12.05.2015 Views

socialuri Teoriebi: sazogadoebrivi geografiis ... - socium.ge

socialuri Teoriebi: sazogadoebrivi geografiis ... - socium.ge

socialuri Teoriebi: sazogadoebrivi geografiis ... - socium.ge

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

<strong>socialuri</strong> <strong>Teoriebi</strong>: <strong>sazogadoebrivi</strong><br />

<strong><strong>ge</strong>ografiis</strong> specialobis studentebisaTvis<br />

ras Seiswavlis sociologia?<br />

1. sociologia: problemebi da perspeqtivebi.<br />

2. sociologiuri kiTxvebi: faqtologiuri, SedarebiTi, ganviTarebis<br />

sakiTxebi da Teoriuli.<br />

3. ra SeuZlia sociologias Tqvas Cvens qmedebebze?<br />

4. <strong>socialuri</strong> struqtura da adamianis qmedebebi.<br />

5. sociologiuri msoflmxedvelobis ganviTareba.<br />

6. neil smelzeri: Tezisebi sociologiis arsis Sesaxeb.<br />

sakvanZo sityvebi: sociologia, <strong>socialuri</strong> struqtura, saR azrze damyarebuli<br />

warmod<strong>ge</strong>nebi, <strong>socialuri</strong> kvlavwarmoeba, <strong>socialuri</strong> transformacia, <strong>socialuri</strong><br />

warmosaxva, faqtologiuri sakiTxebi, SedarebiTi sakiTxebi, SedarebiTi<br />

sakiTxebi, ganviTarebis sakiTxebi, anTropologia, pozitivizmi, empiriuli<br />

kvlevebi, Teoriuli sakiTxebi, winaswarganusazRvreli Sede<strong>ge</strong>bi, TviTSemecneba,<br />

mniSvnelovani qmedeba<br />

sociologia mowodebulia Seasrulos mniSvnelovani roli Tanamedrove<br />

inteleqtualur kulturaSi da socialur mecnierebebSi daikavos centraluri<br />

adgili. unda dadgindes sociologiis ZiriTadi perspeqtivebi da problemebi.<br />

ZiriTadi Temebi. Ppirveli Tema _ <strong>socialuri</strong>sa da pirovnulis<br />

mimarTebaa. sociologiuri azrovneba mniSvnelovani daxmarebaa<br />

TviTSemecnebisaTvis, romelic amave dros gvibrundeba <strong>socialuri</strong> samyaros<br />

ukeTesi ga<strong>ge</strong>biT. sociologiis Seswavla unda iyos ganTavisuflebis mcdeloba:<br />

sociologia anviTarebs Cvens Cvevebsa da warmosaxvas, gvisaxavs axal<br />

perspeqtivebs Cveni aqtiurobis wyaroebis ga<strong>ge</strong>baSi da aRrmavebs Cvens unars Cveni<br />

sakuTarisagan gansxvavebuli kulturis aRqmaSi. ramdenadac sociologiuri<br />

moRvaweoba dogmebis gamowvevaa is gvaswavlis davafasoT kulturuli<br />

1


gansxvavebuloba da gvexmareba davinaxoT <strong>socialuri</strong> institutebis Sinagani<br />

meqanizmebi. sociologiuri moRvaweoba qmnis SesaZleblobebs adamianuri<br />

pirovnebisa da Tavisuflebis ganviTarebisaTvis.<br />

meore Temaa _ cvalebadi samyaro. sociologia aRmocenda dasavleTis<br />

<strong>socialuri</strong> wyobis industriuli transformaciis Sedegad, ramac mniSvnelovnad<br />

gamoiwvia wina sazogadoebebisaTvis damaxasiaTebeli formebis cvlilebebi.<br />

industrializaciis procesiT Seqmnili samyari warmoad<strong>ge</strong>ns sociologiuri<br />

analizis problemur obieqts. <strong>socialuri</strong> cvlilebebi grZeldeba da SeiZleba<br />

Cven vd<strong>ge</strong>varT iseTi fundamenturi cvlilebebis winaSe rogorsac qonda adgili<br />

XVIII saukunis dasasrulsa da XIX saukuneSi. sociologiis upirvelesi valia<br />

asaxos warsulSi momxdari cvlilebebi da daiWiros dRevandeli cvlilebebis<br />

mimarTulebebi.<br />

mesame, wigns axasiaTebs Tanmimdevruli SedarebiTi midgoma.<br />

sociologiis Seswavla ar SeiZleba warimarTos mxolod romelime sazogadoebis<br />

institutebis Seswavlis gziT. es gawonasworebulia sxva sazogadoebebisa da<br />

kulturebis Sesaxeb moyvanili mdidari masaliT. aq igulisxmeba gamokvlevebi,<br />

romlebic tardebodnen dasavleTis sxva qveynebSi, aseve ruseTsa da<br />

aRmosavleTevropul qveynebTan dakavSirebul masalebs. SeuZlebelia<br />

industriuli sazogadoebebis Seswavla mesame samyarosagan damoukideblad garda<br />

amisa vamaxvileb yuradRebas sociologiisa da anTropologiia kavSirze,<br />

problemebze, romlebic sakmaod mWidro kavSirSia erTmaneTTan. mTels<br />

msoflioSi sazogadoebebs Soris arsebuli kavSirisa da aseve tradiciuli<br />

<strong>socialuri</strong> sistemebis mravali formebis gaqrobis gamo kavSiri sociologiasa da<br />

anTropologias Soris ufro ganuyofeli xdeba.<br />

meoTxe, wignSi aRiarebulia sociologiaSi istoriuli orientaciis<br />

aucilebloba. Ees ufro mets niSnavs vidre movlenebis ,,istoriuli konteqstis”<br />

xazgasma. aseTi saxis informacia aucilebelia, rameTu studentTa mier<br />

istoriis, Tundac uaxlesis, codna Zalze SezRudulia. Uukanaskneli wlebis<br />

sociologiaSi erT-erT mniSvnelovan tendenciad mogvevlina istoriuli<br />

analizis aRorZineba. is unda iqnas ga<strong>ge</strong>buli ara rogorc mxolod<br />

sociologiuri msoflmxedvelobaze dayrdnoba warsulze msjelobisas, aramed<br />

unda ganixilebodes rogorc Tanamedrove institutebis ga<strong>ge</strong>bis safuZveli.<br />

2


mexuTe, gamorCeuli yuradReba eTmoba <strong>ge</strong>nderis problemas. <strong>ge</strong>nderuli<br />

mimarTebebis problema imdenad fundamenturia sociologiuri analizisaTvis, rom<br />

ar SeiZleba dayvanil iqnas disciplinis erT qvedanayofze, amitom wignis<br />

mravali Tavi Seicavs <strong>ge</strong>nderis problemisadmi miZRvnil ganyofilebebs.<br />

meeqvse, wignis ZiriTadi Temaa _ <strong>sazogadoebrivi</strong> cxovrebis<br />

globalizacia. Mmzardi globalizaciis gavlena naklebadaa Seswavlili<br />

sociologiis specialur literaturaSic ki, da ignorirebulia TiTqmis yvekla<br />

kursebis SesavalSi. Aam wignSi aqcenti globalizaciaze mWidro kavSirSia im<br />

mniSvnelobasTan, romelic eZleva pirvel, meore da mesame samyaroebis<br />

urTierTkavSirs.<br />

amgvarad, sociologia gTavazobT adamianuri qcevis ga<strong>ge</strong>bis cxad da naTel<br />

perspeqtivas. sociologiis SeswavliT Cven vmaRldebiT samyaros sakuTar<br />

interpretaciaze, raTa davinaxoT Cveni cxovrebis ganmsazRvreli <strong>socialuri</strong><br />

zemoqmedeba. Aamave dros sociologia arc uaryofs da arc amcirebs<br />

individualuri gamocdilebis mniSvnelobas. piriqiT, Cven vcdilobT ukeT<br />

gavigoT Cveni Tavi da sxva adamianebi, amiT sakuTar TavSi vanviTarebT im<br />

<strong>socialuri</strong> sinamdvilis kosmosis aRqmas, romelSi Tavad varT CarTuli.<br />

sociologiis Seswavla_ es aris TviTSemecnebis procesis nawili da amitom<br />

SeuZlebelia misi Seswavla Tu saWiro SemTxvevaSi ar daupirispirdi sakuTar<br />

cnobierebaSi zogierT, Rrmad gamjdar Sexedulebebs.<br />

sociologia: problemebi da perspeqtivebi.<br />

samyaroSi mudmivi cvlilebebia, ratom gansxvavdebian Cveni cxovrebis<br />

viTarebebi ase Zlier Cveni winamorbedebis viTarebebisagan? ra mimarTulebiT<br />

warimarTebian cvlilebebi momavalSi? Ees sakiTxebi pirvel rigSi ainteresebs<br />

sociologias, disciplinas, romelic mowodebulia iTamaSos fundamenturi roli<br />

Tanamedrove inteleqtualur kulturaSi.<br />

sociologia _ esaa adamianis <strong>sazogadoebrivi</strong> cxovrebis, jgufebisa da<br />

sazogadoebis Seswavla. Ees mSvenieri gamaognebeli saqmianobaa, romlis sagania<br />

adamianebis, rogorc <strong>socialuri</strong> arsebebis qcevebis kvleva. sociologiis<br />

3


samoqmedo are ukiduresad farToa, dawyebuli quCaSi adamianTa SemTxveviTi<br />

Setakebebidan da damTavrebuli globaluri <strong>socialuri</strong> procsebis gamokvlevebiT.<br />

zogierTi magaliTi mogvcems pirvel warmod<strong>ge</strong>nebs misi bunebisa da miznebis<br />

Sesaxeb.<br />

ras ikvlevs sociologia? ramdenime magaliTi.<br />

siyvaruli da qorwineba. ratom uyvarT adamianebs erTmaneTi da ratom<br />

qorwindebian? erTi SexedviT pasuxi naTelia. siyvaruli _ es aris adamianebis<br />

erTmaneTTan fizikuri da sulieri urTierTltolva. SeiZleba, dRes bevri<br />

Cvengani skeptikurad aRiqvams azrs, rom arsebobs ,,maradiuli” siyvaruli; magram<br />

,,Seyvarebuloba” (mijnuroba) albaT ganekuTvneba adamianis yvelaze amaRelvebel<br />

grZnobebsa da emociebs. Ppirovnuli da seqsualuri TviTgamovlenis Zieba<br />

Seyvarebuli wyvilis urTierTobaSi aris iseTive bunebrivi, rogorc maTi<br />

survili qondeT erTi sacxovrebeli.<br />

Mmagram es, pirveli SexedviT savsebiT cxadi msjeloba sinamdvileSi sulac<br />

ar aris trivialuri. siyvarauli sulac ar iyo yvela droisaTvis<br />

damaxasiaTebeli da iSviaTad iyo dakavSirebuli qorwinebasTan. axlo<br />

warsulamde romantikuli siyvaruli sulac ar iyo gavrcelebuli dasavleTSi da<br />

arc sxva kulturebSi arsebobda. mxolod Cvens droSi CaTvales, rom siyvaruli,<br />

qorwineba da seqsualoba mWidrodaa erTmaneTTan dakavSirebuli. Suasaukuneebsa<br />

da Semdgom epoqebSi adamianebi qorwindebodnen ZiriTadad imitom, rom<br />

SeenarCunebinaT tituli an sakuTreba ojaxis xelSi, an imitom, rom yolodaT<br />

Svilebi, romlebic daexmarebodnen SromaSi. Ddaqorwinebulebi SeiZleba<br />

gamxdariyvnen axlo megobrebni, magram es xdeboda qorwinebis Semdeg da ara<br />

manamde. seqsualuri kavSirebi arsebobdnen qorwinebis gareSec, magram isini ar<br />

Seicavdnen im grZnobebs, romelTac Cveulebriv vakavSirebT siyvarulTan.<br />

siyvaruli, ,,ukeTes SemTxvevaSi iTvleboda garduval sisusted, uares semTxvevaSi<br />

ki senis nairsaxeobad.”(1).<br />

romantikuli siyvaruli pirvlad Cndeba didgvarovnul wreebSi, rogorc<br />

qorwinebagareSe seqsualuri Tavgadasavlebis gansakuTrebuli niSani. XVIII<br />

saukunis bolomde is gvxvdeba mxolod aRniSnul wreebSi da araviTar<br />

SemTxvevaSi ar aris gaigivebuli qorwinebasTan. Aaristokratiul garemoSi<br />

4


damokidebuleba colsa da qmars Soris ufro xSirad aris civi da<br />

gansxvisebuli, gansakuTrebiT imasTan SedarebiT Tu ras velodebiT Cven dRes<br />

qorinebisagan. SeZlebuli adamianebi cxovreobdnen did saxlebSi, yovel meuRles<br />

aqvs Tavisi sawoli oTaxi da msaxurebi; erTmaneTs Zalze iSviaTad xvdebodnen.<br />

seqsualuri Sesatyvisoba ojaxSi SemTxvevis sakiTxia da sulac ar iTvleboda<br />

aucileblad. rogorc mdidrebs, ise Raribebs Soris qorwinebis sakiTxi wydeboda<br />

ojaxis an naTesavebis mier, da ara TviT individebis mier, romelTa uflebebi<br />

wyvilebis SerCevaSi Zalze mcire an sulac ar iyo. (Cvens droSi dRemde asea<br />

zogierT aradasavlur kulturebSi).<br />

Aamgvarad, arc romantikuli siyvaruli da arc misi kavSiri qorwinebasTan ar<br />

unda aRviqvaT, rogorc adamianis cxovrebisaTvis ,,Tavidan mocemuli”, isini<br />

Camoyalibdnen Zlieri <strong>socialuri</strong> gavlenis Sedegad. sociologi Seiswavlis am<br />

gavlenis xasiaTs, da, rogorc Cans, sakuTari gamocdilebis safuZvelzec.<br />

Uumravlesoba CvenTagan samyaros xedavs sakuTari cxovrebiseuli saxeebiT.<br />

sociologia xedavs aucileblobas ufro farTod SevxedoT imas, Tu ratom<br />

viqceviT Cven ase da ara sxvagvarad.<br />

janmrTeloba da avadmyofoba. Cveulebriv, rodesac Cven vfiqrobT<br />

janmrTelobasa da avadmyofobaze mxedvelobaSi gvaqvs sxeulis mxolod<br />

fizikuri mdgomareoba. Aadamiani grZnobs tkivils an raRac sisustes. rogor<br />

SeiZleba es dakavSirebuli iyos socialur zemoqmedebasTan? sinamdvileSi ki<br />

<strong>socialuri</strong> faqtorebi Zlier moqmedeben avadmyofobis gaCenasa da mis<br />

mimdinareobaze, imazec, Tu rogori reaqcia gvaqvs Cven, roca Tavs cudad<br />

vgrZnobT. Cveni Cveulebrivi warmod<strong>ge</strong>nebi avadmyofobis Sesaxeb, rogorc<br />

warmoqmnili sxeulis funqcionaluri darRvevebis mier, ar aris gaziarebuli da<br />

miRebuli sxva sazogadoebebis wamomad<strong>ge</strong>nlebis mier. zogierT kulturebSi<br />

avadmyofoba da sikvdilic ki ganixileba rogorc Sedegi mtruli wyevlisa da<br />

fizikuri mizezebis Seswavlas ar eqvemdebareba.(2) dasavleTis kulturaSi<br />

qristianuli moZRvreba uaryofs zogadmiRebul warmod<strong>ge</strong>nebs avadmyofobaze,<br />

varaudobs, rom adamianis buneba sulieria da gamoxatavs RvTis saxes,<br />

avadmyofoba ki modis uvicobidan da mcdarobidan.<br />

5


amden xans icocxlebs adamiani, ramdenad realuria saSiSroeba romelic<br />

emuqreba gul-sisxlZarRvebiT, kiboTi da pnevmoniiT daavadebul adamianebs _<br />

yovelive es mniSvnelovanwilad ganisazRvreba <strong>socialuri</strong> faqtorebiT. rac ufro<br />

ganviTarebulia kultura miT ufro naklebia albaToba, rom adamiani didxans<br />

iqneba Sewuxebuli seriozuli davaadebebiT. Ggarda amisa arsebobs garkveuli<br />

zogadmiRebuli wesebi, romlebic gvaswavlian Tu rogor unda moiqces avadmyofi.<br />

Aavadmyofs ufleba aqvs Tavi aaridos zogierT an yvela yoveldRiur movaleobas,<br />

magram seni unda iqnes aRiarebuli ,,sakmaod seriozulad”, rom qondes<br />

pretenziebi am privilegiebze. is vinc mxolod sustadaa, an visi avadmyofoba<br />

araa dad<strong>ge</strong>nili SeiZleba simuliantadac ki miiRon da ar eqneba movaleobebisadmi<br />

Tavis aridebis ufleba.(3).<br />

sxva magaliTebi: danaSauli da sasjeli. qvemoT moTxrobili saSineli<br />

ambavi gvamcnobs im adamianis ukansknel saaTebs, romelic sikvdiliT daisaja 1757<br />

wels safran<strong>ge</strong>Tis mefe filipes mosaklavad SeTqmulebaSi monawileobisaTvis.<br />

ganaCeniT im ubedurs amoglijes xorci mkerdze, xelebze da fexebze da<br />

Wrilobebze asxamdnen aduRebuli zeTis, sanTlisa da gogirdis naerTs. Semdeg<br />

misi sxeuli daanawevres, daglijes cxenebis saSualebiT, xolo naglejebi<br />

dawves. darajTa oficerma momxdarze Semdegi angariSi Seadgina.<br />

jalaTma borkilebi CauSva mduRare naerTSi, romelsac blomad asxamda<br />

yovel Wrilobaze. Semdeg xelebiT da fexebiT gamoabes cxenebze. cxenebma gaqaCes<br />

sxvadasxva mxares. meoTxedi saaTis Semdeg cxenebs adgilebi Seucvales da<br />

procedura ramodenimejer gaimeores. Oori Tu sami cdis Semdeg jalaTma<br />

samsonma da misma damxmarem aiRes danebi da Zvlebamde daaWres xorcebi<br />

barZayebze, cxenebma kvlav gaqaCes; Semdeg igive gaakeTes mklavebzec. cxenebma<br />

kvlav Zlier gaqaCes da daaglijes jer marjvena da Semdeg marcxena xeli. (4).<br />

Mmsxverpli cocxali iyo im wuTamde sanam kidurebi mTlianad ar mowyvites<br />

torss.<br />

Tanamedrove periodamde aseTi sasjeli ar iyo uCveulo ram. Aai rogor<br />

aRwers jon loflendi dasjis tradiciul saSualebebs.<br />

Soreul istoriul warsulSi sasjeli gaTvlili iyo mokvdinebis periodis<br />

maqsimalurad gagrZelebaze da ise, rom dasjils cnobiereba ar unda daekarga.<br />

6


gaWyleta mkerdze dadebuli wonis TandaTanobiT momatebiT, borbalze gamobma,<br />

jvarcma, CamoxrCoba, koconze dawva, Zvlebis dafSvna, nawilebad daxleCa,<br />

agreTve sxva saSualebebi sakmaod xangrZlivi procesia. CamoxrCobac ki istoriis<br />

didi periodis ganmavlobaSi neli procesi iyo. rodesac dasjils gamoaclidnen<br />

urikas an ixsneboda lukis Tavi, dasjili nel-nela igudeboda, sikvdilamde<br />

ramodenime wuTi igrixeboda. zogjer jalaTi dasjis daCqarebis mizniT Cadioda<br />

dabla da ganwiruls fexebze eqaCeboda. (5)<br />

xSirad dasjaze xalxmravloba iyo _ es praqtika zogierT qveynebSi XVIII<br />

saukunemde grZeldeboda. Gganwirulebs Ria urikebiT daatarebdnen xalxmraval<br />

quCebSi raTa maT taSiT an stveniT gamoexataT msxverplisadmi TavianTi<br />

damokidebuleba. jalaTebi iseve popularulebi iyvnen rogorc Cvens droSi<br />

kinovarskvlavebi.<br />

dRes dasjis aseTi saSualebebi sazizRrobad gveCveneba. CvenTagan cota vinme<br />

Tu gai<strong>ge</strong>bs Tu rogor SeiZleba miiRi siamovneba imis gamo, rom viRacas awameben<br />

an sikvdiliT sjian, ra danaSaulis ar unda Caedina adamians. Ddasjis Cveni<br />

sistema efuZneba sapyrobileSi datusaRebas da ara fizikuri tkivilis miyenebas;<br />

dasavleTis umetes qveynebSi sikvdiliT dasja akrZalulia. ratom Seicvala<br />

dasjis formebi? ratom Secvala sapyrobilem dasjis adre arsebuli mkacri<br />

formebi?<br />

macdunebelia pasuxi, rom adamianebi warsulSi ufro mkacrebi iyvnen, maSir<br />

rodesac Cven ufro humanurebi varT. Mmagram sociologisaTvis aseTi pasuxi<br />

aradamajerebelia. Zaladobis sajaro gamoyeneba, rogorc dasjis saSualeba<br />

evropaSi saukuneebis ganmavlobaSi arsebobda. adamianebis mier aseT movlenebze<br />

TavianTi damokidebulis gadaxedva moxda ara erTbaSad da ara SemTxveviT, aq<br />

adgili qonda siRrmiseul socialur gavlenas, rac dakavSirebuli iyo im<br />

periodSi mimdinare mniSvnelovan cvlilebebTan. Eevropulma sazogadoebebma<br />

daiwyes industrializireba da urbanizireba. Zveli cxovrebis sofluri wesebi<br />

TandaTanobiT gamodevna swrafad mzardma qalaqebma TavianTi fabrikebiTa da<br />

qarxnebiT. Qqalaqis mosaxleobaze <strong>socialuri</strong> kontrolis uzrunvelyofa ukve<br />

SeuZlebeli iyo daSinebis Zveli formebis saSualebebiT, romlebic misaRebi iyo<br />

mxolod mcire zomisa da mWidrokavSirebian sazogadoebebSi, sadac movlenebic<br />

cota iyo.<br />

7


sapyrobileebi iqmneboda, rogorc dawesebulebaTa sistemis nawili, sadac<br />

adamianebi eyolebodaT izolirebuli, rom gaekontrolebinaT da moewesri<strong>ge</strong>binaT<br />

maTi qcevebi. maT Soris vinc Caketili yavdaT iyvnen ara mxolod damnaSaveebi,<br />

aramed mawanwalebi, avadmyofebi, usaqmurebi, gonebaClun<strong>ge</strong>bi da giJebi.<br />

sapyrobile gvian gamoeyo saavadmyofoebsa da sagiJeebs. varaudobdnen, rom cixeSi<br />

damnaSaveebs wesier moqalaqeebad Camoayalibebdnen. danaSaulze sasjeli<br />

orientirebuli iyo keTilsindisieri moqalaqis Camoyalibebaze da ara imis<br />

demonstraciaze Tu ra saSineli Sedegi moyveba arakeTilsidisier qcevas.<br />

sasjelis humanizireba, rasac Cven vxedavT, Sedegia <strong>socialuri</strong> cvlilebebisa da<br />

ara maTi gamomwvevi. cvlilebebi damnaSaveebTan mimarTebaSi iyo im procesebis<br />

nawili, romlebmac ukuagdes tradiciuli wesrigi, saukuneebis ganmavlobaSi rom<br />

icavdnen adamianebi.<br />

Ddaskvnebi: sociologiis arsi. Cven SegviZlia aqamde ganxiluli<br />

magaliTebis ganzogadeba. yoveliveSi im sami magaliTidan _ siyvaruli, qorwineba<br />

da seqsualoba, janmrTeloba da avadmyofoba, danaSauli da sasjeli _ Cven<br />

vnaxeT, rom grZnobebi da emociebi, romlebic Cven gveCveneba adamianisaTvis<br />

,,bunebriv monacemebad”, sinamdvileSi eqvemdebarebian socialur faqtorebs.<br />

Ddaxvewili, magram rTuli da siRrmiseuli saSualebebis ga<strong>ge</strong>ba, romlebiTac<br />

Cveni cxovreba asaxavs Cveni <strong>socialuri</strong> gamocdilebis konteqstebs, aris swored<br />

sociologiuri msoflmxedvelobis safuZveli. sociologias gansakuTrebiT<br />

ainteresebs <strong>socialuri</strong> cxovrebs Tanamedrove samyaroSi, ukanaskneli ori<br />

saukunis ganmavlobaSi sazogadoebebSi mimdinare cvlilebebi.<br />

sociologiuri kiTxvebi: faqtologiuri, SedarebiTi,<br />

ganviTarebis sakiTxebi da Teoriuli.<br />

faqtologiuri kiTxvebi. im kiTxvaTagan, romlebsac sociolo<strong>ge</strong>bi<br />

ayeneben da romlebzec cdiloben gascen pasuxebi, umravlesoba aris<br />

faqtologiuri kiTxvebi. ramdenadac Cven varT sazogadoebis wevrebi, amdenad Cven<br />

gvaqvs garkveuli raodenobis faqtobrivi codna mis Sesaxeb. magaliTad, yovelma<br />

icis, rom arseboben kanonebi, maTi dacva aucilebelia, maTi darRveva niSnavs<br />

sisxlis samarTlis danaSauls. Aamave dros codna, romlelic aqvs ZiriTad<br />

8


nawils kanonmdeblobis Sesaxeb, umetes SemTxvevaSi fragmentaruli da<br />

arasrulia. samarTaldamcavebsac sWirdebaT danaSaulebis zogierTi aspeqtebis<br />

uSualo da sistematuri sociologiuri gamokvleva. magaliTad, SeiZleba daisvas<br />

kiTxva: ra formis danaSaulia yvelaze metad gavrcelebuli? damnaSaveTa ra<br />

nawils akavebs policia? sabolood ramdeni maTgani gasamarTldeba da moxvdeba<br />

saprobileSi? faqtologiuri kiTxvebi xSirad mosalodnelze ufro rTulia da<br />

Znelad pasuxgasacemi. magaliTad, kriminaluri aqtiurobis realuri donis<br />

dasad<strong>ge</strong>nad oficialuri statistikis monacemebis roli sakmaod saeWvo<br />

Rirebulebisaa.<br />

SedarebiTi kiTxvebi. saeWvoa, rom erTi romelime sazogadoebis Sesaxeb<br />

faqtobrivma informaciam mogvces sruli suraTi imis Sesaxeb uCveulo SemTxvevaa<br />

Tu movlenaTa garkveuli wesrigi. xSirad sociolo<strong>ge</strong>bi eswrafvian dasvan<br />

SedarebiTi kiTxvebi, sadac Sedarebulia erTi sazogadoebis konteqsti<br />

meoresTan, an moyvanialia kontrastuli magaliTebi sxvadasxva sazogadoebebidan.<br />

magaliTad, britaneTisa da sabWoTa kavSiris kanonmdeblobebSi mniSvnelovani<br />

gansxvavebebia. tipiuri SedarebiTi kiTxvaa: rogor gansxvavdebian am or qveyanaSi<br />

kriminaluri qcevis modelebi da samarTaldamcavi organoebis qmedebebi?<br />

(ramdenibe arsebiTi gansxvaveba marTlac iqna gamovlenili).<br />

ganviTarebis kiTxvebi. sociolo<strong>ge</strong>bisaTvis mniSvnelovania ara mxolod<br />

arsebuli sazogadoebebis Seswavla, aseve mniSvnelovania warsulisa da awmyos<br />

Sedareba. sociolo<strong>ge</strong>bis mieram mizniT dasmul kiTxvebs ganviTarebis kiTxvebi<br />

ewodeba. Tanamedrove samyaros bunebis gasa<strong>ge</strong>bad Cven unda CavixedoT adrindel<br />

sazogadoebebriv formebSi, aseve SeviswavloT maTi ganviTarebis ZiriTadi<br />

mimarTulebebi. ACven amgvarad SevZlebT gamovikvlioT Tu rogor gaCndnen<br />

pirveli sapyrobileebi _ Tema, romelsac zemoT SevexeT.<br />

Teoriuli kiTxvebi. faqtologiuri aru, rogorc sociologiaSia<br />

miRebuli empiriuli gamokvlevebi dakavSirebulis imis analizTan Tu rogor<br />

mimdinareobs movlenebi. magram sociologiis amocana gana mxolod faqtebis<br />

Segrovebaa, rac ar unda saintereso iyon isini. Cven gvinda aseve vicodeT ratom<br />

9


aris ase da amitom Cven unda viswavloT Teoriuli sakiTxebis dayeneba. isini<br />

dagvexmarebian mizezebis Ziebis dros im faqtebis sworad interpretaciaSi,<br />

romlebic eqcevian konkretuli kvlevis fokusSi. Cven viciT, rom<br />

industrializaciam bevrad ganapiroba Tanamedrove sazogadoebis formireba.<br />

Mmagram rogoria industrializaciis wyaroebi da wanamZRvrebi? ratom vavlenT<br />

gansxvavebebs im sazogadoebebSi, romlebmac ganicades industrializaciis<br />

procesi? ratom iwvevs industrializacia cvlilebebs damnaSavepbisa da<br />

sasjelis sferoSi an ojaxisa da qorwinebis kuTxiT? Aam kiTxvebze pasuxis<br />

gasacemad maT unda mivud<strong>ge</strong>T Teoriulad. Teoria gulisxmobs abstraqtuli<br />

interpretaciebis konstruirebas, romlebic SeiZleba gamogvadgnen sxvadasxva<br />

empiriuli situaciebis asaxsnelad. magaliTad, industrializaciis Teoriam unda<br />

gansazRvros is ZiriTadi niSnebi, romlebic axasiaTebs industriul ganviTarebas<br />

da aCvenos Tu romeli maTgania ufro mniSvnelovabi sazogadoebis<br />

ganviTarebisaTvis. ra Tqma unda araa saWiro faqtologiuri da Teoriuli<br />

sakiTxebis erTmaneTisagan dacileba. Teoriuli midgoma dafuZnebulad CaiTvleba<br />

im SemTxvevaSi, rodesac Cven SevZlebT mis Semowmebas empiriuli gamokvlevebiT.<br />

Teoria gvexmareba faqtebis gaazrebulad aRqmaSi. mcdaria Ggavrcelebuli<br />

Tvalsazrisi, rom ,,faqtebi Tavad metyveleben TavianT Tavze”. sociologTa<br />

umravlesoba, pirvel rigSi, dakavebulia empiriuli gamokvlevebiT, magram Tu<br />

Tavis ZiebebSi isini ar xelmZRvaneloben TeoriiT, maTi Sroma ar iZleva<br />

Sesaswavli obieqtis mizezebis SesaZlo axsnas. amasa aqvs adgili maSinac,<br />

rodesac gamokvleva tardeba wminda praqtikuli miznebiT.<br />

adamianis qmedebebis winaswargansazRvruli da winaswarganusazRvreli<br />

Sede<strong>ge</strong>bi. sociolo<strong>ge</strong>bi aRniSnaven qmedebis miznebs Soris gansxvavebis<br />

mniSvnelobas _ rodesac Cven raimes vakeTebT winaswarganzraxulad _ da<br />

winaswarganusazRvrel Sede<strong>ge</strong>bs, rasac qmedeba gvaZlevs. Aam gziT siaruliT<br />

SeiZleba bevri ram gavigoT sazogadoebis ganviTarebis Sesaxeb. magaliTad,<br />

skolebi arseboben imisaTvis, rom bavSvebs miscen axali codnis miRebis<br />

SesaZlebloba. magram skolebis arsebobas aqvs Sede<strong>ge</strong>bi, romelTa prognozireba<br />

SeuZlebelia. Ggarkveul asakamde skola ukrZalavs bavSvebs Sromis bazarze<br />

10


gasvla. saskolo sistema, gansazRvravs ra mowafeTa momaval samuSao adgilebs<br />

maTi akademiuri moswrebebis Sesabamisad xels uwyobs<br />

uTanasworobs zrdas.<br />

ra SeuZlia sociologias Tqvas Cvens qmedebebze? rogorc individebma Cven<br />

sakmaod bevri viciT sakuTari Tavisa da im sazogadoebis Sesaxeb, romelSic<br />

vcxovrobT. Cven miveCvieT fiqrs, rom kargad gvesmis Tu ratom viqceviT ase da<br />

ara sxvagvarad, da ar vsaWiroebT sociolo<strong>ge</strong>bis karnaxs! Ggarkveuli doziT es<br />

sworicaa. Uumravlesoba Cveni yoveldRiuri Mnabijebidan efuZneba arsebuli<br />

<strong>socialuri</strong> SeTanxmebebis Cvens ga<strong>ge</strong>bas. da mainc arsebobs aseTi TviTSemecnebis<br />

garkveuli sazRvrebi da sociologiis erT-erTi amocanaa _ aCvenos, rom isini<br />

arian.<br />

sociologiuri gamokvlevebi dagvexmareb ganvsazRvroT Cveni <strong>socialuri</strong><br />

msjelobebis sazRvrebi da Tan Segvisworos Cveni codna Cvensa da <strong>socialuri</strong><br />

garemos Sesaxeb.<br />

sociologiis meore mniSvnelovani wvlili mdgomareobs mtkicebaSi, rom<br />

Tumc Cven viciT udidesi nawili imisa rasac vakeTebT an ar vakeTebT, magram<br />

xSirad gvaqvs sakmaod bundovani warmid<strong>ge</strong>na Cveni saqmianobis Sede<strong>ge</strong>bis Sesaxeb.<br />

qmedebebis gaTvaliswinebuli da gauTvaliswinebeli Sede<strong>ge</strong>bi zemoqmedeben<br />

<strong>sazogadoebrivi</strong> cxovrebis yvela aspeqtsa da konteqstze.<br />

sociologiuri analizi ikvlevs <strong>socialuri</strong> samyaros gaTvaliswinebul da<br />

gauTvaliswinebel movlenaTa Soris ZneladSesamCnev kavSirebs.<br />

<strong>socialuri</strong> struqtura da adamianis qmedebebi. mniSvnelovani koncefcia,<br />

romelic gvexmareba <strong>socialuri</strong> kavSirebis ga<strong>ge</strong>baSi aris <strong>socialuri</strong> struqturis<br />

koncefcia. Cveni <strong>socialuri</strong> garemo ar aris movlenebisa da qmedebebis<br />

mouwesri<strong>ge</strong>beli jami. adamianTa qcevebSi, urTierTobebSi, romlebSic isini<br />

Sedian, SeimCneva siRrmiseuli regularoba. Aam regularobasTanaa dakavSirebuli<br />

<strong>socialuri</strong> struqturis idea. Ggarkveuli azriT sazogadoebis struqturuli<br />

maxasiaTeblebi samarTliania aRiweros SenobebTan analogiiT. Senobas aqvs<br />

iataki, kedlebi, saxuravi, romlebic aZleven mas garkveul formas. moyvanili<br />

metafora ar unda aRviqvaT nametani sizustiT, SeiZleba sakiTxis arsi<br />

dagvekargos. socialur struqturas qmnis adamianis qmedebebi da urTierTobebi;<br />

11


struqturis mdgradoba, maTi sisrule gapirobebulia maTi drosa da sivrceSi<br />

ganmeorebadobiT. Aamgvarad, sociologiuri midgomis CarCoebSi <strong>socialuri</strong><br />

kvlavwarmoebisa da <strong>socialuri</strong> struqturis ideebi mWidro kavSirSia. Aamitom<br />

SegviZlia Cven sazogadoeba SevadaroT na<strong>ge</strong>bobebs, romlebic yovelTvis<br />

kvlaviqmnebian imave agurebiT, romelTaganc Tavad Sed<strong>ge</strong>bian. Yyvela Cveni<br />

qmedebebi eqvemdebarebian sazogadoebis struqturul maxasiaTeblebs, romelSic<br />

Cven gavizardeT da vcxovrobT, amave dros Cvenive qmedebebiT Cven TviT vqmniT (da<br />

garkveuli doziT vcvliT) am struqturul maxasiaTeblebs.<br />

sociologiuri msoflmxedvelobis ganviTareba. sociologiuri<br />

azrovnebis Seswavla niSnavs warmosaxvis gaZlierebas. sociologiis Seswavla<br />

SeuZlebelia mimdinareobdes, rogorc codnis miRebis rutinuli procesi.<br />

sociologi _ es aris adamiani, romelsac SeuZlia ganTavisufldes uSualo<br />

pirovnuli viTarebebisagan. sociologis Sroma, Carlz rait milsis cnobili<br />

frazis Tanaxmad damokidebulia ,,sociologiur warmosaxvaze”.<br />

sociologiuri warmosaxva, pirvel rigSi, gulisxmobs unars ,,ganud<strong>ge</strong>”<br />

Cveni yoveldRiuri cxovrebis Cveul rutinas, raTa mis miRma axleburad<br />

gadaixedo. ganvixiloT umartivesi aqti _ finjani yavis daleva. ra unda Tqva<br />

sociologiuri TvalsazrisiT am, Cveni qcevis umniSvnelo fragmentze? Ppasuxi<br />

Zalze bevria.<br />

pirvel rigSi SegviZlia mivuTiToT, rom es aris dasalevi, romelic xels<br />

uwyobs organizmSi siTxis aucilebeli dozis SenarCunebas. Mmas, rogorc<br />

yoveldRiur socialur rituals aqvs simboluri mniSvneloba. Tanac yavis<br />

smasTan dakavSirebul rituals meti mniSvneloba aqvs vidre TviT yavis dalevis<br />

aqts. magaliTad, or adamians, romlebic apireben ,,finjani yavis dalevas” ufro<br />

Sexvedra da Woraoba izidavT, vidre yavis sma. sakvebi da dasalevi yvela<br />

sazogadoebaSi _ es aris ritualebis Sesruleba da <strong>socialuri</strong> urTierTqmedeba<br />

da amitom aris mdidari Tema sociologiuri kvlevisaTvis.<br />

meore, yava _ es aris tvinis mastimulirebeli kofeinis Semcveli<br />

narkotiki.<br />

mesame, yavis finjanis miRma dgas mTeli msoflios momcveli <strong>socialuri</strong><br />

da ekonomikuri urTierTobebis urTulesi sistema.<br />

12


olos, yavis dalevis siamovnebis MmiRma dgas <strong>socialuri</strong> da ekonomikuri<br />

ganviTarebis dasrulebuli procesi.<br />

sociologiuri warmosaxvis ganviTareba niSnavs ara mxolod<br />

sociologiuri, aramed anTropologiisa (tradiciuli sazogadoebebis Seswavla)<br />

da istoriis masalebis gamoyenebas. anTropologiuri mimarTuleba Zalze<br />

mniSvnelovania sociologiuri warmosaxvis ganviTarebisaTvis, radgan gvaZlevs<br />

saSualebas davinaxoT <strong>socialuri</strong> cxovrebis gansxvavebuli formebis<br />

kaleidoskopi. maTi SedarebiT Cvens cxovrebasTan Cven vi<strong>ge</strong>bT Cveni qcevis<br />

unikalurobis Sesaxeb. aseve fundamenturia sociologiuri warmosaxvis<br />

istoriuli mimarTuleba: Cven SeiZleba CavwvdeT dRevandelobis bunebas mxolod<br />

misi warsulTan SedarebiT. warsuli _ es aris sarke, romelSic CaxedviT<br />

sociologi SesZlebs dainaxos Tanamedroveoba. orive SemTxvevaSi igulisxmeba<br />

Cveni ,,gandgoma” sakuTari Cvevebisagan _ maTi ufro Rrmad Sesaswavlad.<br />

sociologiuri azris Tavisufali swrafva SesaZleblobaa Cawvde ara<br />

mxolod imas, rac xdeba, aramed imasac rac moxdeba, rodesac Cven ase Tu ise<br />

moviqceviT. Cveni mcdeloba gavlena viqonioT momavalze uSedego iqneba Tu ar<br />

daveyrdnobiT arsebuli tendenciebis ganviTarebis sociologiur ga<strong>ge</strong>bas.<br />

sociologiis praqtikuli mniSvneloba.<br />

<strong>socialuri</strong> situaciebis ga<strong>ge</strong>ba. sociologia mravali kuTxiT axdens<br />

gavlenas Cvens cxovrebaze. sociologiuri azrovnebisa da gamokvlevebis CarTva<br />

praqtikul politikasa da socialur reformebSi ramodenime gziT xorcieldeba.<br />

yvelaze uSualo saSualebaa _ <strong>socialuri</strong> situaciis ufro naTeli da ufro<br />

swori ga<strong>ge</strong>bis uzrunvelyofa. Ees SeiZleba gakeTdes faqtobrivi codnis doneze<br />

an ufro swori ga<strong>ge</strong>bis miRweviT, Tu ratom xdeba raRac (sxva sityvebiT,<br />

Teoriuli dasabuTebis gziT). magaliTad, gamokvlevam SeiZleba aCvenos, rom<br />

siRaribis zRvarze cxovrobs mosaxleobis ufro meti nawili, vidre iTvleba.<br />

cxovrebis nebismieri standartebis gaumjobesebis mcdelobas warmateba eqneba im<br />

SemTxvevaSi Tu is efuZneba zust da ara mcdar informacias. rac ufro meti<br />

viciT Cven imis Sesaxeb Tu ratom rCeba siRaribe ase gavrcelebuli, miT ufro<br />

albaTuria rom ganxorcieldeba efeqturi qmedebebi.<br />

13


kulturuli gansxvavebebis aRqmadoba. Mmeore gza, romliTac sociologi<br />

SesZlebs daexmaros praqtikul politikas _ es aris daxmareba sazogadoebaSi<br />

sxvadasxva jgufebis mimarT meti kulturuli aRqmadobis formirebaSi.<br />

sociologiuri gamokvleva qmnis SesaZleblobas socialur samyaros Sexedo,<br />

rogorc kulturuli perspeqtivebis nairsaxeobas da es waad<strong>ge</strong>ba sxvadasxva<br />

jgufebis urTierTobebSi crurwmenebis daZlevis process. ar SeiZleba CaiTvalo<br />

ganaTlebul politikosad, Tu ara gaqvs daxvewili warmod<strong>ge</strong>na kulturuli<br />

Rirebulebebis gansxvavebis Sesaxeb. praqtikul politikas, romelic ar efuZneba<br />

maTi cxovrebis wesis codnas, vizec aris orientirebuli, warmatebis naklebi<br />

Sansi aqvs. magaliTad, <strong>socialuri</strong> sferos TeTrkaniani mosamsaxure, romelic<br />

muSaobs britanuli qalaqis dasavleTindur seqtorSi, ver daimsaxurebs<br />

mcxovrebTa ndobas, Tu ar aRiqvams arsebul kulturul gansxvavebas, romelic<br />

britaneTSi xSirad ganasxvavebs TeTr da Savkanianebs.<br />

Ppolitikuri qmedebebis Sede<strong>ge</strong>bis Sefaseba. Mmesame, sociologiur<br />

gamokvlevas praqtikuli mniSvneloba aqvs politikuri iniciativebis Sede<strong>ge</strong>bis<br />

Sefasebisas. SeiZleba politikuri gardaqmnebis programam ver miaRwios dasaxul<br />

miznebs, an gamoiwvios gauTvaliswinebeli arasasurveli xasiaTis Sede<strong>ge</strong>bi.<br />

magaliTad, omis Semdeg, mravali qveynis qalaqebis centralur ubnebSi aSendnen<br />

didi komunaluri saxlebi. varaudobdnen cud pirobebSi myofi<br />

dabalSemosavliani jgufebisaTvis aemaRlebinaT cxovrebis standartebi; aqve<br />

apirebdnen ganeTavsebinaT savaWro da sayofacxovrebo momsaxurebis centrebi.<br />

Mmagram gamokvlevebma aCvenes, rom TavianTi sacxovreblebidan maRal saxlebSi<br />

gadasaxlebulebi Tavs izolirebulad da ubedurebad grZnobdnen. maRlivebi da<br />

savaWro raionebi male moiSalnen da kargi niadagi Seuqesn jgufur xulignobsa<br />

da sxva seriozuli danaSauls.<br />

TviTSemecnebis gaRrmaveba. meoTxe, da es albaT yvelaze mTavaria,<br />

sociologias SeuZlia sazogadoebriv jgufebs misces seriozuli codna<br />

sakuTari Tavis Sesaxeb, gazardos maTi TviTga<strong>ge</strong>ba. rac ufro meti ician<br />

adamianebma sakuTari moRvaweobis pirobebis Sesaxeb, imis Sesaxeb Tu rogor<br />

funqcionrebs sazogadoeba, metia imis albaToba, rom isini SesZleben gavlenas<br />

14


sakuTar cxovrebiseul viTarebebze. araswori iqneba sociologiis praqtikuli<br />

roli gavaigivoT asistentis rolTan politikosisa da politikuri<br />

jgufebisaTvis dasabuTebuli gadawyvetilebebis miRebaSi. Zalauflebis<br />

mflobelTagan yovelTvis ar aris mosalodneli araprivilegirebul fenebze<br />

zrunva. maRali donis TviTcnobierebis jgufebs SeuZliaT samTavrobi<br />

Cinovnikebisa da sxva gavleniani personebis qmedebebze efeqturi reagireba,<br />

SeuZliaT win wamoswion sakuTari politikuri iniciativebi. urTierTdaxmarebebis<br />

jgufebi (msgavsad ,,anonimuri alkoholikebisa”) da <strong>sazogadoebrivi</strong> moZraobebi<br />

(magaliTad, qalTa moZraobebi) im <strong>sazogadoebrivi</strong> asociaciebis magaliTebia,<br />

romlebic pirdapir moiTxoven praqtikul reformebs (ix. Tavi 9, ,,jgufebi da<br />

organizaciebi”).<br />

sociologis roli sazogadoebaSi. valdebuli arian Tu ara sociolo<strong>ge</strong>bi<br />

Tavadve daicvan da propaganda gauwion praqtikuli gardaqmnebisa da <strong>socialuri</strong><br />

cvlilebebis programebs? zogierTebs miaCniaT, rom sociologias SeuZlia<br />

SeinarCunos obieqturoba Tu sociologi SeinarCunebs neitralitets moralur da<br />

politikur sakiTxebSi, magram ara gvaqvs araviTari safuZveli vifiqroT, rom<br />

moZRvrebebi, romlebic Tavs arideben sazogadoebriv diskusiebs aucileblad<br />

ufro obieqturebi iqnebian <strong>socialuri</strong> problemebis SefasebaSi. Aarsebobs<br />

arsebiTi kavSiri sociologiis Seswavlasa da <strong>socialuri</strong> TviTcnobierebis<br />

gamoRviZebas Soris. arcerTi sociologiasTan axlo mdgomi adamiani ar darCeba<br />

gulgrili uTanasworobis mimarT, romelic dRes aris msoflioSi, bevr<br />

situaciaSi <strong>socialuri</strong> uTanasworobis mimarT, an milionobiT adamianis<br />

uuflebobasTan dakavSirebiT aimaRlebs xmas. sakvirveli iqneba Tu sociologi<br />

ar miiRebs monawileobas praqtikul RonisZiebebSi da aralogikuri da<br />

arapraqtikuli iqneba Seecado aukrZalo maT gamoiyenon TavianTi sociologiuri<br />

gamocdileba.<br />

daskvniTi komentarebi.<br />

Aam TavSi Cven ganvixileT sociologia, rogorc disciplina, romelsac<br />

axasiaTebs Cveni da sxva adamianebis yofis ganmsazRvreli mvlenebis detaluri<br />

SeswavlisaTvis, samyaros pirovnuli, subieqturi xedvis ukugdeba. sociologia,<br />

15


ogorc gansakuTrebuli inteleqtualuri saqmianoba aRmocenda Tanamedrove<br />

industriuli sazogadoebis Casaxvis adrindel etapebze da aseTi sazogadoebebis<br />

Seswavla principulia. Mmagram sociologias saqme aqvs <strong>socialuri</strong><br />

urTierTqmedebebisa da mTlianad sazogadoebasTan dakavSirebuli sakiTxebis<br />

farTo wresTan. Semdeg TavSi Cven SevexebiT adamianuri kulturis nairsaxeobebs<br />

da vnaxavT saocar gansxvavebebs sxvadasxva xalxebis Cvevebsa da tradiciebSi.<br />

amisaTvis Cven dagvWirdeba eqspedicia msoflios irgvlis samogzaurod.<br />

inteleqtualur doneze Cven gavimeorebT qristefore kolumbis, kapitan kukisa da<br />

Tavgadasavlebis sxva maZiebelTa mogzaurobebs msoflios irgvliv. Mmagram,<br />

rogorc sociolo<strong>ge</strong>bi Cven ver SevZlebT SevxedoT amas mxolod mogzauris<br />

TvalsazrisiT, rogorc pirvelgzamkvlevTa swrafvebs, radganac am eqspediciebma<br />

gamoiwvies dasavluri eqspansiis procesi, rasac sxva kulturebisaTvis<br />

dramatuli Sede<strong>ge</strong>bi moyva da gavlena iqonia msoflios Semdgom ganviTarebaze.<br />

mokle Sinaarsi.<br />

1. sociologia SeiZleba ganisazRvros, rogorc adamianuri sazogadoebis<br />

Seswavla, sadac gansakuTrebuli yuradReba eTmoba Tanamedrove industriul<br />

sazogadoebebs.<br />

2. sociologia aRmocenda, rogorc bolo 2-3 saukunis ganmavlobaSi moxdari<br />

Rrma cvlilebebis ga<strong>ge</strong>bis mcdeloba. Tanamedrove <strong>socialuri</strong> samyaros<br />

mniSvnelovan niSnebs Soris ariniSneba industrializacia, urbanizmi da<br />

politikuri sistemebis axali tipebi.<br />

3. momxdari cvlilebebi gamoirCevian ara mxolod masStabebiT. Ddidi<br />

cvlilebebi iyo agreTve adamianuri cxovrebis pirovnul da intimur<br />

aspeqtSi. amis magaliTad gamod<strong>ge</strong>ba romantikuli siyvaulis rolis zrda<br />

qorwinebis safuZvelze.<br />

4. sociolo<strong>ge</strong>bi ikvleven sazogadoebriv cxovrebas, ayeneben garkveul kiTxvebs<br />

da sistematuri gamokvlevebis procesSi cdiloben pasuxebis Camoyalibebas.<br />

Ees sakiTxebi SeiZleba iyos faqtologiuri, SedarebiTi, ganviTarebis an<br />

Teoriuli sakiTxebi. sociologiur gamokvlevebSi gaTvaliswinebul unda<br />

16


iqnas adamianTa qmedebebis winaswargansazRvruli da wanaswarganusazRvreli<br />

Sede<strong>ge</strong>bi.<br />

5. sociologiuri saqmianoba gulisxmobs warmosaxviTi azrovnebis unars da<br />

socialur urTierTobebze winaswar Camoyalibebuli Sexedulebebisagan<br />

ganTavisuflebas.<br />

6. sociologia mWidro kavSirSia sxva sazogadoebriv mecnierebebTan. Yyvela<br />

<strong>sazogadoebrivi</strong> mecnierebebi ikvleven adamianTa qcevas, magram yuradRebas<br />

amaxvileben mis sxvadasxva aspeqtebze. gansakuTrebiT mniSvnelovania<br />

kavSirebi sociologias, anTropologiasa da istorias Soris.<br />

7. sociologia aris mecniereba im azriT, rom iyenebs kvlevis sistematur<br />

meTodebs da Teoriebs ayalibebs arsebul faqtebsa da logikur<br />

argumentaciaze dayrdnobiT. magram SeuZlebelia misi gaigiveba<br />

bunebaTmecnierebebTan, imitom, rom adamianTa qcevebis Seswavla<br />

fundamenntalurad gansxvavdeba bunebrivi samyaros Seswavlisagan.<br />

8. <strong>socialuri</strong> samyaros SeswavlaSi sociolo<strong>ge</strong>bi miiswrafian obieqturobisaken,<br />

cdiloben kvlevebSi iyon miukerZoebelni. Oobieqturoba damokidebulia ara<br />

konkretuli mkvlevaris midrekilebebze, magram damokidebulia gamokvlevisa<br />

da Teoriis sajaro Sefasebaze da es aris sociologiis, rogorc<br />

mecnieruli disciplinis arsebiTi niSani.<br />

9. sociologia _ es aris praqtikuli TvalsazrisiT mniSvnelovani disciplina,<br />

aqvs praqtikuli gamoyeneba. Mmisi wvlili socialur kritikasa da praqtikul<br />

socialur reformebSi vlindeba sxvadasxva mimarTulebiT. jer-erTi,<br />

<strong>socialuri</strong> viTarebis ukeT codna gvaZlevs misi kontrolis met Sanss.<br />

Mmeore, sociologia xels uwyoba Cveni kulturuli aRqmadobis zrdas,<br />

saSualebas gvaZlevs nebismier politikur aqciebSi gaviTvaliswinoT<br />

kulturuli Rirebulebebis gansxvaveba. mesame, Cven SegviZlia garkveuli<br />

politikuri programebis miRebisas vivaraudoT misi (winaswargansazRvruli<br />

da winaswarganusazRvreli) Sede<strong>ge</strong>bi. bolos, da es SeiZleba yvelaze<br />

mniSvnelovania, sociologia xels uwyobs TviTSemecnebis ganviTarebas,<br />

aZlevs jgufebsa da individebs TavianTi cxovrebis Secvlis did<br />

SesaZleblobebs.<br />

17


neil smelzeri: Tezisebi sociologiis<br />

arsis Sesaxeb<br />

1. sociologia _ es aris sazogadoebisa da <strong>sazogadoebrivi</strong> urTierTobebis<br />

Seswavla. is monacemebs (faqtebs) iRebs realuri samyarodan da cdilobs<br />

maT axsnas mecnierul analizze dayrdnobiT. sociologiam mecnierebad<br />

Camoyalibeba daiwyo daaxloebiT ori saukunis ukan.<br />

2. sociolo<strong>ge</strong>bi iyeneben ramodenime ZiriTad midgomas. Demografiuli midgoma<br />

gvaZlevs sazogadoebis daxasiaTebas Sobadobis, sikvdilianobis da<br />

migraciis Seswavlis gziT. fsiqologiuri midgoma aanalizebs adamianTa<br />

qcevebs, qcevis motivebs, azrs, socialur ganwyobas. Koleqtivisturi midgoma<br />

gamoiyeneba jgufebisa da organizaciebis Seswavlisas. meoTxe midgoma<br />

gulisxmoba <strong>sazogadoebrivi</strong> cxovrebis, rogorc <strong>sazogadoebrivi</strong><br />

urTierTobebis Seswavlas. mexuTe, kulturologiuri _ aanalizebs qcevbs<br />

kulturis iseT elementebTan kavSirSi, rogorebicaa <strong>sazogadoebrivi</strong> normebi<br />

da Rirebulebebi.<br />

3. sociologia Seiswavlis sazogadoebas or, mikro da makrodoneze.<br />

mikrosociologia ZiriTad yuradRebas uTmobs adamianTa yoveldRiur<br />

urTierTobebs, makrosociologia ikvlevs sazogadoebis ZiriTad<br />

struqturebs.<br />

4. mikrosociologiur doneze ZiriTadi aris simboluri urTierTqmedebis<br />

(interaqcionizmis) Teoria. am Teoriis momxreebs miaCniaT, rom adamianebi<br />

garkveul mniSvnelobas (simboloebs) aniWeben gare samyaros zemoqmedebas da<br />

metwilad am simboloebze reagireben da ara TviT zemoqmedebaze. warsulis<br />

gamocdileba da yvelas mier gaziarebuli, erTnairad ga<strong>ge</strong>buli simboloebi<br />

aadvileben urTierTobebs.<br />

5. makrosociologiur doneze arsebobs ori Teoria: funqcionalizmi da<br />

konfliqtis Teoria. funqcionalistebi sazogadoebas ganixilaven, rogorc<br />

urTierTdakavSirebuli nawilebis sistemas, romelTagan yovelive axdens<br />

gavlenas mTelis funqcionirebaze. sxvadasxva nawilebis normaluri<br />

funqcionirebis Sedegad vRebulobT mdgrad, erTian sazogadoebas.<br />

18


konfliqtis Teoriis safuZvels warmoad<strong>ge</strong>ns marqsis debuleba, rom<br />

adamianebi ekonomikur sistemaSi maTi adgilebis Sesabamisad, dayofili arian<br />

klasebad da konfliqti am klasebs Soris garduvalia. Kkonfliqtis Teoriis<br />

zogierTi Tanamedrove mimdevari ZiriTad mniSvnelobas aniWebs Zalauflebis<br />

danawilebis sistemas da ara ekonomikur gansxvavebas.<br />

6. sociologiuri gamokvleva iwyeba hipoTeziT _ debulebiT, romelic<br />

varaudobs, rom erTi faqti mizezSedegobrivad aris dakavSirebulia<br />

meoresTan. Teoria aris urTierTSesabamisobaSi moyvanili hipoTezebis<br />

sistema. sociologiuri meTodebi _ es aris wesebi da saSualebebi,<br />

romlebic erTmaneTs gadaabamen faqtebs, hipoTezebsa da Teoriebs.<br />

7. cvladi aris cneba, romelmac SeiZleba miiRos sxvadasxva mniSvneloba.<br />

sociologiis umravlesi gamokvleva cdilobs gamoavlinos romelime<br />

garkveuli movlenis cvlilebebi, es aris damokidebuli cvladi, xolo<br />

Semdeg axsnas es cvlilebebi sxva movlenebTan kavSirSi, es aris<br />

damoukidebeli cvladi.<br />

8. sociologiuri gamokvlevebis ZiriTadi meTodebia SerCeviTi ganxilva,<br />

savele gamokvleva, istoriuli meTodi da eqsperimenti. am meTodebis<br />

gamoyenebiT mkvlevari cdiloba gaakontrolos Sesaswavli movlenis yvela<br />

SesaZlebeli mizezi, ixilavs ra maT cal-calke. Eqsperimentis an sxva<br />

meTodiT kvlevis dros sociologi amcirebs damoukidebeli cvladebis<br />

raodenobas.<br />

9. sociologiis ganviTarebisaTvis aucilebelia politikuri klimati, romelic<br />

xels Seuwyobs mkvlevaris Tavisuflebas, gamokvlevis Sede<strong>ge</strong>bis publikaciis<br />

SesaZleblobas da gamoricxavs represiis muqaras. sociologiis<br />

ganviTarebaze gavlena aqvs sazogadoebriv problemebsa da krizisebs. Tavis<br />

mxriv, sociolo<strong>ge</strong>bis moRvaweoba exmareba sazogadoebas problemebis<br />

dad<strong>ge</strong>nasa da maTdami yuradRebis gamaxvilebaSi.<br />

10. sociologiuri codna sazogadoebaze gavlenas Semdegnairad axdens:<br />

1. specialisti sociolo<strong>ge</strong>bi muSaoben saxelmwifoebriv da kerZo<br />

organizaciebSi;<br />

2. sociol<strong>ge</strong>bis mier SemuSavebuli meTodebi gamoiyeneba sxva sferoebSi;<br />

19


3. sociolo<strong>ge</strong>bs SeuZliaT Secvalon adamianTa damokidebuleba<br />

movlenebisadmi, aseve miawvdian informacias <strong>socialuri</strong> politikis<br />

sakiTxebze gadawyvetilebebis misaRebad;<br />

4. sociologiuri gamokvlevebi gvexmareba arsebuli <strong>socialuri</strong> politikis<br />

qmediTobis SemowmebaSi.<br />

kultura: ZiriTadi elementebi.<br />

1. kultura aris cxovrebis erTiani wesiT Sekruli adamianebisaTvis saerTo<br />

qcevis wesebisa da samyaroze Sexedulebebis RirebulebaTa sistema.<br />

cxovelTa qceva ZiriTadad gapirobebulia instinqtebiT an <strong>ge</strong>netikuradaa<br />

daprogramebuli, maSin, rodesac adamianTa qcevebi mniSvnelovanwilad<br />

Seswavlis rezultatia. adamianTa sazogadoebaSi kultura asrulebs igive<br />

rols, rasac cxovelTa samyaroSi instinqturi qceva. Kkultura erTi<br />

Taobidan meores gadaecema socializaciis procesSi.<br />

2. kulturas aqvs gavlena pirovnebis formirebaze, e.i, is aregulirebs<br />

pirovnebis qcevas. Ggarda sxva funqciebisa, kultura gansazRvravs pirobebs<br />

sadac SesaZlebelia midrekilebebis dakmayofileba. adamianis qcevaze<br />

kulturis gavlenis SemzRudveli faqtorebia _ adamianis organizmis<br />

biologiuri SesaZleblobebis zRvari, garemomcveli sinamdvilis pirobebi<br />

da <strong>socialuri</strong> wesrigis mxardaWera.<br />

3. zogierTma mkvlevarma, gansakuTrebiT merdokma, meti yuradReba miaqcia<br />

kulturul universaliebs (Tvisebebs, romlebic yvela kulturas<br />

axasiaTebs). xSirad miaCniaT, rom kulturuli universaliebi gapirobebulia<br />

biologiuri faqtorebiT, rogorebicaa, ZuZumwovarTa ususuroba, sakvebis<br />

moTxovnileba da a.S. magram adamianis qcevaze met gavlenas axdens<br />

kulturuli Rirebulebebi da normebi, romelc araferi aqvT saerTo<br />

biologiur moTxovnilebebTan, amitom ar SeiZleba CaiTvalos, rom<br />

kulturis specifikuri aspeqtebi Seesabamebian biologiur moTxovnilebebs.<br />

4. adamianebs axasiaTebT midrekileba sxvisi kulturis SefasebaSi daeyrdnon<br />

TavianT kulturas, am tendencias eTnocentrizmi ewodeba. sapirispiro<br />

tendencias kulturuli relativizmi ewodeba, romlis TvalsazrisiT<br />

20


nebismieri kultura SeiZleba ga<strong>ge</strong>bul iqnas mxolod misi sakuTari<br />

Rirebulebebis analizis safuZvelze da misi sakuTar konteqstSi.<br />

5. kultura iwvevs erTianobis, jgufis wevrebis identurobis, erTi<br />

Tanamegobrobisadmi mikuTvnebulobis SegrZnebas. kultura SeiZleba gaxdes<br />

erTi jgufis sxvadasxva qvejgufebsa da pirovnebebs Soris konfliqtis<br />

mizezi, Tu jgufis erT-erTi wevri emxroba SedarebiT gansxvavebul<br />

normebs.<br />

6. gudenaus azriT kultura oTxi elementisagan Sed<strong>ge</strong>ba:<br />

1. cnebebi, aRniSnaven adamianis gamocdilebis organizebis wess;<br />

2. mimarTeba anu warmod<strong>ge</strong>na imis Sesaxeb, Tu rogor ukavSirdebian<br />

erTmaneTs adamianTa gamocdilebis sxvadasxva aspeqtebi;<br />

3. Rirebulebebi anu zogadi Sexedulebebi miznebze, romliskenac<br />

adamianebi unda miiswrafodnen;<br />

4. wesebi da normebi, romlebic aregulireben adamianebis qcevebs da moyavT<br />

isini maTi kulturis RirebulebebTan SesabamisobaSi. individebi icaven<br />

normebs, e.i. adamianuri urTierTobebis molodini an moTxovnebi, romlebic<br />

sanqciebiT aris gamagrebuli (mxedvelobaSia <strong>socialuri</strong> dasja an<br />

waxaliseba).<br />

7. ena aris xmebisa da simboloebis safuZvelze ganxorcielebuli<br />

komunikaciis, romelTac aqvT pirobiTi, magram mkacrad struqturirebuli<br />

mniSvneloba. enis daufleba SeuZlebelia <strong>socialuri</strong> urTierqmedebebis<br />

gareSe; mas aqvs garkveuli wesebi; is qmnis da awesri<strong>ge</strong>bs gamocdilebas da<br />

fuqcionirebs im mniSvnelobebis safuZvelze, romelic miRebulia am enaze<br />

molaparake adamianebis mier.<br />

8. ideologia aris garkveuliRirebulebebisa da faqtebis damfuZnebeli<br />

sistema. ideologia anxorcielebs mraval funqcias. magaliTad, emsaxureba<br />

<strong>socialuri</strong> daZabulobis Senelebas, romlebic Tavs iCenen maSin, rodesac<br />

adamianebi aRmoaCenen, rom zogierTi, maT mier gaziarebuli Rirebulebebi<br />

ar Seesatyvisebian maT realur cxovrebas. ideologiebs SeuZliaT agreTve<br />

gamoxaton an daicvan romelime <strong>socialuri</strong> jgufebis interesebi.<br />

Mmarqsizmis TvalsazrisiT ideologia an amarTlebs romelime jgufis<br />

21


arsebobas an ibrZvis mis winaaRmdeg. ideologia aniWebs sazriss da<br />

kanonierebas adamianTa qcevebs.<br />

9. erTianobis garkveuli niSnebis garda kulturebs Soris SesaZlebeli<br />

gansxvavebebi da Tavs iCenen konfliqtebi. sociolo<strong>ge</strong>bma gamoavlines<br />

kulturis konfliqtebis ramodenime saxe. Aanomia ewodeba <strong>socialuri</strong><br />

normebis bundovani xasiaTis gamo kulturis erTianobis rRvevas.<br />

kulturuli Seyovneba SeimCneva im SemTxvevebSi, rodesac cvlilebebi<br />

materialuri kulturis sferoSi win uswreben aramaterialuri kulturis<br />

SesaZleblobebs SeinarCunon Sesabamisoba materialuri kulturis donesTan.<br />

Uucxo kulturis batonobas mivyevarT kulturebis Sejaxebis formiT<br />

gamovlenili sxvadasxva struqturis mqone konfliqtebisaken.<br />

5. me XX saukunisaTvis Camoyalibda kulturis ori ZiriTadi forma: maRali<br />

kultura, gulisxmobs daxvewil xelovnebas, klasikur musikas da<br />

literaturas, is iqmneboda da aRiqmeboda elitis warmomad<strong>ge</strong>nlebis mier;<br />

ubralo xalxis kulturas ganekuTvneboda zRaprebi, folklori, simRerebi,<br />

miTebi. Mmasobrivi informaciis saSualebebis ganviTarebam Seqmna masobrivi<br />

kulturis gaCenis SesaZleblobebi, romelic yuradRebas ar aqcevs<br />

regionalur, religiur an klasobriv subkulturebs.<br />

6. normebisa da Rirebulebebis sistemas, romelic ganasxvavebs romelime<br />

jgufs ufro farTo erTobisagan, ewodeba subkultura. subkultura ar<br />

uaryofs umravlesobis kulturas, magram garkveuli saxiT ganze dgas<br />

misgan. kontrkultura aris subkulturis nairsaxeoba, romelic<br />

upirispirdeba gabatonebul kulturas. Kkontrkultura miiswrafvis<br />

Camoayalibos normebi da Rirebulebebi, romlebic upirispirdebian<br />

gabatonebuli kulturis ZiriTad aspeqtebs.<br />

7. tradiciul amerikul Rirebulebebs Soris unda aRiniSnos swrafva<br />

pirovnuli warmatebebisaken, aqtiuroba da Tavdadebuli Sroma, efeqturoba<br />

da sar<strong>ge</strong>blianoba, progresi, materialuri keTildreoba da mecnierebis<br />

pativiscema. rismansa da mis kole<strong>ge</strong>bs miaCniaT, rom es Rirebulebebi<br />

eqvemdebarebian cvalebadobas, rom adamianebi scildebian tradiciul<br />

,,Sinagan kulturas” da TandaTanobiT SeimuSaveben ,,gareSe Rirebulebebis”<br />

sistemas. Bbelma Seiswavla Cveni sazogadoebis wevrebs Soris<br />

22


egocentrozmis zrda, rac imiTaa gapirobebuli, rom cxovrebis mravali<br />

aspeqti regulirdeba institutebis mier, rac ver uzrunvelyofs sakuTari<br />

,,me”-s dad<strong>ge</strong>nas.<br />

8. amerikelTa zogierTi Rirebulebebi winaaRmdegobaSi modian teqnologiaSi<br />

mimdinare cvlilebebTan, resursebis gamofitvasTan, mrewvelobisa da<br />

adamianebis keTildReobis donis klebasTan. Mmagram, Cven darwmunebuli<br />

varT, rom iseTi Rirebulebebi, rogoricaa swrafva warmatebisaken,<br />

optimizmi da Tavdadebuli Sroma, Rrmadaa gamjdari amerikul kulturaSi.<br />

<strong>socialuri</strong> struqtura:<br />

1. statusi ewodeba adamianis pozicias sazogadoebaSi garkveuli uflebebiTa da<br />

movaleobebiT. Aadamians SeiZleba qondes ramdenime statusi, magram erT-erTi<br />

maTgani, romelic mTavaria, gansazRvravs adamianis adgils sazogadoebaSi.<br />

dabadebidan miRebul statuss miwerili (Tandayolili) ewodeba; statuss,<br />

romelsac SeiZens raimes ganxorcielebis Sedegad ewodeba miRweuli.<br />

2. roli _ es aris garkveul statusTan dakavSirebuli mosalodneli qceva.<br />

mocemuli statusisaTvis damaxasiaTebeli rolebis erTobliobas roluri<br />

sistema ewodeba. Cveni rolebi gansazRvrulia sxva adamianebis molodiniT.<br />

zogierTi mosalodneli, magaliTad, kanoni, aris formaluri, sxva, vTqvaT,<br />

magidasTan qcevis normebi _ araformaluria. rodesac adamianis qceva<br />

Seesabameba roliT mosalodnels, is Rebulobs socialur waxalisebas (fuls<br />

an pativiscemas 3.parsonsma, xuT ZiriTad maxasiaTeblebze dayrdnobiT gaakeTa<br />

rolebis klasifikacia. 1.zogierTo rolebi moiTxoven emociur TavSekavebas,<br />

maSin, rodesac sxva roli uSvebs grZnobaTa aSkarad gamoxatvas. 2.arseboben<br />

miwerili rolebi, arsebobs miRweulic.<br />

3. zogierTi roli SezRudulia, sxvebi difuzuri xasiaTisaa..zogierTi roli<br />

gulisxmobs adamianebTan urTierTobas formaluri wesebiT, sxvebi nebas<br />

rTaven daamyaron araformaluri piradi urTierTobebi 5.gansxvavebuli<br />

rolebi dakavSirebulia gansxvavebul motivaciasTan.<br />

23


4. arc erTi roli (formaluri Tu araformaluri) ar warmoad<strong>ge</strong>ns qcevis<br />

mkacrad fiqsirebul models. ufro ki qceva aris Sedegi mocemuli pirovnebis<br />

mier roluri molodinis ga<strong>ge</strong>bisa. simboluri interaqcionizmisa da<br />

eTnomeTodologiis momxreni xazs usvamen roliT mosalodnelsa da individis<br />

qcevas Soris kavSiris moqnil xasiaTs.<br />

5. rodesac adgili aqvs ori an meti Seusabamo rolebis<br />

urTierTdapirispirebul moTxovnebs, Cndeba roluri konfliqti. erTi da<br />

igive roliT Seqmnili dapirispirebuli moTxovnebi SeiZleba gaxdes roluri<br />

daZabulobis mizezi. Aarsebobs roluri konfliqtis daZlevis ramdenime<br />

saSualeba: zogierTi rolebi unda CaiTvalos sxva rolebze mniSvnelovnad;<br />

ganacalkevo saxli da samuSao adgili da aseve rolebi aq; konfliqturi<br />

situaciis ganmuxtvas xels uwyob xumroba.<br />

6. institutebi ewodeba garkveuli <strong>socialuri</strong> moTxovnilebebis<br />

dasakmayofileblad gamiznuli rolebisa da statusebis erTobliobas.<br />

adamianebi ver iarsebeben grZelvadiani koleqtivebis Seqmnis gareSe. marqss<br />

miaCnda, rom TavianTi materialuri moTxovnilebebis dasakmayofileblad<br />

adamianebi qmnian pirobebs erToblivad organizebuli moRvaweobis wyalobiT,<br />

amis gareSe sazogadoeba ver iarsebebda. gamoyofen sazogadoebis<br />

arsebobisaTvis aucilebel eqvs elements: 1.urTierToba mis wevrebs Soris;<br />

2.saqonlisa da momsaxurebis warmoeba; 3.ganawileba; 4.sazogadoebis wevrTa<br />

dacva; 5.gamoklebul wevrTa Secvla; 6.maTi qcevis kontroli.<br />

7. saqonlis warmoebisaTvis aucilebelia oTxi saxis <strong>sazogadoebrivi</strong> resursi:<br />

miwa, Sroma, kapitali da organizacia. erTi an ramdenime <strong>socialuri</strong><br />

moTxovnilebis dasakmayofileblad <strong>sazogadoebrivi</strong> resursebis gamoyenebis<br />

mizniT, institutebi qmnian adamianTa erToblivi moRvaweobis mdgrad formebs.<br />

institutebis erT-erTi mniSvnelovani funqciaa adamianTa moRvaweobis<br />

stabilizacia, romlis safuZvelze yalibdeba roluri qcevis metnaklebad<br />

myari modelebi.<br />

24


8. sityva ,,sazogadoebas” aqvs bevri gansxvavebuli mniSvneloba. marSi Seecada<br />

gaerkvia pirobebi, rodesac <strong>socialuri</strong> gaerTianeba iqceva sazogadoebad. es<br />

pirobebia: 1.mudmivi teritoria; 2.sazogadoebis Sevseba ZiriTadad Sobadobis<br />

xarjze; 3.ganviTarebuli kultura; 4.,,politikuri” damoukidebloba. Gg.lenski<br />

da j.lenski gvaZleven sazogadoebis klasifikacias, dafuZnebuls arsebobis<br />

saSualebebis mopovebis formebze: monadireTa da SemgrovebelTa sazogadoeba,<br />

mebaReobis, agraruli da samrewvelo.<br />

9. tionisi ikvlevda adamianTa kavSirebis Taviseburebebs tradiciul da<br />

Tanamedrove sazogadoebebSi da Semoitana ,,<strong>ge</strong>mainSaftisa” da ,,<strong>ge</strong>zelSaftis”<br />

cnebebi. Ppirveli niSnavs glexTa Tems, meore ki industriul, qalaqur<br />

sazogadoebas. maT Soris Semdegi ZiriTadi gansxvavebebia:<br />

1. ,,<strong>ge</strong>mainSaftis” tipis sazogadoebaSi adamianebi cxovroben Temuri<br />

aucileblobebiT, ,,<strong>ge</strong>zelSaftSi” _ yoveli efuZneba pirad mo<strong>ge</strong>bas;<br />

2. pirveli efuZneba tradiciul zne-Cveulebebs, meore _ formalur kanonebs;<br />

3. pirvelSi SezRudulia specializacia, meoreSi yalibdeba<br />

specializirebuli profesionaluri rolebi;<br />

4. pirveli efuZneba religiur, meore ki saero Rirebulebebs;<br />

5. pirveli tipis sazogadoebis mTavari institutebia ojaxi da Temi, meore<br />

tipis sazogadoebis safuZvelia didi korporaciebi, adamianTa<br />

asociaciuri gaerTianebebi.<br />

სოციალური ჯგუფი და ორგანიზაცია:<br />

jgufi ewodeba adamianTa erTobas, romlebsac axasiaTebT urTierTobis<br />

garkveuli saxe, grZnoben TavianT mikuTvnebulobas am jgufisadmi da sxvebis<br />

mier aRiqmebian am jgufis wevrebad. Cven xSirad vxsniT ama Tu im adamianis<br />

qcevas misi romelime jgufis wevrobiT, amas xSirad dausabuTebladac<br />

vakeTebT.<br />

25


pirveladi jgufebi Sed<strong>ge</strong>bian mcire raodenobis adamianebisagan, romelTa<br />

erTmaneTTan uSualo urTierTmoqmedeba efuZneba maT individualur<br />

Taviseburebebs. pirveladi jgufebis magaliTebia ojaxi, megobruli wre an<br />

nebismieri jgufi, romlis wevrebs Soris Camoyalibda Rrma emociuri<br />

urTierToba. misgan gansxvavebiT meoradi jgufi Sed<strong>ge</strong>ba adamianebisagan<br />

romelTa Soris Camoyalibebulia susti emociuri urTierToba; maTi<br />

urTierToba eqvemdebareba raime miznis miRwevas. Ppirovnebis individualur,<br />

ganumeorebel Tvisebebs araviTari mniSvneloba ara aqvT meoradi jgufebis<br />

funqcionirebisaTvis. zogjer pirvelad jgufebi yalibdebian meoradi jgufis<br />

SigniT, zogierTi pirovnebebisagan.<br />

Mmiuxedavad meoradi jgufebis batonobisa Tanamedrove sazogadoebaSi,<br />

pirveladi jgufebi kvlav rCebian mniSvnelovan damakavSirebel Zalad<br />

adamiansa da cxovrebis ufro formalur, organizaciul mxares Soris.<br />

mecnierebma aRmoaCine e.w. hotornis efeqti, romlis arsi imaSi mdgomareobs,<br />

rom jgufis kvlevis TviT faqti, zemoqmedebs jgufis wevrebis qcevebze. Aam<br />

da sxva aRmoCenebis wyalobiT maT gaakeTes daskvna, rom Sromis sferoSi<br />

,,adamianuri faqtori” mniSvnelovan rols asrulebs.<br />

jgufi _ es aris yvelaze maRalorganizebuli primtebis, adamianis<br />

CaTvliT, gadarCenis safuZveli. socializaciis garda jgufSi sxva mravali<br />

funqciacaa. instrumentaluri jgufi iqmneba garkveuli samuSaos<br />

Sesasruleblad, maSin, rodesac eqspresiuli jgufi iqmneba misi wevrebis<br />

emociuri moTxovnilebebis dasakmayofileblad.<br />

mniSvnelovan rols asrulebs jgufis zoma. Ddiadebi (ori adamianisagan<br />

Semdgari jgufebi), triadebi (sami adamianisagan Semdgari jgufebi), luw da<br />

kentricxovani jgufebi gansxvavebulad, maTTvis damaxasiaTebeli wesebiT<br />

funqcionireben. xuTkacian jgufebs Cveulebriv ar awuxebT is problemebi,<br />

romlbic sxva jgufebs sicocxles uwamlaven.<br />

organizacia:<br />

rTul sazogadoebebSi garkveuli miznebis misaRwevad Cndeba mravali<br />

organizaciis an didi meoradi jgufebis Seqmnis aucilebloba.<br />

26


Qqarizmatuli jgufebi SeiZleba ganvixiloT, rogorc damakavSirebeli<br />

pirvelad jgufebsa da organizaciebs Soris. Tavidan es jgufebi<br />

xsasiaTdebian cvalebadobiT da Zlier liderze damokidebulebiT. wesebisa da<br />

tradiciebis Camoyalibebis kvaldakval jgufi gadaiqceva ufro mowseri<strong>ge</strong>bul<br />

organizaciad.<br />

Qqarizmis rutinizacia _ es termini veberma SemoiRo organizaciis<br />

struqturis ganviTarebis aRsaniSnavad, romelic sami etapisagan Sed<strong>ge</strong>ba:<br />

kristalizacia, aRiareba da institucionalizacia. Aam procesis dasrulebis<br />

Semdeg yalibdeba mdgradi nimuSebi, romlis safuZvelzec xorcieldeba<br />

jgufis wevrebis urTierToba erTmaneTTan da sxvebTan.<br />

nebayoflobiTi organizaciebi xasiaTdebian sami ZiriTadi niSniT:<br />

1. maTi mizania wevrebis saerTo interesebis dacva;<br />

2. organizaciis wevroba nebayoflobiTia;<br />

3. organizacias ara aqvs kavSiri samTavrobo organizaciebTan.<br />

totaluri institutebi ki piriqiT, iqmnebian saxelmwifoebrivi,<br />

religiuri da sxva organizaciebis interesebis dacvis mizniT. gofmani<br />

totalur institutebs dayofs ramdenime tipad:<br />

4. saavadmyofoebi, sanatoriumebi, saqvelmoqmedo organizaciebi;<br />

5. sakoncentracio banakebi, sapyrobileebi;<br />

6. samxedro yazarmebi, <strong>ge</strong>mebi, daxuruli saswavlo organizaciebi;<br />

7. qalTa da mamakacTa monastrebi da TavSesafarvebi.<br />

biurokratia aris organizacia, romlis saqmianobaSi gaTvaliswinebulia:<br />

rolebis danawileba da Sesabamisi adgili Zalauflebis ierarqiaSi.<br />

Sromis danawileba,<br />

daqvemdebarebis garkveuli wesrigi,<br />

sajaro kancelariis arseboba,<br />

specialistTa da saStato TanamSromelTa momzadebis formaluri meTodebis<br />

gamoyeneba,<br />

garkveuli wesebis dad<strong>ge</strong>na,<br />

TanamSromelTa mxridan organizaciis aRiarebis molodini.<br />

27


am Taviseburebebis gamo prognozirebadia biurokratiuli aparatis<br />

TanamSromelTa qcevebi da iZleva saSualebas maTi saqmianobis<br />

koordinaciisaTvis.<br />

biurokratia gulisxmobs Sromis specializacias, romlis CarCoebSi yovel<br />

TanamSromels naTlad aqvs dad<strong>ge</strong>nili Tavisi saqme. Ees gadasvla<br />

araspecializirebuli Sromidan specializirebulze xels uwyoba warmoebis<br />

zrdas da konfliqtebis mogvarebis saqmes. Bbiurokratiul aparatSi gavlenis<br />

mopoveba damokidebulia informaciis flobaze; wamyvan specialistebs didi<br />

gavlena aqvT, radgan isini akontroleben informaciis gavrcelebas.<br />

wesebi gansazRvraven Tu ras elodeba administracia<br />

TanamSromelebisagan; maTi gamoyenebis wyalobiT mcirdeba pirdapiri<br />

zedamxedvelobis aucilebloba. wesebis sxva funqciebi gulisxmoben<br />

administraciis moTxovnebis mitanas TanamSromlebamde, yvela donis<br />

TanamSromlis saqmianobis marTvas, dasjis dasabuTebas, wesebisagan gadaxvevis<br />

SesaZleblobas da daTmobebs xelmZRvanelobis mxridan.<br />

organizaciis erT-erTi naklia gaurkvevloba miznebsa da maTi miRwevis<br />

meTodebSi. organizaciaSi, romelsac saqme aqvs adamianebTan da ara usulo<br />

sagnebTan Znelia iwinaswarmetyvelo ama Tu im qmedebis Sede<strong>ge</strong>bi.<br />

Oorganizaciis sirTuleze gavlena aqvs iseT faqtorebs, rogoricaa misi<br />

zoma, teqnikuri aRWurviloba, garemomcveli <strong>socialuri</strong> sinamdvile da<br />

profesionalebis Sromis gamoyeneba. naklebad rTul organizaciebs axasiaTebs<br />

Zalauflebis centralizaciis tendencia da novaciebis SezRudva.<br />

organizacia Cveulebriv xasiaTdeba sakuTari cxovrebiT. Oorganizaciis<br />

paTologiis zogierT simptomebs Soris unda aRiniSnos wesebis gansakuTrebiT<br />

mkacri dacva da organizaciis didmasStabiani miznebis miviwyeba.<br />

Zalauflebisadmi brma morCilebis mTavari mizezia Aadamianebs Soris<br />

usaxuri mimarTeba. maTi Sromis Sede<strong>ge</strong>bisagan muSakebis gansxvisebis gziT,<br />

biurokratias SeuZlia Seqmnas raRac neitraluri sivrce, Zalze xelsayreli<br />

adamianebis dasamorCileblad.<br />

iracionalur konfliqts organizaciis SigniT maSin aqvs adgili,<br />

rodesac muSakebis individualuri Taviseburebebi gavlenas axdenen maT<br />

saqmian kontaqtebze yvela rangis Tanamdebobebis pirebTan. Pracionaluri<br />

28


konfliqtis SesaZlebloba Cadebulia yvela organizaciis struqturaSi;<br />

racionaluri konfliqti arsebobs sami ZiriTadi formiT:<br />

1. konfliqti iribad konkurirebad qvejgufebs Soris;<br />

2. konfliqti uSualod konkurirebad qvejgufebs Soris;<br />

3. konfliqti ierarqiis SigniT, rasac iwvevs dasajildoebelTa SerCeva.<br />

aseTi konfliqtebis regulireba Semdegnairad xorcieldeba:<br />

TanamSromlebTan normaluri, adamianuri urTierTobebis aRd<strong>ge</strong>niT;<br />

kooptaciis safuZvelze, anu zogierTi konfliqturi TanamSromlis miwveva<br />

gadawyvetilebis misaRebad; organizaciis struqturis Secvla.<br />

Oorganizaciis cxovreba asaxavs sazogadoebis struqturas mTlianad.<br />

iseTma faqtorebma, rogorebicaa kanis feri, sqesi da eTnikuri warmomavloba,<br />

SeiZleba iseTive gavlena iqonios adamianebze organizaciis SigniT, rogorica<br />

aqvs mis gareT.<br />

miuxedavad biurokratiis naklovanebebisa, Cven imdenad gavxdiT masze<br />

damokidebuli, rom, albaT, SeuZlebelia uimisoba. amitom momavalSi Cven<br />

gvelodeba biurokratiuli sivrcis ufro gafarToeba.<br />

სოციალიზაცია, რესოციალიზაცია:<br />

socializacias e.i. gzebsa da saSualebebs, romelTa meSveobiTac<br />

adamianebi iZenen gamocdilebas da iTviseben maTi <strong>socialuri</strong> rolebis<br />

Sesabamis ganwyobebs, normebs da Rirebulebebs, ori mizani aqvs: xeli Seuwyos<br />

<strong>socialuri</strong> rolebis safuZvelze Cvens urTierTobebs, da uzrunvelyos<br />

sazogadoebis arseboba am sazogadoebis sxva wevrTa mier masSi arsebuli<br />

qcevisa da moqmedebis wesebisa da nimuSebis aTvisebis wyalobiT.<br />

adamianebs TiTqmis ar aqvT qcevis TanSobili modelebi, magram maT yvela<br />

cocxal arsebaze metad axasiaTebT rTuli Cvevebi (magaliTad enis) aTvisebis<br />

unari. kulturuli Rirebulebebi – dawyebuli kanonebidan kargi tonis<br />

dauwereli wesebiT damTavrebuli – aregulireben adamianTa qcevebsa da<br />

miswrafebebs.<br />

sociolo<strong>ge</strong>bi amtkiceben, rom <strong>ge</strong>netikuri midrekilebebis erToblioba<br />

xels uwyoben an akaveben Cveni qcevebis mimdinareobas. am Tvalsazrisis<br />

29


Sesabamisad qcevis iseTi tipebi, rogorebicaa altruizmi, gapirobebulia imiT,<br />

rom isini xels uwyoben saxeTa gadarCenas, arsebobas, maSin rodesac sisxlis<br />

aRreva amas zians ayenebs. kritikosebi xazgasmiT aRniSnaven, rom ar arsebobs<br />

raime dasabuTeba imisa, rom qcevis gansazRvruli saxeebi <strong>ge</strong>netikurad arian<br />

ganpirobebulni. es Teoria ar iTvaliswinebs imas, rom adamianTa qcevebze did<br />

gavlenas axdens simboloTa gamoyenebisa da bWoba-gaazrebis unari.<br />

iseT faqtorTa urTierToba, rogorebicaa adamianis fizikuri Tvisebebi,<br />

garemo, individualuri gamocdileba da kultura qmnian kidec unikalur<br />

pirovnebas. C. kuli Tvlida, rom pirovneba yalibdeba `sarkiseburi me~-s<br />

wyalobiT, anu imis interpretaciis meSveobiT, rasac Cvenze fiqroben, amboben,<br />

grZnoben sxvebi. j. midis Tanaxmad pirovnebis formirebis procesi moicavs sam<br />

stadias: 1) imitacia, anu bavSvebis mier zrdasrulTa qcevebis kopireba, 2)<br />

TamaSis stadia, rodesac bavSvebi adamianebis qcevebs aRiqvaven rogorc<br />

rolebis Sesrulebas, 3) jgufuri TamaSis stadia, rodesac bavSvebi<br />

acnobiereben adamianTa mTeli jgufis molodinebs.<br />

froidis mier SemoTavazebuli, pirovnebis ganviTarebis Teoriis Tanaxmad,<br />

pirovneba moicavs sam elements: id-s _ energiis wyaros romelic<br />

siamovnebisaken miswrafebiT ikvebeba; ego-s, romelic `realobis principis~<br />

safuZvelze akontrolebs pirovnebis qcevebs da `superegos~ _ romelic<br />

zneobriv da SefasebiT funqciebs asrulebs. pirovnebis am sami elementis<br />

formireba oTxi stadiis Tanmimdevrul gavlas gulisxmobs: oraluris,<br />

analuris, falosurisa da sqesobrivi simwifis stadiebisas. TiToeuli<br />

maTgani dakavSirebulia sxeulis gansxvavebul nawilTan, romelsac<br />

ero<strong>ge</strong>nulobas uwodeben.<br />

6. piaJes kognituri ganviTarebis Teoriis Tanaxmad, bavSvebi gadian<br />

Tanamedrove stadiebis rigs, romelTa procesSi isini im axal unarebs<br />

iTviseben, romlebic gansazRvraven maTTvis SesaZlebeli Semecnebis sazRvrebs.<br />

stadiebi erTmaneTis mkacri TanmimdevrulobiT cvlian:<br />

a) sensomotoruli (dabadebidan or wlamde);<br />

b) operacionaluri (oridan Svid wlamde);<br />

g) konkretuli operaciebis stadia (Svididan TerTmet wlamde) da<br />

d) formaluri operaciebis stadia (Tormetidan TxuTmet wlamde).<br />

30


esocializacia<br />

principi, romlis Tanaxmadac pirovnebis ganviTareba mTeli sicocxlis<br />

manZilze aRmavali xaziT miemarTeba da i<strong>ge</strong>ba gavlilis damagrebisa da<br />

ganmtkicebis safuZvelze, ar aris gadaulaxavi. magram pirovnebis adre<br />

Camoyalibebuli Tvisebebi, ar aris gamaradisebuli qvaSi. resocializacia<br />

ewodeba axali Rirebulebebis, rolebis, unar-Cvevebis aTvisebas Zveli,<br />

adrindeli, arasakmarisad aTvisebuli an ukve moZvelebuli rolebis nacvlad.<br />

resocializacia saqmianobis mraval saxes moicavs – kiTxvis unaris<br />

gaumjobesebidan dawyebuli da muSaTa profesiuli gadamzadebiT damTavrebuli.<br />

fsiqoTerapiac aseve resocializaciis erTerTi formaa. misi zemoqmedebis qveS<br />

adamianebi cdiloben gaerkvnen TavianT konfliqtebSi da am ga<strong>ge</strong>bis safuZvelze<br />

Secvalon TavianTi saqcieli da qceva.<br />

11. socializaciis a<strong>ge</strong>ntebs Soris aRsaniSnavia masobrivi informaciis<br />

saSualebebisa da skolebis roli. zogierTi satelevizio programa afarToebs<br />

bavSvebis SemecnebiT unarebs, maSin rodesac zogierTma gadacemam SeiZleba<br />

uaryofiTi qcevebis stimulireba gamoiwvios. aziarebs ra iseT Rirebulebebs,<br />

rogoricaa patriotizmi, skola amzadebs maT sazogadoebis sxva Rirebulebebis<br />

asaTviseblad.<br />

დევიაცია, ანომია,<br />

vcadoT deviacia ganvsazRvroT rogorc jgufuri normebisagan gadaxra,<br />

romelsac mosdevs izolacia, mkurnaloba, dapatimreba an sxva sasjeli.<br />

mocemuli gansazRvrebis safuZvelze Cven SegviZlia deviaciis sami ZiriTadi<br />

komponenti gamovyoT:<br />

adamiani, romelsac gansazRvruli qceva axasiaTebs;<br />

molodini, anu norma, romelic devianturi qcevis Sefasebis kriteriumia, da<br />

romeliRac meore adamiani, jgufi an organizacia, romlebic qcevaze reagireben.<br />

adamianTa cxovrebis regulaciaSi mniSvnelovan rols <strong>socialuri</strong> wesebi da<br />

normebi TamaSoben. normebi marTaven maT qcevebs, maT ician Tu ras unda<br />

moelodnen sxvebisgan da maTgan ras moelian. adamianTa cxovrebiseuli<br />

gamocdileba (e.i. maTi kmayofileba Tu imedis gacrueba), metnaklebad<br />

31


Seesatyviseba <strong>socialuri</strong> normebiT ganpirobebul molodinebs. magram<br />

radikaluri <strong>socialuri</strong> cvlilebebis, magaliTad saqmiani aqtiurobis dacemis<br />

an Seukavebeli inflaciis dros cxovrebiseuli gamocdileba ukve aRar<br />

Seesatyviseba socialur normebSi ganxorcielebul - gamoxatul idealebs.<br />

yovelive amis Sedegad adamianebi dabneulobisa da dezorientaciis<br />

mdgomareobas ganicdian.. moulodneli dacema an aRmasvla dakavSirebulia<br />

“wesrigis darRvevasTan”. <strong>socialuri</strong> normebi ingreva, adamianebi kargaven<br />

orientacias da - yvelaferi es xels uwyobs deviantur qcevas.<br />

<strong>socialuri</strong> dezorganizacia devianturi qcevebis mizezia, sayovelTaod<br />

aRiarebul raimed iTvleba. termini “<strong>socialuri</strong> dezorganizacia” aRniSnavs<br />

sazogadoebis iseT mdgomareobas, rodesac kulturuli Rirebulebebi, normebi da<br />

<strong>socialuri</strong><br />

urTierTkavSirebi ufasurdebian, sustdebian an erTmaneTs ewinaamRde<strong>ge</strong>bian<br />

სტრატიფიკაცია და სოციალური მობილობა,<br />

ganzogadebuli saxiT es gamoiyureba Semdegnairad:<br />

uTanasworoba _ esaa pirobebi, romlis drosac adamianebs araTanabari<br />

xelmisawvdomoba aqvT iseTi <strong>socialuri</strong> sikeTeebisadmi, rogorebicaa: fuli,<br />

Zalaufleba da prestiJi.<br />

stratifikacia _ dakavSirebulia im wesebTan, romelTa meSveobiTac<br />

uTanasworoba erTi Taobidan meores gadaecema. am dros yalibdeba sazogadoebis<br />

gansxvavebuli fenebi.<br />

klasi _ ganpirobebulia im jgufTa arsebobiT, romelsac araTanabrad<br />

miuwvdebaT xeli simdidresa da Zalauflebaze, romlebic aseve araTanabari<br />

prestiJiT sar<strong>ge</strong>bloben. sazogadoebaSi dakavebuli adgili da mdgomareoba<br />

klasebs zogjer Zlieri gavlenis mqone politikur jgufebad aqcevs.<br />

vertikaluri an horizontaluri mobiloba.<br />

vertikaluri mobiloba aris individis <strong>socialuri</strong> mdgomareobis cvlileba,<br />

romelsac Tan axlavs statusis momateba an misi daqveiTeba. rodesac adamiani<br />

SedarebiT maRal statuss iZens, es aris aRmavali vertikaluri mobiloba; Tu<br />

32


misi daqveiTeba xdeba, maSin daRmaval vertikalur mobilobasTan gvaqvs saqme.<br />

(mdivnis xelmZRvanel postze daniSvna da piriqiT).<br />

rac Seexeba horizontalur mobilobas, es aris <strong>socialuri</strong> mdgomareobis<br />

cvlileba ise, rom statusi ar icvleba (erTi samsaxuridan meoreSi gadayvana<br />

igive Tanamdebobaze).<br />

Ppolitikuri wyoba<br />

politikuri wyoba SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc ideologiisa da<br />

institutebis erToblioba, romelic axdens politikuri moRvaweobis formirebas<br />

sazogadoebis SigniT. politikuri sistemis safuZvelSi devs Zalauflebis cneba.<br />

Zalaufleba gulisxmobs SesaZleblobas, sakuTari neba ganavrco sxvaze, da<br />

moaxdino resursebis mobilizeba dasaxuli miznis misaRwevad.<br />

Zala es aris fizikuri zemoqmedebis gamoyeneba sxvebze sakuTari nebis gavrcobis<br />

mizniT. Zlieri avtoriteti SeiZleba ganvsazRvroT rogorc legitimuri da<br />

institucionalur-samxedro Zalaufleba.<br />

veberma gamoyo batonobis sami tipi:<br />

xarizmuli,<br />

tradiciuli da<br />

racionalur-legaluri.<br />

saxelmwifo - es aris sazogadoebis nawili, romelic flobs resursebisa da<br />

saSualebebis gadanawilebisaTvis saWiro Zalauflebas, Zalas da avtoritets.<br />

<strong>socialuri</strong> konfliqtis momxreebi saxelmwifos ganxilvis dros ZiriTad<br />

yuradRebas amaxvileben sxvadasxva jgufebis brZolaze SuzRuduli<br />

resursebisaTvis, maSin roca funqcionalizmis TeoriaSi ZiriTadi mniSvneloba<br />

eniWeba politikuri Zlauflebis im aspeqtebs, romlebic dafuZnebulia<br />

TanamSromlobaze. marqsi saxelmwifos ganixilavda rogorc mmarTveli klasis<br />

Zalauflebis dacvisa da gaZlierebis saSualebas. funqcionalisti parsonsi<br />

gulisxmobs, rom sazogadoeba axdens adamianuri bunebis civilizirebas da<br />

moralur srulyofas. misi azriT politikuri cxovreba warmoad<strong>ge</strong>ns ufro<br />

koordinaciis process da ara klasebs Soris brZolas resursebis<br />

gakontrolebis mizniT.<br />

33


totalitaruli saxelmwifos liderebi iswrafvis qveynis da xalxis sruli<br />

kontrolisaTvis. isini cdilobs gza gadauRobos Zalauflebisaken nebismier<br />

jgufs da xeli SeuSalos gaxdes Suamavali mTavrobasa da qveynis moqalaqeebs<br />

Soris. totalitaruli saxelmwifosaTvis damaxasiaTebelia eqvsi ZiriTadi<br />

Tavisebureba.: ideologiis farTo gamoyeneba, erTpartiuli sistema, teroris<br />

gamoyeneba, masobrivi informaciis saSualebaTa kontroli, iaraRis gankargva da<br />

ekonomikis marTva. amgvarad totalitaruli sistema Slis zRvars sazogadoebriv<br />

da pirovnul sferos Soris da Trgunavs individualur iniciativas. saxelmwifo<br />

cdilobs absoluturad daimorCilos moqalaqeebi sazogadoebaSi yvela sxva<br />

institutis kontrolisa da daTrgunvis gziT.<br />

avtoritarul saxelmwifoSi Zalaufleba koncentrirebulia monarqis an<br />

diqtatoris xelSi, romelic marTavs Zalis gamoyenebiT. politikuri partiebi da<br />

ideologia TamaSobs gansazRvrul rols, magram totalitarul sazogadoebaSi<br />

ganxorcielebulia ufro mkacri kontroli cxovrebis yvela aspeqtTan<br />

mimarTebaSi.<br />

warmomad<strong>ge</strong>nlobiT demokratia, es aris saxelmwifos forma, romlis pirobebSic<br />

xalxi axdens gansazRvruli vadiT sakuTari Zalauflebis delegirebas arCeul<br />

pirebze, romlebic raRac periodis Semdeg gadarCevas eqvemdebarebian. aseTi<br />

saxelmwifoebisaTvis damaxasiaTebelia Semdegi Tavisebureba: individualizmis<br />

didi mniSvneloba, konstitucionaluri mmarTvelobis arseboba, marTulTa<br />

mmarTveloba, loialuri opozicia.<br />

politikuri socializacia wamoad<strong>ge</strong>ns evoluciur process, romlis<br />

ganmavlobaSic bavSvebi da mozardebi iTviseben ideebs, cxovrebiseul poziciebs<br />

da qcevis modelebs, romelic damaxasiaTebelia maT garSemo arsebuli<br />

politikuri garemosaTvis. socializaciis ZiriTadi a<strong>ge</strong>ntebia _ ojaxi, skola da<br />

Tanatolebi.<br />

34

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!