iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba XXXIX
iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba XXXIX
iberiul-kavkasiuri enaTmecniereba XXXIX
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong><br />
<strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong>
eZGvneba akademikos<br />
qeTevan lomTaTiZis dabadebis<br />
100 wlisTavs<br />
Dedicated to the 100th birth<br />
anniversary of Academician<br />
Ketevan Lomtatidze<br />
Посвящается 100-летию со дня<br />
рождения академика<br />
Кетеван Ломтатидзе
ARN. CHIKOBAVA INSTITUTE OF LINGUISTICS<br />
ИНСТИТУТ ЯЗЫКОЗНАНИЯ ИМ А. С. ЧИКОБАВА<br />
IBERO-CAUCASIAN LINGUISTICS<br />
<strong>XXXIX</strong><br />
Иберийско-кавказское языкознание<br />
<strong>XXXIX</strong><br />
Tbilisi 2011 Тбилиси
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong><br />
<strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong><br />
Tbilisi<br />
2011
mTavari redaqtori<br />
vaja Sengelia<br />
saredaqcio kolegia<br />
avTandil arabuli<br />
marine beriZe<br />
giorgi gogolaSvili<br />
lali ezugbaia<br />
Tamar vaSakiZe<br />
guCa kvaracxelia<br />
nana mayavariani<br />
lia qarosaniZe<br />
mixeil qurdiani<br />
medea Glonti<br />
merab Cuxua<br />
m i s a m a r T i :<br />
0108 Tbilisi, ingoroKvas q. 8<br />
arn. Ciqobavas saxelobis<br />
enaTmecnierebis instituti<br />
recenzentebi<br />
levan azmaifaraSvili<br />
latavra sanikiZe<br />
Editor-in-chief<br />
Vazha Shengelia<br />
Editorial Board<br />
Avtandil Arabuli<br />
Marine Beridze<br />
Giorgi Gogolashvili<br />
Lali Ezugbaia<br />
Tamar Vashakidze<br />
Gucha Kvaratskhelia<br />
Nana Machavariani<br />
Lia Karosanidze<br />
Mikheil Kurdiani<br />
Medea Glonti<br />
Merab Chukhua<br />
A d d r e s s :<br />
0108 Tbilisi, Ingorokva str. 8<br />
Arn. Chikobava Institute<br />
of Linguistics<br />
E-mail: contakt@ice.ge<br />
Reviewers<br />
Levan Azmaiparashvili<br />
Latavra Sanikidze<br />
© arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />
ISBN<br />
Arn. Chikobava Institute of Linguistics
teqnikuri redaqtori l. vaSakiZe<br />
kompiuteruli uzrunvelKyofa: T. gabroSvili<br />
r. grigolia<br />
r. papiaSvili<br />
r. ratiani
S i n a a r s i _ CONTENTS<br />
g. k v a r a c x e l i a , `Kovel poezias waayarbebda~ (akademikosi qeTevan<br />
I<br />
lomTaTiZe _ 100)................................................................................... 9<br />
G. K v a r a t s k h e l i a , "More then any Poetry" (Academician Ketevan Lomtatidze -<br />
100) ............................................................................................................ 13<br />
a. a r a b u l i , v. S e n g e l i a, akademikosi qeTevan lomTaTiZe da<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> ................................................... 15<br />
A. A r a b u l i , V. S h e n g e l i a, Academician Ketevan Lomtatidze and Iberian-<br />
Caucasian Linguistics.................................................................................. 25<br />
С. П а з о в , Наш учитель ........................................................................................ 28<br />
s. p a z o v i, Cveni maswavlebeli ........................................................................ 31<br />
S. P a z o v, Our Teacher........................................................................................... 32<br />
r. J a n a S i a, mcire mogoneba qeTevan lomTaTiZeze.................................... 34<br />
R. J a n a s h i a , A Little Memories on Ketevan Lomtatidze ..................................... 35<br />
n. a r d o t e l i , predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi<br />
II<br />
bejitur enaSi......................................................................................... 37<br />
N. A r d o t e l i , Predicative Syntagma and Syntactic Constructions in Bezhit .......... 46<br />
f. a f x a i Z e , Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa<br />
sistema (sinhaluri enis masalaze).................................................. 48<br />
P. A p k h a i d z e , On the Peculiarities of the 3nd Personal Pronouns in Spoken<br />
Sinhala........................................................................................................ 55<br />
T. b u r y u l a Z e , rTuli TanwKobili winadadebis definiciisaTvis<br />
qarTulSi................................................................................................. 58<br />
T. B u r t c h u l a d z e, Towards the Definition of a Compound Coordinate Sentence . 62
6<br />
S i n a a r s i<br />
e. g a z d e l i a n i , naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis<br />
xmovanfuZian saxelebTan svanuris balsqvemour da lentexur<br />
dialeqtebSi ............................................................................................ 64<br />
E. G a z d e l i a n i, Towards the Distribution of Genitive Case Alomorphs at the<br />
Vowel-end Nouns in the Lower Bal and Lentekhian Dialects of Svan.......... 73<br />
l. g i g l e m i a n i, adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi.............74<br />
L. G i g l e m i a n i, Place Adverbs in Svan Dialects................................................78<br />
g. g o g o l a S v i l i, Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi............79<br />
G . G o g o l a s h v i l i, Towards the Issue of a Theme in the III Series<br />
Forms...........................................................................................................87<br />
T. v a S a k i Z e, poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis muxran<br />
maWavarianis SemoqmedebaSi...................................................................88<br />
T. V a s h a k i d z e, Towards the Poetic-Stylistic Peculiarities in Mukhran<br />
Machavariani's Works.......... .......................................................................95<br />
c. k v a n t a l i a n i, zogi zmnuri fuZe da zmniswinis sityvawarmoebi-<br />
Ti daniSnuleba (niuansobrivi sxvaobiT gamovlenili)...............96<br />
Ts. K v a n t a l i a n i, Some Verbal Stems and Word-Forming Task of an Adverb<br />
(Revealed through nuance difference).........................................................101<br />
r. l o l u a, faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi...................102<br />
R. L o l u a, Towards the Issue of Pharyngealization in Udi....................................116<br />
q. m a r g i a n i - s u b a r i, subkategoriebisTvis svanur enaSi<br />
(indikativi, konkluzivi, renarativi, dubitativi).....................117<br />
K. M a r g i a n i - S u b a r i, Towards the Sub-Categories in Svan (indicative,<br />
conclusive, renarative, dubitative)..............................................................125<br />
T. m a x a r o b l i Z e, konkretuli Tu abstraqtuli?...........................126<br />
T. M a k h a r o b l i d z e, Concrete or Abstract?...................................................132<br />
m. s a G l i a n i , nasesxebi frazeologizmebis struqturul-semantikuri<br />
analizisaTvis svanurSi...................................................................... 134<br />
M. S a g l i a n i , Towards the Analysis of Borrowing Phraseological and Old Religious<br />
Expressions, Blessing and Cursing Formulae in Svan................................ 156
S i n a a r s i 7<br />
m. s a G l i a n i , r. y k a d u a , svanur frazeologiur gamonaTqvamTa<br />
leqsikonis Sedgenis mniSvneloba da ZiriTadi principebi...... 157<br />
M. S a g l i a n i , R. T c h k a d u a , Importance and Basic Principles of Compiling a<br />
Dictionary of Svan Phraseological Expressions.......................................... 166<br />
m. s u x i S v i l i , pasiuri da saurTierTo semantika gardauvali zmnis<br />
e- prefiqsian modelSi ....................................................................... 167<br />
M. S u k h i s h v i l i , Passive and Reciprocal Semantic of Intransitive Verbs with the<br />
e- Prefix ....................................................................................................176<br />
T. u T u r g a i Z e , O dp {en} (/-en/~/-n/) da O dp {-T} (/-T/~/-/) identuri<br />
mniSvnelobis sufiqsTa gramatikuli GirebulebisaTvis .......... 177<br />
T. U t u r g a i d z e , Towards the Grammatical Value of O dp {en} (/-en/~/-n/) and<br />
O dp {-t} (/-t/~/-/) Suffixes having Identific Suffixes .............................. 194<br />
r. f a r e u l i Z e , marcvlis gaxsnasTan dakavSireubli sakiTxebi naxur<br />
enebSi ...................................................................................................... 195<br />
R. P a r e u l i d z e , The Issues Connected with Syllable Opening in the Nakh<br />
Languages.................................................................................................199<br />
x. K a n d a S v i l i , mravalgzisobis gamoxatva qarTuli enis kaxur<br />
dialeqtSi.............................................................................................. 200<br />
Kh. Q a n d a s h v i l i , Expressing of Multiplicity in the Kakhian Dialect<br />
of Georgian ............................................................................................... 204<br />
n. S a v r e S i a n i , dalocvisa da wKevla-muqaris gamomxatveli<br />
frazeologiuri qvewKobili winadadebebi svanurSi.................. 205<br />
N. S h a v r e s h i a n i , Hypotactic Sentences Expressing Blessing, Cursing and<br />
Threatening in Svan .................................................................................. 215<br />
i. C a n t l a Z e, qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis<br />
TvalsazrisiT.................................................................................216<br />
I. C h a n t l a d z e , Georgian Southern Dialects from Comparativistic<br />
Viewpoint..................................................................................................230
8<br />
S i n a a r s i<br />
m. C a C a n i Z e, qarTuli idiomatikonis lingvistur-leqsikografiuli<br />
konstruirebisaTvis.............................................................................231<br />
M. C h a c h a n i d z e , Towards the Linguistic-Lexicographic Constructing of<br />
Georgian Idiomaticon.................................................................................234<br />
a. W i n W a r a u l i, `vefxistKaosnis~ avtoris sadaurobisaTvis.......235<br />
A. T c h i n t c h a r a u l i , Towards the Origin of the Author of "The Knight<br />
in the Panther's Skin"................................................................................240<br />
r. W k a d u a, fuZedrekad zmnaTagan mimGeobis warmoebisaTvis<br />
svanurSi..................................................................................................241<br />
R. T c h k a d u a , Towards the Formation of Participle From Stem-Changing<br />
Verbs in Svan.............................................................................................247<br />
n. j o r b e n a Z e, arsebiT saxelTa daJgufebis axali principebisaTvis<br />
qarTulSi..............................................................................................248<br />
N . J o r b e n a d z e , Towards the New Grouping Principle of Nouns<br />
in Georgian................................................................................................252<br />
III<br />
x s o v n a M e m o r y<br />
v. S e n g e l i a, buxadin kumaxovis xsovnas..............................................253<br />
V. S h e n g e l i a, In memory of Mukhadin Kumakhov<br />
B. O u t t i e r, «Il n’y a pas de petites cultures» (Georges Charachidzé)............. 257<br />
b. u t i e, `ar arseboben patara kulturebi~ (giorgi SaraSiZe)............261<br />
n. m e t r e v e l i, giorgi SaraSiZe..........................................................266<br />
N. M e t r e v e l i, Giorgi Sharashidze<br />
mixeil qurdiani Mikheil Kurdiani.............................................272<br />
lamara nozaZe Lamara Nozadze..............................................276<br />
lali iordaniSvili Lali Iordanishvili..............................................278
<strong>XXXIX</strong><br />
2011<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
guCa kvaracxelia<br />
`Kovel poezias waayarbebda...~<br />
(akademikosi qeTevan lomTaTiZe _ 100)<br />
yovel enaSi, iseve rogorc, yovel adamianSi, aris zogi ram ise-<br />
Ti, rac TiTqos arc aris dafaruli, maincdamainc uxilav SuagulSic<br />
ar Zevs, magram mainc miuwvdomelia: mas yvela ver xedavs da ver ismens.<br />
mis aRmosaCenad maincdamainc koncentrirebuli Tu daZabuli Zalisxmeva<br />
ar aris saWiro _ igi uecrad naTdeba gonebaSi, rogorc uecari<br />
Tvalis axela. aseTi ram wlobiT dagrovil codnasac aRemateba da mZime<br />
SromiT SeZenil ragindara unarsac, gavbedav da vityvi: `ucnauria,<br />
magram is SeiZleba yovelive amaze arc ki iyos damokidebuli... maSin<br />
ityvian xolme: `es maRlidan ariso~...<br />
arnold Ciqobavam qeTevan lomTaTiZis SromaTa daxasiaTebisas,<br />
romelic 1951 wels samecniero sabWos moxsenda, brZana: patara naSromia<br />
q. lomTaTiZis `erTi fonetikuri kanonzomierebis Sesaxeb afxazur<br />
dialeqtebSi~ (moxsenebad iyo wakiTxuli sakavSiro mecnierebaTa akademiis<br />
literaturisa da enis ganyofilebis sesiaze leningradSi 1941 w.<br />
ianvarSi), magram mas didi principuli Rirebuleba aqvs; is mowmobs,<br />
rom mTis kavkasiur enaTa saTanado Seswavlam SeiZleba mogvces imave<br />
rigis fonetikuri Sesatyvisobani, romlebic istoriuli fonetikis<br />
SemecnebiTi Zalis mauwyebelia. afxazur dialeqtTa Seswavlisas dadgenil<br />
am Sesatyvisobas samarTlianad SeiZleba ewodos `lomTaTibis<br />
formulao~. SemdgomSi, roca am aRmoCenas sxvebic daemata, maT `lom-<br />
TaTiZis kanonebiT~ moixsenieben. aseTi ram didi iSviaTobaa lingvistikaSi,<br />
romelic humanitarul mecnierebebs ki miekuTvneba, magram filologiis<br />
tradiciul struqturaSi analizis araTviTneburobiTa da<br />
obieqturobiT, rom ityvian, `maTematikur-logikuri~ sizustiT, gamoirCeva,<br />
Tumca es sizustec aq sxvagvaria, aq simkacrisa da sifxizlis<br />
sxva xerxebiT moqmedeben, amave dros aq ar arsebobs gamogonebebi. qe-<br />
Tevan lomTaTiZec arasodes igonebda rames. misi aRmoCenebi azris uecari<br />
gasxivosneba iyo yvelgan _ iqneboda es fonetika, morfologia,
10<br />
g. kvaracxelia<br />
semasiologia, etimologia Tu sxv.<br />
qeTevan lomTaTiZem <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa wreSi erT-erTi yvelaze<br />
rTuli agebulebis ena _ afxazuri _ airCia. swored am enis<br />
agebulebaSi marTebulad garkvevas hqonda mniSvneloba <strong>iberiul</strong>-kavkasiur<br />
enaTa istoriis mTavari sakiTxebis saTanadod dasmisa da gadawyvetisaTvis.<br />
sruliad axalgazrda, igi mZime saeqspedicio muSaobas eweoda.<br />
adgilobriv swavlobda afxazur enas, iwerda teqstebs, eufleboda<br />
afxazur metyvelebas. `araafxaz mkvlevarTa Soris, garda simon janaSiasi,<br />
igi erTaderTia, vinc praqtikulad flobs afxazur enaso~, _ aRniSnavda<br />
arn. Ciqobava.<br />
afxazuri misTvis iyo bedic da bediswerac. bedi imitom, rom<br />
didi mecnieruli warmatebani mas ukavSirdeboda; bediswera _ imitom,<br />
rom ganuzomlad uyvarda es ena da am enaze molaparake xalxi. am siyvarulma<br />
mZime dardiT aRbeWda misi cxovrebis ukanaskneli wlebi.<br />
siyvarulis gamoxatuleba metwilad artikulaciuric aris, magram<br />
rac ufro Rrma da momcvelia grZnoba, miT ufro naklebia masze<br />
saubari. siyvaruli qmedebaa da misi xarisxi da zoma yvelaze kargad<br />
naRvawiT ganisazRvreba. aqac ase iyo: afxazuri enis dialeqtTa zedmiwevniT<br />
Seswavlam anu sakvlevi masalis srulyofilma codnam, kvlevis<br />
meTodebis flobam da `mkvlevris umcdarma alRom~ (arn. Ciqobava) q.<br />
lomTaTiZes saSualeba misca saZirkveli Caeyara afxazuri enis dialeqtTa<br />
istoriul-SedarebiTi SeswavlisaTvis da amiT axal safexurze<br />
aeyvana afxazuri enis mecnieruli kvleva, xolo misi monografiebi tapanTuri<br />
da aSxaruli dialeqtebis Sesaxeb ubadlo nimuSs iZleva, Tu<br />
rogor SeiZleba iqnes Seswavlili mTis <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> wris umwerlo<br />
Tu axaldamwerlobiani ena. ara marto saqarTveloSi, aramed<br />
mTel sabWoTa kavSirSic q. lomTaTiZe maleve aRiares afxazuri jgufis<br />
ena-kiloTa didi avtoritetis mqone specialistad. 1952 wels sakavSiro<br />
mecnierebaTa akademiis prezidiumma oficialurad aRZra sakiTxi saqarTvelos<br />
mecnierebaTa akademiis winaSe q. lomTaTiZis gadayvanis Sesaxeb<br />
ssrk mecnierebaTa akademiis enaTmecnierebis institutSi samuSaod.<br />
es uprecedento da im droisaTvis Zalian sapatio miwveva iyo, magram,<br />
ra Tqma unda, igi ar iqna dakmayofilebuli.<br />
Zneli warmosadgenia, giyvardes ena da ar giyvardes xalxi, romelic<br />
am enaze laparakobs, an giyvardes xalxi da ar giyvardes am xalxis<br />
dedaena. sxvisi enis Seswavlas rac Seexeba, igi SeiZleba bunebrivadac<br />
xdebodes _ Sesabamis garemoSi da garemos meSveobiT (rogorc, magaliTad,<br />
simon janaSias SemTxvevaSi) da sagangebodac, rogorc Seiswavla<br />
qalbaton qeTevanma, romelmac sakuTariviT SeiTvisa sxvaTa dedaena.
`Kovel poezias waayarbebda~<br />
simon janaSias pirad arqivSi daculia dokumenti, romelic dawerilia<br />
1935 wels, rodesac q. lomTaTiZe s. janaSias aspiranti iyo (1934-1937<br />
ww., Tsu, kavkasiur enaTa kaTedra), masSi gadmocemulia samecniero<br />
xelmZRvanelisa da misi aspirantis erToblivi muSaobis mokle, magram<br />
tevadi gegma-prospeqti, sadac vkiTxulobT: `gamovTqvamT srul imeds,<br />
rom dawyebuli saqme miyvanili iqneba bolomdis warmatebiT da rom<br />
Cveni universiteti Seitans Tavis wvlils saqarTvelos udidesi avtonomiuri<br />
erTeulis, afxazeTis a.s.s.r. ZiriTadi mosaxleobis, moZme<br />
afxazebis, enisa da kulturis SeswavlaSi~ . es suliskveTeba amoZravebda<br />
q. lomTaTiZesac, romelic ara marto kargi mowafe iyo saxelovani<br />
maswavleblisa, aramed _ Tanamoazrec. igi mTeli Tavisi Segnebuli<br />
cxovrebis manZilze iyo afxazuri enis uangaro msaxuri, romelic<br />
afxazTa kulturis, maTi erovnuli identobis sadarajoze idga. `misi<br />
ganuzomeli damsaxureba afxazur-abazur enaTa mecnierul kvlevasa da<br />
afxaz da abaza enaTmecnierTa Taobebis aRzrdaSi gaxda safuZveli<br />
afxazTa da abazTa Soris qeTevan lomTaTiZis mimarT masobrivi pativiscemisa<br />
da sayovelTao siyvarulis gaCenisa. metad faseulia, rom<br />
afxaz xalxSi am pativiscemasa da siyvaruls dRemde aranairi cvlileba<br />
ar ganucdia~ (T. gvancelaZe). <br />
farTo da araordinaruli SesaZleblobebi gamoavlina q. lomTa-<br />
TiZem <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis im ubanzec, romelic qarTvelologiuri<br />
enebis struqturisa da istoriis, qarTulis, rogorc saliteraturo<br />
da saxelmwifo enis, normalizaciisa da funqcionirebis<br />
sakiTxebs moicavs. 1937 wels universitetis SromebSi gamoqveynebuli<br />
misi pirveli naSromi _ `naSTebi mesame piris obieqturi prefiqsisa<br />
gurulsa da aWarulSi~, rogorc saTauridanve Cans, qarTuli dialeqtologiis<br />
erT-erT sakiTxs eZRvneba. am TariRidan moyolebuli, mecnieri,<br />
afxazur-adiRuri enebis Seswavlis paralelurad, ikvlevda lingvistikuri<br />
qarTvelologiis problemaTa farTo speqtrs. niWierebiT<br />
gasxivosnebuli misi naSromebi, romlebic gvaoceben mravalmxrivobiTa<br />
da dasmuli sakiTxebis aqtualurobiT, gonebamxvilobiT, erudiciiTa<br />
da ganumeorebeli individualobiT, damsaxurebulad ikaveben Rirseul<br />
adgils qarTvelologiis oqros fondSi.<br />
q. lomTaTiZem ramdenime specialuri naSromi zogadi enaTmecnierebis<br />
sakiTxebsac miuZRvna. maRal Sefasebas aZlevda maT arn. Ciqobava,<br />
<br />
dokumenti warmodgenilia rusudan janaSias mier krebulSi _ `akademikos<br />
qeTevan lomTaTiZes~, Tbilisi, 2008, gv. 161-162.<br />
<br />
* iqve: T. gvancelaZe, gamorCeuli mecnieri da moqalaqe, gv. 165.<br />
11
12<br />
g. kvaracxelia<br />
romelic miiCnevda, rom am naSromebiT q. lomTaTiZe warmoCnda rogorc<br />
wamyvani specialisti ara mxolod kavkasiur <strong>enaTmecniereba</strong>Si,<br />
aramed zogadi enaTmecnierebis dargSic. saenaTmecniero sakiTxebze<br />
1950 wlis cnobili diskusiis msvlelobisas q. lomTaTiZem, rogorc<br />
mosalodnelic iyo, principul sakiTxebSi simtkice da zedmiwevniTi<br />
garkveuloba gamoamJRavna. arn. Ciqobava aRniSnavda, rom q. lomTaTiZis<br />
recenziam prof. g. serdiuCenkos Sromebze (abazuris Sesaxeb) dRis sinaTleze<br />
gamoitana `axali marqsistuli moZRvrebis~ am Tavgadakluli<br />
mimdevris crumecnieruli saqmianoba-TareSi, `rasac saerTo-sakavSiro<br />
mniSvneloba hqonda~. im mZime viTarebaSi, romelic maSin <strong>enaTmecniereba</strong>Si<br />
da, saerTod, qveyanaSi sufevda, aRniSnuli recenzia maRali mecnieruli<br />
principulobisa da moqalaqeobrivi simamacis kidev erTi magaliTi<br />
iyo qarTveli lingvistebis mxridan.<br />
1945 wels, rodesac qalbatoni qeTevani sadoqtoro disertacias<br />
icavda, simon janaSiam mas milocvis baraTi gaugzavna (dacvas avadmyofobis<br />
gamo ver eswreboda), sadac swerda: `ver davmalav: Zalian mixaria,<br />
rom Tqven xsniT im qalTa rigs, romelnic Cven mecnierebaTa sarbielze<br />
am maRali wodebis matarebelni iqnebian.<br />
mogilocavT mxurvaled am saucxoo gamarjvebas da gisurvebT,<br />
rom im sapatio kibeze, romelzedac ase mtkiced dgaxarT, Semdgomi safexurebic<br />
damsaxurebulad agevloT!~ Semdgom, 1955 wels, roca igi<br />
saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi wevr-korespondentad waradgines,<br />
arn. Ciqobava aseve sagangebod gaxazavda, rom q. lomTaTiZe samecniero<br />
institutis pirveli direqtori-qali iyo CvenSi (igi orjer _ 1953-<br />
1963 da 1975-1987 wlebSi _ iyo enaTmecnierebis institutis direqtori,<br />
rac aseve uprecedentoa).<br />
maRali samecniero wodebebi, erTi mxriv, da meore mxriv, aseve<br />
maRali mowodeba _ dedoba, meuRleoba, ubralod, qalad yofna yvela<br />
sazrunaviTa da mudmivad mouwyobeli yofis yoveldRiuri wvrilmanebiT,<br />
rac uamrav drosa da energias iTxovda (magram amis gamo SeRavaTs<br />
aravin moeloda da arc aravin iZleoda), namdvilad iyo aRniSvnisa da<br />
dafasebis Rirsi.<br />
qalbatoni qeTevani Rrmad xandazmuli, 96 wlisa, gardaicvala.<br />
cxovreba, romelic man ganvlo, CvenTvis, misi TanamemamuleebisaTvis, saamayo<br />
da samagaliToa, misi mecnieruli memkvidreoba qarTuli kulturis<br />
Zvirfasi da maradiuli ganZia. ZmaTa gaTiSvisa da xidCatexilobis<br />
xanaSi igi dResac mtkice xidia or xalxs Soris. isini mas erTi ZaliT<br />
uyvarda, erTnairi uSurvelobiT iRvwoda orivesTvis. amaSi arasodes<br />
aravis eWvi ar Sehparvia...
`Kovel poezias waayarbebda~<br />
...ar iyo dalxenili qalbatoni qeTevanis cxovreba (Tundac yvelafrisa<br />
da yvelas winaSe maRali pasuxismgelobis gamo, movaleobis<br />
gamo, romelic Tavad ikisra), magram es cxovreba iyo gadalaxvis, da-<br />
Zlevisa da aRvsebis nimuSi da mas bevri sixarulic axlda. erTi maTganis<br />
Sesaxeb arn. Ciqobava ambobda: `didi sixaruli, rac axali kanonzomierebebis<br />
SerCevasa Tu gamovlenas mkvlevarisTvis moaqvs, esTetikuri<br />
ZaliT yovel poezias waaWarbebda. amis gareSe mecnieruli akribia mZime<br />
tvirTad iqceoda (da an intrigis Sxams ra gauZlebda?)~... marTlac<br />
rom!...<br />
GUCHA KVARATSKHELIA<br />
"More Then Any Poetry"<br />
(Academician Ketevan Lomtatidze - 100)<br />
Posteriority in science, as an essential condition of developments, implies likemindedness<br />
and hereditariness, not only coleague relation of old and new generations,<br />
a teacher and a pupil, but a scrupolous unity for common affair. Such co-laborating of<br />
individuals is defined by the choice of inner free persons and it has a decisive<br />
significance for a common goal. They choose teachers as well as pupils – their lucky<br />
meeting is mostly successful. This success is common and it could be said general as<br />
an issue concerns to science, that following from its nature, can not be private.<br />
Founding and achievements of the Iberian-Caucasian linguistic school was<br />
mostly defined such matual co-laborating between the generations, that I said above.<br />
The best esample of this is on the one hand activities of Ketevan Lomtatidze and her<br />
teachers – Simon Janashia and Arnold Chikobava on the other hand. Evaluating of a<br />
pupil's scholarly activity by teachers on concrete stages and levels is characteristic.<br />
During characterizing Ketevan Lomtatidze's works before a scientific council in<br />
1951, Arn. Chikobava announced: "Ketevan Lomtatidze's work "On one phonetic<br />
regularity in the Abkhaz dialects" is a short work, but it has a principal value. It<br />
confirms, that relevant studying of the mountainian Caucasian languages can give such<br />
phonetic correspondences of the same order, which inform us the cognitive power of<br />
historical phonetics. This correspondence that was established during the studying of<br />
the Abkhazian dialects can be named "Lomtatidze's formula".<br />
Ketevan Lomtatidze has chosen one of the languages of the Iberian-Caucasian<br />
languages – Abkhaz with most complex structure. Just correct investigation of this<br />
language's structure has an essential importance for arising and resolving the basic<br />
issues of the history of the Iberian-Caucasian languages. An young scholar carried out<br />
hard expedition work. She learnt "Abkhaz locally, recorded texts. Among the non<br />
Abkhaz scholars, besides Simon Janashia she is the only who practically knows<br />
Abkhaz" – noted Arn. Chikobava. In his opinion, thoroughly studying of the Abkhaz<br />
dialects, knowig the research methods and a researcher's unerring intuition gave<br />
13
14<br />
g. kvaracxelia<br />
possibility to K. Lomtatidze to establish historical-comparative studying of the Abkhaz<br />
dialects and her works on the Tapant and Ashkhar dialects are unequalled samples<br />
how an unwritten or new-written language of the mountainian Iberian-Caucasian<br />
languages should be studied.<br />
K. Lomtatidze dedicated some special works to the general linguistics' issues.<br />
Arn. Chikobava evaluated them highly. He considered, that through these works K.<br />
Lomtatidze had showed herself as a leading specialist not only in the Caucasian<br />
linguistics but in general linguistics as well. During the well-known discussion on<br />
linguistic issues in 1950 K. Lomtatidze, as it was excepted, demonstrated firmness and<br />
thorough knowledge of principal issues. Arn. Chikobava noted, that K. Lomtatidze's<br />
review on Prof. G. Serdiuchenko's works (on Abaza) brought out into the open "the<br />
pseudo-scientific activity of a selfless follower of" new Marxist doctrine: ravaging, that<br />
had All-Union importance".<br />
In 1934-1937 Ketevan Lomtatidze was Simon Janashia's post-graduate student<br />
at the chair of the Caucasian Languages at the Iv. Javakhishvili Tbilisi State<br />
University. Simon Janashia's private archieve keeps the documents of 1935, which tells<br />
a short, but exhaustive plan-project of joint working of a supervisor and his postgraduate<br />
student: "We hope, that the work will be come to an end successfully and our<br />
university will contribute to studying language and culture of our brothers<br />
Abkhazians". This spirit motivated K. Lomtatidze as well who was not only a<br />
successful pupil of an outstanding teacher but like-minded as well. During all her<br />
conscious life she was a selfless servant to Abkhaz and always guarded the culture,<br />
national identy of the Abkhazians.<br />
In 1945, when K. Lomtatidze was defending doctoral dissertation, Simon<br />
Janashia has sent her a congratulation card: "I can not conceal – I'm very happy that<br />
You are the first among those women, who will have this high honorary rank in<br />
scientific sphere. I congratualate horny this great victory and wish to ascend that<br />
honourable stair meritely on which You are standing so decisively".
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
avTandil arabuli, vaja Sengelia<br />
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
akademikosi qeTevan lomTaTiZe (1911-2007) <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong><br />
enaTmecnierebis Tbilisuri skolis didi warmomadgenelia. SeiZleba<br />
iTqvas, igi erovnuli universitetis wiaRSi aGorZinebuli qarTuli<br />
enaTmecnierebis mesame Taobis erT-erTi gamokveTili lideri iyo. ganuzomelia<br />
misi Rvawli qarvelur da mTis <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa sistemisa<br />
da istoriis kvlevisa da maRalkvalificiuri specialistebis<br />
momzadebis saqmeSi. q. lomTaTiZe im mkvlevarTa ricxvs ekuTvnis, vinc<br />
Sors gauTqva saxeli qarTul mecnierebas. mravali siaxliT gamorCeuli<br />
misi naSromebi qarTvelologiuri da kavkasiologiuri literaturis<br />
oqros fondSia Sesuli.<br />
1934-37 wlebSi q. lomTaTiZe Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
aspiranturaSi swavlobda prof. s. janaSias xelmZRvanelobiT da,<br />
rogorc Cans, aman gansazRvra misi samecniero moRvaweobis ZiriTadi mimarTuleba<br />
_ afxazuri enis sistemisa da istoriis sakiTxebis kvleva<br />
monaTesave enaTa monacemebis gaTvaliswinebiT.<br />
gansakuTrebulia q. lomTaTiZis damaxureba afxazur-abazur enaTa<br />
SeswavlaSi. SeiZleba iTqvas, rom man axali epoqa daiwyo am mimarTulebiT.<br />
q. lomTaTiZis pirvelma monografiulma gamokvlevam `ZiriTad<br />
droTa warmoebisaTvis afxazurSi~, romelic 1938 wels daibeWda `enimkis<br />
moambeSi~, naTeli gaxada, rom afxazur enas gamorCeuli niWisa da<br />
erudiciis mkvlevari SeeZina. am monografiis garda, q. lomTaTiZem 30iani<br />
wlebis bolosa da 40-iani wlebis dasawyisSi `enimkis moambesa~ da<br />
`saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambeSi~ gamoaqveyna ramdenime<br />
sxva naSromi, riTac man ukve maSin daikava TvalsaCino adgili qarTvel<br />
enaTmecnierTa Soris.<br />
fundamenturma monografiebma _ `afxazuri enis tapanTuri dialeqti~<br />
(1944) da `aSxaruli dialeqti da misi adgili sxva afxazurabazur<br />
dialeqtTa Soris~ (1954) _ didi da damsaxurebuli samecniero<br />
avtoriteti moupova avtors, maSin jer kidev axalgazrda mkvlevars;<br />
am monografiebSi warmodgenilia afxazuris axlomonaTesave aba-
16<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
zuri enis ori dialeqtis fonologiuri sistemisa da morfologiur<br />
TaviseburebaTa Rrma analizi; amasTanave, TiToeuli sakiTxi ganxilulia<br />
afxazur enasTan SedarebiT da amosavali viTarebis gaTvaliswinebiT.<br />
metad faseulia monografiebs darTuli vrceli dialeqturi teqstebi.<br />
am raodenobiTa da aseTi sizustiT Cawerili dialeqturi masala<br />
manamde aravis moupovebia da gamouqveynebia. mkvlevarma SeZlo daefiqsirebina<br />
ara mxolod sxvaoba, rac abazuri enis kilo-kilokavebsa<br />
da TqmebSi gvaqvs, aramed is ryevebic, rac sxvadasxva Taobis pirTa metyvelebaSi<br />
dasturdeba; am masalam Zvirfasi istoriuli dokumentaciis<br />
mniSvneloba SeiZina.<br />
q. lomTaTiZis es ori monografia kavkasiologiis klasikur naSromebad<br />
aris samarTlianad miCneuli. maT qarTveli da ucxoeli specialistebis<br />
maRali Sefaseba daimsaxures. vfiqrobT, cnobili holandieli<br />
mecnieris a. koipersis gaoceba da aRtaceba misi samecniero miRwevebiT,<br />
romelic man q. lomTaTiZisaTvis 1960 wels gamogzavnil wignze<br />
warweraSi gamoxata, pirvel rigSi abazuri enis dialeqtebis Sesaxeb<br />
qarTveli mecnieris brwyinvale monografiebs ekuTvnis.<br />
mTis <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa dialeqtebis Sesaxeb msgavsi gamokvleva<br />
manamde aravis Seuqmnia. amis gamo gasagebi xdeba is unikaluri<br />
movlena, rac 1984 wels yaraCai-CerqezeTSi moxda: vgulisxmobT q. lom-<br />
TaTiZis monografiebis 40 da 30 wlis iubiles aRniSvnas CrdiloeT<br />
kavkasiis am respublikaSi, sadac, sxva xalxebTan erTad, abazebic cxovroben.<br />
aRniSnuli monografiebiTa da imave wlebSi Seqmnili sxva calkeuli<br />
gamokvlevebiT q. lomTaTiZem mtkice mecnieruli safuZveli Cauyara<br />
afxazur-abazur enaTa aRweriTi da istoriul-SedarebiTi Seswavlis<br />
saqmes.<br />
Semajamebeli xasiaTisaa q. lomTaTiZis monografia `afxazuri da<br />
abazuri enebis istoriul-SedarebiTi analizi. I. fonologiuri sistema<br />
da fonetikuri procesebi~ (1976); esaa istoriul-SedarebiTi xasiaTis<br />
vrceli gamokvleva, romelSic afxazur-abazur saliteraturo enaTa da<br />
dialeqtTa monacemebis gaTvaliswinebiT ganxilulia am enaTa fonetikis<br />
yvela ZiriTadi sakiTxi.<br />
afxazur da abazur enaTa fonetikur sistemas didi sirTule axasiaTebs.<br />
q. lomTaTiZe saocari simsubuqiT atarebs mkiTxvels am sistemis<br />
Tavbrudamxvev labirinTebSi.<br />
naSromi gamoirCeva rogorc istoriul-SedarebiTi analizis meTodologiuri<br />
principebis Tanmimdevruli gamoyenebiTa da saanalizo<br />
enobrivi masalis siuxviT, ise metad mniSvnelovani originaluri da-
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 17<br />
skvnebiT. SeiZleba iTqvas, rom arcerTi sxva mTis <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong><br />
enis fonetika aseTi Rrma da sruli mecnieruli analizis sagani ar<br />
yofila.<br />
q. lomTaTiZis monografiaSi `lokalur preverbTa ZiriTadi saxeobebi<br />
da maTi gaformeba afxazursa da abazurSi~ (1982) kvlevis sagani<br />
gaxda afxazur-abazur zmniswinTa rTuli sistema; gamowvlilviTi analizis<br />
safuZvelze warmoCnda is funqciur-semantikuri datvirTva, rac<br />
preverbebs am enebSi moepoveba.<br />
q. lomTaTiZis monografia `abazuri ena~ (inglisurad _ 1990<br />
wels, qarTulad da rusulad _ 2006 wels) mokle Sejamebaa im kvlevisa,<br />
rac avtors wlebis ganmavlobaSi uwarmoebia.<br />
aRniSnuli monografiebis garda, q. lomTaTiZes ekuTvnis 100-ze meti<br />
calkeuli gamokvleva afxazur-abazur enaTa struqturisa da istoriis<br />
sakiTxebze, romlebic eZRvneba afxazur-abazur enaTa struqturis<br />
iseT sakvanZo sakiTxebs, rogorebicaa: bruneba, gansazRvruloba, statikuroba-dinamikuroba,<br />
gardamavloba, finituroba-infinituroba, qceva,<br />
potencialisi, saurTierTo, saTanao, miCnevisa da uneburobis kategoriebi...<br />
calke unda aRiniSnos q. lomTaTiZis mier warmodgenili friad<br />
sayuradRebo analizi am enebis morfemaTa da fuZeTa agebulebisa (es<br />
exeba rogorc maT amJamindel, ise amosaval struqturas).<br />
metad mniSvnelovania q. lomTaTiZis Ziebani Cerqezul da ubixur<br />
enaTa fonetikis, morfologiisa Tu leqsikis sferoSi da afxazur-Cerqezul<br />
enaTa SedarebiTi gramatikis problemebze.<br />
istoriul-SedarebiTi Ziebis klasikas ganekuTvneba Cerqezul sisin-<br />
SiSina spirantTa sameulis genezisisadmi miZRvnili gamokvleva (1953),<br />
romelSic q. lomTaTiZem eWvmiutanlad daamtkica, rom sibilantebSi<br />
sameulebrivi sistema meoreulia.<br />
q. lomTaTiZe warmatebiT ikvlevda afxazur-Cerqezul enaTa genezisuri<br />
urTierTobis sakiTxebs <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa sxva jgufebTan,<br />
kerZod, qarTvelur enebTan. am problemis gadawyvetas emsaxureboda<br />
q. lomTaTiZis warmatebuli Ziebani qarTvelur da afxazur-Cerqezul<br />
enebs Soris bgeraTSesatyvisobaTa dasadgenad, da materialur erToba-<br />
Ta gamovlena (amis Sesaxeb ix. qvemoT).<br />
amave dros, q. lomTaTiZe im sistemur struqturul-tipologiur<br />
Sexvedrebsac uTmobda yuradRebas, romlebic aRniSnul enaTa Soris<br />
naTesauri urTierTobis Tvalsazriss amyarebda (am mxriv gansakuTrebiT<br />
sayuradReboa misi ori statia, romlebic 1976 wels gamoqveynda<br />
`<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis weliwdeulis~ III tomSi).<br />
didi Rvawli miuZRvis q. lomTaTiZes afxazuri da abazuri enebis<br />
specialistTa aRzrdis saqmeSi. samoc welze meti xnis ganmavlobaSi ki-
18<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
Txulobda igi afxazuri enis kurss Tbilisis saxelmwifo universitet-<br />
Si. q. lomTaTiZis xelmZRvanelobiTa da konsultaciiT momzadda 20-ze<br />
meti mecnierebaTa doqtori da kandidati, romlebic warmatebiT muSaobdnen<br />
da bevri maTgani amJamadac muSaobs afxazeTsa Tu CrdiloeT<br />
kavkasiis respublikebSi.<br />
didia akad. q. lomTaTiZis wvlili qarTvelur enaTa struqturisa<br />
da istoriis kvlevaSi. SeiZleba iTqvas, misi, rogorc mecnieris, biografia<br />
qarTuli enis sakiTxebis SeswavliT daiwyo; es iyo kvleva ninoSvilis<br />
`partaxis~ dednisa da enobrivi Taviseburebebisa (1935) da dakvirvebani<br />
mesame subieqturi piris niSanTa naSTebze gurulsa da aWarulSi<br />
(1937-38).<br />
SeniSvnebi da leqsikoni, romelic sruliad axalgazrda, damwyebma<br />
mkvlevarma akaki SaniZis redaqtorobiT 1935 wels calke wignad gamocemul<br />
eg. ninoSvilis `partaxs~ daurTo, profesiuli TvlsazrisiT<br />
aris uaRresad zusti da TiTqmis amomwuravi. eg. ninoSvilis proza da,<br />
gansakuTrebiT, `partaxi~ imiT gamoirCeva, rom is arsebiTad eTnografiuli<br />
da dialeqturi sizustiT gadmoscems guruli glexobis yofasa<br />
da metyvelebas. amitomac miiCnia maswavlebelma da xelmZRvanelma akaki<br />
SaniZem, rom Sesabamisi dednis zustad aRdgena da gamocema (adrindeli<br />
gamocema mweral g. wereTels ekuTvnoda) da misi enis Seswavla dialeqtologiuri<br />
TvlsazrisiT mniSvnelovani saqme iyo da es amocana man<br />
niWier Segirds _ q. lomTaTiZes _ miando. am saredaqcio SeniSvnebsa<br />
da leqsikonSi damwyebma mkvlevarma, rogorc Cans, ukve Camoayaliba bevri<br />
ram im dakvirvebaTagan, romlebic mogvianebiT mecnierul statiebad<br />
gaformda. magaliTad, is, rom guruls axasiaTebs sw kompleqsis gamar-<br />
tiveba: mosreba (← moswreba), savla (← swavla) (`partaxiseulia~:<br />
m o g e s r o b a... ver m o v a s a r i... m o e s r e b i...). ufro mniSvnelovani<br />
is aris, rom am gamartivebis Sedegad darCenili s Cveulebrivi<br />
etalonuri fonema aRar aris, mas gadaecema dakarguli mkveTris `sakompensacio~<br />
simkveTre da viRebT abruptiul s-s (am sakiTxs mkvlevari<br />
ramdenjerme daubrunda, mag., werilSi `poziciuri warmoSobis mkveTri<br />
spirantebi gurulSi~. _ ikew, 13, 1986). aseve gurulisaTvis aris damaxasiaTebeli<br />
fonetikuri procesi, romlis drosac 03 piris h- niSnis<br />
fSvinviereba gadaecema mosazRvre Ziriseul mkveTr Tanxmovans, xolo<br />
Tavad piris niSani ikargeba: gayola → gavxevi (← ga-v-h-yevi), gaxobo-<br />
da (← ga-h-yveboda). es dakvirveba piris niSnebis Taviseburebaze avtors<br />
Camouyalibebia jer kidev studentobisas, 1929 wels, magram Sesabamisi<br />
statia gamoqveynda mogvianebiT _ 1938 wels: `naSTebi mesame piris<br />
obieqturi prefiqsisa gurulsa da aWarulSi~, _ Tsu Sromebi, t.
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 19<br />
VI. es vrceli statia amomwuravad aCvenebs gurulis (da aWarulis) morfonologiur<br />
suraTs, romelic am mxriv `xevsuruls mogvagonebs~ (gv.<br />
138) da adasturebs am kilour arealSi 03-is arsebiTad srul gamovlenas,<br />
maT Soris aRniSnuli fonetikuri SedegebiT: xavda, waxobi,<br />
dafirda, moqida (xeli) da misT.<br />
am uadres enaTmecnierul dakvirvebebSi ukve gamoCnda is gamorCeuli<br />
kvleviTi unari da, gansakuTrebiT, momadlebuli fonetikuri alRo<br />
(`maxvili yuri~), romelmac albaT, erTi mxriv, ganapiroba kidec<br />
q. lomTaTiZis `gamweseba~ iseTi rTuli fonologiuri sistemis mqone<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enis Sesaswavlad, rogoric afxazuria, xolo, Tavis<br />
mxriv, am ukanasknelis srulyofilad dauflebam kidev ufro gaamaxvila<br />
mkvlevris smena da gaafaqiza is lingvisturi Sinagani Tvali, romelic<br />
esoden saWiroa <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa urTulesi samyaros SeswavlisaTvis.<br />
erTi sityviT, axalgazrda mecnieri yvelanairad iyo mzad warmatebiT<br />
ganegrZo qarTuli enis dialeqtebisa Tu istoriuli fonetikis<br />
mniSvnelovani problemebis kvleva, magram Semdgom, raki mecnierma mTeli<br />
Zalebi gadarTo afxazur-adiRur enaTa Seswavlaze, misi yuradReba<br />
garkveuli droiT Camoscilda dasaxuli sakiTxebis kvlevas. Tumca mTis<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enebis bunebis Rrmad wvdomam mas saSualeba misca<br />
ufro farTod daenaxa is problematika, romelic qarTvelur enaTa<br />
agebulebasa da istoriasTan aris dakavSirebuli.<br />
qeTevan lomTaTiZe imTaviTve aqtiurad aRmoCnda Cabmuli Cveni<br />
qveynis aRmaval samecniero procesebSic da sazogadoebriv cxovrebaSic.<br />
Tundac mxolod is, rom man cxovrebis didi nawili afxazursa da<br />
afxazeTs daukavSira da igi mudam aRiqmeboda, rogorc am xalxis WeSmariti<br />
qomagi da mzrunveli, didi erovnuli mniSvnelobis faqtia, Rirseuli<br />
gagrZeleba im safuZvlebisa, rac iv. javaxiSvilma da arn. Ciqobavam<br />
Seqmnes kavkasiologiaSi. amave dros, q. lomTaTiZes arasodes Ralatobda<br />
principuloba da piruTvneloba, obieqturad Seefasebina mimdinare<br />
movlenebi, fxizlad ganeWvrita saxifaTo tendenciebi. amisi dasturia<br />
Tundac misi monawileoba 50-iani wlebis lingvistur diskusia-<br />
Si, kerZod, misi wvlili iseTi siyalbeebis gasabaTileblad <strong>enaTmecniereba</strong>Si,<br />
rogoric iyo g. serdiuCenkos `fenomeni~ (ix. n. maris sax. afxazeTis<br />
samecniero-kvleviTi institutis Sromebi, 23, 1949).<br />
metad Rirebulia q. lomTaTiZis mecnieruli dakvirvebani istoriuli<br />
fonetika-fonologiis sferoSi. igi siRrmiseulad swvdeboda ur-<br />
Tules fonologiur problemebs da cocxali enobrivi monacemebis faqizi<br />
fonetikuri analiziT aRadgenda Cveni enebis bgeriTi sistemis<br />
odindel suraTs. aseTi Rrmamecnieruli Sinaarsis Semcvelia misi sta-
20<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
tiebi winaenismier spirantTa Tu labializaciis istoriis Sesaxeb qar-<br />
Tvelur enebSi (1962, 1968); mkvlevari exeba sakiTxs, arsebobda Tu ara<br />
labializebuli fonemebi qarTvelur enebSi (rogorc cnobilia, amgvar<br />
Tvalsazriss warmoadgendnen i. iuSmanovi da s. JRenti). Tanamedrove<br />
mdgomareoba aCvenebs, rom mTis <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enebis labialize-<br />
buli Tanxmovnebi (q◦, c◦...) da qarTuli labialuri kompleqsebi (q…,<br />
c…...) erTgvarovani movlena ar aris; magram es ar gamoricxavs imas,<br />
rom labialuri kompleqsebi warmomavlobiT labializebuli bgerebi<br />
iyos. am SesaZleblobis sawinaaRmdego argumentad mkvlevars mohyavs<br />
ukanaenismierTa ganviTarebis SemTxvevebi labialur kompleqsTa qarTvelur<br />
SesatyvisobebSi (j… : Zg… : sg…...). aqedan gamomdinare, `i m p e -<br />
r i o d S i, r o c a z a n u r - s v a n u r S i a R n i S n u l i p r o -<br />
c e s i m i m d i n a r e o b d a (e. i. g, q, k-s g a n v i T a r e b a S i -<br />
S i n a a f r i k a t e b T a n), e s l a b i a l u r i k o m p l e q s e b i<br />
a r c z a n u r - s v a n u r S i d a a r c q a r T u l S i a r<br />
w a r m o a d g e n d a l a b i a l i z e b u l f o n e m e b s (`labializaciis<br />
sakiTxisaTvis qarTvelur enebSi~. _ ike, 16, 1968, gv. 71).<br />
Tavad labializaciis araerTgvarovneba <strong>kavkasiuri</strong> enebis sxvadasxvagvar<br />
fonemur garemocvaSi mkvlevars ufro rTuli varaudis wamoyenebis<br />
SesaZleblobas aZlevs: iqneb labializacia ar axasiaTebda SiSina<br />
spirant-afrikatebs, magram axasiaTebda maTs sisina variantebs, rogorc<br />
es afxazur-adiRur enebSi SeiniSneba? amaze pasuxis misaRebad mkvlevars<br />
mohyavs ukanaenismierTa ganviTarebis iseTi magaliTebi, rogoricaa,<br />
erTi mxriv, wneli → wkneli, xolo meore mxriv _ Zewkvi ←* Zewvi (Sdr.<br />
jaWvi); `es ki miuTiTebs imaze, rom qarTulSic sisina sibilantTa labialuri<br />
kompleqsebic (iseve rogorc SiSinebi) ar unda yofiliyo labializebuli<br />
fonemebi~. ufro adrindeli periodisaTvis labializaciis<br />
gamosaricxad gamoyenebulia ukana rigis bgerebis ganviTarebis iseTi<br />
SemTxvevebi, rogoricaa: wyal- (*wal-), cecxl- (*cecl-), cxvir- (*cvir-).<br />
mkvlevris daskvniT, am argumentaciis gaziarebiT `garkveuli iqneba sa-<br />
Tanado labialuri kompleqsebis uZvelesi bunebac~ (iqve gv. 72).<br />
q. lomTaTiZem daamkvidra zogi fonetikuri wesi istoriul fonetikaSi;<br />
kerZod, aseTia wyvilbagismier fonemaTa meoreuli miReba ukanaenismierTa<br />
da bagismier bgeraTa Serwymis gziT. am sakiTxs mecnierma<br />
miuZRvna vrceli statia `xSul-labialur kompleqsTa SerwymiT miRebuli<br />
b f p qarTvelur enebSi~ (ike, XIV, Tb. 1964), xolo oci wlis Semdeg<br />
Sesabamisi dakvirvebani calke gamokvlevis saxiT gamoica: `kompleqsTagan<br />
momdinare bilabialuri xSulebi qarTvelur enebSi~ (Tb. 1984).<br />
am naSromSi, misi zogadfonetikuri Rirebulebis garda, kidev erTxel
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 21<br />
warmoCnda, Tu ra mniSvnelovani istoriul-etimologiuri Sedegebis<br />
mocema SeuZlia enobriv monacemebTan kompleqsur sistemur midgomas.<br />
am aspeqtiT kvlevis areSi ramdenime aseuli leqsikuri erTeuli moeqca<br />
da sityaTa bevri iseTi etimologiuri kavSiri gaiSifra, romelic<br />
sxva (izolirebul) SemTxvevaSi sruliad warmoudgeneli iqneboda;<br />
vTqvaT: gorgali da borbali (gv. 5-6); ugulava da ubilava (gv. 7);<br />
ciba da cuga (*cigva) (gv. 25-33); furCa da qurCa (gv. 35); qviTkiri<br />
da fiTkiri (gv. 37) da mravali sxva. gansakuTrebiT xelSesaxebia am kanonzomierebis<br />
gamovlena qarTvelur Tu <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enaTa saer-<br />
To monacemebSi. magaliTad, am kanonis safuZvelze saimedod gaiSifra<br />
megr. afu (`aqvs~) zmnuri fuZis fonetikuri kavSiri qarT. aqv-s zmnas-<br />
Tan (qv → f) (gv. 37-41; agreTve: qess, t. 3, Tb. 1983, gv. 29-32).<br />
aseve poziciuri (kombinatoruli) fonetikuri cvlilebis sagulisxmo<br />
kanoni dgindeba qarTveluri enebis xSulTa cvlilebiT (gamkveTrebiT<br />
Tu dayruebiT) sonantTa mezoblobaSi, rac araerTi sityvis<br />
warmomavlobis sruliad axleburad danaxvis SesaZleblobas iZleva (na-<br />
Sromi calke gamovida 1996 wels saTauriT: `sonantTa mezoblad<br />
xSulTa gamkveTreba-dayrueba qarTvelur enebSi~).<br />
am naSromis ZiriTadi debuleba is aris, rom `vinaidan sonanti Tavisi<br />
bunebiT mJReria da garkveuls SemTxvevaSi mas Seswevs unari g a -<br />
a m J R e r o s (fonologiuri korelaciis uqoneladac) mezoblad<br />
mdgomi yru Tanxmovani asimilaciis niadagze, aseve d i s i m i l a c i -<br />
i s tendenciis SemTxvevaSi mas aqvs unari gamoiwvios mJRer xSulTa<br />
dayrueba-gamkveTreba, e. i. enaSi fonologiuri korelaciis uqonel sonantsac,<br />
roca igi moxvdeba TanxmovanTan mWidro kontaqtSi (r i s<br />
S e d e g a d a c k a r g a v s s o n o r o b i s g a r k v e u l x a -<br />
r i s x s), SeuZlia mezobel TanxmovanSi gamoiwvios iseTi cvlilebebi,<br />
rac Cveulebriv mJRerebs.<br />
sonantebTan mezoblad xSulTa disimilaciuri dayruebis procesi<br />
SesaZloa fSvinvier variantze SeCerdes, magram qarTvelur enebSi da<br />
aseve sxva <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enebSi gansakuTrebiT niSandoblivi Cans<br />
maTi gamkveTreba, rac efuZneba am enaTa specifikur fonologiur<br />
struqturas _ xSulTa sameulebriv sistemas. amdenadve sonantTa mezoblad<br />
xSulTa disimilaciuri gamkveTreba specifikuri <strong>iberiul</strong><strong>kavkasiuri</strong><br />
fonetikuri procesia (gv. 3-4).<br />
am zogadi, poziciurad Sepirobebuli fonetikuri movlenis safuZvelze<br />
gaanalizebulia iseTi leqsikis istoriul-etimologiuri kavSirebi,<br />
rogoricaa: cotne _ mcodne; kuda _ kuntula; ved- _ ot(eba);<br />
marT-oden _ martoden; imiT-rom _ imitom; keTri _ ketri... sumbaTaSvili<br />
_ supataSvili; artaani _ arTana da misT. megr. ontu (Sdr. an-
22<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
Ta), menwari (Sdr. mencari)... svan. T…el (Sdr. tvini)...<br />
akad. q. lomTaTiZe erT-erTi pirvelia, vinc <strong>iberiul</strong>-kavkasiur ena-<br />
Ta jgufebs Soris SesatyvisobaTa sakiTxi faqtobriv ganixila. igulisxmeba<br />
1955 wels `saqarTvelos mecnierebaTa akademiis moambeSi~ gamoqveynebuli<br />
misi statia `bgeraTa procesebisa da bgeraTa Sesatyvisobebis<br />
zogi sakiTxi <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enebSi (qarTul-afxazur-adiRur<br />
enaTa masalaze)~, romelSic masalobriv ganxilulia afxazur-adiRuri-<br />
sa da qarTveluris savaraudo SesatyvisobaTa erTi jgufi: afx. („) „◦<br />
_ qarT. (y), yv; afx. „, „◦ _ qarT. R, R◦... amis safuZvelze ivaraudeba<br />
iseT uZveles leqsikur fuZeTa kavSiri, rogoricaa: qarT. tyubi: ubix.<br />
ty◦a; adiR. ty◦ˆ → tu; afx. ‚ˆba da sxv. amgvari Sesatyvisi korespondenciebis<br />
farglebi q. lomTaTiZem gaafarTova ufro gvian gamoqveyne-<br />
bul gamokvlevebSi, romlebic qarT. w ~ afx. S´ bgeraTfardobas Seexeboda<br />
da `<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis weliwdeulis~ IV (1977)<br />
da XX-XXI (1995) tomebSi gamoqveynda, agreTve, werilSi qarTuli m-sa<br />
da afxazuri b-s bgeraTfardobis Sesaxeb (ikew, VII, 1980).<br />
sazogadod, q. lomTaTiZe didi sifrTxiliT ekideboda Sesatyvisi<br />
korespondenciebis dasaxelebis sakiTxs da saamisod saTanado safuZvlebis<br />
momzadebamde ZiriTadi aqcenti gadahqonda enaTa struqturuli na-<br />
Tesaobis aspeqtebze. am TvalsazrisiT mniSvnelovania mecnieris statia<br />
`<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis zogi sakiTxi~, gamoqveynebuli<br />
"Вопросы языкознания"-s 1955 wlis me-4 nomerSi, romelic awonil-dawonili<br />
da akademiuri gamoZaxilia e. bokariovis kritikul werilze <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong><br />
enaTmecnierebis misamarTiT. q. lomTaTiZe punqtobriv<br />
miuTiTebs im struqturul Taviseburebebs, rac kavkasiis xalxTa enebs<br />
erTmaneTTan aaxloebs da, amave dros, aRniSnavs, rom SesatyvisobaTa<br />
dadgenas jerjerobiT (XX s-is Sua wlebisaTvis) aferxebs am enaTa fonetika-fonologiis<br />
didi sirTule da Sesabamisi fonemuri klasebis meoreuli<br />
xasiaTi. miuxedavad amisa, zogierT mignebul Sesatyvisobasac mi-<br />
aniSnebs (qarTv. *T: afx.-adiR. s // s (s◦, S◦) da misT. (gv. 79).<br />
aseve faseulia q. lomTaTiZis Rrmamecnieruli Ziebani qarTvelur<br />
enaTa morfologiis sferoSi. magaliTisaTvis SeiZleba davasaxeloT<br />
iseTi cnobili statiebi, rogorebicaa `-q sufiqsisaTvis megrul zmneb-<br />
Si~ (ike, I, 1946) da `Tbeba~ tipis zmnaTa istoriisaTvis qarTulSi~<br />
(ike, IV, 1952), romlebic qarTuli lingvisturi azris klasikur memkvidreobas<br />
ekuTvnis.<br />
pirvel statiaSi mkvlevarma damajereblad daasabuTa, rom megruli<br />
zmnis awmyos I-II pirTa sufiqsi -q ar aris arc qarT. n- // h- piris ni-<br />
SanTa fardi (al. cagareli, i. yifSiZe) da arc svan. n- prefiqsis ana-
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 23<br />
logi (arn. Ciqobava), aramed is warmomavlobiT unda iyos naSTi qo- na-<br />
wilakiani ore(n) meSveli zmnisa (qo + oren → qoren), romelic I-II pirebSi<br />
daerTvoda zmnur fuZes: dobRure-q(oren), doRure-q(oren)<br />
(Sdr. movmkvdarvar, momkvdarxar...).<br />
rac Seexeba e. w. uniSno vnebiTebis (T b e b a tipi) uZvelesi<br />
struqturis zmnur fuZeTa bunebas, mkvlevarma Sesabamisi formawarmoebis,<br />
agreTve saTanado (subieqturi tipis) mimReobebis analizis Sedegad<br />
ivarauda, rom am rigis zmnebi istoriulad `arc Tavisi warmoebiT da<br />
arc amosavali mniSvnelobiT vnebiTebi ar unda yofiliyvnen~, rom `istoriulad<br />
isini unda yofiliyvnen erTpiriani dinamikuri ugvaro zmnebi,<br />
g a n s x v a v e b u l n i ugvaro statikuri zmnebisagan~ (gv. 77).<br />
q. lomTaTiZe mudmivad Seiswavlida qarTvelur enaTa leqsikas, er-<br />
Ti mxriv, istoriul-etimologiuri TvalsazrisiT da araerTi sagulisxmo<br />
dakvirveba dagvitova am sferoSi. qarTvelologTa Soris far-<br />
Tod aris cnobili istoriuli leqsikis etimologiuri analizis iseTi<br />
nimuSebi, rogoricaa q. lomTaTiZis dakvirvebani mravali sazogado Tu<br />
sakuTari saxelis warmomavlobis Sesaxeb: yarana, marTve, dila, ubelo,<br />
yvlefa, jakeli, ucxo, xvale, mƒevali, laSa, laSari... xolo mis daskvnebs<br />
iseTi eTnikuri Tu toponimikuri terminebis Sesaxeb, rogorebicaa<br />
afxazi, abazgi, afSili, afsari... foTi, riwa, tyvarCeli, RaliZga...<br />
uaRresad didi mniSvneloba aqvs istoriisa da istoriuli geografiis<br />
TvalsazrisiT.<br />
yvelasaTvis aris cnobili, raoden didi pasuxismgeblobiT ekideboda<br />
mecnieri etimologiur dakvirvebebs, zogjer wlebis ganmavlobaSi<br />
utrialebda azrs romelime sityvis warmomavlobis Sesaxeb; magaliTad,<br />
ramden xans eZebda sabuTebs imisaTvis, rom laSari ara laSa-sTvis,<br />
aramed laSqari sityvisaTvis daekavSirebina (mnaTobi, 1985); (sxvaTa<br />
Soris, analogiuri mosazreba hqonia kirion mRvdelmTavarsac); anda<br />
raoden originalurad aris warmodgenili `vefxistyaosnis~ saTreveli<br />
(`amxanagTa saTrevelad~) sityvis kavSiri Tireba zmnur fuZesTan (krebuli<br />
`SoTa rusTavels~, Tb. 1966); anda raoden Rrma Sinaarsis Semcvelia<br />
erTi lingvisturi miniatura: `saerTo <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> `nebisa~<br />
da `gamarjvebis~ simbolo (xeli) da misi lingvisturi safuZveli~<br />
(ike, t. 34, 2000) da sxv.<br />
meore mxriv, mecnieri mudmivad zrunavda qarTuli saliteraturo<br />
enis leqsikuri simdidris gamovlenasa da aqtivizaciaze. igi iyo `qar-<br />
Tuli enis ganmartebiTi leqsikonis~ rvatomeulis me-7 tomis redaqtori,<br />
mravali sxva leqsikonis redaqtori da saredaqcio kolegiis<br />
wevri. araerTi mniSvnelovani saqme mas yovelgvari oficialuri saredaqcio<br />
movaleobis gareSe warumarTavs; magaliTad, cnobilia, rom 80-
24<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
ian wlebSi swored misi aqtiuri mcdelobiT ganaxlda `svanuri leqsikonis~<br />
saredaqcio samuSaoebi da mis rols am saqmeSi leqsikonis winaTqmaSi<br />
sagangebod aRniSnavs prof. i. CantlaZe (`svan. leqs.~, gv. 8).<br />
mas uSualo wvlili aqvs Setanili mravali qarTuli sityvis mniSvnelobis<br />
dadgena-dazustebaSi, axal terminologiur erTeulTa moZiebaSi<br />
da misT. mniSvnelovani leqsikografiuli gamocdileba da gamorCeuli<br />
enobrivi alRo exmareboda mas zustad miegno terminul cnebaTa qar-<br />
Tuli adekvatebisaTvis da SemoeTavazebina iseTi siaxleni, magaliTad,<br />
rogoricaa qarTlur dialeqtSi dadasturebuli welwinda rusuli<br />
(warmoSobiT _ Cexuri) колготки-s fardad da misi, rogorc barbarizmis<br />
sanacvlod.<br />
gansakuTrebulad zrunavda q. lomTaTiZe qarTuli enis siwmindis<br />
dacvaze. amas igi akeTebda rogorc umaRlesi pasuxismgebeli piri am<br />
sferoSi _ enaTmecnierebis institutis direqtori da samecniero sabWos<br />
Tavmjdomare, erovnuli akademiis akademikosi, wlebis ganmavlobaSi<br />
qarTuli enis mudmivi saxelmwifo komisiis faqtobrivi xelmZRvaneli...<br />
rac mTavaria, igi amas akeTebda rogorc moqalaqe, visac srulad aqvs<br />
Segnebuli enobrivi garemos mniSvneloba namdvili saxelmwifoebrivi<br />
funqciebis realizaciis procesSi.<br />
farTo lingvisturi ganaTleba da, gansakuTrebiT, zemoaRniSnuli<br />
maxvili fonologiuri smena mecniers aZlevda SesaZleblobas, bevri ram<br />
iseTi SeemCnia Tanamedrove qarTuli enis ganviTarebis procesebSi, sadag<br />
orTografiasa da orToepiaSi, romelic bevrisaTvis, Cveulebrivi<br />
Tvalisa da yurisaTvis miuwvdomeli rCeboda. amisi nimuSia, magaliTad,<br />
statia, romelic ZiriTadad orToepiis aqtualur, saWirboroto problemebs<br />
eZRvneba da romelic 1993 wels gamoqveynda `qarTuli sityvis<br />
kulturis sakiTxebis~ me-10 wignSi. mkvlevari mianiSnebs im fonemur<br />
erTeulebs, romlebic mimbaZvelobiTa Tu sxva mizeziT ucxo enebidan<br />
(gansakuTrebiT _ rusulis gavleniT) iWreboda da iWreba qarTul metyvelebaSi<br />
da romelTac SeuZliaT seriozulad Searyion Cveni enis<br />
sazogadod mdgradi fonologiuri sistema. sakiTxi exeba iseTi bgeriTi<br />
erTeulebis gamovlenas qarTul (saliteraturo) metyvelebaSi, rogorebicaa:<br />
†, rbili l, rusuli tipis magari S, agreTve damkvidrebul<br />
ucxo sityvebSi _ x q-s magier (xronika, mexanika), g h-s magier (geqtari,<br />
gipnozi...). marTalia, es precedentebi ara sayovelTao, aramed individualuria<br />
da `moduri~, magram fonologiuri TvalsazrisiT uaRresad<br />
yuradsaRebia miTiTeba, rom `am rigis movlenaTa analizisas mivdivarT<br />
im daskvnamde, rom aRniSnul pirTa metyvelebaSi yalibdeba<br />
sruliad gaumarTlebeli e. w. `fsevdofonologiuri~ dapirispireba
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 25<br />
qarTul enaSi f-sa da `†~-s Soris (xdeba maTi `gadanawileba~). sruliad<br />
aSkaraa, rom mxolod amgvari kvalificiuri analizis safuZvelze<br />
SeiZleba iqnes dazRveuli qarTuli ena gaumarTlebeli, enis bunebis<br />
Semryvneli, procesebisagan.<br />
q. lomTaTiZis mier xangrZlivi, 70-wliani samecniero moRvaweobis<br />
ganmavlobaSi Seqmnili naSromebi is sanimuSo gamokvlevebia, romlebic<br />
mniSvnelovanwilad gansazRvraven qarTuli enaTmecnierebis maRal dones,<br />
xolo misi pedagogiuri da sazogadoebrivi moRvaweoba yovelTvis darCeba<br />
qveynis interesebisaTvis gamudmebuli zrunvis Cinebul magaliTad.<br />
AVTANDIL ARABULI, VAZHA SHENGELIA<br />
Academician Ketevan Lomtatidze and Iberian-Caucasian<br />
Linguistics<br />
S u m m a r y<br />
Academician Ketevan Lomtatidze belongs to those researchers who has made<br />
Georgian science famous. Her works which are distinguished by lots of novelties are entered<br />
in the "Gold reserves" of Kartvelological and Caucasiologic literature.<br />
K. Lomtatidze's contribution to studying the Abkhaz-Abaza languages from descriptive<br />
and historical-comparative standpoint should be emphasized. Her first fundamental<br />
research "Formation of basic tenses in Abkhaz", that was published in 1938 in<br />
"Bulletin of ILHMC" made clear, that Abkhaz language had gained talented and erudite<br />
researcher.<br />
Fundamental monographs – "Tapant dialect of Abkhaz" (1944) and "Ashkhar<br />
dialect and its role among other Abkhaz-Abaza dialects" (1954), gained great and<br />
honored scientific authority to the young scholar. These monographs represent a deep<br />
analysis of a phonological system and morphological peculiarities of two Abaza dialects –<br />
a close-kindred language of Abkhaz. Each issue is discussed in comparing with Abkhaz<br />
and in consideration of initial condition. Many dialectal texts which are added to monographs<br />
are too valuable. Recorded dialectal material of this number and of this<br />
exactness has not been obtained and published before by anyone. The scholar could fix<br />
not only that difference in sub-dialects and sayings of Abaza, but fluctuations which are<br />
attested in the speech of different generations. This material gained a valuable historical<br />
documentary significance.<br />
By the mentioned monographs and other works created at those times,<br />
K. Lomtatidze founded historical-comparative studying of the Abkhaz-Abaza languages.<br />
K. Lomtatidze's monograph "Historical-comparative analysis of the Abkhaz-<br />
Abaza languages. I. Phonological system and phonetic processes" (1976) is of sum-
26<br />
a. arabuli, v. Sengelia<br />
marizing character. This is a deep research of historical-comparative character in which<br />
in consideration of the data of the Abkhaz-Abaza languages and dialects all basic phonetic<br />
issues of these languages are discussed. The work is distinguished by sequential<br />
usage of methodological principles of historical-comparative analysis and by abundance<br />
of analytical language material as well as noteworthy original conclusions. It can be<br />
said, that phonetics of neither other mountainian Iberian-Caucasian language was an object<br />
of such deep and complete scientific analysis.<br />
In K. Lomtatidze's monograph "Main types of local preverbs and their forming<br />
in Abkhaz and Abaza" (1982) a research object was a complex system of Abkhaz-<br />
Abaza adverbs. That functional-semantic feature, which is characteristic of these preverbs<br />
in these languages is demonstrated on the basis of scrupulous analysis.<br />
K. Lomtatidze's monograph "The Abaza language" (1984) is a short summarizing<br />
work of that research, that has been carried out by the author during the years.<br />
Apart from these monographs, K. Lomtatidze researched more then 100 other researches<br />
on the issues of the Abkhaz-Abaza languages' structure and history. K. Lomtatidze's<br />
researches on phonetics, morphology and vocabulary of the Circassian and Ubykh<br />
languages and the problems of a comparative grammar of the Ahkhaz-Circassion languages<br />
are noteworthy.<br />
K. Lomtatidze successfully researched the issues of genetic relation of the Abkhaz-<br />
Circassian languages with other groups of the Iberian-Caucasian languages, in particular<br />
with the Kartvelian languages.<br />
K. Lomtatidze made a tremendous contribution to growing up the specialists of the<br />
Abkhaz and Abaza languages. During more then 60 years she read an Abkhaz course at<br />
the Tbilisi State University. Under K. Lomtatidze's supervisor and consultation more<br />
then 20 specialists defended doctoral and candidate degree. They successfully worked<br />
and are still working in Abkhazia and in the North Caucasus republics.<br />
K. Lomtatidze contributed greatly to researching the structure and history of the<br />
Kartvelian languages. It can be said, that her biography as a scholar began with studying<br />
the issues of Georgian. This was a research on original and language peculiarities of<br />
Ninoshvili's "Partakhi" (1935) and observation on traces of 3 rd personal markers in<br />
Gurian and Atjarian (1937-38). But afterwards when the scholar transferred her powers<br />
to studying the Abkhaz-Adyghe languages, she did not research outlined issues for a<br />
certain time. Though a deep knowledge of the Iberian-Caucasian languages' nature gave<br />
her possibility to see widely that problems which are connected with the Kartvelian languages'<br />
structure and history.<br />
K. Lomtatidze's scholarly observation in historical phonetics-phonology is valuable.<br />
She deeply researched complex phonological problems and through refined phonetic<br />
analysis of living language data she reconstructed old picture of sound system of our<br />
languages. From this viewpoint her articles on the history of velar spirants and labialization<br />
in the Kartvelian languages (1962, 1968) are noteworthy. K. Lomtatidze established<br />
some phonetic rules in historical phonetics, in particular, secondary formation of bilabial<br />
phonemes through fusing of back-lingual and labial sounds (gv → b, kv → p...)<br />
(1964, 1984). Also a rule of positive (combinative) phonetic changes is established by<br />
changing of plosives of the Kartvelian languages (through glottalizing or unvoicing) in<br />
neighbor of sonants, that gave possibility to research newly etymology origin of many<br />
words (The work was published in 1986).<br />
Acad. K. Lomtatidze is one of the very first, who discussed an issue of correspondences<br />
among the groups of the Iberian-Caucasian languages (1955...).
akademikosi qeTevan lomTaTiZe da <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong> 27<br />
K. Lomtatidze's deep-scholarly researches in morphologic sphere of the Kartvelian<br />
languages are valuable, as well. For instance such well-known articles as "Towards a -k<br />
suffix in Megrelian verbs" (1946) and "History of the verbs of tbeba type in Georgian"<br />
(1952). They belong to classical legacy of Georgian linguistic thinking.<br />
K. Lomtatidze constantly researched the vocabulary of the Kartvelian languages on<br />
the one hand from historical-etymological standpoint and many noteworthy researches<br />
are inherited and, on the other hand she took care for manifesting and activating a vocabulary<br />
richness of the Georgian literary language. She was an editor of the 7 th volume of<br />
eight-volume "Georgian Explanatory dictionary", an editor and a member of editorial<br />
staff to many other dictionaries. She directly contributed to establishing and specifying<br />
many words' meaning, to obtaining new terminological entries, etc.<br />
K. Lomtatidze especially took care for defending the purity of Georgian. She did it<br />
as a high responsible person in this sphere – a director of the Institute of Linguistics and<br />
a head of scientific board, Academician of National Academy, a head of a constant state<br />
commission of Georgian... She did it as a citizen, who understood completely the importance<br />
of a language in realizing process of state function.<br />
K. Lomtatidze's works belong to those noteworthy researches, which greatly define<br />
a high level of Georgian linguistics. Her pedagogical and public activity is a clear example<br />
of constant caring for the interests of a country.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
СЕРГЕЙ ПАЗОВ *<br />
НАШ УЧИТЕЛЬ<br />
1978 год, начало октября. В Тбилиси уже не знойно, но и ласковым солнце<br />
все еще не назовешь. Просто умеренно жарко. Я, выпускник Карачаево-<br />
Черкесского госпединститута, только что получивший диплом о высшем<br />
образовании и не выезжавший до этого самостоятельно за пределы своего<br />
региона, в сопровождении отца и с чемоданом, большей частью заполненный<br />
различными исследованиями по кавказской филологии, оказался на проспекте Ш.<br />
Руставели в г. Тбилиси – по рекомендации проф. Р. Н. Клычева, большого<br />
ученого и педагога, моего вузовского наставника, я приехал поступать в<br />
аспирантуру Института языкознания Академии наук Грузии. Около полудня я<br />
оказался перед величественным зданием недалеко от центра, где располагались<br />
два академических института и часть руководства Академии наук. Мне нужно<br />
было найти директора Института языкознания проф. К. В. Ломтатидзе. Оставив<br />
отца в вестибюле, я поднялся на второй этаж. Большие массивные двери<br />
кабинетов, высокий потолок, непонятная таинственность, исходящая из<br />
многочисленных каталожных ящиков, которыми был заполнен большой коридор,<br />
– все для меня было необычно и величественно. И я, довольно робкий молодой<br />
человек, не решаясь открыть какую-то дверь и спросить то, что мне нужно,<br />
прошел весь коридор до конца. Остановился перед дверью последнего на этом<br />
этаже кабинета: «Отдел горских иберийско-кавказских языков». Немного постоял<br />
и, собравшись с духом, открыл двери. Я ожидал увидеть одного, двоих, а перед<br />
моим взором предстала целая группа ученых, солидно и степенно занимающихся<br />
своими делами. Я немного растерялся и почти как школьник, который провинился<br />
в чем-то, спросил: «Как мне найти Георгия Виссарионовича Рогава?» (Из<br />
рассказов и лекций проф. Р. Н. Клычева я знал, что Г. В. Рогава – известный<br />
кавказовед – и супруг К. В. Ломтатидлзе. И почему-то я еще думал, что они<br />
работают вместе в одном учреждении, в одном кабинете…). А воспитанный в<br />
духе горских традиций, я (посторонний мужчина) не мог себе позволить спросить<br />
(искать) жену в присутствии мужа.<br />
Ученые мужи переглянулись и кто-то, кто сидел ближе к окну, сказал: «Его<br />
здесь нет. Он работает в университете». Я окончательно растерялся и закрыл<br />
двери. Какое-то мгновение я был не в силах что-то думать и просто стоял. К<br />
счастью, двери открылись и тот, кто мне ответил (позже я узнал, что это был<br />
прекрасный ученый и очень обаятельный человек В. Г. Шенгелия) вышел и<br />
спросил: «Вы, наверное, из Майкопа?» Я пришел в себя и мгновенно выпалил все,<br />
что мне нужно было:<br />
*<br />
С. У. Пазов – профессор, проректор Карачаево-Черкесского государственного<br />
педагогического университета.
Cveni maswavlebeli 29<br />
– Нет, я из Карачаево-Черкесии. Меня Клычев направил поступать в<br />
аспирантуру. Мне нужно найти Ломтатидзе.<br />
Пока я это произносил вышли еще двое мужчин, молодых, красивых,<br />
подтянутых. Это были Т. Гванцеладзе, специалист по абхазскому и абазинскому<br />
языкам, и Р. Пареулидзе, исследователь нахских языков. Все они обрадовались<br />
мне как родному брату, объяснили, что К. В. Ломтатидзе как раз сейчас у себя в<br />
кабинете и отвели меня к ней.<br />
Двери кабинета директора открылись и я шагнул во внутрь. Из-за стола мне<br />
навстречу поднялась уже не молодая, но очень симпатичная, высокая, стройная и,<br />
на первый взгляд, немного строгая женщина. Это была моя первая встреча с<br />
академиком Кетеван Виссарионовной Ломтатидзе, которая впоследствии стала<br />
моим научным руководителем и, безусловно, во многом определила мою судьбу<br />
как ученого-лингвиста.<br />
О той первой встрече, впрочем как и последующих многих и многих, можно<br />
говорить долго и красиво, она все еще свежа в моей памяти и время не сотрет ее.<br />
В этот день уместились столько событий, память сохранила об этом дне столько<br />
теплых воспоминаний, что их трудно передать на словах, это надо<br />
прочувствовать. Благодаря К. В. Ломтатидзе я стал серьезнее относиться к<br />
исследовательской деятельности, узнал очень многое о своем родном абазинском<br />
языке и людях, занимавшихся и занимающихся его исследованием, будучи<br />
аспирантом, а позже преподавателем университета, достиг, может не очень<br />
больших, но определенных успехов в деле изучения, сохранения и развития<br />
родного языка.<br />
Институт языкознания, где в течение трех лет я был одновременно и<br />
«своим», и гостем, где меня постоянно опекали чуть ли не все сотрудники, стал<br />
для меня символом Тбилиси.<br />
И таких, как я, получивших путевку в научную жизнь из рук Кетеван<br />
Виссарионовны Ломтатидзе, – десятки. Это представители республик Северного<br />
Кавказа, бывших союзных республик и зарубежных стран.<br />
Действительный член Академии наук Грузии, Заслуженный деятель науки,<br />
доктор филологических наук, профессор К. В. Ломтатидзе была и остается<br />
лингвистом с мировым именем и ведущим специалистом иберийско-кавказских<br />
языков. Более 150 научных работ, вышедших из-под пера выдающегося ученого<br />
Кавказа, сегодня составляют золотой фонд общего языкознания и<br />
лингвистического кавказоведения. В них на достоверном и тщательно выверенном<br />
материале глубоко освещаются актуальные вопросы иберийско-кавказского<br />
языкознания, картвелистики и абхазско-адыгских языков. Современное абхазскоадыгское<br />
языкознание не мыслится без имени профессора К. В. Ломтатидзе и ее<br />
научных исследований. Она (вместе с проф. А. Н. Генко) по праву считается<br />
основоположником лингвистического абазиноведения: первая изданная<br />
монографическая работа по абазинскому языку – это капитальный труд К. В.<br />
Ломтатидзе «Тапантский диалект абхазского языка» (Тбилиси, 1944), осветивший<br />
особенности тапантского диалекта, следующая монография «Ашхарский диалект и<br />
его место среди других абхазско-абазинских диалектов» (Тбилиси, 1954),<br />
посвященная другому, ашхарскому диалекту абазинского языка, также<br />
принадлежит ее перу. И только потом (с середины 50-х годов) начали появляться<br />
серьезные монографические исследования других абазиноведов.<br />
Работы акад. К.В.Ломтатидзе, изданные в 70-90-х годах XX века, явили собой<br />
новый этап, новое направление в изучении абхазско-адыгских и картвельских
30<br />
s. pazovi<br />
языков. В монографии «Историко-сравнительный анализ абхазского и абазинского<br />
языков. I. Фонологическая система и фонетические процессы» (Тбилиси:<br />
Мецниереба, 1976) впервые в кавказоведении дан глубокий историко-лингвистический<br />
анализ становления и развития фонетической системы современных<br />
абазинского и абхазского языков, восстановлены древние звукокомплексы,<br />
выявлены фонетические процессы, которые стали причиной и источником<br />
современной сложной и богатой системы консонантизма в этих языках. И это при<br />
полном отсутствии исторических письменных памятников. Фонетике и фонологии<br />
абазинского и абхазского языков особо повезло – они стали предметом глубокого,<br />
полного и всестороннего анализа, в то время, можно с уверенностью сказать,<br />
такие капитальные и полновесные исследования по иберийско-кавказским языкам<br />
были единичны.<br />
В следующем не менее оригинальном исследовании ученого «Основные виды<br />
локальных превербов и их оформление в абхазском и абазинском языках» (Тбилиси:<br />
Мецниереба, 1982) исследователь обращается к одному из самых трудных<br />
вопросов морфологии – глагольному словообразованию и проводит скрупулезный<br />
анализ современного состояния и деривационных возможностей превербов. Работы<br />
К.В.Ломтатидзе в этом направлении дали возможность полнее увидеть<br />
лексическое богатство языка и оказали действенное влияние на развитие<br />
лексикографической работы. Более того, при ее непосредственной консультативной<br />
помощи в первой половине 90-х годов проф. Р. Н. Клычевым, одним из ее<br />
учеников, была подготовлена докторская диссертация по локально-превербному<br />
образованию глаголов абазинского языка.<br />
Следует особо выделить исследование К. В. Ломтатидзе, которое посвящено<br />
отдельным вопросам исторической фонетики картвельских языков. Это –<br />
«Билабиальные смычные, восходящие к комплексам в картвельских языках»<br />
(Тбилиси, 1984), где автор с присущей ей скрупулезностью анализирует<br />
некоторые бифонемные комплексы грузинского, занского, сванского языков и<br />
устанавливает спорадически действующую закономерность фонетических<br />
процессов в картвельских языках: переход бифонемного комплекса, состоящего из<br />
заднеязычного (или фарингального) смычного и лабиального сонанта, в<br />
билабиальный смычный.<br />
Результаты научно-исследовательской деятельности акад. К.В. Ломтатидзе<br />
широко используются лингвистами Карачаево-Черкесии и всех республик<br />
Северного Кавказа, а также за рубежом при проведении научных изысканий, в<br />
учебном процессе вузов и при составлении учебно-методической литературы для<br />
студентов.<br />
Акад. К. В. Ломтатидзе – известный во всем мире, в том числе и в Карачаево-<br />
Черкесии, ученый. Она подготовила целую плеяду авторитетных ученых, поэтому<br />
ее вспоминают и как замечательного педагога. Многие ее ученики, кандидаты и<br />
доктора наук, в настоящее время трудятся в учебных заведениях и научных<br />
центрах Северо-Кавказского региона. И везде ее считают своим – своим ученым,<br />
своим учителем. И, конечно, абазины, которые гордо произносят: «Наш учитель,<br />
наш академик!»<br />
Образ выдающегося ученого, талантливого педагога и прекрасного человека<br />
для всех нас, учеников К. В. Ломтатидзе, является символом дружбы между<br />
людьми и народами, объединяющим началом в настоящей сложной общественнополитической<br />
ситуации.
Cveni maswavlebeli 31<br />
sergei pazovi *<br />
Cveni maswavlebeli<br />
(Semoklebuli varianti)<br />
yaraCai-CerqezeTis pedagogiuri universitetis damTavrebis Semdeg,<br />
1978 wlis oqtomberSi prof. r. kliCevis rekomendaciiT Camovedi TbilisSi,<br />
raTa saqarTvelos mecnierbaTa akademiis enaTmecnierebis institutis<br />
aspiranturaSi Camebarebina gamocdebi. institutis TanamSromlebi<br />
Tbilad Semxvdnen da institutis direqtorTan, prof. q. lomTa-<br />
TiZesTan warmadgines, romelic Semdgom Cemi xelmZRvaneli gaxda da didad<br />
gansazRvra Cemi, rogorc enaTmecnier-mkvlevris, momavali. q. lom-<br />
TaTiZis SemweobiT ara marto saWiro codna SeviZine specialobaSi,<br />
aramed _ samecniero kvlevis Cvevebic da Tu garkveul warmatebebs mivaRwie<br />
mSobliuri abazuri enis kvlevis, SenarCunebisa da ganviTarebis<br />
saqmeSi, ZiriTadad q. lomTaTiZis damsaxurebaa. iseTebi ki, romelTac<br />
CemsaviT q. lomTaTiZis daxmarebiT miiRes `sagzuri~ samecniero muSaobisaTvis<br />
mravladaa CrdiloeT kavkasiasa da ucxoeTis qveynebSi.<br />
enaTmecnierebis instituti, sadac sami wlis ganmavlobaSi erTdroulad<br />
Sinauric viyavi da stumaric, sadac institutis TiTqmis yvela<br />
TanamSromeli miwevda mfarvelobas, CemTvis Tbilisis simbolo gaxda.<br />
akademikosi qeTevan lomTaTiZe, romlis kalams ekuTvnis mravali<br />
monografia da calkeuli gamokvleva msoflio saxelis mqone mecnieria,<br />
romlis naSromebi kavkasiologiis oqros fondSia Sesuli. gansakuTrebulia<br />
misi damsaxureba afxazur-abazur enaTa Seswavlis saqmeSi.<br />
q. lomTaTiZis fundamenturi gamokvlevebi abazuri enis tapanTuri da<br />
aSxaruli dialeqtebis Sesaxeb (1944 da 1954), `afxazuri da abazuri<br />
enebis istoriul-SedarebiTi analizi~ (1976), monografia preverbTa<br />
rTuli sistemis Sesaxeb afxazur da abazur enebSi (1982) kavkasiologiis<br />
klasikuri naSromebia.<br />
q. lomTaTiZis samecniero kvlevis Sedegebs farTod iyeneben yara-<br />
Cai-CerqezeTisa da CrdiloeT kavkasiis yvela respublikis, agreTve,<br />
ucxoeli enaTmecnierebi samecniero kvlevis dros, saswavlo processa<br />
Tu saxelmZRvaneloTa Sedgenisas.<br />
yaraCai-CerqezeTSi iseve, rogorc mTels CrdiloeT kavkasiasa da<br />
ucxoeTSi, kargad ician q. lomTaTiZis fasi. mas ixseneben rogorc did<br />
mecniersa da SesaniSnav pedagogs, romelmac kvalificiuri specialis-<br />
* sergei pazovi _ profesori, yaraCai-CerqezeTis saxelmwifo pedagogiuri<br />
universitetis proreqtori.
32<br />
s. pazovi<br />
tebis mTeli pleada moamzada. yvela mas Tvlis Tavisianad, Tavis mecnierad,<br />
Tavis maswavleblad da, rasakvirvelia, maT Soris abazebic, romlebic<br />
amayad amboben masze: `Cveni maswavlebeli, Cveni akademikosi~.<br />
gamoCenili mecnieri, pedagogiuri talantiT dajildoebuli pirovneba<br />
da SesaniSnavi adamiani _ qeTevan lomTaTiZe, CvenTvis, misi mowafeebisaTvis<br />
adamianebsa da xalxebs Soris megobrobis simboloa, er-<br />
Tgvari gamaerTianebeli Zala dRevandel rTul sazogadoebriv-politikur<br />
viTarebaSi.<br />
SERGEI PAZOV 1<br />
Our Teacher<br />
(short variant)<br />
Having graduated from the Qarachai-Circassia Pedagogical University under Prof.<br />
R. Klichev’s recommendation I arrived in Tbilisi in order to pass the exams at the<br />
postgraduate studies of the Institute of Linguistics of the Georgian Academy of<br />
Sciences. The contributors of the institute met me warmly and represented me before<br />
Prof. K. Lomtatidze who then was my research director and defined greatly my future as<br />
a linguist-researcher. By K. Lomtatidze’s contribution I have acquired not only<br />
knowledge in my profession but abilities of scientific researching and if I have achieved<br />
any success in researching, preserving and developing of my native Abaza language it is<br />
basically K. Lomtatidze’s merit. The very same people who had got "a voucher" for<br />
scientific working from K. Lomtatidze are many in the North Caucasus and in the<br />
foreign countries.<br />
Institute of Linguistics, where during three years I had been feeling as a member of<br />
a family and a guest at the same time and where almost all contributors protected me,<br />
became a symbol of Tbilisi.<br />
Academician Ketevan Lomtatidze to whom many monographs and researches<br />
belongs is an outstanding scholar of world whose works are entered in the Gold<br />
Reserves of Caucasiology. Her merit in studying the Abkhazian-Abaza languages is<br />
important. K. Lomtatidze’s fundamental researches on the Tapant and Ashkhar dialects<br />
of Abaza (1944 and 1954), "Historical-comparative analysis of the Abkhazian and<br />
Abaza languages" (1976), her monograph on a complex system of preverbs in the<br />
Abkhazian and Abaza languages (1982) are classical models of Caucasiology.<br />
The results of K. Lomtatidze’s scientific researches are widely used by the<br />
linguists of Qarachai-Circassia and all republics of the North Caucasus, also by foreign<br />
linguists in scientific researching education process and compiling of manuals.<br />
In Qarachai-Circassia as well as all North Caucasus and abroad all know K.<br />
1 Sergei Pazov – Professor, Pro-rector of the Qarachai-Circassia State Pedagogical University.
Cveni maswavlebeli 33<br />
Lomtatidze’s value. She is remembered as a great scholar and excellent teacher, who<br />
has grown up whole plead of qualified specialists. All of them consider her close to<br />
him/her, his/her scholar, his/her teacher and among them the Abazas who proudly say<br />
about her: "Our teacher, our academician".<br />
For us, for her pupils an outstanding scholar, a person endowed with pedagogical<br />
talent and excellent person Ketevan Lomtatidze is a symbol of friendship of the peoples,<br />
an unifying power in present difficult social-political situation.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
rusudan JanaSia<br />
mcire mogoneba qeTevan lomTaTiZeze<br />
mqonda bedniereba am pirovnebasTan axlo urTierToba mqonoda. SeiZleba<br />
iTqvas, rom ase yovelmxriv Semkuli adamiani ar Semxvedria. rom<br />
araferi vTqvaT mis mravaldargobriv mecnierulsa da sazogadoebriv<br />
moRvaweobaze, misi garegnoba, misi sisadave, misi uSurveloba ar<br />
maviwydeba. qalbatoni qeTevani bavSvobidan maxsovs. is xom mamis, simon<br />
janaSias, mowafe iyo. urTierToba maswavlebelsa da mowafes Soris<br />
mudmivi iyo. gasuli saukunis 30-iani wlebis enimki-s aspiranti qeTevan<br />
lomTaTiZe TiTqmis yovel wels adgilze swavlobda afxazuri da<br />
abazuri enebis dialeqtebs. mivlinebebi afxazeTSi SedarebiT ioli Casatarebeli<br />
iyo, miT umetes, roca igi s. janaSias sanaTesaoSi cxovrobda,<br />
magram abazeTSi Casvla maSindel wlebSi gmirobis tolfasi iyo.<br />
ramdenadac vici, q-ni qeTevani q-n TinaTin goniaSvilTan erTad CeCneT-<br />
Sic yofila. sabargo manqaniT mgzavroba ar unda yofiliyo advili.<br />
q-ni qeTevanis urTierToba Cvens ojaxTan mamas gardacvalebis Semdeg<br />
kidev ufro gaaqtiurda. igi arasodes ar iviwyebda CvenTvis mniSvnelovan<br />
TariRebs.<br />
piradad Cemi urTierToba q-n qeTevanTan mas Semdeg gamoikveTa, rac<br />
gavxdi Cveni universitetis kavkasiur enaTa ganyofilebis studenti.<br />
studentebi monusxulebi viyaviT xolme misi codniT, misi garegnobiT.<br />
afxazuri enis Sesaswavlad q-ni qeTevani magzavnida xolme mivlinebebSi<br />
afxazur soflebSi.<br />
minda gavixseno Cems sakandidato disertaciasTan dakavSirebuli ambavi.<br />
naSromis saboloo variantis dasruleba gamiWianurda. q-n qeTevans<br />
veubnebi: axla SvebulebaSi mivdivar da damTavrebul gamokvlevas seqtemberSi<br />
gadmogcemT-meTqi. q-ni qeTevani meubneba: ara, axlave momitan,<br />
gavecnobi da dagibruneb, Sen ki isargebleb SvebulebiT da Caasworeb,<br />
Tuki raimea gasasworebelio. q-nma qeTevanma naSromi sul 2 kviraSi damibruna,<br />
momca SeniSvnebi da damariga, rogor da ra unda dazustebuliyo.<br />
ar unda dagvaviwydes im dros, 1977 wels, ra tvirTs ezideboda<br />
q-ni qeTevani: institutis direqtoris, universitetis profesoris,<br />
mecnierebaTa akademiis wevris, meuRlis, dedis...
mcire mogoneba qeTevan lomTaTiZeze 35<br />
fasdaudebelia q-ni qeTevanisa da b-ni varlam Tofurias damsaxureba<br />
s. janaSias Sromebis IV tomis gamocemaSi (1968 w.). rom ara tomis<br />
redaqtorTa Zalian didi Zalisxmeva, SeiZleba 1928-29 wlebis saintereso<br />
Canawerebi gamouqveynebeli darCeniliyo. aseve Zalian didia<br />
q-ni qeTevanis Rvawli bagrat janaSias `afxazur-qarTuli leqsikonis~<br />
redaqtirebasa da gamocemaSi (1954 w.).<br />
kavkasiologebisTvis dauviwyaria arnold Ciqobavas mier daarsebuli<br />
regionaluri kavkasiologiuri sesiebi, romelic tardeboda or weliwadSi<br />
erTxel kavkasiis sxvadasxva qalaqebSi. am dros qalbatoni qe-<br />
Tevani gverdiT momisvamda xolme manqanaSi da mivemgzavrebodiT. kargad<br />
maxsovs, ra STabeWdilebas axdenda xolme is msmenelebze ara marto Tavisi<br />
gamosvlebiT, ise maTTan urTierTobiT. igi dauviwyaria yvela kavkasielisTvis,<br />
misi yofili studentebisa Tu kolegebisTvis _ mas xom<br />
kavkasiis dedoflad Tvlidnen.<br />
yvelam kargad viciT, ra mniSvnelobisaa iv. javaxiSvilis TaosnobiT<br />
Segrovebuli Sinamrewvelobis amsaxveli leqsikuri masala. albaT bevrma<br />
ar icis, rom Zafis sarTvel dazgasTan mjdomi, aWarul tanisamosSi<br />
gamowyobili qalbatoni, qeTevan lomTaTiZea. saqme is iyo, rom TviTon<br />
aWarel qalbatons, mahmadianuri wesiT, aekrZala suraTis gadaReba. q-ni<br />
qeTevani iqna gagzavnili aWaris regionSi masalis mosaZieblad, mas xom<br />
ukve dabeWdili hqonda am kilosadmi miZRvnili ramdenime statia.<br />
minda aRvniSno isic, rom q-ni qeTevani kargi fotografic iyo.<br />
swored misi gadaRebulia cnobili eTnografis rusudan xaraZis foto,<br />
bevr gamocemas rom amSvenebs.<br />
qalbatoni qeTevani Tavis meuRlesTan, did qarTvel mecnier giorgi<br />
rogavasTan erTad, CvenTvis dauviwyaria.<br />
RUSUDAN JANASHIA<br />
A Little Memories on Ketevan Lomtatidze<br />
I was lucky to have close relation with this person. It could be said that, I have not<br />
met such a perfect person. To say nothing of her multi-branch scientific and public<br />
activity, I can not forget her appearance, her simplicity, her unselfishness. I remember<br />
Madam Ketevan since my childhood. She was a pupil of my father Simon Janashia. The<br />
relation between a teacher and a pupil was permanent. A post-graduate student of<br />
ILHMC of the 30s of the last century Ketevan lomtatidze almost every year was<br />
studying on the place the dialects of the Abkhazian and Abaza languages. Scientific<br />
trips in Abkhazia were easier to be carried out, moreover when she lived among<br />
Simon’s relatives. But arriving in Abaza was equal with heroism in those years. As far
36<br />
r. janaSia<br />
as I know, Madam. Ketevan Lomtatidze had been to not Chechnya together with<br />
Madam Tinatin Goniashvili. Travelling by a lorry should have been easy.<br />
The relation between Madam Ketevan Lomtatidze and our family was more<br />
activated after my father’s death. She never fogot important for us dates.<br />
Personally my relation with Madam. Ketevan Lomtatidze was evidenced when I<br />
became a student of the department of the Caucasian languages of the TSU. Students<br />
were bewitched by her knowledge, appearance. Madam Ketevan Lomtatidze often sent<br />
me to Abkhazian villages on a scientific trips to learn Abkhazian.<br />
I’d like to remember one fact connected with my candidate dissertation. Ending of<br />
final variant of my work was drawn out. I said to Madam Ketevan Lomtatidze, that I<br />
was leaving from work and I would give my research to her in September. Madam<br />
Ketevan Lomtatidze said to me to bring her the work and she would read it and give it<br />
back to me, meanwhile I would take advantage of my leave to correct if there had been<br />
anything to be corrected. Madam Ketevan Lomtatidze gave back my work to me in two<br />
weeks, with some comments and advised me how and what would be specified. We<br />
should remember, those duties which Madam Ketevan Lomtatidze was taking on at that<br />
time, in 1977: duties of a director of the institute, of Professor of the University, of a<br />
Member of the Academy, of a wife, of a mother...<br />
Madam Ketevan Lomtatidze and Mr. Varlam Topuria’s merit in publishing the 6 th<br />
volume of S. Janashia’s works is invaluable (1968). If not the efforts of the editors of<br />
the volume maybe these records of 1928-29 would not be published. Madam Ketevan<br />
Lomtatide’s merit in editing and publishing of Bagrat Janashia’s "Abkhazian-Georgian<br />
dictionary" is also great (1954).<br />
Regional sessions founded by Arnold Chikobava and which was held twice a year<br />
in different cities of the Caucasus are unforgettable for Caucasiologists. At that time<br />
Madam Ketevan Lomtatidze made me to sit next to her in a car and we traveled. I<br />
remember well what impression she made on listeners not only by her speech but by the<br />
relation with them. She is unforgettable for all Caucasiologists, for her ex-students and<br />
colleagues – she was considered to be the queen of the Caucasus.<br />
We all know, the importance of the vocabulary material reflecting handicrafts and<br />
which was collected under Iv. Javakhishvili’s initiative. But many people do not know<br />
that a woman sitting at a threat spinning machine-tool dressed in Ajarian cloth is<br />
Ketevan Lomtatidze. The point was that according to Muslim rule taking a photo was<br />
forbidden to an Ajarian woman. Madam Ketevan Lomtatidze was sent to the region of<br />
Ajaria to obtain material. She had already published some articles dedicated to this subdialect.<br />
I’d like to note, that Madam Ketevan Lomtatidze was a good photographer, as<br />
well. Just she took a photo of an outstanding ethnographer Rusudan Kharadze, which<br />
decorates many publications.<br />
Madam Ketevan Lomtatidze and her husband a great Georgian scholar Giorgi<br />
Rogava are unforgettable for us.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
nodar ardoteli<br />
predikatuli sintagma da sintaqsuri<br />
konstruqciebi bejitur enaSi<br />
predikatuli sintagma iseTi organizebuli mTlianobaa, romlis<br />
uSualo Semadgenel wevrebs Soris kanonzomieri sintaqsur-semantikuri<br />
mimarTebebi myardeba. faqtobriv igi aris miniaturuli winadadeba,<br />
romlis damatebiTi gavrcoba SesaZlebelia.<br />
predikatul sintagmaSi zmna warmoadgens birTvs, romelTanac aqtantebi<br />
sintaqsur-semantikurad arian dakavSirebuli. gamoxatulebis<br />
planSi beJituri predikatuli sintagmis wevrebs Soris sintaqsuri<br />
urTierTdamokidebulebis saxeebia: a) marTva, b) SeTanxmeba, g) mirTva.<br />
zmnuri Sesityvebis wevrebad gvevlinebian, erTi mxriv, zmna-Semasmeneli<br />
Tavisi mravalgvari realizaciiT, meore mxriv ki, aqtantebi,<br />
romlebic zmnis valentobas apirobeben. SesityvebaSi sityvaTa rigi,<br />
rogorc cnobilia, aris erT-erTi arsebiTi mniSvnelobis maxasiaTebeli.<br />
masTan, zmnuri Sesityvebis komponentTa wyoba gansxvavebuli SeiZleba<br />
iyos rogorc winadadebis wevrTa Soris, ise winadadebis tipebis<br />
mixedviTac. beJituri Semasmeneli predikatul sintagmaSi (resp. winadadebaSi)<br />
Cveulebriv qvemdebaris momdevno adgils iWers, Tumca qvemdebaris<br />
winac SeiZleba dagvidasturdes. maSasadame, gabatonebulia postpoziciuri<br />
wyoba (qvemdebare + Semasmeneli), xolo Sebrunebuli wyoba<br />
(Semasmeneli + qvemdebare) _ masze damokidebuli, mag., sak. beJ. b b<br />
ge `puri aris~, suko hu n l‘ Suna‡ gollo `kaci guSin daasaflaves~,<br />
di e yami kokocas `me Tavi mtkiva~, huqmaTli nisoro `mTavrobam<br />
uTxra~, ho n s xan zuyona ge `yofila erTi mefe (zedmiw. `erTi mefe<br />
yofila~)~ da a. S.<br />
prepoziciuri wyoba sakvlevi enisTvis naklebad aris damaxasiaTe-<br />
beli 1 da igi raime stiluri garemoebebiT an gramatikuli kilos Tavi-<br />
seburebebiT unda iyos Sepirobebuli, mag., hunz. ha n s zuyur Sofer<br />
`iyo erTi mZRoli~, ni o Øent¾er suku `sad wavida kaci?~ arCe, Jagin-<br />
1 e. lomTaZis azriTac, qvemdebaris win mdgari Semasmeneli dominanturi araa<br />
[lomTaZe 2003: 10-11].
38<br />
n. ardoteli<br />
do! `gaiRviZe, Jagindo!~ olÀus zuyun berdenqa `mas hqonia Tofi~ da<br />
misT.<br />
pirdapiri da iribi damatebis adgili mkveTrad lokalizebuli<br />
ar aris _ is Semasmenlis winac da Semdegac TiTqmis Tanabrad gvxvde-<br />
ba, Tumca Cvens xelT arsebul masalaSi ufro bolokiduri pozicia<br />
uWiravs [Sdr. lomTaZe 2003 : 11-21]. Semasmenlis Semdeg: sak. beJ. dil<br />
bacca gege (tlad.) `me miyvars Widaoba~, do ƒŒcasi beJt¾ala mica‡a<br />
(tlad.) `me vswavlob beJitur enas~, dil regaC teq (tlad.) `me vxedav<br />
wigns~, …ahallÀo Øit¾es zuyo o do (kap.) `is mklavda me~... Semasmen-<br />
lis win: sak. beJ. ile hudo totoc (tlad.) `Cven SeSas vWriT~, i o<br />
qen bŒc (kap.) `deda saWmels akeTebs~, abaqardi qeW il'e o (kap.) `aba-<br />
qarma simRera imRera~, gedi a n yo boxi o (kap.) `katam Tagvi daiWira~...;<br />
hunz. oJdil qid heher `biWma gogos scema~, mano badra lÀiklÀi bu…o!<br />
(nah.) `Senc sxvebs sikeTe gaukeTe~, qidbol di‡i keke nˆl'–r (Rar.)<br />
`gogom me biWoni (`Sebrawuli xorbali~) momca~ da sxv. mr.<br />
rac Seexeba ubralo damatebas, igi metwilad Semasmenlis win<br />
dgas. masTan, amgvari damateba araiSviaTad gaTiSulic aris Sesityvebis<br />
birTvisagan, mag.: Øent¾e o icilo ‡adamlido ... `wavida moxuc qal-<br />
Tan~..., mallarasadanna xo n xil i n cona Tokilad (kap.) `mola nasredinic<br />
(maT) xeze miabes ra sabliT~ da a. S.<br />
gaTiSuli ubralo damateba: hunz. dibidi a ‡i ul... wˆndar ru‰<br />
`SenTvis deda windebs qsovs~, usTar yorit¾ ØeCer `mWedeli skamze da-<br />
jda~, ȯbul olÀ hi n nˆl'–r vedraldo (hunz.) `dedam mas rZe misca~...<br />
predikatuli sintagma Seicavs iseT elementebs, romlebic dakav-<br />
Sirebulni arian rogorc erTmaneTTan, ise Sesityvebis birTvTan _ SemasmenelTan.<br />
arsebul komponentTa sintaqsuri urTierTdamokidebuleba<br />
SeiZleba gramatikulad markirebulic iyos da aramarkirebulic.<br />
ukanasknel SemTxvevaSi gramatikuli gamoxatuleba funqciur-semantikur<br />
doneze rCeba da, miuxedavad amisa, Sesityvebis arsi bolomde naTelia.<br />
saxeldobr, beJitur enaSi, romelic klasovani uRvlilebiT xasiaTdeba,<br />
erTvalentiani gardauvali zmnis subieqti SeiZleba klasis eqsponentiT<br />
markirebulic iyos da aramarkirebulic, magaliTad, hunz.<br />
qid -uTur `gogom (zedmiw. `gogo~) daiZina~; qid (`gogo~) sakuTar<br />
gramatikul - niSans aCens zmnaSi, xolo gardauvali zmna, Tavis mxriv,<br />
RS-s (qid `gogo~) marTavs saxelobiT brunvaSi. i ul (RS/ERG) qeW<br />
(ROu/NOM) it¾er `dedam simRera imRera~ _ am Sesityvebis birTvi _<br />
gardamavali zmna it¾er (`imRera~) klasifikators moklebulia, Tumca
predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi beJitur enaSi 39<br />
agenss marTavs ergativSi, xolo pacienss _ saxelobiTSi. maSasadame,<br />
irkveva, rom ricxvSi SeTanxmebisaTvis klasifikatoris uqonlobas gadamwyveti<br />
mniSvneloba ar aqvs. Tu uaxloes obieqts ricxvs SevucvliT<br />
(i ul qeW-la it¾er `dedam simRerebi imRera~), maSin ricxvSi calmxriv<br />
markirebul SeTanxmebas miviRebT. 1<br />
specialuri literaturidan cnobilia Tezisi pirianobisa da valentobis<br />
gansxvavebul gramatikul kategoriebad miCnevis Sesaxeb [gamyreliZe<br />
da sxv. 2003 : 257]. beJituri zmna piris kategorias moklebulia.<br />
valentobis TvalsazrisiT garCeulia erTvalentiani (gardauvali),<br />
orvalentiani (gardamavali, grZnoba-aRqmis) da samvalentiani<br />
(gardamavali, kauzatiuri) zmnebi.<br />
1. orvalentian zmnaTa did nawils klas-kategoria ar moepoveba<br />
da zmnaSi ricxvi calmxrivad markirebulia, e. i. zmnis struqturaSi<br />
klasi ar aisaxeba, xolo klasniSnian zmnaTa struqturaSi naTlad da-<br />
Cndeba saTanado aqtantTa mier gamoxatuli sagnebis semantikuri kla-<br />
sifikacia. kerZod, SesityvebaSi: do (RS/GEN) m Ce (0u) bol'o o (`me ya-<br />
na movxani~) zmna (bol'o o `movxani~) moklebulia klasovan uRvlilebas,<br />
amitom masSi uaxloesi obieqti (m Ce `yana~), romlis klasis niSani<br />
b- zmnaSi unda daCeniliyo, ar mogvepoveba. amgvar SemTxvevebSi ar<br />
gvaqvs arc klasovani, arc klasovan-pirovani da, miT ufro, arc pirovani<br />
uRvlileba. maSasadame, obieqtur-klasovani uRvlilebis sistemis<br />
enaSi aRmogvaCnda neitraluri uRvlilebis zmnebi, romlebsac aqtantebi<br />
martooden semantikur doneze ukavSirdebian.<br />
rac Seexeba orvalentian uklasniSno zmnaTa da maTi klasmimarT<br />
aqtantebis (S1Od) struqturul aspeqtebs, Cveni SexedulebiT, aq gvaqvs<br />
nawilobriv markirebuli marTva, vinaidan saTanado zmnis semantika realur<br />
subieqts (do `me~) marTavs ergativSi, romelSic dgas markirebuli<br />
realuri subieqti. maSasadame, ergatiuli brunvis forma da zmnis<br />
semantika klasifikatoris uqonlobis erTgvar kompensacias axdenen.<br />
orvalentiani klasniSniani gardamavali zmnebis aqtantTa sintaqsur-semantikuri<br />
urTierTdamokidebuleba naTelia: realuri subieqti,<br />
romelic ergativSi dgas, zmnaSi ar aisaxeba, igi oden logikur-semantikur<br />
donezea warmodgenili. uaxloesi obieqti ormxrivad (srulad)<br />
markirebulia, vinaidan gramatikuladac gamoxatulia (Tavis sakuTar<br />
niSans aCens zmnaSi) da semantikur donezec warmodgenilia, radganac<br />
sxvanairad Sesityvebis azri gaugebari iqneboda, mag.: hunz. oJ-d‹ (RS)<br />
dars (O d ) r-iye `biWma gakveTili icis~, ȯbu-l(RS) hȯrȯ (O d ) b-ohor<br />
`mamam Zroxas aWama~ da misT.<br />
1 markirebis interpretaciisaTvis [ix. uTurgaiZe 2009 : 151-152].
40<br />
n. ardoteli<br />
2. grZnoba-aRqmis gamomxatveli zmnebi (Verba Sentiendi), romlebsac<br />
inversiul zmnebsac uwodeben, orvalentian zmnebs ganekuTvnebian. am<br />
tipis zmnaTa predikatul sintagmaSi qvemdebare warmoadgens eqsperien-<br />
sers da igi micemiTi brunvis formiT realizdeba, xolo paciensi (O d ),<br />
romlis klasic zmnaSi aRiniSneba, saxelobiT brunvaSi dgas. realuri<br />
subieqtis (eqsperienseris) aRuniSvneloba cxadyofs mis gankuTvnebas<br />
gramatikuli subieqtisadmi [andRulaZe 1968 : 65-67; Sdr. uslari 1889 :<br />
120-121; lomTaZe 2003 : 43].<br />
beJitur enaSi Verba Sentiendi-s tipis zmnaTa ricxvs miekuTvneba:<br />
-at-al `siyvaruli~: Jdi-l (DAT) i o (NOM) -acca `vaJs uyvars<br />
deda~, -iy-al `codna~, `gageba~: di-l (DAT) Ø-iyeS …ahdi ‡adam<br />
(NOM) `me ar vicnob am kacs~, -eg-‰l (hunz. h-a n w-a "id".) `xedva~: di-l<br />
(DAT) isi (NOM) -g‰- o `me davinaxe da~, S ‡-al (hunz. So‡-a "id".)<br />
`daviwyeba~: il (DAT) lÀiklÀi (NOM) So‡o s `Cven sikeTes ar vivi-<br />
wyebT~, Coƒ-al gageba~, `Setyoba~: du-l (DAT) iwwo xabar (NOM)<br />
Coƒnadi? `Sen axali ambavi gaige?~ Tuƒ-al `mosmena~: di-l (DAT) mi<br />
il'e olÀi (NOM) Tuƒi o `me gavigone Seni Zaxili~, Tiy-al (hunz. Tˆy-a<br />
"id".) `Cxvleta~: hollÀo-l (DAT) niso o Je (NOM) Tiyo o `mas gul-<br />
Si moxvda (zedmiw. `uCxvlita~) naTqvami sityva~, -o‡-al (hunz. b-–‡-a<br />
"id".) `dakargva~, `gauCinareba~: di-l (DAT) qid (NOM) -–‡–-r `me gogona<br />
damekarga~ da misT.<br />
am rigis predikatuli sintagmebi niSandoblivia ara marto axlomonaTesave<br />
enaTaTvis [bokarevi 1949 : 34-38; Ciqobava, cercvaZe 1962 :<br />
367; imnaiSvili 1963 : 260-261...], aramed sxva wris enebisTvisac [Ciqobava<br />
1979 : 197]. rac ufro meti enis monacemebze dayrdnobiT gadamowmdeba<br />
es metad saintereso morfosintaqsuri movlena, miT ufro metad<br />
damajerebeli iqneba Tvalsazrisi misi enobriv universaliad miCnevis<br />
Sesaxeb.<br />
zemoganxiluli Sesityvebis struqturaSi Cvens yuradRebas iqcevs<br />
Semasmenlis brunva. uRvlilebisas eqsperienseri (moqmedebis ganmcdelaRmqmeli)<br />
yvela dro-kiloTa formaSi micemiT brunvas moiTxovs, Tumca<br />
zmna-Semasmenlis struqturaSi asaxvas ver hpovebs. miuxedavad amisa,<br />
sintagmis wevrTa kavSiri gamoxatulia qvemdebaris brunviT [bokarevi<br />
1949 : 34], rac SeiZleba calmxriv markirebul marTvad kvalificirdes.<br />
3. gardauvali zmnebidan interess aRZravs agreTve erTvalentiani<br />
damxmare zmnebi (kap. ge , xaS. golÀ, tlad. geli, hunz. li, lo `aris~,<br />
xaS., tlad. zuyo-ro, kap. zuyo- o, hunz. zuyu-r `iyo~), romlebic,<br />
konteqstisda mixedviT, kuTvnilebas gamoxataven da orvalentianebi<br />
xdebian. meore funqciiT xmarebisas realuri subieqti uaxloes obieq-
predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi beJitur enaSi 41<br />
tad iqceva da Cndeba kuTvnilebis subieqti (Genitivus Subjectivus), mag.:<br />
sak. beJ. o n si-s y m ge `xars Tavi aqvs (zedmiw. `xar-is Tavi aris~)~, Suga-s<br />
hi n na aƒca `cxens rZec aqvs (zedmiw. `cxen-is rZec aris~)~...; hunz.<br />
suko-s lo s–ri o `kacs hyavs cxeni (zedmiw. `kac-is aris cxeni~)~, di-<br />
do ȯbu-s ƒoƒo li `mamaCems saxli aqvs (zedmiw. `Cemi mam-is saxli<br />
aris~)~ da a. S.<br />
zemowarmodgenili posesiuri konstruqciis Semcvel winadadebebSi<br />
zmna-Semasmeneli labiluria, Tumca gardamavlobis TvalsazrisiT<br />
_ indiferentuli. zmnaSi saxelis klas-niSani ar aisaxeba, amitom<br />
klasSi da ricxvSi SeTanxmeba ar gvaqvs. samagierod xelSesaxebia mar-<br />
Tva_zmna saxels moiTxovs naTesaobiTsa (agensi) da saxelobiTSi (paciensi),<br />
Tavad saxeli ki zmnasTan SeTanxmebas ver axerxebs.<br />
kuTvnilebis gamomxatvel orvalentian zmna-SemasmenelTan qvemdebare,<br />
micemiTis garda, SeiZleba Segvxvdes lokatiur brunvebSic, rac<br />
metad damaxasiaTebelia axlomonaTesave enaTaTvisac [imnaiSvili 1963 :<br />
264; lomTaZe 2003 : 48-49...], mag.: hunz. ‡agrag (lok.) zuyunlo Tofia<br />
(lomT. 2003 : 48) `maT hqoniaT (`maTTan yofila~) Tofebi~, balÀa us-<br />
Tarli-g (lok.) li `xanjali mWedels aqvs (zedmiw. `mWedelTan<br />
aris~)~...<br />
garda amisa, gardamaval zmnebTan lokatiuri brunvis formiT SeiZleba<br />
warmodgenili iyos iribi da ubralo damateba [ix. van den bergi<br />
1995 : 123].<br />
beJituri zmnis arsebiTi maxasiaTebelia klasisa da ricxvis gramatikuli<br />
kategoriebi da maTi markirebis arcTu rTuli sistema. es<br />
upiratesad klasniSnian zmnebs exeba. am tipis orvalentiani gardamavali<br />
zmna saxels marTavs: a) qvemdebares _ ergatiul brunvaSi, b) pirdapir<br />
damatebas _ saxelobiT brunvaSi. es damokidebuleba formulis<br />
saxiT ase Caiwereba: Ag + Pr + Pat (resp. RS + Ver + RO). sailustracio ma-<br />
galiTebi: sak. beJ. di ela is-ti (Ag/ERG) S‘g S … (Pat/NOM) m-oyona<br />
`Cemma Zmam cxeni moiyvana~, ƒohdagi- a (Ag/ERG) CaxCo qaRa (Pat/NOM)<br />
`mowafe wers werils~, ahmad-i (Ag/ERG) radi o (Pat/NOM) -itillo<br />
`ahmedma radio daSala~...; hunz. dido ˆsti-l (Ag/ERG) yoro (Pat/NOM)<br />
r-u…o `Cemi Zma skams akeTebs~, olÀu-l (Ag/ERG) Ø-it¾er suku<br />
(Pat/NOM) `man mokla kaci~, ildo uSTeli-l (Ag/ERG) hu n -du<br />
(Pat/NOM) b-uWe `Cveni maswavlebeli SeSas Wris~ da mr. sxv.<br />
rogorc zemomoyvanili magaliTebi mowmoben, saxeli klasniSnian<br />
zmnas iTanxmebs klassa da ricxvSi, mag.: ahmadi maSina b-itillo `ahmedma<br />
manqana daSala~, magram: ahmadi maSin‰ -itillo `ahmedma manqanebi<br />
daSala~.
42<br />
n. ardoteli<br />
maSasadame, beJitur enaSi saurTierTo koordinacia, rac esoden<br />
niSandoblivia qarTveluri enebisaTvis, ar dasturdeba.<br />
samvalentiani zmnis ordinarul aqtantebs warmoadgenen: qvemde-<br />
bare (RS), pirdapiri damateba (RO d ) da iribi damateba (RO ind ). orvalentiani<br />
da samvalentiani zmnis sintagmaSi met sintaqsur Zalas pirdapiri<br />
damateba avlens, radganac misi niSania warmodgenili zmnaSi,<br />
e. i. saxeli zmnas iTanxmebs klassa da ricxvSi: sak. beJ. si-di (RS/ERG)<br />
yona suko (RO d /NOM) b-eaqillo `erTma ori kaci waaqcia~. Tu pirdapir<br />
damatebas mxoloobiT ricxvSi gadaviyvanT, zmnaSi am ukanasknelis<br />
mxoloobiTi ricxvis klasis nulovani alomorfi gveqneba: si-di ho n s<br />
suko Ø-eaqillo (kap.) `erTma erTi kaci waaqcia~.<br />
aviRoT samvalentiani zmnis ori winadadeba: (1) oJ-di (ERG) ma-<br />
duhalli-l (DAT) xo (NOM) b-oxna `vaJma mezobels cxvari mihyida~;<br />
(2) do (ERG) di ela Jdi-d (INS) hinis dnevniq (NOM) r-egalillinna<br />
`me Cem vaJiSvils (zedmiw. `Cemi vaJiT~) Tavisi dRiuri vaCvenebine~.<br />
pirvel winadadebaSi wevrTa wyoba da aqtantTa zmnasTan mimarTe-<br />
ba klasikuria: RS ergativSi dgas, uaxloesi obieqtis (O d ) klass ki<br />
zmna aireklavs. rac Seexeba meore winadadebas, romelSic samvalentiani<br />
kauzatiuri zmna gamoiyeneba, aqtantTa raodenoba gazrdilia iribi da-<br />
matebiT (O ind ), romelic faqtobriv moqmedebis Semsruleblad (eqsekutorad)<br />
gvevlineba da predikatTan formobrivi kavSiris gamoxatvas moklebulia.<br />
zmnaSi uaxloesi obieqtis klasis (da ricxvis) niSani da-<br />
Cndeba. istrumentalisis formiani ubralo damatebis eqsekutoris<br />
funqciiT gamoyeneba kidev erTxel svams ergativisa da instrumentalisis<br />
genezisuri erTianobis sakiTxs.<br />
sainteresoa aRiniSnos, rom samvalentian gardamaval uklasniSno<br />
zmnaSi, orvalentiani gardamavali zmnis analogiurad, zmnisa da saTanado<br />
aqtantis kavSiri Sesustebulia: saxeli zmnas ver iTanxmebs klas-<br />
sa da ricxvSi, Tumca zmna saxels marTavs brunvaSi (RS-ergativSi, RO ind<br />
_ micemiTSi an lokativSi, RO d _ saxelobiTSi), mag.: hunz. olÀu-l<br />
(RS/ERG) nˆl'–r tex½ (RO d /NOM) ˆsti-g (RO ind /AD) `man misca wigni<br />
Zmas~, Sdr. ˆsti-l (RS/ERG) b-oxor ˆst‹ (RO ind ) z–t¾a (RO d /NOM)<br />
`Zmam das beWedi uyida~.<br />
meore winadadebaSi gvaqvs rogorc marTva (zmna qvemdebares mar-<br />
Tavs ergativSi, irib damatebas _ micemiTSi, pirdapir damatebas _ saxelobiTSi),<br />
ise SeTanxmeba (saxeli zmnas iTanxmebs klassa da ricxvSi).<br />
predikatul sintagmaSi, aqtantTa brunvebis gaTvaliswinebiT,<br />
gamoiyofa Semdegi sintaqsuri konstruqciebi: 1) nominatiuri, 2) ergatiuli,<br />
3) datiuri, 4) posesiuri, 5) lokatiuri. TiToeuli es
predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi beJitur enaSi 43<br />
konstruqcia damokidebulia realuri subieqtis an masTan gaTanabrebuli<br />
aqtantis (agensis) brunvaze da saxelwodebac amis mixedviT aqvs Serqmeuli.<br />
1. nominatiuri konstruqcia. nominatiuri konstruqcia, rogorc<br />
cnobilia, damaxasiaTebelia gardauvali zmnisTvis. predikatul sintagmaSi<br />
warmodgenilia oden agensi (RS), romlis klasis eqsponentic daCndeba<br />
klasniSnian zmnaSi, uklasniSno zmnebSi ki realur subieqtze miTiTeba<br />
xdeba semantikur doneze, mag.: sak. beJ. i o (RS/NOM) bil'oRa -e n t¾e o<br />
`deda Sin wavida~, ‡emed‰ mex (RS/NOM) b-aWolÀCa `Semodgomaze amindi<br />
civi xdeba~, di e o n x (RS/NOM) kokos zedmiw. `Cemi muceli avadaa~...;<br />
hunz. qid (RS/NOM) -i ‰ n r `gogona tiroda~, suku (RS/NOM) Ø-uhur<br />
ƒoƒŒ b-i ‰ n bar `saxlSi, sadac kaci mokvda, tirodnen~, s–s– mext¾o kot<br />
‡oƒŒr (lomTaZe 2000 : 98) `xan avad aris is, xan kargad xdeba~ da mr. sxv.<br />
pirveladi absoluturi zmnebis garda, araiSviaTad nominatiur<br />
konstruqcias qmnian meoreuli erTaqtantiani zmnebic, romelTac ganekuTvneba<br />
nasaxelari da potencialisis semantikis Semcveli zmnebi. amgvar<br />
zmnebTan Sewyobili realuri subieqtic yovelTvis saxelobiT<br />
brunvaSi daismis [lomTaZe 2000 : 213-215], mag.: …ahdi suko (RS/NOM)<br />
ketlÀi o `es kaci kargi gaxda~, ‡–g (RS/NOM) wunduler (hunz.) `is<br />
(kaci) gawiTlda~, y–ra (RS/NOM) b-ˆy‰ler (nah.) `bavSvi gaizarda~ da<br />
misT.<br />
2. ergatiuli konstruqcia. zogadad, <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enebis-<br />
Tvis, konkretulad, beJituri enisTvis Tavisebur konstruqcias erga-<br />
tiuli konstruqcia qmnis. martivi winadadebis struqturisa da pre-<br />
dikatuli sintagmis agebulebis kvlevisas gadamwyveti mniSvneloba swo-<br />
red ergatiul konstruqcias eniWeba, romelic samvalentiani gardamava-<br />
li zmnis konstruqciad gvevlineba. amgvari predikatuli sintagmis Ta-<br />
viseburebas is qmnis, rom gardauvali zmnis RS da gardamavali zmnis<br />
RO d erTi da imave brunviT _ saxelobiTiT gadmoicema. masTan, zmnaSi<br />
aisaxeba saxelobiTSi mdgari uaxloesi obieqtis (paciensis) klasi, xo-<br />
lo funqciur-semantikurad ufro aqtiuri aqtantis _ qvemdebaris<br />
klasi ki aRuniSvneli rCeba _ uaxloesi obieqtis Zala subieqtisas<br />
sWarbobs [Ciqobava, cercvaZe 1962 : 239].<br />
beJituri zmna, xunZur-andiur enTa zmnisagan gansxvavebiT da ax-<br />
lomonaTesave didour enaTa analogiurad, meti stabilurobiT gamoir-<br />
Ceva, amdenad saTanado sintagmebSi igi moklebulia orazrovnebas, mag.,<br />
di e …o- (RS/ERG) aJdah (RO d /NOM) b-it¾e o `Cemma ZaRlma urCxuli<br />
mokla~, do (RS/ERG) simindi (RO d ) b-iJeC `me siminds vTesav~ da misT.
44<br />
n. ardoteli<br />
erTi rigis amosaval zmnaTa (nil'al `micema~, tutal `srola~...)<br />
da kauzatiuri zmnebis ergatiuli konstruqcia iribi obieqtis (O ind )<br />
mqoneblobiT gamoirCeva. masTan, RS da RO d brunvebs ar icvlian, RO ind<br />
ki daismis micemiTsa da lokatiur brunvebSi, mag., haJimurad, raWa,<br />
bol‘u bow‹ (RO ind /DAT) Tofi (RO d /NOM) tut‰-l'e (lomT. 2003: 40, 7)<br />
`hajimurad, modi, am mgels Tofi vesroloTo~, i o (RS/ERG) Jdi-l<br />
(RO ind /DAT) b- t¾ello kobala (RO d ) `dedam vaJiSvils kombali dascxo~,<br />
maJidi (RS/ERG) nisollo halmaRliƒa (RO ind /LOC) i oS xabar `majidma<br />
amxanags dedis ambavi hkiTxa~ da a. S.<br />
sagulisxmoa, rom meoreuli kauzatiuri zmna irib obieqts in-<br />
strumentalisSi marTavs [ardoteli 2008: 77-78], mag.: do (RS/ERG) ye-<br />
bedli-d (RO ind /INS) wit (RO d /NOM) r-Œllillo (lomTaZe 2000 : 198)<br />
`me mWedels dana gavakeTebine~, mallarasadan-i (RS init /ERG) l'ela xal-<br />
yli-d (O ind/ex ) reƒen (RO d /NOM) bawi-l (O ind/ex /DAT) r-‘ n -…a-ƒilinna `mo-<br />
la nasredinma soflis xalxs cxvari mgels SeaWmevinebina~ da sxv. misT.<br />
3. datiuri konstruqcia. rogorc ukve avRniSneT zemoT, Verba<br />
Sentiendi-s tipis pirveladi inversiuli zmnebi agenss (RS) micemiT<br />
brunvaSi moiTxoven (di‡i Ø-at oJe `me miyvars vaJi~, di‡i -at qid `me<br />
miyvars gogo~...), rac mravali enis saTanado movlenasTan poulobs pa-<br />
ralels [Ciqobava 1979 : 197]. garda amisa, micemiTi brunviT gamoixate-<br />
ba moqmedebis adresati da iribi obieqti, mag., abo (RS/ERG) oJdi-l<br />
(RO ind /DAT) bit¾ (RO d /NOM) nil'i o (kap.) `mamam vaJiSvils cxvari mi-<br />
sca~, oJ-di-l (RS/ERG) qid-b–-– (RO ind /DAT) (ƒaT) m-i aa-r (hunz.) `vaJma<br />
gogos (xeli) daartya~ da sxv.<br />
4. posesiuri (naTesaobiTiani) konstruqciis problema. ro-<br />
gorc cnobilia, specialur literaturaSi damoukidebel sintaqsur<br />
erTeulad gamoyofen posesiur konstruqcias da mas sxva momijnave kon-<br />
struqciaTa Tanabar uflebebs aniWeben [imnaiSvili 1963 : 264; kibriki<br />
da sxv. 2001 : 298-299; lomTaZe 2003 : 45-46].<br />
beJitur enaSi e. w. posesiur konstruqcias martooden meSveli<br />
zmnebi qmnian. posesiur (naTesaobiTian) konstruqciis aqtantebidan<br />
markirebuli ar aris arc agensi da arc paciensi, saTanado zmnas kla-<br />
sifikatori ar moepoveba. posesiuri konstruqciis struqtura aseTia:<br />
kuTvnilebis subieqti (GS=Genitivus Subjectivus) yovelgvar droul for-<br />
masTan dgas naTesaobiTSi, xolo realuri obieqti (RO d ) _ saxelobiT-
predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi beJitur enaSi 45<br />
Si, mag.: sak. beJ. isti-s (GS) Tofi (RO d ) ge `Zmas Tofi aqvs (zedmiw.<br />
`Zmis Tofi aris~)~, …‰lÀo xalli-s (GS) ho n s J (RO d ) zuyona ge `im<br />
mefes erTi vaJi hyavda (zedmiw. `im mefisa erTi vaJi iyo~)~...; hunz.<br />
olÀus (GS) yuruS (RO d /NOM) gȯW `mas fuli ar aqvs (zedmiw. `misi<br />
fuli ar aris~)~, –gras (GS) zuyun lo s–ro (RO d /NOM) `maT hyoliaT<br />
(zedmiw. `maTi yofila~) cxeni~ da a. S.<br />
5. lokatiuri konstruqcia. lokatiuri konstruqcias ayalibe-<br />
ben metwilad modaluri semantikis Semcveli zmnebi. lokatiur kon-<br />
struqcias qmnian:<br />
1) kuTvnilebis gamomxatveli gardauvali zmnebi: sak. beJ. miJug<br />
SuSa litto, a n wi giWko! `Tqven Tu boTli gaqvT (zedmiw. `TqvenTan<br />
boTli Tu aris~), sasmeli Caasxi!~;<br />
2) adresatis mqone gardamavali da kauzatiuri zmnebi, romlebic<br />
ubralo damatebas erT-erT lokatiur brunvaSi (AD/CONT/SUP) moi-<br />
Txoven: hunz. ogu (RS/ERG) Sugulad miRa-lÀ (RO ind /CONT) …edra<br />
(RO d /NOM) nˆcar `man cxenis kuds vedro dakida~;<br />
3) erTi rigis gardamavali zmnebi (b-iJ-a `mogeba~, b-–ƒ-a `SeZle-<br />
ba~, b-oJ-a `ndoba~, `rwmena~...) ubralo damatebas (sirkonstants) sxva-<br />
dasxva lokatiur brunvaSi svamen [ix. van den bergi 1995 : 123-124;<br />
lomTaZe 2003 : 53-55].<br />
amrigad, beJitur enaSi TavCenil sintaqsur konstruqciebSi um-<br />
Tavresia klasmimarT aqtantTa damokidebuleba predikatTan _ Semasme-<br />
nelTan. rogorc zemoT iyo naCvenebi, predikatul sintagmaSi zmna (Se-<br />
masmeneli) saxels (RS, RO) marTavs saxelobiTSi, ergativSi da micemiT-<br />
Si, riTac iqmneba saTanado sintaqsuri konstruqciebi. rac Seexeba po-<br />
sesiur da lokatiur konstruqciebs, isini klasmiumarTav aqtantTa<br />
konstruqciebia da, amdenad, naklebi funqciuri datvirTva aqvT.<br />
literatura<br />
andRulaZe 1968 _ n. andRulaZe, klasovani da pirovani uRvli-<br />
lebis istoriis zogi sakiTxi <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enebSi. Tbilisi.<br />
ardoteli 2008 _ n. ardoteli, kauzativi xunZur-andiur-dido-<br />
ur enebSi. _ enaTmecnierebis sakiTxebi, I. Tbilisi.
46<br />
n. ardoteli<br />
bokarevi 1949 _ А. А. Бокарев, Очерк грамматики чамалинского языка.<br />
М.-Л.<br />
van den bergi 1995 _ Helma van den Berg, A Grammar of Hunzib (with<br />
texts and lexicon). Leiden.<br />
gamyreliZe da sxv. 2003 _ T. gamyreliZe, z. kiknaZe, i. Saduri,<br />
n. Sengelia, Teoriuli enaTmecnierebis kursi. Tbilisi.<br />
imnaiSvili 1963 _ Д. С. Имнайшвили, Дидойский язык в сравнении с<br />
гинухском и хваршийским языками. Тбилиси.<br />
lomTaZe 2000 _ e. lomTaZe, zmna da naxmnari saxelebi beJitur<br />
(beJitur-hunzibur) enaSi. Tbilisi.<br />
lomTaZe 2003 _ e. lomTaZe, beJituri (beJitur-hunziburi) enis<br />
sintaqsi da teqstebi. Tbilisi.<br />
uTurgaiZe 2009 _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis doneTa ZiriTa-<br />
di maxasiaTeblebis urTierTze moqmedebisaTvis globalur enobriv sis-<br />
temaSi. Tbilisi.<br />
uslari 1889 _ П. К. Услар, Этнография Кавказа. Языкознание. III.<br />
Аварский язык. Тифлис.<br />
Ciqobava 1979 _ arn. Ciqobava, <strong>iberiul</strong>-kavksiuri enaTmecnierebis<br />
Sesavali. Tbilisi.<br />
Ciqobava, cercvaZe 1962 _ arn. Ciqobava, il. cercvaZe, xunZuri<br />
ena. Tbilisi.<br />
NODAR ARDOTELI<br />
Predicative Syntagma and Syntactic Constructions in Bezhit<br />
S u m m a r y<br />
In Bezhit predicative syntagma a predicative occupies a following place after a<br />
subject. Though it can occurs before a subject. Following from this a post-positive order<br />
(subject predicate) is dominated and an inversive order (predicate + subject) – is<br />
depended on it. In a sentence a syntactic interrelation of components can be marked by<br />
classifiers and can not be marked; e. g.: – qid "A girl fall asleep", cf.: -uTur (RS/ERG)<br />
i ul (ROu/Nom) it er "Mother sang a song"...<br />
Members of a predicative syntagma are: the verbs with one-valence<br />
(intransitive), bi-valence (transitive, of feeling and perception) and three-valence<br />
(transitive, causative). Just according to above mentioned verbs the structure of<br />
predicative syntagma is discussed. An attention is focused on the verbs of neutral
predikatuli sintagma da sintaqsuri konstruqciebi beJitur enaSi 47<br />
conjugation (without a class-marker and person), with which actants connect only on a<br />
semantic level and communication coordination among them is not important.<br />
The following syntactical constructions are distinguished in a predicative<br />
syntagma in condition of actants' declension: 1) nominative: 2) ergative; 3) dative;<br />
4) possesive; 5) locative.<br />
In syntactic constructions the attitude of class actants toward a predicate is<br />
important. In a predicative syntagma a verb (predicate) governs a noun (RS, RO) in<br />
nominative, ergative and dative. As regard possessive and locative constructions, they<br />
are the constructions of non-class actants.
iberi <strong>iberiul</strong> iberi <strong>iberiul</strong><br />
ul-<strong>kavkasiuri</strong> ul <strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>enaTmecniereba</strong><br />
XXIX 2011<br />
fiqria afxaiZe<br />
Tavazianobis etiketi da mesame piris<br />
nacvalsaxelTa sistema<br />
(sinhaluri enis masalaze)<br />
sinhala enaSi raodenobrivi Tu funqciur-semantikuri nairgvarovnebiT<br />
II piris 1 garda III piris nacvalsaxelebic gamoirCevian. maTi<br />
nairsaxeobebis 2 gamoyenebisas arsebuli socialuri etiketis dacva mniSvnelovania;<br />
sazogadoebis socialurad dayofis principebsa da am<br />
TvalsazrisiT arsebul enobriv diferencirebas III piris nacvalsaxel-<br />
Ta sistema sainteresod warmogvidgens.<br />
III piris nacvalsaxelTa xmarebis TvalsazrisiT salaparako da<br />
saliteraturo sinhalas Soris Semdegi ZiriTadi sxvaoba arsebobs:<br />
saliteraturo leqsikur fondSi arsebuli formebi raodenobrivad<br />
bevrad sWarbobs salaparako enis formebs. salaparako sinhalaSi<br />
III piris nacvalsaxelTa gacilebiT mcire nairsaxeoba gvxvdeba. amasTan,<br />
gansxvavebulia maTi funqciur-semantikuri rolebi.<br />
saliteraturo sinhala III piris nacvalsaxelebSi gramatikul<br />
sqess ganarCevs. kerZod, gansxvavebulia mdedrobiTis, mamrobiTis da sa-<br />
Sualo sqesis formebi. Sesabamisi magaliTebi qvemoT mocemul<br />
tabulaze Semdegnairad warmovadgineT:<br />
1 ix. Cveni statia: `meore piris nacvalsaxelTa TaviseburebisaTvis salaparako sin-<br />
halaSi~, ike XXXVII , 2009<br />
2 III piris aRmniSvneli nacvalsaxelTa formebi umTavresad sinhalur-inglisuri da<br />
inglisur-sinhaluri leqsikonebidan movipoveT. maTi nairsaxeobebi klasificirebulia<br />
saliteraturo da salaparako sinhalas Soris arsebuli gansxvavebis Tanaxmad.<br />
mxolobiTisa da mravlobiTis aRmniSvnel formebs umetesad vuTiTebT leqsikonebis<br />
mixedviT.
Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa sistema<br />
mdedrobiTi mdedrobiTi sqesi sqesi sqesi mamrobiTi mamrobiTi sqesi sqesi saSualo saSualo sqesi<br />
sqesi<br />
ǣ (ის) an hō (is) ē (is; kaci, nivTi) /hē<br />
Ø<br />
(is)<br />
Ø 3 ū (is; cxoveli / dabal<br />
soc. safexurze myofi<br />
adamiani)<br />
Ø eyā (is: pirovneba / biWi) eyǝ (is) / (is;)<br />
ærǣ/arǣ arǝya (is; naklebad Tava-<br />
ziani)<br />
arǝ (is, eg)<br />
ekī (is) ekā (is; kaci, biWi) ekǝ (erTi; raodenobiTi<br />
ricx. saxeli)<br />
oyǣ (is) oyā( is) oyǝ ( ai is)<br />
mǣ (is) mē (is) me (is)<br />
arǝkī (is) arǝkā (kaci / cxoveli) arǝkǝ (ai is)<br />
ōkī (is) okā (pirovneba / cxoveli) okǝ (ai is)<br />
mēkī (qali / cxoveli;<br />
araTavaziani)<br />
mēkā (ai es: biWi, cxoveli;<br />
adamiani yvelaze<br />
dabali soc. fenidan)<br />
mekǝ (ai is)<br />
ōtomō (is; Tavaziani) Ø Ø<br />
mō (es) Ø Ø<br />
Ø mohū ( es; pirovneba) Ø<br />
ō( is) Ø Ø<br />
Ø undā (is; pativiscemis<br />
gamomxatveli)<br />
Ø unnæhe (is, eg pirovneba,<br />
pativiscemis<br />
gamomxatveli)<br />
Ø unnānsē (is; pativiscemis<br />
Ggamomxatevli)<br />
rogorc sailustracio masalidan Cans, mdedrobiTi da mamrobiTi sqesisTvis<br />
sinhalur enas ufro meti alternatiuli forma aqvs, vidre<br />
saSualo sqesisTvis. zogi forma dasturdeba mxolod mamrobiTis an<br />
mdedrobiTis formiT, zogs ki samive sqesis Sesatyvisi aqvs. amasTanave,<br />
am formebs Soris fuZiseuli sxvaoba zogjer erTi SexedviT garkveul<br />
fonetikur kanonzomierebas eqvemdebareba. kerZod, fuZe xSirad icvleba<br />
daboloebis mixedviT. magaliTad: ī (mdr. sqesi) →ā (mamr. sqesi) →ǝ<br />
(saS.sqesi). mag: ekī→ekā→ekǝ ; ōkī→okā→okǝ da sxva. Tumca amgvari<br />
3 Ø-simbolo aRniSnavs, rom saTanado forma ver davadastureT.<br />
Ø<br />
Ø<br />
Ø<br />
Ø<br />
49
50<br />
f. afxaiZe<br />
cvlileba ar aris erTaderTi kanonzomiereba, romliTac III piris<br />
nacvalsaxelTa fuZis Secvla xdeba.<br />
specialur literaturaSi, kerZod, geigeris gramatikaSi (1938)<br />
yuradReba aris gamaxvilebuli imaze, Tu raoden sirTules qmnis III<br />
piris nacvalsaxelebis nairsaxeobebis axsna. Tumca, miuxedavad maTi<br />
mravalferovnebisa, geigers III piris nacvalsaxelebi ZiriTadad ori: -i<br />
da –u Ziridan nawarmoebad miaCnia da maT saSualo indoariulis imave<br />
ZirebTan akavSirebs. (geigeri 1938 : 125)<br />
mravlobiTi ricxvis warmoeba samive sqesis formebisTvis xdeba<br />
sami saxis sufiqsis saSualebiT, rogoricaa: lā sufiqsi, romliTac aris<br />
nawarmoebi: oyāla, oyǣla, okāIā, ekīla, okīla arǝkīla, uyaIā; vā-sufiqsiT:<br />
arǝvā, evā, ōvā, mēvā da hū-sufiqsiT: ovuhū, ohū,mohū, movuhū.<br />
sinhala ena III piris funqciiT CvenebiT nacvalsaxelebsac gamoiyenebs.<br />
sinhaluri CvenebiTi nacvalsaxelebi miuTiTeben msmeneli da molaparake<br />
pirebis pozicias Cvenebis obieqtTan siaxlove-siSoris TvalsazrisiT.<br />
aq SeiZleba 3 jgufi ganvasxvaoT. kerZod:<br />
1) CvenebiTi nacvalsaxelebi, romlebic miuTiTeben, rom Cvenebis obieqti<br />
axlosaa molaparake piris poziciasTan. kerZod, aseTebia:<br />
mekā es (kaci, cxoveli) mekǝ ai es<br />
mekī es (qali, dabali fenidan) mehā es (pirovneba)<br />
mē es (saS.) meyā ai es (mamr.)<br />
munda es (saS.) meya es (saS.)<br />
mundalā eseni mō (md.) es<br />
mohū es (pirovneba)<br />
munnæhe (Zalian Tavaziani)<br />
munvǝhansē (Zalian Tavaziani)<br />
2) CvenebiTi nacvalsaxelebi, romlebic miuTiTeben, rom Cvenebis obieqti<br />
axlosaa msmenelis poziciasTan, rogoricaa:<br />
okǝ eg<br />
ohā eg (pirov.)<br />
oyǝ eg (saS.)<br />
oyā eg (mamr.)<br />
oyǣ eg (md.)<br />
okī eg (md.)<br />
3) CvenebiTi nacvalsaxelebi, romlebic miuTiTeben, rom Cvenebis obieqti<br />
daSorebulia rogorc msmenelis, ise molaparakis poziciidan.<br />
kerZod:
Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa sistema<br />
arǝ is/isini (saS.)<br />
arǝyǝ is (md)<br />
arǝkǝ (saS.) ai is<br />
arǝkī (md.)<br />
ekǝ is (saS.)<br />
ē is (kaci/nivTi)<br />
ekā is (mamr.)<br />
III piris sakuTriv subieqturi da agreTve CvenebiTi<br />
nacvalsaxelebi, romlebic subieqturi piris funqcias iTavseben, markirebulia<br />
Semdegi gramatikuli kategoriebis mixedviT:<br />
1. sulieri-usulos kategoria. sulierSi garCeulia adamiani da cxoveli,<br />
xolo usuloSi _ nivTi an abstraqtuli cneba;<br />
2. sqesis kategoria: mdedrobiTi, mamrobiTi da saSualo.<br />
3. ricxvis kategoria: mxolobiTi da mravlobiTi;<br />
4. Tavazianoba-araTavazianobis kategoria. aq gansxvavebas qmnis Tavaziani-araTavaziani<br />
da agreTve, pativiscemis da upativcemulobis<br />
gamomxatveli formebi.<br />
rogorc zemoT aRvniSneT, salaparako enaSi III piris aRmniSvneli<br />
nacvalsaxelTa nairsaxeobani gacilebiT mwiria. III piris aRsaniSnad<br />
ZiriTadad gamoiyeneba: eyā (is; mx. r.) da eyāla (isini; mr. r). sqesis<br />
TvalsazrisiT III piri salaparako enaSi ar aris markirebuli. es bunebrivia,<br />
ramdenadac sqesis kategoria salaparako enisTvis mxolod<br />
leqsikur kategoriad miiCneva. samagierod, garCeulia sulieri-usulos<br />
kategoria oRond CvenebiT nacvalsaxelebSi, romlebic III piris funqci-<br />
as iTavseben, mag.: ekǝ, arǝkǝ, mekǝ, oya formebi yovelTvis usuloze miu-<br />
TiTebs, xolo mē, arǝ _ sulieri arsebiTis msazRvrelebad gamoiyeneba.<br />
sakuTriv III piris aRmniSvnel subieqtur nacvalsaxelebSi ki gamijnu-<br />
lia adamianis da cxovelis aRmniSvneli kategoria: ū nacvalsaxeli Cveu-<br />
lebriv cxovelze miuTiTebs, xolo eyā (mx.r) _ adamianze.<br />
rogorc saliteraturo, ise salaparako sinhalas axasiaTebs III<br />
piris nacvalsaxelebiT Tavazianobis da araTavazianobis kategoriis<br />
gamoxatva. aseTi ram espanursa da italiurSic gvaqvs. am enebTan<br />
sinhalas genetikuri naTesaoba akavSirebs. CvenTvis gansakuTrebiT<br />
saintereso iqneboda mTis <strong>iberiul</strong>-kavkasiur enebTan sinhaluri masalis<br />
Sedareba, ramdenadac maT Soris genetikuri kavSiri ar arsebobs da<br />
lingvistebs mxolod tipologiuri Sedarebis SesaZlebloba rCebaT;<br />
magram amisTvis vfiqrobT, jer sakuTriv calkeuli enobrivi empiriuli<br />
masala unda iyos aRwerili, raTa xelmisawvdomi gaxdes ama Tu im saxis<br />
kvlevis gasagrZleblad. swored amitom, winamdebare statiis mizani iyo<br />
51
52<br />
f. afxaiZe<br />
konkretulad sinhaluri masalis Taviseburebani.<br />
jer kidev gunasekeras gramatikaSi (1891) III piris nacvalsaxelebi<br />
dajgufebulia sinhaluri sazogadoebis socialur fenebs Soris arsebuli<br />
gansxvavebebis Tanaxmad. kerZod, gamoyofilia 3 tipi, rogoricaa:<br />
1) dabali kastis aRmniSvneli formebi 2)saSualo fenis adamianTa<br />
aRmniSvneli nacvalsaxelebi da 3) umaRlesi klasis adamianTa aRmniSvneli<br />
nacvalsaxelebi. Cveni azriT, salaparako sinhalurs ar axasiaTebs<br />
iseTi mkveTri diskriminirebuli kasturi an klasobrivi sxvaoba,<br />
rogoric, es vTqvaT, gunasekeras mier sinhaluri enis gramatikaSia<br />
(1891) aRwerili. geigeris naSromSic (1938) aRniSnulia, rom<br />
sinhaluri nacvalsaxelebis xmareba mkacrad diskriminirebul socialur<br />
etikets eqvemdebareba. Tanamedrove sinhaluri sazogadoebis socialur<br />
fenebs Soris gansxvaveba amJamad gamoixateba mxolod dabali, saSualo<br />
da maRali fenebis mixedviT.<br />
saintereso gansxvavebas qmnis am kategoriis markirebis<br />
principic. saliteraturo sinhalas III piris nacvalsaxelebSi Tavaziani<br />
mniSvneloba specialuri sufiqsebis saSualebiT iwarmoeba da es<br />
sufiqsebi daerTvis mxolod akuzatiuri brunvis mravlobiTis<br />
aRmniSvnel III piris zog nacvalsaxelur fuZes. Cven ver davadastureT<br />
sufiqsiT nawarmoebi Tavaziani III piris nacvalsaxeli, romelSic<br />
Tavazianobis sufiqsi mxolobiTi ricxvis fuZezea darTuli, rac<br />
lingvisturad zogaduniversaluri movlenaa; mravlobiTis fuZe<br />
sxvadasxva enaSi swored Tavazianobis mniSvnelobiT dasturdeba.<br />
sinhaladan sailustraciod qvemoT mogvyavs:<br />
un (III p. mr.r) +vahansē (sufiqsi)< unvahansē;<br />
un (III p. mr.r) +nehe (sufiqsi)< unnæhe;<br />
mun (III p. mr.r) +nehe (sufiqsi) < munnæhe;<br />
un (III p. mr.r) +nāse(sufiqsi)< unnāse;<br />
ovun (III p. mr.r) +vǝhansē< ovunvǝhansē<br />
araTavaziani mniSvnelobis gamosaxatavad ki gamoiyeneba specia-<br />
luri formebi. mag.: ū; mū; mu; ekā; okā; okī; mekā; mekī; arǝkǝ; ; arǝkī. rac<br />
Seexeba salaparko sinhalas, aq Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatavad<br />
iSviaTad magram, SeiZleba, nasesxebi iqnas saliteraturo enis<br />
leqsikisTvis damaxasiaTebeli Tavazianobis gamomxatveli formebi, ro-<br />
gorica: unvahansē, unnæhe da sxv. magram ZiriTadad, laparakis dros III<br />
pirSi mowiwebis an Tavazianobis gamosaxatavad Cinis, socialuri rangis<br />
an statusis gamomxatveli arsebiTi saxelebi gamoiyeneba, iseve rogorc<br />
qarTulSi, mag., doqtori/profesori + sakuTari saxeli; qalbatoni/batoni+sakuTari<br />
saxeli. xolo Tu pirovnebis vinaoba ucnobia, maSin am
Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa sistema<br />
sityvebis win CvenebiTi nacvalsaxelebi daismis: ē /arǝ doctor kenek;profesǝ<br />
kenek=is /es doqtori/profesori; ē/arǝ mahattǝya/nōnǝ =is/es batoni/qalbatoni.<br />
arasaero piris, religiuri msaxuris, vTqvaT, budisti beris<br />
mosaxsenieblad ki specialuri nacvalsaxelis unvahansē-s nacvlad gamoiyeneba<br />
Semdegi konstruqcia: (CvenebiTi nacvalsaxeluri msazRvreli)<br />
ē /arǝ + (arsebiTi saxeli hāmuduruvo `budisti beri~ ) an: sakuTari sa-<br />
xeli + sityva hāmuduruvo. qarTulSic zustad ase xdeba, roca movixseniebT<br />
sasuliero pirs: mama levani, meufe daviTi da a.S. sinhalurSi<br />
msazRvrel-sazRvrulis rigi Sebrunebulia: jer saxelia da mere sasuliero<br />
rangis aRmniSvneli sityva.<br />
rac Seexeba araTavazian mniSvnelobas, salaparako sinhalaSi III<br />
pirSi am mniSvnelobiT gamoiyeneba nacvalsaxeli, romelic Cveulebriv<br />
aRniSnavs cxovelis kategorias. aseTia: ū (mx.r) da un (mr.r) am formebis<br />
xmarebiT gansakuTrebiT damamcirebeli mniSvneloba gamoixateba. Tavazianobis<br />
markirebis gansakuTrebul Taviseburebas gamoxatavs naTesaobis<br />
sistema da etiketic, romelic naTesauri urTierTobebis wesebs<br />
sinhalur sazogadoebaSi enobrivad akanonebs. magaliTad, ojaxis wevrebs<br />
Soris pativiscemis niSnad mamas da dedas moixsenieben ara nacvalsaxeliT,<br />
aramed krosreferencialurad. sailustraciod qvemoT mogvyavs:<br />
tāttatǝ sanīpǝ næ, ē nisā tātta bet gannǝ giyā.<br />
zedmiw. `mama (dat.) janmrTeloba ara amitom mama wamali yidva (inf.)<br />
wavida~<br />
`mama avad aris, amitom is wamlis sayidlad wavida~.<br />
Tavazianoba-araTavazianobis gamosaxatad zogjer SeiZleba pragmatuli<br />
faqtoric iyos ganmsazRvreli. magaliTad, sazogadod miCneulia,<br />
rom qarTulSi Tavazianobis kategoria III piris nacvalsaxelebSi<br />
gramatikulad ar aris markirebuli, magram praqtikulad es kategoria<br />
qarTulSi sxvagvarad SeiZleba gamoixatos. magaliTad, Tu III piris<br />
CvenebiTi nacalsaxelebi gamoyenebul iqneba adamianis aRmniSvneli subieqturi<br />
nacvalsaxelis nacvlad, maSin mosaubres SeuZlia aRsaniSnis<br />
mimarT gamoxatos Tavaziani an araTavaziani damokidebuleba. am dros<br />
mniSvnelovania agreTve mosaubris pragmatuli pozicia, gansxvaveba rangobriv-Cinobrivi<br />
an asakobrivi TvalsazrisiT. magaliTad, Tu Tanamdebobis<br />
piri romelime CvenebiTi nacvalsaxeliT mimarTavs e.w.<br />
`daqiravebul TanamSromels~, romelic rangobrivad masze dabla dgas,<br />
maSin amiT xazi gaesmeba damamcirebel an Seuracxmyofel mniSvnelobas<br />
adresatis mimarT. vTqvaT, administraciis warmomadgeneli romelime<br />
TanamSromels sxvebis TandaswrebiT ase mimarTavs: `es aq ratom aris?~<br />
nacvlad imisa, rom mimarTos piradad, sakuTari saxeliT an me-2 pi-<br />
53
54<br />
f. afxaiZe<br />
ris nacvalsaxelis gamoyenebiT, maSin am formiT ignorireba an damcireba<br />
gamoixateba. SeiZleba gamoixatos sxva niuansic, magaliTad, gaucxoebis<br />
an daSorebis momentic, rac SeiZleba raime stilistikuri funqciiTac<br />
gamoiyenebodes, vTqvaT, romelime mwerlis enaSi.<br />
zemoT ganxiluli enobrivi Taviseburebebi mWidrod aris dakav-<br />
Sirebuli sxvadasxva sociolingvistur faqtorebTan, romlebic<br />
umTavresad Sepirobebulia mocemuli eris kulturul-eTnikuri da religiuri<br />
TaviseburebaniT. cxadia, isic unda gaviTvaliswinoT, rom Tanamedrove<br />
sinhalas Camoyalibeba multigenetikuri (indoariuli, draviduli<br />
da sakuTriv indogenuri) enobrivi kontaqtebis safuZvelze moxda.<br />
amitom bevri enobrivi movlenis ganviTarebaSi multigenetikuri<br />
enobrivi struqturebis impaqtebi aisaxa.<br />
li lite li lite<br />
tera<br />
ratu<br />
tura tu ra<br />
ga gaieri ga ri 1970 1970 _ Gair W.James, Coloquial Sinhalese Clause structures, Janua<br />
Linguarum S.P 83, The Hague Mouton & Co, Sri Lanka.<br />
ge geige ge ge geri ge ri 1938 1938 _ Geiger Wilhelm, PH.D , A Grammar of the Sinhalese langua-<br />
ge, The Royal Asiatic Society Ceylon Branch, Colombo.<br />
gunasekera<br />
gunasekera gunasekera 1891 1891_ 1891 Gunasekera Mendis, Comprehensive Grammar of the<br />
Sinhalese language, Sri Lanka.<br />
di disa di disa<br />
sana<br />
naiaka na ka 1998 1998 _ Disanayaka J.B, Understanding The Sinhalese, Colom-<br />
bo, Sri Lanka.<br />
ka karu ka karu<br />
runa<br />
nati<br />
tila<br />
lake la ke 1998 1998 _ Karunatillake W.S, An Introduction To Spoken Sin-<br />
hala, 2nd edition, Colombo, Sri Lanka.<br />
kikviZe kikviZe kikviZe zaali zaali 1999 _ Tavazianobis gamoxatvis gramatikuli<br />
saSualebebi, Tbilisi.<br />
kva kvara kva kvara<br />
racxe<br />
cxelia cxe lia 2002 _ zepiri metyvelebis formebi da socialuri<br />
prestiJi, baT. universitetis Sr. t. II, baTumi.<br />
rat ratna rat na in ingli in<br />
gli glisur<br />
sur-sin sur sin sinha<br />
halu<br />
luri lu ri leq leqsi leq leqsi<br />
siko<br />
koni ko ni _ Ratna English Sinhalese<br />
Dictionary, 2nd edition, ISBN-955-569-009-5, Colombo 10, Sri Lanka.<br />
sin sinha sin sinha<br />
halu<br />
luri lu ri xal xalxu xal xalxu<br />
xuri xu ri Tqmu Tqmule Tqmu Tqmule<br />
lebe<br />
bebi<br />
bi 1998 1998 _ Sri Lanka Folk Tales; Tamil-<br />
Sinhala (volume I) ICCO-The Netherlands. Publisher: participatory Development Forum<br />
.ISBN 955-9140-16-7, Sri Lanka.<br />
sin sinha sin sinha<br />
halur<br />
lur-in lur in ingli<br />
glisu glisu<br />
suri ri leq leqsi leq<br />
si siko<br />
koni ko ni 1997 1997_ 1997 Sinhala English Dictionary,<br />
2nd edition, publishers: S.Godage & BROS, Colombo 10, Sri Lanka.<br />
qar qarte qar<br />
te teri te ri 1999 1999 _ Carter Charles, Sinhalese English Dictionary, New Delhi*<br />
Madras.<br />
jor jorbe jor jorbe<br />
bena<br />
naZe<br />
Ze 1985 _ b. jorbenaZe, qarTuli enobrivi etiketi, gaz.<br />
`burji erovnebisa~, 2, Tbilisi.
Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa sistema<br />
PIKRIA APKHAIDZE<br />
On the Peculiarities of the 3rd Personal Pronouns<br />
in Spoken Sinhala<br />
Summary<br />
This work deals with the semantic-functional peculiarities of the 2 nd personal<br />
pronouns. Sinhala has a large diversity of different pronouns. The different forms are<br />
used in Spoken and Literary varieties of Sinhala as well as in the colloquial register<br />
of the Spoken language or in regional varieties. The 2 nd and 3 rd personal pronouns are<br />
especially various. Using of parallel forms of different pronouns are practically<br />
regulated by means of so- called socio-discriminative etiquette. “However, the rules<br />
of etiquette and social standards have sometimes changed in course of time, and the<br />
same pronoun may have used formerly otherwise than at present and differently in<br />
literary and in colloquial Sinhalese.” (Geiger 1938: 132)<br />
(An empirical data for this study was obtained from dictionaries and different<br />
fiction texts. In particular, the semantic peculiarities of the II personal pronouns<br />
obtained from the Sinhalese dictionary were verified according to their using in<br />
different dialogs of the texts. We owe to be grateful for some famous authors<br />
(Gair, Karunatillake, Geiger) as their different materials of Spoken Sinhala were also<br />
useful for us to carry out our task. We cited them. Also, it should be mentioned that<br />
some part of information about our empirical data was obtained through the live<br />
enquiries of the Sinhalese informants on the Internet.)<br />
There are 3 main typological models of the usage of the 2nd personal pronouns<br />
which are determined by their functional-semantic peculiarities in different languages.<br />
They are as follows:<br />
1.The polite and impolite forms of addressing are represented by different words<br />
( the corresponding illustrations are presented here from Sinhala )<br />
2. There are 2 different forms which are opposed according to the number<br />
category. An initial point for choosing the right form in addressing depends on the<br />
context , whereas the category of number is neutralized. The impolite and informal<br />
addressing is expressed by the 2nd personal pronoun singular form, while the plural<br />
form completely expresses politeness and respect towards the addressee. It has both<br />
singular or plural meanings. For example: Georgian “ Sen Sen” Sen<br />
(impolite, resp. familiar) and<br />
“Tqven Tqven ” (polite), also in Russian: “ты” and “вы”.<br />
3. There is only one form to denote the 2nd person which is neutralized<br />
according to the number category, as for etiquette markers, different grammatical<br />
means can be used , such as morpho-syntactic or lexical phrases. For example,<br />
nowadays “you” in English means both singular or plural – 2nd person. Etiquette<br />
markers can be modal verbs: could, would, can , will or the whole phrase which has a<br />
polite meaning: “Would you... please?”<br />
As for Spoken Sinhala which corresponds to above discussed 1st model, the<br />
polite and impolite addressing can be expressed by different words, whereas following<br />
etiquette, a social status and socio relationships must be foreseen.<br />
55
56<br />
f. afxaiZe<br />
We distinguish the following II personal pronouns in Spoken Sinhala. They are<br />
as follows:<br />
oyā - “you”(sg). It has polite meaning: “you”. In its plural form the number<br />
category is marked by adding suffix –la: oyāla.<br />
oyā - has polite meaning when it is used in addressing by socially equal people.<br />
However, it can be used in addressing by socially higher people to socially lowers but<br />
not conversely. In case of unequal socio levels of society, etiquette rules must be<br />
maintained. In Sinhala etiquette differences aren’t shown by morpho-syntactic and<br />
lexical phrases as in English but according to the social status of the person who is<br />
addressed. Other socio differences based on socio ranks, age, caste, etc., are also<br />
significant. For example, oyā form mustn’t be used in addressing by student to<br />
his/her lecturer, pupil to a teacher, employee to - an employer, or a lower caste<br />
representative to - a higher cast representative. If these rules are broken then “ an<br />
impolite meaning: “you” will be expressed.<br />
umˇbə - “you”( sg). It has over familiar meaning. According to Geiger, it is an<br />
old form; seems to be derived from MInd: umˇbə
Tavazianobis etiketi da mesame piris nacvalsaxelTa sistema<br />
Pronoun tamusē belongs to the literary lexical fund of Sinhala language. It<br />
expresses politeness in literary language and means “your honors”(Gunasekera<br />
1892:162) but in modern colloquial register of Spoken Sinhala it has an offensive<br />
meaning. Moreover, using this form causes a reason for encouraging an addressee to<br />
incline for fight can be caused. It has quite unprintable meaning and is used only in<br />
addressing lower socio class. This example reminds us an addressing form<br />
“vazhbatono” in Georgian, which nowadays has an offensive meaning, while its female<br />
counterpart ”kalbatono” could maintain its polite meaning in modern using. But in<br />
Georgian we don’t have such a rigorously distinguished system of social diversity which<br />
is expressed in Sinhala language by using appropriate forms.<br />
For addressing higher socio status or rank representative obətumā (ā male marker<br />
) and obətumī (ī female marker) are used. These forms are composed by : obə (the 2nd<br />
personal pronoun with very polite meaning, used only in Literary language) + tum<br />
which is a special element for expressing a politeness, it can be added to the 3rd person<br />
pronouns too, like: etuma, metuma ( he-polite form) also to a proper nouns, like<br />
Jayətiləkətumā (=his honors Mr. Jayatilaka) .<br />
In addressing high religious persons, such as Buddhist monks obəvahansē is<br />
used. It is formed as follows: obə ( polite “you”) +vahansā; Literary: vahan “sandals”,<br />
shoes, cf. Pali : upāhanā cf. Sanskrit: upāhansē > sey ”manner” (Geiger 1938: 32;17 )<br />
Why did above discussed subject become the focus of our special interest?<br />
We paid our attention to the existence of the different forms which denote the<br />
2nd personal pronouns in the dictionary. But their using opportunities were not<br />
systematically described in that special literature which has been available for us at<br />
present. Of course, it is not beyond any doubt that several scholars had done a really<br />
significant work in studying pronouns (Geiger, Gunasekera) but our interest was<br />
focused on modern language situation.<br />
Also, there is another important reason due to the benefit of learners of Sinhala.<br />
Anyone who will depend only on the dictionary and takes an arbitrary choice of the<br />
2nd personal pronoun forms, will face to an awkward situation. It is not reasonable to<br />
use different forms without knowing etiquette.<br />
Thus, this work is supposed to give some help for those who learn Sinhala and<br />
are eager to communicate properly . We think, this article could be also useful for<br />
those, who like to prepare translations into Sinhala and finally, it is helpful as a material<br />
for studying some socio linguistic issues. It is noteworthy that except these 2nd<br />
personal pronouns, the 3rd personal pronouns are specified in Sinhala according to<br />
their numerous numbers and semantic-functional diversity as well and they interestingly<br />
show how the society is socially distinguished or differentiated through the social<br />
status or ranks. This will be the subject of our next study.<br />
57
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
Tea buryulaZe<br />
rTuli TanwKobili winadadebis definiciisaTvis<br />
qarTulSi<br />
qarTulSi rTuli winadadebis nawilebis azrobrivi da gramatikuli<br />
mimarTeba mravalferovania. rTuli winadadebis Sedgenis ZiriTadi<br />
saSualebebia Tanwyoba da qvewyoba (parataqsi da hipotaqsi). samecniero<br />
literaturaSi aRniSnulia, rom Tanwyoba gulisxmobs erTimeoris<br />
mimarT gramatikulad Tanaswor winadadebaTa SeerTeba-dakavSirebas.<br />
Sesabamisad, Tanwyobis saSualebiT miRebul winadadebas rTuli<br />
Tanwyobili winadadeba hqvia (kvaWaZe 1996: 353). zogadad miCneulia,<br />
rom parataqsuli wyobis winadadebaSi moiazreba ori an meti martivi<br />
winadadeba, romlebic erTmaneTis mimarT gramatikulad Tanaswori, toli<br />
winadadebebia. am sintaqsuri Tvisebis gamo SesaZlebelia parataqs-<br />
Si Semavali winadadebebi Seucvlelad cal-calkec vixmaroT, rogorc<br />
damoukidebeli sintaqsuri erTeulebi. erT did sintaqsur erTeulad<br />
gaerTianebis safuZvels warmoadgens winadadebaSi gamoxatuli movlena-<br />
Ta erTdrouloba, Tanamimdevroba, dapirispireba:<br />
movlenaTa erTdrouloba:<br />
`mandili CamohSveboda da misi foCi frialebda haerSi~ (v.barn.);<br />
`sinaTle jer ar aenToT da asoebic aRar gairCeodnen~ (g.natr.); `mTvare<br />
mimaluliyo da ukve bneloda~ (v.barn.); `Tevzi ar modioda, magram<br />
mainc siamovnebda aq jdoma~ (g.Satb.), `vin arian da ra gaWirvebiaT~<br />
(k.gams.); `zis da WaRara Tavi uracracebs~ (k.gams.); `da ufro sni dReni<br />
venaƒsa Sromasa Sina dayvian da yoladve mamaÁ maT Tanave iyvis~<br />
(wm.iov. da eqvT. cx.); `xolo yovelni igi erTobiT Ãmobdes saxelsa da<br />
araraÁ sargebel eyo mas~ (wm.ninos cx.).<br />
movlenaTa dapirispireba:<br />
`veRar movalTo, magram saxeli xom darCebao~ (g.leon.); `an saflavs<br />
ipovnis, an TviTon mieweva im micvalebuls~ (k.lorT.); `eg ki maeWvebs,<br />
Tumca Tqven ukeT mogexsebaT~ (l.goT.); `sulze mivuswari,Torem<br />
ueWvelad daixrCoboda bavSvi~ (k.gams.); `Cven davbrundiT, magram Tqven<br />
unda aRsdgeT~ (m.jav.); `mamaman Senman wmidani Semoixuna saxid T‚sa, xo-
Tuli Tanwyobili winadadebis definiciisaTvis qarTulSi<br />
lo Sen devni Semoixuen~ (SuS. wam.); `ara Tquen gamomirCieT me, aramed<br />
me gamogirCieT Tquen~ (gr.xanZ.cx.);<br />
movlenaTa Tanamimdevroba:<br />
`ajanyebuli glexebi gaerekaT da axla es xalxi sammarTvelosaken<br />
modioda~ (s.SanS.); `bedi aqve gyolia da Cven ki gvian mivxvmdarvarT~<br />
(T.bib.); `Sescivnoda da saulvaSe sigrZeze Camosveleboda~ (r.inan.);~xu-<br />
Ti maneTi SemigroveT da mere vilaparakoT-meTqi~(W.amir.); `daibane da<br />
mere vilaparakoT~ (n.wul.); `daviwyoT Tavidan da yvelaferi gairkveva~<br />
(r.WeiSv.); `wminda mamaman aziarna igi wmidaTa saidumloTa da esreT<br />
miicvalnes winaSe RmrTisa~ (wm.iov. da eqvT.cx.); `amieriTgan aqa melodin<br />
sityuaÁ ese da Tqven awca ismineT~ (wm.ninos cx.);<br />
dasaxelebuli tipebi TanwyobiTi struqturis winadadebisa pirobiTi<br />
Cans. xSirad gvxvdeba qarTulSi sxva stuqturac . magaliTad:<br />
`Svils nu miTamamebo da aki swori gamodga~ (i.Cad.); `me sakuTari gancdebisadmi<br />
Zalmomreoba ver gamomdis da naoWebic imitom dammCnevia~<br />
(g.leon.); `ar aqcevda daTa yuradRebas da amaze mTlad gadairia qali~<br />
(W.amir.); `kargs vityvi da arc es sjeraT~ (n.kecx.); `amas winaT lukaia<br />
focxiSvilis biWi Seicxades da amitom ar unda vmRerode~ (n.dumb.);<br />
`Tavis dReSi mayrad ar vyofilvar da am sibereSi amasac momaswar~<br />
(g.leon.); `rus wyali momateboda da amitom mxolod gambedavebi Tu<br />
axerxebdnen gadaxtomas~ (l.mrevl.)<br />
magaliTad, msgavsi tipis winadadeba `kvirti skdeboda da toti<br />
imitom irxeoda~ erTi SexedviT gramatikulad da azrobrivad ori damoukidebeli<br />
winadadebisagan Sedgeba: 1) kvirti skdeboda; 2) toti<br />
imitom irxeoda. Tu mTlian Sinaarss davukvirdebiT, aSkaraa, rom meore<br />
nawili winadadebisa moklebulia azrobriv damoukideblobas, araa<br />
sintaqsurad iseTi Zalisa, rogoric pirveli nawili, radgan pirveli<br />
winadadebis arsebobis gareSe gaugebari rCeba meores Sinaarsobrivi<br />
datvirTva: imitom irxeoda toti, rom kvirti skdeboda. rogorc Cans,<br />
msgavsi struqturisa da Sinaarsis winadadebebi Zalian iolad gadakeTdeba<br />
rTul qvewyobil winadadebad. naTelia, rom winadadebis nawilebs<br />
Soris erTgvarad azrobrivad daqvemdebarebasTan gvaqvs saqme.<br />
Zvel qarTulSive gvxvdeba aseTive gansxvavebuli viTareba. kerZod,<br />
dasturdeba iseTi tipis winadadebebi, romelTa Semadgeneli nawilebi<br />
ar arian Tanasworni erTmaneTis mimarT, isini araTanabaruflebiani winadadebebisgan<br />
arian Semdgarni: `aris qalaqsa amas Sina samoseli uflisa<br />
Cuenisa iesu qristÀsi da miT iqmnebian saswaulni ese da kurnebani~<br />
(wm.ninios cx.); `mokuda balaak da mefobda mis wil iobab~ (bibl.).<br />
qarTul samecniero literaturaSi miTiTebulia, rom aseTi wyobis<br />
winadadebebSi pirveli Semadgeneli nawili winadadebisa ufro da-<br />
59
60<br />
T. burWulaZe<br />
moukidebeli, TavisTavadi Cans, xolo momdevno winadadebis gramatikuli<br />
gaformeba pirvel nawilzea damokidebuli. amitom pirveli winadadebis<br />
gareSe moklebulia azrobriv damoukideblobasac. magaliTad, winadadebaSi<br />
`aris qalaqsa amas Sina samoseli uflisa Cuenisa iesu<br />
qristÀsi da miT iqmnebian saswaulni ese da kurnebani~ sintaqsurad damoukidebeli<br />
gramatikuli formisa da azrobrivi mniSvnelobisaa pirveli<br />
nawili: aris qalaqsa amas Sina samoseli uflisa Cuenisa iesu<br />
qristÀsi. winadadebis meore nawili miT iqmnebian saswaulni ese da<br />
kurnebani ki moklebulia azrobriv damoukideblobas pirveli nawilis<br />
gareSe. aSkaraa, rom misi mniSvneloba gaugebari rCeba winadadebis<br />
mTliani gaazrebis gareSe. maSasadame, ver vityviT, rom aseTi winadadebis<br />
nawilebi yovelmxriv Tanasworia. asevea winadadebaSi `mokuda balaak<br />
da mefobda mis wil iobab~. aqac ver vityviT, rom Tanabaruflebiani<br />
winadadebebia. mefobda mis wil iobab gamoicnoba mxolod winamavali<br />
winadadebis gaTvaliswinebiT _ mokuda balaak. rasakvirvelia, Znelia<br />
aseTi struqturis winadadebebi CaiTvalos da gaerTiandes rTul<br />
Tanwyobil winadadebebSi. msgavs SemTxvevebSi TiTqos daqvemdebarebaa;<br />
`amiT moispo is Tanasworuflebianoba, romelic am or winadadebas Soris<br />
SeiZleboda arsebuliyo~ (kiziria 1996: 19)<br />
saTanado literaturaSi miTiTebulia, rom rTul qvewyobil winadadebaSi<br />
gramatikulad erTimeoris mimarT araTanabari, araTanaswori<br />
winadadebaTagan Sedgenili struqtura gvaqvs. erTi gabatonebulia,<br />
meore ki maszea daqvemdebarebuli. TiTqos erTmaneTisgan absoluturad<br />
gansxvavebuli wyobaa parataqssa da hipotaqsSi, magram aris SemTxvevebi,<br />
roca mkveTri zRvaris gavleba zogjer Zneldeba xolme Tanwyobil da<br />
qvewyobil winadadebebs Soris. maT Soris arsebiTi gansxvaveba zogjer<br />
arc ki dasturdeba.<br />
sakiTxi ase daismis: aseTi wyobis winadadebebi romel tipSi gavaerTianoT<br />
_ parataqsSi Tu hipotaqsSi? saqme isaa, rom zemoT dasaxelebul<br />
winadadebebSi marTalia araTanabaruflebiani winadadebebisagan<br />
Semdgari wyobaa, magram arc iseTi sintaqsuri Zalis daqvemdebarebas-<br />
Tan gvaqvs saqme, rogoric Cveulebriv rTul qvewyobil winadadebaSi<br />
gvxvdeba xolme. qvewyobaSi xom mkveTrad gamoxatuli azrobrivi da<br />
gramatikuli damokidebulebaa winadadebis nawilebs Soris. hipotaqsSi<br />
yovelTvis erTi nawilia gabatonebuli, meore ki maszea damokidebuli.<br />
Cven mier dasaxelebul winadadebebSi ki araa erTi gabatonebuli da<br />
meore daqvemdebarebuli nawilebi. Cvens SemTxvevaSi azrobrivi daqvemdebarebaa<br />
da ara gramatikuli. amitom mas ver gavaerTianebT hipotaqs-<br />
Si. msgavseba qvewyobil winadadebasTan isaa, rom Cven mier moyvanil ma-
Tuli Tanwyobili winadadebis definiciisaTvis qarTulSi<br />
galiTebSi winadadebis erT-erTi nawili erTgavarad damatebiT informacias<br />
gvawvdis, romelic xsnis mTlian azrs winadadebisa.<br />
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom parataqssa da hipotaqss<br />
Soris erT-erTi arsebiTi sxvaoba dakavSirebis saSualebebia.<br />
rTuli Tanwyobili winadadebis nawilebs maerTebeli kavSirebi aerTeben,<br />
rTuli qvewyobilisas ki _ maqvemdebarebeli kavSirebi(ZiZiguri<br />
1989: 56-62) da mimarTebiTi sityvebi(wevr-kavSirebi). gvaqvs ukavSiro<br />
SeerTebis SemTxvevebic (kvaWaZe 1996; ZiZiguri 1989). Tumca zemoT moyvanil<br />
magaliTebs Tu ganvixilavT am TvalsazrisiT, aRmoCndeba, rom<br />
winadadebis struqturis sxvaoba minimumamde daiyvaneba. xolod kavSiris<br />
Secvlac ki aseT SemTxvevaSi sakmarisi aRmoCndeba imisaTvis, rom<br />
aseTi tipis Tanwyobili winadadeba qvewyobili gaxdes. magaliTad, winadadeba<br />
`amas winaT lukaia ficxiSvilis biWi Seicxades da amitom ar<br />
unda vmRerode~ ubralod kavSiris SecvliT wyobis Seucvleladac ki<br />
gadakeTdeba rTul qvewyobil winadadebad _ amas winaT lukaia focxiSvilis<br />
biWi Seicxades, ris gamoc ar unda vmRerode. an kidev,<br />
`ar aqcevda daTa yuradRebas da amaze sul gadairia qali~ ase Seicvleba:<br />
ar aqcevda daTa yuradRebas, ris gamoc gadairia qali. amas<br />
xels isic uwyobs, rom orive tipis winadadebaSi daqvemdebarebis elementebi<br />
gvaqvs _ erT-erT nawilSi moqmedebis mizezia dasaxelebuli,<br />
meoreSi ki _ Sedegi. amitom am kuTxiT maT Soris arsebiTi gansxvaveba<br />
arc aris.<br />
Tu davakvirdebiT Cvens saanalizo masalaSi Semaval zmnaTa<br />
mwkrivTa sakiTxs, aRmoCndeba, rom am mxrivac mkveTri sxvaoba ar gvaqvs<br />
rTul qvewyobil winadadebebTan. orivegan TiTqmis msgavsi viTarebaa,<br />
mwkrivTa ra kombinaciac dasturdeba parataqsSi, aseTive gvaqvs hipotaqsur<br />
wyobaSic (WikaZe 1995: 27-56).<br />
Cveni azriT, aseTi msgavseba parataqsul da hipotaqsur wyobis<br />
winadadebebs Soris ZiriTadad iseT winadadebebSi gvxvdeba, sadac Sinaarsobrivad<br />
mizez-Sedegobriobaa gamoxatuli. winadadebaTa nawilebis<br />
erTimeoreze damokidebuleba da araTanabaruflebianoba swored imiT<br />
aixsneba, rom winadadebaSi erTi moqmedebis mizezia naCvenebi, romlis<br />
Sedegic sxva nawilSia gadmocemuli. e.i., mizezis gareSe am tipis winadadebebSi<br />
meore nawili arc iqneboda. amitomacaa damoukidebel mniSvnelobas<br />
moklebuli da daqvemdebarebac saxezea.<br />
amasTan dakavSirebiT, J. feiqriSvils aqvs aseTi ganmarteba: `rTuli<br />
Tanwyobilia winadadeba, romelic Sedgeba erTmaneTis mimarT gramatikulad<br />
Tanaswori winadadebebisagan an iseTi winadadebebisagan, romelTagan<br />
erTi gulisxmobs meores, magram ise, rom daqvemdebarebas ara<br />
aqvs adgili~ (feiqriSvili 1996: 232).<br />
61
62<br />
T. burWulaZe<br />
Cveni azriT, raki zemoT ganxilul winadadebebSi gramatikuli<br />
daqvemdebareba araa, amitom aseTi tipi ver gaerTiandeba rTul qvewyobil<br />
winadadebaSi. Tumca arc Tanwyobas hgavs Tavisi struqturiT.<br />
vfiqrobT, rom msgavsi gaurkvevlobis Tavidan asacileblad saWiroa er-<br />
Tgvari koreqtivis Setana rTuli Tanwyobili winadadebis gansazRvrebaSi<br />
_ rTuli Tanwyobilia winadadeba, romelic Sedgeba erTimeoris<br />
mimarT gramatikulad Tanaswor da araTanabaruflebiani winadadebebisagan.<br />
aseTi gansazRvrebis Sedegad dasaxelebuli tipis winadadebebis<br />
gaerTianeba parataqsSi yovelgvari eWvis gareSe SesaZlebeli<br />
iqneba.<br />
literatura<br />
daviTiani 1973 _ a.daviTiani, qarTuli enis sintaqsi, Tbilisi.<br />
kvaWaZe 1996 _ l.kvaWaZe, Tanamedrove qarTuli enis sintaqsi,<br />
Tbilisi.<br />
kiziria 1969 _ a.kiziria, rTuli winadadebis Sedgeniloba Zvel<br />
qarTulSi, Tbilisi.<br />
WikaZe 1995 _ r.WikaZe, winadadebis parataqsuli konsturqcia<br />
qarTulSi, Tbilisi.<br />
feiqriSvili 1996 _ J.feiqriSvili, qarTuli enis sintaqsi, qu-<br />
Taisi.<br />
ZiZiguri 1989 _ S.ZiZiguri, rTuli winadadebis problema qar-<br />
Tul enaSi~, Tbilisi.<br />
TEA BURTCHULADZE<br />
Towards the Definition of a Compound Coordinate Sentence<br />
S u m m a r y<br />
In Georgian compound coordinate sentence of different structure and context<br />
often occur. Of them there are such kind of sentences which are difficult to be belonged<br />
to parataxic order due to inequality of constituent sentences, e. g.: a sentence "kvirti<br />
skdeboda da toti imitom irxeoda", at one glance grammatically and meaningfully<br />
consists of two independent sentences: 1) kvirti skdeboda; 2) toti imitom irxeoda. If<br />
we pay attention to whole context it is clear, that the second part of the sentence has no<br />
meaning independence. It has not of such syntactic power like the first one as without<br />
the existing of the first sentence it is misunderstanding the context of the second one: a<br />
branch was swaying because a bud was breaking. As it is clear the sentences of similar
Tuli Tanwyobili winadadebis definiciisaTvis qarTulSi<br />
structure and context can be easily changed into compound coordinate sentence. It is<br />
clear that there is meaning subordinating between the parts of a sentence.<br />
As there is no grammatical subordination in similar sentences, thus such type can<br />
not be a compound coordinate sentence, though there is no coordination according to its<br />
structure. I believe that to avoid such uncertainty it is necessary to define a compound<br />
coordinate sentence – a compound coordinate sentence, that consists of the<br />
sentences which are grammatically equal and have no equal rights. After such<br />
definition the sentenced of mentioned type will be possible to unite in parataxis.<br />
63
<strong>XXXIX</strong><br />
2011<br />
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
elisabed gazdeliani<br />
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis<br />
xmovanfuZian saxelebTan svanuris<br />
balsqvemour da lentexur dialeqtebSi<br />
svanur saxelTa brunebis dros gansakuTrebul KuradGebas iqcevs<br />
xmovanfuZian saxelebTan naTesaobiTi brunvis alomorfTa mravalferovneba,<br />
rac Sepirobebulia naTesaobiTi brunvis -iS amosavali<br />
formis (rogorc amas enaTmecnierTa erTi nawili varaudobs)<br />
SexvedriT fuZis auslautis sxvadasxva xmovanTan. morfemaTa miJnaze<br />
(fuZis bolokiduri xmovani + naTesaobiTi brunvis -iS niSani)<br />
mimdinare fonetikuri procesebis Sedegad miviGeT naTesaobiTi<br />
brunvis gansxvavebuli alomorfebi.<br />
brunvis niSniseuli Tanxmovani Kvela dialeqtSi aris -S, romelic<br />
atributul msazGvrel sazGvrulTan, balsqvemouri dialeqtis<br />
garda, Kvelgan ikargeba (Tumca samecniero literaturaSi SeniSnulia<br />
balsqvemourSi am poziciaSi -SØs dakargvis SemTxvevebi (SaraZeniZe<br />
1958: 230; CantlaZe 1998: 25). saxelis calke brunebisas is KovelTvis<br />
saxezea. -SØs wina xmovani SeiZleba iKos -a, -e, -i, -o, -u da - (es ukanaskneli<br />
-iØsaganaa miGebuli). xmovnebi dialeqtebis mixedviT gvaqvs:<br />
grZeli, umlautiani, uumlauto da umlautiani grZeli.<br />
grZelxmovnian dialeqtebSi _ balszemoursa da laSxurSi, xmovanfuZian<br />
saxelebTan, naTesaobiTi brunvis niSnis darTvisas, morfema-<br />
Ta miJnaze mimdinare fonetikuri procesebi, gamovlenili naTesaobiTi<br />
brunvis alomorfTa Sedgeniloba da maTi ganawileba xmovanfuZiani<br />
saxeobis mixedviT, ramdenadme Seswavlili da garkveulia.<br />
amjamad SevecdebiT warmovadginoT naTesaobiTi brunvis alomorfTa<br />
ganawileba ugrZelxmovno, balsqvemoursa da lentexur dialeqtebSi.<br />
v. Tofuriam svanurisaTvis imis gaTvaliswinebiT, saxelebs bolo<br />
daxurul marcvalSi umlauti aqvT Tu ara, daadgina metad mniSvnelo-
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis...<br />
vani wesi: `Tu saxelis bolo daxurul marcvalSi xmovani umlautiania,<br />
mas naTesaobiT brunvaSi -iS formanti gauCndeba, Tu uumlauto maSin<br />
- S (Tofuria 2002: 10). iqve ganagrZobs avtori `Tu naTesaobiT brunvaSi<br />
-iS daboloeba gaqvT, maSin saxelobiTSi -i unda aGvadginoT, xolo<br />
Tu - S maSin -a. pirvel SemTxvevaSi umlauts eqneba adgili, ukanasknelSi<br />
_ ara~ (Tofuria 2002: 16).<br />
rogorc cnobilia, - S umlautiani alomorfi naTesaobiTi brunvis<br />
niSnad Kvela dialeqtSi dasturdeba, garda laSxurisa, sadac umlautiani<br />
xmovnebi dGes ar aris. zemosvanuri da lentexuri<br />
dialeqtebis - SØs enacvleba -aS, xolo balszemouris -’SØs -‰S an -ŠS<br />
alomorfebi.<br />
balqvemoursa da lentexurSi - S naTesaobiTi brunvis niSani unda<br />
iKos im saxelebTan, romlebic istoriulad an dGes -a xmovanze bolovdebian.<br />
- S alomorfi miGebulia saxelis bolo -a xmovans + -iS<br />
naTesaobiTi brunvis niSani (*a+iS > * S > S). brunvis niSniseulma -<br />
iØm balsqvemourSi kvali datova umlautis saxiT da daikarga, xolo<br />
lentexurSi, winamavali saxelis bolo -a xmovani umlautiani gaxda i<br />
ki Øtad iqca. lentexurSi - S safexuri dGesac daculia. lentexuri<br />
dialeqti, rogorc samecniero literaturidanaa cnobili, sxva dialeqtebTan<br />
SedarebiT xasiaTdeba reduqciis sisustiT. es Tavisebureba<br />
ganapirobebs am dialeqtSi amosavali formebis dacvas. mag., bq. din- S<br />
_ Sdr. lentexuri den - S `gogosi~, bq. bub- S _ lnt. bub - S<br />
`biZis~, bq. Tanaf- S _ lnt. Talaf - S `wamwamis~. saKuradGeboa, rom<br />
zog toponimSi - S forma naT. brunvaSi balqvemourSic daculia,<br />
mag., xan x Sd gvxvdeba, xan x iSd formiT, kurx… S (sofelia CubexevSi).<br />
amrigad, balsqvemourSi -aØze daboloebuli saxelebi umeteswilad,<br />
kilokavebis mixedviT, naTesaobiT brunvaSi - S umlautian alomorfs<br />
gamoavlenen.<br />
mag.: Kor-laƒvr- S masalas imaJex (bq.qr. 196. yub.) `kar-fanJris<br />
masalas ezidebian~. gezl S m med- S qa liTne (bq. 242, 35 Cubex.) `Svilis<br />
SeZlebis gamoCena~; dad S ladeG soslans (bq. 170, 5 ecer.) `bebiis<br />
dGe soslans~ (dalocvaa); ZuGv- S n Kvil tombs aTasdx (bq. 217,<br />
31, far.) `zGvis ganaKof tbas gadaawKdnen~; din- S did x qv (bq. 216,<br />
34) `gogos dedam uTxra~; qveKan- S xoCa mare... (bq. 173, 15 ecer.)<br />
`qveKnis kargi kaci...~; laskor- S nabu laxemx (bq. qr. 177) `fiqris<br />
(dafiqrebis) neba momeciTo~; Jihr- S... ficriS lasv (bq. qr. 203, 8<br />
yub.) `muxis ficris iKo~; maGaz- S svetard iƒmarix ... Jihras (bq. qr.<br />
202) `naliis svetebad xmaroben muxas~; laKvr- S lerqv r (bq. 233, 5<br />
65
66<br />
e. gazdeliani<br />
Cubex.) `sawolis sagebeli (tansacmelebi)~; n Txvr- S CiC xv... (bq. 211,<br />
32 far.) `nanadirevis CiCaxvi (gul-GviZli)~; ali pap- S xexv li (bq.<br />
200, 19 far.) `es mGvdlis colia~; din- S xoSa vidils (bq. qr. 220,<br />
11 Jorkv r) `gogos ufros das~.<br />
- S naTesaobiTi brunvis alomorfSi umlautiani - saxelis fu-<br />
Zis bolokiduri xmovania, romlis umlauti -iS morfemis -i xmovanma<br />
gamoiwvia -iØm kvali datova umlautis saxiT da TviTon daikarga.<br />
samecniero literaturaSi balqvemouri dialeqtis cxumaruli<br />
kilokavisaTvis SeniSnulia, rom -aØze daboloebul saxelebTan -aS na-<br />
TesaobiTi brunvis niSani xSirad umlautis gareSe gvxvdeba. wesiT am<br />
poziciaSi -aS naT. brunvis niSans umlauti unda hqondes.<br />
aØze daboloebuli saxelebi.: din-aS dieSi mueS (bq. qr. 178, mazer.)<br />
`gogos dedis da mamis~; miCa bab-aS nargad... (bq. 110, 28 tvib.)<br />
`Tavisi (misi) papis naTqvami~; CvaCad ZuGv-aS pilTe (bq. 10, 29) `Cavida<br />
zGvis napirze~; miSgva bub-aS gezal (bq. qr. 195, Tavrari) `Cemi biZis<br />
Svili~; bu-aS ladeG eJqam (bq. 102, 37 tvib.) `mamis dGe Segematos~;<br />
n Txvr-aS laGv gar xamna (bq. 101, 29 tviber) `mxolod nanadirevis<br />
xorcs aymevda~; n Txvr-aS Kvije (bq. 104, 30 tvib.) `nanadirevis GviZli~;<br />
al... lard-aS balkonji (bq. 108, 10 tvib.) `am samKofis (saxlis)<br />
aivanze~; xeyvdalx... laxvb-aS gveSs (bq. 82, 35, svif.) `ekiTxebian Zmebis<br />
saqmes~; kolmeurneob-aS gamgeobad (bq. 17, 3, dol.) `kolmeurneobis<br />
gamgeobam~. aq CamoTvlili uumlauto formebi cxumarul kilokavs<br />
miekuTvneba.<br />
asevea beCour kilokavSi: din-aS y S (beC.) `gogos qmari~; wifraS<br />
eSxu bale (bq. qr. 226, 2 beC.) `wiflis erTi foToli~, dolr-aS<br />
ZaloS (dolra mdinarea) (bq. 2, 15 beC.) `dolras ZaliT~; qorisg-aS<br />
marem (bq. 7, 28; mazer) `saxlis (oJaxis kacis)~; laKvr-aS i l gn-aS<br />
lereqv Jvinald~ (bq. 5, 1 beC.) `{da}sawolis da dasadgomis (tansacmeli)<br />
samosi (tansacmeli) Zvelad~; kand-aS ladeGi sgvebne leT (bq. 6,<br />
14 beC.) `kalandis dGis wina Game~; ucxr-aS zˆsKi fau... (bq. 6, 14,<br />
dol.) `msxlis nedli Joxi~; baba dud-aS mˆkT r (bq. 18, 9 uSxvan r)<br />
`babua dudas mokeTeebi~; yˆSx r ZuGv-aS aSxv Zgidji xagnena... (bq. 26,<br />
29, mazer) `fexebi zGvis erT napirze (Zgideze) edga Turme~.<br />
a boloxmovnian saxelebTan naTesaobiT brunvaSi umlautis uqonloba<br />
SeniSnuli aqvs a. SaniZes da mas specifikur movlenad miiCnevs.<br />
T. SaraZeniZe statiaSi `svanuri enis cxumaruli kilokavis Ziri-<br />
Tadi Taviseburebani~ wers: `-a xmovniT daboloebul saxelebTan naTesaobiT<br />
brunvaSi -aS uumlautod gvaqvs, TanxmovanfuZianebTan - S umlautiania.<br />
dGevandeli cxumarulis mixedviT am sxvaobas ver avxsniT,
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis...<br />
magram balszemour dialeqts Tu SevudarebT, a xmovniT daboloebul<br />
saxelebTan naT. brunvaSi grZeli umlautiani -’ gvaqvs. avtori saxelis<br />
bolo a xmovnis momdevnod naT. brunvis morfemad - SØs miiCnevs da sigrZes<br />
am poziciaSi -a+ S SerwKmiT xsnis (SaraZeniZe 1958). dGeisaTvis<br />
cnobilia, rom balszemouris naTesaobiT brunvaSi grZel, umlautian<br />
-’Øs viGebT, saxelis bolo -a xmovans + -iS naT. brunvis morfema, romlis<br />
i aumlautebs da agrZelebs (SeerwKmis) winamaval a xmovans e. i. -a<br />
+ -iS > ’S (Sdr. lnt. dena naT. den - S `gogosi~ (sigrZe<br />
balsqvemour da lentexur dialeqtebSi ar gvaqvs); morfemaTa<br />
zGvarze miGebulia -iS naT. brunvis i xmovnisagan.<br />
umlautis SerKevas cxumarulSi sxva SemTxvevebSic aqvs adgili,<br />
ganagrZobs T. SanaZeniZe, rac enaTa Serevis Sedegad, saartikulacio<br />
bazisis SerKeviT unda aixsnas (qarTulisa da megrulis gavleniT).<br />
gamodis, rom warmoSobiT grZeli -’ cxumarulSi umlauts kargavs, xolo<br />
mokle umlauts inarCunebs (SaraZeniZe 1958: 232).<br />
dasaxelebul formebSi balszemourSi poziciuri sigrZe gvaqvs e.<br />
i. a+i > ’, ramdenad sworia mas warmoSobiT grZeli xmovnebi vuwodoT?<br />
SeiZleba iTqvas, rom balszemourSi poziciiT Sepirobebuli (saxelis<br />
bolokidur a xmovans + naT. brunvis -iS niSani) grZeli xmovnebi<br />
balsqvemouris cxumarul da beCour kilokavebSi umlauts ar emor-<br />
Cileba.<br />
erTi ki saTqmelia, im kilokavebSi ar gvaqvs umlauti, romlebic<br />
teritoriulad, SedarebiT sxva kilokavebisagan, axlos arian balszemourTan.<br />
ecerulSi, laxamulursa da CubexeurSi am poziciaSi umlauti<br />
Cveulebriv dasturdeba.<br />
oriode saxeli balsqvemouri dialeqtis naTesaobiT brunvaSi -<br />
S daboloebiT Segvxvda, iseTive formiT, rogoric aØze daboloebul<br />
saxelebTan gvaqvs lentexurSi.<br />
am rigis saxelebi balsqvemoursa da lentexurSi - Øze, balszemourSi<br />
- Øze da laSxurSi -a Øze bolovdebian. lentexuri da balqvemo-<br />
uri - umlautiani miGebulia (
68<br />
e. gazdeliani<br />
cxumaruli - Øze daboloebuli saxelebi naT. brunvis formebSi<br />
laxamulurisagan gansxvavebul suraTs gviCvenebs.<br />
umlautiani - Øs arseboba am rigis saxelebSi reducirebuli Øs<br />
( - S) naT. brunvis morfema<br />
gveqneba: s…in -iS/- S `naTliis~; daSn -iS/- S `daSnis~; faS -iS/- S<br />
`Gipianis~ da sxv.<br />
lentexur dialeqtSi -a xmovanze daboloebuli saxelebi<br />
naTesaobiT brunvaSi - S (< iS) naTesaobiTi brunvis niSans dairTaven,<br />
romlis xmovani winamaval, fuZiseul -aØs aumlautebs da TviTon Ød<br />
iqceva. mag., Tekra `nekerCxali~, naT. Tekra- S `nekerCxlis~; adra<br />
`ieli~, adr - S `ielis~; ZuG…a `zGva~, ZuG… - S `zGvis~; uG…a<br />
`uGlis~, uG… - S `uGlis~; dada `bebia~, dad - S `bebiis~; baba<br />
`babua~, bab - S `babuis~...<br />
atributul msazGvrel-sazGvrulTan, balsqvemourisagan gansxvavebiT,<br />
lentexurSi naTesaobiTi brunvis niSniseuli Tanxmovani<br />
KovelTvis ikargeba, - (
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis...<br />
S `TiTis~; pale- S `foTlis~; lˆgre- S `kvercxis~.<br />
magaliTebi balsqvemouri dialeqtis teqstebidan: qrisd-eS<br />
laƒˆral (bq. Cub. 260, 3) `qristes savedrebeli~; xelwifx-eS gezal<br />
li (bq. qr. 221, 25) `xelmwifis Svilia~; saCqv ri laxem dadas xelwifx-eS<br />
xexvd (bq. 11) `saCuqaric misca bebias xelmwifis colma~; jibaviST-eS<br />
(jibaviS-Te S) xoCamd lˆklave Tera (bq. 230, 22, Cubx.) `zemoTkenis<br />
(zemoTa) kargad galewili Cans~. aTx-eS mara Sdr. (aTxe-iS)<br />
axlandel{is} kacs; mef-eS mus xardena vezir (bq. qr. 222) `mefis mamas<br />
hKolia veziri~; eCabuasdT-eS lerqve liSxbielis xarx (bq. qr. 181)<br />
`saiqios(Si) Casacmelis {Se}kervas Seudgebian~; aleqsandr-eS muxvbe<br />
(bq. 83: svif.) `aleqsandres Zma~; k…irik-eS icx (bq. qr. 221) `kvirikes<br />
msxali (kvirikobis msxali)~; seiTb-eS qorTe sga odvir (bq. qr. 202,<br />
7) `seiTbes saxlSi Sevedi~; miCa ded-eS r Ss (bq. 216, 36, far.) `misi<br />
dedis raSs~; Txer-eS liSgeb sofelTeisga (bq. qr. 196, 16) `mglis<br />
Semovardna sofelSi~; lisgvr-eS (bq. qr. 194) `Jdomis (kviris bolo<br />
sami dGis saxeli)~.<br />
lentexuri dialeqti: eCe- {S} xoCa me, me- xola eSCe (lnt<br />
170, 10) `iqauri (iqis) kargi aq, aqauri (aqis) cudi iq~; limole-<br />
sabuT (lnt. 14, 30) `axos gakafvis sabuTi~; furne- di rs lˆmakedli<br />
(lnt. qr. 312) `furnis purs iGebda Turme~; xelwife- gezal li<br />
(lnt. 245) `xelmwifis Svilia~. qriste- yiSxe nagam (lnt.) `qristes<br />
fexis nadgmi~; lim rie- T…eunGo (lnt. qr. 302) `mariamobis Tvis<br />
Semdeg~.<br />
aqve gvinda aGvniSnoT, rom mTel svanurSi naTesaobiTSi -eS<br />
brunvis niSans dairTavs di `deda~ da mu `mama~ saxelebi di-eS `dedis~,<br />
mu-eS `mamis~. SeiZleba iSviaTad Segvxvdes - S niSniTac. di- S i<br />
bu- S muqvisg (bq.) `dedis da mamis mTqmeli~.<br />
dadasturda teqstebSi naT. brunvaSi mu `mama~ saxelis fuZiseuli<br />
xmovnis reduqciis SemTxvevebi: Gˆri eser aTxe miCo meSTe (
70<br />
e. gazdeliani<br />
buli zogi sazogado da sakuTari saxeli, rogorc zemoT aGvniSneT,<br />
naTesaobiT brunvaSi umlautdeba da -eS naT. brunvis alomorfs gamoavlens.<br />
mag. sabyo *sabyo+iS > saby…-eS `sabyosi~; sasadilo *sasadilo+iS<br />
> sasadil…-eS `sasadilosi~, saqarTvelo aban…-eS `abanosi~. sakuTari<br />
saxelebi: kako _ naT. kak…-eS `kakosi~, gvedo _ naT. gved…eS<br />
`gvedosi~, Joto _ naT. Jot…-eS `Jotosi~, andro _ naT. andr…eS<br />
`androsi~, sefo _ naT. sef…-eS `sefosi~... e. i. balsqvemouri dialeqtis<br />
zog kilokavebSi saxelis fuZis bolokiduri -o xmovani naT.<br />
brunvis -iS morfemis -i xmovnis gavleniT umlautdeba, warmoiqmneba -<br />
…e kompleqsi, ise rogorc es xdeba balszemour dialeqtis naT. brunvaSi,<br />
sadac garda umlautisa -iSØis i SeerwKmis naumlautari -…e kompleqsis<br />
-eØs da agrZelebs mas, viGebT -ŠS grZelxmovnian naT. brunvis<br />
alomorfs. balsqvemourSi (-i < iS) aumlautebs auslautis oØs,<br />
TviTon ikargeba da naTesaobiT brunvaSi gamoavlens -eS brunvis<br />
niSans, sadac -e fuZis bolo -o xmovnis naumlautari …e<br />
kompleqsiseulia.<br />
gamonaklisia cxumaruli da beCouri kilokavebi, sadac saxelis<br />
fuZis bolo -o xmovani naT. brunvaSi umlauts ar emorCileba da<br />
gvaqvs: abano-S `abanosi~, sasadilo-S `sasadilosi~, sabyo-S `sabyosi~,<br />
gvedo-S `gvedosi~, beso-S `besosi~, sefo-S `sefosi~, gigo-S `gigosi~<br />
da sxv. -iS naT. brunvis niSniseuli -i ukvalod ikargeba.<br />
saintereso formebiT Segvxvda qarTulidan Sesuli saxeli sastumro,<br />
sofel CvabeifarSi (qvemo ifarSi) Caweril teqstSi: sastumvr-eS<br />
gamge `sastumros gamge~, iqve: sastumvreS gamged `sastumros<br />
gamgem~, sastumreS gamges (bq. qr. 231) `sastumros gamges~. pirvel<br />
or SemTxvevaSi naumlautari v gadasulia fuZeSi, xolo mesame SemTxvevaSi<br />
saerTod dakargulia.<br />
saxelis bolo -o xmovani naT. brunvaSi arc lentexur kiloSi<br />
emorCileba umlauts. gvaqvs: abano- S `abanosi~, sabyo- S `sabyosi~,<br />
sefo- S `sefosi~, gigo- S `gigosi~; naso- S `nasosi~, saso- S `sasosi~;<br />
yonto `varika~ _ naT. yonto- S `varikis~, yKero `meseri~ _<br />
naT. yKero- S `mesris~ da sxva. oØs momdevnod -iS naT. brunvis niSniseuli<br />
-i Ød aris qceuli.<br />
balsqvemouri dialeqtis -e boloxmovnian saxelebTan naT. brunvaSi<br />
xSirad dasturdeba -em morfema, romelic moTxrobiTi brunvis<br />
niSania. e. i. moTxrobiTis (ergativis) fuZeze damKarebul naTesaobiT-<br />
Si umetesad -iS naT. brunvis niSani dakargulia. balsqvemourSi Ziri-<br />
Tadad mxolod -em ergativis morfema gvaqvs, romelic naT. brunvas
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis...<br />
gamoxatavs. naTesaobiTis da moTxrobiTis (ergativis) formebi erTmaneTs<br />
emTxveva. maTi garCeva konteqstiT xerxdeba.<br />
mag.: eSxu saG T liskor-em n b (bq. 15, 150, 25) `erTi saaTi<br />
fiqris neba~; mahren mux…b-em nab rwK (bq. Cubx. 240, 30) `umcrosi<br />
Zmis naKari (monagari)~; oTCad nesK-em bogqa (bq. 271, 30) `gaeqca nemsis<br />
(bewvis) xidze~; meSxa lar-em Txum izga (bq. 271, 37) `Savi mindvris<br />
TavSi cxovrobda~; aTasdax eJ r lˆJ-em tombs (bq. qr. 212)<br />
`waawKdnen isini rZis tbas~; meSg qvinlˆmgen-em larda (bq. 247, 13)<br />
`mewveli suldgmulis (saqonlis) sadgomi~, fxul-em n nasgli vorem<br />
strur r (bq. 247, 17) `TiTis sisqis miwis milebi (stvirebi)~; mar-em<br />
liTxeli oxbina (bq. 248, 3) `kacis (adamianis) Zebna dauwKia~; qaCadx<br />
mar-em qorTe (bq. 248, 12) `gavidnen... kacis saxlSi (saxlisken)~; mezgem<br />
qunji... (bq. 232, 14) `oJaxis sulze~; levans nod r xawa meym-em (bq.<br />
201, 17) `levans nadebi (nadi) exmareba mTibavebis (mTibavis)~; xaxvd<br />
liGvn-em v ria x qve (bq. 214, 2) `colad gaKolis (Seficvis) uari<br />
uTxra~.<br />
oriode SemTxveva dadasturda ergativze damKarebuli naTesaobi-<br />
Tis sruli formisa balsqvemourSi: erTgvil mar-emiS (< mar-em-iS)<br />
bedji (bq. 175, 13) `erTguli adamianis bedze~; liym-emiS (liym-emiS)<br />
dogovor CoTi red (bq. 17, 18) `{mo}Tibvis xelSekruleba davwereT~.<br />
-iØze daboloebuli saxelebi mTels balsqvemourSi dairTaven - S<br />
alomorfs: gvami- S liisg (bq. 277, 32) `mZimis waGeba~; TanGi- S xansarji<br />
l Svemx (bq. 275, 32) `uGeltexilis mKinvarze Seisvenes~; JaSidxu<br />
dali- S i Svani- S lamzˆr (bq.) `gSvelodeT dalis svaneTis salocavebi~;<br />
lamS i adgi- S (Sdr. adgi) (bq. yub. 225, 7) `samuSao adgilis...~;<br />
kuli- S Cu liGfi xemTqunx (bq. 307, 16) `Salis SeGebva<br />
icodnen~; n rhi- S laƒadd (bq. qr. 196) `sinaTlis Semosasvlelad~;<br />
laƒmi- S Kord oTSkadax (bq. qr. 191) `eklesiis karze (karad) miuyediaT~;<br />
lizi- S var xaqv (bq. Cub. 244, 28) `wasvlis uari uTxra~;<br />
lˆprisdi- S di i mu (bq. qr. 179) `monaTlulis deda da mama~;<br />
laƒvmi- S nafdiaTe (bq. 180, 5) `eklesiis siaxlovesac...~; lakcuri-<br />
S Zirisga arix (206, bq. 1) `saJixvis Ziras (ZirSi) arian~; miCa mˆGlati-<br />
S her (bq. Cubx. 270, 10) `misi moGalatis xma~; vedxen tKvi- S<br />
mad n esGenax (bq. lax. 283, 29) `vedidan tKviis madani mihqondaT Turme~;<br />
leySˆri- S n Ti rcax n (bq. qr. 175) `saqmros naTesavebTan erTad<br />
(Sdr. le-ySˆr-i); m xiads xaKlex naGvjuriS liTveni- S (bq.) `ulocaven<br />
(sixaruls eubnebian) vajis dabadebis~.<br />
zogi respodenti ar gamoricxavs cxumarulSi -iØze daboloebul<br />
71
72<br />
e. gazdeliani<br />
saxelebTan naTesaobiT brunvaSi, zemoTCamoTvlili formebis<br />
paralelurad, iSviaTad Segvxvdes Semdegi formebic: Si-m-iS< *Si-emiS<br />
º Si- S `xelis~; tK… -m-iS
naTesaobiTi brunvis alomorfTa ganawilebisaTvis...<br />
-uØze dasrulebuli sakuTar saxelTa naT. brunvaSi mxolod -iS<br />
brunvis niSniseuli -S Tanxmovani gvaqvs. xmovani ikargeba. hadu, naT.<br />
hadu-S `hadusi~; cacu, cacu-S `cacusi~; beqnu, beqnu-S `beqnusi~;<br />
baJu, baJu-S `baJusi~.<br />
iSviaTad SeiZleba gigu _ naT. gigu- S/-S; baJu- S/-S...<br />
lentexurSi -uØxmovanze dasrulebuli saxelebi naTesaobiT brunvaSi<br />
umlauts ar emorCileba. morfemiseuli -iØsagan aqac Øs viGebT -<br />
iS (> S):<br />
yuru `aufuebeli comi~, yuru- S `aufuebeli comis~; ƒuru<br />
`xvreli~, ƒuru- S `xvrelis~; tunu `qoTani~, tunu- S `qoTnis~;<br />
ƒarCu `Cxikvi~, ƒarCu- S `Cxikvis~...<br />
sakuTari saxelebi: ZaZu, naT. ZaZu- S; bacu, bacu- S `bacusi~;<br />
guJu, guJu- S `guJusi~; Sdr. cacu- y S (lnt.) `cacus qmari~;<br />
baJGu- ƒan r (lnt.) `baJGus xarebi~; buyu- gezal li (lnt.)<br />
`buyus Svilia~.<br />
svanur dialeqtebs Soris balsqvemouri kilokavebis SedarebiTi<br />
simravliT gamoirCeva, romelTa Soris arsebobs morfofonematuri<br />
sxvaobebi, amitom gamoKofen: beCour, cxumarul, ecerul, farul, Cubexeur,laxamulur<br />
da yuberul kilokavebs. samecniero literaturaSi<br />
zogi maTgani m. qaldanis da T. SaraZeniZis mier aris Seswavlili da<br />
warmoCenilia, balsqvemouris, rogorc sxva dialeqtebTan mimarTeba,<br />
ise TviT dialeqtis SigniT arsebuli kilokavuri gansxvavebani.<br />
kilokauri sxvaobebi dadasturda xmovanfuZian saxelebTan naTesaobiTi<br />
brunvis alomorfTa ganawilebis TvalsazrisiTac.<br />
rac Seexeba lentexur dialeqts, aq xelSesaxebi kilokavuri sxvaobebi<br />
ar SeiniSneba da Kvela saxis xmovanfuZian saxelTan naTesaobiT<br />
brunvaSi, ZiriTadad, - S (< -iS) alomorfi dasturdeba.<br />
literatura<br />
Tofuria 2002 _ v. Tofuria, saxelTa daboloebis istoriisa-<br />
Tvis svanurSi, Sromebi, II, Tbilisi.<br />
SaniZe 1973 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi,<br />
Tbilisi.<br />
SaraZeniZe 1958 _ T. SanaZeniZe, svanuri enis cxumaruli<br />
kilokavis ZiriTadi Taviseburebebi, ike IX-X, Tbilisi.<br />
CantlaZe 1979 _ i. CantlaZe, qarTvelologiuri Ziebani, Tbilisi.<br />
73
74<br />
e. gazdeliani<br />
ELISABED GAZDELIANI<br />
Towards the Distribution of Genitive Case Alomorphs at the<br />
Vowel-End Nouns in the Lower Bal and Lentekhian Dialects of Svan<br />
S u m m a r y<br />
Among the Svan dialects Lower Bal dialect is distinguished by the abundance<br />
of sub-dialects. The followings are distinguished: Becho, Tskhumarian, Etserian,<br />
Parulian, Chubekhian, Lakhamian, and Tshuberian sub-dialects.<br />
Sub-dialectal differences are evidenced at the vowel-ending nouns from the<br />
standpoint of distributing of genitive case alomorphs, as well.<br />
In the Lentekhian dialect available sub-dialectal differences are not observed<br />
and at vovuel-ending nouns of all kinds - š(-iš) alomorph is basicully evidenced in a<br />
genitive case.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
lela giglemiani<br />
adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÓ ÒÏ-<br />
ÂÏÒÝ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀÃ, ÀÓÄÅÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀà ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ.<br />
ÀÌ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀÈÅÉÓ, ÌÄÂÒÖË-ËÀÆÖÒÉÓ ÌÓÂÀÅÓÀÃ, ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄ-<br />
ÁÄËÉÀ ЬÅÄÍÄÁÉÈ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÈÀ ÃÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÈÀ ÏÒßÄÅÒÉÀÍÉ ÓÉÓ-<br />
ÔÄÌÀ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÐÉÒÅÄË ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÓÉÔÚÅÀ (ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ,<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ) ÖÐÉÒÉÓÐÉÒÃÄÁÀ ÌÄÏÒÄ ÃÀ ÌÄÓÀÌÄ ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ ÀÙ-<br />
ÌÍÉÛÅÍÄË ÓÉÔÚÅÀÓ (ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ-ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÓ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ).<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄ `ÀØ" ÞÉÒÄÖËÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÐÉÒÅÄË<br />
ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÄÓ. ÀÌÄ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ, ÁÀË-<br />
ÓØÅÄÌÏÖÒÉÓ ÂÀÒÃÀ.<br />
ÀÌÄ ÌÀЬëÍÄ ËðËÆÉÂÀ ÄãОðÒÓ áÀÙæëÍÀá (ÁÆ.,ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1939: 23)<br />
`ÀØ ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÉ ÓÀÌÏÓÀáËÏ ÉÌÀÈ äØÏÍÉÀÈ".<br />
ÌÀ ÀÌÁðæ ËÉ ÀÌÄ? `ÒÀ ÀÌÁÀÅÉÀ ÀØ"?<br />
àÉÒ ÄЬÄ ÏÝÖÒ, ËáÉÍ ÀÌÄ ÏÍâÖ (ËÛá.) `àÉÒÉ ÉØ ÃÀÅÔÏÅÄ, ËáÉÍÉ ÀØ ÌÏÅÉ-<br />
ÔÀÍÄ".<br />
ÀÙÓÀÍÉÛÍÀÅÉÀ, ÒÏÌ ÌÏÝÄÌÖËÉ ×ÏÒÌÉÓ ÐÀÒÀËÄËÖÒÀà ÀÌÀÅÄ ÌÍÉÛÅÍÄËÏ-<br />
ÁÉÈ ÓáÅÀ ×ÏÒÌÄÁÉÝ ÉáÌÀÒÄÁÀ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓ ÊÖÈÅÍÉËÄÁÀÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄЬÖ `ÀØ".<br />
ÀÌÄЬÖ ËÄæÀÍÓ ÍÏÃÀÒ áÀßÀ (ÁØ.) `ÀØ ËÄÅÀÍÓ ÍÀÃÉ ÄáÌÀÒÄÁÀ"<br />
ÀÌÄЬÖ ÛÄÂÅÉÞËÉÀ ÃÀÅÖÐÉÒÉÓÐÉÒÏÈ ÀÌÄ ×ÏÒÌÀÓ (ÛÃÒ. ÀÌÄ ÃÀ ÀÌÄЬÖ).<br />
ÐÉÒÅÄËÛÉ ЬÖ ÄËÄÌÄÍÔÉ ÀÒÉÓ ÓáÅÀÏÁÉÓ ÛÄÌØÌÍÄËÉ. ÄÓ ÄËÄÌÄÍÔÉ (ЬÖ) ÓÅÀÍÖÒÉ-<br />
ÓÀÅÄ ÆÌÍÉÓßÉÍ-ÈÀÍÃÄÁÖË `ЬÖ”-Ó ÖÊÀÅÛÉÒÃÄÁÀ.<br />
ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ ÀÌÄЬÖ-Ó `ÀØ” ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÀÌÄЬîÍ ×ÏÒÌÀÝ ÂÅáÅÃÄÁÀ.<br />
ÀÌÄЬîÍ äðÃÖÒà ÂÖÍ ÄÆÄÒ ØæÄÒßÉË ËÉ ( ÓÅÀÍ.ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ.1939: 29)<br />
`ÀØ ÓÖË ÞÀËÉÀÍ ÊÀÒÂÉ ØÏÒßÉËÉÀ".<br />
ÓÅÀÍÖÒÉÓ ËÀÛáÖÒ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÊÉ ÀÌÄЬîÍÄÍ|ÀÌÄЬÖÍÄÍ `ÀØ” ×ÏÒÌÀÝ ÃÀÓ-<br />
ÔÖÒÃÄÁÀ.<br />
ÌÀÁÑÀ ÁÄËáÀÍãÀÒ ËÏØ ÀÒÉ ÀÌÄЬîÍÄÍ `ÌÂÏÍÉ ÁÄËáÀÍãÀÒÉÝ ÀØ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ”.<br />
ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏÀ ÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÓ ßÀÒÌÏÓÀØÌÍÄËÀÃ<br />
ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉ ÈÀÍÃÄÁÖËÉ ÌÉÄÒÈÅÉÓ ЬÅÄÍÄÁÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉÓ áÌÏÅÀÍÌÏÊÅÄ-<br />
ÝÉË ×ÖÞÄÓ, ÌáÄÃÅÄËÏÁÀÛÉ ÂÅÀØÅÓ ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉÓÀ ÃÀ ËÀÛáÖÒÉÓ ÀÌ-ЬÖ, ËÄÍ-<br />
ÔÄáÖÒÉÓ ÀÌ-ЬÖÍ ÃÀ ÁÀËÆÄÌÏÖÒÉÓÀÅÄ ÀÌ-ЬîÍ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ (ÛÃÒ. ÀÌÄ-ЬÖ, ÀÌÄ-<br />
ЬÖÍ, ÀÌÄ-ЬîÍ)<br />
ÀÌЬÖ ÂÖÍ ËÉáìÒÖË ËÉ (ÁÆ.) `ÀØ ÃÉÃÉ ÌáÉÀÒÖËÄÁÀÀ".<br />
ÁÀÆÉ æÀáÛÀÌ ÀÌЬÖ ÌÄÒÉ (ËÛá.) `ÀÌÀÙÀÌ ÅÀáÛÀÌÉ ÀØ ÌÄØÍÄÁÀ".
l. giglemiani 75<br />
ÀÌЬÖÍ ЬæÀÓÀÃá ÄÛáÖ ×ÉÝðÒÑÉ ËÀáæÁÀ (ËÍÔ.) `ÀØ ÃÀÒЬÍÄÍ ÄÒÈ ×ÉÝÀÒÆÄ<br />
ÞÌÄÁÉ."<br />
ОÏÒÉ ËÀÃðÙ ÀÌЬîÍ ÀÍêÃÃÀ (ÁÆ.) `ÏÒÉ ÃÙÄ ÀØ ÃÀÅÚÀÅÉÈ".<br />
ÀÌЬîÍ ÊðáОêÍ ÓÂÀ ËÀÌáæìÃÃÀ (ÁÆ.) `ÀØ ÊÀáÉÀÍÉ ÛÄÌáÅÃÀ".<br />
ÌÏÚÅÀÍÉË ÌÀÂÀËÉÈÄÁÛÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÖÒ ×ÖÞÄÆÄ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÖÛÖÀËÏÃ<br />
ÃÀÒÈÅÀ ÌÄÏÒÄÖËÉ ÌÏÅËÄÍÀ ЬÀÍÓ, ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÐÒÏÝÄÓÉÓ ÛÄÃÄÂÉ, ÓÀáÄË-<br />
ÃÏÁÒ, À áÌÏÅÀÍÉ ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ ÃÀÊÀÒÂÖËÀÃ.<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄ `ÀØ” ÉáÌÀÒÄÁÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒ ÃÉÀËÄØÔÓÀ ÃÀ ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉ<br />
ÃÉÀËÄØÔÉÓ, ËÀÔÀËÖÒ ÊÉËÏÊÀÅÛÉ. Â. ÊÀàÀÒÀÅÀ ÈÅËÉÓ, ÒÏÌ ÄÓ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖ-<br />
ÒÉÓ ÂÀÅËÄÍÉÓ ÛÄÃÄÂÉÀ. (ÊÀàÀÒÀÅÀ1953: 23)<br />
ÃÀÅÀÓÀáÄËÏÈ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÌÀÂÀËÉÈÉ:<br />
ÄЬÂÉ áÏЬÀ ÀÌÄ (ÁÆ) `ÉØÀÖÒÉ ÓÉÊÄÈÄ ÀØ"<br />
ÀÌÄÂ ОðÒ ðÒÉ? `ÀØ ÅÉÍ ÀÒÉÓ?"<br />
È. ÛÀÒÀÞÄÍÉÞÄ ÈÀÅÉÓ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÀÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖË ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ ÒÈÖËÉ ÛÄÃÂÄ-<br />
ÍÉËÏÁÉÓÀà ÌÉÉЬÍÄÅÓ, ÉÂÉ ÝÀËÊÄ ÂÀÌÏÚÏ×Ó Â ÄËÄÌÄÍÔÓ ÃÀ ÐÀÒÀËÄËÓ ÀÅËÄÁÓ<br />
ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÀÌÄ-Â ÃÀ ØÀÒÈÖËÉÓ ÌÀ-Ø ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÓ ÛÏÒÉÓ. (ÛÀÒÀÞÄÍÉÞÄ 1948: 3)<br />
ÀÌÏá `ÀØ” ÌáÏËÏà ËÄÍÔÄáÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓÀÀ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ.<br />
ØÀ ËÏØ ÀÍâÉà ÌÉЬÀ ËÀæÃÉËÀ ÀÌÏá `ÀØ ÂÀÌÏÉÚÅÀÍÄÏ ÛÄÍÉ (`ÌÉÓÉ") ÃÄÁÉ.<br />
`ÀØ" ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÂÀÒÃÀ ÀÌÏá ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ ÀØÅÓ `ÀØÄÈ, ÀØÄÈÊÄÍ” ÌÍÉÛÅÍÄ-<br />
ËÏÁÀÝ.<br />
ÄЬÏá ÌÄÆÉ áæðО ËÏØ áÏßæÀ, ÀÌÏá _ ÃÄÓÀ `ÉØÉÈÊÄÍ ßÀÌÓÅËÄËÉ ÁÄÅÒÉ ÌÉ-<br />
ÍÀáÀÅÓÏ, ÀØÄÈÊÄÍ – ÀÒÀ".<br />
ËÄÍÔÄáÖÒÉÓ -Ï-á ×ÏÒÌÀÍÔÉÓ ÍÀÝÅËÀÃ, ÆÄÌÏÓÅÀÍÖÒ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ -ÈÄ (-<br />
ÊÄÍ) ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ ×ÏÒÌÄÁÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ.ÛÃÒ.:<br />
ËÍÔ. ÉÌÏá ÄÓáÒÉ? `ÓÀÉÈ ÌÉÃÉáÀÒ" ÃÀ ÆÓ. ÉÌÈÄ ÄÓÙÒÉ? `ÓÀÉÈ ÌÉÃÉáÀÒ?"<br />
ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÀÂÄÁÖËÄÁÉÓÀÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄØÀ, `ÀØ”, `ÀÌÀÆÄ”. ÒÏÌÄËÉÝ, ÓÅÀ-<br />
ÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ.<br />
ÀÍÙÒÉ ÀÌÄØÀ ÄÛáÖ ÌêÒÄ(ÁÆ.) `ÀØ ÌÏÃÉÓ ÄÒÈÉ ÊÀÝÉ"<br />
ãÉ ÄÓÄÒ ÀÌÄØÀ ÁÏÂà áÄÃÉ (ÁØ.) `ÌÄ ÀÌÀÆÄ áÉÃÀà ÂÀÅÄÃÄÁÉÏ".<br />
ÊÖÌðÛ ÀÌÄØÀ ÉÆÄËÀË (ËÍÔ.) ` ÓÀØÏÍÄËÉ ÀØ ÃÀÃÉÓ".<br />
ÐÉÒÅÀÍÃÄËÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÀÌÄØÀ ÓÉÔÚÅÉÓÀ ÖÍÃÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏ `ÀÌÀÆÄ”. ÆÌÍÉ-<br />
ÓÀÒÈÖËÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉ ÊÉ ÛÄÌÃÄÂÉ ÂÀЬÄÍÉËÉ ЬÀÍÓ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÀÂÒÄÈÅÄ ÄЬÄ `ÌÀÍÃ, ÉØ" ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÝ (ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔ-<br />
ÛÉ),ÒÏÌÄËÉÝ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ ÒÏÂÏÒÝ ÌÄÓÀÌÄ, ÉÓÄ ÌÄÏÒÄ ÐÉÒÈÀÍ ËÏÊÀËÉÆÀÝÉÀÓ.<br />
ÑÉ ÙéÒÉ ÌÀÃËÉðÍÈÄ É ÄЬÄ ÉÌÆÉÒ (ÁÆ.) `ÀÅÀ ÌÀÃËÉÀÍÈÀÍ ÃÀ ÉØ ËÏÝÖ-<br />
ËÏÁÓ".<br />
àÉÒ ÄЬÄ ÏÝÖÒ (ÁØ.) `àÉÒÉ ÉØ ÃÀÅÔÏÅÄ".<br />
ÄãОðÒ ÄЬÄ ÏááæìÔÀá (ÁÆ.) `ÉÓÉÍÉ ÉØ ÀÌÏÖßÚÅÄÔÉÀÈ".<br />
áÛÉÒÉ áÌÀÒÄÁÉÈ ÂÀÌÏÉÒЬÄÅÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÄЬÄЬÖ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ.<br />
ÄЬÄЬÖ ÐÀÐ ËéÌÆÉ (ÁØ.) `ÉØ ÈÖÒÌÄ ÌÙÅÃÄËÉ ÝáÏÅÒÏÁÃÀ".<br />
ÄЬÄЬÖ ÀÒÃÀá ÀË ÌêÒÀË (ËÛá.) `ÉØ ÉÚÅÍÄÍ ÄÓ ÊÀÝÄÁÉ".<br />
Â. ÊÀàÀÒÀÅÀ ÛÄÍÉÛÍÀÅÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÏÒ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ( ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÓÀ ÃÀ<br />
ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ) ÂÅáÅÃÄÁÀ ÄЬÄЬÖÍ ×ÏÒÌÀ (ÊÀàÀÒÀÅÀ 1953: 31) (ÈÖÌÝÀ ÃÙÄÅÀÍÃÄ-
76<br />
adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />
ËÉ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÄЬÄЬÖÍ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÀÒ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ), áÏËÏ<br />
ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ ÊÉ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓÄÖËÉ Ö áÌÏÅÀÍÉ ÂÒÞÄËÉÀ, (ÄЬÄЬîÍ). ÌÀÂ.:<br />
ÄЬÄЬÖÍ ËÄÆæÄÁÓ ØÀ áÏØæÈÄÒÃÀá (ÁØ.) `ÉØ ÓÀàÌÄËÄÁÓ ÐÀÒÀÅÃÍÄÍ".<br />
ÛæÀÍðÒÓ ÖÛÉêËÀà ÄÓÓÄÃÀá ÄЬÄЬîÍ áæðО ÊÄÈÉË (ÁÆ.) `ÓÅÀÍÄÁÓ ÖÁÒÞÏËÅÄ-<br />
ËÀÃ ÃÀÒЬÀÈ ÈÖÒÌÄ ÉØ ÁÄÅÒÉ ÂÀÍÞÉ (`ÊÄÈÉËÉ")".<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÀÂÒÄÈÅÄ ÛÄÌÃÄÂÉ ×ÏÒÌÄÁÉÝ: ÄЬÀÍЬÖ (ËÍÔ.),<br />
ÄЬÈÄЬÖ|ÄÛÈÄЬÖ, ÄЬЬÖ|ÄЬЬÖÍ (ÁÆ.), ÄЬÄЬÏ|ÄЬÄÉËÀ|ÄЬÄЬÖËÀ(ÁØ.), ÄÛЬÖ<br />
(ËÛá.), ÄÛЬÖÍÄÍ (ËÛá.).<br />
ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉÓ ÄЬÄЬÖËÀ|ÄЬÄÉËÀ `ÉØ” ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÓ -ËÀ|-É-ËÀ ÄËÄÌÄÍ-<br />
ÔÄÁÉÝ ÍÀ|ÍÄ-Ó ÐÀÒÀËÄËÖÒÉ ×ÏÒÌÀÍÔÄÁÉ ЬÀÍÓ.<br />
ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄÀ ÄЬÄ-Â ÃÀ ÀÌÄ-Â ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÓ Â ÄËÄÌÄÍÔÉ.<br />
ËÄÍÔÄáÖÒÉÓÈÅÉÓÀÀ ÃÀÌáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÀÂÒÄÈÅÄ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÄЬÏá `ÉØ”, ÒÏ-<br />
ÌÄËÉÝ ÀÌÏá `ÀØ” ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÓ ÀÍÀËÏÂÉÖÒÉ ÀÂÄÁÖËÄÁÉÓÀÀ.<br />
ÄЬÏá ÌÄÆÉ áæðО áÏßæÀ (ËÍÔ.) `ÉØÉÈ ßÀÌÓÅËÄËÉ ÁÄÅÒÉ ÌÉÍÀáÀÅÓÏ".<br />
ÀЬÀÃá ÄЬÏá (ËÍÔ.) `ßÀÅÉÃÍÄÍ ÉØÉÈ".<br />
ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ `ÄЬÏá", `ÀÌÏá" ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÌáÏËÏÃ<br />
ËÄÍÔÄáÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓÀÀ ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ, ÀÒÀÃÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÃÉÀËÄØ-<br />
ÔÉÓ ×ÀÒÖË ÊÉËÏ-ÈØÌÀÛÉÝ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ:<br />
ÄЬÏá ×ÉÛÉÒéÍ ÌÉÆÍÀ `ÉØ, ÉØÀÌÃÄ ÁÄÅÒãÄÒ ßÀÅÓÖËÅÀÒ".<br />
ÓáÅÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÝ ÓÅÀÍÖÒ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒ ÅÀÒÉÀÍ-<br />
ÔÄÁÓ ÂÅÉЬÅÄÍÄÁÄÍ.<br />
ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÃÀÍ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÀÒÉÓ ÄÒÈÉ ßÚÄ-<br />
ÁÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÓÀ, ÒÏÌÄËÈÀ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÄËÄÌÄÍÔÄÁÉ ÀÌÑÀÌÀÃ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓÀ ÃÀ<br />
ÆÌÍÉÓßÉÍÉÓ ×ÖÍØÝÉÉÈ ÉáÌÀÒÄÁÀ. ÄÓÄÍÉÀ: ÑÉ `ÆÄ”, ЬÖ ` ØÅÄ”, ÓÂÀ `ÛÉ”, ØÀ `ÂÀÍ”.<br />
ÄÓÄÍÉ ÀÌÑÀÌÀà ÈÀÍÃÄÁÖËÄÁÓÀÝ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÄÍ ÃÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÓÀÝ (È. ÛÀÒÀÞÄ-<br />
ÍÉÞÄ 1948)<br />
ÒÀÌÃÄÍÀÃÀÝ ÑÉ, ЬÖ, ÓÂÀ, ØÀ ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ×ÏÒÌÀÍÔÄÁÉÓ ÃÀÖÒ-<br />
ÈÀÅÀÃÀÝ ÌÉÖÈÉÈÄÁÄÍ ÌÏØÌÄÃÄÁÉÓ ÀÃÂÉËÆÄ, ÌÀÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒ-<br />
ÈÄÁÉ ÄßÏÃÏÓ (ÛÀÒÀÞÄÍÉÞÄ 1948)<br />
ÄÓ ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÀ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÓáÅÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÈÀ<br />
ßÀÒÌÏÓÀØÌÍÄËÀÃ.<br />
ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÓÀÂÀÍ ÑÉ ßÀÒÌÏØÌÍÉËÉÀ Ö×ÒÏ ÒÈÖËÉ ÀÂÄÁÖËÄÁÉÓ<br />
ÌØÏÍÄ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ:<br />
ÑÉÁ (ÁØ., ËÍÔ.), ÑìÁ (ÁÆ., ËÛá), ÑÉÁÀæ, ÑÉÁÏ, ÑÉÁÄÍ `ÆÄÅÉÈ".<br />
ÑÉØÀ, ÑÉØÀÍ, ÑÉØêÍ, ÑÉØêÍØÀ, ÑÉØÀÍÈÄÑÉ, ÑÉØêÍЬÖ `ÆÄÅÉÈ".<br />
ÑÉáÉ, ÑÉáÉØÀ, ÑÉËÀ `ÝÏÔÀ ÆÄÅÉÈ".<br />
ÑìÁ ÍÀÒÃæ ÄÒæóО ËÉ, ÊëÓÀÒ… ÃëÌ áÄÆÖÒÉëË (ÁÆ.) `ÆÄÅÉÈ ÍÀÌÚÏ×É ÅÉÍ-<br />
ÝÀÀ, {ÉÌÉÓÊÄÍ} ÊÄÉÓÀÒÉ ÀÒ ÌÉÉßÄÅÀ {ÂÀÓÀËÀáÀÅÀÃ}.<br />
ÔÏÔðÒ ÑÉÁÏæ ËÏáÝæìÒÀ (ÁÆ.) `áÄËÄÁÉ ÆÄÌÏÈ ÃÀÖÔÏÄÁÉÀ".<br />
ÑÉØÀ ÙæÄÌÀË áÏÚÖËÙÖÍÄ (ÁÆ.) `ÆÄÅÉÈ ÚÏÒÀÍÉ ÃÀÓЬáÀÅÉÓ".<br />
áÄÃÀ ÑÉØÀÍ ËÉ, áÄÃÀ ЬÖØÀÍ ` áÀÍ ÄÒÈÉÀ ÆÄÅÉÈ, áÀÍ ÌÄÏÒÄ ØÅÄÅÉÈ".<br />
ÑÉáÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ ÓÉÝÏÔÀÅÉÓ ÀÙÍÉÛÅÍÀ ÄÅÀËÄÁÀ. Å. ÈÏ×ÖÒÉÀ `ÑÉáÉ”-Ó ÈÀÒ-<br />
ÂÌÍÉÓ ÒÏÂÏÒÝ `Ö×ÒÏ ÝÏÔÀ ÆÄÅÉÈ” (ÈÏ×ÖÒÉÀ 1931: 66)
l. giglemiani 77<br />
ÑÉáÉ áÏЬÀ ËÀÈáæÉÀÒ ÀÃÂÉËÀÒ ËÉá (ËÛá.) `ÝÏÔÀ ÆÄÅÉÈ ÊÀÒÂÉ ÓÀÍÀÃÉÒÏ<br />
ÀÃÂÉËÄÁÉÀ".<br />
ÑÉ ËÏáÒÄÊÄ ÑÉáÉØÀ (ËÛá.) ` ÝÏÔÀ ÌÀÙËÀ ÂÀÃÀÊÉÃÀ".<br />
ÌÀÒÔÉÅ ÆÌÍÉÓÀÒÈ `ЬÖ”-ÆÄ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÒÌÀÍÔÄÁÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈ ÀáÀËÉ ÆÌÍÉ-<br />
ÓÀÒÈÄÁÉ ÌÉÉÙÄÁÀ. ÌÀÂ.:<br />
Ьæ-À- Á-Ä, Ьæ-ÀÁÄ-Û-áÄÍ, Ьæ-ÀÁ-Û-áÄÍ `ØÅÄÌÏÈ, ØÅÄÌÏÃÀÍ"<br />
Ьæ-ÀÍ-Ä, Ьæ-ÀÍ-Ä-ÉÓÀ `ØÅÄÅÉÃÀÍ"<br />
Ьæ - ÁÄ, ЬæÉÁ-, ЬÖ-ÁÄ-Í `ØÅÄÌÏÈ"<br />
ЬÖÁ-Û-áðÍ, ЬÖÁ-Û-áÄÍ `ØÅÄÌÏÃÀÍ"<br />
ЬÖ - Á-Àæ - ЬÖ – Á –Ïæ `ØÅÄÅÉÈ"<br />
ЬÖ -ØÀ, ЬÖ -ØÀ-Í, ЬÖ-ØæÀ-Í `ÞÉÒÓ, ØÅÄÅÉÈ"<br />
ЬÖáÉ, ЬÖ-áÉ-ØÀ `Ö×ÒÏ ÝÏÔÀ ØÅÄÅÉÈ"<br />
ÌÀÂ.: ÖÛÁÀÛ ЬÖÁÏæ ÃÀÌÁÀË ËÀáæÀÒ ËÉá (ÁØ.) `ÖÛÁÉÓ ØÅÄÌÏÈ ÃÀÁÀËÉ<br />
ÌÈÄÁÉÀ"<br />
ЬÖØÀÍ ÈáÄÒÉË áÏÃÄÒÀãÉ (ÁÆ.) `ÞÉÒÓ ÌÂÄËÉ ÃÀÒÀãÏÁÓ".<br />
ЬÖØÖêÍÑÉ äðÃÖÒà ÌêÌ ËÉ ËêÆ (ÁÆ.) `ØÅÄÌÏÃÀÍ ÓÖË ÀÒ ÀÒÉÓ ÀÓÀÓÅËÄ-<br />
ËÉ".<br />
ÓÂÀ ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÃÀÍ ßÀÒÌÏØÌÍÉËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÀ:<br />
ÓÂÀÍ, ÓÂêÍÄÍ `ÛÉÂ, ÛÉÂÍÉÈ"<br />
ÓÂÀÍЬÖ, ÓÂóÍЬÖ `ÛÉÂ"<br />
ÓÂðÛáðÍ, ÓÂÀÛáÄÍ `ÛÉÂÍÉÃÀÍ"<br />
ÓÂêÍáÄÍØÀ `ÛÉÂÍÉÃÀÍ"<br />
ÓÊÀáÉ, ÓÂðáÉ `ÝÏÔÀ ÛÉÂÍÉÈ"<br />
ÓÂêÍ ÌÀ ËÀÓ ËÖÙ×îÒÄ (ËÛá.) `ÛÉÂÍÉÈ ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÛÄÙÄÁÉËÉ ÉÚÏ"<br />
ÓÂÀÍЬÖ ÀЬÀÃ (ÁØ.) `ÛÉÂ ÛÄÅÉÃÀ"<br />
ÓÂêÍÄÍ ÀÓáÖëÍÀ ÆÖÒêË (ËÛá.) `ÛÉÂÍÉÈ ØÀËÉ ÃÀáÅÄÃÒÉÀ" ÃÀ ÓáÅÀ.<br />
ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ØÀ ÓÀ×ÖÞÅËÀà ÃÀÄÃÏ ÒÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÓ:<br />
ØÀÌ, ØêÌ, ØóÌ, ØêÌÄÍ, ØðÌ `ÂÀÒÄÈ"<br />
ØêÌÀæ, ØêÌÈÄ, ØêÌÄÍЬÖ, ØðÌÈÄ,ØÀÌÏæ,ØðÌÉÍЬÖ `ÂÀÒÄÈÊÄÍ"<br />
ØÀáÉ, ØðáÉ, ØÀáØÀ, ØÀáØÀæ `ÝÏÔÀ ÂÀÒÄÈ"<br />
ЬæÄÓÂÏãÍÉá ØêÌ ÓÖ×ÉÓÀ áÀÔÓ (ËÛá.) `ÃÀÀÁÒÞÀÍÄÁÄÍ ÂÀÒÄÈ ÓÏ×ËÉÓ ÌÏÄ-<br />
ÃÀÍÆÄ áÀÔÓ"<br />
ÓÄÌÉ ÍÀÂÆÀ ØêÌ ËéÌðÒÃÄËÉ (ËÍÔ.) `ÓÀÌÉ ÊÅÉÒÀ ÂÀÒÄÈ ÚÏ×ÉËÀ"<br />
ØêÌÄÍЬÖ ÂÀÒ ÌÉßæÀ `ÌáÏËÏà ÂÀÒÄÃÀÍ ÌÉÍÀáÀÅÓ" ÃÀ À.Û.<br />
ËÄ-, ÍÄ- ÐÒÄ×ÉØÓÄÁÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈ ÌÀÒÔÉÅÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÃÀÍ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀáÀ-<br />
ËÉ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÝ ßÀÒÍÌÏÉØÌÍÀÓ. ÌÀÂ.:<br />
ËÄÑÀ (ÁÆ., ËÛá., ËÍÔ.), ËÄÑêÍ (ËÛá.) ËÄÑÏæ (ÁØ.), ËÄÑðÍÉÓÂÀ (ÁØ.) `ÆÄ-<br />
ÅÉÈ".<br />
ËÄÑÀ ÀÌÄâÄÃÄËÉ (ËÍÔ.) `ÆÄÅÉÈ ÌÏÓÖËÀ"<br />
ÀËÉ ËÄÑ'ÏÌâÄÃÄËÉ ÍÉÛÂÄ ÓÏ×ÄËÈÄ (ÁØ.) `ÄÓ ÀÌÏÓÖËÀ ЬÅÄÍÓ ÓÏ×ÄËÛÉ".<br />
ØæÀ ×ÖÞÄÆÄ ËÄ- ÈÀÅÓÀÒÈÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈ ÅÉÙÄÁÈ ÀáÀË ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÓ.ÌÀÂ.:<br />
ËÄØæÀ (Æ.Ó.), ËÄØæêæ (ÁÆ.), ËÄØæÏæ (ÁØ.) `ØÅÄÅÉÈ, ØÅÄÌÏÈ"<br />
ËÄØæÀ ðÌâÄÃá ÌÖÑÀËÈÄ (ÁÆ.) `ßÀÌÏÓÖËÀÍ ÌÖÑÀËÛÉ"
78<br />
adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />
ÍÄ- ÈÀÅÓÀÒÈÉÓ ÃÀÒÈÅÀ ÓÂÀ ×ÖÞÄÆÄ ÌÏÂÅÝÄÌÓ ÉÓÄÈ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÓ, ÒÏÂÏÒÄ-<br />
ÁÉÝÀÀ: ÍÄÓÂÀ (ÁÆ.) ÍÄÍÓÂÀ (ÁØ.), ÍÄÍÓÂÀЬÖ (ÁØ.).<br />
ÍÄÓÂÀ áÏÊæÀÒá (ÁÆ.) `ÛÖÀÛÉ ÌÏÉÂÃÄÓ"<br />
ÍÄÍÓÂÀЬÖ ÄÓÂæÉÒÄá (ÁØ.) `ÛÖÀÛÉ ЬÀÉÓÅÄÅÓ"<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÏËÏÂÉÖÒÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆ-<br />
ÌÀ ÂÅÉЬÅÄÍÀ, ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒ ÅÀÒÉÀÍÔÈÀ ÓÉÌÒÀÅ-<br />
ËÉÈ ÂÀÌÏÉÒЬÄÅÀ.(ÉÂÖËÉÓáÌÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ,<br />
ÉÓÄ ÄÒÈÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÐÀÒÀËÄËÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉ).<br />
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀ<br />
ÈÏ×ÖÒÉÀ 2008 _ Å. ÈÏ×ÖÒÉÀ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÀ, ÆÌÍÀ I, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÊÀàÀÒÀÅÀ 1953 _ Â. ÊÀàÀÒÀÅÀ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒ ÄÍÀÛÉ, ÓÀÃÉÓÄÒÔÀÝÉÏ<br />
ÍÀÛÒÏÌÉ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1939 _ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉ, ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉ<br />
ÊÉËÏ,ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÛÀÒÀÞÄÍÉÞÄ 1948 _ È. ÛÀÒÀÞÄÍÉÞÄ, ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÆÌÍÉÓÀÒÈÈÀ ÀÍÀËÉÆÉ, ÈÁÉ-<br />
ËÉÓÉ.<br />
LELA GIGLEMIANI<br />
Place Adverbs in Svan Dialects<br />
S u m m a r y<br />
Phonetically as well as structurally different variants of place adverbs are<br />
represented in the Svan dialects.<br />
Like Megrelian-Laz, all dialects of this language is charcterized by two-membered<br />
system of demonstrative pronouns and place adverbs, in which the word (pronoun,<br />
adverb) denoting the closness with the 1 st person opposes the word (relevantly<br />
pronoun, adverb) denoting the closness with tbe 2 nd and 3 rd person.<br />
As the analysis of Svan dialectological material showed, place adverbs are<br />
distinguished by the abundance of different phonetic variants (it implies the parallel<br />
forms represented in different dialects as well as within the limits of one dialect).
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
giorgi gogolaSvili<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi 1<br />
Tema fuZis nairsaxeobaa.<br />
fuZis ganmarteba saenaTmecniero literaturaSi ar aris erTgvarovani.<br />
Cven vemKarebiT Tvalsazriss: `fuZe (formobrivadac da funqciuradac)<br />
unda ganimartos im urTieTrmimarTebaTa mixedviT, romlebsac<br />
igi amKarebs struqturis Semadgenel sxva elementebTan~ (JorbenaZe<br />
1980: 124). Tu zmnis sistemaSi arsebul urTierTmimarTebebs gaviTvaliswinebT<br />
da am kuTxiT davinaxavT fuZes, maSin aGmoCndeba, rom<br />
`fuZe unda ganvixiloT, rogorc permanentulad cvladi monacemi~, romelic<br />
`saKrdenia formaTa sistemisaTvis~ (iqve, 120). Tuki fuZe aris<br />
permanentulad cvladi monacemi saKrdeni formaTa sistemisaTvis, maSin<br />
mimarTebaTa sxvadasxva SemTxvevisaTvis sxvadasxva fuZeze unda iKos saubari;<br />
asec aris. marTalia, fuZe ganixileba rogorc permanentulad<br />
cvladi monacemi, magram `Kovel mocemul struqturaSi struqturuli<br />
elementebis mimarT fuZe mdgradi (ucvleli) elementia~ (iqve, 190). am<br />
msJelobis Semdeg b. JorbenaZe aseT zogad ganmartebas gvTavazobs: `Kvelaferi<br />
is, rac saKrdenia nebismieri formisa an formaTa sistemisaTvis,<br />
fuZed unda iwodos~ (ufro vrclad ix.: gogolaSvili 2010:<br />
25-31). Tu vsaubrobT mwkrivis paradigmaze, maSin mwkrivis fuZed<br />
ganixileba is nawili zmnuri formisa, romelic saerTo aris am mwkrivis<br />
Kvela formisaTvis, Kovel mwkrivs Tavisi fuZe eqneba (v-xat-av, vxat-av-d-i,<br />
v-xat-av-d-e...). Tu vsaubrobT zmnis srul paradigmaze, am<br />
zmnisaTvis fuZe iqneba xat (sxvagvari ganmartebiT _ Ziri. vTqvaT<br />
isic, rom Ziric amgvari midgomiT fuZis nairsaxeobaa).<br />
Tu vsaubrobT ama Tu im seriis formaTa warmoebaze, is nawili<br />
zmnuri formisa, romelic saerTo iqneba erT seriaSi Semaval zmnur<br />
formaTaTvis, iqneba seriis fuZe. swored seriis fuZis aGsaniSnavad<br />
SemoiGo a. SaniZem termini Tema.<br />
termini Tema da Sesabamisi cnebis ganmarteba a. SaniZis naazrevSi<br />
pirvelad Cndeba 1930 wlis `qarTuli enis gramatikaSi~: `pirieli<br />
1 wakiTxulia moxsenebad a. SaniZis dabadebis 124-e wlisTavisadmi miZGvnil<br />
samecniero konferenciaze Tsu-Si 2011 wlis 26 Tebervals.
80<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi<br />
zmnis ConCxs warmoadgens Tema, romelzedac asxmulia forma. Tema<br />
hqvia ucvalebel nawils zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-er-<br />
Ti seriis Kvela formaSi, e. i. romlis dapirispirebiTac cvalebadia<br />
pirisa, ricxvisa, qcevisa, droisa da kilos niSnebi~ (SaniZe 1930:<br />
138). aqve miniSnebulia, rom sakuTari Tema aqvT I da II seriis formebs;<br />
es `TemaTa sxvadasxvaoba safuZvlad udevs dro-kiloTa or seriad<br />
daKofas qarTul zmnaTa didi umravlesobisaTvis~ (iqve). Temis sakiTxi<br />
ganixileba III seriaSic, Tumca naTqvamia, rom `mas sakuTari Tema ar gaaCnia<br />
da Cveulebriv igi an pirveli seriis Temas sargeblobs (ufro<br />
xSirad), an arada meorisas (ufro iSviaTad), an kidev sul sxva principebze<br />
agebs Tavis formebs, vidre pirveli da meore seriis dro-kiloebi~<br />
(iqve).<br />
e. i.: I serias Tavisi Tema aqvs; II serias _ Tavisi; III seriaSi sami<br />
SemTxveva ganixileba: a) iKenebs I seriis Temas; b) iKenebs II seriis Temas;<br />
g) iKenebs I-II seriis Temisagan gansxvavebul saKrden fuZes (Temas).<br />
SeniSvna: sauGlebel erTeulTa daJgufeba sam seriad sauGlebel<br />
fuZis principebze damKarebiT miiCneva n. maris damsaxurebad.<br />
marTalia, manamde or Jgufad dalageba sauGlebeli<br />
erTeulebisa sxva avtorebTanac gvqonda (k. dodaSvili,<br />
n. CubinaSvili), magram samecniero gramatikaSi am<br />
principis damkvidreba n. maris damsaxurebaa (arn. Ciqobava).<br />
es mianiSnebs imas, rom seriis fuZe n. marisaTvis<br />
realoba iKo, Tumca amis Taobaze ar saubrobs.<br />
ase rom, 1930 wlis gramatikaSi Temis sakiTxi III seriis formebSic<br />
daismis, oGond garkveuli dazustebebiT.<br />
momdevno periodis SromebSi a. SaniZe gansxvavebul Tvalsazriss<br />
warmoadgens. 1953 wlis `qarTuli gramatikis safuZvlebSi~ vkiTxulobT:<br />
`Tema hqvia zmnis baziss, romelzedac daKrdnobilia pirveli<br />
seriis mwkrivTa formebi an meore seriisa, e. i. romelic moepoveba<br />
I an II seriis mwkrivTa Kvela formas. Tema _ es aris ConCxi,<br />
romelzedac asxmulia zmnis formebi erT-erT seriaSi: pirvelSi an meoreSi~<br />
(SaniZe 1953: 397). am ganmartebiT faqtobriv Temis sakiTxi III<br />
seriaSi gamoiricxeba; wers kidec: `rac Seexeba mesame serias, aq zmnas<br />
gansakuTrebuli Tema ar gaaCnia da Cveulebriv an pirveli seriis Temas<br />
iKenebs (ufro xSirad), an meorisas (ufro iSviaTad), an kidev sul<br />
sxva principis mixedviT agebs Tavis formebs, vidre pirvelisa da meore<br />
seriis mwkrivebSi. amitom TemaTa mimoxilvisas mxedvelobaSi
g. gogolaSvili 81<br />
gvaqvs pirveli ori seriis formebi~ (iqve).<br />
vfiqrobT, is faqti, rom mesame seriis formebi an pirveli seriis<br />
Temas iKenebs, an _ meorisas, anda sul sxva principis mixedviT ageben<br />
formebs, ar unda gaxdes safuZveli III seriaSi Temis sakiTxis ganuxilvelobisa.<br />
1930 wlis gramatika am mxriv ufro Tanmimdevrulia da principuli;<br />
Temis ganmarteba iq ufro zogadi Cans da misaGebi: `Tema hqvia<br />
ucvalebel nawils zmnisas, romelic gasdevs xolme erT-erTi seriis<br />
Kvela formaSi~.<br />
SeniSvna: arn. Ciqobava SeniSnavda: `sayiroa aGiniSnos, rom a. SaniZis<br />
winanadel SromebSi gramatikuli movlenis specifika<br />
ukeT aris danaxuli. am mxriv 1930 w. qarTuli morfologia<br />
Teoriulad ufro maGal doneze dgas, vinem<br />
`safuZvlebi~. xolo Taviseburi replikebi, romelTac<br />
`safuZvlebis~ avtori xalisiT sTavazobs sxvagvari gagebis<br />
momxreT (`formalizmis damcvelebs~), ara erT SemTxvevaSi<br />
marTebul pasuxs ipovis missave winandel SromebSi:<br />
1930 wlis `morfologiaSi~, `zmnis saqcevSi~<br />
(1927) da prefiqsebSi~ (1920).<br />
Temis Sesaxeb saubrisas KuradGebas mivapKrobT kidev erT faqts:<br />
dasazustebelia xmovanprefiqsebis sakiTxi. 1930 wlis gramatikaSi<br />
zmnuri xmovanprefiqsebi pirisa da ricxvis niSanTa gverdiT ganixileba.<br />
e.i. xmovanprefiqsebi pirisa da ricxvis niSanTa msgavsad Temis nawilad<br />
ar gaiazreba (gavixsenoT: `cvalebadia pirisa, ricxvisa, qcevisa,<br />
droisa da kilos niSnebi~). marTalia, safuZvlebSi es SeniSvna aGar<br />
axlavs, magram Temaze msJelobisas moKvanil magaliTebSi xmovanprefiqsebi<br />
Temisgan gamoKofilia: va-gebeb. vi-gereb, va-lageb, vu-teveb da<br />
sxva~ (SaniZe 1953: 398). rogorc Cans, xmovanprefiqsebi erT sistemad<br />
aris gaazrebuli; xolo zemomoKvanili daskvna saobieqto qcevis safuZvelzea<br />
gakeTebuli da ganzogadebuli sxva SemTxvevaTaTvis. xmovanprefiqsi<br />
mwkrivis farglebSi (Sesabamisad seriis farglebSi) cvalebadia:<br />
m-i-keT-eb-s<br />
g-i-keT-eb-s<br />
u-keT-eb-s<br />
m-i-keT-eb-d-a<br />
g-i-keT-eb-d-a<br />
u-keT-eb-d-a<br />
m-i-keT-eb-d-e-s<br />
g-i-keT-eb-d-e-s<br />
u-keT-eb-d-e-s<br />
fuZe (am SemTxvevaSi Tema) ki ucvalebadi nawili unda iKos forma-
82<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi<br />
Ta sistemisaTvis. rogorc vTqviT, am paradigmidan daskvnis ganzogadeba<br />
xdeba xmovanprefiqsTa mTeli sistemisaTvis. roca a. SaniZe wers,<br />
rom III seriaSi gamoiKeneba an I an II seriaTa Temao, swored zmnuri<br />
formis uxmovanprefiqso nawilzea saubari, radgan I TurmeobiTSi xdeba<br />
xmovanprefiqsTa neitralizacia (xmovanprefiqsTa gadaKola ar xdeba<br />
III seriaSi Kvela SemTxvevaSi):<br />
a-keT-eb-s<br />
i-keT-eb-s<br />
u-keT-eb-s<br />
u-keT-eb-ia<br />
a-q-eb / a-q-o<br />
i-q-eb-s / i-q-o u-q-o<br />
u-q-eb-s / u-q-o<br />
II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi ki a, i, u xmovanprefiqsebs Seenacvleba<br />
e- xmovanprefiqsi.<br />
a-keT-eb-s<br />
i-keT-eb-s<br />
u-keT-eb-s<br />
e-keT-eb-ina<br />
e-keT-eb-inos<br />
a-q-eb-s<br />
i-q-eb-s<br />
u-q-eb-s<br />
e-q-o<br />
e-q-os<br />
amgvarad, xmovanprefiqsebi Temis (Sesabamisad mwkrivis fuZis) nawilad<br />
ar ganixileba, rogorc cvalebadi nawili zmnuri formisa er-<br />
Ti paradigmis farglebSi. am dazustebas arsebiTi mniSvneloba aqvs III<br />
seriis formebSi Temis sakiTxis ganxilvis dros. gavixsenebT ramdenime<br />
ganmartebas:<br />
zmnebi, romelTac gansxvavebuli aqvT I da II seriis Tema, iwodeba<br />
orTemianad; gansxvaveba SeiZleba Seqmnas Temis niSanma (keT-eb / keT,<br />
xat-av / xat...) da fuZiseuli xmovnis monacvleobam (grex / grix, zrd /<br />
zard...). TemisniSnian Temas rTul Temas vuwodebT, uTemisniSnos _<br />
martivs; xmovanmonacvle fuZeebi am gagebiT martivad moiazreba.<br />
SeniSvna: Temis TvalsazrisiT III seriis formebSi principulad<br />
gansxvavebuli viTarebaa Zvelsa da axal qarTulSi (gogolaSvili<br />
2010: 456-479). Cveni ganxilvis sagani axali<br />
qarTulia.<br />
amgvarad: Tema aris is nawili zmnuri formisa, romelic saer-<br />
Toa erTi seriis mwkrivTa formebisaTvis;<br />
Tema SeiZleba iKos martivi (wer, keT, xat...) da rTuli (keT-eb,<br />
xat-av...).<br />
zmna SeiZleba iKos imdenTemiani, ramdeni Temac aqvs mas uGlebis
g. gogolaSvili 83<br />
srul paradigmaSi (erTTemiani _ wer; orTemiani _ keT-eb...).<br />
amgvari gaazrebiT Temis sakiTxis ganxilvisaTvis III seriaSi sami<br />
Jgufi unda gamoiKos:<br />
I. erTTemiani zmnebi _ romelTac samive seriaSi erTi da igive Tema<br />
aqvs (wer-s, yam-s...)<br />
II. orTemiani zmnebi _ romelTac I da II seriis Tema gansxvavebuli<br />
aqvT; III seriis Tema saziaroa an I seriasTan, anda II seriasTan (a-keTeb-s<br />
/ a-keT-a / u-keT-eb-ia; a-q-eb-s / a-q-o / u-q-ia...<br />
III. samTemiani zmnebi _ romelTac III seriaSi I-II seriisagan gansxvavebuli<br />
Tema aqvT. am sakiTxze vrclad visaubrebT.<br />
I Jgufis SemTxveva martivia, Kvela seriaSi erTi da igive martivi<br />
Tema meordeba.<br />
II Jgufis zmnebi SeiZleba or qveJgufad gadanawildes:<br />
a) moqmedebiTi gvaris zmnebi, romlebsac mesame seriaSi pirvel<br />
seriasTan saziaro Tema aqvT (va-keT-eb / va-keT--e)<br />
I TurmeobiTi _ mi-keT-eb-ia<br />
gi-keT-eb-ia<br />
u-keT-eb-ia<br />
II TurmeobiTi _ me-keT-eb-i(n)a<br />
ge-keT-eb-i(n)a<br />
e-keT-eb-i(n)a<br />
III kavSirebiTi _ me-keT-eb-i(n)os<br />
ge-keT-eb-i(n)os<br />
e-keT-eb-i(n)os<br />
gvi-keT-eb-ia<br />
gi-keT-eb-iaT<br />
u-keT-eb-iaT<br />
gve-keT-eb-i(n)a<br />
ge-keT-eb-i(n)a-T<br />
e-keT-eb-i(n)a-T<br />
gve-keT-eb-i(n)os<br />
ge-keT-eb-i(n)oT<br />
e-keT-eb-i(n)oT<br />
b) moqmedebiTi gvaris zmnebi, romelTac III seriaSi meore serias-<br />
Tan saziaro Tema aqvT (va-q-eb / va-q-e)<br />
I TurmeobiTi _ mi-q-ia<br />
gi-q-ia<br />
u-q-ia<br />
II TurmeobiTi _ me-q-o<br />
ge-q-o<br />
ge-q-o<br />
III kavSirebiTi _ me-q-os<br />
ge-q-os<br />
e-q-os<br />
gvi-q-ia<br />
gi-q-iaT<br />
u-q-iaT<br />
gve-q-o<br />
ge-q-oT<br />
e-q-oT<br />
gve-q-os<br />
ge-q-oT<br />
e-q-oT
84<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi<br />
III JgufSi ori qveJgufi gamoiKofa: a) erTpiriani vnebiTi gvaris<br />
zmnebi.<br />
axal qarTulSi am tipis zmnebSi III seriaSi principuli xasiaTis<br />
cvlilebebi moxda Zvel qarTulTan SedarebiT. `vfiqrobT, esaa aGweriTi<br />
warmoebis organulad gaazrebis gza, rac, Cveni azriT, im saerTo<br />
tendenciis gamovlenaa, rac mesame seriis mwkrivTa warmoebaSi momxdar<br />
cvlilebasTan aris dakavSirebuli _ formobrivi principis bolomde<br />
gatareba. mimGeoba gaiazreba zmnur fuZed _ saerTo monacemad samive<br />
mwkrivis formaTaTvis da Cveulebrivi morfologiuri modeli iqmneba:<br />
zmniswini + piris niSani + fuZe + meSveli zmna~ (gogolaSvili<br />
2010: 476).<br />
vi-mal-eb-i / dav-malul-varT<br />
I TurmeobiTi _ dav-malul-var<br />
da-malul-xar<br />
da-malul-a<br />
II TurmeobiTi _ dav-malul-iKav<br />
da-malul-iKav<br />
da-malul-iKo<br />
III kavSirebiTi _ dav-malul-iKo<br />
da-malul-iKo<br />
da-malul-iKos<br />
dav-malul-varT<br />
da-malul-xarT<br />
da-malul-an<br />
dav-malul-iKaviT<br />
da-malul-iKaviT<br />
da-malul-iKvnen<br />
dav-malul-iKoT<br />
da-malul-iKoT<br />
da-malul-iKon<br />
TemaTa ganawileba aseTia: I seria _ malav, II seria _ mal, III seria<br />
_ malul.<br />
b) meore qveJgufSi unda warmovadginoT orpiriani vnebiTi gvaris<br />
zmnebi. arsebiTi Tavisebureba am qveJgufisa is aris, rom III seriaSi<br />
isini gamoiKeneben Sesabamisi moqmedebiTi gvaris zmnis pirveli seriis<br />
Temas (am faqtze miniSnebisas a. SaniZe Zaxilis niSans dasvams. ix.: Sani-<br />
Ze 1953: 466); rac vnebiTis sruli paradigmisaTvis III seriis Temad unda<br />
gaviazroT.<br />
1. va-viwK-d-eb-i / dava-viwK-d-i / dav-viwK-eb-ivar (Sdr.: moqm. vaviwK-eb<br />
/ dava-viwK-e)<br />
I TurmeobiTi _ dav-viwK-eb-ivar<br />
da-viwK-eb-ixar<br />
da-viwK-eb-ia<br />
II TurmeobiTi _ dav-viwK-eb-odi<br />
da-viwK-eb-odi<br />
dav-viwK-eb-ivarT<br />
da-viwK-eb-ixarT<br />
da-viwK-eb-ian<br />
dav-viwK-eb-odiT<br />
da-viwK-eb-odiT
III kavSirebiTi _ dav-viwK-eb-ode<br />
da-viwK-eb-ode<br />
da-viwK-eb-odes<br />
g. gogolaSvili 85<br />
da-viwK-eb-oda da-viwK-eb-odnen<br />
dav-viwK-eb-odeT<br />
da-viwK-eb-odeT<br />
da-viwK-eb-odnen<br />
aseve: vu-ber-d-eb-i / davu-ber-d-i / davu-ber-eb-ivar (Sdr.: vaber-eb)<br />
da sxva.<br />
2. ve-mal-eb-i (dave-mal-e / dav-mal-v-ivar (Sdr.: v-malav)<br />
I TurmeobiTi _ dav-mal-v-ivar<br />
da-mal-v-ixar<br />
da-mal-v-ia<br />
II TurmeobiTi _ dav-mal-v-odi<br />
da-mal-v-odi<br />
da-mal-v-oda<br />
III kavSirebiTi _ dav-mal-v-ode<br />
da-mal-v-ode<br />
da-mal-v-odes<br />
dav-mal-v-ivarT<br />
da-mal-v-ixarT<br />
da-mal-v-ian<br />
dav-mal-v-odiT<br />
da-mal-v-odiT<br />
da-mal-v-odnen<br />
dav-mal-v-odeT<br />
da-mal-v-odeT<br />
da-mal-v-odnen<br />
3. vu-Tb-eb-i / gavu-Tb-i / gav-Tb-ob-ivar (Sdr.: va-Tb-ob)<br />
I TurmeobiTi _ gav-Tb-ob-ivar<br />
ga-Tb-ob-ixar<br />
ga-Tb-ob-ia<br />
II TurmeobiTi _ gav-Tb-ob-odi<br />
ga-Tb-ob-odi<br />
ga-Tb-ob-oda<br />
III kavSirebiTi _ gav-Tb-ob-ode<br />
ga-Tb-ob-ode<br />
ga-Tb-ob-odes<br />
gav-Tb-ob-ivarT<br />
ga-Tb-ob-ixarT<br />
ga-Tb-ob-ian<br />
gav-Tb-ob-odiT<br />
ga-Tb-ob-odiT<br />
ga-Tb-ob-odnen<br />
gav-Tb-ob-odeT<br />
ga-Tb-ob-odeT<br />
ga-Tb-ob-odnen<br />
4. ve-zrd-eb-i / gave-zard-e / gav-zrd-ivar (Sdr.: v-zrd-i)<br />
I TurmeobiTi _ gav-zrd-ivar<br />
ga-zrd-ixar<br />
ga-zrd-ia<br />
II TurmeobiTi _ gav-zrd-odi<br />
ga-zrd-odi<br />
ga-zrd-oda<br />
gav-zrd-ivarT<br />
ga-zrd-ixarT<br />
ga-zrd-ian<br />
gav-zrd-odiT<br />
ga-zrd-odiT<br />
ga-zrd-odnen
86<br />
III kavSirebiTi _ gav-zrd-ode<br />
ga-zrd-ode<br />
ga-zrd-odes<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi<br />
gav-zrd-odeT<br />
ga-zrd-odeT<br />
ga-zrd-odnen<br />
zemoganxilul Kvela SemTxvevaSi viTareba erTgvaria: III seriis Kvela<br />
formas saerTo saKrdeni fuZe (e. i. Tema) aqvs. es sistema<br />
CamoKalibebis stadiaSia: procesi srulad ar aris damTavrebuli; moqmedebiTi<br />
gvaris SemTxvevaSi Zveli qarTulis Sereuli varianti (ix.:<br />
gogolaSvili 2010: 457-464) Semogvinaxa fuZedrekadma zmnebma: I TurmeobiTSi<br />
saziaro Tema aqvT I seriasTan, II TurmeobiTsa da III kavSirebiTSi<br />
_ III seriasTan:<br />
a) v-grex / v-grix-e; b) v-Tl-i / v-Tal-e<br />
I TurmeobiTi _ dami-grex-ia<br />
dagi-grex-ia<br />
dau-grex-ia...<br />
II TurmeobiTi _ dame-grix-a<br />
dage-grix-a<br />
dae-grix-a...<br />
III kavSirebiTi _ dame-grix-os<br />
dage-grix-os<br />
dae-grix-os...<br />
gami-Tl-ia<br />
gagi-Tl-ia<br />
gau-Tl-ia...<br />
game-Tal-a<br />
gage-Tal-a<br />
gae-Tal-a...<br />
game-Tal-os<br />
gage-Tal-os<br />
gae-Tal-os...<br />
es iKo principi moqmedebiTi gvaris zmnaTa formawarmoebisa mesame<br />
seriaSi Zveli qarTulisaTvis:<br />
awmKo _ aGva-SÀn-eb, ganva-g-eb<br />
wKvetili _ aGva-SÀn-e, ganva-g-e<br />
I TurmeobiTi _ aGmi-SÀn-eb-ies, ganmi-g-eb-ies<br />
II TurmeobiTi _ aGme-SÀn-a, ganme-g-o<br />
III kavSirebiTi _ aGme-SÀn-os, ganme-g-os<br />
rogorc vnaxeT, moqmedebiTi gvaris zmnebSi `paradigma gasworda~.<br />
gamonaklisia fuZedrekadi zmnebi: I TurmeobiTi iKenebs I seriis Temas;<br />
II TurmeobiTi da II kavSirebiTi _ II seriisas. gardamaval safexurze<br />
dgas -av da -am TemisniSniani zmnebi: paralelizmi I TurmeobiTSi<br />
gamowveulia imiT, rom erTi mxriv, SenarCunebulia Zveli qarTulis<br />
viTareba, meore mxriv, axali tendenciis (seriisaTvis saerTo fuZe)<br />
gamovlenaa:
I TurmeobiTi _ dami-xat-av-s<br />
dagi-xat-av-s<br />
dau-xat-av-s...<br />
II TurmeobiTi _ dame-xat-a<br />
dage-xat-a<br />
dae-xat-a...<br />
III kavSirebiTi _ dame-xat-os<br />
dage-xat-os<br />
dae-xat-os...<br />
g. gogolaSvili 87<br />
dami-xat-ia<br />
dagi-xat-ia<br />
dau-xat-ia...<br />
dame-xat-a<br />
dage-xat-a<br />
dae-xat-a...<br />
dame-xat-os<br />
dage-xat-os<br />
dae-xat-os...<br />
formaTa ganviTarebis tendencia meore paradigmis sasargeblod<br />
metKvelebs. Zneli saTqmelia, es tendencia gavrceldeba Tu ara odesme<br />
fuZedrekad zmnebze.<br />
literatura<br />
gogolaSvili 2010 _ g. gogolaSvili, qarTuli zmna, Tbilisi.<br />
SaniZe 1930 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatika, Tbilisi.<br />
SaniZe 1953 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, Tbilisi.<br />
SaniZe 1973 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, Tbilisi.<br />
JorbenaZe 1980 _ b. JorbenaZe, qarTuli zmnis formobrivi da<br />
funqciuri analizis principebi, Tbilisi.<br />
GIORGI GOGOLASHVILI<br />
Towards the Issue of a Theme<br />
in the III Series Forms<br />
S u m m a r y<br />
A theme is a variety of a stem. A term’s introducing and explaining of a relevant<br />
conception is Ak. Shanidze’s achievement: "Theme is a essential part of a verb that<br />
occurs in all forms of one series" (1930). This definition is more general and improved<br />
then the one of later period. If we base on this explanation, the issue of a theme will be<br />
arisen in III series like in I and II ones.<br />
In order to define the issue of a theme in III series the verbs should be divided into
88<br />
Temis sakiTxisaTvis III seriis formebSi<br />
three groups:<br />
1. verbs with one theme which have similar theme in three series (wer-s, yams);<br />
2. verbs with two themes, which in III series have a shared theme with I series<br />
(va-keT-eb – mi-keT-eb-ia...) or with II one (va-q-eb _ va-q-e _ mi-qia...).<br />
3. verbs with three themes which have a stem (theme) different from I-II serries.<br />
Between them one-personal passives use a stem of participle (vi-mal-eb-i _<br />
davi-mal-e _ dav-malul-var...); bi-personal passives – I series theme of<br />
relevant active voice verbs (vu-Tb-eb-i _ gavu-Tb-i _ gav-Tb-ob-ivar, _ vezrd-eb-i<br />
_ gave-zard-e _ gav-zrd-ivar...).<br />
In the stem-changing verbs a principle of a theme is broken. Here an Old<br />
Georgian situation is preserved: I Perfect uses a stem of I series (dami-grex-ia, gami-<br />
Tl-ia...), II Perfect and III Subjanctive use a theme of II series (dame-grix-a, game-Tala...).<br />
These verbs can be conditionally called the verbs with mixed theme.<br />
The verbs with -av and -am theme markers occupy a transitional stage.<br />
Parallelism in I Perfect (dami-xat-av-s // dami-xat-ia...) is caused by this.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
Tamar vaSakiZe<br />
poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis muxran<br />
mayavarianis SemoqmedebaSi<br />
muxran maWavarians gamorCeulad ZaluZs gare samyaros poeturad<br />
warmoCena, yofiTi movlenebis saleqso samosSi gaxveva, Cveulebrivi, nacnobi<br />
sityvebisaTvis axleburi sazrisis miniWeba da maTi musikad<br />
gardaqmna.<br />
poetiseul alRos enisas da mis leqsiT metyvelebas, romelic gansakuTrebuli,<br />
mxolod muxranisaTvis damaxasiaTebeli silaRiTa da nairgvarobiT<br />
gamoirCeva, Tavisebur elfers sZens dialeqtizmebic (Ziri-<br />
Tadad imerizmebi). es ukanasknelni poeturi efeqtisa Tu riTmis saWiroebisaTvis<br />
moixmobian xolme xSirad Semoqmedis mier:<br />
`biWi?! `ra saqeifo amindia!..<br />
marTla?! ras ityvi?..<br />
ai, mesmis! _ apa!..<br />
aba, me ar mgvanebia... _ dalevdi axla?<br />
_ rava, Sen ra? xo dalevdi?<br />
_ raRa, rava, dalevdi?<br />
kaci javriT aRara var, _ _ ime!..<br />
sami Svilis mama var da _ Sen rava fiqrob, _<br />
samiveni qalebia~. xvaldilamde gadiRebs,<br />
albaT?<br />
an kidev: _ ra vici,<br />
vnaxoT...<br />
ver mogcem imeds~.<br />
zmnur formaTagan TvalSisacemia dialeqtizmebis ori tipi: erT<br />
SemTxvevaSi poeti imeruli leqsikidan uSualod iRebs ama Tu im er-<br />
Teuls da Sesaferis adgils uZebnis mas leqsis striqonSi, xolo _<br />
roca dialeqturi forma sariTmo erTeulsac warmoadgens, es ukanaskneli<br />
kidev ufro meti emociiT aRaqmevinebs mkiTxvels saTqmelis az-
poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis m. maWavarianis SemoqmedebaSi<br />
rsa da Sinaarss:<br />
`me ara erTxel gamigonia `zogs aSkarad etyoba _<br />
natvra miwaze _ Cemi ar eyureba.<br />
sul erT mtkavelze. ra vqna, ra gaewyoba! _<br />
_ axla TbilisSi gamaronia kacia da guneba~.<br />
da mere momkla _<br />
aRar daveZeb~.<br />
sxva SemTxvevaSi zmna gamoyenebulia imeruli dialeqtisTvis damaxasiaTebeli<br />
variantiT (imeruli gaformebiT):<br />
`gaJRenTilia siZvelis suniT<br />
damZaRebuli oTaxis hava.<br />
gareT ki ukve<br />
mze amosula.<br />
gareT ki ukve<br />
tyemlebi hyvava~.<br />
muxran maWavarianis poeziaSi vxvdebiT saxelebTan dakavSirebul<br />
morfologiur dialeqtizmebsac, rogoric aris, magaliTad, saxelobi-<br />
Ti brunvis niSnis gamoyeneba xmovanze fuZedaboloebul formebTan,<br />
arsebiT saxelebTan (`mzei, ibRavla miwam...~); zogjer saxeli moxmobilia<br />
wrfelobiTis formiTac, rac damaxasiaTebelia xevsuruli dialeqtisaTvis<br />
(`xevsur Camodis liqokiT...~); vxvdebiT agreTve zedsarTavi<br />
saxelebis dialeqtur variantebs (`vxedav _ Saraze qali garbis soveli<br />
kabiT...~); dialeqturi formebiTve dasturdeba nacvalsaxelebi<br />
(`ori Tu sami, imedad Cemda, arsebobs saxli...~).<br />
dialeqturi variantebiT warmogvidgeba aseve zmnebi Tu zmnisarTebi<br />
(`krTis ena qarTuli, _ mosuli aqanamde! _ iars usasrulod romelic<br />
amier!~); dasturdeba -ye nawilakiani formebic (`ramdeni rame<br />
iyo ye / kargi da Cemi urgebi~) da sxv.<br />
muxran maWavarianis SemoqmedebaSi gansakuTrebiT mravlad daCndeba<br />
kavSirebis dialeqturi formebi, rogoric aris: Tvara, mara, ro, magaliTad:<br />
`me Sen getyvi `es ase rom ar iyos,<br />
ar meyofa sityvis maragi... kidev, _ xo _<br />
ara! mara!<br />
sxvisi misabaZi ase<br />
ra mWirs, _ rom<br />
Tvara ki!~ aris?!~<br />
89
90<br />
T. vaSakiZe<br />
an kidev: `Tund erTi maTgan, _<br />
ase yinCad, vinc gidgas gverdiT,<br />
ro rame iyos, _<br />
wveTs sisxlisas gaiRebs SenTvis?!<br />
eh... Seni mteri araa meti~.<br />
imeruli dialeqtisTvis damaxasiaTebeli ime formiT xSirad gamoxatulia<br />
gakvirvebis semantika:<br />
`magondeba:<br />
zamTaria.<br />
TeTri,<br />
TeTri zamTaria.<br />
stumrebs veliT, _<br />
vRelavT:<br />
_ ime,<br />
Tu modian, _<br />
sad arian?!~<br />
dialeqturi formebiT warmoCndeba zogjer poetiseuli sxarti da<br />
moqnili iumoric:<br />
`grialebs taSi.<br />
zecas angrevs taSis griali.<br />
patiosneba Zegligia dRes kaJiani.<br />
xma ismis zogjer taSis xmaSi xamuS-xamuSi:<br />
_ sad ari, Tvara, kai kia sindis-namusi~.<br />
sxva SemTxvevaSi:<br />
`kvlavaa, viT iyo, sawuTro alubluri:<br />
Sexedav _ balia!<br />
igemeb _ tyemali!<br />
ramdeni kacia mis mier daRupuli!<br />
jandabas!<br />
udrood ar gvxocdes qe mainc~.<br />
muxran maWavarianis poeziaSi dialeqtizmebi warmogvidgeba, rogorc<br />
erTgvari poetur-stilistikuri xerxi (mxedvelobaSi gvaqvs gansakuTrebiT<br />
im tipis SemTxvevebi, roca dialeqturi forma sariTmo<br />
erTeulsac warmoadgens amavdroulad), roca saTqmelis Sinaarsi da<br />
misi bgerobrivi samyaro ise bunebrivad arian erTmaneTze gadajaWvul-
poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis m. maWavarianis SemoqmedebaSi<br />
ni, rom cal-calke verc ki aRiqmebian _ mkiTxvelic yovelgvari Zaldatanebis<br />
gareSe xdeba misi poeziis Tanaziari:<br />
`dRes jixvis rqaSi me vteni varams,<br />
amaod vteni, rogorc Sen guSin...<br />
me, me vikiTxo, me ra vqna, Tvara<br />
Sen ra xania gaqvs Tavi qudSi~ (mimarTavs muxrani vaJas).<br />
muxran maWavarianis stiqiaa samSoblos xati _ poeturad aRbeWdili.<br />
aq poulobs igi tkivilisa da aRmafrenis usazRvro SesaZleblobebs...<br />
bunebrivia, saqarTvelos Znelbedobis dros muxran maWavariani<br />
mxolod poetad ver darCeboda. man momaval Taobebs gadaurCina erovnuli<br />
TviTSegneba... am didi sazrisis _ samSoblos gancdis _ bgerobriv<br />
samosSi mosaqcevad muxran maWavarianma sxva poetur aRkazmulobasTan<br />
erTad dialeqtizmebsac mouxmo:<br />
`saydriT gamodis patara kaxis<br />
karis moZRvari kaxT-maWavari,<br />
romelic Turme yofila naRdi<br />
kaci da, mere, kaci ravari! _<br />
Cemi ar iyos, qarTveli xalxi<br />
yofila Turme misTvis mTavari~.<br />
gamorCeulia muxran maWavarianis poeturi enis kanonebi: azrobrivi<br />
Tu ritmul-riTmuli samyaro, sityvaTa Sexamebani Tu saleqso taqtis<br />
JReradoba. muxraniseul frazas maSinve amoicnob, aTas sxva leqsSi<br />
gamoarCev, Seiyvareb da gaiTaviseb.<br />
calke gamovyofT muxran maWavarianis poeziisaTvis damaxasiaTebel<br />
kidev ramdenime sintaqsur-stilistikur Taviseburebas. es, upirveles<br />
yovlisa, Seexeba poetis frazas, romlis gansakuTrebuloba arcTu iSviaTad<br />
sityvaTa rigis araordinarul ganlagebaSic mJRavndeba. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs mTavar da damokidebul winadadebaTa makavSirebeli sityvebis<br />
inversiuli wyoba. am ukanasknelT poeti yvelaze xSirad zmna-<br />
Semasmenlis momdevno poziciaSi moixmobs xolme, riTac gamorCeul<br />
efeqts sZens poetur metyvelebas:<br />
`mware sinanuls ganicdian yvelani axla,<br />
vinc ar Caagdo Tavis droze poeti ZaRlad:<br />
xonTqari, _ poets ar uboZa romelmac kvarTi,<br />
mebaRe, _ poets ar miarTva romelmac vardi,<br />
qalwuli, _ poets ar aRirsa romelmac xeli,<br />
mejoge, _ poets ar aTxova romelmac cxeni~.<br />
91
92<br />
T. vaSakiZe<br />
an kidev:<br />
`Suaze apobs mdinare sicxes, `vcvliT rodesac miwas,<br />
Tavganwiruli irgvliv ari sma. vipyrobT roca zecas, _<br />
mowyenilia Telavis cixe, _ ZvelTa CvenTa wesi<br />
ver iaspinZa radgan krwanisma.~ ar gvawyenda dResac.~<br />
gvaqvs iseTi SemTxvevebic, roca amave sityvebiT erTmaneTisagan ga-<br />
TiSulia msazRvrel-sazRvrulic:<br />
`Jruna qaTmebi,<br />
abuzulni qliavis Ziras, _<br />
eridebodnen<br />
kokispiruls<br />
romelnic wvimas,<br />
wvimam gadiRo Tu ara,<br />
myisve _<br />
peplebs dasdeven,<br />
win da ukan<br />
iwvdian kisrebs~.<br />
muxran maWavarianis leqsebSi arcTu iSviaTad vxvdebiT frCxilebSi<br />
Casmul frazas, romelic sxvadasxva saxis damatebiT informacias gvawvdis<br />
ama Tu im saleqso epizodis Sesaxeb. mravalgvaria aseT SemTxvevebSi<br />
warmodgenili saTqmelis semantika: zogjer dazustebulia moqmedebis<br />
dro, viTareba Tu mizezi; xSirad warmoCenilia poetis damokidebuleba<br />
naTqvamis Sesaxeb. gvaqvs iseTi SemTxvevebic, roca frCxileb-<br />
Si mieTiTeba yofiTi suraTis amsaxveli detalebi da sxv.<br />
yvelaze xSirad frCxilebSi warmodgenilia poetiseuli komentari:<br />
`oci wlis winaT, _<br />
ar mesmoda roca sibere<br />
(xeirianad, kacma rom Tqvas<br />
arc axla mesmis)...~<br />
zogjer ki dazustebulia mizezis rogoroba:<br />
`zustad imgvari,<br />
zustad iseTi<br />
(yvela siglaxis roa mizezi), _<br />
suyvelaferze Tavis katuni,<br />
saqcielia araqarTuli!~
poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis m. maWavarianis SemoqmedebaSi<br />
erT-erT leqsSi swored damatebiTi informaciis saxiT mieTiTeba<br />
Rvinisa da wvimis harmoniulobis Sesaxeb:<br />
` _ ara!<br />
iqneba ar mogwons!<br />
ki nu grcxvenia, _<br />
Tqvi...<br />
(laparakia Rvinoze,<br />
rogorc aRvniSneT _<br />
wvims...<br />
Rvino ki,<br />
mogexsenebaT<br />
kargia, roca wvims).~<br />
zogjer poeti frCxilebSi mianiSnebs imis Sesaxeb, rom naTqvami<br />
xumroba iyo:<br />
`Tu ver Cavatan gemos<br />
Sens haersa da Rvinos,<br />
RmerTma Senc Segarcxvinos<br />
da Seni Savi Rvinoc!<br />
(gexumre, _ ar gewyinos).~<br />
frCxilebSi gamoxatulia gaocebac:<br />
`Tavmjdomare oratorebs uxmobs siiT<br />
da...<br />
gareSe yovelgvari xaTris, _<br />
ganswavlulis (es ra vnaxe!) pretenziiT _<br />
tribunaze<br />
uwignuri<br />
adis.~<br />
rogorc iTqva, frCxilebSi dazustebulia moqmedebis droc:<br />
`dgas qvis magida.<br />
magidazea patara gobi.<br />
gobze<br />
friala TefSebiT xelSi<br />
(es xdeba xolme ivlisis TveSi) _<br />
parkilobios kepavs mamida.~<br />
93
94<br />
T. vaSakiZe<br />
frCxilebSivea gamoTqmuli ironianarevi eWvi:<br />
`erTi kacia<br />
(kacia viTom?!)<br />
cdilobs, Tund ZaRlebr,<br />
icocxlos oRond...<br />
is rogorc fiqrobs,<br />
Senc ise fiqrob,<br />
xar kidec ise,<br />
gekuTvnis rogorc.~<br />
frCxilebSi vxvdebiT pirobiT damokidebul winadadebebsac:<br />
`kargia, kaci aivanze nebivrad ijde _<br />
da gahyurebde: mze quCaSi iRvreba rogor.<br />
xedavde biWebs (Tu qali xar), axovan biWebs!<br />
xedavde gogos<br />
(Tu kaci xar),<br />
xorcian gogos!~<br />
zogjer frCxilebSi miTiTebulia adresati Tu mravalgzisoba moqmedebisa:<br />
`Tu gawyra RmerTi<br />
da Cveni yana<br />
moakalova mezoblis Rorma<br />
(rac ara erTxel xdeba),<br />
mamida vinmes dazogavs gana?<br />
filTaqvasaviT ifeTqebs xolme,<br />
`miwas ayris~ da<br />
`marxavs~ mTel sofels<br />
(gansakuTrebiT axlo mezoblebs),<br />
magram aravin kvdeba.~<br />
mSobliuri enis wvdomis iSviaT unars, saTqmelis saocar silaRes,<br />
gamorCeul iumorsa Tu ironias, yofiTi movlenebis leqsobriv realizacias<br />
da, rac mTavaria, virtuozul poetur teqnikas muxran maWavarianis<br />
poeziaSi, rogorc Cans, arcTu iSviaTad frazis sintaqsuri Tu<br />
stilistikuri Taviseburebac ganapirobebs.<br />
erT-erT leqsSi, romelic iesos eZRvneba, swored frCxilebSi<br />
warmodgenili damatebiTi fraziT aris naTqvami gansxvavebuli `frTe-
poetur-stilistikuri TaviseburebebisaTvis m. maWavarianis SemoqmedebaSi<br />
bis gaSlis~ Sesaxeb, romelic ar hgavs aranair sxva frenasa Tu zecad<br />
aRsvlas:<br />
`Tu ar daaZRa Sensas iarebs<br />
gaumaZRari yorani Savi,<br />
frTebs Tu ar gaSli<br />
(orbebr ki ara), _<br />
frTebs Tu ar gaSli<br />
iesosaviT:<br />
ver axval caSi,<br />
ver axval caSi, _<br />
mucliT ixoxeb miwaze maSin.<br />
gareSe jvarcmis,<br />
gareSe jvarcmis,<br />
jer ar asula aravin caSi.<br />
cad mxolod maSin adis mgosani, _<br />
frTebs roca gaSlis<br />
iesosaviT.~<br />
frTagaSlili avida zecad didi muxrani.<br />
literatura<br />
maWavariani 2007 _ m. maWavariani, Txzulebani oTx tomad, gamomcemloba<br />
`inteleqti~, Tbilisi.<br />
TAMAR VASHAKIDZE<br />
Towards the Poetic-Stylistic Peculiarities in Mukhran<br />
Machavariani's Works<br />
S u m m a r y<br />
The article analyzes some poetic-stylistic tools characterized of Mukhran<br />
Machavariani's poetry: 1. Dialectisms which are often used by the poet for poetic effect<br />
and rhythm gives a peculiar colour to the poet's rhyme speech that is distinguishid by<br />
peculiar, carefreeness and diversity characteristic of only Mukhran; 2. Mukhran<br />
95
96<br />
T. vaSakiZe<br />
Machavariani's poetic phrase should be discussed separately. Its peculiarity is revealed<br />
in non-ordinal structure of words order, as well. I take into account an inversive<br />
structure of link words of main and subordinate clauses; 3. In Mukhran Machavariani's<br />
verses there often occur phrases in brackets which give additional information on this<br />
or that verse episode. Semantics of saying of such kind is verious: sometimes acting<br />
time, condition and reason is defined. The poet's attitude towards what is said is often<br />
manifested. There are such cases when details reflecting a life picture are indicated in<br />
the brackets and others.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
cicino kvantaliani<br />
zogi zmnuri fuZe da zmniswinis sitKvawarmoebiTi<br />
daniSnuleba<br />
(niuansobrivi sxvaobiT gamovlenili)<br />
aRsaniSnavia, rom zmniswinisa da zmnuri fuZis urTierTmimarTebis<br />
SeswavliT dadasturda, rom sityvawarmoebiTi daniSnulebiT gamoyenebuli<br />
zmniswinebi sam jgufad iyofa.<br />
sityvawarmoebiTi daniSnulebiT gamoyenebuli zmniswini<br />
1. zmniT gamoxatul moqmedebas aZlevs sxvadasxva niuansobriv datvirTvas:<br />
mowamlavs _ Sewamlavs, moigonebs _ gamoigonebs...<br />
zmniswini zmnis leqsikur mniSvnelobas niuansobrivad cvlis TiTqmis<br />
yvela zmnur fuZeSi, romelic sakmaod bevr zmniswins dairTavs.<br />
2. warmoqmnis antonomebs _ mniSvnelobiT sapirispiro formebs:<br />
moaSenebs _ gadaaSenebs, Caricxavs _ garicxavs, daasaxlebs _<br />
gadaasaxlebs, CarTavs _ gamorTavs, miarTmevs _ waarTmevs, darTavs<br />
_ gadarTavs da a.S.<br />
3. warmoqmnis leqsikurad sruliad gansxvavebul formebs.zmnis<br />
leqsikuri mniSvnelobis aseTi sruli cvlileba dRevandel qarTulSi<br />
sakmaod xSiria: daadgens _ aRadgens _ Seadgens _ waradgens _<br />
warmoadgens, ganikiTxavs _ moikiTxavs _ waikiTxavs _ gaikiTxavs;<br />
dakrZalavs _ aRkrZalavs, aRnusxavs _ monusxavs da a.S.<br />
es jgufebi jer kidev b. jorbenaZem gamoyo (jorbenaZe 1985 : 48).<br />
es klasifikacia CvenTvis misaRebia. am saxeobidan umetesad Cven<br />
ganvixilavdiT me-3 saxeobas, rodesac zmniswini warmoqmnis leqsikurad<br />
sruliad gansxvavebul formebs, axla ki gvinda ganvixiloT I saxeoba<br />
anu is SemTxvevebi, rodesac zmniswini zmniT gamoxatul moqmedebas aZlevs<br />
sxvadasxva niuansobriv datvirTvas. magaliTad, rid zmnuri fuZe<br />
da sxvadasxva zmniswiniT nawarmoebi zmnuri Tu saxelzmnuri formebi:<br />
aaridebs _ airidebs _ aerideba, arideba, aridebuli, asaridebeli.<br />
am zmnuri formebiT gadmocemul mniSvnelobebs saTiTaod, calke,<br />
TiToeuli formis mixedviT ar ganvixilavT. ZiriTadad am formebiT<br />
gadmocemulia mniSvneloba: raime arasasiamovnos, arasasurvelis<br />
acileba, aSoreba.<br />
usiamovneba airida
c. kvantaliani 97<br />
safrTxes aaridebs<br />
ubedurebas aerida<br />
gaaridebs _ gaerideba, garideba, garidebuli. ZiriTadad<br />
am formebiT gadmocemulia mniSvneloba: raimedan ganze gadgoma, gacla:<br />
safrTes gaerida<br />
Svili mtrebs gaarida<br />
iqaurobas gaerida<br />
amave mniSvnelobas gadmoscems gamo- zmniswiniT nawarmoebi<br />
formebi: gamoaridebs _ gamoerideba, gamorideba, gamoridebuli,<br />
gamosaridebeli. e.i aqac gadmocemulia raime arasasiamovnos, arasasurvelis<br />
acileba, aSoreba.<br />
amaTgan gansxvavebulia da mniSvnelobiT calke dgas moaridebs,<br />
moerideba, moridebuli, mosaridebeli formebi.<br />
ukve am zmniswiniT nawarmoebi formebi polisemiuri mniSvnelobisaa.<br />
mniSvnelobis gansxvaveba xdeba moqmedebiTi da vnebiTi gvaris formebSi.<br />
moqmedebiTi gvaris neitralurqceviani moaridebs forma gadmoscems<br />
imave mniSvnelobas, rasac gaaridebs: arasasiamovnos, arasasurvels<br />
aacilebs, aaSorebs, eniani vnebiTis forma moerideba ki gadmoscems_daimorcxvebs,<br />
moekrZaleba mniSvnelobas.<br />
uzmniswino formebs aridebs, iridebs ZiriTadad aaridebs, gaaridebs<br />
zmnebiT gadmocemuli mniSvneloba ewarmoebaT, vnebiTi gvaris<br />
formas ki aqvs damorcxvebis, mokrZalebis mniSvneloba: erideba=moerideba;<br />
aridebs = aaridebs.<br />
moerideba<br />
moerideba<br />
moaridebs = gamoaridebs, gaaridebs<br />
rid zmnur fuZesTan ZiriTadad gamoiyeneba a-, ga-, gamo-, mo-<br />
zmniswinebi. gvaqvs arideba, garideba, gamorideba, morideba masdarebi<br />
da Sesabamisi zmnuri formebi. aq TiToeuli zmniswini zmnur<br />
formas swored Tavis mniSvnelobas aZlevs da amdenad es zmnebi leqsikur<br />
mniSvnelobebs niuansobrivad ganasxvaveben.<br />
Zalian sainteresoa rCev zmnuri fuZe da masTan dakavSirebuli<br />
zmniswinebi: aqtiuria a-, amo-, ga-, gada-, gamo-, da-, Se- zmniswinebiT<br />
nawarmoebi formebi.<br />
amo- zmniswiniT iwarmoeba amoarCevs, amoirCevs, amourCevs, amoirCeva,<br />
amorCeva, amorCeuli, amosarCevi formebi.
98<br />
zogi zmnuri fuZe da zmniswinis sitKvawarmoebiTi daniSnuleba...<br />
am zmniswiniT zmnur da saxelzmnur formebs erTi mniSvneloba<br />
ewarmoebaT: mravlidan sasurvelis, saWiros gamoyofa, gamocalkeveba,<br />
aReba.<br />
sakabe amoarCia<br />
wigni amoirCia<br />
vaSlebi amourCia<br />
amorCeva icis<br />
amorCeuli sasiZo.<br />
a- zmniswiniT iwarmoeba: aarCevs, airCevs, aurCevs, arCeva, arCeuli,<br />
asarCevi formebi. am zmniswinian formebs polisemiuri mniSvneloba<br />
aqvs; ewarmoebaT 2 mniSvneloba:<br />
1. igive mniSvneloba, rac amorCeva, amoarCevs formebs aqvs: mravlidan<br />
sasurvelis, saWiros gamoyofa, gamocalkeveba:<br />
CanTa aarCia, wignebi aurCia, sakabe airCia.<br />
2. vinmes / rames upiratesobas mianiWebs, umetesad xmis micemiT:<br />
deputatebi airCies, parlamenti airCies, arCeuli Tavmjdomare,<br />
asarCevi kandidatebi.<br />
gada- zmniswiniT iwarmoeba gadaarCevs, gadairCevs, gadaurCevs,<br />
gadairCeva, gadarCeva, gadarCeuli, gadasarCevi formebi. gada-<br />
zmniswinian formebs ori mniSvneloba gamoeyofaT:<br />
1. mravlidan ramdenime sasurvelis gamocalkeveba, daxarisxeba:<br />
wignebi gadaarCia, tansacmeli TavisTvis gadairCia, gadarCeva<br />
daiwyo, gadarCeuli vaSlebi, gadasarCevi nivTebi.<br />
2. xelaxla arCeva:<br />
parlamentis gadarCeva, Tavmjdomare gadairCies.<br />
gamo- zmniswiniT iwarmoeba gamoarCevs, gamorCeva, gamorCeuli,<br />
gamosarCevi formebi. gamo- zmniswiniT gadmoicema mniSvneloba: sxvebs<br />
Soris raRac niSniT saukeTesos gamoyofs, gamoacalkevebs:<br />
sxvebs Soris gamoarCia, ukeTesi gamoarCia.<br />
am mniSvnelobas mkafiod warmoaCens mimReoba gamorCeuli:<br />
gamorCeuli pirovneba, gamosarCevi qali.<br />
ufro rTuli viTareba gvaqvs ga-zmniswinian formebTan: gaarCevs,<br />
gairCevs, gaurCevs, garCeva, garCeuli, gasarCevi. aq gamoiyofa 4<br />
mniSvneloba:<br />
1. naWuWs, qerqs moacilebs:<br />
lobio gaarCia, simindi gaarCia.<br />
2. saqmes, Txzulebas da misT. ganixilavs, gaanalizebs:<br />
sasamarTloSi saqme gaarCies, moTxroba gaarCia.<br />
3. sxvebisgan ganasxvavebs, gamoyofs:
c. kvantaliani 99<br />
tyupebs ver gaarCev, erTmaneTisagan Zlivs gairCeva.<br />
4. gamoicnobs, SeamCnevs (smeniT, suniT, TvaliT da sxv.):<br />
ferebi ver gaarCia, sibneleSi kargad gaarCia.<br />
saxelzmnur formebSi oTxive mniSvnelobaa asaxuli:<br />
saqmis garCeva, lobios garCeva, xalxis garCeva, ferebis garCeva.<br />
garCeuli Txzuleba, garCeuli simindi, garCeuli ferebi da a.S.<br />
da- zmniswiniT iwarmoeba daarCevs, dairCeva, darCeva, darCeuli,<br />
dasarCevi formebi. gamoiyofa ori mniSvneloba:<br />
1. mravlisagan bevr rCeuls, saukeTesos gamoyofs:<br />
500 rCeuli mxedari daarCies, saukeTeso vaJkacebi daarCies.<br />
2. gaacalkevebs, gamoyofs (kargisagan cuds):<br />
darCeuli biWebi, brinji daarCia, darCeuli nuSi, dasarCevi<br />
mwvanili.<br />
Se- zmniswiniT iwarmoeba SearCevs, SeirCevs. SeurCevs, SerCeva,<br />
SerCeuli, SesarCevi formebi. gamoiyofa ori mniSvneloba:<br />
1. sxvebs Soris raime niSniT gamoyofs, gamoacalkavebs:<br />
vazis jiSebi SearCies, bavSvs wignebi SeurCia, konkursantebi SearCies.<br />
2. Sesaferiss, saWiros gamoyofs:<br />
Sesaferi dro SearCies, saxeli SeurCies. bunebrivi SerCeva,<br />
SerCeuli jiSebi, SesarCevi masala.<br />
aRsaniSnavia, rom TavisTavad uzmniswino arCevs, irCevs, urCevs<br />
formebi garCeulia mniSvnelobebiT. arCevs formas aqvs ori mniSvneloba:<br />
aris aarCevs da gaarCevs zmnebis saziaro awmyo:<br />
kabas arCevs da kaba aarCia, teqsts arCevs da teqsti gaarCia.<br />
arCevs<br />
aarCia (kaba)<br />
gaarCia (teqsti)<br />
irCevs formas erTi mniSvneloba ewarmoeba: igivea, rac amoir-<br />
Cevs:<br />
irCevs _ amoirCia<br />
wignebs irCevs = wignebi amoirCia.<br />
rac Seexeba urCevs formas, mas mxolod erTi, Tanac amaTgan gansxvavebuli<br />
mniSvneloba ewarmoeba. es aris _ darigebas, rCevas miscems:<br />
dedam urCia. Svils kargs urCevs.<br />
es mniSvneloba uzmniswinod gadmoicema. samive qcevis formas er-<br />
TmaneTisagan gansxvavebuli mniSvnelobebi ewarmoebaT. zmniswinebi am<br />
mniSvnelobebs met-naklebad gansxvavebul niuansobriv datvirTvas aZle-
100<br />
zogi zmnuri fuZe da zmniswinis sitKvawarmoebiTi daniSnuleba...<br />
ven.<br />
Zalian mokled SevexebiT aseve saintereso cil zmnur fuZes. mniSvnelobebis<br />
gamosakveTad CamovTvliT masdarebs: acileba, gacileba,<br />
gadacileba, gadmocileba, gamocileba, dacileba, Secileba,<br />
Semocileba, Cacileba, Camocileba.<br />
a-zmniswinian formebSi mniSvneloba qcevis mixedviT gansxvavdeba:<br />
neitraluri da subieqturi qceva sxvadasxva mniSvnelobas uCvenebs:<br />
aacilebs _ vinmes zemoT ahyveba.<br />
aicilebs _ airidebs, aiSorebs (ubedurebas, xifaTs).<br />
am zmnur fuZes ZiriTadad ewarmoeba doniani vnebiTi: ascildeba<br />
xifaTi, ubedureba.<br />
Tu a-zmniswinian formebSi mniSvnelobas qcevebi ganasxvavebs, gazmniswinian<br />
formebSi mniSvneloba gvaris _ moqmedebiTi-vnebiTis doneze<br />
icvleba. moqmedebiTi gvaris formas _ gaacilebs _ aqvs mniSvneloba<br />
`gahyveba garkveul punqtamde~.<br />
doniani vnebiTis forma mniSvnelobiT gansxvavebulia: gascildeba<br />
mniSvnelobiT aRniSnavs gaeyreba, gaSordebas.<br />
gada- zmniswinian formebSi mniSvnelobis cvlas zmniswini ganapirobebs:<br />
1. gadaacilebs niSnavs gadaaSorebs, gadava (garkveul manZilze,<br />
sazRvarze).<br />
2. gansxvavebul mniSvnelobas awarmoebs doniani vnebiTis forma:<br />
gadascildeba _ gadaaWarbebs, gadaacdens (zomas, dros).<br />
umetesad cil zmnuri fuZis moqmedebiTi da vnebiTi gvaris formebs<br />
zemoT warmodgenili gansxvavebuli mniSvnelobebi ewarmoeba: daacilebs<br />
_ dascildeba, gamoacilebs _ gamoscildeba, moacilebs<br />
_ moscildeba, Caacilebs _ Cascildeba, Camoscildeba _ Camoacilebs,<br />
Seacilebs _ Sescildeba. am ukanasknel zmnas gansxvavebuli<br />
mniSvneloba gamoeyofa: raimes waarTmevs, miitacebs.<br />
nakveTSi Seecila, qonebaSi Seecila.<br />
ZiriTadad cil zmnuri fuZis sxvadasxvazmniswinian formebSi gamoikveTa<br />
gayola, gacilebisa da moSoreba, dacalkevebis mniSvneloba,<br />
rac uzmniswino formebsac ewarmoeba.<br />
acilebs _ gzaze gahyveba vinmes.<br />
icilebs _ vinmes, rames moiSorebs.<br />
scildeba _ isev moSordeba, daSordeba.<br />
ZiriTadad, uzmniswino formebiT gadmocemuli mniSvnelobebi sxvadasxva<br />
zmniswinis darTviT sxvadasxvagvar niuansobriv datvirTvas<br />
iRebs: acileba, gacileba, dacileba, micileba, mocileba, Secileba,<br />
Semocileba, Cacileba, Camocileba formebSi zmniswinebi uz-
c. kvantaliani 101<br />
mniswinod gadmocemul mniSvnelobebs ufro akonkretebs, azustebs da<br />
sxvadasxvagvar niuansobriv datvirTvas aZlevs. ase iyo rid da rCev<br />
zmnur fuZeebTan.<br />
amgvari niuansobrivi mniSvnelobebiT gansxvavebuli zmnuri formebi<br />
qarTulSi sakmaod bevria, ufro meti, vidre iseTi formebi,romleb-<br />
Sic zmniswini ufro mkveTrad asxvavebs mniSvnelobebs, magaliTad:<br />
aRmoCena _ gaCena _ gamoCena, daCena _ miCena _ SeCena _ SemoCena;<br />
aRkveTa _ gankveTa _ gakveTa _ mokveTa _ dakveTa SekveTa.<br />
es kidev metad ganamtkicebs mosazrebas, rom `xSirad zmniswini<br />
sxvadasxva situaciidan gamomdinare zmnaSi ramdenime miaxloebul, Tanamdev<br />
mniSvnelobas aCens. amitom SegviZlia vTqvaT, zmniswini zmnas<br />
TiTqmis yovelTvis ucvlis mniSvnelobas" (kvantaliani 2001 : 150).<br />
literatura<br />
gogolaSvili 1989 _ g. gogolaSvili, c. kvantaliani, d. Sengelia,<br />
qarTuli enis zmnuri fuZeebis leqsikoni, Tbilisi.<br />
kvantaliani 2001 _ c. kvantaliani, zmniswinis sityvawarmoebiTi<br />
daniSnuleba axal qarTulSi, sadisertacio naSromi, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1985 _ b. jorbenaZe, qarTuli enis fakultatiuri gramatikis<br />
sakiTxebi, Tbilisi.<br />
TSITSINO KVANTALIANI<br />
Some Verbal Stems and Word-Forming Task of an Adverb<br />
(Revealed through nuance difference)<br />
S u m m a r y<br />
The paper discusses such cases, when an adverb gives different nuance meaning<br />
to an action expressed by a verb. At present I'll discuss three stems: rid, rCev, cil and<br />
verbal and deverbative nominal forms derived by different adverbs and their different<br />
meanings.<br />
E. g.: at the stem cil the meanings expressed through non-adverbial forms have<br />
different nuance meaning by adding the different adverbs: in acileba, gacileba,<br />
dacileba, micileba, mocileba, Secileba, Semocileba, Cacileba, Camocileba,<br />
forms adverbs specify, define the meanings expressed without adverbs and give them<br />
different nuance meaning. These cases are discussed separately. An analogous<br />
situation is revealed at the rid and rCev stems.<br />
In Georgian the verbal forms difference by such nuance meanings are many, more
102<br />
zogi zmnuri fuZe da zmniswinis sitKvawarmoebiTi daniSnuleba...<br />
then the forms in which an adverb makes clear difference of meanings such as:<br />
aGmoCena – gaCena – gamoCena – daCena – miCena – SeCena – SemoCena;<br />
aGkveTa – gankveTa – gakveTa – mokveTa – dakveTa – SekveTa.<br />
This supports my standpoint, that an adverb often manifests some close,<br />
accompanying meaning in a verb insuing from the situation. Owing to this, I can say:<br />
an adverb almost always changes a verb's meaning.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
roman lolua<br />
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
1. faringalizebuli xmovnebis sakiTxisaTvis udiur enaSi 1<br />
udiuri enis mecnieruli Seswavlis pirveli cdebidan (XIX s.-is meore<br />
naxevari) moKolebuli TiTqmis Kvela mkvlevari aGniSnavs masSi faringalizebul<br />
xmovnebs. meore rigis xmovnebs (aˤ, oˤ, uˤ) udiurSi<br />
imowmebs am enis pirveli mkvlevari a. Sifneri. igive suraTi gvxvdeba<br />
a. diris naSromebSi udiuris Sesaxeb 2 . es sami xmovani aseve warmodgenilia<br />
udiur zGaparSi `rustami~ (udiuri zGapari `rustami~, 1888), xolo<br />
`udiuri oTxTavis~ teqstSi ukve xuTi faringalizebuli xmovani<br />
gvaqvs (aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ) [`udiuri oTxTavi~, 1902]; aseTive viTarebaa<br />
udiur saanbano wignSic `samJi dŽs~ (`samJi dŽs~ 1934) 3 . vl. fanCviZisa<br />
1<br />
SesitKvebas `faringalizebuli xmovnebi~ viKenebT pirobiTad. izrdeba im mkvlevarTa<br />
ricxvi, vinc, g. deetersis msgavsad, faringalizacias ganixilavs ara segmentur,<br />
aramed prosodiis Tvisebad (ix. qvemoT).<br />
2<br />
rogorc a. Sifners, aseve a. dirs sxvagvarad aqvT warmodgenili am xmovanTa<br />
buneba.<br />
a. Sifneri aGniSnavs: `CemTvis xelmisawvdomi wKaroebi am xmovanTa ufro rbil warmoTqmas<br />
adastureben... ạ warmoiTqmis TiTqmis rogorc a frangul la-Si, ọ rogorc eu<br />
heure sitKvaSi da ụ rogorc u sitKvaSi une~ (Sifneri 1863: 9).<br />
a. diris gansazGvriT: ` , -sa da ẏ-s uyiravT saSualo adgili. pirvels a-sa da äs<br />
Soris, meores o-sa da ö-s Soris, mesames у-sa da y-s Soris~ (diri 1904: 1).<br />
miuxedavad imisa, rom a. diri aGniSnavs: `meCveneboda, rom , -sa da ẏ-s (gansakuTrebiT<br />
-sa da ẏ-s) KovelTvis Tan sdevs Zalian susti xorxismieri xma~ (diri 1904:<br />
1, SeniSvn.), mainc safiqrebelia, rom aq mkvlevari ara e. w. faringalizebul xmovnebs<br />
gulisxmobs, arames poziciurad Sepirobebul xmovanTa Jgufs, romelic, mkvlevris azriT,<br />
martivi da umlautiani xmovnebisagan gansxvavdeboda.<br />
amas adasturebs is faqti, rom TanxmovanTa tabulaSi a. dirs moKvanili aqvs ’ ni-<br />
Sani, romelic mkvlevris daxasiaTebiT `aris msubuqi xorxismieri bgera, arabuli `hamze~-s<br />
msgavsi; is aramarto sitKvis dasawKisSi gvxvdeba, aramed sitKvis SigniTac da am<br />
SemTxvevaSi, is aZlevs momdevno xmovans ufro xorxismier xasiaTs, mag.: м’ел `Tagvi~<br />
(meˤl), м’ iн `Savi~ (maˤÁn), п’ `ori~ (paˤ) (diri 1904: 2-3). aqedan gamomdinare, SegviZlia<br />
vivaraudoT, rom a. diri faringalizacias ar ganixilavs rogorc xmovnis segmentur<br />
Tvisebas, aramed konkretul specifikur Tanxmovans miawers.<br />
3<br />
udiur saanbano-sakiTxav wignSi faringalizaciis aGniSvnis principi garkvevas sayiroebs.<br />
faringalizacia am saxelmZGvaneloSi gadmoicema ħ niSnis meSveobiT, romelic
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
da evg. JeiraniSvilis naSromebSi udiuris Sesaxeb aseve warmodgenilia<br />
xuTi faringalizebuli xmovani (aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ). v. gukasiani niJis dialeqtSi<br />
maT rigs umatebs ˆˤ-s (gukasiani 1963: 80). faringalizebul<br />
xmovnebs udiur masalaSi a. harisi (harisi 2002), v. Sulce (Sulce<br />
1982) da sxva mkvlevrebic aGniSnaven.<br />
garkvevas moiTxovs TviT faringalizaciisa da faringalizebuli<br />
xmovnebis raobis sakiTxi. faringalizaciiis mizezTa Sesaxeb samecniero<br />
literaturaSi gansxvavebuli mosazrebebi gamoiTqva. evg. JeiraniSvilma<br />
ruTuluris, waxurisa da udiuris faringalizebulebis sakiTxs miuZGvna<br />
specialuri werili, sadac rentgenografiul monacemTa safuZvelze<br />
miiCnia, rom am enebSi faringalizacia xmovnis Tvisebaa da ara<br />
Tanxmovnisa. mkvlevari waxursa da ruTulurSi eqvs faringalizebul<br />
xmovans gamoKofs (aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ, ˆˤ), xolo udiurSi, rogorc zemoT<br />
aGiniSna, _ xuTs (aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ) (JeiraniSvili 1959: 339-359). b. Ta-<br />
libovi waxurSi mxolod oTx `glotalizebuls~ (resp. faringalizebuls)<br />
imowmebs (aˤ, iˤ, oˤ, uˤ) (Talibovi 1967: 592). didourSi, hinuxursa<br />
da xvarSiuli enis inxoKvarul dialeqtSi evg. bokarevi faringalizebuli<br />
xmovnebis arsebobas aGniSnavs (bokarevi 1959: 112; bokarevi<br />
1967: 422), Tumca d. imnaiSvili am mosazrebas ar eTanxmeba. mkvlevari<br />
didoursa (G, x, ƒ, K) da xvarSiuli enis inxoKvarul dialeqtSi (g,<br />
q, k, h) faringalizebul Tanxmovnebs imowmebs (imnaiSvili 1963). evg.<br />
bokarevis azrs el. lomTaZec ar iziarebs. mkvlevris azriT, xvarSiuli<br />
enis inxoKvarul dialeqtSi faringaluri („, h») da `qvemofaringaluri~<br />
(ƒ», K», G») Tanxmovnebi mogvepoveba (lomTaZe 1998: 25). n. trubeckoi<br />
xmovanTa faringalizaciis mizezs `emfatikurad darbilebul~ Tanxmovnebs<br />
miawers (trubeckoi 1931). am mosazrebas al. mahometovi iziarebs<br />
da darguuli enis kubaCur dialeqtsa da Tabasaranul enaSi faringalizebuli<br />
Tanxmovnebis arsebobas aGniSnavs (mahometovi 1963; mahometovi<br />
1965). saKuradGeboa, rom Tabasaranul enaSi al. mahometovi<br />
faringalizebul TanxmovnebTan erTad faringalizebul xmovnebzec miu-<br />
TiTebs. specialistis azriT, faringalizacia Cveulebriv moudis ukana<br />
warmoebis Tanxmovnebs (faringalurebs), xolo xmovanTagan, aseve ukana<br />
rigis xmovnebs (a, u). Sesabamisad, TabasaranulSi, rogorc mkvlevars<br />
miaCnia, xSirad faringalizebuli marcvalic gvxvdeba (mahometovi 1965:<br />
49-51).<br />
qmnis kompleqsebs sxvadasxva xmovanTan: ħa, ħe, ħi, ħo, ħu. k. boudas azriT, `axali `saanbano-wigni~<br />
aGniSnavs emfatikurad darbilebul Tanxmovnebs ... laringalurobis niSniT,<br />
rasac Cven Ɔ niSniT gadmovcemT~ (bouda 1913: 61).<br />
am mosazrebas ar daeTanxma vl. fanCviZe. misi azriT, ħ niSani xmovnis kuTvnilebas<br />
warmoadgens da ara damoukidebel Tanxmovans (fanCviZe 1974: 22).<br />
103
104<br />
r. lolua<br />
unda aGiniSnos, rom faringalizaciisaTvis damaxasiaTebeli artikulaciis<br />
Taviseburebebi erTnairad warmoudgeniaT im mkvlevrebs, vinc<br />
faringalizebul xmovnebs fonemebad miiCnevs da imaTac, vinc faringalizebulebad<br />
Tanxmovnebs miiCnevs.<br />
sruliad gansxvavebuli mosazreba gamoTqva g. deetersma. misi azriT,<br />
faringalizacia aris Tviseba, romelic axasiaTebs ara calkeul<br />
fonemas (Tanxmovansa Tu xmovans), aramed marcvals, anda mTel sitKvas<br />
(deetersi 1963: 33). 4 am mosazrebas daeTanxma arn. Ciqobava (Ciqobava<br />
1979: 62) da sxva zogierTi mkvlevaric.<br />
saKuradGeboa s. koZasovis mosazreba. mkvlevarma, udiuri enis fonologiuri<br />
sistemis Seswavlis Semdeg, miiCnia, rom udiurSi faringalizacia<br />
prosodiis Tvisebas warmoadgens da mTel sitKvaze vrceldeba.<br />
s. koZasovis azriT, faringalizaciis piki moudis pirvel marcvals (e.i.<br />
xmovans), xolo Tu sitKvaSi gvxvdeba SiSina, uvularuli an faringaluri<br />
Tanxmovani, maSin faringalizaciis maqsimumi masze modis (kibriki,<br />
koZasovi 1990: 347).<br />
Cveni dakvirvebiT, es mosazreba gasaziarebelia. specialistTa Canawerebi<br />
imis Sesaxeb metKvelebs, rom udiurSi faringalizacia mTel<br />
sitKvaze vrceldeba: didia im or an metmarcvlian leqsemaTa ricxvi,<br />
sadac, mkvlevarTa azriT, Kvela xmovani faringalizebilia; mag.: aˤxiˤl<br />
`Soreuli~ (axˤil) 5 ; aˤÉiˤn `safuari~ (aˤÉin); aˤlaˤKoˤ `damunJebuli~, `ga-<br />
4 g. deetersis azriT, sisina Tanxmovnebis faringalizacia SeuZlebelia, magram,<br />
unda aGiniSnos, rom udiur enaSi sisinac ganicdis faringalizacias da mis marcvalze<br />
SeiZleba faringalizaciis maqsimumic modiodes (anlautSi), mag., caKˤ `elva~;<br />
caKˤnabeddala[K] `majaura~; wiKˤ//wixˤ//ciKˤ `ciKvi~; woGˤ [aGala] ~Tavsxma wvima~, saˤmi<br />
`tabiki~, saxˤtik `koyli~; caˤmdesun `dasusxva~, `daSuSxva~; waˤvdalbul `wabli~;<br />
waˤvdeux `wurbelebi~; waˤfdeGsun `taSis cema~; wiˤlampur `mxali~...<br />
5 frCxilebSi mocemulia Cveni transkrifcia. udiur masalaSi faringalizaciis aGniSvnisas<br />
ZiriTadad vxelmZvanelobdiT s. koZasovis mier SemoTavazebuli principiT. am<br />
principis mixedviT, Tu sitKvaSi ar aris SiSina, faringaluri an uvularuli Tanxmovani,<br />
faringalizaciis aGmniSvneli niSani daerTvis pirvel xmovans, xolo Tu gvaqvs dasaxelebuli<br />
Tanxmovnebi, maSin faringalizaciis maqsimumi sitKvaSi moudis pirvel maTgans da<br />
faringalizaciis aGmniSveli niSani swored am Tanxmovans daerTvis. Cven mier oden faringalizaciis<br />
maqsimumis aGniSvna imTaviTve mTliani sitKvis faringalizebulobas<br />
gulisxmobs; mag., sitKva paˤ `ori~-s zusti fonologiuri transkrifcia unda KofiliKo<br />
pˤaˤ; sitKvisa kaˤkap _ kˤaˤkˤaˤpˤ; sitKvisa beGˤ _ bˤeˤGˤ, xolo sitKvisa yˤoya _ yˤoˤyˤaˤ,<br />
rac, bunebrivia, Zalze uxerxul satranskrifcio sistemas Seqmnida.<br />
unda aGiniSnos, rom udiuris Sesaxeb qarTulenovan specialur literaturaSi (vl.<br />
fanCviZe, evg. JeiraniSvili da sxva) faringalizebuli xmovnebisaTvis gamoKenebulia ´<br />
diakritikuli niSani, romelic aseve intensiuri Tanxmovnebs aGniSnavs. s. koZasovis mier<br />
SemoTavazebuli satranskrifcio sistema ki moiTxovs faringalizaciis aGmniSvneli niSnis<br />
gamoKenebas rogorc xmovnebTan, ise TanxmovnebTan. aqedan gamomdinare, udiuris Sesaxeb<br />
samecniero literaturaSi tradiciulad miGebuli niSnis gamoKeneba warmoqmnida<br />
gaugebrobas da gaarTulebda faringalizebuli da intensiuri bgerebis (sxva lezgiur
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
ognebuli~ (alaKˤo); 6 aˤlaˤmnaˤ `broweulis~ (aˤlaˤmnaˤ-xod `broweulis<br />
xe~) (aˤlamna); 7 baˤvuˤK `dafSvnili~, `dafxvnili~ (bavuKˤ); baˤvuˤKeˤs `dafSvna~,<br />
`dafxvna~ (bavuKˤes); 8 beˤiˤnK `sibnele~, `bneli~ (beinKˤ); beˤxiˤ<br />
`gasiebuli~ (bexˤi); biˤGiˤ//bˆˤGˆˤ (niJ.) `mZime~ (biGˤi//bˆGˤˆ); 9 biˤGiˤn (niJ.<br />
bˆˤGˆˤn) `Sua~, ~SuaTana~ (biGˤin); boˤƒaˤl `ori futi~ (wonis erT.)<br />
(boƒˤal); guˤgeˤl `bu~ (guˤgel); daˤnKuˤlaˤ `moTenTili~ (danKˤula); 10<br />
dˆˤGaˤmiˤGaˤ `gaCaCxva~, `gaCaCxuli~ (dˆGˤamiGa); doˤfkaˤl//doˤmpaˤl `Cinuri<br />
fanari~ (mcenare) (doˤfkal//doˤmpal); doˤSaˤl `wKvili abreSumis<br />
parki~ (doSˤal); 11 eˤqeˤn `mxedari~ (eˤqen); 12 Toˤxaˤn (varT.) `leGvi~<br />
(Toxˤan); iˤveˤl `wminda~, siwminde~ (iˤvel); iˤÉaˤG `piure~ (iÉaGˤ); kaˤkaˤp<br />
`muxli~ (kaˤkap); kaˤnkaˤl `Tovlis gunda~ (kaˤnkal); kaˤnkuˤleˤn-baqes<br />
`gundad gadaqceva~ (kaˤnkuˤleˤn-baqes); laˤGaˤr (niJ.) `mGvrie~ (laGˤar);<br />
laˤnglaˤg `wero~ (laˤnglag); maˤiˤn (niJ. maˤÉiˤn) `Savi~ (maˤin); maˤfmaˤiˤn<br />
(niJ. maˤfmaˤÉiˤn) `sul Savi~ (maˤfmain); maˤxaˤ `muya~, `xelis guli~<br />
(maxˤa); meˤmeˤl `yia (saqonlis)~ (meˤmel); muˤKaˤ `rqa~ (muKˤa); muˤKaˤlaˤ<br />
`rqiani~ (muKˤala); 13 muˤKiˤÉ `vaxSami~ (muKˤiÉ); muˤƒaˤl `samtvrevi dafa~<br />
(muƒˤal); muˤƒuˤ `siZe~ (muƒˤu); muˤSuˤl `ficari (Txeli)~ (muSˤul);<br />
naˤvaˤlaˤ `fafisebri masa~ (naˤvala); neˤiˤS `msxverpli~, `mona~ (neiSˤ);<br />
da daGestnur enaTa masalaSi) garCevas. amis gamo faringalizaciis aGsaniSnavad viKenebT<br />
ˤ niSans, romelic ukve gvxvdeba specialur literaturaSi am funqciiT (v. Sulce da<br />
sxva).<br />
faringalizaciis aGniSvnisas garkveulwilad morfologiuri principiTac vxelmZGvanelobT.<br />
mxedvelobaSi ar miiGeba arafuZiseuli SiSina, uvularuli da faringaluri<br />
Tanxmovnebi, anu Tu sitKvaSi fuZis gareT mogvepoveba romelime maTgani, aseT<br />
SemTxvevaSi, faringalizacias aGmniSvneli diakritika mainc fuZis pirvel xmovans daerTvis.<br />
aseve, Cveni dakvirvebiT, piris niSnebi xels uSlis faringalizaciis gavrcobas, mag.,<br />
uGˤ-es `sma~; u-ne-Gˤ-esa `svams~ (-ne _ 3SG). fonologiuri TvalsazrisiT ufro upriani<br />
iqneboda es forma aseTi saxiT gadmogveca: uˤneGesa; magram aqac da msgavs magaliTebSic,<br />
orazrovnebis Tavidan asacileblad, fuZe erTi da igive formiTaa gadmocemuli.<br />
faringalizaciis aGmniSvneli niSani daerTvis Semdeg bgerebs: a, e, i, o, u; G, x; Ã,<br />
K; Sesabamisad, SesaZlebelia Semdegi grafikuli kombinaciebi: aˤ, eˤ, iˤ, oˤ, uˤ; Gˤ, xˤ; ƒˤ,<br />
Kˤ.<br />
6 bolokiduri -o elementi masubstantivebel sufiqss warmoadgens.<br />
7 bolokiduri -a (< -a ) am magaliTSi genitivis formantia.<br />
8 -es sufiqsi masdari I-is mawarmoebelia.<br />
9 -i am magaliTebSi (bexˤ-i da biGˤ-i) sruli saxis mimGeobis mawarmoebels war-<br />
moadgens.<br />
10<br />
-la zedsarTavis mawarmoebeli afiqsia. mniSvnelobiT qarTul -ian, -ier, -ovan<br />
sufiqsebs udris.<br />
11<br />
bolokiduri -al elementi am magaliTebSi derivaciuli afiqsia, romelic warmo-<br />
SobiT usruli saxis mimGeobis formants warmoadgens.<br />
12<br />
-en am magaliTSi derivaciuli afiqsia, warmoSobiT instrumentalisis formanti<br />
unda iKos, Sdr., eˤq `cxeni~.<br />
13 -la zedsarTavis mawarmoebeli afiqsia.<br />
105
106<br />
r. lolua<br />
neˤpneˤS´u{ˤ}m `mTlianad KviTeli~ (nepneSˤum); oˤneˤ `tirili~ (oˤne);<br />
oˤKeˤÁn//uˤKeˤn `Zvali~ (oKˤeÁn//uKˤen); oˤxaˤl `nadiroba~ (oxˤal); oˤxeˤÉl<br />
`mawoni~ (oxˤeÉl); paˤdoˤpkaˤl `orluliani Tofi~ (paˤdopkal); paˤKaˤT<br />
`moGunva~ (paKˤaT); paˤpiˤ `xoxva (bavSvis)~ (paˤpi); peˤmpeˤl `qvercxis na-<br />
yuyi~ (peˤmpel); poˤGoˤ-poˤGoˤ `or-ori~ (poˤGo-poˤGo); saˤnƒiˤ `erTnaxevari~<br />
(sanƒˤi); tiˤtiˤp (niJ.) `veluri broweuli~ (tiˤtip); toˤGoˤl `axlos~,<br />
`Sua~, `Soris~ (toGˤol); uˤKnaˤ `kaklis~ (uˤKnaˤ-xod `kaklis xe~)<br />
(uKˤna); 14 uˤƒiˤnƒiˤ `eqvsnaxevari~ (uƒˤinƒi); †oˤloˤs `cecxlis danTeba~<br />
(†oˤlos); qiˤqoˤÉiˤn//quˤqeˤiˤn `buzankali~ (qiˤqoÉin//quˤqein); qoˤjuˤn<br />
(niJ.) `Ciri~ (qojˤun); Gaˤinaˤ `Kvavi~ (Gˤaina); GaˤGaˤl `awewili~<br />
(GˤaGal); 15 Gaˤmfaˤl `buCqi~ (Gˤamfal); GoˤGoˤl `xoyo~ (GˤoGol);<br />
Kaˤvaˤn `mindori~, `savarguli~ (Kˤavan); Kaˤviˤ ~zari~, `Kvavilis budko~,<br />
`mefe~, `Tavadi~ (Kˤavi); Kaˤliˤq `patara Tixis doqi~ (Kˤaliq); 16 KaˤKaˤ<br />
`daxCoba~ (KˤaKa); Koˤdiˤ `ku~ (Kˤodi); KoˤTmaˤJ `boZi~ (KˤoTmaJ); KoˤS´moˤt<br />
`blagvi~, `gaulesavi~ (KˤoSmot); SuˤveˤT (varT.) `kama~ (SˤuveT); caˤmxuˤr<br />
`kaci gadmokarkluli TvalebiT~ (camxˤur); wiˤGiˤ `Kvirili~, `bGavili~<br />
(wiGˤi); wiˤÉaˤK `susti~, `avadmKofi~ (wiÉaKˤ); wiˤlGiˤT (niJ. cˆˤlGˆˤT)<br />
`bu~ (wilGˤiT); xaˤmoˤÉ `wiwiburas naTesi~ (xˤamoÉ); 17 *** xaˤfaˤn `uunaro~,<br />
`uqnara~ (xˤafan); ƒuˤnƒuˤl `arasruli~, `arasakmarisi~<br />
(ƒˤunƒul)... 18<br />
xSiria SemTxvevebi, rodesac faringalizebuli xmovnebi aGniSnulia<br />
iseT sitKvawarmoebiT elementebsa da afiqsebSi, calke aGebuls rom<br />
faringalizacia ar axasiaTebs; 19 mag., aˤq-eˤs `SeJibreba cxenebiT~,<br />
`doGi~ (aˤq-es); aˤƒ-eˤs `Cxubi~, `brZola~ (aƒˤ-es); aˤl-eˤs `axveva~, `gadaxlarTva~<br />
(aˤl-es); eˤb-eˤs `kerva~ (eˤb-es); Gaˤl-eˤs `gavleba~ (Gˤal-es);<br />
14<br />
bolokiduri -a (< -a ) am magaliTSi genitivis formants warmoadgens.<br />
15<br />
-al elementi usruli saxis mimGeobis formants warmoadgens.<br />
16<br />
-iq (< -ik) elementi udiurSi kninobiT saxelebs awarmoebs.<br />
17<br />
-o derivaciuli afiqsia, romelic warmoSobiT genitivis niSans warmoadgens.<br />
*** #6-17 SeniSvnebSi warmodgenil Kvela afiqssa Tu sitvawarmoebiT elementSi,<br />
arafaringalizebul sitKvebTan gamoKenebisas, martivi xmovani gvaqvs.<br />
18<br />
mocemuli masala amowerilia v. gukasianis udiur-azerbaiJanul-rusuli<br />
leqsikonidan (gukasiani 1974). warmodgenil formaTa umravlesoba amdagvari saxiT dasturdeba<br />
vl. fanCviZisa da evg. JeiraniSvilis naSromebSi udiuris Sesaxeb.<br />
19<br />
unda aGiniSnos, rom udiurSi, mkvlevarTa Canawerebis mixedviT, afiqsebSi ar<br />
dasturdeba faringalizebuli xmovnebi (rogorc aGiniSna, gvaqvs martivi da faringalizebuli<br />
xmovnebis monacvleobis SemTxvevebi). es, bunebrivia, ar metKvelebs faringalizebul<br />
xmovanTa fonemurobis sasargeblod. aGniSnuli viTareba unda iKos gamowveuli<br />
imiT, rom udiurSi faringalizaciis maqsimumi, rogorc ukve iTqva, sitKvaSi sawKis<br />
xmovans, anda sawKis faringalur, uvularul an SiSina Tanxmovans moudis, xolo, Tavis<br />
mxriv, prefiqsacia TiTqmis moSlilia (reliqtis saxiT mxolod moZraobis aGmniSvneli<br />
zmnebis erT-erT JgufSiGaa SemorCenili).
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
faˤK-eˤs ~moxarSva (orTqlze)~ (†aKˤ-es); †aˤl-eˤs `triali~, ~moparva~<br />
(†aˤl-es); †aˤf-eˤs `tKuilis gamoaSkaraveba~ (†aˤf-es); †uˤK-eˤs `gaZarcva~,<br />
`Camoxeva~, `dafSvna~ (†uKˤ-es)... -es martivmawarmoebliani masdaris<br />
(masdari I) mawarmoebeli afiqsia da mas faringalizacia ar axasia-<br />
Tebs, Sdr.: baq-es `Kofa~, `arseboba~, `gaxdoma~, `SeZleba~; b-es `keTeba~<br />
da sxva.<br />
faˤKT-iˤ `moxarSuli~ (faKˤT-i); †aˤw-iˤ `mourCeneli~ (†aˤw-i); uˤGaˤl<br />
~msmeli~ (uGˤ-al)... -i da -al mimGeobis mawarmoebeli afiqsebia,<br />
Sdr.: baq-i `mKofi~, `arsebuli~...; b-i `nakeTebi~; b-al `mkeTebeli~; uqal<br />
`myameli~ da a.S.<br />
iˤj `Tovli~ (niJ.: ˆˤj `id~); > iˤj-eˤn `Tovliani~, `zamTari~ (ijˤ-en); 20<br />
qaˤm `yuyKi~ > qaˤm-eˤn `yuyKiani~ (qaˤm-en); -en am sitKvebSi derivaciul<br />
sufiqss warmoadgens, romelic warmoSobiT ergativ-instrumentalisis<br />
formantia, Sdr. analogiuri: us-en `weliwadi~, tam-en `gemrieli~...<br />
aˤƒ-uˤn `axo~, `Kamiri~ (aƒˤ-un)... -un aq derivaciul sufiqss warmoadgens,<br />
romelic warmoSobiT genitivis formantia, Sdr., bit-un `naTesi~;<br />
kayk-un `kevi~...<br />
uˤG-uˤl `saxuravze~, `saxuravSi~ (uGˤ-ul)... -ul superasivis erTerTi<br />
mawarmoebelia, mag.: ga-n-ul `adgilze~, `adgilSi~; xod-d-ul `xeze~...<br />
vaˤ-Énaˤq (niJ.) `TqvenTvis~ (vaˤ-Énaq)... - naq niJurSi benefaqtivis<br />
niSans warmoadgens, mag.: za-Énaq `CemTvis~; va-Énaq `SenTvis~; Éa-Énaq<br />
`CvenTvis~...<br />
boˤƒ-m-oˤG `cxviri~ [Pl. tantum] (boƒˤ-m-oG); ƒoˤl-oˤx `qveda sacvali~,<br />
`Sarvali~ [Pl. Tantum] (ƒˤol-ox)... -m-oG da -ox mravlobiTi ricxvis ga-<br />
qvavebuli afiqsebia. Pluralia tantum-is saxelebis gaqvavebuli elementi,<br />
Cveulebriv, arafaringalizebuli saxiT gvxvdeba, mag.: bix-ox//bixaJ-uG<br />
`GmerTi~; el-m-ux `suli~...<br />
uˤG-nuˤT `usaxuravo~, `saxuravis gareSe~ (uGˤ-nuT)... -nuT udiurSi<br />
uarKofiTi nawilakia, romelic, calke aGebuli, arafaringalizebulia,<br />
mag., bul-nuT `uTavo~, qul-nuT `uxelo~; koJ-mec-nuT `usaxlkaro~...<br />
xaˤ-luˤG `ZaGlis qcevebi~ (xˤa-luG)... -luG gavrcelebuli derivaciuli<br />
afiqsia, romelsac, Cveulebriv, faringalizacia ar axasiaTebs,<br />
mag.: viCi-luG `Zmoba~; dost-luG ~megobroba~; Sel-luG ~sikeTe~...<br />
baˤ-Geˤ-na (varT.), baˤ-Gaˤ-naˤ (niJ.) `guSinwin~, baˤ-gaˤr-Ge-na//baˤ-gçr-<br />
Ge-na `guSinwiniswin~... calke aGebul sitKvebSi Ge `dGes~, gçr `areuli~,<br />
`Sereuli~, `SeerTebuli~, `SerwKmuli~, `mGvrie~ da derivantSi<br />
20 vl. fanCviZe, evg. JeiraniSvili; v. gukasianTan aris: iˤj´; ˆˤj´; iˤj´-eˤn (gukasiani<br />
1974: 129).<br />
107
108<br />
r. lolua<br />
-na (warmoSobiT _ micemiTi brunvis niSania -a, e.w. -n CanarTovan elementTan<br />
erTad) martivi xmovani gvaqvs. mkvlevarTa Canawerebis mixedviT<br />
am da sxva mraval aseT magaliTSi faringalizebuli xmovani momdevnos<br />
imsgavsebs da SeuZlebelia es mxolod xmovanTa asimilaciiT aixsnas.<br />
faringalizebul da arafaringalizebul variantTa monacvleoba<br />
afiqsebSi imaze migviTiTebs, rom udiurSi faringalizacia prosodiis<br />
Tvisebas warmoadgens. afiqsebi zustad is erTeulebia, romlebic morfologiurad<br />
dakavSirebulia fuZesTan da, cxadia, rom faringalizacias<br />
am elementebSi gansazGvravs sxva erTeuli (anu fuZe).<br />
saKuradGeboa faringalizebul xmovanTa xSiri monacvleoba maSin,<br />
rodesac ar SeiniSneba faringalizebulTa monacvleobis SemTxvevebi<br />
arakorelat martiv xmovnebTan, mag., uˤma _ oˤma `marwKvi~, `saxsari~ [menJisa];<br />
o{ˤ}Gˤsun _ u{ˤ}Gˤsun `daleva~; o{ˤ}KˤeÁn _ u{ˤ}KˤeÁn `Zvali~;<br />
oxˤe{ˤ}Ál `nanadirevi~; Sdr.: oxˤa{ˤ}l `nadiroba~; jˤa{ˤ}l _ jˤi{ˤ}l `qaosuri<br />
moZraoba~, `arev-dareva~ (jˤaldesun `aduGeba~, jˤalfesun<br />
`duGili~)... es aseve imis maniSnebelia, rom faringalizaciis procesi<br />
udiurSi ar warmoadgens xmovnis segmentur Tvisebas.<br />
aris SemTxvevebi, rodesac martivi xmovani axdens faringalizebuli<br />
xmovnis asimilacias da amis Sedegad iZens faringalizebulobas, rac<br />
aseve ar metKvelebs faringalizebuli xmovnebis fonemurobis sasargeblod,<br />
mag., paˤ `ori~; Sdr.: poˤ `ori Geri balaxi~ (o `balaxi~ paˤ + o<br />
> poˤ); poˤ-poˤ `or-ori~ (paˤ + o > poˤ); Sdr. analogiuri: so-so (sa +<br />
o > so) `erT-erTi~ (-o _ `masubstantivebeli~ sufiqsia)...<br />
samecniero literaturaSi iKo araerTi cda rom damtkicebuliKo<br />
faringalizebuli xmovnebis fonemuroba. 21 Cveni azriT, udiurSi zogadad<br />
faringalizacias moepoveba distinqciuri funqcia da ara romelime<br />
faringalizebul bgeras _ xmovansa Tu Tanxmovans.<br />
faringalizacia, rogorc Cans, ukve saerTo lezgiurisaTvis iKo<br />
damaxasiaTebeli. amis Sesaxeb metKvelebs faringalizaciis TvalsazrisiT<br />
identuri bgeraTSesatKvisobebis arseboba lezgiur enaTa Soris,<br />
mag., ud. maˤƒ{ˤ} – Tab. maˤƒ{ˤ}…, ruT. maˤx{ˤ}…, wax. muˤƒ{ˤ}, kriw. maˤG{ˤ}, aG.<br />
me{ˤ}Gˤu `rko~ [muxis];<br />
ud. GˤoG – lezg. ƒ{ˤ}uˤr, Tab. ƒ{ˤ}uˤr//G{ˤ}uˤr, aG. G{ˤ}uˤr, ruT.<br />
G{ˤ}iˤr, wax. ƒ{ˤ}iˤÁe; Sdr. agreTve: sak.-did. ƒˤaÁ, xvarS. ƒˤe `kurdGeli~...<br />
21 magaliTad, evg. JeiraniSvilma moiKvana Semdegi minimaluri wKvilebi: maˤ `tvini~<br />
_ ma `sad?~; xaˤ `ZaGli~ (xˤa) _ xa `matKli~; xoˤ `curi~ (xˤo) _ xo `cvari~; qaˤm `yuyKi~<br />
_ qam `nakluli~; maˤƒ `muxa~, `rko~ (maƒˤ) _ maƒ `sari~; taˤpaˤk `brtKeli~ (taˤpak) _<br />
tapak `tabaki~; vaˤx `Tqven~ (vaxˤ) _ vax `Sen~; oˤK `uGeli~ (oKˤ) _ oK `Ziri~, `fskeri~;<br />
Koˤr `Tiaqari~ (Kˤor) _ Kor `yvartli~; uˤƒ `eqvsi~ (uƒˤ) _ uƒ `mdinare~; muˤƒ `mxiaruli~<br />
(muƒˤ) _ muƒ `frCxili~ (JeiraniSvili 1971 : 11).
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
xSiria SemTxvevebi, rodesac lezgiur da daGestnur enebSi dadasturebuli<br />
faringaluri Tanxmovani udiurSi dakargulia, magram mis<br />
nacvlad gvxvdeba faringalizacia. es imas gvafiqrebinebs, rom faringalizacia<br />
udiurSi warmoadgens erTgvar sakompensacio process, romelic<br />
gamowveulia faringaluri Tanxmovnebis SesustebiT, Semdgomi dakargviT<br />
an sxva konsonantebSi gadasvliT, mag.:<br />
ud. aˤm < *µVn – arC. ƒ´un, Tab. G‘n, ruT. Gˆn `mxari~; Sdr. agreTve:<br />
wax. Gulze `niCabi~;<br />
ud. eSˤ < *ÐeS < *ÐeC – aG. ÐaC, xunZ. ÄeC, axv. ÄeCe, did. heneS, ÄiCu,<br />
lak. hi…C `vaSli~;<br />
ud. ijˤen < *KVJ-Vn < *KVd-Vn – lezg. Kuˤd, Tab. Kuˤrd, aG. Guˤrd,<br />
ruT. Kuˤd, wax. Kiˤdim, bud. KaˤJraˤJ, kriw. Kud, xin. kinaj, arC. Koˤt´-iƒ<br />
`zamTari~;<br />
ud. paˤ < *K…V, kavk. alb. paˤ – lezg. K…ed, Tab. Kuˤd, aG. Kud,<br />
ruT. K…ad, wax. Koˤd, bud. Kad, kriw. K…ad, xin. ku, arC. K…evu `ori~;<br />
ud. moˤl//meˤl < *mVKVl – lezg. Ki†, KuS (axt.), Kuˤx½ (†iÁ.), Tab.<br />
Kiˤl, aG. Äul//Kuˤl, ruT. Kˆl, wax. Koˤv, bud. Kal, xin. nuKur, arC.<br />
noˤKoˤn `Tagvi~;<br />
ud. jˤe-[n] < *µ…Vn, kavk. alb. jˤe-[m] – lezg. ƒ´…an, Tab. G…an, aG.<br />
G…an `qva~; Sdr. aseve: xunZ. Kono, arC. ƒ…an `qvis fila~; 22<br />
2. intensiuri Tanxmovnebis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
TiTqmis Kvela mkvlevari udiurSi gamoKofs meore rigis sibilantebs.<br />
oden j da S SiSinebis korelatebs udiurSi aGniSnavs am enis<br />
pirveli mkvlevari a. Sifneri. erTi aseTi sibilanti (ш ) gvxvdeba a.<br />
diris naSromebSi udiuris Sesaxeb. damatebiTi rigis ori SiSina spiranti,<br />
a. Sifneris msgavsad, warmodgenilia udiur zGaparSi `rustam~<br />
da `udiuri oTxTavis~ teqstSi. aseTive viTareba gvaqvs udiur saanbano<br />
wignSi `samJi døs~. xuTi intensiuri SiSina Tanxmovani (j´, S´, J´, C´,<br />
y´) pirvelad gvxvdeba vl. fanCviZisa da evg. JeiraniSvilis naSromebSi.<br />
v. gukasiani niJis dialeqtSi maT rigs umatebs sisina w´-s (gukasiani<br />
1963: 85). intensiur SiSinebs (j´, S´, J´, C´, y´) gamoKofs udiur masala-<br />
Si a. harisi da udiuri enis zogierTi sxva mkvlevari.<br />
vl. fanCviZis, evg. JeiraniSvilisa da v. gukasianis azriT, udiurs<br />
moepoveba SiSina afrikatebisa da SiSina spirantebis `intensiuri~<br />
(`mKovari~) korelatebi: J´, C´, y´, j´, S´. vl. fanCviZe am bgerebs Semdeg<br />
22 b. gigineiSvilis azriT, aq unda gvqondes saerTo daGestnuri *µ-s refleqsebi<br />
(gigineiSvili 1977: 85).<br />
109
110<br />
r. lolua<br />
sitKvebSi imowmebs: S´um `puri~, j´e `qva~, S´aldesun `aduGeba~, y´oy´a<br />
`wiTeli~...; v. gukasiani _ Semdeg sitKvebSi: eˤS´ `vaSlis xe~, oj´ul<br />
`kudi~, konJ´ux `patroni~...; evg. JeiraniSvilTan gvaqvs: S´u `Game~, baC´<br />
`asi~, aC´i `dakarguli~ `damaluli~, Kay´ `tkivili~ y´ap `gamqrali~...<br />
b. gigineiSvilma samarTliani SeniSvna gamoTqva udiurSi intensiurebis<br />
arsebobis Sesaxeb. misi azriT, samecniero literaturaSi mjGeri<br />
intensiurebis (J´, j´) postulireba (aseTi fonemebi arc erT <strong>iberiul</strong>kavkasiur<br />
enaSi ar gvxvdeba) da intensivobis korelacia erT lokalur<br />
rigSi (SiSinaTa) eyvqveS aKenebs intensiurTa mTeli rigis kvalifikacias,<br />
xolo maTi `intensivoba~, b. gigineiSvilis varaudiT, mTel rig SemTxvevaSi,<br />
gamowveulia faringalizebul xmovnebTan mezoblobiT (gigineiSvili<br />
1977: 61-63).<br />
b. gigineiSvili SeniSnavs, rom specialistTa Canawerebis Sedarebisas,<br />
an, miT ufro, erTi mkvlevris masalebSi, TvalSisacemia erTi da<br />
imave sitKvis gansxvavebulad Caweris SemTxvevebi: zogan intensiuriT,<br />
zogan ki araintensiuriT, mag., evg. JeiraniSvilis monografiaSi `udiuri<br />
ena: gramatika. qrestomaTia. leqsikoni~ (1971) gvxvdeba: ij´ (gv. 22)<br />
– iˤj (gv. 208, 249) `Tovli~; j´ol (gv. 214) – jol (gv. 33, 78) `sacobi~;<br />
uy (gv. 22) – uy´ (gv. 217, 254) `Tafli~; kay´i (gv. 28, 219) – kayi<br />
(gv. 255) `brma~; y´oy´a (gv. 220, 258) – yoya (gv. 32) `wiTeli~...<br />
b. Talibovma adgilze Seamowma is sitKvebi, romlebSic, mkvlevarTa<br />
azriT, intensiurebi unda gvqonoda, Tumca ver daadastura intensivobis<br />
mixedviT korelaciis arseboba udiurSi (Talibovi 1980: 181).<br />
samecniero literaturaSi iKo cda, rom udiurSi intensiuri Si-<br />
Sina Tanxmovnebis fonemuroba damtkicebuliKo; evg. JeiraniSvilma intensiurTa<br />
distinqciuri funqciis sailustraciod Semdegi minimaluri<br />
wKvilebi moiKana: S´u `Game~ _ Su `vin~; baC´ `asi~ _ baC `qvevrze<br />
dasafarebeli qva~; aC´i `dakarguli~ `damaluli~ _ aCi `TamaSi~; Kay´<br />
`tkivili~ _ Kay `viwro~; y´ap `gamqrali~ _ yap `vazi~ (JeiraniSvili<br />
1971: 14). 23<br />
23 evg. JeiraniSvili imave naSromis rusul reziumeSi aGniSnavs `Возникновение омонимов<br />
обусловлено главным образом внешним совпадением в результате фонетических изменений<br />
слов (в частности в результате упрощения-ослабления артикуляции интенсивных<br />
согласных), например: ачи (< ачъи) `потерянный~, `утеренный~ - ачи `игра~... чIапI (< чIъапI)<br />
`угасший~ - чIапI `лоза~, шу (< шъу) `ночь~ - шу `кто~... (JeiraniSvili 1971: 310). miuxedavad<br />
imisa, rom am magaliTebs mkvlevari intensiurTa moSlis Sedegad warmoqmnil omonimebad<br />
miiCnevs, zustad es leqsemebi warmodgenilia imave naSromis me-14 gverdze rogorc<br />
minimaluri wKvilebi (Sdr. zemoT).<br />
es debuleba aseve gvxvdeba evg. JeiraniSvilisa da vl. fanCviZis udiuri enis erTobriv<br />
mimoxilvaSi: `Возникновение омонимов обусловлено главным образом внешним совпадением<br />
в результате фонетических изменений слов, например: ачи (< ачъи) `потерянный~, `утерен-
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
samecniero mivlinebiT Cven ramdenJerme vimKofebodiT Kvarlis raionSi<br />
udiebiT dasaxlebul sof. zinobianSi (Kof. oqtomberi). mivlinebisas<br />
gadavamowmeT is sitKvebi, romlebSic mkvlevrebi intensiur Tanxmovnebs<br />
aGniSnavdnen. Cveni dakvirvebiT, SiSina Tanxmovnebi gamoiTqmis<br />
erTnairad da aranairi korelacia maT Soris ar SeiniSneba. umetes SemTxvevaSi,<br />
intensiur Tanxmovnebs mkvlevrebi varaudobdnen im sitKvebSi,<br />
sadac gvaqvs faringalizacia. SevamowmeT agreTve evg. JeiraniSvilis mier<br />
intensiurebis distinqciuri funqciis sailustraciod moKvanili<br />
leqsemebi da davadastureT isini Semdegi formiT: aCˤi `dakarguli~,<br />
`damaluli~ _ Sdr. evg. JeiraniSvilis: aC´i; baCˤ `asi~ _ Sdr.: baC´; baCˤ<br />
`qvevrze dasafarebeli qva~ _ Sdr.: baC; Kˤay `tkivili~, `dayletva~,<br />
`dawnexva~ _ Sdr.: Kay´ `tkivili~... maSasadame, Cveni dakvirvebiT, aC´i<br />
(aCˤi) `dakarguli~ `damaluli~ _ aCi `TamaSi~, Kay´ (Kˤay) `tkivili~ _<br />
Kay `viwro~ magaliTebSi gansxvaveba erT-erTi leqsemis faringalizebulobis<br />
gamo warmoiqmna, xolo baC´ (baCˤ) `asi~ _ baC (baCˤ) `qvevrze dasafarebeli<br />
qva~, S´u (Su) `Game~ _ Su `vin~ da y´ap (yap) `gamqrali~ _<br />
yap `vazi~ magaliTebis SemTxvevaSi informatorebisagan Semdeg ganmartebas<br />
viGebdiT: es erTi da igive jGeradobis sitKvebia, magram TiToeuls<br />
ori mniSvneloba aqvso, anu dGes udiur enaze molaparakeTaTvis<br />
es wKvilebi omonimebs warmoadgenen.<br />
safiqrebelia, rom udiurSi gavrcelebul faringalizaciis processa<br />
da mkvlevarTa mier navaraudev intensiurebs Soris mizez-Sedegobrivi<br />
kavSiri arsebobs. specialistTa masalebSi intensiuri Tanxmovnebi,<br />
xSir SemTxvevaSi, gvxvdeba faringalizebuli xmovnebis gverdiT<br />
(postpoziciaSi, prepoziciaSi an intervokalur poziciaSi), mag.: eˤS´<br />
`vaSli~; iˤj´ `Tovli~; iˤj´eˤna `zamTari~; j´aˤldesun `aduGeba~; j´eˤ<br />
`qva~; uˤƒbaˤy´ `eqvsasi~; oˤj´il (varT.)//oˤj´ul (niJ.) `kudi~... (evg. JeiraniSvili,<br />
vl. fanCviZe, v. gukasiani...).<br />
am mosazrebas isic amKarebs, rom udiuris Sesaxeb samecniero literaturaSi<br />
mkvlevarTa Canawerebis Sedarebisas, anda erTi specialistis<br />
masalebSi, xSiria faringalizebuli xmovnebisa da intensiuri Tanxmovnebis<br />
monacvleobis (araerTgvarovani Caweris) SemTxvevebi, anu er-<br />
Tsa da imave sitKvaSi zogJer navaraudevia gverdigverd mKofi faringalizebuli<br />
xmovani da martivi SiSina Tanxmovani, zogJer _ intensiuri<br />
SiSina da martivi xmovani, zogJer ki _ intensiuri SiSina da faringalizebuli<br />
xmovani, mag., ij´ (JeiraniSvili 1971: 22) _ iˤj (JeiraniSvili<br />
1971: 19) _ iˤj´ (gukasiani 1974: 130) `Tovli~; j´e (fanCviZe 1974: 29;<br />
ный~ - ачи `игра~, шу (< шъу) `ночь~ - шу `кто~, чIапI (< чIъапI) `угасший~ - чIапI `лоза~<br />
(fanCviZe, JeiraniSvili 1967: 686).<br />
111
112<br />
r. lolua<br />
JeiraniSvili 1971: 206) _ j´eˤ (gukasiani 1974: 114) `qva~; oJ´il (fan-<br />
CviZe 1974: 29) – oj´iˤl (gukasiani 1974: 182) – oJiˤl (JeiraniSvili<br />
1971: 205) `kudi~; iS´a (fanCviZe 1974: 30) – iˤSa (fanCviZe 1974: 19) –<br />
iSa (JeiraniSvili 1971: 205) – iˤS´a (gukasiani 1974: 130) `axlos~; C´o<br />
(fanCviZe 1974: 30; gukasiani 1974: 242) _ Coˤ (JeiraniSvili 1971: 203)<br />
`saxe~; qaC´//qaC//qaS (JeiraniSvili 1971) _ qaS´ (fanCviZe 1974: 30; gukasiani<br />
1974: 133) `ormo~, `Txrili~ – qaˤS-kal (gukasiani 1974: 134)<br />
`ormos//Txrilis kide~...<br />
gvaqvs SemTxvevebi, rodesac erT dialeqtSi navaraudevia intensiuri<br />
Tanxmovani, meoreSi ki faringalizebuli xmovani, mag.: j´uKtesun<br />
(j´uƒTesun) (niJ.) – Cuˤxtesun (varT.) `SeKofa~, `Setenva~, `Seyra~ (gukasiani<br />
1974: 115); oj´ul (niJ.) – oj´iˤl (varT.) `kudi~ (gukasiani<br />
1974: 182)...<br />
rogorc zemoT aGiniSna, Cven gadavamowmeT is sitKvebi, sadac,<br />
mkvlevarTa azriT, `intensiuri~ Tanxmovnebi unda gvqonoda. saKuradGeboa,<br />
rom umetes SemTxvevaSi, sadac specialistTa mier navaraudevia<br />
intensiuri, Cven davadastureT faringalizacia, mag., aCˤi `dakarguli~,<br />
`damaluli~; aCˤibesun `dakargva~ _ Sdr., aC´i (JeiraniSvili 1971:<br />
14); aC´ibˆsun (fanCviZe 1974: 30); baCˤ `asi~, `qvevrze dasafarebeli qva~<br />
_ Sdr.: baC´ (JeiraniSvili 1971: 19) `asi~; eSˤ `vaSli~ _ Sdr. eˤS´ (gukasiani<br />
1974: 85); ijˤ `Tovli~ _ Sdr.: ij´ (JeiraniSvili 1971: 22) da<br />
iˤj´ (gukasiani 1974: 131); iSˤa `axlos~ _ Sdr.: iS´a (fanCviZe 1974: 29)<br />
da iˤS´a (gukasiani 1974: 130); iSˤkesun `varcxna~, `davarcxna~ _ Sdr.:<br />
iˤS´kesun (gukasiani 1974: 130); kayˤi `brma~ _ Sdr.: kay´i (JeiraniSvili<br />
1971: 28; 219); jˤaldesun `aduGeba~ _ Sdr.: S´aldesun (fanCviZe 1974:<br />
29) da j´aldesun (gukasiani 1974: 114); jˤik `qneva~, `rweva~ _ Sdr.:<br />
j´iˤk (gukasiani 1974: 114); jˤol `sacobi~ _ Sdr.: j´ol [JeiraniSvili<br />
1971: 219]; jˤomox `piri~ _ Sdr.: j´omox (gukasiani 1974: 114); jˤoGul<br />
`zafxuli~ _ Sdr.: j´oGul (fanCviZe 1974: 30); oCˤal `miwa~, `zedapiri~<br />
(dedamiwis), `niadagi~ _ Sdr.: oC´al (fanCviZe 1974: 29); oyi//oyˤi<br />
`talaxi~ _ Sdr.: oy´i (fanCviZe 1974: 29); uyˤ `Tafli~ _ Sdr.: uy´ (JeiraniSvili<br />
1971: 29); qaCˤfsun `amoTxra~, `Cafvla~ _ Sdr.: qaS´fsun<br />
(niJ.) (JeiraniSvili 1971: 30); GˤaCfesun `Sekvra~, `SeKofa~ _ Sdr.:<br />
GaC´fesun (JeiraniSvili 1971: 29); Kˤay `tkivili~, `dayletva~, `dawnexva~<br />
_ Sdr.: Kay´ `tkivili~ (JeiraniSvili 1971: 14); Sˤumak `dedali~ _<br />
Sdr. S´umak (gukasiani 1974: 250); Co//Cˤo `saxe~ _ Sdr.: C´o (fanCviZe<br />
1974: 29); yˤoya `wiTeli~ _ Sdr.: y´oy´a (JeiraniSvili 1971: 220, 258;<br />
fanCviZe 1974: 29); muyˤa `tkbili~ – Sdr.: muy´a (JeiraniSvili 1971:<br />
310)...
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom udiurSi SeiniSneba faringalizaciis<br />
artikulaciis Sesustebis tendencia (es gansakuTrebiT axalgazrdebis<br />
metKvelebas daetKo), safiqrebelia, rom aseTi magaliTebis ricxvi<br />
kidev ufro didi unda KofiliKo. amis miuxedavad, aGsaniSnavia, rom<br />
arafaringalizebul sitKvaTa ricxvi, sadac mkvlevrebi intensiurTa<br />
arsebobas varaudobdnen, mcirea, mag., Su `Game~; yap `gamqrali~ da a.S.<br />
aqedan gamomdinare SegviZlia davaskvnaT, rom mkvlevarTa mier udiurSi<br />
navaraudeb intensiur Tanxmovnebsa da faringalizaciis process Soris<br />
pirdapiri kavSiri arsebobs.<br />
gamoTqmul mosazrebas isic adasturebs, rom intensiuri SiSina Tanxmovnebisa<br />
da faringalizebuli xmovnebis artikulaciis Taviseburebebi<br />
udiurSi specialistebs TiTqmis erTnairad warmoudgeniaT; 24 Sdr.: `aGniSnul<br />
(e.i. faringalizebul) xmovanTa warmosaTqmelad SemarTvis momentisaTvis<br />
piris Grus Giaoba da enis mdgomareoba TiTqmis iseTivea,<br />
rogoric martivi xmovnebisa, oGond am xmovanTa warmoTqmis dros ena<br />
ufro Cazneqilia da ukan gadaweuli, enis kideebi TiTqmis ebJinebian<br />
gverdiT kbilebs, enis ukana nawili odnav aweulia da uaxlovdeba<br />
rbil sasas~ (JeiraniSvili 1971: 10), Sdr. mis mier SemoTavazebul intensiurTa<br />
daxasiaTebas: `warmoTqmis momzadebis momenti TiTqmis iseTivea,<br />
rogorc Sesabamisi `Cveulebrivi~ alveolaruli Tanxmovnebisa – J, C,<br />
y afrikatebisa da j, S spirantebisa, oGond am Tavisebur bgeraTa warmoTqmis<br />
dros ena amozneqil mdgomareobaSi ufro ukan gadaiwevs, misi<br />
Sua nawili TiTqmis ebJineba kbil-nunebs~ (JeiraniSvili 1971: 13).<br />
Sdr., agreTve, vl. fanCviZis intensiur SiSina TanxmovanTa daxasia-<br />
Tebas: `nunasTan xSvas an naprals hqmnis ara enis wveri, aramed enis<br />
wveri da Sua enis nawili, Tanac artikulacia farTovdeba ukan magar<br />
sasazec (ena dakecilia, wveri daweulia _ zurgi aweuli)~ (fanCviZe<br />
1974: 39).<br />
aGsaniSnavia, rom zogierTi Tanamedrove mkvlevari (t. maisaki, v.<br />
Sulce) udiurSi ara intensiur, aramed velarizebul SiSina Tanxmovnebs<br />
imowmebs (ix.: maisaki 2008: 452).<br />
saKuradGebod migvaCnia s. koZasovis mosazreba: mkvlevari velarizacias,<br />
romelic SiSina Tanxmovnebs gansxvavebul tembrs aniyebs, faringalizaciis<br />
Tanamdev procesad ganixilavs (kibriki, koZasovi 1990: 347).<br />
Cveni azriT, swored SiSinaTa faringalizaciis//velarizaciis relevanturma<br />
procesma SeiKvana SecdomaSi is mkvlevrebi, vinc udiuri enis<br />
fonologiur sistemaSi intensiur Tanxmovnebs varaudobda.<br />
24 igulisxmeba Sesabamisi martivi xmovnebisa da Tanxmovnebisagan ganmasxvavebeli<br />
damatebiTi artikulaciis Taviseburebebi.<br />
113
114<br />
r. lolua<br />
SegviZlia davaskvnaT, rom samecniero literaturaSi postulirebul<br />
intensiur, an velarizebul SiSina Tanxmovnebsa da faringalizacias<br />
Soris uSualo kavSiri arsebobs: iSviaTi gamonaklisis garda,<br />
mkvlevrebi intensiur Tanxmovnebs varaudoben faringalizebul sitKveb-<br />
Si. TviT velarizebuli da, miT ufro, intensiuri (`geminirebuli~, `magari~)<br />
fonemebis gamoKofa udiurSi, Cveni azriT, ar aris marTebuli.<br />
literatura<br />
bokarevi 1959 _ Е. А. Бокарев, Цезские (дидойские) языки Дагестана,<br />
Москва.<br />
bokarevi 1967 _ Е. А. Бокарев, Хваршинский язык, Языки народов СССР,<br />
т. IV, Иберийско-Кавказские языки, Москва.<br />
bouda 1913 _ K. Bouda, Beiträge zur Kenntnis des Udischen auf Grund neuer<br />
Texte, “Zeit-schr. d. Deutschen morgenländischen Gesellschaft”, Bd. I, Leipzig.<br />
gigineiSvili 1977 _ Б. К. Гигенейшвили, Сравнительная фонетика дагестанских<br />
языков, Тбилиси.<br />
gukasiani 1963 _ В. Л. Гукасян, Ниджский диалект удинского языка (зву-<br />
ковой состав и некоторые фонетические процессы), Известия Академии наук<br />
Азербайджанской ССР, серия общественных наук, №3, Баку.<br />
gukasiani 1974 _ В. Л. Гукасян, Удинско-азербайджанско-русский словарь,<br />
Баку.<br />
deetersi 1963 _ G. Deeters, Die kaukasischen Sprachen, Leiden-Köln.<br />
diri 1904 _ А. Дирр, Грамматика удинского языка, Сборник материалов<br />
для описания местностей и племён Кавказа, XXXIII вып., ч. IV, Тифлис.<br />
Talibovi 1967 _ Б. Б. Талибов, Цахурский язык, Языки народов СССР, т.<br />
IV, Иберийско-Кавказские языки, Москва.<br />
Talibovi 1980 _ Б. Б. Талибов, Сравнительная фонетика лезгинских<br />
языков, Москва.<br />
imnaiSvili 1963 _ Д. С. Имнайшвили, Дидойский язык в сравнении с<br />
гинухским и хваршийскими языками, Тбилиси.<br />
kibriki, koZasovi 1990 _ А. Е. Кибрик, С. В. Кодзасов, Сопоставитель-<br />
ное изучение дагестанских языков. Имя. Фонетика, Москва.<br />
lomTaZe 1998 _ e. lomTaZe, xvarSiuli ena, I. fonetika, Tbilisi.<br />
mahometovi 1963 _ А. А. Магометов, Кубачинский язык, Тбилиси.<br />
mahometovi 1965 _ А. А. Магометов, Табасаранский язык, Тбилиси.<br />
maisaki 2008 _ Т. А. Майсак, Варианты удинской орфографии и транскрипции<br />
(краткий обзор), Удинский сборник (грамматика, лексика, история языка),<br />
Москва.<br />
samJi døs _ Ţ. Çejrani, M. Çejrani, Samçi dəs, Suxum.<br />
trubeckoi 1931 _ N. Trubetzkoy, Die Konsonantensysteme der ost-kauka-
faringalizaciis sakiTxisaTvis udiur enaSi<br />
sischen Sprachen, Caucasica, 8, Leipzig.<br />
udiuri zGapari `rustami~ 1888 _ М. Бежанов, Рустам (Удинская<br />
сказка), Сборник Материалов для Описания Племен и Местностей Кавказа, XII,<br />
Тифлис.<br />
`udiuri oTxTavi~ 1902 _ С. Бежанов, Господа Нашего Иисуса Христа<br />
Святое Евангелие от Матвея, Марка, Луки и Иоанна, Сборник Материалов для<br />
Описания Племен и Местностей Кавказа, XXX, Тифлис.<br />
fanCviZe, JeiraniSvili 1967 _ В. Н. Панчвидзе, Е. Ф. Джейранишвили,<br />
Удинский язык, Языки народов СССР, т. IV: Иберийско-кавказские языки, Москва.<br />
fanCviZe 1974 _ vl. fanCviZe, uduris gramatikuli analizi, Tbilisi.<br />
Sifneri 1963 _ A. Schiefner, Versuch über die Sprache der Uden, St. Peter-<br />
sburg.<br />
Sulce 1982 _ W. Schulze, Die Sprache der Udin in Nord-Azerbaidzan, Wiesbaden.<br />
Ciqobava 1979 _ arn. Ciqobava, <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis<br />
Sesavali, Tbilisi.<br />
JeiraniSvili 1959 _ evg. JeiraniSvili, faringalizebuli xmovnebi<br />
waxur-ruTulursa da udiur enebSi, <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong>,<br />
t. XI, Tbilisi.<br />
JeiraniSvili 1971 _ evg. JeiraniSvili, udiuri ena (gramatika,<br />
qrestomatia, leqsikoni), Tbilisi.<br />
harisi 2002 _ Alice C. Harris., Endoclitics and the Origins of Udi Morphos-<br />
yntax, Oxford.<br />
ROMAN LOLUA<br />
Towards the Issue of Pharyngealization in Udi<br />
S u m m a r y<br />
Since the first attempt of scientific studying of Udi (second half of the 19 th c.) almost<br />
all researchers have been noting pharyngealized vowels init. Though the existence<br />
of pharyngealization and pharyngealized vowels needs to be clarified. It should be<br />
noted, that articulation peculiarities characteristic of pharyngealization are considered<br />
similarly by the researchers who consider pharyngealized vowels to be phonemes and<br />
by those who attribute the reason of pharyngealization to consonants.<br />
A different standpoint was expressed by G. Deeters. According to his viewpoint,<br />
pharyngealization is a feature, that is characteristic of not a separate phoneme, but a<br />
syllable or a whole word. S. Kodzasov's standpoint is noteworthy. Having studied an<br />
Udi phonological system the researcher considered, that in Udi pharyngealization is a<br />
115
116<br />
r. lolua<br />
feature of prosody and is spread in all word. According to S. Kodzasov's viewpoint, a<br />
pharyngealization pick comes on the first syllable (i. e. vowel), but if in a word there is<br />
a hushing, uvular and pharyngeal consonant, then maximum of pharyngealization<br />
comes on it.<br />
According to my observation, this viewpoint should be shared. Specialists' recordings<br />
speak about the fact, that in Udi pharyngealization comes on whole word: a<br />
number of the lexemes with two-and more syllables, where according to researchers'<br />
viewpoint, all vowels occur as pharyngealized, is large. The cases often occur, when<br />
pharyngeal vowels are marked in such word-forming elements and affixes, in which,<br />
separately, there is a simple vowel. It should be noted, that according to researchers'<br />
recordings, in Udi pharyngealized vowels are not attested in affixes (as it was mentioned<br />
there are alternation of simple and pharyngealized vowels). It is natural, that this<br />
does not speak in favor of phonemity of pharyngealized vowels. The mentioned situation<br />
should be caused by the fact, that in Udi in a word the maximum of pharyngealization,<br />
as it was mentioned, comes on an initial vowel, or initial pharyngeal, uvular or<br />
hushing consonant and prefixation is almost broken.<br />
Alternation of pharyngealized and non-pharyngealized graphical variants in affixes<br />
points to the fact, that in Udi pharyngealization is a feature of prosody. Affixes are just<br />
those entries which are morphologically connected with a stem and it is clear, that in<br />
these elements pharyngealization is defined by other entry (or a stem).<br />
Frequent alternation of pharyngealized vowels is noteworthy, when the cases of<br />
pharyngealized alternation are noticeable with non-corelete simple vowels. There are<br />
cases, when a simple vowel assimilates a pharyngealized vowel and as a result of this it<br />
gains pharyngealizity. It also points to the fact, that in Udi the pharyngealization process<br />
is not a segmentic feature of a vowel.<br />
In special literature there were several attempts to confirm the phonemicity of<br />
pharyngealized vowels. I think, in Udi generally pharyngealization and not any pharyngealized<br />
sound – a vowel or a consonant has a distinctive function.<br />
As it is clear pharyngealization was characteristic of common Lezgian. The existance<br />
of identic sound-cornespondences among the Lezgian languages from the pharyngealization<br />
standpoint points to it. There are cases, when a pharyngeal vowel evidenced<br />
in the Lezgian and Dagestanian languages is lost in Udi; but instead of it there occurs<br />
pharyngealization. It makes me to think, that in Udi pharyngealization is a compensative<br />
process, that is caused by weakening, loosing or moving in other consonants of<br />
pharyngeal consonants.<br />
To my opinion, an issue of so called intensive consonants in Udi is connected with<br />
pharyngealization. This is supported by the fact, that in most cases intensives are attested<br />
in one word at pharyngealized vowels. During comparing the researchers, materials<br />
this is supported by the cases of alternation of pharyngealized vowels and intensive<br />
consonants.<br />
It should be noted that some contemprorary researchers (T. Maisak, V. Schulze in<br />
Udi verify not intensive, but velarized hushing consonants. Velarization of hushing, that<br />
gives consonants different tembre, should be discussed as accompanying process of<br />
pharyngealization. I believe, that just relevant process of pharyngealization/velarization<br />
of hushings misleaded those researchers, who assume intensive consonants in Udi phonological<br />
system. I think, that distinguishing of velarized phonemes in Udi is not correct.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
qeTevan margiani-subari<br />
subkategoriebisTvis svanur enaSi<br />
(indikativi, konkluzivi, renarativi, dubitativi)<br />
subkategoriaTa SemadgenlobaSi, romlebic teqstis kategoriebia<br />
da gamoxataven mTqmelis damokidebulebas naTqvamisadmi, vfiqrobT, um-<br />
Tavresi adgili evidencialobas miekuTvneba, vinaidan igi msoflios<br />
yvela enisTvis aris damaxasiaTebeli; sxva sakiTxia, rogor aris is<br />
gamoxatuli ama Tu im enaSi _ gramatikulad Tu mxolod aRweriTad,<br />
leqsikuri saSualebebiT, sxvagvarad: es subkategoria gramatikuli kategoriaa<br />
Tu modaloba.<br />
zogadad evidencialobisa da modalobis urTierTmimarTebis Sesaxeb<br />
<strong>enaTmecniereba</strong>Si arsebobs sami Tvalsazrisi:<br />
a) evidencialoba da modaloba dezunqciur urTierTmimarTebaSi<br />
arian (anu arsebiTad gansxvavdebian erTmaneTisagan) _ aseT SemTxvevaSi<br />
saubroben evidencializmze am sityvis viwro gagebiT.<br />
b) evidencialoba da modaloba inkluziur mimarTebaSia erTmaneTTan,<br />
anu evidencialobaSi CarTulia informaciis mimarT mTqmelis<br />
damokidebuleba sandoobis (saeWvo-savaraudobis) kuTxiTac _ aseT SemTxvevaSi<br />
saqme gvaqvs am terminis (evidencialobis) farTo mniSvnelobasTan<br />
(Tumca aris piriqiTac: ufro xSirad evidencialoba SehyavT<br />
epistemikuri modalobis SemadgenlobaSi);<br />
g) mesame mosazrebiT, modaloba da evidencialoba xSirad faraven<br />
erTmaneTs.<br />
specialur literaturaSi ZiriTadad gamoyofen evidencialur<br />
formaTa oTx saxeobas (evidencials): indikativs, konkluzivs, renarativsa<br />
da dubitativs.<br />
indikativi (sxva terminologiiT konfirmativi an dadasturebuli<br />
modusi) niSnavs mTqmelis iseT damokidebulebas mis mier gadmocemul<br />
informaciasTan, roca codna am informaciis Sesaxeb mis cnobier samyaroSi<br />
integrirebulia da gadmogvcems rogorc sakuTars (is SeiZleba<br />
pirdapiri aRqmis Sedegic iyos an sxva wyarodan miRebuli, magram<br />
mTqmelis mier ukve gaTavisebuli); magaliTad, roca mTqmeli ambobs: `IV
118<br />
q. margiani-subari<br />
saukuneSi saqarTveloSi qristianoba saxelmwifo religiad gamocxadda~<br />
_ cxadia, is am movlenis mowme ar aris, magram mas warmogvidgens<br />
iseve dadasturebuli, ueWveli informaciis saxiT, rogorc piradad<br />
aRqmuls; amitomac es evidenciali (indikativi) Tavisi gamoxatulebiT<br />
xSirad faravs araevidencialur (resp. pirdapirevidencialur) formebs<br />
_ svanurSi iyenebs I da II seriis mwkrivebs (garda TurmeobiTebisa),<br />
aseve III seriis upreverbo da usufiqso I SedegobiTs, romelic, saliteraturo<br />
enisgan gansxvavebiT, eqsperientuli mniSvnelobisaa 1 (Tu ar<br />
dairTo -en sufiqsi da anlautis xmovanic ar Seicvala, rac ukve upreverbo<br />
I SedegobiTis meore saxeobaa, Cveulebrivisgan struqturiT da<br />
semantikiT gansxvavebuli: x-a-m-Šn-a `uWamia Turme=hqonia naWami~) da<br />
mTqmeli am formis gamoyenebiT movlenis Sesaxeb mxolod ueWvel, saku-<br />
Tar (da ara sxva wyarodan miRebul) codnas afiqsirebs: al m‰ra<br />
d Sd… leR… xoma `am kacs daTvis xorci uWamia=aqvs naWami~.<br />
konkluzivi erT-erTi evidencialia, romelic pirdapir gamoxatavs<br />
mTqmelis mier gadmocemuli informaciis `gareSe~ wyaros arsebobas<br />
(rac evidencializmis mTavari principia!), oRond es `sxva~ ar aris pirovneba,<br />
Tundac impersonaluri, aramed sakuTriv mTqmelis piradi gonebaa,<br />
azrovnebaa, romelic pirdapir aRqmuls ki ar aRniSnavs, aramed<br />
faqtebis ganzogadebas axdens da amgvarad iqceva daskvnis, informaciis<br />
wyarod, romelsac teqstis subieqti anu mTqmeli gadmogvcems. amitomac<br />
amgvari teqsti xSirad saeWvo-savaraudobis, dauzusteblobis niuansis<br />
matarebelia da Sesabamisi zmnuri formebiT gadmoicema.<br />
konkluziuri evidencialobis SemTxvevaSi informaciis wyaro mTqmelisTvis<br />
orgvaria, amitomac saubroben konkluzivis formaTa ori mniSvnelobis<br />
Sesaxeb: inferenciuli da arainferenciuli. orive SemTxveva-<br />
Si mTqmeli gadmoscems sakuTar, gauSualoebul-gaTavisebul informacias,<br />
romelic mas ar miuRia percefciis gziT, ar yofila movlenis<br />
mowme, amasTan is mianiSnebs, rom erT SemTxvevaSi (inferenciuli konkluzivi)<br />
msmenels Tavis mosazrebas awvdis: `petre wasula~ (dainaxa,<br />
rom ezoSi manqana aRar dgas), sxva SemTxvevaSi ki _ ara mosazrebas,<br />
aramed codnas movlenis Sesaxeb, oRond daudasturebels, warmosaxviTs,<br />
susts; mag., `giorgi axla saxlSia~ _ mTqmelma saaTs daxeda da<br />
ganazogada gamocdileba: Cveulebriv am dros giorgi samsaxuridan ukve<br />
mosulia.<br />
svanurs, qarTulTan SedarebiT, konkluzivis gamosaxatavad (da<br />
aramarto konkluzivis) ufro meti zmnuri formebi moepoveba:<br />
1 eqsperientivis mniSvneloba ganisazRvreba rogorc moqmedebis ganxorcieleba<br />
warsulSi Tundac erTxel; aqcenti Tavad moqmedebis faqtzea (Comrie 1976 : 58).
subkategoriebisTvis svanur enaSi 119<br />
usruli myofadi (tradiciuli terminologiiT; Cveni azriT ki, is<br />
aramarto istoriulad aris awmyo, rogorc es a. SaniZem da g. maWavarianma<br />
ivaraudes, aramed mis ZiriTad funqciad kvlavac inferenciuli<br />
awmyos gamoxatva rCeba): axta…ni/ixta…ni `SesaZloa/albaT/iqneb xatavs~<br />
an `xatavdes iqneba~;<br />
preverbiani sufiqsuri warmoebis myofadi: ad-xat…-in-e `daxatavs,<br />
albaT/savaraudod~;<br />
pirobiTi: ad-xat…-in-a `daxatavda, albaT/savaraudod~;<br />
pirobiT-SedegobiTi I: x-e-xt …-i (zs.), x-e-xta…-n-i (lSx.) `SesaZloa/albaT<br />
{da}uxatavs =aqvs danaxati mas is~;<br />
pirobiT-SedegobiTi II: x-e-xta…-Œl (bz.), x-e-xta…-i… (bq.) `SesaZloa/albaT,<br />
{da}exata=hqonda /eqneboda danaxati mas is~.<br />
niSandoblivia, rom qarTulma konkluzivisTvis funqciurad SeiZleba<br />
xolmeobiTi (swored qarTulis xolmeobiTis fard mwkrivs uwoda<br />
v. Tofuriam pirobiTi) gamoiyenos; magaliTad: kiTxvaze `petrem jixvi<br />
mokla?~ Tu mTqmels (am SemTxvevaSi mopasuxes) zusti informacia<br />
ar gaaCnia, is inferencias mimarTavs da mis niadagze qmnis informacias:<br />
`moklavda...~ _ aq, bunebrivia, xolmeobiToba ki ara, erTjeradi moqmedeba<br />
igulisxmeba `albaTobis~, movlenis Sesaxeb ara WeSmariti, aramed<br />
pirobiTi codnis niuansiT, Tumca ufro literaturuli iqneba `albaT<br />
mokla~. arnold Ciqobava aRniSnavs, rom `pirobiTisa da natvriTi<br />
kilosaTvis gvaqvs kavSirebiTi pirveli, meore da mesame, agreTve namyofadari<br />
namyo: dawerda, gaakeTebda, moitanda, naxavda...~ (Ciqobava 1946<br />
: 116; xazi Cvenia. q. m.); svanurSi ki sufiqsuri warmoebis pirobiTi<br />
(xolmeobiTi) zustad gulisxmobs aRniSnul niuanss, gansxvavebiT qar-<br />
Tuliseburi warmoebis pirobiTisagan (preverbi+namyousruli), Tumca,<br />
qarTulisave darad, isic met-naklebad inferenciulia msgavs konteqst-<br />
Si: C…-a-dg r-i-d-a (bz.), C…-a-dg r-i-… bq. `moklavda~, magram niuansurad<br />
aqac igulisxmeba, rom mTqmelis mier pirdapir aRqmul informaciasTan<br />
ki ara, mis mosazrebasTan, mtkicebasTan gvaqvs saqme, oRond ara<br />
meryev varaudTan, ara `sust codnasTan~ movlenis Sesaxeb (Sdr. C…-adgr-i-n-a<br />
(bz.), C…-a-dg r-n-a (bq.) `SesaZloa/albaT moklavda~).<br />
aRniSnul zmnebSi Zalauneburad iqcevs yuradRebas kilos sakiTxi,<br />
vinaidan TiToeuli gansaxilveli forma qarTulad ganmartebisas moi-<br />
Txovs pirobiTobis gamomxatvel damxmare leqsemas (albaT, iqneb, SesaZloa,<br />
savaraudod, netav, rom, vaiTu...), hipotaqsur konstruqciaSi am<br />
zmnebis monawileoba ki umetesad ganapirobebs pirobiTdamokidebul winadadebian<br />
qvewyobas maqvemdebarebeli kavSiris gareSe. `qarTulSi mxolod<br />
TxrobiTi kiloa formebiT mdidari, Zvels qarTulSi kavSirebi-<br />
Tic arsebiTad TxrobiT kilos warmoadgenda; ase rom, kavSirebiTis ki-
120<br />
q. margiani-subari<br />
lod qceva meoreuli movlenaa~ _ aRniSnavs arnold Ciqobava (Ciqobava<br />
1946 : 116), Tanamedrove svanurSi ki, rogorc aRmoCnda, kavSirebiTi<br />
kilos semantika gacilebiT met mwkrivs moicavs; sakuTriv pirveli, meore<br />
da mesame kavSirebiTis garda, pirobiTobis semantikis mqone mwkrivebia:<br />
usruli myofadi (adgarni `klavdes iqneba~), sufiqsuri warmoebis<br />
sruli myofadi (adgrine `moklavs, albaT; rom moklas~; SesaZloa, moklas);<br />
pirobiT-SedegobiTi I (xedgðri `SesaZloa, mouklavs = {mo}naklavi<br />
eqneba~) da pirobiT-SedegobiTi II (xedgarŒl/xedg ri… `SesaZloa<br />
moekla, {mo}naklavi eqneboda~); es ori ukanaskneli swored kiloTi da<br />
inferenciuli semantikiT qmnis opozicias I da II SedegobiTebis upreverbo<br />
formebTan, sufqsiani myofadi _ qarTuliseburi warmoebisa da<br />
semantikis myofadTan, usruli myofadi (Cveni azriT, inferenciuli awmyo)<br />
ki _ pirdapirevidencialur awmyosTan.<br />
umwerlobo enaSi, romelic komparativistikis saSualebas naklebad<br />
iZleva, rTulia am formaTa mier ganvlil gzaze xelaRebiT saubari,<br />
magram erTi cxadia: is, rac saliteraturo enam xSir SemTxvevaSi konteqsts<br />
daakisra, umwerlobo enam (am SemTxvevaSi svanurma) sinTezur<br />
formebSi `Cado~; amjerad es exeba inferencias, romelic erT-erTi wyaroa<br />
konkluzivisa; rogorc aRvniSneT, svanur zmnas organuli formebi<br />
moepoveba yvela im semantikisTvis, romlis gamosaxatavad Tanamedrove<br />
qarTul enaSi zmnasTan erTad modaluri an damxmare leqsemebi<br />
(iqneb, rom, albaT, savaraudod, SesaZloa...) aris saWiro.<br />
K konkluzivi svanurSi umetesad mainc perfeqtuli droebiT gamoixateba<br />
(an, piriqiT _ perfeqtis erT-erTi ZiriTadi funqcia an maxasiaTebeli<br />
konkluzivis gamoxatvaa); ase magaliTad, saerTaSoriso lingvistikaSi<br />
damkvidrebuli kriteriumebis gaTvaliswinebiT, mTlianobaSi<br />
winadadeba beTqils R…aS oTdagra (I SedegobiTi) `beTqils jixvi mouklavs~<br />
konkluzivis nimuSia im SemTxvevaSi, Tu mTqmelma, magaliTad, jixvis<br />
tyavi dainaxa da informacia iribad aago; aseve, petre qors<br />
lˆg’m{…}in (II TurmeobiTi) `petre saxls aSenebda Turme/naSeneba~ _<br />
Tu mTqmelma ezoSi mitanili samSeneblo masala SemCnia; pavles petre<br />
xamarjuna (I TurmeobiTi) `petres pavle exmareboda Turme~ _ mTqmelma<br />
SeamCnia petres manqana im ezoSi, sadac pavles saxlis Seneba warmoebs<br />
da a. S. (igive winadadebebi konkluziurad ar CaiTvleba, Tu mTqmelma<br />
Tavad ki ar gaakeTa daskvnebi movlenebis Sesaxeb, aramed garedan miiRo<br />
informacia, Tumca gamoxatvis forma igive darCeba).<br />
mTqmelis damokidebuleba mis mier gadmocemuli informaciasTan<br />
yovelTvis konkluziuria I da II pirobiT-SedegobiTis formebis gamoyenebisas:<br />
vanos d Sd… leRv xomama (I SedegobiTi)? _ `vanos daTvis<br />
xorci Tu uWamia?~ _ kiTxva kategoriulia da pasuxsac zusts elode-
subkategoriebisTvis svanur enaSi 121<br />
ba mTqmeli, magram, Tu kiTxvis adresats piradad ar unaxavs movlena,<br />
is aucileblad inferenciuli semantikis mqone zmnur formas _ I pirobiT-SedegobiTs<br />
gamoiyenebs: xemi, meTx… r li _ `albaT uWamia<br />
(=naWami eqneba), monadirea!~. inferenciuloba SeiZleba kiTxvaSive Caidos:<br />
xemima? `uWamia (=eqneba naWami)?/netav, Tu uWamia~? _ aq mTqmeli<br />
Tavadve iTvaliswinebs, rom mopasuxes zusti informacia SesaZloa ar<br />
hqondes da SekiTxvisTvis Sesabamis zmnur formas iyenebs.<br />
qarTvelur enebSi, kerZod svanurSi, gansakuTrebiT produqtiuli<br />
evidencialia renarativi, romelic informaciis gareSe wyaros dafiqsirebas<br />
gulisxmobs, oRond es wyaro aris ara inferencia, aramed `sxva<br />
piri~ (konkretuli pirovneba, impersonalia, xmebi xalxSi, masmedia...).<br />
qarTulSic da svanurSic `sxvaTa sityvis~ nawilakovani sitemaa ganvi-<br />
Tarebuli da is morfosintaqsuri kategoriaa, magram renarativi Ziri-<br />
Tadad niSnavs gadmocemiTobas ZiriTadi informatoris daukonkreteblad.<br />
`renarativi aris evidencialobis 4 saxeobidan erT-erTi, romelic<br />
modalobasTan da admirativTan erTad iTvleba superkategoriad<br />
informacia informaciis Sesaxeb~ (nicolova 2007 : 154); evidencialobis<br />
farglebSi renarativi, gamoxatavs gadmocemiT, sxviseul informacias<br />
(indikativisa da konkluzivis sapirispirod, romlebic aRniSnaven sakuTriv<br />
mTqmelis informacias);<br />
svanurSi renarativisTvis ZiriTadi baza TurmeobiTebi da perfeqtuli<br />
(ZiriTadpreverbiani I da II SedegobiTi) zmnuri formebia:<br />
I TurmeobiTi _ x- -gm-{…}in-a (bz.), x- -gm-un-a (bq.) _ `uSenebda/aSenebda<br />
(zed) Turme~, II TurmeobiTi: bz. lˆ-m-g -m{…}in [li], bq.<br />
lˆ-m-gem-{…}in [li] _ `aSenebda Turme~/`naSeneba~, I SedegobiTi (preverbiani):<br />
oT-g-a (zs.) _ `auSenebia (Turme)~, II SedegobiTi (preverbiani):<br />
oT-g-’n (bz.), oT-g-an (bq.) `aeSenebina~...…aseve, I SedegobiTis upreverbo,<br />
magram -en’sufiqsdarTuli zmnebi: x-a-g-Šn-a (bz.), x- -g-en-a (bq.)<br />
_ `uSenebia=naSenebi hqonia Turme~ (Sdr. eqsperientuli upreverbo<br />
usufiqso forma: xoga _ `uSenebia=naSenebi aqvs~).<br />
renarativi gamoxatavs mTqmelsa da informacias Soris distanciurobas,<br />
romelsac ganapirobebs informaciis Sefasebis xarisxis<br />
ararseboba misi namdvilobis, dadasturebulobis kuTxiT: am informaciis<br />
pirvelwyaro `sxvaa~, mTqmeli ki mas ubralod gadmoscems misi namdviloba-aranamdvilobis<br />
Sefasebis gareSe, gansxvavebiT dubitativisgan,<br />
romelic aseve gamoxatavs gadmocemiT, sxviseul informacias,<br />
oRond afiqsirebs mosazrebas ZiriTadi informatoris mtkicebis saeWvoobis<br />
Sesaxeb. Cveni azriT, aRniSnuli evidenciali qarTvelur enebSi<br />
ar unda gvqondes, qarTulSi leqsikurad SeiZleba aseTi situaciis<br />
gadmocema, magram Zalze sustad: amboben, TiTqos mdinare adidebula
122<br />
q. margiani-subari<br />
(an: adiddao), svanurs ki am tipis modaluri leqsemac ar moepoveba da<br />
saWiroebis SemTxvevaSi qarTul `viTom~-s iyenebs. amdenad, qarTveluri<br />
enebisaTvis dubitativi damaxasiaTebeli ar aris, iseve, rogorc,<br />
vTqvaT, bulgaruli, balkanuri enebisaTvis, sadac, dubitatiuroba,<br />
upirveles yovlisa intonaciiTa da damatebiTi dubitatiuri modifikatorebiT<br />
aRiniSneba (kucarovi 1984 : 18).<br />
Tu davakvirdebiT, aRmoCndeba, rom svanurSi, miuxedavad am enis<br />
farTo gramatikuli SesaZleblobebisa da niuansuri detalizaciis didi<br />
unarisa, formaTa damTxveva sxvadasxva evidencialis gamoxatvisas<br />
xSiria (ufro xSiric ki, vidre qarTulSi, vinaidan svanurSi gadmocemiToba<br />
nawilakovani `sxvaTa sityvis~ SemTxvevaSic metwilad mesamepiriseul<br />
konstruqcias da perfeqtul droebs emyareba); Sdr.:<br />
Karainferenciuli konkluzivi: daTo C…aldirŠli (/C’oldireli)<br />
_`daTos uWamia/dapurebula~ _ TefSi carielia, saidanac teqstis<br />
subieqtma daaskvna sxva movlena (informaciis wyaro _ inferencia).<br />
miuxedavad imisa, rom msgavs konteqstebSi informaciis wyaro inferenciaa,<br />
mas arainferenciul konkluzivad moixsenieben, radgan pirdapiri<br />
aRqmisTvis garkveuli detali (am SemTxvevaSi TefSi...) arsebobs,<br />
romlis safuZvelzec xdeba daskvnis gamotana _ konkluzia.<br />
inferenciul konkluzivad iTvleba situacia, rodesac mTqmeli<br />
daskvnas akeTebs, varauds gamoTqvams ara gverdiTi movlenebis pirdapiri<br />
aRqmis Sedegad Tqmis momentSi, aramed mis samyaroSi, cnobierebaSi<br />
arsebuli codnis niadagze.<br />
inferenciuli konkluzivi (igive inferentivi) evidencilobis<br />
TvalsazrisiT neitralur dro-kiloTa formebiTac gamoixateba:<br />
bofS r aTxe ser qors rix `bavSvebi axla ukve saxlSi arian~ _ deda<br />
maT ver xedavs, arc winmswrebi movlena arsebobs pirdapiri aRqmisTvis<br />
(wina magaliTisgan gansxvavebiT, sadac daskvnisTvis faqti arsebobda,<br />
carieli TefSis saxiT), magram drois mixedviT msjelobs; wyaro, rasakvirvelia,<br />
inferenciaa, romelic subieqtis samyaroSi arsebul codnas<br />
efuZneba. aRniSnul SemTxvevaSi es evidenciali (inferentivi) formalurad<br />
indikativs daemTxveva, sadac subieqti misTvis cnobil faqts<br />
(movlenas) gvatyobinebs, ubralod faqtis konstatacias axdens: bofS r<br />
am Ciqqa Cigar qors rix `bavSvebi am dros yovelTvis saxlSi arian~<br />
(wyaro _ sakuTari gamocdileba, codna).<br />
renarativi: daTo C…aldirŠli (/C’oldireli) _ mTqmeli sxvisgan<br />
miRebul informacias gvawvdis (wyaro _ gadmocemiToba), SesaZlebelia<br />
sxvaTa sityvis nawilakis CarTvac: C…-eser-aldirŠli `dapurebulao~.
subkategoriebisTvis svanur enaSi 123<br />
amrigad, teqstis informaciulobaze muSaobisas CamoTvlil forma-<br />
Ta gasamijnavad gamosavali mxolod vrceli konteqstia.<br />
evidencialur formebs srulad emTxveva admirativi enaTa umravlesobaSi.<br />
es aris semantikuri kategoria, romlis mniSvnelobac gulisxmobs,<br />
rom informacia mTqmelisTvis axalia da ar aris integrirebuli<br />
misi samyaros suraTSi (delensi 1997 : 49); mas `gakvirvebis modalobasac~<br />
uwodeben (nicolova 2007 : 165). specialur literaturaSi aRniSnulia,<br />
rom zogadad admirativi gacilebiT cudad aris Seswavlili,<br />
vidre gadmocemiTi da inferenciuli mniSvnelobebi iribi evidencialobisa<br />
(tatevorovi 2007 : 379). zogierTi mkvlevari mas aigivebs kidevac<br />
evidencialur formebTan, Tumca amis sapirispirod arsebobs argumenti:<br />
admirativi xSirad aris iseT enebSic (magaliTad, albanurSi), romlebSic,<br />
rogorc gramatikuli kategoria, ar aris evidencialoba<br />
(fridmani 1981 : 24; xrakovski 2007 : 32). n. kozincevas ganmartebiT,<br />
admiratiulobis mniSvneloba SeiZleba aRvweroT rogorc movlenis,<br />
faqtis aRmoCena metyvelebis momentSi. mTqmeli Tavad aris (xdeba)<br />
informaciis mflobeli (evidencilizmis SemTxvevaSi aucilebelia<br />
wyaros arseboba! q. m.), informacia areklavs saqmis obieqtur viTarebas<br />
da aris sruli (kozinceva 2007 : 20). am TvalsazrisiT admiratiuloba<br />
erTiandeba pirdapiri evidencialobasTan, xolo admiratiulobisa<br />
da pirdapirevidencialobis opozicia SeiZleba aRiweros Semdegi<br />
niSniT: `mzaoba/aramzaoba aRqmisaTvis~; mTqmels mis mier gadmocemuli<br />
piradad aRqmuli situacia warmoudgeba rogorc gasaocari, moulodneli;<br />
admirativi zogierT enaSi damoukidebeli kategoriaa, qarTvelur<br />
enebSi ki, iseve, rogorc bulgarulSi, Turqulsa da zogierT sxva ena-<br />
Si, evidencialur formebs iyenebs; gvxvdeba emociurad markirebul<br />
gamoTqmebTan (mag.: `vaime, mdinare adidebula!~). winadadeba `Sexede,<br />
petres ramxela saxli auSenebia!~ _ admiratiulia, Tu mTqmeli saxlis<br />
win dgas da gaocebas gamoxatavs, magram igive fraza konkluziuria, Tu<br />
mTqmeli mas sxva situaciaSi warmoTqvams, magaliTad: mas uTxres, rom<br />
petres 20 tona cementi dasWirda saxlis asaSeneblad _ aseT SemTxvevaSi<br />
informaciis wyaro arsebobs _ es aris inferencia, amasTan arc<br />
aRqmaa pirdapiri, anu arsebobs orive piroba, rom is konkluzivad CaiTvalos.<br />
mesame SemTxvevaSi igive fraza SeiZleba renarativs miekuTvnos,<br />
Tu ki es informacia (petres mier didi saxlis aSeneba) mTqmels<br />
sxvam miawoda. r. nicolova aRniSnavs, rom bulgarulSi admirativi es<br />
aris renarativis formebis transpozicia: erTi tonalobidan meoreSi<br />
gadasvla (nicolova 2007 : 168). sxvaTa mosazrebiT (andreiCini, maslovi,<br />
kucarovi) admirativis formebi zustad emTxveva renarativis formebs<br />
mxolod wminda formaluri TvalsazrisiT; Cveni azriT, Sexedule-
124<br />
q. margiani-subari<br />
baTa araerTgvarovneba aRniSnul sakiTxze gamowveulia sxvadasxva enaSi<br />
gramatikul Tu semantikur mniSvnelobaTa specifikis sirTuliT; vfiqrobT,<br />
admirativis gamijnva formalurad msgavsi gramatikuli erTeulebisagan<br />
SesaZlebelia mxolod Tanamedrove tipologiur gamokvlevaTa<br />
umravlesobaSi miRebuli da damkvidrebuli terminologiuri principis<br />
gaTvaliswinebiT.<br />
teqstis informaciulobis kvlevisas zmnur formaTa polisemanturobis<br />
safuZveli qarTvelur enebSi (gansakuTrebiT svanurSi) kargad<br />
ganviTarebuli perfeqtuli droebia, romelTac, sakuTriv perfeqtis<br />
tradiciuli gagebis garda (aCvenos warsulis dinamikuri moqmedebis<br />
statikuri Sedegi awmyoSi), indoevropuli da zogi sxva enebisgan gansxvavebiT,<br />
sxva funqciebic SeuZeniaT (moqmedebis aqtis, moqmedebis Sesaxeb<br />
pirobiTi codnis, moqmedebis eqsperientulobis gamoxatva), rac,<br />
saliteraturo enasTan SedarebiT, umwerlobo enebSi kidev ufro metad<br />
ikveTeba da Sesabamis mwkrivTa raodenobac ufro metia. perfeqtul<br />
formaTa gansakuTrebuli semantikuri `tevadobiTa~ da, zogadad,<br />
svanuri zmnis niuansuri moqnilobiT aris ganpirobebuli am enaSi um-<br />
Tavresi evidencialebis morfologiuri gamoxatvis SesaZlebloba leqsikuri<br />
danarTebis (Turme, iqneb, albaT...) gareSe. TavianTi gramatikuli<br />
Tu semantikuri potencialidan gamomdinare, es zmnuri formebi er-<br />
Tgvari `saerTo bazaa~ araerTi semisa Tu kategoriisTvis.<br />
maSasadame, formaTa damTxvevam teqstis informaciuli ganxilvis<br />
dros aRreva rom ar gamoiwvios, gamosavali unda veZeboT cnebaTa<br />
formulirebis principebis zust gaTvaliswinebaSi: mTqmelisTvis informaciis<br />
wyaros arseboba da movlenisa da metyvelebis droSi acdena<br />
evidencialobis aucilebeli pirobaa, admiratiuloba ki mxolod<br />
pirdapiri aRqmis emociuri gamoxatulebaa da Tanac movlenis<br />
Tanadrouli.<br />
literatura<br />
delensi 1997 _ DeLancey S. Mirativity: The Grammatical marking of unexprected<br />
information//Linguistic Typology. vol 1-1, Berlin.<br />
kozinceva 2007 _ Н. Козинцева, Типология категории засвидетельство-<br />
ванности, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-Петербург.<br />
komri 1976 _ M. Comrie Aspect: An Introduction to the Study of Verbal<br />
Aspect and Related Problems, Cambridge.<br />
kucarovi 1999 _ И. Куцаров, Морфологичная категории наклонение,<br />
София.<br />
nicolova 2007 _ Р. Ницолова, Модализованная эвиденциальная система
subkategoriebisTvis svanur enaSi 125<br />
больгарского языка, Эвиденциальность в языках Европы и Азии, Санкт-<br />
Петербург.<br />
fridmani 1981 _ Friedman V., Admirativity and confirmativity// Zeitschrift<br />
fűr Balkanologie, Vol.17. №1, New York.<br />
Ciqobava 1946 _ arn. Ciqobava, zogadi <strong>enaTmecniereba</strong>, I, propedevtikuli<br />
nawili, Tbilisi.<br />
xrakovski 2007 _ В. Храковский, Эвиденциальность, эпистемическая<br />
модальность, (ад)миративность, Эвиденциальность в языках Европы и Азии,<br />
Санкт-Петербург.<br />
KETEVAN MARGIANI-SUBARI<br />
Towards the Sub-Categories in Svan<br />
(indicative, conclusive, renarative, dubitative)<br />
S u m m a r y<br />
A same verbal form phrase and a sentence can be evidential (morpho-syntactic<br />
category) and admirative (semantic category) in different contexts from general<br />
linguistic viewpoint. In more cases different subcategories (evidential) formally<br />
coincide to each other and in researching an informality of a text in can be distinguished<br />
in condition of wide context. This or that verbal form expresses conclusive, inferentive,<br />
renarative, indicative or it is admirative. It is conditioned by the fact, that for these<br />
categories mostly a basic base is common – forms of perfective tenses and mood.<br />
From this standpoint Svan is not exception – it (like other Kartvelian languages)<br />
belongs to those languages, in which perfect is completely developed. The more, Svan<br />
comparatively with Georgian has some other perfective screeves, just expressing act and<br />
non-specifying of an action. Owing to this in Svan the forms of tense and mood<br />
comparatively with a literary language, has wider potential to express many nuances<br />
organically, without additional lexical means. This makes them to be poly-semantic.<br />
Thus, at a glance it is difficult to delimit sub-categories and semes. In order the forms<br />
coinciding do not to cause mixing that during informative discussing of a text, in exact<br />
condition of forming principles of conceptions should be found the way out: for a<br />
narrator the existence of information source and averting of a phenomenon an<br />
speech in time is essential condition of evidentiality, admirativness is only and<br />
emotional expressing of direct perception and synchronic of a phenomenon.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
Tamar maxarobliZe<br />
konkretuli Tu abstraqtuli?<br />
arsebiTi saxelebis tipologia mraval universalur kategorias<br />
moicavs, erT-erTi aseTia arsebiTi saxelebis konkretul da abstraqtul<br />
saxelebad dayofa-dagjufeba. am Temisadmi midgoma universaluri<br />
unda iyos, magaliTad: Tu romelime arsebiTi saxeli konkretulia<br />
qarTulSi, is konkretuli iqneba inglisursa da CinurSic.<br />
mniSvnelovania imis gaazreba, rom adamiani, rogorc metyveli da<br />
moazrovne arseba, upirveles yovlisa, abstraqciis unariT gamoirCeva.<br />
sxvadasxva erisa Tu tomis es unari enebSi asaxulia. lingvisturi abstraqciis<br />
unari gansakuTrebiT naTladaa warmodgenili klas-kategorebis<br />
sistemebiT. saerTod, nebismieri ena aris am enaze mosaubre adamianTa<br />
kognituri sarke. es gacilebiT Rrma movlenaa da gulismobs<br />
enobrivi sistemebis Camoyalibebis procesebs.<br />
rac Seexeba arsebiTi saxelebis gadaazrebas konkretul da abstraqtul<br />
saxelebad, es ufro aris zogadi, tipologiis saqme, vidre<br />
erTi konkretuli kerZo gramatikis movlena. cxadia, romelime sagnisadmi<br />
midgoma, SesaZloa, gansxvavebuli iyos sxvadasxva enebsa da xalxeb-<br />
Si am xalxis religiur-ritualuri, an kulturuli Rirebulebebidan<br />
gamomdinare. `aRsaniSni yofierebasa da azrovnebaSi aris universaluri,<br />
magram mis mimarT midgoma aris sxvadasxvagvari~. (maxarobliZe 2009<br />
: 117) arsebiTi saxelebis klasifikacia konkretul da abstraqtul saxelebad<br />
ZiriTadad aris universaluri. 1972 wels londonSi gamocemul<br />
enisa da enaTmecnierebis leqsikonSi abstraqtuli saxelebi ganmartebulia<br />
Semdegnairad: `absatraqtulia arsebiTi saxeli, romelic<br />
aRniSnavs rame aramaterialur referents~ (hartmani, storki : 1972).<br />
aRsaniSnavia, rom qarTuli enis gramatikaSi abstraqtuli da konkretuli<br />
arsebiTi saxelebis formobrivi klasifikacia didi xnis win<br />
warmatebiT Sesrulda qarTveli enaTmecnierebis mier. ra Tqma unda,<br />
aq moiazreba saxelTa derivaciis formebSi absatraqtuli saxelebis<br />
warmoebis afiqsebis gamoyofa da arsebiT saxelTa jgufebSi abstraqtuli<br />
da konkretuli saxelebis opoziciuri jgufebis gamoyofa.<br />
arsebiT saxelebSi absatraqtulisa da konkretulis gamijvna, er-
T. maxarobliZe 127<br />
Ti SexedviT, sakmaod martivi sakiTxia, TiTqos. rogorc a. SaniZe (SaniZe<br />
1973 : 38) marTebulad gansazRvravs, `konkretuli saxeli aRniSnavs<br />
arsebas an iseT fizikur obieqts, romelsac grZnobaTa organoebiT<br />
aRviqvamT: bavSvi, daTvi, wigni, qalaqi, saxli, kibe, bgera, suni da<br />
sxv.<br />
abstraqtuli (ganyenebuli) saxeli aRniSnavs iseT rames, romelsac<br />
nivTieri saxe ar gaaCnia; mag., sicocxle, gulwrfeloba, simSvide da<br />
sxv.~ (SaniZe 1973 : 38).<br />
aseTi gansazRvreba universaluria tipologiuri TvalsazrisiT da<br />
igive gansazRvreba aqvs sxva mraval avtorsac. Tumca mainc bevri konkretuli<br />
kiTxva rCeba pasuxgaucemeli. magaliTad, sityva `suni~ an<br />
`bgera~ a. SaniZis mixedviT aris konkretuli, magram misive gansazRvrebis<br />
mixedviT, am sityvis absatraqtul saxelad miCnevac ar aris gamoricxuli,<br />
ramdenadac nivTieri saxe, rogorc aseTi, mas ar gaaCnia. aseve<br />
sadavo SiZleba iyos rigi saxelTa: feri, gemo, zoma, haeri, gazi,<br />
krebiTi saxelebi da sxva.<br />
sakiTxSi sinaTlis Sesatanad gTavazobT interdisciplinarul gansazRvrebas<br />
_ konkretulia yvela arsebiTi saxeli, romelsac Tavisi<br />
bioqimia gaaCnia. TavisTavad, is rasac bioqimia aqvs _ grZnobaTa<br />
xuTi organoc aRiqvams: Tvali _ mxedveloba, yuri _ smena, ena _ gemo,<br />
cxviri _ ynosva da xeli _ Sexeba.<br />
aris ramdenime iseTi arsebiTi saxeli, romelic SeiZleba konkretulic<br />
iyos da abstraqtulic, magaliTad `studentoba~. universitetis<br />
win studentoba Seikriba. es aris konkretuli arsebiTi saxeli da<br />
am konkretul SemTxvevaSi `-oba~ sufiqsiT ufro mravlobiTobis kategoriaa<br />
gadmocemuli, vidre abstraqtulobis. gamaxsenda Cemi studentoba.<br />
am winadadebaSi ki, ra Tqma unda, `studentoba~ abstraqtuli<br />
saxelia. es tipis magaliTebi uCvenebs -ob(a), -eb(a) sufiqsebis da mravlobiTobis<br />
-eb sufiqsis saerTo semantikur bazas. mravlobiToba rom<br />
gadakveTs abstraciis semantikas, arc esaa ucxo movlena: nebismieri er-<br />
Ti konkretuli jgufis sagani an erTi erTeuli konkretulia, simravle<br />
ki am erTeulTan mimarTebaSi ukve abstraqciis elementebs Seicavs.<br />
es gansakuTrebiT naTlad Cans krebiT saxelebSi, magaliTad, `cxvari~,<br />
udavod, konkretuli saxelia, `fara~ aseve konkretulia, SeiZleba misi<br />
danaxva, magram `cxvari~ ufro konkretulia vidre `fara~, radganac mas<br />
ufro meti konkretuli maxasiaTeblebi aqvs.<br />
winadadebaSi `adamians SeuZlia aRiqvas suni~, sityva `suni~ abstraqtulia.<br />
aseve abstraqtuli iqneba iseTi zogadi cnebebi, rogorebicaa<br />
gemo da feri. mxolod konkretuli suni, feri, gemo da bgera
128<br />
konkretuli Tu abstraqtuli?<br />
iqneba konkretuli arsebiTi saxeli. aseTi saxeli unda iyos warmodgenili<br />
Tavisi gansazRvrebiT an unda moiazrebodes konkretuli erTeuli.<br />
magaliTad, winadadebaSi `me miyvars iasamnis suni~. aq sityva suni<br />
ukve konkretuli arsebiTi saxelia, romelsac Tavisi konkretuli bioqimia<br />
aqvs. aseve konkretulia igive sityva winadadebaSi `aq suni dgas~,<br />
Tumca am SemTxvevaSi sintaqsic ki ar akonkretebs, Tu ra sunzea saubari,<br />
magram es, udavod, konkretuli sunia.<br />
sainteresoa, rom bevri ucxoeli avtori kombinirebul klasifikacias<br />
gvTavazobs, formisa da semantikis TvalsazrisiT. zogadad klasifikaciis<br />
ZiriTad principebTan mimarTebaSi, Cven SevecadeT ufro meti<br />
simkacris dacvas arsebiTi saxelebis konkretul da abstraqtul Ziri-<br />
Tad jgufebad dayofisas. amdenad, SegviZlia gamovyoT arsebiT saxelTa<br />
sami jgufi:<br />
1. konkretuli saxelebi,<br />
2. abstraqtuli saxelebi,<br />
3. Sualeduri anu konteqsturi formebi.<br />
pirvel jgufSi Seva yvela arsebiTi saxeli Tavisi bioqimiiT, rasac<br />
ki gaaCnia mendeleevis periodulobis sistemis nebismier elementTa nebismieri<br />
formis Semadgenloba. aq yovelgvari nivTieri saxis arsebiTi<br />
saxeli iqneba Tavmoyrili. am jgufSi SegviZlia gamovyoT qvejgufebi<br />
Tavisi Sida jgufebiT:<br />
1. nivTieri formis xilvadi arsebiTi saxelebi<br />
A. myari Sexebis sagnebi (mag., kaci, skami xe da a. S.),<br />
B. naklebad xelSesaxebi an Seuxebeli sagnebi (mag., krebiTi saxelebi<br />
_ jgufi, fara, naxiri, ca, horizonti da a. S.),<br />
C. sakuTari saxelebi _ adamianis saxeli da gvari, geografiul<br />
adgilTa saxelebi;<br />
E. geometriuli figurebi (wrewiri, xazi, rombi, kvadrati da a.S.)<br />
2. naklebi an nulovani xilvadobis arsebiTi saxelebi.<br />
A. SegrZnebis sami formis dakonkretebuli saxelebi: gemo, suni,<br />
bgera<br />
B. aqroladi airebi (mag., haeri, gazi, qari, niavi da sxva);<br />
C. dasaxelebebi anu saxelwodebebis aRmniSvneli sakuTari saxelebi<br />
_ organizaciebis da instituciebis saxelwodebebi;<br />
aq mniSvnelovania erTi garemoebis xazgasma _ rigi gramatikuli<br />
sakiTxebisa unda wydebodes kompetentur enaTmecnierTa SeTanxme-
T. maxarobliZe 129<br />
bis safuZvelze. es, upirveles yovlisa, exeba enis saliteraturo normebs.<br />
Cveni azriT, pirvel jgufSi Semavali ramdenime qvejgufis saki-<br />
Txic, sasurvelia, iyos msjelobis sagani. mxedvelobaSi gvaqvs Semdegi<br />
zemoT CamoTvlili jgufebi:<br />
nivTieri formis xilvadi arsebiTi saxelebidan bolo ori jgufi:<br />
C. sakuTari saxelebi _ adamianis saxeli da gvari, geografiul<br />
adgilTa saxelebi;<br />
E. geometriuli figurebi (wrewiri, xazi, rombi, kvadrati da a.S.)<br />
da naklebi an nulovani xilvadobis arsebiTi saxelebidan bolo<br />
erTi jgufi:<br />
C. dasaxelebebi anu saxelwodebebis aRmniSvneli sakuTari saxelebi<br />
_ organizaciebis da instituciebis saxelwodebebi.<br />
erTi TvalsazrisiT, gasagebia, Tu ratom unda iyos es saxelebi<br />
konkretul arsebiT saxelTa rigebSi, magram aq garkveul winaaRmdegobas<br />
vawydebiT, yvelgan rodi gvaqvs arsebiTi saxelis (sagnis) bioqimia.<br />
rodesac zemoxsenebuli jgufebi SevitaneT konkretuli saxelebis sia-<br />
Si, Cven Semdeg garemoebebs daveyrdeniT _ konkretulobis erT-erTi<br />
ZiriTadi maxasiaTebeli aris gansazRvruloba. amis Sesaxeb zemoTac<br />
gvqonda saubari. gansazRvruli saxeli (an arsebiTi saxeli gansazRvruli<br />
artikliT) konkretulia. zogadad, gansazRvruloba niSnavs dakonkretebas.<br />
aqedan gamomdinare, Cven SevitaneT es arsebiTi saxelebi konkretuli<br />
saxelebis siaSi. magram calke aRebul sakuTar saxels an dasaxelebas,<br />
cxadia, aranairi bioqimia ar gaaCnia. ratom xdeba dasaSvebi<br />
aseTi (zemoT moyvanili) Cvenive interdiciplinaruli gansazRvrebis<br />
ugulvebelyofa am formebiT? saerTod, rogor unda miviRoT an gaviazroT<br />
konkretul arsebiT saxelad romelime firmis saxelwodeba, magaliTad<br />
`litera~, `gaenaTi~, `nokia~ da a.S. pasuxi erTadaerTia _<br />
aq Cven bioqimiuri niSniT gansazRvrul saxelebs davamateT sakuTari<br />
saxelebi, ramdenadac migvaCnia, rom sakuTari saxelebi Tavis TavSive<br />
moiazrebs gansazRvrulobis (igive konkretulobis) maRal xarisxs. daviTI<br />
kristali sakuTar saxelebze wers, rom `...sazogado saxelebisgan<br />
gansxvavebiT, ar SeiZleba maTi gamoyeneba, ganmsazRvrelebTan erTad~<br />
(kristali 1985 : 248) es saxelebi indoevropul enebSi gansazRvrul<br />
artikls ar dairTaven (gansakuTrebuli gamonaklisebis garda), ramdenadac<br />
moiazreba, rom aseTi saxeli ukve gansazRvruli da konkretulia.<br />
zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, SegviZlia ukve SemoTavazebul gan-
130<br />
konkretuli Tu abstraqtuli?<br />
sazRvrebas Sesworeba, ufro zustad ki, damateba gavukeToT _ konkretulia<br />
yvela arsebiTi sakuTari saxeli da saxeli, romelsac<br />
Tavisi bioqimia gaaCnia. vimeorebT, rom Cven migvaCnia, rom am Temaze<br />
msjelobis Sedegad, SesaZloa, sxva ufro misaRebi poziciebic gamoikve-<br />
Tos.<br />
meore jgufSi Seva yvela arsebiTi saxeli rasac bioqimia ar ga-<br />
Cnia.<br />
am jgufSic gamoiyofa qvejgufebi Tavisi Sida jgufebiT:<br />
1. derivaciuli abstraqtuli arsebiTi saxelebi: -oba, -eba, si-e,<br />
si-il afiqsebiT nawarmoebi saxelebi;<br />
2. sazomi erTeulebis saxelebi (wona, zoma, gani, metri, litri,<br />
forma da sxva):<br />
3. SegrZnebis sami formis zogadi, ganusazRvreli saxelebi: gemo /<br />
mada, suni / ynosva, bgera da maTTan semantikurad dakavSirebuli<br />
zogadi, ganusazRvreli arsebiTi saxelebi, mag., melodia,<br />
poezia (zogadad da ara konkretuli romelime leqsi an melodia);<br />
4. sawyisebi (nazmnari arsebiTi saxelebi anu moqmedebis saxelebi,<br />
mag.., siaruli, sirbili, frena, movlena, SemTxveva da a. S.);<br />
5. sxvadasxva zogadi termini da cneba:<br />
A. emociis amsaxveli arsebiTi saxelebi (mag., siyvaruli, zizRi,<br />
simpTia, SiSi, grZnoba da sxv.),<br />
B. kognituri cnebebis amsaxveli arsebiTi saxelebi (mag., idea, azri,<br />
goni, Wkua, koncepti, Tema, problema, fiqri da sxv.),<br />
C. zogadi terminebi (mag., istoria, fizika, kultura, viTareba, garemoeba,<br />
substancia, movlena, SemTxveva da sxva).<br />
mesame jgufSi Sedis is arsebiTi saxelebi, romlebic mxolod konteqstSi<br />
pasuxoben kiTxvas _ konkretuli Tu abstraqtuli? esenia<br />
sintaqsuri Sepirobebulobis cvalebadi formebi da amitomac Cven maT<br />
Sualeduri anu konteqsturi formebi vuwodeT. zemoT moyvanilia ase-<br />
Ti magaliTebi.<br />
aRsaniSnavia, rom raodenobrivad es mcire jgufia, magram am mesame<br />
jgufsac aqvs Tavisi qvejgufebi:<br />
1. -oba sufiqsiT nawarmoebi formebi (stundetoba, axalgazrdoba);<br />
2. gemo, suni, feri, adgili, bgera/xma, tkivili (rac mxolod konkretul<br />
konteqstSi xdeba konkretuli)
T. maxarobliZe 131<br />
magaliTad, zogadad `suni~ abstraqtulia, magram iasamnis suni<br />
konkretulia, mas Tavisi bioqimiac aqvs da ynosvis orgamoebiT xdeba<br />
misi aRqma. aseve abstraqtulia cneba `feri~ da mxolod konkretuli<br />
xilvadi (raRacis) feri aris konkretuli.<br />
arsebiTi saxelebis abstraqtuli da konkretuli jgufebis gamoyofa<br />
SeiZleba gradaciuli tipisac iyos. SesaZlebelia konkretulobis<br />
(an abstraqtulobis) gradaciis cxrilebis Sedgena konkretulobis an<br />
abstraqtulobis xarisxis mixedviT. magaliTad, rogorc zemoT aRvniSneT,<br />
`cxvari~ ufro konkretulia vidre `fara~. gradaciuli klasifikacia<br />
imadroulad gansazRvravs sagnis konkretulobis niSnebsac. yvelaze<br />
maRali konkretulobis xarisxi eqneba saxelebs, romlebic aRniSnaven<br />
myar nivTebs. es iqneba arsebiTi saxelebi, romelTac nivTieri saxe<br />
aqvs da imavdroulad Sexebac SeiZleba. saerTod, rac meti grZnobis<br />
organoebiT aris SesaZlebeli sagnis aRqma, miT ufro meti konkretulobis<br />
xarisxi eqneba sagans. magaliTad, `cxvari~ TiTqmis xuTive<br />
grZnobis organoTi SegviZlia aRviqvaT (Tumca, cxadia, cocxal cxvars<br />
gemos aravin usinjavs, magram mainc aqvs Tavisi gemo da es mgelmac<br />
icis.) sxva saxeli, magaliTad, haeri SedarebiT naklebi konkretulobiT<br />
xasiaTdeba, radganac xilvadi nivTieri saxe ar gaaCnia. rac ufro<br />
naklebi grZnobis organoebiTaa SesaZlebeli nivTis (sagnis) aRqma, miT<br />
ufro dabalia am arsebiTi saxelis konkretulobis xarisxi.<br />
garkveuli TvalsazrisiT, konkretulobis gansazRvris erT-erT parametrad<br />
Tvladoba SeiZleba miviCnioT, magram es ver iqneba srulyofili,<br />
ramdenadac SeiZleba absatraqtuli saxelebi raodenobiT ricxviT<br />
saxelebTan erTadac Segvxvdes winadadebaSi, anu Tvladi iyos abstraqtuli<br />
saxeli, magaliTad: `ori ocneba maqvs~, an `erTi problema<br />
gaCnda~, an `ori azris arqona~ da a.S.<br />
universaluri iqneboda aseve absatraqtuli da konkretuli arsebiTi<br />
saxelebis semantikuri klasifikacia. magaliTad, abstraqtuli saxelebi<br />
SegviZlia sam jgufad davyoT:<br />
1. pozitiuri maxasiaTeblebiT (Tavdadeba, erTguleba, ndoba, mamacoba,<br />
megobroba, sixaruli, siTamame, sikeTe, madli da sxv.),<br />
2. negatiuri maxasiaTeblebiT (Ralati, sizarmace, ampartavneba,<br />
sicruve, Tavxedoba, mtroba, Suri, umaduroba da sxv),<br />
3. neitraluri maxasiaTeblebiT ( fiqri, axalgazrdoba, mogoneba,<br />
viTareba, cneba da sxva).<br />
aseTi tipis klasifikacia SegviZlia antonimuri an sinonimuri<br />
formebiT gavamdidroT da SevqmnaT abstraqtul saxelTa antonimuri<br />
da sinonimuri semantikuri cxrilebi. vfiqrobT, interess moklebuli
132<br />
konkretuli Tu abstraqtuli?<br />
ar iqneboda abstraqtul arsebiT saxelTa universaluri tipologiuri<br />
leqsikonebis Seqmnis idea.<br />
literatura<br />
kristali 1985 _ Crystal, David. 1985. Crystal, David. A dictionary of lin-<br />
guistics and phonetics. 2nd edition. New York: Basil Blackwell.<br />
maxarobliZe 2009 _ Tamar maxarobliZe, lingvisturi werilebi I,<br />
saqarTvelos sapatriarqos wm. andria pirvelwodebulis saxelobis<br />
qarTuli universiteti. Tbilisi.<br />
SaniZe 1973 _ akaki SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi,<br />
Tbilisi.<br />
hartmani, storki 1972 _ Hartmann, R.R.K., and F.C. Stork. 1972. Dicti-<br />
onary of language and linguistics. London: Applied Science.<br />
TAMAR MAKHAROBLIDZE<br />
Concrete or Abstract?<br />
S u m m a r y<br />
Typology of a noun has many universal categories. One of them is the grouping of<br />
nouns into concrete and abstract. If a noun N is concrete in Georgian, it will be<br />
concrete in English and Japan as well.<br />
All proper nouns and nouns with their own biochemistry are concrete.<br />
Whatever has biochemistry it can be felt by the five senses. Proper nouns are the<br />
defined concrete nouns and I consider them as concrete and not abstract nouns, but this<br />
attitude could be discussed among the specialists.<br />
I expose the three groups of nouns:<br />
1. Concrete nouns:<br />
I Nouns with visual face;<br />
A. Real touchable things (for example: man, tree, chair, etc.),<br />
B. Less touchable or un-touchable things including the collective nouns (for<br />
example: the sky, group, horizon etc),<br />
C. Proper nouns – Human names and geographical names.<br />
D. Geometrical figures /forms (for example: square, line, triangle, etc.)<br />
II Nouns with less visual face and invisible nouns:<br />
A. The three senses: taste, smell, voice – only with concrete parameters<br />
B. Airs (for example: air, gas, wind, etc)
C. Names of organizations and firms (proper nouns)<br />
T. maxarobliZe 133<br />
2. Abstract nouns<br />
A. Derivational forms of nouns (with the affixes: -oba, -eba, si-e, si-il)<br />
B. Nouns of measure (for example: kilometer, liter, weight, high, length, form,<br />
etc.)<br />
C. The general forms of three senses taste, smell, voice – without concrete<br />
parameters,<br />
D. Verbal nouns,<br />
E. General terms and concepts:<br />
I. Emotional terms (for example: love, hate, fear, feeling, etc. )<br />
II. Cognitive terms (for example: idea, thought, mind, theme, etc. )<br />
III. General terms (for example: history, culture, situation, etc. )<br />
3. Middle or contextual forms:<br />
A. forms with -oba – ending forms such as (studentoba, axalgazrdoba, etc.)<br />
B. Taste, smell, voice, pain, location – the nouns which can be concrete or<br />
abstract only on the proper contexts.<br />
The universal semantic classification gives me the three groups of abstract nouns:<br />
1. Positive ( For example: love, trust, friendship, etc. )<br />
2. Negative (For example: envy, laziness, lie, problem, enemy, etc.)<br />
3. Neutral ( For example: idea, situation, memory, term etc. )
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
medea saGliani<br />
nasesxebi frazeologizmebis struqturul-semantikuri<br />
analizisaTvis svanurSi<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ (ÉÃÉÏÌÄÁÉ ÃÀ ×ÒÀÆÄÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀÍÉ), ÞÅÄËÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ, ßÚÄÅ-<br />
ËÉÓÀ ÃÀ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ ÃÉÀËÄØÔ-ÊÉËÏÊÀÅÈÀ ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÚÒÃÍÏ-<br />
ÁÉÈ ÃÙÄÌÃÄ ÂÀÌÏßÅËÉËÅÉÈ ÀÒÀÅÉÓ ÛÄÖÓßÀÅËÉÀ.<br />
áÀËáÉÓ ÊÖËÔÖÒÀ, ÆÍÄ-ÜÅÄÖËÄÁÀÍÉ, ÚÏ×ÉÈÉ ÒÄÀËÉÄÁÉ ÈÖ ÉÓÔÏÒÉÖËÉ<br />
ÀÌÁÄÁÉ, ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ, ÀÌÂÅÀÒ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÛÉÀ ÚÅÄËÀÆÄ ÊÀÒÂÀà ÃÀÝÖËÉ, ÓßÏÒÄÃ<br />
ÀÌÉÔÏÌ ÀÌ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ ÄÍÉÓ ÛÄÓßÀÅËÀ áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÀÌ ÄÍÀÆÄ ÌÄÔÚÅÄËÉ<br />
áÀËáÉÓ ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÈÖ ÓÖËÉÄÒÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÈÀÅÉÓÄÁÖÒÄÁÀÈÀ ÛÄÝÍÏÁÀÓ.<br />
ÄÍÉÓ ÓÀÂÀÍÞÖÒÉÓ ÂÀÌÃÉÃÒÄÁÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÄÓ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉ-<br />
ÃÀÍÀÀ ÝÍÏÁÉËÉ, áÃÄÁÀ ÀÒÀ ÌÀÒÔÏ ÌÀÓÛÉ ÀáÀËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉÓ, ÍÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ<br />
ÀÙÌÏÝÄÍÄÁÉÈ, ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉÈÀ ÃÀ ÝÀËÊÄÖËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉÓ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ<br />
ÛÄÝÅËÉÈ, ÀÒÀÌÄà ÉÌÉÈÀÝ, ÒÏÌ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÉ, ÓÉÔ-<br />
ÚÅÀÈÀ ãÂÖ×ÄÁÉ, Ä. ß. ÌÚÀÒ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÀà ÃÀ ÀÌÂÅÀÒÀÃ, ÄÍÉÓ ÓÀÂÀÍÞÖÒÉÓ ÛÄÌÀÃ-<br />
ÂÄÍÄË ÍÀßÉËÀà ÂÀÒÃÀÉØÌÍÄÁÉÀÍ. ÀÌ ÓÀáÄÏÁÉÓ `ÌÚÀÒ" ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÓ (ÀÂÒÄÈÅÄ<br />
`×ÉØÓÉÒÄÁÖË ÓÉÔÚÅÀÈÛÄÍÀÄÒÈÄÁÓ") ÖÍÀÒÉ ÛÄÓßÄÅÈ ßÀÒÌÏØÌÍÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖ-<br />
ËÉ ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ÃÀ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÓÔÒÖØÔÖÒÄÁÉ (×ËÀÉÛÄÒÉ 1982).<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÄÒÈÄÖËÈÀ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÌÀÒÀÂÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ,<br />
ÚÅÄËÀ ÄÍÀÛÉ ÌÏÉÐÏÅÄÁÀ. ÒÀÙÀ ÈØÌÀ ÖÍÃÀ, ÀÌ ÌáÒÉÅ ÀÒÝ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ<br />
ÂÀÌÏÍÀÊËÉÓÓ, ÒÏÌËÉÓ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ×ÏÍÃÉ ÀÌ ÌáÒÉÅÀÝ ÓÀÊÌÀÏà ÌÃÉÃÀÒÉ ÃÀ<br />
ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉÀ.<br />
ÜÅÄÍÉ ÀÆÒÉÈ, ÓÒÖËÉÀÃ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÈÄÌÀÔÉÊÉÓ ÌÄÝÍÉÄÒÖË<br />
ÃÏÍÄÆÄ ÃÀÌÖÛÀÅÄÁÀ (ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀ ÃÀ ÀÌ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÛÄÌÀÅÀ-<br />
ËÉ ÊÉËÏÊÀÅÖÒÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ), ÌÉÈÖÌÄÔÄÓ, ÈÖ ÂÀÅÉÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÈ ÉÌ<br />
×ÀØÔÓ, ÒÏÌ ÌÓÏ×ËÉÏÛÉ ÂÀÝáÏÅÄËÄÁÖËÉ ÐÒÏÝÄÓÉ ÂËÏÁÀËÉÆÀÝÉÉÓÀ ÖÌßÄÒ-<br />
ËÏÁÏ ÄÍÄÁÓ `ÜÀÚËÀÐÅÉÈ" ÄÌÖØÒÄÁÀ.<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ×ÖÍÃÀÌÄÍÔÖÒÉ ÊÅËÄÅÀ ÃÀ ÛÄÓßÀÅËÀ ÞÀËÆÄ ÌÍÉÛ-<br />
ÅÍÄËÏÅÀÍÉÀ ÒÏÂÏÒÝ ßÌÉÍÃÀ ËÉÍÂÅÉÓÔÖÒÉ, ÀÓÄÅÄ ÊÖËÔÖÒÏËÏÂÉÖÒÉ ÈÅÀË-<br />
ÓÀÆÒÉÓÉÈÀÝ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 135<br />
ËÉÍÂÅÏÊÖËÔÖÒÏËÏÂÉÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÐÒÏÁËÄÌÀ ÓßÏÒÄÃ<br />
ÌÃÂÒÀÃÉ ÓÉÔÚÅÀÈÛÄÈÀÍáÌÄÁÉÓ, ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓ ÛÄÓßÀÅËÀÀ, ÀÌ ÔÄÒÌÉÍÄÁÉÓ<br />
×ÀÒÈÏ ÂÀÂÄÁÉÈ. ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÃÀÍÀÀ ÝÍÏÁÉËÉ, `ÀÓÄÈ<br />
ÄÒÈÄÖËÈÀ ÂÀÍÓÀáÉËÅÄË ÊÏÒÐÖÓÓ ÛÄÀÃÂÄÍÄÍ ÒÏÂÏÒÝ ÓÉÔÚÅÄÁÈÀÍ ÛÄ×ÀÒÃÄ-<br />
ÁÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉ, ÀÓÄÅÄ ÐÒÄÃÉÊÀÔÖËÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÄÁÉ, ÀÍÃÀÆÄÁÉ, ÈØÌÖ-<br />
ËÄÁÄÁÉ, À×ÏÒÉÆÌÄÁÉ ÃÀ À. Û. ÀÌ ÄÍÏÁÒÉÅ ÄÒÈÄÖËÄÁÛÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÖÌÒÀÅËÄÓÏ-<br />
ÁÀ ÉÍÀÒÜÖÍÄÁÓ ÂÀÌÏÌÓÀáÅÄËÏÁÉÈ-ÓÔÒÖØÔÖÒÖË ÌÏÔÉÅÀÝÉÀÓ, ÀÓÀáÖËÉÀ, ÆÏÂãÄÒ<br />
ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÖËÉ ÓÉÓÒÖËÉÈÀ ÃÀ ÓÉÝáÀÃÉÈ, ÀÒÀ ÌÀÒÔÏ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÒÉ ÃÀ<br />
ÓÖËÉÄÒÉ ÏÁÉÄØÔÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÄÒÏÅÍÖËÉ ÓÐÄÝÉ×ÉÊÀ ÂÀÀÜÍÉÀÈ, ÀÒÀÌÄÃ<br />
ÄÒÏÅÍÖËÉ ÓÖËÉÓÀ ÃÀ ÄÒÏÅÍÖËÉ ÐÉÒÏÅÍÄÁÉÓ ÝÍÄÁÉÓ ÛÄÌÀÃÂÄÍÄËÉ ÆÍÄÏÁÒÉÅÉ,<br />
ÌÏÒÀËÖÒÉ, ×ÓÉØÏËÏÂÉÖÒÉ ÛÄ×ÀÓÄÁÄÁÉ, ÌÀáÀÓÉÀÈÄÁËÄÁÉ, ÌÉÃÒÄÊÉËÄÁÄÁÉ.<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓ ÀÍÀËÉÆÉ ËÉÍÂÅÏÊÖËÔÖÒÏËÏÂÉÖÒÉ ÐÏÆÉÝÉÄÁÉÃÀÍ ÌÓÏ×ËÉ-<br />
ÏÓ ÄÍÏÁÒÉÅÉ ÓÖÒÀÈÉÓ ÖÔÚÖÀÒÉ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉÈ ÛÄÅÓÄÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓÀÝ ÉÞËÄÅÀ.<br />
ÅÉÍÀÉÃÀÍ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ ×ÀÒÈÏà ÀÒÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÄÍÄÁÛÉ<br />
ÃÀ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉÀ ×ÏÒÌÉÈÀ ÃÀ ÛÉÍÀÀÒÓÉÈ, ÌÀÈÉ ÍÄÁÉÓÌÉÄÒÉ ÛÄÓßÀÅËÀ<br />
ÂÀÒÃÀÖÅÀËÀà É×ÀÒÂËÄÁÀ ÒÀÏÃÄÍÏÁÒÉÅÉ ÃÀ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒ-ÂÒÀÌÀÔÉÊÖËÉ ÜÀÒ-<br />
ÜÏÄÁÉÈ" (áÏ×ÄÒÉÀ 2007: 330-331). ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ËÉÍÂÅÏÊÖËÔÖÒÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ ÊÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÀÓ ÂÅÉØÌÍÉÓ ÄÍÉÓ ÓÉÓÔÄÌÀÓÀ ÃÀ ÊÖËÔÖÒÀÓ<br />
ÛÏÒÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈØÌÄÃÄÁÀÆÄ, ÄÂÒÄÈ ßÏÃÄÁÖËÉ ÄÒÏÅÍÖËÉ ÌÄÍÔÀËÉÔÄÔÉÓ ÈÀ-<br />
ÅÉÓÄÁÖÒÄÁÀÈÀ ÀÓÀáÅÀÆÄ ÄÍÀÛÉ (ÉØÅÄ: 335).<br />
ÔÄÒÌÉÍÉ `×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ" ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÖË ÐÒÀØÔÉÊÀÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉ-<br />
ËÉÀ, ÓÀÌÍÀÉÒÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ: I. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÃÀÒÂÉ, ÒÏÌÄ-<br />
ËÉÝ ÓßÀÅËÏÁÓ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÛÉ ÀÍÖ ×ÒÀÆÀÛÉ ÓÉÔÚÅÀÈÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ<br />
ÛÄÊÀÅÛÉÒÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÓ..., 2. ÄÍÀÛÉ ÌÚÀÒ ÉÃÉÏÌÀÔÖÒ-×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÈØÌÀ-<br />
ÈÀ ÌÀÒÀÂÉ, ×ÏÍÃÉ ÃÀ 3. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÃÀÒÂÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÓ ÛÄ-<br />
ÉÓßÀÅËÉÓ (ÒÖÓÖËÉ ÄÍÀ 1979: 383).<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓ ÆÄÌÏÈßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ Ä. ß. ÃÄ×ÉÍÉÝÉÄÁÉ ÛÄÓßÀÅËÉÓ ÓÀ-<br />
ÂÍÀà ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖË ÏÁÉÄØÔÄÁÓ ÅÀÒÀÖÃÏÁÓ. ÐÉÒÅÄËÉ ÂÀÂÄÁÉÈ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ<br />
ÆÏÂÀÃÀà ÛÄÉÓßÀÅËÉÓ ÀÌÀ ÈÖ ÉÌ ÄÍÉÓ ×ÒÀÆÀÛÉ ÓÉÔÚÅÀÈÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖ-<br />
ÒÉ ÛÄÊÀÅÛÉÒÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÓ ÃÀ ÌÉÓÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÓ ÏÁÉÄØÔÉ ÆÏÂÀÃÀà ×ÒÀÆÀÀ, ÈÀÅ-<br />
ÉÓÖ×ÀËÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀ, ÌÄÔÚÅÄËÄÁÉÓ ÂÀÒÊÅÄÖËÉ ÌÏÍÀÊÅÄÈÉ (ÅÉÍÏÂÒÀÃÏÅÉ 1946:<br />
48). ÌÄÏÒÄ ÂÀÂÄÁÀ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓÀ ÅÉßÒÏÀ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÏÁÉÄØÔÀÃ ÌÚÀÒ,<br />
ÀÒÀÈÀÅÉÓÖ×ÀË ÉÃÉÏÌÀÔÖÒ-×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÓ ÂÖËÉÓáÌÏÁÓ. ÄÍÀÈ-<br />
ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉ ÀÌ ÂÀÂÄÁÉÈ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀÓ ËÄØÓÉÊÀÓ ÌÉÀÊÖÈÅÍÄÁÄÍ. ÆÏÂÉ ÄÍÀÈÌÄÝ-<br />
ÍÉÄÒÉ ÊÉ ÀÒÀÃÉÓÊÒÄÔÖË ËÄØÓÉÊÖÒ ÄÒÈÄÖËÄÁÓ ÖßÏÃÄÁÓ (ÓÔÄÐÀÍÏÅÉ 1975:<br />
53). ÀÌ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÓ ÃÉÓÊÒÄÔÖËÏÁÀ-ÀÒÀÃÉÓÊÒÄÔÖËÏÁÀ, Â. ÝÏÝÀÍÉÞÉÓ ÀÆÒÉÈ,<br />
ÝÀËÊÄ ÓÀÌÓãÄËÏ ÓÀÂÀÍÉÀ ÃÀ ÌÀÓ ÉÓÉÍÉ ÃÉÓÊÒÄÔÖËÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ äÂÏÍÉÀ (ÝÏ-<br />
ÝÀÍÉÞÄ 1999: 218). ÂÀÌÏÃÉÓ, ÒÏÌ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ ÌÄÏÒÄ ÂÀÂÄÁÉÈ ËÄØÓÉÊÀÆÄÀ<br />
ÏÒÉÄÍÔÉÒÄÁÖËÉ ÃÀ ÜÅÄÍÝ ÀÌãÄÒÀà ÓßÏÒÄà ÀÌ ÊÖÈáÉÈ ÅÀÐÉÒÄÁÈ ×ÒÀÆÄÏËÏ-<br />
ÂÉÆÌÄÁÉÓ ÂÀÍáÉËÅÀÓ.
136<br />
m. saRliani<br />
ÀÌãÄÒÀà ÓÔÀÔÉÀÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉØÍÄÁÀ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ (ÃÀ ÀÒÀ ÌÀÒÔÏ<br />
ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ) ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÍÀÓÄÓáÄÁ (ÈÖ ÊÀËÊÉÒÄÁÉÓ ÂÆÉÈ ÌÉÙÄÁÖË) ×ÒÀÆÄÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒ ÄÒÈÄÖËÈÀ ÈÖ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀÈÀ ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ<br />
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÄØÓÔÒÀËÉÍÂÅÉÓÔÖÒÉ (ÊÄÒÞÏÃ, ÉÓÔÏÒÉÖË-ÄÈÍÏÂÒÀ×ÉÖËÉ ÃÀ, ÀÂ-<br />
ÒÄÈÅÄ, ×ÏËÊËÏÒÖËÉ) ÌÀÓÀËÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ. ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÌÀÓÀËÀ<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÉËÏÊÀÅÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ÌÄÔÀà ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÅÉ-<br />
ÈÀÒÄÁÀÓ ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÓ.<br />
ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉ ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÌÀÓÀËÀ ÀÌÏÅÊÒÉÁÄÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÏÈáÉÅÄ<br />
ÊÉËÏÆÄ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉÃÀÍ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ØÒÄÓÔÏÌÀÈÉÉÃÀÍ,<br />
ËÄØÓÉÊÏÍÄÁÉÃÀÍ 1 , ÀÂÒÄÈÅÄ, 2010 ßËÉÓ ÆÀ×áÖËÛÉ ÌÄÓÔÉÉÓÀ ÃÀ ËÄÍÔÄáÉÓ ÒÀÉ-<br />
ÏÍÄÁÛÉ ÜÅÄÍ ÌÉÄÒ ÓÀÅÄËÄ ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ ÌÏÐÏÅÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÉÃÀÍ.<br />
ÀÙÍÉÛÍÖË ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÂÅÀÜÅÄÍÀ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ<br />
ÄÒÈÄÖËÈÀ ÄÒÈÉ ÍÀßÉËÉ ßÀÒÌÏØÌÍÉËÉÀ ÓáÅÀ ÄÍÄÁÉÃÀÍ ÓÄÓáÄÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ,<br />
ÈÖÌÝÀ, ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÉÃÀÍ ÂÀÌÏÌÃÉÍÀÒÄ ÉÒÊÅÄÅÀ, ÒÏÌ ÍÀÓÄÓáÄÁ ÄÒÈÄÖËÄÁÓ<br />
ÓàÀÒÁÏÁÓ ÊÀËÊÉÒÄÁÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ßÉÂÍÉÓ ÀÍ ÆÄÐÉÒÉ ÌÄ-<br />
ÔÚÅÄËÄÁÉÓ ÂÆÉÈ ÖÍÃÀ ÉÚÅÍÄÍ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÛÄÓÖËÉ.<br />
1. ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ (ÉÃÉÏÌÄÁÉ ÃÀ ×ÒÀÆÄÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀÍÉ)<br />
ÀØ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉØÍÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ, ÒÏÌ-<br />
ËÄÁÉÝ, ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ßÀÒÌÏÛÏÁÉËÉÀ ØÀÒÈÖËÉ ÄÍÉÃÀÍ ÓÄÓáÄÁÉÓÀ ÈÖ<br />
ÊÀËÊÉÒÄÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ 2 :<br />
ÁðÍÉÛ ËÉØæÉÓ _ ÀÚÏËÀ, ßÀØÄÆÄÁÀ, ÈÀÍáÌÏÁÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÁÀÍÉÓ ÈØÌÀ<br />
`ÛÅÄËÀ, ÈÀÍáÌÏÁÀ, ÌÉáÌÀÒÄÁÀ, ÓÀØÌÉÓ ÂÀÊÄÈÄÁÉÍÄÁÀ, ÌÉÊÄÃËÄÁÀ, ÌÏßÏÍÄÁÀ, ßÀØÄ-<br />
ÆÄÁÀ"<br />
ÀËÉ ÛÉÛà ÁðÍÓ áÀäæÃÉ (ÁØ.) _ ÄÓ áÄËÀà ÄÈÀÍáÌÄÁÀ (`ÁÀÍ-Ó ÀÞËÄÅÓ")<br />
ÁÄÒÞÄÂÄÍ ÌÄÆÂÄ _ ÌÃÉÃÀÒÉ, ÛÄÞËÄÁÖËÉ ÏãÀáÉ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. (ÂÖÒ., ÒÀà.)<br />
ÁÄÒÞÄÂÀÍÉ `ÛÄÞËÄÁÖËÉ, ÌÃÉÃÀÒÉ"<br />
ÎÄÓæêÎ ÊæÄÝÄÍ áÏÛáæÍÀ ãæÉÍÄË, ÄãÉ áÏÜÀ ÁÄÒÞÄÂÄÍ ÌÄÆÂÀÈÄ ÉÛéËÃÀÍÉ<br />
ÓÏ×ÄË-ØæÄÚÀÍêÎÓÀ" (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1979, 226:10) _ ÅÉÓÀÝ ÞÅÄËÉ<br />
áÏÒÁÀËÉ ÀØÅÓ ÛÄÍÀáÖËÉ, ÉÓ ÌÃÉÃÀÒ ÏãÀáÀà (`ÊÀÒ ÁÄÒÞÄÂÀÍ ÌÏÓÀáË{ÉÓ}ÊÄÍ")<br />
ÉÈÅËÄÁÀ (`ÓÏ×ÄË-ØÅÄÚÀÍÀ-ÛÉ")<br />
Ãðæ É âÄÝ ÍðâÄÝÖÒÀ _ 1. ÊÒÄÔÉÍÉ, ÃÄÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ 3 (ÆÄÃÌÉß. `ÃÄÅ-É<br />
ÃÀ ÌâÄÝ-É ÍÀ-ÌâÄÝ-ÀÒ-É")<br />
ÌÖÛæÍÉðÛ ãæÉÍÄË ÃÀæÏÁ É âÄÝÏÁ ÏÌÜÄà ÄÓÄÒ (ÁØ.) _ ÓÅÀÍÉÓ ÞÅÄËÉ<br />
ÊÒÄÔÉÍÏÁÀ|ÜÀÌÏÒÜÄÍÉËÏÁÀ (`ÃÄÅ-ÏÁ-À ÃÀ ÌâÄÝ-ÏÁ-À") ßÀÅÉÃÀÏ (`ßÀÓÖËÀÏ")<br />
1 Éá. ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÓ ÜÀÌÏÍÀÈÅÀËÛÉ.<br />
2 `ÊÀËÊÉ ÉÓÄÅÄ ÖÍÃÀ ÛÄÅÀ×ÀÓÏÈ, ÒÏÂÏÒÝ ÓÄÓáÄÁÀ" (ÜÉØÏÁÀÅÀ 1952: 196).<br />
3 ÅÉÍÝ ÔÀÍÀà ÃÉÃÉÀ ÃÀ àÊÖÀ-ÂÏÍÄÁÉÈ ÓÖÓÔÉ, ÉÓÄÈ ÀÃÀÌÉÀÍÆÄ ÀÌÁÏÁÄÍ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 137<br />
ÛÉÈÄ ËÉÊæêÍÄ (ÁÆ., ËÛá., ÜÏË.), ÛÉÈÄ ËÉÊæÀÍÄ (ÁØ., ËÍÔ.) _ ÌÉÓÀÊÖÈ-<br />
ÒÄÁÀ, ÃÀÐÚÒÏÁÀ, ÃÀÖ×ËÄÁÀ, ÛÏÅÍÀ, áÄËÛÉ ÌÏÂÃÄÁÀ (ÅÉÓÉÌÄ, ÒÉÓÀÌÄ), ÛÃÒ.<br />
ØÀÒÈ. áÄËÛÉ ÜÀÂÃÄÁÀ [ÛÃÒ. ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍ. (ÁØ.) ÜÉÓ ÓÂÀ ÉÚÄÒ _ ÌÉÉÓÀÊÖÈ-<br />
ÒÄÁÓ, áÄËÛÉ ÜÀÉÂÃÄÁÓ (`ÚÅÄËÀÓ ÛÄÌÏÉÒÔÚÀÌÓ")]<br />
ÈÄÒðÒÉÓÂÀ ÔéÔÉÛ ËÉÛÃÄ _ ÌÏÔÚÖÄÁÀ, ÂÀÌÀÓáÀÒÀÅÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÈÅÀË-<br />
ÄÁ-ÛÉ ÍÀÝÀÒ-ÔÖÔÀ-Ó ÌÉÚÒÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÅÀËÛÉ ÍÀÝÒÉÓ ÌÉÚÒÀ|ÜÀÚÒÀ<br />
ÈÄÒðÒÉÓÂÀ ÜÉÓ ÔéÔÓ áðÛÃÄ (ÁØ.) _ ÚÅÄËÀÓ ÀÔÚÖÄÁÓ (`ÈÅÀË-ÄÁ-ÛÉ ÚÅÄ-<br />
ËÀÓ ÍÀÝÀÒ-ÔÖÔÀ-Ó ÀÚÒÉÓ")<br />
ÊæÄÒÉÛ ËÉÚÄÒ _ ÃÀÌÏßÌÄÁÀ, ÌÉÌáÒÏÁÀ, ÌáÀÒÉÓ ÃÀàÄÒÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÊÅÄÒ-ÉÓ<br />
ÒÔÚÌÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÊÅÄÒÉÓ ÃÀÊÅÒÀ<br />
ÀËðÒÉ ÊæÄÒÓ áÏÚÄÒá (ÁØ.) _ ÄÓÄÍÉÝ ÊÅÄÒÓ ÖÊÒÀÅÄÍ (`ÖÒÔÚÀÌÄÍ")<br />
ÂðÜÓ ÌðÞÂÒÉÍÄ, ÊÖÊÖÌ ÆÉÓá ÃÄÌÉÓ ÌÉâÃÄÍÉ (ÁØ.) _ ÂÀÁÒÀÆÄÁÖËÉ ÅÀÒ,<br />
ÌßÖáÀÒÄÁÉÓÂÀÍ ÓÉÔÚÅÀ ÅÄÒ ÌÉÈØÅÀÌÓ (ÆÄÃÌÉß. `ÃÀÍÀÓ Ì-À-ÞÂ-ÄÒ-ÄÁ, ßÅÄÈÉ<br />
ÓÉÓáË-É ÀÒ ÌÏÌÉÅÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÃÀÍÀ ÒÏÌ ÃÀÌÀÒÔÚÀ, ÓÉÓáËÉ ÀÒ ÂÀÌÏÅÀ; ÃÀÍÀ<br />
ÐÉÒÓ ÀÒ ÌÉáÓÍÉÓ<br />
ÈÄÈÄ ÓÂ'ÏÈÛÚÄÃÍÉá, ØÀ ÃÄÌÉÓ É×ÖÒÛÂÅÉÍÄá _ ÞÀËÉÀÍ ÖÚÅÀÒÈ, À×ÀÓÄÁÄÍ<br />
(ÆÄÃÌÉß. `ÈÅÀË-{ÉÓ}-ÊÄÍ ÜÀÖÅÀÒÃÄÁÀÈ, ÀÒ ÀÌÏÉ×ÛÅÍÉÀÍ", ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÅÀËÛÉ<br />
ÒÏÌ ÜÀÖÅÀÒÃÄÈ, áÄËÓ ÀÒ ÀÌÏÉÓÅÀÌÄÍ<br />
ÈÄÈÄ ×áÖËÄ ÃÄÌ ÉÞÂÉÒÉ, ÄãÂæðÒ ÌÖÁÉÒ ËÉ (ÁØ.) _ ÖÊÖÍÄÈÉ ÙÀÌÄÀ<br />
(ÆÄÃÌÉß. `ÈÅ-ÀË-{ÉÓ}-ÊÄÍ ÈÉÈÉ ÀÒ É-ÞÂÉÒ-ÄÁ-À, ÉÌ-ÂÅÀÒ-É ÓÉÁÍÄËÄ ÀÒÉÓ", ÛÃÒ.<br />
ØÀÒÈ. ÈÅÀËÈÀÍ ÈÉÈÓ ÅÄÒ ÌÉÉÔÀÍÓ ÊÀÝÉ, ÉÓÄÈÉ ÓÉÁÍÄËÄÀ<br />
ÈáÖÌ ×ÀÚæÉÓÀ áÖÙæÀ (ËÛá., ÜÏË.) _ ÓÀÉÌÄÃÏ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÛÉÀ, ÓÀÛÉÛ-<br />
ÒÏÄÁÀ ÀÒ ÌÏÄËÉÓ, ÀÒáÄÉÍÀÃÀÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÀÅÉ ØÖÃÛÉ ÀØÅÓ<br />
ÁðÜÑÉ ÍÀáÔÀæ ÄÛÌðÊ (ÁØ.), ÁÀÜÑÉ ÍÀáÔÀæ ÄÛÌÀÎ (ÜÏË.), ÁÄÜÑÉ ÍÀáÔÀæ ÄÛ-<br />
ÌÀÎ (ËÛá.) _ ÌÀáÉÍãÉ, ÛÄÖáÄÃÀÅÉ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ØÅÀÆÄ ÃÀáÀÔÖËÉ ÄÛÌÀÊÉ<br />
ÛÎðÒÓ áðáÄÒÉ _ ÅÉÓÉÌÄ ÝÄÌÀ ÓÖÒÓ (ÆÄÃÌÉß. `áÄËÄÁÓ ÄØÀÅÄÁÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ.<br />
áÄËÄÁÉ ÄØÀÅÄÁÀ, áÄËÄÁÉ äØÀÅÀ (ÅÀÑÀ)<br />
ÀËÉÓ ÛÎðÒÓ ÃÏæÄ áðáÄÒÉæ (ÁØ.) _ ÀÌÀÓ ÌÂÏÍÉ áÄËÄÁÉ ÄØÀÅÄÁÀ (`ÀÌÀÓ áÄËÄÁÓ<br />
ÌÂÏÍÉ ÄØÀÅÄÁÏÃÀ")<br />
ÁÄßæÑÉ ËÉÓÄà (ÆÓ., ØÓ.) _ ÁÄßÅÆÄ ÂÀÃÀÒÜÄÍÀ (ÁÄßæÑмÍ ÂÀÒ ðÌÓðà ØæÉÍ<br />
(ÁÆ.), ÁÄßæÑÉ ÂÀÒ ËÄÌÓÀà ØæÉÍ (ÁØ.), ÁлßÖÛ ÂÀÒ ÄÌÓÀà ØÖÍ (ËÛá.) _ ÓÖËÉ ÁÄß-<br />
ÅÆÄÙÀ ÛÄÌÒÜÀ; ÁÄßæÑÉ ðÈæÄÓÄËÄÍ (ËÍÔ.) _ ÁÄßÅÆÄ ÂÀÃÀÅÒÜÉ)<br />
ÂÖÎÓÂÀ|ÂæÉÎÓÂÀ ËÄÌÄÓÂ|ËðÊÉÒ áÏÛæ _ ÃÀÌßÖáÒÄÁÖËÉÀ, ÃÀÍÀÙÅËÉÀÍÄÁÖ-<br />
ËÉÀ, ÂÖËÛÉ ÝÄÝáËÉ ÖÍÈÉÀ (`ÂÖË-ÛÉ ÝÄÝáËÉ|ÓÀ-ÊÉÒ-Ä ÖÍÈÉÀ")<br />
ÄãÂæðÒ ÃÒÄæÉÓÂ'ðÒÉ, ÄÒÄ ÂÖÎÓÂÀ ËÄÌÄÓÂ|ËðÊÉÒ áÏÛæ (ÁØ.) _ ÓÀÛÉÍÄË<br />
ÃÙÄÛÉÀ (`ÉÌ-ÂÅÀÒ ÃÒÏ-ÛÉ À-Ò-É-Ó, ÒÏÌ ÂÖË-ÛÉ ÝÄÝáËÉ|ÓÀ-ÊÉÒ-Ä ÖÍÈÉÀ")<br />
ÂæÉÎÌÖàæÄà áÏ×ÖÄ _ ÂÀÁÒÀÆÄÁÖËÉÀ, ÃÀÁÏÙÌÉËÉÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÂÖË-É ÃÀ<br />
ÌÊÄÒÃÉ ÖÃÖÙÓ"), ÃÀÌßÖáÒÄÁÖËÉÀ (ÅÉÙÀÝÉÓ ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÉÓ ÀÍ ÂÀÒÃÀÝÅÀËÄ-<br />
ÁÉÓ ÂÀÌÏ), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÂÖË-ÌÖÝÄËÉ ÄßÅÉÓ
138<br />
m. saRliani<br />
ÀËÉÓ ËÄÈÉËÀÃÄÙ ÂæÉÎÌÖàæÄà áÏ×ÖÄ (ÁØ.) _ ÄÓ ÌÖÃÀÌ ÃÀÌßÖáÒÄÁÖËÉÀ<br />
(`ÀÌÀÓ ÙÀÌÄ ÃÀ ÃÙÄ ÂÖË-É ÃÀ ÌÊÄÒÃÉ ÖÃÖÙÓ")<br />
ÌÀÒÈÀËÉÀ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÙÅÉÞËÉÓ ÌÀÂÉÅÒÀÃ ÌÊÄÒÃÉÀ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉ, ÌÀÂÒÀÌ<br />
ÌÀÉÍÝ ÀÛÊÀÒÀÀ, ÒÏÌ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ ØÀÒÈÖËÉ<br />
`ÂÖË-ÌÖÝÄËÉ ÄßÅÉÓ" ÂÀÌÏÈØÌÉÓ ÊÀËÊÉÀ.<br />
ÃÄÝÄËÀâæÒÀÛ ËÉ×ÄÔ _ ÃÉÃÉ ÓÉáÀÒÖËÉ, ÁÄÃÍÉÄÒÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. `Ý-É{Ó} ÓÀâÖÒ-ÄË-ÉÓ<br />
ÂÀáÅÒÄÔÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÝÉÓ ÂÀáÓÍÀ<br />
ÀËÉÓ ÃÄÝÄËÀâæÒÀ ÏÈ×ðÔ (ÆÓ.) _ ÄÓ ÂÀÁÄÃÍÉÄÒÃÀ, ÊÀÒ ÁÄÃÛÉ ÜÀÅÀÒÃÀ<br />
(`ÀÌÀÓ Ý-ÉÓ ÓÀ-âÖÒ-ÄË-É ÂÀÄáÅÒÉÔÀ")<br />
ÃÄÝØÀ ÌÄÌÐÄÒÓ ÃÄÌ ËÏØ ×ÉÛÔæÄ É ÞÉÒÓ _ ÌÄÆÄËðËÓ _ ÊÀÒÂÉ, ÓÀáÄ-<br />
ËÏÅÀÍÉ ÌÏÍÀÃÉÒÄÀ (`ÝÀ-ÆÄ Ì×ÒÉÍÀÅÓ ÀÒÏ ÖÛÅÄÁÓ ÃÀ ÞÉÒ-Ó _ ÌÏÓÉÀÒÖËÄÓ"),<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÝÀÛÉ ×ÒÉÍÅÄËÄÁÓÀÝ ÃÀ ÃÄÃÀÌÉßÀÆÄ àÉÀÍàÅÄËÄÁÓÀÝ ÀÝÀáÝÀáÄÁÃÀÈ<br />
(ÌÉÓÉ ÛÉÛÉÈ), ÀÍÖ ÆÄÝÀÆÄ ×ÒÉÍÅÄËÉ ÅÄÒ ÂÀÃÀÉ×ÒÄÍÓ, ÞÉÒÓ, ÌÉßÀÆÄ, àÉÀÍàÅÄËÀ<br />
ÅÄÒ ÂÀÉÅËÉÓ ÌÉÓÉ ÛÉÛÉÈ.<br />
ÌÄÈáÖæÀÒÀà áðØæá: `×ÖÓÃ, ÉÌ ËÏØ ðÍâÃÄá, ÄãÊðËÉ ÌÄÈáÖæÀÒ ËÏØ áðÓÉÐ<br />
ÌÉÍÄ ÝáÄÊÓ, ÃÄÝØÀ ÌÄÌÐÄÒÓ ÃÄÌ ËÏØ ×ÉÛÔæÄ É ÞÉÒÓ _ ÌÄÆÄËðËÓ!" (ËÍÔ.,<br />
ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 329:16-18) _ ÌÏÍÀÃÉÒÄÄÁÌÀ ÖÈáÒÄÓ: `ÁÀÔÏÍÏ, ÒÀÓ (`ÒÀ-<br />
ÓÏ") ÌÏÅÉÔÀÍÈÏ (`ÌÏÉÔÀÍÄÍ"), ÉÌÉÓÈÀÍÀ (`ÉÌ-ÚÀËÉÁ-É") ÌÏÍÀÃÉÒÄ (ÛÃÒ. ÞÅ.<br />
ØÀÒÈ. ÌÄ-ÓÀ-Èá-ÄÅ-Ë-Ä") ÃÀÓÔÒÉÀËÄÁÓÏ ÜÅÄÍÓ (`ÌÀÈ") ÔÚÄÓ, ÝÀÆÄ ×ÒÉÍÅÄËÓ ÀÒ<br />
ÀàÀàÀÍÄÁÓÏ (`ÖÛÅÄÁÓ") ÃÀ ÞÉÒÓ _ àÉÀÍàÅÄËÀÓ (`ÌÏÓÉÀÒÖËÄÓ")!"<br />
ÀÛÊÀÒÀÀ, ÒÏÌ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍÀÀ ÛÄÌÏÓÖËÉ ÃÀ ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ ÞÉÒÉÈÀÃÀà ÆÙÀÐ-<br />
ÒÄÁÛÉ.<br />
ÈæÉ É ÛÀØðÒ ÀáðÆÉ ÐÉËðÒÑÉ (ÁØ.) _ ÈÁÉËÉ, ÔÊÁÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ, ÛÃÒ.<br />
ØÀÒÈ. ÈÀ×ËÉ ÃÀ ÛÀØÀÒÉ ÀÌÏÓÃÉÓ ÐÉÒÉÃÀÍ<br />
ÛÃÉØ-ËÄËÂæÉÓ ÉÚæ×Ä _ ÞÀËÉÀÍ ÁÒÀÆÏÁÓ, ãÀÅÒÏÁÓ (ÆÄÃÌÉß. `ÊÁÉË-ÓÀ-<br />
ÂÖË-Ä-Ó ÉÞÒÏÁÓ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÊÁÉËÄÁÓ ÉÚÒÄÅÉÍÄÁÓ<br />
ÄÜÀ áéÒÛæ ÌÉÛÂÖ ÌÄÆæÁÄË ÛÃÉØ-ËÄËÂæÉÓ ÉÚæ×Ä (ÁØ.) _ ÓÉÁÒÀÆÉÓÂÀÍ<br />
ÜÄÌÉ ÌÄÆÏÁÄËÉ ÊÁÉËÄÁÓ ÉÚÒÄÅÉÍÄÁÓ (`ÉÌÉÓ ÁÒÀÆÉÈ ÜÄÌÉ ÌÄÆÏÁÄË-É ÊÁÉË-ÓÀ-<br />
ÂÖË-Ä-Ó ÉÞÒÏÁÓ")<br />
ÊÉÍÜáÉÛ ØæÄÝÀ _ ÛÄÒÝáÅÄÍÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÊÉÓÒÉÓ ÌÏàÒÀ<br />
ÀËÉ ÍÉÛÂÄ ÊÉÍÜáÉÛ ÌÖØæÉÝÀÍ ËÉ (ÁØ.) _ ÄÓ ÜÅÄÍÉ ÛÄÌÀÒÝáÅÄÍÄËÉÀ (`ÄÓ<br />
ÜÅÄÍÉ ÊÉÍÜá-ÉÓ ÌàÒÄËÉ ÀÒÉÓ")<br />
ÌðÒÔÌðÓÉÐðÍ ÀÌÓæÀËà _ meryevi ÀÃÀÌÉÀÍÉ (ÆÄÃÌÉß. `ÌÀÒÔ-ÌÏÔÒÉÀËÄ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÌÀÒÔÉÅÉÈ ÝÅÀËÄÁÀÃÉ<br />
ËðÎà ÓÖÒÖ ÌðÒÔÌðÓÉÐðÍ ÀÌÓæÀËà ËÉ (ÁØ.) _ ÍÀÌÄÔÀÍÉ ÂÖËÝÅÀËÄÁÀÃÉ<br />
ÀÃÀÌÉÀÍÉÀ (`ÌÈËÀÃ ÌÄÔÉÓÌÄÔÉ ÌÀÒÔ-ÌÏÔÒÉÀËÄ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÒÉÓ")<br />
ÌðáÎÀÃÛæ àÉÛáÑÉ æÄÍà Ëé (ÁØ.) _ ÞÀËÆÄ ÂÀáÀÒÄÁÖËÉÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÓÉáÀÒÖËÉÈ<br />
×ÄáÆÄ ÞËÉÅÓ ÃÂÀÓ ÃÀ ÌÄÂÒ. ÓÉáÀÒÖËÉÈ ÊÖÜáÉÓ ÅÄÂÄÒÃÄÓ [ÛÃÒ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 139<br />
ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÀ: ÂæÉÎÓÂÀ âðÍ áÏÁ `ÂÀáÀÒÄÁÖËÉÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÒ ÉÌ-<br />
ÜÍÄÅÓ (`ÂÖË-ÛÉ áÀÒ-É Ö-Á-ÉÀ")"]<br />
ÍðÈÓÀæÉÛ ÓðÚæÃÉÒ (ÁØ.) _ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÍÀÈÄÓÀÏÁÀÓ ÀÒÝáÅÄÍÓ ÈÀ-<br />
ÅÉÓÉ ÝÖÃÉ ÓÀØÝÉÄËÉÈ, ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀ ÀÒÀ ÀØÅÓ ØÀËÉ ÉØÍÄÁÀ ÈÖ ÊÀÝÉ, ÀÓÄÈ ÀÃÀ-<br />
ÌÉÀÍÄÁÓ ÊÉ ÂÀÃÀÔÀÍÉÈÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ `ÍÀÈÄÓÀÅÉÓ ÓÀÚÅÄÃÖÒÓ" (ÀÍÖ ÍÀÈÄÓÀÏÁÉÓ<br />
ÓÉÒÝáÅÉËÓ) ÖßÏÃÄÁÄÍ (`ÍðÈÓðæÉÛ ÓðÚæÃÉÒ ËðßÒÀËà ÉØæÉ" _ ÍÀÈÄÓÀÅÉÓ<br />
ÓÀÚÅÄÃÖÒÉ ÓÀÂÉÍÄÁËÀà ÉÈØÌÉÓ), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÍÀÈÄÓÀÅÉÓ ÓÀÚÅÄÃÖÒÉ. ÂÅáÅÃÄÁÀ<br />
ÓáÅÀ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉÝ, ÌÀÂ.: ÓðÚæÃÉÒà áðÆ `ÛÄÒÝáÅÄÍÉËÉÀ” (`ÓÀ-ÚÅÄÃ-ÖÒ-Àà À-Þ-<br />
ÄÅ-Ó"), ËÄÓÚæÀÃÖÒà ËÉÓÄà `ÛÄÒÝáÅÄÍÀ” (`ÓÀ-ÓÀ-ÚÅÄÃ-ÖÒ-Ïà ÃÀÒÜÄÍÀ"). ÒÏ-<br />
ÂÏÒÝ ÌÀÂÀËÉÈÄÁÉÃÀÍ ÜÀÍÓ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒ ÂÀÃÀßÄÅÀÓÈÀÍ ÂÅÀØÅÓ ÓÀØÌÄ.<br />
ÔÚæÄà ËÉãÄÛ _ ÞÅÉÒÀÃÙÉÒÄÁÖËÉ ÒÀÌ, ÞÀËÉÀÍ ÒÏÌ ÓàÉÒÃÄÁÀÈ ÒÀÌÄ<br />
(ÁÄÅÒ ÒÀÌÄÆÄ ÉÈØÌÉÓ: ÊÀÒ ÓÅÀÍÖÒ ÈÏ×ÆÄ, ÊÀÒ áÀÒÆÄ, ÌÀÂ., ÌÏËÄÌ ÓÖÒÖ ßéáÉ<br />
ËÀáÀ áÀÒá, ÀÈáÄÎ ÀÌÑÉ ÒÀÂÃÉá: `ðËÉ ÄÓÄÒ ÃÉÍÀ ÔÚæÄà áÏãÄÛ ÀÈáÄ" (ÁØ.,<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., II, 1957, 240:28-29) _ ÒÏÝÀ ÒÀÌÄ ÞÀËÉÀÍ ÓàÉÒÃÄÁÀÈ (`ÒÀ-<br />
ÙÀÝÉÓ ÌÄÔÉÓÌÄÔÉ ßÖá-ÉË-É ÈÖ ÀØÅÈ"), ÀáËÀÝ ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÄÍ (`ËÀÐÀÒÀÊÏÁÄÍ"):<br />
`ÄÓ ÂÏÂÏ ÒÀà ÌÉÙÉÒÓÏ ÀáËÀ (`ÄÓÏ ÂÏÂÏ ÔÚÅÄ-à ÖÙÉÒÓ ÀáËÀ")", ÃÀ ÈÅÉÈ<br />
ÓÉÊÅÃÉËÆÄÝ ÊÉ, ÌÄÔÀà ÂÀàÉÒÅÄÁÀÛÉ ÜÀÅÀÒÃÍÉËÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÈÀÅÉÓÈÅÉÓ ËÀÐÀÒÀ-<br />
ÊÏÁÓ ÃÀÂÒÀ ÔÚÅÄà ÄÓÄÒ áÏãÄÛ `ÓÉÊÅÃÉËÉ ÔÚÅÄà ÌÉÙÉÒÓÏ, ÀÍÖ ÓÉÊÅÃÉËÉ<br />
áÓÍÀ ÉØÍÄÁÀÏ (`ÔÚÅÄ-à ×ÀÓÄÁÀ, ÙÉÒÄÁÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÄÒÈ ÔÚÅÄÃÀ ÙÉÒÓ `ÞÅÉÒ-<br />
×ÀÓÉÀ". ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÂÀÌÏÈØÌÀ ÉÌÃÒÏÉÍÃÄËÉÀ, ÒÏÝÀ ÔÚÅÄÄÁÉÓ ÚÏËÀ<br />
ÌÏÓÀÌÓÀáÖÒÄÄÁÀà ØÀÒÈÅÄËÄÁÓ ÜÅÄÖËÄÁÀà äØÏÍÃÀÈ ÃÀ ÔÚÅÄÄÁÉ ÃÉÃÀà ×ÀÓÏÁ-<br />
ÃÍÄÍ ÜÅÄÍÛÉ (ÓÀáÏÊÉÀ 1979: 184).<br />
ÖÛáæÀÒ ÓÏÌÄá-ÈÀÈðÒà áÀÂá (ÁØ.) _ ÂÀÃÀÌÔÄÒÄÁÖËÄÁÉ ÀÒÉÀÍ (ÏãÀáÄÁÉ,<br />
ÓÏ×ËÄÁÉ, ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÉ, _ ÆÄÃÌÉß. `ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÓÏÌÄá-ÈÀÈÒ-Àà ÀÃ-Â-À-Í-ÀÍ").<br />
ÌÀÒÈÀËÉÀ, ÌÓÂÀÅÓÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ ØÀÒÈÖËÛÉ ÅÄÒ ÃÀÅÀÃÀÓ-<br />
ÔÖÒÄÈ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÌ ÏÒÉ ÄÒÉÓ ÄÒÈÌÀÍÄÈÈÀÍ ÌÔÒÖËÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÀ, ÝáÀÃÉÀ,<br />
ÚÅÄËÀ ØÀÒÈÅÄËÉÓÈÅÉÓ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÃÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÜÀÍÓ, ÆÄÐÉÒÉ ÂÆÉÈÀÀ<br />
ÛÄÓÖËÉ.<br />
×áÖËÀØÀ ËÄàæÄÍÉ _ ÓÖË ÝÏÔÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÉÈÆÄ ÂÀÃÀÓÀáÅÄÅÉ (ÛÃÒ.<br />
ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ: ÀÌÉÛ ÀÌéÒÃÀÍ _ ÈÉÈÆÄ ÂÀÃÀÓÀáÅÄÅÉ, ÄÒÈÉ ÁÄßÏ,<br />
ÀÌÉÓÉ ÍÀÓÀáÉ [ÀÌÉÛ ÀÌéÒÃÀÍ ÌÀÌÀÂæÄÛ ÌÉßæÀ ÀËðÒáÄÍØÀ _ ÈÉÈÆÄ ÂÀÃÓÀáÅÄÅÉ<br />
(`ÀÌÉÓ ÍÀÓÀáÉ, ÌÀÂÅÀÒÉ") ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÉÍÀáÀÅÓ ÀÌÀÈÂÀÍ]<br />
ÄãÑÉ À×ÉÛÃæá ØÏÒáÄÍØÀ, ÄÒÄ ×áÖËÀØÀ ËÄàæÄÍÉ ÌÀÌÀÂæÄÛ ËÀáæÄÌá|ËÀá-<br />
×ÄÒÁÄá (ÁØ.) _ ÉÓÄ ÂÀÖÛÅÄÓ ÓÀáËÉÃÀÍ, ÒÏÌ ÈÉÈÆÄ ÂÀÃÀÓÀáÅÄÅÉ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÉ-<br />
ÓÝÄÓ|ÀÙÉÒÓÄÓ (ÛÃÒ. ØÀÒÈ. `ÌÏ-×ÄÒ-ÄÁ-À")<br />
ØÒÉÓÃÄ ÌÉÒäÄÍ _ ÌÉÒÏÍÉÈ ÃÀÍÀÈÄÓÀÅÄÁÖËÍÉ, ÍÀÈÄË-ÌÉÒÏÍÏÁÀ, `ØÒÉÓÔÄ-<br />
{Ó} ÌÉÒÏÍ-É"<br />
ÀËðÒÓ ÖÛáæÀÒÍÄÍÓÂÀ ØÒÉÓÃÄ ÌÉÒäÄÍ áÖÙæÀá (ÁØ.) _ ÀÌÀÈ ÍÀÈÄË-ÌÉÒÏÍÏ-<br />
ÁÀ ÀÊÀÅÛÉÒÄÁÈ (`ÀÌÄÄÁÓ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÛÏÒÉÓ ØÒÉÓÔÄ-{Ó} ÌÉÒÏÍ-É ÀØÅÈ")<br />
ÖÊÖÃлÌÍÉ ÑÀÂÀÒ (ËÛá.), ÖÊæÃðÄÁÎðÛ ÑÀÂðÒ (ÁØ.) _ ÖÊÅÃÀÅÄÁÉÓ ßÀÌÀËÉ
140<br />
m. saRliani<br />
ÒÏÓÔÏÌà ÏÓÚîËÄ ØÀØÀÏÆ ÌÄ×ÄÓ: `ÀÛÉÛà ÖÊÖÃлÌÍÉ ÑÀÂÀÒÖ ÏáÆéÆÄ,<br />
ÏÃÏ ÓÂÀ ËÏØ ÄÒ ÄÈÍÄÜÃÉ ÌÉÍÓ, ÂÉÌÓ ËÏØ ÀÙêÎàæÍÄ ÀÌмÛíÁÀÓ" (ËÛá. ÐÒ.<br />
120:19) _ ÒÏÓÔÏÌÌÀ ÃÀÖÙÒÉÀËÀ (`ÃÀÖÚÅÉÒÀ") ØÀØÀÏÆ ÌÄ×ÄÓ: `ÀáËÀÅÄ ÂÀÌÏ-<br />
ÌÉÂÆÀÅÍÄÏ (`ÂÀÌÏÖÂÆÀÅÍÀ") ÖÊÅÃÀÅÄÁÉÓ ßÀÌÀËÉ, ÈÏÒÄÌ ÈÖ ÃÀÂÄÒÉÄÈ (`ÒÏÌ ÛÄÄ-<br />
ÒÄÅÀÏ ÌÀÈ"), ÀØÀÖÒÏÁÀÓ ÌÉßÀà ÅÀØÝÄÅÏ (`ÌÉßÀÓÏ ÌÏÆÄËÓ ÀÌ-ÉÓ-ÏÁ-À-Ó")<br />
ÖÛÊæÈÄ ÁтËÈÉ ËÉÚоÁÄ (ÁÆ.) _ ÂÀÜÖÌÄÁÀ, áÌÉÓ ÜÀßÚÅÄÔÉÍÄÁÀ, ÒÉÓÀÌÄ ÈØÌÉÓ<br />
ÓÀÛÖÀËÄÁÉÓ ÌÏÓÐÏÁÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÐÉÒÛÉ ÁÖÒÈÉÓ ÜÀÜÒÀ [(`ÜÀÔÄÍÅÀ"), ÛÃÒ. ÓÀ-<br />
ÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍ. ÐÉËðÒÉÓÂÀ ËÉ×áàÉ _ ÂÀÜÖÌÄÁÀ, áÌÉÓ ÜÀßÚÅÄÔÉÍÄÁÀ (`ÐÉÒ-ÛÉ áÄ-<br />
ËÉÓ ÜÀÅËÄÁÀ")]<br />
ãÉÌ ÒÏØ ÃÄÌÄ ÌÉÚËÀ ÈáæÉÌÛæ, ÄÜéÍØÀ ÒÏØ ÌÀÌÀÂæÄÛ ÌÉÊËÉÍÀ (ÁØ.) _ ÈÀÅÉ<br />
ÀÒ ÃÀÌÉÆÏÂÀÅÓ (`ÈÀÅÉÈ ÌÀÒÉËÉ ÀÒ ÃÀÌÉÍÀÚÀÅÓ, ÉÌÉÓ ÂÀÒÃÀÏ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÃÀÌÉÊ-<br />
ËÉÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÀÅÉÈ ÌÀÒÉËÉÓ ÃÀÍÀÚÅÀ<br />
ÄÛæÉ ÀâÓ ÄÓÄÒ ËéÌÒðÂÃÉÍ, ÌÄÒÌÄ _ ÁÀâÓ (ÁØ.) _ ÖÈÀÍáÌÏÄÁÀ ÀÃÀÌÉÀÍÄÁÓ<br />
ÛÏÒÉÓ ÒÀÉÌÄ ÓÀÊÉÈáÉÓ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉÓÀÓ, ÀÍÖ ÄÒÈÉ ÄÒÈÓ ÀÌÁÏÁÓ ÃÀ ÌÄÏÒÄ ÓáÅÀÓ,<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÄÒÈÉ ÀËÈÀÓ ÉÞÀáÃÀ (`*ÍÀËÀÐÀÒÀÊÄÅÀ"), ÌÄÏÒÄ _ ÁÀËÈÀÓ.<br />
À. ÛÀÍÉÞÉÓ ÂÀÌÏÊÅËÄÅÉÈ, ÀËÁÀÍÖÒ ÀÍÁÀÍÛÉ ÐÉÒÅÄË ÀÓÏÓ äØÅÉÀ À Ë È, ÌÄÏÒÄÓ<br />
Á À Ë È (1938), ÀÌ ÂÀÌÏÈØÌÀÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ È. ÓÀáÏÊÉÀ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ, ÃÀÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÀÀ<br />
ÏÒÉ, ÄÒÈÉÌÄÏÒÉÓ ÓÀßÉÍÀÀÙÌÃÄÂÏ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÀÆÒÉÓÀ. ÄÒÈÉ ÒÏÌ ÄÒÈÓ ÂÀÉÞÀáÉÓ,<br />
ÌÄÏÒÄ ÓÖË ÓáÅÀ ÒÀÌÄÓ ÉÞÀáÉÓ (1979, 211-213).<br />
ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ÆÄÌÏÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ ØÀÒÈÖËÉÓ ÊÀË-<br />
ÊÉÀ, ÏÙÏÍÃ ÀËÈÀÓÀ ÃÀ ÁÀËÈÀÓ ÍÀÝÅËÀÃ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÖËÉÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÞÀËÆÄÃ ÂÀ-<br />
ÅÒÝÄËÄÁÖËÉ ÔÏÐÏÍÉ ÁÀâ, Àâ ÊÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÜÀÍÓ, ÌÈØÌÄËÉÓ ÌÉÄÒ ÛÄÈáÆÖËÉÀ ÀÓÏ-<br />
ÝÉÀÝÉÖÒÀà ÃÀ, ÒÀ ÈØÌÀ ÖÍÃÀ, ÁÀâ ×ÏÒÌÉÃÀÍ ÌÏÌÃÉÍÀÒÄÏÁÓ. ÀÌÃÄÍÀÃ, ÉØÌÍÄÁÀ<br />
ÔÏÐÏÍÉÌÉÖÒÉ ßÚÅÉËÉ ÀâÉÁÀâ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÉÛÏÒÄÆÄ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ. ÌÓÂÀÅÓÉ ÔÏÐÏÍÉ-<br />
ÌÉÖÒÉ ßÚÅÉËÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒ ÆÙÀÐÒÄÁÛÉ áÛÉÒÀà ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ (ÌÀÂ.: ÀËÄËÉÀ-ÂÀËÄ-<br />
ËÉÀ, ÀÓÀÅËÄÈÉ-ÃÀÓÀÅËÄÈÉ, ÎÖÒØæлÈÉ-ÈÖÒØæлÈÉ, ÀËÀÉÛ-ÈÀËÀÉÛ|êËðÛ-<br />
ÈêËðÛ..., ÀØ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ Éá. À. ÁÀÁËÖÀÍÉ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÆÙÀÐÒÉÓ<br />
ÓÔÀÁÉËÖÒÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ, ÈÁÉËÉÓÉ, 2009).<br />
ÌÀÚÀæ ËðËÄÌ (ÁØ.), ÌÀÚÀË ËÀËлÌ (ËÛá., ÜÏË.) _ ÛÄÄÛÉÍÃÀ, ÛÃÒ.<br />
ØÀÒÈ. ÛÉÛÉ àÀÌÀ (ÛÃÒ. ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍ. ÓÉÓ ËÀáÛéÃ, ÓÉÓÂÉÛ ËÉÚÄÒ (ÁØ.),<br />
ÓÉÓíÃÀ ËÉÛÃÄ (ÜÏË.) ÃÀ À. Û. _ 1. ÛÄÄÛÉÍÃÀ, ÛÄÞÒßÖÍÃÀ, ÛÄÛÉÍÄÁÀ, ÛÄÞÒßÖ-<br />
ÍÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÛÉÛÉ ÛÄÄÚÀÒÀ, ÛÉÛÉÓ {ÃÀ}ÒÔÚÌÀ")<br />
ÐÀÓÖá ËÀáÔÉá (ÁØ.) _ ÛÄÄÐÀÓÖáÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÐÀÓÖá-É ÃÀÖÁÒÖÍÀ"),<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÓÉÔÚÅÀ ÛÄÖÁÒÖÍÀ<br />
ËÀÝæà ËÉÊÄà (ÆÓ.), ËêÝæÃ É ËÀÌÀÓáÀÒà ËÉÊÄà (ËÛá., ÜÏË.) _ 1.<br />
ÃÀÝÉÍÅÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÓÀ-ÓÀ-Ý-ÉË-Ï-Ã ÀÙÄÁÀ", `ÓÀ-ÓÀ-Ý-ÉË-Ï-Ã ÃÀ ÓÀ-ÌÀÓáÒ-Ï-Ã ÀÙÄ-<br />
ÁÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÓÀÓÀÝÉËÏÃ ÀÂÃÄÁÀ<br />
ÓÀÌÀÒ-ÓÖÃÀÒà ËÉÈáлËÉ _ ÒÀÙÀÝÉÓ ÂÀÌßÀÒÄÁÖËÉ ÞÄÁÍÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ.<br />
ÓÀÌÀÒ-ÓÖÃÀÒÀÃ ÞÄÁÍÀ
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 141<br />
ßéÒÍÉ âÀÍÉÛ É ×ÖÒÉ ÔÖ× áÏÜÀ ÂÄàÀÎ ËÏØ ËÉ É ... {ÀÌÙÀ} ÓÀÌÀÒ-ÓÖ-<br />
ÃÀÒà áÄÈáлËÃÀá ËÄÜáæÌÀÒ (ËÛá., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 269:25-26) _ ßÉÈÄËÉ<br />
áÀÒÉÓÀ ÃÀ ÞÒÏáÉÓ (`×ÖÒ-É{Ó}") ÔÚÀÅÉ ÊÀÒÂÉ ÂÀÌÞËÄÀÏ ÃÀ ÀÌÉÔÏÌ ÓÀÌÀÒ-ÓÖÃÀ-<br />
ÒÀÃ ÄÞÄÁÃÍÄÍ ËÄÜáÖÌÄËÄÁÉ.<br />
ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÈØÌÀ, ÒÏÂÏÒÝ È. ÓÀáÏÊÉÀ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ, áÛÉÒÀà ÉÓÌÉÓ<br />
ËÄÜáÖÌ-ÓÅÀÍÄÈÛÉ ÃÀ ÌÉÌÀÒÈÀÅÄÍ ÒÀÉÌÄ ÃÉÃÉ ÂÀàÉÒÅÄÁÉÓ ÂÀÌÏÓÀáÀÔÀÅÀÃ, ÒÀÃ-<br />
ÂÀÍÀÝ ÞÅÄËÀà ÌÉÝÅÀËÄÁÖËÉ ÖÓÖÃÀÒÏà ÃÀ ÖÓÀÌÀÒÏà ÀÒ ÃÀÉÌÀÒáÄÁÏÃÀ, ÌÉÓ<br />
ÃÀÓÀÓÀ×ËÀÅÄÁËÀà ÏÒÉÅÄ ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÉÚÏ (ÓÀáÏÊÉÀ1979: 542). ÆÄÌÏ ÓÅÀÍÖÒ<br />
ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÌÓÂÀÅÓÉ ÂÀÌÏÈØÌÀ ÀÒ ÃÀ×ÉØÓÉÒÄÁÖËÀ.<br />
ÙÄÒÈÄÌ ÁÄÂðÒ (ÁØ.) _ ÙÅÈÉÓ ÁÄÂÀÒÀ (ÊÀÝÉÓ ÓÉÊÅÃÉËÉÓ ÂÀÌÏ ÉÈØÌÉÓ.<br />
ÒÏÃÄÓÀÝ ÏãÀáÛÉ ÅÉÍÌÄ ÊÅÃÄÁÀ, ÌÀÛÉÍ ÀÌÁÏÁÄÍ: ÙÌÄÒÈÌÀ ÌÉÓÉ ÁÄÂÀÒÀ ÀÉÙÏÏ.<br />
ÄÒÈÉÓ ÓÉÊÅÃÉËÉ ÙÅÈÉÓ ÂÀÍÀÜÄÍÉ äÂÏÍÉÀÈ ÃÀ ÌÄÔÓ ÀÒ ÌÏÄËÉÀÍ)<br />
ÈÀæÓáËð×ÉÛ|ÈÀæËð×áÉÛ ËÉÈá×Ä {ÈáÖÌáÄÍÜÖ} _ ÛÄÒÝáÅÄÍÀ, ÂÀËÀÍÞÙÅÀ,<br />
ÃÀÌÝÉÒÄÁÀ, ÓÀØÅÄÚÍÏà ÛÄÖÒÀÝÚÏ×À (ÆÄÃÌÉß. `ÈÀÅ-Ó-ËÀ×-ÉÓ ÃÀ×ÄÍÀ, ÃÀ×ÀÒÄÁÀ<br />
ÈÀÅÉÃÀÍ ØÅÄ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÀÅÆÄ ËÀ×ÉÓ ÃÀÓáÌÀ |ÈÀÅËÀ×ÉÓ ÃÀÓáÌÀ, ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÜÀÍÓ, ÄÓ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉ ÌÏÉÒÂÏ ÓÅÀÍÖÒÌÀ ÚÀËÉÁÌÀ.<br />
ÀËÉ ÍÉÛÂÄ ÈÀæÓáËð×ÉÛ ÌéÈá×Ä ËÉ (ÁØ.) _ ÄÓ ÜÅÄÍÉ ÛÄÌÀÒÝáÅÄÍÄËÉÀ (`ÄÓ<br />
ÜÅÄÍÉ ÈÀÅ-Ó ËÀ×-ÉÓ ÃÀÌ×ÀÒÄÁÄËÉ ÀÒÉÓ")<br />
ÆÉÓá É ÆéÍÄ ÄÌéÍßéÒÄ _ ÂÀÌÀÌßÀÒÀ (`ÓÉÓáË-É ÃÀ ßÅÄÍÉ ÂÀ-ÌÏ-Ì-ßÖÒ-À"),<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÓÉÓáËÉ ÂÀÌÉÛÒÏ<br />
ÂÖÃ|ÂæÉà ÒÉÜá ðÍÊÉà (ÁÆ.) _ ÛÄÊÒÈÀ, ÛÄÝÁÀ, ÂÖËÉ ÛÄÖÔÏÊÃÀ (ÆÄÃ-<br />
ÌÉß. `ÂÖË-ÌÀ ÒÄÜá-É ÀÉÙÏ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÂÖËÌÀ ÒÄÜáÉ ÖÚÏ; ÛÉÛà ÒÉÜá ÌÀâÉÃ<br />
ÂÖÓ (ËÛá.) _ ÌÀÛÉÍÅÄ ÛÄÅÊÒÈÉ, ÛÄÅÝÁÉ (ÆÄÃÌÉß. `áÄËÀà ÒÄÜá-É ÃÀÌÀÒÔÚÀ ÂÖË-<br />
Ó")<br />
ÈáæÉÌÑÉ ÌÄÒÓ ÃÄÌ ÉÂÍÄ (ÁØ.) _ ÀÌÀÚÉÀ, ÖÊÀÃÒÉÓÉÀ, ØÄÃÌÀÙÀËÉÀ, ÚÏÚÏÜÉÀ,<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÈÀÅÆÄ ÌÀÌÀË ÁÖÆÓ ÀÒ ÉÓÅÀÌÓ<br />
ÌÄÒÌÄÌ ÛÎðÒÛæ ÝáéÍÃÒÄ ËÉÊÄà _ ÓáÅÉÓÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÉÈ ÞÍÄËÉ ÀÍ ÓÀáÉ×À-<br />
ÈÏ ÓÀØÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÌÄ-ÏÒ-ÉÓ áÄËÄÁÉÈ ÍÀÊÅÄÒÜáËÄÁÉÓ ÀÙÄÁÀ"), ÛÃÒ.<br />
ØÀÒÈ. ÓáÅÉÓÉ áÄËÉÈ ÍÀÒÉÓ ÂËÄãÀ, ÈÖÌÝÀ ÀÒ ÂÀÌÏÅÒÉÝáÀÅÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÒÀÆÄÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉÓ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁËÀÃ, ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒ ÍÉÀÃÀÂÆÄ ßÀÒÌÏ-<br />
ÛÏÁÀÓÀÝ.<br />
ÂÖÍ ðÃæÉË ËÉ, ÁÖÁÀÙÏ, ÌÄÒÌÄÌ ÛÎðÒÛæ ÝáéÍÃÒÄ ËÉÊÄà (ÁØ.) _ ÞÀËÉ-<br />
ÀÍ ÀÃÅÉËÉÀ (`ÌÄÔÉÓÌÄÔÉ ÀÃÅÉËÉ ÀÒÉÓ"), ÁÉÞÉÀ ÂÄÍÀÝÅÀËÏÓ, ÓáÅÉÓÉ áÄËÉÈ ÓÀáÉ-<br />
×ÀÈÏ ÓÀØÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ (ÌÄ-ÏÒ-ÉÓ áÄËÄÁÉÈ ÍÀÊÅÄÒÜáËÄÁÉÓ ÀÙÄÁÀ")<br />
ÍÄÓÚÀÌÄ×ÔÀØÀ ËÉÆÉ _ ÌÏÍÃÏÌÄÁÀ, ÌÉÆÍÉÓ ÌÉÓÀÙßÄÅÀà ÞÍÄËÉ ÓÀØÌÉÓ ÂÀ-<br />
ÊÄÈÄÁÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÍÄÌÓ-ÂÀáÅÒÄÔÉËÛÉ ÓÅËÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÍÄÌÓÉÓ ÚÖÍßÛÉ ÂÀÞÒÏÌÀ<br />
ÀËÉÓ Ìð ÂÀÒã áÀÒ, ÍÄÓÚÀÌÄ×ÔÀØÀ ØÀ ÙéÒÉ (ÁØ.) _ ÀÌÀÓ ÒÀ ÖàÉÒÓ (`ÀÌÀÓ<br />
ÒÀ ÂÀÒãÀ ÀØÅÓ"), ÌÉÆÍÉÓ ÌÉÓÀÙßÄÅÀà ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÂÀÀÊÄÈÄÁÓ (`ÍÄÌÓ-ÂÀáÅÒÄÔÉËÛÉ<br />
ÂÀÅÀ")<br />
æðÎÁÄÃÖÛæ _ ÞËÉÅÓ, ÅÀÉ-ÅÀÂËÀáÉÈ (ÆÄÃÌÉß. `ÅÀÉ-ÁÄÃ-ÉÈ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÅÀÉ
142<br />
ÃÀ ÁÄÃÉ<br />
m. saRliani<br />
æðÉÁÄÃÖÛæ ÜæÀÈÊÀÒæÍÄ ÃÉà ÚÏÒ ... ÍÄâÛÃðÒÓ (ÁØ., ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ.,<br />
1957, 255:) _ ÃÄÃÀÌ ÅÀÉ-ÅÀÂËÀáÉÈ ÂÀÀÙÄÁÉÍÀ ÊÀÒÉ ÈÉÊÍÄÁÓ (`ÅÀÉ-ÁÄÃ-ÉÈ ÂÀÀÙÄÁÉ-<br />
ÍÀ ÃÄÃÀ-Ì ÈÉÊÍÄÁÓ")<br />
ÛÃéÌÒðÒÑÉ áðáæÓ ÄÌàÊæÄÒÍÄ! (ÁØ.) _ ÅÄÒÀ×ÄÒÓ ÃÀÌÀÊËÄÁ, ÅÄÒ ÌÏÌÄÒÄÅÉ<br />
(ÆÄÃÌÉß. `ÚÖÒÄÁÆÄ áÀáÅ-Ó ÃÀÌÀàÒÉ!")! ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÚÖÒÄÁÆÄ áÀáÅÉ ÀÒ ÃÀÌÀàÒÀ!<br />
ÊмÍÜáÑÉ áÀáæ ÍÏÌÀ ÄÌàÊÏÒÀ! (ËÛá.) _ ÅÄÒÀ×ÄÒÓ ÃÀÌÀÊËÄÁ, ÅÄÒ ÌÏÌÄÒÄÅÉ,<br />
ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÚÖÒÄÁÆÄ áÀáÅÉ ÀÒ ÃÀÌÀàÒÀ!<br />
À. ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ ×ÉØÒÏÁÓ, ÒÏÌ ØÀÒÈÖËÉ Ú Ö Ò Ä Á Æ Ä á À á Å É À Ò Ã À Ì<br />
À à Ò À ÃÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÊмÍÜáÑÉ áÀáæ ÍÏÌÀ ÄÌàÊÏÒÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÓÂÀÅÓÉ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ<br />
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÈ ÛÄÐÉÒÏÁÄÁÖË ÃÀÌÈáÅÄÅÀà ÌÉÅÉÜÍÉÏÈÏ, ÈÖÌÝÀ ÉÌÀÓÀÝ ÃÀÓÞÄÍÓ,<br />
ÒÏÌ ÌÏÍÀÈÄÓÀÅÄ ÄÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÐÀÒÀËÄËÉÆÌÉ ÏÃÉÍÃÄËÉ ÖÒÈÉÄÒÈÏ-<br />
ÁÉÈÀÀ ÂÀÌÏßÅÄÖËÉÏ (ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ1961: 112).<br />
ÛÉÌÉ ÁÄÒÑÉ ËÉÓÂæÒÄ _ ÃÉÃ ÐÀÔÉÅÛÉ, ×Ö×ÖÍÄÁÀÛÉ ÚÏËÀ (ÅÉÓÉÌÄ), ÐÀÔÉ-<br />
ÅÉÓÝÄÌÀ; ÌÆÒÖÍÅÄËÏÁÀ, ÌÏÅËÀ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. áÄËÉÓ ÂÖËÆÄ ÃÀÓÌÀ|ÔÀÒÄÁÀ<br />
ÀËÎðÒÓ ÌÉÍÄ ÃÉ ÛÉÌÉ ÁÄÒÑÉ áÏÓÂÖÒá (ÁØ.) _ ÀÌÀÈ ÃÄÃÀ ÃÉà ÐÀÔÉÅÛÉ,<br />
×Ö×ÖÍÄÁÀÛÉ äÚÀÅÈ (`ÀÌÄÄÁÓ ÌÀÈÉ ÃÄÃÀ áÄËÉÓ ÂÖËÆÄ ÖÆÉÈ")<br />
ËÀÜØÉ ËÉ×ÒÄÍÉ (ËÛá.) _ ÓÀÓÉÒÝáÅÉËÏ ÓÀØÌÉÓ ÜÀÃÄÍÀ (ÆÄÃÌÉß. `ËÄ-<br />
ÜÀØ-É{Ó} ÃÀ-×ÀÒ-ÄÁ-À"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ËÄÜÀØÉÓ ÃÀáÖÒÅÀ ÃÀ À. Û.<br />
ÉÃÉÏÌÉÓ ÈÀÒÂÌÍÉÓ ÄËÄÌÄÍÔÀÒÖË ÐÉÒÏÁÀÃ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖ-<br />
ÒÀÛÉ ÌÉÜÍÄÖËÉÀ ÉÓ, ÒÏÌ `áÄËÛÄÓÀáÄÁÉ ÉÚÏÓ ÊÀÅÛÉÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÉÓ ÀÌÏÓÀÅÀËÓÀ ÃÀ<br />
ÆÏÂÀÃ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀÓ ÛÏÒÉÓ", ÀÍÖ ÍÀÈËÀÃ ÖÍÃÀ ÜÀÍÃÄÓ ÂÀÌÏÈØÌÉÓ ÌÏÔÉÅÀÝÉÉÓ<br />
ÊÅÀËÉ. ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÐÉÒÏÁÀ ÊÉ, ÀÒË. ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉÓ ÀÆÒÉÈ, ÀÖÝÉËÄÁÄËÉÝÀÀ (ÉØÅÄ:<br />
109), ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÉÃÉÏÌ-ÊÀËÊÉ `ÏÒãÄÒ ÂÀÍÉÝÃÉÓ ÂÀÃÀÔÀÍÉÈÏÁÀÓ: ÐÉÒÅÄËÀà ÌÛÏÁ-<br />
ËÉÖÒ ÍÉÀÃÀÂÆÄ, ÉÃÉÏÌÀÔÖÒÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓ ÌÏÌÄÍÔÛÉ; ÌÄÏÒÄÃ ÊÀËÊÉÒÄ-<br />
ÁÉÓ ÃÒÏÓ, ÒÏÃÄÓÀÝ ÖÝáÏ ÄÍÀÛÉ ÛÄÃÉÓ ÛÄÖÓÀÁÀÌÏ ÉÃÉÏÌÀÔÖÒÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ"<br />
(ÒÏÑÀÍÓÊÉ 1948: 28), ÀÌÉÔÏÌÀÝ ÀØÀÝ, ÉÓÄÅÄ ÒÏÂÏÒÝ ÌÛÏÁËÉÖÒ ÍÉÀÃÀÂÆÄ ÃÀ-<br />
ÌÊÅÉÃÒÄÁÉÓÀÓ, ÓÀàÉÒÏÀ `ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀÛÉ ÌÊÀ×ÉÏà ÉÚÏÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉ-<br />
ËÉ ÂÀÌÏÈØÌÉÓ ÂÀÍÆÏÂÀÃÄÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÉ" (ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961: 109).<br />
ÜÅÄÍ ÌÉÄÒ ÆÄÌÏÈßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÓÀÀÀÍÀËÉÆÏ ÌÀÓÀËÀ ÈÉÈØÌÉÓ ØÀÒÈÖËÉÓ<br />
ÉÃÄÍÔÖÒÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÆÏÂãÄÒ ÉÓÉÝ áÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÓÒÖËÉ ÉÃÄÍÔÖÒÏÁÀ ÀÒÀ ÂÅÀØÅÓ<br />
(ÀÍÖ ÀÌÏÓÀÅÀËÉ ÉÃÉÏÌÉÓÀ ÃÀ ÊÀËÊÉÓ ÛÄÌÀÃÂÄÍÄËÉ ÄËÄÌÄÍÔÄÁÉ ÆÖÓÔÀÃ ÀÒ ÄÌ-<br />
ÈáÅÄÅÀ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ). ÌÀÂ., ÈÄÈÄ ×áÖËÄ ÃÄÌ ÉÞÂÉÒÉ, ÄãÂæðÒ ÌÖÁÉÒ ËÉ (ÁØ.) _<br />
ÈÅÀËÈÀÍ ÈÉÈÓ ÅÄÒ ÌÉÉÔÀÍÓ ÊÀÝÉ, ÉÓÄÈÉ ÓÉÁÍÄËÄÀ (`ÈÅ-ÀË-É{Ó}-ÊÄÍ ÈÉÈÉ ÀÒ É-<br />
ÞÂÉÒ-ÄÁ-À, ÉÌ-ÂÅÀÒ-É ÓÉÁÍÄËÄ ÀÒÉÓ"); ÂæÉÎÌÖàæÄà áÏ×ÖÄ (ÁØ.) _ ÂÖË-ÌÖÝÄËÉ<br />
ÄßÅÉÓ ÌßÖáÀÒÄÁÉÓÂÀÍ (`ÂÖË-É ÃÀ ÌÊÄÒÃÉ ÖÃÖÙÓ"); ÌÄÒÌÄÌ ÛÎðÒÛæ ÝáéÍÃÒÄ<br />
ËÉÊÄà _ ÓáÅÉÓÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÉÈ ÞÍÄËÉ ÀÍ ÓÀáÉ×ÀÈÏ ÓÀØÌÉÓ ÊÄÈÄÁÀ (`ÌÄ-ÏÒ-ÉÓ áÄ-<br />
ËÄÁÉÈ ÍÀÊÅÄÒÜáËÄÁÉÓ ÀÙÄÁÀ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÓáÅÉÓÉ áÄËÉÈ ÍÀÒÉÓ ÂËÄãÀ; ÆÉÓá É<br />
ÆéÍÄ ÄÌéÍßéÒÄ _ ÂÀÌÀÌßÀÒÀ (`ÓÉÓáË-É ÃÀ ßÅÄÍÉ ÂÀ-ÌÏ-Ì-ßÖÒ-À"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 143<br />
ÓÉÓáËÉ ÂÀÌÉÛÒÏ ÃÀ À. Û. ÆÏ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀ-<br />
ÌÄÁÉ ÊÉÃÄÅ Ö×ÒÏ ÃÀÊÏÍÊÒÄÔÄÁÖËÉÀ, ÒÀÝ, ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀÛÉ ÌÉÙÄÁÖËÉ ÈÅÀËÓÀÆ-<br />
ÒÉÓÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÂÀÌÏÈØÌÉÓÀÃÌÉ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÄÁÉÓ ÍÉÌÖÛÉÀ, Ä.<br />
É. ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉÀ ÀáÀËÉ ÂÀÒÄÌÏ ÃÀ ÓÀÈÀÒÂÌÍÉ ÄÒÈÄÖËÉ ÌÉÓÈÅÉÓ ÍÉÛÀÍ-<br />
ÃÏÁËÉÅÉ ÓÀáÉÈ ÂÀÃÌÏÉÝÄÌÀ (ÉØÅÄ: 110).<br />
ÛÄÍÉÛÅÍÀ: ÜÅÄÍ ÌÉÄÒ ÆÄÌÏÈ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÌÀÓÀËÉÓ ØÀÒÈÖË<br />
ÄÍÀÆÄ ÈÀÒÂÌÍÀ ÀÒ ÂÀÂÅàÉÒÅÄÁÉÀ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ ØÀÒÈÖËÓÀ ÃÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓÉÔÚÅÉÄÒ<br />
ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÀÈÀ ÊÀÅÛÉÒÄÁÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÃÀÄÌÈáÅÀ. ÃÀ ÄÓ ÁÖÍÄÁÒÉÅÉÝÀÀ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ<br />
ÉÓÉÍÉ ÀáËÏÌÏÍÀÈÄÓÀÅÄ ÄÍÄÁÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÉÓÄÈÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÄÒ-<br />
ÈÄÖËÄÁÉÝ ÂÅáÅÃÄÁÀ, ÒÏÌÄËÈÀ ßÌÉÍÃÀ ÓÅÀÍÖÒÏÁÀÆÄ ÓÀÖÁÀÒÉ ÃÉà ÓÉÒÈÖËÄ-<br />
ÄÁÈÀÍ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ßÄÒÉËÏÁÉÈÉ ßÚÀÒÏÄÁÉÓ ÖØÏÍËÏÁÉÓ ÂÀÌÏ.<br />
ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏà ÂÅÄÓÀáÄÁÀ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÒÉÝáÅÉÈÉ ÓÀáÄËÄÁÉÓ ÛÄÌÝÅÄ-<br />
ËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÌÄÔÉ ßÉËÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ<br />
ÛÄÌÏÓÖËÉ:<br />
ÀÈðÓØÄÓÀÙÀ (ÁØ.), ÀÈÀÓØÄÓÀÙÀ (ËÛá.) _ ÀÒÀ×ÒÉÓ ÂÖËÉÓÀÈÅÉÓ (ÆÄÃÌÉß.<br />
`ÀÈÀÓ-É ØÉÓ-{ÉÓ-À}-ÈÅÉÓ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÀÈÀÓ ØÉÓÀà `ÀÒÀ×ÒÉÓ ÂÖËÉÓÈÅÉÓ" (ÉÂÖ-<br />
ËÉÓáÌÄÁÀ: ÀÈÀÓ ØÉÓÀ ÌÀÒÜÉËÀÃ),<br />
ÀÈðÓ ØÄÓÀÙÀ ÌÀÃ ËÄÎÊÀÊËÄ (ÁØ.) _ ÈÀÅÉÓÉ ÂÀÉÔÀÍÀ, ÀÒ ÛÄÉÓÌÉÍÀ, ÚÖ-<br />
ÒÀÃ ÀÒ ÉÙÏ (`ÀÈÀÓ-É ØÉÓ-{ÉÓ-À}-ÈÅÉÓ ÀÒ ÛÄÉÓÌÉÍÀ")<br />
ÚÀ×ËÀÍ ÀÈðÓØÄÓÀÙÀ ÌÀÃ'ÀÜðà (ÁØ.) _ ÚÀ×ËÀÍÉ ÀÒÀ×ÒÉÓ ÂÖËÉÓÀÈÅÉÓ (`ÀÈÀÓ-<br />
É ØÉÓ-{ÉÓ-À}-ÈÅÉÓ") ÀÒ ßÀÅÉÃÀ<br />
ÁÀÐ ÀÈÀÓØÄÓÀÙÀ ËÉÆÉÓ ÃÄÌ ÉÜÏ (ËÛá.) _ ÌÙÅÃÄËÉ ÀÒÀ×ÒÉÓ ÂÖËÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÀÒ ÌÉÃÉÓ (`ÌÙÅÃÄËÉ ÀÈÀÓ-É ØÉÓ-{ÉÓ-À}-ÈÅÉÓ ßÀÓÅËÀÓ ÀÒ ÛÅÒÄÁÀ")<br />
ÀÛÉÒÉÓÂÀ|ÀÈðÓÉÓÂÀ ÄÛáÖ{Í} _ ÉÛÅÉÀÈÀÃ (ÆÄÃÌÉß. `ÀÓ-ÛÉ|ÀÈÀÓ-ÛÉ ÄÒ-<br />
ÈáÄË"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÀÈÀÓÛÉ ÄÒÈÉ|ÄÒÈáÄË<br />
ÀÌÊðËÉÁ ÂæÄÛ ÀÛÉÒÉÓÂÀ|ÀÈðÓÉÓÂÀ ÄÛáÖ{Í} áÄáÏËÉ (ÁØ.) _ ÀÓÄÈÉ<br />
(`ÀÌ-ÚÀËÉÁ-É ÓÀØÌÄ ÀÓ-ÛÉ|ÀÈÀÓ-ÛÉ ÄÒÈáÄË áÅÃÄÁÀ")<br />
ÄÛÃà ËÉØæÄÝ _ 1. ÄÒÈÉ ÊÀÝÉÓ ÌÉÄÒ ÌÒÀÅÀËÂÅÀÒÉ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓÀÈÅÉÓ áÄ-<br />
ËÉÓ ÌÏÊÉÃÄÁÀ, 2. ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÀÈÀÃ ÂÀàÒÀ (ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÀÈÀÓÀÃ ÉàÒÄÁÏÃÀ, Ä. É.<br />
ÁÄÅÒ ÓÀØÌÄÓ ÀÊÄÈÄÁÃÀ)<br />
ËðÎà ÄÛÃà ÃÄÛ ØæÄÝÍÉ (ÁØ.) _ ÚÅÄËÀ×ÄÒÓ ÅÄÒ ÂÀÅÀÊÄÈÄÁ (`ÌÈËÀÃ<br />
ÀÈ-ÀÃ ÅÄÒ ÅÉàÒÄÁÉ")<br />
ÜáÀÒÀ ÈðÊæØÀ ÍðÓÊÉÍ ÆÖÒÀË _ ÝÖÃÉ ÚÏ×ÀØÝÄÅÉÓ ØÀËÉ (ÆÄÃÌÉß. `ÝáÒÀ<br />
ÈÏÊ-ÆÄ ÍÀáÔÏÌÉ ØÀËÉ"), ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÝáÒÀ ÈÏÊÛÉ ÂÀÌÞÅÒÀËÉ, ÝáÒÀ ÈÏÊÉÃÀÍ ÀÛ-<br />
ÅÄÁÖËÉ `ÀÈÀÓÂÅÀÒ ÂÀàÉÒÅÄÁÀÓ ÂÀÃÀÒÜÄÍÉËÉ, ÌÄÔÀà ÂÀØÍÉËÉ, ÂÀÌÏÝÃÉËÉ, ÄÛÌÀÊÉ,<br />
ÂÀÉÞÅÄÒÀ"<br />
ÀË ÆÖÒÀË ÉÌÑÉÌÏÛ ÌÀÒÂðÃÉ ÌÉ, ÜáÀÒÀ ÈðÊæØÀ ÍðÓÊÉÍ ËÉ?! (ÁØ.) _ ÄÓ<br />
ØÀËÉ ÒÏÂÏÒ ÌÄËÀÐÀÒÀÊÄÁÀ, ÝÖÃÉ ÚÏ×ÀØÝÄÅÉÓÀÀ (`ÝáÒÀ ÈÏÊ-ÆÄ ÍÀáÔÏÌÉ ÀÒÉÓ")<br />
ÜáÀÒÀ ÈÀÍÙÉ ÄÜáÄÍÜÖ _ ÛÏÒÓ ÜÅÄÍÂÀÍ, ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ÝáÒÀ ÌÈÀÓ ÉØÉÈ<br />
`ÖÓÀÆÙÅÒÏ ÓÉÛÏÒÄ, ÞÀËÆÄ ÛÏÒÓ"
144<br />
m. saRliani<br />
ÀÈáÄÎ ÜáÀÒÀ ÈÀÍÙÉ ÄÜáÄÍÜÖÏÙæ áðÒÉ! (ÁØ.) _ ÛÏÒÓ ÜÅÄÍÂÀÍ (`ÀáËÀÝ<br />
ÝáÒÀ ÖÙÄËÔÄáÉË{Ó} ÉØÉÈØÅÄÌÝ á-À-Ò")!<br />
ÈÖÌÝÀ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄËÉ ßÀÒÌÏÌÀÅËÏÁÉÓ ÒÉÝáÅÉÈÉ ÓÀáÄËÄÁÉÓ<br />
ÛÄÌÝÅÄËÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉÝ. ÓÀÉËÖÓÔÒÀÝÉÏÃ<br />
ßÀÒÌÏÅÀÃÂÄÍÈ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄÓ:<br />
ÀÈðÓÄÒæÄÛÃÈÄ ÀÈØÀÒÜÖÍÄ (ÁØ.) _ ÂÀÃÀÀÊÄÈÀ, ÂÀÃÀÀÓáÅÀ×ÄÒÀ, ÄÝÀÃÀ<br />
ÃÀÄÌÀËÀ, ÀÈÀÓãÄÒ ÛÄÝÅÀËÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÀÈÀÓ ÏÒ-ÏÝ-{ÉÓ}-ÊÄÍ ÂÀÃÀÀÓáÅÀ×ÄÒÀ, ÛÄ-<br />
ÝÅÀËÀ")<br />
ÀÈðÓÄÒæÄÛÃÈÄ ËÉáÖÒÃðæÉ (ÁØ.) _ ÒÀÙÀÝ ÀÌÁÉÓ ÂÀÃÀÓáÅÀ×ÄÒÄÁÀ, ÄàÅÉÓ<br />
ÛÄÔÀÍÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÀÈÀÓ ÏÒ-ÏÝ-{ÉÓ}-ÊÄÍ ÂÀÃÀ-áÖÒÃ-ÀÅ-ÄÁ-À")<br />
ÀÈðÓÄÒæÄÛÃéÍ ËÉØæÉÓ (ÁØ.) _ ÁÄÅÒãÄÒ ÈØÌÀ, ÀÈÀÓãÄÒ ÈØÌÀ, ÄÒÈÉ ÃÀ<br />
ÉÌÀÅÄÓ ÒÀÌÃÄÍãÄÒÌÄ ÈØÌÀ (ÆÄÃÌÉß. `ÀÈÀÓ-ÏÝ-ÀÈ-ãÄÒ ÈØÌÀ")<br />
ÂÀÒÃÀ ÀÌ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉÓÀ, ÒÉÝáÅÉÈÉ ÓÀáÄËÄÁÉ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖ-<br />
ËÄÁÛÉÝ áÛÉÒÀÃ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ, ÒÀÝ ÍÀÈËÀÃ ÜÀÍÓ ÒÏÂÏÒÝ ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ<br />
ÔÄØÓÔÄÁÉÃÀÍ, ÀÓÄÅÄ ÜÅÄÍ ÌÉÄÒ ÓÀÅÄËÄ ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ ÌÏÐÏÅÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÃÀÍÀÝ.<br />
ÖÛáæðÒ ÀÌÑÉ áæðÛÉðÛÉÃ: `áÏÜÀ ÆðÎÌðáÄæ ÀãÓÀÝÀÃÀá, ÔðÍÈÄËÃÖ áðÒÉÃ,<br />
ÙÄÁÄÈ É ÌÀÒÄ Ìð ÉÓÊæÉ áÏÜÄÌÉ ÌÖÜæÄÌÖ ËÉ; ÉÌðÎáÏ ØÀÜÄáÉ, ÜÉðÂÖ áÏÜÄÌÉ<br />
ÓæÄ É ÂÀÌÀÒãÖ ËÀãÀÏÃÀ; ÜÉÂÀÒ ÌÏÌÀÔÄÁðÎÓÊÀÖ áðÒÉ É áÏÜÀ ÃæÒÄÎÓÊÀ. ÀÈáÄ<br />
ÄÒ ãÉÓÊÉÃÉáæÉ áÏÜÀÌÃ, ÀÌÑÉ ÀÛÉÒ ÀÈðÓ ÆÀæ áÏÜÀÌÃÖ ÀãÀÎÀ!" (ËÍÔ. ÓÅÀÍ. ÐÒ.<br />
ÔÄØÓÔ., 1967, 57:18) _ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÀÓÄ ÅÀÓÀÜÖØÒÄÁÈ (`áÄËÓ ÅÖáÓÍÉÈ"): `ÁÄÃ-<br />
ÍÉÄÒÉ (`ÊÀÒÂÉ") ßÄËÉ (`ßÄË-ÀáÀËÉÌÝ") ÃÀÂÃÂÏÌÏÃÄÈ (`ÛÄÂÍÀÝÅËÄÁÉÀÈ"), ãÀÍ-<br />
ÌÒÈÄËÀÃ (`ÔÀÍ-ÌÒÈÄË-ÀÃ-ÌÝÀ") ÉÚÀÅÉÈ (`á-À-Ò-È"), ÙÌÄÒÈÉ ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÉ (`ÊÀ-<br />
ÝÉ") ÚÅÄËÀ ÛÄÍÉ ÓÉÊÄÈÉÓ (`ÊÀÒÂÉ{Ó}") ÌÏÌÔÀÍÉ (`ÌØÌÍÄËÉÌÝ") ÉÚÏÓ (`ÀÒÉÓ");<br />
ÓÀÉÈÀÝ ×ÄáÉ ÂÀÃÀÃÂÀ (`ÂÀáÅÉÃÄ"), ÚÅÄËÂÀÍ (`ÚÅÄËÂÀÍÌÝÀ") ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀ (`ÓÅÄ ÃÀ<br />
ÂÀÌÀÒãÅ-ÄÁ-À-ÌÝ") ÂØÏÍÃÄÓ (`ÌÏÂÄÝÄÓ"); ÌÖÃÀÌ (`ÚÏÅÄËÈÅÉÓ") ÌÀÔÄÁÀ (`ÌÏ-ÌÀ-<br />
Ô-ÄÁ-À-ÛÉ-ÌÝ") ÂØÏÍÃÄÓ (`á-À-Ò") ÃÀ ÊÀÒÂÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÊÀÒ ÃÒÏ-ÛÉ"). ÀáËÀ<br />
ÒÏÌ ÂÉÚÖÒÄÁ ÁÄÃÍÉÄÒÓ (`ÊÀÒÂÀÃ"), ÀÓÄ ÚÏ×ÉËÉÚÀÅÉ ÀÓÉÀÈÀÓÉ ßÄËÉ ÁÄÃÍÉÄÒÀÃ<br />
(`ÀÓÄ ÀÓ-É ÀÈÀÓ-É ßÄËÉ ÊÀÒÂÀÃÌÝÀ ÌÏÂÓßÒÄÁÉÀ!"<br />
ÀÛÉÒÀÈðÓÏÙæ ÀÜÉÄÍÀ áÏÜÀ ÂÖÑÉ! (ÁØ.) _ ÃÀËÏÝÅÉËÉ ÚÏ×ÉËÉÚÀÅÉ ÌÖÃÀÌ<br />
(ÆÄÃÌÉß. `ÀÓ-É ÀÈÀÓ-É-ÌÝ ÌÏÂÓßÒÄÁÉÀ ÊÀÒ ÂÖË-ÆÄ")! ÀÌÂÅÀÒÉ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒ-<br />
ÌÖËÄÁÉ ÓáÅÀ ØÀÒÈÅÄËÖÒ ÄÍÄÁÛÉ ÍÀÊËÄÁÀà ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ.<br />
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÃÀÌÈáÅÄÅÉÓÀ, ÂÀÌÏÒÉÝáÖËÉ ÀÒÀÀ, ÒÏÌ ÆÄÌÏ-<br />
ÃÀÓÀáÄËÄÁÖËÉ ÆÏÂÉÄÒÈÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄ-<br />
ËÉ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÉÚÏÓ ÏÒÉÅÄ ÄÍÀÛÉ ÄÒÈÍÀÉÒÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ-ÉÓÔÏÒÉÖËÉ<br />
ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏ.<br />
ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÉÓÉÝ, ÒÏÌ ØÀÒÈÖË-ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ<br />
ÖÐÉÒÉÓÐÉÒÃÄÁÀ ÏÒÂÀÍÖË ×ÏÒÌÀÈÀ ÃÀ ÀÙßÄÒÉÈ ÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÀÈÀ (ÌÀÂ.: ØÀÒÈ.<br />
ÃÀÞÀËÄÁÀ, ÛÃÒ. ËÛá. ÞÀËê ËÉÚÒÉÍÄ, ØÀÒÈ. ÃÀÈÀÍáÌÄÁÀ, ÛÃÒ. ÁØ. ÈÀÍÀáÌÀÓ<br />
ËÉâÄÃ, ØÀÒÈ. ÃÀÁÀÍÀ, ÛÃÒ. ËÛá. ÀÁÀÍÏ ËÉÚÒÉÍÄ) ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 145<br />
ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈÀÝ. Ä. É. ØÀÒÈÖËÉÓ ÏÒÂÀÍÖË ×ÏÒÌÄÁÓ ÓÅÀÍÖÒÛÉ áÛÉÒ ÛÄ-<br />
ÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÀÙßÄÒÉÈÉ ÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÄÁÉ ÄÍÀÝÅËÄÁÀ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÓÀ ÃÀ ÊÉËÏÊÀÅÄÁÛÉ ÏÒÂÀÍÖË ×ÏÒÌÀÈÀ ÃÀ<br />
ÀÙßÄÒÉÈ ÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÀÈÀ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ ÃÀÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÀ ÜÅÄÖ-<br />
ËÄÁÒÉÅÉ ÌÏÅËÄÍÀÀ, Ö×ÒÏ ÌÄÔÉÝ, ÆÏÂãÄÒ ÄÒÈÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓ ÀÍ ÊÉËÏÊÀÅÉÓ<br />
ÛÉÂÍÉÈÀÝ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÌÏÍÀÝÅËÄÏÁÃÍÄÍ ÏÒÂÀÍÖËÉ ÃÀ ÀÙßÄÒÉÈÉ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉ.<br />
2. ÞÅÄËÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ<br />
ÞÅÄËÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÄÔÀÃ ÌÃÉÃÀÒÉÀ. ÓÀ-<br />
ÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÂÅÄÒÃÉÈ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ<br />
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉÝ ÃÀÃÀÓÔÖÒÃÀ.<br />
... ÁÏ×ÛðÒ ... ÁÀÜðÒÓ áÏÒáéÍÄá ÖÛáæðÒ É ÀÌÑÉ ÔÖËÉá ÌðÂ: `ÏÒÉÀáÏ-<br />
ÊæÉÒÉÀáÏ, ÛÄÍÉ ÓæÉ ÃÀ ÛÄÍÉ àÀÌÄ, ÜæÄÍÓÀÓ ãæÀÒÉ ÃÀÂæÉßÄÒÄ!" (ËÍÔ., ÓÅ.<br />
ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1967:66:10) _ ÁÀÅÛÅÄÁÉ ØÅÄÁÓ ÖÒÀáÖÍÄÁÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÃÀ ÚÅÄËÀÍÉ<br />
ÀÓÄ ÀÌÁÏÁÄÍ: `ÏÒÉÀáÏ-ÊÅÉÒÉÀáÏ, ÛÄÍÉ ÓÅÉ ÃÀ ÛÄÍÉ àÀÌÄ, ÜÅÄÍÓÀÓ ãÅÀÒÉ ÃÀÂÅÉßÄ-<br />
ÒÄ!"<br />
ÊÖÌðÛ ÄÒ ÜÖ áÏÈæÄ×ÄÍÉá, ... ÄÜØÀ ÑÉ ÀÊÖÒÈáðÍÉá ÓÊðÌÓ É ÀÌÑÉ áÏÌÄÆÒÄá:<br />
`ÄÊÄÍÉÀ-ÁÄÊÄÍÉÀ, ÁÄÊÄÍÓ áÀÔÉ ÓæÄÍÄÁÉÀ.<br />
ÉÏæÀÍÄ ÌÏØÀÒÁÖØÏÁÓ ÌÄÖ×ÄæÉÓ ÊÀÒÆÄÃÀÏ,<br />
ÓÀÂÃÀæÄËÉ ÏØÒÏÓÀÏ, ÍÀÃÉÒÓ ÐÉÒÉ ÜÀÖÁÄàÃÄ,<br />
ÜÀÀÂÃÄ ÆÙæÀÓÀ, ÍÖ ÀÖÛæÄÁ ÖÊÖÍÉÓ ÖÊÖÍÉÓÀÌÃÄ.<br />
ÀÓÄÈÉ ÉÚÏ ÁÒÞÀÍÄÁÀ ÙæÈÉÓÀ" (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1967, 71:1-8) _<br />
ÓÀØÏÍÄËÉ (ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÊÖÌÀÛ-É") ÒÏÌ ÃÀÄÊÀÒÂÄÁÀÈ, ÌÀÛÉÍ ÓÊÀÌÓ ÛÄÊÒÀÅÄÍ<br />
áÏËÌÄ ÃÀ ÀÓÄ ËÏÝÖËÏÁÄÍ (`ÖËÏÝÀÅÄÍ"):<br />
`ÄÊÄÍÉÀ-ÁÄÊÄÍÉÀ, ÁÄÊÄÍÓ áÀÔÉ ÓÅÄÍÄÁÉÀ.<br />
ÉÏÅÀÍÄ ÌÏØÀÒÁÖØÏÁÓ ÌÄÖ×ÄÅÉÓ ÊÀÒÆÄÃÀÏ,<br />
ÓÀÂÃÀÅÄËÉ ÏØÒÏÓÀÏ, ÍÀÃÉÒÓ ÐÉÒÉ ÜÀÖÁÄàÃÄ,<br />
ÜÀÀÂÃÄ ÆÙÅÀÓÀ. ÍÖ ÀÖÛÅÄÁ ÖÊÖÍÉÓ ÖÊÖÍÉÓÀÌÃÄ.<br />
ÀÓÄÈÉ ÉÚÏ ÁÒÞÀÍÄÁÀ ÙÅÈÉÓÀ".<br />
ÂæÀËÉÓÀ áÀÂÃïÍá ÀãÀÙ ÀÌÊÀËÉÁ ËÉÌÆéÒ: ÄÛáÖ ÆÖÒêË ÛÉà ÉÚÃêÍÃÀ ÄÛáÖ<br />
×ÀÊÀÍ ËéÌëÒßæÀ ØÀØÓ É ÜÖ ÉÂÍíË ËÄÍÂæËÉÌéÚ, ÌëÒÌÄ ÆÖÒêË ËÀÍßÖËêÛ<br />
ÉÂÍíË, ... ÓÂÀÌÄ ÆÖÒêË áÀÔîËÃÀ ÀÌÑÉ: `ÜÉÜÀ ×À×ÀÓÀÏ", ØêÌÄÛ ËÀáÔÉáÀ:<br />
`ÛÀËæÀ ÛÀÔÀÓÀÏ". ÀËÄÖà ËÀáÔоËÍÀ, ÄÒÄ `ÃÀÈæÉ æÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀÏ?" ÄãÉ ËÀá-<br />
ÔÉáÀ, ÄÒÄ `ÃÀÈæÉ ËÏØ ÓáæÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀÏ" É ÀÌÑÉ Ø'лÍÛéËÃÍÉÍÀá: `ÌÂÄËÉ æÉÓÀ<br />
ÓÖÒÉÄËÓÀ ËÏØ", `ÜÉÔÉ æÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀ ËÏØ..." (ËÛá., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978,<br />
244:28-34) _ ÁÏÓÄËÛÉ ÌÀÒÈÄÁÃÀÈ ÊÉÃÄÅ ÀÓÄÈÉ (`ÀÌ-ÚÀËÉÁ-É") ËÏÝÅÀ (ÛÃÒ.<br />
ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÆÏÒ-Å-À"): ÄÒÈÉ ØÀËÉ áÄËÛÉ ÃÀÉàÄÒÃÀ áÏËÌÄ ÄÒÈ ãÀÌ ÚÅÄËÉÀÍ ×À-<br />
×ÀÓ ÃÀ ÃÀÃÂÄÁÏÃÀ áÏËÌÄ ÍÀÊÄËÉÓ ÂÀÃÀÓÀÚÒÄË áÅÒÄËÈÀÍ, ÌÄÏÒÄ ØÀËÉ ÓÀÍÀ-<br />
ÊÄËÄÓÈÀÍ ÃÀÃÂÄÁÏÃÀ, ÛÉÂÍÉÈÌÚÏ×É ØÀËÉ ÀÓÄ ÄÖÁÍÄÁÏÃÀ: `ÜÉÜÀ ×À×ÀÓÀÏ", ÂÀ-<br />
ÒÄÈÀ ÖÐÀÓÖáÄÁÃÀ (`ÃÀÖÁÒÖÍÄÁÃÀ"): `ÛÀËÅÀ ÛÀÔÀÓÀÏ". ÉÓÄÅ ÄÓ ÃÀÖÞÀáÄÁÃÀ,
146<br />
m. saRliani<br />
ÒÏÌ `ÃÀÈÅÉ ÅÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀÏ?" ÉÓ ÖÐÀÓÖáÄÁÃÀ, ÒÏÌ `ÃÀÈÅÉ ÓáÅÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀÏ" ÃÀ ÀÓÄ<br />
ÜÀÌÏÈÅËÉÃÍÄÍ: `ÌÂÄËÉ ÅÉÓÀ ÓÖÒÉÄËÓÀÏ", `ÜÉÔÉ ÅÉÓÀ ÚÀÍÀÓÀÏ..."<br />
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÉÌÉÓÀ, ÒÏÌ ÌÂËÉÓ ÓÅÀÍÖÒÉ ÓÀáÄËßÏÃÄÁÀ ÀÒÉÓ ÈáÄÒÄ, ØÀÒÈÖ-<br />
ËÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÉ `ÌÂÄËÉ" ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ áÛÉ-<br />
ÒÀà ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ:<br />
ÄÜØÀÍÙÏ ÄÛáÖ ÌêÒÄ ÑÉ ÙéÒÉ Ãл×ÍÉ ÚíÒÈÄÑмÍ, ãÉãæðÒÓ É ÂðËÌÏÆðÒÓ ØÀ<br />
ÛÉÃÄ É ÔоËÉ: `ÏÏ, Ö, ÂÄËÏ, ÄËÏÓ ðãÆéÆÄ ÂÄËÏÃ, ÀÌÆÀæ ÀËÀ ãóÝ É ÆÀæÃ<br />
ÁÀÒãÓ ðãÊæêÍÄ"! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 9:19-21) _ ÌÄÒÄ (`ÌÀÛÉÍÓ ÌÄÒÄ") ÄÒ-<br />
ÈÉ ÊÀÝÉ ÀÅÀ ÃÄÒÄ×ÍÉÓ ÊÀÒÄÁÈÀÍ (`ÊÀÒÄÁ{ÉÓ}ÊÄÍÆÄ"), ÞÅËÄÁÓ ÃÀ áÏÒÝÉÓ ÊÀÍÄÁÓ<br />
ÂÀÃÀÚÒÉÓ ÃÀ ÀÌÁÏÁÓ: `ÏÏ, Ö, ÌÂÄËÏ, ÄËÏÓ ÂÀÌÏÂÉÂÆÀÅÍÉ ÌÂÄËÏ (?), ßÄËÓ ÄÓ<br />
ÂØÏÍÃÄÓ ÃÀ ÌÏÌÀÅÀË ßÄËÓ ÁÄàÓ ÂÀÃÌÏÂÉÂÃÄÁ"!<br />
Ø'óÍÊÉà ÌêËà ... ËéØéÍÈÒÉÍÄ ÌéÊÒÀ ËÄÌÀÓÂæáðÍØÀ, áÀÆÌÄ ÈáлÒÀ ÚÉÀÜÖ É<br />
ÚéËÄ: `ðàÉ-ÊðàÉ, ÌÄÛáÄ ÁÄÃÉÛ ÂÄËÉðÎ!" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1939, 362:1-2)<br />
_ ÌÄËÉÀÌ ÂÀÌÏÉÙÏ ÂÀáÖÒÄÁÖËÉ ÓÀáÍÉÓÉ ÝÄÝáËÉÃÀÍ, ÌÂÄËÓ ÚÄËÛÉ ÖÓßÏÒÄÁÓ<br />
(`À-ÆÏÌ-ÀÅ-Ó") ÃÀ ÀÌÁÏÁÓ: `ÀàÉ-ÊÀàÉ, ÖÁÄÃÖÒÏ (`ÛÀÅÉ ÁÄÃ-ÉÓ") ÌÂÄËÏ!"<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÀÌ ÖÊÀÍÀÓÊÍÄËÉ ÉËÖÓÔÒÀÝÉÉÃÀÍ ÜÀÍÓ, ÄÒÈÓÀ ÃÀ ÉÌÀÅÄ ÌÈØÌÄË-<br />
ÈÀÍ ÓÅÀÍÖÒÉ ÈáÄÒÄ-Ó ÂÅÄÒÃÉÈ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ÌÂÄËÉ-Ý ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ.<br />
ÌÀÌÉÓÖËÉ ÓÀÌÈÉÓÀ. ÂÀÒÃÀ ÛÄÅÉÃÄ, ÂÀÒÃÀ ÌÄÅÉÃÄ. ÊÉÍÀ áÖÒÓÀ ØæðÁÉÓÀ,<br />
ðËÉ ÂÖËÉ ÛÄÄÚÀÒÀ, ÂÖËÓÀ ÍÀáÀÒ ÛÄÌÄÚÀÒÄ. ÀÍÀÂлÈ, ÌÀÍÀÂлÈ, áÉÍÉ<br />
áæÀÒÀÌÆлË. ÈÏÛÄÂÓÀ, ×ÏÛÄÂÓÀ, ßÉÁËÉÈÀ áÉÍÃÏ ÌÀáÉÍÃÏ ÈæÄÒÉ. ÃÄÃÀ ÌÀ-<br />
ÒÉÀÌÉÓÀ, ÌÀÌÀÓÊæÄËðÉÓÀ, ÍÄØàÀ ÍÀÁÄÂæÉÓÀ, ÛÀÛÉÊÏ ÁÄÃÍÉлÒÏ (ÛðÛÉÊÉ<br />
ËÉàæÃÉ, ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 55:1-4) _ ÌÀÌÉÓÖËÉ ÓÀÌÈÉÓÀ. ÂÀÒÃÀ ÛÄÅÉÃÄ,<br />
ÂÀÒÃÀ ÌÏÅÉÃÄ. ÊÉÍÀ áÖÒÓÀ ØÅÀÁÉÓÀ, ÀËÉ ÂÖËÉ ÛÄÄÚÀÒÀ, ÂÖËÓÀ ÍÀáÀÒ ÛÄÌÄÚÀÒÄ.<br />
ÀÍÀÂÄÈ, ÌÀÍÀÂÄÈ, áÉÍÉ áÅÀÒÀÌÆÄË. ÈÏÛÄÂÓÀ, ×ÏÛÄÂÓÀ, ßÉÁËÉÈÀ áÉÍÃÏ ÌÀáÉÍÃÏ<br />
ÈÅÄÒÉ. ÃÄÃÀ ÌÀÒÉÀÌÉÓÀ, ÌÀÌÀÓÊÅÄËÀÉÓÀ, ßÀÒÁÉ ÛÖÁËÉÓÀ, ÛÀÛÉÊÏ ÁÄÃÍÉÄÒÏ<br />
ÀË ÃÀÛÍÉ ×ÖÓà ... áÏÁÍÄ ËÉàæÃÉÓ {áÏËêÌ ÁéÍÁÉ ÌðÆÂÖæóÒÓ}: `ÄËÄÂÄÍÉ<br />
ØÒÉÓÃÄÓÀ, ÌÄËÄÂÄÍÉ ÃÄÃÀÓÀ. ËðÜæÓÀ, ÄÒÓÊðÍÓÀ, ÙæÀÛÓÀ, äÉËæÓÀ, Òðàæð<br />
ßÊÉÍÔÉËÓÀ, ÄÒÄæÄÆÉÓÀ, ÜÄÍ ÉÚÀæÉ ÞÀËÉ, ÓÀÌÄÁÉÓÀ ÞÀËÉ ÛÄÍÉ, ÏÒÏÍØÏ, ÌÏ-<br />
ÒÏÍØÏ, ØÒÉÓÃÄÓ ÂÀÒóØÉ, ßÌÉÍÃÉÓÀ ÂÉæÏÒÂÉÓÀ áÀÍÂðÒÉÓÀ ÞÀËÉ ÛÄÍÉ, ÂÀÌÏ-<br />
ÛÏÒÃÉ, ÂÀÌÄÝðËÉ, ÓÉ ÄÛÌðÊÉÓÀ ÚÀ×ËÀÍÉ áÀÒ, ÓÉ ÌÖÒÃðËÉÓÀ ÃÀàÒÉËÉÓÀ<br />
áÀÒ, ÏÍØÏÒÏ, ØÏÍØÏÒÏ, ÈÀæðÒ ðÍÂÄËÏÆÉ, ÃÀÓßÀÒÉ ãæÀÒÉ ÛÄÍÉ!" (ÁÆ., ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ., 1978, 144:1-6) _ ÀÌ ÃÀÛÍÉÓ ÐÀÔÒÏÍÉ ÁÍÄÃÉÀÍÓ (`ÝÖÃÉ ÁÖÍÄÁ-É{Ó}<br />
ÌÔÊÉÅÀÍÓ") ÖßÚÄÁÓ ËÏÝÅÉÓ ßÀÊÉÈáÅÀÓ (`ÊÉÈáÅÀÓ"): `ÄËÄÂÄÍÉ ØÒÉÓÔÄÓÀ, ÌÄËÄÂÄ-<br />
ÍÉ ÃÄÃÀÓÀ. ÉÒÄÌÓÀ, ÀÒÜÅÓÀ, ãÉáÅÓÀ, ãÏÒÓÀ, ÊÖÒÃÙËÉÓ ÝÉÍÃÀËÓÀ, ÄÒÄÅÄÆÉÓÀ,<br />
ÛÄÍ ÉÚÀÅÉ ÞÀËÀ, ÛÄÍÉ ÓÀÌÄÁÉÓ ÞÀËÀ, ÏÒÏÍØÏ, ÌÏÒÏÍØÏ, ØÒÉÓÔÄÓ ÂÀÒÀÀØÉ (?),<br />
ÛÄÍÉ ßÌÉÍÃÀ ÂÉÏÒÂÉÓ ÉÀÒÀÙÉÓ ÞÀËÀ, ÂÀÌÛÏÒÃÉ, ÂÀÌÄÝÀËÄ, ÛÄÍ ÄÛÌÀÊÉÓ áÀ×ÀÍÂÉ<br />
áÀÒ, ÛÄÍ ÌÖÒÃÀËÉÓ ÃÀàÒÉËÉ áÀÒ, ÏÍØÏÒÏ, ØÏÍØÏÒÏ, ÌÈÀÅÀÒ ÀÍÂÄËÏÆÏ, ÃÀ-<br />
ÓßÄÒÄ ÛÄÍÉ ãÅÀÒÉ!"<br />
ÓÀÂÖËÉÓáÌÏÀ ÉÓ ×ÀØÔÉ, ÒÏÌ ÞÅÄËÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ØÀÒÈÖËÉÀ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 147<br />
3. ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ<br />
ÀÅÓÉÔÚÅÀÏÁÀ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÉÌ ÓÉÔÚÅÀÈÀ ÊÒÄÁÖËÓ ÀÄÒÈÉÀÍÄÁÓ ÓÀÊÖ-<br />
ÈÀÒ ÈÀÅÛÉ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ: ÔÀÁÖÉÒÄÁÖËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉ, ÅÖËÂÀÒÉÆÌÄÁÉ, ÑÀÒÂÏÍÄÁÉ,<br />
ÅÄÒÁÀËÖÒÉ ßÚÄÅËÀ-ÊÒÖËÅÉÓ ÌÀÂÀËÉÈÄÁÉ; ÀÍÖ ÄÓ ÉÓ ÓÉÔÚÅÄÁÉ ÃÀ ÓÉÔÚÅÀÈÀ-<br />
ÊÏÌÁÉÍÀÝÉÄÁÉÀ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÄÒÈÉ ÛÄáÄÃÅÉÈ ÌÉÖÙÄÁÄËÉÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ<br />
ÃÀ ÀÒÀÓÀÓÉÀÌÏÅÍÏÀ ÚÖÒÉÓÈÅÉÓ (×ÒÏÌÊÉÍÉ, ÒÏÃÌÀÍÉ 1988), ÈÖÌÝÀ ÖÍÃÀ<br />
ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÀÌÂÅÀÒ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÛÉ ÀÒÀ ÄÒÈÉ ÄÍÏÁÒÉÅÀÃ ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏ ÀÒØÀÖËÉ<br />
×ÏÒÌÀ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ.<br />
ÀÌãÄÒÀà ÜÅÄÍÉ ßÄÒÉËÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉÀ ÛÄÅÉÓßÀÅËÏÈ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓáÅÀ<br />
ÄÍÄÁÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ßÚÄÅËÀ-ÊÒÖËÅÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ, ÒÏÌÄËÈÀ ÒÀ-<br />
ÏÃÄÍÏÁÀ ÌÀÉÍÝÃÀÌÀÉÍÝ ÈÅÀËÛÉ ÓÀÝÄÌÉ ÀÒ ÀÒÉÓ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ<br />
ÌÀÓÀËÀ ÂÀÍÓÀÊÖÈÒÄÁÉÈ ÖáÅÀà ÀÒÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÃÀ ÉÓ ÝÀËÊÄ ÛÄÓßÀÅËÉÓ<br />
ÏÁÉÄØÔÉÀ. ÖÍÃÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÌÀÈÉ ØÀÒÈÖË ÄÍÀÆÄ ÈÀÒÂÌÍÀ áÛÉÒ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ<br />
ÃÉÃ ÓÉÒÈÖËÄÄÁÈÀÍ ÀÒÉÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÌÀÈÛÉ ÖÀÌÒÀÅÉ ÀÒØÀÖËÉ<br />
ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÉ ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ. ÈÖÌÝÀ ØÀÒÈÖË ÄÍÀÆÄ ÌÀÈÉ ÈÀÒÂÌÍÉÓ ÓÉÒ-<br />
ÈÖËÄÓ ÌáÏËÏà ÀÒØÀÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÏÁÀÓ ÅÄÒ ÌÉÅÀßÄÒÈ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ ÀÌ-<br />
ÂÅÀÒÉ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÒÏÂÏÒÝ ËÄØÓÉÊÖÒÀÃ, ÀÓÄÅÄ ÌÏÒ×ÏÓÉÍÔÀØÓÖÒÀ-<br />
ÃÀÝ ÞÀËÆÄ ÂÀÒÈÖËÄÁÖËÉÀ.<br />
ÄÒÈÀÃÄÒÈÉ ÍÀÛÒÏÌÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÄÓÀÀ<br />
Ë. ÌÀÒÂÉÀÍÉÓ ÉÁÄÒÉÖË-ÊÀÅÊÀÓÉÖÒÉ ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ XXXIV ÔÏÌÛÉ ÃÀÁÄàÃÉ-<br />
ËÉ ßÄÒÉËÉ `ÓÉÔÚÅÀÈÀ ÒÉÂÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ" (ÌÀÒÂÉÀÍÉ 2000:<br />
140-143), ÓÀÃÀÝ ÓÀÊÉÈáÉÓ ÍÀÈËÀà ßÀÒÌÏÓÀÜÄÍÀà ÀÅÔÏÒÉ ÝÀË-ÝÀËÊÄ ÂÀÍÉáÉ-<br />
ËÀÅÓ ÓÉÔÚÅÀÈÀ ÒÉÂÉÓ ÓÀÊÉÈáÓ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓ<br />
ÔÉÐÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ. ßÄÒÉËÉ ÈÀÅÉÓÈÀÅÀà ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏÀ, ÈÖÍÃÀÝ ÉØÉÃÀÍ ÂÀÌÏ-<br />
ÌÃÉÍÀÒÄ, ÒÏÌ ÄÓ ÉÚÏ ÐÉÒÅÄËÉ ÝÃÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉÓ ÀÍÀËÉÆÉÓÀ.<br />
ÓáÅÀ ÄÍÄÁÉÃÀÍ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ÛÄÌÃÄÂÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ:<br />
ÁÀáÓÏËÉêÍÀ ÂæÀÒÉÛ ËéÌêÒ àÉÌÊêÎ ÌéÒÌÉ ÌÖæÏÒÁëË É ÀÌÑÉ ËÏØ ÏÈàÀÈæÍÀ:<br />
`ÀáÓÏË ÁÀáÓÏËÉÀÍÏ, ÀÒÝ ÀÛÄÍÃÉ ÃÀ ÀÒÝ ÂÀÃÀÛÄÍÃÉÏ!" (ËÛá., ÓÅ.<br />
ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1979, 249:9) _ ÁÀáÓÏËÉÀÍÉÓ ÂÅÀÒÉÓ ÚÏ×ÉËÀ àÉÍÊÀÓ ÃÀÌàÄÒÉ ÏÒ-<br />
ÁÄËÄËÉ ÃÀ ÀÓÄ ÃÀÖßÚÄÅËÉÀ: `ÀáÓÏË ÁÀáÓÏËÉÀÍÏ, ÀÒÝ ÀÛÄÍÃÉ ÃÀ ÀÒÝ ÂÀÃÀ-<br />
ÛÄÍÃÉÏ!"<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÅáÄÃÀÅÈ, ßÚÄÅËÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ×ÏÒÌÖËÀ `ÀáÓÏË ÁÀáÓÏËÉÀÍÏ,<br />
ÀÒÝ ÀÛÄÍÃÉ ÃÀ ÀÒÝ ÂÀÃÀÛÄÍÃÉÏ!" ÚÏÅÄËÂÅÀÒÉ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÝÅËÉËÄÁÄÁÉÓ<br />
ÂÀÒÄÛÄ ÀÒÉÓ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ, ÒÀÓÀÝ ÅÄÒ ÅÉÔÚÅÉÈ ÛÄÌÃÄ ÌÀÂÀËÉÈÄÁÆÄ:<br />
ÌÄáÉ ËÀáæÀÒÖ ãðÎáÀ! (ËÍÔ.) _ ÌÄáÉ ÃÀÂÄÝÄÓ (`ÌÄá-É{Ó} ËÀáÅÀÒ-É-ÌÝ ÂÝÄ-<br />
ÌÉÀ!")!<br />
ÌÄáÏÙæ ãðæáÀ! (ÁØ.) _ ÌÄáÉ ÃÀÂÄÝÄÓ (`ÌÄá-É-ÌÝ ÂÝÄÌÉÀ!")!
148<br />
m. saRliani<br />
ÌÉÛÂÖ ÝÏÃ É ÓÀÌéÒÈðË ËÄÒÈÀÍÈÄæ ãðÓÐéÍÄ! (ÁÆ.) _ ÜÄÌÉ ÝÏÃÅÉÈ ÃÀ-<br />
ÉßÅÉ, ÀÒ ÂÀÉáÀÒÏ (`ÜÄÌÉ ÝÏÃÅÀ ÃÀ ÓÀÌÀÒÈÀË-É ÌÀÒÝáÍÉÅ{ÉÓ}ÊÄÍÌÝ ÂÀÔÒÉÀ-<br />
ËÄÁÓ")!<br />
ÍÏÓÀ ÂêáÀÒÏ, ÙлÒÁÄÈ, áÏËÀ ÌêÒÄÌÉ ÎÄáæÉÂÄÆÀË! (ËÛá.) _ ÀÒ ÂÀÀáÀÒÏ,<br />
ÙÌÄÒÈÏ, ÝÖÃÉ ÊÀÝÉÓ ÝÏË-ÛÅÉËÉ!<br />
ÙÄÒÌÀÈÏÙæ ÏÈàÀÈÀ! (ÁØ.) _ ÙÌÄÒÈÌÀ ÃÀÂßÚÄÅËÏÓ (`ÙÌÄÒÈ-Ó-À-ÌÝ ÃÀÖßÚÄÅËÉÀ")!<br />
Ñ'Éæ ðÌÄÊÄà ÉÓÊæÉ ÞÉÒ É ÌÏÌÀæÀË! (ËÍÔ.) _ ÀÌÏÌßÚÃÀÒÉÚÏÓ ÛÄÍÉ ÞÉÒÉ<br />
ÃÀ ÌÏÌÀÅÀËÉ!<br />
ÛðÍÈÉÛ ÁÄÃÉÛ! (ÁØ.) _ ÛÀÍÈÉÈ ÃÀÓÀßÅÀÅÉ!, `ÛÀÍÈ-ÉÓ ÁÄÃ-ÉÓ-{À}"!<br />
ãÀÍÃÀÁÀÓ ÉÓÂÖ ÈáæÉÌ! (ÁØ.) _ ãÀÍÃÀÁÀÓ ÛÄÍÉ ÈÀÅÉ! ÃÀ À. Û.<br />
ÅÄÒÛÏÊ-ÅÄÒÛÏÊÃÏÙæ ÏËÂÄÍÄáÉ! (ÁØ.) _ ÍÀÊÖßÄÁÀà ØÝÄÖËÉÚÀÅÉ (`ÂÏã-<br />
ÂÏãÀÃÌÝÀ ÃÀ-Ì-ÃÂ-ÀÒ-áÀÒ", ÛÃÒ. ÒÖÓ. Вершок `ÂÏãÉ")!<br />
ÀØ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒ-ÌÏÒ×ÏËÏÂÉÖÒÀÃ<br />
ÓÀáÄÝÅËÉËÉÀ, ÈÖÌÝÀ ÌÀÈÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÓÄÓáÄÁÀ ÈÖ ÊÀËÊÉÒÄÁÀ ÓÀÅÓÄÁÉÈ ÍÀ-<br />
ÈÄËÉÀ.<br />
ÌÀÓÀËÉÓ ÀÍÀËÉÆÌÀ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ÓáÅÀ ÄÍÄÁÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ÈÖ ÊÀËÊÉÒÄÁÉÓ<br />
ÂÆÉÈ ÌÉÙÄÁÖËÉ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÍÀÊËÄÁÀà ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ.<br />
ÀÙÓÀÍÉÛÍÀÅÉÀ ÉÓÉÝ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÅÄÒÁÀËÖÒÉ ßÚÄÅËÀ-ÊÒÖËÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄ-<br />
ÁÉ ÒÏÂÏÒÝ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÈ, ÉÓÄ ÄÌÏÝÉÖÒ-ÄØÓÐÒÄÓÉÖËÉ ÈÅÀËÓÀÆÒÉ-<br />
ÓÉÈÀÝ ÁÄÅÒÀà Ö×ÒÏ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉÀ ØÀÒÈÖËÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ. ÓÀÊÉÈáÉÓ<br />
Ö×ÒÏ ÍÀÈËÀà ßÀÒÌÏÓÀÜÄÍÀà ÃÀÅÀÓÀáÄËÄÁÈ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄÓ ÃÉÀËÄØÔÖÒÉ ÌÀÓÀ-<br />
ËÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ.<br />
ÌÉÍÃæÄÒÓ ÄÓÙéÒÃлÃ, ÌÄáÉ ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ÈÀÍðÙÓ ÄÓÙéÒÃлÃ, ÑðäÉ ÁÄÃÉÛÖ<br />
áÉ, ÝáÄÊÓ ÄÓÙéÃлÃ, ÃóæÒÄÛ É ÍðÃÒÀÒÄÛ É ßÄæÒÀÒÄ ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ËÀáæðÒÓ<br />
ÄÓÙéÒÃлÃ, ÊÏãð ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ËéÝØ'лÓÙéÒÃлÃ, àæÄÊÉ ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ØÏÒÉÓÂÀ<br />
áÀÒÃлÃ, Ñ'мæ ÄãÒÄÙæÀ, ÜÖ ÌêÎ ãÉÒÃлÃÓ ØæÉÍËéÌÂÄÍÄ, Ìð ÈáлÒêËÄ ÁÄÃÉÛ-<br />
ÃÖ ÀãÓÚлÍÀ! äм! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 56:22-25) _ ÌÉÍÃÏÒÛÉ (`ÌÉÍÃÏÒ-Ó")<br />
ÌÉÃÉÏÃÄ, ÌÄáÉ ÃÀÂÄÝÄÓ (`ÌÄá-É{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÌÝÀ áÀÒ"), ÖÙÄËÔÄáÉËÆÄ (`ÖÙÄËÔÄáÉËÓ")<br />
ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ (`ÌÉÃÉÏÃÄÈ"), ÆÅÀÅÌÀ ßÀÂÉÙÏÓ (`ÆÅÀÅ-É{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ<br />
áÀÒ"), ÔÚÄÛÉ (`ÔÚÄÓ") ÌÉÃÉÏÃÄ, ÃÄÅÄÁÉÓ, ÍÀÃÉÒÉÓÀ (`ÍÀÃÉÒÄÁÉÓ") ÃÀ ÌßÄÅÒÄ-<br />
ÁÉÓ ËÖÊÌÀ ÂÀÌáÃÀÒÉÚÀÅÉ (`ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"), ÌÈÄÁÆÄ (`ÌÈÄÁÓ") ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ<br />
(`ÌÉÃÉÏÃÄÈ"), ÊËÃÄÆÄ ÂÀÃÀÅÀÒÃÍÉËÉÚÀÅÉ (`ÊËÃÉ{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"),<br />
ßÚÀËÆÄ ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ, ÞÄËÆÄ ÂÀÃÀÅÀÒÃÍÉËÉÚÀÅÉ (`àÏÊÀ-Ó ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"),<br />
ÓÀáËÛÉ ÉÚÏ (`ÉÌÚÏ×ÄÁÏÃÄ") ÃÀ ÈÀÅÆÄ ÃÀÂÄÍÂÒÄÓ (`ÃÀ-Â-ÒÙÅ-ÄÅ-ÉÀ-ÌÝÀ"), ÒÀÝ<br />
ÊÉ ÓÀØÏÍÄËÉ (`ÓÖË-ÃÂ-Ì-ÖË-É") ÂÚÀÅÃÄÓ, ÚÅÄËÀ ÌÂËÄÁÓ ÃÀÄÂËÉãÏÈ (`ÌÂËÄ-<br />
ÁÉ{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ ÂÀÂÊÄÈÄÁÉÀ")! äÄ!<br />
ÁéËðÎà ÌéÂÍÀÃÖ ÄãâÄÃÀ, ÉÌæóÎÙÄÍ ÀÈóÂÍ ÀÌÉÓ É ØéÈáïËÃÖ ðÌÒÄÙæáÉ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 56:37) _ ÍÀ×ËÄÈÄÁÀà ÂÀØÝÉÏÓ (`ÍÀ×ËÄÈÄÁÀà ÃÀ-Ì-
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 149<br />
ÃÂ-ÏÌ-ÀÃ-ÌÝÀ ÌÏÂÓÅËÉÀ"), ÒÀÓÀÝ ÌÉÀÃÄØÉ (`ÃÀ-À-ÃÄØ-É") ÀÌÀÍ (`À-Ì-À-Ó") ÃÀ ÌÖ-<br />
ßÖÊÄÁÀà (`ÌÖßÖÊÄÁÀÃÌÝÀ") ØÝÄÖËÉÚÀÅÉ (`ÃÀ-ÒÙÅ-ÄÖË-áÀÒ")!<br />
×ÉÓлÌÉ ÔÏÌÁáðÍØÀ ÍÏÌÌêæ ðÌâÄÃлËÉ ÉÓÂæÀ ËÉÈæêËÄÛ É ËÉßÓêËÄ<br />
ËлÈ! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 56:2) _ ÊÖÐÒÉÓ (`×ÉÓ-ÉÓ-É{Ó") ÔÁÉÃÀÍ ÀÒ ÂÀÌÏ-<br />
ÓÖËÉÚÏÓ (`ÌÏÓÖËÀ") ÛÄÍÉ ÃÀÁÀÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÂÀÜÄÍÉÓ (`ÃÀ-ßÄÓ-ÄÁ-É{Ó") ÙÀÌÄ!<br />
ÓÖÍÃÖØæ ÃÄÝÄÛ ÌÉÜÀ ÌÄ×ÛæÃÀ ÌðÆÉÂÓ ØÀ ÍíÌÈлæ ãÀØêÁÖÍÄ ÓÉ É ÉÓÂæÀ<br />
ØÏÒÓ! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 55:17) _ ÝÉÓ ÙÅÈÀÄÁÀÌ (`ÓÊÉÅÒÉ") ÈÀÅÉÓÉ<br />
(`ÌÉÓ") ÂÀÛÅÄÁÖËÉ (`ÂÀÛÅÄÁÖË") ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀ (`ÔÊÉÅÉËÓ") ÀÒ (`ÍÖ-ÀÒ-{ÉÓ}-<br />
ÊÄÍ-ÌÝÀ") ÀÂÀÝÃÉÍÏÓ (`ÂÀÝÃÉÓ") ÛÄÍ ÃÀ ÛÄÍÓ ÏãÀáÓ (`ØÏÒÀ-Ó")!<br />
ÀË ÃÉÂÄÆÀËÓ áðØæÄ áÄËßÉ×áÄÃ: `ÄÌÌÀ áÀÊÖÈÍÏËÍÄÍÓ, ÄÜØÀÓ ÌéáðÒ ÔÖ×É<br />
ÍÏÌÏÙæ ãÀÒá ËéÊéÒÝáÀËÄ; ÌÀÌÀ áÀÊÖÈÍÏËÍÄÍÓ, ËÄÝæÌÉ ÉäÍÉ, ÀÌÑÉ ËéäÍÄ-<br />
ÏÙæ ÄÌáÖÀà ÌéáðÒ äÀÌÓ!" (ÁØ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., II, 1957, 112:36-37, 113:1-2)<br />
_ ÀÌ ÃÄÃÀ-ÛÅÉËÓ ÖÈáÒÀ áÄËÌßÉ×ÄÌ: `ÈÖ ÙÉÒÓÉ ÉÚÏ (`ÊÖÈÍ-ÄÁ-ÏÃ-Ä-Ó"), ÌÀ-<br />
ÛÉÍ áÅÀË ÊÀÍÉÝ (`ÔÚÀÅÉÝ") ÊÉ ÀÒ (`ÍÖ-ÀÒ-ÌÝÀ") ÂØÏÍÃÄÈ (`ÂÀØÅÈ") ÛÄÁÒÀßÖ-<br />
ËÉ; ÈÖÊÉ ÙÉÒÓÉ ÀÒ ÉÚÏ (`ÊÖÈÍ-ÄÁ-ÏÃ-Ä-Ó"), {ÌÀÛÉÍ} ÝáÉÌÉ (`ÝÌ-ÄË-É") ÒÏÌ<br />
ÃÍÄÁÀ, ÉÓÄÈÉ (`ÀÓÄ") ÃÀÌÃÍÀÒÉ (`ÃÀÌÃÍÀÒÉÌÝ") ÃÀÌáÅÄÃÒÏÃÄÈÏ (`ÃÀÌáÅÄÃÒÉ-<br />
áÀÒÈ") áÅÀË ÃÉËÀÓ (`ÒÉÑ-ÒÀÑ-Ó")!"<br />
æÄÆÉÒà áëØæ: `ÌÉ ËÏØ ÃлÓÀÌÀ ÌÉ×ÛæÃÀ, ÌÀÒÀ ÌÉÛÂæÀ ÙлÒÁÀÈÓ ËÏØ<br />
áÄáËÉ É áÏËлÌÉ ÌÖÂÍÏæÉÓ áÏËÀÖ áÀÚÒÀ!" (ËÛá., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 280:14-<br />
16) _ ÅÄÆÉÒÌÀ ÖÈáÒÀ: `ÌÄ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÃÀÌÉÔÒÀÁÀáÄÁÉÀÏ, ÌÀÂÒÀÌ ÜÄÌÌÀ<br />
(`ÜÄÌÓ") ÙÌÄÒÈÌÀ (`ÙÌÄÒÈ-Ó") ÉÝÉÓÏ (`ÄÝÏÃÉÍÄÁÀ") ÃÀ ÝÖÃÉÓ ÌÏÌÂÏÍÄÁÄËÓ<br />
ÝÖÃÉ (`ÝÖÃÉÌÝ") ÃÀÄÌÀÒÈÏÓÏ (`ÃÀÌÀÒÈÍÉÀ")!"<br />
âÀÍÓ ËÏØ áÏØæÀ: `ÖÓÂæÀ ËÀÃÄÙ ËÏØ ÉÌÛÀÎÍÉ É ÌлÎÛÂæÉÃÀ ËÀÃÄÙ<br />
ËÏØ ÎÄÒæêÎà ËÀáÌéÛÎêËæÍÀÓ, ÄÜÉÓ ÌÄâÄÒÖ ËÏØ ËÀá×éÒлÍÀ ËÄÒÓÂæÄÍ!"<br />
(ËÛá., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 269:16-17) _ áÀÒÌÀ (`áÀÒ-Ó-Ï") ÈØÅÀÏ (`Ö-ÈØ-Å-ÀÌ-<br />
Ó"): `ÄØÅÓÉ ÃÙÄ ÅÉÌÖÛÀÅÄÁÏ (`É-ÌÖÛ-À-ÅÄÁ-Ó") ÃÀ ÌÄÛÅÉÃÄ ÃÙÄÓ ÅÉÍÝ ÌÀÌÖÛÀÅÏ-<br />
ÓÏ (`À-ÌÖÛ-ÀÅ-Ï-Ó"), ÉÌÀÓ ÌÀÒãÅÄÍÀ ÌÊËÀÅÉ (`ÌÊËÀÅÉÌÝÀÏ") ÂÀÖáÌÄÓÏ (`ÂÀáÌÏ-<br />
ÁÉÀ")!"<br />
... áÄËÌßÉ×à ... ÒÀÛæðËÄ ÀÊæÀÔðÒÓ ËÀáÀÁÄ ÀË ÎÄÒÁÉ ÆÖÒÀË É ÀÌÑÉÍ<br />
áðØæ: `ÀÙæÄ ËÏØ ËéØðà ÌÀà ËéÌðÒÄËÀÓá, ÄÜØÀÓ áÏÜÀÌÃÖ ðÌÄÔÄáÄËÉá,<br />
ÃÏÒðÎ ÀÂæðÒ ÂÀÒÖ ÀáÀÚÄÍÀá ÀË ÒÀÛæðËÓ!" (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 317:4-<br />
6) _ áÄËÌßÉ×ÄÌ ÄÓ ÏÒÉ ØÀËÉ ÒÀÛÄÁÉÓ ÊÖÃÄÁÓ ÂÀÌÏÀÁÀ ÃÀ ÀÓÄ ÖÈáÒÀ: `ÀÁÀ,<br />
ÈÖ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÄÁÉ ÀÒ ÉÚÏÈÏ (`ÀÁÀÏ, ÛÄÌÝÃÀÒÉ ÀÒ ÚÏ×ÉËÉÚÅÍÄÍ"), ÌÀÛÉÍ ÌÛÅÉ-<br />
ÃÏÁÉÈ (`ÊÀÒÂÀÃÌÝÀ") ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÉÚÀÅÉÈÏ (`ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÀÍ"), ÈÖ ÀÒÀ ÃÀ<br />
ÌáÏËÏà {ÈØÅÄÍÉ} ØÖÓËÄÁÉ (`ØÖÓËÄÁÉ ÌáÏËÏÃÌÝÀ") ÃÀÄÁÒÖÍÄÁÉÍÏÈÏ (`ÂÀÌÏ-<br />
ÚÏËÉÀÍ") ÀÌ ÒÀÛÄÁÓ!"
150<br />
m. saRliani<br />
4. {ÃÀ}ËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉ<br />
ÌÉËÏÝÅÀ-ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉÈ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÄÔÀà ÌÃÉÃÀÒÉ ÃÀ ÌÒÀÅÀË×Ä-<br />
ÒÏÅÀÍÉÀ. ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÀÓÀËÉÓ ÂÅÄÒÃÉÈ, ÒÀÓÀÊÅÉÒÅÄËÉÀ, ÂÀÌÏÉÚÏ×À<br />
ÓáÅÀ ÄÍÄÁÉÃÀÍ ÛÄÈÅÉÓÄÁÖËÉ ÌÀÓÀËÀÝ:<br />
ÓÔÀÒÏÍ|ÓÔÀÒÍÄ|ÓÔÀÒÉÍ áÄÒÀ! (ÁØ.) _ ãÅÀÒÉ ÓßÄÒÉÀ (ÀÅÉ ÄÍÀ ÃÀ ÈÅÀËÉ<br />
ÒÏÌ ÀÒ ÛÄáÅÃÄÓ ÃÀ ÀÒ ÀÅÍÏÓ, ÉÌÉÔÏÌ ÉÈØÌÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÆÄÝ ÃÀ ÓÀØÏÍÄËÆÄÝ, _<br />
ÆÄÃÌÉß. `ãÅÀÒÉ ÄØÍÄÁÀ")! ÛÃÒ. ÁÄÒÞ. στανρός<br />
ÓÔÀÒÉÍ áÄÒÀ, Ìð áÏÜÀ ÌÀÒÄ|ÆÖÒÀË ËÉ! (ÁØ.) _ ãÅÀÒÉ ÄßÄÒÏÓ, ÒÀ ÊÀÒÂÉ<br />
ÊÀÝÉ|ØÀËÉ ÀÒÉÓ (ÆÄÃÌÉß. `ãÅÀÒÉ ÄØÍÄÁÀ")! ÊÀÒ ÂÀÂÄÁÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀà áÛÉÒÀà ÓÀ-<br />
ÒÊÀÆÌÉÝ ÈÀÍ ÓÃÄÅÓ ÀÌÂÅÀÒ ÃÀËÏÝÅÀÓ<br />
...ÊÉÍÔô ÊëÓðÒ{Ã} 1 ... ÀÍÌðÆÒÄ: `ÎÀÙÏ, ÀÈáÄ ËéÌÆéÒлæ ËÉ, ÓÖËÉ ÓÖË-<br />
ÈÀÍ ÉÚÏÓ, ÖÚÅÀÒÃÄÓ ÃÀ ÀØ ÀÒ ÉÚÏÓ" (ÁÆ., ÓÅ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1939, 116:12-14) _<br />
ÊÉÍÔÏ ÊÄÉÓÀÒÌÀ ÓÀÃÙÄÂÒÞÄËÏ ÈØÅÀ (`ÃÀËÏÝÀ", ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÆÏÒ-Å-À"):<br />
`ÀÁÀ, ÀáËÀ ÃÀËÏÝÅÉËÉ (`ÃÀËÏÝÅÉËÉÌÝÀ") ÉÚÏÓ (`ÀÒÉÓ") {ÉÓ}, {ÅÉÓÉ} ÓÖËÉÝ<br />
ÓÖËÈÀÍ ÉÚÏÓ, ÖÚÅÀÒÃÄÓ ÃÀ ÀØ ÀÒ ÉÚÏÓ"<br />
ÛíÍÃí ËêØæÉÓÑÉ ÉÓÌÉ ÀË ÀÌÁæÀÒ: `ÛлÉßÚÀÎÀËÏÓ ÓоËÉ ÌмÓÉ ÛíÍÃí!"<br />
(ËÛá., ÓÅ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ. 1979, 10:11) _ ÛÄÓÀÍÃÏÁÀÒÉÓ ÈØÌÉÓ ÃÒÏÓ ÉÓÌÉÓ ÀÓÄÈÉ<br />
(`ÄÓ") ÓÉÔÚÅÄÁÉ (`ÀÌÁ-ÄÁ-É"): `ÛÄÉßÚÀËÏÓ ÓÖËÉ ÌÉÓÉ, ÛÄÍÃÏÁÀ!"<br />
ÀÈáÄ É ÄÜØÀÃì áÏ×êÍÀá ... ÑÉæÑÉæÀÎÓ ÄÛáÖ ×ÀÊÀÍ ËÉÝÓ É ËÀ×êÍÀÑÉ<br />
áÏÛéÍÃÏÁÃÀá ÀÌÑÉ, ÄÒÄ `ÑÉæÑÉæÀÓ ÃÀ ÌÉÓ æÀÑÖÍÀÓ ÛíÍÃÏ!" (ÉØÅÄ, 252:17) _<br />
ÀáËÀÝ ÃÀ ÌÀÍÀÌÃÄÝ ÄÒÈ ãÀÌ ßÚÀËÓ ßÀÖÃÂÀÌÃÍÄÍ áÏËÌÄ ÑÉÅÑÉÅÀÓ ÃÀ ÓÀÊÖÒ-<br />
ÈáÉÓ ßÀÃÂÌÉÓÀÓ ÀÓÄ ÖÂÆÀÅÍÉÀÍ ÛÄÍÃÏÁÀÓ, ÒÏÌ `ÑÉÅÑÉÅÀÓ ÃÀ ÌÉÓ ÅÀÑÖÍÀÓ ÛÄÍ-<br />
ÃÏÁÀ {äØÏÍÃÄÈ}!"<br />
ÈæÉÃ É ÛÀØðÒÃÏÙæ ÄãÓÉÐÄÍÀ! (ÁØ.) _ ÈÀ×ËÀà ÃÀ ÛÀØÒÀà (`ÛÀØÒ-ÀÃ-ÌÝÀ")<br />
ÛÄÂÄÒÂÏÓ (`ÂØÝÄÅÉÀ")!<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÌÉÝÅÀËÄÁÖËÈÀ ÛÄÓÀÍÃÏÁÀÒÛÉ ÞÀËÉÀÍ áÛÉÒÀà ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ ÛÄÌ-<br />
ÃÄÂÉ ×ÒÀÆÀ `ÈØÅÄÍÉ ÌÉÝÅÀËÄÁÖËÄÁÉ ÉÚÏÓ ÉØ, ÓÀÃÀÝ ÒÞÉÈ ÃÀ ÈÀ×ËÉÈ<br />
ßÅÉÌÓ ÃÀ ÁÀÌÁÉÈ ÈÏÅÓ", Ä. É., ÓÀÌÏÈáÄÛÉ.<br />
ÄÜØÀÍÙæÄ ÓÏ×ËÉÛ áÏÛÀÌÈÄ ÎÄÒæð ÉÒÉæ, ÄãÉ ËÉÛéÍÃÄÁÉÓ ÉÁÍÀ:<br />
`ÉÌÂæ'ÄÓÄÒ ÆÄÈÛæ ÖÜáÀÃÄÓ É ÁÀÌÁðÛæ ÛÃÖÀÃÄÓ, ËÀØÖÍ ÄÓÄÒ ÄÜÄÜÖÏÙæ<br />
áÀÒ, ØÏÒÃ É ÌÉÜÀ ÓÏ×ÄËà áÏÜ' ÄÓÄÒÏÙæ àÉÛá áÏÝæÉÒÀ!" (ÁØ., ÓÅÀÍ. ÐÒ.<br />
ÔÄØÓÔ., II, 1957, 299:29-32) _ ÌÄÒÄ (`ÌÀÛÉÍÓ ÌÄÒÄ") ÓÏ×ËÉÓ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÖáÖ-<br />
ÝÄÓÉ (`ÃÉÃÉÓÊÄÍ") ÅÉÍÝ ÉØÍÄÁÏÃÀ, ÉÓ ÛÄÓÀÍÃÏÁÀÒÓ ÀÌÁÏÁÃÀ (`ÉßÚÄÁÃÀ"): `ÓÀ-<br />
ÃÀÝ ÆÄÈÉÈ ßÅÉÌÃÄÓÏ ÃÀ ÁÀÌÁÉÈ ÈÏÅÃÄÓ, ÉØ (`ÉØÌÝÀ") ÂØÏÍÃÄÓÏ (`ÀØÅÓ") ÓÀÓÖ-<br />
×ÄÅÄËÉ (`ÓÀÓÖËÄÈÉÏ", ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÀÙ-ÌÏ-ØÖÉÍ-Å-À"), ÏãÀáÉÓÈÅÉÓ (`ÓÀáËÀÃ",<br />
ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ØÏÒÀ, ØÏÒ-ÄÃ-É") ÃÀ ÛÄÍÉ (`ÌÉÓÉ") ÓÏ×ËÉÓÈÅÉÓ ÊÀÒÂÉ<br />
(`ÊÀÒÂÉÏÌÝÀ") ×ÄáÉ ÃÀÂÄÔÏÅÄÁÉÏÓÏ (`ÖÔÏÅÄÁÉÀ")!"<br />
1 ÊÉÍÔÏ ÊÄÉÓÀÒÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ÝÍÏÁÉËÉ ÆÙÀÐÒÉÓ `ÜÀËÉÓÉÌÄÓ" ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÏØÌÄÃÉ ÐÄÒÓÏÍÀÑÉÀ; ÓÀÉÍ-<br />
ÔÄÒÄÓÏÀ ÓáÅÀ ØÀÒÈÅÄËÖÒ ÄÍÄÁÛÉ ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ ÈÖ ÀÒÀ ÌÓÂÀÅÓÉ ÒÀÌ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 151<br />
ÄÛáÖ áÏÜÀ ÌÀÒÄ ... ÑÉ ÉÊÄà àÉØÓ É ÜÖ áÏÛÏÍÃÄÁÃÀ: `áÏÜÀ ÌÀÒÄ ËÏØ ËÀÓ É<br />
ÛÏÍÃÏÁÀ ËÏØÖ áÀÒ, ÂÀÍÀÈËÄÁÀà ËÏØÖ áÏÂðÃ, ØÒÉÓÔÄÎ ÓÊæÄÁÉÍ ËÏØÖ<br />
ÉáÉÀÃðË ÌÉÜÀ ØæÉÍ, ÁÀÌÁðÓ ËÏØÖ áÀÛÔÖÄ, ÆÄÈÓ ËÏØÖ áÀÖÜáÄ!" (ËÍÔ., III,<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1967, 55:6) _ ÄÒÈÉ ÊÀÒÂÉ ÊÀÝÉ ÀÉÙÄÁÓ àÉØÀÓ ÃÀ ÛÄÓÀÍÃÏ-<br />
ÁÀÒÓ ÂÀÖÂÆÀÅÍÉÃÀ (`ÛÄ-Ö-ÍÃ-ÏÁ-Ã-À"): `ÊÀÒÂÉ ÊÀÝÉ ÉÚÏÏ ÃÀ ÛÄÍÃÏÁÀ (`ÛÄ-ÍÃ-<br />
ÏÁ-À-Ï-ÌÝÀ") äØÏÍÃÄÓÏ (`ÀØÅÓ"), ÓÉÍÀÈËÄÛÉ ÚÏ×ÉËÉÚÀÅÉÏ (`ÂÀ-ÍÀÈ-Ë-ÄÁ-ÀÃ-Ï-<br />
ÌÝÀ ÌÀÒÈÄÁÓ"), ØÒÉÓÔÄÓ ßÉÍÀÛÄ (`ßÉÍÀÛÄÏÌÝÀ") áÀÒÏÁÃÄÓÏ (`áÀÒÏÁÓ") ÛÄÍÉ<br />
(`ÌÉÓÉ") ÓÖËÉ (ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÀÙ-ÌÏ-ØÖÉÍ-Å-À"), ÁÀÌÁÉÈ (`ÁÀÌÁÀ-Ó-Ï-ÌÝÀ") ÂÀ-<br />
ÈÏÅÃÄÓÏ (`ÀÈÏÅÓ"), ÆÄÈÉÈ (`ÆÄÈ-Ó-Ï-ÌÝÀ") ÂÀßÅÉÌÃÄÓÏ (`ÀßÅÉÌÓ")!"<br />
ØÖÈÀÉÓÉÓ ÓÀá.ÖÍÉÅÄÒÉÓÔÄÔÉ ÃÉÀËÄØÔÏËÏÂÉÉÓ ÉÍÓÔÉÔÖÔÉÓ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÀ-<br />
ÓÀËÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ `ÒÞÉÓÀ ÃÀ ÈÀ×ËÉÓ ØÅÄÚÍÀà ÌáÏËÏà ÓÀÓÖ×ÄÅÄËÉ ÌÏÉÀÆÒÄ-<br />
ÁÀ. ÀËÁÀÈ ÄÓ ÂÀáÃÀ ÌÉÆÄÆÉ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏ-<br />
ÓÀÆÒÄÁÉÓÀ, ÒÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃÀÝ, `ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÂÀÂÄÁÀ ÖÍÃÀ ÖÊÀÅÛÉÒÃÄÁÏÃÄÓ ÌÄÆÏ-<br />
ÁÄËÉ ÌÖÓËÉÌÉ ÜÒÃÉËÏ-ÊÀÅÊÀÓÉÄËÄÁÉÓ ÂÀÅËÄÍÀÓ. ÚÖÒÀÍÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, Ö×ËÉÓ<br />
ÓÀÌÊÅÉÃÒÄÁÄË ÀÃÂÉËÀÓ ÒÞÉÓ ÛÀÃÒÄÅÍÄÁÉ ÃÀ ÈÀ×ËÉÓ ÌÃÉÍÀÒÄÄÁÉ ÌÏÄÃÉÍÄÁÀ"<br />
(áÀàÀÐÖÒÉÞÄ, ËÏÌÈÀÞÄ 2006: 307). ÜÅÄÍÉ ÀÆÒÉÈ, ÀÌ ÂÀÂÄÁÀÓ ÀÒÀÅÉÈÀÒÉ ÊÀÅÛÉÒÉ<br />
ÀÒ ÖÍÃÀ äØÏÍÃÄÓ ÌÖÓËÉÌÉ ÜÒÃÉËÏ-ÊÀÅÊÀÓÉÄËÄÁÉÓ ÂÀÅËÄÍÀÓÈÀÍ, ÒÀÃÂÀÍÀÝ<br />
`ÒÞÄ" ÃÀ `ÈÀ×ËÉ" áÛÉÒÀà ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÛÉ ÀÒÀ<br />
ÌáÏËÏà ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÀÒÀÌÄà ÓáÅÀ ØÀÒÈÅÄËÖÒ ÄÍÄÁÛÉÝ, ÒÀÆÄÝ ÆÄÌÏÃÀÓÀáÄËÄ-<br />
ÁÖËÉ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÝ ÌÉÖÈÉÈÄÁÄÍ. ÌÀÈ ÌÉÄÒ ÌÏÐÏÅÄÁÖËÉ ÁÉÁËÉÖÒÉ ÌÀÓÀËÄÁÉÓ<br />
ÌÉáÄÃÅÉÈ, `ÒÞÉÓÀ ÃÀ ÈÀ×ËÉÓ ØÅÄÚÀÍÀ"-ÛÉ ÌÏÉÀÆÒÄÁÀ ÓÉÌÃÉÃÒÄ ÃÀ ÊÄÈÉË-<br />
ÃÙÄÏÁÀ, ÈÖÌÝÀ ÃÙÄÓÃÙÄÏÁÉÈ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ÉÒÏÍÉÖËÉ ÂÀÂÄÁÉÈ ÂÅáÅÃÄÁÀ (ÉØ-<br />
ÅÄ,: 306-307). `ÒÞÄ, ÈÀ×ËÉ ÃÀ ÄÒÁÏ" ÓÉÌÃÉÃÒÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ×ÒÀÆÄÁÛÉ ÃÙÄ-<br />
ÓÀÝ áÛÉÒÀà ÂÅÄÅËÉÍÄÁÀ (ÌÀÂ.: `ÏãÀáÛÉ ÄÒÁÏ ÃÀ ÈÀ×ËÉ ÖßÅÄÈÀÅÓ", `ÄÒÁÏ 1 ÃÀ<br />
ÈÀ×ËÉ ÖßÅÉÌÈ" ÃÀ ÓáÅ., ÉØÅÄ). ÒÀÙÀ ÈØÌÀ ÖÍÃÀ, ÌÓÂÀÅÓÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ<br />
ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ ÀÒÝ ÓÅÀÍÖÒÉÓÈÅÉÓ ÀÒÉÓ ÖÝáÏ ÃÀ ÌÀÈÛÉ ÀÒÀÅÉÈÀÒÉ ÉÒÏÍÉÀ ÀÒ<br />
ÉÂÒÞÍÏÁÀ. ÈÅÀËÓÀÜÉÍÏÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÃÀÅÀÓÀáÄËÄÁÈ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄÓ.<br />
ÈæÉÌÉ ÓÀÒð ÀáðÆÉá (ÁØ.) _ ÞÀËÉÀÍ ÌÃÉÃÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ (ÆÄÃÌÉß. `ÈÀ×Ë-ÉÓ<br />
ßÚÀÒÏ ÌÏÓÃÉÈ")<br />
ÈæÉÌÉ|ËéãÄÌ ÔÏÁÉÓÂ'ÀÚæÒÄá (ÁØ.) _ ÞÀËÉÀÍ ÌÃÉÃÒÄÁÉ ÀÒÉÀÍ (ÆÄÃÌÉß.<br />
`ÈÀ×Ë-ÉÓ|ÒÞ-ÉÓ ÔÁÀ-ÛÉ ßÅÀÍÀÍ"), ÈæÉÌÉ ÔÏÁ áðÂÍÄÍÀá (ÁØ.) _ ÞÀËÉÀÍ ÌÃÉÃ-<br />
ÒÄÁÉ ÚÏ×ÉËÀÍ (ÆÄÃÌÉß. `ÈÀ×Ë-ÉÓ ÔÁÀ ÍÀ-ÃÂ-ÀÌ-À-È") ÃÀ À. Û. ÂÀÒÃÀ ÀÌ ËÄØ-<br />
ÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÓÀ, ÓÅÀÍÖÒ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÛÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ<br />
`ÆÄÈÉ"-Ý ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ. ÌÀÂ.: ÆÄÈÏÙæ|ÆÄÈðÒÏÙæ áÏ×ÖÄ ÀÌÉÛ ËÉÈÖÀËÓ<br />
(ÁØ.) _ ÃÀÉËÏÝÏÓ ÀÌÉÓÉ ÂÀÜÄÍÉÓ ÃÙÄ, (ÆÄÃÌÉß. `ÆÄÈ-É-ÌÝ|ÆÄÈ-ÄÁ-É-ÌÝ ÖÃÖÙÓ<br />
À-Ì-ÉÓ ÃÀÁÀÃÄÁÀÓ") ÃÀ ÓáÅ.<br />
1 ÄÒÁÏ ÀÍÖ ÊÀÒÀØÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ Ö×ÒÏ ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ ×ÉÂÖÒÉÒÄÁÓ. ÌÀÂ.: ËÄÝæÌÉ-<br />
ÍÀÝæÌÖÍÃÏÙæ ËÀáÂÄÍÄÍÀá ÖÛáæÀÒ _ ÉÓÄÌÝ ÖØÍÉÀÈ, ÒÏÌ ÌÉÀßÚÃÍÄÍ|ÌÉÀÊÅÃÍÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ (`ÓÀ-<br />
ÝÌ-ÄË-ÍÀ-ÝÌ-ÄË-ÀÃ-ÌÝÀ Ì-É-ÃÂ-ÏÌ-ÉÀÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ").
152<br />
m. saRliani<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÆÄÌÏÂÀÍáÉËÖËÉ ÌÀÓÀËÉÃÀÍ ÜÀÍÓ, ÓÅÀÍÖÒ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÛÉÝ<br />
ÃÏÌÉÍÉÒÄÁÓ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÊÏÌÐÏÍÄÍÔÄÁÉ: ÈæÉ `ÈÀ×ËÉ", ËéãÄ `ÒÞÄ", ËÄÝæÌÉ<br />
`ÊÀÒÀØÉ, ÝÌÄËÉ, ØÏÍÉ", ÆÄÈ `ÆÄÈÉ".<br />
ÓÀÉÍÔÄÒÄÓÏÀ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÆÙÀÐÒÉÓ ÁÏËÏÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ×ÉÍÀËÖÒÉ ×ÏÒ-<br />
ÌÖËÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ ÃÀËÏÝÅÉÈÉÀ. ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÀÓÀËÉÓ<br />
ÂÅÄÒÃÉÈ ÔÄØÓÔÄÁÛÉ áÛÉÒÀà ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ ØÀÒÈÖËÉÓ ÂÆÉÈ ÛÄÌÏÓÖËÉ ÌÀÓÀ-<br />
ËÀÝ, ÈÖÌÝÀ ÅÄÒ ÅÉÔÚÅÉÈ, ÒÏÌ ÌÈËÉÀÍÀà ×ÒÀÆÀÀ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ.<br />
àÉÒ ÄÜÄæ ðÂæÝæмÒÀ, áÉÍ ÀÌÄÜоÍ, ÛÀØðÒÉ ÀÌÄÜÖ! ÍðÎ áÏÜÀ ËÉÒÃÄæ<br />
ðÂæâмÃÀ É ËéÌÆéÒлæ ËÉÛà Ìð ÓÀÄÒÈÏà (ÁÆ., ÓÅ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1939, 162:27-<br />
28) _ àÉÒÉ ÉØ (`ÉØÌÝÀ") ÃÀÂÅÄÔÏÅÄÁÉÍÏÓ (`ÃÀÂÅÉÔÏÅÄÁÉÀ"), ËáÉÍÉ _ ÀØ, ÛÀØÀ-<br />
ÒÉÝ _ ÀØ! ÜÅÄÍ ÊÀÒÂÉ ÃÒÏ (`ÚÏ×ÀÌÝ") ÂÅÄÔÀÒÄÁÉÍÏÓ (`ÌÏÂÅÉÔÀÍÉÀ") ÃÀ ÓÀÄÒ-<br />
ÈÏÃ ÚÅÄËÀÍÉ (`ÚÅÄËÀ") ÃÀËÏÝÅÉËÄÁÉ (`ÃÀËÏÝÅÉËÉÌÝÀ", ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ.<br />
`ÆÏÒ-Å-À") ÅÉÚÏÈ (`ÅÀÒÈ")!<br />
àÉÒ ÄÜÄ ðÂæÝæмÒÀ, áÉÍ ÀÌÄÜÖ ðÂæâéÌÒÀ! ËéÌÆéÒлæ ËÉÛÃ! (ÁÆ., ÉØÅÄ,<br />
113:5) _ àÉÒÉ ÉØ ÃÀÂÅÄÔÏÅÏÓ (`ÃÀÂÅÉÔÏÅÄÁÉÀ"), ËáÉÍÉ ÀØ ÌÏÂÅÄáÌÀÒÏÓ (`ÂÅ-ÉáÌÀÒ-ÉÀ")!<br />
ÃÀËÏÝÅÉËÉ (`ÃÀËÏÝÅÉËÉÌÝÀ") ÅÉÚÏÈ (`ÅÀÒÈ")!"<br />
àÉÒ ÄÜÄ É áÉÍ ÀÌÄ; áÏËÀ Ìð ÄÜÄ, áÏÜÀ ÀÌÜÖ; áÏËлÌÉ ÌÖÜæÌÀ ÜÉÂÀÒ áÏ-<br />
ËÀ, áÏÜлÌÉÛ _ áÏÜÀ! (ÁÆ., ÉØÅÄ, 421:16-17) _ àÉÒÉ ÉØÀ ÃÀ ËáÉÍÉ ÀØÀ; ÝÖÃÉ<br />
ÚÅÄËÀ×ÄÒÉ ÉØ, ÊÀÒÂÉ ÀØ. ÝÖÃÉÓ ÌÏÌØÌÄÃÍÉ (`Ì-ØÌ-Í-ÄË-Í-É") ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÝÖÃÍÉ<br />
(`ÝÖÃÉ"), ÊÀÒÂÉÓ _ ÊÀÒÂÄÁÉ (`ÊÀÒÂÉ")"!<br />
ÛÃÒ. ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÀÓÀËÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÒÏÂÏÒÝ ËÄØÓÉÊÖÒÀÃ, ÀÓÄÅÄ<br />
ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÀÃÀÝ ÓÀÊÌÀÏà ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉÀ ØÀÒÈÖËÉ ÉÂÉÅÄÏÁ-<br />
ÒÉÅÉ ÌÀÓÀËÉÓÂÀÍ:<br />
ÄÜÂÉÛ áÏÜÀ ÀÌÄÜÖ É ÀÌÂÉÛ áÏËÀ ÄÜÄÜÖ! (ÁØ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., II, 1957,<br />
276:26) _ àÉÒÉ ÉØÀ, ËáÉÍÉ ÀØÀ (`ÉØÀÖÒÉ ÊÀÒÂÉ ÀØ ÃÀ ÀØÀÖÒÉ ÝÖÃÉ ÉØ")!<br />
ÄÜÂÉ áÏÜÀ ÀÌÄÂ, ÀÌÂÉ áÏËÀ ÄÜÄÂ! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1939, 447:9) _<br />
àÉÒÉ ÉØÀ (`ÉØÀÖÒÉ ÊÀÒÂÉ ÀØ"), ËáÉÍÉ ÀØÀ (`ÀØÀÖÒÉ ÝÖÃÉ ÉØ")!<br />
ÄÜØÉÛ áÏÜÀ ÀÌÄÜÖ, ÀÌÂÉÛ áÏËÀ ÄÜÄÜÖ! (ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 218:23) _<br />
àÉÒÉ ÉØÀ, ËáÉÍÉ ÀØÀ (`ÉØÀÖÒÉ ÊÀÒÂÉ ÀØ ÃÀ ÀØÀÖÒÉ ÝÖÃÉ ÉØ")!<br />
ÄãÂÉÀ áÏÜÀ ÀÌÄÜÖ É ÀÌÂÉÀ áÏËÀ ÄÜÄÜÖ! (ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 210:38-<br />
39) _ àÉÒÉ ÉØÀ, ËáÉÍÉ ÀØÀ (`ÉØÀÖÒÉ ÊÀÒÂÉ ÀØ ÃÀ ÀØÀÖÒÉ ÝÖÃÉ ÉØ")!<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÓÀáÉÓ ÛÄÒÄÖËÉ ÓÅÀÍÖÒ-ØÀÒÈÖËÉ ÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÄ-<br />
ÁÉ, ÒÏÂÏÒÉÝÀÀ:<br />
{ÀËÎðÒ} ÔÖËÉá: `ÀÌð ØÀÈÀË, ÀÌð ÊÏÛÉð, ÀÌð ÁðÔ, ÀÌð ÊæðÔÉð ðÂæ×É-<br />
ÛÉÒ, ÙÄÒÁÄÈ, ÃÉÃÀÁ ðãâÀÃ É ÌðÃÉË ðãâÀÃ!" (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., 1967,<br />
75:23) _ ÄÓÄÍÉ ÀÌÁÏÁÄÍ: `ÀÌÃÄÍÉ ØÀÈÀÌÉ, ÀÌÃÄÍÉ ÉÍÃÀÖÒÉ (`ÊÏÛÉÀ"), ÀÌÃÄÍÉ ÁÀ-<br />
ÔÉ, ÀÌÃÄÍÉ ÊÅÀÔÉÀ ÂÅÉÌÒÀÅËÄ, ÙÌÄÒÈÏ, ÃÉÃÄÁÀ ÃÀ ÌÀÃËÉ ÛÄÍÓ ÓÀáÄËÓ (`ÌÏÂÉ-<br />
ÅÉÃÀ")!"<br />
ÆÏÂÉ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÀÛÉ ÝÀËÊÄÖËÉ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉÀ ØÀÒÈÖ-<br />
ËÉÃÀÍ ÍÀÓÄÓáÄÁÉ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 153<br />
ÄÜØÀÓ ÔÏËÉÁðÛ ÉÌÆéÒðËÉ: `ÁðÒÁÏËÓ ÄÓÄÒ ÞÙæÄÒ É ÁÄÒÄØÄÈ ÄÓÄÒÏÙ<br />
ËÏäÏÃÀ ÌÉÍÄ ËÀÓÊðÒÃ!" (ÁØ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ., II, 1957, 80:23-24) _ ÌÀÛÉÍ ÈÀ-<br />
ÌÀÃÀ (`ÓÔÏËÖÌÁÀÛ-É") ÓÀÃÙÄÂÒÞÄËÏÓ ÀÌÁÏÁÓ (`ËÏÝÖËÏÁÓ", ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ.<br />
`ÆÏÒ-Å-À"): `ßÌÉÍÃÀ ÁÀÒÁÀËÄÌ (`ÁÀÒÁÀËÄ-Ó-Ï") ÚÖÀÈÉ (`ÞÙÅÄÍ-É") ÃÀ ÁÀÒÀØÀ<br />
(`ÁÀÒÀØÀ-Ï-ÌÝÀ") ÌÉÓÝÄÓÏ (`ÌÉÖÝÉÀ") ÜÅÄÍÓ (`ÌÀÈ") ÓÀÈÄÌÏ (ÓÀÃÙÄÏÁÏ) ÂÀÄÒ-<br />
ÈÉÀÍÄÁÀÓ (`ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÉÓÀÈÅÉÓ")!<br />
ÌÉÍÄ ÁÄÃÑÉ ÓÀÒÜÏ ÃëÓÀÌÀ ÀÒÃ É áêÃÀá ÂÀàÉÒæÄÁÖËà (ËÛá., ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ., 1978, 286:10-11) _ ÓÀÒÜÏ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÀÒ ÂÀÀÜÍÃÀÈ (`ÌÀÈ ÁÄÃ-ÆÄ ÓÀÒÜÏ<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÉÌÚÏ×ÄÁÏÃÀ") ÃÀ ÃÀ ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÀà ÝáÏÅÒÏÁÃÍÄÍ (`äØÏÍÃÀÈ ÂÀàÉÒ-Å-ÄÁ-ÖË-ÀÃ")<br />
ËÀÌóÒÉÀ ÁÄÃÓ É ÌÀÒÀØÓÖ ÀÁêØÄ ÉÓÂæÀ ÊÉÁÃÏÍðÒÉÓÂÀ É ËÀÛÃÙæÀËÖ ãêÒá<br />
ÃíÓÂ! (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 55:31) _ ßÌÉÍÃÀ ÌÀÒÉÀÌÌÀ (`ßÌÉÍÃÀ ÌÀÒÉÀÌ-É")<br />
áÅÀÅÉ (`ÁÄÃ-Ó") ÃÀ ÁÀÒÀØÀ (`ÁÀÒÀØÀ-Ó-ÌÝÀ") ÂÀÀØÒÏÓ (`À-ÁÖØ-ÄÁ-Ó") ÈØÅÄÍÓ ÊÉ-<br />
ÃÏÁÍÄÁÛÉ ÃÀ ÌÀËÄ (`ÀÃÒÄ") ÂÀÓÅÄÍÄÁÉÓÈÅÉÓ (`ÓÀÌÀÒáÀÅÉÌÝÀ") ÂÄØÝÄÈ<br />
(`ÂÀØÅÈ")!<br />
ÄÜØÀÍÙÏ ÑÉ áðÌÆéÒÉá ËÀÌóÒÉÀÓ É áÄâïÒóËá, ÄÒÄ `ÌÉÍÄ ËóÛÉ-ÌÀËêÛÀÓ áÏÜÀ<br />
ÁÄÃ É ÁÀÒÀØ ËÀáíÌÀÓ" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978, 121:27-29) _ ÌÄÒÄ (`ÌÀÛÉÍÓ<br />
ÌÄÒÄ") ßÌÉÍÃÀ ÌÀÒÉÀÌÉÓ ÓÀáÄËÆÄ ÛÄÓßÉÒÀÅÄÍ (`ÛÄ-À-ÆÏÒ-ÀÅ-ÄÍ") ÃÀ ÄÅÄÃÒÄÁÉÀÍ,<br />
ÒÏÌ `ÌÀÈ ÈÄÓËÄÖËÏÁÀÓ ÊÀÒÂÉ ÓÅÄ (`ÁÄÃ-É") ÃÀ ÁÀÒÀØÀ ÌÉÓÝÄÓ"<br />
ÄÜØÀ ÌÉÜÀ ÌÀáæÛÉà ËóØæ: `ÜìÌÉ ÌÄÍßÉÒÖ ËÉ, æÏà ÓÄÌÉ ØÒÉÓÃл ÈóÓÃñÁ<br />
ÜÖ ÃÏ ÀÊÖÛÀÓ... ÄÜØÀ ØÀãÀæлÈÉ ÚíÒÉÓÂÀ ÌëÆÉæ ËÉ!" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ÐÒ. ÔÄØÓÔ.,<br />
1939, 88:25-26) _ ÌÀÛÉÍ ÌÉÓÌÀ Ö×ÒÏÓÌÀ (`Ö-á-Ö-Ý-ÄÓ-ÌÀ") ÈØÅÀ: `ÚÅÄËÀÓ ÌÏ-<br />
ÌÒÄÅÉ (`ÌÏÌÒÄÅÉÌÝÀ") ÉÚÏÓÏ (`ÀÒÉÓ"), {ÌÀÍÀÌ} ÓÀÍÀÌ ØÒÉÓÔÄÓ ×ÉÝÉ (`ÈÀÅ-Ó-Ã-<br />
ÄÁ-ÏÁ-À") ÀÒ ÂÀÔÄáÏÓÏ... ÌÀÛÉÍ ØÀãÀÅÄÈÉÓ ÊÀÒÛÉ ÛÄÓÖËÉÚÏÓÏ (`ÌÓÅËÄËÉÌÝÀ<br />
ÀÒÉÓ")!" ÃÀ ÓáÅ.<br />
ÆÄÌÏÈ ÃÀÓÀáÄËÄÁÖË ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÈØÌÀÈÀ ÚÏÅÄËÉ ÌÄÏÒÄ ÊÏÌÐÏ-<br />
ÍÄÍÔÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÅáÄÃÀÅÈ, ÛÄÈÅÉÓÄÁÖËÉÀ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÆÏ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ×ÏÍÄ-<br />
ÔÉÊÖÒÀà ÖÝÅËÄËÉ ÓÀáÉÈ, ÆÏ ÛÄÌÈáÅÄÅÀÛÉ ÊÉ ÂÀ×ÏÒÌÄÁÖËÉÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÏ-<br />
Ò×ÏËÏÂÉÖÒÉ ÉÍÅÄÍÔÀÒÉÈ.<br />
×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀà ÖÝÅËÄËÉ ÓÀáÉÈ ÀÒÉÓ ÛÄÈÅÉÓÄÁÖËÉ ÛÄÌÃÄÂÉ ÓÀÀÀÍÀËÉÆÏ<br />
ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ: ÁØ. ÁÄÒÄØÄÈ `ÁÀÒÀØÀ"(ÛÃÒ. ÈÖÒØ. (< ÀÒÀÁ. bereket)<br />
ÁÄÒÄØÄÈ `ÓÉÊÄÈÄ, ÓÉÖáÅÄ, ÖáÅÉ ÌÏÓÀÅÀËÉ), ËÛá. ÓÀÒÜÏ `ÓÀÒÜÏ", ÁÆ. ÁÄÃÓ<br />
`ÁÄÃÓ", ÁÄà `ÁÄÃ", ÁÀÒÀØ `ÁÀÒÀØÀ", áÏËÏ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀà ÛÄÝÅËÉËÉ ÓÀáÉÈ<br />
ÀÒÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ËÄØÓÄÌÀ, ÄÓÄÍÉÀ: ÁðÒÁÏËÓ `ÁÀÒÁÀÒÄÓ", ÁÄÃÑÉ<br />
`ÁÄÃÆÄ", ÂÀàÉÒæÄÁÖËà `ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÀÃ", ÌÀÒÀØÓÖ `ÁÀÒÀØÀÓ", ÊÉÁÃÏÍðÒÉÓÂÀ<br />
`ÊÉÃÏÁÍÄÁÛÉ", ØÒÉÓÃл ÈóÓÃñÁ `ØÒÉÓÔÄÓ ÈÀÅÃÄÁÏÁÀ", ØÀãÀæлÈÉ `ØÀãÄÈÉÓ"<br />
(ÛÃÒ. ØÀÒÈ. ØÀãÀÅÄÈÉ 1 ).<br />
1 ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ ØÀÒÈÖË ÌÉÈÏËÏÂÉÀÛÉ.
154<br />
m. saRliani<br />
ÖÍÃÀ ÉÈØÅÀÓ, ÒÏÌ ÍÀÓÄÓáÄÁ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÈÀ, ÞÅÄËÉ ÒÄ-<br />
ËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏÈØÌÀÈÀ, ßÚÄÅËÉÓÀ ÃÀ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÀÈÀ<br />
áÅÄÃÒÉÈÉ ßÏÍÀ, ÒÏÂÏÒÝ ßÄÓÉ, ÂÀÝÉËÄÁÉÈ ÍÀÊËÄÁÉÀ ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÓÅÀÍÖÒ ÌÀÓÀ-<br />
ËÀÓÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ. ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ÊÀËÊÉÒ-<br />
ÄÁÉÓ ÂÆÉÈÀÀ ÌÉÙÄÁÖËÉ, áÏËÏ ßÚÄÅËÉÓ, ÞÅÄËÉ ÒÄËÉÂÉÖÒÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉÓ ÂÀÌÏ-<br />
ÈØÌÀÈÀ ÃÀ ÃÀËÏÝÅÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ ÖÝÅËÄËÀà ÛÄÈÅÉÓÄÁÖËÉ<br />
×ÒÀÆÄÁÉÝ ×ÉØÓÉÒÃÄÁÀ.<br />
ÝáÀÃÉÀ, ÍÀÓÄÓáÄÁ ÄÒÈÄÖËÄÁÓ ÓàÀÒÁÏÁÓ ÊÀËÊÉÒÄÁÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆ-<br />
ÌÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ßÉÂÍÉÓ ÀÍ ÆÄÐÉÒÉ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÉÓ ÂÆÉÈ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ØÀÒÈÖËÉÃÀÍ<br />
ÛÄÓÖËÉ, ÈÖÌÝÀ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÃÀÌÈáÅÄÅÉÓÀ, ÂÀÌÏÒÉÝáÖËÉ ÀÒÀÀ,<br />
ÒÏÌ ÆÄÌÏÃÀÓÀáÄËÄÁÖËÉ ÆÏÂÉÄÒÈÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÉ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄ-<br />
ÁÄËÉ ßÀÒÌÏÛÏÁÉÓ ÉÚÏÓ ÏÒÉÅÄ ÄÍÀÛÉ ÄÒÈÍÀÉÒÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ-ÉÓÔÏÒÉÖËÉ ÐÉ-<br />
ÒÏÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏ.<br />
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀ<br />
a) samecniero literatura<br />
ÁÀÁËÖÀÍÉ 2009 _ À. ÁÀÁËÖÀÍÉ, ÓÅÀÍÖÒÉ ÆÙÀÐÒÉÓ ÓÔÀÁÉËÖÒÉ<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÅÉÍÏÂÒÀÃÏÅÉ 1946 _ (В. В. Выноградов, Основные понятия русской<br />
фразеологии как лингвистической дисциплины. _ "Труды юбилейной научной<br />
сесии ЛГУ", Ленинград.<br />
ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961 _ À. ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ, ØÀÒÈÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÌÀÒÂÉÀÍÉ 2000 _ Ë. ÌÀÒÂÉÀÍÉ, ÓÉÔÚÅÀÈÀ ÒÉÂÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ßÚÄÅËÉÓ<br />
×ÏÒÌÖËÄÁÛÉ, ÉÁÄÒÉÖË-ÊÀÅÊÀÓÉÖÒÉ ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ, XXXIV, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÏÍÉÀÍÉ 1954 _ ÀË. ÏÍÉÀÍÉ, ØÀÒÈÖË-ÓÅÀÍÖÒÉ ÉÃÉÏÌÀÔÉÊÀ, ÓÀÊÀÍÃÉÃÀÔÏ<br />
ÃÉÓÄÒÔÀÝÉÀ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÒÏÑÀÍÓÊÉ 1948 _ А. Я. Рожанский, Идиомы и их перевод. _ Иностранные<br />
языки в школе, № 3.<br />
ÓÀáÏÊÉÀ 1979 _ È. ÓÀáÏÊÉÀ, ØÀÒÈÖËÉ áÀÔÏÅÀÍÉ ÓÉÔÚÅÀ-ÈØÌÀÍÉ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÔÄÐÀÍÏÅÉ 1975 _ Ю. С. Степанов, Основы общего языкознания, Москва.<br />
×ËÀÉÛÄÒÉ 1982 _ W. Fleischer, Phraseologie der deutschen<br />
Gegenwartssprache. VEB Bibliographisches Institut, Leipzig.<br />
×ÒÏÌÊÉÍÉ, ÒÏÃÌÀÍÉ 1988 _ V. Fromkin, R. Rodman. “An Introduction to<br />
Language”.<br />
×ÖÔÊÀÒÀÞÄ 1993 _ Û. ×ÖÔÊÀÒÀÞÄ, ÜÅÄÍÄÁÖÒÄÁÉÓ ØÀÒÈÖËÉ, ÁÀÈÖÌÉ.
nasesxeli frazeologizmebis struqturul-semantikuri... 155<br />
ÛÀÍÉÞÄ 1938 _ À. ÛÀÍÉÞÄ, ÊÀÅÊÀÓÉÉÓ ÀËÁÀÍÈÀ ÀáËÀà ÀÙÌÏÜÄÍÉËÉ ÀÍÁÀÍÉ. _<br />
ÄÍÉÌÊÉÓ ÌÏÀÌÁÄ, Ô. IV, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
Ciqobava 1952 _ arn. Ciqobava, enaTmecnierebis Sesavali, Tbilisi.<br />
ÝÏÝÀÍÉÞÄ 1999 _ Â. ÝÏÝÀÍÉÞÄ, ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ _ ÌÉÓÉ ËÉÍÂÅÉÓÔÖÒ-<br />
ÃÉÀËÄØÔÏËÏÂÉÖÒÉ, ÄÈÍÏÂÒÀ×ÉÖËÉ ÃÀ ×ÏËÊËÏÒÉÓÔÖËÉ ÀÓÐÄØÔÄÁÉ. _<br />
ØÀÒÈÅÄËÖÒÉ ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÀ, III, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
áÀàÀÐÖÒÉÞÄ, ËÏÌÈÀÞÄ 2006 _ Ë. áÀàÀÐÖÒÉÞÄ, Ë. ËÏÌÈÀÞÄ, ÓÀÔÉÒÉÓÀ ÃÀ<br />
ÉÖÌÏÒÉÓ ÂÀÅËÄÍÀ ÁÉÁËÉÖÒÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÀÆÄ. _<br />
ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ÞÉÄÁÀÍÉ, XXIV, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
áÏ×ÄÒÉÀ 2007 _ Ì. áÏ×ÄÒÉÀ, ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ ÒÏÂÏÒÝ<br />
ËÉÍÂÅÏÊÖËÔÖÒÏËÏÂÉÉÓ ÏÁÉÄØÔÉ ÄÓÐÀÍÖÒ ÄÍÀÛÉ. _ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ÞÉÄÁÀÍÉ,<br />
XXVI, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
Русский язык, Енциклопедия, Москва.<br />
Á) ËÄØÓÉÊÏÍÄÁÉ<br />
ÃÏÍÃÖÀ 2001 _ Ê. ÃÏÍÃÖÀ, ÓÅÀÍÖÒ-ØÀÒÈÖË-ÒÖÓÖËÉ ËÄØÓÉÊÏÍÉ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÈÏ×ÖÒÉÀ, ØÀËÃÀÍÉ 2000 _ Å. ÈÏ×ÖÒÉÀ, Ì. ØÀËÃÀÍÉ, ÓÅÀÍÖÒÉ ËÄØÓÉÊÏÍÉ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ËÉÐÀÒÔÄËÉÀÍÉ 1994 _ À. ËÉÐÀÒÔÄËÉÀÍÉ, ÓÅÀÍÖÒ-ØÀÒÈÖËÉ ËÄØÓÉÊÏÍÉ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÍÉÑÀÒÀÞÄ 2007 _ Á. ÍÉÑÀÒÀÞÄ, ØÀÒÈÖË-ÓÅÀÍÖÒ-ÒÖÓÖËÉ ËÄØÓÉÊÏÍÉ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
Â) ßÚÀÒÏÄÁÉ<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1939 _ ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉ, I, ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉ<br />
ÊÉËÏ, ÔÄØÓÔÄÁÉ ÛÄÊÒÉÁÄÓ À. ÛÀÍÉÞÄÌ ÃÀ Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÌ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1957 _ ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉ, II,<br />
ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÊÉËÏ, ÔÄØÓÔÄÁÉ ÛÄÊÒÉÁÄÓ À. ÃÀÅÉÈÉÀÍÌÀ, Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÌ ÃÀ<br />
Ì. ØÀËÃÀÍÌÀ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1967 _ ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉ, III, ËÄÍÔÄáÖÒÉ<br />
ÊÉËÏ, ÔÄØÓÔÄÁÉ ÛÄÊÒÉÁÄÓ ÃÀ ÒÄÃÀØÝÉÀ ÂÀÖÊÄÈÄÓ Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÌ ÃÀ Ì. ØÀËÃÀÍÌÀ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ. 1979 _ ÓÅÀÍÖÒÉ ÐÒÏÆÀÖËÉ ÔÄØÓÔÄÁÉ, IV, ËÀÛáÖÒÉ<br />
ÊÉËÏ, ÔÄØÓÔÄÁÉ ÛÄÊÒÉÁÄÓ ÀÒ. ÏÍÉÀÍÌÀ, Ì. ØÀËÃÀÍÌÀ ÃÀ ÀË. ÏÍÉÀÍÌÀ, ÒÄÃÀØÝÉÀ<br />
ÂÀÖÊÄÈÄÓ Ì. ØÀËÃÀÍÌÀ ÃÀ ÀË. ÏÍÉÀÍÌÀ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÓÅÀÍ. ÄÍÉÓ ØÒÄÓÔ. 1978 _ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ØÒÄÓÔÏÌÀÈÉÀ, ÔÄØÓÔÄÁÉ ÛÄÊÒÉÁÄÓ<br />
À. ÛÀÍÉÞÄÌ, Ì. ØÀËÃÀÍÌÀ ÃÀ Æ. àÖÌÁÖÒÉÞÄÌ, ÈÁÉËÉÓÉ.
156<br />
m. saRliani<br />
ØÀÒÈÖËÉ ÌÉÈÏËÏÂÉÀ 1992 _ ØÀÒÈÖËÉ ÌÉÈÏËÏÂÉÀ, ÛÄÀÃÂÉÍÀ, ÛÄÍÉÛÅÍÄÁÉ<br />
ÃÀ ÊÏÌÄÍÔÀÒÄÁÉ ÃÀÖÒÈÏ ÀÐÏËÏÍ ÝÀÍÀÅÀÌ, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
MEDEA SAGLIANI<br />
Towards the Analysis of Borrowing Phraseological<br />
and Old Religious Expressions, Blessing and<br />
Cursing Formulae in Svan<br />
S u m m a r y<br />
Svan phraseological expressions (idioms and phraseologic correspondences),<br />
sayings with old religious contents, blessing and coursing formulae are not<br />
thoroughly studies on the basis of dialectal and sub-dialectal material by anyone up-todate.<br />
People's culture, customs, life pictures and historical events are well kept just in<br />
such expressions. Owing to this studying a language from this standpoint promote to<br />
conscious the peculiarities of mental and soul life of the people speaking this or that<br />
language.<br />
Observation on Svan prosaic texts dictionaries as well as their various material<br />
obtained by me during the field work showed, that one part of Svan phraseologisms<br />
have been originated from other languages on the basis of borrowing and calquing.<br />
It should be said that comparatively the number of loan phraseologic expressions,<br />
sayings of old religious contents, blessing and coursing formulae as a rule is less then<br />
of prop. Svan material.<br />
The paper represents structural-semantic analysis of analyzing lexical entries and<br />
word-correspondences in condition of historical-ethnographie and folklore material.<br />
The paper represents structural-semantic analysis of analytical lexical entries and<br />
word-correspondences in condition of historical-ethnographie and folklore material.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
medea saGliani, roena ykadua<br />
svanur frazeologiur gamonaTqvamTa leqsikonis<br />
Sedgenis mniSvneloba da ZiriTadi principebi<br />
frazeologia, rogorc zogadi enaTmecnierebis problema, erT-erTi<br />
yvelaze daumuSavebeli ubanTagania <strong>enaTmecniereba</strong>Si. miuxedavad cnobil<br />
mecnierTa cdebisa, dRemde ar arsebobs sayovelTaod aRiarebuli<br />
azri frazeologiis sazRvrebisa da moculobis, misi Seswavlis obieqtis<br />
Sesaxeb. aseve ar aris dadgenili misi adgili <strong>enaTmecniereba</strong>Si, e.<br />
i. ar aris savsebiT naTeli, Tu enaTmecnierebis romelma dargma unda<br />
ikvlios frazeologiur sityvaTSeerTebaTa struqtura da semantika _<br />
sintaqsma Tu leqsikologiam. Tumca zogi mecnieris Tvalsazrisis mixedviT,<br />
ramdenadac frazeologizmi ganuyofeli da mTliania, amdenad<br />
is mas leqsikur erTeulad miaCnia (Rlonti 1988: 98). garda amisa, gaurkvevelia<br />
frazeologiuri erTeulis cnebis arsi da daudgenelia<br />
TviT terminologiac ki.<br />
al. onianis azriT, `es gansakuTrebiT iTqmis qarTuli da, miT umetes,<br />
svanuri frazeologiis Sesaxeb~ (oniani 1954: 1).<br />
saerTod, ama Tu im enis frazeologiis, kerZod, idiomatikis, Ziri-<br />
Tadi sakiTxebis gaSuqebas didi Teoriuli mniSvneloba aqvs am enis mecnieruli<br />
SeswavlisaTvis (iqve). leqsikologiis sakiTxebis Seswavla ar<br />
SeiZleba srulyofili iyos ise, Tu jerovnad ar aris Seswavlili idiomatikis<br />
sakiTxebi, radganac idiomatika leqsikologiis Taviseburi,<br />
magram ganuyofeli nawilia. idiomatikis sakiTxebis Seswavlas didi<br />
mniSvneloba aqvs, agreTve, leqsikografiis, stilistikisa da gramatikisaTvis,<br />
Tumca aranaklebi mniSvneloba aqvs kulturul-istoriuli<br />
TvalsazrisiTac. Tu enis leqsika, rogorc adamianis yovel saqmianobas-<br />
Tan dakavSirebuli, unda SeviswavloT sazogadoebis istoriasTan<br />
ganuyrel kavSirSi, es Seexeba, upirveles yovlisa, idiomebs. maTSi Cven<br />
vpoulobT sazogadoebis warsuli cxovrebis, misi istoriuli bedis,<br />
misi uflebrivi, politikuri, mxatvruli, filosofiuri, religiuri<br />
Sexedulebebis anabeWds. amdenad, idiomatika ukavSirdeba saTanado sazogadoebis<br />
istoriasa da eTnografias (al. oniani).
158<br />
m. saRliani, r. Wkadua<br />
miuxedavad frazeologiis didi xvedriTi wonisa, misi Seswavlis<br />
saqme, rogorc ar. TayaiSvili SeniSnavs, ver dgas jerovan simaRleze<br />
(TayaiSvili 1961: 6). uyuradReboda iyo datovebuli dasavleT evropel<br />
lingvistTa mierac, xolo frangul frazeologiur qcevaTa analizis<br />
mxolod calkeuli cdebi aqvT mocemuli frang enaTmecnierebs a.<br />
seSesa da S. balis.<br />
SedarebiT farTodaa ganxiluli frazeologiuri erTeulebi rusul<br />
saenaTmecniero literaturaSi, razec metyvelebs is faqti, rom<br />
ruseTSi XIX saukunis bolos frazeologiur erTeulTa krebulebic ki<br />
gamoica (mag., М. И. Михельсон, Русская мысль и речь, свое и чужое. Опыт<br />
русской фразеологии, т. I, и II. 1903-1904 г.; С. В. Максимов, Крылатые<br />
слова, 1899 г.), Tumca, rogorc al. oniani SeniSnavs, `araviTari mo-<br />
ZRvreba frazeologiis Sesaxeb ar arsebobda~, riTac iyo ganpirobebuli<br />
is naklovanebani, rac am Sromebs axlda (oniani 1954: 2).<br />
rusuli enis frazeologiis Seswavlis saqmeSi didi wvlili miu-<br />
ZRvis a. a. Saxmatovs, romelmac erT-erTma pirvelma gaamaxvila yuradReba<br />
rusul saenaTmecniero literaturaSi zogierTi Sesityvebis semantikur<br />
dauSlelobaze. frazeologiis sakiTxebs exebian aseve i. vulfiusi<br />
da s. i. abakumovi, Tumca maTi Sexedulebebi arsebul sakiTxTan<br />
dakavSirebiT Zalian zogadi da sqematuria.<br />
rusuli enis frazeologiuri erTeulebisa da, saerTod, frazeologiis<br />
sakiTxebis mecnieruli Seswavlis saqmeSi didi wvlili miu-<br />
ZRvis akad. v. v. vinogradovs, romelic aRniSnul sakiTxs yvelaze uf-<br />
ro farTod da Tanmimdevrulad aSuqebs (ix. В. В. Виноградов: 1) Об<br />
основных типах фразеологических единиц в русском языке: Академик<br />
Шахматов. Сборник статей и материалов, М.-Л., 1974 (SemdegSi _ Об<br />
основных типах фразеологических единиц); 2) Русский язык (Грамматичес-<br />
кое учение о слове), М., 1974 (SemdegSi _ Русский язык); 3) Основные<br />
типы лексических значений слова. _ Вопросы языкознания, 1953, № 3 da<br />
sxv.]. igi enaSi gavrcelebul mTel frazeologiur masalas, rogorc<br />
cnobilia, yofs sam did jgufad: f r a z e o l o g i u r i S e n a -<br />
z a r d e b i (Фразеологические спращения), f r a z e o l o g i u r i<br />
m T l i a n o b e b i (Фразеологические единства) da f r a z e o l o -<br />
g i u r i S e s i t y v e b e b i (Фразеологические сочетания), rac samecniero<br />
literaturaSi v. v. vinogradovis samwevrovani klasifikaciiTaa<br />
cnobili. mis mier gamoyofil pirvel da meore jgufs Soris arsebuli<br />
gansxvaveba, al. onianis azriT, sakmarisi ar aris maTi cal-calke kategoriad<br />
gamoyofisaTvis (oniani 1954: 240).<br />
frazeologizmebs mieZRvna araerTi sadisertacio naSromi, romleb-
svanur frazeologiur gamonaTqvamTa leqsikonis Sedgenis mniSvneloba... 159<br />
Sic warmodgenilia rusuli frazeologiuri erTeulebis semantikuri,<br />
stilistikuri da gramatikuli klasifikaciis cdebi. frazeologia,<br />
rogorc lingvisturi disciplina, vrclad aqvs warmodgenili sadoq-<br />
toro disertaciaSi a. kunins (ix. Основные понятия английской фра-<br />
зеологий как лингвистической дисциплины и создание Англо-русского<br />
фразеологического словаря, Докт. дисс. м., 1964), romelmac SemdgomSi sadisertacio<br />
naSromis Semoklebuli varianti daurTo Tavis fundamen-<br />
tur ortomeuls (Англо-русский фразеологический словарь, М., 1955).<br />
amasTanave, sakiTxi idga imis Sesaxebac, Tu mecnierebis romel<br />
dargs unda mikuTneboda frazeologia. masalis mimarT lingvisturi<br />
poziciis ararsebobis gamo igi zog mecniers literaturaTmcodneobaSi<br />
Sehqonda, zogma stilistikis sagnad gamoacxada (v. f. rudovi), mecnierTa<br />
erTma nawilma ki misi leqsikologiaSi Setanis sakiTxi dasva (v.<br />
v. vinogradovi). yovelive amis gamo, sakmaod didi dro dasWirda imas,<br />
rom frazeologia miCneuli yofiliyo calke lingvistur disciplinad.<br />
gasuli saukunis 60-iani wlebidan enaTmecnierebi mividnen im daskvnamde,<br />
rom frazeologia damoukidebeli lingvisturi dargia, romelsac<br />
Sexeba aqvs sxvadasxva dargis mecnierebasTan, radganac frazeologizmebSi<br />
kargad Cans xalxis zne-Cveulebani, yofili realiebi Tu<br />
istoriuli ambebi. swored amitom am kuTxiT enis Seswavla ganapirobebs<br />
am enaze metyveli xalxis gonebrivi Tu sulieri cxovrebis gamocdilebis<br />
Secnobas. Zalian xSirad mas miiCnevdnen mwerlis enisTvis damaxasiaTebel<br />
mxatvrul saSualebad da aigivebdnen metaforasTan, epi-<br />
TetTan da sxva literaturaTmcodneobis cnebebTan, magram aranaklebi<br />
sixSiriT gvxvdeba frazeologizmebi iseT umwerlobo enaSic, rogoricaa<br />
svanuri.<br />
qarTuli frazeologiis Sesaxeb arsebuli Sromebi ZiriTadad<br />
eZRvneba, gulisxmobs sxva enebis (rusuli, inglisuri...) masalasTan Sepirispirebas,<br />
radganac cotaa qarTuli frazeologiis problemisadmi<br />
miZRvnili gamokvlevebi. uSualod qarTuli enis masalasTan dakavSirebiT<br />
vrceli gamokvleva aqvs a. TayaiSvils `qarTuli frazeologiis sakiTxebi~<br />
(1961), xolo uxvi frazeologiuri masala aris warmodgenili<br />
T. saxokias SromaSi `qarTuli xatovani sityva-Tqmani~ (1979). aRsaniSnavia,<br />
agreTve, al. onianis `qarTuli idiomebi~ (1966). qarTuli idiomatikis<br />
zogierTi sakiTxis Seswavlis cda aris mocemuli agreTve a.<br />
neimanisa (qarTuli idiomebi `kacia-adamianis~ mixedviT da maTi rusuli<br />
Sesatyvisebi. _ puSkinis sax. ped. institutis Sromebi, t. I, Tbilisi,<br />
1941) da S. ZiZiguris (wamZRvarebulia T. saxokias wignze `qarTuli<br />
xatovani sityva-Tqmani~, t. I, Tbilisi, 1950) werilebSi. frazeologiuri<br />
masalis klasifikaciasa da misi dajgufebis principebs ganixilavs
160<br />
m. saRliani, r. Wkadua<br />
agreTve l. leJava (frazeologiur erTeulTa SeswavlisaTvis. _ enaTmecnierebis<br />
institutis XIII samecniero sesiis moxsenebaTa Tezisebi,<br />
Tbilisi, 1956), xolo ramdenime avtoris (n. sayvareliZe, g. Salamberi-<br />
Ze) gamokvlevebSi sagangebod aris ganxiluli ilia WavWavaZis TxzulebebSi<br />
gamoyenebuli frazeologizmebi.<br />
rogorc arn. Ciqobava aRniSnavda, leqsikasa da frazeologias<br />
mwerlis enaSi gansakuTrebuli adgili uWiravs. misi azriT, aq gamoCndeba,<br />
ra saTqmeli hqonda mwerals da rogor SeZlo misi Tqma. mxatvruli<br />
stili Semoqmedis individualobas gansazRvravs, xolo stilis<br />
raoba-ragvarobaSi leqsika-frazeologias gadamwyveti sityva ekuTvnis.<br />
frazeologizmebs mniSvnelovani adgili eTmoba sulxan-saba orbeliani<br />
Tavis `sityvis konaSi~, magram am mxriv gamorCeuli mainc `qar-<br />
Tuli enis ganmartebiTi leqsikonia~, romelSic sityvebis ganmartebeb-<br />
Tan erTad warmodgenilia qarTuli myari gamoTqmebis ZiriTadi masa.<br />
myar gamoTqmebad miCneuli masala: idiomebi, myari frazeologiuri<br />
Sesityvebani, misalmebisa da wyevlis formulebi, Zveli religiuri<br />
Sinaarsis gamoTqmebi da sxv. gamoyofilia rombiT da sxva SriftiTaa<br />
dabeWdili.<br />
frazeologiur erTeulTa garkveuli maragi, rogorc cnobilia,<br />
yvela enaSi moipoveba, raRa Tqma unda, am mxriv arc svanuri warmoadgens<br />
gamonakliss, romlis leqsikuri fondi sakmaod mdidari da mravalferovania.<br />
svanuris frazeologiuri gamonaTqvamebi (idiomebi da frazeologiuri<br />
Sesityvebani), meoreuli kompozitebi, Zveli religiuri<br />
Sinaarsis gamoTqmebi, misalmebis, wyevlisa da dalocvis formulebi...<br />
dRemde monografiulad ar Seswavlila svanuri enis dialeqt-kilokavTa<br />
masalaze.<br />
erTaderTi naSromi, romelic svanur frazeologizmebs eZRvneba, es<br />
aris al. onianis sakandidato disertacia `qarTul-svanuri idiomatikis<br />
sakiTxebi~, sadac avtori, zogadTeoriuli sakiTxebis garda, aanalizebs<br />
svanuris (ZiriTadad laSxuris) monacemebsac. erTmaneTs udarebs<br />
idiomsa da frazeologiur Sesityvebas da daaskvnis, rom qarTul<br />
enas istoriulad didi gavlena mouxdenia svanuri enis idiomatikis<br />
ganviTarebaze, Tumca, Tavis mxriv, svanursac garkveuli roli Seusrulebia<br />
qarTuli frazeologizmebis CamoyalibebaSi (oniani 1954: 1-246).<br />
miuxedavad masalis simcirisa, aRniSnuli naSromi mainc Zalze sayuradRebod<br />
migvaCnia, radganac es iyo pirveli cda svanuri idiomebis<br />
Seswavlisa.<br />
Cveni azriT, frazeologizmebTan dakavSirebuli sakiTxebis gamo-
svanur frazeologiur gamonaTqvamTa leqsikonis Sedgenis mniSvneloba... 161<br />
wvlilviTi analizi (svanuris yvela dialeqtisa da am dialeqtebSi Semavali<br />
kilokavuri masalis mixedviT), miTumetes, Tu gaviTvaliswinebT<br />
imas, rom msoflioSi Zalze gacxovelebuli procesi globalizaciisa<br />
umwerlobo enebs `CaylapviT~ emuqreba.<br />
ukanasknel xanebSi, mkvlevarTa gansakuTrebul yuradRebas iqcevs<br />
umwerlobo qarTvelur enaTa monacemebi. am mxriv gamoirCeva svanuri,<br />
romlis ZiriTad leqsikur fondSi, gramatikul struqturasa Tu<br />
fonologiur gardaqmnebSi araerTi arqaizmia SenarCunebuli. aqedan<br />
gamomdinare, Zalze mniSvnelovnad gvesaxeba iseT rTul lingvistur<br />
dargze muSaoba, rogoricaa svanuri enis frazeologiuri gamonaTqvamebi<br />
(idiomebi da frazeologiuri Sesityvebani), meoreuli kompozitebi,<br />
Zveli religiuri Sinaarsis gamoTqmebi, misalmebis, wyevlisa<br />
da dalocvis formulebi..., romlebic xSirad Seicaven iseT leqsikur<br />
erTeulebs, romelTa meti wili Tanamedrove enaSi ukve aRar gvxvdeba<br />
da maTi etimologiis dadgenac, cxadia, Zalze rTulia. isini Semonaxulia<br />
gaqvavebul gamonaTqvamebSi da didia maTi mniSvneloba enis istoriis<br />
kvleva-Ziebisas. mag., l rWend lˆgne `yoCaRi, swrafi~, kikber axbek<br />
`Caacivda~, os xosip `cqmutavs, mousvenrobs~, qabab S jij… rd<br />
eTsipda `ar moixarSa, didi dro dasWirda~, gela lax… encxip `bevri<br />
iara~, (bq.) sˆrigagas Ji xag `awrialebulia~ da a. S. am gamoTqmaTa saxeladi<br />
nawili (l rWin, kikber, os, qabab , sˆrigaga) dRevandel svanurSi<br />
damoukideblad ar dasturdeba, isini mxolod sxva sityvebTan<br />
kavSirSi gvxvdeba da maTi etimologia, ra Tqma unda, dasadgenia.<br />
gansakuTrebiT mniSvnelovania zRvasTan da casTan dakavSirebuli<br />
leqsikis Semcveli iseTi frazeologizmebis arseboba svanurSi, rogoricaa,<br />
mag., afr lˆspe `dabneuli~ (sityvasityviT _ afra Sebrunebuli),<br />
anss lˆrkine `gawamebuli (bevri muSaobiT)~ (sityvasityviT _<br />
anZaze Camokidebuli), ZuR…aS mel amCex…ne `gamawama, gamawvala~ (sityvasityviT<br />
_ zRvis balaxi momaZovina), ZuR…alˆtobe mezge `mdidari~<br />
(sityvasityviT _ zRvadatborili ojaxi), dece n k…iS gimd anRri<br />
`kokispirulad wvims~ (sityvasityviT _ cis natexi miwaze (`miwad~) modis),<br />
dece n rhi oTT…af `gardaicvala~ (sityvasityviT _ cis sinaTle<br />
daekarga), Col. decemefxas xepŠn‰l `swrafia, mardia~ (sityvasityviT<br />
_ camowmendils axteba, afrindeba), decelaƒ…ras fˆte `kivis~<br />
(sityvasityviT _ cis sarkmels xvrets), decelaƒ…ra oTfatx `beds<br />
ewien~ (sityvasityviT _ cis sarkmeli gaexvritaT), ZuR…oTgenax `dautboriaT~<br />
(sityvasityviT _ zRva dauyenebiaT) da mravali sxva. unda<br />
iTqvas, rom zRvasTan dakavSirebuli leqsikuri erTeulebis Semcveli<br />
frazeologizmebis arseboba svanur enaSi gansakuTrebiT sainteresoa im<br />
kuTxiT, rom berZen mweralTa cnobiT, svanebi saxlobdnen gacilebiT
162<br />
m. saRliani, r. Wkadua<br />
ufro did teritoriaze, vidre dRes cxovroben, TviT dioskuriamde<br />
(ix. straboni, geografia, wigni XI).<br />
sainteresod gvesaxeba, agreTve, ricxviTi saxelebis Semcveli<br />
frazeologiuri erTeulebisa (mag.: aT s er…eSdTe aTqarCune `gadaakeTa,<br />
gadaasxvafera` (sityvasityviT _ aTas ocamde Secvala), aT s qesa-<br />
Ra mad le kakle `Tavisi gaitana, ar Seismina~ (sityvasityviT _ aTasi<br />
qisisaTvis ar Seismina), aSir aT soR… aCiena xoCa guJi `dalocvili<br />
yofiliyavi~ (sityvasityviT _ asiaTasimca mogswrebia karg gulze),<br />
romlebic verc erT qarTvelur enaSi ver davafiqsireT, da frazeologizmebSi<br />
dadasturebuli gaurkveveli etimologiis kompozitebis<br />
arseboba svanurSi (mag. Col.oriŒn-koriŒns xaƒid `gafanta~, Sdr. lSx.<br />
or‹-kor‹s laxŒm `gafanta~, Col. s‹nti-p‹ntis aCadx `gaifantnen~,<br />
Sdr. bq. anta-pantas axsgurdax `gaifantnen~, bq. sad r-kud r<br />
WaW rleq…a xaƒid `galanZRa~, bq. m g xurdu-burdud adgene `aurdauria,<br />
urTierToba gaafuWa~, bz. os“S i dos“S mir m g Cu jigfa `aTasgvari<br />
miTqma-moTqma win gilagia~ da sxva.<br />
svanuri enis dialeqtebSi moipoveba iseTi idiomebic, romlebic an<br />
mxolod erTi dialeqtisaTvisaa damaxasiaTebeli, an orisaTvis, iSvia-<br />
Tad ki samisaTvis (mag.: idiomi `uSk…e n‰Syi~ gvxvdeba mxolod laSxurSi,<br />
`qoronik axosipda~ mxolod lentexurSi, `nini lidŠsgi~ mxolod<br />
balszemourSi, bamb‰ fic/fiC `mZinara~ mxolod laSxurSi, b ƒiS<br />
lˆdg r `zarmaci, mconara~ mxolod balsqvemourSi, bizikd lˆg `Cqaria,<br />
moxerxebulia, yoCaRia~ mxolod balszemourSi da a. S.). gansxvaveba<br />
umetes SemTxvevaSi mxolod fonetikuri xasiaTisaa.<br />
unda iTqvas, rom gansakuTrebiT uxvad aris warmodgenili svanur-<br />
Si wyevlis aRmniSvneli formulebi, romelTa qarTul enaze Targmna<br />
Zalze rTulad migvaCnia, radganac maTSi uamravi arqauli leqsikuri<br />
erTeuli fiqsirdeba. nimuSisaTvis davasaxelebT ramdenimes. mag., bz.<br />
isg…a TŠr rs, niC… rs i t ns el mˆl mu xekˆr…‰le dŒsg! (svan.<br />
qrest., 1978, 56:3) _ Sens Tvalebs, saxesa da tans elias cecxli (`naperwkalimca~)<br />
waekidos male (`adre~)! sunduq… deceS miCa mefS…da<br />
m zigs qa nŒmTŠ… jaq‰bune si i isg…a qors! (svan. qrest., 1978, 55:17)<br />
_ cis RvTaebam (`skivri~) Tavisi (`mis~) gaSvebuli (`gaSvebul~) avadmyofoba<br />
(`tkivils~) ar (`nu-ar-{is}-ken-mca~) agacdinos (`gacdis~) Sen<br />
da Sens ojaxs (`qora-s~)! jgˆr’g winald i wirkam ldu jablŒkex si i<br />
isg…a lizge-lirdes! (svan. qrest., 1978, 56:5) _ wminda giorgim<br />
(`wminda giorgi~) samudamod (`nasaxad, msgavsad~) mogspoT (`gspobT~)<br />
Sen da Seni cxovreba (`mosaxleoba-yofa~)! bq. fisegargasisgoR… xar<br />
laqun! _ jojoxeTi iyos misi samkvidro (`mduRare fisSimca aqvs sa-
svanur frazeologiur gamonaTqvamTa leqsikonis Sedgenis mniSvneloba... 163<br />
suleTi~)! da a. S.<br />
frazeologizmebis fundamenturi kvleva da Seswavla Zalze mniSvnelovania<br />
rogorc wminda lingvisturi, aseve kulturologiuri<br />
TvalsazrisiTac.<br />
lingvokulturologiis erT-erTi mniSvnelovani problema swored<br />
mdgradi sityvaTSeTanxmebis, enaTa frazeologiis Seswavlaa, am terminebis<br />
farTo gagebiT. rogorc samecniero literaturidanaa cnobili,<br />
`aseT erTeulTa gansaxilvel korpuss Seadgenen rogorc sityvebTan<br />
Sefardebuli frazeologizmebi, aseve predikatuli Sesityvebebi, andazebi,<br />
Tqmulebebi, aforizmebi da a. S. am enobriv erTeulebSi, romel-<br />
Ta umravlesoba inarCunebs gamomsaxvelobiT-struqturul motivacias,<br />
asaxulia, zogjer gansakuTrebuli sisruliTa da sicxadiT, ara marto<br />
materialuri da sulieri obieqtebi, romlebsac erovnuli specifika<br />
gaaCniaT, aramed erovnuli sulisa da erovnuli pirovnebis cnebis Semadgeneli<br />
zneobrivi, moraluri, fsiqologiuri Sefasebebi, maxasiaTeblebi,<br />
midrekilebebi. frazeologiis analizi lingvokulturologiuri<br />
poziciebidan msoflios enobrivi suraTis utyuari monacemebiT Sevsebis<br />
saSualebasac iZleva. vinaidan frazeologiuri erTeulebi farTod<br />
aris warmodgenili enebSi da mravalferovania formiTa da SinaarsiT,<br />
maTi nebismieri Seswavla gardauvalad ifargleba raodenobrivi da semantikur-gramatikuli<br />
CarCoebiT~ (xoferia 2007: 330-331). frazeologizmebis<br />
lingvokulturologiuri analizi ki warmodgenas gviqmnis<br />
enis sistemasa da kulturas Soris urTierTqmedebaze, egreT wodebuli<br />
erovnuli mentalitetis TaviseburebaTa asaxvaze enaSi (iqve: 335).<br />
marTalia, idiomi Tavisi struqturis mixedviT didad ar gansxvavdeba<br />
Tavisufali Sesityvebisagan, magram aris iseTi SemTxvevebic, rodesac<br />
darRveulia sintaqsuri wyoba sityvebs Soris (mag., bq. gims xaƒid<br />
_ nacvlad gimJi xaƒid formisa `daamcira~ (sityvasityviT _ miwas daartya,<br />
daanarcxa), gims laxtyˆfne _ nacvlad gimJi laxtyˆfne formisa<br />
`daamcira~ (sityvasityviT _ miwas daartya, daanarcxa, miatyepa),<br />
lxm. …iSk-pils deS xaskdˆne _ nacvlad …iSk-pillisga deS askdˆne<br />
`gabrazebulia~ (sityvasityviT _ pirisaxeSi ver atevs), cxum. …iSkƒarƒs<br />
deS xaskdˆne eCa manCˆls _ nacvlad …iSk-pilisga deS askdˆne<br />
eCa manCˆls `gabrazebulia~ (sityvasityviT _ pir-xaxas ver atevs imis<br />
sayvedurs), cxum. WiSxs osqorcxe _ nacvlad WiSxd osqorcxe `wabor-<br />
Zikda~ (sityvasityviT _ fexs wauborZika) da a. S. SeiZleba es gamowveuli<br />
iyos TviTon svanuris sintaqsis specifikidan gamomdinare, amitom<br />
didi mniSvneloba aqvs sityvaTa sintaqsuri kavSirebis safuZvlian Seswavlas,<br />
romelic erT, semantikurad gauTiSav mTelad, idiomatur<br />
gamoTqmad gadaiqceva xolme, rac TavisTavad niSnavs, rom mocemul sin-
164<br />
m. saRliani, r. Wkadua<br />
tagmaSi sityvaTa xmarebis wesi dairRva.<br />
Cveni TvalsazrisiT gamosakvlevia: sityvaTawyobis mudmivi rigi<br />
svanur idiomatur gamoTqmebSi; leqsikuri arqaizmebi idiomebSi;<br />
gramatikuli kategoriebi da maTi gamoxatvis Taviseburebani svanuri<br />
enis idiomebSi; idiomis urTierToba Tavisufal SesityvebasTan;<br />
omonimia da polisemia idiomebSi; frazeologiuri Sesityveba da<br />
misi Semadgeneli elementebi; sityvaTa kavSirebi frazeologiaSi;<br />
xatovneba frazeologiur SesityvebaSi; frazeologiuri Sesityvebis<br />
mimarTeba idiomTan. garda amisa, Sesaswavlia frazeologizmebis<br />
mimarTeba mosazRvre erTeulebTan: frazeologizmi da metafora;<br />
frazeologizmi da kompozitebi; frazeologizmi da damxmare sityvebi,<br />
Zveli religiuri Sinaarsis gamoTqmebis, misalmebis, wyevlisa<br />
da dalocvis formulebis morfosintaqsuri da struqturul-semantikuri<br />
analizi. cxadia, yuradReba unda mieqces nasesxeb leqsikasac.<br />
gaTvaliswinebuli unda iyos qarTvel Tu ucxoel lingvistTa<br />
Sromebi, Sedarebuli iqneba saanalizo leqsikuri erTeulebi rogorc<br />
qarTul, savele pirobebSi mopovebul axal, unikalur Tanamedrove svanur<br />
masalasTan.<br />
zemoT CamoTvlil sakiTxTa warmatebiTi kvlevisaTvis aucilebel<br />
winapirobas warmoadgens gamokvlevas daerTos idiomebisa da frazeologiur<br />
SesityvebaTa, agreTve, meoreul kompozitTa, misalmebis,<br />
wyevlisa da dalocvis formulaTa da a. S. sruli leqsikoni svanuri<br />
enis yvela dialeqtis (maTSoris Coluruli metyvelebisa da laxamuluri<br />
kilokavis) monacemTa mixedviT. TiToeul maTgans eqneba rogorc<br />
literaturuli, aseve sityvasityviTi (e. w. bwkareduli) Targmani<br />
da SeZlebisdagvarad ekvivalenturi Sesatyvisi qarTul enaze misi<br />
yvela SesaZlo sinonimuri variantiT.<br />
leqsikonSi sityva-statiad gamotanili iqneba iseTi sityvebi da Sexamebani,<br />
romelTac damoukidebeli leqsikuri Rirebuleba aqvT M<br />
. masalis<br />
didi nawili ZiriTadad Semdegi saxiT iqneba warmodgenili:<br />
Tx…imJi mers dem igne `medidurobs, qedmaRlobs~ (sityvasityviT _<br />
Tavze buzs ar isvams), go… rd d s iked `medidurobs, qedmaRlobs~<br />
(sityvasityviT _ tolad aravis iRebs~), Txerem g…eraJi lˆprisde<br />
`daundobeli, Seubralebeli, boroti, avi~ (sityvasityviT _ mglis<br />
tyavze monaTluli), x ts lerTanxen lˆir `ukuRmarTi, boroti~ (sityvasityviT<br />
_ xats marcxnidan dawerili~), g… spd adgene `gadawva,<br />
gadabuga~, gogs xaWim `maTxovrobs~ da a. S. TiToeuli saanalizo saleqsikono<br />
erTeuli, bunebrivia, ilustrirebuli iqneba, aRebuli xalxuri<br />
metyvelebidan.<br />
warmodgenili masalebi qarTulTan mimarTebaSi pirobiTad SeiZle-
svanur frazeologiur gamonaTqvamTa leqsikonis Sedgenis mniSvneloba... 165<br />
ba sam ZiriTadad jgufad davyoT:<br />
1) esa Tu is idiomi, fraza an gamoTqma aris TavisTavadi da mas<br />
ara aqvs semantikuri paraleli qarTulSi (mag.: Txerem g…eraJi<br />
lˆprisde `daundobeli, Seubralebeli, boroti, avi~ (sityvasityviT _<br />
mglis tyavze monaTluli), ZuR…aS mel amCex…ne `gamawama, gamawvala~<br />
(sityvasityviT _ zRvis balaxi momaZovina), sad r-kud r WaW rleq…a<br />
xaà id `galanZRa~...) an aseTi paraleli aqvs, magram formiT sruliad<br />
gansxvavebuli (mag.: xarg d baC rs `Seayare kedels cercvi~ (sityvasityviT<br />
_ elaparake qvebs), nebg…aS wk l meq…ce `usircxvilo, usindiso~,<br />
Sdr. qarT. Sublmorecxili (sityvasityviT _ Sublis ZarRvgawyvetili...).<br />
2) zogjer adgili aqvs srul formobriv (sityvier) da semantikur<br />
damTxvevasTan (mag., nˆnem k cxJi m z `enis wverze madevs~ (TiTqos magondeba,<br />
magram ver vigoneb), safl …s xobˆrje `samares uTxris~ (Ralatobs,<br />
safrTxes uqmnis) an nawilobriv formobriv Tanxvedras (mag.:<br />
dagraS pils laxbek `sikvdilis pirs miabjina, sikvdilis piras miiyvana~,<br />
x… x niS demeg li `didi xnis ar aris, didi dRe ar uweria~...)<br />
svanuri xatovani sityva-Tqmisa qarTulTan.<br />
3) leqsikuri erTeulebi, romlebic wignis an zepiri metyvelebis<br />
gziT unda iyvnen qarTulidan Semosuli [mag.: m xiadS… WiSxJi …end<br />
lˆg `sixaruliT fexze Zlivs dgas~ (Sdr. sakuTriv svanuri gamoTqma<br />
g…i sga ƒ n xob `gaxarebulia an raRac swyins~ (sityvasityviT _ gul-<br />
Si xari ubia)], xoCa doSdulJi lˆT … `bednier varskvlavze dabadebuli~,<br />
TeTe fxule dem iZgiri `TvalTan TiTs ver miitans kaci (ise-<br />
Ti sibnelea)~, qrisde mirhen `mironiT danaTesavebulni, naTel-mironoba~<br />
da sxv., Tumca rogorc masalaze dakvirvebam aCvena, aseTi leqsikuri<br />
erTeulebis xvedriTi wona gacilebiT naklebia sakuTriv svanur<br />
masalasTan SedarebiT.<br />
aqve unda SevniSnoT, rom svanuri idiomebisa da frazeologizmebis<br />
krebuli dRemde ara gvaqvs da es iqneba pirveli cda aseTi sruli leqsikonis<br />
Sedgenisa, rac erTgvar samsaxurs gauwevs rogorc qarTveluri<br />
enebis mkvlevrebs, aseve Cveni qveynis istoriisa da eTnografiis saki-<br />
Txebis SeswavliT dainteresebul mecnierebs.
166<br />
m. saRliani, r. Wkadua<br />
literatura<br />
TayaiSvili 1961 _ a. TayaiSvili, qarTuli frazeologiis saki-<br />
Txebi, Tbilisi.<br />
oniani 1966 _ al. oniani, qarTuli idiomebi, Tbilisi.<br />
oniani 1954 _ al. oniani, qarTul-svanuri idiomatika, sakandidato<br />
disertacia, Tbilisi.<br />
saxokia 1950 _ T. saxokia, qarTuli xatovani sityva-Tqmani, t. I,<br />
Tbilisi.<br />
Rlonti 1988 _ al. Rlonti, qarTuli leqsikologiis safuZvlebi,<br />
mesame gamocema, Tbilisi.<br />
xoferia 2007 _ m. xoferia, frazeologia rogorc lingvokulturologiis<br />
obieqti espanur enaSi. _ saenaTmecniero Ziebani, XXVI, Tbilisi.<br />
MEDEA SAGLIANI, ROENA TCHKADUA<br />
Importance and Basic Principles of Compiling<br />
a Dictionary of Svan Phraseological Expressions<br />
S u m m a r y<br />
The paper deals with the importance and basic principles of compiling a dictionary<br />
of Svan praseological expressions (idioms and phraseological wordcorrespondences),<br />
secondary composits, expressions of old religious contents,<br />
greeting, blessing and coursing formulae and others. This will be added to the<br />
research "Phraseological expressions in Svan". The work will take into account the<br />
works of Georgian and foreign linguists, as well. Analytical lexical entries will be<br />
compared with Georgian as well as unique modern Svan material obtained by the<br />
members of the group during the field work.<br />
All Svan dialectal (among them Cholurian speech and Lakhamulian<br />
subdialectal) data will be entered in the dictionary. Each illustrative example will have<br />
literary as well as word-for-word translation and equivalent correspondence in<br />
Georgian.<br />
As there is no collection of Svan idioms and phraseologisms this will be the first<br />
attempt of compiling a dictionary of this kind.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
murman suxiSvili<br />
pasiuri da saurTierTo sem antika gardauvali<br />
zmnis e- prefiqsian modelSi<br />
samecniero literaturaSi e- prefiqsis oden vnebiTi gvaris morfemad<br />
kvalifikacia saTuod aris miCneuli, mas sxva funqciac eZebneba,<br />
mag. qcevisa (SaniZe 1973: 350-351; damenia 1982: 95) da es eWvi e- prefiqsis<br />
diaqroniul interpretaciasac exeba; Sdr.: `e- prefiqsis xmarebis<br />
are zog SemTxvevaSi analogiurad aris gafarToebuli, magram Tavdapirvelad<br />
is marto vnebiTis niSani ar unda yofiliyo, rogorc amas<br />
dRes gadmonaSTis saxiT `mi-v-ec~ forma gviCvenebs~ (SaniZe 1970: 300).<br />
aseve: `erTi ram naTelia: e- prefiqsi Tavdapirvelad ar iyo vnebiTis<br />
mawarmoebeli formanti. erT-erTi Zlieri sabuTi amisa aris faqti,<br />
rom egeve prefiqsi SeniSnulia moqmedebiTi gvaris formebSic (jorbena-<br />
Ze 1975: 145).<br />
e- prefiqsi moqmedebiTi gvaris zmnebSi axal qarTulSicaa warmodgenili<br />
(igive mi-v-e-c, e-Zeb-s, e-srol-a...), gvaqvs is saSuali gvaris<br />
formebSic (e-rCis, e-trfis, erTvis...) (deetersi 1930: 13; jorbenaZe<br />
1975: 143...) da rac arsebiTia, qarTulSi: `eniani vnebiTebis gamoyenebis<br />
naxevarze mets warmoadgenen e- prefiqsiani deponensebi: ealerseba,<br />
eamboreba, earSiyeba, eajeba, ebaaseba, ebatoneba, ebodiSeba, ebrZoleba,<br />
ebulbuleba, eburTaveba, ebutbuteba, ebuteba, ebRauWeba... da a.S.<br />
(jorbenaZe 1975: 147). CamonaTvalSi `da ase Semdegamde~ b. jorbenaZe<br />
deponensuri Sinaarsis 56 zmnas asaxelebs da askvnis, rom e- prefiqsian<br />
zmnebs moqmedebiTi gvaris funqcia unda hqonodaT da calkeul<br />
formebSi paralelurad gamovlenili pasiuri Sinaarsis analogiiT es<br />
pasiuri mniSvneloba enian zmnaTa erT nawilSi ganzogadda. aseTi Se-<br />
Tavseba pasiuri da deponensuri mniSvnelobebisa qarTulisaTvis uCveulo<br />
ar aris: `rom SevadaroT erTmaneTs es ori winadadeba: `am garemoebas<br />
angariSi ar e w e v a ~ da `mZime uRels e w e v a ~, davrwmundebiT,<br />
rom zmna `eweva~ pirvelSi pasiurad aris naxmari, meoreSi ki _ aqtiurad<br />
(angariSi ar eweva = angariSs ar uweven; uRels eweva = uRels<br />
wevs). magram radganac formiT zmna meore SemTxvevaSi pasiuria, amitom
168<br />
m. suxiSvili<br />
mas pirvelisagan gansxvavebiT deponenss veZaxiT (SaniZe 1973: 298); sayuradReboa,<br />
rom e w e v a formis pasiur mniSvnelobas a. SaniZe konversiuli<br />
moqmedebiTi formis u w e v e n ganzogadebulpiriani formiT ganmartavs.<br />
vnebiTuri da deponensuri mniSvnelobis Senacvleba qarTulSi<br />
erTeuli SemTxveva ar aris:<br />
e d e b a _ deponens.: Robe-yores e d e b a<br />
vnebiTi: kaba fexebSi e d e b a mebrZolT (qegl)<br />
e r e v a _ deponens.: maraqaSi e r e v a ; magisTana saqmeSi<br />
ver v e r e v i ;<br />
vnebiTi: ena e r e v a (qegl) da misT.<br />
(jorbenaZe 1975: 150).<br />
ase rom, enian vnebiTTa mniSvnelovan nawilSi aqtiuri Sinaarsis<br />
gamovlena da, saerTod, am prefiqsis polisemantikuroba (potencialisis,<br />
miCnevis, gunebis mniSvnelobis gamoxatva) bunebrivad badebs azrs<br />
pasiuri Sinaarsis enian vnebiTTa iSviaTobis Sesaxeb: `saerTod, e- prefiqsian<br />
pasivTa absolutur umravlesobas realurad aqtiuri subieqti<br />
Seewyoba... Zalian iSviaTia pasiuri subieqtis mqone zmnebi~ (meliqiSvili<br />
2001: 202). isic unda aRiniSnos, rom aqtiuri Sinaarsis eniani vnebiTis<br />
formebi gamoyenebis sixSiriT presis enis erT-erTi stilistikuri<br />
maxasiaTebelicaa: `vnebiTur formaTagan vnebiTobis Sinaarsi yvelaze<br />
naklebi aqvs e- prefiqsian formebs. amitom yvelaze xSirad isini<br />
gamoiyenebian aqtiuri SinaasiT gazeTis enaSic~ (RvinaZe 1980: 259). `e-<br />
prefiqsiani formebis ase mravalferovani SinaarsiT gamoyenebis misi<br />
susti, sakuTriv vnebiTuri semantikis maCvenebelia~ (iqve 261).<br />
bunebrivad Cndeba azri e- prefiqsisaTvis adekvaturi funqciis mo-<br />
Ziebis Sesaxebac, Sdr.: `e- prefiqsi polisemantikuri aRmoCnda, magram<br />
yvela SemTxvevaSi SenarCunebuli aqvs irib obieqze miniSnebis funqcia~<br />
(jorbenaZe 1983: 105).<br />
`e- maqcevris funqcia ufro rTulia. gardauval zmnebTan i- maqcevrian<br />
formebTan Sepirispirebisas, e- maqcevari warmoqmnis irib obieqts,<br />
magram gardamaval zmnebTan Sepirispirebisas pirdapiri obieqtis<br />
mospobis funqcias axorcielebs...~ `...sinqroniulad e- maqcevris ormagi<br />
funqcia savsebiT dasaSvebia, ramdenadac is asaxavs formaTa realur<br />
opozicias~ (maWavariani 1987: 10,11).<br />
`e- prefiqsi subieqtisa da iribi obieqtis urTierTobas asaxavs<br />
gardauval zmnaSi _ amdenad uaxlovdeba reciprokul semantikas. i s<br />
m a s e b r Z v i s = i s i n i e b r Z v i a n e r T m a n e T s ; i s m a s
pasiuri da saurTierTo seamantika gardauvali zmnebis e- prefiqsian modelSi 169<br />
e k a m a T e b a _ i s i n i k a m a T o b e n e r T m a n e T T a n (meliqiSvili<br />
2009: 91)...<br />
faqtia, rom relatiur enian vnebiTTa semantika Zalian bevr SemTxvevaSi<br />
aqtiuria. subieqti aseT zmnebSi ara paciensad, aramed realur<br />
moqmedad, agensad moiazreba (eqaCeba, ezideba, ejajgureba...) da amgvar<br />
zmnaTa vnebiTobas mxolod formaluri maxasiaTeblebi amowmebs;<br />
Tumca aseve bevr SemTxvevaSi eniani vnebiTebis subieqti semantikurad<br />
paciensia da e- gamoxatavs subieqtis mimarTebas iribi obieqtisadmi,<br />
konkretulad: p a s i u r i s u b i e q t i s kuTvnilebiT mimarTebas (mikuTvnebas)<br />
iribi obieqtisadmi, es pasiuri semantika TvalsaCinod aisaxeba<br />
eniani vnebiTebis qegliseul ganmartebebSi absoluturi, i n i a n i<br />
vnebiTis formebisa da III piris kuTvnilebiTi nacvalsaxelis kombinaciiT:<br />
romelime e g r i x e b a zmna jer daxasiaTebulia gvaris (aqtiv-pasivis)<br />
mniSvnelobis mixedviT rogorc saopozicio konversiuli pasivi sampiriani<br />
aqtiuri u g r e x s formisa, xolo ukve vnebiTi gvaris Sida<br />
mimarTebaSi _ rogorc erTpiriani iniani vnebiTis saopozicio orpiriani<br />
forma: e g r i x e b - a (daegrixa, dahgrexia) grduv. vneb. u g r e x s<br />
zmnisa _ igrixeba misi. `sxeulis yvela aso egrixeboda, ekrunCxeboda<br />
(ek. gab.)... Tavis adgilas iniani pasivi (igrixeba) aseve daxasiaTebulia<br />
rogorc saTanado moqmedebiTis konversivi da axlavs ganmarteba (an<br />
ganmartebebi), romelic mis p a s i u r o b a s a m o w m e b s , _ am konkretul<br />
SemTxvevaSi saTanado aqtivis ganusazRvrelpiriani mravlobiTis<br />
forma, romelic vnebiTis Sinaarss gadmoscems (Ciqobava 1950: 060) da<br />
potencialisis Sinaarsis gamomxatveli Sesityveba: igrixeb-a (daigrixa,<br />
dagrexila) grduv. vneb. g r e x s zmnisa: 1. g r e x e n ; g r e x a S e i Z -<br />
l e b a .. (xazgasma Cvenia, m.s.).<br />
aseTi ganmartebiT e g r i x e b a _ `igrixeba misi~ iniani vnebiTebis<br />
pasiuri Sinaarsi dublirebulia enian vnebiTebSi, Sdr.:<br />
e b a n e b - a grduv. vneb. bans zmnisa _ ibaneba misi an misTvis<br />
e b n e v - a grduv. vneb. ubnevs zmnisa _ ibneva misi<br />
e b e g v e b - a grduv. vneb. ubegvavs zmnisa _ ibegveba misi da a.S.<br />
e b u r c e b a iburceba misi, e b u r Z g n e b a iburZgneba misi,<br />
e b R u n Z e b a ibRunZeba misi, e g a n g l e b a igangleba misi, e g z a v n e b a<br />
igzavneba misi, e g l i j e b a iglijeba misi, e g u l e b a iguleba misi,<br />
e d a g e b a idageba misi, e v a r c x n e b a ivarcxneba misi, e v s e b a ivseba<br />
misi an misTvis, e z r d e b a izrdeba misi an misTvis, e z R u d e b a izRudeba<br />
misi an misTvis, e T e T q v e b a iTeTqveba misi, e T i T x n e b a iTi-<br />
Txneba misi, e T o S e b a iToSeba misi, e T u T q e b a iTuTqeba misi, e T -<br />
q v i f e b a iTqvifeba misi, e T x u p n e b a iTxupneba misi, e k a r g e b a<br />
ikargeba misi, e k a w r e b a ikawreba misi, e k e c e b a ikeceba misi an mis-
170<br />
m. suxiSvili<br />
Tvis, e k v e c e b a ikveceba misi, e k o d e b a ikodeba misi, e k u m S e b a ,<br />
e k u m S v i s ikumSeba misi, e l a x e b a ilaxeba misi _ Tavmoyvareoba<br />
e l a x e b a , e l e s e b a ileseba misi an misTvis, e l e w e b a ileweba misi<br />
an misTvis, e m a r x e b a imarxeba misi, e m i j n e b a imijneba misgan, e n a -<br />
x e b a inaxeba misi an misTvis, e n g r e v a ingreva misi, e n e r g e b a inergeba<br />
misi an masSi, e n T x e v a inTxeva misi an masSi, e n j R r e v a injRreva<br />
misi, e p o b a ipoba misi, e J e J e b a iJeJeba misi, e J l i t e b a iJliteba<br />
misi, e J R i n T e b a iJRinTeba misi da a.S.<br />
asea preverbian formebSic:<br />
a- a e g e b a aigeba misi an misTvis, a e g l i s e b a aigliseba masze,<br />
a e g l i j e b a aigligeba misi...<br />
amo- a m o e C r e b a amoiCreba misi, a m o e T x r e b a amoiTxreba misi,<br />
a m o e c l e b a amoicleba misi, a m o e w m i n d e b a amoiwmindeba<br />
misi, amouwmenden...<br />
ga- g a e C x i r e b a gaiCxireba misaSi, g a e T i S e b a gaiTiSeba misgan,<br />
g a e T q v i f e b a gaiTqvifeba misi...<br />
gamo- g a m o e W e d e b a gamouWeden _ gamoiWedeba misi an misTvis,<br />
g a m o e W r e b a gamouWrian, gamoiWreba misi, g a m o e x e v a gamoixeva<br />
misi...<br />
da- d a e b e J e b a daibeJeba misi, d a e b e r t y e b a daibertyeba misi,<br />
d a e b e W d e b a daibeWdeba misi...<br />
mo- m o e d g m e b a moidgmeba misi an misaze, m o e d r i k e b a moidrikeba<br />
misi, m o e r T m e v a moutanen, moarTmeven, m o e s w r e b a moaswreben,<br />
moswreba SeiZleba...<br />
Se- S e e b R a l e b a SeubRalaven, SeibRaleba misi, S e e z r d e b a Seizrdeba<br />
masTan, S e e k u m S e b a SeukumSaven, SeikumSeba misi...<br />
Semo- S e m o e m t v r e v a Semoumtvreven, Semoimtvreva misi, S e m o e -<br />
f a n t e b a Semoifanteba misi, S e m o e W r e b a SemosWrian:<br />
1.SemoiWreba misi, S e m o e x e v a Semoixeva misi...<br />
Ca- C a e g e b a 1. Caigeba misTvis an misaSi, C a e T v l e b a CaiTvleba<br />
misi, C a e C x v l i t e b a CaiCxvliteba misi, CauCxvleten...<br />
Camo- C a m o e g l i j e b a Camoiglijeba misi, C a m o e r e c x e b a Camoirecxeba<br />
misi, C a m o e c m e v a Camoacvamen, SeiZleba Camoacvan...<br />
wa- w a e W r e b a waiWreba misi, w a e S l e b a waiSleba misi, waeqceva<br />
waiqceva misi...<br />
wamo- w a m o e z r d e b a wamoizrdeba misi, w a m o e n T e b a wamoinTeba<br />
misi, w a m o e S l e b a wamoiSleba misi an misTvis...
pasiuri da saurTierTo seamantika gardauvali zmnebis e- prefiqsian modelSi 171<br />
ra Tqma unda, enian vnebiTTa pasiurobis amosacnobi ganmartebis<br />
aseTi formula (identuri fuZis iniani absoluturi vnebiTi plus III<br />
piris kuTvnilebiTi nacvalsaxeli uTandebulod an TandebuliT: sxvagvarad:<br />
e-R-eb-a = i-R-eb-a misi / misTvis / misgan da a.S.) leqsikonSi yvela<br />
enian vnebiTs ar axlavs da zogjer arc moergeba, magram arsebobs<br />
zmnis pasiuri semantikis amosacnobi sxva sakontrolo saSualebebic;<br />
aseTia eniani vnebiTebis ganmartebis adekvaturoba moqmedebiTi gvaris<br />
ganusazRvrelsubieatiani mravlobiTis formiT, rasac enian vnebiTTa<br />
(iseve, rogorc sxva saxis vnebiTebis) gansamartavad qeglic iyenebs da<br />
bevr SemTxvevSi, zemoT dasaxelebuli formulis paraleluradac:<br />
a e w e r e b a _ aiwereba misi; auweren<br />
e b r e b a _ eqviTeba, ericxeba; ukaveben..., ubrian<br />
e b m e b a _ ibmeba misi an misTvis; ubamen mas (mas), Seabamen misas<br />
e b o Z e b a _ uboZeben<br />
e b r Z a n e b a _ ubrZaneben<br />
e k r Z a l e b a _ ukrZalaven<br />
e k u r T x e b a _ akurTxeben misas, _ ukurTxeben<br />
e n i S n e b a _ iniSneba misTvis; uniSnaven<br />
e T x r e b a _ iTxreba misTvis, _ uTxrian<br />
e k e t e b a _ iketeba misi an misTvis, _ uketaven<br />
g a m o e r i c x e b a _ gamoiricxeba misi, _ gamouricxaven<br />
g a m o e W r e b a _ gamoiWreba misi, _ gamouWrian<br />
g a e k v e T e b a _ gaikveTba misi, _ gaukveTen<br />
m o e r T m e v a _ miutanen, moarTmeven<br />
S e e k u m S e b a _ SeukumSaven<br />
S e e m a t e b a _ Seumateben, SeiZleba Seumaton<br />
S e e k e c e b a _ Seikeceba misi, _ Seukecaven<br />
S e e m R v r e v a _ SeimRvreva misi, _ SeumRvreven<br />
S e m o e m t v r e v a _ Semoemtvreva misi, _ Semoumtvreven<br />
C a e k e t e b a _ Caiketeba misi an misTvis, _ Cauketaven ]]<br />
uneburad Caketavs<br />
C a m o e c m e v a _ Camoacvamen; SeiZleba Camoacvan<br />
w a e s m e b a _ wausvamen<br />
w a e k i T x e b a _ waikiTxeba misTvis, _ waukiTxaven da s x v a<br />
m r a v a l i .<br />
eniani vnebiTebis pasiurobis ganmsazRvrel ganmartebaTa gverdiT<br />
gansamartav frazebSi zogjer potencialisisa da uneburobis semantikac<br />
daCndeba, rac vnebiTobisa da am semantikuri niuansebis garkveul<br />
SeTavsebiTobaze miuTiTebs:
172<br />
m. suxiSvili<br />
e k i J i n e b a _ ukiJineben, SeiZleba ukiJinon<br />
e p a t i e b a _ apatieben, SeiZleba apation<br />
e x a r j e b a _ ixarjeba misi, _ xarji, gasavali aqvs, xarji<br />
mosdis (Tavisi survilis winaaRmdeg)<br />
m i e t e v e b a _ epatieba, miuteveben, SeiZleba miutevon<br />
m o e s w r e b a _ moaswreben, moswreba SeiZleba<br />
C a e k e t e b a _ Caiketeba misi an misTvis, _ Cauketaven ]]<br />
uneburad Caketavs<br />
C a m o e c m e v a _ Camoacvamen, SeiZleba Camoacvan...<br />
miCnevisa da gunebis vnebiTebi TavianTi semantikis gamo mxolod<br />
relatiur vnebiTebSi realizdeba. gamoTqmulia mosazreba, rom is SeiZleba<br />
Taviseburi `qcevis~ saxeoba iyos (lomTaTiZe 1970: 160).<br />
pasiuri da aqtiuri (deponensuri) mniSvnelobebis SeTavsebaze enian<br />
vnebiTebSi (pas. ena e r e v a , aqt. maraqaSi e r e v a da misT.) zemoT<br />
ukve visaubreT. aseTi faqtebi eniani vnebiTebis pasiuri mniSvnelobiT<br />
gamoyenebis areals ufro afarToebs da am SeTavsebul mniSvnelobaTa<br />
uwinaresoba_Semdgomadobis sakiTxsac svams.<br />
qarTuli enis masala migvaniSnebs, rom pasivis mniSvneloba SeiZleba<br />
safuZvlad dasdeboda zog sxva mniSvnelobas (deponensurs, refleqsurs):<br />
mag. ukve nasesxebi egrixeba _ igrixeba misi pasiuri Sinaarsisaa,<br />
es pasiuri Sinaarsi ZiriTadia da amas saTanado aqtivis konversivebic<br />
adastureben: igrixeba is _ grexs is mas, egrixeba is mas _ ugrexs is<br />
mas mas. figuraluri mniSvnelobiT naxmari egrixeba ukve aqtiuri SinaarsiT<br />
itvirTeba: `dilidan saRamomdis Toxs vegrixebodi~ (e. ninoS.).<br />
es aqtiuri Sinaarsi inian vnebiTebSi calke mniSvnelobad aris gamotanili.<br />
ZiriTadi da damatebiTi mniSvnelobebis Sejereba garkveulwilad<br />
warmoaCenen mniSvnelobis cvlilebis mimarTulebas pasiuri subieqtis<br />
gaaqtiurebisken; Sdr.:<br />
e b n e v a _ ibneva misi : 1. efanteba, ucvivdeba...<br />
2. gadat. ereva, arev-daereva<br />
i b n e v a _ abneven : 1. fantviT iyreba... 2. gadat. ireva, azrebi<br />
efanteba, Tavgza ereva...<br />
SeiZleba enianma da inianma pasivebma erTmaneTisgan gansxvavebuli<br />
semantikuri niuansebic gamoxaton:<br />
e m R e r e b a _ simReris gunebazea...<br />
i m R e r e b a _ mRerian; mRera, simRera SeiZleba...<br />
ase rom, e- prefiqsian relatiur gardauval (awmyos jgufebSi -ebi/-eb-a<br />
modelis mqone) zmnaTa sakmaod didi nawilisaTvis, kerZod, im<br />
nawilisaTvis, romelTac saopozicio absolutur calebad i- prefiqsi-
pasiuri da saurTierTo seamantika gardauvali zmnebis e- prefiqsian modelSi 173<br />
ani formebi udasturdebaT, pasiuri Sinaarsi realobaa. iniani da eniani<br />
vnebiTebis opoziciuri calebi, amasTan, saTanado or- da sampiriani<br />
moqmedebiTebis konversivebia:<br />
zrdis is mas _ i-zrdeba is<br />
u-zrdis i s m a s m a s _ e-zrdeba i s m a s .<br />
rogorc a. SaniZe aRniSnavs: `sazogadod qarTulSi aseTi viTareba<br />
gvaqvs: Tu zmnas i- prefiqsi aqvs da SeiZleba misi e-d Secvla, pasivis<br />
formebTan gvaqvs saqme: i-wvis _ e-wvis, i-Tqmis _ eTqmis, i-zrdeba _<br />
e-zrdeba da misT. (SaniZe 1973: 299).<br />
warmodgenili masalis mixedviT, i- da e- prefiqsebi vnebiTi gvaris<br />
pirTa raodenobis mixedviT gansxvavebul formaTa markerebia da erTmaneTis<br />
mimarT kontrastuli distribuciis mimarTebaSi arian.<br />
rac Seexeba deponensuri Sinaarsis e-prefiqsian zmnaTa im did<br />
jgufs, romelTac aqtiuri (da ara ganmcdeli) subieqti Seewyoba (elaparakeba,<br />
ekamaTeba, ezideba, edaveba, esaubreba, eamxanageba, emegobreba,<br />
elaquceba, epirfereba, esayvedureba, exumreba, emezobleba, emoyvreba,<br />
enaTesaveba, emusaifeba, ebaaseba, eTaTbireba, elaybeba, eWoraveba, edaveba,<br />
eCxubeba, ekamaTeba, eurCeba, ejiuteba, eWidaveba /eWideba, ejibreba,<br />
ekinklaveba, exmalaveba, efarikaveba, ewinaaRmdegeba, ejibreba, ecileba,<br />
ejikaveba, ejajgureba, ebodiSeba, esarCleba, eTamaSeba, eburTaveba, egundaveba,<br />
eSaireba, eleqseba, eqilikeba, elazRandaraveba, emasxreba, eoxunjeba,<br />
ekenwlaveba, eWikWikeba, ejajgureba, efafxureba, ebulbuleba da<br />
a.S.), eseni semantikurad calke jgufs qmnian (ZiriTadad, urTierTobis<br />
aRmniSvneli zmnebia) da sintaqsuradac araerTgvarovanni (rogorc or-,<br />
aseve samvalentianebi) arian, maT sxvagvari gramatikuli (arapasiuri)<br />
kvalifikacia eZlevaT; isini, e- prefiqsiani vnebiTebisagan gansxvavebiT,<br />
sxva gramatikul mimarTebaSi (fizikur, sityvier... urTierTobebSi) monawileoben<br />
(afridoniZe 1985: 8; RvinaZe 1989: 42); saopozicio calebad<br />
gardauval zmnebSi ara absoluturi iniani vnebiTebi, aramed saSuali<br />
gvaris absoluturi formebi (avtotivebi) moudiT (afridoniZe<br />
1985: 8; meliqiSvili 2001: 204): laparakobs, kamaTobs, Cxubobs, megobrobs,<br />
TaTbirobs, jiutobs, Widaobs, TamaSobs, gundaobs, oxunjobs, Wik-<br />
Wikobs da a.S.), magram radgan urTierToba mxolod relatiuri SeiZleba<br />
iyos, absolutur formebTan es xarvezi frazaSi –Tan Tandebuliani<br />
ubralo damatebis CarTviT kompensirdeba: laparakobs (viRacasTan) _<br />
elaparakeba viRacas, Cxubobs (viRacasTan) _ eCxubeba viRacas da misT.<br />
(afridoniZe 1985: 8, 10, 13).<br />
gansxvavebuli, reciprokuli Sinaarsi eZleva laparakobs _ elaparakeba<br />
tipis mravlobiTi ricxvis saopozicio formebs Tu maT micemiT<br />
brunvaSi dasmul saurTierTo nacvalsaxels `erTmaneTs~ davurTavT:
174<br />
m. suxiSvili<br />
saSuali gvaris absolutur zmnebs -Tan an -Si Tandebulians (e r T m a -<br />
n e T T a n , e r T m a n e T S i ), relatiur enian vnebiTebs uTandebulos<br />
(e r T m a n e T s ):<br />
laparakoben isini (Zmebi, megobrebi, mezoblebi...)<br />
e r T m a n e T T a n / e r T m a n e T S i<br />
elaparakebian isini (Zmebi, megobrebi, mezoblebi) e r T m a n e T s .<br />
aseT situaciebs semantikurad ori (an meti) Tanasubieqti (kosubieqti)<br />
hyavs (xolodoviCi 1979: 163), sintaqsurad ki saurTierTo nacvalsaxels<br />
Tavisi funqciebi unarCundeba: absolutur zmnebTan _ ubralo<br />
damatebis, xolo relatiurebTan _ iribi damatebisa. elaparakeba,<br />
eCxubeba tipis relatiuri eniani formebi mniSvnelobiT vnebiTisagan<br />
gansxvavebuli, saurTierTo moqmedebis gamomxatveli gardauvali<br />
zmnebis damoukidebeli klasia (meliqiSvili 2001: 202); pirianobis mixedviT<br />
absolutur saopozicio calebad moudis identuri mniSvnelobis<br />
saSuali gvaris (laparakobs, Cxubobs...) zmnebi; gvaris kategoriis<br />
mniSvnelobis mixedviT ar upirispirdeba sampiriani konversiuli aqtivebi.<br />
saTanado kauzatiuri moqmedebiTebi SeiZleba sampirianic iyos,<br />
magram ufro bunebrivi Cans orpiriani formebi; iribi obieqtis SesaZlo<br />
adgili Tan Tandebuliani saxeliT aris kompensirebuli: alaparakebs<br />
is mas mas / masTan, aCxubebs is mas / masTan, amegobrebs is mas mas<br />
/masTan... moqmedebis realuri Semsrulebeli pirdapiri obieqtia (meliqiSvili<br />
2001: 203). -Tan Tandebuliani saxeli moqmedebis realur SemsrulebelTan,<br />
pirdapir obieqtTan urTierTobas afiqsirebs da, rac<br />
sayuradReboa, am formebs moqmedebis realuri Semsruleblis (pirdapiri<br />
obieqtis) mravlobiTSi gadayvanis Semdeg SeiZleba daerTos saur-<br />
TierTo nacvalsaxeli `e r T m a n e T s ~ da gamoxatos reciprokis mniSvneliba:<br />
a-laparakebs is maT e r T m a n e T s , a-Cxubebs is maT e r T m a -<br />
n e T s / e r T m a n e T T a n da a.S.<br />
pasiuri da reciprokuli modelebis identuroba zogadad uCveulo<br />
ar aris. pasiuri modeli xxvadasxva mimarTebas, maT Soris, reciprokul<br />
mimarTebasac iTavsebs da es sxva enebidanac cnobilia (asaTiani,<br />
2009: 399).<br />
TavisTavad, reciprokis Sinaarsi aqtiuri da pasiuri procesebis<br />
erTdroul qmedebas gulisxmobs (tenieri, 1988: 266).
pasiuri da saurTierTo seamantika gardauvali zmnebis e- prefiqsian modelSi 175<br />
literatura<br />
asaTiani 2009 _ r. asaTiani, vnebiTi gvaris konstruqciaTa pragmatikuli<br />
Tavisebureba qarTvelur enebSi, kreb. informaciis struqturireba.<br />
_ iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo universiteti, Teoriuli<br />
da SedarebiTi enaTmecnierebisa da fonetikis instituti,<br />
Tbilisi.<br />
afridoniZe 1985 _ S. afridoniZe, urTierTobis gamomxatveli<br />
zmnebi da maTi opoziciuri formebi. _ Tsu Sromebi, t. 242, <strong>enaTmecniereba</strong>,<br />
9, Tbilisi.<br />
damenia 1982 _ m. damenia, qarTuli zmnuri morfemebis struqturuli<br />
modelebi, Tbilisi.<br />
deetersi 1930 _ G. Deeters, Das Kharthwelische Verbum, Leipzig.<br />
lomTaTiZe 1970 _ q. lomTaTiZe, miCnevis (moCvenebis, moCvenebiTobis)<br />
kategoriisaTvis afxazur-adiReur enebSi da Sesabamisi zmnuri<br />
warmoebis sakiTxi qarTulSi. _ ike, XVII, Tbilisi.<br />
maWavariani 1987 _ m. maWavariani, qcevis gramatikuli kategoriis<br />
semantika, Tbilisi.<br />
meliqiSvili 2001 _ d. meliqiSvili, qarTuli zmnis uRlebis sistema,<br />
`logos presi~, Tbilisi.<br />
meliqiSvili 2009 _ i. meliqiSvili, vnebiTi gvari da Tavisufal<br />
sityvaTa rigi rogorc aqtantebis topikalizaciis alternativebi,<br />
kreb. informaciis struqturireba. _ iv. javaxiSvilis sax. Tbilisis saxelmwifo<br />
universiteti, Teoriuli da SedarebiTi enaTmecnierebisa da<br />
fonetikis instituti, Tbilisi.<br />
tenieri 1988 _ Л. Теньер, Основы структурного синтаксиса, Пер. с<br />
франц., Вступительная статья и общая ред. В. Г. Гака, "Прогресс", Москва.<br />
qegl 1950-1964 _ qarTuli enis ganmartebiTi leqsikoni, t. I-VIII,<br />
arn. Ciqobavas saerTo redaqciiT, saq. ssr mecnierebaTa akademia, Tbilisi.<br />
RvinaZe 1980 _ T. RvinaZe, vnebiTis formaTa gamoyenebisaTvis Tanamedrove<br />
presis enaSi. _ qsks, III, Tbilisi.<br />
SaniZe 1978 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, I,<br />
morfologia, meore gamocema, Tbilisi.<br />
Ciqobava 1950 _ arn. Ciqobava, qarTuli enis zogadi daxasiaTeba,<br />
qegl I, Tbilisi.<br />
xolodoviCi 1979 _ А. А. Холодович, Проблемы грамматической<br />
теории, Академия наук СССР, "Наука", Ленинград.
176<br />
m. suxiSvili<br />
jorbenaZe 1975 _ b. jorbenaZe, zmnis gvaris formaTa warmoebisa<br />
da funqciis sakiTxebi qarTulSi, Tsu gamomcemloba, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1983 _ b. jorbenaZe, zmnis xmovanprefiqsuli warmoeba<br />
qarTulSi, Tbilisi.<br />
MURMAN SUKHISHVILI<br />
Passive and Reciprocal Semantic of Intransitive Verbs<br />
with the e- Prefix<br />
S u m m a r y<br />
Bipersonal intransitive verbs with the e- prefix are polysemantic in Georgian.<br />
According to meaning they are divided in two basic groups:<br />
1. Verbs containing passive meaning:<br />
e.g. e-c'ereba is mas (He/she/it is being written for him/her/it)<br />
e-zrdeba is mas (He/she/it is growing for him/her/it)<br />
2. Active verbs containing reciprocal contents. Plural form is an indicator of the<br />
reciprocal contents:<br />
e.g. e-lap'arak'eba is mas (He/she is talking with him/her)<br />
Plur. e-lap'arak'ebian isini ertmanets (They are talking with each other)<br />
e-čxubeba is mas (He/she is quarreling with him/her)<br />
Plur. e-čxubebian isini ertmanets (They are quarrelling with each other)<br />
For displaying the passive meaning of a verb, dictionaries provide an explanation<br />
of the bipersonal forms with the e- prefix as follows:<br />
a) monopersonal passive verb with the i- prefix of the same stem + possessive<br />
pronoun in the third person, misi (his/her/its);<br />
b) active verb with an indefinite subject in the plural:<br />
e-zrdeba is mas (He/she/it is growing for him/her/it) – i-zrdeba misi (His/her/its<br />
(hair) is growing); uzrdian (He/she/it is growing for them in general).<br />
Semantic differences occurring in these two basic groups of the identical model<br />
derive from different grammatical relations:<br />
Bipersonal passive verbs with the e- prefix have their opposition forms, i.e.<br />
monopersonal passive verbs with the i- prefix. But opposition forms of reciprocal active<br />
verbs with the e- prefix are monopersonal medial verbs with the same reciprocal<br />
meaning:<br />
e-lap'arak'eba is mas (He is talking with him)<br />
Plur. e-lap'arak'ebian isini ertmanets (They are talking with each other)<br />
lap'arak'obs is mastan (He talks with him)<br />
Plur. lap'arak'oben ertmanettan (They talk with each other)<br />
Reciprocal meaning is expressed by attaching reciprocal pronoun ertmaneti (each<br />
other) in the dative case to the opposition forms in the plural. The reciprocal pronoun<br />
ertmaneti is used both with and without postpositions: with -tan (with) or -ši (in)<br />
postpositions it is added to medial monopersonal verbs, but bipersonal verbs attach it<br />
without postposition.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
Tedo uTurgaiZe<br />
O dp {en} (/-en/~/-n/) da O dp {-T} (/-T/~/-Ø/) identuri<br />
mniSvnelobis sufiqsTa gramatikuli GirebulebisaTvis<br />
{-en} da {-T} sufiqsTa xmareba p i r d a p i r i o b i e q t i s s i m -<br />
r a v l i s gamosaxatavad qarTul samwerlobo enaSi qronologiurad<br />
gansxvavebulia: {-en} Zveli da saSualo qarTulis dasawyisi periodi-<br />
saa, {-T} ki _ saSuali qarTulis bolo periodisa (daaxloebiT XVI saukunidan)<br />
da axali qarTulisa. `vefxistyaosnis~ me-17, me-18 saukuneTa<br />
xelnawerebSi arc Tu ise iSviaTad vxvdebiT /-T/-s iribi da pirdapiri<br />
obieqtis simravlis aGsaniSnad, magaliTad: `Tu ra odes S e G a g c o -<br />
d o T , maSin momkal...~ eubneba ramazi indoTa samefo karis warmomad-<br />
genlebs (JT, 4754). aq /-T/ iribi obieqtis simravles gamoxatavs.<br />
`Tqven d a g x o c T Tqveni patroni...~ es ki nestan-dareJanis sityve-<br />
bia (I, 11942). aq /-T/ pirdapiri obieqtis simravles gamoxatavs. ra Tqma<br />
unda, es /-T/ dedans ar ekuTvnis arc erTgan.<br />
SeiZleba enaSi gamoyenebis mixedviT gamogveyo O dp {-en} da O dp {-T}<br />
periodebi. O dp indeqsi gamoxatavs pirdapir obieqts mravlobiT ricxv-<br />
Si.<br />
Cveni Semdgomi msJeloba exeba simravlis saxelur da zmnur formantTa<br />
paradigmatul da sintagmatur mimarTebebs qarTul enaSi, maTi<br />
am funqciiT (mravlobiTobis gamoxatvis unariT) gamosenebis kanonzomierebebs.<br />
aris cda, xanmeti periodidan dGemde gamovyoT sintagmatur<br />
kanonzomierebaTa gansxvavebuli saxeebi qronologiuri TanamimdevrobiT.<br />
distribuciulad O dp {-en} da O dp {-T} or variants gviCveneben dro-<br />
is vertikalur GerZze: Zvel qarTulSi {-en} iyo gabatonebuli, axal<br />
qarTulSi {-en}-is adgili svelgan {-T}-m daiyira (dagmal-en me Tquen;<br />
Sdr. dagmale-T me Tqven).<br />
O dp markerTa cvlilebis fonze arsebiTi xdeba saerTod zmnur aqtanTa<br />
mravlobiTobis gamoxatvis dinamika TviT zmnaTa formebSi xilul<br />
periodsa (V-XXI ss.) da ufro adreul safexurzec Sinagani rekonstruqciis<br />
Cvenebis mixedviT.
178<br />
T. uTurgaiZe<br />
O dp {-en} Z v e l q a r T u l S i<br />
upirveles sovlisa, Zvel qarTulSi O dp {-en} mxolod II seriis svela<br />
mwkrivSi da III seriis sam mwkrivSi ixmareba. mas ar iseneben I seriis<br />
mwkrivebi da I TurmeobiTi III seriidan.<br />
I<br />
II<br />
III<br />
SO3 dp<br />
wyvetili<br />
da-v-mal-en<br />
da-x-mal-en<br />
da-mal-n-a<br />
S p O3 dp<br />
da-v-mal-en-T º da-v-mal-en-i-T<br />
da-x-mal-en-T º da-x-mal-en-i-T<br />
da-mal-n-es<br />
Zveli Zeglebis mixedviT ufro gavrcelebulia -en-i-T daboloeba,<br />
sadac i anaptiqsuri xmovania (Ciqobava 2010: 27). es i Cndeba sonorisa<br />
(/n/) da Cqamieri Tanxmovnis (/T/) a r a b u n e b r i v i k o m p l e q s i s dasaSlelad<br />
pauzis win (uTurgaiZe 1976: 97, 100).<br />
I<br />
II<br />
III<br />
I<br />
II<br />
III<br />
I<br />
II<br />
III<br />
SO3 dp<br />
da-v-mal-n-e<br />
da-x-mal-n-e<br />
da-mal-n-e-s<br />
SO3 dp<br />
da-v-mal-n-i<br />
da-x-mal-n-i<br />
da-mal-n-i-s<br />
SO3 dp<br />
kavSirebiTi meore<br />
xolmeobiTi II<br />
brZanebiTi meore<br />
____<br />
da-mal-en<br />
da-mal-en-i-n<br />
S p O3 dp<br />
da-v-mal-n-e-T<br />
da-x-mal-n-e-T<br />
da-mal-n-e-n<br />
S p O3 dp<br />
da-v-mal-n-i-T<br />
da-x-mal-n-i-T<br />
da-mal-n-i-an<br />
S p O3 dp<br />
da-v-mal-n-e-T<br />
da-mal-en-T º da-mal-en-i-T<br />
da-mal-n-ed<br />
III seria<br />
III seriis oTxi mwkrividan mxolod sam mwkrivSi Cndeba O dp {-en} su-<br />
fiqsi. am frmebSi {-en} W a r b i e l e m e n t i a : simravlis S p elementeb-<br />
Tan (-es, -n, -an, -T) erTad /-en//-n/ subieqturi aqtantis simravlze mi-<br />
uTiTeben d a m a t e b i T , maSasadame xdeba {-en}-is funqciis Senacvleba:
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
O dp {-en} / S p {-en}. am Senacvlebis safuZvelia subieqtad iniciatori aqtantis<br />
miCneva: I da II seriebis pirdapiri obieqti imitom iGebs subieqtis<br />
statuss III seriaSi, rom warsulSi Cadenili qmedeba Semdgom dro-<br />
Si swored pirdapiri obieqtiT, anu q m e d e b i s S e d e g i T xdeba sacnauri.<br />
TurmeobiTi meore<br />
I<br />
II<br />
III<br />
S2 p O1 d<br />
S2 p O1 dp<br />
S2 p O3 d<br />
S2 p O3 dp<br />
S3 p O d<br />
da-m-e-mal-n-es (me igini)<br />
da-g-e-mal-n-es (Sen igini)<br />
da-x-e-mal-n-es (mas igini)<br />
da-m-e-mal-n-e-T (Tquen me)<br />
da-gu-e-mal-n-e-T (Tquen Cuen)<br />
da-x-e-mal-n-e-T (Tquen mas)<br />
da-x-e-mal-n-e-T (Tquen maT)<br />
S3 p O dp<br />
179<br />
da-gu-e-mal-n-es (Cuen igini)<br />
da-g-e-mal-n-es (Tqven igini)<br />
da-x-e-mal-n-es (maT igini)<br />
{-T} sufiqsi Zvel qarTulSi simravlis niSnad mxolod subieqtur<br />
pirs moudioda. III seris erTi formis farglebSi {-en} da {-T} erTi<br />
da imave aqtantis simravles gamoxatavdnen. es aqtanti subieqtia.<br />
I<br />
II<br />
IIII<br />
I<br />
II<br />
III<br />
S3 p O d<br />
da-m-e-mal-n-e-n (me igini)<br />
da-g-e-mal-n-e-n (Sen igini)<br />
da-x-e-mal-n-e-n (mas igini)<br />
S2 p O1 d<br />
S2 p O1 dp<br />
S2 p O3 d<br />
S2 p O3 dp<br />
S3 p O d<br />
kavSirebiTi mesame<br />
da-m-e-mal-n-i-an (me igini)<br />
da-g-e-mal-n-i-an (Sen igini)<br />
da-x-e-mal-n-i-an (mas igini)<br />
S2 p O1 d<br />
S2 p O1 dp<br />
S2 p O3 d<br />
S2 p O3 dp<br />
da-m-e-mal-n-e-T (me Tquen)<br />
da-gu-e-mal-n-e-T (Cuen Tquen)<br />
da-x-e-mal-n-e-T (mas Tquen)<br />
da-x-e-mal-n-e-T (maT Tquen)<br />
xolmeobiTi mesame<br />
da-m-e-mal-n-i-T (me Tquen)<br />
da-gu-e-mal-n-i-T (Cuen Tquen)<br />
da-x-e-mal-n-i-T (mas Tquen)<br />
da-x-e-mal-n-i-T (maT Tquen)<br />
S3 p O dp<br />
da-gu-e-mal-n-e-n (Cuen igini)<br />
da-g-e-mal-n-e-n (Tqven igini)<br />
da-x-e-mal-n-e-n (maT igini)<br />
S3 p O dp<br />
da-gu-e-mal-n-i-an (Cuen igini)<br />
da-g-e-mal-n-i-an (Tqven igini)<br />
da-x-e-mal-n-i-an (maT igini)
180<br />
T. uTurgaiZe<br />
III seriaSi rTuli drouli mimarTebebia: aq erTimeores xvdebian an<br />
w a r s u l i da a w m y o d r o (TurmeobiTi pirveli), an g a n s x v a v e -<br />
b u l i w a r s u l i o r i d r o . orsave mimarTebaSi qmedeba Cadenilia<br />
w i n m s w r e b d r o S i , r a c s a c n a u r i x d e b a a m q m e d e b i s<br />
S e d e g i T , anu pirdapiri obieqitiT, imiT, rac qmedebis Sedegad<br />
warmoiqmneba (aGmoSÀnebies s a x l i , aGgiSÀnebies s a x l i ...). swored es<br />
aZlevs Zvel qarTulsa da Tanamedrove qarTulSic iniciatoris funqcias<br />
I da II seriebis pirdapir obieqts III seriis perfeqtul formebSi<br />
da ricxvic, bunebrivia, ewarmoeba rogorc subieqts (aGmoSÀnebi-an saxlni,<br />
aGgiSÀnebi-an saxlni; aGmeSÀn-n-es saxlni da sxv.).<br />
Zvel qarTulSi simravlis sakuTari niSani (pirTan saziarod) mxo-<br />
lod O1 dp -s uCndeboda svela mwkrivSi; rac Seexeba O2 dp -sa da O3 dp -s, I da<br />
III seriaTa mwkrivebSi maT simravle ar gamoexatebodaT: gu-xedav (Cuen<br />
Sen), magram g-x e d a v s (Tquen is), g x e d a v (Tquen me); Sdr. g-xedavs<br />
(Sen is) da g-xedav (Sen me), magram faqtia isac, rom `g x e d a v me Tquen~<br />
winadadebaSi `gxedav~ dakavSirebulia mravlobiTi ricxvis mqone<br />
obieqtTan (gxedav Tquen-k a c T a ). rogorc formaTa istoria gviCvenebs,<br />
g x e d a v T q u e n uZvelesi sintaqsuri wyvilia, rasac gvafiqrebinebs<br />
Zvel qarTulis `m x e d a v C u e n ~ wyvili. maSasadame, Tavdapirvelad savaraudebelia:<br />
(Sen) m x e d a v (Cuen), (igi) mxedavs (Cuen). es formebi<br />
dadasturebulic aris, maT Zvel qarTulSi daSveba ara syirdebaT. Sesabamisad<br />
Tqmulisa, uGlebis paradigma ase imarTeboda:<br />
igi m x e d a v s Cuen<br />
igi g x e d a v s Tquen<br />
igi x e d a v s maT<br />
am paradigmam Zvel qarTulSi gardaqmna daiwyo mxolod I pirSi: mxedavs<br />
C u e n wyvils gauCnda paraleluri gu-xedavs C u e n . g u x e d a v s<br />
arasodes miemarTeboda mxol. ricxvis me nacvalsaxels (ar arsebobda<br />
`igi g u x e d a v s me~).<br />
aqtivTa II seriis formebSi pirdapiri obieqtis simravlis markireba,<br />
Tu pirveli seris formebs gaviTvaliswinebT, meoreuli movalena<br />
Cans: jer unda yofiliyo pirdapiri obieqtis c a l m x r i v i m a r k i -<br />
r e b a Semasmenlisa da pirdapiri damatebis wyvilSi: */davxate saxlni/,<br />
*/daxata saxlni/... anu simravlis niSans winadadebaSi mxolod pirdapiri<br />
damateba atarebda, rogorc es aris -eb sufiqsian damatebebTan:<br />
/daxata saxlebi/. Semdgom periodSi, romelsac Zveli qarTuli asaxavs,<br />
pirdapiri obieqtis simravlis markireba SemasmenelSic xdeba, roca es<br />
obieqti -n sufiqsian mravlobiTSi dgas. amisTvis enam gamoiyena subieqtis<br />
simravlis -en sfiqsi (xatv-en, wer-en...) (Ciqobava 2010: 33).
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
mravlobiTis -eb saerTo zanur-qarTul doneze rekonstruirdeba,<br />
rogorc amave mniSvnelobis -n sufiqsi.<br />
megruli /Tiq do-m-xant-es Cqi/ `man damxatna Cuen~ winadadebaSi m-<br />
gamoxatavs pirdapir obieqtis pirs; subieqtis simravlis -es sufiqsi am<br />
winadadebaSi pirdapiri obieqtis mxolod mravlobiT ricxvs gamoxatavs<br />
(subieqtis niSnad -es pirsac gamoxatavs da am piris mr. ricxvsac). modeluri<br />
TvalsazrisiT Zveli qarTulis /man damxatna Cuen/ da megruli<br />
/Tiq domxantes Cqi/ erTnairi agebulebisaa: orivegan m- pirdapir obieqts<br />
gamoxatavs, mis simravles ki, megrulSi subieqtis -es sufiqsi, reinterpretirebuli<br />
ricxvis niSnad, gamoxatavs da -n sufiqsi qarTul-<br />
Si, e. i. o b i e q t i p i r i s a d a m r a v l o b i T i r i c x v i s g a m o -<br />
x a t v a S i s u b i e q t i s m s g a v s m o d e l z e g a d a v i d a : piri da<br />
mr. ricxvi gansxvavebuli afiqsebiT gamoixata [Sdr. /Tquen da-s-were-T<br />
werili/ da /me STa-g-wer-en Tquen werilsa Sina/: s- prefiqsi da -T su-<br />
fiqsi subieqtur meore pirsa da mr. ricxvs gamoxataven (S2 p ), g- prefiqsi<br />
da -en sufiqsi ki _ obieqtur meore pirsa da mis mr. ricxvs<br />
(O2 dp )].<br />
rac Seexeba saxelTa mravlobiTis gansxvavebul mawarmoebelTa asaxvas<br />
zmnis formebSi, anu formalurad gansxvavebul sintaqsur kavSirebs,<br />
es sxva problemis nawilia, rasac kavSiri ara aqvs mravlobiTis<br />
-n/-T sufiqsTa da -eb sufiqsis, rogorc mravlobiTi ricxvis niSanTa,<br />
mniSvnelobasTan, anu /k a c e b i xatavs/ da /k a c n i xatven/ SesityvebebSi<br />
`kacebi~ da `kacni~ subieqtis simravlis identur gagebas atareben, iseve<br />
rogorc obieqtebi /k a c e b i daxata/ da /k a c n i daxatna/ SesityvebebSi,<br />
miuxedavad maTTan dakavSirebul zmnaTa gansxvavebuli formebisa.<br />
Zveli qarTuli viTarebis sruli aGwerisTvis sayiroa esec: S1O2 d<br />
da S2O1 d kombinaciebSi subieqtis piri nulovani alomorfebiT warmo-<br />
dgeba: g-xedav me (S1) Sen (O2 d ), m-xedav Sen (S2) me (O1 d ). am kombinacieb-<br />
Si subieqtur pirTa simravle uTuod -T sufiqsiT unda aGniSnuliyo:<br />
g-xedav-T Cuen (S1 p ) Sen da m-xedav-T Tquen (S2 p ) me. mxolod S2 p O1 dp kombinaciis<br />
SemTxvevaSi iyo SesaZlebeli orive piris simravlis gamoxatva:<br />
gu-xedav-T [T q u e n (S2 p ) C u e n (O1 dp )], romelsac win uZGola da rom-<br />
lis warmoqmnamdec erTaderTi iyo forma m-xedav-T [Tquen (S2 p ) Cuen<br />
(O1 dp ).<br />
im sistemisTvis, romelic Zvel qarTuls uZGoda win, savaraudebelia<br />
iseTi paradigmebi, romlebSic p i r T a s i m r a v l e a q t a n t e -<br />
b i s r e a l u r i f o r m i T g a d m o i c e m o d a , z m n i s f o r m a k i<br />
m x o l o b i T i d a m r a v l o b i T i r i c x v e b i s T v i s s a z i a r o<br />
181
182<br />
T. uTurgaiZe<br />
i y o , kerZod I seriaSi: mxedavs me (O1 d )/ Cuen (O1 dp ), gxedavs Sen (O2 d )/<br />
Tquen (O2 dp ), xedavs mas (O3 d )/ maT (O3 dp ); mxedav me (O1 d )/ Cuen (O1 dp ), gxe-<br />
dav Sen (O2 d )/ Tquen (O2 dp ); vxedav mas (O3 d )/ maT (O3 dp ), xxedav mas (O3 d )/<br />
maT (O3 dp ). aq warmodgenili formebidan yvela realuria Zvel qarTul-<br />
Si, maSasadame maT arc wina periodisTvis syirdeba rekonstruqcia _<br />
isini im drosac ivaraudebian.<br />
Zvel qarTulSi mxolod O1 dp -s gauCnda simravlis niSani pirTan<br />
SerwymiT. zemoT warmodgenili O1 dp -is Semcveli formebis paralelurad<br />
Cndeba gu- prefiqsiani formebi. gu- pirvel pirTan erTad am piris<br />
simravlesac gamoxatavda, eseni axali formebia: gu-xedavs igi Cuen<br />
(S3O1 dp ), gu-xedav Sen Cven (S2O1 dp )...<br />
Tu I seriis formaTa mixedaiv vimsJelebT, II seriaSi Zvel qarTulamde,<br />
savaraudebelia: m-ixila me/C u e n , gixila Sen/T q u e n ixila igi /<br />
i g i n i (Sdr. /v-wer-T Cuen werils/, /v-were-T Cuen werili/ _ subieqtis<br />
piri da mr. ricxvi cal-calke erTnairad iyo gaformebuli I da II<br />
seriebSi).<br />
obieqtur pirTa zemoT warmodgenil paradigmaSi rekonstruirebulia<br />
is zmnuri formebi, romlebSic pirdapiri obieqti warmodgenili<br />
iyo -n sufiqsian mravlobiT ricxvSi, esenia: (man) *mixila C u e n , (man)<br />
*gixila T q u e n da (man) *ixila i g i n i . maT adgilze Zvel qarTulSi<br />
gaCnda (man) mixil-n-a (Cuen), (man) gixil-n-a (Tquen), (man) ixil-n-a igi-<br />
ni. amaT daemateba S1O2 dp da S2O1 dp kombinaciebi: gixil-en (me) Tquen, mixil-en<br />
(Sen) Cuen (º gu-ixil-en).<br />
inovacia ganxorcielda Zvel qarTulSi: s u b i e q t i s -en sufiqsma,<br />
romelic am aqtantis pirsa da mr. ricxvs gamoxatavda, obieqturi piris<br />
niSnis gverdiT mxolod am piris simravle gamoxata (Sdr. megrulis<br />
-es sufiqsi da obieqturi wyobis zmnebSi).<br />
zemoT warmodgenil varauds Zveli qarTulis inovaciuri cvlilebis<br />
Sesaxeb II seriaSi _ pirdapiri obieqtis markirebas zmnis formaSic<br />
mxars uyers dasavlur dialeqtebSi Cven Tvalwin (anu xilul period-<br />
Si) amave modeliT pirdapiri obieqtis simravlis gamoxatva gardamaval<br />
zmnaTa formebSi, rogoricaa: `ra dagawvenen axla~ (Tqven), `ram gadagrien,<br />
baGnebo~... (jorbenaZe, 1989, 529); aqvea imeruli dialeqtis masala:<br />
gitaceben is Tqven (gv. 475) da gagitacen (man Tqven) (gv. 476)...<br />
rogorc iTqva, O1 dp -is markireba zmnaTa formebSi ukve Zvel qar-<br />
TulSi ganxorcielda da Semdgom periodSi _ s a S u a l d a a x a l<br />
q a r T u l S i m a r k i r e b i s p r o c e s i g a g r Z e l d a p a r a d i g m i s<br />
m T e l s i v r c e z e : enis morfologiurma sistemam ganagrZo pirdapiri<br />
obieqtis simravlis markireba subieqtis -T sufiqsiT paradigmis sxva
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
wevrebSi _ II da III pirebSi ganurCevlad seriisa: /Cven gvxatavs, Tqven<br />
gxatavsT, maT xatavsT/. saSual qarTulSi iyo tendencia, gu- prefiqsi<br />
mxolod piris niSnad miCneuliyo, am piris simravle ki axlad nasesxebi<br />
-T sufiqsiT gamoexataT, msgavsad II da III pirebisa (sulxan-saba orbeliani:<br />
g‚yuradaT, Seg‚yuarebiaT _ uTurgaiZe 1999: 99). msgavsi formebi<br />
dasturdeba aGmosavleTi da dasavleTi saqarTvelos am drois sigelgujrebSi<br />
(surmava 1989: 141).<br />
axal qarTulSi morfonologiuri cvlilebiT subieqtis mesame piris<br />
niSani nulovani alomorfiT gamoixateba II da III pirebSi: -sT kompleqsi<br />
pauzis win arabunebrivia qarTuli enisTvis (gxatavsT > gxatavT,<br />
xatavsT > xatavT). III piris mravlobiTi ricxvis aGniSnuli formebi<br />
nel-nela ikafaven gzas saliteraturo enaSi (kiknaZe 1983: 83;<br />
1987-8: 36).<br />
Tu Zvel qarTulSi pirdapiri obieqtis simravle markirebuli iyo<br />
II da III seriebis gansazGvrul mwkrivebSi (ix. zemoT), saSual qarTulidan<br />
moyolebuli misi markireba xdeba nebismier mwkrivSi.<br />
subieqti, pirdapiri da iribi obieqtebi axla ukve erTi niSniT<br />
arian markirebuli mravlobiT ricxvSi _ istoriulad subieqtis simravlis<br />
gamomxatveli -T niSniT, rac xSirad iwvevs pirmimarT aqtantTa<br />
nulovan alomorfebs, magaliTad: (Cven Tqven _ S1 p O2 dp ) gxatavT < *gxa-<br />
tav-T-T; Sdr. (me Tqven S1O2 dp ) gxatavT da (Cven Sen _ S1 p O2 d ) gxatavT;<br />
(Cven Tqven mas _ S1 p O2 indp O3 d ) gixatavT < *gixatav-T-T. aqac, Tu S1 p -s an<br />
O2 indp -s gadaviyvanT mxolobiT ricxvSi, saqme gveqneba gixatavT k a n o n i -<br />
k u r formasTan, romelsac SeuZlia gansxvavebul konteqstebSi gamoxatos<br />
subieqtis an iribi obeiqtis mravlobiTi ricxvi obieqtTaTvis axali<br />
-T sufiqsiT.<br />
zemoT warmodgenili viTareba saSualebas iZleva ganyenebuli sis-<br />
temis {-T} sufiqss metyvelebaSi mivceT /-T//-/ alomorfebi: nulovani<br />
alomorfi eqneba erT-erT obieqts mravlobiT ricxvSi, roca subieqtic<br />
mravlobiT ricxvSi dgas.<br />
bunebrivia daisvas kiTxva: ras ukavSirdeba aqtantis simravlis markireba<br />
SemasmenelSi?<br />
upirveles yovlisa, msgavsad -eb sufiqsiani aqtantisa, zmnaSi simravle<br />
ar gamoexatebodaT -T sufiqsianebs, Tu isini o b i e q t e b s<br />
(pirdapirsa da i r i b s ) gamoxatavdnen: x a t a v s k a c e b s , x a t a v s<br />
k a c T a . zmnaTa II da III pirTa formebSi es mkacrad aris gatarebuli<br />
Zvel qarTulSi.<br />
rac Seexeba I pirs, aq analogiuri viTarebac iyo, erTi mxriT, (kacebs<br />
mxatavs `kacebs gvxatavs~, kacTa mxatavs `kacebs gvxatavs~) da, meo-<br />
183
184<br />
T. uTurgaiZe<br />
re mxriT, amis gverdiT mravlobiTis inovaciuri formac gaCnda (kacebs<br />
guxatavs, kacTa guxatavs). g…- prefiqsiani formebi inovaciuria, radgan<br />
`m x a t a v s k a c e b s ~ da `m x a t a v s k a c T a ~ sintaqsuri mimarTeba<br />
mTel paradigmas gasdevs, g u - x a t a v s k a c e b s da g u - x a t a v s k a c -<br />
T a mimarTeba ki mxolod I pirSia.<br />
zemoT aGniSnuli sintaqsuri wyvilebi, romlebSic simravlis gageba<br />
SemasmenelSi aqtantTa mravlobiTi ricxvis formebs SeaqvT, Sinagani<br />
rekonstruqciiT gvavaraudebinebs, rom Zvel qarTulze ufro adreul<br />
safexurze aqtantTa -eb da -T sufiqsebian formebTan Semasmenels mravlobiTi<br />
ricxvis gageba am aqtantebisgan (obieqtebisgan) eZleoda.<br />
II seriaSi pirmimarT aqtantTa -T da -n sufiqsiani formebi, SemasmenelSi<br />
niSans aCenen: kac-Ta daxates da kacni daxatnes. subieqtis simravle<br />
zmnaSi -es sufiqsiT, xolo obieqtisa -n sufiqsiT aris gamoxatuli<br />
(Sdr. kacman daxata da kaci daxata)<br />
Tu gaviTvaliswinebT imas, rom pirmimarT aqtantTa simravlis<br />
gamomxatveli zmnuri afiqsebi warmomavlobiT saxelTa mravlobiTi ricxvis<br />
markerebTanaa dakavSirebuli (ix. zemoT), zmnaTa formebSi isini<br />
uTuod gvian gaCnda, anu qronologiurad warmoadgenen meore safexurs,<br />
romelsac win uZGoda Sinagani rekonstruqciiT navaraudebi sintaqsuri.<br />
urTierToba, rodesac Semasmenlisa da pirmimarTi aqtantis<br />
wyvilSi simravlis niSans mxolod pirmimarTi aqtanti (saxeli) atarebda.<br />
Zveli qarTulis Cvenebis mixedvi Cans, rom -T sufiqsiani aqtantebidan<br />
jer subieqtis (qvemdebaris) markireba dawyebula zmnaTa formeb-<br />
Si (kacTa xat-es, kac-Ta xaton...). qvemdebarisa da Semasmenlis urTier-<br />
TobaSi es ukve gaformebulia Zvel qarTulSi; pirdapiri obieqtis simravlis<br />
markireba ki -n sufiqsiT moxda. esec, cnobilia, saxeluri formidan<br />
gadmosulia zmnaTa II seriis formebSi. maSasadame, II seriaSi<br />
zmna-Semasmenlebs Zvel qarTulSi SeeZloT rogorc subieqtis, ise pirdapiri<br />
obieqtis markireba, iribi obieqti ki Zveli safexuris kvalad<br />
isev mravlobiTis sakuTari formiT aZlevda zmna-Semasmenels simravlis<br />
gagebas (m e t y ‚s Cuen, g e t y ‚s T q u e n , x e t y ‚s maT). uZvelesi viTareba<br />
II da III pirebSi axal qarTulamde Semoinaxa enam (getyvis Tqven,<br />
etyvis maT).<br />
bunebrivad ibadeba kiTxva: roca SesaZlebeli gaxda -T an -n sufiqsian<br />
aqtantTa markireba Semasmenlis formaSi, igive ratom ver moxerxda<br />
-eb sufiqsian aqtantebTan?<br />
am gansxvavebis axsnis mcdeloba ukve iyo: samecniero literatura-<br />
Si mravlobiTobis -en sufiqsi daukavSires nivTis klasis saxelTa sim-
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
ravles. nivTis klasebTan, arn. Ciqobavas varaudiT, mravlobiTobis yvela<br />
niSania dakavSirebuli, es iqneba saxelTa mravlobiTi ricxvis niSnebi:<br />
-n, -T, -eb Tu piris niSnebi mravlobiT ricxvSi: -en, -an, -n. misi<br />
azriT, ricxvi saxelisa da zmnisTvis saziaro kategoriaa da bunebrivia,<br />
rom `am saziaro kategoriisTvis saziaro formantebic gvaqvs~ (Ciqobava<br />
1954: 68). sayuradGeboa am mxriv misi Tvalsazrisi -en sufiqsze:<br />
`-en formants Zvels qarTulSi SeeZlo aGeniSna MOis mravlobiTobac<br />
MSisac. es aris naSTi im mdgomareobisa, rodesac MSisa da MOis<br />
formantebi ar ganirCeodnen. erTisa da imave formantiT SeiZleboda<br />
aGniSnuliyo rogorc erTi, ise meore~ (Ciqobava 2010: 33). man qarTvelur<br />
enaTa masStabiT ricxvis saziaro niSnebad miiCnia qarT. -T, -n/-an,<br />
-ed; zan. -T; -an da svan. -d. Taviseburad gamoacxada qarTulSi -es, xolo<br />
svanurSi -x sufiqsebi mravlobiT ricxvSi.<br />
arn. Ciqobava xazgasmiT aGniSnavda, rom `am saziaro formantebis<br />
mqonebloba ara erTxel yofila specialur literaturaSi aGniSnuli~<br />
(Ciqobava 1954: 681). am mxriv aq n. maris Tvalsazriss SevexebiT. Zveli<br />
qarTuli enis mixedviT man gamoyo -m-b, -n, -s, -T niSnebi mravlobiT<br />
ricxvSi da aGniSna, rom zogi maTgani saziaroa saxelebis, nacvalsaxe-<br />
lebisa ("Общие именам и местоимениям") da z m n e b i s a T v i s . kerZod,<br />
saziaroa -n da -T; -b mxolod saxelebs aqvT, -s ki _ mxolod zmnebs.<br />
sqematurad es asea warmodgenili:<br />
"имена мест. глаголы<br />
kac-n-i<br />
люди<br />
kac-Ta > kac-T<br />
людей, людюям и др.<br />
kac-eb-i<br />
люди<br />
______<br />
______<br />
ig-in-i<br />
они<br />
im-aT<br />
их, им и др.<br />
________<br />
________<br />
________<br />
________<br />
ity‚-an<br />
они говорят<br />
ity‚-T<br />
вы говорите<br />
_______<br />
_______<br />
Sevid-es<br />
185<br />
они вошли" (mari 1925: 34)<br />
am sqemaSi -b-s saxelebSi aqvs -eb sufiqsis forma (kac-eb-i), romlis<br />
amosavlad miCneulia derivaciuli -me, romelic dasturdeba raodenobiT<br />
ricxviT saxelebSi (or-me-oc, sam-me-oc...) da warmodgenilia<br />
gardaqmnis -eb (-em) formuliT. n. mars ar miuTiTebia me > em (me ><br />
em) procesis Sesaxeb.
186<br />
T. uTurgaiZe<br />
uGlebis formaTa -es (Sevid-es) etimologiurad dakavSirebulia<br />
Zveli qarTulis saxelTa `krebiT~ -eT sufiqsTan: eT > ec > es _ Tan-<br />
xmovani elementsi awevisa (подъем) da desibilaciuri gardaqmnis (c ><br />
T) gziT (mari 1925: 35).<br />
aq ar gavarCevT etimologiur ZiebaTa gzebs. arsebiTi is aris, rom<br />
mravlobiTi ricxvis niSnebi saxelTa da zmnaTaTvis saziaro warmomavlobisad<br />
miiCneva. am Tvalsazriss saxelTa da zmnaTa formebSi Zveli<br />
qarTulis Semdgomi drois cvlilebebic adasturebs.<br />
Tu etimologiebs gamovricxavT da davemyarebiT mxolod Zveli<br />
qarTulis teqstTa Cvenebas, -eb, iseve rogorc -T da -n sufiqsebi, ar<br />
arCevda raime saxis saxelTa jgufs sxva jgufTa saxelebisgan (dondua<br />
1967: 158).<br />
mizezi -eb da, meore mxriT, -T sufiqsian aqtantTa msazGvrelTan<br />
da SemasmenelTan g a n s x v a v e b u l i f o r m a l u r i u r T i e r T o b i -<br />
s a Zvel qarTulSi uTuod -eb sufiqsisa da -Ta sufiqsis gansxvavebuli<br />
funqcionirebaa: -eb mxolod simravles gamoxatavda, -Ta ki _ simravlesac<br />
da brunvasac.<br />
aqtantis formaSi -eb sufiqss mosdevda brunvis niSani, romelic<br />
aq aqtantis kavSirs amyarebda msazGvrel wevrTanac da SemasmenelTanac:<br />
-eb s u f i q s i a n i p i r m i m a r T i a q t a n t i b r u n v i s n i S -<br />
n e b i T iTanxmebda m s a z G v r e l w e v r s b r u n v a S i da marTavda<br />
S e m a s m e n e l s p i r S i ; ricxvis gageba rogorc msazGvrelis, ise Semasmenlis<br />
formaSi Sehqonda TviT aqtants Tavisi mravlobiTobis gagebiT.<br />
ganvixiloT cal-calke<br />
`romelsa erqua t b e b i k e T i l i ~ (saqme mociqulTa 27, 8) _ Se-<br />
Tanxmeba sazGvrulsa da msazGvrels Soris xdeba -i sufiqsiT, -eb mxolod<br />
sazGvrulis (tbebi) simravleze migviTiTebs, msazG vrels (`keTili~)<br />
simravlis niSani arc sWirdeba, radgan y v e l a m s a z G v r e l i<br />
a r a d i s k r e t u l i b u n e b i s a a . ra sintaqsuri mimarTebac saxelobiT<br />
brunvaSi (`tbebi keTili) gvaqvs, igive rCeba mTels paradigmaSi<br />
(tbeb-man keTil-man, tbebsa keTilsa...) Zvel qarTulSi SeTanxmeba brunvebSi<br />
yvelgan materialuradac xorcieldeboda, miuxedavad msazGvrelis<br />
poziciisa da misi fuZis daboloebisa.<br />
uTuod savaraudebelia, rom `t b e b i ~ f o r m a S i n a v a r a u -<br />
d e b i y v e l a t b a a r i s ` k e T i l i ~ _ es simravlis Taviseburi<br />
gagebaa aradiskretul msazGvrelSi.<br />
rac Seexeba SemasmenelTan urTierTobas, -eb sufiqsian aqtantTa<br />
simravlis markireba arc SemasmenelSi xdeboda: `q a l a q e b i i g i so-
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
domelTa~ da gomorelTa~ d a w u a ~ (2 pet. 2, 6). SemasmenelSi (`dawua~)<br />
pirdapiri obieqtis simravle ar aris markirebuli, magram, ra<br />
Tqma unda ivaraudeba, rom `d a w u a ~ yvela qalaqi, romelic `qalaqebi~<br />
formiT ivaraudeba. aqac ivaraudeba, rom zmna-Semasmenlis formaSi simravlis<br />
gageba TviT aqtantis formiT (`qalaqebi~) xdeba (Sdr. q a l a -<br />
q i d a w u a , sadac mxolod erT qalaqzea laparaki). arc -eb sufiqsiani<br />
qvemdebare iTxovda Semasmenlis formaSi Tavisi simravlis markirebas:<br />
`rabami q v e b i a r s ...~ (mr. 13, 1); Sdr. `rabamni q v a n i a r i -<br />
a n ...~ (mr. 13, 1C).<br />
rac Seexeba -T, -n sufiqsTa mier simravlis gamoxatvas, am TvalsazrisiT<br />
-eb sufiqsisagan arafriT gansxvavdebian isini: kac-eb-i, kac-Ta,<br />
kac-n-i erTnairad gamoxataven kaci saxelis simravles brunvaTa formebSi:<br />
maTi gansxvaveba vlindeba sintaqsur wyvilTa (msazGvreli da<br />
sazGvruli; pirmarTi aqtanti da zmna-Semasmeneli) gaformebaSi: Tu<br />
gvqonda `tbebi keTili~, `tbebman keTilman~... es mimarTeba -T da -n sufiqsian<br />
aqtantTa sintaqsur wyvilebSi miuGebeli iyo: erT mxriT<br />
gvqonda `t b a T a k e T i l T a ~ xuT brunvaSi (moTxrobiTSi, micemiTs,<br />
naTesaobiTs, moqmedebiTsa da viTarebiTSi), meore mxriT, saxelobiT<br />
brunvaSi iyo t b a -n-i k e T i l -n-i. marTalia, -n mxolod simravles<br />
gamoxatavda, msgavsad -eb ssufiqsisa, magram -n sufiqsiani saxelis forma<br />
-Ta sufiqsiani paradigmis wevri iyo da, bunebrivia, iqceoda ise,<br />
rogorc -Ta sufiqsiani saxelebi iqceodnen paradigmis xuT brunvaSi _<br />
msazGvrelic iGebda sazGvruli saxelis daboloebas:<br />
sax. tba-n-i keTil-n-i<br />
moTx. tba-Ta keTil-Ta<br />
mic. tba-Ta keTil-Ta da a. S.<br />
ratom gaxda aucilebeli sruli formaluri SeTanxmeba -Ta sufiqsian<br />
sazGvrulsa da mis msazGvrels Soris? _ imave mizeziT, ra mizeziTac<br />
mxolobiT ricxvSi xdeba SeTanxmeba sazGvrulsa da msazGvrels<br />
Soris, oGond aq ricxvSi SeTanxmeba formaluria, r a d g a n c a l -<br />
c a l k e a r i y o w a r m o d g e n i l i r i c x v i s a d a b r u n v i s<br />
n i S n e b i . amitom brunvasTan erTad ricxvic gamoixata SeTanxmebaSi,<br />
Tumca m s a z G v r e l s i g i a r a s W i r d e b o d a .<br />
SeTanxmebis wyalobiT msazGvreli konkretul sazGvruls mieJayveba<br />
da sazGvrulTan erTad qmnis erT sintaqsur wyvils da sruliad distancirdeba<br />
uSualo mezobeli sxva aqtantisgan.<br />
ganvixilavT ramdenime SemTxvevas.<br />
/tbaTa keTilTa mze~ umzirda/ _ aq Tavisi formiT `keTilTa~<br />
ganekuTvneba `tbaTa~ sazGvruls da ara momdevno `mze~~ subieqts (qvem-<br />
187
188<br />
T. uTurgaiZe<br />
debares): msazGvrelis gankuTvneba konkretuli aqtantisTvis brunvis<br />
niSniT xdeba.<br />
winadadebaSi /tbaTa keTilTa mTaTa~ Crdili efinebis/ konkretul<br />
sazGvrulze miuTiTebs saxelobiTi brunvis -Á niSani msazGvrelis bolos<br />
(mTaTÁ), romelic `Crdili~ sazGvruls miemarTeba saxelobiT<br />
brunvaSi da araviTari kavSiri ara aqvs micemiT brunvaSi dasmul `ke-<br />
TilTa~ sityvasTan, romelic aseve micemiT brunvaSi dasmul `tbaTa~<br />
aqtantis msazGvrelia. xolo am winadadebaSi /tbaTa keTilTa mTaTa<br />
wyalni aGavseben/ SeuZlebelia mxolod gamoxatulebis planiT<br />
msazGvreli (`keTilTa~) mivakuTvnoT romelime sazGvruls (`tbaTa~ an<br />
`mTaTa~ sazGvruls). mizezi am situaciis Seqmnisa aris micemiT (`tba-<br />
Ta~) da naTesaobiT (`mTaTa~) brunvaTa niSnebis (-Ta) saziaro gamoxatulebis<br />
plani.<br />
saziaro gramatikuli formebi analogiur situaciebs sakmaod xSirad<br />
qmnian enaSi, rac moiTxovs damatebiT analizs konteqstis mixedviT<br />
_ konteqstma unda gansazGvros zemoT Seqmnil situaciaSi romeli<br />
sazGvrulis kuTvnilebaa maT Soris moqceuli msazGvreli.<br />
Zveli qarTulis ZeglTa CvenebiT, rogorc vnaxeT, -eb sufiqsiani<br />
aqtantebis: subieqtisa da pirmimarTi orive obieqtis simravle zmnaSi<br />
ar aGiniSneboda; zmnaSi simravle ar gamoexatebodaT -T sufiqsian pirmimarT<br />
damatebebsac. ramdenime magaliTi `xanmeti leqcionaridan~ (SaniZe,<br />
1929): `Tavadi i½‚ m i x e a x l a maT [gv. 333 (20)]; `wina g i Z G ‚ s<br />
Tquen [gv. 332 (13)]; `x½ man x r q u a maT~ [gv. 331 (12)]; `x u b r Z a n a<br />
maT [gv. 330 (7)] da sxv.<br />
-n sufiqsiani pirdapiri obieqtis markireba gardamaval zmnaTa II<br />
seriis I piris formebSi, arn. Ciqobavas azriT, aralogikuria qarTuli<br />
zmnis rangobrivi sistemisTvis, romelSic kategoriebs arsebiTad TiTo<br />
niSani miemarTeba. es mimarTeba irGveoda subieqturi mesame piris mravlobiTi<br />
ricxvis formebSi, sadac ricxvis kategoriis istoriul niSans<br />
piris gamoxatvac dahkisrebia Zvel qarTulSi (-ed, -en, -an, -n). ivaraudeba,<br />
rom ricxvis niSanTa reinterpretaciiT miviGeT feleqsuri sufiqsebi<br />
III pirisa da mravlobiTi ricxvis gagebiT.<br />
pirdapiri obieqtis mravlobiTi ricxvis markireba II da III pirebSi<br />
qarTuli sistemis Sesabamisia: piris morfema prefiqsia, misi simravlis<br />
gamomxatveli morfema _ sufiqsi, piris niSani mxolobiTsa da mravlobiTSi<br />
erTi da igivea, markirebulia mravlobiTi ricxvi specialuri<br />
niSniT, rogorc es xdeba subieqturi I da II pirebSi. am fonze sistemisTvis,<br />
marTlac, moulodnelia g…- I piris niSnisa da misi simravlis
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
niSnad da amave formaSi {-en} imave aqtantsi simravlis niSnad (da-guxat-en<br />
Sen Cuen; da-gu-xat-n-a man Cuen).<br />
SeiZleba davaskvnaT: Semasmenelsa da pirmimarT aqtantebs (qvemdebaresa<br />
da damatebebs) Soris sintaqsuri urTierTobis ZvelqarTulamdel<br />
viTarebas gamoxatavda Zveli qarTulis -eb sufiqsian aqtantTa urTierToba<br />
SemasmenelTan: (1) z m n a - S e m a s m e n e l S i p i r i a G e n i S n e -<br />
b o d a s a m i v e a q t a n t s , r i c x v i k i _ a r c e r T s , radgan es<br />
sayiro ar iyo im sistemisTvis, sadac pirTa kategoriebi (subieqti,<br />
pirdapiri da iribi obieqtebi) ukve gaformebuli iyo saTanado niSnebiT,<br />
ricxvis kategoria ki maSinGa iwyebda Camoyalibebas am aqtanteb-<br />
Tan. (2) pirmimarT aqtantebsa da zmna-Semasmenels Soris sintaqsuri<br />
kavSirebi Zveli qarTulis wina qronologiur WrilSi xorcieldeboda<br />
pirisa da brunvis niSnebiT; aqtantTa ricxvi zmna-SemasmenelSi TviT<br />
aqtantTa formiT ganisazGvreboda. kategoriis amosavali iyo saxel-aqtantTa<br />
ricxvis formebi, e. i. xdeboda ricxvis kategoriis calmxrivi<br />
markireba: Tu aqtanti mxolobiT ricxvSi idga, zmnuri qmedebac Sesabamisad<br />
erTis qmedebas gamoxatavda; Tu aqtanti mravlobiT ricxvSi idga,<br />
Sesabamisad zmnuri qmedebac mravalT miewerebodaT, Tumca zmnis<br />
forma ricxvis mixedviT ar icvleboda. Semdgom swored am savaraudebel<br />
mniSvnelobebs gauCnda specialuri markerebi zmnaSi. am varauds<br />
ganamtkicebs is, rom -Ta s u f i q s i a n i m a r v l o b i T i r i c x v i s<br />
d a m a t e b e b i c z m n a - S e m a s m e n e l T a n u r T i e r T o b a S i c a l -<br />
m x r i v i y o m a r k i r e b u l i Z v e l q a r T u l S i .<br />
yvelanairad Cans, rom subieqtis pirisa da ricxvis markireba zmna-<br />
Ta formebSi win uswrebda obieqtTa markirebas am kategoriaTa mixedviT:<br />
(a) obieqtTagan gansxvavebiT, -Ta sufiqsian mravlobiTSi mdgari<br />
subieqti markirebulia pirisa da ricxvis mixedviT: /Cuen (kac-Ta) v-were-T,<br />
Tquen (kac-Ta) x-were-T/. III piris forma mravlobiT ricxvSi pirisa<br />
da mravlobiTi ricxvis cal-calke markirebis princips arGvevs /maT<br />
(kac-Ta) wer-es/ im mizeziT, rom aq moxda ricxvis markeris reinterpretacia<br />
_ igi piris niSanic gaxda. ivaraudeba, rom S3 saerTod piris<br />
niSnis gareSe upirispirdeboda I da II pirebs; (b) obieqtebma (pirdapirma<br />
da iribma micemiT brunvaSi) niSani pirdapir gadaiGes subieqturi<br />
meore pirisgan ; (g) pirdapirma obieqtma simravlis aGsaniSnad {-en}<br />
sufiqsi subieqtis mesame pirisgan gadaiGo; (d) ufro gvian obieqtma<br />
simravlis -T sufiqsic subieqtisgan gadaiGes. es erTi principiT ganxorcielebuli<br />
cvlilebebia uZvelesi droidan dGemde. (e) pirdapiri<br />
rac imaze migviTiTebs, rom maTi saxiT saqme gvaqvs gansxvavebul kategoriebTan<br />
(uTurgaiZe 2002: 34).<br />
189
190<br />
T. uTurgaiZe<br />
obieqtis markireba zmnebSi tranzitulobis ganviTarebis Sedegia. Semdeg,<br />
SedarebiT gvian, iribma obieqtmac igive niSnebi gaiCina, rogorc<br />
axalma kategoriam.<br />
Zveli qarTuli enis teqstebi ar iZleva imis saSualebas, rom dafiqsirdes<br />
romelime aqtantis uniSnoba zmnis formaSi _ pirTa niSnebi<br />
yvela aqtants gaaCnia. maTi rekonstruireba saerTo-qarTvelur donezec<br />
xerxdeba.<br />
Tu amovalT im faqtidan, rom rogorc piris, ise mravlobiTi ricxvis<br />
markireba nacvalsaxeluri warmomavlobisaa, ricxvis niSnebTan<br />
amis SesamCnevi kvali, rogorc vnaxeT, Zvel qarTulSic aris.<br />
sawyis periodSi rom SesaZlebeli iyo zmnaSi aqtantTa piri da ricxvi<br />
ar yofiliyo markirebuli, rom adgili unda hqonoda am kategoriaTa<br />
calmxriv markirebas (zmna erTi formiT iyo warmodgenili, p i -<br />
r i s a da r i c x v i s g a g e b a ki formacvalebiT nacvalsaxelebs SehqondaT<br />
zmnis ucvlel formaSi), es SeiZleba davinaxoT wova-TuSuri<br />
enis uklasniSno da klasniSnian zmnaTa urTierTobaSi formacvalebad<br />
nacvalsaxelebTan. am rigis urTierTobas aGwers k. yrelaSvili:<br />
` I piri as `me~<br />
II piri ah´ `Sen~<br />
III piri oƒus `man~<br />
I piri aTx `Cven~<br />
II piri a~S `Tqven~<br />
xat´i¹ `wavikiTxe, waikiTxe, waikiTxa;<br />
wavikiTxeT, waikiTxeT,<br />
waikiTxes~<br />
III piri oƒar `maT~ rogorc vxedavT, ganagrZobs avtori,<br />
ilustrirebul magaliTebSi qarTulis eqvs formas wova-TuSurSi<br />
mxolod erTi forma Seesabameba~ (WrelaSvili 2002: 164).<br />
klasniSniani zmnebic analogiurad gamoxatavdnen aqtantTa pirsa<br />
da ricxvs. aqac nacvalsaxeli iyo pirze da ricxvze mimTiTebeli. neitralur<br />
fuZes mxolod klasniSani axlda, romelic uGlebis paradigma-<br />
Si, bunebrivia, yvelgan misdevda fuZes; pirisa da ricxvis gramatikuli<br />
kategoriebis calmxrivad gamoxatva mxolod piris nacvalsaxelebs evaleboda,<br />
magaliTad: as vagi¹ `me vnaxe~, ah´ vagi¹ `Sen naxe~, oƒus vagi¹<br />
`man naxa~ (v- prefiqsi mamakacis klasniSania yvelgan). mravlobiT ricxvSi<br />
isev nacvalsaxelebi enacvlebian erTmeores: aTx vagi¹ `Cven vnaxeT~,<br />
aÁS vagi¹ `Tqven naxeT~ da a. S.<br />
rodesac pirovani uGleba daiwyo, swored zemoT miTiTebuli piris<br />
nacvalsaxelebi miuerTdnen zmnis neitralur fuZes pirisa da ricxvis<br />
markirebisaTvis. aviGoT igive zmna: vaÁgn-as `v-naxe~, vaÁgn-ah´<br />
`h-naxe~. mesame piri uniSnobiT upirispirrdeba I da II pirebs: vagi¹
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
oƒus `naxa man~. sufiqsebad is piris nacvalsaxelebia gamoyenebuli,<br />
romlebic adre damoukideblad, calmxriv axdendnen miTiTebas zmnur<br />
qmedebaSi CarTul aqtantebze, axla ki maT SeuZliaT erTad ganmeordnen<br />
zmnasTan (as vaÁgn-as) da damoukidebladac, nacvalsaxelis gareSe,<br />
moaxdinoT zmnis formaSi piris romlobisa da ricxvis markireba:<br />
vaÁgnas `vnaxe~ _ subieqti I pirSia da mxolobiT ricxTSi, rac -as sufiqsiT<br />
aris gamoxatuli; vaÁgnaTx `vnaxeT~ _ subieqti pirvel pirSia<br />
da mravlobiT ricxvSi da a. S.<br />
rogorc samecniero literaturaSia aGniSnuli, uGlebis es gansxvavebuli<br />
tipebi erTimeoris gverdiT funqcionireben (WrelaSvili<br />
2002: 198).<br />
aq warmovadgineT sxva enis _ wova-TuSebis masala, raTa faqtobriv<br />
gveCvenebina winadadebis wevrTa Soris urTierTobis damyareba gramatikul<br />
kategoriaTa calmxrivi markirebiT, rac droTa ganmavlobaSi gadavida<br />
ormxriv markirebaze. xdeba piriqiTac _ istoriuli ormxrivi<br />
markireba. winadadebis wevrebs Soris gadadis calmxriv markirebaze.<br />
enobroivi monacemebi drois GerZze orive saxis urTierTobas afiqsireben.<br />
maT Tan axlavs gansazGvruli pirobebi, romelTa aGwerasac<br />
vcdilobT qarTuli enis V-XXI saukuneebis ZeglTa mixedviT.<br />
rac Seexeba mravlobiTobis O dp {-en} da O dp {-T} sufiqsTa Girebulebis<br />
cvlilebas, qarTuli enis qvesistemebSi (saliteraturo enasa da<br />
dialeqtebSi) gansxvavebulia, Tumca cvlilebis zogadi mimarTuleba<br />
saerToa qarTul enaSi, kerZod, saerToa is, rom gaizarda O dp {-T}-s<br />
Girebuleba zmnur formebSi, Semcirda saxelTa formebSi.<br />
saliteraturo enis zmnaTa formebSi {-T} sufiqsma yvelgan Secva-<br />
la O dp {-en}. O dp {-T}-s Girebuleba im mxrivac gaizarda, rom /-T/ sufiqss<br />
I seriis formebSic iyenebs ena pirdapiri obieqtis simravlis<br />
gamosaxatavad, rac Zel qarTulsa da saSuali qarTulis dasawyis periodebSi<br />
gamoricxuli iyo. gvian XV-XVI saukuneebidan saSual qarTul-<br />
Sic Cndeba am funqciis /-T/ (gxatavsT, dagxatavsT, dagartyamsT, agaSenebsT...),<br />
rac axali qarTulisTvis Cveulebrivi gaxda morfonologiuri<br />
cvlilebiT (gxatavT, dagxatavT, dagartyamT, agaSenebT...).<br />
radgan O dp {-T}-s Girebulebis cvlilebaze vlaparakobT, aqve unda<br />
aGiniSnos isic, rom axal qarTulSi /-T/ gamoxatavs iribi obieqtis II<br />
da III pirTa simravlesac, rac Zvel qarTulSi ara xdeboda (/gixatavsT<br />
is Tqven suraTs/, /giSenebsT is Tqven saxls/ da sxv.).<br />
rac Seexeba dialeqtur qvesistemebs, aGsaniSnavia aGmosavleTi saqarTvelos<br />
mTis dialeqtebSi (e. w. arqaul dialeqtebSi) Semonaxuli<br />
rogorc Zveli qarTulisTvis damaxasiaTebeli, ise axlis inovaciuri<br />
191
192<br />
T. uTurgaiZe<br />
da Sereuli formebi, kerZod, Zveli qarTulisaa O dp aqtantis gamomxatveli<br />
II seriis yvela forma, rogoricaa: d a g m a l e n , d a m a l n e s ,<br />
d a g v m a l e n T da sxv. SesaZlebelia II seriis yvela mwkrivSi, garda<br />
brZanebiTis III pirisa 1 , gavimeoroT Zveli qarTulis paradigmebi.<br />
inovaciuria formebi, romlebSic O dp {-en}-is gverdiT axali qarTu-<br />
lis O dp {-T}-c Cndeba, kerZod TuSursa da xevsurulSi S1O2 dp da S3O2 dp<br />
formebi obieqtis simravles yarbad gamoxataven: /me dagmalenT Tqven/<br />
Sdr. Zv. qarTuli /me dagmalen Tquen/ da axali qarTuli /me dagmaleT<br />
Tqven/. da-g-mal-en-T formaSi /-en/ da /-T/ _ orive O2 dp -is markeria, e.<br />
i. dawyebulia /-en/ sufiqsis gaufunqcioeba da simravlis mawarmoeblad<br />
/-T/-s gabatoneba. swored es unda iyos mizezi axali qarTulis d a -<br />
g m a l e T tipis formaTa xmarebisa d a g m a l e n T tipis formaTa paralelurad<br />
am dialeqtebSi.<br />
d a g m a l e n T tipis Sereuli formaa /d a g l i v n a T man Tqven/.<br />
aqac /-n/ da /-T/ erTi da imave aqtantis O2 dp -is simravles gamoxataven,<br />
piri ki /g-/ prefiqsiT aris gamoxatuli.<br />
aq yuradGeba uTuod imazec unda gamaxvildes, rom /d a g m a l e n T /<br />
gamoxatavs rogorc S1O2 dp -s (/dagmalenT me Tqven/), ise S1 p O2 dp -s (/dagmalenT<br />
Cven Tqven/). formaSi mosalodneli iyo ori /-T/ (Sdr. /dagmaleT<br />
Cven Sen/), maSasadame, pirTa formulaSi O2 dp -is /-T/ unda gamoixatos<br />
nulovani alomorfiT, radgan I piris subieqts simravle yovelTvis<br />
gamoexateboda enaSi, maSasadame, S1 p O2 dp -is forma gramatikulad ase Cai-<br />
wereba: da-g-mal-en-T-; S3 p O2 dp -is forma TuSursa da xevsurulSi iqne-<br />
ba d a g l i v n e s T (da-g-liv-n-es-T maT Tqven), sadac S3 p -is /-es/ Suaze<br />
yofs erTi da imave gramatikuli mniSvnelobis /-n/ da /-T/ sufiqsebs.<br />
1 Zveli qarTulis brZanebiTis formebi II seriis brZanebiTis II pirSi kargad aris<br />
daculi dGemde da ar emTxveva wyvetilis II pirsi formas g a G b e d `gabede~ Txr.<br />
kilos formaa (wyvetili, II piri), g a b e d `gabede!~ _ brZanebiTia. TxrobiTi da<br />
brZanebiTi kiloebis formebis dapirispireba Zv. qarTulis wesiT xdeba.
O dp {-en}(/-en/~/-n) da O dp {-T}(/-T/~/-Ø/) identuri mniSvnelobis...<br />
literatura<br />
dondua 1967 _ К. Дондуа, О двух суффиксах монжественности в<br />
грузинском. — rCeuli Sromebi, I, Tbilisi.<br />
kiknaZe 1983 _ i. kiknaZe, erTi enobrivi tendenciis Sesaxeb Tanamedrove<br />
qarTulSi. _ krebuli: saenaTmecniero Ziebani, Tbilisi.<br />
kiknaZe 1987-8 _ i. kiknaZe, mesame piris obieqtis mravlobiTobis<br />
gamoxatvisaTvis Tanamedrove qarTulSi. _ dialeqtebTan mimarTebiT;<br />
dialeqtologiuri krebuli, Tbilisi.<br />
mari 1925 _ Н. Я. Марр, Грамматика древнелитературного грузинского<br />
языка, Ленинград.<br />
surmava 1989 _ n. surmava, zmnis pirTa ricxvis aGniSvnis istoriidan7<br />
_ ike, t. XXVIII, f.nlnvn7<br />
uTurgaiZe 1976 _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis fonematuri<br />
struqtura, Tbilisi.<br />
uTurgaiZe 1999 _ T. uTurgaiZe, qarTuli enis Seswavlis istoria,<br />
Tbilisi.<br />
uTurgaiZe 2002 _ T. uTurgaiZe, gramatikuli kategoriebisa da<br />
maTi urTierTmimarTebisaTvis qarTul zmnaSi, Tbilisi.<br />
SaniZe 1929 _ a. SaniZe, qarTuli xelnawerebi gracSi, tum, IX,<br />
tfilisi.<br />
Ciqobava 1954 _ arn. Ciqobava, mravlobiTobis sufiqsTa genezisisaTvis<br />
qarTulSi. _ ike, VI, Tbilisi.<br />
Ciqobava 2010 _ arn. Ciqobava, riT aris warmodgenili mravlobi-<br />
Tobis saxelobiTSi dasmuli morfologiuri obieqti Zvels qarTulSi.<br />
_ Sromebi, II, Tbilisi.<br />
WrelaSvili 2002 _ k. WrelaSvili, wova-TuSuri ena, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1989 _ b. jorbenaZe, qarTuli dialeqtologia, I,<br />
Tbilisi.<br />
193
194<br />
T. uTurgaiZe<br />
TEDO UTURGAIDZE<br />
Towards the Grammatical Value of O dp {en} (/-en/~/-n/) and<br />
O dp {-t} (/-t/~/-/) Suffixes having Identific Suffixes<br />
S u m m a r y<br />
Using of -en and -t suffixes as a marker of O dp in Georgian is chronologically<br />
different: -en is of first period of Old and Middle Georgian, -t – is of late period of<br />
Middle (about since the 16 th c.) and New Georgian. This suffix occurs in II and III<br />
series of Old Georgian in the form of -en -n allomorphs. In III series the function is<br />
changed and it is became as a pleonastic element; e. g.: in II Perfect along with a III<br />
person subject and plural -es suffix -n expresses the plurality of the same person<br />
(damemal-n-es me igini).<br />
III series is of resultative series, where pointing to the result of action is essential.<br />
That actant which represents a result, gains a status of subject like in static verbs, which<br />
are resultatives by nature (e. g.: miyirav-s me igi). An analogous situation occurs in<br />
passives with conversive i-/e- prefixes of actives ("sayuryleni gasces, a i v s n e s<br />
l a S q a r n i saboZvariTa") ("The knight in the panther's skin", 32b, 4). Here an action<br />
is shown by an aspect of patience ("laSqarni"), demonstrator of an action's result and a<br />
subject (S3 p ) marker (-es) belongs to it. Here -n suffix is pleonastic and additionally<br />
expresses the plurality of S3 p .<br />
A suffix -en which historically expressed III subject person and its plurality, a<br />
language used as a marker of a direct object, as well (Arn. Chikobava). An analogous<br />
situation occurs in western dialects of Georgian and Megrelian.<br />
In a verb -en moved from the forms of nouns plural (N. Marr, Arn. Chikobava).<br />
The paper expresses an assumption, that on pre-Old Georgian chronological stage<br />
in verbs' forms the plurality of marked actant. Relation of the actants with -eb suffixes<br />
with verbs in old Georgian is considered to be supported. On that chronological stage<br />
plurality in verbs' personal forms was expressed by marked actants connected with<br />
them by own plural forms, that then on the following stage was finished by marking<br />
their plurality in verbs' forms.<br />
An analogous formation of reconstructed old situation is shown in the modern<br />
Tsova-Tushian forms.<br />
In modern Georgian an old -en (O d p) was changed by -t suffix, at the same time it<br />
expresses the plurality of three marked actants (S, O d , Oind) that resulted a zero<br />
allomorph of -t, when a subject and any object is simultaneously in plural: ("Cven<br />
dagxate-T-Ø Tqven"); cf.: "Cven dagxate-T Sen" and "me dagxate-T Tqven"...<br />
In archaic dialects there occurred mixed forms, in which O dp is marked by old and<br />
modern markers. In Tushian and Khevsurian it is characteristic: "me dagxat-en-T<br />
Tqven", "iman dagxat-n-a-T Tqven", "imaT dagxat-n-es-T Tqven"; cf.: Old Georgian "me<br />
dagxat-en Tquen", "man dagxat-n-a Tquen" and "maT dagxat-n-es Tquen" and New<br />
Georgian "me dagxate-T Tqven"; "man dagxata-T Tqven", "maT dagxat-es Tqven"...
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
rostom fareuliZe<br />
marcvlis gaxsnasTan dakavSireubli sakiTxebi<br />
naxur enebSi<br />
naxur enebSi arsebiTi saxeli saxelobiT brunvaSi fuZes warmoadgens.<br />
maSasadame, saxels saxelobiTSi daboloeba (niSani) ara aqvs.<br />
zogi arsebiTi saxelis fuZis sakiTxi CeCnurSi dakvirvebis sagani<br />
Tavidanve gaxda. ase, magaliTad, n-ze daboloebul saxelebSi aRniSnuli<br />
bgeris dasusteba, ris Sedegadac wina xmovani nazaluri gaxda, SeniSnuli<br />
aqvs CeCnuri enis pirvel mkvlevars p. uslars. specialur literaturaSi<br />
SeniSnulia, rom CeCnurSi p. uslaris mier Cawerili masalidan,<br />
daaxloebiT erTi saukunis Semdeg, zog saxels nazalobac mo-<br />
Slili aqvs, dialeqtebSi ki _ bolo poziciaSi aRmoCenili xmovanic<br />
Cavardnilia. maSasadame, saxelTa erT jgufs istoriulad dakarguli<br />
aqvs mTeli marcvali, fuZe gacveTilia.<br />
saxelis fuZis bolokiduri nar-is dasustebisa da mokvecis SemTxvevebi<br />
CeCnurSi gansakuTrebiT gamokveTilad Cans nasesxeb sityvebSi, rogoricaa:<br />
sapon-i, duqan-i, Tuman-i... Sdr., CeCnuri: s‰b(a), T‘q(a), T‘m(a)...<br />
dakvirveba gviCvenebs, rom naxur enaTagan saxelis fuZe, xSir SemTxvevaSi,<br />
wova-TuSur enaSi ufro naklebad eqvemdebareba fonetikur<br />
cvlilebebs, vidre, magaliTad, CeCnurSi. mxedvelobaSi gvaqvs CVC<br />
struqturis saxelebSi bolokiduri Tanxmovnis misi fonetikuri variantiT<br />
Secvlis an mokvecis SemTxvevebi.<br />
CVC struqturis saxelebSi fuZiseuli Tanxmovnis mokveciT TanxmovanfuZiani<br />
saxeli xmovanfuZiani xdeba. maSasadame, es aris fonetikuri<br />
movlena, roca daxuruli marcvali ixsneba.<br />
rogorc iTqva, saxelis auslautSi konsonantis mokvecis erTeuli<br />
faqtebi SeniSnulia naxur enaTa mkvlevrebis mier (i. deSerievi, i. arsaxanovi,<br />
a, Timaevi...). miuxedavad amisa, CvenTvis saintereso sakiTxi<br />
dRemde saTanadod, sistemis saxiT, ar aris Seswavlili. sakiTxis garSemo<br />
faqtobrivi masalis mopovebisa da analizis Sedegad irkveva, rom<br />
CeCnurSi saxelis auslautSi konsonantis mokvecis SemTxvevebi erTgvarovani<br />
ar aris: saxelis auslautSi Tanxmovnis mokvecisan metaTezisis
196<br />
r. fareuliZe<br />
Sedegad, jer erTi, daxuruli marcvali ixsneba, meore, aRniSnul poziciaSi<br />
ikveceba sxvadasxva Tanxmovani. garda amisa, saxelTa erT jgufSi<br />
xdeba sxva saxis fonetikuri cvlilebebic.<br />
ganvixiloT aRniSnuli struqturis saxelTa da zmnaTa fuZeebSi<br />
bolokiduri Tanxmovnis cvlilebis SemTxvevebi naxur enebSi.<br />
1. -v Tanxmovnis mokvecis Sedegad daxuruli marcvali CeCnurSi gaxsnilia<br />
Semdeg erTmarcvlian saxelebSi:<br />
wova-TuSuri CeCnuri<br />
kav `xorbali, yana~ ka (k‰ dial. varianti)<br />
ƒav `yana~ ƒa (ƒ‰ dial. varianti)<br />
fxu `xufi, sarqveli~ (fxu `Ziri, fskeri~ _<br />
dial. varianti)<br />
Àuv `mwyemsi~ Àu<br />
huv `Tesli, kurka~, `jiSi~ hu<br />
yuv||yu `qurdi~ yu<br />
am rigis magaliTebis moxmoba CeCnur-inguSuri ena-kiloebidanac SeiZleba.<br />
bolo magaliTidan Cans, rom saxelis bolokidur poziciaSi v-s mokvecis<br />
procesi wova-TuSurSic dawyebula.<br />
v-zea daboloebuli wova-TuSurSi skiv `naperwkali, romlis Sesa-<br />
tyvisi CeCnurSi aris suჲ. igi miRebuli Cans skiv-isagan Tavkiduri TanxmovanTkompleqsis<br />
gamartivebiTa da v-s win gadmosmiT, rasac Sedegad<br />
difTongis gaCena mohyva. Sdr. inguSuri siჲ (< suჲ-sagan regresuli<br />
sruli asimilaciiT), an kidev s” (auslautiseuli i-s gavleniT u<br />
xmovnis gaumlautebiT). skiv-is Sesatyvisi qisturSi aris rogorc suჲ,<br />
ise siu||si….<br />
am rigis zogi saxeli TanxmovanfuZiania, magaliTad, inguSurSi.<br />
Sdr., ing. Ruv `Wa~, `urduli~, Suv `borcvi, flate~ da CeCnuri<br />
RuჲºRi… (dial. varianti) `urduli~-s mniSvnelobiT, magram: R `Wa~,<br />
S `borcvi, flate~. am SemTxvevaSi u xmovani mokvecili v Tanxmovnis<br />
sakompesaciod Cans dagrZelebuli. Ruv, R, `Wis~ mniSvnelobiT, qisturSi<br />
ar gvxvdeba, mis nacvlad ixmareba bulay, orive es sityva nasesxebia<br />
Turquli enebidan.<br />
CamoTvlilTagan zog sityvaSi bolokiduri v miCneulia odindeli<br />
gramatikuli klasis niSnad (Timaevi 1983: 118-119). ismis kiTxva: ratom<br />
aris gamoyenebuli pirovnebis (mamakacTa) aRmniSvneli gramatikuli<br />
klasis niSani nivTis klasis saxelebSi? garda amisa, gramatikuli kla-
marcvlis gaxsnasTan dakavSirebuli sakiTxebi naxur enebSi. 197<br />
sis niSani CeCnurSi, Cveulebriv, prefiqsia da ara sufiqsi. misi warmo-<br />
Cena bolokidur poziciaSi axsnas moiTxovs. aRsaniSnavia, rom -u-xmovanze<br />
daboloebul erTmacvlian fuZeebTan fonetikuri danarTi -v-s<br />
saxiT Cndeba qarTul dialeqtebSic. cnobilia magaliTebi, rogoricaa:<br />
ru > ru-v-i, Rru > Rru-v-i, bu > bu-v-i, yru > yru-v-i, cru > cru-v-i...<br />
wova-TuSurs qarTuli dialeqtebidan saxelobiTi brunvis niSnis mokveciT<br />
nasesxebi aqvs ruv `ru~, Rruv `Rru~ da misTanani.<br />
wova-TuSuri tiv `xidi~ qarTuli tivi-sagan unda momdinareobdes.<br />
mis fonetikur variantebs warmoadgenen formebi: taჲ (CeC. salit. ena,<br />
axiuri da Web. dial.), t‹ (< tiჲ < tiv) (ing., xild. dial.), teჲ (maisT.,<br />
iTumy.). naTelia, rom aqac marcvlis gaxsnis movlenasTan gvaqvs<br />
saqme.<br />
2. mcirericxovani saxelebi, romlebic wovurSi bolovdebian xmovani<br />
+ v-ze, zog Taviseburebas gviCveneben. Sdr.:<br />
wova-TuSuri CeCnuri<br />
lav `Tovli~ lŸo<br />
attiv `bedi~ TTŸo<br />
bacav `wova-TuSi~ b‰cŸo<br />
Sov `fSaveli~ SŸo<br />
fxev `xevsuri~ fxi||fxჲe<br />
masTxov `mteri~ mosTaR(o)(
198<br />
r. fareuliZe<br />
wova-TuSuri CeCnuri<br />
lav-a-r `moTmena, gaZleba~ l‰r<br />
lav-a-r `xmis gacema, gamolaparakeba~ lჲŠr `laparaki~<br />
d-av-a-r `dakargva~, `daxocva~ d-‰r<br />
Àer d-av-a-r `gafuWeba~ À‹r d-‰r...<br />
lჲŠr CeCnurSi diuratiuli aspeqtis formaa, Tumca saopozicio<br />
wyvili dakarguli aqvs.<br />
À‹r sityva, qisturis garda, CeCnur dialeqtebSi ar iZebneba. qistur-<br />
Sic calke aRar ixmareba, Tavdapirveli mniSvneloba daCrdiluli aqvs.<br />
masdarul formebSi:<br />
ჲŠ-r `moTelva, moqna, zela~<br />
d-ჲŠ-r `dakvla~<br />
d-ჲŠ-r `Tesva, dargva~<br />
TჲŠ-r `damSvideba, dawynareba~<br />
dakargulia igive xmovani v: SeadareT, wova-TuSuri Sesatyvisebi:<br />
ev-a-r `moTelva, moqna~<br />
d-Àev-a-r `dakvla~<br />
d-iv-a-r `Tesva, dargva~<br />
Tiv-a-r `damSvideba, dawynareba~<br />
maSasadame, CeCnuri ჲŠ-r miRebulia ev-ar-isagan da a. S.<br />
4. garda amisa, CeCnurSi SeiniSneba v bgeris dakargvis sxva SemTxvevebic.<br />
Tumca v-s dakargviT, aseT SemTxvevebSi, marcvlis gaxsnasTan ara<br />
gvaqvs saqme. Sdr.:<br />
wova-TuSuri CeCnuri<br />
d-Àiv̕ `oTxi~ d-i̕<br />
siv `aqeT~ sჲŠa (< s‹a < siva)<br />
div `iqiT~ dჲŠa (< d‹a < diva)<br />
Sdr., agreTve:<br />
Rirsuvx `ufro Rirsi~ Rirsux||Rirsox (qisturi dial.)<br />
buჲsa || buჲsva `Rame~ buჲs(a)<br />
(de-buჲsa `dRe-Rame~ dჲe-buჲsa
marcvlis gaxsnasTan dakavSirebuli sakiTxebi naxur enebSi. 199<br />
II<br />
saxelis bolokidur poziciaSi, v-s garda, CeCnurSi mokvecilia d<br />
Tanxmovanic, romlis mokvecis Sedegad daxuruli marcvali ixsneba. moviyvanoT<br />
saTanado magaliTebi:<br />
wova-TuSuri CeCnuri<br />
ad `tvini~ ჲe (< a, Sdr.: iTumy. a, qist. ‰)<br />
dad `mama~ d‰<br />
(mardad `mamamTili~) mard‰<br />
`naiarevi~-s Sesatyvisad wovurSi dasturdeba mad, romelsac CeCnur-<br />
Si Seesabameba m…o. aRniSnul sityvaSi …o difTongi miRebulia av-isagan.<br />
Sdr., wova-TuSuri lav da CeCnuri l…o `Tovli~ (am rigis magaliTebi<br />
ixileT zemoT). aqedan gamomdinare, SeiZleba vivaraudoT, rom wovuri<br />
forma momdinareobs mav-isagan. asaxsnelia mizezi, romlis safuZvelzec<br />
moxda fuZiseuli SesaZlo v-s d-Ti Secvla.<br />
savaraudoa, rom CeCnurSi qarTulidan (qarTulSi ki _ sparsulidan)<br />
aris nasesxebi sityva quჲ `qud-i~. am SemTxvevaSi asaxsnelia, romeli bge-<br />
ris (d-s Tu i-s) fonetikur variants warmoadgens CeCnurSi ჲ. Tu sesxebis<br />
varaudi sarwmunoa, maSin am sityvaSic marcvali aris gaxsnili.<br />
literatura<br />
Timaevi 1983 _ А. Дж. Тимаев, Категория грамматических классов в<br />
нахских языков. Ростов-на-Дону.<br />
ROSTOM PAREULIDZE<br />
The Issues Connected with Syllable Opening<br />
in the Nakh Languages<br />
S u m m a r y<br />
A few cases of loosing a stem-consonant of a noun (or a verb) are revealed in the<br />
special literature. In spite of this, the mentioned issue has not been studied as a system<br />
up-to-date.<br />
On the basis of the analysis of a language material connected with the issue under<br />
research it is clarified, that syllable opening is connected with elision of a consonant as<br />
well as metathesis.<br />
The paper discusses the issues of syllable opening, which are connected with<br />
changing of auslaut v- of a stem.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
xaTuna KandaSvili<br />
mravalgzisobis gamoxatva qarTuli enis<br />
kaxur dialeqtSi<br />
samecniero literaturaSi xolmeobiTobisa da mravalgzisobis aRsaniSnavad<br />
xSirad erTsa da imave termins gamoiyeneben, Tumca xolmeobiToba<br />
mudmiv moqmedebaze miuTiTebs, xolo mravalgzisoba ganmeorebad<br />
qmedebas aRniSnavs, magram am ori cnebis aRsaniSnavad gixmareba er-<br />
Ti termini ,,xolmeobiToba~. arn. Ciqobava gamoiyenebs termins: `permansivi~<br />
(Ciqobvava 1948: 6). igi aRniSnavs, rom termin `xolmeobiTis~ naklad<br />
SeiZleba CaiTvalos is, rom misi aRreva advilad xdeba mravalgzisTan.<br />
`akeTebs xolme~ SeiZleba ise iqnes gagebuli, TiTqos `keTebis~<br />
ganmeorebas eqceodes yuradReba, namdvilad ki saWiroa gadmoices,<br />
rom moqmedeba `Cveulebriv xdeba~ (SaniZe 1948: 7). miuxedavad amisa, avtori<br />
mainc mxars uWers a. SaniZis mier damkvidrebul termin `xolmeobiTobas~,<br />
romelic marjved SerCeuli terminia, amitom Cvenc ar ganvasxvavebT,<br />
Tumca igi zogjer SeiZleba Cveulebriv moqmedebas gamoxatavdes,<br />
zogjer _ mravalgzis moqmedebas.<br />
mravalgzisobas Zvel qarTulSi morfologiurad xolmeobiTis<br />
mwkrivebi gamoxatavdnen: awmyos xolmeobiTi, uwyvetlis xolmeobiTi, II<br />
xolmeobiTi da III xolmeobiTi.<br />
Tanamedrove qarTulSi mravalgzisoba morfologiurad aRar gamoixateba.<br />
xolmeobiTis mwkrivebi mravaljeradi moqmedebis gamosaxatavad<br />
mTis kiloebsa da qiziyurSia daculi. mTis kiloebSi Semonaxulia Zveli<br />
qarTulis samive xolmeobiTi: uwyvetlis xolmeobiTi, II xolmeobi-<br />
Ti, III xolmeobiTi; saintereso viTarebas gviCvenebs kaxuri dialeqti<br />
mravalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT. saanalizo masalad gamoviyeneT<br />
`qarTul dialeqtologiasa~ (gigineiSvili, Tofuria, qavTaraZe<br />
1961) da `qarTuli enis kaxur dialeqtSi~ (martirosovi, imnaiSvili<br />
1956).<br />
rogorc aRvniSneT, gansxvavebuli viTarebaa kilokavTa mixedviT.<br />
mxolod kaxuri dialeqtis qiziyur kilokavSia SemorCenili mravalgzi-
mravalgzisobis gamoxatva qarTuli enis kaxur dialeqtSi 201<br />
sobis organuli warmoeba. aRniSnuli kategoriis gamosaxatavad gamoiyeneba<br />
uwyvetlis xolmeobiTis mwkrivi:<br />
`grZel miwebSica gvqondis miwa~ (214; 17).<br />
`oTxs-xuTasi cxvari kvyandis er binaSi~ (167; 15).<br />
wyvetlis xolmeobiTis mwkrivTan SedarebiT aqtiurad gamoiyeneba<br />
II xolmeobiTis formebi:<br />
`Saabian gaTenebi xan uremi, mama-Svili dawvian dabadqveS, me gamim-<br />
ZRvarian urem wina, TiTon ki xvrinamdnen~ (221; 38).<br />
`meore weliwad foSti fuli ƒelmeoreT gagvaweris~ (163; 38).<br />
`mamaCemi movidis gverdidam ƒmliT da dahkris kisrSi da gadaxtis<br />
ukan, ro bolo ar maiqnivos da Sig ar mamatanoso~ (164; 5).<br />
,,memre muuxdis TavSi, daayris TavSi ƒmali~ (164; 8).<br />
vxvdebiT imgvar SemTxvevebs, roca erTad aris warmodgenili I da II<br />
xolmeobiTis mwkrivis formebi:<br />
`mama maifSvnetamdis Tvaleb da SaiCmuCnis da ityodis: es ra yo-<br />
CaRi bia, kacoo!~ (222;4).<br />
`maifSvnetamdis~ da `ityodis~ I xolmeobiTis mwkrivebia, xolo<br />
`SaiCmuCnis~ _ II xolmeobiTisa.<br />
qiziyur kilokavSi mravalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT upiratesoba<br />
aRweriT warmoebas aqvs. mravaljeradi moqmedebis gamosaxatavad<br />
gamovlinda iseTi SemTxvevebi, rodesac xolmeobiTis organul formebs<br />
daerTvis `xolme~ nawilaki, sxva mwkrivis formebTan erTad gvxvdeba<br />
`xolme~ nawilaki, gamoiyeneba -yeº-ke nawilakTa saxesxvaobebi da uwyvetlis<br />
mwkrivi.<br />
`xandaxan qari maÁtexamdis xolme xi tot da zampa gaÁcviodis<br />
dabla~ (213; 14).<br />
`iyvis xolme nomenti, ro frTemoqceulze puri dajejildis xolme,<br />
ro ver vaswrebdiT kaloebze amozidvaÁ~ (214;34).<br />
`kai mcxobeli dedakaci daÁSoTamdis xolme alxeinaT, Tuki puri<br />
kargi iyo~ (215; 17).<br />
moyvanili magaliTebis mixedviT organuli warmoebis gverdiT leqsikuri<br />
saSualeba `xolme~ nawilakia gamoyenebuli. rogorc mivuTiTeT,<br />
`xolme~ nawilakia gamoyenebuli sxva mwkrivis formebTanac:<br />
awmyosTan: ,,koleqtivSi exla igeTi vazi maÁyavT, ro sam-oT rqaÁ<br />
aZleven xolme~ (216; 24).<br />
uwyvetelTan: ,,kargi mkeli erT ZnaÁ ori ƒeleiriT aaTebda xolme~<br />
(214; 26).<br />
myofadTan: `i dalocvili bolTaÁ ro TavisaÁ gaamarTlebs xolme,<br />
imaÁ ra Ájobia~ (215; 25).
202<br />
x. yandaSvili<br />
I TurmeobiTTan: `yofila SamTxveva, ro Rvinobi da giorgobiTveSi<br />
puri milewnia xolme~ (215;25).<br />
aris iseTi SemTxvevebi, rodesac erT winadadebaSi vxvdebiT mravalgzisobis<br />
organul warmoebas da morfologiurad gamoxatuli mravalgzisi<br />
moqmedebis gverdiT aRweriT warmoebas:<br />
`roca jejili muxlSi Savidodis, balaxic meereoda xolme da gavmarglamdiT<br />
xolme~ (214; 19).<br />
I xolmeobiTi _ Savidodis.<br />
wyvetlis mwkrivTan `xolme~ nawilaki _ ,,meereoda xolme~; `gavmarglamdiT<br />
xolme~.<br />
mravalgzisoba qiziyur kilokavSi gamoixateba uwyvetlis mwkrivis<br />
saSualebiT:<br />
`zamTrobiT mTel dReÁ ƒareb davdevdi, saRamoTi moidodi amozunzluli~<br />
(222; 23).<br />
mravalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT gansxvavebul viTarebas<br />
gviCvenebs gare- da Signikaxuri. am kilokavebSi mravaljerad moqmedebas<br />
ZiriTadad gamoxatavs nawilakadarTuli formebi, magram iSviaTad<br />
gvxvdeba xolmeobiTis mwkrivebi. warmovadgenT magaliTebs xolmeobiTis<br />
mwkrivis formebiT gamoxatuli mravalgzisi moqmedebisa:<br />
`mere mouCxreknian damwvar fiCxs da moaquCeben SuagulSi~ (50;<br />
22) _ Signikaxuri.<br />
arqaul formasTan erTad gvxvdeba `xome~ nawilaki:<br />
`Sig Savidi xome mgeli jogSi~ (20; 30) _ Signikaxuri.<br />
mravalgzisobis gamosaxatavad vxvdebiT xolmeºxome nawilakTagan<br />
`xome~ nawilaks eniWeba:<br />
`mamaCemi ityoda xome: Cveni papa ariso qarTlidanao~ (19; 30).<br />
`iltos gaRmidan gamodis xomeo~ (26;3).<br />
mravalgzisoba kaxurSi aseve gamoixateba -yeº-ke gamalierebeli sa-<br />
SualebebiT. -yeº-ke nawilakebi gamoxataven rogorc xolmeobiTobas, aseve<br />
obieqtis mravlobiTobasac. garCeva SesaZlebelia: `erTvalentian<br />
zmnebTan -yeº-ke mxolod xolmeobiTis gamomxatveli SeiZleba iyos~<br />
(jorbenaZe 1989: 330). rodesac obieqti mxolobiT ricxvSia or- da<br />
samvalentian zmnebTan, es nawilakebi imave funqcias aRniSnaven. maSin<br />
ki, rodesac orive funqciiT gamoxatvis SesaZleblobaa, garCeva xdeba<br />
konteqstis saSualebiT. `imavdroulad SesaZlebelia gamoviyenoT formaTa<br />
Canacvlebis xerxic: etyoda-yeºetyoda-ke _ Tu konteqstis Sesabamisad<br />
mas Seenacvleba ityod-i-s an etyoda xolme, maSin xolmeobiTTan<br />
gvaqvs saqme (jorbenaZe 1989: 330), sxva SemTxvevaSi iribi obieqtis mravlobiTobas<br />
gviCveneben. warmovadgenT nimuSebs:
mravalgzisobis gamoxatva qarTuli enis kaxur dialeqtSi 203<br />
,,mamaCemi ityodaye: batoni Cvei wina mxarSi, gurjaanSi kyvandao~<br />
(132; 5).<br />
`me imaT vinaxavdiye~ (17; 11).<br />
mocemul magaliTSi `vinaxavdiye~ gamoxatavs xolmeobiTobasac da<br />
obieqtis mravlobiTobasac. aseve orive funqciis gamomxatvelia Semdegi<br />
magaliTic:<br />
`Svilefs su skolaSi vaswavlidiye~ (17; 20).<br />
Semdegi magaliTiT warmovadgenT –ke nawilakiT gamoxatul mravalgzis<br />
moqmedebas:<br />
`me rogorc patara, vexvevike, xan ubeSi uZvrebike, xan yelze vexvevike<br />
mamaTils, dedamTils, mazlebs da mulebs~ (26; 29).<br />
mravalgzisoba gamoixateba aRweriTi saSualebiT _ ,,dRe da Rame~:<br />
`dRe da Rame vwvalobdi~ (197; 30).<br />
mravaljeradi moqmedeba gamoixateba usruli aspeqtis namyo ZiriTadis<br />
formaTa ganmeorebiTac:<br />
`midian, midian, bolos ipoves~ (193; 42).<br />
`wamodga daWrili xoSati, iara, iara, iara da erT Zvel eklesiSi<br />
karebSi dawva~ (192; 8).<br />
masalis damuSavebis Sedagad qarTuli enis kaxur dialeqtSi mravalgzisobis<br />
gamoxatvis TvalsazrisiT Semdegi saSualebebi gamovlinda:<br />
qiziyur kilokavSi SemorCenilia mravalgzisobis organuli warmoeba.<br />
vxvdebiT I da II xolmeobiTis mwkrivebs: `wamoidis~, `dahkris~, `dawerian~.<br />
aris SemTxvevebi, roca arqaul formas daerTvis ,,xolme~ nawilaki:<br />
`mokvdis xolme~, `gaagorian xolme~, `aiRebdis xolme~.<br />
`xolme~ nawilaki daerTvis sxva mwkrivis formebsac: ,,gaitanda<br />
xolme~, `SemiWamian xolme~, `ÁTesams xolme~, `ityvian xolme~.<br />
mravalgzisoba gamoixateba uwyvetlis mwkriviT; `davdevi~, `moidodi~.<br />
gare- da SignikaxurSi mravaljerad moqmedebas ZiriTadad gamoxatavs<br />
nawilakdarTuli formebi, magram iSviaTad gvxvdeba xolmeobiTis<br />
mwkrivebi: `mouCxriknian~.<br />
arqaul formasTan erTad gvxvdeba `xome` nawilaki: `Savidi xome~.<br />
mravalgzisobia gamosaxatavad vxvdebiT xolmeºxome nawilakebs sxva<br />
mwkrivis formebTan:<br />
-keºye nawilakebiT gamoixateba mravaljeradi moqmedeba: `vexveveike~,<br />
`vaswavlidiye~.<br />
mravalgzisi moqmedeba gamoixateba zmnis gameorebiT: `midian, midian,<br />
bolos ipoves~.<br />
gamovlinda mravagzisobis warmoebis aRweriTi forma: `dRe da Rame~:<br />
,,dRe da Rame vwvalobdi~.
204<br />
x. yandaSvili<br />
literatura<br />
gigineiSvili, Tofuria, qavTaraZe 1961 _ i. gigineiSvili, v. Tofuria,<br />
i. qavTaraZe. _ qarTuli dialeqtologia, I, Tbilisi.<br />
gogolaSvili 2010 _ g. gogolaSvili, qarTuli zmna (formaTwarmoebis<br />
sakiTxebi), Tbilisi.<br />
martirosovi, imnaiSvili 1956 _ a. martirosovi, gr. imnaiSvili,<br />
qarTuli enis kaxuri dialeqti, Tbilisi.<br />
sarjvelaZe 1984 _ z. sarjvelaZe, qarTuli saliteraturo enis<br />
Sesavali, Tbilisi.<br />
SaniZe 1930 _ a. SaniZe, qarTuli gramatika I, morfologia,<br />
Tbilisi.<br />
Ciqobava 1948 _ a. Ciqobava, ergatiuli konstruqciis problema<br />
<strong>iberiul</strong>-kavkasiur enebSi, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1989 _ b. jorbenaZe, qarTuli dialeqtologia, I,<br />
Tbilisi.<br />
KHATUNA QANDASHVILI<br />
Expressing of Multiplicity in the<br />
Kakhian Dialect of Georgian<br />
S u m m a r y<br />
There are different pictures for expressing multiplicity in the Kakhian dialect. In<br />
the Kisiqian sub-dialect organic formation of multiplicity is preserved – there are the<br />
forms of I as well as II permansive. wamoidis, dahkris, ganaxverdis, dawerian. There<br />
are cases when the forms of organic formation are added by xolme particle: mokvdis<br />
xolme, aiGebdis xolme. A particle xolme is added to the forms of other screeves:<br />
gaitanda xolme, Semiyamnia xolme, Tesams xolme, itKvian xolme...<br />
In outer and inner Kakhian multiplicity is mainly expressed by the forms with<br />
particles, but the screeves of permansive occur rarely: mouxriknian. A particle xome<br />
also occurs along with the organic forms: Savidi xome.<br />
The particles -Ke/-ke and xolme/xome express multiplicity, as well: vexvevike,<br />
vaswavlidiTke, vinaxavdiKe. Of the xolme/xome particles xome is often used: itKoda<br />
xome, gvazeldnen xome... A multiple action is expressed by repeating of a verb:<br />
midian, midian, bolos ipoves.<br />
Sometimes multiplicity is expressed by descriptive formation, lexical tools: e. g.:<br />
dGe da Game: "dGe da Game vwvalobdi"...
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
nato SavreSiani<br />
dalocvisa da wKevla-muqaris gamomxatveli<br />
frazeologiuri qvewKobili winadadebebi svanurSi<br />
ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÀÛÉ ÀÆÒÈÀÓáÅÀÃÀÓáÅÀÏÁÀÀ, ÉÌÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ, ÈÖ ÌÄ-<br />
ÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÒÏÌÄË ÃÀÒÂÓ ÂÀÍÄÊÖÈÅÍÄÁÀ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ, ÉÂÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÒÏÓ<br />
ÂÀÍÉáÉËÄÁÏÃÀ ËÄØÓÉÊÏÂÒÀ×ÉÀÛÉ, ÓÔÉËÉÓÔÉÊÀÓÀ ÃÀ ÓÉÍÔÀØÓÛÉ.<br />
ÆÏÂÉÄÒÈÉ ÌÊÅËÄÅÀÒÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀÓ ÂÀÍÉáÉËÀÅÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄ-<br />
ÒÄÁÉÓ ÃÀÌÏÖÊÉÃÄÁÄË ÃÀÒÂÓ (Á. ËÀÒÉÍÉ) ÃÀ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà Ì. ÌÉáÄËÓÏÍÉ ÀÓÄÈ<br />
ÃÄ×ÉÍÉÝÉÀÓ ÉÞËÄÅÀ: ,,×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀà ÓÀÄÒÈÏà ÉßÏÃÄÁÀ ÌÄÝÍÉÄÒÄÁÀ ÀÍ ÌÄÝÍÉ-<br />
ÄÒÖËÉ ÃÉÓÝÉÐËÉÍÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓßÀÅËÏÁÓ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÀÓ" (ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961:<br />
12).<br />
ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÀÍÉÀ ÈÅÉÈ ÔÄÒÌÉÍÉÓ ÂÀÍÌÀÒÔÄÁÀÝ: `ÔÄÒÌÉÍÉ `×ÒÀÆÄÏËÏ-<br />
ÂÉÀ" ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÖË ÐÒÀØÔÉÊÀÛÉ ÓÀÌÍÀÉÒÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ: I. ÄÍÀ-<br />
ÈÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÃÀÒÂÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓßÀÅËÏÁÓ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÛÉ ÀÍÖ ×ÒÀÆÀÛÉ ÓÉÔÚÅÀ-<br />
ÈÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÛÄÊÀÅÛÉÒÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÓ. 2. ÄÍÀÛÉ ÌÚÀÒ ÉÃÉÏÌÀÔÖÒ-<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÂÀÌÏÈØÌÀÈÀ ÌÀÒÀÂÉ, ×ÏÍÃÉ ÃÀ 3. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÃÀÒÂÉ,<br />
ÒÏÌÄËÉÝ ÀÌ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÓ ÛÄÉÓßÀÅËÉÓ" (ÝÏÝÀÍÉÞÄ 1999, 219).<br />
ÓÀÊÉÈáÉÓÀÃÌÉ ÉÍÔÄÒÄÓÉ ÃÙÄÓÀÝ ÀØÔÖÀËÖÒÉÀ. ÓÀÚÖÒÀÃÙÄÁÏÀ Â. ÝÏÝÀÍÉ-<br />
ÞÉÓ ÂÀÍÌÀÒÔÄÁÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ÚÅÄËÀ ÀÓÐÄØÔÛÉ ÀáÀÓÉÀÈÄÁÓ ÀÙÍÉÛÍÖË ÓÀÊÉÈáÓ:<br />
`×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÉ ÄÍÉÓ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÃÏÍÉÓ ÄÒÈÄÖËÉÀ, ÒÏÌÄËÉÝ ×ÏÒÌÉÈ ÛÄÓÉ-<br />
ÔÚÅÄÁÉÓ (ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ) ÔÏËÉÀ, ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÓÉÔÚÅÉÓ ÄØÅÉÅÀËÄÍÔÉÀ – ßÉÍÀ-<br />
ÃÀÃÄÁÀÛÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ßÄÅÒÉÓ ×ÖÍØÝÉÀÓ ÀÓÒÖËÄÁÓ, ÀáÀÓÉÀÈÄÁÓ: ×ÏÒÌÀËÖÒÉ<br />
ÃÀÍÀßÄÅÒÄÁÉÓ ×ÏÍÆÄ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÌÈËÉÀÍÏÁÀ, áÀÔÏÅÀÍÄÁÀ, ÊÏÍÏÔÀÝÉÖÒÏÁÀ,<br />
ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÖÍÉÊÀËÖÒÏÁÀ" (ÝÏÝÀÍÉÞÄ 1999: 223).<br />
ÀÌãÄÒÀà ÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓ ÂÀÅÀÌÀáÅÉËÄÁÈ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÈÀ ÓÉÍÔÀØÓÖÒ ×ÖÍ-<br />
ØÝÉÀÆÄ ÓÅÀÍÖÒÛÉ, ÅÉÍÀÉÃÀÍ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÒÏÌ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ<br />
ÂÀÌÏÉáÀÔÏÓ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ßÄÅÒÄÁÉ, ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ, ÌÀÒÔÉÅÉ ÈÖ ÛÄ-<br />
ÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ, ÀÓÄÅÄ ÒÈÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÍÀßÉËÄÁÉ ÃÀ ÈÅÉÈ ÒÈÖ-<br />
ËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÝ.<br />
ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ÀÌÉÓÀ, ÆÏÂÉÄÒÈ ÀÅÔÏÒÓ ÄàÅÉ ÛÄÀØÅÓ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÛÄÓÉ-<br />
ÔÚÅÄÁÉÓ ÓÉÍÔÀØÓÖÒ ×ÖÍØÝÉÀÛÉ (ÌÀÂ., ÀÒáÀÍÂÄËÓÊÉ). ÌÀÈÉ ÀÆÒÉÈ, ×ÒÀÆÄÏËÏ-<br />
ÂÉÖÒÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀ ÀÒ ÀÓÒÖËÄÁÓ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÝÀËÊÄÖËÉ ßÄÅÒÉÓ ÒÏËÓ, ÀÒÀ-
206<br />
n. SavreSiani<br />
ÌÄà ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÏÒ ßÄÅÒÓ (ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961: 81-<br />
82).<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÓ ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ÐÏÆÉÝÉÄÁÉÃÀÍ ÀÒÀÄÒÈÉ ÌÊÅËÄÅÀÒÉ ÂÀÍÉáÉËÀÅÃÀ:<br />
`ÁÏËÏ áÀÍÄÁÛÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÌÀÓÀËÀÓ ÛÄáÄÃÄÓ ËÉÍÂÅÉÓÔÖÒÉ<br />
ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ. ...À. ÛÀáÌÀÔÏÅÓ, É. ÌÄÛÜÀÍÉÍÏÅÓÀ ÃÀ ÓáÅÄÁÓ ÉÆÉÃÀÅÃÀ ×ÒÀÆÄÏ-<br />
ËÏÂÉÖÒÉ ÄÒÈÄÖËÉÓ ×ÏÒÌÀ: ÉÂÉ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀÓ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÃÀ ÃÀ ÀÌÃÄÍÀà ÓÉÍ-<br />
ÔÀØÓÉÓ ÛÄÓßÀÅËÉÓ ÓÀÂÀÍÉ ÖÍÃÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏ"(ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961: 127).<br />
ÊÅËÄÅÄÁÌÀ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÛÄÓÉÔÚÅÄÁÀÓ ÊÏÌÖÍÉÊÀÝÉÉÓ ÐÒÏ-<br />
ÝÄÓÛÉ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÒÏËÉ ÀØÅÓ ÌÉÍÉàÄÁÖËÉ, ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒ ÊÏÌÐÏÍÄÍÔÄÁÓ<br />
ÝÏÝáÀËÉ ÓÉÍÔÀØÓÖÒÉ ÊÀÅÛÉÒÉ ÀáÀÓÉÀÈÄÁÈ ÃÀ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÀÓÒÖËÄÁÄÍ ÄÒÈ-<br />
ÄÒÈÉ ßÄÅÒÉÓ ×ÖÍØÝÉÀÓ.<br />
`ÓßÏÒÄà ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ×ÖÍØÝÉÏÍÉÒÄÁÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÓ<br />
ÏÒ ÍÀßÉËÀà ÚÏ×ÄÍ: ÆÌÍÖÒ-ÐÒÄÃÉÊÀÔÖËÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÛÄÌÀÓ-<br />
ÌÄÍËÉÓ ×ÖÍØÝÉÀÓ ÀÓÒÖËÄÁÄÍ ÃÀ ÓÖÁÓÔÀÍÔÉÖÒÍÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÀÒÓÄÁÉÈÉ ÓÀáÄ-<br />
ËÉÓ ×ÖÍØÝÉÉÈ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ" (ÝÏÝÀÍÉÞÄ1999: 219).<br />
×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÖÒÉ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ ÄÒÈÌÀÍÄÈÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÉÀÍ ÀÒÀ<br />
ÌáÏËÏà ÄÍÄÁÉ, ÀÒÀÌÄà ÄÒÈÉ ÄÍÉÓ ÛÉÂÍÉÈ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÃÉÀËÄØÔÄÁÉÝ. áÛÉÒÀÃ<br />
ÓáÅÀÏÁÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÓ ÛÏÒÉÓ ÓÀÂÒÞÍÏÁÉÀ ËÄØÓÉÊÖÒ-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÈÅÀËÓÀÆÒÉ-<br />
ÓÉÈÀÝ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÃÉÃÀÒÉÀ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÈÀ ÃÀ ÌÀÓÈÀÍ ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÈ ÀáËÏÓ<br />
ÌÃÂÏÌÉ ÉÃÉÏÌÄÁÉÈÀ ÈÖ ÌÚÀÒÉ ËÄØÓÉÊÖÒÉ ÂÀÌÏÍÀÈØÅÀÌÄÁÉÈ, ÃÀËÏÝÅÉÓÀ ÃÀ<br />
ßÚÄÅËÉÓ ×ÏÒÌÖËÄÁÉÓ ÂÀÃÌÏÌÝÄÌÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÈ. ÀÌ ÓÉÖáÅÄÓ ÃÉÀËÄØÔÖÒÉ<br />
ÍÀÉÒÓÀáÄÏÁÄÁÉ ÃÀ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ ÂÀÍÀÐÉÒÏÁÄÁÓ.<br />
ÀÌãÄÒÀà ÚÖÒÀÃÙÄÁÀÓ ÂÀÅÀÌÀáÅÉËÄÁÈ ÀÍÃÀÆÄÁÆÄ, ÃÀËÏÝÅÉÓÀ ÃÀ ßÚÄÅËÀ-<br />
ÌÖØÀÒÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄË äÉÐÏÔÀØÓÖÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÆÄ ÃÀ ÛÄÅÄÝÃÄÁÉÈ ÌÀÈÉ ÓÉÍ-<br />
ÔÀØÓÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ ßÀÒÌÏÅÀÃÂÉÍÏÈ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓ ÌÉáÄÃÅÉÈ, ÌÀÈ<br />
ÛÏÒÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉØÍÄÁÀ ÜÏËÖÒÖËÉ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÉÓ ÍÉÌÖÛÄÁÉÝ.<br />
ÓÀÀÍÀËÉÆÏ ÌÀÓÀËÀÛÉ ÖáÅÀà ÂÅáÅÃÄÁÀ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ (ÃÒÏÉ-<br />
ÓÀ, ÀÃÂÉËÉÓÀ, ÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀ, ÌÉÆÄÆÉÓÀ), ØÅÄÌÃÄÁÀÒÖË ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ, ÐÉÒÃÀÐÉÒ<br />
ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÃÀ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ.<br />
ÒÀÝ ÛÄÄáÄÁÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÃÀÍÀÒÜÄÍ ãÂÖ×ÄÁÓ, ÛÄÌÀÓÌÄÍËÖÒ ÃÀ-<br />
ÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ, ÉÒÉÁ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ, ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉ-<br />
ÃÄÁÖËÉ ÃÀ ÌÉÆÍÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÀÒ ÛÄÂÅáÅÄÃÒÉÀ.<br />
ØÅÄÌÃÄÁÀÒÖËÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
ÄÒæðÎ ãðÒÓ ãÀÚÀá, ÄãÉ ÛÖÃÄÁÃÖ ÀãÀâÄÃÀá!" (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ., 1978,<br />
292:11-12) _ ÅÉÍÝ ãÀÒÛÉ ÂÚÀÅÈ, ÉÓ ÌÛÅÉÃÏÁÉÈ (`ÌÛÅÉÃÏÁ-ÉÈ-ÌÝÀ") ÃÀÂÁÒÖÍÄ-<br />
ÁÏÃÄÈ (`ÌÏÂÓÅËÉÀÈ")!<br />
ÄЬÉÓ áÄÃêæ ÀÈÛÃÄáÀ ËÀÃÄÙ, ÎÄÒæêÎà ÀËÄ ÓÂÀÎ ØÀ ãëØæá" (ËÛá. ÓÅÀÍ.<br />
ÐÒ. 125:7) _ ÉÓÄÌÝ ÌÀÓ ÂÀÌÏËÄÏÃÄÓ ÃÙÄ, ÅÉÍÝ ÈØÅÄÍ ÄÓ ÂÉÈáÒÀÈ
dalocvisa da wyevla-muqaris gamomxatveli frazeologiuri... 207<br />
ÎÄÒæêÎà ËÏØ ËÀÃÉ Ñ'ÄÍéËáÉÍÀÓ É áÏЬêÌà êÒÃÄÓ, ÄЬÉÓ ËÏØ ÌÀÛÄÃÖ<br />
áêÒ ÈêÒÉÞÄË ØæÉÛÀÛÉÛ" (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 212:17) _ ÅÉÍÝ ÃÙÄÓ ÌÏÉËáÉÍÏÓ ÃÀ<br />
ÊÀÒÂÀà ÉÚÏÓ, ÌÀÓ ÛÄÄßÉÏÓ ØæÉÛÉÓ ÌÈÀÅÀÒÀÍÂÄËÏÆÉ<br />
ÎÄÒæêÎÓ ÄЬÀ ÌÀæÉÍ áÄÊæÄÓ, Äãìæ ËÀáÉëÍÀ ÌÉЬÀ ÌÀЬëÍÀÓ (ÜÏË.) _ ÅÉÓÀÝ<br />
ÌÉÓÉ ÝÖÃÉ (`ÅÍÄÁÀ") ÖÍÃÏÃÄÓ, ÉÓ ÌÉÓßÄÏÃÄÓ ÈÀÅÉÓ ÓÀÖÊÄÈÄÓÏÓ (ÉÂÖËÉÓáÌÄÁÀ<br />
ÌÉÝÅÀËÄÁÖËÉ).<br />
ÀÌÀÁÀÓà ØÀ Ìð ÀãÊðËÍÄÍá, ÄãÉ ÄãÀÁÀÓà áÏЬÀÌÛæÏÙæ ËÀÎÔÄáÀá (ÁØ. ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ., 1978,174:12-23) _ ÀÌ ØÅÄÚÍÀÃ (`ÓÀÀØÀÏÓ") ÈÖ ÒÀÌÄ ÃÀÂÀÊËÃÀÈ (`ÃÀ-Â-<br />
ÊË-ÄÁ-ÏÃ-Ä-È"), ÉÓ ÉÌ ØÅÄÚÍÀÃ (`ÓÀÉØÉÏÓ") ÀÂÍÀÆÙÀÖÒÄÁÏÃÄÈ (`ÊÀÒÂÉÈÌÝÀ ÃÀ-<br />
ÂÁÒÖÍÄÁÉÀÈ")<br />
`ÎÄÒæêÎ ËÏØ ÌÉЬêÌÉÀÍÓ ÃÏÛ ÉÂàÄ, ÄãÉ ËÏØ ÉÛÂÄÍÓ ÃÄÛ ÉÈáëËÉ (ËÛá.<br />
ÓÅÀÍ. ÐÒ. 276:10) _ ÅÉÍÝ ÈÀÅÉÓÉÀÍÓ ÅÄÒ ÛÄÉÍÀáÀÅÓÏ, ÉÓ ÓáÅÀÓ ÅÄÒ ÉÐÏÅÉÓÏ<br />
Ø'ÄÓÄÒ ÎÄÒÃæðà ÌÏÃÄ ËÀáÔéáÄÓ ÊÖÁðÛ ÄÓÄÒÏÙæ ËÀÔÀÁÀ áÀÒ (ËáÌ.) _<br />
ÅÉÍÝ ÀÒ ÃÀÌÉÁÒÖÍÏÓ ÊÖÁÏÓ ÓÀÈËÄËÉÌÝÀ ÀØÅÓÏ<br />
ÂÖ áðÓÉÓÂ, ÄãÉ ÈÄÓ ÄÓÄÒÉ áðÓÉÓ (ËáÌ.) _ ÂÖËÓ ÒÏÌ ÓÞÖËÓ, ÉÂÉ ÈÅÀË-<br />
ÓÀÝ ÓÞÖËÓ<br />
ËéÚЬ'ÄÓÄÒ, ÎÄÓæðÓ ÌðÒÄÌ ØæÉÍ áÀâÀÍá (ËáÌ.) _ ÃÀÌßÅÀÒÉ, ÅÉÓÀÝ ÊÀÝÉÓ<br />
ÓÖÍÉ ÓÃÉÓÏ.<br />
ÐÉÒÃÀÐÉÒ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
ØÀ Ìð ÀãÊðËÉÃÄá ÍÉÛÂæÄÛáÄÍØÀ, ÄãÉ ØÒÉÓÃÄÓÏÙæ ÏÈÔÉáÀ áÏЬÀÌÛæ (ÁØ.,<br />
ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 174:12-23) _ ÜÅÄÍÂÀÍ ÒÀÝ ÃÀÂÀÊËÃÄÈ, ÉÓ ØÒÉÓÔÄÓ (`ØÒÉÓ-<br />
ÔÄ-Ó-ÌÝÀ") ÀÄÍÀÆÙÀÖÒÄÁÉÍÏÓ ÓÉÊÄÈÉÈ (`ÃÀÖÁÒÖÍÄÁÉÀ ÊÀÒÂÉÈ").<br />
ÌÀЬëÍÄ ÛæÉÃÁÎðÍ, ÁðÒØÎðÍ É ÚæëÃÉ ØÏÒð ËÉÂÄÌ ЬæóÓ áÀÌÖÒãëÍÓ, ÄãÀ<br />
ÌëÒÌêÌà ÍðÎ ðÍÌðÒãæ (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 111:42-43 _ 112:1-5) _ ÚÅÄËÀ-<br />
ÆÄ Ö×ÒÏ ÌÛÅÉÃÏÁÉÀÍÉ, ÁÀÒÀØÉÀÍÉ ÃÀ ÌÚÖÃÒÏ ÓÀáËÉÓ ÀÛÄÍÄÁÀ (`À-Â-ÄÁ-À") ÅÉ-<br />
ÓÀÝ ÃÀÓÝËÏÃÄÓ (`Ä-ÌÀÒãÅ-ÄÁ-ÏÃ-ÄÓ"), ÉÓ ÌÄÏÒÄà ÜÅÄÍ ÂÀÂÅÉÌÀÒÈËÄ (`ÂÀ-ÂÅ-É-<br />
ÌÀÒãÅ-Ä").<br />
ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ:<br />
æÏÛÀ æÄà ËÏØ ÀË ßÄÒÄØæÓ áÀÁéÃëÍÀ, ÄЬÛÄËà ÆÀÎÖ ËÏØ áÀÒÉ ÖÌ-<br />
ÆÉÂêÒÀÃ" (ËÛá. ÐÒ. 38:13)_ ÒÀÌÃÄÍÉ ßÅÄÈÉÝ ÀÌ ÈÏÌÓ ÃÀÓáÌÉÀ, ÉÌÃÄÍÉ ßÄËÉ<br />
ÂÄÝÏÝáËÏÓ (`áÀÒ") ÔÊÉÅÉËÉÓ ÂÀÒÄÛÄ (`ÖÌÔÊÉÅÍÄÖËÏÃ")!<br />
ÌÉÍÄ ØÏÒÓ ÄÓÄÒ ÄàÊðËÉÁ ÊæðÌÖ ÄÓíÆÉá ËÄÆÂéÒÑìÍ, ÉÌæóÎÑÉ ÀË É ÀË<br />
Ëé×ÛÉÒ ÌÄÆÂ'ëÓíÆÉ" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 28:20-21) _ ÈØÅÄÍÓ (`ÌÀÈ")<br />
ÓÀáËÓ (`ØÏÒÀ-Ó-Ï") ÉÌÉÓÈÀÍÀ (`ÉÓ-ÚÀËÉÁ-É") ÊÅÀÌËÉ (`ÊÅÀÌË-É-ÌÝÀ") ÀÖÅÉÃÄÓ<br />
(`ÀÓÃÉÈ") ÓÀáÖÒÀÅÆÄ, ÒÏÂÏÒÝ ÀÌÀ ÃÀ ÀÌ ÌÒÀÅÀËÒÉÝáÏÅÀÍ (`ÂÀÌÒÀÅËÄÁÖË")<br />
ÏãÀáÓ (`ÌÏÓÀáËÄ{Ó}") ÀÓÃÉÓ<br />
ÄÎÊÀÎ | ÄãÊÀËÉ ËÉÒÃëæ ÄÎâìÃÀ, ÝáæÀÃÉÓ'ëÒ ÌÄÒáÄËÓ áêÒ (ËÛá.) _<br />
ÉÓÄÈÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÂÀÂÄÔÀÒÄÁÉÍÏÓ, ØÅÀÁÛÉ ÒÏÌ àÉÍàÀÒÓ ÀØÅÓ
208<br />
n. SavreSiani<br />
ÄàÊÀÎ ËÉÒÃëæ ÄãÎÀá, ÝáæÀÃÉÓÀ ÄÒ ÌÄÒáÄËÓ áêÒ (ÜÏË.) _ ÉÓÄ ÂÄÝáÏÅ-<br />
ÒÏÈ, ØÅÀÁÛÉ ÒÏÌ àÉÍàÀÒÓ ÀØÅÓ<br />
ÀÌÑÉ ÈéÌÉæ ÀáâÄÃÀ ÌÉЬÀ ÃÄÃÄÓ, ÌÉ ÄÒ ÈéÌìÛà áæÉ (ËÛá.) _ ÀÓÄÈÉ ÔÀÍãÅÀ<br />
äØÏÍÏÃÄÓ (ÌÉÓÅËÏÃÄÓ) ÈÀÅÉÓ ÃÄÃÀÓ, ÌÄ ÒÏÌ ÂÀàÉÒÅÄÁÖËÀà ÅÀÒ<br />
ÄãÊðËÉÁ ÁÄÃ É ËÉÒÃëæ ÀãäëÍ'ëÒÄ ÉÓÂæÀ ãÉãæðÒÓ ÉÓÂÏæÛ áÉâÛÃóÍÃÄÃ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 56:14) _ ÉÓÄÈÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÁÄÃ-É ÃÀ ÚÏ×ÀÌÝÀ") ÌÏ-<br />
ÂÄÓßÒÏÓ (`ÌÏÂÓßÒÄÁÉÀ"), ÒÏÌ ÛÄÍÓ ÞÅËÄÁÓ ÛÄÍÉÈ ÉáÒÀÅÃÄ!<br />
ÃÒÏÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
æÏà ËÏØ ÀÌÍëÌ áÏЬÀ ÃíÓ áÀÚÒÉÓ ÀÌÀÍÙÏ, ÄЬØÀà ÉÓÂæÄ áÏËÀ ÍíÓÖ ËÏØ<br />
áÀÓÌÀ!" (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 9:14) _ ÓÀÍÀÌ ÄÓ (`ÀÌÀÍ") ÀßÉ (`ÀÌÉÓ ÌÄÒÄ") ÅÉÍÌÄÓ (`ÀÒÀ-<br />
ÅÉÓ") ÓÉÊÄÈÄÓ (`ÊÀÒÂÉ") ÂÀÖÊÄÈÄÁÓ (`ÃÀÌÀÒÈÏÓ"), ÌÀÍÀÌÃÄ ÈØÅÄÍÉ ÝÖÃÉ ÀÒÀÅÉÓ<br />
ÂÀÄÂÏÓ (`ÓÌÄÍÉÀ")!"<br />
ÉÓÂÖ ËÀâæðÌÉÓ ÒÏØæ æÏà ÏáÑÀÍÃÄ, ÄЬØÀà ÉÓÂÖ ËÉÒÃÄÓ ÙÄÒÌÄÈ É ÌÀ-<br />
ÒÄ ÍÏÌÀ ÒÏØÏæ ÀáÑÀÒÀ" (ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 177:2-4) _ ÓÀÍÀÌ ÛÄÍÈÅÉÓ àÉ-<br />
ØÉÓ ÂÀÃÌÏËÏÝÅÀ ÌÏÌÁÄÆÒÃÄÁÏÃÄÓ (`ÛÄÍÓ ÂÀÃÌÏËÏÝÅÀÓÏÌÝÀ ÓÀÍÀÌ ÌÏÅÁÄÆ-<br />
ÒÃÄ"), ÌÀÍÀÌÃÄ (`ÌÀÛÉÍÀÃ") ÛÄÍÉ (`ÛÄÍÓ") ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÚÏ×ÀÓ") ÙÌÄÒÈÓ<br />
(`ÙÌÄÒÈ-É") ÃÀ ÀÃÀÌÉÀÍÓÀÝ (`ÊÀÝÉ") ÀÒ (`ÍÖ-ÀÒ-Ï-ÌÝÀ") ÌÏÁÄÆÒÄÁÏÃÄÈ (`ÌÏ-<br />
ÁÄÆÒÄÁÉÀ")<br />
æÏà ÄãðÒÓ ËÄßÄÃ, ÄЬØÀÃÖ ËðÒÉà (ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 224:8) _ ÓÀ-<br />
ÍÀÌ ÉÌÀÈ (`ÉÌÄÄÁÓ") ÅÍÀáÀÅÈ (`ÅÍÀáÏÈ"), ÌÀÍÀÌÃÄ (`ÌÀÛÉÍÀÃÌÝÀ") ÅÉÝÏÝáËÏÈ<br />
(`ÅÀÒÈ").<br />
æÏà ËÏØ ÀË ×éÒÉ ÁêÎÒÀá ÃÏ ÄÃÆéÓÚëÍÃÄÓ É ÁÀËÀÒ Ìíà ÄÍâéÃÉÓ,<br />
ÄЬØÀà ËÏØ ÄЬÀ ÓÀÛæÄË ÍíÓêæ ËÉ (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 212:17) _ ÓÀÍÀÌ ÄÓ áÌÄËÉ<br />
ÁÀÉÒÀáÉ ÀÒ ÃÀÓÅÄËÃÄÁÀ ÃÀ ×ÏÈËÄÁÓ ÀÒ ÂÀÌÏÉÙÄÁÓ, ÌÀÍÀÌ ÌÉÓÉ ÓÀÛÅÄËÉ ÀÒ<br />
ÉÚÏÓ<br />
æÏà ËÏØ ÃÄÍðÎ ØÉÌ ËÏØ ðÓÄßÄØæÍÄÍÓ, ÄЬØÀà ÂÏËÎÀÛðÐà ËÏØÖ ðÒÉ<br />
(ËÍÔ.) _ ÓÀÍÀÌ ØÀËÉÓ ÝÒÄÌËÉ ÃÀÂÄßÅÄÈÄÁÏÃÄÓÏ, ÌÀÍÀÌ ÂÅÄËÄÛÀÐÀà ÚÏ×ÉËÉ-<br />
ÚÀÅÉÏ<br />
ЬæëÓÀ ÏÓÂîÒÃÄ ÉÓÂÅÄ ËÄÓÊáÄÍ, ÄЬØêæ ÄÌÊéÈáÍÀ àÉÛáÀÒ (ÜÏË.) _ ÈÖ<br />
ÃÀÅãÃÄ ÈØÅÄÍ ÂÅÄÒÃÉÈ, ÌÀÛÉÍ ÂÀÌÄàÉÌÏÓ ×ÄáÄÁÉ<br />
ÀÙæÄ ËÏØ ËéØðà ÌÀà ËéÌðÒÄËÀÓá, ÄЬØÀÓ áÏЬÀÌÃÖ ðÌÄÔÄáÄËÉá, ÃÏÒðÎ<br />
ÀÂæðÒ ÂÀÒÖ ÀáÀÚÄÍÀá ÀË ÒÀÛæðËÓ!" (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 317:4-6) _<br />
ÈÖ ÃÀÌÍÀÛÀÅÄÄÁÉ ÀÒ ÉÚÏÈÏ (`ÈÖÏ ÛÄÌÝÃÀÒÉ ÀÒ ÚÏ×ÉËÉÚÅÍÄÍ"), ÌÀÛÉÍ ÌÛÅÉ-<br />
ÃÏÁÉÈ (`ÊÀÒÂÀÃÌÝÀ") ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÉÚÀÅÉÈÏ (`ÃÀÁÒÖÍÄÁÖËÀÍ"), ÈÖ ÀÒÀ ÃÀ<br />
ÌáÏËÏà {ÈØÅÄÍÉ} ØÖÓËÄÁÉ (`ØÖÓËÄÁÉ ÌáÏËÏÃÌÝÀ") ÃÀÄÁÒÖÍÄÁÉÍÏÈÏ (`ÂÀÌÏ-<br />
ÚÏËÉÀÍ") ÀÌ ÒÀÛÄÁÓ!<br />
Ïà ÃÏ ËÉÝ ÀÍÙÒÉ, ÄЬØÀÃÖ ÌÀÚêáÉ (ÜÏË.) _ ÓÀÍÀÌ ßÚÀËÉ ÌÏÃÉÓ ÌÀÍÀÌ<br />
ÌÚÀÅÃÄ (ßÚÀËÓ ÒÏÌ ÃÀÀËÄÅÉÍÄÁÄÍ ÌÀÃËÏÁÉÓ ÍÉÛÍÀÃ ÀÌÁÏÁÄÍ)
dalocvisa da wyevla-muqaris gamomxatveli frazeologiuri... 209<br />
ÄЬØêæ ÀËéÍßïÒÃëËÉ ÌÉÛÂæÉ ÆÉÓá, ÓÂÀÎ ÄÒ ЬÖ ãÉÙËÀÔÀ (ÜÏË.) _ ÌÀÛÉÍ<br />
ÃÀßÒÄÔÉËÉÚÏÓ ÜÄÌÉ ÓÉÓáËÉ, ÈØÅÄÍ ÒÏÌ ÂÉÙÀËÀÔÏ.<br />
ÉÓÂæÉ ÌÉÛÂæÉÏÁ ÄÒ ÑìÁÍÉ, ÄãÉ ÏãÀáÓ ÌêÌ áÀÚÀ _ ÛëÍÉ ÜÄÌÏÁÀ ÒÏÌ ÃÀÉßÚÄÁÀ,<br />
ÉÓ ÏãÀáÉ ÀÒ ÅÀÒÂÀ<br />
ÀÃÂÉËÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÖÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
ÉÌðÎáÏ ØÀЬÄáÉ, ЬÉðÂÖ áÏЬÄÌÉ ÓæÄ É ÂÀÌÀÒãÖ ËÀãÀÏÃÀ (ËÍÔ. ÓÅÀÍ. ÐÒ.<br />
57:18) _ ÓÀÃÀÝ ßÀáÅÉÃÄ, ÚÅÄËÂÀÍ ÓÅÄ ÃÀ ÂÀÌÀÒãÅÄÁÀ ÌÏÂÝÄÌÏÃÄÓ<br />
ÉÌÂæÀ ÆÄÈÛæ ÖЬáÀÃÄÓ É ÁÀÌÁðÛæ ÛÃÖÀÃÄÓ, ÄЬÄЬæÏÙæ ãÀÒá ËÀØÖÍ<br />
(ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 174:12-23) _ ÓÀÃÀÝ ÆÄÈÉÈ ßÅÉÌÃÄÓ ÃÀ ÁÀÌÁÉÈ ÈÏÅ-<br />
ÃÄÓ, ÉØ (`ÉØÀÌÝ") ÉÚÏÓ (`ÂÀØÅÈ") ÈØÅÄÍÉ ÓÀÓÖ×ÄÅÄËÉ (`ÓÀÓÖËÄÈÉ")<br />
ÉÌÈëÎ ØêÈÂÀ ÛÀÂ, ЬìáÄÍ ËÀÊíÃÖÛî ÏáÚêáÉ (ÜÏË.) _ ÓÀÃÀÝ ÂÀÀÃÂÀ ÍÀÁÉãÉ,<br />
ÚÅÄËÀ ÌáÒÉÃÀÍ ÀÔÏÔÄÁÖËÉ (ÂÀÒÃÀÝÅËÉËÉ) ÌÏäÚÀÅÃÄ<br />
ËÉÑìÁêË ÄÒ ÑÉÁÍÉ, Ìê áÄ×ÓÉ ÄÛЬÖ ËÉØÏÒ-ËÉÌêÒ _ ÜáÖÁÉ ÒÏÌ ÃÀÉßÚÄ-<br />
ÁÀ, ÀÒ ÂÀÌÏÃÉÓ ÉØ ÓÀáËÉÊÀÝÏÁÀ<br />
ÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
ÁðÒæêÍð ËÉÆÂëæ ÄÓÄÒ ÏáÓÚÀ ÌÉЬ, ÄЬÑìÍÖ ÄÓÄÒ ÏÈÌðÆÒÀ ÙëÒÁÀÈ ÌÉЬÀ<br />
ËÉÆÂÄ É ËÉÒÃÄ"! (ÁÆ. ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 93:34-36) _ ÁÀÒÅÀÍÉÓ {ÍÀÉÒÉ}<br />
ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÓÀáËÏÁÀÌÝÀÏ") ÌÏÂÄßÚÏÓÏ (`ÂÀÖÊÄÈÄÁÉÀ") ÛÄÍ, ÉÓÄ (`ÉÓÆÄÌÝÀÏ")<br />
ÃÀËÏÝÏÓÏ (`ÃÀÖËÏÝÉÀ", ÛÃÒ. ÞÅ. ØÀÒÈ. `ÆÏÒ-Å-À") ÙÌÄÒÈÌÀ (`ÙÌÄÒÈ-Ó")<br />
ÛÄÍÉ (`ÌÉÓÉ") ÚÏ×À-ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÓÀáËÏÁÀ ÃÀ ÚÏ×À")<br />
ÀÈáÄ ÄÒ ãÉÓÊÉÃÉáæÉ áÏЬÀÌÃ, ÀÌÑÉ ÀÛÉÒ ÀÈðÓ ÆÀæ áÏЬÀÌÃÖ ÀãÀÎÀ!"<br />
(ËÍÔ. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 57:18) _ ÀáËÀ ÒÏÌ ÂÉÚÖÒÄÁ ÊÀÒÂÀÃ, ÀÓÄ ÀÓÉ ÀÈÀÓÉ ßÄËÉ ÌÏ-<br />
ÂÓßÒÄÁÏÃÄÓ ÊÀÒÂÀÃ????<br />
ÉÌðÎÑÉ ËÏØ ÀËÄ ËÉ ÂæÄÛÉ, ÀË ÂÀÊ, ÀÌÑÉ ËÏØÖ ÀÍÀÂÏÛËÄ ÌÉЬÀ ÏãÀá<br />
ØÏÍÄÁÀæÛ"! (ËÍÔ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 310:16-18) _ ÒÏÂÏÒÝ ÄÓ ÀÒÉÓÏ ÓÀÅÓÄ,<br />
ÄÓ ÊÀÊÀËÉ, ÀÓÄ ÂÀÀÅÓÄÏ ÜÄÌÉ (`ÌÉÓÉ") ÏãÀáÉ ØÏÍÄÁÉÈ<br />
ÄãÑìÍÄÍî ÏÈÌÄÆÒêáÉ áÏÛÀ ÙëÁÄÈÓ, ÉÌÑìÍëÍÉ Áêâ ÄãÁêâêÍ ÂÖÛÂæÄÈëÎÓÀ<br />
(ÜÏË.) _ ÉÓÄ ÃÀÄËÏÝÏ ÙÌÄÒÈÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÍÀÁÉãÉ ÂÀÃÌÏÂÄÁÉãÏÓ ÜÅÄÍÈÀÍ<br />
(`ÜÅÄÍ-ÓÀ-Ó-ÛÉ")<br />
ÄãÊÀÎ ËÀÃÄÙÓ ÄÎÔÚæÉ×Ä, ÄÒÄ ÎÄÒÖ ÌêÒÄ ÄÛáæêÒ áÄàæÃÎÄËÍÉ (ÜÏË.)<br />
_ ÉÓÄÈ ÃÙÄÓ ÃÀÂÀÚÒÉ, ÒÏÌ ÏÒÉ ÊÀÝÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÓ ÄÊÉÈáÄÁÏÃÄÓ<br />
ÀÛáÖÍÙÏ ÄЬÑìÍÖ ÄÓÛÖÒëÍÀ ÀË ËÄÈÒ'ëÒÄ ÐÉÍÔÏËà ÀÈëÂÄÍ! (ÁÆ., ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ. 1978, 56:36) _ ÄÒÈáÄËÀÝ (`ÄÒÈÉÓ ÌÄÒÄ") ÉÓÄ (`ÉÓÆÄÌÝÀ") ÂÀßÚÉÍÏÓ<br />
(`???") ÀÌ ÓÀÓÌÄËÌÀ (`ÓÀÓÌÄËÓ"), ÒÏÌ ÍÀ×ËÄÈÄÁÀà ÉØÝÄ (`ÃÀ-ÃÂ-Ä")!<br />
ÄàÊÀ ÂÀæÀÒÉÀÎ áæÀÚ, Ä áÄÓÊíË (ÜÏË.) _ ÉÓÄ ÂÀÅËÀÍÞÙÄ, ÒÏÌ ÖáÃÄÁÏÃÀ<br />
ÀÌÑìæ ËÀãÛÔÄáÀá áÏЬëÌÉ ÌëØæÉÓ, ÌÉ ÄÒ ÌÄ×ÒÄÁÀË ËÄÌÛÔÀá (ÜÏË.) _<br />
ÀÓÄ ÛÄÌÏÂËÄÏÃÄÈ ÊÀÒÂÉÓ ÌÈØÌÄËÉ, ÌÄ ÒÏÌ ÌÏÌ×ÄÒÄÁÄËÉ ÛÄÌÏÌÄËÉÀ.
210<br />
n. SavreSiani<br />
ÌÉÆÄÆÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ<br />
ÛÃÉÌ ÄÓÄÒ ÄãÙÀ ÃÄÌ ÉÝáÄÌ, ÄÒÄ ЬÉÂÀÒ ÌÄÒÌÄ-ÌÄÒÌ’ÄÓÄÒ áÄÓÌÉ (ÁØ.) _ ÚÖÒÉ<br />
ÉÌÉÔÏÌ ÀÒ ÉÆÒÃÄÁÀ, ÒÏÌ ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÄÓÌÉÓÏ.<br />
ÌÀÃÉËÖ ËÏØ áêÒ ÙëÒÁÀÈÓ, ÛÉÃÏÁÃ ÄÒ ÀÍÙÒÉÃ"! (ËÛá. ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ.,<br />
1978, 252: 4-5) _ ÃÉÃÄÁÀ (`ÌÀÃË-É-ÌÝÀ-Ï ÀØÅÓ") Ö×ÀËÓ (`ÙÌÄÒÈ-Ó"), ÌÛÅÉÃÏ-<br />
ÁÉÈ ÒÏÌ ÌÏÃÉáÀÒÈÏ<br />
ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÌÈÀÅÒÉÓÀÃÌÉ ÃÀÓÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁËÀà ÂÀÌÏÚÄÍÄ-<br />
ÁÖËÉÀ: ÌÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÄËÉ ÊÀÅÛÉÒÄÁÉ ÄÒÄ |ëÒ | ÄÒ | Ä (`ÒÏÌ"), ÀÙæÄ (`ÈÖ")<br />
ëÓÀ (`ÈÖ") ÃÀ ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉ _ ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÈÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÄÁÉ Ìð<br />
(`ÒÀÝ"), ÉÌðÎÑÉ | ÉÌÑìÍëÍÉ (`ÒÏÂÏÒÝ"), áÄÃì (`ÒÏÌÄËÉÝ"), ÎÀÒÓì (`ÅÉÓÀÝ")<br />
ÃÀ ÌÉÌÀÒÈÄÁÉÈÉ ÆÌÍÉÆÄÃÄÁÉ ÉÌðÎáÏ, ÉÌÂæÀ (`ÓÀÃÀÝ"), ÉÌÈëÎ (`ÓÀÉÈÀÝ"), æÏÃ<br />
| ÏÃ ÃÏ (`ÓÀÍÀÌÃÄÝ").<br />
áÛÉÒÀà ÒÈÖË ØÅÄßÚÏÁÉË ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÀÒ ÀÒÉÓ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÌÀØÅÄÌ-<br />
ÃÄÁÀÒÄÁÄËÉ ÊÀÅÛÉÒÉ ÄÒÄ (`ÒÏÌ") ÃÀ æÏà | æÏà ÃÏ (ÓÀÍÀÌ) ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ<br />
ÓÉÔÚÅÀ, ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÂÅÀØÅÓ ÖÊÀÅÛÉÒÏ ÛÄÄÒÈÄÁÀ, ÈÖÌÝÀ ÌÀÈÉ ÀÙÃÂÄÍÀ ÀÃÅÉ-<br />
ËÀà áÄÒáÃÄÁÀ.<br />
ÖÊÀÅÛÉÒÏ äÉÐÏÔÀØÓÖÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÓÀ ÃÀ ÌÈÀÅÀÒÉ ßÉÍÀ-<br />
ÃÀÃÄÁÉÓ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÀ ÀÒÀ×ÒÉÈ ÂÀÍÓáÅÀÅÃÄÁÀ ÊÀÅÛÉÒÉÀÍÉ ØÅÄßÚÏÁÉËÉÓÀÂÀÍ.<br />
ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÉÓÄÅÄÀ ÌÈÀÅÒÉÓ ÀÌáÓÍÄËÉ ÃÀ ÉÓÄÅÄ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ<br />
ÌÈÀÅÀÒÓ, ÒÏÂÏÒÝ ÊÀÅÛÉÒÉÀÍÛÉ. ÌÀÂ.:<br />
ÌéäÉ ËÄáËÄÒ ÌÀáÀà ËÀÌÙæðÎÓ áÄÔÄáÄÓ, ÄЬÄЬæÏÙæ ËÉ ÉÓÂÄ ËÀØÖÍ<br />
(ÁØ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 174:12-23) _ ÌßÉ×Ä áÉËÍÀÒÉ (`ÓÀ-áÉË-Ä") áÄËÀáËÀ<br />
ÚÅÀÏÃÄÓ (`ÀáËÀà ÚÅÀÅÉËÏÁÀÓ ÄÁÒÖÍÄÁÏÃÄÓ"), ÉØ (`ÉØÌÝÀ") ÚÏ×ÉËÉÚÏÓ<br />
(`ÉÚÏÓ") ÈØÅÄÍÉ ÓÀÓÖ×ÄÅÄËÉ (`ÓÀÓÖËÄÈÉ")<br />
ÀÍâÄÃÄÍÉáÉ ËÏØ ÁÀÆÉ ðÂáÏ, ÄЬØÀ ËÏØ ãÄЬÏ ÈæÀËÉÓÄÉÒÓ" (ËÍÔ. ÓÅÀÍ.<br />
ÐÒ. 175:38) _ ÌÏáÅÀËÏ ÀÌÀÙÀÌ ÓÀáËÛÉ, ÌÀÛÉÍ ÂÉÆÀÌÏ ÈÅÀËÉÓ ÓÄÉÒÓ<br />
Ьì áÉÍ É áÉÀà áóÝ, ÄЬØÀÓ ÉÓÂæÀ ËðÆÂÀÉÓÂÀ ËðËàêË-ËðÊìËÎêËÖ ËÉ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 55:28) _ ÚÅÄËÀÓ ËáÉÍÉ ÃÀ ÓÉáÀÒÖËÉ ÀØÅÓ, ÌÀÛÉÍ ÛÄÍÓ<br />
ÏãÀáÛÉ (`ÓÀÌÏÓÀáËÏÛÉ") ÌÏÈØÌÀ-ÊÉÅÉËÉ (`ÓÀ-ÊÉÅ-Ë-ÄË-É-ÌÝÀ") ÉÚÏÓ (`ÀÒÉÓ")!<br />
ÀË ÌÄÐëÒÖÍóË ÌÉÑÉËà ÀÂÄàÓ, ÄЬØÀÃÖ ÂÀÒ ÀÌÂÄàëËÉ ÉÓÂÖ ËÀÃðÙ! (ÁÆ.,<br />
ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 56:6) _ ÀÌ (`ÄÓ") Ì×ÒÉÍÀÅÌÀ (`Ì×ÒÉÍÀÅÉ") ÌÆÄÌ (`ÌÆÄ-ÖÊÀ")<br />
ÂÀÞËÏÓ, ÀÉ, ÌáÏËÏà ÌÀÍÀÌÃÄ (`ÌÀÛÉÍÀÃÌÝÀ") ÂÀÂÄÞËÏÓ (`ÂÀÞËÄÁÖËÀ ÛÄÍÉ<br />
ÃÙÄ")!<br />
ÄЬØÀà ÍÏÓÀÌêæ ÄãâìЬÀá É ÄãÔìÌÀá, ÌÉ ÄãéÒÁÉÄËÀ ÓÂÀÎ (ÜÏË.) _ ÌÀÍÀÌ<br />
ÀÒÀ×ÄÒÉ ÌÏÂÄÍÄËÄÁÉÍÏÈ, ÌÄ ÀÒ ÂÀÌÏÂÉÝáÏ ÈØÅÄÍ<br />
ÄãÊÀÎà ÀÎËéÍÞÙÀæÍÄ, ÒÉÏÍ ÃÄÛ ÀÎÒéЬáÍÉ (ËÛá.) _ ÉÓÄ ÂÀÂËÀÍÞÙÀÅ, ÒÉ-<br />
ÏÍÉ ÅÄÒ ÂÀÂÒÄÝáÀÅÓ (`ÂÀÂÀÅËÄÁÓ").<br />
ÀËÀ Ó'ðãßîáæê, ÀÌÑìÍÖ ÀãßîáæëÍÀ ËÉÆÂÄ-ËÉÒÃÄ, ÉÓÂæÀ ÉæÀËÀÃðÙ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 56:38) _ ÛÄÍ ÄÓ ÂÀÀÌßÀÒÄ (`ÛÄ-Â-É-ßÖá-ÄÁ-ÉÀ"), ÀÓÄ ÂÀ-
dalocvisa da wyevla-muqaris gamomxatveli frazeologiuri... 211<br />
ÌßÀÒÄÁÖËÉÚÏÓ (`ÛÄ-Â-ßÖá-ÄÁ-ÉÀ") ÛÄÍÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ (`ÌÏÓÀáËÄÏÁÀ-ÚÏ×À"), ÌÈÄËÉ<br />
ÛÄÍÉ ÓÉÝÏÝáËÉÓ ÌÀÍÞÉËÆÄ (`ÄÅÀ-{Ó} ÃÙÄ")! (ÌÉÓÀÈÄÁÄËÉ ÀÙÓÀÃÂÄÍÉÀ).<br />
ÃíÓ áÏßæëÍÓ É áÏÌâÄÒëÍÓ, ÄãÊðËÉÁ ÌðÆÉÂÖ ÀãÈáÀÍëÍÀá (ÁÆ., ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ. 1978, 56:9) _ ÀÒÀÅÉÓ ÀÒ ÄÍÀáÏÓ ÃÀ ÂÀÄÂÏÓ, ÉÌÉÓÈÀÍÀ (`ÉÓ ÚÀËÉÁ-É")<br />
ÀÅÀÃÌÚÏ×ÏÁÀ (`ÔÊÉÅÉËÉÌÝÀ") ÛÄÂÄÚÀÒÏÈ (`ÂÀÌÏÂÜÄÍÉÀÈ") ÃÀ (`ßÀÄÙÏÓ")!<br />
ÌÈÀÅÀÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÌÉÓÀÈÉÈÄÁÄË ÀÍÖ ÓÀÊÏÒÄËÀÝÉÏ ÓÉÔÚÅÄÁÀà ÂÀÌÏÚÄ-<br />
ÍÄÁÖËÉÀ ÄãÉ (`ÉÓ"), ÄЬÉÓ (`ÌÀÓ"), ÄЬÛÄËà (`ÉÌÃÄÍÉ"), ÄãÊðËÉÁ | ÄãÊðÎ | ÄãÊÀÎ<br />
| ÄãÊÀËÉ | ÄàÊÀ | ÄÎÊÀÎ (`ÉÓÄÈÉ"), ÀÌÑÉ |ÀÌÑìÍ (`ÀÓÄ"), ÄãÂæðÒà | ÄãÊÀÎÃ<br />
(`ÉÓÄ"), ÄЬØÀà (`ÌÀÍÀÌ"), ÄЬØÀ | ÄЬØÀÓ (`ÌÀÛÉÍ"), ЬÉðÂÖ (`ÚÅÄËÂÀÍ"), ЬìáÄÍ (`ÚÅÄ-<br />
ËÀ ÌáÒÉÃÀÍ") ÄãÑìÍÄÍ | ÄЬÑìÍÖ | ÄãÑÉ (`ÉÓÄ"), ÄãÙÀ (`ÉÌÉÔÏÌ"), ÄЬÄЬæÏÙæ<br />
(`ÉØ") ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÄÁÉ ÃÀ ÆÌÍÉÆÃÄÁÉ.<br />
ÌÓÂÀÅÓÀà ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓÀ, ÓÀÃÀÝ ÂÀÌÏÔÏÅÄÁÖËÉ ÉÚÏ ÌÀØ-<br />
ÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÄËÉ ÊÀÅÛÉÒÄÁÉ, ÌÈÀÅÀÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉÝ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅ ÌÏÅËÄÍÀÓ<br />
ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÌÉÓÀÈÉÈÄÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉÓ ÂÀÌÏÔÏÅÄÁÀ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÊÏÍÔÄØÓÔÉÓ<br />
ÈÀÍÀáÌÀà ÉÅÀÒÀÖÃÄÁÀ ÃÀ ÈÀÅÉÓÖ×ËÀà ÀÙÃÂÄÁÀ:<br />
ÍÏÓêæ ÀáÉëÍÀ ÈÀÌ×À ÝêÛ, ÎÀÒÓì ÌÉÛÂæÉ ÍÀÝæÃÉËêË ÓÂÀ ËÏá-<br />
ЬáÀÔæÒëÍÓ (ÜÏË.) _ ÀÒ ÌÏÓßÒÄÁÏÃÄÓ ÀÙÃÂÏÌÉÓ áÖÈÛÀÁÀÈÉ, ÅÉÓÀÝ ÜÄÌÉ ÍÀßÅÀËÄÁÉ<br />
(`ÍÀÝÏÃÅÉËÀÒÉ") ÌÉÄÈÅÉÓÏÓ<br />
ÌÉЬÀ ÃÄÃë ØÖÍÀÒÄ ÓÀÌéÒÈÀË ËÏØ ëÓÀ ßæêÍÃÄÓ, ÀËÄ ÓÀÒÊ Ñìæ<br />
ÀáÚæÉ×æÍÄ É ÀÂÉÈëæ ÀÈÎÄÓæÍÄ!" (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 79:10) _ ÃÄÃÀÜÄÌÉÓ ÓÖËÉÓ<br />
(`ÓÖËÄÁÉÓ") ÓÀÌÀÒÈÀËÉ ÈÖ ÜÀÍÃÄÓ, ÄÓ ÓÀÒÊÄ ÀÌÏÌÀÞÒÏÁÉÍÄÏ (`ÀÌÏÀÞÒÏÁÉÍÀÌ-<br />
ÝÀ") ÃÀ ÛÉÍ ßÀÌÀÙÄÁÉÍÄÏ (`ßÀÀÙÄÁÉÍÀ")!<br />
ÉÓÂÄ ËðÛÂÃðÛ ÐðÔÉæ Ä ÃÄÛ ãðÚÒÉÃ, ÍÏÌÀ ÍÀÍÃÒÏæÀà ÌðËÃÎðÍÖ! (ÁØ.,<br />
ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 174:12-23) _ ÈÖ ÈØÅÄÍÉ ÓÀÊÀÃÒÉÓÉ ÐÀÔÉÅÉ ÅÄÒ ÂÄÝÉÈ<br />
(`ÃÀÂÌÀÒÈÏÈ"), ÀÒ ÃÀÂÅÄÍÃÖÒÏÈ ÌÀÃËÉÀÍÄÁÏ!<br />
ãÂéÒó ÌÉЬÀ ÝáæÉÓÖ ãÀÔÚÝÉ ÑÉØêÍЬîÍ, ÄÒÄ ÆÉÓá ÄÛ ãÉЬáÒéÍëÃÓ! (ÁÆ.,<br />
ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 56:32) _ ßÌÉÍÃÀ ÂÉÏÒÂÉÌ (`ßÌÉÍÃÀ ÂÉÏÒÂÉ") ÈÀÅÉÓÉ (`ÈÀ-<br />
ÅÉÓ") ÉÓÀÒÉ (`ÔÚÅÉÀÓ") ÂÄÓÒÏËÏÓ (`ÂÉÒÔÚÀÌÓ") ÆÄÌÏÃÀÍ {ÉÓÄ}, ÒÏÌ ÓÉÓáËÉ<br />
ÈØÒÉÀËÉÈ ÌÏÂÃÉÏÃÄÓ (`ÉÓÄ Â-É-ЬáÒ-ÉÀË-ÄÁ-Ã-ÄÓ")<br />
ÌéÚÒíÍÔÀË ËÏØ ÄÒ âÄÃÍÉá, ÄãÎÀÒÓ ÄÛáÖ ËÉâÄà ÌÖÓì ËÏØ áÀàÉÌ<br />
(ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 30:12) _ ÜÉÔÄÁÉ ÒÏÌ ÌÏÃÉÀÍ, ÉÌÀÈ ÄÒÈÉ ÌÏÓÅËÀ ÈÏÅËÉÝ ÌÏ-<br />
ÓÃÄÅÈÏ<br />
áÀÌ ËÏØ ÄÒ ЬæìÁÆÉ, ÙÏÁÒÀÓ ËÏØ ØÀ ÀÓÐÄ (ÜÏË.) _ ÙÏÒÉ ÒÏÌ ÂÀÞÙÄÁÀ,<br />
ÓÀàÌÄËÓ ÂÀÃÀÀÁÒÖÍÄÁÓÏ<br />
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉË ÉËÖÓÔÒÀÝÉÄÁÛÉ ÀÙÓÀÃÂÄÍÉÀ ÄãÉ (`ÉÓ"), ÄãÑÉ (`ÉÓÄ") ÃÀ<br />
ÄЬØÀ (`ÌÀÛÉÍ") ÌÉÓÀÈÉÈÄÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉ.<br />
ÉÛÅÉÀÈÀà ÂÅáÅÃÄÁÀ ÉÓÄÈÉ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉÝ, ÒÏÝÀ ÄÒÈÃÒÏÖËÀà ÃÀÌÏÊÉÃÄ-<br />
ÁÖËÛÉ ÄÒ (`ÒÏÌ") ÌÀØÅÄÌÃÄÁÄÒÄÁÄËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÀ ÂÀÌÏÔÏÅÄÁÖËÉ ÃÀ ÌÈÀÅÀÒÛÉ<br />
ÄЬØÀ (`ÌÀÛÉÍ") ÊÏÒÄËÀÔÉ:
212<br />
n. SavreSiani<br />
ÌÉÍÃæÄÒÓ ÄÓÙéÒÃëÃ, ÌÄáÉ ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ÈÀÍðÙÓ ÄÓÙéÒÃëÃ, ÑðäÉ ÁÄÃÉÛÖ<br />
áÉ, ÝáÄÊÓ ÄÓÙéÃëÃ, ÃóæÒÄÛ É ÍðÃÒÀÒÄÛ É ßÄæÒÀÒÄ ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ËÀáæðÒÓ<br />
ÄÓÙéÒÃëÃ, ÊÏãð ÁÄÃÉÛÖ áÉ, ËéÝØ'ëÓÙéÒÃëÃ, àæÄÊÉ ÁÄÃÉÛÖ áÉ... (ÁÆ. ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ. 1978, 56:22-25) _ ÌÉÍÃÏÒÛÉ (`ÌÉÍÃÏÒ-Ó") ÌÉÃÉÏÃÄ, ÌÄáÉ ÃÀÂÄÝÄÓ<br />
(`ÌÄá-É{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÌÝÀ áÀÒ"), ÖÙÄËÔÄáÉËÆÄ (`ÖÙÄËÔÄáÉËÓ") ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ (`ÌÉ-<br />
ÃÉÏÃÄÈ"), ÆÅÀÅÌÀ ßÀÂÉÙÏÓ (`ÆÅÀÅ-É{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"), ÔÚÄÛÉ (`ÔÚÄÓ")<br />
ÌÉÃÉÏÃÄ, ÃÄÅÄÁÉÓ, ÍÀÃÉÒÉÓÀ (`ÍÀÃÉÒÄÁÉÓ") ÃÀ ÌßÄÅÒÄÁÉÓ ËÖÊÌÀ ÂÀÌáÃÀÒÉÚÀÅÉ<br />
(`ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"), ÌÈÄÁÆÄ (`ÌÈÄÁÓ") ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ (`ÌÉÃÉÏÃÄÈ"), ÊËÃÄÆÄ<br />
ÂÀÃÀÅÀÒÃÍÉËÉÚÀÅÉ (`ÊËÃÉ{Ó} ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ"), ßÚÀËÆÄ ÂÀÃÀÃÉÏÃÄ, ÞÄËÆÄ<br />
ÂÀÃÀÅÀÒÃÍÉËÉÚÀÅÉ (`àÏÊÀ-Ó ÁÄÃ-ÉÓ-ÀÃ-ÌÝÀ áÀÒ").<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÌÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÄËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÓ ÀÃÂÉËÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖË ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀ-<br />
ÛÉ ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÉÈ Ö×ÒÏ ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉÀ, ÉÂÉ ÀÍ<br />
ÉßÚÄÁÓ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÓ ÀÍ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÓ ÛÉÂÍÉÈÀÀ ÌÏØÝÄÖËÉ, Ö×ÒÏ ÌÄÔÉÝ ÛÄ-<br />
ÉÞËÄÁÀ ÆÌÍÉÓßÉÍÓÀ ÃÀ ÆÌÍÀ-ÛÄÌÀÓÌÄÍÄËÓ ÛÏÒÉÓ ÀÙÌÏÜÍÃÄÓ, áÏËÏ ÓÀÊÀÅÛÉÒÄ-<br />
ÁÄËÉ ÓÉÔÚÅÀ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÓ ÈÀÅÛÉÀ ÌÏØÝÄÖËÉ ÃÀ ÉÛÅÉÀÈÀÃ<br />
ÂÅáÅÃÄÁÀ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÛÖÀÛÉ:<br />
ÄÒ ÀáÙÄËÃÄ ÓÄÃÀÓ, ÄÜØê ÍÏÓêæ ãÀÙÒÉÓëÍÀ ÛÏÌÀ (ÜÏË.) _ ÒÏÌ ÄËÏÃÄÁÏ-<br />
ÃÄ ÂÀÃÀÒÜÄÍÀÓ, ÌÀÛÉÍ ÀÒ ÂÙÉÒÓÄÁÏÃÄÓ ÃÀÓÅÄÍÄÁÀ<br />
ÚÅÀËÓ ÀãÚæÉËÄ ÄãÑÉ, ÄÒÄ ÒÉæÄÍ ÃÄÛ ÀãÛÚÏÃÍÄ (ÜÏË.) _ ÉÓÄ ÂÀÂËÀÍÞÙÀÅ,<br />
ÒÏÌ ÒÉÏÍÉ ÅÄÒ ÂÀÂÒÄÝáÀÅÓ<br />
Äãìæ ÏáÊìÃÀà ËÀÌêÒÉÀÓ, ÄãÎÀÒ ÄÒ ÄÍÞÂÉÒÁíËêÍá (ÜÏË.) _ ÉÓÄ ÀÌÏÄßÚÅÉ-<br />
ÔÄÈ ßÌ. ÌÀÒÉÀÌÓ, ÉÓÉÍÉ ÒÏÌ ÀÌÏÉÞÉÒÊÅÍÄÍ<br />
ÀÌÀÁÀÓà ØÀ Ìð ÀãÊðËÍÄÍá, ÄãÉ ÄãÀÁÀÓà áÏÜÀÌÛæÏÙæ ËÀÎÔÄáÀá (ÁØ., ÓÅÀÍ.<br />
ØÒÄÓÔ. 1978, 174:12-23) _ ÀÌ ØÅÄÚÍÀÃ (`ÓÀÀØÀÏÓ") ÈÖ ÒÀÌÄ ÃÀÂÀÊËÃÀÈ (`ÃÀ-<br />
Â-ÊË-ÄÁ-ÏÃ-Ä-È"), ÉÓ ÉÌ ØÅÄÚÍÀÃ (`ÓÀÉØÉÏÓ") ÀÂÍÀÆÙÀÖÒÄÁÏÃÄÈ (`ÊÀÒÂÉÈÌÝÀ<br />
ÃÀÂÁÒÖÍÄÁÉÀÈ").<br />
æÏà ËÏØ ÀÌÍëÌ áÏÜÀ ÃíÓ áÀÚÒÉÓ ÀÌÀÍÙÏ, ÄÜØÀà ÉÓÂæÄ áÏËÀ ÍíÓÖ ËÏØ<br />
áÀÓÌÀ!" (ËÛá. ÐÒ. 9:14) _ ÓÀÍÀÌ ÄÓ (`ÀÌÀÍ") ÀßÉ (`ÀÌÉÓ ÌÄÒÄ") ÅÉÍÌÄÓ (`ÀÒÀÅÉÓ")<br />
ÓÉÊÄÈÄÓ (`ÊÀÒÂÉ") ÂÀÖÊÄÈÄÁÓ (`ÃÀÌÀÒÈÏÓ"), ÌÀÍÀÌÃÄ ÈØÅÄÍÉ ÝÖÃÉ ÀÒÀÅÉÓ ÂÀÄ-<br />
ÂÏÓ (`ÓÌÄÍÉÀ")!"<br />
ÃÄÝÉÛ É ÂÉÌÉ ÍëÓÊÀ Ïà ÃÏ ÀÍÙïÒÃÄÓ ËÉÝ, ÄÜØÀÃî ÌÀÚêáÉ áÏÜêÌà (ÜÏË.)<br />
_ ÝÉÓÀ ÃÀ ÌÉßÉÓ ÛÖÀ ÓÀÍÀÌÃÄÝ ßÚÀËÉ ÌÏÃÉÏÃÄÓ, ÌÀÍÀÌ ÌÚÏËÏÃÄ ÊÀÒÂÀÃ<br />
ÌÈÀÅÀÒÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÊÏÌÐÏÍÄÍÔÉ ÓÀÊÏÒÄËÀÝÉÏ ÓÉÔÚÅÀ, ÖÌÄ-<br />
ÔÄÓßÉËÀÃ, ÉßÚÄÁÓ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÓ, ÈÖÌÝÀ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÛÖÀÛÉÝ ÛÄÂÅáÃÄÓ ÃÀ ßÉÍÀÃÀ-<br />
ÃÄÁÉÓ ÁÏËÏÛÉÝ:<br />
Äãì ÂÄÆÀËî ÀãÛÂÉÒëÍÀ ßÉßÉËÛêË, áÄÃì ÌêÛÄÍë ãÀËÔïÍÃÄÓ (ÜÏË.) _ ÉÓ<br />
ÛÅÉËÉ ÌÏÂÊÅÃÏÌÏÃÄÓ ßÉßÉËÀÓÀÅÉÈ, ÒÏÌÄËÉÝ ÌÄÔÀà ÂÉÚÅÀÒÃÄÓ<br />
ÉÌëÎ ØÒÉÓÔë ÔÀÁÀ áÀÌÆéÒÀ, ÉÓÂæÄ ËÀØÖÍ ÄЬÄЬîæ ËÉ (ÜÏË.) _ ÓÀÃÀÝ<br />
ØÒÉÓÔÄÓ ÔÀÁÀÂÉÀ ÃÀËÏÝÉËÉ, ÈØÅÄÍÉ ÂÀÍÓÀÓÅÄÍÄÁÄËÉ ÉØ ÚÏ×ÉËÉÚÏÓ
dalocvisa da wyevla-muqaris gamomxatveli frazeologiuri... 213<br />
ÜìÓ ÄÒ ÔÀÛ-×ÀÍÃÖÒÓ áêÃÄÓ, ÉÓÂæêÌÏÚ æÀÎ-æÀìî ËÉ ÄЬØÀ (ËÛá.) _ ÚÅÄËÀÓ<br />
ÒÏÌ ÔÀÛ-×ÀÍÃÖÒÉ äØÏÍÃÄÓ, ÛÄÍÈÀÍ ÌÏÈØÌÀ ÚÏ×ÉËÉÚÏÓ ÌÀÛÉÍ<br />
ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ÛÄÌÝÅÄË ØÅÄßÚÏÁÉË ßÉ-<br />
ÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓ ÂÀÍáÉËÅÉÓÀÓ ÂÅáÅÃÄÁÀ ,,ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ×ÒÀÆÏËÏÂÉÆÌÉÓ” ÝÍÄÁÀÝ:<br />
`×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÉÓ ÌÈËÉÀÍÏÁÄÁÛÉ ÓÒÖËÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÂÀÌÏÈØÌÄÁÉÓ ÂÅÄÒÃÉÈ<br />
ÀÈÀÅÓÄÁÄÍ ÒÈÖË ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄË ÄÒÈÄÖËÄÁÓÀÝ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÂÀØÅÀÅÄÁÖËÉ ÓÉÍ-<br />
ÔÀØÓÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉ ÀØÅÈ... ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ ÌÀÒÄÂÖËÉÒÄÁËÉÓ ÒÏË-<br />
ÛÉ ÂÀÌÏÃÉÀÍ ÓÒÖËÌÍÉÛÅÍÄËÏÅÀÍÉ ÓÉÔÚÅÄÁÉÓÀ ÃÀ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉÓ ÌÉÌÀÒ-<br />
ÈÄÁÀÛÉ. ÌÀÈÉ ÀÆÒÏÁÒÉÅÉ ÛÉÍÀÀÒÓÉ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉÀ ÌÀÈÉ ÂÒÀÌÀÔÉÊÖËÉ ÊÀÅÛÉÒÄ-<br />
ÁÉÈ... ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ÄÒÈÄÖËÄÁÉ... ÌÍÉÛÅÍÄËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÄÁÉ-<br />
ÓÀÂÀÍ ÂÀÍÀÓÀÓáÅÀÅÄÁËÀà ÛÄÌÏÀØÅÈ ,,ÓÀÊÀÅÛÉÒÄÁÄËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÆÌÉÓ” ÝÍÄ-<br />
ÁÀ"(ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ1961: 94).<br />
ÒÈÖË ØÅÄßÚÏÁÉË ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÓ ÀÃÂÉËÉ ÌÊÀÝÒÀà ÀÒ<br />
ÀÒÉÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ. ÌÈÀÅÀÒÉÓ ÌÉÌÀÒÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÉÓ ÐÏÆÉÝÉÀ<br />
ÓÀÌÂÅÀÒÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÉÚÏÓ: ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀ ÖÓßÒÄÁÓ ÌÈÀÅÀÒÓ, ÌÏ-<br />
ÓÃÄÅÓ ÌÀÓ, ÀÍÃÀ ÌÈÀÅÀÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉÀ ÌÏØÝÄÖËÉ.<br />
ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÉßÚÄÁÓ äÉÐÏÔÀØÓÖÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÓ<br />
ÀÍâÄÃÄÍÉáÉ ËÏØ ÁÀÆÉ ðÂáÏ, ÄÜØÀ ËÏØ ãÄÜÏ ÈæÀËÉÓÄÉÒÓ" (ËÍÔ. ÓÅÀÍ. ÐÒ.<br />
175:38) _ ÌÏáÅÀËÏ ÀÌÀÙÀÌ ÓÀáËÛÉ, ÌÀÛÉÍ ÂÉÆÀÌÏ ÈÅÀËÉÓ ÓÄÉÒÓ<br />
ÄЬÉÓ ÃÄÝÄ ËÀâæÒÀ ËÏØ ÀÈÊÀÒëÍÀ, ÄЬÈêÍ ÁÄÃÄÍÉÄÒ ÌêÒÄ ËÏØ ËÉ É<br />
ÄЬÈêÍ áÏЬÀ ÂæÄÛ ËÏØ áÀÚÒÀ (ËÛá. ÓÅÀÍ. ÐÒ. 17:9) _ ÉÌÀÓ ÝÀ (`Ý-É{Ó} ÓÀÒÊÌÄ-<br />
ËÉ") ÂÀÄáÓÍÀÏ (`ÂÀÙÄÁÉÀ"), ÉÌÉÓÈÀÍÀ ÁÄÃÍÉÄÒÉ ÀÃÀÌÉÀÍÉ ÀÒÉÓÏ ÃÀ ÉÌÉÓÈÀÍÀ<br />
ÊÀÒÂÉ ÓÀØÌÄ ÃÀÄÌÀÒÈÀÏ<br />
æÏà ÌÉ ÃíÓÀ ãêÌÍÀ, ÄÜØÀà ÍíÓÌêæ ËÄÎÌÀÌÀ (ËÛá.) _ ÓÀÍÀÌ ÌÄ ÀÒ ÂÀàÀÌÏ,<br />
ÌÀÍÀÌ ÀÒÀ×ÄÒÉ ÂÄàÀÌÏÓ<br />
ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ÌÏÓÃÄÅÓ ÌÈÀÅÀÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÓ:<br />
ÄÎÊÀÎ | ÄãÊÀËÉ ËÉÒÃëæ ÄÎâìÃÀ, ÝáæÀÃÉÓ'ëÒ ÌÄÒáÄËÓ áêÒ (ËÛá.) _ ÉÓÄ-<br />
ÈÉ ÝáÏÅÒÄÁÀ ÂØÏÍÏÃÄÓ, ØÅÀÁÛÉ ÒÏÌ àÉÍàÀÒÓ ÀØÅÓ<br />
Äãìæ ÀÈÙÄÒÀ ÌÉÜÀ ÃÄÃÄÓ, ÉÀÒÓì ÄЬÀ áÏËÀ áÄÊæÄÓ (ÜÏË.) _ ÉÓ ÌÏäÊÅÃÏ-<br />
ÌÏÃÄÓ ÈÀÅÉÓ ÃÄÃÀÓ, ÅÉÓÀÝ ÌÉÓÉ ÝÖÃÉ ÖÍÃÏÃÄÓ<br />
ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀ ÌÈÀÅÀÒÛÉÀ ÌÏØÝÄÖËÉ:<br />
ËÀÌóÒÉÀ âæÉÃÉÛ ÂêÍÈáðÒÓ É ÀÓæðÒÓÖ ãÉÊîÍÊæÄ, ÃëÌ ÀÍÙÄËÃëÃ, ÄЬØÀÓ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 55:18) _ áÅÉÃÉÓ ßÌÉÍÃÀ ÌÀÒÉÀÌÉ ×ÄáÄÁÉÓ ÖÊÀÍÀ ÌáÀÒÄÓ<br />
ÃÀ ÓáÄÖËÉÓ ÍÀßÉËÄÁÓ (`ÀÓÏ-ÄÁ-Ó-ÌÝÀ") ÂÉÊÀÊÅÀÅÃÄÓ, ÒÏÝÀ ÀÒ ÄËÏÃÄÁÏÃÄÈ,<br />
ÌÀÛÉÍ!<br />
ЬÉÎð ËÀÓëÍÔÚæêÃÖ ðÌÓÄÃÄáÉ, äêË ЬÖ ÌÄÓÃÄ áÉ, ÀÌÑÉ! (ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ.,<br />
1978, ÁÆ., 57:2) _ ÚÅÄËÀÓ ÈÀÅÛÉ áÄËÄÁÉÓ ßÀÓÀÛÄÍÉ ÂÀÌáÃÀÒÉÚÀÅÉ (`ÃÀÒÜÄÍÉËáÀÒ"),<br />
ÒÏÂÏÒÝ áÀÒ (`ÃÀÒÜÄÍÉËÉ áÀÒ"), ÉÓÄ (`ÀÓÆÄ")!
214<br />
n. SavreSiani<br />
ÎÄË ËÉæàÌóË ËëÈÖ ãÀÔÚÝÉ ÌÉЬÀ ÌéËðÌÓ, ËÄÆÂéÒЬîÍ ËÖÌàæÌÖ<br />
áÄÓæÃ, ÄЬØÀ! (ÁÆ.,ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 55:26-27) _ ßÌÉÍÃÀ ÄËÉÀÌ (`ÄËÉÀ") ÛÏ-<br />
ÁÉÓ ÌÀÒáÅÉÓ ÙÀÌÄÓ (`ÙÀÌÄÌÝÀ") ÃÀÂÀÒÔÚÀÓ (`ÂÉÒÔÚÀÌÓ") ÌÄáÉ (`ÍÀÐÄÒßÊÀËÓ")<br />
ÓÀáÖÒÀÅÉÃÀÍ ÉÚÏÈ, ÌÀÛÉÍ!<br />
ÁéËðÎà ÌéÂÍÀÃÖ ÄãâÄÃÀ, ÉÌæóÎÙÄÍ ÀÈóÂÍ ÀÌÉÓ, ØéÈáïËÃÖ ðÌÒÄÙæáÉ!<br />
(ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 56:37) _ ÍÀ×ËÄÈÄÁÀà ÂÀØÝÉÏÓ (`ÍÀ×ËÄÈÄÁÀà ÃÀ-Ì-<br />
ÃÂ-ÏÌ-ÀÃ-ÌÝÀ ÌÏÂÓÅËÉÀ"), ÒÀÓÀÝ ÌÉÀÃÄØÉ (`ÃÀ-À-ÃÄØ-É") ÀÌÀÍ (`À-Ì-À-Ó") ÃÀ ÌÖßÖÊÄÁÀÃ<br />
(`ÌÖßÖÊÄÁÀÃÌÝÀ") ØÝÄÖËÉÚÀÅÉ (`ÃÀ-ÒÙÅ-ÄÖË-áÀÒ")<br />
äÉÐÏÔÀØÓÖÒ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, áÛÉÒÀà ÄÒÈ ÌÈÀÅÀÒÈÀÍ<br />
ÏÒÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÀ ÛÄßÚÏÁÉËÉ. ÀÌ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÈÀÂÀÍ ÀÍ ÏÒÉ-<br />
ÅÄ ÌÈÀÅÀÒÓ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ ÃÀ ÂÅÀØÅÓ ÈÀÍÀÃÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÀ, ÀÍ ÄÒÈÉ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÀ<br />
ÌÈÀÅÀÒÓ, áÏËÏ ÌÄÏÒÄ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÓ ÀÌáÓÍÄËÉÀ ÃÀ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÀÓÄÈ ÖÒ-<br />
ÈÉÄÒÈÏÁÀÓ ÈÀÍÀÌÉÌÃÄÅÒÖËÉ ÃÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÀ ÄßÏÃÄÁÀ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉÝ, ØÀÒÈÖËÉÓ ÌÓÂÀÅÓÀÃ ÂÅÀØÅÓ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÈÀÍÀÃÀØÅÄÌÃÄÁÀÒÄÁÉÓ<br />
ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉ, ÒÏÝÀ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÌÈÀÅÒÉÓ ÄÒÈÓÀ ÃÀ ÉÌÀÅÄ<br />
ßÄÅÒÓ ÌÉÄÌÀÒÈÄÁÉÀÍ (áÓÍÉÀÍ) ÃÀ, ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÚÅÄËÀ ÄÒÈÉ ÃÀ ÉÂÉÅÄ ÓÀáÉÓÀÀ,<br />
ÌÀÂ.:<br />
ÓÏ×ËÉÛ ÌóÎ áÏЬÀÌà âÄÃÄÍÃëÃÓ, ÄãÀÓ ÂÀÒ Ìíà áÄÛÃðÁá, ÌÉÍÄ áÏЬêÌÃ<br />
ÓÏ×ËÉ áÏЬÀ Ìíà ðÍÝáëÍÀá, ÑÉáÉ É ЬÖáÉ ЬÖ ÎðÒ ÄÓÚÄÃêÍÀá É ÌÖÂÖØÀ ÌíÃ<br />
ÄÓÙéÒÃëÃá, ÍóÈÉ É ÌÄäÄÒ ÌÖÂÖà Ìíà ÄÓÚÄÃêÍÀá, ÀË áðÔ ÀÛáæ ÄÓÄÒ Ø'êæ<br />
áÀÁêâÖÍ É ÌëÒÌÀÑìÍ ßÉÍßÉËÛêËÖ ðÛÂÒÄá!" (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 95:36-39)<br />
_ ÓÏ×ËÉÓÈÅÉÓ ÒÀÝ ÊÀÒÂÉ (`ÊÀÒÂÀÃ") ÉÚÏÓ (`ÌÏÃÉÏÃÄÓ"), ÌáÏËÏà ÉÌÀÓ ÒÏÌ<br />
ÀÒ ÝÃÉËÏÁÃÍÄÍ (`ÌÖÛÀÏÁÃÍÄÍ"), ÓÀÊÖÈÀÒÓ (`ÌÀÈ ÊÀÒÂÀÃ") ÓÏ×ËÉÓ ÓÉÊÄÈÄ<br />
(`ÊÀÒÂÉ") ÀÒ ÉÒÜÉÏÍ ÃÀ ÓÉÓßÏÒÄÆÄ (`ÓßÏÒÆÄ") ÀÒ ÌÉÃÉÏÃÍÄÍ, ÍÀÈÄÓÀÅÉ ÃÀ<br />
ÀÒÀÍÀÈÄÓÀÅÉ (`ÖÝáÏ") ÔÏËÀà (`ÓßÏÒÀÃ") ÒÏÌ ÀÒ ÌÉÉÙÏÍ (`ÃÀÉÊÀÅÏÍ"), (ÌÀ-<br />
ÛÉÍ) ÄÓ áÀÔÉ ÄÒÈáÄË ÀÝÃÄÈ ÃÀ ÌÄÏÒÄà ÓÖËÉ ÂÀÀ×ÒÈáÏÁÉÍÏÓ (`ßÉßÉËÀ-Ó-À-<br />
ÅÉÈ-ÌÝÀ ÀáÒÜÏÁÄÍ")<br />
ÏÛæóÎà ÁðЬ ÍðÎ ÖÛáæêÒÑìÍ ÏÈÂÄÃ, ÏÛæóÎà ÍÀÒÌÄÝá ÊÉÒ, ÏÛæóÎÃ<br />
ÊÖÍÊæÉË ØæÉÛÄ áÀâÌÀÒÀ ÀË ØÏÒÓ, ÄЬÛÄËà áÏЬëÒÏÁÀ ËêáÏ, ÌðËÃÎðÍ ÓÏ-<br />
ËÏÌÍ, ÀË ØÏÒÓ (ÁÆ., ÓÅÀÍ. ØÒÄÓÔ. 1978, 111:42-43 _ 112:1-5) _ ÒÀÌÃÄÍÉ<br />
ØÅÀÝ ÜÅÄÍ ÄÒÈÌÀÍÄÈÆÄ ÃÀÅÀÃÄÈ (`À-Å-À-Â-Ä-È"), ÒÀÌÃÄÍÉ ÍÀÌÝÄÝÉ ÊÉÒÉ, ÒÀÌÃÄÍÉ<br />
ÌÀÒÝÅÀËÉ ØÅÉÛÀÝ ÀÌ ÓÀáËÓ ÀáÌÀÒÉÀ, ÉÌÃÄÍÉ (`ÉÓ ÒÀÏÃÄÍÏÁÀ") ÊÀÒÂÉ (`ÊÀÒÂÄÖ-<br />
ËÏÁÀ") ÌÉÄÝÉ, ÌÀÃËÉÀÍÏ ÓÏËÏÌÏÍ, ÀÌ ÏãÀáÓ<br />
ÐÉÒÅÄË ÉËÖÓÔÒÀÝÉÀÛÉ ÌÏÝÄÌÖËÉ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ áÓÍÉÀÍ<br />
ÌÈÀÅÀÒÛÉ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ØÅÄÌÃÄÁÀÒÉÓ ÛÉÍÀÀÒÓ, ÌÄÏÒÄ ØÅÄßÚÏ-<br />
ÁÉËÛÉ ÊÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÀÓ.<br />
ÂÀÍáÉËÖËÌÀ ÌÀÓÀËÀÌ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÌÃÉÃÀÒÉÀ ÃÀËÏÝÅÉÓÀ ÃÀ<br />
ßÚÄÅËÀ-ÌÖØÀÒÉÓ ÂÀÌÏÌáÀÔÅÄËÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖËÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÈ<br />
(ÒÀÓÀÝ ÅÄÒ ÅÉÔÚÅÉÈ ÀÍÃÀÆÄÁÆÄ), ÀØÄÃÀÍ ÌÄÔÉ ßÉËÉ ÃÒÏÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÈÉ ßÉÍÀ-<br />
ÃÀÃÄÁÀÀ, áÏËÏ ÒÀÝ ÛÄÄáÄÁÀ ÛÄÌÀÓÌÄÍËÖÒ, ÉÒÉÁ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈ ÃÀ ÖÁÒÀËÏ ÃÀÌÀ-
dalocvisa da wyevla-muqaris gamomxatveli frazeologiuri... 215<br />
ÔÄÁÉÈ ÃÀÌÏÊÉÃÄÁÖË ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÓ, ÉÓÉÍÉ ÅÄÒÝ ×ÉØÓÉÒÄÁÖË ÃÀ ÅÄÒÝ ÜÅÄÍ ÌÉ-<br />
ÄÒ ÓÀÅÄËÄ ÐÉÒÏÁÄÁÛÉ ÌÏÐÏÅÄÁÖË ÌÀÓÀËÀÛÉ ÅÄÒ ÃÀÅÀ×ÉØÓÉÒÄÈ.<br />
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀ<br />
ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ 1961 _ À. ÈÀÚÀÉÛÅÉËÉ, ØÀÒÈÖËÉ ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÉÓ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ,<br />
ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
ÝÏÝÀÍÉÞÄ 1999 _ Â. ÝÏÝÀÍÉÞÄ, ×ÒÀÆÄÏËÏÂÉÀ – ÌÉÓÉ ËÉÍÂÅÉÓÔÖÒ-ÃÉÀ-<br />
ËÄØÔÏËÏÂÉÖÒÉ, ÄÈÍÏÂÒÀ×ÉÖËÉ ÃÀ ×ÏËÊËÏÒÖËÉ ÀÓÐÄØÔÄÁÉ. ØÀÒÈÅÄËÖÒÉ<br />
ÌÄÌÊÅÉÃÒÄÏÁÀ, II, ÈÁÉËÉÓÉ.<br />
NATO SHAVRESHIANI<br />
Hypotactic Sentences Expressing Blessing,<br />
Cursing and Threatening in Svan<br />
S u m m a r y<br />
A discussed material clarified, that Svan is rich with subordinate clauses<br />
expressing blessing, cursing and threatening. There are the abundance of subordinate<br />
clause of adverbial modifier (of time, place, condition, cause), subject subordinate,<br />
direct object subordinate and attributive subordinate clauses. As regards other groups of<br />
subordinate clause (predicative subordinate, indirect object subordinate, simple object<br />
subordinate and subordinate clause of adverbial modifier of purpose clauses) they are<br />
not fixed in already fixed material as well as the material obtained by me during a field<br />
work.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
iza CantlaZe<br />
qarTuli enis samxruli dialeqtebi<br />
komparativistikis TvalsazrisiT<br />
dRemde cnobili yvela istoriul-SedarebiTi leqsikonis avtorebi<br />
(m. janaSvili, arn. Ciqobava, k. Smidti, g.klimovi, z. sarjvelaZe, h. fenrixi,<br />
m. Cuxua, m. qurdiani) konkretul ZirTa etimologiuri kvlevisas Zalze<br />
xSirad mimarTavdnen ara mxolod saliteraturo qarTulisa Tu zanur-svanuri<br />
enebis monacemebs, aramed Tanamedrove cocxali dialeqtebis<br />
masalebsac, romlebSic araerTi arqaizmia Semonaxuli.<br />
am mxriv metad specifikuria samxruli dialeqtebis viTareba, sadac<br />
Turqul-sparsul enaTa gavleniT dafiqsirebuli inovaciebis gverdiT<br />
garkveuli morfonologiuri arqaizmebicaa dadasturebuli, romelTac<br />
SeuZliaT esa Tu is koreqtivi Seitanon TviT klasikur bgeraTSesatyvisobaTa<br />
amsaxvel ilustraciebSic ki.<br />
amjerad SevexebiT `ZaRlis~ aRmniSvnel ZaR- (qarT.), joR- (zan.) da<br />
JeR- (svan.) Zirebs. jer kidev g. rozenisa (1847 w.) da n. maris (1914<br />
w.) Sromebis Semdeg cnobilia, rom svanuri leqsemis anlautSi Tanxmovnis<br />
dezafrikatizacia xdeba: qarTvelur sibilantTa fonotaqtikuri<br />
wesebis moqmedebis Sedegad (Z>j>J) vRebulobT SiSina mJRer spirants,<br />
romelic momdinareobs Sesabamisi sisina mJReri afrikatisgan.<br />
maT Soris gardamavalia SiSina mJReri afrikati, romelic dRes dadasturebulia<br />
megrul-WanurSi.<br />
spirantuli varianti zaR-ar-i (`meZebari, mSieri, moxetiale ZaRli~)<br />
gvxvdeba qarTuli enis javaxur metyvelebaSi (beriZe 1981:56), romelic<br />
dRemde arc erT etimologiur leqsikonSi ar yofila asaxuli formaTa<br />
Sepirispirebisas. bunebrivia, rom igive viTarebaa anlautis TanxmovanTan<br />
dakavSirebiT ingilour da imerxeul dialeqtebSi (`zaRli~), xolo<br />
aWarulsa da fereidanulSi daculia amosavali afrikati (`ZaRli~).<br />
raRa Tqma unda, erTi mxriv, svanuri enis, xolo, meore mxriv, qar-<br />
Tuli enis samxruli dialeqtebis monacemebi sxavdasxva qronologiur<br />
sibrtyes asaxaven: pirveli spirantizacia (Z>j>J) uZvelesi safexuris<br />
anareklia, Sepirobebuli qarTvelur enaTa istoriuli ganviTarebis<br />
Sinagani kanonebiT, zolo meore (Z>z) SedarebiT axalia, gamowveuli
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 217<br />
garegani faqtorebiT (ucxo enaTa gavleniT).<br />
sayuradReboa, rom ZaR- Ziri javaxuris araerT leqsemasa da sintagmaSia<br />
dadasturebuli (`ZaRli~, `ZaRlaWinWari~, `ZaRlbalaxa~, `ZaRli<br />
kudi~, `ZaRli yefa~, `ZaRli ZuZu~, `ZaRli mecxvrisa~, `ZaRlamarwyva~,<br />
`ZaRlniora~, `ZaRlxaxva~, `ZaRlyurZena~, `ZaRluri~,...), xolo<br />
imerxeulSi fonema Z sakmaodaa gavrcelebuli, oRond ara `ZaRlis~ aRmniSvnel<br />
sityvaSi. mosalodnelia, rom `zaRli, zaRlimarwyvai, zaRlai~<br />
da misTanebi Tavdapirvelad saukuneebis win TurqeTis teritoriaze<br />
moxvedrili javaxebis STamomavalTa metvelebaSi dasturdeboda da mere<br />
aqedan gavrcelda istoriuli tao-klarjeTis mTel teritoriaze.<br />
saWiroa eqsperimentuli fonetikis meTodebiT iqnes Seswavlili,<br />
aWarul dialeqtSi ratom ar dasturdeba Z>z procesi (jer-jerobiT<br />
amis magaliTebs ver mivakvlieT), xolo imave Turquli enis gavleniT<br />
imerxeulSi igive movlena xan gvaqvs da xan _ ara. rac Seexeba ingilour<br />
dialeqts, aq azerbaijanulisa da mezobeli xunZuri enis zemoqmedeba<br />
qarTuli enis istoriul kaxur metyvelebaze imdenad Zlieri aRmo-<br />
Cnda, rom am sistemidan saerTod gamoidevna Z da j afrikatebi.<br />
sparsuli enis garemocvaSi funqcionirebuli fereidnuli dialeqti<br />
cdilobs, SeinarCunos Z fonema.<br />
zaR-ar-i sainteresoa sufiqsis TvalsazrisiTac, romelic megruli<br />
joR-orØis analogiuri Cans Tanxmovnis mxriv. amgvari ram sruliadac ar<br />
aris gasakviri samcxur-javaxur dialeqtSi, sadac karga xania SeniSnulia<br />
megrul gramatikul movlenebTan interferencirebuli faqtebi.<br />
specialur literaturaSi rac Seexeba -a- xmovans, is SesaZloa uZvelesi<br />
safexuris (ZaR-l-< *ZaR-al- an *ZaR-l-) amsaxvelic iyos. arc isaa<br />
gamoricxuli, rom am formis arsebobaSi rame wvlili Turqul sinharmonizmsac<br />
miuZRodes.<br />
iyo Tu ara svanur enaSi analogiuri sufiqsi `ZaRlis~ aRmniSvnel<br />
sityvasTan? diax, iyo da esaa -… sonanti.<br />
sxvadasxva dros araerT mkvlevars umsjelia aRniSnuli monacemis<br />
rogorc enobrivi faqtis (da ara rogorc enaTmecnieris mier aRdgenili<br />
savaraudo formis) Sesaxeb; 1969 wlamde arc aravis Seutania eWvi<br />
JeR-… formis realobaSi, Tu mxedvelobaSi ar miviRebT T. gamyreliZisa<br />
da g. maWavarianis naSroms `sonantTa sistema da ablauti qarTvelur<br />
enebSi~ (1965 w.), romelSic mxolod 85-e gverdzea naTqvami, rom<br />
`JeR… TiTqmis gamosulia xmarebidan, Cveulebrivia `JeR~, sxvagan ki<br />
JeR… ganixileba im formaTa Soris, sadac warmodgenilia qarTul-svanuri<br />
l : … Sesatyvisobis amsaxveli masala. bunebrivia, Tu am droisa-<br />
Tvis JeR… TiTqmis gamosulia xmarebidan, sruliadac ar aris gasakviri,<br />
rom 1938 wels arn. Ciqobavam es forma sagangebod warmoadgina
218<br />
i. CantlaZe<br />
JeR{…}-is saxiT `Wanur-megrul-qarTul SedarebiT leqsikonze~ darTul<br />
SecdomaTa gasworebaSi, riTac xazi gausva imas, rom, maSin svanurSi<br />
ixmareboda rogorc JeR… ise JeR variantebi da aramc da aramc<br />
mxolod JeR… romelic wignis asoTamwyobisa Tu koreqtoris daukvirvelobis<br />
gamo naSromis ZiriTad teqstSia gaparuli.<br />
maSasadame, saqme gvqonia ara Tanamedrove enobrivi faqtis mcdar<br />
CawerasTan, rogorc es al. onianis monografiaSia (`qarTvelur enaTa<br />
SedarebiTi gramatikis sakiTxebi~, gv.169) kvalificirebuli (maSin igive<br />
braldeba miT ufro waeyenebaT TiTqmis sami aTeuli wliT gvian gamocemuli<br />
naSromebis avtorebs _ T. gamyreliZes, g. maWavarians _ 1965 w.,<br />
m.qaldans _ 1969 w.), aramed mcdarad dabeWdili masalisadmi Zalian<br />
frTxilad damokidebulebasTan. rom es asea, Cans arn. Ciqobavas momdevno<br />
gamokvlevidan `saxelis fuZis uZvelesi agebuleba qarTvelur eneb-<br />
Si~, sadac 1938 wels arasworad fiqsirebuli enobrivi faqti ki ar<br />
dazustda (oniani 1989:198), aramed auslautSi warmodgenili -… bgeris<br />
aramdgradma bunebam ganapiroba Sesabamisi formis mravaljeradi Semowmeba<br />
mTqmelebTan, raTa naCvenebi yofiliyo, ori SesaZlo variantidan<br />
(JeR…/JeR) romels hqonda Tanamedrove cocxal metyvelebaSi damkvidrebis<br />
tendencia.<br />
did enaTmecniers, romelic sul imaze ocnebobda _ netav SeiZlebodes<br />
samecniero mivlinebebisa da eqspediciebis mowyoba cocxal metyvelebaze<br />
samuSaod ara weliwadSi erT Tves, aramed _ TerTmetso,<br />
swored rom ar SeeSleboda lingvistur monacemTa fiqsireba. pirovneba,<br />
vinc mowafeebisgan mkacrad moiTxovda umwerlobo enaTa gamowvlilviT,<br />
sofel-sofel Seswavlas (radganac es Zalze saSur saqmed miaCnda!)<br />
Tavis gamokvlevebSi saanalizo masalas haiharad ar Seitanda.<br />
aqve SevniSnavT, rom v. Tofurias naSromSi `brunebis sistemisaTvis<br />
svanurSi sxva qarTvelur enaTa brunebasTan SedarebiT~ (1944 w.) ganxilulia<br />
mxolod JeR forma. igive mdgomareobaa g.maWavarianis mier<br />
1950 wels Caweril laSxur teqstebSic (inaxeba arnold Ciqobavs saxelobis<br />
enaTmecnierebis institutis qarTvelur enaTa ganyofilebis arqivSi).<br />
vfiqrobT, rom laSxur-lentexurSic, sazogadod, ufro adre<br />
daikarga auslautis -… (maT Soris JeR… fuZeSic), vidre zemosvanur<br />
dialeqtebSi.<br />
`<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis~ XXI da XXIII tomebSi gamoqveynebuli<br />
fereidnuli teqstebis Zalze mcire (13 gv.) leqsikonis mixedviT<br />
Tu vimsjelebT, Z grafema dadasturebulia ocze met SemTxvevaSi,<br />
amaTgan yvelaze xSirad leqsemaSi `Zma~ (gaZabva _ qslis Zafebis gabma<br />
saqsov dazgaze; Zivebis gorveba _ gogonebis TamaSi, mamaZaRli _ sa-
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 219<br />
lanZRavia, Zroxa* 1 , biZas biWi _ biZaSvili vaJi, axanZali _ patarZali,<br />
Zmis dedakaci _ rZali, minaZRa _ vin, raZRa _ ra, daZmavdiTo _ da-<br />
ZmobildiTo), xolo misi dezafrikatizebuli varianti _ z spiranti<br />
gvxvdeba mxolod orjer (zali `rZali~, ze `rZe~).<br />
albaT, sparsulis garkveuli gavlenis bralia isic, rom Z/z fonemebi<br />
erTmaneTs kanonzomierad (spirantizaciis gziT) ki ar enacvleba,<br />
aramed isini 400 wlis win dedasamSoblodan sparseTSi gadakargul<br />
qarTvelebs SeiZleba erTmaneTSic ki aerioT:<br />
Tais saZRo…arsaye gaÁdaRa da TamaSoba waago (ike, XXIII,183,3),<br />
Sdr. Zv. q. sazRvari/sazRauri, ax. q. sazRvari.<br />
Tumca saanalizo leqsemaSi Z SeiZleba sxvaganac dadasturdes. ase<br />
magaliTad:<br />
sazRauri ars sityva mokle sacnaur myofeli saqmisa wina mdebarisa,<br />
arsebobisa mswrafl gare Semcvleli, Zalsa gulis xmis myofisasa;<br />
xolo sazRvari gansaZRurebasaca dahniSnavs da sazRvris dadebasa da<br />
dasasrulsa, viTar igi sazRvrad adgilisa sxvaTa adgili da ricxÂ, romel<br />
sazRvar yos vinme (saba).<br />
qarTvelologTa (v. Tofuria, g. rogava, g. maWavariani, z. sarjvela-<br />
Ze, h. fenrixi,...) Soris aRiarebul kidev erT fonemaTSesatyvisobas Tu<br />
gadavxedavT, aRmoCndeba, rom Turme iqac yofila aucilebeli qarTuli<br />
enis samxruli dialeqtebis CvenebaTa gaTvaliswineba. esaa Zv. q., xevs.,<br />
qiz. Cxib-v-a `xlarTva, grZneba~ da svanuri li-Sxb-i (zs.,lSx.) <<br />
li-Sxeb-i (lnt) `kerva~, romelSic megrul-lazuri monacemebi arasdros<br />
yofila gaTvaliswinebuli, Tumca iqac Cx- kompleqsi ivaraudeboda amosavlad,<br />
oRond lazurisa da svanurisTvis kiTxvis niSnis qveS (maWavariani<br />
1965 : 85). Tu `grZneulebis~ semantikidan amovalT, maSin SeiZleboda<br />
gagveTvaliswinebina megruli zmnuri formebi da nazmnari saxelebi:<br />
Cxib-un-s (`Tvalavs~), ma-Cxib-al-i (`gamTvalavi~), go-Cxib-ir-i (`gaTvaluli~),<br />
Sdr. Zv. q. Cxib-av-s (`aTvalierebs, ukvirdeba, sinjavs~).<br />
vfiqrobT, fereidnuli dialeqtis moxmoba met sinaTles mohfens<br />
zemoaRniSnul fonemaTSesatyvisobas:<br />
Ca-cxib-v-a (`qalqitis Cartyma qslis qsovis dros~);<br />
`oTxi yaliCa (`xaliCa~) maq, Zalian kargebia... erTi dana guWirav,<br />
erTi savarcxeli guWirav, erTic makrateli. eqiT amoiRefT, emas omovaTrev<br />
dØemasac movhkrenWav, qirqitic (`irmis an jixvis rqisagan gakeTebuli<br />
saqsovi xelsawyo) goq, `Ca-v-cxeb-av-T~ (ike 1985:209,220).<br />
fereidnuli dialeqtis monacemTa gaTvaliswineba, albaT, gadagva-<br />
1 arc zroxa iyo moulodneli (Sdr. Zv. q. da Tanamedrove kaxuris zroxa/Zroxa<br />
`Zroxa, saqoneli~).
220<br />
i. CantlaZe<br />
sinjinebs qarT. Cx _ zan. Cx _ svan. Sx fonemaTSesatyvisobas da saer-<br />
ToqarTveluri fuZeenisTvis savaraudo arqetipsac. Sesabamisad, Sua<br />
sibilanturi rigidan amosvliT Canaweric gansxavebuli iqneba:<br />
fuZeena *c₁xeb-/*c1xib-, qarT. cxeb-/cxib-, zan. Cxeb-/Cxib-, svan. Sxeb-/<br />
Sxib
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 221<br />
i. maisuraZes mesxur dialeqtSi dadasturebuli aqvs `karknali~(`qvebis<br />
grova, qvayrili~), romelic igivea, rac Cven mier gaanalizebuli<br />
javaxuri da sabaseuli kar-kal-i, oRond sonorCarTuli. inlautSi<br />
nØs CarTva Cveulebrivi movlenaa yvela qarTvelur enaSi.<br />
megrulSi rom amosavali arqiforma darCeniliyo, maSin kanonzomieri<br />
fonemaTSesatyvisobis wesebis mixedviT unda gvqonoda *kor-, magram,<br />
rakiRa ka gvaqvs, unda vivaraudoT, rom auslautis cveTa gacilebiT<br />
adre unda momxdariyo, vidre a>o xmovanTgadaweva, saxelTa (garda ricxvebisa)<br />
absolutur boloSi ki qarTul -a xmovans megrul-lazurSi<br />
regularulad Seesatyviseba -a.<br />
javaxur da qiziyur leqsikonebSi gvxvdeba gox- Ziris Semcveli<br />
zmnuri Tu saxeluri erTeulebi:<br />
mo-gox-v-a (`mwife da mkvaxe xilis erTad mokrefa ganurCevlad~),<br />
mo-gox-il-i, mo-u-gox-i-a-T,.. Sdr. svanuri (Coluruli) gux (`umwifari<br />
magari xili~), Tu aq `mkvaxe~-s dasavlurqarTuli variantis (`kuxe~) gamJRerebul<br />
formasTan ar gvaqvs saqme, rac svanuri enisTvis bunebrivi<br />
procesia.<br />
javaxursa da kaxur dialeqtebSi `acdenis, gacdenis, samuSaosgan<br />
Tavis aridebis, saqmeze gulis ayris~ mniSvnelobiT ixmareba mo-qed-ureb-a<br />
zmnis rogorc piriani, ise upiro formebi. svanuri enis yvela dialeqtSi<br />
gamoiyeneba imave Ziris naumlautari q d- Ziri rogorc reducirebuli,<br />
ise arareducirebuli saxiT:<br />
javax. `cota xan karqaT imuSava, mere mo-i-qed-ur-a da gamoiqca~<br />
(beriZe 1981:91).<br />
svan. (bz.) d Sd… findxi li-qd-en-i li Sg…ir, ado n pŒl li-qd-en-i-s<br />
m‰mˆd xoWir! _ daTvisTvis tyviis (`findix-i{s}~) acdenaa sircxvili,<br />
Torem Citi{s} acdenas ara uWirs-ra!<br />
(lnt.) limSa…i li-q d-n-e nom j mTq…a! _ samuSaos gacdena nu<br />
gCvevia!<br />
Sdr. Coluruli li-q‰d-ur-‰l (`saqmisTvis Tavis arideba~) (Tof.,<br />
qald. 2000:453).<br />
imerxeulSi S. futkaraZes dadasturebuli aqvs vnebiTi gvaris mimReobis<br />
erTi forma: esaa ga-ZunZRl-il-i (`dasvelebuli~), romelic<br />
SeiZleba davukavSiroT qvemosvanur mimReobas mˆ-ZRir (`sveli~).<br />
aqamde Cven vicodiT imerul-guruli Rar-Ral-i/Rar-Ril-i (`xmama-<br />
Rali laparaki~) da leCxumuri ragad-i (`qalebis laparaki~); orive<br />
maTgans vukavSirebdiT svanur g r-gl-a (bz.), gar-gl-a (lSx.), gar-gal-a<br />
(lnt.) da rag d-s (bq.) `laparaki~. axla ki am leqsemebs daemata imerxeuli<br />
gir-gil-ob-a (`dawolamdi erTaT v-gir-gil-of-T~), romelic<br />
`tkbil saubars~ aRniSnavs da, rac ufro mniSvnelovania, masSi daculia
222<br />
i. CantlaZe<br />
ara megrulsa Tu qarTuli enis dasavlur kiloebSi gavrcelebul leqsema-<br />
Ta Tavkiduri Tanxmovani, aramed swored svanur enasTan identuri anlauti,<br />
vfiqrobT, SedarebiT ufro arqauli g- (Sdr. megruli Rar-Ral-i da<br />
m. Cuxuas gansxvavebuli etimologia _ ix. Cuxua 2000-2003: 265).<br />
imerxeul dialeqtSi `pirutyvis mkbenaris~ mniSvnelobiT Segvxvda<br />
gijR-ib-a- , romelic Zalian hgavs svanur garjR{n} (lxm., Cbx.), gˆ{r}jR<br />
(qs.), Rajg (bq.), Rˆjg (bz.) `tkipa~-s aRmniSvnel sityvas. S. futkaraZes<br />
(futkaraZe 1993:417) masTan Sesadareblad mohyavs `sityvis konaSi~ dadasturebuli<br />
erT-erTi mniSvneloba kirCx-ib-i’sa (`muwuki mWameli~).<br />
saanalizo Zirs SesaZloa ukavSirdebodes sulxan-sabas leqsikonSive<br />
mocemuli jR-ib-a (`tkipasaviT tili~), romelic dRes gurul dialeqtSi<br />
gvxvdeba `tkipas~, `mkbenaris~ mniSvnelobiT. igi `tkipas msgavsi mweria~<br />
niko da daviT CubinaSvilebis leqsikonebSi, xolo qarTuli enis ganmartebiT<br />
leqsikonSi `boqvenis mkbenaricaa~ da `tkipas~ sinonimic.<br />
Zvel qarTulSi qaraxsi `erTgvar sawyaos~ aRniSnavda. sulxan-saba<br />
orbelianisTvis is `didi yanwia~. igive mniSvneloba aqvs mas svanuri<br />
enis balszemoursa (q r xs) da laSxur (qeraxs) dialeqtebSi. vaJa-fSavelas<br />
mixedviT, `qarasxa stviris mTavari nawilia rqisa, romelic odnav mokakvulia<br />
da bolosken msxvildeba~, xolo imerxeul dialeqtSi qaraƒs-i aris<br />
`didi rqa, frCxili~.<br />
Tavis droze (1938 w.) arn. Ciqobavam erTmaneTs Seudara qarTuli<br />
RrZ-il-i da lazuri Rinjg-il-i/Renjg-il-i, xolo g. klimovma qarTulzanuri<br />
erTianobis xanisaTvis aRadgina *Rrj- arqetipi (klimovi<br />
1964:207), rac problematurad miiCnies h. fenrixma da z. sarjvelaZem<br />
(fenrixi, sarjvelaZe 2000:522). im droisTvis arc svanuri (Coluruli)<br />
Rjil (`RrZili~) iyo cnobili da arc imerxeuli RZil-i/Rjil-i. es<br />
ukanaskneli forma qarTuli enis dasavlur dialeqtebSic (leCxumuri,<br />
imeruli, guruli) dasturdeba. rac Seexeba imerxeulis variantebs,<br />
isini ar warmoadgenen erTi da imave mosaxleobis metyvelebas: sisina<br />
varianti inegolis (bursis vilaieTi) regionisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />
xolo SiSina _ qalaq adafazarisa. orive muhajirTa qarTulia, magram,<br />
vfiqrobT, sisina afrikatis Semcveli leqsema aRmosavleT saqarTvelodan<br />
TurqeTSi iZulebiT gadasaxlebulTa STamomavlebisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />
xolo SiSina varianti _ dasavleT saqarTvelodan iq moxvedrilTa<br />
memkvidreebis metyvelebis nimuSia. amgvari ram xom Cveulebrivi<br />
movlenaa interferenciuli enebisa Tu dialeqtebisTvis!<br />
rac Seexeba svanurs, Tu Rjil- fuZe dasavluri qarTulidan araa<br />
ColurulSi Sesuli, is gamogvadgeboda qarT. Z _ zan. j _ svan. j fonemaTSesatyvisobis<br />
sailustraciod da maSin Sesabamisi masala unda
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 223<br />
ganvixiloT qarTveluri fuZe enis da ara mxolod qarTul-zanuri er-<br />
Tianobis (rogorc dRemde iyo) doneze. sagulisxmoa, rom Zvel qar-<br />
TulSi gvaqvs grZ-il-i/ gZ-il-i. g/R monacvleoba ucxo araa qarTveluri<br />
enebisTvis (gagania _ gur. RaRaduri `didi cecxli~, svan. (lent.)<br />
gargala _ gur., imer. RarRali `laparaki~, javax. glerZa _ qarT.<br />
RvlerZa, gizgiza _ leCx. RizRiza, qiz. goWikana||RoWikana `titlikana<br />
bavSvi~...).<br />
specialur literaturaSi `Ciyvis~ aRmniSvnel svanur sityvasTan<br />
yuy…/y…iy… dakavSirebulia imave mniSvnelobis qiziyuri yiyv-i da<br />
`CinCaxvis~ semantikis mqone fSauri leqsema (Cuxua 2000-2003:281). es<br />
Ziri dasturdeba qarTuli enis samxrul dialeqtebSic (imerxeulSi, aWarulSi)<br />
da ara marto aq (ix. imeruli, raWuli, xevsuruli leqsikonebi).<br />
z. sarjvelaZes qarTuli niCv-i (`drunCi, tuCi~) Sepirispirebuli<br />
aqvs megrul niCqv- fuZesTan (`uSno saxe~) da *niC…- arqetipi aRdgenili<br />
aqvs qarTul-zanuri erTianobis donisTvis (sarjvelaZe 1985:24). mas<br />
rom svanuri enis monacemebic (bz., lSx. niC…, bq., lnt. ninC… `pirisaxe;<br />
drunCi, dingi~) gaeTvaliswinebina, TavisTavad cxadia, arqetipi aRdgeboda<br />
saerToqarTvelur doneze. garda amisa, imerxeul da gurul dialeqtebSi<br />
dasturdeba iseTive asimilirebuli varianti (CiCv-ir-i _<br />
sqeli bage, tuCi, laSi; cxenis qveda tuCi), rogoric `sityvis konaSia~<br />
mocemuli ramdenadme gansxvavebuli semantikiT (`spilos xorTumi~).<br />
sulxan-saba amosaval formazec miuTiTebs, esaa niCv-r-i, xolo d. CubinaSvilis<br />
`qarTul-rusul leqsikonSi~ niCv-ir-i gvxvdeba (Sdr. Zv. q.,<br />
qiziy. niC-ur-i `nesto, xorTumi~, imer. niCb-i `dingi Rorisa~, niCv-i<br />
`cxviri, dingi~, leCx./imer. niCqv-i `uSno saxe~,...). sainteresoa, rom<br />
qarTuli enis raWul dialeqtSi wkv-r-el-v-a `ymawvilis mier Tavisi sacolis<br />
(an qalisgan saqmros) yuradRebiT daTvalierebas, naxvas~ niSnavs<br />
(beriZe 1981:95): sarZlos wkv-r-el-am-d-en (kobaxiZe 1987:128), svanuri<br />
enis Colurul metyvelebaSi ki `wvrilTvaleba~-s aRsaniSnavad<br />
wk…-ir-a- ixmareba, sadac sisina kompleqsis arseboba am metyvelebis<br />
raWulTan gansakuTrebuli siaxloviT SeiZleba aixsnas an `Tvalebis<br />
wkv-er-v-a~-s ukavSirdebodes, romlis Ziri yvela qarTvelur enaSi sisina<br />
Tanxmovans Seicavs (Sdr. megruli wk-ur-u-a `Tvalebis daxuWva~,<br />
wk-ur-il-i `TvaldaxuWuli < Tvalda-wk-ur-ul-i~).<br />
maSasadame, qarTuli enis dasavlur Tu samxrul dialeqtebsa (ZiriTadad!)<br />
da svanurSi gavrcelebuli SiSina Wy- kompleqsis Semcveli<br />
Ziri (`TvalTvalis mniSvnelobiT~) unda Seesatyvisebodes dRevandel<br />
raWulSi SemorCenil imave semantikis sisina wk- kompleqsian Zirs (momavalma<br />
kvleva-Ziebam SesaZloa qarTulis sxva dialeqtebSic da megrullazurSic<br />
daadasturos Sesabamisi monacemebi).
224<br />
i. CantlaZe<br />
qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSi `CiCvir~-s ori mniSvneloba<br />
aqvs: 1. cxenisa da misTanaTa qveda tuCi; 2. grZeli bibiloseburi wanazardi<br />
indauris niskartze.<br />
javaxur, imerxeul, aWarul, imerul da gurul dialeqtebSi sakmaod<br />
gavrcelebulia Wy-er- fuZe `daJinebuli cqeris, gabeduli yurebis~<br />
mniSvnelobiT:<br />
imerx. magan qalebze uSnod Wy-er-a icis (futkaraZe 1993:665). svaneTSi<br />
`brutian, elam, bec~ adamians Wy-i…-’rØs uwodeben.<br />
javaxur metyvelebaSi fSanØs ori mniSvneloba aqvs:<br />
1. mindvriani adgili kldis ZirSi, sadac ramdenime adgilas wyaro<br />
gamodis (martirosovi 1984:247);<br />
2. kldeebidan gamosuli patara wyaroebi, romlebic balaxiTaa dafaruli<br />
(beriZe 1981:132).<br />
`qarTuli enis ganmartebiT leqsikonSic~ am sityvis ori mniSvnelobaa<br />
miTiTebuli, oRond cotaodeni semantikur-niuansuri gadaxrebiT:<br />
fSa/fSani `mdinaris piras gamomdinare wyaro an mdinaris patara<br />
Senakadia~, xolo zog adgilas fSani `xis fesvebidan axalamoyril<br />
mcenares, nergs~ aRniSnavs.<br />
es leqsema saqarTvelos bevr kuTxeSi ixmareba, dadasturebulia<br />
`sityvis konaSic~. svanuri enis balsqvemoursa (fSal) da laSxur<br />
(fSala ) dialeqtebSic mas ori mniSvneloba aqvs (1. ylorti, morCi; norCi<br />
da 2. svia), amasTanave, sxva sonoria warmodgenili da rogorc formiT, ise<br />
SinaarsiT, Zalian axlos dgas imeruli dialeqtis monacemTan:<br />
fSala _ svia (xviara balaxovani mcenare, izrdeba Releebis piras,<br />
mis norC ylortebs mxlad xmaroben) _ (gaCeCilaZe 1976:138).<br />
imerxeul dialeqtSi `xbo~-s aRsaniSnavad gamoiyeneba xob-o (||ƒb-o),<br />
romlis Ziriseuli o mravlobiT ricxvSi xan warmodgenilia da xan _ ara.<br />
`xob-i-eb-i efeija (Turq. peyce _ Zalian) gazdilan~ (futkaraZe<br />
1993:675), Sdr. `xb-i-eb-i (< xob-o-eb-i) WalaSi iyvnen~ (iqve).<br />
es Ziri ara mxolod Tanxmovnebis, aramed xmovnebis mxrivac problematuria<br />
qarTvelur enebSi, albaT, lazurisgan momdinare imerxeuli<br />
monacemi ki aZlierebs svanuri xab-n-a (zs.), Rab-n-a (lSx.), R b-en-a<br />
(lnt.) formaTa mixedviT saerToqarTvelurisTvis savaraudo arqiformaSi<br />
-a- (da ara -e- 1 xmovnis aRdegenis SesaZleblobas, raRa Tqma unda,<br />
Tu xob-o Turquli sinharmonizmiT gamowveuli monacemebi ar aris.<br />
specialur literaturaSi (Cuxua 2000-2003:262) es Zirebi erTmaneTTanaa<br />
dakavSirebuli, oRond sailustracio masalaSi gamotovebulia: svanuri<br />
xab-n-a (`mozveri~), megruli xafa (`doli~, Sdr. xaf-a-s `xboebis<br />
1 Sdr. m. Cuxuas Tvalsazrisi (Cuxua 2000-2003:262).
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 225<br />
mogebis droze~ _ gaxaria 2005:142, qajaia 2009:589), Sdr. qab-ul-a<br />
(`mozrdili xbo~), Zveli qarTuli ƒb-ov-r-ed-i (`xboiani~), ƒb-o-S-er-i<br />
(`ƒbo rCeuli, gina xis axali ylorti~ _ saba), dialeqturi xb-o-jor-i<br />
(javax. `xboebisa da virebis jogi~||xb-o _ sofeli xizabavra), ƒb-e-eb-i<br />
(mox. `xbo{r}ebi), ƒb-o-de-da-furi (qiziy. `xboiani furi~), ƒb-o-sa-suq-a<br />
(xevs. `saTibi balaxi~), xb-o-Sub-l-a (raW., leCx., imer., qarTl., `cercvela~,<br />
xf-o- (gur. `xbo~)...<br />
arn. Ciqobavas TvalsazrisiT (Ciqobava 1938:198), qarTul Ram-eØSi<br />
-e sufiqsuri warmomavlobisaa megrul-Wanuri monacemebis mixedviT<br />
(Wan. Rom-an||Rom-a `guSin~), Rom-an-er-i `guSindeli~, megr. Rum-a<br />
`wuxel~, Rum-an-er-i `wuxandeli~). mogvianebiT m. Cuxuam am Zirs Zalze<br />
sainteresod daukavSira svanuri li-R‰m-n-e `drois micema, dalodeba~ _<br />
(Cuxua 2000-2003:262), axla ki Sesabamis masalebs Cven vumatebT imerxeul<br />
mo-Ram-eb-aØsac (`cxovrebis gatareba~):<br />
Cven ise mu-a-Ram-e-T, gabukva{n} (`gabutva~) ar viciT (faRava, cincaZe<br />
2007:293,301).<br />
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis samxreT-dasavleTi saqarTvelos<br />
samecniero-kvleviTi centris TanamSromlebma 2005 wels<br />
imerxevSi daafiqsires leqsema WoW-e `Zunwis mniSvnelobiT~. Tu vivaraudebT,<br />
rom am SemTxvevaSic SesaZloa lazuris gavleniT miRebul monacemTan<br />
gvqondes saqme, maSin qarTul enaSi unda daviwyoT sisina afrikatis<br />
Zieba. da marTlac, aseTi unda iyos `wuw-ur-aq~- fuZeSi warmodgenili<br />
w; Sdr. leCx. wuw-un-aq-i (`Zunwi~) da qiziy. wur-ik-a (`Zalian<br />
Zunwi~). `wuwuraqis~ paralelurad qarTlur da qiziyur dialeqtebSi<br />
o gaxmovanebiani fuZec ixmareba (wow-on-aq-i), rac Seesabameba imerxeul<br />
monacems. rac Seexeba svanurs, aq sirTuleebi gvaqvs Zireul Tanxmovneb-<br />
Tan dakavSirebiT _ mosalodnel SiSinas nacvlad sisinaa: w…inwk<br />
(Col.), wunw (lSx.).<br />
gaTxovil qals javaxeTSi `nawvevi~ ewodeba, romelic, vfiqrobT,<br />
unda ukavSirdebodes qarTul, svanur da megrul lazur enebSi dRemde<br />
dacul masdariseul formaTa wu-/wv- Zirs (Zv. q. wu-ev-a `mowodeba,<br />
iZuleba, miwveva, waqezeba, ax. q. mi-wv-ev-a `mipatiJeba, dapatiJeba~; megr.<br />
gi-mo-wv-i-eb-a `mowveva, mopatiJeba~; svan. li-w…-‹l-e `gaTxoveba~). qar-<br />
Tuli enis fSaur dialeqtSi na-w-ev-i (
226<br />
i. CantlaZe<br />
li-wh-i (zs.), li-ws-i, li-wc-i (bq.), li-w -en-i (lSx.), li-wi-i (lnt.),<br />
magram, rogorc specialuri literaturidanaa cnobili (Tofuria<br />
1960:155, fenrixi 1998:94), is momdinareobs -wes- Ziridan, romlisTvisac<br />
`daZaxebis, moxmobis~ mniSvneloba ufro unda iyos amosavali (Sdr. Zv. q.<br />
u-wes-s `uZaxis, uxmobs~, megr. wis-af-a `dapatiJeba~), vidre `mowvevisa~.<br />
jerjerobiT problematuria i xmovnis sigrZis sakiTxi svanurSi `ga-<br />
Txovebis~ aRmniSvneli zmnis piriansa Tu upiro formebSi, ise ki aSkaraa,<br />
rom -‹l(
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 227<br />
yvels~ ewodeba qi… da, vfiqrobT, rom is `WurWlis aRmniSvnel arabul-Turqul<br />
qila~s 1 ki ar unda ukavSirdebodes, rogorc es specialur<br />
literaturaSia (Cuxua 2000-2003:254) aRniSnuli, aramed qarTuli<br />
enis samxrul dialeqtebSi dacul qalaØs. auslautis xmovnis mokvecisa<br />
da Riamarcvliani struqturebis daxurulmarcvlianad gardaqmnis<br />
tendencia svanurSi aRiarebuli faqtia specialistTa mier. ase rom,<br />
fonetikur movlenaTa ganviTarebis uwinaresoba-Semdgomadobis procesi<br />
SesaZloa Semdegnairad warmovadginoT, Tu l>… fonemaTSesatyvisobasac<br />
gaviTvaliswinebT:<br />
qarT. qala>svan. qal>qa…+i>q …>qe…>qi… arc qalla unda iyos sakuTriv<br />
qarTuli sityva (Sdr. sparsuli kalaquš), magram, rogorc<br />
Cans, qarTvelur enaTa diferenciaciis (e. i. uZvelesi) epoqisaa.<br />
1985 wels hainc fenrixma erTmaneTs Seupirispira svanuri kol<br />
(`ganavali~), imeruli kel-a (`nakeli, nexvi~) da qiziyur-fSaur-TuSuri<br />
kel-a (`mweri~) _ es ukanaskneli `sityvis konaSicaa~ daculi `mweris~<br />
aRmniSvneli simbolos miTiTebiT, oRond ganmartebis gareSe. iqve<br />
gvxvdeba kel-iØc (`nexvi~). am masalas Cven vumatebT leCxumur kel-aØs<br />
(`nakeli~) da, rac mTavaria, javaxur kil-s (`qaTmis ganavali TeTrad~<br />
_ martirosovi 1984:236), romelsac zemosvanurad kin-kul hqvia. `Txisa<br />
da cxvris ganavlis~ aRsaniSnavad laSxur dialeqtSi kur-kul ixmareba,<br />
xolo Colurul metyvelebaSi _ misi naumlautari kur-k…il,<br />
lentexurSi ki kir-kol. maSasadame, rogorc sailustracio masalidan<br />
Cans, ar aris savaldebulo, rom am ZirSi qarTulSic davuSvaT umlautis<br />
(kel-… procesi.
228<br />
i. CantlaZe<br />
biTi saxelia saanalizo leqsema, aramed zmnac (rogorc piriani, ise<br />
upiro): ƒel-t r (`xelsaqme~), mˆ-ƒˆl-t r-i (`feiqari,mqsoveli~), zs.<br />
li-ƒˆl-t r-i/li-ƒˆl-t r-e (1. `rTva~; 2. `rTva-qsova, xelsaqme~), a-ƒˆlt<br />
r-i (1. `rTavs~; 2. `rTavs da qsovs, xelsaqmobas eweva~). svanuris yvela<br />
dialeqtSi daculia amosavali, umetaTeziso formebi da arqauli ƒ<br />
Tanxmovani, qarTuli enis dialeqtebSi ki zogi amosaval variants uCvenebs,<br />
zogi ki _ SedarebiT axals. xC-ol- fuZe sxvadasxva mniSvnelobisaa<br />
qarTuli enis dialeqtebSi: imerulsa da leCxumurSi igi `kvamls~<br />
niSnavs (da xrC-ol-v-aØs ukavSirdeba),aWarulSi _ `wnelis rgolebiT<br />
asxmul sabmels`, xolo javaxurSi _ `wnels~. guriaSi `Citis badis<br />
saqsov xelsawyos~ ewodeba Cx-ar-i, xolo Tavad `saqsov Cxirs~ _ Cx-aS-i /<br />
Cx-aJ-i; imereTSi `wvril Cxirs~ Cx-ik-i hqvia, xolo `gamxmari wnelisagan<br />
gakeTebul cocxs~ Cx-okØs uwodeben guriaSi. xuTive leqsema Zalian hgavs<br />
zanuri struqturis fuZes (Sdr. o-n-Cx-ak-al-e `Txilis sabertyi joxi~).<br />
aSkaraa, rom ZirSi yvelgan Cx- kompleqsia an metaTezisis Sedegi<br />
xC-; svanuri li-Sx-er (`poba, skdoma~) SeiZleba iyos qarTuli Cx-er/Cx-ir<br />
Ziris spirantizebuli saxe. mosalodnelia, rom li-Cx-in-e (`gaCxirva,<br />
garWoba~) imave Cx- Ziris Semcveli masdaria.<br />
imave harmoniuli kompleqsis sisina variantic (cx-) gvxvdeba yvela<br />
qarTvelur enaSi: Zvel qarTulSi `sarTavi mowyobilobis joxi~ aris<br />
cx-em-l-i, cx-em-l-a ki gurul dialeqtSi `rcxila~-a. javaxeTSi cx-em-l-i<br />
aris `qselSi narTis gasayreli xe~, TuSeTSi ki `windisa da xelTaTmanis<br />
saqsov rkinis Cxirebs~ cx-em-l-eb-i hqvia (mx. r. cx-em-l-i). `fiCxis~<br />
aRsaniSnavad megrulSi cx-v-ek ixmareba, xolo lazurSi _ cx-ik.<br />
svanurSi cxek (bz., qs.)/cxik (zs.) `tyes~ aRniSnavs. igive Ziri Cans<br />
Coluruli metyvelebis cx-ˆp-ert (`wvrili wneli~), cx-ˆnt-r-’l<br />
(`wvrili gamxmari Stoebi~) formebSi da zemosvanur cx-ir (`xiwvi,<br />
xiWvi~) fuZeSi. cx-ek-n-el-a toponimia (gauqmebuli soflis saxelwodeba)<br />
samcxeSi (beriZe 2005:148).<br />
maSasadame, `wnelis>joxis > Cxiris > tyis~ aRsaniSnavad qarTvelur<br />
enebSi gamoiyeneba erTi da imave harmoniuli kompleqsis rogorc sisina<br />
(cx-), ise SiSina (Cx-) variantebi qarTulSic, megrulSic, lazurSic da<br />
svanurSic, rac erTgvarad arRvevs komparativistuli qarTvelologiis<br />
ZiriTad principebs 1 .<br />
1 SiSina da sisina sibilantTa aRrevis Sesaxeb qarTuli enis dialeqtebSi ix. Cveni<br />
statiebi: `pirvelad da meoreul fonemaTSesatyvisobaTa urTierTmimarTebisaTvis<br />
qarTvelur enebSi~, `iveria~, parizi, 2004-2005 da fonemaTSesatyvisobaTa ori rigi<br />
qarTvelur enebSi~, Tbilisis sulxan-saba orbelianis saxelobis saxelmwifo<br />
pedagogiuri universitetis qarTuli enis kaTedris Sromebi, Tbilisi, 2005.
qarTuli enis samxruli dialeqtebi komparativistikis TvalsazrisiT 229<br />
roca samxrulqarTulis yvela publikacia damuSavdeba komparativistikis<br />
TvalsazrisiT (risTvisac dRemde specialistebs yuradReba ar miuqceviaT),<br />
cxadia, ufro meti fonemaTSesatyvisoba gamovlindeba qarTvelur<br />
enebSi an dazustdeba dRemde arsebuli fonotaqtikuri wesebi...<br />
Cven gavagrZelebT muSaobas am mimarTulebiT...<br />
literatura<br />
abaSvili 2009 _ v. abaSvili (kuzibabaSvili), qarTuli enis ingilouri<br />
dialeqti, Tbilisi, 2009.<br />
beriZe 1981 _ gr. beriZe, javaxuri dialeqtis saleqsikono masala,<br />
Tbilisi.<br />
beriZe, beriZe 2005 _ m. beriZe, n. beriZe, zanur-mesxuri Sexvedrebi,<br />
saenaTmecniero Ziebani, XIX, Tbilisi.<br />
gamyreliZe, maWavariani 1965 _ T. gamyreliZe, g.maWavariani, sonantTa<br />
sistema da ablauti qarTvelur enebSi, Tbilisi.<br />
Tofuria 1979 _ v. Tofuria, qarTvelur enaTa SedarebiTi fonetikis<br />
zogierTi sakiTxi,Sromebi, III, Tbilisi.<br />
Tofuria 2002 _ v. Tofuria, brunebis sistemisaTvis svanurSi<br />
sxva qarTvelur enaTa brunebasTan SedarebiT, Sromebi, II, Tbilisi.<br />
mari _ Марр Н. Я., Определение языка второй категорий Ахеменидских<br />
клинообразных надписей по данным яфетического языкознания, ЗВОРАО, XXII,<br />
Санкт-Петербург.<br />
maWavariani 1965 _ g. maWavariani, saerToqarTveluri konsonanturi<br />
sitema, Tbilisi.<br />
niJaraZe 1975 _ S. niJaraZe, aWaruli dialeqti, baTumi.<br />
oniani 1989 _ al. oniani, qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis<br />
sakiTxebi, Tbilisi.<br />
rogava 1952 _ g. rogava, qarTvelur enaTa fonetikis istoriul-<br />
SedarebiT Seswavlis ZiriTadi sakiTxebi, ike, IV, Tbilisi.<br />
rozeni 1847 _ G. Rosen, Über das Mingrelische, Suanische und Abchasische,<br />
Berlin.<br />
saba 1949 _ orbeliani sulxan-saba, sityvis kona, Tbilisi.<br />
sarjvelaZe 1985 _ z. sarjvelaZe, qarTuli saliteraturo enis istoriis<br />
Sesavali, Tbilisi.<br />
uTurgaiZe, CxubianiSvili, giunaSvili 1979 _ T. uTurgaiZe,<br />
d. CxubianiSvili, j. giunaSvili, fereidnuli metyvelebis Seswavlisa-<br />
Tvis, ike, XXI, Tbilisi.<br />
uTurgaiZe, CxubianiSvili, giunaSvili 1985 _ T. uTurgaiZe,<br />
d. CubianiSvili, j. giunaSvili, fereidnuli teqstebi, ike, XXIII, Tbilisi.
230<br />
i. CantlaZe<br />
fenrixi, sarjvelaZe 2000 _ h. fenrixi, z. sarjvelaZe, qarTvelur<br />
enaTa etimologiuri leqsikoni, Tbilisi.<br />
futkaraZe 1993 _ S. futkaraZe, Cveneburebis qarTuli, baTumi.<br />
faRava, cincaZe 2007 _ m. faRava, m. cincaZe, imerxeuli teqstebi,<br />
SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis samxreT-dasavleTi saqar-<br />
Tvelos samecniero-kvleviTi centris krebuli, t.V, baTumi.<br />
qaldani 1969 _ m. qaldani, svanuri enis fonetika, I, umlautis<br />
sitema svanurSi, Tbilisi.<br />
qajaia 2001 _ o. qajaia, megrul-qarTuli leqsikoni, I, Tbilisi.<br />
CantlaZe 1998 _ i. CantlaZe, qarTvelologiuri Ziebani, Tbilisi.<br />
Ciqobava 1927 _ arn. Ciqobava, fereidnulis mTavari Taviseburebani,<br />
tum, VII, tfilisi.<br />
Ciqobava 1938 _ arn. Ciqobava, Wanur-megrul-qarTuli SedarebiTi<br />
leqsikoni, Tbilisi.<br />
Ciqobava 1942 _ arn. Ciqobava, saxelis fuZis uZvelesi agebuleba<br />
qarTvelur enebSi, Tbilisi.<br />
Ciqobava, cercvaZe 1962 _ arn. Ciqobava, i.cercvaZe, xunZuri ena,<br />
Tbilisi.<br />
Cuxua 2000-2003 _ m. Cuxua, qarTvelur ena-kiloTa SedarebiTi<br />
leqsikoni, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1989 _ b. jorbenaZe, qarTuli dialeqtologia, I, Tbilisi.<br />
jorbenaZe 1995 _ b. jorbenaZe, qarTvelur enaTa dialeqtebi, Tbilisi.<br />
IZA CHANTLADZE<br />
Georgian Southern Dialects from<br />
Comparativistic Viewpoint<br />
S u m m a r y<br />
The paper deals with the fact, that today the data of Georgian southern dialects is<br />
not taken into account in comparativistic Kartvelology. Some new etymological<br />
connections are given for illustration and it is assumed, that when all publications of<br />
south Georgian are processed from the comparativistic standpoint (on what specialists<br />
have not focused their attention) more phoneme correspondences will be revealed in the<br />
Kartvelian languages and phonotactic rules existing till today will be defined.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
manana CaCaniZe<br />
qarTuli idiomatikonis lingvistur-leqsikografiuli<br />
konstruirebisaTvis<br />
enis leqsikografiuli parametrizaciisas sityva-statiis gansakuTrebul<br />
zonas qmnis e. w. sityvaTa myari Sexamebani: idiomuri da<br />
frazeologiuri erTeulebi. saliteraturo enis ganmartebiT leqsikonebSi<br />
amgvari leqsika warmodgenilia leqsikonTa miznebis Sesabamisad,<br />
xolo rogorc damoukidebeli da ZiriTadi saleqsikono erTeulebi,<br />
isini aRiwereba leqsikografiis konkretuli qvedargis _ frazeografiis<br />
_ mier.<br />
frazeologiis problematikis kvlevasa da frazeologiuri leqsikonebis<br />
Sedgenas xangrZlivi istoria aqvs. am istoriidan da tradiciuli<br />
memkvidreobidan faseulia mravali monapovari, Tumca frazeologiuri<br />
kvlevis axal parametrebze saubrisas mkvlevrebi calsaxad miuTiTeben,<br />
rom `frazeologiam daZlia kulturul-taqsonomiuri paradigma<br />
da anTropologiur paradigmas da lingvokulturologiur analizs<br />
miuaxlovda~ (samniaSvili 2005: 204). frazeologiis, rogorc samecniero<br />
disciplinis, istoria adasturebs am Tvalsazrisis marTebulobas<br />
da, amis paralelurad, imperativis formiT gamudmebiT dRis<br />
wesrigSi ayenebs frazeologiuri fondis maqsimalur aRnusxvas, ramdenadac<br />
frazeologiuri fondi aris nominaciuri maragis yvelaze Taviseburi<br />
nawili kulturul-enobrivi TvalsazrisiT.<br />
sazogadod, frazeografiaSi saleqsikono erTeuli aris sintagma.<br />
swored imis gamo, rom idiomebi informaciis kompresiis uZlieresi sa-<br />
Sualebaa, idiomTa aRweris metaenis ageba aris urTulesi amocana yovel<br />
nacionalur leqsikografiaSi. amasTan mimarTebiT, idiomur erTeulTa<br />
registraciasa da interpretacias, rogorc maTi aRwera-gamokvlevis<br />
xerxs, gadamwyveti mniSvneloba aqvs lingvistur-leqsikografiul<br />
konstruirebisas. lingvisturi konstruirebis mTavari principi _<br />
`rogor gavakeToT~ _ ar aris mxolod teqnikuri Sinaarsis, is aris<br />
Seswavlis meTodic, romelic varaudobs rogorc analizs, ise sinTezs<br />
(karaulovi 1981). Cven mier SemoTavazebuli lingvistur-leqsikogra-
232<br />
m. CaCaniZe<br />
fiuli konstruireba iZleva rig amocanaTa ara marto Tvisebriv, aramed<br />
raodenobriv gadawyvetasac. garda amisa, lingvistur-leqsikografiuli<br />
konstruireba kompleqsuri midgomis farglebSi efuZneba imgvari<br />
meTodebis gamoyenebas, rogoricaa: deskrifciuli (aRweriTi) meTodi,<br />
leqskografiuli para-<br />
metrizacia, leqsikografiul koordinatTa sistema, leqsikografiuli<br />
zona, citacia, verifikacia, monacemTa bazebis qseluri, ierarqiuli da<br />
relaciuri formati, eleqtronuli leqsikonis formati.<br />
frazeologiur erTeulTa leqsikografiuli interpretaciis Cveneuli<br />
midgoma maqsimalurad iTvaliswinebs rogorc erovnul leqsiko-<br />
grafiul tradiciebs, ise Teoriuli lingvistikisa da leqsikologiis<br />
ganviTarebis Tanamedrove donesa da tendenciebs, kompiuteruli leqsikografiis<br />
uaxles miRwevebsa da SesaZleblobebs.<br />
lingvistur-leqsikografiuli konstruirebis farglebSi principuli<br />
meTodologiuri siaxlea: lingvisturi (struqturuli) da fsiqo-semantikuri<br />
(mniSvneloba gradaciebiTa da konotaciebiT) midgomis<br />
Sejerebulad gamoyeneba idiomatikis analizisas da, am erTgvarad interdisciplinuri<br />
midgomis safuZvelze, frazeologizmTa mniSvnelobis<br />
makrokomponenturi modelis ageba.<br />
idiomTa relevanturi niSnebis konstruirebis problema warmatebiT<br />
SeiZleba gadawydes mxolod idiomur erTeulTa didi raodenobis<br />
analizis safuZvelze. Cvens xelT arsebuli uzarmazari faqtobrivi<br />
masala _ qarTuli enis frazeologiuri fondi (rogorc nawili qar-<br />
Tuli enis ganmartebiTi leqsikonis sadokumentacio fondisa) gvaZlevs<br />
saSualebas ganxorcieldes idiomur erTeulTa lingvistur-leqsikografiuli<br />
konstruireba uklebliv yvela leqsikografiuli koordinatis<br />
mixedviT, kerZod:<br />
I. koordinatTa lingvisturi sistema moicavs idiomTa sam semantikur<br />
klass:<br />
a) idiomatikas, b) idiofrazeomatikas, g) frazeomatikas. amasTan,<br />
sakvlevi leqsikis qronologiuri (drouli) da sivrculi (dialeqturi)<br />
parametrizaciac masStaburia _ efuZneba aRniSnul sadokumentacio<br />
fonds internetis SesaZleblobebis CaTvliT.<br />
II. koordinatTa fsiqologiuri sistema varaudobs: a) frazeologiziaciis<br />
procesis Cvenebas (iq, sadac amis warmodgenis realur saSualebas<br />
iZleva sadokumentacio fondi; cxadia, leqsikonSi es saTanado<br />
kvalifikaciebiT aRiniSneba); b) frazeologizmTa fsiqologiuri, eTnolingvisturi,<br />
nacionalur-kulturologiuri specifikis Cvenebas.<br />
frazeologizmebi, rogorc informaciis kompresiis uZlieresi saSua-
qarTuli idiomatikonis lingvistur-leqsikografiuli konstruirebisaTvis<br />
leba, uZvirfasesi wyaroa lingvokulturologiuri kvlevebisaTvis; g)<br />
frazeologizmTa mniSvnelobis analizs fsiqo-semantikuri midgomis<br />
farglebSi, romelic orientirebulia ase vTqvaT `moxmarebis reJimze~,<br />
gamoyenebis sferoze; d) adresatis problemas.<br />
III. koordinatTa semiotikuri sistema gulisxmobs idiomatikonis<br />
metaenis agebas. specialistTaTvis udavoa, rom am rigis metaenis anu<br />
frazeologizmTa mniSvnelobebis makrokomponenturi modelis ageba<br />
urTulesi amocanaa yovel nacionalur leqsikografiaSi. es aqsiomaa<br />
qarTuli leqsikografiisTvisac, miTumetes, rom frazeografia, rogorc<br />
damoukidebeli dargi leqsikografiisa metad mwirad gamoiyureba<br />
gasuli saukunis oriode martivi deskrifciuli xasiaTis naSromiT.<br />
kompiuteruli leqsikografiisa da eleqtronuli leqsikonebis epoqaSi<br />
leqsikuri masalis mowodebisa da ganlagebis racionaluri da efeqturi<br />
principebi, saleqsikono informaciis fiqsaciisa da prezentaciis<br />
saSualebebi, ganmartebebisa da kvalfikaciebis problematika, niSnadi,<br />
metaenobrivi da simboluri aparati umniSvnelovanesia.<br />
IV. koordinatTa sociologiuri sistema moiTxovs adgilisa da<br />
drois konkretuli pirobebis gaTvaliswinebiT gadawydes danarCeni,<br />
zemoT dasaxelebuli koordinatebiT navaraudevi sakiTxebi.<br />
lingvistur-leqsikografiuli konstruirebis miznebis Sesabamisad,<br />
qarTuli idiomatikonisaTvis ganisazRvreba amocanaTa ori ZiriTadi jgufi:<br />
a) idiomTa fondis arqiteqtonikuli sistematizacia _ am jgufis<br />
amocanaTa Sesrulebis Sedegad Seiqmneba: idiomTa erTiani winaswari<br />
sityvani da, Semdeg, generaluri sityvani; Cven mier agebuli idiom-<br />
Ta makrokomponenturi modelis Tanaxmad Catardeba winasaredaqcio samuSaoebi;<br />
qronologiuri principis dacviT, axali da uxalesi sadokumentacio<br />
fondis bazaze dazustdeba da redaqtirebisaTvis momozaddeba<br />
gansamartavi erTeulis sailustracio masala;<br />
b) idiomTa leqsikografiuli interpretacia da manqanuri realizacia<br />
_ am jgufis amocanaTa Sesrulebis Sedegad dadgindeba: frazeologiur<br />
erTeulTa rigebi (sinonimuri, antonimuri); idiomuri sityva-statia<br />
miiRebs dasrulebul saxes: ganmarteba, kvalifikacia + dokumenturi<br />
masala.<br />
233
234<br />
m. CaCaniZe<br />
literatura<br />
karaulovi 1981 _ Ю. Н. Караулов. Лингвистическое конструирование и<br />
тезаурус литературного языка. – Москва.<br />
samniaSvili 2005 _ k. samniaSvili. frazeologiuri kvlevis axali<br />
parametrebi. _ saenaTmecniero Ziebani, XX, Tbilisi.<br />
MANANA CHACHANIDZE<br />
Towards the Linguistic-Lexicographic Constructing<br />
of Georgian Idiomaticon<br />
S u m m a r y<br />
Two basic groups of tasks for the Georgian idiomaticon are defined relevantly<br />
with the goal of linguistic-lexicographic constructing:<br />
a) Archi-techtonic systematization of the funds of idioms – by fulfilling the tasks<br />
of this group the followings will be created: complete previous wod-list of idioms and<br />
afterward general word-list. According to macro-componental model of the idioms<br />
constructed by us pre-editorial works will be carried out; by maintaining the<br />
chronological principles, on the basis of new and the modern documentary fund an<br />
illustrative material of explanating entry will be difined and prepared for editing;<br />
b) Lexicographic interpretation and machinery realization of idioms – as a result of<br />
fulfilling the tasks of this group the followings will be established: orders of<br />
phraseologic entries (synonymic, antonymic); an idiomatic word-entry will have a<br />
completed form: explanation, qualification + documentary material.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
aleqsi yinyarauli<br />
`vefxistKaosnis~ avtoris sadaurobisaTvis<br />
SemTxveva mqonda, erT-erT werilSi aRmeniSna, rom herul-ingiloursa<br />
da `vefxistyaosanSi~ ar arsebobs Sesityveba `zeda mipareba~, aramed<br />
arsebobs zeda misvla, rac gulisxmobs pirdapir, jiqur misvlas,<br />
mivardnas, miWras. zogi aseTi Sinaarsis mqone zmna zmnizeda `zeda~sTan<br />
Sewyvilebasac aRar saWiroebs. aseT SemTxvevebSi jer poemis gadamwerT,<br />
Semdeg poemis teqstis gamomcemelT, arcTu iSviaTad, avtografi<br />
daumaxinjebiaT... cxadia, gzadagza aseTi nebsiTi Tu uneblie Secdomebis<br />
gamarTvac iqneba saWiro.<br />
araerTxel Tqmula: jer sparsTa da arabTa batonobam, Semdeg ki<br />
Turqulenovan xalxSi Serevam gadagvarebis zRvarze miiyvana hereTis<br />
mkvidrTa metyveleba: myari idiomia qarTulSi sityvis Tavze (= `yoveli<br />
sityvis Semdeg, yovel sityvaze~). Rori, ZaRli, kata, xvliki, xe, qva,<br />
yvelaferi me gamxada da sityvis Tavze ki ~tyiskaciSvilos~ mayrida<br />
CeCqiviT (`xoleram miSvela~, IV) (1). es idiomi udavod herulSiac<br />
gvqonda, axla ki gvaqvs: `JuRabi Tavze yoveli sityvis Tqmisas, laparakis<br />
dawyebisas, yovel sityvaze. `JuRabi Tavze es aqonda: b‘T‘m ram dammirwydav<br />
(yovel sityvas amiT iwyebda _ yvelaferi damaviwydao) (2. 224).<br />
axalma komisiam ki rusTvels ar apatia, vrceli Tavgadasavlis<br />
Txrobis win tariels rom aTqmevina: `aRara vici, damviwydes, Tuca<br />
diadi welia~ (336; 342/339) da es rusTvelis strofi amoiRes teqstidan.<br />
pirdapir misvlis Sinaarsis gadmosacemad `vefxistyaosanSi~ gamoyenebulia<br />
obieqtis mimarTulebiT moZraobis aRmniSvneli `zeda~-sTan<br />
Sewyvilebuli sxva zmnebic. mag.,<br />
`Sen mindors gnaxeT gaWrili, Cven zeda gardgekideniT~ (284;<br />
283/287);<br />
`swadda, magra veRara qnes Cemi zeda wamoqelva~ (603; 608/605);<br />
`vinca mdevda, ver Semomxda, miubrundi, mivabrunve~ (605;<br />
610/607);<br />
`ficxla zeda Sevejaxe, maT daiwyes amod curva~ (612; 617/614).<br />
`zeda moatyda mWvreteli, gaxda zaTqi da zarebi~ (1175; 1179);<br />
iares da zeda Sehdes nuradinis mejogeTa~ (1369; 1374/1375);
236<br />
a. yinyarauli<br />
SeniSvna: a) `Semomxda~ da `moatydes~ zmnebs `zeda~ ar axlavT,<br />
magram umisodac imave Sinaarss gadmoscemen; b) yovlad warmoudgenelia,<br />
rom tarielis `ficxla zeda Sejaxebis~ Semdeg mis mters `amod<br />
curva daewyo~. elviseburi omis sruli suraTi aseTia:<br />
`... navi wina momegeba, ara vici, Svidi Tu rva,<br />
ficxla zeda Sevejaxe, maT daiwyes amod curva.<br />
wixli vkar da dauqcie, daizaxnes diacur `va!~ (612; 617/614)<br />
rogorc Cans, saubaria dangreuli navebidan zRvaSi gadayril mebrZolTagan<br />
Tavis gadarCenis mcdelobaze, maTs amocurva _ amoyvin-<br />
Tvaze. dialeqtebSi (mag., xevsurulSi) amod niSnavs `nelad, wynarad~.<br />
`vefxistyaosanSi~ ar dasturdeba arc erTi SemTxveva `amod~-is am mniSvnelobiT<br />
xmarebisa. amitom ar aris zusti n. naTaZis ganmarteba: `amod _<br />
nela~ (3. 208). Secdoma daSvebuli Cans gadamweris mier aseTi konteqstebis<br />
gavleniT: mihxvdes amindsa amosa, niadag amod vlidian (1056;<br />
1060). Sdr. avTandilis elviseburi omi mekobreebTan:<br />
`maT laSqarTa guluSiSrad asre hxocda, viTa Txasa;<br />
zogi navsa Seanarcxis, zogsa hyrida Sigan zRvasa;<br />
erTmanerTsa Semostyorcis, rva cxrasa da cxra hkris rvasa;<br />
dakodilni mkvdarTa Sua imalvian, malven xmasa~ (1040; 1044).<br />
cxadia, aseTi Sturmis dros `amod curvaze~ saubari absurdia.<br />
`vefxistyaosanSi~ gvaqvs zmnuri Ziri tev-/tiv-: dateveba, moteveba, Seteveba,<br />
Senatevebi... am zmnaTa Sinaarsic aris `zeda misvla~, ieriSis mitana,<br />
jiqur misvla, mivardna. saWiro Cans zogi maTganis ganxilvac.<br />
pirveli Sexvedrisas, miuxedavad imisa, rom paemani misgan iyo daniSnuli,<br />
nestanma daimorcxva, SekrTa da tarieli uubrad gamouSva.<br />
tariels mijnurTan ase ganSoreba Zalian daumZimda:<br />
`asmaT wamomyva, wamove, fardagi gamoviare,<br />
vTqvi: `sawuTroo, vin weRan guli darmanTa miare,<br />
maSin mogeca imedi, lxini rad gamiziare?~<br />
gulman gayrisa siZnele kvla ufro damitia-re!~ (394; 399/396).<br />
n. naTaZis komentarebi aseTia:<br />
`a. ...darmani _ wamali, saSualeba: guli darmanTa miare guli<br />
wamals momiaxlove, xsnis SesaZlebloba damanaxve.<br />
g. gamiziare gamiyav, gaminaxevre. b da g taepebis azria: sawuTrom,<br />
weRan rom xsnis imedi momeci nestanis werilis miRebiT, axla<br />
kvlav mwuxarebaSi rad Camagde?<br />
d. damitia-re _ damitia. Cemma gulma (tkivili) daitia, gulma<br />
kvlav gayris simZimili igrZno~ (3. 134-135).<br />
me ki mgonia, rom:
`vefxistyaosnis~ avtoris sadaurobisaTvis 237<br />
a. guli darmanTa miare niSnavs: guli wamlebTan miiyvane (`reba~<br />
zmna da ara `are~, `adgili~).<br />
b. ra Tqma unda, grafikuli Secdomaa (g da m aso-bgeraTa aRrevaa)<br />
da amitom nonsensia mogeca. unda davbeWdoT: momeca (Sdr.: ga-m-i-ziare).<br />
g. kvla ufro damitia-re niSnavs: ufro mZafrad Semomitia.<br />
TiTqos n. naTaZiseuli mosazrebis gamyarebas cdilobs `vefxistyaosnis~<br />
akademiuri teqstis damdgeni komisiis mTavari redaqciis wevri<br />
S. ZiZiguri: `Zvel qarTulSi dateva // datevna zmnas `tvirTvis~,<br />
`atanis~, `daTmenis~ mniSvneloba hqonda (ix. il. abulaZe, Zveli qarTuli<br />
enis leqsikoni (masalebi) Tb. 1973, gv. 125). amitom meoTxe taepis<br />
azri SeiZleba ase gavigoT: gulma gayris siZnele kidev ufro itvirTa,<br />
gayris siZnele kidev ufro daumZimda guls~ (4. 180).<br />
romel datevna-daTmenazea saubari, roca iqidan Sin mosuli<br />
tarieli ambobs:<br />
`Sevje, wamove, mdioda nakadi cremlTa milisa;<br />
sawols Semove, xelqmnilsa Rone ar mqonda Zilisa,<br />
broli da lali Seviqen me ulurjesi lilisa;<br />
Rame merCia, mewada ar gaTeneba dilisa~ (397; 402/399).<br />
`vefxistyaosanSi~ zed misvlis aRmniSvnel tev-/tiv- zmnas zmnizeda<br />
`zeda~ aRar erTvis:<br />
[mefe] `Sejda, qorni miutivna, durajebi dainaba~ (365; 370/367);<br />
`zRva gaviareT, gavediT, Semogvities cxenia~ (614; 619/615);<br />
`davapire Seteveba, vTqvi: `wavide maTke me, wa-~ (625; 630/627).<br />
herul-ingilourSi tev-/tiv- Ziri TiTqos aRara Cans, magram<br />
Semonaxulia misi sinonimi tan- zmnuri Ziri, romelic prefiqs da-s darTviT<br />
da zed zmnizediT an umisod imasve niSnavs, rasac `vefxistyaosnis~<br />
`zeda misvla~..:<br />
`zed dataneva , dateneva 1. pirdapir, jiqur misvla vinmesTan<br />
an ramesTan. daT daWraSi insanze zed atanevs (// atenevs) (dayofa<br />
aqac da qvemoTac Cemia, a. W.) (daTvi daWrisas pirdapir adamianze modis,<br />
adamianisken moiwevs); Con orRobeSi ordena grilo (ori aCrdili)<br />
do nax, ar SemeSinda, zed davatan, wñvel, xñdav, Con nacnov insnev<br />
(kacebi) yofilan, me qurdev megona; ñzñSi fin zaRlev iynñn, zed duatan,<br />
Sevel ñzñSi; yonaRma daroza ar dahkra (stumarma WiSkarze ar<br />
daakakuna), zed daatana, S(o)mo…da udouzaxnela ñzñSi; dilanCi s heCbeT<br />
zaRlevizgan ar SeeSinda (maTxovars ZaRlebisa srulebiT ar See-<br />
Sinda) zed daatana, mo…da; is a q ar unda wasuleyos, ma nc daatana,<br />
wo…da zed~. (2. 213).<br />
am Sesityvebis sinonimia herul-ingilouri da `vefxistyaosniseuli~<br />
zed (ze) gasvla _ da zed mosvla:
238<br />
a. yinyarauli<br />
[avTandilma] qvabni naxna, gaexarnes, ze (EF xelnawerebSi _ zed)<br />
gavida qvabTa karsa (839; 843/842). e. i. pirdapir miadga qvabis karebs.<br />
`zed gas…la, z. g(o)mos…la , z. was…la Tavze wadgoma, mou-<br />
lodnelad misvla vinmesTan da Tavze dadgoma, Seswreba. qurd<br />
S(o)mosuleyo manapar adgilSi (im adgilSi, sadac iparavda), zed gevel<br />
(Tavze wavadeqi). qurds avahwar (Sevuswari); gada (vaJi) da qal laparikovdnen.<br />
zed gevel damcxonda (Semrcxva); i dekaci Tav meWireoda (is<br />
qali mWirdeboda), ra ka iqna, zed gevel (moulodnelad wavawydi), sa-<br />
Tqmel ram vuTxar; sxal viparavdi, patron zed go(m)…da, ver godo<br />
xorw, damcxñnda (Semrcxva). (2. 213).<br />
zed mos…la (mosla ) 1. swored maSin, swored im dros, im Se-<br />
mTxvevasTan erTad mosvla. zinaanTa wevel, beberic zed mo…da (swored<br />
im dros movida).<br />
2. igivea, rac zed gas…la . er ram viparavdi, patron zed<br />
moжda, ver godo xorw, damcxonda (erT raRacas viparavd, patroni<br />
Tavze damadga, ver gaviqeci, Semrcxva); minams (vinmes) Tu velaparake da<br />
er insan (vinme) nagaxtan (uecrad) mo…da, a maSin amboven _ zed mosul.<br />
3. igivea, rac zed dataneva , mniSv. 1. giorgi Tofs esr…s<br />
(esvris) daTs, daT zed modis, etanevis~ (2. 214).<br />
zed misvla `vefxistyaosanSi~ da xevsurulSiac imasve niSnavs,<br />
rasac herul-ingilourSi.<br />
`vefxistyaosani~:<br />
`Tqven Tu ar moxvalT, Cven movalT zeda, ar mogeparebiT~ (386;<br />
391/388).<br />
gamocemebSi (a. SaniZisa da al. baramiZisa, 1966 w., `vefxistyaosnis~<br />
akademiuri teqstis damdgeni komisiis mTavari redaqciisa, 1988 w.)<br />
da n. naTaZis saskolo gamocemaSi mZime `movalT~-is mimyol zis. es<br />
Secdomaa: saubaria, ara `zeda ar miparebaze~, aramed `zed pirdapir<br />
misvlaze, jiqur misvlaze~. amitom, mZime zeda-s mimyol unda daisvas.<br />
xevsuruli:<br />
meleqse Tergis xeobaSi, sofel balTaSi mamuka buCukurelisTvis<br />
Sembmel qists mimarTavs:<br />
(mamukas) Sen metm veravin daswona, zed mixve SoriT gamxtari,<br />
m arSiiT garmaqneulma dagiWrna ubis masrani.<br />
xevsurulSic zed mitaneba imasve niSnavs rasac herul-ingilourSi.<br />
`zedmimtane mimxdomi, kaci, romelic sxvas saxlSi miuvardeba~.<br />
andazaa: `zedmimtanesav sudariv jibaCi unda edvasav~ (5).<br />
axla ki am yaidis zmnebSi oriode sadavo adgilis Sesaxeb.<br />
avTandilma nestanis asaval-dasavali zustad daadgina, movida da
`vefxistyaosnis~ avtoris sadaurobisaTvis 239<br />
Zmadnafics axara. imedgadawurulma tarielma sityva banze augdo: me is<br />
mixaris, rom Sen cocxali xar, Torem `kacmanca sofels viT pova<br />
raca-ra saqme zenia!~-o.<br />
`ra tariel ar Sesjerda, avTandilca ar dawynarda,<br />
mis ambisa dayovneba veRar gasZlo, auCqarda,<br />
gamoiRo ride misi, vin bageTa vardi varda.<br />
ra tariel naxa, icna, gamouRo Semovarda~ (1334; 1339).<br />
SeniSvnebi: a) yvela (12) ZiriTad xelnawerSi ikiTxeba bageTaT.<br />
araviTari sababi da ufleba ara gvaqvs am formis Secvlisa.<br />
b) `Semovarda~ absoluturad uazro formaa! unda daibeWdos _<br />
Semohvarda (= `tarieli mi-h-varda avTandils~). Sdr. iqve, erTi strofis<br />
qvemoT:<br />
g) avTandil uWvrets tariels usuloT qvemdebaresa;<br />
Sefrinda, Svelad mimarTa mas. tkbilad moubaresa (1336; 1341).<br />
Tormeti ZiriTadi xelnaweridan rvaSi ikiTxeba Sehfrinda, rac<br />
niSnavs `mihvarda~.<br />
d) `Sehfrinda~-s ganmartebaa misi momdevno zmna mimarTa, oRond<br />
piris niSani aklia, unda davbeWdoT _ mihmarTa.<br />
am formebis damadasturebeli zmnebi SeiZleba ingilourSi<br />
veRarc daiZebnos, magram maTi povniereba fxour dialeqtebSi, kerZod,<br />
xevsurulSi, romelic ufro met siaxloves amJRavnebs ingilourTan,<br />
vidre mis uSualo mezobel qiziyurTan, gvaZlevs saSualebas davuSvaT,<br />
rom es formebi herulisaa da ara romelime sxva qarTuli dialeqtisa.<br />
vimowmeb xevsurul da fSavur formebs.<br />
vefxvs SamavRvardi nawolsa, xann iyvnes SuRamisani (5).<br />
vaJi nadirTke wasuli bevra SaRvarda mzirsao (iqve)<br />
`Sa-x-frindebi-s Seaxteba. iseT mware aray iyv, cecxlCi Caasxa' al<br />
Tav-pirCi Saxfrind (iqve); qoo maamauRebels mixfrind, cema dauwy (iqve).<br />
`Semo-h-vardeb-a wamoawydeba, gadmoeyreba, moulodnelad zed<br />
Seadgeba.<br />
`adeqi, kaco, gagTelavs mimaval-momavalia, an cxeni Semogvardeba<br />
gadgivlis urmis Tvalia~ (vaJa _ `amer-imeri~) (1).<br />
Sa-h-vardeb-a waawydeba, gadaeyreba, zed waadgeba. mkiTxavebi<br />
...sxvadasxva xatis mizezs miawerdnen karaxelis avadobas... wminda giorgis<br />
samgzavro adgils dasZinebia, xati Sahvardnia zed da imis mizezi<br />
ariso~ (vaJa _ `fSaveli da...~ I) (iqve).
240<br />
a. yinyarauli<br />
literatura<br />
vaJa-fSavelas mcire leqsikoni, Seadgina aleqsi WinWaraulma Tbilisi,<br />
1969 w.<br />
RambaSiZe 1988 _ r. RambaSiZe, qarTuli enis ingilouri kilos<br />
leqsikoni, Tbilisi.<br />
S. rusTveli, `vefxistyaosani~, teqsti gamosacemad moamzada,<br />
amxsneli masala da komentarebi daurTo n. naTaZem, Tbilisi, 1992 w.<br />
Jurn. macne, #3, Tbilisi, 1976 w.<br />
WinWarauli 2005 _ xevsuruli leqsikoni, Tbilisi.<br />
ALEXI TCHINTCHARAULI<br />
Towards the Origin of the Author<br />
of "The Knight in the Panther's Skin"<br />
S u m m a r y<br />
1. A Georgian idiom – "(Koveli) sitKviT Tavze" corresponds (Koveli) juGabi Tavze"<br />
with Herian-Ingilo.<br />
2. diadi weli means "many years": "vadiadeniT" (1116/1120); "saubari midiades"<br />
(936; 940 (939); "wKalobani mediada" (135, 138/135).<br />
3. In some context "zed misvla", "zed SeJaxeba", "zeda Seƒdoma", "zeda<br />
motKdoma" means "to attack directly".<br />
4. In the poem amaod curva does not mean "to swim slowly". It means "to swim<br />
pleasantly". In the origin amocurva i. e. "surfacing" should have occurred.<br />
5. It is a graphical mistaken "maSin mogeca imedi"; momeca should be printed.<br />
6. In Herian-Ingilo tev/tiv ("He attacks, "He attacked") verb does not occur, but<br />
there is its synonym tan: zed dataneva ("to attack directly").<br />
7. In Khevsurian zed mitaneba has the same meaning as in Herian-Ingilo, but here<br />
it implies "attacking to an enemy at home".
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
roena ykadua<br />
fuZedrekad zmnaTagan mimGeobis<br />
warmoebisaTvis svanurSi<br />
arsad ar aris areuli erTmaneTSi sxvadasxva epoqisa da sxvadasxva<br />
kilos qoneba, rogorc mimGeobis formebSi _ brZanebs a. SaniZe<br />
(SaniZe 1980: 569). konkretul SemTxvevaSi pativcemuli mecnieri qar-<br />
Tuli enis masalas gulisxmobs, magram igive iTqmis danarCeni qarTveluri<br />
enebis monacemebzec.<br />
svanurSi, drois gamoxatvis TvalsazrisiT, awmKos, mKofadisa da<br />
namKos mimGeobebs gamoKofen (v. Tofuria, al. oniani, z. yumburiZe...).<br />
mimGeobur mawarmoeblad miiCneven rogorc prefiqsebs, aseve konfiqsebsac.<br />
konfiqsiT nawarmoeb mimGeobebSi sufiqsuri elementebis ganawileba<br />
damokidebulia imaze, Tu romeli alomorfia warmodgenili Sesabamisi<br />
zmnebis pirian formaTa awmKos mwkrivSi (es garemoeba aZlevs safuZvels<br />
mecnierTa nawils, rom mxolod prefiqsi CaTvalon mimGeobis<br />
mawarmoebel morfologiur erTeulad). Tavis mxriv, prefiqsul mawarmoeblebSic<br />
gamoKofen TanxmovniT nawils, romelsac `... SeiZleba xmovanic<br />
axldes~ (Ciqobava 1942: 23).<br />
samecniero literaturaSi svanuri mimGeoburi afiqsebi Semdegnairad<br />
aris daJgufebuli:<br />
awmKo: mˆ- º asimilirebuli mu-, mˆ- º mu- _ -e, mˆ- º mu- _ -i,<br />
me-, mo-, me- _ -e<br />
mKofadi: le-, le- _ -e, le- _ i, la-, la- _ a, la- _ -i.<br />
namKo: lˆ- º lu-, lˆ- º lu- _ -e, lˆ- º lu- _ -i, mˆ- º mu-,<br />
mˆ- º mu- _ -e, mˆ- º mu- _ -i, na- _ {u}.<br />
saklasifikacio niSnis aGrevis Tavidan asacileblad uarKofiTi<br />
(u- _ -a), romelsac drouli gageba naklebad aqvs, Setanilia namKos<br />
mimGeobaTa rigSi, rogorc warsulSi Seusrulebeli moqmedebis<br />
aGmniSvneli. am daJgufebis miGma mainc rCeba mimGeobebi (masalis, daniSnulebis...),<br />
romlebic droul dapirispirebas ar gamoxataven. unda<br />
SevniSnoT, rom `mimGeobis dro ara damoukidebeli droa, rogorc pirian<br />
formebSi sazogadod, aramed mimarTebiTi~ (SaniZe 1980: 568).
242<br />
r. ykadua<br />
zogadad, mimGeoba Sedgeba moqmedebis an mdgomareobis semantikis<br />
mqone zmnuri Zirisa da afiqsebisagan. eqspoziciuri kvleva gviCvenebs,<br />
rom svanurSi mimGeobaTa mawarmoeblebi Cveulebriv pirvelad saxeleb-<br />
Tanac gvxvdeba. v. Tofuria sitKvawarmoebaSi ganixilavs pirvelad saxelTa<br />
da mimGeobaTa warmoebas.<br />
fuZedrekad zmnaTa mimGeobebi, ZiriTadad, warmoebis zogad wess<br />
mihKvebian (gansakuTrebiT mawarmoebeli inventaris mixedviT), magram,<br />
radgan svanurSi fuZis fleqsia mkveTrad CamoKalibebuli movlenaa,<br />
amitom saxelzmnur warmoebaSi rigi Taviseburebani vlindeba. magali-<br />
Tad, Tu qarTulSi fuZedrekadTa klasis vnebiTi gvaris mimGeobebi aqtivis<br />
fuZisaTvis damaxasiaTebel -e-s Seicaven (drekil, wKvetil...), svanurSi<br />
pasivis mimGeobebi uSualod vnebiTis Zirs eKrdnobian, risi damadasturebelic<br />
aris lentexuris ureduqcio formebi.<br />
deg-n-i `qreba~ _ me-dg-e `Camqrali~, me-deg-e lnt.<br />
reG…-n-i `iSleba~ _ me-rG…-e `daSlili~, me-reG…-e lnt.<br />
nek…-n-i `ixreba~ _ me-nk…-e `daxrili~, me-nek…-e lnt.<br />
rac Seexeba sawKiss, cnobilia, rom fuZedrekadebs moqmedebiTisa<br />
da vnebiTis korelaciuri formebi gaaCniaT (dige `aqrobs~ _ lidge<br />
`Caqroba~, deg-n-i `qreba~ _ lideg `qroba~; ligye _ ligey `gaZleba~,<br />
liSdxe _ liSdex `damTavreba~ da a. S.<br />
svanurSi SemorCenilia am kategoriis zmnaTa -a sufiqsiani masdaric<br />
(x…eta, k…eS-a, qex-a...), romelic ufro substantiur xasiaTs<br />
atarebs da rogorc aGniSnulia samecniero literaturaSi `...naklebad<br />
aris dakavSirebuli zmnis sistemasTan~ 1 (gamKreliZe, mayavariani 1965:<br />
210). fuZedrekadTa kategoriis mimGeobur warmoebaSi gasaTvaliswinebelia<br />
xmovanmonacvle masdaruli Zirebic.<br />
svanuris mimGeobur warmoebaSi erTmaneTs upirispirdeba lˆ- da<br />
mˆ- odenprefiqsuli mimGeobebi. rig SemTxvevaSi isini Tavisuflad monacvleoben,<br />
gansakuTrebiT maSin, rodesac usufiqsod arian warmodgenili:<br />
lˆ-tK b _ mˆ-tK b `Semwvari~<br />
lˆ-J b _ mˆ-J b `moxarSuli~<br />
lˆ-y b _ mˆ-y b `dabarebuli~<br />
SedarebiT iSviaTad, magram aseTi monacvleoba mainc gvaqvs fu-<br />
ZedrekadTa klasSic:<br />
fxir-e `axels~ _ lˆ-fxir _ mˆ-fxir `gaxelili~<br />
1 -a sufiqsiani masdaris substanciuri xasiaTis gamo v. Tofuria maT ganKenebul<br />
saxelebSi ganixilavs (Tofuria 1967: 212-213).
fuZedrekad zmnaTa mimGeoburi formebis warmoebisaTvis svanurSi<br />
fxij-e `{ga}Slis~ _ lˆ-fxij _ mˆ-fxij `gaSlili~<br />
vnebiTis namKo drois mimGeobebs ZiriTadad, lˆ- prefiqsi aqvT<br />
mawarmoeblad:<br />
tix-e `{da}abrunebs~ _ lˆ-tix `dabrunebuli~<br />
gadan qa lˆt‹x m‰r CimiSd (bz.) `vali dabrunebuli maqvs KvelasaTvis~.<br />
k…iS-e `texs~ _ lu-k…iS `gatexili~<br />
yKints qŒxƒ‹da luk…iS staman (lSx.) `biys gatexili doqi<br />
gamoutania~<br />
x…it-e `{amo}wKvets~, `{amo}xocavs~ _ lu-x…it `amowKvetili~<br />
lux…it afxnikars loxc… e d‰…a T…el (lSx.) `daxocil amxanagebs<br />
devis tvini wausva~.<br />
oden lˆ- (asimilirebuli lu-) prefiqsiani warmoebis paralelurad<br />
moqmedebs lˆ- º lu- _ -e konfiqsiani warmoebac.<br />
K…il-e `Kofs~<br />
lu-K…il º lu-K…l-e `gaKofili~<br />
qix-e `{gada}wevs~<br />
lˆ-qix º lˆ-qx-e `gadaweuli~<br />
kih-e `{ga}aqrobs~<br />
lˆ-kih º lˆ-kh-e `gamqrali~<br />
lˆ- º lu- prefiqsi, zogadad, mqoneblobis aGmniSvneli formantia<br />
pirveladi saxelebis warmoebisas da sakmaod produqtiulic (lˆb<br />
l `foTliani~, lˆ-b C `qviani~, lˆ-lic `wKliani~ da sxv.)<br />
pirvelad saxelTa warmoebisasac zogJer erTsa da imave dialeqt-<br />
Si erTmaneTs enacvlebian odenprefiqsuli da prefiqsul-sufiqsuri<br />
formebi, gvaqvs dialeqturi variantebic:<br />
lˆ-byed zs., lˆ-byed-e bq. lSx., lˆ-beyd-e lnt.<br />
lˆ-nS n zs., lˆ-nSan-e zs., lˆ-lSan lSx., lˆ-lS n lnt. `niSniani~.<br />
lˆ- (asimil. lu-) prefiqsis garda gvaqvs le-, le- _ -e la-, la- _ -a,<br />
la- _ -i mKofadis mimGeobebis mawarmoebeli formantebi vnebiTis gagebiT.<br />
le-zob `saymeli~, le-mar-e `gasamzadebeli~, l -Sxi `dasawvavi~,<br />
la-Jab `mosaxarSi~, la-Tr-a `dasalevi~ da sxv.<br />
fuZedrekadTa klasSi erTmaneTs upirispirdebian oden le- prefiqsiani<br />
da le- _ -e konfiqsiani mimGeobebi.<br />
le-tx-e `dasabrunebeli; is, vinc (an rac) unda daabruno~<br />
le-tex `dasabrunebeli; is, vinc unda dabrundes~<br />
naSdeb di r nebozTeqa qa letxe xad `nasesxebi puri saGamo-<br />
243
244<br />
r. ykadua<br />
mde dasabrunebeli hqonda~.<br />
lax…Te dosd xad letex `mTaSi adre unda dabrunebuliKo<br />
(`adre hqonda dasabrunebeli~)~.<br />
le-qx-e `gasawevi; is, vinc (an rac) unda gawion~<br />
le-qex `gasawevi, is, vinc (an rac) unda gaiwios~<br />
barg maxe qorTe mad leqxe `bargi axal saxlSi mqonda gadasatani~.<br />
maxe qorTe mar leqex `axal saxlSi var (maqvs) gadasasvleli~<br />
le-T…f-e `dasakargi; is, vinc (an rac) unda dakargon~<br />
le-T…ef `dasakargi; is, vinc (an rac) unda daikargos~<br />
leT…fe n Ti demeg miri `dasakargi naTesavi ara mKavs~<br />
eJg… r g…eS C…emin, ere leTef xar `iseTi saqme gaakeTa, rom<br />
unda gadaikargos (`dasakargi aqvs~)~.<br />
zemoT naCveneb dapirispirebaSi konfiqsiani formebi warmoadgenen<br />
moqmedebiTi gvaris (tix-e, qix-e, T…if-e...) formebidan nawarmoeb<br />
saobieqto mimGeobebs, romlebic pirdapir obieqts gamoxataven, rac<br />
Seexeba odenprefiqsian leqsemebs, isini nawarmoebia mediopasiuri<br />
(tex-n-i, qex-n-i, T…ef-n-i) formebidan da rogorc subieqtis fard<br />
saxelebs, SegviZlia sasubieqto mimGeobebi vuwodoT.<br />
q. lomTaTiZe werilSi `Tbeba tipis zmnaTa istoriisaTvis qar-<br />
TulSi~ wers, rom `mimGeoba moepoveba mxolod moqmedebiTisa da ugvaro<br />
zmnebs qarTulSi. vnebiTs mimGeoba ara aqvs~ (lomTaTiZe 1952, 77).<br />
aSkaraa, rom svanurSi fuZedrekadTa vnebiTebidan iwarmoeba sasubieqto<br />
mimGeobebi, Tumca aq SeiZleba gaviTvaliswinoT g. mayavarianis mosazreba,<br />
rom `... fuZedrekadi vnebiTi svanurSi istoriulad namdvilad<br />
uniSno iKo~ (mayavariani 1958: 128). svanurSi am tipis zmnebs rom<br />
subieqturi mimGeoba (me-tx-e, me-ƒd-e...) ewarmoebaT, amas swored zemoaGniSnuli<br />
garemoebiT axsnis avtori.<br />
-e- gaxmovaneba gvaqvs me- oden prefiqsiTa da me- _ -e konfiqsiT<br />
nawarmoeb awmKos mimGeobebSi:<br />
me- _ -<br />
me-gey `gamZlebi~, me-k…eS `metexi, mtvrevadi~, me-deg `qrobadi~,<br />
me-reGu `msxvrevadi~, me-feSg `xsnadi~, me-qex `Camwevi, mimwevi~, meƒeC<br />
`cveTadi~ da sxv.<br />
me- _ -e<br />
zs. lSx. me-gy-e lnt. me-gey-e `magari~<br />
zs. lSx. me-dGb-e lnt. me-dGeb-e `dampali~<br />
zs. lSx. me-ft-e lnt. me-fet-e `gaxvretili~ da sxv.<br />
v. Tofuria miuTiTebs, rom oden me- prefiqsian formebs lentexur-
fuZedrekad zmnaTa mimGeoburi formebis warmoebisaTvis svanurSi<br />
Si a- (e a) xmovnianebi enacvleba (metax, medag, meqax...). unda SevniSnoT,<br />
rom es leqsemebi a gaxmovanebiT, TandebuldarTuli sxva dialeqteb-<br />
Sic gvxvdeba. magaliTad, balsqvemourSi:<br />
baziS Cu meƒadji aCad `amaGam unda Camobrundes~ (zedmiw.<br />
`Camosvlaze wavida~)<br />
SiSd metaxji x…as…d lˆrg dne `xelad dabrunebaze viKaviT<br />
molaparakebuli~.<br />
warmodgenil konteqstebSi mimGeoba masdaris funqciiT aris<br />
warmodgenili, iseve, rogorc la- _ -a konfiqsiT nawarmoebi mimGeobebis<br />
SemTxvevaSi (suxiSvili 1998: 241), rac mxars uyers arn. Ciqobavas<br />
mosazrebas, rom istoriulad mimGeobasa da masdars erTgvari<br />
warmoeba axasiaTebda, xolo diferenciacia meoreulia.<br />
la- _ -a prefiqs-sufiqsian mimGeobebSi -…e º -e xmovniani Ziri<br />
fiqsirdeba, rasac adasturebs qvemosvanuris monacemebi:<br />
zs. lnt. l -T…f-a, lSx. la-T…ef `dasakargavi~ _ T…if-e `kargavs~<br />
zs. lnt. l -tKc-a, lSx. la-tKec `dasarGvevi, dasaSleli~ _<br />
tKice `arGvevs~<br />
zs. l -fSg-a, lnt. la-fSk-a, lSx. la-feSg `gasaxsneli~ _<br />
fiSg-e `xsnis~<br />
Taviseburebas avlenen na- prefiqsiT nawarmoebi namKos mimGeobebi.<br />
isini aqtiur da pasiur Sinaars ganarCeven Ziriseuli xmovnis monacvleobiT:<br />
zs. lnt. n -ƒid…, lSx. na-ƒid `motanili, moKvanili~.<br />
bz. na-ƒ d…; bq. lnt. n -ƒed…; lSx. na-ƒad… `mosuli, monasvleli~<br />
baG risga xolJax, eCxen n ƒidu xil r (bq.) `baGebSi urgiaT<br />
iqidan motanili xili~<br />
S… nxen n ƒid… li al x t (lnt.) `es xati svaneTidan aris motanili~<br />
imxan naƒ du eser li (bz.) `saidan xar mosulio (zedmiw. `monasvleli~)~.<br />
sgimarTe naƒed…ar xofSira legmerdel lix (lSx.) `veZaze<br />
mosulebi metwilad avadmKofebi arian~<br />
natix… `monatani, monabrunebi~<br />
na-tex… `monasvleli, mobrunebuli~<br />
lamTilxen n tix… kibdens demn r xeKad (bq.) `qmriseuli saxlidan<br />
motanili (zedmiw. `monatani, danabrunebi~) kidobani arafrad<br />
245
246<br />
r. ykadua<br />
vargoda~.<br />
laqinoS… n tex… qun veddgar ikad… (bq.) `sirbiliT mosuli<br />
(zedmiw. `monasvleli~) suls Zlivs iTqvamda~.<br />
uarKofiTi mimGeobebi (u- _ -a) mxolod lentexurSi ganarCeven<br />
aqtiv-pasivs xmovanmonacvleobiT (u-ƒid-a `moutaneli, mouKvaneli~, uƒed-a<br />
`mousvleli~), danarCen dialeqtebSi aqtiv-pasivi ar aris garCeuli.<br />
mag.:<br />
s…imon utixa las… q…erwilxen (bq.) `simoni ar iKo dabrunebuli<br />
(zedmiw. `daubrunebeli iKo~) qorwilidan~.<br />
naSdeb iTq qa utixa mad (bq.) `nasesxebi marcvleuli ar mqonda<br />
dabrunebuli (zedmiw. `daubrunebuli~) mqonda~.<br />
moqmedebiTi gvaris (sasubieqto) mimGeobis mawarmoeblad fuZedrekad<br />
zmnebSi, ZiriTadad, gvaqvs mˆ- (asimil.) / mu- _ -e konfiqsi: muk…S-e<br />
`gamtexi~, mˆ-ƒd-e `momtani~, mu-c…r-e `damtovebeli~, mu-K…fe<br />
`gamfufqi~ da sxv.<br />
am tipis mimGeobebi lentexurSic reducirebuli formiTaa<br />
warmodgenili: mˆ-fSk-e `gamxsneli~, mˆ-fxj-e `gamSleli~, -ian º -an<br />
elementebidarTul mimGeobebSi aqtivis formaTa Zireuli -i- aGdgeba,<br />
saidanac Cans, rom es mimGeobebi swored aqtivis fuZes eKrdnoba:<br />
bz. mu-q…ic-i‰n `myreli~<br />
lSx. mu-biyk…-ian `gamxeTqi~<br />
lnt. mˆ-fiSk-ian `gamxsneli~ da sxv.<br />
balsqvemour dialeqtSi gansakuTrebiT farTod aris gavrcelebuli<br />
-an elementdarTuli leqsemebi: mˆ-kid-an `amomwKveti~, mu-<br />
K…if-an `amomZirkvavi~, mˆ-Sdix-an `amomTavebeli~. gansakuTrebiT<br />
xSirad msgavsi leqsemebi gamoiKeneba wKevlis formulebSi: ma miCa<br />
mˆkidan i mˆSdixan xaku? `ra misi amomwKveti da amomTavebeli unda?~<br />
zemoT ganxiluli masalidan Cans, rom fuZedrekadTa kategoriis<br />
mimGeoburi warmoeba, iseve rogorc masdaruli, xSir SemTxvevaSi<br />
ganarCevs erTmaneTisagan sasubieqto da saobieqto mimGeobas Ziriseuli<br />
xmovanmonacvleobiT. igi iKenebs zmnis Zirs, romelic neitralur<br />
monacems ar warmoadgens da imTaviTve gansazGvravs mis aqtiur Tu pasiur<br />
mniSvnelobas.<br />
literatura<br />
gamKreliZe, mayavariani 1965 _ T. gamKreliZe, g. mayavariani,<br />
sonantTa sistema da ablauti qarTvelur enebSi, Tbilisi.<br />
mayavariani 1958 _ g. mayavariani, `uniSno vnebiTi~ qarTvelur
fuZedrekad zmnaTa mimGeoburi formebis warmoebisaTvis svanurSi<br />
enebSi. _ qarTvelur enaTa struqturis sakiTxebi, I, Tbilisi.<br />
lomTaTiZe 1952 _ q. lomTaTiZe, Tbeba tipis zmnaTa istoriisaTvis<br />
qarTulSi. _ ike, IV, Tbilisi.<br />
suxiSvili 1998 _ m. suxiSvili, la- prefiqsiani mimGeobis<br />
formebi masdaris mniSvnelobiT svanurSi. _ qarTvelur enaTa struqturis<br />
sakiTxebi, VII, Tbilisi.<br />
SaniZe 1980 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi. _<br />
Sromebi, t. III, Tbilisi.<br />
Ciqobava 1942 _ arn. Ciqobava, saxelis fuZis uZvelesi agebuleba<br />
qarTvelur enebSi, Tbilisi.<br />
ROENA TCHKADUA<br />
Towards the Formation of Participle<br />
From Stem-Changing Verbs in Svan<br />
S u m m a r y<br />
Participles of stem-changing verbs mainly follow a general formation rule. But as in<br />
Svan inflexion of a stem is a firmly developed phenomenon, thus in formation of a<br />
deverbative noun some peculiarities are revealed. In particular, in most cases the<br />
participles formed from vowel-changing verbs differ subjecting and objecting<br />
participles by changing of a root vowel.<br />
247
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
nino JorbenaZe<br />
arsebiT saxelTa daJgufebis axali<br />
principebisaTvis qarTulSi<br />
Tanamedrove ganmartebebiT, morfologia gramatikis is dargia, romelic<br />
swavlobs sityvebis gramatikul klasebs (e. w. metyvelebis nawilebs),<br />
maT morfologiur kategoriebsa da formawarmoebas.<br />
sityvebis gramatikul klasebSi gawevrianeba xdeba rogorc funqciuri,<br />
ise formobrivi maxasiaTeblebis mxrivac. es ori komponenti aucileblad<br />
unda iyos gaTvaliswinebuli am klasebis gamoyofisas...<br />
Zvel gramatikebSi angariSi, ZiriTadad, mxolod funqciasa da sityvis<br />
mniSvnelobas eniWeboda, amitom metyvelebis calke nawilebad gamoiyofoda<br />
arsebiTi, zedsarTavi, zmna, zmnizeda da a. S... qarTulSic identuri<br />
viTareba gvaqvs: a. SaniZis `gramatikis safuZvlebSi~ am principze<br />
damyarebiT 10 metyvelebis nawilia gamoyofili (SaniZe 1973: 34).<br />
TiTqosda am winaaRmdegobebis dasaZlevad Tanamedrove gramatikeb-<br />
Si metyvelebis nawilebi maxasiaTeblebis mixedviT sam farTo klasSia<br />
gaerTianebuli, rac universaluri Cans yvela enisTvis. es maxasiaTeblebia:<br />
1. sagnis maxasiaTebeli da procesis maxasiaTebeli, romelic TavisTavad<br />
iyofa: 2. procesualur (moqmedebis an mdgomareobis) da 3.<br />
araprocesualur (Tvisebisa Tu xarisxis) maxasiaTeblebad. aRsaniSnavia,<br />
rom amgvar dayofaSic funqciis gavlena metia. garda amisa, amaT<br />
SigniT kidev gamoiyofa metyvelebis nawilebi adre arsebuli definiciis<br />
mixedviT; ase rom, isev da isev Sinaarsobrivi dayofa xdeba sityvebisa;<br />
amis gasamarTleblad xSirad aRniSnaven, rom metyvelebis nawilebi<br />
leqsikogramatikuli kategoriebia (rusuli gramatika), rac TavisTavad<br />
swori midgoma ar aris gramatikis aRwerisas. amitom b. jorbenaZis<br />
programa-konspeqtSi, romlis mixedviTac qarTuli enis morfologiis<br />
axali kursi unda daweriliyo da romelzec prof. g. gogolaSvilis<br />
xelmZRvanelobiT amJamad avtorTa jgufi muSaobs, erT jgufSia gaerTianebuli<br />
arsebiTi, zedsarTavi, ricxviTi saxelebi, nacvalsaxeli da aseve<br />
_ zmnizedebi, radgan formawarmoebis TvalsazrisiT maT Soris<br />
fundamenturi sxvaoba ar aris (jorbenaZe, 1995: 23-25).
arsebiT saxelTa dajgufebis axali principebisaTvis qarTulSi 249<br />
aqve isic aRsaniSnavia, rom arsebuli winaaRmdegoba metyvelebis nawilebis<br />
tradiciuli dayofisa imdenad aSkaraa, rom zogierT (mag.,<br />
rusul gramatikebSi) SesaZleblad Tvlian am leqsikogramatikul klasebad<br />
(anu metyvelebis nawilebad dayofis) paralelurad moaxdinon<br />
wminda formobriv-gramatikuli, morfologiuri dayofa da amis mixedviT<br />
sul sxva jgufebi gamoiyofa: 1. sityvebi, romlebsac mxolod brunvis<br />
kategoria aqvs; 2. sityvebi, romelTac aqvT brunvisa da ricxvis kategoria;<br />
3. sityvebi, romelTac aqvT brunvis, ricxvisa da sqesis kategoria;<br />
4. calke erTeulad gamoiyofa zmna da a. S. (rusuli gramatika).<br />
vfiqrobT, qarTulSic, metyvelebis nawilTa arsebuli sistemis nacvlad,<br />
unda Camoyalibdes sul sxva, mxolod morfologiur-sintaqsur<br />
maCveneblebze damyarebuli sistema enaSi arsebuli formebisa... gasamijnia<br />
formisa da formantis aRrevis SemTxvevebi (mag., rodesac calke metyvelebis<br />
nawilad gamoyofilia Tandebuli, maSin, rodesac is formantia<br />
da ara _ sityva... igive SeiZleba iTqvas kavSirze, nawilakze da garkveulwilad<br />
_ Sorisdebulzec.). es kargad aris SeniSnuli da gasworebuli<br />
zemoaRniSnul programa-konspeqtSic...<br />
is principebi, romlebic zemoT CamovTvaleT, aseve SeiZleba iqnas<br />
gamoyenebuli arsebiTi saxelebis jgufebis gamoyofisasac...<br />
arsebiT saxelTa dajgufebisas gadamwyveti mniSvneloba unda mivani-<br />
WoT formawarmoebasa da sintaqsur urTierTobebs da ara _ Sinaarss,<br />
rac sruliad ar iyo gaTvaliswinebuli adreul gramatikebSi... es<br />
principi darRveulia Tanamedrove ucxour gramatikebSic. poziciis<br />
gansamtkiceblad ganmartebulia, rom aRniSnuli jgufebi leqsikur-gramatikul<br />
principze damyarebiTaa gamoyofili, rac, rogorc ukve iTqva,<br />
araswori principia gramatikis aRweris dros...<br />
aRniSnuli problema sworad aris gadawyvetili naxseneb programakonspeqtSi,<br />
sadac arsebiTi saxelis adrindeli jgufebis nacvlad (romlebic<br />
sayovelTaodaa cnobili da amaze aRar SevCerdebiT) gamoyofilia<br />
Semdegi sami jgufi (formawarmoebisa Tu sintaqsuri moqcevis<br />
TvalsazrisiT):<br />
1. vin da ra jgufis arsebiTi saxelebi;<br />
2. sulieri da usulo arsebiTi saxelebi;<br />
3. sazogado da sakuTari arsebiTi saxelebi; (jorbenaZe 1995: 38).<br />
jgufebis gamoyofis safuZveli, vfiqrobT, sworia, Tumca, Cveni<br />
azriT, formawarmoebis TvalsazrisiT angariSi unda gaewios mravlobi-<br />
Ti ricxvis kategoriasac, rogorc sruluflebian gramatikul kategorias.<br />
amis mixedviT qarTulSi arsebiT saxelTa 4 jgufis gamoyofa<br />
iqneba SesaZlebeli:
250<br />
n. jorbenaZe<br />
1. vin da ra jgufis arsebiTi saxelebi;<br />
2. sulieri da usulo arsebiTi saxelebi;<br />
3. sazogado da sakuTari arsebiTi saxelebi;<br />
4. abstraqtuli arsebiTi saxelebi (rac ar udris tradiciulad<br />
miRebul abstraqtul saxelebs).<br />
mokled rom mimovixiloT arsebuli jgufebi, SeiZleba iTqvas Semdegi:<br />
vin da ra jgufis arsebiTi saxelebi<br />
aq kvlav is arsebiTebi gaerTiandeba, romlebic a. SaniZis gramatikaSi<br />
amave jgufSi iyo gamoyofili: cnobilia, rom kiTxvebis mixedviT<br />
arsebiTi saxelebi orgvaria: vin jgufisa da ra jgufisa. vin kiTxva daesmis<br />
adamianTa saxelebs, ra kiTxva _ yvela danarCens.<br />
isic aRsaniSnavia, rom konteqstis mixedviT zogierTi arsebiTi saxeli<br />
SeiZleba sxvadasxva jgufs ganekuTvnos. mag.: axalgazrdobas (`vin~<br />
jgufi) baRSi moeyara Tavi; magram: mTeli axalgazrdoba (`ra~ jgufi)<br />
gaWirvebaSi gaatara.<br />
aRniSnuli jgufis calke gamoyofis safuZvelia Tundac Tavad<br />
is gansxvavebuli kiTxvebi, romlebic maT miemarTeba _ erTi mxriv<br />
`vin~ da meore mxriv _ `ra~...<br />
sulieri da usulo arsebiTi saxelebi<br />
nivTieri saxis mqone sagani orgvaria: sulieri an usulo.<br />
sulieria sagani, romelsac samSvinveli aqvs da sakuTari ZaliT<br />
moZraobs: adamiani, cxoveli, frinveli, Tevzi, mweri, qvewarmavali...<br />
usuloa sagani, romelsac arc samSvinveli ar gaaCnia da arc sakuTari<br />
ZaliT moZraoba ar SeuZlia: xe, miwa, qva, zRva, mTa...<br />
rac mTavaria, sulieri da usulo arsebiTi saxelebi gansxvavebulad<br />
iqcevian sintaqsuri urTierTobis dros, kerZod _ zmnasTan<br />
ricxvSi Sewyobisas (kacebi midian, xeebi dgas...), rac xdeba kidevac<br />
safuZveli maTi calke jgufad gamoyofisa...<br />
sazogado da sakuTari saxelebi<br />
amaTgan, sakuTar saxelebSi Sedis:<br />
1. adamianTa saxelebi (nino, daviTi...);<br />
2. adamianTa gvarebi (WavWavaZe, dadiani, Sengelia...);<br />
3. cxovelTaTvis Serqmeuli saxelebi (wiqara, Rvinia...);<br />
4. geografiuli saxelebi (saqarTvelo, Tbilisi, mtkvari, mTawminda...);<br />
5. ciur mnaTobTa saxelebi (mze, mTvare, venera...);<br />
6. Jurnal-gazeTebis, dawesebuleba-organizaciebis saxelwodebebi<br />
(`mnaTobi~, Tsu...)...
arsebiT saxelTa dajgufebis axali principebisaTvis qarTulSi 251<br />
sakuTari saxelebi gansxvavebulad ibrunian... amasTanave, brunebis<br />
mixedviT gansxvavebuli jgufebi gamoiyofa TviTon sakuTari saxelebis<br />
SigniTac, rac maTi calke gamoyofis safuZvlad miiCneva...<br />
abstraqtuli saxelebi<br />
abstraqtul arsebiTebSi vaerTianebT Semdegi tipis saxelebs (romlebic<br />
adre calke jgufebad iyo gamoyofili):<br />
1. aranivTieri saxis mqone (tradiciulad, abstraqtuls rom<br />
uwodeben) _ sixaruli, bedniereba, sinanuli...;<br />
2. nivTierebaTa _ oqro, Saqari, bamba, rZe, Tafli...;<br />
3. krebiT _ axalgazrdoba, xalxi, eri, naZvnari...;<br />
4. movlenis aRmniSvnel _ wera, keTeba, siyvaruli...<br />
abstraqtuli saxelebis ZiriTadi Tavisebureba is aris, rom maT<br />
mravlobiTi ricxvi ar ewarmoebaT, iseve, rogorc sakuTar saxelebs;<br />
magram maT sakuTari saxelebisagan gansxvavebuli bruneba aqvT, rac,<br />
Cveni azriT, sakmarisi safuZvelia maTi calke jgufad gamoyofisaTvis...<br />
aRvniSnavT, rom warmodgenili sqema mxolod winaswari zogadi<br />
suraTia da is daxvewasa da srulyofil Seswavla-Semowmebas saWiroebs.<br />
literatura<br />
SaniZe 1973 _ a. SaniZe, qarTuli enis gramatikis safuZvlebi, 1,<br />
Tbilisi.<br />
rusuli gramatika _ http://rusgram.narod.ru/index1.html.<br />
jorbenaZe 1995 _ b. jorbenaZe, qarTuli enis morfologia, Tbilisi.
252<br />
n. jorbenaZe<br />
NINO JORBENADZE<br />
Towards the New Grouping Principles<br />
of Nouns in Georgian<br />
S u m m a r y<br />
According to the modern explanations, morphology is that branch of grammar,<br />
which studies grammatical classes of words (so called parts of speech), their<br />
morphological categories and form-building.<br />
Membership of words in grammatical classes takes place according to functional as<br />
well as form characteristics. These two components should be taken into account in<br />
distinguishing these classes (in old grammars function and a word’s meaning was<br />
basically taken into account, and owing to this a noun, an adjective, a verb, an adverb...<br />
are distinguished as separate parts of speech. An analogous situation occurs in<br />
Georgian, as well: in A. Shanidze’s "Foundations of grammar" 10 parts of speech are<br />
distinguished based on this principle).<br />
Abovementioned two components should be taken into account in distinguishing<br />
the groups of nouns and at this time decisive importance should be given to a formbuilding<br />
and syntactic relations and not only to context. In accordance with it to<br />
distinguish 4 groups of nouns in Georgian is possible:<br />
1. nouns of who and what group;<br />
2. animate and inanimate nouns;<br />
3. general and proper nouns;<br />
4. abstract nouns (that does not imply traditional abstract nouns).
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
muxadin kumaxovis xsovnas<br />
2008 wlis 7 ivniss gardaicvala gamoCenili yabardoeli mecnieri,<br />
msoflio saxelis mqone kavkasiologi, <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecniere-<br />
bis Tbilisuri skolis TvalsaCino warmomadgeneli, filologiis me-<br />
cnierebaTa doqtori, ruseTis sabunebismetyvelo mecnierebaTa akademi-<br />
is namdvili wevri, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis<br />
ucxoeli wevri, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo uni-<br />
versitetisa da lundis (SvedeTi) universitetis sapatio doqtori,<br />
profesori muxadin kumaxovi.<br />
muxadin abubeqiris Ze kumaxovi daibada yabardo-balyareTis res-<br />
publikis sofel leskenSi; iqve miiRo saSualo ganaTleba. 1947-52<br />
wlebSi swavlobda Tbilisis saxelmwifo universitetis filologiis<br />
fakultetis kavkasiur enaTa ganyofilebaze. aspiranturis kursi gaia-<br />
ra moskovSi, enaTmecnierebis institutSi, sadac daicva sakandidato<br />
disertacia. muSaobda institutSi ufros mecnier TanamSromlad, Sem-<br />
deg, sxvadasxva dros _ institutis kavkasiur enaTa da lingvisturi<br />
komparativistikis ganyofilebis gamged, xolo 2005 wlidan gardacva-
254<br />
v. Sengelia<br />
lebamde _ mTavar mecnier TanamSromlad. 1966 wels m. kumaxovma sa-<br />
qarTvelos mecnierebaTa akademiis enaTmecnierebis institutSi filo-<br />
logiis mecnierebaTa doqtoris samecniero xarisxis mosapoveblad da-<br />
icva disertacia Temaze `adiRur enaTa morfologia~.<br />
m. kumaxovi kiTxulobda leqciebs moskovis umaRles saswavlebleb-<br />
Si; 1978 wels mieniWa profesoris wodeba. 1991-98 wlebSi, rogorc<br />
miwveuli profesori, muSaobda lundis universitetSi.<br />
m. kumaxovis samecniero moRvaweoba mravalmxrivi iyo: ikvlevda<br />
afxazur-Cerqezul enaTa fonetikas, morfologias, sintaqssa da leqsi-<br />
kas aRweriTi da istoriul-SedarebiTi TvalsazrisiT, gramatikis, ti-<br />
pologiisa da komparativistikis zogad sakiTxebs; misi kvlevis sagani<br />
iyo, agreTve, folklori da misi kavSiri enasa da kulturasTan.<br />
m. kumaxovi metad nayofieri mkvlevari iyo. mas ekuTvnis 200-ze me-<br />
ti samecniero naSromi, maT Soris _ 13 monografia:<br />
1. adiRur enaTa morfologia. sinqroniul-diaqroniuli daxasia-<br />
Teba. I, nalCiki, 1964 (rus. enaze).<br />
2. ubixuri ena. _ kreb. `ssrk xalxTa enebi. IV. <strong>iberiul</strong>-kavkasiu-<br />
ri enebi~, moskovi, 1967 (rus. enaze).<br />
3. yubanis dialeqti. _ kreb. `yabardoul-Cerqezuli dialeqto-<br />
logiis narkvevebi, nalCiki, 1969 (rus. enaze).<br />
4. adiRur enaTa sityvaTcvaleba, moskovi, 1971 (rus. enaze).<br />
5. adiRur enaTa funqciuri stilistika, moskovi, 1975 (Tanaav-<br />
tori _ z. kumaxova, rus. enaze).<br />
6. adiRur (Cerqezul) enaTa istoriul-SedarebiTi fonetika,<br />
moskovi, 1981.<br />
1984.<br />
7. zogadi da <strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis narkvevebi, nalCiki,<br />
8. adiRuri folkloris ena. narTebis eposi, moskovi, 1985 (Tana-<br />
avtori _ z. kumaxova, rus. enaze).<br />
9. adiRur (Cerqezul) enaTa istoriul-SedarebiTi gramatika,<br />
moskovi, 1989 (rus. enaze).<br />
10. narTebis eposi. ena da kultura, moskovi, 1998 (Tanaavtori<br />
_ z. kumaxova, rus. enaze).<br />
11. damatebiTi konstruqciebi yabardoul-Cerqezul enaSi,<br />
lundi, 1998 (Tanaavtori _ k. vamlingi, rus. enaze).<br />
12. ergatiuloba Cerqezul enaSi, malmio, 2000 (Tanaavtori _
k. vamlingi, rus. enaze).<br />
m u x a d i n k u m a x o v i<br />
13. Cerqezuli winadadebis struqtura, malmio, 2009 (Tanaavtori<br />
_ k. vamlingi, ingl. enaze).<br />
m. kumaxovi mravali wlis ganmavlobaSi muSaobda Crdilo-dasavleT<br />
kavkasiis uZvelesi mkvidri xalxis enis _ ubixuri enis vrcel gramati-<br />
kaze, magram, samwuxarod, misi gamocema ver moaswro.<br />
cxovrebis ukanasknel wlebSi m. kumaxovis xelmZRvanelobiT mo-<br />
mzadda da gamoica ori didi naSromi _ `adiRuri (Cerqezuli) encik-<br />
lopedia~ (2006) da ortomeuli `yabardouli ena~. iyo orive am gamo-<br />
cemis mTavari redaqtori da ZiriTadi avtori. xelmZRvanelobda adi-<br />
Rur enaTa anbanebisa da orTografiis unifikaciis proeqtis Sedgenas.<br />
m. kumaxovis xelmZRvanelobiTa da konsultaciiT mravali sadoqto-<br />
ro da sakandidato disertacia daiwera. misi mowafeebi axlac warma-<br />
tebiT muSaoben Crdilo-dasavleT kavkasiis sxvadasxva samecniero-kvle-<br />
viT dawesebulebasa Tu umaRles saswavlebelSi.<br />
m. kumaxovi Tavisi samSoblos _ yabardosa da mTeli saCerqezos<br />
didi patrioti iyo, amave dros _ saqarTvelos gulwrfeli pativis-<br />
mcemeli da megobari. damaxasiaTebelia is gulTbili werili, romelic<br />
man arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituts gamougzavna<br />
2002 wlis 4 ivliss saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi (sruliad<br />
damsaxurebulad) mis arCevasTan dakavSirebiT (mogvyavs werilis Tar-<br />
gmani mcireodeni SemoklebiT):<br />
`Zvirfaso megobrebo da kolegebo!<br />
me Zalian madlieri var Tqveni institutis mTeli koleqtivisa sa-<br />
qarTvelos mecnierebaTa akademiis ucxoel wevrad (akademikosad) arCe-<br />
visaTvis. kargad vacnobiereb im faqts, rom mTeli iniciativa da damsa-<br />
xureba saqarTvelos mecnierebaTa akademiaSi Cemi arCevisa mTlianad da<br />
savsebiT Tqvenia, Cemi Zvirfasi megobrebisa da kolegebis.<br />
saqarTvelom mimiRo me Tavis universitetSi, damexmara kavkasiolo-<br />
gi gavmxdariyavi, damecva sakandidato da sadoqtoro disertaciebi.<br />
Tqven CauyareT safuZveli Cems lingvistur ganaTlebas, Cems sayvarel<br />
Alma Mater-Si _ Tbilisis saxelmwifo universitetSi, CamoayalibeT sa-<br />
mecniero mimarTuleba, romelic mTels lingvistur samyaroSi kavkasi-<br />
ologTa Tbilisur skolad iwodeba. arasodes damaviwydeba Cemi didi<br />
maswavleblebi _ arnold Ciqobava, giorgi rogava, qeTevan lomTaTiZe,<br />
varlam Tofuria da am SesaniSnavi skolis sxva saxelovani warmomad-<br />
255
256<br />
v. Sengelia<br />
genlebi. mudam vambobdi da sicocxlis bolomde vityvi, rom ver gada-<br />
vixdi im did amags, rac Cemze gaswies saqarTvelom, misma keTilma da<br />
didma xalxma, misma saxelganTqmulma mecnierebma.<br />
didi madloba Tqven yvelafrisaTvis!~<br />
m. kumaxovi iyo SesaniSnavi pirovneba, bunebisagan uxvad dajildoe-<br />
buli SesaSuri garegnobiTa da Sinagani kulturiT, gonieri, dinji,<br />
darbaiseli, stumarTmoyvare adamiani, romelic CerqezTa saukeTeso<br />
Tvisebebs ganasaxierebda.<br />
muxadin kumaxovis didma samecniero memkvidreobam samudamod<br />
daimkvidra adgili <strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis oqros fondSi,<br />
xolo misi, rogorc yovelmxriv Semkuli pirovnebis, didi Cerqezisa da<br />
didi kavkasielis saxeli mudam saamayod eqneba mis samSoblosa da<br />
mTels kavkasias.<br />
prof. v. Sengelia,<br />
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis<br />
institutis mTis <strong>iberiul</strong>-kavkasiur<br />
enaTa ganyofilebis xelmZRvaneli
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
« Il n’y a pas de petites cultures »<br />
(Georges Charachidzé)<br />
Peut-être certains se souviennent-ils encore de cette réunion de chercheurs du<br />
C. N. R. S., à l’occasion d’un ènième projet de réforme, et de la réaction de Georges<br />
Charachidzé à une expression malheureuse d’un des directeurs d’alors : « Vous qui<br />
travaillez sur des petites cultures. . . » Ce à quoi G. Charachidzé tint à répliquer<br />
immédiatement, exprimant ainsi une des convictions profondes de toute sa vie de<br />
chercheur et d’enseignant : « Il n’y a pas de petites cultures » .<br />
Georges Charachidzé naît à Paris le 11 février 1930, d’un père député de la<br />
première république de Géorgie et d’une institutrice française. Comme son père, il<br />
fréquente les membres du gouvernement géorgien réfugiés à Leuville-sur-Orge, où ils<br />
habitent, et il y apprend très jeune la langue géorgienne auprès de son père – qui meurt<br />
quand il a cinq ans – puis perfectionne ses connaissances, lecture, écriture, littérature,<br />
auprès de Samson Pirtskhalava, vice-président de l’Assemblée constituante de la<br />
république de Géorgie. A l’école française, il fait de fortes études, apprend le russe et<br />
l’arménien, ajoute au géorgien moderne l’ancien géorgien, puis prépare son doctorat.<br />
Intéressé par l’histoire ancienne, il veut étudier le paganisme géorgien et s’adresse au<br />
maître des études caucasiennes en France : Georges Dumézil. Se reproduit alors une<br />
scène proche de celle que Dumézil avait lui-même vécue quand il avait demandé à<br />
Antoine Meillet, spécialiste de linguistique comparée indo-européenne, de diriger sa<br />
propre thèse : Dumézil a de la peine à se laisser convaincre. Mais, finalement, il accepte<br />
de diriger le projet. A l’époque, il n’était pas pensable pour un fils de condamné à mort<br />
par les bolchéviques d’aller en Géorgie. Aussi la thèse repose-t-elle sur les très riches<br />
informations collectées par les ethnographes géorgiens ; G. Charachidzé pensait que les<br />
rituels pré-chrétiens qu’il analysait avaient disparu. Lorsque, bien plus tard, il assista à
258<br />
B. Outtier<br />
la projection d’un film tourné peu de temps auparavant, son émotion fut si forte de voir<br />
la permanence de ces fêtes, qu’au lieu du commentaire qu’on attendait de lui, il ne put<br />
que présenter des larmes de joie et d’émotion.<br />
Toute sa vie, il demeurera lié à Georges Dumézil et, curieusement, un certain<br />
nombre de caractéristiques leur sont communes : le refus d’avoir une « chapelle » de<br />
disciples, le perfectionnisme, l’admiration pour les Caucasiens, l’amour de la belle<br />
langue française dans leurs écrits, par exemple.<br />
G. Charachidzé fut, à vrai dire, le seul qui marcha dans la double voie frayée par le<br />
m aître : d’abord, l’étude des langues sur le terrain – c’est ainsi que G. Charachidzé<br />
nous a donné une Grammaire de la langue avar (langue du Caucase Nord-Est) en 1981,<br />
issue de missions en Turquie, mais aussi remarquable par l’indépendance<br />
d’interprétation des faits linguistiques.<br />
En cela aussi, il se montre l’héritier de ses lointains devanciers qui, me dit-il un<br />
jour « il y a trois mille ans, avaient du temps pour raffiner les concepts ». Georges<br />
Dumézil l’introduisit auprès de ses informateurs oubykh, et, avant sa mort, lui transmit<br />
la charge de terminer et de publier le Dictionnaire de la langue oubykh sur lequel il<br />
avait tant oeuvré ; malheureusement, ces fiches sont inédites à ce jour. Lui aussi, durant<br />
ses missions auprès des Oubykhs, se réservait le temps de la réflexion, travaillant le matin<br />
avec ses informateurs, mais allant faire de longues promenades solitaires l’après-midi.<br />
Le second domaine dans lequel il suivit, à sa manière, Dumézil, fut l’analyse<br />
comparative des cultures du Caucase : sa thèse Le système religieux de la Géorgie<br />
païenne Analyse structurale d’une civilisation parut en 1968 chez Maspero – cela ne<br />
s’invente pas ! Elle a été rééditée sans changements en 2001 aux éditions La<br />
Découverte. Ici encore, un important ouvrage reste inédit : une analyse structurale des<br />
cultures des Caucasiens du nord-ouest, du monde tcherkesse, à laquelle il a longuement<br />
travaillé pendant la dernière période de sa vie.<br />
Le mot d’analyse structurale renvoie à son deuxième maître, celui qui l’accueillit<br />
au C. N. R. S. , Claude Lévi-Strauss. Dans sa préface au Prométhée ou le Caucase Essai<br />
de mythologie contrastive, G. Dumézil explique ainsi le sous-titre : « Personnellement,<br />
j’y vois une heureuse alliance de « mythologie comparée» ... et d’analyse structurale. »<br />
Combinant la comparaison dumézilienne avec le structuralisme de Lévi-Strauss,<br />
G. Charachidzé apporte un regard nouveau sur les vieux mythes du Caucase. Il avait<br />
pleinement conscience de ce qu’il apportait. A plusieurs reprises, je l’ai entendu<br />
proclamer en souriant qu’il travaillait sur les mêmes matériaux que les ethnographes<br />
géorgiens, mais qu’il parvenait à de tout autres interprétations.<br />
Il importe de remarquer que cet usage combiné du comparatisme et de la méthode<br />
structurale avait été mis en oeuvre beaucoup plus tôt, dès l’Introduction à l’étude de la<br />
féodalité géorgienne (Le Code de Georges le Brillant) : Dans cette étude publiée dès<br />
1971, à propos de la comparaison des féodalités française et géorgienne, il écrivait : « Il<br />
conviendrait de procéder de la façon suivante : étudier séparément les réalités , les<br />
notions et les vocables qui les désignent, ainsi que leur évolution respective, à l’intérieur<br />
du système géorgien et rendre compte de chacun de ces éléments par référence – et<br />
souvent par opposition – à ceux qui leur correspondent dans le système français : enfin,<br />
déterminer la fonction et la position de chaque pièce par rapport à la structure de<br />
l’ensemble géorgien et comparer ces relations à celles qui sont propres à la société<br />
française. » G. Charachidzé supportait mal imprécisions ou erreurs au sujet du Caucase<br />
en général et de la Géorgie en particulier. Son Introduction, destinée à avertir des pièges<br />
que recélait la traduction de J. Karst, est un très brillant exemple de son érudition en<br />
géorgien, ancien, moyen et moderne.
« Il n’y a pas de petites cultures » (Georges Charachidzé) 259<br />
Chercheur, il ne cessa jamais de l’être, mais il fut aussi enseignant. Il créa aux<br />
Langues’0 l’enseignement du géorgien, en 1965, enseignement qui aurait dû revenir à<br />
Dumézil dans les années 30, mais dont les foudres du prince N.Troubetskoy le privèrent<br />
à jamais. En 1983, l’intitulé s’élargit, comprenant désormais les Etudes géorgiennes et<br />
caucasiques. Dès 1969, il fut aussi chargé de conférences de langues et civilisations<br />
caucasiennes à l’Ecole pratique des hautes études, section des sciences philologiques.<br />
Aux Langues’O, il remplit de nombreuses fonctions administratives, il fut notamment le<br />
responsable de l’Unité de recherche « Caucase et monde indo-européen » , qui associait<br />
des chercheurs du C. N. R. S. A des chercheurs de l’Ecole. C’était un directeur<br />
extrêmement agréable, surtout pour quelqu’un qui – c’était mon cas – ne travaillait pas<br />
dans le même champ que lui. Les pesanteurs administratives ne lui échappaient pas,<br />
aussi, au moment des rapports d’activité à rendre périodiquement recevions-nous un<br />
mot de ce genre : « L’administration s’ingénie encore à nous faire perdre notre temps;<br />
aussi, envoyez-moi une note brève, je rédigerai moi-même le rapport. » Comme il était<br />
connu pour être un directeur très humain, il recevait parfois de nouveaux membres dont<br />
le profil n’était pas tout-à-fait celui de l’unité, mais qu’il était délicat d’intégrer ailleurs.<br />
Du reste, nous n’avions pas de local capable de nous abriter tous !<br />
La Revue Bedi Kartlisa, fondée en 1957 sous sa forme en langues de l’Europe de<br />
l’ouest, fut dirigée jusqu’en 1984 par son fondateur, K. Salia : il n’y avait pas place pour<br />
deux directeurs . . . Mais de 1985 à 1993, G. Charachidzé parvint à continuer la<br />
publication, sous son ancien sous-titre : Revue des études géorgiennes et caucasiennes.<br />
Il avait une vive conscience de ce que la conquête russe du XIX e siècle avait détruit<br />
dans le monde caucasique, et répétait avec tristesse : « Nous arrivons trop tard. » C’est<br />
pourquoi il ne comprenait pas, encore moins n’approuvait-il l’enthousiasme proimpérialiste<br />
de telle de ses<br />
compatriotes. Pour autant, il n’entrait aucunement dans les mouvements<br />
nationalistes géorgiens, ce qui parfois était incompris des Géorgiens de France ; jamais,<br />
évidemment, il n’avait soutenu le régime communiste. Sa lucidité sur les limitations des<br />
démocraties était d’ailleurs terrible ; qu’on relise les pages extrêmement fortes parues<br />
dans Le genre humain du printemps-été 1995, un numéro dont le thème était Les bons<br />
sentiments. Dans son article « Les Tchétchènes, un peuple en sursis » ; à l’ordinaire, il<br />
manie la provocation : « Je ne puis m’empêcher d’évoquer le « Monsieur Hitler » des<br />
tristes gazettes de 1938-1939 : il ne fallait surtout pas gêner « Monsieur Hitler ». Cette<br />
dénomination m’a toujours stupéfié. Aujourd’hui, c’est « Boris Eltsine » qu’il ne faut<br />
surtout pas gêner, au cas où cela l ‘empêcherait d’en finir une fois pour toutes avec les<br />
Tchétchènes et les Ingouches. » Voila donc quelqu’un qui n’avait pas d’illusions<br />
excessives sur le genre humain, surtout sur l’homme politique. Malgré la distance qu’il<br />
a toujours voulu garder à l’endroit des mouvements nationalistes, il avait de nombreux<br />
et fidèles amis dans la communauté géorgienne de Paris et de la région parisienne. Sa<br />
vaste culture, sa connaissance des êtres humains et son sens de l’humour – ajoutez à<br />
cela qu’il aimait bien vider un verre, à l’occasion d’une rencontre, - ont fait de lui l’un<br />
des thamadas, des animateurs de repas, très recherché, justifiant son assertion : « Nous<br />
avons affaire à des cultures pour lesquelles la fête est un élément central. Et plus<br />
précisément, le festin. »<br />
Il n’avait pas, me semble-t-il, la fibre arriviste. Il aurait certes aimé couronner sa<br />
carrière d’enseignant comme professeur au Collège de France. G. Dumézil ne le soutint<br />
pas et la chose ne se fit pas. G. Charachidzé a souffert de se voir parfois concurrencé par<br />
des personnes qui n’avaient pas ses vastes connaissances.
260<br />
B. Outtier<br />
Sa connaissance, pratique et théorique, de très nombreuses langues, dont une<br />
dizaine de langues du Caucase, lui donnait naturellement place à la Société de<br />
linguistique de Paris : il la présida en 1984. Il restait très attentif à se trouver des<br />
informateurs ; ayant appris qu’une Ingouche venait en France et était dirigée en<br />
province, il s’arrangea pour qu’elle puisse venir à Paris ; ainsi pourrait-il profiter de ses<br />
connaissances.<br />
De mauvais procès avaient été tardivement faits à Georges Dumézil : Georges<br />
Charachidzé, pour sa part, s’employa à dissiper toute ambiguité sur la pensée du maître ;<br />
c’est l’un des buts de La mémoire indo-européenne du Caucase, riche petit livre paru en<br />
1987, peu après la disparition de G. Dumézil. Le livre se termine par une note très<br />
explicite : « Les Aryens mode d’emploi. »<br />
En 1990, il publia dans le recueil en quatre tomes The indigenous Languages of<br />
Caucasus une description de la langue oubykh.<br />
Comme Dumézil l’avait fait dans les années trente du siècle passé, il sut prendre<br />
parti dans les conflits issus de l’effondrement du monde soviétique, en particulier en<br />
faveur des Tchétchènes. Il le fit dans des revues scientifiques, mais aussi – en notre<br />
temps d’experts – dans des hebdomadaires à grand tirage, comme Le Nouvel<br />
Observateur, voire dans de grands quotidiens, tels Le Monde : « Il appartient à toutes les<br />
personnes qui ont quelque estime pour la liberté de soutenir les Tchétchènes » (Le<br />
Monde, 9 mars 1996). Pour lui, le grand jeu reprenait avec la chute de l’U. R. S. S. , et<br />
n’était pas prêt de se calmer. Les peuples du Caucase en étaient partie prenante pour<br />
longtemps.<br />
Il s’est éteint paisiblement à Paris, le 20 février 2010. Il a illustré la science<br />
française de longues années. Au Caucase, c’est par le titre de «digne fils du<br />
Caucase » que l’on honore ceux qui ont été remarquables par leur activité en faveur de<br />
cette région si attachante : c’est un titre que mieux que nul autre Géorgien en France,<br />
Georges Charachidzé mérite de se voir décerner. Aucun autre fils d’émigré de sa<br />
génération n’a autant fait pour faire connaître et aimer ce coin du monde.<br />
B. OUTTIER<br />
C. N. R. S
`ar arseboben patara kulturebi~ (giorgi SaraSiZe) 261<br />
`ar arseboben patara kulturebi~<br />
(giorgi SaraSiZe)<br />
SesaZloa, zogierTebs jer kidev axsovT C.N.R.S.-is (`mecnieruli<br />
kvlevis nacionaluri centri~) Sekreba, miZRvnili reformis ucnauri<br />
proeqtisadmi da giorgi SaraSiZis reaqcia erT-erTi xelmZRvanelis samwuxaro<br />
gamonaTqvamTan _ `Tqven, vinc patara kulturebze muSaobT...~<br />
dakavSirebiT. amaze g. SaraSiZem myisierad upasuxa is, rac gamoxatavs<br />
mTeli misi cxovrebis Rrma rwmenas: `ar arseboben patara kulturebi~.<br />
giorgi SaraSiZe daibada parizSi 1930 wlis 11 Tebervals mamis,<br />
saqarTvelos pirveli respublikis deputatisa, da dedis, frangi maswavleblis,<br />
ojaxSi. Tavisi mamis msgavsad igi xSirad xvdeba saqarTvelos<br />
ltolvili mTavrobis wevrebs levilSi (orJze), sadac isini cxovroben.<br />
aq is, patara, iTvisebs qarTuls mamisagan. xuTi wlisa iyo, roca<br />
mama moukvda. Semdgom Tavis codnas wera-kiTxvaSi, literaturaSi igi<br />
xvews samson fircxalavasTan, saqarTvelos respublikis damfuZnebeli<br />
krebis vice-prezidentTan. frangul saswavlebelSi igi bevrs mecadineobs,<br />
iTvisebs rusulsa da somxurs, Tanamedrove qarTuls amatebs Zveli<br />
qarTulis codnas, Semdgom amzadebs sadoqtoro naSroms. Zveli istoriiT<br />
dainteresebuls, mas surs qarTuli paganizmis (warmarTobis)<br />
kvleva. amitom is mimarTavs kavkasiologiuri kvlevebis wamyvan mecniers<br />
JorJ diumezils. ganmeorda msgavsi imisa, rac Tavs gadaxda diumezils,<br />
roca man sTxova antuan meies, indo-evropuli SedarebiTi enaTmecnierebis<br />
specialists, exelmZRvanela misi gamokvlevisTvis. diumezils didi<br />
Zalisxmeva dasWirda, magram, sabolood, xelmZRvaneloba TviTon<br />
ikisra. im dros warmoudgeneli iyo, rom bolSevikebis mier sasikvdilod<br />
ganwirulis Svili wasuliyo saqarTveloSi.<br />
sakvlevi Temis irgvliv qarTveli eTnografebis mier Zalian mdidari<br />
masala iyo Segrovebuli. g. SaraSiZe fiqrobda, rom winareqristianuli<br />
ritualebi, romlebsac igi ikvlevda, ukve gamqrali iyo. Tumca,<br />
mogvianebiT, igi daeswro adre gadaRebuli patara filmis Cvenebas, ramac<br />
ise aaRelva, rom ver ikavebda sixaruliTa da emociiT gamowveul<br />
cremlebs.<br />
mTeli sicocxle is JorJ diumezilis gverdiT iyo. zog Tviseba-<br />
Tagan orives erTnairad axasiaTebda Semdegi: uaris Tqma mowafeTa<br />
swavlis `daxurvaze~, kvlevis srulyofileba, kavkasielebis pativiscema,<br />
siyvaruli daxvewili lamazi franguliT werisadmi.<br />
g. SaraSiZe erTaderTi iyo, vinc maswavleblis mier gakvalul<br />
orive gzas gahyva. upirveles yovlisa, es iyo enebis adgilze Seswavla.<br />
ase Seqmna g. SaraSiZem `xunZuri enis gramatika~ 1981 wels, TurqeTSi
262<br />
b. utie<br />
Catarebuli samecniero mivlinebebis Sedegad. aseve cxaddeba sakmaod<br />
Soreuli winaprebis memkvidreoba; erTxel man miTxra: `msoflmxedvelobis<br />
cnebaTa Camoyalibebidan sami aTasi welia gasulio~. JorJ diumezilma<br />
igi gaacno Tavis ubix informatorebs, sikvdilis win ki gadasca<br />
`ubixuri enis leqsikonis~ damTavrebisa da gamocemis tvirTi, romelzec<br />
didxans muSaobda. samwuxarod, es survili dRemde ganuxorcielebelia.<br />
TviTon SaraSiZe, ubixebTan mivlinebebSi yofnisas dros zogavda<br />
gaazrebisaTvis. informatorebTan muSaobda dilaobiT, SuadRis<br />
mere ki marto didxans seirnobda.<br />
meore sfero, romelSic igi Taviseburad mihyveboda diumezils,<br />
iyo kavkasiis kulturaTa SedarebiTi analizi. misi gamokvleva `saqar-<br />
Tvelos warmarTuli religiis sistema _ erTi civilizaciis struqtu-<br />
ruli analizi~ gamoica 1968 wels (gamomc. Maspero). es ar aris gamonagoni!<br />
es, yovelgvari cvlilebis gareSe, meored gamoica 2001 wels<br />
(gamomc. La Découverte). aseve gamoucemeli rCeba mniSvnelovani gamokvleva<br />
`Crdilo-dasavleT kavkasielebis kulturaTa struqturuli analizi _<br />
Cerqezuli samyaro~. amaze is didxans muSaobda sicocxlis bolo periodSi.<br />
sityvis struqturul analizs mivyavarT mis meore maswavlebel-<br />
Tan, romelsac dauaxlovda `mecnieruli kvlevis nacionalur centrSi~<br />
(C.N.R.S.). es aris klod levi-strosi. J. diumezili Tavisi naSromis<br />
`promeTe anu kontrastuli miTologiis kavkasiis ese~-s Sesavlis qvesa-<br />
Taurs ase xsnis: `piradad me amaSi vxedav karg alianss `SedarebiT mi-<br />
Tologiasa~... da struqturul analizs Soris~. esaa diumeziliseuli<br />
Sedarebis kombinacia levi-strosis struqturalizmTan.<br />
g. SaraSiZes Semoaqvs axali xedva kavkasiis Zveli miTebis Sesaxeb,<br />
rac mis msoflmxedvelobas srulad eTanxmeba. RimiliT gaJRerebuli<br />
SeniSvnebi xSirad momismenia, rom is muSaobda imave masalebze, razec<br />
qarTveli eTnografebi, magram Sedegs aRwevda sruliad sxva interpretaciebiTo.<br />
mniSvnelovania, xazi gaesvas, rom es xerxi, Semdgari komparativizmisa<br />
da struqturuli meTodisgan, gamoyenebul iqna gacilebiT adre<br />
naSromSi `Sesavali qarTuli feodaluri wyobis SeswavlaSi~ (`giorgi<br />
brwyinvalis kodeqsi~). naSromi gamoqveynda 1971 wels franguli da<br />
qarTuli feodaluri wyobebis Sedarebisas igi werda: `sasurvelia moviqceT<br />
Semdegnairad: realiebi gamokvleul iqnes cal-calke; maTi aRmniSvneli<br />
cnebebi da sityvebi iseve, rogorc maTTvis mosalodneli<br />
evolucia Seswavlil iqnes qarTuli sistemis Sinagani bunebidan da<br />
TiToeuli am elementis damowmebiT da _ xSirad sawinaaRmdegos CvenebiTac<br />
_ Sesatyvis frangul sistemaSi; dabolos, TiToeuli monakveTis
`ar arseboben patara kulturebi~ (giorgi SaraSiZe) 263<br />
funqciisa da poziciis gansazRvra qarTul erTian struqturasTan mimarTebaSi<br />
da am SefardebaTa Sedareba franguli sazogadoebis maxasia-<br />
TeblebTan~. g. SaraSiZe ver itanda uzustobebsa Tu Secdomebs zogadad<br />
kavkasiisa da kerZod saqarTvelos mimarT. misi `Sesavali~, mimarTuli<br />
i. karstis TargmanSi Sefarulis Tavidan asacileblad, brwyinvale nimu-<br />
Sia misi qarTuli enisa codnisa _ Zvelis, saSualosi da axlis.<br />
kvleva, rac mas arasodes Seuwyvetia, da amavdroulad igi maswavlebelic<br />
iyo. man 1965 wels Seqmna qarTuli enis kursi, riTac SeZlo<br />
30-iani wlebis diumezilTan dabruneba, magram Tavad trubeckois risxvas<br />
sabolood CamoaSora. 1983 wels misi kvlevis sfero farTovdeba,<br />
igi axla ukve iTavsebs qarTulisa da <strong>kavkasiuri</strong> enebis kvlevas. 1969<br />
wlidan is aseve kiTxulobs leqciebs kavkasiur enaTa da civilizaciaTa<br />
Sesaxeb umaRlesi safexuris saswavlebelSi filologiur mecnierebaTa<br />
seqciaSi. aRmosavlur enaTa saswavlebelSi mas bevri adamianis _ tradiciuli<br />
funqciac ekisreboda, kerZod, igi pasuxismgebeli iyo kvleviTi<br />
gaerTianebis `kavkasia da indo-evropuli samyaro~-s winaSe. am gaerTia-<br />
nebiT erTmaneTTan dakavSirebuli iyvnen C.N.R.S-isa da umaRlesi skolis<br />
mkvlevrebi. igi iyo saocrad sasiamovno mmarTveli, gansakuTrebiT<br />
imaTTvis _ am SemTxvevaSi CemTvis _ vinc imave sferoSi muSaobda, romelSic<br />
_ TviTon. administraciuli datvirTvebi mas ar aTavisuflebda<br />
arc maSin, roca iCenda aqtiurobas dabrunebisas. periodulad misgan<br />
gvesmoda: `administracia jer kidev axerxebs, rom dagvakargvinos<br />
Cveni dro; amitom gamomigzavneT mokle SeniSvna. me TviTon Sevadgen angariSs~.<br />
raki igi cnobili iyo rogorc humanuri mmarTveli, is zogjer<br />
iRebda axal wevrebs, romelTa profili srulad ar Seefereboda gaer-<br />
Tianebas, magram igi iyo delikaturi sxvebis integrirebisas. Tumca<br />
Cven ar Segvwevda unari yvelas miRebisa!<br />
mimomxilvels `bedi qarTlisa~, daarsebuls 1957 wels dasavleTevropul<br />
enebze, 1984 wlamde redaqtorobda Jurnalis damfuZnebeli<br />
k. salia. ori mmarTvelisTvis adgili ar iyo... magram 1985 wlidan<br />
1993 wlamde g. SaraSiZes wilad xvda gamocemis gagrZeleba Zveli subtitriT<br />
`qarTuli da <strong>kavkasiuri</strong> kvlevebis mimomxilveli~.<br />
mas hqonda cocxali SegrZneba imisa, Tu ra ngreva mohyva rusul<br />
dapyrobas XIX saukuneSi. igi naRvlianad imeorebda xolme: `Cven amas Zalian<br />
gvian vxvdebiT!~. amitomac iyo, rom mas ar esmoda kompatriotebis<br />
proimperialisturi enTuziazmis gamovlena. miuxedavad amisa, igi arafriT<br />
ar uerTdeboda qarTveli nacionalistebis moZraobas, rac xSirad<br />
gaugebari iyo safrangeTis qarTvelebisaTvis. rasakvirvelia, is arasodes<br />
uWerda mxars komunistur reJims. misi gamWriaxoba demokratiis<br />
uflebebis SeviwroebasTan dakavSirebiT amasTanave saSinelic iyo.
264<br />
b. utie<br />
gadavikiTxoT Zalian magari gverdebi, dabeWdili `humanur Janr~-Si<br />
(Le genre humain), 1995 wlis gazafxuli-zafxulis nomerSi, romlis Tema<br />
iyo `keTili santimentebi~. Tavis statiaSi `CeCnebi, gadasaxlebuli<br />
xalxi~, rogorc Cveulebriv, is daufaravad aRniSnavs: `ar SemiZlia Tavi<br />
Sevikavo `mesie hitleris~ gaxsenebisgan 1938-1939 wlebis samwuxaro<br />
gazeTebSi: `mesie hitleri~ ar unda SeewuxebinaT gansakuTrebiT. es mowodeba<br />
yovelTvis maocebs dRes es `boris elcinia~, romelic ar Sewuxdeba<br />
im SemTxvevaSi, Tu xeli ar SeeSleba samudamod daasrulos yvelaferi<br />
CeCnebsa da inguSebTan dakavSirebiT. ai, is adamiani, romelsac<br />
ar hqonda iluziebi adamianTa modgmaze, miT umetes politikosebze.<br />
miuxedavad im distancirebisa nacionalistur moZraobisagan, romlis<br />
SenarCunebasac is mudmivad cdilobda, mas hyavda bevri erTguli megobari<br />
parizisa da misi Semogarenis qarTul saTvistomoSi. mas<br />
axasiaTebda didi Sinagani kultura, adamianTa Semecnebis unari da iumoris<br />
grZnoba da amas davumatoT, Tu rogor uyvarda Wiqis dacla raime<br />
Sexvedraze. mas irCevdnen Tamadad TavSeyris moTaveni, romlebic<br />
azustebdnen gadawyvetilebas: `Cveni Seqmnilia bevri kultura, romlisTvisac<br />
mTavaria dResaswauli da ufro zustad nadimi~.<br />
Cemi azriT, mas ar gaaCnda karieristuli ZarRvi. mas, rasakvirvelia,<br />
surda Tavisi samaswavleblo karieris dagvirgvineba rogorc koleJ de<br />
fransis profesors. J. diumezilma ar dauWira mas mxari da saqme ar<br />
Sedga. g. SaraSiZes uWirda aetana konkurencia iseTi pirebisa, romlebsac<br />
misi msgavsi farTo codna ar gaaCndaT.<br />
misma codnam, praqtikulma da Teoriulma Zalian bevri enisa, maT<br />
Soris aTamde <strong>kavkasiuri</strong> enisa, bunebrivad daumkvidra adgili `parizis<br />
lingvistur sazogadoebaSi~, romelsac igi 1984 wels xelmZRvanelobda.<br />
is Zalian yuradRebiani iyo informatorebis mimarT. roca man gaigo<br />
erTi inguSi qalis safrangeTSi Camosvlisa da provinciaSi gagzavnis<br />
ambavi, moaxerxa misi parizSi dabruneba. am SemTxvevaSi man isargebla<br />
nacnobTa daxmarebiT.<br />
J. diumezils mogvianebiT cudi ambebi wamoewia. giorgi SaraSiZe<br />
Tavis mxriv Seecada gaefanta orazrovneba maswavleblis mosazrebaze.<br />
es iyo erT-erTi mizani naSromisa `indo-evropuli memuarebi kavkasiaze~,<br />
es patara wigni gamoqveynda 1987 wels, J. diumezilis gardacvale-<br />
bidan male. wigni Tavdeba Zalian naTeli fraziT: Les Aryens mode<br />
d’emploi (arielebis gamoyenebis xerxi).<br />
1990 w. oTxtomian krebulSi The indigenous Languages of Caucasus<br />
(`kavkasiis mkvidri enebi~) misi `ubixuri enis mimoxilva~ daibeWda.
`ar arseboben patara kulturebi~ (giorgi SaraSiZe) 265<br />
rogorc diumezili moiqca gasuli saukunis 30-ian wlebSi, ise<br />
igic iRebda monawileobas sabWoTa samyaros damangrevel konfliqteb-<br />
Si, kerZod CeCnebis sasargeblod. igi werda mecnierul mimomxilveleb-<br />
Si da aseve Cveni drois didtiraJian yovelkvireulSi, rogoricaa<br />
Le Nouvel Observateur-Si, yoveldRiur Le Monde-Si (`msoflio~). misTvis<br />
didi sixarulis momgvreli iyo ssrk-s dacema. is ar iyo mzad, rom<br />
dawynarebuliyo. kavkasiis xalxebi didi xniT rCebodnen damokidebulni.<br />
g. SaraSiZe wynarad Caqra parizSi 2010 wlis 20 Tebervals. igi<br />
didxans uTqvamda saxels frangul mecnierebas. kavkasiaSi pativs scemdnen<br />
rogorc `kavkasiis Rirseul vaJkacs~ imaT, vinc imsaxurebs am saxels Tavisi<br />
gamorCeuli aqtiurobiT am brwyinvale regionis sasargeblod. am wodebas<br />
giorgi SaraSiZis garda safrangeTSi arcerTi qarTveli ar imsaxurebs.<br />
misi Taobis arcerT emigrantis Svils msofliosTvis am kuTxis gasacnobad<br />
da Sesayvareblad imdeni ar gaukeTebia, ramdenic _ mas.<br />
bernar utie *<br />
C. N. R. S.<br />
* bernar utie _ profesori, safrangeTis mecnieruli kvlevis nacionaluri<br />
centris TanamSromeli, saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis ucxoeli wevri.<br />
statiis qarTuli varianti moamzada r. janaSiam.
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
giorgi SaraSiZe<br />
2010 wlis 26 Tebervals, paraskevs parizis wminda ninos eklesia-<br />
Si gaimarTa didi qarTvelologisa da kavkasiologis giorgi SaraSiZis<br />
samgloviaro panaSvidi. patara eklesia xalxs ver itevda, yvelas undoda<br />
Rirseuli pativi miego am saxelovani pirovnebisaTvis. qarTvelebica<br />
da frangebic gaeerTianebina udides mwuxarebas orive eris gamorCeuli<br />
Svilis dakargvis gamo. Tavisive didi mosaxelis wminda giorgis xati<br />
miacilebda ukanasknel gzaze.<br />
giorgi SaraSiZe daibada parizSi 1930 wlis 11 Tebervals. misi mama<br />
daviT SaraSiZe cnobili qarTveli sazogado moRvawis gigo SaraSi-<br />
Zis vaJi gaxldaT, xolo deda elene _ frangi. daviTis deda _ nino<br />
qiqoZe gabriel episkoposis Zmiswuli Tavis meuRlesTan erTad pedagogiur<br />
moRvaweobas eweoda episkoposis mierve aSenebul baxvis skolaSi.<br />
maTi qaliSvili qristine (Cito) SaraSiZe ki mecnier-istorikosi iyo.<br />
vrceli, mravalmxrivi da mdidaria giorgi SaraSiZis moRvaweobis<br />
sfero: anTropologi, istorikosi, lingvisti, Tavis naSromebSi exeba<br />
agreTve qarTuli samarTlis sakiTxebsac. giorgi SaraSiZe leqciebs<br />
kiTxulobda aRmosavlur enaTa da civilizaciaTa institutSi, "ekol<br />
pratik dez ot etiudis" meoTxe seqciaSi. xelmZRvanelobda amave institutis<br />
qarTuli enis kaTedras. igi iyo `saazio sazogadoebis~ da `lingvisturi<br />
sazogadoebis~ wevri.<br />
1996 wlidan igi saqarTvelos mecnierebaTa akademiis ucxoeli<br />
wevria qarTvelologiis dargSi.<br />
giorgi SaraSiZis Semoqmedeba ganuyofladaa dakavSirebuli kavkasiasTan,<br />
`enaTa mTasTan~. amasTanave, mecnieri amas axorcielebs indo-evropul<br />
arealTan mudmiv kontaqtSi, es kargad Cans mis naSromebSic.<br />
mas `kavkasiis atlantadac~ ki moixsenieben safrangeTSi. misi arCevani<br />
SemTxveviTi ar yofila.<br />
kavkasiis mimarT ltolva misi Soreuli bavSvobidan iwyeba. ojaxSi<br />
is erTdroulad iwyebs qarTuli da franguli enebis Seswavlas. qar-<br />
Tuli enis dauflebaSi mas didad Seuwyo xeli aseve filipe SaraZem.<br />
ar SeiZleba ar aRiniSnos didi qarTveli moRvawis eqvTime TayaiSvilis<br />
roli giorgi SaraSiZis pirovnebis formirebaSi. SaraSiZe gansakuTrebuli<br />
emociebiT ixsenebs emigraciaSi myof Tavis sulier moZRvars :
g i o r g i S a r a S i Z e 267<br />
1942 wels eqvTimes misTvis uswavlebia Zveli berZnuli, maSin eqvTime<br />
rva aTeul wels iTvlida, xolo misi mowafe ki Tormetiodes. dRevandeli<br />
gadmosaxedidan Cans, rom giorgi SaraSiZis mecnierul azrovnebas<br />
adreuli asakidan eyreba safuZveli.<br />
1953 wels 23 wlis giorgi SaraSiZe xvdeba sayovelTaod cnobil<br />
mecniers JorJ diumezils. mas sWirdeba sadisertacio Temis xelmZRvaneli<br />
Tavisi pirveli naSromisaTvis `warmarTuli saqarTvelos religiuri<br />
sistema~. maTi Sexvedra gamocdas hgavda: diumezilma qarTuli<br />
wigni miawoda da wakiTxva sTxova, rasac mravali SekiTxva mohyva da<br />
mxolod amis Semdeg misca Tanxmoba axalgazrda mecniers. amas xeli<br />
Seuwyo enebis codnamac, giorgi SaraSiZe flobda laTinur, berZnul,<br />
rusul, qarTul, germanul, inglisur enebs. mogvianebiT amas daemata<br />
somxuri da sxva <strong>kavkasiuri</strong> enebi. kidev erTi gansakuTrebuli saxeli<br />
ukavSirdeba misi samecniero moRvaweobis dasawyiss: klod levi-strosi.<br />
ai, is gamorCeuli garemo, sadac yalibdeboda SaraSiZis mecnieruli<br />
msoflmxedveloba.<br />
giorgi SaraSiZe mxolod `Teoriuli~ mecnieri ar yofila. is savele<br />
muSaobasac eweoda, bevrjer imogzaura TurqeTSi, sadac hqonda<br />
Sexvedrebi gadmosaxlebul CeCnebTan, afxazebTan, ubixebis ukanasknel<br />
warmomadgenlebTan diumezilTan erTad ikvlevda ubixur enas.<br />
giorgi SaraSiZis saxels ukavSirdeba aseve qarTvelologiuri da<br />
kavkasiologiuri Jurnalis "Revue des Etudes Géorgiennes et Caucasiennes"<br />
daarseba da gamocema JorJ diumezilTan erTad 1985 wlidan. am gamocemam<br />
Caanacvla manamde nino da kalistrate saliebis mier gamocemuli<br />
Jurnali `bedi qarTlisa~ da 1995 wlamde iarseba.<br />
miuxedavad imisa, rom giorgi SaraSiZe daibada da gaizarda safrangeTSi,<br />
mTeli Tavisi moRvaweobis manZilze is mWidrod iyo dakav-<br />
Sirebuli qarTul samecniero samyarosTan, mis tradiciebTan. rogorc<br />
frangi, bunebrivia, SesaniSnavad icnobda frangul samecniero sistemebs,<br />
magram unda iTqvas, rom samagaliToa miseuli analizi qarTuli<br />
mecnieruli azrovnebisa. 1998 wels parizSi saqarTvelos saelCos iniciativiT<br />
da iuneskos egidiT Catarebul saerTaSoriso kolokviumze<br />
wakiTxul moxsenebaSi `qarTuli istoriis fuZemdeblebi~ man mxolod<br />
misTvis Cveuli siRrmiseulobiT kidev erTxel gaacocxla ori wminda<br />
pirovneba ivane javaxiSvili da eqvTime TayaiSvili, maTi gasaocari<br />
Rvawli da Tavganwirva. maTma sulierma Svilma, giorgi SaraSiZem xom<br />
kargad uwyoda (da aRniSna kidec Tavis moxsenebaSi), rom es ori<br />
brwyinvale saxelic kmaroda WeSmariti qarTuli samecniero tradiciis<br />
gasaSuqeblad. am tradiciebze aRzrdili giorgi SaraSiZe mTeli cxovrebis<br />
ganmavlobaSi Tavisi leqciebis, ukve klasikurad aRiarebuli
268<br />
n. metreveli<br />
Sromebis, piradi magaliTis meSveobiT aziarebda evropelebs qarTvelur-<strong>kavkasiuri</strong><br />
samyaros ukvdav faseulobebs.<br />
zemoTac aRvniSneT da kidev gavimeorebT, giorgi SaraSiZe `kavkasiis<br />
atlantadac~ mouxsenebiaT, Cveni azriT, man marTlac namdvili qar-<br />
Tveli raindisa da `kai ymis~ SemarTebiT atara is mZime tvirTi, romelic<br />
mas dabadebidan daekisra da valmoxdili SeuerTda Tavis didebul<br />
qarTvel Tu frang winaprebs.<br />
giorgi SaraSiZis mTavari naSromebi<br />
_ Le Système religieux de la Géorgie païenne, analyse structurale d’une civilisation,<br />
préface de Georges Dumézil, Paris, Maspéro, 1968, 738p.<br />
_ `warmarTuli saqarTvelos religiuri sistema~, JorJ diumezilis<br />
winasityvaobiT, parizi, maspero, 1968 w.<br />
_ Introduction à l’étude de la féodalité géorgienne (Le Code de Georges Le Brillant),<br />
Centre de Recherches d’Histoire et Philologie de la IV° Section de l’Ecole Pratique<br />
des Hautes Etudes, Paris-Genève, Libraire Droz, 1971, 163 p. (publié avec le concours<br />
du C.N.R.S.).<br />
_ Sesavali qarTuli feodalizmis SeswavlisaTvis, parizi-Jeneva,<br />
drozi, 1971 w.<br />
_ Grammaire de la langue avar (Caucase du Nord-Est), Documents de Linguistique<br />
Quantitative 38, Editions Jean Favard (Service de Linguistique de l’Université Pierre-et-Marie<br />
Curie), 1981, 209 p. (réalisé avec le concours de la Fondation Ford). Ouvrage<br />
couronné par l’Académie des Inscriptions et Belles-Lettres (Institut)<br />
_ avaruli enis gramatika, (Crdilo-aRmosavluri kavkasia), gamomcemloba<br />
Jan-favari, 1981 w.<br />
_ Prométhée ou le Caucase, Essai de mythologie contrastive, préface de Georges<br />
Dumézil, Paris, Flammarion, Nouvelle Bibliothèque Scientifique, 1986, 357 p. (publié<br />
avec le concours du C.N.L.).<br />
_ promeTe Tu kavkasia, JorJ diumezilis winasityvaobiT, parizi,<br />
flamarioni, axali samecniero biblioTeka, 1986 w.<br />
_ La mémoire indo-européenne du Caucase, Paris, Hachette, coll. Textes du XX°<br />
siècle, 1987, 152 p.<br />
_ indoevropuli xsovna kavkasiaSi, parizi, aSeti, 1987 w.<br />
_ Grammaire de la langue oubykh (Caucase du Nord-Ouest), The indigenious<br />
Languages of the Caucasus I, New-York, Caravan Books, Delmar, Anatolian and Caucasian<br />
Studies, 1989, 119 p.
g i o r g i S a r a S i Z e 269<br />
_ ubixuri enis gramatika (Crdilo-aRmosavluri kavkasia), niu-iorki,<br />
anatoliuri da <strong>kavkasiuri</strong> studiebi, 1989 w.<br />
statiebi<br />
_ L’Histoire contée aux Caucasiens, Paris, Cahiers de Littérature orale №17,<br />
Mythe et Histoire, 1984, PP. 15-46<br />
_ kavkasielTaTvis moTxrobili ambavi, parizi, 1984 w.<br />
_ Un Prométhée tcherkesse trop prométhéen, Paris, Revue des Etudes Géorgiennes<br />
et Caucasiennes №2, 1986, pp. 31-66<br />
_ Cerqezi promeTe, parizi, 1986 w.<br />
_ Types de vendetta au Caucase, La Vengeance, vol. II, textes réunis et présentés<br />
par Raymond Verdier, Paris, Editions Cujas, coll. Echanges 1986, pp. 83-105 (ouvrage<br />
publié avec le concours du C.N.R.S.), copyright 1980<br />
_ vendetis tipebi kavkasiaSi, 1989 w.<br />
_ Gamq’relise/Ivanov, les Indo-européens et le Caucase, 1. Les Faits linguistiques,<br />
Paris, R.E.G.C. №2, 1986, pp. 211-222.<br />
_ gamyreliZe/ivanovi, indoevropelebi da kavkasia, 1986 w.<br />
_ Gamq’relise/Ivanov, les Indo-Européens et le Caucase, 2. Les Faits culturels,<br />
Paris, R.E.G.C. №3, 1987, pp. 159-171<br />
_ gamyreliZe/ivanovi, indoevropelebi da kavkasia, 1987 w.<br />
_ Histoires de Nasreddin Hoca en oubykh, textes inédits de Georges Dumezil et<br />
Tefik Esenc révisés traduits et annotés par Georges Charachidzé, Paris, R.E.G.C. №3,<br />
1987, pp. 1-9 .<br />
_ nasredin hojas ambebi ubixurSi, JorJ SaraSiZis mier gamokvleuli,<br />
Targmnili da komentirebuli JorJ diumezilis da tefik esenCis<br />
gamouqveynebeli teqstebi, parizi, 1987 w.<br />
_ Derniers textes oubykh de Haci Osman Köyü (avec version abkhaze) Paris<br />
R.E.G.C. №4, 1988, pp. 1-19.<br />
_ hasi osman koius bolo ubixuri teqstebi, parizi, 1988 w.<br />
_ Une Légende arménienne en oubykh (avec version abkhaze) Paris R.E.G.C. №5,<br />
1989, pp. 30-50.<br />
_ erTi somxuri legenda ubixurSi (afxazuri versiiT), 1989 w.
270<br />
n. metreveli<br />
_ L’Empire et Babel : les minorités dans la perestroïka, Paris, Le Seuil, Le Genre<br />
humain №20 : Face aux drapeaux, 1989, pp. 9-36.<br />
_ imperia da babeli, umciresobani perestroikaSi, parizi, 1989 w.<br />
_ Serment et malédiction au Caucase, Université de Nanterre, Droit et culture<br />
№18, 1989, pp. 93-114<br />
_ fici da wyevla kavkasiaSi, nanteris universiteti, samarTali da<br />
kultura №18, 1989 weli<br />
_ Nouveaux récits oubykhs, Paris R.E.G.C. №6-7, 1990-1991, pp. 23-46.<br />
_ axali ubixuri moTxrobebi, parizi, R.E.G.C. №6-7, 1990-1991<br />
_ Mots oubykh retrouvés, Paris, R.E.G.C. №6-7, 1990-1991, pp. 23-46<br />
_ axladaRmoCenili ubixuri sityvebi R.E.G.C. №6-7, 1990-1991<br />
_ Emprunts lexicaux en oubykh (A propos du dernier livre de A.K. Shagirov),<br />
Paris R.E.G.C. №5, 1990-1991, pp. 217-235.<br />
_ leqsikuri nasesxobani ubixur enaSi (a.k. SaRirovis bolo wign-<br />
Tan dakavSirebiT); R.E.G.C. №6-7, 1990-1991<br />
_ Leçons de la "théocratie ", Paris, Le Seuil, Le Genre humain №23 : Le religieux<br />
dans le politique, 1991, pp.33-38<br />
_ `Teokratiis~ gakveTilebi, parizi, 1991 w.<br />
_ Hypothèse indo-européenne et modes de comparaison, Paris, Revue d’histoire<br />
des religions №CCVIII, fasc. 2, avril-juin 1991, pp.203-228<br />
_ indo-evropuli hipoTeza da Sedarebis wesi, parizi, 1991 w.<br />
_ Histoire de Pambat le Nogaï en abkhaze et en oubykh, Paris, R.E.G.C. №8-9,<br />
1992-1993, pp. 1-26.<br />
_ noRas pambati afxazursa da ubixurSi, parizi, 1992-1993 weli<br />
_ Deux fabliaux en abkhaz et en oubykh, Paris, R.E.G.C. №8-9, 1992-1993, pp. 27-35.<br />
_ ori igavi afxazurad da ubixurad, 1993 w.<br />
_ Mots oubykhs retrouvés 2 : Le complexe viscéral en caucasique du Nord-Ouest :<br />
c°’ag’ c°’aba "viscères", c°’a "foie", c°aba "poumon(s)", Paris, R.E.G.C. №8-9, 1992-<br />
1993, pp. 37-45
g i o r g i S a r a S i Z e 271<br />
_ axladaRmoCenili ubixuri sityvebi : `Signeuloba~, `RviZli~,<br />
`filtv(eb)i~ parizi, 1990-1991 w.<br />
_ Les Tchétchènes-Ingouches pour la troisième fois menacés dans leur existence,<br />
Paris, La revue administrative №282, novembre-décembre 1994, pp. 616-618.<br />
_ TavianTi arsebobis manZilze safrTxis winaSe mesamed mdgari CeCnebi<br />
da inguSebi, parizi, 1994 w.<br />
_ Les Tchétchènes, un peuple en sursis, Paris, Le Seuil, Le genre humain №29 :<br />
Les Bons sentiments, 1995, pp. 21-30.<br />
_ CeCnebi, sikvdilmisjili xalxi, parizi, 1995 w.<br />
_ La Cuisine caucasienne, Cuisines d’Orient et d’ailleurs. Traditions culinaires<br />
des peuples du monde, sous la direction de Michel Aufray et Michel Perret, Paris, Editions<br />
Glénat, 1995, pp. 103-111.<br />
_ <strong>kavkasiuri</strong> samzareulo, parizi, 1995 w.<br />
nana metreveli,<br />
parizis aRmosavlur enaTa da civilizaciaTa<br />
institutis docenti
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
mixeil qurdiani<br />
qarTvelma sazogadoebam, qarTulma mecnierebam, qarTvelologiam,<br />
kavkasiologiam didi da aunazRaurebeli danaklisi ganicada: 2010<br />
wlis 31 oqtombers 56 wlis asakSi gardaicvala gamoCenili qarTveli<br />
mecnieri, mwerali da sazogado moRvawe, gelaTis mecnierebaTa akademiis<br />
wevri, iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis<br />
profesori, arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis<br />
zogadi enaTmecnierebis ganyofilebis gamge, saqarTvelos mweralTa da<br />
JurnalistTa kavSirebis wevri, sruliad saqarTvelos rusTavelis sazogadoebis<br />
prezidenti, batoni mixeil qurdiani.<br />
mixeil qurdiani daibada 1954 wlis 1 ianvars TbilisSi, cnobili<br />
poetisa da sazogado moRvawis _ emelian qurdianis _ ojaxSi.<br />
RvTiT boZebuli talantisa da imdroindeli kulturuli garemos wyalobiT,<br />
SeiZleba iTqvas, man miiRo klasikuri universaluri ganaTleba.<br />
1971 wels m. qurdianma warCinebiT daamTavra Tbilisis 47-e saSualo,<br />
gaZlierebuli inglisuri swavlebis skola; 1976 wels daamTavra Tbilisis<br />
saxelmwifo universitetis filologiis fakulteti, xolo 1977<br />
wels _ Tbilisis saxelmwifo universitetis xelovnebis sazogadoeb-
m i x e i l q u r d i a n i<br />
riv profesiaTa fakulteti xelovnebaTmcodneobis specialobiT. magram<br />
araTu amiT ar Sewyvetila, sicocxlis bolomde ar daSretia mas<br />
Semecnebisa da axal codnaTa wvdomis wyurvili; magaliTad, man 2001<br />
wels daamTavra quTaisis n. musxeliSvilis saxelobis saxelmwifo teqnikuri<br />
universitetis magistratura maTematikis, gamoyenebiTi maTematikisa<br />
da struqturuli, gamoyenebiTi da maTematikuri lingvistikis<br />
specialobiT; amave dros, moamzada samagistro naSromi metalurgiaSi,<br />
raki es codna dasWirda mis kvalifikacias brinjaos kulturis istoriuli<br />
monacemebis kvlevisaTvis amierkavkasiaSi. am universalur ganaTlebas<br />
agvirgvinebda (da _ safuZvlad edo) araerTi evropuli,<br />
aRmosavluri da Zveli klasikuri enis codna.<br />
metad farTo iyo mixeil qurdianis samecniero interesebis areali<br />
da kvleviTi diapazoni: literaturaTmcodneoba, Teoriuli da SedarebiTi<br />
<strong>enaTmecniereba</strong>, istoriografia, religiis istoria, paleografia...<br />
ai, sferoebi, romlebSic mas pirvelxarisxovani kvlevebi aqvs<br />
Sesrulebuli. niSandoblivia, rom igi filologiis mecnierebaTa kandidati<br />
qarTuli literaturis specialobiT gaxda 1995 wels; misi na-<br />
Sromi exeboda qarTul modernistul literaturul mimdinareobebs<br />
(simbolizms, futurizms...) me-20 saukunis dasawyisSi da gamoirCeoda<br />
farTo Teoriuli xedviT; xolo misi sadoqtoro disertacia, romelic<br />
qarTuli leqsis ritmuli organizaciis istoriul analizs mie-<br />
ZRvna (saxelwodebiT: `saerTo-qarTveluri versifikaciuli sistema da<br />
leqsTwyobis zogadlingvisturi Teoria~), ori specialobiT iyo daculi:<br />
enaTmecnierebis Teoria da istoria da literaturis Teoria<br />
(1998 w.). ramdenadac m. qurdiani iyo qarTuli istoriul-SedarebiTi<br />
enaTmecnieruli skolis erT-erTi uerTgulesi memkvidre, sruliad gansakuTrebuli<br />
iyo misi interesi msoflio istoriuli procesebis mimarT;<br />
istoria misTvis mxolod faqtebis statistikuri grova ki ar iyo, aramed<br />
igi globalur procesebs xedavda masStaburad da Soreuli warsulis<br />
calkeul faqtebSic Wvretda ganviTarebis universalur kanonzomierebebs...<br />
mixeil qurdianis kalams ekuTvnis orasze meti samecniero naSromi,<br />
romelTa Soris gansakuTrebuli adgili uWiravs mis solidur monografias<br />
`<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> enaTmecnierebis safuZvlebi~ (Tbilisi,<br />
2007 w., `Tbilisis saxelmwifo universitetis gamomcemloba~, 1040<br />
gv.). am monografiam Seajama, erTi mxriv, Sesabamisi monapovrebi <strong>iberiul</strong>-kavkasiur<br />
<strong>enaTmecniereba</strong>Si, xolo meore mxriv _ erTgvarad gaam-<br />
273
274<br />
m i x e i l q u r d i a n i<br />
Tliana avtoris zogadTeoriuli da komparativistuli dakvirvebani<br />
kavkasiis mkvidr enaTa genetikuri naTesaobis Sesaxeb; avtorma am wign-<br />
Si warmoadgina yvela is ZiriTadi argumenti, ris safuZvelzec SesaZlebelia<br />
Sesabamisi Teoriis mecnierul Rirebulebaze saubari. <strong>iberiul</strong>-kavkasiur<br />
enaTa am genealogiur klasifikaciaSi baskurmac Tavisi<br />
adgili daikava; baskur enasTan qarTvelur da mTis <strong>iberiul</strong>-kavkasiur<br />
enaTa naTesauri urTierTobis dasamtkiceblad damatebiTi argumentebis<br />
warmodgenac mis saxels ukavSirdeba. unda iTqvas, rom am tipis Semajamebeli<br />
monografia <strong>iberiul</strong>-kavkasiur SedarebiT <strong>enaTmecniereba</strong>Si<br />
manamde ar yofila Seqmnili da es naSromi sruliad axal etaps qmnis<br />
kavkasiis mkvidr xalxTa enebis kvlevis saqmeSi.<br />
mecnieri bolo xans aqtiurad muSaobda qarTvelTa pirvelsacxovrisis<br />
enobrivi suraTis Sesaqmnelad. ukve mopovebuli Sedegebi,<br />
ramdenime publikaciis saxiT, sruliad naTlad da calsaxad warmoadgens<br />
`winareqarTvelTa~ gansaxlebis arealsa da im bunebriv-istoriul<br />
garemos, rasac es pirvelsacxovrisi qmnida. amave enobrivi monacemebis<br />
safuZvelze SesaZlebeli xdeba qarTvelTa sociostruqturuli da eTnokulturuli<br />
xasiaTis calkeuli Strixebis dadgenac.<br />
mixeil qurdiani iyo sruliad gamorCeuli leqtori da oratori.<br />
mravalmxrivi ganaTleba, naTeli goneba, farTo samecniero diapazoni<br />
da gansakuTrebuli mWevrmetyveluri talanti mas saSualebas aZlevda<br />
elvis siswrafiT daepyro auditoria da naTeli azrisaken waremarTa<br />
droTa Tu garemoebaTa gamo dabneuli msmeneli; igi iyo beWdaudebeli<br />
mopaeqre da araerTxel mougia aseTi mZafri `Serkinebebi~ WeSmaritebis<br />
sasargeblod CvenSic da sazRvrebs gareTac. mas pativs scemdnen<br />
da angariSs uwevdnen qarTvelologiasTan dakavSirebuli samecniero<br />
wreebi evropis qveynebSi, ruseTSi, postsabWour respublikebSi,<br />
gansakuTrebiT CrdiloeT kavkasiis respublikebSi, sadac is Tavisianad,<br />
sisxlad da xorcad hyavdaT miRebuli; SeiZleba iTqvas, man Rirseulad<br />
gaagrZela kavkasielTa saZmo urTierTobis is faseuli tradicia, romelic<br />
mas jer genetikuri memkvidreobiT mosdgamda svaneTidan, xolo<br />
Semdeg erovnuli sauniversiteto ganaTlebiT esagzla dedauniversitetidan.<br />
am codnasa da suliskveTebas igi uSurvelad gadascemda studentebsa<br />
da aspirantebs Tbilisis saxelmwifo universitetSi, wm. andria<br />
pirvelwodebulis saxelobis qarTul universitetSi, quTaisis,<br />
Telavisa da sxva universitetebSi... igi sxvadasxva dros iyo araerTi<br />
mniSvnelovani samecniero gamocemis saredaqcio kolegiis wevri, gela-
m i x e i l q u r d i a n i<br />
Tis mecnierebaTa akademiis uwyebaTa, amave akademiis Jurnalisa da qu-<br />
Taisis universitetis moambis mTavari redaqtori.<br />
aseve gamorCeuli iyo sxvaTagan mixeil qurdianis literaturuli<br />
talanti. misi gamokvlevebi da eseebi literaturaTmcodneobaSi,<br />
misi poezia da dramaturgia warmoaCenda mas, rogorc metad Taviseburi<br />
xedvisa da xelweris xelovans, qarTuli sityvis Cinebul ostats.<br />
mixeil qurdiani idga araerTi erovnuli wamowyebisa da organizaciis<br />
saTaveebTan. igi iyo erT-erTi organizatori gelaTis istoriuli<br />
akademiis aRorZinebisa saqarTvelos samociqulo eklesiis wiaRSi,<br />
am akademiis xelmZRvaneli 2007-2010 wlebSi; igi iyo ilia WavWvaZis sazogadoebis<br />
erT-erTi damfuZnebeli (1987 w.) da misi sapatio wevri<br />
1991 wlidan; iyo saqarTvelos demografiuli sazogadoebis damfuZnebeli<br />
(1989), misi prezidenti 1990-94 wlebSi da sapatio prezidenti<br />
1999 wlidan; iyo sruliad saqarTvelos rusTavelis sazogadoebis<br />
(1987 w.) erovnuli moRvaweobis erT-erTi aqtiuri monawile da am sazogadoebis<br />
prezidenti 2003 wlidan. igi 1982 wlidan iyo saqarTvelos<br />
JurnalistTa kavSiris wevri da 1992 wlidan _ saqarTvelos mweralTa<br />
kavSiris wevri.<br />
mixeil qurdianis mecnieruli moRvaweobis yvelaze aqtiuri periodi<br />
jer kidev win iyo, dasrulebasa da gamoqveynebas eloda misi araerTi<br />
mecnieruli monaxazi. ra dasanania, rom man ideebisa da CanafiqrTa<br />
umetesobis ganxorcieleba ver moaswro, mas swored axla, am<br />
simwifis asakSi unda daebinavebina boboqari siWabukisa da ukve dadinjebuli<br />
`Suakacobis~ gegmebi da Canafiqrebi...<br />
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />
275
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
lamara nozaZe<br />
qarTulma saenaTmecniero sazogadoebam kidev erTi aunazRaurebeli<br />
danaklisi ganicada, gardaicvala filologiis mecnierebaTa kandidati,<br />
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis institutis ufrosi<br />
mecnieri TanamSromeli, qalbatoni lamara nozaZe.<br />
lamara melitonis asuli nozaZe daibada 1928 wlis 20 noembers<br />
q. TbilisSi, mosamsaxuris ojaxSi. man 1947 wels oqros medalze daam-<br />
Tavra q. Tbilisis rkinigzis me-4 qalTa skola, xolo 1952 wels war-<br />
CinebiT _ Tbilisis saxelwifo universitetis filologiis fakulteti<br />
qarTuli enisa da literaturis specialobiT.<br />
universitetis damTavrebis Semdeg, 1952 welsve, l. nozaZe Cairicxa<br />
enaTmecnierebis institutis aspiranturaSi leqsikologiis specialobiT;<br />
1956 wels man warmatebiT daicva sakandidato disertacia Temaze<br />
`prefiqsuli da sufiqsuri vnebiTebis urTierTobis sakiTxi qar-<br />
TulSi~.<br />
1956 wlis 1 oqtombridan l. nozaZe enaTmecnierebis institutis<br />
leqsikologiis ganyofilebis umcrosi mecnieri TanamSromelia,<br />
1969 wlis 1 ivlisidan ki _ ufrosi mecnieri TanamSromeli. 1997<br />
wlidan 2005 wlamde l. nozaZe iyo institutis wamyvani mecnieri Ta-
l a m a r a n o z a Z e<br />
namSromeli.<br />
l. nozaZe aris avtori 118 samecniero naSromisa, romlebic qar-<br />
Tuli enis istoriuli morfologiisa da leqsikologiis mniSvnelovan<br />
problemebs exeba. maTma nawilma Tavi moiyara 2008 wels gamocemul<br />
or wignSi: `qarTvelur enaTa istoriuli morfologiis sakiTxebi~ da<br />
`qarTuli enis leqsikologiis problemebi~. l. nozaZe aris `qarTluri<br />
dialeqtis leqsikonis~ (Tb., 1981) erT-erTi Semdgeneli.<br />
qalbatoni lamara mTeli Tavisi sicocxlis ganmavlobaSi leqsikologiis<br />
ganyofilebaSi moRvaweobda. 1956 wlidan moyolebuli igi monawileobda<br />
ganyofilebaSi mimdinare TiTqmis yvela samuSaoSi: `qarTuli<br />
enis ganmartebiTi leqsikonis~ VII (1962) da VIII (1964) tomebis SedgenaSi<br />
(sityvebis ganmarteba, ganmartebuli masalis pirveladi redaqcia,<br />
redaqtirebuli masalis recenzireba...); `qarTuli enis ganmartebiTi<br />
leqsikonis~ erTtomeulis (1986) momzadebaSi (saredaqciod Seamzada<br />
2700 sityva-statia); `vefxistyaosnis~ simfoniisa (1973) da i.<br />
abulaZis `Zveli qarTuli enis leqsikonis~ inversiuli saZieblis<br />
(1979) SedgenaSi.<br />
m. WabaSvilis gardacvalebis Semdeg, 1997 wlidan, l. nozaZem iTava<br />
`qarTuli enis sinonimTa leqsikonis~ Semdgeneli jgufis xelmZRvaneloba<br />
da redaqtoroba; ukve gaukeTa redaqcia 6000-mde sinonimur mwkrivs<br />
(60000-mde sinonimur erTeuls). samwuxarod, mas ar dascalda am mniSvnelovani<br />
leqsikonis dasruleba...<br />
qalbatoni lamara nozaZe mudam iZleoda saqmisadmi profesiuli<br />
damokidebulebis magaliTs, igi iyo piruTvneli Semfasebeli yvelasi<br />
_ cxovrebaSic da mecnierebaSic. misi xsovna da naRvawi mudam icocxlebs<br />
kolegebisa da megobrebis gulSi.<br />
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti<br />
277
<strong>iberiul</strong>-<strong>kavkasiuri</strong> <strong>enaTmecniereba</strong><br />
<strong>XXXIX</strong> 2011<br />
lali iordaniSvili<br />
2011 wlis 23 ianvars gardaicvala Rvawlmosili qarTveli mecnieri,<br />
terminologi, enaTmecnierebis institutis samecniero terminologiisa<br />
da TargmniTi leqsikonebis ganyofilebis ufrosi mecnieri<br />
TanamSromeli lali solomonis asuli iordaniSvili.<br />
lali iordaniSvili daibada 1927 wlis 2 dekembers TbilisSi,<br />
cnobili qarTveli enaTmecnieris, solomon iordaniSvilis ojaxSi.<br />
1934 wels man swavla daiwyo qalTa pirvel saSualo skolaSi. 1944<br />
wels l. iordaniSvilma warCinebiT daamTavra skola da amave wels<br />
Cairicxa universitetSi, aRmosavleTmcodneobis fakultetze, arabuli<br />
enisa da literaturis ganxriT, romelic daamTavra 1949 wels. 1950<br />
wels muSaoba daiwyo saqarTvelos mecnierebaTa akademiis<br />
enaTmecnierebis institutis samecniero terminologiis ganyofilebaSi<br />
laborantis Tanamdebobaze. gamorCeuli niWisa da saqmisadmi gansakuTrebuli<br />
damokidebulebis gamo imave wels gadaiyvanes umcros mecnier<br />
TanamSromlad.<br />
1966 wels l. iordaniSvilma daicva sakandidato disertacia Temaze<br />
`rafiel erisTavis ena~. 1977 wlidan gardacvalebamde igi muSaobda<br />
ufros mecnier TanamSromlad enaTmecnierebis institutSi. q-ni la-
l a l i i o r d a n i S v i l i<br />
li kargad flobda rusul, inglisur, germanul da arabul enebs.<br />
lali iordaniSvils didi wvlili miuZRvis qarTuli samecniero<br />
terminologiis ganviTarebaSi. man araerTi mniSvnelovani statia miuZRvna<br />
terminologiis sakiTxebs. udidesia misi damsaxureba r. erisTavis,<br />
rogorc leqsikografis, Rvawlis warmoCenaSi, gansakuTrebiT unda<br />
aRiniSnos aseve misi wvlili qarTuli sportuli terminebis Seswavlis<br />
saqmeSi. man araerTi naSromi miuZRvna am sakiTxebs.<br />
gansakuTrebiT aRsaniSnavia misi statiebi: `r. erisTavi da `sami<br />
stilis Teoria~; `r. erisTavis rusul-qarTuli da qarTul-rusuli<br />
xelnaweri leqsikonis Sesaxeb~; r. erisTavis TxzulebaTa enis ZiriTadi<br />
morfologiuri da `sintaqsuri Taviseburebani~; `r. erisTavi _<br />
leqsikografi da redaqtori; `nazmnar saxelTa warmoebis sakiTxebi<br />
sportis (tanvarjiSis) terminologiaSi~; rafiel erisTavis `qarTulrusul-laTinuri<br />
mcenareTa, cxovelTa da liTonTa leqsikoni~;<br />
`inglisSi moRvawe qarTvelologi eka CerqeziSvili (eka Cerqezi)~;<br />
`seminarielni g. leoniZe da s. iordaniSvili~; `rafiel erisTavi qar-<br />
Tuli enis qomagi~.<br />
lali iordaniSvili sistematurad monawileobda regionaluri,<br />
respublikuri da sainstituto samecniero sesiebis muSaobaSi, Tanam-<br />
Sromlobda JurnalTan `burji erovnebisa~, monawileobas iRebda mravali<br />
sxvadasxva dargis masalis damuSavebaSi, saredaqcio kolegiis sxdomebSi,<br />
teqnikuri terminologiis dednis momzadebaSi, misi qarTul-rusuli<br />
nawilis SedgenaSi, radioeleqtronikis terminologiis axali<br />
redaqciis damuSavebaSi, sazRvao da krebsiTi terminologiebis momzadebaSi.<br />
bolo ocwleulis ganmavlobaSi TavdadebiT muSaobda uaxlesi<br />
teqnikuri terminologiis (romelic Seivso 22 dargiT) axali gamocemisaTvis<br />
dargobrivi komisiebis mier warmodgenili masalebis damuSaveba-redaqtirebaSi,<br />
avtotransportisa da sagzao moZraobis organizaciis<br />
terminologis (2001), vaWrobis, ekonomikisa da saqonelmcodneobis<br />
terminologiis (2003) masalis damuSavebasa da momzadebaSi.<br />
q-ni lali gasaocari didsulovnebiTa da sidarbaisliT gamoirCeoda.<br />
qarTul tradiciebze aRzrdili, is SesaniSnavi Svili, meuRle da<br />
SvilebisaTvis Tavdadebuli deda iyo. ganyofilebaSi mudam emaxsovrebaT<br />
misi brZnuli Segoneba: adamiani swavlobs ucxo enebs, eufleba mecnierebis<br />
sxvadasxva dargs mxolod imitom, rom emsaxuros Tavis qveyanas.<br />
nayofierma samecniero moRvaweobam lali iordaniSvils damsaxurebuli<br />
avtoriteti daumkvidra specialistebs Soris. misi saxeli, rogorc<br />
TvalsaCino terminologisa, mudam darCeba qarTuli samecniero<br />
279
280<br />
terminologiis istoriaSi.<br />
l a l i i o r d a n i S v i l i<br />
arn. Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis instituti