xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II
xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II
xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro<br />
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti<br />
Hhumanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />
xelovnebis fakulteti<br />
xelovnebis Teoriisa da istoriis departamenti<br />
samecniero Sromebis krebuli<br />
<strong>xelovnebaTmcodneobiTi</strong><br />
<strong>etiudebi</strong><br />
<strong>STUDIES</strong> <strong>IN</strong> <strong>ART</strong> <strong>CRITICISM</strong><br />
<strong>II</strong><br />
gamomcemloba `universali~<br />
Tbilisi 2009
edaqtori - maia WiWileiSvili<br />
tomis redaqtori - ermile mesxia<br />
pasuxismgebeli mdivani - manuCar loria<br />
saredaqcio kolegia:<br />
marina giorgaZe<br />
qeTevan gogolaZe<br />
sofio TavaZe<br />
vasil kiknaZe<br />
xaTuna managaZe<br />
lela oCiauri<br />
Tamar siraZe<br />
zaza xalvaSi<br />
ISSN 1987-5851<br />
gamomcemloba `universali~, 2009<br />
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30<br />
E-mail: universal@internet.ge<br />
2
xelovnebaTmcodneoba<br />
maia WiWileiSvili<br />
saeklesio xuroTmoZRvrebis Zeglebi<br />
ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi<br />
Sua saukuneebis qarTuli arqiteqturis ganviTarebis<br />
mxatvrul-stilisturi Taviseburebani SedarebiT srulad<br />
saeklesio xuroTmoZRvrebaSi aisaxa. miuxedavad imisa, rom<br />
aWaraSi gamovlenili saeklesio arqiteqturis nimuSebis<br />
umetesoba dReisaTvis mTlianad dangreulia, werilobiTi<br />
wyaroebi da gadmocemebi mowmoben, rom aWara, iseve, rogorc<br />
saqarTvelos sxva kuTxeebi, mdidari samSeneblo tradiciebiT<br />
gamoirCeoda. amis damadastureblad abuserisZe tbelis<br />
TxzulebaSi daculi cnobebic kmara (musxeliSvili 1941).<br />
aWaraSi ganviTarebuli Sua saukuneebis saintereso Zeglia<br />
xinowmindis ioane naTlismcemlis eklesia, romelic mdinare<br />
kintriSis Senakadis - sakirisRelis marjvena napirze<br />
mdebareobs. 1 vaxuSti batoniSvili werda: "xinos ars eklesia<br />
gunbaTiani, keTildidSeni, kargs adgils. zis episkopozi,<br />
mwyemsi xinoswylis samxreTis Woroxamde" (aRwera 1973:791).<br />
d. baqraZe, romelmac Zegli 1874 wels naxa, uaryofs eklesiis<br />
gumbaTianobas da mas darbazul taZrad miiCnevs (baqraZe<br />
1987:83-84). aRniSnuli cnobebisa da taZris dRevandeli<br />
mdgomareobis Sejereba mowmobs, rom salocavi saukuneebis<br />
ganmavlobaSi araerTxel gadaukeTebiaT. amJamad xinowmindis<br />
eklesia dangreulia, alag-alag kedlebis simaRle 2-3<br />
metrs aRwevs. mas ar SemorCenia kamarebi da gadaxurvis elementebi.<br />
nagebobis sigrZe 18, xolo sigane 10 metria. eklesias<br />
ori Sesasvleli aqvs - samxreTidan da dasavleTidan. darbazs<br />
aRmosavleTiT erTvis sakurTxeveli Rrma bemiT, rom-<br />
1 Zeglis gawmendiTi samuSaoebi 1989-1990 ww. ganxorcielda<br />
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis baTumis n. berZeniSvilis<br />
saxelobis samecniero-kvleviTi institutis arqeologiuri<br />
eqspediciis mier (xelmZRvaneli — g.TavamaiSvili)..<br />
3
lis CrdiloeTiT da samxreTiT sworkuTxa formis sadiakvne<br />
da samkveTlo, xolo dasavleTiT "jibeebis" msgavsi sadgomebia<br />
mowyobili. Signidan kedlebi uxeSad damuSavebuli wvrili<br />
qvebiTaa nagebi, xolo nagebobis konstruqciuli detalebi<br />
- naxevarsvetebi da Riobebi ufro didi zomis gaTlili<br />
qvebiT. fasadebi Tarazuli wyobis qvis kvadrebiTaa Semosili;<br />
zogan rigebis sisworisaTvis wvrili qvebi da baTqaSia Camatebuli.<br />
zomebis mixedviT naTelia, rom eklesia mozrdil<br />
nagebobas warmoadgenda. mas Tavdapirvelad samnaviani bazilikis<br />
forma hqonda (WaniSvili 1998). eklesiis sivrce sami<br />
wyvili svetis ritmuli monacvleobiT sam navad iyofoda. garedan<br />
Sua navs orferda, xolo gverdiT navebs calqanoba gadaxurva<br />
hqonda. bazilikuri salocavebi qarTul arqiteqturaSi,<br />
ZiriTadad, adreqristianuli xanidan XI saukunemde<br />
igeba (bolnisis sioni - Vs., urbnisi, Tbilisis anCisxati - VI<br />
s., qvabisxevi - IX-X ss-is mijna, urTa, oTxTa eklesia, parxali<br />
- X s. da sxv.), Semdgom periodSi ki bazilikebi erTeuli nimu-<br />
Sebis saxiT gvxvdeba, radgan wamyvani mniSvneloba gumbaTovan<br />
taZrebs eniWeba. xinowmindis eklesia SedarebiT gviani xanis<br />
bazilikebis ricxvs miekuTvneba. grZivi RerZis damoklebis<br />
tendencia, proporciebi, boZebis Tavisufali ganlageba,<br />
mSeneblobis teqnika, qvis wyobis xasiaTi xinowmindis eklesias<br />
gardamavali xanis qarTuli arqiteqturis bolo etapis -<br />
IX-X ss. nimuSebTan aaxloebs. sayuradReboa isic, rom eklesiis<br />
aRmSenebloba Semdegac grZeldeba. amas adasturebs samxreTi<br />
minaSenis gawmendisas aRmoCenili reliefuri qandakebis<br />
nimuSebi — mamakacTa skulpturuli Tavebi, romelTa TariRi,<br />
mxatvrul-stilisturi analizis safuZvelze, X-XI ssis<br />
mijniT ganisazRvreba.<br />
saqarTveloSi Seiqmna bazilikis originaluri tipi, e.w.<br />
sameklesiani bazilika, romelic ar gvxvdeba bizantiuri samyaros<br />
sxva qveynebSi. aseT SenobebSi erTmaneTisagan kedlebiT<br />
izolirebuli sami damoukidebeli samlocveloa gaer-<br />
Tianebuli. es Tema qarTul arqiteqturaSi popularulia,<br />
ZiriTadad, XI saukunemde. aWaraSi daculia am tipis erTaderTi<br />
nimuSi - Txilvanis abuserisZeTa sagvareulo eklesia<br />
(mamulaZe 1993: 87-89, 112-114). taZari sxalTiswylis xeobis<br />
saTaveebTan, xixanis cixidan 5 km-is daSorebiT idga. timpanis<br />
4
warwera gvamcnobs, rom eklesia ioane maxareblis saxelze<br />
iyo agebuli: “wmindao iovane maxarobelo, daicaven suliTa<br />
da xorciTa erisTavT-erisTavi abuseri da dedofali vaneni<br />
da Ze maTi zaqaria, da Svilni maTni da yoveli eri maTi da moxaiSne<br />
eqmen. dResa amisa sasjelisa nu dasji amin”. Txilvanis<br />
eklesiis timpanis qva amJamad baTumis saxelmwifo muzeumSia<br />
daculi (# 15675, zomebi: 2,5 x 1,25 x 0,20 m). timpanis qvis garda<br />
Txilvanis taZridan SemorCenilia mxolod orsafexuriani<br />
cokoli da kedlebis wyobis naSTebi. sworkuTxa gegmis<br />
(zomebi: 13 X 11,5) mqone nagebobis navebi aRmosavleTiT afsidebiT<br />
sruldeba. Sua navi gverdiTebze orjer ganieria. Sesasvlelebi<br />
gaWrilia samxreTidan da dasavleTidan. Ggaredan<br />
taZari sworkuTxedSi iyo Cawerili. arqiteqturuli detalebis<br />
mixedviT Cans, rom, misi ageba ganviTarebuli Sua saukuneebis<br />
periods ukavSirdeba. eklesiis grZivi kedlebi,<br />
cxovelxatuli stilis Zeglebis msgavsad, kamaris sabjeni<br />
TaRebis profilirebuli pilastrebiT iyo danawevrebuli.<br />
nagebobis naSTebi maRali samSeneblo kulturis maniSnebelia.<br />
saZirkveli nagebia 1,5-2 m sifarTis, xolo cokoli SesaniSnavad<br />
damuSavebuli sxvadasxva zomis qvebiT. kedlebis Siga<br />
da gare zedapiri mopirkeTebulia kargad gaTlili qvis<br />
kvadrebiT, romelTa Soris sivrce kirxsnariTa da natexi<br />
qvebiTaa Sevsebuli. D<br />
nagebobis TariRis dasadgenad mniSvnelovania timpanis<br />
morTulobis mxatvrul-stilisturi Taviseburebebis gaTvaliswineba.<br />
Txilvanis eklesiis timpanis qva warmoadgens Ta-<br />
Rovani formis monoliTur filas, romelsac horizontalurad<br />
ganTavsebuli Svidstriqoniani warwera da ornamentuli<br />
arSia amkobs. timpanis CuqurTma koncentruli wreebisa da<br />
soliseburi foTlis motivebisagan Sedgeba. ornamentis es<br />
saxe, ZiriTadad, X-XI saukuneebSia gavrcelebuli (niqozi,<br />
dodoTi, tbeTi, iSxani, didi diRomi, zeda varZia, exvevi, savane,<br />
kacxi da sxv.) da XI saukunis Sua xanebidan TiTqmis aRar<br />
gvxvdeba (beriZe 1942: 45, 111). es motivi xSirad gamoiyeneba<br />
portalTa damagvirgvinebeli arSiebis, karnizebis, Tavsar-<br />
Tebis, kvarcxlbekisa da impostebis Sesamkobad. saqarTveloSi<br />
gavrcelebulia am motivis mcenareuli da geometriuli<br />
variantebi. Txilvanis eklesiis timpanze warmodgenili<br />
5
motivis geometriuli varianti - samriga wreebiTa da grZeli<br />
solebiT, msgavsebas povebs X-XI saukuneebis ZeglebTan (iSxani,<br />
dodoTi, zeda varZia, zeda Tmogvi, safaris wm. stefane,<br />
exvevi da sxv.). aseTive ornamentis mcenareuli saxeebi ki,<br />
umetesad, XI s-is nimuSebSi gvxvdeba (manglisis, samTavros,<br />
sveticxovlis, kacxis, nikorwmindis savanesa da sxva). ornamentuli<br />
motivisa da TaRovani arSiis damreci zedapiris Sexameba<br />
gamomsaxvelobas aniWebs Txilvanis taZris timpans.<br />
lapidaruli warwerebiTa da CuqurTmiT morTuli aseTi timpanebi,<br />
umTavresad, X-XI saukuneebis ZeglebisaTvis aris damaxasiaTebeli<br />
(qoreTis RmrTaebis eklesia, iSxani, dodoTi -<br />
X s., didi kldeisi — XI s. da sxv.). Txilvanis taZris xuroTmoZRvruli<br />
gadawyveta, samSeneblo teqnika, arqiteqturuli<br />
detalebi miuTiTeben, rom eklesiac X—XI ss-is mijnaze unda<br />
iyos agebuli. lapidarul warweraSi moxseniebuli saero pirebic<br />
- erisTavT-erisTavi abuseri da dedofali vaneni, savaraudod,<br />
amave periodSi moRvaweobdnen. istoriuli wyaroebidan<br />
cnobilia, rom abuser erisTavi XI s-Si artanujis, xixanis,<br />
cixisjvarisa da awyuris cixeebis patroni iyo (qar-<br />
Tlis cxovreba 1955: 300; qarTlis cxovreba 1942: 187; sixaruliZe<br />
1979: 9-10). Txilvanis eklesiis Semdgomi aRmSeneblobis<br />
periodi X<strong>II</strong>I saukunes ukavSirdeba. abuserisZe tbelis<br />
Txzulebidan irkveva, rom ioane maxaroblis eklesia X<strong>II</strong>I s-is<br />
pirvel naxevarSi, tbelis das — dedofalT-dedofal vanens<br />
aRudgenia: “... da diofal-dioflisa, disave Cuemisa vanenisa,<br />
romelman eklesiaÁ aRaSena wmidisa iovane maxareblisa da<br />
RmrTismetyuelisa, samkvidrebeli Cueni da aRavso sawyauli<br />
keTili” (sixaruliZe 1981:13).<br />
ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi arqeologiuri<br />
gaTxrebis Sedegad gamovlenili sakulto salocavebis Ziri-<br />
Tad nawils darbazuli eklesiebi Seadgendnen. dResaTvis<br />
arsebuli masalebiT irkveva, rom erTnaviani eklesiebi aWariswylis<br />
xeobaSi, umetesad, IX-X saukuneebidan igeba. aRniSnuli<br />
faqti, ganviTarebuli Sua saukuneebis periodSi ma-<br />
RalmTiani aWaris dawinaurebasa da aqtiur kulturul<br />
cxovrebaze metyvelebs. es bunebrivia, radgan istoriuli<br />
pirobebi, saqarTvelos erT-erT Zlier kuTxesTan - taoklarjeTTan<br />
mezobloba da mWidro urTierTobebi xels uw-<br />
6
yobda am patara regionis ayvavebas da mis CarTvas aqtiur politikur,<br />
ekonomikur Tu kulturul procesebSi. Tumca,<br />
kuTxis aseTi dawinaureba ar gamoixata masStaburi taZrebisa<br />
Tu monastrebis mSeneblobaSi. mTian aWaraSi aqcenti, ZiriTadad,<br />
mcire salocavebze keTdeba, raSic mTis regionebisaTvis<br />
(svaneTi, raWa, samxreT-aRmosavleTi saqarTvelo —<br />
SavSeT-imerxevi) damaxasiaTebeli tendencia Cans. (Беридзе<br />
1981:35-43). aWariswylis xeobis monacemebiT SesaZlebelia<br />
ganvixiloT darbazuli tipis ganviTarebisa da saeklesio nagebobebis<br />
xuroTmoZRvrebis Taviseburebani. Tumca, saeklesio<br />
Zeglebis irgvliv msjeloba gasuli saukunis 70-80-ian<br />
wlebSi Catarebuli gaTxrebis Sedagad mopovebul masalebs<br />
efuZneba da ramdenadme moklebulia im siRrmes, rac, metnaklebad<br />
sruli saxiT daculi nimuSebis kvlevisas aris SesaZlebeli.<br />
arqeologiuri gaTxrebis Sedagad gamovlenil<br />
Zeglebs Soris SedarebiT adreuli unda iyos Tikanauris eklesia,<br />
romelic sof. xixaZirTan axlos, md. sxalTiswylis<br />
marcxena mxares idga (mamulaZe 1993: 85-86; WiWileiSvili<br />
2007: 7-13). igi warmoadgenda mcire zomis “uafsido” nagebobas<br />
(zomiT 7,7x 5,1 m.) SesasvleliT samxreTidan. martivi,<br />
sworkuTxa formis Senoba qvis lorfinebiT daburuli orferda<br />
saxuraviT unda yofiliyo daxuruli. kargad gaTlili<br />
perangis qvebi da saxuravis lorfinebi samSeneblo teqnikis<br />
maRal doneze miuTiTeben. eklesia, savaraudod, arqeologiuri<br />
masalisa da samSeneblo teqnikis gaTvaliswinebiT,<br />
IX-X ss-is mijnaze iyo agebuli.<br />
qronologiurad amave periods ukavSirdeba sacixuris<br />
eklesia, romelic Rorjomiswylis xeobaSi, daba xulodan<br />
15 km-is daSorebiT idga. salocavi warmoadgenda momcro nagebobas<br />
(zomiT: 8x5 m). dRes eklesia perangSemoclili kedlebis<br />
amaraa darCenili. igi nagebia sakmaod mozrdili qvebiT<br />
momzadebul saZirkvelze. Sesasvleli kari gaWrilia eklesiis<br />
samxreT-dasavleT monakveTSi. sakurTxevelis centrSi gaWrilia<br />
erTi sarkmeli, xolo gverdebze mowyobilia mcire niSebi.<br />
eklesiis gare moxazuloba sworkuTxaa. orsafexuriani cokoli<br />
sxvadasxva zomis kargad damuSavebuli qvebiTaa nagebi, cokoli<br />
da kedlebi mowiTalo tufis kvadrebiT iyo mopirkeTe-<br />
7
uli (mamulaZe 1993: 91-96; mamulaZe 2000: 91-93). nagebobis arqiteqturisaTvis<br />
saxasiaTo niSnebi - interieris grZivi kedlebis<br />
TaRovani niSebisa da pilastrebis gareSe warmodgena,<br />
eqsterieris gadawyvetaSi Setanili feradovani aqcentebi<br />
gvavaraudebinebs, rom sacixuris eklesia IX-Xss unda iyos agebuli.<br />
Rorjomiswylis xeobaSi saeklesio nagebobebisaTvis<br />
adgilis SerCevis garkveuli tradiciac ikveTeba. salocavebis<br />
umetesoba (qurduli, vanaZeebi, gelauri, sacixuri, namonastrevi<br />
da sxv.) mTis qedebis yvelaze cxovelxatul da SemaRlebul<br />
adgilebzea agebuli. isini, rogorc cixesimagreebi,<br />
erTmaneTTan gadabmul jaWvs qmnian, zevidan gadmohyureben<br />
xeobas da mTis ferdobebze Sefenil soflebs. mTis<br />
”mwvervalebze” eklesiebis ganTavsebis tendencia, SesaZloa,<br />
ara marto Rorjomiswylis xeobis siviwroviTa da mTagorianobiT<br />
(xeobis vake adgilebi, ZiriTadad, samosaxloebad, saTibebad<br />
da saxnav-saTesebad aris gamoyenebuli), aramed strategiuli<br />
da, garkveulad, mxatvruli mosazrebebiT iyo ganpirobebuli<br />
(WiWileiSvili, 2007, 7-13).<br />
X-XI saukuneebis mijnidan aWaraSi SeiniSneba darbazuli<br />
eklesiebis dagegmarebis ganviTarebis tendencia, rac, ZiriTadad,<br />
samxreTi fasadis gaswvriv grZeli minaSenis dakanonebaSi<br />
gamoixata. ganviTarebuli Sua saukuneebis Semdgom<br />
etapze agebul yvela eklesias (kaloTa, sxalTis mcire eklesia,<br />
vernebi, vanaZeebi, sxalTis RvTismSoblis eklesia) ekvris<br />
minaSeni, romelic umeteswilad ekvderis funqcias asrulebs.<br />
X-XI saukunidan darbazul eklesiebSi gamoxatulebas<br />
povebs epoqisaTvis damaxasiaTebeli mxatvrul-konstruqciuli<br />
Taviseburebani: grZivi kedlebis dinamikuri<br />
gadawyveta, kamaris sabjeni TaRebis profilirebuli pilastrebiTa<br />
da niSebiT danawevreba, fasadebis SedarebiT mdidari<br />
dekoratiuli gaformeba, ornamentuli CuqurTmisa da reliefuri<br />
qandakebis gamoyeneba. am periodis Zeglebs miekuTvneba<br />
kaloTisa da sxalTis “mcire” eklesiebi (mamulaZe 1993:<br />
91-96; mamulaZe 2000: 91-93; WiWileiSvili 1999: 102-111).<br />
saqarTvelos politikuri da ekonomikuri Zlierebis,<br />
kulturuli aRmavlobis epoqaSi (XI-X<strong>II</strong>I s-is I naxevari), rodesac<br />
saqarTveloSi gumbaTovani arqiteqturis unikaluri<br />
nimuSebi aSenda, aWaraSi salocavis umTavres tipad kvlav<br />
8
darbazuli eklesia rCeba. Tumca, epoqis moTxovnaTa Sesabamisad,<br />
aWaraSi gamovlenil nimuSebs axasiaTebs SenobaTa mas-<br />
Stabebis, zomebisa da proporciebis zrda, interieris dinamikuri<br />
gadawyveta, mdidari dekoratiuli morTuloba — Ta-<br />
Redebis, karnizebis, kar-sarkmelTa saxeebisa da TavsarTebis<br />
mravalferovneba, CuqurTmis farTo repertuari, Sesrulebis<br />
sifaqize da artistizmi.<br />
am TvalsazrisiT saintereso nimuSia XI s-is Sua xaneb-<br />
Si agebuli vernebis eklesia, romelic mdinare sxalTiswylis<br />
marcxena mxares, soflis centrSi “madiZiris” borcvze<br />
iyo aRmarTuli. am etapis darbazuli Zeglebis msgavsad taZris<br />
sigrZe siganes TiTqmis orjer aRemateba (zomebi: 13,5 x<br />
7,5 m). samxreTis fasads gasdevs stoa, romlis sigane 3,15 m-ia.<br />
taZars ori Sesasvleli hqonda — samxreTisa da dasavleTis,<br />
rac Sida sivrcis moculobis gazrdiT iyo ganpirobebuli.<br />
darbazis kamara pilastrebze dayrdnobili sabjeni TaRebiT<br />
sam monakveTad iyofoda. grZivi kedlebi orsafexuriani naxevarsvetebiTa<br />
da TaRovani niSebiT iyo damuSavebuli. sivrcisa<br />
da kedlebis aseTi gadawyveta damaxasiaTebelia ganvi-<br />
Tarebuli Sua saukuneebis darbazuli eklesiebisaTvis (sox-<br />
Ta-X-XI ss., savane, exvevi - XI s.) da xels uwyobs kedlis sisqis<br />
Semsubuqebas cxovelxatuli efeqtebis Seqmnasa da nagebobis<br />
mdgradobas. garedan eklesia sworkuTxedSia Cawerili.<br />
saZirkvelze daSenebuli orsafexuriani cokoli mogrZo<br />
zomis kargad damuSavebuli qvebiTaa nagebi. mopirkeTebuli<br />
kedlebis wesieri Tarazuli wyoba maRali samSeneblo ostatobis<br />
maCvenebelia. karnizebis, kar-sarkmelTa morTulobis<br />
ornamentuli detalebi mowmoben, rom vernebis eklesia mdidari<br />
dekoratiuli SemkulobiT xasiaTdeboda. yuradRebas<br />
iqcevs vernebis eklesiis balavaris qva, romlis marcxena Ta-<br />
Rovan areze gamosaxuli asomTavruli warweriT irkveva, rom<br />
eklesia erisTavebs grigols, abusers, giorgis da maT memkvidreebs<br />
augiaT (sixaruliZe 1963:15). filis sworkuTxa sibrtyeze<br />
warmodgenili CuqurTmis saxeebi - grexili TaRovani<br />
lilvebi, wre-rombebisa da wreebSi gatarebuli lentebis motivebi,<br />
lentovani xveulebi, maryuJebiani wnulebi, vardulebi<br />
farTodaa gavrcelebuli X-XI ss-Si (kumurdo, parxali,<br />
oSki, manglisi, iSxani, exvevi, samTavro da sxv.). brtyel ze-<br />
9
dapirze kveTili CuqurTmac saxasiaToa amave drois ZeglebisaTvis<br />
(bagratis taZari, manglisi, xcisi da sxv). warwerebiTa<br />
da ornamentebiT morTuli balavaris filebic, ufro<br />
xSirad, X-XI ss-Si gvxvdeba (Sepiaki, iSxani, zeda varZia, zeda<br />
Tmogvi da sxv.). eklesiis xuroTmoZRvruli Taviseburebebisa<br />
da lapidaruli warweris monacemebiT unda vifiqroT, rom<br />
kaloTis taZris erT-erTi qtitori iyo istoriul wyaroebSi<br />
moxseniebuli grigol erisTavi, romelic 1046 wels monawileobda<br />
Rrtilas saeklesio krebaSi da moxseniebulia aTonis<br />
monastris aRapebSi (mamulaZe 1993: 114-11; WiWileiSvili<br />
2007).<br />
qronologiurad Semdgom periods ukavSirdeba vanaZeebis<br />
(agaris) eklesia (mamulaZe 1993: 96-100, 117; Уварова 1894:<br />
223-231). igi warmoadgenda saSualo zomis nagebobas (zomiT<br />
10x8 m) garedan sworkuTxedSi Cawerili sakurTxevliTa da<br />
ufro gvian agebuli samxreTis ornawiliani minaSeniT. eklesiis<br />
interieris gadawyvetaSi, kerZod, ki, grZivi kedlebis<br />
Tanabar nawilebad dayofaSi gamovlinda X<strong>II</strong> s-is darbazuli<br />
eklesiebisaTvis damaxasiaTebeli navis struqturis gamartivebis<br />
tendencia, rac, umTavresad, interieris mTlianad<br />
moxatvis surviliT iyo ganpirobebuli. eklesiis gawmendisas<br />
aRmoCenili pilastrebis, kapitelebis, saguldagulod<br />
damuSavebuli qvis lorfinebis, iatakis filebis detalebi,<br />
kar-sarkmelTa morTulobisa da CuqurTmis fragmentebi miuTiTeben,<br />
rom taZari mtkice samSeneblo tradiciebiTa da<br />
mdidari dekoratiuli SemkulobiT gamoirCeoda. dekoratiuli<br />
tendenciebis gaZlierebis mimaniSnebelia ormagi lilviT<br />
Semkuli cokoli, romelic farTodaa gavrcelebuli X<strong>II</strong>-<br />
X<strong>II</strong>I ss-is mijnis arqiteqturaSi, kerZod ki beTania-qvaTaxevis<br />
jgufis ZeglebSi: fitareTi, wuRruRaSeni, lamazi saydari,<br />
maRaalaanT eklesia da sxva (beriZe 1959: 212). es detali vana-<br />
Zeebis eklesiis amave etapiT daTariRebis myar safuZvels iZleva.<br />
istoriuli wyaroebiT irkveva, rom X<strong>II</strong>I saukunis 30ian<br />
wlebSia agebuli xixanis cixis wm. giorgis eklesia. salocavis<br />
mSeneblobis Sesaxeb cnobebs abuserisZe tbeli gvawvdis.<br />
misi cnobiT, am adgilas ukve daSlili “Zveli saxlovani”<br />
mdgara. “eklesiis mcirobam da erisa verdatevaman” aiZu-<br />
10
la abuserisZeni aq axali qvis saydari aeSenebinaT. abuseris-<br />
Ze tbeliYuSualod meTvalyureobda mis mSeneblobas da Ses-<br />
Txovda ufals mieniWebina misTvis eklesiis “srulqmnis” unari.<br />
xatovania avtoris Txroba saydris agebasTan dakavSirebuli<br />
saswaulebis, faTerakebisa da sirTuleebis Sesaxeb,<br />
rac, umTavresad, cixis mdebareobiT, miuvalobiT, masalis<br />
gadatanasTan dakavSirebuli siZneleebiT iyo gamowveuli.<br />
eklesiis mSeneblobaSi didi wvlili sofel bakos mcxovreblebs<br />
SeutaniaT. avtoris TqmiT, maT “metis-metad didi moi-<br />
Wirves, romelTa vazirobiTa da SemoxuewiTa Ãelvyav eklesiisa<br />
mravliTa saxlovnebiTa aRSenebaÁ...” (sixaruliZe, tbel<br />
abuserisZe, 1981, 12). 1233 wlisaTvis, rodesac abuserisZe<br />
tbelis Txzuleba daiwera, saydris mSenebloba dasrulebuli<br />
ar iyo (musxeliSvili 1941: 67; mamulaZe 2000: 70). xixanis<br />
cixis eklesia sididiT (zomebi: 4,5 x 3,8 m) bevrad Camouvardeba<br />
aWariswylis xeobis sxva darbazul salocavebs. igi, ZiriTadad,<br />
mZlavri TavdacviTi kompleqsis aucilebel danamats<br />
warmoadgenda da mcire samlocvelos funqcias asrulebda.<br />
saZirkvlis donemde dangreuli eklesiis dRevandeli<br />
saxe xuroTmoZRvruli gadawyvetisa da detalebis Sesaxeb<br />
msjelobis saSualebas ar iZleva.<br />
ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi mdidari samSeneblo<br />
tradiciebis arsebobas adasturebs X<strong>II</strong>I saukunis Sua<br />
xanebSi agebuli sxalTis eklesia (mefisaSvili 1955: 85-105;<br />
mamulaZe 1993: 73-82; WiWileiSvili 2000: 90-103). aWariswylis<br />
xeobaSi arqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenili sxva<br />
eklesiebisagan gansxvavebiT mas gamoarCevs Sverili Svidwaxnagovani<br />
afsidi da samxreTis TaRovani karibWe. waxnagovani<br />
afsidi taZris yvelaze plastikuri elementia. Sverili afsidis<br />
arseboba X<strong>II</strong>I saukunisaTvis saxasiaTo Zveli motivebis<br />
gaxsenebis gamoxatulebaa. darbazul eklesiebSi sakurTxevlis<br />
samsarkmliani kompozicia ki gumbaTovani taZrebis motivTa<br />
SeWriTa da Sverili afsidiT aris ganpirobebuli (vaCnaZianis<br />
yvelawminda, gelaTi, lurji monasteri, timoTesubani,<br />
Tbilisis metexi, xobi, caiSi, lixauri da sxv.). sxalTis<br />
eklesiis interieris xuroTmoZRvruli gadawyveta, ZiriTadad,<br />
damaxasiaTebelia X<strong>II</strong>-X<strong>II</strong>I saukuneebisaTvis, Tumca, saxezea<br />
is niSnebic, romlebic qarTul arqiteqturaSi ufro gvi-<br />
11
ni periodidan - X<strong>II</strong>I s-is Sua xanebidan iCens Tavs: vertikaluri<br />
RerZis Sesustebisa da sarkmelTa SedarebiT dabla gan-<br />
Tavsebis tendenciebi, eklesiis SedarebiTYmasiuri da mZime<br />
garegnuli formebi, damjdari proporciebi. Senobis mxatvrul<br />
saxeSi didi roli eniWeba Tlili qvis kedels, gluv zedapirs,<br />
dekoratiuli elementebis ”feradovan aqcentebs”.<br />
sxalTis eklesiis morTulobis sistema, kar-sarkmelTa tipebi<br />
da mcenareuli, geometriuli Tu Sereuli ornamentuli<br />
motivebi analogiebs X<strong>II</strong>I saukunis Sua wlebis nimuSebSi povebs.<br />
amasTanave, sxalTis CuqurTma SedarebiT mSralia da<br />
daqucmacebuli, naxati mWidro, xolo Sesrulebis done ramdenadme<br />
xelosnuri. rogorc cnobilia, Tamarisa da misi memkvidreebis<br />
mefobis xanaSi dasrulda qarTuli arqiteqturis<br />
meored ayvavebis periodi (XI—X<strong>II</strong>I s-is pirveli naxevari).<br />
X<strong>II</strong>I saukunis Sua xanebidan qarTul xuroTmoZRvrebaSi Tavs<br />
iCens axali Taviseburebebi: ekleqtizmi, mxatvruli mTlianobis<br />
rRveva, profesiuli donis daqveiTeba, masStabebis<br />
Semcireba, formaTa masiuroba da simZime, dekoratiuli Semkulobis<br />
sisadave, ornamentis xelosnuri xasiaTi da sxv.<br />
sxalTis taZris proporciebi, masiuri formebi, kedlis sibrtyeSi<br />
”CaZiruli” sarkmelTa profilebi, CuqurTmis naxatis<br />
dawvrilmanebis tendencia, motivTa ekleqturoba, gluvi<br />
karnizis arseboba X<strong>II</strong>I saukunis Sua xanebis Taviseburebebze<br />
mianiSnebs. sxalTis eklesias Sualeduri adgili uWiravs<br />
X<strong>II</strong>I saukunis pirveli naxevrisa da X<strong>II</strong>I-XIV saukuneebis mijnis<br />
Zeglebs Soris. Tumca, samSeneblo ostatobis tradiciebi<br />
sxalTaSi jer kidev myaria. gviandeli periodisaTvis damaxasiaTebeli<br />
niSnebi, umTavresad, Zeglis proporciebis xasiaTsa<br />
da ornamentuli dekoris SesrulebaSi vlindeba. X<strong>II</strong>I saukunis<br />
aWaris istoriuli viTarebidan gamomdinare, sxalTis<br />
eklesiis damkveTnic, uTuod, abuserisZeni iyvnen. Zeglis<br />
stilisturi analizi mowmobs, rom misi mSenebloba abuseris-<br />
Ze tbelis Txzulebis daweris Semdgom xanas, kerZod ki X<strong>II</strong>I<br />
saukunis 40-70-ian wlebs unda ukavSirdebodes. sxalTis xuroTmoZRvreba<br />
Tavis epoqasTan mWidrod dakavSirebuli xelovanis<br />
SemoqmedebiTi niWisa da daxvewili mxatvruli gemovnebis<br />
gamoxatulebaa.<br />
12
A amgvarad, naSromSi ganxiluli saeklesio arqiteqturis nimuSebi<br />
adastureben werilobiT wyaroebSi dacul cnobebs<br />
Sua saukuneebis aWaraSi maRali samSeneblo tradiciebis arsebobis<br />
Sesaxeb. amave dros, ikveTeba regionisaTvis damaxasiaTebeli<br />
Taviseburebebic. kerZod, mTiani aWaris zolSi<br />
intensiuri saeklesio mSeneblobani, umTavresad, IX-X ss-dan<br />
warmoebs. saeklesio nagebobis ZiriTad tips warmoadgens<br />
ugumbaTo salocavebi, ZiriTadad ki darbazuli eklesiebi.<br />
taZris sxva tipebi (samnaviani da sameklesiani bazilikebi)<br />
dasturdeba mxolod erTeuli nimuSebis saxiT. sakulto arqiteqturis<br />
nimuSebi qarTuli kulturisa da xelovnebis ayvavebis<br />
periodisaTvis damaxasiaTebeli sinatifiTa da ma-<br />
RalmxatvrulobiT gamoirCevian, rac, Tavis mxriv, X-X<strong>II</strong>I saukuneebis<br />
aWaraSi warmoebuli intensiuri da farToO aRmSeneblobiTi<br />
saqmianobis gamoxatulebaa. samSeneblo kulturis<br />
maRal dones aWaraSi xelosnobis mravalsaukunovani<br />
tradiciebi gansazRvravda. cnobilia, rom xelosnebi aWaridan<br />
sxvadasxva kuTxeebSi mieSurebodnen samuSaod, rac maT<br />
Tanadrouli mxatvruli siaxleebis gacnobis saSualebas aZlevda.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. aRwera samefosa saqarTvelosa, "qarTlis cxovreba", IV, Tb., 1973.<br />
2. beriZe v., exvevis taZari “deda RvTisa”. — qarTuli xelovneba, 1, Tb.,<br />
1942.<br />
3. beriZe, v. , “maRalaanT eklesia” . - qarTuli xelovneba, 5, Tb., 1959.<br />
4. TavamaiSvili g., xinowminda (bukleti), baTumi, 2008.<br />
5. mamulaZe S., aWariswylis xeobis Suasaukuneebis arqeologiuri Zeglebi,<br />
baTumi, 1993.<br />
6. mamulaZe S., aWariswylis xeobis materialuri kulturis Zeglebi<br />
(gzamkvlevi), Tb., 2000.<br />
7. musxeliSvili l., ^”abuserisZe tbeli,^ bolok basilis mSenebloba SuartyalSi<br />
da abuserisZeTa sagvareulo matiane”, Tb.,^ 1941.<br />
8. sixaruliZe i., tbel abuserisZe, baTumi, 1963.<br />
9. sixaruliZe i., naTeli dauRamebeli, baTumi, 1979.<br />
10. sixaruliZe i., cxovreba qviTxuroisa basilisa, baTumi, 1981.<br />
11. qarTlis cxovreba, I, Tb., 1955.<br />
12. qarTlis cxovreba (anaseuli), Tb., 1942.<br />
13
13. WaniSvili g., xinowmindis ioane naTlismcemlis eklesia (xelnaweri),<br />
n. berZeniSvilis institutis arqeologiisa da xelovnebis istoriis<br />
ganyofilebis arqivi, 1998.<br />
14.WiWileiSvili m., Sua saukuneebis aWaris saxviTi xelovnebis istoriidan.<br />
— literaturuli aWara, 11, baTumi, 1999.<br />
15. WiWileiSvili m., darbazuli eklesiebi ganviTarebuli Suasaukuneebis<br />
aWaraSi, niko berZeniSvilis institutis Sromebi, V, baTumi, 2007.<br />
16. Беридзе В., Архитектура Тао-Кларджети, Тб., 1981.<br />
17. Уварова П. , Аджария, МАК, 4, Спб., 1894.<br />
14<br />
Maia Chichileishvili<br />
Church Architectural Monuments in the<br />
Developed Middle Ages in Adjara<br />
Summary<br />
The samples of the church architecture in the developed Middle Ages in<br />
Adjara confirm the existence of rich constructional traditions. The intensive church<br />
construction process in the mountainous regions of Adjara mainly takes its<br />
beginnings from 9 th-10 th centuries. The main type of the church buildings is a domeless<br />
chapel, mostly hall-type (one-nave) churches. The other types of cathedrals<br />
(three-nave and three-church basilicas) are confirmed only in single numbers. The<br />
samples of the cult (worship) architecture are distinguished with high artistry and<br />
elegance so characteristic to the prosperous periods of Georgian culture and art.
ilustraciebi<br />
xinowminda. interieri Txilvana. timpanis qva<br />
vernebi. eklesiis gegma. vanaZeebi (agara)<br />
eklesiis gegma.<br />
15
16<br />
sxalTa. eklesiis gegma.<br />
sxalTa. samxreT-dasavleT fasadi
sofio sanikiZe<br />
zogierTi fsiqologiuri faqtoris roli<br />
Tanamedrove quCis vizualur reklamaSi<br />
reklama — ekonomikis erT-erTi mamoZravebeli saSualebaa.<br />
igi Tavisi daniSnulebiT da gamosaxvis formiT mizandasaxulad<br />
moqmedebs adamianis cnobierebaze da, garkveulwilad,<br />
ganapirobebs mis moqmedebebs. adamiani Tavisi gonebi-<br />
Ta da Sromis unariT warmoadgens progresis mamoZravebel<br />
Zalas. dRiTidRe izrdeba da viTardeba produqcia, inergeba<br />
axali teqnikuri saSualebebi, sazogadoebaSi farTovdeba interesTa<br />
sfero, Cndeba meti sxvadasxva saxis survilebi,<br />
survilebi ki warmoqmnian axal-axal moTxovnilebebs, xolo<br />
moTxovnilebebi gvibiZgeben moqmedebisken (naTaZe, 1983:289).<br />
reklamis amocanac es aris - damkveTisgan dagegmili miznis<br />
Sesasruleblad gamoiwvios sazogadoebaSi moqmedebis survili.<br />
Yyoveli axali sareklamo mowodebis Seqmnis procesSi<br />
dizainerebi, romlebic muSaoben reklamis ideur, esTetikur,<br />
maxtvrul-kompoziciur da teqnikur gadawyvetaze, pirvel<br />
rigSi fiqroben reklamis konkurentunarianobasa da mizidulobis<br />
Zalaze, eZieben gzebs, Tu ra axal ideur, mxatvrul,<br />
fsiqologiur da teqnikur saSualebebs mimarTon imisaTvis,<br />
rom sareklamo mowodebam miipyros sazogadoebis yuradReba.<br />
rogorc cnobilia yuradReba monawileobs yvela<br />
SemecnebiT procesSi, azrovnebasac yuradReba sWirdeba. is<br />
warmarTavs adamianis cnobierebas garkveuli mimarTulebiT<br />
da amiT xels uwyobs sagnis naTel aRqmas.G fsiqologebi gamoyofen<br />
yuradRebis ori ZiriTad formas: 1. uneblie anu pasiur<br />
da 2. nebismier anu aqtiur formas. uneblie — pasiuri yuradReba<br />
refleqsuri xasiaTis, sruliad martivi moqmedebaa,<br />
roca gamRizianebeli sruliad uneblied, refleqsurad izidavs<br />
subieqtis yuradRebas. Nnebismieri anu aqtiuri yurad-<br />
Rebis ZiriTadi maxasiaTebeli ki aris subieqtis mier yurad-<br />
Rebis Segnebulad amoqmedeba da misi regulacia (naTaZe,<br />
1983:129).<br />
17
dRevandelobaSi reklamis simravle da mravalferovneba,<br />
specialistebisagan moiTxovs im fsiqologiuri Ffaqtorebis<br />
gaTvaliswinebas, romlebic xels uwyoben vizualuri<br />
efqtebis swrafad moxvdras admianis TvalTaxedvis areSi.<br />
uneblie—refleqsuri yuradReba ki garkveulwilad ganapirobebs<br />
sareklamo informaciis nawilobriv damaxsovrebasac.<br />
NnaSromSi SevexebiT yuradRebis mizidvis im ZiriTad faqtorebs,<br />
romelbic, Cveni azriT, mizanSewonilia gaTvaliswinebuli<br />
iqnas vizualuri reklamis rogorc Seqmnis, aseve aRqmis<br />
TvalsazrisiT. Tanamedrove sareklamo industriaSi,<br />
adamianis uneblie yuradRebis misazidad mniSvnelovan rols<br />
TamaSoben fsiqologiuri faqtorebi: zoma, ganmeoreba, intensivoba,<br />
moZraoba, siaxle, kontrasti, izolirebuli gam-<br />
Rizianebeli, gamRizianeblis raodenoba da sxva (grigolava,<br />
1964:39-45).<br />
erT-erTi obieqturi faqtori, romelic reklamis pirvelad<br />
aRqmas uwyobs xels aris intensivoba. es faqtori, Tanamedrove<br />
reklamaSi, efuZneba Zlieri Suqis efeqts sibneleSi<br />
da gansakuTrebiT iqcevs yuradRebas Ramis qalaqSi.<br />
Zlieri Suqi sibneleSi warmoadgens adamianis uneblie yuradRebis<br />
mizidvis erT-erT martiv da efeqtur xerxs. dRevandelobaSi<br />
eleqtroreklamebi (manaTobeli bilbordebi,<br />
siti-formatebi, laiT-boqsebi, videopanelebi da sxva), informaciis<br />
matareblis garda, qalaqis Tavisebur mSvenebadac<br />
iqcnen da pasuxoben mis esTetikur moTxovnebs. zomierebis<br />
farglebSi isini axaliseben, anaTeben da alamazeben<br />
Ramis quCebs. swored Suqis intensivobis faqtoris gaTvaliswinebiT<br />
axdenen dizainerebi sareklamo produqciisa Tu<br />
Temis aqcentirebas, rac, Tavis mxriv, xels uwyobs sareklamo<br />
mowodebis pirvelad aRqmas.<br />
18
Semdegi fsiqologiuri faqtori, romelsac, aseve, iyeneben<br />
vizualur reklamaSi subieqtis uneblie yuradRebis misazidad<br />
aris sidide. magaliTad, quCaSi mimaval adamians mxedvelobis<br />
areSi aucileblad moxvdeba sxva abrebTan SedarebiT gacilebiT<br />
ufro didi formatis sareklamo abra an masiuri konstruqcia.A<br />
19
am tipis sareklamo abrebia brendmauerebi, supersaitebi<br />
da iunipolebi. supersaitebi da iunipolebi masiuri xasia-<br />
Tis sareklamo konstruqciebia, romlebic montaJdeba ma-<br />
Ral boZze. isini refleqsurad ipyroben yuradRebas aramarto<br />
Tavis didi zomiT, aramed imiTac, rom maT, ZiriTadad,<br />
dgamen sxva reklamebisgan gancalkevebulad, satransporto<br />
magistralebTan axlos. sagnis gancalkeveba ki, aseve yurad-<br />
Rebis mipyrobis erT-erTi faqtoria. sxva sagnebidan izoli-<br />
20
ebulad mocemuli sagani, adamians advilad xvdeba TvalTaxedvis<br />
areSi. ,,tyis piras gancalkevebul xes yvela amCnevs,<br />
magram tyeSi aseTive xeebi sul ver izidaven Cvens yuradRebas”<br />
(naTaZe, 1983:135). sagnis aRqmis principidan gamomdinare,<br />
naTelia, rom sitiformatebi da iunipolebi izidaven subieqtis<br />
uneblie yuradRebas, rogorc formatis sididiT,<br />
aseve gancalkevebiTac. aseTive tipis did zomis sareklamo<br />
abraa brendmaueric, igive plakati, oRond didi zomis. mas<br />
aTavseben Senobebis kedlebze,U qalaqis centralur quCebTan<br />
axlos, xalxmraval adgilebSi. brendmaueri sxva sareklamo<br />
abrebTan SedarebiT Tavisi didi zomiT refleqsurad izidavs<br />
adamianis yuradRebas da xels uwyobs sareklamo informaciis<br />
pirvelad aRqmas. igi gansakuTrebiT xelsayrelia gare,<br />
Ria sareklamo miznebisaTvis, radgan yvelaze xSirad<br />
xvdeba potenciuri momxmarebels mxedvelobis areSi, rac<br />
sxvadasxva cnobili brendebis imijisHSenarCunebisaTvis xel-<br />
Semwyobi pirobaa.<br />
Semdegi, rac advilad izidavs adamianis uneblie yuradRebas<br />
moZravi sagnis faqtoria. amisTvis HSeiqmna Cven-<br />
Tvis SedarebiT axali sareklamo saxeebi — videopanelebi<br />
(reklamis matareblebi, warmoadgenen sxvadasxva, ZiriTadad<br />
didi zomis eleqtronul ekranebs — panoebs) da iunipolebi<br />
(sammxriani masiuri xasiaTis mbrunavi sareklamo moduli),<br />
romlebmac ukve masiuri xasiaTi SeiZines. videopanelebi<br />
montaJdeba xalxaTa masobrivi Sekrebis adgilebSi, Senobebze<br />
qalaqis centralur quCebSi, metroSi, dawesebulebebSi,<br />
transportSi. reklamis es tipi damkveTs met SesaZleblobas<br />
aZlevs gaxados sareklamo mowodeba vizualurad maqsimalurad<br />
mimzidveli, vinaidan videopanelebSi vizualur gamosaxulebas<br />
Tan axlavs teqsturi da musikaluri gaformebac. am<br />
SemTxvevaSi adamiani informacias aRiqvams ukve aramarto<br />
mxedvelobiT, aramed smeniTac. aqedan gamomdinare, reklamis<br />
es tipi metad srulyofili da xelsayrelia sareklamo kompaniisTvis.<br />
videopanelebSi mudmivad icvleba sareklamo<br />
kadri, moZraobis faqtori ki ipyrobs adamianis uneblie yuradRebas<br />
21
aseve MmoZraobis efeqti aqvs gare reklamis SedarebiT<br />
axal saxeobas — iunipolsac. misi sammxriani mbrunavi didi<br />
formatis sareklamo moduli damontaJebuli rkinis maRal<br />
boZze uneblied izidavs adamianis yuradRebas.<br />
22
eklamis pirveladi aRqmisaTvis dizainerebi, aseve,<br />
mimarTaven Semdeg fsiqologiur faqtors — kontrasts,<br />
rac gulisxmobs sidideebis, formebis, zomebis da ferebis<br />
dapirispirebis meTods (maRali-dabalTan, didi-pataras-<br />
Tan, sqeli—TxelTan, Savi-TeTrTan da a. S). Tanamedrove qu-<br />
Cis sareklamo abrebSi, kontrasti vlindeba — ferTa, formaTa<br />
da sidideTa SeuTanxmeblobaSi, magram, ZiriTadad, mainc<br />
gamoisaxeba namuSevris ferTa gamis mkveTrad gamoxatul<br />
dapirispirebaSi. aseT SemTxvevaSi dizainirebi mimar-<br />
Taven sxvaobis princips obieqtis sikaSkaSesa da fons Soris.<br />
fonis ferze datanilia gamosaxuleba kontrastuli<br />
feriT, reklamis kompoziciur gadawyvetaSi mTavarisa da<br />
meorexarisxovnis aqcentirebis saSualebadac warmogvidgeba<br />
(naTaZe, 1983:67). konkretul SemTxvevaSi kontrastebis<br />
gamoyeneba SeiZleba efuZnebodes ferTa aRqmis princips.<br />
cnobilia, rom civi ferebi (magaliTad, Savi, ruxi, iasamnisferi,<br />
lurji) vizualurad aSoreben Cvengan sagans da amcireben<br />
mis moculobas, xolo Tbili ferebi (wiTeli, yviTeli,<br />
narinjisferi) vizualurad aaxloveben sagans da adideben<br />
mis moculobas (jafariZe, 1989:44). am Tvisebebidan ga-<br />
23
momdinare sareklamo abrebSi civ ferebs ZiriTadad iyeneben<br />
fonad, xolo Tbils sareklamod mowodebuli mTavari<br />
gamosaxulebebisaTvis, rac ufro metia ferTa SeuTanxmebloba,<br />
winaaRmdegoba gamosaxulebasa da fons Soris, miT metia<br />
reklamaSi kontrasti. kontrasti ki yovelTvis xvdeba<br />
adamianis TvalTaxedvis areSi da uneblied izidavs mis yuradRebas.<br />
Semdegi da, aseve, erT-erTi mniSvnelovani faqtori sareklamo<br />
xelovnebaSi aris siaxle. revaz naTaZe wers: ,,yuradRebas<br />
izidavs yovelive rac subieqtisTvis axalia, uCveuloa,<br />
moulodnelia da maSasadame is, rac Secvlilia, rac<br />
moZravia, xolo is, rac ucvlelia, Cveulia, yoveldRiuria,<br />
igi aClungebs, adunebs yuradRebas” (naTaZe 1983: 121). am faqtoridan<br />
gamomdinare ar aris gasakviri is, rom sareklamo<br />
industriaSi ganuwyvetliv mimdinareobs Zieba, rac gamoxatulebas<br />
povebs mxatvrul-esTetikuri, teqnikuri siaxleebis<br />
damkvidrebaSi. siaxle aris mniSvnelovani faqtori reklamis<br />
mizidulobis, konkurentunarianobis miRwevisa da SenarCunebis<br />
TavalsazrisiT. siaxle SeiZleba gamoixatos<br />
sxvavasxva saxiT— formebSi, sidideebSi, mxatvrul-gadawyvetaSi,<br />
teqnikur saSualebebSi da sxva. magaliTad brtyeli<br />
24
tipis abrebs Soris ovaluri konstruqcia ukve siaxled<br />
aRiqmeba. magaliTisTvis gamodgeba Cems mier Catarebuli er-<br />
Ti patara eqsperimentis Sedegi: megobars vTxove, q. Tbilis-<br />
Si erT-erT centralur quCaze, sadac uamravi sareklamo abraa,<br />
gamoerCia yvelaze dasamaxsovrebeli. aRmoCnda, rom mas<br />
yvelaze metad daamaxsovrda kafe-baris reklama, romlis Sesasvlelis<br />
Tavze damontaJebuli iyo Zveli rusuli ,,pobedas”<br />
markis, namdvili avtomobilis nawili. sivrceSi moculobrivad<br />
damontaJebuli es kompozicia (avtomobilis<br />
fragmenti, seriuli nomris adgilze ganTavsebuli warweriT<br />
“kafe-bari”), arastandartuli da originaluri gadawyvetiT<br />
aRmoCnda siaxle sxva reklamebTan SedarebiT. man uneblied<br />
miipyro yuradReba da gamoiwvia interesi. raTqmaunda ibadeba<br />
kiTxva: ra kavSirSia avtomobili kafe-barTan, magram miuxedavad<br />
am funqciuri SeuTanxmeblobisa, kafe-baris aseTi<br />
ucnauri reklama, uneblied mainc, moeqca adamianis yurad-<br />
Rebis sferoSi.<br />
amrigad, reklama admianisTvis gauTviTcnobiereblad,<br />
unebliedac ipyrobs misken yuradRebas, rasac xels uwyobs<br />
zemoT CamoTvlili ZiriTadi fsoqologiuriF faqtorebis —<br />
intensivoba, moZraoba, kontrasti, sidide, gancalkeveba, siaxle,<br />
gaTvaliswineba. Tanamedrove reklamaSi yuradRebis<br />
gamomwvevi es faqtorebi aqtiurad monawileoben sazogadoebis<br />
uneblie yuradRebisEBMmizidvasa<br />
da vizualuri reklamis<br />
pirvelad aRqmaSi. es ki aris damkveTisa da dizaineris, reklamis<br />
upirvelesi amocana.<br />
25
26<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. r. naTaZe. fsiqologiia mokle kursi. Tbilisi. 1983.<br />
2. v. grigolava. gamoyenebiTi fsiqologiis zogierTi<br />
sakiTxi. Tbilisi. 1964.<br />
3.http://www.narugka.su/vidi–naruzgnoi–reklami/street–<br />
mebel/siti–formati.htm<br />
4. В. Джапаридзе. Записки художника. Тбилиси.1989.<br />
Sofio Sanikidze<br />
The Role of Some Psychological Factors in Modern Street<br />
Visual Adverstising<br />
Summary<br />
This way advertising attracts human’s attention subconsciously<br />
and involuntarily, and this is contributed by taking into account six<br />
physiological factors: intensity, motion, contrast, size, separation and<br />
innovation. In modern advertising these factors are applied to<br />
involuntarily attract society’s attention and in initial perception of<br />
visual advertising.
kinomcodneoba<br />
roland boraSvili<br />
vsevolod pudovkini da «fotogenia»<br />
montaJis Teoriisa da praqtikis srulyofa kinematografiisa<br />
da telexedvis, rogorc audiovizualuri xelovnebis<br />
Semadgeneli nawilebis ganviTarebisas xdeboda. miuxedavad<br />
mTeli rigi saerTo Tvisebebisa da erTiani terminologiisa,<br />
kinoxelovneba da telexedva Tavisi kanonebiT viTardebian,<br />
aqvT pirobiTobis sxvadasxva xarisxi, saxieri enis<br />
ganmasxvavebeli Taviseburebebi. urTierTqmedebiTa da er-<br />
TmaneTis gamdidrebiT, isini mxatvruli masalis ganzogadoebis<br />
axali formebis moZiebisTvis teqnikur miRwevebs iyeneben.<br />
kinomontaJidan «gamosuli» satelevizio montaJi,<br />
Tavdapirvelad ubralo «Sewebebas» warmoadgenda, Semdeg ki<br />
gamoCndnen misi iseTi saxeobebi, rogorebicaa paraleluri,<br />
asociaciuri, klipuri.<br />
erT-erTi maTgani, vinc kinematografis ganviTarebis<br />
sawyis etapze safuZvels uyrida samontaJo Teoriebs da<br />
praqtikaSi iyenebda maT, iyo rusi sabWoTa kinoreJisori da<br />
Teoretikosi vsevolod pudovkini. is meore didi rusi reJisorisa<br />
da Teoretikosis sergei eizenSteinis Tanadroulad<br />
aqtiurad muSaobda ekranuli saxeebis specifikis dadgenaze,<br />
maTi aRqmis Taviseburebebze.<br />
Tu or kadrs Soris arsebobs vizualuri an logikuri<br />
kavSiri, sakmarisi imisTvis, rom kadrebis cvlis dros gadailaxos<br />
wyvetis SegrZneba, maSin aseTi kadrebi aRiqmeba rogorc<br />
mTlianis nawili. mocemuli meTodi SeiZleba gamoyenebul<br />
iqnas ara marto realuri movlenis aRsadgenad, rodesac<br />
misi calkeuli nawilebis SeerTebiT Cndeba imgvari saer-<br />
To STabeWdileba, rogorsac originali warmoqmnis. am meTo-<br />
27
dis gamoyenebisas ara naklebi warmatebiT iseTi urTier-<br />
TkavSiris Seqmnac SeiZleba, rogoric sinamdvileSi ar arsebobda.<br />
amgvarad, Semoqmed adamians kinoSi SeuZlia Seqmnas<br />
raRac damoukidebeli mxatvruli nawarmoebi ara marto garkveuli<br />
SerCevis wyalobiTa da realuri movlenis calkeuli<br />
mxareebis SeTavsebiT, aramed moaxdinos kidec axali movlenis<br />
sinTezireba iseTi elementebisgan, romlebic realur<br />
cxovrebaSi erTmaneTTan ar arian dakavSirebuli.<br />
amis klasikuri magaliTia vsevolod pudovkinis eqsperimenti<br />
axlebur sivrcobriv damokidebulebaze. eqsperimentSi<br />
CarTuli iyo Semdegi scenebi:<br />
1. axalgazrda kaci moZraobs marcxnidan marjvniv.<br />
2. qali moZraobs marjvnidan marcxniv.<br />
3. isini erTmaneTs xvdebian da xels arTmeven. axalgazrda<br />
kaci xeliT uCvenebs.<br />
4. naCvenebia didi TeTri Senoba ganieri kibiT.<br />
5. axalgazrda kaci da qali adian ganier kibeze.<br />
gaerTianebuli da ekranze naCvenebi es monakveTebi<br />
aRiqmeboda rogorc erTi mTliani. «monakveTebi amgvarad<br />
iqna gadaRebuli: axalgazrda kaci gadaviReT gum-is Senobis<br />
maxloblad, qali gogolis ZeglTan axlos, xelis CamorTmeva<br />
did TeatrTan, TeTri saxli amerikuli suraTidan aviReT,<br />
kibeze asvla ki macxovris taZarTan». 1 Sedegad gamovida is,<br />
rasac pudovkinma xumrobiT «Творимой земной поверхностью»<br />
uwoda. Senobebi, realurad aTaseuli kilometrebiT daSorebuli,<br />
mayureblisTvis erTmaneTs miuaxlovdnen da mas eCveneboda,<br />
rom msaxiobebi TeTr saxlSi Sediodnen, Tumca sinamdvileSi<br />
isini mudmivad moskovSi imyofebodnen.<br />
rogorc zemoT moyvanil magaliTSi Cans, damyarebul<br />
iqna axali droebrivi damokidebulebac. msaxiobebis moqmedebebi<br />
dayofil iqnen droSi, da sruliad SesaZlebelia, rom<br />
realurad isini sxvagvari TanmimdevrobiTac ki xdeboda.<br />
lev kuleSovis kvaldakval montaJis Teoriis safuZvelSi<br />
pudovkinma nawarmoebis TxrobiTi warmarTvis principebi<br />
Cado. Tumca maT, msaxiobis TamaSis mimarT, sxvadasxva<br />
midgoma hqondaT.<br />
28
swored pudovkinma, erT-erTma pirvelma, SesTavaza kinoSi<br />
muSaoba «gancdis Teatris» msaxiobebs. misi saxieri<br />
sistema aigeboda saTamaSo scenebis logikur Tanadaqvemdebarebaze,<br />
droSi maT xangrZlivobaze, msxvili xedebis gamoyenebaze<br />
— fsiqologiurad mwvave saSemsruleblo monaxazi-<br />
Ta da plastikuri gadawyvetiT. gansakuTrebuli roli miekuTvneboda<br />
rakursul Cvenebas. magaliTad kinofilm «dedis»<br />
dasawyisSi nilovnas plastikuri portretebi ZiriTadad<br />
gadaRebulia zeda wertilebidan. Cven vxedavT damcirebul,<br />
SeSinebul qals, Semdeg uecrad Cvens Tvalwin misi axali<br />
saxe ixsneba - amayad momzirali qali-dedis saxe. reJisori<br />
mas Secvlili rakursuli wertiliT gviCvenebs — diagonalze<br />
da qvemodan, rac misi gmiris portretebs skulpturul monumentalurobas<br />
aniWebs.<br />
filmis montaJuri wyoba mxolod xazs usvams SedarebiT<br />
grZel xedebSi (munji kinosTvis) gaSlili siuJetis ganviTarebas.<br />
Txrobis ritmi Seesabameba gmiris xasiaTis TanmimdevrobiTi<br />
winsvliT ganviTarebas, mis Camoyalibebas, magram<br />
TviTmiznuri arsad aris.<br />
vsevolod pudovkini aRniSnavda: «yovelTvis arsebobs<br />
ori ritmi: obieqturi samyaros ritmuli svla da tempi da<br />
ritmi, romelSic adamiani akvirdeba am samyaros», «...adamianTa<br />
aRqmebis mimdinareoba hgavs montaJs, romlis agebaSic<br />
SesaZlebelia gakeTdes rogorc xmis, aseve gamosaxulebis<br />
siCqaris yovelgvari variacia. amitom xmovani filmi SeiZleba<br />
gadawyvetil iqnas erTdroulad obieqtur samyarosTan<br />
da am samyaros adamianis(ur) aRqmasTan SesabamisobaSi». 2<br />
pudovkini jer kidev munj kinematografSi iswrafvoda<br />
gadmoeca gmiris subieqturi SegrZneba ritmuli naxazis gamoyenebiT,<br />
romelic masTan xSirad ararsebul xmas Seenacvleboda.<br />
miuxedavad tevadobisa, kadris saxviTi plastikisa,<br />
msaxiobebis saxieri TamaSisa, scenaris kargi dramaturgiuli<br />
safuZvlisa, reJisors TxrobiTi-fsiqologiuri ganzogadoebebisTvis<br />
xma ar yofnida.<br />
Tumca Tu eizenSteinTan plastikuri naxazi xmovan<br />
filmebSic ki TviTkmari erTeuli iyo, romelsac Txroba mihyavda<br />
(xmovani Tanxleba, Canafiqridan gamomdinare, mxolod<br />
aZlierebda an angrevda kadris plastikaSi gamoxatul moqme-<br />
29
debas), vs. pudovkinTan xma yoveli plastikuri kadris Tanmxlebi<br />
iyo: es iqneboda kedlis saaTi, wveTebi onkanidan Tu<br />
yinulis mtvrevis xma yinulmWrelis saxelganTqmul epizod-<br />
Si kinofilmidan «deda». ase daibada xerxi — «plastikuri<br />
xma». da iq, sadac saWiroeba moiTxovda damatebiT ferebs,<br />
niuansebs, iwyeboda «detalebis» xmovaneba: pavles mTvrali<br />
mamis mZime nabijebis xma, qarxnis sayviri da a. S. ra Tqma unda,<br />
es xmovaneba atarebda Sualeduri kavSirebis xasiaTs da emociurad<br />
aRiqmeboda mxolod rogorc asociacia.<br />
cxovrebiseuli utyuarobis axleburi sazomis wyalobiT,<br />
romelsac filmSi plastikuri saxeebi da detalebi iZenen,<br />
reJisorma SesZlo dramatuli moqmedebis yoveli epizodis<br />
simbolika daekavSirebina pavle vlasovis ojaxSi momxdar<br />
movlenebTan. ase magaliTad, pudovkinma ekranze gadaitana<br />
«cocxali» moqmedeba, gmirebis fsiqologiuri gancdebi,<br />
plastikuri simbolo-bilikebis meSveobiT gadmocemuli<br />
Tavisi gmirebis Sinagan cvlilebebze mayureblis yuradRebis<br />
koncentrireba moaxdina da dramatizmiT gaaZliera momxdari<br />
movlenebi. am filmSi reJisorma moaxdina kinematografiuli<br />
enis gamomxatvelobiTi saSualebebis flobis profesiuli<br />
unaris demonstrireba, movlenebis avtoriseuli<br />
xedvis gadmocema kadris mwvave rakursuli agebis da monta-<br />
Juri Sepirapirebebisa da refrenebis daxmarebiT erTi da<br />
igive kadrs sxvadasxva qveteqsts mianiWebs.<br />
pudovkinTan kadri-refreni metaforis xasiaTs iZens.<br />
magaliTad, sasamarTlos scenaSi naCvenebia mefis biusti. dasawyisSi<br />
es detali mefis ruseTis sasamarTlos nebismieri<br />
darbazis aucilebel atributad gamoiyureba, magram misi<br />
mravaljeradi gamoyenebis Sedegad mayurebels eufleba SegrZneba,<br />
rom yvelaferi, rac xdeba mefis saxeliTa da misi<br />
brZanebiT aResruleba.<br />
pudovkinis Teorias safuZvlad daedo misi fiqrebi fotogeniaze.<br />
termini «fotogenia» pirvelad kinematografis TeoriaSi<br />
frangma reJisorma, scenaristma da kinos Teoretikosma<br />
lui deliukma SemoiRo.<br />
30
swored lui deliukis, SemdgomSi ki vsevolod pudovkinis<br />
saxelebTanaa dakavSirebuli fotogeniis Teoria kinematografSi.<br />
lui deliukma kinos esTetikis mniSvnelovani sakiTxebi<br />
daamuSava, wamoayena fotogeniis gageba rogorc silamazis<br />
gansakuTrebuli Tvalsazrisis gansazRvreba garemomcvel<br />
sagnebSi, romelic kinos saSualebebiT SeiZleba iqnas gaxsnili.<br />
WeSmariti fotogenia, l. deliukis azriT, SeiZleba hqondes<br />
mxolod imas, rac gaazrebuli da gonivrulia. is mkveTrad<br />
ilaSqrebda garegani efeqtebiT gatacebis winaaRmdeg,<br />
moiTxovda, rom nawarmoebis yvela elementi erTian saavtoro<br />
Canafiqrs daqvemdebareboda. lui deliuki droSi filmis<br />
kompoziciis ganmsazRvrel ritmis mniSvnelobas usvamda<br />
xazs, Tvlida, rom ritms nawarmoebis yvela elementi unda<br />
moecva.<br />
upirispirebs ra erTmaneTs sanaxaobas da sinamdviles,<br />
l. deliuki gadamwyvet upiratesobas «cxovrebiseuli sinamdvilis»<br />
suraTebs aniWebs. kinematografis mniSvnelovan<br />
Tvisebas misTvis warmoadgens obieqtivis unari daafiqsiros<br />
garemomcveli samyaro, kinematografisadmi gadamwyvet moTxovnad<br />
ki misi plastikuri gamomxatvelobiToba xdeba.<br />
swored aqedan gamomdinareobs lui deliukis mier wamoyenebuli<br />
terminis — «fotogenia»-s gageba. erTis mxriv,<br />
kino yvelaze ufro axlos fotografiasTan aris, meore<br />
mxriv — drois niSan-Tvisebebs flobs («kinematografis daniSnulebaa<br />
gvCuqnides warmavali da maradiuli silamazis<br />
gamosaxvas» - werda l. deliuki), es droSi ganviTarebadi fotografiaa.<br />
amitom fotogenia l. deliukisTvis — fotografiulobis<br />
SeTavsebaa «geniis moulodnelobasTan», sxva<br />
sityvebiT, samyaros ganumeorebel, individualur xedvas-<br />
Tan. terminis aseTma gaSifvram gamoricxa kinematografis<br />
sinamdvilis meqanikur fiqsaciamde dayvana. lui deliuki yuradRebis<br />
aqcentirebas akeTebda kinematografiulobis (foto)<br />
bunebasa da obieqtis (genia) avtoriseul interpretaciaze.<br />
l. deliukis ideebiT, misi xedviT kinoekranis SesaZleblobaze<br />
- gadmoeca ganumeorebloba, yoveli sagnis xedviTi<br />
gansazRvruloba da es gadaetana saxovan enaze, aR-<br />
31
frTovanebulma vs. pudovkinma, es azri ganavrco. magram vs.<br />
pudovkinisTvis cxovrebis utyuarobis gadmocema ar izRudeba<br />
materialuri samyaros “veSizmiT”. is gamomsaxvelobi-<br />
Tobas upirveles yovlisa ganviTarebaSi, moZraobis harmoniul<br />
ritmSi xedavs, sadac yvelaferi garkveul proporciebsa<br />
da Tanmimdevrobas eqvemdebareba. swored amitom reJisori<br />
xSirad iyenebda TxrobiT montaJs, rac mis mier im periodSi<br />
Sedgenil montaJis klasifikaciaSic gamoixata. misi klasifikacia<br />
sxva kinos Teoretikosebis (s. timoSCenko, b. balaSi)<br />
mier Seqmnil kinomontaJis yvela cxrilze Seudareblad damajerebelia,<br />
magram advilad SevamCnevT, rom is exeba mxolod<br />
TxrobiT montaJs da ar iTvaliswinebs xedis xedTan Cveulebriv<br />
SeerTebas, romelsac mainc didi mniSvneloba aqvs,<br />
gansakuTrebiT ritmis Sesaqmnelad:<br />
1. kontrasti (mkveTri sxvaoba, dapirispirebuloba).<br />
2. paralelizmi (ori moqmedebis Tanaarseboba).<br />
3. mimsgavseba.<br />
4. erTdrouloba.<br />
5. laitmotivi (ZiriTadi azris gamomxatveli, romelic<br />
drodadro meordeba).<br />
SemdgomSi pudovkini, emociuri scenaris ideis damuSavebisas,<br />
im azramde mivida, rom misi safuZveli unda gamxdariyo<br />
emociuri «dartymebi» da «vardnebi», rom moqmedebas<br />
(an moZraobas) konkretuli Sinaarsis gamo ar SeuZlia Tavis<br />
TavSi ataros emociuri aqcentebi. maSasadame, saWiroa Seicvalos<br />
an movlenebis Cveulebrivi svla (amis miRweva SesaZlebelia<br />
moulodneli msxvili xediT, ganwyobilebis cvliT,<br />
temporitmis cvliT, SuqCrdilovani gadawyvetiT), an moZraobis<br />
forma, anu gamoyenebul iqnas Senelebuli an aCqarebuli<br />
gadaRebis xerxebi. ase daebada vs. pudovkins droSi moqmedebis<br />
gamsxvilebis idea, romelic xorcieldeboda xerxSi<br />
«dro msxvili xediT». am xerxis gamoyenebis wyalobiT moZraoba<br />
emociuri daZabulobis momentSi, Tavisi realuri<br />
mniSvnelobis dakargvisas, SeiZleba hiperbolaSi gadaizardos.<br />
Tu icvleba drois Cveulebrivi mdinareba (onkanidan<br />
wylis wveTebis neli vardna, saaTis rekva Tanabari pauzebiT<br />
da a. S.). Tavis ukanasknel filmebSi reJisori xSirad iyenebda<br />
montaJs kontrastis mixedviT, montaJ-mimsgavsebas, para-<br />
32
lelur montaJs, erTdroulobis montaJs da TxrobaSi laitmotivebis<br />
CarTvas.<br />
kinematografSi xmis SemosvliT vs. pudovkins ar Seucvlia<br />
montaJis gamoyenebis koncefcia. is werda: «axla xmovan<br />
kinoSi Cven SegviZlia imave celuloidis firis farglebSi<br />
ara marto davamontaJoT sxvadasxva momentebi sivrceSi, aramed<br />
gamosaxulebis asociaciebiT SeviyvanoT kidec xmebi,<br />
romlebic ama Tu im rigis maxasiaTeblebs gaxsnian da gaaZliereben».<br />
3<br />
«amgvarad, rogorc kadris plastikuri Sinaarsis<br />
mxriv, aseve montaJis mxrivac kinematografi saSualebebis<br />
mTel arsenals flobda, rom mayureblisTvis Tavs moexvia<br />
gamosaxuli movlenis sakuTari interpretacia. munji kinos<br />
periodis dasasrulisTvis es arsenali mTlianad iqna aTvisebuli.<br />
erTis mxriv, sabWoTa kinom saboloo daskvnebamde miiyvana<br />
montaJis Teoria da praqtika, meore mxriv germanulma<br />
skolam kadris plastika aiZula (dekoraciebi da ganaTeba)<br />
ganecada yvela SesaZlo iZulebiTi gardaqmnebi». 4<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Вс. Пудовкин, Избр.статьи, М., «Искусство», 1955, стр. 108.<br />
2. Вс. Пудовкин, Собр. соч. в 3 т. М., 1974. Т.1. стр.159.<br />
3. Вс. Пудовкин, Избр. статьи, М., «Искусство», 1955, стр. 51.<br />
4. Андре Базен, «Что такое кино?», М., «Искусство», 1972, стр.<br />
83-84.<br />
33
34<br />
Vsevolod Pudovkin and «The Photogenius»<br />
Summary<br />
Roland Borashvili<br />
Editing is one of the most peculiar components of screen art. It has<br />
the power to make time stand still, make it run fast or slow, skip a day, year,<br />
century.<br />
On the one hand editing is a principal method of world perception<br />
and on the other – editing is a constant reflection of director’s will: depict<br />
the world from a certain corner and in a certain conflict.<br />
There are basic laws of editing theory that are based on actual<br />
practice.<br />
“Grammar” and “syntax” of editing was mainly established during<br />
the period of silent film.<br />
Soviet directors and theoreticians like L. Kuleshov, S. Eisenstein<br />
and Vs. Pudovkin have entered the history of the world film as the fathers<br />
of film theory, directors, who practiced their working method on visual<br />
structure of film production and discovered new forms of editing.<br />
How was the editing side of the cinematography formed? What is<br />
the starting point, origin which makes a director edit a certain scene?<br />
The article deals with the above mentioned issues paying the main<br />
attention to Vsevolod Pudovkin’s contribution to cinematography.
sofio TavaZe<br />
qarTuli kinos ZiriTadi<br />
tendenciebi XX saukunis 60-ian wlebSi<br />
XX saukunis 60-iani wlebi, erT-erTi yvelaze saintereso<br />
da umniSvnelovanesi etapi iyo qarTuli kinos istoriaSi<br />
misi TavisTavadobis TvalsazrisiT. aRniSnul periodSi mimdinareobda<br />
SemoqmedebiTi Ziebebis procesebi, damkvidrda<br />
axali Tematuri Tu Janrul-stilisturi tendenciebi. miuxedavad<br />
imisa, rom, xsenebul periodSi, qarTuli kinematografi<br />
sabWoTa kavSiris kinoxelovnebis nawili iyo, man mainc<br />
SeZlo warmoeSva cneba `qarTuli kinos fenomeni~, rac imaSi<br />
mdgomareobda, rom qarTul kinos Tavisi sakuTari saxe gaaCnda,<br />
gamokveTili erovnuli TavisTavadobis niSnebiT — formiT,<br />
mxatvruli gansaxovnebis meTodebiT, suliskveTebiT da<br />
sxv.<br />
rogorc cnobilia, ssr kavSirSi arsebuli koniunqturuli<br />
mizezebis gamo, sabWoTa sistema da ideologia zRudavda<br />
xelovanis Tavisuflebas. calkeul Temebze garkveuli<br />
akrZalva arsebobda da Sesabamisad, xelovans mkacri cenzuris<br />
pirobebSi uxdeboda moRvaweoba. igi iZulebuli iyo an<br />
damorCileboda gabatonebul ideologias an moeZebna ideologiuri<br />
zemoqmedebisgan Tavis daRwevis gzebi, anu axleburi<br />
azrovnebiTa da axali mxatvruli formebis meSveobiT eTqva<br />
Tavisi saTqmeli da amgvarad SeenarCunebina erovnuli<br />
cnobiereba da tradiciebi.<br />
sakamaTo araa da qarTveli kinomcodneebis ara erT<br />
SromaSi vkiTxulobT, rom qarTuli kinos istoria — Tavisi<br />
erovnulobis, TviTmyofadobis, bunebriobis gadarCenisaTvis<br />
brZolis istoriacaa, romelsac `msxverplis“ gareSe ar<br />
Cauvlia. amis sazRauri oficiozis miTiTebebis Sedegad gadakeTebuli<br />
da amgvarad damaxinjebuli, ganuxorcielebeli<br />
an sulac ganadgurebuli filmebi iyo, rac totalitaruli<br />
siyalbis viTarebaSi raime formiT simarTlis Tqmas da maT<br />
35
avtorTa mier sakuTari meobisa da Rirsebis SenarCunebis<br />
mcdelobas mohyveboda.<br />
amgvari rTuli da metad winaaRmdegobrivi gzis gadalaxva<br />
xvdaT wilad 60-ian wlebSi qarTul kinematografSi<br />
mosuli axali Taobis warmomadgenlebs, e.w. `samocianelebs“,<br />
romelTa Semoqmedebam aRniSnuli aTwleulis xelovnebis mimarTuleba<br />
gansazRvra. 60-iani wlebis dasawyisSi, qarTul<br />
kinematografSi iwyeben moRvaweobas reJisorebi: eldar da<br />
giorgi Sengelaiebi, oTar ioseliani, merab kokoCaSvili, lana<br />
RoRoberiZe, mixeil kobaxiZe... maT mniSvnelovnad gaamdidres<br />
qarTuli kinematografiuli azrovneba da TviTmyofadi,<br />
mxatvrulad Rirebuli individualuri kinosamyaro<br />
Seqmnes. axali msoflmxedveloba, Sesabamisad — axali Temebi,<br />
axali formebi, Janrebi Tu stilistika, — yovelive es `samocianelTa“<br />
Taobis gamaerTianebel da ganmasxvavebel niSnad<br />
iqca.<br />
kritikos akaki baqraZis mier gamoTqmuli mosazrebis<br />
mixedviT, axalgazrda `samocianelebi~ ideologebad moevlinen<br />
qarTul kinos. Tavis erT-erT naSromSi kritikosi<br />
wers: `xelovani, unda Tu ara mas es, cdilobs Tu ara amas, mainc<br />
an ideologia an propagandisti. ideologia, Tu axali<br />
Temebi, axali problemebi, axali Tvalsazrisi da stilistika<br />
moaqvs. propagandistia, Tu gatkepnili, Zveli, moyirWebuli<br />
gziT dadis, dromoWmulsa da gacveTils imeorebs~. (baqraZe<br />
a., 1989:251)<br />
qarTuli kinematografi, iseve rogorc xelovnebis nebismieri<br />
sxva dargi, romelic `sabWoTa mravalerovnuli fenomenis“<br />
nawils warmoadgenda, — `mTelis“ kanoniT unda ganviTarebuliyo<br />
(`nawili“, rogorc `mTelis“ Semadgeneli). am<br />
kanonis (`SinaarsiT socialisturi, formiT ki — erovnuli“)<br />
morCileba, ers da mis kulturas, misi TviTmyofadobis arsis<br />
nivelirebisa da TandaTanobiT gaqrobis saSiSroebis winaSe<br />
ayenebda. mosazrebebis amgvari ganlagebis Tanaxmad gamoikveTa<br />
Semdegi realoba: I — koniunqturas damorCilebuli<br />
produqcia da <strong>II</strong> — Tamami TvalTaxedviT, originaluri xedviT<br />
Seqmnili filmebi.<br />
totalitaruli sistema kinoxelovnebas ideologiuri<br />
propagandis Zlier iaraRad miiCnevda da Sesabamisad, xelov-<br />
36
nebis es dargi mZime ideologiuri zewolis qveS imyofeboda.<br />
sabWoTa kinorepertuarSi didi adgili eTmoboda revoluciuri<br />
Tematikisa da patriotuli JReradobis filmebs. aseve<br />
popularuli iyo sawarmoo Tematikaze Seqmnili filmebi,<br />
sadac filmis gmirebi TavianT zneobriv saxes ZiriTadad socialisturi<br />
valdebulebebis Sesruleba-arSesrulebis procesSi<br />
avlendnen. amgvari filmebi gajerebuli iyo xasiaTebisa<br />
da konfliqtebis xelovnurobiT, sqematurobiT da maT<br />
xSir SemTxvevaSi — didaqtikur-publicisturi Tu saagitacio<br />
xasiaTi hqonda.<br />
qarTvel kinoreJisorTa axalma Taobam TavianTi moRvaweoba<br />
warsulis miRwevaTa gadafasebiT daiwyo. isini gaemijnen<br />
manamde arsebul yalb, zedapirul xelovnebas da sakuTari<br />
saTqmeliT, individualuri xelweriT, mkafiod gamokveTili<br />
moqalaqeobrivi poziciiTa da axali mxatvruli<br />
formebiT, qarTuli kinos axal etaps Cauyares safuZveli.<br />
amieridan, siyalbe simarTlis Ziebam Secvala, zedapiruloba<br />
— siRrmiseul SreebSi wvdomam, erTferovneba — mravalferovnebam<br />
da a.S. mizani, romelic `samocianelTa~ Taobas<br />
amoZravebda — gamoikveTa: es iyo yalb, gaufasurebul samyaroSi<br />
WeSmariti Rirebulebebis Seqmna. TavianTi SemoqmedebiT,<br />
axalgazrda `samocianelebma~, arsebuli realobisadmi<br />
winaaRmdegobis gaweva scades im sinamdvilis fonze, rac istoriisgan<br />
Sefasda, rogorc `kerpebis~ ngrevis epoqa.<br />
qarTuli kinos `ganaxlebis“ procesi, romelmac safuZveli<br />
Cauyara xelovnebisadmi axlebur midgomas, axal Temebs,<br />
axal gmirebsa Tu gamoxatvis axal formebs, — 50-iani<br />
wlebis <strong>II</strong> naxevridan daiwyo. axalgazrda reJisorebis — Tengiz<br />
abulaZisa da rezo CxeiZis mier 1955 wels gadaRebuli<br />
filmi `magdanas lurja“ saetapo nawarmoebi gaxda qarTuli<br />
kinosaTvis. swored am filmiT iwyeba stereotipebis msxvreva<br />
qarTul kinematografSi, risi saWiroebac TviT epoqam moitana.<br />
avtorebma — poeturad, udidesi emociiT gadmosces<br />
XIX saukunis dasasrulis qarTuli soflis yofa, usamar-<br />
TlobasTan pirispir umweod darCenili gmirebis amaRelvebeli<br />
istoria da xasiaTebi. SemdgomSi, ukiduresi sizustiTa<br />
da damajereblobiT gadmocemuli cxovrebiseuli masalis<br />
37
poeturi gaazrebis principi qarTuli kinos erT-erT Ziri-<br />
Tad maxasiaTebel niSan-Tvisebad iqca.<br />
rogorc ukve aRiniSna, 60-iani wlebi qarTul kinoSi<br />
mravalmxrivi ZiebebiT aRiniSneba. swored am periodSi gamoikveTa<br />
ara erTi Tematuri, Janruli Tu stilisturi tendencia,<br />
daiwyo axali mxatvruli formebis aTviseba, axali problemebis<br />
gaazreba. aqedan gamomdinare, sruliad gansxvavebul<br />
konceptualur aspeqtSi warmogvidgeba adamiani — filmis<br />
gmiri. 60-iani wlebis qarTul kinoproduqciaSi gaCndnen<br />
axali gmirebi. Tuki 40-50-ian wlebSi, xelovnebis nawarmoebi<br />
ZiriTadad propagandis saSualebas warmoadgenda da masSi<br />
mxolod `sasargeblos“ an `mavneblurs“ xedavdnen, axal<br />
etapze ukve mniSvnelovani gaxda zneobrivi problemebi. oficiozis<br />
moTxovna, rom xelovnebis nawarmoebis gmiri yofiliyo<br />
dadebiTi, keTilsindisieri an boroti da uaryofiTi, —<br />
ugulvebelyofil iqna axali Taobis mier. am periodSi Seqmnili<br />
TiTqmis yvela mniSvnelovani nawarmoebis umTavresi<br />
mizania adamianis Sinagani samyaros warmoCena sxvadasxva aspeqtSi.<br />
reJisorTa mxridan gansakuTrebuli yuradReba eTmoboda<br />
erovnuli xasiaTis TaviseburebaTa gaxsnasa da warmoCenas.<br />
`samocianelTa~ novatorul Ziebebze, udides Rvawlze,<br />
maTi Tavisufali azrovnebisa da SemoqmedebiTi miRwevebis<br />
Sesaxeb saubrisas, kinomcodne lia kalandariSvili erT-erT<br />
werilSi aRniSnavs: `maSin mas realizms uwodebdnen, radgan<br />
sxvagvari `izmi~ sabWoTa sivrceSi, ara Tu nebadarTuli, kategoriulad<br />
akrZalulic iyo da kanoniT isjeboda. magram<br />
is, rac mayurebels `samocianelTa~ kinoSi izidavda, iyo ara<br />
mxolod is simarTle, romlis gamoxatvis formebsac isini<br />
TiTqos daeZebdnen, aramed raRac axali xarisxi, axali Tvisobrioba,<br />
romelic, rac SeiZleba, farTod da amave dros,<br />
rac SeiZleba SeumCnevlad ipareboda ekranze. am siaxles ma-<br />
Sin `axalgazrda reJisorTa Ziebebi~ erqva~. (kalandariSvili<br />
l., 1999:84)<br />
qarTvel kinematografistTa axali Taobis Semoqmedebas<br />
— sisadave, bunebrioba da simarTlesTan maqsimaluri miaxloveba<br />
gamoarCevda. maTi xelovneba Tanabrad atarebs<br />
erovnuli gamomsaxvelobiTi formebisa da kompoziciis ori-<br />
38
ginaluri gadawyvetis niSnebs. `qarTvel `samocianelTa~ Semoqmedeba<br />
erTgvari `sabWoTa postmodernizmia~, romelmac<br />
progresuli niSniT ganawyo erovnuli xelovneba, gamoafxizla<br />
beds mindobili, gayalbebuli cnobiereba~. (kalandariSvili<br />
l., 1999:85)<br />
miuxedavad SemoqmedebiTi xelweris, TavianTi filmebis<br />
gamomsaxvelobiTi saSualebebis gansxvavebisa, `samocianelebs~<br />
hqondaT saerTo miznebi da amocanebi, rac maT erT<br />
did TanamoazreTa gundSi aerTianebdaT: interesi mwvave<br />
zneobrivi sakiTxebisadmi, erovnuli tradiciebisadmi da ma-<br />
Ti fesvebisadmi, tradiciebsa da Tanamedroveobis saWirboroto<br />
problemebs Soris kavSiris Zieba, — yovelive es ki safuZvels<br />
qmnida 60-iani wlebis qarTul kinematografSi axali<br />
mxatvruli Temebis damkvidrebisTvis. axalma Temebma ki,<br />
bunebrivia, dabades axali stilisturi da Janruli tendenciebi.<br />
istoria da Tanamedroveoba, dro da dRevandeli sinamdvile<br />
— es aris im Tematuri Ziebebis areali, rasac efuZneba<br />
`samocianelTa“ Semoqmedeba. pirovnebis drama epoqasTan,<br />
arsebul realobasTan mimarTebaSi, masTan mWidro urTier-<br />
TkavSirSi Tu ukompromiso dapirispirebaSi — am Temebs ikvleven<br />
qarTveli kinematografistebi. filmebis TematikaSi<br />
gaJRerebuli avtoris saTqmeliT ki ganisazRvreboda nawarmoebis<br />
Janruli Tu stilisturi Tavisebureba.<br />
60-iani wlebis qarTuli kinos esTetika — poeziisa da<br />
prozis, amaRlebulisa da yofiTi elementebis sinTeziT xasiaTdeba.<br />
am periodidan adgili daimkvidra kinonawarmoebis<br />
poeturma formam, ramac SesaZlebeli gaxada filosofiurganzogadebuli<br />
problemebis asaxva. damkvidrda cneba — `poeturi<br />
kino“. am mimarTulebis filmebSi uxvad gamoiyeneboda<br />
pirobiTi niSnebi — simboloebi, metaforebi Tu alegoriebi.<br />
`samocianelebi“ cdilobdnen aesaxaT is sazogadoebrivi<br />
konfliqtebi, rac manamde akrZaluli iyo. maT filmebSi<br />
igrZnoba avtorTa mier gmiris TvaliT danaxuli samyaro, misi<br />
Sinagani monologis metaforuloba, lirikul-romantikuli<br />
ganwyoba. gaCnda movlenebis dokumenturad asaxvis stili.<br />
Seicvala montaJis principi garkveul scenebTan Tu epizodebTan<br />
mimarTebaSi.<br />
39
vinaidan cenzura kvlavac ZalaSi rCeboda, gamosavali<br />
tradiciuli azrovnebis formebisadmi axlebur midgomaSi<br />
moiZebna. `samocianelTa~ filmebSi nagulisxmevi realoba —<br />
simbolos, metaforis, alegoriis niSnebiT iyo Seqmnili. aman<br />
ki xeli Seuwyo igavuri formebis damkvidrebas, rac cenzurisagan<br />
Tavdacvis saSualebac iyo da amave dros, xelovanTa<br />
saTqmelsac ufro sainteresod da originalurad warmoaCenda<br />
ekranze. `igavis forma, ris safuZvelzec qarTuli kino<br />
`fenomenad~ aRiares, ar iyo Cemi azriT, mxolod saTqmelis<br />
SefarvisaTvis `gamogonili~ xerxi, aramed es iyo sagnebis,<br />
azrovnebis gamoxatvis, movlenebis logikuri ganlageba, ramac<br />
drosTan konteqstSi swored amgvari mxatvruli forma<br />
miiRo. es iyo azrovnebis wesi, ris Camoyalibebasac garkveulma<br />
istoriul-droiTma pirobebma Seuwyo xeli~ — aRniSnavs<br />
kinomcodne lela oCiauri (oCiauri l., 2004:154).<br />
swored igavi aRmoCnda am periodis qarTuli kinematografis<br />
yvelaze xelsayreli forma, romlis meSveobiTac,<br />
mkacri cenzuris pirobebSi qarTveli kinematografistebi<br />
axerxebdnen, dramatuli an msubuqi intonaciebiT gadmoecaT<br />
sakuTari xedva da TavianTi damokidebuleba arsebuli reJimisa<br />
da yofis mimarT.<br />
60-ian wlebSi, Tvisebriv cvlilebebs ganicdis qarTuli<br />
kinos Janrebic. `JanrTa sistema sakmaod srulad da adekvaturad,<br />
Tumca arapirdapir asaxavs konkretul istoriul<br />
realobas. ramdenadac Janrebis sistema realobaSi mimdinare<br />
ganviTarebis procesebs asaxavs, amdenad is istoriulad Ria<br />
sistemaa, romelic aqtiurad reagirebs da ganicdis saxecvlilebebs<br />
cvalebad garemomcvel samyarosTan erTad~ — aRniSnavs<br />
kinomcodne manana lekboraSvili (lekboraSvili m.,<br />
2004:119). Sesabamisad, 60-ian wlebSi ganxorcielebul masStabur<br />
cvlilebebs, ar SeeZlo gavlena ar moexdina JanrTa sistemaze.<br />
aRniSnul periodSiMmimdinareobs tradiciul JanrTa<br />
sazRvrebis `gafarToebis~ procesi, vinaidan erTi konkretuli<br />
Janri ierTebs sxva Janrul elementebs. Janruli sin-<br />
Tezi ki kinoenis garTulebas iwvevs daEesa Tu is filmi, Tavisi<br />
gamomsaxvelobiTi formiT veRar Tavsdeba konkretuli<br />
Janris CarCoSi. Janrebis aRrevas xels uwyobda gamomsaxvel<br />
40
saSualebaTa mravalferovneba, droisa da sivrcis problemis<br />
sxvadasxva aspeqtSi asaxva da a.S.<br />
60-iani wlebis qarTuli kinematografis erT-erT wamyvan<br />
Janrad iqca komedia, romelic aRniSnul periodSi garkveul<br />
saxecvlilebebs ganicdis. igi mdidrdeba sxva Janris<br />
elementebiT an piriqiT, Tavad cdilobs sxva Janrul struqturaSi<br />
CarTvas, rac am periodSi moRvawe TiTqmis yvela re-<br />
Jisoris SemoqmedebaSi vlindeba. komikuri elementebis wyalobiT,<br />
reJisorebi niRbavdnen TavianT kritikul paToss,<br />
ramac ganapiroba aRniSnuli periodis kinofilmebis alegoriuloba,<br />
igavuroba. reJisorebi axerxebdnen, rom filmSi<br />
warmoSobili konfliqti yofiliyo srulad realuri da amave<br />
dros — farTo ganzogadebis Semcveli. am periodis sauke-<br />
Teso komediuri filmebisaTvis damaxasiaTebelia mxiarulebisa<br />
da sevdis organuli Serwyma, groteskuli da tragikomikuri<br />
elementebis farTod gamoyeneba.<br />
erovnuli fenomenis Camoyalibebis gzaze, qarTul kinematografs<br />
axasiaTebda Tematuri sisadave, dramaturgiuli<br />
saxecvlilebani, swrafva mxatvrul-dokumenturi kinos<br />
elementebis sinTezisaken.<br />
XX saukunis 60-iani wlebis qarTul kinematografSi<br />
damkvidrebulma SemoqmedebiTi Ziebebis procesebma: axalma<br />
Tematurma da stilisturma tendenciebma, axalma gamomsaxvelobiTma<br />
xerxebma, logikuri gagrZeleba hpova Semdgomi<br />
aTwleulebis kinematografSi.<br />
41
42<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. baqraZe a. kino, Teatri. Tbilisi. 1989. gv. 2512. kalandariSvili<br />
l. `Taoba asaxavs sinamdviles~. J. `xelovneba~. Tbilisi.<br />
1999. #7-8. gv. 84<br />
3. oCiauri l. `qarTuli kinos poeturi sawyisebis ZiebaSi~. J.<br />
`Teatri da cxovreba~. 2004, #1.Ggv. 154<br />
4. lekboraSvili m. `Janrwarmoqmnis meqanizmebi kinematografSi~.<br />
J. `TeatrmcodneobiTi da kinomcodneobiTi Ziebebi~.<br />
2004. #2(21), gv. 119<br />
Basic Tendencies in the Georgian Cinematography<br />
in 1960s<br />
Summary<br />
Sopio Tavadze<br />
The present work deals with one of the most interesting and<br />
important stages in the Georgian cinema of the 1960s. This is the<br />
period of creative search processes, new thematic or stylistic and genre<br />
tendencies, innovative expressive means that found their expression in<br />
the following decades of the Georgian cinematography.
sofio TavaZe<br />
gamosaxulebisa da xmovani rigis erTianobis<br />
sakiTxisaTvis oTar ioselianis<br />
SemoqmedebaSi<br />
(filmebis: `aprilisa“ da `pastoralis“<br />
magaliTze)<br />
reJisori oTar ioseliani im kinoTaobas ganekuTvneba,<br />
romelic XX saukunis 60-ian wlebSi movida qarTul kinematografSi.<br />
oTar ioselianis Semoqmedeba mkveTrad individualuria.<br />
misTvis damaxasiaTebelia analitikuri azrovnebisa<br />
da kvlevis siRrme, gamomsaxvelobiTi saSualebebis simkacre<br />
da sisadave.<br />
oTar ioselianis kinostilistika imdenad kinematografiulia,<br />
rom Znelad emorCileba sityvier axsnas. mis filmebs<br />
axasiaTebs uCveulo dramaturgiuli struqtura, romelic<br />
ar Seicavs ekranuli Txrobis tradiciul sqemas. reJisoris<br />
yuradReba mimarTulia Tanamedroveobis yvelaze ufro<br />
siRrmiseuli, mniSvnelovani sulieri Tu zneobrivi aspeqtebisa<br />
da problemebis asaxvisaken.<br />
aRniSnul naSromSi SevexebiT gamosaxulebisa da xmovani<br />
rigis erTianobis sakiTxs, rac kinonawarmoebSi sakmaod<br />
rTuli misaRwevia da avtoris did ostatobas moiTxovs. am<br />
sakiTxs mimovixilavT oTar ioselianis filmebis: `aprilisa”<br />
da `pastoralis” magaliTze, sadac, vfiqrobT, yvelaze naTlad<br />
gamoikveTa gamosaxulebis, xmovani rigisa da sityvieri<br />
masalis bunebrivad gamTlianebis procesi.<br />
oTar ioselianis filmebSi, yvela komponenti (maT Soris<br />
sityvis funqcia), gadawyvetis mkacr formebs eqvemdebareba.<br />
reJisoris filmebis erT-erTi damaxasiaTebeli niSania<br />
— teqstis, dialogis nakleboba da maTi funqcionaluroba.<br />
mis filmebSi sityvas sainformacio da dramatuli datvir-<br />
Tvis nacvlad, — empiriuli funqciebi ekisreba, rasac reJisori<br />
amgvarad xsnis: `CemTvis mTavaria kinematografiuli<br />
moqmedeba da ara sityvebi. mayurebeli yuradRebas miapyrobs<br />
konkretul sityvebs. moqmedeba ki qmnis situacias da es<br />
43
usityvo ekranuli qmedeba Tu personaJebis gaugebari sityvebiT<br />
urTierToba, kinematografiul plastikaze amaxvilebs<br />
yuradRebas. am SemTxvevaSi ki mayurebeli filmis Tanaavtori<br />
xdeba. igi ufro aqtiurad erTveba moqmedebaSi, vidre<br />
im dros, roca sityvebiT aixsneba xolme situacia... me<br />
vcdilob xmovani kinos keTebas da ara salaparakos...~<br />
(Иоселиани О. 1978:168)<br />
metyveleba filmSi — kinonawarmoebis siuJeturi ganvi-<br />
Tarebis yvelaze gavrcelebuli saxea, romelic garda azrobrivi<br />
datvirTvisa, filmis zogadi an konkretuli JReradobis<br />
amsaxvelia (mxedvelobaSi gvaqvs metyvelebis tembri,<br />
dinamika, tempi...). rogorc kinomcodne leonid kozlovi aRniSnavs:<br />
`sityva ukve didi xania iqca kinematografiuli iersaxis<br />
aucilebel komponentad. ekranze aucilebeli sityva<br />
Seicavs mniSvnelovan (zogjer umniSvnelovanes) azrs da aqvs<br />
didi (zogjer uzarmazari) esTetikuri zemoqmedebis unari.<br />
magram, zogierT SemTxvevaSi, sityva SesaZlebelia iqces kinosaxis<br />
mesaflaved. swored sityva akargvinebs kinematografs<br />
Tavis Seucvlel gamomsaxvelobas~ (Козлов Л., 1980:197).<br />
oTar ioselianis reJisoruli xedva da individualuri<br />
xelwera jer kidev reJisoris adreul namuSevrebSi (`sapovnela~,<br />
1959; `aprili~, 1962) gamovlinda. maTSi naTlad gamoikveTa<br />
saTqmelis gamoxatvis ostatoba da TiTqmis yvela is<br />
Tavisebureba, romelic etapobrivad, filmidan filmSi ixveweboda<br />
da srulyofil saxes Rebulobda. es iyo alegoriulsimboluri,<br />
pirobiTi kinematografiuli Txrobis ena.<br />
film `aprilSi~ gamovlinda oTar ioselianis Semoqmedebis<br />
mxatvrul-azrobrivi koncefcia, romlis agebuleba<br />
vizualuri da xmovani rigebis urTierTmonacvleobasa da<br />
maT dapirispirebazea agebuli.<br />
`aprili~ warmoadgens poetur igavs. filmi mogviTxrobs<br />
axladdaqorwinebul wyvilze. isini erT patara, Raribul<br />
binaSi cxovroben. maTi cxovrebisa da urTierTobis poeturobas<br />
reJisori kinematografiuli xerxebiT aZlierebs:<br />
axalgazrda wyvilis saubris dros, sityvebis magier Citebis<br />
WikWiki ismis, onkanis gaRebisas Tu naTuris anTebisas — musikis<br />
hangebi iRvreba. sul sxvagvaria nivTebisa da avejis SeZenis<br />
JiniT Sepyrobili maTi mezoblebis yofa. magram male<br />
44
axalgazrda wyvilic moeqceva garemomcveli sazogadoebis<br />
gavlenis qveS: TandaTan maTi saxlic nivTebiT, avejiT ivseba,<br />
rasac axalgazrdebis simSvide miaqvs Tan: ukve maTi saubris<br />
dros Citebi aRar WikWikeben, onkanis gaRebisas, musikis<br />
nacvlad wylis Cxriali ismis. sabolood axalgazrdebi Tavisufldebian<br />
nivTebisa da avejis tyveobidan. kvlav brundeba<br />
uwindeli silaRe da siyvaruli...<br />
reJisorma `aprilSi“ gviCvena usulo sagnebisadmi siyvaruliT<br />
gamowveuli sulieri sicariele. filmi mimarTuli<br />
iyo im yalbi faseulobebis winaaRmdeg, romlebic adamianSi<br />
axSoben silamazisa da mSvenierebis SegrZnebis, saRad azrovnebis<br />
unars da garkveul safrTxes uqmnian mis sulierebas.<br />
avtori cdilobs, alegoriis saSualebiT gaafarTovos<br />
movlenaTa ganviTareba da arsi. reJisorma xalxis masa, maTi<br />
erTferovnebisa da erTgvarovnebis misaniSneblad, erTnair<br />
Sav samosSi gamoawyo. am fonze ki gogonas TeTri kaba mkveTr<br />
kontrasts qmnis da igi erTgvar `gamonaTebad~, mSvenierebisa<br />
da siwmindis simbolod aRiqmeba. rodesac qaliSvilSi gardasaxva<br />
xdeba, mas ukve muqi feris samosSi vxedavT. xolo finalSi,<br />
reJisorma kvlav TeTri kabiT Semosa gogona, rogorc<br />
dabrunebuli bednierebisa da harmoniulobis simbolo.<br />
oTar ioselianis mier sainteresod aris gadawyvetili<br />
filmis xmovani wyoba, rasac reJisori konceftualur mniSvnelobas<br />
aniWebs. xSir SemTxvevaSi, filmSi xmovaneba, miuxedavad<br />
vizualuri mxarisa, kinonawarmoebis ZiriTadi Tematuri<br />
xazis warmmarTveli xdeba. xmas erTgvari dramaturgiuli<br />
funqcia akisria: igi xan ritmis ganmsazRvrelia, xan nawarmoebis<br />
Sinaarsobriv ganviTarebas da gaRrmavebas emsaxureba,<br />
xanac fsiqologiuri daZabulobis Semomtania. `april-<br />
Si“ gamoyenebulia musika da mravalsaxovani naturaluri da<br />
meqanikuri xmebi (siaruli, sirbili, kakuni, eleqtroxelsawyoebis<br />
xmauri, xmaurSi gadazrdili meqankuri laparaki da a.<br />
S.). filmi ar Seicavs dialogs. avtorma azris gamoxatvis<br />
funqcia, dialogebis nacvlad kinematografiul xerxebs daakisra.<br />
magaliTad, wyvilis konfliqti filmSi gamoxatulia<br />
gaurkveveli sityvebis korianteliT. reJisorma magnitofonze<br />
Cawerili sityvebi piriqiT daatriala da miRebuli<br />
45
xmovanebiT axalgazrda wyvilis gaucxoeba da arakomunikabeluroba<br />
gamoxata.<br />
filmSi dapirispirebulia harmonia da disharmonia,<br />
rac ara marto xmovani rigiT, aramed vizualuri xerxebiTac<br />
aris gamoxatuli. msaxiobTa bunebriv moqmedebas Tan erTvis<br />
hiperboluri xmaurebi da swored am xmovan-xedviT kontrastulobaSi<br />
vlindeba reJisoris xedva da Canafiqri.<br />
gamosaxulebasa da xmovan rigs ostaturad uTavsebs<br />
erTmaneTs oTar ioseliani filmSi `pastorali” (1975). filmSi<br />
warmoCenilia Tanamedrove sazogadoebis realuri sura-<br />
Ti: sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenelTa yofiTi<br />
Tu zneobriv-eTikuri problemebi.<br />
`pastoralSi~ yvelaze metad gamoikveTa oTar ioselianis<br />
filmebisaTvis damaxasiaTebeli `dedramatizacia~ da `antiliteraturuloba~.<br />
reJisori uaryofs e.w. `realistur~<br />
Txrobas, radgan masSi xedavs Tvisobriv siyalbes, vinaidan<br />
konkretul siuJets miesadageba gamogonili dialogi, msaxiobTa<br />
gadaWarbebuli artistizmi, paTosi da a.S. reJisori aqtiurad<br />
gamoxatuli da yalbi `realisturi~ ambis winaaRmdegia.<br />
ambis moyola gayalbebis did SesaZleblobebs iZleva,<br />
amitomac oTar ioseliani `moyolas~ — `CvenebiT~ cvlis. raki<br />
ar gviyveba, amitomac ar xdeba ritmis daZabva, rac improvizaciis<br />
STabeWdilebas qmnis da filmSi nanaxi, mayureblis mier<br />
aRiqmeba rogorc dokumenturi masala (kuWuxiZe i.,<br />
2005:89).<br />
sainteresoa `pastoralis“ xmovani jeri. igi filmis<br />
dramaturgiul qargas mkafiod gamoxatavs da moqmed pirTa<br />
saxeebs ayalibebs. musikas, rogorc fons, reJisori TiTqmis<br />
ar iyenebs, rac aseve reJisoris xelweris dokumentur maneras<br />
unda mivaweroT.<br />
erT-erT interviuSi oTar ioseliani aRniSnavs: `Cveulebriv,<br />
filmis gaxmovanebaze ar vfiqrob, magram vcdilob<br />
warmovidgino, rom mayurebels sruliad ar esmis personaJis<br />
ena. es maiZulebs mizanscena imdenad eqspresiuli iyos, rom<br />
salaparako enac ki Seicvalos. vcdilob, TiToeuli scena<br />
sityvebis gareSec gasagebi gaxdes. nu ifiqrebT, rom msaxiobebi<br />
ar laparakoben, piriqiT, zogjer Zalian bevrsac. swo-<br />
46
ed ase gadaviRe `pastorali~ da bolo filmi afrikaSi `da<br />
iqmna naTeli...“ (amirejibi n., 2003:167).<br />
marTlac, filmi `pastorali~ kidev erT argumentad gamodgeba<br />
gamosaxulebis dominantisa kinematografSi. oTar<br />
ioselianis personaJebi umeteswilad dialeqtze metyveleben,<br />
magram es xels ar uSlis reJisors, Txroba Seuferxeblad,<br />
gamosaxulebis xarjze warmarTos. dialeqtze wamosrolili<br />
replikebi damxmare elementis funqcias asrulebs,<br />
rac metad sainteresod da organuladaa Serwymuli filmis<br />
struqturaSi. kinonawarmoebSi gamosaxulebisa da xmovani<br />
rigis erTianoba rTuli misaRwevia. Tumca, oTar ioselianma<br />
`pastoralSi“ misTvis Cveuli ostatobiT SesZlo gamosaxulebisa<br />
da sityvieri masalis bunebrivad gamTlianeba imgvarad,<br />
rom ar darRveuliyo filmis TxrobiTi struqtura.<br />
oTar ioselianis filmebis sityvieri masala (xedviTi<br />
masalisgan gansxvavebiT), ar aris datvirTuli orazrovnebiT,<br />
qveteqstebiT, rac reJisoris Semoqmedebis erT-erTi<br />
Taviseburebaa. mis filmebSi ar saubroben amaRlebul da<br />
rTul Temebze. ufro metic, reJisors `pastoralSi~ Semoaqvs<br />
megruli metyveleba, ramac filmis xmovan fons gansakuTrebuli<br />
koloriti SesZina rogorc stilisturi formis,<br />
aseve mayureblisaTvis gaugebari metyvelebis funqcionaluri<br />
mniSvnelobis mxrivac. personaJTa metyveleba metwilad<br />
gaugebaria da es xerxi filmis dokumentur mxares met<br />
damajereblobas sZens.<br />
oTar ioselianis filmebSi personaJTa saubars aravi-<br />
Tari informaciuli funqcia ar gaaCnia. Tavis filmebs reJisori<br />
ucxoelebs ar uTargmnis xolme da winaswar afrTxilebs<br />
maTi saubris umniSvnelobaze. `me ar miyvars sinqronuli<br />
kameriT muSaoba, radgan warmoTqmuli sityva momaqcevda<br />
Tavis tyveobaSi da maiZulebda mas gavyolodi. arc lamazi<br />
frazebi miyvars, amitom Cemi filmebi Targmans ar saWiroeben.<br />
TviT `pastoralSi~ moqmedi pirebi laparakoben qarTvelebisaTvis<br />
gaugebar enaze. me iseT epizodebs vageb, sadac<br />
adamianebi laparakoben, xolo rasac isini amboben, ara aqvs<br />
araviTari mniSvneloba~ — aRniSnavs oTar ioseliani<br />
(Иоселиани О., 1978:23).<br />
47
eJisori dialogebis minimaluri raodenobiT, kinematografiuli<br />
dinamiurobiT, xmovan-xedviTi wyobiTa da kadris<br />
azrobrivi kompoziciiT `esaubreba~ mayurebels. `Cven<br />
gamudmebiT vlaparakobT maSinac ki, roca arc erT sityvas<br />
ar vambobT~ — aRniSnavs martin haidegeri (Хайдегер М.<br />
1993:172). oTar ioselianic yovelTvis `laparakobs~ Tavisi<br />
filmebiT maSinac ki, roca ekranidan arc erTi sityva ar ismis.<br />
48<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. amirejibi n., kinoreJisori — oTar ioseliani. Tb., 2003<br />
2. kuWuxiZe i., `oTar ioselianis Semoqmedebis qarTuli periodi~.<br />
krebuli `qarTveli kinoreJisorebi~. Tb., 2005<br />
3. Иоселиани О. Кино – это поступок. Сб. «Экран». М., 1987<br />
4. Козлов Л. Изображение и образ. М., 1980. стр. 197<br />
5. Некрасов В. Иоселиани против Иоселиани. сб. «Экран». (1971-1972), М.,<br />
1972<br />
6. Хайдегер М. Творение и истина. М., 1993.<br />
Sopio Tavadze<br />
About the Unity of Sound and Image Series in the Works of Otar Ioseliani<br />
(on the example of the films «April» and «Pastorale»)<br />
Summary<br />
The present work deals with the unity of sound and image series that is quite<br />
difficult to be achieved and requires great skills from the author. The issue in the given<br />
work is discussed by the example of the films by Otar Ioseliani «April» and «Pastoral»,<br />
where in the manner of his habitual skills the director could manage to combine the<br />
image, sound, and a number of verbal materials without violating the narrative structure<br />
of the film.
manuCar loria, Tengiz vadaWkoria<br />
anTropologiuri filmis kompiuteruli montaJi<br />
montaJi mTavari maorganizebeli saSualebaa, romelic<br />
sistemis Camoyalibebis ZiriTad meTods warmoadgens. igi pirobiTad<br />
or nawilad iyofa - montaJis Teoria da praqtikuli<br />
montaJi. montaJi ar aris mxolod masalis organizaciis<br />
xerxi. es, upirvelesad, mxatvruli meTodia. reJisoroba am<br />
meTodis mudmivi srulyofisa da axleburi gaazrebis profesiaa<br />
(xalvaSi, 2008:172).<br />
anTropologiuri filmis Seqmnis erT-erTi ZiriTadi<br />
etapi misi montaJia. es procesi Zalzed sapasuxismgebloa,<br />
vinaidan filmis „akinZva“ aris saboloo Sedegis ganmsaz-<br />
Rvreli. didi mniSvneloba aqvs, ramdenad SemoqmedebiTia<br />
montaJis procesi. teqnologiurma ganviTarebam metad gaaiola<br />
da gaamravalferovna montaJis teqnikuri SesaZleblobebi<br />
– TiTqmis mTlianad amovarda firze montaJi, romelic<br />
specialuri videomagnitofonebis saSualebiT xorcieldeboda,<br />
Canacvleba ki yvelasaTvis cnobilma mowyobilobam –<br />
kompiuterma moaxdina. misi saSualebiT Zalzed Sromatevadi<br />
saqme SedarebiT gamartivda. Seiqmna programebi, romelTa<br />
klasifikacia sxvadasxva mimarTulebiT, sferoebis mixedviT<br />
daiyo. ZiriTadad programebi, romlebSic anTropologiuri<br />
filmis kompiuteruli montaJi xorcieldeba, miekuTvneba<br />
media da grafikuli redaqtorebis klass.<br />
anTropologiuri filmis masala videokamerebSi, firze<br />
fiqsirdeba cifruli signalis saxiT (Mini DV, DV CAM),<br />
romlis Seyvana kompiuterSi xorcieldeba specialuri platebis<br />
(Firewure IEEE 139A Card; Pinnacle Systems DV500 da a.S.)<br />
meSveobiT. kabeliT videokameridan videoplatis gavliT video<br />
da audioinformacia iwereba failis saxiT vinCesterze.<br />
filmis akinZvamde kompiuterSi aucilebelia dayendes programebi,<br />
romlebic saSualebas gvaZlevs videosTan, xmasTan<br />
49
da suraTTan muSaobas. anTropologiur filmSi xSirad aucileblobas<br />
warmoadgens skaneriT gadaRebuli da Semdeg<br />
sxvadasxva grafikul formatSi gadayvanili suraTebis gamoyeneba.<br />
premieri aris programa, romlis meSveobiTac xdeba<br />
kompiuterSi videokameridan an videomagnitofonidan gada-<br />
Rebuli masalis kompiuterSi Seyvana, redaqtireba da sabolood<br />
eqsporti, anu gatana sxvadasxva formatSi. fotoSopi<br />
ki suraTebTan samuSao programaa, misi meSveobiT xorcieldeba<br />
suraTebis redaqtireba da Semdgom Senaxva sxvadasxva<br />
grafikul formatSi. programa premieris gaxsna da masSi<br />
montaJis dawyeba xorcieldeba proeqtis parametrebis dayenebis<br />
Semdgom.<br />
montaJis dawyebamde kompiteris vinCesterze, winaswar<br />
SerCeul adgilze unda Seiqmnas saqaRalde da masSi kompaqturad<br />
ganTavsdes yvela is masala, rac filmisTvisaa saWiro:<br />
videofaili, suraTi, musika, diqtoris xma, teqsti titrebisaTvis<br />
da sxva.<br />
zemoT Tqmulis advilad aRsaqmelad naSromSi ganxilvT<br />
konkretul magaliTs (ix. suraTi #1).<br />
50<br />
suraTi #1
pirobiTad SevqmeniT saqaRalde D:\-diskze da davarqviT<br />
saxeli–ANTROPOLOGIURI FILMI. amave saqaRaldeSi Cven<br />
SevqmniT damatebiT sxva saqaRaldeebs failebis kompaqturad<br />
ganlagebisTvis:<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO;<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA;<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA;<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI\SURATEBI;<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI\MASALA.<br />
TiToeul saqaRaldeSi Sesabamisi formatis faili unda<br />
movaTavsdes imisaTvis, rom ar moxdes sxvadasxva masalis<br />
erTmaneTSi areva. masalebs unda SeerCes Tavisi saxeli da<br />
ganisazRvros maTi adgilmdebareoba vinCesterze:<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO\kadri 01.avi<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO\kadri 02.avi<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA\diqtori.wav<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA\track.mp3<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\SURATEBI\saxli.jpg<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\SURATEBI\saxli.bmp<br />
amis Semdgom unda gaixsnas programa premieri da mieni-<br />
Wos saWiro parametrebi (DV PAL).<br />
proeqts, romelic gaixsneba, unda daerqvas saxeli da<br />
pirobiTad moxdeba misi Senaxva Semdeg misamarTze:<br />
D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\ dokumenturi filmis proeqti.-prproj.<br />
proeqtis gaxsnis Semdeg unda moxdes video da audiofailebis<br />
Semotana (file\import ) programaSi (ix. suraTi #2).<br />
51
52<br />
suraTi #2<br />
Ile import D:\ FILMI\ kadri 01.avi<br />
FileimportD:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\kadri 02.avi<br />
File import D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA\diqtori.wav<br />
Fileimport D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA\ track. mp3<br />
FileimportD:\ANTROPOLOGIURI<br />
FILMI\SURATEBI\saxli.jpg<br />
FileimportD:\ANTROPOLOGIURI<br />
FILMI\SURATEBI\saxli.bmp<br />
importirebis Semdeg programaSi aris yvela is faili,<br />
rac filmis montaJs esaWiroeba. reJisori memontaJes miu-<br />
TiTebs amowerili saWiro kadrebis taimkodebs. kadrebis<br />
SerCeva xdeba marcxena monitorSi. amave monitorSi biblio-<br />
Tekidan unda moTavsdes saWiro kadri mausis saSualebiT,<br />
marcxena Rilakze xelis gauSveblad. Semdeg xdeba saWiro<br />
kadris moniSvna da Camotana videobilikze, xolo diqtoris
xma ganTavsdeba audiobilikze. swored xmasTan SesabamisobaSi<br />
unda moxdes videomasalis Camotana da ganlageba videobilikebze.<br />
zusti koreqtireba aqve xdeba. videomasala videobilikze<br />
erT zolze Tanmimdevrulad ganlagebuli sura-<br />
Tebis saxiTaa warmodgenili, rac bilikze arsebuli videomasalis<br />
vizualuri aRqmis maCvenebels sakmaod zrdis (ix. suraTi<br />
#3).<br />
suraTi #3<br />
samontaJo magidaze montaJis procesi xorcieldeba<br />
instrumentebis daxmarebiT, romlebic ganlagebulia magidis<br />
marjvena mxares.<br />
xmis mixedviT kadrebis awyoba sagrZnoblad aadvilebs<br />
montaJis process. xmaze Sesabamisi kadrebis ganlagebiT<br />
droc izogeba da Sromac Sedegiania. Tumca, arsebobs sapirispiro<br />
meTodi, rodesac eTnologs da reJisors urCevnia<br />
53
gegmis mixedviT daasrulos gamosaxulebis montaJi da amis<br />
Semdeg SeimuSaos scenaris sruli varianti da daados films.<br />
programa premierSi videobilikze (da ara audiobilikze)<br />
xdeba rogorc videos, aseve suraTebis ganlageba. unda<br />
moiniSnos programaSi importirebuli erT-erTi suraTi mausis<br />
marcxena Rilakis fiqsirebiT da moxdes misi Camotana<br />
biblioTekidan samontaJo magidaze. Tuki suraTis ganTavseba<br />
isea saWiro, rom moxdes videokadris nawilobrivi gadafarva,<br />
maSin ar unda dagvaviwydes, is garemoeba, rom Sreebi,<br />
ganTavsebuli erTmaneTis zemoT, faravs mis qvemoT mdebares,<br />
anu, fotoSopis msgavsad daculia Sreebis ganlagebis<br />
principi. suraTi #3–ze naCvenebia amis konkretuli magali-<br />
Ti. monitorSi Cans qmedebis amsaxveli zusti vizualuri gamosaxuleba<br />
– ruka, romelic formatiT ar emTxveva dv<br />
(720x576) formats - zomiT SedarebiT mcirea, ris gamoc qvemoT<br />
naTlad Cans videokadri (kldeebi da maT Soris gamavali<br />
gza). aqve unda aRiniSnos is, rom bilikebis horizontaluri<br />
da Tanmimdevruli Tanawyoba, fotoSopis msgavsad, Sreebs<br />
warmoqmnis da iseve, rogorc fotoSopSi, zeda bilikze mo-<br />
Tavsebuli gamosaxuleba faravs mis qvemoT mdebares, anu<br />
Sreebis principi aqac gaTvaliswinebulia. premieris yovel<br />
axal versiaSi garkveuli cvlilebebi Sedis. Cvens mier gamoyenebuli<br />
arastandartuli suraTis magaliTze Cans, rom<br />
premieris - Adobe Premiere Pro CS3 versiaSi suraTi ar saWiroebs<br />
fotoSopSi winaswar parametris (720x576) dayenebas da<br />
martivad gvardeba. igive ar aris - Adobe Premiere 6.5-Si da mis<br />
winamorbedebSi, radgan am versiebSi Tu suraTi ar emTxveoda<br />
proeqtis parametrebis zust proporcias (720x576), am Sem-<br />
TxvevaSi gamosaxuleba CarCoSi gawelilad Tavsdeba.<br />
anTropologiuri filmis montaJis bolo etapia musikaluri<br />
gaformeba. musikis SerCeva eTnologis, reJisorisa<br />
da musikaTmcodnis erToblivi gadawyvetilebiT xdeba. Ser-<br />
Ceul musikas ukeTdeba importi premierSi, biblioTekidan,<br />
54
iseve, rogorc yvela danarCens da mausis daxmarebiT Tavsdeba<br />
Sesabamis xmis bilikze. xmis done unda daregulirdes ise,<br />
rom musikam ar gadafaros diqtoris xma da filmic mzad<br />
aris eqsportisaTvis, anu filmis montaJi dasrulda da axla<br />
saWiroa misi erT failad Sekvra.<br />
magram sanam eqsporti gakeTdeba, saWiroa damontaJebuli<br />
filmis kidev erTxel Tavidan bolomde gadaxedva, raTa<br />
saWiroebis SemTxvevaSi moxdes Sesworebebis Setana da yovelives<br />
Semdeg – misi eqsporti, rac Semdegnairad xorcieldeba:<br />
samuSao magidis zemo nawilSi swordeba samuSao sivrcis<br />
moniSvnis zoli (Work area bar) da xdeba brZanebis micema:<br />
Fileexportmovie, an ubralod vawvebiT Rilakebs: Ctrl+m gamosul<br />
CarCoSi ki films mieniWa saxeli da amis Semdeg mieTi-<br />
Teba misamarTi, magaliTisTvis: D:\ ANTROPOLOGIURI<br />
FILMI\dasrulebuli filmi.avi da vadasturebT - Ok.<br />
dasrulda filmis kompiuteruli montaJis bolo etapis<br />
ganxilva da unda aRiniSnos, rom teqnologiuri procesebis<br />
mudmivad ganaxlebisa da progresirebis pirobebSi, im dros,<br />
roca ganuwyvetliv naxldeba kompiuteruli programebis<br />
versiebi da mimdinareobs maTi srulyofis procesi, aucilebelia<br />
siaxleebisa da novatoruli ideebis danergva, raTa<br />
igi iyos Seuqcevadi da mudmivad ganviTarebadi (loria,<br />
2009:77-84; Карвер-www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi? isbn=5-<br />
8459-0666-0; Дроблас-www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi?isbn=5-<br />
8459-0877-9).<br />
55
56<br />
damowmebuli literatura<br />
1. loria m. anTropologiuri filmi, Tb., 2009.<br />
2. xalvaSi z. kinoreJisuris swavlebis koncefcia, baT., 2008.<br />
3. Дроблас А., Гринберг С. Adobe Premiere Pro.- www.dialektika.com/<br />
cgi-bin/ more.cgi?isbn=5-8459-0877-9.<br />
4. Карвер С. Видеомонтаж, спецэффекты, создание видеокомпозиций.-<br />
www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi? isbn=5-8459-0666-0.<br />
Manuchar Loria, Tengiz Vadachkoria<br />
Computer Editing of an Anthropological Film<br />
The article deals with the peculiarities of the computer editing of an<br />
anthropological film. It should be noted that in the conditions of constant<br />
innovation and progression of thechnological processes, time when<br />
computer versions are continually updated and the process of their<br />
perfection is going on, it is necessary to implement innovations and new<br />
ideas so that it might be constantly developing.
kulturis istoria<br />
irma bagrationi<br />
konstantine kapaneli xelovnebis saxeTa<br />
sociologiuri aqcentebis Sesaxeb<br />
CvenTvis sainteresoa, Tu rogor afuZnebs gamoCenili<br />
qarTveli filosofosi konstantine kapaneli (1889-1952) socialuri<br />
esTetikis mTavar princips — xelovnebaze sazogadoebrivi<br />
cxovrebis da sazogadoebriv cxovrebaze xelovnebis<br />
gavlenas — xelovnebis ZiriTad saxeTa mimarT.<br />
`qarTuli suli esTetikur saxeebSi~ (1926) aris kapanelis<br />
pirveli mcdeloba sistemurad ganixilos mxatvruli<br />
literaturis ganviTareba organotropuli sociologiis<br />
ZiriTadi debulebebis Suqze. rodesac avtori gansazRvravs<br />
am naSromis `TvalTaxedvis princips~, aRniSnavs: `Cveni wigni<br />
erTgvari cdaa qarTuli Semoqmedebis sistematizaciisa organotropuli<br />
sociologiis TvalTaxedviT~ (kapaneli,<br />
1996:31).<br />
kapaneli cdilobs daasabuTos, rom mxatvrul-literaturuli<br />
nawarmoebis stili, forma da Sinaarsi arsobrivad<br />
sazogadoebrivi ganviTarebis refleqsia. misi azriT, `qar-<br />
Tuli suli, gansaxierebuli qarTul literaturaSi, warmoadgens<br />
qarTveli xalxis socialuri gancdebis, survilebisa<br />
da idealebis mxatvrul gamofenas kacobriobis organotropiul<br />
da kuTxebriv SemoqmedebaTa galereaSi~ (kapaneli,<br />
1996:29).<br />
cnobilia, rom mxatvruli literaturis sociologiis<br />
sawyisebs safuZveli Cauyara franguli esTetikis warmomadgenelma<br />
a. l. J. de stalma (1766-1817). saqme isaa, rom madam de<br />
stalma Tavisi wigniT `literatura ganxiluli sazogadoebriv<br />
dawesebulebebTan mimarTebaSi~ (1808), pirvelma aqcia<br />
socialuri cxovrebis gavlena mxatvrul literaturaze da<br />
literaturisa cxovrebaze specialuri ganxilvis sagnad. avtoris<br />
azriT, `mxatvruli literaturis esa Tu is xasiaTi<br />
ganisazRvreba eris cxovrebis pirobebiT, qveynis zneobiT,<br />
CvevebiT, saxelmwifo dawesebulebebiT da socialuri gan-<br />
57
wyobebiT; Tavis mxriv, literatura mxatvruli gmirebiT gavlenas<br />
axdens xalxis gonsa da zneobaze~ (Де Сталь, 1989:39).<br />
sayuradReboa, rom kapanelis mixedviT, socialuri vi-<br />
Tarebis konkretuli saxe da specifika asuldgmulebs musikalur<br />
Semoqmedebasac. mas musikaluri cxovrebis ritmi dahyavs<br />
socialuri cxovrebis ritmze da maT Soris pirdapir<br />
kavSirs amyarebs. musikaluri xelovnebis sociologiuri<br />
analizi masTan gansakuTrebiT naTlad gamovlinda didi avstrieli<br />
kompozitoris v. a. mocartis (1756-91) Semoqmedebis<br />
ganxilvisas. Tavis naSromSi “mocarti, beThoveni, vagneri”<br />
(1933) kapaneli cdilobs mocartis Semoqmedeba ganixilos<br />
rogorc arsebuli socialuri yofierebis gamoxatuleba:<br />
`mocartis nawerebSi garkveviTaa mocemuli sazogadoebaSi<br />
gabatonebuli jgufebis gemovneba, gamosaxulia epoqis socialuri<br />
are: ori didi klasi gamwarebiT ebrZvis erTmaneTs<br />
da am brZolis konkretuli istoriuli forma aZlevs mimar-<br />
Tulebas epoqis ideologias da masTan erTad musikis ganvi-<br />
Tarebas~ (kapaneli, 1967:9).<br />
aRsaniSnavia, rom musikaluri xelovnebis Teoriis ganviTarebisTvis<br />
sociologiuri analizis aucileblobaze<br />
erT-erTi pirveli miuTiTebda espaneli filosofosi da xelovnebis<br />
Teoretikosi Oortega-i-gaseti (1883-1955). igi Tavis<br />
naSroms “xelovnebis dehumanizaciis” Sesaxeb (1925) iwyebs<br />
swored imis mtkicebiT, rom musikaluri nawarmoebis gasagebad,<br />
upirveles yovlisa, aucilebelia gavanaalizoT misi<br />
socialuri Zirebi, romelSic is aRmocenda. rogorc ortega-i-gaseti<br />
aRniSnavs, xelovnebis sociologiis arsi man<br />
aRmoaCina maSin, roca wera mouxda im musikalur epoqaze, romelic<br />
iwyeboda musikaSi impresionizmis fuZemdebeli frangi<br />
kompozitoriT — debiusiT (1862-1918): `vcdilobdi gamerkvia,<br />
ramdenadac SeiZleboda didi sizustiT, gansxvaveba axali<br />
da tradiciuli musikis stilSi. Cemi problema iyo wminda<br />
esTetikuri xasiaTisa, da mainc aRmoCnda, rom yvelaze mokle<br />
gza mis gadasaWrelad — es iyo Seswavla mTlianad sociologiuri<br />
fenomenis da, kerZod, axali musikis arapopularobis~.<br />
misi azriT, “WeSmaritad gasaocaria is mWidro Sinagani<br />
mTlianoba, romelsac yoveli socialur-istoriuli epoqa<br />
58
inarCunebs Tavis yvela gamovlenaSi da, maT Soris, xelovnebaSi~<br />
(Ортега-и-Гассет, 1999:377).<br />
gamomsaxvelobiT xelovnebaTa sociologiur analizs<br />
kapanelTan adgili aqvs ferweris mimarT. igi xazs usvams<br />
cnobil faqts imis Sesaxeb, rom XX saukunis dasawyisSi germaniaSi<br />
eqspresionistuli ferwera warmoiSva rogorc imperializmis<br />
epoqis umwvavesi winaaRmdegobis gamoZaxili: `kapitalisturi<br />
samyaros nervuli moZraoba revoluciur RelvaTa<br />
Semdeg ferebis borialebiT ixreba eqspresionizmisken;<br />
eqspresionizmi gancdis stilia, sarkea sulis socialuri<br />
wvalebisa, socialuri cxovrebis STabeWdilebaTa mRelvare<br />
TamaSis...~ (kapaneli, 1989:308).<br />
saxviTi xelovnebis mimarT sociologiuri midgomis<br />
TvalsazrisiT, aRsaniSnavia germaneli xelovnebis Teoretikosis<br />
i. burkhardtis cnobili wigni `aRorZinebis kultura<br />
italiaSi~ (1860), romelic eZRvneba italiuri sazogadoebis<br />
sxvadasxva socialuri fenis mdgomareobisa da gemovnebis<br />
gavlenas mxatvrobaze. avtoris azriT, `renesansis xelovnebis<br />
ganviTareba ganuyrelad aris dakavSirebuli italiis<br />
socialuri fonis cvlilebebTan. kvatroCentos mxatvroba<br />
da epoqis socialuri yofiereba hgavs ara medalis or<br />
mxares, aramed Tanaziar WurWlebs, sadac siTxis donisa da<br />
Semadgenlobis cvlileba erTSi gardauvalad da sakmao siswrafiT<br />
adeqvaturad aisaxeba meoreSi~ ( Головин, 2003:97).<br />
xelovnebis ZiriTadi saxeebidan kapanelis sociologiuri<br />
dainteresebis gansakuTrebul SemTxvevas warmoadgens<br />
Teatraluri xelovneba. avtoris SexedulebiT, Teatris safuZveli<br />
— dramaturgia Tavisi arsebiT socialur grZnoba-<br />
Ta originaluri gamoxatulebaa, `ramdenadac mkiTxvelSi,<br />
msmenelSi, mayurebelSi iwvevs TanasaxeobiT emociebs, mona-<br />
Tesave interesebs~ (kapaneli, 1996:87). avtori xazs usvams<br />
Teatris mniSvnelovan Taviseburebas — SemoqmedebiTi aqtis<br />
(msaxiobis mier saxis Seqmnis) mayureblis Tvalwin mimdinareobas,<br />
marTebulad aRiarebs amis wyalobiT auditoriaze sulieri<br />
zemoqmedebis amouwurav SesaZleblobebs, Tumca speqtaklis<br />
gansakuTrebuli mimzidvelobis gasaRebs mayurebel-<br />
Tan msaxiobis cocxali kontaqtis socializaciaSi eZebs.<br />
59
is garemoeba, rom kapaneli Teatraluri xelovnebis arsobriv<br />
gamokvlevas axdens sociologiur bazisze, ar aris<br />
SemTxveviTi. saqme isaa, rom samsaxiobo xelovneba Soreuli<br />
warsulidan, Tavisi arsebobis yvela periodSi, gamorCeul<br />
socialur datvirTvas atarebda. ase, magaliTad, antikur<br />
samyaroSi speqtaklebi Cveulebriv bunebis wiaRSi mimdinareobda,<br />
rogorc sazogadoebrivi cxovrebis realuri nawili.<br />
Sua saukuneebSi, Teologiis batonobis epoqaSi, TeatrSi ganviTarda<br />
religiuri Janri — misteria — saeklesio dadgmebis<br />
saxiT. feodalur-absoluturi wyobis damxobis Semdeg Cndeba<br />
demokratiuli xasiaTis `bulvaruli~ Teatrebi. franguli<br />
burJuaziuli revoluciis SedegebiT sazogadoebis gulgatexilobas<br />
ki mohyva romantikuli Teatris warmoSoba. rogorc<br />
Cans, samsaxiobo Semoqmedebis socialuri aspeqtebi xelovnebis<br />
istoriaSi TiTqmis arasdros ar kargavda aqtualobas<br />
da ar tovebda Teatris scenas.<br />
dasasruls, unda aRiniSnos imis Sesaxeb, rom konstantine<br />
kapanelis mier xelovnebis saxeTa ganviTarebisa da<br />
formaTcvalebis axsna socialuri mizezebiT, rac xelovnebis<br />
sociologiis problemebis dasma da gacnobierebaa, siaxles<br />
warmoadgenda qarTul esTetikur azrovnebaSi.<br />
60<br />
gamoyenebuli litaratura:<br />
1. kapaneli k., filosofiuri Sromebi, Tbilisi, 1989<br />
2. kapaneli k., qarTuli suli esTetikur saxeebSi, Tbilisi, 1996<br />
3. kapaneli k., mocarti, beThoveni, vangeri, Tbilisi, 1967<br />
4. Головин В. П., Мир художника раннего итальянского Возрождения,<br />
Серия «Очерки визуальности», Москва, 2003<br />
5. Ортега-и-Гассет Х., Дегуманизация искусства, Перевод С. Л.<br />
Воробьева, Москва, 1991<br />
6. Сталь А. Л. Ж. де, О литературе, рассмотренной в связи с<br />
обшественными установлениями, Москва, 1989
Irma Bagrationi<br />
Konstantine Kapaneli on the Sociological Accents of Figures of Art<br />
Summary<br />
The present paper discusses why and how the 20 th century Georgian<br />
philosopher K. Kapaneli made sociological analysis of separate figures of art.<br />
“Georgian Spirit in Aesthetic Figures” is Kapaneli’s first attempt to systematically<br />
discuss the development of fiction on the background of the main principles of<br />
Organotropic Sociology. It shows how Kapaneli made the analysis of the 19 th<br />
century Georgian fiction analysis sociologically.<br />
The paper underlines that Kapaneli discusses main principle of art sociology<br />
toward music art. According to Kapaneli’s aesthetics painting, sculpturology,<br />
graphical art takes the style that is demanded by the social life interest. Art of theatre<br />
is the most special event among Kapaneli’s sociological interests. The whole<br />
mixture of the art of theatre – dramatist, designer, composer, artist – these are people<br />
whose powerful evaluation should be conducted considering social reality. The<br />
author concludes that Kapaneli made the basis of not only the Art Sociology but its<br />
separate figures in Georgian aesthetic thinking.<br />
The paper draws some parallels between Kapanelian conception and Spanish<br />
art critic Jose Ortega-Y-Gasset, French theorist of literature M-me Ann Jermena de<br />
Stael, Swiss historian of art Jakob Burckhardt’s doctrines on the questions of<br />
sociological accents of art.<br />
61
62<br />
ermile mesxia<br />
kulturisa da erovnuli cnobierebis<br />
problemebi<br />
ilia WavWavaZis publicitikaSi<br />
ilia WavWavaZe qarTveli eTnosis gadarCenis saidumlos<br />
qarTuli kulturis wiaRSi eZebda, radgan qarTuli<br />
kultura (misi mravalmxrivi SinaarsiT) erovnuli TviTaRqmis<br />
(identobis) umniSvnelovanes elements warmoadgens.<br />
publicistur werilebSi `ai istoria~, `ra giTxraT?<br />
riT gagaxaroT?~, `eri da istoria~, `qvaTa RaRadi~, `daviT<br />
aRmaSenebeli~, `luarsab wamebuli~ da sxv. ilia WavWavaZes<br />
umTavres sakiTxad miaCnda imis gamokvleva, Tu ra Sinagani<br />
Zalebis daZabviT SesZlo qarTvelma erma saukuneTa manZilze<br />
`dRe-da-Ram iaraRiT xelSi~ gadaerCina sakuTari arseboba<br />
da kultura.<br />
ilia Tavis publicistur werilebSi xSirad iyenebs cnebas<br />
`erovnuli cnobiereba~, romelsac, misi azriT, eris istoria<br />
asazrdoebs. istoria mas warmodgenili aqvs, rogorc<br />
`saganZuri~, sadac eri Tavis vinaobas poulobs. istoria mis-<br />
Tvis aris `cnobieri cxovreba~ (qerqaZe, 2005:29), romelic<br />
gamoxatavs `sulier da xorciel vinaobas~ `eris krebulisas,<br />
mis azrs da arsebobis mizans~. vinc Tavisi istoria ar icis,<br />
ambobs ilia, mas gamoclili aqvs `tani Tavisi vianobisa~.<br />
saqarTvelos bedis mZebnelis didi misia rom Seesrulebina,<br />
ilias zedmiwevniT unda scodnoda Cveni xalxis warsuli<br />
da awmyo, xasiaTi da Tviseba, zne da Cveuleba, sulieri<br />
wyoba da gonebrivi avladideba (baqraZe, 1984:71). qarTveli<br />
xalxi didi sulieri kulturis memkvidrea. ilia WavWavaZis<br />
SexedulebiT, swored aseTi saamayo warsulis Seswavlasa da<br />
marTebul Sefasebas unda warmoeCina Cveni xalxis kulturuli<br />
saxec da erovnuli TavisuflebisaTvis gamwvavebul<br />
brZolaSi unda daesabuTebina misi arsebobis ufleba (caiSvili,<br />
1985:13).<br />
ilia, rom gansakuTrebiT dainteresebuli iyo saqar-<br />
Tvelos istoriis SeswavliT, es Zalian kargad Cans mis pub-
licistur da mxatvrul SemoqmedebaSi. istoriis Temaze Seqmnil<br />
yvela mis nawarmoebSi saqarTvelos istoriis Rrma<br />
codna da analizi Cans. poema `aCrdilis~ gadamuSavebisas<br />
erT kerZo werilSi (1872 wlis ivlisi) mwerali SeniSnavs: `me<br />
arafersa vwer. am aCrdilma tyavi gamaZro istoriuls nawilzed...<br />
Sevdeg da erTi nabiji win ver warvdgi. ra vqna. vambob<br />
am aCrdils Tavi davanebo meTqi. eg oxeri Cveni istoria...<br />
marto omebisa da mefeebis istoriaa, eri arsad Cans~ (WavWavaZe,<br />
1987:48).<br />
warsulis `Cxreka~ mas eris Rvawlisa da erovnuli xasiaTis<br />
warmosaCenad sWirdeboda, rom `qarTlis cxovrebis~<br />
legendaruli saxeebis, erovnuli gadarCenis idealebisaTvis<br />
axali, droisaTvis Sesaferisi suli STaebera da gaeRvi-<br />
Zebina erovnuli Segneba (asaTiani, 1982:283).<br />
msoflios istoriaze dakvirvebiT mwerals mudam awvalebda<br />
fiqri imaze, ra Zalam STabera qarTvel ers ukvdavi<br />
suli da ukidegano okeaneSi ixsna igi gadaSenebisagan. kiTxvaze<br />
`ram gvixsna?~ Tavadve mokled, Rrmaazrobrivad gasca<br />
pasuxi. iliaseuli triada — `mamuli, ena, sarwmunoeba~ — qar-<br />
TvelTa erovnuli TviTSegnebis masazrdoebeli wyaro iyo.<br />
qarTveloba, rogorc eri, swored erovnuli cnobierebis<br />
simtkicem ixsna.<br />
sityva `mamuli~, romlis propagandasac ilia WavWavaZe<br />
eweoda, asocirdeboda erovnul fesvebTan, adgilTan, sadac<br />
qarTveloba, rogorc eri iSva. iliasaTvis mamuli sarwmunoebaa<br />
da sarwmunoeba mamulSia ganivTebuli (kiknaZe, 2005:43).<br />
qarTvelTa cnobierebaSi uxsovari droidan mkveTrad gamoxatuli<br />
Cans mamulisadmi, mSobliuri fuZe-kerisadmi, rogorc<br />
sxvagvarad ilia ambobda, adgilis dedisadmi ara ubralo,<br />
SeiZleba iTqvas, fanatikuri siyvaruli. am rwmenis garda,<br />
sxva mamulis cneba qarTveli kacis cnobierebaSi ar arsebobda.<br />
erovnuli cnobierebis sxva (ena, salocavi) niSnebTan<br />
erTad, swored es faqtori iyo Cveni winaprebis maradiuli<br />
problema — `dRe-da-Ram iaraRiT xelSi~ daecva fuZe-kera.<br />
amitomac, ilias azriT, `Cvenis glexkacobisTvis Znelia adgilidam<br />
daZvra~. iZulebiT ayril-gaxiznuli mtrebisagan iavarqmnil<br />
sofels ubrundeboda, fuZe-keraze cecxls gaaCa-<br />
Rebda da Tavidan iwyebda cxovrebas. fuZe-kerisadmi amgvari<br />
63
wmena da siyvaruli dedamiwaze sxva xalxTa istoriam ar<br />
icis. kera qarTveli kacis namusicaa da Rirsebac. amitom<br />
aravis apatiebda igi keris wabilwvas.<br />
ilia WavWavaZes qarTvelTa es Tviseba hqonda mxedvelobaSi,<br />
roca werda: `Cveni xalxi Tavisis binadrobis didi da<br />
mkvidri moyvarea. igi sofeli, saca mis mama-papas Zvlebi<br />
umarxia, saca mama-papis salocavia, Cvenis glexisaTvis metad<br />
Zvirfasi ram aris. dResac Tu bedis brunvas erTis adgilidam<br />
meoreSi gadmousaxlebia vinme, imis SviliSvilni da ufro<br />
Soreulni STamomavloba TiTqmis yovelwliv uwindelis<br />
binis dasaxedad midis, mama-papis xatisa da salocavis Tayvanissacemlad<br />
daiareba... amitomac Znelia Cvenis glexkacobisaTvis<br />
adgilidam daZvra.~ (WavWavaZe, 1957:26:188).<br />
saqarTvelos mtrebma, miuxedavad araerTgzis mcdelobisa,<br />
ver SeZles qarTveli kaci moewyvitaT mSobliuri kerisa<br />
da miwisagan. mis cnobierebaSi ver waSales mamulis siyvarulis<br />
gancda.<br />
erovnuli cnobierebis meore umTavres pirobad ilias<br />
mSobliuri ena miaCnda, rogorc `arsebiTi niSani erovnobisa,<br />
misi suli da guli~. swored `ena adamianisa, misi sityviereba<br />
mTeli xelTuqmneli istoriaa erisa~, romelic xels uwyobs<br />
erovnuli cnobirebis Camoyalibebas. eri rogorc `krebuli<br />
mkvidrTa~, gulisxmobs enis erTianobas. ena iliasaTvis ar<br />
aris iarliyi an niSanTa sistema, aramed igi aris `sarke erisa~.<br />
ena aris `gasaRebi daketilisa~. swored qarTulma enam<br />
(warmarTuli panTeonis da kulturis sxva arqetipebis saer-<br />
To terminologia da Sinaarsi) xeli Seuwyo daqsaqsul qar-<br />
Tvelur tomebSi urTierTnaTesaobis da erovnuli TviTSegnebis<br />
gadarCenas, ramac udidesi roli Seasrula qveynis gaerTianebis<br />
sxvadasxva etapze. es araerTxel dadasturebula<br />
rogorc farnavazis epoqaSi, aseve gviandel xanaSic. `qar-<br />
Tlis enam~ gaerTianebul saxelmwifoSi rom Rirseuli da<br />
upiratesi adgili daimkvidra sxva satomo enaTa Soris, es am<br />
enis matarebeli tomebis da upirvelesad `qarTlis enis~<br />
`gansakuTrebuli Tvisebis~ Sedegia, romelsac ilias sityvebiT<br />
`bevri sxva, ufro warmatebulad miCneuli enebi Sehnatroben~<br />
(WavWavaZe, 1955:87).<br />
64
ena eris kulturis saxea. enaSi Cans ara mxolod sakuTriv<br />
— erovnuli, aramed isc, Tu ras iTvisebs da iTavsebs<br />
erovnuli kultura. Tu ra unda gaiTavisos erovnulma kulturam,<br />
amis impulss iZleva ena (siraZe, 2008:192). ilias<br />
Rrmad swamda, rom ena eris kulturis produqticaa da misi<br />
Semdgomi ganviTarebis safuZvelic. niSandoblivia, rom ilia<br />
WavWavaZe eris sulieri dakninebis erT-erT gamovlinebad<br />
swored enis waxdenas miiCnevda. erovnuli TviTSegneba,<br />
erovnulobis SegrZneba, erovnuli msoflgageba materialurad,<br />
garegnulad eniT vlindeba (jorbenaZe, 1997:195). Sem-<br />
TxveviTi ar aris, rom `ena~ Zvel qarTulSi, iseve rogorc<br />
sxva Zvel enebSi, mxolod enas ki ar niSnavda, aramed xalxs,<br />
erovnebas, modgmas. s. yauxCiSvilis mier `qarTlis cxovrebis~<br />
<strong>II</strong> tomisaTvis darTul leqsikonSi (qarTlis cxovreba,<br />
1959, 756) orgvari ganmartebaa `enisa~, pirveli — pirdapiri<br />
mniSvnelobiT, meore — tomis, naTesavis mniSvnelobiT. amitomac<br />
acxadebda ilia WavWavaZe eris upirveles niSnad enas.<br />
am SemTxvevasi igi v. humboltis koncefcias emyareboda: `arsebiTi<br />
niSani erovnebisa, misi suli da guli enaa.~ cnobilia,<br />
rom erovnulobaze ieriSis mitana yovelTvis erovnuli enis<br />
xelyofiT iwyeboda, radgan swored enis dakargva xdeboda<br />
safuZveli erovnuli gadagvarebisa. maSinac ki, roca erovnulobis<br />
niSani arsebiTad religiurobis niSniT Seicvala,<br />
saqarTvelos konsolidaciis upirveles niSnad isev da isev<br />
ena miiCneoda (jorbenaZe, 1997:195).<br />
erTiani erovnuli TviTSegnebis Camoyalibebis pirvel<br />
etapze gansakuTrebuli adgili uWiravs erTiani sarwmunoebis<br />
SemoRebas, upiratesad erTRmerTianobas, romelmac adrindelze<br />
metad didi roli Seasrula qveynis sxvadasxva mxaris<br />
kulturulsa da politikur SekavSirebaSi. amas ki eTnosocialuri<br />
konsolidaciis saqmeSi gadamwyveti mniSvneloba<br />
eniWeba (siraZe, 2000:224).<br />
qristianobamdeli qarTveli kacis kulturuli saxe<br />
iyo: Camomavloba (qarTlosianoba), ena (qarTuli), teritoria<br />
(qarTuli), rjuli (qarTlosis saflavi da mnaTobebi) da<br />
istoria (mama-papaTa xsovnis pativiscema). moxda didi istoriuli<br />
texili: qarTuli warmarToba qristianobiT Seicvala<br />
da kulturuli cnebis `qarTvelis~ SinaarsSi qristianobis<br />
65
momentma is adgili daikava, rac aqamde qarTul warmarTobas<br />
eWira. qarTvelma xalxma, n. berZeniSvilis azriT, am religias<br />
qarTuli elferi misca da `qarTveli~ axlo aRmosavleTSi<br />
somxurisa da berZnuli qristianobisagan gansxvavebuli<br />
(eniT) religiis aRmniSvnel cnebad iqca. es iyo qristianobis<br />
individualizacia qarTveli xalxis mier. somxebisa da ber-<br />
Znebis gverdiT es iyo kulturuli gamarjveba (berZeniSvili,<br />
1990:383).<br />
qarTuli marTlmamdidebloba erovnuli Sexedulebebis<br />
sistemaa: masSi orTodoqsuli qristianobis principeb-<br />
Tan da dogmebTan erTad `Semotanilia~ erovnul-warmarTuli<br />
cnobierebisaTvis damaxasiaTebeli ritualebi, qristianobis<br />
zogadsakacobrio zneobriv principebTan erTad erovnuli<br />
msoflmxedvelobiTi zneobrivi Rirebulebebi (gegeSi-<br />
Ze, 1997:19).<br />
qristianobam gza gauxsna eTnikuri erTobis Segnebas,<br />
rasac sabolood monaTesave tomebis erT erovnul organizmad<br />
SekavSireba mohyva. qristianobis saxelmwifo religiad<br />
gamocxadebidan axali etapi daiwyo erTiani erovnuli cnobierebis<br />
ganviTarebaSi.<br />
ilias miaCnda, rom qarTveli eris istoriuli damsaxureba<br />
da misia gamoixateba gansakuTrebul TavdadebaSi qristianobis<br />
mimarT. misTvis qristianoba aris absoluturi da<br />
universaluri Rirebuleba. `qriste RmerTi jvars ecva qveynisaTvis<br />
da Cvenc jvars vecviT qristesaTvis~. `xorci miveciT<br />
sulisaTvis da erTma muWa erma qristianoba SevinaxeT~<br />
(WavWavaZe, 19:175). ilia amaSi xedavs qarTveli eris Rirsebas<br />
da ganumeoreblobas.<br />
qristianobam uRrmesi zemoqmedeba moaxdina qarTvel-<br />
Ta erovnul msoflmxedvelobaze. ufro metic, mTeli Cveni<br />
erovnuli cnobierebis dRemde moRweuli karkasi swored<br />
qristianobis mier aris konstruirebuli.<br />
V—X ss. qarTuli kultura Camoyalibda erTian mZlavr<br />
organizmad, romelmac waSala Temobrivi zRvari monaTesave<br />
eTnosebs Soris da maTi konsolidacia moaxdina. qristianuli<br />
erovnuli cnobierebis Camoyalibebis damagvirgvinebeli<br />
etapi iyo erTiani kulturis mqone monaTesave xalxebis erT<br />
politikur organizmad gaerTianeba. qarTuli erovnuli<br />
66
TviTSegneba da saqarTvelos samefos gaerTianeba ideologiurad<br />
qarTulma eklesiam moamzada (mWedliSvili, 2004:19).<br />
qristianoba mtkiced damkvidrda qarTvelTa cnobierebaSi<br />
SuasaukuneebSi (da momdevno epoqaSi). sarwmunoebis<br />
mtkiced dacva niSnavda erovnuli meobis SenarCunebas da piriqiT.<br />
SuasaukuneebSi (da amJamadac) qristianul sarwmunoebasTan<br />
erTad enisa da mamulis (adgilis deda, teritoria,<br />
sadac iSva qarTvelTa modgma) siyvarulis gancda erTobliobaSi<br />
iyo is saZirkveli, razedac idga qarTvelTa erovnuli<br />
TviTSegnebis cixe-simagre, romlis moSla verc erT epoqaSi<br />
ver SeZles Cveni qveynis mtrebma. rac ufro metad sdevnidnen<br />
dampyroblebi sarwmunoebas, enas da patriotul suliskveTebas,<br />
metad mtkicdeboda qarTvelTa erovnuli cnobiereba.<br />
qarTul erovnul cnobierebaSi axali etapi, rodesc<br />
qarTveli mxolod marTlmadidebel qarTvels ar niSnavda,<br />
XIX saukunis 70-ian wlebSi ilia WavWavaZis cnobili weriliT<br />
`osmalos saqarTvelo~ daiwyo. `osmaleTis saqarTvelos~<br />
qarTvelTa dabrunebiT TiTqos gafermkrTalda mis TvalSi<br />
is arqetipuli `sami RvTaebrivi saunje~, romelic man ufro<br />
adre gamoacxada. axla istorias daekisra eris erTsulovnobis<br />
da vinaobis (identobis) SemanarCunebeli funqcia (kikna-<br />
Ze, 2005:52). `ar gvaSinebs-meTqi Cven is garemoeba, rom Cven<br />
Zmebs osmalos saqarTveloSi mcxovrebT, dRes mahmadiani<br />
sarwmunoeba uWiravT. oRond movides kvlav is bednieri dRe,<br />
rom Cven erTmaneTs kidev SevuerTdeT, kvlav daumtkicebs<br />
qveyanas, rom igi ar erCis adamianis sinidiss da didi xnis<br />
ganSorebul Zmas Zmuradve saZirkvlad SeiTvisebs~ (WavWava-<br />
Ze, 1987:11).<br />
am ideiT iliam avbediTobis gamo erovnul fesvebsmowyvetil<br />
da uflis rwmenadakargul qarTvelTa mSobliur sulier<br />
wiaRSi dabrunebisa da erTianobis saZirkvlad istoria<br />
gaixada, radgan `yoveli eri Tavisi istoriiT suldgmulobs...<br />
arc erToba sarwmunoebisa da gvartomobisa ise ar SeamsWvalebs<br />
xolme adamians erTmaneTTan, rogorc erToba istoriisa~<br />
(WavWavaZe, 1987:7). eris istoria erovnul fesveb-<br />
67
zea aRmocenebuli. erovnuli fesvebi ki gansazRvravs eris<br />
bunebas da xasiaTs.<br />
`ra ar gadagvxdenia Tavs, ra mtrebi ar mogvsevian, ra<br />
vai-vaglaxi, ra sisxlis Rvra, ra RrWena kbilTa ar gamogvivlia,<br />
ra wisqvilis qva ar datrialebula Cvens Tavzed da yvelas<br />
gavuZeliT, yvelas gavumagrdiT, SevinaxeT Cveni Tavi,<br />
SevirCineT Cveni qveyana, Cveni miwa-wyali~ (WavWavaZe,<br />
1955:14). aseTi gansacdelis da kataklizmebis gamovlis Semdeg,<br />
roca sxva didi civilizaciis matarebeli qveynebi dedamiwidan<br />
aRigavnen da istorias maTi arsebobis mxolod cnobebiRa<br />
SemorCa, ilia WavWavaZe kiTxvas svamda: Cven, qarTvelebi<br />
`ram gvixsna?~.<br />
pasuxic manve mokled, Rrmaazrobrivad da paTetikurad<br />
gagvca. iliaseuli triada — `mamuli, ena, sarwmunoeba~ —<br />
qarTvelTa erovnuli TviTSegnebis masazrdoebeli wyaro<br />
iyo. qarTveloba, rogorc eri swored erovnuli cnobierebis<br />
simtkicem ixsna.<br />
ilias rwmeniT, erovnuli cnobierebis umaRlesi gamoxatuleba<br />
eris mamuliSvilobaSi vlindeba. es aris `Cveni<br />
Zal-Rone, Cveni erovnuli simtkice da daurRvevloba~, romelic<br />
aerTianebs da aduRabebs qarTvelTa modgmas: `Zlieria<br />
eri, rac und patara iyos, roca mamuliSviloba, Tavis<br />
qveynis siyvaruli ase amxnevebs, ase amoqmedebs, roca ubedureba<br />
ram, gansacdeli ram, gulze xels ki ar akrebinebs, rogorc<br />
imedgawyvetils, sasoebadakarguls, aramed imodenad<br />
Zlier aRviZebs, Zlier misZravs-mosZravs, ramdendac Zlieria<br />
TviT mis Tavze mosuli ubedureba da gansacdeli~ (WavWavaZe,<br />
1960:59-60).<br />
maradiuli sifxizle da WirTa Tmena (Tu mouTmenloba),<br />
Seupovroba da bedisadmi daumorCilebloba, uspetakesi udreki<br />
suli da Tavisuflebis wyurvili, samSoblosaTvis Tavganwirva<br />
da qancgawyvetamde Sroma, `gonebis varjiSi~, sila-<br />
Re da tkboba xelovnebis magiuri mSvenierebiT — qarTvelTa<br />
xasiaTis is mcire nawilia, rac, ilias azriT, gamoarCevda<br />
qarTvelobas sxva erTa Soris (`bednieri eris~ iliaseuli<br />
daxasiaTeba qarTveli kacis ormagi bunebisa Cveni xasiaTis<br />
siavec aris da tragediac, razec ase damwuxrebiT da mamuliSviluri<br />
siyvaruliT werda mwerali).<br />
68
erovnuli xasiaTis aseTi Tvisebebis matarebeli eris<br />
`mTavrobis uwmindesi movaleoba, romlis wyalobiTac adamiani<br />
adamianobs, igia, rom adamianis `me~-s dRemudam mfarvelobdes,<br />
umizezod, udanaSaulod Sin aravin Seusis da arvis<br />
gaaqelvinos; mis suliers da nivTiers kuTvnilebazed mSvidobiT<br />
da sxvis xelSeuxeblad amflobelos da amiT, ramodenad<br />
SesaZloa, srul da bednier hyos. TiTon mizezi da sabuTi<br />
sazogadoebis arsebobisa marto eg movaleobaa da sxva arara~<br />
(WavWavaZe, 1959:247) — ambobs ilia da am sityvebiT igi saukunis<br />
Semdgom saqarTvelos dRevandelobas exmianeba. amaSia<br />
didi mwerlis Rvawlisa da Semoqmedebis ukvdaveba.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. g. asaTiani, saTaveebTan, Tb., 1982<br />
2. a. baqraZe, ilia WavWavaZe, Tb., 1984<br />
3. n. berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sakiTxebi,<br />
Tb., 1990<br />
4. d. gegeSiZe, qarTuli marTlmadidebloba da erovnuli<br />
cnobiereba, J. `rani varT qarTvelni~, 1997, #1<br />
5. z. kiknaZe, ilias mamuli, krebuli `saqarTvelos aTaswleulTa<br />
gzagasayarze~, Tb., 2005<br />
6. g. mWedliSvili, qarTuli kulturis paradigma, Tb.,<br />
2004<br />
7. r. siraZe, qarTuli kulturis safuZvlebi, Tb., 2000<br />
8. r. siraZe, kultura da saxismetyveleba, Tb., 2008<br />
9. d. qerqaZe, ilia WavWavaZe eris fenomenis Sesaxeb, krebuli<br />
`kulturologiisa da esTetikis sakiTxebi~, Tb., 2005<br />
10. s. caiSvili, Sesavali, ilia WavWavaZe, rCeuli Txzulebani<br />
xuT tomad, t. 1, Tb., 1985<br />
11. i. WavWavaZe, rCeuli Txzulebani xuT tomad, t. IV,<br />
Tb., 1987<br />
12. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. IV, Tb., 1955<br />
13. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. V, Tb., 1955<br />
14. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. VI, Tb., 1957<br />
69
70<br />
15. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. V<strong>II</strong>I, Tb., 1959<br />
16. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. 6X, Tb., 1960<br />
17. b. jorbenaZe, ena da kultura, Tb., 1997<br />
Ermile Meskhia<br />
Problems of Culture and National Self-Consciousness in Ilia<br />
Chavchavadze’s Publicistic Works<br />
Summary<br />
I. Chavchavadze in his publicistic correspondence discussed how<br />
Georgian people could save their own culture. He thought that the<br />
secret of Georgian people’s escape is in the phrase: “Motherland,<br />
Language, Faith”.<br />
Ilia associated Motherland with national background, home land,<br />
which Georgian people love fanatically. Our ancestry loved language<br />
and religion in such a way. It consolidated national self-consciousness<br />
of the Georgian people. And just self-consciousness saved Georgian<br />
people from extermination.
musikismcodneoba<br />
qeTevan gogolaZe, irma bagrationi<br />
sinesTeziis esTetikur problemaTa zogierTi<br />
aspeqti<br />
cnobilia, rom sinesTezia, farTo gagebiT, mxedvelobiT-sivrcobrivi<br />
warmodgenebis kavSiria musikaluri mxatvruli<br />
azrovnebis TaviseburebebTan, msmenelis pirovnul<br />
gamocdilebasTan. bunebrivia, igi gulisxmobs musikisa da<br />
saxviTi xelovnebis ZiriTadi gamomsaxveli elementebis dakavSirebis<br />
SesaZleblobas. es ukanaskneli, Tavis mxriv, aracnobieri<br />
SemoqmedebiTi ganwyobis aqtualizaciis SesaZleblobaa,<br />
romelSic urTierTSerwymulia musikalur-smeniTi<br />
da mxatvrul-xatobrivi Semoqmedebis cnobieri da aracnobieri<br />
komponentebi. musikis ZiriTadi kanonzomierebebisa da<br />
vizualuri warmosaxvebis asaxva ferwerasa da grafikaSi xelovnebis<br />
TeoriisTvis imdenad aris saintereso, ramdenadac<br />
xelovnebis TiToeul saxeSi gamomsaxvelobiTi saSualebebisa<br />
da SemoqmedebiTi xatebis arseboba ukiduresi specifikurobiT<br />
gamoirCeva. kerZod, maSin, rodesac mxatvroba sagnobrivia<br />
da statikuri, xolo naxati — smenisTvis miuwvdomeli,<br />
musika — bgeriTia, dinamikuri da uxilavi. marTalia, musikasa<br />
da mxatvrobaSi adgili aqvs erTi da imave terminebis gamoyenebas<br />
tonis, ferTa gamis, tonalobis, kompoziciis, faqturis<br />
da misTan. saxiT, magram maT gamomxatvel cnebebs xelovnebis<br />
TiToeuli am sferosTvis urTierTgansxvavebuli mni-<br />
Svneloba gaaCniaT. miuxedavad amisa, arsebobs mravali musikaluri<br />
nawarmoebi, uamravi ferweruli da grafikuli tilo,<br />
romelic Seqmnilia musikisa da mxatvrobis urTierTgavlenis<br />
safuZvelze. es imiT aixsneba, rom musikaluri xelovneba<br />
saocar msgavsebas avlens saxviT xelovnebasTan, rodesac<br />
saqme exeba adamianis Sinagan sulier mdgomareobas, samyarosadmi<br />
mis grZnobad-emociur anu esTetikur damokidebulebas.<br />
71
aRsaniSnavia, rom musikis danaxvisa da feriTi xatiT an<br />
ferad-xatobrivi kompoziciiT Sevsebis esTetikuri moTxovnilebis<br />
formireba mxatvruli kulturis xangrZlivi ganvi-<br />
Tarebis rezultatia. amis sailustraciod, gavaanalizoT<br />
saTanado momentebi esTetikuri azris istoriidan.<br />
yvelaferi daiwyo imiT, rom Zv. w. me-6 saukunis bolos<br />
piTagoram, musikalur simTa gamokvlevisas, diatonikuri gamis<br />
wyobis specifikasa da simis rxevis sixSires Soris aRmoa-<br />
Cina pirdapirproporciuli damokidebuleba. misi azriT,<br />
Tuki erT musikalur sims gavWimavT 12 girvanqiT, xolo meores<br />
— 6 girvanqiT, maSin aseTi Tanafardoba 1:2 gvaZlevs oqtavas,<br />
2:3 — gvaZlevs kvintas, 3:4 ki — kvartas, anu musikaluri<br />
tonis simaRle gansazRvrulia mJReri simis sigrZiT. es niSnavs,<br />
rom yoveli musikaluri bgera sxva araferia, Tu ara<br />
gansazRvruli intervalebiT erTimeores Tanmimdevruli<br />
rxeva. piTagoras TqmiT, “Tuki instrumenti awyobilia Zalian<br />
xmamaRla, Cven vasustebT daWimulobas, amiT vamcirebT ra<br />
vibracias, vadablebT tons” (Овсянников, 1978:35), anu yoveli<br />
musikaluri toni Sedgeba erTmaneTTan garkveuli ricxviTi<br />
proporciebiT dakavSirebuli elementebisgan.<br />
sagulisxmoa, rom piTagoras aRmoCena evropuli mecnierebisTvis<br />
warmoadgenda saerTod pirvel kanons, romelic<br />
gamoxatuli iyo ricxviTi formiT. amitomac ar aris gasakviri,<br />
rom piTagorelebma es kanoni miiCnies universalurad da<br />
musikaluri akustikis proporciebi gadaitanes sinamdvilis<br />
yvela sxva danarCeni movlenis da, saerTod, kosmosis arsis<br />
axsnaze. es ukanaskneli maT mier moiazreboda rogorc RvTaebrivi<br />
warmoSobis uzarmazari harmoniulad mJReri instrumenti.<br />
piTagorelTa Tanaxmad, yvela `planeta” (mTvarisa da<br />
mzis CaTvliT) moZraobs dedamiwis garSemo orbitaze, amas-<br />
Tan diatonikuri gamis proporciuli sizustiT da, Sesabamisad,<br />
gamoscems e. w. `sferoTa musikis” melodiur xmebs. maT<br />
moaxerxes daedginaT am aramiwieri kosmosuri musikis konkretuli<br />
monacemebic: saturns Seesatyviseba bgera “si”, iupiters<br />
— “do”, marss — “re”, mzes — “mi”, merkurs — “fa”, veneras<br />
— “sol”, mTvares — “la” (Овсянников, 1978:36). maTi azriT,<br />
“zeciur sferoTa musikis” harmonia JRers yvela realur<br />
konkretul saganSic da Tavad adamianis sulSic; amitomacaa,<br />
72
om musika adamians gvris garkveul siamovnebas, Tumca kosmiuri<br />
mJReri harmoniis mosmena mas (anu kosmosis Semadgenel<br />
adamians) SeeZleba mxolod kosmosis gare samyaroSi gasvlis<br />
SemTxvevaSi. amdenad, piTagoras mistikur-esTetikuri metafizikiT<br />
musika, harmonia da maTematika erTiandebian da ur-<br />
TierTzemoqmedeben rogorc “orkestrirebuli” samyaros<br />
erTiani esTetikuri arsis Semadgeneli elementebi. es niSnavs,<br />
rom ricxvebs Soris gamovlenil kanonzomier urTier-<br />
TkavSirSi yovelTvis SeigrZnoba harmoniuli musikaluri<br />
JRera, da, piriqiT, iq, sadac musikaa, adgili aqvs mowesrigebul,<br />
harmoniul ricxobriv Sefardebas da, Sesabamisad, silamazisa<br />
da srulyofilis SegrZnebas [SevadaroT: berZnuli<br />
termini “sinesTezia” etimologiurad niSnavs “TanaSegrZnebas”].<br />
CvenTvis sainteresoa, rom “sferoTa musikis” Teoria<br />
garkveul ganviTarebas poulobs renesansis epoqaSic. amis<br />
yvelaze cnobil “recidivs” warmoadgens udidesi germaneli<br />
astronomis i. kepleris moZRvreba, romelic Tavis naSromSi<br />
“samyaros harmonia” (1619), eyrdnoba piTagoriseuli planetaruli<br />
simfoniis partituras, Tumca, axla ukve ara geo-,<br />
aramed heliocentruli TvalsazrisiT. imis Sesaxeb, Tu ramdenad<br />
mecnieruli iyo kepleris mtkicebuleba, SeiZleba vimsjeloT<br />
misi Semdegi SeniSvnis mixedviT: “dedamiwa (terra)<br />
mReris mi fa mi, da amiT migviTiTebs, rom Cvens miwier samyaroSi<br />
mefoben miseria (siRaribe) da fame (SimSili)” (Кеплер,<br />
1982:116). sayuradReboa, rom udidesi ingliseli fizikosi i.<br />
niutoni swored “samyaros harmoniis” kepleriseuli koncefciiT<br />
moxibvlis Semdeg iwyebs Tavis gamokvlevebs optikaSi<br />
“xiluli musikis” kanonzomierebaTa dasadgenad; amis Sedegad<br />
ki sinaTlis speqtrSi gamoiyo Svidi feri (Tumca im<br />
drois evropaSi, rogorc viciT, saerTod, miRebuli iyo<br />
speqtris dayofa xuT damoukidebel ferad), sadac calkeuli<br />
feris zoli dasaxelda diatonuri gamis calkeuli bgeris<br />
Sesatyvisad. aRsaniSnavia, rom aseTi analogiis — “gamis<br />
Svidi bgera — speqtris Svidi feri” (Вернадский, 1985:104) safuZvelze<br />
Tavad niutoni sruliadac ar varaudobda axali<br />
sinesTeziuri xelovnebis Seqmnas. samagierod, es misia 1742<br />
73
wels Seasrula frangma iezuitma berma l-k. kastelma swored<br />
niutonis “optikis” gacnobis Semdeg. manve ganizraxa<br />
“feriTi klavesinis” Seqmna, rac gulisxmobda, rom am musikaluri<br />
sakravis amoqmedebiT musikaluri bgeris SegrZnebis<br />
Tanadroulad mxedvelobis winaSe unda warmomdgariyo mocemuli<br />
musikaluri tonis “Sesatyvisi” feri.<br />
rogorc cnobilia, kastelis Canafiqrma diskusiaTa bumi<br />
gamoiwvia imdroindeli evropis samecniero wreebSi. “xiluli<br />
musikis” kritikosTa Soris iyvnen saxelganTqmuli<br />
frangi ganmanaTleblebi d. didro da J. J. ruso; “enamware”<br />
volterma kastels uwoda “don-kixoti maTematikidan”. samagierod,<br />
am mistikur Canafiqrs gulisxmierebiT moekidnen<br />
cnobili frangi kompozitorebi a. gretri da J. ramo da germaneli<br />
kompozitori g. telemani. aRsaniSnavia, rom, saer-<br />
Tod, kastelis ideebisadmi interesi me-19 saukunis dasasrulamde<br />
Tavs iCenda mxolod sporadulad, ramdenadac konkretuli<br />
esTetikuri moTxovnilebiT ar iyo stimulirebuli.<br />
saqme isaa, rom Tavad kastelis naivuri koncefcia moklebulia<br />
WeSmaritad esTetikur Sinaarss da umTavresad naturfilosofiur<br />
xasiaTs atarebs.<br />
sayuradReboa, rom musikisa da sinaTlis sinTezirebis<br />
realuri esTetikuri moTxovnileba SeiniSneba mxolod me-20<br />
saukunis dasawyisidan (anu novatorul-modernuli mxatvruli<br />
Semoqmedebis CasaxvisTanave), rodesac musikam da ferweram<br />
TavisTavad Tanmimdevrul ganviTarebaSi moipova urTierTSexebis<br />
axali esTetikuri momentebi. am drois kompozitorebi<br />
ukve TiTqosda ejibrebian erTmaneTs miaRwion aqamde<br />
SeuZlebels — musikalur nawarmoebSi gamosaxon sinaTle<br />
da feri xiluli harmoniisa da instrumentariumis garTulebis<br />
gziT. maTi zogierTi qmnilebis saxelwodebis gaxsenebac<br />
ki sakmarisia asociacionisturi gancdis dasturad: f. listis<br />
“moxetiale cecxli”, “nacrisferi Rrublebi” da renesansis<br />
mxatvarTa ferweruli tiloebis mixedviT Seqmnil piesaTa<br />
seria; m. musorgskis “ganTiadi mdinare-moskovze” da<br />
“siuJetebi suraTebis gamofenidan”, k. debiusis “anareklebi<br />
wyalSi”, “feierverki”, “oqros Tevzebi”, “mTvaris Suqi”, xolo<br />
al. skriabinTan 1910 wels, bolosdabolos (pirvelad musikaluri<br />
xelovnebis istoriaSi), simfoniuri poemis “prome-<br />
74
Tes” partituraSi, sxvadasxva sakravebis partiebTan erTad<br />
mieTiTa “Luce”-is (“sinaTle”) partia: musikaluri nawarmoebis<br />
tonaluri gegmis ganviTarebis analogiurad icvleboda<br />
sinaTlis feriTi gamac; amas ki ganapirobebda skriabinis sinesTeziis<br />
unari.<br />
amave periodSi daiwyo novatoruli mignebebis Zieba<br />
mxatvrobaSic: ferweraSi — feris gamWvirvaleba iZleoda haeris<br />
efeqts (impresionizmi, puantilizmi), kompoziciebis geometriuli<br />
dayofa (futurizmi, kubizmi) da musikis gamosaxva<br />
feriTi formebiTa da StrixebiT (v. kandinskis “improvizaciebi,<br />
p. mondrianis “kompoziciebi”). aseT tendenciebs Tan<br />
daerTo is garemoebac, rom Tanamedrove epoqa, teqnologiuri<br />
TvalsazrisiT, ukve iZleoda rTuli da vizualuri sagnebis,<br />
drosa da sivrceSi nebismieri saWiro mimarTebiT transformirebuli<br />
gamosaxulebis miRebis saSualebas da, maSasadame,<br />
“xiluli musikis” SeqmnisTvis saWiro teqnikur bazas.<br />
ufro konkretulad, “mxatvrul ideebs urTierTgavleniT<br />
SeeTavsa: musikaluri Teatris arsenalidan sinaTlis proeqtori,<br />
mxatvruli fotos fondidan — fotografiuli kamera,<br />
kinoteqnikis bazidan tele-video aparatura, kompiuteruli<br />
teqnosistemidan luminodinamikuri meqanizmi” (bagrationi,<br />
2008:227) da, amdenad, sinesTeziis kanonis wyalobiT SesaZlebeli<br />
gaxda kinetikuri xelovnebis, rogorc aseTis, erTiani<br />
mxatvruli organizmis formireba. rogorc Cans, eleqtronikis<br />
ganviTarebam farTo SesaZleblobebi misca kastelianizmis<br />
Tanamedrove mimdevrebs. musikis ametyveleba mxatvrobis<br />
enaze SesaZlebeli gaxda rogorc uSualod adamianis mier,<br />
aseve meqanikuri danadgarebis saSualebiT. Tumca, miuxedavad<br />
musikis ferebSi gadatanis praqtikaSi specialuri aparaturiT<br />
miRweuli garkveuli warmatebisa, es procesi jer kidev<br />
meqanikur xasiaTs atarebs da Sorsaa xelovnebisgan.<br />
sagulisxmoa, rom musikaluri bgerisa da feris TvisebaTa<br />
urTierTzegavlena, romelsac mkvlevarebi (argelanderi,<br />
helmholci, hornbosteli) viwro sinesTeziis unaris<br />
mflobelTa privilegiad miiCneven, xelewifeba TiTqmis yvelas,<br />
rameTu “akustikur da optikur SegrZnebebs Soris intermodaluri<br />
erTianobis, mimsgavsebis da “naTesaobis” gamovlenis<br />
unari gaaCnia TiTqmis yvela adamians” (gogolaZe,<br />
75
1982:76). gamomdinare aqedan, SeiZleba iTqvas, rom “mxedvelobiT-smeniTi<br />
koordinaciis fsiqologiuri buneba Tavis<br />
TavSi moicavs rogorc musikaluri bgerisa da feris fenomenis<br />
msgavsebis ganwyobis sazriss, ise musikaluri tonebiT<br />
optikuri warmodgenebis Seqmnis fenomens” (Bagrationi,<br />
2005:587). rogor unda gavigoT es?<br />
saqme isaa, rom musikaluri tonis akustikuri SegrZnebis<br />
gancdis optikurTan mimsgavsebis xarisxs subieqturi aspeqtebi<br />
gaaCnia, anu mocemuli musikaluri bgeris Sesatyvisi<br />
feriTi xatis Seqmna mxolod recipientis, rogorc individuumis,<br />
mgrZnobelobiT unarzea damokidebuli. amasTan dakavSirebiT<br />
sainteresoa s. kravkovis azri, romlis mixedviT<br />
“fotizmebis didi sxvaobis dros calkeul individebs aReniSnebaT<br />
garkveuli saxis kanonzomiereba: rac ufro maRalia<br />
bgerebi, miT ufro naTeli eCvenebaT isini”. am saxis intermodaluri<br />
msgavsebis gancdas zogierTi Teoretikosi “sines-<br />
Teziis specifikur fsiqologiad” miiCnevs da ferTan tonis<br />
aseT dakavSirebas “ferad smenas”, anu fonizms uwodebs. Cveni<br />
azriT, “feradi smena” ar warmoadgens unikalur esTetikur<br />
fenomens, rameTu miviCnevT, rom empiriul gamocdilebaze<br />
dayrdnobiT, yvela adamians ase Tu ise Seswevs unari mocemul<br />
bgeras mouZebnos Sesatyvisi feri (gogolaZe, 1982:79).<br />
yovelive zemoTaRniSnulidan gamomdinare, d. uznaZis<br />
ganwyobis Teoriis ZiriTadi debulebis gaTvaliswinebiT, SeiZleba<br />
davaskvnaT, rom Tuki garkveuli musikaluri bgeris<br />
mosmena iwvevs garkveuli feris SegrZnebas, maSin meoradi<br />
SegrZnebis (feris) gamomwvevad unda miviCnioT pirveladi SegrZnebiT<br />
anu bgeris mosmeniT gamowveuli ganwyoba. rac Seexeba<br />
mocemuli musikaluri bgeris JReradobis siZlieres,<br />
tembrisa da grZliobis (garkveuli simaRlisa da siZlieris<br />
bgeris xmovanebis xangrZlivobis) sxvadasxva sidideebSi da<br />
formebSi gadmocemas, unda vivaraudoT, rom am SemTxvevaSic<br />
meoradi SegrZneba, anu formis da sididis TvalsaCino gancda<br />
pirveladi SegrZnebis gancdiT (bgera mowodebuli sxvadasxva<br />
siZlieriT, xangrZlivobiT, tembriT) gamowveuli ganwyobiT<br />
ganisazRvreba.<br />
76
gamoyenebuli literatura:<br />
1. gogolaZe q., akustikuri da optikuri SegrZnebis intermodaluri<br />
erTianobis sakiTxisaTvis, Jurn. “macne”, filosofiisa da fsiqologiis<br />
seria, #3, Tbilisi, 1982<br />
2. bagrationi i., mxatvruli Semoqmedebis fsiqologiuri safuZvlebi//konstantine<br />
kapanelis filosofia, baTumi, gamomcemloba “SoTa<br />
rusTavelis saxelmwifo universiteti”, 2008<br />
3. Овсянников М. Ф., История эстетической мысли, Москва, 1978<br />
4. Кеплер И., О шестиугольных снежинках, Москва, 1982<br />
5. Вернадский В. И., Исаак Ньютон , Москва, "Наука", 1985<br />
6. Bagrationi I., Konstantine Kapaneli about Artistic Creativity and<br />
“Philosophy of Life”, “Bulletin” of the Georgian Academy of Sciences, Volume 171,<br />
#3, Tbilisi, 2005<br />
Ketevan Gogoladze, Irma Bagrationi<br />
Some Aspects of Aesthetic Problems of Synesthesy<br />
Summary<br />
The present paper deals with the aesthetic context of music and seeing<br />
colours, of synesthesy and synesthesic art. The colours of the instruments, the<br />
descriptions of certain modes and the feeling in the composition formed the<br />
method for this paper. The integral problem here is to discover whether the<br />
recipients see the colours in the music the composer has experienced and<br />
whether they catch the feeling of the music in their paintings.<br />
The paper discusses that integration of the arts as well as the effects of<br />
colour and music has been researched separately. This represents a new<br />
aesthetic method for experimenting on the synesthesy of the senses. The testing<br />
and developing of the method is in its early stages. More complex and valid<br />
results could be achieved by collaborating with specialists in various branches of<br />
art. Integration between visual arts and music and even of researchers awaits<br />
futher research including looking into identity of music and colours.<br />
The paper underlines, that the correspondence between sounds and colors is<br />
based on the relations between the frequencies of the sounds and the frequencies of the<br />
colors when mixing sounds and lights; there are many similarities between the music and<br />
the colours of paintings.<br />
77
78<br />
Tea gogotiSvili<br />
qarTuli kamerul-saansamblo xelovnebis<br />
ganviTarebis gzebi da Taviseburebebi<br />
Ddidia kameruli musikis roli da mniSvneloba msoflio<br />
musikaluri xelovnebis ganviTarebaSi. Kkompozitorisa<br />
Tu SemsruleblisaTvis yvela epoqaSi kamerul-saansamblo<br />
xelovneba sulierebis umaRlesi gamovlinebis, daxvewili<br />
rafinirebuli muzicirebis sferos warmoadgenda. es iyo xelovanis<br />
individualuri Tvisebebis srulad gamovlenis SesaniSnavi<br />
saSualeba, romelic musikosisagan aseTive daxvewil,<br />
srulyofil profesiul momzadebas, teqnologiebsa da<br />
mxatvrul xedvas moiTxovda. amitomac iyo, rom yvela drois<br />
gamoCenili musikosebi, iseTebi rogoric iyvnen: beThoveni,<br />
Sumani, bartoki da sxv., kamerul-saansamblo muzicirebas<br />
udides mniSvnelobas aniWebdnen musikosis aRzrdis proces-<br />
Si. magaliTisaTvis moviyvanT r. Sumans: ,,erToblivi dakvra<br />
Zalze sasrgebeloa, amitomac rac SeiZleba xSirad unda Seasrulo<br />
duetebi, trioebi da a.S. es Zalze aviTarebs musikoss<br />
(lisovski 1890:17).<br />
yuradsaRebia cnobili pianistis k. igumnovis gamonaTqvamic:<br />
,,pianists Zalze exmareba instrumentalistebTan da<br />
vokalistebTan urTierToba. es afarToebs mis zogad musikalur<br />
TvalTa xedvas, aRrmavebs stilis gagebas da bolos ufro<br />
damoukidebels xdis mas” (mSveliZe 1976:408).<br />
kamerul-instrumentuli musikis ganviTarebis mTeli<br />
istoria, is didi interesi, rasac es dargi yovelTvis iwvevda<br />
sazogadoebaSi, cxadyofs, rom igi warmoadgens erT-erT<br />
mniSvnelovan musikalur xelovnebas. Znelia warmoadgino<br />
beThovenis, bramsis, Sumanis, Caikovskis, taneevis, borodinis,<br />
prokofievis, SostakoviCis da mravali sxva kompozitoris<br />
Semoqmedeba, maTi genialuri kamerul-instrumentuli<br />
qmnilebebis gareSe.Aaseve Znelia Seadgino solist-SemsrulebelTa<br />
SemoqmedebiTi portreti, Tu ar gaviTvaliswinebT im<br />
damsaxurebebs, romelic maT kamerulma muzicirebam Seasru-
la musikaluri xelovnebis am dargis ganviTarebasa da propagandis<br />
saqmeSi. aseT SemsrulebelTa rigs ganekuTvnebian:<br />
raxmaninovi da kreisleri, a. rubiSteini da Seringi, oistraxi<br />
da oborini, goldenveizeri, rixteri, igumnovi da mravali<br />
sxva, romelTa wvlili kameruli muzicirebis xelovnebis<br />
ganviTarebaSi udidesia.<br />
kameruli musika warmoadgens musikaluri xelovnebis<br />
specifiur dargs, romelic gansxvavdeba Teatraluri, simfoniuri<br />
da solo sakoncerto musikisagan. kameruli musikis<br />
saRamoebi, rogorc wesi, ganviTarebis adreul etapze Ziri-<br />
Tadad imarTeboda salonebSi, ojaxebSi da mcire zomis SenobebSi.<br />
Aaqedan gamomdinareobs misi saxelwodebac: camera —<br />
niSnavs oTaxs. aseve, kameruli koncertebisaTvis damaxasia-<br />
Tebelia SemsrulebelTa mcire raodenoba.Kkameruli musika<br />
warmoadgens rogorc vokalur, ise instrumentalur musikas.<br />
ansamblSi daculia xmaTa (sakravTa) Tanasworuflebianoba.<br />
kamerul-instrumentul musikas myari safuZveli Cauyares<br />
kompozitorebma: iohan sebastian baxma, georg fridrix<br />
hendelma, iozef haidnma, volfganag amadeus mocartma da<br />
ludvig van beThovenma.<br />
XIX saukuneSi kameruli musika gamdidrda romantikos<br />
kompozitorTa nawarmoebebiT, rogorebic iyvnen: karl maria<br />
veberi, feliqs mendelson-bartoldi, franc Suberti, robert<br />
Sumani, iohanes bramsi, kamil sen-sansi, friderik Sopeni,<br />
edvard grigi da sxva.<br />
XIX-XX saukuneebis kompozitorebis: klod debiusis,<br />
moris ravelis, paul xindemitis, bela bartokis, benjamen<br />
britenis da sxvaTa SemoqmedebaSi ganviTarebis udides<br />
mwvervals miaRwia sxvadasxva Janris kameruli ansamblebis<br />
nimuSebma.<br />
saqarTvelom, obieqturi sinamdvilidan gamomdinare,<br />
gacilebiT ufro mokle xanSi aiTvisa kameruli musicirebis<br />
formebi da tradiciebi, vidre evropis qveynebma da ruseTma.<br />
sul raRac erTi saukune dasWirdaT qarTvelebs imisaTvis,<br />
rom ziarebodnen evropuli profesiuli musikis Sedevrebs,<br />
gaeTavisebinaT da aeyvanaT maTi Sesruleba msoflio standartebis<br />
doneze. Aamas Tavisi axsna da mizezebi aqvs. esaa Cve-<br />
79
ni xalxis bunebrivi musikaloba, suliereba, swrafva amaRlebuli<br />
idealebisa da mSvenierebisaken da rac mTavaria, didi<br />
tradiciebi swored saansamblo musicirebis xelovnebaSi.<br />
Cveni xalxuri simRera xom srulyofili nimuSia ansamblurobis,<br />
ansamblis monawileTa Tanabaruflebianobis da imavdroulad,<br />
erTobliobis musikaluri ideis ganxorcielebisas.<br />
XIX saukunis 80-ian wlebSi saqarTveloSi Semotanili<br />
iyo pirveli fortepiano, violino, violonCelo da sxva musikaluri<br />
instrumentebi. general axverdovis ojaxSi qar-<br />
Tveli aristokratebis ramdenime bavSvi swavlobda fortepianoze<br />
dakvras. maT Soris iyo nino WavWavaZe — aleqsandre<br />
griboedovis momavali meuRle. is iyo pirveli qarTveli qali,<br />
romelic Tavisuflad flobda fortepianoze dakvris<br />
xelovnebas.<br />
1851 wels saopero Teatris gaxsnam didi biZgi misca qalaqis<br />
mcxovrebTa Teatraluri da musikaluri xelovnebisadmi<br />
dainteresebas. amasTan, gaizarda musikaluri ganaTlebisadmi<br />
ltolva. bavSvebi musikas swavlobdnen saxlebSi,<br />
gimnaziebsa da pansionebSi, am dros TbilisSi moRvaweobdnen<br />
pedagogebi leon ianiSevski, romelic saukeTesod ukravda<br />
violinoze da fortepianoze. swored masTan mecadineobda<br />
SemdgomSi didi qarTveli pianisti aloiz mizandari. Aaseve<br />
didi Rvawli miuZRvis e. epSteins, romelic 30 wlis ganmavlobaSi<br />
moRvaweobda TbilisSi. SemdgomSi aucilebeli gaxda<br />
specialuri skolis Seqmna. igi gaixsna 1871 wels, sadac moRvaweobda<br />
a. mizandari.<br />
1895-1917 wlebSi TbilisSi sistematiurad imarTeboda<br />
kameruli koncertebi mravalferovani programebiT. jer kidev<br />
ipolitov-ivanovis moRvaweobis periodidan arsebobda<br />
simebiani kvarteti, magram Semadgenlobis xSiri cvlis gamo<br />
maTi Sesrulebis done ar iyo saTanado simaRleze. Semdgom<br />
Camoyalibda axali kvarteti: vasilievis, vilSaus, semigalovis<br />
da polievis SemadgenlobiT, romelic sistematurad acnobda<br />
msmenelebs am Janris saukeTeso nomuSebs.<br />
XX saukunis 20-ian wlebSi intensiurad daiwyo kamerul-instrumentuli<br />
musikis ganviTareba. am periodSi Zlierdeba<br />
qarTuli saSemsruleblo skola. swored am dros<br />
80
Cndeba saqarTveloSi instrumentuli musikis sxvadasxva Janrebi<br />
(kvarteti, trio, dueti).<br />
konservatoriasa Tu mis gareT gamarTul yvela sajaro<br />
koncertSi CarTuli iyo (vokalurTan erTad) kamerul-instrumentuli<br />
musikis nimuSebi.<br />
koncertebSi monawileobda studentebisa da pedagogebis<br />
saukeTeso Zalebi. saansamblo muzicirebisadmi did yuradRebaze<br />
metyvelebs is faqtic, rom gamosaSveb gamocdaze<br />
savaldebulad iTvleboda saansamblo nawarmoebis Sesruleba.<br />
moswavleTa sajaro koncertebSi CarTuli iyo sakmaod<br />
vrceli repertuari: mocartis, beThovenis, grigis saviolino<br />
sonatebi; klasikosTa trioebi, kvartetebi; rubinSteinis,<br />
mendelsonis saviolonCelo sonatebi, haidnisa da Sumanis<br />
kvartetebi, ansamblebi sasule instrumentebis monawileobiT.<br />
Tavdapirvelad kameruli ansamblis swavleba SerCevi-<br />
Ti iyo. 1888-1890 w-dan Tbilisis samusiko saswavlebelSi ukve<br />
figurirebs kameruli ansamblisa da kvartetis specialuri<br />
klasebi. moviyvanT 1900-1901 saswavlo wlebis erT-erT samoswavlo<br />
kameruli sajaro koncertis programas: mocartisa<br />
da beThovenis kvartetebi, Sumanis safortepiano kvarteti,<br />
beThovenis me-5 saviolino sonata. aseTi programis Sesasruleblad<br />
saWiro iqneboda saTanado saansamblo CvevebiT<br />
aRWurviloba, rac gvafiqrebinebs, rom mecadineoba saansamblo<br />
klasebSi sisitematurad da seriozulad mimdinareobda.<br />
ansamblis klass xelmZRvanelobdnen iseTi seriozuli<br />
musikosebi, rogoric iyvnen: ipolitov-ivanovi (1883-1893),<br />
klenovski (1894-1898ww), nemerovski (1895-1896ww), n. nikolaevi<br />
(1903-1904 ww), v. vilSau (mudmivad).<br />
1914-1921ww. boboqari movlenebis drosac saswavleblisa<br />
da SemdgomSi konservatoriis pedagogebi didad zrunavdnen,<br />
raTa ar ganelebuliyo interesi kameruli musikisadmi.<br />
sakoncerto programebi ufro vrceli da saintereso<br />
gaxda. kameruli ansamblis swavlebasac meti yuradReba eqceoda.<br />
Tbilisis konservatoriis kameruli ansamblis da kvartetis<br />
kaTedra arsebobis 50-ze met wels iTvlis. igi agrZelebda<br />
saqarTveloSi arsebuli kameruli musikis tradici-<br />
81
ebs. am kaTedraze muSaobdnen da dgesac muSaoben gamoCenili<br />
musikosebi, qarTuli musikis didi moamageebi da propagandistebi.<br />
es musikosebi erTgulad da dauRalavad emsaxurebodnen<br />
qarTuli profesiuli kadrebis aRzrdis saqmes, nergavdnen<br />
da awrTobdnen kameruli muzicirebis kulturas,<br />
Cvevebs. siyvaruliT aziarebdnen studentebs am srulyofili,<br />
inteleqtualuri sferos simaRleebs. kaTedra aris erTerTi<br />
iniciatori saqarTveloSi s. cincaZis saxelobis saansamblo<br />
konkursis daarsebis, romelmac aseve ara erTi niWieri<br />
Semsrulebeli gamoavlina, romelTac Semdgom farTo asparezze<br />
warmoaCines TavianTi xelovneba (konkursi Catarda<br />
2-jer: 2002 da 2003 ww).<br />
qarTuli kamerul-saansamblo xelovnebis ganviTarebas<br />
da aRorZinebas didad xels uwyobs saqarTvelos saSemsruleblo<br />
koleqtivis (saxelmwifo kvarteti, kameruli orkestri<br />
da sxva) saerTaSoriso arenaze gamosvla. jer kidev<br />
samamulo omis Semdgom periodSi did warmatebas miaRwia saqarTvelos<br />
saxelmwifo kvartetma, romelmac praRaSi saer-<br />
TaSoriso konkursze I adgili daikava, moskovis konservatoriis<br />
kvartetTan erTad da wlebis ganmavlobaSi nayofier<br />
moRvaweobas eweoda qarTuli kamerul-instrumentuli musikis<br />
propagandis saqmeSi.<br />
qarTuli kamerul-saansamblo xelovneba misi arsebobis<br />
da ganviTerebis yvela etapze kompozitorisa da Semsruleblis<br />
mWidro TanamSromlobis da urTierTzegavlenis mkafio<br />
nimuSia. Kkamerul-saansamblo Txzulebebis meti nawili<br />
calkeul Semsruleblis an saSemsruleblo koleqtivis individualobis,<br />
maTi SemoqmedebiTi mrwamsis, stilis gaTvaliswinebiT<br />
iqmneboda. xSir SemTxvevaSi, es nawarmoebi maT<br />
pirvel Semsrulebels eZRvneboda.<br />
ase magaliTad, pirveli sakvarteto piesebi da kvartetebi<br />
Seqmnili iyo saqarTvelos simebiani kvartetisaTvis (S.<br />
TaqTaqiSvilis kvartetebi, s. cincaZis sakvarteto miniaturebi).<br />
viTardeboda sakompozitoro xelovneba da mis kvaldakval<br />
viTardeboda saSemsruleblo xelovnebac. mxatvruli<br />
amocanebis Sesabamisad, meores mxriv SeimCneva ukuqmedebac:<br />
saSemsruleblo teqnologiebis daxvewa, ganviTareba, in-<br />
82
dividualobaTa mravalferovneba da gamokveTileba garkveul<br />
zegavlenas axdenda sakompozitoro Semoqmedebazec.<br />
xSir SemTxvevaSi, Semsrulebeli nawarmoebebis aqtiur Tanaavtoradac<br />
gvevlineba.<br />
musikalur-sakompozitoro da saSemsruleblo sferos<br />
Soris kavSiris dialeqtika gansakuTrebulad Tavs iCens XXs.<br />
<strong>II</strong> naxevris qarTul musikalur xelovnebaSi. am drois musikaluri<br />
sinamdvile kompozitorisa da Semsruleblis TanaSemoqmedebis<br />
Tvisobrivad axali etapis dasawyisia. swored am<br />
dros gamoCndnen iseTi maRalprofesiuli niWieri Semsruleblebi,<br />
romelTac kompozitorTan ,,paeqrobis” niWic SeswevT.<br />
SegviZlia davasaxeloT amgvari tandemis zogierTi magaliTi:<br />
j. kaxiZe — g. yanCeli; j. kaxiZe — s. nasiZe; saxelmwifo<br />
kvarteti — s. cincaZe, o. TaqTaqiSvili — ansambli ,,rus-<br />
Tavi”. e. virsalaZem, m. mdivanma, T. amirejibma udidesi wvlili<br />
Seitanes qarTuli safortepiano (s. nasiZe, o. TaqTaqiSvilis)<br />
koncertebis warmatebasa da danergvaSi; m. iaSvilima da<br />
e. da l. isakaZeebma — s. nasiZis, s. cincaZis, v. azaraSvilis instrumentuli<br />
Semoqmedebis stimulirebaSi. s. nasiZis ormagi<br />
koncerti violinosa da CelosaTvis eZRvneba e. da l. isakaZeebs.<br />
s. cincaZis saviolonCelo koncertebi — e. isakaZes. v.<br />
azaraSvilis saklarneto sonata r. jiblaZisaTvis aris dawerili.<br />
s. nasiZis saviolonCelo koncerti — T. gabaraSvilisaTvis.<br />
saqarTveloSi kameruli orkestris daarsebisTanave<br />
gaCnda interesi mis mimarT. S. gabiCvaZis, s. nasiZis simfoniebi;<br />
s. nasiZis, v. azaraSvilis instrumentuli koncertebi da<br />
sxva.<br />
kompozitorsa da Semsrulebels Soris kontaqti xSirad<br />
Canafiqris Casaxvis momentSive iwyeboda, rac erTis<br />
mxriv zrdida Semsruleblis dainteresebas da pasuxismgeblobas,<br />
xolo, meores mxriv, kompozitors saSualebas aZlevda<br />
moenaxa Canafiqris bgeriTi realizaciis optimaluri varianti.<br />
zemoTqmuli ra Tqma unda ar niSnavs imas, rom qarTuli<br />
musikaluri kultura gamonakliss warmoadgens. igi yovel-<br />
Tvis zogadevropuli, zogadsakacebrio musikaluri kulturis<br />
pararelurad viTardeboda, Tavis TavSi ikrebda yovelive<br />
programuls, axals, imis Tqma gvinda, rom qarTul musika-<br />
83
lur kulturas zogadkulturul musikalur WrilSi Tavisi<br />
erovnuli, TviTmyofadi waxnagi gaaCnda.<br />
Tanamedrove qarTul musikalur kulturaSi didia Semsruleblis<br />
xvedriTi wona. Cven gvyavs Semsruleblebi, romelTa<br />
niWierebis da profesionaluri momzadebis done maT<br />
namdvil SemoqmedTa rigSi ayenebs. maT SesrulebaSi aisaxa<br />
Tanamedroveobis daZabuli fsiqologiuri, filosofiuri,<br />
emociuri tendeciebi, musikaluri gamomsaxvelobis mTeli<br />
sistema.<br />
aRsaniSnavia isic, rom yvela es Semsrulebeli Tavis SemoqmedebaSi<br />
did adgils uTmobs kamerul muzicirebas, mar-<br />
Tavs kameruli musikis festivalebs (Telavi — e. virsalaZe;<br />
borjomi — l. isakaZe), rac kidev ufro adasturebs kameruli<br />
musikis sicocxlisunarianobas.<br />
saqarTveloSi kamerul-saansamblo xelovnebis ganvi-<br />
Tarebis tempebi, misi intensioba da maRali profesiuli done,<br />
agreTve msmenelis didi interesi misi ganviTarebis yvela<br />
safexurze imas mowmobs, rom es sfero Cveni musikaluri<br />
kulturis organuli, ganuyofeli nawilia, romelic didad<br />
uwyobs xels musikosis formirebas, srulyofas. sabednierod,<br />
es garemoeba kargad aqvs gaTavisebuli nebismier seriozul<br />
musikoss, iqneba is kompozitori, Semsrulebeli Tu<br />
Teoretikosi. ar SeiZleba ar aRiniSnos musikalurad gacnobierebuli,<br />
momTxovni msmenelis rolic qarTuli musikaluri<br />
kulturis, kerZod ki kamerul-saansamblo xelovnebis<br />
ganviTarebis saqmeSi.<br />
84
gamoyenebuli literatura:<br />
1. gogua d., qarTuli kamerul-instrumentuli ansamblis<br />
ganviTarebis ZiriTadi etapebi. J. ,,sabWoTa xelovneba”<br />
#7 Tb., 1972<br />
2. davlianiZe e., profesori ana TulaSvili. Tb., 2003<br />
3. dafqviaSvili T., kamerul-instrumentuli ansamblebi<br />
da maTi Sesrulebis ZiriTadi principebi. Tb., ,,xelovneba”,<br />
1989<br />
4. donaZe v., qarTuli sabWoTa musikis istoriis narkvevebi.<br />
Tb., ,,ganaTleba”, 1975<br />
5. kvirkvelia n., ,,60-80-iani wlebis qarTuli kamerulinstrumentuli<br />
ansamblebis interpretaciis problemebisaTvis”.<br />
disertacia, Tb., 1975<br />
6. lisovski n., ,,musikaluri kalendari”, almanaxi #3,<br />
1890<br />
7. mSveliZe a., samusiko ganaTleba saqarTveloSi Tb.,<br />
,,xelovneba”, 1976<br />
8. Мильштеин И., - К. Н. Игумнов М., 1975<br />
Tea Gogotishvili<br />
The Ways and Characteristics of Development of Georgian<br />
Chamber-Ensemble Art<br />
Summary<br />
Georgian people’s rich traditions, great spiritual demand, talent,<br />
refined taste, high artistic level of Folk or professional music are<br />
prerequisites for developing of perspectives and future progress of Georgian<br />
music (including chamber ensemble music).<br />
85
86<br />
ana dumbaZe<br />
klasicizmis epoqis musikalur-harmoniuli<br />
Taviseburebebi<br />
evropis musikalur azrovnebaSi axali epoqa XV<strong>II</strong> saukunidan<br />
iwyeba. venis klasikur skolaSi musikalur-Teoriuli<br />
azri axal safexurze adis. gansakuTrebuli daniSnuleba am<br />
periodSi praqtikul-Teoriuli kuTxiT harmoniis formisqmnadma<br />
funqciam SeiZina. mkvlevarebi harmonias musikis intonaciur-konstruqciul<br />
universums uwodeben. maszea damokidebuli<br />
tonebis kilour koordinaciaze damyarebuli<br />
mravalxmiani qsovilis organizeba. amasTan, harmonias aqvs<br />
formisqmnadi, konstruqciul-logikuri Tviseba, romelic<br />
dakavSirebulia melodiasTan, ritmTan da metrTan<br />
(Григорьев 1981:10).<br />
mas Semdeg, rac saero Janrebis Camoyalibebam da instrumentuli<br />
musikis ganviTarebam, axali msoflmxedvelobrivi<br />
meqanizmis — maJorul-minoruli sistemis Seqmna ganapiroba,<br />
musikaluri kompoziciis mTavar safuZvels funqciaTa<br />
centralizacia warmoadgens.<br />
renesansis epoqaSi damkvidrebuli polifoniuri azrovnebis<br />
principi am periodisaTvis homofoniurma azrovnebam<br />
Secvala. musikalur qmnilebebSi horizontaluri xazis<br />
prioritetuli adgili vertikalma daikava. harmonia, rogorc<br />
akorduli Tanmimdevrobis saazrovno logika — Tanda-<br />
Tan gamovida polifoniis CarCoebidan.<br />
harmoniam, rogorc gamomsaxvelma saSualebam, jer kidev<br />
klasicizmis epoqamde (XV<strong>II</strong> s.) miiRo mravalferovani saxe.<br />
vertikali aRar aris mxolod nawarmoebis struqturuli<br />
sayrdeni. sxvadasxva funqciis akordebis monacvleoba ukve<br />
mTeli kompoziciis esTetikur mxares gansazRvravs. musikalur<br />
azrovnebaSi mkvidrdeba sxvadasxva sirTulis da saxis<br />
akordebi — samxmovanebebi, septakordebi da nonakordebi. ma-<br />
Ti gadanacvleba da gansazRvrul konteqstSi gamoyeneba<br />
bgerweriT-feradovani niuansebiT gamoxatavs musikis fsiqologiur-gamomsaxvelobiT<br />
xasiaTs.
am cvlilebebis fonze musikalur-Teoriuli azri amzadebs<br />
klasicizmis epoqas, romlic iTvleba wonasworobis,<br />
racionaluris da emociuris gaTanabrebis etalonad.<br />
XV<strong>II</strong>I saukunidan musikalur-gamomsaxvelobiT saSualebaTa<br />
mimarT da maT Soris, harmoniis problemisadmi axali<br />
midgoma ikveTeba. ganmanaTleblobis epoqaSi dgeba harmoniuli<br />
pirovnebis aRzrdis aucilebloba, aucilebeli xdeba<br />
piradi interesebis da gemovnebis sazogadoebriv normebTan<br />
harmoniuli Serwyma. amitom harmoniis problema im droisaTvis<br />
socialuri problemas uTanabrdeba da sazogadoebrivi<br />
azris gaTvaliswinebiT moralTan da eTikasTan igivdeba.<br />
harmoniis Zieba gadadis bunebaSi, socialur fsiqologiaSi<br />
da zogadad aRzrdis TeoriaSi. ganmanaTlebelTa yuradRebis<br />
centrSi piradi da sazogadoebrivi interesebis Serwyma<br />
dgas.<br />
ganmanaTlebelTa anu enciklopedistTa esTetika uaryofs<br />
metafizikur da Teologiur damokidebulebas harmoniisadmi.<br />
enciklopedistebi am sakiTxze gamoTqmul Zvel poziciebs<br />
aRiqvamen mxolod miTologiur da poetur WrilSi<br />
(Шестаков В., 1973:145). am TvalsazrisiT enciklopedistebis<br />
pozicia piTagoriseul ,,sferoTa harmonias” anu harmoniis<br />
kosmologiur gagebas upirispirdeba.<br />
harmonias piTagoras da misi mimdevrebis msgavsad ganmartavs<br />
enciklopedistebis winamorbedi ingliseli filosofosi<br />
Seftsberi (1671-1713). am mecnieris Sexedulebis mixedviT,<br />
samyaro harmoniulobis principiT aris gamsWvaluli.<br />
is aris bunebis da kosmosis mowesrigebis saSualeba da<br />
SemoqmedebiTi sawyisi. Sesabamisad, mTelisa da misi Semadgeneli<br />
nawilebis universalur kavSirs da erTianobas harmoniis<br />
arsi gansazRvravs.<br />
harmonia, Seftsberis azriT, rTuli movlenaa, is warmoiqmneba<br />
erTianobisgan mravalferovnebaSi da Tavis TavSi<br />
disharmoniis elementebs Seicavs. boroteba da umsgavsobac<br />
ver arRvevs harmonias, piriqiT — xazs usvamen da aZliereben<br />
mas, aRniSnavs ingliseli mecnieri.<br />
misive poziciiT, Tu adamiani moraluri virtuozi da<br />
sakuTari cxovrebis arqiteqtoria, mas SeuZlia Seqmnas Tavisi<br />
Sinagani samyaro harmoniis Sesabamisad. samyaros harmonia,<br />
87
Sefsteberis azriT, adamianis SigniTac arsebobs. is pirovnebis<br />
Sinagani moraluri grZnobis monapovaria. harmonia ingliseli<br />
mecnieris SexedulebiT, Seefardeba iseT gagebebs,<br />
rogoricaa WeSmariteba, mSveniereba, sikeTe.<br />
ukve XV<strong>II</strong>I saukunis sazogado moRvawe kondiliaki akritikebs<br />
yovelgvar filosofias, romelic ar eyrdnoba mecnierul<br />
gamocdilebas da misi kritikis obieqti, pirvel rigSi,<br />
piTagoras ,,sferoTa harmoniaa”. kondiliakis naSromebSi wina<br />
planze samyaros materialisturi gageba gamodis. mecnieri<br />
Secdomas uwodebs piaTagoras Teziss — musikis mTel samyaroSi<br />
arsebobis Sesaxeb. uaryofs zeciuri Zalebis harmonias<br />
da am sakiTxTan mimarTebaSi damcinavad moixseniebs pi-<br />
Tagoras ideebs (Шестаков М.,1973:144-145).<br />
versias harmoniis empiriuli warmoSobis Sesaxeb kidev<br />
ufro amyarebs enciklopedistTa Sexedulebebi.<br />
deni didro (1713-1784), romlis moRvaweobam didi gavlena<br />
moaxdina musikaluri xelovnebis ganviTarebaze, ,,mSvenieris”<br />
kategoriis ganxilvisas aRniSnavs, rom harmonia, wesrigi,<br />
proporciuloba da a.S. aris ara maradiuli da absoluturi<br />
kanoni, aramed Cveni gamocdilebis Sedegad Camoyalibebuli<br />
Sexedulebaa. harmonia, Cveni gonebiT aris Seqmnili,<br />
adamianis Semecnebis rezultatia, is mxolod da mxolod Cveni<br />
SegrZnebis sagania, — miuTiTebs didro.<br />
didros Tanamedrove mecnieri i. vinkelmani (1717-1768)<br />
winaaRmdegia mSvenieris da harmoniis maTematikuri proporciebis<br />
sizustemde dayvanis. es gageba rom maTematikuri<br />
iyos, maSin ar Seicvleboda adamianis msjeloba silamazezeo<br />
(Шестаков, 1973:157).<br />
sazogadod melodia da harmonia musikis yofierebis<br />
aucilebeli faqtoria da misi materialuri formaa harmoniis<br />
arsis gagebis Camoyalibebis gzaze. amitomac gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania diskusia melodiisa da harmoniis urTierTmimarTebis<br />
Sesaxeb, romelmac jer kidev XV<strong>II</strong>I saukunis I<br />
naxevarSi farToO xasiaTi miiRo. polemikis centrSi mravalgzis<br />
moeqca frangi kompozitoris da Teoretikosis Jan filip<br />
ramos naSromebi.<br />
1722 wels Seqmnil traqtatSi ,,harmoniis Sesaxeb”, ramo<br />
musikaluri kompoziciis SeqmnaSi harmoniis prioritets<br />
88
aRiarebs. mis msjelobaSi musikis Sesaxeb didi adgili eTmoba<br />
fizikur-maTematikur gamokvlevas. ramos azriT, musikaluri<br />
nawarmoebis struqturaSi harmonias maorganizebeli<br />
roli aqvs. nebismieri melodia eqvemdebareba harmoniis wyobas,<br />
orive erTad ki nawarmoebis Sinaarss qmnis.<br />
ar SeiZleba ar aRiniSnos ramos gansakuTrebuli wvlili<br />
musikalur-Teoriuli sistemis ganviTarebaSi. man pirvelma<br />
gaarkvia akordebis monacvleobis funqcia, gamoyo tonalobis<br />
harmoniuli centri da masze daqvemdebarebuli Tanxmovanebebi:<br />
I — tonika, IV — subdominanta da V — dominanta (T-<br />
S-D). ramo amtkicebs maJoruli da minoruli tonalobebis<br />
urTierTmimarTebis Teoriasac. miuiTebs sakvanZo kadenciebze<br />
D-T, V-I da a.S. ramos msjelobidan ikveTeba, rom saer-<br />
Tod dominanta ibadeba tonikidan da kadenciaSi (D-T) ubrundeba<br />
pirvelwyaros — tonikas. ramos azriT, maJoruli samxmovaneba<br />
(3/5) bunebrivi bgeraTrigidan ibadeba da misi Semadgeneli<br />
nawilia da amavdroulad is aris akordebis terciuli<br />
wyobis bazisi.<br />
XV<strong>II</strong> saukunidan mtkicdeba harmoniuli azrovnebis mTavari<br />
sayrdenis — banis funqcia. bani xdeba mTeli nawarmoebis<br />
dinamikis ganmsazRvreli. cnobierebaSi Semodis general-banis<br />
cneba, romelic imdenad bunebrivad aRmoCnda musikalur<br />
azrovnebaSi, rom dRes misi Semqmnelis saxelic ki ar aris<br />
cnobili. ramos poziciiTac, bani harmoniuli funqciis fundamenti<br />
da harmoniis aRqmis saSualebaa.<br />
ramosve ekuTvnis akordebis Sebrunebis idea, romelmac<br />
manmade uCveulo koloriti Seitana musikalur azrovnebaSi.<br />
akordebs Soris ramo ganasxvavebs konsonansebs da disonansebs<br />
da upiratesobas pirvels, e.i. konsonans aniWebs.<br />
ramos pozicias daupirispirda XV<strong>II</strong>I saukunis cnobili<br />
Teoretikosi iohan matezoni (1681-1764) da mis azrs iezuituri<br />
kvlevis Sedegi uwoda. baxis Tanamedrove kompozitorisa<br />
da Teoretikosis matezonis moRvaweobis kredo iyo:<br />
,,praqtikuli gamocdileba + Teoriis codna’’. misi naSromebi<br />
eZRvneba polemikas im Teoretikosebis azrebisadmi, romlebic<br />
uqvemdebareben musikas abstraqtul wesebs da SiSvel ma-<br />
Tematikas. aseT swavlulebs is uwodebs ,,sufTa algebris-<br />
89
tebs”, musikis kalkulatorebs. amasTan, matezoni ar uaryofda<br />
maTematikuri gamoTvlebis rols musikaluri kompoziciis<br />
SeqmnaSi. musika ar aris maTematikis mowinaaRmdege,<br />
magram ze-aRmatebulia masze. musikis WeSmariti mSveniereba<br />
iwyeba iq, sadac mTavrdeba maTematika, aRniSnavda matezoni<br />
(Шестаков, 1973:161).<br />
matezonis SexedulebiT, mxolod sufTa melodia aris<br />
yvelaze bunebrivi da umSvenieresi. melodiis emociuri da<br />
gamomsaxvelobiTi mniSvneloba metia, vidre harmoniis. harmoniis<br />
wesebi ar gansazRvravs melodiis agebas, aramed harmoniis<br />
wyoba ganisazRvreba melodiis Taviseburebidan.<br />
matezonis aRniSnul mosazrebas iziarebda ganmanaTlebelTa<br />
epoqis mniSvnelovani warmomadgeneli Jan-Jak ruso<br />
(1712-1778), romelic harmoniis prioritets ukavSirebda musikaluri<br />
kompoziciis goTuri epoqidan momaval moZvelebul<br />
praqtikas. rusos SefasebiT, harmonia goTuri epoqis<br />
barbarosuli gadmonaSTia (Шестаков, 1973:165). ruso sayvedurobda<br />
frang kompozitorebs da maT Soris Jan batist lulis<br />
melodiuri sawyisis bolomde ar SefasebaSi. Sesabamisad<br />
ruso, matezonis msgavsad upirispirdeboda ramos pozicias<br />
da melodias Tvlida musikis mTavar elementad.<br />
harmonia, werda is, mxolod damxmare saSualebaa, Tavad<br />
harmoniaSi araferia iseTi, riTac adamianis sulze zemoqmedeba<br />
SeiZleba. melodias ruso adarebs naxats ferwera-<br />
Si, harmonias ki fers da saRebavs., ramdenadac ferweraSi<br />
mTavari naxatia da ara sakuTriv saRebavi da ferebi.<br />
venis klasikuri skolis periodSi sonatur-simfoniuri<br />
ciklis Seqmnam ganapiroba funqcionalobis ganviTareba da<br />
funqciaTa centralizacia. nawarmoebis Seqmnisas SeirCeoda<br />
is harmoniuli xerxebi, sadac ufro metad aris gamovlenili<br />
funqcionaluri gansazRvruloba. harmoniam da misma konstruqciulma<br />
rolma mniSvnelovani adgili daiWira venis<br />
klasikosTa SemoqmedebiT procesSi.<br />
venis klasikosTa SemoqmedebaSi moxda akordikis mkacrad<br />
SerCeva. aqcenti gadatanilia Semdeg akordebze: I, V, IV<br />
samxmovanebebi da maTi Sebrunebebi <strong>II</strong>6, VI5/3 (umetesad Sewyvetil<br />
kadansebSi), V7 SebrunebebiT, <strong>II</strong>6/5 da <strong>II</strong>4/3. Semcirebuli septakordi<br />
SebrunebebiT, K6/4, neapoluri seqstakordi (minor-<br />
90
Si) da sxva alterirebuli subdominantebi. Camoyalibda<br />
akordebis ganxazRvruli Tanmimdevroba da xmaTasvlis gansazRvruli<br />
tipuri variantebi. akordika atarebs udides Sinagan<br />
dinamikas da gadamwyveti roli eniWeba formisqmnadobis<br />
procesSi.<br />
saerTod, fuqcionaluri sistemis gaaqtiureba gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania venis klasikosTa SemoqmedebaSi. am<br />
TvalsazirisiT sainteresoa dominantisa da tonikis Sefardeba.<br />
zogjer mTeli Tema mTlianad agebulia ori akordis<br />
monacvleobaze — I da V safexurebis harmoniaze (magaliTad,<br />
beThovenis sonata #8, I nawili).<br />
venis klasikosTa SemoqmedebaSi, gansakuTrebiT mocartTan<br />
da beThovenTan — polifoniuri azrovneba erwymis homofoniurs.<br />
harmoniuli ena srulad damyarebulia funqcionalizmze.<br />
T-S-D — es wre figurirebs haidnis qmnilebebSi.<br />
masTan jer kidev iSviaTia harmoniis kolorituli roli.<br />
Tumca gvxvdeba Tematuri da kilo-tonaluri kontrastebi.<br />
analogiuri T-S-D funqciebi mocartTanac gamoiyeneba,<br />
magram gacilebiT mravalferovnad. kilos damxmare safexurebis<br />
gamoyeneba, Sidatonaluri gadaxrebi, misi droisTvis<br />
urTulesi modulaciebi TanamedroveTa gaukrvevlobas iwvevda.<br />
amasTan, es novatoroba arasdros arRvevda maJorul<br />
an minoruli kilos safuZvlebs. piriqiT, is amdidrebs kilos,<br />
afarToebs mis gamomsaxvel saSualebebs. es funqcia mocartTan<br />
axal sicocxles iZens.<br />
amdenad, klasicizmis epoqis kompozitorTa SemoqmedebaSi<br />
harmoniuli ena konkretul saazrovno sistemas eqvemdebareba.<br />
Tumca am stabiluri sistemis CarCoebi ar aris mkacrad<br />
reglamentirebuli. amis magaliTia haidnis, mocartis da<br />
gansakuTrebiT beThovenis Semoqmedeba, romelSic araer-<br />
Txel darRveula klasicizmisTvis damaxasiaTebeli harmoniuli<br />
kanonzomiereba.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. JRenti ivane, harmonia, Tb., 2005.<br />
2. Берков В.,Гармония, М.узыка, М., 1962<br />
91
3. Григорьев С., Теоретический курс гармонии. М.узыка, М., 1981<br />
4. Мясоедов А. Учебник гармонии. М.узыка, М., 1980<br />
5. Шестаков В., Гармония как эстетическая категория, М.,1973<br />
92<br />
Ana Dumbadze<br />
Musical-Harmony Particularity of the Classical Epoch<br />
Summary<br />
Since the XV<strong>II</strong> century in professional music major-minor system<br />
was dominating. Creation and establishment of that system was<br />
extremely important for the fundamental improvement in musical<br />
thinking. The article gives the consideration how the social and<br />
philosophic thinking of the concrete epoch influences the musical<br />
systems development process.
xaTuna managaZe<br />
biZina kvernaZis operis ,,iyo mervesa welsa”<br />
dramaturgiuli Taviseburebebi<br />
qarTuli erovnuli operis pirveli klasikuri nimuSis<br />
Seqmnis periodSi qarTuli opera Camoyalibda rogorc erTiani,<br />
stiluri mTlianobiT aRbeWdili movlena, romlis saxesac<br />
ZiriTadad tradiciuli Janrebis aRorZineba gansaz-<br />
Rvravda. am periodSi Seqmnilma orma operam (gia yanCelis<br />
,,da ars musika” da biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa”) daarRvia<br />
am Janris stabiluri sazRvrebi da axali gzebi dasaxa<br />
qarTuli saopero azrovnebis Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />
XX saukunis 80-ani wlebi qarTuli operis istoriaSi<br />
novatoruli ZiebebiT aRiniSna. cnobilia, rom XX saukune<br />
sinTezis epoqad iTvleba, sadac Zveli Janrebis transformireba<br />
da mis safuZvelze axlis Seqmna ZiriTadad musikisa da<br />
xelovnebis sxva dargebis urTierTmoqmedebis gziT miemar-<br />
Teba. urTierTmoqmedebis es procesi airekla aRniSnul saopero<br />
speqtaklebSi, romelTa originalobas Teatraluri da<br />
musikaluri sawyisebis manamde uCveulo sinTezi ganapirobebs.<br />
am periodSi Seqmnilma orma operam (gia yanCelis ,,da<br />
ars musika” da biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa”) daarRvia<br />
am Janris stabiluri sazRvrebi da axali gzebi dasaxa qarTuli<br />
saopero azrovnebis Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />
,,iyo mervesa welsa” qarTul saopero scenaze agiografiuli<br />
nawarmoebis xorcSesxmis pirveli mcdelobaa, operas<br />
safuZvlad daedo qarTveli mwerlobis uZvelesi Zegli — iakob<br />
xucesis ,,SuSanikis wameba”. sazogadod, XX saukunis kulturis<br />
niSandoblivi maxasiaTebeli uZvelesi literaturuli<br />
motivebis da Tanamedrove mxatvruli azrovnebis xerxebis<br />
Serwymaa.<br />
sagulsxmoa isic, rom ,,iyo mervesa welsas” scenuri gadawyvetis<br />
saTaveebi qarTul xalxur sanaxaobebSic moiZieba.<br />
rogorc cnobilia, nawarmoebis axal Janrul safuZvelze interpretireba<br />
TavisTavad rTul da mravalmxrivi problemebis<br />
winaSe ayenebs avtors. Zalian xSirad aseTi interpreta-<br />
93
ciis mxatvruli Sedegi pirvelwyarodan sruliad gansxvavebuli<br />
ideur-mxatvruli koncefciis da dramaturgiuli<br />
principebis gamomxatveli xdeba. ase moxda iakob curtavelis<br />
,,SuSanikis wamebis” operis libretod gadaqcevis Sem-<br />
TxvevaSi (libretos avtori — r. sturua).<br />
speqtaklis reJisuraSi (robert sturua) originalurad<br />
aris gaazrebuli erovnuli mxatvruli azrovnebis umdidresi<br />
tradiciebi. am TvalsazrisiT, kvernaZe-sturuas saopero<br />
speqtaklSi Zveli da axali, erTmaneTisagan radikalurad<br />
gansxvavebuli, yvela im Teatraluri tradiciis<br />
rTul sinTezTan gvaqvs saqme, rac pirvel rigSi, r. sturuas<br />
SemoqmedebiTi poziciis ganmsazRvrelia.<br />
b. kvernaZis operis scenuri ganxorcielebis istoria r.<br />
sturuas mier dadgmuli speqtakliT daiwyo. scenur gadawyvetas<br />
asazrdoebda qarTul literaturaturaTmcodneoba-<br />
Si n. janaSias da T. WilaZis interpretaciiT asaxuli xucesiseuli<br />
SuSanikis mowameobrivi cxovrebis idea. amasTan, operis<br />
libreto (sturua) da musikaluri partitura (kvernaZe)<br />
gvaTavazobs am ideis ganzogadebul xedvas, misi detalizebuli,<br />
simboloebiT datvirTuli scenuri gadawyvetisagan<br />
gansxvavebiT. swored libreto, romelSic ganzogadebulia<br />
rwmenisadmi erTgulebis, simtkicisa da adamianuri tkivilis<br />
idea, aZlevs saSualebas kompozitors keTilisa da borotis,<br />
miwieris da sulieris miseuli xedva SemogvTavazos.<br />
kvernaZe-sturuas saopero speqtaklis dramaturgiuli<br />
Zirebis erTmniSvnelovnad gansazRvra arsebiTad SeuZlebelia.<br />
saopero speqtakli saTaves iRebs rogorc Suasaukuneebis<br />
liturgikul-misteriuli warmodgenebidan, aseve pasionebis<br />
dramaturgiidan. speqtaklSi gaTvaliswinebulia brextis<br />
epikuri Teatris Taviseburebani, amasTan, opera ukavSirdeba<br />
Tanamedrove musikaluri Teatris tradiciebs, marjaniSvilis,<br />
stanislavskis novatorul Ziebebs.<br />
garda amisa, libretoSia Cadebuli operis dramaturgiis<br />
arsebiTi Tavisebureba — Txrobis reminiscenciuli meTodi,<br />
rac ase mkafiod airekla musikaSi. da bolos, ukve libretoSi<br />
warmoCnda am saopero speqtaklis kidev erTi sagulisxmo<br />
Tviseba — gansxvavebul droTa dapirispireba-Serwymis<br />
xerxi.<br />
94
,,iyo mervesa welsas” libreto iakob curtavelis<br />
Txzulebis Tavisufal improvizacias warmoadgens. reJisorma<br />
saeklesio Janris nawarmoebSi asaxuli movlenebis gaTama-<br />
Seba moxetiale dass miando. operaSi erTmaneTs upirispirdeba<br />
ori radikalurad gansxvavebuli msoflmxedvelobis<br />
epoqa: V saukune — iakob xucesis ,,SuSanikis wamebis” daweris<br />
dro da XIX saukune — moxetiale dasis moqmedebis periodi.<br />
amasTan, speqtaklSi gamudmebiT igrZnoba mesame drois sun-<br />
Tqva, rac pirvelyovlisa am movlenebisadmi Tanamedrove xelovanTa<br />
damokidebulebaSi gamoixateba.<br />
libretistis mizani, pirvel rigSi, curtavelis Txzulebis<br />
religiur-filosofiuri xasiaTis ganzogadeba da mas-<br />
Si mimdinare movlenebis ,,inteleqtualur-saxeobrivi” gaazreba<br />
aris.<br />
libretisti SuSanikis wamebas warmogvidgens aramxolod<br />
rogorc procesualur, droSi ganfenil movlenas, aramed<br />
moqmedi gmirebis saSualebiT cdilobs wmidanis pirovnuli<br />
Tvisebebis da misi garemocvis Sefasebas. libretoSi<br />
yvela personaJi, maT Soris SuSanikic mTxrobelia.<br />
sturuas mier SemoTavazebuli dramaturgiuli modeli<br />
rTuli da erTgvarad uCveuloa pirvelwyarosTan damokidebulebis<br />
TvalsazrisiT. rogorc libretisti, igi mihyveba<br />
pirvelwyaros, magram xucesis mier aRweril movlenebs Tavisi<br />
Canafiqris Sesabamisad ucvlis saxes, rac gansakuTrebiT <strong>II</strong><br />
moqmedebaSi iCens Tavs.<br />
I moqmedeba zustad misdevs curtavelis ,,SuSanikis wamebis”<br />
dasawyiss (trapezis epizodis CaTvliT). personaJebi<br />
metyveleben xucesis enaze, xolo SuSanikis ori monologis<br />
teqsti zustad emTxveva pirvelwyaros. mniSvnelovan cvlilebas<br />
arc siuJeturi logika ganicdis. marTalia, calkeul<br />
SemTxveaSi gvxvdeba epizodebis gadanacvleba, ama Tu im scenis<br />
gafarToeba, Tumca aRniSnuli cvlilebebi moTavsebulia<br />
pirvelwyaros ganviTarebis farglebebSi.<br />
<strong>II</strong> moqmedeba — variaciaa. am SemTxvevaSic SenarCunebulia<br />
moqmedebis Tanmimdevroba, magram gansxvaveba erTob<br />
TvalsaCinoa — personaJebi metyveleben Tanamedrove qar-<br />
Tul enaze. am nawilSi teqstic isea agebuli, rom reJisors<br />
saSualeba eZleva moqmedebis ganviTareba scenaze polifoni-<br />
95
urad warmarTos. magaliTad, libretos calkeuli monakve-<br />
Tebi personaJTa erTdroul Txrobazea agebuli da mravlaplastian<br />
dramaturgias ganapirobebs.<br />
libretos avtoris pirvelwyarosadmi originalurma<br />
damokidebulebam, saxeebis axleburi xedvac ganapiroba. TavisTavad<br />
is faqti, rom libreto gvTavazobs ,,Teatrs TeatrSi”<br />
da Sesabamisad iqmneba ori drois Tanaarseboba, ganapirobebs<br />
iakobis, SuSanikis da varsqenis saxeebis or ganzomilebaSi<br />
gadawyvetas.<br />
iakob curtavelis ,,SuSanikis wamebis” operis enaze<br />
ametyveleba udaod rTuli mxatvruli amocanis gadawyvetasTan<br />
iyo dakavSirebuli. kompozitors unda Seeqmna uZvelesi<br />
literaturuli Zeglis Sesatyvisi musika, ise, rom arc<br />
sakuTari stiluri meoba daekarga da arc libretistis da<br />
reJisoris (sturua) SemoqmedebiT pozicias dascileboda.<br />
kvernaZis operis musikaluri dramaturgia saintereso da<br />
originaluri principiT aris agebuli. dramaturgiis originaloba<br />
operis garegnul maxasiaTeblebSic iCens Tavs, rac<br />
gamoixateba operaSi e.w. ,,noveluri” principis arsebobiT.<br />
SeiZleba iTqvas, rom ,,noveluroba” operis ganviTarebis Sida<br />
principia, romelic gansazRvravs mTelisa da nawilebis<br />
urTierTobis xasiaTs, iqceva am urTierTobis normad. es ur-<br />
TierTobebi warmarTaven operis ganviTarebis mTel process,<br />
romlis saboloo mizans dasrulebuli scena-novelebis<br />
gamTlianeba da erT dramaturgiul yalibSi moqceva Seadgens.<br />
kvernaZis musika farToO StrixebiT asaxavs Cveni istoriis<br />
erT-erTi uZvelesi periodis saeklesio msoflmxedvelobas,<br />
romlis fonze aseve farToO ganzogadebas iZens curtavelis<br />
Txzulebis qveteqsti — Cveulebrivi adamianis miwieri<br />
gancdebi da tragedia.<br />
,,iyo mervesa welsa” musikaluri dramaturgiis TvalsazrisiT<br />
saintereso da TviTmyofi movlenaa. opera cameti<br />
scenisagan Semdgari ormoqmedebiani kompoziciaa. scenebi<br />
Semdegi principiT aris ganawilebuli: I moqmedeba aTi dasrulebuli<br />
scenis monacvleobazea agebuli (mag. ,,SuSanikis<br />
locva“, ,,varsqenis Camosvla” da a.S.). <strong>II</strong> moqmedeba warmodge-<br />
96
nilia mxolod sami sceniT. ukanasknel sam scenas avtorma<br />
novelebi uwoda.<br />
cametive scena dasrulebul nagebobas warmoadgens.<br />
musikaluri analizis Sedegad, kvernaZis opera SeiZleba<br />
warmovidginoT, rogorc ori ZiriTadi ,,dramaturgiuli<br />
sferos” —lirikulis da epikuris — urTierTmimarTeba.<br />
lirikuli da epikuri sferos urTierTmimarTeba realizebulia<br />
operis intonaciur-Tematuri ganviTarebis logikaSi,<br />
rac musikaluri kompoziciis mTlianobis safuZvels<br />
gansazRvravs. am TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
eniWeba musikaluri masalis droSi ganfenis sakiTxs.<br />
operis dramaturgia warmogvidgeba, rogorc ori Semxvedri<br />
principis urTierTqmedebis Sedegi. erT SemTxvevaSi<br />
saqme gvaqvs Tematurad Camoyalibebul saxe-ideasTan, romelic<br />
pirvelive taqtebSi JRers — epikuri Tema. igi iqceva rogorc<br />
operis intonaciuri ganviTarebis, ise axali Tema-saxeebis<br />
Seqmnis impulsad. xolo meore SemTxvevaSi, Tema-ideis<br />
Camoyalibebis xangrZliv procesTan, romelic mTeli operis<br />
manZilze grZeldeba. amasTan, am procesSi Camoyalibebuli<br />
Tema-idea saboloo saxiT mxolod finalSi, misi ganviTarebis<br />
kulminaciur stadiaze (SuSanikis ariaSi) JRers, manamde<br />
ki, epikuri Temis ganviTarebis paralelurad, misi gamomsaxvelobis<br />
calkeuli elementebi met-naklebad dasrulebul<br />
Sinaarsobriv-formalur struqturebs warmoqmnian.<br />
operis dasawyisSi warmodgenili epikuri saxiereba sul<br />
sxva mniSvnelobas iZens finalur scenaSi. epikuri Tema aq<br />
mTavari gmiris ganmadidebeli gundis amosavali xdeba. gundi<br />
JRers lirikuli Temis kulminaciuri gatarebis Semdeg.<br />
operis dramaturgiuli mTlianobis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />
faqtori laitsistemebis jaWvis arsebobaa, ri-<br />
Tac es opera tradiciul saopero azrovnebas ukavSirdeba.<br />
laitsistema aq moicavs laitharmonias, laittonalobis da<br />
laittembris qvesistemebs. rac Seexeba laitTemebs, gamonakliss<br />
warmoadgens Tema, romelic SuSanikis saxesTan aris dakavSirebuli,<br />
romelic ganzogadebuli amaRlebuli sawyisis<br />
gamomxatvelia. am Temis motivebi xSirad Cndeba operis gmir-<br />
Ta aRsarebiT monologebSi.<br />
97
operis musikaluri dramaturgia ar aris martivi da er-<br />
TmniSvnelovani movlena. mis saxes gansazRvravs lirikuli,<br />
epikuri da dramatuli sferoebis, agreTve, sxva Janruli<br />
sawyisebis urTierTmimarTeba.<br />
,,iyo mervesa welsas” dramaturgiis Taviseburebas isic<br />
Seadgens, rom masSi epikuri, lirikuli da dramatuli Janruli<br />
sferoebis originaluri sinTezia mocemuli. Cveni azriT,<br />
am sinTezSi mJRavndeba samyaros xedvis polifoniuroba, rac<br />
sazogadod, erovnuli mxatvruli azrovnebis Taviseburebas<br />
Seadgens da mkafiod iCens Tavs r. sturuas reJisuraSic. aRniSnuli<br />
Janruli sinTezis Sedegad operaSi musikaluri ganviTareba<br />
SeiZleba ,,dramaturgiuli sferoebis” (bobrovskis<br />
termini) urTierTmimarTebad warmovidginoT. operaSi Sesabamisad<br />
gamoiyofa sami dramaturgiuli sfero — lirikuli,<br />
epikuri da dramatuli, romelTagan TiToeuli realizebulia<br />
garkveul Tematur-gamomsaxvelobiT kompleqsSi. amdenad,<br />
operis dramaturgiaSi gansakuTrebulia Temis, rogorc<br />
,,mikro-samyaros” roli. ramdenadac aRniSnul sferoTagan<br />
mxolod lirikuli da epikuri aris warmodgenili dasrulebuli,<br />
struqturulad Camoyalibebuli gamomsaxvelobiTi<br />
kompleqsiT, operis dramaturgiis sayrdenad swored maTi<br />
urTierTmimarTeba CavTvaleT. miT umetes, rom swored am<br />
urTierTmimarTebaSi ikiTxeba operis idea — miwieri da suliero<br />
sawyisebis dapirispireba.<br />
amrigad, operis amosavali lirikuli da epikuri Temebis<br />
Camoyalibebis procesia, ris gamoc ,,iyo mervesa welsas”<br />
dramaturgia warmogvidgeba, rogorc ori Semxvedri principis<br />
erTdrouli moqmedebis Sedegi. erT SemTxvevaSi, mocemulia<br />
struqturulad dasrulebuli Tema-idea (epikuri) da<br />
igi axali Tematuri saxeebis Seqmnis impulsi xdeba, moere<br />
SemTxvevaSi ki — Tema-idea (lirikuli) mTeli operis manZilze<br />
yalibdeba. aqedan gamomdinare, opera, rogorc mxatvruli<br />
mTeli, SeiZleba ganvixiloT rogorc makro-samyaros (epikuri<br />
da lirikuli sferoebis urTierTmimarTeba) da mikrosamyaros<br />
(erTi Tema-ideis, lirikulis Camoyalibeba) dialeqtikuri<br />
urTierTmimarTebis procesi. es procesi musikalur-dramaturgiuli<br />
ganviTarebis Sinagan dinamikas uzrunvelyofs,<br />
WvretiTi, meditaciuri, fsalmodirebuli epizo-<br />
98
debis siWarbisa da musikis garegnuli faqturuli erTgvarovnebis<br />
miuxedavad.<br />
,,iyo mervesa welsam” kompozitoris musikaluri azrovnebis<br />
mravli Tavisebureba gamokveTa. am kuTxiT sainteresoa<br />
laitsistemis roli operis dramaturgiaSi. operaSi warmodgenili<br />
laitTemis, laittembris, laittonalobis da laittembris<br />
qvesistemebi emyareba iseT mxatvrul xerxebs, rodesac<br />
laitgamomsaxvelobis kompleqsidan calkeuli elementis<br />
gamoCenac ki konkretul asociacias iwvevs.<br />
aseve originaluria kvernaZis saorkestro partitura.<br />
kompozitori ZiriTadad iyenebs orkestris minimalur Semadgenlibas.<br />
gansakuTrebul dramaturgiul mniSvnelobas<br />
iZens simebiani da xis Casaberi sakravebis originaluri Sexamebis.<br />
am ukanasknelTa solirebis epizodebi aRbeWdilia natifi<br />
impresionistuli saorkestro azrovnebis TaviseburebebiT.<br />
amasTan, fsiqologiurad daZabul, dramatul epizodebSi<br />
b. kvernaZis orkestris saves JReradoba SesaniSnavad<br />
gadmogvcems gmirTa vnebaTaRelvis simZafresac.<br />
,,iyo mervesa welsas” Tavisebureba saxeebis mravalplanian<br />
gaazrebaSic gamovlinda. gmirTa saxeebis daxasiaTebis<br />
erT-erTi amosavalia operis dramaturgiis principi ,,Teatri<br />
TeatrSi”. es gulisxmobs gmirTa daxasiaTebas iseTi<br />
Txrobis procesSi, roca gamoricxulia gmiris mimarT<br />
mTxrobelis damokidebulebis gamomJRavneba, Tanagancda.<br />
daxasiaTebis es tipi aaxlovebs operis dramaturgias epikuri<br />
Teatris arsobriv TaviseburebasTan — ,,gaucxoebis me-<br />
TodTan”.<br />
kvernaZis operas iseTi momentebis arsebobac gansaz-<br />
Rvravs, romlebic erTnairad damaxasiaTebelia Zveli da Tanamedrove<br />
musikaluri azrovnebisaTvis. operaSi mTavar<br />
gmirTa fsiqologiuri samyaro dasrulebuli solo nomrebi-<br />
Tac aris gaxsnili, romlebSic mJRavndeba sulier da miwier<br />
sawyisTa urTierTobis dialeqtika.<br />
rogorc avRniSneT, operaSi sWarbobs deklamaciur-re-<br />
Citatiuli sawyisi, gamoyenebulia vokalur-musikaluri masalis<br />
mowodebis iseTi principi, romelic fsalmodirebidan<br />
iRebs saTaves.<br />
99
operis musikaluri dramaturgiis arsebiTi Taviseburebaa<br />
ganviTarebis erTgvarad Senelebuli tempi drois xangrZliv<br />
distanciaze. avtori cdilobs, rac SeiZleba naklebad<br />
gafantos msmenelis yuradReba da koncentrireba moaxdinos<br />
ideaze. aqedan gamomgdinare, operaSi sWarbobs meditaciuri,<br />
WvretiTi xasiaTis epizodebi. es ganpirobebulia<br />
kompozitoris mTavari amosavali mxatvrul-esTetikuri<br />
principiT, romelic Zvel qristianul esTetikas SeiZleba<br />
davukavSiroT, saidanac, Tavis mxriv, sazrdoobs Tanamedrove<br />
musikalur-esTetikuri azri.<br />
operis musikaluri masalis Seswavla warmoaCens musikalur<br />
masalaze muSaobis garkveul princips, romelSic gamoixateba<br />
mokle intonaciuri saqcevebis ufro did nagebobad<br />
gamTlianeba. arsebiTad, mTeli rigi dasrulebuli epizodebi<br />
warmoadgenen erTI da igive Tematur-intonaciuri<br />
kompleqsebis sxvadasxvagvar kombinaciaTa erTianobas. es<br />
principi mogvagonebs uZveles sakompozitoro teqnikaSi modusebis<br />
principiT intonirebis xerxs.<br />
operas XX saukunis musikis tendenciasTan akavSirebs<br />
motivuri ganviTarebis gansakuTrebuli roli mTliani kompoziciis<br />
SeqmnaSi. metro-ritmis xSiri cvla sxvadasxva xasiaTis<br />
scenebsa Tu epizodebSi zogadad damaxasiaTebelia XX<br />
saukunis melodiisTvis.<br />
operaSi gamoyenebuli kadrebis monacvleobis principi,<br />
e.w. ,,dafenis” xerxi (,,trapezis scenaSi”), Txrobis reminiscenciuli<br />
meTodi, asociacias iwvevs Tanamedrove kinodramaturgiis<br />
principebTan, rac aqtiurad Semovida XX saukunis<br />
saopero xelovnebaSi.<br />
yvela is tendencia, romelic b. kvernaZis ,,iyo mervesa<br />
welsa” gamovlinda da daukavSirda Tanamedrove Tu axleburad<br />
gaazrebul Zveleburi musikis saazrovno procesebs,<br />
kompozitoris individualuri stilis prizmaSia gardatexili<br />
da mowmobs, rom b. kvernaZis musikaluri stili iTvaliswinebs<br />
erovnuli musikaluri stilis tradiciebsac. es Seexeba,<br />
rogorc mxatvruli saxis gaazrebis zogierT Taviseburebas,<br />
ise musikaluri enis calkeul konkretul elementebsac.<br />
magaliTad, gmirTa saxeebis yvelaze zogadi aspeqti, swored<br />
erovnul saopero tradiciidan iRebs saTaves. es pirvel rig-<br />
100
Si, amaRlebuli sawyisis da misi realuri gamomsaxvelobis<br />
interpretaciaSi iCens Tavs.<br />
biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa” axali sityvaa qar-<br />
Tul saopero xelovnebaSi. rogorc scenuri ganxorcilebis,<br />
ise musikaluri dramaturgiis TvalsazrisiT, igi erovnuli<br />
operis manmade uCveulo hibriduli nawarmoebia, romelmac<br />
qarTuli operis sinamdvileSi gansakuTrebuli simwvaviT wamoWra<br />
musikisa da dramis urTierTmimarTebis problema da<br />
qarTul sinamdvileSi saopero xelovnebis axali xedva daamkvidra.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. axmeteli m., ,,Teatris absoluturoba da avtonomiuroba<br />
unda vaRiaroT’’, J. ,,sabWoTa xelovneba” 1985, #4<br />
2. managaZe x., biZina kvernaZis opera ,,iyo mervesa welsa”. sadiplomo<br />
naSromi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria,<br />
Tbilisi, 1990<br />
3. WilaZe T., iakob curtavelis ,,SuSanikis wameba”. ciskari,<br />
1977., #5<br />
4. janaSia n., ,,SuSanikis wameba”, istoriul-wyaroTmcodneobiTi<br />
gamokvleva. Tb., 1980<br />
5. janeliZe d., qarTuli Teatris istoria. wigni I xalxuri<br />
sawyisebi. Tb., 1983<br />
Khatuna Managadaze<br />
,,There was in the Eighth Year” by Bidzina<br />
Kvernadze — Musical-Dramatic Peculiarities<br />
Summary<br />
“There was in the Eighth Year” by Bidzina Kvernadze is the new<br />
word in Georgian opera art. Due to the stage incarnation and from the<br />
musical-dramatic viewpoint this is a hybrid work which was unusual in<br />
national opera art before. With special sharpness of interrelations<br />
between music and drama it brought the new view of opera art in<br />
Georgian reality.<br />
101
102<br />
murman maxaraZe<br />
sasimRero xmis registrebi da bgeris moxurva<br />
(r. iusonis wignis ,,sasimRero xmis” mixedviT)<br />
vokaluri pedagogikisa da sasimRero xelovnebis praqtikaSi<br />
erT-erTi mniSvnelovani adgili uWiravs momRerlis<br />
xmis registrebsa da mis moxurvas.<br />
adrec da axlac vxvdebiT sasimRero xmis registrebis<br />
sxvadasxva dasaxelebebs: dabali, maRali, Sua, saSualo, mediumi,<br />
mkerdis registri, Tavis registri da sxva. am bolo<br />
dros sxva dasaxelebebic gamoCdnen, kerZod raul iusonis<br />
wignebSi.<br />
r. iusoni, Tavisi bgeraTwarmoqmnis neiroqronaqsiuli<br />
Teoriis safuZvelze aRmoaCens da asaxelebs adamianis sasim-<br />
Rero xmis 4 registrs: I, <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I da IV. is ganmartavs, rom registrebis<br />
cvalebadoba damokidebulia aqsonebSi nerviul impulsTa<br />
gamtarobis fazobriv cvalebadobaze.<br />
xmis I registridan meoreSi gadasvlisas r. iusoni aRmoaCens,<br />
rom I registris maRali ukiduresi zRvrebis Semdeg mamoZravebeli<br />
impulsebi ver vrceldebian yvela aqsonebSi er-<br />
Ti da igive fazaSi, amitom Sebrunebuli nervis aqsonebi iyofian<br />
or jgufad da rigrigobiT atareben impulsebs. samagierod,<br />
fazaTa Soris sxvaoba toli xdeba naxevarperiodisa,<br />
aseve naxevrdeba nerviul impulsTa amplitudac. impulsTa<br />
aseTnair gatarebas r. iusonma orfaziani gamtaroba uwoda.<br />
am orfazianobaSi Cndeba xmis <strong>II</strong> registri anu falceti. qal-<br />
Ta xmebSi <strong>II</strong> registrs igi Tavis registrs uwodebs. maSasadame,<br />
mamakacTa xmebSi I registri mkerdis registria da <strong>II</strong> registri<br />
falceti, qarTulad — krini.<br />
qalTa xmebSi I registri mkerdis xmaa, <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I da IV — Tavis<br />
registrebi, sasimRero.<br />
r. iusonis aRmoCeniT, Sebrunebuli nervis qronaqsiis<br />
sidideze damokidebulebiT icvlebian I registris zeda ukiduresi<br />
samRerebi Semdegnairad:<br />
bani — fis 1 (I oqtavis ,,fa diezi” ) 360 hc. (qronaqsia 0,14<br />
ml.w.)
artioni — h 1 (I oqtavis ,,si” ) 480 hc. (qronaqsia 0,105<br />
ml.w.)<br />
tenori — es 2 (<strong>II</strong> oqtavis ,,mi bemoli” ) 620 hc. (qronaqsia<br />
0,08 ml.w.)<br />
qalTa xmebSi iusons warmodgenili aqvs <strong>II</strong> registris<br />
ukiduresi zRvrebi Sesabamisad, oqtaviT maRla gaormagebuli<br />
rxevaTa ricxvis sixSiriT.<br />
ratomaa cxrilSi naCvenebi mamakacTa xmis I registris<br />
ukiduresi da qalTa xmis <strong>II</strong> registris ukiduresi sazRvrebi?<br />
es imitom, rom mamakacTa praqtikuli sasimRero diapazoni I<br />
registrSi Tavsdeba, xolo qalTa xmis sasimRero diapazoni I<br />
da <strong>II</strong> registrebTan erTad.<br />
klasikuri momRerlebis praqtikaSi r. iusoni qalebSi Idan<br />
<strong>II</strong> registrSi gadasvlis zRvrad uCvenebs I oqtavis ,,mi”-s<br />
— e 1 -s, da Tan dasZens: `Tu ar CavTvliT iSviaT gamonaklisebs~.<br />
am gamonaklisebSi Cven unda vigulisxmoT saestrado,<br />
xalxuri da zogierTi xalxis nacionaluri momRerlebi (induri<br />
nacionaluri).<br />
Cveni azriT, am tipis momReral qalTa xmis I registri<br />
SeiZleba gagrZeldes e 1 (I oqtavis ,,mi” ), f 1 (I oqtavis ,,fa” ),<br />
fis 1 (I oqtavis ,,fa diezi” )-mde.<br />
`pirveli, anu mkerdis registris zeda ukiduresi zRvari<br />
ganpirobebulia refraqtuli periodis arsebobiT da gadasvla<br />
am zRvris iqiT xorcieldeba orfaziani gamtarobis<br />
saSualebiT~ — aRniSnavs iusoni.<br />
r. iusoni ganmartavs, rom refraqtuli periodi aris<br />
drois umciresi monakveTi, rodesac qsovili kargavs unars<br />
ganagrZos aRgznebadi impulsebis gatareba, anu dro aRgznebadobis<br />
unaris aRdgenisaTvis, e.w. kunTis gaSeSeba `tetanusis~<br />
mdgomareobaSi.<br />
r. iusonis wignSi `sasimRero xma~ mocemulia sqema, sadac<br />
Cans Sebrunebuli nervis gamtarianobis 4 tipi: erTfaziani,<br />
orfaziani, samfaziani da oTxfaziani gamtaroba, rasac<br />
mohyveba Sesabamisad impulsTa amplitudis Semcireba. fazebis<br />
cvalebadobis Sesabamisad icvleba eleqtro stimulebis<br />
sixSire: I faza — 200 hc. <strong>II</strong> faza — 800 hc. <strong>II</strong>I faza — 1200 hc. IV<br />
faza — 1600 hc. am cxrilsve Seesabameba iusonis mier mocemuli<br />
xmis registrebi. aqedan gamomdinare, <strong>II</strong>I da <strong>II</strong> registrebis<br />
103
momRerlebi iSviaTobaa. iusoni asaxelebs ramodenime momReral<br />
qals: mado robeni, Joze darlia, aniel frie, erna baki,<br />
ima sumaki.<br />
r. iusoni aRniSnavs, rom <strong>II</strong>I registri daaxloebiT kvintiT<br />
maRlaa momRerali xmis <strong>II</strong> registrTan SedarebiT. winaT<br />
am registrs eZaxdnen `mcires” an `flaJoleturs”. yvelaze<br />
did gamonakliss simReris istoriaSi warmoadgens mado robenis<br />
ukiduresi maRali noti me-4 oqtavis `re” (d 4 ) 2300 hc.<br />
oTxive registris zeda ukiduresi sazRvrebi aRiniSneba<br />
Semdegi notebiT: I cis 2 , <strong>II</strong> d 3 , <strong>II</strong>I b 3 , IV d 4. <strong>II</strong>I da IV registrebi<br />
aramyaria da adreve ekargebaT momRerlebs.<br />
XX saukunis sasimRero praqtikaSi ZiriTadad gamoiyeneba<br />
mamakacebis I anu mkerdis da qalebis I da <strong>II</strong> registrebi,<br />
qalebSi, upiratesad <strong>II</strong> registri, — gamonaklisia kontra-alto.<br />
Tanamedrove simReris praqtikaSi mamakacis <strong>II</strong> registri<br />
anu falceti, qarTulad — krini, gamoiyeneba damoukidebeli<br />
saxiT. Zvel qarTul sagaloblebSi: I — krini, <strong>II</strong> — zili, <strong>II</strong>I — bani,<br />
IV — dvrini.<br />
krins ufro vxvdebiT mkerdis xmasTan erTad — qarTuli<br />
xalxuri simReris gurul kiloSi krimanWulis saxiT.<br />
orive maTganis struqtura erTnairia, urTierTwyoba ki<br />
sxvadasxva.<br />
krimanWulSi jer krinia, mere mkerdis xma, tirolurSi<br />
ki, piriqiT — jer mkerdis xma, mere krini. miuxedavad erTnairi<br />
Semadgenlobisa, maTi xasiaTi da gamomxatveloba sruliad<br />
gansxvavebulia. tiroluri gamoiyeneba rogorc simRerebis<br />
lamazi misamReri, krimanWuli ki — mrvalxmiania, polifoniuri<br />
simReris erT-erTi damoukidebeli maRali xmaa.<br />
krins vxvdebiT agreTve zogierTi momRerlis praqtika-<br />
Si `yiyliyos” saxelwodebiT. `yiyliyo” tiroluris wyobisaa:<br />
jer xma, mere krini.<br />
XIX saukuneSi SemorCenili iyo mamakacTa xmebSi <strong>II</strong> registris<br />
anu falcetis gamoyeneba xmis diapazonis Semdgomi gagrZelebisaTvis.<br />
gamoCenili jovani rubini (italia) da adolf<br />
nuri (safrangeTi) xmidan falcetSi gadasvlis didostatebi<br />
iyvnen (XIX s-is I naxevari).<br />
104
amave saukunis dasawyisSi operebis Seqmnam moiTxova,<br />
rom Semqniliyo xmis diapazoni mkerdis registrSi, radgan<br />
falcetiT aRebuli ma Rali noti ver qmnida, ver gamoxatavda<br />
dramatizebul simReraSi kulminacias. mkerdis registris<br />
Semdgomi gazrda moxda e.w. bgeris moxurvis gziT. es<br />
ukanaskneli ki gamoiwvia simReris dros Sinagani gancdisa da<br />
aRgznebadobis gazrdam.<br />
xmis moxurvis teqnikis pirvel avtorad iTvleba frangi<br />
tenori Jilber diupre, radgan man pirvelma gaitana italiis<br />
farglebs gareT da gaacno safrangeTis sazogadoebas.<br />
am teqnikas ki igi dauflebia neapolSi tenor noZarisTan (i.<br />
aTanelovi, 1976: 150).<br />
bgeris moxurvis teqnika XIX saukunis momRerlebisa da<br />
pedagogebis aqtualuri problema gaxda, jakomo laurivolpis<br />
azriT. Cveni musikaluri saswavleblebis farglebSi<br />
sasimRero xmis moxurvis teqnika dResac problemaa, amitom<br />
sasurvelia vixelmZRvaneloT i. aTanelovis wigniT `daviT<br />
andRulaZe~.<br />
r. iusoni aRniSnavs, rom mamakacTa xmebSi bgeris moxurva<br />
xdeba I registrSi da mas `gadasvlas~ uwodebs. mag: roca<br />
baritoni mReris aRmaval gamas xmovan a-ze da cdilobs mas<br />
SeunarCunos Ria xasiaTi, — es advilad gamoudis g 1 (I oqtavis<br />
,,sol”) -dan c 1 (I oqtavis ,,do”) -mde. cis 1 (I oqtavis ,,do diezi”)<br />
-ze bgera iwyebs gaTeTrebas, es TandaTan matulobs d 1 (I<br />
oqtavis ,,re”) -ze da es 1 (I oqtavis ,,mi bemoli”) -ze, bgera<br />
mkveTri da myvirala xdeba, momRerali grZnobs siZneles.<br />
imisaTvis, rom gadalaxos es siZnele, igi iwyebs bgeris moxurvas<br />
anu `gadasvlas~, ris Semdegac siZnelisa da winaRmdegobis<br />
gareSe gaagrZelebs gamas pirveli registris ukidures<br />
amaRlebamde, gaizrdeba I registris diapazoni.<br />
xdeba, agreTve, daxuruli xmovnebis moxurva, magram<br />
daaxloebiT kvintiT dabla, vidre Ria xmovnebisa. es naadrevi<br />
moxurva unarCunebs maT TavianT fonetikur Tvisebebs.<br />
gadasvlis win Riad xmovnebisas xdeba xorxis sfinqteris<br />
Zlieri Seviwroeba, moWera, moxurvis Semdeg ki misi mniSvnelovani<br />
moSveba, daiWimeba da dagrZeldeba saxmo iogebi,<br />
ramdenadme gaizrdeba rxevis amplituda, amaRldeba saxmo<br />
iogebis aRgznebadoba. moxurvis Semdeg xorxi daiwevs dabla,<br />
105
enis ukana nawili waiwevs win, sasis farda mniSvnelovnad<br />
iwevs maRla, amasTan dakavSirebiT mniSvnelovnad gaizrdeba<br />
xorxis are yvela mimarTulebiT, SeimCneva fariseburi xrtilis<br />
daxra qveviT da win, agreTve, parkuWTa nasvretebis Semcireba.<br />
saxmo xvrelis horizontaluri sibrtye daixreba<br />
qveviT da win 15-450-iT. moxurvis Semdeg saxmo iogebi naklebad<br />
daZabulni arian da odnav Sordebian erTmaneTs, izrdeba<br />
haeris xarjva, rac moiTxovs momRerlisagan iogebqveSa wnevis<br />
gazrdas, rasac unda mohyves sasunTqi muskulaturis aqtivobis<br />
gaZliereba. moxurvis dros impedansi (bgeriTi winaaRmdegoba)<br />
mniSvnelovnad izrdeba xorxis areSi.<br />
moxurvis Semdeg momRerali xmas SeigrZnobs, `niRabSi~<br />
sunTqva xdeba ufro dayrdnobili da igrZnoba kunTebis da-<br />
Wimva muclis areSi (d. andRulaZe). sagulisxmoa, rom moxurviT<br />
gamowveuli cvlilebebi Secvlian bgeriTi talRis formas<br />
da amitomac moxuruli bgera tembralurad gansxvavdeba<br />
Ria bgerisagan (akustikaSi cnobilia, rom tembrTa sxvaoba,<br />
bgeriTi talRebis formaTa sxvaobiTaa gamowveuli). Ria<br />
xmovnebiT simReris dros qalebic xvdebian siZneleebs da<br />
isinic gamodian mdgomareobidan moxurvis gziT.<br />
qvevidan aRmasvlisas qalebze SeimCneva tembris mkveTri<br />
Secvla. es, ukve registris Secvlas niSnavs da ara `gadasvlas~<br />
anu moxurvas. moxurva xdeba qalTa xmebis orive registrSi,<br />
magram tembris Seucvlelad.<br />
106<br />
registruli cvlilebebisa da xmis moxurvis<br />
(`pasaJi~ `gadasvla~) Sedareba<br />
zemoT Cven gvqonda Ria da moxuruli bgerebis SedarebiTi<br />
ganxilva erTdaimave registrSi. axla ki ganvixiloT<br />
gansxvaveba registrsa da moxurvas Soris.<br />
r. iusoni aRniSnavs 5 ZiriTad gansxvavebas registrul<br />
cvlilebasa da moxurvas Soris (ix. misi `fonaciis fiziologia”).<br />
gansxvaveba 1. @rodesac momRerali ganavrcobs Tavis<br />
xmas zeda zRvaris mimarTulebiT da unda miaRwios kidev ufro<br />
maRal bgerebs, registris Secvla aucilebelia.
sapirispirod amisa,^Tu momRerali aRmaval gamas mReris<br />
Ria xmovanze, mas Sexvdeba dabrkoleba gadasvlasTan (pasaJTan),<br />
SeuZlia ganagrZos aRmasvla registris Seucvlelad<br />
Ria xmovnis SecvliT daxurul xmovanze.<br />
gansxvaveba 2. I registris umaRlesi zRvaris miRwvis<br />
Semdeg cvla xdeba saSualod 400-600 hc-is farglebSi. sapirispirod<br />
amisa, aRmavali gamis Ria xmovaniT gadasvlis siZnele<br />
Tavs iCens 280-360 hc-is farglebSi, e.i. I svetis dabla,<br />
vidre I registris zRvari iangariSeba.<br />
gansxvaveba 3. registris Secvla aris aucilebloba,<br />
romelic Tanabrad Seexeba yvela xmovans da Tanac erTdaimave<br />
simaRleze yvelasaTvis. xmis moxurvis aucilebloba ki<br />
exeba mxolod Ria xmovnebSi.<br />
gansxvaveba 4. es gansxvaveba Cans rentgenSi da tomogramaSi.<br />
rodesac xdeba I-dan <strong>II</strong> registrSi gadasvla, xorxi maRla<br />
iwevs, rogorc kacebSi, ise qalebSi da saxmo iogebis kideebi<br />
wvrildebian (mamakacebTan), maSin roca moxurvis dros xorxi<br />
dabla daiwevs da saxmo iogebi Tavis sisqes ar icvlian.<br />
gansxvaveba 5. vokalur-korporuli (sxeulebrivi) sqema<br />
momRerlisa erTi registridan meoreSi gadasvlisas ganicdis<br />
ucabed cvlilebas imis gamo, rom sxeulebrivi SegrZnebebi<br />
Tavis qalis doneze Zlierdeba (`SegrZnebebis cefalizacia”,<br />
cefalon — Tavis qala — laT.), xolo xorxis doneze<br />
momRerali ganicdis saTanado SegrZnebebis dasustebas. sapirispirod<br />
amisa, bgeris moxurvis Sesrulebis dros mom-<br />
Rerlis vokalur-sxeulebrivi sqema ganicdis cvlilebas Sesustebis<br />
mimarTulebiT Tavis qalis SegrZnebaTa areSi da<br />
SegrZnebaTa momatebas mkerdisa da muclis Rrus SegrZneba-<br />
Ta areSi. ramdenadac metad SeigrZnobs xorxis doneze kun-<br />
Turi muSaobis momatebul SegrZnebas momRerali, miT ufro<br />
ar aurevs erTmaneTSi registrebisa da moxurvis problemas.<br />
r. iusonis wignebSi:@`momRerlis xma” da `fonaciis fiziologia”,<br />
warmodgenilia sasimRero xmis registrebisa da<br />
xmis moxurvis fiziologiuri da akustikuri analizebi da ar<br />
aris raime miTiTeba momRerlebisa da pedagogebisaTvis. minda<br />
moviSvelio daviT andRulaZis praqtikul-Teoriuli<br />
principebi bgeris moxurvis Sesaxeb.<br />
107
eyrdnoboda ra pilkes, muzeholdis, masedatelevis,<br />
iusonis koncefciebs, d. andRulaZe pirvel rigSi miuTiTebda<br />
sunTqvaze dayrdnobiT simRerisa da bgeris moxurvis teqnikis<br />
mWidro kavSirze. momRerali, romelic sunTqvaze dayrdnobiT<br />
ar mReris, ver moaxerxebs gardamavali notebis daxurvas.<br />
d. andRulaZe miuTiTebda, rom gamis aRmavlobis dros<br />
mowafes ufro Zlierad unda SeegrZno muclis presi da Ria<br />
,,a” xorxis auwevlad gamoeyvana ,,o”-sa da ,,u”-s Soris tembrze.<br />
es gadasvla tembralurad uwyvetia da miiRweva centrSi<br />
SegrZnebuli sunTqvis sayrdeniT, romelsac ganapirobebs<br />
bgeris maRali sasimRero formanta. am tembruli TvisebiT<br />
xdeba misi daxuruli variantis gaerTianeba centridan.<br />
amgvarad, aq ucvlelia sunTqvis sayrdeni. cvlileba<br />
SeumCnevelia imis gamo, rom vokaluri bgeris organizacia<br />
xdeba maRali sasimRero formantis fokusSi da ara sametyvelo<br />
xmovnebis tembrul speqtrSi (morozovi, `Тайны<br />
вокальной речи”). d. andRulaZe bgeris daxurvaze muSaobisas<br />
did yuradRebas aqcevda, rom ar eJRera bgeras cxviris sarezonanso<br />
areSi. misi azriT, Tu bgera emisirebulia upiratesad<br />
cxviris areSi, SesaZloa moxdes misi feris daCrdilva,<br />
magram teqnikurad srulyofil daxurvas ver miviRebT. daxurvis<br />
teqnikisa da naTeli tembris dauflebisaTvis d. andRulaZe<br />
avarjiSebda Tavis mowafeebs `i”, `e” da `u” xmovnebze<br />
Rimilis mdgomareobaSi.<br />
d. andRulaZe ambobda, rom maRali formatis maRali<br />
poziciis gamomuSaveba da ganmtkiceba ,,i”, ,,e” da ,,u” bgerebze<br />
varjiSis gziT, xels uwyobs saxis (niRabis) rezonirebas<br />
xmis mTel diapazonze.<br />
108<br />
miqstisa da falcetis SedarebiTi ganxilva<br />
miqstis iusoniseuli fiziologiuri analizi warmoadgens<br />
rbili tembriT piano-ze namRer I registris moxurul<br />
bgeras, sadac moxurva xorcieleba ufro dabla. igive xdeba<br />
qalebSic, mxolod <strong>II</strong> registrSi oqtaviT maRla. is, rom miqsti<br />
mkerdis registris bgeraa, SeiZleba davrwmundeT^misi<br />
TandaTanobiTi gaZlierebiT (iogebqveSa wnevisa da impedan-
sis gazrdiT). igi iqceva Cveulebriv xmad, mxolod saWiroa<br />
TandaTanobiTi gaRebac. miqsti Tavisi tembriTa da susti<br />
JReradobiT falcets Camohgavs, amitom SesaZlebelia er-<br />
TmaneTSi gadasvla^ mxolod sxvadasxva notebze (sagulisxmoa,<br />
rom Zvel sagaloblebSi miqstsac krins eZaxdnen).<br />
mamakacis xmebSi erTi da igive notze falcetidan miqstSi<br />
an piriqiT ^— miqstidan falcetSi gadasvla SeuZlebelia,<br />
aucileblad moxdeba gawyveta gadasvlis dros. aq xom<br />
registruli cvalebadobaa.<br />
aseTive movlenas aqvs adgili zogierT momRerlebSi<br />
`yiyliyos~ saxiT. unda vigulisxmoT, rom `yiyliyo~ uneblie<br />
SemTxvevaSi xdeba miqstisa da moxurvis zeda zonebSi. miqstis<br />
an xmis ar daxurvis an araswori daxurvis gamo xdeba<br />
bgeris forsireba. moWarbebulad Sekruli da daZabuli saxmo<br />
iogebi veRar uZleben aseT mdgomareobas, iogebqveSa wneva<br />
da impendansi ver arian TanafardobaSi, daZabulia TviT<br />
xorxic. am mdgomareobaSi myofi saxmo iogebi eZeben gamosavals,<br />
cdiloben Seisvenon — moSvebiT, erTmaneTisagan daSorebiT.<br />
momentalurad wydeba I registris^anu mkerdis xma,<br />
centraluri nervuli sistemidan brZanebis gaucemlad^da am<br />
momentSi, e.i. iogebis mcire daSorebis Semdeg warmoiqmneba <strong>II</strong><br />
registris bgera^ falceti `yiyliyo”.<br />
axla vnaxoT ra xdeba Sebrunebul nervSi, roca mkerdis<br />
xma ukidures sazRvarTanaa misuli. nerviul impulsTa gamtarianoba<br />
erTfazianobaSi ukiduresad qveiTdeba refraqtoruli<br />
periodis ukmarisobis gamo, rasac iZulebiT moyveba<br />
impulsTa orfaziani gamtaroba da am orfazianobaSi <strong>II</strong> registris<br />
bgera anu falceti. e.i. mamakacis xmaSi daugegmav da<br />
moulodnel registrul cvlas I-dan <strong>II</strong> registrSi mohyveba<br />
falceti `yiyliyo”-s saxiT. yovelive zemoT aRniSnulis safuZvelze<br />
SeiZleba davaskvnaT, rom sasimRero bgeris drouli<br />
da swori moxurva saxmo iogebis damcveli meqanizmia.<br />
warmogidgenT damwyeb da damaxinjebul momRerlebTan<br />
mosawesrigebeli muSaobis erT-erT parqtikul nimuSs:<br />
Tanmimdevroba xmovnebisa, romlebic pirvel rigSi unda<br />
mowesrigdes.<br />
,,i”, ,,e”, ,,a”, ,,u” — am wyobaSi pirvel etapze unda mowesrigdnen<br />
,,i” da ,,u”, an piriqiT — ,,u” da ,,i”. Semdeg ,,i” —^`e” da<br />
109
`u” —^`o”. i-e-a-u-o-a. e.i. Semdeg es swor xazSi miiRebs aseT saxes:<br />
110<br />
1 2 3 2 1<br />
i e a o u<br />
xmovan ,,a”-s unda SevutioT orive mxridan, igi yvelaze<br />
ufro matyuara da macdunebelia.<br />
pirvel etapze, mocemul xmovnebs unda uZRodes Tanxmovnebi<br />
— Rv — e.i. Rvi, Rve, Rva. Semdeg Rvu, Rvo, Rua. an pri,<br />
pre, pra, pro, pru.<br />
mas Semdeg, rac miviRebT damajerebel Sedegs zemoT<br />
aRniSnul TanmimdevrobaSi, xmovanTa mravalgvari monacvleobisaTvis<br />
gTavazobT universalur sqemas:<br />
1 u<br />
2o<br />
i 1<br />
a 3<br />
e 2
gamoyenebuli literatura:<br />
1. aTanelovi i., nodar andRulaZe, Tb., 1976<br />
Murman Makharadze<br />
Register of Singing Voice and Sound Closure<br />
(on the Basis of R. Huson’s Neuron Chronacsal Theory)<br />
Summary<br />
The article deals with the register of bosom and head. Men’s and<br />
women’s speaking voice is the first register i.e. bosom register and the<br />
second is the head register - in men falsetto and in women soprano.<br />
Here we mention where we meet registers alone and in a mixed way in<br />
the singing practice. “Krimanchuli” and “Tiroluri” are discussed and at<br />
the same time “Kikliko” as one structure but with a different<br />
arrangement.<br />
111
112<br />
xaTuna niniZe<br />
interpretaciis problemebi franc Subertis<br />
Semoqmedebis magaliTze<br />
(introduqcia da variaciebi<br />
fleitisa da fortepianosaTvis Txz.160)<br />
xelovnebis nebismieri nimuSi Seicavs Tavis TavSi iseT<br />
elementebs, romlis meSveobiTac SeiZleba SevityoT nawarmoebis<br />
avtoris sulis siRrmiseuli procesebis Sesaxeb. es<br />
ar aris originaluri azri, amis Sesaxeb yvela musikosi saubrobs.<br />
asea am SemTxvevaSic. Cvens winaSea avstrieli romantikosi<br />
kompozitoris franc Subertis introduqcia da variaciebi<br />
fleitisa da fortepianosaTvis, saxelwodebiT ,,gamxmari<br />
yvavilebi’’. Ee.i am nawarmoebis saSualebiT Cven unda<br />
SevZloT kompozitoris ,,sulis siRrmiseuli procesebis’’<br />
Secnoba.<br />
Cveni azriT, Semoqmedebis xatis srulad danaxvaSi misi<br />
cxovrebis yvela detalis codna gvexmareba, rogorc teqnikuri<br />
problemebis, aseve nawarmoebis Sinaarsis gagebis gadaWraSi.<br />
nawarmoebis Sinaarsis gadmocemas uzrunvelyofs<br />
iseTi saSemsruleblo Cvevebis floba, rogoricaa Txzulebis<br />
swori intonireba, formis etapoprivi da Tvisobrivi ganviTareba,<br />
mravalferovani akustikuri saSualebebis gamovlena,<br />
harmoniuli individualobis xazgasma, melodiis saSualebiT<br />
nawarmoebis dedaazris mniSvnelovani formulis<br />
amoxsna, instrumentis SesaZleblobis farglebSi saukeTeso<br />
ostatobis realizeba, sakompozicio teqnikis gaazrebiT<br />
kompozitoris individualobis, mniSvnelovani Strixebis<br />
warmoCena, rac saboloo jamSi saintereso interpretaciis<br />
garants warmoadgens SemsruleblisaTvis.<br />
,,saSemsruleblo xelovnebas gaaCnia ori ganStoeba.<br />
Semsrulebeli an kompozitoris Tanaavtoria, an kidev aris<br />
sanoto damwerlobis, reproduqciis meqanikuri mwarmoebeli<br />
arsebuli teqnikis farglebSi. gamoiyofa Semsrulebel-<br />
Ta ori tipi: erTni, romlebsac esmiT da grZnoben musikas Si-
nagani smeniT, intonireben mas Sinaganad Sesrulebamde anu<br />
winaswar; sxvebi swavloben nawarmoebebs TvalebiT, aanalizeben<br />
mis konstruqcias da esmiT mxolod maSin, rodesac is<br />
JRers xmebSi an instrumentebze. pirvelebma ician ras gaigoneben<br />
winaswar, meoreni yovelTvis marCieloben’’<br />
(Малинковская 1990:153).<br />
musikaluri gancda Tavisi arsiT emociuri gancdaa,<br />
magram mxolod emociuri gziT SeuZlebelia gavigoT musikis<br />
Sinaarsi. musikis intonaciuri Sinaarsis aRqmaSi mTavar<br />
rols emociurTan erTad asrulebs inteleqtualuri mxare.<br />
musikis mosmena niSnavs gaazrebas da gancdas, magram aqve<br />
aucilebelia CavrToT saxeobriv-asocirebulobis faqtori.<br />
asafievisMmravali msjeloba mowmobs imaze, rom cnobili<br />
triptiqi: xati-grZnoba-azri — aris erTi mTliani da Sinagani<br />
intonaciurobis Sinaarsobrivi kompleqsebis ganuyofeli<br />
nawili.<br />
Tanamedrove fsiqologiis Tanaxmad, yvelanairi Semecnebis<br />
procesi xorcieldeba ara mxolod modelis agebulebis<br />
Sinagani gegmiT, aramed warmosaxviT da azrovnebiT; sa-<br />
Semsruleblo intonirebis procesSi mTavari mniSvnelobisaa<br />
praqtikuli ,,morgebiTi’’ moqmedebebi. aseTi gamWoli Tviseba<br />
pirdapir kavSirSia Sinagani struqturis aTvisebasTan.<br />
bgeriT-saxeobriv formirebaSi monawileobas iRebs ara mxolod<br />
azrobrivi warmosaxviTi JReradobebi, aramed mravalricxovani<br />
impulsebi, wamosuli motorikis sferodan — Sinagani<br />
kunTovani SegrZnebebi, sivrcobrivi kordinaciebi da<br />
a.S. (Малинковская 1990:137).<br />
rogorc gviCvena Tavis gamokvlevaSi o. f. Sulpiakovma,<br />
azri da moqmedeba mxatvruli saxis Camoyalibebis procesis<br />
ganuwyveteli monawileebi arian. maTi dialeqtikuri erTianoba<br />
damyarebulia Zalian rTul urTierTmimarTebaze, radgan<br />
ara mxolod teqnikaa damokidebuli mxatvrul saxis Canafiqrze,<br />
aramed TviTon Canafiqri xorcieldeba mniSvnelovanwilad<br />
teqnikis zegavleniT<br />
113<br />
( Малинковская 1990:182).<br />
cnobilia, rom Subertis Semoqmedebis amosavali aris<br />
simRera da simRerasTan erTad poeziac. 1822 wlis 3 ivliss<br />
kompozitori wers ucnaur qmnilebas, zRapar-legendas ,,Cemi<br />
sizmari’’. MCven vTliT, rom es mcire zomis Canaxati Tavisi
mistikuri SeferilobiT srulyofilad asaxavs Subertis SemoqmedebiT<br />
mrwamss. sxvaTaSoris, misi biografiidan cnobilia<br />
isic, rom Subertis megobrebi mistikiT gatacebas ukrZalavdnen.<br />
ai, ras gviambobs Suberti Tavis literaturul Canaxat-<br />
Si ,,sizmari’’: ,,me bevri da-Zma myavda. Cven keTili mama da deda<br />
gvzrdida. Myvela Rrma siyvaruliT miyvarda. erTxel mamam<br />
mdidar wveulebaze wagviyvana. Cemi Zmebi zeimze Zalzed xalisobdnen,<br />
me ki moviwyine. mama momiaxlovda da mibrZana damegemovnebina<br />
SesaniSnavi kerZebi. Cemma uarma mama gaabraza<br />
da saxlidan gamaZeva. miuxedavad imisa, rom mama eWvis TvaliT<br />
miyurebda, Zalian miyvarda, magram mainc gavecale da<br />
gavemgzavre Soreul qveyanaSi. didi xnis ganmavlobaSi vitanjebodi,<br />
male dedis gardacvaleba Sevityve da masTan gamosamSvidobeblad<br />
davbrundi. tkivilma mamas guli moulbo da<br />
mapatia. dedis gaqvavebuli saxis danaxvaze cremlebi wamskda,<br />
Soreuli, keTili dro warmomidga Tvalwin, iseTi, rogoric<br />
mZinarem vicodi da rogorc deda meubneboda, momavalSic<br />
aseT droSi vicxovrebdi.<br />
sinanuliT gavacileT misi cxedari da kubo saufloSi<br />
CauSviT. amis Semdeg Sin davrCi. erTxel mamam gamiyvana mis<br />
sayvarel baRSi da mkiTxa, momwonda Tu ara es, CemTvis autaneli<br />
baRi. mamam mrisxanebiT gamimeora SekiTxva, razec kankaliT<br />
vupasuxe ,,ara’’. man sila gamawna da meored davtove sayvareli<br />
adamianebi, romelTac Cemi ar esmodaT. me kvlav gaviqeci.<br />
mogzaurobisas sul vmRerodi. roca simRera siyvarulze<br />
iyo, mwuxarebas mgvrida, roca mwuxarebaze vmRerodi —<br />
siyvaruls. ase, siyvaruli da mwuxareba RrRnida Cems suls<br />
iqamde, vidre RvTaebrivi qalwulis Sesaxeb Sevityobdi. misi<br />
saflavis Tavze moniSnul RvTaebriv wreSi axalgazrdebi da<br />
xandazmulebi mudmiv netarebaSi imyofebodnen, Cumad saubrobdnen,<br />
qalwuli rom ar gamoeRviZebinaT. Mmec momicva maT-<br />
Tan erTad yofnis survilma. xalxi ambobda, rom mxolod saswauls<br />
SeeZlo Cemi am wreSi Seyvana.Mme neli nabijebiT vuaxlovdebodi<br />
sauflos, Cemi mzera mimarTuli iyo Sors, Semosili<br />
mtkice rwmeniT. gaRviZebamde wreSi aRmovCndi, mis siRrmeSi<br />
yvelaferi SesaniSnavad ismoda da wamierad vigrZeni<br />
114
maradiuli netareba. me davinaxe mosiyvarule Semwynarebeli<br />
mamaCemi, romelic tiriliT Semomexvia...’’ ase mTavrdeba Subertis<br />
,,sizmari’’ (Голдшмит 1962:248-249). rogorc Cans, ojaxidan<br />
wamosul kompozitors awuxebda codvili Svilis dabrunebis<br />
problema, rac misi Semoqmedebis mudmiv Temad iqca.<br />
Tavis drozeEes novela Subertis Zmam ferdinandma Sumanis<br />
TxovniT gamoaqveyna. ,,sizmari’’ Subertis Semoqmedebi-<br />
Ti moRvaweobis erTi mtkivneuli fragmentia.<br />
aqve ikveTeba misi konfliqturi damokidebuleba mamas-<br />
Tan, romelsac mTeli cxovreba gaurboda da amave dros misken<br />
iswrafvoda. mamasTan dabruneba, novalisis sityvebiT,<br />
ERvTiT nasurvebi gzaa Sinisaken. amitom ucnaurad ar unda<br />
mogveCvenos am TxzulebaSi maJor-minoruli tonalobebis<br />
ucabed mikrososkopul manZilebSi maTi monacvleobebi.<br />
SubertTan realoba warmodgenilia rogorc winamZRvari<br />
da misgan iqmneba iluzoruli suraTi. uZluri saimisod,<br />
rom daimorCilos realuri cxovreba, romantikosi Tavs Svelis<br />
sizmarTa saufloSi, mxatvruli fantaziis sferoSi gaqceviT;<br />
is emoneba am kerps, romelic man TviTonve gamougona<br />
sakuTar Tavs da amgvari gziT iyuCebs sevdas. romantikosebi<br />
swored jadosnurSi eZeben poezias da amitomac zRapruli<br />
Txzulebebic pasuxebobda maT miswrafebebs. novalisi werda:<br />
`yovelive poeturi amave dros zRprulic unda iyos, yovelive<br />
zRapruli-poeturi, idumali xibliT unda ukavSirdebodes<br />
erTmaneTs’’. romantizmis, zRaprulobis, fantastikir<br />
ideebis ganxorcielebisaTvis Suberti did mniSvnelobas<br />
aniWebs jadosnur instruments — ,,fleitas’’, romelic SesaniSnavad<br />
ukeTebs Subertis Canafiqrs realizebas ( Голдшмит ,<br />
1962:,184).<br />
am novelaSi aseve aRwerilia Subertis axlos misvla<br />
sikvdilis sauflosTan, mTeli arsebiT cnobierisa da zecnobieris<br />
CaRrmaveba sikvdilis saidumloSi. Qqalwulis<br />
RvTaebriv wreSi SesvliT mas surda gamoewvia Tavis TavSi<br />
iseTi sulieri procesi, romlis bunebrivi dagvirgvineba<br />
,,sikvdilis nakadulTan” misvla iqneboda. es survili wreSi<br />
moxvedrisa, mistikur eqstazamde maRldeba. gakvirvebas iwvevs<br />
sikvdilis pirispir mdgari Subertis sixaruli, magram<br />
sikvdili, misi azriT, karibWea sxva, uxilavi sicocxlisa, sa-<br />
115
dac gardacvlil adamians SeuZlia Zalze axlos mivides Tavis<br />
axlobelTan, sul mTlad axlos, icxovros masSi (romantikosebisTvis<br />
tipuri gancda).<br />
xiluli samyaros miRma netarebis molodini romantikosebis<br />
sayvareli Temaa. sxvaTaSoris, Subertis introduqcia<br />
da variaciebi, Txz. 160, pirdapir kavSirs amJRavnebs novalisis<br />
,,cisfer yvavilTan”, sadac Seyvarebuli gogona sartfos<br />
gamxmar yvavilebs Cuqnis da bednierebis gancdas aramiwier<br />
cxovrebaSi elodeba. Subertis variaciebis mTavari<br />
Temac, novalisis darad, ,,gamxmar yvavilebad” iwodeba. romantikosebTan<br />
yvavili saidumlo ganZia, sizmari ki Tavisuflebis<br />
simbolo, romlis saSualebiTac dafarul WeSmaritebas<br />
SeiZleba Caswvde.<br />
exla SevecadoT, aRniSnuli novela davukavSiroT Cven-<br />
Tvis saintero nawarmoebs. Subertis novela ,,sizmari’’ aris<br />
zRapar-igavi, agebuli ara logikur-racionaluri kanonebiT,<br />
aramed sizmris logikiT. aqedan gamomdinare, kompozitorma<br />
CanafiqrisaTvis SemTxveviT ar gamoiyena variaciuli<br />
forma, es sakompozicio xerxi mas saSualebas aZlevda Tavisufali<br />
gancda mkafiod gamoexata. ufro zustad, nawarmoebis<br />
saTauridan gamomdinare, erTi da igive Temis sxvadasxvagari<br />
mistikuri interpretacia mieca.<br />
introduqcia iwyeba bedisweris TemiT, es nacadi xerxia<br />
beThovenTan, is saidumloebiTaa moculi da bolo variaciamde<br />
sruli saxiT ar Cans. mTavari Temis melodiuri agebuleba,<br />
romelic dawerialia mTeli da naxevriani bgerebis xangrZlivobiT,<br />
tonaloba-CrdiloeTis sauflo, aseve civi registri,<br />
romelic Ramis asociacias qmnis, aqve Cndeba ltolvisa<br />
da Semdeg molodinis SegrZneba. aRmosavluri koloritis<br />
matarebeli fraza, migvaniSnebs gazafxulis mosvlas da<br />
SeiZleba misnobis momentic davinaxoT. Sesavals mosdevs<br />
mTavari Tema ,,damWknari yvavilebis’’ saxelwodebiT, rasac<br />
mosdevs sapirispiro xasiaTis melodia. aq icvleba metroritmi,<br />
3/8-ze gadadis, rac raRac cvlilebis momaswavebelia.<br />
SeiZleba vTqvaT, rom gadavida aramiwier saufloSi, amovida<br />
qvesknelidan da gaxda `me”.Gaixsna saidumlo gza da gardasaxva<br />
ganxorcielda. meSvide — individis garindebuli koncentrirebuli<br />
,,me’’-dan `Cven’’-sken, radgan mxolod Zlier pi-<br />
116
ovnebas SeuZlia daamyaros namdvili kavSiri sxvasTan, mxolod<br />
man icis erTobis namdvili fasi.<br />
zemoTqmulis realizebisTvis kompozitorma gamoiyena<br />
manamde arsebuli variaciuli forma, romelic aseve xazs usvams<br />
kompozitoris survils. erTma Temam Tavisi mravali gameorebiT<br />
undo SeZlos gaiaros evoluciuri gza, Tavisi warmoudgenlad<br />
rTuli dramaturgiuli xaziT. yovelTvis unda<br />
davukvirdeT, Tu ra formiT axerxebs kompozitori Sinaarsi<br />
gadmocemas. am kuTxiT saintereso informacias gvawvdis asafievi<br />
zemoTqmulis realizebisTvis. kompozitorma gamoiyena<br />
manamde arsebuli variaciuli forma, romelic aseve xazs<br />
usvams kompozitoris survils: erTma Temam Tavisi mravali<br />
gameorebiT undo SeZlos gaiaros evoluciuri gza, Tavisi<br />
warmoudgenlad rTuli dramaturgiuli xaziT. yovelTvis<br />
unda daukvirdeT, Tu ra formiT axerxebs kompozitori Sinaarsi<br />
gadmocemas. Aam kuTxiT saintereso informacias gvawvdis<br />
asafievi: ,,musikaluri forma aris aseve procesi (gaformeba),<br />
aseve misi Sedegi: sinTezi bgeraTa dapirispirebisa<br />
da dakavSirebisa... musikaluri gaformeba misi kanonzomierebiT<br />
da Tavisi logikiT. Cven Tavisuflad da garkveviT<br />
vgrZnobT musikas da amasTan erTad, arasdros vufiqrdebiT,<br />
rom Cveni fsiqika wesrigdeba musikaluri wesrigis meSveobiT<br />
da, rom procesi organizirebulobis aris sxva araferi,<br />
Tu ara musikaluri forma, anu musika, ganviTerebuli rogorc<br />
moZraoba, sadac yoveli momenti dakavSirebulia SemdegTan<br />
da winamorbedTan, sadac mTlianoba sawinaaRmdego<br />
da saerTo Sefardebis gagebis gziT warmoiSoba. maSasadame<br />
forma-daSenebis. Fforma-sazRvris da sqemebi sxvadasva saxis<br />
musikisa yovelTvis meoradi movlenebia. es aris formirebis<br />
procesis Sedegi. Yformis saSemsruleblo kuTxiT aTviseba<br />
Semdegnairad aris SesaZlebeli: yvelaze metad produqtiuli<br />
iqneba maSin Tuki am or mimarTulebas gavaerTianebT da<br />
mivaRwevT maT organul urTierTkavSirs’’ (Малинковская<br />
1990:180).<br />
formasTan erTad, kompozitori am ideis realizebis-<br />
Tvis Zalian anviTarebs harmoniul xazs. harmonia TamaSobs<br />
magiis rols, harmoniis bgera aris magiuri bgera. klasikur<br />
xanaSi melodia iyo zedapiri ,,formis gansazRvruli kontu-<br />
117
ebi’’, xolo harmonia ki misi aRmvsebi sxeulis rolSi gamodioda.<br />
romantikosTa periodSi melodia TamaSobs harmoniis<br />
Sinagani procesebis talRebis moZraobis rols. am dros xdeba<br />
,,melodiis warmoqmna harmoniidan’’. Kklasikosebs hqondaT<br />
harmonizirebuli melodika, romantikosebs ki piriqiT — melodizirebuli<br />
harmonia. am yvelafris realuri sazrisi, paul<br />
bekeris TqmiT, aris is, rom `romantika gaurboda realur<br />
sinamdviles da cvlida mas irealobiT, harmoniis sivrcis magiuri<br />
fantastikiT.” (CiCerini 1994: 183)<br />
melodiis da harmoniuli fonis erTobliobaSi aris<br />
Caqsovili zemoT naxsenebi azri, romelic Tavisufal wyoba-<br />
Sia mocemuli, deharmonizirebuli melodikiT, sadac grZnobis<br />
yvela mamoZravebeli Zalis proeqcia polifoniuri mravalferovnebis<br />
TanaxmierebaSi erTian, saerTo xazad aris<br />
mocemuli. individualizebuli melodiuri Caketiloba da<br />
sivrcis harmoniuli gancda — erT mTlian suraTad aris Sekruli.<br />
Suberts saidumlo gzasTan miaxloebis erT-erTi saSualebad,<br />
rogorc misi Semoqmedebidan Cans — polifoniuri<br />
musikis efeqturad gamoyeneba miaCnda, rac saintereso muzicirebisaTvis<br />
iyo aucilebeli formiT saWiro. literSeidi<br />
wers: ,,homofoniuri musika Signidan gareT asxivebs, is iTvaliswinebs<br />
msmenelebs, romlebic pasiurad emorCilebian mis<br />
zemoqmedebas. polifoniuri musika asxivebs Tavisive wiaRSi,<br />
misTvis msmeneli meore planzea. is iTxovs gacilebiT ufro<br />
met aqtiurobas da Tanamonawileobas, ris gareSec polifonia<br />
sworad ar aRiqmeba. misi momxibvleloba imaSi ki ar aris,<br />
rom bolos da bolos, metnaklebad SesZras adamiani, aramed<br />
imaSi, rom ufro aqtiuri gaxados igi, Tavad SeaZlebinos muzicireba,<br />
misces mas damoukidebeli xma, romelic iSva musikaluri<br />
mTlianobidan, aqvs Tavisi sakuTari sicocxle da<br />
mkafio ukukavSiri sxva xmebTan, romlebic masTan erTad erT<br />
mTlianobas qmnian. mxolod Tanamonawileoba xdis SesaZlebels<br />
SigniT mimarTuli polifoniuri musikis swor aRqmasa<br />
da mosmenas” (CiCerini 1994: 190).<br />
am TxzulebaSi aucilebelad xazgasasmelia monawile<br />
instrumentebis Semadgenloba (fortepiano, fleita) fortepiano-orkestri<br />
da fleita-solo. SeiZleba vivaraudoT<br />
118
fleitis SesaZleblobebidan gamomdinare, rom am instruments<br />
jadosnuris mistifikaciis roli eniWeba. vfiqrobT<br />
siuJeturi da biografiuli msgavsebebis gamo Subertis es<br />
nawarmoebi Zalian axlo kavSirSia mocartis ,,jadosnur<br />
fleitasTan’’ da saeraTod ar gamovricxavT, rom misi gavleniT<br />
aris STagonebuli Suberti. ,,eWvi ar aris, rom dadga<br />
dro mocartis aRorZinebisa, metic — Cven sabolood Sepyrobili<br />
varT mocartiT’’ (CiCerini 1994:108) — ambobs Subertze<br />
wignis avtori feliqs giunteri. es ,,jadosnuri’’ sakravi mas<br />
saSualebas aZlevs ganaxorcielos Tavisi idea. Ffortepiano<br />
temperirebuli wyobis miuxedavad bgeraTa simaRlis etalons<br />
warmoadgens, amis dasturia is, rom is aris brwyinvale<br />
solisti, iseve rogorc warmoadgens ansamblur muzicirebisas<br />
mTavar personaJs. neihauzi ambobs: ,,roiali aris yvelaze<br />
saukeTeso msaxiobi instrumentebs Soris. es aris erToblioba<br />
gansxvavevebis. imitom, rom fortepiano…Yyvelaze<br />
ufro<br />
metad aris inteleqtualuri instrumenti da ar axasiaTebs<br />
mgrZnobelobis ,,nayofi’’ sxva instrumentebis darad, amitom<br />
srulad dasaSvebia amocnoba yvela misi mdidari SesaZleblobebisa<br />
da, rom Semsruleblis warmosaxvaSi ufro metad<br />
unda cxovrobdes mgrZnobiare da konkretuli bgerebis saxeebi,<br />
yvela realuri mravalsaxeobrivi tembrebiT da saRebavebiT,<br />
bgeraSi gardasaxviT ganxorcielebuli, rogorc adamianis,<br />
aseve bunebaSi arsebuli yvela instrumentis xma”<br />
(Малинковская 1990:157). amasTan, didi mniSvneloba eniWeba<br />
sxvadasxva iluzorul aRqmas, romlebic nayofierad Sedian<br />
urTierTdamokodebulebaSi intonirebis realur faqtoreb-<br />
Tan. Ffeinbergi migvaniSnebs: ,,eWvs ar iwvevs is, rom mxatvruli<br />
realizmis meTodi safortepiano interpretaciis xelovnebaSi.<br />
mxatvruli formebs mravali iluzoruli saSualeba<br />
gaaCnia, romelic aranakleb mniSvnelovania da aRqmisaTvis<br />
realurad arsebiTia, vidre fizikuri saSualebebiT, rac<br />
mecnieruli analiziT SesaZlebelia. Tu fortepianis JReradoba<br />
CvenSi ar gamoiwvevs gamdidrebul, gaRramavebul da<br />
,,iluzorul’’ bgeriT warmosaxvebs, Tu ki is Cvens warmosaxvaze<br />
ar apelirebs, maSin Cvens warmosaxvaSi pianisti yovel-<br />
Tvis SeboWili iqneboda dasartyami meqanizmis arasrulfasovani<br />
saSualebebis gamo da umdidresi safortepiano lite-<br />
119
atura mxolod calmxrivi mimarTulebiT upiratesobas mianiWebda<br />
dekoratiul efeqtebs’’ (Малинковская 1990:158).<br />
interpretatoris problemebi gadaWrilia im SemTxvevaSi,<br />
rac ufro bevri informaciuli maragi aqvs nawarmoebis<br />
avtoris sulis siRrmiseuli procesebisa da sakompozicio<br />
enis Sesaxeb, rac mudmivi procesia. Tu survili aqvs sxvebisagan<br />
gansxvavebuli, ganumeorebeli iyos, riTac moxiblavs<br />
samyaros. sakuTari gzis povnis da am gzis gavlis survili<br />
mas pirovnebad aqcevs. amqveynad movlenili adamianis arseboba<br />
Ziebis mudmivi surviliT aris gamarTlebuli. WeSmaritebis<br />
migneba ar aris advili, es garkveulwilad msxverplSewirvacaa,<br />
Tumca cxovrebis ganumeorebeli sailamazis Sesacnobad<br />
gardauvali gzaa.<br />
,,profesionalizmi’’ — ,,konkretuli da zogadi cnebaa.<br />
mas ori mxare aqvs: pirveli — is aris srulyofileba, meore<br />
ki — individualuroba.’’ es azri miekuTvneba gia yanCels, romelic<br />
radio ,,muzaSi’’ mivismine. vfiqrobT, rom is Zalian<br />
zustad ganmartavs am termins. Cveni azriT, individualuroba<br />
yoveli xelovanisaTvis aris Zalzed mniSvnelovani da faseuli.<br />
da bolos, minda gavimeoro eliso virsalaZis pasuxi<br />
,,kiTxvaze, Tu rogor icvleba misi damokidebuleba kompozitorebisadmi,<br />
romlebsac is asrulebs, — gipasuxebT: ,,kerpebi<br />
kerpebad rCebian, Cemi maTdami damokidebuleba ar icvleba,<br />
maTi damokidebuleba icvleba Cemdami’’ (qavTaraZe, 1997:5).<br />
120<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. naTaZe r., fsiqologiis mokle kursi, Tb., 1989<br />
2. qavTaraZe n., ,,talanti=emociuroba=inteleqti-teqnika’’<br />
Tb., 1997<br />
3. CiCerini g., mocarti, ,,ianusi’’, Tb., 1994<br />
4. Голдшмит Г., Франц Шуберт. М., ,, Музыка’’, 1962<br />
5. Малинковская А., Фортепиано-исполнителъское интонирование,<br />
М., ,,Музыка’’, 1990
Khatuna Ninidze<br />
Problems of Interpretation on the Example of France Schubert’s<br />
Creative Work<br />
(Introduction and Variations for Flute and Fortepiano<br />
Composition 160)<br />
Summary<br />
Performance art has two branches, it is either composer’s coauthor or<br />
it is mechanical constructor of reproduction in the note writing of existed<br />
technique. Between these boundaries there are lots of features and still there<br />
are two kinds of class pianists: the first one who can hear and feel music by<br />
internal hearing, intone them internally until they perform them as they can<br />
hear internally; (under finger or in the orchestra); others learn compositions<br />
by eyes, analyze their construction and hear only by the time when it sounds<br />
in the sounds or instruments. The first ones know what they will hear and<br />
the others always predict.<br />
121
122<br />
natalia oragveliZe<br />
aleqsi maWavarianis vokaluri lirika da sami<br />
romansis saSemsruleblo analizi<br />
aleqsi maWavariani SemoqmedebiT asparezze gamovida XX<br />
saukunis 30-iani wlebis dasasruls, maSin, roca qarTuli<br />
profesiuli musikis intensiuri zrda-ganviTareba mimdinareobda.<br />
maWavarianma mniSvnelovani wvlili Seitana qarTuli<br />
musikis formirebaSi, Tavisi gabeduli sityva Tqva erovnuli<br />
profesiuli musikis ganviTarebaSi. profesiuli musikisa,<br />
romelic XIX-XX saukunis mijnaze Caisaxa da didi gza ganvlo<br />
aristokratiuli salonebidan, klasikuri periodis gavliT<br />
— Tanamedrove musikalur xelovnebamde.<br />
aleqsi maWavarianis talanti SemoqmedebiT asparezze<br />
gamosvlis pirvelive dRidan mravalmxriv gaiSala. tradiciuli<br />
formebi man Tanamedrove musikis miRwevebiT gaamdidra,<br />
riTac mravalferovneba Semata qarTul profesiul musikas.<br />
am ori umniSvnelovanesi faqtoris — erovnulisa da zogadkacobriulis<br />
sinTezSi mdgomareobs maWavarianis Zala da<br />
Rirseba.<br />
kompozitoris mxatvruli interesebi ar ifargleba<br />
romelime erTi JanriT. Semoqmedebis manZilze igi musikaluri<br />
xelovnebis mraval Janrs Seexo — safortepianos, kamerul-instrumentuls,<br />
simfoniurs, saoperos, sabaletos da<br />
saromanso lirikas. aRsaniSnavia, rom man yvela JanrSi Seqmna<br />
rigi margalitebisa, romelTac erTi xazi — kompozitoris<br />
SemoqmedebiTi azrovnebis novatoroba da didi mxatvruli<br />
SemarTeba aerTianebs.<br />
aleqsi maWavariani, rogorc aRiniSna, mravali maRalmxatvruli<br />
nawarmoebis avtoria, romelTagan gansakuTrebuli<br />
aRniSvnis Rirsia baleti “otelo”, romelmac maRali Sefaseba<br />
daimsaxura rogorc CvenSi, ise ucxoeTSi. am baletisaTvis<br />
kompozitori milanis braidenzes xelovnebis galereis<br />
oqros medliT daajildoves. saintereso nawarmoebebi<br />
Seqmna man instrumentuli da vokaluri musikis JanrebSic.<br />
amaze is faqti metyvelebs, rom saviolino koncertisaTvis
kompozitors saxelmwifo premia mieniWa, xolo vokalursimfoniuri<br />
ciklis — ”xuTi monologisaTvis”, — rusTavelis<br />
saxelobis premia. a. maWavarianis kalams ekuTvnis qarTuli<br />
romansis klasikuri nimuSebi: “cisa fers”, “ar daidardo, dedao”,<br />
“sxivo, mzeTa mzis saxeo” da sxv. arsebobs am romansebis<br />
saviolino variantebic.<br />
Tavisi saukeTeso qmnilebebiT a. maWavarianma samar-<br />
Tlianad daimkvidra Rirseuli adgili qarTul musikaSi. misi<br />
Semoqmedebis saukeTeso mxareebia: emociuroba, cxoveli<br />
temperamenti, poeturi sinatife da romantikuloba. kompozitoris<br />
Semoqmedebis mTavari niSania melodiuri gamomsaxveloba,<br />
ritmo-intonaciuri simaxvile, daxvewili lirika,<br />
mZafri dramatizmi, musikaluri azris dinebis intensiuroba,<br />
musikalur saxeTa simkveTre. kompozitors Tavidanve dahyva<br />
metad Taviseburi, Rrmad individualuri musikaluri metyveleba,<br />
romelic mis SemoqmedebiT pirovnebas mkafiod gamohyofs<br />
Tanamedrove qarTuli musikis mravalferovan fonze.<br />
kompozitori Taviseburad aRiqvams rogorc qarTuli<br />
xalxuri mravalxmianobis bunebas, ise Tanamedrove musikis<br />
siaxleebs. didi ostatobiT gardaqmnis maT da axleburad<br />
ametyvelebulT warmogvidgens. amis dasturia misi Semoqmedebis<br />
mudmivi saxecvla, intonaciuri samyaros mudmivi ganaxleba.<br />
aleqsi maWavarianis SemoqmedebaSi ar vxvdebiT xalxuri<br />
Temebis citirebis nimuSebs. misTvis xalxuri masala uaRresad<br />
bunebrivia da originaluri. xalxuroba maWavarianis-<br />
Tvis sakuTarisa da zogadis, anu originalurisa da xalxuris<br />
Serwymaa. amitom misi Semoqmedeba zogadqarTuli metyvelebis<br />
ganumeorebeli nimuSia. misi nawarmoebebi xalxuri saxeebiTa<br />
da riTmo-intonaciebiT aris STagonebuli. kompozitori<br />
Tanamedrove garemos wiaRSi hpovebs sakuTari fantaziis<br />
gamoZaxils. amave dros, igi xalxur wyaroebSi mravalmxrivi<br />
wvdomis nimuSebs gviCvenebs.<br />
a. maWavarianis vokaluri lirikis ganxilvisas naTlad<br />
ikveTeba misTvis damaxasiaTebeli zogadi Tvisebebi: vokaluri<br />
partiis mReradoba da gamomsaxveloba, melodiuri siuxve,<br />
emociuroba, gulwrfeloba, cecxlovaneba, uSualoba, po-<br />
123
eturi teqstis Rrma musikaluri gaxsna, bunebrioba, formis<br />
moxdeniloba, dramaturgiuli mTlianoba, Tanadrouloba.<br />
kompozitoris vokalur kompoziciaTa Tematika sakmaod<br />
mravalferovania. unda aRiniSnos isic, rom siaxlis, Tanamedroveobis<br />
maxvili da mZafri SegrZnebis miuxedavad, a.<br />
maWavarianis SemoqmedebiTi pozicia, esTetikuri sayrdeni —<br />
ucvleli darCa. cvalebadobas, ganviTarebas ganicdida mxolod<br />
SemoqmedebiTi Ziebis niSniT aRbeWdili gamomsaxveli<br />
xerxebi. swored amaSia misi xelovnebis saidumloeba, amaSia<br />
WeSmariti Semoqmedi xelovnebis Zala da Tavisebureba. a. ma-<br />
Wavarianis vokaluri lirika mravalferovania. igi moicavs<br />
romansebsa da simRerebs, baladebs, monologebs, sagundo<br />
qmnilebebs.<br />
misi romansebi Tavisuflad SeiZleba miviCnioT erovnuli<br />
vokaluri lirikis klasikur nimuSebad (“cisa fers”,<br />
“sxivo, mzeTa mzis saxeo”, “ar daidardo, dedao”, “Sen saqar-<br />
Tvelos dedofloba dagSvendeboda”). igive iTqmis Tanamedrove<br />
musikaluri azrovnebisa da mTis kilos TaviseburebaTa<br />
sinTezis gziT aRmocenebul nawarmoebebze (“mxedars”, “dabnelda<br />
suli”, “elegia”), agreTve lirikul-dramatuli xasia-<br />
Tis simRera-romansebze: “gaxsovs turfav” speqtaklidan<br />
“glaxis naambobi”.<br />
Cemi interesis sferos warmoadgens a. maWavarianis sami<br />
romansis saSemsruleblo interpretaciis sakiTxi. esenia:<br />
“dabnelda suli” — teqsti i. WavWavaZis, “doqiT Rvino” — teqsti<br />
r. bernsis da “balada masxaraze” Seqspiris “mefe liridan”.<br />
i. WavWavaZis leqsi “dabnelda suli” gadmogvcems adamianis<br />
sulier gancdas, romelic moicva sicivem, sibnelem da<br />
sicarielem, magram miuxedvad misi winaaRmdegobisa, igi amayad<br />
marcxdeba borotebasTan uTanasworo brZolaSi. am leqsis<br />
gasaxmovaneblad a. maWavarianma mimarTa samnawilian<br />
formas (arasruli repriziT).<br />
romansi poliharmoniul nawarmoebTa ricxvs miekuTvneba.<br />
igi iwyeba aTtaqtiani preludiiT, romelic momRerals<br />
uqmnis sivrces CaRrmavebisaTvis. am ganwyobis gamosaxatavad<br />
kompozitorma gamoiyena pedaluri toni “do”-ze,<br />
romlis gamWoli JReradoba gmiris sulier tkivilTan aso-<br />
124
cirdeba da amave dros, romansis formis Semkvrel faqtiur<br />
elementadac gvevlineba. nawarmoebs ar gaaCnia tradiciulad<br />
gacnobierebuli kilo da tonaloba.<br />
mis tonalur centrad bgera “do” warmogvidgeba. gmiris<br />
sulieri tkivilis kidev ufro gasamZafreblad maWavariani<br />
iyenebs monoakords, romelic pedalur tonTan erTad<br />
vertikalSi disonans warmoqmnis (rac gamowveulia monoakordSi<br />
klasterisa da Semcirebuli kvintis arsebobiT).<br />
mesame faqturul elements warmoadgens ocdameTormetedebiT<br />
agebuli riTmuli intonacia, romelic gmiris Sinagan<br />
godebas SeiZleba SevadaroT.<br />
SemsruleblebisaTvis yvelaze did sirTuled SeiZleba<br />
CaiTvalos mTeli romansis ganmavlobaSi fonad pedaluri<br />
toni “do”-s uwyvetad, Sinagani energetikuli muxtiT gatareba,<br />
rac maTgan did nebisyofasa da koncentracias moiTxovs.<br />
romansis preludiis dawyebisTanave, TanxlebaSi pirvelive<br />
tonaluri centris bgera “do”-ze kompozitori migvaniSnebs<br />
sf (sforcandoze), rac niSnavs bgeris mkveTrad aRebisTanave<br />
akompaniatoris mier smenadobis mobilizebas da<br />
mervedebiT pulsirebuli bgera “do”-s obertonul mosmenas.<br />
koncertmaisteri afiqsirebs ra vertikalSi pedalur<br />
tonTan erTad klasterian disonansur monoakords, gaatarebs<br />
ra obertonulad da registrulad bgera ges, isev Semcirebuli<br />
kvintis mosmena-gatarebiT miiltvis tonaluri<br />
centri “do”-sken, TiTqos bgeriTi talRis mona unda gaxdes.<br />
meeqvse taqtSi pedaluri toni gadadis Sua qargaSi, razec<br />
daSenebulia riTmuli suraTi ocdameTormetedebiT<br />
(godebis intonacia). pianistisaTvis, bgeris uwyveti JReradobis<br />
misaRwevad, mosaxerxeblad mimaCnia toni “do”-s marjvena<br />
xelidan marcxena xelSi gadatana. aseve sasurvelia mesame<br />
meoTxedze (Semcirebuli kvintis fonze) pedali Seicvalos.<br />
preludiaSi pianistma unda gaiTvaliswinos da moisminos<br />
kompozitoris mier fiqsirebuli kadansi, sadac pirvelad<br />
Cndeba terciuli wyobis da tonaluri centris damadasturebeli<br />
akordi.<br />
momRerals moeTxoveba pianistis mier Sesrulebuli<br />
preludiis mosmena-gaTaviseba da me-9, me-10 taqtebSi sun-<br />
125
Tqvis aRebis Semdgom sityvebze: “dabnelda suli” SeumCnevlad<br />
Tanxlebis faqturul qargaSi Serwyma, rasac ganapirobebs<br />
bgera “do”, romliTac iwyeba vokaluri xazi da amave<br />
dros Tanxlebis pedaluri tonis gamgrZelebladac gvevlineba.<br />
romansis pirvel kupletSi (I nawili), sityvebze: “axla<br />
Cems gulSi aRar maqvs sazrdo...” vokaluri xazis aRmavali<br />
svla migvaniSnebs kulminaciaze da TanxlebaSi ff—s fonze<br />
kompozitori zeda xmaSi atarebs bgerebs: d, c, des, h, romlebic<br />
vokaluri partiisaTvis unisonur bgerebs warmoadgenen,<br />
rac momRerlisaTvis tonis dasaWerad sayrden wertilebad<br />
SeiZleba CaiTvalos. amis gamo akompaniators moeTxoveba am<br />
bgeris meti gmomsaxvelobiT aJRereba.<br />
romansis meore kupleti ( <strong>II</strong> nawili) warmoadgens gavrcobil<br />
formas. misi gayofa pirobiTad or nawiladac SeiZleba.<br />
kompozitori Segnebulad cvlis metro-riTms: 3/4¾-s<br />
anacvlebs 2/4-iT, rac leqsis Sinaarsidan gamomdinareobs.<br />
magaliTisaTvis sawyisi sityvebi: “didxans vebrZodi simdables,<br />
mtrobas...” da a.S. teqstSi mocemuli zmna “vebrZodi” —<br />
ukve ganapirobebs gmiris moZraobas qmedebisaken. swored es<br />
qmedeba iwvevs musikaluri struqturis saxecvlilebasac.<br />
melodiisa da Tanxlebis substruqturebi miqsolidiurSia,<br />
pedaluri toni ,,Ddo” SenarCunebulia (mxolod duolis<br />
trioliT CanacvlebiT) da fonad gamoyenebulia kvinta<br />
as-es (rogorc saorRano punqti). TanxlebaSi 30, 31, 32-e taqtebSi<br />
ori motivi kontrapunqtSia aJRerebuli: d, es, f intonacia.<br />
1. marjvena xelSi — g, as, d, c, b, f.<br />
2. marcxena xelSi (triolebSi Caqsovili) — c, c, b, b, b, as<br />
(2-jer) icvleba vokaluri xazis ritmuli suraTic. akompaniators<br />
moeTxoveba yvela mocemuli substruqturis (vokalTan<br />
erTad) vertikalSi erTdroulad mosmena da intonireba,<br />
rac polifoniur azrovnebas moiTxovs.<br />
37-e taqtidan TanxlebaSi kvlav icvleba ritmuli suraTi<br />
da iwyeba svla kulminaciisaken sityvebze ,,ar momixria<br />
amayi Tavi...” kulminaciis mosamzadeblad da dasamuxtad faqturaSi<br />
Cndeba meTeqvsmetedi grZliobis bgerebi da Semcire-<br />
126
uli f7, romelic wydeba c-Tvis V<strong>II</strong>7-Si. am ukanasknelTa monacvleobiT<br />
safuZvelze saboolod imuxteba c saorRano<br />
punqtis fonze Semcirebuli f7. rac Seexeba vokalur partias,<br />
igi aRmasvliT miedineba kulminaciuri wertilisaken.<br />
momRerlisaTvis pianistis mier aRebuli septakordi<br />
sayrden wertils warmoadgens tonis dasaWerad, rac gamowveulia<br />
akordis zeda xmisa da momRerlis sinkopaze dasmuli<br />
bgera es-is TanxvedriT. akompaniatoris movaleobaa Sinagani<br />
energetikuli muxtiT kulminaciisaken svlis momzadeba da<br />
saorRano kulminaciuri akordis savse JReradobiT dafiqsireba,<br />
romlis fonzec dinamikis SenarCunebiT vokalisti iwyebs<br />
daRmasvlas c-moll bgeraTa rigiT d-dan d-mde (sityvaze<br />
`mo-mi-xri-a” vokalur partiaSi gasaTvaliswinebelia kompozitoris<br />
mier dasmuli aqcentebic).<br />
46-49 taqtebSi musikaluri azri grZeldeba TanxlebaSi<br />
da pianisti TanxlebaSi agrZelebs momRerlis mier dawyebul<br />
daRmasvlas tonalobis SegrZnebiT (damatebuli h toniT) — c,<br />
h, b, as. me-2 nawilis pirveli muxlis bolo oTxi taqti amzadebs<br />
muxlis sawyis bgera `do”-s.<br />
pianisti agrZelebs pedaluri toni `do”-s obertonul<br />
mosmenas. meore muxlis sawyisi faqtura Zalin waagavs romansis<br />
I nawilis dasawyiss, magrm misgan gansxvavebiT vokaluri<br />
partia aRmasvliT mokle drois monakveTSi aRwevs ukve meore<br />
kulminaciur wertils sityvebze: `gvian Sevityve es cdomileba...”<br />
akompaniatori erTtaqtiani pauzis Semdeg tremoloTi<br />
iWreba faqturaSi da qveda xmaSi (banSi) amtkicebs d-ze saor-<br />
Rano punqts, romelzedac vertikalSi JRers melodiui intonaciebi<br />
meTeqvsmetedebiT da punqtiruli riTmiT da isev<br />
d-dan mervedi grZliobis poliakordi ziartoniT (as).<br />
TanxlebaSi riTmuli suraTis aseTi mravalferovneba<br />
momRerals exmareba gmiris sulieri mdgomareobis ukeT gadmocemaSi.<br />
miuxedavad ortaqtiani pauzisa, pianisti Sinagani<br />
smenis mobilizaciis saSualebiT momRerlis sityvebze: `arc<br />
mecineba, arc metireba!” — avsebs mocemul sicarieles, xolo<br />
Semdgom, zustad marcvalze `ti” — Zlier dinamikur talRaze<br />
afiqsirebs saorRano banze agebul araeraTgvarovan po-<br />
127
liakords ff-ze.<br />
orive Semsrulebeli reprizis dawyebamde (65 taqtSi)<br />
fermatoze bgera `do”-s JReradobis fonze rCeba. romansis<br />
es monakveTi pianistisagan moiTxovs zusti drois gansaz-<br />
Rvras, romelic unda gamomdinareobdes fermatoze darCenili<br />
`do”-s obertonis mimqrali JReradobidan. swored es momenti<br />
ganapirobebs TanxlebaSi romansis dawyebas SeumCnevlad<br />
isev `do”-s obertonidan ppp-ze. daskvniTi nawili arasrulia<br />
(I kupletis erTi striqoni). kompozitori gmirs abrunebs<br />
sawyis, uimedo mdgomareobaSi. reprizis Tanxlebis substruqturebi<br />
I nawilis identuria. miuxedavad romansis meryevi<br />
da aramdgradi xasiaTisa, bolo oTx TaqtSi xdeba do minoruli<br />
tonalobis SegrZnebis ganmtkiceba da sabolood<br />
preludiis me-2 taqtSi gaJRerebuli substruqturis (b, des)<br />
terciis kidev erTxel gaelveba, xolo Semdeg qveda registrSi<br />
(ges,b), ris Semdegac JRers mimqrali do minoruli<br />
akordi, rac gmiris sulier uimedobas kidev ufro metad usvams<br />
xazs.<br />
romansi `doqiT Rvino” — teqsti r. bernsisa, optimisturi<br />
ganwyobisaa. leqsi umReris megobrobas, mouwodebs<br />
adamianebs qmedebisaken bed-iRbalis saZebnelad. xasiaTidan<br />
gamomdinare, zomebis siuxviT gamoirCeva. dawerilia samnawilian<br />
formaSi (preludiiT, interludiebiT da arasruli<br />
repriziT). pirveli da meore kupletebi (I da <strong>II</strong> nawilebi) aRnagobiT<br />
identuria, mxolod reprizaSi kompozitori aJRerebs<br />
pirveli kupletidan erT striqons. Tanxlebis faqtura<br />
erTgvarovania, romelic gaJRerebulia:<br />
1) ritmul-ostinaturi bgeriTi kompleqsebiT;<br />
2) cvalebadi metriTa da<br />
3) Zlier droze aqcentebis fiqsaciiT.<br />
1) — warmoadgens romansis formis gamaerTianebel masalis<br />
birTvs;<br />
2) — exmareba leqsis xasiaTis dinamitur gadmocemas;<br />
3) — SemsruleblisaTvis riTmul sayrdenebs warmoadgens,<br />
rac xels uwyobs musikaluri azris gamTlianebas.<br />
tonaluri aRnagobiT, romansi miekuTvneba poliharmo-<br />
128
niul nawarmoebTa ricxvs, xolo zomebis cvalebadobiT exmaureba<br />
XX saukunis dasawyisisaTvis Camoyalibebul primitivizms<br />
musikaSi. struqturulad paralelis gavleba SeiZleba<br />
bartokis ,,alegro barbarosTan”.'<br />
romansi iwyeba preludiiT, romelic 16 taqtisagan Sedgeba.<br />
pirveli taqtebidanve aRiniSneba metris cvalebadoba<br />
3/8, 2/4, yvela Zlier droze dafiqsirebulia aqcentebi. akompaniatorma,<br />
sasurvelia kompozitoris mier miTiTebuli aRniSvnebi<br />
absolituri sizustiT Seasrulos da preludiis<br />
sawyisi taqtebidanve (f-ze) Sinagani riTmuli organizebiT<br />
faqtura motorikaSi gadaiyvanos. preludiis me-5 taqtSi pianisti<br />
Sinagani smeniT, warmosaxviT agrZelebs Sewyvetil<br />
ritmul intonacias, raTa ar daasustos saerTo dinamikuri<br />
xazi. akompaniatoris mier ritmuli sizustiT dakruli preludia,<br />
momRerlis vokaluri xazis dawyebamde SesaZleblobas<br />
aZlevs Sinaganad riTmis gaTaviseba-mobilizebaSi da amave<br />
dros igi leqsis xalisian ganwyobaSic Sehyavs.<br />
preludiis bolos erTi taqtiT adre vokaluri xazis<br />
dawyebamde kompozitori mkveTrad aCerebs riTmul moZraobas.<br />
orive Semsrulebeli dgeba erTdroulad dawyebis sir-<br />
Tulis winaSe. am amocanis Sesasruleblad sakmarisia orivem<br />
ar SeaCeros smeniT warmosaxvaSi intonaciis ritmuli sura-<br />
Tis moZraoba, rac TanxvedrisaTvis SeiZleba saukeTeso orientirad<br />
CaiTvalos.<br />
I kupletSi (I nawili), yvelgan, sadac vokalur partiaSi<br />
bgera Sekavebulia, kompozitori TanxlebaSi uwyveti dinamikis<br />
misaRwevad yovel taqtSi cvlis zomas 2/4, 5/8, 3/8, rac<br />
Semsruleblebs riTmuli intonaciis moZravi nakadis Senar-<br />
CunebaSi exmareba.<br />
I da <strong>II</strong> kupletis bolos musikaluri azris gasamtkiceblad<br />
kompozitori romansis klasikosebis mier damkvidrebul<br />
xerxs, kupletis bolo striqonis gameorebas mimarTavs.<br />
pirvelis bolos saqme gvaqvs kontrastis principTan: (-f-mp-)<br />
sityvebze: `vis ra oins ukeTebs”? xolo meorisa — mxolod fze,<br />
sityvebze: `ar mova...”, rac gamowveulia musikaluri azris<br />
Semdgomi ganviTarebiT.<br />
I nawilisagan gansxvavebiT, <strong>II</strong> nawils agrZelebs inter-<br />
129
ludia ff-ze, romelic azrobrivad I da <strong>II</strong> nawilebis SemaerTebel<br />
qsovilsac warmoadgens. interludia grZeldeba oTxi<br />
taqtis ganmavlobaSi 3/4-ze. akompaniatorma nawilebis musikaluri<br />
azris ukeT gamTlianebisaTvis, Sinagani smenadobis<br />
daZabviT, umjobesia mousminos bgera `cis”, rac vokaluri<br />
partiis <strong>II</strong> nawilis bolo da <strong>II</strong>I nawilis sawyis tons warmoadgens.<br />
sasurvelia akompaniatorma 67-65 taqtebSi mocemuli<br />
disonansuri akordebi mosmenili da warmodgenili `cis” fonze<br />
gaataros, xolo 69-70 taqtebSi am ukanasknelis daJinebiT,<br />
gameorebiT, vokalistisaTvis sawyisi bgera `do diezi”<br />
moamzados.<br />
interludia SeuCerebliv gadadis <strong>II</strong>I nawilSi, romelic<br />
romansisaTvis arasrul reprizas warmoadgens. (I kupletis<br />
mxolod pirveli striqonis gamoyenebiT). romansis damam-<br />
Tavrebel bolo or taqtSi kiTxviTi winadadebis gamosaxatavad,<br />
sityvebze: ,,ras inatrebs kaci amis ukeTess?“, kompozitorma<br />
kiTxviTi intonaciis gasaxmovaneblad gamoiyena qromatiuli<br />
svla cis, c da cvalebadi zoma, 5/8. romansis bolo<br />
oqtavaze do, kompozitori amtkicebs tonalur centrs<br />
(TiTqosda romansis damTavrebis misaniSneblad).<br />
Sesrulebisas, rogorc pianists, aseve vokalists, moeTxovebaT<br />
riTmuli intonaciis erTdrouli organizeba da<br />
yovelgvari Seyovnebisa da rubatoebis gareSe, azrobrivad<br />
romansis erT sunTqvaze Sesruleba.<br />
sasurvelia, vokalistma zedmiwevniT kargad Seiswavlos<br />
Tnxlebis partiis riTmuli struqtura, rac mas romansSi<br />
uxvad mocemuli pauzebis Sesrulebisas daexmareba drois<br />
zust gansazRvrasa da ganawilebaSi.<br />
,,balada masxaraze” — Seqspiris ,,mefe liridan” — baladaSi<br />
mefe liris erTguli megobari masxara savsea ironiiT<br />
da dascinis im ,,brZen“ adamianebs, romlebic Tavisi ambiciuri<br />
cxovrebis wesis gamo TviTonve emsgavsebian masxarebs, maimunebsa<br />
da pampulebs.<br />
romansi patara skercozul miniaturas mogvagonebs.<br />
faqtura sada da gamWvirvalea. TanxlebaSi kompozitori masxaras<br />
mervedi grZliobis wyvetili ostinaturi subakordebiT<br />
axasiaTebs. wina ori romansisagan gansxvavebiT, igi dawe-<br />
130
ilia tradiciulad D-dur tonalobaSi da warmoadgens sam<br />
nawilian formas arasruli repriziT (pirveli kupletis<br />
striqonis gameorebiT). nawarmoebi poliharmoniulia, mis-<br />
Tvis damaxasiaTebeli substruqturebiT. preludia Sedgeba<br />
5 taqtisagan.<br />
preludiis I, <strong>II</strong> taqtebSi kompozitorma masxaras mxatvruli<br />
saxis dasaxasiaTeblad gamoiyena riTmuli intonacia<br />
(disonansuri JReradobis trioli), romelic Sedgeba Semcirebuli<br />
tonebisagan jer a-dan, Semdeg gis-dan, rac Tavisi<br />
xmovanebiT groteskuli xasiaTisaa. Tu akompaniatori kompozitoris<br />
mier miniSnebul Strixebsa da dinamikas (aqcenti,<br />
stokato, kreSCendo) zedmiwevniT zustad Seasrulebs, faqturaSi<br />
zustad gamoikveTeba masxaras saxis intonacia. I, <strong>II</strong><br />
taqtebs mosdevs erTtaqtiani pauza, romelic pianistma umjobesia<br />
wina taqtebSi mocemuli riTmuli intonaciis smeni-<br />
Ti warmosaxviT Seavsos.<br />
preludiis bolo ori taqti Sedgeba mervedi grZliobis<br />
wyvetili poliakordebisagan (ziartonebiT d, c), romelic<br />
mTeli romansis ganmavlobaSi Tanxlebis uwyvet ostinatur<br />
jaWvs warmoadgens da romansis erT-erT faqturul<br />
elementadac gvevlineba. TanxlebaSi gaJRerebuli zeda xma<br />
da vokaluri xazis pirveli toni emTxveva erTmaneTs, rac<br />
momRerals exmareba sawyisi tonis moZebnasa da gamyarebaSi.<br />
vokaluri xazis dawyebisTanave, akompaniatorma mTeli<br />
yuradReba unda gadaitanos momRerlis mier dasmul azrobriv<br />
aqcentebze, intonirebaze, diqciaze, merved pauzebze<br />
(riTac vokaluri partia uxvad aris gajerebuli), rac mokle<br />
sunTqvebis saSualebiT miiRweva. es yvelaferi pianistisagan<br />
moiTxovs maqsimalur mobilizebas, raTa xasiaTobrivad<br />
droulad Seerwyas momRerlis mier aRebul yvela mokle<br />
sunTqvasa da mis mier warmoTqmul sityvier marcvlebs. magaliTisaTvis,<br />
Tanxlebis me-15 taqtSi, vokalur partiaSi marcvlis<br />
,,Zne” kulminaciuri monakveTis ufro metad datvir-<br />
TvisaTvis, TanxlebaSi Sevsebulia gabmuli treliT “Wkva<br />
rom Zneli mosavleli gauxdaT.”<br />
<strong>II</strong> nawili SeiZleba CaiTvalos romansis kulminaciad, sadac<br />
gadamwyvet momentSi fff-ze vokalur partiaSi Cndeba si-<br />
131
cilis intonacia (“xa, xa, xa, xa...”), romelic daRmavali gamiT<br />
diminuendoze brundeba d moll-Si. swored mis logikur gagrZelebas<br />
warmoadgens TanxlebaSi daRmasvliT gagrZelebuli<br />
svla.<br />
<strong>II</strong> nawilis TanxlebaSi, kulminaciisaken mimavali svlis<br />
fonad JRers Sekavebuli saorRano akordi, romlis dinamika<br />
izrdeba fff-mde (sicilis intonaciamde). sasurvelia pianistma<br />
yuradRebiT mousminos momRerlis mier Sesrulebuli<br />
kreSCendos dinamikur ganawilebas da misgan gamomdinare<br />
JReradobiT TandaTanobiT gazardos Sekavebuli saorRano<br />
akordis obertonuli JReradoba, xolo vokaluri xazis<br />
daRmasvlisas Sinagani smeniT gaimReros es svla da 33, 34-e<br />
taqtebSi pp-ze gaagrZelos dakvra JReradobis TandaTanobiT<br />
gaqrobamde.<br />
mocemuli magaliTi warmoadgens interludias (svlakavSirs<br />
reprizisaken). struqturulad es ukanaskneli preludiis<br />
identuria, mxolod odnav saxeSecvlili saxiT. <strong>II</strong>I nawili<br />
agebulia I nawilis musikalur masalaze.<br />
romansis damamTavrebeli bolo sami taqti (daRmavali<br />
erTdrouli svla Semsruleblebisa) maJorisa da pentatonikis<br />
elementebs Seicavs. erTdrouli svlis dros koncertmaisteri<br />
emorCileba vokalistis mier Sesrulebul dinamikas<br />
daRmasvlaze, romelic bgeris TandaTanobiTi qrobis meSveobiT<br />
gadaizrdeba siCumeSi (meoTxedi pauza), xolo akompaniatori<br />
agrZelebs ra am siCumes, Sinagani smenis mobilizebiT<br />
akustikaSi amTavrebs musikalur azrs qveda registrSi mimqrali<br />
d-s obertoniT, romelic akustikaSi TiTqos daumTavrebel<br />
intonacias warmoadgens da usasrulobaSi ifanteba.<br />
132<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Вершинин М., Алексей Мачавариани, всесоюзное издательство<br />
сов. композитор. М., 1962.<br />
2. Паласио- композитор и жизнь. сов. композитор М., 1980<br />
3. lomdariZe e., aleqsi maWavarianis sagundo da kamerulvokaluri<br />
Semoqmedeba, Tb., 1986.
NNatalia Oragvelidze<br />
Aleksi Machavariani’s Vocal-Lyric and Performance Analysis<br />
of His Three Romances<br />
Summary<br />
The work briefly presents the structure of Aleksi Machavariani’s<br />
Romances and thoroughly analyzes three of them. We can see obviously<br />
composer’s real nationality and perfect knowledge of Georgian folk<br />
music.<br />
133
134<br />
qeTevan razmaZe<br />
manuel de falias sakompozitoro xelweris<br />
Taviseburebebi da misi mniSvneloba espanur<br />
samusiko kulturaSi<br />
evropul samusiko kulturaSi erT-erTi gamorCeuli<br />
adgili ukavia espanur musikas. misi masazrdoebeli wyaroebi<br />
Soreul warsulSi iberielebis da keltebis xalxur musikaSi<br />
iRebs saTaves. igi Tanmimdevrul ganviTarebas ganicdis da<br />
maRal safexurs XIX-XX saukuneebis mijnaze aRwevs. espanuri<br />
profesiuli musikis brwyinvale warmomadgenelTa ricxvs<br />
isaak albenisTan erTad ganekuTvneba gamoCenili kompozitori,<br />
pianist-Semsrulebeli, diriJori da sazogado moRvawe<br />
manuel de falia. mis nawarmoebebSi mTeli sisruliT aRibeWda<br />
espanuri musikis saukeTeso Taviseburebebi, misi xasia-<br />
Ti, wyoba. ,,de falia aris espaneTis musikis dideba” — werda<br />
didi espaneli poeti federiko garsia lorka (Lorca 1965: 90).<br />
de falias SemoqmedebaSi espanurma musikalurma kulturam<br />
SeiZina zogaderovnuli mniSvneloba da miiRo klasikurad<br />
srulyofili saxe. amasTan,Mmis saukeTeso nawarmoebebs<br />
sapatio adgili aqvs damkvidrebuli msoflio xelovnebis saganZurSi.<br />
manuel de falias Semoqmedebis saxiT espanuri<br />
profesiuli musika pirvelad iZens msoflio rezonanss,<br />
msoflio aRiarebas da dgeba evropuli mowinave sakompozitoro<br />
skolaTa rigSi. misi musikaluri memkvidreoba warmoadgens<br />
rogorc espanuri, ise XX saukunis evropuli musikaluri<br />
kulturis erT-erT miRwevas.
Semoqmedebis daxasiaTeba<br />
~es iyo farTod erudirebuli musikosi, Tamamad da<br />
originalurad moazrovne Semoqmedi, keTilSobili adamiani<br />
da didi xelovani” —<br />
ase axasiaTebs kompozitors erT-erTi Tanamedrove 2 .<br />
manuel de falia TviTmyofadi kompozitoria. mas<br />
mkveTrad gamovlenili sakuTari SemoqmedebiTi ieri, mkafio<br />
individualurobiT gamorCeuli sakompozitoro xelwera<br />
aqvs. kompozitoris SemoqmedebiTi individualoba, upirveles<br />
yovlisa misi musikis erovnulobaSi, mkafiod gamoxatul<br />
espanur xasiaTSia. misi musika xotbas asxams samSoblos — espaneTs,<br />
mis didebas, mis xalxsa da xalxis musikalur genias.<br />
Tavis SemoqmedebaSi de faliam mravalmxrivad gamoxata espanuri<br />
xasiaTi, grZnobebi, temperamenti. kompozitori aRWurvili<br />
iyo daxvewili sakompozitoro teqnikiT, romelic saSualebas<br />
aZlevda zustad aRebeWda Canafiqri, mxatruli Sinaarsi.<br />
manuel de falias musikaluri ena mkveTrad gamoxatuli<br />
nacionaluri xasiaTisaa. warmomavlobiT andaluzieli 3 ,<br />
igi SesaniSnavad icnobda espanur, kerZod andaluziur sayofacxovrebo<br />
da musikalur tradiciebs, erovnul sasimRero<br />
da sacekvao folklors. magram mis SemoqmedebaSi espanuri<br />
profesiuli musika Tavisufldeba viwro kuTxurobisgan,<br />
provinciuli SezRudulobisgan da iZens zogaderovnul Sinaarss;<br />
es aris ara andaluziuri, ara baskuri, an asturiuli<br />
2 Ю. Крейн – «Мануэль де Фалья» («Советская музыка» 1959 №5)<br />
3 manuel de falia daibada 1876w., bavSvoba gaatara andaluziis q.<br />
kadisSi. Tumca SemdgomSi — misi cxovreba da SemoqmedebiTi<br />
moRvaweoba daukavSirda madrids, barselonas, granadas. garkveuli<br />
periodi cxovrobda parizSic (1907-1914w.w), sicocxlis bolo wlebi<br />
ki frankos faSisturi reJimis periods emTxveva da 1939 wlidan<br />
miemgzavreba samSoblodan emigraciaSi — argentinaSi, sadac 1946<br />
wels, qalaq buenos airesSi, gardaicvala.<br />
135
musika, aramed zogadespanuri. amaSi mdgomareobs kompozitoris<br />
udidesi damsaxureba mSobliuri kulturis winaSe 4 .<br />
marTalia, manuel de falias nawarmoebebis TiToeuli<br />
taqti aSkarad espanuria — mis Semoqmedebas mkafiod gamoxatuli<br />
erovnuli musikaluri metyveleba axasiaTebs. amasTanave,<br />
de falias sakompozitoro xelwera Zalzed miseuli, individualuria.<br />
mis nawarmoebebs aqvs lakonuri, skulpturulad<br />
gamoZerwili forma. musikaluri azri ki yovelTvis SekumSulad,<br />
koncentrirebuladaa gadmocemuli. emociis la-<br />
Ri mgznebareba eqspresiulobasTan, grZnoba-gancdaTa did<br />
simdidresTan da emociuri palitris mravalferovnebasTan<br />
erTad, de faliaseuli musika TavSekavebulia, mkacri. gamoTqmis<br />
uSualoba ki Sexamebulia asketur sisadavesTan.<br />
reliefuri, Zalze gamomsaxvelia manuel de falias musikis<br />
intonaciur-Tematuri masala; uaRresad mdidari da<br />
mravalgvaria ritmuli naxazi, rac espanuri xalxuri musikis<br />
wiaRSi iRebs saTaves da aZlierebs musikis erovnul iersaxes;<br />
de falias musikas axasiaTebs tembruli palitris feradovneba,<br />
harmoniuli enis simdidre, modulaciaTa mravalferovneba.<br />
falias musikisTvis Zalze maxlobelia impresionistuli<br />
xelovnebis principebTan mWidro kavSiri. 5 impresionistul<br />
siaxloveze migviTiTebs tembrTa siuxve, kilo-harmoniis<br />
simdidre. amasTanave, arc ise iSviaTia politonaluri epizodebi,<br />
rac kompozitoris Semoqmedebas XX saukunis musikis<br />
tendenciebTanac aaxloebs.<br />
manuel de falias musikaluri memkvidreoba gamoirCeva<br />
maRalmxatvruli xarisxovnebiT, stiluri mTlianobiT. mar-<br />
Talia, misi nawarmoebebis CamonaTvali ar aris vrceli, magram<br />
igi Janrulad mravalferovania. TiToeuli nawarmoebi<br />
saetapoa kompozitoris SemoqmedebiT biografiaSi da TvalsaCino<br />
adgils ikavebs erovnuli sakompozitoro Semoqmede-<br />
4 kompozitoris damsaxureba imaSic mdgomareobs, rom man<br />
Camoayaliba erovnuli musikaluri formebi da Janrebi — sarsuela,<br />
xota.<br />
5 rac ganapiroba parizSi cxovrebis wlebSi klod debiusisTan,<br />
moris ravelTan da pol diukasTan megobrobam.<br />
136
is istoriaSi; saukeTeso nawils ki msoflio xelovnebis saganZurSi<br />
aqvs damkvidrebuli adgili.<br />
kompozitoris SemoqmedebiTma stilma, misma sakompozitoro<br />
individualobam mizanswrafuli ganviTareba ganicada.<br />
igi Zalze mkacri da momTxovni iyo sakuTari Tavis da<br />
Semoqmedebis mimarT, amitom xangZlivad, didi rudunebiT<br />
muSaobda TiToeul nawarmoebze, xvewda da srulyofda Ti-<br />
Toeul taqts. xSirad ubrundeboda da gadaamuSavebda xolme<br />
ukve dasrulebul Txzulebas. amitomaa, albaT, manuel de<br />
falias musikaluri memkvidreoba raodenobrivad mcirericxovani.<br />
6<br />
6 manuel de falias SemoqmedebiT kalams ekuTvnis Semdegi nawarmoebebi:<br />
operebi: 5 sarsuela — mus. komedia {1897-1904); ,,xanmokle sicocxle”<br />
(2aqt. 1905-1913), ,,maestro pedros balagani” — kameruli opera<br />
(1aqt. 1919-1922);<br />
baletebi: ,,siyvaruli-jadoqari” (1aqt. 1915), ,,korexidori, mewisqvile<br />
da mewisqvile qali” —,,samkuTxa qudi” iumoristuli scenebiT<br />
(1 aqt. 1917-1919);<br />
saorkestro nawarmoebebi: koncerti ,,Rameebi espaneTis baRebSi”<br />
fortepianosa da orkestrisaTvis (3 naw.1909-1915); «Homenajes» (miZ-<br />
Rvnebi): piesa ,,gitaris elegia”—klod debiusisadmi (gitaris an<br />
fortepianosaTvis 1934); fanfara miZRvnili e. arbosas 70 wlis iubilesadmi<br />
— sasule (3 sayviris, 4 valtornis) da dasartyami sakravebisaTvis<br />
(1934); piesa ,,pol diukasadmi” fortepianosaTvis, aseve<br />
orkestrisTvisac (1935), piesa `pedreliana” — fortepianosaTvis<br />
(1938),<br />
instrumentuli nawarmoebebi: piesa ,,valsi-kaprisi’’ fortepianosaTvis,<br />
,,espanuri serenada’’ violinosa da fortepianosaTvis da<br />
,,noqtiurni’’ fortepianosaTvis (1900); ,,4 espanuri piesa” fortepianosaTvis<br />
(1906-1909); ,,betiuri fantazia’’- fortepianosaTvis<br />
(1919); koncerti klaviCembalos (an fortepianos), fleitis, hobois,<br />
klarnetis, violinosa da violonCelosTvis (1923-26)<br />
vokaluri nawarmoebebi: ,,Seni Savi Tvalebi” xmisa da fortepianosaTvis<br />
(1900); ,,3 romansi Teofil goties leqsebze’’ (1908) ,,7 espanuri<br />
simRera~ xmisa da fortepianosaTvis (1922); ,,fsiqea” — poema Jan<br />
orbis sityvebze”: meco-sopranosa da kameruli orkestrisaTvis<br />
(fleitis, arfis, altis, violinosa da violonCelosaTvis) (1924);<br />
,,soneti kordovaze’’ torgorne-iagrosis sityvebze - xmisa da fortepianosaTvis<br />
(1932); ,,balada maiorkaze’’ — a capella gundisTvis,<br />
J. verlager — isantamalosis sityvebze, romelic Sopenis <strong>II</strong> baladis<br />
137
manuel de falias nawarmoebebi cxadyofs avtoris SemoqmedebiTi<br />
evoluciis mizanswrafulobas da Tanmimdevrulobas,<br />
sakompozitoro principebis mimarT mtkice erTgulebas.<br />
manuel de falias yoveli nawarmoebi erTsa da igive<br />
dros axalic aris da amasTanave iZleva winamavali monapovrebis<br />
sinTezs. de falias Semoqmedebis erT-erTi mkvlevar-<br />
Tagani xaime paisa wers: ,,de falia yovelTvis eswrafvoda,<br />
raTa misi yoveli nawarmoebi, isic ki, romelic swrafad mosdevs<br />
xolme mis winamaval nawarmoebebs, iyos individualuri<br />
xasiaTis, hqondes sakuTari ganumeorebeli musikaluri atmosfero,<br />
sakuTari stili da ena”. 7<br />
***<br />
mokled SevexebiT manuel de falias<br />
Semoqmedebis saetapo qmnilebebs.<br />
manuel de falias sakompozitoro xelweris Tavisebureba,<br />
misi stilis individualoba da TviTmyofadoba adreul<br />
nawarmoebebSi, 1910-20-iani wlebis TxzulebebSive gamovlinda.<br />
kompozitorma SemoqmedebiTi gzis dasawyisSive SesZlo<br />
Camoyalibebuli, individualuri stili SeemuSavebina. 8<br />
Temazea agebuli; vokaluri poema — oratoria ~atlantida~ xmisa da<br />
orkestrisaTvis poet xasinto verdeueras sityvebsa da kompozitoris<br />
libretoze.<br />
7 Pahissa J. Vida y obra de Manuel de Falla, p. 162<br />
8 de falia mudmivad srulyofda ostatobas. dauRalavad muSaobda<br />
sakuTari sakompozitoro xelweris daxvewasa da individualuri<br />
stilis gamomuSavebaze. madridSi yofnis dros, mis musikalur cnobierebaze<br />
Rrma kvali daaCnia didi avtoritetis mqone musikalursazogado<br />
moRvawe, kompozitor filipe pedrelTan mecadineobam.<br />
aseve nayofieri zegavlena moaxdina parizSi franguli musikis saukeTeso<br />
warmomadgenelTa wreSi trialma, maTTan mWidro megobrulma<br />
urTierTobam gaafarTova axalgazrda kompozitoris Tvalsawieri,<br />
daexmara SemoqmedebiTi azrovnebis srulyofasa da mxatvrulesTetikuri<br />
Sexedulebebis daxvewaSi.<br />
parizSive gaicnobs da Semdeg megobrul urTierTobas amyarebs<br />
Tavis TanamemamulesTan, SemdgomSi saxelganTqmul espanel kompozitor<br />
isaak albenisTan.<br />
138
1900 wlidan iwyeba kompozitoris daintereseba vokaluri<br />
da Teatraluri JanrebiT. es Janrebi mas sul ufro<br />
itacebs da interesebis sferoSi mTeli SemoqmedebiTi gzis<br />
manZilze mkvidrdeba. 900-ian wlebSi igi erTimeoris mimdevrobiT<br />
wers 5 sarsuelas anu operetasTan miaxloebul musikalur-sceniuri<br />
warmodgenis espanur nairsaxeobas. sarsuelebi<br />
is nayofieri niadagi aRmoCnda, romelmac Seamzada kompozitoris<br />
saopero Txzulebebi. manuel de falias sarsuelebma<br />
da saopero Janris qmnilebebma TvalsaCino adgili daikaves<br />
rogorc kompozitoris SemoqmedebaSi, ise mTlianad<br />
espanur samusiko kulturaSi.<br />
manuel de falias vokaluri nawarmoebebi, iseve, rogorc<br />
misi mTliani SemoqmedebiTi memkvidreoba, ar aris mravalricxovani,<br />
miuxedavad amisa, naTlad amJRavnebs avtoris<br />
stilis evolucias, misi ganviTarebis Tanmimdevrobas da<br />
amasTanave, mizanswrafulobas. ganviTarebis es xazi ki Tavis<br />
mwvervals aRwevs 1922 wliT daTariRebul opusSi ,,7 espanuri<br />
simRera” xmisa da fortepianosaTvis, romelsac safuZvlad<br />
udevs espanuri folkloruli melodiebi rogorc sasimRero,<br />
ise sacekvao. ,,7 espanuri simRera” de falias Semoqmedebis<br />
erT-erTi saukeTeso qmnileba, misi Semoqmedebis<br />
erT-erTi mwvervalia. ufro adreuli nawarmoebebidan unda<br />
dasaxeldes 3 romansi teofil goties sityvebze (1908); saintereso<br />
saansamblo SemadgenlobisTvisaa gankuTvnili ,,fsiqea”<br />
meco-sopranos, fleitis, arfis, altis, violinosaa da<br />
violonCelosaTvis — Jan orbis sityvebze (1924); mogvianebi-<br />
Taa Seqmnili ,,soneti kordobaze” torgorne-iagrosis sityvebze,<br />
xmisa da fortepianosTvis (1932).<br />
rogorc sxva JanrebSi, kamerul-vokalur musikaSic de<br />
falia qmnis nacionaluri xelovnebis WeSmarit nimuSebs. musikismcodne<br />
i. kreini, de falias Semoqmedebis erT-erTi<br />
mkvlevari aRniSnavs: ,,de falias nawarmoebebi xalxuria am<br />
sityvis sruli mniSvnelobiT” (Крейн 1960:159).<br />
manuel de falias erT-erTi yvelaze adrindeli nawarmoebia<br />
opera ,,xanmokle sicocxle” (1905-1913). am partituraze<br />
kompozitori xangZlivad muSaobda, mravalgzis daubrunda<br />
mas da gadaamuSava. operis madridulma premieram<br />
(1915w., iqamde daidga nicasa da parizSi) kidev ufro ganam-<br />
139
tkica kompozitoris dideba(libretos avtoria im drois saxelmoxveWili<br />
espaneli mwerali da libretisti karlos fernandes<br />
Sou). operis martivi siuJeti 4 suraTSi viTardeba.<br />
Tavisi stiliT opera veristul mimdinareobas uaxlovdeba.<br />
musika mWidrod enaTesaveba de falias mSobliuri andaluziis<br />
xalxuri simReris tradicias, igi axlosaa espaneli boSebis<br />
da arabuli aRmosavleTis musikalur kulturasTan, rac<br />
espanuri tradiciuli xelovnebisTvisaa damaxasiaTebeli.<br />
amasTanave, kompozitori arsad mimarTavs citirebis xerxs,<br />
Rrmad swvdeba espanuri melosis arss da suliskveTebas, da<br />
qmnis wminda espanuri xasiaTis sakuTar musikas. opera ,,xanmokle<br />
sicocxle” erT-erTi pirveli nawarmoebTagania, romelmac<br />
kompozitors farTo aRiareba moutana, warmoaCina<br />
misi TviTmyofadi niWi, individualuroba, saorkestro feradovani<br />
palitris saucxoo floba. musika, WeSmaritad xalxur,<br />
espanur xasiaTTan erTad Zalze gamomsaxvelia, gamoir-<br />
Ceva saxeTa simdidriT, portretebis daxasiaTebis cxovrebiseuli<br />
simarTliTa da damajereblobiT. amasTanave, didi adgili<br />
eTmoba koloritul peizaJur Canaxatebs.<br />
manuel de falias Semdegi didtaniani Txzulebaa ,,maestro<br />
pedros balagani”, daTariRebuli 1919-1922 wliT. es<br />
sinTeturi Janris qmnilebaa, Teatraluri warmodgena, romelSic<br />
Serwymulia operis, balet-pantomimisa da Tojinuri<br />
speqtaklis elementebi. nawarmoebis siuJeturi qarga nasesxebia<br />
didi espaneli mwerlis servantesis ,,don-kixotis” me-2<br />
nawilis 26-e Tavidan. libretistad aq TviT kompozitori<br />
gvevlineba. nawarmoebis vokalur partiaSi sWarbobs reCitatiul-deklamaciuri<br />
stili. originalur gamoyenebas hpovebs<br />
kameruli orkestri, romlis SemadgenlobaSi simebian<br />
jgufTan erTad Sedis klavesini. am nawarmoebis musikaSi gamoyenebulia<br />
espaneTis erT-erTi provinciis — kastiliis musikaluri<br />
folkloris ZiriTadi niSan-Tvisebebi. amiT es partitura<br />
gansxvavdeba manuel de falias Semoqmedebis sxva nimuSebisgan,<br />
vinaidan kompozitoris nawarmoebTa umetesoba<br />
andaluziuri xalxuri musikis niSan-Tvisebebs anzogadoebs.<br />
m. de falias SemoqmedebaSi TvalsaCino adgili ukavia<br />
mis baletebs. maT Soris yvelaze adrindelia erTaqtiani baleti<br />
,,siyvaruli — jadoqari~ (1915). am nawarmoebis Seqmna<br />
140
ganapiroba kompozitoris gatacebam Zveleburi andaluziuri<br />
xalxuri simRerebiTa da sacekvaoebiT. maTi safuZvliani<br />
Seswavlis Sedegad Seiqmna SesaniSnavi partitura, romelsac<br />
didi warmateba mohyva. am nawarmoebSi didi ostatobiT aris<br />
aRbeWdili boSebis yofa-cxovrebis xatovani suraTebi. am sabaleto<br />
musikidan kompozitorma mogvianebiT Seadgina saorkestro<br />
siuita, romelic didi warmatebiT sruldeboda da<br />
dResac CarTulia sakoncerto programebSi. xolo siuitis<br />
erT-erTma nawilma — ,,cecxlis saritualo cekvam” an ubralod<br />
,,cecxlis cekvam” msoflio aRiareba moipova da simfoniuri<br />
sakoncerto repertuaris mSvenebas warmoadgens.<br />
m. de falias safortepiano memkvidreobaSi erT-erTi<br />
yvelaze adrindeli Txzulebaa ,,4 espanuri piesa”, romelic<br />
kompozitoris madridsa da parizSi cxovrebis periods ganekuTvneba.<br />
es patara cikli aerTianebs Semdeg nawarmoebebs:<br />
,,aragonuli”; ,,kuburi”; ,,mantania”; ,,peizaJi” da ,,andaluziuri”.<br />
Tumca nawarmoebi SemoqmedebiTi gzis dasawyisSia dawerili,<br />
mainc naTlad migviTiTebs kompozitoris azrovnebis<br />
Taviseburebaze, mis ZiriTad SemoqmedebiT principebze -<br />
mWidro kavSirze xalxur wyaroebTan, folkloruli Tematuri<br />
masalis citirebis gareSe musikisTvis mkafiod espanuri<br />
iersaxis miniWebaze.<br />
samxreT espaneTis provinciis, andaluziis arqauli saxelwodeba<br />
betika uwoda m. de faliam Tavis erT-erT sauke-<br />
Teso saportepiano piesas ,,betikuri fantazia” (1919). es nawarmoebi<br />
XX saukunis saxelganTqmuli pianistis artur rubenSteinis<br />
dakveTiT daiwera da masve mieZRvna. Amitomac gasagebia,<br />
rom pianistma Tavis sakoncerto repertuarSi am nawarmoebs<br />
mtkice adgili miuCina. ,,betikur fantaziaSi” andaluziuri<br />
xalxuri simReris monaTesave Temebi kompozitorma<br />
virtuozuli pianisturi xerxebiT daamuSava. amasTan, safortepiano<br />
saSemsruleblo SesaZleblobani gaafarTova gitaris<br />
teqnikuri xerxebiT, riTac, saerTo jamSi, Zalze gaamdidra<br />
nawarmoebis mxatvruli gamomsaxveloba da misi saxeobrivi<br />
Sinaarsi.<br />
didi formis safortepiano partituraa ,,Rameebi espaneTis<br />
baRebSi” (1909-1915). es m. de falias erT-erTi centraluri<br />
nawarmoebia da amasTanave, programuli sakoncerto<br />
141
literaturis erT-erTi yvelaze originaluri, maRalmxatvruli<br />
nimuSia. nawarmoebi dawerilia de falias frang kompozitorebTan<br />
— debiusis, ravelisa, da pol diukasTan megobrobis<br />
da maTi SemoqmedebiT gulmxurvale gatacebis xanaSi.<br />
amitomaa partituris furclebze rom aRibeWda impresionistuli<br />
stilis Taviseburebebi. amasTanave, kompozitori<br />
myarad dgas erovnuli musikis niadagze. Sezaveba impresionistuli<br />
stilis niSan-Tvisebebisa espanuri musikis koloharmoniasTan,<br />
mis melodiur saqcevebTan, ritmul TaviseburebebTan<br />
nawarmoebs Zalze TviTmyof iersaxes aniWebs. am<br />
samnawiliani siuitis yovel nawils Tavisi qvesaTauri aqvs<br />
da damoukidebel Sinaarss gadmoscems: ,,xeneralifeSi”, ,,Soreuli<br />
cekva”, ,,siera de kordofas baRebSi”.<br />
Zalze originaluradaa gaazrebuli sakoncerto Janri<br />
kidev erT nawarmoebSi - koncerti klaviCembalosa (an klavesinis)<br />
da kameruli orkestrisTvis (1926). es nawarmoebi kompozitoris<br />
Tanamedrove SesaniSnavi musikosis, vanda landovskas<br />
xelovnebiT iyo STagonebuli. m. de falia espanuri<br />
klasikuri da xalxuri musikis tradiciebs aq ostaturad gaiazrebs<br />
neoklasikuri stilis WrilSi da XX saukunis musikaluri<br />
xelovnebis tipur gamomsaxvel xerxebs mimarTavs.<br />
manuel de falias SemoqmedebiTi figuris daxasiaTebisas<br />
aucileblad unda AaRiniSnos is faqtic, rom kompoziciis<br />
paralelurad igi eweoda saSemsruleblo moRvaweobasac.<br />
jer kidev 23 wlis asakSi (1905w.) igi madridis pianistTa konkursis<br />
pirveli premiis mflobeli xdeba. es gamarjveba mas<br />
sakoncerto-sagastrolo mogzaurobisaken ukafavs gzas. igi<br />
warmatebiT gamodis espaneTis qalaqebSi da saxels ixveWs,<br />
ara marto rogorc kompozitori da pianisti, aramed rogorc<br />
diriJori. am periodidanve iwyeba de falias pedagogiuri<br />
moRvaweobac. 1900-iani wlebidan moyolebuli 1930-iani<br />
wlebis CaTvliT de falia ganagrZobs sakoncerto gamosvlebs.<br />
igi didi warmatebiT gamodis ara marto espaneTis qalaqebSi,<br />
aramed evropis iseT mowinave musikalur-kulturul<br />
centrebSi, rogoricaa parizi, londoni, romi; agreTve<br />
milani, venecia, nica, safrangeTis, belgiisa da Sveicariis<br />
sxva qalaqebi.<br />
142
da bolos, imisTvis, raTa manuel de falias SemoqmedebiTi<br />
iersaxe ufro srulyofilad iyos warmoCenili unda<br />
aRiniSnos misi pirovnebis zogierTi Taviseburebac, radgan<br />
migvaCnia, rom yoveli xelovanis Semoqmedeba uwyvet kavSir-<br />
Sia mis adamianur TvisebebTan.<br />
kompozitoris Tanamedroveni — vinc mas icnobda, vinc<br />
masTan megobrobda, aRniSnaven TavianT mogonebebSi kompozitoris<br />
uaRres Tavmdablobas, moridebulobas. misi es Tvisebebi<br />
ucnaurobamdec ki midioda. magaliTad, igi winaaRmdegi<br />
iyo raTa nawarmoebis ydaze misi gvari yofiliyo wawerili.<br />
igi ar iRebda araviTar miZRvnas, kategoriulad winaaRmdegi<br />
iyo, misi pirovnebis irgvliv gamarTuli raime sazeimo<br />
ceremonialis, saiubileo saRamoebisa da dResaswaulebisa.<br />
honorarzec ki, Tuki Tanxa mas gadaWarbebulad moeCveneboda,<br />
uars acxadebda. kompozitoris erT-erTi Tanamedrove<br />
ase ixsenebs mas: ,,manuel de falia iyo Tavmdabali, gulkeTili,<br />
mkacri, religiuri...“ (Gautheir 1966:88).<br />
manuel de falias Semoqmedebas gancalkavebuli, individualuri<br />
adgili ukavia XX saukunis musikalur kultura-<br />
Si. modernistul mimdinareobaTa swrafi aRmavlobis, aRzevebis<br />
xanaSi man SeinarCuna mtkice da uryevi kavSiri erovnul<br />
— ,,espanur musikasTan”, mis SemoqmedebiT tradiciebsTan.<br />
amaSia de falias Semoqmedebis sicocxlisunarianoba;<br />
amaSia misi musikis ganumeorebeli xibli, rac izidavs Semsrulebelsa<br />
Tu msmenels.<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Jitomirski v., ,,XX saukunis musika.’’ moskovi. 1977<br />
2. Вайсборд М.А., Мануэль де Фалья. Москва 1970<br />
3. Garcia Lorca F., Obras completas. Madrid, 1965<br />
4. Gautheir A.- Manuel de Falla, Paris, 1966<br />
5. Крейн Ю., «Мануэль де Фалья» («Советская музыка» 1959 №5)<br />
6. Крейн Ю., «Мануэль де Фалья», Москва 1960<br />
7. Мартынов И., «Музыка Испании», Москва 1977<br />
8. Пичугин А., «Мануэль де Фалья», Москва 1971<br />
9. Pahissa J., Vida y obra de Manuel de Falla. Buenos – Aires. 1956<br />
143
144<br />
Manuel De Phallia's Composing Style and His<br />
Importance in Spanish Musical Culture<br />
Summary<br />
Ketevan Razmadze<br />
Spanish composer school made an important contribution to<br />
European music. At the boundaries of XIX-XX centuries, in the epoch of<br />
modernist changes, Spanish musical culture was able to revive its past<br />
glory, as the result of influence of different genres especially “French<br />
Impressionism”. An inspirer of this idea was a musician-theorist Philippe<br />
Pedrel, successors - his own apprentices: Isaac Albeniz and Enrique<br />
Granados and Manuel De Phallia later. With his creative work he managed<br />
to revive inviolable wealth of southern Spanish musical-instrumental<br />
folklore and preserve artistic balance and national traditions.<br />
The interest towards creative work of Manuel De Phallia is caused by<br />
his very interesting pattern of folklore, his vocal-instrumental work for part<br />
and piano “7 Spanish Songs”. They are not generally Spanish but exactly<br />
Andalusian, Mersian and Asterial. His national and genre peculiarities are<br />
emphasized as well.<br />
Such kind of attitude towards folk music and possible connection<br />
between Spanish-Caucasian music prompted me to discuss and analyze this<br />
composition in details in the future. At first I am presenting this work<br />
“Manuel De Phallia's Composing Style and his Importance in Spanish<br />
Musical Culture”, which represents a general review of Manuel De<br />
Phallia’s work and his style using material available for me. It should be<br />
underlined that the literature connected with musical knowledge concerning<br />
Manuel De Phallia is very rare and such kind of material is not available in<br />
Georgian at all.<br />
In transitional period of XX-XXI centuries, at the background of<br />
numerous novelties and modern genres I think that it is still urgent to take<br />
care of Georgian aspiration, traditions and national folklore. That is why I<br />
have considered the above mentioned work interesting for the readers.
sergei raxmaninovis romansebi<br />
nino CaiZe<br />
naSromis mizania sergei raxmaninovis romansebis ganxilva<br />
XIX saukunis bolo da XX saukunis dasawyisis kulturul-sazogadoebrivi<br />
azrovnebis ganviTarebis WrilSi. s.<br />
raxmaninovis vokaluri Semoqmedeba musikalur xelovnebaSi<br />
erT-erT unikalur nimuSs warmoadgens. igi miekuTvneba ara<br />
marto rusul, aramed msoflio musikaluri xelovnebis monapovars.<br />
s. raxmaninovis romansebSi aisaxeba misi Tanamedroveobis<br />
gamoZaxili da Tavad kompozitoris SemoqmedebiTi<br />
poziciebi.<br />
rusuli klasikuri musika msoflio musikaluri kulturis<br />
udidesi monapovaria. romansi — musikisa da teqstis<br />
Serwymaa. mas axasiaTebs formis lakonuroba, ubraloeba da<br />
aRsaqmelad advilad misawvdomia, rogorc SemsruleblisaTvis,<br />
aseve msmenelisaTvis. rusuli romansi ar Semoifargleba<br />
lirikuli subieqturobiT, masSi gamoZaxils hpovebs Tanamedroveobis<br />
mniSvnelovani movlenebi.<br />
romansis, rogorc damoukidebeli Janris istoria iwyeba<br />
XV<strong>II</strong>I saukunis bolo aTwleulSi. Tavisi ganviTarebis gzaze<br />
romansi mWidrod iyo dakavSirebuli rusul klasikur<br />
operasTan. romansis warmoSobis istoria ar SeiZleba dava-<br />
SoroT rusuli poeziis istorias, swored Tematika da siuJeti<br />
ganapirobebs musikaluri stilis Taviseburebebs.<br />
XIX saukunis 90-ian wlebSi ruseTSi Tavs iCens axali<br />
mimdinareoba ,,modernizmi” da male is umniSvnelovanes adgils<br />
ikavebs rus SemsrulebelTa repertuarSi. mkvidrdeba<br />
axali mimdinareobebi, rogorc musikaSi, aseve poeziaSi da<br />
mxatvrobaSi. musikaluri modernizmis liderebi kurss<br />
iRebdnen simbolistTa Semoqmedebaze. modernizmis erT-erT<br />
mimdevrad SeiZleba CaiTvalos stravinski da ramdenime meorexarisxovani<br />
kompozitori. am mimdinareobis gavlenis qveS<br />
moeqca raxmaninovic, romelmac dawera romansTa cikli Txz.<br />
38 simbolistTa teqstze. A<br />
145
sainteresoa rus modernistebis raxmaninoviseuli Sefaseba:<br />
,,rusma futuristebma zurgi Seaqcies folklors Dda<br />
swored amitomac maTi Semoqmedeba daemsgavsa xalxs, visac<br />
samSoblo ar gaaCnia, isini moRvaweobdnen im rwmeniT, rom<br />
gaxdebodnen internacionalebi”.<br />
XIX-XX saukunis romansebSi maradiuli xorcSesxma hpova<br />
adamianis saxem da bunebis peizaJebma. swored am orma saxem<br />
mxatvrulad cocxali da naTeli gamoxatuleba daimkvidra<br />
ideuri SinaarsiT, brwyinvale mxatvruli formiTa da damajereblobiT.<br />
Tuki analizs gavukeTebT raxmaninovis SemoqmedebiT<br />
gzas, davrwmundebiT, rom modernistulma mimarTulebam<br />
Tavisi gavlena iqonia Mmis romansebze. es romansebia:<br />
Txz. #38 ,,Ночью в саду у меня”, ,,К ней”, ,,Маргаритки”,<br />
,,Крысолов”, ,,Сон”, ,,Ау”. Tumca, mTlianobaSi modernizmi mainc<br />
ar mkvidrdeba mis vokalur SemoqmedebaSi da mTeli Tavisi<br />
arsebiT ewinaaRmdegeba mas.<br />
s. raxmaninovis SemoqmedebiTi gza vokaluri lirikis<br />
sferoSi iwyeba. am romansebSi raxmaninovi ar scildeba damkvidrebul<br />
CarCos — rusuli klasikuri romansis vokalurlirikuli<br />
stilis da Janris SesaZleblobebi, nawilobriv yofiTi<br />
rusuli simReris tradiciebis gagrZelebasac ki warmoadgens.<br />
romansebSi ,,Уж ты нива моя “, ,,Полюбила я на<br />
печалъ свою”, ,,Давно лъ мой друг” (elegiuri Janri), ,,Не пой<br />
красавица” (aRmosavluri romansi) struqtura da musikaluri<br />
ena TiTqosda erwymis balakirevis da Caikovskis tradiciebs.<br />
raxmaninovis romansebi haines teqstze ,,Речная лилия”,<br />
,,Сон”, ,,Дитя как цветок ты прекрасна” Tavisi sifaqiziTa da kameruli<br />
deklamaciurobiT axlosaa kiuis vokalur miniaturebTan.<br />
s. raxmaninovi qmnis nawarmoebebs, romlebic mkveTri<br />
individualurobiT gamoirCeva da vokaluri lirikis sauke-<br />
Teso nimuSebs warmoadgens. aseT qmnilebaTa ricxvs miekuTvneba<br />
upirvelesad romansi ,,В молчании ночи таиной” fetis<br />
teqstze. Aam romansSi ikveTeba raxmaninovis melodiuroba,<br />
simfoniuri azrovneba, romelic dramatizebuls da ganviTarebads<br />
xdis lakonur formas. romansis yoveli detali saxes<br />
warmoadgens Sesavali nawilidan, romelsac Sesabamis atmos-<br />
146
feroSi SevyavarT. Sesavlidan ibadeba xmaSi aRelvebuli sasiyvarulo<br />
aRsareba, romlis intonaciebsac safortepiano<br />
Tanxleba aviTarebs. romansis meore nawili xmisa da fortepianos<br />
dramatuli duetia kulminaciebiTa da kodiT. am nawilSi<br />
mogonebebis saxiT gaiJRerebs Temebi naklebi simZafriTa<br />
da daqanculobiT. Tavisi siRrmiTa da Sinaarsobrivi<br />
datvirTviT is utoldeba fsiqologiur dramas.<br />
s. raxmaninovi xsnis musikaSi leqsis Sinagan dramatizms.<br />
upirispirebs warsulisa da awymos saxeebs. romansSi<br />
,,Не пой красавица” puSkinis teqstze, qarTuli simReris Tema<br />
JRers safortepiano SesavalSi. Tavisi saxasiaTo niSnebiT:<br />
melodiis sekvenciuri ganviTarebiT, gabmuli baniT vokaluri<br />
partiis reCitatiuloba da uwyveti mReradoba fortepianosTan<br />
e.w. `dialogs” qmnis.<br />
aRsaniSnavia agreTve s. raxmaninovis axali Janris elegiuri<br />
romansi ,,Давно лъ мой друг.” am romansis I nawili dawerilia<br />
elegiur xasiaTSi, romlis teqsti mogviTxrobs ganSorebis<br />
dReebze. Zalian gamomsaxvelia <strong>II</strong> nawili. arcTu ise didi<br />
motivis daJinebuli ganmeoreba sxvadasxva harmoniul<br />
fonze qmnis dinamiur daZabulobas. repriza maJorSia. Cqari<br />
moZraoba sixarulisa da miRweuli miznis gamomxatvelia.Eelegia<br />
aq paTetikur diTirambSi gardaisaxeba, xolo Sua<br />
nawilis motivi kodaSi damajerebel, maJorul xasiaTs iZens.<br />
romansi ,,Давно ль мой друг” dawerilia lirikul-dramatuli<br />
sopranosaTvis goleniSCeva-kutuzovis teqstze, sam<br />
nawiliani formiT. teqsti mogviTxrobs ganSorebis dReebiT<br />
gamowveul sevdaze, sinanulze, gaurkvevlobaze da martoobaze,<br />
SemdgomSi ki SexvedriT gamowveul udides sixarulze.<br />
romansi iwyeba mSvidi arfismagvari akompanimentiT<br />
marjvena xelSi. marcxenaSi ki gabatonebuli kvinta aRmavali<br />
naxevari toniT sicarielis da martosulobis ganwyobilebas<br />
amkvidrebs, rasac SemdgomSi qromatiuli svla mohyveba da<br />
patara ganviTarebad epizods asrulebs teqstis Sesabamisad.<br />
simSvide da lirikuloba moicavs mTeli am nawilis vokalur<br />
partias — Печаль, смутный миг, в душе мне проник, блуждая,<br />
одинокой, грустною мечтой. swored am sityvebidan wamosuli<br />
siTbo, dramatizmi da melanqoliuroba iRvreba rogorc vo-<br />
147
kalur, aseve safortepiano partiaSi.Lteqstis Sinagani dramatizmis<br />
gaxsnas mivyavarT <strong>II</strong> nawilTan. faqtura icvleba, me-<br />
Teqvsmetedebidan gadadis triolur moZraobaSi. ikveTebaGgabmuli<br />
bani, xSirad icvleba harmoniuli foni. swored<br />
aseT qsovilSi xelmeored, mokrZalebulad Cndeba Tema, romlis<br />
intonaciebic I nawilis vokaluri partiidan modis. da-<br />
Jinebul gameorebas — sunTqvis gaxSireba, dinamiuri zrda,<br />
pulsaciis aCqareba mohyveba. isev da isev gamomdinare teqstis<br />
ideuri Sinaarsidan da swored sityvebiT ,,На вихрь<br />
свиденъя набежал” safortepiano da vokaluri partia mTlianad<br />
kargavs elegiurobas da gardaisaxeba paTetiur diTirambSi<br />
— maJorSi — sityvebze: ,,Мы вместе вновь”. optimizmiT,<br />
imediT, naTeli bednierebiTaa savse mTeli es nawili, sadac<br />
laitTema sixarulis, miswrafebis gamoxatulebas iZens. romansi<br />
mTavrdeba safortepiano partiiT, romlis savse akordebi<br />
Tavisi aRmafreniT mTel sivrces moicavs.<br />
jer kidev adreul romansebSi, raxmaninovi Taviseburad<br />
udgeba sityvisa da musikis urTierTmimarTebis problemas.<br />
deklamaciur maneraSi daweril erT-erT saukeTeso nimuSs<br />
warmoadgens romansi ,,Люблю тебя”. pirvelive taqtebSi<br />
warmoiqmneba salaparako intonaciaze agebuli fraza, Rrma<br />
Sinagani RelviT savse. es fraza araerTxel gaJRerdeba rogorc<br />
vokalur, aseve safortepiano partiaSi. Aaranakleb<br />
mniSvnelovania romansis harmoniuli ganviTareba. swored<br />
harmoniulobaSi ixsneba poeturi teqstis ZiriTadi saxe.<br />
Semdgomi periodis romansebi gamoirCeva mkafio individualurobiT,<br />
srulyofili saxasiaTo StrixebiT, Ria, ara<br />
faruli grZnobebiT.<br />
,,Весенние воды” erT-erTi optimisturi nawarmoebia mis<br />
SemoqmedebaSi. aseTive ganwyobisaa romansebi ,,Эти летние<br />
ночи” da ,,Не верь мне друг.”<br />
paTeTikuri romansebis paralelurad, raxmaninovi<br />
qmnis unazes bgeraTa akvarels. ,,Островок” pirvel nimuSs<br />
warmoadgens kompozitoris vokalur lirikaSi. swored statiurobaSi<br />
poulobs xorcSesxmas mxatvruli saxe. am romansSi<br />
raxmaninovi warmoaCens Tavs, rogorc siCumis ubadlo<br />
momRerali. ,,Она как полдень хороша”, ,,В моей душе” — am roman-<br />
148
sebSi ar SeiZleba raxmaninovi ar warmovaCinoT, rogorc saukeTeso<br />
peizaJisti-musikosi. romansebSi: ,,Утро”, ,,Сирень”,<br />
,,Здесь хорошо”, ,,У моего окна”, ,,Ночь печально” — raxmaninovi<br />
umReris rusul bunebas da misTvis uZvirfasesi rusi adamianis<br />
guls. swored ,,samSoblos” cnebiT aris STagonebuli misi<br />
musikaluri peizaJebi. erT-erTi saukeTeso nimuSi raxmaninovis<br />
musikaluri peizaJisa aris romansi ,,Здесь хорошо.”<br />
yvela am romansSi melodia warmoiqmneba sametyvelo intonaciebidan.<br />
sawyisi saxe Zalian ubraloa, magram SemdgomSi iSleba<br />
moulodneli silamaziT, TiTqos realizebas ukeTebs<br />
musikaSi mTel grZnobaTa simdidres, fiqrebs, mogonebebs,<br />
romlebic adamianis sulSi badebs mitovebuli samSoblos peizaJis<br />
SegrZnebas. ,,Здес хорошо”, ,,У моего окна”, ,,Сирень” — am<br />
romansebSi bunebis Tema Serwymulia bednierebis an bednierebaze<br />
ocnebis TemasTan.<br />
,,Сирень” Txz. 21 beketovis teqstze. peizaJuri romansi<br />
akvarelis ferebSi dawerili, gamWvirvale haeriT aris gaJ-<br />
RenTili. gamoirCeva poeturi gamomsaxvelobiT. gadamwyveti<br />
mniSvnelobisaa gaTanabrebuli molivlive akompanimentis<br />
figuracia, romelic msubuq yvavilovan buCqTan, gazafxulis<br />
surneliT gaJRenTil haerSi iasamnis aromatTan asocirdeba.<br />
vokaluri partia ar arRvevs am siCumes.Hharmoniuli<br />
foni, modulaciebi ufro met gamomsaxvelobas aniWebs rogorc<br />
safortepiano, aseve vokalur partias. romansis arsi<br />
ixsneba frazaSi: ,,Мое бедное счастье живет”, sadac wamierad,<br />
farulad gaielvebs sevdisa da sinanulis Tema.<br />
romansebis Semdgomi seria Txz. 21, 26 ekuTvnis 900-ian<br />
wlebs. es wlebi Zalian mniSvnelovania raxmaninovis SemoqmedebiT<br />
biografiaSi. sulieri krizisis gadatanis Semdgom is<br />
ubrundeba Semoqmedebas. es igrZnoba mis romansebSic, sadac<br />
mkvidrdeba tragizmi — aseT romansTa ricxvs miekuTvnebian:<br />
,,Судьба”, ,,Отрывок из Мюссе”, ,,Как мне больно”, ,,Проходит все”,<br />
,,Я опять одинок” — aq gaiJRerebs Tema adamianis protestisa<br />
mkacri sinamdvilis winaaRmdeg. am nawarmoebTa ricxvSi aRsaniSnavia<br />
didi monologi ,,Судьба” apuxtinis teqstze. is sainteresoa<br />
gansakuTrebiT imiT, rom raxmaninovma laitmotivad<br />
aiRo beThovenis V simfoniis I nawilis pirveli Tema. swored<br />
149
es sabediswero dartymebi tardeba mTeli romansis ganmavlobaSi<br />
sxvadasxva garemoSi varirebul riTmul da harmoniul<br />
variantSi. magram gansxvaveba beThovenis bedisweris Temisa<br />
da raxmaninovis is aris, rom raxmaninovTan sabediswero<br />
dartymebi aCerebs, yinavs dinebas, is ar warmoadgens musikis<br />
intensiuri ganviTarebis impulss. aq adamiani ver poulobs<br />
Zalas, raTa gadalaxos winaaRmdegobebi.<br />
,,Отрывок из Мюссе” mxatvruli srulyofiT axloa romansTan<br />
,,Судьба”. aRsaniSnavia mZafrad gamoxatuli martoobis<br />
Tema, romelic uZlieresia Rrma fsiqologiurobiT, tragizmiT,<br />
aRelvebuli molodiniT mTel rusul musikaSi. aq<br />
TiTqos erTmaneTSi ireva realoba da moCvenebiToba. saaTis<br />
rekva da nabijebis faruli xma romanss aaxloebs Caikovskis<br />
,,pikis qalTan”, mTavrdeba es monologi sulis siRrmidan<br />
amonaxeTqi SeZaxiliT ,,О, одиночество о, нищета”. vokaluri<br />
partiis sasowarkveTilebas safortepiano partia kidev ufro<br />
muq ferebs aZlevs.<br />
amgvarad, Txz. 21 da Txz. 26 romansebSi vpoulobT sxvadasxvagvarad<br />
gamoxatul protestul Temebs mkacri realobis<br />
mimarT. am samgloviaro cikls amTavrebs romansi<br />
,,Проходит все” simRera-monologi mniSvnelovani daboloebuli<br />
fraziT: ,,Я не могу веселых песен петь.”<br />
am romansebSi udidesi adgili eTmoba mgloviare, protestuli<br />
sulis mqone, gaurkveveli da mSfoTvare ganwyobis<br />
Seqmnas, swored maTSi hpova asaxva kompozitoris sulierma<br />
Zalam da grZnobebma.<br />
yofiTi romansis xazs agrZelebs romansi ,,Полюбила я на<br />
печаль свою” pleSCeevas teqstze. romansi gamoirCeva sifaqiziTa<br />
da kameruli deklamaciurobiT. aq ikveTeba misi melodiuroba,<br />
rac zustad pasuxobs teqstis Sinaars. romansis dasawyisi<br />
gitaris daSlil akordebs mogvagonebs, swored es harmoniuli<br />
akordTa jgufi dialogSi iwvevs vokalur partias, romelSic<br />
TxrobiTi intonacia sWarbobs da farTo sunTqvis tipur<br />
rusul melodias warmoadgens. deklamaciuroba, sekvenciuri<br />
ganviTareba imdenad Serwymulia teqstsa da musikaSi,<br />
rom warmoudgenilia maTi daSoreba. isini xom erT samyaroSi<br />
cxovroben, saerTo damakavSirebeli uxilavi ZafebiT.<br />
150
olo ori seria romansebisa Txz. 34. 38. miekuTvneba<br />
erT-erT udides etaps rusuli xelovnebis istoriaSi. ToTxmeti<br />
romansi Txz. 34 dawerilia 1910-15w. ,,Шесть стихотворении”<br />
Ddawerilia 1916w. am periodSi gansakuTrebiT mZafrdeba<br />
brZola realistur da modernistul mimdinareobebs Soris,<br />
yvela JanrSi, maT Soris romansebSic. umravlesoba romansebisa<br />
Txz. 34. dawerilia XIX saukunis rusi poetebis: — puSkinis,<br />
tiutCevis, polonskis, xomiakovis, fetis sityvebze. ori<br />
romansi dawerilia raxmaninovis Tanamedrove poetebis —<br />
balmontis da korinevskis teqstze. am romansebSi: ,,Муза”,<br />
,,Арион”, ,,Музыка”, ,,Ты знал его” gansakuTrebul adgils imkvidrebs<br />
xelovnebis, poetis daniSnulebis Tema.<br />
umniSvnelovanesi adgili unda daeTmos am seriis romansebidan<br />
,,Вокализ”-s. is aranakleb mniSvnelovania, vidre<br />
zemoT xsenebuli romansebi. im wlebSi, roca SeimCneoda melodiis<br />
krizisi, roca modernistma kompozitorebma da kritikosebma<br />
melodias da melodiur musikas ,,brbos gemovnebis<br />
gamoxatuleba” uwodes, raxmaninovi Tavisebur ,,melodiis<br />
apoTeozs” qmnis.<br />
vokaluri qmnilebebi, teqstis gareSe garkveulad si-<br />
Raribes qmnis, Tumca s. raxmaninovis ,,vokalizSi” es ar moxda.<br />
Mmisi melodia aRiqmeba, rogorc vokaluri sasimRero melodia,<br />
romlis teqsti ar ismis. safortepiano partiaSi<br />
vxvdebiT polifoniur elementebs, rac amZafrebs melodiuri<br />
xazis gamomsaxvelobas.<br />
Txz. 34 romansebSi aRsaniSnavia kompozitoris swrafva<br />
iseTi sinTezuri formisadmi, rogoricaa romansi-poema, romansi-suraTi.<br />
aseTi tipis romansebs miekuTvneba: ,,Буря”,<br />
,,Какое счастье” — poema bednier siyvarulze, ,,Диссонанс” — poema<br />
akrZalul siyvarulze.<br />
bolo cikli ,,шесть романсов” Txz. 38 raxmaninovis kamerul-vokalur<br />
SemoqmedebaSi umniSvnelovanes adgils ikavebs.<br />
es cikli dawerilia poeti-simbolistebis: blokis, belovis,<br />
briusovis, sologubas, balmontis teqstebze. maTi<br />
leqsebi warmoadgenen lirikul miniaturebs — modernistuli<br />
poeziis unikalur nimuSebs. saerTo yvela am romansebisa<br />
151
(Txz. 38) is aris, rom romansis Janri Seicvala JanriT ,,leqsi-musikasTan”<br />
erTad.<br />
Txz. 38 romansebi: ,,Ночью в саду у меня”, ,,К ней”, ,,Маргаритки”,<br />
,,Крысолов”, ,,Сон”, ,,Ау” miekuTvneba sergei raxmaninovis<br />
lirikis saukeTeso furclebs. es nawarmoebebi Seqmnilia modernizmis<br />
gavleniT,Mmagram raxmaninovi mainc rCeba xelovanrealistad<br />
da swored aseTma daimkvidra Tavi msoflio musikaluri<br />
xelovnebis istoriaSi. Aamitomac ar aris SemTxvevi-<br />
Ti, rom misi romansebi dResac udidesi popularobiT sargebloben.<br />
G<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Асафьев Б., Избр. Труды т.<strong>II</strong>. М., 1954<br />
2. Асафьев Б., Этапы развтия русского романса, сб. ,,Русский романс”,<br />
М., 1950<br />
3. Асафьев Б., Русcкая музыка, М-Л., 1930,<br />
4. Брянцева В., ,,Рахманинов”, изд. ,,Советский Композитор”, М., 1976<br />
5. Брянцева В., ,,Детство и юность Сергея Рахманинова”, М., 1973<br />
6. Васина-Гроссман В., ,,Русский класический романс XIX века”. М.,<br />
1956<br />
7. Рахманинов С., ,,О Русском народном музыкальном Творчестве”,<br />
,,Современная музыка” сб.4 , 1945<br />
8. Стасов В., Избр. Соч. т. I. М., 1952<br />
152<br />
Romances by Sergei Rakhmaninov<br />
Summary<br />
Nino Chaidze<br />
In the field of singing lyric at the end of XIX and the begining of XX<br />
centuries the romances by S. Rakhmaninov are certainly the best. Their<br />
meanings are defined not only by the talent of the composer or the perfect<br />
vocal style, which is important as for singers, also for listeners, but with the<br />
facts that show, the romances by Rakhmaninov are still strengthening the<br />
traditions of Russian classic Romance.<br />
S. Rakhmaninov’s vocal creatures are the work of art, which have one<br />
common content, brilliance and trends of artistic forms; often listening<br />
Rakhmaninov"s romances audience get astonishe, surprised and impressed.<br />
And it is cleav evidance that the works of sergei Rakhmaninov are still very<br />
popular.
Tamaz ceriaSvili<br />
momRerlis mosamzadebeli etapebi<br />
vokaluri xelovnebis daufleba xangrZlivi da Sromatevadi<br />
procesia. statiis mizania, ganixilos vokaluri swavlebis<br />
teqnikur saSualebaTa da sceniur formaTa im sakiTxebis<br />
damuSaveba, romelic dakavSirebulia umaRlesi samusiko<br />
skolis (konservatoria an samusiko akademia) da masSi Semavali<br />
saopero studiis SesaZleblobebsa da perspeqtivebze.<br />
winamdebare statiaSi ganvixilavT momRerlis praqtikul<br />
rCevebs simReris meTodikaSi, romelic gauadvilebs<br />
student-vokalistebs Sromatevad samuSaos, rac ganpirobebulia<br />
maTi teqnikuri bazis (fiziologiuri da esTetikuri<br />
aspeqtebis) momzadebiT swavlebis mTel parametrSi, sruli<br />
speqtriT — sawyisi etapidan saopero studiis CaTvliT.<br />
teqnikuri baza saWiroebs im vokaluri da samsaxiobo<br />
Cvevebis sworad da safuZvlianad Seswavlas, rogoricaa:<br />
sxvadasxva tipis sunTqva, artikulacia, proeqciaze da frazirebaze<br />
muSaoba, sceniuri ostatobis Cvevebis gamomuSaveba,<br />
sceniuri moZraoba, scenaze muSaoba aqsesuarebis gamoyenebiT,<br />
sasimRero higiena, metyvelebaze muSaoba, partituraze<br />
muSaoba, grimi, momRerlis fsiqologiisa da anatomiis<br />
Seswavla.<br />
samarTlianad Tqva r. iusonma: `yvela tipis vokaluri<br />
teqnikis gamoyenebiT SeiZleba simRera xmisTvis zianis miyenebis<br />
gareSe, mxolod erTi pirobiT, rom vimRerebT arc ise<br />
maRal registrSi da arc ise xSirad da xangrZlivad~ (“Вопросы<br />
Вокальной педагогики”, 1984:184).<br />
terminSi `vokaluri teqnika~ — Cven unda gvesmodes xmis<br />
warmomqmnel aparatSi yvela obieqtis urTierTzemoqmedeba.<br />
rasakvirvelia, bgeris warmoqmnis procesi organizebuli unda<br />
iyos, ufro racionalurad, fiziologiurad optimalurad<br />
datvirTuli. Ees damokidebulia momRerlis Zalisxmevaze<br />
bgeris gamocemis Tu warmarTvis saqmeSi misi siZlierisa<br />
da xarisxis misaRwevad.<br />
153
simRera uricxv kunTsa da nervul sistemasTan mWidrod<br />
dakavSirebuli rTuli fsiqologiuri procesia.<br />
yvela drois kompozitorebi cdilobdnen praqtikulad<br />
eCvenebinaT TavianT SemoqmedebaSi sityvis daniSnuleba musikis<br />
konteqstSi. amiT arwmunebdnen momRerlebs, rom mSvenieri<br />
xma ara sakmarisia mxatvruli xatis Sesaqmnelad, rom<br />
yvelaferi (lamazi xma, simReris manera da a.S.), rac gamomsaxvelia<br />
— mSvenieria, mxolod simRera sakmarisi ar aris im didi<br />
Teatraluri STabeWdilebisTvis, Tu misi Tanmxlebi ar<br />
iqneba sxva dramatuli saSualebebi: msaxiobi unda iswrafodes<br />
ara marto xmis, aramed sxeulis moZraobisa da Jestikulaciis<br />
srulyofisaken, rac damxmare saSualebaa mxtvruli<br />
zemoqmedebis efeqtis misaRwevad.<br />
romis vokaluri skolis warmomadgenlebi imTaviTve<br />
srulyofdnen Tavs virtuozebad da rogorc bontempis<br />
traqtati gvauwyebs, isini valdebulebi iyvnen saaTobiT gamowrTobiliyvnen<br />
rTuli intonaciebis aTvisebaSi, simsubuqisa<br />
da ubraloebis misaRwevad. meore saaTi eTmoboda trelebze<br />
muSaobas da imdenive eTmoboda varjiSs urTulesi pasaJebis<br />
gamRerebaSi, rasac isini sarkesTan atarebdnen. dar-<br />
Cenil dros ki uTmobdnen literaturas da gemovnebis daxvewas,<br />
mecnierebas akustikis Sesaxeb, kontrapunqtsa da kompozicias<br />
( Горович, 1984:80).<br />
yvela momRerals, Semoqmedad Camoyalibebis periodSi,<br />
dayveba e.w. scenis SiSi. am cudi senis aRmosafxvrelad saWiroa<br />
sakuTar SesaZleblobebSi darwmuneba, rac mxolod dau-<br />
Ralavi SromiT miiRweva. mas Semdeg, rac daiZleva yvela teqnikuri<br />
xarvezi: gaTanabrdeba registrebi, frazireba xdeba<br />
natifi, sunTqva SeumCneveli da bgera Tanabari, tesituruli<br />
sirTule advilad gadasalaxavi da sabolood darwmundebiT,<br />
rom SegiZliaT nawarmoebis maRalmxatvruli Sesruleba,<br />
Cndeba TviTdajereba, qreba scenis SiSi da rCeba SemoqmedebiTi<br />
Relva, ramac mxolod dadebiTad unda imoqmedos, rameTu<br />
is mxatvrul gardasaxvaSi STainTqmeba. student-mom-<br />
Reralma cnobierad unda gamoimuSaos Tavis TavSi simSvide<br />
da TviTdajerebuloba, rac scenaze ukiduresad saWiroa.<br />
cnobilia, rom gamoCenilma beniamino jilim operaSi<br />
“jokonda”, ori warumatebeli gamosvlis Semdeg, mesame speq-<br />
154
taklze Tavs mobilizeba gaukeTa, igrZno Zalis mozRvaveba<br />
da sulieri SemarTebiT da saxmo resursebiT advilad aiRo<br />
`si bemoli~ ariaSi @`ca da zRva”.<br />
Relvis mTavar mizezad gvevlineba Semsruleblis araadeqvaturi<br />
TviTSefaseba anu Tavisi niWierebis daknineba. sa-<br />
Semsruleblo fsiqologiis mcodneni Tanxmdebian imaSi, rom<br />
ara dakninebaSi, aramed piriqiT, TavianTi niWierebis gadametebul<br />
SefasebaSi, zedmetad TavmomwonebaSi imaleba aseTi<br />
Relvis fesvebi. mokled rom vTqvaT, erTni Relaven Tavian-<br />
Ti niWis dakninebis gamo, xolo meoreni misi aRmatebuli SefasebiT.<br />
cnobili italieli poeti eujinio montale yveba, Tu<br />
rogori gardasaxvis unari hqonda tito rufos da ramdenad<br />
siRrmiseulad cxovrobda misi gmiris cxovrebiT, razec<br />
mohyavs magaliTi: iagos rolze muSaobisas, misma moaxlem<br />
wasvla ganizraxa, ris mizezadac ganacxada, rom ramdenadac<br />
misTvis sasiamovno iyo cxovreba da muSaoba tito rufos garemocvaSi,<br />
imdenad autaneli gaxda misi yofna iagosTan (Лесс<br />
1983:64).<br />
axalgazrda momReralma, romelic scenaze zedmetad<br />
Relavs, maqsimalurad naTlad unda warmoidginos (`moatyuos”<br />
Tavi), rom namdvilad xedavs im situacias, im atmosferos,<br />
romelic mas momavali sajaro gamosvlisas moelis (koncerti,<br />
gamocda, konkursi) — mayurebelTa darbazi, komisiis<br />
wevrebi, Jiuri, misTvis mniSvnelovani xalxi da sxva. rac SeiZleba<br />
Rrmad da garkveviT `ganicados”, `Seisislxorcos”,<br />
`SeigrZnos” warmosaxuli situacia misi yoveli wvrilmaniT<br />
(Герсамия.1985:124).<br />
xSirad artistebi jerdebian mxolod teqstur miTiTebebs,<br />
magram unda vicodeT, rom mxatvruli saxeebis SeqmnisaTvis<br />
araa sakmarisi sanoto teqstis da saavtoro remarkis<br />
keTilsindisierad, sqematurad gadmocema.Mmalers uyvarda<br />
imis gameoreba, rom `musikaSi saukeTeso mdebareobs notebs<br />
miRma” (Тилес1974:37).<br />
taneevi werda: `me sulac ar moviTxov, rom virtuozis<br />
mier, Cemi avtoriseuli yvela miniSneba monurad iqnas Sesrulebuli.<br />
piriqiT, Semsrulebelma unda gamoavlinos sruli<br />
Tavisufleba detalebSi, romliTac avtoris keTili nebac<br />
155
unda gamoxatos, magram es Tavisufleba — garkveul CarCoeb-<br />
Si unda iyos moqceuli. Semsrulebeli valdebulia Cawvdes<br />
WeSmaritad avtoriseul Canafiqrs da mas Semdeg Seasrulos<br />
nawarmoebi, misTvis saukeTeso da xelmisawvdomi formiT da<br />
araviTar SemTxvevaSi — avtoriseuli Canafiqris sawinaaRmdegod”<br />
(Тилес1974:38).<br />
vokalur-pedagogiur da saSemsruleblo praqtikaSi<br />
aRiniSneba SemTxveva, roca momRerali sajaro gamosvlisas<br />
moulodnelad mkveTrad modificirebs (aCqarebs an anelebs)<br />
nawarmoebis xangrZlivi SromiT gamomuSavebul `swor temps”.<br />
tempis modifikacia mxatvruli interpretaciis gareSe, Sesrulebis<br />
mxatvrul mxareze uaryofiTad moqmedebs, ramdenadac<br />
xSirad axal tempsa da Sesrulebis xasiaTs Soris Seusabamobaa.<br />
moZraobis siCqaris Secvla sruliad axal interpretacias<br />
moiTxovs, ramdenadac umeteswilad dinamiuri niuansebis<br />
Secvla tempTan mimarTebaSi da maTTan SegrZnebaSi ver<br />
hpovebs Sesabamisobas da safuZvels moklebulia (Герсамия<br />
1985:130).<br />
stefan cvaigi aRniSnavda: `xelovneba — wminda alagia.<br />
is mociquleobrivi moRvaweobaa dedamiwaze miuRweveli idealebisaTvis.<br />
xelovneba ara SemTxveviTobis saCuqaria, aramed<br />
damsaxurebuli wyalobaa; ara msubuqi garToba, aramed<br />
dauRalavi Sromaao” (Лесс 1983:61).<br />
tito rufos, romelic ver grZnobda Tavis TavSi pedagogiur<br />
talants, simReris maswavleblad ar umoRvawia. mas<br />
kargad esmoda, rom es saqme gansakuTrebul niWs moiTxovda<br />
da ambobda, rom `pedagogi — vokalisti-Semoqmedia, romelic<br />
eZiebs da hpovebs calkeuli mowafisaTvis pirovnulad saWiro<br />
meTodebsa da ileTebs” (Лесс 1983:120).<br />
mecadineobis Semdgom etapze (momdevno kursebze) mu-<br />
Saoba eTmoba saxmo diapazonis gazrdas da masTan erTad misi<br />
registruli feradovnebis gamTlianebas, risTvisac aucilebel<br />
pirobas warmoadgens xmis momrgvaleba, moTboba, dabindva<br />
(sombrireba) registris garkveul monakveTze. amas meorenairad,<br />
vokalur pedagogikaSi, veZaxiT xmis moxurvas an<br />
Sexurvas, rac garkveul dabneulobas iwvevs. xmovnebis erT<br />
yalibSi simRera (igulisxmeba Tanmimdevrulad aRebuli yve-<br />
156
la xmovnis erT simaRleze, msgavsi SeferilobiT gamRereba)<br />
— es gaxlavT is saSemsruleblo Cveva, romelic momRerlis<br />
Camoyalibebis wina da aucilebeli pirobaa.<br />
xmis Sua diapazonSi bgeris Semrgvaleba maRal tonebSi<br />
mSvidad gadasvlis saSualebas iZleva. rogorc zemoT aRvniSneT,<br />
termini `moxuruli xma~ — xSirad damabnevelia. bgeris<br />
moxurva sworedac rom bgeris momrgvalebaa, anu `a~ xmovanis<br />
`o~ xmovanSi gadayvanas gulisxmobs. amitom, pedagogma<br />
gardamaval registrze muSaobisas, koreqtireba unda gauke-<br />
Tos JReradobis xarisxs da sunTqvis swor dozirebas. am me-<br />
TodiT, rasac hqvia xmis Sua diapazonSi bgeris JReradoba,<br />
momReralSi yalibdeba diapazonuri erTferovneba da xdeba<br />
e.w. siWrelis acileba. amdenad, sirTulis daZlevis uadviles<br />
gzad miCneulia moZraoba Ria xmovnidan daxuruli, dabinduli<br />
xmovnisaken — `a~-dan `o~-sken da `o~-dan `u~-sken.<br />
terminSi — `vokaluri teqnika”, Cven unda gvesmodes sasimRero<br />
procesSi, xmis warmomqmneli yvela obieqtis urTierTzemoqmedeba.<br />
rasakvirvelia, bgeris warmoqmnis procesi<br />
organizebuli unda iyos, racionalurad, organizmisaTvis<br />
fiziologiurad optimalurad gamoyenebuli. es damokidebulia<br />
im Zalisxmevaze, romelsac momRerali iyenebs bgeris<br />
warmoqmnisas, misi siZlieris da xarisxis misaRwevad. kargi<br />
teqnikis mqone momRerlis xma mTeli koncertisa Tu speqtaklis<br />
msvlelobaSi sul ufro kargad mRerdeba da masSi daRla<br />
an xmis siblagve ar SeiniSneba, rac ganpirobebulia misi racionaluri<br />
teqnikiT, maSin, roca sxva momReralTan aRiniSneba<br />
daRla, misgan gamowveuli xmis forsireba da uxeSi frazireba.<br />
maSasadame, pirvel SemTxvevaSi saqme gvaqvs saSemsruleblo<br />
komfortTan, e.i. momRerali Tavisufalia moqmedeba-<br />
Si. esEsasiamovno aRsaqmelia, radgan misi Tavisufleba vizualur<br />
mxareSic gamoixateba. mayureblis reaqcia migvaniSnebs<br />
imaze, Tu ramdenad maRalteqnikuradaa aRWurvili esa Tu is<br />
Semsrulebeli da misi moqmedeba, TviT Rimilic ki — ramdenad<br />
damajerebelia igi. es saxasiaTo cvlilebani simReris<br />
procesSic akustikurad aisaxeba, rac momRerlis daxvewili<br />
teqnikis utyuari maCvenebelia.<br />
studenti Tavidanve unda mivaCvioT swor frazirebas,<br />
kantilenur simRerasTan erTad — karg diqcias, artikulaci-<br />
157
as da imavdroulad frazebis gadabmul (ligebze) simReras.<br />
amis safuZvlad gvevlineba swori sunTqva, romelic erT-er-<br />
Ti umTavresi komponentia bgeris gamocemis da warmarTvis<br />
saqmeSi.<br />
sasunTq aparats ganekuTvneba: cxvirisa da piris Rru,<br />
rbili sasa, saylapavi, yanyrato, xorxi, traqea, bronqebi,<br />
bronqialuri alveolebi da filtvebi.<br />
sunTqvis sistemis am CamonaTvalSi upiratesoba eniWeba<br />
diafragmasa da saxmo Wdeebs.<br />
diafragma berZnuli sityvaa da niSnavs tixars. es aris<br />
kunTuri tixari, romelic gamoyofs mkerdis Rrus muclis<br />
Rrusagan. saerTod, anatomiaSi diafragma ewodeba RruTa<br />
gammijvnel kunTs an kunTebis jgufs. Cven, ra Tqma unda, diafragmaSi<br />
vgulisxmobT mkerdmuclis tixars. Aarsebobs piris<br />
Rrus diafragmac da sxva.<br />
sunTqva xmis dayenebis saqmeSi umTavresi pirobaa. rogorc<br />
lamperti Tvlida, `simReris skola — sunTqvis skolaa~.<br />
karuzos azriT: `momRerals, romelsac aqvs Zalze zusti<br />
musikaluri smena, magram ver flobs sunTqvas, igi an<br />
usufTaod imRerebs an gamoscems usicocxlo, sacodav bgerebs~.<br />
rogorc cnobilia, italiuri belkantos XV<strong>II</strong> saukunis<br />
ostatebi, e.w. kastratebi (maT Soris cnobili tozi, feri, kafareli,<br />
farineli da sxva), or oqtavian gamas 18-jer asrulebdnen<br />
erT sunTqvaze. kastrati feri or oqtavian qromatiul<br />
gamas aseve 18-jer asrulebda yoveli notis treliT.<br />
pietro tozi — boloniis skolis brwyinvale warmomadgeneli<br />
Tavis xelnawer SromaSi aRniSnavda: `maswavlebelma unda<br />
miuTiTos mowafes sad aiRos sunTqva da aswavlos misi Sesruleba<br />
garTulebis gareSe. Aarian momRerlebi romelTa mosmenac<br />
Znelia, imis gamo, rom isini asTmianiviT yovel sityvaze<br />
iReben sunTqvas da nawarmoebis bolo notze modian gamowurulebi,<br />
damxCvlebi~. (Горович, 1984:85)<br />
sworad warmoqmnil bgeras gaaCnia baza — diafragma da<br />
kunTebi, romlebic afiqsireben SesunTqvas. gamarTuli bgera<br />
mowodebulia ekonomiur gamosunTqvaze yovelgvari forsirebis<br />
gareSe, rac gamoricxavs haeris ZaldatanebiT, biZgebiT<br />
gamodevnas. haeris ZaldatanebiT miwodeba uaryofiT<br />
158
gavlenas axdens bgeris sisufTaveze, Zalasa da frenadobaze.<br />
amisaTvis bgera dafuZnebuli unda iyos sunTqvaze, rasac<br />
ewodeba yrdnoba. es gaxlavT diafragmis tonusSi myofi<br />
mdgomareoba, anu swori sasimRero gamosunTqva. maSasadame<br />
sityvaSi `yrdnoba~ igulisxmeba sworad gamosunTqvaze bazirebuli<br />
bgera. imavdroulad, swori yrdnoba iTxovs bgeris<br />
warmoqmnisas ar Camovardes mkerdi, ar modundes diafragma,<br />
ar imoZraos neknebma. es mdgomareoba fiqsaciis anu simReris<br />
win sunTqvis Sekavebis mdgomareobaa.<br />
xmis dayenebis saqmeSi sasimRero sunTqva gvevlineba<br />
umTavres, Tumca ara erTaderT faqtorad. mimaCnia, rom igi<br />
unda daixvewos bgerasTan erTad, rameTu gvevlineba xmis<br />
swori JReradobis safuZvlad. Bbgeris warmoqmnis dros gamosunTqvis<br />
procesi fiziologiurad icvleba. Mmas Semdeg, rac<br />
haeri aRebulia, anu moxda SesunTqva, xdeba fiqsacia haeris<br />
Sekavebisa. fiqsacias unda daeTmos gansakuTrebuli yurad-<br />
Reba, radgan sasimRero gamosunTqvisas mas aqvs udidesi<br />
mniSvneloba. am winapirobis Sesrulebis Semdgom Tavis tvinis<br />
qerqi aZlevs brZanebas Wdeebs, rom moxdes Sekvra mocemul<br />
tonze. Yyovelive amis Semdeg iwyeba bgeris warmoqmna.<br />
saboloo jamSi unda miviRoT Camoyalibebuli, Sereuli<br />
sunTqva, romelsac `kostabdominaluri~ sunTqva hqvia,<br />
sadac CarTulia mkerdi, diafragma da muclis kunTebi.<br />
mamakacTa da qalTa sunTqviTi sistema zog SemTxvevaSi<br />
mainc gansxvavdeba erTmaneTisgan. mamakacebSi metwilad gamoiyeneba<br />
diafragmul-neknur-muclisa, qalebSi ki diafragmul-neknuri.<br />
aris mosazreba, rom qalebSi muclis tipis da<br />
gansakuTrebiT ki qveda muclis sunTqva, iwvevs saSvilosnos<br />
qsovilis gaRizianebas, rac momavalSi SesaZlebelia savalalo<br />
SedegiTac dasruldes. Aamitom vTvli, rom am tipis sun-<br />
Tqva qalebSi zogierT SemTxvevaSi iqnas gamoyenebuli.<br />
cnobili mecnier-otolaringologis bilanConis sityvebiT,<br />
sunTqvis teqnikaSi Sejibri mxolod or momRerals<br />
SeeZlo: tito rufosa da karuzos. igi wers: `rogorc erTs,<br />
ise meores hqonda araCveulebrivad didi Zala abdominalurdiafragmuli<br />
sunTqvisa. sunTqva absolituri sizustiT da<br />
sinatifiT Tanmxvedri iyo sulis moZraobisa, siTbos aniWebda<br />
mas, xazs usvamda metyvelebas da aRafrTovanebda, TrTo-<br />
159
da da tiroda — momRerlis nebidan gamomdinare~ (Лесс<br />
1983:65).<br />
roca tito rufos axalgazrda saopero momRerlebi mimarTavdnen<br />
kiTxviT sunTqvisa Tu vokaluri teqnikis Sesaxeb,<br />
igi yovelTvis aseT rCevas iZleoda: `yovel dRe, erTi<br />
saaTi dauTmeT sunTqvis varjiSs, amis Semdgom ki mTeli saa-<br />
Tis ganmavlobaSi imRereT naxevari xmiT, magram maqsimaluri<br />
sasimRero da emociuri datvirTviT. aseTi gziT Tqven TandaTanobiT<br />
gamoimuSavebT vokalur teqnikas. Dda roca Tqven<br />
srulad aiTvisebT mas, daiviwyeT simRera da iswrafeT SeqmnaT<br />
TqvenSi artisti. Mmec mTeli cxovreba vmRerodi ara<br />
mxolod xmiT, aramed tviniTac. xmas ki viyenebdi fiqrTa ganxorcielebis<br />
saSualebad” (Лесс1983:120).<br />
artistizmi gvevlineba teqnikis im aucilebel damatebad,<br />
romelic Zalzed pozitiurad moqmedebs momRerlis xmaze<br />
da mas bunebisa da misive organizmis tandemSi srulyofil<br />
instrumentad aqcevs.<br />
saopero studia gaxlavT sceniuri Sromis realobas-<br />
Tan Sesisxlxorcebis srulyofili saSualeba. igi aris aqtioruli<br />
xerxebisa da xasiaTebis Ziebis areali. swored saopero<br />
studiaSi iwyeba musikalur da fsiqologiur sirTuleeb-<br />
Tan Serkineba Teatraluri moqmedebis pirobebSi. Aam pirvel<br />
da meore situaciaSi studenti vokalisti eCveva orkestris<br />
TanxlebiT simReras; aq xdeba daZleva iseTi mankierebisa,<br />
rogoricaa scenis SiSi. aq yalibdeba mizanscenur moZraobas-<br />
Tan Serwymuli swori da dozirebuli sunTqva, rac sawindaria<br />
lamazi frazirebisa da maRalmxatvrul saxeTa Seqmnisa.<br />
udavoa, rom saopero studiaSi mecadineobiT studenti-mom-<br />
Rerali SeZlebs im xarvezTa da sisustesTa aRmofxvras,<br />
romlebic momaval sapasuxismgeblo saqmeSi didi travmis<br />
momtania.<br />
samwuxaroa, rom student-momReralTa aRzrdis praqtikaSi<br />
dRes maTi fsiqologiuri momzadebis ara sakmarisi<br />
donea, ris gareSec studenti ver axdens Tavis Semoqmedebi-<br />
Ti saSualebaTa realizebas, mReris SeboWilad da xSirad<br />
stovebs uniWo STabeyWdilebas. rom ara TviTorganizebis ma-<br />
Rali done da eqstremalur pirobebTan adaptirebis unari,<br />
160
ar aris gamoricxuli, rom igive, gansakuTrebuli talantis<br />
mqoneTac daemarTod.<br />
saopero studia unda moviazroT saopero xelovnebis<br />
sawyis etapad, sadac xdeba specialobis sagnebSi miRebuli<br />
codnis Sejameba. es sagnebia: akademiuri simRera, kameruli<br />
simRera, saopero momzadeba, vokaluri ansambli, sceniuri<br />
moZraoba, sasceno ostatobis safuZvlebi, metyvelebis kultura,<br />
grimi, xmis higiena, vokalur teqnikaze da mis uricxv<br />
komponentebze gamudmebuli varjiSi. vokalur-saSemsruleblo<br />
da saopero xelovnebis gulisyuriT Seswavla sawindaria<br />
saopero studiaSi student-vokalistis codnis far-<br />
To speqtriT warmoCenisa. amdenad, aucilebelia mimoxilva<br />
saopero xelovnebis istoriisa, romelic Tavisi evoluciis<br />
periodSi dialeqtikur erTianobaSi moicavs musikasa da<br />
dramatul eqspresias, vokalur teqnikasa da aJRerebul sityvas,<br />
partiturasa da libretos.<br />
musikaluri da verbaluri teqstis riTmul organizebas<br />
maTi saerTo intonaciuri sawyisi ganapirobebs.<br />
mogexsenebaT, bunebiT yvela xma arasrulyofilia da<br />
moiTxovs nayofierad muSaobas, rom droTa manZilze aRmoifxvras<br />
xarvezebi da daixvewos Sesrulebis saSualebebi.<br />
rac ufro mdidaria dinamiur saRebavTa palitra, miT<br />
ufro metia sxvadasxva mxatvruli saxeebis Seqmnis SesaZlebloba.Nrac<br />
ufro mdidaria studentis sulieri samyaro, ufro<br />
srulyofilia misi niWiereba — gardasaxos es simdidre xmaSi,<br />
miT ufro advilad da sasiamovnod aRsaqmelia msmenelis mier<br />
misi Semoqmedeba.<br />
Cveni mizania, yovel student-vokalistSi aRvzardoT<br />
saopero Tu kamerul JanrSi Tanabrad kargad moazrovne mom-<br />
Rerali.<br />
mosamzadebel periodSi studenti-momRerali — Temis,<br />
ideis da Janris analiziT, gansazRvravs Tavis SemoqmedebiT<br />
damokidebulebas ama Tu im nawarmoebTan. sxvadasxva kompozitoris<br />
musikaluri stilis Taviseburebas ganapirobebs ama<br />
Tu im Semoqmedis musikaluri enis intonaciuri maragi. mocemuli<br />
Semoqmedis xelovneba da calkeuli Janris ganviTareba<br />
unda ganvixiloT epoqasTan konteqstSi. aucilebelia, rogorc<br />
dramatuli, ise musikaluri xazis ganviTarebis aRqma.<br />
161
musikisa da teqstis danawevrebuli damuSaveba mogvcems qveteqstis<br />
sworad povnis saSualebas, rac imis sawindaria, rom<br />
sityva da moqmedeba gamarTlebuli da damajerebeli iyos.<br />
winaaRmdeg SemTxvevaSi qveteqsti arasworia da masTan er-<br />
Tad sityvebi formaluri da arafris metyveli. aseTi muSaoba<br />
aucileblobas warmoadgens momRerlisaTvis da students<br />
uRviZebs fantazias, unviTarebs mexsierebas. rogorc vokalur<br />
klasSi mecadineobisas, aqac unda mieqces yuradReba<br />
sityvisa da musikis organulobas, rom literaturuli teqsti<br />
iyos ara dazuTxuli, aramed gaazrebulad Seswavlili.<br />
aseTi midgoma students gauadvilebs sasceno Sesrulebis<br />
amocanas, gmiris xasiaTis gaxsnaSi vigrZnobT teqnikuri komponentebis<br />
swor sinTezs. yovelive amis gaTvaliswinebiT,<br />
xdeba nawarmoebSi calkeul partiaze samuSaos Sesruleba,<br />
riTac miiRweva dramaturgiaSi gmiris saxis erTaderTi swori<br />
migneba.<br />
aseTi fundamentaluri analizis gziT, ra Tqma unda SeirCeva<br />
im swori elferiT simRera, rac gmiris saxes saTanado<br />
emociur kolorits SesZens.M<br />
rogorc karuzos akompaniatori s. fuCito werda — didi<br />
momRerali sistematiurad avarjiSebda xmas specialuri<br />
savarjiSiebiT da Zalzed yuradRebiT akontrolebda haeris<br />
racionalurad xarjvas. misi xelovneba, rogorc fuCito aRniSnavs,<br />
mdgomareobda im ostatobaSi, rom simReraSi gamosunTquli<br />
haeris yoveli nawilaki bgerad gadaeqcia.<br />
haeris bgerad gadaqcevaSi udidesi roli eniWeba sun-<br />
Tqvis ritms, romelic akustikur rezonirebaSi modis. aq didi<br />
mniSvneloba eniWeba rezonatorebis codnas da maT daniSnulebisamebr<br />
gamoyenebas.<br />
rezonatorebi — bgeris sixSiris gamaZliereblebia.<br />
akustikuri rezonirebis daniSnuleba iTvaliswinebs akustikuri<br />
sistemis rxevaSi moyvanas. am akustikaSi rezonatorebad<br />
gvevlinebian — Wdeebi, xorxi, mkerdi, yel-xaxa, piris<br />
Rru — Tavisi aqtiuri da pasiuri organoebiT.<br />
bgeris akustikur rezonirebas udidesi roli eniWeba<br />
momRerlis fonaciaSi, amitomac es sakiTxi calke ganxilvis<br />
Temad rCeba.<br />
162
saopero momRerlis xma (Tavisi siZlieriT, diapazoniT,<br />
tembraluri SeferilobiT, xmis kompaqturobiT, moqnilobiT,<br />
koloraturuli SelamazebiT) — bgeris yvela komponentis<br />
flobasTn erTad iTvaliswinebs xmis rezonatorebs da<br />
maT aqtivobas, rac akustikur rezonirebasTanaa kavSirSi.<br />
rogorc jenaro bara aRniSnavda, `Cven simReraSi aravi-<br />
Tari saidumlo da saxmo saSualebani ara gvaqvs rezonansis<br />
garda, amitom rezonatoruli awyoba xmis warmoqmnis WeSmariti<br />
meqanizmia da misi dakargva araviTar situaciaSi ar SeiZleba.<br />
rezonansis dakargva niSnavs — aRar iyo momRerali.<br />
igi uqmnis xmas sikaSkaSes, frenadobas, xmas dauRlelsa da<br />
uberebels xdis~ (Вопросы Вокальной педагогики 1984:193).<br />
unda gvaxsovdes, rom klasikur simReraSi mTavaria ma-<br />
Rali pozicia, bgeriTi talRis moZraoba, gadaadgileba, romelsac<br />
uzrunvelyofs moxurva (xmovani `u~), bgeriTi tal-<br />
Ris moqniloba (J. diupre) da sasunTqi kunTebis aqtivoba<br />
(garsia).<br />
garsia-Svilma, Tavisi mecnieruli dakvirvebiT Camoayaliba<br />
simReraSi xmis meqanikuri xedva, anu moZraoba xmaSi<br />
(xmis simardis teqnikis daxvewa) da mogvca saintereso meqanikuri<br />
ileTebi: safexurebi, zambara, naxtomi, frena... mom-<br />
Rerali — sportsmeni! momRerlebma termini `meqanika” jer<br />
kidev XV<strong>II</strong>I saukuneSi xmis Tavisufali improvizaciiT axsnes.<br />
aRsaniSnavia is faqti, rom dabali registris siRrme aqtiurad<br />
moqmedebs mTel xmaze, rameTu zrdis diapazons da mom-<br />
Rerlis mobilurobas. magaliTisaTvis SegviZlia moviyvanoT<br />
`abigaelis aria~ j. verdis operidan `nabuqo~, sadac zemoxsenebuli<br />
naxtomebi SeiniSneba sami registris parametrSi: — c2,<br />
c3, c1; meierberis — `paJis~ kavatinaSi SeiniSneba frena safexurebze<br />
c1 dan c3-mde da a.S.<br />
sivrceSi moZraobis `Cvengan iqiT~ momxre iyo neapolitanuri<br />
skolis mimdevari maestro jenaro barac. es gaxldaT<br />
Zlieri italiuri skola, romelTanac garsias skolis siaxlove<br />
eWvgareSea da romlis meTodikiTac sargeblobda didi<br />
karuzoc.<br />
yvela zemoT CamoTvlili komponentis safuZvliani<br />
Seswavla gvaZlevs saSualebas, rom teqnikurad aRWurvili<br />
163
studenti-momRerali paralelurad Seudges nawarmoebis<br />
mxatvrulad Sesrulebas, anu Seiswavlos mocemuli operis<br />
literaturuli pirvelwyaro, daamuSavos libreto da masSi<br />
sworad dainaxos Tavisi gmiris mxatvruli saxe, Cawvdes mis<br />
bunebas da warmosaxvaSi daxatos miseuli moqmedebiT gansaxierebuli<br />
esa Tu is scena. warmosaxvaSi saWiro bgeriT gaaJ-<br />
Reros misi gmiris frazebi. amisaTvis studentma detalurad<br />
unda Seiswavlos Tavisi partia.<br />
saopero partiis Seswavla, upriania moxdes pedagogTan<br />
da diriJorTan erTad.Mmas Semdeg, rac student-momRerali<br />
CainiSnavs koreqtirebas, pedagogi valdebulia daniSnul vadaSi<br />
Seamowmos Seswavlili masala. saopero klasSi pedagogma<br />
yoveli partia calke unda moisminos, yvela komponentis<br />
dacviT da ukve Setanili koreqtirebis gaTvaliswinebiT.<br />
student-momRerlis individualuri muSaobis periodul<br />
kontrols mosdevs pedagog-diriJoris sistematiuri gakve-<br />
Tilebi da mas Semdeg, rac samuSao procesi damakmayofilebel<br />
zRvars miaRwevs (anu im etaps, roca momRerals kargad<br />
aqvs Seswavlili Tavisi partia da mas swori bgeriTa da niuansirebiT<br />
asrulebs), saWiroa reJisoris Careva da mizanscenebze<br />
muSaobis dawyeba. aseTi meTodiT muSaobis regulacia<br />
da samuSaos etapobrivad daZleva moiTxovs moqmedebis saopero<br />
studiis scenaze gadatanas da sistematur sceniur mu-<br />
Saobas, romlis paraleluradac diriJori-pedagogi Caatarebs<br />
SemRerebebs koncertmaisteris da Semdgom orkestris<br />
TanxlebiT.<br />
studentis gemovnebis Camoyalibebas pasuxismgeblobiT<br />
unda movekidoT. imTaviTve SevaCvioT studenti, rom esa<br />
Tu is xasiaTi gansxvavebuli bgeris elferiT iqnas gadmocemuli,<br />
ris safuZvelsac gmirTa araerTgvarovani da sxvadasxva<br />
epoqis problemebiT datvirTuli dramaturgiac iZleva.<br />
saWiroa bgeris povna, Semdgom ki misi swor dinamikaSi warmarTva<br />
da bolomde SenarCuneba. ai, es gaxlavT momRerlisa<br />
da misi gmiris dramaturgiul konteqstSi gaSuqebis kvintensencia.<br />
studentebs Tavidanve unda STavagonoT, rom warmateba<br />
didi SromiT miiRweva da rom isini miRweuls Aar unda dajerdnen.<br />
164
artistizmis da srulyofilebis gareSe warmoudgenelia<br />
xmam xangrZliv datvirTvas gauZlos. es damRleli, nervuli<br />
da saxmo datvirTvaa gansakuTrebiT iseTi partiebis<br />
Sesrulebis dros, romlebic maRal tesituraSi Sesrulebas<br />
da gmirTa saxeebis gasaxsnel eqspresiulobas moiTxoven. mas<br />
Semdeg, rac SeviZenT Cvens “instrumentze dakvris” (igulisxmeba<br />
xma) garkveul Cvevebs, mxolod calkeuli, Tundac lamazi<br />
notebis gamocema araa sakmarisi, saWiroa gavcdeT vokalur<br />
teqnikas da maSin mxatvruli realobis WrilSi moqceuli<br />
Cveni suliereba advilad daZlevs da gaiTavisebs yvela<br />
sirTules.<br />
unda gvaxsovdes, rom arasrulyofili teqnikuri aR-<br />
Wurviloba (fiziologiuri da esTetikuri aspeqtebi) iwvevs<br />
araswor Ffrazirebas da Tu mas davumatebT scenur Relvas,<br />
droTa manZilze Camogviyalibdeba nevrozi da organizmis<br />
saerTo moSliloba. aseT fonze gardauvalia fonastenia.<br />
aseTi fsiqofiziologiuri katastrofis Tavidan acileba ki<br />
SesaZlebelia yvela im faqtorTa, im mravalricxovan komponentTa<br />
gaTvaliswinebiT, romelic iqna zemoT moyvanili da<br />
romelTa fundamentaluri Seswavla pedagogisa da studentis<br />
didi Zalisxmevis da xangrZlivi, dauRalavi Sromis Sedegia.<br />
imisaTvis, rom axalbeda momRerali Camoyalibdes profesionalad,<br />
unda Seiswavlos vokaluri kulturis teqnikuri<br />
safuZvlebi, fiziologiuri da fsiqologiuri aspeqtebiT<br />
da eziaros artistizmis safuZvlebs. simRerasTan mimarTebaSi<br />
tito rufos xSirad mohyavda antonio kotonis sityvebi:<br />
`imisaTvis, rom daamuSao adamianis xma, saWiroa gqondes<br />
ori cxovreba: erTi — rom iswavlo da meore — rom imRero”<br />
(Лесс 1983:125).<br />
165
166<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Апакидзе Ю., Андгуладзе Н., Тб.1987<br />
2. Барсов Ю., «Вокально-исполнительские и педагогические<br />
принципы М. И. Глинки» Л.,1968<br />
3. Вербов А., «Техника постановки голоса». Л. 1931<br />
4. «Вопросы Вокальной педагогики» выпуск 7. М. 1984<br />
5. «Вопросы Вокальной педагогики» Л. 1982<br />
6. Гарсиа Мануэль /сын/ «Школа пения». Музгиз. 1957<br />
7. Герсамия И. Е., К проблеме психологии творчества певца, Тб.,<br />
1985<br />
8. Горович Б., Оперный театр, Л., 1984<br />
9. Давыдова В., Мчедлидзе Д., «Певческое дыхание и некоторые<br />
советы по постановке голоса». Т., 1966<br />
10. Еимохин В., «мастера вокального искусства ХХ века».<br />
«Музыка» М. 1974<br />
11. Исполнительское искусство зарубежных стран. Выпуск 6 –<br />
Артуро Тосканини. М, 1971<br />
12. Коган Г., «Ферруччо Бузони». М, 1971<br />
13. Лаури-Вольпи Дж., «Вокальные параллели» Издательство<br />
«Музыка», Л. 1972<br />
14. Лесс А., «Титта Руффо». М. 1983<br />
15. Малышева Н., Вопросы Вокальной педагогики, «О работе<br />
певца над голосом», М., 1962.<br />
16. Мастерство музыканта-исполнителя. М, 1972<br />
17. Мелик-Пашаев А., «Звучание жизни». Т. 1985<br />
18. Ольхов К., «Теоритические основы дирижёрской техники». Л.<br />
«Музыка» 1984<br />
19. Пальмеджани Ф., «Маттиа Баттистини». Издательство<br />
«Музыка» М. Л. 1966<br />
20. Памяти И. И. Соллетинского – Л.1978<br />
21. Пуччини Дж, «Письма» Издательство «Музыка» Л. 1971<br />
22. Руффо Т., «Парабола моей жизни» Издательство «Музыка» Л.<br />
1968<br />
23. Тилес Б., «Дирижёр в оперном театре». Издательство<br />
«Музыка» Л. 1974<br />
24. Тоти Даль Монте, «Голос над миром» М. 1966<br />
25. Юссон Р., «Певческий голос» Издательство «Музыка» М. 1974
Preparing Stages for Singers<br />
Summary<br />
Tamaz Tseriashvili<br />
Acquiring the mastership of vocal art is a very extensive and hard<br />
process. The goal of the given paper is to discuss the issues which are in<br />
relation with the technical means of vocal teaching and scene forms<br />
connected with the perspectives of high musical school (conservatory<br />
or musical academy) and later with the possibilities of opera studio.<br />
The present work deals with the practical advice of pedagogue –<br />
singer, which makes it possible to make mastering performancetechnical<br />
base of vocal art for students. This process includes the<br />
academic period from the initial stage including opera studio.<br />
Technical base (physiological and aesthetic aspects) requires to<br />
study the vocal and stage habits properly and fundamentally, they are:<br />
different kinds of breath, articulation, working on projection and<br />
phrasing, developing the habits of stage mastership, stage movement,<br />
working on the stage applying accessories, singing hygiene, working on<br />
speech, working on score, singer’s psychology and anatomy.<br />
167
168<br />
lali WeliZe<br />
i. s. baxis ,,kargad temperirebuli klaviri”<br />
da baxis epoqis klaviSebiani instrumentebi<br />
WeSmariti ziareba polifoniur musikasTan, romlis<br />
mwvervalicaa i. s. baxis Semoqmedeba — upirvelesi pirobaa nebismieri<br />
musikosis da miTumetes pianistis harmoniuli ganviTarebisaTvis.<br />
sayovelTaod cnobilia, rom i. s. baxis nawarmoebis<br />
swavleba erT-erTi urTulesi amocanaa musikalur pedagogikaSi.<br />
marTlac, Zalian bevri winaaRmdegoba gvxvdeba am kompozitoris<br />
musikis stilisturad daxvewili, mxatvrulad<br />
gamomsaxveli da srulyofili SesrulebisaTvis. mdgomareobas<br />
arTulebs isic, rom Urtext-Si, iSviaTi gamonaklisis garda,<br />
ar aris dafiqsirebuli interpretaciisaTvis saWiro mi-<br />
TiTebani.<br />
i. s. baxis saklaviro Semoqmedebis srulyofilad Sesruleba<br />
daxvewil inteleqts saWiroebs.<br />
`i. s. baxis preludiebisa da fugebis cikls `kargad temperirebul<br />
klavirs” sruliad gansakuTrebuli adgili uWiravs<br />
musikis samyaroSi. es aris msoflio musikaluri literaturis<br />
ukvdavi Sedevri. polifoniuri xelovnebis enciklopedia,<br />
sruli am sityvis mniSvnelobiT, misi alfa da omega;<br />
es aris yoveli moazrovne musikosis samagido wigni, aucilebeli<br />
saxelmZRvanelo mTeli sicocxlis manZilze da amave<br />
dros dauSreteli wyaro tkbobisa~ (Мильштеин, 1967: 3).<br />
beThoveni mas Tavis `musikalur biblias~ uwodebda, Sumani<br />
Tavisi cxovrebis mZime wuTebSi `eZebda xsnas baxTan~ (iqve).<br />
`esaa musika, romelic gvaswavlis da gvanugeSebs~ — werda<br />
a. Sveiceri (Калинина, 1974: 75).<br />
qmnida ra am cikls, baxs hqonda garkveuli mizani. ker-<br />
Zod, klavirze Semsrulebeli gacnoboda yvela — 24 maJorul<br />
da minorul tonalobas, romelTa Soris bevri baxamde saer-<br />
Tod ar gamoiyeneboda.<br />
Zveleburi klaviSiani instrumentebis temperacia ar<br />
iZleoda yvela tonalobaSi dakvris saSualebas. im epoqaSi
damkvidebul naturalur wyobaSi kvinta da tercia erT tonalobaSi<br />
JRerda sufTad, meore tonalobaSi (romelSic bevri<br />
gasaRebis niSani iyo) — yalbad. baxamde, rogorc wesi, TiTqmis<br />
ar iqmneboda nawarmoebebi iseT tonalobebSi, rogoricaa<br />
si maJori, la bemol maJori, fa diez maJori, do diez ma-<br />
Jori da a.S., anu mravlaniSnian tonalobebSi.<br />
Tavisi SemoqmedebiT baxma daamtkica temperaciis axali<br />
sistema, romelic dResac funqcionirebs. aRniSnuli sistemis<br />
principia oqtavis dayofa Tormet tol naxevartonebad.<br />
es sistema, ra Tqma unda, arsebobda baxamde, magram praqtikulad<br />
ar gamoiyeneboda. mxolod baxis SemoqmedebaSi xdeba<br />
yvela tonalobis gawonasworeba.<br />
`kargad temperirebuli klaviri~ — esaa kompozitoris<br />
mravalwliani muSaobis Sedegi. 1722 w. baxma erT ciklad gaaerTiana<br />
sxvdasxva periodSi Seqmnili 24 preludia da fuga<br />
da misca saxelwodeba: `kargad temperirebuli klaviri anu<br />
preludiebi da fugebi, gatarebuli yvela tonebsa da naxevartonebSi,<br />
rogorc didi terciiT — do-re-mi, aseve patara-<br />
Ti — re-mi. dawerilia im axalgazrdebisaTvis, visac surT musikis<br />
swavla, aseve imaTTvis, vinc garkveul warmatebas miaRwia<br />
am sferoSi.~<br />
22 wlis Semdeg kompozitori qmnis meore cikls saxelwodebiT<br />
`24 axali preludia da fuga~, romelic Sedgens<br />
`kargad temperirebuli klaviris~ meore nawils (toms). am<br />
droisaTvis temperaciis problema praqtikulad ukve gadaWrili<br />
iyo. ase rom, meore tomis Seqmnis mizani iyo preludiebis<br />
da fugebis Sekreba, tonalurad organizeba.<br />
preludiebis da fugebis musika aRsavsea amaRlebuli<br />
humanizmiT, adamianuri grZnobebiT, vnebebiT, filosofiuri<br />
azrovnebiT.<br />
`aq vxvdebiT fugebs religiurs, gmiruls, melanholiurs,<br />
didebuls, iumoristuls, pastoralurs, dramatuls.<br />
maT mxolod erTi ram aqvs saerTo — esaa maTi silamaze, mSveniereba.<br />
rac Seexeba preludiebs — gansacvifrebelia maTi<br />
mravalferovneba, momxiblavoba da srulyofileba~ — ase<br />
axasiaTebs cnobili rusi pianisti anton rubinSteini<br />
(Галацкая, 1969: 59) baxis am cikls, romelsac ar SeiZleba ar<br />
daeTanxmo.<br />
169
axis am uaRresad STambeWdav ciklSi Caqsovilia uaRresad<br />
didi musikaluri sibrZne. maTi saSemsruleblo stili<br />
Sors scildeba baxis droisa da epoqis klaviSiani instrumentebis<br />
— klavikordisa da klavesinis SezRudul CarCoebs.<br />
ara erTxel dasmula sakiTxi, Tu romeli instrumentisaTvis<br />
daiwera `kargad temperirebuli klaviri~ da saerTod<br />
baxis sxva saklaviro nawarmoebebi. am kiTxvaze rom swori pasuxi<br />
gavceT, amisaTvis unda vicodeT, ras niSnavs sityva<br />
`klaviri~. ufro xSirad klavirSi igulisxmeba Tanamedrove<br />
fortepiano — gavixsenoT germaniidan wamosuli sityva `klavirabendi~<br />
anu `safortepiano saRamo~. leqsikonSi sityva<br />
`Klaver” iTargmneba rogorc `fortepiano~. aqedan gamodis<br />
daskvna, rom `kargad temperirebuli klaviri~ dawerilia<br />
`klavirisaTvis~, e.i. `fortepianosaTvis~. advili dasajerebelia,<br />
magram aris es namdvilad ase?<br />
odesRac yvela klaviSiani insturmenti, maT Soris or-<br />
Ranic, iwodeboda `claves”, e.i. `klaviSian instrumentad~.<br />
msagvsi mosazreba damaxasiaTebeli iyo baxisTvisac, gansakuTrebiT<br />
axalgazrdobis wlebSi. dRemde ar aris dazustebuli<br />
— misi zogierTi adreuli saklaviro qmnilebebi dawerilia<br />
klavirisaTvis Tu orRanisaTvis (Мильштеин, 1967: 47).<br />
magram aRsaniSnavia, rom ufro mkacri da viwro gagebiT,<br />
baxis epoqaSi sityva klavirSi igulisxmeboda klaviSiani<br />
instrumenti daWimuli simebiT. esenia: Cembalo (italiuridan<br />
Cembalo) – franguli klavesini (clavecin), germanulad<br />
fliugeli (Flügel) – anu klavikordi (germanulidan clavicord).<br />
marTalia, arsebobda kidev fortepiano (italiuridan forte —<br />
xmamaRla da piano – Cumad), an kidev rogorc maSin uwodebdnen<br />
Hammer-klavier, romelic baxis sicocxleSi iyo Zalzed<br />
primitiul, Canasaxis mdgomareobaSi da xmarebaSi Semovida<br />
mxolod baxis gardacvalebis Semdeg.<br />
raRa Tqma unda, Semsrulebeli unda icnobdes zemoT<br />
CamoTvlil instrumentTa agebulebas da JReradobas. `swored<br />
maTi JReradobis realuri SegrZneba gaamdidrebs Cvens<br />
warmodgenas kompozitoris Semoqmedebaze, dagvexmareba zogadad<br />
SevarCioT gamomsaxvelobiTi saSualebebi, dagvicavs<br />
170
stilisturi Secdomebisagan, gaafarTovebs Cvens smeniT horizonts”<br />
(Калинина, 1974: 52).<br />
klavikordis Rirseba da nakli aixsneba misi agebulebiT:<br />
klaviSze TiTis daWeris mciredi cvlilebac ki iwvevs<br />
bgeris Seferilobis sagrZnob gansxvavebas, vinaidan simi,<br />
romelsac klaviSze TiTis daWeris dros exeba metalis daboloeba<br />
(tangeti), moTavsebulia uSualod Semsruleblis Ti-<br />
Tis qveS. vinaidan klavikords ar gaaCnia araviTari gadamcemi<br />
meqanizmi (rogorc es ar gaaCnia klavesins da fortepianos),<br />
amitom instruments SeeZlo gadmoeca nebismieri dinamiuri<br />
cvalebadoba, xolo maTi TandaTanoba — crescendo da<br />
diminuendo – damokidebuli iyo Semsruleblis survilze.<br />
klavikordis Rirseba gaxldaT isic, rom masze SesaZlebeli<br />
iyo gabmulad, mReradad dakvra. klavikordis naklad iTvleboda<br />
susti, daxSuli bgera, Tumca es bgera iyo nazi da rbili.<br />
aseTi daxSuli bgera, ra Tqma unda ar gamodgeboda mTeli<br />
rigi polifoniuri nawarmoebebis Sesasruleblad, sadac<br />
yvela xmas erTian moZraobaSi unda hqonoda mkafiod gansaz-<br />
Rvruli gamokveTiloba.<br />
klavesinze bgera warmoiqmneba simze metalis firfitis,<br />
frinvelis frTis an sulac tyavis patara naWris SexebiT,<br />
romelic moTavsebulia klaviSis bolos.<br />
klavesins aqvs brwyinvale, mZafri, wyvetili bgera. masze<br />
mReradad dakvra da dinamiuri niSnebis Sesruleba SeuZlebelia.<br />
mas gaaCnia ori klaviatura. erTi — fortesaTvis,<br />
meore — pianosaTvis. es klaviatura ganlagebulia terasulad.<br />
cnobilia, rom baxi sargeblobda ufro srulyofili<br />
klavesiniT, romelsac gaaCnda klaviatura pedaliT da meqanizmi,<br />
romelic aerTianebda zeda da qveda klaviaturebs.<br />
da mainc, zemoT CamoTvlil instrumentTagan, romels<br />
aniWebda baxi upiratesobas, romlisTvisaa dawerili preludiebi<br />
da fugebi, invenciebi da simfoniebi?<br />
fortepiano gamoricxulia, vinaidan igi xmarebaSi Semovida<br />
mxolod baxis gardacvalebis Semdeg.<br />
arCevani dgeba klavesinsa da klavikords Soris. an SeiZleba<br />
vivaraudoT orRani, Tu mas ganvixilavT rogorc<br />
klaviSian instruments.<br />
am sakiTxze arsebobs mkvlevarTa sxvadsxva mosazreba.<br />
171
erTni fiqroben, rom baxi werda ufro klavesinisaTvis,<br />
vidre klavikordisaTvis. am SemTxvevaSi magaliTad mohyavT<br />
franguli uvertiura, italiuri koncerti da aria 30 variaciiT<br />
(holberg-variaciebi), romelbic baxma Seqmna or klaviaturiani<br />
klavesinisaTvis da romelTa klavikordze Sesruleba<br />
SeuZlebelia iyo. iyo mosazrebac, SeecvalaT ciklis<br />
saxelwodeba da daesaTaurebinaT ase: `kargad temperirebuli<br />
klavesini~ (arsebobs kidec Cernis `Le clavecin bien temper~).<br />
mokled, franguli sityva “klavecin”, ise rogorc italiuri<br />
“cembalo” niSnavda ara marto klavesins, aramed zogjer klaviSian<br />
instruments zogadad, e.i. germanul `klavirs” (iyo<br />
dro roca zogi piesa qvesaTauriT “pur le clavecin” an “per<br />
cembalo” gaTvaliswinebuli iyo klavikordisaTvis). magram<br />
wlebis ganmavlobaSi ufro da ufro rwmundebodnen arsebuli<br />
mosazrebis mcdarobaSi — gansakuTrebiT saklaviro xelovnebis<br />
Sesaxeb TviT baxis Sexedulebebidan gamomdinare,<br />
romelic mniSvnelovan wilad iyo dakavSirebuli klavikordze<br />
dakvris praqtikasTan.<br />
vanda landovskaia (cnobili poloneli klavesinisti da<br />
pianisti) da karl nefi (Sveicarieli musikismcodne) upiratesobas<br />
aniWebdnen klavesins.<br />
zogierTi mkvlevaris azriT, baxi upiratesobas aniWebda<br />
klavikords. am mosazrebas, romelic ar iyo moklebuli<br />
seriozuli istoriul safuZvels (kerZod, i. s. baxis erT-er-<br />
Ti Svilis karl filip emanuel baxis gataceba klavikordiT),<br />
mxars uWerdnen Zveleburi musikis gamoCenili mkvlevarebi<br />
Aarnold dolmetCi (mas ekuTvnis naSromi XV<strong>II</strong>-XV<strong>II</strong>I saukuneebis<br />
musikis saSemsruleblo Taviseburebebze) da rihard buhmaiseri<br />
(avtori statiisa `Cembalo Tu pianoforte~), aseve<br />
baxis Semoqmedebis uzado mcodne da udidesi Sesrulebeli<br />
feruCio buzoni, romelic cdilobda kidec saxelwodeba<br />
`kargad temperirebuli klaviri~ SeecvalaT saxelwodebiT<br />
`kargad temperirebuli klavikordi~.<br />
baxis `klavikordul~ simpaTiebsa da `upiratesobaze~<br />
miuTiTebs cnobili germaneli musikaTmcodne iohan forkeli,<br />
romelic pirapir wers, rom baxis `usayvarlesi instrumenti<br />
iyo klavikordi.~<br />
172
axis Semoqmedebis yvelaze cnobili da avtoritetuli<br />
mkvlevarebi filip Spita da albert Sveiceri nawilobriv<br />
TiTqos mxars uWeren forkelis mosazrebas. amave dros dabejiTebiT<br />
amtkiceben, rom arc klavesins da arc klavikords<br />
ar SeuZliaT gadmosces `kargad temperirebuli klaviris~<br />
arc Sinaarsobrivi siRrme da arc bgeriTi mravalferovneba.<br />
Spila midis ufro Sors da amtkicebs, rom mxolod Tanamedrove<br />
fortepianos ZaluZs es gaakeTos adekvatur formaSi.<br />
baxis nawarmoebTa kalvikordul upiratesobas ewinaaRmdegeba<br />
Semdegi faqtorebi.<br />
pirveli: `kargad temperirebuli kalviris~ mTeli rigi<br />
preludiebi da fugebi (aseve partitebi, inglisuri suitebi,<br />
qromatuli fantazia da fuga) Tavisi bgeriTi diapazoniT<br />
scdeba baxis droindeli klavikordis moculobas. maSasadame,<br />
isini dawerilia ufro didi moculobis instrumentisaTvis.<br />
aseTi instrumenti im dros iyo klavesini.<br />
meore faqtori — erTaderTi dinamiuri aRniSnvna, romelic<br />
baxma dasva `kargad temperirebul klavirSi~ — “piano”<br />
da “forte” preludiaSi gis-moll meore tomidan — aSkarad metyvelebs<br />
musikis klavesinur xasiaTze.<br />
mesame faqtori — baxis mTeli rigi saklaviro qmnilebani:<br />
franguli uvertiura, italiuri koncerti, aria 30 variaciiT<br />
— specialurad dawerilia klavesinisaTvis, razec miu-<br />
TiTebs satitulo furcelze TviT baxis xeliT miwerili avtografi.<br />
meoTxe faqtori — baxis epoqaSi klavikords ar gaaCnda<br />
gamomsaxvelobisa da bgeriTi moqnilobis is xarisxi, romelic<br />
man SeiZina ufro mogvianebiT, amitom baxisaTvis is ver<br />
iqneboda saimedo dasayrdeni preludiebisa da fugebis mxatvruli<br />
Sinaarsis srulyofilad gaxsnisaTvis. baxis periodis<br />
klavikordi aSkarad uTmobda adgils klavesins srulyofilebis<br />
TvalsazrisiT. miT umetes, Tu gaviTvaliswinebT imasac,<br />
rom uZvelesi droidan polifoniuri xelovneba ufro<br />
dakavSirebuli iyo klavesinTan, vidre klavikordTan.<br />
mexuTe faqtori — insturmentebi, romlebic baxma Tavisi<br />
anderZis Tanaxmad memkvidreobiT dautova Tavis Svilebs<br />
— umeteswilad aris klavesinebi. es faqti xazs usvams im ga-<br />
173
emoebas, rom baxi garkveul upiratesobas swored am instruments<br />
aniWebda.<br />
da bolos, TviT baxi srulyofilad flobda rogorc<br />
klavesinze, aseve klavikordze dakvris teqnikas. da misi sa-<br />
Semsruleblo diapazoni Sors scdeba orive instrumentis<br />
CarCoebs.<br />
zogierTi mkvlevaris azriT, arsebobs mesame versia,<br />
romlis Tanaxmad arc klavikordi da arc klavesini, aramed<br />
orRania is instrumenti, romlisTvisac Seiqmna `kargad temperirebuli<br />
klaviri~. am versias gansakuTrebuli TavgamodebiT<br />
icavda holandieli hans brandt-baizi, romelmac dawera<br />
wigni `kargad temperirebuli klaviris~ Sesaxeb. aseTi<br />
daskvnisaTvis misTvis sakmarisi aRmoCnda `kargad temperirebuli<br />
klaviris~ erT-erT xelnawerSi (sxvaTa Soris, rogorc<br />
brandt-baizi aRniSnavs, arc Tu ise sarwmuno) moTavsebuli<br />
aRniSvna “manualiter” da pirveli nawilis da minoruli<br />
fugis daskvniTi nawili (saorRano punqti ,,la”-ze).<br />
Tu daveyrdnobiT am versiis utyuarobas, maSin isic unda<br />
aRiniSnos, rom sityva “manualiter” aseve SeiZleba exebodes<br />
klavesinsac, xolo la minoruli fugis saorRano punqtis<br />
JReradobisaTvis sulac ar aris savadebulo maincdamainc<br />
organi. sxvaTa Soris, albert Svaiceri konkretulad am fugis<br />
Sesaxeb wers, rom is dawerilia pedaliani klavesinisaTvis.<br />
aqve ar SeiZleba ar aRiniSnos is Sinagani dapirispireba,<br />
romelic arsebobs saorgano da saklaviro piesebs Soris.<br />
saklaviro piesebi ara marto ar JRers srulyofilad organze,<br />
aramed kargavs misTvis damaxasiaTebel mxatvrul da bgeriT<br />
gamomsaxvelobas.<br />
is preludiebi da fugebi, romlebic ufro mReradi, gamosaxvelobiTi<br />
xasiaTisaa (da aseTia umetesoba) ukeTesad<br />
JRers klavikordze, vidre klavesinze. xolo brwyinvale,<br />
mkafio preludiebi da fugebi (aseTebic blomad gvxvdeba)<br />
ukeTesad JRers klavesinze, vidre klavikordze. da bolos<br />
Zalian mcire nawili preludiebisa da fugebisa SeiZleba gaJ-<br />
Rerdes ukeTesad orRanze.<br />
174
da bolosdabolos, romeli insturmentisaTvis daiwera<br />
`kargad temperirebuli klaviri~ da romel instruments ani-<br />
Webda upiratesobas TviT baxi?<br />
xom dasaSvebia aseTi versiac, rom baxma zogi maTgani Caifiqra<br />
klavikordisaTvis, xolo zogi klavesinisaTvis?<br />
(sxvaTaSoris am azrisaa a. Sveiceric). an kidev SeiZleba baxi<br />
Tanabari warmatebiT ukravda sxvadasxva instrumentebze:<br />
ufro saSinao da intimur atmosferoSi klavikordze, xolo<br />
ufro did auditoriaSi — ufro JRerad, mkafio Cembaloze?<br />
an kidev preludiebi da fugebi daiwera klavirisaTvis — am<br />
sityvis ufro farTe gagebiT, e.i. yvelanairi klaviSiani instrumentisaTvis,<br />
romelic ki gavrcelebuli iyo im droisaTvis<br />
— klavikordisaTvis, klavesinisaTvis, orRanisaTvis?<br />
an kidev gaTvlili iyo romeliRc idealuri klaviSiani instrumentisaTvis,<br />
romelic jer ar arsebobda, magram arsebobda<br />
mis warmosaxvaSi?<br />
sxvebaTan SedarebiT ufro mniSvnelovani da mxatvruli<br />
TvalsazrisiTac ufro gamarTlebulia bolo ori versia.<br />
pirveli versiis Sesaxeb sainteresod da mTeli sisruliT<br />
wers erven bodki Tavis wignSi `baxis saklaviro nawarmoebTa<br />
interpretacia~. misi azriT, baxis epoqaSi sityva `klaviri~<br />
niSnavda `klaviSian instruments~, maSasadame, klavirisaTvis<br />
Seqmnili nawarmoebebi Seqmnilia sxvadasxva saxis klaviSiani<br />
instrumentisaTvis — klavesinisaTvis, klavirisaTvis<br />
da orRanisaTvis.<br />
Tavisi Sexedulebis dasamtkiceblad bodki iSveliebs<br />
TviT baxis mier klavirisaTvis gamocemuli krebulis dasa-<br />
Taurebas “Klavierübung”, romelic Sedgeba oTxi nawilisagan.<br />
pirveli nawili moicavs piesebs, romlebic dawerilia klavikordisa<br />
da klavesinisaTvis. meore da meoTxe nawili — piesebs<br />
klavesinisaTvis ori manualiT, xolo mesame — piesebs<br />
mxolod orRanisaTvis. aqedan gamomdinare, bodki Tvlis,<br />
rom TviT ciklis saxelwodeba `kargad temperirebuli klaviri~<br />
ukve gulisxmobs, rom isini dawerilia klavesinis, klavikordis<br />
da orRanisaTvis da iqve aRniSnavs, rom es ar gulisxmobs<br />
rom erTi da igive piesebia dawerili samive instrumentisaTvis;<br />
aramed igulisxmeba, rom zogi dawerilia<br />
klavesinisaTvis, zogi klavikordisaTvis da zogic orRani-<br />
175
saTvis. wignis specialur danarTSi bodki miuTiTebs yoveli<br />
preludiisa da fugis insturmentalur bunebas (Мильштеин,<br />
1967: 54).<br />
bodkis pozicias iziarebs cnobili musikosi a. korto.<br />
Tumca bolos daaskvnis, rom baxis mTeli rigi saklaviro nawarmoebebebisaTvis,<br />
da maT Soris bevri preludiisa da fugisaTvis,<br />
damaxasiaTebelia saorgano JReradoba da Semsrulebelma<br />
unda gaiTvaliswinos, warmosaxos es JReradoba.<br />
meore versias, rom baxi werda preludiebsa da fugebs<br />
farTo SesaZleblobebis klaviSiani instrumentisaTvis (da<br />
is instrumentia Tanamedrove fortepiano), asabuTebs august<br />
Spita (germaneli musikaTmcodne), igive azrisaa keleri<br />
(aseve germaneli musikaTmcodne) (Мильштеин, 1967: 55).<br />
Tavis poziciaSi keleri amtkicebs, rom baxis yvela saklaviro<br />
nawarmoebebi (garda franguli uvertiuruisa, italiuri<br />
koncertisa da ariisa 30 variaciiT — eseni Seqmnilia<br />
mxolod da mxolod or manualiani klavesinisaTvis) stilistikurad<br />
neitraluria da maTi insturmentaluri buneba gaurkvevelia<br />
(im TvalsazrisiT, rom SeuZlebelia isini miakuTvno<br />
mxolod erT romelime instruments; albaT ufro<br />
upriania aq igulisxmo nebismieri klaviSiani instrumenti).<br />
amgvarad, Tuki bodki Tvlis, rom piesebis erTi nawili<br />
dawerilia romelime erTi instrumentisaTvis — vTqvaT kalvesinisaTvis,<br />
meore nawili klavikordisaTvis, xolo mesame<br />
nawili orRanisaTvis, keleri, piriqiT, amtkicebs, rom arc<br />
erTi, arc meore da arc mesame, aramed yvela instrumentisaTvis<br />
erTad.<br />
keleris azriT, am mosazrebas adasturebs da amtkicebs<br />
is, rom baxis epoqaSi arsebuli arc erT klaviSian instruments<br />
ar SeeZlo daekmayofilebina fugebis genialuri Semqmneli,<br />
vinaidan arc erT maTgans ar SeeZlo gadmoeca mTeli<br />
siRrmiT misi musikaluri azrovneba.<br />
zemoTqmuli azris gasamtkiceblad sakmarisia moviyvanoT<br />
is faqti, rom rogorc cnobilia, TviT baxi sicocxlis<br />
bolomde ar wyvetda axali konstruqciis mqone klaviSiani<br />
instrumentis Ziebas. ase magaliTad, cnobilia, rom igi interesiT<br />
adevnebda Tvalyurs cnobili ostatis- goTfrid<br />
176
zilbermanis muSaobas, romelic cdilobda Seeqmna CaquCiani<br />
sistemis klavesini. cnobilia agreTve, rom baxma aseve cnobil<br />
ostats zaqaria hildebraunds SeukveTa gansakuTrebuli<br />
klavesini — lutna. da bolos, TviT baxma gamoigona klavesini,<br />
romelsac gaaCnda ori mwkrivi nawlavis simiT (bgeris<br />
xangrZlivobisaTvis) da erTi mwkrivi metalis simiT (bgeris<br />
oqtaviT gaormagebisaTvis).<br />
sayuradReboa, rom sami klaviSiani insturmentis (klavikordi,<br />
klavesini, fortepiano) arasrulyofileba aiZulebda<br />
baxs Tavisi genialuri intuiciiTa da SorsmWvretelobiT<br />
efiqra, rom momavali aris jer ar arsebul instrumentze<br />
da rom es momavali arc ise Sorsaa. swored aseTi klavirisaTvis,<br />
romelSic Serwymuli iqneboda klavesinis, klavikordisa<br />
da orRanis saukeTeso Tvisebebi, Seqmna baxma Tavisi<br />
preludiebi da fugebi (da ara marto es nawarmoebebi).<br />
albaT amitomaa, rom baxis preludiebi da fugebi, iseve<br />
rogorc sxva saklaviro qmnilebebi, ase araCveulebrivad miesadageba<br />
Tanamedrove insturments — fortepianos. swored<br />
am instrumentze JRers es qmnilebebi saukeTesod, Tu gnebavT<br />
`sworad~, da rom baxis saklaviro SemoqmedebaSi ar aris<br />
zRvari klavesinur da klavikordul musikas Soris da aq baxi<br />
warmogvidgeba mTeli Tavisi arsebiTa da sisruliT, mTeli<br />
Tavisi mxatvruli mravalferovnebiTa da kanonebiT, romelic<br />
man daawesa da romelTaTvisac ucxoa viwro instrumentaluri<br />
CarCoebi.<br />
amitom baxis preludiebi da fugebi Seucvleli masalaa<br />
praqtikul saqmianobaSi. isini erTnairi sisruliT gamoiyeneba<br />
sxvadasxva klaviSian instrumentze — klavesinze, klavikodrze,<br />
fortepianoze, orRanze — isini saSualebas iZleva<br />
yvela am instrumentisagan `gamowuros~ mxatvruli gamomsaxvelobiTi<br />
saSualebebis maqsimumi da amave dros maTi mxatvruli<br />
Sianaarsobrivi simdidre amouwuravia.<br />
swored amitomaa baxis `kargad temperirebuli kalviri~<br />
Seucvleli da sasargeblo masala yoveli SemsruleblisaTvis.<br />
177
178<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Галацкая В., Музыкальная литература зарубежных стран. М,.<br />
“Музыка”, 1969<br />
2. Калинина Н., Клавирная музыка И.С. Баха в фортепианном классе. Л.,<br />
Музыка, 1974<br />
3. Мильштеин Я., Хорошо темперированный клавир И.С. Баха. М,.<br />
“Музыка”, 1967<br />
4. Швейцер А., Иоган Себастиан Бах. М,. “Музыка”, 1965<br />
I. S. Bach’s ,,Well-temperated Klavire” and Keyboard<br />
Instruments of Bach’s Period<br />
Summary<br />
Lali Chelidze<br />
In my work there is briefly presented the structure of instruments of<br />
Bach’s period and characteristics of sound arising from this structure, ways of<br />
their development which lead us to the modern keyboards and composer’s<br />
attitude to these instruments.<br />
The work gives examples of views and opinions of different musicians<br />
and researchers about for which instruments Bach wrote his works in the<br />
,,Well-temperated Klavire” and in his other works.
irina xerJi<br />
etiudis Janris saSemsruleblo Taviseburebani<br />
etiudi mcire formis instrumentuli piesaa, romelic,<br />
rogorc wesi, efuZneba Sesrulebis romelime Zneli xerxis<br />
xSirad gamoyenebis princips Sesrulebis teqnikis srulyofisaTvis.<br />
etiudis Janrs safuZveli Cauyara iohan sebastian<br />
baxma. misi zogierTi preludiebi ,,kargad temperirebuli<br />
klaviridan” (C dur, c moll, D dur, G dur) — etiudis safuZvlebs<br />
warmoadgens.<br />
domeniko skarlatim (1685-1757) Seqmna Tavisi sonatebi,<br />
rogorc ,,mxatvruli <strong>etiudebi</strong>” da ar eZebda maTSi Rrma Sinaarss.<br />
etiudis Sesrulebis Tavisuflebas Tavisi xangrZlivi<br />
istoria aqvs. jer kidev XVI saukuneSi es sakiTxi saorgano da<br />
saklaviro xelovnebis ostatebma wamoswies. XV<strong>II</strong>I saukuneSi<br />
fortepianos gamoyenebis da misi srulyofis pirobebSi gansakuTrebuli<br />
interesiT ekidebodnen saSemsruleblo xelovnebas.<br />
XVI saukunis organisti jirulamo diruta traqtatSi<br />
,,transilvaneli“ mianiSnebs xelis, majis ganTavisuflebaze,<br />
instrumentTan jdomis kulturaze. xelebis dayenebas,<br />
klaviSidan bgeris aRebas did mniSvnelobas aniWebdnen<br />
liSel sen lamberi (XV<strong>II</strong>s.), fransua kupereni (1668-1733), Jan<br />
fillip ramo (1683-1764). baxi, traqtatSi `klavirze dakvris<br />
WeSmariti xelovnebis gamocdileba” (1714-1788) aRniSnavs:<br />
,,SeboWiloba xels uSlis yovelgvar moZraobas”. dakvraSi<br />
Tavisuflebad mas miaCnda SeboWilobis momentidan ganTavisufleba<br />
(Бирмак 1973:10).<br />
pirveli da saswavlo praqtikaSi axlac gamoyenebuli<br />
<strong>etiudebi</strong> ekuTvnis germanel pianists ioahan kramers (1771-<br />
1858). igi iyo organisti. misi naSromi ,,didi praqtikuli safortepiani<br />
skola” dawerili 1815 wels, gaxda aucilebeli<br />
saxelmZRvanelo SemsruleblisaTvis. krameri iyo klementis<br />
moswavle.<br />
italielma pianistma da kompozitorma mucio klementim<br />
(1752-1833) 1817-1826 wlebSi Seqmna <strong>etiudebi</strong> ,,gza parnasisaken”.<br />
kramerisa da klementis <strong>etiudebi</strong> axlac farTod ga-<br />
179
moiyeneba. maTSi iSviaTia mravalsaxeebiani figuraciebi,<br />
radgan maSin gamebi jer kidev ar gamoiyeneboda safortepiano<br />
pedagogikaSi.<br />
cnobilia, rom XIX saukunis dasawyisSi cdilobdnen sa-<br />
Semsruleblo teqnikis gasaumjobeseblad rTuli savarji-<br />
Soebis da specialuri aparaturis gamoyenebasac ki. mogvianebiT,<br />
robert Sumani gaxda aseTi aparaturis msxverpli, mecadineobis<br />
procesSi daiziana TiTi da samudamod daemSvidoba<br />
pianistis karieras (Бирмак, 1973:11).<br />
etiuds qmnidnen sxvadasxva instrumentebisTvis rodolf<br />
kreiceri, rode — violinosaTvis, potora — violonCelosaTvis.<br />
XIX saukuneSi iqmneboda gansakuTrebuli etiudis<br />
tipi, virtuozuli piesa publikisaTvis.<br />
instruqciuli etiudi — aucilebeli komponentia moswavlis<br />
teqnikis ganviTarebisaTvis. pianistebi bavSvobidan<br />
iTviseben Sites, leSgornis, berensis, Cernis etiudebs hermeris<br />
redaqciiT.<br />
TviT karl Cerni (1791-1857) 1000-ze meti etiudis avtoria.<br />
erovnebiT Cexi, igi venis skolaSi moRvaweobda. misi ,,simardis<br />
skola” Txz. 299 da 740, fortepianoze teqnikuri dakvris<br />
kompleqsuri Seswavlis garantia. <strong>etiudebi</strong>s swavleba<br />
moiTxovs mudmiv, dauRalav Sromas TiToeuli etiudisTvis<br />
aucilebeli teqnikis dasaufleblad. aq vxvdebiT teqnikis<br />
sxvadasxva saxeobas — gamebi, arpejio, ormagi notebi, oqtavebi<br />
da a.S. Seswavlis profesionaluri xasiaTi moiTxovs<br />
moswavlis pianisturi ganviTarebis mudmiv yuradRebas. gansakuTrebiT<br />
mniSvnelovania teqnikis mravalsaxeoba: wvrili<br />
teqnika — treli, repeticiuli bgerebi melizmebi, gamebi,<br />
msxvili teqnikis xerxebi — oqtavebi, akordebi, naxtomebi.<br />
iohanes bramsi werda, rom Cernis ver miages saTanado<br />
pativi. misi skolidan gamovidnen iseTi virtuozebi, rogorebic<br />
arian: listi, ziloti, esipova. is iyo beThovenis mowafe,<br />
pianisti. mas xelewifeboda moswavleTa mxatvruli aRzrda<br />
profesiul daostatebasTan erTad. Cernis <strong>etiudebi</strong><br />
gasaocari, virtuozuli xasiaTis piesebia, romlebic zogjer<br />
sakoncerto repertuarSic Sedioda. am etiudebze aRizardnen<br />
taneevi, safonovi, raxmaninovi, longi. stravinski<br />
didad afasebda Cernis etiudebs.<br />
180
XIX-XX saukunis gamoCenili virtuozi kompozitorebi:<br />
Sopeni da listi cdilobdnen erTi xelis mosmiT daekraT<br />
mTels klaviaturaze. Tu Cernis etiudebSi klaviSebis SedarebiT<br />
mcire nawili monawileobda, listisa da Sopenis virtuozul<br />
qmnilebebSi — gamebi, arpejirebuli pasaJebi, figuraciebi<br />
sxva daniSnulebas iZenen. isini mTeli instrumentis<br />
universaluri SesaZleblobebis gadmocemis saukeTeso saSualebebia.<br />
roials miandes Sopenma da listma TavianTi azrebi<br />
da grZnobebi. maT gaafarToves am instrumentis dinamiuri<br />
da masStaburi saSualebebi.<br />
didi poloneli kompozitoris 27 etiudSi gamoyenebulia<br />
axali pianisturi teqnikis mravalmxrivi saSualebebi.<br />
yovel axal etiudSi axali, individualuri, ganumeorebeli<br />
pasaJebia mocemuli. man SeinarCuna Zveli klasikuri skolis<br />
saukeTeso niSnebi. misi <strong>etiudebi</strong> ar aris savarjiSo virtuozobis<br />
misaRwevad. SeiZleba Sopens surda Tavisi virtuozuli<br />
miRwevebis sistematizacia, magram Sedegma gadaaWarba mizans.<br />
Sopenma Seqmna axali Janri safortepiano literatura-<br />
Si, misi yoveli etiudi mxatvrulad erTiani dramaturgiuli<br />
nawarmoebia. yoveli maTgani cxovrebis arsis gaazrebaa, yofierebis<br />
tragizmia, vaJkacuri winaaRmdegobrivi brZolis<br />
saxea.<br />
pirveli rveuli 1833 wels gamovida da igi mieZRvna ferenc<br />
lists. am krebulSi Sesuli <strong>etiudebi</strong> mxatvruli CanafiqriT<br />
sxvadasxvagvaria. yoveli etiudis safuZveli mxolod<br />
erTi saxea, zogierTi etiudi aris kontrastuli.<br />
<strong>etiudebi</strong> Txz. 10 masStaburia magram mkacri. SeiZleba<br />
SevadaroT baxis C dur preludias ,,kargad temperirebuli<br />
klaviridan”. etiudi Txz. 10 #2 a moll qromatiulia, erTi SexedviT,<br />
ubralo amocanas emsaxureba — me-4-5 TiTebis savarjiSoa.<br />
kargi pianistis Sesrulebisas ki iRvreba vercxlisferi<br />
bgeriTi talRa.<br />
etiudi Txz. 10 #4 cis-moll — erTiani Cqari tempi, registrebis<br />
cvalebadoba, yvelaferi sruldeba msubuqi tuSeTi.<br />
etiuds axlavs koda. gvxvdeba faruli mravalxmianobis elementebi.<br />
marcxena xelis partia xels ar unda uSlides marjvena<br />
xelis mizanmimarTul moZraobas. pedali unda iyos<br />
181
Zunwad gamoyenebuli. ligebis xasiaTi mTlianad eTanxmeba<br />
xelis moZraobas.<br />
etiudi Txz. 10 #5 sruldeba Sav klaviSebze. marjvena<br />
xelis partiaSi mocemul brwyinvalebas, mxiarulebas, upirispirdeba<br />
mSvidi elementebi marcxena xelSi.<br />
etiudi Txz. 10 #7 C dur – tokaturi etiudis tipia. Txz.<br />
10 #8 da Txz. 25 #3 savsea sicocxlis siyvaruliT, energiiT.<br />
etiudi Txz. 10 #9 f moll – Zlieri, amaRelvebeli, mZafri,<br />
aCqarebuli dialogebia, ismis “eqo” ganmeorebebi sxvadasxva<br />
registrebSi.<br />
etiudi Txz. 10 #12 erT-erTi yvelaze popularuli<br />
etiudia, romelic poloneTSi ajanyebis CaxSobas mieZRvna.<br />
masSi dramatuli, revoluciuri paTosi igrZnoba. melodia<br />
ibadeba sami maRali ,,do” notiT, marcxena xeliT Zlieri pasaJis<br />
fonze. fortesa da pianos cvlileba qaris grialis<br />
STabeWdilebas axdens, es etiudi formis da Sinaarsis Serwymis<br />
ubadlo nimuSia.<br />
Txz. 25 #1 H dur – iZleva wyalSi mzis sxivebis brwyinvalebis<br />
asociacias. rimski-korsakovi ambobda, `harmonia mReris<br />
am etiudSio”. boris asafievis azriT ki Sopenma daamtkica,<br />
rom ,,roiali tembris kalamia”. etiudSi TiToeuli akordi<br />
ismis mTlianad, Tumca argumentirebuli akordebis Tanabari<br />
moZraoba Zlivs aRiqmeba yuriT.<br />
Txz. 25 #2 f moll – es etiudi iTvleba Sopenis satrfos<br />
maria voZinskis musikalur portretad. es Zalian poeturi<br />
da unazesi saxe teqnikurad sruldeba “Perpetum mobile”-s<br />
anu mudmivi moZraobis principiT.<br />
etiudi Txz. 25 #5 e moll – msubuqi, zusti ritmiT mazurkas<br />
uaxlovdeba. am kompoziciis ZiriTadi mizani varirebaa.<br />
Txz. 25 #6 gis moll – poeturi ganwyobilebis es etiudi<br />
teqnikurad rTuli dasaZlevia – TiTqos samSoblodan gandevnili<br />
poloneli midis gadasaxlebaSi da quCis zarebis<br />
xmebi miacilebs. SeiZleba es sinamdvile ar iyos, magram Semodgomis<br />
an zamTris peizaJi mainc igrZnoba. etiudi ormagi<br />
terciebis monacvleobazea agebuli, kargi legatosaTvis<br />
rTuli amplitudaa.<br />
182
etiudi Txz. 25 #8 Des dur – orive xelSi seqstebis moZraoba,<br />
teqnikurad Zalian rTuli Sesasrulebelia, Tumca<br />
pirvel planze mainc mxatvruli saxea.<br />
Txz. 25 #10 – ormag oqtavebs win aRudgeba axali Tema.<br />
oqtavebis moZraoba SenarCunebulia, magram musikis xasiaTi<br />
arsebiTad sxvaa – lirikuli.<br />
etiudi a moll #11 erT-erTi yvelaze mniSvnelovani nawarmoebia.<br />
Sopenis am nawarmoebs ar hyavs badali. igi pianistisagan<br />
moiTxovs did daZabulobas, TavSekavebulobas, Ziri-<br />
Tadi Temis paTetikuri heroikis Serwymas marjvena xelis pasaJebTan.<br />
stiqiuri Zala Seefereba mis dasaxelebas ,,zamTris<br />
grigali”. dasawyisSi oTxtaqtiani fraza ismis rogorc fanfarebi,<br />
Semdeg rogorc mkacri qorali. Semdeg marSismagvari<br />
xasiaTi Zlier STabeWdilebas axdens, raRac saerTo aqvs<br />
beThovenis ,,apasionatis” finalTan. es etiudi uaxlovdeba<br />
saorkestro musikas, gamoirCeva bgeris palitris simdidriT.<br />
marcxena xelis partia ori xmisagan Sedgeba.<br />
krebulSi gansakuTrebuli adgili uWiravs nel etiudebs:<br />
etiudi Txz. 10 #3 lirikuli etiudia. TviT Sopeni<br />
Tvlida, rom masze ukeTesi melodia ver Seqmna. sasimRero xasiaTis<br />
lirikul xasiaTs upirispirdeba dramatulia Sua epizodi.<br />
etiudi es-moll Txz. 10 #6 — romantikuli elegiaa, lirikuli<br />
fiqri. qromatizmi aniWebs wuxilis elfers.<br />
etiudi cis–moll Txz. 25 #7 – lirikuli duetia, elegiuri<br />
ganwyobis, gansakuTrebulia centraluri epizodi (poco a<br />
poco cres.). skriabini ambobda am etiudze: ,,axla ki momeciT<br />
vigrZno momdinre aromati keTilsurnelovani baRidan oTax-<br />
Si. didia listis roli etiudis Janris gardaqmnaSi. listis,<br />
iseve rogorc Sopenis <strong>etiudebi</strong> — miekuTvneba am Janris saukeTeso<br />
qmnilebebs. jer kidev 16 wlis asakSi Seqmna axalgazrda<br />
listma 48 etiudisagan Semdgari cikli yvela tonaloba-<br />
Si, romelTaganac gamoaqveyna 12. <strong>etiudebi</strong> Camohgavda Cernis,<br />
misi maswavleblis etiudebs, romelsac man miuZRvna isini.<br />
12 wlis Semdeg listi isev miubrunda am etiudebs, gadaamuSava<br />
da gadaakeTa “did etiudebad”, romlebic “umaRlesi<br />
183
teqnikuri xelovnebis <strong>etiudebi</strong>s“ saxelwodebiT gamoqveynda<br />
1852 wels. iq 12-dan 10-ma etiudma miiRo programuli saxelwodebebi.<br />
<strong>etiudebi</strong> gansxvavebulia teqnikuri xerxebiT<br />
da SinaarsiT. maTSi mocemulia teqnikis 4 saxe: 1. akordebi. 2.<br />
tremolo. 3. ormagi notebi. 4. gamebi da arpejio.<br />
listi etiudebs Tavis sayvarel pirmSos uwodebda.<br />
“umaRlesi teqnikuri xelovnebis ostatoba” — es aris roca<br />
teqnika poetur ideasTan kavSirSia.<br />
#1 C dur – Tavisufali improvizaciis xasiaTia.<br />
#2 a moll – dawerili paganinis kaprisebis mixedviT,<br />
efeqturi, mTel klaviaturaze mkveTri disonansebiT, tokaturi<br />
SemarTebiT.<br />
#3 F dur – peizaJi, naTeli, kolorituli, poeturi, liriuli.<br />
#4 `mazepa” d-moll – hiugos leqsze Seqmnili dramatuli<br />
etiudia. masSi daxatulia axalgazrda hetmani im sabediswero<br />
momentSi, roca cxenis zurgze mikruli mazepa unda gaaqrolos<br />
cxenma, romelsac urtyamen maTraxs. ismis maTraxis<br />
dartymis xma, dacema, maTraxis dartyma – arpejio, Weneba 6/4,<br />
4/4, 6/8, 2/4 enacvleba erTmaneTs.<br />
SuagulSi gamoCndeba nazi, liriuli intonaciebi, Semdeg<br />
isev energiis mozRvaveba, axlovdeba bolo, roca imarjvebs<br />
vaJkacoba, gaismis gamarjvebis xmebi, iwyeba triumfaluri<br />
etiudi, ritmis cvla, gamalebuli swrafva da kvlav iqneba<br />
mefed.<br />
#5 BB dur – moxetiale cecxlebi – fantastikuri xasiaTisaa.<br />
musikaSi ismis cimcimi, kamkami, ciali, msubuqi afrena,<br />
qromatiuli pasaJebi iTxovs poetur STagonebas.<br />
#6 g-moll – “xilva” dakrZalvis suraTi, svla-pompezuroba,<br />
sazeimo ganwyoba.<br />
#7 – heroika, aqvs saorkestro xasiaTi, brwyinvale heroikuli<br />
marSi.<br />
#8 “veluri nadiroba” – lirikuli, fantastikuri, gaSmagebuli<br />
musika, Tema fortissimo narcatissimo”iTxovs etiudis<br />
fizikur daZabulobas,<br />
moulodneli aqcentebi, sadac isini ar iyo mosalodneli.<br />
184
#9 — `mogoneba” A Dur – buzoni werda: “es ramdenadme<br />
mokrebuli grZnobaTa samyaro gvizidavs Cven, rogorc gafermkrTalebuli<br />
sasiyvarulo baraTebis Sekvra, nazi mReradi<br />
melodia.<br />
#10 f-moll – usaxelo etiudi, samgloviaro oxvra, kvnesa,<br />
Txovna, mudara. misi xasiaTi gamoixateba tempSi “ Alegro<br />
ajitato molto”, mgznebare, vnebiani da daZabuli Tema gadis uwyveti<br />
pasaJebis TanxlebiT, mere midis vardna, ismis gulwrfeli<br />
Tema da sasowarkveTili yvirili “Disperato”.<br />
#11 Des-dur saRamos harmonia — poeturi suraTi sad-<br />
Rac Sors ismis didi zaris dartymis daxSuli xmebi (TviT<br />
listi miuTiTebs amaze). melodia gadis arfismagvari akordebis<br />
fonze. “Grandiozo” epizodi yvela sasicocxlo Zalebis<br />
gafurCqvnis simboloa. etiudi wynaria, didebuli.<br />
#12 b-moll “qarbuqi” — grigaliseburi moZraobis sura-<br />
Ti. yru bindi gadadis gaSmagebul paTetikaSi. tremolo gadmoscems<br />
gulisfancqals, kankals. etiudebTan erTad er-<br />
Tdroulad muSaobs listi paganinis kaprisebze.<br />
parizSi Camosvlisas listze udidesi STabeWdileba moaxdina<br />
ara marto Sopenis, aramed paganinis koncertebmac. imdenad<br />
fantastiuri iyo misi teqnika, rom am meviolines zogi<br />
demons, zogi ki wmindans eZaxda. aseTive teqnikis misaRwevad<br />
listma paganinis <strong>etiudebi</strong> fortepianosTvis gadmoitana.<br />
man gamoiyena 1, 5, 6, 9, 17, 24 kaprisebi da Tema Rondo meore saviolino<br />
koncertisTvis d-moll.<br />
<strong>etiudebi</strong>dan gansakuTrebiT popularulia “kampanela”.<br />
“zarebi” — erT-erTi saukeTeso etiudia. midis TandaTanobi-<br />
Ti gacocxleba Temisa triolebisa da 32-trelebis meSveobiT,<br />
variaciis formiTaa. safuZvlad koncertis rondos Temaa.<br />
popularulia #6 etiudi. vnebiani 24 kaprisi. Tema variaciebiT.<br />
am ori etiudis garda listma teqnikis srulyofisaTvis<br />
Seqmna 5 skoncerto etiudi.<br />
popularulia “simsubuqe” ,qromatiuli, odnv SesamCnevi<br />
moZraoba, pasaJebi. #3 Des dur “oxvra” — etiudi savsea graciiT,<br />
sinaziT. mniSvnelovania pedali listis yvela etiudisaTvis.<br />
185
listis da Sopenis safortepiano faqturebis Sedarebisas<br />
Cven vxedavT saerTos da mkveTr gansxvavebasac. orive<br />
werda Tavisi epoqis maneriT, romantiuli maneriT, magram<br />
sxvadasxvagvarad. orive midioda sakuTari gziT, erTmaneTs<br />
akritikebdnen da imavdroulad swavlobdnen erTmaneTisagan.<br />
Sopenis samusiko ena Zalian bunebrivia, TavSekavebuli,<br />
daxvewili, araviTari mcdeloba vinmes gancvifrebis, aravi-<br />
Tari afeqtacia. Sopeni fortepianos poetia. Sopeni Sorsaa<br />
virtuozobis viwro, zerele gagebisagan. SopenisTvis pirvel<br />
rigSi pasaJis suraTia, suraTis xazia, romelic SeiZleba<br />
iyos uwyveti an nawil-nawil daglejili, magram mainc pirvel<br />
adgilzea. listis pasaJis suraTi warmoadgens harmoniuli<br />
warmonaqmnebisagan warmoebuls. Sopenis pasaJebi eyrdnoba<br />
tonikuri samxmianobis Serwymas subdominanturi sferos<br />
xmsTan. agreTve yovelgvar pasaJebs, dafuZnebuls samxmianobis<br />
qromatiul aJRerebasTan. amis magaliTia etiudi a-moll<br />
Txz. 10 #2, a-moll Txz. 25 #11.<br />
Sopenis harmonia melodiuri gadaxlarTvebis da qvexmebis<br />
Sedegad izrdeba. listisaTvis harmonia upirvelesia,<br />
romelic Sobs suraTis melodiurobas. Sopens arasdros<br />
aviwydeba fortepianos specifiuroba listisagan gansxvavebiT,<br />
romelic pirvel rigSi saorkestro instrumentebis xmianobas<br />
iyenebs. mas xSirad aqvs terminebi: quasi pirrikato, arfa,<br />
cell, fagotto, trombo.<br />
Sopenis SemoqmedebaSi, zogierT nawarmoebSi naTlad<br />
gvesmis violonCeli — etiudi cis-moll Txz. 25 #7, registri<br />
maRali xmis tembrTan erTad.<br />
lists axasiaTebs masiuri xmianoba. misi mizania fortepiano<br />
miuaxlovos orkestrs. mas aqvs uamravi oqtavuri pasa-<br />
Jebi, graviuruli figuraciebi orkestris efeqtis moxdenebi.<br />
listi ar iZleva specifiuri etiudis xasiaTs, roca Sopens<br />
es problema gadaWrili aqvs. Sopens yvela etiudSi daculi<br />
aqvs teqnikuri faqtura.<br />
listis erTaderTi teqnikurad srulyofili etiudi<br />
aris “moxetiale cecxlebi”, is agebulia ormagi notebis xmovanebaze.<br />
186
aseTi etiudi aqvs talbergs — H dur Txz. 26 #12 etiudis<br />
krebulidan, listze metad mkacrad, magram ara aqvs is<br />
mdidari safortepiano xelwera, rac aqvs lists. listi did<br />
mniSvnelobas aniWebda <strong>etiudebi</strong>s poetur Sinaarss. listis<br />
yvela etiudi programuli xasiaTisaa, gansxvavebiT Sopenisagan.<br />
arcerTi ar mimarTavda tempis metronomul aRniSvnas.<br />
lists ufro metad aqvs miTiTeba elferze, niuansebze, did<br />
mniSvnelobas aniWebda aplikaturas, werda mas TveobiT. listis<br />
aplikatura aramarto moxerxebulia, aramed poetur azrsac<br />
Seesabameba. Sopeni Semsruleblisagan iTxovs gansakuTrebul<br />
Tvisebebs, gansakuTrebul artistul kulturas, daxvewilobas.<br />
Sopenis romantiuli aRgzneba arasdros ar gadadis<br />
Teatralur paTosSi, rac damaxasiaTebelia listisaTvis.<br />
listi Sopens werda: `garegani sinaze, moxdeniloba isea<br />
damaxasiaTebeli SopenisaTvis, rogorc sulierio”<br />
(Мильштейн, 1987: 122). listma da Sopenma Seqmnes Sedevrebi —<br />
<strong>etiudebi</strong>. netarebis mwvervalebia nebismieri pianistisTvis<br />
maTi Sesruleba.<br />
XIX-XX saukune aRiniSneba liadovis, arenskis, glazunovis,<br />
raxmaninovis, skriabinis, debiusis, stravinskis, prokofievis,<br />
mesianis <strong>etiudebi</strong>s gamoCeniT. maT aqvT axali midgoma<br />
fortepianos gamomsaxvelobiTi da teqnikuri SesaZleblobebisadmi.<br />
mxatvruli etiudis Seqmnas didi biZgi da stimuli<br />
misca paganinis violinosaTvis Seqmnilma 24 kaprisma.<br />
Sumanma da bramsma gaakeTes maTi gardaqmna fortepianosaTvis.<br />
yvela Taviseburad akeTebda etiudis Janris interpretacias.<br />
Sumanma Tavisi “simfoniuri <strong>etiudebi</strong>” Seqmna rogorc<br />
variaciebis cikli erT Temaze, usasrulod sxvadasxvagvari<br />
da amave dros ganviTarebis erTianobiT Sekruli,<br />
sazeimo finalisken miswrafebiT.<br />
raxmaninovis “<strong>etiudebi</strong>-suraTebi” wyvets erTidaimave<br />
teqnikur amocanas, romelic Serwymulia naTel, gamomsaxvel<br />
musikasTan.<br />
XX s-is dasawyisSi <strong>etiudebi</strong>s stilistika icvleba. virtuozuli<br />
sawyisi ukavSirdeba romantiul aRmafrenas, energias,<br />
garkveulobis Zalas. aseTia prokofievis <strong>etiudebi</strong>, dawerili<br />
1909 wels.<br />
187
188<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. Алексеев, Из истории фортепианной педагогики Музична<br />
украина, 1974<br />
2. Бирмак, O художественной технике, М., ,,Музыка”, 1973<br />
3. Мильштейн, Очерки о Шопене, М., ,,Музыка”, 1987<br />
4. Мильштейн, Этюды Листа, М., ,,Музыка”, 1961<br />
5. Ященко, Этюды Шопена, М., ,,Музыка”, 1973<br />
Technical Characteristics of the Etude Genre<br />
Summary<br />
Irina Kherj<br />
In my work the evolution of genre of etudes is considered since<br />
its creation until the period of Romantism and its greatest significance<br />
in the development of pianism.
saxelovnebo ganaTleba<br />
vladimer bibileiSvili<br />
msaxiobis Sinagani fsiqoteqnika<br />
gegma<br />
pirveli Sexvedra jgufTan.<br />
scenuri yuradReba.<br />
kunTebis Tavisufleba.<br />
SemoqmedebiTi gamarTleba da fantazia, sagulisxmo vi-<br />
Tareba.<br />
scenuri damokidebuleba da faqtis Sefaseba.<br />
simarTlis grZnoba da kontroli, fizikuri moqmedebebis<br />
maxsovroba.<br />
scenuri moqmedeba, scenuri amocana da grZnoba.<br />
scenuri urTierToba.<br />
pirveli Sexvedra jgufTan<br />
jgufTan pirveli SexvedrisTanave viwyebT varjiSs msaxiobis<br />
ostatobaSi ise, rom studentebi verc ki mixvdnen imas, rom<br />
maT aswavlian msaxiobis profesias. maT ar veubnebiT: „axla Cven<br />
viwyebT varjiSs Sinagan fsiqoteqnikaSi“, aramed veubnebiT: „movawyoT<br />
saswavlo naxevarwre“, - es aris pozicia, romelzec ganlagdebian<br />
studentebi yovel mecadineobaze, isini sxdebian skamebze<br />
naxevarwred, pedagogis magidis win, rac sabaleto skola-<br />
Si - dazgaa, sportSi - Sveduri kedeli, CvenTan ki saswavlo naxeverwrea.<br />
mecadineoba iwyeba „idealuri naxevarwris“ mowyobiT.<br />
amis Semdeg unda movTxovoT klasis wesrigSi moyvana. pirvel<br />
mecadineobaze imarTeba savarjiSo „SabaToba“, es aris saorganizacio-mosawyobi<br />
savarjiSo. es erT-erTi umartivesi da<br />
189
SeiZleba yvelaze tevadi wvrTnis reJimia. mivmarTavT studentebs:<br />
„ra aris Tqvens irgvliv? yvelaferi wesrigSia? risi Secvla<br />
gsurT? gaitaneT sagnebi, nivTebi, romlebic uwesrigobas<br />
qmnian”. klasSi unda iyos sisufTave, simyudrove, siCume, unda<br />
Seiqmnas pirobebi, romlebic SemoqmedebiT ganwyobas Seqmnis. es<br />
aucilebelia SemoqmedebiTi TviTSegrZnebis Sesaqmnelad.<br />
ubralo savarjiSo „SabaToba“, Tavis TavSi flobs Sors<br />
gamiznul pedagogiur zraxvebs. garda imisa, rom amyarebs klas-<br />
Si disciplinas, studentebs uRvivebs esTetikur grZnobebs,<br />
zrdis maTSi samuSao pirobebisadmi mzrunvel damokidebulebas,<br />
wesrigis Cvevas, rac ase mniSvnelovania Semoqmedi adamianisaTvis.<br />
amas garda, saswavlo wrTvnaSi CarTavs grZnobis organoebs.<br />
am miamituri savarjiSoTi Cven SeumCnevlad viwyebT aRqmis<br />
organoebis wrTvnas. mowesrigebis Semdeg unda vuTxraT<br />
studentebs, rom yuradReba miaqcion rogor dgas skamebi naxevarwreSi,<br />
rogor ajobebs maTi ganlageba feris, formis, sazurgis<br />
simaRlis mixedviT, skamebi xom yovelTvis erTnairi ar aris,<br />
aqac wesrigia saWiro. es savarjiSo kidev erT mizans emsaxureba<br />
- aRzardos grZnoba, sivrcisa da elementTa harmoniis SegrZneba.<br />
klasis wesrigSi moyvana, dawyebuli pirveli mecadineobidan,<br />
mTeli saswavlo wlebis manZilze gasdevs saswavlo kurss da pedagogis<br />
Sexsenebis gareSe sruldeba. amas garda, savarjiSo „SabaToba“<br />
xels uwyobs iseTi mniSvnelovani aqtioruli Tvisebis<br />
aRzrdas, rogoricaa scenuri sifaqize. aseTi savarjiSoebiT<br />
ufro adre mivalT xelovnebamde, vidre rTuliT.<br />
„SabaTobis“ Semdeg moswavleebs winadadeba eZlevaT, dasxdnen<br />
naxevarwreSi gvarebis alfabeturi TanmimdevrobiT, magram<br />
isini ase ver dasxdebian, vinaidan jer sakmaod ar icnoben<br />
erTmaneTs. maSin maT vTxovT, daasaxelon TavianTi gvarebi im<br />
TanmimdevrobiT, rogorc sxedan naxevarwreSi. „devaZe“, Semdegi<br />
„mgelaZe“, „jiqia“ - ara, ase ara, gaimeoreT winaT dasaxelebuli<br />
gvarebi da Semdeg miumateT Tqveni gvari - „devaZe“, „devaZe, mgelaZe“,<br />
„devaZe, mgelaZe, jiqia“ da a.S. „nu ucqeriT mas visac asaxelebT,<br />
SeecadeT gonebaSi aRidginoT misi garegnoba“ - vkarnaxob<br />
studentebs.<br />
190
maT SeumCnevlad ekisrebaT rTuli movaleoba - gonebiT<br />
dainaxon is, viszec laparakoben, e. i. roca iZaxeben „mgelaZes“ -<br />
gaixsenon, warmoidginon igi.<br />
amrigad, irkveva, rom iseTi elementi, rogoricaa „Sinagani<br />
xedva“, dafiqsirda yvelaze pirvel primitiul savarjiSoSi,<br />
romelsac qvia „gacnoba“. savarjiSo martivia, magram masSi Sedis<br />
fsiqoteqnikis elementebis farTo wre. am savarjiSoSi aris<br />
iseTi elementebi, rogorebicaa: urTierToba, partniorTan kav-<br />
Siri. Tu savarjiSo sruldeba partniorisagan damoukideblad -<br />
Tuki droze adre wamoxta, gvian Tqva, - irRveva SeTanxmebuloba.<br />
savarjiSos Sesrulebisas mivmarTav students: „partniorze<br />
metad nu aumaRleb xmas, nu wamoxtebi, dajeqiT ise, rogorc<br />
Tqveni winamorbedi amxanagi, ratom daigvianeT, dagvianeba ar<br />
SeiZleba, unda ahyveT partniors“.<br />
amrigad, savarjiSoTi „gacnoba“, iwrToba yuradRebac,<br />
tempo-ritmi, Sinagani xedva, urTierToba. ra Tqma unda, masSi<br />
aris genebi aqtioruli fsiqo-teqnikis mTavari elementisa, ris-<br />
Tvisac mTeli es wrTvnis procesi, elementi, romelmac unda gaiaros<br />
yvela savarjiSoSi, martivsa da rTulSi - aris moqmedeba,<br />
yvelaferi moqmedebisaTvis, yvelaferi misken da misi gavliT.<br />
moqmedeba ganuyofelia fsiqoteqnikis sxva elementebis<br />
dauflebisagan, isini organulad arian dakavSirebuli cxovrebaSi.<br />
Sedegianad rom vimoqmedoT, amisaTvis sul mzadyofnaSi<br />
unda viyoT - vucqiroT, vusminoT, vifiqroT... scenuri moqmedeba<br />
utyuari da mizanSewonili iqneba cocxali aRqmisa da Sefasebis<br />
dros. Cven ver SevZlebT gadvwyvitoT rogor moviqceT, Tu<br />
Cveni aRqmis organoebi - Tvalebi, yurebi, Sexeba, ynosva ar mogvawvdnian<br />
sakmao Zalas SefasebisaTvis. aRqmisa da Sefasebis gareSe<br />
ar warmoiSoba mravalferovani, gajerebuli, mkafio sura-<br />
Tebi da cocxali Sinagani teqsti.<br />
rogor gadava Sefaseba moqmedebaSi, Tu Cveni TviTSegrZneba<br />
ar upasuxebs sagulisxmo viTarebas, rogor ganxorcieldeba<br />
WeSmariti moqmedeba, Tu Cveni kunTebi SeboWilia.<br />
samsaxiobo ostatobaSi yvelaferi bunebrivad urTier-<br />
TkavSirSia ise, rogorc cxovrebaSi. moqmedeba, fsiqoteqnikis<br />
191
elementebi, yuradReba, kunTebis Tavisufleba, gamarTleba, damokidebuleba<br />
da a.S. gaerTianebulia erTian Zalisxmevad da mimarTulia<br />
dasaxuli miznis misaRwevad.<br />
martiv savarjiSoebSi imaleba fsiqoteqnikis umTavresi<br />
elementebi, martivi savarjiSoebi ar unda gadavaqcioT gasar-<br />
Tobad, Tu garTobis azrs gamoricxav, sruliad martivi savarjiSoebiT<br />
CaerTvebi seriozuli profesiuli Cvevebisa da Tvisebebis<br />
wrTobaSi.<br />
192<br />
scenuri yuradReba<br />
cxovrebaSi Cveni yuradReba uneblie da bunebrivia. nebiT<br />
Tu uneblied, nebismier wuTSi raRacis mimarT gansakuTrebuli<br />
yuradRebiT varT, rasac zogjer verc vamCnevT, magram es asea.<br />
adamianis cxovrebaSi ar moipoveba arc erTi wuTi, rom misi yuradReba<br />
ar iyos mimarTuli romelime obieqtisadmi. adamiani -<br />
subieqtia, yovelive is, rac mis garSemoa - obieqti. Cveni yurad-<br />
Reba SeumCnevlad gadadis erTi obieqtidan meoreze, an Sinaganad,<br />
romelime azrze an SegrZnebaze.<br />
unda aRiniSnos, rom Cveni yuradReba, mimarTuli romelime<br />
obieqtisadmi, erTnairi daZabulobis ar aris. ar SeiZleba,<br />
yvela obieqti erTnairi mniSvnelobis iyos, aucileblad raRac<br />
erTi iqneba gamorCeuli, mTavari, riskenac Cveni yuradReba iqneba<br />
mimarTuli. imas, razec Cveni yuradReba mocemul momentSi<br />
mimarTulia, ewodeba . mag: kiTxulobT gazeTs,<br />
Tqven yuradReba gadagaqvT derefnis xmaurze, ayuradebT,<br />
mezobelma CarTo xmamaRla magnitofoni, Tqven ketavT<br />
fanjrebs, geCvenebaT, rom agtkivdaT Tavi, gaxsendebaT, rom<br />
xval gaqvT gamocda da iwyebT mzadebas gamocdisaTvis. Tqvens<br />
winaSea obieqtebis jaWvi, yovel maTganze Tqveni yuradReba mipyrobilia<br />
raRac xarisxiT, rasac esa Tu is obieqti imsaxurebs.<br />
derefnis xmaurze naklebad, Tavis tkivilze metad, gamocdaze<br />
ufro metad da a.S. yuradRebas, mimarTuls gansazRvrul obieqtze,<br />
Cven vuwodebT .
unda viswavloT ara marto yuradRebis mipyroba gansaz-<br />
Rvruli sagnis mimarT, aramed misi „gamorTva“ da Tavisi nebiT<br />
gadatana sagnidan saganze.<br />
stanislavski Cvens yuradRebas adarebda bnel oTaxSi<br />
lampis Suqis rgolebs. naTeli rgoli, rogorc Cveni yuradRebis<br />
rgoli, SeiZleba iyos didi an patara, gaanaTos erTi romelime<br />
an mravali sagani. SeuZlia gazardos an Seamciros igi da<br />
gadaadgildes sivrceSi. Tu Tqven gWirdebaT daTvaloT, daakvirdeT<br />
da daimaxsovroT sagnebis ganlageba magidaze, Tqven ver<br />
SeamCnevT ra xdeba iatakze, karadaze, skamze. Tqveni yuradRebis<br />
rgoli SemosazRvruli iqneba magidiT. SeiZleba misi gafarToeba,<br />
Tu vTqvaT, gadawyviteT gansazRvroT avejis saerTo raodenoba<br />
da ganlageba oTaxSi. SeiZleba SevamciroT yuradRebis<br />
rgoli da sagans an romelime sagnis nawils davakvirdeT. Tu<br />
Tqven frCxilSi pawawina xiwvi SegesoT, raRac momentSi Tqveni<br />
yuradRebis rgoli SemoisazRvreba Tqveni frCxiliT.<br />
arsebobs yuradRebis ori saxe: yuradReba uneburi da yuradReba<br />
nebismieri. scenaze - nebiT, sakuTari surviliT unda<br />
mivmarTod, Segnebulad gavamaxviloT yuradReba arCeuli obieqtis<br />
mimarT, amaSia gansxvaveba cxovrebiseulsa da scenur yuradRebas<br />
Soris. pirvel rigSi es unari unda gavavrjiSoT. Tu<br />
msaxiobs es unari ara aqvs ganviTarebuli, rogorc ki aRmoCndeba<br />
scenaze, is an Secbundeba, „Wkneba“, an daiwyebs imis „gada-<br />
TamaSebas“, rasac sinamdvileSi ar grZnobs. amgvarad, „nebismieri<br />
obieqtis“ dakargva maSinve gamoiwvevs „darcxvenas“, gamoxatuls<br />
an gadaWarbebul daborkvas, mTeli organizmis SeboWvas<br />
an gadaWarbebul utifrobas, rac gamowveulia imis surviliT,<br />
rom dafaros Tavisi simorcxve.<br />
unda SegveZlos organulad yuradRebis mokreba obieqtze,<br />
mayurebelTa winaSe.<br />
scenuri yuradReba unda iyos:<br />
1. nebiTi e. i. emorCilebodes nebisyofas;<br />
2. organuli e. i. bunebrivi da cxovelmyofeli;<br />
3. mipyrobili nebayoflobiTi da sworad aRebuli obieqtisadmi.<br />
193
a unda iyos scenaze msaxiobis yuradRebis obieqti? is,<br />
rac Seadgens saTamaSo saxis yuradRebis obieqts. msaxiobis<br />
rolze mniSvnelovan nawils Seadgens sworad gaarkvios is obieqtebi,<br />
romelic ainteresebs saxes. ipovos riTi cocxlobs saxe,<br />
scenaze cxovrebis yovel mocemul momentSi. sceniuri yurad-<br />
Reba moiTxovs ostatobas, umniSvnelo, uintereso obieqti gaixados<br />
misTvis saintereso. msaxiobi valdebulia icodes Tavisi<br />
yuradRebis gataceba im obieqtiT, romliTac cxovrobs saxe.<br />
amis miRweva SeuZlebelia nebisyofis gareSe, romelic mimarTulia<br />
imaze, rom jer yuradReba moikribos obieqtze, Semdeg SemoqmedebiTad<br />
dainteresdes am obieqtiT. msaxiobma Tu ar Caayena<br />
Tavi SemoqmedebiT mdgomareobaSi, warmoudgenelia Tavisuflad<br />
imoqmedos scenaze, icxovros sceniur pirobebSi. nebiT<br />
mokrebili organuli yuradRebis gareSe SeuZlebelia SemoqmedebiTi<br />
mdgomareoba. amrigad, samsaxiobo xelovnebis teqnikis<br />
pirveli kanoni aRniSnavs: scenaze myofi msaxiobis yuradReba,<br />
yovel mocemul momentSi unda iyos daZabuli gansazRvrul,<br />
sworad monaxul, nebiT aRebul obieqtze. msaxiobis yuradRebis<br />
obieqtebi ganuwyvetliv icvleba da eqvemdebareba saxis Sinagani<br />
cxovrebis logikas. Cveni savarjiSoebi specialurad mimar-<br />
Tulia daZabuli yuradRebis gansaviTareblad.<br />
194<br />
savarjiSoebi<br />
smena:<br />
1. vusmenT da vimaxsovrebT ra xmauria karebs iqeT derefanSi,<br />
Semdeg studenti pedagogis miTiTebiT gadaerTveba da<br />
ismens xmaurs fanjris iqeT, kedlis iqeT da a. S. studenti CamoTvlis<br />
ra moismina;<br />
2. igive, magram yuradRebis swrafi gadarTva karidan fanjaraze,<br />
fanjridan kedelze;<br />
mxedveloba:
3. vaTveliereb kedels, vimaxsovreb rac maszea da avRwer<br />
danaxuls. savarjiSos rigiToba, xelmZRvaneli aZlevs niSans da<br />
erTi wuTis gasvlis Semdeg wyvets Tvalierebas;<br />
4. aTvaliereben skams;<br />
5. aTvaliereben merxs;<br />
6. aTvaliereben asanTis kolofs da a. S;<br />
7. vawyob magidaze ramodenime nivTs, asanTs, avtokalams,<br />
monetas da a.S. Semdeg studenti aTvalierebs erTi wuTis ganmavlobaSi,<br />
pedagogis niSanze Sebrundeba. viReb erT nivTs da<br />
vdeb meores adgilze, meores - pirvelis adgilze. pedagogis ni-<br />
Sanze studenti Semotrialdeba, man unda ganalagos nivTebi<br />
pirvandeli saxiT;<br />
8. saSinao davaleba - naklebad cnobil oTaxs an auditorias<br />
swrafad vaTvaliereb, vcdilob davimaxsovro, gavdivar, rac<br />
davimaxsovre Camovwer, Semdeg Sevdivar da vadareb Canawers;<br />
Sexeba:<br />
9. pedagogi avalebs studentebs Seexon TavianT tansacmels,<br />
daimaxsovron es SegrZneba, Semdeg gaixsenon es SegrZneba<br />
ise, rom ar Seexon tansacmels, Seexon skamis zedapirs da Seadaron<br />
pirvel SegrZnebas;<br />
10. TvaldaxuWulebma, sagnebTan SexebiT ganasxvavon er-<br />
TmaneTisagan ori TiTqmis msgavsi, magram sxvadasxva masalisagan<br />
damzadebuli sagnebi, mag. safuleebi, xurda fuli da a.S;<br />
11. magidaze nebismierad ganlagebul sagnebs vafarebT gadasafarebels,<br />
xelis SexebiT unda mivxvdeT ra sagnebia gadasafareblis<br />
qveS;<br />
ynosva:<br />
12. davadginoT oTaxSi suni, ganvsazRvroT raime sagnis<br />
suni, mag. asanTis, sanTebelas da a.S. student gogonebs eqnebaT<br />
raime parfiumeruli sagani, mag. sunamo. TvaldaxuWuli ynosavs<br />
sunamos, pedagogi ucvlis sxva sunamoTi, studentma unda ganasxvaos;<br />
13. „saweri manqana“, naxevar wreze inawileban anbanis yvela<br />
asos ani-dan hoe-mde. TiToeul monawiles Sexvdeba erTi-ori<br />
195
aso. Cven SevTanxmdebiT: „modiT, Tqven xarT saweri manqana, me<br />
(pedagogi) viwyeb beWdvas klaviSebze TiTis dartymiT, Tqven pasuxobT<br />
TiTis yovel dartymaze“. ramdenjerme vimeoreb frazas,<br />
romelic unda „davbeWdoT“, viwyeb „beWdvas“, magidaze vurtyamT<br />
TiTs, pasuxobs „g“, vurtyam „a“-s, vurtyam „m“-s da a.S.<br />
studentebi „beWdaven“;<br />
14. aTis daTvlamde yvela naxeverwreSi msxdomni dgebian<br />
da unda dadgan TavianTi skamebi ise, rom Seqmnan wre da dasxdnen<br />
TavianT skamebze saxiT wris SigniT. savarjiSos Sesruleba:<br />
akeTebs yvela, aucilebelia gavimeoroT imdenjer, sanam<br />
sworad ar Seasruleben am savarjiSos, e. i. Seqmnan swori formis<br />
wre. Caetion daTvlil droSi da dasxdnen jikavis gareSe;<br />
15. igive, magram qmnian samkuTxeds;<br />
16. igive, magram qmnian kvadrats;<br />
am savarjiSoebis mizania: yuradRebis gazrda, es savarji-<br />
Soebi anviTarebs urTierTobis grZnobasac;<br />
17. jgufi iyofa or Tanabar nawilad da awyobs skamebs er-<br />
TmaneTis sapirispirod, sxdebian skamebze da imaxsovreben TavianT<br />
mezoblebs, pedagogis niSanze aT TvlaSi inda adgnen uskamod,<br />
erTmaneTSi airion da dasxdnen sapirispiro skamebze im<br />
TanmimdevrobiT rogorc surT da imaxsovreben axal mezoblebs.<br />
aTis TvlaSi wamodgebian, ubrundebian TavianT adgils da<br />
sxdebian im mezoblebTan, romlebTanac adre isxdnen da a.S;<br />
18. a) viZaxebT erT erT students, vajenT yvelas Tvalwin,<br />
danarCens vavalebT, rom is aTvalieron, gamoZaxebuli aucileblad<br />
daimorcxvebs, eqneba SeSinebuli gamometyveleba, an sapirispirod<br />
zedmetad gamomwvevad moiqceva, erTi sityviT imyofeba<br />
„daWimulobis“ mdgomareobaSi.<br />
b) gamoZaxebuls vaZlevT yuradRebis obieqtad raime sagans<br />
da vavalebT Seiswavlos es sagani, mas TandaTan gauvlis da-<br />
Zabuloba, romelic hqonda winaT. morcxvoba pirvel SemTxveva-<br />
Si gamowveuli iyo imiT, rom gamoZaxebulis yuradRebis obieqti<br />
iyo Tavisi Tavi, rogorc ki igi dainteresda obieqtiT „Tavisi<br />
Tavis gareT“, mas ukve ar awuxebs kiTxva - rogor gamoiyureba da<br />
rogor STabeWdilebas axdens damswreebze;<br />
196
19. a) viZaxebT erT erT students, vajenT skamze yvelas<br />
Tvalwin da vavalebT Cumad misTvis waikiTxos gazeTi an wigni,<br />
danarCenebi Cumad uTvalTvaleben, garkveuli drois Semdeg vavalebT<br />
mogviyves wakiTxulis Sinaarsi.<br />
b) mas vaZlevT axal teqsts, danarCenebs vavalebT, rom ixmauron<br />
an iWoraon gamoZaxebulze xmamaRla, erTi sityviT Seu-<br />
Salon xeli. garkveuli drois Semdeg vekiTxebiT, ra SeiTvisa<br />
xmauris dros, vekiTxebiT ra gaigona oTaxis xmaurSi. savarji-<br />
Sos mizania, gavigoT, SeuZlia Tu ara students yuradReba moikribos<br />
yovelgvar pirobebSi, rogor aqvs ganviTarebuli „nebismieri“<br />
yuradReba;<br />
20. gavixsenoT da movyveT gza saxlidan universitetamde<br />
(rogor movdiodi, ras vfiqrobdi, ram miiqcia Cemi yuradReba<br />
gzaSi da a.S.);<br />
21. gavixsenoT da avRweroT saxli, ezo, oTaxi, sayvareli<br />
nivTi da a.S. es savarjiSoebi anviTarebs Sinagan yuraRebas;<br />
22. „mizanscenis damaxsovreba“. is, vinc asrulebs savarji-<br />
Sos, gadis oTaxidan, naxevarwre uceb iSleba, monawileni sxdebian<br />
nebismierad, deben raRacas piradi „rekvizitidan“, erTi<br />
aTvalierebs gazeTs, meore gaSlis wigns, mesame gaexveva Tav-<br />
SalSi da cdilobs CaTvlimos da a.S. reJisoris niSanze, gasuli<br />
Semodis, mas eZleva xuTi wami, rom Sexedos da daimaxsovros mizanscena<br />
da kvlav tovebs oTaxs. yvela icvlis adgils da pozas.<br />
vaZlevT niSans, Semodis is vinc asrulebs savarjiSos da unda<br />
aRadginos pirvandeli mizanscena;<br />
23. „sarke“. ori monawile dgeba erTi meores pirdapir. er-<br />
Ti, romelic asrulebs moZraobebs, viTom icqireba sarkeSi, meore<br />
am SemTxvevaSi pirvelis anarekli unda iyos sarkeSi, imeorebs<br />
pirvelis moZraobas maqsimaluri sizustiT. aq mcire eSmakoba<br />
imaSi mdgomareobs, rom pirvelis marjvena xelis moZraobas<br />
meore - „sarke“ imeorebs marcxena xeliT. (sarkis anareklis<br />
principiT);<br />
24. „Crdili“. pirveli monawile dadis oTaxSi da Tan asrulebs<br />
nebismier moZraobebs, Cerdeba, ixreba dabla, xels aswevs<br />
197
maRla, motrialdeba, saerTod mkveTrad icvlis mdgomareobas.<br />
meore, rogorc Crdili dayveba ukan da zustad imeorebs pirvelis<br />
yovel moZraobebs. es savarjiSo SeiZleba Sesruldes jgufuradac.<br />
198<br />
kunTebis Tavisufleba<br />
scenaze an estradaze, msaxiobi an oratori sityvis gamosvlis<br />
dros raRac xarisxiT ganicdis uxerxulobas. is azri, rom<br />
Sen giyurebs mravlricxovani auditoria, iwvevs instiqtur,<br />
qvecnobier kunTebis reaqcias. kunTebi iWimeba, iZabeba. moZraoba<br />
daborkilia, xma xrinwiani, saxe Rebulobs daZabul gamometyvelebas.<br />
is kargavs uSualobas, romelic misTvis cxovrebaSia<br />
damaxasiaTebeli. yoveli msaxiobisTvis, oratorisTvis, an im<br />
adamianebisTvis, romelsac uwevs mayureblis winaSe gamosvla,<br />
es grZnoba nacnobia. xSirad imis survils, rom gadalaxo es<br />
grZnoba, mivyavarT meore ukiduresobamde. gamomsvleli xdeba<br />
utifari, moSvebuli, e.w. sceniuri Tavxedi, rac iseTive movlenaa,<br />
iseTive senia, rogorc sxeulis SeboWiloba. rogorc sxeulis<br />
zedmeti daWimuloba, aseve zedmeti moSvebuloba aris mayurebelTa<br />
winaSe gamosvliT gamowveuli uxerxulobis brali<br />
da warmoadgens mTavar winaRobas, romelic saWiroa gadailaxos<br />
da romlis gareSec warmoudgenelia msaxiobis swori ganviTareba.<br />
cxovrebaSi adamiani imden kunTobriv energias xarjavs, ramdenic<br />
saWiroa im mdgomareobisTvis, romelSic is imyofeba, arc<br />
mets, arc naklebs. kunTebis Tavisufleba damyarebulia bunebis<br />
plastikurobis kanonze, radgan bunebaSi yvelaferi plastikuria.<br />
yvela cocxali arseba racionalurad xarjavs energias.<br />
msaxiobma bejiTad unda aiTvisos plastikurobis SegnebiTi<br />
SerCeva, e. i. SeeZlos mizanmimarTulad xarjva, rom mis sxeulSi<br />
ar igrZnobodes SekrToma, daWimuloba, xelovnuroba.<br />
kunTebis ganTavisuflebis gasaRebi .<br />
organuli yuradRebis gareSe ar arsebobs kunTebis simSvide.<br />
kunTebis Tavisufleba da organuli yuradReba erTmaneT-<br />
Tan aris dakavSirebuli. roca Tqven mTel gulisyurs miap-
yrobT, dainteresdebiT obieqtiT, Tqven SeiZleba gaviwydebaT<br />
kunTebi, isini wyveten CvenTvis xelis SeSlas, piriqiT Tu Sev-<br />
ZlebT movaciloT kunTebs zedmeti daWimuloba, es niSnavs gaviadviloT<br />
SesaZlebloba organuli yuradRebiT movepyraT dasaxul<br />
obieqts.<br />
savarjiSoebi, romlis mizania kunTebis Tavisuflebis aRzrda,<br />
unda daviwyoT mas Semdeg, roca gadavlaxavT im sirTuleebs,<br />
romlebic warmoiSoba scenur yuradRebaze savarjiSoebis<br />
Seswavlis dros. studentebs Soris gamoCndebian iseTebi, romlebic<br />
ver akontroleben TavianT yuradRebas sxvaTa TandaswrebiT,<br />
am SemTxvevaSi students unda davexmaroT ganTavisufldes<br />
zedmeti kunTuri daZabulobisagan, amisaTvis saWiroa mivuTiTod<br />
im kunTebze, romelTa daWimuloba gansakuTrebiT didia,<br />
TandaTan mivaRwioT maT ganTavisuflebas. roca amas mivaRwevT,<br />
isev SevTavazoT students Seasrulos savarjiSo sceniur<br />
yuradRebaze. es unda gavimeoroT manam, sanam studenti ar daeufleba<br />
dasaxul obieqtze yuradRebis mokrebas. sasurveli Sedegis<br />
miRebis Semdeg gadavdivarT specialur savarjiSoebze -<br />
kunTebis ganTavisuflebaze:<br />
1. vjdebiT skamze rac SeiZleba Rrmad da moxerxebulad.<br />
movadunoT mTeli kunTebi „nulamde“ (sxeulis mdgomareoba Zilis<br />
dros), ise rom SegveZlos skamze Tavis Sekaveba, Semdeg vWimavT<br />
kunTebs imdenad, ramdenic saWiroa skamze normaluri<br />
jdomisaTvis. pedagogi amowmebs bolomde Tu ganTavisuflda<br />
kunTebi, agdebs studentis xels, uqanebs Tavs da a.S. Tu am organoTa<br />
kunTebi ganTavisuflebulia, maSin xeli daecema im<br />
mdgomareobaSi, romelSic is gadaagdes. Tavi yovelgvari winaaRmdegobis<br />
gareSe emorCileba biZgs, sinjavs Tu aqvs modunebuli<br />
mxrebisa da fexebis kunTebi da a.S. es unda Sesruldes Zalian<br />
frTxilad;<br />
2. isev vanTavisuflebT mTel kunTebs „nulamde“ aTis daTvlamde;<br />
3. isev vanTavisuflebT mTel kunTebs „nulamde“ xuTis<br />
daTvlamde. (xudamde Tvlis siswrafe daaxloebiT xuTi wamia);<br />
199
4. gavanTavisufloT kunTebi nulamde, TandaTanobiT vWimavT<br />
mTel sxeuls daWimulobis zRvramde, Semdeg TandaTan van-<br />
TavisuflebT „nulamde“, vubrundebiT normas;<br />
5. igive, aTis daTvlamde;<br />
6. igive, xuTis daTvlamde;<br />
7. aTis daTvlamde unda SevasruloT Semdegi:<br />
a) dawyebuli fexebidan vanTavisuflebT kunTebs Tavis<br />
CaTvliT;<br />
b) dawyebuli fexebidan vWimavT kunTebs Tavis CaTvliT;<br />
g) wuTis ganmavlobaSi vakavebT daWimulobas.<br />
meorejer aTamde daTvliT TandaTanobiT vanTavisuflebT<br />
daWimulobas, dawyebuli Tavidan mivdivarT qvemoT fexebis<br />
CaTvliT.<br />
8. aTamde TvliT dawyebuli zemodan davWimoT kunTebi, SevaCeroT<br />
daWimuloba, ganTavisuflebas „nulamde“ viwyebT qvemodan;<br />
9. igive, xuTis daTvlamde;<br />
10. mTeli sxeuli uceb brZanebiT:<br />
erTi- daWimva;<br />
ori- ganTavisufleba „nulamde“;<br />
11. vaTavisuflebT mTel sxeuls, aTamde daTvliT davWimoT<br />
marto marcxena fexis kunTebi, varjiSis damTavrebis Semdeg<br />
viRebT normas;<br />
12. igive, marjvena fexiT;<br />
13. vaTavisuflebT mTel sxeuls, aTamde daTvliT davWimoT<br />
marto marcxena fexis terfi, varjiSis damTavrebis Semdeg<br />
viRebT normas;<br />
14. igive, marjvena fexis terfiT;<br />
15. vWimavT kefas (vfiqrobT, TiTqos velodebiT dartymas),<br />
Semdeg vaTavisuflebT;<br />
16. brZanebiT swrafad vcvliT daWimulobis obieqts: fexi,<br />
xeli, kefa, fexi, kefa, xeli da a.S.;<br />
17. xuT TvlaSi vWimavT mTel sxeuls, vaTavisuflebT Tavs<br />
da kisers, Semdeg xuT TvlaSi piriqiT vWimavT Tavs da kisers da<br />
vaTavisuflebT mTel sxeuls;<br />
200
18. vWimavT sxeulis qveda nawils welamde, vaTavisuflebT<br />
sxeulis zeda nawils, Tvla aTi-xuTi;<br />
19. davWimoT fexebi muxlamde, vaTavisuflebT sxeulis<br />
danarCen nawils, Tvla aTi-xuTi;<br />
20. vaTavisuflebT mTel sxeuls, vWimavT marjvena xels,<br />
Semdeg marcxenas, Tvla aTi-xuTi;<br />
21. vaTavisuflebT sxeuls, vWimavT marjvena xels, Semdeg<br />
gadagvyavs da vamaxvilebT yuradRebas xelis mtevanze, Semdeg<br />
TiTebis daWimvaze, vaTavisuflebT xelis danarCen nawils,<br />
Tvla aTi-xuTi;<br />
22. studentebi dgebian nebismier pozaSi, unda moiSoron<br />
zedmeti daZabuloba, imeoreben swrafad da sworad;<br />
23. SeasruleT raime fizikuri moqmedeba (gadaadgileT<br />
skamebi, moiyvaneT wesrigSi auditoria da a. S.). ecadeT moiSoroT<br />
kunTebis zedmeti daWimuloba, rogorc ki isini warmoiSoba.<br />
yvela am varjiSis mizania, students gamovumuSavoT unari,<br />
nebiT marTon kunTebis aparati da gaaTavisuflon sxeulis<br />
nebismieri nawili daWimulobisagan. yuradRebis swrafi gadar-<br />
Tvis gavarjiSeba gvaswavlis kunTebis energiis mizandasaxviT<br />
xarjvas. momavalSi rolze muSaobisas, roca mogiwevT warmoaCinoT<br />
saxe moZraobaSi, sakuTari kunTebis aparatis flobis codna<br />
gagiwevT amaSi arsebiT daxmarebas.<br />
simorcxve, SeboWiloba an zedmeti siTamame, mousvenroba<br />
an erTgvari siTavxede, erTica da meorec xSirad axlavs mozardis<br />
saqciels gardamaval asakSi. axalgazrdebTan muSaoba moiTxovs<br />
sifrTxiles, pedagogis keTil da gulisxmier damokidebulebas<br />
Tavisi aRsazrdelebisadmi.<br />
msaxiobis ostatobis mecadineobisas mas xSirad uxdeba<br />
iseT sakiTxebTan Sexeba, romlebic misgan gansakuTrebul delekaturobas<br />
moiTxovs, magaliTad, roca laparakia romelime<br />
studentis arasrulyofilebaze, mis qcevaze an maneraze.<br />
kunTebis SeboWva individualurad TiToeul maTgans sxvadasxvagvarad<br />
gamouvlindeba. pedagogma unda mianiSnos Tavis<br />
„personalur SeboWvas“ da yovelTvis unda gaakontrolos, mag-<br />
201
am es unda gaakeTos rac SeiZleba delikaturad. zogjer SeboWvisgan<br />
ganTavisufleba SedarebiT iolad xdeba mecadineobis<br />
periodSi, zogjer ki amas wlebi sWirdeba.<br />
202<br />
SemoqmedebiTi gamarTleba da fantazia,<br />
sagulisxmo viTareba<br />
vakvirdebiT ra adamianis qcevas, SegviZlia avRniSnoT<br />
Semdegi:<br />
1. yovel mocemul momentSi adamianis qceva motivirebulia<br />
raRac mizeziT, es mizezi SeiZleba ar iyos mis mier gacnobierebuli,<br />
magram is yvelafris miuxedavad, mainc ise iqceva da<br />
ara sxvagvarad, imitom rom manamde moxvda raRac iseTi ram, ramac<br />
gamoiwvia misi aseTi qceva;<br />
2. adamianebs sjeraT adamianis maSin, roca misi qceva da<br />
sityvebi damajerebelia.<br />
es ori piroba: qcevis motivireba da damajerebloba - er-<br />
TmaneTTan ganuyoflad dakavSirebulia. damajerebloba warmoiSveba<br />
maSin, roca adamiani naTlad aRiqvams mis qcevas da sityvebs.<br />
msaxiobic swored maSin moqmedebs damajereblad (maSasadame<br />
mayureblisaTvis damajereblad), roca misi qceva warmoadgens<br />
naTels da zustad motivirebuls, an rogorc ityvian - sceniurad<br />
(SemoqmedebiTad motivirebuls). sceniuri gamarTleba -<br />
es msaxiobis sceniuri qcevis motivirebaa, romelic srul TanxvedraSia<br />
mocemul sceniuri saxis xasiaTTan da cxovrebis vi-<br />
TarebasTan. sceniuri gamarTleba atarebs SemoqmedebiT xasiaTs,<br />
imitom rom sceniuri cxovreba gansxvavdeba realur cxovrebisagan,<br />
is gaxlavT sinamdvilis SemoqmedebiT asaxva xelovnebis<br />
saSualebiT, amitom msaxiobisgan moiTxovs garkveul SemoqmedebiT<br />
Zalisxmevas.<br />
raSi gamoixateba SemoqmedebiTi Zalisxmeva? imaSi, rom<br />
sargeblobs ra warmosaxviT, fantaziiT unda Seqmnas, damajereblad<br />
axsnas konkretuli qcevis, motivis an mocemuli sagnis<br />
konkretuli warmodgena. scenaze ar SeiZleba ilaparako adami-
anze, an romelime saganze da ar gqondes konkretuli warmodgena<br />
(rogoria Zma, ramdeni wlisaa, rogori Cvevebi aqvs da a. S.) ar<br />
SeiZleba gaxvide scenaze da ar icode saidan modi da ratom, ar<br />
SeiZleba gaumarTleblad adge savarZlidan da daiwyo aqeTiqiT<br />
siaruli da a. S. unda icode yvelaferi, rac Seexeba Sens<br />
rols. partniorebis rolebs imdenad ramdenadac eqneboda adgili<br />
realur cxovrebasa da sagulisxmo viTarebaSi. sagulisxmo<br />
viTarebani, iseve rogorc TviT „Tu ki“ aris warmosaxviT<br />
SerCeuli, isini erTi da igive warmoSobisaa. saWiroa naTlad da<br />
dawvrilebiT warmovidginoT es viTarebebi. Teatralur enaze -<br />
viTarebebs, romlebic micemuli aqvs msaxiobs, hqvia sagulisxmo<br />
viTarebebi. rac ufro detalurad gaverkveviT sagulisxmo<br />
viTarebebSi (droSi, adgilSi, urTierTdamokidebulebaSi da<br />
a.S.), miT ufro damajerebeli iqneba misi TamaSi. rac ufro met<br />
savaraudo viTarebebs Seqmnis msaxiobi, miT ufro savse, saintereso<br />
da ufro metad damajerebeli iqneba misi TamaSi. gamar-<br />
Tleba - es is safuZvelia, romelzec dgas msaxiobis mier gansaxierebuli<br />
saxe. rac ufro meti fantaziaa Caqsovili savaraudo<br />
viTarebebSi, datalebSi, miT ufro myaria msaxiobis TamaSis<br />
mTeli naxazi da miT ufro didxans gaZlebs speqtakli scenaze.<br />
gamarTlebuli unda iyos yvelaferi, rac SeiZleba dawvrilebiT.<br />
Tu realur cxovrebaSi adamiani xSirad ise iqceva, rom es<br />
winaswar ara aqvs gaazrebuli da motivirebuli, - scenaze, sadac<br />
winaswar viciT Tu ras vambobT da vakeTebT - yvelaferi unda<br />
iyos gaazrebuli da motivirebuli, e.i. sceniurad gamarTlebuli.<br />
gza gamarTlebisaken gadis msaxiobis SemoqmedebiT fantaziaze.<br />
adamiani flobs warmosaxvisa da fantaziis unars, e. i. Seaxamos,<br />
SeaerTos sxvadasxva cxovrebiseuli movlena axal gansakuTrebul<br />
movlenad. es kombinireba SeiZleba ar eqvemdebarebodes<br />
raRac gansazRvrul mizans, maSin is upasuxismgeblo xasia-<br />
Tisaa da ar warmoadgens mxatvrul-SemoqmedebiT fantazias. SemoqmedebiTia<br />
fantazia, rodesac kombinireba eqvemdebareba gansazRvrul<br />
mizans. SemoqmedebiTi warmosaxvis unari Semoqmedis<br />
aucilebeli Tvisebaa da Cven es Tviseba yovelnairad unda ganvaviTaroT.<br />
msaxiobisTvis yvelaze Zvirfass konkretuli fan-<br />
203
tazia warmoadgens, roca msaxiobi azustebs, anviTarebs avtoris<br />
mier mocemul sagulisxmo viTarebas. SemoqmedebiTi warmosaxvisa<br />
da fantaziis mniSvneloba msaxobis SemoqmedebisaTvis<br />
imdenad didia, rom intensiuri energiuli fantaziis gareSe SeuZlebelia<br />
msaxiobis Semoqmedeba. SemoqmedebiTi fantaziis ganviTarebasTan<br />
erTad, aucilebelia studentebs ganvuviTaroT<br />
dakvirvebuloba, radgan msaxiobi Tavisi Semoqmedebis masalas<br />
cxovrebaze dakvirvebiT moipovebs.<br />
fantaziis Tavisufali muSaoba efuZneba CvenTvis ukve<br />
cnobil elementebs: organul yuradRebasa da kunTebis Tavisuflebas,<br />
radgan daWimulobis mdgomareobaSi fantaziis muSaoba<br />
warmoudgenelia.<br />
204<br />
savarjiSoebi:<br />
1. gavamarTloT sityvieri TxrobiT movlenaTa jaWvi:<br />
a) gadabrunda navi,<br />
b) auSva cxeni,<br />
g) iyida rZe,<br />
d) gamoaRo fanjara,<br />
e) dawera baraTi,<br />
v) gamovida sityviT,<br />
z) gaemgzavra.<br />
2. a) moifiqreT cnobili literaturuli gmirebis (mag.<br />
yvaryvare TuTaberis, darispanis, hamletis da a.S.) erTmaneTTan<br />
arafriT dakavSirebuli saqcieli;<br />
b) gmiris xasiaTidan gamomdinare, mouZebneT motivireba<br />
am qcevebs, ra viTarebaSi SeeZlo Caedina mas es saqcieli.<br />
3. viRebT ucnobi pirovnebis an romelime mxatvris mier<br />
Sesrulebul portrets, studentebma unda mogviTxron misi<br />
cxovrebis Sesaxeb (profesia, xasiaTi, Tvisebebi, Sexedulebebi,<br />
damokidebuleba sxva adamianebTan da a. S.)<br />
4. (wamsvleli asociacia) pedagogi asaxelebs raRac sityvas,<br />
mag. „galaktioni“, studentebma unda warmoidginon raime,
ac ukavSirdeba galaktions, Semdeg gauSviT, Tavisuflad idinos<br />
Tqvenma azrma erTi asociaciidan meoreze. mag. azrTa svla<br />
iyos aseTi: dRes radio mimRebSi gadmoscemen galaktionis leqsebs...,<br />
unda SeviZino radio mimRebisaTvis axali elementi.... ma-<br />
RaziaSi Semxvda nacnobi qobuleleTidan..., Savi zRva - es is ar<br />
aris, rac xmelTaSua zRva...antalia... adgili, sadac me visvenebdi...<br />
tansacmeli mompares... da a. S.<br />
5. (mibmuli asociacia) pedagogi asaxelebs raRac sagans,<br />
mag. „savarZeli“, studentebma Tavs Zala unda daatanon da ifiqron<br />
mxolod savarZelze da ar unda dauSvan mocemuli sagnidan<br />
mocileba. mag. damavales savarZlis SekeTeba, rogor gavakeTo,<br />
an me minda SeviZino savarZeli da unda gadavwyvito rogori savarZeli<br />
minda mqondes da a.S.<br />
6. pedagogi iTxovs azriT gadavideT mag. parizSi, moskov-<br />
Si, rio de JaneiroSi da a.S. fantazia Tavisufalia, magram es ar<br />
unda cdebodes mocemul adgils, ar unda dagabnioT iman, rom iq<br />
ar iyaviT, unda warmoidginoT viTareba ise, rogorc warmoudgenia<br />
TiToeuls individualurad, misi codnis maragis, gamocdilebis,<br />
fantaziis Sesabamisad. Semdeg TiToeuli maTgani mogviTxrobs<br />
Tu ra moifiqra.<br />
7. pedagogi usvams studentebs SekiTxvebs swrafad da moulodnelad,<br />
mimarTavs xan erTs, xan meores. studentebi daufiqreblad,<br />
darwmunebiT swrafad pasuxoben TiTqos es yvelaferi<br />
simarTlea.<br />
mag. pedagogi - ras akeTebdiT quTaisSi xuTi dRis ukan?<br />
studenti - deidas vacilebdi naTesavebTan.<br />
pedagogi - ratom dagakaves sadgurSi?<br />
studenti - es mTeli istoriaa... vagonSi CvenTan erTad<br />
mgzavrobda kaci, romelic Semdeg aRmoCnda... da a.S.<br />
dasawyisSi kiTxvebi unda daisvas ise, rom maTze pasuxis<br />
gacema advili iyos. TandaTanobiT kiTxvebs varTulebT.<br />
8. pozis gamarTleba. yvela monawile dadis wreze, pedagogis<br />
niSanze Rebuloben raime pozas, oRond winaswar ar unda moifiqron,<br />
Semdeg ar icvlian mdgomareobas, amowmeben Tavis Tavs,<br />
aTavisufleben kunTebs da toveben imden energias, ramdenic sa-<br />
205
Wiroa mocemuli mdgomareobisaTvis (pozisaTvis) da Semdeg<br />
amarTleben.<br />
mag. a) gadavixare korpusiT win da xelebiT zurgs ukan,<br />
b) vdgevar muxlebze da xelebi win maqvs gaweuli,<br />
g) vzivar da xelebi yurebze maqvs moWerili.<br />
a - magaliTis gamarTleba:<br />
1. mivaTrev marxils, warmovidginoT rogor vuWer xels<br />
bawars da vezidebi:<br />
2. vcdilob gavixsna ukan Sekruli xelebi;<br />
3. Sevdivar oTaxSi saCuqrebiT, romelic damaluli maqvs<br />
zurgs ukan da a.S.<br />
b - magaliTis gamarTleba:<br />
1. veZeb magidis qvemoT Sevardnil sagans da a.S.<br />
g - magaliTis gamarTleba:<br />
1. vibertyav wyals yurebidan banaobis Semdeg.<br />
9. mocemuli moZraobebis gamarTleba, unda mivceT ramdenime<br />
moZraoba. mag. awieT marjvena xeli zemoT, gaakeTeT nabiji<br />
ukan da xeliT SeexeT iataks.<br />
am moZraobebis gamarTleba:<br />
1. vaqaneb xes, nabijs vakeTeb ukan, rom davinaxo sad Camovarda,<br />
vixrebi, rom aviRo;<br />
2. viReb Tarodan qilas, is vardeba da tydeba, Tqven amis<br />
gamo akeTebT nabijs ukan da vixrebi raTa aviRo namsxrevebi;<br />
3. vxatav, vakeTeb monaxazs, ukan vdgam nabijs, raTa Sevamowmo<br />
ra gamomivida, vixrebi raTa gavrecxo funji.<br />
savarjiSoebis Sesrulebis dros yovelTvis aRmoCndebian<br />
studentebi damuxruWebuli fantaziiT, romlebmac ver SeZles<br />
yuradRebis Tavmoyra, an rcxveniaT TavianTi azrebis xmamaRla<br />
gamoTqma. aseT studentebs unda moveqceT gansakuTrebulad<br />
frTxilad. ar unda davuSvaT maTi dacinva, radgan isini didxans<br />
ver gamovlen daZabulobis mdgomareobidan. aseTi studentebi<br />
unda aviyvanoT gansakuTrebuli meTvalyureobis qveS, araviTar<br />
SemTxvevaSi ar unda ganvucxadoT amis Sesaxeb arc maT da<br />
arc auditorias, maT unda mivceT ufro advili savarjiSoebi<br />
da mcire sababis SemTxvevaSic ki wavaxalisoT SeqebiT. xSirad<br />
206
unda CavutaroT maT varjiSebi kunTebis ganTavisuflebaze da<br />
yuradRebis obieqtze. pirvelive warmatebis Semdeg es studentebi<br />
darwmundebian TavianT ZalebSi, gaixsnebian da SeiZleba<br />
aRmoaCndeT SemoqmedebiTi SesaZleblobebis didi maragi.<br />
scenuri damokidebuleba da faqtis Sefaseba<br />
yvela wina savarjiSo isaxavda mizans, Seeqmna iseTi pirobebi,<br />
romlis drosac yvelaze advilad warmoiSoba Semoqmedebi-<br />
Ti mdgomareoba. msaxiobi advilad da bunebrivad reagirebs yvelaferze,<br />
rogorc misTvis winaswar cnobil, aseve misTvis ucnobsa<br />
da moulodnelze.<br />
msaxiobma SesaniSnavad icis, rom yvelaferi, rasac is da<br />
sxvebi akeTeben, laparakoben, yvelaferi is, rac gars akravs<br />
scenaze, yvela urTierTdamokidebuleba, movlenebi, azrebi,<br />
grZnobebi - yovelive es ar aris realuri cxovreba, aramed<br />
mxatvruli SeTxzvaa. TeatrSi mayurebeli da msaxiobebi TiTqos<br />
SeaTanxmdnen droebiT, sanam midis speqtakli, pirobiT cxovrebas<br />
ekidebian, rogorc upirobos. orivem kargad icis, rom es TamaSia<br />
da aRiqvams sceniur sicrues, rogorc cxovrebis sinamdviles,<br />
rac ufro seriozulad ekideba msaxiobi sicrues, rogorc<br />
sinamdviles, miT met siamovnebas Rebulobs rogorc mayurebeli,<br />
aseve moTamaSe. cxovrebidan Cven gvaqvs brwyinvale magaliTi<br />
seriozuli damokidebulebisa sicruis mimarT, rogorc<br />
sinamdvilisadmi, moTamaSe bavSvia. mas gulwrfelad swams imisa,<br />
Tu ras akeTebs da ras gamosaxavs. msaxiobs SeuZlia iswavlos<br />
bavSvisgan, Tumca msaxiobis Semoqmedeba bevrad ufro rTulia<br />
da Zneli, vidre bavSvuri TamaSi.<br />
bolomde seriozuli damokidebuleba sicruis mimarT,<br />
rogorc sinamdvilisadmi, warmoadgens sceniuri xelovnebis<br />
pirvelwyaros. Cven am damokidebulebas pirobiTad vuwodebT<br />
. sceniuri rwmenis gareSe SeuZlebelia damajereblad<br />
vimoqmedoT scenaze, kargad viTamaSoT da SevqmnaT<br />
srulyofili saxe.<br />
207
sceniuri yuradRebis Seswavlis dros Cven davadgineT,<br />
rom msaxiobis gulisyuris mokreba mWidrod ukavSirdeba mis<br />
fantaziaSi obieqtis SemoqmedebiT gardaqmnis process, obieqtis<br />
gadaqcevas sruliad sxva obieqtad. scenaze TiTqmis ar arseboben<br />
adamianebi, sagnebi, faqtebi, movlenebi, romelTa mimarT<br />
msaxiobs hqondes iseTi damokidebuleba, rogorsac es adamianebi,<br />
sagnebi, movlenebi, faqtebi moiTxovs.<br />
TiTqmis yoveli obieqti, romelTanac msaxiobs aqvs saqme<br />
(TiTqmis yvelaferi, rasac xedavs da esmis scenaze), man unda gadaaqcios<br />
raRac sxvad da aqedan gamomdinare, Secvalos mis mimarT<br />
Tavisi damokidebuleba. rolis TamaSis dros, msaxiobs damokidebuleba<br />
sceniur pirobebTan iseTi unda hqondes, rogorc<br />
im adgilTan, rasac mocemuli viTareba gvkarnaxobs. Teatralur<br />
kostiumTan, rogorc sakuTar tansacmelTan, romlis Cacmasac<br />
yoveldRe miCveuli xar. msaxiobi, romelic mamas asaxierebs,<br />
rogorc mamasTan romelsac is yoveldRe xedavs. speqtaklSi,<br />
romelic didi xnis ganmavlobaSi midis, msaxiobi ismens<br />
partnioris replikebs, man zepirad icis ara marto misi roli,<br />
aramed partniorTa yoveli replika, agreTve intonacia, Jesti,<br />
saxis gamometyveleba, magram misi damokidebuleba SetyobinebasTan,<br />
romlisganac Sedgeba replikis Sinaarsi unda qondes<br />
iseTi, rogorc namdvil moulodnelobasTan, rogorc piesa moiTxovs.<br />
rogor vipovoT Tavis TavSi seriozuli damokidebuleba<br />
sceniur sicruesTan, rogorc simarTlesTan, amaSi gvexmareba<br />
CvenTvis cnobili elementebi, romlebic Seadgenen msaxiobis<br />
Sinagani teqnikis Tanmimdevrul etapebs da gansazRvraven msaxiobis<br />
SemoqmedebiT mdgomareobas:<br />
1. yuradRebis zusti obieqti;<br />
2. kunTebis Tavisufleba;<br />
3. SemoqmedebiTi fantazia;<br />
4. gamarTleba da bolos, rogorc yovelive amis Sedegi;<br />
5. sceniuri rwmena, gamoxatuli obieqtisadmi saWiro damokidebulebis<br />
damyarebaSi.<br />
yoveli roli, ase vTqvaT naqsovia damokidebulebebisagan.<br />
SeZlo sworad gansazRvro es damokidebulebebi da saxis damo-<br />
208
kidebulebebi gaixado Tavis damokidebulebebad da scenurad<br />
daeuflo mas, niSnavs ZiriTadSi sworad iTamaSo roli. arsebobs<br />
ori saxis sceniuri damokidebuleba:<br />
1. damokidebuleba, romelic damyarda gmiris cxovrebis<br />
procesSi piesis dawyebamde;<br />
2. damokidebuleba, warmoqmnili gmiris scenuri cxovrebis<br />
procesSi.<br />
amitom rolze muSaobisas msaxiobi sazRvravs, cdilobs<br />
gaigos da gaixados Tavisad pirveli jgufis damokidebulebebi,<br />
e. i. iseTebi, romlebic damyarda cxovrebis ganmavlobaSi, romliTac<br />
icxovra personaJma scenuri cxovrebis dawyebamde. maSin<br />
moqmedebis procesSi TavisTavad daibadeba meore jgufis damokidebuleba.<br />
meore jgufis damokidebulebas vuwodebT . Sefaseba - es aris saxis damokidebuleba (partniorebTan,<br />
sagnebTan, sityvebTan, movlenebTan da a. S.), romelic<br />
aqve, scenaze iqmneba. Seafaso faqti - es niSnavs daamyaro masTan<br />
gansazRvruli damokidebuleba. Tu warmoiSva axali viTarebis<br />
swori Sefaseba, im wuTSive icvleba qcevis ritmi. ritmis cvlis<br />
gareSe Sefaseba an srulebiT ar ibadeba an rCeba msaxiobis ganuxorcielebel<br />
mcdelobad. sagulisxmo viTarebebzea damokidebuli<br />
moqmedebis tempi da ritmi, es erTi da igive ar aris. tempi<br />
- es moqmedebis Sesrulebis siCqarea, igi SeiZleba iyos aCqarebuli<br />
an Senelebuli. ritmi - moqmedebis daZabulobis xarisxia.<br />
ramdenadac mniSvnelovania msaxiobisaTvis moqmedebis rezultati,<br />
imdenad ufro daZabuli iqneba ritmi. ritms sxvagvarad<br />
asec gansazRvraven: 1. Tu rogor Zgers guli moqmedebis Sesrulebis<br />
dros. 2. moqmedebis Sesasruleblad mzadyofnis xarisxi.<br />
tempi da ritmi mWidrod ukavSirdebian erTmaneTs, magram es<br />
kavSiri SeiZleba gamovlindes sxvadasxvagvarad, ufro xSirad<br />
daZabul ritms Seesabameba swrafi tempi, tempi da ritmi Seesabameba<br />
erTmaneTs. isini SeiZleba ukavSirdebodnen erTmaneTs<br />
ufro rTuli gziT.<br />
mag: a) gamnaRmveli uvnebelyofs naRms, udidesia moqmedebis<br />
ritmis daZabuloba, magram tempi ar SeiZleba iyos Cqari, is<br />
209
ufro Senelebuli, frTxili iqneba, radgan swored amazea damokidebuli<br />
misi sicocxle.<br />
b) qalebi Wrian kombostos, isini mSvidad saubroben cxovrebis<br />
wvrilmanebze im dros, roca maTi xelebi elvis siswrafiT<br />
muSaoben. yovelgvari SeCveuli samuSao SeiZleba Sesruldes Zalian<br />
swraf tempSi mSvidi ritmis dros.<br />
tempi da ritmi gansakuTrebuli SemTxvevebis garda yovelTvis<br />
mtkiced ukavSirdebian erTmaneTs. Teatralur praqtikaSi<br />
arsebobs termini „tempo-ritmi“, romelic aRniSnavs tempis<br />
da ritmis Tanafardobas mocemuli moqmedebis dros. Sefasebis<br />
momentebi da masTan dakavSirebuli tempo-ritmis cvla warmoadgens<br />
rTul moments msaxiobis xelovnebaSi. msaxiobs moeTxoveba<br />
imis unari, rom scenaze warmoSobili faqtebi Seafasos<br />
marTlad da organulad. am moTxovnas sxvanairad ase gamoxataven:<br />
msaxiobs unda Seswevdes unari miiRos moulodneloba. scenaze<br />
warmoSobili yvela faqti yovelTvis ama Tu im xarisxiT<br />
warmoadgens moulodnelobas. winaswar cnobili aRiqva rogorc<br />
moulodneli - swored amaSi gamoixateba msaxiobis mTavari siZnele,<br />
magram upirveles yovlisa swored amaSi gamoCndeba msaxiobis<br />
talanti.<br />
praqtikuli daskvna:<br />
1. SegeZlos moZebno, ipovo da gaiTaviso iseTi damokidebulebebi,<br />
romelsac roli moiTxovs.<br />
2. yvelafris mimarT, rac imyofeba da xdeba scenaze, damokidebuleba<br />
unda Seesabamebodes mocemuli piesisa da mocemuli<br />
rolis mxatvruli SeTxzvis moTxovnilebebs.<br />
3. SegeZlos winaswar Sedgenili damokidebulebebisagan<br />
scenuri cxovrebis nebismieri faqti miiRo rogorc moulodneli<br />
da sworad (saxis fsiqologiasTan Sesabamisad) Seafaso.<br />
210<br />
savarjiSoebi damokidebulebasa da faqtis Sefasebaze:<br />
a) scenuri damokidebulebisa da faqtis Sefasebis savarjoSoebis<br />
Catarebis upirveles savaldebulo pirobad unda gaxdes<br />
mdgomareoba - e. w. „sajaro martoobis grZnoba“. es iseTi
mdgomareobaa, romlis dros Semsrulebeli iqceva ise, TiTqos<br />
mas aravin ar uyurebs, is TiTqos martoa. cxadia, damswreTa SegrZnebas<br />
(mocemul SemTxvevaSi oTaxSi msxdomi Tanakurselebi)<br />
eqneba adgili, mayurebelTa SegrZneba msaxiobs yovelTvis aqvs<br />
da swavlas ar saWiroebs, piriqiT SeviswavloT, ramdenadac SesaZlebelia<br />
am grZnobis gadalaxva, winaaRmdeg SemTxvevaSi is<br />
ubiZgebs Semsrulebels adamianis qcevis garegnuli formis TamaSs.<br />
pirvel xanebSi unda vufrTxildeT iseT gamoTqmebs, rogorebicaa:<br />
„iTamaSeT“, „sworad ar TamaSobT“, umjobesia gamoviyenoT<br />
gamoTqmebi: „icxovre“, „ar mjera“;<br />
b) savarjiSoebis Sesrulebis meore pirobaa „organuli<br />
dumili“. savarjiSoebi mimdinareobs organuli dumiliT, Tu vi-<br />
Tareba moiTxovs sityvis warmoTqmas, sjobs davrToT neba vidre<br />
davuSvaT falSi.<br />
g) yoveli calkeuli savarjiSos xangrZlivoba SeiZleba<br />
gamoixatos ori variantiT: an pedagogi afrTxilebs students,<br />
rom savarjiSo daamTavros TviTon moqmedebis ama Tu im adgilze,<br />
an Semsrulebeli valdebulia imdexans imoqmedos, sanam mas<br />
pedagogi ar gaaCerebs.<br />
savarjiSoebi sagnebTan damokidebulebaze:<br />
1. erT erT students vaZlevT raRac nivTs, mag., quds da<br />
veubnebiT: es qudi ki ara - lekvia. mas qudTan unda qondes iseTi<br />
damokidebuleba, rogorc lekvTan. es qudi ki ara - zRarbia,<br />
virTxaa, mtredia da a. S.<br />
2. es qamari ki ara - gvelia;<br />
3. es asanTis kolofi ki ara - bombaa, oqros zodia, mobiluri<br />
telefonia da a.S.<br />
4. es skami ki ara - mefis taxtia, kosmosuri xomaldis savarZelia,<br />
eleqtro skamia, danaRmuli savarZelia, Zeglia, Sadrevania<br />
da a. S.<br />
5. dalieT ise, TiTqos svamT cxel Cais, mware wamals, Rvinos,<br />
arays, Tbil rZes, gayinul wyals da a. S.<br />
211
6. moizomeT pijaki: exlaxan motanili ateliedan, Zveli,<br />
dasvrili, patara da didi zomis, fraki axali rolisaTvis da a.<br />
S;<br />
damokidebuleba moqmedebis adgilTan:<br />
7. pedagogi eubneba students: es Tqveni oTaxia, eZebeT damokidebuleba<br />
garemomcvel sagnebTan, rogorc Tqvens sakuTar,<br />
SeCveul sagnebTan, akeTeT oTaxSi rac gindaT: ikiTxeT, iswavleT<br />
roli, wereT, kereT, ivarjiSeT, airCieT nebismieri moqmedeba,<br />
romelsac Tqven SeasrulebdiT, Tu ki Tqven imyofebodiT<br />
srul martoobaSi sakuTar oTaxSi;<br />
8. zixarT eqimTan mosacdelSi, vagonSi, gemSi, cixeSi;<br />
9. aTvalierebT muzeums;<br />
10. Sevdivar kabinetSi cnobil mweralTan, msaxiobTan,<br />
reqtorTan da a.S;<br />
partniorTan damokidebuleba.<br />
11. warmoidgineT, rom TqvenTan auditoriaSi Semovida<br />
cnobili mwerali, msaxiobi, reJisori da a. S. Tqvens TanakurselTan<br />
daamyareT Sesabamisi damokidebuleba, laparaki akrZalulia.<br />
12. viZaxebT erT erT students, danarCenebi amyareben damokidebulebas,<br />
rogorc ucnaurad Cacmul adamianTan.<br />
damokidebuleba Sinagan obieqtze:<br />
13. vwer werils megobars, mters, Seyvarebuls, bavSvs da<br />
a.S;<br />
14. aawyveT skamebidan avtomanqana da daamyareT masTan sa-<br />
Tanado damokidebuleba;<br />
viTarebis Sefaseba da riTmebis cvla:<br />
15. a) gaiareT oTaxSi ise, TiTqos gadaixarT mdinareze gadebul<br />
morze,<br />
b) iseve, oRond axali viTarebis SefasebiT riTmis cvlas-<br />
Tan Sesabamisad, Semsrulebels mosdevs mteri,<br />
g) iseve, oRond exla TviTon misdevs mters;<br />
16. zixar skamze da kiTxulob:<br />
212
a) saxelmZRvanelos (gwyindeba, ar ginda iswavlo, kardgi<br />
amindia... gwadia seirnoba.)<br />
b) iumoristul moTxrobas,<br />
g) romanis kiTxviT xarT gatacebuli,<br />
d) gulis amaCuyebel moTxrobas,<br />
e) iseve, mxolod axali viTarebis damatebiT, mawuxeben da<br />
mkbenen buzebi, xels miSlis xmamaRali musika da a.S. aseTi savarjiSoebis<br />
Sesrulebas awyvetinebs mxolod pedagogi.<br />
17. Sevdivar oTaxSi sadac wevs:<br />
a) avadmyofi,<br />
b) micvalebuli.<br />
savarjiSos damTavrebis Semdeg pedagogi ekiTxeba rogor<br />
iyo gamarTlebuli davaleba ( mag. ratom Sedi oTaxSi? vin aris<br />
avadmyofi, riT aris avad da a. S.)<br />
18. zixar bulvarSi, cxela; zixar baRSi zamTarSi, civa.<br />
19. gastronomiuli maRaziis vitrinasTan (gSiaT).<br />
20. elodebiT manqanas.<br />
21. (riTmis swrafi cvla) midixar daRonebuli da poulob<br />
safules.<br />
22. aRmoaCine rom dakarge safule.<br />
23. miviRe mesiji:<br />
a) sasixarulo,<br />
b) samwuxaro<br />
simarTlis grZnoba da kontroli,<br />
fizikuri moqmedebebis maxsovroba<br />
realur cxovrebaSi Cven iSviaTad vakontrolebT yoveldRiur<br />
martiv moqmedebebs. rogorc ki Cven vinmes gamovajavrebT,<br />
raRacas gamovsaxavT an vTvalTmaqcobT, gvinda movityuoT<br />
an vinme gavamasxaraoT, im wuTSive iwyebs muSaobas gansakuTrebuli<br />
grZnoba, romelsac SeiZleba vuwodoT „simarTlis<br />
grZnoba“. roca cxovrebaSi Cven vityuebiT, Cven yovelTvis vakontrolebT<br />
Tavs, vamowmebT gavs Tu ara Cveni tyuili simar-<br />
213
Tles, SevZlebT Tu ara davarwmunoT Tanamosaubre Cvens tyuilSi.<br />
Tu cxovrebaSi TviT kontroli vlindeba maSin, roca ra-<br />
Racas gamovsaxavT an vityuebiT, scenaze es grZnoba yovelTvis<br />
warmoiSoba.<br />
simarTlis grZnoba - es msaxiobis unaria Seadaros scenuri<br />
qceva cxovrebis simarTlesTan, rogorc musikaluri smena,<br />
aseve simarTlis grZnoba SeiZleba ganvaviTaroT da ganvamtkicoT<br />
specialuri savarjiSoebiT. am savarjiSoebis arsi imaSi<br />
mdgomareobs, rom movarjiSes xelSi ara aqvs araviTari sagani<br />
da moqmedebs ise, TiTqos igi epyroba naRd sagans, man es unda<br />
akeTos imdenad damajereblad, rom mayurebeli „xedavdes“ am<br />
sagnis gamosaxulebas da „grZnobdes“ mas Semsruleblis xelSi.<br />
am savarjiSoebs hqvia „fizikuri moqmedebis maxsovroba“. isini<br />
warmoadgenen saukeTeso saSualebas scenaze TviTkontrolis<br />
ganviTarebasa da ganmtkicebaSi. sceniuri rwmena am savarjiSoebSi<br />
varjiSdeba gansakuTrebulad, sad vipoviT kidev ufro did<br />
„sicrues“, vidre roca xelebSi „araferi“ ar gaqvs. savarjiSoebis<br />
safuZvelSi devs msaxiobis xelovnebis gansakuTrebuloba,<br />
scenuri rwmena - damokidebuleba pirobiTTan - rogorc upirobosTan,<br />
sicruesTan - rogorc simarTlesTan.<br />
214<br />
savarjiSoebi<br />
am savarjiSoebis Sesrulebis dros, unda vecadoT gavixsenoT<br />
sagnis zoma, wona, faqtura, aRvidginoT mocemuli sagnis<br />
damaxasiaTebeli wvrilmanebi. pirvel xanebSi ar unda viCqaroT,<br />
savarjiSo davamuSaoT namdvil sagnebze da vecadoT davimaxsovroT<br />
sagani (misi mdebareoba, zomebi, wona da a. S.) da SevigrZnoT<br />
Cveni damokidebuleba saganTan (mag. damokidebuleba bin-<br />
ZurTan, svelTan, mZimesTan, cxelTan da a. S.)<br />
1. davweroT werili, gavkecoT da CavdoT konvertSi<br />
2. SevaxvioT an gavaxvioT nayidi nivTi<br />
3. CavicvaT da gaviwmindoT fexsacmeli<br />
4. gavrecxoT rezinis Ceqmebi
5. amoviRoT binZuri Cvari vedrodan da davkidoT gasaSrobad<br />
6. gavxerxoT<br />
7. davalagoT logini<br />
8. karadis gaReba, tansacmlis gamoReba da Cacma<br />
9. minis gaWra<br />
10. gadavakraT wigns qaRaldi garedan<br />
11. gavrecxoT da gavamSraloT Wiqa<br />
12. SevkeroT<br />
13. davkemsoT<br />
14. davakeroT Rili<br />
15. davgaoT iataki da SevagrovoT aqandazze nagavi<br />
16. davauTaoT<br />
17. SevkeroT sakerav manqanaze<br />
18. davbanoT bavSvi<br />
19. gavikeToT Tmis varcxniloba<br />
20. gavikeToT makiaJi<br />
21. gaviparsoT wveri<br />
22. gavixexoT kbilebi<br />
23. davamzadoT omleti<br />
24. SevwvaT kartofili<br />
25. gavixadoT palto<br />
26. gavixadoT sveli palto<br />
27. avawyoT xorcis sakepi manqana, gavataroT xorci da movamzadoT<br />
xinkali<br />
28. davukraT roialze<br />
29. CavasxaT navTi lamfaSi da avanToT<br />
30. aviRoT materia da gamovWraT kabis Targi<br />
31. davamzadoT afTiaqSi wamali<br />
32. vxazoT (mTeli saxazavi mowyobilobebiT)<br />
33. davbeWdoT kompiuterze da a. S.<br />
fizikuri winaaRmdegobebis gadalaxva<br />
34. davCexoT SeSa<br />
35. CavaxraxnoT<br />
215
216<br />
36. CavarWoT soli<br />
37. gavaprialoT iataki<br />
38. gadavaadgiloT karada<br />
39. avwioT simZime<br />
40. vataroT simZime<br />
41. vaTrioT simZime da a. S.<br />
fizikuri moqmedebis maxsovroba SefasebiT:<br />
42. vRebavT, axal pijakze aRmovaCenT, rom igi dasvrilia<br />
43. vTliT fanqars, viWriT TiTs, vixvevT<br />
44. vauToebT Sarvals an kabas da amavdroulad vaduRebT<br />
rZes, romelic gadavida da a. S.<br />
scenuri moqmedeba<br />
scenuri amocana da grZnoba<br />
nebismier nawarmoebebSi, romelic scenaze dasadgmelad<br />
aris gankuTvnili, drama iqneba es, komedia Tu tragedia, Cven<br />
gvxvdeba sityvebi: „moqmedi pirni“, amdeni „moqmedeba“. TviTon<br />
sityva „aqtiori“ (frang. actrice) niSnavs „momqmeds“, is vinc moqmedebs.<br />
Tu mxatvari qmnis ferTa SexamebiT, Tu musikosi qmnis<br />
bgerebis SerwymiT, Tu mwerali qmnis sityvebis SeerTebiT, msaxiobma,<br />
Tuki surs Seqmnas scenaze mxatvruli saxe, - unda aRadginos<br />
gamosasaxavi adamianis qcevebi e. i. misi moqmedebis xazi.<br />
sworad rom ganvsazRvroT gmirebis moqmedebis xazi, saWiroa<br />
naTlad warmovidginoT sagulisxmo viTarebebi, romelSic imyofeba<br />
personaJebi da ganvsazRvroT yoveli maTganis amocanebi,<br />
gamomdinare gansazRvruli viTarebidan. gansazRvruli viTarebebi.<br />
kursis SeswavlisTanave, rodesac ganvixilavdiT yurad-<br />
Rebis magaliTs, Cven davrwmundiT, rom adamiani yovelTvis momedebs,<br />
maSinac ki roca garegnulad mSvidi ggoniaT. arsebobs<br />
moZraoba da moqmedeba, xSirad es cnebebi erTmaneTSi erevaT.<br />
SevecadoT gavigoT gansxvaveba moZraobasa da moqmedebas Soris,<br />
mag. vambob vwev xels da vatareb Tmebze zemodan qvemoT - es
meqanikuri moZraobaa. Tu vambob visworeb Tmebs es ukve iqneba<br />
moqmedeba. ra gansxvavebaa? Cvens moqmedebebs yovelTvis gaaCnia<br />
gaazrebuli safuZveli, mizezi da Cven mas vasrulebT gansaz-<br />
Rvruli miznis misaRwevad. „visworebT Tmebs“- mizandasaxuli<br />
da dasabuTebuli moqmedebaa. albaT Tmebi gaeCeCa, (es faqtia,<br />
romelic emsaxureba dasabuTebul moqmedebas). unda moviyvanoT<br />
Tavi wesrigSi (es mizania), am miznisaTvis vmoqmedeb, visworeb<br />
Tmebs, „xelis aweva“ meqanikuri moZraobaa, romlis mizezi da<br />
mizani ucnobia. es moZraoba SeiZleba sxvadasxva mizeziTa da<br />
mizniT Sesruldes. mag: visworeb Tmebs, vaCereb taqss, viReb Tarodan<br />
wigns, minda miviqcio yuradReba da a. S. moZraoba - es<br />
mxolod sivrceSi gadaadgileba, an mdgomareobis Secvlaa. moqmedeba<br />
- es saqmianobaa mimarTuli gansazRvruli miznisaken. Tu<br />
moqmedeba garegnulad aqtiurad gamoxatulia, maSin mas SeiZleba<br />
„garegnuli moqmedeba“ vuwodoT, magram SeiZleba moqmedeba<br />
ar iyos aqtiurad gamoxatuli, am SemTxvevaSi is arsebobs, rogorc<br />
„Sinagani moqmedeba“. Sinagani moqmedeba yovelTvis saxezea,<br />
Tu adamiani miiltvis raRac miznisaken. davuSvaT adamians<br />
unda moifiqros raRac saqcieli, garegnulad is rCeba mSvidi,<br />
gadawyvetilebis miRebis Semdeg is iwyebs mis ganxorcielebas.<br />
sad ufro metad moqmedebda, rodesac cdilobda moefiqrebina,<br />
Tu rodesac anxorcielebda. gansazRvra Znelia, radgan Sinagani<br />
moqmedebis gareSe (mofiqreba) ar arsebobs garegani (saqcieli).<br />
scenuri moqmedeba gansxvavdeba cxovrebiseulisagan imiT,<br />
rom cxovrebaSi adamiani iqceva, rogorc cnobierad, aseve Seugneblad.<br />
scenaze msaxiobi movalea yovelTvis icodes: 1. ras ake-<br />
Tebs da 2. risTvis, ra miznisaTvis moqmedebs, e.i. msaxiobma unda<br />
icodes misi momqmedi scenuri amocana. scenuri amocana - es saxis<br />
moqmedebebis rigia mimarTuli erTi gansazRvruli miznisaken.<br />
scenuri amocana 3 elementisgan Sedgeba:<br />
1. moqmedeba - pasuxobs SekiTxvaze ;<br />
2. wadili - pasuxobs SekiTxvaze an ;<br />
3. Segueba - pasuxobs SekiTxvaze .<br />
217
moqmedeba da wadili - es amocanis pirobebia, Segueba - es<br />
scenuri amocanis gadawyvetaa. amocanis moqmedebis Sesrulebis<br />
forma misi garegani gamoxatulebaa. amocanis pirobebi (ras vakeTeb?<br />
ra msurs?) msaxiobma unda daisaxos cnobierad. vidre daiwyebdes<br />
moqmedebas, man unda icodes mizani, romelic dgas momqmedi<br />
piris winaSe. icodes risi miRweva surs saxes. amocanis<br />
Sesruleba (Segueba) TavisTavad ibadeba moqmedebis Sesrulebis<br />
dros, amitom winaswar gadavwyvitoT sakiTxi imis Sesaxeb, Tu<br />
rogor SevasrulebT amocanas, ra formiT vimoqmedebT - amaze<br />
ar unda vifiqroT. amocanas ganapirobebs mocemuli viTareba.<br />
mocemuli viTarebebis Sefaseba amocanis mizandasaxuli motivirebaa<br />
(ndoma) da partnioris zemoqmedeba im qcevaze, romelsac<br />
me „veguebi“, gansazRvraven Cemi Seguebis xasiaTs da amocanis<br />
Sesrulebis ritms. Seguebis moZebna - es SemoqmedebiTi momentia<br />
da moiTxovs SemoqmedebiTi mdgomareobis yvela cnobil<br />
elements (yuradRebas, kunTebis Tavisuflebas, gamarTlebas da<br />
a. S.). ramdenadac zustad aris gansazRvruli amocanis pirobebi,<br />
ramdenadac gamarTlebulia sagulisxmo viTarebebi, imdenad<br />
advilad, sworad da srulad ibadeba Segueba. aviRoT magaliTad<br />
yvelaze ubralo moqmedeba da SevxedoT rogor Seicvleba Segueba<br />
miznis motivirebis (ndoma) SecvliT. moqmedeba - vaReb kars:<br />
1. ndoma - rom gavaniavo oTaxi;<br />
2. ndoma - rom gavigo ras laparakoben mezobel oTaxSi;<br />
3. ndoma - rom Sevxvde Seyvarebuls;<br />
4. ndoma - rom Tavi gadavirCino;<br />
5. ndoma - rom wavaswro danaSaulis adgilas da a. S.<br />
naTelia, rom Segueba e.i. Sesrulebis forma da xasiaTi,<br />
moqmedebis ritmi yovelTvis iqneba sxvadasxva, damokidebuli<br />
imaze, Tu risTvis sruldeba moqmedeba. am magaliTebidan Cans,<br />
rom scenuri amocanis mTavar da gadamwyvet elements warmoadgens<br />
meore elementi - ndoma (risTvis vakeTeb? ra minda? risi<br />
miRweva msurs? raSi mdgomareobs Cemi mizani?). rogor movZebnoT<br />
mocemuli momentisaTvis saWiro „ndoma?“, amisaTvis saWiroa<br />
gavigoT ra surs mocemuli momentisaTvis moTamaSe saxes<br />
da saxis ndoma gavixadoT Cvens ndomad. msaxiobis artistuloba<br />
218
ganisazRvreba unariT surdes is rac surs saxes, amisaTvis msaxiobma<br />
yovelTvis unda Caayenos sakuTari Tavi nagulisxmev vi-<br />
TarebaSi, eubneba Tavs: „Tuki me aseTi da aseTi adamiani (rogorc<br />
moTamaSe saxe) Cavvardebodi iseT viTarebaSi, mindoda esa<br />
Tu is, vimoqmedebdi ase“, iqve msaxiobi asrulebs im moqmedebebs,<br />
romlebic gamomdinareoben dasaxuli ndomisagan. msaxiobis damajereblobis<br />
xarisxi ganisazRvreba am „Tu, ki“, „Tu, rom“ ZaliT,<br />
e. i. sceniuri rwmeniT tyuilis mimarT, rogorc simarTlisadmi.<br />
Teatraluri xelovnebis didi reformatori stanislavski<br />
„Tu, ki“, „Tu, rom“-s uwodebda magiurs. scenuri moqmedeba<br />
mxolod maSin daainteresebs mayurebels, roca es moqmedeba Seejaxeba<br />
ukumoqmedebas (kontrmoqmedeba). scenuri ukuqmedeba -<br />
esaa winaaRmdegoba, romelic warmoiSoba miznis miRwevisaTvis<br />
mimaval gzaze, romlis winaSe dgas moqmedi piri. namdvili scenuri<br />
moqmedeba SeuZlebelia ukumoqmedebasTan brZolis arsebobis<br />
gareSe, scenuri amocana maSin Sesruldeba sworad, roca<br />
is iTvaliswinebs winaaRmdegobebTan brZolas. ukumoqmedeba SeiZleba<br />
iyos garegani da Sinagani, saerTod ukumoqmedebis gare-<br />
Se ar SeiZleba iyos scenuri amocana, mxolod brZola (garegani<br />
an Sinagani) Sobs moqmedebas. maSasadame msaxiobi - moqmedebis<br />
ostatia, moqmedeba ki aRiniSneba zmniT da yoveli zmna aris moqmedeba,<br />
magram yvela zmna ar gamodgeba „sceniuri moqmedebis“<br />
aRsaniSnavad, amisaTvis srulebiT ar gamodgeba grZnobis aRmniSvneli<br />
zmnebi. grZnoba da moqmedeba - es erTi da igive ar<br />
aris, isini sxvadasxva cnebebia. grZnoba warmoiqmneba CvenSi<br />
uneblied, ibadeba TavisTavad raRac viTarebis, movlenis, faqtis<br />
sapasuxod.<br />
mag. survilis Sesruleba gamoiwvevs sixaruls, warumatebloba<br />
- danaRvlianebas, usamarTloba an sulmdabloba - risxvas.<br />
es grZnobebi,rogorc yvela sxva, ar eqvemdebareba nebisyofis an<br />
gonebis brZanebas. arafriT ar SeiZleba aiZulo Tavi, ise ubralod,<br />
yovelgvari mizezis gareSe gvewyinos an gagvixardes, gamovcadoT<br />
mrisxaneba an Secodeba. Tu grZnoba unebliea, moqmedeba<br />
mTlianad Cvenzea damokidebuli - CavidinoT saqcieli Tu<br />
Tavi SevikavoT, Cven SegviZlia davfiqrdeT mis Sedegebze da vi-<br />
219
moqmedoT gonebis daskvnis Tanaxmad. raTa ganvasxvavoT grZnobis<br />
aRmniSvneli zmna survilis aRmniSvneli zmnisagan, upirveles<br />
yovlisa sakuTar Tavs unda davusvaT SekiTxva: „SemiZlia<br />
Tu ara amis gakeTeba? Cems nebazea Tu ara es damokidebuli?“ avi-<br />
RoT zmna „Sebraleba“ - SeiZleba Tu ara Seicodo adamiani ubralod<br />
imitom, rom Tqven SegTavazes amis gakeTeba? ra Tqma unda<br />
ara. ganvicdi Tu ara me Sebralebis grZnobas, es Cemze ar aris<br />
damokidebuli (zogjer xdeba, unda Seicodo adamiani, romelic<br />
mwuxarebaSia, is raRaciT ara sasiamovnoa, an odesRac gawyeninaT.<br />
ramdenic ar unda ecadoT, ar SegecodebaT), magram davam-<br />
Svido, davarwmuno, vanugeSo - es me SemiZlia imisda miuxedavad,<br />
mecodeba es adamiani Tu ara, miyvars Tu gulgrili var mis mimarT.<br />
amrigad, „Sebraleba“ grZnobaa, „davamSvido“ - moqmedebaa.<br />
SesaZlebelia Tu ara gagvikvirdes Cveni nebiT? Tu moxda raime<br />
moulodneloba, adamians SeiZleba daebados an ar daebados es<br />
grZnoba. „gakvirveba“, „aRrfTovaneba“, „sixaruli“ - yvela es<br />
grZnobebia da ara moqmedeba, ras mivakuTvnoT zmnebi „gavakvirvoT“,<br />
„gavaocoT“? moqmedebas, imitom rom Cven SeiZleba movifiqroT<br />
mravali xerxi, ganvancvifroT an gavaocoT adamianebi,<br />
dawyebuli ubralo xumrobidan, damTavrebuli iseTi unaris demonstraciiT,<br />
romlis Sesaxeb aqamde aravin araferi icoda. SeiZleba<br />
SevarCioT moqmedebisa da grZnobis mravali magaliTi.<br />
„Sevecado davamSvido vinme“ moqmedebaa, „davinteresde“ grZnobaa,<br />
„vawyenino“ moqmedebaa, „mewyina“ grZnobaa, e. i. moqmedeba<br />
gansxvavdeba imiT, rom is eqvemdebareba Cvens nebas. gonebis daxmarebiT<br />
Cven virCevT rogor moviqceT. grZnobebis klasifikacia<br />
Tanrigebis mixedviT da yoveli Tanrigis gamovlenis dadgenis<br />
mudmivi formula ar SeiZleba. yovel grZnobas yoveli adamianisaTvis,<br />
yvela calkeul SemTxvevaSi aqvs gamoxatvis ganumeorebeli<br />
forma, amitom srulebiT ar unda vifiqroT imaze, rogor<br />
viTamaSoT esa Tu is grZnoba. grZnoba da misi gamosaxvis<br />
forma unda warmoiSvas Tavad amocanisa da kontrmoqmedebis Sejaxebis<br />
Sedegad, unda viTamaSoT amocanebi da ara grZnobebi,<br />
unda icode „wadili“ da wadilis Sesabamisad imoqmedo.<br />
220
SevajamoT Sedegebi: amrigad, scenuri moqmedebis winaaRmdegobrivi<br />
brZolis gareSe ar arsebobs Teatri. scenuri moqmedebis<br />
safuZvels warmoadgens mizani, is gamoixateba scenur<br />
amocanaSi, amocanis mTavar elements warmoadgens saxis wadili,<br />
romelic Semsruleblis artistuli Tvisebis ZaliT unda gaxdes<br />
msaxiobis wadilad. wadili da sagulisxmo viTareba gansaz-<br />
Rvravs Seguebis arCevas, romlebic ibadebian moqmedebis procesSi<br />
da winaswar ar unda daisaxos amocanis Sesrulebisas. rogorc<br />
Sedegi Sejexebisa, ukumoqmedebasTan TavisTavad warmoi-<br />
Soba saWiro scenuri grZnoba.<br />
savarjiSoebi<br />
mocemuli savarjiSoebi, iseve rogorc wina savarjiSoebi<br />
sruldeba TviTon Semsruleblis piriT - „me mocemul viTareba-<br />
Si“. Semsrulebelma sakuTari Tavi unda Caayenos mocemul viTarebaSi,<br />
amocanaSi mocemuli wadili gaixados Tavis wadilad da<br />
imisda mixedviT imoqmedos. unda SevaxsenoT studentebs amocanis<br />
sami elementi:<br />
1. moqmedeba - ras vakeTeb?<br />
2. wadili - risTvis vakeTeb?<br />
3. Segueba - rogor vakeTeb?<br />
mivuTiToT, rom riTmis da Seguebis Secvla aq damokidebulia<br />
amocanis meore elementze - risTvis vakeTeb? mesame elementi<br />
(rogor?) winaswar ar miecemaT, igi ibadeba pirveli da meore<br />
elementis Sesrulebisas.<br />
1. vjdebi magidasTan:<br />
a) wavikiTxo leqcia,<br />
b) visadilo,<br />
g) mivce Cveneba gamomZiebels,<br />
d) davisveno da a.S.<br />
2. vwer werils:<br />
a) gavexumro,<br />
b) gavaxaro,<br />
g) gamoviwvio TanagrZnoba,<br />
221
222<br />
d) davemuqro da a.S.<br />
3. vaTvaliereb gazeTs:<br />
a) movZebno Cemi statia,<br />
b) dro gaviyvano,<br />
g) gavigo fexburTis matCis Sedegebi da a. S.<br />
4. vaTvaliereb, raTa<br />
a) Seviswavlo,<br />
b) gavixseno,<br />
g) viyido da a.S.<br />
5. mivdivar, raTa:<br />
a) Sevxvde,<br />
b) gavagdo,<br />
g) pasuxi vagebino da a.S.<br />
6. karze vakakuneb, raTa:<br />
a) viTxovo Sesvlis neba,<br />
b) gamoviZaxo,<br />
g) gavafrTxilo safrTxis Sesaxeb,<br />
d) Sevawyvetino xmauri da a.S.<br />
7. vimalebi, raTa:<br />
a) gavaxaro,<br />
b) SevaSino,<br />
g) gavamasxarao,<br />
d) gavakvirvo da a.S.<br />
8. velodebi, raTa:<br />
a) gavarkvio,<br />
b) davtuqso,<br />
g) patieba vTxovo,<br />
d) gavumaspinZlde da a.S.<br />
9. visveneb, raTa:<br />
a) gza ganvagrZo,<br />
b) vivarjiSo,<br />
g) vimuSao da a.S.<br />
10. davdivar, raTa:<br />
a) gavTbe,
) gavivarjiSo,<br />
g) veZeb,<br />
d) yuradReba miaqcio axal kostums da a. S.<br />
scenuri urTierToba<br />
Tu Cven Tavis droze vambobdiT, rom scenaze viTarebis<br />
umniSvnelo cvla iwvevs Cveni qcevis Secvlas, gvaiZulebs ra yovel<br />
jerze miseburad masTan Seguebas. ramdenad ufro Zneli da<br />
sapasuxismgebloa Sevides urTierTmoqmedebaSi, urTierTSeeguos<br />
ori adamiani scenaze, romelTac gaaCniaT Tavisi azrebi da<br />
grZnobebi, romlebsac Taviseburad gamoxataven scenaze. partniorTa<br />
erTmaneTze zemoqmedebas Cven vuwodebT scenur ur-<br />
TierTobebs. scenuri urTierToba msaxiobis ostatobis yvela<br />
ZiriTad elements agvirgvinebs. Tu partniorTa Soris urTier-<br />
Toba ar damyarda, yoveli scenuri moqmedeba mkvdari, usicocxlo<br />
da damajereblobas moklebuli iqneba. realur cxovrebaSi<br />
adamianTa Soris urTierTdamokidebulebis ori saxe arsebobs:<br />
martivi da rTuli. mag. mekiTxebian rogor mivide fostasTan,<br />
TeatrTan, meriasTan da a. S. da me vpasuxob. rodesac adamianebi<br />
erTmaneTs elaparakebian - es martivi saxea. urTierTdamokidebulebis<br />
meore saxe ufro rTuli da sainteresoa, rodesac<br />
Tqven gindaT raRac arasasiamovno ram macnoboT da ver axerxebT<br />
Tqmas, vgrZnob, rom raRacis Tqma gindaT CemTvis da ver<br />
mibedavT, vcdilob migixvdeT.<br />
cxovrebaSi Cven erTmaneTze vmoqmedebT ara marto mosmeniT<br />
da SexedviT, aramed uSualo urTierTobiTac. xSirad esa<br />
Tu is „ganwyoba“, „atmosfero“ ganisazRvreba Sekrebili xalxis<br />
TvisebebiT: mZime, eWviani, arasimpaTiuri adamianis stumrobam,<br />
SeiZleba warmoSvas uxerxulobisa da Sinagani daZabulobis<br />
grZnoba adamianebSi, romlebic exlaxan mxiarulobdnen. Tu adamiani<br />
ganicdis did mwuxarebas, is grZnobs meore adamianis TanagrZnobas<br />
(garegnuli moqmedebiT, romc ar iyos gamoxatuli).<br />
unda aRiniSnos, rom adamianebs SeuZliaT zemoqmedeba moaxdinon<br />
erTmaneTze mxedvelobisa da smenis TiTqmis SeumCnevlad.<br />
223
es cxovrebis kanoni urTierTobisa: adamianebs Soris Sinagani<br />
kavSirisa da urTierTzemoqmedebisa - unda iqnes gaazrebuli<br />
da gadatanili scenaze. scenuri urTierT-Soris damokidebulebis<br />
dros, moqmed partniorTa Soris myardeba iseTi Sinagani<br />
damokidebuleba, rodesac erTis moqmedebis sul odnav Secvla<br />
iwvevs meoreSi Sesaferis gamoZaxils da cvlilebebs yofaqceva-<br />
Si. amasTanave orive erTdroulad imyofeba urTierTmoqmedebis<br />
gavlenis qveS da moqmedeben erTi meoris yofaqcevaze. es or<br />
partniors Soris Sinagani urTierTmoqmedeba da urTierTdamokidebulebaa.<br />
mag. Tu me msurs raime ganiSno TvalebiT, Tqven grZnobT<br />
Cemi Tvalebis metyvelebas da gaZlevT saSualebas aseve mipasuxoT.<br />
stanislavski amas „gamosxivebas“ da „sxivTa aTvisebas“ uwodebda.<br />
es uxilavi Zafebia gabmuli partniorTa Soris, rodesac<br />
erTi saTuTad exeba am Zafs, meore ki maSinve SeigrZnobs. adamianebi<br />
xSirad laparakoben TvalebiT, xandaxan Tvalebi sityvaze<br />
ufro metyvelia. Cven es SesaniSnavad gvexerxeba da amis swavla<br />
aravis ar sWirdeba. rodesac adamiani scenuri cxovrebis samyaroSi<br />
Sedgams fexs, amis unars maSinve kargavs. scenuri urTier-<br />
Toba mWidro kavSirSia msaxiobis WeSmarit scenur yuradRebis<br />
unarTan. cotaa uyurebde partniors - mas unda xedavde, saWiroa,<br />
rom Tvalebi aRniSnavdes mcired elfers partnioris mimikaSi,<br />
cotaa ismende partniors - mas unda usmende, saWiroa, rom<br />
yuri iWerdes mcired niuansebsac ki partnioris intonaciaSi,<br />
cotaa xedavde da ismende - unda gesmodes partnioris, Sens azrovnebaSi<br />
uneblied unda gesmodes partnioris, unda aRniSno<br />
misi azrebis mciredi gabrwyineba, cotaa gaugo partniors - sa-<br />
Wiroa is igrZno, iWerde faqiz cvlilebebs mis grZnobebSi.<br />
amasTanave saWiroa partnioris mier naTqvami sityvebis, azrebisa<br />
da qcevebis aTviseba yovelTvis axlebulad - TiTqos is pirveli<br />
naTqvami iyos, pirveli mzera da pirveli saqcieli.<br />
raSi vlindeba urTierToba? - Seguebis urTierTdamokidebulebaSi.<br />
yovelgvari Segueba unda warmoiSvas, rogorc partniorTa<br />
urTierTmoqmedebis nayofi, rogorc Sedegi urTier-<br />
Tobisa, amitom xerxebisa da ferebis winaswar gaTvaliswineba<br />
224
SeuZlebelia, winaaRmdeg SemTxvevaSi msaxiobis moqmedeba scenaze<br />
uSualobas da bunebriobas kargavs. uSualobas, sicxades,<br />
moulodnelobasa da xibls mxolod iseTi scenuri feri flobs<br />
(intonacia, moZraoba, Jesti), romelic moZebnilia partniorTan<br />
cocxali urTierTobis procesSi, xolo Seguebas, romelic napovnia<br />
urTierTobis gareSe, yovelTvis adevs xelovnurobis,<br />
zogjer ki ufro uaresi - Sablonis cudi gemovnebisa da xelosnobis<br />
nadebi.<br />
scenuri urTierToba iTiSeba maSin:<br />
1. rodesac msaxiobi ar aris dainteresebuli imiT, miiRo<br />
Tu ara partniorma mis mier mowodebuli azri;<br />
2. rodesac Tavad msaxiobi ver aiTvisebs partnioris mier<br />
gamogzavnil sapasuxo azrs.<br />
ras niSnavs aiTviso „sapasuxo azri?“ msaxiobi unda gaerkves<br />
imaSi, aiTvisa da Seafasa e. i. gamonaxa Tu ara damokidebuleba<br />
gamogzavnili azrisadmi. urTierTobis sqema ase unda warmovidginoT:<br />
1. gadavcem azrs;<br />
2. Tvals vadevneb, miiRo da aiTvisa Tu ara igi partniorma;<br />
3. viTviseb gadmocemul sapasuxo azrs;<br />
4. vafaseb am azrs;<br />
5. vpasuxob, e. i. gadavcem sapasuxo azrs.<br />
amrigad, scenuri urTierToba unda ganisazRvros, rogorc<br />
partniorebis erTmaneTze zemoqmedeba da erTmaneTs Soris<br />
uwyveti Sinagani kavSiri, roca umciresi cvalebadoba er-<br />
Tis qcevaSi iwvevs Sesabamis cvlilebebs meores qcevaSi. sityva<br />
„qceva“ unda gavigoT, rogorc adamianis Sinagani da garegani nebismieri<br />
moqmedeba, gamoxatuli ara marto viTarebis cvlaSi,<br />
aramed mdgomareobis cvlaSi. realur cxovrebaSi Cveni TviT<br />
yvelaze Cveuli da xSirad gameorebuli, ise rogorc wina Sexvedra<br />
iyo, arasodes meordeba. Cven SegviZlia asjer viTamaSoT<br />
erTi da igive scenaze, garegani naxazi TiTqmis zustad meordeba,<br />
TiTqmis yovelTvis rCeba umcires detalebSi, Tvalebis gamometyvelebaSi,<br />
Zlivs SesamCnev cvlilebebSi, intonaciaSi, iq-<br />
225
neba raRac gansxvaveba, romelic gamoiwvevs cocxal reaqcias.<br />
scenur STabeWdilebebze „TiTqos pirvelad“ reagireba msaxiobis<br />
Semoqmedebis am Zvirfasi Tvisebis aRzrda, Tavis TavSi xdeba<br />
SemoqmedebiTi procesis ori momentis dauflebis Sedegad:<br />
1. repeticiebis da speqtaklis win aqtiuri SemoqmedebiTi<br />
mdgomareobiT (samoqmedo mzadyofna);<br />
2. saimprovizacio ganwyobiT.<br />
amis safuZvelze msaxiobs urTierTmoqmedebis da partniorTan<br />
scenaze urTierTobis damyarebis SesaZlebloba eZleva.<br />
e. i. partniorze zegavlenisa da partniorTan damokidebulebiT<br />
Tavisi yofaqcevis gansazRvris SesaZlebloba uCndeba.<br />
k. stanislavskim Camoayaliba scenaze msaxiobTa urTier-<br />
Tobis xuTi stadia:<br />
1. garemomcvel pirobebSi orientacia da obieqtis arCeva;<br />
2. obiqtTan misvlisa da yuradRebis mipyrobis momenti;<br />
3. obeqtis sulis zondirebis momenti TvalebiT, ucxo sulis<br />
Semzadeba subieqtis azrebis, grZnobebisa da xilvebis msubuqad,<br />
Tavisuflad aRqmisTvis;<br />
4. obieqtisTvis Tavisi xilvebis gadacema gamosxivebis,<br />
xmis, sityvis, intonaciis da Seguebis daxmarebiT. survili da<br />
cda aiZuloT obieqti, aramarto gaigonos, gaigos, aramed dainaxos<br />
Sinagani mxedvelobiT ras da rogor xedavs Tavad gadamcemi<br />
subieqti;<br />
5. obiqtTan Sexmianebis, gamosxivebisa da Sinagani denis mi-<br />
Rebis momenti qmnis urTierTobis organul process.<br />
SevecadoT gaverkveT stanislavskis mier SemoTavazebul<br />
sqemaSi. Cven vxedavT, rom ormxrivi aqtiuri urTierToba, zemoqmedeba<br />
warmoiqmneba mxolod mexuTe stadiaSi, winamdebare<br />
oTxi - mexuTe stadiis momzadebaa. pirveli stadiaa subieqtis<br />
momzadeba urTierTobisTvis, misi sakuTari yuradRebis mokreba,<br />
meore da mesame stadiebi - partniorze zemoqmedebis procesi,<br />
kontaqtis damyareba subieqtsa da obieqts Soris. Semoqmedebis<br />
pirveli etapis amocanaa partnioris Semzadeba informaciis<br />
miRebisa da aRqmisaTvis. mesame stadiaSi ueWvelad moqmedebs<br />
yuradReba obieqtis mxridan, kontaqti damyarebulia, obieqti<br />
226
unda Sevides urTierTobis procesSi. meoTxe stadia zemoqmedebis<br />
meore etapi da informaciis gacemis momentia. amrigad, obieqtis<br />
mxridan mocemuli informaciis aRqmis momenti vinaidan,<br />
mexuTe stadiaSi moxdeba gamopasuxeba. ormxrivi gacvla, urTierToba<br />
- zemoqmedeba awyobili iqneba.<br />
aucilebelia avRniSnoT, rom obieqtis aRqmisa da sapasuxo<br />
reaqciaSi ueWvelad arsebobs obieqtis mier miRebuli informaciis<br />
Sefasebis momenti. aRqmis xarisxi da erT-erTi partnioris<br />
zemoqmedeba ayalibebs sapasuxo gamoZaxils, meore<br />
partnioris sapasuxo zemoqmedebas.<br />
stanislavskis mier Camoyalibebuli xuTi stadiis sqema<br />
mokled ase gamoiyureba. yuradReba - zemoqmedeba (kontaqtis<br />
damyareba - informociis gacema), aRqma - Sefaseba - pasuxi (an sapasuxo<br />
zemoqmedeba) da Semdeg isev yuradReba - aRqma - Sefaseba<br />
- pasuxi. Tu SevecdebiT gamoviyenoT urTierToba - zemoqmedebis<br />
ufro kompaqturi formula, mosamzadebeli stadiebis gare-<br />
Se miviRebT Semdegs: zemoqmedeba - aRqma - Sefaseba - zemoqmedeba.<br />
mxolod adamianuri organulobis bunebriobisa da moulodnelobis<br />
aRqmis pirobebSia SesaZlebeli WeSmariti urTierTkav-<br />
Siri speqtaklSi. mxolod amgvari cocxali urTierToba, daZabuloba<br />
da siRrme da organuli sasceno kontaqtebi saboloo<br />
jamSi adamianebs Soris warmoqmnis sasceno moqmedebas, romelic<br />
iqceva piesis sicocxled - speqtaklad.<br />
savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong><br />
<strong>etiudebi</strong> urTierTobaze erTgvari Sejamebaa yovelive<br />
imisa, riTac unda aRWurviliyo am etapze momavali msaxiobi:<br />
1. yuradReba unda iyos organuli;<br />
2. kunTebi unda hqondes Tavisufali;<br />
3. unda SeeZlos swori damokidebulebis monaxva, e. i. Sefaseba;<br />
4. hqondes gamaxvilebuli simarTlis grZnoba - „TviTkontroli“<br />
emociuri mexsierebis safuZvelze;<br />
227
5. imoqmedos Segnebulad mocemul pirobebSi da garemoebebSi<br />
dasaxuli sceniuri amocanis mixedviT;<br />
6. partniorTan SeeZlos daamyaros urTierTmoqmedeba.<br />
es pirveladi elementebi organulad aris dakavSirebuli<br />
erTmaneTTan da erTi meoresagan gamomdinareobs, erTmaneTSia<br />
gadajaWvuli, erT-erTi maTganis gaTiSva arRvevs mTlianobas,<br />
msaxiobis Semoqmedebis organul process.<br />
vidre sasceno urTierTobis savarjiSoebze gadavidodeT,<br />
studentebis yuradRebis aqcenti unda gadavitanoT im faqtze,<br />
rom principSi urTierTobis elementebi maTTvis ukve nacnobia.<br />
pirveli mecadineobis savarjiSoebi aucileblad Seicavdnen<br />
urTierTobis elementebs, gavixsenoT yuradRebis savarjiSoebi,<br />
„gacnoba“. „pirveli - mexuTe“ - es savarjiSoebi tardeba naxevarwreSi<br />
koleqtiurad, Cveni yuradReba mTlianad mimarTulia<br />
naxevarwreze da cal-calke TiToeul partniorze, Cven damokidebulni<br />
varT erTmaneTze da erTi exmareba meores. amrigad,<br />
mimdinareobs urTierToba da procesi.<br />
1. yvela masobrivi moZravi TamaSebi ver Caivlis partniorTa<br />
urTierTobis gareSe. jgufs vavalebT gaixsenon zogier-<br />
Ti masobrivi savarjiSoebi, moeSvan, modundnen, amoZravdnen da<br />
iTamaSon „xelburTi“. am savarjiSo TamaSSi namdvili realuri<br />
urTierTobaa: burTs esvrian erTmaneTs da amiT urTierTTan<br />
cocxal kontaqtSi Sedian, es ara marto urTierTkavSiri da<br />
kontaqtia, aramed urTierTzemoqmedebacaa, partniorebs realuri<br />
burTi akavSirebT. aq moqmedebs urTierTobis ramdenime<br />
faza: aiRo orientacia, daamyara kontaqti, gadasca burTi, bur-<br />
TTan erTad gadasca informacia „xe“, e. i. moaxdina zemoqmedeba,<br />
aRiqva - miiRo burTi - Seafasa, upasuxa „aswlovani“;<br />
2. wreSi zurgSeqceviT dgebian, gaiTvlian da Tvalebs xu-<br />
Waven, wris centrSi dgas „wamyvani“, romelic yvelas xedavs, is<br />
irCevs erT-erT partniors, xmamaRla ugzavnis Sesatyvis signals,<br />
usaxelebs nebismier cifrs, mag. oTxs, es signali unda mii-<br />
Ros swored iman, visac wamyvani mimarTavs da upasuxos - „oTxi“,<br />
Tu gzavnili miiRo iman, viskenac iyo mimarTuli, wamyvani ir-<br />
Cevs sxva obieqts da asaxelebs axal cifrs, romelic ukanas-<br />
228
knelma unda miiRos. xSirad signals Rebulobs ara is, romliskenac<br />
is aris mimarTuli, aramed mezobeli pasuxobs „oTxi“, ma-<br />
Sin wamyvani imeorebs signals... da ase grZeldeba manam, vidre<br />
mas ar miiRebs is, visac igi egzavneba.<br />
3. mTeli jgufi gamodis scenaze da xelmZRvanelis niSanze<br />
iwyebs moZraobas. moZraoben nebismierad, SeuTanxmeblad, Ti-<br />
Toeuli sakuTari tempiTa da marSrutiT. pedagogi awesrigebs<br />
am sayovelTao moZraobas da drogamoSvebiT iZleva gankargulebas:<br />
„swrafad“, „ufro swrafad“, „Tamamad“, „ufro mSvidad“,<br />
„wynarad“ da a.S. nebismieri TanmimdevrobiT. pedagogis winaSe<br />
yvela Cerdeba, erT adgilze qvavdeba da moZraoba xelaxla iwyeba.<br />
saerTo masaSi moZraobis procesSi, TiToeuli monawile koordinacias<br />
ukeTebs Tavis moZraobas, amxanagebis gadaadgilebis<br />
mixedviT. ikvalavs sakuTar marSuts ise, rom ar gadakveTos<br />
sxvebis moZraobis xazi da amdenad, yuradRebiT unda iyos sxvebis<br />
mimarT, magram pedagogi arTulebs amocanas, is Txovs monawileebs<br />
daamyaron partniorebTan garkveuli kontaqti - moZraobis<br />
dros TiToeuli monawile koordinacias ukeTebs Tavis<br />
marSruts sxvebTan kavSirSi, xvdeba maT, visac gzaze gadaawydeba,<br />
Sexvedrisas xeliT exeba partniors, jer marjvena, mere marcxena,<br />
mere xels urtyams beWze, moZraoba ki grZeldeba da<br />
grZeldeba. axla igi sakmaod aqtiuri unda iyos, swraf tempSi<br />
unda mimdinareobdes, mere isev SeiZleba ganvaaxloT jgufSi<br />
warmoqmnili gamococxleba, vTxovoT monawileebs imoZraon<br />
ufro nela, ar Seexon erTmaneTs, iaron mSvidad, Semdeg SiZleba<br />
SevTavazoT „moZebneT erTmaneTi“. es niSnavs: ganagrZoben ra siaruls<br />
arCeuli individualuri marSrutiT, yoveli maTgani<br />
eZebs konkretul partniors, sakuTari survilis mixedviT. amas-<br />
Tan, arafriT ar unda gaamJRavnon Tu vis eZeben, verc erTi monawile<br />
ver xvdeba, Tu vis veZeb me. moZraobis SeuCereblad unda<br />
vipovoT partniori da davamyaroT kontaqti, TvalebiT SevxvdeT<br />
mas visTanac gvsurs Sexvedra, davamyaroT kavSiri. akvirdeba<br />
ra am situaciis ganviTarebas, Tundac mokle droSi, pedagogi<br />
aucileblad SeamCnevs TamaSis dros Seqmnil wyvilebsa da<br />
„samkuTxedebs“. esaa savarjiSoebi kunTebis Tavisuflebis, siv-<br />
229
cis koordinaciis da rasakvirvelia - urTierTobisaTvis. monawileebi<br />
cdiloben erTmaneTTan Sinagani kontaqtis damyarebas.<br />
4. „brmebi“ - studentebi midian erTmaneTis miyolebiT, daxuWuli<br />
TvalebiT, orive xelebi win mimavalis mxrebze aqvT dawyobili,<br />
„brmebs“ win gamZRoli miuZRvis, maT skamebis labirin-<br />
TSi unda gaiaron;<br />
5. gogo da biWi - gogo dgas zurgSeqceviT ori-sami metris<br />
dacilebiT ise, rom biWi mas uyurebs kefaze, biWis amocanaa -<br />
uyuros gogos, misces azrobrivi brZaneba moixiblos, gogom<br />
icis biWis amocana, magram ar icis ra momentSi gaicema brZaneba.<br />
gogonas amocana - gaTavisufldes da mzad iyos kavSirisaTvis, e.<br />
i. mTeli Tavisi arsebiT igrZnos partniori. savarjiSos mayurebelma<br />
rom igrZnos, Tu rodis gadaicema azrobrivi brZneba, Cven<br />
vTxovT biWs TiTiT gvaniSnos, (gogona, romelic dgas zurdSeqceviT<br />
amas ver dainaxavs).<br />
pirveli savarjiSoebi urTierTobaze unda iyos usityvo,<br />
partniorebi unda CavayenoT iseT viTarebaSi, rac maT Soris<br />
laparakis aucileblobasa da SesaZleblobas gamoricxavs.<br />
6. biWi xvdeba qaliSvils universitetis derefanSi. guSin<br />
Seecada misTvis siyvaruli aexsna, qaliSvilma uariT gaistumra;<br />
7. Sexvedra amxanagTan, romlis winaaRmdeg mkveTrad gailaSqra<br />
krebaze;<br />
rogorc pirvel, ise meore SemTxvevaSi arsebiTia Tavad<br />
Sexvedris momenti, kontaqtis ramdenime wami, is, Tu ra xdeba<br />
adamianebs Soris dalaparakebamde.<br />
8. gogo da biWi erTmaneTs Sordeba raRac umniSvnelo wyenis<br />
gamo. sijiute ar aZlevT maT saSualebas, patieba iTxovon,<br />
saWiroa erTi sityva, sulerTia romeli maTgani warmoTqvams da<br />
problema gadawydeba. orive aRgznebuli elodeba am sityvas,<br />
magram arcerTi ar ambobs. amocana SemdegSi mdgomareobs: nelnela<br />
scildebian erTmaneTs da miemarTebian sxvadasxva mxares,<br />
erTdroulad Cerdebian da moixedaven, Txovna patiebaze ar gaisma,<br />
orive erTmaneTs Sordeba;<br />
230
9. ori amxanagi (gogonebi an biWebi) cxovroben erT oTaxSi,<br />
waiCxubnen, erTma meores raRaciT Zalian awyenina (viTareba,<br />
romelic unda gavamarTloT). es yvelaferi moxda savarjiSos<br />
dawyebamde, TviTon savarjiSo iwyeba imiT, rom isini erTmaneTs<br />
ar elaparakebian;<br />
10. ori amxanagi (gogonebi an biWebi) cxovroben erT oTax-<br />
Si, erTi swavlobs da adre wveba dasaZineblad, meore seirnobidan<br />
gvian brundeba, karg xasiaTzea, xmaurobs, SeiZleba moqmedeba<br />
Cxubamde mivides, etiudi maSinve mTavrdeba (rodesac gadavalT<br />
urTierTobaze sityvebiT, maSin SeiZleba gavagrZeloT am<br />
Temaze muSaoba);<br />
11. zRvis napiras erTmaneTTan moSorebiT zis ori ucnobi<br />
adamiani da Tevzaobs (ankesebi da vedroebi). erTs umarTlebs,<br />
Tevzi kargad edeba ankess, vedro savsea TevzebiT, meore verafers<br />
iWers, vedro carieli aqvs, warmoiSoba urTierToba, erTs<br />
Surs, meore niSans ugebs;<br />
12. orni sanadirod. absoluturi siCumea. urTierToben<br />
mxolod niSnebis daxmarebiT, aRmoaCenen nadirs an frinvels.<br />
dasasruli moifiqreT rogorc gindaT;<br />
13. unda moiparon seifis SigTavsi, (fuli an saidumlo dokumentebi),<br />
romelsac lazerebi da signalizacia icavs, urTier-<br />
Toben, mxolod niSnebis daxmarebiT;<br />
14. erT-erTi studenti, SemoTavazebuli garemoebis mixedviT,<br />
iyos erT-erTi gogonas „saqmro“ da dRes saRamos leqciebis<br />
Semdeg, universitetTan unda Sexvdes. Tanakurselebi<br />
saqmros ar icnoben, is ki yvelam icis, rom biWi qvemoT icdis.<br />
leqcia damTavrda, yvela studenti, rasakvirvelia, cal-calke<br />
unda gavides universitetidan, Sexvdes ucnob adamians, romelic<br />
sacoles elodeba. TiToeulma maTganma unda Seicvalos<br />
damokidebuleba imis mimarT, vinc „saqmros TamaSobs“, mag: erTi<br />
gulianad miesalmeba, meore Seecdeba SeaTvalieros, ras warmoadgens,<br />
meseme ki swrafad Cauvlis da arc ki Sexedavs. erTi sityviT,<br />
yvela moiqceva ise, rogorc moiqceodnen am SemTxvevaSi<br />
cxovrebaSi;<br />
231
15. igive monawile, romelic exlaxan „saqmro“ iyo, gadaiqces<br />
„yofil qmrad“. daaxloebiT erTi wlis win man datova coli<br />
da Tavi Zalzed cudad gamoamJRavna. exla sxva qalaqSi cxovrobs,<br />
sxva ojaxi aqvs da ganqorwinebis sakiTxzea Camosuli. situacia<br />
da amocana igivea, rac wina SemTxvevaSi, igi universitetis<br />
win dgas, monawileni leqciebis Semdeg rigrigobiT xvdebian<br />
„yofil qmars“, mxolod am SemTxvevaSi xvdebian adamians, romelsac<br />
yvela icnobs, albaT vinme Cauvlis, demonstraciulad<br />
zedac ar Sexedavs da arc SeCerdeba,zogi albaT ar SeimCnevs,<br />
rom icnobs mas, romelime Tavis dakvriT miesalmeba da gaivlis,<br />
romelime ki albaT miuaxlovdeba da gamoelaparakeba. damokidebuleba<br />
unda Seicvalos da daTvlil wamebSi damyardes usityvo<br />
Sinagani kontaqti, Tundac maTi Tvalebi erTmaneTs ar Sexvdes.<br />
etiudebamde Cven savarjiSoebidan mivdivarT. etiudi savarjiSoa,<br />
magram yvela savarjiSo etiudi ar aris. etiudi es savarjiSoa,<br />
romelic asaxavs cxovrebis Sinaarsis, cxovrebis<br />
procesis monakveTs. etiudis safuZvels yovelTvis warmoadgens<br />
movlena - raRac SemTxveva, mniSvnelovani faqti, romelic<br />
iwvevs mocemuli viTarebis mkveTr Secvlas, gvisaxavs axal amocanas<br />
- did mizans, romlis gansaxorcieleblad saWiroa Sesruldes<br />
mizandasaxul moqmedebaTa Tanmimdevroba, romlebic<br />
TavisTavad Seicaven martiv moqmedebaTa mwkrivs. yoveli etiudis<br />
RerZs warmoadgens konfliqti - winaaRmdegoba, romelic<br />
iwvevs Sejaxebas. brZola SeiZleba warmoebdes viTarebasTan an<br />
sakuTar grZnobebTan, xolo etiudSi urTierTobaze sxva admianebis<br />
SexedulebebTan, miswrafebebTan, grZnobebTan. brZola<br />
etiudSi viTardeba gansazRvruli etapebiT, rogorc es xdeba<br />
realur cxovrebaSi. is Caisaxeba, warmoiqmneba (kvanZis Sekvra),<br />
viTardeba mkveTri Sejaxebis momentis zRvramde (kulminacia),<br />
Semdeg eSveba, midis gadawyvetisken (kvanZis gaxsna). etiudi<br />
mTavrdeba maSin, roca mis safuZvelSi Cadebuli movlena dasrulebulia,<br />
daxarjulia bolomde, roca Sesrulebulia yvela<br />
moqmedeba gamowveuli am movleniT, dasmuli amocana Sesrulebulia<br />
(an irkveva, rom misi Sesruleba SeuZlebelia). etiudi -<br />
232
sceniuri cxovrebis mcire monakveTia Seqmnili warmosaxviT<br />
. warmosaxviTi ikvebeba Semsruleblis<br />
cocxali gamocdilebiT, cocxali gZnobiT, Tu etiudis<br />
ukan ar dgas cocxali dakvirveba, masSi ar aris dabadebis, ganviTarebis,<br />
faqtis dasrulebis procesi, es etiudi ar aris. etiudi<br />
- movlenis epizodia, rogorc yvela cxovrebis faqti - warmoiSva,<br />
ganviTarda, amoiwura. etiudSi SemTxveva SeiZleba iyos<br />
patara, SeiZleba iyos grandiozuli, magram is aucileblad unda<br />
arsebobdes masSi. etiudis swori struqtura aucileblad<br />
unda Seicavdes SemTxvevas, romelSic gamoixateba gansazRvruli<br />
azri. Cveni cxovreba xasiaTdeba SemTxvevaTa uwyvetobiT.<br />
SemTxvevebi erTmaneTTan aris dakavSirebuli, Tu aviRebT<br />
cxovrebis nebismier monakveTs, Cven davinaxavT, rom masSi erTi<br />
movlena warmoSobs sxvas, amaSi mdgomareobs moZraobis procesi.<br />
aseTi moZraoba realuri cxovrebis kanonia. aqedan gamomdinare,<br />
is unda gaxdes scenuri cxovrebis monakveTis kanonic. e. i.<br />
mTavari etiudSi - moZraobaa. etiudi SeiZleba gagrZeldes ramdenime<br />
wuTidan naxevar saaTamde. es arc ise principulia, mniSvnelovania<br />
is, rom etiudi unda asaxavdes cxovrebis Sinaarsian<br />
monakveTs. gadasvla rom gagviadvildes,<br />
pirvel xanebSi unda Sesruldes is savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong>,<br />
romlebzec vmuSaobdiT, oRond odnav saxeSecvlili, ganviTarebuli<br />
viTarebebiT. etiudebSi Cven sityvebiT unda mivaRwioT<br />
sityvieri gamoTqmis simarTles, partniorze zemoqmedebis<br />
gziT, saWiro mimarTulebiT, imis SenarCunebiT rac Cven<br />
aqamde viswavleT, mxolod amis saSualebiT SeiZleba etiudi<br />
Sesruldes sworad. saWiro ar aris movifiqroT rogor da ra<br />
sityvebiT vilaparako, aramed vicode ra minda da rogor viTarebaSi<br />
vimyofebi, rogori gamogviva sityvebi - aman ar unda agva-<br />
Relvos. mxolod im SemTxvevaSi, Tu gamouvaT partniorebs Sinagani<br />
dakavSireba, Tu warmoiSva is, rasac Cven scenur damokidebulebas<br />
vuwodebT, maSin sityvebic ufro sworad wamova. <strong>etiudebi</strong><br />
sityvebiT urTierTobaze iyofa sam ciklad:<br />
pirveli ciklis <strong>etiudebi</strong> sityvebiT urTierTobaze, moiTxovs<br />
iseT viTarebebs, romelSic monawileebi xdebian
Tavadebi>, yvela gamarTleba cxovrebidan iReba da urTierTdamokidebuleba<br />
ZiriTadSi ar icvleba. dadgena xdeba, mxolod garemomcveli<br />
pirobebisa (rogorc sajaro simartovis savarji-<br />
SoSi), scenuri amocana (risTvis vasruleb mocemul moqmedebas)<br />
da ukumoqmedebiTi garemoebebi (maT Soris partnioris kontramocana).<br />
meore ciklis etiudebSi yvela zemoT CamoTvlili piroba<br />
Seucvleli rCeba erTis gamoklebiT - icvleba urTierTdamokidebuleba:<br />
viRebT ara imas, romelic arsebobs partniorTa Soris<br />
cxovrebaSi (romelic ar saWiroebs specialur gamarTlebas),<br />
aramed sTavazoben axals pirobiTs, romelic moiTxovs gamarTlebis<br />
winaswar SeTanxmebas da mocemuli scenuri urTier-<br />
Tdamokidebulebis dadgenas.<br />
mesame ciklis <strong>etiudebi</strong> ufro rTulia: maTSi Cveni qcevebi<br />
ganisazRvreba ufro rTuli davalebebiT. aqamde yvela Cvengani<br />
iseTi iyo, rogorc TviTon aris, Tavisi cxovrebiseuli CvevebiT<br />
xdeboda ama Tu im garemoebebSi. qceva icvleboda am garemoebebTan<br />
damokidebulebebiT, partniorebi icvlebodnen ise,<br />
TiTqos es maT Tavad gadaxdaT. mesame cikli moicavs etiudebs<br />
adamianebis profesiebze. am etiudebSi, Cems qcevebSi Semaqvs esa<br />
Tu is CemTvis miuCveveli Cvevebi da manerebi da unda Sevisisxlxorco<br />
isini, rogorc sakuTari, ramdenadac sworad iqneba<br />
asaxuli xasiaTis Tvisebebi, imdenad warmatebulad iqneba aTvisebuli,<br />
gaxdeba organuli da ufro kargad Sesisxlxorcdeba<br />
amocana. unda gavixsenoT, davakvirdeT, warmovidginoT arCeuli<br />
profesiis Cvevebi, riT gansxvavdeba misi qcevebi mis profesiasTan<br />
damokidebulebaSi Cems qcevebTan, Cems qcevebSi unda<br />
ukuvagdo Tvisebebi, romelic xels miSlis arCeuli profesiis<br />
reproduqciaSi da SeviZino is Tvisebebi, romelic damaxasiaTebelia<br />
am profesiisaTvis, amas Cven scenuri damokidebulebiT<br />
da saTanado gamarTlebiT mivaRwevT. Tqvens mier reproduqcirebuli<br />
profesia unda iyos yvelasaTvis cnobili, Tqvenc rom<br />
icodeT ra unda aRadginoT da mayurebelmac unda gansajos,<br />
ramdenad sworad Sesrulda etiudi. CaayenoT Tavi sxvadasxva<br />
profesiis adamianebis mdgomareobaSi, Cven vuaxlovdebiT sce-<br />
234
niur saxeze muSaobas. unda gavixseno, davakvirde, warmovidgino<br />
arCeuli profesiis Cvevebi, riT gansxvavdeba misi qcevebi, mis<br />
profesiasTan damokidebulebaSi Cems qcevebTan, unda ukuvagdo<br />
Cems qcevebSi Tvisebebi, romelic xels miSlis arCeuli profesiis<br />
reproduqciaSi da SeviZino is Tvisebebi, romlebic damaxasiaTebelia<br />
am profesiisaTvis. amas Cven scenuri damokidebulebiTa<br />
da saTanado gamarTlebiT mivaRwevT.<br />
gadasvla rom gagviadvildes, pirvel<br />
xanebSi unda Sesruldes is savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong>, romlebzec<br />
vmuSaobdiT, oRond odnav saxeSecvlili ganviTarebuli<br />
viTarebebiT. etiudebSi sityvebiT Cven unda mivaRwioT sityvieri<br />
gamoTqmis simarTles partniorze zemoqmedebis gziT, sa-<br />
Wiro mimarTulebiT, imis SenerCunebiT, rac Cven aqamde viswavleT.<br />
mxolod amis saSualebiT SeiZleba sworad Sesruldes etiudi.<br />
saWiro ar aris movifiqroT, rogor da ra sityvebiT unda<br />
vilaparako, aramed vicode ra minda da rogor viTarebaSi vimyofebi<br />
da rogori gamova sityvebi, aman ar unda agvaRelvos. Tu<br />
gamouvaT partniorebs erTmaneTTan Sinaganad dakavSireba, Tu<br />
warmoiSva is, rasac Cven scenur damokidebulebas vuwodebT, ma-<br />
Sin sityvebic ufro sworad wamova. <strong>etiudebi</strong> unda moifiqron<br />
studentebma Tavisufal Temaze pedagogis daxmarebiT, Tema<br />
etiudisaTvis SeiZleba iyos mravalnairi, mag: vdumvarT orni,<br />
pirvelad cxovrebaSi, saintereso faqti, miyvars, mZuls da a.S.<br />
<strong>etiudebi</strong>s Temebis arCevaSi agreTve gvexmareba mxatvrebis reproduqciebi,<br />
andazebi, igav-arakebi.<br />
roca saubaria msaxiobis teqnikaze, pirvel rigSi vlaparakobT<br />
Sinagan teqnikaze, unarze vimoqmedoT, unarze simarTlis<br />
grZnobis flobaze, unarze sworad SevafasoT da vcvaloT riTmi,<br />
sworad davamyaroT urTierToba partniorTan da unari vumkurnaloT<br />
yvela damarcxebas da avadmyofobas, romliTac SeiZleba<br />
am unarebs safrTxe Seeqmnas Sinagani teqnikis swavlebis<br />
procesSi da amas Tavdauzogavi Sroma sWirdeba.<br />
msaxiobis ostatobis swavlebis safuZvels warmoadgens<br />
studentis mier msaxiobis Sinagani fsiqoteqnikis ZiriTadi<br />
235
elementebis daufleba. naSromi Seicavs rogorc Teorias, asvee<br />
praqtikul savarjiSoebs.<br />
236<br />
gamoyenebuli literatura:<br />
1. 1.Станиславский К.С., собрание сочинений в 8-ми томах. т. 2, ч. І .<br />
М. 1954<br />
2. Рапопорт И., «Работа актера», Л-М. 1940<br />
3. Б. Захава, «Мастерство актера и режиссера», «Просвещение» М. 1978<br />
4. aleqsiZe d., msaxiobis aRzrdis sakiTxisaTvis, Tb. „xelovneba“,<br />
1956<br />
5. М.Г.И.К. «Основы актерского искусства», Учебное пособие. М. 1975<br />
Actor’s Inner Psychotechnics<br />
Summary<br />
Vladimer Bibileishvili<br />
The basis of teaching actor’s mastership is student’s attention,<br />
fantasy, stage relation and fact evaluation of actor’s inner psychotechnics<br />
and mastering stage relations. Coping with these elements thoroughly is<br />
the foundation of an actor’s mastership. Right on this stage the person of<br />
student-actor is developing, the human essence that plays an important<br />
role in upbringing. Research paper includes theory as well as practical<br />
exercises.
sarCevi/Contents<br />
xelovnebaTmcodneoba<br />
maia WiWileiSvili — saeklesio xuroTmoZRvrebis<br />
Zeglebi ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi...... 3<br />
Maia Chichileishvili — Church Architectural Monuments in the<br />
Developed Middle Ages in Adjara ....................................................... 14<br />
sofiko sanikiZe — zogierTi fsiqologiuri faqtoris<br />
roli Tanamedrove quCis vizualur reklamaSi........ 17<br />
Sofio Sanikidze - The Role of Some Psychological Factors in<br />
Modern Street Visual Adverstising..................................................... 26<br />
kinomcodneoba<br />
roland boraSvili — vsevolod pudovkini da<br />
`fotogenia“ ......................................................................... 27<br />
Roland Borashvili — Vsevolod Pudovkin and<br />
«The Photogenius»..................................................................................... 34<br />
sofio TavaZe — qarTuli kinos ZiriTadi tendenciebi<br />
XX saukunis 60-ian wlebSi................................................. 35<br />
Sopio Tavadze — Basic Tendencies in the Georgian Cinematography<br />
of the 1960s .................................................................................. 42<br />
sofio TavaZe — gamosaxulebisa da xmovani rigis<br />
erTianobis sakiTxisaTvis oTar ioselianis<br />
SemoqmedebaSi (filmebis: `aprilisa“ da<br />
`pastoralis“ magaliTze) ................................................ 43<br />
Sopio Tavadze - About the Unity of Sound and Image Series<br />
in the Works of Otar Ioseliani (on the example of the films<br />
«April» and «Pastorale»)......................................................................... 48<br />
237
manuCar loria, Tengiz vadaWkoria — anTropologiuri<br />
filmis kompiuteruli montaJi...................................... 49<br />
Manuchar Loria, Tengiz Vadachkoria – Computer Editing of an<br />
Anthropological Film ...................................................................56<br />
kulturis istoria<br />
irma bagrationi — konstantine kapaneli xelovnebis<br />
saxeTa sociologiuri aqcentebis Sesaxeb................. 57<br />
Irma Bagrationi — Konstantine Kapaneli on the Sociological<br />
Accents of Figures of Art ...................................................................... 61<br />
ermile mesxia — kulturisa da erovnuli cnobierebis<br />
problemebi ilia WavWavaZis publicitikaSi............... 62<br />
Ermile Meskhia — Problems of Culture and National Self-<br />
Consciousness in Ilia Chavchavadze’s Publicistic<br />
Works............................................................................................................... 70<br />
musikismcodneoba<br />
qeTevan gogolaZe, irma bagrationi — sinesTeziis<br />
esTetikur problemaTa zogierTi aspeqti ................ 71<br />
Ketevan Gogoladze, Irma Bagrationi — Some Aspects of Aesthetic<br />
Problems of Synesthesy........................................................................... 77<br />
Tea gogotiSvili — qarTuli kamerul-saansamblo<br />
xelovnebis ganviTarebis gzebi da Taviseburebebi.. 78<br />
Tea Gogotishvili — The Ways and Characteristics of Development<br />
of Georgian Chamber-Ensemble Art .................................................. 85<br />
ana dumbaZe — klasicizmis epoqis musikalurharmoniuli<br />
Taviseburebebi............................................ 86<br />
Ana Dumbadze — Musical-Harmony Particularity of the<br />
Classical Epoch ............................................................................................ 92<br />
xaTuna managaZe — biZina kvernaZis operis ,,iyo mervesa<br />
welsa” dramaturgiuli Taviseburebebi ..................... 93<br />
238
Khatuna Managadaze — ,,There Was in the Eighth Year” by<br />
Bidzina Kvernadze – Musical-Dramatic Peculiarities ............... 101<br />
murman maxaraZe — sasimRero xmis registrebi da<br />
bgeris moxurva (r. iusonis wignis ,,sasimRero<br />
xmis” mixedviT)..................................................................... 102<br />
Murman Makharadze — Register of Singing Voice and Sound<br />
Closure (on the Basis of R. Huson’s Neuron Chronacsal<br />
Theory) .......................................................................................................... 111<br />
xaTuna niniZe — interpretaciis problemebi franc<br />
Subertis Semoqmedebis magaliTze (introduqcia<br />
da variaciebi fleitisa da fortepianosaTvis<br />
Txz.160).................................................................................. 112<br />
Ninidze Khatuna — Problems of Interpretation on the Example<br />
of France Schubert’s Creative Works (Introduction and<br />
Variations for Flute and Fortepiano Composition 160)............ 121<br />
natalia oragveliZe — aleqsi maWavarianis vokaluri<br />
lirika da sami romansis saSemsruleblo analizi... 122<br />
Natalia Oragvelidze — Aleksi Machavariani’s Vocal Lyric and<br />
Performance Analysis if His Three Romances.............................. 133<br />
qeTevan razmaZe — manuel de falias sakompozitoro<br />
xelweris Taviseburebebi da misi mniSvneloba<br />
espanur samusiko kulturaSi ......................................... 134<br />
Qetevan Razmadze — Manuel De Phallia's Composing<br />
Style and His Importance in Spanish Musical Culture ............... 144<br />
nino CaiZe — sergei raxmaninovis romansebi ......................... 145<br />
Nino Chaidze — Romances by Sergei Rakhmaninov.............................. 152<br />
Tamaz ceriaSvili — momRerlis mosamzadebeli<br />
etapebi ............................................................................................. 153<br />
Tamaz Tseriashvili — Preparing Stages for Singers............................... 167<br />
lali WeliZe — i. s. baxis ,,kargad temperirebuli<br />
klaviri” da baxis epoqis klaviSebiani<br />
instrumentebi..................................................................... 168<br />
239
Lali Chelidze — I. S. Bach’s ,,Well-temperated Klavire” and<br />
Keyboard Instruments of Bach’s Period........................................... 178<br />
irina xerJi — etiudis Janris saSemsruleblo<br />
Taviseburebani.................................................................... 179<br />
Irina Kherj — Technical Characteristics of the Etude Genre .............. 188<br />
240<br />
saxelovnebo ganaTleba<br />
vladimer bibileiSvili — msaxiobis Sinagani<br />
fsiqoteqnika........................................................................ 189<br />
Vladimer Bibileishvili — Actor’s Inner Psychotechnics....................... 236<br />
gamomcemloba `universali~<br />
Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30<br />
E-mail: universal@internet.ge