Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
T.esaZe<br />
<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />
Tbilisi<br />
2008<br />
1
S e s a v a l i<br />
samecniero-teqnikuri progresis tempebis daCqareba metad aqtualuri<br />
amocanaa <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s warmoebis dargSi. igi iTvaliswinebs axali<br />
teqnologiis da perspeqtiuli <strong>masalebi</strong>s danergvas, produqciis xarisxis<br />
ganuxrel amaRlebas, adgilobrivi nedleulis da warmoebis narCenebis<br />
farTo gamoyenebas, samSeneblo <strong>masalebi</strong>s warmoebis dros<br />
Tboenergetikuli da materialuri resursebis ekonomias.<br />
axali samSeneblo konstruqciebis, arqiteqturuli formebis da<br />
mSeneblobis meTodebis warmoSoba yovelTvis iyo uSualod dakavSirebuli<br />
axali <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s SeqmnasTan. ase iyo maSinac, rodesac qvis, aguris<br />
da xis masalebTan erTad daiwyo im droisaTvis axali <strong>masalebi</strong>s<br />
gamoyeneba, romelsac miekuTvneboda foladi, rkinabetoni da mina.<br />
mSeneblobaSi am <strong>masalebi</strong>s farTo gamoyenebam warmoSva axali<br />
konstruqciebi, mSeneblobis axali meTodebi da axali arqiteqturuli<br />
formebi. aseve xdeba dResac, rodesac yovelwliurad sul ufro metad<br />
gamoiyeneba axali xelovnuri <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> Seqmnili polimerebis, minis,<br />
msubuqi Senadnobebis, xis boWkos da sxva <strong>masalebi</strong>sgan. am <strong>masalebi</strong>s axali,<br />
ufro daxvewili Tvisebebi saSualebas iZleva gamoviyenoT isini ara<br />
rogorc tradiciuli <strong>masalebi</strong>s Semcvleli, aramed, rogorc mSeneblobis<br />
xarisxis asamaRlebleli saSualeba, romlebisTvisac damaxasiaTebelia<br />
maRali fizikur-meqanikuri da mxatvrul dekoratiuli Tvisebebi.<br />
saxelmZRvaneloSi mocemulia <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis<br />
fizikur-qimiuri da meqanikuri Tvisebebi, warmoebis meTodebi, nakeTobaTa<br />
warmoebis teqnologiebi da gamoyenebis sfero.<br />
2
Tavi I<br />
<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi<br />
mSeneblobaSi <strong>masalebi</strong>s gamoyenebamde cnobili unda iyos maTi<br />
Tvisebebi. <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi SeiZleba daiyos ramdenime<br />
jgufad:<br />
pirvel jgufs miekuTvneba fizikuri Tvisebebi: simkvrive,<br />
moculobiTi masa, forianoba;<br />
meore jgufs miekuTvneba Tvisebebi, romlebic axasiaTebs masalebs<br />
wylisa da uaryofiTi temperaturis moqmedebis dros: wyalSTanTqma,<br />
tenianoba, higroskopuloba, wyalSeRwevadoba, yinvagamZleoba.<br />
mesame jgufSi gaerTianebulia Tvisebebi, romlebic masalebs<br />
axasiaTebs maTze siTbos moqmedebis dros: Tbogamtaroba, Tbotevadoba,<br />
cecxlmedegoba, cecxlgamZleoba.<br />
meoTxe jgufSi gaerTianebulia meqanikuri Tvisebebi: simtkice,<br />
simagre, cveTadoba da sxva.<br />
1.1. fizikuri da qimiuri Tvisebebi<br />
simkvrive aris masalis erTeuli moculobis masa absoluturad<br />
mkvriv mdgomareobaSi, forebis da sicarieleebis gareSe. simkvrive<br />
ganisazRvreba masalis mSrali m masis SefardebiT absolutur Va moculobasTan<br />
m<br />
3<br />
ς = g/sm .<br />
Va<br />
<strong>masalebi</strong>s simkvrive meryeobs did zRvrebSi. wylis simkvrive<br />
miCneulia 1-is tolad. umetesi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>sTvis simkvrive erTze metia.<br />
3
absoluturad mkvriv mdgomareobaSi <strong>masalebi</strong> bunebaSi ar gvxvdeba,<br />
gamonaklisis garda (kvarci, liToni, mina).<br />
simkvrivis gansazRvra xdeba le-Satelie-kandlos xelsawyos<br />
saSualebiT. masalas fqvaven wmindad 0,25 mm zomis nawilakebamde, yrian<br />
le-Satelie-kandlos xelsawyoSi, romelSic asxia siTxe garkveul<br />
niSnulamde da romelic ar Sedis fxvnilTan qimiur reaqciaSi. siTxis<br />
moculobis namati Cayrili fxvnilis moculobaa absoluturad mkvriv<br />
mdgomareobaSi. Cayrili fxvnilis masis da absoluturi moculobis<br />
SefardebiT gamoiTvleba simkvrive.<br />
moculobiTi masa aris masalis erTeuli moculobis masa bunebriv<br />
mdgomareobaSi. (forebiT da sicarieleebiT). ganisazRvreba formuliT:<br />
m<br />
V<br />
3<br />
3 3<br />
ς = g/sm ; kg/m ; t/m ,<br />
sadac m aris mSrali nimuSis masa (g, kg,t);<br />
V _ nimuSis moculoba bunebriv mdgomareobaSi (sm 3 ;m 3 ).<br />
moculobiT masas sazRvraven rogorc mSrali, aseve teniani<br />
masalisaTvis, wesieri da arawesieri geometriuli formis nimuSebze.<br />
wesieri geometriuli formis nimuSebis moculobas sazRvraven grZivi<br />
zomebis saSualebiT, xolo arawesieri formis nimuSebis moculobas misi<br />
siTxeSi CaZirviT da siTxis moculobis namatis mixedviT an siTxeSi<br />
CaZirvisas masis danakargiT. am SemTxvevaSi moculoba ganisazRvra<br />
formuliT<br />
V<br />
m2<br />
− m1<br />
3<br />
= ,<br />
sadac m1 aris nimuSis masa haerze, (g);<br />
d<br />
4<br />
sm<br />
m2 _ nimuSis masa siTxeSi, (g);<br />
d _ siTxis simkvrive.
cnobili gaxdeba ra masalis masa da moculoba, moculobiTi masis<br />
formuliT ganisazRvreba misi mniSvneloba.<br />
<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s moculobiTi masa meryeobs did zRvrebSi: 20 kg/m 3 -<br />
dan 7850 kg/m 3 -mde (foladisaTvis). moculobiTi masa ganapirobebs masalis<br />
teqnikur Tvisebebs. magaliTad, simtkices, rac ufro didia masalis<br />
moculobiTi masa, miT metia misi simtkice.<br />
forianoba aris masalis moculobis Sevsebis xarisxi forebiT.<br />
forianoba sididis mixedviT avsebs simkvrives erTamde an 100%-mde.<br />
sadac P aris forianoba;<br />
ς _ simkvrive;<br />
ς m _ moculobiTi masa.<br />
ς m<br />
g<br />
ς − ς<br />
P = 1− an P = 1−<br />
⋅100%<br />
,<br />
ς<br />
ς<br />
forebi aris wvrili ujredebi masalaSi, romlebic Sevsebulia<br />
wyliT an haeriT, xolo sicariele _ ki aris ujredebi da Rruebi,<br />
romlebic warmoiqmneba fxvieri masalis natexebs Soris. forebis sididis<br />
mixedviT <strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos wvrilforiani (forebis zomebi<br />
milimetris measedi da meaTasedi) da msxvilforiani (forebis zomebi 0,2-2<br />
mm). <strong>masalebi</strong>s forianoba meryeobs did zRvrebSi 0-dan (mina, foladi) 90%-<br />
mde.<br />
zogierTi metad gavrcelebuli <strong>saSeni</strong> masalis simkvrive,<br />
moculobiTi masa da forianoba mocemulia 1.1. cxrilSi.<br />
5
Tixis aguri<br />
mZime betoni<br />
qafbetoni<br />
xis <strong>masalebi</strong><br />
masala simkvrive, g/sm 3 moculobiTi<br />
masa, kg/m 3<br />
bunebrivi qvis qanebi<br />
fanjris mina<br />
foladi<br />
plastmasi<br />
2,4<br />
2,6<br />
2,6<br />
1,55<br />
2,2-3,3<br />
2,45-2,65<br />
7,8-7,85<br />
0,96-2,2<br />
6<br />
1600-1900<br />
1800-2400<br />
300-600<br />
400-750<br />
300-3300<br />
2450-2650<br />
7800-7850<br />
20-1400<br />
cxrili 1.1<br />
forianoba, %<br />
23-32<br />
8-31<br />
77-85<br />
50-73<br />
0,1-75<br />
wyalSTanTqma aris masalis Tviseba Seiwovos da Seakavos wyali<br />
Tavis forebSi. ganasxvaveben masiT da moculobiT wyalSTanTqmas.<br />
ganisazRvreba formulebiT:<br />
m<br />
− m<br />
2<br />
Bmas −<br />
m1<br />
B moc<br />
m2<br />
− m<br />
−<br />
V<br />
1<br />
1<br />
⋅100%<br />
,<br />
⋅100%<br />
,<br />
sadac m1 aris masalis masa mSral mdgomareobaSi;<br />
m2 _ masalis masa gaJRenTil mdgomareobaSi;<br />
V _ moculoba.<br />
moculobiTi da masiTi wyalSTanTqmis fardoba tolia masalis<br />
moculobiTi masis.<br />
B<br />
B<br />
moc<br />
mas<br />
m2<br />
− m1<br />
=<br />
V m1<br />
= = βm<br />
.<br />
m2<br />
− m1<br />
V<br />
m<br />
1<br />
0<br />
0<br />
0-95
aqedan miviRebT formulas wyalSTanTqmis erT formidan meoreze<br />
gadasvlisTvis<br />
B = B ⋅ς<br />
.<br />
moc<br />
mas<br />
7<br />
m<br />
masalis wyalSi gaJRenTvisas icvleba misi Tvisebebi: izrdeba<br />
Tbogamtaroba, moculobiTi masa, mcirdeba simtkice. amitom, sasurvelia<br />
ganisazRvros masalis simtkice ara marto mSral, aramed wyliT<br />
gaJRenTil mdgomareobaSi. masalis simtkicis damokidebulebas gaJRenTil<br />
mdgomareobaSi masalis simtkicesTan mSral mdgomareobaSi uwodeben<br />
masalis darbilebis koeficients.<br />
RgaJR<br />
K dar = .<br />
R<br />
mSr<br />
darbilebis koeficienti meryeobs 0-dan 1-mde zRvrebSi. masalebs,<br />
romelTa darbilebis koeficienti 0,8-ze metia uwodeben wyalmedegs.<br />
<strong>masalebi</strong>, romelTa darbilebis koeficienti 0,8-ze naklebia, ar SeiZleba<br />
gamoyenebul iqnes nagebobebSi, romlebic sistematurad ganicdian<br />
datenianebas.<br />
tenianoba aris konkretul pirobebSi masalis wyliT an teniT<br />
gaJRenTvis xarisxi. ganisazRvreba formuliT:<br />
m2<br />
− m1<br />
W = ⋅100%<br />
,<br />
m<br />
sadac m1 aris mSrali masalis masa;<br />
m2 _ masalis masa konkretul SemTxvevaSi.<br />
1<br />
wyalSeRwevadoba _ es aris masalis Tviseba gaataros wyali wnevis<br />
qveS. wyalSeRwevadobis sidide ganisazRvreba wylis raodenobiT, romelic<br />
gaivlis 1 sT-is ganmavlobaSi 1sm 2 masalis zedapirs mudmivi wnevisas.
wyalSeRwevadoba damokidebulia masalis simkvriveze da agebulebaze.<br />
gansakuTrebiT mkvrivi <strong>masalebi</strong> (foladi, mina) da <strong>masalebi</strong> wvrili<br />
daxuruli forebiT praqtikulad wyalSeuRwevadia.<br />
wyalSeRwevadoba mniSvnelovani maCvenebelia hidrosaizolacio da<br />
saxuravis <strong>masalebi</strong>saTvis. aseT masalebs, rogorebic aris kramiti,<br />
ruberoidi cdian 50 mm wylis svetis wneviT da sazRvraven dros, rodesac<br />
xdeba masalaSi pirveli wveTebis gaJonva.<br />
yinvagamZleoba aris masalis unari wyliT gaJRenTil mdgomareobaSi<br />
gauZlos gayinva-galxobis mravaljerad cikls, daSlis niSnebis da<br />
simtkicis (ara umetes 25%) da wonis (ara umetes 5%) mniSvnelovani klebis<br />
gareSe. yinvagamZleobas sazRvraven normaluri temperaturis wyalSi<br />
(20±5 0 C) gaJRenTili masalis nimuSebis gayinviT 17 0 C-ze da Semdgomi<br />
galxobiT. es aixsneba imiT, rom daxurul forebSi wyali iyineba 15-17 0 C-ze.<br />
wyali gayinvisas imatebs moculobaSi daaxloebiT 9%-iT. forebis wyliT<br />
mTlianad Sevsebis da misi gayinvis Sedegad mis kedlebze imoqmedebs didi<br />
Zabvebi, rac iwvevs simtkicis nawilobriv Semcirebas an arasakmarisi<br />
simtkicis SemTxvevaSi mis daSlas.<br />
yinvagamZleobaze markebia 10, 15, 35, 50, 100, 200 da 300.<br />
mocemuli raodenobis SenacvlebiT gayinva-galxobaze gamocdis<br />
Semdeg sazRvraven masalis yinvagamZleobis koeficients<br />
Rgayin<br />
K yinv = ,<br />
R<br />
gaJR<br />
sadac R gayin aris masalis nimuSebis simtkicis zRvari kumSvisas,<br />
romlebmac gaiares gayinva-galxobis n cikli;<br />
R gaJR _ wyliT gaJRenTili nimuSebis simtkicis zRvari kumSvisas<br />
gayinvamde;<br />
K yinv _ unda iyos aranakleb 0,9-isa.<br />
Tbogamtaroba _ masalis Tvisebaa gaataros siTbo masalis erTi<br />
zedapiridan meoreze, rac gamowveulia mis zedapirebze temperaturis<br />
8
sxvaobiT. Tbogamtaroba xasiaTdeba Tbogamtarobis koeficientiT λ .<br />
warmovidginoT σ m sisqis, Fm 2 farTis brtyeli kedeli, romlis<br />
zedapirebzec temperatura t 1 da t2 gansxvavebulia t1>t2 siTbos raodenoba Q,<br />
romelic gaivlis kedlis sisqes ZsT ganmavlobaSi pirdapirproporciuli<br />
iqneba temperaturaTa sxvaobis, kedlis farTis, drois da<br />
ukuproporciuli sisqis:<br />
F(<br />
t1<br />
− t2<br />
) Z<br />
Q = λ<br />
kkal .<br />
α<br />
am formulidan Tbogamtarobis koeficienti λ toli iqneba:<br />
Qα<br />
0<br />
λ = kkal/m.sT .<br />
F(<br />
t1<br />
− t1)<br />
Z<br />
Tu CavTvliT, rom α =1m, F=1m 2 , (t1, t2)=1 0 , Z=1sT da CavsvamT am<br />
mniSvnelobebs formulaSi, miviRebT rom<br />
λ = Q kkal .<br />
e.i. Tbogamtarobis koeficienti tolia siTbos im raodenobis,<br />
romelic gadis 1m sisqis, 1m 2 farTobis masalaSi, 1 saaTis ganmavlobaSi,<br />
roca temperaturaTa sxvaoba kedlis mopirdapire zedapirze 1 0 -ia.<br />
Tbogamtaroba damokidebulia masalis forianobaze, forebis<br />
xasiaTze, masalis saxeobaze, tenianobaze, moculobiT masaze da saSualo<br />
temperaturaze, romlis drosac xdeba siTbos gadacema.<br />
zogierTi <strong>saSeni</strong> masalis Tbogamtarobis koeficientis mniSvnelobebi<br />
mocemulia cxrilSi 1.2.<br />
9
masala<br />
betoni<br />
aguri<br />
graniti<br />
mineraluri bamba<br />
foladi<br />
fibroliti<br />
moculobiTi<br />
10<br />
masa, kg/m 3<br />
2000-2400<br />
1800<br />
2600<br />
75-125<br />
7860<br />
450-550<br />
Tbogamtarobis<br />
koeficienti,<br />
kkal/m. grad. sT<br />
1,10-1,30<br />
0,7<br />
2,5<br />
0,036-0,040<br />
50<br />
0,15-0,2<br />
cxrili 1.2<br />
Tbotevadoba _ masalis Tvisebaa, STanTqos siTbos garkveuli<br />
raodenoba gaxurebisas. masalis, romlis wonaa m, gasaxureblad t2<br />
temperaturidan t1-mde saWiroa daixarjos siTbos raodenoba Q, romelic<br />
pirdapirproporciulia wonis da temperaturaTa sxvaobis:<br />
Q = cm t − t ) kkal ,<br />
( 1 2<br />
sadac, c aris Tbotevadobis koeficienti da ganisazRvreba formuliT:<br />
Q<br />
0<br />
c = kkal/kg C .<br />
m t t )<br />
( 1 − 2<br />
Tu miviRebT, rom m=1kg da temperaturaTa sxvaoba t1-t2=1 0 maSin<br />
C = Q kkal .
e.i Tbotevadobis koeficienti warmoadgens siTbos raodenobas,<br />
romelic saWiroa 1 kg masalis 1 0 -iT gasaxureblad.<br />
Tbotevadobis codna aucilebelia Senobis sakedle da gadasaxuri<br />
<strong>masalebi</strong>s Tbomedegobis Semowmebis da Rumelebis dasaproeqteblad.<br />
Tbomedegoba _ masalis Tvisebaa, SeinarCunos mudmivi temperatura<br />
mkveTri temperaturuli cvlilebebis dros.<br />
cecxlmedegoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis<br />
da wylis (xanZris dros) moqmedebas rRvevis gareSe, ceclmedegobis<br />
mixedviT <strong>masalebi</strong> iyofa sam jgufad:<br />
uwvadi <strong>masalebi</strong>, romlebic maRali temperaturis dros ar aaldebian,<br />
ar naxSirdebian da iferflebian. (aguri, kramiti da sxva).<br />
Znelad wvadi <strong>masalebi</strong> maRali tempereturis moqmedebis dros Znelad<br />
aaldebian, naxSirdebian da iwvian. (fibroliti, asfaltbetoni). maTi wva<br />
wydeba cecxlis keris mocilebisTanave.<br />
wvadi <strong>masalebi</strong> aaldebian an iwvian cecxlis da maRali temperaturis<br />
moqmedebis dros da ganagrZoben wvas cecxlis keris moSorebis drosac<br />
(organuli <strong>masalebi</strong>).<br />
cecxlgamZleoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis<br />
xangrZliv moqmedebas dnobis da deformirebis gareSe. cecxlgamZleobis<br />
mixedviT <strong>masalebi</strong> iyofa sam jgufad:<br />
cecxlgamZleebi _ romlebic uZleben 1580 0 C da met temperaturas<br />
(dinasi, Samoti da sxva); Zneldnobadi <strong>masalebi</strong> cecxlgamZleobis<br />
temperaturiT 1350 0 C-dan 1580 0 C-mde. (gJelskis aguri);<br />
advildnobadi <strong>masalebi</strong> _ cecxlgamZleobiT 1350 0 C-mde. (Cveulebrivi<br />
Tixis aguri).<br />
qimiuri medegoba _ masalis unaria winaaRmdegoba gauwios mJavebis,<br />
tuteebis, marilebis da agresiuli airebis mrRvev moqmedebas. rRvevis<br />
xarisxi damokidebulia bevr faqtorze da pirvel rigSi masalis<br />
Sedgenilobaze. qimiur medegobas sazRvraven qimiuri analiziT. maRali<br />
qimiuri medegobiT mJavebis da tuteebis mimarT gamoirCevian keramikuli _<br />
<strong>masalebi</strong> da mina.<br />
11
1.2. Mmeqanikuri Tvisebebi<br />
simtkice aris masalis unari winaaRmdegoba gauwios gare Zalebis an<br />
sxva faqtorebis moqmedebas rRvevis gareSe.<br />
<strong>masalebi</strong> konstruqciebSi, sxvadasxva Zalebis moqmedebis dros<br />
ganicdian kumSvas, Runvas, gaWimvas. bunebrivi da xelovnuri <strong>masalebi</strong><br />
(betoni, aguri, graniti da a.S.) xasiaTdeba maRali simtkiciT kumSvisas da<br />
dabali simtkiciT gaWimvisas. amitom am masalebs ZiriTadad iyeneben<br />
kumSvaze momuSave konstruqciebisaTvis. <strong>masalebi</strong> rogorebic arian liToni<br />
da xe, kargad muSaoben rogorc kumSvisas, aseve gaWimvisas.<br />
maqsimalur Zabvas, romelic Seesabameba datvirTvas, romlis drosac<br />
xdeba masalis nimuSis rRveva, simtkicis zRvars uwodeben. simtkicis<br />
zRvari samSeneblo dargSi masalis markas uwodeben. R simtkicis zRvari<br />
kumSvisas ganisazRvreba formuliT:<br />
sadac R aris mrRvevi Zala, kvZ;<br />
kgZ/sm mgpa)<br />
2<br />
PmrR<br />
R = ( ,<br />
F<br />
F _ nimuSis ganikveTis farTobi, sm 2 .<br />
kumSvisas simtkicis zRvris dasadgenad cdian 5-30 sm waxnagian kubebs<br />
an cilindrebs diametriT da simaRliT 3-10sm. maT gamocdian hidravlikur<br />
an meqanikur wnexebze. didi mniSvneloba aqvs nimuSis rogorc formas, ise<br />
zomas. mcire zomis nimuSebs simtkicis gadidebuli maCveneblebi aqvs didi<br />
zomis nimuSebTan SedarebiT. es aisaxeba masalis araerTgvarovnebiT. rac<br />
metia masalis moculoba, miT metia araerTgvarovneba. am sakiTxis<br />
saregulireblad SemoRebulia yvela masalisaTvis standartuli zomis<br />
nimuSebi, (mag. betoni, romlis standartul zomad miRebulia 15×15×15sm,<br />
xolo gadamyvan koeficientad 1), xolo sxva zomebisaTvis gadamyvani<br />
koeficientebia: cxrili 1.3.<br />
12
forma da nimuSis zomebi<br />
sm<br />
kubebi: 7,07×7,07×7,07<br />
10×10×10<br />
15×15×15<br />
20×20×20<br />
30×30×30<br />
cilindrebi: 7,14×14,3<br />
10×20<br />
15×30<br />
20×40<br />
13<br />
gadamyvani koeficienti α<br />
0,85<br />
0,91<br />
1,0<br />
1,05<br />
1,10<br />
1,16<br />
1,17<br />
1,20<br />
1,24<br />
cxrili 1.3<br />
simtkicis zRvari Runvisas gamoiTvleba Zelakebis gamocdiT.<br />
Zelakebis zomebia 4×4×16sm. erTi Seyursuli Zalis moqmedebisas koWis<br />
marTkuTxa kveTze RR ganisazRvreba formuliT:<br />
R<br />
R<br />
3Pl<br />
2<br />
= kgZ/sm (mgpa) ,<br />
2<br />
2bC<br />
xolo, rodesac ori tvirTi simetriuladaa modebuli<br />
sadac P aris mRrvevi Zala, kgZ;<br />
R<br />
R<br />
3P( l −α<br />
)<br />
2<br />
= kgZ/sm (mgpa) ,<br />
2<br />
2bC<br />
l _ manZili sayrdenebs Soris, sm;<br />
b da C _ koWis ganivi sigane da simaRle, sm;<br />
α _ or datvirTvas Soris manZili, sm.<br />
simagre _ masalis Tvisebaa winaaRmdegoba gauwios masSi sxva ufro<br />
magari sxeulis SeWras. qvis masalis simagre isazRvreba ramdenime<br />
meTodiT.
simagris<br />
maCvenebeli<br />
1<br />
2<br />
3<br />
4<br />
5<br />
6<br />
7<br />
8<br />
9<br />
10<br />
talki an carci<br />
moosis skala<br />
14<br />
cxrili 1.4<br />
minerali simagris maxasiaTeblebi<br />
TabaSiri an qvamarili<br />
kalciti an anhidriti<br />
mlxobi Spati<br />
apatiti<br />
orToklazi<br />
kvarci<br />
topazi<br />
korundi<br />
almasi<br />
advilad ikawreba frCxiliT<br />
ikawreba frCxiliT<br />
advilad ikawreba daniT<br />
Znelad ikawreba daniT<br />
didi dawoliT ikawreba daniT<br />
ar kawravs minas<br />
odnav kawravs minas. foladis<br />
daniT ar ikawreba<br />
advilad kawravs minas, foladis<br />
daniT ar ikawreba<br />
moosis skalis saSualebiT simagris dasadgenad nimuSis zedapirze<br />
gausvamen simagris skalis mineralebs. simagre ganisazRvreba ori<br />
mosazRvre mineraliT, romelTagan erTi ikawreba gamosacdeli masaliT,<br />
xolo rigiT momdevno TviT kawravs nimuSebs. Tu gamosacdeli masalis<br />
nimuSi ikawreba kvarciT, xolo TviT nimuSi kawravs orToklazs, maSin<br />
gamosacdeli masalis simagre am mineralebis simagreebs Sorisaa<br />
moTavsebuli da Seadgens 6,5.<br />
cveTadoba _ cveTadobaze simtkicis gansazRvra warmoebs im<br />
<strong>masalebi</strong>sTvis, romlebsac uxdebaT cveTaze muSaoba. (kibis safexurebi,<br />
iatakis filebi, sagzao betoni, gzis safari da sxv.). masalis cveTadoba
ganisazRvreba masis danakargis sididiT misi cveTis dros da<br />
ganisazRvreba formuliT:<br />
m1<br />
− m2<br />
2<br />
cveT = g/sm ,<br />
R<br />
F<br />
sadac m1 aris masalis masa cveTamde, g;<br />
m2 _ masalis masa cveTis Semdeg, g;<br />
F _ cveTis farTobi, sm 2.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisTvis:<br />
1. <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s Tvisebebis klasifikacia;<br />
2. fizikuri da qimiuri Tvisebebi;<br />
3. meqanikuri Tvisebebi.<br />
15
Tavi II<br />
bunebrivi qvis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />
2.1. mTis qanebi, maTi warmoSoba da klasifikacia<br />
bunebriv qvis masalebs uZvelesi droidan iyeneben mSeneblobaSi.<br />
cnobilia xuroTmoZRvrebis Zeglebi, romlebic agebulia da mopir-<br />
keTebulia qvis <strong>masalebi</strong>T: sveticxoveli, jvris monasteri, gelaTi da<br />
sxva.<br />
bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong> es aris mTis qanebis meqanikuri damuSavebis<br />
Sedegad miRebuli <strong>masalebi</strong>. qani mineraluri masaa, romelic Sedgeba erTi<br />
an ramdenime mineralisagan. monomineraluri qanebia _ kvarcis qviSa,<br />
magneziti, kirqva,wminda TabaSiri, xolo polimineraluri qanebia _<br />
graniti, bazalti, gabro da sxva. minerali warmoadgens qimiuri<br />
SedgenilobiT da fizikuri TvisebebiT erTgvarovan bunebriv sxeuls. igi<br />
warmoiqmneba dedamiwis qerqSi mimdinare fizikur-qimiuri procesebis<br />
Sedegad.<br />
bunebriv qvis qanebs sxvadasxva fizikur-meqanikuri Tvisebebis gamo<br />
farTod iyeneben mSeneblobaSi: damuSavebis gareSe (xreSi, qviSa) da<br />
meqanikuri damuSavebiT (RorRi, mosapirkeTebeli filebi da sxva) mTis<br />
qanebs iyeneben, rogorc ZiriTad nedleuls Semkvreli nivTierebebis<br />
(cementi, TabaSiri, kiri) da xelovnuri qvis <strong>masalebi</strong>s (aguri, betoni,<br />
duRabi da sxva) dasamzadeblad.<br />
mTis qanebis klasifikacia damyarebulia mis warmoSobaze. warmoSoba<br />
da warmoqmnis pirobebi gansazRvravs maT qimiur-mineralogiur<br />
Sedgenilobas, kristalur agebulebas da struqturas. Ees maCveneblebi<br />
ganapirobeben qanebis simtkices, xangrZlivobas, dekoratiul Tvisebebs.<br />
warmoSobis pirobebis mixedviT qvis qanebi iyofa sam jgufad:<br />
amofrqveuli, naleqi da saxeSecvlili anu metamorfuli qanebi.<br />
16
amofrqveuli qanebi warmoiqmneba Txevadi cecxlovani masis<br />
amofrqveviT dedamiwis siRrmidan. im SemTxvevaSi Tu magma gacivda da<br />
gamagrda dedamiwis zedapiridan did siRrmeze, maRali wnevis da<br />
temperaturis dros warmoiqmneba siRrmuli masuri qanebi. (graniti, sieniti,<br />
gabro, dioriti). Tu magma gacivda dedamiwis zedapirTan axlos, dabali<br />
temperaturis da wnevis dros, warmoiqmneba gadmonTxeuli qanebi (diabazi,<br />
andeziti, bazalti).<br />
amofrqveuli qanebis ZiriTadi qanTwarmomqmneli mineralebia: kvarci,<br />
mindvris Spati, qarsi, da rkinamagneziuri mineralebi. amofrqveuli qvis<br />
qanebis ZiriTadi saxeebia: graniti, sieniti, dioriti, gabro, bazalti,<br />
diabazi, porfiriti da andeziti.<br />
fxvieri namtvrevi qanebi warmoiqmeba vulkanuri amofrqvevebis dros,<br />
magmis mcire nawilakebis swrafi gaciebiT. Mmetad wvril fxvnilisebr<br />
masas, 0,15 mm-ze naklebi zomis marcvlebs, vulkanur ferfls uwodeben;<br />
ufro msxvilmarcvlovans (5-30 mm) - pemzas.<br />
vulkanuri tufi namtvrevi dacementebuli qania. igi warmoiqmneba<br />
vulkanuri ferflis, qviSisa da pemzis marcvlebis erTmaneTTan bunebrivi<br />
Secementebis Sedegad.<br />
naleqi qanebi warmoiqmnen amofrqveuli da sxva qanebis meqanikuri<br />
daSlis da qimiuri gardaqmnebis Sedegad, temperaturuli cvlilebebis,<br />
wylis da qaris moqmedebiT. naleqi qanebi ganlagebulia, rogorc<br />
dedamiwis qerqis zeda fenebSi, aseve zRvebis, mdinareebis, tbebis fskerze.<br />
naleqi qanebis warmomqmneli mineralebia: kalciti – CaCO3, magneziti –<br />
MgCO3, dolomiti, TabaSiri, anhidridi. Nnaleqi qanebis ZiriTadi saxeebia:<br />
kirqva, carci, niJarqva, kirqvovani tufi _ ujredovani agebulebis qania,<br />
diatomiti da trepeli _ fxvieri foriani qanebia. Nnamtvrev fxvier qanebs<br />
simsxos mixedviT Semdegnairad yofen: kaWari _ 15 sm-dan 1m-mde; xreSi - 0,5-<br />
15 sm-mde; qviSa-0,15-5 mm-mde; mtveri _ 0,005-0,15 mm-mde; Tixa _ 0,005 mm-mde.<br />
Nnamtvrevi fxvieri qanebi droTa ganmavlobaSi dacementdeba TixiT,<br />
kalcitiT an kaJmiwiT da warmoqmnis dacementebul qanebs: qviSa-qvebs,<br />
konglomerats da breqCias.<br />
17
metamorfuli qanebi _ warmoiqmneba dedamiwis qerqis siRrmeSi<br />
amofrqveuli da naleqi qanebis gardaqmniT maRali wnevis, temperaturis da<br />
airebis moqmedebis Sedegad. aseTebia: gneisi, kvarcitebi, marmarilo,<br />
fiqlebi.<br />
gneisi mineralogiuri SemadgenlobiT granitis msgavsia. gneisi<br />
naklebad yinvamedegia, vidre graniti. miuxedevad amisa, maRali simkvrive<br />
da sakmarisi simtkice (200 mgpa) saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes<br />
gzebis mokirwylisaTvis, trotuaris filebis dasamzadeblad da sxva.<br />
gavrcelebulia ukrainaSi, uralSi, Soreul aRmosavleTSi.<br />
marmarilo warmoiqmneba kirqvis da dolomitebis gadakristalebiT<br />
maRali temperaturis da wnevis moqmedebiT. marmarilo masSi Semavali<br />
marilebis, liTonis Jangeulebis da sxva danamatebis mixedviT sxvadasxva<br />
Seferilobisaa: vardisferi, yviTeli, Savi da sxva. Mmarmarilos sabadoebia<br />
cimbirSi, uralSi, Sua aziaSi, yirimSi da sxva. saqarTvelo mdidaria<br />
maRalxarisxovani marmarilos sabadoebiT. cnobilia Telavis, SroSis,<br />
svaneTis, sadaxlos sabadoebi.<br />
kvarcitebi warmoiqmneba kvarcis marcvlebis gadakristalebiT da<br />
maTi SezrdiT kaJmiwian qviSasTan. Ees kavSiri imdenad mWidroa, rom<br />
kristaluri marcvlebis gamorCeva macementeblisgan SeuZlebelia.<br />
kvarcitebi gvxvdeba wiTeli, iisferi, mwvane, TeTri, muqi Sindisferi.<br />
kvarcitebi moipoveba uralSi, ukrainaSi, cimbirSi. saqarTveloSi misi<br />
sabadoebia – bolnisSi. Ggamoiyeneba cecxlgamZle nakeTobebis<br />
dasamzadeblad sadnobi Rumelebis amosagebad, misi xangamZleoba da<br />
atmosferomedegoba saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes mosapirkeTeblad<br />
monumentur nagebobebSi.<br />
fiqlebi. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba Tixovani fiqlebi,<br />
romlebic warmoiqmnen Tixisagan maTi Semkvrivebis da nawilobrivi<br />
gadakristalebiT. Tixovani fiqlebi Seicaven qarsis furclebs, mindvris<br />
Spats, kvarcs da sxva mineralebs. fiqlebis feria muqi ruxi. gamoiyeneba<br />
rogorc saxuravis masala (bunebrivi Siferi). fiqlebis sabadoebia<br />
18
uralSi, ukrainaSi. saqarTveloSi fiqlebi moipoveba onis, mestiis da sxva<br />
raionebSi.<br />
mixedviT:<br />
2.2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s klasifikacia,<br />
saxeebi da gamoyeneba<br />
bunebrivi qvis saSen masalebs ganasxvaveben Semdegi maCveneblebis<br />
1. moculobiTi masis mixedviT (mSral mdgomareobaSi): msubuqi<br />
ς m < 1800 kg/m3 (iyeneben ZiriTadad gasaTbobi nagebobebis kedlebisaTvis) da<br />
ς m < 1800 kg/m3 (gamoiyeneba sayrden kedlebSi, cokolebSi, saZirkvlis<br />
wyobisaTvis da sxva).<br />
2. simtkicis mixedviT kumSvisas: dabali simtkicis, romelTa<br />
simtkicis zRvari kumSvisas aris 2,5-10 mgpa; saSualo simtkicis – 15-40 mgpa;<br />
maRali simtkicis – 50 mgpa da meti.<br />
3. yinvagamZleobis mixedviT klasificirdeba Semdeg markebad;<br />
10,15,25,35,50,100,150,200,300 da 500.<br />
4. wyalmedegobis mixedviT qvis <strong>masalebi</strong> iyofa jgufebad darbilebis<br />
koeficientis sididis mixedviT: K dar aranakleb 0,6, 0,75, 0,9 da 1.<br />
nagebobebis saZirkvlebis da kedlis wyobisTvis gamoiyeneba yore qva.<br />
darbilebis koeficienti unda iyos _ aranakleb 0,75, xolo yinvagamZleoba<br />
_ aranakleb 15 –is. yoreqva warmoadgens 150-500 mm zomis araswori formis<br />
natexebs.<br />
qvis blokebi wesieri geometriuli formis qvis <strong>saSeni</strong> masalaa.<br />
gamoiyeneba samrewvelo, samoqalaqo da sxva saxis nagebobebis kedlis<br />
wyobis da sxva daniSnulebiT. Mmisi zomebia; xeliT wyobisaTvis: 390×190×188<br />
da 490×240×188 mm; meqanizebuli wyobisaTvis 3000×1000×500 mm. blokebis<br />
dasamzadeblad iyeneben dolomitebs, kirqvebs, vulkanur tufs da sxva qvis<br />
qanebs.<br />
19
nagebobebis gare mopirkeTebisaTvis gamoiyeneba graniti, sieniti,<br />
dioriti, gabro, kvarciti. Siga mopirkeTebisTvis gamoiyeneba marmarilo,<br />
forovani kirqvebi, tufebi da sxva, iatakis mosapirkeTeblad gamoiyeneba<br />
mkvrivi qanebisgan (graniti, sieniti, kvarciti, marmarilo da sxva)<br />
miRebuli gaprialebuli filebi, sisqiT aranakleb 20 mm. kibeebi keTdeba<br />
mkvrivi, cveTa medegi qanebisgan.<br />
sagzao mSeneblobisaTvis gamoiyeneba amofrqveuli danaleqi<br />
bunebrivi qvis Semdegi <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi: bortis qvebi, Zelakebi,<br />
napobi an riyis qva, RorRi, qviSa da mineraluri fxvnili.<br />
bortis qvebi gamoiyeneba gzis savali nawilis gamosayofad<br />
trotuarisagan. igi warmoadgens 70-200 sm sigrZis Zels; aris dabali-30 sm<br />
simaRlis da maRali _ 40 sm simaRlis; zeda nawilis sigane aris 10,15 da 20<br />
sm. Bbortis qvebi mzaddeba granitis, bazaltis da diabazis qanebisagan.<br />
wyalSTanTqma ar unda aRematebodes 0,6%-s, xolo simtkice kumSvisas unda<br />
iyos 100 mgpa.<br />
Zelura _ napobi an Tlili Zelia, romlis simaRle _ 10-16 sm; sigane<br />
_ 12-15 sm. da sigrZe _ 15-25 sm. gamoiyeneba qvafenilebis, moednebis da sxva<br />
Mmosawyobad.<br />
riyis qvas iyeneben miwayrilebis, wylis auzebis, napirebis<br />
gasamagreblad da sxva.<br />
bunebrivi qvis mopoveba xdeba ERia xerxiT, Tu igi dedamiwis qerqis<br />
zedapirul fenebSia; xolo Tu qani dedamiwis siRrmeSia, mopoveba xdeba<br />
Saxturi wesiT.<br />
bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong> miekuTvneba xangamZle saSen masalebs.<br />
Mmiuxedavad amisa, atmosferuli teni, mJavebi da sxva agresiuli wylebi<br />
iwveven qvis nakeTobebSi bzarebis gaCenas da maT nawilobriv an srul<br />
rRvevas. dacvis meTodebis SerCeva damokidebulia qvis masalis<br />
Taviseburebaze da misi muSaobis pirobebze. Eefeqturia qvis nakeTobis<br />
zedapiris gaJRenTva fluatebiT, romlebic garkveul siRrmeze aRweven<br />
qvaSi da amkvriveben mas. aseTebia siliciumfToriani magniumi da<br />
20
siliciumfToriani alumini. Qqvis masebis dacva SeiZleba konstruqciuli<br />
saSualebiTac, rac iTvaliswinebs qvis nakeTobis daxras.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. mTis qanebis klasifikacia;<br />
2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>, maTi mopoveba da gamoyeneba;<br />
3. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s dacva.<br />
21
moliTis marmarilosmagvari kirqva<br />
eklaris kirqva<br />
22
dizis marmarilo<br />
SroSis marmarilosmagvari kirqva<br />
23
lopotis marmarilo salieTis marmarilosmagvari kirqva<br />
sadaxlos marmarilosmagvari kirqva<br />
24
olnisis tufi<br />
kursebis tuSeniti<br />
25
Tavi III<br />
keramikuli nakeTobebi<br />
keramikuli nakeTobebs amzadeben bunebrivi Tixebisagan, zogjer maT<br />
umateben sxvadasxva organul da mineralur danamatebs. Kkeramikuli<br />
nakeTobebis teqnologia moicavs oTx ZiriTad process – Tixebis<br />
momzadeba, dayalibeba, Sroba da gamowva. keramikuli nakeTobebi iyofa or<br />
jgufad – forian da mkvriv masalebad. foriani <strong>masalebi</strong> xasiaTdeba<br />
wyalSTanTqmiT 5% da meti, xolo mkvrivi <strong>masalebi</strong>s wyalSTanTqma<br />
naklebia 5%-ze. Fforian nakeTobebs miekuTvneba Cveulebrivi Tixis aguri,<br />
Rruebiani aguri, Rruebiani kedlis qvebi, saxuravis kramiti,<br />
mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> da keramikuli milebi. mkvriv nakeTobebs<br />
miekuTvneba iatakis filebi, sagzao aguri, sanitarul-teqnikuri nakeTobebi.<br />
keramikuli nakeTobebis maRali simtkice, farTo asortimenti,<br />
teqnologiis simartive, da xangamZleoba saSualebas iZleva, rom farTod<br />
iqnes gamoyenebuli Senobis yvela nawilSi. Kkeramikul nakeTobebs aqvT<br />
erTi mniSvnelovani nakli – sxva samSeneblo masalebTan SedarebiT<br />
gadidebuli simyife.<br />
keramikuli <strong>masalebi</strong>saTvis ZiriTad nedleuls warmoadgens Tixa.<br />
teqnologiuri da fizikur-meqanikuri Tvisebebis gasaumjobeseblad TixaSi<br />
SehyavT danamatebi. (kvarcis qviSa, Samoti,wida,xe-tyis naxerxi, qvanaxSiris<br />
mtveri da sxva). Tixebi warmoiqmnebian amofrqveuli mTis qanebis-mindvris<br />
Spatebis gamoqarviT. Tixis SedgenilobaSi Sedis mineralebi: kvarci, qarsi,<br />
mindvris Spati, kalciti, magneziti da sxva. SedarebiT sufTa Tixebi<br />
Sedgeba umetesad kaolinitisagan, romlebic miiReba mindvris Spatze<br />
wylis da naxSirorJangis moqmedebiT. AaseT Tixebs uwodeben kaolinitur<br />
Tixebs Al O ⋅ 2sio<br />
⋅ H O).<br />
( 2 3 2 2<br />
Tixebi warmoqmnis pirobebis mixedviT iyofa narCen da gadatanil<br />
Tixebad. narCeni Tixebi danagvianebulia im qanis nawilebiT, romlisganac<br />
warmoiqmnen. Ggadatanili Tixebi umetesad dispersiulia, isini<br />
26
Tavisufalia pirveladi qanis msxvili fraqciebisagan, magram SesaZlebelia<br />
danagvianebuli iyos qviSiT, kirqviT, rkinis naerTebiT da sxva.<br />
maRal temperaturebze damokidebulebis mixedviT arCeven Tixebis sam<br />
jgufs: cecxlgamZle, Zneladdnobadi da advildnobadi. cecxlgamZle<br />
Tixebi uZlebs temperaturas O1580 0 C. aseTi Tixebi Seicaven didi<br />
raodenobiT Tixamiwas (Al2O3- 40%-mde) da mcire raodenobis minarevebs.<br />
Tixebs, romlebsac gamowvis Semdeg aqvs TeTri feri, uwodeben<br />
faifurovans. maT iyeneben qaSanuris (fainsi) da faifuris warmoebaSi.<br />
Zneldnobadi Tixebi uZleben temperaturas _ 1350_1580 0 C. gamoiyeneba<br />
iatakis filebis, sakanalizacio milebis, mosapirkeTebeli aguris da sxv.<br />
Ddasamzadeblad. advilad dnobadi Tixebis cecxlgamZleoba naklebia<br />
1350 0 C-ze. isini Seicaven qviSis da kirqvis minarevebs, organul naerTebs,<br />
rkinis Jangeulebs. maT iyeneben aguris blokebis, kramitis da sxva<br />
<strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad.<br />
Tixebis qimiuri Sedgeniloba da minarevebi. Tixebi Sedgeba<br />
sxvadasxva Jangeulebisagan, Tavisufali da qimiurad mierTebuli wylis da<br />
organuli minarevebisagan. Jangeulebidan Tixis SedgenilobaSi Sedis:<br />
Tixamiwa _ Al2O3, kaJmiwa – SiO2, kalciumis Jangi _ CaO, rkinis Jangi _ Fe2O3,<br />
natriumis Jangi _ Na2O, magniumis Jangi _MMgO da kaliumis Jangi – K2O.<br />
Tixamiwa – Al2O3 mniSvnelovan gavlenas axdens keramikuli nakeTobebis<br />
Tvisebebze, rac metia misi raodenoba, miT metia Tixis plastikuroba da<br />
cecxlgamZleoba. kaJmiwa _ SiO2 ZiriTadi (raodenobrivad 60-80%)<br />
Jangeulia, romelic warmoqmnis Tixas. rkinis Jangis raodenoba<br />
ganapirobebs Tixis nakeTobebis fers da natexaris Secxobis temperaturas.<br />
minarevebi mniSvnelovan gavlenas axdenen Tixis Tvisebebze. rkinis<br />
naerTebi amcirebs Tixis cecxlgamZleobas. Oorganuli nivTierebebis<br />
Semcveloba ki dakavSirebulia gamowvis dros masis kargvasTan da<br />
Sesabamisad nakeTobis SeklebasTan; garda amisa organuli naerTebis<br />
gadidebuli raodenoba amcirebs Tixis cecxlgamZleobas.<br />
Tixis ZiriTadi da mniSvnelovani teqnologiuri Tvisebaa<br />
plastikuroba. plastikurobis xarisxi damokidebulia Tixis mineralogiur<br />
27
da granulometriul Sedgenilobaze, marcvlebis formas da zedapiris<br />
xasiaTze, organul naerTebsa da wylis Semcvelobaze. plastikurobis<br />
xarisxis mixedviT Tixebi iyofa maRalplastikur Tixebad –<br />
wyalmomTxovneloba 28% da meti, haeruli Sekleba 10-15%. saSualo<br />
plastikurobis Tixebi _ wyalmoTxovniloba _ 20-28%, haeruli Sekleba 7-<br />
10%; mcire plastikurobis Tixebi _ wyalmomTxovneloba _20%-ze naklebi,<br />
haeruli Sekleba _5-7%.<br />
Tixebis granulometriuli Sedgeniloba Semdegia:<br />
qviSis fraqcia -5-0,14 mm; mtvrisebri fraqcia -0,14-0,005 mm; Tixis<br />
fraqcia _ 0,005 mm-ze naklebi.<br />
keramikuli nakeTobebisaTvis sxvadasxva Tvisebebis misaniWeblad<br />
TixaSi SehyavT damamWlevebuli, amowvadi da specialuri danamatebi.<br />
araplastikur TixebSi umateben damamWleveblebs (kvarcis qviSa, dafquli<br />
wida, nacari, nakeTobis lewi), romlebic mniSvnelovnad amcireben wylis<br />
xarjs da Seklebas. garda amisa aumjobeseben masis dayalibebas,<br />
aadvileben teqnologiur process. mTel rig SemTxvevebSi aumjobeseben<br />
nakeTobis Tbomedegobas da Tbogamtarobas. amowvadi danamatebi gamoiyeneba<br />
mcire moculobiTi masis da maRali forianobis nakeTobebis<br />
dasamzadeblad. umetesad gamoiyeneba organuli danamatebi: qvanaxSiris<br />
fxvnili, torfis mtveri, xis naxerxi da sxva. gamoiyeneba agreTve<br />
danamatebi, romlebic maRal temperaturaze gamowvis dros gamoyofen<br />
naxSirorJangs, romelic warmoqmnis forebs. aseTebia carci, dolomiti da<br />
Tixovani mergeli.<br />
specialuri danamatebi gamoiyeneba nakeTobebisaTvis specialuri<br />
Tvisebebis misaniWeblad. Mmag. MmJavamedegi nakeTobebis da mosapirkeTebeli<br />
filebis damzadebisas Tixebs umateben qviSian narevebs, romlebic<br />
aduRabebulia Txevadi miniT an tuteebiT. Tixebs sxvadasxva<br />
SeferelobisaTvis emateba zogierTi liTonis Jangeulebi.<br />
28
3.1. keramikuli nakeTobebis saerTo<br />
teqnologiuri sqema<br />
keramikuli nakeTobebis warmoebis teqnologia Sedgeba Semdegi<br />
stadiebisagan: Tixis mopoveba da masis momzadeba, nakeTobebis dayalibeba,<br />
Sroba, gamowva, nakeTobis damuSaveba (daWra, moWiqureba da sxva).<br />
masis momzadeba iTvaliswinebs Tixebis damsxvrevas, dawvrilmanebas,<br />
Tixis arevas danamatebTan erTad, mis datenianebas da<br />
advildasayalibebeli masis miRebas.<br />
keramikuli nakeTobebis damzadeba warmoebs sveli, plastikuri da<br />
naxevrad mSrali meTodiT. sveli xerxis dros nedleuls awvrilmaneben da<br />
ureven 60%-mde wyalSi. Aam dros miiReba erTgvarovani masa _ Slikeri.<br />
Pplastikuri xerxiT dayalibebisas datenianeba xdeba 20-25%-mde da Tixis<br />
areva danamatebTan erTad xdeba TixasarevSi. naxevrad mSrali xerxiT<br />
warmoebis dros Tixas amsxvreven, aSroben, awvrilmaneben da atenianeben 8-<br />
12%-mde.<br />
nakeTobebis dayalibebas plastikuri da sveli xerxebis dros<br />
awarmoeben lentur wnexebze, xolo naxevrad mSrali xerxis SemTxvevaSi<br />
dayalibeba xdeba hidravlikur an meqanikur wnexebze.<br />
Semdegi stadia aris Sroba. Sroba warmoebs xelovnurad, airebis an<br />
cxeli haeris saSualebiT, perioduli moqmedebis kamerul an uwyveti<br />
moqmedebis gvirabisebr saSrobebSi. Srobis dros warmoebs tenis<br />
gadaadgileba nakeTobis Siga nawilidan zedapirze da Semdgom aorTqleba.<br />
tenis aorTqlebis Sedegad masalis nawilakebi uaxlovdeba erTmaneTs da<br />
warmoebs Sekleba.<br />
keramikuli nakeTobebis gamowvis procesi SeiZleba daiyos sam<br />
periodad: gaxurebis, gamowvis da gaciebisGgaxurebis dros 100-120 0 C-mde.<br />
temperaturas nel-nela zrdian bzarebis gaCenis Tavidan asacileblad.<br />
Semdeg temperaturas swrafad zrdian 750-800 0 C-mde. Aam dros advildnobadi<br />
SenaerTebi iwyeben dnobas, gars ekvrian udnobad nawilakebs, rasac Tan<br />
sdevs wrfivi zomebis Semcireba da nakeTobis gamkvriveba. advildnobadi<br />
29
Tixebis gamoyenebis SemTxvevaSi gamowvas awarmoeben 900-1100 0 C-ze. Zalzed<br />
mniSvnelovania gaciebis periodi. gacieba xdeba TandaTanobiT bzarebis<br />
gaCenis Tavidan asacileblad. 800 0 C-mde temperaturas sweven nela, xolo<br />
Semdeg SeiZleba temperaturis dawevis aCqareba.<br />
3.2. Cveulebrivi Tixis aguri<br />
Tixis aguri swori paralelepipedis formis xelovnuri qvaa,<br />
romelic mzaddeba advildnobadi Tixebisagan dayalibebiT, SrobiT da<br />
gamowviT. aguris standartuli zomebia: 250×120×65mm. agurs amzadeben ori<br />
xerxiT: plastikuri da naxevrad mSrali. Uufro gavrcelebulia<br />
plastikuri xerxi, romelic Semdegi teqnologiuri procesebiT<br />
mimdinareobs: Tixis dawvrilmaneba xdeba lilvakisebur samsxvrevelebSi,<br />
Semdeg TixasarevSi xdeba Tixis datenianeba 18-25%-mde da areva<br />
erTgvarovani plastikuri masis miRebamde. momzadebuli masa miewodeba<br />
lentur wnexs. lentur wnexze Tixis masa Snekis saSualebiT<br />
SemWidrovdeba da gadaagildeba gamosasvleli xvrelisaken – satuCesaken.<br />
satuCedan uwyvetad gamodis dayalibebuli Tixis Zeli, romelic iWreba<br />
aguris zomebad da ewyoba saSrobis vagonetze. aseTi wnexis mwarmoebloba<br />
10000 cali aguria saaTSi. Srobis xangZlivoba 24 saaTidan 70 saaTamdea.<br />
damamTavrebeli stadiaa aguris gamowva. gamowvas awarmoeben uwyveti<br />
moqmedebis wriul an gvirabisebur RumelebSi. wriuli Rumelebi<br />
gamoirCeva maRali SromatevadobiT da muSaobis mZime pirobebiT, amitom<br />
axal qarxnebSi maT ar aSeneben da gamoiyeneben gvirabisebur Rumelebs.<br />
gvirabiseburi Rumeli warmoadgens 3,5_5,5 m 2 kveTis 100_150 m sigrZis<br />
arxs. arxSi aris relsebi, romlebzec moZraoben vagonetebi. dayalibebuli<br />
agurebiT. Ggvirabisebur Rumels aqvs sami zona: gaxurebis, gamowvis da<br />
gaciebis. Ggaxurebis periodSi aguris masidan orTqldeba higroskopiuli<br />
da hidratiuli teni, iwvis organuli minarevebi, Tanabrad xurdeba masa da<br />
iSleba karbonatebi. Ggadnobis dros xdeba Tixis dnobadi nawilakebis<br />
30
gadnoba, romlebic gars ertymis Tixis udnob nawilakebs da Seacxobs mas.<br />
Ggaciebis periodSi xdeba qvis warmoqmna.<br />
nax. 1. gvirabiseburi Rumeli.<br />
aguris warmoebis naxevrad mSral xerxs is upiratesoba aqvs<br />
plastikurTan SedarebiT, rom am SemTxvevaSi SesaZlebelia<br />
mcireplastikuri Tixebis gamoyeneba da gamoricxulia Srobis procesi.<br />
naxevrad mSrali xerxiT aguris dayalibebis dros nedleul masalebs,<br />
winaswari dawvrilmanebis Semdeg aSroben saSrob dolSi 6-8%<br />
tenianobamde, awvrilmaneben dezintegratorSi, crian, atenianeben 8-12%-mde<br />
da ureven. dayalibeba warmoebs hidravlikur an meqanikur wnexebze.<br />
naxevrad mSrali meTodiT SesaZlebelia rogorc mTliani, ise<br />
naxvretebiani aguris da sxvadasxva keramikuli filebis dayalibeba.<br />
31
aguris Tvisebebi. Aaguris xarisxi unda akmayofilebdes saxelmwifo<br />
standartis moTxovnebs. Aagurs unda hqondes marTkuTxa paralelepipedis<br />
forma, swori kuTxeebiT da wiboebiT. aguris zomebia: sigrZe _ 250±6 mm,<br />
sigane _ 120±4 mm da sisqe _ 65±3 mm. aguri unda iyos normalurad<br />
gamomwvari. wyalSTanTqma normalurad gamomwvari agurisTvis unda iyos<br />
aranakleb 8%, xolo yinvagamZleoba _ aranaleb 15 ciklisa. moculobiTi<br />
masa meryeobs 1700-1990kg/m 3 -is farglebSi, Tbogamtarobis koeficientia 0,5-<br />
0,75. aguri mzaddeba xuTi markis: 75,100,125,150 da 200.<br />
Cveulebrivi Tixis aguri gamoiyeneba Siga da gare kedlebis<br />
panelebis dasamzadeblad, gare da Siga kedlebis, svetebis da sxva mzidi<br />
konstruqciebisaTvs.<br />
3.3. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong><br />
efeqtur keramkul masalebs uwodeben iseT masalebs, romlebsac aqvT<br />
mcire moculobiTi masa, dabali Tbogamtarobis koeficienti, sakmarisi<br />
simtkice da SedarebiT naklebi Rirebuleba. mSeneblobaSi Cveulebrivi<br />
Tixis aguri xSirad adgils uTmobs iseT efeqtur masalebs, rogoricaa<br />
Tixis Rruebiani aguri, msubuqi aguri, Rruebiani keramikuli qvebi da sxva.<br />
Tixis Rruebiani aguri mzaddeba advildnobadi Tixebis da<br />
danamatebis gamoyenebiT, plastikuri da naxevrad mSrali dawnexvis xerxiT.<br />
Ddayalibeba sasurvelia vakuumwnexebze, romlebsac aqvT specialuri<br />
mowyobilobebi (kernebi) agurSi sicarieleebis warmosaqmnelad.<br />
sicarieleebi agurSi SeiZleba iyos mrgvali _ diametriT ara umetes 15 mm<br />
da marTkuTxa _ siganiT 15 mm. Rruebian agurs amzadeben 250×120×65 mm an<br />
250X120X88 mm zomisas. misi markebia: 75, 100, 125 da 150; moculobiTi masa _<br />
1000 _ 1450 kg/m 3 , wyalSTanTqma _ aranakleb 6%; yinvagamZleoba _ aranakleb<br />
15 ciklis. gamoiyeneba gare da Siga kedlebis, tixrebis da Senobebis sxva<br />
nawilebisaTvis. Aar aris rekomendebuli misi gamoyeneba Senobebis<br />
saZirkvlebis, cokolis da sveli kedlebis wyobisaTvis.<br />
32
nax. 2. Tixis Rruebiani aguri.<br />
samSeneblo msubuqi aguri mzaddeba diatomitis an trepelisagan<br />
Tixis damatebiT. an Tixisa da amosawvavi danamatebisagan. am agurs aqvs<br />
mcire moculobiTi masa da Tbogamtaroba. misi gamoyenebiT SeiZleba<br />
Semcirdes kedlis sisqe 40%-iT, Semsubuqdes konstruqcia 36%-iT. aguri<br />
mzaddeba zomebis: 250×120×88 mm Tu moculobiTi masa aris 700-1000 kv/m 3<br />
gamodis Semdegi markebis: 35,50,75 kmZ/sm 2 ; roca moculobiTi masa 1000-1300<br />
km/m 3 -ia, markebia 50 da 75 kmZ/sm 2 , xolo roca moculobiTi masa aris 1300-<br />
1500 kv/m 3 , simtkice aris 50,75 da 100 kmZ/sm 2 yinvagamZleoba unda iyos –<br />
aranakleb 10 ciklisa. Mmsubuq agurs iyeneben normaluri tenianobis<br />
SenobebisaTvis.<br />
keramikuli qvebi. maT ayalibeben gluvi an daRaruli zedapirebiT,<br />
vakuumwnexebze gamWoli an Caketili sicarieleebiT. Qqvis zomebia: sigrZe _<br />
250-290 mm, sigane _ 120-190 mm, sisqe _ 138-288 mm moculobiTi masa _ 1300-1450<br />
kv/m 3 wyalSTanTqma aranaklebi 6%-sa, yinvagamZleoba – aranakleb 15<br />
ciklisa. keramikuli qvebi gamodis oTxi markis: 75,100,125,150. isini cvlian<br />
Cveulebriv agurs, magram maTi gamoyeneba ar aris mizanSewonili<br />
nagebobebis saZirkvlebsa da cokolebSi da teniani Senobebis gare<br />
kedlebSi.<br />
33
3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli <strong>masalebi</strong><br />
Tixis mrudTarga aguri mzaddeba Cveulebrivi aguris analogiurad.<br />
amzadeben zomebiT: sigrZe _ 80-225 mm, simrudis radiusi _ 850-1500 mm. misi<br />
markebia: 100, 125 da 150. wyalSTanTqma _ aranakleb 8%-is, yinvagamZleoba _<br />
aranakleb 15 ciklis. gamoiyeneba bol _ da airsadeni milebis wyobisa da<br />
amogebisaTvis, rodesac aguri airebis saSualebiT cxeldeba 700 0 C - mde.<br />
sagzao aguri – mzaddeba Zneldnobadi Tixebisagan. misi zomebi;<br />
220X110X65 mm. sagzao aguri mzaddeba Semdegi markebis: 400, 600, 1000 kgZ/sm 2<br />
(40, 60, 100 mgpa); yinvagamZleoba – 30, 50, 100 cikli, wyalSTanTqma ara<br />
umetes 2, 4, 6%-is; cveTis koeficienti %-Si – aranakleb 14, 16, 18.<br />
sadrenaJo keramikuli milebi mzaddeba plastikuri Tixebisagan,<br />
lentur wnexebze dayalibebiT da Semdgomi gamowviT. milebis gare<br />
zedapirs faraven WiquriT. sadrenaJo milebi mzaddeba 25-250 mm diametris,<br />
335-500 mm sigrZis da yinvagamZleobiT aranakieb 15 ciklis.<br />
sakanalizacio keramikuli milebi mzaddeba cecxlgamZle an<br />
Zneldnobadi Tixebisagan, diametriT 100-dan 600 mm-mde, sigrZiT _ 800-1200<br />
mm. milebis gare da Siga zedapiri dafarulia WiquriT. kedlis sisqe Siga<br />
diametris Sesabamisad unda iyos 19-41 mm. dayalibeba warmoebs milisebr<br />
wnexebze. gamowva xdeba kamerul da gvirabisebur RumelebSi 1250-<br />
1300 0 C-ze. sakanalizacio milebi wyalSTanTqmis mixedviT aris I da II<br />
xarisxis. I xarisxis milebisaTvis wyalSTanTqma unda iyos _ ara umetes<br />
9%-is, xolo II xarisxisaTvis _ ara umetes 11%-is. mJavamedegoba unda iyos<br />
aranakleb 90%-is. unda uZlebdes hidravlikur wnevas aranakleb 2<br />
atmosferosi. gamoiyeneba sawarmoo da sameurneo-fekaluri, sakanalizacio<br />
da wyalsadinari qselebisaTvis.<br />
3.5. Tixis kramiti<br />
Tixis kramiti gamoiyeneba uZvelesi droidan. igi lamazi, xangamZle<br />
da iafi masalaa. misi naklia – simZime (65 kg/m 2 ) da saxuravis samuSaoebis<br />
34
didi Sromatevadoba. mzaddeba advildnobadi Tixebisagan. mSeneblobaSi<br />
gamoiyeneba oTxi saxis kramiti: daStampuli, kiloiani, brtyeli, kexis da<br />
lenturi.<br />
kramitis damzadebis teqnologia ZiriTadad ar gansxvavdeba aguris<br />
damzadebisagan. dayalibebamde Tixas guldasmiT amuSaveben erTgvarovani<br />
plastikuri masis miRebamde. ayalibeben lentur wnexebze. Semdeg xdeba<br />
Sroba da bolos gamowva natexaris srul Secxobamde. gamowva xdeba 950-<br />
1000 0 C-ze. kramiti unda iyos kargad gamomwvari. unda hqondes swori da<br />
gluvi zedapiri, wyalSeuRwevadi da yinvagamZle.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. Tixa da misi Tvisebebi;<br />
2. keramikuli nakeTobebis warmoSobis saerTo teqnologiuri sqema;<br />
3. aguri, warmoebis teqnologiuri sqema da Tvisebebi;<br />
4. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong>;<br />
5. sadrenaJo da sakanalizacio <strong>masalebi</strong>;<br />
6. kramiti.<br />
35
Tavi IV<br />
araorganuli Semkvreli nivTierebebi<br />
Semkvreli nivTierebebi, maTi Tvisebebis, Sedgenilobis da<br />
gamoyenebis mixedviT iyofa: araorganul da organul Semkvrelebad.<br />
araorganuli Semkvreli nivTierebebi warmoadgens fxvnilisebr<br />
masalas, romlebic wyalTan urTierTqmedebisas gadadian plastiur<br />
mdgomareobaSi, fizikur-qimiuri procesebis moqmedebis Sedegad nel-nela<br />
magrdebian da gadadian qvisebr mdgomareobaSi. organuli Semkvreli<br />
nivTierebebi hidrofoburia: isini muSa mdgomareobaSi gadadian<br />
gacxelebiT an organul xsnarebSi aduRabebiT. Aaraorganuli Semkvreli<br />
nivTierebebi iyofa haerul da hidravlikur Semkvrelebad.<br />
haeruli Semkvreli nivTierebebi wyalSi aduRabebis Semdeg gadadian<br />
qvisebr mdgomareobaSi, inarCuneben da imateben simtkiceSi mxolod haerze.<br />
haerul Semkvrelebs miekuTvneba: TabaSiri, haeruli kiri, magneziuri<br />
Semkvrelebi da Txevadi mina.<br />
hidravlikuri Semkvreli nivTierebebi magrdebian, inarCuneben da<br />
imateben simtkiceSi ara mxolod haerze, aramed wyalSic. hidravlikur<br />
Semkvrelebs miekuTvneba: hidravlikuri kiri, portlandcementi da misi<br />
nairsaxeobebi da sxv.<br />
haeruli Semkvreli nivTierebebi gamoiyeneba mxolod miwiszeda<br />
nagebobebSi, xolo hidravlikuri Semkvrelebi, rogorc miwiszeda, aseve<br />
miwisqveSa da wyalqveSa nagebobebSi.<br />
calke jgufad SeiZleba gamoiyos avtoklavuri gamyarebis<br />
Semkvrelebi, romlebic magrdeba mxolod maRali temperaturisa da<br />
gajerebuli oTqlis wnevis moqmedebis Sedegad avtoklavebSi. aseTebia:<br />
kir-kaJmiwovani, kir-nacriani, kir-wida da sxva Semkvrelebi.<br />
36
4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi<br />
TabaSiri<br />
TabaSiri haeruli Semkvreli nivTierebaa, romelic nedleulis saxisa<br />
da damzadebis teqnologiuri procesis mixedviT iyofa or jgufad;<br />
dabali gamowvis (TabaSirovani) da maRali gamowvis (anhidridul)<br />
Semkvrelebad.<br />
dabali gamowvis TabaSiri swrafmWidi da swrafmyarebadi<br />
nivTierebaa, romelic miiReba bunebrivi TabaSiris qvis CaSO4·2H2O<br />
gaxurebiT 140-180 0 C-mde. am jgufs miekuTvneba: samSeneblo TabaSiri, maRali<br />
simtkicis da sayalibo TabaSiri.<br />
maRali gamowvis (anhidriduli) TabaSiri miiReba bunebrivi TabaSiris<br />
qvis gamowviT 700-1000 0 C-ze. mas miekuTvneba anhidriduli cementi da maRali<br />
gamowvis TabaSiri (estrix – TabaSiri). es Semkvrelebi nela myardeba da<br />
Seicavs uwylo kalciumis sulfats (CaSO4).<br />
TabaSirovani Semkvrelebis misaRebad ZiriTad nedleuls<br />
warmoadgens bunebrivi TabaSiris qva, gaji (Tixa – TabaSiris narevi) da<br />
qimiuri mrewvelobis narCenebi.<br />
samSeneblo TabaSiri – miiReba nedleulis msxvreviT, dafqviT da<br />
Tburi damuSavebiT. TabaSiris Tburi damuSaveba xdeba saxarS qvabebSi 140-<br />
180 0 C-ze, 90-120 wT-is ganmavlobaSi. saxarSi qvabis moculoba aris 3-5 m 3 .<br />
140-180 0 C-ze warmoebs orwyliani TabaSiris qvis dehidratacia:<br />
CaSO4 2<br />
4 2<br />
2<br />
⋅ 2 H O → CaSO ⋅ 0,<br />
5H<br />
O + 1,<br />
5H<br />
O .<br />
miRebuli naxevarwyliani TabaSiri warmoadgens samSeneblo TabaSirs.<br />
samSeneblo TabaSiri TeTri feris fxvnilia. misi moculobiTi masa aris<br />
800-1000 kg/m 3 , simkvrive – 2,65-2,75 g/sm 3 . igi swrafSemkvreli da<br />
swrafmyarebadia. Sekvris procesis dasawyisi aris 3-5 wuTi, dasasruli –<br />
37
12-30 wuTi. TabaSiris gamagreba warmoebs orwyliani kalciumis sulfatis<br />
warmoqmniT:<br />
⋅ 0, 5H<br />
O + 1,<br />
5H<br />
O → CaSO ⋅ 2H<br />
O .<br />
CaSO4 2<br />
2<br />
4 2<br />
TabaSiris gamagrebis procesSi ganasxvaveben sam periods: gaxsnis,<br />
koloidaciis da kristalizaciis periodebs.<br />
TabaSiris Tvisebebze gavlenas axdens gaxsnisaTvis saWiro wylis<br />
raodenoba da dafqvis siwminde. Teoriulad TabaSiris sruli<br />
hidrataciisaTvis saWiroa 18,6% wyali, xolo normaluri sisqis comis<br />
misaRebad saWiroa 50-70% wyali. gamyarebis procesSi zedmeti wyali<br />
orTqldeba, matulobs TabaSiris qvis forianoba (40-50%) da Sesabamisad<br />
klebulobs simtkice. TabaSiris dafqvis simtkice ganisazRvreba TabaSiris<br />
fxvnilis narCeniT sacerze #02. pirveli xarisxis TabaSirisaTvis es<br />
narCeni ar unda aRematebodes 15%, meore xarisxisaTvis _ 20%, mesame<br />
xarisxisaTvis _ 30%.<br />
TabaSiris simtkice ganisazRvreba 4×4×16 sm zomis Zelakebis<br />
gamocdiT Runvaze da kumSvaze. dafqvis siwmindis mixedviT nimuSebis<br />
simtkicis zRvari Runvisas 1,5 saaTis Semdeg unda iyos aranakleb 2,7; 2,2<br />
da 1,7 mgpa, xolo naxevarZelakebis simtkicis zRvari kumSvisas unda iyos<br />
aranakleb 5,5; 4,5 da 3,5 mgpa, Sesabamisad 1, 2 da 3 xarisxis TabaSirisaTvis.<br />
samSeneblo TabaSiri gamoiyeneba dekoratiuli da mosapirkeTebeli<br />
nakeTobebis, tixris filebis, panelebis da sxvaTa dasamzadeblad.<br />
gamoiyeneba TabaSiriani da TabaSirbetonis samSeneblo nakeTobebis<br />
dasamzadeblad nagebobebis Sua nawilisaTvis, mSrali baTqaSis da<br />
TabaSiris da Sereuli duRabebis dasamzadeblad.<br />
sayalibo TabaSiri gamoiyeneba arqiteqturuli nakeTobebis yalibebis<br />
da modelebis dasamzadeblad keramikul da mrewvelobis sxva dargebSi.<br />
igi xasiaTdeba dafqvis maRali siwmindiT. narCeni #02 sacerze ar unda<br />
aRematebodes 2%.<br />
38
anhidriduli cementi miiReba bunebrivi TabaSiris qvis gamowviT 600-<br />
700 0 C-ze da Semdgomi dafqviT danamatebTan erTad. danamatebad gamoiyeneba<br />
haerkiri (1-5%), brZmedis granulirebuli wida (10-15%) da sxva.<br />
anhidriduli cementi xasiaTdeba neli Sekvris unariT. Sekvris procesi<br />
iwyeba 30wT-Si da mTavrdeba ara ugvianes 24 saaTisa. misi markebia: 5, 10, 15<br />
da 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri<br />
marmarilos, Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s da sxva dekoratiuli <strong>masalebi</strong>s<br />
dasamzadeblad.<br />
maRali gamowvis TabaSiri (estrix-TabaSiri) miiReba bunebrivi<br />
TabaSiris qvis gamowviT 800-1000 0 C-ze da Semdgomi dafqviT. gamowvis dros<br />
xdeba TabaSiris gauwyloeba da anhidridis nawilobrivi daSla CaSO4→<br />
CaO+ SO4. wamoqmnili CaO moqmedebs rogorc katalizatori da aCqarebs<br />
Sekvris process. misi markebia 10, 15, 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da<br />
sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri marmarilos, mozaikuri iatakis<br />
mosawyobad da sxva.<br />
gaji _ haeruli Semkvreli nivTierebaa, romelic miiReba<br />
TixaTabaSiriani qanebisagan. gamowva xdeba 150-250 0 C. gajis Sekvris procesi<br />
iwyba 3-5wT-Si da mTavrdeba 30-40 wuTSi. gajis simkvrivea 2,25-2,6 g/sm 3 ,<br />
moculobiT masa nayar mdgomareobaSi 800-1000 kg/m 3 , simtkice kumSvaze _ 40<br />
mgpa. mas iyeneben kedlebis wyobaSi da Siga zedapirebis mobaTqaSebisaTvis.<br />
tenian garemoSi gajis duRabs ar iyeneben.<br />
4.2. magneziuri Semkvreli nivTierebebi<br />
magneziur Semkvrel nivTierebebs miekuTvneba kaustikuri magneziti<br />
da kaustikuri dolomiti.<br />
kaustikuri magneziti miiReba bunebrivi magnezitis qvis (MgCO3)<br />
gamowviT 800-850 0 C-ze. gamowvis Sedegad MgCO3 iSleba: MgCO3→MgO+CO3.<br />
miiReba kaustikuri magneziti MgO, romelic xasiaTdeba Semkvreli<br />
TvisebebiT. gamowvis Semdeg kaustikur magnezits fqvaven da fuTaven.<br />
39
Sekvris procesis dasawyisia ara uadres 20 wT-sa da dasasruli ara<br />
ugvianes _ 6sT-sa.<br />
kaustikuri dolomiti MgO·CaCO3 miiReba bunebrivi dolomitis<br />
MgCO3·CaCO3 gamowviT 650-750 0 C-ze. magneziuri Semkvrelebi ixsneba ara<br />
wyalSi, aramed marilis xsnarebSi. gansakuTrebiT efeqturia eqvswyliani<br />
qlorovani magniumis xsnari MgCl2·6H2O, romelic uzrunvelyofs did<br />
simtkices.<br />
kaustikuri magneziti xasiaTdeba SedarebiT maRali simtkiciT.<br />
simtkice 28 dRis asakSi aRwevs 40-60 mgpa, xolo kaustikur dolomits aqvs<br />
naklebi simtkice - 10-30 mgpa.<br />
magneziuri Semkvrelebisgan amzadeben qsilolits da fibrolits,<br />
nagebobebis Siga mosapirkeTebel filebs, Tbosaizolacio masalebs da<br />
sxva.<br />
4.3. Txevadi mina<br />
Txevadi mina warmoadgens natriumis silikats Na2O·nSiO2 an kaliumis<br />
silikats K2O·nSiO2, romelic miiReba wmindad dafquli kvarcis qviSis<br />
dnobiT sodasTan Na2CO3 an natriumis sulfatTan Na2SO4 erTad 1300-1400 0 C-<br />
ze.<br />
Txevadi mina magrdeba mxolod haerze. mas iyeneben mJavagamZle<br />
cementebis da mxurvalmedegi betonis misaRebad, qviSiani gruntebis<br />
gasamagreblad da sxva.<br />
4.4. haerkiri<br />
haerkiri miiReba bunebrivi qanebis: carcis, kirqvebis dolomitebis,<br />
dolomitizirebuli kirqvebis zomieri gamowviT, romlebic Seicaven 8%-<br />
mde Tixas.<br />
40
magniumis Jangis MgO-s Semcvelobis mixedviT haerkiri iyofa mcire<br />
magneziur (MgO
mergeluri kirqvebis gamowvis Sedegad miRebuli kalciumis Jangi<br />
uerTdeba TixaSi Semavali SiO2, Al2O3 da Fe2O3 Jangeulebs da warmoqmnis<br />
Semdeg mineralebs: 2CaO·SiO2 _ orkalciumi silikati; 2CaO·Fe2O3 _<br />
orkalciumiani feriti da CaO·Al2O3 _ erTkalciumiani aluminati. miRebuli<br />
mineralebi ganapirobeben mis gamagrebas, ara marto haerze, aramed<br />
wyalSic. hidravlikuri kiri aris ori saxis: susti da Zlieri.<br />
susti hidravlikuri kiris simtkicea _ 1-1,5 mgpa, xolo<br />
Zlierhidravlikuris _ 5 mgpa. simtkicis zRvari kumSvisas ganisazRvreba 28<br />
dRis kombinirebuli Senaxvis Semdeg. (7 dRe haerze, 21 dRe _ wyalSi).<br />
hidravlikuri kiri magrdeba nela. gamoiyeneba dabali simtkicis<br />
betonebis, samSeneblo duRabebis dasamzadeblad. transportireba da<br />
Senaxva unda moxdes daxuruli WurWliT, raTa dacul iqnes<br />
datenianebisagan.<br />
4.6. portlandcementi<br />
portlandcementi ZiriTadi hidravlikuri Semkvreli nivTierebaa,<br />
romelic miiReba kirqvis da Tixis narevis Secxobamde gamowviT da<br />
miRebuli klinkeris wvrilad dafqviT. Sekvris vadebis regulirebisaTvis<br />
klinkers dafqvisas umateben 1,5-3,5%-mde TabaSirs cementis masidan<br />
gogirdmJavas anhidridze SO3-ze gadaangariSebiT. portlandcementSi<br />
Jangeulebis Semcveloba meryeobs Semdeg zRvrebSi: CaO-60-70%; SiO2-19-24%;<br />
Al2O3-4-8%; Fe2O3-2-6%; MgO – ar unda aRematebodes 5%-s, SO3-1,5-3,5%.<br />
ZiriTadi teqnologiuri procesebi portlandcementis warmoebis<br />
Semdegia: nedleulis mopoveba da momzadeba, gamowva da gamowvis Sedegad<br />
miRebuli klinkeris dafqva danamatebTan erTad.<br />
xerxiT.<br />
nedleuli gamowvisaTvis SeiZleba momzaddes sveli da mSrali<br />
portlandcementis warmoebis sveli xerxi mdgomareobs SemdegSi:<br />
qarxanaSi mitanil nedleuls awvrilmaneben 5 mm simsxomde. magari qanebi<br />
42
imsxvreva samsxvrevelebSi, xolo rbili qanebi (Tixa, carci) wvrilmandeba<br />
wyalTan erTad TixasaTqvefelebSi. 35-40% datenianebul Slams, dafqul<br />
kirqvas da danamatebs gadatumbaven milisebr wisqvilSi saboloo wvrili<br />
dafqvisaTvis. milisebri wisqvili warmoadgens foladis cilindrs,<br />
romlis sigrZe aris 8,5-16 m, diametri _ 2-4,5 m. wisqvili Siga mxridan<br />
tixrebiT gayofilia or-sam kamerad. pirvel da meore kameraSi<br />
moTavsebulia foladis an Tujis burTulebi, xolo mesameSi _ mcire<br />
zomis cilindrebi. milisebri wisqvilidan gamosuli Txevadi masa tumbos<br />
saSualebiT gadadis cilindruli formis Slamis auzSi, sadac xdeba<br />
Slamis qimiuri Sedgenilobis saboloo koreqtireba da iqmneba maragi<br />
Rumelis uwveti muSaobisaTvis. gamowva xdeba mbrunav RumelSi. mbrunavi<br />
Rumelis sigrZe aris _ 185-200 m, diametri _ 3-5 m, Rumelis doli daxrilia<br />
4 0 C-iT da brunavs 1-2 br/wT. sixSiriT. Slami itvirTeba Rumelis zeda<br />
nawilSi, brunvis dros gadaadgildeba qveda nawilSi, sadac temperatura<br />
aRwevs 1450 0 C-s. Slami gadaadgilebis dros cxeldeba, orTqldeba<br />
meqanikurad mierTebuli wyali, masa Sreba da warmoiqmneba koStebi. 500 0 C-<br />
ze xdeba qimiurad mierTebuli hidratuli wylis aorTqleba; 800-1000 0 C-ze<br />
warmoebs kalciumis karbonatis disociacia: CaCO3→CaO+CO2. naxSiroJangi<br />
wvis produqtebTan erTad gamodis Rumelidan, xolo kalciumis Jangi 1000-<br />
1200 0 C-ze Sedis qimiur reaqciaSi kaolinitis da sxva mineralebis daSlis<br />
produqtebTan da warmoqmnis qimiur naerTebs. 1450 0 C-ze sruli gamowvis<br />
Sedegad miiReba cementis klinkeri, romlis mineralogiuri Semadgenloba<br />
Semdegia:<br />
1. 3CaO·SiO2 _ samkalciumiani silikati _ aliti; 45-65% _ C3S<br />
2. 2CaO·SiO _ orkalciumiani silikati _ beliti; 15-35% _ C2S<br />
3. 3CaO·Al2O3 _ samkalciumiani aluminati _ celiti; 4-14% _<br />
C3A<br />
4. 4CaO·Al2O3·Fe2O3 _ oTxkalciumiani alumoferiti _ 10-8% _ C4AF<br />
miRebuli klinkeri dafqvamde unda gacivdes. gacieba did gavlenas<br />
axdens cementis xarisxze. neli gaciebisas miiReba dabali xarisxis<br />
portlandcementi. klinkeris swrafi gaciebisas izrdeba cementis xarisxi,<br />
43
isTvisac RumelebSi gamoyenebulia specialuri macivrebi. klinkeri<br />
ifqveba danamatebTan erTad mravalkamerian burTula wisqvilebSi.<br />
dafquli cementi separatorebidan miemarTeba silosebSi, sadac xdeba<br />
misi dayovneba, raTa cementSi darCenili Tvisufali kalciumis Jangi<br />
Caqres haeris teniT. Semdeg miewodeba SesafuT ganyofilebas. SefuTva<br />
xdeba mravalfenian qaRaldis tomrebSi.<br />
portdancementis miRebis mSrali xerxi, svelTan SedarebiT<br />
xasiaTdeba maRali teqnikur-ekonomikuri maCveneblebiT. cementis sveli<br />
xerxiT miRebis dros gaadvilebulia nedleulis dawvrilmaneba da male<br />
miiRweva kazmis erTgvarovneba, vidre mSrali xerxis dros. mSrali xerxis<br />
dros gacilebiT metia eleqtroenergiis xarji da warmoebis<br />
Sromatevadoba.<br />
4.7. portlandcementis ZiriTadi Tvisebebi<br />
portlandcementis simkvrive meryeobs 3,05-3,2 g/sm 3 _ Soris. igi<br />
damokidebulia mis Sedgenilobaze.<br />
moculobiTi masa fxvier mdgomareobaSi Seadgens 900-1100 kv/m 3 , xolo<br />
datkepnil mdgomareobaSi _ 1400-1700 kg/m 3 .<br />
dafqvis siwminde mniSvnelovnad moqmedebs Sekvris vadebsa da<br />
simtkiceze. rac ufro wvrilad aris dafquli cementis klinkeri, miT<br />
ufro swrafad da srulad warmoebs urTierTqmedeba cementsa da wyals<br />
Soris. am dros cementis yvela molekula Rebulobs monawileobas<br />
hidrataciaSi, ris safuZvelzec izrdeba cementis qvis simtkice. dafqvis<br />
siwminde ganisazRvreba sacruli analiziT. narCeni #008 sacerze gacrisas<br />
ar unda aRematebodes aRebuli sinjidan 15% masis mixedviT. dafqvis<br />
siwmindis ufro zusti maxasiaTebelia misi xvedriTi zedapiri anu 1 gram<br />
cementSi Semavali marcvlebis zedapiris farTobebis jami.<br />
portlandcementis xvedriTi zedapiria 2800-3000 sm 2 /g da meti.<br />
wyalmomTxovneloba da comis normaluri sisqe. wyalmomTxovneloba<br />
wylis is raodenobaa, romelic saWiroa ara marto cementis<br />
44
hidrataciisaTvis, aramed normaluri sisqis comis misaRebadac. normaluri<br />
sisqis comis misaRebad saWiroa 28-30% wyali cementis masidan.<br />
Sekvris vadebis gansazRvra xdeba vikas xelsawyos gamoyenebiT.<br />
Sekvris procesis dasawyisi normaluri sisqis comisaTvis aris ara uadres<br />
45 wT-isa, xolo dasasruli ara ugvianes 10 sT-sa.<br />
moculobis Tanabari cvlileba cementis gamagrebisas mniSvnelovani<br />
Tvisebaa. moculobis araTanabari cvlilebebisas mcirdeba cementis qvis<br />
ara marto simtkice, aramed xdeba rRvevac. moculobis araTanabari<br />
cvlileba gamowveulia masSi Tavisufali kalciumis Jangis CaO-s<br />
hidrataciiT. standartis mixedviT am Tvisebas adgenen normaluri sisqis<br />
comisagan damzadebuli kverebis gamocdiT. Tu kverebi daiSala, daibrica<br />
da gauCnda mniSvnelovani bzarebi, aseTi cementis gamoyeneba mSeneblobaSi<br />
ar SeiZleba.<br />
portlandcementis simtkice anu marka aris misi simtkicis zRvari<br />
Runvaze da kumSvaze. ganisazRvreba 4×4×16 sm-is Zelakebis gamocdiT,<br />
romlebic damzadebulia cementis duRabisagan fardobiT 1:3 (erTi masiTi<br />
nawili cementi, sami nawili volskis qviSa). gamocda xdeba 28-e dRes.<br />
pirvel xanebSi myardeba yalibebSi tenian haerze, xolo Semdeg wyalSi<br />
normaluri temperaturis pirobebSi 20±5 0. volskis qviSa saxelmwifo<br />
standartiT etalonur qviSad aris miCneuli. Mmas aqvs mudmivi<br />
granulometriuli Sedgeniloba (marcvlebis simsxoa 0,5-dan 0,85 mm-mde) da<br />
Seicavs upiratesad kvarcis marcvlebs (SiO2 98%-ze meti). Zelakebs jer<br />
cdian Runvaze, xolo Semdeg mis naxevrebs kumSvaze.<br />
simtkicis zRvari Runvaze Seyursuli Zalis moqmedebisas malis<br />
SuaSi gamoiTvleba formuliT:<br />
sadac P aris mrRveli Zala, kgZ;<br />
kgZ/sm (mgpa)<br />
2<br />
3Pl<br />
R R = ,<br />
2<br />
2bh<br />
l _ sayrdenebis centrebs Soris manZili, sm;<br />
b da h nimuSis kveTis sigane da simaRle, sm;<br />
45
simtkicis zRvari kumSvisas gamoiTvleba formuliT:<br />
kgZ/sm (mgpa)<br />
2<br />
P<br />
R k = .<br />
ab<br />
simtkicis zRvars kumSvisas 28-e dReze cementis aqtivobas uwodeben.<br />
potlandcementis markebia: 300, 400, 500, 600. 300 markis cements<br />
simtkice kumSvaze unda hqondes 300 kgZ/sm (30 mgpa), simtkicis zRvari<br />
Runvaze unda iyos 45 kgZ/sm 2 (4,5 mgpa); 400 markis cementis simtkice<br />
kumSvaze unda hqondes 400 kgZ/sm 2 (40 mgpa), xolo Runvaze _ 55 kgZ/sm 2 (5,5<br />
mgpa); 500 markianisTvis simtkicis zRvari kumSvaze 500 kgZ/sm 2 (50 mgpa),<br />
Runvaze _ 60 kgZ/sm 2 (6 mgpa); 600 markianisTvis simtkicis zRvari kumSvaze<br />
aris 600 kgZ/sm 2 (60 mgpa), Runvaze _ 65 kgZ/sm 2 (6,5 mgpa).<br />
cementis gamagreba _ rTuli fizikur-qimiuri procesia, romlis<br />
drosac cementis qvis simtkice TandaTanobiT izrdeba. gamagrebis sami<br />
periodia: mosamzadebeli anu gaxsnis periodi, romlis drosac cementis<br />
comi TandaTanobiT magrdeba; koloidaciis periodi, romlis drosac comi<br />
kargavs plastikurobas da iwyebs Sekvras; kristalizaciis periodi,<br />
rodesac xdeba cementis qvis warmoqmna.<br />
cementis qvis korozia xdeba agresiuli garemos zemoqmedebiT,<br />
romelic Seicavs mavne nivTierebebs. ganasxvaveben koroziis sam saxeobas.<br />
pirvels miekuTvneba procesebi, romlebsac iwvevs mtknari wylebis<br />
moqmedeba.<br />
meores miekuTvneba procesebi, romlebic mimdinareobs wylis<br />
moqmedebiT, romelic Seicavs qimiur nivTierebebs;<br />
mesames miekuTvneba procesebi, romelic dakavSirebulia naklebad<br />
xsnadi produqtebis warmoqmnasTan, romlebic nel-nela grovdeba cementis<br />
qvis kapilarebSi, forebSi da sicarieleebSi.<br />
koroziisagan dacva _ es aris mkvrivi betonis damzadeba, dafarva<br />
wyalSeuRwevadi <strong>masalebi</strong>T an specialuri mJavamedegi cementebis<br />
gamoyeneba.<br />
46
4.8. cementebis gamoyeneba, transportireba da<br />
Senaxvis wesi<br />
cementebi gamoiyeneba miwiszeda, miwisqveSa da wyalqveSa nagebobebSi.<br />
portlandcementi ZiriTadi Semkvrelia, romelic gamoiyeneba betonis da<br />
rkinabetonis konstruqciebis, samSeneblo duRabebis, Tboizolacio<br />
<strong>masalebi</strong>s da sxv. dasamzadeblad.<br />
cementis transportireba xdeba SefuTul an nayar mdgomareobaSi,<br />
specialuri avtocementmzidebiT, rkinigzis vagoncementmzidebiT da sxva<br />
saSualebebiT. cementis yovel partias Tan axlavs pasporti, sadac<br />
aRniSnuli aris: cementis dasaxeleba, marka da sxva fizikur-meqanikuri<br />
Tvisebebi.<br />
cementi inaxeba daxurul sawyobebSi. hermetul WurWelSi cementi<br />
simtkices inarCunebs, xolo sxva SemTxvevaSi igi kargavs simtkices: 3 Tvis<br />
ganmavlobaSi 10-20%-mde; 6 TveSi _ 28-30%-mde; 12 TveSi _ 35-40%-mde.<br />
4.9. portlandcementis specialuri saxeebi<br />
mrewveloba uSvebs sxvadasxva Tvisebebis mqone cementebs.<br />
plastificirebuli portlandcementi _ miiReba portlandcementis<br />
klinkeris da maplastificirebeli danamatebis erToblivi dafqviT. aseT<br />
danamatebad gamoiyeneba sulfat-spirtuli durdo da sulfat-safuari 0,15-<br />
0,25% cementis masidan. plastificirebuli portlandcementis gamoyeneba<br />
saSualebas iZleva Semcirdes wyalcementis fardoba, rac zrdis betonis<br />
simtkices.<br />
hidrofobuli portlandcementi _ miiReba portlandcementis<br />
klinkeris da hidrofobuli danamatebis gamoyenebiT. danamatebad<br />
gamoiyeneba saponnavTi, asidoli, oleinmJava da sxva. hidrofobuli<br />
danamatebi aumjobeseben betonis narevis denadobas da advilCawyobadobas.<br />
47
hidrofobuli cementi xasiaTdeba didi wyalmedegobiT da<br />
wyaluJonadobiT. misi markebia 300, 400, 500, 600.<br />
swrafmyarebadi portlandcementi Cveulebrivi portladcementisagan<br />
gansxvavdeba simtkicis swrafi matebiT gamagrebis adreul asakSi. am<br />
cementis dafqvis siwminde xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT. misi<br />
markebia 400,500,600.<br />
sulfatmedegi portlandcementi miiReba portlandcementis<br />
klinkeris wvrilad dafqviT, romelic Seicavs samkalciumian aluminats<br />
3CaO·Al2O3 ara umetes 5%-isa. klinkeri dafqvisas ar saWiroebs mineralur<br />
danamatebs. cementi xasiaTdeba maRali sulfatmedegobiT, magram<br />
axasiaTebs gamyarebis dabali intensiuroba. markebia 300 da 400. gamoiyeneba<br />
hidroteqnikur mSeneblobaSi. mas iyeneben agreTve mineralizebul da<br />
mtknar wyalSi momuSave betonis konstruqciebis dasamzadeblad.<br />
TeTri portlandcementi _ miiReba sufTa kirqvebisa da TeTri Tixis<br />
gamowviT, romlebic Seicaven mcire raodenobiT mRebav mineralebs da<br />
gansakuTrebiT rkinis Jangs. TeTri cementi siTeTris xarisxis mixedviT<br />
sami saxisaa: БЦ-1, БЦ-2, БЦ-3. gamoiyeneba dekoratiuli miznebisaTvis. misi<br />
markebia: 300, 400, 500.<br />
feradi portlandcementi miiReba TeTri portlandcementis<br />
klinkeris, ferisa da tutemedegi mineralebis (oxra, surinjis, muris,<br />
rkinis surinjis) erToblivi dafqviT. misi markebia: 400, 500. gamoiyeneba<br />
xelovnuri marmarilosa da mosapirkeTebeli filebis dasamzadeblad.<br />
4.10. pucolaniani portlandcementi<br />
pucolaniani portlandcementi hidravlikuri Semkvreli nivTierebaa,<br />
romelic miiReba portlandcementis klinkeris, aqtiuri mineraluri<br />
danamatebis da TabaSiris dafqviT. TabaSirs umateben 5%-mde Sekvris<br />
procesis regulirebisaTvis. aqtiuri mineraluri danamatebi aris ori<br />
saxis: bunebrivi da xelovnuri. bunebrivi danamatebidan farTod<br />
48
gamoiyeneba pemza, vulkanuri wida, diatomiti, trepeli da sxva, xolo<br />
xelovnuri danamatebidan gamoiyeneba brZmedis wida, nacari, gamomwvari<br />
Tixa da sxva. Cveulebriv portlandcementTan SedarebiT pucolaniani<br />
portladcementi xasiaTdeba cementis qvis didi wyalmedegobiT, naklebi<br />
siTbos gamoyofiT Sekvrisa da gamyarebis dros, cementis qvis<br />
wyaluJonvadobiT da dabali TviTRirebulebiT. axasiaTebs naklovani<br />
mxareebic: gadidebuli wyalmomTxovneloba, rac iwvevs cementis xarjis<br />
gazrdas da dabali yinvamedegoba.<br />
pucolaniani portlandcementis dafqvis siwminde da Sekvris vadebi<br />
igivea, rac Cveulebrivi portlandcementisaTvis. igi xasiaTdeba<br />
Senelebuli simtkicis matebiT gamagrebis pirvel dReebSi, magram 28-e<br />
dRes misi simtkice aRwevs portlandcementis simtkices. misi markebia: 200,<br />
300, 400 da 500. ZiriTadad iyeneben hidroteqnikur mSeneblobaSi, miwisqveSa<br />
da wyalqveSa nagebobebSi da sxva.<br />
4.11. widiani cementebi<br />
widaportlandcementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />
portlandcementis klinkeris, granulirebuli brZmedis widis da<br />
TabaSiris erToblivi an cal-calke dafqviT da Semdgomi areviT. brZmedis<br />
widis raodenoba unda iyos 30-60% cementis masidan. widaportlandcementis<br />
dafqvis siwminde igivea, rac Cveulebrivi portlandcementis. misi<br />
simkvrivea _ 2,8-3,8 g/sm 3 ; moculobiTi masa nayar mdgomareobaSi _ 1100-1300<br />
kg/m 3 , xolo datkepnil mdgomareobaSi 1600 kg/m 3 . Sekvris procesis<br />
dasawyisi 4-6 sT; damTavreba _ 10-12sT. misi markebia: 200, 300, 400, 500.<br />
gamoiyeneba hidroteqnikur nagebobebSi. naklebi yinvagamZleobis gamo ar<br />
aris sasurveli misi gamoyeneba konstruqciebSi, romlebic ganicdian xSir<br />
gayinvas da galxobas.<br />
kirwidiani cementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />
wvrilad dafquli kiris da granulirebuli brZmedis widis areviT mSral<br />
mdgomareobaSi. Camqrali an Caumqrali saxis kiri aiReba 10-30%,<br />
49
granulirebuli brZmedis wida _ 90-70%. Sekvris procesis<br />
regulirebisaTvis umateben 5%-mde TabaSirs. kirwidiani cementi nela<br />
ikvreba: Sekvris procesis dasawyisi _ 5-6sT, dasasruli _ 12-20sT. misi<br />
markebia: 50, 100 da 150.<br />
kirwidiani cementi xasiaTdeba arasakmarisi haer da yinvamedegobiT.<br />
amitom rekomendirebulia misi gamoyeneba betonebisa da duRabebis<br />
dasamzadeblad, romlebic mudmivad tenian garemoSi imyofebian.<br />
sulfadwida cementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />
granulirebuli brZmedis widis (80-85%), TabaSiris an anhidridis (20-15%)<br />
da portlandcementis klinkeris (5%-mde) erToblivi dafqviT. misi<br />
markebia: 300, 400. xasiaTdeba didi medegobiT sulfatian wylebSi. amitom<br />
mas iyeneben zRvis hidroteqnikur nagebobebSi da miwisqveSa<br />
konstruqciebSi, romlebzec moqmedeben agresiuli wylebi.<br />
4.12. Tixamiwovani cementi<br />
Tixamiwovani cementi _ swrafadmyarebadi hidravlikuri Semkvrelia,<br />
romelic miiReba Secxobis an dnobis temperaturamde gamomwvari klinkeris<br />
wmindad dafqviT. nedleulad gamoiyeneba boqsitebis da kirqvebis narevi.<br />
boqsiti bunebrivi qania, romelic Seicavs 80% Tixamiwas. kirqva unda iyos<br />
sufTa mavne minarevebisagan.<br />
Tixamiwovan cements aqvs Semdegi maxasiaTeblebi: moculobiTi masa<br />
nayar msgomareobaSi 1000-1400 kg/m 3 , datkepnil mdgomareobaSi 1600-1800 kg/m 3 .<br />
simkvrive _ 3,3 g/sm 3 . dafqvis siwminde ufro didia, vidre<br />
portlandcementis; narCeni sacerze #008 ar inda aRematebodes 10%-s.<br />
Tixamiwovani cementis Sekvris vadebia: dasawyisi _ 30wT, dasasruli _ ara<br />
ugvianes 12 sT-sa. Tixamiwovani cementis samarko simtkices sazRvraven 3<br />
dRe-Ramis Semdeg. gamagrebidan 6-7 saaTis Semdeg Tixamiwovani cementis<br />
simtkice aRwevs samarko simtkicis 30%-s, xolo erTi dRe-Ramis asakSi 80-<br />
90%-s. sami markisaa: 300, 400, 500.<br />
50
Tixamiwovani cemnti 2-3-jer ufro Zviria, vidre portlandcementi.<br />
amitom mas im SemTxvevaSi iyeneben, rodesac ufro racionalurad xdeba<br />
misi specifiuri Tvisebebis gamoyeneba. kerZod, daCqarebul samontaJo da<br />
saremonto samuSaoebSi, sxvadasxva avariul samuSaoebSi, betonisa da<br />
rkinabetonis konstruqciebSi, romlebic ganicdian Zliermineralizebuli<br />
wylebis moqmedebas, cecxlmedegi betonebis dasamzadeblad.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. araorganuli Semkvrelebis klasifikacia gamagrebis pirobebis<br />
mixedviT;<br />
2. TabaSiri da kiri, maTi miReba da Tvisebebi;<br />
3. hidravlikuri kiri;<br />
4. portlandcementi, misi miReba da Tvisebebi, nairsaxeobebi da<br />
gamoyeneba.<br />
51
Tavi V<br />
betoni<br />
5.1. ZiriTadi cnobebi<br />
betoni uZvelesi <strong>saSeni</strong> masalaa, romelic Cvens welTaRricxvamde<br />
gamoiyeneboda. betonisagan aSenebulia egviptis labirinTi, CineTis didi<br />
kedlis nawili. Semdgom saukuneebSi misi gamoyeneba TiTqmis mTlianad<br />
Sewyda. am masalis meored dabadeba daiwyo me-19 saukuneSi. betonis<br />
teqnologiis fuZemdeblad SeiZleba CaiTvalos akademikosi i.g.maluga. mis<br />
naSromSi “cementis betonis momzadeba da Semadgenloba” (1893 w.)<br />
gadmocemulia kvlevebis Sedegebi betonis Sesaxeb. 1927 w. gamoqveynebuli<br />
iyo prof. n.m.beliaevis betonis Seswavlis <strong>masalebi</strong>. dRemde betoni erT-<br />
erTi Zvirfasi masalaa, romelic farTod gamoiyeneba samoqalaqo,<br />
satransporto, hidroteqnikur da sxva nagebobebSi.<br />
betoni xelovnuri qvis masalaa, romelic miiReba racionalurad<br />
SerCeuli Semkvreli nivTierebebis (wvrili Semvsebi – qviSa, msxvili<br />
Semvsebi – xreSi an RorRi), wylisa da sxva specialuri danamatebis areviT<br />
da Semdgomi gamyarebiT. gamyarebamde am <strong>masalebi</strong>s narevs betonis narevs<br />
uwodeben.<br />
Semkvreli nivTiereba da wyali warmoadgens betonis aqtiuri<br />
Semadgenlebs. maT Soris qimiuri reaqciebis Sedegad miRebuli cementis<br />
comi gars ekvris qviSisa da xreSis an RorRis marcvlebs, avsebs maT<br />
marcvlebs Soris sicarieleebs da asrulebs SemzeTavis rols, rac narevs<br />
aniWebs denadobas, xolo Semdgomi gamyarebis Sedegad akavSirebs<br />
Semvsebebis marcvlebs erTmaneTTan da warmoqmnis xelovnur qvas – betons.<br />
52
5.2. betonis klasifikacia<br />
betonebi klasificirdeba moculobiTi masis, simtkicis, Semkvrelis<br />
saxeobis, daniSnulebis, Semvsebebis marcvlebis simsxosa da saxis,<br />
yinvagamZleobis, struqturis da gamyarebis pirobebis mixedviT.<br />
moculobiTi masis mixediviT betoni aris: zemZime – moculobiTi<br />
masiT 2500 kg/m 3 -ze meti; mZime betonebi – moculobiTi masa – 1800-2500 kg/m 3<br />
msubuqi betonis moculobiTi masa 500-1800kg/m 3 . zemsubuqi _ moculobiTi<br />
masiT 500 kg/m 3 -ze naklebi.<br />
simtkicis mixedviT (kumSvaze) betoni iyofa Semdeg markebad: zemZime<br />
betoni – 100-200 markamde; mZime betoni mkvriv Semvsebebze – 100-800; msubuqi<br />
betoni 25-300; cecxlgamZle betoni 100-400; mkvrivi silikaturi betoni –<br />
100-400; ujredovani betoni – 25-200.<br />
Semkvrelis saxeobis mixedviT betonebi iyofa Semdeg jgufebad:<br />
cementiani, romelic mzaddeba portlandcementisa da mis nairsaxeobebis<br />
gamoyenebiT; silikaturi sadac Semkvrelad gamoiyeneba kiri; TabaSirovani,<br />
romelic mzaddeba TabaSiris an TabaSirovan Semkvrelebze da organul<br />
Semkvrelebze damzadebuli betonebi.<br />
daniSnulebis mixedviT betonebi aris: Cveulebrivi – Senobebisa da<br />
nagebobebis mzidi konstruqciebisaTvis (svetebi, filebi, koWebi da sxva.;<br />
hidroteqnikuri betoni – kaSxlebis, gvirabebis da sxva nagebobebis<br />
safarad; sagzao betoni – sagzao nagebobebisaTvis; specialuri<br />
daniSnulebis betonebi, rogoricaa: mJavamedegi, tutemedegi, mxurvalmedegi,<br />
biologiuri da sxva.<br />
Semvsebebis marcvlebis simsxos mixedviT betonebi aris:<br />
wvrilmarcvlovani betonebi, romlebic ar Seicaven msxvil Semvsebebs<br />
(xreSi an RorRi) da msxvilmarcvlovani betonebi, wvrili da msxvili<br />
SemvsebebiT.<br />
Semvsebebis saxis mixedviT aris betonebi mkvriv Semvsebebze,<br />
marcvalTa moculobiTi wyalSTanTqma ar aRemateba 6%-s da betonebi<br />
forian Semvsebebze, marcvalTa moculobiTi wyalSTanTqma metia 6%-ze.<br />
53
yinvagamZleobis mixedviT betonebi iyofa Semdeg markebad: mZime<br />
betonebisaTvis 50-300 cikli gayinva-galxobis da msubuqi betonebisaTvis<br />
10-200 cikli. yinvagamZleobis xarisxiT afaseben betonis xangamZleobas.<br />
struqturis mixedviT betonebi aris: mkvrivi, msxvilforovani,<br />
forizebuli da ujredovani. mkvrivia betoni, romlis Semvsebebis<br />
marcvlebs Soris Sevsebis xarisxi aris aranakleb 94%-is. msxvilforian<br />
betonSi marcvlebs Soris sicarieleebi nawilobriv aris Sevsebuli<br />
wvrili SemvsebiT da SemkvreliT. forizebul betonebSi marcvlebs Soris<br />
sicarieleebi Sevsebulia gadidebuli forianobis mqone cementis qviT, rac<br />
miiReba betonis narevSi qaf da arawarmomqmnelebis SeyvaniT. ujredovani<br />
betoni warmoadgens maRalforebian betons Tanabrad ganawilebuli<br />
forebiT, 1-2 mm diametris ujredebis saxiT.<br />
gamyarebis pirobebis mixedviT arsebobs betonebi bunebrivi<br />
gamyarebiT, TbodamuSavebiT da avtoklavuri gamyarebiT.<br />
5.3. <strong>masalebi</strong> mZime betonis dasamzadeblad<br />
cementi. betonebis dasamzadeblad iyeneben portlancements da mis<br />
narsaxeobebs. cementis SerCevis dros gaTvaliswinebuli unda iyos<br />
betonebis mimarT wayenebuli moTxovnebi (simtkice, yinvagamZleoba, qimiuri<br />
medegoba da sxv.) da agreTve nakeTobebis damzadebis teqnologia. cementis<br />
marka rekomendebulia SeirCes betonis saproeqto markis mixedviT kumSvaze.<br />
54<br />
cxrili 5.1<br />
betonis marka 150 200 300 400<br />
cementis marka 300 300-400 400-500 500-600
da a.S. mZime betonis dasamzadeblad gamoiyeneba portlandcementi,<br />
plastificirebuli portlandcementi, portlandcementi hidravlikuri<br />
danamatebiT, widaportlandcementi da sxva.<br />
wyali. betonisaTvis ZiriTadad xmaroben sufTa sasmel wyals.<br />
wyali ar unda Seicavdes mavne minarevebs (mJavebs, sulfatebs, Saqars,<br />
cximebs da sxv.), romlebic xels uSlian cementis Sekvrisa da gamyarebis<br />
process. SeiZleba gamoyenebuli iyos bunebrivi wyali, romlis wyalbadis<br />
maCvenebeli PH
dayvanili iyos minimumamde; rac ufro naklebia marcvalTSorisi<br />
sicarieleebi qviSaSi, miT ufro naklebi cementia saWiro mkvrivi betonis<br />
misaRebad.<br />
qviSis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba 1 kg qviSis gacriT<br />
0,14; 0,315; 0,63; 1,25 da 2,5 zomis naxvretebian standartul nakreb sacrebSi.<br />
sacrebSi gacris Semdeg sazRvraven narCens TiToeuli sacerisaTvis,<br />
romelsac kerZo narCens uwodeben. ganisazRvreba 0,1% sizustiT da<br />
gamoiTvleba formuliT:<br />
m1<br />
ai = ⋅100%<br />
,<br />
m<br />
sadac m1 aris narCenebis masa aRebul sacerze;<br />
m – sinjis masa.<br />
sruli narCeni Ai TiToeuli sacrisaTvis aris aRebul sacerze<br />
kerZo narCens damatebuli mis zemoT mdebare sacrebis kerZo narCenebis<br />
jami. gamoiTvleba 0,1% sizustiT formuliT:<br />
Ai = a + a + ......... + ai ,<br />
2 , 5<br />
1,<br />
25<br />
sadac a2,5; a1,25.....ai – kerZo narCenebia %-Si.<br />
sacrebze sruli narCenebis jamis SefardebiT 100-ze isazRvreba<br />
qviSis simsxos moduli:<br />
A2,<br />
5 + A1,<br />
25 + A0,<br />
63 + A0,<br />
315 + A0,<br />
14<br />
Mi = ,<br />
100<br />
sadac A2,5; A1,25; A0,63; A0,315; A0,14 aris sruli narCenebi sacrebze %-Si.<br />
qviSis marcvlovani Sedgeniloba betonSi unda Seesabamebodes<br />
standartul grafiks (nax. 3).<br />
Tu gacris mrudi Sedgenili qviSis sruli narCenebis mixedviT,<br />
moTavsdeba daStrixul zonaSi, qviSa ar moiTxovs koreqtirebas. Tu<br />
gacris mrudi gascda daStrixul nawils, maSin saWiroa qviSis<br />
marcvlovani Sedgenilobis koreqtireba.<br />
56
nax. 3. qviSis marcvlovani Sedgenilobis grafiki<br />
qviSebs simsxos modulis mixedviT yofen: msxvil, saSualo, wvril<br />
da Zalian wvril qviSebad.<br />
msxvili qviSa _ simsxos moduli metia 2,5-ze<br />
saSualo qviSa – simsxos moduli 2,5-2<br />
wvrili qviSa – simsxos moduli 2-1,5<br />
Zalian wvrili – simsxos moduli 1,5-1<br />
qviSis sicariele ganisazRvreba formuliT:<br />
⎛ ⎞<br />
V car = ⎜1−<br />
⎟ ⋅100<br />
,<br />
⎝ ϑ ⋅1000<br />
⎠<br />
sadac ς n.m aris qviSis nayari moculobiTi masa mSral mdgomareobaSi,<br />
kg/m 3 ;<br />
ς _ qviSis simkvrive, g/sm 3 .<br />
qviSis damakmayofilebeli granulometriuli SemadgenlobiT, ar<br />
aRemateba 40%-s. qviSis nayari moculobiTi masa 1300-1500 kg/m 3 . igi<br />
damokidebulia marcvlebis Sedgenilobaze, tenianobaze, carielobaze.<br />
RorRs.<br />
msxvili Semvsebi. betonebSi msxvil Semvsebebad iyeneben xreSs an<br />
57<br />
ς n.m
xreSi miiReba mTis qanebis bunebrivi daSlis Sedegad. maT aqvT<br />
momrgvalebuli da gluvi zedapiri. xreSis marcvlebis zomebia 5-70 mm;<br />
masiuri nagebobebis dabetonebisas iyeneben 150-200 mm zomisas. warmoSobis<br />
mixedviT aris mTis, mdinaris da zRvis xreSi. qviSis msgavsad xreSic<br />
Seicavs mavne minarevebs, romelTa raodenoba ar unda aRematebodes 1-3%-s.<br />
xSir SemTxvevaSi xreSi moipoveba qviSasTan erTad. rodesac xreSis<br />
SedgenilobaSi qviSis raodenoba meryeobs 25-40%-s Soris masalas<br />
uwodeben qviSaxreSovan narevs. marcvlebis simsxos mixedviT xreSi iyofa<br />
Semdeg fraqciebad: 5-10, 10-20, 20-40 da 40-70 mm.<br />
xreSis simtkices sazRvraven cilindrSi msxvrevadobaze gamocdiT.<br />
igi iyofa markebad: msx. 8 – masis 8% danakargisas; msx. 12 _ masis 9-12%<br />
danakargisas da msx. 16 _ masis 13-16% danakargisas. 300 da meti markis<br />
betonisaTvis iyeneben msx. 8 markis xreSs; 200 markis betonisaTvis msx. 12<br />
da mcire simtkicis betonisaTvis (marka 200 da mcire simtkicis)<br />
dasamzadeblad xreSs markiT msx. 16.<br />
xreSis cveTadobas sazRvraven Tarovan dolSi gamocdiT, masis<br />
danakargebis saSualebiT, markebia: cv – 20; cv – 45; cv – 55. dartymaze<br />
simtkice isazRvreba urnaliT markebia: dr – 75; dr – 50; dr – 40.<br />
yinvagamZleobis markebia: 15, 25, 50, 100, 150, 200, 300. xreSis marcvlovani<br />
Sedgeniloba isazRvreba 10 kg xreSis gacriT 70, 40, 20, 10 da 5 mm zomis<br />
naxvretebian standartul sacrebSi.<br />
RorRi. RorRis misaRebad gamoiyeneba specialuri qvasamsxvrevebi,<br />
romelTa muSaobisas garda RorRisa miiReba xelovnuri qviSa da mtveri.<br />
xreSisagan gansxvavebiT, RorRis marcvlebis zedapiri ufro xorkliania<br />
da maTi SeWiduloba cementis qvasTan ukeTesia, vidre xreSis. maRali<br />
simtkicis (marka 400 da meti) betonebis misaRebad iyeneben mxolod RorRs.<br />
msxvrevadobis, yinvagamZleobis, cveTadobis, dartymis winaaRmdeg RorRs<br />
waeyeneba igive moTxovnebi, rac xreSs.<br />
RorRi iyofa Semdeg markebad: 200, 300, 400, 600, 800, 1000, 1200, 1400.<br />
mis simtkices kumSvaze aRdgenen mTis qanebis gamocdiT, wyalnajer<br />
mdgomareobaSi. igi 1,5-2-jer meti unda iyos betonis markaze. RorRi ar<br />
58
unda Seicavdes susti qanebis marcvlebs 10%-ze mets; firfitovani da<br />
nemsisebri formis marcvlebs 15%-ze mets.<br />
ganleqviT.<br />
Tixisa da mtvrisebri nawilakebis Semcveloba RorRSi isazRvreba<br />
RorRis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba iseve, rogorc<br />
xreSis. TiToeuli an ramdenime fraqciis narevi unda akmayofilebdes<br />
Semdeg moTxovnebs (cxr. 5.2).<br />
sacrebis<br />
naxvretebis zomebi, mm<br />
sruli narCeni<br />
sacerze, % masiT<br />
59<br />
cxrili 5.2<br />
D min a5(D min+ D maq.) D maq. 1,25 D maq.<br />
95-100 40-70 0-5 0<br />
5.4. betonis narevis Tvisebebi, momzadeba da<br />
transportireba<br />
betonis narevi es aris racionalurad SerCeuli da guldasmiT<br />
areuli betonis Semadgeneli komponentebi Sekvris procesisa da gamyarebis<br />
dawyebamde. igi unda akmayofilebdes or ZiriTad moTxovnas: unda iyos<br />
advilCawyobadi da SeinarCunos erTgvarovneba transportirebasa da<br />
Cawyobis dros.<br />
advilCawyobadoba narevis Tvisebaa Seavsos yalibi erTgvarovnebis<br />
SenarCunebiT. betonis narevis advilCawyobadoba xasiaTdeba narevis<br />
ZvradobiT da sixistiT.
narevis Zvradoba narevis struqturuli simtkicis maxasiaTebelia.<br />
es aris narevis unari ganiRvaros yalibSi da Seavsos igi sakuTari masis<br />
an mcire meqanikuri Zalebis moqmedebiT. betonis narevis denadoba<br />
Semvsebis 70 mm-mde marcvlebis simsxoTi ganisazRvreba konusis jdomiT<br />
firfitaze, yalibs avseben betonis narevis erTnairi simaRlis sami SriT.<br />
TiToeul Sres amkvriveben ReroTi 25-jer CaxiStviT. moasworeben yalibis<br />
zedapirs da Semdeg aTavisufleben betonis narevs yalibisagan. betonis<br />
narevi sakuTari masis gavleniT jdeba, romlis mniSvneloba ganisazRvreba<br />
sm-Si. narevis Zvradobis dadgenisas unda Semowmdes bmulobac, radganac<br />
nebismieri Zvradobis betonis narevma unda SeinarCunos erTgvarovneba da<br />
ar unda ganSrevdes. konusis jdomis mixedviT betoni narevebi iyofa: xist<br />
narevebad – 0 sm; mcired Zvradi – 2-4 sm; Zvradi – 4-12 sm da sxmuli<br />
narevebi – 12 sm da meti.<br />
nax. 4. Zvradobis gansazRvra konusis saSualebiT.<br />
Tu betonis narevis Zvradoba nulis tolia, advilCawyobadoba<br />
xasiaTdeba sixistis maCvenebliT, rac ganisazRvreba teqnikuri<br />
viskozimetriT. betonis narevis sixiste, rodesac Semvsebis marcvlebis<br />
simsxo 70-100 mm-ia, ganisazRvreba gamartivebuli meTodiT. vibro magidaze<br />
aTavseben 20X20X20 sm zomis liTonis yalibs, romelSiac aris<br />
60
standartuli konusi. konusSi asxamen betonis narevs da amkvriveben<br />
CaxiStviT. Semdeg yalibs aTavisufleben konusisagan da iwyeben vibrirebas.<br />
vibrirebis dawyebisTanave rTaven wamzoms, vibrireba grZeldeba<br />
manam, sanam betonis narevi mTlianad ar Seavsebs yalibs da zedapiri ar<br />
miiRebs horizontalur mdgomareobas. betonis narevis sixiste<br />
ganisazRvreba droiT (wm-Si), romelic mravldeba koeficient 1,5. sixistis<br />
maCveneblis mixedviT narevebi aris: Cveulebrivi narevebi 30-200 wm.<br />
sixistiT da gansakuTrebiT xisti narevebi, sixistiT 200 wm-ze meti.<br />
betonis narevis adgilCawyobadobaze did gavlenas axdens<br />
Semvsebebis simsxo, forma, forianoba, marcvlovani Sedgeniloba. qviSis<br />
raodenobis gazrda iwvevs Zvradobis Semcirebas; xreSis an RorRis<br />
fraqciebis gazrda ki jamuri zedapiris Semcirebis gamo iwvevs Zvradobis<br />
gazrdas. advilCawyobadoba agreTve damokidebulia Semkvrelis saxeobaze.<br />
magaliTad, portlandcementze damzadebuli narevi ufro Zvradia, vidre<br />
pucolaniani da widaportlandcementze damzadebuli narevebi, rac<br />
aixsneba am cementebis wyalmomTxovnelobiT. betonis narevSi wylis<br />
xarjis gazrda zrdis betonis narevis Zvradobas, magram amcirebs<br />
simtkices.<br />
nax. 5. betonis narevis Zvradobis ganmsazRvreli standartuli<br />
konusi. 1 – konusi; 2 – saxelurebi; 3 – sabjenebi.<br />
61
etonis narevis momzadeba. betonis narevis momzadebis ZiriTadi<br />
operaciebia. <strong>masalebi</strong>s dozireba da areva. dozireba xdeba uwyveti an<br />
wyvetili moqmedebis dozatorebiT. srulyofilia avtomaturi masiTi<br />
(woniTi) dozatorebi.<br />
dozirebuli masalis areva xdeba perioduli an uwyveti moqmedebis<br />
betonmrevebSi sxvadasxva xerxiT. Semadgeneli <strong>masalebi</strong>s Tavisufali<br />
vardniT, <strong>masalebi</strong>s iZulebiTi areviT da vibroareviT. denadi betonis<br />
arevas awarmoeben iZulebiTi vardnis betonmrevebSi. xisti da<br />
gansakuTrebiT xisti narevebis asarevad gamoiyeneba vibroamrevebi,<br />
romlebSic areva xdeba vibrirebasTan erTad. xisti, mcireZvradi narevebis<br />
areva xdeba iZulebiTi xerxiT.<br />
nax. 6. perioduli moqmedebis betonamrevi dasaxreli doliT.<br />
1 –amZravi, dolis dasaxrelad; 2 – CasatvirTi da gansatvirTi<br />
xvreli; 3 – asarevi doli; 4 – dolis amZravi; 5 – sadgari.<br />
betonis narevis transportireba. betonis narevis<br />
transportirebisas SenarCunebuli unda iyos misi erTgvarovneba da<br />
advilCawyobadoba. betonis narevis transportireba ar unda aRematebodes<br />
1 saaTs, radganac Semdeg iwyeba cementis hidratacia, narevi sqeldeba da<br />
kargavs Cawyobis unars. aseT SemTxvevaSi iyeneben avtobetonmrevebs.<br />
betonis narevis transportirebas awarmoeben lenturi transportirebiT,<br />
bunkerebiTa da vagonetebiT, avtotvirTmclelebiT, betonmzidebiT da sxv.<br />
62
5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba<br />
betonis narevis Cawyoba yvelaze Sromatevadi samuSaoa betonis<br />
teqnologiaSi. igi xorcieldeba badeebiT, xorTumebiT, lenturi<br />
konveierebiT, amweebiT, betontumboebiT, betonCamwyobebiT. betonCamwyobebi<br />
gansakuTrebiT kargad uzrunvelyofen betonis narevis yalibSi<br />
ganawilebas.<br />
narevi yalibSi ise unda ganawildes, rom masSi ar darCes<br />
Tavisufali adgilebi, gansakuTrebiT kargad unda Seivsos yalibis<br />
kuTxeebi da viwro adgilebi.<br />
Cawyobis Semdeg unda moxdes gamkvriveba vibrirebiT, dawnexiT,<br />
vakuumirebiT, centrifugiviT da sxva meTodebiT. yvelaze gavrcelebuli<br />
da efeqturi meTodia vibrireba. vibracias rxeviT moZraobaSi mohyavs<br />
betonis narevis nawilebi. am dros mcirdeba xaxunis Siga Zalebi da<br />
SeWideba nawilakebs Soris. Semvsebebis nawilebs Soris sicarieleebi<br />
ivseba cementis comiT, xolo haeri gamoiwnexeba gareT, ris Sedegadac<br />
warmoiqmneba mkvrivi da monoliTuri struqturis betoni.<br />
vibrogamkvrivebis efeqturoba damokidebulia rxevis sixSireze,<br />
romelic meryeobs 2800-7000 rx/wT, anu 25-150 hercs Soris da rxevis<br />
amplitudaze, romelic meryeobs 0,3-0,7 mm zRvrebSi.<br />
ganasxvaveben eleqtromeqanikur, eleqtromagnitur, prevmatikur da<br />
hidravlikur vibratorebs. yvelaze gavrcelebulia eleqtromeqanikuri<br />
vibratorebi. rxevebis gadacemis meTodis mixedviT vibratorebi<br />
klasificirdebian: zedapirul, Siga da gare vibratorebad, zedapiruli<br />
vibratorebi vibracias axdenen liTonis baqnis saSualebiT betonis<br />
narevis zedapirze. rxevis gavrcelebis siRrme betonis sisqeSi 20-30 sm-ia.<br />
gare vibratorebi magrdeba nakeTobis yalibze, romelic rxevebs<br />
gadascemen betonis narevs. Siga anu siRrmiseuli vibratorebi yvelaze<br />
efeqturia, radganac igi Tavsdeba betonis narevSi da uSualo kontaqtiT<br />
gadascems rxevas. rxevaTa sixSire 5-7 aTasi rxeva wuTSi, simZlavre 1-1,5<br />
kvt, mwarmoebloba 2-20 m 3 /sT.<br />
63
nax. 7. siRrmiseuli vibratori: 1 _ eleqtroamZravi; 2 – moqnili<br />
lilvi; 3 – vibrobuniki.<br />
betonis movla gamyarebis dros. betonis gamyarebisas simtkicis<br />
mateba damokidebulia temperaturasa da garemoze. normalur pirobebad<br />
iTvleba 20±5 0 C temperatura da 90-100% fardobiT tenianoba. temperaturis<br />
aweviT simtkice intensiurad izrdeba. Tu temperatura uaxlovdeba 0 0 -s,<br />
betonis simtkicis zrda Cerdeba. maRali xarisxis betonis miReba<br />
SesaZlebelia, Tu SeuqmniT normalur pirobebs gamyarebis dros. amisaTvis<br />
saWiroa misi zedapiris dacva gamoSrobisagan. yvelaze efeqturia betonis<br />
zedapiris dafarva afskiseburi nivTierebebiT. amisaTvis gamoiyeneba<br />
bitumis emulsiebi da sxv. horizontalur zedapirebs faraven qviSiT an<br />
naxerxiT da asveleben periodulad. bolo dros farTod gamoiyeneba<br />
polimeruli wyalgaumtari afskebi. civ dReebSi betoni unda davicvaT<br />
gayinvisagan. amisaTvis gamoiyeneba sxvadasxva meTodi. maT Soris: Semvsebis<br />
an wylis gacxeleba (dayalibebisas temperatura ar unda aRematebodes<br />
30 0 C-s) da swrafadmyarebadi maRali simtkicis cementebis gamoyeneba.<br />
5.6. betonis Tvisebebi<br />
Senobebisa da nagebobebis konstruqciebSi betoni ganicdis<br />
sxvadasxva saxis datvirTvebs: kumSvas, Runvas, gaWimvas, xleCas da sxv.<br />
yvelaze kargad betoni muSaobs kumSvisas. amitom misi mTavar<br />
maxasiaTeblad iTvleba simtkice kumSvaze.<br />
64
etonis simtkices kumSvaze betonis saproeqto markas uwodeben.<br />
betonis marka ganisazRvreba 15X15X15 sm. kubebis gamocdiT 28 dRis<br />
gamyarebis Semdeg normalur pirobebSi, roca temperatura aris 20±2 0 C da<br />
fardobiTi tenianoba 90-100%. kubebi SeiZleba agreTve damzaddes zomebiT;<br />
10X10X10 sm; 20X20X20 sm da 30X30X30 sm betonis araerTgvarovnebis da<br />
masStabis faqtoris gaTvaliswinebiT betonis faqtiuri simtkicis<br />
dasadgenad gamoyenebulia gadamyvani koeficientebi: 10 sm – 0,91; 15 sm –<br />
1,0; 20 sm – 1,05 da 30 sm – 1,10. mZime betonis markebia: 50, 75, 100, 150, 200, 250,<br />
300, 350, 400, 450, 500, 600, 700, 800.<br />
betonis simtkice kumSvisas da gaWimvisas ganisazRvreba mrRvevi<br />
Zalis SefardebiT nimuSis kveTis farTobTan:<br />
kgZ/sm mgpa)<br />
2<br />
PmrR<br />
R = ( .<br />
F<br />
mZime betonis markebi RerZuli gaWimvisas aris: 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40.<br />
betonis simtkiceze moqmedebs mravali faqtori, rogorebicaa<br />
cementis aqtivoba, wyalcementis fardoba, Semvsebebis xarisxi, gamagrebis<br />
pirobebi, magram ZiriTadi faqtorebia cementis aqtivoba da wyalcementis<br />
fardoba. maRali aqtivobis cementisagan miReba ufro maRali simtkicis<br />
betoni. magram amasTanave erTi da igive aqtivobis cementisagan SeiZleba<br />
miviRoT sxvadasxva simtkicis betoni, rac gamowveulia wylis raodenobis<br />
cvalebadobiT. es damokidebuleba pirvelad daadgina prof. i.g. malugam<br />
1895 wels. SemdgomSi gamoyenebul iqna empiriuli formulebi, romlebic<br />
akavSireben erTmaneTTan betonis simtkices, cementis aqtivobas da<br />
wyalcementis fardobas. cnobilia prof. n.m.beliaevis formula:<br />
sadac R b aris betonis simtkice;<br />
R<br />
b<br />
Rc<br />
= ,<br />
K(<br />
wy/c)n<br />
65
R c – cementis aqtivoba;<br />
K da n – parametrebia, romlebic damokidebulia Semvsebebis<br />
xarisxze da saxeobaze.<br />
RorRisaTvis K=3,5; xreSisaTvis K=4; mZime betonisaTvis _ n=1,5.<br />
betonis simtkicis damokidebuleba wyalcementis fardobasTan grafikulad<br />
mocemulia nax. 8.<br />
nax. 8.<br />
adgilCawyobadi betonis misaRebad wyalcementis fardoba Cveulebriv<br />
miiReba w/c=0,4-0,7, maSin rodesac cementsa da wyals Soris qimiuri<br />
reaqciisaTvis saWiroa mxolod 15-20% wyali cementis masidan. zedmeti<br />
wyali, romelic ar Sedis qimiur reaqciaSi cementTan orTqldeba<br />
betonidan da masSi warmoqmnis forebs, rac amcirebs betonis simkvrives da<br />
Sesabamisad mis simtkicesac. gamomdinare aqedan, betonis simtkicis gazrda<br />
SeiZleba w/c fardobis SemcirebiT.<br />
SemdgomSi betonis simtkicis formula Secvlil iqna skramtaev-<br />
bolomeis SedarebiT martivi formulebiT:<br />
betonebisaTvis wyalcementis fardobiT 0,4 an wy/c >0,4 da c/wy ≤ 2,5.<br />
66
R = AR ( c/w -<br />
betonebisaTvis wy/c < 0,4 da c/w >2,5<br />
b<br />
b<br />
c<br />
1 c R<br />
67<br />
0,5)<br />
= ( s/w + 0,5)<br />
A R<br />
sadac A da A1 aris gamoyenebuli <strong>masalebi</strong>s xarisxis maCveneblebi.<br />
Semvsebebi da<br />
Semkvrelebi<br />
maRali xarisxis<br />
saSualo xarisxis<br />
dabali xarisxis<br />
A A1<br />
0,65<br />
0,6<br />
0,55<br />
0,43<br />
0,4<br />
0,37<br />
cxrili 5.3<br />
betonis simtkiceze moqmedebs sxva faqtorebic, romelTa<br />
gaTvaliswineba formulebSi jerjerobiT SeuZlebelia. Semvsebebis<br />
simtkice betonis simtkiceze axdens gavlenas maSin, Tu maTi simtkice<br />
naklebia dasaproeqtebeli betonis markaze. am dros saWiroa cementis<br />
xarjis gazrda. betonis simtkiceze moqmedebs Semvsebis zedapiris<br />
xorklianoba, rac ufro xorkliania zedapiri, miT ufro kargia misi<br />
SeWiduloba cementis qvasTan da metia simtkice. amitom Tanabar pirobebSi<br />
RorRze damzadebuli betonis simtkice metia xreSze damzadebuli betonis<br />
simtkiceze. mniSvneloba aqvs betonis gamyarebis xangrZlivobas. gamyarebis<br />
dasaCqareblad iyeneben qlorovan kalciums CaCl2, Na2SO4 da sxv. gamyarebis<br />
siCqareze moqmedebs cementis mineralogiuri Sedgeniloba, garemo pirobebi<br />
da sxva faqtorebi. betonis simtkicis zrda xelsayrel pirobebSi
grZeldeba xangrZlivad, Tavdapirvelad intensiurad, Semdeg ki naklebi<br />
intensiurobiT. es kanonzomiereba gamosaxulia Semdegi logariTmuli<br />
damokidebulebiT;<br />
Lgn<br />
Rn = R ,<br />
28<br />
lg28<br />
sadac Rn da R28 aris zRvari kumSvisas n da 28 dRes, mgpa.<br />
n – betonis asaki, dR.<br />
daculi unda iyos piroba, rom n≥3 dReze.<br />
betonis gamyarebis normalur pirobebad iTvleba haeris fardobiTi<br />
tenianoba 90-100% da temperatura 15-20 0 C.<br />
simkvrive gavlenas axdens betonis simtkiceze, xangamZleobaze da sxv.<br />
betonis maRali simkvrive mniSvnelovania iseTi konstruqciebisaTvis,<br />
romlebic gamoiyenebian hidroteqnikur nagebobebSi. simkvrivis gazrda<br />
SeiZleba cementis markis gazrdiT, w/c fardobis SemcirebiT da sxva<br />
saSualebebiT.<br />
yinvagamZleoba. betonis yinvagamZleoba xasiaTdeba gayinva-galxobis<br />
im ricxviT, romelsac gauZlebs betonis nimuSebi, ise rom maT ar<br />
moakldes simtkicis 25%-ze meti. yinvagamZleobis mixedviT betonis<br />
markebia: 50, 100, 150, 200, 300, 400, 500 didi yinvagamZleobiT xasiaTdeba<br />
maRali simkvrivis betoni.<br />
betonis wyalSeuRwevadoba. wyalSeuRwevadi betoni Txeli<br />
konstruqciebisTvis SeiZleba damzaddes hidrofobuli nivTierebebis<br />
(bitumis emulsiebi, holimerebi da sxv.) SeyvaniT betonis narevSi. garda<br />
amisa, iyeneben wyalsaizolacio safars an zedapirze daaqvT mkvrivi<br />
duRabi pnevmaturi xerxiT.<br />
wyalSeuRwevadobis mixedviT betonebi iyofa markebad: B – 2; B – 4; B –<br />
6; B – 8; B – 10 romlebic Sesabamisad uZleben 0,2; 0,4; 0,6; 0,8; 0,10 mgpa atm.<br />
wnevas.<br />
68
Tbogamtaroba betonis Tbogamtaroba meryeobs did zRvrebSi 0,07-0,15<br />
kkal/m.sT.grad. Tbogamtarobis koeficienti izrdeba betonis moculobiTi<br />
masis zrdiT da mcirdeba forianobis gazrdiT.<br />
5.7. betonis Sedgenilobis gaangariSeba<br />
betonis Sedgenilobis gaangariSeba iTvaliswinebs betonis<br />
Semadgeneli komponentebis raodenobas, romelic uzrunvelyofs saWiro<br />
Tvisebebis betonis miRebas. betonis narevis Sedgenilobas gamosaxaven<br />
masSi Semavali komponentebis masiTi (an moculobiTi) SefardebiT da<br />
wyalcementis fardobis CvenebiT. cementis raodenoba miCneulia 1-is<br />
tolad. amitom betonis narevis Sedgenilobas gamosaxaven Semdegnairad:<br />
cementi : qviSa : xreSi (RorRi) – 1 : X : Y, w/c = Z. betonis narevis<br />
Sedgenilobis gansazRvrisaTvis saWiroa Seswavlil iyos Semadgeneli<br />
yvela masala: cementi, qviSa, xreSi (RorRi) saxelmwifo standartebis<br />
moTxovnebis mixedviT. Sedgenilobis gaangariSebisTvis ZiriTadad<br />
gamoyenebulia skramtaev-baJenovis absolitur moculobaTa meTodi. sawyisi<br />
monacemebia: betonis marka, cementis marka, betonis narevis Zvradoba da<br />
sixiste, Semvsebebis: qviSis, xreSis an RorRis simkvriveebi da moculobiTi<br />
masebi; marcvlebis udidesi simsxo da carieloba. Sedgenilobis<br />
gaangariSeba xdeba Semdegi TanmimdevrobiT: wyalcementis fardobis<br />
gansazRvra, wylis, cementis xreSis (RorRis) raodenobis gansazRvra;<br />
narevis Zvradobis Semowmeba; sakontrolo nimuSebis damzadeba;<br />
laboratoriuli nimuSebis damzadeba; laboratoriuli Sedgenilobis<br />
gadaangariSeba sawarmoo Sedgenilobaze. gaangariSeba xdeba 1m 3<br />
betonisTvis.<br />
wyalcementis fardobis gansazRvra xdeba Semdegi formulebiT:<br />
rodesac c/w0,4<br />
69
w<br />
c<br />
rodesac c/w>2,5-ze; w/c
pucolaniani cementis gamoyenebis SemTxvevaSi wylis xarji izrdeba 20<br />
litriT, radganac pucolaniani cementi, gansxvavebiT portland-<br />
cementisagan danamatebiani cementia da wyalmomTxovneloba ufro didi<br />
aqvs. wvrili qviSis an RorRis gamoyenebis dros wylis xarji izrdeba 10<br />
litriT, radganac wvrili qviSa xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT,<br />
RorRi ki Tavisi xorkliani zedapiris gamo zrdis narevis Sua xaxunis<br />
Zalebs da saWiroa wylis raodenobis gazrda.<br />
wylis xarji cxrilebis saSualebiT aseve ganisazRvreba<br />
Zvradobisa da msxvili Semvsebis udidesi simsxos mixedviT.<br />
betonis narevis advilCawyobadoba da wyalmomTxovneloba<br />
betonis narevis<br />
71<br />
xreSis udidesi simsxo, mm<br />
cxrili 5.4<br />
maxasiaTeblebi 10 20 40 80<br />
konusis<br />
jdoma, sm<br />
0<br />
0<br />
0<br />
0<br />
0<br />
1<br />
2<br />
3<br />
5<br />
7<br />
8<br />
10<br />
sixiste, wm wylis xarji 1m 3 betonisaTvis litrobiT<br />
150-20<br />
90-120<br />
60-80<br />
30-50<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
15-30<br />
145<br />
150<br />
160<br />
165<br />
175<br />
185<br />
190<br />
195<br />
200<br />
205<br />
210<br />
215<br />
130<br />
135<br />
145<br />
150<br />
160<br />
170<br />
175<br />
180<br />
185<br />
190<br />
195<br />
200<br />
120<br />
125<br />
130<br />
135<br />
145<br />
155<br />
160<br />
165<br />
170<br />
175<br />
180<br />
185<br />
115<br />
120<br />
125<br />
130<br />
135<br />
140<br />
145<br />
145<br />
150<br />
160<br />
170<br />
170
cementis raodenoba kg-Si iangariSeba formuliT:<br />
w<br />
c = .<br />
w/c<br />
1m 3 betonisaTvis cementis minimaluri xarji dadgenilia samSeneblo<br />
normebis da wesebis mixedviT.<br />
Semvsebebis raodenobis gansazRvris dros kg-Si 1m 3 betonisaTvis,<br />
vsargeblobT Semdegi ori pirobiT: betonis yvela Semadgeneli komponentis<br />
absolutur moculobaTa jami udris 1000 l (1m 3 ):<br />
c qv xr(R)<br />
+ + + wy = 1<br />
ςc<br />
ςqv<br />
ςxr(R)<br />
72<br />
000l,<br />
sadac, ς c, ς qv, ς xr(R) – aris <strong>masalebi</strong>s simkvriveebi, kv/m 3 .<br />
meore pirobiT, betonis arevisas cement-qviSis duRabi Seavsebs<br />
sicarieleebs msxvili Semvsebis marcvlebs Soris, marcvalTSorisi<br />
gawevis koeficientis gaTvaliswinebiT.<br />
c qv xr(R)<br />
+ + wy = σgk<br />
⋅ V<br />
m<br />
ςc<br />
ξqv<br />
ς<br />
xr(R)<br />
sadac σg.k. aris msxvili Semvsebebis gawevis koeficienti;<br />
Vcar – xr(R) carieloba fxvier mdgomareobaSi<br />
car<br />
m<br />
ς xr(R) _ xr(R) moculobiTi masa, kg/m3 .<br />
Vcar. xr(R) formulaSi Caismeba SefardebiTi sididis saxiT 100-jer<br />
Semcirebuli (mag., Vcar=43%, Caismeba 0,43) σg.k. xisti betonis<br />
narevebisaTvis miiReba 1,05-1,1, xolo wvrilqviSiani narevebisaTvis – 1,2. (1)<br />
da (2) gantolebebis amoxsniT miviRebT xreSs (RorRs) da qviSis xarjs 1m 3<br />
betonisaTvis:<br />
(1)<br />
(2)
qv<br />
xr(R) =<br />
1<br />
ς<br />
xr(R)<br />
1000<br />
V<br />
+ m<br />
ς<br />
car<br />
xr(R)<br />
73<br />
⋅σg.k.<br />
⎡ ⎛ c xr(R) ⎞⎤<br />
⎢1000<br />
- ⎜ + + wy⎟⎥<br />
⋅ςqv<br />
⎢<br />
⎜ ςc<br />
ς ⎟<br />
⎣ ⎝<br />
xr(R) ⎠⎥⎦<br />
= .<br />
betonis Sedgenilobis gaangariSebis Semdeg amzadeben sacdel narevs<br />
da sazRvraven konusis jdomasa da sixistes. Tu narevi aRmoCnda naklebad<br />
Zvradi, gaangariSebaSi SeaqvT Sesworeba. emateba cementisa da wylis<br />
raodenoba, ise, rom wyalcementis fardoba ar Seicvleba. Tu Zvradoba<br />
metia, maSin emateba mcire porciebiT qviSa da msxvili Semvsebi, maTi<br />
fardobis Seucvlelad. am gziT miiReba saWiro Zvradobis betonis narevi.<br />
betonis Sedgenilobis dazusteba xdeba sasinj narevebze. amisaTvis<br />
mzaddeba sami sacdeli anarevi. erTi anarevi gaangariSebulia<br />
Sedgenilobis mixedviT, xolo ori ki wyalcementis fardobiT, 20%-iT meti<br />
an naklebi saangariSo Sedgenilobidan. am narevebidan mzaddeba sam-sami<br />
15X15X15 sm zomebis kubebi, romelsac inaxaven normalur pirobebSi da<br />
gamocdian 28-e dRes. gamocdis Sedegebis mixedviT igeba grafiki betonis<br />
simtkicesa da wyalcementis fardobis damokidebulebis, romlis<br />
saSualebiTac SeirCeva w/c fardoba, romelic iZleva saWiro markis<br />
betons.<br />
betonis komponentebis arevisas msxvil Semvsebebs Soris<br />
sicarieleebs ikavebs qviSis wvrili fraqciebi, xolo cementis comiT<br />
ivseba qviSis marcvlebs Soris sicarieleebi. miRebuli betonis narevis<br />
moculoba yovelTvis naklebia misi mSrali Sedgenilobis nayar<br />
moculobaTa jamze; amitomac SemoRebulia betonis gamosavlianobis<br />
koeficientis cneba, romelic ganisazRvreba miRebuli betonis narevis<br />
moculobis SefardebiT mSrali komponentebis nayar moculobaTa jamTan.<br />
,
.n.<br />
β =<br />
.<br />
V + V + V<br />
c<br />
V<br />
74<br />
qv<br />
msxvilmarcvliani betonebisaTvis β = 0, 6 − 0,<br />
7 , xolo<br />
wvrilmarcvlovani betonebisaTvis β = 0, 7 − 0,<br />
8.<br />
am koeficientiT SeiZleba<br />
ganisazRvros betonebis erTi arevisaTvis saWiro komponentebis xarji<br />
Semdegi forulebiT:<br />
βV<br />
βV<br />
cv = ⋅c;<br />
wv = ⋅wy;<br />
1000<br />
1000<br />
βV<br />
βV<br />
qvv = ⋅qv;<br />
xr(R)v = ⋅xr(R)<br />
;<br />
1000<br />
1000<br />
sadac, cv, wyv, qvv, xr(R)v aris V moculobis betonmrevis erTi arevisaTvis<br />
saWiro wylis, cementis, qviSis, xreSis, an RorRis raodenoba.<br />
c, qv, wy, xr(R) – xarjebi cementis, wylis, qviSis, xr(RorRis) 1m 3<br />
betonis narevisaTvis, kg.<br />
xr(R)<br />
5.8. betonis specialuri saxeebi<br />
hidroteqnikuri betoni mZime betonis saxesxvaobaa, romelic<br />
xasiaTdeba didi wyalmedegobiT, wyaluJonadobiT, yinvagamZleobiT, dabali<br />
siTbogamoyofiT da rig SemTxvevaSi qimiuri medegobiT. yinvagamZleobaze<br />
misi markebia 50-500 hidroteqnikuri betonis simtkice ganisazRvreba 180<br />
dRis asakSi. misi markebia: 100, 150, 200, 250, 300, 350, 400 da 500.<br />
wyaluJonadobaze betonis markebia: B-2; B-4; B-6; B-8 da B-12. miwisqveSa,<br />
wyalqveSa da nagebobebis Siga nawilebisaTvis betonSi SehyavT<br />
wvriladdafquli qviSa da sxva mineraluri danamatebi (diatomiti,<br />
granulirebuli wida), rac iwvevs agresiuli moqmedebis mimarT medegobis<br />
zrdas da amcirebs egzoTermul movlenebs. plastificirebuli da<br />
hidrofobuli danamatebi amcirebs wyalmomTxovnelobas da cementis
xarjs, zrdis betonis simkvrives da yinvagamZleobas. Semvsebebi – qviSa,<br />
xreSi an RorRi unda akmayofilebdes ufro maRal moTxovnebs, vidre<br />
Cveulebrivi betonis. gamoiyeneba mxolod saSualo da msxvili qviSebi.<br />
betonis narevi Cawyobisas maqsimalurad unda Semkvrivdes, xolo<br />
gamyarebisaTvis unda Seiqmnas saWiro temperatura da tenianobis reJimi.<br />
hidroteqnikuri betoni gamoiyeneba iseT nagebobebSi, rogorebicaa<br />
sazRvao nagebobebi, kaSxlebi, sayrdeni kedlebi, xidis burjebi, rabebi da<br />
sxv., romlebic periodulad an mudmivad ganicdian wylis moqmedebas.<br />
mJavamedegi betoni gamoiyeneba sxvadasxva konstruqciebis,<br />
rezervuarebis, milebis da aparatebis dasamzadeblad qimiuri<br />
mrewvelobisaTvis. igi cvlis iseT Zvirfas masalebs, rogoricaa<br />
mJavamedegi keramika, furclovani tyvia, Tlili qva da sxv.<br />
mJavamedegi betonisaTvis gamoiyeneba Txevadi minas (15%), kaJftorovan<br />
natriums Na2SiF6 da mkvriv mJavamedeg Semvsebebs: kvarcis qviSas, andezitis,<br />
granitis, kvarcitebis RorRs da mtvrisebr fraqcias (
mxurvalemedegi betonis markebia 100-250, moculobiTi masa 1,7-2 t/m 3 ,<br />
forianoba 20-35%, wyalSTanTqma 10-20%.<br />
dekoratiuli betoni miiReba betonis narevSi tute da Suqmdegi<br />
pigmentebis (mumia, surinji da sxv.) SeyvaniT, 8-10% cementis masidan an<br />
feradi cementis gamoyenebiT. zogierT SemTxvevaSi gamoiyeneben ferad<br />
Semvsebebs: tufi, marmarilo, wiTeli kvarci da sxv. dekoratiul betons<br />
garda ferisa, moeTxoveba xangamZleoba, atmosferomedegoba, simtkice,<br />
simkvrive da zogierT SemTxvevaSi yinvagamZleoba da cveTamedegoba. igi<br />
gamoiyeneba Senobebisa da nagebobebis rogorc gare elementebis, aseve<br />
interierebis gasaformeblad, parkebSi savali bilikebis mosawyobad, gzis<br />
safarisaTvis da sxva. dekoratiuli betonis markebia: 150, 200.<br />
radioaqtiuri gamosxivebisagan damcavi betoni. atomuri energiis<br />
mSvidobiani miznebisaTvis gamoyenebam, moiTxova momsaxure personalis<br />
dacva gamosxivebisagan. atombirTvuli daSlis reaqciebisas yvelaze metad<br />
saSiSia σ - sxivebi da neitronuli gamosxiveba. neitronuli gamosxi-<br />
vebisagan efeqturad icavs wyali da is nivTierebebi, romlebic Seicaven<br />
didi raodenobis wyalbads. radgan wyali mcire simkvrivisaa, amitom<br />
neitonuli da σ - gamosxivebis erTdrouli dacvisaTvis gamoiyeneba<br />
zemZime betoni 3000-5000 kg/m 3 moculobiTi masiT, sadac Semvsebebad<br />
gamoyenebulia mZime <strong>masalebi</strong>: bariti, magnititi, Tujisa da foladis<br />
narCenebi da sxv. Semkvrelebad gamoiyeneba portlandcementi,<br />
widaportlandcementi da Tixamiwovani cementi. damcveli betonebis<br />
markebia 100, 150 da 200.<br />
5.9. msubuqi betoni<br />
msubuq betonebs miekuTvneba betonebi, romelTa moculobiTi masa<br />
naklebia 1800 kg/m 3 -ze da gamoirCevian maRali forianobiT.<br />
76
forianobis Seqmnis meTodebis mixedviT ganasxvaveben msubuq betonebs<br />
msubuq forian Semvsebebze, msxvilforiani (uqviSo) betonebi da<br />
ujredovani betoni.<br />
daniSnulebis mixedviT msubuqi betonebi iyofa: Tbosaizolacio<br />
betonebad, romelTa moculobiTi masa 500 kg/m 3 -ze naklebia, Tbogamtarobis<br />
koeficienti 0,2 vt/m 0 C; konstruqciul betonebad, romlebic Senobebsa da<br />
nagebobebSi iRebs mniSvnelovan datvirTvebs. maTi moculobiTi masa aris<br />
1400-1800 kg/m 3 , marka aranakleb 50, yinvagamZleoba ara nakleb 15 cikli;<br />
konstruqciul – Tbosaizolacio betonebi, romlebSiac SeTavsebulia wina<br />
orive saxis betonis Tvisebebi. maTi moculobiTi masa 500-1400 kg/m 3 , marka<br />
aranakleb 35, Tbogamtarobis koeficienti aranakleb 0,64vt/m 0 C.<br />
msubuq betonebs forian Semvsebebze maTi universaluri Tvisebebis<br />
gamo iyeneben sxvadasxva samSeneblo elementebis dasamzadeblad Senobebsa<br />
da negebobebSi. maTgan amzadeben gasaTbobi Senobebis kedlisa da<br />
gadaxurvis panelebs, koWebs, kibis marSebs, filebsa da sxva<br />
konstruqciebs.<br />
msubuqi betoni forian Semvsebebze gansxvavdeba Cveulebrivi mZime<br />
betonisagan, rac gamowveulia foriani SemvsebebiT. mkvriv SemvsebebTan<br />
SedarebiT foriani Semvsebebi xasiaTdeba mcire masiT, mniSvnelovnad<br />
dabali simtkiciT. Semvsebebi ganapirobeben betonis narevis<br />
wyalmomTxovnelobas da betonis Tvisebebs. wylis optimluri xarjis<br />
SemTxvevaSi betonis narevi xasiaTdeba kargi advilCawyobadobiT da<br />
betonis markac izrdeba, xolo optimalurze meti wylis gamoyenebisas<br />
mcirdeba betonis simtkice. msubuqi betonis gaangariSeba xdeba iseTive<br />
principiT, rogorc mZime betonis. wylisa da cementis xarjis<br />
gaangariSebis Semdeg xdeba wvrili da msxvili Semvsebebis xarjis<br />
angariSi, ris Semdeg mzaddeba ramdenime msgavsi narevi msxvili Semvsebebi<br />
15-20%-is gansxvavebiT. mzaddeba kubebi 15X15X15 sm zomis da xdeba maTi<br />
simtkicis gansazRvra 28-e dRes. gamocdis Sedegebis mixedviT adgenen<br />
msubuqi betonis optimalur Sedgenilobas. betons awyoben, amkvriveben,<br />
rogorc Cveulebriv mZime betonebs.<br />
77
msxvilforovani (uqviSo) betonebi gamoirCevian dabali moculobiTi<br />
masiT da dabali simtkiciT kumSvisas – 5 mgpa. msxvilforovani agebuleba<br />
miiReba masSi wvrili Semvsebebis arqonis gamo. am betonebs iyeneben<br />
kedlis blokebis da naklebad datvirTuli samSeneblo detalebis<br />
dasamzadeblad, sacxovrebeli da samrewvelo SenobebisaTvis, romelTa<br />
simaRle ar aRemateba 4 sarTuls.<br />
msxvilforovani betoni Sedgeba xreSisagan (an RorRisagan),<br />
marcvlebis simsxoTi 5-40 mm (sasurvelia 10-20 mm), portlandcementis an<br />
widaportlandcementisa da wylisagan. moculobiTi masa Semvsebebis saxis<br />
mixedviT 1500-1800 kg/m 3 -ia, Tbogamtarobis koeficienti 0,58-0,98 vt/m 0 C.<br />
5.10. <strong>masalebi</strong> msubuqi betonis dasamzadeblad<br />
Semkvreli nivTierebebi. betonis sxvadasxva markebisaTvis samSeneblo<br />
normebiT da wesebiT rekomendebulia Semkvrelebis Semdegi markebi:<br />
betonis marka ................................ 35-mde; 50-75; 100-150<br />
Semkvrelis marka ........................ 200-300; 250-300; 400-500.<br />
wyali. gamoiyeneba sufTa sasmeli wyali, romelic unda<br />
akmayofilebdes yvela im moTxovnebs, rasac Cveulebrivi mZime<br />
betonisaTvis gamoyenebuli wyali.<br />
Semvsebebad gamoiyeneba bunebrivi da xelovnuri forovani <strong>masalebi</strong>.<br />
bunebrivi forovani Semvsebebi miiReba forovani qvis qanebisagan:<br />
vulkanuri widebisa da tufebis, pemzis, niJarovani kirqvebis da sxvaTa<br />
msxvreviT da daxarisxebiT. xelovnuri forovani Semvsebebi miiReba<br />
warmoebis narCenebis specialuri gadamuSavebiT. xelovnurad damzadebuli<br />
Semvsebebia keramzitis xreSi da qviSa, romelic miiReba Tixebis afubiT da<br />
gamowviT. 100 0 -1250 0 C temperaturaze. afuebuli perliti, vermikuliti da<br />
obsidiani miiReba bunebrivi perlitis, vermikulitisa da obsidianis maRal<br />
temperaturaze TbogadamuSavebiT.<br />
78
danamatebi. msubuq betonSi danamatebad iyeneben dafqvil,<br />
granulirebul widebs, diatomits, tufs, pemzas da sxv. gamagrebis<br />
dasaCqareblad SehyavT kalciumis qlori CaCl2 1-2% cementis masidan.<br />
forebis warmosaqmnelad umateben aluminis fxvnils, fissaponian<br />
qafwarmomqmnelebs da sxv.<br />
5.11. ujredovani betoni<br />
ujredovani betoni, msubuqi betonis nairsaxeobaa, romelic<br />
gamoirCeva didi raodenobiT (85%-mde betonis moculobidan) xelovnurad<br />
Seqmnili daxuruli forebiT, ujredebis saxiT 0,5-2 mm diametriT,<br />
romelic Sevsebulia haeriT an airiT.<br />
ganasxvaveben ori saxis ujredovan betons: qafbetoni, romelic<br />
miiReba Semkvrelis, wylis da kaJmiwiani komponentis qafTan SereviT da<br />
airbetoni, romelic miiReba analogiuri narevis airwarmomqmnelebTan<br />
SereviT.<br />
gamoyenebuli Semkvrelis mixedviT ganasxvaveben qafbetons da<br />
airbetons damzadebuls portlandcementze, cement-kiris da kir-nefelinis<br />
Semkvrelebze; qafsilikatebs da airsilikatebs haerkirze, qafwidabetons<br />
da airwidabetons damzadebuls brZmedis widisagan gamaaqtivebeli<br />
danamatebiT (kiri da TabaSiri).<br />
gamoyenebis mixedviT ujredovani betoni iyofa: Tbosaizolaciod,<br />
moculobiTi masa 500 kg/m 3 da naklebi; konstruqciul – Tbosaizolaciod,<br />
moculobiTi masa 500-dan 900 kg/m 3 -mde da konstruqciul betonad,<br />
moculobiTi masiT 900-dan 1200 kg/m 3 . ujredovani betonis simtkice<br />
damokidebulia moculobiT masaze. moculobiT masis 500, 600, 700, 900, 1000<br />
da 1200 kg/m 3 Seesabameba simtkice 2,5; 3,5; 5; 7,5; 10 da 15 mgpa.<br />
gamyarebis pirobebis mixedviT ujredovani betoni klasificirdeba<br />
bunebrivi da avtoklavuri gamyarebis betonad. mSeneblobaSi farTod<br />
gamoiyeneba avtoklavuri gamyarebis ujredovani betoni.<br />
79
qafbetons amzadeben cementis comis an xsnaris SereviT specialur<br />
mdgrad qafTan. cementis comis an xsnaris qafTan areva xdeba 2-3 wuTis<br />
ganmavlobaSi. Semdeg am narevs asxamen yalibebSi da ayovneben. Semdeg<br />
xdeba qafbetonis nakeTobis gamyareba avtoklavSi, gacieba, nakeTobis<br />
ganyalibeba da gamoyvana.<br />
qafi miiReba qafbetonisagan wyalTan areviT. qafwarmomqnelad<br />
iyeneben saponis wylian xsnars, kolofonisgan damzadebul<br />
webokolofonis xsnarebsa da sxva nivTierebebs.<br />
Tbosaizolacio qafebisagan amzadeben filebs, blokebs, tixrebsa da<br />
gare kedlebisaTvis da sxva Tbosaizolacio elementebs. daarmaturebuli<br />
konstruqciul-Tbosaizolacio da konstruqciuli qafbetoni xasiaTdeba<br />
maRali simtkiciT da dabali TbogamtarobiT. iyeneben iseT<br />
konstruqciebSi, sadac SeTavsebulia mzidi da Tbosaizolacio funqciebi.<br />
aseTi betoni daarmaturebuli foladis badeebiT, gamoiyeneba Senobebis<br />
gadaxurvisaTvis.<br />
nax. 10. qafbetonsarevi<br />
1 – doli cementis comis dasamzadeblad;<br />
2 – doli qafis dasamzadeblad;<br />
3 – qafbetonis dasamzadebeli doli.<br />
80
airbetonis miRebis procesi qafbetonis miRebis procesis<br />
analogiuria, mcired gansxvavebiT teqnologiaSi. airbetonsarevSi asxamen<br />
wyals, Semdeg awvdian Jangmiwa komponents da Semkvrels. arevidan 2-3<br />
wuTSi SehyavT airwarmomqmneli aluminis fxvnili, wyal-aluminis<br />
suspenziis saxiT. arevis Semdeg narevs asxamen yalibSi, sadac xdeba<br />
afueba wyalbadis gamoyofis gamo, romelic warmoiqmneba Semdegi reaqciiT:<br />
2Al + 3Ca(<br />
OH ) 2 + 6H<br />
2O<br />
= 3CaO<br />
⋅ Al2O3<br />
⋅ 6H<br />
2O<br />
+ 3H<br />
2.<br />
gamoyofili wyalbadi iwvevs cementis comis afuebas, romelic<br />
gamagrebis Semdeg inarCunebs forovan struqturas.<br />
airbetonis saorientacio Sedgenilobaa: 90% portlandcementi, 9,75%<br />
kir-fifqi, 0,25% aluminis fxvnili da w/c=0,55-0,65.<br />
airbetonisagan nakeTobebs amzadeben Semdegnairad: dafquli qviSisa<br />
da wylis narevi miewodeba sarevSi da ureven cementTan, aluminis<br />
fxvnilTan, wyalTan da qviSasaTan. areul narevs asxamen yalibSi, sadac<br />
myardeba 4-5 sT-is ganmavlobaSi. amis Semdeg airbetons Wrian filebad da<br />
SeaqvT avtoklavSi, sadac 175 0 C temeraturaze da 8 atm wnevis dros<br />
warmoebs nakeTobis saboloo gamyareba. airbetonis avtoklavSi gamyareba<br />
uzrunvelyofs maRal simtkices da iZleva saSualebas cementis xarjis<br />
Semcirebis, cementis kiriT nawilobriv an mTlianad SecvliT.<br />
airbetonis warmoebaSi airwarmomqmnelad gamoiyeneben agreTve<br />
perhidrols-wyalbadis teqnikuri zeJangis H2O2 wylis xsnars<br />
2H O + O<br />
2<br />
81<br />
2 → 2H<br />
2O<br />
2 .<br />
airbetons da qafbetons erTi da igive daniSnulebiT iyeneben, magram<br />
unda aRiniSnos, rom airbetonis nakeTobebs aqvs ufro wvrili forebi<br />
dabali Tbogamtaroba, meti mdgradoba da mcire moculobiTi masa.
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. betonis klasifikacia;<br />
2. <strong>masalebi</strong> mZime betonisaTvis;<br />
3. betonis narevis Tvisebebi;<br />
4. betonis Tvisebebi;<br />
5. betonis Sedgenilobis gaangariSeba;<br />
6. qafbetoni da airbetoni, maTi miReba da Tvisebebi.<br />
82
Tavi VI<br />
samSeneblo duRabi<br />
samSeneblo duRabi xelovnuri qvis masalaa, romelic miiReba<br />
racionalurad SerCeuli Semkvrelis, wylis, wvrili Semvsebis da<br />
specialuri danamatebis gamagrebis Sedegad. gamagrebamde mas duRabis<br />
narevs uwodeben.<br />
duRabi gamoiyeneba aguris da qvis wyobaSi, calkeuli panelebisa da<br />
blokebis SesaerTeblad, zedapiris mobaTqaSebisaTvis da sxv.<br />
duRabis klasifikacia xdeba oTxi ZiriTadi niSniT: Semkvrelis<br />
saxeobis, moculobiTi masis, daniSnulebis da fizikur-meqanikuri<br />
Tvisebebis mixedviT.<br />
Semkvreli nivTierebis saxeobis mixedviT duRabebi aris cementis,<br />
kiris, TabaSirovani, cement-kiris, cement-Tixis.<br />
moculobiTi masis mixedviT samSeneblo duRabs gamagrebul<br />
mdgomareobaSi yofen mZime da msubuq duRabebad. mZime duRabis<br />
moculobiTi masa metia 1500 kg/m 3 -ze. Semvsebebad gamoiyeneba bunebrivi<br />
qviSebi. msubuqi duRabis moculobiTi masa naklebia 1500 kv/m 3 -ze. Semvsebad<br />
gamoiyeneba foriani Semvsebebi (pemza, vulkanuri widis, keramzitis da sxv.<br />
qviSebi).<br />
daniSnulebis mixedviT aris sakalatozo, gamosayvani (salesi) da<br />
specialuri duRabebi.<br />
fizikur-meqanikuri Tvisebebis mixedviT duRabi klasificirdeba<br />
simtkicisa da yinvagamZleobis mixedviT.<br />
duRabis Sedgeniloba gamoisaxeba Semadgeneli <strong>masalebi</strong>s<br />
raodenobiT, masiT an moculobiTi saxiT 1m 3 duRabis narevze an TiToeuli<br />
Semadgenlis fardobiT SemkvrelTan masiT an moculobiT, romlis drosac<br />
Semkvrelis xarji miRebulia erTeulad.<br />
83
martivi duRabis Sedgenilobas, romelic erTi Semkvrelisagan<br />
Sedgeba aRniSnaven ricxvTa SefardebiT. magaliTad, 1:3. es niSnavs, rom 1<br />
nawil Semkvrelze masiT an moculobiT modis 3 nawili qviSa.<br />
Sereuli duRabebi, romlebic Sedgebian ori Semkvrelisagan an<br />
Seicaven mineralur danamatebs, aRiniSneba 3 cifriT. 1:0,4:5 (cementi 1; kiri<br />
an Tixa 0,4; qviSa 5).<br />
6.1. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi da<br />
duRabis momzadeba<br />
duRabis narevis ZiriTadi Tvisebebia: Zvradoba, advilCawyobadoba da<br />
wyalSekavebis unari, xolo gamagrebuli duRabis – simtkice da<br />
yinvagamZleoba.<br />
Zvradoba – duRabis narevs Sedgenilobis mixedviT SeiZleba hqondes<br />
sxvadasxva konsistencia – xistidan sxmulamde. Zvradoba ganisazRvreba<br />
duRabis narevSi 300 gr-iani konusis CaZirvis siRrmiT santimetrebSi.<br />
konusis simaRlea – 145 mm, fuZis diametri – 75 mm, kuTxe wverosTan – 30 0 .<br />
nax. 11. duRabis narevis Zvradobis ganmsazRvreli xelswayo.<br />
1 – damWeri; 2 – Stativis dgari; 3 – Stangi; 4 – ciferblati;<br />
5 – konusis sriala Rero; 6 – zambaris knopi; 7 – konusi;<br />
8 – gamosacdeli narevis WurWeli.<br />
84
sxvadasxva daniSnulebis duRabi sxvadasxva ZvradobiT xasiaTdeba.<br />
qvis wyobisTvis duRabis Zvradoba aris – 4-6 sm; aguris wyobisTvis 6-10 sm;<br />
Selesvis pirveli fenisTvis _ 8-11 sm; meore fenisTvis – 6-8 sm. duRabis<br />
narevis Zvradoba damokidebulia masSi Semavali Semkvrelisa da wylis<br />
raodenobaze, agreTve qviSis simsxosa da saxeze.<br />
wyalSekavebis unari aris duRabis Tviseba SeinarCunos wyali<br />
transportirebisa da fuZeze datanisas. forian fuZeze datanisas (Tixis<br />
aguri, betoni, xe) duRabi swrafad gadascems mas wyals da gauwyloebis<br />
xarisxi SeiZleba imdenad mniSvnelovani aRmoCndes, rom mas aRar eyos<br />
wyali narevis gamagrebisaTvis. meore mxriv duRabidan wylis garkveuli<br />
nawilis gamoyofa zrdis duRabis narevis simkvrives wyobaSi, rac iwvevs<br />
duRabis simtkicis matebas. wyalSekavebis unars amaRlebs<br />
wvrildispersiuli mineraluri nivTierebebis Seyvana duRabis narevSi<br />
(kiri, nacari, Tixa da aqtiuri mineraluri danamatebi).<br />
advilCawyobadoba duRabis narevis unaria minimaluri energiis<br />
xarjviT datanil iqnes fuZeze Txel, Tanabar fenebad da mtkiced<br />
SeeWidos fuZis zedapirs.<br />
simtkice gamagrebuli duRabis ZiriTadi Tvisebaa; igi damokidebulia<br />
Semkvreli nivTierebis aqtivobaze, Semkvrelisa da wylis fardobaze.<br />
portlandcementze damzadebuli duRabis simtkices 28 dRis asakSi<br />
sazRvraven prof. n.popovis formuliT:<br />
⎛ c ⎞<br />
R ⎜ ⎟<br />
d = 0,<br />
25Rc<br />
⎜<br />
− 0,<br />
4<br />
⎟<br />
,<br />
⎝ w ⎠<br />
sadac Rd aris duRabis simtkice kumSvisas, kgZ /sm2 ;<br />
fuZeze.<br />
R c _ cementis aqtivoba, kg Z /sm 2 ;<br />
c/w – cement-wylis fardoba.<br />
es formula marTebulia duRabebisaTvis, romlebic datanilia mkvriv<br />
foriani fuZis SemTxvevaSi duRabidan wyali Seiwoveba, rac zrdis<br />
cement-wylis fardobas, duRabis simkvrives da simtkices 1,5-jer.<br />
85
erTi da igive Sedgenilobis duRabSi, fuZis mier wylis garkveuli<br />
nawilis Sewovis Semdeg duRabSi rCeba wylis erTi da igive raodenoba.<br />
amitom duRabis simtkice am SemTxvevaSi SeiZleba gamoisaxos cementis<br />
xarjiT da qviSis xarisxiT:<br />
R = KR ( c - 0,05) + 4 ,<br />
sadac c aris cementis xarji 1 m 3 qviSaze, t;<br />
K – qviSis xarjis koeficientia.<br />
saSualo simsxos qviSisaTvis K=0,8<br />
wvrili qviSisaTvis K=0,5-0,7<br />
msxvili qviSisaTvis K=1.<br />
d<br />
c<br />
Sereuli duRabis simtkice damokidebulia wvrilad dafqvili<br />
danamatebis raodenobaze. roca duRabSi danamatad gamoyenebulia kiris an<br />
Tixis comi, maSin misi raodenoba ganisazRvreba formuliT:<br />
d = 0,17(1 - 0,002 ) ,<br />
sadac d aris danamatis raodenoba 1 m 3 qviSaze;<br />
c – cementis xarji 1 m 3 qviSaze, kg.<br />
c<br />
cementis duRabis yovel Sedgenilobas Seesabameba danamatis<br />
optimaluri sidide, romlis drosac narevs axasiaTebs saukeTeso<br />
advilCawyobadoba da maRali simtkice.<br />
duRabis simtkice anu marka ganisazRvreba saxelmwifo standartiT<br />
7,07X7,07X7,07 sm zomis kubebis gamocdiT , kumSvaze 28 dRis asakSi, romelic<br />
magrdeba normaluri temperaturis (20±5 0 ) da haeris raodenobiTi<br />
tenianobis 90-100% pirobebSi.<br />
duRabis damzadeba. duRabis damzadeba xdeba gadasaadgilebel<br />
duRabsarevebSi an stacionalur duRabsarev kvanZebSi, saWiro Zviradobis<br />
mza narevis an mSrali narevis saxiT, romelsac aaduRabeben gamoyenebis<br />
win. mSrali narevis damzadebisas saWiroa qviSis winaswar gamoSroba 1%<br />
tenianobamde. Semkvrelad ukeTesia hidrofoburi cementis gamoyeneba,<br />
radgan igi didxans inarCunebs aqtivobas.<br />
duRabis damzadebisas saWiroa: qviSis gacra (zamTarSi gacxeleba),<br />
komponentebis dozireba da kargad areva. areva xdeba duRabsarevebSi,<br />
86
omelic awarmoebs duRabis komponentebis iZulebiT arevas dolSi.<br />
duRabsarevebi aris perioduli da uwyveti moqmedebis. maTi tevadobaa: 150,<br />
375, 750 da 1500 litri. Cveulebrivi duRabis arevis xangrZlivobaa – 1,5-2,5<br />
wT; msubuqi duRabis – 2,5-3,5 wT, xolo hidravlikuri da sxva<br />
danamatebisTvis – 5 wT.<br />
6.2. sakalatozo duRabi<br />
sakalatozo duRabi gamoiyeneba aguris da qvis wyobaSi, didi zomis<br />
nakeTobebis montaJisTvis. misi daniSnulebaa calkeuli qvebis da<br />
elementebis SekavSireba, maT Soris uTanabro zedapirebis mosworeba da<br />
wyobis da kedlis dacva gamofitvisagan da wylis SeRwevisagan.<br />
sakalatozo duRabi Semkvrelis saxeobis mixedviT oTxi saxisaa:<br />
cementis, cement-kiris, cement-Tixis da kiris. cementis duRabi gamoiyeneba<br />
Cveulebrivi wyobisTvis, panelebis, betonis da aguris blokebis<br />
montaJisTvis da sxva daniSnulebiT. cementiani duRabisTvis iyeneben yvela<br />
saxis cements, maTi specifikuri Tvisebebis gaTvaliswinebiT. cement-kiris<br />
duRabi xasiaTdeba kargi adgilCawyobadobiT, maRali simtkiciT da<br />
yinvagamZleobiT. gamoiyeneba, rogorc miwisqveSa, ise miwiszeda nawilebis<br />
wyobisaTvis. cement-Tixis duRabic xasiaTdeba advilCawyobadobiT,<br />
sakmarisi simtkiciT da yinvagamZleobiT. igi warmoadgens cementis, Tixis<br />
comis, qviSisa da wylis narevs. gamoiyeneba miwiszeda da miwisqveSa<br />
nawilebis wyobisaTvis. kiris duRabi Seicavs kiris coms, qviSas da wyals.<br />
xasiaTdeba maRali plastikurobiT, kargad eWideba zedapirs, xanmedegia,<br />
magram nela magrdeba. gamoiyeneba miwiszeda samuSaoebisTvis, romlebic<br />
ganicdian mcire datvirTvebs.<br />
duRabs ar moeTxovebaT maRali simtkice, amitom Semkvrelis xarji<br />
masSi gacilebiT naklebia, vidre betonSi. cementis xarji 1 m 3 qviSaze<br />
cementis duRabSi 150-175 kg, cement-kiris duRabSi 75-100 kg, xolo cement-<br />
Tixis duRabSi 25-125 kg.<br />
87
6.3. gamosayvani duRabi<br />
gamosayvani duRabi daniSnulebis mixedviT iyofa Cveulebriv sabaTqaSe<br />
da dekoratiul duRabad.<br />
sabaTqaSe duRabi gamoyenebis mixedviT iyofa gare da Siga kedlebis<br />
duRabad. Senobebis gare SelesvisaTvis iyeneben cementis da cement-kiris<br />
duRabs, xolo Siga kedlebis da Weris SelesvisaTvis iyeneben cement-<br />
kiris, TabaSiris, kir-TabaSiris da gajis duRabs.<br />
dekoratiul duRabs iyeneben nagebobebis fasadebis da Siga<br />
zedapirebis feradi mobaTqaSebisaTvis. ferad dekoratiul duRabSi<br />
Semvsebebad gamoiyeneba kvarcis, marmarilos, granitis, kirqvis da sxva<br />
TeTri da feradi qvis qanebis qviSebi. Semkvrelebad gamoiyeneba TeTri da<br />
feradi portlandcementi.<br />
6.4. specialuri duRabi<br />
specialur duRabs miekuTvneba saineqcio, hidrosaizolacio,<br />
satamponaJo, akustikuri, mxurvalmedegi, rentgenodamcveli, duRabi<br />
iatakebisa da asawyobi rkinabetonis konstruqciebs Soris nakerebis<br />
amosavsebad.<br />
hidrosaizolacio duRabi gamoiyeneba betonisa da rkinabetonis<br />
miwisqveSa nagebobebis hidrosaizolacio garsis mosawyobad da sxv.<br />
saineqcio duRabi gamoiyeneba sxvadasxva saxis gvirabebSi bzarebis da<br />
napralebis amosavsebad, armaturis koroziisagan dasacavad da sxv.<br />
akustikuri duRabi gamoiyeneba bgeraTSTanTqmeli baTqaSis misaRebad,<br />
SenobebSi xmauris gavrcelebis Sesamcireblad. rentgenodamcveli duRabi<br />
gamoiyeneba rentgenokabinetebSi kedlebis da Weris mobaTqaSebisaTvis.<br />
mxurvalmedeg duRabs iyeneben iseTi konstruqciebis da elementebis<br />
asagebad, romlebic ganicdian maRali temperaturis zemoqmedebas.<br />
88
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. duRabis Sedgeniloba da klasifikacia;<br />
2. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi;<br />
3. duRabis nairsaxeobebi.<br />
89
Tavi VII<br />
rkinabetonis nakeTobebi<br />
7.1. zogadi cnobebi<br />
rkinabetoni warmoadgens samSeneblo masalas, sadac kargad aris<br />
Serwymuli betonis da foladis erToblivi muSaoba.<br />
betoni, rogorc qvis masala, kargad ewinaaRmdegeba mkumSav<br />
datvirTvebs da cudad ewinaaRmdegeba gamWimav Zalvebs. betonis simtkice<br />
gaWimvaze 10-15-jer naklebia mis simtkiceze kumSvisas. aseTi gansxvavebis<br />
gamo, mxolod betonis gamoyeneba iseT konstruqciebSi, sadac aRiZvreba<br />
gamWimavi Zalvebi usargebloa. amitom konstruqciebis gaWimul zonaSi<br />
aTavseben foladis armaturas. betonis da armaturis SexamebiT, miiReba<br />
xarisxobrivad axali masala – rkinabetoni, sadac mkumSavi Zalvebi miiReba<br />
betonis, xolo gamWimavi Zalvebi – armaturis mier. foladis armaturis da<br />
betonis erToblivi muSaoba ganpirobebulia SemdegiT:<br />
1. betoni da armatura xasiaTdeba kargi SeWidulobiT urTierTSoris;<br />
2. temperaturis cvalebadobisas 0-dan 80 0 C-mde betons da armaturas<br />
aqvT erTi da imave sididis temperaturuli gafarToebis koeficientebi,<br />
amitom temperaturis cvlilebisas rkinabetonis monoliTuroba ar irRveva.<br />
3. betoni saimedod icavs armaturas koroziisagan.<br />
rkinabetonis konstruqciebi iyofa monoliTur konstruqciebad da<br />
asawyob konstruqciebad. monoliTur rkinabetonis konstruqciebs<br />
amzadeben mSeneblobis adgilze, xolo asawyob konstruqciebs amzadeben<br />
rkinabetonis qarxnebSi da amontaJeben mSeneblobis adgilze.<br />
asawyobi rkinabetonis gamoyeneba saSualebas iZleva gaizardos<br />
Sromis nayofiereba da mSeneblobis tempebi, Semcirdes mSeneblobis<br />
Rirebuleba, amartivebs samuSaoebis warmoebas zamTris pirobebSi da<br />
zrdis mSeneblobis xarisxs.<br />
90
kinabetonis konstruqciebi mzaddeba Cveulebriv da winaswar<br />
daZabuli. winaswar daZabvis arsi imaSi mdgomareobs, rom damzadebisas<br />
betons xelovnurad kumSaven, ris gamoc betoni mxolod maSin iWimeba,<br />
rodesac gadailaxeba moWimviT gamowveuli mkumSavi Zabvebi. Tu es Zabvebi<br />
Warbobs datvirTvisagan gamowveul gamWimav Zabvebs, SeiZleba Tavidan iqnes<br />
acilebuli betonSi naadrevi bzarebis gaCena. winaswar daZabul betonSi an<br />
sul ar warmoiqmneba gamWimavi Zabvebi, an warmoiqmneba imdenad mcire<br />
sididiT, romelic ar Warbobs betonis simtkices gaWimvisas.<br />
winaswar daZabva xdeba armaturis daWimviT dabetonebamde da<br />
konstruqciebSi betonis mier garkveuli simtkicis miRebis Semdeg. Tu<br />
armaturis daZabva xdeba dabetonebamde, maSin yalibSi Cawyobil armaturas<br />
gaWimaven da ase gaWimul mdgomareobaSi Caamagreben yalibSi. betonis<br />
narevis gamagrebis Semdeg armaturas aTavisufleben damWimavi<br />
mowyobilobisagan, romelic cdilobs ra daubrundes Tavis sawyis<br />
mdgomareobas, awarmoebs betonis SekumSvas. Tu armaturis daZabva xdeba<br />
betonis gamyarebis Semdeg gaWimul zonSi toveben arxebs, sadac SehyavT<br />
armatura betonis gamyarebis Semdeg, romelsac Wimaven da amagreben<br />
sabjenebze, xolo arxebs avseben duRabiT.<br />
armaturis winaswari daZabva aramarto gamoricxavs bzarebis gaCenas,<br />
aramed saSualebas iZleva Semcirdes armatris xarji; Semcirdes<br />
konstruqciis wona, gaizardos maTi xangamZleoba. amitom winaswar<br />
daZabuli rkinabetonis konstruqciebis gamoSveba yovelwliurad<br />
matulobs.<br />
rkinabetonis konstruqciebis daarmaturebisTvis iyeneben rogorc<br />
Rerovan, aseve mavTulovan armaturas. foladis armaturas ganasxvaveben<br />
simtkicis, diametris da gare zedapiris (gluvi da perioduli profilis)<br />
mixedviT (nax. 12).<br />
armaturas dauZabavi rkinabetonis konstruqciebisTvis amzadeben<br />
SeduRebuli karkasebis da badeebis saxiT.<br />
91
nax. 12. armaturis saxeebi: a – gluvi Rerovani; b – gluvi mavTulovani;<br />
g – cxladnaglini perioduli profilis; d-v – wna mavTulisagan;<br />
e – civSetyleJili; z – SeduRebuli bade.<br />
winaswar daZabuli konstruqciebis daarmaturebisaTvis iyeneben<br />
maRali simtkicis Rerovan folads da maRali simtkicis naxSirbadovani<br />
foladis civWimul mavTuls. msxvili elementebis daarmaturebisaTvis<br />
iyeneben 8 mm diametris mavTuls, armaturis gvarlebis konebis saxiT,<br />
romelic Seicavs 10-60 Zafs.<br />
SeduReba warmoebs wertilovani kontaqturi eleqtroSeduRebiT.<br />
7.2. rkinabetonis nakeTobebis klasifikacia<br />
asawyobi rkinabetonis nakeTobebis klasifikacias safuZvlad udevs<br />
Semdegi maCveneblebi: armaturis saxe, moculobiTi masa, betonis saxeoba,<br />
Sinagani agebuleba da daniSnuleba.<br />
92
armaturebis saxeobis mixedviT nakeTobebi iyofa winaswar daZabuli<br />
da Cveulebrivi armaturebiT.<br />
moculobiTi masis mixedviT rkinabetoni iyofa: zemZime betonisagan<br />
damzadebuli (moculobiTi masa 2500 kg/m 3 diametri), mZime betonisagan<br />
(moculobiTi masa 1800-2500 kg/m 3 ), msubuqi betonebisagan (moculobiTi masa<br />
500-800 kg/m 3 ) da zemsubuqi (moculobiTi masiT 500 kg/m 3 -ze naklebi)<br />
betonebisagan damzadebuli.<br />
betonis saxeobisa da masSi gamoyenebuli Semkvrelis mixedviT<br />
rkinabetonis nakeTobebi iyofa: cementian betonebze damzadebuli,<br />
silikatur betonebze, ujredovan betonebze da specialur betonebze<br />
(mxurvalmedegi, qimiur mdgradi da sxv.) damzadebul nakeTobebad.<br />
Sinagani agebulebebis mixedviT rkinabetonis nakeToba SeiZleba iyos<br />
mTliani an carielobiTi, damzadebuli erTi saxeobis betonisagan,<br />
erTfeniani an orfeniani da mravalfeniani, damzadebuli betonis<br />
sxvadasxva saxeobaze an sxvadasxva masalisagan damzadebuli (mag.<br />
Tbosaizolacio) erTi saxeobis rkinabetonis nakeToba SeiZleba<br />
gansxvavdebodes tipobrivi zomebiT, rodesac maTi konstruqcia an zomebi<br />
gansxvavebulia (mag. kedlis kuTxis bloki, fanjrisqveSa bloki da sxv.).<br />
erTi tipobrivi zomis nakeToba kidev iyofa markebad. markebad dayofas<br />
safuZvlad udevs sxvadasxva armireba, samontaJo xvretebis an detalebis<br />
sxvadasxvaoba.<br />
daniSnulebis mixedviT asawyobi rkinabetonis nakeTobebi iyofa<br />
Semdeg ZiriTad jgufebad. sacxovrebeli da sazogadoebrivi<br />
nagebobebisaTvis, samrewvelo SenobebisaTvis, sainJinro da saerTo<br />
daniSnulebis nakeTobebad.<br />
rkinabetonis nakeTobebi unda pasuxobdes standartul moTxovnebs.<br />
93
7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba<br />
rkinabetonis da betonis nakeTobebs da konstruqciebs amzadeben<br />
qarxnebSi da poligonebze. maTi damzadebis procesi Sedgeba oTxi<br />
ZiriTadi operaciisagan: betonis narevis momzadeba, armaturis damzadeba,<br />
dayalibeba (betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba) da Tboteniani<br />
damuSaveba. garda amisa, Semdeg xdeba nakeTobis saxiani zedapirebis<br />
dekoratiuli gamoyvana.<br />
rkinabetonis nakeTobaTa ganviTarebis Tanamedrove etapze, SeiZleba<br />
gamovyoT teqnologiuri procesis sami principialuri sqema:<br />
1. nakeTobebis damzadeba stacionalur yalibebSi – stenduri da<br />
kaseturi meTodebi;<br />
2. nakeTobebis damzadeba gadasaadgilebel yalibebSi ganasxvaveben<br />
konveirul da nakadur-agregatul meTods (rodesac ramdenime operacia<br />
sruldeba erT postze);<br />
3. dayalibebis uwyveti xerxi – warmoebs vibrosaglinav dganze.<br />
nakeTobebis damzadebisas stacionalur yalibebSi, yvela ZiriTadi<br />
teqnologiuri operacia sruldeba erT teqnologiur postze.<br />
stenduri xerxis dros yalibi rCeba erT adgilze – stendze, mTeli<br />
teqnologiuri ciklis ganmavlobaSi. stendi warmoadgens rkinabetonis<br />
baqans gluvi zedapiriT, sisqiT 12-20 sm, romelic nakeTobebis<br />
dayalibebisas yalibis Ziris movaleobas asrulebs. rTuli konfiguraciis<br />
nakeTobebis dabetonebisas, stendze amagreben matricebs – rkinabetonis<br />
yalibebs. matricaSi datanebulia nakeTobaSi siRrmiseuli warmomqmneli<br />
elementebi. matricas Siga zomebi Seesabameba nakeTobebis gare zomebs.<br />
nakeTobebis Tboteniani damuSavebisaTvis stendis tanSi an matricaSi<br />
Cawyobilia gasaTbobi xelsawyoebi – milebi, sadac atareben orTqls,<br />
cxel wyals an zeTs. stenduri xerxi mizanSewonilia gamoyenebul iyos<br />
zomagrZeli konstruqciebis, maRali svetebis da sxvaTa dasamzadeblad.<br />
kaseturi xerxis dros nakeTobebis formireba da gamyareba xdeba<br />
uZrav vertikalur yalibebSi-kasetebSi, romelic Signidan foladis<br />
94
kedlebiT dayofilia nakeTobad, TiToeuli nakeTobis dasayalibeblad. es<br />
mniSvnelovnad zrdis Sromis nayofierebas, xolo nakeTobebis vertikalur<br />
mdgomareobaSi damzadeba mkveTrad amcirebs sawarmoo farTobs (nax. 13).<br />
nax. 13. kaseta rkinabetonis nakeTobebis dasamzadeblad.<br />
kasetur danadgars aqvs specialuri mowyobilobebi (perangebi)<br />
nakeTobebis orTqliT an eleqtroenergiiT gamyarebisaTvis. kaseturi xerxi<br />
gamoiyeneba brtyeli Txelkedliani nakeTobebis (Siga da gare sakedle<br />
panelebi da sxv.) damzadebisaTvis.<br />
nakeTobebis damzadebisas gadasaadgilebel yalibSi nakadur-<br />
agregatuli meTodiT xdeba Semdegnairad: armaturis da betonis narevis<br />
Cawyoba yalibebSi da narevis Semkvriveba xdeba erT teqnologiur postze,<br />
xolo nakeTobebis gamyareba xdeba specialur Tbur aparatebSi<br />
(gasaorTqli kamerebi an avtoklavebSi). am meTodis dros xdeba saerTo<br />
teqnologiuri procesebis danawevreba.<br />
yvelaze didi danawevreba xdeba konveiruli warmoebis dros am dros<br />
yvela operacia sruldeba calkeul specialur postebze, romlebic<br />
mTlianobaSi qmnian daxurul xazs – konveiers. yalibebi nakeTobebiT<br />
postidan gadaadgildeba mkacrad gansazRvruli drois (15 wT) Semdeg.<br />
nakeTobebis gamyareba xdeba uwyveti moqmedebis kamerebSi (nax. 14).<br />
95
nax. 14. konveieruli teqnologiuri xazi<br />
I – konveieri farTo nakeTobisaTvis; II – konveieri viwro nakeTobisaTvis;<br />
III – gvirabisebri gasaorTqli kamerebi;<br />
1 – yalibebis gawmendis posti; 2 – yalibebis SezeTvis posti;<br />
3 – daarmaturebis posti; 4 – yalibi-vagoneti daWimuli armaturiT;<br />
5 – betonCamwyobi; 6 – dayalibebis posti; 7 – gadamcemi xazis yalibi;<br />
8 – sawevela yalib-vagonebis CasatvirTad kamerebSi; 9 – kameridan yalib-<br />
vagonis gansatvirTi mowyobiloba; 10 – gadamcemi xazi vagonebis<br />
dasabruneblad mza nakeTobebis gamyalibebis postze; 11. ganyalibebis da<br />
mza nakeTobebis sawyobSi gamcemi posti.<br />
aseTi danawevreba teqnologiuri procesebis saSualebas iZleva<br />
mTlianad meqanizebuli da avtomatizebuli gaxdes teqnologiuri<br />
operaciebi. amaSi mdgomareobs konveiruli meTodis upiratesoba.<br />
nakadur-agregatuli meTodebis dros yalibebis gadaadgileba<br />
postidan postze xdeba amweebis saSualebiT garkveuli drois intervaliT,<br />
romelic meryeobs ramdenime wuTidan ramdenime saaTamde, rac saSualebas<br />
iZleva erTi da imave xazze sxvadasxva teqnologiuri mowyobilobebiT<br />
damzaddes sxvadasxva saxis nakeTobebi (nax. 15).<br />
96
nax. 15. nakaduri agregatuli teqnologiuri xazi:<br />
1 – vibrobaqani; 2 – damyalibebeli danadgari,<br />
3 – betonCamwyobi; 4 – betonis sazidi estakada; 5 – ormos<br />
tipis gasaorTqli kamerebi; 6 – nakeTobebis ganyalbebis,<br />
yalibebis gawmendis da armaturis karkasebis Cawyobis posti;<br />
7 – armaturis eleqtroTermuli daZabvis danadgari; 8 – xiduri<br />
amwe.<br />
dayalibebis uwyveti xerxi warmoebs vibrosaglinav dganze. moZrav<br />
lentze dganis sawyis ubanze awyoben armaturas, Semdeg ubanze awodeben<br />
betonis narevs, amkvriveben vibrirebiT da nawilobriv sakalibrebeli<br />
livlivakebiT. dayalibebuli nakeToba lentis moZraobiT gadadis<br />
Tboteniani damuSavebis zonaSi da 2 saaTis gaorTqvlis Semdeg mza saxiT<br />
Camodis lentidan da miemarTeba mza produqciis sawyobSi.<br />
am procesis gansxvavebuli Tavisebureba is aris, rom yvela<br />
teqnologiuri operacia, betonis narevis damzadebidan, mza nakeTobis<br />
miRebamde mimdinareobs erT danadgarze, romelic uwyvetad moZraobs 15-30<br />
m/sT siCqariT.<br />
97
7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi<br />
teqnologiuri operaciebi<br />
rkinabetonis nakeTobebis damzadeba iTvaliswinebs Semdeg<br />
teqnologiur operaciebs; betonis narevis damzadeba, foladis armaturis<br />
momzadeba, dayalibeba, gamyareba da Tboteniani damuSaveba.<br />
armaturis momzadeba. gluvi armaturis foladi, 12 mm-iani diametriT,<br />
qarxanaSi miewodeba daxveuli gorglebis saxiT, didi diametris liToni<br />
da perioduli profilis ki Reroebis saxiT. armaturis momzadeba<br />
iTvaliswinebs liTonis Reroebis gawmendas, gamarTvas, Reroebis daWras<br />
saWiro zomebad da Runvas. maTi damuSaveba (Runva) warmoebs specialur<br />
dazgebze. mcire diametris Reroebisa da mavTulis wnexisagan karkasebisa<br />
da badeebis miReba xdeba kontaqturi eleqtroSeduRebiT, erTwertilovani,<br />
mravalwertilovani da sivrculi SemduRebeli manqanebis gamoyenebiT,<br />
kontaqtis adgilebSi foladis gacxelebiT dnobis temperaturis zeviT.<br />
didi diametris Reroebis SeerTeba xdeba pirapiruli eleqtroSeduRebiT<br />
an Cveulebrivi rkaluri SeduRebiT.<br />
rkinabetonis nakeTobebis dayalibeba iTvaliswinebs Semdeg<br />
teqnologiur operaciebs: yalibebis gawmenda, SezeTva da awyoba,<br />
armaturis Cawyoba, betonis narevis Cawyoba da Semkvriveba.<br />
rkinabetonis dasamzadeblad iyeneben xis liTonis, rkinabetonis<br />
yalibebs. yvelaze didi gamoyeneba aqvs liTonis yalibebs, radganac isini<br />
xasiaTdebian zomebis sizustiT, maRali sixistiT, xangamZleobiT;<br />
gamoirCeva awyobis da daSlis simartiviT. liTonis yalibebis naklovani<br />
mxarea liTonis didi xarji, rac zrdis nakeTobis Rirebulebas. xis<br />
yalibebi yvelaze iafia, magram misi eqspluataciis vada mcirea. yalibebi<br />
iwmindeba SekumSuli haeriT. didi mniSvneloba aqvs yalibebis dasazeTi<br />
masalis swor SerCevas, romelic icavs betons yalibTan SeWidebisagan.<br />
dabetonebis win yalibi unda SeizeTos. yalibebis dasazeTad iyeneben<br />
zeTis emulsiebs kalcinirebuli sodis damatebiT, teqnikur vazelins da<br />
sxva emulsiebs.<br />
98
awyobil, gasufTavebul da dazeTil yalibebSi ewyoba armaturis<br />
karkasebi da warmoebs maTi fiqsacia saproeqto moTxovnis Sesabamisad.<br />
betonis narevis Cawyoba yalibebSi warmoebs kiduri badeebiT,<br />
betonCamwyobebiT da sxv. betonis narevis gamkvriveba xdeba: vibraciiT<br />
dawnexviT da vibrodawnexviT, centrifugviT, vibrovakuumirebiT,<br />
vibrogaglinviT da sxv.<br />
centrifugirebas iyeneben iseTi nakeTobebis dasamzadeblad,<br />
romlebsac SigniT aqvs gamWoli, mrgvali kveTis sicariele. liTonis<br />
mrgval yalibSi daayeneben armaturas, Caawyoben betonis narevs da yalibs<br />
abruneben 600-1000 br/wT sixSiriT. centridanuli Zalis gavleniT betonis<br />
narevi Tanabar fenad ganawildeba yalibis zedapirze, didi ZaliT awveba<br />
mas da kargad mkvrivdeba. am dros betonis narevidan gamodis haeri da<br />
zedmeti wyali. centrifugvis procesi grZeldeba 15-20 wuTs. mza nakeTobas<br />
agzavnian gamyarebis kameraSi, ris Semdegac mas anTavisufleben yalibidan<br />
da agzavnian mza nakeTobebis sawyobSi.<br />
stenduri xerxis dros nakeTobebi mzaddeba stendebze, matricebSi an<br />
kasetebSi. dayalibebis procesi stendze da matricaSi mdgomareobs<br />
SemdegSi: dazeTil matricaSi an stendSi awyoben armaturas da masze<br />
betonis narevs. narevs amkvriveben siRrmuli an zedapiruli vibratorebiT.<br />
matrica warmoadgens stacionalur, upiratesad rkinabetonis yalibs.<br />
nakadur-agregatuli xerxis dros nakeTobas ayalibeben gadasatan.<br />
liTonrkinabetonis yalibebSi. yalibs armaturiT dgamen vibrobaqanze,<br />
Semdeg asxamen betonis narevs da iwyeben vibracias. am dros betonis<br />
narevi avsebs yalibs da mkvrivdeba.<br />
bolo xanebSi didi warmatebiT gamoiyeneba vibrodartymis reJimi.<br />
inergeba agreTve mravalsixSiriani vibrobaqnebi, romlebic sagrZnoblad<br />
zrdian betonis simtkices, magram gamoirCevian konstruqciis sirTuliT da<br />
eleqtroenergiis didi xarjiT.<br />
rkinabetonis nakeTobebis gamyareba. gamyareba warmoadgens<br />
rkinabetonis nakeTobebis saboloo etaps. ganasxvaveben nakeTobebis<br />
bunebriv da xelovnur gamyarebas. bunebrivi gamyareba gamoiyeneba iSviaT<br />
99
SemTxvevebSi, radgan am dros mniSvnelovnad izrdeba teqnologiuri<br />
procesis xangrZlivoba. am meTodis teqnikur-ekonomikuri maCveneblis<br />
gazrda SesaZlebelia Tu gamoyenebuli iqneba swrafmyarebadi cementebi,<br />
xisti betonis narevi, danamatebi (gamyarebis damaCqareblebi) da narevis<br />
intensiuri Semkvriveba vibraciiT da erTdrouli mtvirTavis gamoyenebiT<br />
an dawnexviT 100g/sm 2 ZaliT.<br />
Tanamedrove qarxnebSi farTod gamoiyeneba gamyarebis xelovnuri<br />
meTodi e.w. Tboteniani damuSaveba. aseTi damuSavebis nairsaxeobebia:<br />
nakeTobis gaorTqvla kamerebSi normaluri wnevis da 100 0 C temperaturis<br />
dros; nakeTobis SeorTqvla avtoklavebSi 175-250 0 C temperaturisa da 8-12<br />
atm wnevis dros; gamyareba cxeli wylis abazanebSi, eleqtrogaxureba;<br />
nakeTobebis kontaqturi gaxureba.<br />
yvelaze gavrcelebulia nakeTobebis kamerebSi gaorTqvla.<br />
CatvirTvis da gantvirTvis meTodebis mixedviT gaorTqvlis kamerebi iyofa<br />
uwyveti da perioduli moqmedebis kamerebad. uwyveti moqmedebis kamera<br />
warmoadgens gvirabs, sadac erTi mxridan uwyvetad CatvirTaven<br />
dayalibebul nakeTobebs da meore mxridan gadmotvirTaven mza nakeTobebs.<br />
gvirabSi moZraobis dros nakeTobebi gaivlian gacxelebis, izoTermuli da<br />
gaciebis zonebs. perioduli moqmedebis kamerebs CatvirTaven da<br />
gadmotvirTaven periodulad.<br />
nakeTobebis gaorTqvlis reJimi mravalnairia da damokidebulia<br />
betonis simtkiceze, miRebul teqnologiaze, cementis saxeobaze da sxva<br />
faqtorebze. yvelaze xSirad iyeneben gaorTqvlis reJims, romelic Sedgeba<br />
sami ciklisagan: temperaturis aweva 2-3 sT, izoTermuli gaxurebis<br />
periodi mudmivi temperaturis dros 6-8 sT, gaciveba 2 sT. ciklis saerTo<br />
xangrZlivoba 10-13 sT. gaorTqvlis operaciiT rkinabetonis nakeTobebis<br />
warmoebis procesi mTavrdeba, Tu ar saWiroeben Semdgom damuSavebas da<br />
mopirkeTebas.<br />
Tanamedrove pirobebSi nakeTobaTa zedapirebis gamoyvana warmoebs<br />
saRebavebiT, feradi betonebiT da mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>T. saRebavebi<br />
unda iyos wyalmedegi, xangamZle da medegi gaxurebis mimarT. am mxriv<br />
100
saukeTesoa silikaturi, cementis da polimeris saRebavebi. saRebavebi<br />
rkinabetonis nakeTobebis zedapirze daitaneba haeris normaluri<br />
temperaturis dros, or an sam fenad. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> unda iyos<br />
xangamZle, cvladi atmosferuli movlenebis moqmedebis pirobebSi.<br />
mosapirkeTebel masalebad iyeneben keramikis, azbestis, minis filebs da<br />
feradi betonis blokebs da sxv.<br />
rkinabetonis nakeTobebi inaxeba sawyobebSi, iseT mdgomareobaSi<br />
rogoric eqnebaT maT nagebobaSi eqspluataciis dros. magaliTad, kedlis<br />
panelebi da tixrebi – vertikalur an odnav daxril mdgomareobaSi,<br />
gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermebi ewyoba horizontalur<br />
mdgomareobaSi; gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermezi ewyoba<br />
horizontalur mdgomareobaSi. mza nakeTobebis transportireba xdeba<br />
specialurad mowyobil avto da rkinigzis platformebiT, romlebzec<br />
nakeTobebi datvirTulia grZivi RerZiT moZraobis mimarTulebis gaswvriv.<br />
7.5. asawyobi rkinabetonis nakeTobebis nomeklatura<br />
asawyobi rkinabetonisagan amzadeben nagebobebis yvela nawils:<br />
saZirkvlebs, sardafis kedlebs, Siga da gare kedlebs, kedlis blokebs,<br />
svetebs, sanitarul-teqnikur nakeTobebs, sarTulSua gadaxurvebs, kibis<br />
marSebs da sxva elementebs.<br />
fundamentis fila warmoadgens foladis badiT daarmaturebul<br />
masiur rkinabetonis elements zomebiT: sigane 120-320 sm, sigrZe 80, 100 da<br />
120 sm da simaRle 40-50 sm. saZirkvlis blokebi marTkuTxa formisaa<br />
sigrZiT 3 m-mde, sisqe 40-60 sm da simaRle 60 sm. bloks torsul mxareebze<br />
ukeTeben kiloebs saZirkvelis montaJisas vertikaluri nakeris duRabiT an<br />
betoniT Sesavsebad. asawyobi saZirkvlis elementebis masa aRwevs 3 t. maT<br />
dasamzadeblad iyeneben 150 markis mZime betons (nax. 16).<br />
101
nax. 16. saZirkvlis elementebi<br />
1 – filebi; 2 – blokebi.<br />
karkasuli Senobebis nakeTobebs miekuTvneba svetebi, gadaxurvis<br />
koWebi, rigelebi da zewrebi, nivnivqveSa koWebi da fermebi. amzadeben<br />
daarmaturebuli aranakleb 300 markis mZime betonisagan.<br />
kedlis panelebs miekuTvneba: panelebi uTbobi Senobebis gare<br />
kedlebisaTvis, romlebsac amzadeben mZime da msubuqi betonisagan;<br />
panelebi gasaTbobi Senobebis gare kedlebisaTvis, panelebi Siga<br />
kedlebisaTvis; gare panelebisaTvis betoni unda iyos aranakleb 200<br />
markis, xolo Siga panelebisaTvis aranakleb 150 markis, tixris panelebi,<br />
romlebsac amzadeben yvela saxis daarmaturebuli da dauarmaturebeli<br />
betonisagan. betonis marka mTlian filebSi unda iyos aranakleb 50, xolo<br />
RruebSi aranakleb 75 (nax. 17).<br />
nax. 17 kedlis panelebi.<br />
102
kedlis blokebs amzadeben msubuqi betonisagan, moculobiTi masiT,<br />
araumetes 1600 kg/m 3 . blokebs amzadeben Rruebian da mTlians, erTi, ori<br />
an sami SriT. gare mxare dafarulia dekoratiuli betonis SriT. xolo<br />
Siga mxare sabaTqaSe duRabiT. blokebi mzaddeba rogorc gare, ise Siga<br />
kedlebisaTvis. gare kedlebis blokebi konstruqciuli Taviseburebis<br />
mixedviT iyofa: kuTxis, Taros, Suakedlis, karnizis da cokolis<br />
blokebad (nax. 18).<br />
nax. 18. kedlis bloki<br />
1 – Suakedlis; 2 – zRudaris;<br />
3 – rafis; 4 – kuTxis; 5 – cokolis.<br />
sarTulSua gadaxurvis elementebs miekuTvneba gadaxurvis panelebi<br />
da fenilebi, panelebi iatakis da Weris gadaxurvisaTvis. gadaxurvis<br />
panelebi da fenilebi konstruqciis mixedviT aris brtyeli, mTliani,<br />
wiburiani da Rruebiani (nax. 19).<br />
nax. 19. fenilebi. a – mrgvali RruebiT;<br />
b – ovaluri RruebiT.<br />
103
gadaxurvis panelebi fenilebis analogiuria. maTac marTkuTxa forma<br />
aqvT, mrgvali an ovaluri RruebiT.<br />
kibis marSebi mzaddeba specialur yalibebSi. safexurebis zedapiri<br />
mopirkeTebulia cementis duRabiT da marmarilos nafxvenebiT. kibis<br />
marSis sigrZe aRwevs 3,6 m, sigane – 1,8 m (nax. 20).<br />
kibis baqans aqvs marTkuTxa filebis forma, romelic mzaddeba 200<br />
markis betonis gamoyenebiT. daarmaturebulia foladis badiT da<br />
mopirkeTebulia mozaikuri duRabiT an keremikuli filebiT.<br />
nax. 20. kibeebis asawyobi elementebi<br />
a – kibis baqani; b – kibis marSi.<br />
samrewvelo Senobebis karkasis elementebi mzaddeba rkinabetonis<br />
qarxnebSi. samrewvelo nagebobebSi iyeneben asawyobi rkinabetonis Semdegi<br />
saxis svetebs: erT da orkonsolians, ukonsolos, mTlians, marTkuTxa da<br />
tesebri kveTiT an ortotians. svetebi mzaddeba 300 da 400 markis<br />
betonisagan.<br />
koWebi mzaddeba 300 da 400 markis betonisagan. formis mixedviT<br />
ganasxvaveben trapeciisebrs da segmenturs. sigrZiT 12, 17 da 24 m (nax. 21).<br />
104
nax. 21. samrewvelo Senobebis koWebi.<br />
a – trapeciisebri; b – segmenturi.<br />
fermebi da TaRebi gamoiyeneba Senobebis 18 m da meti malis<br />
gadaxurvis mzid elementebad. fermebs SeiZleba hqondes trapeciisebri,<br />
samkuTxa da mrudxazovani segmenturi forma. fermebs amzadeben mTlians an<br />
calkeuli elementebisagan Sedgenils. 100m da meti malis Senobebi ixureba<br />
rkinabetonis TaRebiT, romlebsac amzadeben mTliani an cxaura kedlebiT<br />
da rogorc wesi ori naxevarTaRisagan, radgan TiToeuli naxevarTaRis<br />
masa aRwevs 30-40 tonas. TaRebs iyeneben sxvadasxva saxis gamofenebis,<br />
pavilionebis, sawyobebis da sxva gadasaxurad.<br />
monoliTuri rkinabetonisagan aSenebulia Tbilisis dinamo stadioni,<br />
sportis sasaxle, moskovis satelevizio koSki da sxv.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. rkinabetonis arsi;<br />
2. daZabuli da dauZabavi, asawyobi da monoliTuri nakeTobebi;<br />
3. rkinabetonis warmoebis etapebi da meTodebi;<br />
4. rkinabetonis nakeTobebi da maTi gamoyeneba.<br />
105
Tavi VIII<br />
armocementi<br />
armocementi rkinabetonis nairsaxeobaa. igi wvrilmarcvlovani<br />
betonia, romelic daarmaturebulia foladis mavTulis wnelebiT an<br />
qsovilis badeebiT ise, rom misi nebismieri gaWimuli muSa kveTi imyofeba<br />
daarmaturebis didi gavlenis qveS. armocementi drekadi, bzarmedegi,<br />
wyaluJonadi da maRali simtkicis masalaa. igi xasiaTdeba mTeli rigi<br />
upiratesobebiT rkinabetonTan SedarebiT:<br />
1. armocementis konstruqciebi 30-50%-iT msubuqia;<br />
2. masSi gaCenili bzarebi gacilebiT naklebi sididisaa, vidre<br />
rkinabetonSi;<br />
damzadeba.<br />
3. TiTqmis wyalSeuRwevadia;<br />
4. misgan SeiZleba Zalze rTuli profilis konstruqciebis<br />
armocementSi gamoyenebuli badeebis mavTulis diametri meryeobs 0,5-<br />
1,5 mm zRvrebSi, xolo ujredebis zomebia 6X6 mm-dan 10-20 mm-mde. bade<br />
mzaddeba mavTulisagan, romlis simtkicis zRvari 300-500 mgpa. amzadeben<br />
rulonebiT, romelTa siganea 1 600 mm, xolo sigrZe aranaklebi 40 metrisa.<br />
daarmaturebis dispersiulobis xarisxi gamoisaxeba armaturis<br />
xvedriTi zedapiris fardobiT armocementis erTeul moculobaze,<br />
romelic meryeobs 0,5-0,8-mde, daarmaturebis koeficienti ganisazRvreba<br />
Semdegi empiriuli formuliT:<br />
μ = 1, 25dkxv<br />
,<br />
sadac d aris mavTulis diametri, sm;<br />
K xv – armaturis xvedriTi zedapiri.<br />
saSualod daarmaturebis koeficienti meryeobs 1,5-2,5%-is zRvrebSi.<br />
armaturis xarji 400-500 kg-ia 1 m 3 betonze.<br />
armocementis konstruqciebis sisqea 10-30 mm. armaturis damcveli<br />
fenis sisqe ki 2-3 mm.<br />
106
armocementis konstruqciebSi gamoyenebulia 40-60 mgpa markis cementi.<br />
cementis raodenoba armocementis SedgenilobaSi didia – 600-1000 kg/m 3 .<br />
armocementis konstruqciebis damzadebis Semdegi teqnologiuri<br />
xerxebia: xeliT damzadebis xerxi, vibroCamosxma, vibrodayalibeba<br />
vibroStampebis gamoyenebiT, torkretireba da pnevmodabetoneba,<br />
vibrogaglinva.<br />
xeliT damzadebis xerxi. konstruqciis xeliT damzadebisas,<br />
miuxedavad karkasebisa da badeebis guldasmiT Cawyobisa, mainc ar miiRweva<br />
konstruqciis saproeqto monacemebi. nakeTobis masa gaTvaliswinebulze 15-<br />
20%-iT metia.<br />
vibroCamosxma. es procesi mimdinareobs betonis narevis CamosxmiT da<br />
erTdroulad misi vibrodamuSavebiT ormag yalibebSi. am xerxis<br />
upiratesoba imaSia, rom amzadeben rTuli geometriuli formis<br />
konstruqciebs. uaryofiTia: cementis didi xarji, yalibebis maRali<br />
liTontevadoba, armaturis karkasis mdebareobis kontrolis siZnele<br />
narevis Cawyobis da damuSavebis dros.<br />
vibrodaStampva. es meTodi SemdegSi mdgomareobs: matricaze awyoben<br />
armaturis karkass da miawodeben betons, romelic ganawildeba matricaze<br />
da yalibdeba nakeTobebis Sesabamisi konfiguraciis vibroStampebiT.<br />
torkretireba da pnevmodabetoneba. torkretireba aCqarebs elementze<br />
betonis narevis datanis process. torkretirebas awarmoeben cement-<br />
zarbaznebis saSualebiT.<br />
pnevmodabetoneba warmoadgens torkretirebis xerxis nairsaxeobas,<br />
romlis drosac gamoiyeneba duRabtumboebi, sadac narevis pnevmomiwodeba<br />
xorcieldeba specialuri SlangebiT.<br />
vibrogaglinva. igi iTvaliswinebs nakeTobis iseT dayalibebas, roca<br />
muSa organo uwyvetad gadaadgildeba nakeTobaze da ayalibebs mas.<br />
armocementis samSoblo italiaa. igi Seqmna italielma arqiteqtorma<br />
da konstruqtorma nervim. armocementis unikaluri konstruqciebi da<br />
nagebobebi ganaxorciela nervim Tavis samSobloSi. 1946 wels aaSenes da<br />
wyalSi CauSves swrafmavali armocementis gemi “irene”, romelmac mraval<br />
107
wels icura xmelTaSua zRvaSi yovelgvari SekeTebis gareSe. armocementis<br />
konstruqciebs farTod iyeneben samoqalaqo da samrewvelo mSeneblobaSi.<br />
gamoyenebuli iqna turinis sagamofeno darbazis Siga mopirkeTebis da<br />
kamarisaTvis. armocementis talRiseburi asawyobi elementebisagan q.venaSi<br />
gadaxures sasaxlis 128 m diametris gumbaTi. misgan amzadeben rTuli<br />
geometriuli formis kedlis da gadaxurvis panelebs, tixrebs da sxva<br />
elementebs.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. armocementis upiratesoba rkinabetonTan SedarebiT;<br />
2. armocementis damzadeba da gamoyeneba.<br />
108
Tavi IX<br />
9.1. silikaturi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da<br />
nakeTobebi<br />
1880 wels germanelma qimikosma mixaelisma daadgina, rom kiris da<br />
qviSis narevebis avtoklavuri damuSavebis dros miiReba mtkice da<br />
xangamZle nakeTobebi. bunebriv pirobebSi kir-qviSis narevSi qviSa<br />
inertulia da ar Sedis qimiur reaqciaSi kirTan. avtoklavSi ki najeri<br />
orTqlis garemoSi, 170-200 0 C temperaturis dros qviSis kaumiwa aqtiuri<br />
xdeba, reaqciaSi Sedis kalciumis hidroJangTan, ris Sedegad miiReba<br />
kalciumis hidrosilikati, romelic warmoadgens mtkice da wyalmdeg<br />
nivTierebas. kir-qviSis narevisagan amzadeben blokebs da panelebs,<br />
silikatur agurs, silikatur filebs da sxv.<br />
silikaturi <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad ZiriTadi nedleulia: kiri,<br />
kvarcis qviSa da wyali.<br />
kiri gamoiyeneba dafquli kirduRias, kir-fifqis da nawilobriv<br />
Camqralis saxiT. kvarcis qviSas iyeneben daufqvav da uxeSad dafquls,<br />
agreTve daufqvavi da wvrilad dafquli qviSebis narevs.<br />
wyali unda iyos sufTa, ar unda Seicavdes mavne minarevebs.<br />
9.2. silikaturi aguri<br />
silikatur agurs amzadeben Caumqrali kiris da kvarcis qviSis<br />
narevis dawnexiT da Semdgomi avtoklavuri damuSavebiT. narevis<br />
SemadgenlobaSi SehyavT dafquli Caumqrali kiri 5-8% da kvarcis qviSa 92-<br />
95%. dawnexvis dros kir-qviSis narevs atenianeben 7%-mde. silikaturi<br />
aguris warmoebaSi gamoiyeneba swrafqrobadi kiri, romelic Seicavs 70%-<br />
mde kalciumis Jangs da mcire raodenobiT (ara umetes 5%-isa) magniumis<br />
Jangs.<br />
109
silikaturi aguri formiT da zomebiT ar gansxvavdeba Tixis<br />
Cveulebrivi agurisagan. ekonomiuri TvalsazrisiT ufro xelsayrelia.<br />
silikaturi aguris warmoebisaTvis sawvavis da eleqtroenergiis xarji<br />
orjer ufro naklebia, vidre Tixis aguris warmoebisas. misi damzadebis<br />
sruli cikli 15-18 saaTs Seadgens, xolo Tixis aguris warmoeba<br />
grZeldeba 4-5 dRe-Rame da meti. Rirebuleba 30-50 %-iT mcirea, vidre Tixis<br />
aguris. silikaturi aguri iseve gamoiyeneba, rogorc Tixis aguri,<br />
zogierTi SezRudviT: ar SeiZleba misi gamoyeneba teniani da sveli<br />
nagebobebis kedlebisaTvis hidroizolaciis gareSe; ar SeiZleba misi<br />
gamoyeneba cokolebis da saZirkvlebis wyobaSi.<br />
agurs amzadeben doluri da silosuri xerxiT. doluri xerxis dros<br />
qviSa da dafquli, Caumqrali kiri miemarTeba bunkerSi, romelic<br />
moTavsebulia Camqrobi dolis Tavze. moculobiT dozirebul qviSas da<br />
masiT dozirebul kirs tvirTaven Camqrob dolSi, romelic hermetulad<br />
ixureba. CatvirTvis Semdeg abruneben dols, awvdian orTqls 0,15-0,2 mgpa<br />
wneviT. kiris Caqrobis procesi grZeldeba 40 wT. silosuri xerxis dros<br />
winaswar areuli da datenianebuli masa miemarTeba silosebSi Casaqrobad<br />
da iq imyofeba 10-12 saaTs, 10-15-jer metxans, vidre dolSi. dayalibebamde<br />
kir-qviSis narevs kargad aureven frTian sarevSi an rbiaSi da damatebiT<br />
atenianeben 7%-mde. ayalibeben meqanikur wnexebze 15-20 mgpa wneviT.<br />
dayalibebul agurebs tvirTaven vagonetebze da agzavnian avtoklavSi<br />
gamyarebisaTvis. avtoklavi warmoadgens 2-3 m diametrisa da 20 m sigrZis<br />
foladis cilindrs, romelic hermetulad ixureba. reaqcia kirsa da<br />
qviSas Soris temperaturis momatebasTan erTad (1700-200 0 C) mkveTrad<br />
Cqardeba. mimdinareobs intensiurad da grZeldeba 8-10 sT. silikaturi<br />
aguris gamyarebis dasaCqareblad saWiroa ara marto maRali temperatura,<br />
aramed maRali tenianobac. amisaTvis avtoklavSi awvdian orTqls maRali<br />
wnevis qveS 0,8-1,2 mgpa. temperatura Seadgens 175-200 0 C. am dros<br />
mimdinareobs qimiuri reaqcia kirsa da kaumiwas Soris:<br />
Ca( OH ) 2 +<br />
SiO2<br />
→ CaO ⋅ SiO2<br />
+ H 2O<br />
110
miRebuli kalciumis hidrosilikatis kristalebi mWidrod ekvris<br />
kvarcis marcvlebs. silikaturi aguris simtkicis mateba xdeba<br />
avtoklavuri damuSavebis Semdegac. igi haerze ufro mtkice xdeba. kiris<br />
nawili, romelic Sevida reaqciaSi qviSis kaumiwasTan, reagirebs<br />
naxSiroJangTan da warmoqmnis mtkice kalciumkarbonats:<br />
Ca ( OH ) 2 + CO2<br />
= CaCO 3+<br />
H 2O.<br />
karbonizaciis Sedegad simtkicis matebasTan erTad imatebs<br />
silikaturi aguris wyalmedegoba.<br />
silikatur agurs amzadeben 250X120X65 mm zomis da 250X120X88 mm<br />
zomis. simtkicis mixedviT igi xuTi markisaa: 75, 100, 125, 150 da 200.<br />
moculobiTi masa 1800-1900 kg/m 3 ; Tbogamtarobis koeficienti 0,71-0,75,<br />
yinvagamZleoba 15 cikli, wyalSTanTqma 8-16%.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. gansxvaveba Cveulebrivi Tixis agurisagan;<br />
2. silikaturi aguris warmoebis Tavisebureba;<br />
3. silikaturi aguris gamagrebis Tavisebureba.<br />
111
Tavi X<br />
mina da minis nakeTobebi<br />
mina xelovnuri <strong>saSeni</strong> masalaa, romelsac jer kidev 6 000 wlis<br />
winaT iyenebdnen egviptesa da mesopotamiaSi. mniSvnelovnad ganviTarda<br />
minis damzadeba IX saukuneSi veneciaSi. ruseTSi minis pirveli qarxana<br />
1 635 wels aSenda. 1870 wels Seiqmna simensis minis saxarSi Rumeli.<br />
momdevno wlebSi daiwyo minis warmoebis farTo ganviTareba da misgan<br />
nakeTobebis damzadeba. samSeneblo praqtikam aCvena, rom mina gamoiyeneba<br />
ara marto fanjrebis Sesaminad, aramed rogorc gare da Siga<br />
mosapirkeTebeli masala.<br />
minisagan damzadebuli konstruqciul – mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong><br />
SeiZleba daiyos Semdeg jgufebad: furclovani, gamWvirvale mina,<br />
gaumWvirvale mosapirkeTebeli mina da minis konstruqciuli nakeTobebi.<br />
10.1. furclovani gamWvirvale da gaumWvirvale mina<br />
am jgufs miekuTvneba Cveulebrivi fanjris mina, vitrinis, nawrTobi,<br />
daarmaturebuli, uviolis, samfenovani, talRovani, dekoratiuli<br />
(marbliti) da feradi furclovani da stemaltis mina.<br />
furclovani fanjris mina. gamWvirvale masalas warmoadgens,<br />
romelic yvelaze metad gamoiyeneba mSeneblobaSi. mis dasamzadeblad<br />
gamoiyeneba kvarcis qviSa, natriumis sulfati an soda, kirqva, dolomiti<br />
da sxva nivTierebebi. Cveulebriv fanjris minas amzadeben sisqiT 2-6 mm.<br />
furclis maqsimaluri zomebia: 1600-2200 mm. sinaTlis gamtaroba 85-90%.<br />
minis simtkice kumSvaze meryeobs 600-1200 mgpa, Runvaze 40-60 mgpa, gaWimvaze<br />
70-100 mgpa. cudad muSaobs dartymaze. aqvs dabali Tbogamtaroba.<br />
112
vitrinis mina. mzaddeba vertikaluri gaWimviT an horizontaluri<br />
gaglinviT, Semdgomi gaxexviT da gaprialebiT. brtyeli an mrudxazovani<br />
vitrinis minis sisqea 7 mm, furclebis zomebi 4450X2950 da 3950X2950 mm.<br />
gamoiyeneba maRaziebis, kinoTeatrebis, sagamofeno darbazebis,<br />
restornebis, kafeebis Sesaminad.<br />
uviolis mina. mina kargad atarebs ultraiisfer sxivebs (aranakleb<br />
25%-isa), vinaidan Seicavs Zalian mcire raodenobiT rkinas, qromis da<br />
titanis (ara umetes 0,1%) Jangulebs. uviolis minis sisqea 2-4 mm,<br />
furclebis zomebia 250X250 mm-dan 600X1200 mm-mde. gamoiyeneba<br />
saavadmyofoebis, sanatoriumebis, sabavSo baRebis, skolebis Senobebis<br />
Sesaminad. agreTve saTburebis saxuravis mosawyobad.<br />
nawrTobi minis warmoeba xorcieldeba 600-700 0 C-ze gaxurebiT da<br />
swrafi, Tanabari gaciebiT, SekumSuli haeris saSualebiT. igi warmoadgens<br />
furclovan minas, maRali meqanikuri TvisebebiT da Termuli mdgradobiT.<br />
damsxvrevisas iZleva gluvwiboebian namsxvrevebs. gamoiyeneba minis<br />
karebebis, tixrebis, aivnebis da kibis moajirebis mosapirkeTeblad.<br />
daarmaturebuli mina. warmoadgens furclovan masalas, romelSic<br />
damzadebis procesSi amzadeben liTonis bades. dartymisas ar iZleva<br />
namsxvrevebs, maT iWers liTonis bade. iyeneben liftis Saxtebis, kibis<br />
ujredebis SemoRobvis Sesaminad da sxv.<br />
samSriani minac miekuTvneba “usafrTxo minebis” jgufs. igi Sedgeba<br />
ori furclisagan, romlebic erTmaneTTan dakavSirebulia gamWvirvale<br />
elastikuri organuli nivTierebebiT, romelic damsxvrevis SemTxvevaSi<br />
akavebs warmoqmnil namsxvrevebs. minis sisqe meryeobs 4-dan 7 mm-mde.<br />
talRovani mina. mzaddeba uwyveti gaglinviT. talRovani zedapiri<br />
mas aniWebs did sixistes. igi SeiZleba iyos daarmaturebuli liTonis<br />
badiT. gamoiyeneba sinaTlis gamtari saxuravebis, sinaTlis gamtari<br />
kedlebis Suqfarnebis Sesaminad da sxv.<br />
saxian minas amzadeben horizontaluri gaglinviT, romlis drosac<br />
specialuri sagraviro lilvakebiT erT an orive mxares daitaneba<br />
reliefuri naxati. saxiani mina SeiZleba iyos daarmaturebuli, feradi da<br />
113
ufero. reliefuri naxatis gamo es mina miekuTvneba Suqgambnev minas.<br />
gamoiyeneba karebis, tixrebis da sxvaTa Sesaminad.<br />
feradi furclovani mina arqiteqturaSi gamoiyeneba dekoratiuli<br />
miznebisaTvis. minisaTvis sxavadasxva feris misaniWeblad kazmSi SehyavT<br />
qromis, kobaltis, rkinis da sxva liTonis Jangulebi. am SemTxvevaSi minis<br />
masa mTlianad aris SeRebili. SesaZlebelia agreTve ufero minaze 0,2-1,5 mm<br />
sisqiT datanil iqnes feradi minis Sre. ferad minas amzadeben<br />
vertikaluri gamoWimviT sisqiT 4 mm da gaglinviT sisqiT 4-10 mm. feradi<br />
mina SeiZleba iyos gamWvirvale da gaumWvirvale. gamWvirvale ferad minas<br />
iyeneben dekoratiuli vitraJebis mosawyobad.<br />
merbliti gamoiyeneba rogorc dekoratiuli mosapirkeTebeli masala,<br />
romelic warmoadgens sqel, gauWvirval ferad furclovan minas. igi<br />
mzaddeba gaglinviT. misi zedapiri SeiZleba iyos moxatuli, xorkliani an<br />
gaprialebuli. Siga zedapirebis mosapirkeTeblad gamoiyeneba merblitis<br />
filebi zomebiT: 150X150; 150X300; 200X300 da 200X400 mm. gamoiyeneba<br />
restornebis, kinoTeatrebis, fasadebis mosapirkeTeblad. SesaZlebelia<br />
damzaddes merbliti marmarilos imitaciiT. mas amzadeben sxvadasxva<br />
ferisas: TeTri, Savi, ruxi, wiTeli, iisferi, yviTeli da sxv.<br />
stemaliti nawrTobi furclovani mina sisqiT 6-12 mm, romelic cali<br />
mxridan dafarulia keramikuli WiquriT. stemalitis furclebis<br />
maqsimaluri zomaa 2400X1200 mm. zedapiri SeiZleba iyos gaprialebuli,<br />
naWedi da saxiani. mzaddeba 25 sxvadasxva feris. gamoirCeva Termuli<br />
mdgradobiT, simtkice, feris mudmivobiT da sxv. gamoiyeneba Senobebis<br />
rogorc Siga, ise gare mopirkeTebisas.<br />
minis mominanqrebuli mosapirkeTebeli filebi mzaddeba furclovani<br />
minis warmoebis narCenebisagan. iWreba zomebad 150X150 da 150X75 mm; filebs<br />
zemodan faraven dafqvili, wyalSi gaxsnili minanqriT, romelic gamowvis<br />
Semdeg minis zedapirze warmoqmnis 0,2-0,3 mm sisqis priala ferad Sres.<br />
gamoiyeneba sanitaruli kvanZebis, abazanebis, saoperacio darbazebis da<br />
sxvaTa mosapirkeTeblad.<br />
114
minis mozaika ori saxisaa: xaliCismagvari da smalta. xaliCismagvari<br />
minis mozaika warmoadgens gaumWvirvale ferad wvril filebs, romlebic<br />
winaswar webdeba qaRaldze 2-3 mm daSorebiT. zomebia: 20X20 an 25X25 mm,<br />
sisqe 5-6 mm. xaliCismagvari mozaikuri filebis zomebia 100X60 sm.<br />
zedapirze amagreben cementis xsnariT. gamagrebis Semdeg asveleben da<br />
aSoreben qaRalds. gamoiyeneba fasadebis mosapirkeTeblad da Tematuri<br />
panoebis mosawyobad. filebi mzaddeba priala, gluvi da daRaruli<br />
faqturiT sxvadasxva feris.<br />
smalta miiReba gaumWvirvale minis sxvadasxva formis natexebad<br />
damsxvreviT. gamoiyeneba mozaikuri panoebis asawyobad.<br />
10.2. minis konstruqciuli nakeTobebi<br />
minapaketebi mzaddeba fanjris an sxva saxis furclovani minisagan,<br />
romlis sisqea 2-8 mm. igi Sedgeba ori an sami minisagan, romlebic<br />
erTmaneTTan hermetulad arian Sewebebuli mTel perimetrze CarCoTi.<br />
minebs Soris sivrce (15-18 mm) Sevsebulia mSrali haeriT. minapaketebi<br />
mosaxerxebelia eqspluataciaSi da ufro ekonomiuria ormag Seminvaze.<br />
minapaketebis sigrZea – 1100-2000 mm, sigane 300-800 mm. minis furclebis<br />
SemaerTebeli CarCo SeiZleba iyos xis, plastmasis da feradi<br />
daprofileburi liTonis. maTi damzadeba SeiZleba CarCos gareSec minebis<br />
erTmaneTTan SeduRebiT. minapaketebs iyeneben fanjrebis, karebebis,<br />
vitrinebis Sesaminad. isini daaxloebiT 2-jer amcireben fanjridan<br />
Tbogadacemas.<br />
115
nax. 22. minapaketebi: a) SeduRebuli;<br />
b) xis CarCoeTi;<br />
g) plastmasis CarCoeTi;<br />
d) aluminis CarCoeTi.<br />
minis Rruebiani blokebi rogorc konstruqciuli elementi, farTod<br />
gamoiyeneba Tanamedrove sacxovrebel, sazogadoebriv da sawarmoo<br />
daniSnulebis SenobaSi. minablokebiT SeiZleba kibis ujredebis, liftebis<br />
Saxtebis, tixrebis mowyoba da sxv. warmoeba amzadebs kvadratul,<br />
marTkuTxa, kuTxovan da radialur minablokebs. yvelaze metad<br />
gavrcelebulia kvadratuli minablokebi, romelTa zomebia 194X194X98 mm<br />
da 300X300X100 mm; Tbogamtarobis koeficientia 0,36 kkal/m.s.grad.<br />
sinaTlisgamtaroba – aranakleb 65%; simtkice kumSvaze – aranakleb – 4<br />
mgpa. blokebis garegani saxiani zedapiri SeiZleba iyos gluvi an<br />
daRaruli.<br />
minis milebi gamoiyeneba agresiuli siTxeebis da gazebis<br />
transportirebisaTvis, qimiur, farmacevtul, kvebis da sxva mrewvelobaSi.<br />
minis milebi xasiaTdeba maRali qimiuri medegobiT, TermomedegobiT, aqvT<br />
gluvi Siga zedapirebi, higienuria. mzaddeba Semdegi zomebis: cxrili 10.1..<br />
116
minis milebis zomebi<br />
117<br />
cxrili 10.1<br />
milebis sigrZea 1-3 m. milebis SeerTeba xdeba SemaerTebeli quroebis<br />
da rezinis samajurebis saSualebiT, romlebic liTonis rgolebiT aris<br />
moWimuli.<br />
milebis diametri, mm<br />
45<br />
68<br />
93<br />
122<br />
169<br />
sitalebi da widasitalebi specialuri teqnologiiT damzadebuli<br />
mina, romelsac minakristaluri aRnagoba aqvs. xasiaTdebian maRali<br />
simtkiciT, mcire cveTadobiT, kargi qimiuri medegobiT da kargi<br />
dieleqtrikuli TvisebebiT. sitalebi da widasitalebi SeiZleba iyos<br />
gamWvirvale da gaumWvirvale sxvadasxva SeferilobiT, widasitalebisagan<br />
mzaddeba iataki da trotuaris filebi, fanjris rafebi, kedlis<br />
mosapirkeTebeli furclebi, sanitarul-teqnikuri nakeTobebi.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. furclovani minis nakeTobebi;<br />
2. minis konstruqciuli nakeToba;<br />
3. minis dekoratiuli <strong>masalebi</strong>;<br />
4. sitalebi da widasitalebi.<br />
milebis kedlebis<br />
sisqe, mm<br />
4±1<br />
5±1<br />
6±1<br />
7±1<br />
9±1
Tavi XI<br />
xis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />
11.1. zogadi cnobebi<br />
xes, rogorc saSen masalas axasiaTebs iseTi dadebiTi Tvisebebi,<br />
rogorebic aris maRali simtkice, mcire moculobiTi masa, mcire<br />
Tbogamtaroba, damuSavebis siadvile, dekoratiuloba, maRali<br />
yinvamedegoba, magram aqvs uaryofiTi Tvisebebic: higroskopiuloba, lpoba,<br />
wvadoba. qimiis Tanamedrove miRwevebma SesaZlebeli gaxades am uaryofiTi<br />
Tvisebebis SezRudva. mSeneblobaSi didi yuradReba eqceva xe-tyis<br />
<strong>masalebi</strong>s ekonomias da maT Secvlas, sxva ufro efeqturi <strong>masalebi</strong>T,<br />
rogorebic aris betoni, rkinabetoni, plastmasebi da sxv. didi yuradReba<br />
eqceva agreTve axali efeqturi <strong>masalebi</strong>s damzadebas xis narCenebis<br />
gamoyenebiT.<br />
mSeneblobaSi gamoiyeneba rogorc wiwvovani, aseve foTlovani xis<br />
jiSebi. farTod iyeneben wiwvovan xis jiSebs: naZvi, kedari, fiWvi. es<br />
aisaxeba imiT, rom isini ufro msubuqi arian foTlovan jiSebTan<br />
SedarebiT; maTi damuSaveba ufro advilia; maT aqvT swori tani, rac<br />
saSualebas iZleva merqnis srulad gamoyenebis, xolo fisianoba ki<br />
ewinaaRmdegeba merqnis lpobas. yvelaze farTod gamoiyeneba fiWvi. mas<br />
iyeneben rogorc konstruqciul masalas koWebis, ximinjebis, ficrebis,<br />
kar-fanjrebis da sxv. dasamzadeblad.<br />
foTlovani xis jiSebs miekuTvneba: aryis xe, muxa, cacxvi, kakali,<br />
wifela da sxv.<br />
aryis xes moyviTalo an moyviTlo feris merqani aqvs. mas iyeneben<br />
avejis da faneris dasamzadeblad. lamazi teqstura aqvs kareliis aryis<br />
xes, romelsac iyeneben mxatvruli nakeTobebis dasamzadeblad.<br />
kakali warmoadgens Zvirfas foTlovan jiSs. Znelad muSavdeba,<br />
kargad prialdeba da gamoirCeva dekoratiuli TvisebebiT.<br />
118
muxa xasiaTdeba maRali simtkiciT, da xangamZleobiT haerze, wyalSi<br />
da gruntSi eqspluataciis dros. farTod gamoiyeneba mosapirkeTeblad.<br />
misgan mzaddeba karnizebi, kar-fanjara, parketi da sxv.<br />
cacxvis merqans TeTri an mowiTalo-moTeTro feri aqvs. igi advilad<br />
iWreba, irandeba da ipoba. gamoiyeneba sadurglo nakeTobaTa<br />
dasamzadeblad.<br />
wifela xasiaTdeba maRali simtkiciT. wifelas uaryofiTi Tvisebaa<br />
maRali wyalSTanTqma da dabreca gaSrobis dros. gamoiyeneba<br />
mosapirkeTebeli samuSaoebisaTvis. misgan mzaddeba parketi, moajirebi da<br />
sxv.<br />
kopitis xes magari, ruxi feris merqani aqvs. is kargad prialdeba da<br />
iZleva lamaz teqsturas. gamoiyeneba sadurglo nakeTobebis da parketis<br />
dasamzadeblad.<br />
rcxila da wabli gamoirCeva maRali dekoratiulobiT. gamoiyeneba<br />
sadurglo nakeTobebis da suvenirebis dasamzadeblad.<br />
xis masalebs sWirdebaT lpobis da wvisgan dacva. lpobisagan<br />
dasacavad ori xerxi arsebobs: konstruqciuli da qimiuri. konstruqciuli<br />
xerxi iTvaliswinebs xis <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis gamoyenebas mSral<br />
garemoSi, xolo qimiuri-merqnis gaJRenTas organuli da araorganuli<br />
nivTierebebiT – antiseptikebiT. organul antiseptikebs miekuTvneba<br />
kreozitis zeTi. romelic zrdis merqnis eqspluataciis vadas. mas mkveTri<br />
suni aqvs da misi gamoyeneba interierSi ar SeiZleba. Senobebis SigniT<br />
SeiZleba gamoviyenoT araorganuli warmoSobis antiseptikebi, rogorebic<br />
aris NaF-fToriani natriumi, ZnCl2-qloriani TuTia da sxv.<br />
xis <strong>masalebi</strong>s cecxlmedegobis gasadideblad gamoiyeneba specialuri<br />
nivTierebebiT – antipirenebiT gaJRenTva. gaxurebisas antipirenebi lRveba<br />
da xis zedapirze warmoqmnis specialur afsks, romelic ar atarebs<br />
Jangbads. aseTia mag., bornatriumis marili Na2B4O7·10H20 – da sxv.<br />
119
11.2. merqnis agebuleba<br />
merqnis agebulebis Seswavla xdeba mcire simZlavris lupebiT an<br />
mikroskopebiT da SeuiaraRebeli TvaliT. pirvels uwodeben merqnis<br />
mikrostruqturas, meores-makrostruqturas.<br />
xis makrostruqturuli Seswavla xdeba xis tanis sam WrilSi: (nax.<br />
23) torsuli anu ganivi Wrili, xis tanis RerZis perpendikularuli (a),<br />
radialuri, xis tanis gaswvriv (b) da tangenciuri – xis tanis RerZidan<br />
moSorebiT (g). WrilebSi kargad Cans xis tanis oTxi ZiriTadi nawili:<br />
qerqi, kambiumi, merqani da gulguli.<br />
qerqi icavs xes meqanikuri dazianebisagan. Sedgeba ori Srisagan: gare<br />
Sre (kani) da Siga Sre (lafani). lafanis saSualebiT xes miewodeba sakvebi<br />
nivTierebebi, romelic saWiroa misi zrdisaTvis. lafnis qvemoT<br />
moTavsebulia kambiumis Txeli fena, romelic Sedgeba cocxali<br />
ujredebisagan. misi erTi nawili ganlagebulia lafanisaken da lafanis<br />
ujredebs warmoqmnis, meore ki – xis centrisaken da warmoqmnis merqnis<br />
ujredebs. lafanis mxares mcire raodenobis da sididis ujredebia, xolo<br />
merqnis mxares – gacilebiT meti raodenobis da sididis. amitom aris, rom<br />
merqnani izrdeba gacilebiT swrafad da metad, vidre lafnis fena.<br />
kamziumi xels uwyobs xis zrdas sisqeSi. kambiumis SigniT mdebareobs<br />
merqani. zog jiSSi merqans orferianoba axasiaTebs: centris maxloblad<br />
mdebare muqi Sreebi da Ria feris periferiuli Sreebi. centralur muq<br />
nawils ewodeba merqnis guli, xolo perifiul Ria nawils – cila. guli<br />
mkvdari ujredebisagan Sedgeba da nakleb teniania, cila cocxali da<br />
mzard ujredebs Seicavs da ufro teniania. merqnis jiSebs, romelTac<br />
guli aqvT uwodeben gulian jiSebs (kedari, fiWvi, muxa, verxvi, tirifi da<br />
sxv.). arsebobs jiSebi, romelTa merqans TiTqmis erTgvarovani Seferiloba<br />
aqvT. maT ugulo jiSebs uwodeben (wifela, cacxvi, naZvi da sxv.). arsebobs<br />
ciliani jiSebic, romelTac guli srulebiT ar emCnevaT (bza, aryis xe,<br />
rcxila da sxv.). xis Sua nawilSi merqnis mTel sigrZeze moTavsebulia<br />
gulguli, romelic erTmaneTTan sustad mierTebuli Txelkedliani<br />
120
ujredebisgan Sedgeba. gulgulis diametri 1-10 mm-is farglebSi icvleba.<br />
gulguli xis tanis susti nawilia, romelic advilad lpeba da ifSvneba.<br />
xis tans torsul Wrilze aqvs koncentruli wreebi, romelsac wriuli<br />
Sreebi ewodeba. wriuli Sre or fenas Seicavs: Sida da gare . Sida fena<br />
warmoiqmneba gazafxulze da mas adreuli merqani ewodeba. gare fena<br />
warmoiqmneba gvian zafxulSi da mas gvian merqans uwodeben.<br />
adreuli merqani naklebad mkvrivia, ufro foriania da naklebad<br />
mtkicea gvian merqanTan SedarebiT da amitomaa, rom rac ufro<br />
ganviTarebulia gviani merqani, miT ufro mtkicea xe.<br />
nax. 23. xis tanis Wrilebi<br />
a – torsuli; b – radialuri; g _ tangenciuri,<br />
1 – gulguli; 2 – merqani; 3 – kambiumi; 4 – lafani; 5 – qerqi;<br />
6 – radialuri sxivebi; 7 – guli; 8 – cila.<br />
121
nax. 24. xis wliuri Sreebi<br />
1 – torsuli; 2 – radialuri da<br />
3 – tangenciur WrilebSi.<br />
mikrostruqtura. merqnis mikroskopiuli Seswavla aCvenebs, rom<br />
merqani Sedgeba mravalricxovani cocxali da mkvdari ujredebisagan.<br />
ujredebs sxvadasxva forma da zoma aqvT da maTi daniSnuleba sxvadasxvaa.<br />
yvela cocxal ujreds aqvs garsi, romelSic moTavsebulia protoplazma,<br />
ujredis wveni da guli. protomlazma warmoadgens mzard cilas, romelic<br />
Sedgeba naxSirbadis, wyalbadis, azotis da gogirdisagan. gulis qimiuri<br />
Sedgeniloba Zalian axlos aris protoplazmis SedgenilobasTan,<br />
gansxvavdeba imiT, rom igi Seicavs fosfors. guli aris sxvadasxva<br />
formis, Warbobs ovaluri. ujredebis garss qmnis bunebrivi<br />
maRalmolekuluri polimeriuli nivTiereba celuloza an ujredisi.<br />
ujredebis zrdis procesSi xdeba garsis gamerqneba, rac ganpirobebulia<br />
nivTierebaSi ligninis kedlebis warmoqmniT.<br />
merqnis ujredebi asrulebs sxvadasxva funqciebs. ganasxvaveben<br />
gamtar, meqanikur da maragis ujredebs. gamtari ujredebi sakveb<br />
nivTierebebs gadascems fesvebidan totebs da foTlebs. meqanikuri<br />
ujredebi merqans aniWebs simtkices. maragis ujredebi inaxaven sakveb<br />
122
nivTierebebs da gadascemen maT cocxal ujredebs horizontalur<br />
mdgomareobaSi.<br />
merqnis qimiuri Sedgeniloba. merqani Seicavs daaxloebiT 99%<br />
organul nivTierebebs; celuloza, hemiceculoza lignini da sxva<br />
maRalmolekuluri naxSirwylebi. mineraluri nivTierebebi daaxloebiT 1%-<br />
mdea, romelic wvis Sedegad iZleva nacars. mSrali merqnis yvela jiSis<br />
qimiuri Sedgeniloba Semdegia: naxSirbadi (C) – 49-50%, wyalbadi (H) – 60%,<br />
azoti (N) – 0,1-0,3% da Jangbadi (O) – 43-44%.<br />
11.3. merqnis dekoratiuli da fizikur-meqanikuri Tvisebebi<br />
feri da teqstura. merqnis feri misi jiSis mixedviT<br />
sxvadasxvagvaria. zomieri klimaturi sartylis jiSebi Seferilia<br />
mkrTalad. tropikuli sartylis jiSebi kaSkaSa feriT xasiaTdeba.<br />
moWrili merqani droTa ganmavlobaSi muqdeba. magaliTad, axlad moWrili<br />
Txmelis merqani, romelic vardisferia droTa ganmavlobaSi moyviTalo<br />
Seferilobas Rebulobs; muxis da wablis merqani Savdeba da a.S.<br />
xis wliuri rgolebi, moyvaniloba, simsxo, agreTve adreuli da<br />
gviani merqnis Seferilobis nairgvarovneba merqans sxvadasxvagvar<br />
teqsturas aniWebs. muxa, wabli, kakali lamazi teqsturiT xasiaTdeba<br />
tangenciur kveTaze. wifels, nekerCxals lamazi teqstura aqvT radialur<br />
WrilSi.<br />
mravalgvari Seferilobis da mdidruli teqsturis wyalobiT, xe<br />
saukeTeso mosapirkeTebel masalas warmoadgens.<br />
tenianoba merqnis mniSvnelovani Tvisebaa, romelic did gavlenas<br />
axdens mis xarisxze. ganisazRvreba formuliT:<br />
m1<br />
− m2<br />
W = ⋅100%<br />
,<br />
m<br />
sadac m1 aris merqnis masa gamoSorebamde,<br />
m2 – merqnis masa gamoSrobis Semdeg.<br />
2<br />
123
merqnis pirobiT standartuli tenianoba Seadgens 12%-s.<br />
merqanSi SeiZleba gairCes 3 saxeobis wyali: kapitaluri – es aris<br />
ujredSorisi sivrcis Semvsebi wyali; higroskopiuli, romelic<br />
moTavsebulia TviT ujredebis garsis kedlebSi; qimiurad bmuli wyali,<br />
romelic warmoadgens merqnis cocxali ujredebis Semadgenel<br />
nivTierebebTan mierTebul wyals. axlad moWrili da sveli merqani<br />
Seicavs, rogorc kapilarul, aseve higroskopiul wyals, mSrali merqani ki<br />
– marto higroskopiuls.<br />
sinestis mixedviT arCeven: svel-axalmoWril merqans (tenianoba 35%),<br />
sahaero-mSral merqans (tenianoba 15-20%), oTaxis _ mSrali merqani<br />
(tenianoba 8-13%) da sveli merqani, romlis tenianoba ufro metia, vidre<br />
axalmoWrili merqnis da SeiZleba 100%-ze meti iyos.<br />
higroskopiuloba merqnis Tvisebaa STanTqos haeridan teni. STanTqmis<br />
xarisxi damokidebulia garemos temperaturasa da tenianobaze. garemos<br />
temperaturis da tenianobis garkveul Tanafardobas Seesabameba merqnis<br />
garkveuli higroskopiuli tenianoba. haeris temperatura da tenianoba<br />
mudam icvleba. Sesabamisad icvleba merqnis tenianobac. merqnis tenianobis<br />
cvlileba iwvevs xis moculobis cvlilebas, rasac SeiZleba mohyves<br />
merqnis dabrecva, daskdoma. merqnis tenianobis cvlilebisagan dacvis<br />
umartivesi saSualebaa merqnis zedapiris dafarva sxvadasxva saRebavebiT<br />
da laqebiT. bolo periodSi ufro xSirad mimarTaven merqnis Termul da<br />
qimiur damuSavebas.<br />
wyalSeRwevadoba. merqnis wyalSeRwevadoba damokidebulia xis<br />
jiSze, sawyis tenianobaze, merqnis asakze, wliuri rgolebis sisqeze,<br />
Wrilis sibrtyeze (torsuli, radialuri, tangenciuri) da sxva.<br />
foTlovani jiSebis wyalSeRwevadoba metia, xolo wiwvovani jiSebis<br />
naklebi. kveTebis mixedviT wyalSeRwevadoba metia torsuli kveTebis<br />
zedapirze, vidre tangenciur da radialur kveTebze.<br />
SeSroba da gajirjveba. tenianobis cvlileba iwvevs merqnis zomebisa<br />
da moculobis cvlilebas. tenianobis SemcirebiT xe ganicdis SeSrobas –<br />
zomebis Semcirebas, tenianobis zrdiT ki xe matulobs zomebSi, adgili<br />
124
aqvs merqnis gajirjvebas. merqnis SeSroba misi araerTgvarovnebis gamo<br />
sxvadasxva mimarTulebiT araerTgvarovania: boWkoebis gaswvriv 0,1-0,3%-iT<br />
mcirdeba, radialuri mimarTulebiT 3-6% Seadgens, xolo tangenciuri<br />
mimarTulebiT 7-12%. es iwvevs mis dabrecvas, daskdomas. gajirjvebac<br />
sxvadasxva mimarTulebiT aseve araTanabrad mimdinareobs: boWkoebis<br />
gaswvriv 0,1-0,8%, radialuri mimarTulebiT 3-5%, tengenciuri<br />
mimarTulebiT – 6-12%.<br />
moculobiTi masa damokidebulia tenianobaze da forebis<br />
moculobaze. igi ganisazrvreba normaluri 12%-iani tenianobisaTvis<br />
Semdegi formuliT:<br />
[ 1+<br />
0,<br />
01(<br />
1−<br />
K )( −W<br />
]<br />
12 w<br />
ς = ς<br />
12 g/sm3 ,<br />
m<br />
m<br />
sadac, 12<br />
ς m aris nimuSis moculobiTi masa 12% tenianobiT;<br />
125<br />
m<br />
w<br />
ς m _ moculobiTi masa im tenianobisTvis, romelic nimuSs hqonda<br />
gansazRvris momentSi;<br />
K m – moculobiTi SeSrobis koeficienti (aryis, lariqsis, wiflis<br />
merqnisaTvis K m=0,6, xolo sxva jiSebisaTvis K m=0,5);<br />
W – merqnis tenianoba moculobiTi masis gansazRvris momentSi %-<br />
Si.<br />
merqnis simkvrve yvela jiSisaTvis TiTqmis erTnairia da saSualod<br />
1,55 g/sm 3 tolia.<br />
Tbogamtaroba. merqani rogorc foriani masala xasiaTdeba dabali<br />
TbogamtarobiT. mSrali merqnis Tbogamtaroba izrdeba simkvrivis da<br />
tenianobis gazrdiT. Tbogamtaroba boWkoebis gaswvriv daaxloebiT 1,8-jer<br />
metia ( = 0,<br />
27)<br />
λ vidre boWkoebis ganivad ( = 0,<br />
15)<br />
λ .<br />
merqnis simtkice kumSvisas. merqnis meqanikuri Tvisebebi<br />
damokidebulia xis jiSebze, tenianobaze. merqani, romlis moculobiTi<br />
masa didia maRali simtkiciT xasiaTdeba.<br />
simtkice kumSvisas, imis mixedviT Tu ra mimarTulebisaa merqanze<br />
moqmedi Zala, ganisazRvreba boWkoebis gaswvriv da boWkoebis ganivad.<br />
merqnis simtkicis gansazRvrisas gamoiyeneba marTkuTxa prizmebi, romelTa
zomebia 20X20X30 mm. boWkoebis gaswvriv simtkicis zRvari ganisazRvreba<br />
formuliT:<br />
P mrR<br />
R w = ,<br />
ab<br />
sadac R w aris simtkicis zRvari kumSvisas boWkoebis gaswvriv;<br />
W _ enianobis dros;<br />
P mrR – mrRvevi Zala, kg;<br />
a da b – ganivi kveTis zomebi, sm, m.<br />
gamoTvlili simtkice unda gadaangariSdes merqnisaTvis<br />
standartuli tenianobis (12%) dros formuliT:<br />
12<br />
[ 1+<br />
( −12)<br />
]<br />
R = Rw<br />
α W ,<br />
sadac R12 aris merqnis simtkice 12%-iani tenianobis dros, mgpa;<br />
Rw – simtkice gamocdis momentSi W tenianobisas;<br />
α – Sesworebis koeficienti da aCvenebs merqnis simtkicis<br />
cvlilebas misi tenianobis 1%-iT cvlilebis dros.<br />
merqnis simtkice kumSvisas boWkoebis gaswvriv standartuli<br />
tenianobis dros damokidebulia xis jiSze da did farglebSi meryeobs:<br />
30-dan 80 mgpa-mde. simtkice kumSvisas boWkoebis ganivad 6-12-jer naklebia,<br />
vidre grZivi mimarTulebiT.<br />
simtkice Runvisas. merqani kargad muSaobs Runvaze da warmatebiT<br />
gamoiyeneba Runvaze momuSave konstruqciebSi. simtkice ganisazRvreba<br />
20X20X300 mm zomis nimuSis gamocdiT. simtkice Runvisas erTi Seyursuli<br />
Zalis moqmedebisas Sua malSi ganisazRvreba formuliT:<br />
3Pl Rw = , 2<br />
2bC<br />
xolo ori Seyursuli Zalis moqmedebisas:<br />
Pl<br />
Rw = , 2<br />
2bC<br />
sadac Rw aris simtkicis zRvari Runvisas W tenianobis dros;<br />
126
P – mrRvevi Zala;<br />
l – sayrdenebs Soris manZili, sm, m;<br />
b da C nimuSis sigane da simaRle, sm, m.<br />
sxvadasxva jiSis merqnisTvis simtkice Runvisas standartuli<br />
tenianobis dros 50-100 mgpa-s Seadgens.<br />
11.4. merqnis manki<br />
merqnis manki ewodeba misi garegani saxis cvlilebebs, dazianebebs da<br />
naklovanebebs, rac auaresebs merqnis Tvisebebs da zogierT SemTxvevaSi<br />
mSeneblobisTvis sruliad uvargissac ki xdis. merqnis yvela manki<br />
SeiZleba gaiyos sam kategoriad: bzarebi, mankebi xis tanis agebulebaSi da<br />
rokebi. bzarebs miekuTvneba: yinvabzari, gulnabzari, qarnabzari, anatkeCi<br />
(nax. 25 ).<br />
nax. 25. merqnis manki: 1. qarnabzari<br />
2 – gulnabzari; 3 – yinvabzari;<br />
4 – anatkeCi; 5 – gverdula.<br />
127
merqnis tanis agebulebis mankebs miekuTvneba javarianoba, gverdula,<br />
iribSre da rokebi (nax. 26 ).<br />
nax. 26. rokebi. 1 – jgufuri; 2 – Canakeri;<br />
3 – TaTiseburi; 4 – saRi; 5 – rqiseburi;<br />
6 – Savi fisovani; 7 – fatari; 8-9 – rokebis zomebis<br />
gansazRvra.<br />
128
nax. 27. rokis ZiriTadi saxeobebi.<br />
1 – mrgvali; 2 – ovaluri; 3 – wagrZelebuli;<br />
4 – fenuri; 5 – nawiburi; 6 – wibovani;<br />
7 – Canakeri; 8 – jgufuri; 9 – ganStoebuli.<br />
11.5. merqnis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi<br />
xe-tyis masala, romelic mSeneblobaSi gamoiyeneba sam ZiriTad<br />
jgufad iyofa: mrgvali xe-tye, daxerxili xe-tyis <strong>masalebi</strong> da merqnis<br />
nakeTobebi da naxevarfabrikatebi.<br />
mrgvali xe-tyis masala. aranakleb 14 sm diametris da 4 m da meti<br />
sigrZis mrgval xes mors uwodeben. 8-14 sm-mde diametris monaWers latan-<br />
mors uwodeben. 3-8 sm-mde diametriT – latans uwodeben. maTi sigrZe 3-9 m-<br />
mdea.<br />
daxerxili xe-tyis <strong>masalebi</strong>. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba<br />
wiwvovani jiSebi daxerxili masala. foTlovani jiSebi samSeneblo saqmeSi<br />
gacilebiT naklebad gamoiyeneba. am jiSebis maRalxarisxovani<br />
129
saxeobebisagan (wabli, muxa) mzaddeba sxvadasxva sadurglo nakeTobebi<br />
(kar-fanjrebi, maTi CarCoebi, parketi da sxv.).<br />
ficari. daxerxili masalaa, romlis sigane 2-jer da metad aRemateba<br />
sisqes. mzaddeba siganiT 80-250 mm, da sisqiT 13-50 mm, sigrZe 1-65 m-mde<br />
wiwvovani jiSebisaTvis da 5 m-mde foTlovani jiSebisaTvis.<br />
Zelaki. daxerxili masalaa sisqiT 100 mm-mde da siganiT 80-200 mm.<br />
Zelebi. sisqiT da siganiT 100 mm-ze metia, xolo sigrZe dadgenilia<br />
igive, rac ficrebisaTvis.<br />
nakeTobebi da naxevarfabrikatebi. merqnisagan amzadeben garandul<br />
ficrebs da Zelakebs. maT erT nawiburze aqvT Rari (narandi), xolo<br />
meoreze Sverili (qimi), romelic Sedis narandSi. narandis da qimis zomebi<br />
mkacrad aris daculi.<br />
parketi. iatakebis mosawyobad Tavisi dadebiTi Tvisebebis gamo, jer<br />
kidev farTod iyeneben parkets. iatakis masalas unda hqondes maRali<br />
simtkice, simtkice cveTaze, mcire Tbogamtaroba da bgeraTizolacia.<br />
xisTvis damaxasiaTebelia yvela es Tviseba. parketi mzaddeba gamomSrali<br />
wifelis, muxis, kopitis, aryis xis jiSebisagan. mSeneblobaSi gamoiyeneba<br />
calobiTi, asawyobi (mozaikuri) da farisebri parketi.<br />
calobiTi parketi Sedgeba calkeuli Tamasebisagan, romlebic<br />
erTmaneTTan SesakavSireblad mzaddeba kiloTi da qimiT. parketis<br />
Tamasebis zomebia: sigrZe 15-40 sm, sigane 3-6 sm da sisqe – 1,5-1,8 sm.<br />
asawyobi (mozaikuri) parketi warmoadgens Tamasebisagan awyobil<br />
iatakis filas mocemuli naxatiT. filis zomebia 40X40 da 60X60 mm.<br />
parketis Tamasebis awyoba xdeba mkvriv qaRaldze da Semdeg webdeba<br />
filaze. parketis Tamasebis zomebia: sigrZe – 10-15 sm, sigane – 2-3 sm da<br />
sisqe – 0,8-1,8 sm.<br />
farisebri parketi Sedgeba farisagan, romelzec dawebebulia parketis<br />
Tamasebi. faris zomebia: 65X65, 85X85 da 140X140 sm. faris mosawyobad<br />
gamoyenebulia xerxvis narCenebi – ficrebi, burbuSelis da xis boWkovani<br />
furclebi, TamaSebi. am saxis parketi ufro ekonomiuri da industriulia,<br />
vidre calobiTi parketi.<br />
130
efeqturad gamoiyeneba merqnis narCenebic. merqans iyeneben qaRaldis,<br />
muyaos, kanifolis, eTilis da meTilis spirtebis da sxv. dasamzadeblad.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. mSeneblobaSi gamoyenebuli xis jiSebi;<br />
2. xis qimiuri Sedgeniloba;<br />
3. xis tenianobis gavlena mis fizikur-meqanikur Tvisebebze;<br />
4. xis <strong>masalebi</strong>s gamoyeneba mSeneblobaSi.<br />
131
Tavi XII<br />
Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong><br />
Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> ewodeba masalebs, romlebic gamoiyeneba<br />
sayofacxovrebo, sazogadoebrivi da sxva nagebobebis dasacavad siTbos<br />
dakargvisagan. mas axasiaTebs maRali forianoba, mcire moculobiTi masa<br />
(700kg/m 3 ) mSral mdgomareobaSi da dabali Tbogamtarobis koeficienti<br />
(0,25kkal/m.sT.grad.). gamoyenebuli nedleulis mixedviT Tbosaizolacio<br />
<strong>masalebi</strong> iyofa or jgufad: araorganul da organul masalebad.<br />
agebulebis mixedviT Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> iyofa or jgufad:<br />
araorganul da organul masalebad. agebulebis mixedviT Tbosaizolacio<br />
<strong>masalebi</strong> aris fxvieri, - boWkovani, fxvnilisebri da marcvlovani; xisti –<br />
filebi, aguri, asawyobi farebi da sxv; naxevrad xisti-filebi, furclebi,<br />
rulonebi, zonrebi da xaliCebi; moqnili – sagebebi, gobanebi. garegani<br />
Sexedulebis mixedviT Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> aris calobiTi da<br />
fxvieri. calobiT masalebs Rebuloben dayalibebiT, garkveuli formisa<br />
da zomis miniWebiT (filebi, sagebebi da sxv.). maT uwodeben<br />
Tbosaizolacio nakeTobebs. fxvier masalebs iReben uyalibod; igi<br />
warmoadgens boWkovan an fxvnilisebr masalas (afuebuli vermikuliti,<br />
merqnis matyli, keramzitis xreSi da sxv.). fxvier masalebs iyeneben<br />
samrewvelo nagebobebis izolaciisa da sxvadasxva gadaxurvebis<br />
dasaTbuneblad. Tbosaizolacio nakeTobebis warmoeba Tanamedrove<br />
pirobebSi industriulia – maT amzadeben meqanizebul qarxnebSi, winaswar<br />
gansazRvruli receptiT da teqnologiiT, ris Sedegadac warmoebs mza<br />
produqciis xarisxis kontroli. calobiTi nakeTobebis gamoyeneba<br />
Tbosaizolaciod dakavSirebulia SromiTi danaxarjebis mniSvnelovan<br />
ekonomiasTan.<br />
Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s swori gamoyeneba saSualebas iZleva<br />
sagrZnoblad Semcirdes industriuli konstruqciebis wona da<br />
erTdroulad davzogoT aguri, cementi, xe da sxva <strong>masalebi</strong>.<br />
132
12.1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da<br />
nakeTobebi<br />
mineraluri da minis bamba miiReba gamdnari minis da mTis qanebisagan<br />
an metalurgiuli galRobili widebisagan. mineraluri da minis bamba<br />
yinvamedegi da naklebad higroskopiuli masalaa. is ar iwvis, ar lpeba da<br />
ar ziandeba mRrRnelebisagan. misgan amzadeben mineralur qvas da naxevrad<br />
xist nakeTobebs rulonebis, furclebis saxiT, dawnexviT. mineraluri<br />
bambis boWkoebis SesakavSireblad gamoyenebulia bitumis emulsia da<br />
sinTezuri fisebi. nakeTobebi mineraluri da minis boWkoebis gamoyenebiT<br />
ixmareba kedlebis da gadaxurvebis dasaTbuneblad, macivrebis da cxeli<br />
wylis wyalsadenebis (200 0 C) saizolaciod.<br />
qafmina. miiReba minis lewis an zogierTi vulkanuri qanis (sieniti,<br />
traqiti) SecxobiT. forovani aRnagobisaTvis kazmSi umateben<br />
airwarmomqmnel danamatebs (kirqva an antraciti). qafminis moculobiTi<br />
masa ar aRemateba 100-700 kg/m 3 ; Tbogamtarobis koeficienti – 0,05-0,11<br />
kkal/m.sT.grad. qafmina advilad ixerxeba, iburReba da iWreba. is<br />
xasiaTdeba maRali yinva da wyalmedegobiT. ar iwvis.<br />
azbestis <strong>masalebi</strong>. azbesti efeqturad gamoiyeneba maRali<br />
temperaturis mqone zedapirebis dasacavad, rogoricaa qvabebi,<br />
avtoklavebis, milsadenebi da sxv. azbestis da saxameblis narevisagan<br />
mzaddeba rulonuri azbestis qaRaldi (sisqe 0,5-1,5 mm), azbestis muyao<br />
(sisqe 2-10 mm), azbestis qeCa (sisqe 5-50 mm). ZiriTadad es <strong>masalebi</strong><br />
gamoiyeneba cxeli wyalsadenebis da orTqlsadenebis saizolaciod<br />
(maqsimaluri temperaturaa 500 0 C).<br />
garda Tbosaizolacio nakeTobebisa, mSeneblobaSi farTod iyeneben<br />
marcvlovan, fxvier da boWkovan Tbosaizolacio masalebs, romlebsac<br />
miekuTvnebian metalurgiuli da vulkanuri warmoSobis widebi, pemza,<br />
azbesti, afuebuli perliti, vermikulti da sxv.<br />
133
12.2. organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da<br />
nakeTobebi<br />
organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad ZiriTadad<br />
gamoyenebulia xis merqnis narCenebi (naxerxi, burbuSela da sxv.). garda<br />
amisa, gamoiyeneba lerwami, Cala, torfi da sxv. organuli Tbosaizolacio<br />
<strong>masalebi</strong>sagan umTavresad mzaddeba didi zomis furclebi da filebi.<br />
xisboWkovani filebi. drekadi furclovani masalaa, romelic<br />
mzaddeba merqnis narCenebisagan da sinTezuri polimerebis dawnexiT da<br />
Semdgomi Termuli damuSavebiT. filebis dasamzadeblad merqnis narCenebis<br />
garda gamoiyeneba qaRaldis makulatura, selis da kanafis narCenebi da<br />
sxv. am saxis filebis zomebi da fizikur-meqanikuri maCveneblebia: sigane –<br />
1800, 2500, 2700 da 3000 mm; sigrZe – 1200-1600 mm; sisqe – 5, 12, 16 da 25 mm.<br />
moculobiTi masa – 250kv/m 3 ; simtkicis zRvari Runvisas – 1,2 mgka, xolo<br />
Tbogamtarobis koeficienti 0,06 kkal/m.sT.grad. xisboWkovani filebi<br />
advilad ixerxeba, iWreba, ibruneba. gamoyenebis sferoa: kedlis Weris,<br />
iatakis tixris Tbo da bgeraTboizolacia.<br />
xisburbuSeliani filebi – mzaddeba sinTezuri polimerebis da xis<br />
burbuSelis narevis cxeli dawnexiT. filebs amzadeben Semdegi zomisas:<br />
sigane – 120-180, sigrZe – 250-360, sisqe – 1,3-2,5 sm. maTi simtkicis zRvari<br />
Runvisas unda iyos aranakleb 5 mgpa, wyalSTanTqma ara umetes 80%,<br />
Tbogamtarobis koeficienti – 0,05-0,06 kkal/m.sT.grad, moculobiTi masa –<br />
250-400 kg/m 3 . gamoyenebis sfero igivea, rac xisboWkovani saizolacio<br />
<strong>masalebi</strong>s.<br />
xisburbuSeliani Tbosaizolacio masalis warmoeba ufro<br />
xelsayrelia, vidre xisboWkovani masalis, radgan orTqlis da<br />
eleqtroenergiis xarji am SemTxvevaSi orjer naklebia.<br />
torfis filebi. Tbosaizolacio masalaa, romelic mzaddeba<br />
torfisagan dawnexis saSualebiT, torfis filebis misaRebad Semkvrelebs<br />
ar iyeneben, radganac misi TbodamuSavebis (120-150 0 C-ze) dros, nedleulidan<br />
gamoiyofa mwebavi nivTierebebi. filebis zomebia: 100X50X3 sm, moculobiTi<br />
134
masa – 150-250 kg/m 3 , Tbogamtarobis koeficienti 0,05-0,06 kkal/m.s.grad.<br />
simtkicis zRvari Runvaze – aranakleb 0,3 mgpa. maRali wyalSTanTqmis gamo<br />
torfis filebi aucileblad unda Seilesos. maT iyeneben kedlis da<br />
gadaxurvis dasaTbuneblad samoqalaqo, samrwevelo da sasoflo<br />
mSeneblobaSi.<br />
fibroliti. Tbosaizolacio masalaa, romelic mzaddeba filebis<br />
saxiT merqnis matylis da araoganuli Semkvreli nivTierebebis<br />
(portlandcementi an magneziuri Semkvreli) masis dawnexiT da Semdgomi<br />
gamagrebiT. merqnis matyli warmoadgens merqnis grZel da wvril<br />
burbuSelas, romlis sigrZea – 400-500 mm, sigane 4-7 mm da sisqe 0,25-0,5 mm.<br />
mas iReben merqandamamuSavebel Carxebze merqnis narCenebisaTvis iseTi<br />
jiSebidan, rogoricaa naZvi, fiWvi da sxv. fibrolitis filebis<br />
moculobiTi masa damokidebulia dawnexis xarisxze da meryeobs 300-500<br />
kg/m 3 zRvrebSi; Tbogamtarobis koeficienti aris 0,085-0,130 kkal/m.sT.grad;<br />
xasiaTdeba sakmarisi simtkiciT. maTi simtkice Runvisas aRwevs 2-2,5 mgpa.<br />
fibrolitis filebi advilad ixerxeba, iburReba da misi xorkliani<br />
zedapiri kargad iWers desils. fibrolitiT aTbuneben Senobis kedlebs da<br />
gadaxurvas. aSeneben tixrebs, karkasul kedlebs. igi inaxeba mSral<br />
adgilas datenianebis da sokos gaCenis Tavidan asacileblad.<br />
samSeneblo qeCa – mzaddeba dabali xarisxis matylis, mcenareuli<br />
boWkoebis da saxameblis webos erTad areviT. miiReba elastiuri<br />
furclebi, romelTa zomebia 200X200X1,5 sm. moculobiTi masa 100-300 kg/m 3 ;<br />
Tbogamtarobis koeficienti 0,05 kkal/m.sT.grad. samSeneblo qeCas iyeneben<br />
kedlebis da Weris Tbosaizolaciod baTqaSis qveS, fanjrebis da<br />
karebebis CarCoebis dasaTbuneblad. garda amisa, mas iyeneben samrewvelo<br />
mowyobilobebis da milsadenebis zedapirebis izolaciisaTvis.<br />
135
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />
2. merqnis bazaze damzadebuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />
3. azbestis bazaze damzadebuli <strong>masalebi</strong>;<br />
4. samSeneblo qeCa.<br />
136
Tavi XIII<br />
organuli Semkvreli nivTierebebi<br />
samSeneblo saqmeSi farTod gamoiyeneba sxvadasxva organuli<br />
Semkvrelebi da maT safuZvelze damzadebuli sxvadasxva saxeobis masala-<br />
nakeTobebi. maT iyeneben sagzao mSeneblobaSi, saxurav da<br />
hidrosaizolacio samuSaoebSi da sxv.<br />
arCeven ori saxeobis organul Semkvrel nivTierebebs:<br />
1. bitumis Semkvreli nivTierebebi – bunebrivi da navTobis bitumi;<br />
2. kupris da sqelfisis Semkvreli nivTierebebi; aseTebia nedli<br />
kupri (qvanaxSiris, xis daSlis produqti, torfi); misi gamoxdis Sedegad<br />
miRebuli kupris zeTi da sqelfisi (kupris gadamuSavebis magari narCenebi).<br />
yvela am masalas axasiaTebs saerTo Tvisebebi. isini warmoadgenen<br />
maRalmolekuluri naxSirwylebis da maTi araliTonuri nawarmis<br />
(naxSirwylebis SenaerTi JangbadTan, azotTan, gogirdTan) rTul qimiur<br />
Sedgenilobebs. gaxurebiT blanti an myari mdgomareobidan gadadian<br />
Txevad mdgomareobaSi da gaciebiT isev magrdebian. es Semkvrelebi wyalSi<br />
uxsnadia, magram advilad ixsnebian organul gamxsnelebSi. aqvT Savi an<br />
muqi yavisferi feri da amis gamo xSirad maT Sav Semkvrelebsac uwodeben.<br />
13.1. bitumi<br />
bitumi ori saxisaa – bunebrivi da navTobis.<br />
bunebrivi bitumi. warmoiSva dedamiwis qerqis zedafenebSi migraciis<br />
Sedegad SeWrili navTobisagan, romelic JRenTavda da avsebda qvis qanebis<br />
sicarieleebs. sufTa bitumi bunebaSi iSviaTad moipoveba. gavrcelebulia<br />
bitumiT gaJRenTili mTis qanebi – kirqvebi, qviSaqvebi da sxv. bitumis<br />
raodenoba mTis qanebSi Seadgens 10-15%. aseTi qanebi gamoiyeneba bunebrivi<br />
bitumis misaRebad. dawvrilmanebuli qanis wyliT gamoxarSviT an<br />
137
organuli gamxsnelebis gamoyenebiT. bunebrivi bitumis sabadoebi<br />
naklebadaa gavrcelebuli, maTi mopoveba did xarjebTan aris<br />
dakavSirebuli da samSeneblo saqmeSi mcire gamoyenebas poulobs.<br />
navTobis bitumi. warmoebis xerxis mixedviT navTobis bitumi Semdegi<br />
saxisaa: narCeni, daJanguli da krekinguli.<br />
narCeni bitumi – warmoiqmneba uwyveti moqmedebis atmosferul-<br />
vakuumur milisebur RumelebSi, navTobidan msubuqi fraqciebis benzinis,<br />
navTis da zeTis garkveuli nawilis gamoxdiT.<br />
daJanguli anu naqrevi bitumi. miiReba navTobis narCenebis gaqreviT<br />
haeris nakadiT. aseTi gaqrevisas haeris Jangbadis moqmedebis Sedegad xdeba<br />
navTobis narCenebis daJangva da gamkvriveba.<br />
krekinguli bitumi. navTobis narCenia, romelic miiReba navTobis da<br />
navTobis zeTis daSliT maRal temperaturaze.<br />
navTobis bitumebs gacxelebul mdgomareobaSi asxamen rkinis an xis<br />
taraSi da gaciebis Semdeg gzavnian daniSnulebisamebr.<br />
fizikur-meqanikuri Tvisebebis mixedviT ganasaxvaveben samSeneblo,<br />
sagzao da specialur bitums.<br />
samSeneblo bitumi sami markisaa: БН-IV; БН-V; БН-VК; saxuravis bitumis<br />
markebia: БНК-2 da БНК-5 sagzao bitumis markebia: БНД 200/300; БНД 130/200;<br />
БНД 90/130; БНД 60/90; БНД 40/60.specialuri bitumis markebia: Б, В da Г.<br />
navTobis bitumis marka ganisazRvreba Semdegi maxasiaTeblebiT:<br />
xelsawyo penetrometris nemsis CarWobis siRrme, 5 wm-is ganmavlobaSi 25 0 C<br />
temperaturaze 100 gr datvirTviT.<br />
bitumis darbilebis temperatura ganisazRvreba xelsawyoTi “rgoli<br />
da sfero”. TiTberis rgolSi, romlis Sida diametria 16 mm da simaRle –<br />
6,4 mm, mTel simaRleze asxamen Semkvrels, Semdeg acieben. gaciebul<br />
Semkvrelze deben sferos. or aseT sferoian rgols Cadeben minis wylian<br />
WurWelSi, aTboben da izomeba wylis temperatura. darbilebis<br />
temperatura ganisazRvreba wylis temperaturiT, romlis dros bitumi ise<br />
rbildeba, rom foladis sfero sakuTari masis moqmedebiT gaivlis<br />
gamosacdeli bitumis savse rgolSi (nax. 28).<br />
138
itumis Wimvadoba ganisazRvreba duqtolometrze bitumisagan<br />
damzadebuli rvianebis gawyvetiT. nimuSi temperaturis moqmedebiT iWimeba<br />
wvril Zafad. Zafis gawyveta fiqsirdeba xelsawyoTi, saxazaviT ki izomeba<br />
Zafis sigrZe gawyvetamde. gamoisaxeba sm-ebiT (nax. 28).<br />
nax. 28. a) “rgoli da sfero” darbilebis koeficientis<br />
gansazRvrisaTvis: 1 – rgoli; 2 – sfero; 3 – bitumi;<br />
4 – darbilebuli bitumi; 5 – Termometri.<br />
139
) penetrometri markis gansazRvrisaTvis: 1 – Stativi; 2 – diski<br />
ciferblatiT; 3 – mimWeri; 4 – sarke; 5 – nemsi; 6 – gamosacdeli bitumis<br />
nimuSi; 7 – WurWeli; 8 – magida.<br />
g) duqtulometri Wimvadobis gansazRvrisaTvis: 1 – yuTi;<br />
2 – mqnevara; 3 – moZravi nalo; 4 – skala; 5 – uZravi nalo; 6,7,8 – asawyob<br />
dasaSleli yalibis nawilebi; 9 – bitumis nimuSi _ rviani.<br />
bitumis marka<br />
samSeneblo<br />
БН-IV<br />
БН-V<br />
БН-VК<br />
saxuravis<br />
БНК-45-80<br />
БНК-90/40<br />
sagzao<br />
БНД 200/300<br />
БНД 130/200<br />
БНД 90/130<br />
БНД 60/90<br />
БНД 40/60<br />
zogierTi bitumis maxasiaTeblebi mocemulia cxrilSi<br />
darbilebis<br />
temperatura,<br />
t 0 C<br />
40-50<br />
85-95<br />
85-95<br />
40-50<br />
85-95<br />
35<br />
40<br />
45<br />
48<br />
52<br />
nemsis<br />
SeRwevis,<br />
siRrme mm<br />
21-40<br />
5-20<br />
≥20<br />
140-220<br />
35-45<br />
201-300<br />
131-200<br />
91-130<br />
61-90<br />
40-60<br />
140<br />
Wimvadoba, sm.<br />
3<br />
1<br />
_<br />
_<br />
_<br />
_<br />
65<br />
60<br />
50<br />
40<br />
cxrili 13.1<br />
aalebis<br />
temperatura,<br />
t 0 C<br />
230<br />
230<br />
230<br />
240<br />
240<br />
180<br />
200<br />
200<br />
200<br />
200
13.2. kupri<br />
kupri Savi an muqi yavisferi siTxea. igi miiReba qvanaxSiris, mura<br />
naxSiris, torfis merqnis, fiqlis mSrali gamoxdiT. yvela SemTxvevaSi<br />
produqts warmoadgens Sesabamisi dasaxelebis kupri: qvanaxSiris, torfis,<br />
fiqlebis, merqnis kupri. mSeneblobaSi yvelaze metad gavrcelebulia<br />
qvanaxSiris kupri, romelic miiReba qvanaxSiris koqsviT da gazifikaciiT.<br />
igi warmoadgens rTuli Sedgenilobis Sav zeTisebr siTxes, romlis<br />
simkvrivea 1,12m/xm 3 . aqvs damaxasiaTebeli mZafri suni, rac ganpirobebulia<br />
masSi fenolebis, krezolebis da navTolinis arsebobiT. masSi Sedis<br />
agreTve Tavisufali wyali da sxva iolad aqrolebadi da msubuqi zeTebi.<br />
es nivTierebebi kupris ubralo gaTbobiT (mzis sxivebis moqmedebiTac ki)<br />
ganicdis aqrolebas. kupri xdeba myife, skdeba, kargavs Tavdapirvel<br />
samSeneblo Tvisebebs da naklebvargisiani xdeba. am mxriv gacilebiT<br />
xelsayrelia sqelfisi.<br />
sqelfisi. miiReba kupris gamoxdiT da misgan wylis, zeTebisa da sxva<br />
aqroladi nivTierebebis gamoyofiT. Tavdapirvelad 100 0 C-ze gaTbobiT<br />
kupridan gamoiyofa wyali, 170 0 C-ze – msubuqi zeTebi, 270 0 C-ze – saSualo<br />
zeTebi, 270-300 0 C-ze – mZime (xis Spalebis gasaJRinTi zeTebi), 360 0 C-ze ki<br />
yvelaze mZime e.w. anTracenis zeTi. 360 0 C-ze gamoxdis procesi mTavrdeba.<br />
miRebuli produqti civdeba, miiReba Savi feris amorfuli nivTiereba,<br />
romlis simkvrivea 1,25 – 1,28 g/sm 3 , romelsac qvanaxSiris sqelfisi ewodeba.<br />
qvanaxSiris sqelfisi mzaddeba 2 markis – saSualo da maRaltem-<br />
peraturuli saSualo markis sqelfisi, Tavis mxriv SeiZleba iyos ori<br />
saxis A da Б.<br />
bitumis, kupris da sqelfisis SereviT miRebuli Semkvrelebi<br />
xasiaTdebian maRali Sewebebis unariT. atmosferuli medegobiT, mcire<br />
mgrZnobiarobiT temperaturuli cvlilebebis mimarT da sxv.<br />
kuprbitumis Semkvrelis saxesxvaoba gudrokami, romelic miiReba<br />
bitumis an gudronis daJangviT anTracenis an mZime qvanaxSiris zeTiT.<br />
141
gudrokami, bitumisagan gansxvavebiT, uzrunvelyofs organuli <strong>masalebi</strong>s<br />
biomedegobas da xasiaTdeba sxva gaumjobesebuli TvisebebiT.<br />
sqelfisi da misi narevi kuprTan an anTracenis zeTTan erTad<br />
gamoiyeneba gzebis fenilebis mosawyobad, saxuravi tolis dasamzadeblad,<br />
sawebavi da saRebavi kuprovani mastikebisaTvis da a.S.<br />
13.3. asfaltovani da kuprovani duRabi da betoni<br />
asfaltis duRabi warmoadgens bitumis, wvrili mineraluri Semvsebis<br />
da qviSis narevs.<br />
narevia.<br />
kupris duRabi. kupris, wvrildispersiuli Semvsebis da qviSis<br />
mSeneblobaSi farTod gamoiyeneba asfaltis duRabi.<br />
hidrosaizolacio baTqaSis, sawarmoTa iatakebis mosawyobad da sxva<br />
daniSnulebiT. kupris duRabs iyeneben ufro iSviaTad misi naklebi<br />
xanmedegobis gamo. asfaltis duRabi gamyarebis Semdeg xasiaTdeba<br />
sakmarisi simkvriviT, simtkiciT, wyaluJonvadobiT, TermomedegobiT. igi ar<br />
unda rbildebodes mzis sxivebis da maRali temperaturebis moqmedebis<br />
dros. didi raodenobiT bitumis da dabali darbilebis koeficientis<br />
mqone bitumis gamoyenebisas duRabis Termomedegoba mcirdeba.<br />
asfaltbetoni da kuprbetoni warmoadgens mkvriv narevs, romelic<br />
Sedgeba bitumis an kupris, qviSis, xreSis an RorRis da mineraluri<br />
fxvnilisagan.<br />
Semvsebebis marcvlebis simsxos mixedviT asfaltbetonebi aris;<br />
msxvilmarcvlovani (40 mm), saSualomarcvlovani (25 mm) wvrilmarcvlovani<br />
(25 mm) da qviSis (5 mm).<br />
struqturis mixedviT asfaltbetonebi aris mkvrivi (forianoba<br />
naklebia 3-5%-ze) da msxvilforiani (forianoba aRwevs 10%).<br />
142
asfaltbetonis da kuprbetonis momzadebis teqnologia Semdegia:<br />
berketebidan dozirebuli qviSa, xreSi an RorRi da mineraluri danamati<br />
ganicdis Srobas da gacxelebas 170-190 0 C-ze. Semdeg winaswar gamdnar<br />
bitumTan arevas specialur sarevebSi 8-10 wuTis ganmavlobaSi. mza cxeli<br />
narevi transportirdeba avtoTviTmclelebiT samuSao adgilze, sadac<br />
xdeba misi ganawileba da Semkvriveba mZime sagoravebiani satkepni manqaniT.<br />
gamoyenebis mixedviT asfaltbetonebi da kuprbetonebi SeiZleba iyos<br />
cxeli-gamoiyeneba cxel mdgomareobaSi, romelic Semdeg magrdeba gaciebiT<br />
da civi, romelic marTalia mzaddeba cxlad, magram gamoiyeneba civ<br />
mdgomareobaSi da magrdeba organul SemkvrelSi Semavali aqrolebadi<br />
nivTierebebis aqrolebiT, nawilobriv ki masSi Semavali Txieri nawilebis<br />
fuZis mier Sewovis Sedegad. civ betons iyeneben gzis safarisaTvis. misi<br />
upiratesoba Cveulebriv asfaltbetonTan SedarebiT, aris is, rom civi<br />
betonis datana SesaZlebelia mTeli wlis manZilze nestian da civ<br />
amindSi.<br />
13.4. hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong><br />
bitumovan kuprovan saxuravis da hidrosaizolacio masalebs<br />
amzadeben rulonebis da calkeuli furclebis saxiT.<br />
rulonuri saxuravi da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> organul<br />
Semkvrelze damzadebuli masalaa da miiReba specialuri muyaos organuli<br />
SemkvreliT gaJRenTvis Sedegad. rulonuri saxuravi masala gamoyenebuli<br />
nedleulis mixedviT SeiZleba iyos bitumis da kupris. Tvisebebis mixedviT<br />
ukeTesia bitumis rulonuri masala, vinaidan igi ufro mdgradia da<br />
xangamZle, ukeT uZlebs atmosferuli faqtorebis mavne gavlenas kuprovan<br />
rulonur masalebTan SedarebiT. kuprovani rulonuri <strong>masalebi</strong> SedarebiT<br />
ufro mdgradia lpobisadmi maRali tenianobis pirobebSi.<br />
ruberoidi. mzaddeba saxuravis muyaos navTobis rbili bitumiT<br />
gaJRenTviT da Semdgomi dafarviT orive mxridan Zneladdnobadi navTobis<br />
143
itumiT. daniSnulebis mixedviT ruberoidi gamoiyeneba saxuravis zeda<br />
fenisaTvis da qvesadebi saxuravis Sris qveda fenisaTvis, ruberoids<br />
zedapirze mieyreba wvrili mineraluri fxvnili, romlis mixedviT<br />
ganasxvaveben msxvilmarcvlovani da qerclovani moyriT. ruberoidis qveda<br />
zedapirs (rulonSi gare) aqvs wvrili, an mtvrisebri mineraluri monayari.<br />
qvesadeb ruberoids aseTi monayari aqvs orive mxridan. msxvilmarcvlovani<br />
mineraluri moyrisaTvis iyeneben kvarcis qviSas da sxva mineralur<br />
nafxvens, romelsac unda hqondes Semdegi Sedgeniloba: 1,2-dan 0,8 mm-mde _<br />
ara nakleb 80%; 0,8-dan 0,6 mm-mde ara umetes 20%.<br />
ruberoidi momxmarebels miewodeba rulonebis saxiT. rulonis<br />
siganea 750-1050 mm, rulonis saerTo farTobia 10m 2 . amJamad, mrewveloba<br />
uSvebs Semdegi markis ruberoidebs: PK-400, PK-350, PЧ-350 da Р4-250.<br />
ruberoids iyeneben damreci saxuravebis (7-15 0 ) qanobis mosawyobad.<br />
toli. rulonuri masalaa, romelic mzaddeba saxuravis muyaos<br />
kuprSi gaJRenTviT. tolis zedapiri Tanabrad unda iyos dafaruli<br />
kvarcis qviSis minayriT. amzadeben rulonebis saxiT, romlis siganea 650-<br />
1050mm, rulonis saerTo farTobi aris 15m 2 . tolis markebia: ТВК-420, ТВК-<br />
350 da ТП-350. didi xangamleobiT gamoirCeva toli msxvilmarcvlovani<br />
miyriT. aseTi safarisaTvis iyeneben Zneladdnobad produqtebs mineralur<br />
SemvsebTan erTad (granitis wvrili qviSa, xreSi da sxv.).<br />
pergamini. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelsac amzadeben<br />
saxuravis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. pergamins ruberoidisagan<br />
gansxvavebiT zedapirze ar aqvs damcavi Sre. pergameni ZiriTadad<br />
gamoiyeneba mravalfeniani rulonuri <strong>masalebi</strong>s saxuravebis qveda<br />
fenebisaTvis. pergamins ruberoidis da tolis msgavsad uSveben rulonebis<br />
saxiT, romelTa siganea 750-1050 mm, xolo rulonis saerTo farTi 20 m 2 .<br />
hidroizoli. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelic<br />
mzaddeba azbestis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. hidroizolis<br />
rulonebis siganea 950±5 mm, sigrZe 20±4 mm. gamoiyeneba miwisqveSa<br />
konstruqciebis hidroizolaciisaTvis, liTonis miRebis koroziuli<br />
izolaciisaTvis, brtyeli saxuravebis hidroizolaciisaTvis da sxv.<br />
144
13.5. bitumis da kupris mastikebi<br />
Semkvrelis saxeobis mixedviT mastikebi aris: bitumis, kupris,<br />
kuprbitumis da gudrokamis.<br />
bitumis mastikebi mzaddeba navTobis bitumisagan an bunebrivi bitumis<br />
narevis safuZvelze; kupris mastikebi mzaddeba qvanaxSiris kupriT,<br />
qvanaxSiris da fiqalsawvavis kupris nareviT an qvanaxSiris da kupris<br />
qvanaxSiris sqelfisis nareviT. kuprbitumis mastikebs amzadeben<br />
qvanaxSiris kupris da navTobis bitumis safuZvelze; gudrokamis mastikebi<br />
mzaddeba qvanaxSiris zeTis da navTobis gudronis narevis erTad<br />
daJanguli Semkvrelis safuZvelze.<br />
Semvsebebad mastikebSi gamoiyeneba kirqva, carci, azbesti, mineraluri<br />
bamba, merqnis boWkoebi da sxv.<br />
zedapirze datanis xerxis mixedviT aris cxeli da civi mastikebi.<br />
cxeli mastikebi gamoiyeneba winaswar gacxelebiT: bitumis – 160-180 0 C-mde<br />
da kupris da gudrokamis – 130-150 0 C-mde gacxelebiT. civi mastikebi<br />
gamoiyeneba gacxelebis gareSe, Tu temperatura aris 5 0 C-an gacxelebiT 60-<br />
70 0 C-mde, Tu temperatura 5 0 C-ze naklebia, daniSnulebis mixedviT cxeli<br />
mastikebi iyofa misawebebel, saxurav-saizolacio, asfaltovan da<br />
antikoroziul mastikebad.<br />
misawebebeli mastikebi gamoiyeneba rulonuri <strong>masalebi</strong>s misawebeblad,<br />
mravalSriani saxuravis safaris mowyobis da hidroizolaciisaTvis.<br />
saxurav-saizolacio mastikebi saxuravis hidrosaizolacio Sris<br />
mosawyobad. mastikebs amzadeben qarxnebSi. maT SemadgenlobaSi Semvsebebi<br />
unda Sediodes Semdegi raodenobiT: misawebebeli da saxurav-saizolacio<br />
masalebSi 10-30%; hidrosaizolacio asfaltovan mastikebSi fxvniliseburi<br />
Semvsebebi unda iyos 65-70%, boWkovani Semvsebebi ki 15-25%.<br />
civi mastikebi mzaddeba ganzavebuli organuli Semkvrelis da bitumis<br />
pastisagan (asfaltis mastika). aseT mastikebs miekuTvneba bitumovani da<br />
gudrokamuri. civi bitumovani mastika Seicavs navTobis bitums,<br />
ganzavebuls, plastifikators an antiseptiks. gudrokamis civi mastika<br />
145
Seicavs bitumis pastas, mineralur Semvsebs, antiseptiks, gamzavebels.<br />
orive saxis mastika gamoiyeneba civ mdgomareobaSi rulonuri saxuravebis<br />
mosawyobad: rulonebis fuZeze da erTmaneTze Sesawebeblad, agreTve<br />
hidrosaizolacio da orTqlsaizolacio samuSaoebisaTvis.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. bitumis da kupris miReba;<br />
2. bitumis da kupris bazaze damzadebuli duRabebi da betonebi;<br />
3. bitumis da kupris bazaze damzadebuli rulonuri<br />
hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />
4. bitumis da kupris mastikebi da maTi gamoyeneba.<br />
146
Tavi XIV<br />
laq-saRebavi <strong>masalebi</strong><br />
laq-saRebavebi ewodeba bunebriv, xelovnur da sinTezur masalebs,<br />
romlebic Txier-blant mdgomareobaSi Txeli fenis saxiT daitaneba<br />
nakeTobebis da konstruqciebis zedapirze, mWidrod ekvris fuZes da<br />
warmoSobs mkvriv afsks. maTi daniSnulebaa: daicvas konstruqcia garemos<br />
mavne gavlenisagan, gaaumjobesos Senobebis sanitarul-higienuri pirobebi<br />
da nagebobas mianiWos mxatvrul-dekoratiuli elferi.<br />
laq-saRebavebi iyofa saRebavebad, laqebad da damxmare masalebad.<br />
saRebavebis daniSnulebaa gaumWvirvale feradi dekoratiuli da damcavi<br />
safaris Seqmna. laqebi gamoiyeneba zedapirebis gamWvirvale safaris da<br />
maTi saboloo dekoratiuli gamoyvanisaTvis, amasTanave laqi ar cvlis<br />
SesaRebi zedapiris teqsturas. damxmare <strong>masalebi</strong> gamoiyeneba zedapirebis<br />
mosamzadeblad SeRebvisaTvis.<br />
samRebro saqmeSi gamoyenebuli saRebavebi iyofa or ZiriTad jgufad:<br />
wylian da uwylo saRebavebad. wylian saRebavebs miekuTvneba webovani,<br />
kiris, silikaturi da emulsiuri saRebavebi. uwylo saRebavebia: zeTis,<br />
minanqris, emulsiuri da sinTezuri.<br />
samSeneblo saRebavebis aucilebel komponentebs warmoadgens<br />
pigmentebi da Semkvreli nivTierebebi. saRebavebSi Sedis agreTve<br />
gamxsnelebi, Semvsebebi, plastifikatorebi.<br />
14.1. pigmentebi<br />
pigmentebs uwodeben wvrilad dafqul mRebav nivTierebebs, romlebic<br />
ar ixsnebian wyalSi da organul gamxsnelebSi (zeTSi, spirtSi,<br />
skipidarSi). pigmentebi SeiZleba iyos mineraluri da organuli<br />
warmoSobis. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba mineraluri pigmentebi,<br />
radgan isini gamoirCeva meti atmosferomdgomareobiT, qimiuri mdgradobiT<br />
147
da SuqmedegobiT. Siga da iSviaTad gare SeRebvisas iyeneben organul<br />
pigmentebs, romlebic xasiaTdebian sakmarisi SuqmedegobiT.<br />
mineraluri pigmentebi iyofa or jgufad: bunebriv da xelovnur<br />
mineralur pigmentebad.<br />
bunebrivi mineraluri pigmentebi bunebaSi mza saxiT gvxvdeba,<br />
mxolod saWiroa maTi dafqva da gacra. TeTri feris bunebriv pigmentebs<br />
miekuTvneba carci, kiri da kaolini, romlebic ZiriTadad wylis<br />
saRebavebisaTvis gamoiyeneba. bunebrivi pigmentebia: Jangmiwa (oxra) –<br />
yviTeli feris, siena – narinjisferi, umbra – yavisferi, mumia –<br />
moyavisfro-wiTeli feris, surinji (suriki) – wiTeli feris. yviTeli<br />
feris, grafiti da manganumis zeJangi – Savi feris pigmenti (oxra)<br />
gaxurebis Semdeg icvlis fers da mowiTalo fers iZens, xolo wiTeli da<br />
moyavisfro pigmentebi ki muqdeba. amrigad, bunebrivi mineraluri<br />
pigmentebis sxvadasxva tonalobis miReba SesaZlebelia maTi gaxurebiT.<br />
xelovnuri mineraluri pigmentebi ferebis palitriT ufro mdidaria,<br />
vidre bunebrivi pigmentebi da amitomac isini ufro farTod gamoiyenebian<br />
samRebro saqmeebSi. maT miekuTvneba: ultramarini (lurji), qromis Jangi<br />
(mwvane), brinjaos pudri (oqrosferi), tyviis mwvana, spilenZis wiTeli,<br />
aluminis pudri (vercxlisferi), TuTiis TeTra, Wvartli (Savi) da sxv.<br />
pigmentebis xarisxs gansazRvraven maTi Tvisebebis Semdegi ZiriTadi<br />
maCveneblebi: gaumWvirvaloba, dafqvis siwminde, Suqmedegoba,<br />
cecxlmedegoba, atmosferomedegoba da sxv.<br />
14.2. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi<br />
pigmentebis wvrili nawilakebis SesakavSireblad da zedapirze<br />
Txeli feradi afskis Sesaqmnelad gamoiyeneba sxvadasxva Semkvreli<br />
nivTierebebi.<br />
148
Semkvreli nivTierebebi iyofa sam jgufad: zeTis (olifa da zeTis<br />
laqebi), webos – webos wylis xsnarebi da emulsiis, romlebic Seicaven<br />
zeTs, wyals da emulgatorebs.<br />
wylis siRrmeSi mWida nivTierebad gamoiyeneba kiri da TeTri da<br />
feradi cementebi. kiri wylis saRebavSi erTdroulad asrulebs TeTri<br />
pigmentis rolsac.<br />
webovani saRebavebis dasamzadeblad farTod gamoiyeneba sxvadasxva<br />
saxis weboebi: mcenareuli, cxoveluri, xelovnuri da sinTezuri.<br />
zeTis da sxva uwyalo saRebavebSi mWida nivTierebad gamoiyeneba<br />
olifa, romelic SeiZleba iyos naturaluri, naxevrad naturaluri da<br />
xelovnuri. naturaluri olifa mzaddeba selis, soios da sxva<br />
mcenareuli zeTebis xarSviT da maTSi sikativis damatebiT, romelic<br />
aCqarebs zeTis gaSrobas. sikativebad gamoiyeneba tyviis Jangi da<br />
manganumis zeJangi.<br />
naturaluri olifa gamoiyeneba I da II klasis nagebobebSi, foladis<br />
furclovani gadaxurvebis SeRebvisaTvis, liTonis konstruqciebis<br />
dagruntvisaTvis da sxv. naxevrad naturaluri olifa Seicavs aranakleb<br />
55% gasqelebul mcenareul zeTs da gamxsnels (skipidari, benzini, qsildi<br />
da sxv.). naxevrad naturalur olifebs miekuTvneba olifa oqsoli, oqsil-<br />
narevi. maT iyeneben yvela saxis samRebro samuSaoebSi I da II klasis<br />
nagebobebisaTvis, im SemTxvevaSi, roca naturaluri olifis gamoyeneba<br />
akrZalulia (mag., dagruntvis, SefiTxvnis da baTqaSis zedapiris<br />
SeRebvisas). xelovnuri olifa naturaluri da naxevrad naturaluri<br />
olifisagan gansxvavdeba imiT, rom mcenareul zeTebs Seicavs 35%-mde.<br />
xelovnuri olifebidan iyeneben: eriftilis, sintolis, entolis (kauCukis<br />
narCeni) da sxva saxis olifebs. xelovnur olifas iyeneben Siga<br />
SeRebvisaTvis. rekomendebuli ar aris maTi gamoyeneba saxuravebis, iatakis<br />
da sayofacxovrebo nivTebis – skamebis, magidebis da sxv. SesaRebad.<br />
laqebi. laqi warmoadgens xsnars, romelic miiReba afskwarmomqmneli<br />
nivTierebebis an bitumis gazavebiT gamxsnelSi. afskwarmomqmnelebs<br />
miekuTvneba bunebrivi fisebi, zeTebi da polimerebi. gamxsnelad iyeneben<br />
149
ogorc zeTebs, aseve aqrolad nivTierebebs: laqis benzins, skipidars,<br />
benzols da sxv.<br />
Sedgenilobisa da afskis warmoqmnis procesis mixedviT laqi aris<br />
zeTis da aqroladi. zeTis laqebi iZleva ufro mtkice, elastiur, mdgrad<br />
da xangamZle afsks, vidre aqroladi laqebi. aqrolad laqebs iyeneben<br />
nagebobebis mxolod Siga nawilebisaTvis. isini gacilebiT male Srebian,<br />
xasiaTdebian gaprialebis kargi unariT da iZlevian ufro mbzinav<br />
zedapirs, vidre zeTis laqebi.<br />
gamxsnelebi. warmoadgens siTxeebs, romlebsac iyeneben myari<br />
afskwarmomqmnili nivTierebebis Txevad mdgomareobaSi gadasayvanad.<br />
gamxsnelebi mTlianad unda aorTqldnen laq-saRebavebis Sridan misi<br />
gaSrobis procesSi, ar unda Sevidnen qimiur reaqciaSi laq-saRebav<br />
masalebTan. gavrcelebuli gamxsnelebia: skipidari, benzini, navTobis<br />
solventi, laqiani navTi, acetoni.<br />
14.3. Semvsebebi da damxmare <strong>masalebi</strong><br />
Semvsebebi mineraluri nivTierebebia, romlebsac umateben laq-<br />
saRebavebSi pigmentebis ekonomiisaTvis. Semvsebebi saRebavebs aniWeben did<br />
simtkices, mJavamedegobas, cecxlmedegobas da sxva. Semvsebebad gamoiyeneba<br />
kaolini, qviSa, andeziti, diabazi, azbestis mtveri, diatomiti da sxva.<br />
damxmare <strong>masalebi</strong>a: safiTxni, sagozavi, grunti.<br />
safiTxnis daniSnulebaa SesaRebi zedapirebis gasworeba<br />
gamoyenebuli saRebavebis saxis mixedviT safiTxnebi sxvadasxva<br />
Sedgenilobisaa. ajapsis an Sabis safiTxni gamoiyeneba wyalSi gaxsnili<br />
saRebavebis qveS. mis SedgenilobaSi Sedis: olifa (1,1%), mSrali webo<br />
(1,7%), carci (70%), sameurneo saponi (0,6%), ajaspi spilenZis an TuTiis<br />
(0,6%), wyali (30-35%), bubko (3%). igi gamoiyeneba saremonto samuSaoebSi<br />
webovani an silikaturi saRebavebis qveS. zeTis da minanqris saRebavebis<br />
150
qveS gamoyenebuli safiTxnis SedgenilobaSi Sedis didi raodenobiT<br />
olifa (5%) da webo (2,5%). wylis xarjia 20-25%.<br />
sagozavi gamoiyeneba merqnis nakeTobebis waglesisaTvis. igi SeiZleba<br />
iyos carcis, tyviasurinjovani, TeTrasagan damzadebuli. sagozalis yvela<br />
Semadgenloba gamoirCeva wyalmedegobiT da plastikurobiT.<br />
grunti saRebavi Sedgenilobisaa. Seicavs pigmentebs, Semvsebebs da<br />
Semkvrelebs. gamoiyeneba SesaRebi zedapirebis gasworebisaTvis,<br />
ZviradRirebuli saRebavebis ekonomiisaTvis, liTonis zedapirebis<br />
koroziisagan dasacavad, xis da sxva <strong>masalebi</strong>s winaswari SeRebvisaTvis.<br />
14.4. Spaleri<br />
warmoeba amzadebs Spalers rulonebis saxiT, romlis siganea 30,50<br />
da 75 sm. sigrZe – 12-18 m., zogierTi rulonis sigrZe aRwevs 30-50 m.<br />
Spaleris warmoebisaTvis iyeneben specialur qaRalds, romlis wona 70-dan<br />
200 g/m 2 -mdea. maT SesaRebad gamoyenebulia carcSi areuli anilinis<br />
saRebavebi, webovani an zeTovani Semkvrelebi da mineraluri pigmentebi:<br />
Jangmiwa, mumia, aluminis da brinjaos fxvnilebi. gamoyenebuli<br />
saRebavebisaTvis damaxasiaTebelia Suqmedegoba da aratoqsikuroba.<br />
Spaleris akvra yvela samRebro samuSaoebis damTavrebis Semdeg unda<br />
daiwyos. Spaleris akvra svel zedapirze ar SeiZleba, radgan is cudad<br />
ewebeba da SemdgomSi SeiZleba aZvres. garda amisa, Spaleris zedapirze<br />
SesaZlebelia gaCndes arasasurveli laqebi da obic ki. amitomac,<br />
mosapirkeTebeli zedapiris tenianoba reglamentirebulia: xis zedapiris<br />
tenianoba ar unda aRematebodes 12%, xolo sxva danarCeni zedapirisaTvis<br />
ara umetes 8%.<br />
151
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. ras ewodeba laq-saRebavi <strong>masalebi</strong>.;<br />
2. ra aris pigmenti. pigmentis saxeebi;<br />
3. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi;<br />
4. damxmare <strong>masalebi</strong>. maTi saxeebi.<br />
152
Tavi XV<br />
15.1. polimerebi da <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />
maT safuZvelze<br />
plastikuri <strong>masalebi</strong> (plastmasebi) – <strong>masalebi</strong>a, romelTa<br />
SemadgenlobaSi Sedis polimerebi – maRalmolekuluri organuli<br />
nivTierebebi, romlebsac unari SeswevT gaxurebiT da wnevis moqmedebiT<br />
miiRon garkveuli forma da gaciebis Semdeg SeinarCunon igi. plastikuri<br />
masebis Semadgeneli komponentebia: Semkvreli nivTiereba – polimeri,<br />
romelic gansazRvravs plastmasis Tvisebebs; Semvsebebi – romelic<br />
aumjobesebs plastmasis meqanikur maCveneblebs, Tbomedegobas da amcirebs<br />
mis cocvas. Semvsebad gamoiyeneba: fxvnilisebri (merqnis fqvili, naxerxi),<br />
boWkovani (celuloza, azbesti, xis burbuSela, minis boWko) da<br />
furclovani (qaRaldi, xis Sponi, bambisa da minis qsovili) <strong>masalebi</strong>;<br />
plastifikatorebi, romlebic zrdian plastmasis plastikurobas da<br />
drekadobas; stabilizatorebi, romlebic ayovneben plastmasis daberebas<br />
misi eqspluataciis dros; saRebavebi, romlebic plastmasebs aZleven<br />
nebismier fers.<br />
organuli warmoSobis plastikuri <strong>masalebi</strong> jer kidev uZvelesi<br />
droidan iyo cnobili. magaliTad, bunebrivi bitumi VII saukuneSi Cvens<br />
welTaRricxvamde gamoiyeneboda babilonSi, rogorc wyalmedegi Semkvreli<br />
nivTiereba md. evfratis arxis mSeneblobaze. bunebriv asfaltebs saSen<br />
masalad iyenebdnen jer kidev Zvel romSi sagzao samuSaoebisaTvis.<br />
bunebriv plastmasebs miekuTvneba agreTve qarva. mas uZvelesi droidan<br />
xmarobdnen samkaulebis dasamzadeblad. SemdgomSi organuli plastikuri<br />
<strong>masalebi</strong>s gamoyeneba saTanadod ver ganviTarda. mxolod XIX saukunis<br />
meore naxevridan daiwyes plastmasebis farTo gamoyeneba. sinTezuri<br />
plastmasa pirvelad 1868 wels Seiqmna. amerikelma mbeWdavma haitma<br />
SemTxveviT aRmoaCina, rom eTerspirtovani xsnaris da naturaluri qafuris<br />
areviT miiReboda xelovnuri masala, romelsac SeuZlia Secvalos spilos<br />
153
Zvali. am masalas daarqva celuloidi. igi gamoiyeneboda saTamaSoebis,<br />
saTvaleebis, biliardis burTulebis, kinofiris dasamzadeblad.<br />
celuloidis damzadebis Semdeg aRmoaCines viskozis da celofnis<br />
damzadebis teqnologia. XX saukunis 90-iani wlebidan iwyeba<br />
konstruqciuli <strong>masalebi</strong>s – minaplastikatebis warmoeba, sadac Semvsebad<br />
gamoyenebulia minis boWko. minaplastikatidan mzaddeba samSeneblo<br />
konstruqciebi, navebi, avtomanqanis Zarebi, TviTmfrinavebis detalebi da<br />
sxva. Semdgom Seiqmna polieTileni, romelsac saukeTeso<br />
eleqtrosaizolacio Tvisebebi aqvs, ramac didi roli iTamaSa radios da<br />
televiziis ganviTarebis saqmeSi. kosmiurma kvlevebma biZgi misces<br />
plastmasebis warmoebas. gamoigones neiloni da dakroni, romlebisganac<br />
damzadda kosmonavtebis kostumebi. aseTi kostiumebi saimedod icavs<br />
adamians mTvaris dabali da maRali temperaturis zemoqmedebisagan.<br />
dRes plastmasebi gamoiyeneba warmoebis TiTqmis yvela dargSi,<br />
gansakuTrebiT ki mSeneblobaSi. plastmasebs iyeneben Senobis Siga<br />
zedapirebis mosapirkeTeblad. Tanamedrove mSeneblobaSi farTod<br />
gamoiyeneba plastmasis milebi da sanitarul teqnikuri nakeTobebi,<br />
romlebic gamoirCevian simsubuqiT da maRali antikoroziuli TvisebebiT.<br />
plastikuri masebisagan amzadeben avejs, sportuli moednebis safars,<br />
romelic mudam mwvanea, hgavs mwvane mols. aseTi moednis eqspluatacia<br />
SesaZlebelia nebismier amindSi.<br />
plastmasisagan damzadebuli <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis gamoyeneba<br />
mSeneblobaSi yovelwliurad izrdeba, rac saSualebas iZleva mSeneblobis<br />
xarisxis gaumjobesebis, Sromatevadobis Semcirebis.<br />
15.2. plastmasebis Tvisebebi<br />
plastmasebi xasiaTdebian mTeli rigi dadebiTi TvisebebiT: mcire<br />
moculobiTi masa 20-dan 2200 kg/m 3 -mde; simkvrive meryeobs 1,0-dan 2,2 g/sm 3 -<br />
mde. maRali simtkice, romelic damokidebulia rogorc Semkvrel<br />
154
nivTierebebze (polimerebze), aseve sxva komponentebze. xasiaTdebian maRali<br />
meqanikuri simtkiciT Runvisas, kumSvisas da gaWimvisas. es maCveneblebi<br />
meryeobs 60-dan 200 mgpa-mde plastmasebs mcire Tbogamtaroba aqvT,<br />
romelic meryeobs 0,026-0,6kkal/m.sT.grad. maT axasiaTebT qimiuri<br />
mdgradoba wylis, mJavebis, mariliani xsnarebis da organuli gamxsnelebis<br />
(benzini, benzoli da sxv.) mimarT; maRali simtkice cveTaze; maRali<br />
dekoratiuli Tvisebebi (plastmasebi SeiZleba SeiRebos nebismier ferad).<br />
damuSavebis siadvile; plastmasebis erTmaneTTan da sxva masalebTan<br />
(liToni, xe da sxv.) dawebebis siadvile; plastmasebis warmoebisaTvis<br />
ganusazRvreli da xelmiswavdomi nedleulis arseboba; gamWvirvaloba da<br />
optikuri Tvisebebi.<br />
amasTanave, aRsaniSnavia, rom plastikur masebs aqvT uaryofiTi<br />
Tvisebebic: dabali Tbomedegoba (200 0 C-mde), rac zRudavs maT efeqtur<br />
gamoyenebas; dabali cecxlgamZleoba da maRali Termuli gafarToeba;<br />
plastikuri masebi cudad ewinaaRmdegeba mzis radiacias, rac droTa<br />
ganmavlobaSi iwvevs maT gamoxunebas da deformacias; cocvadoba _ mcire<br />
datvirTvebis drosac ganicados neli plastikuri dineba (deformaca).<br />
plastmasebis cocvadoba mkveTrad matulobs temperaturis zrdasTan<br />
erTad; garda amisa, aRsaniSnavia plastmasebis daZveleba, rac gamoixateba<br />
droTa ganmavlobaSi Tvisebebis SecvliT.<br />
sakiTxi.<br />
amJamad, aqtualuria plastikuri masebis Tvisebebis gaumjobesebis<br />
15.3. polimerebi<br />
maRalmolekuluri polimeruli SenaerTebi miiReba dabal-<br />
molekuluri SenaerTebis polimerizaciiT an polikondensaciiT.<br />
polimerizacia da polikondensacia patara molekulebis did<br />
molekulebad SeerTebis procesia; gansxvaveba imaSia, rom polimerizaciis<br />
dros miRebul masalas iseTive Sedgeniloba da Tvisebebi aqvs, rogorc<br />
sawyis molekulas; polikondensaciis dros miRebuli nivTierebebis<br />
155
Tvisebebi da Sedgeniloba ki mniSvnelovnad gansxvavdeba sawyisi<br />
nivTierebebisagan.<br />
miRebuli polimerebis Tvisebebze mniSvnelovan gavlenas axdens<br />
temperaturis da wnevis moqmedeba, ris mixedviTac isini iyofian<br />
Termoplastikur da Termoreaqtiul polimerebad.<br />
molekulebis wrfivi aRnagobis Termoplastikur polimerebs aqvs<br />
darbilebis da gamagrebis Tviseba maTi mravaljeradi gacxelebis da<br />
gaciebis Sedegad. polimerebi, romlebsac molekulebis sivrcobrivi<br />
aRnagoba aqvT, miekuTvneba Termoreaqtiul jgufs. isini pirveli<br />
gacxelebisas rbildebian da gacivebis Semdeg magrdebian. xelmeored<br />
gacxeleba ar ubrunebs plastikurobas da amitomac gamoiyenebian<br />
nakeTobebis erTjeradi damzadebisaTvis.<br />
Termoplastikur jgufs miekuTvneba: polieTileni, polistiroli,<br />
polimeTilmetakrilati (organuli mina), polivinqloridi da sxv.<br />
Termoreaqtiul jgufs ki miekuTvneba: karbamidis, polieTeris, epoqsiduri<br />
fisebi, rezorcinformaldehidis da sxv.<br />
polieTileni miiReba eTilenis polimerizaciis reaqciiT. igi<br />
xasiaTdeba meqanikuri simtkiciT, qimiuri medegobiT, mcire TbogamtarobiT,<br />
simsubuqiT. polieTileni advilad muSavdeba. gamoiyeneba santeqnikuri<br />
milebis warmoebaSi. misgan amzadeben hidro, orTql – da airsaizolacio<br />
afskebs.<br />
polipropileni miiReba propilenis polimerizaciiT. igi magari da<br />
msubuqia. xasiaTdeba maRali TbomedegobiT, simtkiciT, qimiuri medegobiT,<br />
sixistiT. misi simkvrivea 0,9 g/sm 3 , darbilebis temperatura – 164-168 0 C.<br />
gamoiyeneba mcire da SedarebiT didi diametriani (20-150 mm) milebis<br />
dasamzadeblad. aseTi milebi moixmareba, agreTve, siTxeebis sadeni<br />
gayvanilobisaTvis, centridanuli tumboebis da sxvadasxva qimiuri<br />
aparaturis milgayvanilobisaTvis. iyeneben, agreTve, boWkovani <strong>masalebi</strong>s,<br />
sxvadasxva afskebis da mosapirkeTebeli filebis warmoebaSi,<br />
sayofacxovrebo nakeTobebisaTvis da a.S.<br />
156
polistoroli miiReba stirolis polimerizaciiT. igi ufero da<br />
gamWirvalea. misi simkvrivea 1,05 g/sm 3 . xasiaTdeba qimiuri medegobiT; kargi<br />
dieleqtrikuli TvisebebiT. misi naklia dabali atmosferomedegoba, didi<br />
simyife. misgan mzaddeba mosapirkeTebeli filebi da furclebi SenobaTa<br />
Sida vertikaluri zedapirebis mosapirkeTeblad (saavadmyofoebSi,<br />
samzareuloebSi, sanitarul kvanZebSi da sxv.); farTod gamoiyeneba<br />
sxvadasxva avejis da sayofacxovrebo nivTebis warmoebaSi.<br />
poliakrilati miiReba mwvave sunis mqone akrilis da meTilakrilis<br />
mJaveebis polimerizaciiT. igi ufero, gamWvirvale polimeria. kargad<br />
ixsneba sxvadasxva organul gamxsnelebSi. gamoiyeneba sxvadasxva<br />
gamWvirvale xelovnuri minis warmoebaSi. am <strong>masalebi</strong>s damaxasiaTebeli<br />
Tvisebaa maRali Suqgamtaroba. poliakrilatis <strong>masalebi</strong> kargad ixerxeba,<br />
ixexeba, iTleba, iRebeba da webdeba. gansakuTrebiT kargi TvisebebiT<br />
xasiaTdeba poliakrilatis erT-erTi nairsaxeobis polimeri _<br />
polimeTilmetakrilati da misi nawarmi – organuli mina. mas iyeneben<br />
gemTmSeneblobis, saaviacio da saavtomobilo mrewvelobaSi.<br />
rezorcinformaldehilis polimeri miiReba rezorcinis da<br />
formaldehidis kondensaciiT. advilad ixsneba wyalSi, spirtsa da<br />
zeTebSi. xasiaTdeba didi simagriT da TbomedegobiT, gamoiyeneba<br />
sxvadasxva weboebis dasamzadeblad; gamoiyeneba liTonis da sxva<br />
<strong>masalebi</strong>s Sesawebeblad.<br />
karbamidis polimerebi miiReba Sardovanas formaldehidTan<br />
kondensaciiT. maTi urTierTqmedebiT miiReba rogorc Termoplastikuri,<br />
aseve Termoreaqtiuli polimerebi. karbamidis polimerebi gamoiyeneba<br />
mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad. maT iyeneben, agreTve,<br />
merqanburbuSeliani filebis da Tbosaizolacio qafplastis<br />
dasamzadeblad.<br />
epoqsiduri polimeri miiReba epiqlorgidrinis polikondensaciiT<br />
fenolTan, spirtTan da aminebTan. epoqsiduri polimeri warmoadgens<br />
blant siTxes, ixsneba spirtsa da acetonSi. epoqsiduri polimerebi<br />
gamoiyeneba maRali xarisxis weboebis misaRebad, gamoiyeneba monoliTuri<br />
157
iatakebis da polimercementiani da polimeruli betonebis dasamzadeblad.<br />
fizikur-qimiuri Tvisebebis mixedviT iyofa markebad: ЭД-5; ЭД-6; ЭД-8; ЭД-10;<br />
ЭД-14; ЭД-20; ЭД-22.<br />
siliciumorganuli polimerebi miiReba siciliumis SeerTebiT<br />
wyalbadTan da JangbadTan. xasiaTdeba qimiuri medegobiT, yinvagamZleobiT,<br />
wyalmedegobiT; uZlebs 500-600 0 C-is moqmedebas ramdenime saaTis<br />
ganmavlobaSi wvis gareSe. misi gamoyenebiT amzadeben laqebs da minanqars,<br />
romlebic gamoiyenebian Savi da feradi liTonebis dasacavad<br />
koroziisagan. samSeneblo duRabebSi maTi gamoyeneba zrdis duRabebis<br />
wyalmedegobas.<br />
15.4. polimeruli <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi<br />
mSeneblobaSi gamoyenebul polimerul saSen masalebs da nakeTobebs<br />
miekuTvneba mosapirkeTebeli sanitarul-teqnikuri, konstruqciuli, Tbo da<br />
bgeraTsaizolacio, hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong>.<br />
iatakis polimeruli <strong>masalebi</strong><br />
polimeruli <strong>masalebi</strong>T mowyobili iataki akmayofilebs yvela im<br />
moTxovnas, rac iatakis masalas waeyeneba. maT axasiaTebT maRali simagre,<br />
simtkice, simkvrive, winaaRmdegoba cveTis da xexvisadmi; xasiaTdebian<br />
dabali wyalSTanTqmiT da maRali dekoratiulobiT. iatakis polimeruli<br />
<strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos: rulonuri (linoleumi); filebis da furclebis<br />
saxiT da iatakis monoliTuri (unakero) safari.<br />
linoleumi. rulonuri <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi saxeobaa. igi miiReba uxeS<br />
qsovilze polimerebis da Semvsebebis narevis dataniT. narevis<br />
SedgenilobaSi SehyavT pigmentebi, plastifikatorebi da teqnologiuri<br />
danamatebi (kaolini, talki, azbesti da sxv.) gamoyenebuli sawyisi<br />
158
nedleulis mixedviT ganasxvaveben linoleumis Semdeg saxeebs:<br />
poniviniqloridis, alkidis, koloqsilonis, rezinis (relini) da sxv.<br />
poliviniqloridis linoleumi mzaddeba ponivinilqloridis,<br />
Semvsebis, plastifikatorebis, pigmentebis da sxva danamatebisagan.<br />
linoleums amzadeben qsovilis fuZeze an ufuZod. ufuZo SeiZleba iyos<br />
erTfeniani, orfeniani da mravalfeniani. qeCis fuZeze damzadebuli<br />
linoleumi xasiaTdeba maRali bgera da Tbosaizolacio TvisebebiT.<br />
poniviniqloridis linoleumi xasiaTdeba maRali simtkiciT, ar lpeba, aqvs<br />
mcire Tbogamtaroba da higienuria. mzaddeba rulonis saxiT, romelTa<br />
sigrZea aranakleb 12 m, sigane – 1,6 m, sisqe – 2,0-2,5 mm.<br />
koloqsilinis linoleumi (natrocelulozis) erTfeniani ufuZo<br />
rulonuri masalaa, romelic mzaddeba koloqsilinis (nitrocelulozis),<br />
plastifikatorebis, Semvsebebis da pigmentebisagan. koloqsilinis<br />
linoleumis rulonebis sigrZea 12 m, sigane 100-1200 mm, sisqe – 2-4 mm. 1m 2 -is<br />
masaa 3,4-6,9 kg.<br />
rezinis linoleumi (relini) ori fenisagan Sedgeba. zeda fena<br />
mzaddeba feradi sinTezuri rezinisagan da sisqea 1-2 mm, xolo qveda fena<br />
2-3 mm sisqisaa da mzaddeba bitumis da Zveli dawvrilmanebuli rezinis<br />
narevisagan. relini sakmaod mtkicea, kargad ewinaaRmdegeba cveTas,<br />
xasiaTdeba kargi bgeraTsaizolacio TvisebebiT, mJava da tutemedegobiT.<br />
gamoiyeneba sacxovrebeli Senobebis, savaWro da samedicino<br />
dawesebulebebis da sxva saxis nagebobebis iatakis dasafarad. relinis<br />
rulonebis sigrZea 12 m, sigrZe 1,4-1,6 m, sisqe 5 mm.<br />
alkidis linoleumi mzaddeba qsovilis fuZeze alkidis polimeris,<br />
Semvsebebis da pigmentebis narevis dataniT. ruloni mzaddeba sigrZiT 20-30<br />
m. siganiT 1,8-2,0 m, sisqiT 2,5-5,0 mm. 1 m 2 -is masa meryeobs 2,6-5,2 kg-is<br />
farglebSi. alkiduri linoleumis naklia is, rom igi saWiroebs<br />
ZviradRirebul naturalur mcenareul zeTs, Tumca bolo dros inergeba<br />
am linoleumis warmoebis axali meTodi naturaluri zeTis nawilis<br />
SecvliT parafinis warmoebis narCeni produqtebiT.<br />
159
ponoviniqloridis filebi mzaddeba ponoviniqloridis fisis,<br />
plastifikatoris, Semvsebebis da pigmentis gamoyenebiT. filebs amzadeben<br />
sxvadasxva feris, maT Soris, marmarilos imitaciiT. aseTi filebi<br />
saeqspluataciod ufro praqtikulia, radgan mis zedapirs ar emCneva<br />
nakawrebi da cveTis defeqti. filebi xasiaTdeba Semdegi TvisebebiT.<br />
wyalSTanTqma (ara umetes 4%), Tbomedegoba – 60%, cveTis koeficienti -0,05<br />
sm 2 . filebis zomebia 15X15; 10X20; 20X20; 30X30 sm; sisqea – 3 mm. gamoiyeneba<br />
iatakis safarad sacxovrebel da sazogadoebriv SenobebSi; agreTve,<br />
kedlebis mosapirkeTeblad.<br />
kumaronis filebi miiReba kumaronis fisis, plastifikatoris da<br />
umTavresad azbestis boWkos gamoyenebiT. axasiaTebT mcire wyalSTanTqma,<br />
didi simtkice cveTaze. filebis zomebia: 15X15 da 20X20 sm, sisqe 3 mm.<br />
kumaronis filebi magrdeba civi bitumis mastikiT. filebi kargad<br />
irecxeba. cecxlmedegia, ar cvdeba. gamoiyeneba sazogadoebrivi da<br />
samrewvelo nagebobebis iatakebis safarisaTvis.<br />
rezinis filebi mzaddeba rezinis narCenebisagan. isini xasiaTdebian<br />
qimiuri medegobiT, maRali mdgradobiT cveTaze, kargi dieleqtrikuli<br />
maCveneblebiT. garda amisa gamoirCeva maRali simtkiciT ara marto<br />
kumSvisa da Runvisas, aramed dartymazedac, rasac didi mniSvneloba aqvs<br />
sawarmoo Senobebis iatakebis eqspluataciis dros. filebis zomebia: 15X15,<br />
20X20 da 30X30 sm., sisqe 3 da 5 mm. maTi cveTis koeficienti ar aRemateba<br />
0,5 g/sm 2 , wyalSTanTqma – 2%. gamoiyeneba qimiuri qarxnebis,<br />
laboratoriebis, eleqtrosadgurebis iatakebis mosawyobad.<br />
merqanboWkovani da merqanburbuSeliani filebi sxvadasxva<br />
daniSnulebisaa: avejis, sakedle Tbo da bgeraTsaizolacio. iatakisaTvis<br />
gamoiyeneba magari da mkvrivi merqanboWkovani da merqanburbuSelis<br />
filebi. filebis sigrZea 120-540 sm, sigane 120-180 sm, sisqe 0,3-0,4 sm.<br />
moculobiTi masa aranakleb 950 kg/m 3 , simtkicis zRvari Runvisas 50 mgpa,<br />
wyalSTanTqma 24 sT-is ganmavlobaSi ara umetes 15%. gamoiyeneba<br />
linoleumis zedapiriani iatakebis mosawyobad normaluri temperaturis<br />
da tenianobis oTaxebSi.<br />
160
iatakis monoliTuri (unakero) safari mzaddeba polimeruli<br />
<strong>masalebi</strong>s gamoyenebiT, xasiaTdeba maRali meqanikuri TvisebebiT,<br />
higienurobiT da saeqspluatacio TvisebebiT. maTi mowyoba xdeba<br />
specialuri mastikebis an polimeretonis da plastbetonis fuZeze, Txeli<br />
fenis dataniT. aseTi iatakebi ekvris fuZes, ar warmoqmnis mtvers da<br />
siarulis dros uxmauroa. unaklo iatakebis mowyoba 4-jer ufro iafia<br />
parketis iatakTan da 2-jer linoleumis iatakTan SedarebiT. gamoyenebuli<br />
<strong>masalebi</strong>s mixedviT unakero iataki SeiZleba iyos polivinilacetatis,<br />
polimercementis da plastbetonis, romlebic gamoiyeneba sazogadoebriv,<br />
samrewvelo da sacxovrebel SenobebSi. polivinilacetatis mastikebis<br />
gamoyeneba maRali tenianobis saTavsebSi ar SeiZleba<br />
15.5. plastmasis grZivi nakeTobebi<br />
plastmasis grZiv nakeTobebs miekuTvneba: plinTusebi, saxelurebi,<br />
safexurebis zedsadebebi, pirulebi, kuTxovanebi da sxv. es <strong>masalebi</strong><br />
mzaddeba masisagan, romelic Seicavs polimers (poliviniqlorids),<br />
Semvsebs, gamxsnels, pigments, plastifikators. grZivi nakeTobebi mzaddeba<br />
masis eqstruzirebiT specialur manqanebSi, romelsac eqstruderi ewodeba.<br />
es nakeTobebi warmatebiT cvlis nakeTobebs, damzadebuls xis, qvis da<br />
liTonis masalisagan.<br />
plinTusebis daniSnulebaa kedels da iataks Soris darCenili<br />
RreCos dafarva, isini aumjobeseben konstruqciis bgera da Tboizolacias<br />
da warmoadgenen arqiteqturuli gaformebis elementebsac.<br />
plinTusebi mzaddeba 1,2 da 2,4 m. sigrZis da ifuTeba paketebSi.<br />
kedelze amagreben weboebiT.<br />
161
nax. 29. polimeruli grZivi nakeTobebi:<br />
1 – plinTusi; 2 – saxelurebi; 3 – kibis safexurebis<br />
zedsadebebi; 4 – kuTxovani elementebi; 5 – tesebri da<br />
ortesebri <strong>masalebi</strong>.<br />
saxelurebi. saxelurebs uSveben gorglebad, romelTa sigrZea 12 m.<br />
erTi grZivi metris wona daaxloebiT 700 gramia. dayenebis win saxeluri<br />
cxeldeba 70-80 0 C –mde, ris Sedegadac is rbildeba da advilad Camoecmeba<br />
foladis moajirs. gacivebis Semdeg mWidrod magrdeba moajirze.<br />
safexuris zesadebebi farTod gamoiyeneba betonis kibis cveTisagan<br />
dasacavad. uzrunvelyofs konstruqciis maRal dekoratiulobas da<br />
higienurobas.<br />
162
15.6. saxuravis da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong><br />
polimeruli <strong>masalebi</strong> sul ufro farTod gamoiyeneba saxuravebis da<br />
hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad.<br />
maTi damaxasiaTebeli Tvisebebia: simsubuqe, maRali simtkice,<br />
wyalgamtaroba da sxv. saxuravis da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> iyofa sam<br />
jgufad: rulonuri, furclovani <strong>masalebi</strong> da mastikebi.<br />
polieTilenis afski warmoadgens rulonur masalas, romlis sigrZea<br />
25 m, sigane – 120-140 sm, sisqe 0,06-0,2 mm. igi xasiaTdeba qimiuri medegobiT<br />
agresiuli garemoSi. gamoiyeneba sasoflo mSeneblobaSi, kerZod<br />
saTburebSi minis nacvlad. iyeneben sarwyavi arxebis izolaciisaTvis da<br />
sxv.<br />
izoli ufro rulonuri masalaa, romelic mzaddeba rezin-bitumis<br />
Semkvrelis, kumaronis, Semvsebis (azbesti) da antiseptikebis<br />
Termomeqanikuri damuSavebiT. gamoiyeneba rogorc saxuravebisaTvis, aseve<br />
hidrosaizolaciod. garda rulonuri izolisa, samSeneblo saqmeSi<br />
gamoiyeneba izolis filebi da mastikebi. izolis fila rulonisagan<br />
gansxvavdeba SedgenilobiT – Seicavs met Semvsebs. izolis mastika<br />
warmoadgens rulonuri izolis plastikur masas.<br />
talRovani minaplastiki polimeruli furclovani masalaa. mzaddeba<br />
polieTerebis minis boWkoebiT, daarmaturebiT. furclis sigrZea 5 m,<br />
sigane 90 sm, sisqe 1,5-4 mm. Suqgamtaroba aRwevs 90%, temperaturamedegoba<br />
50-dan 90 0 -mdea.<br />
15.7. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi<br />
plastmasisagan mzaddeba sxvadasxva saxis sanitarul-teqnikuri<br />
nakeTobebi. maT miekuTvneba pirsabanebi, abazanebi, saSxapo kabinebi, milebi<br />
da sxv. es nakeTobebi did konkurencias uwevs liTonisagan damzadebul<br />
analogiur nakeTobebs da sul ufro met gamoyenebas poulobs. isini ufro<br />
163
msubuqia, advilia maTi montaJi, ar iJangeba, ar saWiroebs periodul<br />
SeRebvas, lamazia, aqvT maRali simtkice da higienuroba.<br />
milebi. plastmasis milebis mTeli rigi upiratesobani liTonis<br />
milebTan SedarebiT uzrunvelyofs maTi warmoebis zrdas. liTonTan<br />
SedarebiT xasiaTdeba mJaveebis da tuteebis mimarT maRali mdgradobiT,<br />
amitom warmatebiT iyeneben qimiur sawarmoebSi. polimeruli milebi<br />
msubuqia da SeiZleba gacilebiT ufro grZeli iyos, vidre liTonis<br />
milebi. polimeruli milebis damuSaveba warmoebs Cveulebrivi<br />
liTondamamuSavebeli danadgarebis meSveobiT.<br />
nax. 30. sanitarul-teqnikuri nakeTobebi;<br />
1 – milebi; 2 – sanitarul-teqnikuri armatura; 3 – unitazis saxuravi;<br />
4 – karis saxeluri; 5 – eleqtrogamomrTveli; 6 – WurWlis sarecxi<br />
plastmasis milebidan umetesad gamoiyeneba polieTilenis,<br />
poliginiqloridis da minaplastikis milebi.<br />
164
polieTilenis milebi gamoiyeneba 80 0 C temperaturamde, gamoirCeva<br />
yinvagamZleobiT. milebis diametri 13-150 mm, sigrZe – 120 m, wyalSTanTqma<br />
24 sT-Si 0,01%-mde. gamoirCeva medegobiT tuteebis da mJaveebis, sxvadasxva<br />
saxis zeTebis da gamxsnelebis mimarT. liTonis miRebaze 9-jer msubuqia.<br />
poniviniqloridis milebi xasiaTdeba qimiuri medegobiT da<br />
antikoroziuli TvisebebiT. mas iyeneben sxvadasxva daniSnulebis<br />
milsadenebisaTvis, sadac transportirdeba 40 0 C-mde gacxelebuli siTxeebi<br />
milebis diametria 6-150 mm, sigrZe – 1,5 m, sisqe – 2-8 mm, simtkice gaWimvisas<br />
50 mgpa, kumSvisas 30 mgpa, Runvisas 120 mgpa, wyalSTanTqma 24 sT-Si – 0,4%.<br />
minaplastikis milebi gansakuTrebuli warmatebiT gamoiyeneba<br />
navTobebis mrewvelobaSi, radgan navTobproduqtebi masze ar reagireben.<br />
milebis simtkice kumSvisas 300 mgpa-mdea, xolo Runvis 600 mgpa-mde.<br />
xasiaTdeba 150 0 C-mde TbomedegobiT.<br />
15.8. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong><br />
plastikuri masebi sul ufro farTod gamoiyeneba Senobebis<br />
interierebis mosapirkeTeblad. isini gamoirCevian praqtikulobiT<br />
eqspluataciisas, higienuria, ar saWiroeben xSir remonts. aqvT maRali<br />
dekoratiuli Tvisebebi.<br />
plastikuri masebisagan damzadebul sakedle masalebs miekuTvneba<br />
rbili da naxevradrbili merqanboWkos da merqanburbuSelas filebi,<br />
merqanSereuli plastikebi da minaplastika; agreTve, kedlis<br />
mosapirkeTebeli furclovani <strong>masalebi</strong>; polistirolis da fenolis<br />
filebi, qaRaldSereuli plastikati da rulonuri <strong>masalebi</strong>: linkrusti,<br />
wyalmedegi Spaleri da sxv.<br />
merqanboWkos, merqanburbuSelis, merqanSreuli da minaplastikis<br />
sakedle <strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos rogorc konstruqciuli, aseve<br />
Tbisaizolacio. isini SeiZleba iyos erTfeniani, samfeniani da<br />
siRrueebiani.<br />
165
nax. 31. merqanburbuSelis erTfeniani (1) samfeniani (2)<br />
da siRrueebiani filebi (3).<br />
merqanboWkos da merqanburbuSelis filebi miiReba boWkovani masis<br />
dayalibebiT, cxeli dawnexiT da Semdgomi SrobiT. filebis zomebia:<br />
sigrZe 1200-3300 mm, sigane 100-1800 mm, sisqe 10-25 mm. maT iyeneben kedlebis<br />
Sida mopirkeTebisaTvis, tixrebis, kedlebSi CaSenebuli avejis da sxv.<br />
dasamzadeblad.<br />
merqanSreuli plastiki furclovani masalaa, romelic miiReba<br />
polimeriT gaJRenili merqnis Sponebis cxlad dawnexviT. ZiriTad<br />
nedleulad gamoiyeneba fenolformaldehidis da karbamidis fisebi da<br />
specialuri xarisxis qaRaldi. mzaddeba furclebis saxiT: sigrZiT 100-360<br />
sm, siganiT 60-160 sm da sisqiT 3-5 mm; moculobiTi masa 1300-1450 kg/m 3 ;<br />
simtkice Runvisas 150-200 mgpa, wyalSTanTqma 24 sT-is ganmavlobaSi<br />
araumetes 5% da tenianoba ara umetes 7%-isa. maTi Tbogamtarobis<br />
koeficienti ar aRemateba 0,15-0,25kkal/m.sT.grad. axasiaTebT qimiuri<br />
166
mdgradoba organuli gamxsnelebis da zeTebisadmi. mas iyeneben kedlebis,<br />
rogorc Sida, aseve gare zedapirebis mopirkeTebisaTvis, samfeniani<br />
sakedle panelebis dasamzadeblad.<br />
minaplastikebi miiReba sxvadasxva saxis polimerebisa da<br />
minaboWkovani Semvsebebisagan. Semkvrelebad gamoiyeneba epoqsidis,<br />
siliciumorganuli da sxva polimerebi. Semvsebebad minis Sponi, minis<br />
qsovili, daWrili minaboWko. minis boWkos upiratesoba aqvs sxva saxis<br />
boWkoebTan, radganac igi gamoirCeva maRali simtkiciT, ar lpeba, ar iwvis<br />
da xasiaTdeba qimiuri medegobiT. ganasxvaveben sami saxeobis minaplastiks:<br />
minaplastikebi daWril boWkoebze, minateqstoliti da minaboWkovani<br />
anizotropuli <strong>masalebi</strong>. minaplastikebi gamoiyeneba Suqgamtari kedlebis<br />
da tixrebis mosawyobad, Weris SuqfanrebisaTvis, or da samfeniani<br />
sakedle panelebisaTvis. agreTve sxvadasxva milebisa da santeqnikuri<br />
mowyobilobisaTvis.<br />
rulonuri mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>dan qaRaldis SpalerTan erTad<br />
didi gamoyeneba aqvs plastmasebze damzadebul ufro gamZle, wyalmedeg da<br />
higienur rulonur masalebs, rogorebicaa wyalmedegi Spaleri qsovilis<br />
fuZeze, linkrusti da sxv.<br />
wyalmedegi Spaleri mzaddeba rulonebis saxiT, romlis sigrZea 8-12<br />
m, sigane 0,5 m, sisqe 0,4-0,6 mm. igi warmoadgens tenmedeg dekoratiul<br />
safars gazrdili saeqspluatacio TvisebebiT, amitomac iyeneben<br />
sacxovrebeli saxlebis samzareuloebis, derefnebis, sanatoriumebis,<br />
saavadmyofoebis da sxva nagebobebis Siga mopirkeTebisaTvis. Cveulebrivi<br />
Spaleris msgavsad wyalmedeg Spalers mosapirkeTebel zedapirze awyoben.<br />
zogierT wyalmedeg Spalersac meore mxridan qarxnuli wesiT datanebuli<br />
aqvs mSrali webos Sre, romelic dawebebis win unda dasveldes mxolod<br />
wyliT.<br />
linkrusti mzaddeba qaRaldis fuZeze ponoviniqloridis fisis,<br />
Semvsebis (merqnis fqvili, korpi da sxv.) plastifikatoris narevis<br />
dataniT. ferad reliefur linkrustTan erTad warmoeba amzadebs ufero<br />
linkrustsac, romelic dawebebis Semdeg unda SeiRebos zeTis saRebaviT.<br />
167
linkrusts amzadeben rulonebad, romelTa sigrZea 12 m, sigane 500-750 mm,<br />
sisqe – 0,6-12 mm. linkrusti wyal da lpobamedegia. is ar ibriceba da<br />
kargad ewinaaRmdegeba meqanikur moqmedebebs. gamoiyeneba satransporto<br />
vagonebis (troleibusi, metro da rkinigzis vagonebi) interieris<br />
gasaformeblad.<br />
SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />
1. plastmasebis Tvisebebi da maTi gamoyeneba mSeneblobaSi;<br />
2. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi;<br />
3. polimerebi, maTi saxeebi da nakeTobebi;<br />
4. iatakis da kedlis polimeruli <strong>masalebi</strong>.<br />
168
literatura<br />
1. v.bolqvaZe, i.andriaZe – <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>, nawili 1, Tbilisi<br />
1978 w;<br />
2. v.bolqvaZe, i.andriaZe – <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>, nawili 1, Tbilisi<br />
1981 w;<br />
3. En.lomiZe – mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> da samuSaoebi,<br />
Tbilisi, 1982 w;<br />
4. a.nadiraZe _ <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi, Tbilisi, 1984 w;<br />
5. Воробьев В.А. – Строительные материалы. М. 1973;<br />
6. Горчаков Г.Н., Баженов Ю.М. - Строительные материалы. М. 1986;<br />
7. Пискарев В.А. – Декоративно-отделочные строительные материалы, М.<br />
1978;<br />
8. Рамачандран В.С., Фельдман Р.Ф., Мальхота В.М., Долч В.Л., Мехта<br />
П.К., Охама И. и др. – Добавки в бетон by Noyes Publications, 1999;<br />
9. Рыбьев И.А. – Арофьева Т.Н., Баскаков и др. – Общий курс<br />
строительных материалов, М. 1987.<br />
169
s a r C e v i<br />
Sesavali -1<br />
Tavi I<br />
<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi - 2<br />
1.1. fizikuri da qimiuri Tvisebebi - 2<br />
1.2. meqanikuri Tvisebebi - 11<br />
Tavi II<br />
bunebrivi qvis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 12<br />
2.1. mTis qanebi, maTi warmoSoba da klasifikacia - 12<br />
2.2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s klasifikacia, saxeebi da gamoyeneba – 18<br />
Tavi III<br />
keramikuli nakeTobebi - 25<br />
3.1. keramikuli nakeTobebis warmoebis saerTo teqnologiuri sqema -28<br />
3.2. Cveulebrivi Tixis aguri - 29<br />
3.3. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong> - 31<br />
3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli <strong>masalebi</strong> - 33<br />
3.5. Tixis kramiti - 33<br />
Tavi IV<br />
araorganuli Semkvreli nivTierebebi - 35<br />
4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi. TabaSiri - 36<br />
4.2. magneziuri Semkvreli nivTierebebi -38<br />
4.3. Txevadi mina - 39<br />
4.4. haerkiri - 39<br />
4.5. hidravlikuri Semkvreli nivTierebebi. hidravlikuri kiri - 40<br />
4.6. portlandcementi - 41<br />
4.7. portlandcementis ZiriTadi Tvisebebi - 43<br />
4.8. cementis gamoyeneba, transportireba da Senaxvis wesi - 46<br />
4.9. portlandcementis specialuri saxeebi - 46<br />
4.10. pucolaniani portlandcementi - 47<br />
4.11. widiani cementi - 48<br />
170
4.12. Tixamiwovani cementi - 49<br />
Tavi V<br />
betoni - 51<br />
5.1. ZiriTadi cnobebi - 51<br />
5.2. betonis klasifikacia - 52<br />
5.3. <strong>masalebi</strong> mZime betonis dasamzadeblad - 53<br />
5.4. betonis narevis momzadeba da transportireba - 58<br />
5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba - 62<br />
5.6. betonis Tvisebebi - 63<br />
5.7. betonis Sedgenilobis gaangariSeba - 68<br />
5.8. betonis specialuri saxeebi - 73<br />
5.9. msubuqi betonebi - 75<br />
5.10. <strong>masalebi</strong> msubuqi betonis dasamzadeblad - 77<br />
5.11. ujredovani betoni - 78<br />
Tavi VI<br />
samSeneblo duRabi - 82<br />
6.1. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi da duRabis momzadeba -83<br />
6.2. sakalatozo duRabi - 86<br />
6.3. gamosayvani duRabi - 87<br />
6.4 specialuri duRabi - 87<br />
Tavi VII<br />
rkinabetonis nakeToba - 89<br />
7.1. zogadi cnobebi -89<br />
7.2. rkinabetonis nakeTobebis klasifikacia - 91<br />
7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba -93<br />
7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi teqnologiuri<br />
operaciebi - 97<br />
7.5. asawyobi rkinabetonis nakeTobebis nomeklatura -100<br />
Tavi VIII<br />
armocementi - 105<br />
Tavi IX<br />
9.1. silikaturi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 108<br />
171
9.2. silikaturi aguri - 108<br />
Tavi X<br />
mina da minis nakeTobebi - 111<br />
10.1. furclovani gamWvirvale da gaumWvirvale mina - 111<br />
10.2. minis konstruqciuli nakeTobebi - 114<br />
Tavi XI<br />
xis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 117<br />
11.1. zogadi cnobebi - 117<br />
11.2. merqnis agebuleba - 119<br />
11.3. merqnis dekoratiuli da fizikur-meqanikuri Tvisebebi - 122<br />
11.4. merqnis manki - 126<br />
11.5. merqnis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 128<br />
Tavi XII<br />
Tbisaizolacio <strong>masalebi</strong> - 131<br />
12.1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 132<br />
12.2. organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 133<br />
Tavi XIII<br />
organuli Semkvreli nivTierebebi - 136<br />
13.1. bitumi - 136<br />
13.2. kupri - 140<br />
13.3. asfaltovani da kuprovani duRabi da betoni - 141<br />
13.4. hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong> - 142<br />
13.5. bitumis da kupris mastikebi - 144<br />
Tavi XIV<br />
laq-saRebavi <strong>masalebi</strong> - 146<br />
14.1. pigmentebi - 146<br />
14.2. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi - 147<br />
14.3. Semvsebebi da damxmare <strong>masalebi</strong> - 149<br />
14.4. Spaleri - 150<br />
Tavi XV<br />
polimerebi - 151<br />
15.1. polimerebi da <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 151<br />
172
15.2. plastmasebis Tvisebebi - 152<br />
15.3. polimerebi - 153<br />
15.4. polimeruli <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi. iatakis polimeruli<br />
<strong>masalebi</strong> - 156<br />
15.5. plastmasis grZivi nakeTobebi -159<br />
15.6. saxuravisa da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> - 161<br />
15.7. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi - 161<br />
15.8. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> - 164<br />
l i t e r a t u r a - 167<br />
s a r C e v i - 168<br />
173