XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...
XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...
XXX respublikuri dialeqtologiuri respublikuri dialeqtologiuri ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
arnold Ciqobavas saxelobis enaTmecnierebis<br />
instituti<br />
SoTa rusTavelis saxelmwifo universiteti<br />
<strong>XXX</strong><br />
<strong>respublikuri</strong> <strong>dialeqtologiuri</strong><br />
samecniero sesia<br />
2010 wlis 19-20 noemberi<br />
baTumi<br />
muSaobis gegma da moxsenebaTa<br />
m a s a l e b i<br />
s x d o m i s g a x s n a<br />
m i s a l m e b a n i<br />
m u S a o b i s g e g m a<br />
19 noem<br />
embe<br />
beri<br />
ri, 11 saaTi<br />
I sxdoma<br />
sxdomis TavmJdomareebi: g. gogolaSvili, m. faGava<br />
1. T. u T u r g a i Z e, gansxvavebul modelTa unifikacia samwerlobo<br />
qarTulsa da dialeqtebSi<br />
2. a. a r a b u l i, dialeqturi leqsikis Tematuri (budobrivi)<br />
kooptaciis principi `sityvis konis~ mixedviT<br />
3. m. f a G a v a, Zveli qarTuli leqsika samxrul kiloebSi<br />
4. m. m i q a Z e, imerizmebis adgilisaTvis Teimuraz lanCavas<br />
SemoqmedebaSi<br />
5. T. g o g o l a Z e, dialeqturi leqsika da mwerali<br />
6. T. b o l q v a Z e, dialeqturi leqsika `qarTuli enis saunjis<br />
masalaSi~ (`iveria~, 1900)<br />
7. r. g e r s a m i a, S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri<br />
poziciebis gansazGvrisaTvis megrulSi<br />
8. m. b a r a m i Z e, SavSuri dialeqtis leqsikidan<br />
9. n. y o x o n e l i Z e, kakab-sityvis omonimuri calebis warmomavlobisaTvis<br />
qarTuli enis dialeqtebSi<br />
10. m. s a G l i a n i, erTi uZvelesi svanuri sakulto terminis<br />
(…iTin/-uTin/iTin/ˆTin/ˆTin/lˆTin) Sesaxeb<br />
11. n. x a x i a S v i l i, sityva mzesTan dakavSirebuli xatovani<br />
sityva-Tqmani<br />
Tbilisi<br />
2010<br />
3
II sxdoma<br />
19 noemberi, 15 saaTi<br />
sxdomis TavmJdomareebi: T. uTurgaiZe, S. futkaraZe<br />
III sxdoma<br />
20 noemberi, 10 saaTi<br />
sxdomis TavmJdomareebi: v. Sengelia, i. CantlaZe<br />
1. i. C a n t l a Z e, ganusazRvrelobiT da uaryofiT nacvalsaxelTa<br />
funqciur-formobrivi mimarTebisaTvis qarTuli enis<br />
dasavlur dialeqtebSi<br />
2. S. f u t k a r a Z e, e. f u t k a r a Z e, m. r i J v a Z e, sofel<br />
gevlis metyvelebis Taviseburebani<br />
3. v. S e n g e l i a, viTarebiTi zmnisarTis paraleluri formebi<br />
megrulSi<br />
4. n. o T i n a S v i l i, sofel TiRvis onomastikoni<br />
5. o. m e m i S i S i, reduplikacia lazurSi<br />
6. q. m a r g i a n i - s ub a r i, pirobiT-SedegobiTi zmnuri formebi<br />
svanurSi da maTi semantikuri mimarTeba Zveli qarTulisa<br />
da mTis dialeqtis monacemebTan<br />
7. e. g i u n a S v i l i, iranuli elementebis kvlevisaTvis fereidnulSi<br />
8. c. n a r a k i Z e , lazuri saleqsikono masala<br />
9. n. S a v r e S i a n i, erTgvargaremoebiani Serwymuli winadadebebi<br />
svanurSi<br />
10. c. J a n J G a v a, megruli koCi `kaci~ nawarmoeb leqsikur er-<br />
TeulebSi<br />
11. n. J o r b e n a Z e, dialeqtizmebi sasaubro metyvelebaSi (internet-masalis<br />
safuZvelze)<br />
1. m. q a m a d a Z e, -ian- sufiqsiT gaformebuli gvarebi ayaraSi<br />
2. j. f e i q r i S v i l i, r. s a G i n a Z e, e. d a d i a n i, imeruli<br />
dialeqtis Seswavlis istoriisaTvis (axali saleqsikono<br />
masala)<br />
3. T. v a S a k i Z e, dialeqtizmebi _ rogorc poetur-stilistikuri<br />
xerxi muxran mayavarianis SemoqmedebaSi<br />
4. m. G l o n t i, ufal-is da GmerT-is leqsikur-semantikuri<br />
arCevanisaTvis qarTul dialeqtebSi<br />
5. m. C u x u a, vnebiTobis s.-qarTv. -av niSani da misi SesatKvisi<br />
zanurSi<br />
6. m. c i n c a Z e, paraleluri formebi SavSeTis qarTul metKvelebaSi<br />
(fonetika)<br />
7. n. f a r t e n a Z e, zmniswinTa monacvleoba da damatebiTi<br />
funqciebi samxrul metKvelebaSi<br />
8. n. f u t k a r a Z e, -d-eb-a da i-/e---eb-a struqturis zmnebi<br />
ayarulSi<br />
9. e. S e n g e l i a, megrul-lazuri milocva-dalocvis formulebisa<br />
da frazeologizmebis analizisaTvis<br />
10. T. b u r y u l a Z e, iSviaTi sintaqsuri konstruqciis Sesaxeb<br />
mTis kiloebSi<br />
11. g. g v a n c e l a Z e, nasaxelar zmnaTa, masdarTa da mimGeoba-<br />
Ta semantikuri cvlilebani zemoimeruli kilokavis monacemTa<br />
mixedviT<br />
4<br />
5
IV sxdoma<br />
20 noemberi, 14 saaTi<br />
sxdomis TavmJdomareebi: a. arabuli, m. miqaZe<br />
1. g. g o g o l a S v i l i, -h da -s prefiqsebi Tanamedrove qar-<br />
Tuli enis dialeqtebSi<br />
2. n. s u r m a v a, Cveneburebis metKveleba rogorc sociolingvisturi<br />
kvlevis obieqti<br />
3. e. f u t k a r a Z e, xatovani sitKva-Tqmani `Cveneburebis qar-<br />
Tulis~ mixedviT<br />
4. S. g a b e s k i r i a, kvlav dialeqtizmebis sakiTxisaTvis SoTa<br />
rusTavelis poemaSi<br />
5. m. b u k i a, nasesxebi zedsarTavebi megrul-lazurSi<br />
6. e. b e r i Z e, qristianuli salocavebi da toponimebi nigalis<br />
(livanis) xeobaSi<br />
7. m. k a k a C i a, q. m a r g i a n i, m. J G a r k a v a, qarTvelur<br />
ena-kiloTa leqsikonis SedgenisaTvis<br />
8. x. K a n d a S v i l i, mravalgzisobis gamoxatva kaxur dialeqt-<br />
Si<br />
9. l. g i g l e m i a n i, adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />
10. n. f o n i a v a, CxorowKus raionis sofel yoGis toponimiidan<br />
a v T a n d i l a r a b u l i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
dialeqturi leqsikis Tematuri (budobrivi<br />
budobrivi)<br />
kooptaciis principi `sit<br />
sitKvis konis~ mixedviT<br />
rogorc cnobilia, sulxan-saba orbelianis `sityvis konis~<br />
erT-erT mTavar Rirsebas warmoadgens is Tematuri (semantikuri)<br />
budeebi, romelTa agebuleba ZiriTadad gvareobriv-saxeobriv<br />
safuZvelzea damyarebuli da romelTa Sesadgenadac leqsikografs,<br />
sruliad aSkaraa, gansakuTrebuli kvleva-Zieba Cautarebia<br />
rogorc werilobiTi wyaroebis, ise cocxali metyvelebis<br />
kilouri qvesistemebis doneze.<br />
amgvar budeTa ZiriTadi Tavisebureba is aris, rom, rogorc<br />
masala warmoaCens, am SemTxvevaSi semantikuri velis agebis<br />
principi arsebiTad ar cnobs droulsa da sivrcul sazRvrebs<br />
da qarTuli enis leqsikur saganZurs erT mTlianobad<br />
moiazrebs.<br />
saqme is aris, rom romelime semantikuri veli imdenadve<br />
aris ganviTarebuli anu diferencirebuli, ramdenadac aris<br />
ganviTarebuli is Tematuri are (dargobrivi mikrosfero, cnebiTi<br />
mikrosistema...), romelsac mocemuli veli asaxavs.<br />
am velis optimalur sqematur gamoxatulebas warmoadgens<br />
tradiciuli wre, romlis sivrce SeiZleba dayofili iyos N<br />
raodenobis segmentad _ imis gaTvaliswinebiT, Tu ramdenad<br />
aris diferencirebuli konkretuli semantikuri veli, anu ramdeni<br />
damoukidebeli leqsikuri erTeuli qmnis am vels, rogorc<br />
semantikur sistemas. amdenad, amgvar velSi `carieli adgili~<br />
pirobiTi cnebaa. Tu ara Cans romelime `ujra~ konkretuli<br />
enis farglebSi, SeiZleba iTqvas, arc aklia, da Tu arsebobs,<br />
Warbi ar aris. `metoba-nakleboba~ SeiZleba mxolod meore<br />
enasTan SepirispirebiT an erTi enis ori (an meti) qvesistemis<br />
SejerebiT gamoCndes.<br />
rac mTavaria: sulxan-sabas koncefciiT, velis es Sida mowesrigeba<br />
(`Sevseba~) ar asaxavs mxolod enis romelime erTi<br />
qvesistemisa da am qvesistemis sinqroniis dones; piriqiT, leq-<br />
6<br />
7
sikur-semantikuri bude aRniSnuli TvalsazrisiT principulad<br />
diasistemuria da diaqroniuli.<br />
magaliTisaTvis SeiZleba aviRoT `Tovl-~ semantemis leqsikuri<br />
bude. es erTi saleqsikono statiac naTlad warmoaCens<br />
sulxan-sabas ZiriTad leqsikografiul princips, anu imas, Tu<br />
raoden didi Sroma `dauc~ leqsikografs Sesabamisi leqsikuri<br />
erTeulebis gamosakrebad (erTad `mosakrebad~) qarTuli enis<br />
centralur (aqtiur) Tu ganmxoloebul saunjeTagan.<br />
8<br />
Tovli<br />
(3, 70 daniel) ra wvimas zamTars civi haeri<br />
Se(h)xudebis, SeaToebs da damocviva. aramed Tovlica esreT<br />
ganiyofebian: rameTu pirvel zamTrisa ra Ramis sicivema<br />
cvari SeaToos, uƒmoben T r T‚ l s a; xolo pirvel<br />
daTovasa vidre miwaTa gaTeTrebamde uwoden y a p s a:<br />
da Tu daTova terfamde da meti misi, igi ars f i f q i;<br />
da misi umetesi T o v l a d saxel-idebis; ukeTu Tovli<br />
wvimanarevi iyos, W y a p s uwoden, da Tovliansa nislsa<br />
- b u r s a; Tuca burisa mier xeni Seiyinen, igi ars<br />
W i r x l i; ukeTu xeTa zeda Tovli dadga, ewodeba x u-<br />
r x l i; qariansa Tovlsa ewodebis b u q i; qarisagan axvetilsa<br />
adgilsa hqvian x i a w i; da sada Tovli nabuqi<br />
Segrovda, mas - n a n q e r i; Tuca Sembali Tovli Seyina,<br />
ewodeba b z a r i; da ra bzari mzema Sealbo, ewodeba<br />
l e R m a; mciresa fifqsa bzar-qmnilsa - a r x i l i; ra<br />
Tovli aWreldes, igi ars l i l o; Tuca Tovlisa simravle<br />
mTam veRar itvirTa da Camoizvla, igi ars S v a v i.<br />
am 16 leqsikur erTeuls CD da E redaqciebSi kidev emateba<br />
ori _ zvavi<br />
vi da lanqe<br />
qeri<br />
ri: da Tuca gazafxul Tovli Seyinebuli<br />
Camoizvla, mas uwoden<br />
z v a v s a; da Tovlis(a) nadnobsa wyalsa l a n q e r s a<br />
uwoden.<br />
zvavi<br />
vi rom am budeSi ara ZiriTadi, aramed periferiuli<br />
leqsikur-semantikuri sistemidan moxvda, es Cans iqidan, rom<br />
sabas misi ZiriTadi mniSvneloba mxolod ZvelqarTuliseuli<br />
aqvs naCvenebi: zuavi<br />
(zvavi CDE) (+24, 1 iob.) uzomo(d) dodo,<br />
gina gvami. zvavis<br />
vis is mniSvneloba, romelic `Tovl-~ budis da-<br />
matebiT redaqciebSi Cans, aseve gamoCndeba Svavis<br />
vis ganmartebis<br />
zog redaqciaSi: `fifqis zvavi~ (CqDE).<br />
amave dros, klasikuri periodis mwignobrobis ukve gamovlenili<br />
leqsikuri fondi gvaZlevs SesZleblobas vTqvaT, rom<br />
am budis sityvaTa umetesoba ama Tu im sametyvelo qvesistemas<br />
unda ekuTvnodes (ya<br />
yapi<br />
pi, bueri<br />
ri, xurxli<br />
xli, xiawi<br />
wi, arxi<br />
xili<br />
li...). es<br />
erTeulebi rom zepirmetyvelebis monacemTa SerCevis Sedegi<br />
iyo, amas cxadad warmoaCens leqsikonis redaqciebSi arsebuli<br />
fonetikuri variantebic ama Tu im leqsemisa: buri<br />
da bue-<br />
ri(E), yapi<br />
da yapyi<br />
1 (E).<br />
damatebiT unda aRiniSnos, rom es semantikuri bude TviT<br />
sabas leqsikoni-danve SeiZleba Seivsos, savaraudoa, periferiuli<br />
leqsemiT: Jatyi<br />
wyliani Tovli ZABCb.<br />
sulxan-sabaseuli principi leqsikonis budobrivi Sevsebisa,<br />
vfiqrobT, aris is gza, romliTac mtkice mecnieruli safuZveli<br />
eqmneba `qarTuli enis ganmartebiTi leqsikonSi~ dargobrivi<br />
Sinaarsis leqsikis marTebulad SerCevis amocanas.<br />
m a i a b a r a m i Z e<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
SavSuri dialeqtis leqsikidan<br />
ukanasknel wlebSi mopovebuli samxruli (istoriuli saqarTvelos<br />
mkvidrTa) metyvelebis nimuSebi saSualebas gvaZlevs<br />
am, leqsikurad da gramatikulad mravalmxriv saintereso masalaze<br />
dakvirvebisa da misi analizisa. am mxriv aRsaniSnavia Sav-<br />
SeTis mkvidrTa qarTuli metyveleba.<br />
bunebrivia, aRniSnuli kuTxis qarTul metyvelebaSi bevria<br />
Turquli sityva, romelTa paralelurad maTi qarTuli Sesatyvisebic<br />
dasturdeba.<br />
1 yapy- fuZes f. erTeliSvili yap- Ziris gaormagebis Sedegad miiCnevs.<br />
9
• zogierT qarTul sityvas cnobili, gavrcelebuli mniSvnelobis<br />
garda aqvs sxva mniSvnelobac, romelic qarTuli enis<br />
sxva kiloebSi jerjerobiT ar aris SeniSnuli. aseTebia: aweva<br />
va,<br />
gake<br />
keTe<br />
Teba<br />
ba, dawve<br />
wvena<br />
na, kiTxva<br />
Txva, mirTme<br />
rTmeva<br />
va, cocxlo<br />
cxloba<br />
ba, adga<br />
ga, Rori<br />
ri..<br />
...<br />
• sityvis mniSvnelobas ganasxvavebs xmovani prefiqsi a-.<br />
Sdr.: cxel wyal Ca-a-sxam (baZgireTi); me?xarSvis, dergSi Cav-asxamT<br />
(xevwruli); iqSi Ca-a-sxam moxarSuls (ube); me Wadi’na<br />
Cavsxa (ube); kvereb davayenebT, memre Teqren (isev) CavsxamT sobaSi<br />
(RumelSi) da gamuacxobT iSte (CaqvelTa); uwin kecSi CavsxemdiT,<br />
iqSi CavsxemdiT (baZgireTi). saTaviso da sasxviso<br />
qcevis formebis mniSvneloba konteqstzea damokidebuli: puri’na<br />
Cevsxa... sobaSi’na Cavsxa (ustamisi); naCari (=cudi) benzini<br />
CegisxaT’na, gougeT (CaqvelTa), Sdr.: CevideT Wadi Cegisxa<br />
da gaWamoT (ube).<br />
• gafarToebulia mniSvneloba sityvisa RarWi<br />
Wi, romelic<br />
leqsikonebSi axsnilia rogorc vaJiSvili, am mniSvnelobis paralelurad<br />
es sityva ufro xSirad gamoiyeneba da mkvidrdeba<br />
saerTod bavSvis mniSvnelobiT, vaJiSvilis mniSvnelobiT mas<br />
enacvleba `biWi~: ori Tane RarWi yavs: erTi baƒala(=gogo),<br />
erTi biWi (CaqvelTa). oTxi Tane myavs RarWebi _ ori biWi,<br />
ori baƒala (ziosi). Tqven xojebi (=maswavleblebi) xarT universitetSi,<br />
RarWeb aswavliT, ara? (CaqvelTa).<br />
e T e r b e r i Z e<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
qristianuli salocavebi da toponimebi i nigalis<br />
(livanis<br />
livanis) xeobaSi<br />
`Woroxis mdinaris aRmosavleTis kidezed aris arTvani, qalaqi.<br />
mcire mosaxleni arian vaWarni, da am arTvanis sanaxebiTurT,<br />
vidre erges sazRvramde, Woroxis xeobis imieri da<br />
amieri iwodebis liga<br />
ganis<br />
xeobad~ (vaxuSti).<br />
geografiuli TvalsazrisiT niga<br />
gali<br />
moqceulia mniSvnelovan<br />
arealSi. CrdiloeTiT igi ganiyofa karCxlis mTaTa sistemiT<br />
maWaxlisa da aWarisagan, aRmosavleTiT _ sakuTriv klarjeTisa<br />
da artanujisgan, samxreTiT _ taosagan, xolo saanalizo<br />
xeoba dasavleTiT ebjineba lazeTis qeds. rogorc Cans, nigali<br />
uZvelesi formaa. sonor bgeraTa substituciis gziT advilad<br />
SesaZlebelia nigalisagan ligalis miReba. dRes adgilze<br />
dasturdeba nigal<br />
gal-a, sadac -a sufiqss matoponimebeli funqcia<br />
aqvs.<br />
saintereso da mdidari masala moviZieT da CaviwereT samecniero<br />
eqspediciaSi yofnisas. toponimias yovelTvis didi mniSvneloba<br />
eniWeba ama Tu im qveynis istoriuli warsulis gasaazreblad<br />
da Sesaswavlad. rac meti dro gadis, miT ufro daviwyebas<br />
eZleva anda icvleba Zveli toponimebi, gansakuTrebiT makro<br />
da sakuTriv toponimebi. Cven mier fiqsirebuli masalis didi<br />
nawilis saxelwodeba, maTi forma Tu Sinaarsi dReisaTvis<br />
Secvlilia, magram, sabednierod, jer kidev SemorCenilia qarTuli,<br />
maT Soris qristianuli semantikis Semcveli toponimebi.<br />
xSiria iseTi toponimebi, romlebic mxolod namyoSi arsebobaze<br />
miuTiTeben (na<br />
naek<br />
ekle<br />
lesi<br />
siavi<br />
vi, naqi<br />
qilis<br />
lisva<br />
vari<br />
ri, naqi<br />
qili<br />
lisa<br />
savi<br />
da a. S.).<br />
aSkarad Cans, rom warsulSi am xeobaSi, saqarTvelos sxva<br />
mxareebis msgavsad, gansakuTrebuli pativiT moixsenieboda leqsema<br />
`wminda~. aq SexvdebiT Semdeg toponimebs: wvinda tatia<br />
tia,<br />
wminda mari<br />
rifeq<br />
feq, mamaw<br />
mawmin<br />
minda<br />
|| marvaw<br />
vawvin<br />
vinda<br />
da, iorgiw<br />
giwmin<br />
minda<br />
da, aseve<br />
ve:<br />
sayda<br />
ydari<br />
ri, ziare<br />
reTi<br />
Ti, mTava<br />
varan<br />
range<br />
gelo<br />
lo, jvari<br />
riqe<br />
qedi<br />
di, xati<br />
tilas<br />
lasRe<br />
Rele<br />
le,<br />
nadar<br />
darba<br />
baze<br />
zevi kvirike<br />
keTi<br />
Ti, xatik<br />
tikvor<br />
vordi<br />
da sxva. toponimTa umetesoba<br />
saTesebs, tyian adgilebsa da saZovrebs aRniSnavs.<br />
Cveni valia, kvlavac gulmodgined SevkriboT da yuradRebiT<br />
davamuSaoT saqarTvelos uZvelesi istoriisa Tu mSobliuri<br />
enis es Zvirfasi saunje uaxlesi digitalizebuli video-audio<br />
aparaturiT, raTa internetuli qselis saSualebiT rac<br />
SeiZleba droulad mivawodoT informacia Tanamedrove msoflios<br />
sxvadasxva kuTxeSi mcxovreb qarTvelebs (da ara marto maT).<br />
10<br />
11
T i n a T i n b o l q v a Z e<br />
(Tbilisi. iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universiteti)<br />
dialeqturi leqsika `qarTuli enis saunJis<br />
masalaSi~ (`iveria<br />
iveria~,<br />
1900)<br />
moxsenebaSi ganxiluli iqneba, ram ganapiroba `qarTuli enis<br />
saunjis masalis~ Segroveba XIX-XX saukuneTa mijnaze da ra adgili<br />
ekava am masalaSi dialeqtur leqsikas. petre mirianaSvilis<br />
mowodebiT, 1900 wels `iveriam~ daiwyo anbanis rigze dalagebuli<br />
da ganmartebuli sityvebis beWdva, romelsac awvdidnen mas<br />
qarTveli inteleqtualebi da sityvis ostatebi. am masalaSi,<br />
romelic sulxan-saba orbelianisa da CubinaSvilis leqsikonebis<br />
Sevsebas isaxavda miznad, yvelaze didi nawili iyo dialeqturi<br />
leqsika ganmartebebiTa da sailustracio masaliT.<br />
dawvrilebiT iqneba warmodgenili, rogor xdeboda dialeqturi<br />
leqsikis SerCeva `qarTuli enis saunjis masalisTvis~,<br />
ra principebiT xdeboda maTi ganmarteba da dRes ra mniSvneloba<br />
aqvs am masalas qarTuli dialeqtologiisa da leqsikologiisTvis.<br />
ri, Wiri<br />
rili<br />
`Wreli~; kirmi<br />
mizi<br />
(< T. kirmizi) // mWiTa<br />
Ta, WiTa<br />
`wi-<br />
Teli~... xSirad ki mxolod nasesxebobis saxiT gvxvdeba: eSili<br />
// eSi<br />
eSili<br />
< T. yeşil `mwvane~; sari<br />
// sai < T. sari `yviTeli~...<br />
xSirad zedsarTavebi fonetikuri variantebis saxiTaa<br />
warmodgenili: beaTi<br />
// beTi<br />
// biaTi<br />
`cudi, warmoudgeneli,<br />
saSineli~ < T. bet; zae†i // zai†i `susti, uZluri, mWle~ < T.<br />
zaif; zava<br />
vali<br />
// zaval<br />
valli<br />
li `ubeduri, gaWirvebuli~ < T. zavalli.<br />
Tersi<br />
// Terci<br />
`Tarsi, cudi, ukuRmarTi~ < T. ters.<br />
lazurSi nasesxobaTa Soris ganvixilavT hibridul zedsarTavebs,<br />
sadac sazRvrulad gvxvdeba Turqulidan SeTvisebuli<br />
rengi<br />
`feri~ (< Turq. reng / renk `feri~: mTugiS<br />
giSren<br />
rengi<br />
`Tagvisferi, nacrisferi~, mtveriS<br />
riSren<br />
rengi<br />
`nacrisferi~, caS-<br />
rengi<br />
`cisferi~, Wubu<br />
buiS<br />
iSren<br />
rengi<br />
`wablisferi~., agreTve sxva kompozitebs,<br />
sadac Semadgeneli sityva Turqulia: xavi<br />
vi-gu<br />
guro<br />
roni<br />
`avgula~<br />
berZnulidan aris nasesxebi atekne<br />
`berwi, uSvilo~, lazuri<br />
afiqsiT gaformebuli nose<br />
seri<br />
/ nosi<br />
siari<br />
/ Rnose<br />
seri<br />
`gonieri,<br />
Wkviani~...<br />
megrulSi nasesxebi zedsarTavebi naklebad gvxvdeba, Ziri-<br />
Tadad gvaqvs wina saukuneSi rusulidan SeTvisebuli leqsika:<br />
tiov<br />
ovni<br />
`bneli~ < rus. темный, liSni<br />
`zedmeti~ < rus.<br />
лишний, kareC<br />
reCni<br />
`yavisferi~ < rus. коричневый...<br />
m a n a n a b u k i a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
nasesxebi zedsarTavebi megrul-lazurSi<br />
lazurSi<br />
zedsarTavi saxelis kvlevam gvaCvena, rom megrul-lazurSi<br />
pirvelad zedsarTavTa Soris soliduri adgili aqvs daTmobili<br />
nasesxeb leqsikas.<br />
lazurSi ikveTeba Turqulidan nasesxobis dominanti, naklebad,<br />
magram mainc gvxvdeba berZnulidan SeTvisebuli leqsikuri<br />
erTeulebi.<br />
zogierTi Turquli sityva sakuTriv lazuri formis paralelurad<br />
aris warmodgenili: ala (< T. ala) // Were<br />
reli<br />
li, Wele<br />
le-<br />
12<br />
T e a b u r y u l a Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
iSviaTi sintaqsuri konstruqciis Sesaxeb<br />
mTis kiloebSi<br />
polipersonalur zmna-Semasmenlebian winadadebaSi zmna-Semasmenlebi<br />
sxvadasxva brunvaSi marTaven qvemdebares. es koordinaciis<br />
erT-erTi niSania. rodesac winadadebaSi ramdenime<br />
zmna-Semasmenelia erT qvemdebaresTan da isini gansxvavebulia<br />
gardamavlobisa da mwkrivis mixedviT, ra Tqma unda, qvemdebare<br />
13
yovelTvis erTsa da imave brunvaSi ar ewyoba. miRebuli TavlsazrisiT,<br />
aseT SemTxvevaSi qvemdebare imas uwevs angariSs,<br />
romeli zmna-Semasmenelic uaxloesia masTan.<br />
Tumca mTis dialeqtebSi gvxvdeba iseTi SemTxvevebi, roca<br />
gardauvali zmna-Semasmeneli polipredikatul winadadebaSi<br />
marTavs qvemdebares brunvaSi gardamavalis msgavsad. saqme exeba<br />
iseT SemTxvevebs, roca gardauval zmnasTan qvemdebare rogorc<br />
mosalodneli iyo ara saxelobiTSi, aramed moTxrobiT brunva-<br />
Si dgas: `am Rurbe<br />
belam<br />
wamovi<br />
vida<br />
da avsajaniSvilis qali iTxo-<br />
va~ (moxeuri, qarT. dialeqt. gv. 42); `am uxeirom<br />
wavi<br />
vida<br />
Tavis<br />
saxlisaken, xmali alagze dauSo<br />
So~ (mTiuluri, qarT. dialeqt.<br />
gv. 75); zogjer avdar<br />
darma<br />
mogos<br />
goswvris<br />
wvris, veRar davfar<br />
vfarcxav<br />
cxavdiT<br />
diTke<br />
ke~<br />
(gudamayruli, qarT. dialeqt. gv. 83); `beb<br />
bebrebm<br />
eg raim<br />
SamRe<br />
mReri<br />
rian<br />
an, Zvelebi ityodi<br />
dian<br />
an~ (fSauri, qarT. dialeqt. gv.<br />
135) aseTi SemTxvevebi mTis sxvdasxva kiloebSi dadasturda.<br />
msgavsi tipi xSiria dasavlur kiloebSi, sadac zmnis<br />
gardauvaloba mniSvnelobis mxriv TandaTan qreba da qvemdebaresTan<br />
SeTanxmebis dros (namyo srulis jgufSi) igi gardamaval<br />
zmnebs misdevs. magram aRmosavlur kiloebSi zmnis gardauvaloba<br />
myaria da ucnauria aseTi sintaqsuri konstruqcia.<br />
gardauval zmnasTan qvemdebaris moTxrobiT brunvaSi mar-<br />
Tva aixsna gansakuTrebuli sintaqsuri konstruqciiT, sadac<br />
erTgvari pirobis dacvaa saWiro: `winadadeba unda iyos rTuli,<br />
Semdgari ori an meti winadadebisagan; qvemdebares unda<br />
eWiros gardauval da gardamaval zmnebs Soris adgili... (`adga<br />
biWsa da gamaeRviZa~; wavida qalma da Sastira sizmaras~). es<br />
movlena megruli enis niadagze unda iyos momxdari~ (v. Tofuria,<br />
1923). sxva mosazrebiT ki amis axsna mdgomareobs mezobel<br />
gardamaval zmna-SemasmenelTan qvemdebaris marTvis analogiaSi<br />
(g. rogava, 1980).<br />
Cvens masalebSi Cans, rom gardauval zmna-Semasmenlis mier<br />
qvemdebaris moTxrobiT brunvaSi marTva ara mxolod iseT SemTxvevebSi<br />
xdeba, roca qvemdebare gardauval da gardamaval<br />
zmnebs Sorisaa, aramed maSinac, roca polipersonalur winadadebaSi<br />
jer qvemdebarea da Semdeg gardauvali zmna-Semasmeneli.<br />
qvemdebare SeTanxmebulia ara uaxloes zmna-SemasmenelTan, aramed<br />
momdevno zmnasTan.<br />
14<br />
S a l v a g a b e s k i r i a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
kvlav dialeqtizmebis<br />
sakiTxisaTvis<br />
SoTa rusTavelis poemaSi<br />
miuxedavad imisa, rom ukve TiTqmis erTi saukunea, dileqtizmebi<br />
`vefxistyaosanSi~ kvlevis sagania, dGemde grZeldeba<br />
kamaTi imis Sesaxeb, SoTa rusTavelis mSobliuri kilo mesxuria<br />
Tu heruli.<br />
`vefxistyaosnis~ folkloruli memkvidreoba, xalxuri<br />
gadmocemebi, aGorZinebis periodis qarTvel mweralTa cnobebi<br />
genialuri poetis mesxurobis Tvalsazriss uWers mxars.<br />
moxsenebis avtoris azriT, ararusTvelurad miCneuli poemis<br />
epilogis is strofic rusTavels kuTvnis, romelSic poeti<br />
Tavis Tavs `vinme mesx meleqsed~ moixseniebs.<br />
rac ufro mniSvnelovania, `vefxistyaosnis~ avtoris<br />
mesxurobas mxars uWers poemis enis analizi: mesxur dialeqts<br />
rusTavelis epoqaSi urTierToba hqonda aGmosavlur enebTan,<br />
poemaSi dasturdeba armenizmebi, mravali orientalizmi, qar-<br />
Tveluri leqsikuri erTeulebi da sxva mezobel dialeqtebTan<br />
saziaro formebi.<br />
wamyvani arabul-sparsuli plastis garda poemaSi Turquli<br />
da monGoluri leqsikacaa gamoyenebuli.<br />
`vefxistyaosanSi~ dasavluri kiloebisaTvis niSandoblivi<br />
movlenebi gvxvdeba (arn. Ciqobava):<br />
nacvalsaxel misi-s xmareba `Tavisi~-s nacvlad; igi nacvalsaxelis<br />
xmareba msazGvreladac; aqa _ zmnisarTis nacvlad aqana-s<br />
xmareba, romelic aWarul, gurul da upiratesad qvemoimerulisTvisaa<br />
damaxasiaTebeli. gardauval orpirian zmnaTa<br />
TurmeobiT II-isa da kavSirebiT III-s sawarmoebelad -od sufiqsis<br />
gamoyeneba imeruli da guruli dialeqtebis msgavsad. awmyo<br />
drois fuZis sawarmoebeli -av-, -am- sufiqsebis namyo usrulSi<br />
-ev- sufiqsiT Canacvleba; anda e-s dakargva da i-s darTva,<br />
romelic sxvadasxva dialeqtisTvisaa damaxasiaTebeli,<br />
maT Soris aWarulis, gurulisa da zemo imerulisTvis. saxelis<br />
fuZeebis SeukumSveli formebiT xmareba; zanuri metyvele-<br />
15
idan momdinare es movlena qvemo imerulisTvisacaa damaxasia-<br />
Tebeli.<br />
`vefxistyaosanSi~ aris sityvebis jgufi, romelic im dialeqtebSic<br />
aris dadasturebuli, romlebTanac mesxurs hqonda<br />
istoriulad urTierToba: zemoaWaruli, imerxeuli, guruli,<br />
imeruli, javaxuri. mag.: kapan-i `kldovani, Znelad gasasvleli<br />
gza~, erT saxe _ erT caxe (guruli, imeruli), `cota, patara~<br />
da sxv.<br />
zogierTi leqsikuri erTeuli mesxurs aqvs SemorCenili.<br />
mag.: nas-i `cudad gafuebuli comisgan gamomcxvari puri~.<br />
poemaSi svanurTan ziari sityvac gvxvdeba. saraj-i (`wylis<br />
mili~) Sdr. svanuri sarðg, `wyari~.<br />
rusTavelTan `samiznis~ mniSvnelobiT xmarebul sagan-s megrulSi<br />
`isris~ mniSvneloba aqvs.<br />
`vefxistyaosnis~ dialeqtizmebze dakvirveba gvafiqrebinebs,<br />
rom SoTa rusTaveli mSobliuri dialeqti mesxuri iyo, rac<br />
mas didebul qmnilebaSic aisaxa.<br />
r u s u d a n g e r s a m i a<br />
(Tbilisi. ilias saxelmwifo universiteti)<br />
S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri<br />
poziciebis gansazGvrisaTvis megrulSi<br />
megrulis centraluri (xobi, Cxorowyu) da dasavluri<br />
(zugdidi, walenjixa, gali) arealis teqsturma masalam gamoavlina<br />
magaliTebi, roca S 1 -is v- morfema o-xmovnis win nulovani<br />
alomorfiTaa warmodgenili, xolo zmniswiniseuli xmovani o<br />
gadasulia u-Si, anu v- morfemis Semadgeneli o-v-o mimdevroba<br />
gardaqmnilia u-o'd:<br />
aRniSnul movlenasTan dakavSirebiT samecniero literaturaSi<br />
gamoTqmulia orgvari Tvalsazrisi: 1. v- ikargeba o-s<br />
win (e. dadiani, t. futkaraZe); 2. v- ar ikargeba. uo mimdevrobaSi<br />
ki `u ganixileba ov an vo (vo<br />
> u) segmentis monacvled~;<br />
16<br />
amasTan, -u CaTvlilia v-s tolfard funqciur odenobad _ S 1 -<br />
is v- morfemis alomorfad (l. ezugbaia).<br />
zemoaRniSnul Tvalsazrisebs axlavs ramdenime winaaRmdegoba<br />
da zogi sakiTxi saWiroebs dazustebas. moxsenebas aris<br />
cda, erTi mxriv, am winaaRmdegobaTa asaxsnelad da, meore<br />
mxriv, S 1 piris nulovani alomorfis fonologiuri poziciebis<br />
dasadgenad.<br />
megrulisaTvis damaxasiaTebeli morfonologiuri gardaqmnebis<br />
Sedegad v-s dakargvis Semdeg Tavmoyrili oo mimdevroba<br />
gadadis a-Si (oo<br />
> a) (t. gudava, T. gamyreliZe), da ara u-<br />
Si, rac, Tavis mxriv, gamoricxavs uo mimdevrobis miRebas da<br />
ufro marTebul gzad warmoaCens o-v-o > u-v-o > uo gadasvlas<br />
zmniswiniseuli xmovnis disimilaciiT da gardaqmnis bolo<br />
safexurze v-s dakargviT: do-v-oTa<br />
oTasa<br />
safe<br />
> du-v-o-Ta<br />
Tasa<br />
safe<br />
><br />
du-Ø-oTa<br />
oTasa<br />
safe<br />
`davaTesine~, qo-v-oZi<br />
oZiranq<br />
> qu-v-oZi<br />
oZiranq<br />
> qu-<br />
Ø-oZi<br />
oZiranq<br />
`vaCveneb, vanaxeb~; Sdr.: II da III piris formebi: da-<br />
Tasafe/u < *dooTasafe/u `daTese/a~; qaZiri/u < *qa<br />
qaaZiri/u <<br />
*qo<br />
qoaZiri/u < *qo<br />
qooZi<br />
Ziri<br />
ri/u `naxe/a~.<br />
miuxedavad imisa, rom ov- > u gadasvla megrulisaTvis<br />
ucxo ar aris (g. kartozia), igi naklebad savaraudoa, vinaidan<br />
axlavs winaaRmdegobebi. vo- > u gadasvlisaTvis ki xeli o-s<br />
funqciur Rirebulebas unda SeeSala. Sdr.: erTi mxriv, do-<br />
vofunu<br />
nuanq<br />
|| duvo<br />
vofu<br />
funu<br />
nuanq<br />
`avaduReb~ da, meore mxriv, do(v)u-<br />
funu<br />
nuanq<br />
|| dufu<br />
funu<br />
nuanq<br />
nq `avuduReb~.<br />
S 1 : v- > Ø gadasvla gvaqvs:<br />
1. labialuri u xmovnis wina poziciaSi (Sdr.: SenarCunebulia,<br />
Tu S 1 morfemis alomorfi u-s momdevnod aris gadasmuli.<br />
aRniSnuli sakiTxi specialur literaturaSi kargadaa Seswavlili).<br />
2. Tu zmnuri struqturis anlautSi mdgari funqciuri<br />
elementebi (zmniswinebi, mtkicebiTi da uaryofiTi nawilakebi)<br />
bolovdeba a an o-ze da esazRvreba S 1 piris v- morfemas:<br />
• uaryofiTi nawilaki: va-o-req<br />
< va-v-oreq<br />
`ar var~, vao-oTanq<br />
oTanq < va-v-o-oTanq<br />
oTanq `ar gadavagdeb / ar davkargav / ar vesvri~,<br />
va-o-rwyeq<br />
< va-v-o-rwyeq<br />
`ver vxedav~, va-o-Zi<br />
Ziranq<br />
< va-v-<br />
oZiranq<br />
`ar vanaxeb~.<br />
17
mtkicebiTi nawilaki: qo-v-oZi<br />
oZiranq<br />
> qu-v-oZi<br />
oZiranq<br />
> qu-Ø-<br />
oZiranq<br />
`vaCveneb, vanaxeb~; qo-v-oSe<br />
oSeba<br />
bafu<br />
fuanq<br />
> qu-v-oSe<br />
oSeba<br />
bafu<br />
fuanq<br />
> qu-Ø-oSe<br />
oSeba<br />
bafu<br />
fuanq<br />
`vaSovnineb~.……<br />
zmniswini: go-v-on<br />
onZgvi<br />
Zgviri<br />
rinu<br />
nuanq<br />
> gu-v-o-nZvi<br />
nZviri<br />
rinu<br />
nuanq<br />
> gu-<br />
Ø-on<br />
onZgvi<br />
Zgviri<br />
rinu<br />
nuanq<br />
`saxtad davtoveb~, go-v-oju<br />
ojuna<br />
nafu<br />
fuanq<br />
> gu-v-<br />
ojuna<br />
nafu<br />
fuanq<br />
> gu-Ø-oju<br />
ojuna<br />
nafu<br />
fuanq<br />
`davakocnineb~.<br />
amgvarad, megrulSi (dasavluri da centraluri arealis<br />
teqstebSi) S 1 -is alomorfad Ø- gvxvdeba:<br />
1. Tu S 1 morfemis alomorfi u-s momdevnod ar aris moqceuli;<br />
2. intervokalur poziciaSi, roca erT-erTi xmovani labialuria:<br />
a-Ø-o (< a-v-o); u-Ø-o (< u-v-o < o-v-o).<br />
g v a n c a g v a n c e l a Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
nasaxelar zmnaTa, masdarTa da mimGeobaTa<br />
semantikuri cvlilebani zemoimeruli<br />
kilokavis monacemTa mixedviT<br />
18<br />
1. enis leqsikuri fondis gamdidrebis erT-erTi farTod<br />
gavrcelebuli gza saxelebisagan zmnaTa, masdarTa da mimReoba-<br />
Ta warmoqmnaa. nasaxelar zmnebs, masdarebsa da mimReobebs mravali<br />
Tavisebureba axasiaTebs, magram Cveni mizania am jgufis<br />
sityvaTa semantikuri cvlilebebis analizi zemoimeruli kilokavis<br />
monacemTa safuZvelze. saanalizo masala aRebuli gvaqvs<br />
prof. qeTevan ZoweniZis mier Cawerili teqstebidan da misive<br />
`zemoimeruli leqsikonidan~.<br />
2. masalaze dakvirvebam saSualeba mogvca, gamogveyo sami<br />
pirobiTi jgufi:<br />
a. nasaxelar zmnas, masdars, an mimReobas maqsimalurad aqvs<br />
SenarCunebuli sayrdeni saxelis semantika da damatebiT iZens<br />
mcired niuanss, rasac ganapirobebs sityvis mniSvnelobaSi statikurobis,<br />
an dinamikurobis semantikis Setana. magaliTad: na-<br />
saxelari zmna gawiT<br />
wiTlda<br />
aRniSnavs sagnis mier wiTeli feris<br />
miRebas da mas ara aqvs zedsarTav saxel wiTel<br />
Tel-is mTavari<br />
mniSvnelobisagan daSorebuli semantika; mimReoba daoTxfe<br />
Txfexe<br />
xe-<br />
buli<br />
momdinareobs saxeluri sintagmisagan oTxi fexi<br />
xi. es sityva<br />
informators ase ganumartavs: `Calas ro SevkoniT, 4-5<br />
konas erTaT movangrovefT, davayenefT fexze da esaa daoTxfexeba~.<br />
imave saxeluri sintagmisagan momdinareobs nasaxelari<br />
zmna daaoT<br />
oTfe<br />
fexebs<br />
xebs. orive sityvis semantika Sors araa amosavali<br />
sintagmis mniSvnelobisagan, radgan TandebuldarTuli saxeli<br />
fexi<br />
rogorc samwignobro enaSi, ise zemoimerul kilokavSic<br />
farTod gamoiyeneba gadataniTi mniSvnelobiT: fexze<br />
daye<br />
yene<br />
neba<br />
iTqmis im saganzec, romelsac fexi realurad aqvs da<br />
iseT nivTzec (mag., Calis konaze), romelsac fexi ar moepoveba,<br />
magram dgomis unari aqvs; semantika gamokal<br />
kalmams<br />
zmnisa gulisxmobs<br />
`kalmisagan yanis gawmendas~ da mas uSualo kavSiri aqvs<br />
saxelTan kala<br />
lami<br />
mi...<br />
b. nasaxelari zmnis, masdaris, an mimReobis semantika sakmaod<br />
gansxvavdeba sayrdeni saxelis amosavali mniSvnelobisagan,<br />
magram or mniSvnelobas Soris logikur-asociaciuri kavSiri<br />
jer kidev SenarCunebulia. magaliTad: masdari abilike<br />
keba<br />
da<br />
zmna eibi<br />
bili<br />
likebs<br />
nawarmoebia bili<br />
liki<br />
saxelisagan. nasaxelari<br />
masdari aRniSnavs `gagdeba~-s, xolo nasaxelari zmnis mniSvnelobaa<br />
`gaagdebs~. ra Tqma unda, meoreuli mniSvnelobebi Sorsaa<br />
amosavali saxeluri semantikisagan, magram maT Soris logikur-asociaciuri<br />
kavSiri jerac sagrZnobia: adamianis, an cxovelis<br />
gagdeba bilikze iZulebiT gadayvaniTac SesaZlebelia; ase-<br />
Tive viTarebaa zemoimerul nasaxelar gamokal<br />
kalma masdaris SemTxvevaSic,<br />
romelic ase ganimarteba: `gamoqna kalmis naxaziviT<br />
wvrilad~ (warbebisa) (Sdr. zemoT dasaxelebuli zmna gamo-<br />
kalmams<br />
mams)...<br />
g. nasaxelari zmnis, masdaris, an mimReobis semantika radikalurad<br />
gansxvavdeba sayrdeni saxelis amosavali mniSvnelobisagan.<br />
am jgufSi xSiria SemTxvevebi, roca nasaxelari sityvis<br />
semantikasa da am sityvis sayrdeni saxelis semantikas Soris<br />
kavSiri Zneli mosaxelTebelia da sagangebo Ziebas moiTxovs.<br />
aseTebia, magaliTad: gagvri<br />
gvritu<br />
tuli<br />
`gawmendili, gasufTavebuli,<br />
galamazebuli~ (sayrdeni saxelia gvriti<br />
ti), gamoifu<br />
fure<br />
reba<br />
`gamo-<br />
19
ibuzeba, gamoituzeba~ (sayrdeni saxelia furi<br />
ri), gaWre<br />
Wrele<br />
lebu<br />
buli<br />
`vinc ayovnebs, aWianurebs gadawyvetilebis miRebas~ (sayrdeni<br />
saxelia Wreli<br />
li)...<br />
l e l a g i g l e m i a n i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
adgilis zmnisarTebi svanur dialeqtebSi<br />
1. ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉ-<br />
ÓÀÒÈÄÁÉÓ ÒÏÂÏÒÝ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀÃ, ÉÓÄ ÓÔÒÖØÔÖÒÉÈ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ<br />
ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ.<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÉÓÀÈÅÉÓ, ÌÄÂÒÖË-ËÀÆÖÒÉÓ ÌÓÂÀÅ-<br />
ÓÀÃ, ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉÀ ÜÅÄÍÄÁÉÈ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÈÀ ÃÀ ÀÃÂÉËÉÓ ÆÌÍÉ-<br />
ÓÀÒÈÈÀ ÏÒßÄÅÒÉÀÍÉ ÓÉÓÔÄÌÀ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÐÉÒÅÄË ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ<br />
ÀÙÌÍÉÛÅÍÄËÉ ÓÉÔÚÅÀ ( ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÉ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ) ÖÐÉÒÉÓÐÉÒÃÄÁÀ ÌÄ-<br />
ÏÒÄ ÃÀ ÌÄÓÀÌÄ ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÉÓ ÀÙÌÍÉÛÅÍÄË ÓÉÔÚÅÀÓ ( ÛÄÓÀÁÀÌÉ-<br />
ÓÀÃ_ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄËÓ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÓ).<br />
2. ÀÌÄ `ÀØ~ ÐÉÒÅÄË ÐÉÒÈÀÍ ÓÉÀáËÏÅÄÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ. ÀÌÄ-Ó ÐÀÒÀ-<br />
ËÄËÖÒÀà ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀÃ<br />
ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÀÌÄÜÖ. ÜÖ ÄËÄÌÄÍÔÉ ÓÅÀÍÖÒÉÓÀÅÄ ÆÌÍÉÓßÉÍ-ÈÀÍÃÄÁÖË<br />
ÜÖ-Ó ÖÊÀÅÛÉÒÃÄÁÀ.<br />
ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ áÛÉÒÉÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÀà ÈÖ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀà ÂÀÍ-<br />
ÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ×ÏÒÌÄÁÉ: ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÉ ÀÌÄÜîÍ, ËÀÛáÖÒÉ ÀÌÄÜîÍÄÍ (ÀÌÄ-<br />
ÜÖÍÄÍ); ÀÌÀÜÖ, ÀÌÀÜÖËÀ ÃÀ ÀÌÏÜÖ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓ<br />
ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉÀ (Â. ÊÀàÀÒÀÅÀ).<br />
ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÛÉ ÃÀÃÀÓÔÖÒÄÁÖËÉ ÀÌÄÂ `ÀØ" ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ È. ÛÀÒÀ-<br />
ÞÄÍÉÞÄÓ ÒÈÖËÉ ÛÄÃÂÄÍÉËÏÁÉÓÀÃ ÌÉÀÜÍÉÀ.<br />
ÀÌÏá `ÀØ" ËÄÍÔÄáÖÒÉ ÃÉÀËÄØÔÉÓÈÅÉÓ ÃÀÌÀáÀÓÉÀÈÄÁÄËÉ ÆÌÍÉ-<br />
ÓÀÒÈÉÀ,ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÃÂÉËÉÓ ÀÙÍÉÛÅÍÀÓÈÀÍ ÄÒÈÀÃ, ÌÉÌÀÒÈÖËÄÁÉÓ<br />
ÂÀÌÏáÀÔÅÀÝ ÛÄÖÞËÉÀ.<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÀÌÄØÀ `ÀØ", `ÀÌÀÆÄ", ÒÏÌÄËÉÝ ÜÅÄÍÄÁÉÈ ÍÀÝÅÀËÓÀáÄË<br />
ÀÌÄ-ÆÄ -ØÀ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈ ÀÒÉÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ, ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ<br />
ÁÀËÓÆÄÌÏÖÒÛÉ, ËÀÛáÖÒÓÀ ÃÀ ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ.<br />
20<br />
3. ÄÜÄ `ÌÀÍÃ", `ÉØ" ÆÌÍÉÓÀÒÈÉ ÒÏÂÏÒÝ ÌÄÓÀÌÄ, ÉÓÄ ÌÄÏÒÄ ÐÉÒÈÀÍ<br />
ÌÚÏ×ÏÁÀÓ ÂÀÌÏáÀÔÀÅÓ. ÄÜÄ ÓÅÀÍÖÒÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉ ÂÅáÅÃÄÁÀ; ÌÀÓ-<br />
ÆÄ ÌÄÔÉ ÓÉáÛÉÒÉÈ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ ÄÜÄÜÖ `ÉØ" ÅÀÒÉÀÍÔÉ. ËÄÍÔÄáÖÒÛÉ<br />
ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÓÔÒÖØÔÖÒÖËÀà ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÄÜÀÍÜÖ, ÁÀËÓØÅÄÌÏ-<br />
ÖÒÛÉ ÄÜÈÄÜÖ, ÄÜÄÜÏ, ÄÜÄÉËÀ, ÄÜÄÜÖËÀ...<br />
ÄÜÄ `ÉØ" ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉÓÈÅÉÓ ÓÐÄÝÉ×ÉÊÖÒÉ ×ÏÒÌÀÀ, ÄÜÏá `ÉØ"<br />
ÊÉ _ ËÄÍÔÄáÖÒÉÓÀÈÅÉÓ.<br />
4. ÓáÅÀ ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉÝ (`ÆÄÌÏÈ", `ØÅÄÌÏÈ", `ÛÉÂÍÉÈ", `ÂÀÒÄÈ",<br />
`ßÉÍ", `ÖÊÀÍ", `ÌÀÒãÅÍÉÅ", `ÌÀÒÝáÍÉÅ", `ÀØÄÃÀÍ", `ÉØÉÃÀÍ" ÃÀ ÓáÅÀ) ÓÅÀ-<br />
ÍÖÒ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÓ ÂÅÉÜÅÄÍÄÁÄÍ.<br />
ÃÀÓÊÅÍÉÓ ÓÀáÉÈ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÀÙÉÍÉÛÍÏÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÀÃÂÉËÉÓ<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÅÀÒÉÀÍÔÖËÏÁÉÈ ÂÀÌÏÉÒÜÄÅÀ (ÉÂÖËÉÓáÌÄÁÀ ÒÏÂÏÒÝ<br />
ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÀÒÓÄÁÖËÉ ÌÒÀÅÀË×ÄÒÏÅÍÄÁÀ, ÉÓÄ ÄÒÈÉ ÃÉ-<br />
ÀËÄØÔÉÓ ×ÀÒÂËÄÁÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÐÀÒÀËÄËÖÒÉ ×ÏÒÌÄÁÉ).<br />
e l e n e g i u n a S v i l i<br />
(Tbilisi. g. wereTlis aGmosavleTmcodneobis instituti)<br />
iranuli elementebis kvlevisaTvis fereidnulSi<br />
fereidnuli kilo unikaluria sxva qarTvelur kiloebs<br />
Soris, radgan mowyvetilia mSobliur garemos, monaTesave koloebs,<br />
saliteraturo enas da mainc ganagrZobs arsebobas<br />
oTxi saukunis ganmavlobaSi. fereidnulis mixedviT SesaZlebelia<br />
`gaviTvaliswinoT, Tu ra saxes miiRebs qarTuli metyveleba<br />
ucxo enobriv wreSi moqceuli, rogor gaiSleba misi imanenturi<br />
yofis tendenciebi da rogor moqmedebs masze ucxo<br />
enobrivi garemo~ (a. Ciqobava).<br />
ucxo enobrivi gavlenebi fereidnulze ganekuTvneba interferenciis<br />
rTul saxeobas, romelic moicavs misi enobrivi sistemis<br />
yvela dones (fonologias, morfologias, sintaqss da<br />
sxv.).<br />
metad sainteresoa iranuli nasesxobebis kvleva fereidnulSi.<br />
dReisaTvis arsebuli teqstobrivi masalis mixedviT Se-<br />
21
saZlebelia iranuli (anu, sakuTris sparsuli, sparsul-arabuli<br />
da sxva iranuli dialeqtebidan momdinare) leqsikis sistemuri<br />
Seswavla da misi, rogorc sakuTriv fereidnulisaTvis<br />
damaxasiaTebeli SeTvisebis dinamizmis _ morfo-fonologiuri<br />
adaptaciebis, gramatikuli gaformebis, semantikuri cvlilebebis<br />
gamovlena.<br />
moxsenebaSi warmodgenilia saliteraturo qarTulTan SedarebiT<br />
fonetikurad da semantikurad gansxvavebuli iranuli<br />
leqsemebis (Sdr. fereid. fasoxi, qarT. pasuxi, fereid. qa-<br />
Razebi _ `werilebi~, qarT. qaRaldi; fereid. xaiSi _ `Txovna~,<br />
qarT. xoSi) da aseve iranuli kalkebisa da naxevrad kalkebis<br />
distribuciuli analizi fereidnulSi.<br />
g i o r g i g o g o l a S v i l i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
-h da -s prefiqsebi Tanamedrove qarTuli<br />
enis dialeqtebSi<br />
qarTuli enis istoriis manZilze subieqturi meore da<br />
obieqturi mesame piris gamoxatvas sirTule da problemebi<br />
KovelTvis axlda. es sirTule ver gaamartiva axal qarTulSi<br />
saliteraturo enis normaTa dadgenam; Tanamedrove qarTulis<br />
viTareba gacilebiT ufro rTulia, vidre odesme iKo. mxedvelobaSi<br />
gvaqvs saliteraturo enisa da dialeqtebis viTareba;<br />
gansakuTrebiT am ukanasknelisa. Cven SevecadeT saerTo sura-<br />
Tis daxatvas <strong>dialeqtologiuri</strong> samecniero literaturis mixedviT.<br />
monacemTa sizusteze, cxadia, pasuxs am SemTxvevaSi ama<br />
Tu im dialeqtis mkvlevari agebs, vis naSromebsac vemKarebiT.<br />
orgvar sqemas warmovadgenT: erTSi mocemulia variantebi<br />
S 2 O 3 prefiqsebisa da maTi gavrcelebis are; meore sqemaSi am<br />
variantTa damadasturebeli magaliTebi mogvKavs.<br />
22<br />
I s q e m a:<br />
Ø h s z S j x G h s x z S †<br />
qarTl. + + + + + + + + +<br />
kax. + + + + + + + +<br />
ing. + + + + + +<br />
fereid. + + +<br />
xevs. + + + + + + + +<br />
mTiul. + + +<br />
mox. + + + + + + + +<br />
TuS. + + + + + + + +<br />
fS. + + + + + + + + + +<br />
Jav. + + + + + + +<br />
ayar. + + + + + +<br />
imer. + + + +<br />
gur. + + + +<br />
leCx. + + + + +<br />
ray. + + + +<br />
klarJ. + + +<br />
garda amisa, kaxurSi, ingiloursa da ayarulSi dadasturebulia<br />
hx, hS da hs variantebi; moxeursa da JavaxurSi _ hx.<br />
II s q e m a:<br />
magaliTebi (vasaxelebT ramdenime SemTxvevas ama Tu im dialeqtidan):<br />
Ø<br />
h<br />
s<br />
z<br />
S<br />
j<br />
x<br />
G<br />
<br />
h<br />
s<br />
x<br />
akeTeb, aSeneb, ukeTeb, uSeneb... kiTxa, miwera (imer.)<br />
gahKva, mohkvdomia... vhfqovdiT (mox.) ahtkivda (ayar.)<br />
sZinavs, swKdeba, Seswevda, gasTavebia..<br />
movzJardiT (xevs.), zdgebi (kax.), gadazdisa (qarTl.)<br />
moSyra, gaSyirebia (qarTl.), SeSyamTo (kax.), gaSCexa (ayar.)<br />
jJobnia, dajJerda (ayar.), jJGvlems (TuS.), dajJerdan (xevs.)<br />
daxfaraven (xevs.), davxpatije (mox.), xparavs, xqonda (TuS.), axkidebs<br />
(ayar.)<br />
waGlalavs (xevs.), gavGlesT (mox.), Gnaxidi (TuS.)<br />
wabrZandebi, adgebi (kax.), daTanxmda, dakiTxa (qarTl.)<br />
ahKva, gahkra (qarTl.), CahKo (kax.), dahfqavden (fS.)<br />
daswvda, waswKvita (qarTl.), daswverT (kax.)<br />
xKav, xƒocden, xƒnavda, gdaxKoliKo (fS.)<br />
23
z<br />
S<br />
24<br />
gamazZaxs (fS.)<br />
daSyKivla, SaSyams, daSyriden (fS.)<br />
† ga†fxek (← gahfxek) (mox.)<br />
hs<br />
hS<br />
hx<br />
mihsca, avhswoneviT, avhswie (ayar.), mivhscem (ing.)<br />
SehSyamda, gahSyra, dahSyirdeba (ayar.), mohSyra (ing.)<br />
CahxKves, mihxvda (ayar.), hxKidi, dahxxura (ingil.)<br />
sul dadasturebulia 18 fonetikuri varianti. Kvelaze<br />
meti kaxur dialeqtSia warmodgenili (cxadia, kilokauri<br />
TvalsazrisiTac aris sxvaoba, magram Cven amJerad amas ver<br />
gamovedevnebiT); Kvelaze naklebi varianti klarJulSi gvaqvs<br />
(esec SeiZleba imiT aixsnes, rom es dialeqti, Tu dialeqtTa<br />
Jgufi SedarebiT naklebadaa Seswavlili).<br />
oriode SeniSvna: h- da s- prefiqsebis Semdeg Kvelaze met<br />
dialeqtSi x- prefiqsia warmodgenili (Cven aq ar vgulisxmobT<br />
x-ar<br />
da x-val<br />
/ x-ved<br />
zmnebs _ x- prefiqsi am zmnebSi qarTuli<br />
enis istoriis Kvela etapze dasturdeba). veTanxmebiT im<br />
azrs, rom am SemTxvevaSi x- iseTive fonetikuri procesebis Sedegia,<br />
rogorc sxva variantebi.<br />
da kidev: Zveli qarTulis ZeglebSi dasturdeba ormagi<br />
gamoxatva pirisa. rogorc Cans, es variantic qarTuli saliteraturo<br />
enis ganviTarebis mTel manZilze gvxvdeba: saSual<br />
qarTulSi sakmaod mravladaa; XIX saukuneSic (ilias enaSic)<br />
da, rogorc vxedavT, dGevandel dialeqtebSic (hs, hS, hx). is<br />
faqti, rom saSuali qarTulis monacemi orTografiis problemad<br />
moiazreba, SeiZleba eyvqveS daaKenos swored dialeqturma<br />
monacemebma: dialeqtebSi dadasturebuli ormagi prefiqsebi<br />
ar SeiZleba CaiTvalos orTografiuli aGrevis Sedegad...<br />
dabolos, subieqturi meore da obieqturi mesame piris<br />
niSnebi mraval kiTxvas aGZraven... sagangebo kvlevaa sayiro am<br />
kiTxvebze pasuxis gasacemad...<br />
T a m i l a g o g o l a Z e<br />
(gori. saswavlo universiteti)<br />
dialeqturi leqsika da mwerali<br />
1. saukuneTa manZilze enaSi axali sityvebis Semosvlisa<br />
Tu misi damkvirdebis process, upirvelesad, mwerali amCnevda,<br />
Tvalyurs adevnebda. dReisaTvis es sakiTxi TiTqmis miyurisZirebulia.<br />
amitom saWiroa da sayuradRebo 1922 wels Jurnal<br />
`lomisSi~ konstantine gamsaxurdias patara werili `axali sityvebi~<br />
2. k. gamsaxurdia Jurnal `xomaldis~ `mebibliografis~<br />
gancxadebis sapasuxod, SeniSnavs, rom mas abraleben barbarizmebis<br />
Semotanas saliteraturo qarTulSi. paTosi am werilisa<br />
mxolod braldebis gabaTilebas ar isaxavs miznad, piriqiT, igi<br />
saliteraturo enis leqsikuri gamdidrebis gzebis Ziebiskenaa<br />
mimarTuli. mwerali mowadinebulia gandevnos qarTuli enidan<br />
`is zedmeti balasti~, romelic saukuneebis gavleniT, masSi<br />
`Calekila~. paralelurad k. gamsaxurdia ayenebs `enis reparaciis~<br />
aucileblobas `adgilobriv dialeqtebis leqsikis saSualebiT~.<br />
3. mwerali cdilobs aCvenos, rogor xdeboda saukuneTa<br />
manZilze barbarizmebis Semosvla-damkvidreba jer indoeT-sparseTidan,<br />
Semdeg ki—rusulidan. avtori SeniSnavs, rom kidev<br />
didi droa saWiro qarTuli enis `ukulturo barbarizmebis<br />
dasaxvewad~.<br />
4. k. gamsaxurdias azriT, bevri axali sityvis damkvidrebisaTvis<br />
`dauSreteli idiomuri auzia~ berZnul-laTinuri enebi,<br />
anu igi faqtiurad ayenebs saerTaSoriso sityvebis aqedan<br />
damkvidrebas enaSi. magram aqve enis gamdidrebis yvelaze uke-<br />
Tes saSualebad avtori miiCnevs dialeqturi leqsikidan (gansakuTrebiT<br />
megrul-svanuri da fSav-xevsuruli kiloebidan)<br />
moZiebuli sityvebis Semotanis aucileblobas, rac mwerlis<br />
prerogativaa, romelsac k. gamsaxurdia `axali sityvebis mayrebs~<br />
uwodebs.<br />
5. sadReisod metad mwvaved dgas saliteraturo qarTulSi<br />
barbarizmebisa Tu dialeqturi leqsikidan Semotanis sakiTxi. ra-<br />
25
dio-televizia, bulvaruli presa Tu, saerTod, qarTuli Jurnal-gazeTebi,<br />
saSiSad anagvianeben qarTul enas usistemo, stiqiuri,<br />
modis gavleniT Semotanili sityvebiT. aRniSnul sakiTxebze<br />
mxolodRa enaTmecnierebi msjeloben, Zveli Tu axali Taobis<br />
mwerlebi ki `nergaven~, stiluri specifikis sababiT, barbarizmebs,<br />
dialeqtizmebs, vulgarizmebs. am TvalsazrisiT asi wlis winaT<br />
mwerlisa da moqalaqis k. gamsaxurdias patara werili `axali<br />
sityvebi~ metad saWirboroto mniSvnelobas iZens.<br />
T a m a r v a S a k i Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
dialeqtizmebi _ rogorc poetur-stilistikuri<br />
xerxi muxran maWavarianis SemoqmedebaSi<br />
muxran mayavarians gamorCeulad ZaluZs gare samKaros poeturad<br />
warmoCena, KofiTi movlenebis saleqso samosSi gaxveva,<br />
Cveulebrivi, nacnobi sitKvebisaTvis (xSirad dialeqturi formebisaTvis)<br />
axleburi sazrisis miniyeba da maTi musikad gardaqmna:<br />
biyi?!<br />
marTla?!<br />
ai, mesmis!<br />
aba, me ar mgvanebia...<br />
_ rava<br />
va, Sen ra?<br />
_ raGa, rava<br />
va,<br />
kaci JavriT aGara var, _<br />
sami Svilis mama var da<br />
samiveni qalebia.<br />
poetiseul alGos enisas da mis leqsiT metKvelebas, romelic<br />
gansxvavebuli, mxolod muxranisaTvis damaxasiaTebeli silaGiTa<br />
da nairgvarobiT gamoirCeva, Tavisebur elfers sZens<br />
dialeqtizmebic (ZiriTadad imerizmebi). es ukanasknelni poeturi<br />
efeqtisa Tu riTmis sayiroebisaTvis gamoiKenebian xolme<br />
xSirad Semoqmedis mier.<br />
26<br />
zmnur formaTagan TvalSi sacemia dialeqtizmebis ori tipi:<br />
erT SemTxvevaSi poeti imeruli leqsikidan uSualod iGebs<br />
ama Tu im erTeuls da Sesaferis adgils uZebnis mas leqsis<br />
striqonSi. xSirad dialeqturi forma, rogorc iTqva, sariTmo<br />
erTeulsac warmoadgens, rac kidev ufro meti emociiT aGaqmevinebs<br />
mkiTxvels saTqmelis azrsa da Sinaarss:<br />
me ara erTxel gamigonia<br />
natvra miwaze _<br />
sul erT mtkavelze.<br />
_ axla TbilisSi gama<br />
maro<br />
ronia<br />
da mere momkla_<br />
aGar daveZeb.<br />
sxva SemTxvevaSi zmna gamoKenebulia imerulisaTvis damaxasiaTebeli<br />
variantiT (imeruli gaformebiT):<br />
gajGenTilia siZvelis suniT<br />
damZaGebuli oTaxis hava.<br />
gareT ki ukve<br />
mze amosula,<br />
gareT ki ukve<br />
tKemlebi hKvava<br />
va.<br />
muxran mayavarianis poeziaSi vxvdebiT saxelebTan dakavSirebul<br />
morfologiur dialeqtizmebsac, rogoric aris, magali-<br />
Tad, saxelobiTi brunvis niSnis gamoKeneba xmovanze fuZedaboloebul<br />
saxelebTan:<br />
mzei,<br />
ibGavla miwam.<br />
mzem daiZaxa: _ miwa!<br />
saxeli moxmobilia wrfelobiTis formiTac (rac damaxasiaTebelia<br />
xevsuruli dialeqtisTvis):<br />
xevsur<br />
Camodis liqokiT,<br />
moKmeni franguls uqeben...<br />
dialeqtizmebs vxvdebiT agreTve zedsarTavi saxelebis gamoKenebisas:<br />
27
vxedav _<br />
mezoblis saxlis Tavze gatexil kramits.<br />
vxedav _<br />
foTlebze TqaraTquri gaudis wvimas.<br />
vxedav _<br />
Saraze qali garbis sove<br />
veli<br />
kabiT.<br />
vxedav _<br />
qaTmebi abuzulan qliavis Ziras.<br />
dialeqturi variantebiT dasturdeba nacvalsaxelebic:<br />
an kidev:<br />
sul ramdenime,<br />
ori Tu sami,<br />
imedad Cemda<br />
da, arsebobs saxli,<br />
sadac me ZalmiZs,<br />
Kovel dros ZalmiZs,<br />
moulodnelad davreko zari.<br />
ver SeaCerebs veraferi sitKvas gabeduls _<br />
frTebi masxia TqvengniT<br />
gniT,<br />
mxolod TqvengniT<br />
rameTu.<br />
dialeqturi formebiT warmogvidgeba zmnisarTebic:<br />
sxva SemTxvevaSi:<br />
gaumarJos Kvelas GmerTma,<br />
vinc ki rosme<br />
qarTlis mterTa<br />
angelozni daufeTa.<br />
Kefda nagazi.<br />
mwifda mTvare.<br />
vtovebdiT kumiss.<br />
wamiGo sevdam:<br />
ar icode kacma qe mainc, _<br />
dGes ara, _ xvale<br />
ukve veGar dagirGvevs dumils<br />
xma<br />
verca mamlis,<br />
verca ZaGlis...<br />
muxran mayavarianis SemoqmedebaSi gansakuTrebiT mravlad<br />
daCndeba kavSirebis dialeqturi formebi (Tva<br />
Tvara<br />
ra, mara<br />
ra, ro...):<br />
brali miamitis, _ me Sen getKvi<br />
dGes da CvenSi isic, ar meKofa sitKvis maragi...<br />
Tvara<br />
me ra miyirs, _ ara!<br />
qvisqveS raa, vici. sxvisi misabaZi<br />
ra myirs, _<br />
Tvara<br />
ki!<br />
an kidev:<br />
sxva SemTxvevaSi:<br />
vinmem,<br />
arcaa gasakviri, _<br />
arc icis iqneb, _<br />
qristes Sobamde rom Seiqmna qarTuli wigni...<br />
ara!<br />
es ase rom ar iKos,<br />
kidev, _ xo, _<br />
mara<br />
ra!<br />
ase<br />
rom<br />
aris?!<br />
Tund erTi maTgan, _<br />
ase KinCad, vinc gidgas gverdiT,<br />
ro rame iKos, _<br />
wveTs sisxlisas gaiGebs SenTvis?!<br />
eh... Seni mteri araa meti.<br />
vin?! _<br />
xelosani vamJobino xalas xelovans?<br />
bnela? _<br />
28<br />
29
Tu bnela? _<br />
ki, batono!<br />
magram dGe roa?<br />
dasturdeba agreTve Ke nawilaki (romliTac gadmocemulia<br />
subieqtis simravle):<br />
ramdeni rame iKo Ke<br />
kargi da Cemi urgebi.<br />
imeruli dialeqtisTvis damaxasiaTebeli ime<br />
xSirad gamoxatulia gakvirvebis semantika:<br />
magondeba:<br />
zamTaria.<br />
TeTri,<br />
TeTri zamTaria.<br />
stumrebs veliT, _<br />
vGelavT:<br />
_ ime,<br />
Tu modian, _<br />
sad arian?!<br />
formiT<br />
dialeqturi formebiT warmoCndeba zogJer poetiseuli<br />
iumoric:<br />
grialebs taSi.<br />
zecas angrevs taSis griali.<br />
patiosneba Zegligia dGes kajiani.<br />
xma ismis zogJer taSis xmaSi xamuS-xamuSi:<br />
_ sad ari, Tvara<br />
ra, kai kia sindis-namusi.<br />
an kidev:<br />
kvlavaa, viT iKo, sawuTro alubluri:<br />
Sexedav _ balia!<br />
igemeb, _ tKemali!<br />
ramdeni kacia mis mier daGupuli!<br />
Jandabas!<br />
udrood ar gvxocdes qe mainc.<br />
muxran mayavarianis poeziaSi dialeqtizmebi warmogvidgeba,<br />
rogorc erTgvari poetur-stilistikuri xerxi (mxedvelobaSi<br />
gvaqvs ZiriTadad im tipis SemTxvevebi, roca dialeqturi forma<br />
sariTmo erTeulsac warmoadgens amavdroulad), roca sa-<br />
Tqmelis Sinaarsi da misi bgerobrivi samKaro (am SemTxvevaSi<br />
dialeqtizmebi) ise bunebrivad arian erTmaneTze gadaJayvulni,<br />
rom cal-calke verc ki aGiqmebian _ mkiTxvelic Kovelgvari<br />
Zaldatanebis gareSe xdeba misi poeziis Tanaziari:<br />
vajas).<br />
dGes Jixvis rqaSi me vteni varams,<br />
amaod vteni, rogorc Sen guSin...<br />
me, me vikiTxo, me ra vqna. Tvara<br />
Sen ra xania gaqvs Tavi qudSi (mimarTavs muxrani<br />
muxran mayavarianis stiqiaa samSoblos xati _ poeturad<br />
aGbeydili. aq poulobs igi tkivilisa Tu aGmafrenis<br />
usazGvro SesaZleblobebs... bunebrivia, saqarTvelos Znelbedobis<br />
dros muxran mayavariani mxolod poetad ver darCeboda.<br />
man momaval Taobebs gadaurCina erovnuli TviTSegneba... am didi<br />
sazrisis _ samSoblos gancdis _ bgerobriv samosSi mosaqcevad<br />
didma muxranma sxva poetur aGkazmulobasTan erTad dialeqtizmebsac<br />
mouxmo:<br />
saKdriT gamodis patara kaxis<br />
karis moZGvari kaxT-mayavari,<br />
romelic Turme Kofila naGdi<br />
kaci da, mere, kaci ravari! _<br />
Cemi ar iKos, qarTveli xalxi<br />
Kofila Turme misTvis mTavari.<br />
30<br />
31
m a r i n e k a k a C i a , q e T e v a n m a r g i a n i ,<br />
m a r i n a J G a r k a v a<br />
(Tbilisi. soxumis saxelmwifo universiteti)<br />
qarTvelur ena-kiloTa<br />
leqsi<br />
siko<br />
koni<br />
nis SedgenisaTvis<br />
1. teqnologiurma miRwevebma dRis wesrigSi daayena samecniero<br />
masalisa da informaciis eleqtronul sivrceSi integrirebis<br />
aucileblobis sakiTxi.<br />
Tanamedrove etapze qarTuli eleqtronuli leqsikografiuli<br />
bazis Sesaqmnelad uaRresad aqtualuria qarTul-svanurmegrul-lazuri<br />
eleqtronuli leqsikonis arseboba. teqnologiur<br />
miRwevaTa safuZvelze aseTi tipis leqsikonis Seqmna axali<br />
sityva iqneba leqsikografiaSi. mkvlevarTa Soris didi xania<br />
arsebobs moTxovna (praqtikuli da samecnieroc) dRemde<br />
analogis armqone qarTul-svanur-megrul-lazur leqsikonze. am<br />
naSroms eqneba udidesi praqtikuli da samecniero Rirebuleba<br />
rogorc qarTveli, aseve ucxoeli specialistebisaTvis (lingvistebisaTvis,<br />
kavkasiologebisaTvis, sociologebisaTvis, eTnolingvistebisaTvis.)<br />
2. qarTuli enis struqturisa da istoriis kvlevisaTvis<br />
TxuTmetsaukunovan werilobiT ZeglebTan da dialeqtur masalasTan<br />
erTad udidesi mniSvneloba eniWeba qarTvelur enaTa<br />
_ svanuris, megrul-lazuris monacemebs: `svanuri ena, iseve<br />
rogorc megrul-Wanuri, marTalia, pergamentze araa warmodgenili,<br />
magram es arc mas da arc megrul-Wanurs ar uSlis<br />
xels, SeinarCunos uZvelesi Tvisebebi, romlebic odesRac saerTo<br />
iyo qarTvelur enaTa jgufis yvela warmomadgenlisaTvis,<br />
magram sruliadac ar asaxula werilobiT ZeglebSi~ (k. dondua).<br />
didia arqaizmebiT gamorCeuli svanuri enisa da megrullazuris<br />
monacemTa roli qarTveluri enebis istoriul-SedarebiTi<br />
kvlevisa da arqetipTa rekonstruqciisaTvis. rogorc<br />
cnobilia, struqturulad svanuri sakmaod axlos dgas saer-<br />
To-qarTvelur fuZe enasTan. misi rTuli fonetikuri sistema,<br />
gramatikuli Taviseburebani da dialeqturi nairgvaroba gansakuTrebiT<br />
faseulia zogadlingvisturi TvalsazrisiT.<br />
32<br />
3. dRemde ar gagvaCnia svanuri, megrul-Wanuri ganmartebi-<br />
Ti da qarTul-zanur-svanuri sruli SedarebiTi leqsikonebi.<br />
mcire gamonaklisis garda am leqsikonebis Seqmna - gamocema,<br />
(eleqtronuli versiiTurT) da maTi analiziT miRebuli<br />
Sedegebi kidev erTxel siRrmiseulad da safuZvlianad cxadyofda<br />
mecnierul WeSmaritebas svanur-zanuris qarTuli fuZe<br />
enidan gamoyofis realobis Taobaze, ufro naTel warmodgenas<br />
Seqmnida qarTvelur enaTa diferenciaciis Sesaxeb.<br />
svanur-megrul-lazur ganmartebiT leqsikoni (beWduri da<br />
eleqtronuli versiebiT) uciloblad Seiqmneba mesaZirkvled<br />
dRemde ararsebul qarTvelur enaTa SedarebiTi gramatikis<br />
akademiuri gamocemisa. (g. maWavarianis `qarTvelur enaTa SedarebiTi<br />
gramatika~ mxolod da mxolod saleqcio kursia).<br />
4. leqsikonis Sedgenis (agebis) saxelmZRvanelo principebia:<br />
• leqsikur erTeulebad aRebuli iqneba yvela metyvelebis<br />
nawili: saxelebi saxelobiTi brunvis formiT, zmna-masdaris<br />
formiT: (piriani formiT mxolod defeqturi da Taviseburi<br />
zmnebi iqneba warmodgenili)<br />
• leqsikonSi aisaxeba svanur-megrul-lazuris formaucvleli<br />
metyvelebis nawilebic: zmnizeda, kavSiri, Tandebuli,<br />
Sorisdebuli, nawilaki da sxvadasxva sawarmoebeli afiqsebi.<br />
• calke leqsikur erTeulebad iqneba warmodgenili omonimebi.<br />
• leqsikonSi ar Seva: a) topoponimebi da anTroponimebi<br />
b) saTakilo sityvebi<br />
g) frazeologizmebi<br />
• leqsikoni oTxenovani iqneba: qarTul-svanur-megrul-lazuri.<br />
leqsikonis SemdgenelTa mier gaTvaliswinebuli iqneba qar-<br />
Tvelur enaTa Sesaxeb dRemde arsebuli yvela leqsikoni (arn.<br />
Ciqobava: Wanur-megrul-qarTuli SedarebiTi leqsikoni; b. niJaraZe:<br />
qarTul-svanur-rusuli leqsikoni; v. Tofuria, m. qaldani:<br />
svanuri leqsikoni; z. sarjvelaZe, h. fenrixi: qarTvelur<br />
enaTa etimologiuri leqsikoni; o. qajaia: megruli leqsikoni;<br />
C. gujejiani, h. palmaitisi: svanur-inglisuri leqsikoni, m. Cuxua:<br />
qarTvelur ena-koloTa SedarebiTi leqsikoni...)<br />
33
q e T e v a n m a r g i a n i - s u b a r i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
pirobiT-SedegobiTi zmnuri formebi svanurSi<br />
da maTi semantikuri mimarTeba Zveli<br />
qarTulisa da mTis dialeqtis monacemebTan<br />
1. svanur zmnis gardamaval da medioaqtiur upreverbo<br />
formaTa uRlebaSi dasturdeba perfeqtuli mwkrivebi (pirobiT-SedegobiTi<br />
I da pirobiT-SedegobiTi II), romelTa badali<br />
monacemebi Tanamedrove saliteraturo enas ar moepoveba.<br />
saanalizo formebSi, erTi mxriv, naTqvamis mimarTeba sinamdvilisadmi<br />
varaudis, SesaZleblobis, dauzusteblobis gamomxatvelia,<br />
epistemikuria. isini mxolod moqmedebis daudastureblobis<br />
(savaraudoobis) niuansiT upirispirdebian namyos<br />
sxva droebs: wyvetili: anSxeb<br />
`Sekera (man is)~ _ pirobiTi:<br />
ðSxbun<br />
SxbunŒl `{iqneb} keravda (is mas) _ SedegobiTi I: xoSxba<br />
xba<br />
`ukeravs (mas is) _ SedegobiTi II: xaSxb’<br />
b’n `ekera (mas is) piro<br />
ro-<br />
biT-Se<br />
Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTi<br />
I: xeSxbi<br />
xbi `iq<br />
iqneb<br />
Seukeravs (mas is)~ _ piro<br />
ro-<br />
biT-Se<br />
Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTi<br />
II: xeSxbŒl/xeS<br />
xeSxbi<br />
xbiæ `iq<br />
iqneb<br />
ekera (mas is)~; rogorc<br />
aRmoCnda, qarTulSi msgavs viTarebaSi modaluri sityvebi<br />
moiSvelieba, svanurSi ki aRniSnuli semantika sinTezur<br />
formebSia Cadebuli (maTi aRweriTi variantebi Tavad svanur-<br />
Si udris: I da II Sede<br />
dego<br />
gobi<br />
biTis<br />
forme<br />
mebi<br />
+ nawilaki mˆrŠs<br />
(bz.), ÌÀæÛæËÉ (bq.) `albaT~);<br />
meore mxriv, mocemul zmnebs preverbiani formebi ara aqvT;<br />
swored amitom isini diuratiulobas gamoxataven da eqsperianciuli<br />
mniSvnelobisani arian, rac gulisxmobs swored drois<br />
gansazRvrul momentTan kavSiris uqonlobas.<br />
2. saanalizo formebSi niuan<br />
ansu<br />
surad<br />
pirobiToba-xolmeobi-<br />
Tobis sinTezia warmodgenili da maTi semantika Zalze mogvagonebs<br />
Zveli qarTulis III xolmeobiTs (a. SaniZe): e-Tes<br />
Tes-i-s:<br />
`moimkis, sadaca igi eTesis~, Sdr. x-e-lðS-i `uTesia (mas is)<br />
iqneb xolme~ anu `danaTesi eqneba~; e-vn<br />
vn-i-s: `xolo uZlurisa<br />
misgan, romelsa ara evnis misda, piri garemiiqcis~, Sdr. x-emðæin<br />
in-i `uvnia iqneb xolme~ anu `navnebi aqvs mas misTvis~... aseve<br />
xevsurul dialeqtSi avTandil arabulis mier dadasture-<br />
34<br />
bul III xolmeobiTis moqmed formebs (eT<br />
eTqvis<br />
qvis, eubnis<br />
nis, eCola<br />
la-<br />
gis, ekve<br />
vexi<br />
xinis<br />
nis, eWamis<br />
mis, meZa<br />
Zaxin<br />
xinni<br />
nian<br />
an...);<br />
3. es monacemebi xolmeobiTis STabeWdilebas toveben formobrivadac;<br />
specialur literaturaSi aRniSnulia, rom, mar-<br />
Talia, `xolmeobiTi, rogorc gramatikuli kategoria, dRevandel<br />
svanurSi aRar gvaqvs, magram Zvelad unda gvqonoda. xolmeobiTis<br />
nakvTi dRemde Semogvenaxa aƒn-i `xnavs~, ðSx<br />
Sx-i `wvavs~<br />
tipis zmnebSi~ (arn. Ciqobava); svanuri myofadusrulis -i sufiqsi<br />
`eWvs gare<br />
reSea<br />
Sea, igive mona<br />
nace<br />
cemi unda iyos, rac awmyos<br />
-i,<br />
warmoSo<br />
SobiT xolme<br />
meobi<br />
biTis sufiq<br />
fiqsi<br />
si~ (g. maWavariani);<br />
saanalizo formebi statikur zmnaTa myofadis (xext<br />
xextðæi<br />
`exateba~) inversiaqmnil formebad migvaCnia, sadac aseve figurirebs<br />
sufiqsi -i;<br />
4. Tuki `Zvel qarTulSi III xolmeobiTi II TurmeobiTTan<br />
iseTsave mimarTebaSia, rogorc xolmeobiTi II namyo ZiriTad-<br />
Tan~ (a. arabuli), SeiZleba iTqvas, rom svanurSi I da II pirobiT-SedegobiTis<br />
formebi I da II SedegobiTTa upreverbo formebTan<br />
semantikur opozicias qmnian mxolod<br />
infe<br />
feren<br />
renci<br />
ciulo<br />
lo-<br />
biT: pirobiT-SedegobiTi I: xemi<br />
`iq<br />
iqneb<br />
(/al<br />
albaT<br />
baT) uWamia (naWami<br />
aqvs erTxel mainc an arasodes)~ _ upreverbo SedegobiTi I:<br />
xoma<br />
`uWamia (naWami aqvs erTxel mainc an arasodes)~, preverbian<br />
formebTan (SedegobiTi I: loxma<br />
mama<br />
`SeuWamia~) ki _ xolme<br />
meobi<br />
biTo<br />
Tobis<br />
Sina<br />
naar<br />
arsi<br />
siTac<br />
Tac; xolo, Tuki xevsuruli III xolmeobiTi<br />
dRes evidencialobasa da xolmeobiTobas gamoxatavs erTdroulad<br />
(eT<br />
eTqvis<br />
`uTqvams mas is Turme<br />
xol<br />
olme<br />
me~), svanuri pirobiT-<br />
SedegobiTi epistemikuroba-xolmeobiTobis semantikur sinTezs<br />
warmoadgens (xeq<br />
xeqæi `uTqvams mas is iqneb<br />
xolme<br />
me~).<br />
35
o m a r m e m i S i S i<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
reduplikacia lazurSi<br />
leqsikur erTeulTa reduplikacia warmoqmnis erT-erTi<br />
saxea. sityvis gaorkeceba, ganmeoreba gamosaxvis stilistikuri<br />
saSualebacaa. mas mimarTaven mniSvnelobis gasaZliereblad,<br />
zogjer ki morfologiuri funqciac aqvs (q. lomTaTiZe).<br />
dadgenilia, rom reduplicirebuli fuZeebiT gamoixateba<br />
mravlobiToba, krebiToba, intensioba.<br />
lazurSi reduplicirebuli fuZeebi SedarebiT mcirea da<br />
metwilad qarTulis wess misdevs.<br />
zedsarTav saxelTa reduplikacia mravlobiTobas gamoxatavs.<br />
gaorkeceba TiTqmis aucilebeli xdeba, Tu sazRvruli sazogadod<br />
mravlobiTobas ver awarmoebs (a. SaniZe): tuca<br />
ca-tu<br />
tuca<br />
(cxel-cxeli), aRani<br />
ni-aRa<br />
aRani<br />
(axal-axali)...<br />
zedsarTavis fuZis gaorkecebiT gamoixateba aRmatebiTi da<br />
odnaobiTi xarisxi (arn. Ciqobava): xomu<br />
mula<br />
la-xo<br />
xomu<br />
mula<br />
(xmel-xmeli),<br />
mkule<br />
le-mku<br />
mkule<br />
(mokle-mokle)...<br />
ricxviTi da arsebiTi saxelebis ganmeoreba gamoxatavs<br />
ganawilebiTis funqcias (fr. naiseri): sum-sum<br />
(sam-sami), viT-<br />
viT (aT-aTi)...<br />
intensiobis funqcia akisria zmnaTa reduplikacias: mo-<br />
xTu-mo<br />
moxTu<br />
(movida-movida), RaRa<br />
Ralu<br />
lu-Ra<br />
RaRa<br />
Ralu<br />
(ilaparaka-ilaparaka)...<br />
intensiobisa da mravalgzisobis gamomxatvelia masdaris<br />
reduplikacia: okiTxu<br />
Txu-oki<br />
okiTxu<br />
TxuTen<br />
Ten (kiTxva-kiTxviT), oWaru<br />
ru-oWa<br />
oWa-<br />
ruTen<br />
(wera-weriT)...<br />
araiSviaTad arsebiT saxelTa gaorkecebis Sedegad sityva<br />
zmnisarTis funqcias iZens: ofute<br />
te-ofu<br />
ofute<br />
(uban-uban), mzoRa<br />
Ra-<br />
mzoRa<br />
(zRva-zRva)...<br />
reduplicirebul fuZeTa bgeriTi Sedgeniloba mravalferovania:<br />
segmentTa Tavkiduri da bolokiduri Tanxmovnebi identuria:<br />
Wox-Wo<br />
Woxi<br />
(erTgvari Citi), Ror-Ro<br />
Rori<br />
(Zalian moxuci),<br />
kap-ka<br />
kapi<br />
(avi suli)...<br />
36<br />
segmentTa Tavkiduri Tanxmovnebi araidenturia: koCi<br />
Ci-mo<br />
moCi<br />
(kaci-maci), biga<br />
ga-mi<br />
miga<br />
(joxi-moxi)...<br />
reduplicirebul fuZeebSi xdeba xmovanTa Senacvleba, kompleqsis<br />
gamartiveba, disimilacia, bolokiduri Tanxmovnis dakargva...<br />
m a n a n a m i q a Z e<br />
(quTaisi. a. wereTlis saxelmwifo universiteti)<br />
imerizmebis adgilisaTvis Teimuraz<br />
lanCavas SemoqmedebaSi<br />
1. Teimuraz lanCavas enis TaviseburebaTa Seswavlisas gasaTvaliswinebelia<br />
mwerlis Tanamedrove saliteraturo enis<br />
niSan–Tviseba da misi adgili saliteraturo enis ganviTareba-<br />
Si. dialeqturi formebis (ZiriTdad imerizmebi, nawilobriv<br />
gurulisaTvis damaxasiaTebeli erTeulebi) xSiri gamoyeneba<br />
mweralma SeZlo mxatvruli teqstis meSveobiT. mis mier literaturul<br />
enaSi Semotanili sityvebi imeruli dialeqtis sarezervo<br />
fondSia daunjebuli. Teimuraz lanCavas mxatvrul<br />
TxzulebebSi warmoCenil sityva–TqmaTa safuZveli swored dialeqturi<br />
leqsikaa, zogjer – qarTveluri enobrivi nimuSebic.<br />
2. mwerlis enaze muSaobis dros leqsikur erTeulTa dajgufeba<br />
movaxdineT Semdegi principiT;<br />
a) gamovyaviT dialeqtizmebad miCneuli arqauli formebi<br />
(magaliTad gvimi, bujeri, tylapSia, manWvali da a.S.).<br />
b) imerul dialeqtSi daunjebuli is sityvebi, romlebic<br />
imave an gansxvavevbuli mniSvnelobiT sxva dialeqtebSic gvxvdeba<br />
da sakuTriv imerizmebi, romlebic mwerlis Semoqmedebisa-<br />
Tvis gansakuTrebiT damaxasiaTebelia (iRliteba, iqaqeba, iqindreba,<br />
ixuntrucebs, iZRinkeba, ijRvarkeba, labziani, leWo, koxro,<br />
kulumburi, kruxna...).<br />
g) sityvebi, romlebic ar dasturdeba dRes arsebul leqsikonebSi<br />
37
(yeJra, qvijaSkina, deiZRvinkeba, goToSia, geikvirikebs...).<br />
3. moxsenebaSi motanilia vrceli sailustracio masala,<br />
romelic gaanalizebulia da naCvenebia saliteraturo enis gamdidreba-srulyofaSi<br />
mwerlis rolis Sesaxeb<br />
c i a l a n a r a k i Z e<br />
(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />
lazuri saleqsikono masala<br />
mkvaxe, ora _ dro, mumqui _ umaduri... `gola maRala<br />
ren, TuTa maRala ren, RormoTi maRala ren, mara dobadona<br />
iri xolo ren~ _ mTa maRalia, mTvarec maRalia,<br />
RmerTic maRalia, magram samSoblo yvelaferia;<br />
`aRne manebra Zira, mjveSi va guiWkvendina~ _ axali megobari<br />
naxo, Zveli ar daiviwyo; `mTini nena mWoxa ren~<br />
_ marTali sityva mkvaxea; `ora muSis va mewilaSi Suka-<br />
Ti ibaden~ _ Tavis droze kitrs Tu ar mowyvet, isic<br />
berdeba; `mumqui koCikala manebroba va iyven~ _ umadur<br />
kacTan megobroba ar SeiZleba.<br />
38<br />
1. xelvaCauris raionis soflebis (sarfi, kvariaTi) mcxovrebTa<br />
metyvelebaze Cven mier uSualo dakvirvebis Sedegad<br />
mopovebulia saleqsikono masala, romelic fiqsirebuli<br />
ar aris samecniero literaturaSi.<br />
ramdenime nimuSi: osurWkori (gaTxovili qaliSvili),<br />
Ronikoni (mamiseuli ojaxi gaTxovili qalisaTvis), xergeli<br />
(arafris SemZle), xorate (Zunwi), omWiu (gasuf-<br />
Taveba), geTanapiji (ganTiadi), Wafala (Tevzis saxeoba),<br />
cxili (axladgamoCekili abreSumis Wia), ququda (abre-<br />
Sumis parki), mwkui (jara) da a.S.<br />
2. lazuri dialeqturi leqsikis simdidre Tavs iCens, agreTve<br />
saintereso frazeologiuri erTeulebis xmareba-<br />
Si. magaliTad: `gui qomuxTu~ _ gulze moxvda (qomeSvabRu<br />
_ gabrazda); `caq Toli qagonwku~ _ cam Tvali<br />
gaaxila (gamoidara _ qagonTanu); `xe gunTxu~ _ xeli<br />
gauwoda (nuSolu-daexmara)...<br />
3. mdidari da mravalferovania lazuri andazebis leqsikac.<br />
andazebma Semogvinaxes iseTi terminebi, romlebic<br />
TiTqmis daviwyebas miscemia da ixmareba mxolod lazTa<br />
gabmul metyvelebaSi: gola _ mTa, dobadona _ samSoblo,<br />
RormoTi _ RmerTi, manebra _ megobari, mWoxa _<br />
n i k o l o z o T i n a S v i l i<br />
(gori. saswavlo universiteti)<br />
sofel TiRvis onomastikoni<br />
zemo qarTlis kulturul-mwignobruli kerebi Zveli droidan<br />
iyo cnobili. isini ZiriTadad ganTavsebulia mTiswineT-<br />
Si. am TvalsazrisiT sayuradReboa TiRvis samonastro kompleqsi,<br />
romlis dRemde moRweuli onomastikuri masalebi da<br />
maTi gamomzeureba saSuri saqmea.<br />
sofeli mdebareobs fcis frones xeobaSi, mdinaris marjvena<br />
mxares, SemaRlebul adgilze. sofelSi dgas Sua saukuneeb-<br />
Si agebuli taZari da kompleqsi, romelic augia daviT aRmaSeneblis<br />
asuls Tamars. CrdiloeTis mxares, sarkmlis Tavze, mo-<br />
Tavsebulia fiqalqva asomTavruliT Sesrulebuli warweriT,<br />
or svetad, romelSic moxsenebulia monastris amSenebeli Tamar<br />
daviTis asuli. rogorc aRniSnuli warwera, ise istoriuli<br />
wyaroebi saSualebas gvaZlevs Tvalni gavadevnoT mxarisa<br />
da soflis onomastikas, mis cvalebadobas, dRevandel viTarebas,<br />
dialeqtur movlenebs.<br />
vaxuSti batoniSvili Tavis `aRweraSi~ asaxelebs sofel<br />
TiRvas, mis amSenebels, punqti aRniSnuli aqvs Sromas darTu-<br />
39
li soflebis siaSi, aseve datanili aqvs Tavis Sedegnil rukaze.<br />
amave meTvramete saukuneSi ioane bagrationi `qarTl-kaxe-<br />
Tis aRweraSi~ fcis wyalze TiRvas aRniSnavs, rogoroc `mosaxles~.<br />
TiRvis onomastikuri masalebi wlebis winaT gvaqvs aRwerili.<br />
dRevandeli viTarebiT iq Sesvla da gadamowmeba garTulebulia,<br />
radgan TiRva da sxva soflebi separatistebis mier<br />
kontrolirebad teritoriazea moqceuli. amitom iqidan wamosul<br />
mosaxleobas ZiriTadad gorisa da qarelis raionebis<br />
soflebSi vxvdebodiT dazustebis mizniT.<br />
1715 wlis `ruisis saepiskoposos davTris~ mixedviT TiRva<br />
didi sofeli yofila. imdroindeli anTroponimebidan dRes<br />
aRar gvxvdeba: burnaZe, wereTeli, gamcemliSvili, kopaZe, mamukiSvili,<br />
onofraSvili, beJitaSvili. goderZaSvili, amilbaraSvili,<br />
sexniaSvili, TandilaSvili. ivaneSvili, mumlaZe, xixaZe,<br />
CareqaSvili da sxvebi.<br />
dRes saxloben: jaxvelaZeebi, mosulebi arian zemo iTxvisidan,<br />
gamrekelaSvilebi – zestafonidan, wiwvianiZe, dRes gvxvdeba<br />
ninikuris gvariT, gvari mesxi mosulia amave xeobis sofel<br />
axalSenidan, maisuraZe raWis sofel wedisidan, samxaraZe –<br />
SroSadan, vaxtangaSvili – axalcixidan. aseve saxloben: gaba-<br />
TaSvili, lanCavaSvili. koniaSvili, ositaSvili, laWvriSvili,<br />
lacabiZe.<br />
gadaSenebuli gvarebidan sofelSi darCa toponimebi: burnaZiaanT<br />
xevi (burnaZe), basaniZeebis saydari (basaniZe), aRsaba-<br />
Zis miwa (aRvsebaZe), ewodeba Careqaulic, begiaanT mamulebi<br />
(begiaSvili), wereTliaanT mamulebi, igive wereTeliseuli –<br />
TiRvis CrdiloeT ubanSi, ewodeba alibric. amilbaraSviliseuli<br />
ewodeba saZovars TiRvis aRmosavleTiT.<br />
toponimur saxelTa meore komponentad gvxvdeba: ubani,<br />
wyaro, axo. magaliTad: ositaanT ubani, qelexsaanT ubani, ninikuriaanT<br />
ubani, nadiraanT ubani, jabiaanT ubani. lazikaanT<br />
wyaro, beRlebis wyaro, lanCavaanT wyaro, saydris wyaro, saTaves<br />
iRebs TiRvis taZris saZirkvelSi, dalaqiaanT axo, lacabi-<br />
ZiaanT axo, yuTiaanT axo...<br />
40<br />
moxsenebaSi warmovadgenT onomastikuri erTeulebis enobriv<br />
da istoriul cvalebadobas, imerul da qarTlur leqsikur<br />
erTeulebs.<br />
Ì Ä Ã Ä À Ó À Ù Ë É À Í É<br />
(ÈÁÉËÉÓÉ. ÀÒÍ. ÜÉØÏÁÀÅÀÓ ÓÀá. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÉÍÓÔÉÔÖÔÉ)<br />
ÄÒÈÉ ÖÞÅÄËÄÓÉ ÓÅÀÍÖÒÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÔÄÒÌÉÍÉÓ<br />
(æÉÈÉÍ/ÖÈÉÍ/ÉÈÉÍ/ÎéÈÉÍ/éÈÉÍ/ËéÈÉÍ) ÛÄÓÀáÄÁ<br />
1. ÓÅÀÍÄÈÛÉ, ÒÏÂÏÒÝ ÄÈÍÏÂÒÀ×ÉÖËÉ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÉÃÀÍÀÀ<br />
ÝÍÏÁÉËÉ, ÜÅÄÍÀÌÃÄ ÌÏÙßÄÖËÉ ßÀÒÌÀÒÈÖËÉ áÀÓÉÀÈÉÓ ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÓ<br />
ÌÉßÉÓÆÄÃÀ ÍÀÂÄÁÏÁÉÓ ÄÒÈ-ÄÒÈ ÞÉÒÉÈÀà ÔÉÐÓ æÉÈÉÍÉ|ÉÈÉÍÉ<br />
ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÀÂÄÁÃÍÄÍ ÒÏÂÏÒÝ ÓÀÊÖËÔÏ ÀÃÂÉËÆÄ,<br />
ÀÓÄÅÄ ÌÈÉÓ ÖÙÄËÔÄáÉËÄÁÓÀ ÃÀ ÂÀÃÀÓÀÓÅËÄËÄÁÆÄ, ÓÀÍÀÃÉÒÏÄÁÛÉ,<br />
ÓÀáËÄÁÛÉ ÃÀ À. Û. (Ì. ÌÀÊÀËÀÈÉÀ).<br />
2. ØÒÉÓÔÉÀÍÖË ÄÊËÄÓÉÀÈÀ ÃÉÃÉ ÍÀßÉËÉ, ÝÍÏÁÉË ÌÊÅËÄÅÀÒÈÀ<br />
ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ (ÉÅ. ãÀÅÀáÉÛÅÉËÉ, Í. ÁÄÒÞÄÍÉÛÅÉËÉ, Â. ÜÖÁÉÍÀÛÅÉËÉ...),<br />
ÀÂÄÁÖËÉÀ ßÀÒÌÀÒÈÖË ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÈÀ ÀÃÂÉËÆÄ, ÒÀÆÄÝ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ<br />
ÓÅÀÍÄÈÉÓ ÆÏÂÉÄÒÈ ÈÄÌÛÉ (ÖÛÂÖËÛÉ, ÌÖËÀáÛÉ, ßÅÉÒÌÉÛÉ, ÄËÉÛÉ, ÀÃÉÛÛÉ...)<br />
ØÒÉÓÔÉÀÍÖË ÓÀÌËÏÝÅÄËÏÈÀ ÂÅÄÒÃÆÄ ÛÄÌÏÒÜÄÍÉËÉ ÆÄÌÏÃÀÓÀáÄËÄÁÖËÉ<br />
ÖÞÅÄËÄÓÉ ßÀÒÌÀÒÈÖËÉ ÓÀÌËÏÝÅÄËÏ æÉÈÉÍÉ|ÉÈÉÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÅÀÍÖÒÉ<br />
ÄÍÉÓ ÃÉÀËÄØÔÄÁÛÉ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉÈ ÃÀÓÔÖÒÃÄÁÀ:<br />
ÁÆ. æÉÈÉÍ/ÉÈÉÍ/ÎéÈÉÍ, ÁØ. éÈÉÍ/ËéÈÉÍ, ËÛá. ÖÈÉÍ, æÉÈÉÍ,<br />
éÈÉÍ 2 , ËÍÔ. æÉÈÉÍ, ÜÏË. ÖÈÉÍ, ÉÈÉÍ `ÍÉÛÉ ÓÀËÏÝÀÅ ÀÃÂÉËÆÄ, ÁÏÒ-<br />
ÞÉÊÉÈ ÀÛÄÍÄÁÖËÉ ÓÄÍÉÀÍÉ ÛÄÍÏ, ÒÏÌÄËÛÉÝ ÀÓÅÄÍÄÁÃÍÄÍ ãÅÀÒÓ ÀÍ áÀÔÄÁÓ".<br />
ÌÏáÓÄÍÄÁÉÓ ÞÉÒÉÈÀÃÉ ÌÉÆÀÍÉÀ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÔÄÒÌÉÍÉÓ<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÓÔÒÖØÔÖÒÖË-ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÀÍÀËÉÆÉ, ÀÓÄÅÄ ÌÉÓÉ ÂÄÍÄÆÉÓÉÓ<br />
ÂÀÒÊÅÄÅÀ.<br />
2<br />
Å. ÈÏ×ÖÒÉÀÓÀ ÃÀ Ì. ØÀËÃÀÍÉÓ `ÓÅÀÍÖÒ ËÄØÓÉÊÏÍÛÉ" ÀÙÍÉÛÍÖËÉ<br />
ÔÄÒÌÉÍÉ, ÒÏÌÄËÉÝ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÚÅÄËÀ ÃÉÀËÄØÔÛÉÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ,<br />
ÌáÏËÏà ËÀÛáÖÒÉÓÈÅÉÓÀÀ ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ (ÒÏÂÏÒÝ ÜÀÍÓ, ÀÍ ÛÄÌÈáÅÄÅÉÈÀÀ<br />
ÂÀÌÏÒÜÄÍÉËÉ, ÀÍ ÀÅÔÏÒÄÁÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÌÀÓÀËÀÆÄ áÄËÉ ÀÒ ÌÉÖßÅÃÄÁÏÃÀÈ).<br />
41
3. ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÉÏÓÄÁ ÚÉ×ÛÉÞÄÌ ãÄÒ ÊÉÃÄÅ ÂÀÓÖËÉ<br />
ÓÀÖÊÖÍÉÓ ÃÀÓÀßÚÉÓÛÉ ÄÒÈÌÀÍÄÈÈÀÍ ÛÄÀÐÉÒÉÓÐÉÒÀ ØÀÒÈÖËÉ ÈÄÍ-ÄÁ-À;<br />
ÂÀÍ-ÈÄÍ-À (`ÂÀÈÄÍÃÀ") ÃÀ ÌÄÂÒÖËÉ ÈÀÍ-À×-À (`ÈÄÍÄÁÀ; ÂÀÍÈÉÀÃÉ;<br />
ÀÙÃÂÏÌÀ); ÂÏ-ÈÀÍ-Ã-Ö (`ÂÀÈÄÍÃÀ"); ÂÏ-ÈÀÍ-ÄË-É (`ÂÀÈÄÍÄÁÖËÉ")<br />
×ÏÒÌÄÁÉ, áÏËÏ ÀÒÍÏËà ÜÉØÏÁÀÅÀÌ ÂÀÌÏÀÅËÉÍÀ ËÀÆÖÒÉ<br />
ÄØÅÉÅÀËÄÍÔÉ ÈÀÍ-À×-À (`ÍÀÈÄÁÀ; ÈÄÍÄÁÀ"); ÈÀÍ-Ö-Í (`ÀÍÀÈÄÁÓ"); ØÏ-<br />
ÃÏ-ËÏ-ÈÀÍ-Ö (`ÂÀÀÍÀÈÀ"); Ì-ÈÀÍ-ÖÒ-À (`ÝÉÝÉÍÀÈÄËÀ"); ÃÏ-ËÏ-ÈÀÍ-<br />
ÄÒ-É (`ÂÀÍÀÈÄÁÖËÉ"); ÃÏ-ÈÀÍ-ÖÒ-É (`ÂÀÍÈÉÀÃÉ"). ÛÄÌÃÂÏÌÛÉ<br />
ØÀÒÈÖË-ÆÀÍÖÒ ÛÄÐÉÒÉÓÐÉÒÄÁÖË ÌÀÓÀËÀÓ, ÌÉÖáÄÃÀÅÀà ØÀÒÈÖËÉ ÃÀ<br />
ÓÅÀÍÖÒÉ ×ÖÞÄÄÁÉÓ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÉ ÓáÅÀÏÁÉÓÀ, ÂÉÏÒÂÉ ÊËÉÌÏÅÉÓ ÌÉÄÒ<br />
ÃÀÄÌÀÔÀ ÓÅÀÍÖÒÉ ÄÍÉÓ ÌÏÍÀÝÄÌÄÁÉÝ: ËÉ-ÈÍ-Ä (`ÃÀÁÀÃÄÁÀ; ÂÀÜÄÍÀ");<br />
À-á-ÈÄÍ-ÀÍ (`ÂÀÖÜÍÃÀ"); Ëé-ÈÍ-Ä (`ÂÀÜÄÍÉËÉ"; ÛÄØÌÍÉËÉ"); ËÉ-ÈÄÍ/ËÉ-<br />
ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÜÄÍÀ"); Ï-á-ÈÄÍ-É (`ÂÀÌÏÅÜÍÃÄÁÉ"); ØÀ É-ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÉÜÄÍÓ");<br />
ËÄ-ÈÍ-Ä (`ÂÀÌÏÓÀÜÄÍÉ"...). ÌÀÍÅÄ *ÈÄÍ- ÃÀ *ÈÄÍ-/ÈÍ- ÀÒØÄÔÉÐÄÁÉ<br />
ÀÙÀÃÂÉÍÀ ÓÀÄÒÈÏØÀÒÈÅÄËÖÒÉ ×ÖÞÄ-ÄÍÉÓ ÃÏÍÉÓÈÅÉÓ, áÏËÏ ØÀÒ-<br />
ÈÖË-ÆÀÍÖÒÉ ÄÒÈÉÀÍÏÁÉÓ áÀÍÉÓÀÈÅÉÓ *ÈÄÍ- ÀÒØÄÔÉÐÉ ÃÀ *ÈÄÍ-ÄÁ-À.<br />
ÉÏÓÄÁ ÚÉ×ÛÉÞÉÓ, ÀÒÍÏËà ÜÉØÏÁÀÅÀÓÀ ÃÀ ÂÉÏÒÂÉ ÊËÉÌÏÅÉÓÄÖËÉ<br />
ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÀ ÓÀÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÏ ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÃÙÄÌÃÄ ÃÀÌÀãÄÒÄÁËÀÃÀÀ<br />
ÌÉÜÍÄÖËÉ.<br />
ÀÌ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ßËÉÓ ßÉÍ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ÌÉÌÏØÝÄÅÀÛÉ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉË<br />
ÉØÍÀ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÀ: ÓÅÀÍÖÒÉ Ëë-È (ÁÆ., ËÛá.), ËÄ-È<br />
(ÁØ., ËÍÔ.) `ÙÀÌÄ", Ëë-È-É (ÁÆ., ËÛá.), ËÄ-È-É (ÁØ., ËÍÔ.) `ßÖáÄË" :<br />
ØÀÒÈÖËÉ È-ÄÅ-, È-ÄÍ-, Ì-È-ÄÍ-É, ÓÀ-È-ÄÅ-É : ÆÀÍÖÒÉ È-ÀÍ- `ÈÄÍÄÁÀ",<br />
Ï-È-ÀÍ-ÖÍ-ÀÍ-Ó `ÙÀÌÄÓ ÀÈÄÅÓ", Â-É-×-È-ÀÍ-Ä `ÙÀÌÄ ÅÀÈÉÄ", È-ÀÍ-À×-À<br />
`ÀÙÃÂÏÌÀ" (Ì. ÜÖáÖÀ), ÒÏÌÄËÉÝ, ÀÅÔÏÒÉÓ ÈÅÀËÓÀÆÒÉÓÉÈ, ÀÒ<br />
ÂÀÌÏÒÉÝáÀÅÓ ØÀÒÈ. È-ÄÅ-/È-ÄÍ- : ÆÀÍ. È-ÀÍ- : ÓÅÀÍ. È-Àæ- `ÂÀÜÄÍÀ"<br />
×ÖÞÄÈÀ ÄÒÈÉÀÍÏÁÀÓ (Æ. ÓÀÒãÅÄËÀÞÄ). ÉÂÉ ÌáÏËÏà ÌÉÓ ÛÄÓÀÞËÏ<br />
ÄÔÉÌÏËÏÂÉÖÒ ÊÀÅÛÉÒÆÄ ÌÉÖÈÉÈÄÁÓ ÓÅÀÍÖÒ Ëë-È/Ëë-È-É `ÙÀÌÄ,<br />
ßÖáÄË" ËÄØÓÄÌÄÁÈÀÍ _ ÓÅÀÍ. È- `ÈÄÅÀ" → Ëë-È(É) `ÓÀÈÄÅÉ" →<br />
`ÙÀÌÄ" (Ì. ÜÖáÖÀ).<br />
4. ÜÅÄÍÉ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÉÈ, ÒÄÊÏÍÓÔÒÖÉÒÄÁÖË *ÈÄÍ- *ÈÄÍ-/ÈÍ-<br />
ÞÉÒÈÀÍ ÖÍÃÀ ÉÚÏÓ ÃÀÊÀÅÛÉÒÄÁÖËÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÓÀÚÏÅÄËÈÀÏÃ ÂÀÅÒÝÄ-<br />
ËÄÁÖËÉ ÖÞÅÄËÄÓÉ ÓÀÊÖËÔÏ ÍÀÂÄÁÏÁÉÓ, ÓÀËÏÝÀÅÉ ÍÉÛÉÓ, ÓÀáÄËßÏÃ-<br />
ÄÁÉÈ ÝÍÏÁÉËÉ ÔÄÒÌÉÍÉ æÉÈÉÍ/ÖÈÉÍ/ÉÈÉÍ/éÈÉÍ/ÎéÈÉÍ/ËéÈÉÍ,<br />
ÒÏÌÄËÛÉÝ -ÈÉÍ ÞÉÒÉ ÂÀÌÏÉÚÏ×À ÃÀ ÓÄÌÀÍÔÉÊÖÒÀà ÉÂÉÅÄÀ, ÒÀÝ<br />
ÌÉÜÄÍÉËÉ, ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ ÀÃÂÉËÉ.<br />
5. ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖË ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ÃÉÀËÄØÔÖÒ ÍÀÉÒÓÀáÄÏ-<br />
42<br />
ÁÄÁÉÃÀÍ ÀÌÏÓÀÅÀË ×ÏÒÌÀà ÌÉÂÅÀÜÍÉÀ ÁÀËÓØÅÄÌÏÖÒÉ ÍÀÌÚÏ ÌÉÌÙÄÏÁÉÓ<br />
×ÏÒÌÀ Ëé-ÈÉÍ `ÌÉÜÄÍÉËÉ, ÌÉÈÉÈÄÁÖËÉ", ÒÏÌËÉÓÂÀÍÀÝ ÜÀÍÓ ÍÀßÀÒÌÏÄÁÉ<br />
ÃÀÍÀÒÜÄÍÉ ×ÏÍÄÔÉÊÖÒÉ ÅÀÒÉÀÍÔÄÁÉ ÛÄÌÃÄÂÉ ÓÀ×ÄáÖÒÄÁÉÓ ÂÀÅËÉÈ:<br />
Ëé-ÈÉÍ<br />
ÁÆ. Îé-ÈÉÍ > ÁØ., ËÛá. é-ÈÉÍ<br />
* ËÖ-ÈÉÍ > ËÛá., ÜÏË. Ö-ÈÉÍ > ÁÆ., ËÛá., ËÍÔ.<br />
æÉ-ÈÉÍ > ÁÆ., ÜÏË. É-ÈÉÍ.<br />
6. Å×ÉØÒÏÁÈ, ÓÏ×ÄË ÝáÖÌÀÒÛÉ ÃÀ×ÉØÓÉÒÄÁÖËÉ ÄÒÈ-ÄÒÈÉ<br />
ÝÍÏÁÉËÉ ÌÈÉÓ ÓÀáÄËßÏÃÄÁÀ ËéÈËÄÒ-Ó ÓßÏÒÄà ÓÀÄÒÈÏ-<br />
ØÀÒÈÅÄËÖÒÉ ÒÄÊÏÍÓÔÒÖÉÒÄÁÖËÉ *ÈÄÍ- *ÈÄÍ-/ÈÍ- ÞÉÒÉ ÖÍÃÀ<br />
ÃÀÓÃÄÁÏÃÀ ÓÀ×ÖÞÅËÀÃ, ÒÀÆÄÝ ÌÄÔÚÅÄËÄÁÓ ÉÓ ×ÀØÔÉ, ÒÏÌ<br />
ÀÙÍÉÛÍÖË ÌÈÀÛÉ ÒÀÌÃÄÍÉÌÄ ÀÓÄÈÉ ÍÉÛÉÀ ÁÖÍÄÁÒÉÅÀÃ ÀÙÌÀÒÈÖËÉ ÃÀ<br />
ÉØÅÄ ÂÅáÅÃÄÁÀ ÍÀÄÊËÄÓÉÀÒÉÝ _ ãÂéÒð ËéÈËÄÒ `ËÖÈËÄÒÉÓ ßÌÉÍÃÀ<br />
ÂÉÏÒÂÉ", ÒÏÌÄËÉÝ Ö×ÒÏ ÀÌÚÀÒÄÁÓ ÜÅÄÍÓ ÅÀÒÀÖÃÓ.<br />
n a r g i z a s u r m a v a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
Cvene<br />
nebu<br />
bure<br />
rebis metyve<br />
tyvele<br />
leba rogorc<br />
soci<br />
ciolin<br />
lingvis<br />
gvistu<br />
turi<br />
kvlevis vis obieq<br />
eqti<br />
1. Cveneburebis metyveleba warmoadgens sociolingvistikisaTvis<br />
gansakuTrebuli interesis obieqts, rogorc magaliTi<br />
dialeqturi qvesistemisa, romlis ganviTareba warimarTa nacionaluri<br />
enisagan _ saliteraturo enisa da diasistemebisagan _<br />
izolirebulad, ucxoenobriv garemocvaSi.<br />
sociolingvisturi Seswavla gulisxmobs TurqeTel<br />
qarTvelTa metyvelebis ganxilvas bilingvizmis kuTxiT: qarTuli<br />
(`gurjuli~) da Turquli qvekodebis (subkodebis) sakomunikacio<br />
funqciebis gamijvnas; sametyvelo situaciaSi am subkodebis<br />
monacvleobis faqtorebisa da kanonzomierebis Ziebas;<br />
orenovnebiT gamowveuli interferenciuli procesebis gamo-<br />
43
vlenas sxvadasxva enobriv doneebze orive mimarTulebiT _ bilingvTa<br />
rogorc qarTul, ise Turqul metyvelebaSi da a. S.;<br />
miRebuli Sedegebis tipologiur ganzogadebas.<br />
paradoqsia, magram CveneburTa metyvelebis arsebobas safrTxe<br />
Seeqmna Tanamedrove pirobebSi, roca saxelmwifoTaSorisi<br />
izolaciis zRude gairRva da istoriul samSoblosTan<br />
kontaqtebi, maT Soris enobrivi, aRdga da gaaqtiurda. es safrTxe<br />
gamoiwvia sakuTriv TurqeTis respublikaSi enobrivi situaciis<br />
Secvlam, rac daukavSirda iq mimdinare socilur-politikur<br />
Zvrebs, upirvelesad esaa urbanistuli da integraciuli<br />
procesebis gaZliereba, axali Taobis swrafva ganaTlebis<br />
miRebisaken... yovelive es sabolood aisaxeba asimilaciis procesis<br />
daCqarebaSi.<br />
2. `TurqeTis saqarTveloSi~ enis SenarCunebis erT-erT<br />
umTavres faqtors dRemde warmoadgens mSobliur garemosTan,<br />
sofelTan, kompaqtur dasaxlebasTan uwyveti kavSiri, sadac<br />
gurjuli isev asrulebs lokalur doneze sakomunikacio funqcias.<br />
qarTuli ena Seudareblad kargad aris Semonaxuli ojaxebSi,<br />
romlebic soflis mudmivi macxovreblebi arian.<br />
SavSur-imerxeuli subkodis konkretul magaliTze, qarTuli<br />
dialeqturi metyvelebis flobisa da funqcionirebis zogadi<br />
suraTi, asakobrivi pricipidan gamosvliT (TaobaTa mixedviT),<br />
aseTia:<br />
gurjuli kilo dominantia ufros TaobaSi, romlisTvisac<br />
igi pirveli anu mSobliuri enaa. ufros TaobaSi dResac SeiZleba<br />
Segvxvdes monolingvizmis erTeuli SemTxvevebi anu mxolod<br />
eTnikur subkodze molaparake pirebi.<br />
aqcentuacia warmoadgens erTgvar indikators imis dasadgenad,<br />
orenovani TurqeTeli qarTvelis metyvelebaSi dominirebs<br />
eTnikuri dialeqti Tu Turquli ena.<br />
qarTul dialeqtur subkods flobs saSualo Taoba, Tumca<br />
masTan dominantis rolSi, Cveulebriv, Turquli ena gamodis.<br />
saSualo Taobis metyvelebaSi gamijnulia gurjuli da<br />
Turquli subkodebis funqciebi. gurjuli subkodis gamoyenebisas<br />
adresatis rolSi gvevlinebian ojaxis wevrebi da Tanasoflelebi<br />
(ufrosi da saSualo Taobidan), xolo saubris Tematika,<br />
Cveulebriv, exeba yofiTi cxovrebis realiebs.<br />
44<br />
rac Seexeba axal Taobas _ bavSvebs, mozardebsa da axalgazrdebs<br />
(daaxloebiT, 20 wlisa), isini, ZiriTadad, gvevlinebian<br />
pasiur bilingvebad _ qarTuli subkodi esmiT, magram masze<br />
ver laparakoben. es gamowveulia umTavresad imiT, rom gurjulma<br />
dakarga deda-Svils Soris sakomunikacio kodis funqcia.<br />
wina Taobisagan gansxvavebiT, mSoblebi SvilebTan TavianT eTnikur<br />
qvekodze bavSvobidanve aRar urTierToben, rac signalia<br />
enis gadacemis uwyvetobis rRvevisa.<br />
3. dRevandeli viTareba safuZvels iZleva Cveneburebis metyvelebis<br />
cvlis tendenciebis amgvarad prognozirebisa: 1)<br />
qarTuli dialeqturi subkodis aqtiur matarebelTa ricxobrivi<br />
Semcireba; 2) dialeqturi metyvelebis cvla ori mimar-<br />
TulebiT: a) interferenciuli gavlenis gaZliereba Turquli<br />
enis mxridan sxvadasxva enobriv doneebze, b) cvlilebebi qar-<br />
Tuli enis qvesistemebis gavleniT, saqarTvelos mosaxleobas-<br />
Tan kontaqtebis gaaqtiurebis kvaldakval. am procesSi Tavis<br />
rols asrulebs qarTuli telearxebis xelmisawvdomoba.<br />
amrigad, axlo momavalSi samxrul kilo-TqmebSi mniSvnelovani<br />
cvlilebebia savaraudo (es procesi ukve dawyebulia), ris<br />
gamoc saSuria am unikaluri metyvelebis (qarTvelologiisaTvis<br />
namdvili saganZuris) saswrafod dokumentireba, multimediuri<br />
korpusis _ video da audiofailebis kompetenturi bazis Seqmna.<br />
T e d o u T u r g a i Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
gansxva<br />
sxvave<br />
vebul model<br />
delTa unifi<br />
fika<br />
kacia samwer<br />
mwerlo<br />
lobo<br />
qarTul<br />
Tulsa da dialeq<br />
leqteb<br />
tebSi<br />
Zvel qarTulSi aqtantTa m r a v l o b i T i r i c x v i gansxvavbulad<br />
iwarmoeboda i-/e- prefiqsian pasivTa da, meore<br />
mxriT, sxva tipis pasivTa (-en<br />
∼ -d sufiqsiani da uniSno vnebi-<br />
Tebi) II seriis formebSi, kerZod: i-/e- prefiqsian pasivebs<br />
aGeniSnebodaT mr. ricxvis yarbi (ormagi) warmoeba (gavizard-<br />
45
en-i-T, gavezard-en<br />
en-i-T), rac miuGebeli iKo sxva tipis pasiveb-<br />
Si. es gansxvaveba samwerlobo (resp. saliteraturo) qarTulSi<br />
unificirebuli, dialeqtebSi ki dGemde daculia bevrgan.<br />
rac Seexeba meore tipis pasivebs, aq Zveli qarTuli modeli<br />
kargad aris daculi Tanamedrove qarTulSi, garda TuSuri<br />
dialeqtisa, razec Cven ukve mivuTiTeT (gavSr-en<br />
en-T, gaSr-n-es<br />
es;<br />
davberd-en<br />
en-T, daberd-n-es<br />
es).<br />
Cans, e s t e n d e n c i a m T l a d u c x o a r a r i s s a m w e r -<br />
l o b o q a r T u l i s T v i s a c, magaliTad: `d a C C u n e s ƒorcni<br />
misni, viTarca Krmisa~ (baqaris biblia, iob. 33,: 25); Sdr. `moaCunes<br />
sxeulni misni viTarca Krmisa CC‚lisani~ (0, iob. 33, 25). d a C -<br />
C u n e s : m o aC u n e s (pasivi: aqtivi) dapirispireba xdeba uniSno<br />
vnebiTTa da maTgan nawarmoeb aqtivTa tradiciuli wesiT<br />
(Sdr. Srebis: aSrobs, qrebis: aqrobs; gaSra: gaaSro, Caqra: Caaqro...).<br />
savaraudebelia, rom am zmnas mimGeobac uniSno vnebiTTa<br />
wesiT ukeTdeboda: d a m C u a r i , sawKisad ki i. abula<br />
laZes<br />
leqsikonSi<br />
gautania m o C C u ( e b ) a , romelic nawarmoebia aqtivis<br />
formidan. pasivTa formebidan sawKisi arc iwarmoeba.<br />
n a T e l a f a r t e n a Z e<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
zmniswin<br />
winTa<br />
monac<br />
nacvle<br />
vleoba da dama<br />
mate<br />
tebi<br />
biTi<br />
funqci<br />
qciebi samxrul metyve<br />
tyvele<br />
leba<br />
baSi<br />
Cveulebriv, zmniswini zmnis mniSvnelobasTan mWidrodaa<br />
dakavSirebuli da iseTi STabeWdileba iqmneba, TiTqos ama Tu<br />
im zmniswinis sxva zmniswiniT Secvla (ra Tqma unda, am SemTxvevaSi<br />
ar igulisxmeba Senacvlebuli zmniswinis mier zmnisaTvis<br />
ZiriTadi mniSvnelobis Secvla) SeuZlebelia, magram dialeqtebSi<br />
aseTi SemTxvevebi arc Tu ise iSviaTia.<br />
zmniswinTa Senacvlebas unda iwvevdes funqciaTa erTianoba.<br />
zogjer erTi da igive funqcia SeiZleba ramdenime zmniswiniT<br />
gadmoices; amas garda SeiZleba erT romelime mimarTule-<br />
46<br />
baze ori gansxvavebuli zmniswini miuTiTebdes. erTi sityviT,<br />
garkveul situaciaSi zmniswinebi erTmaneTis magivrobas ewevian,<br />
Tu rogor da ramdenad srulyofilad, amas samxruli Canawerebis<br />
mixedviT ganvixilavT.<br />
samxrulSi sakmaod xSiria wa- zmniswiniT mo- zmniswiniani<br />
formebis Canacvleba svlisØ semantikis zmnebSi: wa-di<br />
dian<br />
an, wamo-<br />
dian<br />
an, wa-vdi<br />
vdivarT<br />
varT, wa-ga<br />
gabmen<br />
bmen...;<br />
zogjer ga- zmniswini enacvleba Se- zmniswinian formebs:<br />
ga-vpir<br />
vpirdi<br />
di, ga-vwux<br />
vwuxdi<br />
di...;<br />
gvxvdeba da- zniswinis ga- zmniswiniT Canacvleba: ga-ga<br />
gawyna<br />
wyna-<br />
ros, ga-msu<br />
msubuq<br />
buqda<br />
da, ga-pir<br />
pirdi<br />
di, ga-is<br />
isve<br />
vena<br />
na(//ge<br />
ge-is<br />
isve<br />
vena<br />
na), ga-svel<br />
svelda<br />
da...;<br />
mo- zmniswinis ga-zmniswiniT Senacvleba: ga-tyvil<br />
tyvilde<br />
deba<br />
ba, gamo-/<br />
wamo- monacvleoba- wamo-vab<br />
vabru<br />
rune<br />
da a. S.<br />
garda monacvleobisa, samxruli metyveleba zmniswinTa damatebTi<br />
funqciebis mravalferovnebiTac gamoirCeva. esenia: intensioba,<br />
odnaoba, moCvenebiToba, uneblioba da a. S. unda<br />
aRiniSnos, rom damatebiTi niuansebis gamoxatva yvela zmniswins<br />
ar SeuZlia, is mxolod erTi romelime maTganis specifikuri<br />
niSan _ Tviseba SeiZleba iyos.<br />
zmniswinis damatebiTi niuansebi sruli aspeqtis gamoxatvasTanaa<br />
kavSirSi. yvela is zmnuri forma, romelic raRac specifikur<br />
Sinaarss Seicavs da damatebiTi niuansebi gaaCnia,<br />
upirveles yovlisa, sruli aspeqtisaa.<br />
samxrulSi, damatebiT funqciaTagan, yvelaze metad gamokveTilia<br />
odnaoba da intensioba. moqmedebis sicotaveze, odnaobaze<br />
ZiriTadad migviTiTebs wa-, wamo- zmniswinebi: wa-av<br />
avle<br />
le,<br />
wa-bu<br />
bure<br />
re, wa-ga<br />
gave<br />
ve, wa-xsna<br />
xsna, wa-ka<br />
kara<br />
(wa<br />
wa-kra<br />
kra), wa-aa<br />
aasu<br />
suqa<br />
qa, wa-rCa<br />
rCa, wa-<br />
Tlima<br />
ma, wu-ma<br />
mata<br />
ta, wamo-dva<br />
dva, wame<br />
me-is<br />
isxa<br />
xa, wamo-wia<br />
wia, wamo-xe<br />
xeda<br />
da, wamo-<br />
cimcim<br />
cimda<br />
da..., amave funqcias asrulebs mo- da Se- zmniswinebic:<br />
mo-vRa<br />
Rale<br />
le, mo-wva<br />
wva, mo-sva<br />
sva, mo-SuS<br />
SuSda<br />
da, mo-xri<br />
xrisa<br />
sa; Se-Tbe<br />
Tbeba<br />
ba, Se-aye<br />
aye-<br />
na, Se-us<br />
uswo<br />
wora<br />
ra, da a. S.<br />
intensioba, rogorc wesi, gadmoicema da- zmniswiniT: da-kten<br />
kten,<br />
da-as<br />
astav<br />
tavle<br />
le, da-atyvi<br />
atyvile<br />
le, da-Ro<br />
Robe<br />
be, da-cri<br />
cri, da-te<br />
texe<br />
xe, da-siv<br />
sivda<br />
da,<br />
da-aS<br />
aSro<br />
ro..., Tumca maT gverdiT, intensiobis gamosaxatavad<br />
gvxvdeba- Camo-gi<br />
giki<br />
kiTxo<br />
Txo, ga-kre<br />
krefi<br />
filan<br />
lan... zmniswiniani formebic.<br />
rac Seexeba sxva damatebiT funqciebs, isini ase gamokveTili<br />
araa samxrulSi, Tumca met-naklebad mainc dasturdeba.<br />
47
m a m i a f a R a v a<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
Zveli qarTu<br />
Tuli leqsi<br />
sika<br />
samxrul kilo<br />
loeb<br />
ebSi<br />
samxruli kiloebis leqsikaSi ramdenime fena unda gamoiyos:<br />
a. Zveli qarTuli; b. saerToqarTveluri; g. nasesxebi da<br />
d. dialeqturi leqsika. sainteresoa Zveli qarTuli fena samxruli<br />
metyvelebis leqsikaSi:<br />
1. xocavs<br />
_ wmends (aWaruli, SavSuri klarjuli). Zv. qar-<br />
Tuli moƒoca<br />
ƒoca: mohƒocda sisxlsa wmidisa andreanesasa (andr.<br />
ant. 220,21); 2. rcxa _ recxva (SavSuri, klarjuli). Zv. qarTuli:<br />
rcxides<br />
maT cremliTa (m. cx. 9r). Zvel qarTulSi dasturdeba:<br />
gamorcxa<br />
rcxa, ganrcxa<br />
rcxa, mrcxeli<br />
li, sarcxe<br />
rcxeli<br />
li. igive fuZe<br />
dasturdeba saSual qarTulSic. 3. qori<br />
_ sabZeli (SavSuri).<br />
Zv. qarTuli qori<br />
ri: jda qorsa<br />
mas sazafxulosa martod (M. msj.<br />
3,20). igive Ziria qored<br />
redØSi _ qoriani: iyo saxlsa mas qored<br />
red-<br />
sa... (I, ierem.20,2)... aRvniSnavT, rom dialeqtSi qoris mniSvneloba<br />
odnav gansxvavebulia; 4. kaka<br />
kali<br />
_ cali, erTi cali...<br />
(erTis mniSvnelobiT kaka<br />
kali<br />
gvxvdeba aWarulSi, SavSurSi,<br />
klarjulSi, gurulSi, aseve kolxursa da svanurSi). igive mniSvnelobiT<br />
kaka<br />
ka(li<br />
li) dadasturda Zv. qarTulSi kompozitSi<br />
erTka<br />
Tkaka<br />
_ calkaka...: ara mouƒdes kaci... erTka<br />
Tkaka<br />
ka G, nu movaln<br />
kaci ... erTka<br />
Tkaka<br />
ka (levit. 21,20); kaci<br />
_ qmris mniSvnelobiT<br />
gvxvdeba aWarulSi, SavSurSi, klarjulSi, taourSi, zogierT<br />
sxva kiloSic. igive mniSvneloba aqvs mas Zvel qarTulSic:<br />
qalwulsa, Txovilisa qmarsa<br />
DE, qalwulisa gaTxovilisa kacsa<br />
(C. l. 1,27); 6. yaWi<br />
_ abreSumis Wiis mniSvnelobiT gvxvdeba<br />
aWarulSi. Zv. qarTulSi yaWi abreSumis mniSvnelobiT ixmareba:<br />
romeli-igi (sTuli) giqmnis Tquen Wiaman yaWi<br />
Wisa<br />
saman<br />
saquslad<br />
samoslisa lbilisa (b. kes. 121,8); 7. asaxne<br />
neli<br />
_ gamocana<br />
(aWaruli), vinc gamocanas xsnis _ amxsne<br />
xsnelia<br />
lia. Sdr. Zv. qarTuli<br />
aRmƒne<br />
neli<br />
li: myvna SewevniTa RmrTisaTa aRmƒnel<br />
da ganmbWobel<br />
saqmesa kninRa dafarulsa (A. 129,8); 8. zimTi<br />
_ aWarulSi (qobuleTur<br />
kilokavSi) ixmareba fisis mniSvnelobiT. igi fonetikuri<br />
varianti Cans Zv. qarTuli ZivTi<br />
TiØsa: bZana ... dadnoba<br />
48<br />
ZivTi<br />
Tisa<br />
da mduRarisa mis dasxma TavTa maTTa zeda<br />
((A. 129,285r, 8-12 b); 9. banja<br />
jari<br />
_ mwvanili, balaxi ixmareba Zv.<br />
qarTulSi: viTarca banja<br />
jari<br />
SemWnari (es. 37,27). SavSeTSi mTis<br />
balaxia fanja<br />
jari<br />
(
J. f e i q r i S v i l i, r. s a R i n a Z e, e. d a d i a n i<br />
(quTaisi. a. wereTlis saxelmwifo universiteti)<br />
imeru<br />
ruli dialeq<br />
leqtis Seswav<br />
swavlis isto<br />
tori<br />
riisa<br />
saTvis<br />
(axa<br />
axali saleq<br />
leqsi<br />
siko<br />
kono masa<br />
sala<br />
la)<br />
dialeqturi masalis mopovebas gansakuTrebuli mniSvneloba<br />
aqvs dialeqtis srulyofili Seswavlisa da enis Tanamedrove<br />
Tu istoriuli viTarebis kvlevisaTvis.<br />
moxseneba miznad isaxavs quTaisis saxelmwifo universitetis<br />
qarTuli enis kaTedris TanamSromlis aw gansvenebuli leila<br />
uklebas mier Sekrebili dialeqturi masalis analizs, agreTve,<br />
misi wignis `imeruli dialeqtis saleqsikono masala"<br />
prezentacias.<br />
wignSi warmodgenilia imeruli leqsika, sityvaformebi da<br />
gamoTqmebi (1700-mde erTeuli). avtors gamowvlilviT aqvs Seswavlili<br />
erTi soflis, kerZod, baRdaTis raionis sofel roxis<br />
.metyveleba.<br />
aRniSnuli masala arsebul ganmartebiTsa da dialeqtur<br />
leqsikonebTan Sedareba-Sejerebis safuZvelze dajgufda Semdegnairad:<br />
a) sityvebi, romlebic gamocemul leqsikonebSi ar dasturdeba.<br />
magaliTad: aleSke<br />
kere<br />
rebu<br />
buli<br />
(lamazad zeaweuli warbebi,<br />
gadarkaluli), aWofavs<br />
(windas Casacmelad moimarjvebs), ga-<br />
mfrinva<br />
vale<br />
(samijnuro saqmeebSi daostatebuli qali), iqlur<br />
lur-<br />
ceba<br />
(Cumad tiris), kaka<br />
kaurobs<br />
(gamudmebiT mReris an bevrs ki-<br />
Txulobs xmamaRla), kanko<br />
koCa<br />
(patara, dabali skami), JiJma<br />
mari<br />
ri-<br />
tobs (wvalobs, eZineba, magram ver iZinebs), qoTi<br />
Tila<br />
lares<br />
(cudi<br />
suni asdis), Rulam<br />
lambre<br />
brebi<br />
bi (lokonebi), cisqno<br />
noba<br />
bamdis<br />
(cis simaRlemde,<br />
gadat. metismetad, Zalian), wenwi<br />
wi (tanwvrili da maRali<br />
biWi), Wopnis<br />
(keravs), xinca<br />
cali<br />
(acma)...<br />
b) sityvebi, romelTac gansxvavebuli mniSvneloba aqvs:<br />
aagun<br />
gunda<br />
davebs<br />
(Tavis nebaze atrialebs, aTamaSebs), gamoCxa<br />
Cxaku<br />
kuli<br />
(Wreli an Ria feris Tvalebi), ezurgu<br />
gule<br />
leba<br />
(nakli aqvs),<br />
Riji<br />
ji-Ri<br />
Riji<br />
(erTi da imaves CiCini), wamwa<br />
mwaTxavs<br />
(waTovs wylians)...<br />
g) xatovani gamonaTqvamebi: burda<br />
dava<br />
valas iZaxis<br />
(arxeinadaa,<br />
araferi edardeba), busTa<br />
Tavis sama<br />
mari<br />
rile<br />
(metsaxeli, gasajavrebe-<br />
50<br />
li gamoTqma), eniT warbebs iswo<br />
worebs<br />
(enagrZelia); mTis Citi<br />
mTas Seak<br />
akvda<br />
(sadac daibada, iq unda mokvdes); safCxi<br />
fCxile ar<br />
amouvi<br />
vides<br />
(suli ar wauvides; ityvian bavSvze, romelic Sescqeris<br />
sxvis Wamas da miawodeben saWmels), wveni gemos gada-<br />
hyva (male SeiWama)...<br />
l. uklebas mier moZiebuli leqsikuri erTeulebi saintereso<br />
da faseulia imeruli dialeqtisa da zogadad qarTuli<br />
enis leqsikis Seswavlis TvalsazrisiT.<br />
n a T i a f o n i a v a<br />
(Tbilisi. iv. javaxiSvilis sax. saxelmwifo universiteti)<br />
Cxoro<br />
rowyus raionis sofel WoRis<br />
topo<br />
poni<br />
nimi<br />
miidan<br />
Cxorowyus raionis geogrefiul saxelebs monografiuli<br />
gamokvleva miuZRvna p. cxadaiam, Tumca zogi toponimikuri er-<br />
Teuli, maT Soris _ sofel WoRisac, wignSi ar aris warmodgenili.<br />
Cven mxolod aseTebs SevexebiT.<br />
pirvel WoRis bakureTis ubanSi aris ramdenime mikroubani,<br />
romelTa saxeldeba momxdara saTanado teritoriaze ama Tu im<br />
gvaris dasaxlebis mixedviT:<br />
leTo<br />
Todue<br />
_ saxlobs Toduebis ramdenime ojaxi.<br />
leab<br />
abSi<br />
Sile<br />
_ abSilavebis ori ojaxi cxovrobs. maTi gvari<br />
sofel Taiidan gadmosaxlebula XX s-is dasawyisSi.<br />
lexo<br />
xobe<br />
bele<br />
_ leabSiles gagrZelebaa. cxovroben umetesad<br />
xobeliebi. maTi winapari xobeli aznauri yofila da TavadTan<br />
ukmayofilebis gamo gadmosaxlebula WoRaSi daaxloebiT XVIII<br />
saukuneSi.<br />
n a s a x l a r e b i<br />
bakureTSi, leTodues mikroubanSi dasturdeba nasaxlarebi:<br />
sofi<br />
fiaS noxo<br />
xori<br />
ri, petreS noxo<br />
xori<br />
ri, geraS noxo<br />
xori<br />
ri.<br />
bakureTSi, lepatares ubanSi aris Semdegi nasaxlarebi: ka-<br />
koS noxo<br />
xori<br />
ri, daTi<br />
TikoS noxo<br />
xori<br />
ri, avTaS noxo<br />
xori<br />
ri, iakoS noxo<br />
xori<br />
ri,<br />
lazaS noxo<br />
xori<br />
ri.<br />
51
yvela aRniSnuli nasaxlari saTanado anTroponimebs ukav-<br />
Sirdeba (sofia, petre, gera, kako, daTiko, avTa, iako, laza;<br />
noxori `nasaxlari~).<br />
tyeebis monakveTebi saxeldebulia iq gavrcelebuli da<br />
ufro damaxasiaTebeli mcenareTa saxelebis mixedviT:<br />
tungo<br />
gona<br />
`tungis tye~ _ mdebareobs pirveli WoRis centrTan.<br />
sakmaod vrcel teritoriaze gaSenebulia tungis plantacia.<br />
akaci<br />
ciona<br />
`akaciis tye~ da cximu<br />
muro<br />
rona<br />
`rcxilnari~ _ bakureTis<br />
ubanSi, leTodueSi.<br />
leku<br />
kuxo<br />
xona<br />
`xeWrelis tye~ _ bakureTis ubanSi, alavanCiasTan.<br />
f e r d o b e b i<br />
bardRa<br />
dRaSi ferdi<br />
_ lexobeleSi mdebareobs. bardRa adamianis<br />
saxelia.<br />
Skedo<br />
dona<br />
na||<br />
||Sqe<br />
Sqedo<br />
dona<br />
_ ferdobi bakureTSi. Skedi<br />
di||<br />
||Sqe<br />
Sqedi<br />
`gorakis<br />
(mTis) Crdiliani (CrdiloeTi) ferdobi~, romelsac mze<br />
iSviaTad udgeba.<br />
R e l e e b i<br />
naves<br />
vesRa<br />
Rali<br />
`navesis Rele~ _ bakureTis ubanSi. Rele gamoedineba<br />
Cais plantaciebis teritoriidan. Relis siaxloves yofila<br />
Cais mimRebi punqti _ navesi da Relesac misi saxeli darqmevia.<br />
barbarizmia. Sdr. rus. навес `farduli~.<br />
wyena<br />
naRa<br />
Rali<br />
_ meore WoRaSi. Cndeba mxolod wyaldidobisas,<br />
sxva dros damSralia, adideba icis da ase imitom eZaxiano.<br />
m i w i s n a k v e T e b i<br />
alavan<br />
vanCia<br />
_ mdebareobs bakureTis ubanSi, kerZod, leab-<br />
SileSi. gzispirisgan Cadablebul adgilas, yanis gverdiT. ala<br />
gverdiT mdebareobis, myofobis aRmniSvneli zmniswini unda<br />
iyos, van<br />
vanCia<br />
ki megr. va<br />
vana<br />
na-s `yanis~ kninobiTi forma (-Cia<br />
Cia||<br />
||-Ci<br />
kninobiTobis mawarmoebeli Cans).<br />
damba<br />
_ mdinare oCxomuris mimdebare monakveTi, farTo,<br />
dabali adgili, romelic wyaldidobisas mTlianad itboreboda.<br />
tranCa<br />
Caia<br />
_ hqvia Cais plantacias pirvel WoRaSi, romlis<br />
rigebs Soris farTo daSorebaa.<br />
naba<br />
bagur<br />
gur _ SoniaTis ubanSi, pirvel WoRaSi. am adgilas<br />
kolmeurneobis baguri ferma yofila. amave saxelwodebis to-<br />
52<br />
ponimi aris lejvates ubanSic.<br />
naSvriu<br />
_ JuRuSi ewodeba erT-erT farTobs. rogorc<br />
Cans, im adgilas Svria mohyavdaT.<br />
m o r e v e b i<br />
kaki<br />
kiSi toba<br />
_ morevi lejvateSi. kaki qalis saxeli yofila.<br />
griSa<br />
SaSi Si toba<br />
_ morevi bakureTSi. sainteresoa, rom adre<br />
mas ladiS<br />
toba<br />
erqva (griSas mamis saxeli).<br />
ofucxo<br />
cxole<br />
_ morevi goWkadilSi. aq Turme bevri Tevzi<br />
iyrida Tavs da TevzsaWers dgamdnen (Sdr. megr. fucxol-ua<br />
`swrafi, xmauriani moZraoba~).<br />
w y a r o e b i<br />
cabu<br />
buaS wyurgi<br />
gili<br />
_ bakureTSi, navesRal-Tan axlos.<br />
cvicviS viS wyurgi<br />
gili<br />
_ WoRis centrTan mdebare sasaflaos<br />
gzaze.<br />
varla<br />
lamiS wyari<br />
_ mdebareobs WoRisa da nafiCxovos sazRvarze.<br />
wyaroTa ganxiluli saxelwodebebi Sesityvebebia, romelTa<br />
pirveli komponenti anTroponimia (cabua, cvicvi, varlami), meore<br />
komponenti _ wyurgili, wyari `wyaro~.<br />
bume wyari<br />
_ meore WoRaSi. p. cxadaiasTanac aris dafiqsirebuli<br />
mdinare bume (Cven Sesityveba davadastureT).<br />
nainW<br />
inW `adgili, sadac Wa yofila~ _ mdebareobs pirveli<br />
WoRis centrSi, yofili kolmeurneobis Senobis qvemoT.<br />
aq Cven ganvixileT mxolod nawili im toponimTagan, romlebic<br />
sofel WoRaSi CaviwereT; ivaraudeba, rom momavalSi mis<br />
Seswavlas davubrundebiT.<br />
53
e l z a f u t k a r a Z e<br />
(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />
xato<br />
tova<br />
vani sityva<br />
tyva-Tqma<br />
Tqmani<br />
`Cve<br />
Cvene<br />
nebu<br />
bure<br />
rebis<br />
qarTu<br />
Tulis<br />
lis~ mixed<br />
xedviT<br />
qarTuli literaturuli memkvidreoba, xalxis cocxali<br />
sasaubro metyveleba mdidaria xatovani sityva-TqmebiT. aRniSnul<br />
sakiTxTan dakavSirebiT araerTgzis gamaxvilebula yuradReba<br />
saenaTmecniero literaturaSi, Tumca sakiTxi naklebadaa<br />
Seswavlili qarTuli enis dialeqtebis mixedviT. es yvelaze metad<br />
samxrul-dasavluri dialeqtebis mimarT iTqmis. am kuTxiT<br />
arsebuli sicariele namdvilad Seavso profesor SuSana futkaraZis<br />
wignma `Cveneburebis qarTuli~. fasdaudebelia `Cveneburebis<br />
qarTulis~ teqstebi Tavisi leqsikiT, gramatikuli formebiT.<br />
faqtiurad, am teqstebiT gveqmneba safuZvliani warmodgena<br />
samxrul-dasavlur dialeqtebze. Cvens Tvalwin cocxldeba dialeqti,<br />
romelsac daucavs bevri saintereso leqsikuri forma<br />
Tu gramatikuli Tavisebureba. am dialeqturma jgufma bunebrivia,<br />
rom ganicada ucxo enis gavlena, magram masSi mainc dakristalebulia<br />
Zveli qarTuli enisaTvis damaxasiaTebeli leqsikuri<br />
erTeulebi da morfologiur-sintaqsuri Taviseburebani. swored<br />
am kuTxiTaa is saintereso da mniSvnelovanic. am dialeqtis<br />
cocxal metyvelebaze xangrZlivi da sistemuri dakvirvebis Sedegia<br />
teqstSi TavCenili xalxuri xatovani sityva-Tqmebi. isic<br />
naTelia, rom xalxuri sityva-Tqmebis Seswavla garkveul siZneleebTan<br />
aris dakavSirebuli. aseTi masalis mopoveba xalxTan<br />
uSualo urTierTobas moiTxovs, rac sakmaod rTulia.<br />
naSromSi gaanalizebuli iqneba `Cveneburebis qarTulidan~<br />
amokrebili zogierTi xatovani sityva-Tqma. magaliTisaTvis, ki-<br />
bilis tvine<br />
nebis gayra<br />
yra, Tuale<br />
lebis Cayra<br />
yra, a bis bukze Semokra<br />
kra,<br />
wveris pirSi CaCra<br />
Cra, derdis<br />
disgan galew<br />
lewva<br />
va, mercxa<br />
rcxali gaSpa<br />
Spa, yu-<br />
suris Cuqe<br />
qeba<br />
ba, sityvis TafliT moWra<br />
Wra, xel ar meiWams<br />
Wams...<br />
dialeqts uamravi xatovani sityva-Tqma daucavs, romlebic<br />
saliteraturo enis leqsikuri fondis gamdidreba-gamravalferovnebis<br />
wyaroa. garda amisa, isini enis saxeobriobacaa. SesaZlebelia,<br />
maT gza gaekafos da damkvidrdes samwerlobo enaSi.<br />
54<br />
n a T i a f u t k a r a Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
-d-eb<br />
eb-a da i-/e---<br />
i<br />
---eb<br />
eb-a struqtu<br />
turis<br />
zmnebi aWarul<br />
rulSi<br />
-d-eb<br />
eb-a da i--<br />
--eb<br />
eb-a struqturis zmnebi qarTul enaSi, rogorc<br />
wesi, erTpiriani vnebiTi gvaris zmnebia; es znebi meore<br />
diaTezis avtoaqtivebadac aris kvalificirebuli. qarTuli<br />
enis aWarul dialeqtSi erTpiriania zogi e- prefiqsiani zmnac<br />
(eTxveba `Txovdeba~).<br />
moxsenebaSi warmodgenili iqneba aWaruli dialeqtis<br />
-d-eb<br />
eb-a (mohazirdeba, qorwildeba) da i-/ e--<br />
--eb<br />
eb-a agebulebis<br />
zmnebis (iareba, iTleba, eTxveba) paradigmebi. sakiTxi Seswavlili<br />
iqneba qarTvelur masalaze dayrdnobiT (kvleva emyareba<br />
`qarTuli <strong>dialeqtologiuri</strong> korpusis~ masalebs, jer gamouqveynebel<br />
teqstebs).<br />
S u S a n a f u t k a r a Z e,<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
e l z a f u t k a r a Z e,<br />
(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />
m e d e a r i J v a Z e<br />
(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />
sofel gevlis metyve<br />
tyvele<br />
lebis<br />
Tavi<br />
vise<br />
sebu<br />
bure<br />
reba<br />
bani<br />
gevli<br />
erTi lamazi sofelia mdinare murRulis xeobaSi<br />
(TurqeTis respublika, arTvinis vilaieTi). igi daba murRulidan<br />
daSorebulia eqvsi kilometriT. sofeli sakmaod mozrdilia. am-<br />
Jamad 200 komli cxovrobs. aqaurebi ZirZveli qarTuli modgmis<br />
STamomavlebi arian _ varSa<br />
Sani<br />
niZe<br />
Zeebi<br />
bi, kikna<br />
naZe<br />
Zeebi<br />
bi, surma<br />
mani<br />
niZe<br />
Zeebi<br />
bi, ja-<br />
yele<br />
lebi<br />
bi. marTalia, bevrs aRar axsovs Tavisi Zveli qarTuli gvari,<br />
magram qarTvelobis Segneba aravis daukargavs. sarfis karis<br />
55
gaxsnis Semdeg maT moZebnes TavianTi naTesavebi dedasamSobloSi.<br />
dRes yvela murRulelma icis, rom uxsovari droidan moyolebuli<br />
maTi geni, fesvi qarTvelTa istoriul samSobloSi xarobs.<br />
murRulis xeobis qarTuli nigaluri kilos Tqmaa, rasac<br />
sofel gevlis metyvelebaze dakvirvebac adasturebs xolme.<br />
aqaurTa metyvelebas Semounaxavs uZvelesi enobrivi Taviseburebani<br />
da nigaluri kilosaTvis damaxasiaTebeli dialeqturi<br />
formebi. moxsenebaSi gaanalizebulia 2010 wlis agvis<br />
visto<br />
toSi<br />
sofel gevlSi Cawerili dialeqturi teqstebi. warmoCenilia<br />
fone<br />
neti<br />
tikur<br />
kur-gra<br />
grama<br />
mati<br />
tiku<br />
kuli<br />
da leqsi<br />
siku<br />
kuri Tavi<br />
vise<br />
sebu<br />
bure<br />
reba<br />
bani<br />
ni.<br />
gansakuTrebuli interesi daimsaxura kiTxviTma a- nawilakma.<br />
igi gvxvdeba rogorc kiTxviTsityvian, ise ukiTxviTsityvo<br />
kiTxviT winadadebaSi. mag. vin xara?; didi xara?; surmaniZe xar-<br />
Ta?; aq qnaia qorwili?; arxataSi yavsa? Cuena naTesavebi varTa?<br />
Svilebi gyavsa?; baTumsa vnaxav mea?... (a- nawilakze modis maxvili).<br />
obieqtis mravlobiTi ricxvis pirveli piri zmnaSi gamoxatulia<br />
TavsarT man-iT: Cuena RmerTman deme<br />
meSu<br />
Suelen<br />
len; Cuena ar<br />
geme<br />
meya<br />
yara<br />
avni (gagveyara); momces<br />
mces maswavleblebsa maaSi (xelfasi<br />
mogvces); mawvi<br />
vies<br />
(migviwvies) parlamenToSi; parkSi momar<br />
marTves<br />
saWmeli (mogvarTves)...<br />
gardamavali zmnis pirveli seriis mwkrivis formebTan pirdapiri<br />
obieqti dgas saxelobiT brunvaSi, subieqti ki moTxrobiTSia,<br />
rac lazurTan siaxlovis Sedegia: kacma<br />
aswavlis; xo-<br />
jebma<br />
iZaxian locva, Zveleb<br />
lebma<br />
Romi<br />
daTesevden; vaWreb<br />
rebma Tu-<br />
Tuni<br />
gayidevden; gamevtandiT mari<br />
rili<br />
li; saWmelsa kaka<br />
kali<br />
muayriT;<br />
baba<br />
bama<br />
xari<br />
amuSavebda...<br />
mimzidvel lingvistur suraTs qmnis sofel gevlis `mi<br />
miwis<br />
ena~ anu topo<br />
pono<br />
nomia<br />
mia. adgilTa saxelebi TiTqmis mTlianad qar-<br />
Tulia, rogoricaa: alaver<br />
verTi<br />
Ti, arxva<br />
xva, bilon<br />
lonca<br />
cara<br />
ra, biWi<br />
WieTi<br />
Ti,<br />
boRle<br />
leTi<br />
Ti, buju<br />
juri<br />
ri, gola<br />
laxu<br />
xura<br />
ra, gugu<br />
gulav<br />
lavri<br />
ri, eregu<br />
guna<br />
na, vaSa<br />
Sane<br />
neTi<br />
Ti,<br />
zemdi<br />
diTi<br />
Ti, ziare<br />
reTi<br />
Ti, Toxve<br />
veTi<br />
Ti, Turna Tefe<br />
(qe<br />
qedi<br />
di), kildi<br />
diya<br />
yana<br />
na,<br />
koko<br />
kore<br />
reTi<br />
Ti, kola<br />
laRi<br />
Rika<br />
kari<br />
ri, kutu<br />
tune<br />
neTi<br />
Ti, mari<br />
rile<br />
levi<br />
vi, Camlu<br />
mlugi<br />
gi, maCaq<br />
Caq-<br />
veTi<br />
Ti, muRe<br />
Rele<br />
leTi<br />
Ti, nakut<br />
kutne<br />
nevi<br />
vi, nase<br />
sela<br />
lavi<br />
vi, sakla<br />
klavi<br />
vi, farex Tefe<br />
(qe<br />
qedi<br />
di), qame<br />
mele<br />
leTi<br />
Ti, qeri<br />
rieTi<br />
Ti, Sari<br />
riTa<br />
Tavi<br />
vi, Cqolna<br />
nari<br />
ri, wversi<br />
siqi<br />
qiTi<br />
Ti,<br />
wiTlo<br />
loba<br />
baTi<br />
Ti, wablo<br />
lova<br />
vani<br />
ni, wyaro<br />
roTi<br />
Ti, wyalfan<br />
fanCu<br />
Cura<br />
ra, xara<br />
rati<br />
tieTi<br />
Ti, xa-<br />
Wike<br />
keTi<br />
Ti, xiti<br />
tina<br />
na, xober<br />
berke<br />
keTi<br />
Ti... moxsenebaSi gaanalozebulia toponimTa<br />
sityva-Zirebi da fuZeebi.<br />
56<br />
sofel gevlis<br />
toponimebis erTi nawili moxseniebulia so-<br />
fel kori<br />
ride<br />
deTis<br />
wm. mariam RvTismSoblis saxelobis eklesiis sa-<br />
xare<br />
rebis<br />
(berZnul enazea gadawerili me-8 saukuneSi) mina<br />
nawe<br />
wereb<br />
rebSi<br />
Si.<br />
minawerebi Zvirfas istoriul wyaros warmoadgens murRulis<br />
xeobis warsulis Sesaswavlad. swored am minawerebidan dadasturda,<br />
rom Zvel saqarTveloSi politikurad da ekonomiurad<br />
dawinaurebuli murRulis mxaris gamgeblebi X-XIII saukuneebSi<br />
iyvnen saqarTvelos istoriaSi cnobili jaye<br />
yele<br />
lebi<br />
bi-aTa<br />
aTaba<br />
bage<br />
ge-<br />
bi. warwerebi mogviTxroben, Tu romeli adgilebi Seswires maT<br />
korideTis eklesias. cnobilia, rom ioane jayel<br />
yelma<br />
da yuTlu<br />
lu-<br />
arslan<br />
slanma<br />
(Tamar mefis epoqis cnobilma pirovnebebma) korideTis<br />
wm. mariam RvTismSoblis saxelobis eklesias Seswires adgilebi-<br />
orWi<br />
Wisi<br />
da TixCe<br />
CeTi<br />
Ti. es geografiuli saxelebi dResac cocxalia<br />
sofel gevlis mimdebare ubanSi. korideTis saxarebis minawereb-<br />
Si moxseniebuli geografiuli saxelebisa da alis ekle<br />
lesi<br />
siis<br />
is<br />
(focxovi) svinaq<br />
naqsa<br />
sare<br />
rebis<br />
monacemTa mixedviT dgindeba, rom yuT-<br />
lu-ar<br />
arsla<br />
slani<br />
da xuaSa<br />
Saqi<br />
coqa<br />
qali<br />
iyvnen jayel<br />
yelTa<br />
sagvareulo saxlis<br />
Svilebi da erTmaneTis uaxloesi naTesavebi.<br />
murRulis xeobis qarTuli soflebis metyvelebis Seswavla<br />
kvlavac bevr saintereso suraTs gadaSlis ara marto qar-<br />
Tul enaTmec<br />
mecni<br />
niere<br />
reba<br />
baSi<br />
Si, aramed saqar<br />
qarTve<br />
Tvelos isto<br />
tori<br />
riis<br />
is araerT<br />
dRemde naklebad Seswavlil sakiTxsac mohfens xolme naTels.<br />
m i x e i l q a m a d a Z e<br />
(baTumi. n. berZeniSvilis instituti)<br />
-ian<br />
ian- sufiq<br />
fiqsiT<br />
gafor<br />
forme<br />
mebu<br />
buli<br />
gvare<br />
rebi aWara<br />
raSi<br />
aWaraSi gavrcelebuli gvarebi metwilad Ze daboloebiT<br />
gvxvdeba. SedarebiT naklebia Svilze daboloebuli gvarsaxelebi.<br />
xolo -ian<br />
ian-sufiqsiT gvarebis gaformeba aWaris regionisaTvis<br />
damaxasiaTebeli araa.<br />
jaiani, avaliani, dadiani, yifiani, axvlediani, ciciani // cicianiZe...<br />
es sagvareuloebi aWaraSi sxvadasxva dros arian mo-<br />
57
suli (upiratesad samegrelo-svaneTidan). amis Sesaxeb mocemuli<br />
gvarebis warmomadgenlebic miuTiTeben.<br />
mag., cicianebi svaneTidan mosulan da amJamindeli qedis<br />
raionis sof. saRoreTSi dasaxlebulan. Semdeg zogi maTgani<br />
Suaxevis raionis sof. cxemlisSi gadasula sacxovreblad. sof.<br />
saRoreTSi mcxovrebni amJamad cicianiZed iwerebian, cxemlisSi<br />
ki-cicianad.<br />
svaneTidan warmomavloben, agreTve Suaxevis raionis soflebSi<br />
mcxovrebi yifianebi, qedis raionis sof. dandaloSi<br />
mcxovrebi avalianebi. . .<br />
avaliani Tavadaznaurul gvarebs miekuTvneba. 1912 wels<br />
saolqo wodebriv komisias daukmayofilebia avalianTa ramdenime<br />
ojaxis Txovna da aRudgenia maTTvis Tavadis wodeba.<br />
moxsenebaSi saubari iqneba -ian<br />
ian- sufiqsiT gaformebuli<br />
sxva gvarebis warmomavlobazec.<br />
m e d e a R l o n t i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
ufal-is da RmerT-is leqsi<br />
sikur<br />
kur-se<br />
seman<br />
manti<br />
tiku<br />
kuri<br />
arCe<br />
Ceva<br />
vani<br />
nisa<br />
saTvis qarTul dialeq<br />
leqteb<br />
tebSi<br />
1. wmida ioane damaskeli Tavis `gardamocemaSi~ sagangebod<br />
aRniSnavs, rom RmerTis saxelTagan upiratesi da umjobesia arsi<br />
`myofi~, romliTac ucxadesad (`usakuTresad~) warmoCndeba<br />
RmerTis WeSmariti Sinaarsi _ `myofi; `romeli-igi ars~, anu<br />
`is, romelic myofobs, aris (maradis)~ (Sdr. gamoslvaTa 3, 13-14).<br />
RmerTis meore upirates saxelad wmida mama asaxelebs sakuTriv<br />
RmerTs _ berZn. Teos<br />
os-s, romliTac warmoCndeba arsis<br />
(myofis) moqmedeba (← berZn. Teein<br />
`srbola~).<br />
igive wmida mama gvimowmebs, rom ufali<br />
li, meufe<br />
fe, damba<br />
mbade<br />
debe<br />
be-<br />
li, Semoqme<br />
qmedi<br />
di, mwyemsi<br />
da amis msgavsi saxelebiT warmoCndeba<br />
mTqmelis (adamianis) damokidebuleba RmerTisadmi (`T‚sebasa<br />
warmoaCenen winaukmo ganyofilTa mimarT~), kerZod: RmerTi<br />
58<br />
ufalia<br />
imisTvis, vis mimarTac uflebulia, anu visTvisac<br />
RmerTi uzenaesi baton-patronia _ ufali RmerTia; msgavsad<br />
amisa, RmerTi imisTvisaa meufe<br />
fe, visTvisac RmerTi uzenaesi mefea;<br />
Sesabamisad, damba<br />
mbade<br />
debe<br />
beli<br />
_ imisTvisaa, vinc Tavs RvTis<br />
Svilad miiCnevs, Semoqme<br />
qmedi<br />
ki imisTvis, vinc Tavs RvTis qmnilebad<br />
aRiarebs da a. S.<br />
2. qarTuli ufalis<br />
da RmerTis<br />
leqsikur-semantikuri ar-<br />
Cevani srulad emTxveva wmida ioane damaskelis zemoT moniSnul<br />
mowmobas, Sdr.:<br />
erTi mxriv, qarT. RmerTi<br />
mniSvnelobiT: `RmerTi; zebunebrivi<br />
arseba~ (qegl-i); `suli naTeli dausabamo~ (sulxan-saba);<br />
`arseba pirvel saukuno (daviT CubinaSvili)~;<br />
meore mxriv, polisemiuri qarT. ufali<br />
mniSvnelobebiT:<br />
`1. igivea, rac RmerTi; 2. (wign.) batoni, patroni, mbrZanebeli~<br />
(qegl-i); `patroni (vaJi), gina RmerTi~ (sulxan-saba); `samRuTo<br />
werilSi o~‚i; RmerTi, dambadebeli, meufe, batoni,<br />
patroni~ (daviT CubinaSvili); `patroni, mflobeli, qriste~<br />
(ilia abulaZe); `ufrosi, batoni, patroni~ (ivane imnaiSvili);<br />
`batoni RmerTi~ (zurab sarjvelaZe).<br />
amasTan erTad, uaRresad maRalia sixSire da produqtiuloba<br />
RmerTis<br />
Semcveli kompozitebisa qarTulSi: RmerTka<br />
Tkaci<br />
ci,<br />
RmerTmyo<br />
Tmyofe<br />
feli<br />
li, RmerTqmnu<br />
Tqmnule<br />
leba<br />
ba, RmrTivda<br />
dacu<br />
culi<br />
li, RmrTismSo<br />
mSo-<br />
beli<br />
li, RmrTisme<br />
metyu<br />
tyueli<br />
li, RmrTismsa<br />
msaxu<br />
xuri<br />
da a. S. _ qarTuli<br />
ena aseulze met msgavs kompozits iTvlis. magram gacilebiT<br />
dabalia RmerT-isgan warmoebulTa produqtiuloba (RmrTe<br />
RmrTeeba<br />
ba,<br />
saRmrTo<br />
RmrTo, uRmrTo<br />
mrTo...<br />
...). aseve SedarebiT mcire jgufs Seadgens<br />
RmerTis<br />
Semcveli dalocvisa da ficilis frazeologizmebi<br />
(RmerTs<br />
ebare<br />
rebo<br />
bode<br />
de...<br />
...).<br />
amisgan gansxvavebiT, ufalis<br />
Semcveli oriode kompoziti<br />
mogvepoveba (uf<br />
uflis<br />
liswu<br />
wuli<br />
`mefis an didebulis Ze, asuli; memkvidre~;<br />
uflis<br />
lis-mo<br />
moyu<br />
yuare<br />
`patronis, batonis moyvaruli~); samagierod,<br />
mravalferovania da uaRresad maRalia ufalis<br />
lisgan<br />
warmoebulTa sixSire (120-ze meti leqsikuri erTeuli _ 73<br />
damoukidebeli semantikuri veliT).<br />
ufalis<br />
da RmerTis<br />
leqsikur-semantikuri arCevanis TvalsazrisiT,<br />
gansakuTrebiT yuradsaRebia is, rom komponenti<br />
RmerT- kompozitebSi TiTqmis ugamonaklisod inarCunebs `uze-<br />
59
naesi RmerTis~ an `yovelive zeciuris~ semantikas. amasTan, aseve<br />
TiTqmis ugamonaklisod Zneldeba RmerT- komponentis Canacvleba<br />
ufal-iT, Sdr.: gvaqvs RmerTka<br />
Tkaci<br />
an Ze RmrTisa<br />
(da ara:<br />
ufalkaci an Ze uflisa); RmrTismSo<br />
mSobe<br />
beli<br />
li, RmrTisme<br />
metyu<br />
tyueli<br />
an<br />
RmrTismsa<br />
msaxu<br />
xuri<br />
(da ara: uflismSobeli, uflismetyveli an uflismsaxuri)<br />
da a. S. rac Seexeba ufals, 73 semantikuri velidan<br />
15%-mde modis `yovelive zeciuris~ semantikaze, danarCeni<br />
(85%-ze meti) _ `sawuTisoflos~ semantikis Semcvelia.<br />
3. msgavsad megrul-Wanuri da svanuri enebisa (megruli<br />
Roron<br />
ronTi<br />
Ti, lazuri Rormo<br />
moTi<br />
Ti, svanuri RermeT<br />
meT, RerbeT<br />
beT), qarTuli<br />
enis dialeqtebSi TiTqmis imave leqsikur-semantikuri arCevanis<br />
mowmeni varT: aq RmerTi<br />
dominirebs (RT<br />
RT-/xT<br />
xT- ZiriT<br />
warmoebulni aRmosavlur mTis dialeqtebsa da zogierT dasavlur<br />
dialeqtSi, mag.: xevsuruli xTis iasa<br />
sauli<br />
`angelozi~ da<br />
sxva mravali), ufalis<br />
gamoyenebis sixSire ki TiTqmis nuls<br />
utoldeba (TiTo-orola gamonaklisiT: xevsuruli uflis<br />
Tvali<br />
`Zalian lamazi~, qarTluri uflis<br />
xe `bza~).<br />
gare da SidakaxurSi mravalgzisobas gamoxatavs ZiriTadad<br />
nawilakdarTuli formebi, magram iSviaTad gvxvdeba xolmeobi-<br />
Tis mwkrivebi: moux<br />
uxrik<br />
rikni<br />
nian<br />
an. organul formasTan erTad gvxvdeba<br />
`xome~ nawilaki: Savidi xome.<br />
mravalgzisobis gamosaxatavad ye/ke da xolme/xome nawilakebi:<br />
vexve<br />
vevi<br />
vike<br />
ke, vaswav<br />
wavli<br />
lidiT<br />
diTke<br />
ke, vina<br />
naxav<br />
xavdi<br />
diye<br />
ye. xolme/xome nawilakTagan<br />
xSirad gamoiyeneba `xome~: ityoda<br />
xome<br />
me, gvazel<br />
zeldnen<br />
xome<br />
me.<br />
mravalgzisi moqmedeba gamoixateba zmnis gameorebiT: `midian,<br />
midian, bolos ipoves~.<br />
zogjer mravalgzisobas gamoxatavs aRweriTi warmoebiT,<br />
leqsikuri saSualebebiT. mag., `dRe da Rame~. dRe da Rame<br />
vwvalobdi.<br />
Í À Ô Ï Û À Å Ò Ä Û É À Í É<br />
(ÈÁÉËÉÓÉ. ÀÒÍ. ÜÉØÏÁÀÅÀÓ ÓÀá. ÄÍÀÈÌÄÝÍÉÄÒÄÁÉÓ ÉÍÓÔÉÔÖÔÉ)<br />
ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ<br />
ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÓÅÀÍÖÒÛÉ<br />
x a T u n a y a n d a S v i l i<br />
(Tbilisi. andria pirvelwodebulis sax. qarTuli universiteti)<br />
mraval<br />
valgzi<br />
gziso<br />
sobis gamoxat<br />
xatva<br />
kaxur dialeqt<br />
leqtSi<br />
kaxur dialeqtSi mrvalgzisobis gamoxatvis TvalsazrisiT<br />
araerTgvari viTarebaa. qiziyur kilokavSi SemorCenilia mravalgzisobis<br />
organuli warmoeba _ vxvdebiT rogorc pirvel,<br />
ise meore xolmeobiTis formebs: wamoidis<br />
dis, dahkris<br />
hkris, ganaxev<br />
xevr-<br />
dis, dawe<br />
weri<br />
rian<br />
an. aris SemTxvevebi, roca organuli warmoebis<br />
formas daerTvis `xolme~ nawilaki: mokvdis<br />
xolme<br />
me, gadaco<br />
cori<br />
ri-<br />
an xolme<br />
me, aiReb<br />
Rebdis<br />
xolme<br />
me. `xolme~ nawilaki daerTvis sxva<br />
mwkrivis formebsac: gaitan<br />
tanda<br />
xolme<br />
me, Semi<br />
miWam<br />
Wamnia<br />
xolme<br />
me, Te-<br />
sams xolme<br />
me, ityvian<br />
xolme<br />
me.<br />
60<br />
ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ áÖÈÉ ÓÀáÉÓÀ ÀÒÓÄÁÏÁÓ:<br />
ÀÃÂÉËÉÓÀ, ÃÒÏÉÓÀ, ÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀ, ÌÉÆÄÆÉÓÀ ÃÀ ÌÉÆÍÉÓÀ; ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ,<br />
ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÝ áÖÈÉ ÓÀáÉÓÀÀ.<br />
ØÀÒÈÖËÉÓ ÌÓÂÀÅÓÀà ÓÅÀÍÖÒÛÉÝ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉÀ ÛÄÒßÚÌÖË<br />
ßÉÍÀÃÀÃÄÁÀÈÀ ÆÄÌÏÈ ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ãÂÖ×ÄÁÉ, ÈÖÌÝÀ, ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ<br />
ËÉÔÄÒÀÔÖÒÀÛÉ ÂÀÌÏÈØÌÖËÉ ÌÏÓÀÆÒÄÁÉÓ ÈÀÍÀáÌÀÃ, ÓÅÀÍÖÒÛÉ<br />
ÉÛÅÉÀÈÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÀÍÉ ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀ-<br />
ÃÄÁÄÁÉ; `ÓÅÀÍÖÒÛÉ ×ÀÒÈÏà ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÛÄÌÀÓÌÄÍËÉÀÍÉ<br />
ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒØÅÄÌÃÄÁÀÒÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ. ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ<br />
ÍÀÊËÄÁÀà _ ÄÒÈÂÅÀÒÃÀÌÀÔÄÁÉÀÍÉ, áÏËÏ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÍÓÀÆÙÅÒÄÁÉÀÍÉ<br />
ÃÀ ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ ÌÄÔÀà ÉÛÅÉÀÈÉÀ, ÒÀÝ ÉÌÉÈ<br />
ÖÍÃÀ ÀÉáÓÍÀÓ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÉ ÀÒÀÓÀËÉÔÄÒÀÔÖÒÏ ÄÍÀÀ ÃÀ ÆÄÃÌÄÔ<br />
ÄÐÉÈÄÔÄÁÓ ÂÀÖÒÁÉÓ" (ÀÁÄÓÀÞÄ).<br />
ÌÀÓÀËÀÆÄ ÃÀÊÅÉÒÅÄÁÀÌ ÝáÀÃÚÏ, ÒÏÌ ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÀÒÝÈÖ ÉÛÅÉÀÈÉÀ<br />
ÄÒÈÂÅÀÒÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ. Ö×ÒÏ áÛÉÒÉÀ ÄÒÈÂÅÀÒÉ<br />
ÀÃÂÉËÉÓÀ ÃÀ ÅÉÈÀÒÄÁÉÈÉÓ ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉ,<br />
61
áÏËÏ ÃÒÏÉÓ, ÌÉÆÄÆÉÓÀ ÃÀ ÌÉÆÍÉÓ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ<br />
ÍÀÊËÄÁÀà ÂÅáÅÃÄÁÀ.<br />
ÂÀÒÄÌÏÄÁÀ, ÞÉÒÉÈÀÃÀÃ, ÒÏÂÏÒÝ ÝÍÏÁÉËÉÀ, ÆÌÍÉÓÀÒÈÉÈ<br />
ÂÀÃÌÏÉÝÄÌÀ, ÌÀÂÒÀÌ ÀÌÀÓÈÀÍÀÅÄ ÛÄÉÞËÄÁÀ ÂÀÃÌÏÉÝÄÓ ÁÒÖÍÅÉÀÍÉ<br />
ÓÉÔÚÅÉÈÀÝ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏÃ ÀÍ ÈÀÍÃÄÁÖËÈÀ ÃÀÒÈÅÉÈ.<br />
ÓÀÊÖÈÒÉÅ ÆÌÍÉÆÄÃÄÁÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ<br />
ÓÅÀÍÖÒÛÉ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ ÍÀÊËÄÁÀÃÀÀ ÂÀÅÒÝÄËÄÁÖËÉ, Ö×ÒÏ áÛÉÒÉÀ<br />
ÈÀÍÃÄÁÖËÉÀÍÉ ÃÀ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏ ÓÀáÄËÄÁÉÈ ÂÀÌÏáÀÔÖËÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ.<br />
âÄËÄÃÖÒÀÓ ÄÜÄá É ÀÌÄá ðÒÉá ÌÄÆÂÀË (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., III, 13)<br />
`áÄËÄÃÖÒÀÛÉ ÉØÉÈ ÃÀ ÀØÄÈ ÀÒÉÀÍ ÏãÀáÄÁÉ"<br />
ÙÏËÎêØÒÄ ãÏÂÀÒ ÃÄ ÄÜØÀÃ É ÃÄ ÀÈáÄ ÃêÓ ëÓ áÀÚëÍÀ (ÐÒÏÆ.<br />
ÔÄØÓÔ., IV, 22) `ÝáÅÒÄÁÉÓ ×ÀÒÀ (`ãÏÂ-ÄÁ-É") ÀÒÝ ÌÀÍÀÌÃÄ ÃÀ ÀÒÝ<br />
ÀáËÀ ÀÒÀÅÉÓ äÚÏËÉÀ"<br />
ÑÉØêÍ É ÄÜáÄÍÈÄ ÄÛ áÏÃÉß ÅÉÓÊæÓ (ÜÏË.) `ÆÄÅÉÈ ÃÀ ÉØÉÈÊÄÍ<br />
ÞÀËÉÀÍ (`ÉÓÄ") ÀÓáÉÀ ÅÀÛËÓ"<br />
ÄÜáÄÍ-ÀÌáÄÍ É ÜÖØæêÍØÀ ßéÒÍÉ ÀÒÛÉÍÀÎ áÄàÀÌ (ÜÏË.) `ÀØÄÈ-<br />
ÉØÉÃÀÍ (`ÉØÉÈ-ÀØÄÈ") ÃÀ ØÅÄÌÏÃÀÍ ßÉÈÄËÉ ÀÒÛÉÀ äØÏÍÃÀ<br />
ÛÄÌÏÅËÄÁÖËÉ (`ÌÏÚÅÄÁÏÃÀ")"...<br />
ÆÌÍÉÓÀÒÈÄÁÉ ÛÄÉÞËÄÁÀ ßÀÒÌÏÃÂÄÍÉËÉ ÉÚÏÓ ÒÏÂÏÒÝ ÌÀÒÔÉÅÉ<br />
×ÏÒÌÉÈ, ÀÓÄÅÄ ÈÀÍÃÄÁÖËÉÓ ÃÀÒÈÅÉÈÀÝ.<br />
ÓÀáÄËÉÈ ÂÀÃÌÏÝÄÌÖËÉ ÖÈÀÍÃÄÁÖËÏ ÄÒÈÂÅÀÒÉ ÂÀÒÄÌÏÄÁÄÁÉ<br />
ÄÒÈÓÀ ÃÀ ÉÌÀÅÄ ÁÒÖÍÅÀÛÉ ÃÂÀÓ:<br />
ÃÏËðÓæÉ×ÉÛ É ÖÛáæÀÍÒÉÛ ÍÄÍÓÂÀ ÃðÒ ÉÆÂÀ (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., II, 2)<br />
`ÃÏËÀÓÅÉ×ÓÀ ÃÀ ÖÛáÅÀÍÄÁÓ ÛÏÒÉÓ (`ÛÖÀ") ÀÒÀÅÉÍ ÝáÏÅÒÏÁÃÀ"<br />
ÉÛÊÄÍ ÉÆÂÀá ÂÖËÉÃÓ, ÊÀáéÒÓ, ËÀÓÊÀÃÀÒÓ, ËÄÓÄÌÀÓ É ÌÄÒÁÄ<br />
ÓÏ×ËðÒÓ (ÐÒÏÆ. ÔÄØÓÔ., III, 6) `ÓáÅÄÁÉ ÝáÏÅÒÏÁÃÍÄÍ ÂÖËÉÃÀÛÉ,<br />
ÊÀáÖÒÀÛÉ, ËÀÓÊÀÃÖÒÀÛÉ, ËÄÓÄÌÀÛÉ ÃÀ ÓáÅÀ (`ÌÄ-ÏÒ-Ä") ÓÏ×ËÄÁÛÉ"<br />
ËëÈÛæ É ËÀÃÄÙæÛ ÜÉÂÀÒ áÀÂëÃÉ (ÜÏË.) `ÙÀÌÉÈ ÃÀ ÃÙÉÓÉÈ<br />
ÚÏÅÄËÈÅÉÓ ÓÞÉÍÀÅÓ"<br />
62<br />
ÌÏáÓÄÍÄÁÀÛÉ ÂÀÍáÉËÖËÉ ÉØÍÄÁÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ, ÂÀÒÄÌÏÄÁÉÀÍÉ ÛÄÒßÚÌÖËÉ<br />
ßÉÍÀÃÀÃÄÁÄÁÉÓ ÊÀÅÛÉÒÉÀÍÉ ÛÄÄÒÈÄÁÉÓ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉÝ.<br />
e T e r S e n g e l i a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
megrul<br />
grul-la<br />
lazu<br />
zuri miloc<br />
locva<br />
va-da<br />
daloc<br />
locvis<br />
formu<br />
mule<br />
lebi<br />
bisa da fraze<br />
zeolo<br />
logiz<br />
gizme<br />
mebis<br />
anali<br />
lizi<br />
zisa<br />
saTvis<br />
xalxis kulturasa da adaT-wesebTan dakavSirebuli leqsikis<br />
garkveuli jgufi mxolod frazeologizmebsa da idiomatur<br />
gamoTqmebSia daculi. amitom gansakuTrebuli mniSvneloba eni-<br />
Weba maT Seswavlas.<br />
ganvixilavT megrul-lazuri dalocvis formulebsa da<br />
frazeologiur gamoTqmebs. masala mravalferovania da sakmaod<br />
mravalricxovanic.<br />
SesaZlebelia gamoiyos milocva-dalocvis Tematuri jgufebi:<br />
sazo<br />
zoga<br />
gado<br />
do: megr. megax<br />
gaxva<br />
vamanq<br />
manq//me<br />
memxva<br />
mxvamu<br />
mu `mogilocav, momilocnia~,<br />
laz. gegix<br />
gixva<br />
ma L `mogilocav, momilocnia~ (milocvac<br />
aris da dalocvac) (dasaxelebulia is dResaswauli Tu movlena,<br />
romelsac vulocavT).<br />
megr. RoronT<br />
ronTq q dorxva<br />
xvamas<br />
mas `RmerTma daglocos~, laz.<br />
Rormo<br />
moTiq gegxva<br />
xvamas<br />
mas;<br />
megr. juari giwers<br />
`jvari geweros//gweria~ (jvris saxeliT<br />
dalocvis magaliTi lazurSi ver davadastureT);<br />
mwuxa<br />
xare<br />
rebis<br />
bis: megr. anwi<br />
wian<br />
anwi<br />
wime jgiro<br />
robua rSibu<br />
buda<br />
dani<br />
`amis mere<br />
(momavalSi)~ sikeTe geSovoT (gqonodeT), laz. kaino<br />
noba me-<br />
qCaT Rormo<br />
moTiq<br />
`RmerTma sikeTe mogceT~;<br />
gansac<br />
sacde<br />
delis<br />
lis: megr. Rorons ginu<br />
nuji<br />
jinu<br />
nudas<br />
dasˆ `RmerTs gadmoexedos~<br />
(RmerTma gadmogxedos), laz. Rormo<br />
moTiq gilgow<br />
gowke<br />
kedas<br />
zedmiw<br />
miw. `RmerTi gxedavdes~ e. i. `RmerTma gadmogxedos,Segiwyalos~;<br />
gamar<br />
marjve<br />
jvebis<br />
(war<br />
warma<br />
mate<br />
tebe<br />
bebis bis mosur<br />
surve<br />
vebis<br />
bis): megr. gomor<br />
morZgvi<br />
Zgvi-<br />
63
lo ofe<br />
ofeda<br />
`gamarjvebuli yofiliyavi, gagemarjvos~;<br />
axalSo<br />
Sobi<br />
bilis<br />
lis, (sa<br />
sazo<br />
zoga<br />
gadod bavSvis<br />
Svis) daloc<br />
locva<br />
va: megr. Ro-<br />
ronTq q mordas<br />
rdas//mo<br />
morde<br />
rdele<br />
ledas<br />
`RmerTma gazardos, gazrdiliyos~,<br />
laz. Rormo<br />
moTiq girdas<br />
`RmerTma gagizardos~;<br />
sixa<br />
xaru<br />
rulis mini<br />
niWe<br />
Webis<br />
bis: megr. `iro gaxa<br />
xare<br />
rebu<br />
buli<br />
ofe<br />
ofeda<br />
da~ `yovelTvis<br />
gaxarebuli yofiliyavi~, laz. `xe<br />
xele<br />
lebe<br />
beri ta;<br />
naTe<br />
Teli momav<br />
mavlis<br />
lis: megr. jgiri dRa goZi<br />
Zir RoronT<br />
ronTq<br />
`RmerTma kargi dRe daganaxos (mogces)~, laz. kaiTe sqidi<br />
`kargad, keTilad gecxovros~.<br />
gamrav<br />
mravle<br />
lebis<br />
bis: megr. RoronT<br />
ronTq q gga<br />
g<br />
gamrav<br />
mravlas<br />
las `RmerTma gagamravlos~,<br />
laz. Rormo<br />
moTiq gombri<br />
brialas<br />
las;<br />
bara<br />
raqis<br />
qis: megr. SioSi maran<br />
ranca<br />
calo gifu<br />
fudas<br />
das `Sios maraniviT<br />
afuvdi, aRorZindi (baraqa mogces RmerTma);<br />
mosav<br />
savli<br />
liano<br />
nobis<br />
bis: megr. breli moiwi<br />
wiudas<br />
das `bevri mogewios~;<br />
mgzavro<br />
robis<br />
bis: megr. Sara do kari xvame<br />
meli rofur<br />
ofudas<br />
das `Seni<br />
Sara-gza dalocvili yofiliyos~; laz. kaoba<br />
baTe moxTiT<br />
`kargobiT<br />
(mSvidobiT) modiT~;<br />
janmrTe<br />
mrTelo<br />
lobis<br />
bis: megr. tansin<br />
sinTe<br />
Tele migko<br />
gkoWa<br />
Wabu RoronT<br />
ronTq<br />
`janmrTeloba mogawebos (mogces) RmerTma~, laz. Rormo<br />
moTiq kaino<br />
noba megCas<br />
`RmerTma janmrTeloba//sikeTe mogces~;<br />
micva<br />
cvale<br />
lebu<br />
bulis<br />
cxone<br />
nebis<br />
bis: megr. RoronT<br />
ronTq<br />
q<br />
oCxonu<br />
nuas<br />
`RmerTma acxonos~, laz. Rormo<br />
moTiq raxme<br />
meTi oRodas<br />
das;<br />
sari<br />
ritu<br />
tualo<br />
lo: venaxis nayofis, axalnamonagebi Zroxisa da rZis<br />
nawarmis, axali tanisamosis Sekervis, saqorwilo dalocvebi;<br />
aRsaniSnavia, rom megrulSi dalocvis formulebsa da<br />
frazeologiur gamoTqmebSi umeteswilad monawileobs an igulisxmeba<br />
leqsikuri komponentebi megrulSi Roron<br />
ronTi<br />
`RmerTi~<br />
da juari<br />
`jvari~, lazurSi ki _ mxolod Rormo<br />
moTi<br />
`RmerTi~.<br />
warmodgenilia leqsikur erTeulTa struqturul-semantikuri<br />
da sintaqsuri analizi Sesabamisi eqstralingvisturi<br />
(kerZod, istoriul-eTnografiuli da folkloruli) masalis<br />
gaTvaliswinebiT.<br />
v a j a S e n g e l i a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
viTa<br />
Tare<br />
rebi<br />
biTi zmnisar<br />
sarTis para<br />
rale<br />
lelu<br />
luri<br />
forme<br />
mebi megrul<br />
grulSi<br />
pirveladi zmnisarTebis xvedriTi wili megrul-lazurSi<br />
iseve, rogorc sxva qarTvelur enebSi, didi ar aris; zmnisar-<br />
Tebi ZiriTadad saxelisagan aris nawarmoebi sxvadasxva afiqsebis<br />
darTviT. rac Seexeba derivaciul viTarebis zmnisarTebs,<br />
maT sawarmoeblad sxvadasxva brunvis niSani gamoiKeneba, ufro<br />
xSirad _ gardaqceviTi (viTarebiTi) brunvisa. Taviseburia -as<br />
sufiqsiani formebi, romlebic gvxvdeba gardaqceviTi brunvis -<br />
o sufiqsiani formebis paralelurad (zedsarTavi saxelisagan<br />
viTarebis zmnisarTis sawarmoeblad):<br />
mangaro º mangaras<br />
as `magrad~<br />
Zviro º Zviras<br />
`Zvirad~<br />
Jgiro º Jgiras<br />
`kargad~<br />
wKinaro º wKnaro º wKinaras<br />
as º wKnaras<br />
as `wKnarad~<br />
dabalo º dabalas<br />
as zedmiw. `dablad~<br />
maGalo º maGalas<br />
as zedmiw. `maGlad~<br />
efo º efas<br />
`iafad~ da sxv.<br />
-as<br />
sufiqsiani zmnisarTebi -o sufiqsianebis paralelurad<br />
gvaqvs gaKofiT 3 (ganKofiT Tu ganKofad) ricxviT saxelebSic:<br />
jijiro º jijiras<br />
`or-orad~<br />
susumo º susumas<br />
`sam-samad~<br />
oTxoTxo º oTxoTxas<br />
`oTx-oTxad~<br />
xuTuTo º xuTuTas<br />
`xuT-xuTas~<br />
viTiTo º viTiTas<br />
`aT-aTad~ da a. S.<br />
-as<br />
sufiqsi arc qarTulisaTvis aris ucxo (mag., iolad<br />
º<br />
iolas<br />
as).<br />
i. KifSiZes miaCnia, rom -as<br />
sufiqsi megrulSi qarT-is eni-<br />
64<br />
3 termini gaKofiTi ricxviTi saxeli, rogorc rusuli terminis<br />
разделительное имя числительное SesatKvisi, a. arabulma SemogvTavaza.<br />
tipologiurad qarTveluri enebis msgavsi aseTi ricxviTi saxelebi<br />
gamoKofilia Cerqezul enebSi).<br />
65
dan Sesuli micemiTis niSania, TviTon qarTulSi ki -as<br />
iSvia-<br />
Tiao (rogorc Cans, igulisxmeba Ziras<br />
da piras<br />
sitKvebSi<br />
warmodgenili -as<br />
daboloeba).<br />
vfiqrobT, -as<br />
sufiqsi megrulSi, Tanamedrove viTarebis<br />
TvalsazrisiT (sinqroniul doneze), unda ganvixiloT rogorc<br />
oden derivaciuli sufiqsi, raki is mxolod zmnisarTebis sawarmoeblad<br />
gamoiKeneba<br />
i z a C a n t l a Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
ganusa<br />
sazRvre<br />
zRvrelo<br />
lobiT da uaryo<br />
yofiT nacval<br />
cvalsa<br />
saxel<br />
xelTa<br />
funqci<br />
qciur<br />
ur-for<br />
formob<br />
mobri<br />
rivi mimar<br />
marTe<br />
Tebi<br />
bisa<br />
saTvis<br />
qarTu<br />
Tuli enis dasav<br />
savlur dialeq<br />
leqteb<br />
tebSi<br />
specialuri literaturidan karga xania cnobilia, rom ki-<br />
TxviTi nacvalsaxelebi warmoadgenen safuZvels mimarTebiT,<br />
ganusazRvrelobiT da uaryofiT nacvalsaxelTa warmoebisaTvis<br />
qarTvelur enebSi. imis mixedviT, TavSi daerTvis kiTxviT nacvalsaxels<br />
esa Tu is nawilaki, Tu boloSi, vRebulobT uaryofiT,<br />
mimarTebiT an ganusazRvrelobiT nacvalsaxels. vfiqrobT,<br />
amgvari formawarmoebis wesi unda ganapirobebdes am<br />
ukanasknelTa funqciur aRrevas qarTuli enis aWarulsa da<br />
gurul dialeqtebSi. damaxasiaTebelia, rom amgvar viTarebas,<br />
Cveulebriv, adgili aqvs dialogis dros, swored kiTxviTi winadadebis<br />
pasuxad, Tumca arc sxva SemTxvevebia gamoricxuli:<br />
_ nino, aris vinme<br />
iq?<br />
_ ara, vinme<br />
ar aris iq (Sdr. saliteraturo qarTulis<br />
`ara, aravin<br />
aris iq~);<br />
vinme<br />
ar wasula baTumSi (Sdr. aravin<br />
wasula baTumSi);<br />
Cems meti vinme<br />
ver gaakeTebda amas (Sdr. Cems meti aravin<br />
gaakeTebda amas);<br />
vinme<br />
ver damaZalebs swavlas (Sdr. vera<br />
ravin<br />
damaZalebs<br />
swavlas);<br />
rame<br />
ar gadamixdia bazarSi (Sdr. arafe<br />
feri<br />
gadamixdia<br />
bazarSi).<br />
66<br />
vfiqrobT, Cven mier gaaanalizebuli monacemebis safuZveli<br />
martooden martivi aRreva ar unda iyos. Tu gavixsenebT mTis<br />
iberiul-kavkasiur enebs, aRmoCndeba, rom iq (garda bacburisa)<br />
saerTod ar gvaqvs aranairi uaryofiTi nacvalsaxeli da roca<br />
saWiroa Sesabamisi semantikis gadmocema, isini iyeneben metafrasul<br />
warmoebas, romelSic warmmarTvelia zmnis uaryofiT<br />
formasTan dakavSirebuli ganusazRvrelobiTi nacvalsaxeli<br />
(d. imnaiSvili, ar. martirosovi). ase rom, aWarulsa da gurulSi<br />
mosalodnelia arqaul viTarebasTan gvqondes saqme<br />
(igive sakiTxi Seswavlil unda iqnas qarTvelur enaTa sxva dialeqtebis<br />
mimarTac).<br />
m e r a b C u x u a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
vnebi<br />
biTo<br />
Tobis s.-qarTvs<br />
qarTv. -av niSa<br />
Sani da<br />
misi Sesa<br />
satyvi<br />
tyvisi zanur<br />
nurSi<br />
moxsenebaSi warmodgenilia vnebiTi gvaris daboloebaTa genezisis<br />
cda qarTvelur ena-kiloebSi. gansakuTrebiT sayuradRebo<br />
Cans zanurSi gamovlenili -u sufiqsis warmomavlobis<br />
dadgena qarTulis sa-Tanado maCveneblebTan mimarTebiT. Cveni<br />
TvalsazrisiT, megrul-lazurSi sxvadasxva warmomavlobis -u<br />
dasturdeba. esenia:<br />
1. statikurobis -u formanti, qarTuli -a sufiqsis kanonzomieri<br />
fone-tikur-struqturul-funqciuri Sesatyvisi: qarT.<br />
C-a-s/n : megr.-laz. Cq-u-n; qarT. dg-a-s/n : megr.-laz. dg-u-n...<br />
2. qarT. -ia (Zv. qarT. -ies) daboloebis funqciuri Sesatyvisi:<br />
qarT. mi-wer-ies/ia : zan. miWar-u-n tipisa, romlis zusti<br />
fonet.-struqturul-funqciuri Sesatyvisi dRes mxolod<br />
mTis dialeqtebSia SemorCenili, Sdr. xevs. x-b-av : zan. gi-o-b-u<br />
`abia, hkidia~. am SemTxvevaSi saanalizo -av sufiqss araferi<br />
aqvs saerTo kl-av-s tipis zmnebis -av Temis niSanTan, es ukanaskneli<br />
sxva warmoSobisaa: -av *-am. Sdr. agreTve kl-av-s, magram<br />
a-xl-av-s. e.i. sakuTriv qarTulSi moxda cvlileba, moiSala, m/v<br />
67
korelacia fonetikuri procesis gamo, arada istoriulad -av/-am<br />
morfo-logiuri opozicia realurad funqcionirebda qarTul-<br />
Si, rac m-s v-Si gadasvlis gamo mogvianebiT iqna neitralizebuli.<br />
es procesi Tbilisur (da sxva) metyvelebaSi bolomdea<br />
gatarebuli. da swored amis gamo Se-mogvrCa, albaT, ase cota<br />
-am TemisniSniani zmnebi qarTul salitera-turo enaSi;<br />
3. uZveles qarTulSi Tb-eb-a tipis vnebiTebis amosavali<br />
saxe *tb-av-n/s agebulebisa unda yofiliyo, Sdr. megr.-laz.<br />
tub-u-n/tib-u-n `Tbeba~.<br />
m e r i c i n c a Z e<br />
(baTumi. S. rusTavelis saxelmwifo universiteti)<br />
para<br />
rale<br />
lelu<br />
luri forme<br />
mebi SavSe<br />
SeTis<br />
qarTul<br />
metyve<br />
tyvele<br />
leba<br />
baSi<br />
(fo<br />
fone<br />
neti<br />
tika<br />
ka)<br />
SavSeTis mkvidrTa qarTuli metyveleba xasiaTdeba paralelur<br />
enobriv formaTa simravliT.<br />
farTod aris gavrcelebuli zmniswinis, zmnis fuZiseuli<br />
xmovnebisa da xmovani prefiqsis Sexvedris Sedegad momxdari<br />
fonetikuri procesebi _ xmovanTa kompleqsebis monacvleoba,<br />
umetesad asimilaciis safuZvelze.<br />
• xSiria erTi da imave fuZis zmnebis nawilobrivi da<br />
sruli asimilaciis formebi, zogjer erTi da imave piris metyvelebaSi<br />
(vimowmebT mxolod sityvebs): degviSres//digviSres,<br />
gemixdeba//gimixdeba, gegiars//gigiarda, deminaxeT//diminaxeT, goukeTa//guukeTebia,<br />
mourevT//muurevT, SuurevT.<br />
• erTmaneTis gverdiTaa maasimilirebeli xmovandakarguli<br />
da xmovniani formebi: gevipare//gevpare, deviwavle//devwavle,<br />
deviRale//devRale.<br />
• dasturdeba mo- zmniswiniani pirveli da meore obieqturi<br />
pirebis sasxviso qcevis nawilobrivi da sruli asimilaciis<br />
formaTa monacvleoba, mo- emsgavseba mi- zmniswins: memiaroso(momiaroso)//mimiara,<br />
momitana//memitana//mimitana, mogita-<br />
68<br />
ne//migitane, mogikvdeba//megikvdeba, mogviyvana//mivgiyvana (wyali).<br />
• paraleluri formebi dasturdeba TanxmovanTa asimilaciis<br />
SemTTxvevebSic: gobSi//gofSi, momktara//momkdara, ocdaa-<br />
Ti//ozdaaTi, mogcemda//moqcemden.<br />
• Zalian bevri paraleluri forma axlavs bgeris dakargvas,<br />
CarTvas, substitucias, metaTeziss, nawilobriv _ Serwymas:<br />
bgeris dakargva: Zali//rZali, awavle//aswavle, swored//woreTac,<br />
weliwadi//welwadi, aris//ari, ade//adeq//adeqi, mive//mivec//miveci,<br />
dodofal davniSnavT//dodofals qi (rom) me?yvan;<br />
Tavi tkivili geqneba//Tavis tkivili mec mWirs.<br />
bgeris CarTva: cxovrobda//mcxovroben, yvelaferi//yvelamferi.<br />
substitucia: ratom//raton, simavrma//simamrma, damaviwyda//<br />
damabiwyda, maxsovs//maxsons, endomeba//endoneba.<br />
metaTezisi: gasxnis//gaxsnes, imRereben//iRmereben, rva//vra,<br />
ocdarva//ocdavra, vWamT//WvamT,WvamoT, vsamobT(vcekvavT)//svamobT,<br />
vxedavT//xvedavT, vTesavT//TvesavT, vurevT// me limon uvrev.<br />
bgeraTa Serwyma: yvavili//yovili, komli//kvamli. etyveba//etyoba,<br />
Cven//Con, qvemoT//qomo, daCveuli>daCvevli//daCovli.<br />
paraleluri formebi ufro meti Cans morfologiaSi. bevria<br />
agreTve erTi da imave mniSvnelobis Turquli da Sesatyvisi<br />
qarTuli leqsikuri erTeuli.<br />
n i n e l i W o x o n e l i Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
kakab<br />
kab-si<br />
sityvis omoni<br />
nimu<br />
muri cale<br />
lebis<br />
warmomav<br />
mavlo<br />
lobi<br />
bisa<br />
saTvis qarTu<br />
Tuli enis<br />
dialeq<br />
leqteb<br />
tebSi<br />
kaka<br />
kabi<br />
1 [Perdix] variis tola gareuli frinveli. `ƒma-yo k a -<br />
k a b m a n ~ (ieremias wina-swarmetyveleba). kakana k a k a b i maxeSi<br />
Cavardebao (andaza). zogi mkvlevari am sityvas aRmosavlur<br />
enebidan nasesxebad miiCnevs. Käbk `tyis qaTami~ (iu. abulaZe, al.<br />
baramiZe, p. ingoroyva); zogi xmabaZviTad Tvlis (g. meliqiSvili).<br />
69
kakab<br />
kab-i\\a 2 (qarTl., kax.) xis sadgami, romelzedacaa damagrebuli<br />
qarTuli guTnis frTa (`dial.~). gamoTqmulia<br />
mosazreba, rom kakab-i\\a 2 s.-qarTv. *kak<br />
kak-ab<br />
ab- `dire, mori~ →<br />
qarT. kakabi \\ kakaba: svan. kikber (m. Cuxua). Cveni azriT ki es<br />
sityva kompozitia. kaka<br />
kabi<br />
← gadat. kaki<br />
ki(a)be<br />
bera<br />
ra. kaki<br />
kibe<br />
bera<br />
(lCx.) samzareulo saxlSi Suacecxlis pirdapir zeviT gakeTebuli<br />
dire, romelzedac saqvabe hkidia. kompozitis pirveli<br />
nawili igive unda iyos, rac saerTo qarTveluri Ziri kak-<br />
(kak-v-i, mo-kak-v-a da sxv.) (h. fenrixi, z. sarjvelaZe); meore nawili<br />
ber-ki unda gamoiyofodes sityvaSi bera<br />
ra: 1. (qsn. qarTl.)<br />
Tivis dasamagrebeli xe marxilze; 2. (leCx.) wberis (WaWis sawnexi<br />
manqanis nawili). ber-s Sesatyvisi eZebneba svanurSi. ber<br />
_ frTebiani ficari. RnwuSi ber (bz.) kavis frTebiani ficari.<br />
zuha CuqamSxen bers xosg…red (bq. 229) _ kavis moxril<br />
mxars qvemodan _ frTebian ficars vukeTebT (vusvamT) (v. Tofuria,<br />
m. qaldani). i\\a-s monacvleoba da r-s Semcveli marcvlis<br />
dakargva qarTulisTvis damaxasiaTebeli procesebia.<br />
kaka<br />
kabi<br />
3 (raW.) saceri. vfiqrobT, am mniSvnelobis kakabi kav-<br />
SirSi unda iyos laTinuris `qvabis~ aRmniSvnel caccabus-Tan.<br />
n i n o x a x i a S v i l i<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
sityva mzesTan dakav<br />
kavSi<br />
Sire<br />
rebu<br />
buli<br />
xato<br />
tova<br />
vani sityva<br />
tyva-Tqma<br />
Tqmani<br />
enas mWidro kavSiri aqvs azrovnebasa da kulturasTan, es<br />
kavSiri ganapirobebs enaTmecnierebis kavSirs filosofia-fsiqologiasTan,<br />
erTi mxriv, da istoria _ eTnografiasTan, meore<br />
mxriv. arn. Ciqobava aRniSnavda, rom enis Seswavla kulturasa<br />
da azrovnebasTan kavSirSi, `esaa yvelaze arsebiTis Seswavla<br />
enaSi, da, maSasadame, yvelaze mniSvnelovani: ufro mniSvnelovani<br />
Teoriuli amocana enaTmecnierebas arc hqonia da<br />
arc aqvs~.<br />
70<br />
mze Tavisi ZiriTadi Tvisebebis (naTeba-sxivosnobis, `moZraobis~,<br />
sicocxlis moniWebis, silamazis, garegani gamosaxulebis<br />
(formis) mixedviT aisaxa universaliebis saxiT sxvadasxva xalx-<br />
Ta enaSi, miTossa (mzis cxovelebi: cxeni, iremi, lomi...) da<br />
simbolur ornamentebSi (mbrunavi jvari, borjRali...).<br />
qarTuli enis monacemebi saintereso suraTs gvaZlevs am<br />
TvalsazrisiT. gansakuTrebiT sayuradReboa dialeqturi masala:<br />
mzeze siaru<br />
ruli<br />
li, samze<br />
mzeos yofna<br />
na, mzis yure<br />
reba<br />
`sicocxle,<br />
arseboba~, mzis gaqro<br />
qroba<br />
ba, mzis dabne<br />
bnele<br />
leba<br />
ba, mzis dadgo<br />
dgoma<br />
ma, mzis<br />
Casve<br />
svene<br />
neba<br />
`sikvdili, gardacvaleba~, mziT gauma<br />
maZRa<br />
ZRari<br />
`visac<br />
moxucebulobamde ar ucxovria~, mzegre<br />
reZe<br />
Zelo<br />
loba<br />
`dRegrZeloba...<br />
mzebZa<br />
Zane<br />
neba<br />
bani<br />
(TuS., fS.) `saRamo, mzis Casvlis xani, mwuxri~ (g.<br />
cocan.), mzega<br />
gade<br />
dena<br />
(xevs.) `saRamo xani, roca Crdilebi mdinaris<br />
meore mxares gadava~ (al. Win.W.), ziwver<br />
verna<br />
(z. aWar.) `mzis<br />
amosvla~ (S. niJar.), mzeama<br />
made<br />
dena<br />
na, mzeamae<br />
mae (xevs.) `mzis amosvlis<br />
dro~ (al. WinW.)...<br />
mze _ amindis amsaxvel leqsikaSi: mzeav<br />
avda<br />
dara<br />
(raW.), mzeka<br />
ka-<br />
ra (qarTl.), mze pirs ibans...<br />
mze _ silamazis wyaro, simbolo: mzisa<br />
sada<br />
dari<br />
ri, mzeWa<br />
Wabu<br />
buki<br />
ki,<br />
mzeTu<br />
Tuna<br />
naxa<br />
xavi<br />
vi... mzeka<br />
kaba<br />
bani<br />
(fS., kax.) `yanas rom qari uqris,<br />
aRelvebs da sxvadasxva fers iRebs, imas hqvia mzekabani~ (a.<br />
Wyon.), niavis SeqrolebiT mravalfrad abibinebuli yana (n. zukak.,<br />
e. xuciSv.).<br />
mze _ grZnobis, sixarulisa da mwuxarebis amsaxvel gamonaTqvamebSi:<br />
pirs mze deefi<br />
fine<br />
nebis<br />
bis, mze cxrakniT amauƒdebis<br />
(xevs.) `Zalian gauxardeba~, mzis ukuRm Caƒdoma<br />
(xevs.) `didi<br />
mwuxareba, ubedureba~... mze _ ficilsa da wyevlis formuleb-<br />
Si: daRa<br />
Ralu<br />
lulis lis mzis madlma<br />
(xevs.) qalebis ficia: `mTeli<br />
dRe caze siaruliT daRlil (`dedasTan rom brundeba~), mzis<br />
madls geficebi (Sdr. m. janaSv.: mzisma<br />
ma) (al. WinW.)... da<br />
mravali sxv.<br />
qarTul enasa da mis dialeqtebSi mzesTan dakavSirebuli<br />
daunjebuli masala sagulisxmoa rogorc originaluri warmodgena-Sexedulebebis,<br />
ise sxva enebTan tipologiuri msgavsebis<br />
TvalsazrisiT.<br />
71
c i r a j a n j R a v a<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
megru<br />
gruli koCi<br />
`ka<br />
kaci<br />
ci~ nawar<br />
warmo<br />
moeb<br />
leqsi<br />
sikur erTe<br />
Teuleb<br />
lebSi<br />
1. megruli koC-s, romelsac Sesatyvisebi eZebneba qarTulsa<br />
da svanurSi, qarTuli kac-is yvela mniSvneloba moepoveba:<br />
`adamiani; mamakaci; msaxuri, yma; Sikriki; vinme...~ amave dros,<br />
aRsaniSnavia, is Tavisebureba rasac is brunebisas amJRavnebs,<br />
kerZod, micemiTSi brunvis niSnis win fuZiseuli c-s dakargva<br />
(mic. ko-s `kacs~); mravlobiTic Taviseburad gadmoicema _ mosalodneli<br />
koCef<br />
Cef-is paralelurad da ufro xSiradac sxva<br />
fuZe kaTa<br />
gamoiyeneba, e. i. supletivizmTan gvaqvs saqme. sakmaod<br />
mravalferovania koC fuZis sityvawarmoebiTi SesaZleblobani,<br />
saxeldobr, misi gamoyeneba derivatebsa da kompozitebSi.<br />
2. koC-isagan axali sityvebi iwarmoeba rogorc sufiqsebiT,<br />
ise prefiqsisa da prefiqs-sufiqsis gamoyenebiT.<br />
-ana<br />
|| -oba<br />
oba: koCana<br />
|| koCoba<br />
`kacoba~<br />
-ur<br />
|| -ier<br />
ier: koCuri || koCanieri `kacuri~, koCoburi `kacis<br />
msgavsi, kaciseburi~<br />
-am<br />
am: koCami `kaciani~<br />
-o: koCamo `kacianad~, koCuro `kacurad~<br />
-oba<br />
oba: koCiSoba<br />
`kacobrioba, mTeli qveyana~, zedmiw. `kacisoba~,<br />
koCiSoba<br />
bas `dasabamidan, kacis gaCenis dRidan~<br />
u-: ukoCoba `ukacoba~<br />
na _ u: nakoCanu `navaJkacari, kacis namoqmedari~<br />
sa _ o || sa _ e: sakoCo || sakoCe `sakaco~<br />
3. koC-is monawileobiT iqmneba mravali kompoziti, amasTan,<br />
metwil SemTxvevaSi koC- fuZe kompozitis meore komponentia.<br />
qomolko<br />
koCi<br />
`vaJkaci~ (amave mniSvnelobiT paralelurad<br />
ixmareba qomo<br />
moli<br />
li)<br />
osurko<br />
koCi `qali, qalbatoni~ (amave mniSvnelobiT gamoiyeneba<br />
osuri<br />
|| osurpa<br />
pato<br />
toni<br />
|| adami<br />
miani<br />
ni)<br />
baRanako<br />
koCi `axalgazrda kaci~, zedmiw. `bavSv-kaci~<br />
jimako<br />
koCi `Zmakaci~<br />
dudko<br />
koCi `Tavkaci, ufrosi~<br />
72<br />
didko<br />
koCi `didi kaci, maRali Tanamdebobis piri~<br />
gurko<br />
koCi `guliani, gulTbili kaci~<br />
iriko<br />
koCi || irko<br />
koCi `yvela~, zedmiw. `yvela kaci~<br />
oCo-ko<br />
koCi `tyis kaci~, zedmiw. `vacad-kaci~ (zRapruli, mavne<br />
arseba, romelic tyeSi binadrobs).<br />
koCiyintu `kaciWamia~, zedmiw. `kacis mylapavi~<br />
koCiSSuri || koCiSuri `aravin~, zedmiw. `kacis suli~<br />
koCisqua `kaciSvili; adamiani~<br />
koCmiTini `aravin~, zedmiw. `kaci aravin~<br />
koCurko<br />
koCana `kacurkacoba~<br />
gakompozitebulia mimarTvis forma (yofili Sesityveba):<br />
siko<br />
koCi || sako<br />
koCi! (Sekvecilad _ siko<br />
ko!) `Se kaco!~<br />
4. koC fuZisagan iwarmoeba zmnebi: ako<br />
koCens `akacebs~ koCanens<br />
|| koCens `kacobs~, iko<br />
koCebu `kacdeba~...<br />
5. koCi<br />
megrulSi sakuTar saxeladac gamoiyeneba, gansakuTrebiT<br />
_ sxvadasxva sufiqsiT gaformebuli: koCa<br />
Ca, koCoia, koCoba,<br />
koCina...<br />
n i n o j o r b e n a Z e<br />
(Tbilisi. arn. Ciqobavas sax. enaTmecnierebis instituti)<br />
dialeq<br />
leqtiz<br />
tizme<br />
mebi sasa<br />
saub<br />
ubro metyve<br />
tyvele<br />
leba<br />
baSi<br />
(in<br />
inter<br />
ternet<br />
net-ma<br />
masa<br />
salis safuZ<br />
fuZvel<br />
velze<br />
ze)<br />
samecniero literaturaSi aRniSnulia, rom `qalaquri metyvelebisaTvis<br />
damaxasiaTeblad unda miviCnioT a) sxvadasxva<br />
dialeqtur metyvelebaTa Tavmoyra; 2) ucxoenovani metyvelebis<br />
arseboba.~ (b. jorbenaZe). iqve dazustebulia: `qalaqSi iqmneba<br />
enobrivi konglomerati sxvadasxva dialeqturi metyvelebisa,<br />
uxvad Sezavebuli ucxoenovani elementebiT. es enobrivi konglomerati<br />
TandaTanobiT iwmindeba, mkveTri sxvaobani nivelirdeba,<br />
msgavseba win wamoiweva, warmoiqmneba axali erTianoba,<br />
Taviseburi nairsaxeoba ZiriTadi enobrivi sistemisa... ase<br />
warmoqmnili qalaquri metyveleba kilour nairsaxeobas iZleva<br />
73
ukve socialuri fenebis mixedviT~.<br />
magram, cnobilia, rom ena cocxali organizmia, is mudmiv<br />
cvlilebas ganicdis da amisken yvelaze didi tendencia swored<br />
dialeqtebs, da, maT Soris ki, swored rom qalaqur, sasaubro<br />
metyvelebas aqvs. garda obieqturi mizezebisa, amaze subieqturi<br />
faqtoric axdens gavlenas _ es yvelasagan gamoyofisa<br />
da individualurobisaken swrafvis tendenciaa. Sedegad<br />
Tavs iCens sapirispiro movlena _ `dawmendil~ da `sxvaobanivelirebul~<br />
monacemSi SemoiWreba axali dialeqturi erTeuli<br />
Tu ucxo leqsika...<br />
Tavad qalaquri, am SemTxvevaSi, Tbilisuri sasaubro metyvelebis<br />
kargad dokumentirebul suraTs internetSi ganTavsebuli<br />
vebgverdebi gvaZlevs; gansakuTrebiT, iseTebi, sadac ama<br />
Tu im komentaris dadebaa SesaZlebeli. am mxriv Cveni interesis<br />
sfero erTi konkretuli saiti _ `feisbuqi~ gaxda, sadac<br />
am mxriv unikaluri masalis mopovebaa SesaZlebeli _ am vebgverdis<br />
ZiriTadi funqcia sxvadasxva momxmareblis mier sxvadasxva<br />
informaciis, videomasalisa Tu audioCanaweris gavrcelebaa;<br />
Semdeg ki maTze komentarebis dadebac xerxdeba. radgan<br />
aRniSnuli procesi spontanuria da gansaTavsebeli masalis ar-<br />
Cevanic _ sruliad SeuzRudavi, vebgverdze dafiqsirebuli<br />
enobrivi masalac sasaubro metyvelebis karg nimuSebs gviCvenebs;<br />
da zepiri metyvelebisgan gansxvavebiT mas erTi upiratesobac<br />
aqvs: vinaidan es yvelaferi aq Canaweris saxiTaa mocemuli,<br />
suraTi ufro naTeli da sainteresoa _ is, rac zepir metyvelebaSi<br />
SeiZleba garkveviT ar ismodes, aq dokumenturad,<br />
TiToeuli asos zusti gadmocemiT aris warmodgenili; sainteresoa<br />
TiToeuli erTeulisaTvis Sesabamisi aso-bgerobrivi ekvivalentebis<br />
SerCevis kriteriumebic...<br />
aRniSnuli metyvelebis mTavar maxasiaTeblad unda miviCnioT<br />
dialeqturi leqsikisa da, zog SemTxvevaSi, aseve, morfologiur-sintaqsuri<br />
SemTxvevebis siWarbe. SeiniSneba ucxo ena-<br />
Ta leqsikidan Semosuli erTeulebis simravlec, Tumca es ukanaskneli<br />
amjerad Cveni ganxilvis sagans ar Seadgens...<br />
dialeqturi leqsikis analizisas gasamijnia ori SemTxveva:<br />
1. roca aRniSnuli leqsikis siWarbe Temis saWiroebas moaqvs<br />
(mag., kaxur dialeqtze gadasvla rTvelze saubrisas);<br />
74<br />
2. rodesac dialeqturi leqsika Temisgan damoukideblad<br />
Semodis saubarSi da is xSirad ama Tu im individis<br />
metyvelebis zogad maxasiaTebladac ki SeiZleba miviCnioT.<br />
SevniSnavT, rom metyvelebis aRniSnuli Taviseburebebi, ZiriTadad,<br />
20-dan 45 wlamde asakis, socialurad sxvadasxva jgufis<br />
(mecnierebi, mwerlebi, poetebi, Jurnalistebi, sxvadasxva<br />
saxelmwifo dawesebulebebSi momuSave pirebi...) momxmarebleb-<br />
Sia dafiqsirebuli; Tumca, mkveTri asakobriv-socialuri sazRvrebis<br />
dadgena aq ar xerxdeba... dialeqturi leqsikis moxmoba<br />
stiluri mizezebiTaa gamowveuli, riTac momxmarebeli,<br />
amavdroulad, sakuTar individualurobasa da ganaTlebas (ker-<br />
Zod, am SemTxvevaSi dialeqturi _ aseve ucxoenovani leqsikis<br />
gamoyenebisas _ ucxo enebis _ masalis codna) usvams xazs.<br />
magaliTisaTvis warmovadgenT ramdenime tipobriv leqsikur<br />
erTeuls, romlebic yvelaze xSirad gvxvdeba aRniSnul vebgverdze<br />
da Sesabamisad, zepir sasaubro metyvelebaSic:<br />
fone<br />
neti<br />
tiku<br />
kurad cvlili sityve<br />
tyvebi<br />
bi:<br />
gogu<br />
guebi<br />
(gogonebi), balRe<br />
Rebi<br />
(bavSvebi), buzu<br />
zuka<br />
(musika), Safa<br />
fa-<br />
Ti (SabaTi), kape<br />
peiki<br />
(kapiki), samse<br />
(savse), sacxa<br />
(sadRac), exa<br />
(axla), isTe<br />
(ise), rafer<br />
(rogor), reiza<br />
(ratom)...<br />
sakuT<br />
kuTriv dialeq<br />
leqtu<br />
turi leqsi<br />
sika<br />
ka:<br />
daZo<br />
ZoZi<br />
Zialo<br />
loben<br />
ben, gahkok<br />
hkokram<br />
ramda<br />
da, modRle<br />
dRlezi<br />
zili<br />
li, iWifxe<br />
fxeba<br />
ba, makva<br />
varan<br />
ran-<br />
cxobs...<br />
zmnebi cvlili zmniswi<br />
wini<br />
nise<br />
seuli xmovne<br />
nebiT<br />
biT:<br />
gouS<br />
uSvan<br />
van, godo<br />
douxa<br />
xados<br />
dos, Suuy<br />
uyvar<br />
vardi<br />
di, mami<br />
miTxo<br />
Txovia<br />
via, meica<br />
ca, maica<br />
ca,<br />
geita<br />
taneT<br />
neT...<br />
da mravali sxva...<br />
bolos davZenT, rom stilizaciisa da sakuTari individualurobis<br />
gamokveTis mizniT sasaubro metyvelebaSi qarTuli<br />
dialeqtebis monacemebis keTilgonivrul da motivirebul moxmobas,<br />
albaT, mxolod da mxolod unda mivesalmoT.<br />
75