19.01.2014 Views

XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...

XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...

XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis<br />

instituti<br />

SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti<br />

<strong>XXX</strong><br />

<strong>respublikuri</strong> <strong>dialeqtologiuri</strong><br />

samecniero sesia<br />

2010 wlis 19-20 noemberi<br />

baTumi<br />

muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />

m a s a l e b i<br />

s x d o m i s g a x s n a<br />

m i s a l m e b a n i<br />

m u S a o b i s g e g m a<br />

19 noem<br />

embe<br />

beri<br />

ri, 11 saaTi<br />

I sxdoma<br />

sxdomis TavmJdomareebi: g. gogolaSvili, m. faGava<br />

1. T. u T u r g a i Z e, gansxvavebul modelTa unifikacia samwerlobo<br />

qarTulsa da dialeqtebSi<br />

2. a. a r a b u l i, dialeqturi leqsikis Tematuri (budobrivi)<br />

kooptaciis principi `sityvis konis~ mixedviT<br />

3. m. f a G a v a, Zveli qarTuli leqsika samxrul kiloebSi<br />

4. m. m i q a Z e, imerizmebis adgilisaTvis Teimuraz lanCavas<br />

SemoqmedebaSi<br />

5. T. g o g o l a Z e, dialeqturi leqsika da mwerali<br />

6. T. b o l q v a Z e, dialeqturi leqsika `qarTuli enis saunjis<br />

masalaSi~ (`iveria~, 1900)<br />

7. r. g e r s a m i a, S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri<br />

poziciebis gansazGvrisaTvis megrulSi<br />

8. m. b a r a m i Z e, SavSuri dialeqtis leqsikidan<br />

9. n. y o x o n e l i Z e, kakab-sityvis omonimuri calebis warmomavlobisaTvis<br />

qarTuli enis dialeqtebSi<br />

10. m. s a G l i a n i, erTi uZvelesi svanuri sakulto terminis<br />

(…iTin/-uTin/iTin/ˆTin/ˆTin/lˆTin) Sesaxeb<br />

11. n. x a x i a S v i l i, sityva mzesTan dakavSirebuli xatovani<br />

sityva-Tqmani<br />

Tbilisi<br />

2010<br />

3


II sxdoma<br />

19 noemberi, 15 saaTi<br />

sxdomis TavmJdomareebi: T. uTurgaiZe, S. futkaraZe<br />

III sxdoma<br />

20 noemberi, 10 saaTi<br />

sxdomis TavmJdomareebi: v. Sengelia, i. CantlaZe<br />

1. i. C a n t l a Z e, ganusazRvrelobiT da uaryofiT nacvalsaxelTa<br />

funqciur-formobrivi mimarTebisaTvis qarTuli enis<br />

dasavlur dialeqtebSi<br />

2. S. f u t k a r a Z e, e. f u t k a r a Z e, m. r i J v a Z e, sofel<br />

gevlis metyvelebis Taviseburebani<br />

3. v. S e n g e l i a, viTarebiTi zmnisarTis paraleluri formebi<br />

megrulSi<br />

4. n. o T i n a S v i l i, sofel TiRvis onomastikoni<br />

5. o. m e m i S i S i, reduplikacia lazurSi<br />

6. q. m a r g i a n i - s ub a r i, pirobiT-SedegobiTi zmnuri formebi<br />

svanurSi da maTi semantikuri mimarTeba Zveli qarTulisa<br />

da mTis dialeqtis monacemebTan<br />

7. e. g i u n a S v i l i, iranuli elementebis kvlevisaTvis fereidnulSi<br />

8. c. n a r a k i Z e , lazuri saleqsikono masala<br />

9. n. S a v r e S i a n i, erTgvargaremoebiani Serwymuli winadadebebi<br />

svanurSi<br />

10. c. J a n J G a v a, megruli koCi `kaci~ nawarmoeb leqsikur er-<br />

TeulebSi<br />

11. n. J o r b e n a Z e, dialeqtizmebi sasaubro metyvelebaSi (internet-masalis<br />

safuZvelze)<br />

1. m. q a m a d a Z e, -ian- sufiqsiT gaformebuli gvarebi ayaraSi<br />

2. j. f e i q r i S v i l i, r. s a G i n a Z e, e. d a d i a n i, imeruli<br />

dialeqtis Seswavlis istoriisaTvis (axali saleqsikono<br />

masala)<br />

3. T. v a S a k i Z e, dialeqtizmebi _ rogorc poetur-stilistikuri<br />

xerxi muxran mayavarianis SemoqmedebaSi<br />

4. m. G l o n t i, ufal-is da GmerT-is leqsikur-semantikuri<br />

arCevanisaTvis qarTul dialeqtebSi<br />

5. m. C u x u a, vnebiTobis s.-qarTv. -av niSani da misi SesatKvisi<br />

zanurSi<br />

6. m. c i n c a Z e, paraleluri formebi SavSeTis qarTul metKvelebaSi<br />

(fonetika)<br />

7. n. f a r t e n a Z e, zmniswinTa monacvleoba da damatebiTi<br />

funqciebi samxrul metKvelebaSi<br />

8. n. f u t k a r a Z e, -d-eb-a da i-/e---eb-a struqturis zmnebi<br />

ayarulSi<br />

9. e. S e n g e l i a, megrul-lazuri milocva-dalocvis formulebisa<br />

da frazeologizmebis analizisaTvis<br />

10. T. b u r y u l a Z e, iSviaTi sintaqsuri konstruqciis Sesaxeb<br />

mTis kiloebSi<br />

11. g. g v a n c e l a Z e, nasaxelar zmnaTa, masdarTa da mimGeoba-<br />

Ta semantikuri cvlilebani zemoimeruli kilokavis monacemTa<br />

mixedviT<br />

4<br />

5


IV sxdoma<br />

20 noemberi, 14 saaTi<br />

sxdomis TavmJdomareebi: a. arabuli, m. miqaZe<br />

1. g. g o g o l a S v i l i, -h da -s prefiqsebi Tanamedrove qar-<br />

Tuli enis dialeqtebSi<br />

2. n. s u r m a v a, Cveneburebis metKveleba rogorc sociolingvisturi<br />

kvlevis obieqti<br />

3. e. f u t k a r a Z e, xatovani sitKva-Tqmani `Cveneburebis qar-<br />

Tulis~ mixedviT<br />

4. S. g a b e s k i r i a, kvlav dialeqtizmebis sakiTxisaTvis SoTa<br />

rusTavelis poemaSi<br />

5. m. b u k i a, nasesxebi zedsarTavebi megrul-lazurSi<br />

6. e. b e r i Z e, qristianuli salocavebi da toponimebi nigalis<br />

(livanis) xeobaSi<br />

7. m. k a k a C i a, q. m a r g i a n i, m. J G a r k a v a, qarTvelur<br />

ena-kiloTa leqsikonis SedgenisaTvis<br />

8. x. K a n d a S v i l i, mravalgzisobis gamoxatva kaxur dialeqt-<br />

Si<br />

9. l. g i g l e m i a n i, adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />

10. n. f o n i a v a, CxorowKus raionis sofel yoGis toponimiidan<br />

a v T a n d i l a r a b u l i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

dialeqturi leqsikis Tematuri (budobrivi<br />

budobrivi)<br />

kooptaciis principi `sit<br />

sitKvis konis~ mixedviT<br />

rogorc cnobilia, sulxan-saba orbelianis `sityvis konis~<br />

erT-erT mTavar Rirsebas warmoadgens is Tematuri (semantikuri)<br />

budeebi, romelTa agebuleba ZiriTadad gvareobriv-saxeobriv<br />

safuZvelzea damyarebuli da romelTa Sesadgenadac leqsikografs,<br />

sruliad aSkaraa, gansakuTrebuli kvleva-Zieba Cautarebia<br />

rogorc werilobiTi wyaroebis, ise cocxali metyvelebis<br />

kilouri qvesistemebis doneze.<br />

amgvar budeTa ZiriTadi Tavisebureba is aris, rom, rogorc<br />

masala warmoaCens, am SemTxvevaSi semantikuri velis agebis<br />

principi arsebiTad ar cnobs droulsa da sivrcul sazRvrebs<br />

da qarTuli enis leqsikur saganZurs erT mTlianobad<br />

moiazrebs.<br />

saqme is aris, rom romelime semantikuri veli imdenadve<br />

aris ganviTarebuli anu diferencirebuli, ramdenadac aris<br />

ganviTarebuli is Tematuri are (dargobrivi mikrosfero, cnebiTi<br />

mikrosistema...), romelsac mocemuli veli asaxavs.<br />

am velis optimalur sqematur gamoxatulebas warmoadgens<br />

tradiciuli wre, romlis sivrce SeiZleba dayofili iyos N<br />

raodenobis segmentad _ imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad<br />

aris diferencirebuli konkretuli semantikuri veli, anu ramdeni<br />

damoukidebeli leqsikuri erTeuli qmnis am vels, rogorc<br />

semantikur sistemas. amdenad, amgvar velSi `carieli adgili~<br />

pirobiTi cnebaa. Tu ara Cans romelime `ujra~ konkretuli<br />

enis farglebSi, SeiZleba iTqvas, arc aklia, da Tu arsebobs,<br />

Warbi ar aris. `metoba-nakleboba~ SeiZleba mxolod meore<br />

enasTan SepirispirebiT an erTi enis ori (an meti) qvesistemis<br />

SejerebiT gamoCndes.<br />

rac mTavaria: sulxan-sabas koncefciiT, velis es Sida mowesrigeba<br />

(`Sevseba~) ar asaxavs mxolod enis romelime erTi<br />

qvesistemisa da am qvesistemis sinqroniis dones; piriqiT, leq-<br />

6<br />

7


sikur-semantikuri bude aRniSnuli TvalsazrisiT principulad<br />

diasistemuria da diaqroniuli.<br />

magaliTisaTvis SeiZleba aviRoT `Tovl-~ semantemis leqsikuri<br />

bude. es erTi saleqsikono statiac naTlad warmoaCens<br />

sulxan-sabas ZiriTad leqsikografiul princips, anu imas, Tu<br />

raoden didi Sroma `dauc~ leqsikografs Sesabamisi leqsikuri<br />

erTeulebis gamosakrebad (erTad `mosakrebad~) qarTuli enis<br />

centralur (aqtiur) Tu ganmxoloebul saunjeTagan.<br />

8<br />

Tovli<br />

(3, 70 daniel) ra wvimas zamTars civi haeri<br />

Se(h)xudebis, SeaToebs da damocviva. aramed Tovlica esreT<br />

ganiyofebian: rameTu pirvel zamTrisa ra Ramis sicivema<br />

cvari SeaToos, uƒmoben T r T‚ l s a; xolo pirvel<br />

daTovasa vidre miwaTa gaTeTrebamde uwoden y a p s a:<br />

da Tu daTova terfamde da meti misi, igi ars f i f q i;<br />

da misi umetesi T o v l a d saxel-idebis; ukeTu Tovli<br />

wvimanarevi iyos, W y a p s uwoden, da Tovliansa nislsa<br />

- b u r s a; Tuca burisa mier xeni Seiyinen, igi ars<br />

W i r x l i; ukeTu xeTa zeda Tovli dadga, ewodeba x u-<br />

r x l i; qariansa Tovlsa ewodebis b u q i; qarisagan axvetilsa<br />

adgilsa hqvian x i a w i; da sada Tovli nabuqi<br />

Segrovda, mas - n a n q e r i; Tuca Sembali Tovli Seyina,<br />

ewodeba b z a r i; da ra bzari mzema Sealbo, ewodeba<br />

l e R m a; mciresa fifqsa bzar-qmnilsa - a r x i l i; ra<br />

Tovli aWreldes, igi ars l i l o; Tuca Tovlisa simravle<br />

mTam veRar itvirTa da Camoizvla, igi ars S v a v i.<br />

am 16 leqsikur erTeuls CD da E redaqciebSi kidev emateba<br />

ori _ zvavi<br />

vi da lanqe<br />

qeri<br />

ri: da Tuca gazafxul Tovli Seyinebuli<br />

Camoizvla, mas uwoden<br />

z v a v s a; da Tovlis(a) nadnobsa wyalsa l a n q e r s a<br />

uwoden.<br />

zvavi<br />

vi rom am budeSi ara ZiriTadi, aramed periferiuli<br />

leqsikur-semantikuri sistemidan moxvda, es Cans iqidan, rom<br />

sabas misi ZiriTadi mniSvneloba mxolod ZvelqarTuliseuli<br />

aqvs naCvenebi: zuavi<br />

(zvavi CDE) (+24, 1 iob.) uzomo(d) dodo,<br />

gina gvami. zvavis<br />

vis is mniSvneloba, romelic `Tovl-~ budis da-<br />

matebiT redaqciebSi Cans, aseve gamoCndeba Svavis<br />

vis ganmartebis<br />

zog redaqciaSi: `fifqis zvavi~ (CqDE).<br />

amave dros, klasikuri periodis mwignobrobis ukve gamovlenili<br />

leqsikuri fondi gvaZlevs SesZleblobas vTqvaT, rom<br />

am budis sityvaTa umetesoba ama Tu im sametyvelo qvesistemas<br />

unda ekuTvnodes (ya<br />

yapi<br />

pi, bueri<br />

ri, xurxli<br />

xli, xiawi<br />

wi, arxi<br />

xili<br />

li...). es<br />

erTeulebi rom zepirmetyvelebis monacemTa SerCevis Sedegi<br />

iyo, amas cxadad warmoaCens leqsikonis redaqciebSi arsebuli<br />

fonetikuri variantebic ama Tu im leqsemisa: buri<br />

da bue-<br />

ri(E), yapi<br />

da yapyi<br />

1 (E).<br />

damatebiT unda aRiniSnos, rom es semantikuri bude TviT<br />

sabas leqsikoni-danve SeiZleba Seivsos, savaraudoa, periferiuli<br />

leqsemiT: Jatyi<br />

wyliani Tovli ZABCb.<br />

sulxan-sabaseuli principi leqsikonis budobrivi Sevsebisa,<br />

vfiqrobT, aris is gza, romliTac mtkice mecnieruli safuZveli<br />

eqmneba `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonSi~ dargobrivi<br />

Sinaarsis leqsikis marTebulad SerCevis amocanas.<br />

m a i a b a r a m i Z e<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

SavSuri dialeqtis leqsikidan<br />

ukanasknel wlebSi mopovebuli samxruli (istoriuli saqarTvelos<br />

mkvidrTa) metyvelebis nimuSebi saSualebas gvaZlevs<br />

am, leqsikurad da gramatikulad mravalmxriv saintereso masalaze<br />

dakvirvebisa da misi analizisa. am mxriv aRsaniSnavia Sav-<br />

SeTis mkvidrTa qarTuli metyveleba.<br />

bunebrivia, aRniSnuli kuTxis qarTul metyvelebaSi bevria<br />

Turquli sityva, romelTa paralelurad maTi qarTuli Sesatyvisebic<br />

dasturdeba.<br />

1 yapy- fuZes f. erTeliSvili yap- Ziris gaormagebis Sedegad miiCnevs.<br />

9


• zogierT qarTul sityvas cnobili, gavrcelebuli mniSvnelobis<br />

garda aqvs sxva mniSvnelobac, romelic qarTuli enis<br />

sxva kiloebSi jerjerobiT ar aris SeniSnuli. aseTebia: aweva<br />

va,<br />

gake<br />

keTe<br />

Teba<br />

ba, dawve<br />

wvena<br />

na, kiTxva<br />

Txva, mirTme<br />

rTmeva<br />

va, cocxlo<br />

cxloba<br />

ba, adga<br />

ga, Rori<br />

ri..<br />

...<br />

• sityvis mniSvnelobas ganasxvavebs xmovani prefiqsi a-.<br />

Sdr.: cxel wyal Ca-a-sxam (baZgireTi); me?xarSvis, dergSi Cav-asxamT<br />

(xevwruli); iqSi Ca-a-sxam moxarSuls (ube); me Wadi’na<br />

Cavsxa (ube); kvereb davayenebT, memre Teqren (isev) CavsxamT sobaSi<br />

(RumelSi) da gamuacxobT iSte (CaqvelTa); uwin kecSi CavsxemdiT,<br />

iqSi CavsxemdiT (baZgireTi). saTaviso da sasxviso<br />

qcevis formebis mniSvneloba konteqstzea damokidebuli: puri’na<br />

Cevsxa... sobaSi’na Cavsxa (ustamisi); naCari (=cudi) benzini<br />

CegisxaT’na, gougeT (CaqvelTa), Sdr.: CevideT Wadi Cegisxa<br />

da gaWamoT (ube).<br />

• gafarToebulia mniSvneloba sityvisa RarWi<br />

Wi, romelic<br />

leqsikonebSi axsnilia rogorc vaJiSvili, am mniSvnelobis paralelurad<br />

es sityva ufro xSirad gamoiyeneba da mkvidrdeba<br />

saerTod bavSvis mniSvnelobiT, vaJiSvilis mniSvnelobiT mas<br />

enacvleba `biWi~: ori Tane RarWi yavs: erTi baƒala(=gogo),<br />

erTi biWi (CaqvelTa). oTxi Tane myavs RarWebi _ ori biWi,<br />

ori baƒala (ziosi). Tqven xojebi (=maswavleblebi) xarT universitetSi,<br />

RarWeb aswavliT, ara? (CaqvelTa).<br />

e T e r b e r i Z e<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

qristianuli salocavebi da toponimebi i nigalis<br />

(livanis<br />

livanis) xeobaSi<br />

`Woroxis mdinaris aRmosavleTis kidezed aris arTvani, qalaqi.<br />

mcire mosaxleni arian vaWarni, da am arTvanis sanaxebiTurT,<br />

vidre erges sazRvramde, Woroxis xeobis imieri da<br />

amieri iwodebis liga<br />

ganis<br />

xeobad~ (vaxuSti).<br />

geografiuli TvalsazrisiT niga<br />

gali<br />

moqceulia mniSvnelovan<br />

arealSi. CrdiloeTiT igi ganiyofa karCxlis mTaTa sistemiT<br />

maWaxlisa da aWarisagan, aRmosavleTiT _ sakuTriv klarjeTisa<br />

da artanujisgan, samxreTiT _ taosagan, xolo saanalizo<br />

xeoba dasavleTiT ebjineba lazeTis qeds. rogorc Cans, nigali<br />

uZvelesi formaa. sonor bgeraTa substituciis gziT advilad<br />

SesaZlebelia nigalisagan ligalis miReba. dRes adgilze<br />

dasturdeba nigal<br />

gal-a, sadac -a sufiqss matoponimebeli funqcia<br />

aqvs.<br />

saintereso da mdidari masala moviZieT da CaviwereT samecniero<br />

eqspediciaSi yofnisas. toponimias yovelTvis didi mniSvneloba<br />

eniWeba ama Tu im qveynis istoriuli warsulis gasaazreblad<br />

da Sesaswavlad. rac meti dro gadis, miT ufro daviwyebas<br />

eZleva anda icvleba Zveli toponimebi, gansakuTrebiT makro<br />

da sakuTriv toponimebi. Cven mier fiqsirebuli masalis didi<br />

nawilis saxelwodeba, maTi forma Tu Sinaarsi dReisaTvis<br />

Secvlilia, magram, sabednierod, jer kidev SemorCenilia qarTuli,<br />

maT Soris qristianuli semantikis Semcveli toponimebi.<br />

xSiria iseTi toponimebi, romlebic mxolod namyoSi arsebobaze<br />

miuTiTeben (na<br />

naek<br />

ekle<br />

lesi<br />

siavi<br />

vi, naqi<br />

qilis<br />

lisva<br />

vari<br />

ri, naqi<br />

qili<br />

lisa<br />

savi<br />

da a. S.).<br />

aSkarad Cans, rom warsulSi am xeobaSi, saqarTvelos sxva<br />

mxareebis msgavsad, gansakuTrebuli pativiT moixsenieboda leqsema<br />

`wminda~. aq SexvdebiT Semdeg toponimebs: wvinda tatia<br />

tia,<br />

wminda mari<br />

rifeq<br />

feq, mamaw<br />

mawmin<br />

minda<br />

|| marvaw<br />

vawvin<br />

vinda<br />

da, iorgiw<br />

giwmin<br />

minda<br />

da, aseve<br />

ve:<br />

sayda<br />

ydari<br />

ri, ziare<br />

reTi<br />

Ti, mTava<br />

varan<br />

range<br />

gelo<br />

lo, jvari<br />

riqe<br />

qedi<br />

di, xati<br />

tilas<br />

lasRe<br />

Rele<br />

le,<br />

nadar<br />

darba<br />

baze<br />

zevi kvirike<br />

keTi<br />

Ti, xatik<br />

tikvor<br />

vordi<br />

da sxva. toponimTa umetesoba<br />

saTesebs, tyian adgilebsa da saZovrebs aRniSnavs.<br />

Cveni valia, kvlavac gulmodgined SevkriboT da yuradRebiT<br />

davamuSaoT saqarTvelos uZvelesi istoriisa Tu mSobliuri<br />

enis es Zvirfasi saunje uaxlesi digitalizebuli video-audio<br />

aparaturiT, raTa internetuli qselis saSualebiT rac<br />

SeiZleba droulad mivawodoT informacia Tanamedrove msoflios<br />

sxvadasxva kuTxeSi mcxovreb qarTvelebs (da ara marto maT).<br />

10<br />

11


T i n a T i n b o l q v a Z e<br />

(Tbilisi. iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universiteti)<br />

dialeqturi leqsika `qarTuli enis saunJis<br />

masalaSi~ (`iveria<br />

iveria~,<br />

1900)<br />

moxsenebaSi ganxiluli iqneba, ram ganapiroba `qarTuli enis<br />

saunjis masalis~ Segroveba XIX-XX saukuneTa mijnaze da ra adgili<br />

ekava am masalaSi dialeqtur leqsikas. petre mirianaSvilis<br />

mowodebiT, 1900 wels `iveriam~ daiwyo anbanis rigze dalagebuli<br />

da ganmartebuli sityvebis beWdva, romelsac awvdidnen mas<br />

qarTveli inteleqtualebi da sityvis ostatebi. am masalaSi,<br />

romelic sulxan-saba orbelianisa da CubinaSvilis leqsikonebis<br />

Sevsebas isaxavda miznad, yvelaze didi nawili iyo dialeqturi<br />

leqsika ganmartebebiTa da sailustracio masaliT.<br />

dawvrilebiT iqneba warmodgenili, rogor xdeboda dialeqturi<br />

leqsikis SerCeva `qarTuli enis saunjis masalisTvis~,<br />

ra principebiT xdeboda maTi ganmarteba da dRes ra mniSvneloba<br />

aqvs am masalas qarTuli dialeqtologiisa da leqsikologiisTvis.<br />

ri, Wiri<br />

rili<br />

`Wreli~; kirmi<br />

mizi<br />

(< T. kirmizi) // mWiTa<br />

Ta, WiTa<br />

`wi-<br />

Teli~... xSirad ki mxolod nasesxebobis saxiT gvxvdeba: eSili<br />

// eSi<br />

eSili<br />

< T. yeşil `mwvane~; sari<br />

// sai < T. sari `yviTeli~...<br />

xSirad zedsarTavebi fonetikuri variantebis saxiTaa<br />

warmodgenili: beaTi<br />

// beTi<br />

// biaTi<br />

`cudi, warmoudgeneli,<br />

saSineli~ < T. bet; zae†i // zai†i `susti, uZluri, mWle~ < T.<br />

zaif; zava<br />

vali<br />

// zaval<br />

valli<br />

li `ubeduri, gaWirvebuli~ < T. zavalli.<br />

Tersi<br />

// Terci<br />

`Tarsi, cudi, ukuRmarTi~ < T. ters.<br />

lazurSi nasesxobaTa Soris ganvixilavT hibridul zedsarTavebs,<br />

sadac sazRvrulad gvxvdeba Turqulidan SeTvisebuli<br />

rengi<br />

`feri~ (< Turq. reng / renk `feri~: mTugiS<br />

giSren<br />

rengi<br />

`Tagvisferi, nacrisferi~, mtveriS<br />

riSren<br />

rengi<br />

`nacrisferi~, caS-<br />

rengi<br />

`cisferi~, Wubu<br />

buiS<br />

iSren<br />

rengi<br />

`wablisferi~., agreTve sxva kompozitebs,<br />

sadac Semadgeneli sityva Turqulia: xavi<br />

vi-gu<br />

guro<br />

roni<br />

`avgula~<br />

berZnulidan aris nasesxebi atekne<br />

`berwi, uSvilo~, lazuri<br />

afiqsiT gaformebuli nose<br />

seri<br />

/ nosi<br />

siari<br />

/ Rnose<br />

seri<br />

`gonieri,<br />

Wkviani~...<br />

megrulSi nasesxebi zedsarTavebi naklebad gvxvdeba, Ziri-<br />

Tadad gvaqvs wina saukuneSi rusulidan SeTvisebuli leqsika:<br />

tiov<br />

ovni<br />

`bneli~ < rus. темный, liSni<br />

`zedmeti~ < rus.<br />

лишний, kareC<br />

reCni<br />

`yavisferi~ < rus. коричневый...<br />

m a n a n a b u k i a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

nasesxebi zedsarTavebi megrul-lazurSi<br />

lazurSi<br />

zedsarTavi saxelis kvlevam gvaCvena, rom megrul-lazurSi<br />

pirvelad zedsarTavTa Soris soliduri adgili aqvs daTmobili<br />

nasesxeb leqsikas.<br />

lazurSi ikveTeba Turqulidan nasesxobis dominanti, naklebad,<br />

magram mainc gvxvdeba berZnulidan SeTvisebuli leqsikuri<br />

erTeulebi.<br />

zogierTi Turquli sityva sakuTriv lazuri formis paralelurad<br />

aris warmodgenili: ala (< T. ala) // Were<br />

reli<br />

li, Wele<br />

le-<br />

12<br />

T e a b u r y u l a Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

iSviaTi sintaqsuri konstruqciis Sesaxeb<br />

mTis kiloebSi<br />

polipersonalur zmna-Semasmenlebian winadadebaSi zmna-Semasmenlebi<br />

sxvadasxva brunvaSi marTaven qvemdebares. es koordinaciis<br />

erT-erTi niSania. rodesac winadadebaSi ramdenime<br />

zmna-Semasmenelia erT qvemdebaresTan da isini gansxvavebulia<br />

gardamavlobisa da mwkrivis mixedviT, ra Tqma unda, qvemdebare<br />

13


yovelTvis erTsa da imave brunvaSi ar ewyoba. miRebuli TavlsazrisiT,<br />

aseT SemTxvevaSi qvemdebare imas uwevs angariSs,<br />

romeli zmna-Semasmenelic uaxloesia masTan.<br />

Tumca mTis dialeqtebSi gvxvdeba iseTi SemTxvevebi, roca<br />

gardauvali zmna-Semasmeneli polipredikatul winadadebaSi<br />

marTavs qvemdebares brunvaSi gardamavalis msgavsad. saqme exeba<br />

iseT SemTxvevebs, roca gardauval zmnasTan qvemdebare rogorc<br />

mosalodneli iyo ara saxelobiTSi, aramed moTxrobiT brunva-<br />

Si dgas: `am Rurbe<br />

belam<br />

wamovi<br />

vida<br />

da avsajaniSvilis qali iTxo-<br />

va~ (moxeuri, qarT. dialeqt. gv. 42); `am uxeirom<br />

wavi<br />

vida<br />

Tavis<br />

saxlisaken, xmali alagze dauSo<br />

So~ (mTiuluri, qarT. dialeqt.<br />

gv. 75); zogjer avdar<br />

darma<br />

mogos<br />

goswvris<br />

wvris, veRar davfar<br />

vfarcxav<br />

cxavdiT<br />

diTke<br />

ke~<br />

(gudamayruli, qarT. dialeqt. gv. 83); `beb<br />

bebrebm<br />

eg raim<br />

SamRe<br />

mReri<br />

rian<br />

an, Zvelebi ityodi<br />

dian<br />

an~ (fSauri, qarT. dialeqt. gv.<br />

135) aseTi SemTxvevebi mTis sxvdasxva kiloebSi dadasturda.<br />

msgavsi tipi xSiria dasavlur kiloebSi, sadac zmnis<br />

gardauvaloba mniSvnelobis mxriv TandaTan qreba da qvemdebaresTan<br />

SeTanxmebis dros (namyo srulis jgufSi) igi gardamaval<br />

zmnebs misdevs. magram aRmosavlur kiloebSi zmnis gardauvaloba<br />

myaria da ucnauria aseTi sintaqsuri konstruqcia.<br />

gardauval zmnasTan qvemdebaris moTxrobiT brunvaSi mar-<br />

Tva aixsna gansakuTrebuli sintaqsuri konstruqciiT, sadac<br />

erTgvari pirobis dacvaa saWiro: `winadadeba unda iyos rTuli,<br />

Semdgari ori an meti winadadebisagan; qvemdebares unda<br />

eWiros gardauval da gardamaval zmnebs Soris adgili... (`adga<br />

biWsa da gamaeRviZa~; wavida qalma da Sastira sizmaras~). es<br />

movlena megruli enis niadagze unda iyos momxdari~ (v. Tofuria,<br />

1923). sxva mosazrebiT ki amis axsna mdgomareobs mezobel<br />

gardamaval zmna-SemasmenelTan qvemdebaris marTvis analogiaSi<br />

(g. rogava, 1980).<br />

Cvens masalebSi Cans, rom gardauval zmna-Semasmenlis mier<br />

qvemdebaris moTxrobiT brunvaSi marTva ara mxolod iseT SemTxvevebSi<br />

xdeba, roca qvemdebare gardauval da gardamaval<br />

zmnebs Sorisaa, aramed maSinac, roca polipersonalur winadadebaSi<br />

jer qvemdebarea da Semdeg gardauvali zmna-Semasmeneli.<br />

qvemdebare SeTanxmebulia ara uaxloes zmna-SemasmenelTan, aramed<br />

momdevno zmnasTan.<br />

14<br />

S a l v a g a b e s k i r i a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

kvlav dialeqtizmebis<br />

sakiTxisaTvis<br />

SoTa rusTavelis poemaSi<br />

miuxedavad imisa, rom ukve TiTqmis erTi saukunea, dileqtizmebi<br />

`vefxistyaosanSi~ kvlevis sagania, dGemde grZeldeba<br />

kamaTi imis Sesaxeb, SoTa rusTavelis mSobliuri kilo mesxuria<br />

Tu heruli.<br />

`vefxistyaosnis~ folkloruli memkvidreoba, xalxuri<br />

gadmocemebi, aGorZinebis periodis qarTvel mweralTa cnobebi<br />

genialuri poetis mesxurobis Tvalsazriss uWers mxars.<br />

moxsenebis avtoris azriT, ararusTvelurad miCneuli poemis<br />

epilogis is strofic rusTavels kuTvnis, romelSic poeti<br />

Tavis Tavs `vinme mesx meleqsed~ moixseniebs.<br />

rac ufro mniSvnelovania, `vefxistyaosnis~ avtoris<br />

mesxurobas mxars uWers poemis enis analizi: mesxur dialeqts<br />

rusTavelis epoqaSi urTierToba hqonda aGmosavlur enebTan,<br />

poemaSi dasturdeba armenizmebi, mravali orientalizmi, qar-<br />

Tveluri leqsikuri erTeulebi da sxva mezobel dialeqtebTan<br />

saziaro formebi.<br />

wamyvani arabul-sparsuli plastis garda poemaSi Turquli<br />

da monGoluri leqsikacaa gamoyenebuli.<br />

`vefxistyaosanSi~ dasavluri kiloebisaTvis niSandoblivi<br />

movlenebi gvxvdeba (arn. Ciqobava):<br />

nacvalsaxel misi-s xmareba `Tavisi~-s nacvlad; igi nacvalsaxelis<br />

xmareba msazGvreladac; aqa _ zmnisarTis nacvlad aqana-s<br />

xmareba, romelic aWarul, gurul da upiratesad qvemoimerulisTvisaa<br />

damaxasiaTebeli. gardauval orpirian zmnaTa<br />

TurmeobiT II-isa da kavSirebiT III-s sawarmoebelad -od sufiqsis<br />

gamoyeneba imeruli da guruli dialeqtebis msgavsad. awmyo<br />

drois fuZis sawarmoebeli -av-, -am- sufiqsebis namyo usrulSi<br />

-ev- sufiqsiT Canacvleba; anda e-s dakargva da i-s darTva,<br />

romelic sxvadasxva dialeqtisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />

maT Soris aWarulis, gurulisa da zemo imerulisTvis. saxelis<br />

fuZeebis SeukumSveli formebiT xmareba; zanuri metyvele-<br />

15


idan momdinare es movlena qvemo imerulisTvisacaa damaxasia-<br />

Tebeli.<br />

`vefxistyaosanSi~ aris sityvebis jgufi, romelic im dialeqtebSic<br />

aris dadasturebuli, romlebTanac mesxurs hqonda<br />

istoriulad urTierToba: zemoaWaruli, imerxeuli, guruli,<br />

imeruli, javaxuri. mag.: kapan-i `kldovani, Znelad gasasvleli<br />

gza~, erT saxe _ erT caxe (guruli, imeruli), `cota, patara~<br />

da sxv.<br />

zogierTi leqsikuri erTeuli mesxurs aqvs SemorCenili.<br />

mag.: nas-i `cudad gafuebuli comisgan gamomcxvari puri~.<br />

poemaSi svanurTan ziari sityvac gvxvdeba. saraj-i (`wylis<br />

mili~) Sdr. svanuri sarðg, `wyari~.<br />

rusTavelTan `samiznis~ mniSvnelobiT xmarebul sagan-s megrulSi<br />

`isris~ mniSvneloba aqvs.<br />

`vefxistyaosnis~ dialeqtizmebze dakvirveba gvafiqrebinebs,<br />

rom SoTa rusTaveli mSobliuri dialeqti mesxuri iyo, rac<br />

mas didebul qmnilebaSic aisaxa.<br />

r u s u d a n g e r s a m i a<br />

(Tbilisi. ilias saxelmwifo universiteti)<br />

S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri<br />

poziciebis gansazGvrisaTvis megrulSi<br />

megrulis centraluri (xobi, Cxorowyu) da dasavluri<br />

(zugdidi, walenjixa, gali) arealis teqsturma masalam gamoavlina<br />

magaliTebi, roca S 1 -is v- morfema o-xmovnis win nulovani<br />

alomorfiTaa warmodgenili, xolo zmniswiniseuli xmovani o<br />

gadasulia u-Si, anu v- morfemis Semadgeneli o-v-o mimdevroba<br />

gardaqmnilia u-o'd:<br />

aRniSnul movlenasTan dakavSirebiT samecniero literaturaSi<br />

gamoTqmulia orgvari Tvalsazrisi: 1. v- ikargeba o-s<br />

win (e. dadiani, t. futkaraZe); 2. v- ar ikargeba. uo mimdevrobaSi<br />

ki `u ganixileba ov an vo (vo<br />

> u) segmentis monacvled~;<br />

16<br />

amasTan, -u CaTvlilia v-s tolfard funqciur odenobad _ S 1 -<br />

is v- morfemis alomorfad (l. ezugbaia).<br />

zemoaRniSnul Tvalsazrisebs axlavs ramdenime winaaRmdegoba<br />

da zogi sakiTxi saWiroebs dazustebas. moxsenebas aris<br />

cda, erTi mxriv, am winaaRmdegobaTa asaxsnelad da, meore<br />

mxriv, S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri poziciebis<br />

dasadgenad.<br />

megrulisaTvis damaxasiaTebeli morfonologiuri gardaqmnebis<br />

Sedegad v-s dakargvis Semdeg Tavmoyrili oo mimdevroba<br />

gadadis a-Si (oo<br />

> a) (t. gudava, T. gamyreliZe), da ara u-<br />

Si, rac, Tavis mxriv, gamoricxavs uo mimdevrobis miRebas da<br />

ufro marTebul gzad warmoaCens o-v-o > u-v-o > uo gadasvlas<br />

zmniswiniseuli xmovnis disimilaciiT da gardaqmnis bolo<br />

safexurze v-s dakargviT: do-v-oTa<br />

oTasa<br />

safe<br />

> du-v-o-Ta<br />

Tasa<br />

safe<br />

><br />

du-Ø-oTa<br />

oTasa<br />

safe<br />

`davaTesine~, qo-v-oZi<br />

oZiranq<br />

> qu-v-oZi<br />

oZiranq<br />

> qu-<br />

Ø-oZi<br />

oZiranq<br />

`vaCveneb, vanaxeb~; Sdr.: II da III piris formebi: da-<br />

Tasafe/u < *dooTasafe/u `daTese/a~; qaZiri/u < *qa<br />

qaaZiri/u <<br />

*qo<br />

qoaZiri/u < *qo<br />

qooZi<br />

Ziri<br />

ri/u `naxe/a~.<br />

miuxedavad imisa, rom ov- > u gadasvla megrulisaTvis<br />

ucxo ar aris (g. kartozia), igi naklebad savaraudoa, vinaidan<br />

axlavs winaaRmdegobebi. vo- > u gadasvlisaTvis ki xeli o-s<br />

funqciur Rirebulebas unda SeeSala. Sdr.: erTi mxriv, do-<br />

vofunu<br />

nuanq<br />

|| duvo<br />

vofu<br />

funu<br />

nuanq<br />

`avaduReb~ da, meore mxriv, do(v)u-<br />

funu<br />

nuanq<br />

|| dufu<br />

funu<br />

nuanq<br />

nq `avuduReb~.<br />

S 1 : v- > Ø gadasvla gvaqvs:<br />

1. labialuri u xmovnis wina poziciaSi (Sdr.: SenarCunebulia,<br />

Tu S 1 morfemis alomorfi u-s momdevnod aris gadasmuli.<br />

aRniSnuli sakiTxi specialur literaturaSi kargadaa Seswavlili).<br />

2. Tu zmnuri struqturis anlautSi mdgari funqciuri<br />

elementebi (zmniswinebi, mtkicebiTi da uaryofiTi nawilakebi)<br />

bolovdeba a an o-ze da esazRvreba S 1 piris v- morfemas:<br />

• uaryofiTi nawilaki: va-o-req<br />

< va-v-oreq<br />

`ar var~, vao-oTanq<br />

oTanq < va-v-o-oTanq<br />

oTanq `ar gadavagdeb / ar davkargav / ar vesvri~,<br />

va-o-rwyeq<br />

< va-v-o-rwyeq<br />

`ver vxedav~, va-o-Zi<br />

Ziranq<br />

< va-v-<br />

oZiranq<br />

`ar vanaxeb~.<br />

17


mtkicebiTi nawilaki: qo-v-oZi<br />

oZiranq<br />

> qu-v-oZi<br />

oZiranq<br />

> qu-Ø-<br />

oZiranq<br />

`vaCveneb, vanaxeb~; qo-v-oSe<br />

oSeba<br />

bafu<br />

fuanq<br />

> qu-v-oSe<br />

oSeba<br />

bafu<br />

fuanq<br />

> qu-Ø-oSe<br />

oSeba<br />

bafu<br />

fuanq<br />

`vaSovnineb~.……<br />

zmniswini: go-v-on<br />

onZgvi<br />

Zgviri<br />

rinu<br />

nuanq<br />

> gu-v-o-nZvi<br />

nZviri<br />

rinu<br />

nuanq<br />

> gu-<br />

Ø-on<br />

onZgvi<br />

Zgviri<br />

rinu<br />

nuanq<br />

`saxtad davtoveb~, go-v-oju<br />

ojuna<br />

nafu<br />

fuanq<br />

> gu-v-<br />

ojuna<br />

nafu<br />

fuanq<br />

> gu-Ø-oju<br />

ojuna<br />

nafu<br />

fuanq<br />

`davakocnineb~.<br />

amgvarad, megrulSi (dasavluri da centraluri arealis<br />

teqstebSi) S 1 -is alomorfad Ø- gvxvdeba:<br />

1. Tu S 1 morfemis alomorfi u-s momdevnod ar aris moqceuli;<br />

2. intervokalur poziciaSi, roca erT-erTi xmovani labialuria:<br />

a-Ø-o (< a-v-o); u-Ø-o (< u-v-o < o-v-o).<br />

g v a n c a g v a n c e l a Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

nasaxelar zmnaTa, masdarTa da mimGeobaTa<br />

semantikuri cvlilebani zemoimeruli<br />

kilokavis monacemTa mixedviT<br />

18<br />

1. enis leqsikuri fondis gamdidrebis erT-erTi farTod<br />

gavrcelebuli gza saxelebisagan zmnaTa, masdarTa da mimReoba-<br />

Ta warmoqmnaa. nasaxelar zmnebs, masdarebsa da mimReobebs mravali<br />

Tavisebureba axasiaTebs, magram Cveni mizania am jgufis<br />

sityvaTa semantikuri cvlilebebis analizi zemoimeruli kilokavis<br />

monacemTa safuZvelze. saanalizo masala aRebuli gvaqvs<br />

prof. qeTevan ZoweniZis mier Cawerili teqstebidan da misive<br />

`zemoimeruli leqsikonidan~.<br />

2. masalaze dakvirvebam saSualeba mogvca, gamogveyo sami<br />

pirobiTi jgufi:<br />

a. nasaxelar zmnas, masdars, an mimReobas maqsimalurad aqvs<br />

SenarCunebuli sayrdeni saxelis semantika da damatebiT iZens<br />

mcired niuanss, rasac ganapirobebs sityvis mniSvnelobaSi statikurobis,<br />

an dinamikurobis semantikis Setana. magaliTad: na-<br />

saxelari zmna gawiT<br />

wiTlda<br />

aRniSnavs sagnis mier wiTeli feris<br />

miRebas da mas ara aqvs zedsarTav saxel wiTel<br />

Tel-is mTavari<br />

mniSvnelobisagan daSorebuli semantika; mimReoba daoTxfe<br />

Txfexe<br />

xe-<br />

buli<br />

momdinareobs saxeluri sintagmisagan oTxi fexi<br />

xi. es sityva<br />

informators ase ganumartavs: `Calas ro SevkoniT, 4-5<br />

konas erTaT movangrovefT, davayenefT fexze da esaa daoTxfexeba~.<br />

imave saxeluri sintagmisagan momdinareobs nasaxelari<br />

zmna daaoT<br />

oTfe<br />

fexebs<br />

xebs. orive sityvis semantika Sors araa amosavali<br />

sintagmis mniSvnelobisagan, radgan TandebuldarTuli saxeli<br />

fexi<br />

rogorc samwignobro enaSi, ise zemoimerul kilokavSic<br />

farTod gamoiyeneba gadataniTi mniSvnelobiT: fexze<br />

daye<br />

yene<br />

neba<br />

iTqmis im saganzec, romelsac fexi realurad aqvs da<br />

iseT nivTzec (mag., Calis konaze), romelsac fexi ar moepoveba,<br />

magram dgomis unari aqvs; semantika gamokal<br />

kalmams<br />

zmnisa gulisxmobs<br />

`kalmisagan yanis gawmendas~ da mas uSualo kavSiri aqvs<br />

saxelTan kala<br />

lami<br />

mi...<br />

b. nasaxelari zmnis, masdaris, an mimReobis semantika sakmaod<br />

gansxvavdeba sayrdeni saxelis amosavali mniSvnelobisagan,<br />

magram or mniSvnelobas Soris logikur-asociaciuri kavSiri<br />

jer kidev SenarCunebulia. magaliTad: masdari abilike<br />

keba<br />

da<br />

zmna eibi<br />

bili<br />

likebs<br />

nawarmoebia bili<br />

liki<br />

saxelisagan. nasaxelari<br />

masdari aRniSnavs `gagdeba~-s, xolo nasaxelari zmnis mniSvnelobaa<br />

`gaagdebs~. ra Tqma unda, meoreuli mniSvnelobebi Sorsaa<br />

amosavali saxeluri semantikisagan, magram maT Soris logikur-asociaciuri<br />

kavSiri jerac sagrZnobia: adamianis, an cxovelis<br />

gagdeba bilikze iZulebiT gadayvaniTac SesaZlebelia; ase-<br />

Tive viTarebaa zemoimerul nasaxelar gamokal<br />

kalma masdaris SemTxvevaSic,<br />

romelic ase ganimarteba: `gamoqna kalmis naxaziviT<br />

wvrilad~ (warbebisa) (Sdr. zemoT dasaxelebuli zmna gamo-<br />

kalmams<br />

mams)...<br />

g. nasaxelari zmnis, masdaris, an mimReobis semantika radikalurad<br />

gansxvavdeba sayrdeni saxelis amosavali mniSvnelobisagan.<br />

am jgufSi xSiria SemTxvevebi, roca nasaxelari sityvis<br />

semantikasa da am sityvis sayrdeni saxelis semantikas Soris<br />

kavSiri Zneli mosaxelTebelia da sagangebo Ziebas moiTxovs.<br />

aseTebia, magaliTad: gagvri<br />

gvritu<br />

tuli<br />

`gawmendili, gasufTavebuli,<br />

galamazebuli~ (sayrdeni saxelia gvriti<br />

ti), gamoifu<br />

fure<br />

reba<br />

`gamo-<br />

19


ibuzeba, gamoituzeba~ (sayrdeni saxelia furi<br />

ri), gaWre<br />

Wrele<br />

lebu<br />

buli<br />

`vinc ayovnebs, aWianurebs gadawyvetilebis miRebas~ (sayrdeni<br />

saxelia Wreli<br />

li)...<br />

l e l a g i g l e m i a n i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />

1. ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉ-<br />

ÓÀÒÈÄÁÉÓ ÒÏÂÏÒÝ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀÃ, ÉÓÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÉÈ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ<br />

ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ.<br />

ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀÈÅÉÓ, ÌÄÂÒÖË-ËÀÆÖÒÉÓ ÌÓÂÀÅ-<br />

ÓÀÃ, ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ ÜÅÄÍÄÁÉÈ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÈÀ ÃÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉ-<br />

ÓÀÒÈÈÀ ÏÒßÄÅÒÉÀÍÉ ÓÉÓÔÄÌÀ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÐÉÒÅÄË ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ<br />

ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÓÉÔÚÅÀ ( ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ) ÖÐÉÒÉÓÐÉÒÃÄÁÀ ÌÄ-<br />

ÏÒÄ ÃÀ ÌÄÓÀÌÄ ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÓÉÔÚÅÀÓ ( ÛÄÓÀÁÀÌÉ-<br />

ÓÀÃ_ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÓ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ).<br />

2. ÀÌÄ `ÀØ~ ÐÉÒÅÄË ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÄÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ. ÀÌÄ-Ó ÐÀÒÀ-<br />

ËÄËÖÒÀà ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀÃ<br />

ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÀÌÄÜÖ. ÜÖ ÄËÄÌÄÍÔÉ ÓÅÀÍÖÒÉÓÀÅÄ ÆÌÍÉÓßÉÍ-ÈÀÍÃÄÁÖË<br />

ÜÖ-Ó ÖÊÀÅÛÉÒÃÄÁÀ.<br />

ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ áÛÉÒÉÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀà ÈÖ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀà ÂÀÍ-<br />

ÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉ: ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉ ÀÌÄÜîÍ, ËÀÛáÖÒÉ ÀÌÄÜîÍÄÍ (ÀÌÄ-<br />

ÜÖÍÄÍ); ÀÌÀÜÖ, ÀÌÀÜÖËÀ ÃÀ ÀÌÏÜÖ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓ<br />

ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉÀ (Â. ÊÀàÀÒÀÅÀ).<br />

ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÃÀÃÀÓÔÖÒÄÁÖËÉ ÀÌÄÂ `ÀØ" ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ È. ÛÀÒÀ-<br />

ÞÄÍÉÞÄÓ ÒÈÖËÉ ÛÄÃÂÄÍÉËÏÁÉÓÀÃ ÌÉÀÜÍÉÀ.<br />

ÀÌÏá `ÀØ" ËÄÍÔÄáÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÆÌÍÉ-<br />

ÓÀÒÈÉÀ,ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÃÂÉËÉÓ ÀÙÍÉÛÅÍÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ, ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÉÓ<br />

ÂÀÌÏáÀÔÅÀÝ ÛÄÖÞËÉÀ.<br />

ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄØÀ `ÀØ", `ÀÌÀÆÄ", ÒÏÌÄËÉÝ ÜÅÄÍÄÁÉÈ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄË<br />

ÀÌÄ-ÆÄ -ØÀ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ, ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ<br />

ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ, ËÀÛáÖÒÓÀ ÃÀ ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ.<br />

20<br />

3. ÄÜÄ `ÌÀÍÃ", `ÉØ" ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÒÏÂÏÒÝ ÌÄÓÀÌÄ, ÉÓÄ ÌÄÏÒÄ ÐÉÒÈÀÍ<br />

ÌÚÏ×ÏÁÀÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ. ÄÜÄ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ; ÌÀÓ-<br />

ÆÄ ÌÄÔÉ ÓÉáÛÉÒÉÈ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ ÄÜÄÜÖ `ÉØ" ÅÀÒÉÀÍÔÉ. ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ<br />

ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀà ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÄÜÀÍÜÖ, ÁÀËÓØÅÄÌÏ-<br />

ÖÒÛÉ ÄÜÈÄÜÖ, ÄÜÄÜÏ, ÄÜÄÉËÀ, ÄÜÄÜÖËÀ...<br />

ÄÜÄ `ÉØ" ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉÓÈÅÉÓ ÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ×ÏÒÌÀÀ, ÄÜÏá `ÉØ"<br />

ÊÉ _ ËÄÍÔÄáÖÒÉÓÀÈÅÉÓ.<br />

4. ÓáÅÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÝ (`ÆÄÌÏÈ", `ØÅÄÌÏÈ", `ÛÉÂÍÉÈ", `ÂÀÒÄÈ",<br />

`ßÉÍ", `ÖÊÀÍ", `ÌÀÒãÅÍÉÅ", `ÌÀÒÝáÍÉÅ", `ÀØÄÃÀÍ", `ÉØÉÃÀÍ" ÃÀ ÓáÅÀ) ÓÅÀ-<br />

ÍÖÒ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÓ ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÄÍ.<br />

ÃÀÓÊÅÍÉÓ ÓÀáÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÙÉÍÉÛÍÏÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÀÃÂÉËÉÓ<br />

ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÅÀÒÉÀÍÔÖËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ (ÉÂÖËÉÓáÌÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ<br />

ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÍÄÁÀ, ÉÓÄ ÄÒÈÉ ÃÉ-<br />

ÀËÄØÔÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÐÀÒÀËÄËÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉ).<br />

e l e n e g i u n a S v i l i<br />

(Tbilisi. g. wereTlis aGmosavleTmcodneobis instituti)<br />

iranuli elementebis kvlevisaTvis fereidnulSi<br />

fereidnuli kilo unikaluria sxva qarTvelur kiloebs<br />

Soris, radgan mowyvetilia mSobliur garemos, monaTesave koloebs,<br />

saliteraturo enas da mainc ganagrZobs arsebobas<br />

oTxi saukunis ganmavlobaSi. fereidnulis mixedviT SesaZlebelia<br />

`gaviTvaliswinoT, Tu ra saxes miiRebs qarTuli metyveleba<br />

ucxo enobriv wreSi moqceuli, rogor gaiSleba misi imanenturi<br />

yofis tendenciebi da rogor moqmedebs masze ucxo<br />

enobrivi garemo~ (a. Ciqobava).<br />

ucxo enobrivi gavlenebi fereidnulze ganekuTvneba interferenciis<br />

rTul saxeobas, romelic moicavs misi enobrivi sistemis<br />

yvela dones (fonologias, morfologias, sintaqss da<br />

sxv.).<br />

metad sainteresoa iranuli nasesxobebis kvleva fereidnulSi.<br />

dReisaTvis arsebuli teqstobrivi masalis mixedviT Se-<br />

21


saZlebelia iranuli (anu, sakuTris sparsuli, sparsul-arabuli<br />

da sxva iranuli dialeqtebidan momdinare) leqsikis sistemuri<br />

Seswavla da misi, rogorc sakuTriv fereidnulisaTvis<br />

damaxasiaTebeli SeTvisebis dinamizmis _ morfo-fonologiuri<br />

adaptaciebis, gramatikuli gaformebis, semantikuri cvlilebebis<br />

gamovlena.<br />

moxsenebaSi warmodgenilia saliteraturo qarTulTan SedarebiT<br />

fonetikurad da semantikurad gansxvavebuli iranuli<br />

leqsemebis (Sdr. fereid. fasoxi, qarT. pasuxi, fereid. qa-<br />

Razebi _ `werilebi~, qarT. qaRaldi; fereid. xaiSi _ `Txovna~,<br />

qarT. xoSi) da aseve iranuli kalkebisa da naxevrad kalkebis<br />

distribuciuli analizi fereidnulSi.<br />

g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

-h da -s prefiqsebi Tanamedrove qarTuli<br />

enis dialeqtebSi<br />

qarTuli enis istoriis manZilze subieqturi meore da<br />

obieqturi mesame piris gamoxatvas sirTule da problemebi<br />

KovelTvis axlda. es sirTule ver gaamartiva axal qarTulSi<br />

saliteraturo enis normaTa dadgenam; Tanamedrove qarTulis<br />

viTareba gacilebiT ufro rTulia, vidre odesme iKo. mxedvelobaSi<br />

gvaqvs saliteraturo enisa da dialeqtebis viTareba;<br />

gansakuTrebiT am ukanasknelisa. Cven SevecadeT saerTo sura-<br />

Tis daxatvas <strong>dialeqtologiuri</strong> samecniero literaturis mixedviT.<br />

monacemTa sizusteze, cxadia, pasuxs am SemTxvevaSi ama<br />

Tu im dialeqtis mkvlevari agebs, vis naSromebsac vemKarebiT.<br />

orgvar sqemas warmovadgenT: erTSi mocemulia variantebi<br />

S 2 O 3 prefiqsebisa da maTi gavrcelebis are; meore sqemaSi am<br />

variantTa damadasturebeli magaliTebi mogvKavs.<br />

22<br />

I s q e m a:<br />

Ø h s z S j x G h s x z S †<br />

qarTl. + + + + + + + + +<br />

kax. + + + + + + + +<br />

ing. + + + + + +<br />

fereid. + + +<br />

xevs. + + + + + + + +<br />

mTiul. + + +<br />

mox. + + + + + + + +<br />

TuS. + + + + + + + +<br />

fS. + + + + + + + + + +<br />

Jav. + + + + + + +<br />

ayar. + + + + + +<br />

imer. + + + +<br />

gur. + + + +<br />

leCx. + + + + +<br />

ray. + + + +<br />

klarJ. + + +<br />

garda amisa, kaxurSi, ingiloursa da ayarulSi dadasturebulia<br />

hx, hS da hs variantebi; moxeursa da JavaxurSi _ hx.<br />

II s q e m a:<br />

magaliTebi (vasaxelebT ramdenime SemTxvevas ama Tu im dialeqtidan):<br />

Ø<br />

h<br />

s<br />

z<br />

S<br />

j<br />

x<br />

G<br />

<br />

h<br />

s<br />

x<br />

akeTeb, aSeneb, ukeTeb, uSeneb... kiTxa, miwera (imer.)<br />

gahKva, mohkvdomia... vhfqovdiT (mox.) ahtkivda (ayar.)<br />

sZinavs, swKdeba, Seswevda, gasTavebia..<br />

movzJardiT (xevs.), zdgebi (kax.), gadazdisa (qarTl.)<br />

moSyra, gaSyirebia (qarTl.), SeSyamTo (kax.), gaSCexa (ayar.)<br />

jJobnia, dajJerda (ayar.), jJGvlems (TuS.), dajJerdan (xevs.)<br />

daxfaraven (xevs.), davxpatije (mox.), xparavs, xqonda (TuS.), axkidebs<br />

(ayar.)<br />

waGlalavs (xevs.), gavGlesT (mox.), Gnaxidi (TuS.)<br />

wabrZandebi, adgebi (kax.), daTanxmda, dakiTxa (qarTl.)<br />

ahKva, gahkra (qarTl.), CahKo (kax.), dahfqavden (fS.)<br />

daswvda, waswKvita (qarTl.), daswverT (kax.)<br />

xKav, xƒocden, xƒnavda, gdaxKoliKo (fS.)<br />

23


z<br />

S<br />

24<br />

gamazZaxs (fS.)<br />

daSyKivla, SaSyams, daSyriden (fS.)<br />

† ga†fxek (← gahfxek) (mox.)<br />

hs<br />

hS<br />

hx<br />

mihsca, avhswoneviT, avhswie (ayar.), mivhscem (ing.)<br />

SehSyamda, gahSyra, dahSyirdeba (ayar.), mohSyra (ing.)<br />

CahxKves, mihxvda (ayar.), hxKidi, dahxxura (ingil.)<br />

sul dadasturebulia 18 fonetikuri varianti. Kvelaze<br />

meti kaxur dialeqtSia warmodgenili (cxadia, kilokauri<br />

TvalsazrisiTac aris sxvaoba, magram Cven amJerad amas ver<br />

gamovedevnebiT); Kvelaze naklebi varianti klarJulSi gvaqvs<br />

(esec SeiZleba imiT aixsnes, rom es dialeqti, Tu dialeqtTa<br />

Jgufi SedarebiT naklebadaa Seswavlili).<br />

oriode SeniSvna: h- da s- prefiqsebis Semdeg Kvelaze met<br />

dialeqtSi x- prefiqsia warmodgenili (Cven aq ar vgulisxmobT<br />

x-ar<br />

da x-val<br />

/ x-ved<br />

zmnebs _ x- prefiqsi am zmnebSi qarTuli<br />

enis istoriis Kvela etapze dasturdeba). veTanxmebiT im<br />

azrs, rom am SemTxvevaSi x- iseTive fonetikuri procesebis Sedegia,<br />

rogorc sxva variantebi.<br />

da kidev: Zveli qarTulis ZeglebSi dasturdeba ormagi<br />

gamoxatva pirisa. rogorc Cans, es variantic qarTuli saliteraturo<br />

enis ganviTarebis mTel manZilze gvxvdeba: saSual<br />

qarTulSi sakmaod mravladaa; XIX saukuneSic (ilias enaSic)<br />

da, rogorc vxedavT, dGevandel dialeqtebSic (hs, hS, hx). is<br />

faqti, rom saSuali qarTulis monacemi orTografiis problemad<br />

moiazreba, SeiZleba eyvqveS daaKenos swored dialeqturma<br />

monacemebma: dialeqtebSi dadasturebuli ormagi prefiqsebi<br />

ar SeiZleba CaiTvalos orTografiuli aGrevis Sedegad...<br />

dabolos, subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />

niSnebi mraval kiTxvas aGZraven... sagangebo kvlevaa sayiro am<br />

kiTxvebze pasuxis gasacemad...<br />

T a m i l a g o g o l a Z e<br />

(gori. saswavlo universiteti)<br />

dialeqturi leqsika da mwerali<br />

1. saukuneTa manZilze enaSi axali sityvebis Semosvlisa<br />

Tu misi damkvirdebis process, upirvelesad, mwerali amCnevda,<br />

Tvalyurs adevnebda. dReisaTvis es sakiTxi TiTqmis miyurisZirebulia.<br />

amitom saWiroa da sayuradRebo 1922 wels Jurnal<br />

`lomisSi~ konstantine gamsaxurdias patara werili `axali sityvebi~<br />

2. k. gamsaxurdia Jurnal `xomaldis~ `mebibliografis~<br />

gancxadebis sapasuxod, SeniSnavs, rom mas abraleben barbarizmebis<br />

Semotanas saliteraturo qarTulSi. paTosi am werilisa<br />

mxolod braldebis gabaTilebas ar isaxavs miznad, piriqiT, igi<br />

saliteraturo enis leqsikuri gamdidrebis gzebis Ziebiskenaa<br />

mimarTuli. mwerali mowadinebulia gandevnos qarTuli enidan<br />

`is zedmeti balasti~, romelic saukuneebis gavleniT, masSi<br />

`Calekila~. paralelurad k. gamsaxurdia ayenebs `enis reparaciis~<br />

aucileblobas `adgilobriv dialeqtebis leqsikis saSualebiT~.<br />

3. mwerali cdilobs aCvenos, rogor xdeboda saukuneTa<br />

manZilze barbarizmebis Semosvla-damkvidreba jer indoeT-sparseTidan,<br />

Semdeg ki—rusulidan. avtori SeniSnavs, rom kidev<br />

didi droa saWiro qarTuli enis `ukulturo barbarizmebis<br />

dasaxvewad~.<br />

4. k. gamsaxurdias azriT, bevri axali sityvis damkvidrebisaTvis<br />

`dauSreteli idiomuri auzia~ berZnul-laTinuri enebi,<br />

anu igi faqtiurad ayenebs saerTaSoriso sityvebis aqedan<br />

damkvidrebas enaSi. magram aqve enis gamdidrebis yvelaze uke-<br />

Tes saSualebad avtori miiCnevs dialeqturi leqsikidan (gansakuTrebiT<br />

megrul-svanuri da fSav-xevsuruli kiloebidan)<br />

moZiebuli sityvebis Semotanis aucileblobas, rac mwerlis<br />

prerogativaa, romelsac k. gamsaxurdia `axali sityvebis mayrebs~<br />

uwodebs.<br />

5. sadReisod metad mwvaved dgas saliteraturo qarTulSi<br />

barbarizmebisa Tu dialeqturi leqsikidan Semotanis sakiTxi. ra-<br />

25


dio-televizia, bulvaruli presa Tu, saerTod, qarTuli Jurnal-gazeTebi,<br />

saSiSad anagvianeben qarTul enas usistemo, stiqiuri,<br />

modis gavleniT Semotanili sityvebiT. aRniSnul sakiTxebze<br />

mxolodRa enaTmecnierebi msjeloben, Zveli Tu axali Taobis<br />

mwerlebi ki `nergaven~, stiluri specifikis sababiT, barbarizmebs,<br />

dialeqtizmebs, vulgarizmebs. am TvalsazrisiT asi wlis winaT<br />

mwerlisa da moqalaqis k. gamsaxurdias patara werili `axali<br />

sityvebi~ metad saWirboroto mniSvnelobas iZens.<br />

T a m a r v a S a k i Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

dialeqtizmebi _ rogorc poetur-stilistikuri<br />

xerxi muxran maWavarianis SemoqmedebaSi<br />

muxran mayavarians gamorCeulad ZaluZs gare samKaros poeturad<br />

warmoCena, KofiTi movlenebis saleqso samosSi gaxveva,<br />

Cveulebrivi, nacnobi sitKvebisaTvis (xSirad dialeqturi formebisaTvis)<br />

axleburi sazrisis miniyeba da maTi musikad gardaqmna:<br />

biyi?!<br />

marTla?!<br />

ai, mesmis!<br />

aba, me ar mgvanebia...<br />

_ rava<br />

va, Sen ra?<br />

_ raGa, rava<br />

va,<br />

kaci JavriT aGara var, _<br />

sami Svilis mama var da<br />

samiveni qalebia.<br />

poetiseul alGos enisas da mis leqsiT metKvelebas, romelic<br />

gansxvavebuli, mxolod muxranisaTvis damaxasiaTebeli silaGiTa<br />

da nairgvarobiT gamoirCeva, Tavisebur elfers sZens<br />

dialeqtizmebic (ZiriTadad imerizmebi). es ukanasknelni poeturi<br />

efeqtisa Tu riTmis sayiroebisaTvis gamoiKenebian xolme<br />

xSirad Semoqmedis mier.<br />

26<br />

zmnur formaTagan TvalSi sacemia dialeqtizmebis ori tipi:<br />

erT SemTxvevaSi poeti imeruli leqsikidan uSualod iGebs<br />

ama Tu im erTeuls da Sesaferis adgils uZebnis mas leqsis<br />

striqonSi. xSirad dialeqturi forma, rogorc iTqva, sariTmo<br />

erTeulsac warmoadgens, rac kidev ufro meti emociiT aGaqmevinebs<br />

mkiTxvels saTqmelis azrsa da Sinaarss:<br />

me ara erTxel gamigonia<br />

natvra miwaze _<br />

sul erT mtkavelze.<br />

_ axla TbilisSi gama<br />

maro<br />

ronia<br />

da mere momkla_<br />

aGar daveZeb.<br />

sxva SemTxvevaSi zmna gamoKenebulia imerulisaTvis damaxasiaTebeli<br />

variantiT (imeruli gaformebiT):<br />

gajGenTilia siZvelis suniT<br />

damZaGebuli oTaxis hava.<br />

gareT ki ukve<br />

mze amosula,<br />

gareT ki ukve<br />

tKemlebi hKvava<br />

va.<br />

muxran mayavarianis poeziaSi vxvdebiT saxelebTan dakavSirebul<br />

morfologiur dialeqtizmebsac, rogoric aris, magali-<br />

Tad, saxelobiTi brunvis niSnis gamoKeneba xmovanze fuZedaboloebul<br />

saxelebTan:<br />

mzei,<br />

ibGavla miwam.<br />

mzem daiZaxa: _ miwa!<br />

saxeli moxmobilia wrfelobiTis formiTac (rac damaxasiaTebelia<br />

xevsuruli dialeqtisTvis):<br />

xevsur<br />

Camodis liqokiT,<br />

moKmeni franguls uqeben...<br />

dialeqtizmebs vxvdebiT agreTve zedsarTavi saxelebis gamoKenebisas:<br />

27


vxedav _<br />

mezoblis saxlis Tavze gatexil kramits.<br />

vxedav _<br />

foTlebze TqaraTquri gaudis wvimas.<br />

vxedav _<br />

Saraze qali garbis sove<br />

veli<br />

kabiT.<br />

vxedav _<br />

qaTmebi abuzulan qliavis Ziras.<br />

dialeqturi variantebiT dasturdeba nacvalsaxelebic:<br />

an kidev:<br />

sul ramdenime,<br />

ori Tu sami,<br />

imedad Cemda<br />

da, arsebobs saxli,<br />

sadac me ZalmiZs,<br />

Kovel dros ZalmiZs,<br />

moulodnelad davreko zari.<br />

ver SeaCerebs veraferi sitKvas gabeduls _<br />

frTebi masxia TqvengniT<br />

gniT,<br />

mxolod TqvengniT<br />

rameTu.<br />

dialeqturi formebiT warmogvidgeba zmnisarTebic:<br />

sxva SemTxvevaSi:<br />

gaumarJos Kvelas GmerTma,<br />

vinc ki rosme<br />

qarTlis mterTa<br />

angelozni daufeTa.<br />

Kefda nagazi.<br />

mwifda mTvare.<br />

vtovebdiT kumiss.<br />

wamiGo sevdam:<br />

ar icode kacma qe mainc, _<br />

dGes ara, _ xvale<br />

ukve veGar dagirGvevs dumils<br />

xma<br />

verca mamlis,<br />

verca ZaGlis...<br />

muxran mayavarianis SemoqmedebaSi gansakuTrebiT mravlad<br />

daCndeba kavSirebis dialeqturi formebi (Tva<br />

Tvara<br />

ra, mara<br />

ra, ro...):<br />

brali miamitis, _ me Sen getKvi<br />

dGes da CvenSi isic, ar meKofa sitKvis maragi...<br />

Tvara<br />

me ra miyirs, _ ara!<br />

qvisqveS raa, vici. sxvisi misabaZi<br />

ra myirs, _<br />

Tvara<br />

ki!<br />

an kidev:<br />

sxva SemTxvevaSi:<br />

vinmem,<br />

arcaa gasakviri, _<br />

arc icis iqneb, _<br />

qristes Sobamde rom Seiqmna qarTuli wigni...<br />

ara!<br />

es ase rom ar iKos,<br />

kidev, _ xo, _<br />

mara<br />

ra!<br />

ase<br />

rom<br />

aris?!<br />

Tund erTi maTgan, _<br />

ase KinCad, vinc gidgas gverdiT,<br />

ro rame iKos, _<br />

wveTs sisxlisas gaiGebs SenTvis?!<br />

eh... Seni mteri araa meti.<br />

vin?! _<br />

xelosani vamJobino xalas xelovans?<br />

bnela? _<br />

28<br />

29


Tu bnela? _<br />

ki, batono!<br />

magram dGe roa?<br />

dasturdeba agreTve Ke nawilaki (romliTac gadmocemulia<br />

subieqtis simravle):<br />

ramdeni rame iKo Ke<br />

kargi da Cemi urgebi.<br />

imeruli dialeqtisTvis damaxasiaTebeli ime<br />

xSirad gamoxatulia gakvirvebis semantika:<br />

magondeba:<br />

zamTaria.<br />

TeTri,<br />

TeTri zamTaria.<br />

stumrebs veliT, _<br />

vGelavT:<br />

_ ime,<br />

Tu modian, _<br />

sad arian?!<br />

formiT<br />

dialeqturi formebiT warmoCndeba zogJer poetiseuli<br />

iumoric:<br />

grialebs taSi.<br />

zecas angrevs taSis griali.<br />

patiosneba Zegligia dGes kajiani.<br />

xma ismis zogJer taSis xmaSi xamuS-xamuSi:<br />

_ sad ari, Tvara<br />

ra, kai kia sindis-namusi.<br />

an kidev:<br />

kvlavaa, viT iKo, sawuTro alubluri:<br />

Sexedav _ balia!<br />

igemeb, _ tKemali!<br />

ramdeni kacia mis mier daGupuli!<br />

Jandabas!<br />

udrood ar gvxocdes qe mainc.<br />

muxran mayavarianis poeziaSi dialeqtizmebi warmogvidgeba,<br />

rogorc erTgvari poetur-stilistikuri xerxi (mxedvelobaSi<br />

gvaqvs ZiriTadad im tipis SemTxvevebi, roca dialeqturi forma<br />

sariTmo erTeulsac warmoadgens amavdroulad), roca sa-<br />

Tqmelis Sinaarsi da misi bgerobrivi samKaro (am SemTxvevaSi<br />

dialeqtizmebi) ise bunebrivad arian erTmaneTze gadaJayvulni,<br />

rom cal-calke verc ki aGiqmebian _ mkiTxvelic Kovelgvari<br />

Zaldatanebis gareSe xdeba misi poeziis Tanaziari:<br />

vajas).<br />

dGes Jixvis rqaSi me vteni varams,<br />

amaod vteni, rogorc Sen guSin...<br />

me, me vikiTxo, me ra vqna. Tvara<br />

Sen ra xania gaqvs Tavi qudSi (mimarTavs muxrani<br />

muxran mayavarianis stiqiaa samSoblos xati _ poeturad<br />

aGbeydili. aq poulobs igi tkivilisa Tu aGmafrenis<br />

usazGvro SesaZleblobebs... bunebrivia, saqarTvelos Znelbedobis<br />

dros muxran mayavariani mxolod poetad ver darCeboda.<br />

man momaval Taobebs gadaurCina erovnuli TviTSegneba... am didi<br />

sazrisis _ samSoblos gancdis _ bgerobriv samosSi mosaqcevad<br />

didma muxranma sxva poetur aGkazmulobasTan erTad dialeqtizmebsac<br />

mouxmo:<br />

saKdriT gamodis patara kaxis<br />

karis moZGvari kaxT-mayavari,<br />

romelic Turme Kofila naGdi<br />

kaci da, mere, kaci ravari! _<br />

Cemi ar iKos, qarTveli xalxi<br />

Kofila Turme misTvis mTavari.<br />

30<br />

31


m a r i n e k a k a C i a , q e T e v a n m a r g i a n i ,<br />

m a r i n a J G a r k a v a<br />

(Tbilisi. soxumis saxelmwifo universiteti)<br />

qarTvelur ena-kiloTa<br />

leqsi<br />

siko<br />

koni<br />

nis SedgenisaTvis<br />

1. teqnologiurma miRwevebma dRis wesrigSi daayena samecniero<br />

masalisa da informaciis eleqtronul sivrceSi integrirebis<br />

aucileblobis sakiTxi.<br />

Tanamedrove etapze qarTuli eleqtronuli leqsikografiuli<br />

bazis Sesaqmnelad uaRresad aqtualuria qarTul-svanurmegrul-lazuri<br />

eleqtronuli leqsikonis arseboba. teqnologiur<br />

miRwevaTa safuZvelze aseTi tipis leqsikonis Seqmna axali<br />

sityva iqneba leqsikografiaSi. mkvlevarTa Soris didi xania<br />

arsebobs moTxovna (praqtikuli da samecnieroc) dRemde<br />

analogis armqone qarTul-svanur-megrul-lazur leqsikonze. am<br />

naSroms eqneba udidesi praqtikuli da samecniero Rirebuleba<br />

rogorc qarTveli, aseve ucxoeli specialistebisaTvis (lingvistebisaTvis,<br />

kavkasiologebisaTvis, sociologebisaTvis, eTnolingvistebisaTvis.)<br />

2. qarTuli enis struqturisa da istoriis kvlevisaTvis<br />

TxuTmetsaukunovan werilobiT ZeglebTan da dialeqtur masalasTan<br />

erTad udidesi mniSvneloba eniWeba qarTvelur enaTa<br />

_ svanuris, megrul-lazuris monacemebs: `svanuri ena, iseve<br />

rogorc megrul-Wanuri, marTalia, pergamentze araa warmodgenili,<br />

magram es arc mas da arc megrul-Wanurs ar uSlis<br />

xels, SeinarCunos uZvelesi Tvisebebi, romlebic odesRac saerTo<br />

iyo qarTvelur enaTa jgufis yvela warmomadgenlisaTvis,<br />

magram sruliadac ar asaxula werilobiT ZeglebSi~ (k. dondua).<br />

didia arqaizmebiT gamorCeuli svanuri enisa da megrullazuris<br />

monacemTa roli qarTveluri enebis istoriul-SedarebiTi<br />

kvlevisa da arqetipTa rekonstruqciisaTvis. rogorc<br />

cnobilia, struqturulad svanuri sakmaod axlos dgas saer-<br />

To-qarTvelur fuZe enasTan. misi rTuli fonetikuri sistema,<br />

gramatikuli Taviseburebani da dialeqturi nairgvaroba gansakuTrebiT<br />

faseulia zogadlingvisturi TvalsazrisiT.<br />

32<br />

3. dRemde ar gagvaCnia svanuri, megrul-Wanuri ganmartebi-<br />

Ti da qarTul-zanur-svanuri sruli SedarebiTi leqsikonebi.<br />

mcire gamonaklisis garda am leqsikonebis Seqmna - gamocema,<br />

(eleqtronuli versiiTurT) da maTi analiziT miRebuli<br />

Sedegebi kidev erTxel siRrmiseulad da safuZvlianad cxadyofda<br />

mecnierul WeSmaritebas svanur-zanuris qarTuli fuZe<br />

enidan gamoyofis realobis Taobaze, ufro naTel warmodgenas<br />

Seqmnida qarTvelur enaTa diferenciaciis Sesaxeb.<br />

svanur-megrul-lazur ganmartebiT leqsikoni (beWduri da<br />

eleqtronuli versiebiT) uciloblad Seiqmneba mesaZirkvled<br />

dRemde ararsebul qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis<br />

akademiuri gamocemisa. (g. maWavarianis `qarTvelur enaTa SedarebiTi<br />

gramatika~ mxolod da mxolod saleqcio kursia).<br />

4. leqsikonis Sedgenis (agebis) saxelmZRvanelo principebia:<br />

• leqsikur erTeulebad aRebuli iqneba yvela metyvelebis<br />

nawili: saxelebi saxelobiTi brunvis formiT, zmna-masdaris<br />

formiT: (piriani formiT mxolod defeqturi da Taviseburi<br />

zmnebi iqneba warmodgenili)<br />

• leqsikonSi aisaxeba svanur-megrul-lazuris formaucvleli<br />

metyvelebis nawilebic: zmnizeda, kavSiri, Tandebuli,<br />

Sorisdebuli, nawilaki da sxvadasxva sawarmoebeli afiqsebi.<br />

• calke leqsikur erTeulebad iqneba warmodgenili omonimebi.<br />

• leqsikonSi ar Seva: a) topoponimebi da anTroponimebi<br />

b) saTakilo sityvebi<br />

g) frazeologizmebi<br />

• leqsikoni oTxenovani iqneba: qarTul-svanur-megrul-lazuri.<br />

leqsikonis SemdgenelTa mier gaTvaliswinebuli iqneba qar-<br />

Tvelur enaTa Sesaxeb dRemde arsebuli yvela leqsikoni (arn.<br />

Ciqobava: Wanur-megrul-qarTuli SedarebiTi leqsikoni; b. niJaraZe:<br />

qarTul-svanur-rusuli leqsikoni; v. Tofuria, m. qaldani:<br />

svanuri leqsikoni; z. sarjvelaZe, h. fenrixi: qarTvelur<br />

enaTa etimologiuri leqsikoni; o. qajaia: megruli leqsikoni;<br />

C. gujejiani, h. palmaitisi: svanur-inglisuri leqsikoni, m. Cuxua:<br />

qarTvelur ena-koloTa SedarebiTi leqsikoni...)<br />

33


q e T e v a n m a r g i a n i - s u b a r i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

pirobiT-SedegobiTi zmnuri formebi svanurSi<br />

da maTi semantikuri mimarTeba Zveli<br />

qarTulisa da mTis dialeqtis monacemebTan<br />

1. svanur zmnis gardamaval da medioaqtiur upreverbo<br />

formaTa uRlebaSi dasturdeba perfeqtuli mwkrivebi (pirobiT-SedegobiTi<br />

I da pirobiT-SedegobiTi II), romelTa badali<br />

monacemebi Tanamedrove saliteraturo enas ar moepoveba.<br />

saanalizo formebSi, erTi mxriv, naTqvamis mimarTeba sinamdvilisadmi<br />

varaudis, SesaZleblobis, dauzusteblobis gamomxatvelia,<br />

epistemikuria. isini mxolod moqmedebis daudastureblobis<br />

(savaraudoobis) niuansiT upirispirdebian namyos<br />

sxva droebs: wyvetili: anSxeb<br />

`Sekera (man is)~ _ pirobiTi:<br />

ðSxbun<br />

SxbunŒl `{iqneb} keravda (is mas) _ SedegobiTi I: xoSxba<br />

xba<br />

`ukeravs (mas is) _ SedegobiTi II: xaSxb’<br />

b’n `ekera (mas is) piro<br />

ro-<br />

biT-Se<br />

Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTi<br />

I: xeSxbi<br />

xbi `iq<br />

iqneb<br />

Seukeravs (mas is)~ _ piro<br />

ro-<br />

biT-Se<br />

Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTi<br />

II: xeSxbŒl/xeS<br />

xeSxbi<br />

xbiæ `iq<br />

iqneb<br />

ekera (mas is)~; rogorc<br />

aRmoCnda, qarTulSi msgavs viTarebaSi modaluri sityvebi<br />

moiSvelieba, svanurSi ki aRniSnuli semantika sinTezur<br />

formebSia Cadebuli (maTi aRweriTi variantebi Tavad svanur-<br />

Si udris: I da II Sede<br />

dego<br />

gobi<br />

biTis<br />

forme<br />

mebi<br />

+ nawilaki mˆrŠs<br />

(bz.), ÌÀæÛæËÉ (bq.) `albaT~);<br />

meore mxriv, mocemul zmnebs preverbiani formebi ara aqvT;<br />

swored amitom isini diuratiulobas gamoxataven da eqsperianciuli<br />

mniSvnelobisani arian, rac gulisxmobs swored drois<br />

gansazRvrul momentTan kavSiris uqonlobas.<br />

2. saanalizo formebSi niuan<br />

ansu<br />

surad<br />

pirobiToba-xolmeobi-<br />

Tobis sinTezia warmodgenili da maTi semantika Zalze mogvagonebs<br />

Zveli qarTulis III xolmeobiTs (a. SaniZe): e-Tes<br />

Tes-i-s:<br />

`moimkis, sadaca igi eTesis~, Sdr. x-e-lðS-i `uTesia (mas is)<br />

iqneb xolme~ anu `danaTesi eqneba~; e-vn<br />

vn-i-s: `xolo uZlurisa<br />

misgan, romelsa ara evnis misda, piri garemiiqcis~, Sdr. x-emðæin<br />

in-i `uvnia iqneb xolme~ anu `navnebi aqvs mas misTvis~... aseve<br />

xevsurul dialeqtSi avTandil arabulis mier dadasture-<br />

34<br />

bul III xolmeobiTis moqmed formebs (eT<br />

eTqvis<br />

qvis, eubnis<br />

nis, eCola<br />

la-<br />

gis, ekve<br />

vexi<br />

xinis<br />

nis, eWamis<br />

mis, meZa<br />

Zaxin<br />

xinni<br />

nian<br />

an...);<br />

3. es monacemebi xolmeobiTis STabeWdilebas toveben formobrivadac;<br />

specialur literaturaSi aRniSnulia, rom, mar-<br />

Talia, `xolmeobiTi, rogorc gramatikuli kategoria, dRevandel<br />

svanurSi aRar gvaqvs, magram Zvelad unda gvqonoda. xolmeobiTis<br />

nakvTi dRemde Semogvenaxa aƒn-i `xnavs~, ðSx<br />

Sx-i `wvavs~<br />

tipis zmnebSi~ (arn. Ciqobava); svanuri myofadusrulis -i sufiqsi<br />

`eWvs gare<br />

reSea<br />

Sea, igive mona<br />

nace<br />

cemi unda iyos, rac awmyos<br />

-i,<br />

warmoSo<br />

SobiT xolme<br />

meobi<br />

biTis sufiq<br />

fiqsi<br />

si~ (g. maWavariani);<br />

saanalizo formebi statikur zmnaTa myofadis (xext<br />

xextðæi<br />

`exateba~) inversiaqmnil formebad migvaCnia, sadac aseve figurirebs<br />

sufiqsi -i;<br />

4. Tuki `Zvel qarTulSi III xolmeobiTi II TurmeobiTTan<br />

iseTsave mimarTebaSia, rogorc xolmeobiTi II namyo ZiriTad-<br />

Tan~ (a. arabuli), SeiZleba iTqvas, rom svanurSi I da II pirobiT-SedegobiTis<br />

formebi I da II SedegobiTTa upreverbo formebTan<br />

semantikur opozicias qmnian mxolod<br />

infe<br />

feren<br />

renci<br />

ciulo<br />

lo-<br />

biT: pirobiT-SedegobiTi I: xemi<br />

`iq<br />

iqneb<br />

(/al<br />

albaT<br />

baT) uWamia (naWami<br />

aqvs erTxel mainc an arasodes)~ _ upreverbo SedegobiTi I:<br />

xoma<br />

`uWamia (naWami aqvs erTxel mainc an arasodes)~, preverbian<br />

formebTan (SedegobiTi I: loxma<br />

mama<br />

`SeuWamia~) ki _ xolme<br />

meobi<br />

biTo<br />

Tobis<br />

Sina<br />

naar<br />

arsi<br />

siTac<br />

Tac; xolo, Tuki xevsuruli III xolmeobiTi<br />

dRes evidencialobasa da xolmeobiTobas gamoxatavs erTdroulad<br />

(eT<br />

eTqvis<br />

`uTqvams mas is Turme<br />

xol<br />

olme<br />

me~), svanuri pirobiT-<br />

SedegobiTi epistemikuroba-xolmeobiTobis semantikur sinTezs<br />

warmoadgens (xeq<br />

xeqæi `uTqvams mas is iqneb<br />

xolme<br />

me~).<br />

35


o m a r m e m i S i S i<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

reduplikacia lazurSi<br />

leqsikur erTeulTa reduplikacia warmoqmnis erT-erTi<br />

saxea. sityvis gaorkeceba, ganmeoreba gamosaxvis stilistikuri<br />

saSualebacaa. mas mimarTaven mniSvnelobis gasaZliereblad,<br />

zogjer ki morfologiuri funqciac aqvs (q. lomTaTiZe).<br />

dadgenilia, rom reduplicirebuli fuZeebiT gamoixateba<br />

mravlobiToba, krebiToba, intensioba.<br />

lazurSi reduplicirebuli fuZeebi SedarebiT mcirea da<br />

metwilad qarTulis wess misdevs.<br />

zedsarTav saxelTa reduplikacia mravlobiTobas gamoxatavs.<br />

gaorkeceba TiTqmis aucilebeli xdeba, Tu sazRvruli sazogadod<br />

mravlobiTobas ver awarmoebs (a. SaniZe): tuca<br />

ca-tu<br />

tuca<br />

(cxel-cxeli), aRani<br />

ni-aRa<br />

aRani<br />

(axal-axali)...<br />

zedsarTavis fuZis gaorkecebiT gamoixateba aRmatebiTi da<br />

odnaobiTi xarisxi (arn. Ciqobava): xomu<br />

mula<br />

la-xo<br />

xomu<br />

mula<br />

(xmel-xmeli),<br />

mkule<br />

le-mku<br />

mkule<br />

(mokle-mokle)...<br />

ricxviTi da arsebiTi saxelebis ganmeoreba gamoxatavs<br />

ganawilebiTis funqcias (fr. naiseri): sum-sum<br />

(sam-sami), viT-<br />

viT (aT-aTi)...<br />

intensiobis funqcia akisria zmnaTa reduplikacias: mo-<br />

xTu-mo<br />

moxTu<br />

(movida-movida), RaRa<br />

Ralu<br />

lu-Ra<br />

RaRa<br />

Ralu<br />

(ilaparaka-ilaparaka)...<br />

intensiobisa da mravalgzisobis gamomxatvelia masdaris<br />

reduplikacia: okiTxu<br />

Txu-oki<br />

okiTxu<br />

TxuTen<br />

Ten (kiTxva-kiTxviT), oWaru<br />

ru-oWa<br />

oWa-<br />

ruTen<br />

(wera-weriT)...<br />

araiSviaTad arsebiT saxelTa gaorkecebis Sedegad sityva<br />

zmnisarTis funqcias iZens: ofute<br />

te-ofu<br />

ofute<br />

(uban-uban), mzoRa<br />

Ra-<br />

mzoRa<br />

(zRva-zRva)...<br />

reduplicirebul fuZeTa bgeriTi Sedgeniloba mravalferovania:<br />

segmentTa Tavkiduri da bolokiduri Tanxmovnebi identuria:<br />

Wox-Wo<br />

Woxi<br />

(erTgvari Citi), Ror-Ro<br />

Rori<br />

(Zalian moxuci),<br />

kap-ka<br />

kapi<br />

(avi suli)...<br />

36<br />

segmentTa Tavkiduri Tanxmovnebi araidenturia: koCi<br />

Ci-mo<br />

moCi<br />

(kaci-maci), biga<br />

ga-mi<br />

miga<br />

(joxi-moxi)...<br />

reduplicirebul fuZeebSi xdeba xmovanTa Senacvleba, kompleqsis<br />

gamartiveba, disimilacia, bolokiduri Tanxmovnis dakargva...<br />

m a n a n a m i q a Z e<br />

(quTaisi. a. wereTlis saxelmwifo universiteti)<br />

imerizmebis adgilisaTvis Teimuraz<br />

lanCavas SemoqmedebaSi<br />

1. Teimuraz lanCavas enis TaviseburebaTa Seswavlisas gasaTvaliswinebelia<br />

mwerlis Tanamedrove saliteraturo enis<br />

niSan–Tviseba da misi adgili saliteraturo enis ganviTareba-<br />

Si. dialeqturi formebis (ZiriTdad imerizmebi, nawilobriv<br />

gurulisaTvis damaxasiaTebeli erTeulebi) xSiri gamoyeneba<br />

mweralma SeZlo mxatvruli teqstis meSveobiT. mis mier literaturul<br />

enaSi Semotanili sityvebi imeruli dialeqtis sarezervo<br />

fondSia daunjebuli. Teimuraz lanCavas mxatvrul<br />

TxzulebebSi warmoCenil sityva–TqmaTa safuZveli swored dialeqturi<br />

leqsikaa, zogjer – qarTveluri enobrivi nimuSebic.<br />

2. mwerlis enaze muSaobis dros leqsikur erTeulTa dajgufeba<br />

movaxdineT Semdegi principiT;<br />

a) gamovyaviT dialeqtizmebad miCneuli arqauli formebi<br />

(magaliTad gvimi, bujeri, tylapSia, manWvali da a.S.).<br />

b) imerul dialeqtSi daunjebuli is sityvebi, romlebic<br />

imave an gansxvavevbuli mniSvnelobiT sxva dialeqtebSic gvxvdeba<br />

da sakuTriv imerizmebi, romlebic mwerlis Semoqmedebisa-<br />

Tvis gansakuTrebiT damaxasiaTebelia (iRliteba, iqaqeba, iqindreba,<br />

ixuntrucebs, iZRinkeba, ijRvarkeba, labziani, leWo, koxro,<br />

kulumburi, kruxna...).<br />

g) sityvebi, romlebic ar dasturdeba dRes arsebul leqsikonebSi<br />

37


(yeJra, qvijaSkina, deiZRvinkeba, goToSia, geikvirikebs...).<br />

3. moxsenebaSi motanilia vrceli sailustracio masala,<br />

romelic gaanalizebulia da naCvenebia saliteraturo enis gamdidreba-srulyofaSi<br />

mwerlis rolis Sesaxeb<br />

c i a l a n a r a k i Z e<br />

(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />

lazuri saleqsikono masala<br />

mkvaxe, ora _ dro, mumqui _ umaduri... `gola maRala<br />

ren, TuTa maRala ren, RormoTi maRala ren, mara dobadona<br />

iri xolo ren~ _ mTa maRalia, mTvarec maRalia,<br />

RmerTic maRalia, magram samSoblo yvelaferia;<br />

`aRne manebra Zira, mjveSi va guiWkvendina~ _ axali megobari<br />

naxo, Zveli ar daiviwyo; `mTini nena mWoxa ren~<br />

_ marTali sityva mkvaxea; `ora muSis va mewilaSi Suka-<br />

Ti ibaden~ _ Tavis droze kitrs Tu ar mowyvet, isic<br />

berdeba; `mumqui koCikala manebroba va iyven~ _ umadur<br />

kacTan megobroba ar SeiZleba.<br />

38<br />

1. xelvaCauris raionis soflebis (sarfi, kvariaTi) mcxovrebTa<br />

metyvelebaze Cven mier uSualo dakvirvebis Sedegad<br />

mopovebulia saleqsikono masala, romelic fiqsirebuli<br />

ar aris samecniero literaturaSi.<br />

ramdenime nimuSi: osurWkori (gaTxovili qaliSvili),<br />

Ronikoni (mamiseuli ojaxi gaTxovili qalisaTvis), xergeli<br />

(arafris SemZle), xorate (Zunwi), omWiu (gasuf-<br />

Taveba), geTanapiji (ganTiadi), Wafala (Tevzis saxeoba),<br />

cxili (axladgamoCekili abreSumis Wia), ququda (abre-<br />

Sumis parki), mwkui (jara) da a.S.<br />

2. lazuri dialeqturi leqsikis simdidre Tavs iCens, agreTve<br />

saintereso frazeologiuri erTeulebis xmareba-<br />

Si. magaliTad: `gui qomuxTu~ _ gulze moxvda (qomeSvabRu<br />

_ gabrazda); `caq Toli qagonwku~ _ cam Tvali<br />

gaaxila (gamoidara _ qagonTanu); `xe gunTxu~ _ xeli<br />

gauwoda (nuSolu-daexmara)...<br />

3. mdidari da mravalferovania lazuri andazebis leqsikac.<br />

andazebma Semogvinaxes iseTi terminebi, romlebic<br />

TiTqmis daviwyebas miscemia da ixmareba mxolod lazTa<br />

gabmul metyvelebaSi: gola _ mTa, dobadona _ samSoblo,<br />

RormoTi _ RmerTi, manebra _ megobari, mWoxa _<br />

n i k o l o z o T i n a S v i l i<br />

(gori. saswavlo universiteti)<br />

sofel TiRvis onomastikoni<br />

zemo qarTlis kulturul-mwignobruli kerebi Zveli droidan<br />

iyo cnobili. isini ZiriTadad ganTavsebulia mTiswineT-<br />

Si. am TvalsazrisiT sayuradReboa TiRvis samonastro kompleqsi,<br />

romlis dRemde moRweuli onomastikuri masalebi da<br />

maTi gamomzeureba saSuri saqmea.<br />

sofeli mdebareobs fcis frones xeobaSi, mdinaris marjvena<br />

mxares, SemaRlebul adgilze. sofelSi dgas Sua saukuneeb-<br />

Si agebuli taZari da kompleqsi, romelic augia daviT aRmaSeneblis<br />

asuls Tamars. CrdiloeTis mxares, sarkmlis Tavze, mo-<br />

Tavsebulia fiqalqva asomTavruliT Sesrulebuli warweriT,<br />

or svetad, romelSic moxsenebulia monastris amSenebeli Tamar<br />

daviTis asuli. rogorc aRniSnuli warwera, ise istoriuli<br />

wyaroebi saSualebas gvaZlevs Tvalni gavadevnoT mxarisa<br />

da soflis onomastikas, mis cvalebadobas, dRevandel viTarebas,<br />

dialeqtur movlenebs.<br />

vaxuSti batoniSvili Tavis `aRweraSi~ asaxelebs sofel<br />

TiRvas, mis amSenebels, punqti aRniSnuli aqvs Sromas darTu-<br />

39


li soflebis siaSi, aseve datanili aqvs Tavis Sedegnil rukaze.<br />

amave meTvramete saukuneSi ioane bagrationi `qarTl-kaxe-<br />

Tis aRweraSi~ fcis wyalze TiRvas aRniSnavs, rogoroc `mosaxles~.<br />

TiRvis onomastikuri masalebi wlebis winaT gvaqvs aRwerili.<br />

dRevandeli viTarebiT iq Sesvla da gadamowmeba garTulebulia,<br />

radgan TiRva da sxva soflebi separatistebis mier<br />

kontrolirebad teritoriazea moqceuli. amitom iqidan wamosul<br />

mosaxleobas ZiriTadad gorisa da qarelis raionebis<br />

soflebSi vxvdebodiT dazustebis mizniT.<br />

1715 wlis `ruisis saepiskoposos davTris~ mixedviT TiRva<br />

didi sofeli yofila. imdroindeli anTroponimebidan dRes<br />

aRar gvxvdeba: burnaZe, wereTeli, gamcemliSvili, kopaZe, mamukiSvili,<br />

onofraSvili, beJitaSvili. goderZaSvili, amilbaraSvili,<br />

sexniaSvili, TandilaSvili. ivaneSvili, mumlaZe, xixaZe,<br />

CareqaSvili da sxvebi.<br />

dRes saxloben: jaxvelaZeebi, mosulebi arian zemo iTxvisidan,<br />

gamrekelaSvilebi – zestafonidan, wiwvianiZe, dRes gvxvdeba<br />

ninikuris gvariT, gvari mesxi mosulia amave xeobis sofel<br />

axalSenidan, maisuraZe raWis sofel wedisidan, samxaraZe –<br />

SroSadan, vaxtangaSvili – axalcixidan. aseve saxloben: gaba-<br />

TaSvili, lanCavaSvili. koniaSvili, ositaSvili, laWvriSvili,<br />

lacabiZe.<br />

gadaSenebuli gvarebidan sofelSi darCa toponimebi: burnaZiaanT<br />

xevi (burnaZe), basaniZeebis saydari (basaniZe), aRsaba-<br />

Zis miwa (aRvsebaZe), ewodeba Careqaulic, begiaanT mamulebi<br />

(begiaSvili), wereTliaanT mamulebi, igive wereTeliseuli –<br />

TiRvis CrdiloeT ubanSi, ewodeba alibric. amilbaraSviliseuli<br />

ewodeba saZovars TiRvis aRmosavleTiT.<br />

toponimur saxelTa meore komponentad gvxvdeba: ubani,<br />

wyaro, axo. magaliTad: ositaanT ubani, qelexsaanT ubani, ninikuriaanT<br />

ubani, nadiraanT ubani, jabiaanT ubani. lazikaanT<br />

wyaro, beRlebis wyaro, lanCavaanT wyaro, saydris wyaro, saTaves<br />

iRebs TiRvis taZris saZirkvelSi, dalaqiaanT axo, lacabi-<br />

ZiaanT axo, yuTiaanT axo...<br />

40<br />

moxsenebaSi warmovadgenT onomastikuri erTeulebis enobriv<br />

da istoriul cvalebadobas, imerul da qarTlur leqsikur<br />

erTeulebs.<br />

Ì Ä Ã Ä À Ó À Ù Ë É À Í É<br />

(ÈÁÉËÉÓÉ. ÀÒÍ. ÜÉØÏÁÀÅÀÓ ÓÀá. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÉÍÓÔÉÔÖÔÉ)<br />

ÄÒÈÉ ÖÞÅÄËÄÓÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÔÄÒÌÉÍÉÓ<br />

(æÉÈÉÍ/ÖÈÉÍ/ÉÈÉÍ/ÎéÈÉÍ/éÈÉÍ/ËéÈÉÍ) ÛÄÓÀáÄÁ<br />

1. ÓÅÀÍÄÈÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÄÈÍÏÂÒÀ×ÉÖËÉ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÃÀÍÀÀ<br />

ÝÍÏÁÉËÉ, ÜÅÄÍÀÌÃÄ ÌÏÙßÄÖËÉ ßÀÒÌÀÒÈÖËÉ áÀÓÉÀÈÉÓ ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÓ<br />

ÌÉßÉÓÆÄÃÀ ÍÀÂÄÁÏÁÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ ÞÉÒÉÈÀà ÔÉÐÓ æÉÈÉÍÉ|ÉÈÉÍÉ<br />

ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÂÄÁÃÍÄÍ ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÊÖËÔÏ ÀÃÂÉËÆÄ,<br />

ÀÓÄÅÄ ÌÈÉÓ ÖÙÄËÔÄáÉËÄÁÓÀ ÃÀ ÂÀÃÀÓÀÓÅËÄËÄÁÆÄ, ÓÀÍÀÃÉÒÏÄÁÛÉ,<br />

ÓÀáËÄÁÛÉ ÃÀ À. Û. (Ì. ÌÀÊÀËÀÈÉÀ).<br />

2. ØÒÉÓÔÉÀÍÖË ÄÊËÄÓÉÀÈÀ ÃÉÃÉ ÍÀßÉËÉ, ÝÍÏÁÉË ÌÊÅËÄÅÀÒÈÀ<br />

ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ (ÉÅ. ãÀÅÀáÉÛÅÉËÉ, Í. ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉ, Â. ÜÖÁÉÍÀÛÅÉËÉ...),<br />

ÀÂÄÁÖËÉÀ ßÀÒÌÀÒÈÖË ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÈÀ ÀÃÂÉËÆÄ, ÒÀÆÄÝ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ<br />

ÓÅÀÍÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ ÈÄÌÛÉ (ÖÛÂÖËÛÉ, ÌÖËÀáÛÉ, ßÅÉÒÌÉÛÉ, ÄËÉÛÉ, ÀÃÉÛÛÉ...)<br />

ØÒÉÓÔÉÀÍÖË ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÈÀ ÂÅÄÒÃÆÄ ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ ÆÄÌÏÃÀÓÀáÄËÄÁÖËÉ<br />

ÖÞÅÄËÄÓÉ ßÀÒÌÀÒÈÖËÉ ÓÀÌËÏÝÅÄËÏ æÉÈÉÍÉ|ÉÈÉÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÅÀÍÖÒÉ<br />

ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉÈ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ:<br />

ÁÆ. æÉÈÉÍ/ÉÈÉÍ/ÎéÈÉÍ, ÁØ. éÈÉÍ/ËéÈÉÍ, ËÛá. ÖÈÉÍ, æÉÈÉÍ,<br />

éÈÉÍ 2 , ËÍÔ. æÉÈÉÍ, ÜÏË. ÖÈÉÍ, ÉÈÉÍ `ÍÉÛÉ ÓÀËÏÝÀÅ ÀÃÂÉËÆÄ, ÁÏÒ-<br />

ÞÉÊÉÈ ÀÛÄÍÄÁÖËÉ ÓÄÍÉÀÍÉ ÛÄÍÏ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÀÓÅÄÍÄÁÃÍÄÍ ãÅÀÒÓ ÀÍ áÀÔÄÁÓ".<br />

ÌÏáÓÄÍÄÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÔÄÒÌÉÍÉÓ<br />

ÒÏÂÏÒÝ ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ, ÀÓÄÅÄ ÌÉÓÉ ÂÄÍÄÆÉÓÉÓ<br />

ÂÀÒÊÅÄÅÀ.<br />

2<br />

Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÓÀ ÃÀ Ì. ØÀËÃÀÍÉÓ `ÓÅÀÍÖÒ ËÄØÓÉÊÏÍÛÉ" ÀÙÍÉÛÍÖËÉ<br />

ÔÄÒÌÉÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ,<br />

ÌáÏËÏà ËÀÛáÖÒÉÓÈÅÉÓÀÀ ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ (ÒÏÂÏÒÝ ÜÀÍÓ, ÀÍ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÀÀ<br />

ÂÀÌÏÒÜÄÍÉËÉ, ÀÍ ÀÅÔÏÒÄÁÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÌÀÓÀËÀÆÄ áÄËÉ ÀÒ ÌÉÖßÅÃÄÁÏÃÀÈ).<br />

41


3. ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÉÏÓÄÁ ÚÉ×ÛÉÞÄÌ ãÄÒ ÊÉÃÄÅ ÂÀÓÖËÉ<br />

ÓÀÖÊÖÍÉÓ ÃÀÓÀßÚÉÓÛÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÈÀÍ ÛÄÀÐÉÒÉÓÐÉÒÀ ØÀÒÈÖËÉ ÈÄÍ-ÄÁ-À;<br />

ÂÀÍ-ÈÄÍ-À (`ÂÀÈÄÍÃÀ") ÃÀ ÌÄÂÒÖËÉ ÈÀÍ-À×-À (`ÈÄÍÄÁÀ; ÂÀÍÈÉÀÃÉ;<br />

ÀÙÃÂÏÌÀ); ÂÏ-ÈÀÍ-Ã-Ö (`ÂÀÈÄÍÃÀ"); ÂÏ-ÈÀÍ-ÄË-É (`ÂÀÈÄÍÄÁÖËÉ")<br />

×ÏÒÌÄÁÉ, áÏËÏ ÀÒÍÏËà ÜÉØÏÁÀÅÀÌ ÂÀÌÏÀÅËÉÍÀ ËÀÆÖÒÉ<br />

ÄØÅÉÅÀËÄÍÔÉ ÈÀÍ-À×-À (`ÍÀÈÄÁÀ; ÈÄÍÄÁÀ"); ÈÀÍ-Ö-Í (`ÀÍÀÈÄÁÓ"); ØÏ-<br />

ÃÏ-ËÏ-ÈÀÍ-Ö (`ÂÀÀÍÀÈÀ"); Ì-ÈÀÍ-ÖÒ-À (`ÝÉÝÉÍÀÈÄËÀ"); ÃÏ-ËÏ-ÈÀÍ-<br />

ÄÒ-É (`ÂÀÍÀÈÄÁÖËÉ"); ÃÏ-ÈÀÍ-ÖÒ-É (`ÂÀÍÈÉÀÃÉ"). ÛÄÌÃÂÏÌÛÉ<br />

ØÀÒÈÖË-ÆÀÍÖÒ ÛÄÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÖË ÌÀÓÀËÀÓ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ØÀÒÈÖËÉ ÃÀ<br />

ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÓáÅÀÏÁÉÓÀ, ÂÉÏÒÂÉ ÊËÉÌÏÅÉÓ ÌÉÄÒ<br />

ÃÀÄÌÀÔÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉÝ: ËÉ-ÈÍ-Ä (`ÃÀÁÀÃÄÁÀ; ÂÀÜÄÍÀ");<br />

À-á-ÈÄÍ-ÀÍ (`ÂÀÖÜÍÃÀ"); Ëé-ÈÍ-Ä (`ÂÀÜÄÍÉËÉ"; ÛÄØÌÍÉËÉ"); ËÉ-ÈÄÍ/ËÉ-<br />

ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÜÄÍÀ"); Ï-á-ÈÄÍ-É (`ÂÀÌÏÅÜÍÃÄÁÉ"); ØÀ É-ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÉÜÄÍÓ");<br />

ËÄ-ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÓÀÜÄÍÉ"...). ÌÀÍÅÄ *ÈÄÍ- ÃÀ *ÈÄÍ-/ÈÍ- ÀÒØÄÔÉÐÄÁÉ<br />

ÀÙÀÃÂÉÍÀ ÓÀÄÒÈÏØÀÒÈÅÄËÖÒÉ ×ÖÞÄ-ÄÍÉÓ ÃÏÍÉÓÈÅÉÓ, áÏËÏ ØÀÒ-<br />

ÈÖË-ÆÀÍÖÒÉ ÄÒÈÉÀÍÏÁÉÓ áÀÍÉÓÀÈÅÉÓ *ÈÄÍ- ÀÒØÄÔÉÐÉ ÃÀ *ÈÄÍ-ÄÁ-À.<br />

ÉÏÓÄÁ ÚÉ×ÛÉÞÉÓ, ÀÒÍÏËà ÜÉØÏÁÀÅÀÓÀ ÃÀ ÂÉÏÒÂÉ ÊËÉÌÏÅÉÓÄÖËÉ<br />

ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÀ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÃÙÄÌÃÄ ÃÀÌÀãÄÒÄÁËÀÃÀÀ<br />

ÌÉÜÍÄÖËÉ.<br />

ÀÌ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ßËÉÓ ßÉÍ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ÌÉÌÏØÝÄÅÀÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉË<br />

ÉØÍÀ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÀ: ÓÅÀÍÖÒÉ Ëë-È (ÁÆ., ËÛá.), ËÄ-È<br />

(ÁØ., ËÍÔ.) `ÙÀÌÄ", Ëë-È-É (ÁÆ., ËÛá.), ËÄ-È-É (ÁØ., ËÍÔ.) `ßÖáÄË" :<br />

ØÀÒÈÖËÉ È-ÄÅ-, È-ÄÍ-, Ì-È-ÄÍ-É, ÓÀ-È-ÄÅ-É : ÆÀÍÖÒÉ È-ÀÍ- `ÈÄÍÄÁÀ",<br />

Ï-È-ÀÍ-ÖÍ-ÀÍ-Ó `ÙÀÌÄÓ ÀÈÄÅÓ", Â-É-×-È-ÀÍ-Ä `ÙÀÌÄ ÅÀÈÉÄ", È-ÀÍ-À×-À<br />

`ÀÙÃÂÏÌÀ" (Ì. ÜÖáÖÀ), ÒÏÌÄËÉÝ, ÀÅÔÏÒÉÓ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ, ÀÒ<br />

ÂÀÌÏÒÉÝáÀÅÓ ØÀÒÈ. È-ÄÅ-/È-ÄÍ- : ÆÀÍ. È-ÀÍ- : ÓÅÀÍ. È-Àæ- `ÂÀÜÄÍÀ"<br />

×ÖÞÄÈÀ ÄÒÈÉÀÍÏÁÀÓ (Æ. ÓÀÒãÅÄËÀÞÄ). ÉÂÉ ÌáÏËÏà ÌÉÓ ÛÄÓÀÞËÏ<br />

ÄÔÉÌÏËÏÂÉÖÒ ÊÀÅÛÉÒÆÄ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ ÓÅÀÍÖÒ Ëë-È/Ëë-È-É `ÙÀÌÄ,<br />

ßÖáÄË" ËÄØÓÄÌÄÁÈÀÍ _ ÓÅÀÍ. È- `ÈÄÅÀ" → Ëë-È(É) `ÓÀÈÄÅÉ" →<br />

`ÙÀÌÄ" (Ì. ÜÖáÖÀ).<br />

4. ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ÒÄÊÏÍÓÔÒÖÉÒÄÁÖË *ÈÄÍ- *ÈÄÍ-/ÈÍ-<br />

ÞÉÒÈÀÍ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓÀÚÏÅÄËÈÀÏÃ ÂÀÅÒÝÄ-<br />

ËÄÁÖËÉ ÖÞÅÄËÄÓÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÍÀÂÄÁÏÁÉÓ, ÓÀËÏÝÀÅÉ ÍÉÛÉÓ, ÓÀáÄËßÏÃ-<br />

ÄÁÉÈ ÝÍÏÁÉËÉ ÔÄÒÌÉÍÉ æÉÈÉÍ/ÖÈÉÍ/ÉÈÉÍ/éÈÉÍ/ÎéÈÉÍ/ËéÈÉÍ,<br />

ÒÏÌÄËÛÉÝ -ÈÉÍ ÞÉÒÉ ÂÀÌÏÉÚÏ×À ÃÀ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÀà ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ<br />

ÌÉÜÄÍÉËÉ, ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ ÀÃÂÉËÉ.<br />

5. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖË ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÖÒ ÍÀÉÒÓÀáÄÏ-<br />

42<br />

ÁÄÁÉÃÀÍ ÀÌÏÓÀÅÀË ×ÏÒÌÀà ÌÉÂÅÀÜÍÉÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÍÀÌÚÏ ÌÉÌÙÄÏÁÉÓ<br />

×ÏÒÌÀ Ëé-ÈÉÍ `ÌÉÜÄÍÉËÉ, ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ", ÒÏÌËÉÓÂÀÍÀÝ ÜÀÍÓ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ<br />

ÃÀÍÀÒÜÄÍÉ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ ÛÄÌÃÄÂÉ ÓÀ×ÄáÖÒÄÁÉÓ ÂÀÅËÉÈ:<br />

Ëé-ÈÉÍ<br />

ÁÆ. Îé-ÈÉÍ > ÁØ., ËÛá. é-ÈÉÍ<br />

* ËÖ-ÈÉÍ > ËÛá., ÜÏË. Ö-ÈÉÍ > ÁÆ., ËÛá., ËÍÔ.<br />

æÉ-ÈÉÍ > ÁÆ., ÜÏË. É-ÈÉÍ.<br />

6. Å×ÉØÒÏÁÈ, ÓÏ×ÄË ÝáÖÌÀÒÛÉ ÃÀ×ÉØÓÉÒÄÁÖËÉ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ<br />

ÝÍÏÁÉËÉ ÌÈÉÓ ÓÀáÄËßÏÃÄÁÀ ËéÈËÄÒ-Ó ÓßÏÒÄà ÓÀÄÒÈÏ-<br />

ØÀÒÈÅÄËÖÒÉ ÒÄÊÏÍÓÔÒÖÉÒÄÁÖËÉ *ÈÄÍ- *ÈÄÍ-/ÈÍ- ÞÉÒÉ ÖÍÃÀ<br />

ÃÀÓÃÄÁÏÃÀ ÓÀ×ÖÞÅËÀÃ, ÒÀÆÄÝ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ ÉÓ ×ÀØÔÉ, ÒÏÌ<br />

ÀÙÍÉÛÍÖË ÌÈÀÛÉ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÀÓÄÈÉ ÍÉÛÉÀ ÁÖÍÄÁÒÉÅÀÃ ÀÙÌÀÒÈÖËÉ ÃÀ<br />

ÉØÅÄ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÍÀÄÊËÄÓÉÀÒÉÝ _ ãÂéÒð ËéÈËÄÒ `ËÖÈËÄÒÉÓ ßÌÉÍÃÀ<br />

ÂÉÏÒÂÉ", ÒÏÌÄËÉÝ Ö×ÒÏ ÀÌÚÀÒÄÁÓ ÜÅÄÍÓ ÅÀÒÀÖÃÓ.<br />

n a r g i z a s u r m a v a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

Cvene<br />

nebu<br />

bure<br />

rebis metyve<br />

tyvele<br />

leba rogorc<br />

soci<br />

ciolin<br />

lingvis<br />

gvistu<br />

turi<br />

kvlevis vis obieq<br />

eqti<br />

1. Cveneburebis metyveleba warmoadgens sociolingvistikisaTvis<br />

gansakuTrebuli interesis obieqts, rogorc magaliTi<br />

dialeqturi qvesistemisa, romlis ganviTareba warimarTa nacionaluri<br />

enisagan _ saliteraturo enisa da diasistemebisagan _<br />

izolirebulad, ucxoenobriv garemocvaSi.<br />

sociolingvisturi Seswavla gulisxmobs TurqeTel<br />

qarTvelTa metyvelebis ganxilvas bilingvizmis kuTxiT: qarTuli<br />

(`gurjuli~) da Turquli qvekodebis (subkodebis) sakomunikacio<br />

funqciebis gamijvnas; sametyvelo situaciaSi am subkodebis<br />

monacvleobis faqtorebisa da kanonzomierebis Ziebas;<br />

orenovnebiT gamowveuli interferenciuli procesebis gamo-<br />

43


vlenas sxvadasxva enobriv doneebze orive mimarTulebiT _ bilingvTa<br />

rogorc qarTul, ise Turqul metyvelebaSi da a. S.;<br />

miRebuli Sedegebis tipologiur ganzogadebas.<br />

paradoqsia, magram CveneburTa metyvelebis arsebobas safrTxe<br />

Seeqmna Tanamedrove pirobebSi, roca saxelmwifoTaSorisi<br />

izolaciis zRude gairRva da istoriul samSoblosTan<br />

kontaqtebi, maT Soris enobrivi, aRdga da gaaqtiurda. es safrTxe<br />

gamoiwvia sakuTriv TurqeTis respublikaSi enobrivi situaciis<br />

Secvlam, rac daukavSirda iq mimdinare socilur-politikur<br />

Zvrebs, upirvelesad esaa urbanistuli da integraciuli<br />

procesebis gaZliereba, axali Taobis swrafva ganaTlebis<br />

miRebisaken... yovelive es sabolood aisaxeba asimilaciis procesis<br />

daCqarebaSi.<br />

2. `TurqeTis saqarTveloSi~ enis SenarCunebis erT-erT<br />

umTavres faqtors dRemde warmoadgens mSobliur garemosTan,<br />

sofelTan, kompaqtur dasaxlebasTan uwyveti kavSiri, sadac<br />

gurjuli isev asrulebs lokalur doneze sakomunikacio funqcias.<br />

qarTuli ena Seudareblad kargad aris Semonaxuli ojaxebSi,<br />

romlebic soflis mudmivi macxovreblebi arian.<br />

SavSur-imerxeuli subkodis konkretul magaliTze, qarTuli<br />

dialeqturi metyvelebis flobisa da funqcionirebis zogadi<br />

suraTi, asakobrivi pricipidan gamosvliT (TaobaTa mixedviT),<br />

aseTia:<br />

gurjuli kilo dominantia ufros TaobaSi, romlisTvisac<br />

igi pirveli anu mSobliuri enaa. ufros TaobaSi dResac SeiZleba<br />

Segvxvdes monolingvizmis erTeuli SemTxvevebi anu mxolod<br />

eTnikur subkodze molaparake pirebi.<br />

aqcentuacia warmoadgens erTgvar indikators imis dasadgenad,<br />

orenovani TurqeTeli qarTvelis metyvelebaSi dominirebs<br />

eTnikuri dialeqti Tu Turquli ena.<br />

qarTul dialeqtur subkods flobs saSualo Taoba, Tumca<br />

masTan dominantis rolSi, Cveulebriv, Turquli ena gamodis.<br />

saSualo Taobis metyvelebaSi gamijnulia gurjuli da<br />

Turquli subkodebis funqciebi. gurjuli subkodis gamoyenebisas<br />

adresatis rolSi gvevlinebian ojaxis wevrebi da Tanasoflelebi<br />

(ufrosi da saSualo Taobidan), xolo saubris Tematika,<br />

Cveulebriv, exeba yofiTi cxovrebis realiebs.<br />

44<br />

rac Seexeba axal Taobas _ bavSvebs, mozardebsa da axalgazrdebs<br />

(daaxloebiT, 20 wlisa), isini, ZiriTadad, gvevlinebian<br />

pasiur bilingvebad _ qarTuli subkodi esmiT, magram masze<br />

ver laparakoben. es gamowveulia umTavresad imiT, rom gurjulma<br />

dakarga deda-Svils Soris sakomunikacio kodis funqcia.<br />

wina Taobisagan gansxvavebiT, mSoblebi SvilebTan TavianT eTnikur<br />

qvekodze bavSvobidanve aRar urTierToben, rac signalia<br />

enis gadacemis uwyvetobis rRvevisa.<br />

3. dRevandeli viTareba safuZvels iZleva Cveneburebis metyvelebis<br />

cvlis tendenciebis amgvarad prognozirebisa: 1)<br />

qarTuli dialeqturi subkodis aqtiur matarebelTa ricxobrivi<br />

Semcireba; 2) dialeqturi metyvelebis cvla ori mimar-<br />

TulebiT: a) interferenciuli gavlenis gaZliereba Turquli<br />

enis mxridan sxvadasxva enobriv doneebze, b) cvlilebebi qar-<br />

Tuli enis qvesistemebis gavleniT, saqarTvelos mosaxleobas-<br />

Tan kontaqtebis gaaqtiurebis kvaldakval. am procesSi Tavis<br />

rols asrulebs qarTuli telearxebis xelmisawvdomoba.<br />

amrigad, axlo momavalSi samxrul kilo-TqmebSi mniSvnelovani<br />

cvlilebebia savaraudo (es procesi ukve dawyebulia), ris<br />

gamoc saSuria am unikaluri metyvelebis (qarTvelologiisaTvis<br />

namdvili saganZuris) saswrafod dokumentireba, multimediuri<br />

korpusis _ video da audiofailebis kompetenturi bazis Seqmna.<br />

T e d o u T u r g a i Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

gansxva<br />

sxvave<br />

vebul model<br />

delTa unifi<br />

fika<br />

kacia samwer<br />

mwerlo<br />

lobo<br />

qarTul<br />

Tulsa da dialeq<br />

leqteb<br />

tebSi<br />

Zvel qarTulSi aqtantTa m r a v l o b i T i r i c x v i gansxvavbulad<br />

iwarmoeboda i-/e- prefiqsian pasivTa da, meore<br />

mxriT, sxva tipis pasivTa (-en<br />

∼ -d sufiqsiani da uniSno vnebi-<br />

Tebi) II seriis formebSi, kerZod: i-/e- prefiqsian pasivebs<br />

aGeniSnebodaT mr. ricxvis yarbi (ormagi) warmoeba (gavizard-<br />

45


en-i-T, gavezard-en<br />

en-i-T), rac miuGebeli iKo sxva tipis pasiveb-<br />

Si. es gansxvaveba samwerlobo (resp. saliteraturo) qarTulSi<br />

unificirebuli, dialeqtebSi ki dGemde daculia bevrgan.<br />

rac Seexeba meore tipis pasivebs, aq Zveli qarTuli modeli<br />

kargad aris daculi Tanamedrove qarTulSi, garda TuSuri<br />

dialeqtisa, razec Cven ukve mivuTiTeT (gavSr-en<br />

en-T, gaSr-n-es<br />

es;<br />

davberd-en<br />

en-T, daberd-n-es<br />

es).<br />

Cans, e s t e n d e n c i a m T l a d u c x o a r a r i s s a m w e r -<br />

l o b o q a r T u l i s T v i s a c, magaliTad: `d a C C u n e s ƒorcni<br />

misni, viTarca Krmisa~ (baqaris biblia, iob. 33,: 25); Sdr. `moaCunes<br />

sxeulni misni viTarca Krmisa CC‚lisani~ (0, iob. 33, 25). d a C -<br />

C u n e s : m o aC u n e s (pasivi: aqtivi) dapirispireba xdeba uniSno<br />

vnebiTTa da maTgan nawarmoeb aqtivTa tradiciuli wesiT<br />

(Sdr. Srebis: aSrobs, qrebis: aqrobs; gaSra: gaaSro, Caqra: Caaqro...).<br />

savaraudebelia, rom am zmnas mimGeobac uniSno vnebiTTa<br />

wesiT ukeTdeboda: d a m C u a r i , sawKisad ki i. abula<br />

laZes<br />

leqsikonSi<br />

gautania m o C C u ( e b ) a , romelic nawarmoebia aqtivis<br />

formidan. pasivTa formebidan sawKisi arc iwarmoeba.<br />

n a T e l a f a r t e n a Z e<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

zmniswin<br />

winTa<br />

monac<br />

nacvle<br />

vleoba da dama<br />

mate<br />

tebi<br />

biTi<br />

funqci<br />

qciebi samxrul metyve<br />

tyvele<br />

leba<br />

baSi<br />

Cveulebriv, zmniswini zmnis mniSvnelobasTan mWidrodaa<br />

dakavSirebuli da iseTi STabeWdileba iqmneba, TiTqos ama Tu<br />

im zmniswinis sxva zmniswiniT Secvla (ra Tqma unda, am SemTxvevaSi<br />

ar igulisxmeba Senacvlebuli zmniswinis mier zmnisaTvis<br />

ZiriTadi mniSvnelobis Secvla) SeuZlebelia, magram dialeqtebSi<br />

aseTi SemTxvevebi arc Tu ise iSviaTia.<br />

zmniswinTa Senacvlebas unda iwvevdes funqciaTa erTianoba.<br />

zogjer erTi da igive funqcia SeiZleba ramdenime zmniswiniT<br />

gadmoices; amas garda SeiZleba erT romelime mimarTule-<br />

46<br />

baze ori gansxvavebuli zmniswini miuTiTebdes. erTi sityviT,<br />

garkveul situaciaSi zmniswinebi erTmaneTis magivrobas ewevian,<br />

Tu rogor da ramdenad srulyofilad, amas samxruli Canawerebis<br />

mixedviT ganvixilavT.<br />

samxrulSi sakmaod xSiria wa- zmniswiniT mo- zmniswiniani<br />

formebis Canacvleba svlisØ semantikis zmnebSi: wa-di<br />

dian<br />

an, wamo-<br />

dian<br />

an, wa-vdi<br />

vdivarT<br />

varT, wa-ga<br />

gabmen<br />

bmen...;<br />

zogjer ga- zmniswini enacvleba Se- zmniswinian formebs:<br />

ga-vpir<br />

vpirdi<br />

di, ga-vwux<br />

vwuxdi<br />

di...;<br />

gvxvdeba da- zniswinis ga- zmniswiniT Canacvleba: ga-ga<br />

gawyna<br />

wyna-<br />

ros, ga-msu<br />

msubuq<br />

buqda<br />

da, ga-pir<br />

pirdi<br />

di, ga-is<br />

isve<br />

vena<br />

na(//ge<br />

ge-is<br />

isve<br />

vena<br />

na), ga-svel<br />

svelda<br />

da...;<br />

mo- zmniswinis ga-zmniswiniT Senacvleba: ga-tyvil<br />

tyvilde<br />

deba<br />

ba, gamo-/<br />

wamo- monacvleoba- wamo-vab<br />

vabru<br />

rune<br />

da a. S.<br />

garda monacvleobisa, samxruli metyveleba zmniswinTa damatebTi<br />

funqciebis mravalferovnebiTac gamoirCeva. esenia: intensioba,<br />

odnaoba, moCvenebiToba, uneblioba da a. S. unda<br />

aRiniSnos, rom damatebiTi niuansebis gamoxatva yvela zmniswins<br />

ar SeuZlia, is mxolod erTi romelime maTganis specifikuri<br />

niSan _ Tviseba SeiZleba iyos.<br />

zmniswinis damatebiTi niuansebi sruli aspeqtis gamoxatvasTanaa<br />

kavSirSi. yvela is zmnuri forma, romelic raRac specifikur<br />

Sinaarss Seicavs da damatebiTi niuansebi gaaCnia,<br />

upirveles yovlisa, sruli aspeqtisaa.<br />

samxrulSi, damatebiT funqciaTagan, yvelaze metad gamokveTilia<br />

odnaoba da intensioba. moqmedebis sicotaveze, odnaobaze<br />

ZiriTadad migviTiTebs wa-, wamo- zmniswinebi: wa-av<br />

avle<br />

le,<br />

wa-bu<br />

bure<br />

re, wa-ga<br />

gave<br />

ve, wa-xsna<br />

xsna, wa-ka<br />

kara<br />

(wa<br />

wa-kra<br />

kra), wa-aa<br />

aasu<br />

suqa<br />

qa, wa-rCa<br />

rCa, wa-<br />

Tlima<br />

ma, wu-ma<br />

mata<br />

ta, wamo-dva<br />

dva, wame<br />

me-is<br />

isxa<br />

xa, wamo-wia<br />

wia, wamo-xe<br />

xeda<br />

da, wamo-<br />

cimcim<br />

cimda<br />

da..., amave funqcias asrulebs mo- da Se- zmniswinebic:<br />

mo-vRa<br />

Rale<br />

le, mo-wva<br />

wva, mo-sva<br />

sva, mo-SuS<br />

SuSda<br />

da, mo-xri<br />

xrisa<br />

sa; Se-Tbe<br />

Tbeba<br />

ba, Se-aye<br />

aye-<br />

na, Se-us<br />

uswo<br />

wora<br />

ra, da a. S.<br />

intensioba, rogorc wesi, gadmoicema da- zmniswiniT: da-kten<br />

kten,<br />

da-as<br />

astav<br />

tavle<br />

le, da-atyvi<br />

atyvile<br />

le, da-Ro<br />

Robe<br />

be, da-cri<br />

cri, da-te<br />

texe<br />

xe, da-siv<br />

sivda<br />

da,<br />

da-aS<br />

aSro<br />

ro..., Tumca maT gverdiT, intensiobis gamosaxatavad<br />

gvxvdeba- Camo-gi<br />

giki<br />

kiTxo<br />

Txo, ga-kre<br />

krefi<br />

filan<br />

lan... zmniswiniani formebic.<br />

rac Seexeba sxva damatebiT funqciebs, isini ase gamokveTili<br />

araa samxrulSi, Tumca met-naklebad mainc dasturdeba.<br />

47


m a m i a f a R a v a<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

Zveli qarTu<br />

Tuli leqsi<br />

sika<br />

samxrul kilo<br />

loeb<br />

ebSi<br />

samxruli kiloebis leqsikaSi ramdenime fena unda gamoiyos:<br />

a. Zveli qarTuli; b. saerToqarTveluri; g. nasesxebi da<br />

d. dialeqturi leqsika. sainteresoa Zveli qarTuli fena samxruli<br />

metyvelebis leqsikaSi:<br />

1. xocavs<br />

_ wmends (aWaruli, SavSuri klarjuli). Zv. qar-<br />

Tuli moƒoca<br />

ƒoca: mohƒocda sisxlsa wmidisa andreanesasa (andr.<br />

ant. 220,21); 2. rcxa _ recxva (SavSuri, klarjuli). Zv. qarTuli:<br />

rcxides<br />

maT cremliTa (m. cx. 9r). Zvel qarTulSi dasturdeba:<br />

gamorcxa<br />

rcxa, ganrcxa<br />

rcxa, mrcxeli<br />

li, sarcxe<br />

rcxeli<br />

li. igive fuZe<br />

dasturdeba saSual qarTulSic. 3. qori<br />

_ sabZeli (SavSuri).<br />

Zv. qarTuli qori<br />

ri: jda qorsa<br />

mas sazafxulosa martod (M. msj.<br />

3,20). igive Ziria qored<br />

redØSi _ qoriani: iyo saxlsa mas qored<br />

red-<br />

sa... (I, ierem.20,2)... aRvniSnavT, rom dialeqtSi qoris mniSvneloba<br />

odnav gansxvavebulia; 4. kaka<br />

kali<br />

_ cali, erTi cali...<br />

(erTis mniSvnelobiT kaka<br />

kali<br />

gvxvdeba aWarulSi, SavSurSi,<br />

klarjulSi, gurulSi, aseve kolxursa da svanurSi). igive mniSvnelobiT<br />

kaka<br />

ka(li<br />

li) dadasturda Zv. qarTulSi kompozitSi<br />

erTka<br />

Tkaka<br />

_ calkaka...: ara mouƒdes kaci... erTka<br />

Tkaka<br />

ka G, nu movaln<br />

kaci ... erTka<br />

Tkaka<br />

ka (levit. 21,20); kaci<br />

_ qmris mniSvnelobiT<br />

gvxvdeba aWarulSi, SavSurSi, klarjulSi, taourSi, zogierT<br />

sxva kiloSic. igive mniSvneloba aqvs mas Zvel qarTulSic:<br />

qalwulsa, Txovilisa qmarsa<br />

DE, qalwulisa gaTxovilisa kacsa<br />

(C. l. 1,27); 6. yaWi<br />

_ abreSumis Wiis mniSvnelobiT gvxvdeba<br />

aWarulSi. Zv. qarTulSi yaWi abreSumis mniSvnelobiT ixmareba:<br />

romeli-igi (sTuli) giqmnis Tquen Wiaman yaWi<br />

Wisa<br />

saman<br />

saquslad<br />

samoslisa lbilisa (b. kes. 121,8); 7. asaxne<br />

neli<br />

_ gamocana<br />

(aWaruli), vinc gamocanas xsnis _ amxsne<br />

xsnelia<br />

lia. Sdr. Zv. qarTuli<br />

aRmƒne<br />

neli<br />

li: myvna SewevniTa RmrTisaTa aRmƒnel<br />

da ganmbWobel<br />

saqmesa kninRa dafarulsa (A. 129,8); 8. zimTi<br />

_ aWarulSi (qobuleTur<br />

kilokavSi) ixmareba fisis mniSvnelobiT. igi fonetikuri<br />

varianti Cans Zv. qarTuli ZivTi<br />

TiØsa: bZana ... dadnoba<br />

48<br />

ZivTi<br />

Tisa<br />

da mduRarisa mis dasxma TavTa maTTa zeda<br />

((A. 129,285r, 8-12 b); 9. banja<br />

jari<br />

_ mwvanili, balaxi ixmareba Zv.<br />

qarTulSi: viTarca banja<br />

jari<br />

SemWnari (es. 37,27). SavSeTSi mTis<br />

balaxia fanja<br />

jari<br />

(


J. f e i q r i S v i l i, r. s a R i n a Z e, e. d a d i a n i<br />

(quTaisi. a. wereTlis saxelmwifo universiteti)<br />

imeru<br />

ruli dialeq<br />

leqtis Seswav<br />

swavlis isto<br />

tori<br />

riisa<br />

saTvis<br />

(axa<br />

axali saleq<br />

leqsi<br />

siko<br />

kono masa<br />

sala<br />

la)<br />

dialeqturi masalis mopovebas gansakuTrebuli mniSvneloba<br />

aqvs dialeqtis srulyofili Seswavlisa da enis Tanamedrove<br />

Tu istoriuli viTarebis kvlevisaTvis.<br />

moxseneba miznad isaxavs quTaisis saxelmwifo universitetis<br />

qarTuli enis kaTedris TanamSromlis aw gansvenebuli leila<br />

uklebas mier Sekrebili dialeqturi masalis analizs, agreTve,<br />

misi wignis `imeruli dialeqtis saleqsikono masala"<br />

prezentacias.<br />

wignSi warmodgenilia imeruli leqsika, sityvaformebi da<br />

gamoTqmebi (1700-mde erTeuli). avtors gamowvlilviT aqvs Seswavlili<br />

erTi soflis, kerZod, baRdaTis raionis sofel roxis<br />

.metyveleba.<br />

aRniSnuli masala arsebul ganmartebiTsa da dialeqtur<br />

leqsikonebTan Sedareba-Sejerebis safuZvelze dajgufda Semdegnairad:<br />

a) sityvebi, romlebic gamocemul leqsikonebSi ar dasturdeba.<br />

magaliTad: aleSke<br />

kere<br />

rebu<br />

buli<br />

(lamazad zeaweuli warbebi,<br />

gadarkaluli), aWofavs<br />

(windas Casacmelad moimarjvebs), ga-<br />

mfrinva<br />

vale<br />

(samijnuro saqmeebSi daostatebuli qali), iqlur<br />

lur-<br />

ceba<br />

(Cumad tiris), kaka<br />

kaurobs<br />

(gamudmebiT mReris an bevrs ki-<br />

Txulobs xmamaRla), kanko<br />

koCa<br />

(patara, dabali skami), JiJma<br />

mari<br />

ri-<br />

tobs (wvalobs, eZineba, magram ver iZinebs), qoTi<br />

Tila<br />

lares<br />

(cudi<br />

suni asdis), Rulam<br />

lambre<br />

brebi<br />

bi (lokonebi), cisqno<br />

noba<br />

bamdis<br />

(cis simaRlemde,<br />

gadat. metismetad, Zalian), wenwi<br />

wi (tanwvrili da maRali<br />

biWi), Wopnis<br />

(keravs), xinca<br />

cali<br />

(acma)...<br />

b) sityvebi, romelTac gansxvavebuli mniSvneloba aqvs:<br />

aagun<br />

gunda<br />

davebs<br />

(Tavis nebaze atrialebs, aTamaSebs), gamoCxa<br />

Cxaku<br />

kuli<br />

(Wreli an Ria feris Tvalebi), ezurgu<br />

gule<br />

leba<br />

(nakli aqvs),<br />

Riji<br />

ji-Ri<br />

Riji<br />

(erTi da imaves CiCini), wamwa<br />

mwaTxavs<br />

(waTovs wylians)...<br />

g) xatovani gamonaTqvamebi: burda<br />

dava<br />

valas iZaxis<br />

(arxeinadaa,<br />

araferi edardeba), busTa<br />

Tavis sama<br />

mari<br />

rile<br />

(metsaxeli, gasajavrebe-<br />

50<br />

li gamoTqma), eniT warbebs iswo<br />

worebs<br />

(enagrZelia); mTis Citi<br />

mTas Seak<br />

akvda<br />

(sadac daibada, iq unda mokvdes); safCxi<br />

fCxile ar<br />

amouvi<br />

vides<br />

(suli ar wauvides; ityvian bavSvze, romelic Sescqeris<br />

sxvis Wamas da miawodeben saWmels), wveni gemos gada-<br />

hyva (male SeiWama)...<br />

l. uklebas mier moZiebuli leqsikuri erTeulebi saintereso<br />

da faseulia imeruli dialeqtisa da zogadad qarTuli<br />

enis leqsikis Seswavlis TvalsazrisiT.<br />

n a T i a f o n i a v a<br />

(Tbilisi. iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universiteti)<br />

Cxoro<br />

rowyus raionis sofel WoRis<br />

topo<br />

poni<br />

nimi<br />

miidan<br />

Cxorowyus raionis geogrefiul saxelebs monografiuli<br />

gamokvleva miuZRvna p. cxadaiam, Tumca zogi toponimikuri er-<br />

Teuli, maT Soris _ sofel WoRisac, wignSi ar aris warmodgenili.<br />

Cven mxolod aseTebs SevexebiT.<br />

pirvel WoRis bakureTis ubanSi aris ramdenime mikroubani,<br />

romelTa saxeldeba momxdara saTanado teritoriaze ama Tu im<br />

gvaris dasaxlebis mixedviT:<br />

leTo<br />

Todue<br />

_ saxlobs Toduebis ramdenime ojaxi.<br />

leab<br />

abSi<br />

Sile<br />

_ abSilavebis ori ojaxi cxovrobs. maTi gvari<br />

sofel Taiidan gadmosaxlebula XX s-is dasawyisSi.<br />

lexo<br />

xobe<br />

bele<br />

_ leabSiles gagrZelebaa. cxovroben umetesad<br />

xobeliebi. maTi winapari xobeli aznauri yofila da TavadTan<br />

ukmayofilebis gamo gadmosaxlebula WoRaSi daaxloebiT XVIII<br />

saukuneSi.<br />

n a s a x l a r e b i<br />

bakureTSi, leTodues mikroubanSi dasturdeba nasaxlarebi:<br />

sofi<br />

fiaS noxo<br />

xori<br />

ri, petreS noxo<br />

xori<br />

ri, geraS noxo<br />

xori<br />

ri.<br />

bakureTSi, lepatares ubanSi aris Semdegi nasaxlarebi: ka-<br />

koS noxo<br />

xori<br />

ri, daTi<br />

TikoS noxo<br />

xori<br />

ri, avTaS noxo<br />

xori<br />

ri, iakoS noxo<br />

xori<br />

ri,<br />

lazaS noxo<br />

xori<br />

ri.<br />

51


yvela aRniSnuli nasaxlari saTanado anTroponimebs ukav-<br />

Sirdeba (sofia, petre, gera, kako, daTiko, avTa, iako, laza;<br />

noxori `nasaxlari~).<br />

tyeebis monakveTebi saxeldebulia iq gavrcelebuli da<br />

ufro damaxasiaTebeli mcenareTa saxelebis mixedviT:<br />

tungo<br />

gona<br />

`tungis tye~ _ mdebareobs pirveli WoRis centrTan.<br />

sakmaod vrcel teritoriaze gaSenebulia tungis plantacia.<br />

akaci<br />

ciona<br />

`akaciis tye~ da cximu<br />

muro<br />

rona<br />

`rcxilnari~ _ bakureTis<br />

ubanSi, leTodueSi.<br />

leku<br />

kuxo<br />

xona<br />

`xeWrelis tye~ _ bakureTis ubanSi, alavanCiasTan.<br />

f e r d o b e b i<br />

bardRa<br />

dRaSi ferdi<br />

_ lexobeleSi mdebareobs. bardRa adamianis<br />

saxelia.<br />

Skedo<br />

dona<br />

na||<br />

||Sqe<br />

Sqedo<br />

dona<br />

_ ferdobi bakureTSi. Skedi<br />

di||<br />

||Sqe<br />

Sqedi<br />

`gorakis<br />

(mTis) Crdiliani (CrdiloeTi) ferdobi~, romelsac mze<br />

iSviaTad udgeba.<br />

R e l e e b i<br />

naves<br />

vesRa<br />

Rali<br />

`navesis Rele~ _ bakureTis ubanSi. Rele gamoedineba<br />

Cais plantaciebis teritoriidan. Relis siaxloves yofila<br />

Cais mimRebi punqti _ navesi da Relesac misi saxeli darqmevia.<br />

barbarizmia. Sdr. rus. навес `farduli~.<br />

wyena<br />

naRa<br />

Rali<br />

_ meore WoRaSi. Cndeba mxolod wyaldidobisas,<br />

sxva dros damSralia, adideba icis da ase imitom eZaxiano.<br />

m i w i s n a k v e T e b i<br />

alavan<br />

vanCia<br />

_ mdebareobs bakureTis ubanSi, kerZod, leab-<br />

SileSi. gzispirisgan Cadablebul adgilas, yanis gverdiT. ala<br />

gverdiT mdebareobis, myofobis aRmniSvneli zmniswini unda<br />

iyos, van<br />

vanCia<br />

ki megr. va<br />

vana<br />

na-s `yanis~ kninobiTi forma (-Cia<br />

Cia||<br />

||-Ci<br />

kninobiTobis mawarmoebeli Cans).<br />

damba<br />

_ mdinare oCxomuris mimdebare monakveTi, farTo,<br />

dabali adgili, romelic wyaldidobisas mTlianad itboreboda.<br />

tranCa<br />

Caia<br />

_ hqvia Cais plantacias pirvel WoRaSi, romlis<br />

rigebs Soris farTo daSorebaa.<br />

naba<br />

bagur<br />

gur _ SoniaTis ubanSi, pirvel WoRaSi. am adgilas<br />

kolmeurneobis baguri ferma yofila. amave saxelwodebis to-<br />

52<br />

ponimi aris lejvates ubanSic.<br />

naSvriu<br />

_ JuRuSi ewodeba erT-erT farTobs. rogorc<br />

Cans, im adgilas Svria mohyavdaT.<br />

m o r e v e b i<br />

kaki<br />

kiSi toba<br />

_ morevi lejvateSi. kaki qalis saxeli yofila.<br />

griSa<br />

SaSi Si toba<br />

_ morevi bakureTSi. sainteresoa, rom adre<br />

mas ladiS<br />

toba<br />

erqva (griSas mamis saxeli).<br />

ofucxo<br />

cxole<br />

_ morevi goWkadilSi. aq Turme bevri Tevzi<br />

iyrida Tavs da TevzsaWers dgamdnen (Sdr. megr. fucxol-ua<br />

`swrafi, xmauriani moZraoba~).<br />

w y a r o e b i<br />

cabu<br />

buaS wyurgi<br />

gili<br />

_ bakureTSi, navesRal-Tan axlos.<br />

cvicviS viS wyurgi<br />

gili<br />

_ WoRis centrTan mdebare sasaflaos<br />

gzaze.<br />

varla<br />

lamiS wyari<br />

_ mdebareobs WoRisa da nafiCxovos sazRvarze.<br />

wyaroTa ganxiluli saxelwodebebi Sesityvebebia, romelTa<br />

pirveli komponenti anTroponimia (cabua, cvicvi, varlami), meore<br />

komponenti _ wyurgili, wyari `wyaro~.<br />

bume wyari<br />

_ meore WoRaSi. p. cxadaiasTanac aris dafiqsirebuli<br />

mdinare bume (Cven Sesityveba davadastureT).<br />

nainW<br />

inW `adgili, sadac Wa yofila~ _ mdebareobs pirveli<br />

WoRis centrSi, yofili kolmeurneobis Senobis qvemoT.<br />

aq Cven ganvixileT mxolod nawili im toponimTagan, romlebic<br />

sofel WoRaSi CaviwereT; ivaraudeba, rom momavalSi mis<br />

Seswavlas davubrundebiT.<br />

53


e l z a f u t k a r a Z e<br />

(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />

xato<br />

tova<br />

vani sityva<br />

tyva-Tqma<br />

Tqmani<br />

`Cve<br />

Cvene<br />

nebu<br />

bure<br />

rebis<br />

qarTu<br />

Tulis<br />

lis~ mixed<br />

xedviT<br />

qarTuli literaturuli memkvidreoba, xalxis cocxali<br />

sasaubro metyveleba mdidaria xatovani sityva-TqmebiT. aRniSnul<br />

sakiTxTan dakavSirebiT araerTgzis gamaxvilebula yuradReba<br />

saenaTmecniero literaturaSi, Tumca sakiTxi naklebadaa<br />

Seswavlili qarTuli enis dialeqtebis mixedviT. es yvelaze metad<br />

samxrul-dasavluri dialeqtebis mimarT iTqmis. am kuTxiT<br />

arsebuli sicariele namdvilad Seavso profesor SuSana futkaraZis<br />

wignma `Cveneburebis qarTuli~. fasdaudebelia `Cveneburebis<br />

qarTulis~ teqstebi Tavisi leqsikiT, gramatikuli formebiT.<br />

faqtiurad, am teqstebiT gveqmneba safuZvliani warmodgena<br />

samxrul-dasavlur dialeqtebze. Cvens Tvalwin cocxldeba dialeqti,<br />

romelsac daucavs bevri saintereso leqsikuri forma<br />

Tu gramatikuli Tavisebureba. am dialeqturma jgufma bunebrivia,<br />

rom ganicada ucxo enis gavlena, magram masSi mainc dakristalebulia<br />

Zveli qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli leqsikuri<br />

erTeulebi da morfologiur-sintaqsuri Taviseburebani. swored<br />

am kuTxiTaa is saintereso da mniSvnelovanic. am dialeqtis<br />

cocxal metyvelebaze xangrZlivi da sistemuri dakvirvebis Sedegia<br />

teqstSi TavCenili xalxuri xatovani sityva-Tqmebi. isic<br />

naTelia, rom xalxuri sityva-Tqmebis Seswavla garkveul siZneleebTan<br />

aris dakavSirebuli. aseTi masalis mopoveba xalxTan<br />

uSualo urTierTobas moiTxovs, rac sakmaod rTulia.<br />

naSromSi gaanalizebuli iqneba `Cveneburebis qarTulidan~<br />

amokrebili zogierTi xatovani sityva-Tqma. magaliTisaTvis, ki-<br />

bilis tvine<br />

nebis gayra<br />

yra, Tuale<br />

lebis Cayra<br />

yra, a bis bukze Semokra<br />

kra,<br />

wveris pirSi CaCra<br />

Cra, derdis<br />

disgan galew<br />

lewva<br />

va, mercxa<br />

rcxali gaSpa<br />

Spa, yu-<br />

suris Cuqe<br />

qeba<br />

ba, sityvis TafliT moWra<br />

Wra, xel ar meiWams<br />

Wams...<br />

dialeqts uamravi xatovani sityva-Tqma daucavs, romlebic<br />

saliteraturo enis leqsikuri fondis gamdidreba-gamravalferovnebis<br />

wyaroa. garda amisa, isini enis saxeobriobacaa. SesaZlebelia,<br />

maT gza gaekafos da damkvidrdes samwerlobo enaSi.<br />

54<br />

n a T i a f u t k a r a Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

-d-eb<br />

eb-a da i-/e---<br />

i<br />

---eb<br />

eb-a struqtu<br />

turis<br />

zmnebi aWarul<br />

rulSi<br />

-d-eb<br />

eb-a da i--<br />

--eb<br />

eb-a struqturis zmnebi qarTul enaSi, rogorc<br />

wesi, erTpiriani vnebiTi gvaris zmnebia; es znebi meore<br />

diaTezis avtoaqtivebadac aris kvalificirebuli. qarTuli<br />

enis aWarul dialeqtSi erTpiriania zogi e- prefiqsiani zmnac<br />

(eTxveba `Txovdeba~).<br />

moxsenebaSi warmodgenili iqneba aWaruli dialeqtis<br />

-d-eb<br />

eb-a (mohazirdeba, qorwildeba) da i-/ e--<br />

--eb<br />

eb-a agebulebis<br />

zmnebis (iareba, iTleba, eTxveba) paradigmebi. sakiTxi Seswavlili<br />

iqneba qarTvelur masalaze dayrdnobiT (kvleva emyareba<br />

`qarTuli <strong>dialeqtologiuri</strong> korpusis~ masalebs, jer gamouqveynebel<br />

teqstebs).<br />

S u S a n a f u t k a r a Z e,<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

e l z a f u t k a r a Z e,<br />

(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />

m e d e a r i J v a Z e<br />

(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />

sofel gevlis metyve<br />

tyvele<br />

lebis<br />

Tavi<br />

vise<br />

sebu<br />

bure<br />

reba<br />

bani<br />

gevli<br />

erTi lamazi sofelia mdinare murRulis xeobaSi<br />

(TurqeTis respublika, arTvinis vilaieTi). igi daba murRulidan<br />

daSorebulia eqvsi kilometriT. sofeli sakmaod mozrdilia. am-<br />

Jamad 200 komli cxovrobs. aqaurebi ZirZveli qarTuli modgmis<br />

STamomavlebi arian _ varSa<br />

Sani<br />

niZe<br />

Zeebi<br />

bi, kikna<br />

naZe<br />

Zeebi<br />

bi, surma<br />

mani<br />

niZe<br />

Zeebi<br />

bi, ja-<br />

yele<br />

lebi<br />

bi. marTalia, bevrs aRar axsovs Tavisi Zveli qarTuli gvari,<br />

magram qarTvelobis Segneba aravis daukargavs. sarfis karis<br />

55


gaxsnis Semdeg maT moZebnes TavianTi naTesavebi dedasamSobloSi.<br />

dRes yvela murRulelma icis, rom uxsovari droidan moyolebuli<br />

maTi geni, fesvi qarTvelTa istoriul samSobloSi xarobs.<br />

murRulis xeobis qarTuli nigaluri kilos Tqmaa, rasac<br />

sofel gevlis metyvelebaze dakvirvebac adasturebs xolme.<br />

aqaurTa metyvelebas Semounaxavs uZvelesi enobrivi Taviseburebani<br />

da nigaluri kilosaTvis damaxasiaTebeli dialeqturi<br />

formebi. moxsenebaSi gaanalizebulia 2010 wlis agvis<br />

visto<br />

toSi<br />

sofel gevlSi Cawerili dialeqturi teqstebi. warmoCenilia<br />

fone<br />

neti<br />

tikur<br />

kur-gra<br />

grama<br />

mati<br />

tiku<br />

kuli<br />

da leqsi<br />

siku<br />

kuri Tavi<br />

vise<br />

sebu<br />

bure<br />

reba<br />

bani<br />

ni.<br />

gansakuTrebuli interesi daimsaxura kiTxviTma a- nawilakma.<br />

igi gvxvdeba rogorc kiTxviTsityvian, ise ukiTxviTsityvo<br />

kiTxviT winadadebaSi. mag. vin xara?; didi xara?; surmaniZe xar-<br />

Ta?; aq qnaia qorwili?; arxataSi yavsa? Cuena naTesavebi varTa?<br />

Svilebi gyavsa?; baTumsa vnaxav mea?... (a- nawilakze modis maxvili).<br />

obieqtis mravlobiTi ricxvis pirveli piri zmnaSi gamoxatulia<br />

TavsarT man-iT: Cuena RmerTman deme<br />

meSu<br />

Suelen<br />

len; Cuena ar<br />

geme<br />

meya<br />

yara<br />

avni (gagveyara); momces<br />

mces maswavleblebsa maaSi (xelfasi<br />

mogvces); mawvi<br />

vies<br />

(migviwvies) parlamenToSi; parkSi momar<br />

marTves<br />

saWmeli (mogvarTves)...<br />

gardamavali zmnis pirveli seriis mwkrivis formebTan pirdapiri<br />

obieqti dgas saxelobiT brunvaSi, subieqti ki moTxrobiTSia,<br />

rac lazurTan siaxlovis Sedegia: kacma<br />

aswavlis; xo-<br />

jebma<br />

iZaxian locva, Zveleb<br />

lebma<br />

Romi<br />

daTesevden; vaWreb<br />

rebma Tu-<br />

Tuni<br />

gayidevden; gamevtandiT mari<br />

rili<br />

li; saWmelsa kaka<br />

kali<br />

muayriT;<br />

baba<br />

bama<br />

xari<br />

amuSavebda...<br />

mimzidvel lingvistur suraTs qmnis sofel gevlis `mi<br />

miwis<br />

ena~ anu topo<br />

pono<br />

nomia<br />

mia. adgilTa saxelebi TiTqmis mTlianad qar-<br />

Tulia, rogoricaa: alaver<br />

verTi<br />

Ti, arxva<br />

xva, bilon<br />

lonca<br />

cara<br />

ra, biWi<br />

WieTi<br />

Ti,<br />

boRle<br />

leTi<br />

Ti, buju<br />

juri<br />

ri, gola<br />

laxu<br />

xura<br />

ra, gugu<br />

gulav<br />

lavri<br />

ri, eregu<br />

guna<br />

na, vaSa<br />

Sane<br />

neTi<br />

Ti,<br />

zemdi<br />

diTi<br />

Ti, ziare<br />

reTi<br />

Ti, Toxve<br />

veTi<br />

Ti, Turna Tefe<br />

(qe<br />

qedi<br />

di), kildi<br />

diya<br />

yana<br />

na,<br />

koko<br />

kore<br />

reTi<br />

Ti, kola<br />

laRi<br />

Rika<br />

kari<br />

ri, kutu<br />

tune<br />

neTi<br />

Ti, mari<br />

rile<br />

levi<br />

vi, Camlu<br />

mlugi<br />

gi, maCaq<br />

Caq-<br />

veTi<br />

Ti, muRe<br />

Rele<br />

leTi<br />

Ti, nakut<br />

kutne<br />

nevi<br />

vi, nase<br />

sela<br />

lavi<br />

vi, sakla<br />

klavi<br />

vi, farex Tefe<br />

(qe<br />

qedi<br />

di), qame<br />

mele<br />

leTi<br />

Ti, qeri<br />

rieTi<br />

Ti, Sari<br />

riTa<br />

Tavi<br />

vi, Cqolna<br />

nari<br />

ri, wversi<br />

siqi<br />

qiTi<br />

Ti,<br />

wiTlo<br />

loba<br />

baTi<br />

Ti, wablo<br />

lova<br />

vani<br />

ni, wyaro<br />

roTi<br />

Ti, wyalfan<br />

fanCu<br />

Cura<br />

ra, xara<br />

rati<br />

tieTi<br />

Ti, xa-<br />

Wike<br />

keTi<br />

Ti, xiti<br />

tina<br />

na, xober<br />

berke<br />

keTi<br />

Ti... moxsenebaSi gaanalozebulia toponimTa<br />

sityva-Zirebi da fuZeebi.<br />

56<br />

sofel gevlis<br />

toponimebis erTi nawili moxseniebulia so-<br />

fel kori<br />

ride<br />

deTis<br />

wm. mariam RvTismSoblis saxelobis eklesiis sa-<br />

xare<br />

rebis<br />

(berZnul enazea gadawerili me-8 saukuneSi) mina<br />

nawe<br />

wereb<br />

rebSi<br />

Si.<br />

minawerebi Zvirfas istoriul wyaros warmoadgens murRulis<br />

xeobis warsulis Sesaswavlad. swored am minawerebidan dadasturda,<br />

rom Zvel saqarTveloSi politikurad da ekonomiurad<br />

dawinaurebuli murRulis mxaris gamgeblebi X-XIII saukuneebSi<br />

iyvnen saqarTvelos istoriaSi cnobili jaye<br />

yele<br />

lebi<br />

bi-aTa<br />

aTaba<br />

bage<br />

ge-<br />

bi. warwerebi mogviTxroben, Tu romeli adgilebi Seswires maT<br />

korideTis eklesias. cnobilia, rom ioane jayel<br />

yelma<br />

da yuTlu<br />

lu-<br />

arslan<br />

slanma<br />

(Tamar mefis epoqis cnobilma pirovnebebma) korideTis<br />

wm. mariam RvTismSoblis saxelobis eklesias Seswires adgilebi-<br />

orWi<br />

Wisi<br />

da TixCe<br />

CeTi<br />

Ti. es geografiuli saxelebi dResac cocxalia<br />

sofel gevlis mimdebare ubanSi. korideTis saxarebis minawereb-<br />

Si moxseniebuli geografiuli saxelebisa da alis ekle<br />

lesi<br />

siis<br />

is<br />

(focxovi) svinaq<br />

naqsa<br />

sare<br />

rebis<br />

monacemTa mixedviT dgindeba, rom yuT-<br />

lu-ar<br />

arsla<br />

slani<br />

da xuaSa<br />

Saqi<br />

coqa<br />

qali<br />

iyvnen jayel<br />

yelTa<br />

sagvareulo saxlis<br />

Svilebi da erTmaneTis uaxloesi naTesavebi.<br />

murRulis xeobis qarTuli soflebis metyvelebis Seswavla<br />

kvlavac bevr saintereso suraTs gadaSlis ara marto qar-<br />

Tul enaTmec<br />

mecni<br />

niere<br />

reba<br />

baSi<br />

Si, aramed saqar<br />

qarTve<br />

Tvelos isto<br />

tori<br />

riis<br />

is araerT<br />

dRemde naklebad Seswavlil sakiTxsac mohfens xolme naTels.<br />

m i x e i l q a m a d a Z e<br />

(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />

-ian<br />

ian- sufiq<br />

fiqsiT<br />

gafor<br />

forme<br />

mebu<br />

buli<br />

gvare<br />

rebi aWara<br />

raSi<br />

aWaraSi gavrcelebuli gvarebi metwilad Ze daboloebiT<br />

gvxvdeba. SedarebiT naklebia Svilze daboloebuli gvarsaxelebi.<br />

xolo -ian<br />

ian-sufiqsiT gvarebis gaformeba aWaris regionisaTvis<br />

damaxasiaTebeli araa.<br />

jaiani, avaliani, dadiani, yifiani, axvlediani, ciciani // cicianiZe...<br />

es sagvareuloebi aWaraSi sxvadasxva dros arian mo-<br />

57


suli (upiratesad samegrelo-svaneTidan). amis Sesaxeb mocemuli<br />

gvarebis warmomadgenlebic miuTiTeben.<br />

mag., cicianebi svaneTidan mosulan da amJamindeli qedis<br />

raionis sof. saRoreTSi dasaxlebulan. Semdeg zogi maTgani<br />

Suaxevis raionis sof. cxemlisSi gadasula sacxovreblad. sof.<br />

saRoreTSi mcxovrebni amJamad cicianiZed iwerebian, cxemlisSi<br />

ki-cicianad.<br />

svaneTidan warmomavloben, agreTve Suaxevis raionis soflebSi<br />

mcxovrebi yifianebi, qedis raionis sof. dandaloSi<br />

mcxovrebi avalianebi. . .<br />

avaliani Tavadaznaurul gvarebs miekuTvneba. 1912 wels<br />

saolqo wodebriv komisias daukmayofilebia avalianTa ramdenime<br />

ojaxis Txovna da aRudgenia maTTvis Tavadis wodeba.<br />

moxsenebaSi saubari iqneba -ian<br />

ian- sufiqsiT gaformebuli<br />

sxva gvarebis warmomavlobazec.<br />

m e d e a R l o n t i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

ufal-is da RmerT-is leqsi<br />

sikur<br />

kur-se<br />

seman<br />

manti<br />

tiku<br />

kuri<br />

arCe<br />

Ceva<br />

vani<br />

nisa<br />

saTvis qarTul dialeq<br />

leqteb<br />

tebSi<br />

1. wmida ioane damaskeli Tavis `gardamocemaSi~ sagangebod<br />

aRniSnavs, rom RmerTis saxelTagan upiratesi da umjobesia arsi<br />

`myofi~, romliTac ucxadesad (`usakuTresad~) warmoCndeba<br />

RmerTis WeSmariti Sinaarsi _ `myofi; `romeli-igi ars~, anu<br />

`is, romelic myofobs, aris (maradis)~ (Sdr. gamoslvaTa 3, 13-14).<br />

RmerTis meore upirates saxelad wmida mama asaxelebs sakuTriv<br />

RmerTs _ berZn. Teos<br />

os-s, romliTac warmoCndeba arsis<br />

(myofis) moqmedeba (← berZn. Teein<br />

`srbola~).<br />

igive wmida mama gvimowmebs, rom ufali<br />

li, meufe<br />

fe, damba<br />

mbade<br />

debe<br />

be-<br />

li, Semoqme<br />

qmedi<br />

di, mwyemsi<br />

da amis msgavsi saxelebiT warmoCndeba<br />

mTqmelis (adamianis) damokidebuleba RmerTisadmi (`T‚sebasa<br />

warmoaCenen winaukmo ganyofilTa mimarT~), kerZod: RmerTi<br />

58<br />

ufalia<br />

imisTvis, vis mimarTac uflebulia, anu visTvisac<br />

RmerTi uzenaesi baton-patronia _ ufali RmerTia; msgavsad<br />

amisa, RmerTi imisTvisaa meufe<br />

fe, visTvisac RmerTi uzenaesi mefea;<br />

Sesabamisad, damba<br />

mbade<br />

debe<br />

beli<br />

_ imisTvisaa, vinc Tavs RvTis<br />

Svilad miiCnevs, Semoqme<br />

qmedi<br />

ki imisTvis, vinc Tavs RvTis qmnilebad<br />

aRiarebs da a. S.<br />

2. qarTuli ufalis<br />

da RmerTis<br />

leqsikur-semantikuri ar-<br />

Cevani srulad emTxveva wmida ioane damaskelis zemoT moniSnul<br />

mowmobas, Sdr.:<br />

erTi mxriv, qarT. RmerTi<br />

mniSvnelobiT: `RmerTi; zebunebrivi<br />

arseba~ (qegl-i); `suli naTeli dausabamo~ (sulxan-saba);<br />

`arseba pirvel saukuno (daviT CubinaSvili)~;<br />

meore mxriv, polisemiuri qarT. ufali<br />

mniSvnelobebiT:<br />

`1. igivea, rac RmerTi; 2. (wign.) batoni, patroni, mbrZanebeli~<br />

(qegl-i); `patroni (vaJi), gina RmerTi~ (sulxan-saba); `samRuTo<br />

werilSi o~‚i; RmerTi, dambadebeli, meufe, batoni,<br />

patroni~ (daviT CubinaSvili); `patroni, mflobeli, qriste~<br />

(ilia abulaZe); `ufrosi, batoni, patroni~ (ivane imnaiSvili);<br />

`batoni RmerTi~ (zurab sarjvelaZe).<br />

amasTan erTad, uaRresad maRalia sixSire da produqtiuloba<br />

RmerTis<br />

Semcveli kompozitebisa qarTulSi: RmerTka<br />

Tkaci<br />

ci,<br />

RmerTmyo<br />

Tmyofe<br />

feli<br />

li, RmerTqmnu<br />

Tqmnule<br />

leba<br />

ba, RmrTivda<br />

dacu<br />

culi<br />

li, RmrTismSo<br />

mSo-<br />

beli<br />

li, RmrTisme<br />

metyu<br />

tyueli<br />

li, RmrTismsa<br />

msaxu<br />

xuri<br />

da a. S. _ qarTuli<br />

ena aseulze met msgavs kompozits iTvlis. magram gacilebiT<br />

dabalia RmerT-isgan warmoebulTa produqtiuloba (RmrTe<br />

RmrTeeba<br />

ba,<br />

saRmrTo<br />

RmrTo, uRmrTo<br />

mrTo...<br />

...). aseve SedarebiT mcire jgufs Seadgens<br />

RmerTis<br />

Semcveli dalocvisa da ficilis frazeologizmebi<br />

(RmerTs<br />

ebare<br />

rebo<br />

bode<br />

de...<br />

...).<br />

amisgan gansxvavebiT, ufalis<br />

Semcveli oriode kompoziti<br />

mogvepoveba (uf<br />

uflis<br />

liswu<br />

wuli<br />

`mefis an didebulis Ze, asuli; memkvidre~;<br />

uflis<br />

lis-mo<br />

moyu<br />

yuare<br />

`patronis, batonis moyvaruli~); samagierod,<br />

mravalferovania da uaRresad maRalia ufalis<br />

lisgan<br />

warmoebulTa sixSire (120-ze meti leqsikuri erTeuli _ 73<br />

damoukidebeli semantikuri veliT).<br />

ufalis<br />

da RmerTis<br />

leqsikur-semantikuri arCevanis TvalsazrisiT,<br />

gansakuTrebiT yuradsaRebia is, rom komponenti<br />

RmerT- kompozitebSi TiTqmis ugamonaklisod inarCunebs `uze-<br />

59


naesi RmerTis~ an `yovelive zeciuris~ semantikas. amasTan, aseve<br />

TiTqmis ugamonaklisod Zneldeba RmerT- komponentis Canacvleba<br />

ufal-iT, Sdr.: gvaqvs RmerTka<br />

Tkaci<br />

an Ze RmrTisa<br />

(da ara:<br />

ufalkaci an Ze uflisa); RmrTismSo<br />

mSobe<br />

beli<br />

li, RmrTisme<br />

metyu<br />

tyueli<br />

an<br />

RmrTismsa<br />

msaxu<br />

xuri<br />

(da ara: uflismSobeli, uflismetyveli an uflismsaxuri)<br />

da a. S. rac Seexeba ufals, 73 semantikuri velidan<br />

15%-mde modis `yovelive zeciuris~ semantikaze, danarCeni<br />

(85%-ze meti) _ `sawuTisoflos~ semantikis Semcvelia.<br />

3. msgavsad megrul-Wanuri da svanuri enebisa (megruli<br />

Roron<br />

ronTi<br />

Ti, lazuri Rormo<br />

moTi<br />

Ti, svanuri RermeT<br />

meT, RerbeT<br />

beT), qarTuli<br />

enis dialeqtebSi TiTqmis imave leqsikur-semantikuri arCevanis<br />

mowmeni varT: aq RmerTi<br />

dominirebs (RT<br />

RT-/xT<br />

xT- ZiriT<br />

warmoebulni aRmosavlur mTis dialeqtebsa da zogierT dasavlur<br />

dialeqtSi, mag.: xevsuruli xTis iasa<br />

sauli<br />

`angelozi~ da<br />

sxva mravali), ufalis<br />

gamoyenebis sixSire ki TiTqmis nuls<br />

utoldeba (TiTo-orola gamonaklisiT: xevsuruli uflis<br />

Tvali<br />

`Zalian lamazi~, qarTluri uflis<br />

xe `bza~).<br />

gare da SidakaxurSi mravalgzisobas gamoxatavs ZiriTadad<br />

nawilakdarTuli formebi, magram iSviaTad gvxvdeba xolmeobi-<br />

Tis mwkrivebi: moux<br />

uxrik<br />

rikni<br />

nian<br />

an. organul formasTan erTad gvxvdeba<br />

`xome~ nawilaki: Savidi xome.<br />

mravalgzisobis gamosaxatavad ye/ke da xolme/xome nawilakebi:<br />

vexve<br />

vevi<br />

vike<br />

ke, vaswav<br />

wavli<br />

lidiT<br />

diTke<br />

ke, vina<br />

naxav<br />

xavdi<br />

diye<br />

ye. xolme/xome nawilakTagan<br />

xSirad gamoiyeneba `xome~: ityoda<br />

xome<br />

me, gvazel<br />

zeldnen<br />

xome<br />

me.<br />

mravalgzisi moqmedeba gamoixateba zmnis gameorebiT: `midian,<br />

midian, bolos ipoves~.<br />

zogjer mravalgzisobas gamoxatavs aRweriTi warmoebiT,<br />

leqsikuri saSualebebiT. mag., `dRe da Rame~. dRe da Rame<br />

vwvalobdi.<br />

Í À Ô Ï Û À Å Ò Ä Û É À Í É<br />

(ÈÁÉËÉÓÉ. ÀÒÍ. ÜÉØÏÁÀÅÀÓ ÓÀá. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÉÍÓÔÉÔÖÔÉ)<br />

ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ<br />

ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ<br />

x a T u n a y a n d a S v i l i<br />

(Tbilisi. andria pirvelwodebulis sax. qarTuli universiteti)<br />

mraval<br />

valgzi<br />

gziso<br />

sobis gamoxat<br />

xatva<br />

kaxur dialeqt<br />

leqtSi<br />

kaxur dialeqtSi mrvalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT<br />

araerTgvari viTarebaa. qiziyur kilokavSi SemorCenilia mravalgzisobis<br />

organuli warmoeba _ vxvdebiT rogorc pirvel,<br />

ise meore xolmeobiTis formebs: wamoidis<br />

dis, dahkris<br />

hkris, ganaxev<br />

xevr-<br />

dis, dawe<br />

weri<br />

rian<br />

an. aris SemTxvevebi, roca organuli warmoebis<br />

formas daerTvis `xolme~ nawilaki: mokvdis<br />

xolme<br />

me, gadaco<br />

cori<br />

ri-<br />

an xolme<br />

me, aiReb<br />

Rebdis<br />

xolme<br />

me. `xolme~ nawilaki daerTvis sxva<br />

mwkrivis formebsac: gaitan<br />

tanda<br />

xolme<br />

me, Semi<br />

miWam<br />

Wamnia<br />

xolme<br />

me, Te-<br />

sams xolme<br />

me, ityvian<br />

xolme<br />

me.<br />

60<br />

ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ áÖÈÉ ÓÀáÉÓÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ:<br />

ÀÃÂÉËÉÓÀ, ÃÒÏÉÓÀ, ÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀ, ÌÉÆÄÆÉÓÀ ÃÀ ÌÉÆÍÉÓÀ; ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ,<br />

ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÝ áÖÈÉ ÓÀáÉÓÀÀ.<br />

ØÀÒÈÖËÉÓ ÌÓÂÀÅÓÀà ÓÅÀÍÖÒÛÉÝ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÛÄÒßÚÌÖË<br />

ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÈÀ ÆÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ãÂÖ×ÄÁÉ, ÈÖÌÝÀ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ<br />

ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ<br />

ÉÛÅÉÀÈÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÀÍÉ ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀ-<br />

ÃÄÁÄÁÉ; `ÓÅÀÍÖÒÛÉ ×ÀÒÈÏà ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÛÄÌÀÓÌÄÍËÉÀÍÉ<br />

ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒØÅÄÌÃÄÁÀÒÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ. ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ<br />

ÍÀÊËÄÁÀà _ ÄÒÈÂÅÀÒÃÀÌÀÔÄÁÉÀÍÉ, áÏËÏ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÀÍÉ<br />

ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÌÄÔÀà ÉÛÅÉÀÈÉÀ, ÒÀÝ ÉÌÉÈ<br />

ÖÍÃÀ ÀÉáÓÍÀÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÀÒÀÓÀËÉÔÄÒÀÔÖÒÏ ÄÍÀÀ ÃÀ ÆÄÃÌÄÔ<br />

ÄÐÉÈÄÔÄÁÓ ÂÀÖÒÁÉÓ" (ÀÁÄÓÀÞÄ).<br />

ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÀÒÝÈÖ ÉÛÅÉÀÈÉÀ<br />

ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ. Ö×ÒÏ áÛÉÒÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÉ<br />

ÀÃÂÉËÉÓÀ ÃÀ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ,<br />

61


áÏËÏ ÃÒÏÉÓ, ÌÉÆÄÆÉÓÀ ÃÀ ÌÉÆÍÉÓ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ<br />

ÍÀÊËÄÁÀà ÂÅáÅÃÄÁÀ.<br />

ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÈ<br />

ÂÀÃÌÏÉÝÄÌÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÌÀÓÈÀÍÀÅÄ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀÃÌÏÉÝÄÓ ÁÒÖÍÅÉÀÍÉ<br />

ÓÉÔÚÅÉÈÀÝ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏÃ ÀÍ ÈÀÍÃÄÁÖËÈÀ ÃÀÒÈÅÉÈ.<br />

ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÆÌÍÉÆÄÃÄÁÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ<br />

ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÍÀÊËÄÁÀÃÀÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ, Ö×ÒÏ áÛÉÒÉÀ<br />

ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ ÃÀ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏ ÓÀáÄËÄÁÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ.<br />

âÄËÄÃÖÒÀÓ ÄÜÄá É ÀÌÄá ðÒÉá ÌÄÆÂÀË (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., III, 13)<br />

`áÄËÄÃÖÒÀÛÉ ÉØÉÈ ÃÀ ÀØÄÈ ÀÒÉÀÍ ÏãÀáÄÁÉ"<br />

ÙÏËÎêØÒÄ ãÏÂÀÒ ÃÄ ÄÜØÀÃ É ÃÄ ÀÈáÄ ÃêÓ ëÓ áÀÚëÍÀ (ÐÒÏÆ.<br />

ÔÄØÓÔ., IV, 22) `ÝáÅÒÄÁÉÓ ×ÀÒÀ (`ãÏÂ-ÄÁ-É") ÀÒÝ ÌÀÍÀÌÃÄ ÃÀ ÀÒÝ<br />

ÀáËÀ ÀÒÀÅÉÓ äÚÏËÉÀ"<br />

ÑÉØêÍ É ÄÜáÄÍÈÄ ÄÛ áÏÃÉß ÅÉÓÊæÓ (ÜÏË.) `ÆÄÅÉÈ ÃÀ ÉØÉÈÊÄÍ<br />

ÞÀËÉÀÍ (`ÉÓÄ") ÀÓáÉÀ ÅÀÛËÓ"<br />

ÄÜáÄÍ-ÀÌáÄÍ É ÜÖØæêÍØÀ ßéÒÍÉ ÀÒÛÉÍÀÎ áÄàÀÌ (ÜÏË.) `ÀØÄÈ-<br />

ÉØÉÃÀÍ (`ÉØÉÈ-ÀØÄÈ") ÃÀ ØÅÄÌÏÃÀÍ ßÉÈÄËÉ ÀÒÛÉÀ äØÏÍÃÀ<br />

ÛÄÌÏÅËÄÁÖËÉ (`ÌÏÚÅÄÁÏÃÀ")"...<br />

ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉÚÏÓ ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÒÔÉÅÉ<br />

×ÏÒÌÉÈ, ÀÓÄÅÄ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈÀÝ.<br />

ÓÀáÄËÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ<br />

ÄÒÈÓÀ ÃÀ ÉÌÀÅÄ ÁÒÖÍÅÀÛÉ ÃÂÀÓ:<br />

ÃÏËðÓæÉ×ÉÛ É ÖÛáæÀÍÒÉÛ ÍÄÍÓÂÀ ÃðÒ ÉÆÂÀ (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., II, 2)<br />

`ÃÏËÀÓÅÉ×ÓÀ ÃÀ ÖÛáÅÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ (`ÛÖÀ") ÀÒÀÅÉÍ ÝáÏÅÒÏÁÃÀ"<br />

ÉÛÊÄÍ ÉÆÂÀá ÂÖËÉÃÓ, ÊÀáéÒÓ, ËÀÓÊÀÃÀÒÓ, ËÄÓÄÌÀÓ É ÌÄÒÁÄ<br />

ÓÏ×ËðÒÓ (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., III, 6) `ÓáÅÄÁÉ ÝáÏÅÒÏÁÃÍÄÍ ÂÖËÉÃÀÛÉ,<br />

ÊÀáÖÒÀÛÉ, ËÀÓÊÀÃÖÒÀÛÉ, ËÄÓÄÌÀÛÉ ÃÀ ÓáÅÀ (`ÌÄ-ÏÒ-Ä") ÓÏ×ËÄÁÛÉ"<br />

ËëÈÛæ É ËÀÃÄÙæÛ ÜÉÂÀÒ áÀÂëÃÉ (ÜÏË.) `ÙÀÌÉÈ ÃÀ ÃÙÉÓÉÈ<br />

ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÓÞÉÍÀÅÓ"<br />

62<br />

ÌÏáÓÄÍÄÁÀÛÉ ÂÀÍáÉËÖËÉ ÉØÍÄÁÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ<br />

ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓ ÊÀÅÛÉÒÉÀÍÉ ÛÄÄÒÈÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉÝ.<br />

e T e r S e n g e l i a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

megrul<br />

grul-la<br />

lazu<br />

zuri miloc<br />

locva<br />

va-da<br />

daloc<br />

locvis<br />

formu<br />

mule<br />

lebi<br />

bisa da fraze<br />

zeolo<br />

logiz<br />

gizme<br />

mebis<br />

anali<br />

lizi<br />

zisa<br />

saTvis<br />

xalxis kulturasa da adaT-wesebTan dakavSirebuli leqsikis<br />

garkveuli jgufi mxolod frazeologizmebsa da idiomatur<br />

gamoTqmebSia daculi. amitom gansakuTrebuli mniSvneloba eni-<br />

Weba maT Seswavlas.<br />

ganvixilavT megrul-lazuri dalocvis formulebsa da<br />

frazeologiur gamoTqmebs. masala mravalferovania da sakmaod<br />

mravalricxovanic.<br />

SesaZlebelia gamoiyos milocva-dalocvis Tematuri jgufebi:<br />

sazo<br />

zoga<br />

gado<br />

do: megr. megax<br />

gaxva<br />

vamanq<br />

manq//me<br />

memxva<br />

mxvamu<br />

mu `mogilocav, momilocnia~,<br />

laz. gegix<br />

gixva<br />

ma L `mogilocav, momilocnia~ (milocvac<br />

aris da dalocvac) (dasaxelebulia is dResaswauli Tu movlena,<br />

romelsac vulocavT).<br />

megr. RoronT<br />

ronTq q dorxva<br />

xvamas<br />

mas `RmerTma daglocos~, laz.<br />

Rormo<br />

moTiq gegxva<br />

xvamas<br />

mas;<br />

megr. juari giwers<br />

`jvari geweros//gweria~ (jvris saxeliT<br />

dalocvis magaliTi lazurSi ver davadastureT);<br />

mwuxa<br />

xare<br />

rebis<br />

bis: megr. anwi<br />

wian<br />

anwi<br />

wime jgiro<br />

robua rSibu<br />

buda<br />

dani<br />

`amis mere<br />

(momavalSi)~ sikeTe geSovoT (gqonodeT), laz. kaino<br />

noba me-<br />

qCaT Rormo<br />

moTiq<br />

`RmerTma sikeTe mogceT~;<br />

gansac<br />

sacde<br />

delis<br />

lis: megr. Rorons ginu<br />

nuji<br />

jinu<br />

nudas<br />

dasˆ `RmerTs gadmoexedos~<br />

(RmerTma gadmogxedos), laz. Rormo<br />

moTiq gilgow<br />

gowke<br />

kedas<br />

zedmiw<br />

miw. `RmerTi gxedavdes~ e. i. `RmerTma gadmogxedos,Segiwyalos~;<br />

gamar<br />

marjve<br />

jvebis<br />

(war<br />

warma<br />

mate<br />

tebe<br />

bebis bis mosur<br />

surve<br />

vebis<br />

bis): megr. gomor<br />

morZgvi<br />

Zgvi-<br />

63


lo ofe<br />

ofeda<br />

`gamarjvebuli yofiliyavi, gagemarjvos~;<br />

axalSo<br />

Sobi<br />

bilis<br />

lis, (sa<br />

sazo<br />

zoga<br />

gadod bavSvis<br />

Svis) daloc<br />

locva<br />

va: megr. Ro-<br />

ronTq q mordas<br />

rdas//mo<br />

morde<br />

rdele<br />

ledas<br />

`RmerTma gazardos, gazrdiliyos~,<br />

laz. Rormo<br />

moTiq girdas<br />

`RmerTma gagizardos~;<br />

sixa<br />

xaru<br />

rulis mini<br />

niWe<br />

Webis<br />

bis: megr. `iro gaxa<br />

xare<br />

rebu<br />

buli<br />

ofe<br />

ofeda<br />

da~ `yovelTvis<br />

gaxarebuli yofiliyavi~, laz. `xe<br />

xele<br />

lebe<br />

beri ta;<br />

naTe<br />

Teli momav<br />

mavlis<br />

lis: megr. jgiri dRa goZi<br />

Zir RoronT<br />

ronTq<br />

`RmerTma kargi dRe daganaxos (mogces)~, laz. kaiTe sqidi<br />

`kargad, keTilad gecxovros~.<br />

gamrav<br />

mravle<br />

lebis<br />

bis: megr. RoronT<br />

ronTq q gga<br />

g<br />

gamrav<br />

mravlas<br />

las `RmerTma gagamravlos~,<br />

laz. Rormo<br />

moTiq gombri<br />

brialas<br />

las;<br />

bara<br />

raqis<br />

qis: megr. SioSi maran<br />

ranca<br />

calo gifu<br />

fudas<br />

das `Sios maraniviT<br />

afuvdi, aRorZindi (baraqa mogces RmerTma);<br />

mosav<br />

savli<br />

liano<br />

nobis<br />

bis: megr. breli moiwi<br />

wiudas<br />

das `bevri mogewios~;<br />

mgzavro<br />

robis<br />

bis: megr. Sara do kari xvame<br />

meli rofur<br />

ofudas<br />

das `Seni<br />

Sara-gza dalocvili yofiliyos~; laz. kaoba<br />

baTe moxTiT<br />

`kargobiT<br />

(mSvidobiT) modiT~;<br />

janmrTe<br />

mrTelo<br />

lobis<br />

bis: megr. tansin<br />

sinTe<br />

Tele migko<br />

gkoWa<br />

Wabu RoronT<br />

ronTq<br />

`janmrTeloba mogawebos (mogces) RmerTma~, laz. Rormo<br />

moTiq kaino<br />

noba megCas<br />

`RmerTma janmrTeloba//sikeTe mogces~;<br />

micva<br />

cvale<br />

lebu<br />

bulis<br />

cxone<br />

nebis<br />

bis: megr. RoronT<br />

ronTq<br />

q<br />

oCxonu<br />

nuas<br />

`RmerTma acxonos~, laz. Rormo<br />

moTiq raxme<br />

meTi oRodas<br />

das;<br />

sari<br />

ritu<br />

tualo<br />

lo: venaxis nayofis, axalnamonagebi Zroxisa da rZis<br />

nawarmis, axali tanisamosis Sekervis, saqorwilo dalocvebi;<br />

aRsaniSnavia, rom megrulSi dalocvis formulebsa da<br />

frazeologiur gamoTqmebSi umeteswilad monawileobs an igulisxmeba<br />

leqsikuri komponentebi megrulSi Roron<br />

ronTi<br />

`RmerTi~<br />

da juari<br />

`jvari~, lazurSi ki _ mxolod Rormo<br />

moTi<br />

`RmerTi~.<br />

warmodgenilia leqsikur erTeulTa struqturul-semantikuri<br />

da sintaqsuri analizi Sesabamisi eqstralingvisturi<br />

(kerZod, istoriul-eTnografiuli da folkloruli) masalis<br />

gaTvaliswinebiT.<br />

v a j a S e n g e l i a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

viTa<br />

Tare<br />

rebi<br />

biTi zmnisar<br />

sarTis para<br />

rale<br />

lelu<br />

luri<br />

forme<br />

mebi megrul<br />

grulSi<br />

pirveladi zmnisarTebis xvedriTi wili megrul-lazurSi<br />

iseve, rogorc sxva qarTvelur enebSi, didi ar aris; zmnisar-<br />

Tebi ZiriTadad saxelisagan aris nawarmoebi sxvadasxva afiqsebis<br />

darTviT. rac Seexeba derivaciul viTarebis zmnisarTebs,<br />

maT sawarmoeblad sxvadasxva brunvis niSani gamoiKeneba, ufro<br />

xSirad _ gardaqceviTi (viTarebiTi) brunvisa. Taviseburia -as<br />

sufiqsiani formebi, romlebic gvxvdeba gardaqceviTi brunvis -<br />

o sufiqsiani formebis paralelurad (zedsarTavi saxelisagan<br />

viTarebis zmnisarTis sawarmoeblad):<br />

mangaro º mangaras<br />

as `magrad~<br />

Zviro º Zviras<br />

`Zvirad~<br />

Jgiro º Jgiras<br />

`kargad~<br />

wKinaro º wKnaro º wKinaras<br />

as º wKnaras<br />

as `wKnarad~<br />

dabalo º dabalas<br />

as zedmiw. `dablad~<br />

maGalo º maGalas<br />

as zedmiw. `maGlad~<br />

efo º efas<br />

`iafad~ da sxv.<br />

-as<br />

sufiqsiani zmnisarTebi -o sufiqsianebis paralelurad<br />

gvaqvs gaKofiT 3 (ganKofiT Tu ganKofad) ricxviT saxelebSic:<br />

jijiro º jijiras<br />

`or-orad~<br />

susumo º susumas<br />

`sam-samad~<br />

oTxoTxo º oTxoTxas<br />

`oTx-oTxad~<br />

xuTuTo º xuTuTas<br />

`xuT-xuTas~<br />

viTiTo º viTiTas<br />

`aT-aTad~ da a. S.<br />

-as<br />

sufiqsi arc qarTulisaTvis aris ucxo (mag., iolad<br />

º<br />

iolas<br />

as).<br />

i. KifSiZes miaCnia, rom -as<br />

sufiqsi megrulSi qarT-is eni-<br />

64<br />

3 termini gaKofiTi ricxviTi saxeli, rogorc rusuli terminis<br />

разделительное имя числительное SesatKvisi, a. arabulma SemogvTavaza.<br />

tipologiurad qarTveluri enebis msgavsi aseTi ricxviTi saxelebi<br />

gamoKofilia Cerqezul enebSi).<br />

65


dan Sesuli micemiTis niSania, TviTon qarTulSi ki -as<br />

iSvia-<br />

Tiao (rogorc Cans, igulisxmeba Ziras<br />

da piras<br />

sitKvebSi<br />

warmodgenili -as<br />

daboloeba).<br />

vfiqrobT, -as<br />

sufiqsi megrulSi, Tanamedrove viTarebis<br />

TvalsazrisiT (sinqroniul doneze), unda ganvixiloT rogorc<br />

oden derivaciuli sufiqsi, raki is mxolod zmnisarTebis sawarmoeblad<br />

gamoiKeneba<br />

i z a C a n t l a Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

ganusa<br />

sazRvre<br />

zRvrelo<br />

lobiT da uaryo<br />

yofiT nacval<br />

cvalsa<br />

saxel<br />

xelTa<br />

funqci<br />

qciur<br />

ur-for<br />

formob<br />

mobri<br />

rivi mimar<br />

marTe<br />

Tebi<br />

bisa<br />

saTvis<br />

qarTu<br />

Tuli enis dasav<br />

savlur dialeq<br />

leqteb<br />

tebSi<br />

specialuri literaturidan karga xania cnobilia, rom ki-<br />

TxviTi nacvalsaxelebi warmoadgenen safuZvels mimarTebiT,<br />

ganusazRvrelobiT da uaryofiT nacvalsaxelTa warmoebisaTvis<br />

qarTvelur enebSi. imis mixedviT, TavSi daerTvis kiTxviT nacvalsaxels<br />

esa Tu is nawilaki, Tu boloSi, vRebulobT uaryofiT,<br />

mimarTebiT an ganusazRvrelobiT nacvalsaxels. vfiqrobT,<br />

amgvari formawarmoebis wesi unda ganapirobebdes am<br />

ukanasknelTa funqciur aRrevas qarTuli enis aWarulsa da<br />

gurul dialeqtebSi. damaxasiaTebelia, rom amgvar viTarebas,<br />

Cveulebriv, adgili aqvs dialogis dros, swored kiTxviTi winadadebis<br />

pasuxad, Tumca arc sxva SemTxvevebia gamoricxuli:<br />

_ nino, aris vinme<br />

iq?<br />

_ ara, vinme<br />

ar aris iq (Sdr. saliteraturo qarTulis<br />

`ara, aravin<br />

aris iq~);<br />

vinme<br />

ar wasula baTumSi (Sdr. aravin<br />

wasula baTumSi);<br />

Cems meti vinme<br />

ver gaakeTebda amas (Sdr. Cems meti aravin<br />

gaakeTebda amas);<br />

vinme<br />

ver damaZalebs swavlas (Sdr. vera<br />

ravin<br />

damaZalebs<br />

swavlas);<br />

rame<br />

ar gadamixdia bazarSi (Sdr. arafe<br />

feri<br />

gadamixdia<br />

bazarSi).<br />

66<br />

vfiqrobT, Cven mier gaaanalizebuli monacemebis safuZveli<br />

martooden martivi aRreva ar unda iyos. Tu gavixsenebT mTis<br />

iberiul-kavkasiur enebs, aRmoCndeba, rom iq (garda bacburisa)<br />

saerTod ar gvaqvs aranairi uaryofiTi nacvalsaxeli da roca<br />

saWiroa Sesabamisi semantikis gadmocema, isini iyeneben metafrasul<br />

warmoebas, romelSic warmmarTvelia zmnis uaryofiT<br />

formasTan dakavSirebuli ganusazRvrelobiTi nacvalsaxeli<br />

(d. imnaiSvili, ar. martirosovi). ase rom, aWarulsa da gurulSi<br />

mosalodnelia arqaul viTarebasTan gvqondes saqme<br />

(igive sakiTxi Seswavlil unda iqnas qarTvelur enaTa sxva dialeqtebis<br />

mimarTac).<br />

m e r a b C u x u a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

vnebi<br />

biTo<br />

Tobis s.-qarTvs<br />

qarTv. -av niSa<br />

Sani da<br />

misi Sesa<br />

satyvi<br />

tyvisi zanur<br />

nurSi<br />

moxsenebaSi warmodgenilia vnebiTi gvaris daboloebaTa genezisis<br />

cda qarTvelur ena-kiloebSi. gansakuTrebiT sayuradRebo<br />

Cans zanurSi gamovlenili -u sufiqsis warmomavlobis<br />

dadgena qarTulis sa-Tanado maCveneblebTan mimarTebiT. Cveni<br />

TvalsazrisiT, megrul-lazurSi sxvadasxva warmomavlobis -u<br />

dasturdeba. esenia:<br />

1. statikurobis -u formanti, qarTuli -a sufiqsis kanonzomieri<br />

fone-tikur-struqturul-funqciuri Sesatyvisi: qarT.<br />

C-a-s/n : megr.-laz. Cq-u-n; qarT. dg-a-s/n : megr.-laz. dg-u-n...<br />

2. qarT. -ia (Zv. qarT. -ies) daboloebis funqciuri Sesatyvisi:<br />

qarT. mi-wer-ies/ia : zan. miWar-u-n tipisa, romlis zusti<br />

fonet.-struqturul-funqciuri Sesatyvisi dRes mxolod<br />

mTis dialeqtebSia SemorCenili, Sdr. xevs. x-b-av : zan. gi-o-b-u<br />

`abia, hkidia~. am SemTxvevaSi saanalizo -av sufiqss araferi<br />

aqvs saerTo kl-av-s tipis zmnebis -av Temis niSanTan, es ukanaskneli<br />

sxva warmoSobisaa: -av *-am. Sdr. agreTve kl-av-s, magram<br />

a-xl-av-s. e.i. sakuTriv qarTulSi moxda cvlileba, moiSala, m/v<br />

67


korelacia fonetikuri procesis gamo, arada istoriulad -av/-am<br />

morfo-logiuri opozicia realurad funqcionirebda qarTul-<br />

Si, rac m-s v-Si gadasvlis gamo mogvianebiT iqna neitralizebuli.<br />

es procesi Tbilisur (da sxva) metyvelebaSi bolomdea<br />

gatarebuli. da swored amis gamo Se-mogvrCa, albaT, ase cota<br />

-am TemisniSniani zmnebi qarTul salitera-turo enaSi;<br />

3. uZveles qarTulSi Tb-eb-a tipis vnebiTebis amosavali<br />

saxe *tb-av-n/s agebulebisa unda yofiliyo, Sdr. megr.-laz.<br />

tub-u-n/tib-u-n `Tbeba~.<br />

m e r i c i n c a Z e<br />

(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />

para<br />

rale<br />

lelu<br />

luri forme<br />

mebi SavSe<br />

SeTis<br />

qarTul<br />

metyve<br />

tyvele<br />

leba<br />

baSi<br />

(fo<br />

fone<br />

neti<br />

tika<br />

ka)<br />

SavSeTis mkvidrTa qarTuli metyveleba xasiaTdeba paralelur<br />

enobriv formaTa simravliT.<br />

farTod aris gavrcelebuli zmniswinis, zmnis fuZiseuli<br />

xmovnebisa da xmovani prefiqsis Sexvedris Sedegad momxdari<br />

fonetikuri procesebi _ xmovanTa kompleqsebis monacvleoba,<br />

umetesad asimilaciis safuZvelze.<br />

• xSiria erTi da imave fuZis zmnebis nawilobrivi da<br />

sruli asimilaciis formebi, zogjer erTi da imave piris metyvelebaSi<br />

(vimowmebT mxolod sityvebs): degviSres//digviSres,<br />

gemixdeba//gimixdeba, gegiars//gigiarda, deminaxeT//diminaxeT, goukeTa//guukeTebia,<br />

mourevT//muurevT, SuurevT.<br />

• erTmaneTis gverdiTaa maasimilirebeli xmovandakarguli<br />

da xmovniani formebi: gevipare//gevpare, deviwavle//devwavle,<br />

deviRale//devRale.<br />

• dasturdeba mo- zmniswiniani pirveli da meore obieqturi<br />

pirebis sasxviso qcevis nawilobrivi da sruli asimilaciis<br />

formaTa monacvleoba, mo- emsgavseba mi- zmniswins: memiaroso(momiaroso)//mimiara,<br />

momitana//memitana//mimitana, mogita-<br />

68<br />

ne//migitane, mogikvdeba//megikvdeba, mogviyvana//mivgiyvana (wyali).<br />

• paraleluri formebi dasturdeba TanxmovanTa asimilaciis<br />

SemTTxvevebSic: gobSi//gofSi, momktara//momkdara, ocdaa-<br />

Ti//ozdaaTi, mogcemda//moqcemden.<br />

• Zalian bevri paraleluri forma axlavs bgeris dakargvas,<br />

CarTvas, substitucias, metaTeziss, nawilobriv _ Serwymas:<br />

bgeris dakargva: Zali//rZali, awavle//aswavle, swored//woreTac,<br />

weliwadi//welwadi, aris//ari, ade//adeq//adeqi, mive//mivec//miveci,<br />

dodofal davniSnavT//dodofals qi (rom) me?yvan;<br />

Tavi tkivili geqneba//Tavis tkivili mec mWirs.<br />

bgeris CarTva: cxovrobda//mcxovroben, yvelaferi//yvelamferi.<br />

substitucia: ratom//raton, simavrma//simamrma, damaviwyda//<br />

damabiwyda, maxsovs//maxsons, endomeba//endoneba.<br />

metaTezisi: gasxnis//gaxsnes, imRereben//iRmereben, rva//vra,<br />

ocdarva//ocdavra, vWamT//WvamT,WvamoT, vsamobT(vcekvavT)//svamobT,<br />

vxedavT//xvedavT, vTesavT//TvesavT, vurevT// me limon uvrev.<br />

bgeraTa Serwyma: yvavili//yovili, komli//kvamli. etyveba//etyoba,<br />

Cven//Con, qvemoT//qomo, daCveuli>daCvevli//daCovli.<br />

paraleluri formebi ufro meti Cans morfologiaSi. bevria<br />

agreTve erTi da imave mniSvnelobis Turquli da Sesatyvisi<br />

qarTuli leqsikuri erTeuli.<br />

n i n e l i W o x o n e l i Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

kakab<br />

kab-si<br />

sityvis omoni<br />

nimu<br />

muri cale<br />

lebis<br />

warmomav<br />

mavlo<br />

lobi<br />

bisa<br />

saTvis qarTu<br />

Tuli enis<br />

dialeq<br />

leqteb<br />

tebSi<br />

kaka<br />

kabi<br />

1 [Perdix] variis tola gareuli frinveli. `ƒma-yo k a -<br />

k a b m a n ~ (ieremias wina-swarmetyveleba). kakana k a k a b i maxeSi<br />

Cavardebao (andaza). zogi mkvlevari am sityvas aRmosavlur<br />

enebidan nasesxebad miiCnevs. Käbk `tyis qaTami~ (iu. abulaZe, al.<br />

baramiZe, p. ingoroyva); zogi xmabaZviTad Tvlis (g. meliqiSvili).<br />

69


kakab<br />

kab-i\\a 2 (qarTl., kax.) xis sadgami, romelzedacaa damagrebuli<br />

qarTuli guTnis frTa (`dial.~). gamoTqmulia<br />

mosazreba, rom kakab-i\\a 2 s.-qarTv. *kak<br />

kak-ab<br />

ab- `dire, mori~ →<br />

qarT. kakabi \\ kakaba: svan. kikber (m. Cuxua). Cveni azriT ki es<br />

sityva kompozitia. kaka<br />

kabi<br />

← gadat. kaki<br />

ki(a)be<br />

bera<br />

ra. kaki<br />

kibe<br />

bera<br />

(lCx.) samzareulo saxlSi Suacecxlis pirdapir zeviT gakeTebuli<br />

dire, romelzedac saqvabe hkidia. kompozitis pirveli<br />

nawili igive unda iyos, rac saerTo qarTveluri Ziri kak-<br />

(kak-v-i, mo-kak-v-a da sxv.) (h. fenrixi, z. sarjvelaZe); meore nawili<br />

ber-ki unda gamoiyofodes sityvaSi bera<br />

ra: 1. (qsn. qarTl.)<br />

Tivis dasamagrebeli xe marxilze; 2. (leCx.) wberis (WaWis sawnexi<br />

manqanis nawili). ber-s Sesatyvisi eZebneba svanurSi. ber<br />

_ frTebiani ficari. RnwuSi ber (bz.) kavis frTebiani ficari.<br />

zuha CuqamSxen bers xosg…red (bq. 229) _ kavis moxril<br />

mxars qvemodan _ frTebian ficars vukeTebT (vusvamT) (v. Tofuria,<br />

m. qaldani). i\\a-s monacvleoba da r-s Semcveli marcvlis<br />

dakargva qarTulisTvis damaxasiaTebeli procesebia.<br />

kaka<br />

kabi<br />

3 (raW.) saceri. vfiqrobT, am mniSvnelobis kakabi kav-<br />

SirSi unda iyos laTinuris `qvabis~ aRmniSvnel caccabus-Tan.<br />

n i n o x a x i a S v i l i<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

sityva mzesTan dakav<br />

kavSi<br />

Sire<br />

rebu<br />

buli<br />

xato<br />

tova<br />

vani sityva<br />

tyva-Tqma<br />

Tqmani<br />

enas mWidro kavSiri aqvs azrovnebasa da kulturasTan, es<br />

kavSiri ganapirobebs enaTmecnierebis kavSirs filosofia-fsiqologiasTan,<br />

erTi mxriv, da istoria _ eTnografiasTan, meore<br />

mxriv. arn. Ciqobava aRniSnavda, rom enis Seswavla kulturasa<br />

da azrovnebasTan kavSirSi, `esaa yvelaze arsebiTis Seswavla<br />

enaSi, da, maSasadame, yvelaze mniSvnelovani: ufro mniSvnelovani<br />

Teoriuli amocana enaTmecnierebas arc hqonia da<br />

arc aqvs~.<br />

70<br />

mze Tavisi ZiriTadi Tvisebebis (naTeba-sxivosnobis, `moZraobis~,<br />

sicocxlis moniWebis, silamazis, garegani gamosaxulebis<br />

(formis) mixedviT aisaxa universaliebis saxiT sxvadasxva xalx-<br />

Ta enaSi, miTossa (mzis cxovelebi: cxeni, iremi, lomi...) da<br />

simbolur ornamentebSi (mbrunavi jvari, borjRali...).<br />

qarTuli enis monacemebi saintereso suraTs gvaZlevs am<br />

TvalsazrisiT. gansakuTrebiT sayuradReboa dialeqturi masala:<br />

mzeze siaru<br />

ruli<br />

li, samze<br />

mzeos yofna<br />

na, mzis yure<br />

reba<br />

`sicocxle,<br />

arseboba~, mzis gaqro<br />

qroba<br />

ba, mzis dabne<br />

bnele<br />

leba<br />

ba, mzis dadgo<br />

dgoma<br />

ma, mzis<br />

Casve<br />

svene<br />

neba<br />

`sikvdili, gardacvaleba~, mziT gauma<br />

maZRa<br />

ZRari<br />

`visac<br />

moxucebulobamde ar ucxovria~, mzegre<br />

reZe<br />

Zelo<br />

loba<br />

`dRegrZeloba...<br />

mzebZa<br />

Zane<br />

neba<br />

bani<br />

(TuS., fS.) `saRamo, mzis Casvlis xani, mwuxri~ (g.<br />

cocan.), mzega<br />

gade<br />

dena<br />

(xevs.) `saRamo xani, roca Crdilebi mdinaris<br />

meore mxares gadava~ (al. Win.W.), ziwver<br />

verna<br />

(z. aWar.) `mzis<br />

amosvla~ (S. niJar.), mzeama<br />

made<br />

dena<br />

na, mzeamae<br />

mae (xevs.) `mzis amosvlis<br />

dro~ (al. WinW.)...<br />

mze _ amindis amsaxvel leqsikaSi: mzeav<br />

avda<br />

dara<br />

(raW.), mzeka<br />

ka-<br />

ra (qarTl.), mze pirs ibans...<br />

mze _ silamazis wyaro, simbolo: mzisa<br />

sada<br />

dari<br />

ri, mzeWa<br />

Wabu<br />

buki<br />

ki,<br />

mzeTu<br />

Tuna<br />

naxa<br />

xavi<br />

vi... mzeka<br />

kaba<br />

bani<br />

(fS., kax.) `yanas rom qari uqris,<br />

aRelvebs da sxvadasxva fers iRebs, imas hqvia mzekabani~ (a.<br />

Wyon.), niavis SeqrolebiT mravalfrad abibinebuli yana (n. zukak.,<br />

e. xuciSv.).<br />

mze _ grZnobis, sixarulisa da mwuxarebis amsaxvel gamonaTqvamebSi:<br />

pirs mze deefi<br />

fine<br />

nebis<br />

bis, mze cxrakniT amauƒdebis<br />

(xevs.) `Zalian gauxardeba~, mzis ukuRm Caƒdoma<br />

(xevs.) `didi<br />

mwuxareba, ubedureba~... mze _ ficilsa da wyevlis formuleb-<br />

Si: daRa<br />

Ralu<br />

lulis lis mzis madlma<br />

(xevs.) qalebis ficia: `mTeli<br />

dRe caze siaruliT daRlil (`dedasTan rom brundeba~), mzis<br />

madls geficebi (Sdr. m. janaSv.: mzisma<br />

ma) (al. WinW.)... da<br />

mravali sxv.<br />

qarTul enasa da mis dialeqtebSi mzesTan dakavSirebuli<br />

daunjebuli masala sagulisxmoa rogorc originaluri warmodgena-Sexedulebebis,<br />

ise sxva enebTan tipologiuri msgavsebis<br />

TvalsazrisiT.<br />

71


c i r a j a n j R a v a<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

megru<br />

gruli koCi<br />

`ka<br />

kaci<br />

ci~ nawar<br />

warmo<br />

moeb<br />

leqsi<br />

sikur erTe<br />

Teuleb<br />

lebSi<br />

1. megruli koC-s, romelsac Sesatyvisebi eZebneba qarTulsa<br />

da svanurSi, qarTuli kac-is yvela mniSvneloba moepoveba:<br />

`adamiani; mamakaci; msaxuri, yma; Sikriki; vinme...~ amave dros,<br />

aRsaniSnavia, is Tavisebureba rasac is brunebisas amJRavnebs,<br />

kerZod, micemiTSi brunvis niSnis win fuZiseuli c-s dakargva<br />

(mic. ko-s `kacs~); mravlobiTic Taviseburad gadmoicema _ mosalodneli<br />

koCef<br />

Cef-is paralelurad da ufro xSiradac sxva<br />

fuZe kaTa<br />

gamoiyeneba, e. i. supletivizmTan gvaqvs saqme. sakmaod<br />

mravalferovania koC fuZis sityvawarmoebiTi SesaZleblobani,<br />

saxeldobr, misi gamoyeneba derivatebsa da kompozitebSi.<br />

2. koC-isagan axali sityvebi iwarmoeba rogorc sufiqsebiT,<br />

ise prefiqsisa da prefiqs-sufiqsis gamoyenebiT.<br />

-ana<br />

|| -oba<br />

oba: koCana<br />

|| koCoba<br />

`kacoba~<br />

-ur<br />

|| -ier<br />

ier: koCuri || koCanieri `kacuri~, koCoburi `kacis<br />

msgavsi, kaciseburi~<br />

-am<br />

am: koCami `kaciani~<br />

-o: koCamo `kacianad~, koCuro `kacurad~<br />

-oba<br />

oba: koCiSoba<br />

`kacobrioba, mTeli qveyana~, zedmiw. `kacisoba~,<br />

koCiSoba<br />

bas `dasabamidan, kacis gaCenis dRidan~<br />

u-: ukoCoba `ukacoba~<br />

na _ u: nakoCanu `navaJkacari, kacis namoqmedari~<br />

sa _ o || sa _ e: sakoCo || sakoCe `sakaco~<br />

3. koC-is monawileobiT iqmneba mravali kompoziti, amasTan,<br />

metwil SemTxvevaSi koC- fuZe kompozitis meore komponentia.<br />

qomolko<br />

koCi<br />

`vaJkaci~ (amave mniSvnelobiT paralelurad<br />

ixmareba qomo<br />

moli<br />

li)<br />

osurko<br />

koCi `qali, qalbatoni~ (amave mniSvnelobiT gamoiyeneba<br />

osuri<br />

|| osurpa<br />

pato<br />

toni<br />

|| adami<br />

miani<br />

ni)<br />

baRanako<br />

koCi `axalgazrda kaci~, zedmiw. `bavSv-kaci~<br />

jimako<br />

koCi `Zmakaci~<br />

dudko<br />

koCi `Tavkaci, ufrosi~<br />

72<br />

didko<br />

koCi `didi kaci, maRali Tanamdebobis piri~<br />

gurko<br />

koCi `guliani, gulTbili kaci~<br />

iriko<br />

koCi || irko<br />

koCi `yvela~, zedmiw. `yvela kaci~<br />

oCo-ko<br />

koCi `tyis kaci~, zedmiw. `vacad-kaci~ (zRapruli, mavne<br />

arseba, romelic tyeSi binadrobs).<br />

koCiyintu `kaciWamia~, zedmiw. `kacis mylapavi~<br />

koCiSSuri || koCiSuri `aravin~, zedmiw. `kacis suli~<br />

koCisqua `kaciSvili; adamiani~<br />

koCmiTini `aravin~, zedmiw. `kaci aravin~<br />

koCurko<br />

koCana `kacurkacoba~<br />

gakompozitebulia mimarTvis forma (yofili Sesityveba):<br />

siko<br />

koCi || sako<br />

koCi! (Sekvecilad _ siko<br />

ko!) `Se kaco!~<br />

4. koC fuZisagan iwarmoeba zmnebi: ako<br />

koCens `akacebs~ koCanens<br />

|| koCens `kacobs~, iko<br />

koCebu `kacdeba~...<br />

5. koCi<br />

megrulSi sakuTar saxeladac gamoiyeneba, gansakuTrebiT<br />

_ sxvadasxva sufiqsiT gaformebuli: koCa<br />

Ca, koCoia, koCoba,<br />

koCina...<br />

n i n o j o r b e n a Z e<br />

(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />

dialeq<br />

leqtiz<br />

tizme<br />

mebi sasa<br />

saub<br />

ubro metyve<br />

tyvele<br />

leba<br />

baSi<br />

(in<br />

inter<br />

ternet<br />

net-ma<br />

masa<br />

salis safuZ<br />

fuZvel<br />

velze<br />

ze)<br />

samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom `qalaquri metyvelebisaTvis<br />

damaxasiaTeblad unda miviCnioT a) sxvadasxva<br />

dialeqtur metyvelebaTa Tavmoyra; 2) ucxoenovani metyvelebis<br />

arseboba.~ (b. jorbenaZe). iqve dazustebulia: `qalaqSi iqmneba<br />

enobrivi konglomerati sxvadasxva dialeqturi metyvelebisa,<br />

uxvad Sezavebuli ucxoenovani elementebiT. es enobrivi konglomerati<br />

TandaTanobiT iwmindeba, mkveTri sxvaobani nivelirdeba,<br />

msgavseba win wamoiweva, warmoiqmneba axali erTianoba,<br />

Taviseburi nairsaxeoba ZiriTadi enobrivi sistemisa... ase<br />

warmoqmnili qalaquri metyveleba kilour nairsaxeobas iZleva<br />

73


ukve socialuri fenebis mixedviT~.<br />

magram, cnobilia, rom ena cocxali organizmia, is mudmiv<br />

cvlilebas ganicdis da amisken yvelaze didi tendencia swored<br />

dialeqtebs, da, maT Soris ki, swored rom qalaqur, sasaubro<br />

metyvelebas aqvs. garda obieqturi mizezebisa, amaze subieqturi<br />

faqtoric axdens gavlenas _ es yvelasagan gamoyofisa<br />

da individualurobisaken swrafvis tendenciaa. Sedegad<br />

Tavs iCens sapirispiro movlena _ `dawmendil~ da `sxvaobanivelirebul~<br />

monacemSi SemoiWreba axali dialeqturi erTeuli<br />

Tu ucxo leqsika...<br />

Tavad qalaquri, am SemTxvevaSi, Tbilisuri sasaubro metyvelebis<br />

kargad dokumentirebul suraTs internetSi ganTavsebuli<br />

vebgverdebi gvaZlevs; gansakuTrebiT, iseTebi, sadac ama<br />

Tu im komentaris dadebaa SesaZlebeli. am mxriv Cveni interesis<br />

sfero erTi konkretuli saiti _ `feisbuqi~ gaxda, sadac<br />

am mxriv unikaluri masalis mopovebaa SesaZlebeli _ am vebgverdis<br />

ZiriTadi funqcia sxvadasxva momxmareblis mier sxvadasxva<br />

informaciis, videomasalisa Tu audioCanaweris gavrcelebaa;<br />

Semdeg ki maTze komentarebis dadebac xerxdeba. radgan<br />

aRniSnuli procesi spontanuria da gansaTavsebeli masalis ar-<br />

Cevanic _ sruliad SeuzRudavi, vebgverdze dafiqsirebuli<br />

enobrivi masalac sasaubro metyvelebis karg nimuSebs gviCvenebs;<br />

da zepiri metyvelebisgan gansxvavebiT mas erTi upiratesobac<br />

aqvs: vinaidan es yvelaferi aq Canaweris saxiTaa mocemuli,<br />

suraTi ufro naTeli da sainteresoa _ is, rac zepir metyvelebaSi<br />

SeiZleba garkveviT ar ismodes, aq dokumenturad,<br />

TiToeuli asos zusti gadmocemiT aris warmodgenili; sainteresoa<br />

TiToeuli erTeulisaTvis Sesabamisi aso-bgerobrivi ekvivalentebis<br />

SerCevis kriteriumebic...<br />

aRniSnuli metyvelebis mTavar maxasiaTeblad unda miviCnioT<br />

dialeqturi leqsikisa da, zog SemTxvevaSi, aseve, morfologiur-sintaqsuri<br />

SemTxvevebis siWarbe. SeiniSneba ucxo ena-<br />

Ta leqsikidan Semosuli erTeulebis simravlec, Tumca es ukanaskneli<br />

amjerad Cveni ganxilvis sagans ar Seadgens...<br />

dialeqturi leqsikis analizisas gasamijnia ori SemTxveva:<br />

1. roca aRniSnuli leqsikis siWarbe Temis saWiroebas moaqvs<br />

(mag., kaxur dialeqtze gadasvla rTvelze saubrisas);<br />

74<br />

2. rodesac dialeqturi leqsika Temisgan damoukideblad<br />

Semodis saubarSi da is xSirad ama Tu im individis<br />

metyvelebis zogad maxasiaTebladac ki SeiZleba miviCnioT.<br />

SevniSnavT, rom metyvelebis aRniSnuli Taviseburebebi, ZiriTadad,<br />

20-dan 45 wlamde asakis, socialurad sxvadasxva jgufis<br />

(mecnierebi, mwerlebi, poetebi, Jurnalistebi, sxvadasxva<br />

saxelmwifo dawesebulebebSi momuSave pirebi...) momxmarebleb-<br />

Sia dafiqsirebuli; Tumca, mkveTri asakobriv-socialuri sazRvrebis<br />

dadgena aq ar xerxdeba... dialeqturi leqsikis moxmoba<br />

stiluri mizezebiTaa gamowveuli, riTac momxmarebeli,<br />

amavdroulad, sakuTar individualurobasa da ganaTlebas (ker-<br />

Zod, am SemTxvevaSi dialeqturi _ aseve ucxoenovani leqsikis<br />

gamoyenebisas _ ucxo enebis _ masalis codna) usvams xazs.<br />

magaliTisaTvis warmovadgenT ramdenime tipobriv leqsikur<br />

erTeuls, romlebic yvelaze xSirad gvxvdeba aRniSnul vebgverdze<br />

da Sesabamisad, zepir sasaubro metyvelebaSic:<br />

fone<br />

neti<br />

tiku<br />

kurad cvlili sityve<br />

tyvebi<br />

bi:<br />

gogu<br />

guebi<br />

(gogonebi), balRe<br />

Rebi<br />

(bavSvebi), buzu<br />

zuka<br />

(musika), Safa<br />

fa-<br />

Ti (SabaTi), kape<br />

peiki<br />

(kapiki), samse<br />

(savse), sacxa<br />

(sadRac), exa<br />

(axla), isTe<br />

(ise), rafer<br />

(rogor), reiza<br />

(ratom)...<br />

sakuT<br />

kuTriv dialeq<br />

leqtu<br />

turi leqsi<br />

sika<br />

ka:<br />

daZo<br />

ZoZi<br />

Zialo<br />

loben<br />

ben, gahkok<br />

hkokram<br />

ramda<br />

da, modRle<br />

dRlezi<br />

zili<br />

li, iWifxe<br />

fxeba<br />

ba, makva<br />

varan<br />

ran-<br />

cxobs...<br />

zmnebi cvlili zmniswi<br />

wini<br />

nise<br />

seuli xmovne<br />

nebiT<br />

biT:<br />

gouS<br />

uSvan<br />

van, godo<br />

douxa<br />

xados<br />

dos, Suuy<br />

uyvar<br />

vardi<br />

di, mami<br />

miTxo<br />

Txovia<br />

via, meica<br />

ca, maica<br />

ca,<br />

geita<br />

taneT<br />

neT...<br />

da mravali sxva...<br />

bolos davZenT, rom stilizaciisa da sakuTari individualurobis<br />

gamokveTis mizniT sasaubro metyvelebaSi qarTuli<br />

dialeqtebis monacemebis keTilgonivrul da motivirebul moxmobas,<br />

albaT, mxolod da mxolod unda mivesalmoT.<br />

75

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!