21.09.2013 Views

saSeni masalebi

saSeni masalebi

saSeni masalebi

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

T.esaZe<br />

<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />

Tbilisi<br />

2008<br />

1


S e s a v a l i<br />

samecniero-teqnikuri progresis tempebis daCqareba metad aqtualuri<br />

amocanaa <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s warmoebis dargSi. igi iTvaliswinebs axali<br />

teqnologiis da perspeqtiuli <strong>masalebi</strong>s danergvas, produqciis xarisxis<br />

ganuxrel amaRlebas, adgilobrivi nedleulis da warmoebis narCenebis<br />

farTo gamoyenebas, samSeneblo <strong>masalebi</strong>s warmoebis dros<br />

Tboenergetikuli da materialuri resursebis ekonomias.<br />

axali samSeneblo konstruqciebis, arqiteqturuli formebis da<br />

mSeneblobis meTodebis warmoSoba yovelTvis iyo uSualod dakavSirebuli<br />

axali <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s SeqmnasTan. ase iyo maSinac, rodesac qvis, aguris<br />

da xis masalebTan erTad daiwyo im droisaTvis axali <strong>masalebi</strong>s<br />

gamoyeneba, romelsac miekuTvneboda foladi, rkinabetoni da mina.<br />

mSeneblobaSi am <strong>masalebi</strong>s farTo gamoyenebam warmoSva axali<br />

konstruqciebi, mSeneblobis axali meTodebi da axali arqiteqturuli<br />

formebi. aseve xdeba dResac, rodesac yovelwliurad sul ufro metad<br />

gamoiyeneba axali xelovnuri <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> Seqmnili polimerebis, minis,<br />

msubuqi Senadnobebis, xis boWkos da sxva <strong>masalebi</strong>sgan. am <strong>masalebi</strong>s axali,<br />

ufro daxvewili Tvisebebi saSualebas iZleva gamoviyenoT isini ara<br />

rogorc tradiciuli <strong>masalebi</strong>s Semcvleli, aramed, rogorc mSeneblobis<br />

xarisxis asamaRlebleli saSualeba, romlebisTvisac damaxasiaTebelia<br />

maRali fizikur-meqanikuri da mxatvrul dekoratiuli Tvisebebi.<br />

saxelmZRvaneloSi mocemulia <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis<br />

fizikur-qimiuri da meqanikuri Tvisebebi, warmoebis meTodebi, nakeTobaTa<br />

warmoebis teqnologiebi da gamoyenebis sfero.<br />

2


Tavi I<br />

<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi<br />

mSeneblobaSi <strong>masalebi</strong>s gamoyenebamde cnobili unda iyos maTi<br />

Tvisebebi. <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi SeiZleba daiyos ramdenime<br />

jgufad:<br />

pirvel jgufs miekuTvneba fizikuri Tvisebebi: simkvrive,<br />

moculobiTi masa, forianoba;<br />

meore jgufs miekuTvneba Tvisebebi, romlebic axasiaTebs masalebs<br />

wylisa da uaryofiTi temperaturis moqmedebis dros: wyalSTanTqma,<br />

tenianoba, higroskopuloba, wyalSeRwevadoba, yinvagamZleoba.<br />

mesame jgufSi gaerTianebulia Tvisebebi, romlebic masalebs<br />

axasiaTebs maTze siTbos moqmedebis dros: Tbogamtaroba, Tbotevadoba,<br />

cecxlmedegoba, cecxlgamZleoba.<br />

meoTxe jgufSi gaerTianebulia meqanikuri Tvisebebi: simtkice,<br />

simagre, cveTadoba da sxva.<br />

1.1. fizikuri da qimiuri Tvisebebi<br />

simkvrive aris masalis erTeuli moculobis masa absoluturad<br />

mkvriv mdgomareobaSi, forebis da sicarieleebis gareSe. simkvrive<br />

ganisazRvreba masalis mSrali m masis SefardebiT absolutur Va moculobasTan<br />

m<br />

3<br />

ς = g/sm .<br />

Va<br />

<strong>masalebi</strong>s simkvrive meryeobs did zRvrebSi. wylis simkvrive<br />

miCneulia 1-is tolad. umetesi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>sTvis simkvrive erTze metia.<br />

3


absoluturad mkvriv mdgomareobaSi <strong>masalebi</strong> bunebaSi ar gvxvdeba,<br />

gamonaklisis garda (kvarci, liToni, mina).<br />

simkvrivis gansazRvra xdeba le-Satelie-kandlos xelsawyos<br />

saSualebiT. masalas fqvaven wmindad 0,25 mm zomis nawilakebamde, yrian<br />

le-Satelie-kandlos xelsawyoSi, romelSic asxia siTxe garkveul<br />

niSnulamde da romelic ar Sedis fxvnilTan qimiur reaqciaSi. siTxis<br />

moculobis namati Cayrili fxvnilis moculobaa absoluturad mkvriv<br />

mdgomareobaSi. Cayrili fxvnilis masis da absoluturi moculobis<br />

SefardebiT gamoiTvleba simkvrive.<br />

moculobiTi masa aris masalis erTeuli moculobis masa bunebriv<br />

mdgomareobaSi. (forebiT da sicarieleebiT). ganisazRvreba formuliT:<br />

m<br />

V<br />

3<br />

3 3<br />

ς = g/sm ; kg/m ; t/m ,<br />

sadac m aris mSrali nimuSis masa (g, kg,t);<br />

V _ nimuSis moculoba bunebriv mdgomareobaSi (sm 3 ;m 3 ).<br />

moculobiT masas sazRvraven rogorc mSrali, aseve teniani<br />

masalisaTvis, wesieri da arawesieri geometriuli formis nimuSebze.<br />

wesieri geometriuli formis nimuSebis moculobas sazRvraven grZivi<br />

zomebis saSualebiT, xolo arawesieri formis nimuSebis moculobas misi<br />

siTxeSi CaZirviT da siTxis moculobis namatis mixedviT an siTxeSi<br />

CaZirvisas masis danakargiT. am SemTxvevaSi moculoba ganisazRvra<br />

formuliT<br />

V<br />

m2<br />

− m1<br />

3<br />

= ,<br />

sadac m1 aris nimuSis masa haerze, (g);<br />

d<br />

4<br />

sm<br />

m2 _ nimuSis masa siTxeSi, (g);<br />

d _ siTxis simkvrive.


cnobili gaxdeba ra masalis masa da moculoba, moculobiTi masis<br />

formuliT ganisazRvreba misi mniSvneloba.<br />

<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s moculobiTi masa meryeobs did zRvrebSi: 20 kg/m 3 -<br />

dan 7850 kg/m 3 -mde (foladisaTvis). moculobiTi masa ganapirobebs masalis<br />

teqnikur Tvisebebs. magaliTad, simtkices, rac ufro didia masalis<br />

moculobiTi masa, miT metia misi simtkice.<br />

forianoba aris masalis moculobis Sevsebis xarisxi forebiT.<br />

forianoba sididis mixedviT avsebs simkvrives erTamde an 100%-mde.<br />

sadac P aris forianoba;<br />

ς _ simkvrive;<br />

ς m _ moculobiTi masa.<br />

ς m<br />

g<br />

ς − ς<br />

P = 1− an P = 1−<br />

⋅100%<br />

,<br />

ς<br />

ς<br />

forebi aris wvrili ujredebi masalaSi, romlebic Sevsebulia<br />

wyliT an haeriT, xolo sicariele _ ki aris ujredebi da Rruebi,<br />

romlebic warmoiqmneba fxvieri masalis natexebs Soris. forebis sididis<br />

mixedviT <strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos wvrilforiani (forebis zomebi<br />

milimetris measedi da meaTasedi) da msxvilforiani (forebis zomebi 0,2-2<br />

mm). <strong>masalebi</strong>s forianoba meryeobs did zRvrebSi 0-dan (mina, foladi) 90%-<br />

mde.<br />

zogierTi metad gavrcelebuli <strong>saSeni</strong> masalis simkvrive,<br />

moculobiTi masa da forianoba mocemulia 1.1. cxrilSi.<br />

5


Tixis aguri<br />

mZime betoni<br />

qafbetoni<br />

xis <strong>masalebi</strong><br />

masala simkvrive, g/sm 3 moculobiTi<br />

masa, kg/m 3<br />

bunebrivi qvis qanebi<br />

fanjris mina<br />

foladi<br />

plastmasi<br />

2,4<br />

2,6<br />

2,6<br />

1,55<br />

2,2-3,3<br />

2,45-2,65<br />

7,8-7,85<br />

0,96-2,2<br />

6<br />

1600-1900<br />

1800-2400<br />

300-600<br />

400-750<br />

300-3300<br />

2450-2650<br />

7800-7850<br />

20-1400<br />

cxrili 1.1<br />

forianoba, %<br />

23-32<br />

8-31<br />

77-85<br />

50-73<br />

0,1-75<br />

wyalSTanTqma aris masalis Tviseba Seiwovos da Seakavos wyali<br />

Tavis forebSi. ganasxvaveben masiT da moculobiT wyalSTanTqmas.<br />

ganisazRvreba formulebiT:<br />

m<br />

− m<br />

2<br />

Bmas −<br />

m1<br />

B moc<br />

m2<br />

− m<br />

−<br />

V<br />

1<br />

1<br />

⋅100%<br />

,<br />

⋅100%<br />

,<br />

sadac m1 aris masalis masa mSral mdgomareobaSi;<br />

m2 _ masalis masa gaJRenTil mdgomareobaSi;<br />

V _ moculoba.<br />

moculobiTi da masiTi wyalSTanTqmis fardoba tolia masalis<br />

moculobiTi masis.<br />

B<br />

B<br />

moc<br />

mas<br />

m2<br />

− m1<br />

=<br />

V m1<br />

= = βm<br />

.<br />

m2<br />

− m1<br />

V<br />

m<br />

1<br />

0<br />

0<br />

0-95


aqedan miviRebT formulas wyalSTanTqmis erT formidan meoreze<br />

gadasvlisTvis<br />

B = B ⋅ς<br />

.<br />

moc<br />

mas<br />

7<br />

m<br />

masalis wyalSi gaJRenTvisas icvleba misi Tvisebebi: izrdeba<br />

Tbogamtaroba, moculobiTi masa, mcirdeba simtkice. amitom, sasurvelia<br />

ganisazRvros masalis simtkice ara marto mSral, aramed wyliT<br />

gaJRenTil mdgomareobaSi. masalis simtkicis damokidebulebas gaJRenTil<br />

mdgomareobaSi masalis simtkicesTan mSral mdgomareobaSi uwodeben<br />

masalis darbilebis koeficients.<br />

RgaJR<br />

K dar = .<br />

R<br />

mSr<br />

darbilebis koeficienti meryeobs 0-dan 1-mde zRvrebSi. masalebs,<br />

romelTa darbilebis koeficienti 0,8-ze metia uwodeben wyalmedegs.<br />

<strong>masalebi</strong>, romelTa darbilebis koeficienti 0,8-ze naklebia, ar SeiZleba<br />

gamoyenebul iqnes nagebobebSi, romlebic sistematurad ganicdian<br />

datenianebas.<br />

tenianoba aris konkretul pirobebSi masalis wyliT an teniT<br />

gaJRenTvis xarisxi. ganisazRvreba formuliT:<br />

m2<br />

− m1<br />

W = ⋅100%<br />

,<br />

m<br />

sadac m1 aris mSrali masalis masa;<br />

m2 _ masalis masa konkretul SemTxvevaSi.<br />

1<br />

wyalSeRwevadoba _ es aris masalis Tviseba gaataros wyali wnevis<br />

qveS. wyalSeRwevadobis sidide ganisazRvreba wylis raodenobiT, romelic<br />

gaivlis 1 sT-is ganmavlobaSi 1sm 2 masalis zedapirs mudmivi wnevisas.


wyalSeRwevadoba damokidebulia masalis simkvriveze da agebulebaze.<br />

gansakuTrebiT mkvrivi <strong>masalebi</strong> (foladi, mina) da <strong>masalebi</strong> wvrili<br />

daxuruli forebiT praqtikulad wyalSeuRwevadia.<br />

wyalSeRwevadoba mniSvnelovani maCvenebelia hidrosaizolacio da<br />

saxuravis <strong>masalebi</strong>saTvis. aseT masalebs, rogorebic aris kramiti,<br />

ruberoidi cdian 50 mm wylis svetis wneviT da sazRvraven dros, rodesac<br />

xdeba masalaSi pirveli wveTebis gaJonva.<br />

yinvagamZleoba aris masalis unari wyliT gaJRenTil mdgomareobaSi<br />

gauZlos gayinva-galxobis mravaljerad cikls, daSlis niSnebis da<br />

simtkicis (ara umetes 25%) da wonis (ara umetes 5%) mniSvnelovani klebis<br />

gareSe. yinvagamZleobas sazRvraven normaluri temperaturis wyalSi<br />

(20±5 0 C) gaJRenTili masalis nimuSebis gayinviT 17 0 C-ze da Semdgomi<br />

galxobiT. es aixsneba imiT, rom daxurul forebSi wyali iyineba 15-17 0 C-ze.<br />

wyali gayinvisas imatebs moculobaSi daaxloebiT 9%-iT. forebis wyliT<br />

mTlianad Sevsebis da misi gayinvis Sedegad mis kedlebze imoqmedebs didi<br />

Zabvebi, rac iwvevs simtkicis nawilobriv Semcirebas an arasakmarisi<br />

simtkicis SemTxvevaSi mis daSlas.<br />

yinvagamZleobaze markebia 10, 15, 35, 50, 100, 200 da 300.<br />

mocemuli raodenobis SenacvlebiT gayinva-galxobaze gamocdis<br />

Semdeg sazRvraven masalis yinvagamZleobis koeficients<br />

Rgayin<br />

K yinv = ,<br />

R<br />

gaJR<br />

sadac R gayin aris masalis nimuSebis simtkicis zRvari kumSvisas,<br />

romlebmac gaiares gayinva-galxobis n cikli;<br />

R gaJR _ wyliT gaJRenTili nimuSebis simtkicis zRvari kumSvisas<br />

gayinvamde;<br />

K yinv _ unda iyos aranakleb 0,9-isa.<br />

Tbogamtaroba _ masalis Tvisebaa gaataros siTbo masalis erTi<br />

zedapiridan meoreze, rac gamowveulia mis zedapirebze temperaturis<br />

8


sxvaobiT. Tbogamtaroba xasiaTdeba Tbogamtarobis koeficientiT λ .<br />

warmovidginoT σ m sisqis, Fm 2 farTis brtyeli kedeli, romlis<br />

zedapirebzec temperatura t 1 da t2 gansxvavebulia t1>t2 siTbos raodenoba Q,<br />

romelic gaivlis kedlis sisqes ZsT ganmavlobaSi pirdapirproporciuli<br />

iqneba temperaturaTa sxvaobis, kedlis farTis, drois da<br />

ukuproporciuli sisqis:<br />

F(<br />

t1<br />

− t2<br />

) Z<br />

Q = λ<br />

kkal .<br />

α<br />

am formulidan Tbogamtarobis koeficienti λ toli iqneba:<br />

Qα<br />

0<br />

λ = kkal/m.sT .<br />

F(<br />

t1<br />

− t1)<br />

Z<br />

Tu CavTvliT, rom α =1m, F=1m 2 , (t1, t2)=1 0 , Z=1sT da CavsvamT am<br />

mniSvnelobebs formulaSi, miviRebT rom<br />

λ = Q kkal .<br />

e.i. Tbogamtarobis koeficienti tolia siTbos im raodenobis,<br />

romelic gadis 1m sisqis, 1m 2 farTobis masalaSi, 1 saaTis ganmavlobaSi,<br />

roca temperaturaTa sxvaoba kedlis mopirdapire zedapirze 1 0 -ia.<br />

Tbogamtaroba damokidebulia masalis forianobaze, forebis<br />

xasiaTze, masalis saxeobaze, tenianobaze, moculobiT masaze da saSualo<br />

temperaturaze, romlis drosac xdeba siTbos gadacema.<br />

zogierTi <strong>saSeni</strong> masalis Tbogamtarobis koeficientis mniSvnelobebi<br />

mocemulia cxrilSi 1.2.<br />

9


masala<br />

betoni<br />

aguri<br />

graniti<br />

mineraluri bamba<br />

foladi<br />

fibroliti<br />

moculobiTi<br />

10<br />

masa, kg/m 3<br />

2000-2400<br />

1800<br />

2600<br />

75-125<br />

7860<br />

450-550<br />

Tbogamtarobis<br />

koeficienti,<br />

kkal/m. grad. sT<br />

1,10-1,30<br />

0,7<br />

2,5<br />

0,036-0,040<br />

50<br />

0,15-0,2<br />

cxrili 1.2<br />

Tbotevadoba _ masalis Tvisebaa, STanTqos siTbos garkveuli<br />

raodenoba gaxurebisas. masalis, romlis wonaa m, gasaxureblad t2<br />

temperaturidan t1-mde saWiroa daixarjos siTbos raodenoba Q, romelic<br />

pirdapirproporciulia wonis da temperaturaTa sxvaobis:<br />

Q = cm t − t ) kkal ,<br />

( 1 2<br />

sadac, c aris Tbotevadobis koeficienti da ganisazRvreba formuliT:<br />

Q<br />

0<br />

c = kkal/kg C .<br />

m t t )<br />

( 1 − 2<br />

Tu miviRebT, rom m=1kg da temperaturaTa sxvaoba t1-t2=1 0 maSin<br />

C = Q kkal .


e.i Tbotevadobis koeficienti warmoadgens siTbos raodenobas,<br />

romelic saWiroa 1 kg masalis 1 0 -iT gasaxureblad.<br />

Tbotevadobis codna aucilebelia Senobis sakedle da gadasaxuri<br />

<strong>masalebi</strong>s Tbomedegobis Semowmebis da Rumelebis dasaproeqteblad.<br />

Tbomedegoba _ masalis Tvisebaa, SeinarCunos mudmivi temperatura<br />

mkveTri temperaturuli cvlilebebis dros.<br />

cecxlmedegoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis<br />

da wylis (xanZris dros) moqmedebas rRvevis gareSe, ceclmedegobis<br />

mixedviT <strong>masalebi</strong> iyofa sam jgufad:<br />

uwvadi <strong>masalebi</strong>, romlebic maRali temperaturis dros ar aaldebian,<br />

ar naxSirdebian da iferflebian. (aguri, kramiti da sxva).<br />

Znelad wvadi <strong>masalebi</strong> maRali tempereturis moqmedebis dros Znelad<br />

aaldebian, naxSirdebian da iwvian. (fibroliti, asfaltbetoni). maTi wva<br />

wydeba cecxlis keris mocilebisTanave.<br />

wvadi <strong>masalebi</strong> aaldebian an iwvian cecxlis da maRali temperaturis<br />

moqmedebis dros da ganagrZoben wvas cecxlis keris moSorebis drosac<br />

(organuli <strong>masalebi</strong>).<br />

cecxlgamZleoba aris masalis Tviseba gauZlos maRali temperaturis<br />

xangrZliv moqmedebas dnobis da deformirebis gareSe. cecxlgamZleobis<br />

mixedviT <strong>masalebi</strong> iyofa sam jgufad:<br />

cecxlgamZleebi _ romlebic uZleben 1580 0 C da met temperaturas<br />

(dinasi, Samoti da sxva); Zneldnobadi <strong>masalebi</strong> cecxlgamZleobis<br />

temperaturiT 1350 0 C-dan 1580 0 C-mde. (gJelskis aguri);<br />

advildnobadi <strong>masalebi</strong> _ cecxlgamZleobiT 1350 0 C-mde. (Cveulebrivi<br />

Tixis aguri).<br />

qimiuri medegoba _ masalis unaria winaaRmdegoba gauwios mJavebis,<br />

tuteebis, marilebis da agresiuli airebis mrRvev moqmedebas. rRvevis<br />

xarisxi damokidebulia bevr faqtorze da pirvel rigSi masalis<br />

Sedgenilobaze. qimiur medegobas sazRvraven qimiuri analiziT. maRali<br />

qimiuri medegobiT mJavebis da tuteebis mimarT gamoirCevian keramikuli _<br />

<strong>masalebi</strong> da mina.<br />

11


1.2. Mmeqanikuri Tvisebebi<br />

simtkice aris masalis unari winaaRmdegoba gauwios gare Zalebis an<br />

sxva faqtorebis moqmedebas rRvevis gareSe.<br />

<strong>masalebi</strong> konstruqciebSi, sxvadasxva Zalebis moqmedebis dros<br />

ganicdian kumSvas, Runvas, gaWimvas. bunebrivi da xelovnuri <strong>masalebi</strong><br />

(betoni, aguri, graniti da a.S.) xasiaTdeba maRali simtkiciT kumSvisas da<br />

dabali simtkiciT gaWimvisas. amitom am masalebs ZiriTadad iyeneben<br />

kumSvaze momuSave konstruqciebisaTvis. <strong>masalebi</strong> rogorebic arian liToni<br />

da xe, kargad muSaoben rogorc kumSvisas, aseve gaWimvisas.<br />

maqsimalur Zabvas, romelic Seesabameba datvirTvas, romlis drosac<br />

xdeba masalis nimuSis rRveva, simtkicis zRvars uwodeben. simtkicis<br />

zRvari samSeneblo dargSi masalis markas uwodeben. R simtkicis zRvari<br />

kumSvisas ganisazRvreba formuliT:<br />

sadac R aris mrRvevi Zala, kvZ;<br />

kgZ/sm mgpa)<br />

2<br />

PmrR<br />

R = ( ,<br />

F<br />

F _ nimuSis ganikveTis farTobi, sm 2 .<br />

kumSvisas simtkicis zRvris dasadgenad cdian 5-30 sm waxnagian kubebs<br />

an cilindrebs diametriT da simaRliT 3-10sm. maT gamocdian hidravlikur<br />

an meqanikur wnexebze. didi mniSvneloba aqvs nimuSis rogorc formas, ise<br />

zomas. mcire zomis nimuSebs simtkicis gadidebuli maCveneblebi aqvs didi<br />

zomis nimuSebTan SedarebiT. es aisaxeba masalis araerTgvarovnebiT. rac<br />

metia masalis moculoba, miT metia araerTgvarovneba. am sakiTxis<br />

saregulireblad SemoRebulia yvela masalisaTvis standartuli zomis<br />

nimuSebi, (mag. betoni, romlis standartul zomad miRebulia 15×15×15sm,<br />

xolo gadamyvan koeficientad 1), xolo sxva zomebisaTvis gadamyvani<br />

koeficientebia: cxrili 1.3.<br />

12


forma da nimuSis zomebi<br />

sm<br />

kubebi: 7,07×7,07×7,07<br />

10×10×10<br />

15×15×15<br />

20×20×20<br />

30×30×30<br />

cilindrebi: 7,14×14,3<br />

10×20<br />

15×30<br />

20×40<br />

13<br />

gadamyvani koeficienti α<br />

0,85<br />

0,91<br />

1,0<br />

1,05<br />

1,10<br />

1,16<br />

1,17<br />

1,20<br />

1,24<br />

cxrili 1.3<br />

simtkicis zRvari Runvisas gamoiTvleba Zelakebis gamocdiT.<br />

Zelakebis zomebia 4×4×16sm. erTi Seyursuli Zalis moqmedebisas koWis<br />

marTkuTxa kveTze RR ganisazRvreba formuliT:<br />

R<br />

R<br />

3Pl<br />

2<br />

= kgZ/sm (mgpa) ,<br />

2<br />

2bC<br />

xolo, rodesac ori tvirTi simetriuladaa modebuli<br />

sadac P aris mRrvevi Zala, kgZ;<br />

R<br />

R<br />

3P( l −α<br />

)<br />

2<br />

= kgZ/sm (mgpa) ,<br />

2<br />

2bC<br />

l _ manZili sayrdenebs Soris, sm;<br />

b da C _ koWis ganivi sigane da simaRle, sm;<br />

α _ or datvirTvas Soris manZili, sm.<br />

simagre _ masalis Tvisebaa winaaRmdegoba gauwios masSi sxva ufro<br />

magari sxeulis SeWras. qvis masalis simagre isazRvreba ramdenime<br />

meTodiT.


simagris<br />

maCvenebeli<br />

1<br />

2<br />

3<br />

4<br />

5<br />

6<br />

7<br />

8<br />

9<br />

10<br />

talki an carci<br />

moosis skala<br />

14<br />

cxrili 1.4<br />

minerali simagris maxasiaTeblebi<br />

TabaSiri an qvamarili<br />

kalciti an anhidriti<br />

mlxobi Spati<br />

apatiti<br />

orToklazi<br />

kvarci<br />

topazi<br />

korundi<br />

almasi<br />

advilad ikawreba frCxiliT<br />

ikawreba frCxiliT<br />

advilad ikawreba daniT<br />

Znelad ikawreba daniT<br />

didi dawoliT ikawreba daniT<br />

ar kawravs minas<br />

odnav kawravs minas. foladis<br />

daniT ar ikawreba<br />

advilad kawravs minas, foladis<br />

daniT ar ikawreba<br />

moosis skalis saSualebiT simagris dasadgenad nimuSis zedapirze<br />

gausvamen simagris skalis mineralebs. simagre ganisazRvreba ori<br />

mosazRvre mineraliT, romelTagan erTi ikawreba gamosacdeli masaliT,<br />

xolo rigiT momdevno TviT kawravs nimuSebs. Tu gamosacdeli masalis<br />

nimuSi ikawreba kvarciT, xolo TviT nimuSi kawravs orToklazs, maSin<br />

gamosacdeli masalis simagre am mineralebis simagreebs Sorisaa<br />

moTavsebuli da Seadgens 6,5.<br />

cveTadoba _ cveTadobaze simtkicis gansazRvra warmoebs im<br />

<strong>masalebi</strong>sTvis, romlebsac uxdebaT cveTaze muSaoba. (kibis safexurebi,<br />

iatakis filebi, sagzao betoni, gzis safari da sxv.). masalis cveTadoba


ganisazRvreba masis danakargis sididiT misi cveTis dros da<br />

ganisazRvreba formuliT:<br />

m1<br />

− m2<br />

2<br />

cveT = g/sm ,<br />

R<br />

F<br />

sadac m1 aris masalis masa cveTamde, g;<br />

m2 _ masalis masa cveTis Semdeg, g;<br />

F _ cveTis farTobi, sm 2.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisTvis:<br />

1. <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s Tvisebebis klasifikacia;<br />

2. fizikuri da qimiuri Tvisebebi;<br />

3. meqanikuri Tvisebebi.<br />

15


Tavi II<br />

bunebrivi qvis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />

2.1. mTis qanebi, maTi warmoSoba da klasifikacia<br />

bunebriv qvis masalebs uZvelesi droidan iyeneben mSeneblobaSi.<br />

cnobilia xuroTmoZRvrebis Zeglebi, romlebic agebulia da mopir-<br />

keTebulia qvis <strong>masalebi</strong>T: sveticxoveli, jvris monasteri, gelaTi da<br />

sxva.<br />

bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong> es aris mTis qanebis meqanikuri damuSavebis<br />

Sedegad miRebuli <strong>masalebi</strong>. qani mineraluri masaa, romelic Sedgeba erTi<br />

an ramdenime mineralisagan. monomineraluri qanebia _ kvarcis qviSa,<br />

magneziti, kirqva,wminda TabaSiri, xolo polimineraluri qanebia _<br />

graniti, bazalti, gabro da sxva. minerali warmoadgens qimiuri<br />

SedgenilobiT da fizikuri TvisebebiT erTgvarovan bunebriv sxeuls. igi<br />

warmoiqmneba dedamiwis qerqSi mimdinare fizikur-qimiuri procesebis<br />

Sedegad.<br />

bunebriv qvis qanebs sxvadasxva fizikur-meqanikuri Tvisebebis gamo<br />

farTod iyeneben mSeneblobaSi: damuSavebis gareSe (xreSi, qviSa) da<br />

meqanikuri damuSavebiT (RorRi, mosapirkeTebeli filebi da sxva) mTis<br />

qanebs iyeneben, rogorc ZiriTad nedleuls Semkvreli nivTierebebis<br />

(cementi, TabaSiri, kiri) da xelovnuri qvis <strong>masalebi</strong>s (aguri, betoni,<br />

duRabi da sxva) dasamzadeblad.<br />

mTis qanebis klasifikacia damyarebulia mis warmoSobaze. warmoSoba<br />

da warmoqmnis pirobebi gansazRvravs maT qimiur-mineralogiur<br />

Sedgenilobas, kristalur agebulebas da struqturas. Ees maCveneblebi<br />

ganapirobeben qanebis simtkices, xangrZlivobas, dekoratiul Tvisebebs.<br />

warmoSobis pirobebis mixedviT qvis qanebi iyofa sam jgufad:<br />

amofrqveuli, naleqi da saxeSecvlili anu metamorfuli qanebi.<br />

16


amofrqveuli qanebi warmoiqmneba Txevadi cecxlovani masis<br />

amofrqveviT dedamiwis siRrmidan. im SemTxvevaSi Tu magma gacivda da<br />

gamagrda dedamiwis zedapiridan did siRrmeze, maRali wnevis da<br />

temperaturis dros warmoiqmneba siRrmuli masuri qanebi. (graniti, sieniti,<br />

gabro, dioriti). Tu magma gacivda dedamiwis zedapirTan axlos, dabali<br />

temperaturis da wnevis dros, warmoiqmneba gadmonTxeuli qanebi (diabazi,<br />

andeziti, bazalti).<br />

amofrqveuli qanebis ZiriTadi qanTwarmomqmneli mineralebia: kvarci,<br />

mindvris Spati, qarsi, da rkinamagneziuri mineralebi. amofrqveuli qvis<br />

qanebis ZiriTadi saxeebia: graniti, sieniti, dioriti, gabro, bazalti,<br />

diabazi, porfiriti da andeziti.<br />

fxvieri namtvrevi qanebi warmoiqmeba vulkanuri amofrqvevebis dros,<br />

magmis mcire nawilakebis swrafi gaciebiT. Mmetad wvril fxvnilisebr<br />

masas, 0,15 mm-ze naklebi zomis marcvlebs, vulkanur ferfls uwodeben;<br />

ufro msxvilmarcvlovans (5-30 mm) - pemzas.<br />

vulkanuri tufi namtvrevi dacementebuli qania. igi warmoiqmneba<br />

vulkanuri ferflis, qviSisa da pemzis marcvlebis erTmaneTTan bunebrivi<br />

Secementebis Sedegad.<br />

naleqi qanebi warmoiqmnen amofrqveuli da sxva qanebis meqanikuri<br />

daSlis da qimiuri gardaqmnebis Sedegad, temperaturuli cvlilebebis,<br />

wylis da qaris moqmedebiT. naleqi qanebi ganlagebulia, rogorc<br />

dedamiwis qerqis zeda fenebSi, aseve zRvebis, mdinareebis, tbebis fskerze.<br />

naleqi qanebis warmomqmneli mineralebia: kalciti – CaCO3, magneziti –<br />

MgCO3, dolomiti, TabaSiri, anhidridi. Nnaleqi qanebis ZiriTadi saxeebia:<br />

kirqva, carci, niJarqva, kirqvovani tufi _ ujredovani agebulebis qania,<br />

diatomiti da trepeli _ fxvieri foriani qanebia. Nnamtvrev fxvier qanebs<br />

simsxos mixedviT Semdegnairad yofen: kaWari _ 15 sm-dan 1m-mde; xreSi - 0,5-<br />

15 sm-mde; qviSa-0,15-5 mm-mde; mtveri _ 0,005-0,15 mm-mde; Tixa _ 0,005 mm-mde.<br />

Nnamtvrevi fxvieri qanebi droTa ganmavlobaSi dacementdeba TixiT,<br />

kalcitiT an kaJmiwiT da warmoqmnis dacementebul qanebs: qviSa-qvebs,<br />

konglomerats da breqCias.<br />

17


metamorfuli qanebi _ warmoiqmneba dedamiwis qerqis siRrmeSi<br />

amofrqveuli da naleqi qanebis gardaqmniT maRali wnevis, temperaturis da<br />

airebis moqmedebis Sedegad. aseTebia: gneisi, kvarcitebi, marmarilo,<br />

fiqlebi.<br />

gneisi mineralogiuri SemadgenlobiT granitis msgavsia. gneisi<br />

naklebad yinvamedegia, vidre graniti. miuxedevad amisa, maRali simkvrive<br />

da sakmarisi simtkice (200 mgpa) saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes<br />

gzebis mokirwylisaTvis, trotuaris filebis dasamzadeblad da sxva.<br />

gavrcelebulia ukrainaSi, uralSi, Soreul aRmosavleTSi.<br />

marmarilo warmoiqmneba kirqvis da dolomitebis gadakristalebiT<br />

maRali temperaturis da wnevis moqmedebiT. marmarilo masSi Semavali<br />

marilebis, liTonis Jangeulebis da sxva danamatebis mixedviT sxvadasxva<br />

Seferilobisaa: vardisferi, yviTeli, Savi da sxva. Mmarmarilos sabadoebia<br />

cimbirSi, uralSi, Sua aziaSi, yirimSi da sxva. saqarTvelo mdidaria<br />

maRalxarisxovani marmarilos sabadoebiT. cnobilia Telavis, SroSis,<br />

svaneTis, sadaxlos sabadoebi.<br />

kvarcitebi warmoiqmneba kvarcis marcvlebis gadakristalebiT da<br />

maTi SezrdiT kaJmiwian qviSasTan. Ees kavSiri imdenad mWidroa, rom<br />

kristaluri marcvlebis gamorCeva macementeblisgan SeuZlebelia.<br />

kvarcitebi gvxvdeba wiTeli, iisferi, mwvane, TeTri, muqi Sindisferi.<br />

kvarcitebi moipoveba uralSi, ukrainaSi, cimbirSi. saqarTveloSi misi<br />

sabadoebia – bolnisSi. Ggamoiyeneba cecxlgamZle nakeTobebis<br />

dasamzadeblad sadnobi Rumelebis amosagebad, misi xangamZleoba da<br />

atmosferomedegoba saSualebas iZleva gamoyenebul iqnes mosapirkeTeblad<br />

monumentur nagebobebSi.<br />

fiqlebi. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba Tixovani fiqlebi,<br />

romlebic warmoiqmnen Tixisagan maTi Semkvrivebis da nawilobrivi<br />

gadakristalebiT. Tixovani fiqlebi Seicaven qarsis furclebs, mindvris<br />

Spats, kvarcs da sxva mineralebs. fiqlebis feria muqi ruxi. gamoiyeneba<br />

rogorc saxuravis masala (bunebrivi Siferi). fiqlebis sabadoebia<br />

18


uralSi, ukrainaSi. saqarTveloSi fiqlebi moipoveba onis, mestiis da sxva<br />

raionebSi.<br />

mixedviT:<br />

2.2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s klasifikacia,<br />

saxeebi da gamoyeneba<br />

bunebrivi qvis saSen masalebs ganasxvaveben Semdegi maCveneblebis<br />

1. moculobiTi masis mixedviT (mSral mdgomareobaSi): msubuqi<br />

ς m < 1800 kg/m3 (iyeneben ZiriTadad gasaTbobi nagebobebis kedlebisaTvis) da<br />

ς m < 1800 kg/m3 (gamoiyeneba sayrden kedlebSi, cokolebSi, saZirkvlis<br />

wyobisaTvis da sxva).<br />

2. simtkicis mixedviT kumSvisas: dabali simtkicis, romelTa<br />

simtkicis zRvari kumSvisas aris 2,5-10 mgpa; saSualo simtkicis – 15-40 mgpa;<br />

maRali simtkicis – 50 mgpa da meti.<br />

3. yinvagamZleobis mixedviT klasificirdeba Semdeg markebad;<br />

10,15,25,35,50,100,150,200,300 da 500.<br />

4. wyalmedegobis mixedviT qvis <strong>masalebi</strong> iyofa jgufebad darbilebis<br />

koeficientis sididis mixedviT: K dar aranakleb 0,6, 0,75, 0,9 da 1.<br />

nagebobebis saZirkvlebis da kedlis wyobisTvis gamoiyeneba yore qva.<br />

darbilebis koeficienti unda iyos _ aranakleb 0,75, xolo yinvagamZleoba<br />

_ aranakleb 15 –is. yoreqva warmoadgens 150-500 mm zomis araswori formis<br />

natexebs.<br />

qvis blokebi wesieri geometriuli formis qvis <strong>saSeni</strong> masalaa.<br />

gamoiyeneba samrewvelo, samoqalaqo da sxva saxis nagebobebis kedlis<br />

wyobis da sxva daniSnulebiT. Mmisi zomebia; xeliT wyobisaTvis: 390×190×188<br />

da 490×240×188 mm; meqanizebuli wyobisaTvis 3000×1000×500 mm. blokebis<br />

dasamzadeblad iyeneben dolomitebs, kirqvebs, vulkanur tufs da sxva qvis<br />

qanebs.<br />

19


nagebobebis gare mopirkeTebisaTvis gamoiyeneba graniti, sieniti,<br />

dioriti, gabro, kvarciti. Siga mopirkeTebisTvis gamoiyeneba marmarilo,<br />

forovani kirqvebi, tufebi da sxva, iatakis mosapirkeTeblad gamoiyeneba<br />

mkvrivi qanebisgan (graniti, sieniti, kvarciti, marmarilo da sxva)<br />

miRebuli gaprialebuli filebi, sisqiT aranakleb 20 mm. kibeebi keTdeba<br />

mkvrivi, cveTa medegi qanebisgan.<br />

sagzao mSeneblobisaTvis gamoiyeneba amofrqveuli danaleqi<br />

bunebrivi qvis Semdegi <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi: bortis qvebi, Zelakebi,<br />

napobi an riyis qva, RorRi, qviSa da mineraluri fxvnili.<br />

bortis qvebi gamoiyeneba gzis savali nawilis gamosayofad<br />

trotuarisagan. igi warmoadgens 70-200 sm sigrZis Zels; aris dabali-30 sm<br />

simaRlis da maRali _ 40 sm simaRlis; zeda nawilis sigane aris 10,15 da 20<br />

sm. Bbortis qvebi mzaddeba granitis, bazaltis da diabazis qanebisagan.<br />

wyalSTanTqma ar unda aRematebodes 0,6%-s, xolo simtkice kumSvisas unda<br />

iyos 100 mgpa.<br />

Zelura _ napobi an Tlili Zelia, romlis simaRle _ 10-16 sm; sigane<br />

_ 12-15 sm. da sigrZe _ 15-25 sm. gamoiyeneba qvafenilebis, moednebis da sxva<br />

Mmosawyobad.<br />

riyis qvas iyeneben miwayrilebis, wylis auzebis, napirebis<br />

gasamagreblad da sxva.<br />

bunebrivi qvis mopoveba xdeba ERia xerxiT, Tu igi dedamiwis qerqis<br />

zedapirul fenebSia; xolo Tu qani dedamiwis siRrmeSia, mopoveba xdeba<br />

Saxturi wesiT.<br />

bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong> miekuTvneba xangamZle saSen masalebs.<br />

Mmiuxedavad amisa, atmosferuli teni, mJavebi da sxva agresiuli wylebi<br />

iwveven qvis nakeTobebSi bzarebis gaCenas da maT nawilobriv an srul<br />

rRvevas. dacvis meTodebis SerCeva damokidebulia qvis masalis<br />

Taviseburebaze da misi muSaobis pirobebze. Eefeqturia qvis nakeTobis<br />

zedapiris gaJRenTva fluatebiT, romlebic garkveul siRrmeze aRweven<br />

qvaSi da amkvriveben mas. aseTebia siliciumfToriani magniumi da<br />

20


siliciumfToriani alumini. Qqvis masebis dacva SeiZleba konstruqciuli<br />

saSualebiTac, rac iTvaliswinebs qvis nakeTobis daxras.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. mTis qanebis klasifikacia;<br />

2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>, maTi mopoveba da gamoyeneba;<br />

3. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s dacva.<br />

21


moliTis marmarilosmagvari kirqva<br />

eklaris kirqva<br />

22


dizis marmarilo<br />

SroSis marmarilosmagvari kirqva<br />

23


lopotis marmarilo salieTis marmarilosmagvari kirqva<br />

sadaxlos marmarilosmagvari kirqva<br />

24


olnisis tufi<br />

kursebis tuSeniti<br />

25


Tavi III<br />

keramikuli nakeTobebi<br />

keramikuli nakeTobebs amzadeben bunebrivi Tixebisagan, zogjer maT<br />

umateben sxvadasxva organul da mineralur danamatebs. Kkeramikuli<br />

nakeTobebis teqnologia moicavs oTx ZiriTad process – Tixebis<br />

momzadeba, dayalibeba, Sroba da gamowva. keramikuli nakeTobebi iyofa or<br />

jgufad – forian da mkvriv masalebad. foriani <strong>masalebi</strong> xasiaTdeba<br />

wyalSTanTqmiT 5% da meti, xolo mkvrivi <strong>masalebi</strong>s wyalSTanTqma<br />

naklebia 5%-ze. Fforian nakeTobebs miekuTvneba Cveulebrivi Tixis aguri,<br />

Rruebiani aguri, Rruebiani kedlis qvebi, saxuravis kramiti,<br />

mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> da keramikuli milebi. mkvriv nakeTobebs<br />

miekuTvneba iatakis filebi, sagzao aguri, sanitarul-teqnikuri nakeTobebi.<br />

keramikuli nakeTobebis maRali simtkice, farTo asortimenti,<br />

teqnologiis simartive, da xangamZleoba saSualebas iZleva, rom farTod<br />

iqnes gamoyenebuli Senobis yvela nawilSi. Kkeramikul nakeTobebs aqvT<br />

erTi mniSvnelovani nakli – sxva samSeneblo masalebTan SedarebiT<br />

gadidebuli simyife.<br />

keramikuli <strong>masalebi</strong>saTvis ZiriTad nedleuls warmoadgens Tixa.<br />

teqnologiuri da fizikur-meqanikuri Tvisebebis gasaumjobeseblad TixaSi<br />

SehyavT danamatebi. (kvarcis qviSa, Samoti,wida,xe-tyis naxerxi, qvanaxSiris<br />

mtveri da sxva). Tixebi warmoiqmnebian amofrqveuli mTis qanebis-mindvris<br />

Spatebis gamoqarviT. Tixis SedgenilobaSi Sedis mineralebi: kvarci, qarsi,<br />

mindvris Spati, kalciti, magneziti da sxva. SedarebiT sufTa Tixebi<br />

Sedgeba umetesad kaolinitisagan, romlebic miiReba mindvris Spatze<br />

wylis da naxSirorJangis moqmedebiT. AaseT Tixebs uwodeben kaolinitur<br />

Tixebs Al O ⋅ 2sio<br />

⋅ H O).<br />

( 2 3 2 2<br />

Tixebi warmoqmnis pirobebis mixedviT iyofa narCen da gadatanil<br />

Tixebad. narCeni Tixebi danagvianebulia im qanis nawilebiT, romlisganac<br />

warmoiqmnen. Ggadatanili Tixebi umetesad dispersiulia, isini<br />

26


Tavisufalia pirveladi qanis msxvili fraqciebisagan, magram SesaZlebelia<br />

danagvianebuli iyos qviSiT, kirqviT, rkinis naerTebiT da sxva.<br />

maRal temperaturebze damokidebulebis mixedviT arCeven Tixebis sam<br />

jgufs: cecxlgamZle, Zneladdnobadi da advildnobadi. cecxlgamZle<br />

Tixebi uZlebs temperaturas O1580 0 C. aseTi Tixebi Seicaven didi<br />

raodenobiT Tixamiwas (Al2O3- 40%-mde) da mcire raodenobis minarevebs.<br />

Tixebs, romlebsac gamowvis Semdeg aqvs TeTri feri, uwodeben<br />

faifurovans. maT iyeneben qaSanuris (fainsi) da faifuris warmoebaSi.<br />

Zneldnobadi Tixebi uZleben temperaturas _ 1350_1580 0 C. gamoiyeneba<br />

iatakis filebis, sakanalizacio milebis, mosapirkeTebeli aguris da sxv.<br />

Ddasamzadeblad. advilad dnobadi Tixebis cecxlgamZleoba naklebia<br />

1350 0 C-ze. isini Seicaven qviSis da kirqvis minarevebs, organul naerTebs,<br />

rkinis Jangeulebs. maT iyeneben aguris blokebis, kramitis da sxva<br />

<strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad.<br />

Tixebis qimiuri Sedgeniloba da minarevebi. Tixebi Sedgeba<br />

sxvadasxva Jangeulebisagan, Tavisufali da qimiurad mierTebuli wylis da<br />

organuli minarevebisagan. Jangeulebidan Tixis SedgenilobaSi Sedis:<br />

Tixamiwa _ Al2O3, kaJmiwa – SiO2, kalciumis Jangi _ CaO, rkinis Jangi _ Fe2O3,<br />

natriumis Jangi _ Na2O, magniumis Jangi _MMgO da kaliumis Jangi – K2O.<br />

Tixamiwa – Al2O3 mniSvnelovan gavlenas axdens keramikuli nakeTobebis<br />

Tvisebebze, rac metia misi raodenoba, miT metia Tixis plastikuroba da<br />

cecxlgamZleoba. kaJmiwa _ SiO2 ZiriTadi (raodenobrivad 60-80%)<br />

Jangeulia, romelic warmoqmnis Tixas. rkinis Jangis raodenoba<br />

ganapirobebs Tixis nakeTobebis fers da natexaris Secxobis temperaturas.<br />

minarevebi mniSvnelovan gavlenas axdenen Tixis Tvisebebze. rkinis<br />

naerTebi amcirebs Tixis cecxlgamZleobas. Oorganuli nivTierebebis<br />

Semcveloba ki dakavSirebulia gamowvis dros masis kargvasTan da<br />

Sesabamisad nakeTobis SeklebasTan; garda amisa organuli naerTebis<br />

gadidebuli raodenoba amcirebs Tixis cecxlgamZleobas.<br />

Tixis ZiriTadi da mniSvnelovani teqnologiuri Tvisebaa<br />

plastikuroba. plastikurobis xarisxi damokidebulia Tixis mineralogiur<br />

27


da granulometriul Sedgenilobaze, marcvlebis formas da zedapiris<br />

xasiaTze, organul naerTebsa da wylis Semcvelobaze. plastikurobis<br />

xarisxis mixedviT Tixebi iyofa maRalplastikur Tixebad –<br />

wyalmomTxovneloba 28% da meti, haeruli Sekleba 10-15%. saSualo<br />

plastikurobis Tixebi _ wyalmoTxovniloba _ 20-28%, haeruli Sekleba 7-<br />

10%; mcire plastikurobis Tixebi _ wyalmomTxovneloba _20%-ze naklebi,<br />

haeruli Sekleba _5-7%.<br />

Tixebis granulometriuli Sedgeniloba Semdegia:<br />

qviSis fraqcia -5-0,14 mm; mtvrisebri fraqcia -0,14-0,005 mm; Tixis<br />

fraqcia _ 0,005 mm-ze naklebi.<br />

keramikuli nakeTobebisaTvis sxvadasxva Tvisebebis misaniWeblad<br />

TixaSi SehyavT damamWlevebuli, amowvadi da specialuri danamatebi.<br />

araplastikur TixebSi umateben damamWleveblebs (kvarcis qviSa, dafquli<br />

wida, nacari, nakeTobis lewi), romlebic mniSvnelovnad amcireben wylis<br />

xarjs da Seklebas. garda amisa aumjobeseben masis dayalibebas,<br />

aadvileben teqnologiur process. mTel rig SemTxvevebSi aumjobeseben<br />

nakeTobis Tbomedegobas da Tbogamtarobas. amowvadi danamatebi gamoiyeneba<br />

mcire moculobiTi masis da maRali forianobis nakeTobebis<br />

dasamzadeblad. umetesad gamoiyeneba organuli danamatebi: qvanaxSiris<br />

fxvnili, torfis mtveri, xis naxerxi da sxva. gamoiyeneba agreTve<br />

danamatebi, romlebic maRal temperaturaze gamowvis dros gamoyofen<br />

naxSirorJangs, romelic warmoqmnis forebs. aseTebia carci, dolomiti da<br />

Tixovani mergeli.<br />

specialuri danamatebi gamoiyeneba nakeTobebisaTvis specialuri<br />

Tvisebebis misaniWeblad. Mmag. MmJavamedegi nakeTobebis da mosapirkeTebeli<br />

filebis damzadebisas Tixebs umateben qviSian narevebs, romlebic<br />

aduRabebulia Txevadi miniT an tuteebiT. Tixebs sxvadasxva<br />

SeferelobisaTvis emateba zogierTi liTonis Jangeulebi.<br />

28


3.1. keramikuli nakeTobebis saerTo<br />

teqnologiuri sqema<br />

keramikuli nakeTobebis warmoebis teqnologia Sedgeba Semdegi<br />

stadiebisagan: Tixis mopoveba da masis momzadeba, nakeTobebis dayalibeba,<br />

Sroba, gamowva, nakeTobis damuSaveba (daWra, moWiqureba da sxva).<br />

masis momzadeba iTvaliswinebs Tixebis damsxvrevas, dawvrilmanebas,<br />

Tixis arevas danamatebTan erTad, mis datenianebas da<br />

advildasayalibebeli masis miRebas.<br />

keramikuli nakeTobebis damzadeba warmoebs sveli, plastikuri da<br />

naxevrad mSrali meTodiT. sveli xerxis dros nedleuls awvrilmaneben da<br />

ureven 60%-mde wyalSi. Aam dros miiReba erTgvarovani masa _ Slikeri.<br />

Pplastikuri xerxiT dayalibebisas datenianeba xdeba 20-25%-mde da Tixis<br />

areva danamatebTan erTad xdeba TixasarevSi. naxevrad mSrali xerxiT<br />

warmoebis dros Tixas amsxvreven, aSroben, awvrilmaneben da atenianeben 8-<br />

12%-mde.<br />

nakeTobebis dayalibebas plastikuri da sveli xerxebis dros<br />

awarmoeben lentur wnexebze, xolo naxevrad mSrali xerxis SemTxvevaSi<br />

dayalibeba xdeba hidravlikur an meqanikur wnexebze.<br />

Semdegi stadia aris Sroba. Sroba warmoebs xelovnurad, airebis an<br />

cxeli haeris saSualebiT, perioduli moqmedebis kamerul an uwyveti<br />

moqmedebis gvirabisebr saSrobebSi. Srobis dros warmoebs tenis<br />

gadaadgileba nakeTobis Siga nawilidan zedapirze da Semdgom aorTqleba.<br />

tenis aorTqlebis Sedegad masalis nawilakebi uaxlovdeba erTmaneTs da<br />

warmoebs Sekleba.<br />

keramikuli nakeTobebis gamowvis procesi SeiZleba daiyos sam<br />

periodad: gaxurebis, gamowvis da gaciebisGgaxurebis dros 100-120 0 C-mde.<br />

temperaturas nel-nela zrdian bzarebis gaCenis Tavidan asacileblad.<br />

Semdeg temperaturas swrafad zrdian 750-800 0 C-mde. Aam dros advildnobadi<br />

SenaerTebi iwyeben dnobas, gars ekvrian udnobad nawilakebs, rasac Tan<br />

sdevs wrfivi zomebis Semcireba da nakeTobis gamkvriveba. advildnobadi<br />

29


Tixebis gamoyenebis SemTxvevaSi gamowvas awarmoeben 900-1100 0 C-ze. Zalzed<br />

mniSvnelovania gaciebis periodi. gacieba xdeba TandaTanobiT bzarebis<br />

gaCenis Tavidan asacileblad. 800 0 C-mde temperaturas sweven nela, xolo<br />

Semdeg SeiZleba temperaturis dawevis aCqareba.<br />

3.2. Cveulebrivi Tixis aguri<br />

Tixis aguri swori paralelepipedis formis xelovnuri qvaa,<br />

romelic mzaddeba advildnobadi Tixebisagan dayalibebiT, SrobiT da<br />

gamowviT. aguris standartuli zomebia: 250×120×65mm. agurs amzadeben ori<br />

xerxiT: plastikuri da naxevrad mSrali. Uufro gavrcelebulia<br />

plastikuri xerxi, romelic Semdegi teqnologiuri procesebiT<br />

mimdinareobs: Tixis dawvrilmaneba xdeba lilvakisebur samsxvrevelebSi,<br />

Semdeg TixasarevSi xdeba Tixis datenianeba 18-25%-mde da areva<br />

erTgvarovani plastikuri masis miRebamde. momzadebuli masa miewodeba<br />

lentur wnexs. lentur wnexze Tixis masa Snekis saSualebiT<br />

SemWidrovdeba da gadaagildeba gamosasvleli xvrelisaken – satuCesaken.<br />

satuCedan uwyvetad gamodis dayalibebuli Tixis Zeli, romelic iWreba<br />

aguris zomebad da ewyoba saSrobis vagonetze. aseTi wnexis mwarmoebloba<br />

10000 cali aguria saaTSi. Srobis xangZlivoba 24 saaTidan 70 saaTamdea.<br />

damamTavrebeli stadiaa aguris gamowva. gamowvas awarmoeben uwyveti<br />

moqmedebis wriul an gvirabisebur RumelebSi. wriuli Rumelebi<br />

gamoirCeva maRali SromatevadobiT da muSaobis mZime pirobebiT, amitom<br />

axal qarxnebSi maT ar aSeneben da gamoiyeneben gvirabisebur Rumelebs.<br />

gvirabiseburi Rumeli warmoadgens 3,5_5,5 m 2 kveTis 100_150 m sigrZis<br />

arxs. arxSi aris relsebi, romlebzec moZraoben vagonetebi. dayalibebuli<br />

agurebiT. Ggvirabisebur Rumels aqvs sami zona: gaxurebis, gamowvis da<br />

gaciebis. Ggaxurebis periodSi aguris masidan orTqldeba higroskopiuli<br />

da hidratiuli teni, iwvis organuli minarevebi, Tanabrad xurdeba masa da<br />

iSleba karbonatebi. Ggadnobis dros xdeba Tixis dnobadi nawilakebis<br />

30


gadnoba, romlebic gars ertymis Tixis udnob nawilakebs da Seacxobs mas.<br />

Ggaciebis periodSi xdeba qvis warmoqmna.<br />

nax. 1. gvirabiseburi Rumeli.<br />

aguris warmoebis naxevrad mSral xerxs is upiratesoba aqvs<br />

plastikurTan SedarebiT, rom am SemTxvevaSi SesaZlebelia<br />

mcireplastikuri Tixebis gamoyeneba da gamoricxulia Srobis procesi.<br />

naxevrad mSrali xerxiT aguris dayalibebis dros nedleul masalebs,<br />

winaswari dawvrilmanebis Semdeg aSroben saSrob dolSi 6-8%<br />

tenianobamde, awvrilmaneben dezintegratorSi, crian, atenianeben 8-12%-mde<br />

da ureven. dayalibeba warmoebs hidravlikur an meqanikur wnexebze.<br />

naxevrad mSrali meTodiT SesaZlebelia rogorc mTliani, ise<br />

naxvretebiani aguris da sxvadasxva keramikuli filebis dayalibeba.<br />

31


aguris Tvisebebi. Aaguris xarisxi unda akmayofilebdes saxelmwifo<br />

standartis moTxovnebs. Aagurs unda hqondes marTkuTxa paralelepipedis<br />

forma, swori kuTxeebiT da wiboebiT. aguris zomebia: sigrZe _ 250±6 mm,<br />

sigane _ 120±4 mm da sisqe _ 65±3 mm. aguri unda iyos normalurad<br />

gamomwvari. wyalSTanTqma normalurad gamomwvari agurisTvis unda iyos<br />

aranakleb 8%, xolo yinvagamZleoba _ aranaleb 15 ciklisa. moculobiTi<br />

masa meryeobs 1700-1990kg/m 3 -is farglebSi, Tbogamtarobis koeficientia 0,5-<br />

0,75. aguri mzaddeba xuTi markis: 75,100,125,150 da 200.<br />

Cveulebrivi Tixis aguri gamoiyeneba Siga da gare kedlebis<br />

panelebis dasamzadeblad, gare da Siga kedlebis, svetebis da sxva mzidi<br />

konstruqciebisaTvs.<br />

3.3. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong><br />

efeqtur keramkul masalebs uwodeben iseT masalebs, romlebsac aqvT<br />

mcire moculobiTi masa, dabali Tbogamtarobis koeficienti, sakmarisi<br />

simtkice da SedarebiT naklebi Rirebuleba. mSeneblobaSi Cveulebrivi<br />

Tixis aguri xSirad adgils uTmobs iseT efeqtur masalebs, rogoricaa<br />

Tixis Rruebiani aguri, msubuqi aguri, Rruebiani keramikuli qvebi da sxva.<br />

Tixis Rruebiani aguri mzaddeba advildnobadi Tixebis da<br />

danamatebis gamoyenebiT, plastikuri da naxevrad mSrali dawnexvis xerxiT.<br />

Ddayalibeba sasurvelia vakuumwnexebze, romlebsac aqvT specialuri<br />

mowyobilobebi (kernebi) agurSi sicarieleebis warmosaqmnelad.<br />

sicarieleebi agurSi SeiZleba iyos mrgvali _ diametriT ara umetes 15 mm<br />

da marTkuTxa _ siganiT 15 mm. Rruebian agurs amzadeben 250×120×65 mm an<br />

250X120X88 mm zomisas. misi markebia: 75, 100, 125 da 150; moculobiTi masa _<br />

1000 _ 1450 kg/m 3 , wyalSTanTqma _ aranakleb 6%; yinvagamZleoba _ aranakleb<br />

15 ciklis. gamoiyeneba gare da Siga kedlebis, tixrebis da Senobebis sxva<br />

nawilebisaTvis. Aar aris rekomendebuli misi gamoyeneba Senobebis<br />

saZirkvlebis, cokolis da sveli kedlebis wyobisaTvis.<br />

32


nax. 2. Tixis Rruebiani aguri.<br />

samSeneblo msubuqi aguri mzaddeba diatomitis an trepelisagan<br />

Tixis damatebiT. an Tixisa da amosawvavi danamatebisagan. am agurs aqvs<br />

mcire moculobiTi masa da Tbogamtaroba. misi gamoyenebiT SeiZleba<br />

Semcirdes kedlis sisqe 40%-iT, Semsubuqdes konstruqcia 36%-iT. aguri<br />

mzaddeba zomebis: 250×120×88 mm Tu moculobiTi masa aris 700-1000 kv/m 3<br />

gamodis Semdegi markebis: 35,50,75 kmZ/sm 2 ; roca moculobiTi masa 1000-1300<br />

km/m 3 -ia, markebia 50 da 75 kmZ/sm 2 , xolo roca moculobiTi masa aris 1300-<br />

1500 kv/m 3 , simtkice aris 50,75 da 100 kmZ/sm 2 yinvagamZleoba unda iyos –<br />

aranakleb 10 ciklisa. Mmsubuq agurs iyeneben normaluri tenianobis<br />

SenobebisaTvis.<br />

keramikuli qvebi. maT ayalibeben gluvi an daRaruli zedapirebiT,<br />

vakuumwnexebze gamWoli an Caketili sicarieleebiT. Qqvis zomebia: sigrZe _<br />

250-290 mm, sigane _ 120-190 mm, sisqe _ 138-288 mm moculobiTi masa _ 1300-1450<br />

kv/m 3 wyalSTanTqma aranaklebi 6%-sa, yinvagamZleoba – aranakleb 15<br />

ciklisa. keramikuli qvebi gamodis oTxi markis: 75,100,125,150. isini cvlian<br />

Cveulebriv agurs, magram maTi gamoyeneba ar aris mizanSewonili<br />

nagebobebis saZirkvlebsa da cokolebSi da teniani Senobebis gare<br />

kedlebSi.<br />

33


3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli <strong>masalebi</strong><br />

Tixis mrudTarga aguri mzaddeba Cveulebrivi aguris analogiurad.<br />

amzadeben zomebiT: sigrZe _ 80-225 mm, simrudis radiusi _ 850-1500 mm. misi<br />

markebia: 100, 125 da 150. wyalSTanTqma _ aranakleb 8%-is, yinvagamZleoba _<br />

aranakleb 15 ciklis. gamoiyeneba bol _ da airsadeni milebis wyobisa da<br />

amogebisaTvis, rodesac aguri airebis saSualebiT cxeldeba 700 0 C - mde.<br />

sagzao aguri – mzaddeba Zneldnobadi Tixebisagan. misi zomebi;<br />

220X110X65 mm. sagzao aguri mzaddeba Semdegi markebis: 400, 600, 1000 kgZ/sm 2<br />

(40, 60, 100 mgpa); yinvagamZleoba – 30, 50, 100 cikli, wyalSTanTqma ara<br />

umetes 2, 4, 6%-is; cveTis koeficienti %-Si – aranakleb 14, 16, 18.<br />

sadrenaJo keramikuli milebi mzaddeba plastikuri Tixebisagan,<br />

lentur wnexebze dayalibebiT da Semdgomi gamowviT. milebis gare<br />

zedapirs faraven WiquriT. sadrenaJo milebi mzaddeba 25-250 mm diametris,<br />

335-500 mm sigrZis da yinvagamZleobiT aranakieb 15 ciklis.<br />

sakanalizacio keramikuli milebi mzaddeba cecxlgamZle an<br />

Zneldnobadi Tixebisagan, diametriT 100-dan 600 mm-mde, sigrZiT _ 800-1200<br />

mm. milebis gare da Siga zedapiri dafarulia WiquriT. kedlis sisqe Siga<br />

diametris Sesabamisad unda iyos 19-41 mm. dayalibeba warmoebs milisebr<br />

wnexebze. gamowva xdeba kamerul da gvirabisebur RumelebSi 1250-<br />

1300 0 C-ze. sakanalizacio milebi wyalSTanTqmis mixedviT aris I da II<br />

xarisxis. I xarisxis milebisaTvis wyalSTanTqma unda iyos _ ara umetes<br />

9%-is, xolo II xarisxisaTvis _ ara umetes 11%-is. mJavamedegoba unda iyos<br />

aranakleb 90%-is. unda uZlebdes hidravlikur wnevas aranakleb 2<br />

atmosferosi. gamoiyeneba sawarmoo da sameurneo-fekaluri, sakanalizacio<br />

da wyalsadinari qselebisaTvis.<br />

3.5. Tixis kramiti<br />

Tixis kramiti gamoiyeneba uZvelesi droidan. igi lamazi, xangamZle<br />

da iafi masalaa. misi naklia – simZime (65 kg/m 2 ) da saxuravis samuSaoebis<br />

34


didi Sromatevadoba. mzaddeba advildnobadi Tixebisagan. mSeneblobaSi<br />

gamoiyeneba oTxi saxis kramiti: daStampuli, kiloiani, brtyeli, kexis da<br />

lenturi.<br />

kramitis damzadebis teqnologia ZiriTadad ar gansxvavdeba aguris<br />

damzadebisagan. dayalibebamde Tixas guldasmiT amuSaveben erTgvarovani<br />

plastikuri masis miRebamde. ayalibeben lentur wnexebze. Semdeg xdeba<br />

Sroba da bolos gamowva natexaris srul Secxobamde. gamowva xdeba 950-<br />

1000 0 C-ze. kramiti unda iyos kargad gamomwvari. unda hqondes swori da<br />

gluvi zedapiri, wyalSeuRwevadi da yinvagamZle.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. Tixa da misi Tvisebebi;<br />

2. keramikuli nakeTobebis warmoSobis saerTo teqnologiuri sqema;<br />

3. aguri, warmoebis teqnologiuri sqema da Tvisebebi;<br />

4. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong>;<br />

5. sadrenaJo da sakanalizacio <strong>masalebi</strong>;<br />

6. kramiti.<br />

35


Tavi IV<br />

araorganuli Semkvreli nivTierebebi<br />

Semkvreli nivTierebebi, maTi Tvisebebis, Sedgenilobis da<br />

gamoyenebis mixedviT iyofa: araorganul da organul Semkvrelebad.<br />

araorganuli Semkvreli nivTierebebi warmoadgens fxvnilisebr<br />

masalas, romlebic wyalTan urTierTqmedebisas gadadian plastiur<br />

mdgomareobaSi, fizikur-qimiuri procesebis moqmedebis Sedegad nel-nela<br />

magrdebian da gadadian qvisebr mdgomareobaSi. organuli Semkvreli<br />

nivTierebebi hidrofoburia: isini muSa mdgomareobaSi gadadian<br />

gacxelebiT an organul xsnarebSi aduRabebiT. Aaraorganuli Semkvreli<br />

nivTierebebi iyofa haerul da hidravlikur Semkvrelebad.<br />

haeruli Semkvreli nivTierebebi wyalSi aduRabebis Semdeg gadadian<br />

qvisebr mdgomareobaSi, inarCuneben da imateben simtkiceSi mxolod haerze.<br />

haerul Semkvrelebs miekuTvneba: TabaSiri, haeruli kiri, magneziuri<br />

Semkvrelebi da Txevadi mina.<br />

hidravlikuri Semkvreli nivTierebebi magrdebian, inarCuneben da<br />

imateben simtkiceSi ara mxolod haerze, aramed wyalSic. hidravlikur<br />

Semkvrelebs miekuTvneba: hidravlikuri kiri, portlandcementi da misi<br />

nairsaxeobebi da sxv.<br />

haeruli Semkvreli nivTierebebi gamoiyeneba mxolod miwiszeda<br />

nagebobebSi, xolo hidravlikuri Semkvrelebi, rogorc miwiszeda, aseve<br />

miwisqveSa da wyalqveSa nagebobebSi.<br />

calke jgufad SeiZleba gamoiyos avtoklavuri gamyarebis<br />

Semkvrelebi, romlebic magrdeba mxolod maRali temperaturisa da<br />

gajerebuli oTqlis wnevis moqmedebis Sedegad avtoklavebSi. aseTebia:<br />

kir-kaJmiwovani, kir-nacriani, kir-wida da sxva Semkvrelebi.<br />

36


4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi<br />

TabaSiri<br />

TabaSiri haeruli Semkvreli nivTierebaa, romelic nedleulis saxisa<br />

da damzadebis teqnologiuri procesis mixedviT iyofa or jgufad;<br />

dabali gamowvis (TabaSirovani) da maRali gamowvis (anhidridul)<br />

Semkvrelebad.<br />

dabali gamowvis TabaSiri swrafmWidi da swrafmyarebadi<br />

nivTierebaa, romelic miiReba bunebrivi TabaSiris qvis CaSO4·2H2O<br />

gaxurebiT 140-180 0 C-mde. am jgufs miekuTvneba: samSeneblo TabaSiri, maRali<br />

simtkicis da sayalibo TabaSiri.<br />

maRali gamowvis (anhidriduli) TabaSiri miiReba bunebrivi TabaSiris<br />

qvis gamowviT 700-1000 0 C-ze. mas miekuTvneba anhidriduli cementi da maRali<br />

gamowvis TabaSiri (estrix – TabaSiri). es Semkvrelebi nela myardeba da<br />

Seicavs uwylo kalciumis sulfats (CaSO4).<br />

TabaSirovani Semkvrelebis misaRebad ZiriTad nedleuls<br />

warmoadgens bunebrivi TabaSiris qva, gaji (Tixa – TabaSiris narevi) da<br />

qimiuri mrewvelobis narCenebi.<br />

samSeneblo TabaSiri – miiReba nedleulis msxvreviT, dafqviT da<br />

Tburi damuSavebiT. TabaSiris Tburi damuSaveba xdeba saxarS qvabebSi 140-<br />

180 0 C-ze, 90-120 wT-is ganmavlobaSi. saxarSi qvabis moculoba aris 3-5 m 3 .<br />

140-180 0 C-ze warmoebs orwyliani TabaSiris qvis dehidratacia:<br />

CaSO4 2<br />

4 2<br />

2<br />

⋅ 2 H O → CaSO ⋅ 0,<br />

5H<br />

O + 1,<br />

5H<br />

O .<br />

miRebuli naxevarwyliani TabaSiri warmoadgens samSeneblo TabaSirs.<br />

samSeneblo TabaSiri TeTri feris fxvnilia. misi moculobiTi masa aris<br />

800-1000 kg/m 3 , simkvrive – 2,65-2,75 g/sm 3 . igi swrafSemkvreli da<br />

swrafmyarebadia. Sekvris procesis dasawyisi aris 3-5 wuTi, dasasruli –<br />

37


12-30 wuTi. TabaSiris gamagreba warmoebs orwyliani kalciumis sulfatis<br />

warmoqmniT:<br />

⋅ 0, 5H<br />

O + 1,<br />

5H<br />

O → CaSO ⋅ 2H<br />

O .<br />

CaSO4 2<br />

2<br />

4 2<br />

TabaSiris gamagrebis procesSi ganasxvaveben sam periods: gaxsnis,<br />

koloidaciis da kristalizaciis periodebs.<br />

TabaSiris Tvisebebze gavlenas axdens gaxsnisaTvis saWiro wylis<br />

raodenoba da dafqvis siwminde. Teoriulad TabaSiris sruli<br />

hidrataciisaTvis saWiroa 18,6% wyali, xolo normaluri sisqis comis<br />

misaRebad saWiroa 50-70% wyali. gamyarebis procesSi zedmeti wyali<br />

orTqldeba, matulobs TabaSiris qvis forianoba (40-50%) da Sesabamisad<br />

klebulobs simtkice. TabaSiris dafqvis simtkice ganisazRvreba TabaSiris<br />

fxvnilis narCeniT sacerze #02. pirveli xarisxis TabaSirisaTvis es<br />

narCeni ar unda aRematebodes 15%, meore xarisxisaTvis _ 20%, mesame<br />

xarisxisaTvis _ 30%.<br />

TabaSiris simtkice ganisazRvreba 4×4×16 sm zomis Zelakebis<br />

gamocdiT Runvaze da kumSvaze. dafqvis siwmindis mixedviT nimuSebis<br />

simtkicis zRvari Runvisas 1,5 saaTis Semdeg unda iyos aranakleb 2,7; 2,2<br />

da 1,7 mgpa, xolo naxevarZelakebis simtkicis zRvari kumSvisas unda iyos<br />

aranakleb 5,5; 4,5 da 3,5 mgpa, Sesabamisad 1, 2 da 3 xarisxis TabaSirisaTvis.<br />

samSeneblo TabaSiri gamoiyeneba dekoratiuli da mosapirkeTebeli<br />

nakeTobebis, tixris filebis, panelebis da sxvaTa dasamzadeblad.<br />

gamoiyeneba TabaSiriani da TabaSirbetonis samSeneblo nakeTobebis<br />

dasamzadeblad nagebobebis Sua nawilisaTvis, mSrali baTqaSis da<br />

TabaSiris da Sereuli duRabebis dasamzadeblad.<br />

sayalibo TabaSiri gamoiyeneba arqiteqturuli nakeTobebis yalibebis<br />

da modelebis dasamzadeblad keramikul da mrewvelobis sxva dargebSi.<br />

igi xasiaTdeba dafqvis maRali siwmindiT. narCeni #02 sacerze ar unda<br />

aRematebodes 2%.<br />

38


anhidriduli cementi miiReba bunebrivi TabaSiris qvis gamowviT 600-<br />

700 0 C-ze da Semdgomi dafqviT danamatebTan erTad. danamatebad gamoiyeneba<br />

haerkiri (1-5%), brZmedis granulirebuli wida (10-15%) da sxva.<br />

anhidriduli cementi xasiaTdeba neli Sekvris unariT. Sekvris procesi<br />

iwyeba 30wT-Si da mTavrdeba ara ugvianes 24 saaTisa. misi markebia: 5, 10, 15<br />

da 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri<br />

marmarilos, Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s da sxva dekoratiuli <strong>masalebi</strong>s<br />

dasamzadeblad.<br />

maRali gamowvis TabaSiri (estrix-TabaSiri) miiReba bunebrivi<br />

TabaSiris qvis gamowviT 800-1000 0 C-ze da Semdgomi dafqviT. gamowvis dros<br />

xdeba TabaSiris gauwyloeba da anhidridis nawilobrivi daSla CaSO4→<br />

CaO+ SO4. wamoqmnili CaO moqmedebs rogorc katalizatori da aCqarebs<br />

Sekvris process. misi markebia 10, 15, 20 mgpa. gamoiyeneba wyobisa da<br />

sabaTqaSe duRabebisaTvis, xelovnuri marmarilos, mozaikuri iatakis<br />

mosawyobad da sxva.<br />

gaji _ haeruli Semkvreli nivTierebaa, romelic miiReba<br />

TixaTabaSiriani qanebisagan. gamowva xdeba 150-250 0 C. gajis Sekvris procesi<br />

iwyba 3-5wT-Si da mTavrdeba 30-40 wuTSi. gajis simkvrivea 2,25-2,6 g/sm 3 ,<br />

moculobiT masa nayar mdgomareobaSi 800-1000 kg/m 3 , simtkice kumSvaze _ 40<br />

mgpa. mas iyeneben kedlebis wyobaSi da Siga zedapirebis mobaTqaSebisaTvis.<br />

tenian garemoSi gajis duRabs ar iyeneben.<br />

4.2. magneziuri Semkvreli nivTierebebi<br />

magneziur Semkvrel nivTierebebs miekuTvneba kaustikuri magneziti<br />

da kaustikuri dolomiti.<br />

kaustikuri magneziti miiReba bunebrivi magnezitis qvis (MgCO3)<br />

gamowviT 800-850 0 C-ze. gamowvis Sedegad MgCO3 iSleba: MgCO3→MgO+CO3.<br />

miiReba kaustikuri magneziti MgO, romelic xasiaTdeba Semkvreli<br />

TvisebebiT. gamowvis Semdeg kaustikur magnezits fqvaven da fuTaven.<br />

39


Sekvris procesis dasawyisia ara uadres 20 wT-sa da dasasruli ara<br />

ugvianes _ 6sT-sa.<br />

kaustikuri dolomiti MgO·CaCO3 miiReba bunebrivi dolomitis<br />

MgCO3·CaCO3 gamowviT 650-750 0 C-ze. magneziuri Semkvrelebi ixsneba ara<br />

wyalSi, aramed marilis xsnarebSi. gansakuTrebiT efeqturia eqvswyliani<br />

qlorovani magniumis xsnari MgCl2·6H2O, romelic uzrunvelyofs did<br />

simtkices.<br />

kaustikuri magneziti xasiaTdeba SedarebiT maRali simtkiciT.<br />

simtkice 28 dRis asakSi aRwevs 40-60 mgpa, xolo kaustikur dolomits aqvs<br />

naklebi simtkice - 10-30 mgpa.<br />

magneziuri Semkvrelebisgan amzadeben qsilolits da fibrolits,<br />

nagebobebis Siga mosapirkeTebel filebs, Tbosaizolacio masalebs da<br />

sxva.<br />

4.3. Txevadi mina<br />

Txevadi mina warmoadgens natriumis silikats Na2O·nSiO2 an kaliumis<br />

silikats K2O·nSiO2, romelic miiReba wmindad dafquli kvarcis qviSis<br />

dnobiT sodasTan Na2CO3 an natriumis sulfatTan Na2SO4 erTad 1300-1400 0 C-<br />

ze.<br />

Txevadi mina magrdeba mxolod haerze. mas iyeneben mJavagamZle<br />

cementebis da mxurvalmedegi betonis misaRebad, qviSiani gruntebis<br />

gasamagreblad da sxva.<br />

4.4. haerkiri<br />

haerkiri miiReba bunebrivi qanebis: carcis, kirqvebis dolomitebis,<br />

dolomitizirebuli kirqvebis zomieri gamowviT, romlebic Seicaven 8%-<br />

mde Tixas.<br />

40


magniumis Jangis MgO-s Semcvelobis mixedviT haerkiri iyofa mcire<br />

magneziur (MgO


mergeluri kirqvebis gamowvis Sedegad miRebuli kalciumis Jangi<br />

uerTdeba TixaSi Semavali SiO2, Al2O3 da Fe2O3 Jangeulebs da warmoqmnis<br />

Semdeg mineralebs: 2CaO·SiO2 _ orkalciumi silikati; 2CaO·Fe2O3 _<br />

orkalciumiani feriti da CaO·Al2O3 _ erTkalciumiani aluminati. miRebuli<br />

mineralebi ganapirobeben mis gamagrebas, ara marto haerze, aramed<br />

wyalSic. hidravlikuri kiri aris ori saxis: susti da Zlieri.<br />

susti hidravlikuri kiris simtkicea _ 1-1,5 mgpa, xolo<br />

Zlierhidravlikuris _ 5 mgpa. simtkicis zRvari kumSvisas ganisazRvreba 28<br />

dRis kombinirebuli Senaxvis Semdeg. (7 dRe haerze, 21 dRe _ wyalSi).<br />

hidravlikuri kiri magrdeba nela. gamoiyeneba dabali simtkicis<br />

betonebis, samSeneblo duRabebis dasamzadeblad. transportireba da<br />

Senaxva unda moxdes daxuruli WurWliT, raTa dacul iqnes<br />

datenianebisagan.<br />

4.6. portlandcementi<br />

portlandcementi ZiriTadi hidravlikuri Semkvreli nivTierebaa,<br />

romelic miiReba kirqvis da Tixis narevis Secxobamde gamowviT da<br />

miRebuli klinkeris wvrilad dafqviT. Sekvris vadebis regulirebisaTvis<br />

klinkers dafqvisas umateben 1,5-3,5%-mde TabaSirs cementis masidan<br />

gogirdmJavas anhidridze SO3-ze gadaangariSebiT. portlandcementSi<br />

Jangeulebis Semcveloba meryeobs Semdeg zRvrebSi: CaO-60-70%; SiO2-19-24%;<br />

Al2O3-4-8%; Fe2O3-2-6%; MgO – ar unda aRematebodes 5%-s, SO3-1,5-3,5%.<br />

ZiriTadi teqnologiuri procesebi portlandcementis warmoebis<br />

Semdegia: nedleulis mopoveba da momzadeba, gamowva da gamowvis Sedegad<br />

miRebuli klinkeris dafqva danamatebTan erTad.<br />

xerxiT.<br />

nedleuli gamowvisaTvis SeiZleba momzaddes sveli da mSrali<br />

portlandcementis warmoebis sveli xerxi mdgomareobs SemdegSi:<br />

qarxanaSi mitanil nedleuls awvrilmaneben 5 mm simsxomde. magari qanebi<br />

42


imsxvreva samsxvrevelebSi, xolo rbili qanebi (Tixa, carci) wvrilmandeba<br />

wyalTan erTad TixasaTqvefelebSi. 35-40% datenianebul Slams, dafqul<br />

kirqvas da danamatebs gadatumbaven milisebr wisqvilSi saboloo wvrili<br />

dafqvisaTvis. milisebri wisqvili warmoadgens foladis cilindrs,<br />

romlis sigrZe aris 8,5-16 m, diametri _ 2-4,5 m. wisqvili Siga mxridan<br />

tixrebiT gayofilia or-sam kamerad. pirvel da meore kameraSi<br />

moTavsebulia foladis an Tujis burTulebi, xolo mesameSi _ mcire<br />

zomis cilindrebi. milisebri wisqvilidan gamosuli Txevadi masa tumbos<br />

saSualebiT gadadis cilindruli formis Slamis auzSi, sadac xdeba<br />

Slamis qimiuri Sedgenilobis saboloo koreqtireba da iqmneba maragi<br />

Rumelis uwveti muSaobisaTvis. gamowva xdeba mbrunav RumelSi. mbrunavi<br />

Rumelis sigrZe aris _ 185-200 m, diametri _ 3-5 m, Rumelis doli daxrilia<br />

4 0 C-iT da brunavs 1-2 br/wT. sixSiriT. Slami itvirTeba Rumelis zeda<br />

nawilSi, brunvis dros gadaadgildeba qveda nawilSi, sadac temperatura<br />

aRwevs 1450 0 C-s. Slami gadaadgilebis dros cxeldeba, orTqldeba<br />

meqanikurad mierTebuli wyali, masa Sreba da warmoiqmneba koStebi. 500 0 C-<br />

ze xdeba qimiurad mierTebuli hidratuli wylis aorTqleba; 800-1000 0 C-ze<br />

warmoebs kalciumis karbonatis disociacia: CaCO3→CaO+CO2. naxSiroJangi<br />

wvis produqtebTan erTad gamodis Rumelidan, xolo kalciumis Jangi 1000-<br />

1200 0 C-ze Sedis qimiur reaqciaSi kaolinitis da sxva mineralebis daSlis<br />

produqtebTan da warmoqmnis qimiur naerTebs. 1450 0 C-ze sruli gamowvis<br />

Sedegad miiReba cementis klinkeri, romlis mineralogiuri Semadgenloba<br />

Semdegia:<br />

1. 3CaO·SiO2 _ samkalciumiani silikati _ aliti; 45-65% _ C3S<br />

2. 2CaO·SiO _ orkalciumiani silikati _ beliti; 15-35% _ C2S<br />

3. 3CaO·Al2O3 _ samkalciumiani aluminati _ celiti; 4-14% _<br />

C3A<br />

4. 4CaO·Al2O3·Fe2O3 _ oTxkalciumiani alumoferiti _ 10-8% _ C4AF<br />

miRebuli klinkeri dafqvamde unda gacivdes. gacieba did gavlenas<br />

axdens cementis xarisxze. neli gaciebisas miiReba dabali xarisxis<br />

portlandcementi. klinkeris swrafi gaciebisas izrdeba cementis xarisxi,<br />

43


isTvisac RumelebSi gamoyenebulia specialuri macivrebi. klinkeri<br />

ifqveba danamatebTan erTad mravalkamerian burTula wisqvilebSi.<br />

dafquli cementi separatorebidan miemarTeba silosebSi, sadac xdeba<br />

misi dayovneba, raTa cementSi darCenili Tvisufali kalciumis Jangi<br />

Caqres haeris teniT. Semdeg miewodeba SesafuT ganyofilebas. SefuTva<br />

xdeba mravalfenian qaRaldis tomrebSi.<br />

portdancementis miRebis mSrali xerxi, svelTan SedarebiT<br />

xasiaTdeba maRali teqnikur-ekonomikuri maCveneblebiT. cementis sveli<br />

xerxiT miRebis dros gaadvilebulia nedleulis dawvrilmaneba da male<br />

miiRweva kazmis erTgvarovneba, vidre mSrali xerxis dros. mSrali xerxis<br />

dros gacilebiT metia eleqtroenergiis xarji da warmoebis<br />

Sromatevadoba.<br />

4.7. portlandcementis ZiriTadi Tvisebebi<br />

portlandcementis simkvrive meryeobs 3,05-3,2 g/sm 3 _ Soris. igi<br />

damokidebulia mis Sedgenilobaze.<br />

moculobiTi masa fxvier mdgomareobaSi Seadgens 900-1100 kv/m 3 , xolo<br />

datkepnil mdgomareobaSi _ 1400-1700 kg/m 3 .<br />

dafqvis siwminde mniSvnelovnad moqmedebs Sekvris vadebsa da<br />

simtkiceze. rac ufro wvrilad aris dafquli cementis klinkeri, miT<br />

ufro swrafad da srulad warmoebs urTierTqmedeba cementsa da wyals<br />

Soris. am dros cementis yvela molekula Rebulobs monawileobas<br />

hidrataciaSi, ris safuZvelzec izrdeba cementis qvis simtkice. dafqvis<br />

siwminde ganisazRvreba sacruli analiziT. narCeni #008 sacerze gacrisas<br />

ar unda aRematebodes aRebuli sinjidan 15% masis mixedviT. dafqvis<br />

siwmindis ufro zusti maxasiaTebelia misi xvedriTi zedapiri anu 1 gram<br />

cementSi Semavali marcvlebis zedapiris farTobebis jami.<br />

portlandcementis xvedriTi zedapiria 2800-3000 sm 2 /g da meti.<br />

wyalmomTxovneloba da comis normaluri sisqe. wyalmomTxovneloba<br />

wylis is raodenobaa, romelic saWiroa ara marto cementis<br />

44


hidrataciisaTvis, aramed normaluri sisqis comis misaRebadac. normaluri<br />

sisqis comis misaRebad saWiroa 28-30% wyali cementis masidan.<br />

Sekvris vadebis gansazRvra xdeba vikas xelsawyos gamoyenebiT.<br />

Sekvris procesis dasawyisi normaluri sisqis comisaTvis aris ara uadres<br />

45 wT-isa, xolo dasasruli ara ugvianes 10 sT-sa.<br />

moculobis Tanabari cvlileba cementis gamagrebisas mniSvnelovani<br />

Tvisebaa. moculobis araTanabari cvlilebebisas mcirdeba cementis qvis<br />

ara marto simtkice, aramed xdeba rRvevac. moculobis araTanabari<br />

cvlileba gamowveulia masSi Tavisufali kalciumis Jangis CaO-s<br />

hidrataciiT. standartis mixedviT am Tvisebas adgenen normaluri sisqis<br />

comisagan damzadebuli kverebis gamocdiT. Tu kverebi daiSala, daibrica<br />

da gauCnda mniSvnelovani bzarebi, aseTi cementis gamoyeneba mSeneblobaSi<br />

ar SeiZleba.<br />

portlandcementis simtkice anu marka aris misi simtkicis zRvari<br />

Runvaze da kumSvaze. ganisazRvreba 4×4×16 sm-is Zelakebis gamocdiT,<br />

romlebic damzadebulia cementis duRabisagan fardobiT 1:3 (erTi masiTi<br />

nawili cementi, sami nawili volskis qviSa). gamocda xdeba 28-e dRes.<br />

pirvel xanebSi myardeba yalibebSi tenian haerze, xolo Semdeg wyalSi<br />

normaluri temperaturis pirobebSi 20±5 0. volskis qviSa saxelmwifo<br />

standartiT etalonur qviSad aris miCneuli. Mmas aqvs mudmivi<br />

granulometriuli Sedgeniloba (marcvlebis simsxoa 0,5-dan 0,85 mm-mde) da<br />

Seicavs upiratesad kvarcis marcvlebs (SiO2 98%-ze meti). Zelakebs jer<br />

cdian Runvaze, xolo Semdeg mis naxevrebs kumSvaze.<br />

simtkicis zRvari Runvaze Seyursuli Zalis moqmedebisas malis<br />

SuaSi gamoiTvleba formuliT:<br />

sadac P aris mrRveli Zala, kgZ;<br />

kgZ/sm (mgpa)<br />

2<br />

3Pl<br />

R R = ,<br />

2<br />

2bh<br />

l _ sayrdenebis centrebs Soris manZili, sm;<br />

b da h nimuSis kveTis sigane da simaRle, sm;<br />

45


simtkicis zRvari kumSvisas gamoiTvleba formuliT:<br />

kgZ/sm (mgpa)<br />

2<br />

P<br />

R k = .<br />

ab<br />

simtkicis zRvars kumSvisas 28-e dReze cementis aqtivobas uwodeben.<br />

potlandcementis markebia: 300, 400, 500, 600. 300 markis cements<br />

simtkice kumSvaze unda hqondes 300 kgZ/sm (30 mgpa), simtkicis zRvari<br />

Runvaze unda iyos 45 kgZ/sm 2 (4,5 mgpa); 400 markis cementis simtkice<br />

kumSvaze unda hqondes 400 kgZ/sm 2 (40 mgpa), xolo Runvaze _ 55 kgZ/sm 2 (5,5<br />

mgpa); 500 markianisTvis simtkicis zRvari kumSvaze 500 kgZ/sm 2 (50 mgpa),<br />

Runvaze _ 60 kgZ/sm 2 (6 mgpa); 600 markianisTvis simtkicis zRvari kumSvaze<br />

aris 600 kgZ/sm 2 (60 mgpa), Runvaze _ 65 kgZ/sm 2 (6,5 mgpa).<br />

cementis gamagreba _ rTuli fizikur-qimiuri procesia, romlis<br />

drosac cementis qvis simtkice TandaTanobiT izrdeba. gamagrebis sami<br />

periodia: mosamzadebeli anu gaxsnis periodi, romlis drosac cementis<br />

comi TandaTanobiT magrdeba; koloidaciis periodi, romlis drosac comi<br />

kargavs plastikurobas da iwyebs Sekvras; kristalizaciis periodi,<br />

rodesac xdeba cementis qvis warmoqmna.<br />

cementis qvis korozia xdeba agresiuli garemos zemoqmedebiT,<br />

romelic Seicavs mavne nivTierebebs. ganasxvaveben koroziis sam saxeobas.<br />

pirvels miekuTvneba procesebi, romlebsac iwvevs mtknari wylebis<br />

moqmedeba.<br />

meores miekuTvneba procesebi, romlebic mimdinareobs wylis<br />

moqmedebiT, romelic Seicavs qimiur nivTierebebs;<br />

mesames miekuTvneba procesebi, romelic dakavSirebulia naklebad<br />

xsnadi produqtebis warmoqmnasTan, romlebic nel-nela grovdeba cementis<br />

qvis kapilarebSi, forebSi da sicarieleebSi.<br />

koroziisagan dacva _ es aris mkvrivi betonis damzadeba, dafarva<br />

wyalSeuRwevadi <strong>masalebi</strong>T an specialuri mJavamedegi cementebis<br />

gamoyeneba.<br />

46


4.8. cementebis gamoyeneba, transportireba da<br />

Senaxvis wesi<br />

cementebi gamoiyeneba miwiszeda, miwisqveSa da wyalqveSa nagebobebSi.<br />

portlandcementi ZiriTadi Semkvrelia, romelic gamoiyeneba betonis da<br />

rkinabetonis konstruqciebis, samSeneblo duRabebis, Tboizolacio<br />

<strong>masalebi</strong>s da sxv. dasamzadeblad.<br />

cementis transportireba xdeba SefuTul an nayar mdgomareobaSi,<br />

specialuri avtocementmzidebiT, rkinigzis vagoncementmzidebiT da sxva<br />

saSualebebiT. cementis yovel partias Tan axlavs pasporti, sadac<br />

aRniSnuli aris: cementis dasaxeleba, marka da sxva fizikur-meqanikuri<br />

Tvisebebi.<br />

cementi inaxeba daxurul sawyobebSi. hermetul WurWelSi cementi<br />

simtkices inarCunebs, xolo sxva SemTxvevaSi igi kargavs simtkices: 3 Tvis<br />

ganmavlobaSi 10-20%-mde; 6 TveSi _ 28-30%-mde; 12 TveSi _ 35-40%-mde.<br />

4.9. portlandcementis specialuri saxeebi<br />

mrewveloba uSvebs sxvadasxva Tvisebebis mqone cementebs.<br />

plastificirebuli portlandcementi _ miiReba portlandcementis<br />

klinkeris da maplastificirebeli danamatebis erToblivi dafqviT. aseT<br />

danamatebad gamoiyeneba sulfat-spirtuli durdo da sulfat-safuari 0,15-<br />

0,25% cementis masidan. plastificirebuli portlandcementis gamoyeneba<br />

saSualebas iZleva Semcirdes wyalcementis fardoba, rac zrdis betonis<br />

simtkices.<br />

hidrofobuli portlandcementi _ miiReba portlandcementis<br />

klinkeris da hidrofobuli danamatebis gamoyenebiT. danamatebad<br />

gamoiyeneba saponnavTi, asidoli, oleinmJava da sxva. hidrofobuli<br />

danamatebi aumjobeseben betonis narevis denadobas da advilCawyobadobas.<br />

47


hidrofobuli cementi xasiaTdeba didi wyalmedegobiT da<br />

wyaluJonadobiT. misi markebia 300, 400, 500, 600.<br />

swrafmyarebadi portlandcementi Cveulebrivi portladcementisagan<br />

gansxvavdeba simtkicis swrafi matebiT gamagrebis adreul asakSi. am<br />

cementis dafqvis siwminde xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT. misi<br />

markebia 400,500,600.<br />

sulfatmedegi portlandcementi miiReba portlandcementis<br />

klinkeris wvrilad dafqviT, romelic Seicavs samkalciumian aluminats<br />

3CaO·Al2O3 ara umetes 5%-isa. klinkeri dafqvisas ar saWiroebs mineralur<br />

danamatebs. cementi xasiaTdeba maRali sulfatmedegobiT, magram<br />

axasiaTebs gamyarebis dabali intensiuroba. markebia 300 da 400. gamoiyeneba<br />

hidroteqnikur mSeneblobaSi. mas iyeneben agreTve mineralizebul da<br />

mtknar wyalSi momuSave betonis konstruqciebis dasamzadeblad.<br />

TeTri portlandcementi _ miiReba sufTa kirqvebisa da TeTri Tixis<br />

gamowviT, romlebic Seicaven mcire raodenobiT mRebav mineralebs da<br />

gansakuTrebiT rkinis Jangs. TeTri cementi siTeTris xarisxis mixedviT<br />

sami saxisaa: БЦ-1, БЦ-2, БЦ-3. gamoiyeneba dekoratiuli miznebisaTvis. misi<br />

markebia: 300, 400, 500.<br />

feradi portlandcementi miiReba TeTri portlandcementis<br />

klinkeris, ferisa da tutemedegi mineralebis (oxra, surinjis, muris,<br />

rkinis surinjis) erToblivi dafqviT. misi markebia: 400, 500. gamoiyeneba<br />

xelovnuri marmarilosa da mosapirkeTebeli filebis dasamzadeblad.<br />

4.10. pucolaniani portlandcementi<br />

pucolaniani portlandcementi hidravlikuri Semkvreli nivTierebaa,<br />

romelic miiReba portlandcementis klinkeris, aqtiuri mineraluri<br />

danamatebis da TabaSiris dafqviT. TabaSirs umateben 5%-mde Sekvris<br />

procesis regulirebisaTvis. aqtiuri mineraluri danamatebi aris ori<br />

saxis: bunebrivi da xelovnuri. bunebrivi danamatebidan farTod<br />

48


gamoiyeneba pemza, vulkanuri wida, diatomiti, trepeli da sxva, xolo<br />

xelovnuri danamatebidan gamoiyeneba brZmedis wida, nacari, gamomwvari<br />

Tixa da sxva. Cveulebriv portlandcementTan SedarebiT pucolaniani<br />

portladcementi xasiaTdeba cementis qvis didi wyalmedegobiT, naklebi<br />

siTbos gamoyofiT Sekvrisa da gamyarebis dros, cementis qvis<br />

wyaluJonvadobiT da dabali TviTRirebulebiT. axasiaTebs naklovani<br />

mxareebic: gadidebuli wyalmomTxovneloba, rac iwvevs cementis xarjis<br />

gazrdas da dabali yinvamedegoba.<br />

pucolaniani portlandcementis dafqvis siwminde da Sekvris vadebi<br />

igivea, rac Cveulebrivi portlandcementisaTvis. igi xasiaTdeba<br />

Senelebuli simtkicis matebiT gamagrebis pirvel dReebSi, magram 28-e<br />

dRes misi simtkice aRwevs portlandcementis simtkices. misi markebia: 200,<br />

300, 400 da 500. ZiriTadad iyeneben hidroteqnikur mSeneblobaSi, miwisqveSa<br />

da wyalqveSa nagebobebSi da sxva.<br />

4.11. widiani cementebi<br />

widaportlandcementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />

portlandcementis klinkeris, granulirebuli brZmedis widis da<br />

TabaSiris erToblivi an cal-calke dafqviT da Semdgomi areviT. brZmedis<br />

widis raodenoba unda iyos 30-60% cementis masidan. widaportlandcementis<br />

dafqvis siwminde igivea, rac Cveulebrivi portlandcementis. misi<br />

simkvrivea _ 2,8-3,8 g/sm 3 ; moculobiTi masa nayar mdgomareobaSi _ 1100-1300<br />

kg/m 3 , xolo datkepnil mdgomareobaSi 1600 kg/m 3 . Sekvris procesis<br />

dasawyisi 4-6 sT; damTavreba _ 10-12sT. misi markebia: 200, 300, 400, 500.<br />

gamoiyeneba hidroteqnikur nagebobebSi. naklebi yinvagamZleobis gamo ar<br />

aris sasurveli misi gamoyeneba konstruqciebSi, romlebic ganicdian xSir<br />

gayinvas da galxobas.<br />

kirwidiani cementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />

wvrilad dafquli kiris da granulirebuli brZmedis widis areviT mSral<br />

mdgomareobaSi. Camqrali an Caumqrali saxis kiri aiReba 10-30%,<br />

49


granulirebuli brZmedis wida _ 90-70%. Sekvris procesis<br />

regulirebisaTvis umateben 5%-mde TabaSirs. kirwidiani cementi nela<br />

ikvreba: Sekvris procesis dasawyisi _ 5-6sT, dasasruli _ 12-20sT. misi<br />

markebia: 50, 100 da 150.<br />

kirwidiani cementi xasiaTdeba arasakmarisi haer da yinvamedegobiT.<br />

amitom rekomendirebulia misi gamoyeneba betonebisa da duRabebis<br />

dasamzadeblad, romlebic mudmivad tenian garemoSi imyofebian.<br />

sulfadwida cementi _ hidravlikuri Semkvrelia, romelic miiReba<br />

granulirebuli brZmedis widis (80-85%), TabaSiris an anhidridis (20-15%)<br />

da portlandcementis klinkeris (5%-mde) erToblivi dafqviT. misi<br />

markebia: 300, 400. xasiaTdeba didi medegobiT sulfatian wylebSi. amitom<br />

mas iyeneben zRvis hidroteqnikur nagebobebSi da miwisqveSa<br />

konstruqciebSi, romlebzec moqmedeben agresiuli wylebi.<br />

4.12. Tixamiwovani cementi<br />

Tixamiwovani cementi _ swrafadmyarebadi hidravlikuri Semkvrelia,<br />

romelic miiReba Secxobis an dnobis temperaturamde gamomwvari klinkeris<br />

wmindad dafqviT. nedleulad gamoiyeneba boqsitebis da kirqvebis narevi.<br />

boqsiti bunebrivi qania, romelic Seicavs 80% Tixamiwas. kirqva unda iyos<br />

sufTa mavne minarevebisagan.<br />

Tixamiwovan cements aqvs Semdegi maxasiaTeblebi: moculobiTi masa<br />

nayar msgomareobaSi 1000-1400 kg/m 3 , datkepnil mdgomareobaSi 1600-1800 kg/m 3 .<br />

simkvrive _ 3,3 g/sm 3 . dafqvis siwminde ufro didia, vidre<br />

portlandcementis; narCeni sacerze #008 ar inda aRematebodes 10%-s.<br />

Tixamiwovani cementis Sekvris vadebia: dasawyisi _ 30wT, dasasruli _ ara<br />

ugvianes 12 sT-sa. Tixamiwovani cementis samarko simtkices sazRvraven 3<br />

dRe-Ramis Semdeg. gamagrebidan 6-7 saaTis Semdeg Tixamiwovani cementis<br />

simtkice aRwevs samarko simtkicis 30%-s, xolo erTi dRe-Ramis asakSi 80-<br />

90%-s. sami markisaa: 300, 400, 500.<br />

50


Tixamiwovani cemnti 2-3-jer ufro Zviria, vidre portlandcementi.<br />

amitom mas im SemTxvevaSi iyeneben, rodesac ufro racionalurad xdeba<br />

misi specifiuri Tvisebebis gamoyeneba. kerZod, daCqarebul samontaJo da<br />

saremonto samuSaoebSi, sxvadasxva avariul samuSaoebSi, betonisa da<br />

rkinabetonis konstruqciebSi, romlebic ganicdian Zliermineralizebuli<br />

wylebis moqmedebas, cecxlmedegi betonebis dasamzadeblad.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. araorganuli Semkvrelebis klasifikacia gamagrebis pirobebis<br />

mixedviT;<br />

2. TabaSiri da kiri, maTi miReba da Tvisebebi;<br />

3. hidravlikuri kiri;<br />

4. portlandcementi, misi miReba da Tvisebebi, nairsaxeobebi da<br />

gamoyeneba.<br />

51


Tavi V<br />

betoni<br />

5.1. ZiriTadi cnobebi<br />

betoni uZvelesi <strong>saSeni</strong> masalaa, romelic Cvens welTaRricxvamde<br />

gamoiyeneboda. betonisagan aSenebulia egviptis labirinTi, CineTis didi<br />

kedlis nawili. Semdgom saukuneebSi misi gamoyeneba TiTqmis mTlianad<br />

Sewyda. am masalis meored dabadeba daiwyo me-19 saukuneSi. betonis<br />

teqnologiis fuZemdeblad SeiZleba CaiTvalos akademikosi i.g.maluga. mis<br />

naSromSi “cementis betonis momzadeba da Semadgenloba” (1893 w.)<br />

gadmocemulia kvlevebis Sedegebi betonis Sesaxeb. 1927 w. gamoqveynebuli<br />

iyo prof. n.m.beliaevis betonis Seswavlis <strong>masalebi</strong>. dRemde betoni erT-<br />

erTi Zvirfasi masalaa, romelic farTod gamoiyeneba samoqalaqo,<br />

satransporto, hidroteqnikur da sxva nagebobebSi.<br />

betoni xelovnuri qvis masalaa, romelic miiReba racionalurad<br />

SerCeuli Semkvreli nivTierebebis (wvrili Semvsebi – qviSa, msxvili<br />

Semvsebi – xreSi an RorRi), wylisa da sxva specialuri danamatebis areviT<br />

da Semdgomi gamyarebiT. gamyarebamde am <strong>masalebi</strong>s narevs betonis narevs<br />

uwodeben.<br />

Semkvreli nivTiereba da wyali warmoadgens betonis aqtiuri<br />

Semadgenlebs. maT Soris qimiuri reaqciebis Sedegad miRebuli cementis<br />

comi gars ekvris qviSisa da xreSis an RorRis marcvlebs, avsebs maT<br />

marcvlebs Soris sicarieleebs da asrulebs SemzeTavis rols, rac narevs<br />

aniWebs denadobas, xolo Semdgomi gamyarebis Sedegad akavSirebs<br />

Semvsebebis marcvlebs erTmaneTTan da warmoqmnis xelovnur qvas – betons.<br />

52


5.2. betonis klasifikacia<br />

betonebi klasificirdeba moculobiTi masis, simtkicis, Semkvrelis<br />

saxeobis, daniSnulebis, Semvsebebis marcvlebis simsxosa da saxis,<br />

yinvagamZleobis, struqturis da gamyarebis pirobebis mixedviT.<br />

moculobiTi masis mixediviT betoni aris: zemZime – moculobiTi<br />

masiT 2500 kg/m 3 -ze meti; mZime betonebi – moculobiTi masa – 1800-2500 kg/m 3<br />

msubuqi betonis moculobiTi masa 500-1800kg/m 3 . zemsubuqi _ moculobiTi<br />

masiT 500 kg/m 3 -ze naklebi.<br />

simtkicis mixedviT (kumSvaze) betoni iyofa Semdeg markebad: zemZime<br />

betoni – 100-200 markamde; mZime betoni mkvriv Semvsebebze – 100-800; msubuqi<br />

betoni 25-300; cecxlgamZle betoni 100-400; mkvrivi silikaturi betoni –<br />

100-400; ujredovani betoni – 25-200.<br />

Semkvrelis saxeobis mixedviT betonebi iyofa Semdeg jgufebad:<br />

cementiani, romelic mzaddeba portlandcementisa da mis nairsaxeobebis<br />

gamoyenebiT; silikaturi sadac Semkvrelad gamoiyeneba kiri; TabaSirovani,<br />

romelic mzaddeba TabaSiris an TabaSirovan Semkvrelebze da organul<br />

Semkvrelebze damzadebuli betonebi.<br />

daniSnulebis mixedviT betonebi aris: Cveulebrivi – Senobebisa da<br />

nagebobebis mzidi konstruqciebisaTvis (svetebi, filebi, koWebi da sxva.;<br />

hidroteqnikuri betoni – kaSxlebis, gvirabebis da sxva nagebobebis<br />

safarad; sagzao betoni – sagzao nagebobebisaTvis; specialuri<br />

daniSnulebis betonebi, rogoricaa: mJavamedegi, tutemedegi, mxurvalmedegi,<br />

biologiuri da sxva.<br />

Semvsebebis marcvlebis simsxos mixedviT betonebi aris:<br />

wvrilmarcvlovani betonebi, romlebic ar Seicaven msxvil Semvsebebs<br />

(xreSi an RorRi) da msxvilmarcvlovani betonebi, wvrili da msxvili<br />

SemvsebebiT.<br />

Semvsebebis saxis mixedviT aris betonebi mkvriv Semvsebebze,<br />

marcvalTa moculobiTi wyalSTanTqma ar aRemateba 6%-s da betonebi<br />

forian Semvsebebze, marcvalTa moculobiTi wyalSTanTqma metia 6%-ze.<br />

53


yinvagamZleobis mixedviT betonebi iyofa Semdeg markebad: mZime<br />

betonebisaTvis 50-300 cikli gayinva-galxobis da msubuqi betonebisaTvis<br />

10-200 cikli. yinvagamZleobis xarisxiT afaseben betonis xangamZleobas.<br />

struqturis mixedviT betonebi aris: mkvrivi, msxvilforovani,<br />

forizebuli da ujredovani. mkvrivia betoni, romlis Semvsebebis<br />

marcvlebs Soris Sevsebis xarisxi aris aranakleb 94%-is. msxvilforian<br />

betonSi marcvlebs Soris sicarieleebi nawilobriv aris Sevsebuli<br />

wvrili SemvsebiT da SemkvreliT. forizebul betonebSi marcvlebs Soris<br />

sicarieleebi Sevsebulia gadidebuli forianobis mqone cementis qviT, rac<br />

miiReba betonis narevSi qaf da arawarmomqmnelebis SeyvaniT. ujredovani<br />

betoni warmoadgens maRalforebian betons Tanabrad ganawilebuli<br />

forebiT, 1-2 mm diametris ujredebis saxiT.<br />

gamyarebis pirobebis mixedviT arsebobs betonebi bunebrivi<br />

gamyarebiT, TbodamuSavebiT da avtoklavuri gamyarebiT.<br />

5.3. <strong>masalebi</strong> mZime betonis dasamzadeblad<br />

cementi. betonebis dasamzadeblad iyeneben portlancements da mis<br />

narsaxeobebs. cementis SerCevis dros gaTvaliswinebuli unda iyos<br />

betonebis mimarT wayenebuli moTxovnebi (simtkice, yinvagamZleoba, qimiuri<br />

medegoba da sxv.) da agreTve nakeTobebis damzadebis teqnologia. cementis<br />

marka rekomendebulia SeirCes betonis saproeqto markis mixedviT kumSvaze.<br />

54<br />

cxrili 5.1<br />

betonis marka 150 200 300 400<br />

cementis marka 300 300-400 400-500 500-600


da a.S. mZime betonis dasamzadeblad gamoiyeneba portlandcementi,<br />

plastificirebuli portlandcementi, portlandcementi hidravlikuri<br />

danamatebiT, widaportlandcementi da sxva.<br />

wyali. betonisaTvis ZiriTadad xmaroben sufTa sasmel wyals.<br />

wyali ar unda Seicavdes mavne minarevebs (mJavebs, sulfatebs, Saqars,<br />

cximebs da sxv.), romlebic xels uSlian cementis Sekvrisa da gamyarebis<br />

process. SeiZleba gamoyenebuli iyos bunebrivi wyali, romlis wyalbadis<br />

maCvenebeli PH


dayvanili iyos minimumamde; rac ufro naklebia marcvalTSorisi<br />

sicarieleebi qviSaSi, miT ufro naklebi cementia saWiro mkvrivi betonis<br />

misaRebad.<br />

qviSis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba 1 kg qviSis gacriT<br />

0,14; 0,315; 0,63; 1,25 da 2,5 zomis naxvretebian standartul nakreb sacrebSi.<br />

sacrebSi gacris Semdeg sazRvraven narCens TiToeuli sacerisaTvis,<br />

romelsac kerZo narCens uwodeben. ganisazRvreba 0,1% sizustiT da<br />

gamoiTvleba formuliT:<br />

m1<br />

ai = ⋅100%<br />

,<br />

m<br />

sadac m1 aris narCenebis masa aRebul sacerze;<br />

m – sinjis masa.<br />

sruli narCeni Ai TiToeuli sacrisaTvis aris aRebul sacerze<br />

kerZo narCens damatebuli mis zemoT mdebare sacrebis kerZo narCenebis<br />

jami. gamoiTvleba 0,1% sizustiT formuliT:<br />

Ai = a + a + ......... + ai ,<br />

2 , 5<br />

1,<br />

25<br />

sadac a2,5; a1,25.....ai – kerZo narCenebia %-Si.<br />

sacrebze sruli narCenebis jamis SefardebiT 100-ze isazRvreba<br />

qviSis simsxos moduli:<br />

A2,<br />

5 + A1,<br />

25 + A0,<br />

63 + A0,<br />

315 + A0,<br />

14<br />

Mi = ,<br />

100<br />

sadac A2,5; A1,25; A0,63; A0,315; A0,14 aris sruli narCenebi sacrebze %-Si.<br />

qviSis marcvlovani Sedgeniloba betonSi unda Seesabamebodes<br />

standartul grafiks (nax. 3).<br />

Tu gacris mrudi Sedgenili qviSis sruli narCenebis mixedviT,<br />

moTavsdeba daStrixul zonaSi, qviSa ar moiTxovs koreqtirebas. Tu<br />

gacris mrudi gascda daStrixul nawils, maSin saWiroa qviSis<br />

marcvlovani Sedgenilobis koreqtireba.<br />

56


nax. 3. qviSis marcvlovani Sedgenilobis grafiki<br />

qviSebs simsxos modulis mixedviT yofen: msxvil, saSualo, wvril<br />

da Zalian wvril qviSebad.<br />

msxvili qviSa _ simsxos moduli metia 2,5-ze<br />

saSualo qviSa – simsxos moduli 2,5-2<br />

wvrili qviSa – simsxos moduli 2-1,5<br />

Zalian wvrili – simsxos moduli 1,5-1<br />

qviSis sicariele ganisazRvreba formuliT:<br />

⎛ ⎞<br />

V car = ⎜1−<br />

⎟ ⋅100<br />

,<br />

⎝ ϑ ⋅1000<br />

⎠<br />

sadac ς n.m aris qviSis nayari moculobiTi masa mSral mdgomareobaSi,<br />

kg/m 3 ;<br />

ς _ qviSis simkvrive, g/sm 3 .<br />

qviSis damakmayofilebeli granulometriuli SemadgenlobiT, ar<br />

aRemateba 40%-s. qviSis nayari moculobiTi masa 1300-1500 kg/m 3 . igi<br />

damokidebulia marcvlebis Sedgenilobaze, tenianobaze, carielobaze.<br />

RorRs.<br />

msxvili Semvsebi. betonebSi msxvil Semvsebebad iyeneben xreSs an<br />

57<br />

ς n.m


xreSi miiReba mTis qanebis bunebrivi daSlis Sedegad. maT aqvT<br />

momrgvalebuli da gluvi zedapiri. xreSis marcvlebis zomebia 5-70 mm;<br />

masiuri nagebobebis dabetonebisas iyeneben 150-200 mm zomisas. warmoSobis<br />

mixedviT aris mTis, mdinaris da zRvis xreSi. qviSis msgavsad xreSic<br />

Seicavs mavne minarevebs, romelTa raodenoba ar unda aRematebodes 1-3%-s.<br />

xSir SemTxvevaSi xreSi moipoveba qviSasTan erTad. rodesac xreSis<br />

SedgenilobaSi qviSis raodenoba meryeobs 25-40%-s Soris masalas<br />

uwodeben qviSaxreSovan narevs. marcvlebis simsxos mixedviT xreSi iyofa<br />

Semdeg fraqciebad: 5-10, 10-20, 20-40 da 40-70 mm.<br />

xreSis simtkices sazRvraven cilindrSi msxvrevadobaze gamocdiT.<br />

igi iyofa markebad: msx. 8 – masis 8% danakargisas; msx. 12 _ masis 9-12%<br />

danakargisas da msx. 16 _ masis 13-16% danakargisas. 300 da meti markis<br />

betonisaTvis iyeneben msx. 8 markis xreSs; 200 markis betonisaTvis msx. 12<br />

da mcire simtkicis betonisaTvis (marka 200 da mcire simtkicis)<br />

dasamzadeblad xreSs markiT msx. 16.<br />

xreSis cveTadobas sazRvraven Tarovan dolSi gamocdiT, masis<br />

danakargebis saSualebiT, markebia: cv – 20; cv – 45; cv – 55. dartymaze<br />

simtkice isazRvreba urnaliT markebia: dr – 75; dr – 50; dr – 40.<br />

yinvagamZleobis markebia: 15, 25, 50, 100, 150, 200, 300. xreSis marcvlovani<br />

Sedgeniloba isazRvreba 10 kg xreSis gacriT 70, 40, 20, 10 da 5 mm zomis<br />

naxvretebian standartul sacrebSi.<br />

RorRi. RorRis misaRebad gamoiyeneba specialuri qvasamsxvrevebi,<br />

romelTa muSaobisas garda RorRisa miiReba xelovnuri qviSa da mtveri.<br />

xreSisagan gansxvavebiT, RorRis marcvlebis zedapiri ufro xorkliania<br />

da maTi SeWiduloba cementis qvasTan ukeTesia, vidre xreSis. maRali<br />

simtkicis (marka 400 da meti) betonebis misaRebad iyeneben mxolod RorRs.<br />

msxvrevadobis, yinvagamZleobis, cveTadobis, dartymis winaaRmdeg RorRs<br />

waeyeneba igive moTxovnebi, rac xreSs.<br />

RorRi iyofa Semdeg markebad: 200, 300, 400, 600, 800, 1000, 1200, 1400.<br />

mis simtkices kumSvaze aRdgenen mTis qanebis gamocdiT, wyalnajer<br />

mdgomareobaSi. igi 1,5-2-jer meti unda iyos betonis markaze. RorRi ar<br />

58


unda Seicavdes susti qanebis marcvlebs 10%-ze mets; firfitovani da<br />

nemsisebri formis marcvlebs 15%-ze mets.<br />

ganleqviT.<br />

Tixisa da mtvrisebri nawilakebis Semcveloba RorRSi isazRvreba<br />

RorRis marcvlovani Sedgeniloba ganisazRvreba iseve, rogorc<br />

xreSis. TiToeuli an ramdenime fraqciis narevi unda akmayofilebdes<br />

Semdeg moTxovnebs (cxr. 5.2).<br />

sacrebis<br />

naxvretebis zomebi, mm<br />

sruli narCeni<br />

sacerze, % masiT<br />

59<br />

cxrili 5.2<br />

D min a5(D min+ D maq.) D maq. 1,25 D maq.<br />

95-100 40-70 0-5 0<br />

5.4. betonis narevis Tvisebebi, momzadeba da<br />

transportireba<br />

betonis narevi es aris racionalurad SerCeuli da guldasmiT<br />

areuli betonis Semadgeneli komponentebi Sekvris procesisa da gamyarebis<br />

dawyebamde. igi unda akmayofilebdes or ZiriTad moTxovnas: unda iyos<br />

advilCawyobadi da SeinarCunos erTgvarovneba transportirebasa da<br />

Cawyobis dros.<br />

advilCawyobadoba narevis Tvisebaa Seavsos yalibi erTgvarovnebis<br />

SenarCunebiT. betonis narevis advilCawyobadoba xasiaTdeba narevis<br />

ZvradobiT da sixistiT.


narevis Zvradoba narevis struqturuli simtkicis maxasiaTebelia.<br />

es aris narevis unari ganiRvaros yalibSi da Seavsos igi sakuTari masis<br />

an mcire meqanikuri Zalebis moqmedebiT. betonis narevis denadoba<br />

Semvsebis 70 mm-mde marcvlebis simsxoTi ganisazRvreba konusis jdomiT<br />

firfitaze, yalibs avseben betonis narevis erTnairi simaRlis sami SriT.<br />

TiToeul Sres amkvriveben ReroTi 25-jer CaxiStviT. moasworeben yalibis<br />

zedapirs da Semdeg aTavisufleben betonis narevs yalibisagan. betonis<br />

narevi sakuTari masis gavleniT jdeba, romlis mniSvneloba ganisazRvreba<br />

sm-Si. narevis Zvradobis dadgenisas unda Semowmdes bmulobac, radganac<br />

nebismieri Zvradobis betonis narevma unda SeinarCunos erTgvarovneba da<br />

ar unda ganSrevdes. konusis jdomis mixedviT betoni narevebi iyofa: xist<br />

narevebad – 0 sm; mcired Zvradi – 2-4 sm; Zvradi – 4-12 sm da sxmuli<br />

narevebi – 12 sm da meti.<br />

nax. 4. Zvradobis gansazRvra konusis saSualebiT.<br />

Tu betonis narevis Zvradoba nulis tolia, advilCawyobadoba<br />

xasiaTdeba sixistis maCvenebliT, rac ganisazRvreba teqnikuri<br />

viskozimetriT. betonis narevis sixiste, rodesac Semvsebis marcvlebis<br />

simsxo 70-100 mm-ia, ganisazRvreba gamartivebuli meTodiT. vibro magidaze<br />

aTavseben 20X20X20 sm zomis liTonis yalibs, romelSiac aris<br />

60


standartuli konusi. konusSi asxamen betonis narevs da amkvriveben<br />

CaxiStviT. Semdeg yalibs aTavisufleben konusisagan da iwyeben vibrirebas.<br />

vibrirebis dawyebisTanave rTaven wamzoms, vibrireba grZeldeba<br />

manam, sanam betonis narevi mTlianad ar Seavsebs yalibs da zedapiri ar<br />

miiRebs horizontalur mdgomareobas. betonis narevis sixiste<br />

ganisazRvreba droiT (wm-Si), romelic mravldeba koeficient 1,5. sixistis<br />

maCveneblis mixedviT narevebi aris: Cveulebrivi narevebi 30-200 wm.<br />

sixistiT da gansakuTrebiT xisti narevebi, sixistiT 200 wm-ze meti.<br />

betonis narevis adgilCawyobadobaze did gavlenas axdens<br />

Semvsebebis simsxo, forma, forianoba, marcvlovani Sedgeniloba. qviSis<br />

raodenobis gazrda iwvevs Zvradobis Semcirebas; xreSis an RorRis<br />

fraqciebis gazrda ki jamuri zedapiris Semcirebis gamo iwvevs Zvradobis<br />

gazrdas. advilCawyobadoba agreTve damokidebulia Semkvrelis saxeobaze.<br />

magaliTad, portlandcementze damzadebuli narevi ufro Zvradia, vidre<br />

pucolaniani da widaportlandcementze damzadebuli narevebi, rac<br />

aixsneba am cementebis wyalmomTxovnelobiT. betonis narevSi wylis<br />

xarjis gazrda zrdis betonis narevis Zvradobas, magram amcirebs<br />

simtkices.<br />

nax. 5. betonis narevis Zvradobis ganmsazRvreli standartuli<br />

konusi. 1 – konusi; 2 – saxelurebi; 3 – sabjenebi.<br />

61


etonis narevis momzadeba. betonis narevis momzadebis ZiriTadi<br />

operaciebia. <strong>masalebi</strong>s dozireba da areva. dozireba xdeba uwyveti an<br />

wyvetili moqmedebis dozatorebiT. srulyofilia avtomaturi masiTi<br />

(woniTi) dozatorebi.<br />

dozirebuli masalis areva xdeba perioduli an uwyveti moqmedebis<br />

betonmrevebSi sxvadasxva xerxiT. Semadgeneli <strong>masalebi</strong>s Tavisufali<br />

vardniT, <strong>masalebi</strong>s iZulebiTi areviT da vibroareviT. denadi betonis<br />

arevas awarmoeben iZulebiTi vardnis betonmrevebSi. xisti da<br />

gansakuTrebiT xisti narevebis asarevad gamoiyeneba vibroamrevebi,<br />

romlebSic areva xdeba vibrirebasTan erTad. xisti, mcireZvradi narevebis<br />

areva xdeba iZulebiTi xerxiT.<br />

nax. 6. perioduli moqmedebis betonamrevi dasaxreli doliT.<br />

1 –amZravi, dolis dasaxrelad; 2 – CasatvirTi da gansatvirTi<br />

xvreli; 3 – asarevi doli; 4 – dolis amZravi; 5 – sadgari.<br />

betonis narevis transportireba. betonis narevis<br />

transportirebisas SenarCunebuli unda iyos misi erTgvarovneba da<br />

advilCawyobadoba. betonis narevis transportireba ar unda aRematebodes<br />

1 saaTs, radganac Semdeg iwyeba cementis hidratacia, narevi sqeldeba da<br />

kargavs Cawyobis unars. aseT SemTxvevaSi iyeneben avtobetonmrevebs.<br />

betonis narevis transportirebas awarmoeben lenturi transportirebiT,<br />

bunkerebiTa da vagonetebiT, avtotvirTmclelebiT, betonmzidebiT da sxv.<br />

62


5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba<br />

betonis narevis Cawyoba yvelaze Sromatevadi samuSaoa betonis<br />

teqnologiaSi. igi xorcieldeba badeebiT, xorTumebiT, lenturi<br />

konveierebiT, amweebiT, betontumboebiT, betonCamwyobebiT. betonCamwyobebi<br />

gansakuTrebiT kargad uzrunvelyofen betonis narevis yalibSi<br />

ganawilebas.<br />

narevi yalibSi ise unda ganawildes, rom masSi ar darCes<br />

Tavisufali adgilebi, gansakuTrebiT kargad unda Seivsos yalibis<br />

kuTxeebi da viwro adgilebi.<br />

Cawyobis Semdeg unda moxdes gamkvriveba vibrirebiT, dawnexiT,<br />

vakuumirebiT, centrifugiviT da sxva meTodebiT. yvelaze gavrcelebuli<br />

da efeqturi meTodia vibrireba. vibracias rxeviT moZraobaSi mohyavs<br />

betonis narevis nawilebi. am dros mcirdeba xaxunis Siga Zalebi da<br />

SeWideba nawilakebs Soris. Semvsebebis nawilebs Soris sicarieleebi<br />

ivseba cementis comiT, xolo haeri gamoiwnexeba gareT, ris Sedegadac<br />

warmoiqmneba mkvrivi da monoliTuri struqturis betoni.<br />

vibrogamkvrivebis efeqturoba damokidebulia rxevis sixSireze,<br />

romelic meryeobs 2800-7000 rx/wT, anu 25-150 hercs Soris da rxevis<br />

amplitudaze, romelic meryeobs 0,3-0,7 mm zRvrebSi.<br />

ganasxvaveben eleqtromeqanikur, eleqtromagnitur, prevmatikur da<br />

hidravlikur vibratorebs. yvelaze gavrcelebulia eleqtromeqanikuri<br />

vibratorebi. rxevebis gadacemis meTodis mixedviT vibratorebi<br />

klasificirdebian: zedapirul, Siga da gare vibratorebad, zedapiruli<br />

vibratorebi vibracias axdenen liTonis baqnis saSualebiT betonis<br />

narevis zedapirze. rxevis gavrcelebis siRrme betonis sisqeSi 20-30 sm-ia.<br />

gare vibratorebi magrdeba nakeTobis yalibze, romelic rxevebs<br />

gadascemen betonis narevs. Siga anu siRrmiseuli vibratorebi yvelaze<br />

efeqturia, radganac igi Tavsdeba betonis narevSi da uSualo kontaqtiT<br />

gadascems rxevas. rxevaTa sixSire 5-7 aTasi rxeva wuTSi, simZlavre 1-1,5<br />

kvt, mwarmoebloba 2-20 m 3 /sT.<br />

63


nax. 7. siRrmiseuli vibratori: 1 _ eleqtroamZravi; 2 – moqnili<br />

lilvi; 3 – vibrobuniki.<br />

betonis movla gamyarebis dros. betonis gamyarebisas simtkicis<br />

mateba damokidebulia temperaturasa da garemoze. normalur pirobebad<br />

iTvleba 20±5 0 C temperatura da 90-100% fardobiT tenianoba. temperaturis<br />

aweviT simtkice intensiurad izrdeba. Tu temperatura uaxlovdeba 0 0 -s,<br />

betonis simtkicis zrda Cerdeba. maRali xarisxis betonis miReba<br />

SesaZlebelia, Tu SeuqmniT normalur pirobebs gamyarebis dros. amisaTvis<br />

saWiroa misi zedapiris dacva gamoSrobisagan. yvelaze efeqturia betonis<br />

zedapiris dafarva afskiseburi nivTierebebiT. amisaTvis gamoiyeneba<br />

bitumis emulsiebi da sxv. horizontalur zedapirebs faraven qviSiT an<br />

naxerxiT da asveleben periodulad. bolo dros farTod gamoiyeneba<br />

polimeruli wyalgaumtari afskebi. civ dReebSi betoni unda davicvaT<br />

gayinvisagan. amisaTvis gamoiyeneba sxvadasxva meTodi. maT Soris: Semvsebis<br />

an wylis gacxeleba (dayalibebisas temperatura ar unda aRematebodes<br />

30 0 C-s) da swrafadmyarebadi maRali simtkicis cementebis gamoyeneba.<br />

5.6. betonis Tvisebebi<br />

Senobebisa da nagebobebis konstruqciebSi betoni ganicdis<br />

sxvadasxva saxis datvirTvebs: kumSvas, Runvas, gaWimvas, xleCas da sxv.<br />

yvelaze kargad betoni muSaobs kumSvisas. amitom misi mTavar<br />

maxasiaTeblad iTvleba simtkice kumSvaze.<br />

64


etonis simtkices kumSvaze betonis saproeqto markas uwodeben.<br />

betonis marka ganisazRvreba 15X15X15 sm. kubebis gamocdiT 28 dRis<br />

gamyarebis Semdeg normalur pirobebSi, roca temperatura aris 20±2 0 C da<br />

fardobiTi tenianoba 90-100%. kubebi SeiZleba agreTve damzaddes zomebiT;<br />

10X10X10 sm; 20X20X20 sm da 30X30X30 sm betonis araerTgvarovnebis da<br />

masStabis faqtoris gaTvaliswinebiT betonis faqtiuri simtkicis<br />

dasadgenad gamoyenebulia gadamyvani koeficientebi: 10 sm – 0,91; 15 sm –<br />

1,0; 20 sm – 1,05 da 30 sm – 1,10. mZime betonis markebia: 50, 75, 100, 150, 200, 250,<br />

300, 350, 400, 450, 500, 600, 700, 800.<br />

betonis simtkice kumSvisas da gaWimvisas ganisazRvreba mrRvevi<br />

Zalis SefardebiT nimuSis kveTis farTobTan:<br />

kgZ/sm mgpa)<br />

2<br />

PmrR<br />

R = ( .<br />

F<br />

mZime betonis markebi RerZuli gaWimvisas aris: 10, 15, 20, 25, 30, 35, 40.<br />

betonis simtkiceze moqmedebs mravali faqtori, rogorebicaa<br />

cementis aqtivoba, wyalcementis fardoba, Semvsebebis xarisxi, gamagrebis<br />

pirobebi, magram ZiriTadi faqtorebia cementis aqtivoba da wyalcementis<br />

fardoba. maRali aqtivobis cementisagan miReba ufro maRali simtkicis<br />

betoni. magram amasTanave erTi da igive aqtivobis cementisagan SeiZleba<br />

miviRoT sxvadasxva simtkicis betoni, rac gamowveulia wylis raodenobis<br />

cvalebadobiT. es damokidebuleba pirvelad daadgina prof. i.g. malugam<br />

1895 wels. SemdgomSi gamoyenebul iqna empiriuli formulebi, romlebic<br />

akavSireben erTmaneTTan betonis simtkices, cementis aqtivobas da<br />

wyalcementis fardobas. cnobilia prof. n.m.beliaevis formula:<br />

sadac R b aris betonis simtkice;<br />

R<br />

b<br />

Rc<br />

= ,<br />

K(<br />

wy/c)n<br />

65


R c – cementis aqtivoba;<br />

K da n – parametrebia, romlebic damokidebulia Semvsebebis<br />

xarisxze da saxeobaze.<br />

RorRisaTvis K=3,5; xreSisaTvis K=4; mZime betonisaTvis _ n=1,5.<br />

betonis simtkicis damokidebuleba wyalcementis fardobasTan grafikulad<br />

mocemulia nax. 8.<br />

nax. 8.<br />

adgilCawyobadi betonis misaRebad wyalcementis fardoba Cveulebriv<br />

miiReba w/c=0,4-0,7, maSin rodesac cementsa da wyals Soris qimiuri<br />

reaqciisaTvis saWiroa mxolod 15-20% wyali cementis masidan. zedmeti<br />

wyali, romelic ar Sedis qimiur reaqciaSi cementTan orTqldeba<br />

betonidan da masSi warmoqmnis forebs, rac amcirebs betonis simkvrives da<br />

Sesabamisad mis simtkicesac. gamomdinare aqedan, betonis simtkicis gazrda<br />

SeiZleba w/c fardobis SemcirebiT.<br />

SemdgomSi betonis simtkicis formula Secvlil iqna skramtaev-<br />

bolomeis SedarebiT martivi formulebiT:<br />

betonebisaTvis wyalcementis fardobiT 0,4 an wy/c >0,4 da c/wy ≤ 2,5.<br />

66


R = AR ( c/w -<br />

betonebisaTvis wy/c < 0,4 da c/w >2,5<br />

b<br />

b<br />

c<br />

1 c R<br />

67<br />

0,5)<br />

= ( s/w + 0,5)<br />

A R<br />

sadac A da A1 aris gamoyenebuli <strong>masalebi</strong>s xarisxis maCveneblebi.<br />

Semvsebebi da<br />

Semkvrelebi<br />

maRali xarisxis<br />

saSualo xarisxis<br />

dabali xarisxis<br />

A A1<br />

0,65<br />

0,6<br />

0,55<br />

0,43<br />

0,4<br />

0,37<br />

cxrili 5.3<br />

betonis simtkiceze moqmedebs sxva faqtorebic, romelTa<br />

gaTvaliswineba formulebSi jerjerobiT SeuZlebelia. Semvsebebis<br />

simtkice betonis simtkiceze axdens gavlenas maSin, Tu maTi simtkice<br />

naklebia dasaproeqtebeli betonis markaze. am dros saWiroa cementis<br />

xarjis gazrda. betonis simtkiceze moqmedebs Semvsebis zedapiris<br />

xorklianoba, rac ufro xorkliania zedapiri, miT ufro kargia misi<br />

SeWiduloba cementis qvasTan da metia simtkice. amitom Tanabar pirobebSi<br />

RorRze damzadebuli betonis simtkice metia xreSze damzadebuli betonis<br />

simtkiceze. mniSvneloba aqvs betonis gamyarebis xangrZlivobas. gamyarebis<br />

dasaCqareblad iyeneben qlorovan kalciums CaCl2, Na2SO4 da sxv. gamyarebis<br />

siCqareze moqmedebs cementis mineralogiuri Sedgeniloba, garemo pirobebi<br />

da sxva faqtorebi. betonis simtkicis zrda xelsayrel pirobebSi


grZeldeba xangrZlivad, Tavdapirvelad intensiurad, Semdeg ki naklebi<br />

intensiurobiT. es kanonzomiereba gamosaxulia Semdegi logariTmuli<br />

damokidebulebiT;<br />

Lgn<br />

Rn = R ,<br />

28<br />

lg28<br />

sadac Rn da R28 aris zRvari kumSvisas n da 28 dRes, mgpa.<br />

n – betonis asaki, dR.<br />

daculi unda iyos piroba, rom n≥3 dReze.<br />

betonis gamyarebis normalur pirobebad iTvleba haeris fardobiTi<br />

tenianoba 90-100% da temperatura 15-20 0 C.<br />

simkvrive gavlenas axdens betonis simtkiceze, xangamZleobaze da sxv.<br />

betonis maRali simkvrive mniSvnelovania iseTi konstruqciebisaTvis,<br />

romlebic gamoiyenebian hidroteqnikur nagebobebSi. simkvrivis gazrda<br />

SeiZleba cementis markis gazrdiT, w/c fardobis SemcirebiT da sxva<br />

saSualebebiT.<br />

yinvagamZleoba. betonis yinvagamZleoba xasiaTdeba gayinva-galxobis<br />

im ricxviT, romelsac gauZlebs betonis nimuSebi, ise rom maT ar<br />

moakldes simtkicis 25%-ze meti. yinvagamZleobis mixedviT betonis<br />

markebia: 50, 100, 150, 200, 300, 400, 500 didi yinvagamZleobiT xasiaTdeba<br />

maRali simkvrivis betoni.<br />

betonis wyalSeuRwevadoba. wyalSeuRwevadi betoni Txeli<br />

konstruqciebisTvis SeiZleba damzaddes hidrofobuli nivTierebebis<br />

(bitumis emulsiebi, holimerebi da sxv.) SeyvaniT betonis narevSi. garda<br />

amisa, iyeneben wyalsaizolacio safars an zedapirze daaqvT mkvrivi<br />

duRabi pnevmaturi xerxiT.<br />

wyalSeuRwevadobis mixedviT betonebi iyofa markebad: B – 2; B – 4; B –<br />

6; B – 8; B – 10 romlebic Sesabamisad uZleben 0,2; 0,4; 0,6; 0,8; 0,10 mgpa atm.<br />

wnevas.<br />

68


Tbogamtaroba betonis Tbogamtaroba meryeobs did zRvrebSi 0,07-0,15<br />

kkal/m.sT.grad. Tbogamtarobis koeficienti izrdeba betonis moculobiTi<br />

masis zrdiT da mcirdeba forianobis gazrdiT.<br />

5.7. betonis Sedgenilobis gaangariSeba<br />

betonis Sedgenilobis gaangariSeba iTvaliswinebs betonis<br />

Semadgeneli komponentebis raodenobas, romelic uzrunvelyofs saWiro<br />

Tvisebebis betonis miRebas. betonis narevis Sedgenilobas gamosaxaven<br />

masSi Semavali komponentebis masiTi (an moculobiTi) SefardebiT da<br />

wyalcementis fardobis CvenebiT. cementis raodenoba miCneulia 1-is<br />

tolad. amitom betonis narevis Sedgenilobas gamosaxaven Semdegnairad:<br />

cementi : qviSa : xreSi (RorRi) – 1 : X : Y, w/c = Z. betonis narevis<br />

Sedgenilobis gansazRvrisaTvis saWiroa Seswavlil iyos Semadgeneli<br />

yvela masala: cementi, qviSa, xreSi (RorRi) saxelmwifo standartebis<br />

moTxovnebis mixedviT. Sedgenilobis gaangariSebisTvis ZiriTadad<br />

gamoyenebulia skramtaev-baJenovis absolitur moculobaTa meTodi. sawyisi<br />

monacemebia: betonis marka, cementis marka, betonis narevis Zvradoba da<br />

sixiste, Semvsebebis: qviSis, xreSis an RorRis simkvriveebi da moculobiTi<br />

masebi; marcvlebis udidesi simsxo da carieloba. Sedgenilobis<br />

gaangariSeba xdeba Semdegi TanmimdevrobiT: wyalcementis fardobis<br />

gansazRvra, wylis, cementis xreSis (RorRis) raodenobis gansazRvra;<br />

narevis Zvradobis Semowmeba; sakontrolo nimuSebis damzadeba;<br />

laboratoriuli nimuSebis damzadeba; laboratoriuli Sedgenilobis<br />

gadaangariSeba sawarmoo Sedgenilobaze. gaangariSeba xdeba 1m 3<br />

betonisTvis.<br />

wyalcementis fardobis gansazRvra xdeba Semdegi formulebiT:<br />

rodesac c/w0,4<br />

69


w<br />

c<br />

rodesac c/w>2,5-ze; w/c


pucolaniani cementis gamoyenebis SemTxvevaSi wylis xarji izrdeba 20<br />

litriT, radganac pucolaniani cementi, gansxvavebiT portland-<br />

cementisagan danamatebiani cementia da wyalmomTxovneloba ufro didi<br />

aqvs. wvrili qviSis an RorRis gamoyenebis dros wylis xarji izrdeba 10<br />

litriT, radganac wvrili qviSa xasiaTdeba didi xvedriTi zedapiriT,<br />

RorRi ki Tavisi xorkliani zedapiris gamo zrdis narevis Sua xaxunis<br />

Zalebs da saWiroa wylis raodenobis gazrda.<br />

wylis xarji cxrilebis saSualebiT aseve ganisazRvreba<br />

Zvradobisa da msxvili Semvsebis udidesi simsxos mixedviT.<br />

betonis narevis advilCawyobadoba da wyalmomTxovneloba<br />

betonis narevis<br />

71<br />

xreSis udidesi simsxo, mm<br />

cxrili 5.4<br />

maxasiaTeblebi 10 20 40 80<br />

konusis<br />

jdoma, sm<br />

0<br />

0<br />

0<br />

0<br />

0<br />

1<br />

2<br />

3<br />

5<br />

7<br />

8<br />

10<br />

sixiste, wm wylis xarji 1m 3 betonisaTvis litrobiT<br />

150-20<br />

90-120<br />

60-80<br />

30-50<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

15-30<br />

145<br />

150<br />

160<br />

165<br />

175<br />

185<br />

190<br />

195<br />

200<br />

205<br />

210<br />

215<br />

130<br />

135<br />

145<br />

150<br />

160<br />

170<br />

175<br />

180<br />

185<br />

190<br />

195<br />

200<br />

120<br />

125<br />

130<br />

135<br />

145<br />

155<br />

160<br />

165<br />

170<br />

175<br />

180<br />

185<br />

115<br />

120<br />

125<br />

130<br />

135<br />

140<br />

145<br />

145<br />

150<br />

160<br />

170<br />

170


cementis raodenoba kg-Si iangariSeba formuliT:<br />

w<br />

c = .<br />

w/c<br />

1m 3 betonisaTvis cementis minimaluri xarji dadgenilia samSeneblo<br />

normebis da wesebis mixedviT.<br />

Semvsebebis raodenobis gansazRvris dros kg-Si 1m 3 betonisaTvis,<br />

vsargeblobT Semdegi ori pirobiT: betonis yvela Semadgeneli komponentis<br />

absolutur moculobaTa jami udris 1000 l (1m 3 ):<br />

c qv xr(R)<br />

+ + + wy = 1<br />

ςc<br />

ςqv<br />

ςxr(R)<br />

72<br />

000l,<br />

sadac, ς c, ς qv, ς xr(R) – aris <strong>masalebi</strong>s simkvriveebi, kv/m 3 .<br />

meore pirobiT, betonis arevisas cement-qviSis duRabi Seavsebs<br />

sicarieleebs msxvili Semvsebis marcvlebs Soris, marcvalTSorisi<br />

gawevis koeficientis gaTvaliswinebiT.<br />

c qv xr(R)<br />

+ + wy = σgk<br />

⋅ V<br />

m<br />

ςc<br />

ξqv<br />

ς<br />

xr(R)<br />

sadac σg.k. aris msxvili Semvsebebis gawevis koeficienti;<br />

Vcar – xr(R) carieloba fxvier mdgomareobaSi<br />

car<br />

m<br />

ς xr(R) _ xr(R) moculobiTi masa, kg/m3 .<br />

Vcar. xr(R) formulaSi Caismeba SefardebiTi sididis saxiT 100-jer<br />

Semcirebuli (mag., Vcar=43%, Caismeba 0,43) σg.k. xisti betonis<br />

narevebisaTvis miiReba 1,05-1,1, xolo wvrilqviSiani narevebisaTvis – 1,2. (1)<br />

da (2) gantolebebis amoxsniT miviRebT xreSs (RorRs) da qviSis xarjs 1m 3<br />

betonisaTvis:<br />

(1)<br />

(2)


qv<br />

xr(R) =<br />

1<br />

ς<br />

xr(R)<br />

1000<br />

V<br />

+ m<br />

ς<br />

car<br />

xr(R)<br />

73<br />

⋅σg.k.<br />

⎡ ⎛ c xr(R) ⎞⎤<br />

⎢1000<br />

- ⎜ + + wy⎟⎥<br />

⋅ςqv<br />

⎢<br />

⎜ ςc<br />

ς ⎟<br />

⎣ ⎝<br />

xr(R) ⎠⎥⎦<br />

= .<br />

betonis Sedgenilobis gaangariSebis Semdeg amzadeben sacdel narevs<br />

da sazRvraven konusis jdomasa da sixistes. Tu narevi aRmoCnda naklebad<br />

Zvradi, gaangariSebaSi SeaqvT Sesworeba. emateba cementisa da wylis<br />

raodenoba, ise, rom wyalcementis fardoba ar Seicvleba. Tu Zvradoba<br />

metia, maSin emateba mcire porciebiT qviSa da msxvili Semvsebi, maTi<br />

fardobis Seucvlelad. am gziT miiReba saWiro Zvradobis betonis narevi.<br />

betonis Sedgenilobis dazusteba xdeba sasinj narevebze. amisaTvis<br />

mzaddeba sami sacdeli anarevi. erTi anarevi gaangariSebulia<br />

Sedgenilobis mixedviT, xolo ori ki wyalcementis fardobiT, 20%-iT meti<br />

an naklebi saangariSo Sedgenilobidan. am narevebidan mzaddeba sam-sami<br />

15X15X15 sm zomebis kubebi, romelsac inaxaven normalur pirobebSi da<br />

gamocdian 28-e dRes. gamocdis Sedegebis mixedviT igeba grafiki betonis<br />

simtkicesa da wyalcementis fardobis damokidebulebis, romlis<br />

saSualebiTac SeirCeva w/c fardoba, romelic iZleva saWiro markis<br />

betons.<br />

betonis komponentebis arevisas msxvil Semvsebebs Soris<br />

sicarieleebs ikavebs qviSis wvrili fraqciebi, xolo cementis comiT<br />

ivseba qviSis marcvlebs Soris sicarieleebi. miRebuli betonis narevis<br />

moculoba yovelTvis naklebia misi mSrali Sedgenilobis nayar<br />

moculobaTa jamze; amitomac SemoRebulia betonis gamosavlianobis<br />

koeficientis cneba, romelic ganisazRvreba miRebuli betonis narevis<br />

moculobis SefardebiT mSrali komponentebis nayar moculobaTa jamTan.<br />

,


.n.<br />

β =<br />

.<br />

V + V + V<br />

c<br />

V<br />

74<br />

qv<br />

msxvilmarcvliani betonebisaTvis β = 0, 6 − 0,<br />

7 , xolo<br />

wvrilmarcvlovani betonebisaTvis β = 0, 7 − 0,<br />

8.<br />

am koeficientiT SeiZleba<br />

ganisazRvros betonebis erTi arevisaTvis saWiro komponentebis xarji<br />

Semdegi forulebiT:<br />

βV<br />

βV<br />

cv = ⋅c;<br />

wv = ⋅wy;<br />

1000<br />

1000<br />

βV<br />

βV<br />

qvv = ⋅qv;<br />

xr(R)v = ⋅xr(R)<br />

;<br />

1000<br />

1000<br />

sadac, cv, wyv, qvv, xr(R)v aris V moculobis betonmrevis erTi arevisaTvis<br />

saWiro wylis, cementis, qviSis, xreSis, an RorRis raodenoba.<br />

c, qv, wy, xr(R) – xarjebi cementis, wylis, qviSis, xr(RorRis) 1m 3<br />

betonis narevisaTvis, kg.<br />

xr(R)<br />

5.8. betonis specialuri saxeebi<br />

hidroteqnikuri betoni mZime betonis saxesxvaobaa, romelic<br />

xasiaTdeba didi wyalmedegobiT, wyaluJonadobiT, yinvagamZleobiT, dabali<br />

siTbogamoyofiT da rig SemTxvevaSi qimiuri medegobiT. yinvagamZleobaze<br />

misi markebia 50-500 hidroteqnikuri betonis simtkice ganisazRvreba 180<br />

dRis asakSi. misi markebia: 100, 150, 200, 250, 300, 350, 400 da 500.<br />

wyaluJonadobaze betonis markebia: B-2; B-4; B-6; B-8 da B-12. miwisqveSa,<br />

wyalqveSa da nagebobebis Siga nawilebisaTvis betonSi SehyavT<br />

wvriladdafquli qviSa da sxva mineraluri danamatebi (diatomiti,<br />

granulirebuli wida), rac iwvevs agresiuli moqmedebis mimarT medegobis<br />

zrdas da amcirebs egzoTermul movlenebs. plastificirebuli da<br />

hidrofobuli danamatebi amcirebs wyalmomTxovnelobas da cementis


xarjs, zrdis betonis simkvrives da yinvagamZleobas. Semvsebebi – qviSa,<br />

xreSi an RorRi unda akmayofilebdes ufro maRal moTxovnebs, vidre<br />

Cveulebrivi betonis. gamoiyeneba mxolod saSualo da msxvili qviSebi.<br />

betonis narevi Cawyobisas maqsimalurad unda Semkvrivdes, xolo<br />

gamyarebisaTvis unda Seiqmnas saWiro temperatura da tenianobis reJimi.<br />

hidroteqnikuri betoni gamoiyeneba iseT nagebobebSi, rogorebicaa<br />

sazRvao nagebobebi, kaSxlebi, sayrdeni kedlebi, xidis burjebi, rabebi da<br />

sxv., romlebic periodulad an mudmivad ganicdian wylis moqmedebas.<br />

mJavamedegi betoni gamoiyeneba sxvadasxva konstruqciebis,<br />

rezervuarebis, milebis da aparatebis dasamzadeblad qimiuri<br />

mrewvelobisaTvis. igi cvlis iseT Zvirfas masalebs, rogoricaa<br />

mJavamedegi keramika, furclovani tyvia, Tlili qva da sxv.<br />

mJavamedegi betonisaTvis gamoiyeneba Txevadi minas (15%), kaJftorovan<br />

natriums Na2SiF6 da mkvriv mJavamedeg Semvsebebs: kvarcis qviSas, andezitis,<br />

granitis, kvarcitebis RorRs da mtvrisebr fraqcias (


mxurvalemedegi betonis markebia 100-250, moculobiTi masa 1,7-2 t/m 3 ,<br />

forianoba 20-35%, wyalSTanTqma 10-20%.<br />

dekoratiuli betoni miiReba betonis narevSi tute da Suqmdegi<br />

pigmentebis (mumia, surinji da sxv.) SeyvaniT, 8-10% cementis masidan an<br />

feradi cementis gamoyenebiT. zogierT SemTxvevaSi gamoiyeneben ferad<br />

Semvsebebs: tufi, marmarilo, wiTeli kvarci da sxv. dekoratiul betons<br />

garda ferisa, moeTxoveba xangamZleoba, atmosferomedegoba, simtkice,<br />

simkvrive da zogierT SemTxvevaSi yinvagamZleoba da cveTamedegoba. igi<br />

gamoiyeneba Senobebisa da nagebobebis rogorc gare elementebis, aseve<br />

interierebis gasaformeblad, parkebSi savali bilikebis mosawyobad, gzis<br />

safarisaTvis da sxva. dekoratiuli betonis markebia: 150, 200.<br />

radioaqtiuri gamosxivebisagan damcavi betoni. atomuri energiis<br />

mSvidobiani miznebisaTvis gamoyenebam, moiTxova momsaxure personalis<br />

dacva gamosxivebisagan. atombirTvuli daSlis reaqciebisas yvelaze metad<br />

saSiSia σ - sxivebi da neitronuli gamosxiveba. neitronuli gamosxi-<br />

vebisagan efeqturad icavs wyali da is nivTierebebi, romlebic Seicaven<br />

didi raodenobis wyalbads. radgan wyali mcire simkvrivisaa, amitom<br />

neitonuli da σ - gamosxivebis erTdrouli dacvisaTvis gamoiyeneba<br />

zemZime betoni 3000-5000 kg/m 3 moculobiTi masiT, sadac Semvsebebad<br />

gamoyenebulia mZime <strong>masalebi</strong>: bariti, magnititi, Tujisa da foladis<br />

narCenebi da sxv. Semkvrelebad gamoiyeneba portlandcementi,<br />

widaportlandcementi da Tixamiwovani cementi. damcveli betonebis<br />

markebia 100, 150 da 200.<br />

5.9. msubuqi betoni<br />

msubuq betonebs miekuTvneba betonebi, romelTa moculobiTi masa<br />

naklebia 1800 kg/m 3 -ze da gamoirCevian maRali forianobiT.<br />

76


forianobis Seqmnis meTodebis mixedviT ganasxvaveben msubuq betonebs<br />

msubuq forian Semvsebebze, msxvilforiani (uqviSo) betonebi da<br />

ujredovani betoni.<br />

daniSnulebis mixedviT msubuqi betonebi iyofa: Tbosaizolacio<br />

betonebad, romelTa moculobiTi masa 500 kg/m 3 -ze naklebia, Tbogamtarobis<br />

koeficienti 0,2 vt/m 0 C; konstruqciul betonebad, romlebic Senobebsa da<br />

nagebobebSi iRebs mniSvnelovan datvirTvebs. maTi moculobiTi masa aris<br />

1400-1800 kg/m 3 , marka aranakleb 50, yinvagamZleoba ara nakleb 15 cikli;<br />

konstruqciul – Tbosaizolacio betonebi, romlebSiac SeTavsebulia wina<br />

orive saxis betonis Tvisebebi. maTi moculobiTi masa 500-1400 kg/m 3 , marka<br />

aranakleb 35, Tbogamtarobis koeficienti aranakleb 0,64vt/m 0 C.<br />

msubuq betonebs forian Semvsebebze maTi universaluri Tvisebebis<br />

gamo iyeneben sxvadasxva samSeneblo elementebis dasamzadeblad Senobebsa<br />

da negebobebSi. maTgan amzadeben gasaTbobi Senobebis kedlisa da<br />

gadaxurvis panelebs, koWebs, kibis marSebs, filebsa da sxva<br />

konstruqciebs.<br />

msubuqi betoni forian Semvsebebze gansxvavdeba Cveulebrivi mZime<br />

betonisagan, rac gamowveulia foriani SemvsebebiT. mkvriv SemvsebebTan<br />

SedarebiT foriani Semvsebebi xasiaTdeba mcire masiT, mniSvnelovnad<br />

dabali simtkiciT. Semvsebebi ganapirobeben betonis narevis<br />

wyalmomTxovnelobas da betonis Tvisebebs. wylis optimluri xarjis<br />

SemTxvevaSi betonis narevi xasiaTdeba kargi advilCawyobadobiT da<br />

betonis markac izrdeba, xolo optimalurze meti wylis gamoyenebisas<br />

mcirdeba betonis simtkice. msubuqi betonis gaangariSeba xdeba iseTive<br />

principiT, rogorc mZime betonis. wylisa da cementis xarjis<br />

gaangariSebis Semdeg xdeba wvrili da msxvili Semvsebebis xarjis<br />

angariSi, ris Semdeg mzaddeba ramdenime msgavsi narevi msxvili Semvsebebi<br />

15-20%-is gansxvavebiT. mzaddeba kubebi 15X15X15 sm zomis da xdeba maTi<br />

simtkicis gansazRvra 28-e dRes. gamocdis Sedegebis mixedviT adgenen<br />

msubuqi betonis optimalur Sedgenilobas. betons awyoben, amkvriveben,<br />

rogorc Cveulebriv mZime betonebs.<br />

77


msxvilforovani (uqviSo) betonebi gamoirCevian dabali moculobiTi<br />

masiT da dabali simtkiciT kumSvisas – 5 mgpa. msxvilforovani agebuleba<br />

miiReba masSi wvrili Semvsebebis arqonis gamo. am betonebs iyeneben<br />

kedlis blokebis da naklebad datvirTuli samSeneblo detalebis<br />

dasamzadeblad, sacxovrebeli da samrewvelo SenobebisaTvis, romelTa<br />

simaRle ar aRemateba 4 sarTuls.<br />

msxvilforovani betoni Sedgeba xreSisagan (an RorRisagan),<br />

marcvlebis simsxoTi 5-40 mm (sasurvelia 10-20 mm), portlandcementis an<br />

widaportlandcementisa da wylisagan. moculobiTi masa Semvsebebis saxis<br />

mixedviT 1500-1800 kg/m 3 -ia, Tbogamtarobis koeficienti 0,58-0,98 vt/m 0 C.<br />

5.10. <strong>masalebi</strong> msubuqi betonis dasamzadeblad<br />

Semkvreli nivTierebebi. betonis sxvadasxva markebisaTvis samSeneblo<br />

normebiT da wesebiT rekomendebulia Semkvrelebis Semdegi markebi:<br />

betonis marka ................................ 35-mde; 50-75; 100-150<br />

Semkvrelis marka ........................ 200-300; 250-300; 400-500.<br />

wyali. gamoiyeneba sufTa sasmeli wyali, romelic unda<br />

akmayofilebdes yvela im moTxovnebs, rasac Cveulebrivi mZime<br />

betonisaTvis gamoyenebuli wyali.<br />

Semvsebebad gamoiyeneba bunebrivi da xelovnuri forovani <strong>masalebi</strong>.<br />

bunebrivi forovani Semvsebebi miiReba forovani qvis qanebisagan:<br />

vulkanuri widebisa da tufebis, pemzis, niJarovani kirqvebis da sxvaTa<br />

msxvreviT da daxarisxebiT. xelovnuri forovani Semvsebebi miiReba<br />

warmoebis narCenebis specialuri gadamuSavebiT. xelovnurad damzadebuli<br />

Semvsebebia keramzitis xreSi da qviSa, romelic miiReba Tixebis afubiT da<br />

gamowviT. 100 0 -1250 0 C temperaturaze. afuebuli perliti, vermikuliti da<br />

obsidiani miiReba bunebrivi perlitis, vermikulitisa da obsidianis maRal<br />

temperaturaze TbogadamuSavebiT.<br />

78


danamatebi. msubuq betonSi danamatebad iyeneben dafqvil,<br />

granulirebul widebs, diatomits, tufs, pemzas da sxv. gamagrebis<br />

dasaCqareblad SehyavT kalciumis qlori CaCl2 1-2% cementis masidan.<br />

forebis warmosaqmnelad umateben aluminis fxvnils, fissaponian<br />

qafwarmomqmnelebs da sxv.<br />

5.11. ujredovani betoni<br />

ujredovani betoni, msubuqi betonis nairsaxeobaa, romelic<br />

gamoirCeva didi raodenobiT (85%-mde betonis moculobidan) xelovnurad<br />

Seqmnili daxuruli forebiT, ujredebis saxiT 0,5-2 mm diametriT,<br />

romelic Sevsebulia haeriT an airiT.<br />

ganasxvaveben ori saxis ujredovan betons: qafbetoni, romelic<br />

miiReba Semkvrelis, wylis da kaJmiwiani komponentis qafTan SereviT da<br />

airbetoni, romelic miiReba analogiuri narevis airwarmomqmnelebTan<br />

SereviT.<br />

gamoyenebuli Semkvrelis mixedviT ganasxvaveben qafbetons da<br />

airbetons damzadebuls portlandcementze, cement-kiris da kir-nefelinis<br />

Semkvrelebze; qafsilikatebs da airsilikatebs haerkirze, qafwidabetons<br />

da airwidabetons damzadebuls brZmedis widisagan gamaaqtivebeli<br />

danamatebiT (kiri da TabaSiri).<br />

gamoyenebis mixedviT ujredovani betoni iyofa: Tbosaizolaciod,<br />

moculobiTi masa 500 kg/m 3 da naklebi; konstruqciul – Tbosaizolaciod,<br />

moculobiTi masa 500-dan 900 kg/m 3 -mde da konstruqciul betonad,<br />

moculobiTi masiT 900-dan 1200 kg/m 3 . ujredovani betonis simtkice<br />

damokidebulia moculobiT masaze. moculobiT masis 500, 600, 700, 900, 1000<br />

da 1200 kg/m 3 Seesabameba simtkice 2,5; 3,5; 5; 7,5; 10 da 15 mgpa.<br />

gamyarebis pirobebis mixedviT ujredovani betoni klasificirdeba<br />

bunebrivi da avtoklavuri gamyarebis betonad. mSeneblobaSi farTod<br />

gamoiyeneba avtoklavuri gamyarebis ujredovani betoni.<br />

79


qafbetons amzadeben cementis comis an xsnaris SereviT specialur<br />

mdgrad qafTan. cementis comis an xsnaris qafTan areva xdeba 2-3 wuTis<br />

ganmavlobaSi. Semdeg am narevs asxamen yalibebSi da ayovneben. Semdeg<br />

xdeba qafbetonis nakeTobis gamyareba avtoklavSi, gacieba, nakeTobis<br />

ganyalibeba da gamoyvana.<br />

qafi miiReba qafbetonisagan wyalTan areviT. qafwarmomqnelad<br />

iyeneben saponis wylian xsnars, kolofonisgan damzadebul<br />

webokolofonis xsnarebsa da sxva nivTierebebs.<br />

Tbosaizolacio qafebisagan amzadeben filebs, blokebs, tixrebsa da<br />

gare kedlebisaTvis da sxva Tbosaizolacio elementebs. daarmaturebuli<br />

konstruqciul-Tbosaizolacio da konstruqciuli qafbetoni xasiaTdeba<br />

maRali simtkiciT da dabali TbogamtarobiT. iyeneben iseT<br />

konstruqciebSi, sadac SeTavsebulia mzidi da Tbosaizolacio funqciebi.<br />

aseTi betoni daarmaturebuli foladis badeebiT, gamoiyeneba Senobebis<br />

gadaxurvisaTvis.<br />

nax. 10. qafbetonsarevi<br />

1 – doli cementis comis dasamzadeblad;<br />

2 – doli qafis dasamzadeblad;<br />

3 – qafbetonis dasamzadebeli doli.<br />

80


airbetonis miRebis procesi qafbetonis miRebis procesis<br />

analogiuria, mcired gansxvavebiT teqnologiaSi. airbetonsarevSi asxamen<br />

wyals, Semdeg awvdian Jangmiwa komponents da Semkvrels. arevidan 2-3<br />

wuTSi SehyavT airwarmomqmneli aluminis fxvnili, wyal-aluminis<br />

suspenziis saxiT. arevis Semdeg narevs asxamen yalibSi, sadac xdeba<br />

afueba wyalbadis gamoyofis gamo, romelic warmoiqmneba Semdegi reaqciiT:<br />

2Al + 3Ca(<br />

OH ) 2 + 6H<br />

2O<br />

= 3CaO<br />

⋅ Al2O3<br />

⋅ 6H<br />

2O<br />

+ 3H<br />

2.<br />

gamoyofili wyalbadi iwvevs cementis comis afuebas, romelic<br />

gamagrebis Semdeg inarCunebs forovan struqturas.<br />

airbetonis saorientacio Sedgenilobaa: 90% portlandcementi, 9,75%<br />

kir-fifqi, 0,25% aluminis fxvnili da w/c=0,55-0,65.<br />

airbetonisagan nakeTobebs amzadeben Semdegnairad: dafquli qviSisa<br />

da wylis narevi miewodeba sarevSi da ureven cementTan, aluminis<br />

fxvnilTan, wyalTan da qviSasaTan. areul narevs asxamen yalibSi, sadac<br />

myardeba 4-5 sT-is ganmavlobaSi. amis Semdeg airbetons Wrian filebad da<br />

SeaqvT avtoklavSi, sadac 175 0 C temeraturaze da 8 atm wnevis dros<br />

warmoebs nakeTobis saboloo gamyareba. airbetonis avtoklavSi gamyareba<br />

uzrunvelyofs maRal simtkices da iZleva saSualebas cementis xarjis<br />

Semcirebis, cementis kiriT nawilobriv an mTlianad SecvliT.<br />

airbetonis warmoebaSi airwarmomqmnelad gamoiyeneben agreTve<br />

perhidrols-wyalbadis teqnikuri zeJangis H2O2 wylis xsnars<br />

2H O + O<br />

2<br />

81<br />

2 → 2H<br />

2O<br />

2 .<br />

airbetons da qafbetons erTi da igive daniSnulebiT iyeneben, magram<br />

unda aRiniSnos, rom airbetonis nakeTobebs aqvs ufro wvrili forebi<br />

dabali Tbogamtaroba, meti mdgradoba da mcire moculobiTi masa.


SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. betonis klasifikacia;<br />

2. <strong>masalebi</strong> mZime betonisaTvis;<br />

3. betonis narevis Tvisebebi;<br />

4. betonis Tvisebebi;<br />

5. betonis Sedgenilobis gaangariSeba;<br />

6. qafbetoni da airbetoni, maTi miReba da Tvisebebi.<br />

82


Tavi VI<br />

samSeneblo duRabi<br />

samSeneblo duRabi xelovnuri qvis masalaa, romelic miiReba<br />

racionalurad SerCeuli Semkvrelis, wylis, wvrili Semvsebis da<br />

specialuri danamatebis gamagrebis Sedegad. gamagrebamde mas duRabis<br />

narevs uwodeben.<br />

duRabi gamoiyeneba aguris da qvis wyobaSi, calkeuli panelebisa da<br />

blokebis SesaerTeblad, zedapiris mobaTqaSebisaTvis da sxv.<br />

duRabis klasifikacia xdeba oTxi ZiriTadi niSniT: Semkvrelis<br />

saxeobis, moculobiTi masis, daniSnulebis da fizikur-meqanikuri<br />

Tvisebebis mixedviT.<br />

Semkvreli nivTierebis saxeobis mixedviT duRabebi aris cementis,<br />

kiris, TabaSirovani, cement-kiris, cement-Tixis.<br />

moculobiTi masis mixedviT samSeneblo duRabs gamagrebul<br />

mdgomareobaSi yofen mZime da msubuq duRabebad. mZime duRabis<br />

moculobiTi masa metia 1500 kg/m 3 -ze. Semvsebebad gamoiyeneba bunebrivi<br />

qviSebi. msubuqi duRabis moculobiTi masa naklebia 1500 kv/m 3 -ze. Semvsebad<br />

gamoiyeneba foriani Semvsebebi (pemza, vulkanuri widis, keramzitis da sxv.<br />

qviSebi).<br />

daniSnulebis mixedviT aris sakalatozo, gamosayvani (salesi) da<br />

specialuri duRabebi.<br />

fizikur-meqanikuri Tvisebebis mixedviT duRabi klasificirdeba<br />

simtkicisa da yinvagamZleobis mixedviT.<br />

duRabis Sedgeniloba gamoisaxeba Semadgeneli <strong>masalebi</strong>s<br />

raodenobiT, masiT an moculobiTi saxiT 1m 3 duRabis narevze an TiToeuli<br />

Semadgenlis fardobiT SemkvrelTan masiT an moculobiT, romlis drosac<br />

Semkvrelis xarji miRebulia erTeulad.<br />

83


martivi duRabis Sedgenilobas, romelic erTi Semkvrelisagan<br />

Sedgeba aRniSnaven ricxvTa SefardebiT. magaliTad, 1:3. es niSnavs, rom 1<br />

nawil Semkvrelze masiT an moculobiT modis 3 nawili qviSa.<br />

Sereuli duRabebi, romlebic Sedgebian ori Semkvrelisagan an<br />

Seicaven mineralur danamatebs, aRiniSneba 3 cifriT. 1:0,4:5 (cementi 1; kiri<br />

an Tixa 0,4; qviSa 5).<br />

6.1. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi da<br />

duRabis momzadeba<br />

duRabis narevis ZiriTadi Tvisebebia: Zvradoba, advilCawyobadoba da<br />

wyalSekavebis unari, xolo gamagrebuli duRabis – simtkice da<br />

yinvagamZleoba.<br />

Zvradoba – duRabis narevs Sedgenilobis mixedviT SeiZleba hqondes<br />

sxvadasxva konsistencia – xistidan sxmulamde. Zvradoba ganisazRvreba<br />

duRabis narevSi 300 gr-iani konusis CaZirvis siRrmiT santimetrebSi.<br />

konusis simaRlea – 145 mm, fuZis diametri – 75 mm, kuTxe wverosTan – 30 0 .<br />

nax. 11. duRabis narevis Zvradobis ganmsazRvreli xelswayo.<br />

1 – damWeri; 2 – Stativis dgari; 3 – Stangi; 4 – ciferblati;<br />

5 – konusis sriala Rero; 6 – zambaris knopi; 7 – konusi;<br />

8 – gamosacdeli narevis WurWeli.<br />

84


sxvadasxva daniSnulebis duRabi sxvadasxva ZvradobiT xasiaTdeba.<br />

qvis wyobisTvis duRabis Zvradoba aris – 4-6 sm; aguris wyobisTvis 6-10 sm;<br />

Selesvis pirveli fenisTvis _ 8-11 sm; meore fenisTvis – 6-8 sm. duRabis<br />

narevis Zvradoba damokidebulia masSi Semavali Semkvrelisa da wylis<br />

raodenobaze, agreTve qviSis simsxosa da saxeze.<br />

wyalSekavebis unari aris duRabis Tviseba SeinarCunos wyali<br />

transportirebisa da fuZeze datanisas. forian fuZeze datanisas (Tixis<br />

aguri, betoni, xe) duRabi swrafad gadascems mas wyals da gauwyloebis<br />

xarisxi SeiZleba imdenad mniSvnelovani aRmoCndes, rom mas aRar eyos<br />

wyali narevis gamagrebisaTvis. meore mxriv duRabidan wylis garkveuli<br />

nawilis gamoyofa zrdis duRabis narevis simkvrives wyobaSi, rac iwvevs<br />

duRabis simtkicis matebas. wyalSekavebis unars amaRlebs<br />

wvrildispersiuli mineraluri nivTierebebis Seyvana duRabis narevSi<br />

(kiri, nacari, Tixa da aqtiuri mineraluri danamatebi).<br />

advilCawyobadoba duRabis narevis unaria minimaluri energiis<br />

xarjviT datanil iqnes fuZeze Txel, Tanabar fenebad da mtkiced<br />

SeeWidos fuZis zedapirs.<br />

simtkice gamagrebuli duRabis ZiriTadi Tvisebaa; igi damokidebulia<br />

Semkvreli nivTierebis aqtivobaze, Semkvrelisa da wylis fardobaze.<br />

portlandcementze damzadebuli duRabis simtkices 28 dRis asakSi<br />

sazRvraven prof. n.popovis formuliT:<br />

⎛ c ⎞<br />

R ⎜ ⎟<br />

d = 0,<br />

25Rc<br />

⎜<br />

− 0,<br />

4<br />

⎟<br />

,<br />

⎝ w ⎠<br />

sadac Rd aris duRabis simtkice kumSvisas, kgZ /sm2 ;<br />

fuZeze.<br />

R c _ cementis aqtivoba, kg Z /sm 2 ;<br />

c/w – cement-wylis fardoba.<br />

es formula marTebulia duRabebisaTvis, romlebic datanilia mkvriv<br />

foriani fuZis SemTxvevaSi duRabidan wyali Seiwoveba, rac zrdis<br />

cement-wylis fardobas, duRabis simkvrives da simtkices 1,5-jer.<br />

85


erTi da igive Sedgenilobis duRabSi, fuZis mier wylis garkveuli<br />

nawilis Sewovis Semdeg duRabSi rCeba wylis erTi da igive raodenoba.<br />

amitom duRabis simtkice am SemTxvevaSi SeiZleba gamoisaxos cementis<br />

xarjiT da qviSis xarisxiT:<br />

R = KR ( c - 0,05) + 4 ,<br />

sadac c aris cementis xarji 1 m 3 qviSaze, t;<br />

K – qviSis xarjis koeficientia.<br />

saSualo simsxos qviSisaTvis K=0,8<br />

wvrili qviSisaTvis K=0,5-0,7<br />

msxvili qviSisaTvis K=1.<br />

d<br />

c<br />

Sereuli duRabis simtkice damokidebulia wvrilad dafqvili<br />

danamatebis raodenobaze. roca duRabSi danamatad gamoyenebulia kiris an<br />

Tixis comi, maSin misi raodenoba ganisazRvreba formuliT:<br />

d = 0,17(1 - 0,002 ) ,<br />

sadac d aris danamatis raodenoba 1 m 3 qviSaze;<br />

c – cementis xarji 1 m 3 qviSaze, kg.<br />

c<br />

cementis duRabis yovel Sedgenilobas Seesabameba danamatis<br />

optimaluri sidide, romlis drosac narevs axasiaTebs saukeTeso<br />

advilCawyobadoba da maRali simtkice.<br />

duRabis simtkice anu marka ganisazRvreba saxelmwifo standartiT<br />

7,07X7,07X7,07 sm zomis kubebis gamocdiT , kumSvaze 28 dRis asakSi, romelic<br />

magrdeba normaluri temperaturis (20±5 0 ) da haeris raodenobiTi<br />

tenianobis 90-100% pirobebSi.<br />

duRabis damzadeba. duRabis damzadeba xdeba gadasaadgilebel<br />

duRabsarevebSi an stacionalur duRabsarev kvanZebSi, saWiro Zviradobis<br />

mza narevis an mSrali narevis saxiT, romelsac aaduRabeben gamoyenebis<br />

win. mSrali narevis damzadebisas saWiroa qviSis winaswar gamoSroba 1%<br />

tenianobamde. Semkvrelad ukeTesia hidrofoburi cementis gamoyeneba,<br />

radgan igi didxans inarCunebs aqtivobas.<br />

duRabis damzadebisas saWiroa: qviSis gacra (zamTarSi gacxeleba),<br />

komponentebis dozireba da kargad areva. areva xdeba duRabsarevebSi,<br />

86


omelic awarmoebs duRabis komponentebis iZulebiT arevas dolSi.<br />

duRabsarevebi aris perioduli da uwyveti moqmedebis. maTi tevadobaa: 150,<br />

375, 750 da 1500 litri. Cveulebrivi duRabis arevis xangrZlivobaa – 1,5-2,5<br />

wT; msubuqi duRabis – 2,5-3,5 wT, xolo hidravlikuri da sxva<br />

danamatebisTvis – 5 wT.<br />

6.2. sakalatozo duRabi<br />

sakalatozo duRabi gamoiyeneba aguris da qvis wyobaSi, didi zomis<br />

nakeTobebis montaJisTvis. misi daniSnulebaa calkeuli qvebis da<br />

elementebis SekavSireba, maT Soris uTanabro zedapirebis mosworeba da<br />

wyobis da kedlis dacva gamofitvisagan da wylis SeRwevisagan.<br />

sakalatozo duRabi Semkvrelis saxeobis mixedviT oTxi saxisaa:<br />

cementis, cement-kiris, cement-Tixis da kiris. cementis duRabi gamoiyeneba<br />

Cveulebrivi wyobisTvis, panelebis, betonis da aguris blokebis<br />

montaJisTvis da sxva daniSnulebiT. cementiani duRabisTvis iyeneben yvela<br />

saxis cements, maTi specifikuri Tvisebebis gaTvaliswinebiT. cement-kiris<br />

duRabi xasiaTdeba kargi adgilCawyobadobiT, maRali simtkiciT da<br />

yinvagamZleobiT. gamoiyeneba, rogorc miwisqveSa, ise miwiszeda nawilebis<br />

wyobisaTvis. cement-Tixis duRabic xasiaTdeba advilCawyobadobiT,<br />

sakmarisi simtkiciT da yinvagamZleobiT. igi warmoadgens cementis, Tixis<br />

comis, qviSisa da wylis narevs. gamoiyeneba miwiszeda da miwisqveSa<br />

nawilebis wyobisaTvis. kiris duRabi Seicavs kiris coms, qviSas da wyals.<br />

xasiaTdeba maRali plastikurobiT, kargad eWideba zedapirs, xanmedegia,<br />

magram nela magrdeba. gamoiyeneba miwiszeda samuSaoebisTvis, romlebic<br />

ganicdian mcire datvirTvebs.<br />

duRabs ar moeTxovebaT maRali simtkice, amitom Semkvrelis xarji<br />

masSi gacilebiT naklebia, vidre betonSi. cementis xarji 1 m 3 qviSaze<br />

cementis duRabSi 150-175 kg, cement-kiris duRabSi 75-100 kg, xolo cement-<br />

Tixis duRabSi 25-125 kg.<br />

87


6.3. gamosayvani duRabi<br />

gamosayvani duRabi daniSnulebis mixedviT iyofa Cveulebriv sabaTqaSe<br />

da dekoratiul duRabad.<br />

sabaTqaSe duRabi gamoyenebis mixedviT iyofa gare da Siga kedlebis<br />

duRabad. Senobebis gare SelesvisaTvis iyeneben cementis da cement-kiris<br />

duRabs, xolo Siga kedlebis da Weris SelesvisaTvis iyeneben cement-<br />

kiris, TabaSiris, kir-TabaSiris da gajis duRabs.<br />

dekoratiul duRabs iyeneben nagebobebis fasadebis da Siga<br />

zedapirebis feradi mobaTqaSebisaTvis. ferad dekoratiul duRabSi<br />

Semvsebebad gamoiyeneba kvarcis, marmarilos, granitis, kirqvis da sxva<br />

TeTri da feradi qvis qanebis qviSebi. Semkvrelebad gamoiyeneba TeTri da<br />

feradi portlandcementi.<br />

6.4. specialuri duRabi<br />

specialur duRabs miekuTvneba saineqcio, hidrosaizolacio,<br />

satamponaJo, akustikuri, mxurvalmedegi, rentgenodamcveli, duRabi<br />

iatakebisa da asawyobi rkinabetonis konstruqciebs Soris nakerebis<br />

amosavsebad.<br />

hidrosaizolacio duRabi gamoiyeneba betonisa da rkinabetonis<br />

miwisqveSa nagebobebis hidrosaizolacio garsis mosawyobad da sxv.<br />

saineqcio duRabi gamoiyeneba sxvadasxva saxis gvirabebSi bzarebis da<br />

napralebis amosavsebad, armaturis koroziisagan dasacavad da sxv.<br />

akustikuri duRabi gamoiyeneba bgeraTSTanTqmeli baTqaSis misaRebad,<br />

SenobebSi xmauris gavrcelebis Sesamcireblad. rentgenodamcveli duRabi<br />

gamoiyeneba rentgenokabinetebSi kedlebis da Weris mobaTqaSebisaTvis.<br />

mxurvalmedeg duRabs iyeneben iseTi konstruqciebis da elementebis<br />

asagebad, romlebic ganicdian maRali temperaturis zemoqmedebas.<br />

88


SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. duRabis Sedgeniloba da klasifikacia;<br />

2. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi;<br />

3. duRabis nairsaxeobebi.<br />

89


Tavi VII<br />

rkinabetonis nakeTobebi<br />

7.1. zogadi cnobebi<br />

rkinabetoni warmoadgens samSeneblo masalas, sadac kargad aris<br />

Serwymuli betonis da foladis erToblivi muSaoba.<br />

betoni, rogorc qvis masala, kargad ewinaaRmdegeba mkumSav<br />

datvirTvebs da cudad ewinaaRmdegeba gamWimav Zalvebs. betonis simtkice<br />

gaWimvaze 10-15-jer naklebia mis simtkiceze kumSvisas. aseTi gansxvavebis<br />

gamo, mxolod betonis gamoyeneba iseT konstruqciebSi, sadac aRiZvreba<br />

gamWimavi Zalvebi usargebloa. amitom konstruqciebis gaWimul zonaSi<br />

aTavseben foladis armaturas. betonis da armaturis SexamebiT, miiReba<br />

xarisxobrivad axali masala – rkinabetoni, sadac mkumSavi Zalvebi miiReba<br />

betonis, xolo gamWimavi Zalvebi – armaturis mier. foladis armaturis da<br />

betonis erToblivi muSaoba ganpirobebulia SemdegiT:<br />

1. betoni da armatura xasiaTdeba kargi SeWidulobiT urTierTSoris;<br />

2. temperaturis cvalebadobisas 0-dan 80 0 C-mde betons da armaturas<br />

aqvT erTi da imave sididis temperaturuli gafarToebis koeficientebi,<br />

amitom temperaturis cvlilebisas rkinabetonis monoliTuroba ar irRveva.<br />

3. betoni saimedod icavs armaturas koroziisagan.<br />

rkinabetonis konstruqciebi iyofa monoliTur konstruqciebad da<br />

asawyob konstruqciebad. monoliTur rkinabetonis konstruqciebs<br />

amzadeben mSeneblobis adgilze, xolo asawyob konstruqciebs amzadeben<br />

rkinabetonis qarxnebSi da amontaJeben mSeneblobis adgilze.<br />

asawyobi rkinabetonis gamoyeneba saSualebas iZleva gaizardos<br />

Sromis nayofiereba da mSeneblobis tempebi, Semcirdes mSeneblobis<br />

Rirebuleba, amartivebs samuSaoebis warmoebas zamTris pirobebSi da<br />

zrdis mSeneblobis xarisxs.<br />

90


kinabetonis konstruqciebi mzaddeba Cveulebriv da winaswar<br />

daZabuli. winaswar daZabvis arsi imaSi mdgomareobs, rom damzadebisas<br />

betons xelovnurad kumSaven, ris gamoc betoni mxolod maSin iWimeba,<br />

rodesac gadailaxeba moWimviT gamowveuli mkumSavi Zabvebi. Tu es Zabvebi<br />

Warbobs datvirTvisagan gamowveul gamWimav Zabvebs, SeiZleba Tavidan iqnes<br />

acilebuli betonSi naadrevi bzarebis gaCena. winaswar daZabul betonSi an<br />

sul ar warmoiqmneba gamWimavi Zabvebi, an warmoiqmneba imdenad mcire<br />

sididiT, romelic ar Warbobs betonis simtkices gaWimvisas.<br />

winaswar daZabva xdeba armaturis daWimviT dabetonebamde da<br />

konstruqciebSi betonis mier garkveuli simtkicis miRebis Semdeg. Tu<br />

armaturis daZabva xdeba dabetonebamde, maSin yalibSi Cawyobil armaturas<br />

gaWimaven da ase gaWimul mdgomareobaSi Caamagreben yalibSi. betonis<br />

narevis gamagrebis Semdeg armaturas aTavisufleben damWimavi<br />

mowyobilobisagan, romelic cdilobs ra daubrundes Tavis sawyis<br />

mdgomareobas, awarmoebs betonis SekumSvas. Tu armaturis daZabva xdeba<br />

betonis gamyarebis Semdeg gaWimul zonSi toveben arxebs, sadac SehyavT<br />

armatura betonis gamyarebis Semdeg, romelsac Wimaven da amagreben<br />

sabjenebze, xolo arxebs avseben duRabiT.<br />

armaturis winaswari daZabva aramarto gamoricxavs bzarebis gaCenas,<br />

aramed saSualebas iZleva Semcirdes armatris xarji; Semcirdes<br />

konstruqciis wona, gaizardos maTi xangamZleoba. amitom winaswar<br />

daZabuli rkinabetonis konstruqciebis gamoSveba yovelwliurad<br />

matulobs.<br />

rkinabetonis konstruqciebis daarmaturebisTvis iyeneben rogorc<br />

Rerovan, aseve mavTulovan armaturas. foladis armaturas ganasxvaveben<br />

simtkicis, diametris da gare zedapiris (gluvi da perioduli profilis)<br />

mixedviT (nax. 12).<br />

armaturas dauZabavi rkinabetonis konstruqciebisTvis amzadeben<br />

SeduRebuli karkasebis da badeebis saxiT.<br />

91


nax. 12. armaturis saxeebi: a – gluvi Rerovani; b – gluvi mavTulovani;<br />

g – cxladnaglini perioduli profilis; d-v – wna mavTulisagan;<br />

e – civSetyleJili; z – SeduRebuli bade.<br />

winaswar daZabuli konstruqciebis daarmaturebisaTvis iyeneben<br />

maRali simtkicis Rerovan folads da maRali simtkicis naxSirbadovani<br />

foladis civWimul mavTuls. msxvili elementebis daarmaturebisaTvis<br />

iyeneben 8 mm diametris mavTuls, armaturis gvarlebis konebis saxiT,<br />

romelic Seicavs 10-60 Zafs.<br />

SeduReba warmoebs wertilovani kontaqturi eleqtroSeduRebiT.<br />

7.2. rkinabetonis nakeTobebis klasifikacia<br />

asawyobi rkinabetonis nakeTobebis klasifikacias safuZvlad udevs<br />

Semdegi maCveneblebi: armaturis saxe, moculobiTi masa, betonis saxeoba,<br />

Sinagani agebuleba da daniSnuleba.<br />

92


armaturebis saxeobis mixedviT nakeTobebi iyofa winaswar daZabuli<br />

da Cveulebrivi armaturebiT.<br />

moculobiTi masis mixedviT rkinabetoni iyofa: zemZime betonisagan<br />

damzadebuli (moculobiTi masa 2500 kg/m 3 diametri), mZime betonisagan<br />

(moculobiTi masa 1800-2500 kg/m 3 ), msubuqi betonebisagan (moculobiTi masa<br />

500-800 kg/m 3 ) da zemsubuqi (moculobiTi masiT 500 kg/m 3 -ze naklebi)<br />

betonebisagan damzadebuli.<br />

betonis saxeobisa da masSi gamoyenebuli Semkvrelis mixedviT<br />

rkinabetonis nakeTobebi iyofa: cementian betonebze damzadebuli,<br />

silikatur betonebze, ujredovan betonebze da specialur betonebze<br />

(mxurvalmedegi, qimiur mdgradi da sxv.) damzadebul nakeTobebad.<br />

Sinagani agebulebebis mixedviT rkinabetonis nakeToba SeiZleba iyos<br />

mTliani an carielobiTi, damzadebuli erTi saxeobis betonisagan,<br />

erTfeniani an orfeniani da mravalfeniani, damzadebuli betonis<br />

sxvadasxva saxeobaze an sxvadasxva masalisagan damzadebuli (mag.<br />

Tbosaizolacio) erTi saxeobis rkinabetonis nakeToba SeiZleba<br />

gansxvavdebodes tipobrivi zomebiT, rodesac maTi konstruqcia an zomebi<br />

gansxvavebulia (mag. kedlis kuTxis bloki, fanjrisqveSa bloki da sxv.).<br />

erTi tipobrivi zomis nakeToba kidev iyofa markebad. markebad dayofas<br />

safuZvlad udevs sxvadasxva armireba, samontaJo xvretebis an detalebis<br />

sxvadasxvaoba.<br />

daniSnulebis mixedviT asawyobi rkinabetonis nakeTobebi iyofa<br />

Semdeg ZiriTad jgufebad. sacxovrebeli da sazogadoebrivi<br />

nagebobebisaTvis, samrewvelo SenobebisaTvis, sainJinro da saerTo<br />

daniSnulebis nakeTobebad.<br />

rkinabetonis nakeTobebi unda pasuxobdes standartul moTxovnebs.<br />

93


7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba<br />

rkinabetonis da betonis nakeTobebs da konstruqciebs amzadeben<br />

qarxnebSi da poligonebze. maTi damzadebis procesi Sedgeba oTxi<br />

ZiriTadi operaciisagan: betonis narevis momzadeba, armaturis damzadeba,<br />

dayalibeba (betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba) da Tboteniani<br />

damuSaveba. garda amisa, Semdeg xdeba nakeTobis saxiani zedapirebis<br />

dekoratiuli gamoyvana.<br />

rkinabetonis nakeTobaTa ganviTarebis Tanamedrove etapze, SeiZleba<br />

gamovyoT teqnologiuri procesis sami principialuri sqema:<br />

1. nakeTobebis damzadeba stacionalur yalibebSi – stenduri da<br />

kaseturi meTodebi;<br />

2. nakeTobebis damzadeba gadasaadgilebel yalibebSi ganasxvaveben<br />

konveirul da nakadur-agregatul meTods (rodesac ramdenime operacia<br />

sruldeba erT postze);<br />

3. dayalibebis uwyveti xerxi – warmoebs vibrosaglinav dganze.<br />

nakeTobebis damzadebisas stacionalur yalibebSi, yvela ZiriTadi<br />

teqnologiuri operacia sruldeba erT teqnologiur postze.<br />

stenduri xerxis dros yalibi rCeba erT adgilze – stendze, mTeli<br />

teqnologiuri ciklis ganmavlobaSi. stendi warmoadgens rkinabetonis<br />

baqans gluvi zedapiriT, sisqiT 12-20 sm, romelic nakeTobebis<br />

dayalibebisas yalibis Ziris movaleobas asrulebs. rTuli konfiguraciis<br />

nakeTobebis dabetonebisas, stendze amagreben matricebs – rkinabetonis<br />

yalibebs. matricaSi datanebulia nakeTobaSi siRrmiseuli warmomqmneli<br />

elementebi. matricas Siga zomebi Seesabameba nakeTobebis gare zomebs.<br />

nakeTobebis Tboteniani damuSavebisaTvis stendis tanSi an matricaSi<br />

Cawyobilia gasaTbobi xelsawyoebi – milebi, sadac atareben orTqls,<br />

cxel wyals an zeTs. stenduri xerxi mizanSewonilia gamoyenebul iyos<br />

zomagrZeli konstruqciebis, maRali svetebis da sxvaTa dasamzadeblad.<br />

kaseturi xerxis dros nakeTobebis formireba da gamyareba xdeba<br />

uZrav vertikalur yalibebSi-kasetebSi, romelic Signidan foladis<br />

94


kedlebiT dayofilia nakeTobad, TiToeuli nakeTobis dasayalibeblad. es<br />

mniSvnelovnad zrdis Sromis nayofierebas, xolo nakeTobebis vertikalur<br />

mdgomareobaSi damzadeba mkveTrad amcirebs sawarmoo farTobs (nax. 13).<br />

nax. 13. kaseta rkinabetonis nakeTobebis dasamzadeblad.<br />

kasetur danadgars aqvs specialuri mowyobilobebi (perangebi)<br />

nakeTobebis orTqliT an eleqtroenergiiT gamyarebisaTvis. kaseturi xerxi<br />

gamoiyeneba brtyeli Txelkedliani nakeTobebis (Siga da gare sakedle<br />

panelebi da sxv.) damzadebisaTvis.<br />

nakeTobebis damzadebisas gadasaadgilebel yalibSi nakadur-<br />

agregatuli meTodiT xdeba Semdegnairad: armaturis da betonis narevis<br />

Cawyoba yalibebSi da narevis Semkvriveba xdeba erT teqnologiur postze,<br />

xolo nakeTobebis gamyareba xdeba specialur Tbur aparatebSi<br />

(gasaorTqli kamerebi an avtoklavebSi). am meTodis dros xdeba saerTo<br />

teqnologiuri procesebis danawevreba.<br />

yvelaze didi danawevreba xdeba konveiruli warmoebis dros am dros<br />

yvela operacia sruldeba calkeul specialur postebze, romlebic<br />

mTlianobaSi qmnian daxurul xazs – konveiers. yalibebi nakeTobebiT<br />

postidan gadaadgildeba mkacrad gansazRvruli drois (15 wT) Semdeg.<br />

nakeTobebis gamyareba xdeba uwyveti moqmedebis kamerebSi (nax. 14).<br />

95


nax. 14. konveieruli teqnologiuri xazi<br />

I – konveieri farTo nakeTobisaTvis; II – konveieri viwro nakeTobisaTvis;<br />

III – gvirabisebri gasaorTqli kamerebi;<br />

1 – yalibebis gawmendis posti; 2 – yalibebis SezeTvis posti;<br />

3 – daarmaturebis posti; 4 – yalibi-vagoneti daWimuli armaturiT;<br />

5 – betonCamwyobi; 6 – dayalibebis posti; 7 – gadamcemi xazis yalibi;<br />

8 – sawevela yalib-vagonebis CasatvirTad kamerebSi; 9 – kameridan yalib-<br />

vagonis gansatvirTi mowyobiloba; 10 – gadamcemi xazi vagonebis<br />

dasabruneblad mza nakeTobebis gamyalibebis postze; 11. ganyalibebis da<br />

mza nakeTobebis sawyobSi gamcemi posti.<br />

aseTi danawevreba teqnologiuri procesebis saSualebas iZleva<br />

mTlianad meqanizebuli da avtomatizebuli gaxdes teqnologiuri<br />

operaciebi. amaSi mdgomareobs konveiruli meTodis upiratesoba.<br />

nakadur-agregatuli meTodebis dros yalibebis gadaadgileba<br />

postidan postze xdeba amweebis saSualebiT garkveuli drois intervaliT,<br />

romelic meryeobs ramdenime wuTidan ramdenime saaTamde, rac saSualebas<br />

iZleva erTi da imave xazze sxvadasxva teqnologiuri mowyobilobebiT<br />

damzaddes sxvadasxva saxis nakeTobebi (nax. 15).<br />

96


nax. 15. nakaduri agregatuli teqnologiuri xazi:<br />

1 – vibrobaqani; 2 – damyalibebeli danadgari,<br />

3 – betonCamwyobi; 4 – betonis sazidi estakada; 5 – ormos<br />

tipis gasaorTqli kamerebi; 6 – nakeTobebis ganyalbebis,<br />

yalibebis gawmendis da armaturis karkasebis Cawyobis posti;<br />

7 – armaturis eleqtroTermuli daZabvis danadgari; 8 – xiduri<br />

amwe.<br />

dayalibebis uwyveti xerxi warmoebs vibrosaglinav dganze. moZrav<br />

lentze dganis sawyis ubanze awyoben armaturas, Semdeg ubanze awodeben<br />

betonis narevs, amkvriveben vibrirebiT da nawilobriv sakalibrebeli<br />

livlivakebiT. dayalibebuli nakeToba lentis moZraobiT gadadis<br />

Tboteniani damuSavebis zonaSi da 2 saaTis gaorTqvlis Semdeg mza saxiT<br />

Camodis lentidan da miemarTeba mza produqciis sawyobSi.<br />

am procesis gansxvavebuli Tavisebureba is aris, rom yvela<br />

teqnologiuri operacia, betonis narevis damzadebidan, mza nakeTobis<br />

miRebamde mimdinareobs erT danadgarze, romelic uwyvetad moZraobs 15-30<br />

m/sT siCqariT.<br />

97


7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi<br />

teqnologiuri operaciebi<br />

rkinabetonis nakeTobebis damzadeba iTvaliswinebs Semdeg<br />

teqnologiur operaciebs; betonis narevis damzadeba, foladis armaturis<br />

momzadeba, dayalibeba, gamyareba da Tboteniani damuSaveba.<br />

armaturis momzadeba. gluvi armaturis foladi, 12 mm-iani diametriT,<br />

qarxanaSi miewodeba daxveuli gorglebis saxiT, didi diametris liToni<br />

da perioduli profilis ki Reroebis saxiT. armaturis momzadeba<br />

iTvaliswinebs liTonis Reroebis gawmendas, gamarTvas, Reroebis daWras<br />

saWiro zomebad da Runvas. maTi damuSaveba (Runva) warmoebs specialur<br />

dazgebze. mcire diametris Reroebisa da mavTulis wnexisagan karkasebisa<br />

da badeebis miReba xdeba kontaqturi eleqtroSeduRebiT, erTwertilovani,<br />

mravalwertilovani da sivrculi SemduRebeli manqanebis gamoyenebiT,<br />

kontaqtis adgilebSi foladis gacxelebiT dnobis temperaturis zeviT.<br />

didi diametris Reroebis SeerTeba xdeba pirapiruli eleqtroSeduRebiT<br />

an Cveulebrivi rkaluri SeduRebiT.<br />

rkinabetonis nakeTobebis dayalibeba iTvaliswinebs Semdeg<br />

teqnologiur operaciebs: yalibebis gawmenda, SezeTva da awyoba,<br />

armaturis Cawyoba, betonis narevis Cawyoba da Semkvriveba.<br />

rkinabetonis dasamzadeblad iyeneben xis liTonis, rkinabetonis<br />

yalibebs. yvelaze didi gamoyeneba aqvs liTonis yalibebs, radganac isini<br />

xasiaTdebian zomebis sizustiT, maRali sixistiT, xangamZleobiT;<br />

gamoirCeva awyobis da daSlis simartiviT. liTonis yalibebis naklovani<br />

mxarea liTonis didi xarji, rac zrdis nakeTobis Rirebulebas. xis<br />

yalibebi yvelaze iafia, magram misi eqspluataciis vada mcirea. yalibebi<br />

iwmindeba SekumSuli haeriT. didi mniSvneloba aqvs yalibebis dasazeTi<br />

masalis swor SerCevas, romelic icavs betons yalibTan SeWidebisagan.<br />

dabetonebis win yalibi unda SeizeTos. yalibebis dasazeTad iyeneben<br />

zeTis emulsiebs kalcinirebuli sodis damatebiT, teqnikur vazelins da<br />

sxva emulsiebs.<br />

98


awyobil, gasufTavebul da dazeTil yalibebSi ewyoba armaturis<br />

karkasebi da warmoebs maTi fiqsacia saproeqto moTxovnis Sesabamisad.<br />

betonis narevis Cawyoba yalibebSi warmoebs kiduri badeebiT,<br />

betonCamwyobebiT da sxv. betonis narevis gamkvriveba xdeba: vibraciiT<br />

dawnexviT da vibrodawnexviT, centrifugviT, vibrovakuumirebiT,<br />

vibrogaglinviT da sxv.<br />

centrifugirebas iyeneben iseTi nakeTobebis dasamzadeblad,<br />

romlebsac SigniT aqvs gamWoli, mrgvali kveTis sicariele. liTonis<br />

mrgval yalibSi daayeneben armaturas, Caawyoben betonis narevs da yalibs<br />

abruneben 600-1000 br/wT sixSiriT. centridanuli Zalis gavleniT betonis<br />

narevi Tanabar fenad ganawildeba yalibis zedapirze, didi ZaliT awveba<br />

mas da kargad mkvrivdeba. am dros betonis narevidan gamodis haeri da<br />

zedmeti wyali. centrifugvis procesi grZeldeba 15-20 wuTs. mza nakeTobas<br />

agzavnian gamyarebis kameraSi, ris Semdegac mas anTavisufleben yalibidan<br />

da agzavnian mza nakeTobebis sawyobSi.<br />

stenduri xerxis dros nakeTobebi mzaddeba stendebze, matricebSi an<br />

kasetebSi. dayalibebis procesi stendze da matricaSi mdgomareobs<br />

SemdegSi: dazeTil matricaSi an stendSi awyoben armaturas da masze<br />

betonis narevs. narevs amkvriveben siRrmuli an zedapiruli vibratorebiT.<br />

matrica warmoadgens stacionalur, upiratesad rkinabetonis yalibs.<br />

nakadur-agregatuli xerxis dros nakeTobas ayalibeben gadasatan.<br />

liTonrkinabetonis yalibebSi. yalibs armaturiT dgamen vibrobaqanze,<br />

Semdeg asxamen betonis narevs da iwyeben vibracias. am dros betonis<br />

narevi avsebs yalibs da mkvrivdeba.<br />

bolo xanebSi didi warmatebiT gamoiyeneba vibrodartymis reJimi.<br />

inergeba agreTve mravalsixSiriani vibrobaqnebi, romlebic sagrZnoblad<br />

zrdian betonis simtkices, magram gamoirCevian konstruqciis sirTuliT da<br />

eleqtroenergiis didi xarjiT.<br />

rkinabetonis nakeTobebis gamyareba. gamyareba warmoadgens<br />

rkinabetonis nakeTobebis saboloo etaps. ganasxvaveben nakeTobebis<br />

bunebriv da xelovnur gamyarebas. bunebrivi gamyareba gamoiyeneba iSviaT<br />

99


SemTxvevebSi, radgan am dros mniSvnelovnad izrdeba teqnologiuri<br />

procesis xangrZlivoba. am meTodis teqnikur-ekonomikuri maCveneblis<br />

gazrda SesaZlebelia Tu gamoyenebuli iqneba swrafmyarebadi cementebi,<br />

xisti betonis narevi, danamatebi (gamyarebis damaCqareblebi) da narevis<br />

intensiuri Semkvriveba vibraciiT da erTdrouli mtvirTavis gamoyenebiT<br />

an dawnexviT 100g/sm 2 ZaliT.<br />

Tanamedrove qarxnebSi farTod gamoiyeneba gamyarebis xelovnuri<br />

meTodi e.w. Tboteniani damuSaveba. aseTi damuSavebis nairsaxeobebia:<br />

nakeTobis gaorTqvla kamerebSi normaluri wnevis da 100 0 C temperaturis<br />

dros; nakeTobis SeorTqvla avtoklavebSi 175-250 0 C temperaturisa da 8-12<br />

atm wnevis dros; gamyareba cxeli wylis abazanebSi, eleqtrogaxureba;<br />

nakeTobebis kontaqturi gaxureba.<br />

yvelaze gavrcelebulia nakeTobebis kamerebSi gaorTqvla.<br />

CatvirTvis da gantvirTvis meTodebis mixedviT gaorTqvlis kamerebi iyofa<br />

uwyveti da perioduli moqmedebis kamerebad. uwyveti moqmedebis kamera<br />

warmoadgens gvirabs, sadac erTi mxridan uwyvetad CatvirTaven<br />

dayalibebul nakeTobebs da meore mxridan gadmotvirTaven mza nakeTobebs.<br />

gvirabSi moZraobis dros nakeTobebi gaivlian gacxelebis, izoTermuli da<br />

gaciebis zonebs. perioduli moqmedebis kamerebs CatvirTaven da<br />

gadmotvirTaven periodulad.<br />

nakeTobebis gaorTqvlis reJimi mravalnairia da damokidebulia<br />

betonis simtkiceze, miRebul teqnologiaze, cementis saxeobaze da sxva<br />

faqtorebze. yvelaze xSirad iyeneben gaorTqvlis reJims, romelic Sedgeba<br />

sami ciklisagan: temperaturis aweva 2-3 sT, izoTermuli gaxurebis<br />

periodi mudmivi temperaturis dros 6-8 sT, gaciveba 2 sT. ciklis saerTo<br />

xangrZlivoba 10-13 sT. gaorTqvlis operaciiT rkinabetonis nakeTobebis<br />

warmoebis procesi mTavrdeba, Tu ar saWiroeben Semdgom damuSavebas da<br />

mopirkeTebas.<br />

Tanamedrove pirobebSi nakeTobaTa zedapirebis gamoyvana warmoebs<br />

saRebavebiT, feradi betonebiT da mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>T. saRebavebi<br />

unda iyos wyalmedegi, xangamZle da medegi gaxurebis mimarT. am mxriv<br />

100


saukeTesoa silikaturi, cementis da polimeris saRebavebi. saRebavebi<br />

rkinabetonis nakeTobebis zedapirze daitaneba haeris normaluri<br />

temperaturis dros, or an sam fenad. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> unda iyos<br />

xangamZle, cvladi atmosferuli movlenebis moqmedebis pirobebSi.<br />

mosapirkeTebel masalebad iyeneben keramikis, azbestis, minis filebs da<br />

feradi betonis blokebs da sxv.<br />

rkinabetonis nakeTobebi inaxeba sawyobebSi, iseT mdgomareobaSi<br />

rogoric eqnebaT maT nagebobaSi eqspluataciis dros. magaliTad, kedlis<br />

panelebi da tixrebi – vertikalur an odnav daxril mdgomareobaSi,<br />

gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermebi ewyoba horizontalur<br />

mdgomareobaSi; gadaxurvis fenilebi, koWebi da fermezi ewyoba<br />

horizontalur mdgomareobaSi. mza nakeTobebis transportireba xdeba<br />

specialurad mowyobil avto da rkinigzis platformebiT, romlebzec<br />

nakeTobebi datvirTulia grZivi RerZiT moZraobis mimarTulebis gaswvriv.<br />

7.5. asawyobi rkinabetonis nakeTobebis nomeklatura<br />

asawyobi rkinabetonisagan amzadeben nagebobebis yvela nawils:<br />

saZirkvlebs, sardafis kedlebs, Siga da gare kedlebs, kedlis blokebs,<br />

svetebs, sanitarul-teqnikur nakeTobebs, sarTulSua gadaxurvebs, kibis<br />

marSebs da sxva elementebs.<br />

fundamentis fila warmoadgens foladis badiT daarmaturebul<br />

masiur rkinabetonis elements zomebiT: sigane 120-320 sm, sigrZe 80, 100 da<br />

120 sm da simaRle 40-50 sm. saZirkvlis blokebi marTkuTxa formisaa<br />

sigrZiT 3 m-mde, sisqe 40-60 sm da simaRle 60 sm. bloks torsul mxareebze<br />

ukeTeben kiloebs saZirkvelis montaJisas vertikaluri nakeris duRabiT an<br />

betoniT Sesavsebad. asawyobi saZirkvlis elementebis masa aRwevs 3 t. maT<br />

dasamzadeblad iyeneben 150 markis mZime betons (nax. 16).<br />

101


nax. 16. saZirkvlis elementebi<br />

1 – filebi; 2 – blokebi.<br />

karkasuli Senobebis nakeTobebs miekuTvneba svetebi, gadaxurvis<br />

koWebi, rigelebi da zewrebi, nivnivqveSa koWebi da fermebi. amzadeben<br />

daarmaturebuli aranakleb 300 markis mZime betonisagan.<br />

kedlis panelebs miekuTvneba: panelebi uTbobi Senobebis gare<br />

kedlebisaTvis, romlebsac amzadeben mZime da msubuqi betonisagan;<br />

panelebi gasaTbobi Senobebis gare kedlebisaTvis, panelebi Siga<br />

kedlebisaTvis; gare panelebisaTvis betoni unda iyos aranakleb 200<br />

markis, xolo Siga panelebisaTvis aranakleb 150 markis, tixris panelebi,<br />

romlebsac amzadeben yvela saxis daarmaturebuli da dauarmaturebeli<br />

betonisagan. betonis marka mTlian filebSi unda iyos aranakleb 50, xolo<br />

RruebSi aranakleb 75 (nax. 17).<br />

nax. 17 kedlis panelebi.<br />

102


kedlis blokebs amzadeben msubuqi betonisagan, moculobiTi masiT,<br />

araumetes 1600 kg/m 3 . blokebs amzadeben Rruebian da mTlians, erTi, ori<br />

an sami SriT. gare mxare dafarulia dekoratiuli betonis SriT. xolo<br />

Siga mxare sabaTqaSe duRabiT. blokebi mzaddeba rogorc gare, ise Siga<br />

kedlebisaTvis. gare kedlebis blokebi konstruqciuli Taviseburebis<br />

mixedviT iyofa: kuTxis, Taros, Suakedlis, karnizis da cokolis<br />

blokebad (nax. 18).<br />

nax. 18. kedlis bloki<br />

1 – Suakedlis; 2 – zRudaris;<br />

3 – rafis; 4 – kuTxis; 5 – cokolis.<br />

sarTulSua gadaxurvis elementebs miekuTvneba gadaxurvis panelebi<br />

da fenilebi, panelebi iatakis da Weris gadaxurvisaTvis. gadaxurvis<br />

panelebi da fenilebi konstruqciis mixedviT aris brtyeli, mTliani,<br />

wiburiani da Rruebiani (nax. 19).<br />

nax. 19. fenilebi. a – mrgvali RruebiT;<br />

b – ovaluri RruebiT.<br />

103


gadaxurvis panelebi fenilebis analogiuria. maTac marTkuTxa forma<br />

aqvT, mrgvali an ovaluri RruebiT.<br />

kibis marSebi mzaddeba specialur yalibebSi. safexurebis zedapiri<br />

mopirkeTebulia cementis duRabiT da marmarilos nafxvenebiT. kibis<br />

marSis sigrZe aRwevs 3,6 m, sigane – 1,8 m (nax. 20).<br />

kibis baqans aqvs marTkuTxa filebis forma, romelic mzaddeba 200<br />

markis betonis gamoyenebiT. daarmaturebulia foladis badiT da<br />

mopirkeTebulia mozaikuri duRabiT an keremikuli filebiT.<br />

nax. 20. kibeebis asawyobi elementebi<br />

a – kibis baqani; b – kibis marSi.<br />

samrewvelo Senobebis karkasis elementebi mzaddeba rkinabetonis<br />

qarxnebSi. samrewvelo nagebobebSi iyeneben asawyobi rkinabetonis Semdegi<br />

saxis svetebs: erT da orkonsolians, ukonsolos, mTlians, marTkuTxa da<br />

tesebri kveTiT an ortotians. svetebi mzaddeba 300 da 400 markis<br />

betonisagan.<br />

koWebi mzaddeba 300 da 400 markis betonisagan. formis mixedviT<br />

ganasxvaveben trapeciisebrs da segmenturs. sigrZiT 12, 17 da 24 m (nax. 21).<br />

104


nax. 21. samrewvelo Senobebis koWebi.<br />

a – trapeciisebri; b – segmenturi.<br />

fermebi da TaRebi gamoiyeneba Senobebis 18 m da meti malis<br />

gadaxurvis mzid elementebad. fermebs SeiZleba hqondes trapeciisebri,<br />

samkuTxa da mrudxazovani segmenturi forma. fermebs amzadeben mTlians an<br />

calkeuli elementebisagan Sedgenils. 100m da meti malis Senobebi ixureba<br />

rkinabetonis TaRebiT, romlebsac amzadeben mTliani an cxaura kedlebiT<br />

da rogorc wesi ori naxevarTaRisagan, radgan TiToeuli naxevarTaRis<br />

masa aRwevs 30-40 tonas. TaRebs iyeneben sxvadasxva saxis gamofenebis,<br />

pavilionebis, sawyobebis da sxva gadasaxurad.<br />

monoliTuri rkinabetonisagan aSenebulia Tbilisis dinamo stadioni,<br />

sportis sasaxle, moskovis satelevizio koSki da sxv.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. rkinabetonis arsi;<br />

2. daZabuli da dauZabavi, asawyobi da monoliTuri nakeTobebi;<br />

3. rkinabetonis warmoebis etapebi da meTodebi;<br />

4. rkinabetonis nakeTobebi da maTi gamoyeneba.<br />

105


Tavi VIII<br />

armocementi<br />

armocementi rkinabetonis nairsaxeobaa. igi wvrilmarcvlovani<br />

betonia, romelic daarmaturebulia foladis mavTulis wnelebiT an<br />

qsovilis badeebiT ise, rom misi nebismieri gaWimuli muSa kveTi imyofeba<br />

daarmaturebis didi gavlenis qveS. armocementi drekadi, bzarmedegi,<br />

wyaluJonadi da maRali simtkicis masalaa. igi xasiaTdeba mTeli rigi<br />

upiratesobebiT rkinabetonTan SedarebiT:<br />

1. armocementis konstruqciebi 30-50%-iT msubuqia;<br />

2. masSi gaCenili bzarebi gacilebiT naklebi sididisaa, vidre<br />

rkinabetonSi;<br />

damzadeba.<br />

3. TiTqmis wyalSeuRwevadia;<br />

4. misgan SeiZleba Zalze rTuli profilis konstruqciebis<br />

armocementSi gamoyenebuli badeebis mavTulis diametri meryeobs 0,5-<br />

1,5 mm zRvrebSi, xolo ujredebis zomebia 6X6 mm-dan 10-20 mm-mde. bade<br />

mzaddeba mavTulisagan, romlis simtkicis zRvari 300-500 mgpa. amzadeben<br />

rulonebiT, romelTa siganea 1 600 mm, xolo sigrZe aranaklebi 40 metrisa.<br />

daarmaturebis dispersiulobis xarisxi gamoisaxeba armaturis<br />

xvedriTi zedapiris fardobiT armocementis erTeul moculobaze,<br />

romelic meryeobs 0,5-0,8-mde, daarmaturebis koeficienti ganisazRvreba<br />

Semdegi empiriuli formuliT:<br />

μ = 1, 25dkxv<br />

,<br />

sadac d aris mavTulis diametri, sm;<br />

K xv – armaturis xvedriTi zedapiri.<br />

saSualod daarmaturebis koeficienti meryeobs 1,5-2,5%-is zRvrebSi.<br />

armaturis xarji 400-500 kg-ia 1 m 3 betonze.<br />

armocementis konstruqciebis sisqea 10-30 mm. armaturis damcveli<br />

fenis sisqe ki 2-3 mm.<br />

106


armocementis konstruqciebSi gamoyenebulia 40-60 mgpa markis cementi.<br />

cementis raodenoba armocementis SedgenilobaSi didia – 600-1000 kg/m 3 .<br />

armocementis konstruqciebis damzadebis Semdegi teqnologiuri<br />

xerxebia: xeliT damzadebis xerxi, vibroCamosxma, vibrodayalibeba<br />

vibroStampebis gamoyenebiT, torkretireba da pnevmodabetoneba,<br />

vibrogaglinva.<br />

xeliT damzadebis xerxi. konstruqciis xeliT damzadebisas,<br />

miuxedavad karkasebisa da badeebis guldasmiT Cawyobisa, mainc ar miiRweva<br />

konstruqciis saproeqto monacemebi. nakeTobis masa gaTvaliswinebulze 15-<br />

20%-iT metia.<br />

vibroCamosxma. es procesi mimdinareobs betonis narevis CamosxmiT da<br />

erTdroulad misi vibrodamuSavebiT ormag yalibebSi. am xerxis<br />

upiratesoba imaSia, rom amzadeben rTuli geometriuli formis<br />

konstruqciebs. uaryofiTia: cementis didi xarji, yalibebis maRali<br />

liTontevadoba, armaturis karkasis mdebareobis kontrolis siZnele<br />

narevis Cawyobis da damuSavebis dros.<br />

vibrodaStampva. es meTodi SemdegSi mdgomareobs: matricaze awyoben<br />

armaturis karkass da miawodeben betons, romelic ganawildeba matricaze<br />

da yalibdeba nakeTobebis Sesabamisi konfiguraciis vibroStampebiT.<br />

torkretireba da pnevmodabetoneba. torkretireba aCqarebs elementze<br />

betonis narevis datanis process. torkretirebas awarmoeben cement-<br />

zarbaznebis saSualebiT.<br />

pnevmodabetoneba warmoadgens torkretirebis xerxis nairsaxeobas,<br />

romlis drosac gamoiyeneba duRabtumboebi, sadac narevis pnevmomiwodeba<br />

xorcieldeba specialuri SlangebiT.<br />

vibrogaglinva. igi iTvaliswinebs nakeTobis iseT dayalibebas, roca<br />

muSa organo uwyvetad gadaadgildeba nakeTobaze da ayalibebs mas.<br />

armocementis samSoblo italiaa. igi Seqmna italielma arqiteqtorma<br />

da konstruqtorma nervim. armocementis unikaluri konstruqciebi da<br />

nagebobebi ganaxorciela nervim Tavis samSobloSi. 1946 wels aaSenes da<br />

wyalSi CauSves swrafmavali armocementis gemi “irene”, romelmac mraval<br />

107


wels icura xmelTaSua zRvaSi yovelgvari SekeTebis gareSe. armocementis<br />

konstruqciebs farTod iyeneben samoqalaqo da samrewvelo mSeneblobaSi.<br />

gamoyenebuli iqna turinis sagamofeno darbazis Siga mopirkeTebis da<br />

kamarisaTvis. armocementis talRiseburi asawyobi elementebisagan q.venaSi<br />

gadaxures sasaxlis 128 m diametris gumbaTi. misgan amzadeben rTuli<br />

geometriuli formis kedlis da gadaxurvis panelebs, tixrebs da sxva<br />

elementebs.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. armocementis upiratesoba rkinabetonTan SedarebiT;<br />

2. armocementis damzadeba da gamoyeneba.<br />

108


Tavi IX<br />

9.1. silikaturi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da<br />

nakeTobebi<br />

1880 wels germanelma qimikosma mixaelisma daadgina, rom kiris da<br />

qviSis narevebis avtoklavuri damuSavebis dros miiReba mtkice da<br />

xangamZle nakeTobebi. bunebriv pirobebSi kir-qviSis narevSi qviSa<br />

inertulia da ar Sedis qimiur reaqciaSi kirTan. avtoklavSi ki najeri<br />

orTqlis garemoSi, 170-200 0 C temperaturis dros qviSis kaumiwa aqtiuri<br />

xdeba, reaqciaSi Sedis kalciumis hidroJangTan, ris Sedegad miiReba<br />

kalciumis hidrosilikati, romelic warmoadgens mtkice da wyalmdeg<br />

nivTierebas. kir-qviSis narevisagan amzadeben blokebs da panelebs,<br />

silikatur agurs, silikatur filebs da sxv.<br />

silikaturi <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad ZiriTadi nedleulia: kiri,<br />

kvarcis qviSa da wyali.<br />

kiri gamoiyeneba dafquli kirduRias, kir-fifqis da nawilobriv<br />

Camqralis saxiT. kvarcis qviSas iyeneben daufqvav da uxeSad dafquls,<br />

agreTve daufqvavi da wvrilad dafquli qviSebis narevs.<br />

wyali unda iyos sufTa, ar unda Seicavdes mavne minarevebs.<br />

9.2. silikaturi aguri<br />

silikatur agurs amzadeben Caumqrali kiris da kvarcis qviSis<br />

narevis dawnexiT da Semdgomi avtoklavuri damuSavebiT. narevis<br />

SemadgenlobaSi SehyavT dafquli Caumqrali kiri 5-8% da kvarcis qviSa 92-<br />

95%. dawnexvis dros kir-qviSis narevs atenianeben 7%-mde. silikaturi<br />

aguris warmoebaSi gamoiyeneba swrafqrobadi kiri, romelic Seicavs 70%-<br />

mde kalciumis Jangs da mcire raodenobiT (ara umetes 5%-isa) magniumis<br />

Jangs.<br />

109


silikaturi aguri formiT da zomebiT ar gansxvavdeba Tixis<br />

Cveulebrivi agurisagan. ekonomiuri TvalsazrisiT ufro xelsayrelia.<br />

silikaturi aguris warmoebisaTvis sawvavis da eleqtroenergiis xarji<br />

orjer ufro naklebia, vidre Tixis aguris warmoebisas. misi damzadebis<br />

sruli cikli 15-18 saaTs Seadgens, xolo Tixis aguris warmoeba<br />

grZeldeba 4-5 dRe-Rame da meti. Rirebuleba 30-50 %-iT mcirea, vidre Tixis<br />

aguris. silikaturi aguri iseve gamoiyeneba, rogorc Tixis aguri,<br />

zogierTi SezRudviT: ar SeiZleba misi gamoyeneba teniani da sveli<br />

nagebobebis kedlebisaTvis hidroizolaciis gareSe; ar SeiZleba misi<br />

gamoyeneba cokolebis da saZirkvlebis wyobaSi.<br />

agurs amzadeben doluri da silosuri xerxiT. doluri xerxis dros<br />

qviSa da dafquli, Caumqrali kiri miemarTeba bunkerSi, romelic<br />

moTavsebulia Camqrobi dolis Tavze. moculobiT dozirebul qviSas da<br />

masiT dozirebul kirs tvirTaven Camqrob dolSi, romelic hermetulad<br />

ixureba. CatvirTvis Semdeg abruneben dols, awvdian orTqls 0,15-0,2 mgpa<br />

wneviT. kiris Caqrobis procesi grZeldeba 40 wT. silosuri xerxis dros<br />

winaswar areuli da datenianebuli masa miemarTeba silosebSi Casaqrobad<br />

da iq imyofeba 10-12 saaTs, 10-15-jer metxans, vidre dolSi. dayalibebamde<br />

kir-qviSis narevs kargad aureven frTian sarevSi an rbiaSi da damatebiT<br />

atenianeben 7%-mde. ayalibeben meqanikur wnexebze 15-20 mgpa wneviT.<br />

dayalibebul agurebs tvirTaven vagonetebze da agzavnian avtoklavSi<br />

gamyarebisaTvis. avtoklavi warmoadgens 2-3 m diametrisa da 20 m sigrZis<br />

foladis cilindrs, romelic hermetulad ixureba. reaqcia kirsa da<br />

qviSas Soris temperaturis momatebasTan erTad (1700-200 0 C) mkveTrad<br />

Cqardeba. mimdinareobs intensiurad da grZeldeba 8-10 sT. silikaturi<br />

aguris gamyarebis dasaCqareblad saWiroa ara marto maRali temperatura,<br />

aramed maRali tenianobac. amisaTvis avtoklavSi awvdian orTqls maRali<br />

wnevis qveS 0,8-1,2 mgpa. temperatura Seadgens 175-200 0 C. am dros<br />

mimdinareobs qimiuri reaqcia kirsa da kaumiwas Soris:<br />

Ca( OH ) 2 +<br />

SiO2<br />

→ CaO ⋅ SiO2<br />

+ H 2O<br />

110


miRebuli kalciumis hidrosilikatis kristalebi mWidrod ekvris<br />

kvarcis marcvlebs. silikaturi aguris simtkicis mateba xdeba<br />

avtoklavuri damuSavebis Semdegac. igi haerze ufro mtkice xdeba. kiris<br />

nawili, romelic Sevida reaqciaSi qviSis kaumiwasTan, reagirebs<br />

naxSiroJangTan da warmoqmnis mtkice kalciumkarbonats:<br />

Ca ( OH ) 2 + CO2<br />

= CaCO 3+<br />

H 2O.<br />

karbonizaciis Sedegad simtkicis matebasTan erTad imatebs<br />

silikaturi aguris wyalmedegoba.<br />

silikatur agurs amzadeben 250X120X65 mm zomis da 250X120X88 mm<br />

zomis. simtkicis mixedviT igi xuTi markisaa: 75, 100, 125, 150 da 200.<br />

moculobiTi masa 1800-1900 kg/m 3 ; Tbogamtarobis koeficienti 0,71-0,75,<br />

yinvagamZleoba 15 cikli, wyalSTanTqma 8-16%.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. gansxvaveba Cveulebrivi Tixis agurisagan;<br />

2. silikaturi aguris warmoebis Tavisebureba;<br />

3. silikaturi aguris gamagrebis Tavisebureba.<br />

111


Tavi X<br />

mina da minis nakeTobebi<br />

mina xelovnuri <strong>saSeni</strong> masalaa, romelsac jer kidev 6 000 wlis<br />

winaT iyenebdnen egviptesa da mesopotamiaSi. mniSvnelovnad ganviTarda<br />

minis damzadeba IX saukuneSi veneciaSi. ruseTSi minis pirveli qarxana<br />

1 635 wels aSenda. 1870 wels Seiqmna simensis minis saxarSi Rumeli.<br />

momdevno wlebSi daiwyo minis warmoebis farTo ganviTareba da misgan<br />

nakeTobebis damzadeba. samSeneblo praqtikam aCvena, rom mina gamoiyeneba<br />

ara marto fanjrebis Sesaminad, aramed rogorc gare da Siga<br />

mosapirkeTebeli masala.<br />

minisagan damzadebuli konstruqciul – mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong><br />

SeiZleba daiyos Semdeg jgufebad: furclovani, gamWvirvale mina,<br />

gaumWvirvale mosapirkeTebeli mina da minis konstruqciuli nakeTobebi.<br />

10.1. furclovani gamWvirvale da gaumWvirvale mina<br />

am jgufs miekuTvneba Cveulebrivi fanjris mina, vitrinis, nawrTobi,<br />

daarmaturebuli, uviolis, samfenovani, talRovani, dekoratiuli<br />

(marbliti) da feradi furclovani da stemaltis mina.<br />

furclovani fanjris mina. gamWvirvale masalas warmoadgens,<br />

romelic yvelaze metad gamoiyeneba mSeneblobaSi. mis dasamzadeblad<br />

gamoiyeneba kvarcis qviSa, natriumis sulfati an soda, kirqva, dolomiti<br />

da sxva nivTierebebi. Cveulebriv fanjris minas amzadeben sisqiT 2-6 mm.<br />

furclis maqsimaluri zomebia: 1600-2200 mm. sinaTlis gamtaroba 85-90%.<br />

minis simtkice kumSvaze meryeobs 600-1200 mgpa, Runvaze 40-60 mgpa, gaWimvaze<br />

70-100 mgpa. cudad muSaobs dartymaze. aqvs dabali Tbogamtaroba.<br />

112


vitrinis mina. mzaddeba vertikaluri gaWimviT an horizontaluri<br />

gaglinviT, Semdgomi gaxexviT da gaprialebiT. brtyeli an mrudxazovani<br />

vitrinis minis sisqea 7 mm, furclebis zomebi 4450X2950 da 3950X2950 mm.<br />

gamoiyeneba maRaziebis, kinoTeatrebis, sagamofeno darbazebis,<br />

restornebis, kafeebis Sesaminad.<br />

uviolis mina. mina kargad atarebs ultraiisfer sxivebs (aranakleb<br />

25%-isa), vinaidan Seicavs Zalian mcire raodenobiT rkinas, qromis da<br />

titanis (ara umetes 0,1%) Jangulebs. uviolis minis sisqea 2-4 mm,<br />

furclebis zomebia 250X250 mm-dan 600X1200 mm-mde. gamoiyeneba<br />

saavadmyofoebis, sanatoriumebis, sabavSo baRebis, skolebis Senobebis<br />

Sesaminad. agreTve saTburebis saxuravis mosawyobad.<br />

nawrTobi minis warmoeba xorcieldeba 600-700 0 C-ze gaxurebiT da<br />

swrafi, Tanabari gaciebiT, SekumSuli haeris saSualebiT. igi warmoadgens<br />

furclovan minas, maRali meqanikuri TvisebebiT da Termuli mdgradobiT.<br />

damsxvrevisas iZleva gluvwiboebian namsxvrevebs. gamoiyeneba minis<br />

karebebis, tixrebis, aivnebis da kibis moajirebis mosapirkeTeblad.<br />

daarmaturebuli mina. warmoadgens furclovan masalas, romelSic<br />

damzadebis procesSi amzadeben liTonis bades. dartymisas ar iZleva<br />

namsxvrevebs, maT iWers liTonis bade. iyeneben liftis Saxtebis, kibis<br />

ujredebis SemoRobvis Sesaminad da sxv.<br />

samSriani minac miekuTvneba “usafrTxo minebis” jgufs. igi Sedgeba<br />

ori furclisagan, romlebic erTmaneTTan dakavSirebulia gamWvirvale<br />

elastikuri organuli nivTierebebiT, romelic damsxvrevis SemTxvevaSi<br />

akavebs warmoqmnil namsxvrevebs. minis sisqe meryeobs 4-dan 7 mm-mde.<br />

talRovani mina. mzaddeba uwyveti gaglinviT. talRovani zedapiri<br />

mas aniWebs did sixistes. igi SeiZleba iyos daarmaturebuli liTonis<br />

badiT. gamoiyeneba sinaTlis gamtari saxuravebis, sinaTlis gamtari<br />

kedlebis Suqfarnebis Sesaminad da sxv.<br />

saxian minas amzadeben horizontaluri gaglinviT, romlis drosac<br />

specialuri sagraviro lilvakebiT erT an orive mxares daitaneba<br />

reliefuri naxati. saxiani mina SeiZleba iyos daarmaturebuli, feradi da<br />

113


ufero. reliefuri naxatis gamo es mina miekuTvneba Suqgambnev minas.<br />

gamoiyeneba karebis, tixrebis da sxvaTa Sesaminad.<br />

feradi furclovani mina arqiteqturaSi gamoiyeneba dekoratiuli<br />

miznebisaTvis. minisaTvis sxavadasxva feris misaniWeblad kazmSi SehyavT<br />

qromis, kobaltis, rkinis da sxva liTonis Jangulebi. am SemTxvevaSi minis<br />

masa mTlianad aris SeRebili. SesaZlebelia agreTve ufero minaze 0,2-1,5 mm<br />

sisqiT datanil iqnes feradi minis Sre. ferad minas amzadeben<br />

vertikaluri gamoWimviT sisqiT 4 mm da gaglinviT sisqiT 4-10 mm. feradi<br />

mina SeiZleba iyos gamWvirvale da gaumWvirvale. gamWvirvale ferad minas<br />

iyeneben dekoratiuli vitraJebis mosawyobad.<br />

merbliti gamoiyeneba rogorc dekoratiuli mosapirkeTebeli masala,<br />

romelic warmoadgens sqel, gauWvirval ferad furclovan minas. igi<br />

mzaddeba gaglinviT. misi zedapiri SeiZleba iyos moxatuli, xorkliani an<br />

gaprialebuli. Siga zedapirebis mosapirkeTeblad gamoiyeneba merblitis<br />

filebi zomebiT: 150X150; 150X300; 200X300 da 200X400 mm. gamoiyeneba<br />

restornebis, kinoTeatrebis, fasadebis mosapirkeTeblad. SesaZlebelia<br />

damzaddes merbliti marmarilos imitaciiT. mas amzadeben sxvadasxva<br />

ferisas: TeTri, Savi, ruxi, wiTeli, iisferi, yviTeli da sxv.<br />

stemaliti nawrTobi furclovani mina sisqiT 6-12 mm, romelic cali<br />

mxridan dafarulia keramikuli WiquriT. stemalitis furclebis<br />

maqsimaluri zomaa 2400X1200 mm. zedapiri SeiZleba iyos gaprialebuli,<br />

naWedi da saxiani. mzaddeba 25 sxvadasxva feris. gamoirCeva Termuli<br />

mdgradobiT, simtkice, feris mudmivobiT da sxv. gamoiyeneba Senobebis<br />

rogorc Siga, ise gare mopirkeTebisas.<br />

minis mominanqrebuli mosapirkeTebeli filebi mzaddeba furclovani<br />

minis warmoebis narCenebisagan. iWreba zomebad 150X150 da 150X75 mm; filebs<br />

zemodan faraven dafqvili, wyalSi gaxsnili minanqriT, romelic gamowvis<br />

Semdeg minis zedapirze warmoqmnis 0,2-0,3 mm sisqis priala ferad Sres.<br />

gamoiyeneba sanitaruli kvanZebis, abazanebis, saoperacio darbazebis da<br />

sxvaTa mosapirkeTeblad.<br />

114


minis mozaika ori saxisaa: xaliCismagvari da smalta. xaliCismagvari<br />

minis mozaika warmoadgens gaumWvirvale ferad wvril filebs, romlebic<br />

winaswar webdeba qaRaldze 2-3 mm daSorebiT. zomebia: 20X20 an 25X25 mm,<br />

sisqe 5-6 mm. xaliCismagvari mozaikuri filebis zomebia 100X60 sm.<br />

zedapirze amagreben cementis xsnariT. gamagrebis Semdeg asveleben da<br />

aSoreben qaRalds. gamoiyeneba fasadebis mosapirkeTeblad da Tematuri<br />

panoebis mosawyobad. filebi mzaddeba priala, gluvi da daRaruli<br />

faqturiT sxvadasxva feris.<br />

smalta miiReba gaumWvirvale minis sxvadasxva formis natexebad<br />

damsxvreviT. gamoiyeneba mozaikuri panoebis asawyobad.<br />

10.2. minis konstruqciuli nakeTobebi<br />

minapaketebi mzaddeba fanjris an sxva saxis furclovani minisagan,<br />

romlis sisqea 2-8 mm. igi Sedgeba ori an sami minisagan, romlebic<br />

erTmaneTTan hermetulad arian Sewebebuli mTel perimetrze CarCoTi.<br />

minebs Soris sivrce (15-18 mm) Sevsebulia mSrali haeriT. minapaketebi<br />

mosaxerxebelia eqspluataciaSi da ufro ekonomiuria ormag Seminvaze.<br />

minapaketebis sigrZea – 1100-2000 mm, sigane 300-800 mm. minis furclebis<br />

SemaerTebeli CarCo SeiZleba iyos xis, plastmasis da feradi<br />

daprofileburi liTonis. maTi damzadeba SeiZleba CarCos gareSec minebis<br />

erTmaneTTan SeduRebiT. minapaketebs iyeneben fanjrebis, karebebis,<br />

vitrinebis Sesaminad. isini daaxloebiT 2-jer amcireben fanjridan<br />

Tbogadacemas.<br />

115


nax. 22. minapaketebi: a) SeduRebuli;<br />

b) xis CarCoeTi;<br />

g) plastmasis CarCoeTi;<br />

d) aluminis CarCoeTi.<br />

minis Rruebiani blokebi rogorc konstruqciuli elementi, farTod<br />

gamoiyeneba Tanamedrove sacxovrebel, sazogadoebriv da sawarmoo<br />

daniSnulebis SenobaSi. minablokebiT SeiZleba kibis ujredebis, liftebis<br />

Saxtebis, tixrebis mowyoba da sxv. warmoeba amzadebs kvadratul,<br />

marTkuTxa, kuTxovan da radialur minablokebs. yvelaze metad<br />

gavrcelebulia kvadratuli minablokebi, romelTa zomebia 194X194X98 mm<br />

da 300X300X100 mm; Tbogamtarobis koeficientia 0,36 kkal/m.s.grad.<br />

sinaTlisgamtaroba – aranakleb 65%; simtkice kumSvaze – aranakleb – 4<br />

mgpa. blokebis garegani saxiani zedapiri SeiZleba iyos gluvi an<br />

daRaruli.<br />

minis milebi gamoiyeneba agresiuli siTxeebis da gazebis<br />

transportirebisaTvis, qimiur, farmacevtul, kvebis da sxva mrewvelobaSi.<br />

minis milebi xasiaTdeba maRali qimiuri medegobiT, TermomedegobiT, aqvT<br />

gluvi Siga zedapirebi, higienuria. mzaddeba Semdegi zomebis: cxrili 10.1..<br />

116


minis milebis zomebi<br />

117<br />

cxrili 10.1<br />

milebis sigrZea 1-3 m. milebis SeerTeba xdeba SemaerTebeli quroebis<br />

da rezinis samajurebis saSualebiT, romlebic liTonis rgolebiT aris<br />

moWimuli.<br />

milebis diametri, mm<br />

45<br />

68<br />

93<br />

122<br />

169<br />

sitalebi da widasitalebi specialuri teqnologiiT damzadebuli<br />

mina, romelsac minakristaluri aRnagoba aqvs. xasiaTdebian maRali<br />

simtkiciT, mcire cveTadobiT, kargi qimiuri medegobiT da kargi<br />

dieleqtrikuli TvisebebiT. sitalebi da widasitalebi SeiZleba iyos<br />

gamWvirvale da gaumWvirvale sxvadasxva SeferilobiT, widasitalebisagan<br />

mzaddeba iataki da trotuaris filebi, fanjris rafebi, kedlis<br />

mosapirkeTebeli furclebi, sanitarul-teqnikuri nakeTobebi.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. furclovani minis nakeTobebi;<br />

2. minis konstruqciuli nakeToba;<br />

3. minis dekoratiuli <strong>masalebi</strong>;<br />

4. sitalebi da widasitalebi.<br />

milebis kedlebis<br />

sisqe, mm<br />

4±1<br />

5±1<br />

6±1<br />

7±1<br />

9±1


Tavi XI<br />

xis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />

11.1. zogadi cnobebi<br />

xes, rogorc saSen masalas axasiaTebs iseTi dadebiTi Tvisebebi,<br />

rogorebic aris maRali simtkice, mcire moculobiTi masa, mcire<br />

Tbogamtaroba, damuSavebis siadvile, dekoratiuloba, maRali<br />

yinvamedegoba, magram aqvs uaryofiTi Tvisebebic: higroskopiuloba, lpoba,<br />

wvadoba. qimiis Tanamedrove miRwevebma SesaZlebeli gaxades am uaryofiTi<br />

Tvisebebis SezRudva. mSeneblobaSi didi yuradReba eqceva xe-tyis<br />

<strong>masalebi</strong>s ekonomias da maT Secvlas, sxva ufro efeqturi <strong>masalebi</strong>T,<br />

rogorebic aris betoni, rkinabetoni, plastmasebi da sxv. didi yuradReba<br />

eqceva agreTve axali efeqturi <strong>masalebi</strong>s damzadebas xis narCenebis<br />

gamoyenebiT.<br />

mSeneblobaSi gamoiyeneba rogorc wiwvovani, aseve foTlovani xis<br />

jiSebi. farTod iyeneben wiwvovan xis jiSebs: naZvi, kedari, fiWvi. es<br />

aisaxeba imiT, rom isini ufro msubuqi arian foTlovan jiSebTan<br />

SedarebiT; maTi damuSaveba ufro advilia; maT aqvT swori tani, rac<br />

saSualebas iZleva merqnis srulad gamoyenebis, xolo fisianoba ki<br />

ewinaaRmdegeba merqnis lpobas. yvelaze farTod gamoiyeneba fiWvi. mas<br />

iyeneben rogorc konstruqciul masalas koWebis, ximinjebis, ficrebis,<br />

kar-fanjrebis da sxv. dasamzadeblad.<br />

foTlovani xis jiSebs miekuTvneba: aryis xe, muxa, cacxvi, kakali,<br />

wifela da sxv.<br />

aryis xes moyviTalo an moyviTlo feris merqani aqvs. mas iyeneben<br />

avejis da faneris dasamzadeblad. lamazi teqstura aqvs kareliis aryis<br />

xes, romelsac iyeneben mxatvruli nakeTobebis dasamzadeblad.<br />

kakali warmoadgens Zvirfas foTlovan jiSs. Znelad muSavdeba,<br />

kargad prialdeba da gamoirCeva dekoratiuli TvisebebiT.<br />

118


muxa xasiaTdeba maRali simtkiciT, da xangamZleobiT haerze, wyalSi<br />

da gruntSi eqspluataciis dros. farTod gamoiyeneba mosapirkeTeblad.<br />

misgan mzaddeba karnizebi, kar-fanjara, parketi da sxv.<br />

cacxvis merqans TeTri an mowiTalo-moTeTro feri aqvs. igi advilad<br />

iWreba, irandeba da ipoba. gamoiyeneba sadurglo nakeTobaTa<br />

dasamzadeblad.<br />

wifela xasiaTdeba maRali simtkiciT. wifelas uaryofiTi Tvisebaa<br />

maRali wyalSTanTqma da dabreca gaSrobis dros. gamoiyeneba<br />

mosapirkeTebeli samuSaoebisaTvis. misgan mzaddeba parketi, moajirebi da<br />

sxv.<br />

kopitis xes magari, ruxi feris merqani aqvs. is kargad prialdeba da<br />

iZleva lamaz teqsturas. gamoiyeneba sadurglo nakeTobebis da parketis<br />

dasamzadeblad.<br />

rcxila da wabli gamoirCeva maRali dekoratiulobiT. gamoiyeneba<br />

sadurglo nakeTobebis da suvenirebis dasamzadeblad.<br />

xis masalebs sWirdebaT lpobis da wvisgan dacva. lpobisagan<br />

dasacavad ori xerxi arsebobs: konstruqciuli da qimiuri. konstruqciuli<br />

xerxi iTvaliswinebs xis <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis gamoyenebas mSral<br />

garemoSi, xolo qimiuri-merqnis gaJRenTas organuli da araorganuli<br />

nivTierebebiT – antiseptikebiT. organul antiseptikebs miekuTvneba<br />

kreozitis zeTi. romelic zrdis merqnis eqspluataciis vadas. mas mkveTri<br />

suni aqvs da misi gamoyeneba interierSi ar SeiZleba. Senobebis SigniT<br />

SeiZleba gamoviyenoT araorganuli warmoSobis antiseptikebi, rogorebic<br />

aris NaF-fToriani natriumi, ZnCl2-qloriani TuTia da sxv.<br />

xis <strong>masalebi</strong>s cecxlmedegobis gasadideblad gamoiyeneba specialuri<br />

nivTierebebiT – antipirenebiT gaJRenTva. gaxurebisas antipirenebi lRveba<br />

da xis zedapirze warmoqmnis specialur afsks, romelic ar atarebs<br />

Jangbads. aseTia mag., bornatriumis marili Na2B4O7·10H20 – da sxv.<br />

119


11.2. merqnis agebuleba<br />

merqnis agebulebis Seswavla xdeba mcire simZlavris lupebiT an<br />

mikroskopebiT da SeuiaraRebeli TvaliT. pirvels uwodeben merqnis<br />

mikrostruqturas, meores-makrostruqturas.<br />

xis makrostruqturuli Seswavla xdeba xis tanis sam WrilSi: (nax.<br />

23) torsuli anu ganivi Wrili, xis tanis RerZis perpendikularuli (a),<br />

radialuri, xis tanis gaswvriv (b) da tangenciuri – xis tanis RerZidan<br />

moSorebiT (g). WrilebSi kargad Cans xis tanis oTxi ZiriTadi nawili:<br />

qerqi, kambiumi, merqani da gulguli.<br />

qerqi icavs xes meqanikuri dazianebisagan. Sedgeba ori Srisagan: gare<br />

Sre (kani) da Siga Sre (lafani). lafanis saSualebiT xes miewodeba sakvebi<br />

nivTierebebi, romelic saWiroa misi zrdisaTvis. lafnis qvemoT<br />

moTavsebulia kambiumis Txeli fena, romelic Sedgeba cocxali<br />

ujredebisagan. misi erTi nawili ganlagebulia lafanisaken da lafanis<br />

ujredebs warmoqmnis, meore ki – xis centrisaken da warmoqmnis merqnis<br />

ujredebs. lafanis mxares mcire raodenobis da sididis ujredebia, xolo<br />

merqnis mxares – gacilebiT meti raodenobis da sididis. amitom aris, rom<br />

merqnani izrdeba gacilebiT swrafad da metad, vidre lafnis fena.<br />

kamziumi xels uwyobs xis zrdas sisqeSi. kambiumis SigniT mdebareobs<br />

merqani. zog jiSSi merqans orferianoba axasiaTebs: centris maxloblad<br />

mdebare muqi Sreebi da Ria feris periferiuli Sreebi. centralur muq<br />

nawils ewodeba merqnis guli, xolo perifiul Ria nawils – cila. guli<br />

mkvdari ujredebisagan Sedgeba da nakleb teniania, cila cocxali da<br />

mzard ujredebs Seicavs da ufro teniania. merqnis jiSebs, romelTac<br />

guli aqvT uwodeben gulian jiSebs (kedari, fiWvi, muxa, verxvi, tirifi da<br />

sxv.). arsebobs jiSebi, romelTa merqans TiTqmis erTgvarovani Seferiloba<br />

aqvT. maT ugulo jiSebs uwodeben (wifela, cacxvi, naZvi da sxv.). arsebobs<br />

ciliani jiSebic, romelTac guli srulebiT ar emCnevaT (bza, aryis xe,<br />

rcxila da sxv.). xis Sua nawilSi merqnis mTel sigrZeze moTavsebulia<br />

gulguli, romelic erTmaneTTan sustad mierTebuli Txelkedliani<br />

120


ujredebisgan Sedgeba. gulgulis diametri 1-10 mm-is farglebSi icvleba.<br />

gulguli xis tanis susti nawilia, romelic advilad lpeba da ifSvneba.<br />

xis tans torsul Wrilze aqvs koncentruli wreebi, romelsac wriuli<br />

Sreebi ewodeba. wriuli Sre or fenas Seicavs: Sida da gare . Sida fena<br />

warmoiqmneba gazafxulze da mas adreuli merqani ewodeba. gare fena<br />

warmoiqmneba gvian zafxulSi da mas gvian merqans uwodeben.<br />

adreuli merqani naklebad mkvrivia, ufro foriania da naklebad<br />

mtkicea gvian merqanTan SedarebiT da amitomaa, rom rac ufro<br />

ganviTarebulia gviani merqani, miT ufro mtkicea xe.<br />

nax. 23. xis tanis Wrilebi<br />

a – torsuli; b – radialuri; g _ tangenciuri,<br />

1 – gulguli; 2 – merqani; 3 – kambiumi; 4 – lafani; 5 – qerqi;<br />

6 – radialuri sxivebi; 7 – guli; 8 – cila.<br />

121


nax. 24. xis wliuri Sreebi<br />

1 – torsuli; 2 – radialuri da<br />

3 – tangenciur WrilebSi.<br />

mikrostruqtura. merqnis mikroskopiuli Seswavla aCvenebs, rom<br />

merqani Sedgeba mravalricxovani cocxali da mkvdari ujredebisagan.<br />

ujredebs sxvadasxva forma da zoma aqvT da maTi daniSnuleba sxvadasxvaa.<br />

yvela cocxal ujreds aqvs garsi, romelSic moTavsebulia protoplazma,<br />

ujredis wveni da guli. protomlazma warmoadgens mzard cilas, romelic<br />

Sedgeba naxSirbadis, wyalbadis, azotis da gogirdisagan. gulis qimiuri<br />

Sedgeniloba Zalian axlos aris protoplazmis SedgenilobasTan,<br />

gansxvavdeba imiT, rom igi Seicavs fosfors. guli aris sxvadasxva<br />

formis, Warbobs ovaluri. ujredebis garss qmnis bunebrivi<br />

maRalmolekuluri polimeriuli nivTiereba celuloza an ujredisi.<br />

ujredebis zrdis procesSi xdeba garsis gamerqneba, rac ganpirobebulia<br />

nivTierebaSi ligninis kedlebis warmoqmniT.<br />

merqnis ujredebi asrulebs sxvadasxva funqciebs. ganasxvaveben<br />

gamtar, meqanikur da maragis ujredebs. gamtari ujredebi sakveb<br />

nivTierebebs gadascems fesvebidan totebs da foTlebs. meqanikuri<br />

ujredebi merqans aniWebs simtkices. maragis ujredebi inaxaven sakveb<br />

122


nivTierebebs da gadascemen maT cocxal ujredebs horizontalur<br />

mdgomareobaSi.<br />

merqnis qimiuri Sedgeniloba. merqani Seicavs daaxloebiT 99%<br />

organul nivTierebebs; celuloza, hemiceculoza lignini da sxva<br />

maRalmolekuluri naxSirwylebi. mineraluri nivTierebebi daaxloebiT 1%-<br />

mdea, romelic wvis Sedegad iZleva nacars. mSrali merqnis yvela jiSis<br />

qimiuri Sedgeniloba Semdegia: naxSirbadi (C) – 49-50%, wyalbadi (H) – 60%,<br />

azoti (N) – 0,1-0,3% da Jangbadi (O) – 43-44%.<br />

11.3. merqnis dekoratiuli da fizikur-meqanikuri Tvisebebi<br />

feri da teqstura. merqnis feri misi jiSis mixedviT<br />

sxvadasxvagvaria. zomieri klimaturi sartylis jiSebi Seferilia<br />

mkrTalad. tropikuli sartylis jiSebi kaSkaSa feriT xasiaTdeba.<br />

moWrili merqani droTa ganmavlobaSi muqdeba. magaliTad, axlad moWrili<br />

Txmelis merqani, romelic vardisferia droTa ganmavlobaSi moyviTalo<br />

Seferilobas Rebulobs; muxis da wablis merqani Savdeba da a.S.<br />

xis wliuri rgolebi, moyvaniloba, simsxo, agreTve adreuli da<br />

gviani merqnis Seferilobis nairgvarovneba merqans sxvadasxvagvar<br />

teqsturas aniWebs. muxa, wabli, kakali lamazi teqsturiT xasiaTdeba<br />

tangenciur kveTaze. wifels, nekerCxals lamazi teqstura aqvT radialur<br />

WrilSi.<br />

mravalgvari Seferilobis da mdidruli teqsturis wyalobiT, xe<br />

saukeTeso mosapirkeTebel masalas warmoadgens.<br />

tenianoba merqnis mniSvnelovani Tvisebaa, romelic did gavlenas<br />

axdens mis xarisxze. ganisazRvreba formuliT:<br />

m1<br />

− m2<br />

W = ⋅100%<br />

,<br />

m<br />

sadac m1 aris merqnis masa gamoSorebamde,<br />

m2 – merqnis masa gamoSrobis Semdeg.<br />

2<br />

123


merqnis pirobiT standartuli tenianoba Seadgens 12%-s.<br />

merqanSi SeiZleba gairCes 3 saxeobis wyali: kapitaluri – es aris<br />

ujredSorisi sivrcis Semvsebi wyali; higroskopiuli, romelic<br />

moTavsebulia TviT ujredebis garsis kedlebSi; qimiurad bmuli wyali,<br />

romelic warmoadgens merqnis cocxali ujredebis Semadgenel<br />

nivTierebebTan mierTebul wyals. axlad moWrili da sveli merqani<br />

Seicavs, rogorc kapilarul, aseve higroskopiul wyals, mSrali merqani ki<br />

– marto higroskopiuls.<br />

sinestis mixedviT arCeven: svel-axalmoWril merqans (tenianoba 35%),<br />

sahaero-mSral merqans (tenianoba 15-20%), oTaxis _ mSrali merqani<br />

(tenianoba 8-13%) da sveli merqani, romlis tenianoba ufro metia, vidre<br />

axalmoWrili merqnis da SeiZleba 100%-ze meti iyos.<br />

higroskopiuloba merqnis Tvisebaa STanTqos haeridan teni. STanTqmis<br />

xarisxi damokidebulia garemos temperaturasa da tenianobaze. garemos<br />

temperaturis da tenianobis garkveul Tanafardobas Seesabameba merqnis<br />

garkveuli higroskopiuli tenianoba. haeris temperatura da tenianoba<br />

mudam icvleba. Sesabamisad icvleba merqnis tenianobac. merqnis tenianobis<br />

cvlileba iwvevs xis moculobis cvlilebas, rasac SeiZleba mohyves<br />

merqnis dabrecva, daskdoma. merqnis tenianobis cvlilebisagan dacvis<br />

umartivesi saSualebaa merqnis zedapiris dafarva sxvadasxva saRebavebiT<br />

da laqebiT. bolo periodSi ufro xSirad mimarTaven merqnis Termul da<br />

qimiur damuSavebas.<br />

wyalSeRwevadoba. merqnis wyalSeRwevadoba damokidebulia xis<br />

jiSze, sawyis tenianobaze, merqnis asakze, wliuri rgolebis sisqeze,<br />

Wrilis sibrtyeze (torsuli, radialuri, tangenciuri) da sxva.<br />

foTlovani jiSebis wyalSeRwevadoba metia, xolo wiwvovani jiSebis<br />

naklebi. kveTebis mixedviT wyalSeRwevadoba metia torsuli kveTebis<br />

zedapirze, vidre tangenciur da radialur kveTebze.<br />

SeSroba da gajirjveba. tenianobis cvlileba iwvevs merqnis zomebisa<br />

da moculobis cvlilebas. tenianobis SemcirebiT xe ganicdis SeSrobas –<br />

zomebis Semcirebas, tenianobis zrdiT ki xe matulobs zomebSi, adgili<br />

124


aqvs merqnis gajirjvebas. merqnis SeSroba misi araerTgvarovnebis gamo<br />

sxvadasxva mimarTulebiT araerTgvarovania: boWkoebis gaswvriv 0,1-0,3%-iT<br />

mcirdeba, radialuri mimarTulebiT 3-6% Seadgens, xolo tangenciuri<br />

mimarTulebiT 7-12%. es iwvevs mis dabrecvas, daskdomas. gajirjvebac<br />

sxvadasxva mimarTulebiT aseve araTanabrad mimdinareobs: boWkoebis<br />

gaswvriv 0,1-0,8%, radialuri mimarTulebiT 3-5%, tengenciuri<br />

mimarTulebiT – 6-12%.<br />

moculobiTi masa damokidebulia tenianobaze da forebis<br />

moculobaze. igi ganisazrvreba normaluri 12%-iani tenianobisaTvis<br />

Semdegi formuliT:<br />

[ 1+<br />

0,<br />

01(<br />

1−<br />

K )( −W<br />

]<br />

12 w<br />

ς = ς<br />

12 g/sm3 ,<br />

m<br />

m<br />

sadac, 12<br />

ς m aris nimuSis moculobiTi masa 12% tenianobiT;<br />

125<br />

m<br />

w<br />

ς m _ moculobiTi masa im tenianobisTvis, romelic nimuSs hqonda<br />

gansazRvris momentSi;<br />

K m – moculobiTi SeSrobis koeficienti (aryis, lariqsis, wiflis<br />

merqnisaTvis K m=0,6, xolo sxva jiSebisaTvis K m=0,5);<br />

W – merqnis tenianoba moculobiTi masis gansazRvris momentSi %-<br />

Si.<br />

merqnis simkvrve yvela jiSisaTvis TiTqmis erTnairia da saSualod<br />

1,55 g/sm 3 tolia.<br />

Tbogamtaroba. merqani rogorc foriani masala xasiaTdeba dabali<br />

TbogamtarobiT. mSrali merqnis Tbogamtaroba izrdeba simkvrivis da<br />

tenianobis gazrdiT. Tbogamtaroba boWkoebis gaswvriv daaxloebiT 1,8-jer<br />

metia ( = 0,<br />

27)<br />

λ vidre boWkoebis ganivad ( = 0,<br />

15)<br />

λ .<br />

merqnis simtkice kumSvisas. merqnis meqanikuri Tvisebebi<br />

damokidebulia xis jiSebze, tenianobaze. merqani, romlis moculobiTi<br />

masa didia maRali simtkiciT xasiaTdeba.<br />

simtkice kumSvisas, imis mixedviT Tu ra mimarTulebisaa merqanze<br />

moqmedi Zala, ganisazRvreba boWkoebis gaswvriv da boWkoebis ganivad.<br />

merqnis simtkicis gansazRvrisas gamoiyeneba marTkuTxa prizmebi, romelTa


zomebia 20X20X30 mm. boWkoebis gaswvriv simtkicis zRvari ganisazRvreba<br />

formuliT:<br />

P mrR<br />

R w = ,<br />

ab<br />

sadac R w aris simtkicis zRvari kumSvisas boWkoebis gaswvriv;<br />

W _ enianobis dros;<br />

P mrR – mrRvevi Zala, kg;<br />

a da b – ganivi kveTis zomebi, sm, m.<br />

gamoTvlili simtkice unda gadaangariSdes merqnisaTvis<br />

standartuli tenianobis (12%) dros formuliT:<br />

12<br />

[ 1+<br />

( −12)<br />

]<br />

R = Rw<br />

α W ,<br />

sadac R12 aris merqnis simtkice 12%-iani tenianobis dros, mgpa;<br />

Rw – simtkice gamocdis momentSi W tenianobisas;<br />

α – Sesworebis koeficienti da aCvenebs merqnis simtkicis<br />

cvlilebas misi tenianobis 1%-iT cvlilebis dros.<br />

merqnis simtkice kumSvisas boWkoebis gaswvriv standartuli<br />

tenianobis dros damokidebulia xis jiSze da did farglebSi meryeobs:<br />

30-dan 80 mgpa-mde. simtkice kumSvisas boWkoebis ganivad 6-12-jer naklebia,<br />

vidre grZivi mimarTulebiT.<br />

simtkice Runvisas. merqani kargad muSaobs Runvaze da warmatebiT<br />

gamoiyeneba Runvaze momuSave konstruqciebSi. simtkice ganisazRvreba<br />

20X20X300 mm zomis nimuSis gamocdiT. simtkice Runvisas erTi Seyursuli<br />

Zalis moqmedebisas Sua malSi ganisazRvreba formuliT:<br />

3Pl Rw = , 2<br />

2bC<br />

xolo ori Seyursuli Zalis moqmedebisas:<br />

Pl<br />

Rw = , 2<br />

2bC<br />

sadac Rw aris simtkicis zRvari Runvisas W tenianobis dros;<br />

126


P – mrRvevi Zala;<br />

l – sayrdenebs Soris manZili, sm, m;<br />

b da C nimuSis sigane da simaRle, sm, m.<br />

sxvadasxva jiSis merqnisTvis simtkice Runvisas standartuli<br />

tenianobis dros 50-100 mgpa-s Seadgens.<br />

11.4. merqnis manki<br />

merqnis manki ewodeba misi garegani saxis cvlilebebs, dazianebebs da<br />

naklovanebebs, rac auaresebs merqnis Tvisebebs da zogierT SemTxvevaSi<br />

mSeneblobisTvis sruliad uvargissac ki xdis. merqnis yvela manki<br />

SeiZleba gaiyos sam kategoriad: bzarebi, mankebi xis tanis agebulebaSi da<br />

rokebi. bzarebs miekuTvneba: yinvabzari, gulnabzari, qarnabzari, anatkeCi<br />

(nax. 25 ).<br />

nax. 25. merqnis manki: 1. qarnabzari<br />

2 – gulnabzari; 3 – yinvabzari;<br />

4 – anatkeCi; 5 – gverdula.<br />

127


merqnis tanis agebulebis mankebs miekuTvneba javarianoba, gverdula,<br />

iribSre da rokebi (nax. 26 ).<br />

nax. 26. rokebi. 1 – jgufuri; 2 – Canakeri;<br />

3 – TaTiseburi; 4 – saRi; 5 – rqiseburi;<br />

6 – Savi fisovani; 7 – fatari; 8-9 – rokebis zomebis<br />

gansazRvra.<br />

128


nax. 27. rokis ZiriTadi saxeobebi.<br />

1 – mrgvali; 2 – ovaluri; 3 – wagrZelebuli;<br />

4 – fenuri; 5 – nawiburi; 6 – wibovani;<br />

7 – Canakeri; 8 – jgufuri; 9 – ganStoebuli.<br />

11.5. merqnis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi<br />

xe-tyis masala, romelic mSeneblobaSi gamoiyeneba sam ZiriTad<br />

jgufad iyofa: mrgvali xe-tye, daxerxili xe-tyis <strong>masalebi</strong> da merqnis<br />

nakeTobebi da naxevarfabrikatebi.<br />

mrgvali xe-tyis masala. aranakleb 14 sm diametris da 4 m da meti<br />

sigrZis mrgval xes mors uwodeben. 8-14 sm-mde diametris monaWers latan-<br />

mors uwodeben. 3-8 sm-mde diametriT – latans uwodeben. maTi sigrZe 3-9 m-<br />

mdea.<br />

daxerxili xe-tyis <strong>masalebi</strong>. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba<br />

wiwvovani jiSebi daxerxili masala. foTlovani jiSebi samSeneblo saqmeSi<br />

gacilebiT naklebad gamoiyeneba. am jiSebis maRalxarisxovani<br />

129


saxeobebisagan (wabli, muxa) mzaddeba sxvadasxva sadurglo nakeTobebi<br />

(kar-fanjrebi, maTi CarCoebi, parketi da sxv.).<br />

ficari. daxerxili masalaa, romlis sigane 2-jer da metad aRemateba<br />

sisqes. mzaddeba siganiT 80-250 mm, da sisqiT 13-50 mm, sigrZe 1-65 m-mde<br />

wiwvovani jiSebisaTvis da 5 m-mde foTlovani jiSebisaTvis.<br />

Zelaki. daxerxili masalaa sisqiT 100 mm-mde da siganiT 80-200 mm.<br />

Zelebi. sisqiT da siganiT 100 mm-ze metia, xolo sigrZe dadgenilia<br />

igive, rac ficrebisaTvis.<br />

nakeTobebi da naxevarfabrikatebi. merqnisagan amzadeben garandul<br />

ficrebs da Zelakebs. maT erT nawiburze aqvT Rari (narandi), xolo<br />

meoreze Sverili (qimi), romelic Sedis narandSi. narandis da qimis zomebi<br />

mkacrad aris daculi.<br />

parketi. iatakebis mosawyobad Tavisi dadebiTi Tvisebebis gamo, jer<br />

kidev farTod iyeneben parkets. iatakis masalas unda hqondes maRali<br />

simtkice, simtkice cveTaze, mcire Tbogamtaroba da bgeraTizolacia.<br />

xisTvis damaxasiaTebelia yvela es Tviseba. parketi mzaddeba gamomSrali<br />

wifelis, muxis, kopitis, aryis xis jiSebisagan. mSeneblobaSi gamoiyeneba<br />

calobiTi, asawyobi (mozaikuri) da farisebri parketi.<br />

calobiTi parketi Sedgeba calkeuli Tamasebisagan, romlebic<br />

erTmaneTTan SesakavSireblad mzaddeba kiloTi da qimiT. parketis<br />

Tamasebis zomebia: sigrZe 15-40 sm, sigane 3-6 sm da sisqe – 1,5-1,8 sm.<br />

asawyobi (mozaikuri) parketi warmoadgens Tamasebisagan awyobil<br />

iatakis filas mocemuli naxatiT. filis zomebia 40X40 da 60X60 mm.<br />

parketis Tamasebis awyoba xdeba mkvriv qaRaldze da Semdeg webdeba<br />

filaze. parketis Tamasebis zomebia: sigrZe – 10-15 sm, sigane – 2-3 sm da<br />

sisqe – 0,8-1,8 sm.<br />

farisebri parketi Sedgeba farisagan, romelzec dawebebulia parketis<br />

Tamasebi. faris zomebia: 65X65, 85X85 da 140X140 sm. faris mosawyobad<br />

gamoyenebulia xerxvis narCenebi – ficrebi, burbuSelis da xis boWkovani<br />

furclebi, TamaSebi. am saxis parketi ufro ekonomiuri da industriulia,<br />

vidre calobiTi parketi.<br />

130


efeqturad gamoiyeneba merqnis narCenebic. merqans iyeneben qaRaldis,<br />

muyaos, kanifolis, eTilis da meTilis spirtebis da sxv. dasamzadeblad.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. mSeneblobaSi gamoyenebuli xis jiSebi;<br />

2. xis qimiuri Sedgeniloba;<br />

3. xis tenianobis gavlena mis fizikur-meqanikur Tvisebebze;<br />

4. xis <strong>masalebi</strong>s gamoyeneba mSeneblobaSi.<br />

131


Tavi XII<br />

Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong><br />

Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> ewodeba masalebs, romlebic gamoiyeneba<br />

sayofacxovrebo, sazogadoebrivi da sxva nagebobebis dasacavad siTbos<br />

dakargvisagan. mas axasiaTebs maRali forianoba, mcire moculobiTi masa<br />

(700kg/m 3 ) mSral mdgomareobaSi da dabali Tbogamtarobis koeficienti<br />

(0,25kkal/m.sT.grad.). gamoyenebuli nedleulis mixedviT Tbosaizolacio<br />

<strong>masalebi</strong> iyofa or jgufad: araorganul da organul masalebad.<br />

agebulebis mixedviT Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> iyofa or jgufad:<br />

araorganul da organul masalebad. agebulebis mixedviT Tbosaizolacio<br />

<strong>masalebi</strong> aris fxvieri, - boWkovani, fxvnilisebri da marcvlovani; xisti –<br />

filebi, aguri, asawyobi farebi da sxv; naxevrad xisti-filebi, furclebi,<br />

rulonebi, zonrebi da xaliCebi; moqnili – sagebebi, gobanebi. garegani<br />

Sexedulebis mixedviT Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> aris calobiTi da<br />

fxvieri. calobiT masalebs Rebuloben dayalibebiT, garkveuli formisa<br />

da zomis miniWebiT (filebi, sagebebi da sxv.). maT uwodeben<br />

Tbosaizolacio nakeTobebs. fxvier masalebs iReben uyalibod; igi<br />

warmoadgens boWkovan an fxvnilisebr masalas (afuebuli vermikuliti,<br />

merqnis matyli, keramzitis xreSi da sxv.). fxvier masalebs iyeneben<br />

samrewvelo nagebobebis izolaciisa da sxvadasxva gadaxurvebis<br />

dasaTbuneblad. Tbosaizolacio nakeTobebis warmoeba Tanamedrove<br />

pirobebSi industriulia – maT amzadeben meqanizebul qarxnebSi, winaswar<br />

gansazRvruli receptiT da teqnologiiT, ris Sedegadac warmoebs mza<br />

produqciis xarisxis kontroli. calobiTi nakeTobebis gamoyeneba<br />

Tbosaizolaciod dakavSirebulia SromiTi danaxarjebis mniSvnelovan<br />

ekonomiasTan.<br />

Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s swori gamoyeneba saSualebas iZleva<br />

sagrZnoblad Semcirdes industriuli konstruqciebis wona da<br />

erTdroulad davzogoT aguri, cementi, xe da sxva <strong>masalebi</strong>.<br />

132


12.1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da<br />

nakeTobebi<br />

mineraluri da minis bamba miiReba gamdnari minis da mTis qanebisagan<br />

an metalurgiuli galRobili widebisagan. mineraluri da minis bamba<br />

yinvamedegi da naklebad higroskopiuli masalaa. is ar iwvis, ar lpeba da<br />

ar ziandeba mRrRnelebisagan. misgan amzadeben mineralur qvas da naxevrad<br />

xist nakeTobebs rulonebis, furclebis saxiT, dawnexviT. mineraluri<br />

bambis boWkoebis SesakavSireblad gamoyenebulia bitumis emulsia da<br />

sinTezuri fisebi. nakeTobebi mineraluri da minis boWkoebis gamoyenebiT<br />

ixmareba kedlebis da gadaxurvebis dasaTbuneblad, macivrebis da cxeli<br />

wylis wyalsadenebis (200 0 C) saizolaciod.<br />

qafmina. miiReba minis lewis an zogierTi vulkanuri qanis (sieniti,<br />

traqiti) SecxobiT. forovani aRnagobisaTvis kazmSi umateben<br />

airwarmomqmnel danamatebs (kirqva an antraciti). qafminis moculobiTi<br />

masa ar aRemateba 100-700 kg/m 3 ; Tbogamtarobis koeficienti – 0,05-0,11<br />

kkal/m.sT.grad. qafmina advilad ixerxeba, iburReba da iWreba. is<br />

xasiaTdeba maRali yinva da wyalmedegobiT. ar iwvis.<br />

azbestis <strong>masalebi</strong>. azbesti efeqturad gamoiyeneba maRali<br />

temperaturis mqone zedapirebis dasacavad, rogoricaa qvabebi,<br />

avtoklavebis, milsadenebi da sxv. azbestis da saxameblis narevisagan<br />

mzaddeba rulonuri azbestis qaRaldi (sisqe 0,5-1,5 mm), azbestis muyao<br />

(sisqe 2-10 mm), azbestis qeCa (sisqe 5-50 mm). ZiriTadad es <strong>masalebi</strong><br />

gamoiyeneba cxeli wyalsadenebis da orTqlsadenebis saizolaciod<br />

(maqsimaluri temperaturaa 500 0 C).<br />

garda Tbosaizolacio nakeTobebisa, mSeneblobaSi farTod iyeneben<br />

marcvlovan, fxvier da boWkovan Tbosaizolacio masalebs, romlebsac<br />

miekuTvnebian metalurgiuli da vulkanuri warmoSobis widebi, pemza,<br />

azbesti, afuebuli perliti, vermikulti da sxv.<br />

133


12.2. organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da<br />

nakeTobebi<br />

organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad ZiriTadad<br />

gamoyenebulia xis merqnis narCenebi (naxerxi, burbuSela da sxv.). garda<br />

amisa, gamoiyeneba lerwami, Cala, torfi da sxv. organuli Tbosaizolacio<br />

<strong>masalebi</strong>sagan umTavresad mzaddeba didi zomis furclebi da filebi.<br />

xisboWkovani filebi. drekadi furclovani masalaa, romelic<br />

mzaddeba merqnis narCenebisagan da sinTezuri polimerebis dawnexiT da<br />

Semdgomi Termuli damuSavebiT. filebis dasamzadeblad merqnis narCenebis<br />

garda gamoiyeneba qaRaldis makulatura, selis da kanafis narCenebi da<br />

sxv. am saxis filebis zomebi da fizikur-meqanikuri maCveneblebia: sigane –<br />

1800, 2500, 2700 da 3000 mm; sigrZe – 1200-1600 mm; sisqe – 5, 12, 16 da 25 mm.<br />

moculobiTi masa – 250kv/m 3 ; simtkicis zRvari Runvisas – 1,2 mgka, xolo<br />

Tbogamtarobis koeficienti 0,06 kkal/m.sT.grad. xisboWkovani filebi<br />

advilad ixerxeba, iWreba, ibruneba. gamoyenebis sferoa: kedlis Weris,<br />

iatakis tixris Tbo da bgeraTboizolacia.<br />

xisburbuSeliani filebi – mzaddeba sinTezuri polimerebis da xis<br />

burbuSelis narevis cxeli dawnexiT. filebs amzadeben Semdegi zomisas:<br />

sigane – 120-180, sigrZe – 250-360, sisqe – 1,3-2,5 sm. maTi simtkicis zRvari<br />

Runvisas unda iyos aranakleb 5 mgpa, wyalSTanTqma ara umetes 80%,<br />

Tbogamtarobis koeficienti – 0,05-0,06 kkal/m.sT.grad, moculobiTi masa –<br />

250-400 kg/m 3 . gamoyenebis sfero igivea, rac xisboWkovani saizolacio<br />

<strong>masalebi</strong>s.<br />

xisburbuSeliani Tbosaizolacio masalis warmoeba ufro<br />

xelsayrelia, vidre xisboWkovani masalis, radgan orTqlis da<br />

eleqtroenergiis xarji am SemTxvevaSi orjer naklebia.<br />

torfis filebi. Tbosaizolacio masalaa, romelic mzaddeba<br />

torfisagan dawnexis saSualebiT, torfis filebis misaRebad Semkvrelebs<br />

ar iyeneben, radganac misi TbodamuSavebis (120-150 0 C-ze) dros, nedleulidan<br />

gamoiyofa mwebavi nivTierebebi. filebis zomebia: 100X50X3 sm, moculobiTi<br />

134


masa – 150-250 kg/m 3 , Tbogamtarobis koeficienti 0,05-0,06 kkal/m.s.grad.<br />

simtkicis zRvari Runvaze – aranakleb 0,3 mgpa. maRali wyalSTanTqmis gamo<br />

torfis filebi aucileblad unda Seilesos. maT iyeneben kedlis da<br />

gadaxurvis dasaTbuneblad samoqalaqo, samrwevelo da sasoflo<br />

mSeneblobaSi.<br />

fibroliti. Tbosaizolacio masalaa, romelic mzaddeba filebis<br />

saxiT merqnis matylis da araoganuli Semkvreli nivTierebebis<br />

(portlandcementi an magneziuri Semkvreli) masis dawnexiT da Semdgomi<br />

gamagrebiT. merqnis matyli warmoadgens merqnis grZel da wvril<br />

burbuSelas, romlis sigrZea – 400-500 mm, sigane 4-7 mm da sisqe 0,25-0,5 mm.<br />

mas iReben merqandamamuSavebel Carxebze merqnis narCenebisaTvis iseTi<br />

jiSebidan, rogoricaa naZvi, fiWvi da sxv. fibrolitis filebis<br />

moculobiTi masa damokidebulia dawnexis xarisxze da meryeobs 300-500<br />

kg/m 3 zRvrebSi; Tbogamtarobis koeficienti aris 0,085-0,130 kkal/m.sT.grad;<br />

xasiaTdeba sakmarisi simtkiciT. maTi simtkice Runvisas aRwevs 2-2,5 mgpa.<br />

fibrolitis filebi advilad ixerxeba, iburReba da misi xorkliani<br />

zedapiri kargad iWers desils. fibrolitiT aTbuneben Senobis kedlebs da<br />

gadaxurvas. aSeneben tixrebs, karkasul kedlebs. igi inaxeba mSral<br />

adgilas datenianebis da sokos gaCenis Tavidan asacileblad.<br />

samSeneblo qeCa – mzaddeba dabali xarisxis matylis, mcenareuli<br />

boWkoebis da saxameblis webos erTad areviT. miiReba elastiuri<br />

furclebi, romelTa zomebia 200X200X1,5 sm. moculobiTi masa 100-300 kg/m 3 ;<br />

Tbogamtarobis koeficienti 0,05 kkal/m.sT.grad. samSeneblo qeCas iyeneben<br />

kedlebis da Weris Tbosaizolaciod baTqaSis qveS, fanjrebis da<br />

karebebis CarCoebis dasaTbuneblad. garda amisa, mas iyeneben samrewvelo<br />

mowyobilobebis da milsadenebis zedapirebis izolaciisaTvis.<br />

135


SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />

2. merqnis bazaze damzadebuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />

3. azbestis bazaze damzadebuli <strong>masalebi</strong>;<br />

4. samSeneblo qeCa.<br />

136


Tavi XIII<br />

organuli Semkvreli nivTierebebi<br />

samSeneblo saqmeSi farTod gamoiyeneba sxvadasxva organuli<br />

Semkvrelebi da maT safuZvelze damzadebuli sxvadasxva saxeobis masala-<br />

nakeTobebi. maT iyeneben sagzao mSeneblobaSi, saxurav da<br />

hidrosaizolacio samuSaoebSi da sxv.<br />

arCeven ori saxeobis organul Semkvrel nivTierebebs:<br />

1. bitumis Semkvreli nivTierebebi – bunebrivi da navTobis bitumi;<br />

2. kupris da sqelfisis Semkvreli nivTierebebi; aseTebia nedli<br />

kupri (qvanaxSiris, xis daSlis produqti, torfi); misi gamoxdis Sedegad<br />

miRebuli kupris zeTi da sqelfisi (kupris gadamuSavebis magari narCenebi).<br />

yvela am masalas axasiaTebs saerTo Tvisebebi. isini warmoadgenen<br />

maRalmolekuluri naxSirwylebis da maTi araliTonuri nawarmis<br />

(naxSirwylebis SenaerTi JangbadTan, azotTan, gogirdTan) rTul qimiur<br />

Sedgenilobebs. gaxurebiT blanti an myari mdgomareobidan gadadian<br />

Txevad mdgomareobaSi da gaciebiT isev magrdebian. es Semkvrelebi wyalSi<br />

uxsnadia, magram advilad ixsnebian organul gamxsnelebSi. aqvT Savi an<br />

muqi yavisferi feri da amis gamo xSirad maT Sav Semkvrelebsac uwodeben.<br />

13.1. bitumi<br />

bitumi ori saxisaa – bunebrivi da navTobis.<br />

bunebrivi bitumi. warmoiSva dedamiwis qerqis zedafenebSi migraciis<br />

Sedegad SeWrili navTobisagan, romelic JRenTavda da avsebda qvis qanebis<br />

sicarieleebs. sufTa bitumi bunebaSi iSviaTad moipoveba. gavrcelebulia<br />

bitumiT gaJRenTili mTis qanebi – kirqvebi, qviSaqvebi da sxv. bitumis<br />

raodenoba mTis qanebSi Seadgens 10-15%. aseTi qanebi gamoiyeneba bunebrivi<br />

bitumis misaRebad. dawvrilmanebuli qanis wyliT gamoxarSviT an<br />

137


organuli gamxsnelebis gamoyenebiT. bunebrivi bitumis sabadoebi<br />

naklebadaa gavrcelebuli, maTi mopoveba did xarjebTan aris<br />

dakavSirebuli da samSeneblo saqmeSi mcire gamoyenebas poulobs.<br />

navTobis bitumi. warmoebis xerxis mixedviT navTobis bitumi Semdegi<br />

saxisaa: narCeni, daJanguli da krekinguli.<br />

narCeni bitumi – warmoiqmneba uwyveti moqmedebis atmosferul-<br />

vakuumur milisebur RumelebSi, navTobidan msubuqi fraqciebis benzinis,<br />

navTis da zeTis garkveuli nawilis gamoxdiT.<br />

daJanguli anu naqrevi bitumi. miiReba navTobis narCenebis gaqreviT<br />

haeris nakadiT. aseTi gaqrevisas haeris Jangbadis moqmedebis Sedegad xdeba<br />

navTobis narCenebis daJangva da gamkvriveba.<br />

krekinguli bitumi. navTobis narCenia, romelic miiReba navTobis da<br />

navTobis zeTis daSliT maRal temperaturaze.<br />

navTobis bitumebs gacxelebul mdgomareobaSi asxamen rkinis an xis<br />

taraSi da gaciebis Semdeg gzavnian daniSnulebisamebr.<br />

fizikur-meqanikuri Tvisebebis mixedviT ganasaxvaveben samSeneblo,<br />

sagzao da specialur bitums.<br />

samSeneblo bitumi sami markisaa: БН-IV; БН-V; БН-VК; saxuravis bitumis<br />

markebia: БНК-2 da БНК-5 sagzao bitumis markebia: БНД 200/300; БНД 130/200;<br />

БНД 90/130; БНД 60/90; БНД 40/60.specialuri bitumis markebia: Б, В da Г.<br />

navTobis bitumis marka ganisazRvreba Semdegi maxasiaTeblebiT:<br />

xelsawyo penetrometris nemsis CarWobis siRrme, 5 wm-is ganmavlobaSi 25 0 C<br />

temperaturaze 100 gr datvirTviT.<br />

bitumis darbilebis temperatura ganisazRvreba xelsawyoTi “rgoli<br />

da sfero”. TiTberis rgolSi, romlis Sida diametria 16 mm da simaRle –<br />

6,4 mm, mTel simaRleze asxamen Semkvrels, Semdeg acieben. gaciebul<br />

Semkvrelze deben sferos. or aseT sferoian rgols Cadeben minis wylian<br />

WurWelSi, aTboben da izomeba wylis temperatura. darbilebis<br />

temperatura ganisazRvreba wylis temperaturiT, romlis dros bitumi ise<br />

rbildeba, rom foladis sfero sakuTari masis moqmedebiT gaivlis<br />

gamosacdeli bitumis savse rgolSi (nax. 28).<br />

138


itumis Wimvadoba ganisazRvreba duqtolometrze bitumisagan<br />

damzadebuli rvianebis gawyvetiT. nimuSi temperaturis moqmedebiT iWimeba<br />

wvril Zafad. Zafis gawyveta fiqsirdeba xelsawyoTi, saxazaviT ki izomeba<br />

Zafis sigrZe gawyvetamde. gamoisaxeba sm-ebiT (nax. 28).<br />

nax. 28. a) “rgoli da sfero” darbilebis koeficientis<br />

gansazRvrisaTvis: 1 – rgoli; 2 – sfero; 3 – bitumi;<br />

4 – darbilebuli bitumi; 5 – Termometri.<br />

139


) penetrometri markis gansazRvrisaTvis: 1 – Stativi; 2 – diski<br />

ciferblatiT; 3 – mimWeri; 4 – sarke; 5 – nemsi; 6 – gamosacdeli bitumis<br />

nimuSi; 7 – WurWeli; 8 – magida.<br />

g) duqtulometri Wimvadobis gansazRvrisaTvis: 1 – yuTi;<br />

2 – mqnevara; 3 – moZravi nalo; 4 – skala; 5 – uZravi nalo; 6,7,8 – asawyob<br />

dasaSleli yalibis nawilebi; 9 – bitumis nimuSi _ rviani.<br />

bitumis marka<br />

samSeneblo<br />

БН-IV<br />

БН-V<br />

БН-VК<br />

saxuravis<br />

БНК-45-80<br />

БНК-90/40<br />

sagzao<br />

БНД 200/300<br />

БНД 130/200<br />

БНД 90/130<br />

БНД 60/90<br />

БНД 40/60<br />

zogierTi bitumis maxasiaTeblebi mocemulia cxrilSi<br />

darbilebis<br />

temperatura,<br />

t 0 C<br />

40-50<br />

85-95<br />

85-95<br />

40-50<br />

85-95<br />

35<br />

40<br />

45<br />

48<br />

52<br />

nemsis<br />

SeRwevis,<br />

siRrme mm<br />

21-40<br />

5-20<br />

≥20<br />

140-220<br />

35-45<br />

201-300<br />

131-200<br />

91-130<br />

61-90<br />

40-60<br />

140<br />

Wimvadoba, sm.<br />

3<br />

1<br />

_<br />

_<br />

_<br />

_<br />

65<br />

60<br />

50<br />

40<br />

cxrili 13.1<br />

aalebis<br />

temperatura,<br />

t 0 C<br />

230<br />

230<br />

230<br />

240<br />

240<br />

180<br />

200<br />

200<br />

200<br />

200


13.2. kupri<br />

kupri Savi an muqi yavisferi siTxea. igi miiReba qvanaxSiris, mura<br />

naxSiris, torfis merqnis, fiqlis mSrali gamoxdiT. yvela SemTxvevaSi<br />

produqts warmoadgens Sesabamisi dasaxelebis kupri: qvanaxSiris, torfis,<br />

fiqlebis, merqnis kupri. mSeneblobaSi yvelaze metad gavrcelebulia<br />

qvanaxSiris kupri, romelic miiReba qvanaxSiris koqsviT da gazifikaciiT.<br />

igi warmoadgens rTuli Sedgenilobis Sav zeTisebr siTxes, romlis<br />

simkvrivea 1,12m/xm 3 . aqvs damaxasiaTebeli mZafri suni, rac ganpirobebulia<br />

masSi fenolebis, krezolebis da navTolinis arsebobiT. masSi Sedis<br />

agreTve Tavisufali wyali da sxva iolad aqrolebadi da msubuqi zeTebi.<br />

es nivTierebebi kupris ubralo gaTbobiT (mzis sxivebis moqmedebiTac ki)<br />

ganicdis aqrolebas. kupri xdeba myife, skdeba, kargavs Tavdapirvel<br />

samSeneblo Tvisebebs da naklebvargisiani xdeba. am mxriv gacilebiT<br />

xelsayrelia sqelfisi.<br />

sqelfisi. miiReba kupris gamoxdiT da misgan wylis, zeTebisa da sxva<br />

aqroladi nivTierebebis gamoyofiT. Tavdapirvelad 100 0 C-ze gaTbobiT<br />

kupridan gamoiyofa wyali, 170 0 C-ze – msubuqi zeTebi, 270 0 C-ze – saSualo<br />

zeTebi, 270-300 0 C-ze – mZime (xis Spalebis gasaJRinTi zeTebi), 360 0 C-ze ki<br />

yvelaze mZime e.w. anTracenis zeTi. 360 0 C-ze gamoxdis procesi mTavrdeba.<br />

miRebuli produqti civdeba, miiReba Savi feris amorfuli nivTiereba,<br />

romlis simkvrivea 1,25 – 1,28 g/sm 3 , romelsac qvanaxSiris sqelfisi ewodeba.<br />

qvanaxSiris sqelfisi mzaddeba 2 markis – saSualo da maRaltem-<br />

peraturuli saSualo markis sqelfisi, Tavis mxriv SeiZleba iyos ori<br />

saxis A da Б.<br />

bitumis, kupris da sqelfisis SereviT miRebuli Semkvrelebi<br />

xasiaTdebian maRali Sewebebis unariT. atmosferuli medegobiT, mcire<br />

mgrZnobiarobiT temperaturuli cvlilebebis mimarT da sxv.<br />

kuprbitumis Semkvrelis saxesxvaoba gudrokami, romelic miiReba<br />

bitumis an gudronis daJangviT anTracenis an mZime qvanaxSiris zeTiT.<br />

141


gudrokami, bitumisagan gansxvavebiT, uzrunvelyofs organuli <strong>masalebi</strong>s<br />

biomedegobas da xasiaTdeba sxva gaumjobesebuli TvisebebiT.<br />

sqelfisi da misi narevi kuprTan an anTracenis zeTTan erTad<br />

gamoiyeneba gzebis fenilebis mosawyobad, saxuravi tolis dasamzadeblad,<br />

sawebavi da saRebavi kuprovani mastikebisaTvis da a.S.<br />

13.3. asfaltovani da kuprovani duRabi da betoni<br />

asfaltis duRabi warmoadgens bitumis, wvrili mineraluri Semvsebis<br />

da qviSis narevs.<br />

narevia.<br />

kupris duRabi. kupris, wvrildispersiuli Semvsebis da qviSis<br />

mSeneblobaSi farTod gamoiyeneba asfaltis duRabi.<br />

hidrosaizolacio baTqaSis, sawarmoTa iatakebis mosawyobad da sxva<br />

daniSnulebiT. kupris duRabs iyeneben ufro iSviaTad misi naklebi<br />

xanmedegobis gamo. asfaltis duRabi gamyarebis Semdeg xasiaTdeba<br />

sakmarisi simkvriviT, simtkiciT, wyaluJonvadobiT, TermomedegobiT. igi ar<br />

unda rbildebodes mzis sxivebis da maRali temperaturebis moqmedebis<br />

dros. didi raodenobiT bitumis da dabali darbilebis koeficientis<br />

mqone bitumis gamoyenebisas duRabis Termomedegoba mcirdeba.<br />

asfaltbetoni da kuprbetoni warmoadgens mkvriv narevs, romelic<br />

Sedgeba bitumis an kupris, qviSis, xreSis an RorRis da mineraluri<br />

fxvnilisagan.<br />

Semvsebebis marcvlebis simsxos mixedviT asfaltbetonebi aris;<br />

msxvilmarcvlovani (40 mm), saSualomarcvlovani (25 mm) wvrilmarcvlovani<br />

(25 mm) da qviSis (5 mm).<br />

struqturis mixedviT asfaltbetonebi aris mkvrivi (forianoba<br />

naklebia 3-5%-ze) da msxvilforiani (forianoba aRwevs 10%).<br />

142


asfaltbetonis da kuprbetonis momzadebis teqnologia Semdegia:<br />

berketebidan dozirebuli qviSa, xreSi an RorRi da mineraluri danamati<br />

ganicdis Srobas da gacxelebas 170-190 0 C-ze. Semdeg winaswar gamdnar<br />

bitumTan arevas specialur sarevebSi 8-10 wuTis ganmavlobaSi. mza cxeli<br />

narevi transportirdeba avtoTviTmclelebiT samuSao adgilze, sadac<br />

xdeba misi ganawileba da Semkvriveba mZime sagoravebiani satkepni manqaniT.<br />

gamoyenebis mixedviT asfaltbetonebi da kuprbetonebi SeiZleba iyos<br />

cxeli-gamoiyeneba cxel mdgomareobaSi, romelic Semdeg magrdeba gaciebiT<br />

da civi, romelic marTalia mzaddeba cxlad, magram gamoiyeneba civ<br />

mdgomareobaSi da magrdeba organul SemkvrelSi Semavali aqrolebadi<br />

nivTierebebis aqrolebiT, nawilobriv ki masSi Semavali Txieri nawilebis<br />

fuZis mier Sewovis Sedegad. civ betons iyeneben gzis safarisaTvis. misi<br />

upiratesoba Cveulebriv asfaltbetonTan SedarebiT, aris is, rom civi<br />

betonis datana SesaZlebelia mTeli wlis manZilze nestian da civ<br />

amindSi.<br />

13.4. hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong><br />

bitumovan kuprovan saxuravis da hidrosaizolacio masalebs<br />

amzadeben rulonebis da calkeuli furclebis saxiT.<br />

rulonuri saxuravi da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> organul<br />

Semkvrelze damzadebuli masalaa da miiReba specialuri muyaos organuli<br />

SemkvreliT gaJRenTvis Sedegad. rulonuri saxuravi masala gamoyenebuli<br />

nedleulis mixedviT SeiZleba iyos bitumis da kupris. Tvisebebis mixedviT<br />

ukeTesia bitumis rulonuri masala, vinaidan igi ufro mdgradia da<br />

xangamZle, ukeT uZlebs atmosferuli faqtorebis mavne gavlenas kuprovan<br />

rulonur masalebTan SedarebiT. kuprovani rulonuri <strong>masalebi</strong> SedarebiT<br />

ufro mdgradia lpobisadmi maRali tenianobis pirobebSi.<br />

ruberoidi. mzaddeba saxuravis muyaos navTobis rbili bitumiT<br />

gaJRenTviT da Semdgomi dafarviT orive mxridan Zneladdnobadi navTobis<br />

143


itumiT. daniSnulebis mixedviT ruberoidi gamoiyeneba saxuravis zeda<br />

fenisaTvis da qvesadebi saxuravis Sris qveda fenisaTvis, ruberoids<br />

zedapirze mieyreba wvrili mineraluri fxvnili, romlis mixedviT<br />

ganasxvaveben msxvilmarcvlovani da qerclovani moyriT. ruberoidis qveda<br />

zedapirs (rulonSi gare) aqvs wvrili, an mtvrisebri mineraluri monayari.<br />

qvesadeb ruberoids aseTi monayari aqvs orive mxridan. msxvilmarcvlovani<br />

mineraluri moyrisaTvis iyeneben kvarcis qviSas da sxva mineralur<br />

nafxvens, romelsac unda hqondes Semdegi Sedgeniloba: 1,2-dan 0,8 mm-mde _<br />

ara nakleb 80%; 0,8-dan 0,6 mm-mde ara umetes 20%.<br />

ruberoidi momxmarebels miewodeba rulonebis saxiT. rulonis<br />

siganea 750-1050 mm, rulonis saerTo farTobia 10m 2 . amJamad, mrewveloba<br />

uSvebs Semdegi markis ruberoidebs: PK-400, PK-350, PЧ-350 da Р4-250.<br />

ruberoids iyeneben damreci saxuravebis (7-15 0 ) qanobis mosawyobad.<br />

toli. rulonuri masalaa, romelic mzaddeba saxuravis muyaos<br />

kuprSi gaJRenTviT. tolis zedapiri Tanabrad unda iyos dafaruli<br />

kvarcis qviSis minayriT. amzadeben rulonebis saxiT, romlis siganea 650-<br />

1050mm, rulonis saerTo farTobi aris 15m 2 . tolis markebia: ТВК-420, ТВК-<br />

350 da ТП-350. didi xangamleobiT gamoirCeva toli msxvilmarcvlovani<br />

miyriT. aseTi safarisaTvis iyeneben Zneladdnobad produqtebs mineralur<br />

SemvsebTan erTad (granitis wvrili qviSa, xreSi da sxv.).<br />

pergamini. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelsac amzadeben<br />

saxuravis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. pergamins ruberoidisagan<br />

gansxvavebiT zedapirze ar aqvs damcavi Sre. pergameni ZiriTadad<br />

gamoiyeneba mravalfeniani rulonuri <strong>masalebi</strong>s saxuravebis qveda<br />

fenebisaTvis. pergamins ruberoidis da tolis msgavsad uSveben rulonebis<br />

saxiT, romelTa siganea 750-1050 mm, xolo rulonis saerTo farTi 20 m 2 .<br />

hidroizoli. hidrosaizolacio rulonuri masalaa, romelic<br />

mzaddeba azbestis muyaos gaJRenTviT navTobis bitumiT. hidroizolis<br />

rulonebis siganea 950±5 mm, sigrZe 20±4 mm. gamoiyeneba miwisqveSa<br />

konstruqciebis hidroizolaciisaTvis, liTonis miRebis koroziuli<br />

izolaciisaTvis, brtyeli saxuravebis hidroizolaciisaTvis da sxv.<br />

144


13.5. bitumis da kupris mastikebi<br />

Semkvrelis saxeobis mixedviT mastikebi aris: bitumis, kupris,<br />

kuprbitumis da gudrokamis.<br />

bitumis mastikebi mzaddeba navTobis bitumisagan an bunebrivi bitumis<br />

narevis safuZvelze; kupris mastikebi mzaddeba qvanaxSiris kupriT,<br />

qvanaxSiris da fiqalsawvavis kupris nareviT an qvanaxSiris da kupris<br />

qvanaxSiris sqelfisis nareviT. kuprbitumis mastikebs amzadeben<br />

qvanaxSiris kupris da navTobis bitumis safuZvelze; gudrokamis mastikebi<br />

mzaddeba qvanaxSiris zeTis da navTobis gudronis narevis erTad<br />

daJanguli Semkvrelis safuZvelze.<br />

Semvsebebad mastikebSi gamoiyeneba kirqva, carci, azbesti, mineraluri<br />

bamba, merqnis boWkoebi da sxv.<br />

zedapirze datanis xerxis mixedviT aris cxeli da civi mastikebi.<br />

cxeli mastikebi gamoiyeneba winaswar gacxelebiT: bitumis – 160-180 0 C-mde<br />

da kupris da gudrokamis – 130-150 0 C-mde gacxelebiT. civi mastikebi<br />

gamoiyeneba gacxelebis gareSe, Tu temperatura aris 5 0 C-an gacxelebiT 60-<br />

70 0 C-mde, Tu temperatura 5 0 C-ze naklebia, daniSnulebis mixedviT cxeli<br />

mastikebi iyofa misawebebel, saxurav-saizolacio, asfaltovan da<br />

antikoroziul mastikebad.<br />

misawebebeli mastikebi gamoiyeneba rulonuri <strong>masalebi</strong>s misawebeblad,<br />

mravalSriani saxuravis safaris mowyobis da hidroizolaciisaTvis.<br />

saxurav-saizolacio mastikebi saxuravis hidrosaizolacio Sris<br />

mosawyobad. mastikebs amzadeben qarxnebSi. maT SemadgenlobaSi Semvsebebi<br />

unda Sediodes Semdegi raodenobiT: misawebebeli da saxurav-saizolacio<br />

masalebSi 10-30%; hidrosaizolacio asfaltovan mastikebSi fxvniliseburi<br />

Semvsebebi unda iyos 65-70%, boWkovani Semvsebebi ki 15-25%.<br />

civi mastikebi mzaddeba ganzavebuli organuli Semkvrelis da bitumis<br />

pastisagan (asfaltis mastika). aseT mastikebs miekuTvneba bitumovani da<br />

gudrokamuri. civi bitumovani mastika Seicavs navTobis bitums,<br />

ganzavebuls, plastifikators an antiseptiks. gudrokamis civi mastika<br />

145


Seicavs bitumis pastas, mineralur Semvsebs, antiseptiks, gamzavebels.<br />

orive saxis mastika gamoiyeneba civ mdgomareobaSi rulonuri saxuravebis<br />

mosawyobad: rulonebis fuZeze da erTmaneTze Sesawebeblad, agreTve<br />

hidrosaizolacio da orTqlsaizolacio samuSaoebisaTvis.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. bitumis da kupris miReba;<br />

2. bitumis da kupris bazaze damzadebuli duRabebi da betonebi;<br />

3. bitumis da kupris bazaze damzadebuli rulonuri<br />

hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong>;<br />

4. bitumis da kupris mastikebi da maTi gamoyeneba.<br />

146


Tavi XIV<br />

laq-saRebavi <strong>masalebi</strong><br />

laq-saRebavebi ewodeba bunebriv, xelovnur da sinTezur masalebs,<br />

romlebic Txier-blant mdgomareobaSi Txeli fenis saxiT daitaneba<br />

nakeTobebis da konstruqciebis zedapirze, mWidrod ekvris fuZes da<br />

warmoSobs mkvriv afsks. maTi daniSnulebaa: daicvas konstruqcia garemos<br />

mavne gavlenisagan, gaaumjobesos Senobebis sanitarul-higienuri pirobebi<br />

da nagebobas mianiWos mxatvrul-dekoratiuli elferi.<br />

laq-saRebavebi iyofa saRebavebad, laqebad da damxmare masalebad.<br />

saRebavebis daniSnulebaa gaumWvirvale feradi dekoratiuli da damcavi<br />

safaris Seqmna. laqebi gamoiyeneba zedapirebis gamWvirvale safaris da<br />

maTi saboloo dekoratiuli gamoyvanisaTvis, amasTanave laqi ar cvlis<br />

SesaRebi zedapiris teqsturas. damxmare <strong>masalebi</strong> gamoiyeneba zedapirebis<br />

mosamzadeblad SeRebvisaTvis.<br />

samRebro saqmeSi gamoyenebuli saRebavebi iyofa or ZiriTad jgufad:<br />

wylian da uwylo saRebavebad. wylian saRebavebs miekuTvneba webovani,<br />

kiris, silikaturi da emulsiuri saRebavebi. uwylo saRebavebia: zeTis,<br />

minanqris, emulsiuri da sinTezuri.<br />

samSeneblo saRebavebis aucilebel komponentebs warmoadgens<br />

pigmentebi da Semkvreli nivTierebebi. saRebavebSi Sedis agreTve<br />

gamxsnelebi, Semvsebebi, plastifikatorebi.<br />

14.1. pigmentebi<br />

pigmentebs uwodeben wvrilad dafqul mRebav nivTierebebs, romlebic<br />

ar ixsnebian wyalSi da organul gamxsnelebSi (zeTSi, spirtSi,<br />

skipidarSi). pigmentebi SeiZleba iyos mineraluri da organuli<br />

warmoSobis. mSeneblobaSi ZiriTadad gamoiyeneba mineraluri pigmentebi,<br />

radgan isini gamoirCeva meti atmosferomdgomareobiT, qimiuri mdgradobiT<br />

147


da SuqmedegobiT. Siga da iSviaTad gare SeRebvisas iyeneben organul<br />

pigmentebs, romlebic xasiaTdebian sakmarisi SuqmedegobiT.<br />

mineraluri pigmentebi iyofa or jgufad: bunebriv da xelovnur<br />

mineralur pigmentebad.<br />

bunebrivi mineraluri pigmentebi bunebaSi mza saxiT gvxvdeba,<br />

mxolod saWiroa maTi dafqva da gacra. TeTri feris bunebriv pigmentebs<br />

miekuTvneba carci, kiri da kaolini, romlebic ZiriTadad wylis<br />

saRebavebisaTvis gamoiyeneba. bunebrivi pigmentebia: Jangmiwa (oxra) –<br />

yviTeli feris, siena – narinjisferi, umbra – yavisferi, mumia –<br />

moyavisfro-wiTeli feris, surinji (suriki) – wiTeli feris. yviTeli<br />

feris, grafiti da manganumis zeJangi – Savi feris pigmenti (oxra)<br />

gaxurebis Semdeg icvlis fers da mowiTalo fers iZens, xolo wiTeli da<br />

moyavisfro pigmentebi ki muqdeba. amrigad, bunebrivi mineraluri<br />

pigmentebis sxvadasxva tonalobis miReba SesaZlebelia maTi gaxurebiT.<br />

xelovnuri mineraluri pigmentebi ferebis palitriT ufro mdidaria,<br />

vidre bunebrivi pigmentebi da amitomac isini ufro farTod gamoiyenebian<br />

samRebro saqmeebSi. maT miekuTvneba: ultramarini (lurji), qromis Jangi<br />

(mwvane), brinjaos pudri (oqrosferi), tyviis mwvana, spilenZis wiTeli,<br />

aluminis pudri (vercxlisferi), TuTiis TeTra, Wvartli (Savi) da sxv.<br />

pigmentebis xarisxs gansazRvraven maTi Tvisebebis Semdegi ZiriTadi<br />

maCveneblebi: gaumWvirvaloba, dafqvis siwminde, Suqmedegoba,<br />

cecxlmedegoba, atmosferomedegoba da sxv.<br />

14.2. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi<br />

pigmentebis wvrili nawilakebis SesakavSireblad da zedapirze<br />

Txeli feradi afskis Sesaqmnelad gamoiyeneba sxvadasxva Semkvreli<br />

nivTierebebi.<br />

148


Semkvreli nivTierebebi iyofa sam jgufad: zeTis (olifa da zeTis<br />

laqebi), webos – webos wylis xsnarebi da emulsiis, romlebic Seicaven<br />

zeTs, wyals da emulgatorebs.<br />

wylis siRrmeSi mWida nivTierebad gamoiyeneba kiri da TeTri da<br />

feradi cementebi. kiri wylis saRebavSi erTdroulad asrulebs TeTri<br />

pigmentis rolsac.<br />

webovani saRebavebis dasamzadeblad farTod gamoiyeneba sxvadasxva<br />

saxis weboebi: mcenareuli, cxoveluri, xelovnuri da sinTezuri.<br />

zeTis da sxva uwyalo saRebavebSi mWida nivTierebad gamoiyeneba<br />

olifa, romelic SeiZleba iyos naturaluri, naxevrad naturaluri da<br />

xelovnuri. naturaluri olifa mzaddeba selis, soios da sxva<br />

mcenareuli zeTebis xarSviT da maTSi sikativis damatebiT, romelic<br />

aCqarebs zeTis gaSrobas. sikativebad gamoiyeneba tyviis Jangi da<br />

manganumis zeJangi.<br />

naturaluri olifa gamoiyeneba I da II klasis nagebobebSi, foladis<br />

furclovani gadaxurvebis SeRebvisaTvis, liTonis konstruqciebis<br />

dagruntvisaTvis da sxv. naxevrad naturaluri olifa Seicavs aranakleb<br />

55% gasqelebul mcenareul zeTs da gamxsnels (skipidari, benzini, qsildi<br />

da sxv.). naxevrad naturalur olifebs miekuTvneba olifa oqsoli, oqsil-<br />

narevi. maT iyeneben yvela saxis samRebro samuSaoebSi I da II klasis<br />

nagebobebisaTvis, im SemTxvevaSi, roca naturaluri olifis gamoyeneba<br />

akrZalulia (mag., dagruntvis, SefiTxvnis da baTqaSis zedapiris<br />

SeRebvisas). xelovnuri olifa naturaluri da naxevrad naturaluri<br />

olifisagan gansxvavdeba imiT, rom mcenareul zeTebs Seicavs 35%-mde.<br />

xelovnuri olifebidan iyeneben: eriftilis, sintolis, entolis (kauCukis<br />

narCeni) da sxva saxis olifebs. xelovnur olifas iyeneben Siga<br />

SeRebvisaTvis. rekomendebuli ar aris maTi gamoyeneba saxuravebis, iatakis<br />

da sayofacxovrebo nivTebis – skamebis, magidebis da sxv. SesaRebad.<br />

laqebi. laqi warmoadgens xsnars, romelic miiReba afskwarmomqmneli<br />

nivTierebebis an bitumis gazavebiT gamxsnelSi. afskwarmomqmnelebs<br />

miekuTvneba bunebrivi fisebi, zeTebi da polimerebi. gamxsnelad iyeneben<br />

149


ogorc zeTebs, aseve aqrolad nivTierebebs: laqis benzins, skipidars,<br />

benzols da sxv.<br />

Sedgenilobisa da afskis warmoqmnis procesis mixedviT laqi aris<br />

zeTis da aqroladi. zeTis laqebi iZleva ufro mtkice, elastiur, mdgrad<br />

da xangamZle afsks, vidre aqroladi laqebi. aqrolad laqebs iyeneben<br />

nagebobebis mxolod Siga nawilebisaTvis. isini gacilebiT male Srebian,<br />

xasiaTdebian gaprialebis kargi unariT da iZlevian ufro mbzinav<br />

zedapirs, vidre zeTis laqebi.<br />

gamxsnelebi. warmoadgens siTxeebs, romlebsac iyeneben myari<br />

afskwarmomqmnili nivTierebebis Txevad mdgomareobaSi gadasayvanad.<br />

gamxsnelebi mTlianad unda aorTqldnen laq-saRebavebis Sridan misi<br />

gaSrobis procesSi, ar unda Sevidnen qimiur reaqciaSi laq-saRebav<br />

masalebTan. gavrcelebuli gamxsnelebia: skipidari, benzini, navTobis<br />

solventi, laqiani navTi, acetoni.<br />

14.3. Semvsebebi da damxmare <strong>masalebi</strong><br />

Semvsebebi mineraluri nivTierebebia, romlebsac umateben laq-<br />

saRebavebSi pigmentebis ekonomiisaTvis. Semvsebebi saRebavebs aniWeben did<br />

simtkices, mJavamedegobas, cecxlmedegobas da sxva. Semvsebebad gamoiyeneba<br />

kaolini, qviSa, andeziti, diabazi, azbestis mtveri, diatomiti da sxva.<br />

damxmare <strong>masalebi</strong>a: safiTxni, sagozavi, grunti.<br />

safiTxnis daniSnulebaa SesaRebi zedapirebis gasworeba<br />

gamoyenebuli saRebavebis saxis mixedviT safiTxnebi sxvadasxva<br />

Sedgenilobisaa. ajapsis an Sabis safiTxni gamoiyeneba wyalSi gaxsnili<br />

saRebavebis qveS. mis SedgenilobaSi Sedis: olifa (1,1%), mSrali webo<br />

(1,7%), carci (70%), sameurneo saponi (0,6%), ajaspi spilenZis an TuTiis<br />

(0,6%), wyali (30-35%), bubko (3%). igi gamoiyeneba saremonto samuSaoebSi<br />

webovani an silikaturi saRebavebis qveS. zeTis da minanqris saRebavebis<br />

150


qveS gamoyenebuli safiTxnis SedgenilobaSi Sedis didi raodenobiT<br />

olifa (5%) da webo (2,5%). wylis xarjia 20-25%.<br />

sagozavi gamoiyeneba merqnis nakeTobebis waglesisaTvis. igi SeiZleba<br />

iyos carcis, tyviasurinjovani, TeTrasagan damzadebuli. sagozalis yvela<br />

Semadgenloba gamoirCeva wyalmedegobiT da plastikurobiT.<br />

grunti saRebavi Sedgenilobisaa. Seicavs pigmentebs, Semvsebebs da<br />

Semkvrelebs. gamoiyeneba SesaRebi zedapirebis gasworebisaTvis,<br />

ZviradRirebuli saRebavebis ekonomiisaTvis, liTonis zedapirebis<br />

koroziisagan dasacavad, xis da sxva <strong>masalebi</strong>s winaswari SeRebvisaTvis.<br />

14.4. Spaleri<br />

warmoeba amzadebs Spalers rulonebis saxiT, romlis siganea 30,50<br />

da 75 sm. sigrZe – 12-18 m., zogierTi rulonis sigrZe aRwevs 30-50 m.<br />

Spaleris warmoebisaTvis iyeneben specialur qaRalds, romlis wona 70-dan<br />

200 g/m 2 -mdea. maT SesaRebad gamoyenebulia carcSi areuli anilinis<br />

saRebavebi, webovani an zeTovani Semkvrelebi da mineraluri pigmentebi:<br />

Jangmiwa, mumia, aluminis da brinjaos fxvnilebi. gamoyenebuli<br />

saRebavebisaTvis damaxasiaTebelia Suqmedegoba da aratoqsikuroba.<br />

Spaleris akvra yvela samRebro samuSaoebis damTavrebis Semdeg unda<br />

daiwyos. Spaleris akvra svel zedapirze ar SeiZleba, radgan is cudad<br />

ewebeba da SemdgomSi SeiZleba aZvres. garda amisa, Spaleris zedapirze<br />

SesaZlebelia gaCndes arasasurveli laqebi da obic ki. amitomac,<br />

mosapirkeTebeli zedapiris tenianoba reglamentirebulia: xis zedapiris<br />

tenianoba ar unda aRematebodes 12%, xolo sxva danarCeni zedapirisaTvis<br />

ara umetes 8%.<br />

151


SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. ras ewodeba laq-saRebavi <strong>masalebi</strong>.;<br />

2. ra aris pigmenti. pigmentis saxeebi;<br />

3. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi;<br />

4. damxmare <strong>masalebi</strong>. maTi saxeebi.<br />

152


Tavi XV<br />

15.1. polimerebi da <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong><br />

maT safuZvelze<br />

plastikuri <strong>masalebi</strong> (plastmasebi) – <strong>masalebi</strong>a, romelTa<br />

SemadgenlobaSi Sedis polimerebi – maRalmolekuluri organuli<br />

nivTierebebi, romlebsac unari SeswevT gaxurebiT da wnevis moqmedebiT<br />

miiRon garkveuli forma da gaciebis Semdeg SeinarCunon igi. plastikuri<br />

masebis Semadgeneli komponentebia: Semkvreli nivTiereba – polimeri,<br />

romelic gansazRvravs plastmasis Tvisebebs; Semvsebebi – romelic<br />

aumjobesebs plastmasis meqanikur maCveneblebs, Tbomedegobas da amcirebs<br />

mis cocvas. Semvsebad gamoiyeneba: fxvnilisebri (merqnis fqvili, naxerxi),<br />

boWkovani (celuloza, azbesti, xis burbuSela, minis boWko) da<br />

furclovani (qaRaldi, xis Sponi, bambisa da minis qsovili) <strong>masalebi</strong>;<br />

plastifikatorebi, romlebic zrdian plastmasis plastikurobas da<br />

drekadobas; stabilizatorebi, romlebic ayovneben plastmasis daberebas<br />

misi eqspluataciis dros; saRebavebi, romlebic plastmasebs aZleven<br />

nebismier fers.<br />

organuli warmoSobis plastikuri <strong>masalebi</strong> jer kidev uZvelesi<br />

droidan iyo cnobili. magaliTad, bunebrivi bitumi VII saukuneSi Cvens<br />

welTaRricxvamde gamoiyeneboda babilonSi, rogorc wyalmedegi Semkvreli<br />

nivTiereba md. evfratis arxis mSeneblobaze. bunebriv asfaltebs saSen<br />

masalad iyenebdnen jer kidev Zvel romSi sagzao samuSaoebisaTvis.<br />

bunebriv plastmasebs miekuTvneba agreTve qarva. mas uZvelesi droidan<br />

xmarobdnen samkaulebis dasamzadeblad. SemdgomSi organuli plastikuri<br />

<strong>masalebi</strong>s gamoyeneba saTanadod ver ganviTarda. mxolod XIX saukunis<br />

meore naxevridan daiwyes plastmasebis farTo gamoyeneba. sinTezuri<br />

plastmasa pirvelad 1868 wels Seiqmna. amerikelma mbeWdavma haitma<br />

SemTxveviT aRmoaCina, rom eTerspirtovani xsnaris da naturaluri qafuris<br />

areviT miiReboda xelovnuri masala, romelsac SeuZlia Secvalos spilos<br />

153


Zvali. am masalas daarqva celuloidi. igi gamoiyeneboda saTamaSoebis,<br />

saTvaleebis, biliardis burTulebis, kinofiris dasamzadeblad.<br />

celuloidis damzadebis Semdeg aRmoaCines viskozis da celofnis<br />

damzadebis teqnologia. XX saukunis 90-iani wlebidan iwyeba<br />

konstruqciuli <strong>masalebi</strong>s – minaplastikatebis warmoeba, sadac Semvsebad<br />

gamoyenebulia minis boWko. minaplastikatidan mzaddeba samSeneblo<br />

konstruqciebi, navebi, avtomanqanis Zarebi, TviTmfrinavebis detalebi da<br />

sxva. Semdgom Seiqmna polieTileni, romelsac saukeTeso<br />

eleqtrosaizolacio Tvisebebi aqvs, ramac didi roli iTamaSa radios da<br />

televiziis ganviTarebis saqmeSi. kosmiurma kvlevebma biZgi misces<br />

plastmasebis warmoebas. gamoigones neiloni da dakroni, romlebisganac<br />

damzadda kosmonavtebis kostumebi. aseTi kostiumebi saimedod icavs<br />

adamians mTvaris dabali da maRali temperaturis zemoqmedebisagan.<br />

dRes plastmasebi gamoiyeneba warmoebis TiTqmis yvela dargSi,<br />

gansakuTrebiT ki mSeneblobaSi. plastmasebs iyeneben Senobis Siga<br />

zedapirebis mosapirkeTeblad. Tanamedrove mSeneblobaSi farTod<br />

gamoiyeneba plastmasis milebi da sanitarul teqnikuri nakeTobebi,<br />

romlebic gamoirCevian simsubuqiT da maRali antikoroziuli TvisebebiT.<br />

plastikuri masebisagan amzadeben avejs, sportuli moednebis safars,<br />

romelic mudam mwvanea, hgavs mwvane mols. aseTi moednis eqspluatacia<br />

SesaZlebelia nebismier amindSi.<br />

plastmasisagan damzadebuli <strong>masalebi</strong>s da nakeTobebis gamoyeneba<br />

mSeneblobaSi yovelwliurad izrdeba, rac saSualebas iZleva mSeneblobis<br />

xarisxis gaumjobesebis, Sromatevadobis Semcirebis.<br />

15.2. plastmasebis Tvisebebi<br />

plastmasebi xasiaTdebian mTeli rigi dadebiTi TvisebebiT: mcire<br />

moculobiTi masa 20-dan 2200 kg/m 3 -mde; simkvrive meryeobs 1,0-dan 2,2 g/sm 3 -<br />

mde. maRali simtkice, romelic damokidebulia rogorc Semkvrel<br />

154


nivTierebebze (polimerebze), aseve sxva komponentebze. xasiaTdebian maRali<br />

meqanikuri simtkiciT Runvisas, kumSvisas da gaWimvisas. es maCveneblebi<br />

meryeobs 60-dan 200 mgpa-mde plastmasebs mcire Tbogamtaroba aqvT,<br />

romelic meryeobs 0,026-0,6kkal/m.sT.grad. maT axasiaTebT qimiuri<br />

mdgradoba wylis, mJavebis, mariliani xsnarebis da organuli gamxsnelebis<br />

(benzini, benzoli da sxv.) mimarT; maRali simtkice cveTaze; maRali<br />

dekoratiuli Tvisebebi (plastmasebi SeiZleba SeiRebos nebismier ferad).<br />

damuSavebis siadvile; plastmasebis erTmaneTTan da sxva masalebTan<br />

(liToni, xe da sxv.) dawebebis siadvile; plastmasebis warmoebisaTvis<br />

ganusazRvreli da xelmiswavdomi nedleulis arseboba; gamWvirvaloba da<br />

optikuri Tvisebebi.<br />

amasTanave, aRsaniSnavia, rom plastikur masebs aqvT uaryofiTi<br />

Tvisebebic: dabali Tbomedegoba (200 0 C-mde), rac zRudavs maT efeqtur<br />

gamoyenebas; dabali cecxlgamZleoba da maRali Termuli gafarToeba;<br />

plastikuri masebi cudad ewinaaRmdegeba mzis radiacias, rac droTa<br />

ganmavlobaSi iwvevs maT gamoxunebas da deformacias; cocvadoba _ mcire<br />

datvirTvebis drosac ganicados neli plastikuri dineba (deformaca).<br />

plastmasebis cocvadoba mkveTrad matulobs temperaturis zrdasTan<br />

erTad; garda amisa, aRsaniSnavia plastmasebis daZveleba, rac gamoixateba<br />

droTa ganmavlobaSi Tvisebebis SecvliT.<br />

sakiTxi.<br />

amJamad, aqtualuria plastikuri masebis Tvisebebis gaumjobesebis<br />

15.3. polimerebi<br />

maRalmolekuluri polimeruli SenaerTebi miiReba dabal-<br />

molekuluri SenaerTebis polimerizaciiT an polikondensaciiT.<br />

polimerizacia da polikondensacia patara molekulebis did<br />

molekulebad SeerTebis procesia; gansxvaveba imaSia, rom polimerizaciis<br />

dros miRebul masalas iseTive Sedgeniloba da Tvisebebi aqvs, rogorc<br />

sawyis molekulas; polikondensaciis dros miRebuli nivTierebebis<br />

155


Tvisebebi da Sedgeniloba ki mniSvnelovnad gansxvavdeba sawyisi<br />

nivTierebebisagan.<br />

miRebuli polimerebis Tvisebebze mniSvnelovan gavlenas axdens<br />

temperaturis da wnevis moqmedeba, ris mixedviTac isini iyofian<br />

Termoplastikur da Termoreaqtiul polimerebad.<br />

molekulebis wrfivi aRnagobis Termoplastikur polimerebs aqvs<br />

darbilebis da gamagrebis Tviseba maTi mravaljeradi gacxelebis da<br />

gaciebis Sedegad. polimerebi, romlebsac molekulebis sivrcobrivi<br />

aRnagoba aqvT, miekuTvneba Termoreaqtiul jgufs. isini pirveli<br />

gacxelebisas rbildebian da gacivebis Semdeg magrdebian. xelmeored<br />

gacxeleba ar ubrunebs plastikurobas da amitomac gamoiyenebian<br />

nakeTobebis erTjeradi damzadebisaTvis.<br />

Termoplastikur jgufs miekuTvneba: polieTileni, polistiroli,<br />

polimeTilmetakrilati (organuli mina), polivinqloridi da sxv.<br />

Termoreaqtiul jgufs ki miekuTvneba: karbamidis, polieTeris, epoqsiduri<br />

fisebi, rezorcinformaldehidis da sxv.<br />

polieTileni miiReba eTilenis polimerizaciis reaqciiT. igi<br />

xasiaTdeba meqanikuri simtkiciT, qimiuri medegobiT, mcire TbogamtarobiT,<br />

simsubuqiT. polieTileni advilad muSavdeba. gamoiyeneba santeqnikuri<br />

milebis warmoebaSi. misgan amzadeben hidro, orTql – da airsaizolacio<br />

afskebs.<br />

polipropileni miiReba propilenis polimerizaciiT. igi magari da<br />

msubuqia. xasiaTdeba maRali TbomedegobiT, simtkiciT, qimiuri medegobiT,<br />

sixistiT. misi simkvrivea 0,9 g/sm 3 , darbilebis temperatura – 164-168 0 C.<br />

gamoiyeneba mcire da SedarebiT didi diametriani (20-150 mm) milebis<br />

dasamzadeblad. aseTi milebi moixmareba, agreTve, siTxeebis sadeni<br />

gayvanilobisaTvis, centridanuli tumboebis da sxvadasxva qimiuri<br />

aparaturis milgayvanilobisaTvis. iyeneben, agreTve, boWkovani <strong>masalebi</strong>s,<br />

sxvadasxva afskebis da mosapirkeTebeli filebis warmoebaSi,<br />

sayofacxovrebo nakeTobebisaTvis da a.S.<br />

156


polistoroli miiReba stirolis polimerizaciiT. igi ufero da<br />

gamWirvalea. misi simkvrivea 1,05 g/sm 3 . xasiaTdeba qimiuri medegobiT; kargi<br />

dieleqtrikuli TvisebebiT. misi naklia dabali atmosferomedegoba, didi<br />

simyife. misgan mzaddeba mosapirkeTebeli filebi da furclebi SenobaTa<br />

Sida vertikaluri zedapirebis mosapirkeTeblad (saavadmyofoebSi,<br />

samzareuloebSi, sanitarul kvanZebSi da sxv.); farTod gamoiyeneba<br />

sxvadasxva avejis da sayofacxovrebo nivTebis warmoebaSi.<br />

poliakrilati miiReba mwvave sunis mqone akrilis da meTilakrilis<br />

mJaveebis polimerizaciiT. igi ufero, gamWvirvale polimeria. kargad<br />

ixsneba sxvadasxva organul gamxsnelebSi. gamoiyeneba sxvadasxva<br />

gamWvirvale xelovnuri minis warmoebaSi. am <strong>masalebi</strong>s damaxasiaTebeli<br />

Tvisebaa maRali Suqgamtaroba. poliakrilatis <strong>masalebi</strong> kargad ixerxeba,<br />

ixexeba, iTleba, iRebeba da webdeba. gansakuTrebiT kargi TvisebebiT<br />

xasiaTdeba poliakrilatis erT-erTi nairsaxeobis polimeri _<br />

polimeTilmetakrilati da misi nawarmi – organuli mina. mas iyeneben<br />

gemTmSeneblobis, saaviacio da saavtomobilo mrewvelobaSi.<br />

rezorcinformaldehilis polimeri miiReba rezorcinis da<br />

formaldehidis kondensaciiT. advilad ixsneba wyalSi, spirtsa da<br />

zeTebSi. xasiaTdeba didi simagriT da TbomedegobiT, gamoiyeneba<br />

sxvadasxva weboebis dasamzadeblad; gamoiyeneba liTonis da sxva<br />

<strong>masalebi</strong>s Sesawebeblad.<br />

karbamidis polimerebi miiReba Sardovanas formaldehidTan<br />

kondensaciiT. maTi urTierTqmedebiT miiReba rogorc Termoplastikuri,<br />

aseve Termoreaqtiuli polimerebi. karbamidis polimerebi gamoiyeneba<br />

mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad. maT iyeneben, agreTve,<br />

merqanburbuSeliani filebis da Tbosaizolacio qafplastis<br />

dasamzadeblad.<br />

epoqsiduri polimeri miiReba epiqlorgidrinis polikondensaciiT<br />

fenolTan, spirtTan da aminebTan. epoqsiduri polimeri warmoadgens<br />

blant siTxes, ixsneba spirtsa da acetonSi. epoqsiduri polimerebi<br />

gamoiyeneba maRali xarisxis weboebis misaRebad, gamoiyeneba monoliTuri<br />

157


iatakebis da polimercementiani da polimeruli betonebis dasamzadeblad.<br />

fizikur-qimiuri Tvisebebis mixedviT iyofa markebad: ЭД-5; ЭД-6; ЭД-8; ЭД-10;<br />

ЭД-14; ЭД-20; ЭД-22.<br />

siliciumorganuli polimerebi miiReba siciliumis SeerTebiT<br />

wyalbadTan da JangbadTan. xasiaTdeba qimiuri medegobiT, yinvagamZleobiT,<br />

wyalmedegobiT; uZlebs 500-600 0 C-is moqmedebas ramdenime saaTis<br />

ganmavlobaSi wvis gareSe. misi gamoyenebiT amzadeben laqebs da minanqars,<br />

romlebic gamoiyenebian Savi da feradi liTonebis dasacavad<br />

koroziisagan. samSeneblo duRabebSi maTi gamoyeneba zrdis duRabebis<br />

wyalmedegobas.<br />

15.4. polimeruli <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi<br />

mSeneblobaSi gamoyenebul polimerul saSen masalebs da nakeTobebs<br />

miekuTvneba mosapirkeTebeli sanitarul-teqnikuri, konstruqciuli, Tbo da<br />

bgeraTsaizolacio, hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong>.<br />

iatakis polimeruli <strong>masalebi</strong><br />

polimeruli <strong>masalebi</strong>T mowyobili iataki akmayofilebs yvela im<br />

moTxovnas, rac iatakis masalas waeyeneba. maT axasiaTebT maRali simagre,<br />

simtkice, simkvrive, winaaRmdegoba cveTis da xexvisadmi; xasiaTdebian<br />

dabali wyalSTanTqmiT da maRali dekoratiulobiT. iatakis polimeruli<br />

<strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos: rulonuri (linoleumi); filebis da furclebis<br />

saxiT da iatakis monoliTuri (unakero) safari.<br />

linoleumi. rulonuri <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi saxeobaa. igi miiReba uxeS<br />

qsovilze polimerebis da Semvsebebis narevis dataniT. narevis<br />

SedgenilobaSi SehyavT pigmentebi, plastifikatorebi da teqnologiuri<br />

danamatebi (kaolini, talki, azbesti da sxv.) gamoyenebuli sawyisi<br />

158


nedleulis mixedviT ganasxvaveben linoleumis Semdeg saxeebs:<br />

poniviniqloridis, alkidis, koloqsilonis, rezinis (relini) da sxv.<br />

poliviniqloridis linoleumi mzaddeba ponivinilqloridis,<br />

Semvsebis, plastifikatorebis, pigmentebis da sxva danamatebisagan.<br />

linoleums amzadeben qsovilis fuZeze an ufuZod. ufuZo SeiZleba iyos<br />

erTfeniani, orfeniani da mravalfeniani. qeCis fuZeze damzadebuli<br />

linoleumi xasiaTdeba maRali bgera da Tbosaizolacio TvisebebiT.<br />

poniviniqloridis linoleumi xasiaTdeba maRali simtkiciT, ar lpeba, aqvs<br />

mcire Tbogamtaroba da higienuria. mzaddeba rulonis saxiT, romelTa<br />

sigrZea aranakleb 12 m, sigane – 1,6 m, sisqe – 2,0-2,5 mm.<br />

koloqsilinis linoleumi (natrocelulozis) erTfeniani ufuZo<br />

rulonuri masalaa, romelic mzaddeba koloqsilinis (nitrocelulozis),<br />

plastifikatorebis, Semvsebebis da pigmentebisagan. koloqsilinis<br />

linoleumis rulonebis sigrZea 12 m, sigane 100-1200 mm, sisqe – 2-4 mm. 1m 2 -is<br />

masaa 3,4-6,9 kg.<br />

rezinis linoleumi (relini) ori fenisagan Sedgeba. zeda fena<br />

mzaddeba feradi sinTezuri rezinisagan da sisqea 1-2 mm, xolo qveda fena<br />

2-3 mm sisqisaa da mzaddeba bitumis da Zveli dawvrilmanebuli rezinis<br />

narevisagan. relini sakmaod mtkicea, kargad ewinaaRmdegeba cveTas,<br />

xasiaTdeba kargi bgeraTsaizolacio TvisebebiT, mJava da tutemedegobiT.<br />

gamoiyeneba sacxovrebeli Senobebis, savaWro da samedicino<br />

dawesebulebebis da sxva saxis nagebobebis iatakis dasafarad. relinis<br />

rulonebis sigrZea 12 m, sigrZe 1,4-1,6 m, sisqe 5 mm.<br />

alkidis linoleumi mzaddeba qsovilis fuZeze alkidis polimeris,<br />

Semvsebebis da pigmentebis narevis dataniT. ruloni mzaddeba sigrZiT 20-30<br />

m. siganiT 1,8-2,0 m, sisqiT 2,5-5,0 mm. 1 m 2 -is masa meryeobs 2,6-5,2 kg-is<br />

farglebSi. alkiduri linoleumis naklia is, rom igi saWiroebs<br />

ZviradRirebul naturalur mcenareul zeTs, Tumca bolo dros inergeba<br />

am linoleumis warmoebis axali meTodi naturaluri zeTis nawilis<br />

SecvliT parafinis warmoebis narCeni produqtebiT.<br />

159


ponoviniqloridis filebi mzaddeba ponoviniqloridis fisis,<br />

plastifikatoris, Semvsebebis da pigmentis gamoyenebiT. filebs amzadeben<br />

sxvadasxva feris, maT Soris, marmarilos imitaciiT. aseTi filebi<br />

saeqspluataciod ufro praqtikulia, radgan mis zedapirs ar emCneva<br />

nakawrebi da cveTis defeqti. filebi xasiaTdeba Semdegi TvisebebiT.<br />

wyalSTanTqma (ara umetes 4%), Tbomedegoba – 60%, cveTis koeficienti -0,05<br />

sm 2 . filebis zomebia 15X15; 10X20; 20X20; 30X30 sm; sisqea – 3 mm. gamoiyeneba<br />

iatakis safarad sacxovrebel da sazogadoebriv SenobebSi; agreTve,<br />

kedlebis mosapirkeTeblad.<br />

kumaronis filebi miiReba kumaronis fisis, plastifikatoris da<br />

umTavresad azbestis boWkos gamoyenebiT. axasiaTebT mcire wyalSTanTqma,<br />

didi simtkice cveTaze. filebis zomebia: 15X15 da 20X20 sm, sisqe 3 mm.<br />

kumaronis filebi magrdeba civi bitumis mastikiT. filebi kargad<br />

irecxeba. cecxlmedegia, ar cvdeba. gamoiyeneba sazogadoebrivi da<br />

samrewvelo nagebobebis iatakebis safarisaTvis.<br />

rezinis filebi mzaddeba rezinis narCenebisagan. isini xasiaTdebian<br />

qimiuri medegobiT, maRali mdgradobiT cveTaze, kargi dieleqtrikuli<br />

maCveneblebiT. garda amisa gamoirCeva maRali simtkiciT ara marto<br />

kumSvisa da Runvisas, aramed dartymazedac, rasac didi mniSvneloba aqvs<br />

sawarmoo Senobebis iatakebis eqspluataciis dros. filebis zomebia: 15X15,<br />

20X20 da 30X30 sm., sisqe 3 da 5 mm. maTi cveTis koeficienti ar aRemateba<br />

0,5 g/sm 2 , wyalSTanTqma – 2%. gamoiyeneba qimiuri qarxnebis,<br />

laboratoriebis, eleqtrosadgurebis iatakebis mosawyobad.<br />

merqanboWkovani da merqanburbuSeliani filebi sxvadasxva<br />

daniSnulebisaa: avejis, sakedle Tbo da bgeraTsaizolacio. iatakisaTvis<br />

gamoiyeneba magari da mkvrivi merqanboWkovani da merqanburbuSelis<br />

filebi. filebis sigrZea 120-540 sm, sigane 120-180 sm, sisqe 0,3-0,4 sm.<br />

moculobiTi masa aranakleb 950 kg/m 3 , simtkicis zRvari Runvisas 50 mgpa,<br />

wyalSTanTqma 24 sT-is ganmavlobaSi ara umetes 15%. gamoiyeneba<br />

linoleumis zedapiriani iatakebis mosawyobad normaluri temperaturis<br />

da tenianobis oTaxebSi.<br />

160


iatakis monoliTuri (unakero) safari mzaddeba polimeruli<br />

<strong>masalebi</strong>s gamoyenebiT, xasiaTdeba maRali meqanikuri TvisebebiT,<br />

higienurobiT da saeqspluatacio TvisebebiT. maTi mowyoba xdeba<br />

specialuri mastikebis an polimeretonis da plastbetonis fuZeze, Txeli<br />

fenis dataniT. aseTi iatakebi ekvris fuZes, ar warmoqmnis mtvers da<br />

siarulis dros uxmauroa. unaklo iatakebis mowyoba 4-jer ufro iafia<br />

parketis iatakTan da 2-jer linoleumis iatakTan SedarebiT. gamoyenebuli<br />

<strong>masalebi</strong>s mixedviT unakero iataki SeiZleba iyos polivinilacetatis,<br />

polimercementis da plastbetonis, romlebic gamoiyeneba sazogadoebriv,<br />

samrewvelo da sacxovrebel SenobebSi. polivinilacetatis mastikebis<br />

gamoyeneba maRali tenianobis saTavsebSi ar SeiZleba<br />

15.5. plastmasis grZivi nakeTobebi<br />

plastmasis grZiv nakeTobebs miekuTvneba: plinTusebi, saxelurebi,<br />

safexurebis zedsadebebi, pirulebi, kuTxovanebi da sxv. es <strong>masalebi</strong><br />

mzaddeba masisagan, romelic Seicavs polimers (poliviniqlorids),<br />

Semvsebs, gamxsnels, pigments, plastifikators. grZivi nakeTobebi mzaddeba<br />

masis eqstruzirebiT specialur manqanebSi, romelsac eqstruderi ewodeba.<br />

es nakeTobebi warmatebiT cvlis nakeTobebs, damzadebuls xis, qvis da<br />

liTonis masalisagan.<br />

plinTusebis daniSnulebaa kedels da iataks Soris darCenili<br />

RreCos dafarva, isini aumjobeseben konstruqciis bgera da Tboizolacias<br />

da warmoadgenen arqiteqturuli gaformebis elementebsac.<br />

plinTusebi mzaddeba 1,2 da 2,4 m. sigrZis da ifuTeba paketebSi.<br />

kedelze amagreben weboebiT.<br />

161


nax. 29. polimeruli grZivi nakeTobebi:<br />

1 – plinTusi; 2 – saxelurebi; 3 – kibis safexurebis<br />

zedsadebebi; 4 – kuTxovani elementebi; 5 – tesebri da<br />

ortesebri <strong>masalebi</strong>.<br />

saxelurebi. saxelurebs uSveben gorglebad, romelTa sigrZea 12 m.<br />

erTi grZivi metris wona daaxloebiT 700 gramia. dayenebis win saxeluri<br />

cxeldeba 70-80 0 C –mde, ris Sedegadac is rbildeba da advilad Camoecmeba<br />

foladis moajirs. gacivebis Semdeg mWidrod magrdeba moajirze.<br />

safexuris zesadebebi farTod gamoiyeneba betonis kibis cveTisagan<br />

dasacavad. uzrunvelyofs konstruqciis maRal dekoratiulobas da<br />

higienurobas.<br />

162


15.6. saxuravis da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong><br />

polimeruli <strong>masalebi</strong> sul ufro farTod gamoiyeneba saxuravebis da<br />

hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong>s dasamzadeblad.<br />

maTi damaxasiaTebeli Tvisebebia: simsubuqe, maRali simtkice,<br />

wyalgamtaroba da sxv. saxuravis da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> iyofa sam<br />

jgufad: rulonuri, furclovani <strong>masalebi</strong> da mastikebi.<br />

polieTilenis afski warmoadgens rulonur masalas, romlis sigrZea<br />

25 m, sigane – 120-140 sm, sisqe 0,06-0,2 mm. igi xasiaTdeba qimiuri medegobiT<br />

agresiuli garemoSi. gamoiyeneba sasoflo mSeneblobaSi, kerZod<br />

saTburebSi minis nacvlad. iyeneben sarwyavi arxebis izolaciisaTvis da<br />

sxv.<br />

izoli ufro rulonuri masalaa, romelic mzaddeba rezin-bitumis<br />

Semkvrelis, kumaronis, Semvsebis (azbesti) da antiseptikebis<br />

Termomeqanikuri damuSavebiT. gamoiyeneba rogorc saxuravebisaTvis, aseve<br />

hidrosaizolaciod. garda rulonuri izolisa, samSeneblo saqmeSi<br />

gamoiyeneba izolis filebi da mastikebi. izolis fila rulonisagan<br />

gansxvavdeba SedgenilobiT – Seicavs met Semvsebs. izolis mastika<br />

warmoadgens rulonuri izolis plastikur masas.<br />

talRovani minaplastiki polimeruli furclovani masalaa. mzaddeba<br />

polieTerebis minis boWkoebiT, daarmaturebiT. furclis sigrZea 5 m,<br />

sigane 90 sm, sisqe 1,5-4 mm. Suqgamtaroba aRwevs 90%, temperaturamedegoba<br />

50-dan 90 0 -mdea.<br />

15.7. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi<br />

plastmasisagan mzaddeba sxvadasxva saxis sanitarul-teqnikuri<br />

nakeTobebi. maT miekuTvneba pirsabanebi, abazanebi, saSxapo kabinebi, milebi<br />

da sxv. es nakeTobebi did konkurencias uwevs liTonisagan damzadebul<br />

analogiur nakeTobebs da sul ufro met gamoyenebas poulobs. isini ufro<br />

163


msubuqia, advilia maTi montaJi, ar iJangeba, ar saWiroebs periodul<br />

SeRebvas, lamazia, aqvT maRali simtkice da higienuroba.<br />

milebi. plastmasis milebis mTeli rigi upiratesobani liTonis<br />

milebTan SedarebiT uzrunvelyofs maTi warmoebis zrdas. liTonTan<br />

SedarebiT xasiaTdeba mJaveebis da tuteebis mimarT maRali mdgradobiT,<br />

amitom warmatebiT iyeneben qimiur sawarmoebSi. polimeruli milebi<br />

msubuqia da SeiZleba gacilebiT ufro grZeli iyos, vidre liTonis<br />

milebi. polimeruli milebis damuSaveba warmoebs Cveulebrivi<br />

liTondamamuSavebeli danadgarebis meSveobiT.<br />

nax. 30. sanitarul-teqnikuri nakeTobebi;<br />

1 – milebi; 2 – sanitarul-teqnikuri armatura; 3 – unitazis saxuravi;<br />

4 – karis saxeluri; 5 – eleqtrogamomrTveli; 6 – WurWlis sarecxi<br />

plastmasis milebidan umetesad gamoiyeneba polieTilenis,<br />

poliginiqloridis da minaplastikis milebi.<br />

164


polieTilenis milebi gamoiyeneba 80 0 C temperaturamde, gamoirCeva<br />

yinvagamZleobiT. milebis diametri 13-150 mm, sigrZe – 120 m, wyalSTanTqma<br />

24 sT-Si 0,01%-mde. gamoirCeva medegobiT tuteebis da mJaveebis, sxvadasxva<br />

saxis zeTebis da gamxsnelebis mimarT. liTonis miRebaze 9-jer msubuqia.<br />

poniviniqloridis milebi xasiaTdeba qimiuri medegobiT da<br />

antikoroziuli TvisebebiT. mas iyeneben sxvadasxva daniSnulebis<br />

milsadenebisaTvis, sadac transportirdeba 40 0 C-mde gacxelebuli siTxeebi<br />

milebis diametria 6-150 mm, sigrZe – 1,5 m, sisqe – 2-8 mm, simtkice gaWimvisas<br />

50 mgpa, kumSvisas 30 mgpa, Runvisas 120 mgpa, wyalSTanTqma 24 sT-Si – 0,4%.<br />

minaplastikis milebi gansakuTrebuli warmatebiT gamoiyeneba<br />

navTobebis mrewvelobaSi, radgan navTobproduqtebi masze ar reagireben.<br />

milebis simtkice kumSvisas 300 mgpa-mdea, xolo Runvis 600 mgpa-mde.<br />

xasiaTdeba 150 0 C-mde TbomedegobiT.<br />

15.8. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong><br />

plastikuri masebi sul ufro farTod gamoiyeneba Senobebis<br />

interierebis mosapirkeTeblad. isini gamoirCevian praqtikulobiT<br />

eqspluataciisas, higienuria, ar saWiroeben xSir remonts. aqvT maRali<br />

dekoratiuli Tvisebebi.<br />

plastikuri masebisagan damzadebul sakedle masalebs miekuTvneba<br />

rbili da naxevradrbili merqanboWkos da merqanburbuSelas filebi,<br />

merqanSereuli plastikebi da minaplastika; agreTve, kedlis<br />

mosapirkeTebeli furclovani <strong>masalebi</strong>; polistirolis da fenolis<br />

filebi, qaRaldSereuli plastikati da rulonuri <strong>masalebi</strong>: linkrusti,<br />

wyalmedegi Spaleri da sxv.<br />

merqanboWkos, merqanburbuSelis, merqanSreuli da minaplastikis<br />

sakedle <strong>masalebi</strong> SeiZleba iyos rogorc konstruqciuli, aseve<br />

Tbisaizolacio. isini SeiZleba iyos erTfeniani, samfeniani da<br />

siRrueebiani.<br />

165


nax. 31. merqanburbuSelis erTfeniani (1) samfeniani (2)<br />

da siRrueebiani filebi (3).<br />

merqanboWkos da merqanburbuSelis filebi miiReba boWkovani masis<br />

dayalibebiT, cxeli dawnexiT da Semdgomi SrobiT. filebis zomebia:<br />

sigrZe 1200-3300 mm, sigane 100-1800 mm, sisqe 10-25 mm. maT iyeneben kedlebis<br />

Sida mopirkeTebisaTvis, tixrebis, kedlebSi CaSenebuli avejis da sxv.<br />

dasamzadeblad.<br />

merqanSreuli plastiki furclovani masalaa, romelic miiReba<br />

polimeriT gaJRenili merqnis Sponebis cxlad dawnexviT. ZiriTad<br />

nedleulad gamoiyeneba fenolformaldehidis da karbamidis fisebi da<br />

specialuri xarisxis qaRaldi. mzaddeba furclebis saxiT: sigrZiT 100-360<br />

sm, siganiT 60-160 sm da sisqiT 3-5 mm; moculobiTi masa 1300-1450 kg/m 3 ;<br />

simtkice Runvisas 150-200 mgpa, wyalSTanTqma 24 sT-is ganmavlobaSi<br />

araumetes 5% da tenianoba ara umetes 7%-isa. maTi Tbogamtarobis<br />

koeficienti ar aRemateba 0,15-0,25kkal/m.sT.grad. axasiaTebT qimiuri<br />

166


mdgradoba organuli gamxsnelebis da zeTebisadmi. mas iyeneben kedlebis,<br />

rogorc Sida, aseve gare zedapirebis mopirkeTebisaTvis, samfeniani<br />

sakedle panelebis dasamzadeblad.<br />

minaplastikebi miiReba sxvadasxva saxis polimerebisa da<br />

minaboWkovani Semvsebebisagan. Semkvrelebad gamoiyeneba epoqsidis,<br />

siliciumorganuli da sxva polimerebi. Semvsebebad minis Sponi, minis<br />

qsovili, daWrili minaboWko. minis boWkos upiratesoba aqvs sxva saxis<br />

boWkoebTan, radganac igi gamoirCeva maRali simtkiciT, ar lpeba, ar iwvis<br />

da xasiaTdeba qimiuri medegobiT. ganasxvaveben sami saxeobis minaplastiks:<br />

minaplastikebi daWril boWkoebze, minateqstoliti da minaboWkovani<br />

anizotropuli <strong>masalebi</strong>. minaplastikebi gamoiyeneba Suqgamtari kedlebis<br />

da tixrebis mosawyobad, Weris SuqfanrebisaTvis, or da samfeniani<br />

sakedle panelebisaTvis. agreTve sxvadasxva milebisa da santeqnikuri<br />

mowyobilobisaTvis.<br />

rulonuri mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong>dan qaRaldis SpalerTan erTad<br />

didi gamoyeneba aqvs plastmasebze damzadebul ufro gamZle, wyalmedeg da<br />

higienur rulonur masalebs, rogorebicaa wyalmedegi Spaleri qsovilis<br />

fuZeze, linkrusti da sxv.<br />

wyalmedegi Spaleri mzaddeba rulonebis saxiT, romlis sigrZea 8-12<br />

m, sigane 0,5 m, sisqe 0,4-0,6 mm. igi warmoadgens tenmedeg dekoratiul<br />

safars gazrdili saeqspluatacio TvisebebiT, amitomac iyeneben<br />

sacxovrebeli saxlebis samzareuloebis, derefnebis, sanatoriumebis,<br />

saavadmyofoebis da sxva nagebobebis Siga mopirkeTebisaTvis. Cveulebrivi<br />

Spaleris msgavsad wyalmedeg Spalers mosapirkeTebel zedapirze awyoben.<br />

zogierT wyalmedeg Spalersac meore mxridan qarxnuli wesiT datanebuli<br />

aqvs mSrali webos Sre, romelic dawebebis win unda dasveldes mxolod<br />

wyliT.<br />

linkrusti mzaddeba qaRaldis fuZeze ponoviniqloridis fisis,<br />

Semvsebis (merqnis fqvili, korpi da sxv.) plastifikatoris narevis<br />

dataniT. ferad reliefur linkrustTan erTad warmoeba amzadebs ufero<br />

linkrustsac, romelic dawebebis Semdeg unda SeiRebos zeTis saRebaviT.<br />

167


linkrusts amzadeben rulonebad, romelTa sigrZea 12 m, sigane 500-750 mm,<br />

sisqe – 0,6-12 mm. linkrusti wyal da lpobamedegia. is ar ibriceba da<br />

kargad ewinaaRmdegeba meqanikur moqmedebebs. gamoiyeneba satransporto<br />

vagonebis (troleibusi, metro da rkinigzis vagonebi) interieris<br />

gasaformeblad.<br />

SekiTxvebi TviTSemowmebisaTvis:<br />

1. plastmasebis Tvisebebi da maTi gamoyeneba mSeneblobaSi;<br />

2. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi;<br />

3. polimerebi, maTi saxeebi da nakeTobebi;<br />

4. iatakis da kedlis polimeruli <strong>masalebi</strong>.<br />

168


literatura<br />

1. v.bolqvaZe, i.andriaZe – <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>, nawili 1, Tbilisi<br />

1978 w;<br />

2. v.bolqvaZe, i.andriaZe – <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>, nawili 1, Tbilisi<br />

1981 w;<br />

3. En.lomiZe – mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> da samuSaoebi,<br />

Tbilisi, 1982 w;<br />

4. a.nadiraZe _ <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi, Tbilisi, 1984 w;<br />

5. Воробьев В.А. – Строительные материалы. М. 1973;<br />

6. Горчаков Г.Н., Баженов Ю.М. - Строительные материалы. М. 1986;<br />

7. Пискарев В.А. – Декоративно-отделочные строительные материалы, М.<br />

1978;<br />

8. Рамачандран В.С., Фельдман Р.Ф., Мальхота В.М., Долч В.Л., Мехта<br />

П.К., Охама И. и др. – Добавки в бетон by Noyes Publications, 1999;<br />

9. Рыбьев И.А. – Арофьева Т.Н., Баскаков и др. – Общий курс<br />

строительных материалов, М. 1987.<br />

169


s a r C e v i<br />

Sesavali -1<br />

Tavi I<br />

<strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong>s ZiriTadi Tvisebebi - 2<br />

1.1. fizikuri da qimiuri Tvisebebi - 2<br />

1.2. meqanikuri Tvisebebi - 11<br />

Tavi II<br />

bunebrivi qvis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 12<br />

2.1. mTis qanebi, maTi warmoSoba da klasifikacia - 12<br />

2.2. bunebrivi qvis <strong>masalebi</strong>s klasifikacia, saxeebi da gamoyeneba – 18<br />

Tavi III<br />

keramikuli nakeTobebi - 25<br />

3.1. keramikuli nakeTobebis warmoebis saerTo teqnologiuri sqema -28<br />

3.2. Cveulebrivi Tixis aguri - 29<br />

3.3. efeqturi keramikuli <strong>masalebi</strong> - 31<br />

3.4. specialuri daniSnulebis keramikuli <strong>masalebi</strong> - 33<br />

3.5. Tixis kramiti - 33<br />

Tavi IV<br />

araorganuli Semkvreli nivTierebebi - 35<br />

4.1. haeruli Semkvreli nivTierebebi. TabaSiri - 36<br />

4.2. magneziuri Semkvreli nivTierebebi -38<br />

4.3. Txevadi mina - 39<br />

4.4. haerkiri - 39<br />

4.5. hidravlikuri Semkvreli nivTierebebi. hidravlikuri kiri - 40<br />

4.6. portlandcementi - 41<br />

4.7. portlandcementis ZiriTadi Tvisebebi - 43<br />

4.8. cementis gamoyeneba, transportireba da Senaxvis wesi - 46<br />

4.9. portlandcementis specialuri saxeebi - 46<br />

4.10. pucolaniani portlandcementi - 47<br />

4.11. widiani cementi - 48<br />

170


4.12. Tixamiwovani cementi - 49<br />

Tavi V<br />

betoni - 51<br />

5.1. ZiriTadi cnobebi - 51<br />

5.2. betonis klasifikacia - 52<br />

5.3. <strong>masalebi</strong> mZime betonis dasamzadeblad - 53<br />

5.4. betonis narevis momzadeba da transportireba - 58<br />

5.5. betonis narevis Cawyoba da gamkvriveba - 62<br />

5.6. betonis Tvisebebi - 63<br />

5.7. betonis Sedgenilobis gaangariSeba - 68<br />

5.8. betonis specialuri saxeebi - 73<br />

5.9. msubuqi betonebi - 75<br />

5.10. <strong>masalebi</strong> msubuqi betonis dasamzadeblad - 77<br />

5.11. ujredovani betoni - 78<br />

Tavi VI<br />

samSeneblo duRabi - 82<br />

6.1. samSeneblo duRabis ZiriTadi Tvisebebi da duRabis momzadeba -83<br />

6.2. sakalatozo duRabi - 86<br />

6.3. gamosayvani duRabi - 87<br />

6.4 specialuri duRabi - 87<br />

Tavi VII<br />

rkinabetonis nakeToba - 89<br />

7.1. zogadi cnobebi -89<br />

7.2. rkinabetonis nakeTobebis klasifikacia - 91<br />

7.3. rkinabetonis nakeTobebis warmoeba -93<br />

7.4. rkinabetonis nakeTobebis damzadebis ZiriTadi teqnologiuri<br />

operaciebi - 97<br />

7.5. asawyobi rkinabetonis nakeTobebis nomeklatura -100<br />

Tavi VIII<br />

armocementi - 105<br />

Tavi IX<br />

9.1. silikaturi <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 108<br />

171


9.2. silikaturi aguri - 108<br />

Tavi X<br />

mina da minis nakeTobebi - 111<br />

10.1. furclovani gamWvirvale da gaumWvirvale mina - 111<br />

10.2. minis konstruqciuli nakeTobebi - 114<br />

Tavi XI<br />

xis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 117<br />

11.1. zogadi cnobebi - 117<br />

11.2. merqnis agebuleba - 119<br />

11.3. merqnis dekoratiuli da fizikur-meqanikuri Tvisebebi - 122<br />

11.4. merqnis manki - 126<br />

11.5. merqnis <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 128<br />

Tavi XII<br />

Tbisaizolacio <strong>masalebi</strong> - 131<br />

12.1. araorganuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 132<br />

12.2. organuli Tbosaizolacio <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi - 133<br />

Tavi XIII<br />

organuli Semkvreli nivTierebebi - 136<br />

13.1. bitumi - 136<br />

13.2. kupri - 140<br />

13.3. asfaltovani da kuprovani duRabi da betoni - 141<br />

13.4. hidrosaizolacio da saxuravis <strong>masalebi</strong> - 142<br />

13.5. bitumis da kupris mastikebi - 144<br />

Tavi XIV<br />

laq-saRebavi <strong>masalebi</strong> - 146<br />

14.1. pigmentebi - 146<br />

14.2. Semkvreli nivTierebebi da gamxsnelebi - 147<br />

14.3. Semvsebebi da damxmare <strong>masalebi</strong> - 149<br />

14.4. Spaleri - 150<br />

Tavi XV<br />

polimerebi - 151<br />

15.1. polimerebi da <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> - 151<br />

172


15.2. plastmasebis Tvisebebi - 152<br />

15.3. polimerebi - 153<br />

15.4. polimeruli <strong>saSeni</strong> <strong>masalebi</strong> da nakeTobebi. iatakis polimeruli<br />

<strong>masalebi</strong> - 156<br />

15.5. plastmasis grZivi nakeTobebi -159<br />

15.6. saxuravisa da hidrosaizolacio <strong>masalebi</strong> - 161<br />

15.7. plastmasis sanitarul-teqnikuri nakeTobebi - 161<br />

15.8. mosapirkeTebeli <strong>masalebi</strong> - 164<br />

l i t e r a t u r a - 167<br />

s a r C e v i - 168<br />

173

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!