04.06.2013 Views

xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II

xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II

xelovnebaTmcodneobiTi etiudebi STUDIES IN ART CRITICISM II

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministro<br />

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti<br />

Hhumanitarul mecnierebaTa fakulteti<br />

xelovnebis fakulteti<br />

xelovnebis Teoriisa da istoriis departamenti<br />

samecniero Sromebis krebuli<br />

<strong>xelovnebaTmcodneobiTi</strong><br />

<strong>etiudebi</strong><br />

<strong>STUDIES</strong> <strong>IN</strong> <strong>ART</strong> <strong>CRITICISM</strong><br />

<strong>II</strong><br />

gamomcemloba `universali~<br />

Tbilisi 2009


edaqtori - maia WiWileiSvili<br />

tomis redaqtori - ermile mesxia<br />

pasuxismgebeli mdivani - manuCar loria<br />

saredaqcio kolegia:<br />

marina giorgaZe<br />

qeTevan gogolaZe<br />

sofio TavaZe<br />

vasil kiknaZe<br />

xaTuna managaZe<br />

lela oCiauri<br />

Tamar siraZe<br />

zaza xalvaSi<br />

ISSN 1987-5851<br />

gamomcemloba `universali~, 2009<br />

Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30<br />

E-mail: universal@internet.ge<br />

2


xelovnebaTmcodneoba<br />

maia WiWileiSvili<br />

saeklesio xuroTmoZRvrebis Zeglebi<br />

ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi<br />

Sua saukuneebis qarTuli arqiteqturis ganviTarebis<br />

mxatvrul-stilisturi Taviseburebani SedarebiT srulad<br />

saeklesio xuroTmoZRvrebaSi aisaxa. miuxedavad imisa, rom<br />

aWaraSi gamovlenili saeklesio arqiteqturis nimuSebis<br />

umetesoba dReisaTvis mTlianad dangreulia, werilobiTi<br />

wyaroebi da gadmocemebi mowmoben, rom aWara, iseve, rogorc<br />

saqarTvelos sxva kuTxeebi, mdidari samSeneblo tradiciebiT<br />

gamoirCeoda. amis damadastureblad abuserisZe tbelis<br />

TxzulebaSi daculi cnobebic kmara (musxeliSvili 1941).<br />

aWaraSi ganviTarebuli Sua saukuneebis saintereso Zeglia<br />

xinowmindis ioane naTlismcemlis eklesia, romelic mdinare<br />

kintriSis Senakadis - sakirisRelis marjvena napirze<br />

mdebareobs. 1 vaxuSti batoniSvili werda: "xinos ars eklesia<br />

gunbaTiani, keTildidSeni, kargs adgils. zis episkopozi,<br />

mwyemsi xinoswylis samxreTis Woroxamde" (aRwera 1973:791).<br />

d. baqraZe, romelmac Zegli 1874 wels naxa, uaryofs eklesiis<br />

gumbaTianobas da mas darbazul taZrad miiCnevs (baqraZe<br />

1987:83-84). aRniSnuli cnobebisa da taZris dRevandeli<br />

mdgomareobis Sejereba mowmobs, rom salocavi saukuneebis<br />

ganmavlobaSi araerTxel gadaukeTebiaT. amJamad xinowmindis<br />

eklesia dangreulia, alag-alag kedlebis simaRle 2-3<br />

metrs aRwevs. mas ar SemorCenia kamarebi da gadaxurvis elementebi.<br />

nagebobis sigrZe 18, xolo sigane 10 metria. eklesias<br />

ori Sesasvleli aqvs - samxreTidan da dasavleTidan. darbazs<br />

aRmosavleTiT erTvis sakurTxeveli Rrma bemiT, rom-<br />

1 Zeglis gawmendiTi samuSaoebi 1989-1990 ww. ganxorcielda<br />

saqarTvelos mecnierebaTa akademiis baTumis n. berZeniSvilis<br />

saxelobis samecniero-kvleviTi institutis arqeologiuri<br />

eqspediciis mier (xelmZRvaneli — g.TavamaiSvili)..<br />

3


lis CrdiloeTiT da samxreTiT sworkuTxa formis sadiakvne<br />

da samkveTlo, xolo dasavleTiT "jibeebis" msgavsi sadgomebia<br />

mowyobili. Signidan kedlebi uxeSad damuSavebuli wvrili<br />

qvebiTaa nagebi, xolo nagebobis konstruqciuli detalebi<br />

- naxevarsvetebi da Riobebi ufro didi zomis gaTlili<br />

qvebiT. fasadebi Tarazuli wyobis qvis kvadrebiTaa Semosili;<br />

zogan rigebis sisworisaTvis wvrili qvebi da baTqaSia Camatebuli.<br />

zomebis mixedviT naTelia, rom eklesia mozrdil<br />

nagebobas warmoadgenda. mas Tavdapirvelad samnaviani bazilikis<br />

forma hqonda (WaniSvili 1998). eklesiis sivrce sami<br />

wyvili svetis ritmuli monacvleobiT sam navad iyofoda. garedan<br />

Sua navs orferda, xolo gverdiT navebs calqanoba gadaxurva<br />

hqonda. bazilikuri salocavebi qarTul arqiteqturaSi,<br />

ZiriTadad, adreqristianuli xanidan XI saukunemde<br />

igeba (bolnisis sioni - Vs., urbnisi, Tbilisis anCisxati - VI<br />

s., qvabisxevi - IX-X ss-is mijna, urTa, oTxTa eklesia, parxali<br />

- X s. da sxv.), Semdgom periodSi ki bazilikebi erTeuli nimu-<br />

Sebis saxiT gvxvdeba, radgan wamyvani mniSvneloba gumbaTovan<br />

taZrebs eniWeba. xinowmindis eklesia SedarebiT gviani xanis<br />

bazilikebis ricxvs miekuTvneba. grZivi RerZis damoklebis<br />

tendencia, proporciebi, boZebis Tavisufali ganlageba,<br />

mSeneblobis teqnika, qvis wyobis xasiaTi xinowmindis eklesias<br />

gardamavali xanis qarTuli arqiteqturis bolo etapis -<br />

IX-X ss. nimuSebTan aaxloebs. sayuradReboa isic, rom eklesiis<br />

aRmSenebloba Semdegac grZeldeba. amas adasturebs samxreTi<br />

minaSenis gawmendisas aRmoCenili reliefuri qandakebis<br />

nimuSebi — mamakacTa skulpturuli Tavebi, romelTa TariRi,<br />

mxatvrul-stilisturi analizis safuZvelze, X-XI ssis<br />

mijniT ganisazRvreba.<br />

saqarTveloSi Seiqmna bazilikis originaluri tipi, e.w.<br />

sameklesiani bazilika, romelic ar gvxvdeba bizantiuri samyaros<br />

sxva qveynebSi. aseT SenobebSi erTmaneTisagan kedlebiT<br />

izolirebuli sami damoukidebeli samlocveloa gaer-<br />

Tianebuli. es Tema qarTul arqiteqturaSi popularulia,<br />

ZiriTadad, XI saukunemde. aWaraSi daculia am tipis erTaderTi<br />

nimuSi - Txilvanis abuserisZeTa sagvareulo eklesia<br />

(mamulaZe 1993: 87-89, 112-114). taZari sxalTiswylis xeobis<br />

saTaveebTan, xixanis cixidan 5 km-is daSorebiT idga. timpanis<br />

4


warwera gvamcnobs, rom eklesia ioane maxareblis saxelze<br />

iyo agebuli: “wmindao iovane maxarobelo, daicaven suliTa<br />

da xorciTa erisTavT-erisTavi abuseri da dedofali vaneni<br />

da Ze maTi zaqaria, da Svilni maTni da yoveli eri maTi da moxaiSne<br />

eqmen. dResa amisa sasjelisa nu dasji amin”. Txilvanis<br />

eklesiis timpanis qva amJamad baTumis saxelmwifo muzeumSia<br />

daculi (# 15675, zomebi: 2,5 x 1,25 x 0,20 m). timpanis qvis garda<br />

Txilvanis taZridan SemorCenilia mxolod orsafexuriani<br />

cokoli da kedlebis wyobis naSTebi. sworkuTxa gegmis<br />

(zomebi: 13 X 11,5) mqone nagebobis navebi aRmosavleTiT afsidebiT<br />

sruldeba. Sua navi gverdiTebze orjer ganieria. Sesasvlelebi<br />

gaWrilia samxreTidan da dasavleTidan. Ggaredan<br />

taZari sworkuTxedSi iyo Cawerili. arqiteqturuli detalebis<br />

mixedviT Cans, rom, misi ageba ganviTarebuli Sua saukuneebis<br />

periods ukavSirdeba. eklesiis grZivi kedlebi,<br />

cxovelxatuli stilis Zeglebis msgavsad, kamaris sabjeni<br />

TaRebis profilirebuli pilastrebiT iyo danawevrebuli.<br />

nagebobis naSTebi maRali samSeneblo kulturis maniSnebelia.<br />

saZirkveli nagebia 1,5-2 m sifarTis, xolo cokoli SesaniSnavad<br />

damuSavebuli sxvadasxva zomis qvebiT. kedlebis Siga<br />

da gare zedapiri mopirkeTebulia kargad gaTlili qvis<br />

kvadrebiT, romelTa Soris sivrce kirxsnariTa da natexi<br />

qvebiTaa Sevsebuli. D<br />

nagebobis TariRis dasadgenad mniSvnelovania timpanis<br />

morTulobis mxatvrul-stilisturi Taviseburebebis gaTvaliswineba.<br />

Txilvanis eklesiis timpanis qva warmoadgens Ta-<br />

Rovani formis monoliTur filas, romelsac horizontalurad<br />

ganTavsebuli Svidstriqoniani warwera da ornamentuli<br />

arSia amkobs. timpanis CuqurTma koncentruli wreebisa da<br />

soliseburi foTlis motivebisagan Sedgeba. ornamentis es<br />

saxe, ZiriTadad, X-XI saukuneebSia gavrcelebuli (niqozi,<br />

dodoTi, tbeTi, iSxani, didi diRomi, zeda varZia, exvevi, savane,<br />

kacxi da sxv.) da XI saukunis Sua xanebidan TiTqmis aRar<br />

gvxvdeba (beriZe 1942: 45, 111). es motivi xSirad gamoiyeneba<br />

portalTa damagvirgvinebeli arSiebis, karnizebis, Tavsar-<br />

Tebis, kvarcxlbekisa da impostebis Sesamkobad. saqarTveloSi<br />

gavrcelebulia am motivis mcenareuli da geometriuli<br />

variantebi. Txilvanis eklesiis timpanze warmodgenili<br />

5


motivis geometriuli varianti - samriga wreebiTa da grZeli<br />

solebiT, msgavsebas povebs X-XI saukuneebis ZeglebTan (iSxani,<br />

dodoTi, zeda varZia, zeda Tmogvi, safaris wm. stefane,<br />

exvevi da sxv.). aseTive ornamentis mcenareuli saxeebi ki,<br />

umetesad, XI s-is nimuSebSi gvxvdeba (manglisis, samTavros,<br />

sveticxovlis, kacxis, nikorwmindis savanesa da sxva). ornamentuli<br />

motivisa da TaRovani arSiis damreci zedapiris Sexameba<br />

gamomsaxvelobas aniWebs Txilvanis taZris timpans.<br />

lapidaruli warwerebiTa da CuqurTmiT morTuli aseTi timpanebi,<br />

umTavresad, X-XI saukuneebis ZeglebisaTvis aris damaxasiaTebeli<br />

(qoreTis RmrTaebis eklesia, iSxani, dodoTi -<br />

X s., didi kldeisi — XI s. da sxv.). Txilvanis taZris xuroTmoZRvruli<br />

gadawyveta, samSeneblo teqnika, arqiteqturuli<br />

detalebi miuTiTeben, rom eklesiac X—XI ss-is mijnaze unda<br />

iyos agebuli. lapidarul warweraSi moxseniebuli saero pirebic<br />

- erisTavT-erisTavi abuseri da dedofali vaneni, savaraudod,<br />

amave periodSi moRvaweobdnen. istoriuli wyaroebidan<br />

cnobilia, rom abuser erisTavi XI s-Si artanujis, xixanis,<br />

cixisjvarisa da awyuris cixeebis patroni iyo (qar-<br />

Tlis cxovreba 1955: 300; qarTlis cxovreba 1942: 187; sixaruliZe<br />

1979: 9-10). Txilvanis eklesiis Semdgomi aRmSeneblobis<br />

periodi X<strong>II</strong>I saukunes ukavSirdeba. abuserisZe tbelis<br />

Txzulebidan irkveva, rom ioane maxaroblis eklesia X<strong>II</strong>I s-is<br />

pirvel naxevarSi, tbelis das — dedofalT-dedofal vanens<br />

aRudgenia: “... da diofal-dioflisa, disave Cuemisa vanenisa,<br />

romelman eklesiaÁ aRaSena wmidisa iovane maxareblisa da<br />

RmrTismetyuelisa, samkvidrebeli Cueni da aRavso sawyauli<br />

keTili” (sixaruliZe 1981:13).<br />

ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi arqeologiuri<br />

gaTxrebis Sedegad gamovlenili sakulto salocavebis Ziri-<br />

Tad nawils darbazuli eklesiebi Seadgendnen. dResaTvis<br />

arsebuli masalebiT irkveva, rom erTnaviani eklesiebi aWariswylis<br />

xeobaSi, umetesad, IX-X saukuneebidan igeba. aRniSnuli<br />

faqti, ganviTarebuli Sua saukuneebis periodSi ma-<br />

RalmTiani aWaris dawinaurebasa da aqtiur kulturul<br />

cxovrebaze metyvelebs. es bunebrivia, radgan istoriuli<br />

pirobebi, saqarTvelos erT-erT Zlier kuTxesTan - taoklarjeTTan<br />

mezobloba da mWidro urTierTobebi xels uw-<br />

6


yobda am patara regionis ayvavebas da mis CarTvas aqtiur politikur,<br />

ekonomikur Tu kulturul procesebSi. Tumca,<br />

kuTxis aseTi dawinaureba ar gamoixata masStaburi taZrebisa<br />

Tu monastrebis mSeneblobaSi. mTian aWaraSi aqcenti, ZiriTadad,<br />

mcire salocavebze keTdeba, raSic mTis regionebisaTvis<br />

(svaneTi, raWa, samxreT-aRmosavleTi saqarTvelo —<br />

SavSeT-imerxevi) damaxasiaTebeli tendencia Cans. (Беридзе<br />

1981:35-43). aWariswylis xeobis monacemebiT SesaZlebelia<br />

ganvixiloT darbazuli tipis ganviTarebisa da saeklesio nagebobebis<br />

xuroTmoZRvrebis Taviseburebani. Tumca, saeklesio<br />

Zeglebis irgvliv msjeloba gasuli saukunis 70-80-ian<br />

wlebSi Catarebuli gaTxrebis Sedagad mopovebul masalebs<br />

efuZneba da ramdenadme moklebulia im siRrmes, rac, metnaklebad<br />

sruli saxiT daculi nimuSebis kvlevisas aris SesaZlebeli.<br />

arqeologiuri gaTxrebis Sedagad gamovlenil<br />

Zeglebs Soris SedarebiT adreuli unda iyos Tikanauris eklesia,<br />

romelic sof. xixaZirTan axlos, md. sxalTiswylis<br />

marcxena mxares idga (mamulaZe 1993: 85-86; WiWileiSvili<br />

2007: 7-13). igi warmoadgenda mcire zomis “uafsido” nagebobas<br />

(zomiT 7,7x 5,1 m.) SesasvleliT samxreTidan. martivi,<br />

sworkuTxa formis Senoba qvis lorfinebiT daburuli orferda<br />

saxuraviT unda yofiliyo daxuruli. kargad gaTlili<br />

perangis qvebi da saxuravis lorfinebi samSeneblo teqnikis<br />

maRal doneze miuTiTeben. eklesia, savaraudod, arqeologiuri<br />

masalisa da samSeneblo teqnikis gaTvaliswinebiT,<br />

IX-X ss-is mijnaze iyo agebuli.<br />

qronologiurad amave periods ukavSirdeba sacixuris<br />

eklesia, romelic Rorjomiswylis xeobaSi, daba xulodan<br />

15 km-is daSorebiT idga. salocavi warmoadgenda momcro nagebobas<br />

(zomiT: 8x5 m). dRes eklesia perangSemoclili kedlebis<br />

amaraa darCenili. igi nagebia sakmaod mozrdili qvebiT<br />

momzadebul saZirkvelze. Sesasvleli kari gaWrilia eklesiis<br />

samxreT-dasavleT monakveTSi. sakurTxevelis centrSi gaWrilia<br />

erTi sarkmeli, xolo gverdebze mowyobilia mcire niSebi.<br />

eklesiis gare moxazuloba sworkuTxaa. orsafexuriani cokoli<br />

sxvadasxva zomis kargad damuSavebuli qvebiTaa nagebi, cokoli<br />

da kedlebi mowiTalo tufis kvadrebiT iyo mopirkeTe-<br />

7


uli (mamulaZe 1993: 91-96; mamulaZe 2000: 91-93). nagebobis arqiteqturisaTvis<br />

saxasiaTo niSnebi - interieris grZivi kedlebis<br />

TaRovani niSebisa da pilastrebis gareSe warmodgena,<br />

eqsterieris gadawyvetaSi Setanili feradovani aqcentebi<br />

gvavaraudebinebs, rom sacixuris eklesia IX-Xss unda iyos agebuli.<br />

Rorjomiswylis xeobaSi saeklesio nagebobebisaTvis<br />

adgilis SerCevis garkveuli tradiciac ikveTeba. salocavebis<br />

umetesoba (qurduli, vanaZeebi, gelauri, sacixuri, namonastrevi<br />

da sxv.) mTis qedebis yvelaze cxovelxatul da SemaRlebul<br />

adgilebzea agebuli. isini, rogorc cixesimagreebi,<br />

erTmaneTTan gadabmul jaWvs qmnian, zevidan gadmohyureben<br />

xeobas da mTis ferdobebze Sefenil soflebs. mTis<br />

”mwvervalebze” eklesiebis ganTavsebis tendencia, SesaZloa,<br />

ara marto Rorjomiswylis xeobis siviwroviTa da mTagorianobiT<br />

(xeobis vake adgilebi, ZiriTadad, samosaxloebad, saTibebad<br />

da saxnav-saTesebad aris gamoyenebuli), aramed strategiuli<br />

da, garkveulad, mxatvruli mosazrebebiT iyo ganpirobebuli<br />

(WiWileiSvili, 2007, 7-13).<br />

X-XI saukuneebis mijnidan aWaraSi SeiniSneba darbazuli<br />

eklesiebis dagegmarebis ganviTarebis tendencia, rac, ZiriTadad,<br />

samxreTi fasadis gaswvriv grZeli minaSenis dakanonebaSi<br />

gamoixata. ganviTarebuli Sua saukuneebis Semdgom<br />

etapze agebul yvela eklesias (kaloTa, sxalTis mcire eklesia,<br />

vernebi, vanaZeebi, sxalTis RvTismSoblis eklesia) ekvris<br />

minaSeni, romelic umeteswilad ekvderis funqcias asrulebs.<br />

X-XI saukunidan darbazul eklesiebSi gamoxatulebas<br />

povebs epoqisaTvis damaxasiaTebeli mxatvrul-konstruqciuli<br />

Taviseburebani: grZivi kedlebis dinamikuri<br />

gadawyveta, kamaris sabjeni TaRebis profilirebuli pilastrebiTa<br />

da niSebiT danawevreba, fasadebis SedarebiT mdidari<br />

dekoratiuli gaformeba, ornamentuli CuqurTmisa da reliefuri<br />

qandakebis gamoyeneba. am periodis Zeglebs miekuTvneba<br />

kaloTisa da sxalTis “mcire” eklesiebi (mamulaZe 1993:<br />

91-96; mamulaZe 2000: 91-93; WiWileiSvili 1999: 102-111).<br />

saqarTvelos politikuri da ekonomikuri Zlierebis,<br />

kulturuli aRmavlobis epoqaSi (XI-X<strong>II</strong>I s-is I naxevari), rodesac<br />

saqarTveloSi gumbaTovani arqiteqturis unikaluri<br />

nimuSebi aSenda, aWaraSi salocavis umTavres tipad kvlav<br />

8


darbazuli eklesia rCeba. Tumca, epoqis moTxovnaTa Sesabamisad,<br />

aWaraSi gamovlenil nimuSebs axasiaTebs SenobaTa mas-<br />

Stabebis, zomebisa da proporciebis zrda, interieris dinamikuri<br />

gadawyveta, mdidari dekoratiuli morTuloba — Ta-<br />

Redebis, karnizebis, kar-sarkmelTa saxeebisa da TavsarTebis<br />

mravalferovneba, CuqurTmis farTo repertuari, Sesrulebis<br />

sifaqize da artistizmi.<br />

am TvalsazrisiT saintereso nimuSia XI s-is Sua xaneb-<br />

Si agebuli vernebis eklesia, romelic mdinare sxalTiswylis<br />

marcxena mxares, soflis centrSi “madiZiris” borcvze<br />

iyo aRmarTuli. am etapis darbazuli Zeglebis msgavsad taZris<br />

sigrZe siganes TiTqmis orjer aRemateba (zomebi: 13,5 x<br />

7,5 m). samxreTis fasads gasdevs stoa, romlis sigane 3,15 m-ia.<br />

taZars ori Sesasvleli hqonda — samxreTisa da dasavleTis,<br />

rac Sida sivrcis moculobis gazrdiT iyo ganpirobebuli.<br />

darbazis kamara pilastrebze dayrdnobili sabjeni TaRebiT<br />

sam monakveTad iyofoda. grZivi kedlebi orsafexuriani naxevarsvetebiTa<br />

da TaRovani niSebiT iyo damuSavebuli. sivrcisa<br />

da kedlebis aseTi gadawyveta damaxasiaTebelia ganvi-<br />

Tarebuli Sua saukuneebis darbazuli eklesiebisaTvis (sox-<br />

Ta-X-XI ss., savane, exvevi - XI s.) da xels uwyobs kedlis sisqis<br />

Semsubuqebas cxovelxatuli efeqtebis Seqmnasa da nagebobis<br />

mdgradobas. garedan eklesia sworkuTxedSia Cawerili.<br />

saZirkvelze daSenebuli orsafexuriani cokoli mogrZo<br />

zomis kargad damuSavebuli qvebiTaa nagebi. mopirkeTebuli<br />

kedlebis wesieri Tarazuli wyoba maRali samSeneblo ostatobis<br />

maCvenebelia. karnizebis, kar-sarkmelTa morTulobis<br />

ornamentuli detalebi mowmoben, rom vernebis eklesia mdidari<br />

dekoratiuli SemkulobiT xasiaTdeboda. yuradRebas<br />

iqcevs vernebis eklesiis balavaris qva, romlis marcxena Ta-<br />

Rovan areze gamosaxuli asomTavruli warweriT irkveva, rom<br />

eklesia erisTavebs grigols, abusers, giorgis da maT memkvidreebs<br />

augiaT (sixaruliZe 1963:15). filis sworkuTxa sibrtyeze<br />

warmodgenili CuqurTmis saxeebi - grexili TaRovani<br />

lilvebi, wre-rombebisa da wreebSi gatarebuli lentebis motivebi,<br />

lentovani xveulebi, maryuJebiani wnulebi, vardulebi<br />

farTodaa gavrcelebuli X-XI ss-Si (kumurdo, parxali,<br />

oSki, manglisi, iSxani, exvevi, samTavro da sxv.). brtyel ze-<br />

9


dapirze kveTili CuqurTmac saxasiaToa amave drois ZeglebisaTvis<br />

(bagratis taZari, manglisi, xcisi da sxv). warwerebiTa<br />

da ornamentebiT morTuli balavaris filebic, ufro<br />

xSirad, X-XI ss-Si gvxvdeba (Sepiaki, iSxani, zeda varZia, zeda<br />

Tmogvi da sxv.). eklesiis xuroTmoZRvruli Taviseburebebisa<br />

da lapidaruli warweris monacemebiT unda vifiqroT, rom<br />

kaloTis taZris erT-erTi qtitori iyo istoriul wyaroebSi<br />

moxseniebuli grigol erisTavi, romelic 1046 wels monawileobda<br />

Rrtilas saeklesio krebaSi da moxseniebulia aTonis<br />

monastris aRapebSi (mamulaZe 1993: 114-11; WiWileiSvili<br />

2007).<br />

qronologiurad Semdgom periods ukavSirdeba vanaZeebis<br />

(agaris) eklesia (mamulaZe 1993: 96-100, 117; Уварова 1894:<br />

223-231). igi warmoadgenda saSualo zomis nagebobas (zomiT<br />

10x8 m) garedan sworkuTxedSi Cawerili sakurTxevliTa da<br />

ufro gvian agebuli samxreTis ornawiliani minaSeniT. eklesiis<br />

interieris gadawyvetaSi, kerZod, ki, grZivi kedlebis<br />

Tanabar nawilebad dayofaSi gamovlinda X<strong>II</strong> s-is darbazuli<br />

eklesiebisaTvis damaxasiaTebeli navis struqturis gamartivebis<br />

tendencia, rac, umTavresad, interieris mTlianad<br />

moxatvis surviliT iyo ganpirobebuli. eklesiis gawmendisas<br />

aRmoCenili pilastrebis, kapitelebis, saguldagulod<br />

damuSavebuli qvis lorfinebis, iatakis filebis detalebi,<br />

kar-sarkmelTa morTulobisa da CuqurTmis fragmentebi miuTiTeben,<br />

rom taZari mtkice samSeneblo tradiciebiTa da<br />

mdidari dekoratiuli SemkulobiT gamoirCeoda. dekoratiuli<br />

tendenciebis gaZlierebis mimaniSnebelia ormagi lilviT<br />

Semkuli cokoli, romelic farTodaa gavrcelebuli X<strong>II</strong>-<br />

X<strong>II</strong>I ss-is mijnis arqiteqturaSi, kerZod ki beTania-qvaTaxevis<br />

jgufis ZeglebSi: fitareTi, wuRruRaSeni, lamazi saydari,<br />

maRaalaanT eklesia da sxva (beriZe 1959: 212). es detali vana-<br />

Zeebis eklesiis amave etapiT daTariRebis myar safuZvels iZleva.<br />

istoriuli wyaroebiT irkveva, rom X<strong>II</strong>I saukunis 30ian<br />

wlebSia agebuli xixanis cixis wm. giorgis eklesia. salocavis<br />

mSeneblobis Sesaxeb cnobebs abuserisZe tbeli gvawvdis.<br />

misi cnobiT, am adgilas ukve daSlili “Zveli saxlovani”<br />

mdgara. “eklesiis mcirobam da erisa verdatevaman” aiZu-<br />

10


la abuserisZeni aq axali qvis saydari aeSenebinaT. abuseris-<br />

Ze tbeliYuSualod meTvalyureobda mis mSeneblobas da Ses-<br />

Txovda ufals mieniWebina misTvis eklesiis “srulqmnis” unari.<br />

xatovania avtoris Txroba saydris agebasTan dakavSirebuli<br />

saswaulebis, faTerakebisa da sirTuleebis Sesaxeb,<br />

rac, umTavresad, cixis mdebareobiT, miuvalobiT, masalis<br />

gadatanasTan dakavSirebuli siZneleebiT iyo gamowveuli.<br />

eklesiis mSeneblobaSi didi wvlili sofel bakos mcxovreblebs<br />

SeutaniaT. avtoris TqmiT, maT “metis-metad didi moi-<br />

Wirves, romelTa vazirobiTa da SemoxuewiTa Ãelvyav eklesiisa<br />

mravliTa saxlovnebiTa aRSenebaÁ...” (sixaruliZe, tbel<br />

abuserisZe, 1981, 12). 1233 wlisaTvis, rodesac abuserisZe<br />

tbelis Txzuleba daiwera, saydris mSenebloba dasrulebuli<br />

ar iyo (musxeliSvili 1941: 67; mamulaZe 2000: 70). xixanis<br />

cixis eklesia sididiT (zomebi: 4,5 x 3,8 m) bevrad Camouvardeba<br />

aWariswylis xeobis sxva darbazul salocavebs. igi, ZiriTadad,<br />

mZlavri TavdacviTi kompleqsis aucilebel danamats<br />

warmoadgenda da mcire samlocvelos funqcias asrulebda.<br />

saZirkvlis donemde dangreuli eklesiis dRevandeli<br />

saxe xuroTmoZRvruli gadawyvetisa da detalebis Sesaxeb<br />

msjelobis saSualebas ar iZleva.<br />

ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi mdidari samSeneblo<br />

tradiciebis arsebobas adasturebs X<strong>II</strong>I saukunis Sua<br />

xanebSi agebuli sxalTis eklesia (mefisaSvili 1955: 85-105;<br />

mamulaZe 1993: 73-82; WiWileiSvili 2000: 90-103). aWariswylis<br />

xeobaSi arqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenili sxva<br />

eklesiebisagan gansxvavebiT mas gamoarCevs Sverili Svidwaxnagovani<br />

afsidi da samxreTis TaRovani karibWe. waxnagovani<br />

afsidi taZris yvelaze plastikuri elementia. Sverili afsidis<br />

arseboba X<strong>II</strong>I saukunisaTvis saxasiaTo Zveli motivebis<br />

gaxsenebis gamoxatulebaa. darbazul eklesiebSi sakurTxevlis<br />

samsarkmliani kompozicia ki gumbaTovani taZrebis motivTa<br />

SeWriTa da Sverili afsidiT aris ganpirobebuli (vaCnaZianis<br />

yvelawminda, gelaTi, lurji monasteri, timoTesubani,<br />

Tbilisis metexi, xobi, caiSi, lixauri da sxv.). sxalTis<br />

eklesiis interieris xuroTmoZRvruli gadawyveta, ZiriTadad,<br />

damaxasiaTebelia X<strong>II</strong>-X<strong>II</strong>I saukuneebisaTvis, Tumca, saxezea<br />

is niSnebic, romlebic qarTul arqiteqturaSi ufro gvi-<br />

11


ni periodidan - X<strong>II</strong>I s-is Sua xanebidan iCens Tavs: vertikaluri<br />

RerZis Sesustebisa da sarkmelTa SedarebiT dabla gan-<br />

Tavsebis tendenciebi, eklesiis SedarebiTYmasiuri da mZime<br />

garegnuli formebi, damjdari proporciebi. Senobis mxatvrul<br />

saxeSi didi roli eniWeba Tlili qvis kedels, gluv zedapirs,<br />

dekoratiuli elementebis ”feradovan aqcentebs”.<br />

sxalTis eklesiis morTulobis sistema, kar-sarkmelTa tipebi<br />

da mcenareuli, geometriuli Tu Sereuli ornamentuli<br />

motivebi analogiebs X<strong>II</strong>I saukunis Sua wlebis nimuSebSi povebs.<br />

amasTanave, sxalTis CuqurTma SedarebiT mSralia da<br />

daqucmacebuli, naxati mWidro, xolo Sesrulebis done ramdenadme<br />

xelosnuri. rogorc cnobilia, Tamarisa da misi memkvidreebis<br />

mefobis xanaSi dasrulda qarTuli arqiteqturis<br />

meored ayvavebis periodi (XI—X<strong>II</strong>I s-is pirveli naxevari).<br />

X<strong>II</strong>I saukunis Sua xanebidan qarTul xuroTmoZRvrebaSi Tavs<br />

iCens axali Taviseburebebi: ekleqtizmi, mxatvruli mTlianobis<br />

rRveva, profesiuli donis daqveiTeba, masStabebis<br />

Semcireba, formaTa masiuroba da simZime, dekoratiuli Semkulobis<br />

sisadave, ornamentis xelosnuri xasiaTi da sxv.<br />

sxalTis taZris proporciebi, masiuri formebi, kedlis sibrtyeSi<br />

”CaZiruli” sarkmelTa profilebi, CuqurTmis naxatis<br />

dawvrilmanebis tendencia, motivTa ekleqturoba, gluvi<br />

karnizis arseboba X<strong>II</strong>I saukunis Sua xanebis Taviseburebebze<br />

mianiSnebs. sxalTis eklesias Sualeduri adgili uWiravs<br />

X<strong>II</strong>I saukunis pirveli naxevrisa da X<strong>II</strong>I-XIV saukuneebis mijnis<br />

Zeglebs Soris. Tumca, samSeneblo ostatobis tradiciebi<br />

sxalTaSi jer kidev myaria. gviandeli periodisaTvis damaxasiaTebeli<br />

niSnebi, umTavresad, Zeglis proporciebis xasiaTsa<br />

da ornamentuli dekoris SesrulebaSi vlindeba. X<strong>II</strong>I saukunis<br />

aWaris istoriuli viTarebidan gamomdinare, sxalTis<br />

eklesiis damkveTnic, uTuod, abuserisZeni iyvnen. Zeglis<br />

stilisturi analizi mowmobs, rom misi mSenebloba abuseris-<br />

Ze tbelis Txzulebis daweris Semdgom xanas, kerZod ki X<strong>II</strong>I<br />

saukunis 40-70-ian wlebs unda ukavSirdebodes. sxalTis xuroTmoZRvreba<br />

Tavis epoqasTan mWidrod dakavSirebuli xelovanis<br />

SemoqmedebiTi niWisa da daxvewili mxatvruli gemovnebis<br />

gamoxatulebaa.<br />

12


A amgvarad, naSromSi ganxiluli saeklesio arqiteqturis nimuSebi<br />

adastureben werilobiT wyaroebSi dacul cnobebs<br />

Sua saukuneebis aWaraSi maRali samSeneblo tradiciebis arsebobis<br />

Sesaxeb. amave dros, ikveTeba regionisaTvis damaxasiaTebeli<br />

Taviseburebebic. kerZod, mTiani aWaris zolSi<br />

intensiuri saeklesio mSeneblobani, umTavresad, IX-X ss-dan<br />

warmoebs. saeklesio nagebobis ZiriTad tips warmoadgens<br />

ugumbaTo salocavebi, ZiriTadad ki darbazuli eklesiebi.<br />

taZris sxva tipebi (samnaviani da sameklesiani bazilikebi)<br />

dasturdeba mxolod erTeuli nimuSebis saxiT. sakulto arqiteqturis<br />

nimuSebi qarTuli kulturisa da xelovnebis ayvavebis<br />

periodisaTvis damaxasiaTebeli sinatifiTa da ma-<br />

RalmxatvrulobiT gamoirCevian, rac, Tavis mxriv, X-X<strong>II</strong>I saukuneebis<br />

aWaraSi warmoebuli intensiuri da farToO aRmSeneblobiTi<br />

saqmianobis gamoxatulebaa. samSeneblo kulturis<br />

maRal dones aWaraSi xelosnobis mravalsaukunovani<br />

tradiciebi gansazRvravda. cnobilia, rom xelosnebi aWaridan<br />

sxvadasxva kuTxeebSi mieSurebodnen samuSaod, rac maT<br />

Tanadrouli mxatvruli siaxleebis gacnobis saSualebas aZlevda.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. aRwera samefosa saqarTvelosa, "qarTlis cxovreba", IV, Tb., 1973.<br />

2. beriZe v., exvevis taZari “deda RvTisa”. — qarTuli xelovneba, 1, Tb.,<br />

1942.<br />

3. beriZe, v. , “maRalaanT eklesia” . - qarTuli xelovneba, 5, Tb., 1959.<br />

4. TavamaiSvili g., xinowminda (bukleti), baTumi, 2008.<br />

5. mamulaZe S., aWariswylis xeobis Suasaukuneebis arqeologiuri Zeglebi,<br />

baTumi, 1993.<br />

6. mamulaZe S., aWariswylis xeobis materialuri kulturis Zeglebi<br />

(gzamkvlevi), Tb., 2000.<br />

7. musxeliSvili l., ^”abuserisZe tbeli,^ bolok basilis mSenebloba SuartyalSi<br />

da abuserisZeTa sagvareulo matiane”, Tb.,^ 1941.<br />

8. sixaruliZe i., tbel abuserisZe, baTumi, 1963.<br />

9. sixaruliZe i., naTeli dauRamebeli, baTumi, 1979.<br />

10. sixaruliZe i., cxovreba qviTxuroisa basilisa, baTumi, 1981.<br />

11. qarTlis cxovreba, I, Tb., 1955.<br />

12. qarTlis cxovreba (anaseuli), Tb., 1942.<br />

13


13. WaniSvili g., xinowmindis ioane naTlismcemlis eklesia (xelnaweri),<br />

n. berZeniSvilis institutis arqeologiisa da xelovnebis istoriis<br />

ganyofilebis arqivi, 1998.<br />

14.WiWileiSvili m., Sua saukuneebis aWaris saxviTi xelovnebis istoriidan.<br />

— literaturuli aWara, 11, baTumi, 1999.<br />

15. WiWileiSvili m., darbazuli eklesiebi ganviTarebuli Suasaukuneebis<br />

aWaraSi, niko berZeniSvilis institutis Sromebi, V, baTumi, 2007.<br />

16. Беридзе В., Архитектура Тао-Кларджети, Тб., 1981.<br />

17. Уварова П. , Аджария, МАК, 4, Спб., 1894.<br />

14<br />

Maia Chichileishvili<br />

Church Architectural Monuments in the<br />

Developed Middle Ages in Adjara<br />

Summary<br />

The samples of the church architecture in the developed Middle Ages in<br />

Adjara confirm the existence of rich constructional traditions. The intensive church<br />

construction process in the mountainous regions of Adjara mainly takes its<br />

beginnings from 9 th-10 th centuries. The main type of the church buildings is a domeless<br />

chapel, mostly hall-type (one-nave) churches. The other types of cathedrals<br />

(three-nave and three-church basilicas) are confirmed only in single numbers. The<br />

samples of the cult (worship) architecture are distinguished with high artistry and<br />

elegance so characteristic to the prosperous periods of Georgian culture and art.


ilustraciebi<br />

xinowminda. interieri Txilvana. timpanis qva<br />

vernebi. eklesiis gegma. vanaZeebi (agara)<br />

eklesiis gegma.<br />

15


16<br />

sxalTa. eklesiis gegma.<br />

sxalTa. samxreT-dasavleT fasadi


sofio sanikiZe<br />

zogierTi fsiqologiuri faqtoris roli<br />

Tanamedrove quCis vizualur reklamaSi<br />

reklama — ekonomikis erT-erTi mamoZravebeli saSualebaa.<br />

igi Tavisi daniSnulebiT da gamosaxvis formiT mizandasaxulad<br />

moqmedebs adamianis cnobierebaze da, garkveulwilad,<br />

ganapirobebs mis moqmedebebs. adamiani Tavisi gonebi-<br />

Ta da Sromis unariT warmoadgens progresis mamoZravebel<br />

Zalas. dRiTidRe izrdeba da viTardeba produqcia, inergeba<br />

axali teqnikuri saSualebebi, sazogadoebaSi farTovdeba interesTa<br />

sfero, Cndeba meti sxvadasxva saxis survilebi,<br />

survilebi ki warmoqmnian axal-axal moTxovnilebebs, xolo<br />

moTxovnilebebi gvibiZgeben moqmedebisken (naTaZe, 1983:289).<br />

reklamis amocanac es aris - damkveTisgan dagegmili miznis<br />

Sesasruleblad gamoiwvios sazogadoebaSi moqmedebis survili.<br />

Yyoveli axali sareklamo mowodebis Seqmnis procesSi<br />

dizainerebi, romlebic muSaoben reklamis ideur, esTetikur,<br />

maxtvrul-kompoziciur da teqnikur gadawyvetaze, pirvel<br />

rigSi fiqroben reklamis konkurentunarianobasa da mizidulobis<br />

Zalaze, eZieben gzebs, Tu ra axal ideur, mxatvrul,<br />

fsiqologiur da teqnikur saSualebebs mimarTon imisaTvis,<br />

rom sareklamo mowodebam miipyros sazogadoebis yuradReba.<br />

rogorc cnobilia yuradReba monawileobs yvela<br />

SemecnebiT procesSi, azrovnebasac yuradReba sWirdeba. is<br />

warmarTavs adamianis cnobierebas garkveuli mimarTulebiT<br />

da amiT xels uwyobs sagnis naTel aRqmas.G fsiqologebi gamoyofen<br />

yuradRebis ori ZiriTad formas: 1. uneblie anu pasiur<br />

da 2. nebismier anu aqtiur formas. uneblie — pasiuri yuradReba<br />

refleqsuri xasiaTis, sruliad martivi moqmedebaa,<br />

roca gamRizianebeli sruliad uneblied, refleqsurad izidavs<br />

subieqtis yuradRebas. Nnebismieri anu aqtiuri yurad-<br />

Rebis ZiriTadi maxasiaTebeli ki aris subieqtis mier yurad-<br />

Rebis Segnebulad amoqmedeba da misi regulacia (naTaZe,<br />

1983:129).<br />

17


dRevandelobaSi reklamis simravle da mravalferovneba,<br />

specialistebisagan moiTxovs im fsiqologiuri Ffaqtorebis<br />

gaTvaliswinebas, romlebic xels uwyoben vizualuri<br />

efqtebis swrafad moxvdras admianis TvalTaxedvis areSi.<br />

uneblie—refleqsuri yuradReba ki garkveulwilad ganapirobebs<br />

sareklamo informaciis nawilobriv damaxsovrebasac.<br />

NnaSromSi SevexebiT yuradRebis mizidvis im ZiriTad faqtorebs,<br />

romelbic, Cveni azriT, mizanSewonilia gaTvaliswinebuli<br />

iqnas vizualuri reklamis rogorc Seqmnis, aseve aRqmis<br />

TvalsazrisiT. Tanamedrove sareklamo industriaSi,<br />

adamianis uneblie yuradRebis misazidad mniSvnelovan rols<br />

TamaSoben fsiqologiuri faqtorebi: zoma, ganmeoreba, intensivoba,<br />

moZraoba, siaxle, kontrasti, izolirebuli gam-<br />

Rizianebeli, gamRizianeblis raodenoba da sxva (grigolava,<br />

1964:39-45).<br />

erT-erTi obieqturi faqtori, romelic reklamis pirvelad<br />

aRqmas uwyobs xels aris intensivoba. es faqtori, Tanamedrove<br />

reklamaSi, efuZneba Zlieri Suqis efeqts sibneleSi<br />

da gansakuTrebiT iqcevs yuradRebas Ramis qalaqSi.<br />

Zlieri Suqi sibneleSi warmoadgens adamianis uneblie yuradRebis<br />

mizidvis erT-erT martiv da efeqtur xerxs. dRevandelobaSi<br />

eleqtroreklamebi (manaTobeli bilbordebi,<br />

siti-formatebi, laiT-boqsebi, videopanelebi da sxva), informaciis<br />

matareblis garda, qalaqis Tavisebur mSvenebadac<br />

iqcnen da pasuxoben mis esTetikur moTxovnebs. zomierebis<br />

farglebSi isini axaliseben, anaTeben da alamazeben<br />

Ramis quCebs. swored Suqis intensivobis faqtoris gaTvaliswinebiT<br />

axdenen dizainerebi sareklamo produqciisa Tu<br />

Temis aqcentirebas, rac, Tavis mxriv, xels uwyobs sareklamo<br />

mowodebis pirvelad aRqmas.<br />

18


Semdegi fsiqologiuri faqtori, romelsac, aseve, iyeneben<br />

vizualur reklamaSi subieqtis uneblie yuradRebis misazidad<br />

aris sidide. magaliTad, quCaSi mimaval adamians mxedvelobis<br />

areSi aucileblad moxvdeba sxva abrebTan SedarebiT gacilebiT<br />

ufro didi formatis sareklamo abra an masiuri konstruqcia.A<br />

19


am tipis sareklamo abrebia brendmauerebi, supersaitebi<br />

da iunipolebi. supersaitebi da iunipolebi masiuri xasia-<br />

Tis sareklamo konstruqciebia, romlebic montaJdeba ma-<br />

Ral boZze. isini refleqsurad ipyroben yuradRebas aramarto<br />

Tavis didi zomiT, aramed imiTac, rom maT, ZiriTadad,<br />

dgamen sxva reklamebisgan gancalkevebulad, satransporto<br />

magistralebTan axlos. sagnis gancalkeveba ki, aseve yurad-<br />

Rebis mipyrobis erT-erTi faqtoria. sxva sagnebidan izoli-<br />

20


ebulad mocemuli sagani, adamians advilad xvdeba TvalTaxedvis<br />

areSi. ,,tyis piras gancalkevebul xes yvela amCnevs,<br />

magram tyeSi aseTive xeebi sul ver izidaven Cvens yuradRebas”<br />

(naTaZe, 1983:135). sagnis aRqmis principidan gamomdinare,<br />

naTelia, rom sitiformatebi da iunipolebi izidaven subieqtis<br />

uneblie yuradRebas, rogorc formatis sididiT,<br />

aseve gancalkevebiTac. aseTive tipis did zomis sareklamo<br />

abraa brendmaueric, igive plakati, oRond didi zomis. mas<br />

aTavseben Senobebis kedlebze,U qalaqis centralur quCebTan<br />

axlos, xalxmraval adgilebSi. brendmaueri sxva sareklamo<br />

abrebTan SedarebiT Tavisi didi zomiT refleqsurad izidavs<br />

adamianis yuradRebas da xels uwyobs sareklamo informaciis<br />

pirvelad aRqmas. igi gansakuTrebiT xelsayrelia gare,<br />

Ria sareklamo miznebisaTvis, radgan yvelaze xSirad<br />

xvdeba potenciuri momxmarebels mxedvelobis areSi, rac<br />

sxvadasxva cnobili brendebis imijisHSenarCunebisaTvis xel-<br />

Semwyobi pirobaa.<br />

Semdegi, rac advilad izidavs adamianis uneblie yuradRebas<br />

moZravi sagnis faqtoria. amisTvis HSeiqmna Cven-<br />

Tvis SedarebiT axali sareklamo saxeebi — videopanelebi<br />

(reklamis matareblebi, warmoadgenen sxvadasxva, ZiriTadad<br />

didi zomis eleqtronul ekranebs — panoebs) da iunipolebi<br />

(sammxriani masiuri xasiaTis mbrunavi sareklamo moduli),<br />

romlebmac ukve masiuri xasiaTi SeiZines. videopanelebi<br />

montaJdeba xalxaTa masobrivi Sekrebis adgilebSi, Senobebze<br />

qalaqis centralur quCebSi, metroSi, dawesebulebebSi,<br />

transportSi. reklamis es tipi damkveTs met SesaZleblobas<br />

aZlevs gaxados sareklamo mowodeba vizualurad maqsimalurad<br />

mimzidveli, vinaidan videopanelebSi vizualur gamosaxulebas<br />

Tan axlavs teqsturi da musikaluri gaformebac. am<br />

SemTxvevaSi adamiani informacias aRiqvams ukve aramarto<br />

mxedvelobiT, aramed smeniTac. aqedan gamomdinare, reklamis<br />

es tipi metad srulyofili da xelsayrelia sareklamo kompaniisTvis.<br />

videopanelebSi mudmivad icvleba sareklamo<br />

kadri, moZraobis faqtori ki ipyrobs adamianis uneblie yuradRebas<br />

21


aseve MmoZraobis efeqti aqvs gare reklamis SedarebiT<br />

axal saxeobas — iunipolsac. misi sammxriani mbrunavi didi<br />

formatis sareklamo moduli damontaJebuli rkinis maRal<br />

boZze uneblied izidavs adamianis yuradRebas.<br />

22


eklamis pirveladi aRqmisaTvis dizainerebi, aseve,<br />

mimarTaven Semdeg fsiqologiur faqtors — kontrasts,<br />

rac gulisxmobs sidideebis, formebis, zomebis da ferebis<br />

dapirispirebis meTods (maRali-dabalTan, didi-pataras-<br />

Tan, sqeli—TxelTan, Savi-TeTrTan da a. S). Tanamedrove qu-<br />

Cis sareklamo abrebSi, kontrasti vlindeba — ferTa, formaTa<br />

da sidideTa SeuTanxmeblobaSi, magram, ZiriTadad, mainc<br />

gamoisaxeba namuSevris ferTa gamis mkveTrad gamoxatul<br />

dapirispirebaSi. aseT SemTxvevaSi dizainirebi mimar-<br />

Taven sxvaobis princips obieqtis sikaSkaSesa da fons Soris.<br />

fonis ferze datanilia gamosaxuleba kontrastuli<br />

feriT, reklamis kompoziciur gadawyvetaSi mTavarisa da<br />

meorexarisxovnis aqcentirebis saSualebadac warmogvidgeba<br />

(naTaZe, 1983:67). konkretul SemTxvevaSi kontrastebis<br />

gamoyeneba SeiZleba efuZnebodes ferTa aRqmis princips.<br />

cnobilia, rom civi ferebi (magaliTad, Savi, ruxi, iasamnisferi,<br />

lurji) vizualurad aSoreben Cvengan sagans da amcireben<br />

mis moculobas, xolo Tbili ferebi (wiTeli, yviTeli,<br />

narinjisferi) vizualurad aaxloveben sagans da adideben<br />

mis moculobas (jafariZe, 1989:44). am Tvisebebidan ga-<br />

23


momdinare sareklamo abrebSi civ ferebs ZiriTadad iyeneben<br />

fonad, xolo Tbils sareklamod mowodebuli mTavari<br />

gamosaxulebebisaTvis, rac ufro metia ferTa SeuTanxmebloba,<br />

winaaRmdegoba gamosaxulebasa da fons Soris, miT metia<br />

reklamaSi kontrasti. kontrasti ki yovelTvis xvdeba<br />

adamianis TvalTaxedvis areSi da uneblied izidavs mis yuradRebas.<br />

Semdegi da, aseve, erT-erTi mniSvnelovani faqtori sareklamo<br />

xelovnebaSi aris siaxle. revaz naTaZe wers: ,,yuradRebas<br />

izidavs yovelive rac subieqtisTvis axalia, uCveuloa,<br />

moulodnelia da maSasadame is, rac Secvlilia, rac<br />

moZravia, xolo is, rac ucvlelia, Cveulia, yoveldRiuria,<br />

igi aClungebs, adunebs yuradRebas” (naTaZe 1983: 121). am faqtoridan<br />

gamomdinare ar aris gasakviri is, rom sareklamo<br />

industriaSi ganuwyvetliv mimdinareobs Zieba, rac gamoxatulebas<br />

povebs mxatvrul-esTetikuri, teqnikuri siaxleebis<br />

damkvidrebaSi. siaxle aris mniSvnelovani faqtori reklamis<br />

mizidulobis, konkurentunarianobis miRwevisa da SenarCunebis<br />

TavalsazrisiT. siaxle SeiZleba gamoixatos<br />

sxvavasxva saxiT— formebSi, sidideebSi, mxatvrul-gadawyvetaSi,<br />

teqnikur saSualebebSi da sxva. magaliTad brtyeli<br />

24


tipis abrebs Soris ovaluri konstruqcia ukve siaxled<br />

aRiqmeba. magaliTisTvis gamodgeba Cems mier Catarebuli er-<br />

Ti patara eqsperimentis Sedegi: megobars vTxove, q. Tbilis-<br />

Si erT-erT centralur quCaze, sadac uamravi sareklamo abraa,<br />

gamoerCia yvelaze dasamaxsovrebeli. aRmoCnda, rom mas<br />

yvelaze metad daamaxsovrda kafe-baris reklama, romlis Sesasvlelis<br />

Tavze damontaJebuli iyo Zveli rusuli ,,pobedas”<br />

markis, namdvili avtomobilis nawili. sivrceSi moculobrivad<br />

damontaJebuli es kompozicia (avtomobilis<br />

fragmenti, seriuli nomris adgilze ganTavsebuli warweriT<br />

“kafe-bari”), arastandartuli da originaluri gadawyvetiT<br />

aRmoCnda siaxle sxva reklamebTan SedarebiT. man uneblied<br />

miipyro yuradReba da gamoiwvia interesi. raTqmaunda ibadeba<br />

kiTxva: ra kavSirSia avtomobili kafe-barTan, magram miuxedavad<br />

am funqciuri SeuTanxmeblobisa, kafe-baris aseTi<br />

ucnauri reklama, uneblied mainc, moeqca adamianis yurad-<br />

Rebis sferoSi.<br />

amrigad, reklama admianisTvis gauTviTcnobiereblad,<br />

unebliedac ipyrobs misken yuradRebas, rasac xels uwyobs<br />

zemoT CamoTvlili ZiriTadi fsoqologiuriF faqtorebis —<br />

intensivoba, moZraoba, kontrasti, sidide, gancalkeveba, siaxle,<br />

gaTvaliswineba. Tanamedrove reklamaSi yuradRebis<br />

gamomwvevi es faqtorebi aqtiurad monawileoben sazogadoebis<br />

uneblie yuradRebisEBMmizidvasa<br />

da vizualuri reklamis<br />

pirvelad aRqmaSi. es ki aris damkveTisa da dizaineris, reklamis<br />

upirvelesi amocana.<br />

25


26<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. r. naTaZe. fsiqologiia mokle kursi. Tbilisi. 1983.<br />

2. v. grigolava. gamoyenebiTi fsiqologiis zogierTi<br />

sakiTxi. Tbilisi. 1964.<br />

3.http://www.narugka.su/vidi–naruzgnoi–reklami/street–<br />

mebel/siti–formati.htm<br />

4. В. Джапаридзе. Записки художника. Тбилиси.1989.<br />

Sofio Sanikidze<br />

The Role of Some Psychological Factors in Modern Street<br />

Visual Adverstising<br />

Summary<br />

This way advertising attracts human’s attention subconsciously<br />

and involuntarily, and this is contributed by taking into account six<br />

physiological factors: intensity, motion, contrast, size, separation and<br />

innovation. In modern advertising these factors are applied to<br />

involuntarily attract society’s attention and in initial perception of<br />

visual advertising.


kinomcodneoba<br />

roland boraSvili<br />

vsevolod pudovkini da «fotogenia»<br />

montaJis Teoriisa da praqtikis srulyofa kinematografiisa<br />

da telexedvis, rogorc audiovizualuri xelovnebis<br />

Semadgeneli nawilebis ganviTarebisas xdeboda. miuxedavad<br />

mTeli rigi saerTo Tvisebebisa da erTiani terminologiisa,<br />

kinoxelovneba da telexedva Tavisi kanonebiT viTardebian,<br />

aqvT pirobiTobis sxvadasxva xarisxi, saxieri enis<br />

ganmasxvavebeli Taviseburebebi. urTierTqmedebiTa da er-<br />

TmaneTis gamdidrebiT, isini mxatvruli masalis ganzogadoebis<br />

axali formebis moZiebisTvis teqnikur miRwevebs iyeneben.<br />

kinomontaJidan «gamosuli» satelevizio montaJi,<br />

Tavdapirvelad ubralo «Sewebebas» warmoadgenda, Semdeg ki<br />

gamoCndnen misi iseTi saxeobebi, rogorebicaa paraleluri,<br />

asociaciuri, klipuri.<br />

erT-erTi maTgani, vinc kinematografis ganviTarebis<br />

sawyis etapze safuZvels uyrida samontaJo Teoriebs da<br />

praqtikaSi iyenebda maT, iyo rusi sabWoTa kinoreJisori da<br />

Teoretikosi vsevolod pudovkini. is meore didi rusi reJisorisa<br />

da Teoretikosis sergei eizenSteinis Tanadroulad<br />

aqtiurad muSaobda ekranuli saxeebis specifikis dadgenaze,<br />

maTi aRqmis Taviseburebebze.<br />

Tu or kadrs Soris arsebobs vizualuri an logikuri<br />

kavSiri, sakmarisi imisTvis, rom kadrebis cvlis dros gadailaxos<br />

wyvetis SegrZneba, maSin aseTi kadrebi aRiqmeba rogorc<br />

mTlianis nawili. mocemuli meTodi SeiZleba gamoyenebul<br />

iqnas ara marto realuri movlenis aRsadgenad, rodesac<br />

misi calkeuli nawilebis SeerTebiT Cndeba imgvari saer-<br />

To STabeWdileba, rogorsac originali warmoqmnis. am meTo-<br />

27


dis gamoyenebisas ara naklebi warmatebiT iseTi urTier-<br />

TkavSiris Seqmnac SeiZleba, rogoric sinamdvileSi ar arsebobda.<br />

amgvarad, Semoqmed adamians kinoSi SeuZlia Seqmnas<br />

raRac damoukidebeli mxatvruli nawarmoebi ara marto garkveuli<br />

SerCevis wyalobiTa da realuri movlenis calkeuli<br />

mxareebis SeTavsebiT, aramed moaxdinos kidec axali movlenis<br />

sinTezireba iseTi elementebisgan, romlebic realur<br />

cxovrebaSi erTmaneTTan ar arian dakavSirebuli.<br />

amis klasikuri magaliTia vsevolod pudovkinis eqsperimenti<br />

axlebur sivrcobriv damokidebulebaze. eqsperimentSi<br />

CarTuli iyo Semdegi scenebi:<br />

1. axalgazrda kaci moZraobs marcxnidan marjvniv.<br />

2. qali moZraobs marjvnidan marcxniv.<br />

3. isini erTmaneTs xvdebian da xels arTmeven. axalgazrda<br />

kaci xeliT uCvenebs.<br />

4. naCvenebia didi TeTri Senoba ganieri kibiT.<br />

5. axalgazrda kaci da qali adian ganier kibeze.<br />

gaerTianebuli da ekranze naCvenebi es monakveTebi<br />

aRiqmeboda rogorc erTi mTliani. «monakveTebi amgvarad<br />

iqna gadaRebuli: axalgazrda kaci gadaviReT gum-is Senobis<br />

maxloblad, qali gogolis ZeglTan axlos, xelis CamorTmeva<br />

did TeatrTan, TeTri saxli amerikuli suraTidan aviReT,<br />

kibeze asvla ki macxovris taZarTan». 1 Sedegad gamovida is,<br />

rasac pudovkinma xumrobiT «Творимой земной поверхностью»<br />

uwoda. Senobebi, realurad aTaseuli kilometrebiT daSorebuli,<br />

mayureblisTvis erTmaneTs miuaxlovdnen da mas eCveneboda,<br />

rom msaxiobebi TeTr saxlSi Sediodnen, Tumca sinamdvileSi<br />

isini mudmivad moskovSi imyofebodnen.<br />

rogorc zemoT moyvanil magaliTSi Cans, damyarebul<br />

iqna axali droebrivi damokidebulebac. msaxiobebis moqmedebebi<br />

dayofil iqnen droSi, da sruliad SesaZlebelia, rom<br />

realurad isini sxvagvari TanmimdevrobiTac ki xdeboda.<br />

lev kuleSovis kvaldakval montaJis Teoriis safuZvelSi<br />

pudovkinma nawarmoebis TxrobiTi warmarTvis principebi<br />

Cado. Tumca maT, msaxiobis TamaSis mimarT, sxvadasxva<br />

midgoma hqondaT.<br />

28


swored pudovkinma, erT-erTma pirvelma, SesTavaza kinoSi<br />

muSaoba «gancdis Teatris» msaxiobebs. misi saxieri<br />

sistema aigeboda saTamaSo scenebis logikur Tanadaqvemdebarebaze,<br />

droSi maT xangrZlivobaze, msxvili xedebis gamoyenebaze<br />

— fsiqologiurad mwvave saSemsruleblo monaxazi-<br />

Ta da plastikuri gadawyvetiT. gansakuTrebuli roli miekuTvneboda<br />

rakursul Cvenebas. magaliTad kinofilm «dedis»<br />

dasawyisSi nilovnas plastikuri portretebi ZiriTadad<br />

gadaRebulia zeda wertilebidan. Cven vxedavT damcirebul,<br />

SeSinebul qals, Semdeg uecrad Cvens Tvalwin misi axali<br />

saxe ixsneba - amayad momzirali qali-dedis saxe. reJisori<br />

mas Secvlili rakursuli wertiliT gviCvenebs — diagonalze<br />

da qvemodan, rac misi gmiris portretebs skulpturul monumentalurobas<br />

aniWebs.<br />

filmis montaJuri wyoba mxolod xazs usvams SedarebiT<br />

grZel xedebSi (munji kinosTvis) gaSlili siuJetis ganviTarebas.<br />

Txrobis ritmi Seesabameba gmiris xasiaTis TanmimdevrobiTi<br />

winsvliT ganviTarebas, mis Camoyalibebas, magram<br />

TviTmiznuri arsad aris.<br />

vsevolod pudovkini aRniSnavda: «yovelTvis arsebobs<br />

ori ritmi: obieqturi samyaros ritmuli svla da tempi da<br />

ritmi, romelSic adamiani akvirdeba am samyaros», «...adamianTa<br />

aRqmebis mimdinareoba hgavs montaJs, romlis agebaSic<br />

SesaZlebelia gakeTdes rogorc xmis, aseve gamosaxulebis<br />

siCqaris yovelgvari variacia. amitom xmovani filmi SeiZleba<br />

gadawyvetil iqnas erTdroulad obieqtur samyarosTan<br />

da am samyaros adamianis(ur) aRqmasTan SesabamisobaSi». 2<br />

pudovkini jer kidev munj kinematografSi iswrafvoda<br />

gadmoeca gmiris subieqturi SegrZneba ritmuli naxazis gamoyenebiT,<br />

romelic masTan xSirad ararsebul xmas Seenacvleboda.<br />

miuxedavad tevadobisa, kadris saxviTi plastikisa,<br />

msaxiobebis saxieri TamaSisa, scenaris kargi dramaturgiuli<br />

safuZvlisa, reJisors TxrobiTi-fsiqologiuri ganzogadoebebisTvis<br />

xma ar yofnida.<br />

Tumca Tu eizenSteinTan plastikuri naxazi xmovan<br />

filmebSic ki TviTkmari erTeuli iyo, romelsac Txroba mihyavda<br />

(xmovani Tanxleba, Canafiqridan gamomdinare, mxolod<br />

aZlierebda an angrevda kadris plastikaSi gamoxatul moqme-<br />

29


debas), vs. pudovkinTan xma yoveli plastikuri kadris Tanmxlebi<br />

iyo: es iqneboda kedlis saaTi, wveTebi onkanidan Tu<br />

yinulis mtvrevis xma yinulmWrelis saxelganTqmul epizod-<br />

Si kinofilmidan «deda». ase daibada xerxi — «plastikuri<br />

xma». da iq, sadac saWiroeba moiTxovda damatebiT ferebs,<br />

niuansebs, iwyeboda «detalebis» xmovaneba: pavles mTvrali<br />

mamis mZime nabijebis xma, qarxnis sayviri da a. S. ra Tqma unda,<br />

es xmovaneba atarebda Sualeduri kavSirebis xasiaTs da emociurad<br />

aRiqmeboda mxolod rogorc asociacia.<br />

cxovrebiseuli utyuarobis axleburi sazomis wyalobiT,<br />

romelsac filmSi plastikuri saxeebi da detalebi iZenen,<br />

reJisorma SesZlo dramatuli moqmedebis yoveli epizodis<br />

simbolika daekavSirebina pavle vlasovis ojaxSi momxdar<br />

movlenebTan. ase magaliTad, pudovkinma ekranze gadaitana<br />

«cocxali» moqmedeba, gmirebis fsiqologiuri gancdebi,<br />

plastikuri simbolo-bilikebis meSveobiT gadmocemuli<br />

Tavisi gmirebis Sinagan cvlilebebze mayureblis yuradRebis<br />

koncentrireba moaxdina da dramatizmiT gaaZliera momxdari<br />

movlenebi. am filmSi reJisorma moaxdina kinematografiuli<br />

enis gamomxatvelobiTi saSualebebis flobis profesiuli<br />

unaris demonstrireba, movlenebis avtoriseuli<br />

xedvis gadmocema kadris mwvave rakursuli agebis da monta-<br />

Juri Sepirapirebebisa da refrenebis daxmarebiT erTi da<br />

igive kadrs sxvadasxva qveteqsts mianiWebs.<br />

pudovkinTan kadri-refreni metaforis xasiaTs iZens.<br />

magaliTad, sasamarTlos scenaSi naCvenebia mefis biusti. dasawyisSi<br />

es detali mefis ruseTis sasamarTlos nebismieri<br />

darbazis aucilebel atributad gamoiyureba, magram misi<br />

mravaljeradi gamoyenebis Sedegad mayurebels eufleba SegrZneba,<br />

rom yvelaferi, rac xdeba mefis saxeliTa da misi<br />

brZanebiT aResruleba.<br />

pudovkinis Teorias safuZvlad daedo misi fiqrebi fotogeniaze.<br />

termini «fotogenia» pirvelad kinematografis TeoriaSi<br />

frangma reJisorma, scenaristma da kinos Teoretikosma<br />

lui deliukma SemoiRo.<br />

30


swored lui deliukis, SemdgomSi ki vsevolod pudovkinis<br />

saxelebTanaa dakavSirebuli fotogeniis Teoria kinematografSi.<br />

lui deliukma kinos esTetikis mniSvnelovani sakiTxebi<br />

daamuSava, wamoayena fotogeniis gageba rogorc silamazis<br />

gansakuTrebuli Tvalsazrisis gansazRvreba garemomcvel<br />

sagnebSi, romelic kinos saSualebebiT SeiZleba iqnas gaxsnili.<br />

WeSmariti fotogenia, l. deliukis azriT, SeiZleba hqondes<br />

mxolod imas, rac gaazrebuli da gonivrulia. is mkveTrad<br />

ilaSqrebda garegani efeqtebiT gatacebis winaaRmdeg,<br />

moiTxovda, rom nawarmoebis yvela elementi erTian saavtoro<br />

Canafiqrs daqvemdebareboda. lui deliuki droSi filmis<br />

kompoziciis ganmsazRvrel ritmis mniSvnelobas usvamda<br />

xazs, Tvlida, rom ritms nawarmoebis yvela elementi unda<br />

moecva.<br />

upirispirebs ra erTmaneTs sanaxaobas da sinamdviles,<br />

l. deliuki gadamwyvet upiratesobas «cxovrebiseuli sinamdvilis»<br />

suraTebs aniWebs. kinematografis mniSvnelovan<br />

Tvisebas misTvis warmoadgens obieqtivis unari daafiqsiros<br />

garemomcveli samyaro, kinematografisadmi gadamwyvet moTxovnad<br />

ki misi plastikuri gamomxatvelobiToba xdeba.<br />

swored aqedan gamomdinareobs lui deliukis mier wamoyenebuli<br />

terminis — «fotogenia»-s gageba. erTis mxriv,<br />

kino yvelaze ufro axlos fotografiasTan aris, meore<br />

mxriv — drois niSan-Tvisebebs flobs («kinematografis daniSnulebaa<br />

gvCuqnides warmavali da maradiuli silamazis<br />

gamosaxvas» - werda l. deliuki), es droSi ganviTarebadi fotografiaa.<br />

amitom fotogenia l. deliukisTvis — fotografiulobis<br />

SeTavsebaa «geniis moulodnelobasTan», sxva<br />

sityvebiT, samyaros ganumeorebel, individualur xedvas-<br />

Tan. terminis aseTma gaSifvram gamoricxa kinematografis<br />

sinamdvilis meqanikur fiqsaciamde dayvana. lui deliuki yuradRebis<br />

aqcentirebas akeTebda kinematografiulobis (foto)<br />

bunebasa da obieqtis (genia) avtoriseul interpretaciaze.<br />

l. deliukis ideebiT, misi xedviT kinoekranis SesaZleblobaze<br />

- gadmoeca ganumeorebloba, yoveli sagnis xedviTi<br />

gansazRvruloba da es gadaetana saxovan enaze, aR-<br />

31


frTovanebulma vs. pudovkinma, es azri ganavrco. magram vs.<br />

pudovkinisTvis cxovrebis utyuarobis gadmocema ar izRudeba<br />

materialuri samyaros “veSizmiT”. is gamomsaxvelobi-<br />

Tobas upirveles yovlisa ganviTarebaSi, moZraobis harmoniul<br />

ritmSi xedavs, sadac yvelaferi garkveul proporciebsa<br />

da Tanmimdevrobas eqvemdebareba. swored amitom reJisori<br />

xSirad iyenebda TxrobiT montaJs, rac mis mier im periodSi<br />

Sedgenil montaJis klasifikaciaSic gamoixata. misi klasifikacia<br />

sxva kinos Teoretikosebis (s. timoSCenko, b. balaSi)<br />

mier Seqmnil kinomontaJis yvela cxrilze Seudareblad damajerebelia,<br />

magram advilad SevamCnevT, rom is exeba mxolod<br />

TxrobiT montaJs da ar iTvaliswinebs xedis xedTan Cveulebriv<br />

SeerTebas, romelsac mainc didi mniSvneloba aqvs,<br />

gansakuTrebiT ritmis Sesaqmnelad:<br />

1. kontrasti (mkveTri sxvaoba, dapirispirebuloba).<br />

2. paralelizmi (ori moqmedebis Tanaarseboba).<br />

3. mimsgavseba.<br />

4. erTdrouloba.<br />

5. laitmotivi (ZiriTadi azris gamomxatveli, romelic<br />

drodadro meordeba).<br />

SemdgomSi pudovkini, emociuri scenaris ideis damuSavebisas,<br />

im azramde mivida, rom misi safuZveli unda gamxdariyo<br />

emociuri «dartymebi» da «vardnebi», rom moqmedebas<br />

(an moZraobas) konkretuli Sinaarsis gamo ar SeuZlia Tavis<br />

TavSi ataros emociuri aqcentebi. maSasadame, saWiroa Seicvalos<br />

an movlenebis Cveulebrivi svla (amis miRweva SesaZlebelia<br />

moulodneli msxvili xediT, ganwyobilebis cvliT,<br />

temporitmis cvliT, SuqCrdilovani gadawyvetiT), an moZraobis<br />

forma, anu gamoyenebul iqnas Senelebuli an aCqarebuli<br />

gadaRebis xerxebi. ase daebada vs. pudovkins droSi moqmedebis<br />

gamsxvilebis idea, romelic xorcieldeboda xerxSi<br />

«dro msxvili xediT». am xerxis gamoyenebis wyalobiT moZraoba<br />

emociuri daZabulobis momentSi, Tavisi realuri<br />

mniSvnelobis dakargvisas, SeiZleba hiperbolaSi gadaizardos.<br />

Tu icvleba drois Cveulebrivi mdinareba (onkanidan<br />

wylis wveTebis neli vardna, saaTis rekva Tanabari pauzebiT<br />

da a. S.). Tavis ukanasknel filmebSi reJisori xSirad iyenebda<br />

montaJs kontrastis mixedviT, montaJ-mimsgavsebas, para-<br />

32


lelur montaJs, erTdroulobis montaJs da TxrobaSi laitmotivebis<br />

CarTvas.<br />

kinematografSi xmis SemosvliT vs. pudovkins ar Seucvlia<br />

montaJis gamoyenebis koncefcia. is werda: «axla xmovan<br />

kinoSi Cven SegviZlia imave celuloidis firis farglebSi<br />

ara marto davamontaJoT sxvadasxva momentebi sivrceSi, aramed<br />

gamosaxulebis asociaciebiT SeviyvanoT kidec xmebi,<br />

romlebic ama Tu im rigis maxasiaTeblebs gaxsnian da gaaZliereben».<br />

3<br />

«amgvarad, rogorc kadris plastikuri Sinaarsis<br />

mxriv, aseve montaJis mxrivac kinematografi saSualebebis<br />

mTel arsenals flobda, rom mayureblisTvis Tavs moexvia<br />

gamosaxuli movlenis sakuTari interpretacia. munji kinos<br />

periodis dasasrulisTvis es arsenali mTlianad iqna aTvisebuli.<br />

erTis mxriv, sabWoTa kinom saboloo daskvnebamde miiyvana<br />

montaJis Teoria da praqtika, meore mxriv germanulma<br />

skolam kadris plastika aiZula (dekoraciebi da ganaTeba)<br />

ganecada yvela SesaZlo iZulebiTi gardaqmnebi». 4<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Вс. Пудовкин, Избр.статьи, М., «Искусство», 1955, стр. 108.<br />

2. Вс. Пудовкин, Собр. соч. в 3 т. М., 1974. Т.1. стр.159.<br />

3. Вс. Пудовкин, Избр. статьи, М., «Искусство», 1955, стр. 51.<br />

4. Андре Базен, «Что такое кино?», М., «Искусство», 1972, стр.<br />

83-84.<br />

33


34<br />

Vsevolod Pudovkin and «The Photogenius»<br />

Summary<br />

Roland Borashvili<br />

Editing is one of the most peculiar components of screen art. It has<br />

the power to make time stand still, make it run fast or slow, skip a day, year,<br />

century.<br />

On the one hand editing is a principal method of world perception<br />

and on the other – editing is a constant reflection of director’s will: depict<br />

the world from a certain corner and in a certain conflict.<br />

There are basic laws of editing theory that are based on actual<br />

practice.<br />

“Grammar” and “syntax” of editing was mainly established during<br />

the period of silent film.<br />

Soviet directors and theoreticians like L. Kuleshov, S. Eisenstein<br />

and Vs. Pudovkin have entered the history of the world film as the fathers<br />

of film theory, directors, who practiced their working method on visual<br />

structure of film production and discovered new forms of editing.<br />

How was the editing side of the cinematography formed? What is<br />

the starting point, origin which makes a director edit a certain scene?<br />

The article deals with the above mentioned issues paying the main<br />

attention to Vsevolod Pudovkin’s contribution to cinematography.


sofio TavaZe<br />

qarTuli kinos ZiriTadi<br />

tendenciebi XX saukunis 60-ian wlebSi<br />

XX saukunis 60-iani wlebi, erT-erTi yvelaze saintereso<br />

da umniSvnelovanesi etapi iyo qarTuli kinos istoriaSi<br />

misi TavisTavadobis TvalsazrisiT. aRniSnul periodSi mimdinareobda<br />

SemoqmedebiTi Ziebebis procesebi, damkvidrda<br />

axali Tematuri Tu Janrul-stilisturi tendenciebi. miuxedavad<br />

imisa, rom, xsenebul periodSi, qarTuli kinematografi<br />

sabWoTa kavSiris kinoxelovnebis nawili iyo, man mainc<br />

SeZlo warmoeSva cneba `qarTuli kinos fenomeni~, rac imaSi<br />

mdgomareobda, rom qarTul kinos Tavisi sakuTari saxe gaaCnda,<br />

gamokveTili erovnuli TavisTavadobis niSnebiT — formiT,<br />

mxatvruli gansaxovnebis meTodebiT, suliskveTebiT da<br />

sxv.<br />

rogorc cnobilia, ssr kavSirSi arsebuli koniunqturuli<br />

mizezebis gamo, sabWoTa sistema da ideologia zRudavda<br />

xelovanis Tavisuflebas. calkeul Temebze garkveuli<br />

akrZalva arsebobda da Sesabamisad, xelovans mkacri cenzuris<br />

pirobebSi uxdeboda moRvaweoba. igi iZulebuli iyo an<br />

damorCileboda gabatonebul ideologias an moeZebna ideologiuri<br />

zemoqmedebisgan Tavis daRwevis gzebi, anu axleburi<br />

azrovnebiTa da axali mxatvruli formebis meSveobiT eTqva<br />

Tavisi saTqmeli da amgvarad SeenarCunebina erovnuli<br />

cnobiereba da tradiciebi.<br />

sakamaTo araa da qarTveli kinomcodneebis ara erT<br />

SromaSi vkiTxulobT, rom qarTuli kinos istoria — Tavisi<br />

erovnulobis, TviTmyofadobis, bunebriobis gadarCenisaTvis<br />

brZolis istoriacaa, romelsac `msxverplis“ gareSe ar<br />

Cauvlia. amis sazRauri oficiozis miTiTebebis Sedegad gadakeTebuli<br />

da amgvarad damaxinjebuli, ganuxorcielebeli<br />

an sulac ganadgurebuli filmebi iyo, rac totalitaruli<br />

siyalbis viTarebaSi raime formiT simarTlis Tqmas da maT<br />

35


avtorTa mier sakuTari meobisa da Rirsebis SenarCunebis<br />

mcdelobas mohyveboda.<br />

amgvari rTuli da metad winaaRmdegobrivi gzis gadalaxva<br />

xvdaT wilad 60-ian wlebSi qarTul kinematografSi<br />

mosuli axali Taobis warmomadgenlebs, e.w. `samocianelebs“,<br />

romelTa Semoqmedebam aRniSnuli aTwleulis xelovnebis mimarTuleba<br />

gansazRvra. 60-iani wlebis dasawyisSi, qarTul<br />

kinematografSi iwyeben moRvaweobas reJisorebi: eldar da<br />

giorgi Sengelaiebi, oTar ioseliani, merab kokoCaSvili, lana<br />

RoRoberiZe, mixeil kobaxiZe... maT mniSvnelovnad gaamdidres<br />

qarTuli kinematografiuli azrovneba da TviTmyofadi,<br />

mxatvrulad Rirebuli individualuri kinosamyaro<br />

Seqmnes. axali msoflmxedveloba, Sesabamisad — axali Temebi,<br />

axali formebi, Janrebi Tu stilistika, — yovelive es `samocianelTa“<br />

Taobis gamaerTianebel da ganmasxvavebel niSnad<br />

iqca.<br />

kritikos akaki baqraZis mier gamoTqmuli mosazrebis<br />

mixedviT, axalgazrda `samocianelebi~ ideologebad moevlinen<br />

qarTul kinos. Tavis erT-erT naSromSi kritikosi<br />

wers: `xelovani, unda Tu ara mas es, cdilobs Tu ara amas, mainc<br />

an ideologia an propagandisti. ideologia, Tu axali<br />

Temebi, axali problemebi, axali Tvalsazrisi da stilistika<br />

moaqvs. propagandistia, Tu gatkepnili, Zveli, moyirWebuli<br />

gziT dadis, dromoWmulsa da gacveTils imeorebs~. (baqraZe<br />

a., 1989:251)<br />

qarTuli kinematografi, iseve rogorc xelovnebis nebismieri<br />

sxva dargi, romelic `sabWoTa mravalerovnuli fenomenis“<br />

nawils warmoadgenda, — `mTelis“ kanoniT unda ganviTarebuliyo<br />

(`nawili“, rogorc `mTelis“ Semadgeneli). am<br />

kanonis (`SinaarsiT socialisturi, formiT ki — erovnuli“)<br />

morCileba, ers da mis kulturas, misi TviTmyofadobis arsis<br />

nivelirebisa da TandaTanobiT gaqrobis saSiSroebis winaSe<br />

ayenebda. mosazrebebis amgvari ganlagebis Tanaxmad gamoikveTa<br />

Semdegi realoba: I — koniunqturas damorCilebuli<br />

produqcia da <strong>II</strong> — Tamami TvalTaxedviT, originaluri xedviT<br />

Seqmnili filmebi.<br />

totalitaruli sistema kinoxelovnebas ideologiuri<br />

propagandis Zlier iaraRad miiCnevda da Sesabamisad, xelov-<br />

36


nebis es dargi mZime ideologiuri zewolis qveS imyofeboda.<br />

sabWoTa kinorepertuarSi didi adgili eTmoboda revoluciuri<br />

Tematikisa da patriotuli JReradobis filmebs. aseve<br />

popularuli iyo sawarmoo Tematikaze Seqmnili filmebi,<br />

sadac filmis gmirebi TavianT zneobriv saxes ZiriTadad socialisturi<br />

valdebulebebis Sesruleba-arSesrulebis procesSi<br />

avlendnen. amgvari filmebi gajerebuli iyo xasiaTebisa<br />

da konfliqtebis xelovnurobiT, sqematurobiT da maT<br />

xSir SemTxvevaSi — didaqtikur-publicisturi Tu saagitacio<br />

xasiaTi hqonda.<br />

qarTvel kinoreJisorTa axalma Taobam TavianTi moRvaweoba<br />

warsulis miRwevaTa gadafasebiT daiwyo. isini gaemijnen<br />

manamde arsebul yalb, zedapirul xelovnebas da sakuTari<br />

saTqmeliT, individualuri xelweriT, mkafiod gamokveTili<br />

moqalaqeobrivi poziciiTa da axali mxatvruli<br />

formebiT, qarTuli kinos axal etaps Cauyares safuZveli.<br />

amieridan, siyalbe simarTlis Ziebam Secvala, zedapiruloba<br />

— siRrmiseul SreebSi wvdomam, erTferovneba — mravalferovnebam<br />

da a.S. mizani, romelic `samocianelTa~ Taobas<br />

amoZravebda — gamoikveTa: es iyo yalb, gaufasurebul samyaroSi<br />

WeSmariti Rirebulebebis Seqmna. TavianTi SemoqmedebiT,<br />

axalgazrda `samocianelebma~, arsebuli realobisadmi<br />

winaaRmdegobis gaweva scades im sinamdvilis fonze, rac istoriisgan<br />

Sefasda, rogorc `kerpebis~ ngrevis epoqa.<br />

qarTuli kinos `ganaxlebis“ procesi, romelmac safuZveli<br />

Cauyara xelovnebisadmi axlebur midgomas, axal Temebs,<br />

axal gmirebsa Tu gamoxatvis axal formebs, — 50-iani<br />

wlebis <strong>II</strong> naxevridan daiwyo. axalgazrda reJisorebis — Tengiz<br />

abulaZisa da rezo CxeiZis mier 1955 wels gadaRebuli<br />

filmi `magdanas lurja“ saetapo nawarmoebi gaxda qarTuli<br />

kinosaTvis. swored am filmiT iwyeba stereotipebis msxvreva<br />

qarTul kinematografSi, risi saWiroebac TviT epoqam moitana.<br />

avtorebma — poeturad, udidesi emociiT gadmosces<br />

XIX saukunis dasasrulis qarTuli soflis yofa, usamar-<br />

TlobasTan pirispir umweod darCenili gmirebis amaRelvebeli<br />

istoria da xasiaTebi. SemdgomSi, ukiduresi sizustiTa<br />

da damajereblobiT gadmocemuli cxovrebiseuli masalis<br />

37


poeturi gaazrebis principi qarTuli kinos erT-erT Ziri-<br />

Tad maxasiaTebel niSan-Tvisebad iqca.<br />

rogorc ukve aRiniSna, 60-iani wlebi qarTul kinoSi<br />

mravalmxrivi ZiebebiT aRiniSneba. swored am periodSi gamoikveTa<br />

ara erTi Tematuri, Janruli Tu stilisturi tendencia,<br />

daiwyo axali mxatvruli formebis aTviseba, axali problemebis<br />

gaazreba. aqedan gamomdinare, sruliad gansxvavebul<br />

konceptualur aspeqtSi warmogvidgeba adamiani — filmis<br />

gmiri. 60-iani wlebis qarTul kinoproduqciaSi gaCndnen<br />

axali gmirebi. Tuki 40-50-ian wlebSi, xelovnebis nawarmoebi<br />

ZiriTadad propagandis saSualebas warmoadgenda da masSi<br />

mxolod `sasargeblos“ an `mavneblurs“ xedavdnen, axal<br />

etapze ukve mniSvnelovani gaxda zneobrivi problemebi. oficiozis<br />

moTxovna, rom xelovnebis nawarmoebis gmiri yofiliyo<br />

dadebiTi, keTilsindisieri an boroti da uaryofiTi, —<br />

ugulvebelyofil iqna axali Taobis mier. am periodSi Seqmnili<br />

TiTqmis yvela mniSvnelovani nawarmoebis umTavresi<br />

mizania adamianis Sinagani samyaros warmoCena sxvadasxva aspeqtSi.<br />

reJisorTa mxridan gansakuTrebuli yuradReba eTmoboda<br />

erovnuli xasiaTis TaviseburebaTa gaxsnasa da warmoCenas.<br />

`samocianelTa~ novatorul Ziebebze, udides Rvawlze,<br />

maTi Tavisufali azrovnebisa da SemoqmedebiTi miRwevebis<br />

Sesaxeb saubrisas, kinomcodne lia kalandariSvili erT-erT<br />

werilSi aRniSnavs: `maSin mas realizms uwodebdnen, radgan<br />

sxvagvari `izmi~ sabWoTa sivrceSi, ara Tu nebadarTuli, kategoriulad<br />

akrZalulic iyo da kanoniT isjeboda. magram<br />

is, rac mayurebels `samocianelTa~ kinoSi izidavda, iyo ara<br />

mxolod is simarTle, romlis gamoxatvis formebsac isini<br />

TiTqos daeZebdnen, aramed raRac axali xarisxi, axali Tvisobrioba,<br />

romelic, rac SeiZleba, farTod da amave dros,<br />

rac SeiZleba SeumCnevlad ipareboda ekranze. am siaxles ma-<br />

Sin `axalgazrda reJisorTa Ziebebi~ erqva~. (kalandariSvili<br />

l., 1999:84)<br />

qarTvel kinematografistTa axali Taobis Semoqmedebas<br />

— sisadave, bunebrioba da simarTlesTan maqsimaluri miaxloveba<br />

gamoarCevda. maTi xelovneba Tanabrad atarebs<br />

erovnuli gamomsaxvelobiTi formebisa da kompoziciis ori-<br />

38


ginaluri gadawyvetis niSnebs. `qarTvel `samocianelTa~ Semoqmedeba<br />

erTgvari `sabWoTa postmodernizmia~, romelmac<br />

progresuli niSniT ganawyo erovnuli xelovneba, gamoafxizla<br />

beds mindobili, gayalbebuli cnobiereba~. (kalandariSvili<br />

l., 1999:85)<br />

miuxedavad SemoqmedebiTi xelweris, TavianTi filmebis<br />

gamomsaxvelobiTi saSualebebis gansxvavebisa, `samocianelebs~<br />

hqondaT saerTo miznebi da amocanebi, rac maT erT<br />

did TanamoazreTa gundSi aerTianebdaT: interesi mwvave<br />

zneobrivi sakiTxebisadmi, erovnuli tradiciebisadmi da ma-<br />

Ti fesvebisadmi, tradiciebsa da Tanamedroveobis saWirboroto<br />

problemebs Soris kavSiris Zieba, — yovelive es ki safuZvels<br />

qmnida 60-iani wlebis qarTul kinematografSi axali<br />

mxatvruli Temebis damkvidrebisTvis. axalma Temebma ki,<br />

bunebrivia, dabades axali stilisturi da Janruli tendenciebi.<br />

istoria da Tanamedroveoba, dro da dRevandeli sinamdvile<br />

— es aris im Tematuri Ziebebis areali, rasac efuZneba<br />

`samocianelTa“ Semoqmedeba. pirovnebis drama epoqasTan,<br />

arsebul realobasTan mimarTebaSi, masTan mWidro urTier-<br />

TkavSirSi Tu ukompromiso dapirispirebaSi — am Temebs ikvleven<br />

qarTveli kinematografistebi. filmebis TematikaSi<br />

gaJRerebuli avtoris saTqmeliT ki ganisazRvreboda nawarmoebis<br />

Janruli Tu stilisturi Tavisebureba.<br />

60-iani wlebis qarTuli kinos esTetika — poeziisa da<br />

prozis, amaRlebulisa da yofiTi elementebis sinTeziT xasiaTdeba.<br />

am periodidan adgili daimkvidra kinonawarmoebis<br />

poeturma formam, ramac SesaZlebeli gaxada filosofiurganzogadebuli<br />

problemebis asaxva. damkvidrda cneba — `poeturi<br />

kino“. am mimarTulebis filmebSi uxvad gamoiyeneboda<br />

pirobiTi niSnebi — simboloebi, metaforebi Tu alegoriebi.<br />

`samocianelebi“ cdilobdnen aesaxaT is sazogadoebrivi<br />

konfliqtebi, rac manamde akrZaluli iyo. maT filmebSi<br />

igrZnoba avtorTa mier gmiris TvaliT danaxuli samyaro, misi<br />

Sinagani monologis metaforuloba, lirikul-romantikuli<br />

ganwyoba. gaCnda movlenebis dokumenturad asaxvis stili.<br />

Seicvala montaJis principi garkveul scenebTan Tu epizodebTan<br />

mimarTebaSi.<br />

39


vinaidan cenzura kvlavac ZalaSi rCeboda, gamosavali<br />

tradiciuli azrovnebis formebisadmi axlebur midgomaSi<br />

moiZebna. `samocianelTa~ filmebSi nagulisxmevi realoba —<br />

simbolos, metaforis, alegoriis niSnebiT iyo Seqmnili. aman<br />

ki xeli Seuwyo igavuri formebis damkvidrebas, rac cenzurisagan<br />

Tavdacvis saSualebac iyo da amave dros, xelovanTa<br />

saTqmelsac ufro sainteresod da originalurad warmoaCenda<br />

ekranze. `igavis forma, ris safuZvelzec qarTuli kino<br />

`fenomenad~ aRiares, ar iyo Cemi azriT, mxolod saTqmelis<br />

SefarvisaTvis `gamogonili~ xerxi, aramed es iyo sagnebis,<br />

azrovnebis gamoxatvis, movlenebis logikuri ganlageba, ramac<br />

drosTan konteqstSi swored amgvari mxatvruli forma<br />

miiRo. es iyo azrovnebis wesi, ris Camoyalibebasac garkveulma<br />

istoriul-droiTma pirobebma Seuwyo xeli~ — aRniSnavs<br />

kinomcodne lela oCiauri (oCiauri l., 2004:154).<br />

swored igavi aRmoCnda am periodis qarTuli kinematografis<br />

yvelaze xelsayreli forma, romlis meSveobiTac,<br />

mkacri cenzuris pirobebSi qarTveli kinematografistebi<br />

axerxebdnen, dramatuli an msubuqi intonaciebiT gadmoecaT<br />

sakuTari xedva da TavianTi damokidebuleba arsebuli reJimisa<br />

da yofis mimarT.<br />

60-ian wlebSi, Tvisebriv cvlilebebs ganicdis qarTuli<br />

kinos Janrebic. `JanrTa sistema sakmaod srulad da adekvaturad,<br />

Tumca arapirdapir asaxavs konkretul istoriul<br />

realobas. ramdenadac Janrebis sistema realobaSi mimdinare<br />

ganviTarebis procesebs asaxavs, amdenad is istoriulad Ria<br />

sistemaa, romelic aqtiurad reagirebs da ganicdis saxecvlilebebs<br />

cvalebad garemomcvel samyarosTan erTad~ — aRniSnavs<br />

kinomcodne manana lekboraSvili (lekboraSvili m.,<br />

2004:119). Sesabamisad, 60-ian wlebSi ganxorcielebul masStabur<br />

cvlilebebs, ar SeeZlo gavlena ar moexdina JanrTa sistemaze.<br />

aRniSnul periodSiMmimdinareobs tradiciul JanrTa<br />

sazRvrebis `gafarToebis~ procesi, vinaidan erTi konkretuli<br />

Janri ierTebs sxva Janrul elementebs. Janruli sin-<br />

Tezi ki kinoenis garTulebas iwvevs daEesa Tu is filmi, Tavisi<br />

gamomsaxvelobiTi formiT veRar Tavsdeba konkretuli<br />

Janris CarCoSi. Janrebis aRrevas xels uwyobda gamomsaxvel<br />

40


saSualebaTa mravalferovneba, droisa da sivrcis problemis<br />

sxvadasxva aspeqtSi asaxva da a.S.<br />

60-iani wlebis qarTuli kinematografis erT-erT wamyvan<br />

Janrad iqca komedia, romelic aRniSnul periodSi garkveul<br />

saxecvlilebebs ganicdis. igi mdidrdeba sxva Janris<br />

elementebiT an piriqiT, Tavad cdilobs sxva Janrul struqturaSi<br />

CarTvas, rac am periodSi moRvawe TiTqmis yvela re-<br />

Jisoris SemoqmedebaSi vlindeba. komikuri elementebis wyalobiT,<br />

reJisorebi niRbavdnen TavianT kritikul paToss,<br />

ramac ganapiroba aRniSnuli periodis kinofilmebis alegoriuloba,<br />

igavuroba. reJisorebi axerxebdnen, rom filmSi<br />

warmoSobili konfliqti yofiliyo srulad realuri da amave<br />

dros — farTo ganzogadebis Semcveli. am periodis sauke-<br />

Teso komediuri filmebisaTvis damaxasiaTebelia mxiarulebisa<br />

da sevdis organuli Serwyma, groteskuli da tragikomikuri<br />

elementebis farTod gamoyeneba.<br />

erovnuli fenomenis Camoyalibebis gzaze, qarTul kinematografs<br />

axasiaTebda Tematuri sisadave, dramaturgiuli<br />

saxecvlilebani, swrafva mxatvrul-dokumenturi kinos<br />

elementebis sinTezisaken.<br />

XX saukunis 60-iani wlebis qarTul kinematografSi<br />

damkvidrebulma SemoqmedebiTi Ziebebis procesebma: axalma<br />

Tematurma da stilisturma tendenciebma, axalma gamomsaxvelobiTma<br />

xerxebma, logikuri gagrZeleba hpova Semdgomi<br />

aTwleulebis kinematografSi.<br />

41


42<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. baqraZe a. kino, Teatri. Tbilisi. 1989. gv. 2512. kalandariSvili<br />

l. `Taoba asaxavs sinamdviles~. J. `xelovneba~. Tbilisi.<br />

1999. #7-8. gv. 84<br />

3. oCiauri l. `qarTuli kinos poeturi sawyisebis ZiebaSi~. J.<br />

`Teatri da cxovreba~. 2004, #1.Ggv. 154<br />

4. lekboraSvili m. `Janrwarmoqmnis meqanizmebi kinematografSi~.<br />

J. `TeatrmcodneobiTi da kinomcodneobiTi Ziebebi~.<br />

2004. #2(21), gv. 119<br />

Basic Tendencies in the Georgian Cinematography<br />

in 1960s<br />

Summary<br />

Sopio Tavadze<br />

The present work deals with one of the most interesting and<br />

important stages in the Georgian cinema of the 1960s. This is the<br />

period of creative search processes, new thematic or stylistic and genre<br />

tendencies, innovative expressive means that found their expression in<br />

the following decades of the Georgian cinematography.


sofio TavaZe<br />

gamosaxulebisa da xmovani rigis erTianobis<br />

sakiTxisaTvis oTar ioselianis<br />

SemoqmedebaSi<br />

(filmebis: `aprilisa“ da `pastoralis“<br />

magaliTze)<br />

reJisori oTar ioseliani im kinoTaobas ganekuTvneba,<br />

romelic XX saukunis 60-ian wlebSi movida qarTul kinematografSi.<br />

oTar ioselianis Semoqmedeba mkveTrad individualuria.<br />

misTvis damaxasiaTebelia analitikuri azrovnebisa<br />

da kvlevis siRrme, gamomsaxvelobiTi saSualebebis simkacre<br />

da sisadave.<br />

oTar ioselianis kinostilistika imdenad kinematografiulia,<br />

rom Znelad emorCileba sityvier axsnas. mis filmebs<br />

axasiaTebs uCveulo dramaturgiuli struqtura, romelic<br />

ar Seicavs ekranuli Txrobis tradiciul sqemas. reJisoris<br />

yuradReba mimarTulia Tanamedroveobis yvelaze ufro<br />

siRrmiseuli, mniSvnelovani sulieri Tu zneobrivi aspeqtebisa<br />

da problemebis asaxvisaken.<br />

aRniSnul naSromSi SevexebiT gamosaxulebisa da xmovani<br />

rigis erTianobis sakiTxs, rac kinonawarmoebSi sakmaod<br />

rTuli misaRwevia da avtoris did ostatobas moiTxovs. am<br />

sakiTxs mimovixilavT oTar ioselianis filmebis: `aprilisa”<br />

da `pastoralis” magaliTze, sadac, vfiqrobT, yvelaze naTlad<br />

gamoikveTa gamosaxulebis, xmovani rigisa da sityvieri<br />

masalis bunebrivad gamTlianebis procesi.<br />

oTar ioselianis filmebSi, yvela komponenti (maT Soris<br />

sityvis funqcia), gadawyvetis mkacr formebs eqvemdebareba.<br />

reJisoris filmebis erT-erTi damaxasiaTebeli niSania<br />

— teqstis, dialogis nakleboba da maTi funqcionaluroba.<br />

mis filmebSi sityvas sainformacio da dramatuli datvir-<br />

Tvis nacvlad, — empiriuli funqciebi ekisreba, rasac reJisori<br />

amgvarad xsnis: `CemTvis mTavaria kinematografiuli<br />

moqmedeba da ara sityvebi. mayurebeli yuradRebas miapyrobs<br />

konkretul sityvebs. moqmedeba ki qmnis situacias da es<br />

43


usityvo ekranuli qmedeba Tu personaJebis gaugebari sityvebiT<br />

urTierToba, kinematografiul plastikaze amaxvilebs<br />

yuradRebas. am SemTxvevaSi ki mayurebeli filmis Tanaavtori<br />

xdeba. igi ufro aqtiurad erTveba moqmedebaSi, vidre<br />

im dros, roca sityvebiT aixsneba xolme situacia... me<br />

vcdilob xmovani kinos keTebas da ara salaparakos...~<br />

(Иоселиани О. 1978:168)<br />

metyveleba filmSi — kinonawarmoebis siuJeturi ganvi-<br />

Tarebis yvelaze gavrcelebuli saxea, romelic garda azrobrivi<br />

datvirTvisa, filmis zogadi an konkretuli JReradobis<br />

amsaxvelia (mxedvelobaSi gvaqvs metyvelebis tembri,<br />

dinamika, tempi...). rogorc kinomcodne leonid kozlovi aRniSnavs:<br />

`sityva ukve didi xania iqca kinematografiuli iersaxis<br />

aucilebel komponentad. ekranze aucilebeli sityva<br />

Seicavs mniSvnelovan (zogjer umniSvnelovanes) azrs da aqvs<br />

didi (zogjer uzarmazari) esTetikuri zemoqmedebis unari.<br />

magram, zogierT SemTxvevaSi, sityva SesaZlebelia iqces kinosaxis<br />

mesaflaved. swored sityva akargvinebs kinematografs<br />

Tavis Seucvlel gamomsaxvelobas~ (Козлов Л., 1980:197).<br />

oTar ioselianis reJisoruli xedva da individualuri<br />

xelwera jer kidev reJisoris adreul namuSevrebSi (`sapovnela~,<br />

1959; `aprili~, 1962) gamovlinda. maTSi naTlad gamoikveTa<br />

saTqmelis gamoxatvis ostatoba da TiTqmis yvela is<br />

Tavisebureba, romelic etapobrivad, filmidan filmSi ixveweboda<br />

da srulyofil saxes Rebulobda. es iyo alegoriulsimboluri,<br />

pirobiTi kinematografiuli Txrobis ena.<br />

film `aprilSi~ gamovlinda oTar ioselianis Semoqmedebis<br />

mxatvrul-azrobrivi koncefcia, romlis agebuleba<br />

vizualuri da xmovani rigebis urTierTmonacvleobasa da<br />

maT dapirispirebazea agebuli.<br />

`aprili~ warmoadgens poetur igavs. filmi mogviTxrobs<br />

axladdaqorwinebul wyvilze. isini erT patara, Raribul<br />

binaSi cxovroben. maTi cxovrebisa da urTierTobis poeturobas<br />

reJisori kinematografiuli xerxebiT aZlierebs:<br />

axalgazrda wyvilis saubris dros, sityvebis magier Citebis<br />

WikWiki ismis, onkanis gaRebisas Tu naTuris anTebisas — musikis<br />

hangebi iRvreba. sul sxvagvaria nivTebisa da avejis SeZenis<br />

JiniT Sepyrobili maTi mezoblebis yofa. magram male<br />

44


axalgazrda wyvilic moeqceva garemomcveli sazogadoebis<br />

gavlenis qveS: TandaTan maTi saxlic nivTebiT, avejiT ivseba,<br />

rasac axalgazrdebis simSvide miaqvs Tan: ukve maTi saubris<br />

dros Citebi aRar WikWikeben, onkanis gaRebisas, musikis<br />

nacvlad wylis Cxriali ismis. sabolood axalgazrdebi Tavisufldebian<br />

nivTebisa da avejis tyveobidan. kvlav brundeba<br />

uwindeli silaRe da siyvaruli...<br />

reJisorma `aprilSi“ gviCvena usulo sagnebisadmi siyvaruliT<br />

gamowveuli sulieri sicariele. filmi mimarTuli<br />

iyo im yalbi faseulobebis winaaRmdeg, romlebic adamianSi<br />

axSoben silamazisa da mSvenierebis SegrZnebis, saRad azrovnebis<br />

unars da garkveul safrTxes uqmnian mis sulierebas.<br />

avtori cdilobs, alegoriis saSualebiT gaafarTovos<br />

movlenaTa ganviTareba da arsi. reJisorma xalxis masa, maTi<br />

erTferovnebisa da erTgvarovnebis misaniSneblad, erTnair<br />

Sav samosSi gamoawyo. am fonze ki gogonas TeTri kaba mkveTr<br />

kontrasts qmnis da igi erTgvar `gamonaTebad~, mSvenierebisa<br />

da siwmindis simbolod aRiqmeba. rodesac qaliSvilSi gardasaxva<br />

xdeba, mas ukve muqi feris samosSi vxedavT. xolo finalSi,<br />

reJisorma kvlav TeTri kabiT Semosa gogona, rogorc<br />

dabrunebuli bednierebisa da harmoniulobis simbolo.<br />

oTar ioselianis mier sainteresod aris gadawyvetili<br />

filmis xmovani wyoba, rasac reJisori konceftualur mniSvnelobas<br />

aniWebs. xSir SemTxvevaSi, filmSi xmovaneba, miuxedavad<br />

vizualuri mxarisa, kinonawarmoebis ZiriTadi Tematuri<br />

xazis warmmarTveli xdeba. xmas erTgvari dramaturgiuli<br />

funqcia akisria: igi xan ritmis ganmsazRvrelia, xan nawarmoebis<br />

Sinaarsobriv ganviTarebas da gaRrmavebas emsaxureba,<br />

xanac fsiqologiuri daZabulobis Semomtania. `april-<br />

Si“ gamoyenebulia musika da mravalsaxovani naturaluri da<br />

meqanikuri xmebi (siaruli, sirbili, kakuni, eleqtroxelsawyoebis<br />

xmauri, xmaurSi gadazrdili meqankuri laparaki da a.<br />

S.). filmi ar Seicavs dialogs. avtorma azris gamoxatvis<br />

funqcia, dialogebis nacvlad kinematografiul xerxebs daakisra.<br />

magaliTad, wyvilis konfliqti filmSi gamoxatulia<br />

gaurkveveli sityvebis korianteliT. reJisorma magnitofonze<br />

Cawerili sityvebi piriqiT daatriala da miRebuli<br />

45


xmovanebiT axalgazrda wyvilis gaucxoeba da arakomunikabeluroba<br />

gamoxata.<br />

filmSi dapirispirebulia harmonia da disharmonia,<br />

rac ara marto xmovani rigiT, aramed vizualuri xerxebiTac<br />

aris gamoxatuli. msaxiobTa bunebriv moqmedebas Tan erTvis<br />

hiperboluri xmaurebi da swored am xmovan-xedviT kontrastulobaSi<br />

vlindeba reJisoris xedva da Canafiqri.<br />

gamosaxulebasa da xmovan rigs ostaturad uTavsebs<br />

erTmaneTs oTar ioseliani filmSi `pastorali” (1975). filmSi<br />

warmoCenilia Tanamedrove sazogadoebis realuri sura-<br />

Ti: sxvadasxva socialuri fenis warmomadgenelTa yofiTi<br />

Tu zneobriv-eTikuri problemebi.<br />

`pastoralSi~ yvelaze metad gamoikveTa oTar ioselianis<br />

filmebisaTvis damaxasiaTebeli `dedramatizacia~ da `antiliteraturuloba~.<br />

reJisori uaryofs e.w. `realistur~<br />

Txrobas, radgan masSi xedavs Tvisobriv siyalbes, vinaidan<br />

konkretul siuJets miesadageba gamogonili dialogi, msaxiobTa<br />

gadaWarbebuli artistizmi, paTosi da a.S. reJisori aqtiurad<br />

gamoxatuli da yalbi `realisturi~ ambis winaaRmdegia.<br />

ambis moyola gayalbebis did SesaZleblobebs iZleva,<br />

amitomac oTar ioseliani `moyolas~ — `CvenebiT~ cvlis. raki<br />

ar gviyveba, amitomac ar xdeba ritmis daZabva, rac improvizaciis<br />

STabeWdilebas qmnis da filmSi nanaxi, mayureblis mier<br />

aRiqmeba rogorc dokumenturi masala (kuWuxiZe i.,<br />

2005:89).<br />

sainteresoa `pastoralis“ xmovani jeri. igi filmis<br />

dramaturgiul qargas mkafiod gamoxatavs da moqmed pirTa<br />

saxeebs ayalibebs. musikas, rogorc fons, reJisori TiTqmis<br />

ar iyenebs, rac aseve reJisoris xelweris dokumentur maneras<br />

unda mivaweroT.<br />

erT-erT interviuSi oTar ioseliani aRniSnavs: `Cveulebriv,<br />

filmis gaxmovanebaze ar vfiqrob, magram vcdilob<br />

warmovidgino, rom mayurebels sruliad ar esmis personaJis<br />

ena. es maiZulebs mizanscena imdenad eqspresiuli iyos, rom<br />

salaparako enac ki Seicvalos. vcdilob, TiToeuli scena<br />

sityvebis gareSec gasagebi gaxdes. nu ifiqrebT, rom msaxiobebi<br />

ar laparakoben, piriqiT, zogjer Zalian bevrsac. swo-<br />

46


ed ase gadaviRe `pastorali~ da bolo filmi afrikaSi `da<br />

iqmna naTeli...“ (amirejibi n., 2003:167).<br />

marTlac, filmi `pastorali~ kidev erT argumentad gamodgeba<br />

gamosaxulebis dominantisa kinematografSi. oTar<br />

ioselianis personaJebi umeteswilad dialeqtze metyveleben,<br />

magram es xels ar uSlis reJisors, Txroba Seuferxeblad,<br />

gamosaxulebis xarjze warmarTos. dialeqtze wamosrolili<br />

replikebi damxmare elementis funqcias asrulebs,<br />

rac metad sainteresod da organuladaa Serwymuli filmis<br />

struqturaSi. kinonawarmoebSi gamosaxulebisa da xmovani<br />

rigis erTianoba rTuli misaRwevia. Tumca, oTar ioselianma<br />

`pastoralSi“ misTvis Cveuli ostatobiT SesZlo gamosaxulebisa<br />

da sityvieri masalis bunebrivad gamTlianeba imgvarad,<br />

rom ar darRveuliyo filmis TxrobiTi struqtura.<br />

oTar ioselianis filmebis sityvieri masala (xedviTi<br />

masalisgan gansxvavebiT), ar aris datvirTuli orazrovnebiT,<br />

qveteqstebiT, rac reJisoris Semoqmedebis erT-erTi<br />

Taviseburebaa. mis filmebSi ar saubroben amaRlebul da<br />

rTul Temebze. ufro metic, reJisors `pastoralSi~ Semoaqvs<br />

megruli metyveleba, ramac filmis xmovan fons gansakuTrebuli<br />

koloriti SesZina rogorc stilisturi formis,<br />

aseve mayureblisaTvis gaugebari metyvelebis funqcionaluri<br />

mniSvnelobis mxrivac. personaJTa metyveleba metwilad<br />

gaugebaria da es xerxi filmis dokumentur mxares met<br />

damajereblobas sZens.<br />

oTar ioselianis filmebSi personaJTa saubars aravi-<br />

Tari informaciuli funqcia ar gaaCnia. Tavis filmebs reJisori<br />

ucxoelebs ar uTargmnis xolme da winaswar afrTxilebs<br />

maTi saubris umniSvnelobaze. `me ar miyvars sinqronuli<br />

kameriT muSaoba, radgan warmoTqmuli sityva momaqcevda<br />

Tavis tyveobaSi da maiZulebda mas gavyolodi. arc lamazi<br />

frazebi miyvars, amitom Cemi filmebi Targmans ar saWiroeben.<br />

TviT `pastoralSi~ moqmedi pirebi laparakoben qarTvelebisaTvis<br />

gaugebar enaze. me iseT epizodebs vageb, sadac<br />

adamianebi laparakoben, xolo rasac isini amboben, ara aqvs<br />

araviTari mniSvneloba~ — aRniSnavs oTar ioseliani<br />

(Иоселиани О., 1978:23).<br />

47


eJisori dialogebis minimaluri raodenobiT, kinematografiuli<br />

dinamiurobiT, xmovan-xedviTi wyobiTa da kadris<br />

azrobrivi kompoziciiT `esaubreba~ mayurebels. `Cven<br />

gamudmebiT vlaparakobT maSinac ki, roca arc erT sityvas<br />

ar vambobT~ — aRniSnavs martin haidegeri (Хайдегер М.<br />

1993:172). oTar ioselianic yovelTvis `laparakobs~ Tavisi<br />

filmebiT maSinac ki, roca ekranidan arc erTi sityva ar ismis.<br />

48<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. amirejibi n., kinoreJisori — oTar ioseliani. Tb., 2003<br />

2. kuWuxiZe i., `oTar ioselianis Semoqmedebis qarTuli periodi~.<br />

krebuli `qarTveli kinoreJisorebi~. Tb., 2005<br />

3. Иоселиани О. Кино – это поступок. Сб. «Экран». М., 1987<br />

4. Козлов Л. Изображение и образ. М., 1980. стр. 197<br />

5. Некрасов В. Иоселиани против Иоселиани. сб. «Экран». (1971-1972), М.,<br />

1972<br />

6. Хайдегер М. Творение и истина. М., 1993.<br />

Sopio Tavadze<br />

About the Unity of Sound and Image Series in the Works of Otar Ioseliani<br />

(on the example of the films «April» and «Pastorale»)<br />

Summary<br />

The present work deals with the unity of sound and image series that is quite<br />

difficult to be achieved and requires great skills from the author. The issue in the given<br />

work is discussed by the example of the films by Otar Ioseliani «April» and «Pastoral»,<br />

where in the manner of his habitual skills the director could manage to combine the<br />

image, sound, and a number of verbal materials without violating the narrative structure<br />

of the film.


manuCar loria, Tengiz vadaWkoria<br />

anTropologiuri filmis kompiuteruli montaJi<br />

montaJi mTavari maorganizebeli saSualebaa, romelic<br />

sistemis Camoyalibebis ZiriTad meTods warmoadgens. igi pirobiTad<br />

or nawilad iyofa - montaJis Teoria da praqtikuli<br />

montaJi. montaJi ar aris mxolod masalis organizaciis<br />

xerxi. es, upirvelesad, mxatvruli meTodia. reJisoroba am<br />

meTodis mudmivi srulyofisa da axleburi gaazrebis profesiaa<br />

(xalvaSi, 2008:172).<br />

anTropologiuri filmis Seqmnis erT-erTi ZiriTadi<br />

etapi misi montaJia. es procesi Zalzed sapasuxismgebloa,<br />

vinaidan filmis „akinZva“ aris saboloo Sedegis ganmsaz-<br />

Rvreli. didi mniSvneloba aqvs, ramdenad SemoqmedebiTia<br />

montaJis procesi. teqnologiurma ganviTarebam metad gaaiola<br />

da gaamravalferovna montaJis teqnikuri SesaZleblobebi<br />

– TiTqmis mTlianad amovarda firze montaJi, romelic<br />

specialuri videomagnitofonebis saSualebiT xorcieldeboda,<br />

Canacvleba ki yvelasaTvis cnobilma mowyobilobam –<br />

kompiuterma moaxdina. misi saSualebiT Zalzed Sromatevadi<br />

saqme SedarebiT gamartivda. Seiqmna programebi, romelTa<br />

klasifikacia sxvadasxva mimarTulebiT, sferoebis mixedviT<br />

daiyo. ZiriTadad programebi, romlebSic anTropologiuri<br />

filmis kompiuteruli montaJi xorcieldeba, miekuTvneba<br />

media da grafikuli redaqtorebis klass.<br />

anTropologiuri filmis masala videokamerebSi, firze<br />

fiqsirdeba cifruli signalis saxiT (Mini DV, DV CAM),<br />

romlis Seyvana kompiuterSi xorcieldeba specialuri platebis<br />

(Firewure IEEE 139A Card; Pinnacle Systems DV500 da a.S.)<br />

meSveobiT. kabeliT videokameridan videoplatis gavliT video<br />

da audioinformacia iwereba failis saxiT vinCesterze.<br />

filmis akinZvamde kompiuterSi aucilebelia dayendes programebi,<br />

romlebic saSualebas gvaZlevs videosTan, xmasTan<br />

49


da suraTTan muSaobas. anTropologiur filmSi xSirad aucileblobas<br />

warmoadgens skaneriT gadaRebuli da Semdeg<br />

sxvadasxva grafikul formatSi gadayvanili suraTebis gamoyeneba.<br />

premieri aris programa, romlis meSveobiTac xdeba<br />

kompiuterSi videokameridan an videomagnitofonidan gada-<br />

Rebuli masalis kompiuterSi Seyvana, redaqtireba da sabolood<br />

eqsporti, anu gatana sxvadasxva formatSi. fotoSopi<br />

ki suraTebTan samuSao programaa, misi meSveobiT xorcieldeba<br />

suraTebis redaqtireba da Semdgom Senaxva sxvadasxva<br />

grafikul formatSi. programa premieris gaxsna da masSi<br />

montaJis dawyeba xorcieldeba proeqtis parametrebis dayenebis<br />

Semdgom.<br />

montaJis dawyebamde kompiteris vinCesterze, winaswar<br />

SerCeul adgilze unda Seiqmnas saqaRalde da masSi kompaqturad<br />

ganTavsdes yvela is masala, rac filmisTvisaa saWiro:<br />

videofaili, suraTi, musika, diqtoris xma, teqsti titrebisaTvis<br />

da sxva.<br />

zemoT Tqmulis advilad aRsaqmelad naSromSi ganxilvT<br />

konkretul magaliTs (ix. suraTi #1).<br />

50<br />

suraTi #1


pirobiTad SevqmeniT saqaRalde D:\-diskze da davarqviT<br />

saxeli–ANTROPOLOGIURI FILMI. amave saqaRaldeSi Cven<br />

SevqmniT damatebiT sxva saqaRaldeebs failebis kompaqturad<br />

ganlagebisTvis:<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO;<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA;<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA;<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI\SURATEBI;<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI\MASALA.<br />

TiToeul saqaRaldeSi Sesabamisi formatis faili unda<br />

movaTavsdes imisaTvis, rom ar moxdes sxvadasxva masalis<br />

erTmaneTSi areva. masalebs unda SeerCes Tavisi saxeli da<br />

ganisazRvros maTi adgilmdebareoba vinCesterze:<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO\kadri 01.avi<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\VIDEO\kadri 02.avi<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA\diqtori.wav<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA\track.mp3<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\SURATEBI\saxli.jpg<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\SURATEBI\saxli.bmp<br />

amis Semdgom unda gaixsnas programa premieri da mieni-<br />

Wos saWiro parametrebi (DV PAL).<br />

proeqts, romelic gaixsneba, unda daerqvas saxeli da<br />

pirobiTad moxdeba misi Senaxva Semdeg misamarTze:<br />

D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\ dokumenturi filmis proeqti.-prproj.<br />

proeqtis gaxsnis Semdeg unda moxdes video da audiofailebis<br />

Semotana (file\import ) programaSi (ix. suraTi #2).<br />

51


52<br />

suraTi #2<br />

Ile import D:\ FILMI\ kadri 01.avi<br />

FileimportD:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\kadri 02.avi<br />

File import D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\XMA\diqtori.wav<br />

Fileimport D:\ ANTROPOLOGIURI FILMI\MUSIKA\ track. mp3<br />

FileimportD:\ANTROPOLOGIURI<br />

FILMI\SURATEBI\saxli.jpg<br />

FileimportD:\ANTROPOLOGIURI<br />

FILMI\SURATEBI\saxli.bmp<br />

importirebis Semdeg programaSi aris yvela is faili,<br />

rac filmis montaJs esaWiroeba. reJisori memontaJes miu-<br />

TiTebs amowerili saWiro kadrebis taimkodebs. kadrebis<br />

SerCeva xdeba marcxena monitorSi. amave monitorSi biblio-<br />

Tekidan unda moTavsdes saWiro kadri mausis saSualebiT,<br />

marcxena Rilakze xelis gauSveblad. Semdeg xdeba saWiro<br />

kadris moniSvna da Camotana videobilikze, xolo diqtoris


xma ganTavsdeba audiobilikze. swored xmasTan SesabamisobaSi<br />

unda moxdes videomasalis Camotana da ganlageba videobilikebze.<br />

zusti koreqtireba aqve xdeba. videomasala videobilikze<br />

erT zolze Tanmimdevrulad ganlagebuli sura-<br />

Tebis saxiTaa warmodgenili, rac bilikze arsebuli videomasalis<br />

vizualuri aRqmis maCvenebels sakmaod zrdis (ix. suraTi<br />

#3).<br />

suraTi #3<br />

samontaJo magidaze montaJis procesi xorcieldeba<br />

instrumentebis daxmarebiT, romlebic ganlagebulia magidis<br />

marjvena mxares.<br />

xmis mixedviT kadrebis awyoba sagrZnoblad aadvilebs<br />

montaJis process. xmaze Sesabamisi kadrebis ganlagebiT<br />

droc izogeba da Sromac Sedegiania. Tumca, arsebobs sapirispiro<br />

meTodi, rodesac eTnologs da reJisors urCevnia<br />

53


gegmis mixedviT daasrulos gamosaxulebis montaJi da amis<br />

Semdeg SeimuSaos scenaris sruli varianti da daados films.<br />

programa premierSi videobilikze (da ara audiobilikze)<br />

xdeba rogorc videos, aseve suraTebis ganlageba. unda<br />

moiniSnos programaSi importirebuli erT-erTi suraTi mausis<br />

marcxena Rilakis fiqsirebiT da moxdes misi Camotana<br />

biblioTekidan samontaJo magidaze. Tuki suraTis ganTavseba<br />

isea saWiro, rom moxdes videokadris nawilobrivi gadafarva,<br />

maSin ar unda dagvaviwydes, is garemoeba, rom Sreebi,<br />

ganTavsebuli erTmaneTis zemoT, faravs mis qvemoT mdebares,<br />

anu, fotoSopis msgavsad daculia Sreebis ganlagebis<br />

principi. suraTi #3–ze naCvenebia amis konkretuli magali-<br />

Ti. monitorSi Cans qmedebis amsaxveli zusti vizualuri gamosaxuleba<br />

– ruka, romelic formatiT ar emTxveva dv<br />

(720x576) formats - zomiT SedarebiT mcirea, ris gamoc qvemoT<br />

naTlad Cans videokadri (kldeebi da maT Soris gamavali<br />

gza). aqve unda aRiniSnos is, rom bilikebis horizontaluri<br />

da Tanmimdevruli Tanawyoba, fotoSopis msgavsad, Sreebs<br />

warmoqmnis da iseve, rogorc fotoSopSi, zeda bilikze mo-<br />

Tavsebuli gamosaxuleba faravs mis qvemoT mdebares, anu<br />

Sreebis principi aqac gaTvaliswinebulia. premieris yovel<br />

axal versiaSi garkveuli cvlilebebi Sedis. Cvens mier gamoyenebuli<br />

arastandartuli suraTis magaliTze Cans, rom<br />

premieris - Adobe Premiere Pro CS3 versiaSi suraTi ar saWiroebs<br />

fotoSopSi winaswar parametris (720x576) dayenebas da<br />

martivad gvardeba. igive ar aris - Adobe Premiere 6.5-Si da mis<br />

winamorbedebSi, radgan am versiebSi Tu suraTi ar emTxveoda<br />

proeqtis parametrebis zust proporcias (720x576), am Sem-<br />

TxvevaSi gamosaxuleba CarCoSi gawelilad Tavsdeba.<br />

anTropologiuri filmis montaJis bolo etapia musikaluri<br />

gaformeba. musikis SerCeva eTnologis, reJisorisa<br />

da musikaTmcodnis erToblivi gadawyvetilebiT xdeba. Ser-<br />

Ceul musikas ukeTdeba importi premierSi, biblioTekidan,<br />

54


iseve, rogorc yvela danarCens da mausis daxmarebiT Tavsdeba<br />

Sesabamis xmis bilikze. xmis done unda daregulirdes ise,<br />

rom musikam ar gadafaros diqtoris xma da filmic mzad<br />

aris eqsportisaTvis, anu filmis montaJi dasrulda da axla<br />

saWiroa misi erT failad Sekvra.<br />

magram sanam eqsporti gakeTdeba, saWiroa damontaJebuli<br />

filmis kidev erTxel Tavidan bolomde gadaxedva, raTa<br />

saWiroebis SemTxvevaSi moxdes Sesworebebis Setana da yovelives<br />

Semdeg – misi eqsporti, rac Semdegnairad xorcieldeba:<br />

samuSao magidis zemo nawilSi swordeba samuSao sivrcis<br />

moniSvnis zoli (Work area bar) da xdeba brZanebis micema:<br />

Fileexportmovie, an ubralod vawvebiT Rilakebs: Ctrl+m gamosul<br />

CarCoSi ki films mieniWa saxeli da amis Semdeg mieTi-<br />

Teba misamarTi, magaliTisTvis: D:\ ANTROPOLOGIURI<br />

FILMI\dasrulebuli filmi.avi da vadasturebT - Ok.<br />

dasrulda filmis kompiuteruli montaJis bolo etapis<br />

ganxilva da unda aRiniSnos, rom teqnologiuri procesebis<br />

mudmivad ganaxlebisa da progresirebis pirobebSi, im dros,<br />

roca ganuwyvetliv naxldeba kompiuteruli programebis<br />

versiebi da mimdinareobs maTi srulyofis procesi, aucilebelia<br />

siaxleebisa da novatoruli ideebis danergva, raTa<br />

igi iyos Seuqcevadi da mudmivad ganviTarebadi (loria,<br />

2009:77-84; Карвер-www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi? isbn=5-<br />

8459-0666-0; Дроблас-www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi?isbn=5-<br />

8459-0877-9).<br />

55


56<br />

damowmebuli literatura<br />

1. loria m. anTropologiuri filmi, Tb., 2009.<br />

2. xalvaSi z. kinoreJisuris swavlebis koncefcia, baT., 2008.<br />

3. Дроблас А., Гринберг С. Adobe Premiere Pro.- www.dialektika.com/<br />

cgi-bin/ more.cgi?isbn=5-8459-0877-9.<br />

4. Карвер С. Видеомонтаж, спецэффекты, создание видеокомпозиций.-<br />

www.dialektika.com/cgi-bin/ more. cgi? isbn=5-8459-0666-0.<br />

Manuchar Loria, Tengiz Vadachkoria<br />

Computer Editing of an Anthropological Film<br />

The article deals with the peculiarities of the computer editing of an<br />

anthropological film. It should be noted that in the conditions of constant<br />

innovation and progression of thechnological processes, time when<br />

computer versions are continually updated and the process of their<br />

perfection is going on, it is necessary to implement innovations and new<br />

ideas so that it might be constantly developing.


kulturis istoria<br />

irma bagrationi<br />

konstantine kapaneli xelovnebis saxeTa<br />

sociologiuri aqcentebis Sesaxeb<br />

CvenTvis sainteresoa, Tu rogor afuZnebs gamoCenili<br />

qarTveli filosofosi konstantine kapaneli (1889-1952) socialuri<br />

esTetikis mTavar princips — xelovnebaze sazogadoebrivi<br />

cxovrebis da sazogadoebriv cxovrebaze xelovnebis<br />

gavlenas — xelovnebis ZiriTad saxeTa mimarT.<br />

`qarTuli suli esTetikur saxeebSi~ (1926) aris kapanelis<br />

pirveli mcdeloba sistemurad ganixilos mxatvruli<br />

literaturis ganviTareba organotropuli sociologiis<br />

ZiriTadi debulebebis Suqze. rodesac avtori gansazRvravs<br />

am naSromis `TvalTaxedvis princips~, aRniSnavs: `Cveni wigni<br />

erTgvari cdaa qarTuli Semoqmedebis sistematizaciisa organotropuli<br />

sociologiis TvalTaxedviT~ (kapaneli,<br />

1996:31).<br />

kapaneli cdilobs daasabuTos, rom mxatvrul-literaturuli<br />

nawarmoebis stili, forma da Sinaarsi arsobrivad<br />

sazogadoebrivi ganviTarebis refleqsia. misi azriT, `qar-<br />

Tuli suli, gansaxierebuli qarTul literaturaSi, warmoadgens<br />

qarTveli xalxis socialuri gancdebis, survilebisa<br />

da idealebis mxatvrul gamofenas kacobriobis organotropiul<br />

da kuTxebriv SemoqmedebaTa galereaSi~ (kapaneli,<br />

1996:29).<br />

cnobilia, rom mxatvruli literaturis sociologiis<br />

sawyisebs safuZveli Cauyara franguli esTetikis warmomadgenelma<br />

a. l. J. de stalma (1766-1817). saqme isaa, rom madam de<br />

stalma Tavisi wigniT `literatura ganxiluli sazogadoebriv<br />

dawesebulebebTan mimarTebaSi~ (1808), pirvelma aqcia<br />

socialuri cxovrebis gavlena mxatvrul literaturaze da<br />

literaturisa cxovrebaze specialuri ganxilvis sagnad. avtoris<br />

azriT, `mxatvruli literaturis esa Tu is xasiaTi<br />

ganisazRvreba eris cxovrebis pirobebiT, qveynis zneobiT,<br />

CvevebiT, saxelmwifo dawesebulebebiT da socialuri gan-<br />

57


wyobebiT; Tavis mxriv, literatura mxatvruli gmirebiT gavlenas<br />

axdens xalxis gonsa da zneobaze~ (Де Сталь, 1989:39).<br />

sayuradReboa, rom kapanelis mixedviT, socialuri vi-<br />

Tarebis konkretuli saxe da specifika asuldgmulebs musikalur<br />

Semoqmedebasac. mas musikaluri cxovrebis ritmi dahyavs<br />

socialuri cxovrebis ritmze da maT Soris pirdapir<br />

kavSirs amyarebs. musikaluri xelovnebis sociologiuri<br />

analizi masTan gansakuTrebiT naTlad gamovlinda didi avstrieli<br />

kompozitoris v. a. mocartis (1756-91) Semoqmedebis<br />

ganxilvisas. Tavis naSromSi “mocarti, beThoveni, vagneri”<br />

(1933) kapaneli cdilobs mocartis Semoqmedeba ganixilos<br />

rogorc arsebuli socialuri yofierebis gamoxatuleba:<br />

`mocartis nawerebSi garkveviTaa mocemuli sazogadoebaSi<br />

gabatonebuli jgufebis gemovneba, gamosaxulia epoqis socialuri<br />

are: ori didi klasi gamwarebiT ebrZvis erTmaneTs<br />

da am brZolis konkretuli istoriuli forma aZlevs mimar-<br />

Tulebas epoqis ideologias da masTan erTad musikis ganvi-<br />

Tarebas~ (kapaneli, 1967:9).<br />

aRsaniSnavia, rom musikaluri xelovnebis Teoriis ganviTarebisTvis<br />

sociologiuri analizis aucileblobaze<br />

erT-erTi pirveli miuTiTebda espaneli filosofosi da xelovnebis<br />

Teoretikosi Oortega-i-gaseti (1883-1955). igi Tavis<br />

naSroms “xelovnebis dehumanizaciis” Sesaxeb (1925) iwyebs<br />

swored imis mtkicebiT, rom musikaluri nawarmoebis gasagebad,<br />

upirveles yovlisa, aucilebelia gavanaalizoT misi<br />

socialuri Zirebi, romelSic is aRmocenda. rogorc ortega-i-gaseti<br />

aRniSnavs, xelovnebis sociologiis arsi man<br />

aRmoaCina maSin, roca wera mouxda im musikalur epoqaze, romelic<br />

iwyeboda musikaSi impresionizmis fuZemdebeli frangi<br />

kompozitoriT — debiusiT (1862-1918): `vcdilobdi gamerkvia,<br />

ramdenadac SeiZleboda didi sizustiT, gansxvaveba axali<br />

da tradiciuli musikis stilSi. Cemi problema iyo wminda<br />

esTetikuri xasiaTisa, da mainc aRmoCnda, rom yvelaze mokle<br />

gza mis gadasaWrelad — es iyo Seswavla mTlianad sociologiuri<br />

fenomenis da, kerZod, axali musikis arapopularobis~.<br />

misi azriT, “WeSmaritad gasaocaria is mWidro Sinagani<br />

mTlianoba, romelsac yoveli socialur-istoriuli epoqa<br />

58


inarCunebs Tavis yvela gamovlenaSi da, maT Soris, xelovnebaSi~<br />

(Ортега-и-Гассет, 1999:377).<br />

gamomsaxvelobiT xelovnebaTa sociologiur analizs<br />

kapanelTan adgili aqvs ferweris mimarT. igi xazs usvams<br />

cnobil faqts imis Sesaxeb, rom XX saukunis dasawyisSi germaniaSi<br />

eqspresionistuli ferwera warmoiSva rogorc imperializmis<br />

epoqis umwvavesi winaaRmdegobis gamoZaxili: `kapitalisturi<br />

samyaros nervuli moZraoba revoluciur RelvaTa<br />

Semdeg ferebis borialebiT ixreba eqspresionizmisken;<br />

eqspresionizmi gancdis stilia, sarkea sulis socialuri<br />

wvalebisa, socialuri cxovrebis STabeWdilebaTa mRelvare<br />

TamaSis...~ (kapaneli, 1989:308).<br />

saxviTi xelovnebis mimarT sociologiuri midgomis<br />

TvalsazrisiT, aRsaniSnavia germaneli xelovnebis Teoretikosis<br />

i. burkhardtis cnobili wigni `aRorZinebis kultura<br />

italiaSi~ (1860), romelic eZRvneba italiuri sazogadoebis<br />

sxvadasxva socialuri fenis mdgomareobisa da gemovnebis<br />

gavlenas mxatvrobaze. avtoris azriT, `renesansis xelovnebis<br />

ganviTareba ganuyrelad aris dakavSirebuli italiis<br />

socialuri fonis cvlilebebTan. kvatroCentos mxatvroba<br />

da epoqis socialuri yofiereba hgavs ara medalis or<br />

mxares, aramed Tanaziar WurWlebs, sadac siTxis donisa da<br />

Semadgenlobis cvlileba erTSi gardauvalad da sakmao siswrafiT<br />

adeqvaturad aisaxeba meoreSi~ ( Головин, 2003:97).<br />

xelovnebis ZiriTadi saxeebidan kapanelis sociologiuri<br />

dainteresebis gansakuTrebul SemTxvevas warmoadgens<br />

Teatraluri xelovneba. avtoris SexedulebiT, Teatris safuZveli<br />

— dramaturgia Tavisi arsebiT socialur grZnoba-<br />

Ta originaluri gamoxatulebaa, `ramdenadac mkiTxvelSi,<br />

msmenelSi, mayurebelSi iwvevs TanasaxeobiT emociebs, mona-<br />

Tesave interesebs~ (kapaneli, 1996:87). avtori xazs usvams<br />

Teatris mniSvnelovan Taviseburebas — SemoqmedebiTi aqtis<br />

(msaxiobis mier saxis Seqmnis) mayureblis Tvalwin mimdinareobas,<br />

marTebulad aRiarebs amis wyalobiT auditoriaze sulieri<br />

zemoqmedebis amouwurav SesaZleblobebs, Tumca speqtaklis<br />

gansakuTrebuli mimzidvelobis gasaRebs mayurebel-<br />

Tan msaxiobis cocxali kontaqtis socializaciaSi eZebs.<br />

59


is garemoeba, rom kapaneli Teatraluri xelovnebis arsobriv<br />

gamokvlevas axdens sociologiur bazisze, ar aris<br />

SemTxveviTi. saqme isaa, rom samsaxiobo xelovneba Soreuli<br />

warsulidan, Tavisi arsebobis yvela periodSi, gamorCeul<br />

socialur datvirTvas atarebda. ase, magaliTad, antikur<br />

samyaroSi speqtaklebi Cveulebriv bunebis wiaRSi mimdinareobda,<br />

rogorc sazogadoebrivi cxovrebis realuri nawili.<br />

Sua saukuneebSi, Teologiis batonobis epoqaSi, TeatrSi ganviTarda<br />

religiuri Janri — misteria — saeklesio dadgmebis<br />

saxiT. feodalur-absoluturi wyobis damxobis Semdeg Cndeba<br />

demokratiuli xasiaTis `bulvaruli~ Teatrebi. franguli<br />

burJuaziuli revoluciis SedegebiT sazogadoebis gulgatexilobas<br />

ki mohyva romantikuli Teatris warmoSoba. rogorc<br />

Cans, samsaxiobo Semoqmedebis socialuri aspeqtebi xelovnebis<br />

istoriaSi TiTqmis arasdros ar kargavda aqtualobas<br />

da ar tovebda Teatris scenas.<br />

dasasruls, unda aRiniSnos imis Sesaxeb, rom konstantine<br />

kapanelis mier xelovnebis saxeTa ganviTarebisa da<br />

formaTcvalebis axsna socialuri mizezebiT, rac xelovnebis<br />

sociologiis problemebis dasma da gacnobierebaa, siaxles<br />

warmoadgenda qarTul esTetikur azrovnebaSi.<br />

60<br />

gamoyenebuli litaratura:<br />

1. kapaneli k., filosofiuri Sromebi, Tbilisi, 1989<br />

2. kapaneli k., qarTuli suli esTetikur saxeebSi, Tbilisi, 1996<br />

3. kapaneli k., mocarti, beThoveni, vangeri, Tbilisi, 1967<br />

4. Головин В. П., Мир художника раннего итальянского Возрождения,<br />

Серия «Очерки визуальности», Москва, 2003<br />

5. Ортега-и-Гассет Х., Дегуманизация искусства, Перевод С. Л.<br />

Воробьева, Москва, 1991<br />

6. Сталь А. Л. Ж. де, О литературе, рассмотренной в связи с<br />

обшественными установлениями, Москва, 1989


Irma Bagrationi<br />

Konstantine Kapaneli on the Sociological Accents of Figures of Art<br />

Summary<br />

The present paper discusses why and how the 20 th century Georgian<br />

philosopher K. Kapaneli made sociological analysis of separate figures of art.<br />

“Georgian Spirit in Aesthetic Figures” is Kapaneli’s first attempt to systematically<br />

discuss the development of fiction on the background of the main principles of<br />

Organotropic Sociology. It shows how Kapaneli made the analysis of the 19 th<br />

century Georgian fiction analysis sociologically.<br />

The paper underlines that Kapaneli discusses main principle of art sociology<br />

toward music art. According to Kapaneli’s aesthetics painting, sculpturology,<br />

graphical art takes the style that is demanded by the social life interest. Art of theatre<br />

is the most special event among Kapaneli’s sociological interests. The whole<br />

mixture of the art of theatre – dramatist, designer, composer, artist – these are people<br />

whose powerful evaluation should be conducted considering social reality. The<br />

author concludes that Kapaneli made the basis of not only the Art Sociology but its<br />

separate figures in Georgian aesthetic thinking.<br />

The paper draws some parallels between Kapanelian conception and Spanish<br />

art critic Jose Ortega-Y-Gasset, French theorist of literature M-me Ann Jermena de<br />

Stael, Swiss historian of art Jakob Burckhardt’s doctrines on the questions of<br />

sociological accents of art.<br />

61


62<br />

ermile mesxia<br />

kulturisa da erovnuli cnobierebis<br />

problemebi<br />

ilia WavWavaZis publicitikaSi<br />

ilia WavWavaZe qarTveli eTnosis gadarCenis saidumlos<br />

qarTuli kulturis wiaRSi eZebda, radgan qarTuli<br />

kultura (misi mravalmxrivi SinaarsiT) erovnuli TviTaRqmis<br />

(identobis) umniSvnelovanes elements warmoadgens.<br />

publicistur werilebSi `ai istoria~, `ra giTxraT?<br />

riT gagaxaroT?~, `eri da istoria~, `qvaTa RaRadi~, `daviT<br />

aRmaSenebeli~, `luarsab wamebuli~ da sxv. ilia WavWavaZes<br />

umTavres sakiTxad miaCnda imis gamokvleva, Tu ra Sinagani<br />

Zalebis daZabviT SesZlo qarTvelma erma saukuneTa manZilze<br />

`dRe-da-Ram iaraRiT xelSi~ gadaerCina sakuTari arseboba<br />

da kultura.<br />

ilia Tavis publicistur werilebSi xSirad iyenebs cnebas<br />

`erovnuli cnobiereba~, romelsac, misi azriT, eris istoria<br />

asazrdoebs. istoria mas warmodgenili aqvs, rogorc<br />

`saganZuri~, sadac eri Tavis vinaobas poulobs. istoria mis-<br />

Tvis aris `cnobieri cxovreba~ (qerqaZe, 2005:29), romelic<br />

gamoxatavs `sulier da xorciel vinaobas~ `eris krebulisas,<br />

mis azrs da arsebobis mizans~. vinc Tavisi istoria ar icis,<br />

ambobs ilia, mas gamoclili aqvs `tani Tavisi vianobisa~.<br />

saqarTvelos bedis mZebnelis didi misia rom Seesrulebina,<br />

ilias zedmiwevniT unda scodnoda Cveni xalxis warsuli<br />

da awmyo, xasiaTi da Tviseba, zne da Cveuleba, sulieri<br />

wyoba da gonebrivi avladideba (baqraZe, 1984:71). qarTveli<br />

xalxi didi sulieri kulturis memkvidrea. ilia WavWavaZis<br />

SexedulebiT, swored aseTi saamayo warsulis Seswavlasa da<br />

marTebul Sefasebas unda warmoeCina Cveni xalxis kulturuli<br />

saxec da erovnuli TavisuflebisaTvis gamwvavebul<br />

brZolaSi unda daesabuTebina misi arsebobis ufleba (caiSvili,<br />

1985:13).<br />

ilia, rom gansakuTrebiT dainteresebuli iyo saqar-<br />

Tvelos istoriis SeswavliT, es Zalian kargad Cans mis pub-


licistur da mxatvrul SemoqmedebaSi. istoriis Temaze Seqmnil<br />

yvela mis nawarmoebSi saqarTvelos istoriis Rrma<br />

codna da analizi Cans. poema `aCrdilis~ gadamuSavebisas<br />

erT kerZo werilSi (1872 wlis ivlisi) mwerali SeniSnavs: `me<br />

arafersa vwer. am aCrdilma tyavi gamaZro istoriuls nawilzed...<br />

Sevdeg da erTi nabiji win ver warvdgi. ra vqna. vambob<br />

am aCrdils Tavi davanebo meTqi. eg oxeri Cveni istoria...<br />

marto omebisa da mefeebis istoriaa, eri arsad Cans~ (WavWavaZe,<br />

1987:48).<br />

warsulis `Cxreka~ mas eris Rvawlisa da erovnuli xasiaTis<br />

warmosaCenad sWirdeboda, rom `qarTlis cxovrebis~<br />

legendaruli saxeebis, erovnuli gadarCenis idealebisaTvis<br />

axali, droisaTvis Sesaferisi suli STaebera da gaeRvi-<br />

Zebina erovnuli Segneba (asaTiani, 1982:283).<br />

msoflios istoriaze dakvirvebiT mwerals mudam awvalebda<br />

fiqri imaze, ra Zalam STabera qarTvel ers ukvdavi<br />

suli da ukidegano okeaneSi ixsna igi gadaSenebisagan. kiTxvaze<br />

`ram gvixsna?~ Tavadve mokled, Rrmaazrobrivad gasca<br />

pasuxi. iliaseuli triada — `mamuli, ena, sarwmunoeba~ — qar-<br />

TvelTa erovnuli TviTSegnebis masazrdoebeli wyaro iyo.<br />

qarTveloba, rogorc eri, swored erovnuli cnobierebis<br />

simtkicem ixsna.<br />

sityva `mamuli~, romlis propagandasac ilia WavWavaZe<br />

eweoda, asocirdeboda erovnul fesvebTan, adgilTan, sadac<br />

qarTveloba, rogorc eri iSva. iliasaTvis mamuli sarwmunoebaa<br />

da sarwmunoeba mamulSia ganivTebuli (kiknaZe, 2005:43).<br />

qarTvelTa cnobierebaSi uxsovari droidan mkveTrad gamoxatuli<br />

Cans mamulisadmi, mSobliuri fuZe-kerisadmi, rogorc<br />

sxvagvarad ilia ambobda, adgilis dedisadmi ara ubralo,<br />

SeiZleba iTqvas, fanatikuri siyvaruli. am rwmenis garda,<br />

sxva mamulis cneba qarTveli kacis cnobierebaSi ar arsebobda.<br />

erovnuli cnobierebis sxva (ena, salocavi) niSnebTan<br />

erTad, swored es faqtori iyo Cveni winaprebis maradiuli<br />

problema — `dRe-da-Ram iaraRiT xelSi~ daecva fuZe-kera.<br />

amitomac, ilias azriT, `Cvenis glexkacobisTvis Znelia adgilidam<br />

daZvra~. iZulebiT ayril-gaxiznuli mtrebisagan iavarqmnil<br />

sofels ubrundeboda, fuZe-keraze cecxls gaaCa-<br />

Rebda da Tavidan iwyebda cxovrebas. fuZe-kerisadmi amgvari<br />

63


wmena da siyvaruli dedamiwaze sxva xalxTa istoriam ar<br />

icis. kera qarTveli kacis namusicaa da Rirsebac. amitom<br />

aravis apatiebda igi keris wabilwvas.<br />

ilia WavWavaZes qarTvelTa es Tviseba hqonda mxedvelobaSi,<br />

roca werda: `Cveni xalxi Tavisis binadrobis didi da<br />

mkvidri moyvarea. igi sofeli, saca mis mama-papas Zvlebi<br />

umarxia, saca mama-papis salocavia, Cvenis glexisaTvis metad<br />

Zvirfasi ram aris. dResac Tu bedis brunvas erTis adgilidam<br />

meoreSi gadmousaxlebia vinme, imis SviliSvilni da ufro<br />

Soreulni STamomavloba TiTqmis yovelwliv uwindelis<br />

binis dasaxedad midis, mama-papis xatisa da salocavis Tayvanissacemlad<br />

daiareba... amitomac Znelia Cvenis glexkacobisaTvis<br />

adgilidam daZvra.~ (WavWavaZe, 1957:26:188).<br />

saqarTvelos mtrebma, miuxedavad araerTgzis mcdelobisa,<br />

ver SeZles qarTveli kaci moewyvitaT mSobliuri kerisa<br />

da miwisagan. mis cnobierebaSi ver waSales mamulis siyvarulis<br />

gancda.<br />

erovnuli cnobierebis meore umTavres pirobad ilias<br />

mSobliuri ena miaCnda, rogorc `arsebiTi niSani erovnobisa,<br />

misi suli da guli~. swored `ena adamianisa, misi sityviereba<br />

mTeli xelTuqmneli istoriaa erisa~, romelic xels uwyobs<br />

erovnuli cnobirebis Camoyalibebas. eri rogorc `krebuli<br />

mkvidrTa~, gulisxmobs enis erTianobas. ena iliasaTvis ar<br />

aris iarliyi an niSanTa sistema, aramed igi aris `sarke erisa~.<br />

ena aris `gasaRebi daketilisa~. swored qarTulma enam<br />

(warmarTuli panTeonis da kulturis sxva arqetipebis saer-<br />

To terminologia da Sinaarsi) xeli Seuwyo daqsaqsul qar-<br />

Tvelur tomebSi urTierTnaTesaobis da erovnuli TviTSegnebis<br />

gadarCenas, ramac udidesi roli Seasrula qveynis gaerTianebis<br />

sxvadasxva etapze. es araerTxel dadasturebula<br />

rogorc farnavazis epoqaSi, aseve gviandel xanaSic. `qar-<br />

Tlis enam~ gaerTianebul saxelmwifoSi rom Rirseuli da<br />

upiratesi adgili daimkvidra sxva satomo enaTa Soris, es am<br />

enis matarebeli tomebis da upirvelesad `qarTlis enis~<br />

`gansakuTrebuli Tvisebis~ Sedegia, romelsac ilias sityvebiT<br />

`bevri sxva, ufro warmatebulad miCneuli enebi Sehnatroben~<br />

(WavWavaZe, 1955:87).<br />

64


ena eris kulturis saxea. enaSi Cans ara mxolod sakuTriv<br />

— erovnuli, aramed isc, Tu ras iTvisebs da iTavsebs<br />

erovnuli kultura. Tu ra unda gaiTavisos erovnulma kulturam,<br />

amis impulss iZleva ena (siraZe, 2008:192). ilias<br />

Rrmad swamda, rom ena eris kulturis produqticaa da misi<br />

Semdgomi ganviTarebis safuZvelic. niSandoblivia, rom ilia<br />

WavWavaZe eris sulieri dakninebis erT-erT gamovlinebad<br />

swored enis waxdenas miiCnevda. erovnuli TviTSegneba,<br />

erovnulobis SegrZneba, erovnuli msoflgageba materialurad,<br />

garegnulad eniT vlindeba (jorbenaZe, 1997:195). Sem-<br />

TxveviTi ar aris, rom `ena~ Zvel qarTulSi, iseve rogorc<br />

sxva Zvel enebSi, mxolod enas ki ar niSnavda, aramed xalxs,<br />

erovnebas, modgmas. s. yauxCiSvilis mier `qarTlis cxovrebis~<br />

<strong>II</strong> tomisaTvis darTul leqsikonSi (qarTlis cxovreba,<br />

1959, 756) orgvari ganmartebaa `enisa~, pirveli — pirdapiri<br />

mniSvnelobiT, meore — tomis, naTesavis mniSvnelobiT. amitomac<br />

acxadebda ilia WavWavaZe eris upirveles niSnad enas.<br />

am SemTxvevasi igi v. humboltis koncefcias emyareboda: `arsebiTi<br />

niSani erovnebisa, misi suli da guli enaa.~ cnobilia,<br />

rom erovnulobaze ieriSis mitana yovelTvis erovnuli enis<br />

xelyofiT iwyeboda, radgan swored enis dakargva xdeboda<br />

safuZveli erovnuli gadagvarebisa. maSinac ki, roca erovnulobis<br />

niSani arsebiTad religiurobis niSniT Seicvala,<br />

saqarTvelos konsolidaciis upirveles niSnad isev da isev<br />

ena miiCneoda (jorbenaZe, 1997:195).<br />

erTiani erovnuli TviTSegnebis Camoyalibebis pirvel<br />

etapze gansakuTrebuli adgili uWiravs erTiani sarwmunoebis<br />

SemoRebas, upiratesad erTRmerTianobas, romelmac adrindelze<br />

metad didi roli Seasrula qveynis sxvadasxva mxaris<br />

kulturulsa da politikur SekavSirebaSi. amas ki eTnosocialuri<br />

konsolidaciis saqmeSi gadamwyveti mniSvneloba<br />

eniWeba (siraZe, 2000:224).<br />

qristianobamdeli qarTveli kacis kulturuli saxe<br />

iyo: Camomavloba (qarTlosianoba), ena (qarTuli), teritoria<br />

(qarTuli), rjuli (qarTlosis saflavi da mnaTobebi) da<br />

istoria (mama-papaTa xsovnis pativiscema). moxda didi istoriuli<br />

texili: qarTuli warmarToba qristianobiT Seicvala<br />

da kulturuli cnebis `qarTvelis~ SinaarsSi qristianobis<br />

65


momentma is adgili daikava, rac aqamde qarTul warmarTobas<br />

eWira. qarTvelma xalxma, n. berZeniSvilis azriT, am religias<br />

qarTuli elferi misca da `qarTveli~ axlo aRmosavleTSi<br />

somxurisa da berZnuli qristianobisagan gansxvavebuli<br />

(eniT) religiis aRmniSvnel cnebad iqca. es iyo qristianobis<br />

individualizacia qarTveli xalxis mier. somxebisa da ber-<br />

Znebis gverdiT es iyo kulturuli gamarjveba (berZeniSvili,<br />

1990:383).<br />

qarTuli marTlmamdidebloba erovnuli Sexedulebebis<br />

sistemaa: masSi orTodoqsuli qristianobis principeb-<br />

Tan da dogmebTan erTad `Semotanilia~ erovnul-warmarTuli<br />

cnobierebisaTvis damaxasiaTebeli ritualebi, qristianobis<br />

zogadsakacobrio zneobriv principebTan erTad erovnuli<br />

msoflmxedvelobiTi zneobrivi Rirebulebebi (gegeSi-<br />

Ze, 1997:19).<br />

qristianobam gza gauxsna eTnikuri erTobis Segnebas,<br />

rasac sabolood monaTesave tomebis erT erovnul organizmad<br />

SekavSireba mohyva. qristianobis saxelmwifo religiad<br />

gamocxadebidan axali etapi daiwyo erTiani erovnuli cnobierebis<br />

ganviTarebaSi.<br />

ilias miaCnda, rom qarTveli eris istoriuli damsaxureba<br />

da misia gamoixateba gansakuTrebul TavdadebaSi qristianobis<br />

mimarT. misTvis qristianoba aris absoluturi da<br />

universaluri Rirebuleba. `qriste RmerTi jvars ecva qveynisaTvis<br />

da Cvenc jvars vecviT qristesaTvis~. `xorci miveciT<br />

sulisaTvis da erTma muWa erma qristianoba SevinaxeT~<br />

(WavWavaZe, 19:175). ilia amaSi xedavs qarTveli eris Rirsebas<br />

da ganumeoreblobas.<br />

qristianobam uRrmesi zemoqmedeba moaxdina qarTvel-<br />

Ta erovnul msoflmxedvelobaze. ufro metic, mTeli Cveni<br />

erovnuli cnobierebis dRemde moRweuli karkasi swored<br />

qristianobis mier aris konstruirebuli.<br />

V—X ss. qarTuli kultura Camoyalibda erTian mZlavr<br />

organizmad, romelmac waSala Temobrivi zRvari monaTesave<br />

eTnosebs Soris da maTi konsolidacia moaxdina. qristianuli<br />

erovnuli cnobierebis Camoyalibebis damagvirgvinebeli<br />

etapi iyo erTiani kulturis mqone monaTesave xalxebis erT<br />

politikur organizmad gaerTianeba. qarTuli erovnuli<br />

66


TviTSegneba da saqarTvelos samefos gaerTianeba ideologiurad<br />

qarTulma eklesiam moamzada (mWedliSvili, 2004:19).<br />

qristianoba mtkiced damkvidrda qarTvelTa cnobierebaSi<br />

SuasaukuneebSi (da momdevno epoqaSi). sarwmunoebis<br />

mtkiced dacva niSnavda erovnuli meobis SenarCunebas da piriqiT.<br />

SuasaukuneebSi (da amJamadac) qristianul sarwmunoebasTan<br />

erTad enisa da mamulis (adgilis deda, teritoria,<br />

sadac iSva qarTvelTa modgma) siyvarulis gancda erTobliobaSi<br />

iyo is saZirkveli, razedac idga qarTvelTa erovnuli<br />

TviTSegnebis cixe-simagre, romlis moSla verc erT epoqaSi<br />

ver SeZles Cveni qveynis mtrebma. rac ufro metad sdevnidnen<br />

dampyroblebi sarwmunoebas, enas da patriotul suliskveTebas,<br />

metad mtkicdeboda qarTvelTa erovnuli cnobiereba.<br />

qarTul erovnul cnobierebaSi axali etapi, rodesc<br />

qarTveli mxolod marTlmadidebel qarTvels ar niSnavda,<br />

XIX saukunis 70-ian wlebSi ilia WavWavaZis cnobili weriliT<br />

`osmalos saqarTvelo~ daiwyo. `osmaleTis saqarTvelos~<br />

qarTvelTa dabrunebiT TiTqos gafermkrTalda mis TvalSi<br />

is arqetipuli `sami RvTaebrivi saunje~, romelic man ufro<br />

adre gamoacxada. axla istorias daekisra eris erTsulovnobis<br />

da vinaobis (identobis) SemanarCunebeli funqcia (kikna-<br />

Ze, 2005:52). `ar gvaSinebs-meTqi Cven is garemoeba, rom Cven<br />

Zmebs osmalos saqarTveloSi mcxovrebT, dRes mahmadiani<br />

sarwmunoeba uWiravT. oRond movides kvlav is bednieri dRe,<br />

rom Cven erTmaneTs kidev SevuerTdeT, kvlav daumtkicebs<br />

qveyanas, rom igi ar erCis adamianis sinidiss da didi xnis<br />

ganSorebul Zmas Zmuradve saZirkvlad SeiTvisebs~ (WavWava-<br />

Ze, 1987:11).<br />

am ideiT iliam avbediTobis gamo erovnul fesvebsmowyvetil<br />

da uflis rwmenadakargul qarTvelTa mSobliur sulier<br />

wiaRSi dabrunebisa da erTianobis saZirkvlad istoria<br />

gaixada, radgan `yoveli eri Tavisi istoriiT suldgmulobs...<br />

arc erToba sarwmunoebisa da gvartomobisa ise ar SeamsWvalebs<br />

xolme adamians erTmaneTTan, rogorc erToba istoriisa~<br />

(WavWavaZe, 1987:7). eris istoria erovnul fesveb-<br />

67


zea aRmocenebuli. erovnuli fesvebi ki gansazRvravs eris<br />

bunebas da xasiaTs.<br />

`ra ar gadagvxdenia Tavs, ra mtrebi ar mogvsevian, ra<br />

vai-vaglaxi, ra sisxlis Rvra, ra RrWena kbilTa ar gamogvivlia,<br />

ra wisqvilis qva ar datrialebula Cvens Tavzed da yvelas<br />

gavuZeliT, yvelas gavumagrdiT, SevinaxeT Cveni Tavi,<br />

SevirCineT Cveni qveyana, Cveni miwa-wyali~ (WavWavaZe,<br />

1955:14). aseTi gansacdelis da kataklizmebis gamovlis Semdeg,<br />

roca sxva didi civilizaciis matarebeli qveynebi dedamiwidan<br />

aRigavnen da istorias maTi arsebobis mxolod cnobebiRa<br />

SemorCa, ilia WavWavaZe kiTxvas svamda: Cven, qarTvelebi<br />

`ram gvixsna?~.<br />

pasuxic manve mokled, Rrmaazrobrivad da paTetikurad<br />

gagvca. iliaseuli triada — `mamuli, ena, sarwmunoeba~ —<br />

qarTvelTa erovnuli TviTSegnebis masazrdoebeli wyaro<br />

iyo. qarTveloba, rogorc eri swored erovnuli cnobierebis<br />

simtkicem ixsna.<br />

ilias rwmeniT, erovnuli cnobierebis umaRlesi gamoxatuleba<br />

eris mamuliSvilobaSi vlindeba. es aris `Cveni<br />

Zal-Rone, Cveni erovnuli simtkice da daurRvevloba~, romelic<br />

aerTianebs da aduRabebs qarTvelTa modgmas: `Zlieria<br />

eri, rac und patara iyos, roca mamuliSviloba, Tavis<br />

qveynis siyvaruli ase amxnevebs, ase amoqmedebs, roca ubedureba<br />

ram, gansacdeli ram, gulze xels ki ar akrebinebs, rogorc<br />

imedgawyvetils, sasoebadakarguls, aramed imodenad<br />

Zlier aRviZebs, Zlier misZravs-mosZravs, ramdendac Zlieria<br />

TviT mis Tavze mosuli ubedureba da gansacdeli~ (WavWavaZe,<br />

1960:59-60).<br />

maradiuli sifxizle da WirTa Tmena (Tu mouTmenloba),<br />

Seupovroba da bedisadmi daumorCilebloba, uspetakesi udreki<br />

suli da Tavisuflebis wyurvili, samSoblosaTvis Tavganwirva<br />

da qancgawyvetamde Sroma, `gonebis varjiSi~, sila-<br />

Re da tkboba xelovnebis magiuri mSvenierebiT — qarTvelTa<br />

xasiaTis is mcire nawilia, rac, ilias azriT, gamoarCevda<br />

qarTvelobas sxva erTa Soris (`bednieri eris~ iliaseuli<br />

daxasiaTeba qarTveli kacis ormagi bunebisa Cveni xasiaTis<br />

siavec aris da tragediac, razec ase damwuxrebiT da mamuliSviluri<br />

siyvaruliT werda mwerali).<br />

68


erovnuli xasiaTis aseTi Tvisebebis matarebeli eris<br />

`mTavrobis uwmindesi movaleoba, romlis wyalobiTac adamiani<br />

adamianobs, igia, rom adamianis `me~-s dRemudam mfarvelobdes,<br />

umizezod, udanaSaulod Sin aravin Seusis da arvis<br />

gaaqelvinos; mis suliers da nivTiers kuTvnilebazed mSvidobiT<br />

da sxvis xelSeuxeblad amflobelos da amiT, ramodenad<br />

SesaZloa, srul da bednier hyos. TiTon mizezi da sabuTi<br />

sazogadoebis arsebobisa marto eg movaleobaa da sxva arara~<br />

(WavWavaZe, 1959:247) — ambobs ilia da am sityvebiT igi saukunis<br />

Semdgom saqarTvelos dRevandelobas exmianeba. amaSia<br />

didi mwerlis Rvawlisa da Semoqmedebis ukvdaveba.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. g. asaTiani, saTaveebTan, Tb., 1982<br />

2. a. baqraZe, ilia WavWavaZe, Tb., 1984<br />

3. n. berZeniSvili, saqarTvelos istoriis sakiTxebi,<br />

Tb., 1990<br />

4. d. gegeSiZe, qarTuli marTlmadidebloba da erovnuli<br />

cnobiereba, J. `rani varT qarTvelni~, 1997, #1<br />

5. z. kiknaZe, ilias mamuli, krebuli `saqarTvelos aTaswleulTa<br />

gzagasayarze~, Tb., 2005<br />

6. g. mWedliSvili, qarTuli kulturis paradigma, Tb.,<br />

2004<br />

7. r. siraZe, qarTuli kulturis safuZvlebi, Tb., 2000<br />

8. r. siraZe, kultura da saxismetyveleba, Tb., 2008<br />

9. d. qerqaZe, ilia WavWavaZe eris fenomenis Sesaxeb, krebuli<br />

`kulturologiisa da esTetikis sakiTxebi~, Tb., 2005<br />

10. s. caiSvili, Sesavali, ilia WavWavaZe, rCeuli Txzulebani<br />

xuT tomad, t. 1, Tb., 1985<br />

11. i. WavWavaZe, rCeuli Txzulebani xuT tomad, t. IV,<br />

Tb., 1987<br />

12. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. IV, Tb., 1955<br />

13. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. V, Tb., 1955<br />

14. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. VI, Tb., 1957<br />

69


70<br />

15. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. V<strong>II</strong>I, Tb., 1959<br />

16. i. WavWavaZe, Txzulebani aT tomad, t. 6X, Tb., 1960<br />

17. b. jorbenaZe, ena da kultura, Tb., 1997<br />

Ermile Meskhia<br />

Problems of Culture and National Self-Consciousness in Ilia<br />

Chavchavadze’s Publicistic Works<br />

Summary<br />

I. Chavchavadze in his publicistic correspondence discussed how<br />

Georgian people could save their own culture. He thought that the<br />

secret of Georgian people’s escape is in the phrase: “Motherland,<br />

Language, Faith”.<br />

Ilia associated Motherland with national background, home land,<br />

which Georgian people love fanatically. Our ancestry loved language<br />

and religion in such a way. It consolidated national self-consciousness<br />

of the Georgian people. And just self-consciousness saved Georgian<br />

people from extermination.


musikismcodneoba<br />

qeTevan gogolaZe, irma bagrationi<br />

sinesTeziis esTetikur problemaTa zogierTi<br />

aspeqti<br />

cnobilia, rom sinesTezia, farTo gagebiT, mxedvelobiT-sivrcobrivi<br />

warmodgenebis kavSiria musikaluri mxatvruli<br />

azrovnebis TaviseburebebTan, msmenelis pirovnul<br />

gamocdilebasTan. bunebrivia, igi gulisxmobs musikisa da<br />

saxviTi xelovnebis ZiriTadi gamomsaxveli elementebis dakavSirebis<br />

SesaZleblobas. es ukanaskneli, Tavis mxriv, aracnobieri<br />

SemoqmedebiTi ganwyobis aqtualizaciis SesaZleblobaa,<br />

romelSic urTierTSerwymulia musikalur-smeniTi<br />

da mxatvrul-xatobrivi Semoqmedebis cnobieri da aracnobieri<br />

komponentebi. musikis ZiriTadi kanonzomierebebisa da<br />

vizualuri warmosaxvebis asaxva ferwerasa da grafikaSi xelovnebis<br />

TeoriisTvis imdenad aris saintereso, ramdenadac<br />

xelovnebis TiToeul saxeSi gamomsaxvelobiTi saSualebebisa<br />

da SemoqmedebiTi xatebis arseboba ukiduresi specifikurobiT<br />

gamoirCeva. kerZod, maSin, rodesac mxatvroba sagnobrivia<br />

da statikuri, xolo naxati — smenisTvis miuwvdomeli,<br />

musika — bgeriTia, dinamikuri da uxilavi. marTalia, musikasa<br />

da mxatvrobaSi adgili aqvs erTi da imave terminebis gamoyenebas<br />

tonis, ferTa gamis, tonalobis, kompoziciis, faqturis<br />

da misTan. saxiT, magram maT gamomxatvel cnebebs xelovnebis<br />

TiToeuli am sferosTvis urTierTgansxvavebuli mni-<br />

Svneloba gaaCniaT. miuxedavad amisa, arsebobs mravali musikaluri<br />

nawarmoebi, uamravi ferweruli da grafikuli tilo,<br />

romelic Seqmnilia musikisa da mxatvrobis urTierTgavlenis<br />

safuZvelze. es imiT aixsneba, rom musikaluri xelovneba<br />

saocar msgavsebas avlens saxviT xelovnebasTan, rodesac<br />

saqme exeba adamianis Sinagan sulier mdgomareobas, samyarosadmi<br />

mis grZnobad-emociur anu esTetikur damokidebulebas.<br />

71


aRsaniSnavia, rom musikis danaxvisa da feriTi xatiT an<br />

ferad-xatobrivi kompoziciiT Sevsebis esTetikuri moTxovnilebis<br />

formireba mxatvruli kulturis xangrZlivi ganvi-<br />

Tarebis rezultatia. amis sailustraciod, gavaanalizoT<br />

saTanado momentebi esTetikuri azris istoriidan.<br />

yvelaferi daiwyo imiT, rom Zv. w. me-6 saukunis bolos<br />

piTagoram, musikalur simTa gamokvlevisas, diatonikuri gamis<br />

wyobis specifikasa da simis rxevis sixSires Soris aRmoa-<br />

Cina pirdapirproporciuli damokidebuleba. misi azriT,<br />

Tuki erT musikalur sims gavWimavT 12 girvanqiT, xolo meores<br />

— 6 girvanqiT, maSin aseTi Tanafardoba 1:2 gvaZlevs oqtavas,<br />

2:3 — gvaZlevs kvintas, 3:4 ki — kvartas, anu musikaluri<br />

tonis simaRle gansazRvrulia mJReri simis sigrZiT. es niSnavs,<br />

rom yoveli musikaluri bgera sxva araferia, Tu ara<br />

gansazRvruli intervalebiT erTimeores Tanmimdevruli<br />

rxeva. piTagoras TqmiT, “Tuki instrumenti awyobilia Zalian<br />

xmamaRla, Cven vasustebT daWimulobas, amiT vamcirebT ra<br />

vibracias, vadablebT tons” (Овсянников, 1978:35), anu yoveli<br />

musikaluri toni Sedgeba erTmaneTTan garkveuli ricxviTi<br />

proporciebiT dakavSirebuli elementebisgan.<br />

sagulisxmoa, rom piTagoras aRmoCena evropuli mecnierebisTvis<br />

warmoadgenda saerTod pirvel kanons, romelic<br />

gamoxatuli iyo ricxviTi formiT. amitomac ar aris gasakviri,<br />

rom piTagorelebma es kanoni miiCnies universalurad da<br />

musikaluri akustikis proporciebi gadaitanes sinamdvilis<br />

yvela sxva danarCeni movlenis da, saerTod, kosmosis arsis<br />

axsnaze. es ukanaskneli maT mier moiazreboda rogorc RvTaebrivi<br />

warmoSobis uzarmazari harmoniulad mJReri instrumenti.<br />

piTagorelTa Tanaxmad, yvela `planeta” (mTvarisa da<br />

mzis CaTvliT) moZraobs dedamiwis garSemo orbitaze, amas-<br />

Tan diatonikuri gamis proporciuli sizustiT da, Sesabamisad,<br />

gamoscems e. w. `sferoTa musikis” melodiur xmebs. maT<br />

moaxerxes daedginaT am aramiwieri kosmosuri musikis konkretuli<br />

monacemebic: saturns Seesatyviseba bgera “si”, iupiters<br />

— “do”, marss — “re”, mzes — “mi”, merkurs — “fa”, veneras<br />

— “sol”, mTvares — “la” (Овсянников, 1978:36). maTi azriT,<br />

“zeciur sferoTa musikis” harmonia JRers yvela realur<br />

konkretul saganSic da Tavad adamianis sulSic; amitomacaa,<br />

72


om musika adamians gvris garkveul siamovnebas, Tumca kosmiuri<br />

mJReri harmoniis mosmena mas (anu kosmosis Semadgenel<br />

adamians) SeeZleba mxolod kosmosis gare samyaroSi gasvlis<br />

SemTxvevaSi. amdenad, piTagoras mistikur-esTetikuri metafizikiT<br />

musika, harmonia da maTematika erTiandebian da ur-<br />

TierTzemoqmedeben rogorc “orkestrirebuli” samyaros<br />

erTiani esTetikuri arsis Semadgeneli elementebi. es niSnavs,<br />

rom ricxvebs Soris gamovlenil kanonzomier urTier-<br />

TkavSirSi yovelTvis SeigrZnoba harmoniuli musikaluri<br />

JRera, da, piriqiT, iq, sadac musikaa, adgili aqvs mowesrigebul,<br />

harmoniul ricxobriv Sefardebas da, Sesabamisad, silamazisa<br />

da srulyofilis SegrZnebas [SevadaroT: berZnuli<br />

termini “sinesTezia” etimologiurad niSnavs “TanaSegrZnebas”].<br />

CvenTvis sainteresoa, rom “sferoTa musikis” Teoria<br />

garkveul ganviTarebas poulobs renesansis epoqaSic. amis<br />

yvelaze cnobil “recidivs” warmoadgens udidesi germaneli<br />

astronomis i. kepleris moZRvreba, romelic Tavis naSromSi<br />

“samyaros harmonia” (1619), eyrdnoba piTagoriseuli planetaruli<br />

simfoniis partituras, Tumca, axla ukve ara geo-,<br />

aramed heliocentruli TvalsazrisiT. imis Sesaxeb, Tu ramdenad<br />

mecnieruli iyo kepleris mtkicebuleba, SeiZleba vimsjeloT<br />

misi Semdegi SeniSvnis mixedviT: “dedamiwa (terra)<br />

mReris mi fa mi, da amiT migviTiTebs, rom Cvens miwier samyaroSi<br />

mefoben miseria (siRaribe) da fame (SimSili)” (Кеплер,<br />

1982:116). sayuradReboa, rom udidesi ingliseli fizikosi i.<br />

niutoni swored “samyaros harmoniis” kepleriseuli koncefciiT<br />

moxibvlis Semdeg iwyebs Tavis gamokvlevebs optikaSi<br />

“xiluli musikis” kanonzomierebaTa dasadgenad; amis Sedegad<br />

ki sinaTlis speqtrSi gamoiyo Svidi feri (Tumca im<br />

drois evropaSi, rogorc viciT, saerTod, miRebuli iyo<br />

speqtris dayofa xuT damoukidebel ferad), sadac calkeuli<br />

feris zoli dasaxelda diatonuri gamis calkeuli bgeris<br />

Sesatyvisad. aRsaniSnavia, rom aseTi analogiis — “gamis<br />

Svidi bgera — speqtris Svidi feri” (Вернадский, 1985:104) safuZvelze<br />

Tavad niutoni sruliadac ar varaudobda axali<br />

sinesTeziuri xelovnebis Seqmnas. samagierod, es misia 1742<br />

73


wels Seasrula frangma iezuitma berma l-k. kastelma swored<br />

niutonis “optikis” gacnobis Semdeg. manve ganizraxa<br />

“feriTi klavesinis” Seqmna, rac gulisxmobda, rom am musikaluri<br />

sakravis amoqmedebiT musikaluri bgeris SegrZnebis<br />

Tanadroulad mxedvelobis winaSe unda warmomdgariyo mocemuli<br />

musikaluri tonis “Sesatyvisi” feri.<br />

rogorc cnobilia, kastelis Canafiqrma diskusiaTa bumi<br />

gamoiwvia imdroindeli evropis samecniero wreebSi. “xiluli<br />

musikis” kritikosTa Soris iyvnen saxelganTqmuli<br />

frangi ganmanaTleblebi d. didro da J. J. ruso; “enamware”<br />

volterma kastels uwoda “don-kixoti maTematikidan”. samagierod,<br />

am mistikur Canafiqrs gulisxmierebiT moekidnen<br />

cnobili frangi kompozitorebi a. gretri da J. ramo da germaneli<br />

kompozitori g. telemani. aRsaniSnavia, rom, saer-<br />

Tod, kastelis ideebisadmi interesi me-19 saukunis dasasrulamde<br />

Tavs iCenda mxolod sporadulad, ramdenadac konkretuli<br />

esTetikuri moTxovnilebiT ar iyo stimulirebuli.<br />

saqme isaa, rom Tavad kastelis naivuri koncefcia moklebulia<br />

WeSmaritad esTetikur Sinaarss da umTavresad naturfilosofiur<br />

xasiaTs atarebs.<br />

sayuradReboa, rom musikisa da sinaTlis sinTezirebis<br />

realuri esTetikuri moTxovnileba SeiniSneba mxolod me-20<br />

saukunis dasawyisidan (anu novatorul-modernuli mxatvruli<br />

Semoqmedebis CasaxvisTanave), rodesac musikam da ferweram<br />

TavisTavad Tanmimdevrul ganviTarebaSi moipova urTierTSexebis<br />

axali esTetikuri momentebi. am drois kompozitorebi<br />

ukve TiTqosda ejibrebian erTmaneTs miaRwion aqamde<br />

SeuZlebels — musikalur nawarmoebSi gamosaxon sinaTle<br />

da feri xiluli harmoniisa da instrumentariumis garTulebis<br />

gziT. maTi zogierTi qmnilebis saxelwodebis gaxsenebac<br />

ki sakmarisia asociacionisturi gancdis dasturad: f. listis<br />

“moxetiale cecxli”, “nacrisferi Rrublebi” da renesansis<br />

mxatvarTa ferweruli tiloebis mixedviT Seqmnil piesaTa<br />

seria; m. musorgskis “ganTiadi mdinare-moskovze” da<br />

“siuJetebi suraTebis gamofenidan”, k. debiusis “anareklebi<br />

wyalSi”, “feierverki”, “oqros Tevzebi”, “mTvaris Suqi”, xolo<br />

al. skriabinTan 1910 wels, bolosdabolos (pirvelad musikaluri<br />

xelovnebis istoriaSi), simfoniuri poemis “prome-<br />

74


Tes” partituraSi, sxvadasxva sakravebis partiebTan erTad<br />

mieTiTa “Luce”-is (“sinaTle”) partia: musikaluri nawarmoebis<br />

tonaluri gegmis ganviTarebis analogiurad icvleboda<br />

sinaTlis feriTi gamac; amas ki ganapirobebda skriabinis sinesTeziis<br />

unari.<br />

amave periodSi daiwyo novatoruli mignebebis Zieba<br />

mxatvrobaSic: ferweraSi — feris gamWvirvaleba iZleoda haeris<br />

efeqts (impresionizmi, puantilizmi), kompoziciebis geometriuli<br />

dayofa (futurizmi, kubizmi) da musikis gamosaxva<br />

feriTi formebiTa da StrixebiT (v. kandinskis “improvizaciebi,<br />

p. mondrianis “kompoziciebi”). aseT tendenciebs Tan<br />

daerTo is garemoebac, rom Tanamedrove epoqa, teqnologiuri<br />

TvalsazrisiT, ukve iZleoda rTuli da vizualuri sagnebis,<br />

drosa da sivrceSi nebismieri saWiro mimarTebiT transformirebuli<br />

gamosaxulebis miRebis saSualebas da, maSasadame,<br />

“xiluli musikis” SeqmnisTvis saWiro teqnikur bazas.<br />

ufro konkretulad, “mxatvrul ideebs urTierTgavleniT<br />

SeeTavsa: musikaluri Teatris arsenalidan sinaTlis proeqtori,<br />

mxatvruli fotos fondidan — fotografiuli kamera,<br />

kinoteqnikis bazidan tele-video aparatura, kompiuteruli<br />

teqnosistemidan luminodinamikuri meqanizmi” (bagrationi,<br />

2008:227) da, amdenad, sinesTeziis kanonis wyalobiT SesaZlebeli<br />

gaxda kinetikuri xelovnebis, rogorc aseTis, erTiani<br />

mxatvruli organizmis formireba. rogorc Cans, eleqtronikis<br />

ganviTarebam farTo SesaZleblobebi misca kastelianizmis<br />

Tanamedrove mimdevrebs. musikis ametyveleba mxatvrobis<br />

enaze SesaZlebeli gaxda rogorc uSualod adamianis mier,<br />

aseve meqanikuri danadgarebis saSualebiT. Tumca, miuxedavad<br />

musikis ferebSi gadatanis praqtikaSi specialuri aparaturiT<br />

miRweuli garkveuli warmatebisa, es procesi jer kidev<br />

meqanikur xasiaTs atarebs da Sorsaa xelovnebisgan.<br />

sagulisxmoa, rom musikaluri bgerisa da feris TvisebaTa<br />

urTierTzegavlena, romelsac mkvlevarebi (argelanderi,<br />

helmholci, hornbosteli) viwro sinesTeziis unaris<br />

mflobelTa privilegiad miiCneven, xelewifeba TiTqmis yvelas,<br />

rameTu “akustikur da optikur SegrZnebebs Soris intermodaluri<br />

erTianobis, mimsgavsebis da “naTesaobis” gamovlenis<br />

unari gaaCnia TiTqmis yvela adamians” (gogolaZe,<br />

75


1982:76). gamomdinare aqedan, SeiZleba iTqvas, rom “mxedvelobiT-smeniTi<br />

koordinaciis fsiqologiuri buneba Tavis<br />

TavSi moicavs rogorc musikaluri bgerisa da feris fenomenis<br />

msgavsebis ganwyobis sazriss, ise musikaluri tonebiT<br />

optikuri warmodgenebis Seqmnis fenomens” (Bagrationi,<br />

2005:587). rogor unda gavigoT es?<br />

saqme isaa, rom musikaluri tonis akustikuri SegrZnebis<br />

gancdis optikurTan mimsgavsebis xarisxs subieqturi aspeqtebi<br />

gaaCnia, anu mocemuli musikaluri bgeris Sesatyvisi<br />

feriTi xatis Seqmna mxolod recipientis, rogorc individuumis,<br />

mgrZnobelobiT unarzea damokidebuli. amasTan dakavSirebiT<br />

sainteresoa s. kravkovis azri, romlis mixedviT<br />

“fotizmebis didi sxvaobis dros calkeul individebs aReniSnebaT<br />

garkveuli saxis kanonzomiereba: rac ufro maRalia<br />

bgerebi, miT ufro naTeli eCvenebaT isini”. am saxis intermodaluri<br />

msgavsebis gancdas zogierTi Teoretikosi “sines-<br />

Teziis specifikur fsiqologiad” miiCnevs da ferTan tonis<br />

aseT dakavSirebas “ferad smenas”, anu fonizms uwodebs. Cveni<br />

azriT, “feradi smena” ar warmoadgens unikalur esTetikur<br />

fenomens, rameTu miviCnevT, rom empiriul gamocdilebaze<br />

dayrdnobiT, yvela adamians ase Tu ise Seswevs unari mocemul<br />

bgeras mouZebnos Sesatyvisi feri (gogolaZe, 1982:79).<br />

yovelive zemoTaRniSnulidan gamomdinare, d. uznaZis<br />

ganwyobis Teoriis ZiriTadi debulebis gaTvaliswinebiT, SeiZleba<br />

davaskvnaT, rom Tuki garkveuli musikaluri bgeris<br />

mosmena iwvevs garkveuli feris SegrZnebas, maSin meoradi<br />

SegrZnebis (feris) gamomwvevad unda miviCnioT pirveladi SegrZnebiT<br />

anu bgeris mosmeniT gamowveuli ganwyoba. rac Seexeba<br />

mocemuli musikaluri bgeris JReradobis siZlieres,<br />

tembrisa da grZliobis (garkveuli simaRlisa da siZlieris<br />

bgeris xmovanebis xangrZlivobis) sxvadasxva sidideebSi da<br />

formebSi gadmocemas, unda vivaraudoT, rom am SemTxvevaSic<br />

meoradi SegrZneba, anu formis da sididis TvalsaCino gancda<br />

pirveladi SegrZnebis gancdiT (bgera mowodebuli sxvadasxva<br />

siZlieriT, xangrZlivobiT, tembriT) gamowveuli ganwyobiT<br />

ganisazRvreba.<br />

76


gamoyenebuli literatura:<br />

1. gogolaZe q., akustikuri da optikuri SegrZnebis intermodaluri<br />

erTianobis sakiTxisaTvis, Jurn. “macne”, filosofiisa da fsiqologiis<br />

seria, #3, Tbilisi, 1982<br />

2. bagrationi i., mxatvruli Semoqmedebis fsiqologiuri safuZvlebi//konstantine<br />

kapanelis filosofia, baTumi, gamomcemloba “SoTa<br />

rusTavelis saxelmwifo universiteti”, 2008<br />

3. Овсянников М. Ф., История эстетической мысли, Москва, 1978<br />

4. Кеплер И., О шестиугольных снежинках, Москва, 1982<br />

5. Вернадский В. И., Исаак Ньютон , Москва, "Наука", 1985<br />

6. Bagrationi I., Konstantine Kapaneli about Artistic Creativity and<br />

“Philosophy of Life”, “Bulletin” of the Georgian Academy of Sciences, Volume 171,<br />

#3, Tbilisi, 2005<br />

Ketevan Gogoladze, Irma Bagrationi<br />

Some Aspects of Aesthetic Problems of Synesthesy<br />

Summary<br />

The present paper deals with the aesthetic context of music and seeing<br />

colours, of synesthesy and synesthesic art. The colours of the instruments, the<br />

descriptions of certain modes and the feeling in the composition formed the<br />

method for this paper. The integral problem here is to discover whether the<br />

recipients see the colours in the music the composer has experienced and<br />

whether they catch the feeling of the music in their paintings.<br />

The paper discusses that integration of the arts as well as the effects of<br />

colour and music has been researched separately. This represents a new<br />

aesthetic method for experimenting on the synesthesy of the senses. The testing<br />

and developing of the method is in its early stages. More complex and valid<br />

results could be achieved by collaborating with specialists in various branches of<br />

art. Integration between visual arts and music and even of researchers awaits<br />

futher research including looking into identity of music and colours.<br />

The paper underlines, that the correspondence between sounds and colors is<br />

based on the relations between the frequencies of the sounds and the frequencies of the<br />

colors when mixing sounds and lights; there are many similarities between the music and<br />

the colours of paintings.<br />

77


78<br />

Tea gogotiSvili<br />

qarTuli kamerul-saansamblo xelovnebis<br />

ganviTarebis gzebi da Taviseburebebi<br />

Ddidia kameruli musikis roli da mniSvneloba msoflio<br />

musikaluri xelovnebis ganviTarebaSi. Kkompozitorisa<br />

Tu SemsruleblisaTvis yvela epoqaSi kamerul-saansamblo<br />

xelovneba sulierebis umaRlesi gamovlinebis, daxvewili<br />

rafinirebuli muzicirebis sferos warmoadgenda. es iyo xelovanis<br />

individualuri Tvisebebis srulad gamovlenis SesaniSnavi<br />

saSualeba, romelic musikosisagan aseTive daxvewil,<br />

srulyofil profesiul momzadebas, teqnologiebsa da<br />

mxatvrul xedvas moiTxovda. amitomac iyo, rom yvela drois<br />

gamoCenili musikosebi, iseTebi rogoric iyvnen: beThoveni,<br />

Sumani, bartoki da sxv., kamerul-saansamblo muzicirebas<br />

udides mniSvnelobas aniWebdnen musikosis aRzrdis proces-<br />

Si. magaliTisaTvis moviyvanT r. Sumans: ,,erToblivi dakvra<br />

Zalze sasrgebeloa, amitomac rac SeiZleba xSirad unda Seasrulo<br />

duetebi, trioebi da a.S. es Zalze aviTarebs musikoss<br />

(lisovski 1890:17).<br />

yuradsaRebia cnobili pianistis k. igumnovis gamonaTqvamic:<br />

,,pianists Zalze exmareba instrumentalistebTan da<br />

vokalistebTan urTierToba. es afarToebs mis zogad musikalur<br />

TvalTa xedvas, aRrmavebs stilis gagebas da bolos ufro<br />

damoukidebels xdis mas” (mSveliZe 1976:408).<br />

kamerul-instrumentuli musikis ganviTarebis mTeli<br />

istoria, is didi interesi, rasac es dargi yovelTvis iwvevda<br />

sazogadoebaSi, cxadyofs, rom igi warmoadgens erT-erT<br />

mniSvnelovan musikalur xelovnebas. Znelia warmoadgino<br />

beThovenis, bramsis, Sumanis, Caikovskis, taneevis, borodinis,<br />

prokofievis, SostakoviCis da mravali sxva kompozitoris<br />

Semoqmedeba, maTi genialuri kamerul-instrumentuli<br />

qmnilebebis gareSe.Aaseve Znelia Seadgino solist-SemsrulebelTa<br />

SemoqmedebiTi portreti, Tu ar gaviTvaliswinebT im<br />

damsaxurebebs, romelic maT kamerulma muzicirebam Seasru-


la musikaluri xelovnebis am dargis ganviTarebasa da propagandis<br />

saqmeSi. aseT SemsrulebelTa rigs ganekuTvnebian:<br />

raxmaninovi da kreisleri, a. rubiSteini da Seringi, oistraxi<br />

da oborini, goldenveizeri, rixteri, igumnovi da mravali<br />

sxva, romelTa wvlili kameruli muzicirebis xelovnebis<br />

ganviTarebaSi udidesia.<br />

kameruli musika warmoadgens musikaluri xelovnebis<br />

specifiur dargs, romelic gansxvavdeba Teatraluri, simfoniuri<br />

da solo sakoncerto musikisagan. kameruli musikis<br />

saRamoebi, rogorc wesi, ganviTarebis adreul etapze Ziri-<br />

Tadad imarTeboda salonebSi, ojaxebSi da mcire zomis SenobebSi.<br />

Aaqedan gamomdinareobs misi saxelwodebac: camera —<br />

niSnavs oTaxs. aseve, kameruli koncertebisaTvis damaxasia-<br />

Tebelia SemsrulebelTa mcire raodenoba.Kkameruli musika<br />

warmoadgens rogorc vokalur, ise instrumentalur musikas.<br />

ansamblSi daculia xmaTa (sakravTa) Tanasworuflebianoba.<br />

kamerul-instrumentul musikas myari safuZveli Cauyares<br />

kompozitorebma: iohan sebastian baxma, georg fridrix<br />

hendelma, iozef haidnma, volfganag amadeus mocartma da<br />

ludvig van beThovenma.<br />

XIX saukuneSi kameruli musika gamdidrda romantikos<br />

kompozitorTa nawarmoebebiT, rogorebic iyvnen: karl maria<br />

veberi, feliqs mendelson-bartoldi, franc Suberti, robert<br />

Sumani, iohanes bramsi, kamil sen-sansi, friderik Sopeni,<br />

edvard grigi da sxva.<br />

XIX-XX saukuneebis kompozitorebis: klod debiusis,<br />

moris ravelis, paul xindemitis, bela bartokis, benjamen<br />

britenis da sxvaTa SemoqmedebaSi ganviTarebis udides<br />

mwvervals miaRwia sxvadasxva Janris kameruli ansamblebis<br />

nimuSebma.<br />

saqarTvelom, obieqturi sinamdvilidan gamomdinare,<br />

gacilebiT ufro mokle xanSi aiTvisa kameruli musicirebis<br />

formebi da tradiciebi, vidre evropis qveynebma da ruseTma.<br />

sul raRac erTi saukune dasWirdaT qarTvelebs imisaTvis,<br />

rom ziarebodnen evropuli profesiuli musikis Sedevrebs,<br />

gaeTavisebinaT da aeyvanaT maTi Sesruleba msoflio standartebis<br />

doneze. Aamas Tavisi axsna da mizezebi aqvs. esaa Cve-<br />

79


ni xalxis bunebrivi musikaloba, suliereba, swrafva amaRlebuli<br />

idealebisa da mSvenierebisaken da rac mTavaria, didi<br />

tradiciebi swored saansamblo musicirebis xelovnebaSi.<br />

Cveni xalxuri simRera xom srulyofili nimuSia ansamblurobis,<br />

ansamblis monawileTa Tanabaruflebianobis da imavdroulad,<br />

erTobliobis musikaluri ideis ganxorcielebisas.<br />

XIX saukunis 80-ian wlebSi saqarTveloSi Semotanili<br />

iyo pirveli fortepiano, violino, violonCelo da sxva musikaluri<br />

instrumentebi. general axverdovis ojaxSi qar-<br />

Tveli aristokratebis ramdenime bavSvi swavlobda fortepianoze<br />

dakvras. maT Soris iyo nino WavWavaZe — aleqsandre<br />

griboedovis momavali meuRle. is iyo pirveli qarTveli qali,<br />

romelic Tavisuflad flobda fortepianoze dakvris<br />

xelovnebas.<br />

1851 wels saopero Teatris gaxsnam didi biZgi misca qalaqis<br />

mcxovrebTa Teatraluri da musikaluri xelovnebisadmi<br />

dainteresebas. amasTan, gaizarda musikaluri ganaTlebisadmi<br />

ltolva. bavSvebi musikas swavlobdnen saxlebSi,<br />

gimnaziebsa da pansionebSi, am dros TbilisSi moRvaweobdnen<br />

pedagogebi leon ianiSevski, romelic saukeTesod ukravda<br />

violinoze da fortepianoze. swored masTan mecadineobda<br />

SemdgomSi didi qarTveli pianisti aloiz mizandari. Aaseve<br />

didi Rvawli miuZRvis e. epSteins, romelic 30 wlis ganmavlobaSi<br />

moRvaweobda TbilisSi. SemdgomSi aucilebeli gaxda<br />

specialuri skolis Seqmna. igi gaixsna 1871 wels, sadac moRvaweobda<br />

a. mizandari.<br />

1895-1917 wlebSi TbilisSi sistematiurad imarTeboda<br />

kameruli koncertebi mravalferovani programebiT. jer kidev<br />

ipolitov-ivanovis moRvaweobis periodidan arsebobda<br />

simebiani kvarteti, magram Semadgenlobis xSiri cvlis gamo<br />

maTi Sesrulebis done ar iyo saTanado simaRleze. Semdgom<br />

Camoyalibda axali kvarteti: vasilievis, vilSaus, semigalovis<br />

da polievis SemadgenlobiT, romelic sistematurad acnobda<br />

msmenelebs am Janris saukeTeso nomuSebs.<br />

XX saukunis 20-ian wlebSi intensiurad daiwyo kamerul-instrumentuli<br />

musikis ganviTareba. am periodSi Zlierdeba<br />

qarTuli saSemsruleblo skola. swored am dros<br />

80


Cndeba saqarTveloSi instrumentuli musikis sxvadasxva Janrebi<br />

(kvarteti, trio, dueti).<br />

konservatoriasa Tu mis gareT gamarTul yvela sajaro<br />

koncertSi CarTuli iyo (vokalurTan erTad) kamerul-instrumentuli<br />

musikis nimuSebi.<br />

koncertebSi monawileobda studentebisa da pedagogebis<br />

saukeTeso Zalebi. saansamblo muzicirebisadmi did yuradRebaze<br />

metyvelebs is faqtic, rom gamosaSveb gamocdaze<br />

savaldebulad iTvleboda saansamblo nawarmoebis Sesruleba.<br />

moswavleTa sajaro koncertebSi CarTuli iyo sakmaod<br />

vrceli repertuari: mocartis, beThovenis, grigis saviolino<br />

sonatebi; klasikosTa trioebi, kvartetebi; rubinSteinis,<br />

mendelsonis saviolonCelo sonatebi, haidnisa da Sumanis<br />

kvartetebi, ansamblebi sasule instrumentebis monawileobiT.<br />

Tavdapirvelad kameruli ansamblis swavleba SerCevi-<br />

Ti iyo. 1888-1890 w-dan Tbilisis samusiko saswavlebelSi ukve<br />

figurirebs kameruli ansamblisa da kvartetis specialuri<br />

klasebi. moviyvanT 1900-1901 saswavlo wlebis erT-erT samoswavlo<br />

kameruli sajaro koncertis programas: mocartisa<br />

da beThovenis kvartetebi, Sumanis safortepiano kvarteti,<br />

beThovenis me-5 saviolino sonata. aseTi programis Sesasruleblad<br />

saWiro iqneboda saTanado saansamblo CvevebiT<br />

aRWurviloba, rac gvafiqrebinebs, rom mecadineoba saansamblo<br />

klasebSi sisitematurad da seriozulad mimdinareobda.<br />

ansamblis klass xelmZRvanelobdnen iseTi seriozuli<br />

musikosebi, rogoric iyvnen: ipolitov-ivanovi (1883-1893),<br />

klenovski (1894-1898ww), nemerovski (1895-1896ww), n. nikolaevi<br />

(1903-1904 ww), v. vilSau (mudmivad).<br />

1914-1921ww. boboqari movlenebis drosac saswavleblisa<br />

da SemdgomSi konservatoriis pedagogebi didad zrunavdnen,<br />

raTa ar ganelebuliyo interesi kameruli musikisadmi.<br />

sakoncerto programebi ufro vrceli da saintereso<br />

gaxda. kameruli ansamblis swavlebasac meti yuradReba eqceoda.<br />

Tbilisis konservatoriis kameruli ansamblis da kvartetis<br />

kaTedra arsebobis 50-ze met wels iTvlis. igi agrZelebda<br />

saqarTveloSi arsebuli kameruli musikis tradici-<br />

81


ebs. am kaTedraze muSaobdnen da dgesac muSaoben gamoCenili<br />

musikosebi, qarTuli musikis didi moamageebi da propagandistebi.<br />

es musikosebi erTgulad da dauRalavad emsaxurebodnen<br />

qarTuli profesiuli kadrebis aRzrdis saqmes, nergavdnen<br />

da awrTobdnen kameruli muzicirebis kulturas,<br />

Cvevebs. siyvaruliT aziarebdnen studentebs am srulyofili,<br />

inteleqtualuri sferos simaRleebs. kaTedra aris erTerTi<br />

iniciatori saqarTveloSi s. cincaZis saxelobis saansamblo<br />

konkursis daarsebis, romelmac aseve ara erTi niWieri<br />

Semsrulebeli gamoavlina, romelTac Semdgom farTo asparezze<br />

warmoaCines TavianTi xelovneba (konkursi Catarda<br />

2-jer: 2002 da 2003 ww).<br />

qarTuli kamerul-saansamblo xelovnebis ganviTarebas<br />

da aRorZinebas didad xels uwyobs saqarTvelos saSemsruleblo<br />

koleqtivis (saxelmwifo kvarteti, kameruli orkestri<br />

da sxva) saerTaSoriso arenaze gamosvla. jer kidev<br />

samamulo omis Semdgom periodSi did warmatebas miaRwia saqarTvelos<br />

saxelmwifo kvartetma, romelmac praRaSi saer-<br />

TaSoriso konkursze I adgili daikava, moskovis konservatoriis<br />

kvartetTan erTad da wlebis ganmavlobaSi nayofier<br />

moRvaweobas eweoda qarTuli kamerul-instrumentuli musikis<br />

propagandis saqmeSi.<br />

qarTuli kamerul-saansamblo xelovneba misi arsebobis<br />

da ganviTerebis yvela etapze kompozitorisa da Semsruleblis<br />

mWidro TanamSromlobis da urTierTzegavlenis mkafio<br />

nimuSia. Kkamerul-saansamblo Txzulebebis meti nawili<br />

calkeul Semsruleblis an saSemsruleblo koleqtivis individualobis,<br />

maTi SemoqmedebiTi mrwamsis, stilis gaTvaliswinebiT<br />

iqmneboda. xSir SemTxvevaSi, es nawarmoebi maT<br />

pirvel Semsrulebels eZRvneboda.<br />

ase magaliTad, pirveli sakvarteto piesebi da kvartetebi<br />

Seqmnili iyo saqarTvelos simebiani kvartetisaTvis (S.<br />

TaqTaqiSvilis kvartetebi, s. cincaZis sakvarteto miniaturebi).<br />

viTardeboda sakompozitoro xelovneba da mis kvaldakval<br />

viTardeboda saSemsruleblo xelovnebac. mxatvruli<br />

amocanebis Sesabamisad, meores mxriv SeimCneva ukuqmedebac:<br />

saSemsruleblo teqnologiebis daxvewa, ganviTareba, in-<br />

82


dividualobaTa mravalferovneba da gamokveTileba garkveul<br />

zegavlenas axdenda sakompozitoro Semoqmedebazec.<br />

xSir SemTxvevaSi, Semsrulebeli nawarmoebebis aqtiur Tanaavtoradac<br />

gvevlineba.<br />

musikalur-sakompozitoro da saSemsruleblo sferos<br />

Soris kavSiris dialeqtika gansakuTrebulad Tavs iCens XXs.<br />

<strong>II</strong> naxevris qarTul musikalur xelovnebaSi. am drois musikaluri<br />

sinamdvile kompozitorisa da Semsruleblis TanaSemoqmedebis<br />

Tvisobrivad axali etapis dasawyisia. swored am<br />

dros gamoCndnen iseTi maRalprofesiuli niWieri Semsruleblebi,<br />

romelTac kompozitorTan ,,paeqrobis” niWic SeswevT.<br />

SegviZlia davasaxeloT amgvari tandemis zogierTi magaliTi:<br />

j. kaxiZe — g. yanCeli; j. kaxiZe — s. nasiZe; saxelmwifo<br />

kvarteti — s. cincaZe, o. TaqTaqiSvili — ansambli ,,rus-<br />

Tavi”. e. virsalaZem, m. mdivanma, T. amirejibma udidesi wvlili<br />

Seitanes qarTuli safortepiano (s. nasiZe, o. TaqTaqiSvilis)<br />

koncertebis warmatebasa da danergvaSi; m. iaSvilima da<br />

e. da l. isakaZeebma — s. nasiZis, s. cincaZis, v. azaraSvilis instrumentuli<br />

Semoqmedebis stimulirebaSi. s. nasiZis ormagi<br />

koncerti violinosa da CelosaTvis eZRvneba e. da l. isakaZeebs.<br />

s. cincaZis saviolonCelo koncertebi — e. isakaZes. v.<br />

azaraSvilis saklarneto sonata r. jiblaZisaTvis aris dawerili.<br />

s. nasiZis saviolonCelo koncerti — T. gabaraSvilisaTvis.<br />

saqarTveloSi kameruli orkestris daarsebisTanave<br />

gaCnda interesi mis mimarT. S. gabiCvaZis, s. nasiZis simfoniebi;<br />

s. nasiZis, v. azaraSvilis instrumentuli koncertebi da<br />

sxva.<br />

kompozitorsa da Semsrulebels Soris kontaqti xSirad<br />

Canafiqris Casaxvis momentSive iwyeboda, rac erTis<br />

mxriv zrdida Semsruleblis dainteresebas da pasuxismgeblobas,<br />

xolo, meores mxriv, kompozitors saSualebas aZlevda<br />

moenaxa Canafiqris bgeriTi realizaciis optimaluri varianti.<br />

zemoTqmuli ra Tqma unda ar niSnavs imas, rom qarTuli<br />

musikaluri kultura gamonakliss warmoadgens. igi yovel-<br />

Tvis zogadevropuli, zogadsakacebrio musikaluri kulturis<br />

pararelurad viTardeboda, Tavis TavSi ikrebda yovelive<br />

programuls, axals, imis Tqma gvinda, rom qarTul musika-<br />

83


lur kulturas zogadkulturul musikalur WrilSi Tavisi<br />

erovnuli, TviTmyofadi waxnagi gaaCnda.<br />

Tanamedrove qarTul musikalur kulturaSi didia Semsruleblis<br />

xvedriTi wona. Cven gvyavs Semsruleblebi, romelTa<br />

niWierebis da profesionaluri momzadebis done maT<br />

namdvil SemoqmedTa rigSi ayenebs. maT SesrulebaSi aisaxa<br />

Tanamedroveobis daZabuli fsiqologiuri, filosofiuri,<br />

emociuri tendeciebi, musikaluri gamomsaxvelobis mTeli<br />

sistema.<br />

aRsaniSnavia isic, rom yvela es Semsrulebeli Tavis SemoqmedebaSi<br />

did adgils uTmobs kamerul muzicirebas, mar-<br />

Tavs kameruli musikis festivalebs (Telavi — e. virsalaZe;<br />

borjomi — l. isakaZe), rac kidev ufro adasturebs kameruli<br />

musikis sicocxlisunarianobas.<br />

saqarTveloSi kamerul-saansamblo xelovnebis ganvi-<br />

Tarebis tempebi, misi intensioba da maRali profesiuli done,<br />

agreTve msmenelis didi interesi misi ganviTarebis yvela<br />

safexurze imas mowmobs, rom es sfero Cveni musikaluri<br />

kulturis organuli, ganuyofeli nawilia, romelic didad<br />

uwyobs xels musikosis formirebas, srulyofas. sabednierod,<br />

es garemoeba kargad aqvs gaTavisebuli nebismier seriozul<br />

musikoss, iqneba is kompozitori, Semsrulebeli Tu<br />

Teoretikosi. ar SeiZleba ar aRiniSnos musikalurad gacnobierebuli,<br />

momTxovni msmenelis rolic qarTuli musikaluri<br />

kulturis, kerZod ki kamerul-saansamblo xelovnebis<br />

ganviTarebis saqmeSi.<br />

84


gamoyenebuli literatura:<br />

1. gogua d., qarTuli kamerul-instrumentuli ansamblis<br />

ganviTarebis ZiriTadi etapebi. J. ,,sabWoTa xelovneba”<br />

#7 Tb., 1972<br />

2. davlianiZe e., profesori ana TulaSvili. Tb., 2003<br />

3. dafqviaSvili T., kamerul-instrumentuli ansamblebi<br />

da maTi Sesrulebis ZiriTadi principebi. Tb., ,,xelovneba”,<br />

1989<br />

4. donaZe v., qarTuli sabWoTa musikis istoriis narkvevebi.<br />

Tb., ,,ganaTleba”, 1975<br />

5. kvirkvelia n., ,,60-80-iani wlebis qarTuli kamerulinstrumentuli<br />

ansamblebis interpretaciis problemebisaTvis”.<br />

disertacia, Tb., 1975<br />

6. lisovski n., ,,musikaluri kalendari”, almanaxi #3,<br />

1890<br />

7. mSveliZe a., samusiko ganaTleba saqarTveloSi Tb.,<br />

,,xelovneba”, 1976<br />

8. Мильштеин И., - К. Н. Игумнов М., 1975<br />

Tea Gogotishvili<br />

The Ways and Characteristics of Development of Georgian<br />

Chamber-Ensemble Art<br />

Summary<br />

Georgian people’s rich traditions, great spiritual demand, talent,<br />

refined taste, high artistic level of Folk or professional music are<br />

prerequisites for developing of perspectives and future progress of Georgian<br />

music (including chamber ensemble music).<br />

85


86<br />

ana dumbaZe<br />

klasicizmis epoqis musikalur-harmoniuli<br />

Taviseburebebi<br />

evropis musikalur azrovnebaSi axali epoqa XV<strong>II</strong> saukunidan<br />

iwyeba. venis klasikur skolaSi musikalur-Teoriuli<br />

azri axal safexurze adis. gansakuTrebuli daniSnuleba am<br />

periodSi praqtikul-Teoriuli kuTxiT harmoniis formisqmnadma<br />

funqciam SeiZina. mkvlevarebi harmonias musikis intonaciur-konstruqciul<br />

universums uwodeben. maszea damokidebuli<br />

tonebis kilour koordinaciaze damyarebuli<br />

mravalxmiani qsovilis organizeba. amasTan, harmonias aqvs<br />

formisqmnadi, konstruqciul-logikuri Tviseba, romelic<br />

dakavSirebulia melodiasTan, ritmTan da metrTan<br />

(Григорьев 1981:10).<br />

mas Semdeg, rac saero Janrebis Camoyalibebam da instrumentuli<br />

musikis ganviTarebam, axali msoflmxedvelobrivi<br />

meqanizmis — maJorul-minoruli sistemis Seqmna ganapiroba,<br />

musikaluri kompoziciis mTavar safuZvels funqciaTa<br />

centralizacia warmoadgens.<br />

renesansis epoqaSi damkvidrebuli polifoniuri azrovnebis<br />

principi am periodisaTvis homofoniurma azrovnebam<br />

Secvala. musikalur qmnilebebSi horizontaluri xazis<br />

prioritetuli adgili vertikalma daikava. harmonia, rogorc<br />

akorduli Tanmimdevrobis saazrovno logika — Tanda-<br />

Tan gamovida polifoniis CarCoebidan.<br />

harmoniam, rogorc gamomsaxvelma saSualebam, jer kidev<br />

klasicizmis epoqamde (XV<strong>II</strong> s.) miiRo mravalferovani saxe.<br />

vertikali aRar aris mxolod nawarmoebis struqturuli<br />

sayrdeni. sxvadasxva funqciis akordebis monacvleoba ukve<br />

mTeli kompoziciis esTetikur mxares gansazRvravs. musikalur<br />

azrovnebaSi mkvidrdeba sxvadasxva sirTulis da saxis<br />

akordebi — samxmovanebebi, septakordebi da nonakordebi. ma-<br />

Ti gadanacvleba da gansazRvrul konteqstSi gamoyeneba<br />

bgerweriT-feradovani niuansebiT gamoxatavs musikis fsiqologiur-gamomsaxvelobiT<br />

xasiaTs.


am cvlilebebis fonze musikalur-Teoriuli azri amzadebs<br />

klasicizmis epoqas, romlic iTvleba wonasworobis,<br />

racionaluris da emociuris gaTanabrebis etalonad.<br />

XV<strong>II</strong>I saukunidan musikalur-gamomsaxvelobiT saSualebaTa<br />

mimarT da maT Soris, harmoniis problemisadmi axali<br />

midgoma ikveTeba. ganmanaTleblobis epoqaSi dgeba harmoniuli<br />

pirovnebis aRzrdis aucilebloba, aucilebeli xdeba<br />

piradi interesebis da gemovnebis sazogadoebriv normebTan<br />

harmoniuli Serwyma. amitom harmoniis problema im droisaTvis<br />

socialuri problemas uTanabrdeba da sazogadoebrivi<br />

azris gaTvaliswinebiT moralTan da eTikasTan igivdeba.<br />

harmoniis Zieba gadadis bunebaSi, socialur fsiqologiaSi<br />

da zogadad aRzrdis TeoriaSi. ganmanaTlebelTa yuradRebis<br />

centrSi piradi da sazogadoebrivi interesebis Serwyma<br />

dgas.<br />

ganmanaTlebelTa anu enciklopedistTa esTetika uaryofs<br />

metafizikur da Teologiur damokidebulebas harmoniisadmi.<br />

enciklopedistebi am sakiTxze gamoTqmul Zvel poziciebs<br />

aRiqvamen mxolod miTologiur da poetur WrilSi<br />

(Шестаков В., 1973:145). am TvalsazrisiT enciklopedistebis<br />

pozicia piTagoriseul ,,sferoTa harmonias” anu harmoniis<br />

kosmologiur gagebas upirispirdeba.<br />

harmonias piTagoras da misi mimdevrebis msgavsad ganmartavs<br />

enciklopedistebis winamorbedi ingliseli filosofosi<br />

Seftsberi (1671-1713). am mecnieris Sexedulebis mixedviT,<br />

samyaro harmoniulobis principiT aris gamsWvaluli.<br />

is aris bunebis da kosmosis mowesrigebis saSualeba da<br />

SemoqmedebiTi sawyisi. Sesabamisad, mTelisa da misi Semadgeneli<br />

nawilebis universalur kavSirs da erTianobas harmoniis<br />

arsi gansazRvravs.<br />

harmonia, Seftsberis azriT, rTuli movlenaa, is warmoiqmneba<br />

erTianobisgan mravalferovnebaSi da Tavis TavSi<br />

disharmoniis elementebs Seicavs. boroteba da umsgavsobac<br />

ver arRvevs harmonias, piriqiT — xazs usvamen da aZliereben<br />

mas, aRniSnavs ingliseli mecnieri.<br />

misive poziciiT, Tu adamiani moraluri virtuozi da<br />

sakuTari cxovrebis arqiteqtoria, mas SeuZlia Seqmnas Tavisi<br />

Sinagani samyaro harmoniis Sesabamisad. samyaros harmonia,<br />

87


Sefsteberis azriT, adamianis SigniTac arsebobs. is pirovnebis<br />

Sinagani moraluri grZnobis monapovaria. harmonia ingliseli<br />

mecnieris SexedulebiT, Seefardeba iseT gagebebs,<br />

rogoricaa WeSmariteba, mSveniereba, sikeTe.<br />

ukve XV<strong>II</strong>I saukunis sazogado moRvawe kondiliaki akritikebs<br />

yovelgvar filosofias, romelic ar eyrdnoba mecnierul<br />

gamocdilebas da misi kritikis obieqti, pirvel rigSi,<br />

piTagoras ,,sferoTa harmoniaa”. kondiliakis naSromebSi wina<br />

planze samyaros materialisturi gageba gamodis. mecnieri<br />

Secdomas uwodebs piaTagoras Teziss — musikis mTel samyaroSi<br />

arsebobis Sesaxeb. uaryofs zeciuri Zalebis harmonias<br />

da am sakiTxTan mimarTebaSi damcinavad moixseniebs pi-<br />

Tagoras ideebs (Шестаков М.,1973:144-145).<br />

versias harmoniis empiriuli warmoSobis Sesaxeb kidev<br />

ufro amyarebs enciklopedistTa Sexedulebebi.<br />

deni didro (1713-1784), romlis moRvaweobam didi gavlena<br />

moaxdina musikaluri xelovnebis ganviTarebaze, ,,mSvenieris”<br />

kategoriis ganxilvisas aRniSnavs, rom harmonia, wesrigi,<br />

proporciuloba da a.S. aris ara maradiuli da absoluturi<br />

kanoni, aramed Cveni gamocdilebis Sedegad Camoyalibebuli<br />

Sexedulebaa. harmonia, Cveni gonebiT aris Seqmnili,<br />

adamianis Semecnebis rezultatia, is mxolod da mxolod Cveni<br />

SegrZnebis sagania, — miuTiTebs didro.<br />

didros Tanamedrove mecnieri i. vinkelmani (1717-1768)<br />

winaaRmdegia mSvenieris da harmoniis maTematikuri proporciebis<br />

sizustemde dayvanis. es gageba rom maTematikuri<br />

iyos, maSin ar Seicvleboda adamianis msjeloba silamazezeo<br />

(Шестаков, 1973:157).<br />

sazogadod melodia da harmonia musikis yofierebis<br />

aucilebeli faqtoria da misi materialuri formaa harmoniis<br />

arsis gagebis Camoyalibebis gzaze. amitomac gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania diskusia melodiisa da harmoniis urTierTmimarTebis<br />

Sesaxeb, romelmac jer kidev XV<strong>II</strong>I saukunis I<br />

naxevarSi farToO xasiaTi miiRo. polemikis centrSi mravalgzis<br />

moeqca frangi kompozitoris da Teoretikosis Jan filip<br />

ramos naSromebi.<br />

1722 wels Seqmnil traqtatSi ,,harmoniis Sesaxeb”, ramo<br />

musikaluri kompoziciis SeqmnaSi harmoniis prioritets<br />

88


aRiarebs. mis msjelobaSi musikis Sesaxeb didi adgili eTmoba<br />

fizikur-maTematikur gamokvlevas. ramos azriT, musikaluri<br />

nawarmoebis struqturaSi harmonias maorganizebeli<br />

roli aqvs. nebismieri melodia eqvemdebareba harmoniis wyobas,<br />

orive erTad ki nawarmoebis Sinaarss qmnis.<br />

ar SeiZleba ar aRiniSnos ramos gansakuTrebuli wvlili<br />

musikalur-Teoriuli sistemis ganviTarebaSi. man pirvelma<br />

gaarkvia akordebis monacvleobis funqcia, gamoyo tonalobis<br />

harmoniuli centri da masze daqvemdebarebuli Tanxmovanebebi:<br />

I — tonika, IV — subdominanta da V — dominanta (T-<br />

S-D). ramo amtkicebs maJoruli da minoruli tonalobebis<br />

urTierTmimarTebis Teoriasac. miuiTebs sakvanZo kadenciebze<br />

D-T, V-I da a.S. ramos msjelobidan ikveTeba, rom saer-<br />

Tod dominanta ibadeba tonikidan da kadenciaSi (D-T) ubrundeba<br />

pirvelwyaros — tonikas. ramos azriT, maJoruli samxmovaneba<br />

(3/5) bunebrivi bgeraTrigidan ibadeba da misi Semadgeneli<br />

nawilia da amavdroulad is aris akordebis terciuli<br />

wyobis bazisi.<br />

XV<strong>II</strong> saukunidan mtkicdeba harmoniuli azrovnebis mTavari<br />

sayrdenis — banis funqcia. bani xdeba mTeli nawarmoebis<br />

dinamikis ganmsazRvreli. cnobierebaSi Semodis general-banis<br />

cneba, romelic imdenad bunebrivad aRmoCnda musikalur<br />

azrovnebaSi, rom dRes misi Semqmnelis saxelic ki ar aris<br />

cnobili. ramos poziciiTac, bani harmoniuli funqciis fundamenti<br />

da harmoniis aRqmis saSualebaa.<br />

ramosve ekuTvnis akordebis Sebrunebis idea, romelmac<br />

manmade uCveulo koloriti Seitana musikalur azrovnebaSi.<br />

akordebs Soris ramo ganasxvavebs konsonansebs da disonansebs<br />

da upiratesobas pirvels, e.i. konsonans aniWebs.<br />

ramos pozicias daupirispirda XV<strong>II</strong>I saukunis cnobili<br />

Teoretikosi iohan matezoni (1681-1764) da mis azrs iezuituri<br />

kvlevis Sedegi uwoda. baxis Tanamedrove kompozitorisa<br />

da Teoretikosis matezonis moRvaweobis kredo iyo:<br />

,,praqtikuli gamocdileba + Teoriis codna’’. misi naSromebi<br />

eZRvneba polemikas im Teoretikosebis azrebisadmi, romlebic<br />

uqvemdebareben musikas abstraqtul wesebs da SiSvel ma-<br />

Tematikas. aseT swavlulebs is uwodebs ,,sufTa algebris-<br />

89


tebs”, musikis kalkulatorebs. amasTan, matezoni ar uaryofda<br />

maTematikuri gamoTvlebis rols musikaluri kompoziciis<br />

SeqmnaSi. musika ar aris maTematikis mowinaaRmdege,<br />

magram ze-aRmatebulia masze. musikis WeSmariti mSveniereba<br />

iwyeba iq, sadac mTavrdeba maTematika, aRniSnavda matezoni<br />

(Шестаков, 1973:161).<br />

matezonis SexedulebiT, mxolod sufTa melodia aris<br />

yvelaze bunebrivi da umSvenieresi. melodiis emociuri da<br />

gamomsaxvelobiTi mniSvneloba metia, vidre harmoniis. harmoniis<br />

wesebi ar gansazRvravs melodiis agebas, aramed harmoniis<br />

wyoba ganisazRvreba melodiis Taviseburebidan.<br />

matezonis aRniSnul mosazrebas iziarebda ganmanaTlebelTa<br />

epoqis mniSvnelovani warmomadgeneli Jan-Jak ruso<br />

(1712-1778), romelic harmoniis prioritets ukavSirebda musikaluri<br />

kompoziciis goTuri epoqidan momaval moZvelebul<br />

praqtikas. rusos SefasebiT, harmonia goTuri epoqis<br />

barbarosuli gadmonaSTia (Шестаков, 1973:165). ruso sayvedurobda<br />

frang kompozitorebs da maT Soris Jan batist lulis<br />

melodiuri sawyisis bolomde ar SefasebaSi. Sesabamisad<br />

ruso, matezonis msgavsad upirispirdeboda ramos pozicias<br />

da melodias Tvlida musikis mTavar elementad.<br />

harmonia, werda is, mxolod damxmare saSualebaa, Tavad<br />

harmoniaSi araferia iseTi, riTac adamianis sulze zemoqmedeba<br />

SeiZleba. melodias ruso adarebs naxats ferwera-<br />

Si, harmonias ki fers da saRebavs., ramdenadac ferweraSi<br />

mTavari naxatia da ara sakuTriv saRebavi da ferebi.<br />

venis klasikuri skolis periodSi sonatur-simfoniuri<br />

ciklis Seqmnam ganapiroba funqcionalobis ganviTareba da<br />

funqciaTa centralizacia. nawarmoebis Seqmnisas SeirCeoda<br />

is harmoniuli xerxebi, sadac ufro metad aris gamovlenili<br />

funqcionaluri gansazRvruloba. harmoniam da misma konstruqciulma<br />

rolma mniSvnelovani adgili daiWira venis<br />

klasikosTa SemoqmedebiT procesSi.<br />

venis klasikosTa SemoqmedebaSi moxda akordikis mkacrad<br />

SerCeva. aqcenti gadatanilia Semdeg akordebze: I, V, IV<br />

samxmovanebebi da maTi Sebrunebebi <strong>II</strong>6, VI5/3 (umetesad Sewyvetil<br />

kadansebSi), V7 SebrunebebiT, <strong>II</strong>6/5 da <strong>II</strong>4/3. Semcirebuli septakordi<br />

SebrunebebiT, K6/4, neapoluri seqstakordi (minor-<br />

90


Si) da sxva alterirebuli subdominantebi. Camoyalibda<br />

akordebis ganxazRvruli Tanmimdevroba da xmaTasvlis gansazRvruli<br />

tipuri variantebi. akordika atarebs udides Sinagan<br />

dinamikas da gadamwyveti roli eniWeba formisqmnadobis<br />

procesSi.<br />

saerTod, fuqcionaluri sistemis gaaqtiureba gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania venis klasikosTa SemoqmedebaSi. am<br />

TvalsazirisiT sainteresoa dominantisa da tonikis Sefardeba.<br />

zogjer mTeli Tema mTlianad agebulia ori akordis<br />

monacvleobaze — I da V safexurebis harmoniaze (magaliTad,<br />

beThovenis sonata #8, I nawili).<br />

venis klasikosTa SemoqmedebaSi, gansakuTrebiT mocartTan<br />

da beThovenTan — polifoniuri azrovneba erwymis homofoniurs.<br />

harmoniuli ena srulad damyarebulia funqcionalizmze.<br />

T-S-D — es wre figurirebs haidnis qmnilebebSi.<br />

masTan jer kidev iSviaTia harmoniis kolorituli roli.<br />

Tumca gvxvdeba Tematuri da kilo-tonaluri kontrastebi.<br />

analogiuri T-S-D funqciebi mocartTanac gamoiyeneba,<br />

magram gacilebiT mravalferovnad. kilos damxmare safexurebis<br />

gamoyeneba, Sidatonaluri gadaxrebi, misi droisTvis<br />

urTulesi modulaciebi TanamedroveTa gaukrvevlobas iwvevda.<br />

amasTan, es novatoroba arasdros arRvevda maJorul<br />

an minoruli kilos safuZvlebs. piriqiT, is amdidrebs kilos,<br />

afarToebs mis gamomsaxvel saSualebebs. es funqcia mocartTan<br />

axal sicocxles iZens.<br />

amdenad, klasicizmis epoqis kompozitorTa SemoqmedebaSi<br />

harmoniuli ena konkretul saazrovno sistemas eqvemdebareba.<br />

Tumca am stabiluri sistemis CarCoebi ar aris mkacrad<br />

reglamentirebuli. amis magaliTia haidnis, mocartis da<br />

gansakuTrebiT beThovenis Semoqmedeba, romelSic araer-<br />

Txel darRveula klasicizmisTvis damaxasiaTebeli harmoniuli<br />

kanonzomiereba.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. JRenti ivane, harmonia, Tb., 2005.<br />

2. Берков В.,Гармония, М.узыка, М., 1962<br />

91


3. Григорьев С., Теоретический курс гармонии. М.узыка, М., 1981<br />

4. Мясоедов А. Учебник гармонии. М.узыка, М., 1980<br />

5. Шестаков В., Гармония как эстетическая категория, М.,1973<br />

92<br />

Ana Dumbadze<br />

Musical-Harmony Particularity of the Classical Epoch<br />

Summary<br />

Since the XV<strong>II</strong> century in professional music major-minor system<br />

was dominating. Creation and establishment of that system was<br />

extremely important for the fundamental improvement in musical<br />

thinking. The article gives the consideration how the social and<br />

philosophic thinking of the concrete epoch influences the musical<br />

systems development process.


xaTuna managaZe<br />

biZina kvernaZis operis ,,iyo mervesa welsa”<br />

dramaturgiuli Taviseburebebi<br />

qarTuli erovnuli operis pirveli klasikuri nimuSis<br />

Seqmnis periodSi qarTuli opera Camoyalibda rogorc erTiani,<br />

stiluri mTlianobiT aRbeWdili movlena, romlis saxesac<br />

ZiriTadad tradiciuli Janrebis aRorZineba gansaz-<br />

Rvravda. am periodSi Seqmnilma orma operam (gia yanCelis<br />

,,da ars musika” da biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa”) daarRvia<br />

am Janris stabiluri sazRvrebi da axali gzebi dasaxa<br />

qarTuli saopero azrovnebis Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />

XX saukunis 80-ani wlebi qarTuli operis istoriaSi<br />

novatoruli ZiebebiT aRiniSna. cnobilia, rom XX saukune<br />

sinTezis epoqad iTvleba, sadac Zveli Janrebis transformireba<br />

da mis safuZvelze axlis Seqmna ZiriTadad musikisa da<br />

xelovnebis sxva dargebis urTierTmoqmedebis gziT miemar-<br />

Teba. urTierTmoqmedebis es procesi airekla aRniSnul saopero<br />

speqtaklebSi, romelTa originalobas Teatraluri da<br />

musikaluri sawyisebis manamde uCveulo sinTezi ganapirobebs.<br />

am periodSi Seqmnilma orma operam (gia yanCelis ,,da<br />

ars musika” da biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa”) daarRvia<br />

am Janris stabiluri sazRvrebi da axali gzebi dasaxa qarTuli<br />

saopero azrovnebis Semdgomi ganviTarebisTvis.<br />

,,iyo mervesa welsa” qarTul saopero scenaze agiografiuli<br />

nawarmoebis xorcSesxmis pirveli mcdelobaa, operas<br />

safuZvlad daedo qarTveli mwerlobis uZvelesi Zegli — iakob<br />

xucesis ,,SuSanikis wameba”. sazogadod, XX saukunis kulturis<br />

niSandoblivi maxasiaTebeli uZvelesi literaturuli<br />

motivebis da Tanamedrove mxatvruli azrovnebis xerxebis<br />

Serwymaa.<br />

sagulsxmoa isic, rom ,,iyo mervesa welsas” scenuri gadawyvetis<br />

saTaveebi qarTul xalxur sanaxaobebSic moiZieba.<br />

rogorc cnobilia, nawarmoebis axal Janrul safuZvelze interpretireba<br />

TavisTavad rTul da mravalmxrivi problemebis<br />

winaSe ayenebs avtors. Zalian xSirad aseTi interpreta-<br />

93


ciis mxatvruli Sedegi pirvelwyarodan sruliad gansxvavebuli<br />

ideur-mxatvruli koncefciis da dramaturgiuli<br />

principebis gamomxatveli xdeba. ase moxda iakob curtavelis<br />

,,SuSanikis wamebis” operis libretod gadaqcevis Sem-<br />

TxvevaSi (libretos avtori — r. sturua).<br />

speqtaklis reJisuraSi (robert sturua) originalurad<br />

aris gaazrebuli erovnuli mxatvruli azrovnebis umdidresi<br />

tradiciebi. am TvalsazrisiT, kvernaZe-sturuas saopero<br />

speqtaklSi Zveli da axali, erTmaneTisagan radikalurad<br />

gansxvavebuli, yvela im Teatraluri tradiciis<br />

rTul sinTezTan gvaqvs saqme, rac pirvel rigSi, r. sturuas<br />

SemoqmedebiTi poziciis ganmsazRvrelia.<br />

b. kvernaZis operis scenuri ganxorcielebis istoria r.<br />

sturuas mier dadgmuli speqtakliT daiwyo. scenur gadawyvetas<br />

asazrdoebda qarTul literaturaturaTmcodneoba-<br />

Si n. janaSias da T. WilaZis interpretaciiT asaxuli xucesiseuli<br />

SuSanikis mowameobrivi cxovrebis idea. amasTan, operis<br />

libreto (sturua) da musikaluri partitura (kvernaZe)<br />

gvaTavazobs am ideis ganzogadebul xedvas, misi detalizebuli,<br />

simboloebiT datvirTuli scenuri gadawyvetisagan<br />

gansxvavebiT. swored libreto, romelSic ganzogadebulia<br />

rwmenisadmi erTgulebis, simtkicisa da adamianuri tkivilis<br />

idea, aZlevs saSualebas kompozitors keTilisa da borotis,<br />

miwieris da sulieris miseuli xedva SemogvTavazos.<br />

kvernaZe-sturuas saopero speqtaklis dramaturgiuli<br />

Zirebis erTmniSvnelovnad gansazRvra arsebiTad SeuZlebelia.<br />

saopero speqtakli saTaves iRebs rogorc Suasaukuneebis<br />

liturgikul-misteriuli warmodgenebidan, aseve pasionebis<br />

dramaturgiidan. speqtaklSi gaTvaliswinebulia brextis<br />

epikuri Teatris Taviseburebani, amasTan, opera ukavSirdeba<br />

Tanamedrove musikaluri Teatris tradiciebs, marjaniSvilis,<br />

stanislavskis novatorul Ziebebs.<br />

garda amisa, libretoSia Cadebuli operis dramaturgiis<br />

arsebiTi Tavisebureba — Txrobis reminiscenciuli meTodi,<br />

rac ase mkafiod airekla musikaSi. da bolos, ukve libretoSi<br />

warmoCnda am saopero speqtaklis kidev erTi sagulisxmo<br />

Tviseba — gansxvavebul droTa dapirispireba-Serwymis<br />

xerxi.<br />

94


,,iyo mervesa welsas” libreto iakob curtavelis<br />

Txzulebis Tavisufal improvizacias warmoadgens. reJisorma<br />

saeklesio Janris nawarmoebSi asaxuli movlenebis gaTama-<br />

Seba moxetiale dass miando. operaSi erTmaneTs upirispirdeba<br />

ori radikalurad gansxvavebuli msoflmxedvelobis<br />

epoqa: V saukune — iakob xucesis ,,SuSanikis wamebis” daweris<br />

dro da XIX saukune — moxetiale dasis moqmedebis periodi.<br />

amasTan, speqtaklSi gamudmebiT igrZnoba mesame drois sun-<br />

Tqva, rac pirvelyovlisa am movlenebisadmi Tanamedrove xelovanTa<br />

damokidebulebaSi gamoixateba.<br />

libretistis mizani, pirvel rigSi, curtavelis Txzulebis<br />

religiur-filosofiuri xasiaTis ganzogadeba da mas-<br />

Si mimdinare movlenebis ,,inteleqtualur-saxeobrivi” gaazreba<br />

aris.<br />

libretisti SuSanikis wamebas warmogvidgens aramxolod<br />

rogorc procesualur, droSi ganfenil movlenas, aramed<br />

moqmedi gmirebis saSualebiT cdilobs wmidanis pirovnuli<br />

Tvisebebis da misi garemocvis Sefasebas. libretoSi<br />

yvela personaJi, maT Soris SuSanikic mTxrobelia.<br />

sturuas mier SemoTavazebuli dramaturgiuli modeli<br />

rTuli da erTgvarad uCveuloa pirvelwyarosTan damokidebulebis<br />

TvalsazrisiT. rogorc libretisti, igi mihyveba<br />

pirvelwyaros, magram xucesis mier aRweril movlenebs Tavisi<br />

Canafiqris Sesabamisad ucvlis saxes, rac gansakuTrebiT <strong>II</strong><br />

moqmedebaSi iCens Tavs.<br />

I moqmedeba zustad misdevs curtavelis ,,SuSanikis wamebis”<br />

dasawyiss (trapezis epizodis CaTvliT). personaJebi<br />

metyveleben xucesis enaze, xolo SuSanikis ori monologis<br />

teqsti zustad emTxveva pirvelwyaros. mniSvnelovan cvlilebas<br />

arc siuJeturi logika ganicdis. marTalia, calkeul<br />

SemTxveaSi gvxvdeba epizodebis gadanacvleba, ama Tu im scenis<br />

gafarToeba, Tumca aRniSnuli cvlilebebi moTavsebulia<br />

pirvelwyaros ganviTarebis farglebebSi.<br />

<strong>II</strong> moqmedeba — variaciaa. am SemTxvevaSic SenarCunebulia<br />

moqmedebis Tanmimdevroba, magram gansxvaveba erTob<br />

TvalsaCinoa — personaJebi metyveleben Tanamedrove qar-<br />

Tul enaze. am nawilSi teqstic isea agebuli, rom reJisors<br />

saSualeba eZleva moqmedebis ganviTareba scenaze polifoni-<br />

95


urad warmarTos. magaliTad, libretos calkeuli monakve-<br />

Tebi personaJTa erTdroul Txrobazea agebuli da mravlaplastian<br />

dramaturgias ganapirobebs.<br />

libretos avtoris pirvelwyarosadmi originalurma<br />

damokidebulebam, saxeebis axleburi xedvac ganapiroba. TavisTavad<br />

is faqti, rom libreto gvTavazobs ,,Teatrs TeatrSi”<br />

da Sesabamisad iqmneba ori drois Tanaarseboba, ganapirobebs<br />

iakobis, SuSanikis da varsqenis saxeebis or ganzomilebaSi<br />

gadawyvetas.<br />

iakob curtavelis ,,SuSanikis wamebis” operis enaze<br />

ametyveleba udaod rTuli mxatvruli amocanis gadawyvetasTan<br />

iyo dakavSirebuli. kompozitors unda Seeqmna uZvelesi<br />

literaturuli Zeglis Sesatyvisi musika, ise, rom arc<br />

sakuTari stiluri meoba daekarga da arc libretistis da<br />

reJisoris (sturua) SemoqmedebiT pozicias dascileboda.<br />

kvernaZis operis musikaluri dramaturgia saintereso da<br />

originaluri principiT aris agebuli. dramaturgiis originaloba<br />

operis garegnul maxasiaTeblebSic iCens Tavs, rac<br />

gamoixateba operaSi e.w. ,,noveluri” principis arsebobiT.<br />

SeiZleba iTqvas, rom ,,noveluroba” operis ganviTarebis Sida<br />

principia, romelic gansazRvravs mTelisa da nawilebis<br />

urTierTobis xasiaTs, iqceva am urTierTobis normad. es ur-<br />

TierTobebi warmarTaven operis ganviTarebis mTel process,<br />

romlis saboloo mizans dasrulebuli scena-novelebis<br />

gamTlianeba da erT dramaturgiul yalibSi moqceva Seadgens.<br />

kvernaZis musika farToO StrixebiT asaxavs Cveni istoriis<br />

erT-erTi uZvelesi periodis saeklesio msoflmxedvelobas,<br />

romlis fonze aseve farToO ganzogadebas iZens curtavelis<br />

Txzulebis qveteqsti — Cveulebrivi adamianis miwieri<br />

gancdebi da tragedia.<br />

,,iyo mervesa welsa” musikaluri dramaturgiis TvalsazrisiT<br />

saintereso da TviTmyofi movlenaa. opera cameti<br />

scenisagan Semdgari ormoqmedebiani kompoziciaa. scenebi<br />

Semdegi principiT aris ganawilebuli: I moqmedeba aTi dasrulebuli<br />

scenis monacvleobazea agebuli (mag. ,,SuSanikis<br />

locva“, ,,varsqenis Camosvla” da a.S.). <strong>II</strong> moqmedeba warmodge-<br />

96


nilia mxolod sami sceniT. ukanasknel sam scenas avtorma<br />

novelebi uwoda.<br />

cametive scena dasrulebul nagebobas warmoadgens.<br />

musikaluri analizis Sedegad, kvernaZis opera SeiZleba<br />

warmovidginoT, rogorc ori ZiriTadi ,,dramaturgiuli<br />

sferos” —lirikulis da epikuris — urTierTmimarTeba.<br />

lirikuli da epikuri sferos urTierTmimarTeba realizebulia<br />

operis intonaciur-Tematuri ganviTarebis logikaSi,<br />

rac musikaluri kompoziciis mTlianobis safuZvels<br />

gansazRvravs. am TvalsazrisiT gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

eniWeba musikaluri masalis droSi ganfenis sakiTxs.<br />

operis dramaturgia warmogvidgeba, rogorc ori Semxvedri<br />

principis urTierTqmedebis Sedegi. erT SemTxvevaSi<br />

saqme gvaqvs Tematurad Camoyalibebul saxe-ideasTan, romelic<br />

pirvelive taqtebSi JRers — epikuri Tema. igi iqceva rogorc<br />

operis intonaciuri ganviTarebis, ise axali Tema-saxeebis<br />

Seqmnis impulsad. xolo meore SemTxvevaSi, Tema-ideis<br />

Camoyalibebis xangrZliv procesTan, romelic mTeli operis<br />

manZilze grZeldeba. amasTan, am procesSi Camoyalibebuli<br />

Tema-idea saboloo saxiT mxolod finalSi, misi ganviTarebis<br />

kulminaciur stadiaze (SuSanikis ariaSi) JRers, manamde<br />

ki, epikuri Temis ganviTarebis paralelurad, misi gamomsaxvelobis<br />

calkeuli elementebi met-naklebad dasrulebul<br />

Sinaarsobriv-formalur struqturebs warmoqmnian.<br />

operis dasawyisSi warmodgenili epikuri saxiereba sul<br />

sxva mniSvnelobas iZens finalur scenaSi. epikuri Tema aq<br />

mTavari gmiris ganmadidebeli gundis amosavali xdeba. gundi<br />

JRers lirikuli Temis kulminaciuri gatarebis Semdeg.<br />

operis dramaturgiuli mTlianobis erT-erTi umniSvnelovanesi<br />

faqtori laitsistemebis jaWvis arsebobaa, ri-<br />

Tac es opera tradiciul saopero azrovnebas ukavSirdeba.<br />

laitsistema aq moicavs laitharmonias, laittonalobis da<br />

laittembris qvesistemebs. rac Seexeba laitTemebs, gamonakliss<br />

warmoadgens Tema, romelic SuSanikis saxesTan aris dakavSirebuli,<br />

romelic ganzogadebuli amaRlebuli sawyisis<br />

gamomxatvelia. am Temis motivebi xSirad Cndeba operis gmir-<br />

Ta aRsarebiT monologebSi.<br />

97


operis musikaluri dramaturgia ar aris martivi da er-<br />

TmniSvnelovani movlena. mis saxes gansazRvravs lirikuli,<br />

epikuri da dramatuli sferoebis, agreTve, sxva Janruli<br />

sawyisebis urTierTmimarTeba.<br />

,,iyo mervesa welsas” dramaturgiis Taviseburebas isic<br />

Seadgens, rom masSi epikuri, lirikuli da dramatuli Janruli<br />

sferoebis originaluri sinTezia mocemuli. Cveni azriT,<br />

am sinTezSi mJRavndeba samyaros xedvis polifoniuroba, rac<br />

sazogadod, erovnuli mxatvruli azrovnebis Taviseburebas<br />

Seadgens da mkafiod iCens Tavs r. sturuas reJisuraSic. aRniSnuli<br />

Janruli sinTezis Sedegad operaSi musikaluri ganviTareba<br />

SeiZleba ,,dramaturgiuli sferoebis” (bobrovskis<br />

termini) urTierTmimarTebad warmovidginoT. operaSi Sesabamisad<br />

gamoiyofa sami dramaturgiuli sfero — lirikuli,<br />

epikuri da dramatuli, romelTagan TiToeuli realizebulia<br />

garkveul Tematur-gamomsaxvelobiT kompleqsSi. amdenad,<br />

operis dramaturgiaSi gansakuTrebulia Temis, rogorc<br />

,,mikro-samyaros” roli. ramdenadac aRniSnul sferoTagan<br />

mxolod lirikuli da epikuri aris warmodgenili dasrulebuli,<br />

struqturulad Camoyalibebuli gamomsaxvelobiTi<br />

kompleqsiT, operis dramaturgiis sayrdenad swored maTi<br />

urTierTmimarTeba CavTvaleT. miT umetes, rom swored am<br />

urTierTmimarTebaSi ikiTxeba operis idea — miwieri da suliero<br />

sawyisebis dapirispireba.<br />

amrigad, operis amosavali lirikuli da epikuri Temebis<br />

Camoyalibebis procesia, ris gamoc ,,iyo mervesa welsas”<br />

dramaturgia warmogvidgeba, rogorc ori Semxvedri principis<br />

erTdrouli moqmedebis Sedegi. erT SemTxvevaSi, mocemulia<br />

struqturulad dasrulebuli Tema-idea (epikuri) da<br />

igi axali Tematuri saxeebis Seqmnis impulsi xdeba, moere<br />

SemTxvevaSi ki — Tema-idea (lirikuli) mTeli operis manZilze<br />

yalibdeba. aqedan gamomdinare, opera, rogorc mxatvruli<br />

mTeli, SeiZleba ganvixiloT rogorc makro-samyaros (epikuri<br />

da lirikuli sferoebis urTierTmimarTeba) da mikrosamyaros<br />

(erTi Tema-ideis, lirikulis Camoyalibeba) dialeqtikuri<br />

urTierTmimarTebis procesi. es procesi musikalur-dramaturgiuli<br />

ganviTarebis Sinagan dinamikas uzrunvelyofs,<br />

WvretiTi, meditaciuri, fsalmodirebuli epizo-<br />

98


debis siWarbisa da musikis garegnuli faqturuli erTgvarovnebis<br />

miuxedavad.<br />

,,iyo mervesa welsam” kompozitoris musikaluri azrovnebis<br />

mravli Tavisebureba gamokveTa. am kuTxiT sainteresoa<br />

laitsistemis roli operis dramaturgiaSi. operaSi warmodgenili<br />

laitTemis, laittembris, laittonalobis da laittembris<br />

qvesistemebi emyareba iseT mxatvrul xerxebs, rodesac<br />

laitgamomsaxvelobis kompleqsidan calkeuli elementis<br />

gamoCenac ki konkretul asociacias iwvevs.<br />

aseve originaluria kvernaZis saorkestro partitura.<br />

kompozitori ZiriTadad iyenebs orkestris minimalur Semadgenlibas.<br />

gansakuTrebul dramaturgiul mniSvnelobas<br />

iZens simebiani da xis Casaberi sakravebis originaluri Sexamebis.<br />

am ukanasknelTa solirebis epizodebi aRbeWdilia natifi<br />

impresionistuli saorkestro azrovnebis TaviseburebebiT.<br />

amasTan, fsiqologiurad daZabul, dramatul epizodebSi<br />

b. kvernaZis orkestris saves JReradoba SesaniSnavad<br />

gadmogvcems gmirTa vnebaTaRelvis simZafresac.<br />

,,iyo mervesa welsas” Tavisebureba saxeebis mravalplanian<br />

gaazrebaSic gamovlinda. gmirTa saxeebis daxasiaTebis<br />

erT-erTi amosavalia operis dramaturgiis principi ,,Teatri<br />

TeatrSi”. es gulisxmobs gmirTa daxasiaTebas iseTi<br />

Txrobis procesSi, roca gamoricxulia gmiris mimarT<br />

mTxrobelis damokidebulebis gamomJRavneba, Tanagancda.<br />

daxasiaTebis es tipi aaxlovebs operis dramaturgias epikuri<br />

Teatris arsobriv TaviseburebasTan — ,,gaucxoebis me-<br />

TodTan”.<br />

kvernaZis operas iseTi momentebis arsebobac gansaz-<br />

Rvravs, romlebic erTnairad damaxasiaTebelia Zveli da Tanamedrove<br />

musikaluri azrovnebisaTvis. operaSi mTavar<br />

gmirTa fsiqologiuri samyaro dasrulebuli solo nomrebi-<br />

Tac aris gaxsnili, romlebSic mJRavndeba sulier da miwier<br />

sawyisTa urTierTobis dialeqtika.<br />

rogorc avRniSneT, operaSi sWarbobs deklamaciur-re-<br />

Citatiuli sawyisi, gamoyenebulia vokalur-musikaluri masalis<br />

mowodebis iseTi principi, romelic fsalmodirebidan<br />

iRebs saTaves.<br />

99


operis musikaluri dramaturgiis arsebiTi Taviseburebaa<br />

ganviTarebis erTgvarad Senelebuli tempi drois xangrZliv<br />

distanciaze. avtori cdilobs, rac SeiZleba naklebad<br />

gafantos msmenelis yuradReba da koncentrireba moaxdinos<br />

ideaze. aqedan gamomgdinare, operaSi sWarbobs meditaciuri,<br />

WvretiTi xasiaTis epizodebi. es ganpirobebulia<br />

kompozitoris mTavari amosavali mxatvrul-esTetikuri<br />

principiT, romelic Zvel qristianul esTetikas SeiZleba<br />

davukavSiroT, saidanac, Tavis mxriv, sazrdoobs Tanamedrove<br />

musikalur-esTetikuri azri.<br />

operis musikaluri masalis Seswavla warmoaCens musikalur<br />

masalaze muSaobis garkveul princips, romelSic gamoixateba<br />

mokle intonaciuri saqcevebis ufro did nagebobad<br />

gamTlianeba. arsebiTad, mTeli rigi dasrulebuli epizodebi<br />

warmoadgenen erTI da igive Tematur-intonaciuri<br />

kompleqsebis sxvadasxvagvar kombinaciaTa erTianobas. es<br />

principi mogvagonebs uZveles sakompozitoro teqnikaSi modusebis<br />

principiT intonirebis xerxs.<br />

operas XX saukunis musikis tendenciasTan akavSirebs<br />

motivuri ganviTarebis gansakuTrebuli roli mTliani kompoziciis<br />

SeqmnaSi. metro-ritmis xSiri cvla sxvadasxva xasiaTis<br />

scenebsa Tu epizodebSi zogadad damaxasiaTebelia XX<br />

saukunis melodiisTvis.<br />

operaSi gamoyenebuli kadrebis monacvleobis principi,<br />

e.w. ,,dafenis” xerxi (,,trapezis scenaSi”), Txrobis reminiscenciuli<br />

meTodi, asociacias iwvevs Tanamedrove kinodramaturgiis<br />

principebTan, rac aqtiurad Semovida XX saukunis<br />

saopero xelovnebaSi.<br />

yvela is tendencia, romelic b. kvernaZis ,,iyo mervesa<br />

welsa” gamovlinda da daukavSirda Tanamedrove Tu axleburad<br />

gaazrebul Zveleburi musikis saazrovno procesebs,<br />

kompozitoris individualuri stilis prizmaSia gardatexili<br />

da mowmobs, rom b. kvernaZis musikaluri stili iTvaliswinebs<br />

erovnuli musikaluri stilis tradiciebsac. es Seexeba,<br />

rogorc mxatvruli saxis gaazrebis zogierT Taviseburebas,<br />

ise musikaluri enis calkeul konkretul elementebsac.<br />

magaliTad, gmirTa saxeebis yvelaze zogadi aspeqti, swored<br />

erovnul saopero tradiciidan iRebs saTaves. es pirvel rig-<br />

100


Si, amaRlebuli sawyisis da misi realuri gamomsaxvelobis<br />

interpretaciaSi iCens Tavs.<br />

biZina kvernaZis ,,iyo mervesa welsa” axali sityvaa qar-<br />

Tul saopero xelovnebaSi. rogorc scenuri ganxorcilebis,<br />

ise musikaluri dramaturgiis TvalsazrisiT, igi erovnuli<br />

operis manmade uCveulo hibriduli nawarmoebia, romelmac<br />

qarTuli operis sinamdvileSi gansakuTrebuli simwvaviT wamoWra<br />

musikisa da dramis urTierTmimarTebis problema da<br />

qarTul sinamdvileSi saopero xelovnebis axali xedva daamkvidra.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. axmeteli m., ,,Teatris absoluturoba da avtonomiuroba<br />

unda vaRiaroT’’, J. ,,sabWoTa xelovneba” 1985, #4<br />

2. managaZe x., biZina kvernaZis opera ,,iyo mervesa welsa”. sadiplomo<br />

naSromi. Tbilisis saxelmwifo konservatoria,<br />

Tbilisi, 1990<br />

3. WilaZe T., iakob curtavelis ,,SuSanikis wameba”. ciskari,<br />

1977., #5<br />

4. janaSia n., ,,SuSanikis wameba”, istoriul-wyaroTmcodneobiTi<br />

gamokvleva. Tb., 1980<br />

5. janeliZe d., qarTuli Teatris istoria. wigni I xalxuri<br />

sawyisebi. Tb., 1983<br />

Khatuna Managadaze<br />

,,There was in the Eighth Year” by Bidzina<br />

Kvernadze — Musical-Dramatic Peculiarities<br />

Summary<br />

“There was in the Eighth Year” by Bidzina Kvernadze is the new<br />

word in Georgian opera art. Due to the stage incarnation and from the<br />

musical-dramatic viewpoint this is a hybrid work which was unusual in<br />

national opera art before. With special sharpness of interrelations<br />

between music and drama it brought the new view of opera art in<br />

Georgian reality.<br />

101


102<br />

murman maxaraZe<br />

sasimRero xmis registrebi da bgeris moxurva<br />

(r. iusonis wignis ,,sasimRero xmis” mixedviT)<br />

vokaluri pedagogikisa da sasimRero xelovnebis praqtikaSi<br />

erT-erTi mniSvnelovani adgili uWiravs momRerlis<br />

xmis registrebsa da mis moxurvas.<br />

adrec da axlac vxvdebiT sasimRero xmis registrebis<br />

sxvadasxva dasaxelebebs: dabali, maRali, Sua, saSualo, mediumi,<br />

mkerdis registri, Tavis registri da sxva. am bolo<br />

dros sxva dasaxelebebic gamoCdnen, kerZod raul iusonis<br />

wignebSi.<br />

r. iusoni, Tavisi bgeraTwarmoqmnis neiroqronaqsiuli<br />

Teoriis safuZvelze aRmoaCens da asaxelebs adamianis sasim-<br />

Rero xmis 4 registrs: I, <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I da IV. is ganmartavs, rom registrebis<br />

cvalebadoba damokidebulia aqsonebSi nerviul impulsTa<br />

gamtarobis fazobriv cvalebadobaze.<br />

xmis I registridan meoreSi gadasvlisas r. iusoni aRmoaCens,<br />

rom I registris maRali ukiduresi zRvrebis Semdeg mamoZravebeli<br />

impulsebi ver vrceldebian yvela aqsonebSi er-<br />

Ti da igive fazaSi, amitom Sebrunebuli nervis aqsonebi iyofian<br />

or jgufad da rigrigobiT atareben impulsebs. samagierod,<br />

fazaTa Soris sxvaoba toli xdeba naxevarperiodisa,<br />

aseve naxevrdeba nerviul impulsTa amplitudac. impulsTa<br />

aseTnair gatarebas r. iusonma orfaziani gamtaroba uwoda.<br />

am orfazianobaSi Cndeba xmis <strong>II</strong> registri anu falceti. qal-<br />

Ta xmebSi <strong>II</strong> registrs igi Tavis registrs uwodebs. maSasadame,<br />

mamakacTa xmebSi I registri mkerdis registria da <strong>II</strong> registri<br />

falceti, qarTulad — krini.<br />

qalTa xmebSi I registri mkerdis xmaa, <strong>II</strong>, <strong>II</strong>I da IV — Tavis<br />

registrebi, sasimRero.<br />

r. iusonis aRmoCeniT, Sebrunebuli nervis qronaqsiis<br />

sidideze damokidebulebiT icvlebian I registris zeda ukiduresi<br />

samRerebi Semdegnairad:<br />

bani — fis 1 (I oqtavis ,,fa diezi” ) 360 hc. (qronaqsia 0,14<br />

ml.w.)


artioni — h 1 (I oqtavis ,,si” ) 480 hc. (qronaqsia 0,105<br />

ml.w.)<br />

tenori — es 2 (<strong>II</strong> oqtavis ,,mi bemoli” ) 620 hc. (qronaqsia<br />

0,08 ml.w.)<br />

qalTa xmebSi iusons warmodgenili aqvs <strong>II</strong> registris<br />

ukiduresi zRvrebi Sesabamisad, oqtaviT maRla gaormagebuli<br />

rxevaTa ricxvis sixSiriT.<br />

ratomaa cxrilSi naCvenebi mamakacTa xmis I registris<br />

ukiduresi da qalTa xmis <strong>II</strong> registris ukiduresi sazRvrebi?<br />

es imitom, rom mamakacTa praqtikuli sasimRero diapazoni I<br />

registrSi Tavsdeba, xolo qalTa xmis sasimRero diapazoni I<br />

da <strong>II</strong> registrebTan erTad.<br />

klasikuri momRerlebis praqtikaSi r. iusoni qalebSi Idan<br />

<strong>II</strong> registrSi gadasvlis zRvrad uCvenebs I oqtavis ,,mi”-s<br />

— e 1 -s, da Tan dasZens: `Tu ar CavTvliT iSviaT gamonaklisebs~.<br />

am gamonaklisebSi Cven unda vigulisxmoT saestrado,<br />

xalxuri da zogierTi xalxis nacionaluri momRerlebi (induri<br />

nacionaluri).<br />

Cveni azriT, am tipis momReral qalTa xmis I registri<br />

SeiZleba gagrZeldes e 1 (I oqtavis ,,mi” ), f 1 (I oqtavis ,,fa” ),<br />

fis 1 (I oqtavis ,,fa diezi” )-mde.<br />

`pirveli, anu mkerdis registris zeda ukiduresi zRvari<br />

ganpirobebulia refraqtuli periodis arsebobiT da gadasvla<br />

am zRvris iqiT xorcieldeba orfaziani gamtarobis<br />

saSualebiT~ — aRniSnavs iusoni.<br />

r. iusoni ganmartavs, rom refraqtuli periodi aris<br />

drois umciresi monakveTi, rodesac qsovili kargavs unars<br />

ganagrZos aRgznebadi impulsebis gatareba, anu dro aRgznebadobis<br />

unaris aRdgenisaTvis, e.w. kunTis gaSeSeba `tetanusis~<br />

mdgomareobaSi.<br />

r. iusonis wignSi `sasimRero xma~ mocemulia sqema, sadac<br />

Cans Sebrunebuli nervis gamtarianobis 4 tipi: erTfaziani,<br />

orfaziani, samfaziani da oTxfaziani gamtaroba, rasac<br />

mohyveba Sesabamisad impulsTa amplitudis Semcireba. fazebis<br />

cvalebadobis Sesabamisad icvleba eleqtro stimulebis<br />

sixSire: I faza — 200 hc. <strong>II</strong> faza — 800 hc. <strong>II</strong>I faza — 1200 hc. IV<br />

faza — 1600 hc. am cxrilsve Seesabameba iusonis mier mocemuli<br />

xmis registrebi. aqedan gamomdinare, <strong>II</strong>I da <strong>II</strong> registrebis<br />

103


momRerlebi iSviaTobaa. iusoni asaxelebs ramodenime momReral<br />

qals: mado robeni, Joze darlia, aniel frie, erna baki,<br />

ima sumaki.<br />

r. iusoni aRniSnavs, rom <strong>II</strong>I registri daaxloebiT kvintiT<br />

maRlaa momRerali xmis <strong>II</strong> registrTan SedarebiT. winaT<br />

am registrs eZaxdnen `mcires” an `flaJoleturs”. yvelaze<br />

did gamonakliss simReris istoriaSi warmoadgens mado robenis<br />

ukiduresi maRali noti me-4 oqtavis `re” (d 4 ) 2300 hc.<br />

oTxive registris zeda ukiduresi sazRvrebi aRiniSneba<br />

Semdegi notebiT: I cis 2 , <strong>II</strong> d 3 , <strong>II</strong>I b 3 , IV d 4. <strong>II</strong>I da IV registrebi<br />

aramyaria da adreve ekargebaT momRerlebs.<br />

XX saukunis sasimRero praqtikaSi ZiriTadad gamoiyeneba<br />

mamakacebis I anu mkerdis da qalebis I da <strong>II</strong> registrebi,<br />

qalebSi, upiratesad <strong>II</strong> registri, — gamonaklisia kontra-alto.<br />

Tanamedrove simReris praqtikaSi mamakacis <strong>II</strong> registri<br />

anu falceti, qarTulad — krini, gamoiyeneba damoukidebeli<br />

saxiT. Zvel qarTul sagaloblebSi: I — krini, <strong>II</strong> — zili, <strong>II</strong>I — bani,<br />

IV — dvrini.<br />

krins ufro vxvdebiT mkerdis xmasTan erTad — qarTuli<br />

xalxuri simReris gurul kiloSi krimanWulis saxiT.<br />

orive maTganis struqtura erTnairia, urTierTwyoba ki<br />

sxvadasxva.<br />

krimanWulSi jer krinia, mere mkerdis xma, tirolurSi<br />

ki, piriqiT — jer mkerdis xma, mere krini. miuxedavad erTnairi<br />

Semadgenlobisa, maTi xasiaTi da gamomxatveloba sruliad<br />

gansxvavebulia. tiroluri gamoiyeneba rogorc simRerebis<br />

lamazi misamReri, krimanWuli ki — mrvalxmiania, polifoniuri<br />

simReris erT-erTi damoukidebeli maRali xmaa.<br />

krins vxvdebiT agreTve zogierTi momRerlis praqtika-<br />

Si `yiyliyos” saxelwodebiT. `yiyliyo” tiroluris wyobisaa:<br />

jer xma, mere krini.<br />

XIX saukuneSi SemorCenili iyo mamakacTa xmebSi <strong>II</strong> registris<br />

anu falcetis gamoyeneba xmis diapazonis Semdgomi gagrZelebisaTvis.<br />

gamoCenili jovani rubini (italia) da adolf<br />

nuri (safrangeTi) xmidan falcetSi gadasvlis didostatebi<br />

iyvnen (XIX s-is I naxevari).<br />

104


amave saukunis dasawyisSi operebis Seqmnam moiTxova,<br />

rom Semqniliyo xmis diapazoni mkerdis registrSi, radgan<br />

falcetiT aRebuli ma Rali noti ver qmnida, ver gamoxatavda<br />

dramatizebul simReraSi kulminacias. mkerdis registris<br />

Semdgomi gazrda moxda e.w. bgeris moxurvis gziT. es<br />

ukanaskneli ki gamoiwvia simReris dros Sinagani gancdisa da<br />

aRgznebadobis gazrdam.<br />

xmis moxurvis teqnikis pirvel avtorad iTvleba frangi<br />

tenori Jilber diupre, radgan man pirvelma gaitana italiis<br />

farglebs gareT da gaacno safrangeTis sazogadoebas.<br />

am teqnikas ki igi dauflebia neapolSi tenor noZarisTan (i.<br />

aTanelovi, 1976: 150).<br />

bgeris moxurvis teqnika XIX saukunis momRerlebisa da<br />

pedagogebis aqtualuri problema gaxda, jakomo laurivolpis<br />

azriT. Cveni musikaluri saswavleblebis farglebSi<br />

sasimRero xmis moxurvis teqnika dResac problemaa, amitom<br />

sasurvelia vixelmZRvaneloT i. aTanelovis wigniT `daviT<br />

andRulaZe~.<br />

r. iusoni aRniSnavs, rom mamakacTa xmebSi bgeris moxurva<br />

xdeba I registrSi da mas `gadasvlas~ uwodebs. mag: roca<br />

baritoni mReris aRmaval gamas xmovan a-ze da cdilobs mas<br />

SeunarCunos Ria xasiaTi, — es advilad gamoudis g 1 (I oqtavis<br />

,,sol”) -dan c 1 (I oqtavis ,,do”) -mde. cis 1 (I oqtavis ,,do diezi”)<br />

-ze bgera iwyebs gaTeTrebas, es TandaTan matulobs d 1 (I<br />

oqtavis ,,re”) -ze da es 1 (I oqtavis ,,mi bemoli”) -ze, bgera<br />

mkveTri da myvirala xdeba, momRerali grZnobs siZneles.<br />

imisaTvis, rom gadalaxos es siZnele, igi iwyebs bgeris moxurvas<br />

anu `gadasvlas~, ris Semdegac siZnelisa da winaRmdegobis<br />

gareSe gaagrZelebs gamas pirveli registris ukidures<br />

amaRlebamde, gaizrdeba I registris diapazoni.<br />

xdeba, agreTve, daxuruli xmovnebis moxurva, magram<br />

daaxloebiT kvintiT dabla, vidre Ria xmovnebisa. es naadrevi<br />

moxurva unarCunebs maT TavianT fonetikur Tvisebebs.<br />

gadasvlis win Riad xmovnebisas xdeba xorxis sfinqteris<br />

Zlieri Seviwroeba, moWera, moxurvis Semdeg ki misi mniSvnelovani<br />

moSveba, daiWimeba da dagrZeldeba saxmo iogebi,<br />

ramdenadme gaizrdeba rxevis amplituda, amaRldeba saxmo<br />

iogebis aRgznebadoba. moxurvis Semdeg xorxi daiwevs dabla,<br />

105


enis ukana nawili waiwevs win, sasis farda mniSvnelovnad<br />

iwevs maRla, amasTan dakavSirebiT mniSvnelovnad gaizrdeba<br />

xorxis are yvela mimarTulebiT, SeimCneva fariseburi xrtilis<br />

daxra qveviT da win, agreTve, parkuWTa nasvretebis Semcireba.<br />

saxmo xvrelis horizontaluri sibrtye daixreba<br />

qveviT da win 15-450-iT. moxurvis Semdeg saxmo iogebi naklebad<br />

daZabulni arian da odnav Sordebian erTmaneTs, izrdeba<br />

haeris xarjva, rac moiTxovs momRerlisagan iogebqveSa wnevis<br />

gazrdas, rasac unda mohyves sasunTqi muskulaturis aqtivobis<br />

gaZliereba. moxurvis dros impedansi (bgeriTi winaaRmdegoba)<br />

mniSvnelovnad izrdeba xorxis areSi.<br />

moxurvis Semdeg momRerali xmas SeigrZnobs, `niRabSi~<br />

sunTqva xdeba ufro dayrdnobili da igrZnoba kunTebis da-<br />

Wimva muclis areSi (d. andRulaZe). sagulisxmoa, rom moxurviT<br />

gamowveuli cvlilebebi Secvlian bgeriTi talRis formas<br />

da amitomac moxuruli bgera tembralurad gansxvavdeba<br />

Ria bgerisagan (akustikaSi cnobilia, rom tembrTa sxvaoba,<br />

bgeriTi talRebis formaTa sxvaobiTaa gamowveuli). Ria<br />

xmovnebiT simReris dros qalebic xvdebian siZneleebs da<br />

isinic gamodian mdgomareobidan moxurvis gziT.<br />

qvevidan aRmasvlisas qalebze SeimCneva tembris mkveTri<br />

Secvla. es, ukve registris Secvlas niSnavs da ara `gadasvlas~<br />

anu moxurvas. moxurva xdeba qalTa xmebis orive registrSi,<br />

magram tembris Seucvlelad.<br />

106<br />

registruli cvlilebebisa da xmis moxurvis<br />

(`pasaJi~ `gadasvla~) Sedareba<br />

zemoT Cven gvqonda Ria da moxuruli bgerebis SedarebiTi<br />

ganxilva erTdaimave registrSi. axla ki ganvixiloT<br />

gansxvaveba registrsa da moxurvas Soris.<br />

r. iusoni aRniSnavs 5 ZiriTad gansxvavebas registrul<br />

cvlilebasa da moxurvas Soris (ix. misi `fonaciis fiziologia”).<br />

gansxvaveba 1. @rodesac momRerali ganavrcobs Tavis<br />

xmas zeda zRvaris mimarTulebiT da unda miaRwios kidev ufro<br />

maRal bgerebs, registris Secvla aucilebelia.


sapirispirod amisa,^Tu momRerali aRmaval gamas mReris<br />

Ria xmovanze, mas Sexvdeba dabrkoleba gadasvlasTan (pasaJTan),<br />

SeuZlia ganagrZos aRmasvla registris Seucvlelad<br />

Ria xmovnis SecvliT daxurul xmovanze.<br />

gansxvaveba 2. I registris umaRlesi zRvaris miRwvis<br />

Semdeg cvla xdeba saSualod 400-600 hc-is farglebSi. sapirispirod<br />

amisa, aRmavali gamis Ria xmovaniT gadasvlis siZnele<br />

Tavs iCens 280-360 hc-is farglebSi, e.i. I svetis dabla,<br />

vidre I registris zRvari iangariSeba.<br />

gansxvaveba 3. registris Secvla aris aucilebloba,<br />

romelic Tanabrad Seexeba yvela xmovans da Tanac erTdaimave<br />

simaRleze yvelasaTvis. xmis moxurvis aucilebloba ki<br />

exeba mxolod Ria xmovnebSi.<br />

gansxvaveba 4. es gansxvaveba Cans rentgenSi da tomogramaSi.<br />

rodesac xdeba I-dan <strong>II</strong> registrSi gadasvla, xorxi maRla<br />

iwevs, rogorc kacebSi, ise qalebSi da saxmo iogebis kideebi<br />

wvrildebian (mamakacebTan), maSin roca moxurvis dros xorxi<br />

dabla daiwevs da saxmo iogebi Tavis sisqes ar icvlian.<br />

gansxvaveba 5. vokalur-korporuli (sxeulebrivi) sqema<br />

momRerlisa erTi registridan meoreSi gadasvlisas ganicdis<br />

ucabed cvlilebas imis gamo, rom sxeulebrivi SegrZnebebi<br />

Tavis qalis doneze Zlierdeba (`SegrZnebebis cefalizacia”,<br />

cefalon — Tavis qala — laT.), xolo xorxis doneze<br />

momRerali ganicdis saTanado SegrZnebebis dasustebas. sapirispirod<br />

amisa, bgeris moxurvis Sesrulebis dros mom-<br />

Rerlis vokalur-sxeulebrivi sqema ganicdis cvlilebas Sesustebis<br />

mimarTulebiT Tavis qalis SegrZnebaTa areSi da<br />

SegrZnebaTa momatebas mkerdisa da muclis Rrus SegrZneba-<br />

Ta areSi. ramdenadac metad SeigrZnobs xorxis doneze kun-<br />

Turi muSaobis momatebul SegrZnebas momRerali, miT ufro<br />

ar aurevs erTmaneTSi registrebisa da moxurvis problemas.<br />

r. iusonis wignebSi:@`momRerlis xma” da `fonaciis fiziologia”,<br />

warmodgenilia sasimRero xmis registrebisa da<br />

xmis moxurvis fiziologiuri da akustikuri analizebi da ar<br />

aris raime miTiTeba momRerlebisa da pedagogebisaTvis. minda<br />

moviSvelio daviT andRulaZis praqtikul-Teoriuli<br />

principebi bgeris moxurvis Sesaxeb.<br />

107


eyrdnoboda ra pilkes, muzeholdis, masedatelevis,<br />

iusonis koncefciebs, d. andRulaZe pirvel rigSi miuTiTebda<br />

sunTqvaze dayrdnobiT simRerisa da bgeris moxurvis teqnikis<br />

mWidro kavSirze. momRerali, romelic sunTqvaze dayrdnobiT<br />

ar mReris, ver moaxerxebs gardamavali notebis daxurvas.<br />

d. andRulaZe miuTiTebda, rom gamis aRmavlobis dros<br />

mowafes ufro Zlierad unda SeegrZno muclis presi da Ria<br />

,,a” xorxis auwevlad gamoeyvana ,,o”-sa da ,,u”-s Soris tembrze.<br />

es gadasvla tembralurad uwyvetia da miiRweva centrSi<br />

SegrZnebuli sunTqvis sayrdeniT, romelsac ganapirobebs<br />

bgeris maRali sasimRero formanta. am tembruli TvisebiT<br />

xdeba misi daxuruli variantis gaerTianeba centridan.<br />

amgvarad, aq ucvlelia sunTqvis sayrdeni. cvlileba<br />

SeumCnevelia imis gamo, rom vokaluri bgeris organizacia<br />

xdeba maRali sasimRero formantis fokusSi da ara sametyvelo<br />

xmovnebis tembrul speqtrSi (morozovi, `Тайны<br />

вокальной речи”). d. andRulaZe bgeris daxurvaze muSaobisas<br />

did yuradRebas aqcevda, rom ar eJRera bgeras cxviris sarezonanso<br />

areSi. misi azriT, Tu bgera emisirebulia upiratesad<br />

cxviris areSi, SesaZloa moxdes misi feris daCrdilva,<br />

magram teqnikurad srulyofil daxurvas ver miviRebT. daxurvis<br />

teqnikisa da naTeli tembris dauflebisaTvis d. andRulaZe<br />

avarjiSebda Tavis mowafeebs `i”, `e” da `u” xmovnebze<br />

Rimilis mdgomareobaSi.<br />

d. andRulaZe ambobda, rom maRali formatis maRali<br />

poziciis gamomuSaveba da ganmtkiceba ,,i”, ,,e” da ,,u” bgerebze<br />

varjiSis gziT, xels uwyobs saxis (niRabis) rezonirebas<br />

xmis mTel diapazonze.<br />

108<br />

miqstisa da falcetis SedarebiTi ganxilva<br />

miqstis iusoniseuli fiziologiuri analizi warmoadgens<br />

rbili tembriT piano-ze namRer I registris moxurul<br />

bgeras, sadac moxurva xorcieleba ufro dabla. igive xdeba<br />

qalebSic, mxolod <strong>II</strong> registrSi oqtaviT maRla. is, rom miqsti<br />

mkerdis registris bgeraa, SeiZleba davrwmundeT^misi<br />

TandaTanobiTi gaZlierebiT (iogebqveSa wnevisa da impedan-


sis gazrdiT). igi iqceva Cveulebriv xmad, mxolod saWiroa<br />

TandaTanobiTi gaRebac. miqsti Tavisi tembriTa da susti<br />

JReradobiT falcets Camohgavs, amitom SesaZlebelia er-<br />

TmaneTSi gadasvla^ mxolod sxvadasxva notebze (sagulisxmoa,<br />

rom Zvel sagaloblebSi miqstsac krins eZaxdnen).<br />

mamakacis xmebSi erTi da igive notze falcetidan miqstSi<br />

an piriqiT ^— miqstidan falcetSi gadasvla SeuZlebelia,<br />

aucileblad moxdeba gawyveta gadasvlis dros. aq xom<br />

registruli cvalebadobaa.<br />

aseTive movlenas aqvs adgili zogierT momRerlebSi<br />

`yiyliyos~ saxiT. unda vigulisxmoT, rom `yiyliyo~ uneblie<br />

SemTxvevaSi xdeba miqstisa da moxurvis zeda zonebSi. miqstis<br />

an xmis ar daxurvis an araswori daxurvis gamo xdeba<br />

bgeris forsireba. moWarbebulad Sekruli da daZabuli saxmo<br />

iogebi veRar uZleben aseT mdgomareobas, iogebqveSa wneva<br />

da impendansi ver arian TanafardobaSi, daZabulia TviT<br />

xorxic. am mdgomareobaSi myofi saxmo iogebi eZeben gamosavals,<br />

cdiloben Seisvenon — moSvebiT, erTmaneTisagan daSorebiT.<br />

momentalurad wydeba I registris^anu mkerdis xma,<br />

centraluri nervuli sistemidan brZanebis gaucemlad^da am<br />

momentSi, e.i. iogebis mcire daSorebis Semdeg warmoiqmneba <strong>II</strong><br />

registris bgera^ falceti `yiyliyo”.<br />

axla vnaxoT ra xdeba Sebrunebul nervSi, roca mkerdis<br />

xma ukidures sazRvarTanaa misuli. nerviul impulsTa gamtarianoba<br />

erTfazianobaSi ukiduresad qveiTdeba refraqtoruli<br />

periodis ukmarisobis gamo, rasac iZulebiT moyveba<br />

impulsTa orfaziani gamtaroba da am orfazianobaSi <strong>II</strong> registris<br />

bgera anu falceti. e.i. mamakacis xmaSi daugegmav da<br />

moulodnel registrul cvlas I-dan <strong>II</strong> registrSi mohyveba<br />

falceti `yiyliyo”-s saxiT. yovelive zemoT aRniSnulis safuZvelze<br />

SeiZleba davaskvnaT, rom sasimRero bgeris drouli<br />

da swori moxurva saxmo iogebis damcveli meqanizmia.<br />

warmogidgenT damwyeb da damaxinjebul momRerlebTan<br />

mosawesrigebeli muSaobis erT-erT parqtikul nimuSs:<br />

Tanmimdevroba xmovnebisa, romlebic pirvel rigSi unda<br />

mowesrigdes.<br />

,,i”, ,,e”, ,,a”, ,,u” — am wyobaSi pirvel etapze unda mowesrigdnen<br />

,,i” da ,,u”, an piriqiT — ,,u” da ,,i”. Semdeg ,,i” —^`e” da<br />

109


`u” —^`o”. i-e-a-u-o-a. e.i. Semdeg es swor xazSi miiRebs aseT saxes:<br />

110<br />

1 2 3 2 1<br />

i e a o u<br />

xmovan ,,a”-s unda SevutioT orive mxridan, igi yvelaze<br />

ufro matyuara da macdunebelia.<br />

pirvel etapze, mocemul xmovnebs unda uZRodes Tanxmovnebi<br />

— Rv — e.i. Rvi, Rve, Rva. Semdeg Rvu, Rvo, Rua. an pri,<br />

pre, pra, pro, pru.<br />

mas Semdeg, rac miviRebT damajerebel Sedegs zemoT<br />

aRniSnul TanmimdevrobaSi, xmovanTa mravalgvari monacvleobisaTvis<br />

gTavazobT universalur sqemas:<br />

1 u<br />

2o<br />

i 1<br />

a 3<br />

e 2


gamoyenebuli literatura:<br />

1. aTanelovi i., nodar andRulaZe, Tb., 1976<br />

Murman Makharadze<br />

Register of Singing Voice and Sound Closure<br />

(on the Basis of R. Huson’s Neuron Chronacsal Theory)<br />

Summary<br />

The article deals with the register of bosom and head. Men’s and<br />

women’s speaking voice is the first register i.e. bosom register and the<br />

second is the head register - in men falsetto and in women soprano.<br />

Here we mention where we meet registers alone and in a mixed way in<br />

the singing practice. “Krimanchuli” and “Tiroluri” are discussed and at<br />

the same time “Kikliko” as one structure but with a different<br />

arrangement.<br />

111


112<br />

xaTuna niniZe<br />

interpretaciis problemebi franc Subertis<br />

Semoqmedebis magaliTze<br />

(introduqcia da variaciebi<br />

fleitisa da fortepianosaTvis Txz.160)<br />

xelovnebis nebismieri nimuSi Seicavs Tavis TavSi iseT<br />

elementebs, romlis meSveobiTac SeiZleba SevityoT nawarmoebis<br />

avtoris sulis siRrmiseuli procesebis Sesaxeb. es<br />

ar aris originaluri azri, amis Sesaxeb yvela musikosi saubrobs.<br />

asea am SemTxvevaSic. Cvens winaSea avstrieli romantikosi<br />

kompozitoris franc Subertis introduqcia da variaciebi<br />

fleitisa da fortepianosaTvis, saxelwodebiT ,,gamxmari<br />

yvavilebi’’. Ee.i am nawarmoebis saSualebiT Cven unda<br />

SevZloT kompozitoris ,,sulis siRrmiseuli procesebis’’<br />

Secnoba.<br />

Cveni azriT, Semoqmedebis xatis srulad danaxvaSi misi<br />

cxovrebis yvela detalis codna gvexmareba, rogorc teqnikuri<br />

problemebis, aseve nawarmoebis Sinaarsis gagebis gadaWraSi.<br />

nawarmoebis Sinaarsis gadmocemas uzrunvelyofs<br />

iseTi saSemsruleblo Cvevebis floba, rogoricaa Txzulebis<br />

swori intonireba, formis etapoprivi da Tvisobrivi ganviTareba,<br />

mravalferovani akustikuri saSualebebis gamovlena,<br />

harmoniuli individualobis xazgasma, melodiis saSualebiT<br />

nawarmoebis dedaazris mniSvnelovani formulis<br />

amoxsna, instrumentis SesaZleblobis farglebSi saukeTeso<br />

ostatobis realizeba, sakompozicio teqnikis gaazrebiT<br />

kompozitoris individualobis, mniSvnelovani Strixebis<br />

warmoCena, rac saboloo jamSi saintereso interpretaciis<br />

garants warmoadgens SemsruleblisaTvis.<br />

,,saSemsruleblo xelovnebas gaaCnia ori ganStoeba.<br />

Semsrulebeli an kompozitoris Tanaavtoria, an kidev aris<br />

sanoto damwerlobis, reproduqciis meqanikuri mwarmoebeli<br />

arsebuli teqnikis farglebSi. gamoiyofa Semsrulebel-<br />

Ta ori tipi: erTni, romlebsac esmiT da grZnoben musikas Si-


nagani smeniT, intonireben mas Sinaganad Sesrulebamde anu<br />

winaswar; sxvebi swavloben nawarmoebebs TvalebiT, aanalizeben<br />

mis konstruqcias da esmiT mxolod maSin, rodesac is<br />

JRers xmebSi an instrumentebze. pirvelebma ician ras gaigoneben<br />

winaswar, meoreni yovelTvis marCieloben’’<br />

(Малинковская 1990:153).<br />

musikaluri gancda Tavisi arsiT emociuri gancdaa,<br />

magram mxolod emociuri gziT SeuZlebelia gavigoT musikis<br />

Sinaarsi. musikis intonaciuri Sinaarsis aRqmaSi mTavar<br />

rols emociurTan erTad asrulebs inteleqtualuri mxare.<br />

musikis mosmena niSnavs gaazrebas da gancdas, magram aqve<br />

aucilebelia CavrToT saxeobriv-asocirebulobis faqtori.<br />

asafievisMmravali msjeloba mowmobs imaze, rom cnobili<br />

triptiqi: xati-grZnoba-azri — aris erTi mTliani da Sinagani<br />

intonaciurobis Sinaarsobrivi kompleqsebis ganuyofeli<br />

nawili.<br />

Tanamedrove fsiqologiis Tanaxmad, yvelanairi Semecnebis<br />

procesi xorcieldeba ara mxolod modelis agebulebis<br />

Sinagani gegmiT, aramed warmosaxviT da azrovnebiT; sa-<br />

Semsruleblo intonirebis procesSi mTavari mniSvnelobisaa<br />

praqtikuli ,,morgebiTi’’ moqmedebebi. aseTi gamWoli Tviseba<br />

pirdapir kavSirSia Sinagani struqturis aTvisebasTan.<br />

bgeriT-saxeobriv formirebaSi monawileobas iRebs ara mxolod<br />

azrobrivi warmosaxviTi JReradobebi, aramed mravalricxovani<br />

impulsebi, wamosuli motorikis sferodan — Sinagani<br />

kunTovani SegrZnebebi, sivrcobrivi kordinaciebi da<br />

a.S. (Малинковская 1990:137).<br />

rogorc gviCvena Tavis gamokvlevaSi o. f. Sulpiakovma,<br />

azri da moqmedeba mxatvruli saxis Camoyalibebis procesis<br />

ganuwyveteli monawileebi arian. maTi dialeqtikuri erTianoba<br />

damyarebulia Zalian rTul urTierTmimarTebaze, radgan<br />

ara mxolod teqnikaa damokidebuli mxatvrul saxis Canafiqrze,<br />

aramed TviTon Canafiqri xorcieldeba mniSvnelovanwilad<br />

teqnikis zegavleniT<br />

113<br />

( Малинковская 1990:182).<br />

cnobilia, rom Subertis Semoqmedebis amosavali aris<br />

simRera da simRerasTan erTad poeziac. 1822 wlis 3 ivliss<br />

kompozitori wers ucnaur qmnilebas, zRapar-legendas ,,Cemi<br />

sizmari’’. MCven vTliT, rom es mcire zomis Canaxati Tavisi


mistikuri SeferilobiT srulyofilad asaxavs Subertis SemoqmedebiT<br />

mrwamss. sxvaTaSoris, misi biografiidan cnobilia<br />

isic, rom Subertis megobrebi mistikiT gatacebas ukrZalavdnen.<br />

ai, ras gviambobs Suberti Tavis literaturul Canaxat-<br />

Si ,,sizmari’’: ,,me bevri da-Zma myavda. Cven keTili mama da deda<br />

gvzrdida. Myvela Rrma siyvaruliT miyvarda. erTxel mamam<br />

mdidar wveulebaze wagviyvana. Cemi Zmebi zeimze Zalzed xalisobdnen,<br />

me ki moviwyine. mama momiaxlovda da mibrZana damegemovnebina<br />

SesaniSnavi kerZebi. Cemma uarma mama gaabraza<br />

da saxlidan gamaZeva. miuxedavad imisa, rom mama eWvis TvaliT<br />

miyurebda, Zalian miyvarda, magram mainc gavecale da<br />

gavemgzavre Soreul qveyanaSi. didi xnis ganmavlobaSi vitanjebodi,<br />

male dedis gardacvaleba Sevityve da masTan gamosamSvidobeblad<br />

davbrundi. tkivilma mamas guli moulbo da<br />

mapatia. dedis gaqvavebuli saxis danaxvaze cremlebi wamskda,<br />

Soreuli, keTili dro warmomidga Tvalwin, iseTi, rogoric<br />

mZinarem vicodi da rogorc deda meubneboda, momavalSic<br />

aseT droSi vicxovrebdi.<br />

sinanuliT gavacileT misi cxedari da kubo saufloSi<br />

CauSviT. amis Semdeg Sin davrCi. erTxel mamam gamiyvana mis<br />

sayvarel baRSi da mkiTxa, momwonda Tu ara es, CemTvis autaneli<br />

baRi. mamam mrisxanebiT gamimeora SekiTxva, razec kankaliT<br />

vupasuxe ,,ara’’. man sila gamawna da meored davtove sayvareli<br />

adamianebi, romelTac Cemi ar esmodaT. me kvlav gaviqeci.<br />

mogzaurobisas sul vmRerodi. roca simRera siyvarulze<br />

iyo, mwuxarebas mgvrida, roca mwuxarebaze vmRerodi —<br />

siyvaruls. ase, siyvaruli da mwuxareba RrRnida Cems suls<br />

iqamde, vidre RvTaebrivi qalwulis Sesaxeb Sevityobdi. misi<br />

saflavis Tavze moniSnul RvTaebriv wreSi axalgazrdebi da<br />

xandazmulebi mudmiv netarebaSi imyofebodnen, Cumad saubrobdnen,<br />

qalwuli rom ar gamoeRviZebinaT. Mmec momicva maT-<br />

Tan erTad yofnis survilma. xalxi ambobda, rom mxolod saswauls<br />

SeeZlo Cemi am wreSi Seyvana.Mme neli nabijebiT vuaxlovdebodi<br />

sauflos, Cemi mzera mimarTuli iyo Sors, Semosili<br />

mtkice rwmeniT. gaRviZebamde wreSi aRmovCndi, mis siRrmeSi<br />

yvelaferi SesaniSnavad ismoda da wamierad vigrZeni<br />

114


maradiuli netareba. me davinaxe mosiyvarule Semwynarebeli<br />

mamaCemi, romelic tiriliT Semomexvia...’’ ase mTavrdeba Subertis<br />

,,sizmari’’ (Голдшмит 1962:248-249). rogorc Cans, ojaxidan<br />

wamosul kompozitors awuxebda codvili Svilis dabrunebis<br />

problema, rac misi Semoqmedebis mudmiv Temad iqca.<br />

Tavis drozeEes novela Subertis Zmam ferdinandma Sumanis<br />

TxovniT gamoaqveyna. ,,sizmari’’ Subertis Semoqmedebi-<br />

Ti moRvaweobis erTi mtkivneuli fragmentia.<br />

aqve ikveTeba misi konfliqturi damokidebuleba mamas-<br />

Tan, romelsac mTeli cxovreba gaurboda da amave dros misken<br />

iswrafvoda. mamasTan dabruneba, novalisis sityvebiT,<br />

ERvTiT nasurvebi gzaa Sinisaken. amitom ucnaurad ar unda<br />

mogveCvenos am TxzulebaSi maJor-minoruli tonalobebis<br />

ucabed mikrososkopul manZilebSi maTi monacvleobebi.<br />

SubertTan realoba warmodgenilia rogorc winamZRvari<br />

da misgan iqmneba iluzoruli suraTi. uZluri saimisod,<br />

rom daimorCilos realuri cxovreba, romantikosi Tavs Svelis<br />

sizmarTa saufloSi, mxatvruli fantaziis sferoSi gaqceviT;<br />

is emoneba am kerps, romelic man TviTonve gamougona<br />

sakuTar Tavs da amgvari gziT iyuCebs sevdas. romantikosebi<br />

swored jadosnurSi eZeben poezias da amitomac zRapruli<br />

Txzulebebic pasuxebobda maT miswrafebebs. novalisi werda:<br />

`yovelive poeturi amave dros zRprulic unda iyos, yovelive<br />

zRapruli-poeturi, idumali xibliT unda ukavSirdebodes<br />

erTmaneTs’’. romantizmis, zRaprulobis, fantastikir<br />

ideebis ganxorcielebisaTvis Suberti did mniSvnelobas<br />

aniWebs jadosnur instruments — ,,fleitas’’, romelic SesaniSnavad<br />

ukeTebs Subertis Canafiqrs realizebas ( Голдшмит ,<br />

1962:,184).<br />

am novelaSi aseve aRwerilia Subertis axlos misvla<br />

sikvdilis sauflosTan, mTeli arsebiT cnobierisa da zecnobieris<br />

CaRrmaveba sikvdilis saidumloSi. Qqalwulis<br />

RvTaebriv wreSi SesvliT mas surda gamoewvia Tavis TavSi<br />

iseTi sulieri procesi, romlis bunebrivi dagvirgvineba<br />

,,sikvdilis nakadulTan” misvla iqneboda. es survili wreSi<br />

moxvedrisa, mistikur eqstazamde maRldeba. gakvirvebas iwvevs<br />

sikvdilis pirispir mdgari Subertis sixaruli, magram<br />

sikvdili, misi azriT, karibWea sxva, uxilavi sicocxlisa, sa-<br />

115


dac gardacvlil adamians SeuZlia Zalze axlos mivides Tavis<br />

axlobelTan, sul mTlad axlos, icxovros masSi (romantikosebisTvis<br />

tipuri gancda).<br />

xiluli samyaros miRma netarebis molodini romantikosebis<br />

sayvareli Temaa. sxvaTaSoris, Subertis introduqcia<br />

da variaciebi, Txz. 160, pirdapir kavSirs amJRavnebs novalisis<br />

,,cisfer yvavilTan”, sadac Seyvarebuli gogona sartfos<br />

gamxmar yvavilebs Cuqnis da bednierebis gancdas aramiwier<br />

cxovrebaSi elodeba. Subertis variaciebis mTavari<br />

Temac, novalisis darad, ,,gamxmar yvavilebad” iwodeba. romantikosebTan<br />

yvavili saidumlo ganZia, sizmari ki Tavisuflebis<br />

simbolo, romlis saSualebiTac dafarul WeSmaritebas<br />

SeiZleba Caswvde.<br />

exla SevecadoT, aRniSnuli novela davukavSiroT Cven-<br />

Tvis saintero nawarmoebs. Subertis novela ,,sizmari’’ aris<br />

zRapar-igavi, agebuli ara logikur-racionaluri kanonebiT,<br />

aramed sizmris logikiT. aqedan gamomdinare, kompozitorma<br />

CanafiqrisaTvis SemTxveviT ar gamoiyena variaciuli<br />

forma, es sakompozicio xerxi mas saSualebas aZlevda Tavisufali<br />

gancda mkafiod gamoexata. ufro zustad, nawarmoebis<br />

saTauridan gamomdinare, erTi da igive Temis sxvadasxvagari<br />

mistikuri interpretacia mieca.<br />

introduqcia iwyeba bedisweris TemiT, es nacadi xerxia<br />

beThovenTan, is saidumloebiTaa moculi da bolo variaciamde<br />

sruli saxiT ar Cans. mTavari Temis melodiuri agebuleba,<br />

romelic dawerialia mTeli da naxevriani bgerebis xangrZlivobiT,<br />

tonaloba-CrdiloeTis sauflo, aseve civi registri,<br />

romelic Ramis asociacias qmnis, aqve Cndeba ltolvisa<br />

da Semdeg molodinis SegrZneba. aRmosavluri koloritis<br />

matarebeli fraza, migvaniSnebs gazafxulis mosvlas da<br />

SeiZleba misnobis momentic davinaxoT. Sesavals mosdevs<br />

mTavari Tema ,,damWknari yvavilebis’’ saxelwodebiT, rasac<br />

mosdevs sapirispiro xasiaTis melodia. aq icvleba metroritmi,<br />

3/8-ze gadadis, rac raRac cvlilebis momaswavebelia.<br />

SeiZleba vTqvaT, rom gadavida aramiwier saufloSi, amovida<br />

qvesknelidan da gaxda `me”.Gaixsna saidumlo gza da gardasaxva<br />

ganxorcielda. meSvide — individis garindebuli koncentrirebuli<br />

,,me’’-dan `Cven’’-sken, radgan mxolod Zlier pi-<br />

116


ovnebas SeuZlia daamyaros namdvili kavSiri sxvasTan, mxolod<br />

man icis erTobis namdvili fasi.<br />

zemoTqmulis realizebisTvis kompozitorma gamoiyena<br />

manamde arsebuli variaciuli forma, romelic aseve xazs usvams<br />

kompozitoris survils. erTma Temam Tavisi mravali gameorebiT<br />

undo SeZlos gaiaros evoluciuri gza, Tavisi warmoudgenlad<br />

rTuli dramaturgiuli xaziT. yovelTvis unda<br />

davukvirdeT, Tu ra formiT axerxebs kompozitori Sinaarsi<br />

gadmocemas. am kuTxiT saintereso informacias gvawvdis asafievi<br />

zemoTqmulis realizebisTvis. kompozitorma gamoiyena<br />

manamde arsebuli variaciuli forma, romelic aseve xazs<br />

usvams kompozitoris survils: erTma Temam Tavisi mravali<br />

gameorebiT undo SeZlos gaiaros evoluciuri gza, Tavisi<br />

warmoudgenlad rTuli dramaturgiuli xaziT. yovelTvis<br />

unda daukvirdeT, Tu ra formiT axerxebs kompozitori Sinaarsi<br />

gadmocemas. Aam kuTxiT saintereso informacias gvawvdis<br />

asafievi: ,,musikaluri forma aris aseve procesi (gaformeba),<br />

aseve misi Sedegi: sinTezi bgeraTa dapirispirebisa<br />

da dakavSirebisa... musikaluri gaformeba misi kanonzomierebiT<br />

da Tavisi logikiT. Cven Tavisuflad da garkveviT<br />

vgrZnobT musikas da amasTan erTad, arasdros vufiqrdebiT,<br />

rom Cveni fsiqika wesrigdeba musikaluri wesrigis meSveobiT<br />

da, rom procesi organizirebulobis aris sxva araferi,<br />

Tu ara musikaluri forma, anu musika, ganviTerebuli rogorc<br />

moZraoba, sadac yoveli momenti dakavSirebulia SemdegTan<br />

da winamorbedTan, sadac mTlianoba sawinaaRmdego<br />

da saerTo Sefardebis gagebis gziT warmoiSoba. maSasadame<br />

forma-daSenebis. Fforma-sazRvris da sqemebi sxvadasva saxis<br />

musikisa yovelTvis meoradi movlenebia. es aris formirebis<br />

procesis Sedegi. Yformis saSemsruleblo kuTxiT aTviseba<br />

Semdegnairad aris SesaZlebeli: yvelaze metad produqtiuli<br />

iqneba maSin Tuki am or mimarTulebas gavaerTianebT da<br />

mivaRwevT maT organul urTierTkavSirs’’ (Малинковская<br />

1990:180).<br />

formasTan erTad, kompozitori am ideis realizebis-<br />

Tvis Zalian anviTarebs harmoniul xazs. harmonia TamaSobs<br />

magiis rols, harmoniis bgera aris magiuri bgera. klasikur<br />

xanaSi melodia iyo zedapiri ,,formis gansazRvruli kontu-<br />

117


ebi’’, xolo harmonia ki misi aRmvsebi sxeulis rolSi gamodioda.<br />

romantikosTa periodSi melodia TamaSobs harmoniis<br />

Sinagani procesebis talRebis moZraobis rols. am dros xdeba<br />

,,melodiis warmoqmna harmoniidan’’. Kklasikosebs hqondaT<br />

harmonizirebuli melodika, romantikosebs ki piriqiT — melodizirebuli<br />

harmonia. am yvelafris realuri sazrisi, paul<br />

bekeris TqmiT, aris is, rom `romantika gaurboda realur<br />

sinamdviles da cvlida mas irealobiT, harmoniis sivrcis magiuri<br />

fantastikiT.” (CiCerini 1994: 183)<br />

melodiis da harmoniuli fonis erTobliobaSi aris<br />

Caqsovili zemoT naxsenebi azri, romelic Tavisufal wyoba-<br />

Sia mocemuli, deharmonizirebuli melodikiT, sadac grZnobis<br />

yvela mamoZravebeli Zalis proeqcia polifoniuri mravalferovnebis<br />

TanaxmierebaSi erTian, saerTo xazad aris<br />

mocemuli. individualizebuli melodiuri Caketiloba da<br />

sivrcis harmoniuli gancda — erT mTlian suraTad aris Sekruli.<br />

Suberts saidumlo gzasTan miaxloebis erT-erTi saSualebad,<br />

rogorc misi Semoqmedebidan Cans — polifoniuri<br />

musikis efeqturad gamoyeneba miaCnda, rac saintereso muzicirebisaTvis<br />

iyo aucilebeli formiT saWiro. literSeidi<br />

wers: ,,homofoniuri musika Signidan gareT asxivebs, is iTvaliswinebs<br />

msmenelebs, romlebic pasiurad emorCilebian mis<br />

zemoqmedebas. polifoniuri musika asxivebs Tavisive wiaRSi,<br />

misTvis msmeneli meore planzea. is iTxovs gacilebiT ufro<br />

met aqtiurobas da Tanamonawileobas, ris gareSec polifonia<br />

sworad ar aRiqmeba. misi momxibvleloba imaSi ki ar aris,<br />

rom bolos da bolos, metnaklebad SesZras adamiani, aramed<br />

imaSi, rom ufro aqtiuri gaxados igi, Tavad SeaZlebinos muzicireba,<br />

misces mas damoukidebeli xma, romelic iSva musikaluri<br />

mTlianobidan, aqvs Tavisi sakuTari sicocxle da<br />

mkafio ukukavSiri sxva xmebTan, romlebic masTan erTad erT<br />

mTlianobas qmnian. mxolod Tanamonawileoba xdis SesaZlebels<br />

SigniT mimarTuli polifoniuri musikis swor aRqmasa<br />

da mosmenas” (CiCerini 1994: 190).<br />

am TxzulebaSi aucilebelad xazgasasmelia monawile<br />

instrumentebis Semadgenloba (fortepiano, fleita) fortepiano-orkestri<br />

da fleita-solo. SeiZleba vivaraudoT<br />

118


fleitis SesaZleblobebidan gamomdinare, rom am instruments<br />

jadosnuris mistifikaciis roli eniWeba. vfiqrobT<br />

siuJeturi da biografiuli msgavsebebis gamo Subertis es<br />

nawarmoebi Zalian axlo kavSirSia mocartis ,,jadosnur<br />

fleitasTan’’ da saeraTod ar gamovricxavT, rom misi gavleniT<br />

aris STagonebuli Suberti. ,,eWvi ar aris, rom dadga<br />

dro mocartis aRorZinebisa, metic — Cven sabolood Sepyrobili<br />

varT mocartiT’’ (CiCerini 1994:108) — ambobs Subertze<br />

wignis avtori feliqs giunteri. es ,,jadosnuri’’ sakravi mas<br />

saSualebas aZlevs ganaxorcielos Tavisi idea. Ffortepiano<br />

temperirebuli wyobis miuxedavad bgeraTa simaRlis etalons<br />

warmoadgens, amis dasturia is, rom is aris brwyinvale<br />

solisti, iseve rogorc warmoadgens ansamblur muzicirebisas<br />

mTavar personaJs. neihauzi ambobs: ,,roiali aris yvelaze<br />

saukeTeso msaxiobi instrumentebs Soris. es aris erToblioba<br />

gansxvavevebis. imitom, rom fortepiano…Yyvelaze<br />

ufro<br />

metad aris inteleqtualuri instrumenti da ar axasiaTebs<br />

mgrZnobelobis ,,nayofi’’ sxva instrumentebis darad, amitom<br />

srulad dasaSvebia amocnoba yvela misi mdidari SesaZleblobebisa<br />

da, rom Semsruleblis warmosaxvaSi ufro metad<br />

unda cxovrobdes mgrZnobiare da konkretuli bgerebis saxeebi,<br />

yvela realuri mravalsaxeobrivi tembrebiT da saRebavebiT,<br />

bgeraSi gardasaxviT ganxorcielebuli, rogorc adamianis,<br />

aseve bunebaSi arsebuli yvela instrumentis xma”<br />

(Малинковская 1990:157). amasTan, didi mniSvneloba eniWeba<br />

sxvadasxva iluzorul aRqmas, romlebic nayofierad Sedian<br />

urTierTdamokodebulebaSi intonirebis realur faqtoreb-<br />

Tan. Ffeinbergi migvaniSnebs: ,,eWvs ar iwvevs is, rom mxatvruli<br />

realizmis meTodi safortepiano interpretaciis xelovnebaSi.<br />

mxatvruli formebs mravali iluzoruli saSualeba<br />

gaaCnia, romelic aranakleb mniSvnelovania da aRqmisaTvis<br />

realurad arsebiTia, vidre fizikuri saSualebebiT, rac<br />

mecnieruli analiziT SesaZlebelia. Tu fortepianis JReradoba<br />

CvenSi ar gamoiwvevs gamdidrebul, gaRramavebul da<br />

,,iluzorul’’ bgeriT warmosaxvebs, Tu ki is Cvens warmosaxvaze<br />

ar apelirebs, maSin Cvens warmosaxvaSi pianisti yovel-<br />

Tvis SeboWili iqneboda dasartyami meqanizmis arasrulfasovani<br />

saSualebebis gamo da umdidresi safortepiano lite-<br />

119


atura mxolod calmxrivi mimarTulebiT upiratesobas mianiWebda<br />

dekoratiul efeqtebs’’ (Малинковская 1990:158).<br />

interpretatoris problemebi gadaWrilia im SemTxvevaSi,<br />

rac ufro bevri informaciuli maragi aqvs nawarmoebis<br />

avtoris sulis siRrmiseuli procesebisa da sakompozicio<br />

enis Sesaxeb, rac mudmivi procesia. Tu survili aqvs sxvebisagan<br />

gansxvavebuli, ganumeorebeli iyos, riTac moxiblavs<br />

samyaros. sakuTari gzis povnis da am gzis gavlis survili<br />

mas pirovnebad aqcevs. amqveynad movlenili adamianis arseboba<br />

Ziebis mudmivi surviliT aris gamarTlebuli. WeSmaritebis<br />

migneba ar aris advili, es garkveulwilad msxverplSewirvacaa,<br />

Tumca cxovrebis ganumeorebeli sailamazis Sesacnobad<br />

gardauvali gzaa.<br />

,,profesionalizmi’’ — ,,konkretuli da zogadi cnebaa.<br />

mas ori mxare aqvs: pirveli — is aris srulyofileba, meore<br />

ki — individualuroba.’’ es azri miekuTvneba gia yanCels, romelic<br />

radio ,,muzaSi’’ mivismine. vfiqrobT, rom is Zalian<br />

zustad ganmartavs am termins. Cveni azriT, individualuroba<br />

yoveli xelovanisaTvis aris Zalzed mniSvnelovani da faseuli.<br />

da bolos, minda gavimeoro eliso virsalaZis pasuxi<br />

,,kiTxvaze, Tu rogor icvleba misi damokidebuleba kompozitorebisadmi,<br />

romlebsac is asrulebs, — gipasuxebT: ,,kerpebi<br />

kerpebad rCebian, Cemi maTdami damokidebuleba ar icvleba,<br />

maTi damokidebuleba icvleba Cemdami’’ (qavTaraZe, 1997:5).<br />

120<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. naTaZe r., fsiqologiis mokle kursi, Tb., 1989<br />

2. qavTaraZe n., ,,talanti=emociuroba=inteleqti-teqnika’’<br />

Tb., 1997<br />

3. CiCerini g., mocarti, ,,ianusi’’, Tb., 1994<br />

4. Голдшмит Г., Франц Шуберт. М., ,, Музыка’’, 1962<br />

5. Малинковская А., Фортепиано-исполнителъское интонирование,<br />

М., ,,Музыка’’, 1990


Khatuna Ninidze<br />

Problems of Interpretation on the Example of France Schubert’s<br />

Creative Work<br />

(Introduction and Variations for Flute and Fortepiano<br />

Composition 160)<br />

Summary<br />

Performance art has two branches, it is either composer’s coauthor or<br />

it is mechanical constructor of reproduction in the note writing of existed<br />

technique. Between these boundaries there are lots of features and still there<br />

are two kinds of class pianists: the first one who can hear and feel music by<br />

internal hearing, intone them internally until they perform them as they can<br />

hear internally; (under finger or in the orchestra); others learn compositions<br />

by eyes, analyze their construction and hear only by the time when it sounds<br />

in the sounds or instruments. The first ones know what they will hear and<br />

the others always predict.<br />

121


122<br />

natalia oragveliZe<br />

aleqsi maWavarianis vokaluri lirika da sami<br />

romansis saSemsruleblo analizi<br />

aleqsi maWavariani SemoqmedebiT asparezze gamovida XX<br />

saukunis 30-iani wlebis dasasruls, maSin, roca qarTuli<br />

profesiuli musikis intensiuri zrda-ganviTareba mimdinareobda.<br />

maWavarianma mniSvnelovani wvlili Seitana qarTuli<br />

musikis formirebaSi, Tavisi gabeduli sityva Tqva erovnuli<br />

profesiuli musikis ganviTarebaSi. profesiuli musikisa,<br />

romelic XIX-XX saukunis mijnaze Caisaxa da didi gza ganvlo<br />

aristokratiuli salonebidan, klasikuri periodis gavliT<br />

— Tanamedrove musikalur xelovnebamde.<br />

aleqsi maWavarianis talanti SemoqmedebiT asparezze<br />

gamosvlis pirvelive dRidan mravalmxriv gaiSala. tradiciuli<br />

formebi man Tanamedrove musikis miRwevebiT gaamdidra,<br />

riTac mravalferovneba Semata qarTul profesiul musikas.<br />

am ori umniSvnelovanesi faqtoris — erovnulisa da zogadkacobriulis<br />

sinTezSi mdgomareobs maWavarianis Zala da<br />

Rirseba.<br />

kompozitoris mxatvruli interesebi ar ifargleba<br />

romelime erTi JanriT. Semoqmedebis manZilze igi musikaluri<br />

xelovnebis mraval Janrs Seexo — safortepianos, kamerul-instrumentuls,<br />

simfoniurs, saoperos, sabaletos da<br />

saromanso lirikas. aRsaniSnavia, rom man yvela JanrSi Seqmna<br />

rigi margalitebisa, romelTac erTi xazi — kompozitoris<br />

SemoqmedebiTi azrovnebis novatoroba da didi mxatvruli<br />

SemarTeba aerTianebs.<br />

aleqsi maWavariani, rogorc aRiniSna, mravali maRalmxatvruli<br />

nawarmoebis avtoria, romelTagan gansakuTrebuli<br />

aRniSvnis Rirsia baleti “otelo”, romelmac maRali Sefaseba<br />

daimsaxura rogorc CvenSi, ise ucxoeTSi. am baletisaTvis<br />

kompozitori milanis braidenzes xelovnebis galereis<br />

oqros medliT daajildoves. saintereso nawarmoebebi<br />

Seqmna man instrumentuli da vokaluri musikis JanrebSic.<br />

amaze is faqti metyvelebs, rom saviolino koncertisaTvis


kompozitors saxelmwifo premia mieniWa, xolo vokalursimfoniuri<br />

ciklis — ”xuTi monologisaTvis”, — rusTavelis<br />

saxelobis premia. a. maWavarianis kalams ekuTvnis qarTuli<br />

romansis klasikuri nimuSebi: “cisa fers”, “ar daidardo, dedao”,<br />

“sxivo, mzeTa mzis saxeo” da sxv. arsebobs am romansebis<br />

saviolino variantebic.<br />

Tavisi saukeTeso qmnilebebiT a. maWavarianma samar-<br />

Tlianad daimkvidra Rirseuli adgili qarTul musikaSi. misi<br />

Semoqmedebis saukeTeso mxareebia: emociuroba, cxoveli<br />

temperamenti, poeturi sinatife da romantikuloba. kompozitoris<br />

Semoqmedebis mTavari niSania melodiuri gamomsaxveloba,<br />

ritmo-intonaciuri simaxvile, daxvewili lirika,<br />

mZafri dramatizmi, musikaluri azris dinebis intensiuroba,<br />

musikalur saxeTa simkveTre. kompozitors Tavidanve dahyva<br />

metad Taviseburi, Rrmad individualuri musikaluri metyveleba,<br />

romelic mis SemoqmedebiT pirovnebas mkafiod gamohyofs<br />

Tanamedrove qarTuli musikis mravalferovan fonze.<br />

kompozitori Taviseburad aRiqvams rogorc qarTuli<br />

xalxuri mravalxmianobis bunebas, ise Tanamedrove musikis<br />

siaxleebs. didi ostatobiT gardaqmnis maT da axleburad<br />

ametyvelebulT warmogvidgens. amis dasturia misi Semoqmedebis<br />

mudmivi saxecvla, intonaciuri samyaros mudmivi ganaxleba.<br />

aleqsi maWavarianis SemoqmedebaSi ar vxvdebiT xalxuri<br />

Temebis citirebis nimuSebs. misTvis xalxuri masala uaRresad<br />

bunebrivia da originaluri. xalxuroba maWavarianis-<br />

Tvis sakuTarisa da zogadis, anu originalurisa da xalxuris<br />

Serwymaa. amitom misi Semoqmedeba zogadqarTuli metyvelebis<br />

ganumeorebeli nimuSia. misi nawarmoebebi xalxuri saxeebiTa<br />

da riTmo-intonaciebiT aris STagonebuli. kompozitori<br />

Tanamedrove garemos wiaRSi hpovebs sakuTari fantaziis<br />

gamoZaxils. amave dros, igi xalxur wyaroebSi mravalmxrivi<br />

wvdomis nimuSebs gviCvenebs.<br />

a. maWavarianis vokaluri lirikis ganxilvisas naTlad<br />

ikveTeba misTvis damaxasiaTebeli zogadi Tvisebebi: vokaluri<br />

partiis mReradoba da gamomsaxveloba, melodiuri siuxve,<br />

emociuroba, gulwrfeloba, cecxlovaneba, uSualoba, po-<br />

123


eturi teqstis Rrma musikaluri gaxsna, bunebrioba, formis<br />

moxdeniloba, dramaturgiuli mTlianoba, Tanadrouloba.<br />

kompozitoris vokalur kompoziciaTa Tematika sakmaod<br />

mravalferovania. unda aRiniSnos isic, rom siaxlis, Tanamedroveobis<br />

maxvili da mZafri SegrZnebis miuxedavad, a.<br />

maWavarianis SemoqmedebiTi pozicia, esTetikuri sayrdeni —<br />

ucvleli darCa. cvalebadobas, ganviTarebas ganicdida mxolod<br />

SemoqmedebiTi Ziebis niSniT aRbeWdili gamomsaxveli<br />

xerxebi. swored amaSia misi xelovnebis saidumloeba, amaSia<br />

WeSmariti Semoqmedi xelovnebis Zala da Tavisebureba. a. ma-<br />

Wavarianis vokaluri lirika mravalferovania. igi moicavs<br />

romansebsa da simRerebs, baladebs, monologebs, sagundo<br />

qmnilebebs.<br />

misi romansebi Tavisuflad SeiZleba miviCnioT erovnuli<br />

vokaluri lirikis klasikur nimuSebad (“cisa fers”,<br />

“sxivo, mzeTa mzis saxeo”, “ar daidardo, dedao”, “Sen saqar-<br />

Tvelos dedofloba dagSvendeboda”). igive iTqmis Tanamedrove<br />

musikaluri azrovnebisa da mTis kilos TaviseburebaTa<br />

sinTezis gziT aRmocenebul nawarmoebebze (“mxedars”, “dabnelda<br />

suli”, “elegia”), agreTve lirikul-dramatuli xasia-<br />

Tis simRera-romansebze: “gaxsovs turfav” speqtaklidan<br />

“glaxis naambobi”.<br />

Cemi interesis sferos warmoadgens a. maWavarianis sami<br />

romansis saSemsruleblo interpretaciis sakiTxi. esenia:<br />

“dabnelda suli” — teqsti i. WavWavaZis, “doqiT Rvino” — teqsti<br />

r. bernsis da “balada masxaraze” Seqspiris “mefe liridan”.<br />

i. WavWavaZis leqsi “dabnelda suli” gadmogvcems adamianis<br />

sulier gancdas, romelic moicva sicivem, sibnelem da<br />

sicarielem, magram miuxedvad misi winaaRmdegobisa, igi amayad<br />

marcxdeba borotebasTan uTanasworo brZolaSi. am leqsis<br />

gasaxmovaneblad a. maWavarianma mimarTa samnawilian<br />

formas (arasruli repriziT).<br />

romansi poliharmoniul nawarmoebTa ricxvs miekuTvneba.<br />

igi iwyeba aTtaqtiani preludiiT, romelic momRerals<br />

uqmnis sivrces CaRrmavebisaTvis. am ganwyobis gamosaxatavad<br />

kompozitorma gamoiyena pedaluri toni “do”-ze,<br />

romlis gamWoli JReradoba gmiris sulier tkivilTan aso-<br />

124


cirdeba da amave dros, romansis formis Semkvrel faqtiur<br />

elementadac gvevlineba. nawarmoebs ar gaaCnia tradiciulad<br />

gacnobierebuli kilo da tonaloba.<br />

mis tonalur centrad bgera “do” warmogvidgeba. gmiris<br />

sulieri tkivilis kidev ufro gasamZafreblad maWavariani<br />

iyenebs monoakords, romelic pedalur tonTan erTad<br />

vertikalSi disonans warmoqmnis (rac gamowveulia monoakordSi<br />

klasterisa da Semcirebuli kvintis arsebobiT).<br />

mesame faqturul elements warmoadgens ocdameTormetedebiT<br />

agebuli riTmuli intonacia, romelic gmiris Sinagan<br />

godebas SeiZleba SevadaroT.<br />

SemsruleblebisaTvis yvelaze did sirTuled SeiZleba<br />

CaiTvalos mTeli romansis ganmavlobaSi fonad pedaluri<br />

toni “do”-s uwyvetad, Sinagani energetikuli muxtiT gatareba,<br />

rac maTgan did nebisyofasa da koncentracias moiTxovs.<br />

romansis preludiis dawyebisTanave, TanxlebaSi pirvelive<br />

tonaluri centris bgera “do”-ze kompozitori migvaniSnebs<br />

sf (sforcandoze), rac niSnavs bgeris mkveTrad aRebisTanave<br />

akompaniatoris mier smenadobis mobilizebas da<br />

mervedebiT pulsirebuli bgera “do”-s obertonul mosmenas.<br />

koncertmaisteri afiqsirebs ra vertikalSi pedalur<br />

tonTan erTad klasterian disonansur monoakords, gaatarebs<br />

ra obertonulad da registrulad bgera ges, isev Semcirebuli<br />

kvintis mosmena-gatarebiT miiltvis tonaluri<br />

centri “do”-sken, TiTqos bgeriTi talRis mona unda gaxdes.<br />

meeqvse taqtSi pedaluri toni gadadis Sua qargaSi, razec<br />

daSenebulia riTmuli suraTi ocdameTormetedebiT<br />

(godebis intonacia). pianistisaTvis, bgeris uwyveti JReradobis<br />

misaRwevad, mosaxerxeblad mimaCnia toni “do”-s marjvena<br />

xelidan marcxena xelSi gadatana. aseve sasurvelia mesame<br />

meoTxedze (Semcirebuli kvintis fonze) pedali Seicvalos.<br />

preludiaSi pianistma unda gaiTvaliswinos da moisminos<br />

kompozitoris mier fiqsirebuli kadansi, sadac pirvelad<br />

Cndeba terciuli wyobis da tonaluri centris damadasturebeli<br />

akordi.<br />

momRerals moeTxoveba pianistis mier Sesrulebuli<br />

preludiis mosmena-gaTaviseba da me-9, me-10 taqtebSi sun-<br />

125


Tqvis aRebis Semdgom sityvebze: “dabnelda suli” SeumCnevlad<br />

Tanxlebis faqturul qargaSi Serwyma, rasac ganapirobebs<br />

bgera “do”, romliTac iwyeba vokaluri xazi da amave<br />

dros Tanxlebis pedaluri tonis gamgrZelebladac gvevlineba.<br />

romansis pirvel kupletSi (I nawili), sityvebze: “axla<br />

Cems gulSi aRar maqvs sazrdo...” vokaluri xazis aRmavali<br />

svla migvaniSnebs kulminaciaze da TanxlebaSi ff—s fonze<br />

kompozitori zeda xmaSi atarebs bgerebs: d, c, des, h, romlebic<br />

vokaluri partiisaTvis unisonur bgerebs warmoadgenen,<br />

rac momRerlisaTvis tonis dasaWerad sayrden wertilebad<br />

SeiZleba CaiTvalos. amis gamo akompaniators moeTxoveba am<br />

bgeris meti gmomsaxvelobiT aJRereba.<br />

romansis meore kupleti ( <strong>II</strong> nawili) warmoadgens gavrcobil<br />

formas. misi gayofa pirobiTad or nawiladac SeiZleba.<br />

kompozitori Segnebulad cvlis metro-riTms: 3/4¾-s<br />

anacvlebs 2/4-iT, rac leqsis Sinaarsidan gamomdinareobs.<br />

magaliTisaTvis sawyisi sityvebi: “didxans vebrZodi simdables,<br />

mtrobas...” da a.S. teqstSi mocemuli zmna “vebrZodi” —<br />

ukve ganapirobebs gmiris moZraobas qmedebisaken. swored es<br />

qmedeba iwvevs musikaluri struqturis saxecvlilebasac.<br />

melodiisa da Tanxlebis substruqturebi miqsolidiurSia,<br />

pedaluri toni ,,Ddo” SenarCunebulia (mxolod duolis<br />

trioliT CanacvlebiT) da fonad gamoyenebulia kvinta<br />

as-es (rogorc saorRano punqti). TanxlebaSi 30, 31, 32-e taqtebSi<br />

ori motivi kontrapunqtSia aJRerebuli: d, es, f intonacia.<br />

1. marjvena xelSi — g, as, d, c, b, f.<br />

2. marcxena xelSi (triolebSi Caqsovili) — c, c, b, b, b, as<br />

(2-jer) icvleba vokaluri xazis ritmuli suraTic. akompaniators<br />

moeTxoveba yvela mocemuli substruqturis (vokalTan<br />

erTad) vertikalSi erTdroulad mosmena da intonireba,<br />

rac polifoniur azrovnebas moiTxovs.<br />

37-e taqtidan TanxlebaSi kvlav icvleba ritmuli suraTi<br />

da iwyeba svla kulminaciisaken sityvebze ,,ar momixria<br />

amayi Tavi...” kulminaciis mosamzadeblad da dasamuxtad faqturaSi<br />

Cndeba meTeqvsmetedi grZliobis bgerebi da Semcire-<br />

126


uli f7, romelic wydeba c-Tvis V<strong>II</strong>7-Si. am ukanasknelTa monacvleobiT<br />

safuZvelze saboolod imuxteba c saorRano<br />

punqtis fonze Semcirebuli f7. rac Seexeba vokalur partias,<br />

igi aRmasvliT miedineba kulminaciuri wertilisaken.<br />

momRerlisaTvis pianistis mier aRebuli septakordi<br />

sayrden wertils warmoadgens tonis dasaWerad, rac gamowveulia<br />

akordis zeda xmisa da momRerlis sinkopaze dasmuli<br />

bgera es-is TanxvedriT. akompaniatoris movaleobaa Sinagani<br />

energetikuli muxtiT kulminaciisaken svlis momzadeba da<br />

saorRano kulminaciuri akordis savse JReradobiT dafiqsireba,<br />

romlis fonzec dinamikis SenarCunebiT vokalisti iwyebs<br />

daRmasvlas c-moll bgeraTa rigiT d-dan d-mde (sityvaze<br />

`mo-mi-xri-a” vokalur partiaSi gasaTvaliswinebelia kompozitoris<br />

mier dasmuli aqcentebic).<br />

46-49 taqtebSi musikaluri azri grZeldeba TanxlebaSi<br />

da pianisti TanxlebaSi agrZelebs momRerlis mier dawyebul<br />

daRmasvlas tonalobis SegrZnebiT (damatebuli h toniT) — c,<br />

h, b, as. me-2 nawilis pirveli muxlis bolo oTxi taqti amzadebs<br />

muxlis sawyis bgera `do”-s.<br />

pianisti agrZelebs pedaluri toni `do”-s obertonul<br />

mosmenas. meore muxlis sawyisi faqtura Zalin waagavs romansis<br />

I nawilis dasawyiss, magrm misgan gansxvavebiT vokaluri<br />

partia aRmasvliT mokle drois monakveTSi aRwevs ukve meore<br />

kulminaciur wertils sityvebze: `gvian Sevityve es cdomileba...”<br />

akompaniatori erTtaqtiani pauzis Semdeg tremoloTi<br />

iWreba faqturaSi da qveda xmaSi (banSi) amtkicebs d-ze saor-<br />

Rano punqts, romelzedac vertikalSi JRers melodiui intonaciebi<br />

meTeqvsmetedebiT da punqtiruli riTmiT da isev<br />

d-dan mervedi grZliobis poliakordi ziartoniT (as).<br />

TanxlebaSi riTmuli suraTis aseTi mravalferovneba<br />

momRerals exmareba gmiris sulieri mdgomareobis ukeT gadmocemaSi.<br />

miuxedavad ortaqtiani pauzisa, pianisti Sinagani<br />

smenis mobilizaciis saSualebiT momRerlis sityvebze: `arc<br />

mecineba, arc metireba!” — avsebs mocemul sicarieles, xolo<br />

Semdgom, zustad marcvalze `ti” — Zlier dinamikur talRaze<br />

afiqsirebs saorRano banze agebul araeraTgvarovan po-<br />

127


liakords ff-ze.<br />

orive Semsrulebeli reprizis dawyebamde (65 taqtSi)<br />

fermatoze bgera `do”-s JReradobis fonze rCeba. romansis<br />

es monakveTi pianistisagan moiTxovs zusti drois gansaz-<br />

Rvras, romelic unda gamomdinareobdes fermatoze darCenili<br />

`do”-s obertonis mimqrali JReradobidan. swored es momenti<br />

ganapirobebs TanxlebaSi romansis dawyebas SeumCnevlad<br />

isev `do”-s obertonidan ppp-ze. daskvniTi nawili arasrulia<br />

(I kupletis erTi striqoni). kompozitori gmirs abrunebs<br />

sawyis, uimedo mdgomareobaSi. reprizis Tanxlebis substruqturebi<br />

I nawilis identuria. miuxedavad romansis meryevi<br />

da aramdgradi xasiaTisa, bolo oTx TaqtSi xdeba do minoruli<br />

tonalobis SegrZnebis ganmtkiceba da sabolood<br />

preludiis me-2 taqtSi gaJRerebuli substruqturis (b, des)<br />

terciis kidev erTxel gaelveba, xolo Semdeg qveda registrSi<br />

(ges,b), ris Semdegac JRers mimqrali do minoruli<br />

akordi, rac gmiris sulier uimedobas kidev ufro metad usvams<br />

xazs.<br />

romansi `doqiT Rvino” — teqsti r. bernsisa, optimisturi<br />

ganwyobisaa. leqsi umReris megobrobas, mouwodebs<br />

adamianebs qmedebisaken bed-iRbalis saZebnelad. xasiaTidan<br />

gamomdinare, zomebis siuxviT gamoirCeva. dawerilia samnawilian<br />

formaSi (preludiiT, interludiebiT da arasruli<br />

repriziT). pirveli da meore kupletebi (I da <strong>II</strong> nawilebi) aRnagobiT<br />

identuria, mxolod reprizaSi kompozitori aJRerebs<br />

pirveli kupletidan erT striqons. Tanxlebis faqtura<br />

erTgvarovania, romelic gaJRerebulia:<br />

1) ritmul-ostinaturi bgeriTi kompleqsebiT;<br />

2) cvalebadi metriTa da<br />

3) Zlier droze aqcentebis fiqsaciiT.<br />

1) — warmoadgens romansis formis gamaerTianebel masalis<br />

birTvs;<br />

2) — exmareba leqsis xasiaTis dinamitur gadmocemas;<br />

3) — SemsruleblisaTvis riTmul sayrdenebs warmoadgens,<br />

rac xels uwyobs musikaluri azris gamTlianebas.<br />

tonaluri aRnagobiT, romansi miekuTvneba poliharmo-<br />

128


niul nawarmoebTa ricxvs, xolo zomebis cvalebadobiT exmaureba<br />

XX saukunis dasawyisisaTvis Camoyalibebul primitivizms<br />

musikaSi. struqturulad paralelis gavleba SeiZleba<br />

bartokis ,,alegro barbarosTan”.'<br />

romansi iwyeba preludiiT, romelic 16 taqtisagan Sedgeba.<br />

pirveli taqtebidanve aRiniSneba metris cvalebadoba<br />

3/8, 2/4, yvela Zlier droze dafiqsirebulia aqcentebi. akompaniatorma,<br />

sasurvelia kompozitoris mier miTiTebuli aRniSvnebi<br />

absolituri sizustiT Seasrulos da preludiis<br />

sawyisi taqtebidanve (f-ze) Sinagani riTmuli organizebiT<br />

faqtura motorikaSi gadaiyvanos. preludiis me-5 taqtSi pianisti<br />

Sinagani smeniT, warmosaxviT agrZelebs Sewyvetil<br />

ritmul intonacias, raTa ar daasustos saerTo dinamikuri<br />

xazi. akompaniatoris mier ritmuli sizustiT dakruli preludia,<br />

momRerlis vokaluri xazis dawyebamde SesaZleblobas<br />

aZlevs Sinaganad riTmis gaTaviseba-mobilizebaSi da amave<br />

dros igi leqsis xalisian ganwyobaSic Sehyavs.<br />

preludiis bolos erTi taqtiT adre vokaluri xazis<br />

dawyebamde kompozitori mkveTrad aCerebs riTmul moZraobas.<br />

orive Semsrulebeli dgeba erTdroulad dawyebis sir-<br />

Tulis winaSe. am amocanis Sesasruleblad sakmarisia orivem<br />

ar SeaCeros smeniT warmosaxvaSi intonaciis ritmuli sura-<br />

Tis moZraoba, rac TanxvedrisaTvis SeiZleba saukeTeso orientirad<br />

CaiTvalos.<br />

I kupletSi (I nawili), yvelgan, sadac vokalur partiaSi<br />

bgera Sekavebulia, kompozitori TanxlebaSi uwyveti dinamikis<br />

misaRwevad yovel taqtSi cvlis zomas 2/4, 5/8, 3/8, rac<br />

Semsruleblebs riTmuli intonaciis moZravi nakadis Senar-<br />

CunebaSi exmareba.<br />

I da <strong>II</strong> kupletis bolos musikaluri azris gasamtkiceblad<br />

kompozitori romansis klasikosebis mier damkvidrebul<br />

xerxs, kupletis bolo striqonis gameorebas mimarTavs.<br />

pirvelis bolos saqme gvaqvs kontrastis principTan: (-f-mp-)<br />

sityvebze: `vis ra oins ukeTebs”? xolo meorisa — mxolod fze,<br />

sityvebze: `ar mova...”, rac gamowveulia musikaluri azris<br />

Semdgomi ganviTarebiT.<br />

I nawilisagan gansxvavebiT, <strong>II</strong> nawils agrZelebs inter-<br />

129


ludia ff-ze, romelic azrobrivad I da <strong>II</strong> nawilebis SemaerTebel<br />

qsovilsac warmoadgens. interludia grZeldeba oTxi<br />

taqtis ganmavlobaSi 3/4-ze. akompaniatorma nawilebis musikaluri<br />

azris ukeT gamTlianebisaTvis, Sinagani smenadobis<br />

daZabviT, umjobesia mousminos bgera `cis”, rac vokaluri<br />

partiis <strong>II</strong> nawilis bolo da <strong>II</strong>I nawilis sawyis tons warmoadgens.<br />

sasurvelia akompaniatorma 67-65 taqtebSi mocemuli<br />

disonansuri akordebi mosmenili da warmodgenili `cis” fonze<br />

gaataros, xolo 69-70 taqtebSi am ukanasknelis daJinebiT,<br />

gameorebiT, vokalistisaTvis sawyisi bgera `do diezi”<br />

moamzados.<br />

interludia SeuCerebliv gadadis <strong>II</strong>I nawilSi, romelic<br />

romansisaTvis arasrul reprizas warmoadgens. (I kupletis<br />

mxolod pirveli striqonis gamoyenebiT). romansis damam-<br />

Tavrebel bolo or taqtSi kiTxviTi winadadebis gamosaxatavad,<br />

sityvebze: ,,ras inatrebs kaci amis ukeTess?“, kompozitorma<br />

kiTxviTi intonaciis gasaxmovaneblad gamoiyena qromatiuli<br />

svla cis, c da cvalebadi zoma, 5/8. romansis bolo<br />

oqtavaze do, kompozitori amtkicebs tonalur centrs<br />

(TiTqosda romansis damTavrebis misaniSneblad).<br />

Sesrulebisas, rogorc pianists, aseve vokalists, moeTxovebaT<br />

riTmuli intonaciis erTdrouli organizeba da<br />

yovelgvari Seyovnebisa da rubatoebis gareSe, azrobrivad<br />

romansis erT sunTqvaze Sesruleba.<br />

sasurvelia, vokalistma zedmiwevniT kargad Seiswavlos<br />

Tnxlebis partiis riTmuli struqtura, rac mas romansSi<br />

uxvad mocemuli pauzebis Sesrulebisas daexmareba drois<br />

zust gansazRvrasa da ganawilebaSi.<br />

,,balada masxaraze” — Seqspiris ,,mefe liridan” — baladaSi<br />

mefe liris erTguli megobari masxara savsea ironiiT<br />

da dascinis im ,,brZen“ adamianebs, romlebic Tavisi ambiciuri<br />

cxovrebis wesis gamo TviTonve emsgavsebian masxarebs, maimunebsa<br />

da pampulebs.<br />

romansi patara skercozul miniaturas mogvagonebs.<br />

faqtura sada da gamWvirvalea. TanxlebaSi kompozitori masxaras<br />

mervedi grZliobis wyvetili ostinaturi subakordebiT<br />

axasiaTebs. wina ori romansisagan gansxvavebiT, igi dawe-<br />

130


ilia tradiciulad D-dur tonalobaSi da warmoadgens sam<br />

nawilian formas arasruli repriziT (pirveli kupletis<br />

striqonis gameorebiT). nawarmoebi poliharmoniulia, mis-<br />

Tvis damaxasiaTebeli substruqturebiT. preludia Sedgeba<br />

5 taqtisagan.<br />

preludiis I, <strong>II</strong> taqtebSi kompozitorma masxaras mxatvruli<br />

saxis dasaxasiaTeblad gamoiyena riTmuli intonacia<br />

(disonansuri JReradobis trioli), romelic Sedgeba Semcirebuli<br />

tonebisagan jer a-dan, Semdeg gis-dan, rac Tavisi<br />

xmovanebiT groteskuli xasiaTisaa. Tu akompaniatori kompozitoris<br />

mier miniSnebul Strixebsa da dinamikas (aqcenti,<br />

stokato, kreSCendo) zedmiwevniT zustad Seasrulebs, faqturaSi<br />

zustad gamoikveTeba masxaras saxis intonacia. I, <strong>II</strong><br />

taqtebs mosdevs erTtaqtiani pauza, romelic pianistma umjobesia<br />

wina taqtebSi mocemuli riTmuli intonaciis smeni-<br />

Ti warmosaxviT Seavsos.<br />

preludiis bolo ori taqti Sedgeba mervedi grZliobis<br />

wyvetili poliakordebisagan (ziartonebiT d, c), romelic<br />

mTeli romansis ganmavlobaSi Tanxlebis uwyvet ostinatur<br />

jaWvs warmoadgens da romansis erT-erT faqturul<br />

elementadac gvevlineba. TanxlebaSi gaJRerebuli zeda xma<br />

da vokaluri xazis pirveli toni emTxveva erTmaneTs, rac<br />

momRerals exmareba sawyisi tonis moZebnasa da gamyarebaSi.<br />

vokaluri xazis dawyebisTanave, akompaniatorma mTeli<br />

yuradReba unda gadaitanos momRerlis mier dasmul azrobriv<br />

aqcentebze, intonirebaze, diqciaze, merved pauzebze<br />

(riTac vokaluri partia uxvad aris gajerebuli), rac mokle<br />

sunTqvebis saSualebiT miiRweva. es yvelaferi pianistisagan<br />

moiTxovs maqsimalur mobilizebas, raTa xasiaTobrivad<br />

droulad Seerwyas momRerlis mier aRebul yvela mokle<br />

sunTqvasa da mis mier warmoTqmul sityvier marcvlebs. magaliTisaTvis,<br />

Tanxlebis me-15 taqtSi, vokalur partiaSi marcvlis<br />

,,Zne” kulminaciuri monakveTis ufro metad datvir-<br />

TvisaTvis, TanxlebaSi Sevsebulia gabmuli treliT “Wkva<br />

rom Zneli mosavleli gauxdaT.”<br />

<strong>II</strong> nawili SeiZleba CaiTvalos romansis kulminaciad, sadac<br />

gadamwyvet momentSi fff-ze vokalur partiaSi Cndeba si-<br />

131


cilis intonacia (“xa, xa, xa, xa...”), romelic daRmavali gamiT<br />

diminuendoze brundeba d moll-Si. swored mis logikur gagrZelebas<br />

warmoadgens TanxlebaSi daRmasvliT gagrZelebuli<br />

svla.<br />

<strong>II</strong> nawilis TanxlebaSi, kulminaciisaken mimavali svlis<br />

fonad JRers Sekavebuli saorRano akordi, romlis dinamika<br />

izrdeba fff-mde (sicilis intonaciamde). sasurvelia pianistma<br />

yuradRebiT mousminos momRerlis mier Sesrulebuli<br />

kreSCendos dinamikur ganawilebas da misgan gamomdinare<br />

JReradobiT TandaTanobiT gazardos Sekavebuli saorRano<br />

akordis obertonuli JReradoba, xolo vokaluri xazis<br />

daRmasvlisas Sinagani smeniT gaimReros es svla da 33, 34-e<br />

taqtebSi pp-ze gaagrZelos dakvra JReradobis TandaTanobiT<br />

gaqrobamde.<br />

mocemuli magaliTi warmoadgens interludias (svlakavSirs<br />

reprizisaken). struqturulad es ukanaskneli preludiis<br />

identuria, mxolod odnav saxeSecvlili saxiT. <strong>II</strong>I nawili<br />

agebulia I nawilis musikalur masalaze.<br />

romansis damamTavrebeli bolo sami taqti (daRmavali<br />

erTdrouli svla Semsruleblebisa) maJorisa da pentatonikis<br />

elementebs Seicavs. erTdrouli svlis dros koncertmaisteri<br />

emorCileba vokalistis mier Sesrulebul dinamikas<br />

daRmasvlaze, romelic bgeris TandaTanobiTi qrobis meSveobiT<br />

gadaizrdeba siCumeSi (meoTxedi pauza), xolo akompaniatori<br />

agrZelebs ra am siCumes, Sinagani smenis mobilizebiT<br />

akustikaSi amTavrebs musikalur azrs qveda registrSi mimqrali<br />

d-s obertoniT, romelic akustikaSi TiTqos daumTavrebel<br />

intonacias warmoadgens da usasrulobaSi ifanteba.<br />

132<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Вершинин М., Алексей Мачавариани, всесоюзное издательство<br />

сов. композитор. М., 1962.<br />

2. Паласио- композитор и жизнь. сов. композитор М., 1980<br />

3. lomdariZe e., aleqsi maWavarianis sagundo da kamerulvokaluri<br />

Semoqmedeba, Tb., 1986.


NNatalia Oragvelidze<br />

Aleksi Machavariani’s Vocal-Lyric and Performance Analysis<br />

of His Three Romances<br />

Summary<br />

The work briefly presents the structure of Aleksi Machavariani’s<br />

Romances and thoroughly analyzes three of them. We can see obviously<br />

composer’s real nationality and perfect knowledge of Georgian folk<br />

music.<br />

133


134<br />

qeTevan razmaZe<br />

manuel de falias sakompozitoro xelweris<br />

Taviseburebebi da misi mniSvneloba espanur<br />

samusiko kulturaSi<br />

evropul samusiko kulturaSi erT-erTi gamorCeuli<br />

adgili ukavia espanur musikas. misi masazrdoebeli wyaroebi<br />

Soreul warsulSi iberielebis da keltebis xalxur musikaSi<br />

iRebs saTaves. igi Tanmimdevrul ganviTarebas ganicdis da<br />

maRal safexurs XIX-XX saukuneebis mijnaze aRwevs. espanuri<br />

profesiuli musikis brwyinvale warmomadgenelTa ricxvs<br />

isaak albenisTan erTad ganekuTvneba gamoCenili kompozitori,<br />

pianist-Semsrulebeli, diriJori da sazogado moRvawe<br />

manuel de falia. mis nawarmoebebSi mTeli sisruliT aRibeWda<br />

espanuri musikis saukeTeso Taviseburebebi, misi xasia-<br />

Ti, wyoba. ,,de falia aris espaneTis musikis dideba” — werda<br />

didi espaneli poeti federiko garsia lorka (Lorca 1965: 90).<br />

de falias SemoqmedebaSi espanurma musikalurma kulturam<br />

SeiZina zogaderovnuli mniSvneloba da miiRo klasikurad<br />

srulyofili saxe. amasTan,Mmis saukeTeso nawarmoebebs<br />

sapatio adgili aqvs damkvidrebuli msoflio xelovnebis saganZurSi.<br />

manuel de falias Semoqmedebis saxiT espanuri<br />

profesiuli musika pirvelad iZens msoflio rezonanss,<br />

msoflio aRiarebas da dgeba evropuli mowinave sakompozitoro<br />

skolaTa rigSi. misi musikaluri memkvidreoba warmoadgens<br />

rogorc espanuri, ise XX saukunis evropuli musikaluri<br />

kulturis erT-erT miRwevas.


Semoqmedebis daxasiaTeba<br />

~es iyo farTod erudirebuli musikosi, Tamamad da<br />

originalurad moazrovne Semoqmedi, keTilSobili adamiani<br />

da didi xelovani” —<br />

ase axasiaTebs kompozitors erT-erTi Tanamedrove 2 .<br />

manuel de falia TviTmyofadi kompozitoria. mas<br />

mkveTrad gamovlenili sakuTari SemoqmedebiTi ieri, mkafio<br />

individualurobiT gamorCeuli sakompozitoro xelwera<br />

aqvs. kompozitoris SemoqmedebiTi individualoba, upirveles<br />

yovlisa misi musikis erovnulobaSi, mkafiod gamoxatul<br />

espanur xasiaTSia. misi musika xotbas asxams samSoblos — espaneTs,<br />

mis didebas, mis xalxsa da xalxis musikalur genias.<br />

Tavis SemoqmedebaSi de faliam mravalmxrivad gamoxata espanuri<br />

xasiaTi, grZnobebi, temperamenti. kompozitori aRWurvili<br />

iyo daxvewili sakompozitoro teqnikiT, romelic saSualebas<br />

aZlevda zustad aRebeWda Canafiqri, mxatruli Sinaarsi.<br />

manuel de falias musikaluri ena mkveTrad gamoxatuli<br />

nacionaluri xasiaTisaa. warmomavlobiT andaluzieli 3 ,<br />

igi SesaniSnavad icnobda espanur, kerZod andaluziur sayofacxovrebo<br />

da musikalur tradiciebs, erovnul sasimRero<br />

da sacekvao folklors. magram mis SemoqmedebaSi espanuri<br />

profesiuli musika Tavisufldeba viwro kuTxurobisgan,<br />

provinciuli SezRudulobisgan da iZens zogaderovnul Sinaarss;<br />

es aris ara andaluziuri, ara baskuri, an asturiuli<br />

2 Ю. Крейн – «Мануэль де Фалья» («Советская музыка» 1959 №5)<br />

3 manuel de falia daibada 1876w., bavSvoba gaatara andaluziis q.<br />

kadisSi. Tumca SemdgomSi — misi cxovreba da SemoqmedebiTi<br />

moRvaweoba daukavSirda madrids, barselonas, granadas. garkveuli<br />

periodi cxovrobda parizSic (1907-1914w.w), sicocxlis bolo wlebi<br />

ki frankos faSisturi reJimis periods emTxveva da 1939 wlidan<br />

miemgzavreba samSoblodan emigraciaSi — argentinaSi, sadac 1946<br />

wels, qalaq buenos airesSi, gardaicvala.<br />

135


musika, aramed zogadespanuri. amaSi mdgomareobs kompozitoris<br />

udidesi damsaxureba mSobliuri kulturis winaSe 4 .<br />

marTalia, manuel de falias nawarmoebebis TiToeuli<br />

taqti aSkarad espanuria — mis Semoqmedebas mkafiod gamoxatuli<br />

erovnuli musikaluri metyveleba axasiaTebs. amasTanave,<br />

de falias sakompozitoro xelwera Zalzed miseuli, individualuria.<br />

mis nawarmoebebs aqvs lakonuri, skulpturulad<br />

gamoZerwili forma. musikaluri azri ki yovelTvis SekumSulad,<br />

koncentrirebuladaa gadmocemuli. emociis la-<br />

Ri mgznebareba eqspresiulobasTan, grZnoba-gancdaTa did<br />

simdidresTan da emociuri palitris mravalferovnebasTan<br />

erTad, de faliaseuli musika TavSekavebulia, mkacri. gamoTqmis<br />

uSualoba ki Sexamebulia asketur sisadavesTan.<br />

reliefuri, Zalze gamomsaxvelia manuel de falias musikis<br />

intonaciur-Tematuri masala; uaRresad mdidari da<br />

mravalgvaria ritmuli naxazi, rac espanuri xalxuri musikis<br />

wiaRSi iRebs saTaves da aZlierebs musikis erovnul iersaxes;<br />

de falias musikas axasiaTebs tembruli palitris feradovneba,<br />

harmoniuli enis simdidre, modulaciaTa mravalferovneba.<br />

falias musikisTvis Zalze maxlobelia impresionistuli<br />

xelovnebis principebTan mWidro kavSiri. 5 impresionistul<br />

siaxloveze migviTiTebs tembrTa siuxve, kilo-harmoniis<br />

simdidre. amasTanave, arc ise iSviaTia politonaluri epizodebi,<br />

rac kompozitoris Semoqmedebas XX saukunis musikis<br />

tendenciebTanac aaxloebs.<br />

manuel de falias musikaluri memkvidreoba gamoirCeva<br />

maRalmxatvruli xarisxovnebiT, stiluri mTlianobiT. mar-<br />

Talia, misi nawarmoebebis CamonaTvali ar aris vrceli, magram<br />

igi Janrulad mravalferovania. TiToeuli nawarmoebi<br />

saetapoa kompozitoris SemoqmedebiT biografiaSi da TvalsaCino<br />

adgils ikavebs erovnuli sakompozitoro Semoqmede-<br />

4 kompozitoris damsaxureba imaSic mdgomareobs, rom man<br />

Camoayaliba erovnuli musikaluri formebi da Janrebi — sarsuela,<br />

xota.<br />

5 rac ganapiroba parizSi cxovrebis wlebSi klod debiusisTan,<br />

moris ravelTan da pol diukasTan megobrobam.<br />

136


is istoriaSi; saukeTeso nawils ki msoflio xelovnebis saganZurSi<br />

aqvs damkvidrebuli adgili.<br />

kompozitoris SemoqmedebiTma stilma, misma sakompozitoro<br />

individualobam mizanswrafuli ganviTareba ganicada.<br />

igi Zalze mkacri da momTxovni iyo sakuTari Tavis da<br />

Semoqmedebis mimarT, amitom xangZlivad, didi rudunebiT<br />

muSaobda TiToeul nawarmoebze, xvewda da srulyofda Ti-<br />

Toeul taqts. xSirad ubrundeboda da gadaamuSavebda xolme<br />

ukve dasrulebul Txzulebas. amitomaa, albaT, manuel de<br />

falias musikaluri memkvidreoba raodenobrivad mcirericxovani.<br />

6<br />

6 manuel de falias SemoqmedebiT kalams ekuTvnis Semdegi nawarmoebebi:<br />

operebi: 5 sarsuela — mus. komedia {1897-1904); ,,xanmokle sicocxle”<br />

(2aqt. 1905-1913), ,,maestro pedros balagani” — kameruli opera<br />

(1aqt. 1919-1922);<br />

baletebi: ,,siyvaruli-jadoqari” (1aqt. 1915), ,,korexidori, mewisqvile<br />

da mewisqvile qali” —,,samkuTxa qudi” iumoristuli scenebiT<br />

(1 aqt. 1917-1919);<br />

saorkestro nawarmoebebi: koncerti ,,Rameebi espaneTis baRebSi”<br />

fortepianosa da orkestrisaTvis (3 naw.1909-1915); «Homenajes» (miZ-<br />

Rvnebi): piesa ,,gitaris elegia”—klod debiusisadmi (gitaris an<br />

fortepianosaTvis 1934); fanfara miZRvnili e. arbosas 70 wlis iubilesadmi<br />

— sasule (3 sayviris, 4 valtornis) da dasartyami sakravebisaTvis<br />

(1934); piesa ,,pol diukasadmi” fortepianosaTvis, aseve<br />

orkestrisTvisac (1935), piesa `pedreliana” — fortepianosaTvis<br />

(1938),<br />

instrumentuli nawarmoebebi: piesa ,,valsi-kaprisi’’ fortepianosaTvis,<br />

,,espanuri serenada’’ violinosa da fortepianosaTvis da<br />

,,noqtiurni’’ fortepianosaTvis (1900); ,,4 espanuri piesa” fortepianosaTvis<br />

(1906-1909); ,,betiuri fantazia’’- fortepianosaTvis<br />

(1919); koncerti klaviCembalos (an fortepianos), fleitis, hobois,<br />

klarnetis, violinosa da violonCelosTvis (1923-26)<br />

vokaluri nawarmoebebi: ,,Seni Savi Tvalebi” xmisa da fortepianosaTvis<br />

(1900); ,,3 romansi Teofil goties leqsebze’’ (1908) ,,7 espanuri<br />

simRera~ xmisa da fortepianosaTvis (1922); ,,fsiqea” — poema Jan<br />

orbis sityvebze”: meco-sopranosa da kameruli orkestrisaTvis<br />

(fleitis, arfis, altis, violinosa da violonCelosaTvis) (1924);<br />

,,soneti kordovaze’’ torgorne-iagrosis sityvebze - xmisa da fortepianosaTvis<br />

(1932); ,,balada maiorkaze’’ — a capella gundisTvis,<br />

J. verlager — isantamalosis sityvebze, romelic Sopenis <strong>II</strong> baladis<br />

137


manuel de falias nawarmoebebi cxadyofs avtoris SemoqmedebiTi<br />

evoluciis mizanswrafulobas da Tanmimdevrulobas,<br />

sakompozitoro principebis mimarT mtkice erTgulebas.<br />

manuel de falias yoveli nawarmoebi erTsa da igive<br />

dros axalic aris da amasTanave iZleva winamavali monapovrebis<br />

sinTezs. de falias Semoqmedebis erT-erTi mkvlevar-<br />

Tagani xaime paisa wers: ,,de falia yovelTvis eswrafvoda,<br />

raTa misi yoveli nawarmoebi, isic ki, romelic swrafad mosdevs<br />

xolme mis winamaval nawarmoebebs, iyos individualuri<br />

xasiaTis, hqondes sakuTari ganumeorebeli musikaluri atmosfero,<br />

sakuTari stili da ena”. 7<br />

***<br />

mokled SevexebiT manuel de falias<br />

Semoqmedebis saetapo qmnilebebs.<br />

manuel de falias sakompozitoro xelweris Tavisebureba,<br />

misi stilis individualoba da TviTmyofadoba adreul<br />

nawarmoebebSi, 1910-20-iani wlebis TxzulebebSive gamovlinda.<br />

kompozitorma SemoqmedebiTi gzis dasawyisSive SesZlo<br />

Camoyalibebuli, individualuri stili SeemuSavebina. 8<br />

Temazea agebuli; vokaluri poema — oratoria ~atlantida~ xmisa da<br />

orkestrisaTvis poet xasinto verdeueras sityvebsa da kompozitoris<br />

libretoze.<br />

7 Pahissa J. Vida y obra de Manuel de Falla, p. 162<br />

8 de falia mudmivad srulyofda ostatobas. dauRalavad muSaobda<br />

sakuTari sakompozitoro xelweris daxvewasa da individualuri<br />

stilis gamomuSavebaze. madridSi yofnis dros, mis musikalur cnobierebaze<br />

Rrma kvali daaCnia didi avtoritetis mqone musikalursazogado<br />

moRvawe, kompozitor filipe pedrelTan mecadineobam.<br />

aseve nayofieri zegavlena moaxdina parizSi franguli musikis saukeTeso<br />

warmomadgenelTa wreSi trialma, maTTan mWidro megobrulma<br />

urTierTobam gaafarTova axalgazrda kompozitoris Tvalsawieri,<br />

daexmara SemoqmedebiTi azrovnebis srulyofasa da mxatvrulesTetikuri<br />

Sexedulebebis daxvewaSi.<br />

parizSive gaicnobs da Semdeg megobrul urTierTobas amyarebs<br />

Tavis TanamemamulesTan, SemdgomSi saxelganTqmul espanel kompozitor<br />

isaak albenisTan.<br />

138


1900 wlidan iwyeba kompozitoris daintereseba vokaluri<br />

da Teatraluri JanrebiT. es Janrebi mas sul ufro<br />

itacebs da interesebis sferoSi mTeli SemoqmedebiTi gzis<br />

manZilze mkvidrdeba. 900-ian wlebSi igi erTimeoris mimdevrobiT<br />

wers 5 sarsuelas anu operetasTan miaxloebul musikalur-sceniuri<br />

warmodgenis espanur nairsaxeobas. sarsuelebi<br />

is nayofieri niadagi aRmoCnda, romelmac Seamzada kompozitoris<br />

saopero Txzulebebi. manuel de falias sarsuelebma<br />

da saopero Janris qmnilebebma TvalsaCino adgili daikaves<br />

rogorc kompozitoris SemoqmedebaSi, ise mTlianad<br />

espanur samusiko kulturaSi.<br />

manuel de falias vokaluri nawarmoebebi, iseve, rogorc<br />

misi mTliani SemoqmedebiTi memkvidreoba, ar aris mravalricxovani,<br />

miuxedavad amisa, naTlad amJRavnebs avtoris<br />

stilis evolucias, misi ganviTarebis Tanmimdevrobas da<br />

amasTanave, mizanswrafulobas. ganviTarebis es xazi ki Tavis<br />

mwvervals aRwevs 1922 wliT daTariRebul opusSi ,,7 espanuri<br />

simRera” xmisa da fortepianosaTvis, romelsac safuZvlad<br />

udevs espanuri folkloruli melodiebi rogorc sasimRero,<br />

ise sacekvao. ,,7 espanuri simRera” de falias Semoqmedebis<br />

erT-erTi saukeTeso qmnileba, misi Semoqmedebis<br />

erT-erTi mwvervalia. ufro adreuli nawarmoebebidan unda<br />

dasaxeldes 3 romansi teofil goties sityvebze (1908); saintereso<br />

saansamblo SemadgenlobisTvisaa gankuTvnili ,,fsiqea”<br />

meco-sopranos, fleitis, arfis, altis, violinosaa da<br />

violonCelosaTvis — Jan orbis sityvebze (1924); mogvianebi-<br />

Taa Seqmnili ,,soneti kordobaze” torgorne-iagrosis sityvebze,<br />

xmisa da fortepianosTvis (1932).<br />

rogorc sxva JanrebSi, kamerul-vokalur musikaSic de<br />

falia qmnis nacionaluri xelovnebis WeSmarit nimuSebs. musikismcodne<br />

i. kreini, de falias Semoqmedebis erT-erTi<br />

mkvlevari aRniSnavs: ,,de falias nawarmoebebi xalxuria am<br />

sityvis sruli mniSvnelobiT” (Крейн 1960:159).<br />

manuel de falias erT-erTi yvelaze adrindeli nawarmoebia<br />

opera ,,xanmokle sicocxle” (1905-1913). am partituraze<br />

kompozitori xangZlivad muSaobda, mravalgzis daubrunda<br />

mas da gadaamuSava. operis madridulma premieram<br />

(1915w., iqamde daidga nicasa da parizSi) kidev ufro ganam-<br />

139


tkica kompozitoris dideba(libretos avtoria im drois saxelmoxveWili<br />

espaneli mwerali da libretisti karlos fernandes<br />

Sou). operis martivi siuJeti 4 suraTSi viTardeba.<br />

Tavisi stiliT opera veristul mimdinareobas uaxlovdeba.<br />

musika mWidrod enaTesaveba de falias mSobliuri andaluziis<br />

xalxuri simReris tradicias, igi axlosaa espaneli boSebis<br />

da arabuli aRmosavleTis musikalur kulturasTan, rac<br />

espanuri tradiciuli xelovnebisTvisaa damaxasiaTebeli.<br />

amasTanave, kompozitori arsad mimarTavs citirebis xerxs,<br />

Rrmad swvdeba espanuri melosis arss da suliskveTebas, da<br />

qmnis wminda espanuri xasiaTis sakuTar musikas. opera ,,xanmokle<br />

sicocxle” erT-erTi pirveli nawarmoebTagania, romelmac<br />

kompozitors farTo aRiareba moutana, warmoaCina<br />

misi TviTmyofadi niWi, individualuroba, saorkestro feradovani<br />

palitris saucxoo floba. musika, WeSmaritad xalxur,<br />

espanur xasiaTTan erTad Zalze gamomsaxvelia, gamoir-<br />

Ceva saxeTa simdidriT, portretebis daxasiaTebis cxovrebiseuli<br />

simarTliTa da damajereblobiT. amasTanave, didi adgili<br />

eTmoba koloritul peizaJur Canaxatebs.<br />

manuel de falias Semdegi didtaniani Txzulebaa ,,maestro<br />

pedros balagani”, daTariRebuli 1919-1922 wliT. es<br />

sinTeturi Janris qmnilebaa, Teatraluri warmodgena, romelSic<br />

Serwymulia operis, balet-pantomimisa da Tojinuri<br />

speqtaklis elementebi. nawarmoebis siuJeturi qarga nasesxebia<br />

didi espaneli mwerlis servantesis ,,don-kixotis” me-2<br />

nawilis 26-e Tavidan. libretistad aq TviT kompozitori<br />

gvevlineba. nawarmoebis vokalur partiaSi sWarbobs reCitatiul-deklamaciuri<br />

stili. originalur gamoyenebas hpovebs<br />

kameruli orkestri, romlis SemadgenlobaSi simebian<br />

jgufTan erTad Sedis klavesini. am nawarmoebis musikaSi gamoyenebulia<br />

espaneTis erT-erTi provinciis — kastiliis musikaluri<br />

folkloris ZiriTadi niSan-Tvisebebi. amiT es partitura<br />

gansxvavdeba manuel de falias Semoqmedebis sxva nimuSebisgan,<br />

vinaidan kompozitoris nawarmoebTa umetesoba<br />

andaluziuri xalxuri musikis niSan-Tvisebebs anzogadoebs.<br />

m. de falias SemoqmedebaSi TvalsaCino adgili ukavia<br />

mis baletebs. maT Soris yvelaze adrindelia erTaqtiani baleti<br />

,,siyvaruli — jadoqari~ (1915). am nawarmoebis Seqmna<br />

140


ganapiroba kompozitoris gatacebam Zveleburi andaluziuri<br />

xalxuri simRerebiTa da sacekvaoebiT. maTi safuZvliani<br />

Seswavlis Sedegad Seiqmna SesaniSnavi partitura, romelsac<br />

didi warmateba mohyva. am nawarmoebSi didi ostatobiT aris<br />

aRbeWdili boSebis yofa-cxovrebis xatovani suraTebi. am sabaleto<br />

musikidan kompozitorma mogvianebiT Seadgina saorkestro<br />

siuita, romelic didi warmatebiT sruldeboda da<br />

dResac CarTulia sakoncerto programebSi. xolo siuitis<br />

erT-erTma nawilma — ,,cecxlis saritualo cekvam” an ubralod<br />

,,cecxlis cekvam” msoflio aRiareba moipova da simfoniuri<br />

sakoncerto repertuaris mSvenebas warmoadgens.<br />

m. de falias safortepiano memkvidreobaSi erT-erTi<br />

yvelaze adrindeli Txzulebaa ,,4 espanuri piesa”, romelic<br />

kompozitoris madridsa da parizSi cxovrebis periods ganekuTvneba.<br />

es patara cikli aerTianebs Semdeg nawarmoebebs:<br />

,,aragonuli”; ,,kuburi”; ,,mantania”; ,,peizaJi” da ,,andaluziuri”.<br />

Tumca nawarmoebi SemoqmedebiTi gzis dasawyisSia dawerili,<br />

mainc naTlad migviTiTebs kompozitoris azrovnebis<br />

Taviseburebaze, mis ZiriTad SemoqmedebiT principebze -<br />

mWidro kavSirze xalxur wyaroebTan, folkloruli Tematuri<br />

masalis citirebis gareSe musikisTvis mkafiod espanuri<br />

iersaxis miniWebaze.<br />

samxreT espaneTis provinciis, andaluziis arqauli saxelwodeba<br />

betika uwoda m. de faliam Tavis erT-erT sauke-<br />

Teso saportepiano piesas ,,betikuri fantazia” (1919). es nawarmoebi<br />

XX saukunis saxelganTqmuli pianistis artur rubenSteinis<br />

dakveTiT daiwera da masve mieZRvna. Amitomac gasagebia,<br />

rom pianistma Tavis sakoncerto repertuarSi am nawarmoebs<br />

mtkice adgili miuCina. ,,betikur fantaziaSi” andaluziuri<br />

xalxuri simReris monaTesave Temebi kompozitorma<br />

virtuozuli pianisturi xerxebiT daamuSava. amasTan, safortepiano<br />

saSemsruleblo SesaZleblobani gaafarTova gitaris<br />

teqnikuri xerxebiT, riTac, saerTo jamSi, Zalze gaamdidra<br />

nawarmoebis mxatvruli gamomsaxveloba da misi saxeobrivi<br />

Sinaarsi.<br />

didi formis safortepiano partituraa ,,Rameebi espaneTis<br />

baRebSi” (1909-1915). es m. de falias erT-erTi centraluri<br />

nawarmoebia da amasTanave, programuli sakoncerto<br />

141


literaturis erT-erTi yvelaze originaluri, maRalmxatvruli<br />

nimuSia. nawarmoebi dawerilia de falias frang kompozitorebTan<br />

— debiusis, ravelisa, da pol diukasTan megobrobis<br />

da maTi SemoqmedebiT gulmxurvale gatacebis xanaSi.<br />

amitomaa partituris furclebze rom aRibeWda impresionistuli<br />

stilis Taviseburebebi. amasTanave, kompozitori<br />

myarad dgas erovnuli musikis niadagze. Sezaveba impresionistuli<br />

stilis niSan-Tvisebebisa espanuri musikis koloharmoniasTan,<br />

mis melodiur saqcevebTan, ritmul TaviseburebebTan<br />

nawarmoebs Zalze TviTmyof iersaxes aniWebs. am<br />

samnawiliani siuitis yovel nawils Tavisi qvesaTauri aqvs<br />

da damoukidebel Sinaarss gadmoscems: ,,xeneralifeSi”, ,,Soreuli<br />

cekva”, ,,siera de kordofas baRebSi”.<br />

Zalze originaluradaa gaazrebuli sakoncerto Janri<br />

kidev erT nawarmoebSi - koncerti klaviCembalosa (an klavesinis)<br />

da kameruli orkestrisTvis (1926). es nawarmoebi kompozitoris<br />

Tanamedrove SesaniSnavi musikosis, vanda landovskas<br />

xelovnebiT iyo STagonebuli. m. de falia espanuri<br />

klasikuri da xalxuri musikis tradiciebs aq ostaturad gaiazrebs<br />

neoklasikuri stilis WrilSi da XX saukunis musikaluri<br />

xelovnebis tipur gamomsaxvel xerxebs mimarTavs.<br />

manuel de falias SemoqmedebiTi figuris daxasiaTebisas<br />

aucileblad unda AaRiniSnos is faqtic, rom kompoziciis<br />

paralelurad igi eweoda saSemsruleblo moRvaweobasac.<br />

jer kidev 23 wlis asakSi (1905w.) igi madridis pianistTa konkursis<br />

pirveli premiis mflobeli xdeba. es gamarjveba mas<br />

sakoncerto-sagastrolo mogzaurobisaken ukafavs gzas. igi<br />

warmatebiT gamodis espaneTis qalaqebSi da saxels ixveWs,<br />

ara marto rogorc kompozitori da pianisti, aramed rogorc<br />

diriJori. am periodidanve iwyeba de falias pedagogiuri<br />

moRvaweobac. 1900-iani wlebidan moyolebuli 1930-iani<br />

wlebis CaTvliT de falia ganagrZobs sakoncerto gamosvlebs.<br />

igi didi warmatebiT gamodis ara marto espaneTis qalaqebSi,<br />

aramed evropis iseT mowinave musikalur-kulturul<br />

centrebSi, rogoricaa parizi, londoni, romi; agreTve<br />

milani, venecia, nica, safrangeTis, belgiisa da Sveicariis<br />

sxva qalaqebi.<br />

142


da bolos, imisTvis, raTa manuel de falias SemoqmedebiTi<br />

iersaxe ufro srulyofilad iyos warmoCenili unda<br />

aRiniSnos misi pirovnebis zogierTi Taviseburebac, radgan<br />

migvaCnia, rom yoveli xelovanis Semoqmedeba uwyvet kavSir-<br />

Sia mis adamianur TvisebebTan.<br />

kompozitoris Tanamedroveni — vinc mas icnobda, vinc<br />

masTan megobrobda, aRniSnaven TavianT mogonebebSi kompozitoris<br />

uaRres Tavmdablobas, moridebulobas. misi es Tvisebebi<br />

ucnaurobamdec ki midioda. magaliTad, igi winaaRmdegi<br />

iyo raTa nawarmoebis ydaze misi gvari yofiliyo wawerili.<br />

igi ar iRebda araviTar miZRvnas, kategoriulad winaaRmdegi<br />

iyo, misi pirovnebis irgvliv gamarTuli raime sazeimo<br />

ceremonialis, saiubileo saRamoebisa da dResaswaulebisa.<br />

honorarzec ki, Tuki Tanxa mas gadaWarbebulad moeCveneboda,<br />

uars acxadebda. kompozitoris erT-erTi Tanamedrove<br />

ase ixsenebs mas: ,,manuel de falia iyo Tavmdabali, gulkeTili,<br />

mkacri, religiuri...“ (Gautheir 1966:88).<br />

manuel de falias Semoqmedebas gancalkavebuli, individualuri<br />

adgili ukavia XX saukunis musikalur kultura-<br />

Si. modernistul mimdinareobaTa swrafi aRmavlobis, aRzevebis<br />

xanaSi man SeinarCuna mtkice da uryevi kavSiri erovnul<br />

— ,,espanur musikasTan”, mis SemoqmedebiT tradiciebsTan.<br />

amaSia de falias Semoqmedebis sicocxlisunarianoba;<br />

amaSia misi musikis ganumeorebeli xibli, rac izidavs Semsrulebelsa<br />

Tu msmenels.<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Jitomirski v., ,,XX saukunis musika.’’ moskovi. 1977<br />

2. Вайсборд М.А., Мануэль де Фалья. Москва 1970<br />

3. Garcia Lorca F., Obras completas. Madrid, 1965<br />

4. Gautheir A.- Manuel de Falla, Paris, 1966<br />

5. Крейн Ю., «Мануэль де Фалья» («Советская музыка» 1959 №5)<br />

6. Крейн Ю., «Мануэль де Фалья», Москва 1960<br />

7. Мартынов И., «Музыка Испании», Москва 1977<br />

8. Пичугин А., «Мануэль де Фалья», Москва 1971<br />

9. Pahissa J., Vida y obra de Manuel de Falla. Buenos – Aires. 1956<br />

143


144<br />

Manuel De Phallia's Composing Style and His<br />

Importance in Spanish Musical Culture<br />

Summary<br />

Ketevan Razmadze<br />

Spanish composer school made an important contribution to<br />

European music. At the boundaries of XIX-XX centuries, in the epoch of<br />

modernist changes, Spanish musical culture was able to revive its past<br />

glory, as the result of influence of different genres especially “French<br />

Impressionism”. An inspirer of this idea was a musician-theorist Philippe<br />

Pedrel, successors - his own apprentices: Isaac Albeniz and Enrique<br />

Granados and Manuel De Phallia later. With his creative work he managed<br />

to revive inviolable wealth of southern Spanish musical-instrumental<br />

folklore and preserve artistic balance and national traditions.<br />

The interest towards creative work of Manuel De Phallia is caused by<br />

his very interesting pattern of folklore, his vocal-instrumental work for part<br />

and piano “7 Spanish Songs”. They are not generally Spanish but exactly<br />

Andalusian, Mersian and Asterial. His national and genre peculiarities are<br />

emphasized as well.<br />

Such kind of attitude towards folk music and possible connection<br />

between Spanish-Caucasian music prompted me to discuss and analyze this<br />

composition in details in the future. At first I am presenting this work<br />

“Manuel De Phallia's Composing Style and his Importance in Spanish<br />

Musical Culture”, which represents a general review of Manuel De<br />

Phallia’s work and his style using material available for me. It should be<br />

underlined that the literature connected with musical knowledge concerning<br />

Manuel De Phallia is very rare and such kind of material is not available in<br />

Georgian at all.<br />

In transitional period of XX-XXI centuries, at the background of<br />

numerous novelties and modern genres I think that it is still urgent to take<br />

care of Georgian aspiration, traditions and national folklore. That is why I<br />

have considered the above mentioned work interesting for the readers.


sergei raxmaninovis romansebi<br />

nino CaiZe<br />

naSromis mizania sergei raxmaninovis romansebis ganxilva<br />

XIX saukunis bolo da XX saukunis dasawyisis kulturul-sazogadoebrivi<br />

azrovnebis ganviTarebis WrilSi. s.<br />

raxmaninovis vokaluri Semoqmedeba musikalur xelovnebaSi<br />

erT-erT unikalur nimuSs warmoadgens. igi miekuTvneba ara<br />

marto rusul, aramed msoflio musikaluri xelovnebis monapovars.<br />

s. raxmaninovis romansebSi aisaxeba misi Tanamedroveobis<br />

gamoZaxili da Tavad kompozitoris SemoqmedebiTi<br />

poziciebi.<br />

rusuli klasikuri musika msoflio musikaluri kulturis<br />

udidesi monapovaria. romansi — musikisa da teqstis<br />

Serwymaa. mas axasiaTebs formis lakonuroba, ubraloeba da<br />

aRsaqmelad advilad misawvdomia, rogorc SemsruleblisaTvis,<br />

aseve msmenelisaTvis. rusuli romansi ar Semoifargleba<br />

lirikuli subieqturobiT, masSi gamoZaxils hpovebs Tanamedroveobis<br />

mniSvnelovani movlenebi.<br />

romansis, rogorc damoukidebeli Janris istoria iwyeba<br />

XV<strong>II</strong>I saukunis bolo aTwleulSi. Tavisi ganviTarebis gzaze<br />

romansi mWidrod iyo dakavSirebuli rusul klasikur<br />

operasTan. romansis warmoSobis istoria ar SeiZleba dava-<br />

SoroT rusuli poeziis istorias, swored Tematika da siuJeti<br />

ganapirobebs musikaluri stilis Taviseburebebs.<br />

XIX saukunis 90-ian wlebSi ruseTSi Tavs iCens axali<br />

mimdinareoba ,,modernizmi” da male is umniSvnelovanes adgils<br />

ikavebs rus SemsrulebelTa repertuarSi. mkvidrdeba<br />

axali mimdinareobebi, rogorc musikaSi, aseve poeziaSi da<br />

mxatvrobaSi. musikaluri modernizmis liderebi kurss<br />

iRebdnen simbolistTa Semoqmedebaze. modernizmis erT-erT<br />

mimdevrad SeiZleba CaiTvalos stravinski da ramdenime meorexarisxovani<br />

kompozitori. am mimdinareobis gavlenis qveS<br />

moeqca raxmaninovic, romelmac dawera romansTa cikli Txz.<br />

38 simbolistTa teqstze. A<br />

145


sainteresoa rus modernistebis raxmaninoviseuli Sefaseba:<br />

,,rusma futuristebma zurgi Seaqcies folklors Dda<br />

swored amitomac maTi Semoqmedeba daemsgavsa xalxs, visac<br />

samSoblo ar gaaCnia, isini moRvaweobdnen im rwmeniT, rom<br />

gaxdebodnen internacionalebi”.<br />

XIX-XX saukunis romansebSi maradiuli xorcSesxma hpova<br />

adamianis saxem da bunebis peizaJebma. swored am orma saxem<br />

mxatvrulad cocxali da naTeli gamoxatuleba daimkvidra<br />

ideuri SinaarsiT, brwyinvale mxatvruli formiTa da damajereblobiT.<br />

Tuki analizs gavukeTebT raxmaninovis SemoqmedebiT<br />

gzas, davrwmundebiT, rom modernistulma mimarTulebam<br />

Tavisi gavlena iqonia Mmis romansebze. es romansebia:<br />

Txz. #38 ,,Ночью в саду у меня”, ,,К ней”, ,,Маргаритки”,<br />

,,Крысолов”, ,,Сон”, ,,Ау”. Tumca, mTlianobaSi modernizmi mainc<br />

ar mkvidrdeba mis vokalur SemoqmedebaSi da mTeli Tavisi<br />

arsebiT ewinaaRmdegeba mas.<br />

s. raxmaninovis SemoqmedebiTi gza vokaluri lirikis<br />

sferoSi iwyeba. am romansebSi raxmaninovi ar scildeba damkvidrebul<br />

CarCos — rusuli klasikuri romansis vokalurlirikuli<br />

stilis da Janris SesaZleblobebi, nawilobriv yofiTi<br />

rusuli simReris tradiciebis gagrZelebasac ki warmoadgens.<br />

romansebSi ,,Уж ты нива моя “, ,,Полюбила я на<br />

печалъ свою”, ,,Давно лъ мой друг” (elegiuri Janri), ,,Не пой<br />

красавица” (aRmosavluri romansi) struqtura da musikaluri<br />

ena TiTqosda erwymis balakirevis da Caikovskis tradiciebs.<br />

raxmaninovis romansebi haines teqstze ,,Речная лилия”,<br />

,,Сон”, ,,Дитя как цветок ты прекрасна” Tavisi sifaqiziTa da kameruli<br />

deklamaciurobiT axlosaa kiuis vokalur miniaturebTan.<br />

s. raxmaninovi qmnis nawarmoebebs, romlebic mkveTri<br />

individualurobiT gamoirCeva da vokaluri lirikis sauke-<br />

Teso nimuSebs warmoadgens. aseT qmnilebaTa ricxvs miekuTvneba<br />

upirvelesad romansi ,,В молчании ночи таиной” fetis<br />

teqstze. Aam romansSi ikveTeba raxmaninovis melodiuroba,<br />

simfoniuri azrovneba, romelic dramatizebuls da ganviTarebads<br />

xdis lakonur formas. romansis yoveli detali saxes<br />

warmoadgens Sesavali nawilidan, romelsac Sesabamis atmos-<br />

146


feroSi SevyavarT. Sesavlidan ibadeba xmaSi aRelvebuli sasiyvarulo<br />

aRsareba, romlis intonaciebsac safortepiano<br />

Tanxleba aviTarebs. romansis meore nawili xmisa da fortepianos<br />

dramatuli duetia kulminaciebiTa da kodiT. am nawilSi<br />

mogonebebis saxiT gaiJRerebs Temebi naklebi simZafriTa<br />

da daqanculobiT. Tavisi siRrmiTa da Sinaarsobrivi<br />

datvirTviT is utoldeba fsiqologiur dramas.<br />

s. raxmaninovi xsnis musikaSi leqsis Sinagan dramatizms.<br />

upirispirebs warsulisa da awymos saxeebs. romansSi<br />

,,Не пой красавица” puSkinis teqstze, qarTuli simReris Tema<br />

JRers safortepiano SesavalSi. Tavisi saxasiaTo niSnebiT:<br />

melodiis sekvenciuri ganviTarebiT, gabmuli baniT vokaluri<br />

partiis reCitatiuloba da uwyveti mReradoba fortepianosTan<br />

e.w. `dialogs” qmnis.<br />

aRsaniSnavia agreTve s. raxmaninovis axali Janris elegiuri<br />

romansi ,,Давно лъ мой друг.” am romansis I nawili dawerilia<br />

elegiur xasiaTSi, romlis teqsti mogviTxrobs ganSorebis<br />

dReebze. Zalian gamomsaxvelia <strong>II</strong> nawili. arcTu ise didi<br />

motivis daJinebuli ganmeoreba sxvadasxva harmoniul<br />

fonze qmnis dinamiur daZabulobas. repriza maJorSia. Cqari<br />

moZraoba sixarulisa da miRweuli miznis gamomxatvelia.Eelegia<br />

aq paTetikur diTirambSi gardaisaxeba, xolo Sua<br />

nawilis motivi kodaSi damajerebel, maJorul xasiaTs iZens.<br />

romansi ,,Давно ль мой друг” dawerilia lirikul-dramatuli<br />

sopranosaTvis goleniSCeva-kutuzovis teqstze, sam<br />

nawiliani formiT. teqsti mogviTxrobs ganSorebis dReebiT<br />

gamowveul sevdaze, sinanulze, gaurkvevlobaze da martoobaze,<br />

SemdgomSi ki SexvedriT gamowveul udides sixarulze.<br />

romansi iwyeba mSvidi arfismagvari akompanimentiT<br />

marjvena xelSi. marcxenaSi ki gabatonebuli kvinta aRmavali<br />

naxevari toniT sicarielis da martosulobis ganwyobilebas<br />

amkvidrebs, rasac SemdgomSi qromatiuli svla mohyveba da<br />

patara ganviTarebad epizods asrulebs teqstis Sesabamisad.<br />

simSvide da lirikuloba moicavs mTeli am nawilis vokalur<br />

partias — Печаль, смутный миг, в душе мне проник, блуждая,<br />

одинокой, грустною мечтой. swored am sityvebidan wamosuli<br />

siTbo, dramatizmi da melanqoliuroba iRvreba rogorc vo-<br />

147


kalur, aseve safortepiano partiaSi.Lteqstis Sinagani dramatizmis<br />

gaxsnas mivyavarT <strong>II</strong> nawilTan. faqtura icvleba, me-<br />

Teqvsmetedebidan gadadis triolur moZraobaSi. ikveTebaGgabmuli<br />

bani, xSirad icvleba harmoniuli foni. swored<br />

aseT qsovilSi xelmeored, mokrZalebulad Cndeba Tema, romlis<br />

intonaciebic I nawilis vokaluri partiidan modis. da-<br />

Jinebul gameorebas — sunTqvis gaxSireba, dinamiuri zrda,<br />

pulsaciis aCqareba mohyveba. isev da isev gamomdinare teqstis<br />

ideuri Sinaarsidan da swored sityvebiT ,,На вихрь<br />

свиденъя набежал” safortepiano da vokaluri partia mTlianad<br />

kargavs elegiurobas da gardaisaxeba paTetiur diTirambSi<br />

— maJorSi — sityvebze: ,,Мы вместе вновь”. optimizmiT,<br />

imediT, naTeli bednierebiTaa savse mTeli es nawili, sadac<br />

laitTema sixarulis, miswrafebis gamoxatulebas iZens. romansi<br />

mTavrdeba safortepiano partiiT, romlis savse akordebi<br />

Tavisi aRmafreniT mTel sivrces moicavs.<br />

jer kidev adreul romansebSi, raxmaninovi Taviseburad<br />

udgeba sityvisa da musikis urTierTmimarTebis problemas.<br />

deklamaciur maneraSi daweril erT-erT saukeTeso nimuSs<br />

warmoadgens romansi ,,Люблю тебя”. pirvelive taqtebSi<br />

warmoiqmneba salaparako intonaciaze agebuli fraza, Rrma<br />

Sinagani RelviT savse. es fraza araerTxel gaJRerdeba rogorc<br />

vokalur, aseve safortepiano partiaSi. Aaranakleb<br />

mniSvnelovania romansis harmoniuli ganviTareba. swored<br />

harmoniulobaSi ixsneba poeturi teqstis ZiriTadi saxe.<br />

Semdgomi periodis romansebi gamoirCeva mkafio individualurobiT,<br />

srulyofili saxasiaTo StrixebiT, Ria, ara<br />

faruli grZnobebiT.<br />

,,Весенние воды” erT-erTi optimisturi nawarmoebia mis<br />

SemoqmedebaSi. aseTive ganwyobisaa romansebi ,,Эти летние<br />

ночи” da ,,Не верь мне друг.”<br />

paTeTikuri romansebis paralelurad, raxmaninovi<br />

qmnis unazes bgeraTa akvarels. ,,Островок” pirvel nimuSs<br />

warmoadgens kompozitoris vokalur lirikaSi. swored statiurobaSi<br />

poulobs xorcSesxmas mxatvruli saxe. am romansSi<br />

raxmaninovi warmoaCens Tavs, rogorc siCumis ubadlo<br />

momRerali. ,,Она как полдень хороша”, ,,В моей душе” — am roman-<br />

148


sebSi ar SeiZleba raxmaninovi ar warmovaCinoT, rogorc saukeTeso<br />

peizaJisti-musikosi. romansebSi: ,,Утро”, ,,Сирень”,<br />

,,Здесь хорошо”, ,,У моего окна”, ,,Ночь печально” — raxmaninovi<br />

umReris rusul bunebas da misTvis uZvirfasesi rusi adamianis<br />

guls. swored ,,samSoblos” cnebiT aris STagonebuli misi<br />

musikaluri peizaJebi. erT-erTi saukeTeso nimuSi raxmaninovis<br />

musikaluri peizaJisa aris romansi ,,Здесь хорошо.”<br />

yvela am romansSi melodia warmoiqmneba sametyvelo intonaciebidan.<br />

sawyisi saxe Zalian ubraloa, magram SemdgomSi iSleba<br />

moulodneli silamaziT, TiTqos realizebas ukeTebs<br />

musikaSi mTel grZnobaTa simdidres, fiqrebs, mogonebebs,<br />

romlebic adamianis sulSi badebs mitovebuli samSoblos peizaJis<br />

SegrZnebas. ,,Здес хорошо”, ,,У моего окна”, ,,Сирень” — am<br />

romansebSi bunebis Tema Serwymulia bednierebis an bednierebaze<br />

ocnebis TemasTan.<br />

,,Сирень” Txz. 21 beketovis teqstze. peizaJuri romansi<br />

akvarelis ferebSi dawerili, gamWvirvale haeriT aris gaJ-<br />

RenTili. gamoirCeva poeturi gamomsaxvelobiT. gadamwyveti<br />

mniSvnelobisaa gaTanabrebuli molivlive akompanimentis<br />

figuracia, romelic msubuq yvavilovan buCqTan, gazafxulis<br />

surneliT gaJRenTil haerSi iasamnis aromatTan asocirdeba.<br />

vokaluri partia ar arRvevs am siCumes.Hharmoniuli<br />

foni, modulaciebi ufro met gamomsaxvelobas aniWebs rogorc<br />

safortepiano, aseve vokalur partias. romansis arsi<br />

ixsneba frazaSi: ,,Мое бедное счастье живет”, sadac wamierad,<br />

farulad gaielvebs sevdisa da sinanulis Tema.<br />

romansebis Semdgomi seria Txz. 21, 26 ekuTvnis 900-ian<br />

wlebs. es wlebi Zalian mniSvnelovania raxmaninovis SemoqmedebiT<br />

biografiaSi. sulieri krizisis gadatanis Semdgom is<br />

ubrundeba Semoqmedebas. es igrZnoba mis romansebSic, sadac<br />

mkvidrdeba tragizmi — aseT romansTa ricxvs miekuTvnebian:<br />

,,Судьба”, ,,Отрывок из Мюссе”, ,,Как мне больно”, ,,Проходит все”,<br />

,,Я опять одинок” — aq gaiJRerebs Tema adamianis protestisa<br />

mkacri sinamdvilis winaaRmdeg. am nawarmoebTa ricxvSi aRsaniSnavia<br />

didi monologi ,,Судьба” apuxtinis teqstze. is sainteresoa<br />

gansakuTrebiT imiT, rom raxmaninovma laitmotivad<br />

aiRo beThovenis V simfoniis I nawilis pirveli Tema. swored<br />

149


es sabediswero dartymebi tardeba mTeli romansis ganmavlobaSi<br />

sxvadasxva garemoSi varirebul riTmul da harmoniul<br />

variantSi. magram gansxvaveba beThovenis bedisweris Temisa<br />

da raxmaninovis is aris, rom raxmaninovTan sabediswero<br />

dartymebi aCerebs, yinavs dinebas, is ar warmoadgens musikis<br />

intensiuri ganviTarebis impulss. aq adamiani ver poulobs<br />

Zalas, raTa gadalaxos winaaRmdegobebi.<br />

,,Отрывок из Мюссе” mxatvruli srulyofiT axloa romansTan<br />

,,Судьба”. aRsaniSnavia mZafrad gamoxatuli martoobis<br />

Tema, romelic uZlieresia Rrma fsiqologiurobiT, tragizmiT,<br />

aRelvebuli molodiniT mTel rusul musikaSi. aq<br />

TiTqos erTmaneTSi ireva realoba da moCvenebiToba. saaTis<br />

rekva da nabijebis faruli xma romanss aaxloebs Caikovskis<br />

,,pikis qalTan”, mTavrdeba es monologi sulis siRrmidan<br />

amonaxeTqi SeZaxiliT ,,О, одиночество о, нищета”. vokaluri<br />

partiis sasowarkveTilebas safortepiano partia kidev ufro<br />

muq ferebs aZlevs.<br />

amgvarad, Txz. 21 da Txz. 26 romansebSi vpoulobT sxvadasxvagvarad<br />

gamoxatul protestul Temebs mkacri realobis<br />

mimarT. am samgloviaro cikls amTavrebs romansi<br />

,,Проходит все” simRera-monologi mniSvnelovani daboloebuli<br />

fraziT: ,,Я не могу веселых песен петь.”<br />

am romansebSi udidesi adgili eTmoba mgloviare, protestuli<br />

sulis mqone, gaurkveveli da mSfoTvare ganwyobis<br />

Seqmnas, swored maTSi hpova asaxva kompozitoris sulierma<br />

Zalam da grZnobebma.<br />

yofiTi romansis xazs agrZelebs romansi ,,Полюбила я на<br />

печаль свою” pleSCeevas teqstze. romansi gamoirCeva sifaqiziTa<br />

da kameruli deklamaciurobiT. aq ikveTeba misi melodiuroba,<br />

rac zustad pasuxobs teqstis Sinaars. romansis dasawyisi<br />

gitaris daSlil akordebs mogvagonebs, swored es harmoniuli<br />

akordTa jgufi dialogSi iwvevs vokalur partias, romelSic<br />

TxrobiTi intonacia sWarbobs da farTo sunTqvis tipur<br />

rusul melodias warmoadgens. deklamaciuroba, sekvenciuri<br />

ganviTareba imdenad Serwymulia teqstsa da musikaSi,<br />

rom warmoudgenilia maTi daSoreba. isini xom erT samyaroSi<br />

cxovroben, saerTo damakavSirebeli uxilavi ZafebiT.<br />

150


olo ori seria romansebisa Txz. 34. 38. miekuTvneba<br />

erT-erT udides etaps rusuli xelovnebis istoriaSi. ToTxmeti<br />

romansi Txz. 34 dawerilia 1910-15w. ,,Шесть стихотворении”<br />

Ddawerilia 1916w. am periodSi gansakuTrebiT mZafrdeba<br />

brZola realistur da modernistul mimdinareobebs Soris,<br />

yvela JanrSi, maT Soris romansebSic. umravlesoba romansebisa<br />

Txz. 34. dawerilia XIX saukunis rusi poetebis: — puSkinis,<br />

tiutCevis, polonskis, xomiakovis, fetis sityvebze. ori<br />

romansi dawerilia raxmaninovis Tanamedrove poetebis —<br />

balmontis da korinevskis teqstze. am romansebSi: ,,Муза”,<br />

,,Арион”, ,,Музыка”, ,,Ты знал его” gansakuTrebul adgils imkvidrebs<br />

xelovnebis, poetis daniSnulebis Tema.<br />

umniSvnelovanesi adgili unda daeTmos am seriis romansebidan<br />

,,Вокализ”-s. is aranakleb mniSvnelovania, vidre<br />

zemoT xsenebuli romansebi. im wlebSi, roca SeimCneoda melodiis<br />

krizisi, roca modernistma kompozitorebma da kritikosebma<br />

melodias da melodiur musikas ,,brbos gemovnebis<br />

gamoxatuleba” uwodes, raxmaninovi Tavisebur ,,melodiis<br />

apoTeozs” qmnis.<br />

vokaluri qmnilebebi, teqstis gareSe garkveulad si-<br />

Raribes qmnis, Tumca s. raxmaninovis ,,vokalizSi” es ar moxda.<br />

Mmisi melodia aRiqmeba, rogorc vokaluri sasimRero melodia,<br />

romlis teqsti ar ismis. safortepiano partiaSi<br />

vxvdebiT polifoniur elementebs, rac amZafrebs melodiuri<br />

xazis gamomsaxvelobas.<br />

Txz. 34 romansebSi aRsaniSnavia kompozitoris swrafva<br />

iseTi sinTezuri formisadmi, rogoricaa romansi-poema, romansi-suraTi.<br />

aseTi tipis romansebs miekuTvneba: ,,Буря”,<br />

,,Какое счастье” — poema bednier siyvarulze, ,,Диссонанс” — poema<br />

akrZalul siyvarulze.<br />

bolo cikli ,,шесть романсов” Txz. 38 raxmaninovis kamerul-vokalur<br />

SemoqmedebaSi umniSvnelovanes adgils ikavebs.<br />

es cikli dawerilia poeti-simbolistebis: blokis, belovis,<br />

briusovis, sologubas, balmontis teqstebze. maTi<br />

leqsebi warmoadgenen lirikul miniaturebs — modernistuli<br />

poeziis unikalur nimuSebs. saerTo yvela am romansebisa<br />

151


(Txz. 38) is aris, rom romansis Janri Seicvala JanriT ,,leqsi-musikasTan”<br />

erTad.<br />

Txz. 38 romansebi: ,,Ночью в саду у меня”, ,,К ней”, ,,Маргаритки”,<br />

,,Крысолов”, ,,Сон”, ,,Ау” miekuTvneba sergei raxmaninovis<br />

lirikis saukeTeso furclebs. es nawarmoebebi Seqmnilia modernizmis<br />

gavleniT,Mmagram raxmaninovi mainc rCeba xelovanrealistad<br />

da swored aseTma daimkvidra Tavi msoflio musikaluri<br />

xelovnebis istoriaSi. Aamitomac ar aris SemTxvevi-<br />

Ti, rom misi romansebi dResac udidesi popularobiT sargebloben.<br />

G<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Асафьев Б., Избр. Труды т.<strong>II</strong>. М., 1954<br />

2. Асафьев Б., Этапы развтия русского романса, сб. ,,Русский романс”,<br />

М., 1950<br />

3. Асафьев Б., Русcкая музыка, М-Л., 1930,<br />

4. Брянцева В., ,,Рахманинов”, изд. ,,Советский Композитор”, М., 1976<br />

5. Брянцева В., ,,Детство и юность Сергея Рахманинова”, М., 1973<br />

6. Васина-Гроссман В., ,,Русский класический романс XIX века”. М.,<br />

1956<br />

7. Рахманинов С., ,,О Русском народном музыкальном Творчестве”,<br />

,,Современная музыка” сб.4 , 1945<br />

8. Стасов В., Избр. Соч. т. I. М., 1952<br />

152<br />

Romances by Sergei Rakhmaninov<br />

Summary<br />

Nino Chaidze<br />

In the field of singing lyric at the end of XIX and the begining of XX<br />

centuries the romances by S. Rakhmaninov are certainly the best. Their<br />

meanings are defined not only by the talent of the composer or the perfect<br />

vocal style, which is important as for singers, also for listeners, but with the<br />

facts that show, the romances by Rakhmaninov are still strengthening the<br />

traditions of Russian classic Romance.<br />

S. Rakhmaninov’s vocal creatures are the work of art, which have one<br />

common content, brilliance and trends of artistic forms; often listening<br />

Rakhmaninov"s romances audience get astonishe, surprised and impressed.<br />

And it is cleav evidance that the works of sergei Rakhmaninov are still very<br />

popular.


Tamaz ceriaSvili<br />

momRerlis mosamzadebeli etapebi<br />

vokaluri xelovnebis daufleba xangrZlivi da Sromatevadi<br />

procesia. statiis mizania, ganixilos vokaluri swavlebis<br />

teqnikur saSualebaTa da sceniur formaTa im sakiTxebis<br />

damuSaveba, romelic dakavSirebulia umaRlesi samusiko<br />

skolis (konservatoria an samusiko akademia) da masSi Semavali<br />

saopero studiis SesaZleblobebsa da perspeqtivebze.<br />

winamdebare statiaSi ganvixilavT momRerlis praqtikul<br />

rCevebs simReris meTodikaSi, romelic gauadvilebs<br />

student-vokalistebs Sromatevad samuSaos, rac ganpirobebulia<br />

maTi teqnikuri bazis (fiziologiuri da esTetikuri<br />

aspeqtebis) momzadebiT swavlebis mTel parametrSi, sruli<br />

speqtriT — sawyisi etapidan saopero studiis CaTvliT.<br />

teqnikuri baza saWiroebs im vokaluri da samsaxiobo<br />

Cvevebis sworad da safuZvlianad Seswavlas, rogoricaa:<br />

sxvadasxva tipis sunTqva, artikulacia, proeqciaze da frazirebaze<br />

muSaoba, sceniuri ostatobis Cvevebis gamomuSaveba,<br />

sceniuri moZraoba, scenaze muSaoba aqsesuarebis gamoyenebiT,<br />

sasimRero higiena, metyvelebaze muSaoba, partituraze<br />

muSaoba, grimi, momRerlis fsiqologiisa da anatomiis<br />

Seswavla.<br />

samarTlianad Tqva r. iusonma: `yvela tipis vokaluri<br />

teqnikis gamoyenebiT SeiZleba simRera xmisTvis zianis miyenebis<br />

gareSe, mxolod erTi pirobiT, rom vimRerebT arc ise<br />

maRal registrSi da arc ise xSirad da xangrZlivad~ (“Вопросы<br />

Вокальной педагогики”, 1984:184).<br />

terminSi `vokaluri teqnika~ — Cven unda gvesmodes xmis<br />

warmomqmnel aparatSi yvela obieqtis urTierTzemoqmedeba.<br />

rasakvirvelia, bgeris warmoqmnis procesi organizebuli unda<br />

iyos, ufro racionalurad, fiziologiurad optimalurad<br />

datvirTuli. Ees damokidebulia momRerlis Zalisxmevaze<br />

bgeris gamocemis Tu warmarTvis saqmeSi misi siZlierisa<br />

da xarisxis misaRwevad.<br />

153


simRera uricxv kunTsa da nervul sistemasTan mWidrod<br />

dakavSirebuli rTuli fsiqologiuri procesia.<br />

yvela drois kompozitorebi cdilobdnen praqtikulad<br />

eCvenebinaT TavianT SemoqmedebaSi sityvis daniSnuleba musikis<br />

konteqstSi. amiT arwmunebdnen momRerlebs, rom mSvenieri<br />

xma ara sakmarisia mxatvruli xatis Sesaqmnelad, rom<br />

yvelaferi (lamazi xma, simReris manera da a.S.), rac gamomsaxvelia<br />

— mSvenieria, mxolod simRera sakmarisi ar aris im didi<br />

Teatraluri STabeWdilebisTvis, Tu misi Tanmxlebi ar<br />

iqneba sxva dramatuli saSualebebi: msaxiobi unda iswrafodes<br />

ara marto xmis, aramed sxeulis moZraobisa da Jestikulaciis<br />

srulyofisaken, rac damxmare saSualebaa mxtvruli<br />

zemoqmedebis efeqtis misaRwevad.<br />

romis vokaluri skolis warmomadgenlebi imTaviTve<br />

srulyofdnen Tavs virtuozebad da rogorc bontempis<br />

traqtati gvauwyebs, isini valdebulebi iyvnen saaTobiT gamowrTobiliyvnen<br />

rTuli intonaciebis aTvisebaSi, simsubuqisa<br />

da ubraloebis misaRwevad. meore saaTi eTmoboda trelebze<br />

muSaobas da imdenive eTmoboda varjiSs urTulesi pasaJebis<br />

gamRerebaSi, rasac isini sarkesTan atarebdnen. dar-<br />

Cenil dros ki uTmobdnen literaturas da gemovnebis daxvewas,<br />

mecnierebas akustikis Sesaxeb, kontrapunqtsa da kompozicias<br />

( Горович, 1984:80).<br />

yvela momRerals, Semoqmedad Camoyalibebis periodSi,<br />

dayveba e.w. scenis SiSi. am cudi senis aRmosafxvrelad saWiroa<br />

sakuTar SesaZleblobebSi darwmuneba, rac mxolod dau-<br />

Ralavi SromiT miiRweva. mas Semdeg, rac daiZleva yvela teqnikuri<br />

xarvezi: gaTanabrdeba registrebi, frazireba xdeba<br />

natifi, sunTqva SeumCneveli da bgera Tanabari, tesituruli<br />

sirTule advilad gadasalaxavi da sabolood darwmundebiT,<br />

rom SegiZliaT nawarmoebis maRalmxatvruli Sesruleba,<br />

Cndeba TviTdajereba, qreba scenis SiSi da rCeba SemoqmedebiTi<br />

Relva, ramac mxolod dadebiTad unda imoqmedos, rameTu<br />

is mxatvrul gardasaxvaSi STainTqmeba. student-mom-<br />

Reralma cnobierad unda gamoimuSaos Tavis TavSi simSvide<br />

da TviTdajerebuloba, rac scenaze ukiduresad saWiroa.<br />

cnobilia, rom gamoCenilma beniamino jilim operaSi<br />

“jokonda”, ori warumatebeli gamosvlis Semdeg, mesame speq-<br />

154


taklze Tavs mobilizeba gaukeTa, igrZno Zalis mozRvaveba<br />

da sulieri SemarTebiT da saxmo resursebiT advilad aiRo<br />

`si bemoli~ ariaSi @`ca da zRva”.<br />

Relvis mTavar mizezad gvevlineba Semsruleblis araadeqvaturi<br />

TviTSefaseba anu Tavisi niWierebis daknineba. sa-<br />

Semsruleblo fsiqologiis mcodneni Tanxmdebian imaSi, rom<br />

ara dakninebaSi, aramed piriqiT, TavianTi niWierebis gadametebul<br />

SefasebaSi, zedmetad TavmomwonebaSi imaleba aseTi<br />

Relvis fesvebi. mokled rom vTqvaT, erTni Relaven Tavian-<br />

Ti niWis dakninebis gamo, xolo meoreni misi aRmatebuli SefasebiT.<br />

cnobili italieli poeti eujinio montale yveba, Tu<br />

rogori gardasaxvis unari hqonda tito rufos da ramdenad<br />

siRrmiseulad cxovrobda misi gmiris cxovrebiT, razec<br />

mohyavs magaliTi: iagos rolze muSaobisas, misma moaxlem<br />

wasvla ganizraxa, ris mizezadac ganacxada, rom ramdenadac<br />

misTvis sasiamovno iyo cxovreba da muSaoba tito rufos garemocvaSi,<br />

imdenad autaneli gaxda misi yofna iagosTan (Лесс<br />

1983:64).<br />

axalgazrda momReralma, romelic scenaze zedmetad<br />

Relavs, maqsimalurad naTlad unda warmoidginos (`moatyuos”<br />

Tavi), rom namdvilad xedavs im situacias, im atmosferos,<br />

romelic mas momavali sajaro gamosvlisas moelis (koncerti,<br />

gamocda, konkursi) — mayurebelTa darbazi, komisiis<br />

wevrebi, Jiuri, misTvis mniSvnelovani xalxi da sxva. rac SeiZleba<br />

Rrmad da garkveviT `ganicados”, `Seisislxorcos”,<br />

`SeigrZnos” warmosaxuli situacia misi yoveli wvrilmaniT<br />

(Герсамия.1985:124).<br />

xSirad artistebi jerdebian mxolod teqstur miTiTebebs,<br />

magram unda vicodeT, rom mxatvruli saxeebis SeqmnisaTvis<br />

araa sakmarisi sanoto teqstis da saavtoro remarkis<br />

keTilsindisierad, sqematurad gadmocema.Mmalers uyvarda<br />

imis gameoreba, rom `musikaSi saukeTeso mdebareobs notebs<br />

miRma” (Тилес1974:37).<br />

taneevi werda: `me sulac ar moviTxov, rom virtuozis<br />

mier, Cemi avtoriseuli yvela miniSneba monurad iqnas Sesrulebuli.<br />

piriqiT, Semsrulebelma unda gamoavlinos sruli<br />

Tavisufleba detalebSi, romliTac avtoris keTili nebac<br />

155


unda gamoxatos, magram es Tavisufleba — garkveul CarCoeb-<br />

Si unda iyos moqceuli. Semsrulebeli valdebulia Cawvdes<br />

WeSmaritad avtoriseul Canafiqrs da mas Semdeg Seasrulos<br />

nawarmoebi, misTvis saukeTeso da xelmisawvdomi formiT da<br />

araviTar SemTxvevaSi — avtoriseuli Canafiqris sawinaaRmdegod”<br />

(Тилес1974:38).<br />

vokalur-pedagogiur da saSemsruleblo praqtikaSi<br />

aRiniSneba SemTxveva, roca momRerali sajaro gamosvlisas<br />

moulodnelad mkveTrad modificirebs (aCqarebs an anelebs)<br />

nawarmoebis xangrZlivi SromiT gamomuSavebul `swor temps”.<br />

tempis modifikacia mxatvruli interpretaciis gareSe, Sesrulebis<br />

mxatvrul mxareze uaryofiTad moqmedebs, ramdenadac<br />

xSirad axal tempsa da Sesrulebis xasiaTs Soris Seusabamobaa.<br />

moZraobis siCqaris Secvla sruliad axal interpretacias<br />

moiTxovs, ramdenadac umeteswilad dinamiuri niuansebis<br />

Secvla tempTan mimarTebaSi da maTTan SegrZnebaSi ver<br />

hpovebs Sesabamisobas da safuZvels moklebulia (Герсамия<br />

1985:130).<br />

stefan cvaigi aRniSnavda: `xelovneba — wminda alagia.<br />

is mociquleobrivi moRvaweobaa dedamiwaze miuRweveli idealebisaTvis.<br />

xelovneba ara SemTxveviTobis saCuqaria, aramed<br />

damsaxurebuli wyalobaa; ara msubuqi garToba, aramed<br />

dauRalavi Sromaao” (Лесс 1983:61).<br />

tito rufos, romelic ver grZnobda Tavis TavSi pedagogiur<br />

talants, simReris maswavleblad ar umoRvawia. mas<br />

kargad esmoda, rom es saqme gansakuTrebul niWs moiTxovda<br />

da ambobda, rom `pedagogi — vokalisti-Semoqmedia, romelic<br />

eZiebs da hpovebs calkeuli mowafisaTvis pirovnulad saWiro<br />

meTodebsa da ileTebs” (Лесс 1983:120).<br />

mecadineobis Semdgom etapze (momdevno kursebze) mu-<br />

Saoba eTmoba saxmo diapazonis gazrdas da masTan erTad misi<br />

registruli feradovnebis gamTlianebas, risTvisac aucilebel<br />

pirobas warmoadgens xmis momrgvaleba, moTboba, dabindva<br />

(sombrireba) registris garkveul monakveTze. amas meorenairad,<br />

vokalur pedagogikaSi, veZaxiT xmis moxurvas an<br />

Sexurvas, rac garkveul dabneulobas iwvevs. xmovnebis erT<br />

yalibSi simRera (igulisxmeba Tanmimdevrulad aRebuli yve-<br />

156


la xmovnis erT simaRleze, msgavsi SeferilobiT gamRereba)<br />

— es gaxlavT is saSemsruleblo Cveva, romelic momRerlis<br />

Camoyalibebis wina da aucilebeli pirobaa.<br />

xmis Sua diapazonSi bgeris Semrgvaleba maRal tonebSi<br />

mSvidad gadasvlis saSualebas iZleva. rogorc zemoT aRvniSneT,<br />

termini `moxuruli xma~ — xSirad damabnevelia. bgeris<br />

moxurva sworedac rom bgeris momrgvalebaa, anu `a~ xmovanis<br />

`o~ xmovanSi gadayvanas gulisxmobs. amitom, pedagogma<br />

gardamaval registrze muSaobisas, koreqtireba unda gauke-<br />

Tos JReradobis xarisxs da sunTqvis swor dozirebas. am me-<br />

TodiT, rasac hqvia xmis Sua diapazonSi bgeris JReradoba,<br />

momReralSi yalibdeba diapazonuri erTferovneba da xdeba<br />

e.w. siWrelis acileba. amdenad, sirTulis daZlevis uadviles<br />

gzad miCneulia moZraoba Ria xmovnidan daxuruli, dabinduli<br />

xmovnisaken — `a~-dan `o~-sken da `o~-dan `u~-sken.<br />

terminSi — `vokaluri teqnika”, Cven unda gvesmodes sasimRero<br />

procesSi, xmis warmomqmneli yvela obieqtis urTierTzemoqmedeba.<br />

rasakvirvelia, bgeris warmoqmnis procesi<br />

organizebuli unda iyos, racionalurad, organizmisaTvis<br />

fiziologiurad optimalurad gamoyenebuli. es damokidebulia<br />

im Zalisxmevaze, romelsac momRerali iyenebs bgeris<br />

warmoqmnisas, misi siZlieris da xarisxis misaRwevad. kargi<br />

teqnikis mqone momRerlis xma mTeli koncertisa Tu speqtaklis<br />

msvlelobaSi sul ufro kargad mRerdeba da masSi daRla<br />

an xmis siblagve ar SeiniSneba, rac ganpirobebulia misi racionaluri<br />

teqnikiT, maSin, roca sxva momReralTan aRiniSneba<br />

daRla, misgan gamowveuli xmis forsireba da uxeSi frazireba.<br />

maSasadame, pirvel SemTxvevaSi saqme gvaqvs saSemsruleblo<br />

komfortTan, e.i. momRerali Tavisufalia moqmedeba-<br />

Si. esEsasiamovno aRsaqmelia, radgan misi Tavisufleba vizualur<br />

mxareSic gamoixateba. mayureblis reaqcia migvaniSnebs<br />

imaze, Tu ramdenad maRalteqnikuradaa aRWurvili esa Tu is<br />

Semsrulebeli da misi moqmedeba, TviT Rimilic ki — ramdenad<br />

damajerebelia igi. es saxasiaTo cvlilebani simReris<br />

procesSic akustikurad aisaxeba, rac momRerlis daxvewili<br />

teqnikis utyuari maCvenebelia.<br />

studenti Tavidanve unda mivaCvioT swor frazirebas,<br />

kantilenur simRerasTan erTad — karg diqcias, artikulaci-<br />

157


as da imavdroulad frazebis gadabmul (ligebze) simReras.<br />

amis safuZvlad gvevlineba swori sunTqva, romelic erT-er-<br />

Ti umTavresi komponentia bgeris gamocemis da warmarTvis<br />

saqmeSi.<br />

sasunTq aparats ganekuTvneba: cxvirisa da piris Rru,<br />

rbili sasa, saylapavi, yanyrato, xorxi, traqea, bronqebi,<br />

bronqialuri alveolebi da filtvebi.<br />

sunTqvis sistemis am CamonaTvalSi upiratesoba eniWeba<br />

diafragmasa da saxmo Wdeebs.<br />

diafragma berZnuli sityvaa da niSnavs tixars. es aris<br />

kunTuri tixari, romelic gamoyofs mkerdis Rrus muclis<br />

Rrusagan. saerTod, anatomiaSi diafragma ewodeba RruTa<br />

gammijvnel kunTs an kunTebis jgufs. Cven, ra Tqma unda, diafragmaSi<br />

vgulisxmobT mkerdmuclis tixars. Aarsebobs piris<br />

Rrus diafragmac da sxva.<br />

sunTqva xmis dayenebis saqmeSi umTavresi pirobaa. rogorc<br />

lamperti Tvlida, `simReris skola — sunTqvis skolaa~.<br />

karuzos azriT: `momRerals, romelsac aqvs Zalze zusti<br />

musikaluri smena, magram ver flobs sunTqvas, igi an<br />

usufTaod imRerebs an gamoscems usicocxlo, sacodav bgerebs~.<br />

rogorc cnobilia, italiuri belkantos XV<strong>II</strong> saukunis<br />

ostatebi, e.w. kastratebi (maT Soris cnobili tozi, feri, kafareli,<br />

farineli da sxva), or oqtavian gamas 18-jer asrulebdnen<br />

erT sunTqvaze. kastrati feri or oqtavian qromatiul<br />

gamas aseve 18-jer asrulebda yoveli notis treliT.<br />

pietro tozi — boloniis skolis brwyinvale warmomadgeneli<br />

Tavis xelnawer SromaSi aRniSnavda: `maswavlebelma unda<br />

miuTiTos mowafes sad aiRos sunTqva da aswavlos misi Sesruleba<br />

garTulebis gareSe. Aarian momRerlebi romelTa mosmenac<br />

Znelia, imis gamo, rom isini asTmianiviT yovel sityvaze<br />

iReben sunTqvas da nawarmoebis bolo notze modian gamowurulebi,<br />

damxCvlebi~. (Горович, 1984:85)<br />

sworad warmoqmnil bgeras gaaCnia baza — diafragma da<br />

kunTebi, romlebic afiqsireben SesunTqvas. gamarTuli bgera<br />

mowodebulia ekonomiur gamosunTqvaze yovelgvari forsirebis<br />

gareSe, rac gamoricxavs haeris ZaldatanebiT, biZgebiT<br />

gamodevnas. haeris ZaldatanebiT miwodeba uaryofiT<br />

158


gavlenas axdens bgeris sisufTaveze, Zalasa da frenadobaze.<br />

amisaTvis bgera dafuZnebuli unda iyos sunTqvaze, rasac<br />

ewodeba yrdnoba. es gaxlavT diafragmis tonusSi myofi<br />

mdgomareoba, anu swori sasimRero gamosunTqva. maSasadame<br />

sityvaSi `yrdnoba~ igulisxmeba sworad gamosunTqvaze bazirebuli<br />

bgera. imavdroulad, swori yrdnoba iTxovs bgeris<br />

warmoqmnisas ar Camovardes mkerdi, ar modundes diafragma,<br />

ar imoZraos neknebma. es mdgomareoba fiqsaciis anu simReris<br />

win sunTqvis Sekavebis mdgomareobaa.<br />

xmis dayenebis saqmeSi sasimRero sunTqva gvevlineba<br />

umTavres, Tumca ara erTaderT faqtorad. mimaCnia, rom igi<br />

unda daixvewos bgerasTan erTad, rameTu gvevlineba xmis<br />

swori JReradobis safuZvlad. Bbgeris warmoqmnis dros gamosunTqvis<br />

procesi fiziologiurad icvleba. Mmas Semdeg, rac<br />

haeri aRebulia, anu moxda SesunTqva, xdeba fiqsacia haeris<br />

Sekavebisa. fiqsacias unda daeTmos gansakuTrebuli yurad-<br />

Reba, radgan sasimRero gamosunTqvisas mas aqvs udidesi<br />

mniSvneloba. am winapirobis Sesrulebis Semdgom Tavis tvinis<br />

qerqi aZlevs brZanebas Wdeebs, rom moxdes Sekvra mocemul<br />

tonze. Yyovelive amis Semdeg iwyeba bgeris warmoqmna.<br />

saboloo jamSi unda miviRoT Camoyalibebuli, Sereuli<br />

sunTqva, romelsac `kostabdominaluri~ sunTqva hqvia,<br />

sadac CarTulia mkerdi, diafragma da muclis kunTebi.<br />

mamakacTa da qalTa sunTqviTi sistema zog SemTxvevaSi<br />

mainc gansxvavdeba erTmaneTisgan. mamakacebSi metwilad gamoiyeneba<br />

diafragmul-neknur-muclisa, qalebSi ki diafragmul-neknuri.<br />

aris mosazreba, rom qalebSi muclis tipis da<br />

gansakuTrebiT ki qveda muclis sunTqva, iwvevs saSvilosnos<br />

qsovilis gaRizianebas, rac momavalSi SesaZlebelia savalalo<br />

SedegiTac dasruldes. Aamitom vTvli, rom am tipis sun-<br />

Tqva qalebSi zogierT SemTxvevaSi iqnas gamoyenebuli.<br />

cnobili mecnier-otolaringologis bilanConis sityvebiT,<br />

sunTqvis teqnikaSi Sejibri mxolod or momRerals<br />

SeeZlo: tito rufosa da karuzos. igi wers: `rogorc erTs,<br />

ise meores hqonda araCveulebrivad didi Zala abdominalurdiafragmuli<br />

sunTqvisa. sunTqva absolituri sizustiT da<br />

sinatifiT Tanmxvedri iyo sulis moZraobisa, siTbos aniWebda<br />

mas, xazs usvamda metyvelebas da aRafrTovanebda, TrTo-<br />

159


da da tiroda — momRerlis nebidan gamomdinare~ (Лесс<br />

1983:65).<br />

roca tito rufos axalgazrda saopero momRerlebi mimarTavdnen<br />

kiTxviT sunTqvisa Tu vokaluri teqnikis Sesaxeb,<br />

igi yovelTvis aseT rCevas iZleoda: `yovel dRe, erTi<br />

saaTi dauTmeT sunTqvis varjiSs, amis Semdgom ki mTeli saa-<br />

Tis ganmavlobaSi imRereT naxevari xmiT, magram maqsimaluri<br />

sasimRero da emociuri datvirTviT. aseTi gziT Tqven TandaTanobiT<br />

gamoimuSavebT vokalur teqnikas. Dda roca Tqven<br />

srulad aiTvisebT mas, daiviwyeT simRera da iswrafeT SeqmnaT<br />

TqvenSi artisti. Mmec mTeli cxovreba vmRerodi ara<br />

mxolod xmiT, aramed tviniTac. xmas ki viyenebdi fiqrTa ganxorcielebis<br />

saSualebad” (Лесс1983:120).<br />

artistizmi gvevlineba teqnikis im aucilebel damatebad,<br />

romelic Zalzed pozitiurad moqmedebs momRerlis xmaze<br />

da mas bunebisa da misive organizmis tandemSi srulyofil<br />

instrumentad aqcevs.<br />

saopero studia gaxlavT sceniuri Sromis realobas-<br />

Tan Sesisxlxorcebis srulyofili saSualeba. igi aris aqtioruli<br />

xerxebisa da xasiaTebis Ziebis areali. swored saopero<br />

studiaSi iwyeba musikalur da fsiqologiur sirTuleeb-<br />

Tan Serkineba Teatraluri moqmedebis pirobebSi. Aam pirvel<br />

da meore situaciaSi studenti vokalisti eCveva orkestris<br />

TanxlebiT simReras; aq xdeba daZleva iseTi mankierebisa,<br />

rogoricaa scenis SiSi. aq yalibdeba mizanscenur moZraobas-<br />

Tan Serwymuli swori da dozirebuli sunTqva, rac sawindaria<br />

lamazi frazirebisa da maRalmxatvrul saxeTa Seqmnisa.<br />

udavoa, rom saopero studiaSi mecadineobiT studenti-mom-<br />

Rerali SeZlebs im xarvezTa da sisustesTa aRmofxvras,<br />

romlebic momaval sapasuxismgeblo saqmeSi didi travmis<br />

momtania.<br />

samwuxaroa, rom student-momReralTa aRzrdis praqtikaSi<br />

dRes maTi fsiqologiuri momzadebis ara sakmarisi<br />

donea, ris gareSec studenti ver axdens Tavis Semoqmedebi-<br />

Ti saSualebaTa realizebas, mReris SeboWilad da xSirad<br />

stovebs uniWo STabeyWdilebas. rom ara TviTorganizebis ma-<br />

Rali done da eqstremalur pirobebTan adaptirebis unari,<br />

160


ar aris gamoricxuli, rom igive, gansakuTrebuli talantis<br />

mqoneTac daemarTod.<br />

saopero studia unda moviazroT saopero xelovnebis<br />

sawyis etapad, sadac xdeba specialobis sagnebSi miRebuli<br />

codnis Sejameba. es sagnebia: akademiuri simRera, kameruli<br />

simRera, saopero momzadeba, vokaluri ansambli, sceniuri<br />

moZraoba, sasceno ostatobis safuZvlebi, metyvelebis kultura,<br />

grimi, xmis higiena, vokalur teqnikaze da mis uricxv<br />

komponentebze gamudmebuli varjiSi. vokalur-saSemsruleblo<br />

da saopero xelovnebis gulisyuriT Seswavla sawindaria<br />

saopero studiaSi student-vokalistis codnis far-<br />

To speqtriT warmoCenisa. amdenad, aucilebelia mimoxilva<br />

saopero xelovnebis istoriisa, romelic Tavisi evoluciis<br />

periodSi dialeqtikur erTianobaSi moicavs musikasa da<br />

dramatul eqspresias, vokalur teqnikasa da aJRerebul sityvas,<br />

partiturasa da libretos.<br />

musikaluri da verbaluri teqstis riTmul organizebas<br />

maTi saerTo intonaciuri sawyisi ganapirobebs.<br />

mogexsenebaT, bunebiT yvela xma arasrulyofilia da<br />

moiTxovs nayofierad muSaobas, rom droTa manZilze aRmoifxvras<br />

xarvezebi da daixvewos Sesrulebis saSualebebi.<br />

rac ufro mdidaria dinamiur saRebavTa palitra, miT<br />

ufro metia sxvadasxva mxatvruli saxeebis Seqmnis SesaZlebloba.Nrac<br />

ufro mdidaria studentis sulieri samyaro, ufro<br />

srulyofilia misi niWiereba — gardasaxos es simdidre xmaSi,<br />

miT ufro advilad da sasiamovnod aRsaqmelia msmenelis mier<br />

misi Semoqmedeba.<br />

Cveni mizania, yovel student-vokalistSi aRvzardoT<br />

saopero Tu kamerul JanrSi Tanabrad kargad moazrovne mom-<br />

Rerali.<br />

mosamzadebel periodSi studenti-momRerali — Temis,<br />

ideis da Janris analiziT, gansazRvravs Tavis SemoqmedebiT<br />

damokidebulebas ama Tu im nawarmoebTan. sxvadasxva kompozitoris<br />

musikaluri stilis Taviseburebas ganapirobebs ama<br />

Tu im Semoqmedis musikaluri enis intonaciuri maragi. mocemuli<br />

Semoqmedis xelovneba da calkeuli Janris ganviTareba<br />

unda ganvixiloT epoqasTan konteqstSi. aucilebelia, rogorc<br />

dramatuli, ise musikaluri xazis ganviTarebis aRqma.<br />

161


musikisa da teqstis danawevrebuli damuSaveba mogvcems qveteqstis<br />

sworad povnis saSualebas, rac imis sawindaria, rom<br />

sityva da moqmedeba gamarTlebuli da damajerebeli iyos.<br />

winaaRmdeg SemTxvevaSi qveteqsti arasworia da masTan er-<br />

Tad sityvebi formaluri da arafris metyveli. aseTi muSaoba<br />

aucileblobas warmoadgens momRerlisaTvis da students<br />

uRviZebs fantazias, unviTarebs mexsierebas. rogorc vokalur<br />

klasSi mecadineobisas, aqac unda mieqces yuradReba<br />

sityvisa da musikis organulobas, rom literaturuli teqsti<br />

iyos ara dazuTxuli, aramed gaazrebulad Seswavlili.<br />

aseTi midgoma students gauadvilebs sasceno Sesrulebis<br />

amocanas, gmiris xasiaTis gaxsnaSi vigrZnobT teqnikuri komponentebis<br />

swor sinTezs. yovelive amis gaTvaliswinebiT,<br />

xdeba nawarmoebSi calkeul partiaze samuSaos Sesruleba,<br />

riTac miiRweva dramaturgiaSi gmiris saxis erTaderTi swori<br />

migneba.<br />

aseTi fundamentaluri analizis gziT, ra Tqma unda SeirCeva<br />

im swori elferiT simRera, rac gmiris saxes saTanado<br />

emociur kolorits SesZens.M<br />

rogorc karuzos akompaniatori s. fuCito werda — didi<br />

momRerali sistematiurad avarjiSebda xmas specialuri<br />

savarjiSiebiT da Zalzed yuradRebiT akontrolebda haeris<br />

racionalurad xarjvas. misi xelovneba, rogorc fuCito aRniSnavs,<br />

mdgomareobda im ostatobaSi, rom simReraSi gamosunTquli<br />

haeris yoveli nawilaki bgerad gadaeqcia.<br />

haeris bgerad gadaqcevaSi udidesi roli eniWeba sun-<br />

Tqvis ritms, romelic akustikur rezonirebaSi modis. aq didi<br />

mniSvneloba eniWeba rezonatorebis codnas da maT daniSnulebisamebr<br />

gamoyenebas.<br />

rezonatorebi — bgeris sixSiris gamaZliereblebia.<br />

akustikuri rezonirebis daniSnuleba iTvaliswinebs akustikuri<br />

sistemis rxevaSi moyvanas. am akustikaSi rezonatorebad<br />

gvevlinebian — Wdeebi, xorxi, mkerdi, yel-xaxa, piris<br />

Rru — Tavisi aqtiuri da pasiuri organoebiT.<br />

bgeris akustikur rezonirebas udidesi roli eniWeba<br />

momRerlis fonaciaSi, amitomac es sakiTxi calke ganxilvis<br />

Temad rCeba.<br />

162


saopero momRerlis xma (Tavisi siZlieriT, diapazoniT,<br />

tembraluri SeferilobiT, xmis kompaqturobiT, moqnilobiT,<br />

koloraturuli SelamazebiT) — bgeris yvela komponentis<br />

flobasTn erTad iTvaliswinebs xmis rezonatorebs da<br />

maT aqtivobas, rac akustikur rezonirebasTanaa kavSirSi.<br />

rogorc jenaro bara aRniSnavda, `Cven simReraSi aravi-<br />

Tari saidumlo da saxmo saSualebani ara gvaqvs rezonansis<br />

garda, amitom rezonatoruli awyoba xmis warmoqmnis WeSmariti<br />

meqanizmia da misi dakargva araviTar situaciaSi ar SeiZleba.<br />

rezonansis dakargva niSnavs — aRar iyo momRerali.<br />

igi uqmnis xmas sikaSkaSes, frenadobas, xmas dauRlelsa da<br />

uberebels xdis~ (Вопросы Вокальной педагогики 1984:193).<br />

unda gvaxsovdes, rom klasikur simReraSi mTavaria ma-<br />

Rali pozicia, bgeriTi talRis moZraoba, gadaadgileba, romelsac<br />

uzrunvelyofs moxurva (xmovani `u~), bgeriTi tal-<br />

Ris moqniloba (J. diupre) da sasunTqi kunTebis aqtivoba<br />

(garsia).<br />

garsia-Svilma, Tavisi mecnieruli dakvirvebiT Camoayaliba<br />

simReraSi xmis meqanikuri xedva, anu moZraoba xmaSi<br />

(xmis simardis teqnikis daxvewa) da mogvca saintereso meqanikuri<br />

ileTebi: safexurebi, zambara, naxtomi, frena... mom-<br />

Rerali — sportsmeni! momRerlebma termini `meqanika” jer<br />

kidev XV<strong>II</strong>I saukuneSi xmis Tavisufali improvizaciiT axsnes.<br />

aRsaniSnavia is faqti, rom dabali registris siRrme aqtiurad<br />

moqmedebs mTel xmaze, rameTu zrdis diapazons da mom-<br />

Rerlis mobilurobas. magaliTisaTvis SegviZlia moviyvanoT<br />

`abigaelis aria~ j. verdis operidan `nabuqo~, sadac zemoxsenebuli<br />

naxtomebi SeiniSneba sami registris parametrSi: — c2,<br />

c3, c1; meierberis — `paJis~ kavatinaSi SeiniSneba frena safexurebze<br />

c1 dan c3-mde da a.S.<br />

sivrceSi moZraobis `Cvengan iqiT~ momxre iyo neapolitanuri<br />

skolis mimdevari maestro jenaro barac. es gaxldaT<br />

Zlieri italiuri skola, romelTanac garsias skolis siaxlove<br />

eWvgareSea da romlis meTodikiTac sargeblobda didi<br />

karuzoc.<br />

yvela zemoT CamoTvlili komponentis safuZvliani<br />

Seswavla gvaZlevs saSualebas, rom teqnikurad aRWurvili<br />

163


studenti-momRerali paralelurad Seudges nawarmoebis<br />

mxatvrulad Sesrulebas, anu Seiswavlos mocemuli operis<br />

literaturuli pirvelwyaro, daamuSavos libreto da masSi<br />

sworad dainaxos Tavisi gmiris mxatvruli saxe, Cawvdes mis<br />

bunebas da warmosaxvaSi daxatos miseuli moqmedebiT gansaxierebuli<br />

esa Tu is scena. warmosaxvaSi saWiro bgeriT gaaJ-<br />

Reros misi gmiris frazebi. amisaTvis studentma detalurad<br />

unda Seiswavlos Tavisi partia.<br />

saopero partiis Seswavla, upriania moxdes pedagogTan<br />

da diriJorTan erTad.Mmas Semdeg, rac student-momRerali<br />

CainiSnavs koreqtirebas, pedagogi valdebulia daniSnul vadaSi<br />

Seamowmos Seswavlili masala. saopero klasSi pedagogma<br />

yoveli partia calke unda moisminos, yvela komponentis<br />

dacviT da ukve Setanili koreqtirebis gaTvaliswinebiT.<br />

student-momRerlis individualuri muSaobis periodul<br />

kontrols mosdevs pedagog-diriJoris sistematiuri gakve-<br />

Tilebi da mas Semdeg, rac samuSao procesi damakmayofilebel<br />

zRvars miaRwevs (anu im etaps, roca momRerals kargad<br />

aqvs Seswavlili Tavisi partia da mas swori bgeriTa da niuansirebiT<br />

asrulebs), saWiroa reJisoris Careva da mizanscenebze<br />

muSaobis dawyeba. aseTi meTodiT muSaobis regulacia<br />

da samuSaos etapobrivad daZleva moiTxovs moqmedebis saopero<br />

studiis scenaze gadatanas da sistematur sceniur mu-<br />

Saobas, romlis paraleluradac diriJori-pedagogi Caatarebs<br />

SemRerebebs koncertmaisteris da Semdgom orkestris<br />

TanxlebiT.<br />

studentis gemovnebis Camoyalibebas pasuxismgeblobiT<br />

unda movekidoT. imTaviTve SevaCvioT studenti, rom esa<br />

Tu is xasiaTi gansxvavebuli bgeris elferiT iqnas gadmocemuli,<br />

ris safuZvelsac gmirTa araerTgvarovani da sxvadasxva<br />

epoqis problemebiT datvirTuli dramaturgiac iZleva.<br />

saWiroa bgeris povna, Semdgom ki misi swor dinamikaSi warmarTva<br />

da bolomde SenarCuneba. ai, es gaxlavT momRerlisa<br />

da misi gmiris dramaturgiul konteqstSi gaSuqebis kvintensencia.<br />

studentebs Tavidanve unda STavagonoT, rom warmateba<br />

didi SromiT miiRweva da rom isini miRweuls Aar unda dajerdnen.<br />

164


artistizmis da srulyofilebis gareSe warmoudgenelia<br />

xmam xangrZliv datvirTvas gauZlos. es damRleli, nervuli<br />

da saxmo datvirTvaa gansakuTrebiT iseTi partiebis<br />

Sesrulebis dros, romlebic maRal tesituraSi Sesrulebas<br />

da gmirTa saxeebis gasaxsnel eqspresiulobas moiTxoven. mas<br />

Semdeg, rac SeviZenT Cvens “instrumentze dakvris” (igulisxmeba<br />

xma) garkveul Cvevebs, mxolod calkeuli, Tundac lamazi<br />

notebis gamocema araa sakmarisi, saWiroa gavcdeT vokalur<br />

teqnikas da maSin mxatvruli realobis WrilSi moqceuli<br />

Cveni suliereba advilad daZlevs da gaiTavisebs yvela<br />

sirTules.<br />

unda gvaxsovdes, rom arasrulyofili teqnikuri aR-<br />

Wurviloba (fiziologiuri da esTetikuri aspeqtebi) iwvevs<br />

araswor Ffrazirebas da Tu mas davumatebT scenur Relvas,<br />

droTa manZilze Camogviyalibdeba nevrozi da organizmis<br />

saerTo moSliloba. aseT fonze gardauvalia fonastenia.<br />

aseTi fsiqofiziologiuri katastrofis Tavidan acileba ki<br />

SesaZlebelia yvela im faqtorTa, im mravalricxovan komponentTa<br />

gaTvaliswinebiT, romelic iqna zemoT moyvanili da<br />

romelTa fundamentaluri Seswavla pedagogisa da studentis<br />

didi Zalisxmevis da xangrZlivi, dauRalavi Sromis Sedegia.<br />

imisaTvis, rom axalbeda momRerali Camoyalibdes profesionalad,<br />

unda Seiswavlos vokaluri kulturis teqnikuri<br />

safuZvlebi, fiziologiuri da fsiqologiuri aspeqtebiT<br />

da eziaros artistizmis safuZvlebs. simRerasTan mimarTebaSi<br />

tito rufos xSirad mohyavda antonio kotonis sityvebi:<br />

`imisaTvis, rom daamuSao adamianis xma, saWiroa gqondes<br />

ori cxovreba: erTi — rom iswavlo da meore — rom imRero”<br />

(Лесс 1983:125).<br />

165


166<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Апакидзе Ю., Андгуладзе Н., Тб.1987<br />

2. Барсов Ю., «Вокально-исполнительские и педагогические<br />

принципы М. И. Глинки» Л.,1968<br />

3. Вербов А., «Техника постановки голоса». Л. 1931<br />

4. «Вопросы Вокальной педагогики» выпуск 7. М. 1984<br />

5. «Вопросы Вокальной педагогики» Л. 1982<br />

6. Гарсиа Мануэль /сын/ «Школа пения». Музгиз. 1957<br />

7. Герсамия И. Е., К проблеме психологии творчества певца, Тб.,<br />

1985<br />

8. Горович Б., Оперный театр, Л., 1984<br />

9. Давыдова В., Мчедлидзе Д., «Певческое дыхание и некоторые<br />

советы по постановке голоса». Т., 1966<br />

10. Еимохин В., «мастера вокального искусства ХХ века».<br />

«Музыка» М. 1974<br />

11. Исполнительское искусство зарубежных стран. Выпуск 6 –<br />

Артуро Тосканини. М, 1971<br />

12. Коган Г., «Ферруччо Бузони». М, 1971<br />

13. Лаури-Вольпи Дж., «Вокальные параллели» Издательство<br />

«Музыка», Л. 1972<br />

14. Лесс А., «Титта Руффо». М. 1983<br />

15. Малышева Н., Вопросы Вокальной педагогики, «О работе<br />

певца над голосом», М., 1962.<br />

16. Мастерство музыканта-исполнителя. М, 1972<br />

17. Мелик-Пашаев А., «Звучание жизни». Т. 1985<br />

18. Ольхов К., «Теоритические основы дирижёрской техники». Л.<br />

«Музыка» 1984<br />

19. Пальмеджани Ф., «Маттиа Баттистини». Издательство<br />

«Музыка» М. Л. 1966<br />

20. Памяти И. И. Соллетинского – Л.1978<br />

21. Пуччини Дж, «Письма» Издательство «Музыка» Л. 1971<br />

22. Руффо Т., «Парабола моей жизни» Издательство «Музыка» Л.<br />

1968<br />

23. Тилес Б., «Дирижёр в оперном театре». Издательство<br />

«Музыка» Л. 1974<br />

24. Тоти Даль Монте, «Голос над миром» М. 1966<br />

25. Юссон Р., «Певческий голос» Издательство «Музыка» М. 1974


Preparing Stages for Singers<br />

Summary<br />

Tamaz Tseriashvili<br />

Acquiring the mastership of vocal art is a very extensive and hard<br />

process. The goal of the given paper is to discuss the issues which are in<br />

relation with the technical means of vocal teaching and scene forms<br />

connected with the perspectives of high musical school (conservatory<br />

or musical academy) and later with the possibilities of opera studio.<br />

The present work deals with the practical advice of pedagogue –<br />

singer, which makes it possible to make mastering performancetechnical<br />

base of vocal art for students. This process includes the<br />

academic period from the initial stage including opera studio.<br />

Technical base (physiological and aesthetic aspects) requires to<br />

study the vocal and stage habits properly and fundamentally, they are:<br />

different kinds of breath, articulation, working on projection and<br />

phrasing, developing the habits of stage mastership, stage movement,<br />

working on the stage applying accessories, singing hygiene, working on<br />

speech, working on score, singer’s psychology and anatomy.<br />

167


168<br />

lali WeliZe<br />

i. s. baxis ,,kargad temperirebuli klaviri”<br />

da baxis epoqis klaviSebiani instrumentebi<br />

WeSmariti ziareba polifoniur musikasTan, romlis<br />

mwvervalicaa i. s. baxis Semoqmedeba — upirvelesi pirobaa nebismieri<br />

musikosis da miTumetes pianistis harmoniuli ganviTarebisaTvis.<br />

sayovelTaod cnobilia, rom i. s. baxis nawarmoebis<br />

swavleba erT-erTi urTulesi amocanaa musikalur pedagogikaSi.<br />

marTlac, Zalian bevri winaaRmdegoba gvxvdeba am kompozitoris<br />

musikis stilisturad daxvewili, mxatvrulad<br />

gamomsaxveli da srulyofili SesrulebisaTvis. mdgomareobas<br />

arTulebs isic, rom Urtext-Si, iSviaTi gamonaklisis garda,<br />

ar aris dafiqsirebuli interpretaciisaTvis saWiro mi-<br />

TiTebani.<br />

i. s. baxis saklaviro Semoqmedebis srulyofilad Sesruleba<br />

daxvewil inteleqts saWiroebs.<br />

`i. s. baxis preludiebisa da fugebis cikls `kargad temperirebul<br />

klavirs” sruliad gansakuTrebuli adgili uWiravs<br />

musikis samyaroSi. es aris msoflio musikaluri literaturis<br />

ukvdavi Sedevri. polifoniuri xelovnebis enciklopedia,<br />

sruli am sityvis mniSvnelobiT, misi alfa da omega;<br />

es aris yoveli moazrovne musikosis samagido wigni, aucilebeli<br />

saxelmZRvanelo mTeli sicocxlis manZilze da amave<br />

dros dauSreteli wyaro tkbobisa~ (Мильштеин, 1967: 3).<br />

beThoveni mas Tavis `musikalur biblias~ uwodebda, Sumani<br />

Tavisi cxovrebis mZime wuTebSi `eZebda xsnas baxTan~ (iqve).<br />

`esaa musika, romelic gvaswavlis da gvanugeSebs~ — werda<br />

a. Sveiceri (Калинина, 1974: 75).<br />

qmnida ra am cikls, baxs hqonda garkveuli mizani. ker-<br />

Zod, klavirze Semsrulebeli gacnoboda yvela — 24 maJorul<br />

da minorul tonalobas, romelTa Soris bevri baxamde saer-<br />

Tod ar gamoiyeneboda.<br />

Zveleburi klaviSiani instrumentebis temperacia ar<br />

iZleoda yvela tonalobaSi dakvris saSualebas. im epoqaSi


damkvidebul naturalur wyobaSi kvinta da tercia erT tonalobaSi<br />

JRerda sufTad, meore tonalobaSi (romelSic bevri<br />

gasaRebis niSani iyo) — yalbad. baxamde, rogorc wesi, TiTqmis<br />

ar iqmneboda nawarmoebebi iseT tonalobebSi, rogoricaa<br />

si maJori, la bemol maJori, fa diez maJori, do diez ma-<br />

Jori da a.S., anu mravlaniSnian tonalobebSi.<br />

Tavisi SemoqmedebiT baxma daamtkica temperaciis axali<br />

sistema, romelic dResac funqcionirebs. aRniSnuli sistemis<br />

principia oqtavis dayofa Tormet tol naxevartonebad.<br />

es sistema, ra Tqma unda, arsebobda baxamde, magram praqtikulad<br />

ar gamoiyeneboda. mxolod baxis SemoqmedebaSi xdeba<br />

yvela tonalobis gawonasworeba.<br />

`kargad temperirebuli klaviri~ — esaa kompozitoris<br />

mravalwliani muSaobis Sedegi. 1722 w. baxma erT ciklad gaaerTiana<br />

sxvdasxva periodSi Seqmnili 24 preludia da fuga<br />

da misca saxelwodeba: `kargad temperirebuli klaviri anu<br />

preludiebi da fugebi, gatarebuli yvela tonebsa da naxevartonebSi,<br />

rogorc didi terciiT — do-re-mi, aseve patara-<br />

Ti — re-mi. dawerilia im axalgazrdebisaTvis, visac surT musikis<br />

swavla, aseve imaTTvis, vinc garkveul warmatebas miaRwia<br />

am sferoSi.~<br />

22 wlis Semdeg kompozitori qmnis meore cikls saxelwodebiT<br />

`24 axali preludia da fuga~, romelic Sedgens<br />

`kargad temperirebuli klaviris~ meore nawils (toms). am<br />

droisaTvis temperaciis problema praqtikulad ukve gadaWrili<br />

iyo. ase rom, meore tomis Seqmnis mizani iyo preludiebis<br />

da fugebis Sekreba, tonalurad organizeba.<br />

preludiebis da fugebis musika aRsavsea amaRlebuli<br />

humanizmiT, adamianuri grZnobebiT, vnebebiT, filosofiuri<br />

azrovnebiT.<br />

`aq vxvdebiT fugebs religiurs, gmiruls, melanholiurs,<br />

didebuls, iumoristuls, pastoralurs, dramatuls.<br />

maT mxolod erTi ram aqvs saerTo — esaa maTi silamaze, mSveniereba.<br />

rac Seexeba preludiebs — gansacvifrebelia maTi<br />

mravalferovneba, momxiblavoba da srulyofileba~ — ase<br />

axasiaTebs cnobili rusi pianisti anton rubinSteini<br />

(Галацкая, 1969: 59) baxis am cikls, romelsac ar SeiZleba ar<br />

daeTanxmo.<br />

169


axis am uaRresad STambeWdav ciklSi Caqsovilia uaRresad<br />

didi musikaluri sibrZne. maTi saSemsruleblo stili<br />

Sors scildeba baxis droisa da epoqis klaviSiani instrumentebis<br />

— klavikordisa da klavesinis SezRudul CarCoebs.<br />

ara erTxel dasmula sakiTxi, Tu romeli instrumentisaTvis<br />

daiwera `kargad temperirebuli klaviri~ da saerTod<br />

baxis sxva saklaviro nawarmoebebi. am kiTxvaze rom swori pasuxi<br />

gavceT, amisaTvis unda vicodeT, ras niSnavs sityva<br />

`klaviri~. ufro xSirad klavirSi igulisxmeba Tanamedrove<br />

fortepiano — gavixsenoT germaniidan wamosuli sityva `klavirabendi~<br />

anu `safortepiano saRamo~. leqsikonSi sityva<br />

`Klaver” iTargmneba rogorc `fortepiano~. aqedan gamodis<br />

daskvna, rom `kargad temperirebuli klaviri~ dawerilia<br />

`klavirisaTvis~, e.i. `fortepianosaTvis~. advili dasajerebelia,<br />

magram aris es namdvilad ase?<br />

odesRac yvela klaviSiani insturmenti, maT Soris or-<br />

Ranic, iwodeboda `claves”, e.i. `klaviSian instrumentad~.<br />

msagvsi mosazreba damaxasiaTebeli iyo baxisTvisac, gansakuTrebiT<br />

axalgazrdobis wlebSi. dRemde ar aris dazustebuli<br />

— misi zogierTi adreuli saklaviro qmnilebebi dawerilia<br />

klavirisaTvis Tu orRanisaTvis (Мильштеин, 1967: 47).<br />

magram aRsaniSnavia, rom ufro mkacri da viwro gagebiT,<br />

baxis epoqaSi sityva klavirSi igulisxmeboda klaviSiani<br />

instrumenti daWimuli simebiT. esenia: Cembalo (italiuridan<br />

Cembalo) – franguli klavesini (clavecin), germanulad<br />

fliugeli (Flügel) – anu klavikordi (germanulidan clavicord).<br />

marTalia, arsebobda kidev fortepiano (italiuridan forte —<br />

xmamaRla da piano – Cumad), an kidev rogorc maSin uwodebdnen<br />

Hammer-klavier, romelic baxis sicocxleSi iyo Zalzed<br />

primitiul, Canasaxis mdgomareobaSi da xmarebaSi Semovida<br />

mxolod baxis gardacvalebis Semdeg.<br />

raRa Tqma unda, Semsrulebeli unda icnobdes zemoT<br />

CamoTvlil instrumentTa agebulebas da JReradobas. `swored<br />

maTi JReradobis realuri SegrZneba gaamdidrebs Cvens<br />

warmodgenas kompozitoris Semoqmedebaze, dagvexmareba zogadad<br />

SevarCioT gamomsaxvelobiTi saSualebebi, dagvicavs<br />

170


stilisturi Secdomebisagan, gaafarTovebs Cvens smeniT horizonts”<br />

(Калинина, 1974: 52).<br />

klavikordis Rirseba da nakli aixsneba misi agebulebiT:<br />

klaviSze TiTis daWeris mciredi cvlilebac ki iwvevs<br />

bgeris Seferilobis sagrZnob gansxvavebas, vinaidan simi,<br />

romelsac klaviSze TiTis daWeris dros exeba metalis daboloeba<br />

(tangeti), moTavsebulia uSualod Semsruleblis Ti-<br />

Tis qveS. vinaidan klavikords ar gaaCnia araviTari gadamcemi<br />

meqanizmi (rogorc es ar gaaCnia klavesins da fortepianos),<br />

amitom instruments SeeZlo gadmoeca nebismieri dinamiuri<br />

cvalebadoba, xolo maTi TandaTanoba — crescendo da<br />

diminuendo – damokidebuli iyo Semsruleblis survilze.<br />

klavikordis Rirseba gaxldaT isic, rom masze SesaZlebeli<br />

iyo gabmulad, mReradad dakvra. klavikordis naklad iTvleboda<br />

susti, daxSuli bgera, Tumca es bgera iyo nazi da rbili.<br />

aseTi daxSuli bgera, ra Tqma unda ar gamodgeboda mTeli<br />

rigi polifoniuri nawarmoebebis Sesasruleblad, sadac<br />

yvela xmas erTian moZraobaSi unda hqonoda mkafiod gansaz-<br />

Rvruli gamokveTiloba.<br />

klavesinze bgera warmoiqmneba simze metalis firfitis,<br />

frinvelis frTis an sulac tyavis patara naWris SexebiT,<br />

romelic moTavsebulia klaviSis bolos.<br />

klavesins aqvs brwyinvale, mZafri, wyvetili bgera. masze<br />

mReradad dakvra da dinamiuri niSnebis Sesruleba SeuZlebelia.<br />

mas gaaCnia ori klaviatura. erTi — fortesaTvis,<br />

meore — pianosaTvis. es klaviatura ganlagebulia terasulad.<br />

cnobilia, rom baxi sargeblobda ufro srulyofili<br />

klavesiniT, romelsac gaaCnda klaviatura pedaliT da meqanizmi,<br />

romelic aerTianebda zeda da qveda klaviaturebs.<br />

da mainc, zemoT CamoTvlil instrumentTagan, romels<br />

aniWebda baxi upiratesobas, romlisTvisaa dawerili preludiebi<br />

da fugebi, invenciebi da simfoniebi?<br />

fortepiano gamoricxulia, vinaidan igi xmarebaSi Semovida<br />

mxolod baxis gardacvalebis Semdeg.<br />

arCevani dgeba klavesinsa da klavikords Soris. an SeiZleba<br />

vivaraudoT orRani, Tu mas ganvixilavT rogorc<br />

klaviSian instruments.<br />

am sakiTxze arsebobs mkvlevarTa sxvadsxva mosazreba.<br />

171


erTni fiqroben, rom baxi werda ufro klavesinisaTvis,<br />

vidre klavikordisaTvis. am SemTxvevaSi magaliTad mohyavT<br />

franguli uvertiura, italiuri koncerti da aria 30 variaciiT<br />

(holberg-variaciebi), romelbic baxma Seqmna or klaviaturiani<br />

klavesinisaTvis da romelTa klavikordze Sesruleba<br />

SeuZlebelia iyo. iyo mosazrebac, SeecvalaT ciklis<br />

saxelwodeba da daesaTaurebinaT ase: `kargad temperirebuli<br />

klavesini~ (arsebobs kidec Cernis `Le clavecin bien temper~).<br />

mokled, franguli sityva “klavecin”, ise rogorc italiuri<br />

“cembalo” niSnavda ara marto klavesins, aramed zogjer klaviSian<br />

instruments zogadad, e.i. germanul `klavirs” (iyo<br />

dro roca zogi piesa qvesaTauriT “pur le clavecin” an “per<br />

cembalo” gaTvaliswinebuli iyo klavikordisaTvis). magram<br />

wlebis ganmavlobaSi ufro da ufro rwmundebodnen arsebuli<br />

mosazrebis mcdarobaSi — gansakuTrebiT saklaviro xelovnebis<br />

Sesaxeb TviT baxis Sexedulebebidan gamomdinare,<br />

romelic mniSvnelovan wilad iyo dakavSirebuli klavikordze<br />

dakvris praqtikasTan.<br />

vanda landovskaia (cnobili poloneli klavesinisti da<br />

pianisti) da karl nefi (Sveicarieli musikismcodne) upiratesobas<br />

aniWebdnen klavesins.<br />

zogierTi mkvlevaris azriT, baxi upiratesobas aniWebda<br />

klavikords. am mosazrebas, romelic ar iyo moklebuli<br />

seriozuli istoriul safuZvels (kerZod, i. s. baxis erT-er-<br />

Ti Svilis karl filip emanuel baxis gataceba klavikordiT),<br />

mxars uWerdnen Zveleburi musikis gamoCenili mkvlevarebi<br />

Aarnold dolmetCi (mas ekuTvnis naSromi XV<strong>II</strong>-XV<strong>II</strong>I saukuneebis<br />

musikis saSemsruleblo Taviseburebebze) da rihard buhmaiseri<br />

(avtori statiisa `Cembalo Tu pianoforte~), aseve<br />

baxis Semoqmedebis uzado mcodne da udidesi Sesrulebeli<br />

feruCio buzoni, romelic cdilobda kidec saxelwodeba<br />

`kargad temperirebuli klaviri~ SeecvalaT saxelwodebiT<br />

`kargad temperirebuli klavikordi~.<br />

baxis `klavikordul~ simpaTiebsa da `upiratesobaze~<br />

miuTiTebs cnobili germaneli musikaTmcodne iohan forkeli,<br />

romelic pirapir wers, rom baxis `usayvarlesi instrumenti<br />

iyo klavikordi.~<br />

172


axis Semoqmedebis yvelaze cnobili da avtoritetuli<br />

mkvlevarebi filip Spita da albert Sveiceri nawilobriv<br />

TiTqos mxars uWeren forkelis mosazrebas. amave dros dabejiTebiT<br />

amtkiceben, rom arc klavesins da arc klavikords<br />

ar SeuZliaT gadmosces `kargad temperirebuli klaviris~<br />

arc Sinaarsobrivi siRrme da arc bgeriTi mravalferovneba.<br />

Spila midis ufro Sors da amtkicebs, rom mxolod Tanamedrove<br />

fortepianos ZaluZs es gaakeTos adekvatur formaSi.<br />

baxis nawarmoebTa kalvikordul upiratesobas ewinaaRmdegeba<br />

Semdegi faqtorebi.<br />

pirveli: `kargad temperirebuli kalviris~ mTeli rigi<br />

preludiebi da fugebi (aseve partitebi, inglisuri suitebi,<br />

qromatuli fantazia da fuga) Tavisi bgeriTi diapazoniT<br />

scdeba baxis droindeli klavikordis moculobas. maSasadame,<br />

isini dawerilia ufro didi moculobis instrumentisaTvis.<br />

aseTi instrumenti im dros iyo klavesini.<br />

meore faqtori — erTaderTi dinamiuri aRniSnvna, romelic<br />

baxma dasva `kargad temperirebul klavirSi~ — “piano”<br />

da “forte” preludiaSi gis-moll meore tomidan — aSkarad metyvelebs<br />

musikis klavesinur xasiaTze.<br />

mesame faqtori — baxis mTeli rigi saklaviro qmnilebani:<br />

franguli uvertiura, italiuri koncerti, aria 30 variaciiT<br />

— specialurad dawerilia klavesinisaTvis, razec miu-<br />

TiTebs satitulo furcelze TviT baxis xeliT miwerili avtografi.<br />

meoTxe faqtori — baxis epoqaSi klavikords ar gaaCnda<br />

gamomsaxvelobisa da bgeriTi moqnilobis is xarisxi, romelic<br />

man SeiZina ufro mogvianebiT, amitom baxisaTvis is ver<br />

iqneboda saimedo dasayrdeni preludiebisa da fugebis mxatvruli<br />

Sinaarsis srulyofilad gaxsnisaTvis. baxis periodis<br />

klavikordi aSkarad uTmobda adgils klavesins srulyofilebis<br />

TvalsazrisiT. miT umetes, Tu gaviTvaliswinebT imasac,<br />

rom uZvelesi droidan polifoniuri xelovneba ufro<br />

dakavSirebuli iyo klavesinTan, vidre klavikordTan.<br />

mexuTe faqtori — insturmentebi, romlebic baxma Tavisi<br />

anderZis Tanaxmad memkvidreobiT dautova Tavis Svilebs<br />

— umeteswilad aris klavesinebi. es faqti xazs usvams im ga-<br />

173


emoebas, rom baxi garkveul upiratesobas swored am instruments<br />

aniWebda.<br />

da bolos, TviT baxi srulyofilad flobda rogorc<br />

klavesinze, aseve klavikordze dakvris teqnikas. da misi sa-<br />

Semsruleblo diapazoni Sors scdeba orive instrumentis<br />

CarCoebs.<br />

zogierTi mkvlevaris azriT, arsebobs mesame versia,<br />

romlis Tanaxmad arc klavikordi da arc klavesini, aramed<br />

orRania is instrumenti, romlisTvisac Seiqmna `kargad temperirebuli<br />

klaviri~. am versias gansakuTrebuli TavgamodebiT<br />

icavda holandieli hans brandt-baizi, romelmac dawera<br />

wigni `kargad temperirebuli klaviris~ Sesaxeb. aseTi<br />

daskvnisaTvis misTvis sakmarisi aRmoCnda `kargad temperirebuli<br />

klaviris~ erT-erT xelnawerSi (sxvaTa Soris, rogorc<br />

brandt-baizi aRniSnavs, arc Tu ise sarwmuno) moTavsebuli<br />

aRniSvna “manualiter” da pirveli nawilis da minoruli<br />

fugis daskvniTi nawili (saorRano punqti ,,la”-ze).<br />

Tu daveyrdnobiT am versiis utyuarobas, maSin isic unda<br />

aRiniSnos, rom sityva “manualiter” aseve SeiZleba exebodes<br />

klavesinsac, xolo la minoruli fugis saorRano punqtis<br />

JReradobisaTvis sulac ar aris savadebulo maincdamainc<br />

organi. sxvaTa Soris, albert Svaiceri konkretulad am fugis<br />

Sesaxeb wers, rom is dawerilia pedaliani klavesinisaTvis.<br />

aqve ar SeiZleba ar aRiniSnos is Sinagani dapirispireba,<br />

romelic arsebobs saorgano da saklaviro piesebs Soris.<br />

saklaviro piesebi ara marto ar JRers srulyofilad organze,<br />

aramed kargavs misTvis damaxasiaTebel mxatvrul da bgeriT<br />

gamomsaxvelobas.<br />

is preludiebi da fugebi, romlebic ufro mReradi, gamosaxvelobiTi<br />

xasiaTisaa (da aseTia umetesoba) ukeTesad<br />

JRers klavikordze, vidre klavesinze. xolo brwyinvale,<br />

mkafio preludiebi da fugebi (aseTebic blomad gvxvdeba)<br />

ukeTesad JRers klavesinze, vidre klavikordze. da bolos<br />

Zalian mcire nawili preludiebisa da fugebisa SeiZleba gaJ-<br />

Rerdes ukeTesad orRanze.<br />

174


da bolosdabolos, romeli insturmentisaTvis daiwera<br />

`kargad temperirebuli klaviri~ da romel instruments ani-<br />

Webda upiratesobas TviT baxi?<br />

xom dasaSvebia aseTi versiac, rom baxma zogi maTgani Caifiqra<br />

klavikordisaTvis, xolo zogi klavesinisaTvis?<br />

(sxvaTaSoris am azrisaa a. Sveiceric). an kidev SeiZleba baxi<br />

Tanabari warmatebiT ukravda sxvadasxva instrumentebze:<br />

ufro saSinao da intimur atmosferoSi klavikordze, xolo<br />

ufro did auditoriaSi — ufro JRerad, mkafio Cembaloze?<br />

an kidev preludiebi da fugebi daiwera klavirisaTvis — am<br />

sityvis ufro farTe gagebiT, e.i. yvelanairi klaviSiani instrumentisaTvis,<br />

romelic ki gavrcelebuli iyo im droisaTvis<br />

— klavikordisaTvis, klavesinisaTvis, orRanisaTvis?<br />

an kidev gaTvlili iyo romeliRc idealuri klaviSiani instrumentisaTvis,<br />

romelic jer ar arsebobda, magram arsebobda<br />

mis warmosaxvaSi?<br />

sxvebaTan SedarebiT ufro mniSvnelovani da mxatvruli<br />

TvalsazrisiTac ufro gamarTlebulia bolo ori versia.<br />

pirveli versiis Sesaxeb sainteresod da mTeli sisruliT<br />

wers erven bodki Tavis wignSi `baxis saklaviro nawarmoebTa<br />

interpretacia~. misi azriT, baxis epoqaSi sityva `klaviri~<br />

niSnavda `klaviSian instruments~, maSasadame, klavirisaTvis<br />

Seqmnili nawarmoebebi Seqmnilia sxvadasxva saxis klaviSiani<br />

instrumentisaTvis — klavesinisaTvis, klavirisaTvis<br />

da orRanisaTvis.<br />

Tavisi Sexedulebis dasamtkiceblad bodki iSveliebs<br />

TviT baxis mier klavirisaTvis gamocemuli krebulis dasa-<br />

Taurebas “Klavierübung”, romelic Sedgeba oTxi nawilisagan.<br />

pirveli nawili moicavs piesebs, romlebic dawerilia klavikordisa<br />

da klavesinisaTvis. meore da meoTxe nawili — piesebs<br />

klavesinisaTvis ori manualiT, xolo mesame — piesebs<br />

mxolod orRanisaTvis. aqedan gamomdinare, bodki Tvlis,<br />

rom TviT ciklis saxelwodeba `kargad temperirebuli klaviri~<br />

ukve gulisxmobs, rom isini dawerilia klavesinis, klavikordis<br />

da orRanisaTvis da iqve aRniSnavs, rom es ar gulisxmobs<br />

rom erTi da igive piesebia dawerili samive instrumentisaTvis;<br />

aramed igulisxmeba, rom zogi dawerilia<br />

klavesinisaTvis, zogi klavikordisaTvis da zogic orRani-<br />

175


saTvis. wignis specialur danarTSi bodki miuTiTebs yoveli<br />

preludiisa da fugis insturmentalur bunebas (Мильштеин,<br />

1967: 54).<br />

bodkis pozicias iziarebs cnobili musikosi a. korto.<br />

Tumca bolos daaskvnis, rom baxis mTeli rigi saklaviro nawarmoebebebisaTvis,<br />

da maT Soris bevri preludiisa da fugisaTvis,<br />

damaxasiaTebelia saorgano JReradoba da Semsrulebelma<br />

unda gaiTvaliswinos, warmosaxos es JReradoba.<br />

meore versias, rom baxi werda preludiebsa da fugebs<br />

farTo SesaZleblobebis klaviSiani instrumentisaTvis (da<br />

is instrumentia Tanamedrove fortepiano), asabuTebs august<br />

Spita (germaneli musikaTmcodne), igive azrisaa keleri<br />

(aseve germaneli musikaTmcodne) (Мильштеин, 1967: 55).<br />

Tavis poziciaSi keleri amtkicebs, rom baxis yvela saklaviro<br />

nawarmoebebi (garda franguli uvertiuruisa, italiuri<br />

koncertisa da ariisa 30 variaciiT — eseni Seqmnilia<br />

mxolod da mxolod or manualiani klavesinisaTvis) stilistikurad<br />

neitraluria da maTi insturmentaluri buneba gaurkvevelia<br />

(im TvalsazrisiT, rom SeuZlebelia isini miakuTvno<br />

mxolod erT romelime instruments; albaT ufro<br />

upriania aq igulisxmo nebismieri klaviSiani instrumenti).<br />

amgvarad, Tuki bodki Tvlis, rom piesebis erTi nawili<br />

dawerilia romelime erTi instrumentisaTvis — vTqvaT kalvesinisaTvis,<br />

meore nawili klavikordisaTvis, xolo mesame<br />

nawili orRanisaTvis, keleri, piriqiT, amtkicebs, rom arc<br />

erTi, arc meore da arc mesame, aramed yvela instrumentisaTvis<br />

erTad.<br />

keleris azriT, am mosazrebas adasturebs da amtkicebs<br />

is, rom baxis epoqaSi arsebuli arc erT klaviSian instruments<br />

ar SeeZlo daekmayofilebina fugebis genialuri Semqmneli,<br />

vinaidan arc erT maTgans ar SeeZlo gadmoeca mTeli<br />

siRrmiT misi musikaluri azrovneba.<br />

zemoTqmuli azris gasamtkiceblad sakmarisia moviyvanoT<br />

is faqti, rom rogorc cnobilia, TviT baxi sicocxlis<br />

bolomde ar wyvetda axali konstruqciis mqone klaviSiani<br />

instrumentis Ziebas. ase magaliTad, cnobilia, rom igi interesiT<br />

adevnebda Tvalyurs cnobili ostatis- goTfrid<br />

176


zilbermanis muSaobas, romelic cdilobda Seeqmna CaquCiani<br />

sistemis klavesini. cnobilia agreTve, rom baxma aseve cnobil<br />

ostats zaqaria hildebraunds SeukveTa gansakuTrebuli<br />

klavesini — lutna. da bolos, TviT baxma gamoigona klavesini,<br />

romelsac gaaCnda ori mwkrivi nawlavis simiT (bgeris<br />

xangrZlivobisaTvis) da erTi mwkrivi metalis simiT (bgeris<br />

oqtaviT gaormagebisaTvis).<br />

sayuradReboa, rom sami klaviSiani insturmentis (klavikordi,<br />

klavesini, fortepiano) arasrulyofileba aiZulebda<br />

baxs Tavisi genialuri intuiciiTa da SorsmWvretelobiT<br />

efiqra, rom momavali aris jer ar arsebul instrumentze<br />

da rom es momavali arc ise Sorsaa. swored aseTi klavirisaTvis,<br />

romelSic Serwymuli iqneboda klavesinis, klavikordisa<br />

da orRanis saukeTeso Tvisebebi, Seqmna baxma Tavisi<br />

preludiebi da fugebi (da ara marto es nawarmoebebi).<br />

albaT amitomaa, rom baxis preludiebi da fugebi, iseve<br />

rogorc sxva saklaviro qmnilebebi, ase araCveulebrivad miesadageba<br />

Tanamedrove insturments — fortepianos. swored<br />

am instrumentze JRers es qmnilebebi saukeTesod, Tu gnebavT<br />

`sworad~, da rom baxis saklaviro SemoqmedebaSi ar aris<br />

zRvari klavesinur da klavikordul musikas Soris da aq baxi<br />

warmogvidgeba mTeli Tavisi arsebiTa da sisruliT, mTeli<br />

Tavisi mxatvruli mravalferovnebiTa da kanonebiT, romelic<br />

man daawesa da romelTaTvisac ucxoa viwro instrumentaluri<br />

CarCoebi.<br />

amitom baxis preludiebi da fugebi Seucvleli masalaa<br />

praqtikul saqmianobaSi. isini erTnairi sisruliT gamoiyeneba<br />

sxvadasxva klaviSian instrumentze — klavesinze, klavikodrze,<br />

fortepianoze, orRanze — isini saSualebas iZleva<br />

yvela am instrumentisagan `gamowuros~ mxatvruli gamomsaxvelobiTi<br />

saSualebebis maqsimumi da amave dros maTi mxatvruli<br />

Sianaarsobrivi simdidre amouwuravia.<br />

swored amitomaa baxis `kargad temperirebuli kalviri~<br />

Seucvleli da sasargeblo masala yoveli SemsruleblisaTvis.<br />

177


178<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Галацкая В., Музыкальная литература зарубежных стран. М,.<br />

“Музыка”, 1969<br />

2. Калинина Н., Клавирная музыка И.С. Баха в фортепианном классе. Л.,<br />

Музыка, 1974<br />

3. Мильштеин Я., Хорошо темперированный клавир И.С. Баха. М,.<br />

“Музыка”, 1967<br />

4. Швейцер А., Иоган Себастиан Бах. М,. “Музыка”, 1965<br />

I. S. Bach’s ,,Well-temperated Klavire” and Keyboard<br />

Instruments of Bach’s Period<br />

Summary<br />

Lali Chelidze<br />

In my work there is briefly presented the structure of instruments of<br />

Bach’s period and characteristics of sound arising from this structure, ways of<br />

their development which lead us to the modern keyboards and composer’s<br />

attitude to these instruments.<br />

The work gives examples of views and opinions of different musicians<br />

and researchers about for which instruments Bach wrote his works in the<br />

,,Well-temperated Klavire” and in his other works.


irina xerJi<br />

etiudis Janris saSemsruleblo Taviseburebani<br />

etiudi mcire formis instrumentuli piesaa, romelic,<br />

rogorc wesi, efuZneba Sesrulebis romelime Zneli xerxis<br />

xSirad gamoyenebis princips Sesrulebis teqnikis srulyofisaTvis.<br />

etiudis Janrs safuZveli Cauyara iohan sebastian<br />

baxma. misi zogierTi preludiebi ,,kargad temperirebuli<br />

klaviridan” (C dur, c moll, D dur, G dur) — etiudis safuZvlebs<br />

warmoadgens.<br />

domeniko skarlatim (1685-1757) Seqmna Tavisi sonatebi,<br />

rogorc ,,mxatvruli <strong>etiudebi</strong>” da ar eZebda maTSi Rrma Sinaarss.<br />

etiudis Sesrulebis Tavisuflebas Tavisi xangrZlivi<br />

istoria aqvs. jer kidev XVI saukuneSi es sakiTxi saorgano da<br />

saklaviro xelovnebis ostatebma wamoswies. XV<strong>II</strong>I saukuneSi<br />

fortepianos gamoyenebis da misi srulyofis pirobebSi gansakuTrebuli<br />

interesiT ekidebodnen saSemsruleblo xelovnebas.<br />

XVI saukunis organisti jirulamo diruta traqtatSi<br />

,,transilvaneli“ mianiSnebs xelis, majis ganTavisuflebaze,<br />

instrumentTan jdomis kulturaze. xelebis dayenebas,<br />

klaviSidan bgeris aRebas did mniSvnelobas aniWebdnen<br />

liSel sen lamberi (XV<strong>II</strong>s.), fransua kupereni (1668-1733), Jan<br />

fillip ramo (1683-1764). baxi, traqtatSi `klavirze dakvris<br />

WeSmariti xelovnebis gamocdileba” (1714-1788) aRniSnavs:<br />

,,SeboWiloba xels uSlis yovelgvar moZraobas”. dakvraSi<br />

Tavisuflebad mas miaCnda SeboWilobis momentidan ganTavisufleba<br />

(Бирмак 1973:10).<br />

pirveli da saswavlo praqtikaSi axlac gamoyenebuli<br />

<strong>etiudebi</strong> ekuTvnis germanel pianists ioahan kramers (1771-<br />

1858). igi iyo organisti. misi naSromi ,,didi praqtikuli safortepiani<br />

skola” dawerili 1815 wels, gaxda aucilebeli<br />

saxelmZRvanelo SemsruleblisaTvis. krameri iyo klementis<br />

moswavle.<br />

italielma pianistma da kompozitorma mucio klementim<br />

(1752-1833) 1817-1826 wlebSi Seqmna <strong>etiudebi</strong> ,,gza parnasisaken”.<br />

kramerisa da klementis <strong>etiudebi</strong> axlac farTod ga-<br />

179


moiyeneba. maTSi iSviaTia mravalsaxeebiani figuraciebi,<br />

radgan maSin gamebi jer kidev ar gamoiyeneboda safortepiano<br />

pedagogikaSi.<br />

cnobilia, rom XIX saukunis dasawyisSi cdilobdnen sa-<br />

Semsruleblo teqnikis gasaumjobeseblad rTuli savarji-<br />

Soebis da specialuri aparaturis gamoyenebasac ki. mogvianebiT,<br />

robert Sumani gaxda aseTi aparaturis msxverpli, mecadineobis<br />

procesSi daiziana TiTi da samudamod daemSvidoba<br />

pianistis karieras (Бирмак, 1973:11).<br />

etiuds qmnidnen sxvadasxva instrumentebisTvis rodolf<br />

kreiceri, rode — violinosaTvis, potora — violonCelosaTvis.<br />

XIX saukuneSi iqmneboda gansakuTrebuli etiudis<br />

tipi, virtuozuli piesa publikisaTvis.<br />

instruqciuli etiudi — aucilebeli komponentia moswavlis<br />

teqnikis ganviTarebisaTvis. pianistebi bavSvobidan<br />

iTviseben Sites, leSgornis, berensis, Cernis etiudebs hermeris<br />

redaqciiT.<br />

TviT karl Cerni (1791-1857) 1000-ze meti etiudis avtoria.<br />

erovnebiT Cexi, igi venis skolaSi moRvaweobda. misi ,,simardis<br />

skola” Txz. 299 da 740, fortepianoze teqnikuri dakvris<br />

kompleqsuri Seswavlis garantia. <strong>etiudebi</strong>s swavleba<br />

moiTxovs mudmiv, dauRalav Sromas TiToeuli etiudisTvis<br />

aucilebeli teqnikis dasaufleblad. aq vxvdebiT teqnikis<br />

sxvadasxva saxeobas — gamebi, arpejio, ormagi notebi, oqtavebi<br />

da a.S. Seswavlis profesionaluri xasiaTi moiTxovs<br />

moswavlis pianisturi ganviTarebis mudmiv yuradRebas. gansakuTrebiT<br />

mniSvnelovania teqnikis mravalsaxeoba: wvrili<br />

teqnika — treli, repeticiuli bgerebi melizmebi, gamebi,<br />

msxvili teqnikis xerxebi — oqtavebi, akordebi, naxtomebi.<br />

iohanes bramsi werda, rom Cernis ver miages saTanado<br />

pativi. misi skolidan gamovidnen iseTi virtuozebi, rogorebic<br />

arian: listi, ziloti, esipova. is iyo beThovenis mowafe,<br />

pianisti. mas xelewifeboda moswavleTa mxatvruli aRzrda<br />

profesiul daostatebasTan erTad. Cernis <strong>etiudebi</strong><br />

gasaocari, virtuozuli xasiaTis piesebia, romlebic zogjer<br />

sakoncerto repertuarSic Sedioda. am etiudebze aRizardnen<br />

taneevi, safonovi, raxmaninovi, longi. stravinski<br />

didad afasebda Cernis etiudebs.<br />

180


XIX-XX saukunis gamoCenili virtuozi kompozitorebi:<br />

Sopeni da listi cdilobdnen erTi xelis mosmiT daekraT<br />

mTels klaviaturaze. Tu Cernis etiudebSi klaviSebis SedarebiT<br />

mcire nawili monawileobda, listisa da Sopenis virtuozul<br />

qmnilebebSi — gamebi, arpejirebuli pasaJebi, figuraciebi<br />

sxva daniSnulebas iZenen. isini mTeli instrumentis<br />

universaluri SesaZleblobebis gadmocemis saukeTeso saSualebebia.<br />

roials miandes Sopenma da listma TavianTi azrebi<br />

da grZnobebi. maT gaafarToves am instrumentis dinamiuri<br />

da masStaburi saSualebebi.<br />

didi poloneli kompozitoris 27 etiudSi gamoyenebulia<br />

axali pianisturi teqnikis mravalmxrivi saSualebebi.<br />

yovel axal etiudSi axali, individualuri, ganumeorebeli<br />

pasaJebia mocemuli. man SeinarCuna Zveli klasikuri skolis<br />

saukeTeso niSnebi. misi <strong>etiudebi</strong> ar aris savarjiSo virtuozobis<br />

misaRwevad. SeiZleba Sopens surda Tavisi virtuozuli<br />

miRwevebis sistematizacia, magram Sedegma gadaaWarba mizans.<br />

Sopenma Seqmna axali Janri safortepiano literatura-<br />

Si, misi yoveli etiudi mxatvrulad erTiani dramaturgiuli<br />

nawarmoebia. yoveli maTgani cxovrebis arsis gaazrebaa, yofierebis<br />

tragizmia, vaJkacuri winaaRmdegobrivi brZolis<br />

saxea.<br />

pirveli rveuli 1833 wels gamovida da igi mieZRvna ferenc<br />

lists. am krebulSi Sesuli <strong>etiudebi</strong> mxatvruli CanafiqriT<br />

sxvadasxvagvaria. yoveli etiudis safuZveli mxolod<br />

erTi saxea, zogierTi etiudi aris kontrastuli.<br />

<strong>etiudebi</strong> Txz. 10 masStaburia magram mkacri. SeiZleba<br />

SevadaroT baxis C dur preludias ,,kargad temperirebuli<br />

klaviridan”. etiudi Txz. 10 #2 a moll qromatiulia, erTi SexedviT,<br />

ubralo amocanas emsaxureba — me-4-5 TiTebis savarjiSoa.<br />

kargi pianistis Sesrulebisas ki iRvreba vercxlisferi<br />

bgeriTi talRa.<br />

etiudi Txz. 10 #4 cis-moll — erTiani Cqari tempi, registrebis<br />

cvalebadoba, yvelaferi sruldeba msubuqi tuSeTi.<br />

etiuds axlavs koda. gvxvdeba faruli mravalxmianobis elementebi.<br />

marcxena xelis partia xels ar unda uSlides marjvena<br />

xelis mizanmimarTul moZraobas. pedali unda iyos<br />

181


Zunwad gamoyenebuli. ligebis xasiaTi mTlianad eTanxmeba<br />

xelis moZraobas.<br />

etiudi Txz. 10 #5 sruldeba Sav klaviSebze. marjvena<br />

xelis partiaSi mocemul brwyinvalebas, mxiarulebas, upirispirdeba<br />

mSvidi elementebi marcxena xelSi.<br />

etiudi Txz. 10 #7 C dur – tokaturi etiudis tipia. Txz.<br />

10 #8 da Txz. 25 #3 savsea sicocxlis siyvaruliT, energiiT.<br />

etiudi Txz. 10 #9 f moll – Zlieri, amaRelvebeli, mZafri,<br />

aCqarebuli dialogebia, ismis “eqo” ganmeorebebi sxvadasxva<br />

registrebSi.<br />

etiudi Txz. 10 #12 erT-erTi yvelaze popularuli<br />

etiudia, romelic poloneTSi ajanyebis CaxSobas mieZRvna.<br />

masSi dramatuli, revoluciuri paTosi igrZnoba. melodia<br />

ibadeba sami maRali ,,do” notiT, marcxena xeliT Zlieri pasaJis<br />

fonze. fortesa da pianos cvlileba qaris grialis<br />

STabeWdilebas axdens, es etiudi formis da Sinaarsis Serwymis<br />

ubadlo nimuSia.<br />

Txz. 25 #1 H dur – iZleva wyalSi mzis sxivebis brwyinvalebis<br />

asociacias. rimski-korsakovi ambobda, `harmonia mReris<br />

am etiudSio”. boris asafievis azriT ki Sopenma daamtkica,<br />

rom ,,roiali tembris kalamia”. etiudSi TiToeuli akordi<br />

ismis mTlianad, Tumca argumentirebuli akordebis Tanabari<br />

moZraoba Zlivs aRiqmeba yuriT.<br />

Txz. 25 #2 f moll – es etiudi iTvleba Sopenis satrfos<br />

maria voZinskis musikalur portretad. es Zalian poeturi<br />

da unazesi saxe teqnikurad sruldeba “Perpetum mobile”-s<br />

anu mudmivi moZraobis principiT.<br />

etiudi Txz. 25 #5 e moll – msubuqi, zusti ritmiT mazurkas<br />

uaxlovdeba. am kompoziciis ZiriTadi mizani varirebaa.<br />

Txz. 25 #6 gis moll – poeturi ganwyobilebis es etiudi<br />

teqnikurad rTuli dasaZlevia – TiTqos samSoblodan gandevnili<br />

poloneli midis gadasaxlebaSi da quCis zarebis<br />

xmebi miacilebs. SeiZleba es sinamdvile ar iyos, magram Semodgomis<br />

an zamTris peizaJi mainc igrZnoba. etiudi ormagi<br />

terciebis monacvleobazea agebuli, kargi legatosaTvis<br />

rTuli amplitudaa.<br />

182


etiudi Txz. 25 #8 Des dur – orive xelSi seqstebis moZraoba,<br />

teqnikurad Zalian rTuli Sesasrulebelia, Tumca<br />

pirvel planze mainc mxatvruli saxea.<br />

Txz. 25 #10 – ormag oqtavebs win aRudgeba axali Tema.<br />

oqtavebis moZraoba SenarCunebulia, magram musikis xasiaTi<br />

arsebiTad sxvaa – lirikuli.<br />

etiudi a moll #11 erT-erTi yvelaze mniSvnelovani nawarmoebia.<br />

Sopenis am nawarmoebs ar hyavs badali. igi pianistisagan<br />

moiTxovs did daZabulobas, TavSekavebulobas, Ziri-<br />

Tadi Temis paTetikuri heroikis Serwymas marjvena xelis pasaJebTan.<br />

stiqiuri Zala Seefereba mis dasaxelebas ,,zamTris<br />

grigali”. dasawyisSi oTxtaqtiani fraza ismis rogorc fanfarebi,<br />

Semdeg rogorc mkacri qorali. Semdeg marSismagvari<br />

xasiaTi Zlier STabeWdilebas axdens, raRac saerTo aqvs<br />

beThovenis ,,apasionatis” finalTan. es etiudi uaxlovdeba<br />

saorkestro musikas, gamoirCeva bgeris palitris simdidriT.<br />

marcxena xelis partia ori xmisagan Sedgeba.<br />

krebulSi gansakuTrebuli adgili uWiravs nel etiudebs:<br />

etiudi Txz. 10 #3 lirikuli etiudia. TviT Sopeni<br />

Tvlida, rom masze ukeTesi melodia ver Seqmna. sasimRero xasiaTis<br />

lirikul xasiaTs upirispirdeba dramatulia Sua epizodi.<br />

etiudi es-moll Txz. 10 #6 — romantikuli elegiaa, lirikuli<br />

fiqri. qromatizmi aniWebs wuxilis elfers.<br />

etiudi cis–moll Txz. 25 #7 – lirikuli duetia, elegiuri<br />

ganwyobis, gansakuTrebulia centraluri epizodi (poco a<br />

poco cres.). skriabini ambobda am etiudze: ,,axla ki momeciT<br />

vigrZno momdinre aromati keTilsurnelovani baRidan oTax-<br />

Si. didia listis roli etiudis Janris gardaqmnaSi. listis,<br />

iseve rogorc Sopenis <strong>etiudebi</strong> — miekuTvneba am Janris saukeTeso<br />

qmnilebebs. jer kidev 16 wlis asakSi Seqmna axalgazrda<br />

listma 48 etiudisagan Semdgari cikli yvela tonaloba-<br />

Si, romelTaganac gamoaqveyna 12. <strong>etiudebi</strong> Camohgavda Cernis,<br />

misi maswavleblis etiudebs, romelsac man miuZRvna isini.<br />

12 wlis Semdeg listi isev miubrunda am etiudebs, gadaamuSava<br />

da gadaakeTa “did etiudebad”, romlebic “umaRlesi<br />

183


teqnikuri xelovnebis <strong>etiudebi</strong>s“ saxelwodebiT gamoqveynda<br />

1852 wels. iq 12-dan 10-ma etiudma miiRo programuli saxelwodebebi.<br />

<strong>etiudebi</strong> gansxvavebulia teqnikuri xerxebiT<br />

da SinaarsiT. maTSi mocemulia teqnikis 4 saxe: 1. akordebi. 2.<br />

tremolo. 3. ormagi notebi. 4. gamebi da arpejio.<br />

listi etiudebs Tavis sayvarel pirmSos uwodebda.<br />

“umaRlesi teqnikuri xelovnebis ostatoba” — es aris roca<br />

teqnika poetur ideasTan kavSirSia.<br />

#1 C dur – Tavisufali improvizaciis xasiaTia.<br />

#2 a moll – dawerili paganinis kaprisebis mixedviT,<br />

efeqturi, mTel klaviaturaze mkveTri disonansebiT, tokaturi<br />

SemarTebiT.<br />

#3 F dur – peizaJi, naTeli, kolorituli, poeturi, liriuli.<br />

#4 `mazepa” d-moll – hiugos leqsze Seqmnili dramatuli<br />

etiudia. masSi daxatulia axalgazrda hetmani im sabediswero<br />

momentSi, roca cxenis zurgze mikruli mazepa unda gaaqrolos<br />

cxenma, romelsac urtyamen maTraxs. ismis maTraxis<br />

dartymis xma, dacema, maTraxis dartyma – arpejio, Weneba 6/4,<br />

4/4, 6/8, 2/4 enacvleba erTmaneTs.<br />

SuagulSi gamoCndeba nazi, liriuli intonaciebi, Semdeg<br />

isev energiis mozRvaveba, axlovdeba bolo, roca imarjvebs<br />

vaJkacoba, gaismis gamarjvebis xmebi, iwyeba triumfaluri<br />

etiudi, ritmis cvla, gamalebuli swrafva da kvlav iqneba<br />

mefed.<br />

#5 BB dur – moxetiale cecxlebi – fantastikuri xasiaTisaa.<br />

musikaSi ismis cimcimi, kamkami, ciali, msubuqi afrena,<br />

qromatiuli pasaJebi iTxovs poetur STagonebas.<br />

#6 g-moll – “xilva” dakrZalvis suraTi, svla-pompezuroba,<br />

sazeimo ganwyoba.<br />

#7 – heroika, aqvs saorkestro xasiaTi, brwyinvale heroikuli<br />

marSi.<br />

#8 “veluri nadiroba” – lirikuli, fantastikuri, gaSmagebuli<br />

musika, Tema fortissimo narcatissimo”iTxovs etiudis<br />

fizikur daZabulobas,<br />

moulodneli aqcentebi, sadac isini ar iyo mosalodneli.<br />

184


#9 — `mogoneba” A Dur – buzoni werda: “es ramdenadme<br />

mokrebuli grZnobaTa samyaro gvizidavs Cven, rogorc gafermkrTalebuli<br />

sasiyvarulo baraTebis Sekvra, nazi mReradi<br />

melodia.<br />

#10 f-moll – usaxelo etiudi, samgloviaro oxvra, kvnesa,<br />

Txovna, mudara. misi xasiaTi gamoixateba tempSi “ Alegro<br />

ajitato molto”, mgznebare, vnebiani da daZabuli Tema gadis uwyveti<br />

pasaJebis TanxlebiT, mere midis vardna, ismis gulwrfeli<br />

Tema da sasowarkveTili yvirili “Disperato”.<br />

#11 Des-dur saRamos harmonia — poeturi suraTi sad-<br />

Rac Sors ismis didi zaris dartymis daxSuli xmebi (TviT<br />

listi miuTiTebs amaze). melodia gadis arfismagvari akordebis<br />

fonze. “Grandiozo” epizodi yvela sasicocxlo Zalebis<br />

gafurCqvnis simboloa. etiudi wynaria, didebuli.<br />

#12 b-moll “qarbuqi” — grigaliseburi moZraobis sura-<br />

Ti. yru bindi gadadis gaSmagebul paTetikaSi. tremolo gadmoscems<br />

gulisfancqals, kankals. etiudebTan erTad er-<br />

Tdroulad muSaobs listi paganinis kaprisebze.<br />

parizSi Camosvlisas listze udidesi STabeWdileba moaxdina<br />

ara marto Sopenis, aramed paganinis koncertebmac. imdenad<br />

fantastiuri iyo misi teqnika, rom am meviolines zogi<br />

demons, zogi ki wmindans eZaxda. aseTive teqnikis misaRwevad<br />

listma paganinis <strong>etiudebi</strong> fortepianosTvis gadmoitana.<br />

man gamoiyena 1, 5, 6, 9, 17, 24 kaprisebi da Tema Rondo meore saviolino<br />

koncertisTvis d-moll.<br />

<strong>etiudebi</strong>dan gansakuTrebiT popularulia “kampanela”.<br />

“zarebi” — erT-erTi saukeTeso etiudia. midis TandaTanobi-<br />

Ti gacocxleba Temisa triolebisa da 32-trelebis meSveobiT,<br />

variaciis formiTaa. safuZvlad koncertis rondos Temaa.<br />

popularulia #6 etiudi. vnebiani 24 kaprisi. Tema variaciebiT.<br />

am ori etiudis garda listma teqnikis srulyofisaTvis<br />

Seqmna 5 skoncerto etiudi.<br />

popularulia “simsubuqe” ,qromatiuli, odnv SesamCnevi<br />

moZraoba, pasaJebi. #3 Des dur “oxvra” — etiudi savsea graciiT,<br />

sinaziT. mniSvnelovania pedali listis yvela etiudisaTvis.<br />

185


listis da Sopenis safortepiano faqturebis Sedarebisas<br />

Cven vxedavT saerTos da mkveTr gansxvavebasac. orive<br />

werda Tavisi epoqis maneriT, romantiuli maneriT, magram<br />

sxvadasxvagvarad. orive midioda sakuTari gziT, erTmaneTs<br />

akritikebdnen da imavdroulad swavlobdnen erTmaneTisagan.<br />

Sopenis samusiko ena Zalian bunebrivia, TavSekavebuli,<br />

daxvewili, araviTari mcdeloba vinmes gancvifrebis, aravi-<br />

Tari afeqtacia. Sopeni fortepianos poetia. Sopeni Sorsaa<br />

virtuozobis viwro, zerele gagebisagan. SopenisTvis pirvel<br />

rigSi pasaJis suraTia, suraTis xazia, romelic SeiZleba<br />

iyos uwyveti an nawil-nawil daglejili, magram mainc pirvel<br />

adgilzea. listis pasaJis suraTi warmoadgens harmoniuli<br />

warmonaqmnebisagan warmoebuls. Sopenis pasaJebi eyrdnoba<br />

tonikuri samxmianobis Serwymas subdominanturi sferos<br />

xmsTan. agreTve yovelgvar pasaJebs, dafuZnebuls samxmianobis<br />

qromatiul aJRerebasTan. amis magaliTia etiudi a-moll<br />

Txz. 10 #2, a-moll Txz. 25 #11.<br />

Sopenis harmonia melodiuri gadaxlarTvebis da qvexmebis<br />

Sedegad izrdeba. listisaTvis harmonia upirvelesia,<br />

romelic Sobs suraTis melodiurobas. Sopens arasdros<br />

aviwydeba fortepianos specifiuroba listisagan gansxvavebiT,<br />

romelic pirvel rigSi saorkestro instrumentebis xmianobas<br />

iyenebs. mas xSirad aqvs terminebi: quasi pirrikato, arfa,<br />

cell, fagotto, trombo.<br />

Sopenis SemoqmedebaSi, zogierT nawarmoebSi naTlad<br />

gvesmis violonCeli — etiudi cis-moll Txz. 25 #7, registri<br />

maRali xmis tembrTan erTad.<br />

lists axasiaTebs masiuri xmianoba. misi mizania fortepiano<br />

miuaxlovos orkestrs. mas aqvs uamravi oqtavuri pasa-<br />

Jebi, graviuruli figuraciebi orkestris efeqtis moxdenebi.<br />

listi ar iZleva specifiuri etiudis xasiaTs, roca Sopens<br />

es problema gadaWrili aqvs. Sopens yvela etiudSi daculi<br />

aqvs teqnikuri faqtura.<br />

listis erTaderTi teqnikurad srulyofili etiudi<br />

aris “moxetiale cecxlebi”, is agebulia ormagi notebis xmovanebaze.<br />

186


aseTi etiudi aqvs talbergs — H dur Txz. 26 #12 etiudis<br />

krebulidan, listze metad mkacrad, magram ara aqvs is<br />

mdidari safortepiano xelwera, rac aqvs lists. listi did<br />

mniSvnelobas aniWebda <strong>etiudebi</strong>s poetur Sinaarss. listis<br />

yvela etiudi programuli xasiaTisaa, gansxvavebiT Sopenisagan.<br />

arcerTi ar mimarTavda tempis metronomul aRniSvnas.<br />

lists ufro metad aqvs miTiTeba elferze, niuansebze, did<br />

mniSvnelobas aniWebda aplikaturas, werda mas TveobiT. listis<br />

aplikatura aramarto moxerxebulia, aramed poetur azrsac<br />

Seesabameba. Sopeni Semsruleblisagan iTxovs gansakuTrebul<br />

Tvisebebs, gansakuTrebul artistul kulturas, daxvewilobas.<br />

Sopenis romantiuli aRgzneba arasdros ar gadadis<br />

Teatralur paTosSi, rac damaxasiaTebelia listisaTvis.<br />

listi Sopens werda: `garegani sinaze, moxdeniloba isea<br />

damaxasiaTebeli SopenisaTvis, rogorc sulierio”<br />

(Мильштейн, 1987: 122). listma da Sopenma Seqmnes Sedevrebi —<br />

<strong>etiudebi</strong>. netarebis mwvervalebia nebismieri pianistisTvis<br />

maTi Sesruleba.<br />

XIX-XX saukune aRiniSneba liadovis, arenskis, glazunovis,<br />

raxmaninovis, skriabinis, debiusis, stravinskis, prokofievis,<br />

mesianis <strong>etiudebi</strong>s gamoCeniT. maT aqvT axali midgoma<br />

fortepianos gamomsaxvelobiTi da teqnikuri SesaZleblobebisadmi.<br />

mxatvruli etiudis Seqmnas didi biZgi da stimuli<br />

misca paganinis violinosaTvis Seqmnilma 24 kaprisma.<br />

Sumanma da bramsma gaakeTes maTi gardaqmna fortepianosaTvis.<br />

yvela Taviseburad akeTebda etiudis Janris interpretacias.<br />

Sumanma Tavisi “simfoniuri <strong>etiudebi</strong>” Seqmna rogorc<br />

variaciebis cikli erT Temaze, usasrulod sxvadasxvagvari<br />

da amave dros ganviTarebis erTianobiT Sekruli,<br />

sazeimo finalisken miswrafebiT.<br />

raxmaninovis “<strong>etiudebi</strong>-suraTebi” wyvets erTidaimave<br />

teqnikur amocanas, romelic Serwymulia naTel, gamomsaxvel<br />

musikasTan.<br />

XX s-is dasawyisSi <strong>etiudebi</strong>s stilistika icvleba. virtuozuli<br />

sawyisi ukavSirdeba romantiul aRmafrenas, energias,<br />

garkveulobis Zalas. aseTia prokofievis <strong>etiudebi</strong>, dawerili<br />

1909 wels.<br />

187


188<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. Алексеев, Из истории фортепианной педагогики Музична<br />

украина, 1974<br />

2. Бирмак, O художественной технике, М., ,,Музыка”, 1973<br />

3. Мильштейн, Очерки о Шопене, М., ,,Музыка”, 1987<br />

4. Мильштейн, Этюды Листа, М., ,,Музыка”, 1961<br />

5. Ященко, Этюды Шопена, М., ,,Музыка”, 1973<br />

Technical Characteristics of the Etude Genre<br />

Summary<br />

Irina Kherj<br />

In my work the evolution of genre of etudes is considered since<br />

its creation until the period of Romantism and its greatest significance<br />

in the development of pianism.


saxelovnebo ganaTleba<br />

vladimer bibileiSvili<br />

msaxiobis Sinagani fsiqoteqnika<br />

gegma<br />

pirveli Sexvedra jgufTan.<br />

scenuri yuradReba.<br />

kunTebis Tavisufleba.<br />

SemoqmedebiTi gamarTleba da fantazia, sagulisxmo vi-<br />

Tareba.<br />

scenuri damokidebuleba da faqtis Sefaseba.<br />

simarTlis grZnoba da kontroli, fizikuri moqmedebebis<br />

maxsovroba.<br />

scenuri moqmedeba, scenuri amocana da grZnoba.<br />

scenuri urTierToba.<br />

pirveli Sexvedra jgufTan<br />

jgufTan pirveli SexvedrisTanave viwyebT varjiSs msaxiobis<br />

ostatobaSi ise, rom studentebi verc ki mixvdnen imas, rom<br />

maT aswavlian msaxiobis profesias. maT ar veubnebiT: „axla Cven<br />

viwyebT varjiSs Sinagan fsiqoteqnikaSi“, aramed veubnebiT: „movawyoT<br />

saswavlo naxevarwre“, - es aris pozicia, romelzec ganlagdebian<br />

studentebi yovel mecadineobaze, isini sxdebian skamebze<br />

naxevarwred, pedagogis magidis win, rac sabaleto skola-<br />

Si - dazgaa, sportSi - Sveduri kedeli, CvenTan ki saswavlo naxeverwrea.<br />

mecadineoba iwyeba „idealuri naxevarwris“ mowyobiT.<br />

amis Semdeg unda movTxovoT klasis wesrigSi moyvana. pirvel<br />

mecadineobaze imarTeba savarjiSo „SabaToba“, es aris saorganizacio-mosawyobi<br />

savarjiSo. es erT-erTi umartivesi da<br />

189


SeiZleba yvelaze tevadi wvrTnis reJimia. mivmarTavT studentebs:<br />

„ra aris Tqvens irgvliv? yvelaferi wesrigSia? risi Secvla<br />

gsurT? gaitaneT sagnebi, nivTebi, romlebic uwesrigobas<br />

qmnian”. klasSi unda iyos sisufTave, simyudrove, siCume, unda<br />

Seiqmnas pirobebi, romlebic SemoqmedebiT ganwyobas Seqmnis. es<br />

aucilebelia SemoqmedebiTi TviTSegrZnebis Sesaqmnelad.<br />

ubralo savarjiSo „SabaToba“, Tavis TavSi flobs Sors<br />

gamiznul pedagogiur zraxvebs. garda imisa, rom amyarebs klas-<br />

Si disciplinas, studentebs uRvivebs esTetikur grZnobebs,<br />

zrdis maTSi samuSao pirobebisadmi mzrunvel damokidebulebas,<br />

wesrigis Cvevas, rac ase mniSvnelovania Semoqmedi adamianisaTvis.<br />

amas garda, saswavlo wrTvnaSi CarTavs grZnobis organoebs.<br />

am miamituri savarjiSoTi Cven SeumCnevlad viwyebT aRqmis<br />

organoebis wrTvnas. mowesrigebis Semdeg unda vuTxraT<br />

studentebs, rom yuradReba miaqcion rogor dgas skamebi naxevarwreSi,<br />

rogor ajobebs maTi ganlageba feris, formis, sazurgis<br />

simaRlis mixedviT, skamebi xom yovelTvis erTnairi ar aris,<br />

aqac wesrigia saWiro. es savarjiSo kidev erT mizans emsaxureba<br />

- aRzardos grZnoba, sivrcisa da elementTa harmoniis SegrZneba.<br />

klasis wesrigSi moyvana, dawyebuli pirveli mecadineobidan,<br />

mTeli saswavlo wlebis manZilze gasdevs saswavlo kurss da pedagogis<br />

Sexsenebis gareSe sruldeba. amas garda, savarjiSo „SabaToba“<br />

xels uwyobs iseTi mniSvnelovani aqtioruli Tvisebis<br />

aRzrdas, rogoricaa scenuri sifaqize. aseTi savarjiSoebiT<br />

ufro adre mivalT xelovnebamde, vidre rTuliT.<br />

„SabaTobis“ Semdeg moswavleebs winadadeba eZlevaT, dasxdnen<br />

naxevarwreSi gvarebis alfabeturi TanmimdevrobiT, magram<br />

isini ase ver dasxdebian, vinaidan jer sakmaod ar icnoben<br />

erTmaneTs. maSin maT vTxovT, daasaxelon TavianTi gvarebi im<br />

TanmimdevrobiT, rogorc sxedan naxevarwreSi. „devaZe“, Semdegi<br />

„mgelaZe“, „jiqia“ - ara, ase ara, gaimeoreT winaT dasaxelebuli<br />

gvarebi da Semdeg miumateT Tqveni gvari - „devaZe“, „devaZe, mgelaZe“,<br />

„devaZe, mgelaZe, jiqia“ da a.S. „nu ucqeriT mas visac asaxelebT,<br />

SeecadeT gonebaSi aRidginoT misi garegnoba“ - vkarnaxob<br />

studentebs.<br />

190


maT SeumCnevlad ekisrebaT rTuli movaleoba - gonebiT<br />

dainaxon is, viszec laparakoben, e. i. roca iZaxeben „mgelaZes“ -<br />

gaixsenon, warmoidginon igi.<br />

amrigad, irkveva, rom iseTi elementi, rogoricaa „Sinagani<br />

xedva“, dafiqsirda yvelaze pirvel primitiul savarjiSoSi,<br />

romelsac qvia „gacnoba“. savarjiSo martivia, magram masSi Sedis<br />

fsiqoteqnikis elementebis farTo wre. am savarjiSoSi aris<br />

iseTi elementebi, rogorebicaa: urTierToba, partniorTan kav-<br />

Siri. Tu savarjiSo sruldeba partniorisagan damoukideblad -<br />

Tuki droze adre wamoxta, gvian Tqva, - irRveva SeTanxmebuloba.<br />

savarjiSos Sesrulebisas mivmarTav students: „partniorze<br />

metad nu aumaRleb xmas, nu wamoxtebi, dajeqiT ise, rogorc<br />

Tqveni winamorbedi amxanagi, ratom daigvianeT, dagvianeba ar<br />

SeiZleba, unda ahyveT partniors“.<br />

amrigad, savarjiSoTi „gacnoba“, iwrToba yuradRebac,<br />

tempo-ritmi, Sinagani xedva, urTierToba. ra Tqma unda, masSi<br />

aris genebi aqtioruli fsiqo-teqnikis mTavari elementisa, ris-<br />

Tvisac mTeli es wrTvnis procesi, elementi, romelmac unda gaiaros<br />

yvela savarjiSoSi, martivsa da rTulSi - aris moqmedeba,<br />

yvelaferi moqmedebisaTvis, yvelaferi misken da misi gavliT.<br />

moqmedeba ganuyofelia fsiqoteqnikis sxva elementebis<br />

dauflebisagan, isini organulad arian dakavSirebuli cxovrebaSi.<br />

Sedegianad rom vimoqmedoT, amisaTvis sul mzadyofnaSi<br />

unda viyoT - vucqiroT, vusminoT, vifiqroT... scenuri moqmedeba<br />

utyuari da mizanSewonili iqneba cocxali aRqmisa da Sefasebis<br />

dros. Cven ver SevZlebT gadvwyvitoT rogor moviqceT, Tu<br />

Cveni aRqmis organoebi - Tvalebi, yurebi, Sexeba, ynosva ar mogvawvdnian<br />

sakmao Zalas SefasebisaTvis. aRqmisa da Sefasebis gareSe<br />

ar warmoiSoba mravalferovani, gajerebuli, mkafio sura-<br />

Tebi da cocxali Sinagani teqsti.<br />

rogor gadava Sefaseba moqmedebaSi, Tu Cveni TviTSegrZneba<br />

ar upasuxebs sagulisxmo viTarebas, rogor ganxorcieldeba<br />

WeSmariti moqmedeba, Tu Cveni kunTebi SeboWilia.<br />

samsaxiobo ostatobaSi yvelaferi bunebrivad urTier-<br />

TkavSirSia ise, rogorc cxovrebaSi. moqmedeba, fsiqoteqnikis<br />

191


elementebi, yuradReba, kunTebis Tavisufleba, gamarTleba, damokidebuleba<br />

da a.S. gaerTianebulia erTian Zalisxmevad da mimarTulia<br />

dasaxuli miznis misaRwevad.<br />

martiv savarjiSoebSi imaleba fsiqoteqnikis umTavresi<br />

elementebi, martivi savarjiSoebi ar unda gadavaqcioT gasar-<br />

Tobad, Tu garTobis azrs gamoricxav, sruliad martivi savarjiSoebiT<br />

CaerTvebi seriozuli profesiuli Cvevebisa da Tvisebebis<br />

wrTobaSi.<br />

192<br />

scenuri yuradReba<br />

cxovrebaSi Cveni yuradReba uneblie da bunebrivia. nebiT<br />

Tu uneblied, nebismier wuTSi raRacis mimarT gansakuTrebuli<br />

yuradRebiT varT, rasac zogjer verc vamCnevT, magram es asea.<br />

adamianis cxovrebaSi ar moipoveba arc erTi wuTi, rom misi yuradReba<br />

ar iyos mimarTuli romelime obieqtisadmi. adamiani -<br />

subieqtia, yovelive is, rac mis garSemoa - obieqti. Cveni yurad-<br />

Reba SeumCnevlad gadadis erTi obieqtidan meoreze, an Sinaganad,<br />

romelime azrze an SegrZnebaze.<br />

unda aRiniSnos, rom Cveni yuradReba, mimarTuli romelime<br />

obieqtisadmi, erTnairi daZabulobis ar aris. ar SeiZleba,<br />

yvela obieqti erTnairi mniSvnelobis iyos, aucileblad raRac<br />

erTi iqneba gamorCeuli, mTavari, riskenac Cveni yuradReba iqneba<br />

mimarTuli. imas, razec Cveni yuradReba mocemul momentSi<br />

mimarTulia, ewodeba . mag: kiTxulobT gazeTs,<br />

Tqven yuradReba gadagaqvT derefnis xmaurze, ayuradebT,<br />

mezobelma CarTo xmamaRla magnitofoni, Tqven ketavT<br />

fanjrebs, geCvenebaT, rom agtkivdaT Tavi, gaxsendebaT, rom<br />

xval gaqvT gamocda da iwyebT mzadebas gamocdisaTvis. Tqvens<br />

winaSea obieqtebis jaWvi, yovel maTganze Tqveni yuradReba mipyrobilia<br />

raRac xarisxiT, rasac esa Tu is obieqti imsaxurebs.<br />

derefnis xmaurze naklebad, Tavis tkivilze metad, gamocdaze<br />

ufro metad da a.S. yuradRebas, mimarTuls gansazRvrul obieqtze,<br />

Cven vuwodebT .


unda viswavloT ara marto yuradRebis mipyroba gansaz-<br />

Rvruli sagnis mimarT, aramed misi „gamorTva“ da Tavisi nebiT<br />

gadatana sagnidan saganze.<br />

stanislavski Cvens yuradRebas adarebda bnel oTaxSi<br />

lampis Suqis rgolebs. naTeli rgoli, rogorc Cveni yuradRebis<br />

rgoli, SeiZleba iyos didi an patara, gaanaTos erTi romelime<br />

an mravali sagani. SeuZlia gazardos an Seamciros igi da<br />

gadaadgildes sivrceSi. Tu Tqven gWirdebaT daTvaloT, daakvirdeT<br />

da daimaxsovroT sagnebis ganlageba magidaze, Tqven ver<br />

SeamCnevT ra xdeba iatakze, karadaze, skamze. Tqveni yuradRebis<br />

rgoli SemosazRvruli iqneba magidiT. SeiZleba misi gafarToeba,<br />

Tu vTqvaT, gadawyviteT gansazRvroT avejis saerTo raodenoba<br />

da ganlageba oTaxSi. SeiZleba SevamciroT yuradRebis<br />

rgoli da sagans an romelime sagnis nawils davakvirdeT. Tu<br />

Tqven frCxilSi pawawina xiwvi SegesoT, raRac momentSi Tqveni<br />

yuradRebis rgoli SemoisazRvreba Tqveni frCxiliT.<br />

arsebobs yuradRebis ori saxe: yuradReba uneburi da yuradReba<br />

nebismieri. scenaze - nebiT, sakuTari surviliT unda<br />

mivmarTod, Segnebulad gavamaxviloT yuradReba arCeuli obieqtis<br />

mimarT, amaSia gansxvaveba cxovrebiseulsa da scenur yuradRebas<br />

Soris. pirvel rigSi es unari unda gavavrjiSoT. Tu<br />

msaxiobs es unari ara aqvs ganviTarebuli, rogorc ki aRmoCndeba<br />

scenaze, is an Secbundeba, „Wkneba“, an daiwyebs imis „gada-<br />

TamaSebas“, rasac sinamdvileSi ar grZnobs. amgvarad, „nebismieri<br />

obieqtis“ dakargva maSinve gamoiwvevs „darcxvenas“, gamoxatuls<br />

an gadaWarbebul daborkvas, mTeli organizmis SeboWvas<br />

an gadaWarbebul utifrobas, rac gamowveulia imis surviliT,<br />

rom dafaros Tavisi simorcxve.<br />

unda SegveZlos organulad yuradRebis mokreba obieqtze,<br />

mayurebelTa winaSe.<br />

scenuri yuradReba unda iyos:<br />

1. nebiTi e. i. emorCilebodes nebisyofas;<br />

2. organuli e. i. bunebrivi da cxovelmyofeli;<br />

3. mipyrobili nebayoflobiTi da sworad aRebuli obieqtisadmi.<br />

193


a unda iyos scenaze msaxiobis yuradRebis obieqti? is,<br />

rac Seadgens saTamaSo saxis yuradRebis obieqts. msaxiobis<br />

rolze mniSvnelovan nawils Seadgens sworad gaarkvios is obieqtebi,<br />

romelic ainteresebs saxes. ipovos riTi cocxlobs saxe,<br />

scenaze cxovrebis yovel mocemul momentSi. sceniuri yurad-<br />

Reba moiTxovs ostatobas, umniSvnelo, uintereso obieqti gaixados<br />

misTvis saintereso. msaxiobi valdebulia icodes Tavisi<br />

yuradRebis gataceba im obieqtiT, romliTac cxovrobs saxe.<br />

amis miRweva SeuZlebelia nebisyofis gareSe, romelic mimarTulia<br />

imaze, rom jer yuradReba moikribos obieqtze, Semdeg SemoqmedebiTad<br />

dainteresdes am obieqtiT. msaxiobma Tu ar Caayena<br />

Tavi SemoqmedebiT mdgomareobaSi, warmoudgenelia Tavisuflad<br />

imoqmedos scenaze, icxovros sceniur pirobebSi. nebiT<br />

mokrebili organuli yuradRebis gareSe SeuZlebelia SemoqmedebiTi<br />

mdgomareoba. amrigad, samsaxiobo xelovnebis teqnikis<br />

pirveli kanoni aRniSnavs: scenaze myofi msaxiobis yuradReba,<br />

yovel mocemul momentSi unda iyos daZabuli gansazRvrul,<br />

sworad monaxul, nebiT aRebul obieqtze. msaxiobis yuradRebis<br />

obieqtebi ganuwyvetliv icvleba da eqvemdebareba saxis Sinagani<br />

cxovrebis logikas. Cveni savarjiSoebi specialurad mimar-<br />

Tulia daZabuli yuradRebis gansaviTareblad.<br />

194<br />

savarjiSoebi<br />

smena:<br />

1. vusmenT da vimaxsovrebT ra xmauria karebs iqeT derefanSi,<br />

Semdeg studenti pedagogis miTiTebiT gadaerTveba da<br />

ismens xmaurs fanjris iqeT, kedlis iqeT da a. S. studenti CamoTvlis<br />

ra moismina;<br />

2. igive, magram yuradRebis swrafi gadarTva karidan fanjaraze,<br />

fanjridan kedelze;<br />

mxedveloba:


3. vaTveliereb kedels, vimaxsovreb rac maszea da avRwer<br />

danaxuls. savarjiSos rigiToba, xelmZRvaneli aZlevs niSans da<br />

erTi wuTis gasvlis Semdeg wyvets Tvalierebas;<br />

4. aTvaliereben skams;<br />

5. aTvaliereben merxs;<br />

6. aTvaliereben asanTis kolofs da a. S;<br />

7. vawyob magidaze ramodenime nivTs, asanTs, avtokalams,<br />

monetas da a.S. Semdeg studenti aTvalierebs erTi wuTis ganmavlobaSi,<br />

pedagogis niSanze Sebrundeba. viReb erT nivTs da<br />

vdeb meores adgilze, meores - pirvelis adgilze. pedagogis ni-<br />

Sanze studenti Semotrialdeba, man unda ganalagos nivTebi<br />

pirvandeli saxiT;<br />

8. saSinao davaleba - naklebad cnobil oTaxs an auditorias<br />

swrafad vaTvaliereb, vcdilob davimaxsovro, gavdivar, rac<br />

davimaxsovre Camovwer, Semdeg Sevdivar da vadareb Canawers;<br />

Sexeba:<br />

9. pedagogi avalebs studentebs Seexon TavianT tansacmels,<br />

daimaxsovron es SegrZneba, Semdeg gaixsenon es SegrZneba<br />

ise, rom ar Seexon tansacmels, Seexon skamis zedapirs da Seadaron<br />

pirvel SegrZnebas;<br />

10. TvaldaxuWulebma, sagnebTan SexebiT ganasxvavon er-<br />

TmaneTisagan ori TiTqmis msgavsi, magram sxvadasxva masalisagan<br />

damzadebuli sagnebi, mag. safuleebi, xurda fuli da a.S;<br />

11. magidaze nebismierad ganlagebul sagnebs vafarebT gadasafarebels,<br />

xelis SexebiT unda mivxvdeT ra sagnebia gadasafareblis<br />

qveS;<br />

ynosva:<br />

12. davadginoT oTaxSi suni, ganvsazRvroT raime sagnis<br />

suni, mag. asanTis, sanTebelas da a.S. student gogonebs eqnebaT<br />

raime parfiumeruli sagani, mag. sunamo. TvaldaxuWuli ynosavs<br />

sunamos, pedagogi ucvlis sxva sunamoTi, studentma unda ganasxvaos;<br />

13. „saweri manqana“, naxevar wreze inawileban anbanis yvela<br />

asos ani-dan hoe-mde. TiToeul monawiles Sexvdeba erTi-ori<br />

195


aso. Cven SevTanxmdebiT: „modiT, Tqven xarT saweri manqana, me<br />

(pedagogi) viwyeb beWdvas klaviSebze TiTis dartymiT, Tqven pasuxobT<br />

TiTis yovel dartymaze“. ramdenjerme vimeoreb frazas,<br />

romelic unda „davbeWdoT“, viwyeb „beWdvas“, magidaze vurtyamT<br />

TiTs, pasuxobs „g“, vurtyam „a“-s, vurtyam „m“-s da a.S.<br />

studentebi „beWdaven“;<br />

14. aTis daTvlamde yvela naxeverwreSi msxdomni dgebian<br />

da unda dadgan TavianTi skamebi ise, rom Seqmnan wre da dasxdnen<br />

TavianT skamebze saxiT wris SigniT. savarjiSos Sesruleba:<br />

akeTebs yvela, aucilebelia gavimeoroT imdenjer, sanam<br />

sworad ar Seasruleben am savarjiSos, e. i. Seqmnan swori formis<br />

wre. Caetion daTvlil droSi da dasxdnen jikavis gareSe;<br />

15. igive, magram qmnian samkuTxeds;<br />

16. igive, magram qmnian kvadrats;<br />

am savarjiSoebis mizania: yuradRebis gazrda, es savarji-<br />

Soebi anviTarebs urTierTobis grZnobasac;<br />

17. jgufi iyofa or Tanabar nawilad da awyobs skamebs er-<br />

TmaneTis sapirispirod, sxdebian skamebze da imaxsovreben TavianT<br />

mezoblebs, pedagogis niSanze aT TvlaSi inda adgnen uskamod,<br />

erTmaneTSi airion da dasxdnen sapirispiro skamebze im<br />

TanmimdevrobiT rogorc surT da imaxsovreben axal mezoblebs.<br />

aTis TvlaSi wamodgebian, ubrundebian TavianT adgils da<br />

sxdebian im mezoblebTan, romlebTanac adre isxdnen da a.S;<br />

18. a) viZaxebT erT erT students, vajenT yvelas Tvalwin,<br />

danarCens vavalebT, rom is aTvalieron, gamoZaxebuli aucileblad<br />

daimorcxvebs, eqneba SeSinebuli gamometyveleba, an sapirispirod<br />

zedmetad gamomwvevad moiqceva, erTi sityviT imyofeba<br />

„daWimulobis“ mdgomareobaSi.<br />

b) gamoZaxebuls vaZlevT yuradRebis obieqtad raime sagans<br />

da vavalebT Seiswavlos es sagani, mas TandaTan gauvlis da-<br />

Zabuloba, romelic hqonda winaT. morcxvoba pirvel SemTxveva-<br />

Si gamowveuli iyo imiT, rom gamoZaxebulis yuradRebis obieqti<br />

iyo Tavisi Tavi, rogorc ki igi dainteresda obieqtiT „Tavisi<br />

Tavis gareT“, mas ukve ar awuxebs kiTxva - rogor gamoiyureba da<br />

rogor STabeWdilebas axdens damswreebze;<br />

196


19. a) viZaxebT erT erT students, vajenT skamze yvelas<br />

Tvalwin da vavalebT Cumad misTvis waikiTxos gazeTi an wigni,<br />

danarCenebi Cumad uTvalTvaleben, garkveuli drois Semdeg vavalebT<br />

mogviyves wakiTxulis Sinaarsi.<br />

b) mas vaZlevT axal teqsts, danarCenebs vavalebT, rom ixmauron<br />

an iWoraon gamoZaxebulze xmamaRla, erTi sityviT Seu-<br />

Salon xeli. garkveuli drois Semdeg vekiTxebiT, ra SeiTvisa<br />

xmauris dros, vekiTxebiT ra gaigona oTaxis xmaurSi. savarji-<br />

Sos mizania, gavigoT, SeuZlia Tu ara students yuradReba moikribos<br />

yovelgvar pirobebSi, rogor aqvs ganviTarebuli „nebismieri“<br />

yuradReba;<br />

20. gavixsenoT da movyveT gza saxlidan universitetamde<br />

(rogor movdiodi, ras vfiqrobdi, ram miiqcia Cemi yuradReba<br />

gzaSi da a.S.);<br />

21. gavixsenoT da avRweroT saxli, ezo, oTaxi, sayvareli<br />

nivTi da a.S. es savarjiSoebi anviTarebs Sinagan yuraRebas;<br />

22. „mizanscenis damaxsovreba“. is, vinc asrulebs savarji-<br />

Sos, gadis oTaxidan, naxevarwre uceb iSleba, monawileni sxdebian<br />

nebismierad, deben raRacas piradi „rekvizitidan“, erTi<br />

aTvalierebs gazeTs, meore gaSlis wigns, mesame gaexveva Tav-<br />

SalSi da cdilobs CaTvlimos da a.S. reJisoris niSanze, gasuli<br />

Semodis, mas eZleva xuTi wami, rom Sexedos da daimaxsovros mizanscena<br />

da kvlav tovebs oTaxs. yvela icvlis adgils da pozas.<br />

vaZlevT niSans, Semodis is vinc asrulebs savarjiSos da unda<br />

aRadginos pirvandeli mizanscena;<br />

23. „sarke“. ori monawile dgeba erTi meores pirdapir. er-<br />

Ti, romelic asrulebs moZraobebs, viTom icqireba sarkeSi, meore<br />

am SemTxvevaSi pirvelis anarekli unda iyos sarkeSi, imeorebs<br />

pirvelis moZraobas maqsimaluri sizustiT. aq mcire eSmakoba<br />

imaSi mdgomareobs, rom pirvelis marjvena xelis moZraobas<br />

meore - „sarke“ imeorebs marcxena xeliT. (sarkis anareklis<br />

principiT);<br />

24. „Crdili“. pirveli monawile dadis oTaxSi da Tan asrulebs<br />

nebismier moZraobebs, Cerdeba, ixreba dabla, xels aswevs<br />

197


maRla, motrialdeba, saerTod mkveTrad icvlis mdgomareobas.<br />

meore, rogorc Crdili dayveba ukan da zustad imeorebs pirvelis<br />

yovel moZraobebs. es savarjiSo SeiZleba Sesruldes jgufuradac.<br />

198<br />

kunTebis Tavisufleba<br />

scenaze an estradaze, msaxiobi an oratori sityvis gamosvlis<br />

dros raRac xarisxiT ganicdis uxerxulobas. is azri, rom<br />

Sen giyurebs mravlricxovani auditoria, iwvevs instiqtur,<br />

qvecnobier kunTebis reaqcias. kunTebi iWimeba, iZabeba. moZraoba<br />

daborkilia, xma xrinwiani, saxe Rebulobs daZabul gamometyvelebas.<br />

is kargavs uSualobas, romelic misTvis cxovrebaSia<br />

damaxasiaTebeli. yoveli msaxiobisTvis, oratorisTvis, an im<br />

adamianebisTvis, romelsac uwevs mayureblis winaSe gamosvla,<br />

es grZnoba nacnobia. xSirad imis survils, rom gadalaxo es<br />

grZnoba, mivyavarT meore ukiduresobamde. gamomsvleli xdeba<br />

utifari, moSvebuli, e.w. sceniuri Tavxedi, rac iseTive movlenaa,<br />

iseTive senia, rogorc sxeulis SeboWiloba. rogorc sxeulis<br />

zedmeti daWimuloba, aseve zedmeti moSvebuloba aris mayurebelTa<br />

winaSe gamosvliT gamowveuli uxerxulobis brali<br />

da warmoadgens mTavar winaRobas, romelic saWiroa gadailaxos<br />

da romlis gareSec warmoudgenelia msaxiobis swori ganviTareba.<br />

cxovrebaSi adamiani imden kunTobriv energias xarjavs, ramdenic<br />

saWiroa im mdgomareobisTvis, romelSic is imyofeba, arc<br />

mets, arc naklebs. kunTebis Tavisufleba damyarebulia bunebis<br />

plastikurobis kanonze, radgan bunebaSi yvelaferi plastikuria.<br />

yvela cocxali arseba racionalurad xarjavs energias.<br />

msaxiobma bejiTad unda aiTvisos plastikurobis SegnebiTi<br />

SerCeva, e. i. SeeZlos mizanmimarTulad xarjva, rom mis sxeulSi<br />

ar igrZnobodes SekrToma, daWimuloba, xelovnuroba.<br />

kunTebis ganTavisuflebis gasaRebi .<br />

organuli yuradRebis gareSe ar arsebobs kunTebis simSvide.<br />

kunTebis Tavisufleba da organuli yuradReba erTmaneT-<br />

Tan aris dakavSirebuli. roca Tqven mTel gulisyurs miap-


yrobT, dainteresdebiT obieqtiT, Tqven SeiZleba gaviwydebaT<br />

kunTebi, isini wyveten CvenTvis xelis SeSlas, piriqiT Tu Sev-<br />

ZlebT movaciloT kunTebs zedmeti daWimuloba, es niSnavs gaviadviloT<br />

SesaZlebloba organuli yuradRebiT movepyraT dasaxul<br />

obieqts.<br />

savarjiSoebi, romlis mizania kunTebis Tavisuflebis aRzrda,<br />

unda daviwyoT mas Semdeg, roca gadavlaxavT im sirTuleebs,<br />

romlebic warmoiSoba scenur yuradRebaze savarjiSoebis<br />

Seswavlis dros. studentebs Soris gamoCndebian iseTebi, romlebic<br />

ver akontroleben TavianT yuradRebas sxvaTa TandaswrebiT,<br />

am SemTxvevaSi students unda davexmaroT ganTavisufldes<br />

zedmeti kunTuri daZabulobisagan, amisaTvis saWiroa mivuTiTod<br />

im kunTebze, romelTa daWimuloba gansakuTrebiT didia,<br />

TandaTan mivaRwioT maT ganTavisuflebas. roca amas mivaRwevT,<br />

isev SevTavazoT students Seasrulos savarjiSo sceniur<br />

yuradRebaze. es unda gavimeoroT manam, sanam studenti ar daeufleba<br />

dasaxul obieqtze yuradRebis mokrebas. sasurveli Sedegis<br />

miRebis Semdeg gadavdivarT specialur savarjiSoebze -<br />

kunTebis ganTavisuflebaze:<br />

1. vjdebiT skamze rac SeiZleba Rrmad da moxerxebulad.<br />

movadunoT mTeli kunTebi „nulamde“ (sxeulis mdgomareoba Zilis<br />

dros), ise rom SegveZlos skamze Tavis Sekaveba, Semdeg vWimavT<br />

kunTebs imdenad, ramdenic saWiroa skamze normaluri<br />

jdomisaTvis. pedagogi amowmebs bolomde Tu ganTavisuflda<br />

kunTebi, agdebs studentis xels, uqanebs Tavs da a.S. Tu am organoTa<br />

kunTebi ganTavisuflebulia, maSin xeli daecema im<br />

mdgomareobaSi, romelSic is gadaagdes. Tavi yovelgvari winaaRmdegobis<br />

gareSe emorCileba biZgs, sinjavs Tu aqvs modunebuli<br />

mxrebisa da fexebis kunTebi da a.S. es unda Sesruldes Zalian<br />

frTxilad;<br />

2. isev vanTavisuflebT mTel kunTebs „nulamde“ aTis daTvlamde;<br />

3. isev vanTavisuflebT mTel kunTebs „nulamde“ xuTis<br />

daTvlamde. (xudamde Tvlis siswrafe daaxloebiT xuTi wamia);<br />

199


4. gavanTavisufloT kunTebi nulamde, TandaTanobiT vWimavT<br />

mTel sxeuls daWimulobis zRvramde, Semdeg TandaTan van-<br />

TavisuflebT „nulamde“, vubrundebiT normas;<br />

5. igive, aTis daTvlamde;<br />

6. igive, xuTis daTvlamde;<br />

7. aTis daTvlamde unda SevasruloT Semdegi:<br />

a) dawyebuli fexebidan vanTavisuflebT kunTebs Tavis<br />

CaTvliT;<br />

b) dawyebuli fexebidan vWimavT kunTebs Tavis CaTvliT;<br />

g) wuTis ganmavlobaSi vakavebT daWimulobas.<br />

meorejer aTamde daTvliT TandaTanobiT vanTavisuflebT<br />

daWimulobas, dawyebuli Tavidan mivdivarT qvemoT fexebis<br />

CaTvliT.<br />

8. aTamde TvliT dawyebuli zemodan davWimoT kunTebi, SevaCeroT<br />

daWimuloba, ganTavisuflebas „nulamde“ viwyebT qvemodan;<br />

9. igive, xuTis daTvlamde;<br />

10. mTeli sxeuli uceb brZanebiT:<br />

erTi- daWimva;<br />

ori- ganTavisufleba „nulamde“;<br />

11. vaTavisuflebT mTel sxeuls, aTamde daTvliT davWimoT<br />

marto marcxena fexis kunTebi, varjiSis damTavrebis Semdeg<br />

viRebT normas;<br />

12. igive, marjvena fexiT;<br />

13. vaTavisuflebT mTel sxeuls, aTamde daTvliT davWimoT<br />

marto marcxena fexis terfi, varjiSis damTavrebis Semdeg<br />

viRebT normas;<br />

14. igive, marjvena fexis terfiT;<br />

15. vWimavT kefas (vfiqrobT, TiTqos velodebiT dartymas),<br />

Semdeg vaTavisuflebT;<br />

16. brZanebiT swrafad vcvliT daWimulobis obieqts: fexi,<br />

xeli, kefa, fexi, kefa, xeli da a.S.;<br />

17. xuT TvlaSi vWimavT mTel sxeuls, vaTavisuflebT Tavs<br />

da kisers, Semdeg xuT TvlaSi piriqiT vWimavT Tavs da kisers da<br />

vaTavisuflebT mTel sxeuls;<br />

200


18. vWimavT sxeulis qveda nawils welamde, vaTavisuflebT<br />

sxeulis zeda nawils, Tvla aTi-xuTi;<br />

19. davWimoT fexebi muxlamde, vaTavisuflebT sxeulis<br />

danarCen nawils, Tvla aTi-xuTi;<br />

20. vaTavisuflebT mTel sxeuls, vWimavT marjvena xels,<br />

Semdeg marcxenas, Tvla aTi-xuTi;<br />

21. vaTavisuflebT sxeuls, vWimavT marjvena xels, Semdeg<br />

gadagvyavs da vamaxvilebT yuradRebas xelis mtevanze, Semdeg<br />

TiTebis daWimvaze, vaTavisuflebT xelis danarCen nawils,<br />

Tvla aTi-xuTi;<br />

22. studentebi dgebian nebismier pozaSi, unda moiSoron<br />

zedmeti daZabuloba, imeoreben swrafad da sworad;<br />

23. SeasruleT raime fizikuri moqmedeba (gadaadgileT<br />

skamebi, moiyvaneT wesrigSi auditoria da a. S.). ecadeT moiSoroT<br />

kunTebis zedmeti daWimuloba, rogorc ki isini warmoiSoba.<br />

yvela am varjiSis mizania, students gamovumuSavoT unari,<br />

nebiT marTon kunTebis aparati da gaaTavisuflon sxeulis<br />

nebismieri nawili daWimulobisagan. yuradRebis swrafi gadar-<br />

Tvis gavarjiSeba gvaswavlis kunTebis energiis mizandasaxviT<br />

xarjvas. momavalSi rolze muSaobisas, roca mogiwevT warmoaCinoT<br />

saxe moZraobaSi, sakuTari kunTebis aparatis flobis codna<br />

gagiwevT amaSi arsebiT daxmarebas.<br />

simorcxve, SeboWiloba an zedmeti siTamame, mousvenroba<br />

an erTgvari siTavxede, erTica da meorec xSirad axlavs mozardis<br />

saqciels gardamaval asakSi. axalgazrdebTan muSaoba moiTxovs<br />

sifrTxiles, pedagogis keTil da gulisxmier damokidebulebas<br />

Tavisi aRsazrdelebisadmi.<br />

msaxiobis ostatobis mecadineobisas mas xSirad uxdeba<br />

iseT sakiTxebTan Sexeba, romlebic misgan gansakuTrebul delekaturobas<br />

moiTxovs, magaliTad, roca laparakia romelime<br />

studentis arasrulyofilebaze, mis qcevaze an maneraze.<br />

kunTebis SeboWva individualurad TiToeul maTgans sxvadasxvagvarad<br />

gamouvlindeba. pedagogma unda mianiSnos Tavis<br />

„personalur SeboWvas“ da yovelTvis unda gaakontrolos, mag-<br />

201


am es unda gaakeTos rac SeiZleba delikaturad. zogjer SeboWvisgan<br />

ganTavisufleba SedarebiT iolad xdeba mecadineobis<br />

periodSi, zogjer ki amas wlebi sWirdeba.<br />

202<br />

SemoqmedebiTi gamarTleba da fantazia,<br />

sagulisxmo viTareba<br />

vakvirdebiT ra adamianis qcevas, SegviZlia avRniSnoT<br />

Semdegi:<br />

1. yovel mocemul momentSi adamianis qceva motivirebulia<br />

raRac mizeziT, es mizezi SeiZleba ar iyos mis mier gacnobierebuli,<br />

magram is yvelafris miuxedavad, mainc ise iqceva da<br />

ara sxvagvarad, imitom rom manamde moxvda raRac iseTi ram, ramac<br />

gamoiwvia misi aseTi qceva;<br />

2. adamianebs sjeraT adamianis maSin, roca misi qceva da<br />

sityvebi damajerebelia.<br />

es ori piroba: qcevis motivireba da damajerebloba - er-<br />

TmaneTTan ganuyoflad dakavSirebulia. damajerebloba warmoiSveba<br />

maSin, roca adamiani naTlad aRiqvams mis qcevas da sityvebs.<br />

msaxiobic swored maSin moqmedebs damajereblad (maSasadame<br />

mayureblisaTvis damajereblad), roca misi qceva warmoadgens<br />

naTels da zustad motivirebuls, an rogorc ityvian - sceniurad<br />

(SemoqmedebiTad motivirebuls). sceniuri gamarTleba -<br />

es msaxiobis sceniuri qcevis motivirebaa, romelic srul TanxvedraSia<br />

mocemul sceniuri saxis xasiaTTan da cxovrebis vi-<br />

TarebasTan. sceniuri gamarTleba atarebs SemoqmedebiT xasiaTs,<br />

imitom rom sceniuri cxovreba gansxvavdeba realur cxovrebisagan,<br />

is gaxlavT sinamdvilis SemoqmedebiT asaxva xelovnebis<br />

saSualebiT, amitom msaxiobisgan moiTxovs garkveul SemoqmedebiT<br />

Zalisxmevas.<br />

raSi gamoixateba SemoqmedebiTi Zalisxmeva? imaSi, rom<br />

sargeblobs ra warmosaxviT, fantaziiT unda Seqmnas, damajereblad<br />

axsnas konkretuli qcevis, motivis an mocemuli sagnis<br />

konkretuli warmodgena. scenaze ar SeiZleba ilaparako adami-


anze, an romelime saganze da ar gqondes konkretuli warmodgena<br />

(rogoria Zma, ramdeni wlisaa, rogori Cvevebi aqvs da a. S.) ar<br />

SeiZleba gaxvide scenaze da ar icode saidan modi da ratom, ar<br />

SeiZleba gaumarTleblad adge savarZlidan da daiwyo aqeTiqiT<br />

siaruli da a. S. unda icode yvelaferi, rac Seexeba Sens<br />

rols. partniorebis rolebs imdenad ramdenadac eqneboda adgili<br />

realur cxovrebasa da sagulisxmo viTarebaSi. sagulisxmo<br />

viTarebani, iseve rogorc TviT „Tu ki“ aris warmosaxviT<br />

SerCeuli, isini erTi da igive warmoSobisaa. saWiroa naTlad da<br />

dawvrilebiT warmovidginoT es viTarebebi. Teatralur enaze -<br />

viTarebebs, romlebic micemuli aqvs msaxiobs, hqvia sagulisxmo<br />

viTarebebi. rac ufro detalurad gaverkveviT sagulisxmo<br />

viTarebebSi (droSi, adgilSi, urTierTdamokidebulebaSi da<br />

a.S.), miT ufro damajerebeli iqneba misi TamaSi. rac ufro met<br />

savaraudo viTarebebs Seqmnis msaxiobi, miT ufro savse, saintereso<br />

da ufro metad damajerebeli iqneba misi TamaSi. gamar-<br />

Tleba - es is safuZvelia, romelzec dgas msaxiobis mier gansaxierebuli<br />

saxe. rac ufro meti fantaziaa Caqsovili savaraudo<br />

viTarebebSi, datalebSi, miT ufro myaria msaxiobis TamaSis<br />

mTeli naxazi da miT ufro didxans gaZlebs speqtakli scenaze.<br />

gamarTlebuli unda iyos yvelaferi, rac SeiZleba dawvrilebiT.<br />

Tu realur cxovrebaSi adamiani xSirad ise iqceva, rom es<br />

winaswar ara aqvs gaazrebuli da motivirebuli, - scenaze, sadac<br />

winaswar viciT Tu ras vambobT da vakeTebT - yvelaferi unda<br />

iyos gaazrebuli da motivirebuli, e.i. sceniurad gamarTlebuli.<br />

gza gamarTlebisaken gadis msaxiobis SemoqmedebiT fantaziaze.<br />

adamiani flobs warmosaxvisa da fantaziis unars, e. i. Seaxamos,<br />

SeaerTos sxvadasxva cxovrebiseuli movlena axal gansakuTrebul<br />

movlenad. es kombinireba SeiZleba ar eqvemdebarebodes<br />

raRac gansazRvrul mizans, maSin is upasuxismgeblo xasia-<br />

Tisaa da ar warmoadgens mxatvrul-SemoqmedebiT fantazias. SemoqmedebiTia<br />

fantazia, rodesac kombinireba eqvemdebareba gansazRvrul<br />

mizans. SemoqmedebiTi warmosaxvis unari Semoqmedis<br />

aucilebeli Tvisebaa da Cven es Tviseba yovelnairad unda ganvaviTaroT.<br />

msaxiobisTvis yvelaze Zvirfass konkretuli fan-<br />

203


tazia warmoadgens, roca msaxiobi azustebs, anviTarebs avtoris<br />

mier mocemul sagulisxmo viTarebas. SemoqmedebiTi warmosaxvisa<br />

da fantaziis mniSvneloba msaxobis SemoqmedebisaTvis<br />

imdenad didia, rom intensiuri energiuli fantaziis gareSe SeuZlebelia<br />

msaxiobis Semoqmedeba. SemoqmedebiTi fantaziis ganviTarebasTan<br />

erTad, aucilebelia studentebs ganvuviTaroT<br />

dakvirvebuloba, radgan msaxiobi Tavisi Semoqmedebis masalas<br />

cxovrebaze dakvirvebiT moipovebs.<br />

fantaziis Tavisufali muSaoba efuZneba CvenTvis ukve<br />

cnobil elementebs: organul yuradRebasa da kunTebis Tavisuflebas,<br />

radgan daWimulobis mdgomareobaSi fantaziis muSaoba<br />

warmoudgenelia.<br />

204<br />

savarjiSoebi:<br />

1. gavamarTloT sityvieri TxrobiT movlenaTa jaWvi:<br />

a) gadabrunda navi,<br />

b) auSva cxeni,<br />

g) iyida rZe,<br />

d) gamoaRo fanjara,<br />

e) dawera baraTi,<br />

v) gamovida sityviT,<br />

z) gaemgzavra.<br />

2. a) moifiqreT cnobili literaturuli gmirebis (mag.<br />

yvaryvare TuTaberis, darispanis, hamletis da a.S.) erTmaneTTan<br />

arafriT dakavSirebuli saqcieli;<br />

b) gmiris xasiaTidan gamomdinare, mouZebneT motivireba<br />

am qcevebs, ra viTarebaSi SeeZlo Caedina mas es saqcieli.<br />

3. viRebT ucnobi pirovnebis an romelime mxatvris mier<br />

Sesrulebul portrets, studentebma unda mogviTxron misi<br />

cxovrebis Sesaxeb (profesia, xasiaTi, Tvisebebi, Sexedulebebi,<br />

damokidebuleba sxva adamianebTan da a. S.)<br />

4. (wamsvleli asociacia) pedagogi asaxelebs raRac sityvas,<br />

mag. „galaktioni“, studentebma unda warmoidginon raime,


ac ukavSirdeba galaktions, Semdeg gauSviT, Tavisuflad idinos<br />

Tqvenma azrma erTi asociaciidan meoreze. mag. azrTa svla<br />

iyos aseTi: dRes radio mimRebSi gadmoscemen galaktionis leqsebs...,<br />

unda SeviZino radio mimRebisaTvis axali elementi.... ma-<br />

RaziaSi Semxvda nacnobi qobuleleTidan..., Savi zRva - es is ar<br />

aris, rac xmelTaSua zRva...antalia... adgili, sadac me visvenebdi...<br />

tansacmeli mompares... da a. S.<br />

5. (mibmuli asociacia) pedagogi asaxelebs raRac sagans,<br />

mag. „savarZeli“, studentebma Tavs Zala unda daatanon da ifiqron<br />

mxolod savarZelze da ar unda dauSvan mocemuli sagnidan<br />

mocileba. mag. damavales savarZlis SekeTeba, rogor gavakeTo,<br />

an me minda SeviZino savarZeli da unda gadavwyvito rogori savarZeli<br />

minda mqondes da a.S.<br />

6. pedagogi iTxovs azriT gadavideT mag. parizSi, moskov-<br />

Si, rio de JaneiroSi da a.S. fantazia Tavisufalia, magram es ar<br />

unda cdebodes mocemul adgils, ar unda dagabnioT iman, rom iq<br />

ar iyaviT, unda warmoidginoT viTareba ise, rogorc warmoudgenia<br />

TiToeuls individualurad, misi codnis maragis, gamocdilebis,<br />

fantaziis Sesabamisad. Semdeg TiToeuli maTgani mogviTxrobs<br />

Tu ra moifiqra.<br />

7. pedagogi usvams studentebs SekiTxvebs swrafad da moulodnelad,<br />

mimarTavs xan erTs, xan meores. studentebi daufiqreblad,<br />

darwmunebiT swrafad pasuxoben TiTqos es yvelaferi<br />

simarTlea.<br />

mag. pedagogi - ras akeTebdiT quTaisSi xuTi dRis ukan?<br />

studenti - deidas vacilebdi naTesavebTan.<br />

pedagogi - ratom dagakaves sadgurSi?<br />

studenti - es mTeli istoriaa... vagonSi CvenTan erTad<br />

mgzavrobda kaci, romelic Semdeg aRmoCnda... da a.S.<br />

dasawyisSi kiTxvebi unda daisvas ise, rom maTze pasuxis<br />

gacema advili iyos. TandaTanobiT kiTxvebs varTulebT.<br />

8. pozis gamarTleba. yvela monawile dadis wreze, pedagogis<br />

niSanze Rebuloben raime pozas, oRond winaswar ar unda moifiqron,<br />

Semdeg ar icvlian mdgomareobas, amowmeben Tavis Tavs,<br />

aTavisufleben kunTebs da toveben imden energias, ramdenic sa-<br />

205


Wiroa mocemuli mdgomareobisaTvis (pozisaTvis) da Semdeg<br />

amarTleben.<br />

mag. a) gadavixare korpusiT win da xelebiT zurgs ukan,<br />

b) vdgevar muxlebze da xelebi win maqvs gaweuli,<br />

g) vzivar da xelebi yurebze maqvs moWerili.<br />

a - magaliTis gamarTleba:<br />

1. mivaTrev marxils, warmovidginoT rogor vuWer xels<br />

bawars da vezidebi:<br />

2. vcdilob gavixsna ukan Sekruli xelebi;<br />

3. Sevdivar oTaxSi saCuqrebiT, romelic damaluli maqvs<br />

zurgs ukan da a.S.<br />

b - magaliTis gamarTleba:<br />

1. veZeb magidis qvemoT Sevardnil sagans da a.S.<br />

g - magaliTis gamarTleba:<br />

1. vibertyav wyals yurebidan banaobis Semdeg.<br />

9. mocemuli moZraobebis gamarTleba, unda mivceT ramdenime<br />

moZraoba. mag. awieT marjvena xeli zemoT, gaakeTeT nabiji<br />

ukan da xeliT SeexeT iataks.<br />

am moZraobebis gamarTleba:<br />

1. vaqaneb xes, nabijs vakeTeb ukan, rom davinaxo sad Camovarda,<br />

vixrebi, rom aviRo;<br />

2. viReb Tarodan qilas, is vardeba da tydeba, Tqven amis<br />

gamo akeTebT nabijs ukan da vixrebi raTa aviRo namsxrevebi;<br />

3. vxatav, vakeTeb monaxazs, ukan vdgam nabijs, raTa Sevamowmo<br />

ra gamomivida, vixrebi raTa gavrecxo funji.<br />

savarjiSoebis Sesrulebis dros yovelTvis aRmoCndebian<br />

studentebi damuxruWebuli fantaziiT, romlebmac ver SeZles<br />

yuradRebis Tavmoyra, an rcxveniaT TavianTi azrebis xmamaRla<br />

gamoTqma. aseT studentebs unda moveqceT gansakuTrebulad<br />

frTxilad. ar unda davuSvaT maTi dacinva, radgan isini didxans<br />

ver gamovlen daZabulobis mdgomareobidan. aseTi studentebi<br />

unda aviyvanoT gansakuTrebuli meTvalyureobis qveS, araviTar<br />

SemTxvevaSi ar unda ganvucxadoT amis Sesaxeb arc maT da<br />

arc auditorias, maT unda mivceT ufro advili savarjiSoebi<br />

da mcire sababis SemTxvevaSic ki wavaxalisoT SeqebiT. xSirad<br />

206


unda CavutaroT maT varjiSebi kunTebis ganTavisuflebaze da<br />

yuradRebis obieqtze. pirvelive warmatebis Semdeg es studentebi<br />

darwmundebian TavianT ZalebSi, gaixsnebian da SeiZleba<br />

aRmoaCndeT SemoqmedebiTi SesaZleblobebis didi maragi.<br />

scenuri damokidebuleba da faqtis Sefaseba<br />

yvela wina savarjiSo isaxavda mizans, Seeqmna iseTi pirobebi,<br />

romlis drosac yvelaze advilad warmoiSoba Semoqmedebi-<br />

Ti mdgomareoba. msaxiobi advilad da bunebrivad reagirebs yvelaferze,<br />

rogorc misTvis winaswar cnobil, aseve misTvis ucnobsa<br />

da moulodnelze.<br />

msaxiobma SesaniSnavad icis, rom yvelaferi, rasac is da<br />

sxvebi akeTeben, laparakoben, yvelaferi is, rac gars akravs<br />

scenaze, yvela urTierTdamokidebuleba, movlenebi, azrebi,<br />

grZnobebi - yovelive es ar aris realuri cxovreba, aramed<br />

mxatvruli SeTxzvaa. TeatrSi mayurebeli da msaxiobebi TiTqos<br />

SeaTanxmdnen droebiT, sanam midis speqtakli, pirobiT cxovrebas<br />

ekidebian, rogorc upirobos. orivem kargad icis, rom es TamaSia<br />

da aRiqvams sceniur sicrues, rogorc cxovrebis sinamdviles,<br />

rac ufro seriozulad ekideba msaxiobi sicrues, rogorc<br />

sinamdviles, miT met siamovnebas Rebulobs rogorc mayurebeli,<br />

aseve moTamaSe. cxovrebidan Cven gvaqvs brwyinvale magaliTi<br />

seriozuli damokidebulebisa sicruis mimarT, rogorc<br />

sinamdvilisadmi, moTamaSe bavSvia. mas gulwrfelad swams imisa,<br />

Tu ras akeTebs da ras gamosaxavs. msaxiobs SeuZlia iswavlos<br />

bavSvisgan, Tumca msaxiobis Semoqmedeba bevrad ufro rTulia<br />

da Zneli, vidre bavSvuri TamaSi.<br />

bolomde seriozuli damokidebuleba sicruis mimarT,<br />

rogorc sinamdvilisadmi, warmoadgens sceniuri xelovnebis<br />

pirvelwyaros. Cven am damokidebulebas pirobiTad vuwodebT<br />

. sceniuri rwmenis gareSe SeuZlebelia damajereblad<br />

vimoqmedoT scenaze, kargad viTamaSoT da SevqmnaT<br />

srulyofili saxe.<br />

207


sceniuri yuradRebis Seswavlis dros Cven davadgineT,<br />

rom msaxiobis gulisyuris mokreba mWidrod ukavSirdeba mis<br />

fantaziaSi obieqtis SemoqmedebiT gardaqmnis process, obieqtis<br />

gadaqcevas sruliad sxva obieqtad. scenaze TiTqmis ar arseboben<br />

adamianebi, sagnebi, faqtebi, movlenebi, romelTa mimarT<br />

msaxiobs hqondes iseTi damokidebuleba, rogorsac es adamianebi,<br />

sagnebi, movlenebi, faqtebi moiTxovs.<br />

TiTqmis yoveli obieqti, romelTanac msaxiobs aqvs saqme<br />

(TiTqmis yvelaferi, rasac xedavs da esmis scenaze), man unda gadaaqcios<br />

raRac sxvad da aqedan gamomdinare, Secvalos mis mimarT<br />

Tavisi damokidebuleba. rolis TamaSis dros, msaxiobs damokidebuleba<br />

sceniur pirobebTan iseTi unda hqondes, rogorc<br />

im adgilTan, rasac mocemuli viTareba gvkarnaxobs. Teatralur<br />

kostiumTan, rogorc sakuTar tansacmelTan, romlis Cacmasac<br />

yoveldRe miCveuli xar. msaxiobi, romelic mamas asaxierebs,<br />

rogorc mamasTan romelsac is yoveldRe xedavs. speqtaklSi,<br />

romelic didi xnis ganmavlobaSi midis, msaxiobi ismens<br />

partnioris replikebs, man zepirad icis ara marto misi roli,<br />

aramed partniorTa yoveli replika, agreTve intonacia, Jesti,<br />

saxis gamometyveleba, magram misi damokidebuleba SetyobinebasTan,<br />

romlisganac Sedgeba replikis Sinaarsi unda qondes<br />

iseTi, rogorc namdvil moulodnelobasTan, rogorc piesa moiTxovs.<br />

rogor vipovoT Tavis TavSi seriozuli damokidebuleba<br />

sceniur sicruesTan, rogorc simarTlesTan, amaSi gvexmareba<br />

CvenTvis cnobili elementebi, romlebic Seadgenen msaxiobis<br />

Sinagani teqnikis Tanmimdevrul etapebs da gansazRvraven msaxiobis<br />

SemoqmedebiT mdgomareobas:<br />

1. yuradRebis zusti obieqti;<br />

2. kunTebis Tavisufleba;<br />

3. SemoqmedebiTi fantazia;<br />

4. gamarTleba da bolos, rogorc yovelive amis Sedegi;<br />

5. sceniuri rwmena, gamoxatuli obieqtisadmi saWiro damokidebulebis<br />

damyarebaSi.<br />

yoveli roli, ase vTqvaT naqsovia damokidebulebebisagan.<br />

SeZlo sworad gansazRvro es damokidebulebebi da saxis damo-<br />

208


kidebulebebi gaixado Tavis damokidebulebebad da scenurad<br />

daeuflo mas, niSnavs ZiriTadSi sworad iTamaSo roli. arsebobs<br />

ori saxis sceniuri damokidebuleba:<br />

1. damokidebuleba, romelic damyarda gmiris cxovrebis<br />

procesSi piesis dawyebamde;<br />

2. damokidebuleba, warmoqmnili gmiris scenuri cxovrebis<br />

procesSi.<br />

amitom rolze muSaobisas msaxiobi sazRvravs, cdilobs<br />

gaigos da gaixados Tavisad pirveli jgufis damokidebulebebi,<br />

e. i. iseTebi, romlebic damyarda cxovrebis ganmavlobaSi, romliTac<br />

icxovra personaJma scenuri cxovrebis dawyebamde. maSin<br />

moqmedebis procesSi TavisTavad daibadeba meore jgufis damokidebuleba.<br />

meore jgufis damokidebulebas vuwodebT . Sefaseba - es aris saxis damokidebuleba (partniorebTan,<br />

sagnebTan, sityvebTan, movlenebTan da a. S.), romelic<br />

aqve, scenaze iqmneba. Seafaso faqti - es niSnavs daamyaro masTan<br />

gansazRvruli damokidebuleba. Tu warmoiSva axali viTarebis<br />

swori Sefaseba, im wuTSive icvleba qcevis ritmi. ritmis cvlis<br />

gareSe Sefaseba an srulebiT ar ibadeba an rCeba msaxiobis ganuxorcielebel<br />

mcdelobad. sagulisxmo viTarebebzea damokidebuli<br />

moqmedebis tempi da ritmi, es erTi da igive ar aris. tempi<br />

- es moqmedebis Sesrulebis siCqarea, igi SeiZleba iyos aCqarebuli<br />

an Senelebuli. ritmi - moqmedebis daZabulobis xarisxia.<br />

ramdenadac mniSvnelovania msaxiobisaTvis moqmedebis rezultati,<br />

imdenad ufro daZabuli iqneba ritmi. ritms sxvagvarad<br />

asec gansazRvraven: 1. Tu rogor Zgers guli moqmedebis Sesrulebis<br />

dros. 2. moqmedebis Sesasruleblad mzadyofnis xarisxi.<br />

tempi da ritmi mWidrod ukavSirdebian erTmaneTs, magram es<br />

kavSiri SeiZleba gamovlindes sxvadasxvagvarad, ufro xSirad<br />

daZabul ritms Seesabameba swrafi tempi, tempi da ritmi Seesabameba<br />

erTmaneTs. isini SeiZleba ukavSirdebodnen erTmaneTs<br />

ufro rTuli gziT.<br />

mag: a) gamnaRmveli uvnebelyofs naRms, udidesia moqmedebis<br />

ritmis daZabuloba, magram tempi ar SeiZleba iyos Cqari, is<br />

209


ufro Senelebuli, frTxili iqneba, radgan swored amazea damokidebuli<br />

misi sicocxle.<br />

b) qalebi Wrian kombostos, isini mSvidad saubroben cxovrebis<br />

wvrilmanebze im dros, roca maTi xelebi elvis siswrafiT<br />

muSaoben. yovelgvari SeCveuli samuSao SeiZleba Sesruldes Zalian<br />

swraf tempSi mSvidi ritmis dros.<br />

tempi da ritmi gansakuTrebuli SemTxvevebis garda yovelTvis<br />

mtkiced ukavSirdebian erTmaneTs. Teatralur praqtikaSi<br />

arsebobs termini „tempo-ritmi“, romelic aRniSnavs tempis<br />

da ritmis Tanafardobas mocemuli moqmedebis dros. Sefasebis<br />

momentebi da masTan dakavSirebuli tempo-ritmis cvla warmoadgens<br />

rTul moments msaxiobis xelovnebaSi. msaxiobs moeTxoveba<br />

imis unari, rom scenaze warmoSobili faqtebi Seafasos<br />

marTlad da organulad. am moTxovnas sxvanairad ase gamoxataven:<br />

msaxiobs unda Seswevdes unari miiRos moulodneloba. scenaze<br />

warmoSobili yvela faqti yovelTvis ama Tu im xarisxiT<br />

warmoadgens moulodnelobas. winaswar cnobili aRiqva rogorc<br />

moulodneli - swored amaSi gamoixateba msaxiobis mTavari siZnele,<br />

magram upirveles yovlisa swored amaSi gamoCndeba msaxiobis<br />

talanti.<br />

praqtikuli daskvna:<br />

1. SegeZlos moZebno, ipovo da gaiTaviso iseTi damokidebulebebi,<br />

romelsac roli moiTxovs.<br />

2. yvelafris mimarT, rac imyofeba da xdeba scenaze, damokidebuleba<br />

unda Seesabamebodes mocemuli piesisa da mocemuli<br />

rolis mxatvruli SeTxzvis moTxovnilebebs.<br />

3. SegeZlos winaswar Sedgenili damokidebulebebisagan<br />

scenuri cxovrebis nebismieri faqti miiRo rogorc moulodneli<br />

da sworad (saxis fsiqologiasTan Sesabamisad) Seafaso.<br />

210<br />

savarjiSoebi damokidebulebasa da faqtis Sefasebaze:<br />

a) scenuri damokidebulebisa da faqtis Sefasebis savarjoSoebis<br />

Catarebis upirveles savaldebulo pirobad unda gaxdes<br />

mdgomareoba - e. w. „sajaro martoobis grZnoba“. es iseTi


mdgomareobaa, romlis dros Semsrulebeli iqceva ise, TiTqos<br />

mas aravin ar uyurebs, is TiTqos martoa. cxadia, damswreTa SegrZnebas<br />

(mocemul SemTxvevaSi oTaxSi msxdomi Tanakurselebi)<br />

eqneba adgili, mayurebelTa SegrZneba msaxiobs yovelTvis aqvs<br />

da swavlas ar saWiroebs, piriqiT SeviswavloT, ramdenadac SesaZlebelia<br />

am grZnobis gadalaxva, winaaRmdeg SemTxvevaSi is<br />

ubiZgebs Semsrulebels adamianis qcevis garegnuli formis TamaSs.<br />

pirvel xanebSi unda vufrTxildeT iseT gamoTqmebs, rogorebicaa:<br />

„iTamaSeT“, „sworad ar TamaSobT“, umjobesia gamoviyenoT<br />

gamoTqmebi: „icxovre“, „ar mjera“;<br />

b) savarjiSoebis Sesrulebis meore pirobaa „organuli<br />

dumili“. savarjiSoebi mimdinareobs organuli dumiliT, Tu vi-<br />

Tareba moiTxovs sityvis warmoTqmas, sjobs davrToT neba vidre<br />

davuSvaT falSi.<br />

g) yoveli calkeuli savarjiSos xangrZlivoba SeiZleba<br />

gamoixatos ori variantiT: an pedagogi afrTxilebs students,<br />

rom savarjiSo daamTavros TviTon moqmedebis ama Tu im adgilze,<br />

an Semsrulebeli valdebulia imdexans imoqmedos, sanam mas<br />

pedagogi ar gaaCerebs.<br />

savarjiSoebi sagnebTan damokidebulebaze:<br />

1. erT erT students vaZlevT raRac nivTs, mag., quds da<br />

veubnebiT: es qudi ki ara - lekvia. mas qudTan unda qondes iseTi<br />

damokidebuleba, rogorc lekvTan. es qudi ki ara - zRarbia,<br />

virTxaa, mtredia da a. S.<br />

2. es qamari ki ara - gvelia;<br />

3. es asanTis kolofi ki ara - bombaa, oqros zodia, mobiluri<br />

telefonia da a.S.<br />

4. es skami ki ara - mefis taxtia, kosmosuri xomaldis savarZelia,<br />

eleqtro skamia, danaRmuli savarZelia, Zeglia, Sadrevania<br />

da a. S.<br />

5. dalieT ise, TiTqos svamT cxel Cais, mware wamals, Rvinos,<br />

arays, Tbil rZes, gayinul wyals da a. S.<br />

211


6. moizomeT pijaki: exlaxan motanili ateliedan, Zveli,<br />

dasvrili, patara da didi zomis, fraki axali rolisaTvis da a.<br />

S;<br />

damokidebuleba moqmedebis adgilTan:<br />

7. pedagogi eubneba students: es Tqveni oTaxia, eZebeT damokidebuleba<br />

garemomcvel sagnebTan, rogorc Tqvens sakuTar,<br />

SeCveul sagnebTan, akeTeT oTaxSi rac gindaT: ikiTxeT, iswavleT<br />

roli, wereT, kereT, ivarjiSeT, airCieT nebismieri moqmedeba,<br />

romelsac Tqven SeasrulebdiT, Tu ki Tqven imyofebodiT<br />

srul martoobaSi sakuTar oTaxSi;<br />

8. zixarT eqimTan mosacdelSi, vagonSi, gemSi, cixeSi;<br />

9. aTvalierebT muzeums;<br />

10. Sevdivar kabinetSi cnobil mweralTan, msaxiobTan,<br />

reqtorTan da a.S;<br />

partniorTan damokidebuleba.<br />

11. warmoidgineT, rom TqvenTan auditoriaSi Semovida<br />

cnobili mwerali, msaxiobi, reJisori da a. S. Tqvens TanakurselTan<br />

daamyareT Sesabamisi damokidebuleba, laparaki akrZalulia.<br />

12. viZaxebT erT erT students, danarCenebi amyareben damokidebulebas,<br />

rogorc ucnaurad Cacmul adamianTan.<br />

damokidebuleba Sinagan obieqtze:<br />

13. vwer werils megobars, mters, Seyvarebuls, bavSvs da<br />

a.S;<br />

14. aawyveT skamebidan avtomanqana da daamyareT masTan sa-<br />

Tanado damokidebuleba;<br />

viTarebis Sefaseba da riTmebis cvla:<br />

15. a) gaiareT oTaxSi ise, TiTqos gadaixarT mdinareze gadebul<br />

morze,<br />

b) iseve, oRond axali viTarebis SefasebiT riTmis cvlas-<br />

Tan Sesabamisad, Semsrulebels mosdevs mteri,<br />

g) iseve, oRond exla TviTon misdevs mters;<br />

16. zixar skamze da kiTxulob:<br />

212


a) saxelmZRvanelos (gwyindeba, ar ginda iswavlo, kardgi<br />

amindia... gwadia seirnoba.)<br />

b) iumoristul moTxrobas,<br />

g) romanis kiTxviT xarT gatacebuli,<br />

d) gulis amaCuyebel moTxrobas,<br />

e) iseve, mxolod axali viTarebis damatebiT, mawuxeben da<br />

mkbenen buzebi, xels miSlis xmamaRali musika da a.S. aseTi savarjiSoebis<br />

Sesrulebas awyvetinebs mxolod pedagogi.<br />

17. Sevdivar oTaxSi sadac wevs:<br />

a) avadmyofi,<br />

b) micvalebuli.<br />

savarjiSos damTavrebis Semdeg pedagogi ekiTxeba rogor<br />

iyo gamarTlebuli davaleba ( mag. ratom Sedi oTaxSi? vin aris<br />

avadmyofi, riT aris avad da a. S.)<br />

18. zixar bulvarSi, cxela; zixar baRSi zamTarSi, civa.<br />

19. gastronomiuli maRaziis vitrinasTan (gSiaT).<br />

20. elodebiT manqanas.<br />

21. (riTmis swrafi cvla) midixar daRonebuli da poulob<br />

safules.<br />

22. aRmoaCine rom dakarge safule.<br />

23. miviRe mesiji:<br />

a) sasixarulo,<br />

b) samwuxaro<br />

simarTlis grZnoba da kontroli,<br />

fizikuri moqmedebebis maxsovroba<br />

realur cxovrebaSi Cven iSviaTad vakontrolebT yoveldRiur<br />

martiv moqmedebebs. rogorc ki Cven vinmes gamovajavrebT,<br />

raRacas gamovsaxavT an vTvalTmaqcobT, gvinda movityuoT<br />

an vinme gavamasxaraoT, im wuTSive iwyebs muSaobas gansakuTrebuli<br />

grZnoba, romelsac SeiZleba vuwodoT „simarTlis<br />

grZnoba“. roca cxovrebaSi Cven vityuebiT, Cven yovelTvis vakontrolebT<br />

Tavs, vamowmebT gavs Tu ara Cveni tyuili simar-<br />

213


Tles, SevZlebT Tu ara davarwmunoT Tanamosaubre Cvens tyuilSi.<br />

Tu cxovrebaSi TviT kontroli vlindeba maSin, roca ra-<br />

Racas gamovsaxavT an vityuebiT, scenaze es grZnoba yovelTvis<br />

warmoiSoba.<br />

simarTlis grZnoba - es msaxiobis unaria Seadaros scenuri<br />

qceva cxovrebis simarTlesTan, rogorc musikaluri smena,<br />

aseve simarTlis grZnoba SeiZleba ganvaviTaroT da ganvamtkicoT<br />

specialuri savarjiSoebiT. am savarjiSoebis arsi imaSi<br />

mdgomareobs, rom movarjiSes xelSi ara aqvs araviTari sagani<br />

da moqmedebs ise, TiTqos igi epyroba naRd sagans, man es unda<br />

akeTos imdenad damajereblad, rom mayurebeli „xedavdes“ am<br />

sagnis gamosaxulebas da „grZnobdes“ mas Semsruleblis xelSi.<br />

am savarjiSoebs hqvia „fizikuri moqmedebis maxsovroba“. isini<br />

warmoadgenen saukeTeso saSualebas scenaze TviTkontrolis<br />

ganviTarebasa da ganmtkicebaSi. sceniuri rwmena am savarjiSoebSi<br />

varjiSdeba gansakuTrebulad, sad vipoviT kidev ufro did<br />

„sicrues“, vidre roca xelebSi „araferi“ ar gaqvs. savarjiSoebis<br />

safuZvelSi devs msaxiobis xelovnebis gansakuTrebuloba,<br />

scenuri rwmena - damokidebuleba pirobiTTan - rogorc upirobosTan,<br />

sicruesTan - rogorc simarTlesTan.<br />

214<br />

savarjiSoebi<br />

am savarjiSoebis Sesrulebis dros, unda vecadoT gavixsenoT<br />

sagnis zoma, wona, faqtura, aRvidginoT mocemuli sagnis<br />

damaxasiaTebeli wvrilmanebi. pirvel xanebSi ar unda viCqaroT,<br />

savarjiSo davamuSaoT namdvil sagnebze da vecadoT davimaxsovroT<br />

sagani (misi mdebareoba, zomebi, wona da a. S.) da SevigrZnoT<br />

Cveni damokidebuleba saganTan (mag. damokidebuleba bin-<br />

ZurTan, svelTan, mZimesTan, cxelTan da a. S.)<br />

1. davweroT werili, gavkecoT da CavdoT konvertSi<br />

2. SevaxvioT an gavaxvioT nayidi nivTi<br />

3. CavicvaT da gaviwmindoT fexsacmeli<br />

4. gavrecxoT rezinis Ceqmebi


5. amoviRoT binZuri Cvari vedrodan da davkidoT gasaSrobad<br />

6. gavxerxoT<br />

7. davalagoT logini<br />

8. karadis gaReba, tansacmlis gamoReba da Cacma<br />

9. minis gaWra<br />

10. gadavakraT wigns qaRaldi garedan<br />

11. gavrecxoT da gavamSraloT Wiqa<br />

12. SevkeroT<br />

13. davkemsoT<br />

14. davakeroT Rili<br />

15. davgaoT iataki da SevagrovoT aqandazze nagavi<br />

16. davauTaoT<br />

17. SevkeroT sakerav manqanaze<br />

18. davbanoT bavSvi<br />

19. gavikeToT Tmis varcxniloba<br />

20. gavikeToT makiaJi<br />

21. gaviparsoT wveri<br />

22. gavixexoT kbilebi<br />

23. davamzadoT omleti<br />

24. SevwvaT kartofili<br />

25. gavixadoT palto<br />

26. gavixadoT sveli palto<br />

27. avawyoT xorcis sakepi manqana, gavataroT xorci da movamzadoT<br />

xinkali<br />

28. davukraT roialze<br />

29. CavasxaT navTi lamfaSi da avanToT<br />

30. aviRoT materia da gamovWraT kabis Targi<br />

31. davamzadoT afTiaqSi wamali<br />

32. vxazoT (mTeli saxazavi mowyobilobebiT)<br />

33. davbeWdoT kompiuterze da a. S.<br />

fizikuri winaaRmdegobebis gadalaxva<br />

34. davCexoT SeSa<br />

35. CavaxraxnoT<br />

215


216<br />

36. CavarWoT soli<br />

37. gavaprialoT iataki<br />

38. gadavaadgiloT karada<br />

39. avwioT simZime<br />

40. vataroT simZime<br />

41. vaTrioT simZime da a. S.<br />

fizikuri moqmedebis maxsovroba SefasebiT:<br />

42. vRebavT, axal pijakze aRmovaCenT, rom igi dasvrilia<br />

43. vTliT fanqars, viWriT TiTs, vixvevT<br />

44. vauToebT Sarvals an kabas da amavdroulad vaduRebT<br />

rZes, romelic gadavida da a. S.<br />

scenuri moqmedeba<br />

scenuri amocana da grZnoba<br />

nebismier nawarmoebebSi, romelic scenaze dasadgmelad<br />

aris gankuTvnili, drama iqneba es, komedia Tu tragedia, Cven<br />

gvxvdeba sityvebi: „moqmedi pirni“, amdeni „moqmedeba“. TviTon<br />

sityva „aqtiori“ (frang. actrice) niSnavs „momqmeds“, is vinc moqmedebs.<br />

Tu mxatvari qmnis ferTa SexamebiT, Tu musikosi qmnis<br />

bgerebis SerwymiT, Tu mwerali qmnis sityvebis SeerTebiT, msaxiobma,<br />

Tuki surs Seqmnas scenaze mxatvruli saxe, - unda aRadginos<br />

gamosasaxavi adamianis qcevebi e. i. misi moqmedebis xazi.<br />

sworad rom ganvsazRvroT gmirebis moqmedebis xazi, saWiroa<br />

naTlad warmovidginoT sagulisxmo viTarebebi, romelSic imyofeba<br />

personaJebi da ganvsazRvroT yoveli maTganis amocanebi,<br />

gamomdinare gansazRvruli viTarebidan. gansazRvruli viTarebebi.<br />

kursis SeswavlisTanave, rodesac ganvixilavdiT yurad-<br />

Rebis magaliTs, Cven davrwmundiT, rom adamiani yovelTvis momedebs,<br />

maSinac ki roca garegnulad mSvidi ggoniaT. arsebobs<br />

moZraoba da moqmedeba, xSirad es cnebebi erTmaneTSi erevaT.<br />

SevecadoT gavigoT gansxvaveba moZraobasa da moqmedebas Soris,<br />

mag. vambob vwev xels da vatareb Tmebze zemodan qvemoT - es


meqanikuri moZraobaa. Tu vambob visworeb Tmebs es ukve iqneba<br />

moqmedeba. ra gansxvavebaa? Cvens moqmedebebs yovelTvis gaaCnia<br />

gaazrebuli safuZveli, mizezi da Cven mas vasrulebT gansaz-<br />

Rvruli miznis misaRwevad. „visworebT Tmebs“- mizandasaxuli<br />

da dasabuTebuli moqmedebaa. albaT Tmebi gaeCeCa, (es faqtia,<br />

romelic emsaxureba dasabuTebul moqmedebas). unda moviyvanoT<br />

Tavi wesrigSi (es mizania), am miznisaTvis vmoqmedeb, visworeb<br />

Tmebs, „xelis aweva“ meqanikuri moZraobaa, romlis mizezi da<br />

mizani ucnobia. es moZraoba SeiZleba sxvadasxva mizeziTa da<br />

mizniT Sesruldes. mag: visworeb Tmebs, vaCereb taqss, viReb Tarodan<br />

wigns, minda miviqcio yuradReba da a. S. moZraoba - es<br />

mxolod sivrceSi gadaadgileba, an mdgomareobis Secvlaa. moqmedeba<br />

- es saqmianobaa mimarTuli gansazRvruli miznisaken. Tu<br />

moqmedeba garegnulad aqtiurad gamoxatulia, maSin mas SeiZleba<br />

„garegnuli moqmedeba“ vuwodoT, magram SeiZleba moqmedeba<br />

ar iyos aqtiurad gamoxatuli, am SemTxvevaSi is arsebobs, rogorc<br />

„Sinagani moqmedeba“. Sinagani moqmedeba yovelTvis saxezea,<br />

Tu adamiani miiltvis raRac miznisaken. davuSvaT adamians<br />

unda moifiqros raRac saqcieli, garegnulad is rCeba mSvidi,<br />

gadawyvetilebis miRebis Semdeg is iwyebs mis ganxorcielebas.<br />

sad ufro metad moqmedebda, rodesac cdilobda moefiqrebina,<br />

Tu rodesac anxorcielebda. gansazRvra Znelia, radgan Sinagani<br />

moqmedebis gareSe (mofiqreba) ar arsebobs garegani (saqcieli).<br />

scenuri moqmedeba gansxvavdeba cxovrebiseulisagan imiT,<br />

rom cxovrebaSi adamiani iqceva, rogorc cnobierad, aseve Seugneblad.<br />

scenaze msaxiobi movalea yovelTvis icodes: 1. ras ake-<br />

Tebs da 2. risTvis, ra miznisaTvis moqmedebs, e.i. msaxiobma unda<br />

icodes misi momqmedi scenuri amocana. scenuri amocana - es saxis<br />

moqmedebebis rigia mimarTuli erTi gansazRvruli miznisaken.<br />

scenuri amocana 3 elementisgan Sedgeba:<br />

1. moqmedeba - pasuxobs SekiTxvaze ;<br />

2. wadili - pasuxobs SekiTxvaze an ;<br />

3. Segueba - pasuxobs SekiTxvaze .<br />

217


moqmedeba da wadili - es amocanis pirobebia, Segueba - es<br />

scenuri amocanis gadawyvetaa. amocanis moqmedebis Sesrulebis<br />

forma misi garegani gamoxatulebaa. amocanis pirobebi (ras vakeTeb?<br />

ra msurs?) msaxiobma unda daisaxos cnobierad. vidre daiwyebdes<br />

moqmedebas, man unda icodes mizani, romelic dgas momqmedi<br />

piris winaSe. icodes risi miRweva surs saxes. amocanis<br />

Sesruleba (Segueba) TavisTavad ibadeba moqmedebis Sesrulebis<br />

dros, amitom winaswar gadavwyvitoT sakiTxi imis Sesaxeb, Tu<br />

rogor SevasrulebT amocanas, ra formiT vimoqmedebT - amaze<br />

ar unda vifiqroT. amocanas ganapirobebs mocemuli viTareba.<br />

mocemuli viTarebebis Sefaseba amocanis mizandasaxuli motivirebaa<br />

(ndoma) da partnioris zemoqmedeba im qcevaze, romelsac<br />

me „veguebi“, gansazRvraven Cemi Seguebis xasiaTs da amocanis<br />

Sesrulebis ritms. Seguebis moZebna - es SemoqmedebiTi momentia<br />

da moiTxovs SemoqmedebiTi mdgomareobis yvela cnobil<br />

elements (yuradRebas, kunTebis Tavisuflebas, gamarTlebas da<br />

a. S.). ramdenadac zustad aris gansazRvruli amocanis pirobebi,<br />

ramdenadac gamarTlebulia sagulisxmo viTarebebi, imdenad<br />

advilad, sworad da srulad ibadeba Segueba. aviRoT magaliTad<br />

yvelaze ubralo moqmedeba da SevxedoT rogor Seicvleba Segueba<br />

miznis motivirebis (ndoma) SecvliT. moqmedeba - vaReb kars:<br />

1. ndoma - rom gavaniavo oTaxi;<br />

2. ndoma - rom gavigo ras laparakoben mezobel oTaxSi;<br />

3. ndoma - rom Sevxvde Seyvarebuls;<br />

4. ndoma - rom Tavi gadavirCino;<br />

5. ndoma - rom wavaswro danaSaulis adgilas da a. S.<br />

naTelia, rom Segueba e.i. Sesrulebis forma da xasiaTi,<br />

moqmedebis ritmi yovelTvis iqneba sxvadasxva, damokidebuli<br />

imaze, Tu risTvis sruldeba moqmedeba. am magaliTebidan Cans,<br />

rom scenuri amocanis mTavar da gadamwyvet elements warmoadgens<br />

meore elementi - ndoma (risTvis vakeTeb? ra minda? risi<br />

miRweva msurs? raSi mdgomareobs Cemi mizani?). rogor movZebnoT<br />

mocemuli momentisaTvis saWiro „ndoma?“, amisaTvis saWiroa<br />

gavigoT ra surs mocemuli momentisaTvis moTamaSe saxes<br />

da saxis ndoma gavixadoT Cvens ndomad. msaxiobis artistuloba<br />

218


ganisazRvreba unariT surdes is rac surs saxes, amisaTvis msaxiobma<br />

yovelTvis unda Caayenos sakuTari Tavi nagulisxmev vi-<br />

TarebaSi, eubneba Tavs: „Tuki me aseTi da aseTi adamiani (rogorc<br />

moTamaSe saxe) Cavvardebodi iseT viTarebaSi, mindoda esa<br />

Tu is, vimoqmedebdi ase“, iqve msaxiobi asrulebs im moqmedebebs,<br />

romlebic gamomdinareoben dasaxuli ndomisagan. msaxiobis damajereblobis<br />

xarisxi ganisazRvreba am „Tu, ki“, „Tu, rom“ ZaliT,<br />

e. i. sceniuri rwmeniT tyuilis mimarT, rogorc simarTlisadmi.<br />

Teatraluri xelovnebis didi reformatori stanislavski<br />

„Tu, ki“, „Tu, rom“-s uwodebda magiurs. scenuri moqmedeba<br />

mxolod maSin daainteresebs mayurebels, roca es moqmedeba Seejaxeba<br />

ukumoqmedebas (kontrmoqmedeba). scenuri ukuqmedeba -<br />

esaa winaaRmdegoba, romelic warmoiSoba miznis miRwevisaTvis<br />

mimaval gzaze, romlis winaSe dgas moqmedi piri. namdvili scenuri<br />

moqmedeba SeuZlebelia ukumoqmedebasTan brZolis arsebobis<br />

gareSe, scenuri amocana maSin Sesruldeba sworad, roca<br />

is iTvaliswinebs winaaRmdegobebTan brZolas. ukumoqmedeba SeiZleba<br />

iyos garegani da Sinagani, saerTod ukumoqmedebis gare-<br />

Se ar SeiZleba iyos scenuri amocana, mxolod brZola (garegani<br />

an Sinagani) Sobs moqmedebas. maSasadame msaxiobi - moqmedebis<br />

ostatia, moqmedeba ki aRiniSneba zmniT da yoveli zmna aris moqmedeba,<br />

magram yvela zmna ar gamodgeba „sceniuri moqmedebis“<br />

aRsaniSnavad, amisaTvis srulebiT ar gamodgeba grZnobis aRmniSvneli<br />

zmnebi. grZnoba da moqmedeba - es erTi da igive ar<br />

aris, isini sxvadasxva cnebebia. grZnoba warmoiqmneba CvenSi<br />

uneblied, ibadeba TavisTavad raRac viTarebis, movlenis, faqtis<br />

sapasuxod.<br />

mag. survilis Sesruleba gamoiwvevs sixaruls, warumatebloba<br />

- danaRvlianebas, usamarTloba an sulmdabloba - risxvas.<br />

es grZnobebi,rogorc yvela sxva, ar eqvemdebareba nebisyofis an<br />

gonebis brZanebas. arafriT ar SeiZleba aiZulo Tavi, ise ubralod,<br />

yovelgvari mizezis gareSe gvewyinos an gagvixardes, gamovcadoT<br />

mrisxaneba an Secodeba. Tu grZnoba unebliea, moqmedeba<br />

mTlianad Cvenzea damokidebuli - CavidinoT saqcieli Tu<br />

Tavi SevikavoT, Cven SegviZlia davfiqrdeT mis Sedegebze da vi-<br />

219


moqmedoT gonebis daskvnis Tanaxmad. raTa ganvasxvavoT grZnobis<br />

aRmniSvneli zmna survilis aRmniSvneli zmnisagan, upirveles<br />

yovlisa sakuTar Tavs unda davusvaT SekiTxva: „SemiZlia<br />

Tu ara amis gakeTeba? Cems nebazea Tu ara es damokidebuli?“ avi-<br />

RoT zmna „Sebraleba“ - SeiZleba Tu ara Seicodo adamiani ubralod<br />

imitom, rom Tqven SegTavazes amis gakeTeba? ra Tqma unda<br />

ara. ganvicdi Tu ara me Sebralebis grZnobas, es Cemze ar aris<br />

damokidebuli (zogjer xdeba, unda Seicodo adamiani, romelic<br />

mwuxarebaSia, is raRaciT ara sasiamovnoa, an odesRac gawyeninaT.<br />

ramdenic ar unda ecadoT, ar SegecodebaT), magram davam-<br />

Svido, davarwmuno, vanugeSo - es me SemiZlia imisda miuxedavad,<br />

mecodeba es adamiani Tu ara, miyvars Tu gulgrili var mis mimarT.<br />

amrigad, „Sebraleba“ grZnobaa, „davamSvido“ - moqmedebaa.<br />

SesaZlebelia Tu ara gagvikvirdes Cveni nebiT? Tu moxda raime<br />

moulodneloba, adamians SeiZleba daebados an ar daebados es<br />

grZnoba. „gakvirveba“, „aRrfTovaneba“, „sixaruli“ - yvela es<br />

grZnobebia da ara moqmedeba, ras mivakuTvnoT zmnebi „gavakvirvoT“,<br />

„gavaocoT“? moqmedebas, imitom rom Cven SeiZleba movifiqroT<br />

mravali xerxi, ganvancvifroT an gavaocoT adamianebi,<br />

dawyebuli ubralo xumrobidan, damTavrebuli iseTi unaris demonstraciiT,<br />

romlis Sesaxeb aqamde aravin araferi icoda. SeiZleba<br />

SevarCioT moqmedebisa da grZnobis mravali magaliTi.<br />

„Sevecado davamSvido vinme“ moqmedebaa, „davinteresde“ grZnobaa,<br />

„vawyenino“ moqmedebaa, „mewyina“ grZnobaa, e. i. moqmedeba<br />

gansxvavdeba imiT, rom is eqvemdebareba Cvens nebas. gonebis daxmarebiT<br />

Cven virCevT rogor moviqceT. grZnobebis klasifikacia<br />

Tanrigebis mixedviT da yoveli Tanrigis gamovlenis dadgenis<br />

mudmivi formula ar SeiZleba. yovel grZnobas yoveli adamianisaTvis,<br />

yvela calkeul SemTxvevaSi aqvs gamoxatvis ganumeorebeli<br />

forma, amitom srulebiT ar unda vifiqroT imaze, rogor<br />

viTamaSoT esa Tu is grZnoba. grZnoba da misi gamosaxvis<br />

forma unda warmoiSvas Tavad amocanisa da kontrmoqmedebis Sejaxebis<br />

Sedegad, unda viTamaSoT amocanebi da ara grZnobebi,<br />

unda icode „wadili“ da wadilis Sesabamisad imoqmedo.<br />

220


SevajamoT Sedegebi: amrigad, scenuri moqmedebis winaaRmdegobrivi<br />

brZolis gareSe ar arsebobs Teatri. scenuri moqmedebis<br />

safuZvels warmoadgens mizani, is gamoixateba scenur<br />

amocanaSi, amocanis mTavar elements warmoadgens saxis wadili,<br />

romelic Semsruleblis artistuli Tvisebis ZaliT unda gaxdes<br />

msaxiobis wadilad. wadili da sagulisxmo viTareba gansaz-<br />

Rvravs Seguebis arCevas, romlebic ibadebian moqmedebis procesSi<br />

da winaswar ar unda daisaxos amocanis Sesrulebisas. rogorc<br />

Sedegi Sejexebisa, ukumoqmedebasTan TavisTavad warmoi-<br />

Soba saWiro scenuri grZnoba.<br />

savarjiSoebi<br />

mocemuli savarjiSoebi, iseve rogorc wina savarjiSoebi<br />

sruldeba TviTon Semsruleblis piriT - „me mocemul viTareba-<br />

Si“. Semsrulebelma sakuTari Tavi unda Caayenos mocemul viTarebaSi,<br />

amocanaSi mocemuli wadili gaixados Tavis wadilad da<br />

imisda mixedviT imoqmedos. unda SevaxsenoT studentebs amocanis<br />

sami elementi:<br />

1. moqmedeba - ras vakeTeb?<br />

2. wadili - risTvis vakeTeb?<br />

3. Segueba - rogor vakeTeb?<br />

mivuTiToT, rom riTmis da Seguebis Secvla aq damokidebulia<br />

amocanis meore elementze - risTvis vakeTeb? mesame elementi<br />

(rogor?) winaswar ar miecemaT, igi ibadeba pirveli da meore<br />

elementis Sesrulebisas.<br />

1. vjdebi magidasTan:<br />

a) wavikiTxo leqcia,<br />

b) visadilo,<br />

g) mivce Cveneba gamomZiebels,<br />

d) davisveno da a.S.<br />

2. vwer werils:<br />

a) gavexumro,<br />

b) gavaxaro,<br />

g) gamoviwvio TanagrZnoba,<br />

221


222<br />

d) davemuqro da a.S.<br />

3. vaTvaliereb gazeTs:<br />

a) movZebno Cemi statia,<br />

b) dro gaviyvano,<br />

g) gavigo fexburTis matCis Sedegebi da a. S.<br />

4. vaTvaliereb, raTa<br />

a) Seviswavlo,<br />

b) gavixseno,<br />

g) viyido da a.S.<br />

5. mivdivar, raTa:<br />

a) Sevxvde,<br />

b) gavagdo,<br />

g) pasuxi vagebino da a.S.<br />

6. karze vakakuneb, raTa:<br />

a) viTxovo Sesvlis neba,<br />

b) gamoviZaxo,<br />

g) gavafrTxilo safrTxis Sesaxeb,<br />

d) Sevawyvetino xmauri da a.S.<br />

7. vimalebi, raTa:<br />

a) gavaxaro,<br />

b) SevaSino,<br />

g) gavamasxarao,<br />

d) gavakvirvo da a.S.<br />

8. velodebi, raTa:<br />

a) gavarkvio,<br />

b) davtuqso,<br />

g) patieba vTxovo,<br />

d) gavumaspinZlde da a.S.<br />

9. visveneb, raTa:<br />

a) gza ganvagrZo,<br />

b) vivarjiSo,<br />

g) vimuSao da a.S.<br />

10. davdivar, raTa:<br />

a) gavTbe,


) gavivarjiSo,<br />

g) veZeb,<br />

d) yuradReba miaqcio axal kostums da a. S.<br />

scenuri urTierToba<br />

Tu Cven Tavis droze vambobdiT, rom scenaze viTarebis<br />

umniSvnelo cvla iwvevs Cveni qcevis Secvlas, gvaiZulebs ra yovel<br />

jerze miseburad masTan Seguebas. ramdenad ufro Zneli da<br />

sapasuxismgebloa Sevides urTierTmoqmedebaSi, urTierTSeeguos<br />

ori adamiani scenaze, romelTac gaaCniaT Tavisi azrebi da<br />

grZnobebi, romlebsac Taviseburad gamoxataven scenaze. partniorTa<br />

erTmaneTze zemoqmedebas Cven vuwodebT scenur ur-<br />

TierTobebs. scenuri urTierToba msaxiobis ostatobis yvela<br />

ZiriTad elements agvirgvinebs. Tu partniorTa Soris urTier-<br />

Toba ar damyarda, yoveli scenuri moqmedeba mkvdari, usicocxlo<br />

da damajereblobas moklebuli iqneba. realur cxovrebaSi<br />

adamianTa Soris urTierTdamokidebulebis ori saxe arsebobs:<br />

martivi da rTuli. mag. mekiTxebian rogor mivide fostasTan,<br />

TeatrTan, meriasTan da a. S. da me vpasuxob. rodesac adamianebi<br />

erTmaneTs elaparakebian - es martivi saxea. urTierTdamokidebulebis<br />

meore saxe ufro rTuli da sainteresoa, rodesac<br />

Tqven gindaT raRac arasasiamovno ram macnoboT da ver axerxebT<br />

Tqmas, vgrZnob, rom raRacis Tqma gindaT CemTvis da ver<br />

mibedavT, vcdilob migixvdeT.<br />

cxovrebaSi Cven erTmaneTze vmoqmedebT ara marto mosmeniT<br />

da SexedviT, aramed uSualo urTierTobiTac. xSirad esa<br />

Tu is „ganwyoba“, „atmosfero“ ganisazRvreba Sekrebili xalxis<br />

TvisebebiT: mZime, eWviani, arasimpaTiuri adamianis stumrobam,<br />

SeiZleba warmoSvas uxerxulobisa da Sinagani daZabulobis<br />

grZnoba adamianebSi, romlebic exlaxan mxiarulobdnen. Tu adamiani<br />

ganicdis did mwuxarebas, is grZnobs meore adamianis TanagrZnobas<br />

(garegnuli moqmedebiT, romc ar iyos gamoxatuli).<br />

unda aRiniSnos, rom adamianebs SeuZliaT zemoqmedeba moaxdinon<br />

erTmaneTze mxedvelobisa da smenis TiTqmis SeumCnevlad.<br />

223


es cxovrebis kanoni urTierTobisa: adamianebs Soris Sinagani<br />

kavSirisa da urTierTzemoqmedebisa - unda iqnes gaazrebuli<br />

da gadatanili scenaze. scenuri urTierT-Soris damokidebulebis<br />

dros, moqmed partniorTa Soris myardeba iseTi Sinagani<br />

damokidebuleba, rodesac erTis moqmedebis sul odnav Secvla<br />

iwvevs meoreSi Sesaferis gamoZaxils da cvlilebebs yofaqceva-<br />

Si. amasTanave orive erTdroulad imyofeba urTierTmoqmedebis<br />

gavlenis qveS da moqmedeben erTi meoris yofaqcevaze. es or<br />

partniors Soris Sinagani urTierTmoqmedeba da urTierTdamokidebulebaa.<br />

mag. Tu me msurs raime ganiSno TvalebiT, Tqven grZnobT<br />

Cemi Tvalebis metyvelebas da gaZlevT saSualebas aseve mipasuxoT.<br />

stanislavski amas „gamosxivebas“ da „sxivTa aTvisebas“ uwodebda.<br />

es uxilavi Zafebia gabmuli partniorTa Soris, rodesac<br />

erTi saTuTad exeba am Zafs, meore ki maSinve SeigrZnobs. adamianebi<br />

xSirad laparakoben TvalebiT, xandaxan Tvalebi sityvaze<br />

ufro metyvelia. Cven es SesaniSnavad gvexerxeba da amis swavla<br />

aravis ar sWirdeba. rodesac adamiani scenuri cxovrebis samyaroSi<br />

Sedgams fexs, amis unars maSinve kargavs. scenuri urTier-<br />

Toba mWidro kavSirSia msaxiobis WeSmarit scenur yuradRebis<br />

unarTan. cotaa uyurebde partniors - mas unda xedavde, saWiroa,<br />

rom Tvalebi aRniSnavdes mcired elfers partnioris mimikaSi,<br />

cotaa ismende partniors - mas unda usmende, saWiroa, rom<br />

yuri iWerdes mcired niuansebsac ki partnioris intonaciaSi,<br />

cotaa xedavde da ismende - unda gesmodes partnioris, Sens azrovnebaSi<br />

uneblied unda gesmodes partnioris, unda aRniSno<br />

misi azrebis mciredi gabrwyineba, cotaa gaugo partniors - sa-<br />

Wiroa is igrZno, iWerde faqiz cvlilebebs mis grZnobebSi.<br />

amasTanave saWiroa partnioris mier naTqvami sityvebis, azrebisa<br />

da qcevebis aTviseba yovelTvis axlebulad - TiTqos is pirveli<br />

naTqvami iyos, pirveli mzera da pirveli saqcieli.<br />

raSi vlindeba urTierToba? - Seguebis urTierTdamokidebulebaSi.<br />

yovelgvari Segueba unda warmoiSvas, rogorc partniorTa<br />

urTierTmoqmedebis nayofi, rogorc Sedegi urTier-<br />

Tobisa, amitom xerxebisa da ferebis winaswar gaTvaliswineba<br />

224


SeuZlebelia, winaaRmdeg SemTxvevaSi msaxiobis moqmedeba scenaze<br />

uSualobas da bunebriobas kargavs. uSualobas, sicxades,<br />

moulodnelobasa da xibls mxolod iseTi scenuri feri flobs<br />

(intonacia, moZraoba, Jesti), romelic moZebnilia partniorTan<br />

cocxali urTierTobis procesSi, xolo Seguebas, romelic napovnia<br />

urTierTobis gareSe, yovelTvis adevs xelovnurobis,<br />

zogjer ki ufro uaresi - Sablonis cudi gemovnebisa da xelosnobis<br />

nadebi.<br />

scenuri urTierToba iTiSeba maSin:<br />

1. rodesac msaxiobi ar aris dainteresebuli imiT, miiRo<br />

Tu ara partniorma mis mier mowodebuli azri;<br />

2. rodesac Tavad msaxiobi ver aiTvisebs partnioris mier<br />

gamogzavnil sapasuxo azrs.<br />

ras niSnavs aiTviso „sapasuxo azri?“ msaxiobi unda gaerkves<br />

imaSi, aiTvisa da Seafasa e. i. gamonaxa Tu ara damokidebuleba<br />

gamogzavnili azrisadmi. urTierTobis sqema ase unda warmovidginoT:<br />

1. gadavcem azrs;<br />

2. Tvals vadevneb, miiRo da aiTvisa Tu ara igi partniorma;<br />

3. viTviseb gadmocemul sapasuxo azrs;<br />

4. vafaseb am azrs;<br />

5. vpasuxob, e. i. gadavcem sapasuxo azrs.<br />

amrigad, scenuri urTierToba unda ganisazRvros, rogorc<br />

partniorebis erTmaneTze zemoqmedeba da erTmaneTs Soris<br />

uwyveti Sinagani kavSiri, roca umciresi cvalebadoba er-<br />

Tis qcevaSi iwvevs Sesabamis cvlilebebs meores qcevaSi. sityva<br />

„qceva“ unda gavigoT, rogorc adamianis Sinagani da garegani nebismieri<br />

moqmedeba, gamoxatuli ara marto viTarebis cvlaSi,<br />

aramed mdgomareobis cvlaSi. realur cxovrebaSi Cveni TviT<br />

yvelaze Cveuli da xSirad gameorebuli, ise rogorc wina Sexvedra<br />

iyo, arasodes meordeba. Cven SegviZlia asjer viTamaSoT<br />

erTi da igive scenaze, garegani naxazi TiTqmis zustad meordeba,<br />

TiTqmis yovelTvis rCeba umcires detalebSi, Tvalebis gamometyvelebaSi,<br />

Zlivs SesamCnev cvlilebebSi, intonaciaSi, iq-<br />

225


neba raRac gansxvaveba, romelic gamoiwvevs cocxal reaqcias.<br />

scenur STabeWdilebebze „TiTqos pirvelad“ reagireba msaxiobis<br />

Semoqmedebis am Zvirfasi Tvisebis aRzrda, Tavis TavSi xdeba<br />

SemoqmedebiTi procesis ori momentis dauflebis Sedegad:<br />

1. repeticiebis da speqtaklis win aqtiuri SemoqmedebiTi<br />

mdgomareobiT (samoqmedo mzadyofna);<br />

2. saimprovizacio ganwyobiT.<br />

amis safuZvelze msaxiobs urTierTmoqmedebis da partniorTan<br />

scenaze urTierTobis damyarebis SesaZlebloba eZleva.<br />

e. i. partniorze zegavlenisa da partniorTan damokidebulebiT<br />

Tavisi yofaqcevis gansazRvris SesaZlebloba uCndeba.<br />

k. stanislavskim Camoayaliba scenaze msaxiobTa urTier-<br />

Tobis xuTi stadia:<br />

1. garemomcvel pirobebSi orientacia da obieqtis arCeva;<br />

2. obiqtTan misvlisa da yuradRebis mipyrobis momenti;<br />

3. obeqtis sulis zondirebis momenti TvalebiT, ucxo sulis<br />

Semzadeba subieqtis azrebis, grZnobebisa da xilvebis msubuqad,<br />

Tavisuflad aRqmisTvis;<br />

4. obieqtisTvis Tavisi xilvebis gadacema gamosxivebis,<br />

xmis, sityvis, intonaciis da Seguebis daxmarebiT. survili da<br />

cda aiZuloT obieqti, aramarto gaigonos, gaigos, aramed dainaxos<br />

Sinagani mxedvelobiT ras da rogor xedavs Tavad gadamcemi<br />

subieqti;<br />

5. obiqtTan Sexmianebis, gamosxivebisa da Sinagani denis mi-<br />

Rebis momenti qmnis urTierTobis organul process.<br />

SevecadoT gaverkveT stanislavskis mier SemoTavazebul<br />

sqemaSi. Cven vxedavT, rom ormxrivi aqtiuri urTierToba, zemoqmedeba<br />

warmoiqmneba mxolod mexuTe stadiaSi, winamdebare<br />

oTxi - mexuTe stadiis momzadebaa. pirveli stadiaa subieqtis<br />

momzadeba urTierTobisTvis, misi sakuTari yuradRebis mokreba,<br />

meore da mesame stadiebi - partniorze zemoqmedebis procesi,<br />

kontaqtis damyareba subieqtsa da obieqts Soris. Semoqmedebis<br />

pirveli etapis amocanaa partnioris Semzadeba informaciis<br />

miRebisa da aRqmisaTvis. mesame stadiaSi ueWvelad moqmedebs<br />

yuradReba obieqtis mxridan, kontaqti damyarebulia, obieqti<br />

226


unda Sevides urTierTobis procesSi. meoTxe stadia zemoqmedebis<br />

meore etapi da informaciis gacemis momentia. amrigad, obieqtis<br />

mxridan mocemuli informaciis aRqmis momenti vinaidan,<br />

mexuTe stadiaSi moxdeba gamopasuxeba. ormxrivi gacvla, urTierToba<br />

- zemoqmedeba awyobili iqneba.<br />

aucilebelia avRniSnoT, rom obieqtis aRqmisa da sapasuxo<br />

reaqciaSi ueWvelad arsebobs obieqtis mier miRebuli informaciis<br />

Sefasebis momenti. aRqmis xarisxi da erT-erTi partnioris<br />

zemoqmedeba ayalibebs sapasuxo gamoZaxils, meore<br />

partnioris sapasuxo zemoqmedebas.<br />

stanislavskis mier Camoyalibebuli xuTi stadiis sqema<br />

mokled ase gamoiyureba. yuradReba - zemoqmedeba (kontaqtis<br />

damyareba - informociis gacema), aRqma - Sefaseba - pasuxi (an sapasuxo<br />

zemoqmedeba) da Semdeg isev yuradReba - aRqma - Sefaseba<br />

- pasuxi. Tu SevecdebiT gamoviyenoT urTierToba - zemoqmedebis<br />

ufro kompaqturi formula, mosamzadebeli stadiebis gare-<br />

Se miviRebT Semdegs: zemoqmedeba - aRqma - Sefaseba - zemoqmedeba.<br />

mxolod adamianuri organulobis bunebriobisa da moulodnelobis<br />

aRqmis pirobebSia SesaZlebeli WeSmariti urTierTkav-<br />

Siri speqtaklSi. mxolod amgvari cocxali urTierToba, daZabuloba<br />

da siRrme da organuli sasceno kontaqtebi saboloo<br />

jamSi adamianebs Soris warmoqmnis sasceno moqmedebas, romelic<br />

iqceva piesis sicocxled - speqtaklad.<br />

savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong><br />

<strong>etiudebi</strong> urTierTobaze erTgvari Sejamebaa yovelive<br />

imisa, riTac unda aRWurviliyo am etapze momavali msaxiobi:<br />

1. yuradReba unda iyos organuli;<br />

2. kunTebi unda hqondes Tavisufali;<br />

3. unda SeeZlos swori damokidebulebis monaxva, e. i. Sefaseba;<br />

4. hqondes gamaxvilebuli simarTlis grZnoba - „TviTkontroli“<br />

emociuri mexsierebis safuZvelze;<br />

227


5. imoqmedos Segnebulad mocemul pirobebSi da garemoebebSi<br />

dasaxuli sceniuri amocanis mixedviT;<br />

6. partniorTan SeeZlos daamyaros urTierTmoqmedeba.<br />

es pirveladi elementebi organulad aris dakavSirebuli<br />

erTmaneTTan da erTi meoresagan gamomdinareobs, erTmaneTSia<br />

gadajaWvuli, erT-erTi maTganis gaTiSva arRvevs mTlianobas,<br />

msaxiobis Semoqmedebis organul process.<br />

vidre sasceno urTierTobis savarjiSoebze gadavidodeT,<br />

studentebis yuradRebis aqcenti unda gadavitanoT im faqtze,<br />

rom principSi urTierTobis elementebi maTTvis ukve nacnobia.<br />

pirveli mecadineobis savarjiSoebi aucileblad Seicavdnen<br />

urTierTobis elementebs, gavixsenoT yuradRebis savarjiSoebi,<br />

„gacnoba“. „pirveli - mexuTe“ - es savarjiSoebi tardeba naxevarwreSi<br />

koleqtiurad, Cveni yuradReba mTlianad mimarTulia<br />

naxevarwreze da cal-calke TiToeul partniorze, Cven damokidebulni<br />

varT erTmaneTze da erTi exmareba meores. amrigad,<br />

mimdinareobs urTierToba da procesi.<br />

1. yvela masobrivi moZravi TamaSebi ver Caivlis partniorTa<br />

urTierTobis gareSe. jgufs vavalebT gaixsenon zogier-<br />

Ti masobrivi savarjiSoebi, moeSvan, modundnen, amoZravdnen da<br />

iTamaSon „xelburTi“. am savarjiSo TamaSSi namdvili realuri<br />

urTierTobaa: burTs esvrian erTmaneTs da amiT urTierTTan<br />

cocxal kontaqtSi Sedian, es ara marto urTierTkavSiri da<br />

kontaqtia, aramed urTierTzemoqmedebacaa, partniorebs realuri<br />

burTi akavSirebT. aq moqmedebs urTierTobis ramdenime<br />

faza: aiRo orientacia, daamyara kontaqti, gadasca burTi, bur-<br />

TTan erTad gadasca informacia „xe“, e. i. moaxdina zemoqmedeba,<br />

aRiqva - miiRo burTi - Seafasa, upasuxa „aswlovani“;<br />

2. wreSi zurgSeqceviT dgebian, gaiTvlian da Tvalebs xu-<br />

Waven, wris centrSi dgas „wamyvani“, romelic yvelas xedavs, is<br />

irCevs erT-erT partniors, xmamaRla ugzavnis Sesatyvis signals,<br />

usaxelebs nebismier cifrs, mag. oTxs, es signali unda mii-<br />

Ros swored iman, visac wamyvani mimarTavs da upasuxos - „oTxi“,<br />

Tu gzavnili miiRo iman, viskenac iyo mimarTuli, wamyvani ir-<br />

Cevs sxva obieqts da asaxelebs axal cifrs, romelic ukanas-<br />

228


knelma unda miiRos. xSirad signals Rebulobs ara is, romliskenac<br />

is aris mimarTuli, aramed mezobeli pasuxobs „oTxi“, ma-<br />

Sin wamyvani imeorebs signals... da ase grZeldeba manam, vidre<br />

mas ar miiRebs is, visac igi egzavneba.<br />

3. mTeli jgufi gamodis scenaze da xelmZRvanelis niSanze<br />

iwyebs moZraobas. moZraoben nebismierad, SeuTanxmeblad, Ti-<br />

Toeuli sakuTari tempiTa da marSrutiT. pedagogi awesrigebs<br />

am sayovelTao moZraobas da drogamoSvebiT iZleva gankargulebas:<br />

„swrafad“, „ufro swrafad“, „Tamamad“, „ufro mSvidad“,<br />

„wynarad“ da a.S. nebismieri TanmimdevrobiT. pedagogis winaSe<br />

yvela Cerdeba, erT adgilze qvavdeba da moZraoba xelaxla iwyeba.<br />

saerTo masaSi moZraobis procesSi, TiToeuli monawile koordinacias<br />

ukeTebs Tavis moZraobas, amxanagebis gadaadgilebis<br />

mixedviT. ikvalavs sakuTar marSuts ise, rom ar gadakveTos<br />

sxvebis moZraobis xazi da amdenad, yuradRebiT unda iyos sxvebis<br />

mimarT, magram pedagogi arTulebs amocanas, is Txovs monawileebs<br />

daamyaron partniorebTan garkveuli kontaqti - moZraobis<br />

dros TiToeuli monawile koordinacias ukeTebs Tavis<br />

marSruts sxvebTan kavSirSi, xvdeba maT, visac gzaze gadaawydeba,<br />

Sexvedrisas xeliT exeba partniors, jer marjvena, mere marcxena,<br />

mere xels urtyams beWze, moZraoba ki grZeldeba da<br />

grZeldeba. axla igi sakmaod aqtiuri unda iyos, swraf tempSi<br />

unda mimdinareobdes, mere isev SeiZleba ganvaaxloT jgufSi<br />

warmoqmnili gamococxleba, vTxovoT monawileebs imoZraon<br />

ufro nela, ar Seexon erTmaneTs, iaron mSvidad, Semdeg SiZleba<br />

SevTavazoT „moZebneT erTmaneTi“. es niSnavs: ganagrZoben ra siaruls<br />

arCeuli individualuri marSrutiT, yoveli maTgani<br />

eZebs konkretul partniors, sakuTari survilis mixedviT. amas-<br />

Tan, arafriT ar unda gaamJRavnon Tu vis eZeben, verc erTi monawile<br />

ver xvdeba, Tu vis veZeb me. moZraobis SeuCereblad unda<br />

vipovoT partniori da davamyaroT kontaqti, TvalebiT SevxvdeT<br />

mas visTanac gvsurs Sexvedra, davamyaroT kavSiri. akvirdeba<br />

ra am situaciis ganviTarebas, Tundac mokle droSi, pedagogi<br />

aucileblad SeamCnevs TamaSis dros Seqmnil wyvilebsa da<br />

„samkuTxedebs“. esaa savarjiSoebi kunTebis Tavisuflebis, siv-<br />

229


cis koordinaciis da rasakvirvelia - urTierTobisaTvis. monawileebi<br />

cdiloben erTmaneTTan Sinagani kontaqtis damyarebas.<br />

4. „brmebi“ - studentebi midian erTmaneTis miyolebiT, daxuWuli<br />

TvalebiT, orive xelebi win mimavalis mxrebze aqvT dawyobili,<br />

„brmebs“ win gamZRoli miuZRvis, maT skamebis labirin-<br />

TSi unda gaiaron;<br />

5. gogo da biWi - gogo dgas zurgSeqceviT ori-sami metris<br />

dacilebiT ise, rom biWi mas uyurebs kefaze, biWis amocanaa -<br />

uyuros gogos, misces azrobrivi brZaneba moixiblos, gogom<br />

icis biWis amocana, magram ar icis ra momentSi gaicema brZaneba.<br />

gogonas amocana - gaTavisufldes da mzad iyos kavSirisaTvis, e.<br />

i. mTeli Tavisi arsebiT igrZnos partniori. savarjiSos mayurebelma<br />

rom igrZnos, Tu rodis gadaicema azrobrivi brZneba, Cven<br />

vTxovT biWs TiTiT gvaniSnos, (gogona, romelic dgas zurdSeqceviT<br />

amas ver dainaxavs).<br />

pirveli savarjiSoebi urTierTobaze unda iyos usityvo,<br />

partniorebi unda CavayenoT iseT viTarebaSi, rac maT Soris<br />

laparakis aucileblobasa da SesaZleblobas gamoricxavs.<br />

6. biWi xvdeba qaliSvils universitetis derefanSi. guSin<br />

Seecada misTvis siyvaruli aexsna, qaliSvilma uariT gaistumra;<br />

7. Sexvedra amxanagTan, romlis winaaRmdeg mkveTrad gailaSqra<br />

krebaze;<br />

rogorc pirvel, ise meore SemTxvevaSi arsebiTia Tavad<br />

Sexvedris momenti, kontaqtis ramdenime wami, is, Tu ra xdeba<br />

adamianebs Soris dalaparakebamde.<br />

8. gogo da biWi erTmaneTs Sordeba raRac umniSvnelo wyenis<br />

gamo. sijiute ar aZlevT maT saSualebas, patieba iTxovon,<br />

saWiroa erTi sityva, sulerTia romeli maTgani warmoTqvams da<br />

problema gadawydeba. orive aRgznebuli elodeba am sityvas,<br />

magram arcerTi ar ambobs. amocana SemdegSi mdgomareobs: nelnela<br />

scildebian erTmaneTs da miemarTebian sxvadasxva mxares,<br />

erTdroulad Cerdebian da moixedaven, Txovna patiebaze ar gaisma,<br />

orive erTmaneTs Sordeba;<br />

230


9. ori amxanagi (gogonebi an biWebi) cxovroben erT oTaxSi,<br />

waiCxubnen, erTma meores raRaciT Zalian awyenina (viTareba,<br />

romelic unda gavamarTloT). es yvelaferi moxda savarjiSos<br />

dawyebamde, TviTon savarjiSo iwyeba imiT, rom isini erTmaneTs<br />

ar elaparakebian;<br />

10. ori amxanagi (gogonebi an biWebi) cxovroben erT oTax-<br />

Si, erTi swavlobs da adre wveba dasaZineblad, meore seirnobidan<br />

gvian brundeba, karg xasiaTzea, xmaurobs, SeiZleba moqmedeba<br />

Cxubamde mivides, etiudi maSinve mTavrdeba (rodesac gadavalT<br />

urTierTobaze sityvebiT, maSin SeiZleba gavagrZeloT am<br />

Temaze muSaoba);<br />

11. zRvis napiras erTmaneTTan moSorebiT zis ori ucnobi<br />

adamiani da Tevzaobs (ankesebi da vedroebi). erTs umarTlebs,<br />

Tevzi kargad edeba ankess, vedro savsea TevzebiT, meore verafers<br />

iWers, vedro carieli aqvs, warmoiSoba urTierToba, erTs<br />

Surs, meore niSans ugebs;<br />

12. orni sanadirod. absoluturi siCumea. urTierToben<br />

mxolod niSnebis daxmarebiT, aRmoaCenen nadirs an frinvels.<br />

dasasruli moifiqreT rogorc gindaT;<br />

13. unda moiparon seifis SigTavsi, (fuli an saidumlo dokumentebi),<br />

romelsac lazerebi da signalizacia icavs, urTier-<br />

Toben, mxolod niSnebis daxmarebiT;<br />

14. erT-erTi studenti, SemoTavazebuli garemoebis mixedviT,<br />

iyos erT-erTi gogonas „saqmro“ da dRes saRamos leqciebis<br />

Semdeg, universitetTan unda Sexvdes. Tanakurselebi<br />

saqmros ar icnoben, is ki yvelam icis, rom biWi qvemoT icdis.<br />

leqcia damTavrda, yvela studenti, rasakvirvelia, cal-calke<br />

unda gavides universitetidan, Sexvdes ucnob adamians, romelic<br />

sacoles elodeba. TiToeulma maTganma unda Seicvalos<br />

damokidebuleba imis mimarT, vinc „saqmros TamaSobs“, mag: erTi<br />

gulianad miesalmeba, meore Seecdeba SeaTvalieros, ras warmoadgens,<br />

meseme ki swrafad Cauvlis da arc ki Sexedavs. erTi sityviT,<br />

yvela moiqceva ise, rogorc moiqceodnen am SemTxvevaSi<br />

cxovrebaSi;<br />

231


15. igive monawile, romelic exlaxan „saqmro“ iyo, gadaiqces<br />

„yofil qmrad“. daaxloebiT erTi wlis win man datova coli<br />

da Tavi Zalzed cudad gamoamJRavna. exla sxva qalaqSi cxovrobs,<br />

sxva ojaxi aqvs da ganqorwinebis sakiTxzea Camosuli. situacia<br />

da amocana igivea, rac wina SemTxvevaSi, igi universitetis<br />

win dgas, monawileni leqciebis Semdeg rigrigobiT xvdebian<br />

„yofil qmars“, mxolod am SemTxvevaSi xvdebian adamians, romelsac<br />

yvela icnobs, albaT vinme Cauvlis, demonstraciulad<br />

zedac ar Sexedavs da arc SeCerdeba,zogi albaT ar SeimCnevs,<br />

rom icnobs mas, romelime Tavis dakvriT miesalmeba da gaivlis,<br />

romelime ki albaT miuaxlovdeba da gamoelaparakeba. damokidebuleba<br />

unda Seicvalos da daTvlil wamebSi damyardes usityvo<br />

Sinagani kontaqti, Tundac maTi Tvalebi erTmaneTs ar Sexvdes.<br />

etiudebamde Cven savarjiSoebidan mivdivarT. etiudi savarjiSoa,<br />

magram yvela savarjiSo etiudi ar aris. etiudi es savarjiSoa,<br />

romelic asaxavs cxovrebis Sinaarsis, cxovrebis<br />

procesis monakveTs. etiudis safuZvels yovelTvis warmoadgens<br />

movlena - raRac SemTxveva, mniSvnelovani faqti, romelic<br />

iwvevs mocemuli viTarebis mkveTr Secvlas, gvisaxavs axal amocanas<br />

- did mizans, romlis gansaxorcieleblad saWiroa Sesruldes<br />

mizandasaxul moqmedebaTa Tanmimdevroba, romlebic<br />

TavisTavad Seicaven martiv moqmedebaTa mwkrivs. yoveli etiudis<br />

RerZs warmoadgens konfliqti - winaaRmdegoba, romelic<br />

iwvevs Sejaxebas. brZola SeiZleba warmoebdes viTarebasTan an<br />

sakuTar grZnobebTan, xolo etiudSi urTierTobaze sxva admianebis<br />

SexedulebebTan, miswrafebebTan, grZnobebTan. brZola<br />

etiudSi viTardeba gansazRvruli etapebiT, rogorc es xdeba<br />

realur cxovrebaSi. is Caisaxeba, warmoiqmneba (kvanZis Sekvra),<br />

viTardeba mkveTri Sejaxebis momentis zRvramde (kulminacia),<br />

Semdeg eSveba, midis gadawyvetisken (kvanZis gaxsna). etiudi<br />

mTavrdeba maSin, roca mis safuZvelSi Cadebuli movlena dasrulebulia,<br />

daxarjulia bolomde, roca Sesrulebulia yvela<br />

moqmedeba gamowveuli am movleniT, dasmuli amocana Sesrulebulia<br />

(an irkveva, rom misi Sesruleba SeuZlebelia). etiudi -<br />

232


sceniuri cxovrebis mcire monakveTia Seqmnili warmosaxviT<br />

. warmosaxviTi ikvebeba Semsruleblis<br />

cocxali gamocdilebiT, cocxali gZnobiT, Tu etiudis<br />

ukan ar dgas cocxali dakvirveba, masSi ar aris dabadebis, ganviTarebis,<br />

faqtis dasrulebis procesi, es etiudi ar aris. etiudi<br />

- movlenis epizodia, rogorc yvela cxovrebis faqti - warmoiSva,<br />

ganviTarda, amoiwura. etiudSi SemTxveva SeiZleba iyos<br />

patara, SeiZleba iyos grandiozuli, magram is aucileblad unda<br />

arsebobdes masSi. etiudis swori struqtura aucileblad<br />

unda Seicavdes SemTxvevas, romelSic gamoixateba gansazRvruli<br />

azri. Cveni cxovreba xasiaTdeba SemTxvevaTa uwyvetobiT.<br />

SemTxvevebi erTmaneTTan aris dakavSirebuli, Tu aviRebT<br />

cxovrebis nebismier monakveTs, Cven davinaxavT, rom masSi erTi<br />

movlena warmoSobs sxvas, amaSi mdgomareobs moZraobis procesi.<br />

aseTi moZraoba realuri cxovrebis kanonia. aqedan gamomdinare,<br />

is unda gaxdes scenuri cxovrebis monakveTis kanonic. e. i.<br />

mTavari etiudSi - moZraobaa. etiudi SeiZleba gagrZeldes ramdenime<br />

wuTidan naxevar saaTamde. es arc ise principulia, mniSvnelovania<br />

is, rom etiudi unda asaxavdes cxovrebis Sinaarsian<br />

monakveTs. gadasvla rom gagviadvildes,<br />

pirvel xanebSi unda Sesruldes is savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong>,<br />

romlebzec vmuSaobdiT, oRond odnav saxeSecvlili, ganviTarebuli<br />

viTarebebiT. etiudebSi Cven sityvebiT unda mivaRwioT<br />

sityvieri gamoTqmis simarTles, partniorze zemoqmedebis<br />

gziT, saWiro mimarTulebiT, imis SenarCunebiT rac Cven<br />

aqamde viswavleT, mxolod amis saSualebiT SeiZleba etiudi<br />

Sesruldes sworad. saWiro ar aris movifiqroT rogor da ra<br />

sityvebiT vilaparako, aramed vicode ra minda da rogor viTarebaSi<br />

vimyofebi, rogori gamogviva sityvebi - aman ar unda agva-<br />

Relvos. mxolod im SemTxvevaSi, Tu gamouvaT partniorebs Sinagani<br />

dakavSireba, Tu warmoiSva is, rasac Cven scenur damokidebulebas<br />

vuwodebT, maSin sityvebic ufro sworad wamova. <strong>etiudebi</strong><br />

sityvebiT urTierTobaze iyofa sam ciklad:<br />

pirveli ciklis <strong>etiudebi</strong> sityvebiT urTierTobaze, moiTxovs<br />

iseT viTarebebs, romelSic monawileebi xdebian


Tavadebi>, yvela gamarTleba cxovrebidan iReba da urTierTdamokidebuleba<br />

ZiriTadSi ar icvleba. dadgena xdeba, mxolod garemomcveli<br />

pirobebisa (rogorc sajaro simartovis savarji-<br />

SoSi), scenuri amocana (risTvis vasruleb mocemul moqmedebas)<br />

da ukumoqmedebiTi garemoebebi (maT Soris partnioris kontramocana).<br />

meore ciklis etiudebSi yvela zemoT CamoTvlili piroba<br />

Seucvleli rCeba erTis gamoklebiT - icvleba urTierTdamokidebuleba:<br />

viRebT ara imas, romelic arsebobs partniorTa Soris<br />

cxovrebaSi (romelic ar saWiroebs specialur gamarTlebas),<br />

aramed sTavazoben axals pirobiTs, romelic moiTxovs gamarTlebis<br />

winaswar SeTanxmebas da mocemuli scenuri urTier-<br />

Tdamokidebulebis dadgenas.<br />

mesame ciklis <strong>etiudebi</strong> ufro rTulia: maTSi Cveni qcevebi<br />

ganisazRvreba ufro rTuli davalebebiT. aqamde yvela Cvengani<br />

iseTi iyo, rogorc TviTon aris, Tavisi cxovrebiseuli CvevebiT<br />

xdeboda ama Tu im garemoebebSi. qceva icvleboda am garemoebebTan<br />

damokidebulebebiT, partniorebi icvlebodnen ise,<br />

TiTqos es maT Tavad gadaxdaT. mesame cikli moicavs etiudebs<br />

adamianebis profesiebze. am etiudebSi, Cems qcevebSi Semaqvs esa<br />

Tu is CemTvis miuCveveli Cvevebi da manerebi da unda Sevisisxlxorco<br />

isini, rogorc sakuTari, ramdenadac sworad iqneba<br />

asaxuli xasiaTis Tvisebebi, imdenad warmatebulad iqneba aTvisebuli,<br />

gaxdeba organuli da ufro kargad Sesisxlxorcdeba<br />

amocana. unda gavixsenoT, davakvirdeT, warmovidginoT arCeuli<br />

profesiis Cvevebi, riT gansxvavdeba misi qcevebi mis profesiasTan<br />

damokidebulebaSi Cems qcevebTan, Cems qcevebSi unda<br />

ukuvagdo Tvisebebi, romelic xels miSlis arCeuli profesiis<br />

reproduqciaSi da SeviZino is Tvisebebi, romelic damaxasiaTebelia<br />

am profesiisaTvis, amas Cven scenuri damokidebulebiT<br />

da saTanado gamarTlebiT mivaRwevT. Tqvens mier reproduqcirebuli<br />

profesia unda iyos yvelasaTvis cnobili, Tqvenc rom<br />

icodeT ra unda aRadginoT da mayurebelmac unda gansajos,<br />

ramdenad sworad Sesrulda etiudi. CaayenoT Tavi sxvadasxva<br />

profesiis adamianebis mdgomareobaSi, Cven vuaxlovdebiT sce-<br />

234


niur saxeze muSaobas. unda gavixseno, davakvirde, warmovidgino<br />

arCeuli profesiis Cvevebi, riT gansxvavdeba misi qcevebi, mis<br />

profesiasTan damokidebulebaSi Cems qcevebTan, unda ukuvagdo<br />

Cems qcevebSi Tvisebebi, romelic xels miSlis arCeuli profesiis<br />

reproduqciaSi da SeviZino is Tvisebebi, romlebic damaxasiaTebelia<br />

am profesiisaTvis. amas Cven scenuri damokidebulebiTa<br />

da saTanado gamarTlebiT mivaRwevT.<br />

gadasvla rom gagviadvildes, pirvel<br />

xanebSi unda Sesruldes is savarjiSoebi da <strong>etiudebi</strong>, romlebzec<br />

vmuSaobdiT, oRond odnav saxeSecvlili ganviTarebuli<br />

viTarebebiT. etiudebSi sityvebiT Cven unda mivaRwioT sityvieri<br />

gamoTqmis simarTles partniorze zemoqmedebis gziT, sa-<br />

Wiro mimarTulebiT, imis SenerCunebiT, rac Cven aqamde viswavleT.<br />

mxolod amis saSualebiT SeiZleba sworad Sesruldes etiudi.<br />

saWiro ar aris movifiqroT, rogor da ra sityvebiT unda<br />

vilaparako, aramed vicode ra minda da rogor viTarebaSi vimyofebi<br />

da rogori gamova sityvebi, aman ar unda agvaRelvos. Tu<br />

gamouvaT partniorebs erTmaneTTan Sinaganad dakavSireba, Tu<br />

warmoiSva is, rasac Cven scenur damokidebulebas vuwodebT, ma-<br />

Sin sityvebic ufro sworad wamova. <strong>etiudebi</strong> unda moifiqron<br />

studentebma Tavisufal Temaze pedagogis daxmarebiT, Tema<br />

etiudisaTvis SeiZleba iyos mravalnairi, mag: vdumvarT orni,<br />

pirvelad cxovrebaSi, saintereso faqti, miyvars, mZuls da a.S.<br />

<strong>etiudebi</strong>s Temebis arCevaSi agreTve gvexmareba mxatvrebis reproduqciebi,<br />

andazebi, igav-arakebi.<br />

roca saubaria msaxiobis teqnikaze, pirvel rigSi vlaparakobT<br />

Sinagan teqnikaze, unarze vimoqmedoT, unarze simarTlis<br />

grZnobis flobaze, unarze sworad SevafasoT da vcvaloT riTmi,<br />

sworad davamyaroT urTierToba partniorTan da unari vumkurnaloT<br />

yvela damarcxebas da avadmyofobas, romliTac SeiZleba<br />

am unarebs safrTxe Seeqmnas Sinagani teqnikis swavlebis<br />

procesSi da amas Tavdauzogavi Sroma sWirdeba.<br />

msaxiobis ostatobis swavlebis safuZvels warmoadgens<br />

studentis mier msaxiobis Sinagani fsiqoteqnikis ZiriTadi<br />

235


elementebis daufleba. naSromi Seicavs rogorc Teorias, asvee<br />

praqtikul savarjiSoebs.<br />

236<br />

gamoyenebuli literatura:<br />

1. 1.Станиславский К.С., собрание сочинений в 8-ми томах. т. 2, ч. І .<br />

М. 1954<br />

2. Рапопорт И., «Работа актера», Л-М. 1940<br />

3. Б. Захава, «Мастерство актера и режиссера», «Просвещение» М. 1978<br />

4. aleqsiZe d., msaxiobis aRzrdis sakiTxisaTvis, Tb. „xelovneba“,<br />

1956<br />

5. М.Г.И.К. «Основы актерского искусства», Учебное пособие. М. 1975<br />

Actor’s Inner Psychotechnics<br />

Summary<br />

Vladimer Bibileishvili<br />

The basis of teaching actor’s mastership is student’s attention,<br />

fantasy, stage relation and fact evaluation of actor’s inner psychotechnics<br />

and mastering stage relations. Coping with these elements thoroughly is<br />

the foundation of an actor’s mastership. Right on this stage the person of<br />

student-actor is developing, the human essence that plays an important<br />

role in upbringing. Research paper includes theory as well as practical<br />

exercises.


sarCevi/Contents<br />

xelovnebaTmcodneoba<br />

maia WiWileiSvili — saeklesio xuroTmoZRvrebis<br />

Zeglebi ganviTarebuli Sua saukuneebis aWaraSi...... 3<br />

Maia Chichileishvili — Church Architectural Monuments in the<br />

Developed Middle Ages in Adjara ....................................................... 14<br />

sofiko sanikiZe — zogierTi fsiqologiuri faqtoris<br />

roli Tanamedrove quCis vizualur reklamaSi........ 17<br />

Sofio Sanikidze - The Role of Some Psychological Factors in<br />

Modern Street Visual Adverstising..................................................... 26<br />

kinomcodneoba<br />

roland boraSvili — vsevolod pudovkini da<br />

`fotogenia“ ......................................................................... 27<br />

Roland Borashvili — Vsevolod Pudovkin and<br />

«The Photogenius»..................................................................................... 34<br />

sofio TavaZe — qarTuli kinos ZiriTadi tendenciebi<br />

XX saukunis 60-ian wlebSi................................................. 35<br />

Sopio Tavadze — Basic Tendencies in the Georgian Cinematography<br />

of the 1960s .................................................................................. 42<br />

sofio TavaZe — gamosaxulebisa da xmovani rigis<br />

erTianobis sakiTxisaTvis oTar ioselianis<br />

SemoqmedebaSi (filmebis: `aprilisa“ da<br />

`pastoralis“ magaliTze) ................................................ 43<br />

Sopio Tavadze - About the Unity of Sound and Image Series<br />

in the Works of Otar Ioseliani (on the example of the films<br />

«April» and «Pastorale»)......................................................................... 48<br />

237


manuCar loria, Tengiz vadaWkoria — anTropologiuri<br />

filmis kompiuteruli montaJi...................................... 49<br />

Manuchar Loria, Tengiz Vadachkoria – Computer Editing of an<br />

Anthropological Film ...................................................................56<br />

kulturis istoria<br />

irma bagrationi — konstantine kapaneli xelovnebis<br />

saxeTa sociologiuri aqcentebis Sesaxeb................. 57<br />

Irma Bagrationi — Konstantine Kapaneli on the Sociological<br />

Accents of Figures of Art ...................................................................... 61<br />

ermile mesxia — kulturisa da erovnuli cnobierebis<br />

problemebi ilia WavWavaZis publicitikaSi............... 62<br />

Ermile Meskhia — Problems of Culture and National Self-<br />

Consciousness in Ilia Chavchavadze’s Publicistic<br />

Works............................................................................................................... 70<br />

musikismcodneoba<br />

qeTevan gogolaZe, irma bagrationi — sinesTeziis<br />

esTetikur problemaTa zogierTi aspeqti ................ 71<br />

Ketevan Gogoladze, Irma Bagrationi — Some Aspects of Aesthetic<br />

Problems of Synesthesy........................................................................... 77<br />

Tea gogotiSvili — qarTuli kamerul-saansamblo<br />

xelovnebis ganviTarebis gzebi da Taviseburebebi.. 78<br />

Tea Gogotishvili — The Ways and Characteristics of Development<br />

of Georgian Chamber-Ensemble Art .................................................. 85<br />

ana dumbaZe — klasicizmis epoqis musikalurharmoniuli<br />

Taviseburebebi............................................ 86<br />

Ana Dumbadze — Musical-Harmony Particularity of the<br />

Classical Epoch ............................................................................................ 92<br />

xaTuna managaZe — biZina kvernaZis operis ,,iyo mervesa<br />

welsa” dramaturgiuli Taviseburebebi ..................... 93<br />

238


Khatuna Managadaze — ,,There Was in the Eighth Year” by<br />

Bidzina Kvernadze – Musical-Dramatic Peculiarities ............... 101<br />

murman maxaraZe — sasimRero xmis registrebi da<br />

bgeris moxurva (r. iusonis wignis ,,sasimRero<br />

xmis” mixedviT)..................................................................... 102<br />

Murman Makharadze — Register of Singing Voice and Sound<br />

Closure (on the Basis of R. Huson’s Neuron Chronacsal<br />

Theory) .......................................................................................................... 111<br />

xaTuna niniZe — interpretaciis problemebi franc<br />

Subertis Semoqmedebis magaliTze (introduqcia<br />

da variaciebi fleitisa da fortepianosaTvis<br />

Txz.160).................................................................................. 112<br />

Ninidze Khatuna — Problems of Interpretation on the Example<br />

of France Schubert’s Creative Works (Introduction and<br />

Variations for Flute and Fortepiano Composition 160)............ 121<br />

natalia oragveliZe — aleqsi maWavarianis vokaluri<br />

lirika da sami romansis saSemsruleblo analizi... 122<br />

Natalia Oragvelidze — Aleksi Machavariani’s Vocal Lyric and<br />

Performance Analysis if His Three Romances.............................. 133<br />

qeTevan razmaZe — manuel de falias sakompozitoro<br />

xelweris Taviseburebebi da misi mniSvneloba<br />

espanur samusiko kulturaSi ......................................... 134<br />

Qetevan Razmadze — Manuel De Phallia's Composing<br />

Style and His Importance in Spanish Musical Culture ............... 144<br />

nino CaiZe — sergei raxmaninovis romansebi ......................... 145<br />

Nino Chaidze — Romances by Sergei Rakhmaninov.............................. 152<br />

Tamaz ceriaSvili — momRerlis mosamzadebeli<br />

etapebi ............................................................................................. 153<br />

Tamaz Tseriashvili — Preparing Stages for Singers............................... 167<br />

lali WeliZe — i. s. baxis ,,kargad temperirebuli<br />

klaviri” da baxis epoqis klaviSebiani<br />

instrumentebi..................................................................... 168<br />

239


Lali Chelidze — I. S. Bach’s ,,Well-temperated Klavire” and<br />

Keyboard Instruments of Bach’s Period........................................... 178<br />

irina xerJi — etiudis Janris saSemsruleblo<br />

Taviseburebani.................................................................... 179<br />

Irina Kherj — Technical Characteristics of the Etude Genre .............. 188<br />

240<br />

saxelovnebo ganaTleba<br />

vladimer bibileiSvili — msaxiobis Sinagani<br />

fsiqoteqnika........................................................................ 189<br />

Vladimer Bibileishvili — Actor’s Inner Psychotechnics....................... 236<br />

gamomcemloba `universali~<br />

Tbilisi, 0179, i. WavWavaZis gamz. 19, : 22 36 09, 8(99) 17 22 30<br />

E-mail: universal@internet.ge

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!