT moculi sikvdilis ambavasac aqvs racionaluri axsna.<br />
Dmiuxedavad amisa, legendisaTvis damaxasiaTebeli bundovaneba romensis<br />
pirvelive gverdebze Cndeba da mis dasasrulamde ar ifanteba. romensis<br />
mxatvrul sistemaSi personaJebis mcire aqtivoba da gareqmedebebis<br />
nakleboba kompensirebulia gansakuTrebuli atmosferoTi, romelic<br />
romensisaTvis yvelaze damaxasiaTebeli Strixia da romelic realuri<br />
faqtebisa da warmosaxvis aRrevis Sedegad warmoiSoba. amasTan erTad<br />
moqmedebis CarCo moZraobs da Tavis TavSi moicavs ara mxolod im<br />
movlenebs, romlis Tanamedrovecaa mTxrobeli, aramed aswleulebis<br />
115
winandel ambebsac. moqmedi pirebis ricxvSi is adamianebic figurireben,<br />
vinc karga xania dastova saaqao.<br />
romensSi CarTuli alisa pinCenis istoria gotikuri<br />
romanebidan aris aRebuli. mistikuri musika, Zveli pergamenti, samalavebi,<br />
<strong>romanis</strong> siuJetis ganviTareba, Tavad molis da pinCenebis mtrobis<br />
istoria, mosamarTle pinCenis melodramatuli sikvdili misi adreuli,<br />
SedarebiT susti romanebis gmirebis ambavs mogvagonebs.<br />
“marmarilos favnis” unikaluroba, iseve rogorc sxva<br />
romensebis, warmosaxvis da sinamdvilis aRrevis Sedegia da es Serwyma<br />
bevrad ufro rTulad aris Sesrulebuli vidre sxva nawarmoebebSi. es<br />
sirTule ukve gaorebul saTaurSic Cans__ "marmarilos favni anu<br />
montebenis romensi". praqsiteles favni da montebenis grafi realuri<br />
saxeebia. qandakebas materialurad xelSesaxebi istoriuli mniSvneloba<br />
aqvs da grafic realurad hgavs misi wodebis Sesaferis italiels.<br />
hoTorni aq kvlav mTxrobelad rCeba. romantikul romans laitmotivad<br />
gasdevs qandakebasa da grafs Soris msgavseba. amdenad gasaocari ar aris,<br />
rom nawarmoebSi avtori Tavis xelovnebis srulyofas sinamdvilisa da<br />
warmosaxvis SereviT aRwevs. am <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> paraleli SeiZleba<br />
gavavloT moTxrobasTan "mSvenierebis ostati", romelSic oueni saocar<br />
pepelas qmnis. romauli nangrevebis siZvele romensis mwerlisTvis<br />
aucilebel aCrdilebs warmoSobs da avtoric romensis dasawyisSive<br />
eyrdnoba amas, roca galereaSi oTx gmirs axasiaTebs: "Cven vuyurebT am<br />
sagnebs, am naTel cas, lurj Soreul mTebs, nangrevebs, etruskuls,<br />
romauls, qristianuls, pativsacems Tavisi antikuri warsuliT da<br />
msoflioSi cnobili qandakebebis nakrebs salonSi im imediT, rom<br />
mkiTxvels movaxvedrebT SegrZnebis im mdgomareobaSi, rac yvelaze xSirad<br />
romSi SeiZleba ganicado. mZime mogonebebis SegrZneba romelic Cvens<br />
individualur saqmeebs da interess sanaxevrod realurad aqcevs, aq<br />
yvelaze metad igrZnoba vidre sxvagan" (Hawthorne 1860: 16) Txroba SeiZleba<br />
Camoiqsovos "erTmaneTSi daxlarTuli haerovani da arasubstanciuri<br />
ciuri ZafebiT, rac gamrudebulia adamianuri gamocdilebiT" (Hawthorne<br />
1860: 17) albaT aseTi idea hqonda gonebaSi avtors, roca erT Tavs daarqva<br />
"fragmentuli winadadebebi" (Hawthorne 1860: 119) da meores “miTebi”.<br />
116
(Hawthorne 1860: 21) v 2 am ideiT da ara fxizeli gonebiT, miTiuri elferi<br />
eZleva Tavad grafis warmomavlobasac, igive kavSiri Cans momentSi, roca<br />
hilda romidan moulodnelad gaqreba da ambobs, rom dro gaatara<br />
didebul, aw ukve gardacvlil xelovanebTan, romlebsac ase aRmerTebda.<br />
hoTorni bevr mis mier dadgenil parametrebs adgils ucvlis, gadaaqvs<br />
katakombebSi, koSkebSi, saxelosnoebSi, galereebsa Tu kaTedralebSi,<br />
tyeSi Tu mTebSi. sizmris msgavs, mTvariT ganaTebul ufskrulis piras,<br />
Tu zmanebis msgavsi karnavalis uwesrigo mxiarulebis SuagulSi. avtori<br />
TiTqos Tavadac livlivebs ufskrulis pirze lurj sivrcesa da<br />
simaRleSi, saidanac Zlivs Cans realoba, imitom rom amdeni zmanebebis<br />
mere “isini im Seferilobas iReben, romelic mxolod zmanebebs ekuTvnis".<br />
(Hawthorne 1860: 130) Tumca ki aRniSnavs, rom "namdvilad arsebobs romSi<br />
Cabudebuli bunebis CarCo, ara zmanebaTa miwa, aramed istoriis farTo<br />
furceli…...Cveni Txrobisas ar SeiZleba ar mivmarToT istorias, radgan<br />
romSi TviT mtveric ki istoriulia, aucileblad arsebobs Cvens gverdiT<br />
da Sereulia Cvens melanTan" (Hawthorne 1860: 130)<br />
<strong>hoTornis</strong> oTxi gmiridan TiToeulSi igrZnoba sinamdvilisa da<br />
warmosaxvis Serwyma da raki avtori ambavs iwyebs donatelos msgavsebiT<br />
praqsiteles favnTan, sxva gmirebis urTierToba donatelosTan, rogorc<br />
favnTan kargi dasawyisi iqneba xasiaTebis SeswavlisaTvis. sami gmiri<br />
erTdroulad Zrwundeba donatelosa da favnis saocari msgavsebiT.<br />
miriami saxels ver arqmevs Tu ra momxibvleloba devs am ideaSi.<br />
hildasTvis es Tavsatexia, romelic mas ar ZaluZs amoxsnas. kenioni<br />
Tavisebur interpretacias aZlevs favnis arsebobis saWiroebas. "bunebas<br />
Wirdeboda da axlac Wirdeba es mSvenieri qmnileba, romelic kacisa da<br />
cxovelis SuaSi dgas..." (Hawthorne 1860: 24) donatelo garTobis mizniT,<br />
kenionis TxovniT igive pozaSi dgeba favnis gverdiT da kidev erTxel<br />
adasturebs saocar msgavsebas masa da qandakebas Soris. amis Semdeg<br />
avtori aRwers ara donatelos, aramed favns, graciozuloba, silamaze,<br />
momxibvleloba, iumori, sensualoba, sixalise, silaRe, simarTle.<br />
“ubraloebis gamo am qmnilebaTa daxasiaTebaSi yvelaferi genialuria.<br />
isini tyeebSi cxovroben da adamianur sulTan naTesaoba akavSirebT."<br />
(Hawthorne 1860: 22) albaT poeti igonebs im periods, roca adamianis<br />
117
siaxlove bunebasTan da misi megobroba TiToeul cocxal arsebasTan<br />
ufro intimuri da Zvirfasi iyo" (Hawthorne 1860: 22) am ganacxadis Semdeg,<br />
meore TavSi, romelsac “favni” hqvia, avtori yuradRebas amaxvilebs<br />
donatelos xasiaTze. am xerxiT is am msgavsebas wignis laitmotivad<br />
aqcevs. pirvelad qandakebas akvirdeba, Semdeg ki axalgazrda kacis<br />
xasiaTs. "Zneli iyo axalgazrda kacis xasiaTSi garkveva" (Hawthorne 1860:<br />
25) is saubrobs mis bunebasTan siaxloveze, umankoebaze. donatelom<br />
Tavisi asaki ar icis, ris gamoc miriami iumoriT aRniSnavs, rom es faqti<br />
dedamiwaze favnis ukvdavebis niSania. am romantikul romanSi hoTorni<br />
Seecada daexata adamianis sulieri transformacia. pirvelad donatelos<br />
magaliTiT, Semdeg hildas, miriamis, kenionis saxecvlilebiT. ase<br />
exlarTeba erTmaneTs sami paraleluri fabula. pirvel da bolo Tavebs<br />
erTnairi saTauri aqvs: "miriami, Hhilda, kenioni da donatelo". (Hawthorne<br />
1860: 15, 275) donatelos kavSiri favnTa modgmasTan nawarmoebSi miTis<br />
ganviTarebis saSualebas iZleva. hoTorni srul Tavisuflebas aZlevs<br />
mkiTxvels miiRos an uaryos es miTebi, rogoric gaxlavT magaliTad<br />
miniSneba donatelos favnis msgavs yurebze, an pasaJi, roca is cxovelebs<br />
maT enaze uxmobs. miriamis warsulis Sesaxeb saubris dros avtori<br />
gvTavazobs winaaRmdegobrivi informaciis nakrebs, rac orazrovnebas Zens<br />
qalis warsuls. aseve bundovania <strong>hoTornis</strong> mier mocemuli ganmarteba,<br />
romelic warmosaxvis nayofia sad unda yofiliyo hilda misi gaqrobis<br />
dros. unda aRiniSnos rom avtori naklebad warmatebulia realurad<br />
daxatos hildas portreti, gansxvavebiT miriamisagan. mgrZnobiare<br />
mkiTxvelisaTvis kenionis gmiri mowonebas imsaxurebs. is kiTxulobs<br />
montebenis ojaxis ZvelTaZvel dokumentebs, Tumca mas tomaskos<br />
legendebi ufro moswons. moqandake kenions gansakuTrebulad siamovnebs<br />
donatelos xasiaTis da winapriseuli nakvTebis analogia. Aam momentSic<br />
xdeba warmosaxvis da sinamdvilis Sereva, miRebuli simbolo wamaxuli<br />
favnis msgavsi yurebi namdvilad damafiqrebelia mkiTxvelisaTvis. es aris<br />
orazrovani idea, romelic ucvleli rCeba mTeli romensis ganmavlobaSi.<br />
<strong>naTaniel</strong> hoTorni am meTodiT warmosaxvas iumors urevs,<br />
raTaAsinamdvilis albaToba gazardos. es iumori imarTeba sxvaTaA<br />
damokidebulebiT, ise rogorc hoTorni Rebulobs grafisa da favnis<br />
118
msgavsebas. es idea pirvelad gvxvdeba mxiarulebis scenaSi, roca miriami<br />
xmamaRla kiTxulobs, mere muSavdeba romensSi, daskvnaSi da adgens<br />
favnisaTvis adgils fantastikisa da realobis Sua teritoriaze.<br />
“blaiTdeilis romensi” ramdenadme gansxvavebulia danarCeni<br />
<strong>romantikuli</strong> romanebisagan, rasac upirveles yovlisa mowmobs<br />
kompoziciuri Tematuri xazis ar arseboba masSi. magram es aris ara<br />
nawarmoebis mxatvruli sisuste, aramed gansazRvruli esTetikuri<br />
amocanebis Sedegi, rasac mwerali izraxavda, raTa Taviseburi<br />
fsiqologiuri koliziebiT datvirTuli <strong>romantikuli</strong> romani Seeqmna. Cven<br />
verasodes davrwmundebiT bolomde romensis gmiri koverdeili<br />
sinamdvileSi nanax ambavs yveba, Tu imaze saubrobs, razec ocnebobda. Ees<br />
gaoreba sinamdvilis aRqmaSi alegoriulad gamoxatulia TavSi “<br />
maskaradi”, (Hawthorne 1865: 238) romelic blaiTdeilis mcxovreblebma<br />
moawyves. Mmetaforuli figurebis feeriuli ferxulis aRweris Semdeg,<br />
tyis piras grovdebian arkadieli mwyemsebi, zRapruli samyaros<br />
personaJebi, puritanebi, raindebi, revoluciuri armiis oficrebi, kudiani<br />
qali, romelic maTTan erToboda. TiTqos avtors surs gviCvenos, rom<br />
yvela es moCveneba misi Savi xelovnebis nayofia, am suraTis mere,<br />
romelic uwminduri Zalebis SabaSs mogvagonebs, moTxrobidan<br />
“axalgazrda brauni”, koverdeili moulodnelad amCnevs fermer fosters,<br />
romelic romensSi sinamdvilis, realuri samyaros uxeSi simboloa,<br />
maSinve qreba yovelgvari <strong>romantikuli</strong> fantastika, rameTu “TviT oci<br />
alqajic ver gamoiwvevda veranair iluzias, fantastikurs, zebunebrivs,<br />
rogoric ar unda yofiliyo, roca gverdiT xeze miyrdnobili, Tavis<br />
ganuyrel lurj qurTukSi gamowyobili, mokle Cibuxis weviT idga sailas<br />
fosteri da am scenas namdvili iankis eSmakuri orazrovani damcinavi<br />
saxiT Sehyurebda”. (Hawthorne 1865: 245)<br />
realobisa da irealuris dapirispireba Cans burJuaziuli<br />
qalaqis suraTis aRweraSi, romelic koverdeilma datova da blaiTdeilis<br />
iluzorul samyaros miaSura. “roca qalaqis quCebSi davdiodiT,<br />
gveCveneboda rom maRali saxlebi gvawvebodnen da gvsresdnen, rac xels<br />
uSlida Cvens guliscemas. TviT Tovlic uCveulod sacodavi Canda,<br />
WuWyiani, sibinZuriT gaJRenTili. norCi fifqebi cidan TiTqos mxolod<br />
119
imitom vardebodnen, rom vinmes maSinve gaesrisa bunebis es usufTavesi<br />
qmnileba tradiciebis Zveli qusliT”. (Hawthorne 1865: 16)<br />
mocemul romantikul romanSi interess imsaxurebs scenebis<br />
struqtura. avtori mkiTxvelis yuradRebis koncentrirebas ufro metad<br />
gmirebis urTierTdamokidebulebaze akeTebs da ara qmedebaze. Kkritikosi<br />
milijent beli aRniSnavs, rom misi nawarmoebebis saTaurebSi zmna ar<br />
figurirebs. avtori, rogorc es misi werilebidan Cans, mniSvnelovan<br />
Canafiqrs debs saTaurebSi da amis mixedviT garkveul TxrobiT meTods<br />
gvTavazobs. Mmis romensSi xSirad gvxvdeba umoZrao, statikuri scenebi.<br />
xasiaTebi naCvenebia mxolod scenebSi, moqmedebaSi da<br />
urTierTdamokidebulebaSi. Sinagani mdgomareoba simbolizirebulia<br />
garegnuli efeqtebiT. faqtiurad scenebis ganviTareba qmnis romantikul<br />
romans. TiToeul scenaSi avtori aerTianebs sxvadasxva detalebs, raTa<br />
simarTle gadmogvces. am gaerTianebis naTel magaliTad gamodgeba<br />
“alisferi asomTavrulis” meore Tavi "bazari". (Hawthorne 1852: 47) mwerals<br />
surs mkiTxvels uCvenos, rogori adamiania esTeri imaTTvis, vinc mas<br />
xedavs da gviCvenos misi saxe am WrilSi. es aris patara scena Casmuli<br />
didSi xuTi qalis monawileobiT. TiToeuli mokled aris daxasiaTebuli<br />
avtoris mier. magaliTad: "ormocdaaTi wlis qalbatoni uxeSi saxis<br />
nakvTebiT", (Hawthorne 1852: 47) romelic fiqrobs, rom kargi iqneboda Tu<br />
xuTive erTad gamoitandnen ganaCens. isini esTers ase iolad ar<br />
gauSvebdnen. meore saubrobs mRvdlis mwuxarebaze aseTi skandalis gamo,<br />
mesame matrona amjobinebs qals damRa Sublze hqondes. mxolod<br />
axalgazrda qali, bavSviT xelSi, iazrebs, rom alisferi asomTavrulis<br />
mtanjveli tkivili mudam iqneba esTeris gulSi. yvelaze maxinji da<br />
Seubralebeli esTers sasikvdilod imetebs. am xuTidan mxolod erTi<br />
iCens sibraluls. danarCenebi msajulebze ufro mkacrni arian. maTi<br />
komentarebiT avtori gvacnobs Temebs, rogorc faqtebs. codvis Tema,<br />
alisferi asomTavruli samosze, tkivili gulSi da sikvdili. sabolood<br />
es viwro wre esTers imdenad srulyofilad gankveTavs sazogadoebisagan,<br />
rom is saerTod izolirebuli rCeba. Semdeg modis detalebis SesaniSnavi<br />
wyoba, magaliTad eSafotis ganlageba eklesiis karnizis qvemoT iseT<br />
efeqts qmnis, rom puritanTa gonebaSi kanonis da religiis erTianoba<br />
120
cxadi xdeba. baqani eSafotis Tavze RvTismsaxurTaTvis da msajulTaTvis<br />
aris is pozicia, saidanac maT SeuZliaT zemodan gadmoxedon tanjul<br />
codvilebs.<br />
hoTorni xazs usvams kavSirs adamianis garegan bunebas da<br />
Sinagan samyaros Soris. roca igi peizaJebze saubrobs, xSirad<br />
transcendentalistebis yaidaze warmoadgens kacsa da bunebas Soris<br />
Sesabamisobas. avtori gviCvenebs esTeris TiTqosda xelaxla dabadebas<br />
codvaSi, ris Sedegadac is tyis velur bunebas ekuTvnis, sadac mis goneba<br />
Tavisufalia da SeuZlia umisamarTod ixetialos. is gviCvenebs mis<br />
amorCeul adgils sanapiroze "romelic tyiT dafarul gorakebs uyurebs.”<br />
(Hawthorne 1852: 158) qali sacxovreblad irCevs xeebiT dafarul adgils.<br />
transcendentalistebis eniT rom vTqvaT, TiTqos man Tavad aago Tavisi<br />
samyaro bunebis gareSe. perlic bavSvurad aSenebs mis sakuTar samyaros.<br />
fiWvis xeebs puritanebis saxelebs arqmevs, maxinj sarevelebs maTi<br />
Svilebisas. yovelTvis igonebs mtris saxes, romelTanac saomrad<br />
mieSureba. Pperli, romelsac mowons es veluri buneba, aRmoaCens, rom tye<br />
mas keTilganwyobiT pasuxobs. is Tavazianad uwvdis xels megobrul<br />
cxovelebs, yvavilebs, axlo urTierTobaSia bunebasTan (Hawthorne 1852:<br />
190) am scenaSi avtorma gviCvena bunebis garegnuli Sesabamisoba kacis<br />
Sinagan sulTan. perli ar eqvemdebareba moralur kanons da antikur<br />
bunebas Seesabameba. mzis Suqis nakadi, alisferi asomTavrulis msgavsad<br />
aris sinaTlis wertili, romelic Crdilebs aRrmavebs, radgan isic aseve<br />
maTi siyvarulis garegani gamoxatulebaa. roca dimsdeili tyidan<br />
brundeba, miuxedavad momakvdinebeli codvisa, TiTqos ganzrax midis<br />
daTmobaze Tavis TavTan, rac aqamde arasodes uqnia, gare buneba icvleba,<br />
biliki ufro veluri Cans, nacnobi sagnebi gansxvavebuli. avtori ambobs:<br />
"mRvdlis nebisyofam, esTeris nebam da bedisweram gamoiwvia es<br />
transformacia (Hawthorne 1865: 236) aq Cans, rom avtorma ramodenime gziT<br />
SemogvTavaza kacsa da bunebas Soris Sesabamisoba., transcendentalurad<br />
daasuraTa kaci, romelmac Seqmna mis mier xiluli garegani samyaro<br />
Tavisi Sinagani nebiT.<br />
hoTorni samjer krebs Tavis oTx mTavar gmirs eSafotTan,<br />
rogorc sasjelis da monaniebis simbolos. TiToeuli xasiaTis mimarTeba<br />
121
eSafotTan da erTmaneTTan am sami scenis moqmedebaSia mocemuli. am<br />
simboluri suraTebis Seswavla, aRbeWdavs maTi gavlenis mniSvnelobas<br />
gonebaze. pirvel scenaSi amayi esTeri sasjels monaniebis gareSe iRebs.<br />
mRvdeli FfermkrTali, Sewuxebuli saxiT mis TavTan aivanze dgas. iqvea<br />
motyuebuli qmari, Cilinguorsi CaSavebuli saxiT. patara perli xelebs<br />
dimsdeilisaken iwvdis. es xdeba zafxulis dilas. meore SuaRamis scena<br />
dasustebul artur dimsdeils gviCvenebs, romelic sasjels sinanulis<br />
gareSe iRebs. finaluri scena arCevnebis dRes warmogvidgens sulierad<br />
gamarjvebul, ukanasknelad monanie mRvdels, romelic eSafotze kvdeba.<br />
esTeri aqac Cans. perli Cveulebrivi bavSvi xdeba da Cilinguorsi<br />
marcxdeba. es scenebi, tyis scena da scena gubernatoris sasaxleSi<br />
aZlierebs codvis Zireul simbolos, alisferi “a”-s mniSvnelobas. orive<br />
scenaSi oTxive gmiria warmodgenili, mxolod Cilinguorsi aklia tyis<br />
scenas. Tumca man icis, rom aseTi Sexvedra Sedga. gubernatoris saxlSi,<br />
amoburcul sarkeebSi samkerdesa da muzardSi alisferi “a” proporciebis<br />
gareSe diddeba da perlis sicelqec mruddeba, msgavsad puritanTaA<br />
arakeTilganwyobili azrovnebisa da gansjisa. tyis nakadulSi, romelic<br />
sazRvaria or samyaros Soris, perlis gabrazebuli saxe mis mrisxanebas<br />
gamoxatavs. avtoris miniSneba aseTia, marTalia es qalaqi mrude<br />
azrovnebiT gamoirCeva, magram xsna arc tyeSi ar aris.<br />
Semdegi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>, “marmarilos favnis” saboloo<br />
struqtura isevea Camoyalibebuli, rogorc alisferi asomTavrulis,<br />
magram kidev SeiZleba damatebiT raRac iTqvas scenebis ganviTarebaze.<br />
scenebSi cvlilebebis sqema aRniSnavs, rogor moZraobs avtori adgilidan<br />
adgilze, raTa mkiTxvels moqmedebis mniSvneloba aCvenos. ormocdaaT<br />
TavSi saTaurebSi ar aris zmnebi, ZiriTadad gmirebis, xelovnebis<br />
nimuSebis, an adgilebis saxelebia mocemuli. mxolod Tormeti maTgani<br />
gamoxatavs SemTxvevas. Uukve aRvniSneT, rom mwerali romensisTvis<br />
saguldagulod qmnis scenebs, hoTorni cdilobs adamianis suli bunebis<br />
eniT gamoxatos. “marmarilos favnSi” is specialurad iwvevs sam mxatvars,<br />
raTa maTi Sinagani me muSaobis procesSi gamoamJRavnos da Sinagani<br />
samyaro saxelosnoSi aCvenos. donatelo marTalia mxatvari ar aris,<br />
magram is adamiania. KkoSki, sadac cxovrobs, TiTqos misi sulis<br />
122
moZraobas gamoxatavs. igi antikur bunebas da saerTod bunebas ekuTnis.<br />
hoTorns Semoaqvs specifiuri simboluri detalebi, raTa misi simarTle<br />
daadasturos. miriamis xelovneba misi sulieri moZraobis garegani<br />
gamoxatulebaa. mis saxelosnoSi, naxevradbnel oTaxSi, yoveli eskizi<br />
gamoxatavs SurismaZiebel qals mamakacis mimarT. rogoric ar unda iyos<br />
motivi, qali Tavad itanjeba amisagan. is ambobs: "es aris maxinji<br />
fantomebi, romlebic gonebas mparaven, ara sagnebi romelsac me vqmni,<br />
aramed sagnebi, romlebic majadoeben me" (Hawthorne 1860: 61). mayurebeli<br />
iqve aRmoaCens Cveulebriv cxovrebiseul naxatebs "romlebic qals<br />
sulierebas aniWeben" miriamis portretebs yovelTvis "Rrma sevdis daRi<br />
azis. misi avtoportretidan iyureba Rrma, Savi, Tvalebi Savi, sqeli Tma,<br />
mdidruli sevdiani silamaze, riTic gaJRenTilia misi saxelosno.”<br />
(Hawthorne 1860: 65)<br />
G gansxvavebiT miriamisagan, hildas xelovnebis nimuSebi<br />
originalurobiT ar gamoirCeva, am faqtiT avtori kidev erTxel<br />
gviCvenebs am or pirovnebas Soris gansxvavebas. is SesaniSnav aslebs<br />
akeTebs. Cans, rom iWers "Suqs, romelic Zvelma ostatma datova<br />
originalze” (Hawthorne 1865: 78) hilda Tavis eTerul samyaroSi cxovrobs<br />
da anTebul lampars inaxavs sibnelis Tavze. misi Sedevri, romelsac<br />
sakuTari avtoportreti warmoadgens aslia. is winaswarmetyvelebs<br />
beatriCe CenCis wamebul umankoebas. misi naxatebi, misi cxovrebis msgavsad,<br />
moklebulni arian "realobas, rac mxolod realur cxovrebasTan<br />
siaxloveSi modis, wlebTan da gamocdilebasTan erTad. man unda<br />
ganicados bneli Zaladobis Sexeba, rac miscems mis eskizebs im<br />
cvlilebas, rac WirdebaT” (Hawthorne 1865: 74) hildas Tavisi umankoebis<br />
wyalobiT SesaniSnavi Sinagani xedva gaaCnia, risi wyalobiTac is<br />
brwyinvled iRebs Sedevrebis aslebs.<br />
kenionis xasiaTi yvelaze kargad albaT mis saxelosnoSi<br />
muSaobis procesSi ixsneba. "sadac xelovanis SemoqmedebiTi Zala<br />
deformirebulia...sityviT" (Hawthorne 1865: 148) aq mkiTxvels SeuZlia naxos<br />
hildas TeTri xeli, TiTqmis miriamis msgavsi kleopatra da donatelos<br />
dausrulebeli biusti, romelic sulis evoluciis gamocanis gansasjelad<br />
gamodgeba. moqandake kenioni, marmariloSi samganzomilebian xatebas<br />
123
gvTavazobs, rac Cvens Tvalwin iRebs formas. erTdros tyis qmnilebebTan<br />
moTamaSe donatelo Tavisi miTiuri harmoniiT ufro metad velur bunebas<br />
ekuTnis, sadac TviT Citebic ki cnoben mas, rogroc naTesavs.<br />
“blaiTdeilis romensis” Txrobis ganviTarebis manZilze, avtori<br />
ufro da ufro interesdeba koverdeilis, rogorc damkvirveblis<br />
statusiT. am problemas misTvis literaturuli da moraluri datvirTva<br />
aqvs. upatiebel codvas Cadis is, vinc gamocdilebiT, Rrma inteleqtis<br />
saSualebiT adamianis gulze Zaladobs. “blaiTdeilis romensSi” naTlad<br />
Cans, romHhoTorni Segnebulad atarebs eqsperiments Tavis<br />
msofmxedvelobaze. ganmeorebiT aRwers mTxrobel koverdeils. rogorc<br />
Tavisi poziciidan gamomdinare damkvirvebeli, Cveni mTxrobeli<br />
umniSvnelo, meorexarisxovani poetia. is sakmaod egoisturia,<br />
pretenziuli, gulgrili da zomierad ironiuli. koverdeili eloliaveba<br />
mis Sinagan azrs adamianebisa da sagnebis Sesaxeb. aris raRac ukanono da<br />
winaaRmdegobrivi mis irgvliv. is cxovrebas SefarviT Wvrets. miSelKduni<br />
mas voyer uwodebs. (adamiani visi avadmyofuri cnobismoyvareoba<br />
erotikuli scenebis xedviT kmayofildeba) xSirad wiTldeba da cota<br />
mfrTxalic aris. Aavtori, romelmac daajildova es gmiri pirvel pirSi<br />
mTxrobelis privilegirebuli poziciiT, ver svams kiTxvis niSnis qveS mis<br />
saqciels da verc uflebas aZlevs ufro Rrmad Caerios mis moqmedebaSi.A<br />
hoTorni misTvis Cveuli meTodiT mkiTxvels statikur scenebSi axedebs,<br />
tovebs adgils mkiTxvelisaTvis moTxrobaSi, saidanac Cven vamCnevT<br />
scenebs da vuyurebT. Dsainteresoa damkvirveblis poziciebis cvla. Cven<br />
vakvirdebiT gmirebs axlo xedidan, zogjer ufro Soridan. Cven vxedavT<br />
maT Teatralurad CarCoSi Casmuls, pansionatis ukana fanjaraSi, ise<br />
rogorc koverdeili akvirdeba maT mopirdapire Senobis zeda oTaxidan.<br />
M mkiTxveli sagnebs gansxvavebulad uyurebs. igiDdamokidebulia<br />
koverdeilis janmrTelobasa Tu xasiaTis mdgomareobaze. roca is avadaa<br />
da ciebcxeleba aqvs, misi aRqmis unari gamaxvilebulia, raRac<br />
avadmyofuri, paTologiuri Cans mis pirovnebaSi. igi mojadoebuli iyo<br />
zenobias seqsualurobiT, magram Semdeg Tavs uflebas aZlevs uwodos mas<br />
“kudiani jadoqari“ (Hawthorne 1865: 55) da ainteresebs zenobias cxovrebaSi<br />
“qalis arsebobis mTavari movlena Tu iyo realizebuli”. (Hawthorne 1865:<br />
124
56) GgamojanmrTelebis Semdeg avtori migvaniSnebs, rom misi avadoba<br />
raRac sikvdilis msgavsi iyo, misi gamojansaReba ki xelaxla dabadebis<br />
tolfasi. is realobaSi xelaxla daibada, ukve SeeZleba uSiSrad da<br />
uSecdomod gaanalizos furieristuli erToba da misi mcxovreblebi,<br />
radgan mas marTlac SeuZlia Rirseuli gamWriaxobiT gaumklavdes<br />
sagnebs, movlenebs, Tu siRrmiseulad ara, sworad mainc xedavs maT. is<br />
cdilobs Caixedos sxvebis TvalebSi da sxvaTa TvaliT daakvirdes<br />
samyaros, raTa Seadaros ras xedavs Tavad da ras xedaven sxvebi.<br />
koverdeili uaryofs holinguorsis liderobas, roca acnobierebs, rom es<br />
ukanaskneli misi megobrebisgan iTxovs uari Tqvan uflebaze, sakuTari<br />
TvaliTac dainaxon da azri gamoTqvan.<br />
koverdeilis pozicia moTxrobaSi, “mogvagonebs qoros klasikur<br />
dadgmaSi, romelic pirovnuli mniSvnelobis gaucxoebis SesaZleblobas<br />
hgavs” (Hawthorne 1865: 116) misi urTierToba sxva gmirebTan gamoixateba<br />
simpatiiT, rasac is maT mimarT grZnobs, radgan xedavs, rom maTma<br />
SesaZleblobebma Tavisi Tavi amowura. nawarmoebis bolos gulgrili<br />
damkvirveblisaTvis gadauwyveteli dilemma Tavad ambis TxrobaSi Cans. “es<br />
iyo naRvliani da saxifaTo, CavCurCule Cems Tavs, iyo metismetad axlo<br />
naTesaobaSi vnebebTan, SecdomebTan da im individebis warumateblobasTan,<br />
vinc sakuTari wris SigniT dgas, romelSic me Tu Sevabije, es iqneba<br />
daupatiJebeli stumroba, TviTmarqvioba da im riskis tolfasi, romlis<br />
Sefaseba me ar SemiZlia” (Hawthorne 1865: 240)<br />
E es aris mtkice moraluroba, rac hoTorns mTeli romensis<br />
ganmavlobaSi ainteresebs da awuxebs. marTalia mkiTxvelic<br />
dainteresebulia, magram unda aRiniSnos, rom hoTorni albaT ukeTes<br />
romans dawerda Tu nebas darTavda mis damkvirvebels daenaxa is, risi<br />
danaxvac SeeZlo, nacvlad imisa, rasac amowmebda dakvirvebis moraluri<br />
TvalsazrisiT. am romensSi hoTorni ewinaaRmdegeba dilemmas, rasac<br />
ganapirobebs misi moraluri msofmxedvloba. is rogorc mwerali<br />
detalurad Seiswavlis mis gmirebs magram ara aqvs SesaZlebloba maTTan<br />
erTad gaiziaros maTi arasrulyofili humanuroba, Seimecnos sakuTari<br />
msgavseba maT gamocdilebasa da bediswerasTan.<br />
125
3. 3 Txrobis struqtura da simboloebi <strong>hoTornis</strong> romantikul<br />
romanSi<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> formaze dakvirveba <strong>hoTornis</strong> romensebis<br />
originalurobas adasturebs. “alisferi asomTavruli” agebulia<br />
<strong>romantikuli</strong> poetikis safuZvelze. nawarmoebi mdidaria simboloebiT,<br />
arsebobs mosazreba, rom is erTerTi pirveli simbolikuri romensia<br />
amerikul literaturaSi. metaforisagan gansxvavebiT simbolo cvlilebas<br />
aRwers meti siRrmiT da ZaliT. Ggarda sagnebisa, adamianebic anu wignis<br />
gmirebi SeiZleba aRqmulni iqnan rogorc simboloebi, magaliTad artur<br />
dimsdeili Tavisi Rrma tkiviliT da gancdebiT simbolurad gamoxatavs<br />
simarTlis namdvil Rirebulebas da ironias misi miuRwevlobis gamo.<br />
<strong>hoTornis</strong>euli teqnikis erTerTi mniSvnelovani maxasiaTebeli, riTic igi<br />
ase efeqturad tvirTavs mkiTxvels, aris misi moTxrobis atmosferos<br />
SeqmnisaTvis garemos ganlageba. romensSi “alisferi asomTavruli” mTeli<br />
ambavi xdeba patara kolonialur qalaq bostonSi da mis SemogarenSi.<br />
qalaqis gareT mdebare Savi tye Zlieri simboloa borotebasa da<br />
amoralobasTan mimarTebaSi. mTxrobeli roca tyeze saubrobs, aRwers<br />
sacalfexo biliks, romelic Sedis “pirvelyofil tyeSi, es tye ise<br />
mWidrod gekvroda gars, iseTi bneli da sqeli iyo Sens irgvliv”, esTeris<br />
warmodgenaSi es tye morals ukavSirdeba, “romlis udabur labirinTSi<br />
amdeni ixetiala” (Hawthorne 1852: 164) avtori xSirad mimarTavs romantikul<br />
simbolikas. <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> dasawyisi da daboloeba wiTeli da<br />
Savi feris simboloebiT aris aRniSnuli, siyvarulisa da siZulvilis<br />
ferebiT. nawarmoebi iwyeba ori simboloTi: cixe- "civilizaciis Savi<br />
yvavili"( Hawthorne 1852: 45) da iqve cixis karTan ayvavebuli vardis buCqi,<br />
nazi, vardisferi yvavilebiT, cixe pirvelive gverdze ganasaxierebs<br />
adamianze Zaladobis faqts. miuxedavad imisa, rom es qalaqi axali<br />
126
dasaxlebaa, Tavad cixe ukve aRbeWdilia amindis laqebiT da rac kidev<br />
ufro pirquSs xdis mis fasads, qalaqic nacrisferia mis mcxovreblebTan<br />
erTad “romelTac arasodes unaxavT axalgazrdoba” (Hawthorne 1852: 46)<br />
TiTqos es qalaqi imdenad hgavs im pirquS tyes, romelic gars akravs rom<br />
STanTqmulia misgan. avtori cixis SesasvlelTan veluri vardis buCqs<br />
amozrdis, TiTqos cdilobs sinaTle Semoitanos xis Senobis win<br />
Segrovili puritanebis pirquS da CaJamul suraTSi. vardebi, romelic<br />
cixis karTan "uxsovari droidan izrdeba”, mSvenierebis, sicocxlis<br />
poeturi simboloa, romlis ganadgureba arc ise iolia. nazi yvavilebi<br />
Crdilaven adamianuri urTierTobebis arabunebrivobas, rac Tavad<br />
adamianebma ganapirobes da romlis Sedegic esTer prinis naRvliani<br />
istoriaa. "ramdenadac es buCqi imyofeba Cveni Txrobis zRurblze,<br />
romelic saTaves iRebs uborotesi SesarTavidan, Cven mxolod erTi ram<br />
gvrCeba, movwyvitoT yvavili da mkiTxvels SevTavazoT. Cven vimedovnebT<br />
rom is iqneba simbolo sxva, mSvenieri, cxovrebis gzaze gazrdili<br />
gasulierebuli yvavilisa. egeb man SeZlos Seamsubuqos am moTxrobis<br />
bneli dasasruli adamianur sisustesa da sircxvilze" (Hawthorne 1852: 46).<br />
am simboloebiT aseve aRiniSneba romensis ZiriTadi konfliqti<br />
puritanTa mkacr morals da siyvarulis Tavisufal grZnobas Soris.<br />
nawarmoebis kiTxvisas gvagondeba mwerlis sityvebi misi mxatvruli<br />
azrovnebis simbolikuri saxeebis mniSvnelobis Sesaxeb: "me ar SemiZlia<br />
gamovyo idea im simbolosgan, romelSic igi Tavis Tavs asaxavs" (More 1904)<br />
<strong>romanis</strong> epilogSi dimsdeilisa da esTeris saflavis aRwerisas kvlav<br />
wiTelis da Savis simbolikaa mocemuli. Sav mindorze wiTeli aso “a“<br />
gizgizebs. wiTel fers puritanebi jojoxeTis alad Tvlidnen,<br />
sataniseul wyeul cecxlad. romensis gmiris wyalobiT igi brZolisa da<br />
siyvarulis ferad gadaiqca, sulieri siZlieris, an angelozis aRmniSvnel<br />
asod. simbolika romensis bolomde aqtualuria. bostonis idumal<br />
codvilTan Sexvedrisas esTeris gulze aso “a” wiTlad gaibrwyinebs.<br />
igive “a” Cndeba dimsdeilis SiSvel mkerdze, rogorc saidumlo codvis<br />
simbolo. nawarmoebi da misi saTauri "alisferi asomTavruli” fers, Suqs,<br />
Crdilovan figurebs gvTavazobs da yovelive es gansxvavebuladac aris<br />
gamoyenebuli romensSi. hoTorni Suqis saSualebiT misi xasiaTebis<br />
127
daniSnulebas da kontrastuli scenebs gamoxatavs moTxrobis<br />
struqturaSi. dimsdeilis sifermkrTale, romelsac xSirad axsenebs,<br />
ufro mets niSnavs vidre ubralod saxis feri, is migvaniSnebs "sulis<br />
bnel saidumloebaze”. am SemTxvevaSi kontrastic aris gamoyenebuli, roca<br />
STagonebis sicxe iwvis mis loyaze, saxes sikvdilis feri anarekli<br />
dasTamaSebs. esTeris pirveli gamoCenisTanave ferze keTdeba aqcenti,<br />
wiTeli amoqarguli aso “a”, wiTeli tansacmeli da oqrosferi Zafis<br />
brwyinvaleba. hoTorni saubrobs qalis "Rrma, Sav Tvalebze, mzis Suqis<br />
anareklze, romelic Sav mbzinvare Tmaze cialebs". (Hawthorne 1852: 50)<br />
isini, vinc mas adrec icnobdnen, elodnen, rom qals naxavdnen<br />
Sepyrobils, ubedurebis RrubliT dabnelebuls. axla ki gaocebuli da<br />
Secbunebuli uyureben rogor anaTebs misi mSveniereba. H(Hawthorne 1952: 50)<br />
wiTeli qsovili Cilinguorsis TiTis miTiTebiT TiTqos kidev ufro<br />
mkveTr wiTel fers Rebulobs da cxeldeba. misi samosi Cveulebisamebr<br />
pirquSia, "misi fermkrTali loyebi mxolod zogjer xdeba muqi wiTeli.”<br />
(Hawthorne 1952: 216) gmiris aseTi aRwera xazs usvams mis iZulebiT<br />
epitimias. misi Tmis pirquSi, nacrisferi Tavsaburavi garegnulad<br />
Seesabameba sazogadoebis moTxovnebs. tyeSi esTeri iZrobs Tavsaburavs da<br />
Tmebi "muqi, sqeli, mis beWebze iyreba, SuqiT savse misi Tvalebis sxivi,<br />
piris irgvliv mociale nazi Rimili, axla loyebze varvarebs, romelic<br />
amdenxans fermkrTali iyo" (Hawthorne 1952: 176) momentalurad romensis<br />
gmiri warmogvidgeba mSvenier, didebuli garegnobis qalad, ris<br />
uflebasac mas tyeSi yofna aZlevs. Tumca perlis daJinebuli TxovniT, is<br />
kvlav ibrunebs alisfer asos, ikravs Tmas TiTqos "am asoSi iyos<br />
damRupveli, damferflavi Selocva, jado. misi mSveniereba, misi qalobis<br />
siTbo da simdidre midis, kvdeba msgavsad gamqrali mzis Suqisa da<br />
nacrisferi Crdili kvlav ecema mas" (Hawthorne 1952: 198)<br />
Cilinguorsi esTers pirvelad axsendeba rogorc "fermkrTali,<br />
gamxdari studenti dabinduli TvalebiT". (Hawthorne 1952: 54) Tumca am<br />
Tvalebs adamianis sulSi Caxedvis Zala hqondaT. eSafotTan mdgar<br />
Cilinguorss, romelic esTeris dasjis sayureblad aris mosuli, Zlieri<br />
emociisgan saxe CaSavebuli aqvs. misi Tvalebi saocrad elaven, imis<br />
mcdelobiT, rom esTeris saidumlo amoicnon. roca is dimsdeils<br />
128
akvirdeba, misi saxis nakvTebi cvlilebas ganicdis. "misi muqi saxis feri<br />
ufro pirquSi da bneli xdeba. Rimili, romliTac rojeri zogjer<br />
cdilobs niRabi aifaros da WeSmariti saxe damalos, mis saxeze<br />
damcinavad ifeTqebs xolme da zogjer wiTeli Suqi cialebs mis saxeze,<br />
romelic drodadro Tvalebidan anaTebs, TiTqos misi suli cecxlSia da<br />
mis mkerdSi varvarebs.” (Hawthorne 1952: 147) bolo suraTSi Cilinguorsi<br />
dgas "carieli, suleluri saxis gamometyvelebiT,” TiTqos sicocxle<br />
dasrulda. marTlac mizani aRar arsebobs da jojoxeTis Suqic qreba.<br />
perls da alisfer asomTavruls esTerisgan boZebuli<br />
erTnairi brwyinvaleba aqvT. "bavSvis dabadebisTanave axali sicocxlis<br />
TeTrma da wminda sxivebma waiRes muqi wiTlis, oqrosferis Rrma laqebi.<br />
cecxlis alis brwyinva, Savi Crdili". (Hawthorne 1952: 80) marTalia<br />
"Rrublis msgavsi sasowarkveTa da pirquSoba aris am bavSvSi, magram<br />
ganaTebuli bavSvuri xasiaTis dilis msgavsi brwyinvalebiT" (Hawthorne<br />
1952: 81) misi SesaniSnavi kaba da aqsesuarebi, misi mSvenierebis didebuleba<br />
"kotejis Sav iatakze qmnis brwyinvale cialis wres mis irgvliv” Hawthorne<br />
1852: 80) roca gubernatoris saxlSi Tavisi mdidruli mSvenierebiT<br />
gabrwyinebuli perli gamoCndeba, avtori aRniSnavs, rom “masSi da mis<br />
irgvliv cecxlia" (Hawthorne 1852: 89) misi muqi wiTeli velvetis tunika<br />
"amoqarguli fantaziiTa da ayvavebuli oqros ZafiT, mas yvelaze kaSkaSa,<br />
patara cecxlis enad aqcevs, romelsac odesme ucekvia dedamiwaze<br />
(Hawthorne 1852: 89) aseTi emfatikuri analogia alisfer asomTavrulsa da<br />
perls Soris esTeris avadmyofuri warmosaxvis nayofia. arCevnebis dRes<br />
gamowyobili perli gavs "peplis frTis mravalferovan brwyinvalebas an<br />
kaSkaSa yvavilis furclidan gadmoxatul silamazes" (Hawthorne 1852: 197)<br />
an "briliantis cimcims, romelic anaTebs da cialebs (Hawthorne 1852: 197)<br />
magram perlis xasiaTs mTeli misi brwinvalebis miuxedavad, aqvs "mZime<br />
liTonis brwyinva, romelsac mxolod mwuxareba Tu Searbilebs" (Hawthorne<br />
1852: 197).<br />
hoTorni aseve warmatebiT iyenebs Suqs TxrobiTi struqturis<br />
ganviTarebisTvis. wignis pirveli scena gazafxulis dilas iwyeba. bneli<br />
cixis karebidan da martoxela vardis buCqidan. naTel dilas mzis Suqi<br />
Cndeba qalaqis Sav CrdilSi, Semdeg mTvlemare bavSvi gamoyavT "dRis<br />
129
naTel Suqze, cixis nacrisferi bindidan.” (Hawthorne 1852: 48) is alisferi<br />
asomTavruliT ganaTebul esTers gamoyavs rogorc "usamarTloba,<br />
gamoTreuli mzis Suqze" (Hawthorne 1852: 49) aq erTgvari Seusabamoba Cans,<br />
erTis mxriv saWiroa simarTle yvelam gaigos, magram roca adamianebi<br />
Tavis Tavze iReben aseT gasamarTlebas, es ukve dauSvebelia. cxeli<br />
SuadRis mze wvavs esTers da Suqs hfens mis sircxvils. es is qalia, vinc<br />
keriis wynari cecxlis gverdiT unda ijdes. am mzis Suqzeve gamodis<br />
gubernatori, RvTis msaxur jon uilsonTan erTad, visi qadagebac am<br />
simbolos axal SiSs Zens, radgan misi Seferiloba jojoxeTis ormos<br />
alebidan aris warmoSobili. isini, vinc esTers Tvals adevnebs, roca is<br />
kvlav qreba cixis kars miRma, fiqroben rom alisferi asomTavruli<br />
"movarvare cecxlis alis msgavs sxivebs isvris cixis bnel gasasvlelSi"<br />
(Hawthorne 1952: 63) ase rom pirveli didi scena iwyeba da mTavrdeba cixis<br />
sibneleSi da gaSlilia mzis kaSkaSa Suqze.<br />
scenas gubernatoris saxlis derefanSi gansxvavebuli ganaTeba<br />
aqvs. saxlis viTom mxiaruli interieri matyuaraa. Ffanjrebidan Semosuli<br />
mzis Suqi civ, saomar sagnebs ecema. abjars, muzarads, gamoberil<br />
sarkeebs, romlebic adideben alisfer asomTavruls yovelgvari<br />
proporciis gareSe da perlis sicelqes ise ireklaven, rom bavSvi ki ara,<br />
eSmaki gegoneba. avtori yuradRebas amaxvilebs muzaradidan da abjridan<br />
areklil Suqze, romelic mkacr puritanebs gvaxsenebs.<br />
Tavisi gansakuTrebuli ganaTeba aqvs SuaRames eSafotis scenas.<br />
"bneli Rame dafarulia ganurCeveli Rrublis safariT, romelic cis<br />
mTel sivrces axSobs ....bneli nacrisferi SuaRame" (Hawthorne 1852: 128)<br />
moCvenebis msgavsi beberi gubernatori TeTri CaCiT da saRamuri perangiT<br />
fanjridan iyureba. sxva fanjaraSi kudiani qalis lampa anaTebs. Semdeg<br />
kvlav sibnele dgeba. nelnela perlisa da esTeris figurebi ikveTeba am<br />
sibneleSi. isini mRvdelTan erTadAeSafotTan dganan. Ddimsdeils ar<br />
SeuZlia dRisiT iq dadgoma, amitom mxolod umaRlesi samsjavros winaSe<br />
warsdgebian samiveni erTad. "am samyaros dRis Suqma Cveni Sexvedra ar<br />
unda dainaxos... mRvdeli Tavisi Seryeuli gonebiT fiqrobs, rom alisfer<br />
aso “a”-s caze gaelvebuls xedavs (Hawthorne 1852: 141) roca Cilinguorsi<br />
Caivlis, am scenis ganaTeba gansakuTrebiT kontrastulia adreul<br />
130
scenebTan SedarebiT. GgavixsenoT, rom am epizodSi dimsdeili erTgvarad<br />
dascinis monaniebas, simarTles siyalbed aqcevs, ise, rom Tavad TiTqmis<br />
SeSlilobamde midis. misi SeSlili xarxari perls aocebs. Sesabamisad<br />
aseT situaciaSi meteoris gamoCena yvelaze Sesaferisi ganaTebaa.<br />
tyis scenas gansxvavebuli tipis ganaTeba aqvs. roca esTeri da<br />
perli tyeSi Sedian, "moTamaSe mzis Suqi bilikze cimcimebs,” (Hawthorne<br />
1852: 159) magram roca isini uaxlovdebian qreba, dedaSvilis ukan mrume<br />
naRvliani Crdili rCeba, perli cdilobs mzis Suqis daWeras, magram<br />
esTeri ver bedavs xelis gawvdenas, raTa xelisgulSi moiqcios is.<br />
daburul tyeSi wyvilisTvis Znelia gaiazron erTmaneTis sxeulebrivi Tu<br />
qmediTi arseboba. isini efarebian Crdilian tyes da salaparakod jdebian.<br />
amjerad tyis wyvdiadi ufro Zvirfasia, vidre oqrosferi Suqi. mxolod<br />
aq, mcire xniT warmogvidgeba artur dimsdeili Tavisi WeSmariti saxiT,<br />
radgan mxolod esTeri xedavs mas. es aris mcire epizodi. yvela sxva<br />
SemTxvevaSi mRvdeli yalbia RmerTisa da kacis winaSe. Sesabamisad,<br />
dimsdeilis am wuTier bunebriobaSi, hoTorni nebas rTavs velur,<br />
mkrexelur tyis bunebas, wyvils mzis Suqis nakadi daafrqvios, rogorc<br />
zecis moulodneli gaRimeba "sixarulis momniWebeli TiToeuli mwvane<br />
foTlisaTvis, yviTeli, mkvdari foTlebis oqrosfrad gardamqmneli da<br />
didebuli xeebis nacrisferi zros gamnaTebeli". (Hawthorne 1852: 176)<br />
sagnebi, romlebic amdenxans Crdilebs qmnidnen, axla sinaTles asxiveben.<br />
“siyvarulisTvis yovelTvis unda iyos mzis Suqi, romelic iseTi<br />
brwyinvalebiT avsebs guls, rom man Semdeg garesamyaro aavsos” (Hawthorne<br />
1852: 177) perlic mzis Suqis zolze dgas, magram nakadulis meore mxares<br />
da roca sabolood midian, Wala rCeba "marto bneli, beberi xeebiT. es<br />
aris bunebis Rimili siyvarulisadmi”. magram rogorc avtori aRniSnavs es<br />
mxolod wamieria, radgan aq aris perli da alisferi asomTavruli. anu<br />
jerac arsebobs sazogadoebis nawili da kanoni, romelsac isini unda<br />
daemorCilon.<br />
axali inglisis dResaswauli Seferilia indielebiT,<br />
mezRvaurebiT. TviT pirquSi puritanebic ki ufro mxiarul samosSi arian<br />
naCvenebi, vidre Cveulebriv. mzis Suqi didxans cialebs iaraRze, abjarze,<br />
da perlic xtis da cialebs "briliantis msgavsad.” mister hibinsi<br />
131
igonebs, rom alisferi asomTavruli, romelsac mzis Suqze yvela xedavs,<br />
"varvarebs, rogorc cecxli sibneleSi (Hawthorne 1852: 172). "meridianidan<br />
mcired gadaxrili mze mRvdels anaTebs da simkveTres Zens mis figuras,<br />
romelic samyarosgan gancalkevebiT dgas. da mis vedrebas maradiuli<br />
samsjavros sakurTxevelze debs" (Hawthorne 1852: 219) aseTia pirquSi<br />
legenda "Semsubuqebuli mxolod erTi marad gaciskrovnebuli movarvare<br />
sinaTlis wertiliT, ufro pirquSiT vidre Crdilia: Sav mdeloze wiTlad<br />
agizgizebuli “alisferi asomTavruli”. (Hawthorne 1852: 222)<br />
“marmarilos favnSi” ise rogorc “alisfer asomTavrulSi”,<br />
avtorma kidev erTxel warmatebiT gamoiyena Suqis efeqti. "Suqi yvela<br />
mxridan anaTebs interiers da buravs mas cocxali didebulebiT".<br />
(Hawthorne 1852: 54) rogorc ferebi gardaqmnian Cveulebriv dRis Suqs<br />
simdidris da didebulebis saswaulad, hoTorni amgvarad aviTarebs mis<br />
xasiaTebs Suqisa da feris saSualebiT. miriami yvelaze brwyinvale da<br />
feradovania sxva gmirebTan SedarebiT. is <strong>hoTornis</strong> pirquSi mSvenierebis<br />
mqone qalTa ricxvs ekuTnis. mis Sesaxeb avtori ambobs, rom “mis bunebas<br />
ferTaA simravle aqvs". (Hawthorne 1866: 33) an vxedavT "fermkrTali<br />
cremlebiT dalaqavebuli saxiT,' xasiaTiT, romelic mexis wvimasaviT<br />
Camoivlis da mzis Suqs isev tovebs (Hawthorne 1860: 266) qali mogvagonebs<br />
Suqis im erTerT saxeobas, romelic "saswauls iwvevs da aiZulebs anaTos<br />
Cvens winaSe" (Hawthorne 1860: 11) misi CiraRdnis ciali katakombebSi mis<br />
seriozul saxes fens naTels, rac "ewinaaRmdegeba sicilis sxivs mis Sav<br />
TvalebSi" (Hawthorne 1860: 48) magram qalis dawvrilebiTi aRwera ar aris<br />
mocemuli, sanam avtori donatelos ar aCvenebs miriamis avtoportrets.<br />
hoTornma winaswar ganWvrita es SemTxveva, raTaA miriamis mSveniereba<br />
mietana mkiTxvelamde. es portreti gviCvenebs saxis fers "arc vardisferi<br />
yvaoda, arc fermkrTali iyo, Savi Tvalebi gaocebdaTATavisi siRrmiT.<br />
araviTari vulgaruli brwyinvaleba sxva qalebis Savi kululebisa, mis<br />
Sav sqel Tmebs gvirgvinad rom adga mis Tavs ufro muqi didebuleba<br />
hqonda." (Hawthorne 1860: 65). donatelos eqstazis danaxvisas, roca is<br />
suraTs uyurebs "siamovnebis Rimili abrwyinebs mis saxes, Tumca misi<br />
Tvalebi zizRsac asxiveben. roca naTel, bunebriv Rimils xedavs mis<br />
saxeze, donatelos surs es Rimili suraTzec anaTebdes" (Hawthorne 1860:<br />
132
67) hoTorni qalis xasiaTis ganxilvis drosac inarCunebs bundovan,<br />
idumal moments. axatvinebs avtoportrets qalaqgareT, vilaSi "mzis Suqis<br />
sxivi cialebs da anaTebs misi saxis fermkrTal muq mSvenebas” (Hawthorne<br />
1860: 99) aq “is ganaTebulia Sinagani aliT, mis loyebs movarvare cecxli<br />
avsebs da mis Tvalis gugebSi cekvavs" (Hawthorne 1860: 107) magram miriams<br />
kvlav ubrundeba Savi emocia, rogorc ki misi modeli tyis cekvas<br />
Sewyvets. momentalurad irRveva mzis Suqi, rasac is donateloSi<br />
poulobs. es momenti TiTqos mianiSnebs, rom qalis "TeTri xeli erTxel<br />
dalaqavebuli iyo muqi wiTeli laqiT” (Hawthorne 1860: 125) is fiqrobs, rom<br />
"codvam daalaqava donatelos mxiaruli buneba siSaviT” (Hawthorne 1860:<br />
199) mwuxareba aZlierebs mis eWvebs RmerTis yovlisSemZleobis Sesaxeb da<br />
hildas eubneba rom mocemuli momentisaTvis es Zalian Znelia misTvis.<br />
sisxliani danaSauli mis urTierTobas donatelosTan amyarebs, magram<br />
mere "veluri eqstazi gaqra da CaiZira cecxlis mkvdar ferflSi,<br />
romelic erT dros ase Zlier anaTebda” (Hawthorne 1860: 223) mkvlelobis<br />
Semdeg qali gamoCndeba kenionis salonSi Zalian fermkrTali da SavebSi<br />
Cacmuli. Semdeg imedi, rom donatelos kvlav uyvars, aferadebs misi<br />
loyebis sifermkrTales, rodesac miriami kenions gamoecxadeba karetiT,<br />
gazis lampis Suqi anaTebs mis saxes. mxatvari xedavs mas mdidrul<br />
samosSi da amCnevs mis saboloo cvlilebas, rac nawilobriv gamowveulia<br />
mis mkerdze dabneuli Zvirfasi gemmiT, "rac samxreTis cis varskvlavis<br />
msgavsad wiTeli cialiT anaTebda. es feradi Suqi TiTqos mis bunebaSi<br />
movarvare vnebebs gamoxatavs, rac dakristalda mis mkerdze da exla<br />
cimcimebda ufro brwyinvaled, vidre odesme, misi gulis emociis<br />
Sesabamisad" (Hawthorne 1866: 209). karnavalis dros miriami Cndeba "erTerT<br />
im brwyinvale kostumSi, romelic uxvad Rvioda muqi wiTeliT da<br />
gawyobili iyo oqrosferi naqargiT" (Hawthorne 1866: 244) Tumca misi Rimili<br />
melanqoliur Tvalebs anaTebda. kenioni xvdeba, rom "misi niRabis ukan<br />
fermkrTali cremliT dalaqavebuli saxe imaleba.” (Hawthorne 1866: 270)<br />
rogorc vxedavT, hoTornma feradi SuqiT warmatebiT SeZlo daexata<br />
cvalebadi, yovelTvis idumali qalis saxe.<br />
donatelos uyvars "kurTxeuli dRis Suqi" (Hawthorne 1860: 38) da<br />
eSinia sibnelis. igi asocirdeba "erT brwyinvale sxivTan, romelic<br />
133
axerxebs icialos da icelqos miriamis Crdiliani oTaxis kedlebis<br />
garSemo" (Hawthorne 1860: 64) igive mzis Suqis sxivi qalaqgareT vilaSi<br />
moZraobs miriamis pirquS meditaciebSi. cekvis dros "is asxivebs<br />
mxiarulebas mTeli misi cocxali, moZravi pirovnebiT. (Hawthorne 1886: 136)<br />
magram ucnobis gamoCena grevis SadrevanTan, donatelos cxoveluri<br />
sibraziT aRanTebs "vefxvis msgavsad, veluri naperwkali anaTebs misi<br />
Tvalebidan (Hawthorne 1860: 187), misi siyvaruli miriamisadmi umaRles<br />
grZnobas gamoxatavs da mis saxes aciskrovnebs. mkvlelobis Semdeg ki ukve<br />
"brazi varvarebs mis saxeze da anaTebs misi Tvalebidan.” (Hawthorne 1860:<br />
203) Tumca "aq ukve inteleqtis Suqi irekleba, romelic vnebam warmoSva<br />
masSi H(Hawthorne 1860: 123) mogvianebiT mis pirovnebas "muqi sqeli Rrubeli<br />
amZimebs, xasiaTi pirquSdeba codvis SecnobiTa da mwuxarebiT" (Hawthorne<br />
2004: 124) kenioni am tragediis Semdeg erTxel isev xedavs velur anarekls<br />
donatelos TvalebSi "tyeSi SemTxveviT SemofeTebuli mglis msgavss"<br />
Hawthorne 1860: 19) maSin, roca miriamis saxels axsenebs. codvis Secnobis<br />
mere misi cxovreba icvleba. is im biWs gavs, romelmac Zveli WeSmariteba<br />
aRmoaCina rom "dro mifrinavs magram Tavis Crdils ukan tovebs."<br />
(Hawthorne 1860: 7) sabolood kenionis SemoTavazebiT, rom mSvidoba<br />
SeiZleba kacobriobis samsaxurSi movides "misi saxe naTdeba<br />
varskvlavebis qvemoT" H (Hawthorne 1860: 64) donatelos pirovnebaSi<br />
antikuri favnis Tvisebebi cecxlis Suqs hgavs da ara mzisas, rac mas<br />
adamianur qmnilebad aqcevs. magram es Suqi mas mxolod sinanulis<br />
gancdis Semdeg daubrunda, sinanulis da rwmenis, radgan is zecis<br />
winaaRmdeg ibrZvis Tavisi axalaRmoCenili suliT.<br />
hildas, "TeTrebSi Cacmul wesier gogonas" (Hawthorne 1860: 70)<br />
avtori hilda mtreds uwodebs. mis umankoebas araviTari eWvi da Crdili<br />
ar adgeba. "Ria yavisferi kululebiT, jansaRi saxis feriT, misi saxe<br />
mSvenieri da eldis momgvrelia, TiTqos Sinagani fiqri da grZnoba amodis<br />
zedapirze, anaTebs da isev SigniT suls ubrundeba." (Hawthorne 1860:<br />
83)GegonebodaT, rom “hilda xiluli iyo misi sulis mzis SuqiT" (Hawthorne<br />
1860: 83) "TeTri mtredebi da TeTri fiqrebi misi kompanionebi arian"<br />
(Hawthorne 1860: 144) is naxevrad idealuri qmnilebaa. rogorc miriami<br />
ambobs, "hilda ar cxovrobs Cvens mokvdav atmosferoSi da Zneli iqneba<br />
134
misi gulis mogeba ise, rogorc TeTri Citis Secdena da Camotyueba cis<br />
mziani Tavisuflebidan" (Hawthorne 1860: 155) kenionic aseve xedavs "hildas<br />
bunebis TeTr, mokaSkaSe sisufTaves, rogorc calke substancias.”<br />
(Hawthorne 1860: 168) mkvlelobis Semdeg, TeTri hilda damwuxrebuli zis.<br />
"misi goneba, bunebrivi sicocxlis siyvaruliT mzis Suqis ase msgavsi,<br />
moZraobs fiqridan fiqramde" (Hawthorne 1860: 254) magram ver poulobs<br />
dasayrdens, radgan exla miriamis bneli saidumlo aqvs Sesanaxi. roca<br />
hilda piradad ejaxeba satanis arsebobas samyaroSi, "TiTqos iseTma<br />
bnelma Rrubelma Seikra piri dilis Suqze, rom aRar gegoneba Tu mzis<br />
Suqi arsebobs mis Tavze an ukan (Hawthorne 1860: 132) hildas saSineli<br />
martooba civi sapatimroa, romelic "nacrisfer bindbundSi ifarebs mas"<br />
Hawthorne 1866: 134) avtors surs dagvanaxos, rom umankoeba sxvisi<br />
danaSaulis gamo itanjeba, ramac mis TeTr samoss sisxlis laqa daaCnia.<br />
satanam "ise farTed gaSala misi Savi frTebi, rom Crdili miadga<br />
umankoebasac da danaSaulsac" (Hawthorne 1866: 243) es arbilebs da humanurs<br />
xdis hildas. bolos, roca is brundeba, "mxiarulebis sxivi aqvs<br />
TvalebSi". kenioni romelsac "ar dahnaTis polaruli varskvlavi Tavze,<br />
arc lampis sxivi unaTebs saxlis fanjridan, isurvebda hilda yofiliyo<br />
misTvis gzisgamkvlevi, mrCeveli, megobari, Tavisi TeTri, spetaki sibrZniT,<br />
romelic ciuri samosiviT evleba gars. man unda uCvenos gza kenions<br />
Sinisaken" H (Hawthorne 1866: 280)<br />
avtori kenions damkvirveblis da mTxrobelis poziciisaTvis<br />
iyenebs, romelsac SeuZlia moiwonos an ar moiwonos sxva gmirebis<br />
qmedebebi da maTi interpretacia moaxdinos. romensSi masTan mimarTebaSi<br />
igrZnoba ferisa da Suqis nakleboba. misi "Ria yavisferi wveri da<br />
nacrisferi zeda” erTxel ixsenieba avtoris mier. is xSirad aRniSnavs,<br />
rom “ikargeba sibneleSi" (Hawthorne 1866: 265), amitom Wirdeba "TeTri<br />
sibrZne", risTvisac is evedreba hildas daqorwindes masze.<br />
ucnobi am <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> Savi gmiria, bneli,<br />
gaburZgnuli, wveriani moCvenebis azrebi migvaniSnebs, rom is saukuneTa<br />
sibneleSi moZraobda da mzis Suqs elodeboda. Ppirvelad wamierad<br />
gamoCndeba da kvlav zurgs aqcevs CiraRdnebs. "im qmnilebis msgavsad,<br />
visTvisac SuaRame ufro sasiamovnoa, vidre SuadRe" (Hawthorne 1860: 44) is<br />
135
miriamis mdevar aCrdilad iqceva. mxolod erTxel icvlis fers,<br />
"fermkrTaldeba ferflisfrad", roca miriami sTavazobs rom<br />
gadarCenisaTvis ilocos. is ibans "mis yavisfer, Zvlian brWyalebs grevis<br />
SadrevanSi SeSlilis msgavsad da ixedeba SigniT, TiTqos romis didi<br />
sasmeli Wiqidan aucileblad dalaqavdeba Savad an sisxlisfrad"<br />
(Hawthorne 1860: 187) <strong>hoTornis</strong> ferTa gama saSualebas aZlevs mkiTxvels<br />
dainaxos Tu raoden saSiSi da saZulvelia is.<br />
hoTorni garkveuli scenebisaTvis ramodenime saxis ganaTebas<br />
iyenebs. miwisqveSa Suqi, naxevrad oqrosferi, mTvaris sxivebi, bus koSkis<br />
ganaTeba, moxatuli fanjridan momdinare Suqi, zeciuri, karnavalis Suqi,<br />
mzis sxivebis gansxvavebuli naTeba. TavSi "miwisqveSa reminisensiebi"<br />
(Hawthorne 1860: 32) avtori axetialebs Tavis gmirebs "CiraRdnis Suqze,<br />
zmanebis msgavs substanciaSi, romelSic eklesiis rigebisa da senakebis<br />
remisisensiebi rialeben. orive mxares CiraRdnis Suqze TeTri ferfli<br />
Cans (Hawthorne 1860: 38)<br />
es aris “sibnelis labirinTi, maTi CiraRdnebis dabinduli<br />
Suqi masiur sibneles ebrZvis da amJRavnebs aCrdils, romelic<br />
katakombebis carieli sibnelidan gamoCnda" (Hawthorne 2004: 39) idumali<br />
arseba ar Cans, magram sikvdilis suni mosdevs Tan. is TiTqos miriamis<br />
cxovrebis maradiuli aCrdilia. satanis mociquli, romelic garemomcveli<br />
sibnelisgan ibadeba. Suqis efeqtiT hoTorni Tavisi gmirebis Sinagani<br />
mdgomareobis daxasiaTebasac axerxebs. miriamis "Crdilebian oTaxSi yvela<br />
daraba daxurulia, mxolod erTia sanaxevrod Ria, romelSic umzeo cis<br />
nawili moCans.” (Hawthorne 1860: 57) misi saxelosnos idumali wyvdiadi,<br />
mis sulier mdgomareobas gamoxatavs. hildas samyofelSi piriqiT,<br />
yovelTvis mzis SuqiT ganaTebuli sakurTxeveli moCans, sadac is<br />
maradiuli lampis als inaxavs. TeTri mtredebis gundi frTxialebs da<br />
RuRunebs misi koSkis Tavze. MmaTi vercxlisferi frTebi TiTqos anaTeben<br />
haeris sufTa gamWvirvalebaSi. (Hawthorne 1860: 70) es is atmosferoa,<br />
romelic hildas sulis TeTr Suqs Seesabameba. donatelo qalaqgareT<br />
vilaSi cxovrobs, sadac "fiWvebi sqel totebs ise maRla weven, rom mwvane<br />
kunZulebs mogvagoneben, Crdils rom isvrian torfze. aq anemonebi da<br />
iasamani yvavis. TeTri, vardisferi yvavilebi idealur peizaJs qmnis,<br />
136
omelic TiTqos poetis gonebam daagegmara. aq mzis Casvla oqrosferia,<br />
Sadrevani cimcimebs, mwvane da lurji xvlikebi mzeze Tbebian da<br />
donatelo, romelic jer ar icnobs codvas, laRia da xalasi rogorc<br />
Tavad es buneba. (Hawthorne 1860: 94)<br />
mTvaris Suqze seirnobisas megobrebi ezodan uyureben "SuqiT savse<br />
cas, romelsac muqi wiTeli, mewamuli elferi dahkravs. es Suqi<br />
asxivebs sasaxlis arqiteqturul ornamentebs, fanjrebs. trevis<br />
Sadrevani cialebs da caxcaxebs mTvaris Suqze. wyali esxmeba did<br />
marmarilos auzs da kamkama, mocaxcaxe nakadiT avsebs mas. sami<br />
megobris Crdili am wyalSi iZireba”. (Hawthorne 1860: 180) TaRebSi<br />
sibnelea da Savi feri mefobs. kolizeumis yvelaze maRal kedelTan<br />
zis kompania da tkbeba mTvaris SuqCrdilebiT, awmyos mxiarulebis<br />
pirquSi mogonebebiT. idumali ucnobi, "gotikuri saSinelebis”<br />
msgavsad Semodis "mSvidobian, mTvariT ganaTebul suraTSi". (Hawthorne<br />
1860: 197) saxeze Suqi anaTebs. roca Semobrundeba mxatvrebis winaSe,<br />
wamierad kontroldakarguli miriami ukuiqceva "TaRis Rrma<br />
sibneleSi". (Hawthorne 1860: 198) forumis SemogarenTan, ufskrulis<br />
didi, bneli, Tvaluwvdenelad Rrma naprali aRebs pirs. miriami<br />
fiqrobs, rom “yvela adamians mouwevs Caixedos masSi sasowarkveTis,<br />
sulieri dacemis dros" da hildas pirdeba, rom misTvisac gaiReba<br />
aseTi ufskruli. radgan ufskruli aris "ubralod erTerTi<br />
gasasvleli im Savi ormosi, romelic Cvens qvemoT wevs" (Hawthorne 1860:<br />
204)<br />
bus koSkSi gancalkevebuli montebenis grafi sxva SuqiT aris<br />
daxatuli. "nacrisferi xavsiani koSki, nacrisferi da yviTeli, daRlili<br />
kibeebi, bneli oTaxebi..." (Hawthorne 1860: 46) donatelo Zalian<br />
martosulia. kenioni eubneba mas rom "misi bneli safexurebiT da bneli<br />
sapatimros senakebiT koSki gavs bevri codvili sulis spiritualistur<br />
gamocdilebas, romelic miuxedavad yvelafrisa, SeiZleba sufTa<br />
haerisTvis da zecisTvis ibrZvis" (Hawthorne 1860: 47) donatelos oTaxSi<br />
"nacrisferi TabaSiris Tavisqala TeTri marmarilos baliSze isvenebs"<br />
(Hawthorne 1866: 50), fanjridan qvemoT italia SeiZleba dainaxo "RmerTis<br />
farTo mziani Rimilis qvemoT" (Hawthorne 1860: 51) patara buCqi priala,<br />
137
mwvane foTlebiT erTaderTi mwvane sagania aq, romelic cdilobs<br />
gaizardos kldis napralSi. donatelos marnidan amomavali mzis Suqi,<br />
"axalgazrduli imedebis haerovan sitkboebas flobs, romelsac<br />
veraviTari realoba ver daakmayofilebs" (Hawthorne 1860: 12) mkrTali<br />
oqrosferi liqiori ufro metad moralur tkbobas iZleva, vidre<br />
fizikurs. igi ar iyideba fulze da ar SeiZleba misi gadatana.<br />
eklesiis suraTebisgan momdinare Suqi, mkveTr kontrastSia<br />
moxatuli minis SuqTan. Zveli mxatvrebis daxatuli freskebi cocxali<br />
sulis simboloebis msgavsad varvareben, imitom, rom "ufali Tavad<br />
anaTebs maTSi". (Hawthorne 1860: 104) kenioni ambobs: “qristianuli rwmena,<br />
aris didi kaTedrali RvTiurad moxatuli fanjrebiT da aqedan<br />
Semomavali Suqis TiToeuli sxivi amJRavnebs eniT gamouTqmeli<br />
didebulebis harmonias. (Hawthorne 1860: 108)<br />
wminda petres taZris SigniT saocari sinaTlea, rac "axali<br />
qmnilebis saocar efeqts" kidev ufro aZlierebs. "is SesaniSnavia,<br />
yovelmxriv religiuri, rwmenis didebuli simbolo, feradi marmarilos<br />
iataki da gumbaTi mdidruli, didebuli mzis SuqiT aris avsebuli.<br />
gauxunari saukuneebis Semdeg, misi siRrme zecas mokvdavTa ambavs<br />
agebinebda da suls exmareboda ufro maRali da vrceli sferos<br />
miRwevaSi”. (Hawthorne 1860: 156) Hhilda, romelic jer kidev "maxeSia<br />
gabmuli am ugemovno crurwmenebiT", ixreba "oqrosferi Suqisken,<br />
romelic maRali sakurTxevlis win iRvreba". qali iCoqebs "maradi<br />
lampis qveS, romelic keTilisa da borotis brZolis suraTze sxivebiT<br />
anaTebs arqangelozis saxes" (Hawthorne 1866: 179) mis mwuxarebaSi imedi<br />
iwyebs cimcims, roca mzis Suqs xedavs dasavleTis fanjrebSi. is<br />
grZnobs, rom kaTolikebs aqvT privilegia datovon "jvris ferxTiT Savi<br />
tvirTi da wavidnen, aRarc codva aqvT, aRarc wuxili. cxovroben isev<br />
ucodvelobis simsubuqeSi" (Hawthorne 1866: 161) hilda datovebs "bnel<br />
monaTxrobs mRvdelTan da puritanTa asuli msoflios kaTedralTan<br />
zeciur Suqis sxivs iWers. (Hawthorne 1866: 137) kenioni Tvlis, rom<br />
eklesias unda hqondes moxatuli fanjrebi. hildasTvis ki amdeni ferTa<br />
simdidre Seusabamobaa. didebuli bundovaneba ufro misaRebia.<br />
138
wyinvale ferebiT aris daxatuli karnavali korsoSi.<br />
italiuri cis grZeli lurji zoli mxiarulebas dahnaTis, aivnebs<br />
gadmoufeniaT "kaSkaSa, didebuli xaliCebi, naTeli abreSumebi<br />
oqrosferi ZafebiT, sxvadsxva SeferilobiT mociale gobelenebi.”<br />
(Hawthorne 1860: 255) hercogis kareta "sami oqrosferi laqiiT ukan"<br />
(Hawthorne 1860: 257) sacodavad CamomWknari yvavilebis Taigulebi,<br />
dabinZurebuli "romis WuWyiT, talaxSi CaugdiaT da gadaugdiaT<br />
msgavsad im gatexili gulisa, romelmac xelidan xelSi gaiara<br />
cxovrebis WuWyian Saragzaze" (Hawthorne 1866: 258) Wrelma msaxiobebma<br />
"Txeli zmanebasaviT” Caiares. <strong>hoTornis</strong> mier Suqis gamoyenebis<br />
saxesxvaoba arcerT romensSi ar aris ise kargad ilustrirebuli,<br />
rogorc “marmarilos favnSi”. Suqi anaTebs mis xasiTebs da axasiaTebs<br />
maT.<br />
romensSi “Svidfrontoniani saxli” Tavad saxli aris<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> centraluri saxe, simbolo, romelsac<br />
mravalfunqciuri mniSvneloba aqvs. Yyvela movlenas, rac am nawarmoebSi<br />
xdeba, pirdapiri an arapirdapiri Sexeba aqvs saxlTan. Tavad hoTorni<br />
did yuradRebiT ekideboda yvela wvrilmans, riTac pinCenebis Zveli<br />
sasaxlis saxe iqmneboda. fildsTan miweril werilSi is werda: “am<br />
wignis bevri gverdi aucilebeli efeqtis miRwevisaTvis detalebis iseT<br />
zust srulyofilebas moiTxovs, rogorsac holandieli ostatebis<br />
tiloebze vxedavT... gasakviria, ramdenad sulCadgmuli da mniSvnelovani<br />
xdeba prozauli sagani, magaliTad Tixis qoTani, Tu mas sruli<br />
sizustiT gamovsaxavT. holandielebma, icodnen ubralo sagnebis sulSi<br />
Cawvdoma da aiZulebdnen maT aesaxaT da gaexsnaT adamianis sulieri<br />
samyaro." (Fields 1881: 29) amisken iswrafoda hoTornic. Svidfrontoniani<br />
saxlis saxebas unda aesaxa da gaexsna adamianis sulieri samyaro.<br />
CaJamuli, gamofituli, dampali kedlebi, pirquSi qimebi, sagvareulo<br />
portretebiT damSvenebuli bneli oTaxebi, uzarmazari buxari da<br />
savarZeli, romelSic erTimeoris miyolebiT kvdebodnen pinCenebi,<br />
yovelive es sunTqavs Taobis tragikulobiT, pinCenebiseuli codvis<br />
simZimiT. “am pativcemuli Senobis iersaxe, Cemze yovelTvis iseT<br />
STabeWdilebas axdenda, rogorc adamianis saxe. Mmis kedlebze marto<br />
139
uamindobis an mzis kvals ver dainaxavdiT, isini im adamianTa<br />
cxovrebaze da bedis ukuRmarTobaze metyvelebdnen, romlebic am saxlSi<br />
cxovrobdenen” (Hawthorne 1851: 213) es saxli mis mcxovreblebs Tavis nebas<br />
karnaxobs. misi kedlebi cixis kedlebs hgavs. aq mcxovrebni verasodes<br />
gavlen farTo samyaroSi, ver ipovian saerTo enas adamianebTan. saxli<br />
warsulis simboloa, romelic mkvdar tvirTad awevs axlandels.<br />
Tanamedrove cxovreba <strong>hoTornis</strong> mier simbolurad asaxulia<br />
rkinigzaSi, sadac warsulis samyarodan aRmoCndebian hefsiba da<br />
klifordi. agreTve dagerotipul portretebSi, romelsac holgreivi<br />
akeTebs. portretebi gamoxataven mwerlis damokidebulebas realizmTan,<br />
rogorc WeSmariti faqtis utyuar xelovnebasTan. isini gvanan cocxal<br />
xelovnebas, magram <strong>hoTornis</strong> <strong>romantikuli</strong> ganwyobiT es ar aris<br />
xelovneba. avtori aRniSnavs, rom suraTebs, qandakebebs an adgilebs<br />
simboluri mniSvneloba aqvT mis naSromSi. is aRiarebs- "Cemi ganzraxva<br />
ar aris ufro Sors wavide aRwerebSi, isedac sakmaod Sevcode am<br />
mimarTebiT" (Hawthorne 1851: 523) hoTorni “marmarilos favnis” SesavalSi<br />
ambobs, rom mas ara aqvs ganzraxva italiuri manerebi da xasiaTebi<br />
aRweros (Hawthorne 1860: VIII) igi naSromSi moZraobs nangrevebis<br />
didebulebaSi, romelic misTvis ganusazRvrelad romantikul<br />
atmosferos qmnis. miuTiTebs xan erT, xan meore istoriul Zeglze, an<br />
aqcents akeTebs romelime erTze, raTa simboluroba mianiWos da<br />
mkiTxvels saSualeba misces warmosaxva ise gaavarjiSos, rogorc es<br />
Tavad gaakeTa praqsiteles favnTan mimarTebaSi da is <strong>romantikuli</strong><br />
<strong>romanis</strong> mTavar simbolod aqcia. romensSi TviT is adgilebic, sadac<br />
cxovroben Tu muSaoben adamianebi, maTi macxovreblebis xasiaTs<br />
gansazRvravs. TiToeul am sivrces gaaCnia Tavisi damakavSirebeli<br />
gasasvleli garesamyarosTan. miriamis saxelosno, mojadoebuli oTaxis<br />
msgavsia, romlis msgavsi xSirad gvxvdeba mwerlis sasiyvarulo<br />
werilebsa da ubis wignakebSi. martosuli, mgrZnobiare, individis<br />
Sewuxebuli gonebisaTvis, es is adgilia, sadac ucnauri, sayvareli<br />
fantaziebi Cndebian, romelTac Znelad Tu miakuTvnebT realur<br />
garesamyaros. igi ufro metad poetis mojadoebuli warmosaxvis nayofia.<br />
es adgili navTsayudelia miriamis SiSebisa da sevdiani<br />
140
mogonebebisaTvis. am ocnebaTa adgilze, misi xelovneba formas aZlevs<br />
zmanebebs. <strong>hoTornis</strong> adreul xelovan meocnebeTa msgavsad,Aqali<br />
sakuTari fantaziebis msxverplia. Tavis namuSevrebze is ambobs "ara<br />
sagnebi, rac me Sevqmeni, aramed sagnebi rasac me Sepyrobili vyavar.”<br />
(Hawthorne 1860: 61) am momajadoebel saxeTa Soris aris "katakombebis<br />
moCveneba", miriamis avtoportreti, romelzec aSkarad aris aRbeWdili<br />
"mis gulSi arsebuli codnis intimuri detalebi". (Hawthorne 1860: 67)<br />
“blaiTdeilis <strong>romanis</strong>” simboloebi martivi da efeqturia, rac<br />
momxibvlelobas aZlevs moTxrobas da aZlierebs mis fsiqologias—<br />
magaliTad pirbadeebi, maskaradebi, raTa motivisa da rwmenis<br />
orsaxovneba SemogvTavazos. Mmesmerizmi, raTa sulisa da emociurad<br />
damajerebeli xrikebis orbunebovaneba Semoitanos, keriis cecxli, raTa<br />
gvaCvenos mxiaruli, genialuri, emociuri cxovreba, romelic ironiulad<br />
usxlteba xelidan blaiTdeilianebis civ ideologias. Aaq aseve gvxvdeba<br />
pastoraluri, mxatvruli gaformeba, dekoraciebi. Tumca es imas ar<br />
niSnavs rom es <strong>romantikuli</strong> romani pastoraluri idiliebiT mdidar<br />
literaturas ekuTvnis.<br />
H avtori nayofierad iyenebs transcendentalur simbolizms misi<br />
naazrevis gadmosacemad. Ekrizisi <strong>hoTornis</strong> mier xelovnebis sazRvrebis<br />
gagebSi Cans zenobias legendaSi “vercxlisferi pirbade” (Hawthorne 1865:<br />
127) es gaxlavT Teodoris (igive koverdeilis), ambavi, vinc kocniT unda<br />
gaaTavisuflos monobisgan pirbadiani qali (priscila), ise, rom ar<br />
Seixedos pirbadis qveS. metismetad skeptikuri da civi Teodori jer<br />
pirbadis awevas moiTxovs. Ppirbadiani qali rCeba monobaSi da gmiri<br />
ganwirulia inanos misi yoymani mTeli misi darCenili cxovreba.<br />
sainteresoa, rogor TxrobiT strategias iyenebs hoTorni<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>aTvis. rogorc literaturaTmcodne miSel diuni<br />
aRniSnavs “alisfer asomTavrulSi" avtori metadiegetikur TxrobiT<br />
meqanizms iyenebs, magram ara pirdapiri gziT. magaliTad meore TavSi<br />
esTeri cdilobs saxalxo damcirebisgan miRebuli fsiqologiuri<br />
stresi warsul cxovrebaze fiqriT gaaiolos. realisturad esTeris<br />
mogonebebi SeZleba gavigoT rogorc TxrobiTi eqspozicia. Cveneba,<br />
aRwera, raTa mkiTxvelma gaigos, rogor gaxda esTeri ukanono bavSvis<br />
141
deda. meores mxriv, qalis mier gamowveuli reminisencia, daucveli,<br />
lamazi gogonas istoria, romelic zebunebrivi Zalis mflobel asakiT<br />
ufros mamakacze gaaTxoves, SeiZleba ganvixiloT rogorc guTuri<br />
<strong>romanis</strong> elementi.<br />
“alisferi asomTavrulis” SesavalSi "sabaJo", erTi saintereso pasaJi<br />
Cndeba, romelsac miSel diuni paradiegetikur TxrobiT strategias<br />
uwodebs. aq avtori mogviTxrobs, rom "esTeris ambis mTavari faqtebi<br />
dadasturebuli da nebadarTulia jonaTan pius dokumentiT”. (Hawthorne<br />
1852: 31) es adamiani adgilobrivi mematiane iyo da jer kidev <strong>hoTornis</strong><br />
mosvlamde muSaobda sabaJoSi. mogvianebiT, romensSi, mTxrobeli zogjer<br />
pius Sefasebas iyenebs, raTa daamowmos diegetikuri movlena. roca<br />
codvili mRvdlis, dimsdeilis momxreebi uaryofen mis mier Cadenili<br />
garyvnilebis aRsarebas, an raime niSnis arsebobas mis mkerdze, mTxrobeli<br />
sakamaTod pius xelnawers iyenebs maTi versiis winaaRmdeg, Tu ra moxda<br />
samarcxvino boZis scenis dros. "sarwmuno nivTmtkiceba, rasac Cven<br />
ZiriTadad veyrdnobodiT, individualuri pirebis zepiri Cvenebidan<br />
Sedgenili Zveli TariRis xelnaweria. zogierTi kargad icnobda esTer<br />
prins, sxvebma ki es ambavi misi Tanamedrove mowmeTagan moismines.”<br />
(Hawthorne 1852: 61) pius xelnaweri aseve Seicavs xilul mowmeTa mogonebebs<br />
esTerze, rogorc "Zalian moxuc, magram ara mixrwnil qalze, didebulsa<br />
da martosulze (Hawthorne 1852: 33) "es qali unda wasuliyo qveynidan,<br />
rogorc moxalise medda, raime gansxvavebulad kargi unda ekeTebina,<br />
Tundac is, rom rCevebi mieca adamianebisaTvis yvela situaciaSi,<br />
gansakuTrebiT gulis saqmeebSi." (Hawthorne 1852: 33) sul es aris, rac<br />
jonaTan pium Caiwera, anu rac adamianebs axsovT. da mainc esTerma ar<br />
datova axali inglisi, is da dimsdeili ar daberebulan erTad RvTisgan<br />
kurTxeul qorwinebaSi. mTxrobelis mixedviT, es arc SeiZleba igulixmo,<br />
radgan TxrobaSi mocemulia ara ubralod albaToba, aramed pius<br />
metadiegetikuri Txroba. <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> pirveli gverdebidanve<br />
avtori cdilobs aRweras arqauli xasiaTi misces: "xis Senoba ukve<br />
Camuqda, misi fasadi moZvelda da kidev ufro pirquSi gaxda, mZime muxis<br />
kars anjamaze iseTi Jangis fena edo, rom gegoneboda mTel axal<br />
samyaroSi am cixeze Zveli araferiao. TiTqos is aseTi daibada, Zveli,<br />
142
ogorc danaSauli" (Hawthorne 1852: 45) arqaulobac agreTve<br />
romantizmisTvis damaxasiaTebeli erTerTi mniSvnelovani atributia.<br />
"alisferi asomTavruli” yvelaze warmatebul nawarmoebad aris<br />
aRiarebuli. masSi srulad aris ganxorcielebuli <strong>romantikuli</strong><br />
<strong>romanis</strong>aTvis damaxasiaTebeli yvela niSan Tviseba. rogorc ukve<br />
aRvniSneT, avtori SesavalSi ambobs, rom nawarmoebis "mTavari faqtebi<br />
rwmunebuli da uflebamosili iyo sabaJos Cinovnikis pius dokumentiT".<br />
<strong>romanis</strong> daskvnaSi avtori am faqts imeorebs, riTac sqemis sarwmunoobas<br />
amtkicebs. hoTornma TiTqos mxolod warmosaxva moiSvelia, raTa esTer<br />
prinis istoria daemuSavebina. <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> mTavari Rirseba<br />
mdgomareobs misi mxatvruli stilis srulyofasa da erTianobaSi. es aris<br />
avtoris mxatvrulad Zlieri qmnileba, romelic Tavis TavSi aerTianebs<br />
mis filosofiur, socialur-eTikur da esTetikur warmodgenebs<br />
cxovrebasa da adamianze. "alisferi asomTavruli" aris axali esTetikuri<br />
qadagebis aRsruleba, amerikis arcTu Soreuli warsulis poetizireba,<br />
axlgazrda qveynisaTvis esTetikurad amaRlebuli siZvelis micema,<br />
romlis naklebobasac ase ganicdidnen <strong>hoTornis</strong> Tanamedrove mwerlebi. H<br />
avtorSi, rogorc mTxrobelSi TiTqos ori adamiani Tavsdeba,<br />
romlebic sxvadasxvagvarad uyureben erTsa da imave movlenas. erTi<br />
maTgani am movlenebis Tanamedrovea, paTetikurad aRmweri da me-17-18<br />
saukunis amerikelis poziciidan maTi Semfasebeli. meore <strong>hoTornis</strong><br />
Tanamedrovea, me-19 saukunis warmomadgeneli, ganmanaTlebelTa ideebze<br />
aRzrdili, Sors myofi Savi crurwmenebisgan da warsulis zemoqmedebis<br />
rwmenisgan, cotaTi ironiuli, analizisa da ganzogadoebisaken midrekili.<br />
am saxiT romensSi ori monacvleobiTi Txrobis done warmoiSoba,<br />
romlebic erTmaneTTan faqtebis saSualebiT aris dakavSirebuli.<br />
<strong>hoTornis</strong> or romantikul romanSi Cans intonaciis ritmulobis<br />
literaturuli analogia. erTi aris alisa pinCenis istoria<br />
“Svidfrontonian saxlSi” da meore zenobias legenda “blaiTdeilis<br />
romensSi”. Tematurad am ukanasknels umaRlesi mniSvneloba aqvs. mas<br />
mohyveba romensis Sinaarsis ori mTavari xazi. es aris “kuTvnilebis”<br />
fsiqologiuri gageba da misi diametrikulad sapirispiro siyvaruli,<br />
143
omelic Sedgeba asimilirebis survilisgan da aris SemosazRvruli<br />
<strong>romantikuli</strong> subieqturobis pirobiT.<br />
zenobias monaTxrobSi pirbadiani qalbatonis Sesaxeb Txroba<br />
iwyeba Teodoras sanaZleoTi, rom is aRmoaCens pirbadiani qalis<br />
pirovnebas. pirbadis simbolo aRwevs <strong>romanis</strong> mTlianobaSi. aq albaT<br />
mkiTxveli gaixsenebs <strong>hoTornis</strong> adreul moTxrobas “mRvdlis Savi<br />
pirbade”. pirbadis simbolizmis cvlileba Savidan TeTrisaken aris<br />
gadamwyveti, rac niSnavs rom pirbadis mniSvneloba cocxlobs ara<br />
grZnobebSi an codvis gacnobierebaSi, aramed ufro metad subieqturi<br />
ganmartoebis pirobebSi, romelic acalkevebs TiToeul individualur<br />
formas yvela sxvisagan. es aris piroba, romelic qmnis, rogorc hoTornma<br />
ukve SeamCnia Tavis adreul moTxrobaSi, iZulebul dialeqtikur<br />
urTierTobas gmirsa da sxvebs Soris<br />
mxolod subieqturi ganmartoeba, rasac pirbadis tareba<br />
gulisxmobs mis subieqtze aris TavisTavad wameba, adamiani eZebs sxva<br />
saSualebas, raTa Tavidan aicilos igi. Aamitom pirbadiani ledi<br />
sTavazobs Teodors arCevans aswios “es idumali pirbade, romlis qveSac<br />
me var naRvliani da martosuli patimari im tyveobaSi, romelic CemTvis<br />
sikvdilze uaresia” (Hawthorne 1865: 113) qali Txovs Teodors “magram sanam<br />
awev mas, me gTxov mTeli qalwulebrivi TavmdablobiT, daixaro da<br />
aRbeWdo Seni kocna pirbadeze iq, sadac Cemi sunTqva arxevs mas da Cemi<br />
qalwuli tuCebi Sexvdebian Sensas da im wamidan Teodore Sen iqnebi Cemi<br />
da me Seni da aRar iqneba pirbade Cvens Soris da mTeli bedniereba<br />
dedamiwis da momavali samyarosi iqneba Seni da Cemi erTad” (Hawthorne 1865:<br />
87) aseTi ficis arsi iqneboda gamomJRavneba misi yvelaze wminda<br />
grZnobebisa, rac rogorc pirbadiani qalbatonis sityvebi gulisxmobs<br />
mxolod rwmenis gavliT SeiZleba moxdes. rogorc pirbadiani qali xsnis,<br />
Teodors sxva arCevanic aqvs, aswios pirbade, sanam akocebdes, Tumca es<br />
aris Tavis damorCileba autaneli naRvelisaTvis. guli ciebcxelebiT<br />
eZebs im sxvas, vinc dakarga. sainteresoa ra mniSvnelobas atarebs<br />
kocnamde pirbadis aweva. Tu pirbade aris subieqturi ufskruli, romelic<br />
yofs maT kocnamde, maSin pirbadis aweva Zaladobis Sesabamisia. Sinagani<br />
bunebis idumaleba aseTi moqmedebis Semdeg mniSvnelobas kargavs. pirbadis<br />
144
aweviT Teodori angrevs mis bednierebas, cvlis SesaZleblobas, romelic<br />
rwmenas daubrunebda mas, rac esoden aucilebelia nebismieri subieqturi<br />
erTobis CamoyalibebisaTvis. Mmisi survili aRwevs romensis mTlianobaSi<br />
koverdeilis cnobierebis gavliT. igrZnoba fsiqologiuri upiratesoba<br />
misi saidumlo motivebis an damokidebulebebis codniT. koverdeiliseuli<br />
cnobiereba raRac Tavsmoxveuli vnebiT aris datvirTuli, romelsac<br />
sxvisi bunebis kvleva ainteresebs. aseTi cnobierebisTvis sxvisi gacnoba<br />
xdeba ucnaurad dakavSirebuli seqsualuri kuTvnilebis sakiTxTan. aq<br />
Cans erotizmi seqsualuri urTierTobis gamocdilebaSi, romliTac Semdeg<br />
yalibdeba fsiqologiuri kuTvnileba. E<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> erT adgilze<br />
Txrobisas koverdeili Tavad aRniSnavs analogs seqsualur da<br />
fsiqologiur kuTvnilebas Soris. qalTa uflebebze kamaTis Semdeg,<br />
romelic eliotis mier kaTedraze warmoTqmuli qadagebis dros xdeba, is<br />
priscilasTan erTad marto aRmoCndeba, rasac mosdevs zenobias wasvla<br />
holinguorsTan. “eWvi ar aris, rom es iyo mkrexelobis msgavsi, roca<br />
vecade aRmovCeniliyavi misi qalwulebrivi misteriis sazRvrebSi, magram<br />
radgan is aRmoCnda gverdze migdebuli Tavisi amxanagebis mier, romelTac<br />
uzrunvelad misces dacemis ufleba, me ver SevewinaaRmdege im impulss,<br />
raTa mxolod erTxel Semexeda misi amobrunebuli furclebis qvemoT”<br />
(Hawthorne 1865: 125) es aris koverdeilis urTierToba zenobiasTan, rac<br />
yvelaze kargad gamoxatavs survilis flobis Zalasa da bunebas. zenobia<br />
Tavadac grZnobs amas, es gamoxatulia gansakuTrebul SemoxedvaSi,<br />
yurebis maneraSi, radgan xedva asocirdeba codnasTan, SeiZleba asociacia<br />
gaCndes, rom uaieris fsiqologias aqvs raRac saerTo saerTo koverdeilTan.<br />
zenobias ainteresebs ris aRmoCenas cdilobs mamakaci masSi, koverdeili<br />
pasuxobs rom qalis cxovrebis idumaleba ipyrobs. Ees misteria rogorc<br />
wina pasaJSi Cans, exeba zenobias qorwinebas, anu iyo Tu ara is vinmes<br />
sakuTreba seqsualurad Tu fsiqologiurad.<br />
diegetikuri TxrobiTi strategiis magaliTi naTlad Cans<br />
romensSi “Svidfrontonian saxli”. cameti Tavi srulad moicavs am<br />
Txrobis stils. MmagaliTad Tavi "alisa pinCeni", (Hawthorne 1851: 202)<br />
sadac Txroba diegetikuri gmiris holgreivis mier sruldeba. es<br />
Taviseburi nawarmoebi, zogierTi mkvlevaris azriT, cudad jdeba<br />
145
omantikuli <strong>romanis</strong> tradiciul CarCoebSi. masSi cota personaJebia,<br />
TiTqmis ar xdeba aqtiuri moqmedeba. avtoris mier mocemuli xasiaTebi ar<br />
floben Sinagan dinamikas. henri jeimsi am wignis personaJebis Sesaxeb<br />
samarTlianad aRniSnavda, rom isini "isini ufro figurebs gvanan, vidre<br />
xasiaTebs, ufro portretebs, vidre pirovnebebs". (James 1879) magram<br />
fabulis siRrme da es portretuloba gamomdinareobs Txrobis saerTo<br />
mxatvruli principebidan. <strong>hoTornis</strong> kidev erTi Tanamedrove, me-19 saukunis<br />
Suawlebis popularuli kritikosi, edvin uipli miuTiTebda mwerlis<br />
Semoqmedebis <strong>Tavisebureba</strong>ze, romelic uecrad gamoCnda "Svidfrontonian<br />
saxlSi”. es iyo avtoris midrekileba, adamianebi im kanonTan<br />
urTierTdamokidebulebaSi dainaxos, romlis zemoqmedebasac isini<br />
ilustrireben. (Whipple 1866: 231-232) swored am kuTxidan xedavs mkvlevari<br />
adamianis xasiaTis gamoxatvis specifikas romensSi da marTalic aris.<br />
xasiaTebi da siuJetebi sruliad emorCileba "saerTo kanonebs".<br />
“marmarilos favnSi”, ise rogorc “blaiTdeilis romanSi”<br />
metadiegetikuri Txroba xSirad aris gamoyenebuli, raTa avtorma<br />
Semoitanos guTuri saswaulebi ise, rom diegetikuri Txroba SeinarCunos.<br />
miriami magaliTad megobrebs ganumartavs mis adreul urTierTobas<br />
mistikur ucnobTan "ucnauri seriozulobis ieriT mTel saxeze, mxolod<br />
sawinaaRmdegos metyvelebs mis Sav TvalebSi gamkrTali sicilis<br />
anarekli. man suli gacvala romanuli freskebis mxatvrobis didi xnis<br />
winaT dakargul Seufasebel saidumloSi" (Hawthorne 1860: 48) mkiTxveli<br />
amgvarad emorCileba moCvenebiT Sefasebas am xasiaTebis warsulis Sesaxeb.<br />
radgan es midgoma ar aris WeSmariti, miriami sxva variantsac gvTavazobs,<br />
"rom is ekamaTeba mas, rom miaRwevs didebas da kmayofilebas Tu moaqcevs<br />
mas qristianul rwmenaze. (Hawthorne 1860: 48) samwuxarod is cudi mokamaTea.<br />
arcerTi am siuJetebidan ar emsaxureba imas, ris ganviTarebasac hoTorni<br />
cdilobs, mxolod abundovanebs Txrobis mTavar xazs. miriams TiTqos ara<br />
aqvs raime movaleoba ucnobis mimarT, Tumca is daTrgunulia da uZluri<br />
Cans bolo mouRos am kavSirs. es metadiegetikuri Txrobani ar iZleva<br />
ganmartebas ra gadaxdaT gmirebs manamde, ar exeba mTxrobelis mTavar<br />
diegeziss. igive teqnika xorcieldeba me-17 TavSi, roca oTxi gmiri RamiT<br />
kolizeumSi Sedis. ((Hawthorne 1860: 193) kenioni pirveli akeTebs komentars<br />
146
scenis istoriul da esTetikur ganzomilebaze im stiliT, romelic Cans<br />
<strong>hoTornis</strong> ubis wignakebSi. es aris epizodi benvenuto Celinis<br />
biografiidan. rogorc kenioni ambobs, Celini wers, rom “misi nacnobi<br />
jadoqari xatavs magiur wres iq, sadac axla Savi jvari dgas da<br />
milionobiT demons iZaxebs... es moCvenebebi am sisxliani amfiTeatris<br />
mudmivi mayureblebi arian" (Hawthorne 1860: 197) Celinis es xseneba mistikur<br />
gamosaxulebas umatebs scenas. aqac efeqti aris Zlieri da uecari. hilda<br />
pasuxobs "me vxedav moCvenebas axla” (Hawthorne 1860: 197) es moCveneba ra<br />
Tqma unda miriamis idumali mdevaria. Tumca favns ar jera, rom es arseba<br />
demoni an moCvenebaa Zveli romidan, magram faqtia, mas mainc sataniseuli<br />
gavlena aqvs miriamze. igive strategias inarCunebs mwerali TavSi<br />
"miriamis saxelosno", iyenebs ra metadiegetikur TxrobiT saSualebebs<br />
miriamis zogierT naxatTan mimarTebaSi. es ar aris dasrulebuli<br />
namuSevrebi, ubralod Canaxatebia bibliur Temaze: iaeli lursmans rom<br />
aWedebs siseras taZarSi, judiTi holofernis TaviT, herodes qaliSvili<br />
ioane naTlismcemelis TaviT” (Hawthorne 1860: 60) miriami fizikurad aravis<br />
klavs awmyoSi. is moralurad sufTa adamiania da albaT arc aravin<br />
mouklavs adre. mainc ostatis warmosaxva da eskizebi mianiSnebs, rom<br />
“qalis xeli dalaqavebuli iyo sisxliT" (Hawthorne 1860: 61) me-5 TavSi<br />
igulisxmeba rom am diegetikur TxrobaSi viRacas moklaven, rom<br />
msxverpli iqneba kaci da miriams es ambavi Seexeba. (Hawthorne 1860: 52)<br />
amisaTvis metadiegetikuri Txroba mTavar Txrobas erTvis. ufro vrclad<br />
metadiegetikuri Txroba Cndeba im TavebSi, romelic emsaxureba<br />
simbolikuri kavSiris Camoyalibebas donatelosa da antikur favns Soris,<br />
rac romantikul romans pirvelidan bolo Tavamde feradovnebas aniWebs.<br />
Kkenioni SeniSnavs Zvel freskebs, romlebic "gamoxatavdnen arkadiis<br />
scenebs, sadac favnebi, nimfebi, satirebi, erTobodnen mokvdav axlgazrda<br />
kacebTan da qalebTan” (Hawthorne 1860: 114) da SeniSnavs msgavsebas<br />
donatelosa da favnis figuras Soris. mTxrobeli ra Tqma unda ar<br />
ambobs, rom donatelo realurad favnia an Tundac maTi STamomavali,<br />
magram mkiTxveli mainc grZnobs rom am msgavsebas didi datvirTva aqvs<br />
romantikul romanSi. es asociacia Zlierdeba Semdeg TavSi "montebenis<br />
sagvareulo." (Hawthorne 1860: 25)<br />
147
omensSi mocemulia metadiegetikuri legendebi. magaliTad<br />
tomasos mier babuamisisagan gagonili ambavi "tyis mbrZaneblis Sesaxeb,<br />
romelic tyeebSi dadioda da xeebidan da Sadrevnebidan umSvenieres<br />
asulebs iZaxebda” (Hawthorne 1860: 31-32) Semdeg TavSi “miTebi” (Hawthorne<br />
1860: 35) donatelo ambobs, rom misma winaparma favnma aq, mis sasaxleSi<br />
moiyvana adamianis qaliSvili, vinc mas Zalian uyvarda da viszec<br />
daqorwinda. kenioni am ambavs "momajadoebel araks" uwodebs. TviT<br />
freskebze gamosaxul istoriebSi, adamiani, buneba da zebunebrivi am<br />
mokle monaTxrobebSi erTmaneTs gadakveTs. ase gamoisaxeba atmosfero,<br />
ara faqtismieri, aramed misteriuli da ramdenadme erotikulic. rasac<br />
hoTorni didi xelovnebiT iyenebs Tavis diegetikur TxrobaSi. ufro<br />
vrceli metadiegetikuri Txroba mosdevs donatelos mier moTxrobil<br />
"tkbili, Zveli ambis” saxiT wina magaliTs. es miTi saukunis, an aTasi<br />
wlis winandelia, SeiZleba sulac qristianobamdeli. qronotropi Zalian<br />
gavs zRapris dasawyiss "iyo da ara iyo ra" raindsa da wylis asuls<br />
erTmaneTi SeuyvardaT.... nimfa gaqra SadrevanSi sisxlis laqiT warbze da<br />
raindi mTeli cxovreba glovobda mas. (Hawthorne 1860: 38) es qronotropi<br />
moicavs miriamisa da donatelos ambavs, romlebic mcire xniT tkbebodnen<br />
kurTxeuli, aracivilizebuli erTobiT da mere erTad gaiziares sisxliT<br />
dalaqavebuli danaSauli. maT es vnebebi gadaitanes italiaSi da ara<br />
"naTel da primitiul dRis Suqze" (Hawthorne 1860: 8) hoTorni brZnulad<br />
moiqca rom donatelos metadiegetikuri Txrobis es mSvenieri goTikuri<br />
intonaciebi gadaitana istoriulad Soreul qronotropSi. am<br />
TvalsazrisiT donatelos monaTxrobi nimfasa da raindze tipiuri<br />
magaliTia <strong>hoTornis</strong> mier metadiegetikuri Txrobis gamoyenebisa<br />
“marmarilos favnSi.”<br />
“blaiTdeilis romensSi” Txrobis struqtura gansxvavebulia.<br />
centrSi dganan personaJTa jgufi, romelTaA Soris gamoirCeva<br />
<strong>romantikuli</strong> literaturuli gmiri, lamazi zenobia, gamomsaxvelobiTi<br />
xarisxi am qalis da meore gmiris, priscilasi mniSvnelovnad maRalia<br />
vidre “Svidfrontonian saxlSi” an TviT “alisfer asomTavrulSi”. am<br />
SemTxvevaSi es gmirebi socialuri mdgomareobis gamosaxatavad alegoriis<br />
funqcias asruleben. ulamazesi zenobia, brwyinvale gonebiT, ganaTlebiT<br />
148
da TvalismomWreli silamaziT da priscila, fermkrTali, susti,<br />
moridebuli. debad maT avtori ara mxolod siuJetis saWiroebis, aramed<br />
alegoriuli rolebis Sesabamisad warmogvidgens. sabediswero idumaleba<br />
mosavs uesterveltis mxatvrul saxes, rasac sxva personaJebis<br />
realisturi monaxazi awonasworebs. fermer sailes fosterisa da<br />
gansakuTrebT moxuci muudis, zenobiasa da priscilas mamis, romlis<br />
mxatvruli saxe groteskis gamoyenebiT aris Seqmnili. am <strong>romantikuli</strong><br />
<strong>romanis</strong> socialuri foni ufro vrcelia “alisferi asomTavrulisgan”<br />
gansxvavebiT, sadac moqmedeba moicavs monoliTur puritanul<br />
sazogadoebas. “blaiTdeilis romensisTvis” damaxasiaTebelia epizodebis<br />
cvalebadoba, rac socialuri yofis araerTgvarovnebaze miuTiTebs.<br />
Kkoverdeilis myudro sacxovrebelidan scena icvleba idealistebis<br />
asketuri banakis suraTiT, fardis ukan mjdomi qalis idumali seansebiT<br />
da albaT <strong>romantikuli</strong> nawarmoebis konteqstisaTvis moulodneli<br />
epizodiT binZur sasauzmeSi, sadac Tavad haeric ki mowamlulia banaluri<br />
yoveldRiurobis sasowarkveTilebiT. hoTornma sakmaod bevri siaxle<br />
Semoitana rom am urTules JanrTan mimarTebSi. es Siga transformacia<br />
pasuxobda socialuri ganviTarebis dinamikas. mwerali iyenebda<br />
<strong>romantikuli</strong> Txrobis struqturas, magram ara rogorc statikurs. misTvis<br />
es moZravi formebia, romelTa ganviTarebac SesaZlebelia, raTa kargad<br />
axsnas cxovrebiseuli problematika literaturulad. maTi<br />
ganxorcielebis mcdelobas mivyavarT Tavad formebis da Txrobis<br />
struqturis modifikaciamde. am romensSi aris ori metadiegetikuri<br />
Txroba. pirveli Cndeba me-13 TavSi “zenobias legenda.” (Hawthorne 1865: 127)<br />
am SemTxvevaSi diegetikuri gmiris zenobias warmarTul Txrobas rva<br />
gasacnobi paragrafi uZRvis win, romlebic aulitorias amzadeben misi<br />
gamosvlisaTvis. metadiegetikuri Txroba mosdevs CarTul Tavs “vercxlis<br />
pirbade” (Hawthorne 1865: 10) da xazs usvams zenobias Txrobis efeqts sxva<br />
diegetikur gmirebze. meore metediegetikuri Txroba moicavs romensis 22<br />
Tavs da gansxvavebulia holgreivis Txrobisagan da zenobias<br />
deklamaciisagan. am Tavs hqvia “fauntleroi” (Hawthorne 1865: 213) da<br />
dawvrilebiT gadmogvcems zenobias, priscilas da beberi mudis<br />
monacemebs. erTis mxriv, orive metadiegetikuri Txroba ufro metad<br />
149
mogvagonebs holgreivis alisa pinCens, vidre pius angariSebs da xsnis<br />
movlenebs diegetikuri awmyos realistur samyaroSi, magram inarCunebs<br />
guTuri metadiegetikuri warsulis sazRvrebs. es TxrobiTi xerxi gaxda<br />
mizezi henri jeimsis protestisa wignis mimarT. "Cven fexqveS myar miwas<br />
vgrZnobdiT Cveni dakvirvebidan Cveni xedvidan gamomdinare" (James 1879: 135).<br />
jeimsi winaaRmdegia am guTuri elementebisa, rac ar unda<br />
iribad iyos gamoyenebuli. misi mkacri midgoma am sakiTxis mimarT<br />
gviCvenebs im problemebs, ris winaSec idga hoTorni romensis Seqmnisas. es<br />
iyo siZnele, daecva zomiereba realistur, fsiqologiurad simarTlis<br />
msgavs yoveldRiuri albaTobis Seqmnisas. man gasaocari TavisuflebiT<br />
SemogvTavaza guTuri <strong>romantikuli</strong> Txrobis idea. zenobias<br />
SemoTavazebuli metadiegetikuri Txroba aRwerilia ara rogorc<br />
‘speqtraluri legenda", aramed "fantastikuri patara istoria" da<br />
"moCvenebaTa istoria." zenobias metadiegetikur TxrobaSi hoTorni nebas<br />
aZlevs "misi tvinis qmnilebebs, iTamaSon TavianTi fantasmagoriuli<br />
sicelqiT da ar gamoafinon isini realuri cxovrebis aqtualur<br />
movlenebTan SedarebiT" zenobias TxrobiTi teqnikis Sedegi aris guTuri<br />
motivebis gacnoba, rom keTilSobili ledi monobaSia. misi Txroba<br />
Sesabamisad uaryofs fabulis siuJetis sxvagvar ganviTarebas. “pirbade<br />
faravda yvelaze lamaz saxes samyaroSi" (Hawthorne 1865: 131) SesaZloa saxe<br />
iyo yvelaze sazizRari da saSineli. MmagaliTad gvamis Tavis msgavsi,<br />
monstruli saxeba, gorgona meduzas gvelismsgavsi lokonebiT da erTi<br />
didi wiTeli TvaliT Sublis centrSi" (Hawthorne 1865: 131) Tumca sanam<br />
mogvianebiT ar aRmoCndeba, rom pirbade faravs mxolod fermkrTal<br />
sayvarel saxes (Hawthorne 1865: 136) avtoris mier gamoyenebuli yvela es<br />
goTikuri SesaZlebloba SeiZleba CaiTvalos ufro nawarmoebis fonis<br />
Sesaqmnelad vidre struqturis. zenobias monaTxrobi saSulebas ar iZleva<br />
romelime sxva potenciuri fabula srulyofilad ganviTardes. es<br />
yvelaferi mis monaTxrobSi pirdapir Semodis, raTa msmenelis<br />
warmosaxvaSi da <strong>hoTornis</strong> mkiTxvelSi goTikuri anarekli Seiqmnas.<br />
“blaiTdeilis romensSi” paralelebi zenobiasa da koverdeilis<br />
moTxrobaTaA Soris gamyarebulia sxva mniSvnelovani metadiegetikuri<br />
TxrobiT. Aamis magaliTia Tavi 22 “fauntleroi.” "xuTi da oci wlis win,<br />
150
am ambis epoqaSi, erT Sua StatSi cxovrobda kaci, visac vuwodebT<br />
fauntlerois. kaci mdidari, brwyinvale gemovnebis da guluxvi" (Hawthorne<br />
1865: 218) Txrobis manera bevr rames migvaniSnebs. amobrunebuli<br />
inversiuli winadadebis struqtura miuZRvis zmnur frazas "iq<br />
cxovrobda" ganusazRvreli adgilis mdebareobas aRniSnavs "erTerTi Sua<br />
Stati" aSkara miniSneba "am ambisa" mowmobs Sesavals gamogonili<br />
Txrobisa. es niSnebi damtkicebulia TxrobiTi metalefsisiT, "visac Cven<br />
vuwodebT fauntlerois" msgavsad zenobias gadawyvetilebisa, mis gmirs<br />
Teodore daarqvas da <strong>hoTornis</strong> gadawyvetisa, mis gmirs ueikfildi<br />
dauZaxos. koverdeilis arCevani am SemTxvevaSi mowmobs mis TxrobiT<br />
Tavisuflebas. SesaZloa es Tavisufleba amarTlebs mas goTikuri<br />
egzotikisadmi midrekilebaSi. koverdeili uestervelts Tavis<br />
metadiegetikur TxrobaSi gvacnobs ara saxeliT, armed mezobelTa<br />
saCivriT, rom is iyo "jadoqari, visi Zalauflebis sazRvrebic<br />
gansazRvruli iyo erTis mxriv tartarozis wyvdiadis siRrmiT, meores<br />
mxriv astronomiuli samyaros mesame sferoTi" (Hawthorne 1865: 220)<br />
koverdeili Tavadac grZnobs, rom aseTi crurwmenebi absurdulia. mas<br />
urCevnia misi monaTxrobi zebunebriv elementebs saerTod ar moicavdes.<br />
magram simarTle aiZulebs mas ase moiqces mesmerizmis formiT mainc. "misi<br />
buneba im droisaTvis nakleb gasagebi iyo, vidre axla, roca am saxis<br />
saswaulebi ise gacvda, rom nasiamovnebi viqnebodi, Tu saerTod<br />
gamovtovebdi amaze saubars Cems monaTxrobSi" (Hawthorne 1865: 194) isev<br />
"yoveldRiuri SesaZleblobebis" realisturi samyaro aZlevs sivrces<br />
literaturis romantikul sferos. zenobias pirvelad fauntlerois<br />
mitovebul bavSvs uwodeben. esTer prinis msgavsad igi adreve darCa<br />
udedod. mis msgavsadve romantikul gmirad gaizarda, "vnebiani,<br />
nebisyofiani, mbrZanebluri" (Hawthorne 1865: 194) zenobias egzotikuri<br />
qcevis Sesaxeb koverdeilis TxrobaSi inforamcia iribad Semodis.<br />
"CurCulebdnen saidumlo qorwinebis Sesaxeb momajadoebel, srulyofil,<br />
magram uzneo axalgazrda kacTan" (Hawthorne 1865: 222) vin aris es kaci,<br />
marTla estumra Tu ara fauntlerois, Cven ar viciT. koverdeili am<br />
kiTxvebs mkiTxvelisTvis tovebs. Semdeg igi ukve naklebad moridebul<br />
tons iRebs, raTa Tqvas rom "nawili zenobias axlandeli cxovrebisa<br />
151
moTxrobil iqneba Semdeg TavebSi." (Hawthorne 1865: 222) aseve akeTebs<br />
ganacxads, rom "priscila mas gahyva blaiTdeilSi" aq ar Cans priscila<br />
idumali mizeziT wavida, Tu ugulo Teodorma iTamaSa garkveuli roli<br />
mis cxovrebaSi. tonis Seucvlelad koverdeili Semdeg paragrafs aseTi<br />
winadadebiT iwyebs: "erT saRamos, priscilas wasvlidan erTi Tvis mere,<br />
roca mudi fauntleroi marto ijda oTaxSi, kibeze nafexurebi gamoCnda.”<br />
(Hawthorne 1865: 223) koverdeili amtkicebs, rom es nafexurebi zenobias<br />
ekuTnoda. zogjer koverdeili tovebs realistis pozas, raTa aqtiuri<br />
mTxrobelis roli moirgos.<br />
koverdeilis metadiegetikuri Txrobis saSualebiT hoTornma<br />
ganaviTara Tavisi gmirebi xorci Seasxa misi fabulis ganviTarebas,<br />
moimaraga informacia gadamwyveti, mogvianebiTi siuJetis<br />
ganviTarebisaTvis da SeumCnevlad Semoitana Sesabamisi goTikuri<br />
bundovaneba.<br />
Ddaskvnebi<br />
1. amerikul literaturaSi <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>, rogorc Janris<br />
realizeba srulyofilad <strong>naTaniel</strong> <strong>hoTornis</strong> SemoqmedebaSi moxda. Mmisi<br />
“romensi” TaviseburebebiT gamoirCeva. garda literaturuli formisa, igi<br />
aseve fsiqologiuri, kulturuli fenomenia. “romensisaTvis” <strong>romantikuli</strong><br />
da poeturi Tvisebebis miniWebiT, hoTornma SeZlo daekavSirebina<br />
istoriuli faqti da mxatvruli literatura, realoba da warmosaxva.<br />
2. <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> mwerali Tavisufalia sinamdvilis realisturi<br />
asaxvis principebisgan, <strong>hoTornis</strong>aTvis <strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> sfero is<br />
152
neitraluri teritoriaa, romlis saSualebiT bevrad ufro rTuli<br />
efeqti miiRweva, vidre ubralod mkiTxvelSi emociis gamowvevaa.<br />
misNnawarmoebebSi mocemuli aRwerilobiTi pasaJebi konceptualur da<br />
fsiqologiur sazRvars adgenen, sadac avtori gmirebis moqmedebas<br />
gadmogvcems. “romensi” mwerals did Tavisuflebas aZlevs, da arCevans<br />
utovebs' warmosaxva gaakontrolos maRali moralis saSulebiT.<br />
<strong>hoTornis</strong>eul “romensSi” movlenebi, xasiaTebi, saxeebi uCveuloa, zogjer<br />
fantastikuric. amasTan es yvelaferi imgvari ostatobiT ukavSirdeba<br />
erTmaneTs rom cxovrebiseul simarTles mainc damajereblad gamoxatavs.<br />
sinamdvilis pirdapiri asaxva, rogorc es Cveulebriv romanSi anu<br />
“novelSi” xdeba, gacilebiT iolia, vidre gamonagonis, Seqmnilis<br />
datvirTva realobiT, rac WeSmaritad maRal xelovnebad iTvleba.<br />
“romensi”, rogorc xelovnebis nimuSi, mkacrad eqvemdebareba sakuTar<br />
kanonebs, romelTa Tanaxmad adamianis gulis simarTlidan odnav gadaxrac<br />
ki miutevebel codvad CaeTvleba, amitom romensi novelTan SedarebiT<br />
rTul formad iTvleba.<br />
3. <strong>hoTornis</strong> romantikul romanSi gamoyenebuli aRwerilobiTi pasaJebi<br />
miuTiTeben, rom romensi erTgvari meditaciis adgilia, sadac sazRvrebi<br />
sinaTles da sibneles, suliersa da materialurs, sinamdvilesa da<br />
warmosaxvas Soris uaryofilia. swored es sazRvrebisgan gaTavisufleba<br />
yvela saxis aRrevis saSualebas iZleva. <strong>hoTornis</strong> mtkiceba, rom<br />
sinamdvile da warmosaxva erTmaneTs unda gadaexlarTnon, raTa romensi<br />
Seiqmnas, Seesabameba emersonis transcendentalur xedvas xelovnebis<br />
nimuSis Seqmnis Sesaxeb. mweralma saukeTeso nawarmoebebi Seqmna im<br />
Sualeduri samyaros daxmarebiT, romelic alegoriul gamonagonsa da<br />
realobas Soris arsebobs.<br />
4. <strong>hoTornis</strong>euli “romensis” mxatvrul sistemaSi personaJebis mcire<br />
aqtivoba kompensirebulia gansakuTrebuli atmosferoTi, romelic<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong>Tvis yvelaze damaxasiaTebeli Strixia da realuri<br />
faqtebisa da warmosaxvis aRrevis Sedegad warmoiSoba. amasTan erTad<br />
moqmedebis CarCo moZraobs da Tavis TavSi moicavs ara mxolod im<br />
movlenebs, romlis Tanamedrovecaa mTxrobeli, aramed aswleulebis<br />
winandel ambebsac. moqmedi pirebis ricxvSi is adamianebic figurireben,<br />
153
vinc karga xania dastova saaqao. SevniSnavT, rom hoTorni mxolod uSvebs<br />
msgavs mosazrebebs, magram mas mkiTxvels Tavze ar axvevs, radgan is<br />
romantikul romans werda, romlis mTeli mxatvruli sistema cnobil<br />
ganusazRvrelobas, mizez-Sedegobrivi kavSirebis bundovanebas moiTxovs.<br />
legenda misTvis faqtebze mniSvnelovania.<br />
5. avtori originaluri ganaTebis Teoriis wyalobiT, romliTac realur<br />
samyaros warmosaxvis sferosTan akavSirebs, TiTqos Tavad mkiTxvels<br />
aZlevs uflebas gadawyvitos, iyo esa Tu is movlena zebunebrivi Tu ara.<br />
<strong>romantikuli</strong> <strong>romanis</strong> analizi Segvaxsenebs avtoris midrekilebaze<br />
adamianis cnobierebis im sferosken, romelic zebunebriv samyaros exeba.<br />
sxvadasxva garemoebebSi misi gmirebi TavianT tanjvas ukavSireben ucnaur<br />
movlenebs caSi Tu miwaze. magram iqve igrZnoba <strong>hoTornis</strong>euli ironia<br />
RvTiuri Zalis Carevis rwmenis mimarT. hoTorni am meTodiT warmosaxvas<br />
iumors urevs, raTaA sinamdvilis albaToba gazardos. es iumori<br />
nawarmoebis gmirebis saSualebiT imarTeba.<br />
6. <strong>hoTornis</strong> romantikul romans da saerTod mTel Semoqmedebas<br />
istoriuli reminisensiebi asazrdoebs. misi religiuri da eTikuri<br />
msofxedveloba ufro qristianulia vidre puritanuli. puritanuli<br />
moralis uaryofa mweralTan ejaxeba puritanuli eTikis Sinagan<br />
gamarTlebas da misken ltolvas. amitom misi damokidebuleba<br />
puritanobasTan gaorebis niSniT aris aRbeWdili. surviliT miiRos is,<br />
rasac Sinaganad ar eTanxmeba. SeTanxmebas man pirvel rigSi Soreul<br />
warsulTan mimarTebiT miaRwia, radgan axlo warsuli, an Tanamedrove<br />
realoba daaSorebda sinamdvilesa da warmosaxvas, Erac romensis<br />
fiqtiurobas gamoiwvevda. transcendentalistebis optimizmis<br />
sawinaaRmdegod mwerals sjera, rom axlandeli Seubralebel warsulzea<br />
damokidebuli.Aamitom misi romensebis ucvleli Temaa warsulis mudmivi<br />
zemoqmedeba axlandelze.<br />
7. simbolikisa da <strong>romantikuli</strong> ironiis gverdiT, rac <strong>hoTornis</strong><br />
romensebis mxatvrul fons qmnis, realisturi tendenciebic arsebobs.<br />
Tavisufleba materialur sinamdvilesTan mimarTebaSi da mis mier<br />
amorCeuli garemoebani raTa adamianuri grZnobebis simarTle gamoxatos,<br />
organulad ukavSirdeba romensebSi dayenebul saerTo zneobriv<br />
154
problemebs. Txrobis obieqturobisaken swrafva, winaaRmdegobaSi modis<br />
subieqtur mimarTulebasTan, rac damaxasiaTebelia <strong>romantikuli</strong><br />
<strong>romanis</strong>aTvis. es faqti mwerlis mxatvruli xedvis <strong>Tavisebureba</strong>s<br />
gansazRvravs. H<strong>hoTornis</strong> nawarmoebebi garegnulad sayofacxovrebo, ufro<br />
metad socialur yofiT romans hgavs. rCeba STabeWdileba, rom avtorma<br />
Tavad moisurva realistur romans daaxloveboda. romensebSi hoTorni<br />
yvelaze TavSeukavebel fantaziebSic ki fxizel racionalistad rCeba da<br />
Tavis bundovan legendebs realuri cxovrebis faqtebisagan qmnis.<br />
abstraqtul-<strong>romantikuli</strong> sikeTe da boroteba mis SemoqmedebaSi ukve<br />
realur formebs iRebs. MrealobasTan dasaaxloeblad avtori xSirad<br />
aRwerebs iyenebs da cdilobs aRweras arqauli xasiaTi misces.<br />
arqaulobac agreTve romantizmisTvis damaxasiaTebeli erTerTi<br />
mniSvnelovani maxasiaTebelia. mTxrobelis komentarebi specifikuri<br />
istoriuli faqtebs Sesaxeb, mkiTxvelis gonebas sinamdvilisaken<br />
mimarTavs. im faqtebTan erTad, rac istoriulad dadasturebulia,<br />
hoTorni agebs bevrad ufro maRal realobas, romelic ar SeiZleba<br />
istoriuli dokumenti iyos. es aris <strong>hoTornis</strong>euli meTodi, istoriuli<br />
sinamdvile Seurios warmosaxvas, raTa Seqmnas esoden metyveli simbolo.<br />
Zneli ar aris SeamCnio romensSi istoriuli faqtebis erTgvari sazeimo<br />
Semotana, rac miuTiTebs avtoris daJinebul survilze miuaxlovdes<br />
realobas. isev "yoveldRiuri SesaZleblobebis" realisturi samyaro<br />
aZlevs sivrces literaturis romantikul sferos.<br />
8. rTuli da winaaRmdegobrivia <strong>hoTornis</strong> damokidebuleba<br />
transcendentalizmTan. "Tandayolili codvis doqtrina" misTvis<br />
mniSvnelovani religiuri dogmaa, Tumca Sors dgas adamianuri "mes"<br />
kultisagan. bevri romantikosisagan gansxvavebiT, is Tavisi Txrobis<br />
centrSi arasodes ar ayenebs gansakuTrebul pirovnebas, Tumca<br />
sazogadoebisa da pirovnebis urTierTobis problema yovelTvis<br />
aqtualuria mis romensebSi. amis dasturia "alisferi asomTavruli" da<br />
“blaiTdeilis romensi”. <strong>hoTornis</strong> esTetikis kvleva, xelovnebaze<br />
Sexedulebebis detaluri ganxilva, kacis da bunebis Sesabamisobis<br />
gamoyeneba sarkeebis da yvela saxis anareklis rogorc poetis armosaxvis<br />
155
simbolos gamoyeneba safuZvels gvaZlevs vifiqroT, rom misi<br />
msofmxedveloba Seesabameba transcendentalur esTetikas.<br />
9. kompoziciuri Tematuri xazis ar arseboba zog romensSi, an naklebad<br />
Tanmimdevruloba. aris ara nawarmoebis mxatvruli sisuste, aramed<br />
gansazRvruli esTetikuri amocanebis Sedegi, rasac mwerali<br />
ganizraxavda, raTa fsiqologiuri koliziebiT datvirTuli <strong>romantikuli</strong><br />
romani Seeqmna. romensis gmirebis mxatvruli saxeebi srulyofilebiT<br />
erTmaneTisgan gansxvavdebian da nawarmoebis mxatvruli qsovilis SeqmnaSi<br />
did rols asruleben. avtors isini ainteresebs ara rogorc cocxali<br />
xasiaTebi, aramed abstraqtuli, ararealuri simboloebi. zog SemTxvevaSi<br />
garegnobis Sesabamisoba sulierTan Zalian ostaturad da bunebrivad aris<br />
Sesrulebuli. avtori mkiTxvelis yuradRebis koncentrirebas ufro metad<br />
gmirebis urTierTdamokidebulebaze akeTebs da ara qmedebaze. HhoTorni<br />
mniSvnelovan Canafiqrs debs saTaurebSi da maT mixedviT TxrobiT meTods<br />
gvTavazobs. xasiaTebi naCvenebia mxolod scenebSi da urTierTobebSi. maTi<br />
Sinagani mdgomareoba simbolizirebulia garegnuli efeqtebiT. scenebis<br />
ganviTareba mogviTxrobs romans. TiToeul scenaSi avtori aerTianebs<br />
sxvadasxva detalebs, raTa simarTle gadmogvces. scenebSi cvlilebebis<br />
sqema aRniSnavs, rogor moZraobs avtori adgilidan adgilze, raTa<br />
daxatos moqmedebis mniSvneloba.Uukve aRvniSneT, rom mwerali<br />
romensisTvis saguldagulod qmnis scenebs, hoTorni misTvis Cveuli<br />
meTodiT mkiTxvels scenebSi axedebs, tovebs adgils moTxrobaSi,<br />
saidanac Cven SegviZlia damkvirveblis poziciidan SevxedoT moqmedebis<br />
ganviTarebas.<br />
10. romensebis formaze dakvirveba maT originalurobas adasturebs.<br />
isini agebulia <strong>romantikuli</strong> poetikis safuZvelze. avtori warmatebiT<br />
iyenebs romantikul simbolikas. am simboloebiT aRiniSneba romensis<br />
ZiriTadi konfliqtebi, fsiqologiuri koliziebi. misi simbolika,<br />
xandaxan absurduli da ara yovelTvis kanonzomieri, gamoxatavs moralis<br />
dafarul kanonebs. simbolikis gansakuTrebuli enis moSveliebiT, avtori<br />
aiZulebs mkiTxvels Tavisi gmirebis yvela zneobrivi tanjva gadaitanos.<br />
mwerali ar gamoyofs ideas im simbolosgan, romelSic igi aisaxeba.<br />
avtori fers, Suqs, Crdilovan figurebs gvTavazobs da yovelive es<br />
156
gansxvavebulad aris gamoyenebuli romensSi. hoTorni Suqis saSualebiT<br />
misi xasiaTebis daniSnulebas da kontrastul scenebs gamoxatavs<br />
moTxrobis struqturaSi. igi aseve warmatebiT iyenebs Suqs TxrobiTi<br />
struqturis ganviTarebisTvis, xasiaTebis warmoCenisaTvis. hoTorni<br />
garkveuli scenebisaTvis ramodenime saxis ganaTebas iyenebs. Suqis<br />
efeqtiT hoTorni Tavisi gmirebis Sinagani mdgomareobis daxasiaTebasac<br />
axdens.<br />
11 hoTornma posa da Torpis msgavsad miaRwia manipulirebis<br />
SesaZleblobas TxrobiT doneebSi da Zalian nayofieradac. misi moTxroba<br />
Seicavs goTikur, istoriul, diagetikur, metadiagetikur, realistursa da<br />
sentimentalur doneebs. igi moTxrobebSi egzotikurobisaTvis iyenebs<br />
gadanacvlebiT TxrobiT SesaZleblobebs sxvadasxva diegetikur doneze.<br />
<strong>hoTornis</strong> nawarmoebebis umetesoba daxurul dasasruls atarebs, romlis<br />
drosac Txroba metnaklebad Sordeba ZiriTad fabulas da gadadis<br />
avtoris msjelobaSi Tavad moTxrobaze da mis Seqmnaze. avtori<br />
metadiegetikur TxrobiT meqanizms iyenebs, magram ara pirdapiri gziT.<br />
masSi, rogorc mTxrobelSi, ori adamiani Tavsdeba, romlebic<br />
sxvadasxvagvarad uyureben erTsa da imave movlenas. erTi maTgani am<br />
movlenebis Tanamedrovea, meore, me-19 saukunis warmomadgeneli,<br />
ganmanaTlebelTa ideebze aRzrdili, Sors myofi Savi crurwmenebisgan.<br />
cotaTi ironiuli, analizisa da ganzogadoebisaken midrekili. amgvarad<br />
romensSi ori monacvleobiTi Txrobis done warmoiSoba, romlebic<br />
erTmaneTTan faqtebis saSualebiT aris dakavSirebuli. metadiegetikuri<br />
Txroba saSualebas iZleva Semoitanos gotikuri saswaulebi, Tumca igi<br />
ar iZleva ganmartebas, ra gadaxdaT gmirebs manamde, ar exeba mTxrobelis<br />
mTavar diegeziss.<br />
12. romensSi mocemul metadiegetikur legendebSi adamiani, buneba da<br />
zebunebrivi erTmaneTs gadakveTs. ase gamoisaxeba atmosfero, ara<br />
faqtismieri, aramed mistikuri da erotikulic, rasac hoTorni didi<br />
xelovnebiT iyenebs Tavis diegetikur TxrobaSi. metadiegetikuri Txrobis<br />
gotikuri intonaciebi man istoriulad Soreul qronotropSi gadaitana.<br />
am TvalsazrisiT, hoTornma sakmao cvlileba Seitana am rTul JanrSi. es<br />
transformacia pasuxobda socialuri ganviTarebis dinamikas da<br />
157
adasturebda <strong>romantikuli</strong> tradiciis aqtualobas amerikul<br />
literaturaSi. <strong>hoTornis</strong>aTvis <strong>romantikuli</strong> Txrobis struqtura ar aris<br />
statikuri. is moZrav formas warmoadgens, romlis ganviTarebasac<br />
SeuZlia kargad axsnas cxovrebis literaturuli gamovlineba, romlis<br />
ganxorcielebis mcdelobas mivyavarT Tavad formebis da Txrobis<br />
struqturis modifikaciamde. es Tavisufleba amarTlebs mas gotikuri<br />
egzotikisadmi midrekilebaSi. metadiegetikuri Txrobis saSualebiT<br />
hoTornma ganaviTara Tavisi gmirebi, xorci Seasxa misi fabulis<br />
ganviTarebas, moimaraga informacia Semdgomi siuJetis ganviTarebisaTvis<br />
da SeumCnevlad Semoitana Sesabamisi gotikuri bundovaneba.<br />
12. romensis mTavari Rirseba mdgomareobs misi mxatvruli stilis<br />
srulyofasa da erTianobaSi. es aris avtoris mxatvrulad Zlieri<br />
qmnileba, romelic Tavis TavSi aerTianebs mis filosofiur, socialur-<br />
eTikur da esTetikur warmodgenebs cxovrebasa da adamianze.<br />
romantikulma romanma SeZlo axlgazrda qveynisaTvis esTetikurad<br />
amaRlebuli siZvelis micema, romlis naklebobasac ase ganicdidnen<br />
<strong>hoTornis</strong> Tanamedrove mwerlebi.<br />
K kvleva safuZvels gvaZlevs davaskvnaT, rom marTalia, es<br />
gansakuTrebulad problematuri Janri <strong>hoTornis</strong> mier ar Seqmnila, magram<br />
mweralma didi roli Seasrula misi rogorc calke Janris<br />
CamoyalibebaSi. man sxva amerikel romantikosebTan erTad romensi<br />
erovnul, amerikuli <strong>romanis</strong> formad aRiara da novels anu socialur<br />
yofiT romans daupirispira. Aamerikel romantikosTaA Soris, hoTorni<br />
yvelaze warmatebuli aRmoCnda <strong>romanis</strong> poetikis damuSavebis sakiTxSi. man<br />
Riad ganacxada <strong>romanis</strong> am formis specifikurobis Sesaxeb da Tavisi<br />
Teoria Camoayaliba. <strong>hoTornis</strong>euli romensis aRwerilobiTi gansazRvra da<br />
misi gansxvaveba novelTan mimarTebaSi, dResac klasikur definiciad<br />
iTvleba.<br />
1. eseebi inglisuridan Targmnes paata da rostom CxeiZeebma.<br />
Tbilisi, "merani". 1989<br />
158
2. TofuriZe. c. romani rogorc fenomeni da misi nominacia anglosaqsur<br />
da qarTul samyaroSi. samecniero SromaTa krebuli.<br />
“ena, Targmani, literatura” Tbilisis i. WavWavaZis saxelobis<br />
enisa da kulturis saxelmwifo universiteti. Ggamomcemloba.<br />
“ena da kultura” 2003<br />
3. TofuriZe. c. winasityvaoba AwignisaTvis amerikuli novella.<br />
gamomcemloba “sabWoTa saqarTvelo”. 1967<br />
4. Hawthorne. N. Dr. Heidegger’s Experiment. From Twice Told Tales. v1. 1865.<br />
http://books.google.com/books?id=0k_MYRdVN7IC&pg=PA251&dq=Hawthorne<br />
+Dr.+Heidegger's+experiment&cd=2#v=onepage&q&f=false<br />
5. ------------- Drowne’s Wooden Image. From Mosses From an Old Manse. 1854<br />
http://www.eldritchpress.org/nh/dwi.html<br />
6. ------------- Celestial Road From Mosses From an Old Manse.1854 p 185<br />
http://books.google.com/books?id=Uxc2eYuMArkC&pg=PA185&dq=celestial+roa<br />
d,+Hawthorn&hl=en&ei=IlmkTOSoFojEswaC-<br />
P2UCA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CCoQ6AEwAA#v=<br />
onepage&q&f=false<br />
7. --------------Earth’s Holocaust. From the Mosses From an Old Manse. 1846; 1854<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/holo.html<br />
8. -------------- Endicott and the Red Cross. From Twice Told Tales. V2. 1837. 1851.<br />
http://www.eldritchpress.org/nh/erc.html<br />
9. -------------- Ethan Brand: A Chapter from an Abortive Romance. From Twice Told<br />
Tales 1850. 1852. http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/eb.html<br />
10. -------------- How’s Masquerade. From Legends of the Province House. 1837. 1851<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/howe.html<br />
11. -------------- Rappaccini’s Daughter Electronic Text Center, University of Virginia<br />
Library. Published in 1841. http://etext.virginia.edu/etcbin/toccernew2?id=HawRapp.sgm&images=images/modeng&data=/texts/english/modeng/par<br />
sed&tag=public&part=1&division=div2<br />
12. -------------- Septimius Felton. BiblioBazaar; 2008<br />
http://books.google.com/books?id=ZkVMXcIOaVoC&printsec=frontcover&dq=Se<br />
ptimius+Felton+Hawthorne&hl=en&ei=SV6sTLPpFNDKswb857i7BA&sa=X&oi=<br />
book_result&ct=bookthumbnail&resnum=1&ved=0CCcQ6wEwAA#v=onepage&q&f=false<br />
13. -------------- The Artist of the Beautiful. From Mosses From an Old Mans. 1846.<br />
1854. http://www.eldritchpress.org/nh/aotb.html<br />
14. -------------- The Blithedale Romance. Boston: Ticknor and Fields. Harvard College<br />
Library 1865<br />
http://books.google.com/books?id=fEwXAAAAYAAJ&printsec=frontcover&dq=T<br />
he+Blithdale+Romence&cd=1#v=onepage&q&f=false<br />
15. -------------- The Grey Champion. From Twice Told Tales. 1837. 1851.<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/gray.html<br />
16. --------------- The Old Manse. From Moses from the Old Manse. 1846<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/tom.html<br />
17. -------------- The House of the Seven Gables. Boston: Ticknor, Reed and Fields. M<br />
DCCC LI. 1851.<br />
http://books.google.com/books?id=OG4RAAAAYAAJ&printsec=frontcover&dq=T<br />
he+house+of+the+seven+gables&cd=1#v=onepage&q&f=false<br />
18. ------------- The Main Street. From The Snow-image. 1852 copyright 1901; Lewis<br />
Buddy; http://books.google.com/books?id=_3cd8e-<br />
D42gC&printsec=frontcover&dq=The+main+street,+Hawthorne&hl=en&ei=NuGl<br />
159
TMjSAdDDswbkup2pCA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0C<br />
CUQ6AEwAA#v=onepage&q=iron&f=false<br />
19. -------------- The Marble Faun: or, the Romance of Monte Beni. V 1.Boston: Ticknor<br />
and Fields. M DCCC LX. 1866<br />
http://books.google.com/books?id=9R8GAAAAQAAJ&pg=PA302&dq=The+marb<br />
le+faun+volume+1&cd=1#v=onepage&q&f=false<br />
20. -------------- The Marble Faun: or, the Romance of Monte Beni. v 2. Boston: Ticknor<br />
and Fields. M DCCC LX. Harvard College Library. 1860<br />
http://books.google.com/books?id=kw3_NpqHsU8C&printsec=frontcover&dq=The<br />
+marble+faun+volume+2&hl=en&ei=M8WlTMgWkc2zBsHH9KkI&sa=X&oi=bo<br />
ok_result&ct=result&resnum=1&ved=0CCUQ6AEwAA#v=onepage&q=Italian%2<br />
0consciences&f=false<br />
21. -------------- The May-Pole of Merry Mount From Twice Told Tales. 1836. 1837<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/mmm.html<br />
22. -------------- The New Adam and Eva. From Mosses of the Old Manse. 1846. 1854.<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/newae.html<br />
23. -------------- The Scarlet Letter. London: G. Roughtledge and Co: Farringdon Street.<br />
1852;Biblio Bazaar 2007<br />
http://books.google.com/books?id=xn9BP259cQMC&printsec=frontcover&dq=The<br />
+scarlet+letter&hl=en&ei=yf-mTP-rAo2PswbogyZDA&sa=X&oi=book_result&ct=bookthumbnail&resnum=2&ved=0CDAQ6wEwAQ#v=onepage&q=labyrinth&f=false<br />
24. -------------- The Sunday Evening. The Twice Told Tales. 1837. 1851.<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/sunday.html<br />
25. -------------- Young Goodman Brown. 1835. http://etext.virginia.edu/etcbin/toccernew2?id=HawYoun.sgm&images=images/modeng&data=/texts/english/modeng/pa<br />
rsed&tag=public&part=1&division=div1<br />
26. Abele V. R. The Death of the Artist: A Study of Hawthorne's Disintegration. The<br />
Hague. NijhofL. 1955<br />
27. Abolitionism http://www.u-s-history.com/pages/h477.html<br />
28. American Economic History. By Harold Underwood Faulkner; Fifth edition, N-Y;<br />
London Harper and Brothers. 1924<br />
29. American Literary Criticism. An anthology/Comp. I.P.Ilin.-M: Progress publishers,<br />
1981<br />
30. American Literature: Tradition and Innovation. Ed. by Meserole H; Sutton W;<br />
Weber. B. Lexington Mass. 1969. v.1; P 1597<br />
31. Balzak http://www.kirjasto.sci.fi/balzac.htm<br />
32. Bank. S. Perspectives in American Literature; A Research and Reference Guide-An<br />
Ongoing Project, Paul P. Reuben. 2010<br />
http://www.csustan.edu/english/reuben/pal/chap3/hawthorne.html<br />
33. Baym. N. Early History of American Literature: A Chapter in the Institution of New<br />
England. American Literary History 1.3. 1989<br />
34. Baym. N. The Shape of Hawthorne's Career, Ithaca, N.Y. : Cornell University<br />
Press, 1976.<br />
35. Bell. M. Hawthorne's View of the Artist; State University of New-York; 1962<br />
http://books.google.com/books?id=rOoNJyG16KwC&printsec=frontcover&dq=Ha<br />
wthorne's+view+of+an+artist&source=bl&ots=1irto1xLm7&sig=CDaE6hvK_XT8<br />
XynED7yN05WWTNM&hl=en&ei=InbcS4udOOOSOMyvhcgH&sa=X&oi=book<br />
_result&ct=result&resnum=2&ved=0CBoQ6AEwAQ#v=snippet&q=an%20artist%<br />
20feels&f=false<br />
160
36. Benoit. R. Single Natures Double Name. The collectedness of conflicting in British<br />
and American Romanticism. The Hague and Paris: Mouton; 1973.<br />
37. Bewley. M. The complex Fate: Hawthorne, Henri James and Some Other American<br />
Writers. London: Chatto & Windus; 1952<br />
38. Blair. W. Color, Light and Shadow in Hawthorne’s Fiction. New England Quarterly<br />
XV; 1942<br />
39. Blake. W. Auguries of Innocence English Poetry II: From Collins to Fitzgerald.<br />
The Harvard Classics. 1909–14 http://www.bartleby.com/41/356.html<br />
40. Bodily. C. Henry David Thoreau: The Instrumental Transcendentalist? Journal of<br />
Economic Issues, Vol. 21, No. 1; Association for Evolutionary Economics; 1987<br />
41. Brodhead. R. Hawthorne, Melville, and the Novel. Chicago and London: University<br />
of Chicago Press, 1976.<br />
42. Brodtkorb. P. Art Allegory in the Marble Faun. PMLA LXXVII; 1962<br />
43. Brownson. O. Brownson Quarterly Review (Oct. 1850; n.s. 5;)<br />
http://books.google.ge/books?id=LsBCTPj92DMC&pg=PA388&lpg=PA388&dq=<br />
Orestes+Brownson,+Hawthorne&source=bl&ots=pqE4psTwsA&sig=BovaveCRcB<br />
oNwz0SvUa3YWgrem8&hl=ka&ei=U2kTLrTB8T38Ab6hOjQCg&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=5&ved=0C<br />
B8Q6AEwBA#v=onepage&q=Orestes%20Brownson%2C%20Hawthorne&f=false<br />
44. Carrez. S. Symbol and Interpretation in Hawthorne's Scarlet Letter. Virtual Library;<br />
Paper delivered at the conference of the Nathaniel Hawthorne Society, celebrating<br />
the Hawthorne bicentennial in Salem, MA, July 1-4 .<br />
http://www.hawthorneinsalem.org/ScholarsForum/MMD2575.html<br />
45. Carpenter. F. American Literature and the Dream. New-York; Philosophical<br />
library; 1955.<br />
46. Chase. R. The American Novel and its Tradition. Garden City. N-Y; Doubleday-<br />
Anchor Books; 1957.<br />
47. Chinard. G. Honest John Adams. Dated but still-valuable biography. 1933.<br />
48. Colacurcio. M. The Province of Piety: Moral History in Hawthorne's Early Tales<br />
Cambridge, Mass, and London: Harvard University Press; 1984<br />
49. Coleridge. S. Dejection: An Ode. The Oxford Book of English Verse of the Romantic<br />
Period: 1798-1837 Oxford: Oxford University Press; 1935.<br />
50. Coltman. D. Nathaniel Hawthorne: An Approach to an Analysis of Artistic<br />
Creation. Cleveland OH: Press of Case Western Reserve. University, 1970<br />
51. Coppens. P. William Blake: what paintings of visions come.<br />
http://www.philipcoppens.com/blake.html<br />
52. Cowley. M. Hawthorne in the Looking Glass, Sewanee review LVI; 1948.<br />
53. Crews. F. A New Reading of Blithedale Romence. American literature XXIX; 1957.<br />
54. Crews. F. The Sins of the Fathers: Hawthorne's Psychological Themes. New-York:<br />
Oxford University Press. 1966.<br />
55. Crews. F. The Logic of Compulsion in “Roger Malvin’s Burial”. PMLA; v 79.<br />
Modern Language Association; 1964. http://www.jstor.org/pss/460751<br />
56. Crowly. J. Hawthorne: The Critical Heritage. London. 1997<br />
http://www.questia.com/library/book/nathaniel-hawthorne-the-critical-heritage-by-jdonald-crowley.jsp<br />
57. Davidson. E. Hawthorne’s Last Phase. New heaven; Yale University Press. 1949.<br />
58. Dekker. G. The American Historical Romance. Cambridge University Press; N-Y;<br />
Port Chester. 1987.<br />
59. Determinism http://en.wikipedia.org/wiki/Determinism<br />
60. Doren. M. Nathaniel Hawthorne. N-Y William Sloane Associates Inc. 1949<br />
161
61. Dunne. M. Hawthorne's Narrative Strategy. University Press of Mississippi;<br />
Jackson. 1995.<br />
http://books.google.com/books?id=jQ__VU6dU6UC&pg=PA75&lpg=PA75&dq=R<br />
apaccini's+doughter,+metadiegetic+narration,+Baglioni&source=bl&ots=jwt6aNzP<br />
zg&sig=FNVRH1hapNTg75vADQsyp2Ijx4&hl=en&ei=6c_ZS7y2MdSiOJmaxLoP&sa=X&oi=book_result&ct=result&resn<br />
um=1&ved=0CBMQ6AEwAA#v=onepage&q&f=false<br />
62. Edwards. J. http://en.wikipedia.org/wiki/Jonathan_Edwards_(theologian)<br />
63. Elder. M. Nathaniel Hawthorne Transcendental Symbolist. Ohio University Press.<br />
1969<br />
64. Emerson. R. Complete Prose Works. London; Ward Lock and Co Ltd; 1900<br />
65. ------------ Circles From essays first series. 1841;<br />
http://books.google.com/books?id=rXsDvotwG6YC&printsec=frontcover&dq=Eme<br />
rson+Circles&hl=en&ei=SvOlTITqE8TDswbDgryVCA&sa=X&oi=book_result&ct<br />
=book-thumbnail&resnum=1&ved=0CC0Q6wEwAA#v=onepage&q&f=false<br />
66. ----------. Self-Reliance http://www.emersoncentral.com/selfreliance.htm<br />
67. ----------- Shakespeare, or The Poet.<br />
http://www.xmission.com/~seldom74/emerson/shakespe.html<br />
68. ----------- The American Scholar. 1837.<br />
http://www.emersoncentral.com/amscholar.htm<br />
69. ------------ Nature, The Conduct of Life, Nature and Other Essays. (1836); London:<br />
J. M. Dent; 1908.<br />
70. Faust. B. Hawthorne's Contemporaneous Reputation: A Study of Literary Opinion<br />
in America and England.1828-1864; Philadelphia. University of Pennsylvania.1939.<br />
71. Feidelson. C. Symbolism and American Literature. Chicago. University of Chicago<br />
press. 1953.<br />
72. Fields. J. Yesterdays with Authors. London: Sampson Low; 1872<br />
73. Fogle. R. Hawthorne’s Fiction the Light and the Dark. Rev. ed. 1952. Norman;<br />
University of Oklahoma Press. 1963<br />
74. Frost. R.<br />
75. Freneur. P. http://en.wikipedia.org/wiki/Philip_Freneau<br />
76. Fuller. M. http://en.wikipedia.org/wiki/Margaret_Fuller<br />
77. Fussel. E. Frontier: American Literature and American West. Princeton: Princeton.<br />
University Press. 1985.<br />
78. Gale. L. A Nathaniel Hawthorne Encyclopaedia. Greenwood Press. 1991.<br />
79. Gaeddert. L. A New England Love Story: Nathaniel Hawthorne and Sophia<br />
Peabody. Dial Press. 1980.<br />
80. Gerber. J. Form and Content in the Scarlet Letter. New England Quarterly XVII.<br />
1944<br />
81. Gohdes. C. Periodicles of American Transcendentalism. 1970<br />
http://books.google.com/books?id=mJI67QRqmcoC&printsec=frontcover#v=onepa<br />
ge&q&f=false<br />
82. Gollin. R. Hawthorne: The Writer as Dreamer. Louisiana St. University Press;<br />
Baton Rouge and London; 1979. http://www.jstor.org/pss/30227435<br />
83. -------- Idol. J. et al. Prophetic Pictures: Nathaniel Hawthorne’s Knowledge and<br />
Uses of the Visual Arts. Greenwood Press; 1991.<br />
84. Griffith. C. Caves and Cave Dwellers. The Study of a Romantic Image. JEGP; 1963<br />
vol.62.N3<br />
85. Griswold. R. The Poets and Poetry of America. Philadelphia. Parry and M; Milan.<br />
1855.<br />
162
86. Hallowel. I. The Impact of the American Indian on American Culture. American<br />
Anthropologist New Series, Vol. 59, No. 2 http://www.jstor.org/pss/665220<br />
87. Hart. J. The Oxford Companion to American Literature. 4 th Ed. N-Y. Oxford<br />
University Press; 1978<br />
http://www.oup.com/us/catalog/general/subject/LiteratureEnglish/AmericanLiteratu<br />
re/?view=usa&ci=9780195065480<br />
88. Harvey. L; Gable. J. Liquid Fire: Transcendental Mysticism in the Romances of<br />
Nathaniel Hawthorne. NY; ed. By Peter Lang. 1998.<br />
89. Hawthorne's Historical Allegory: Examination of American Conscious. Ed. by<br />
Becker. J.. Kenikat Press Port Washington; N-Y; 1971.<br />
90. Heilman. R. Hawthorne’s The Birthmark: Science and Religion. South Atlantic<br />
Quarterly XLVIII; 1949.<br />
91. Hirsh. D. Reality and Idea in the Early American Novel. Studies in American<br />
Literature, v. IX. The Hague-Paris, Mouton. 1971.<br />
92. Howe. I. Politics and the Novel. Horizon Press; 1957.<br />
93. Hull. R. Nathaniel Hawthorne: The English Experience 1853-1864. Pittsburgh:<br />
University of Pittsburgh Press; 1980.<br />
94. Jackson. F.T. "The Significance of the Frontier in American History, Chapter 1,<br />
excerpts; http://www.mtholyoke.edu/acad/intrel/afp/turner.htm<br />
95. James. H. Hawthorne New York: R. S. Peale and J. A. Hill, Written for the Library<br />
of the World's Best Literature Ancient and Modern, Vol. Xll. 1896<br />
96. --------- Hawthorne English Man of Letters. London. Macmillan & Co. Ltd. 1879<br />
97. -------- Hawthorne: from ‘The Three American Novels’. Ch. 5 from ’ Three<br />
American Novels’. 1879; http://www2.newpaltz.edu/~hathawar/nhhj5.html<br />
98. James. H. The Art of Novel. Critical prefaces by Henry James ed. by Blackmoor R.<br />
N-Y Scribner's; 1934.<br />
99. Kaul. A. A Thematic Analysis of Nathaniel Hawthorne’s Scarlet Letter. N-Y;<br />
Penguin Books.1966.<br />
100. Kaul. A. The American vision; Actual and Ideal Society in Nineteenth-Century<br />
Fiction. New Haven, Yale University Press, 1963.<br />
101. Kiely. R. Robert Louis Stevenson and the Fiction of Adventure. Cambridge,<br />
Mass: Harvard UP.1964<br />
102. Lathrop. H. Memories of Hawthorne. Boston: Houghton Mifflin and Co;<br />
1897.<br />
103. Lawrence. S. Hawthorne the Critic of Society. New Heaven. Yale University<br />
Press. 1944<br />
104. Leavis. Q. Hawthorne As a Poet. Sewanee Review LIX; 1951.<br />
105. Levin. H. The Power of Blackness. N_Y Alfred. A Knopf. Inc. 1958.<br />
106. Lewis. R. The American Adam. Chicago: University of Chicago Press. 1955.<br />
107. Literary History of the United States. Ed. by Robert Ernest Spiller et. al. N-Y;<br />
Macmillan; 1948.<br />
108. Love letters of Nathaniel Hawthorne. Chicago; Privately printed; The Society<br />
of the Dofobs; 1907.<br />
109. Liukkonen. P. Honore De Balzak. http://www.kirjasto.sci.fi/balzac.htm<br />
110. Longfellow. H Hyperyon. New York published by Samuel Colman 8 Astor<br />
House 1839<br />
111. Luedtke. L. Making America: The Society and Culture of the United States.<br />
Chapel Hill: The University of North Carolina Press. 1992.<br />
112. Male. R. Hawthorne's Tragic Vision. Austin: University of Texas Press. 1957.<br />
113. Marjorie. J. Nathaniel Hawthorne Transcendental symbolist. Athens; Ohio<br />
University Press. 1969<br />
163
114. Marshal. B. Hawthorne and the Canon of American literature. Critical<br />
Insights. http://salempress.com/store/pdfs/hawthorne_critical_insights.pdf<br />
115. Marshall. M. The Gutenberg Galaxy: The Making of Typographic Man.<br />
London: Routledge and Kegan Paul; 1962.<br />
116. Martin. T. Nathaniel Hawthorne. New Haven. Conn. Newman; L .1979.<br />
117. Matthiessen. F. American Renaissance. Art and Expression In The Age of<br />
Emerson and Whitman. Oxford University Press. 1968.<br />
118. Matthiessen, Henry James: The Major Phase. London: Oxford University<br />
Press, 1944.<br />
119. McIntosh. J. Nathaniel Hawthorne’s tales: Authoritative texts, Backgrounds,<br />
Criticism. Norton Critical Edition. 1987<br />
120. Mellow. J. Nathaniel Hawthorne In His Times. Boston: Houghton Mifflin.<br />
1980.<br />
121. Melville. H. Letter to Nathaniel Hawthorne. 1851.<br />
http://www.melville.org/letter3.htm<br />
122. Mellville. H. Moby-Dick or the whale. N-Y Harper and brothers<br />
publishersLondon Richard Bentley. 1851<br />
123. Miller. E. Salem Is My Dwelling Place: a Life of Nathaniel Hawthorne. Iowa<br />
City; University of Iowa Press. 1991.<br />
124. Miller. P. The Romance and The Novel. (Originally delivered as lectures.)<br />
Cambridge Mass Harvard University Press. 1967<br />
125. Millington. R. Practicing Romance: Narrative Form and Cultural<br />
Engagement. Princeton NJ: Princeton University Press. 1992.<br />
126. Mills. N. American and English Fiction in the Nineteenth Century; an<br />
Antigenre Critique and Comparison. Bloomington: Indiana University Press. 1973.<br />
127. Moore M. The Salem World of Nathaniel Hawthorne. University of Missouri<br />
Press. 1998.<br />
128. Moore. W; Harry T. Nathaniel Hawthorne: Identity and Knowledge. Southern<br />
Illinois University Press, 1967<br />
129. More. P. E. The Solitude of Nathaniel Hawthorne. 1904 Shelburne Essays;<br />
First Series; http://jkalb.freeshell.org/more/hawthorne_solitude.html<br />
130. Muirhead K. Nathaniel Hawthorne’s The Scarlet Letter: A Critical Resource<br />
Guide and Comprehensive Bibliography of Literary Criticism 1950-2000. Edwin<br />
Mellen Press, 2004.<br />
131. Myerson. J. Selected Letters of Nathaniel Hawthorne. Ohio State University<br />
Press, 2002.<br />
132. Passages from the American notebooks by Nathaniel Hawthorne; Biblio<br />
Bazaar; Volume 2; [edited by Sophia Hawthorne, Copyright 1868 by Sophia<br />
Hawthorne,<br />
http://books.google.com/books?id=doRWFSHNma4C&printsec=frontcover&dq=A<br />
merican+notebooks+by+Hawthorne&hl=en&ei=MKulTPSIB8eOjAeAotioDA&sa=<br />
X&oi=book_result&ct=result&resnum=3&ved=0CDsQ6AEwAg#v=onepage&q&f<br />
=false<br />
133. Passages from the French and Italian notebooks by Nathaniel Hawthorne;<br />
Bibliobazaar. Volume 2. Boston: James R. Osgood and company; 1876<br />
134. Parington V. Main Currents in American Thoughts. Harcourt, Brace & World<br />
1958.<br />
135. Peckham. M. Towards the Theory of Romanticism. PMLA. LXVI 1951<br />
136. Hawthorne Centenary Essays. Ed. by Pearce. R. Columbus: Ohio State<br />
University Press. 1964.<br />
164
137. Poe. E. The Philosophy of Composition. 1846.<br />
http://xroads.virginia.edu/~HYPER/poe/composition.html<br />
138. Poe. E. The Poetic Principles. http://www.bartleby.com/28/14.html<br />
139. Poe. E. Review of Nathaniel Hawthorne’s Twice Told Tales. Gramaham’s<br />
Magazine. May, 1842. http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/nhpoe1.html<br />
140. Poe. E. Tale Writing From Godey’s Lady’s Book. 1847. n35.<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/nhpoe2.html<br />
141. Poirier. R. World Elsewhere: The Place of Style in American Literature. The<br />
University of Visconsian Press. Ltd. 1985.<br />
142. Reeve. C. The Progress of Romance. Reprint N-Y; Facsimile Text Society.<br />
Two volumes. 1930<br />
143. Reuben. P. PAL: Perspectives in American Literature - A Research and<br />
Reference Guide - An Ongoing Project.<br />
http://www.csustan.edu/english/reuben/pal/chap3/3intro.html<br />
144. Ringe. D. Hawthorne’s Psychology of The Head and Heart. PMLA. LXV.<br />
1950.<br />
145. Roper. G. Introduction of Scarlet Letter and Selected Prose. N-Y: Hendricks<br />
House. 1948. N-Y: Farrar Straus. 1950.<br />
146. Scott. W. On the Supernatural in Fictitious Composition. London: Routledge<br />
and Kegan Paul; 1968.<br />
147. Shroeder. J. That Inward Sphere Notes On Hawthorn’s Heart Imagery and<br />
Symbolism. PMLA; LXV; 1950.<br />
148. Simms. W. Yemassee: A Romance of California. N-Y; Harper & Brothers.<br />
1844.<br />
149. Smith. G. American Literature: A Complete Survey With Plot Summaries and<br />
Dictionary of Literary Terms. Iowa. Littlefield. Adams and Co. 1957.<br />
http://www.alibris.com/search/books/qwork/275451/used/American%20literature%<br />
20:%20a%20complete%20survey%20with%20plot%20summaries%20of%20major<br />
%20works%20%5Band%5D%20dictionary%20of%20literary%20terms<br />
150. Spencer. B. Patterns of Nationality: Twentieth-Century Literary Versions Of<br />
America. New York; Burt Franklin. 1981<br />
151. Spiller. R. A Time of Harvest: American Literature 1910-1960. New-York;<br />
Hill and Wang . 1962.<br />
152. Stafford. J. The Literary Criticism of "Young America". A study in the<br />
relationship of Politics and Literature. 1837-1850. University of California Press.<br />
1952.<br />
153. Steel. J.The Representation of The Self in The American Renaissance. The<br />
University of North Carolina Press; 1987.<br />
154. Stewart. R. Nathaniel Hawthorne: a Biography. New Heaven; Yale University<br />
Press. 1948<br />
155. Stewart. R. Letters to Sophia. The Huntington Library Quarterly, Vol. 7, No.<br />
4. 1944 http://www.jstor.org/pss/3815738<br />
156. Swann. C. Nathaniel Hawthorne. University of Keel, Cambridge University<br />
Press 1991<br />
157. The American Whig Review. From 1852.<br />
http://digital.library.cornell.edu/a/amwh/amwh.1852.html<br />
158. The Complete Works of Nathaniel Hawthorne. Ed. With Introductory Notes<br />
by Lathrop. G. v.12. portrait, plates, D. Boston, Houghton. Mufflin &Co. 1883<br />
159. The correspondence of Emerson and Carlyle. Ed. by Slater. J. New-York and<br />
London. Columbia University Press. 1964.<br />
165
160. The English Notebooks by Nathaniel Hawthorne. Ed. by Stewart. R. N-Y. The<br />
Viking Press. 1941.<br />
161. The genius of Nathaniel Hawthorne. Ed. by Throlope. A. from North<br />
American Review, CCLXXIV (September, 1879)<br />
http://www.ibiblio.org/eldritch/nh/nhtroll.html<br />
162. The Great English Short Story Writers Volume I Biblio Bazaar LLC 2008<br />
http://books.google.com/books?id=CIzeuIbF3cQC&pg=PA9&dq=The+Great+Engli<br />
sh+Short+Story+Writers+Volume+I+Biblio+Bazaar+LLC+2008&hl=en&ei=B2Ks<br />
TJ_LKsHrsgaEkNHKBA&sa=X&oi=book_result&ct=result&resnum=1&ved=0CC<br />
oQ6AEwAA#v=onepage&q&f=false<br />
163. Theory of the Novel: A Historical Approach. A critical anthology. ed. by<br />
McKeon. M. The John Hopkins University Press: 2000<br />
164. The North American Review. 1815.<br />
http://dlxs2.library.cornell.edu/n/nora/index.html<br />
165. The portable Hawthorne. Ed. with introduction by Cowley.M. N-Y. The<br />
Viking Press.1948.<br />
166. The Reinterpretation of American Literature. Ed. by Foerster. N. New-York.<br />
Russel & Russel. 1959.<br />
167. The Romantic Movement in American Writing. Ed. by Fogle. F. Tulane<br />
University. 1992<br />
168. The Selected Letters of Nathaniel Hawthorne. Ed. by Joel Myerson. By Ohio<br />
State University; 2002. p.71<br />
169. The Theory of the Novel. Ed. by Stevick. P. New-York. Free Press. 1967.<br />
170. Timmes. D. Nathaniel Hawthorne. BAAS Pamphlet No. 17. (First Published<br />
1989) ISBN: 0 946488 07 X.<br />
http://www.baas.ac.uk/resources/pamphlets/pamphdets.asp?id=17<br />
171. Tompkins. J. M. The Popular Novel in England: 1770-1800. London:<br />
Constable & Company Ltd. 1932. Reprinted, Lincoln, NE: University of Nebraska<br />
Press, 1961.<br />
172. Trilling. L. Manners, Morals and the Novel in the Liberal Imagination. Essays<br />
on Literature and Society. Castoriadis, L'Institution Imaginaire de la Société. Paris.<br />
1975.<br />
173. Turner. A. Nathaniel Hawthorne: An Introduction and Interpretation. New-<br />
York; Barnes & noble. 1986.<br />
174. Turner. J. The Frontier in American History. Original copyright 1920.<br />
BiblioBazaar 2008<br />
175. Wagenknecht. E. Nathaniel Hawthorne: Man and Writer. New York. Oxford<br />
University Press; 1961.<br />
176. Waggoner. H. A Hawthorne discovery- The Lost Notebook. Hawthorne to<br />
Sophia 1835-46. New England Quarterly. 1976.<br />
177. Waggoner. H. Nathaniel Hawthorne American Writers 23. Minnesota Archive<br />
Editions. University of Minnesota. John’s Press Inc. Mineapolis.1962.<br />
178. Waggoner. H. Nathaniel Hawthorne A Critical Study, rev. ed. 1955;<br />
Cambridge, Mass: Harvard University Press. 1963.<br />
179. Waples. D. Suggestions for Interpreting The Marble Fawn. American<br />
literature XIII1.Duke University Press. 1941.<br />
180. Warren R. The Cat’s Eye. 1970<br />
http://brothersjuddblog.com/archives/2008/11/the_cats_eye.html<br />
181. Wells. H. Experiment In Autobiography. New-York. MacMillan & Company.<br />
1978.<br />
166
182. Whitman. W. Preface to Leaves of Grass. 1855.<br />
http://www.bartleby.com/39/45.html<br />
183. ----------------. Song of Myself. 1900.<br />
http://www.daypoems.net/poems/1900.html<br />
184. Winters. Y. Maul’s Curse. New-York. New Directions. 1938.<br />
185. Whipple. E.P. Hawthorne from ‘Character and Characteristic Man’ Boston;<br />
Ticknor and Fields 1866 University Press:Welch Bigelow and Co Cambridge<br />
186. Young America<br />
http://books.google.com/books?id=8ykn78tQCvEC&pg=PA95&lpg=PA95&dq=18<br />
36,+club+%22young+America%22&source=bl&ots=Yw9VXy8H0x&sig=nJaG0Cv<br />
0qA15EhDjHe5KA6Ro3bY&hl=en&ei=rKjSS9b3GMqCOPz4oP4N&sa=X&oi=bo<br />
ok_result&ct=result&resnum=1&ved=0CBMQ6AEwAA#v=onepage&q=1836%2C<br />
%20club%20%22young%20America%22&f=false<br />
187. Web Museum. Paris; William Blake<br />
http://www.ibiblio.org/wm/paint/auth/blake<br />
188. Henry.P. http://www.history.org/almanack/people/bios/biohen2.cfm<br />
189. Американская Новелла 19 Века, под ред. Старцева М. Гослитизд. 1946.<br />
190. Березовская О. Н. Готорн- и Философия Трансцендентализма. Перм.<br />
1983<br />
191. Боброва. Л. Романтизм в Американском Литературе. Американская<br />
Литература. Москва. 1976.<br />
192. Брукс В. Готорн в Сеилеме. Москва. Прогрес. 1967<br />
193. Брукс В. Писателъ и Американская Жизнь. Т1. Москва. 1967-1971<br />
194. Готорн. Н. Фантастические Расскази. пер. Галибина. А. Москва. 1900.<br />
195. Готорн. Н. Дом О Семи Фронтонах. Ленинград. Художественная<br />
Литература.1975.<br />
196. Достоевски. Ф. Полное Собрание Художественних Произведении. М А<br />
1930 т13.<br />
197. Ковалев Ю.В. Герман Мелвилл и американский романтизм. Л. 1972<br />
198. Коренева. М. Проблемы Становления Американской Литературы.<br />
Москва.1981.<br />
199. Литературная История США. Под. Ред. Спилера; т1. Москва.<br />
Прогресс. 1977<br />
200. Николюкин. A. Американский Романтизм и Современностъ. Академия<br />
Наук и Мировой Литератури им. Горъкого. Изд. Наука. Москва. 1961<br />
201. Николюкин. А. Рецензия на книге Мcpherson Nathaniel Hawthorn As<br />
Myth-maker. Toronto. 1969.<br />
202. Парингтон. В. Основные Течения Американской Мысли. т1. Москва.<br />
ИЛ62.<br />
203. Писатели США о Литературе. Сборник Статей сост. Николюкин. А.<br />
1974<br />
167
168